Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.4 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Sausio 24 0 2004 7846205 7823622 2026-05-28T11:50:31Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7846205 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 24 diena''' – 24-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 341 diena ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 342). == Informacija == <!--- === Šventės === sablonas: * [[Šalis]] – šventė. ---> === Vardadieniai === * Artūras – Felicija – Gaivilė – Milena – Pranciškus – Vilgaudas <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.24 Sausio 24] (Day.lt)</ref> * Bukanta – Bukantas – Gaivilas – Guntilda – Mažvydas – Lėta – Šarūnas – Timotiejus – Vigaudas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1507]] – Ldk [[Žygimantas Senasis]] vainikuotas [[Lenkija|Lenkijos]] karaliumi. * [[1657]] – [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] įsitvirtinusi švedų įgula (190 karių) pasidavė [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmono]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|Vincento Gosievskio]] vadovaujamai kariuomenei. * [[1989]] – Lietuvos kompozitoriai atsiskyrė nuo [[TSRS]] kompozitorių sąjungos ir įkūrė nepriklausomą [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungą]]. * [[1991]] – [[Skandinavija|Skandinavijos]] valstybės pasiuntė TSRS prezidentui [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]] bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus [[Pabaltijo respublikos]]e. * [[2002]] – Seimas į Atmintinų dienų sąrašą įtraukė [[Kovo 8]], minimą kaip „Tarptautinę moterų solidarumo dieną“. * [[2004]] – Senovės [[Baltai|baltų]] tikėjimo atstovai minėjo senovės lietuvių [[Naujieji metai|Naujųjų metų]] pradžią – gamtos žadinimo šventę Pusiaužiemį. * [[2005]] – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] humanitarinių mokslų daktarui doc. [[Jurgis Mališauskas|Jurgiui Mališauskui]] įteikta aštonioliktoji rašytojos [[Ieva Simonaitytė|Ievos Simonaitytės]] premija. Ši premija Įteikiama už brandų [[literatūra|literatūros]] indėlį į [[Klaipėdos Kraštas|Klaipėdos Krašto]] kultūrą. === Gimimo dienos === * [[1864]] m. – [[Hans Crome|Hansas Kromė]], [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, muziejininkas (m. [[1943]] m.). * [[1882]] m. – [[Juozas Povilas Grajauskas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], draudžiamos spaudos platintojas, publicistas (m. [[1930]] m.). * [[1884]] m. – [[Ignas Jonynas (1884)|Ignas Jonynas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, diplomatas (m. [[1954]] m.). * [[1885]] m. – [[Pranas Mažylis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas akušeris ir [[ginekologija|ginekologas]], profesorius (m. [[1966]] m.). * [[1892]] m. – [[Jokūbas Stanišauskas]], prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. [[1943]] m.). * '''[[1900]] m.''': ** [[Antanas Bistrickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, architektas (m. [[1971]] m.). ** [[Antanas Gruodis (1900)|Antanas Gruodis]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[1993]] m.). * [[1902]] m. – [[Antanas Adomaitis (1902)|Antanas Adomaitis]], kunigas, muzikos profesorius, daktaras (m. [[1936]] m.). * '''[[1904]] m.''': ** [[Kazys Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, medicinos mokslų kandidatas (m. [[1976]] m.). ** [[Leokadija Belvertaitė-Žygelienė|Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] keramikė (m. [[1992]] m.). * '''[[1907]] m.''': ** [[Aleksandras Merkelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, žurnalistas, visuomenininkas (m. [[1994]] m.). ** [[Rostislavas Andrejevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[tenoras]]), režisierius (m. [[1967]] m.). * '''[[1909]] m.''': ** [[Antanas Kučas (1909)|Antanas Kučas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas [[grafika]]s, profesorius (m. [[1989]] m.). ** [[Benediktas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas (m. [[1995]] m.). * [[1910]] m. – [[Tomas Bronius Dirmeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, teisininkas, daktaras (m. [[1961]] m.). * [[1917]] m. – [[Kazimieras Senkus]], kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys. * [[1919]] m. – [[Jonas Gaučys]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1997]] m.). * [[1927]] m. – [[Vytautas Bimba]], [[krepšinis|krepšinio]] treneris, teisėjas (m. [[2001]] m.). * [[1928]] m. – [[Valerija Ramonaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, pedagogė (m. [[2007]] m.). * '''[[1931]] m.''': ** [[Saulytė Lazaravičienė]], lietuvių audėja, sodų ir verbų kūrėja, pedagogė, tautodailininkė. ** [[Vytautas Šerys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, tapytojas (m. [[2006]] m.). * [[1933]] m. – [[Marija Dičpetrytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * [[1934]] m. – [[Rimgaudas Maleckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. * '''[[1935]] m.''': ** [[Juozas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, medalininkas. ** [[Česlovas Tarvydas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1936]] m. – [[Donatas Butkus (1936)|Donatas Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[geofizika]]s (m. [[2025]] m.). * [[1937]] m. – [[Vaclovas Mažrimas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis veikėjas. * [[1938]] m. – [[Kazimieras Juozas Klimašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[2005]] m.). * [[1939]] m. – [[Aleksandras Krukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sporto žurnalistas (m. [[2004]] m.). * [[1941]] m. – [[Leonas Meilus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1942]] m. – [[Lidija Šimkutė]]-Pocienė, poetė, vertėja, dietologė. * [[1945]] m. – [[Birutė Vėlyvytė]], [[Lietuva|lietuvių]] prozininkė (m. [[2023]] m.). * [[1946]] m. – [[Rūta Gajauskaitė (teisininkė)|Rūta Gajauskaitė]], [[teisininkė]], teisėtyrininkė [[kriminologija|kriminologė]], docentė, LR [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo]] deputatė, Lietuvos [[žalieji|žaliosios partijos]] pirmininkė. * [[1959]] m. – [[Sigitas Karsokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1962]] m. – [[Genovaitė Damulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1968]] m. – [[Žydrūnas Lenkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1970]] m. – [[Darius Petreikis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1976]] m. – [[Indrė Jakubaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Ieties metimas|ieties metikė]]. Asmeninį rekordą pasiekė [[2007]] m. [[Kaunas|Kaune]]. Atstovavo Lietuvai [[2007 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2007 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]]. * [[1981]] m. – [[Mindaugas Rojus]], operos dainininkas ([[tenoras]] / [[baritonas]]), [[Klaipėdos muzikinis teatras|Klaipėdos muzikinio teatro]] solistas. * [[1985]] m. – [[Laimonas Kisielius]], Lietuvos krepšininkas. * [[1991]] m. – [[Mantas Bartuševičius]], Lietuvos komikas, aktorius. * [[1998]] m. – [[Eglė Jurgaitytė]], [[pop]] dainininkė, „[[Vaikų Eurovizija|Vaikų Eurovizijos]]“ 3 vietos laimėtoja. === Mirtys === * [[1938]] m. – [[Jonas Jaks-Tyris]], matematikas, [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1877]] m.). * [[1943]] m. – [[Vincas Nacevičius]], vargonininkas, chorvedys, visuomenininkas (g. [[1875]] m.). * [[1944]] m. – [[Alfonsas Čeponis]], [[Raudonieji partizanai|tarybinis partizanas-pogrindininkas]], [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (g. [[1924]] m.). * '''[[1952]] m.''': ** [[Aleksandras Balčiauskas]], [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas (g. [[1907]] m.). ** [[Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė]], aktorė (g. [[1898]] m.). * [[1968]] m. – [[Ipolitas Tvirbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorius, režisierius (g. [[1899]] m.). * [[1976]] m. – [[Juozapas Čepėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, spaudos darbuotojas, rezistentas, filosofijos daktaras (g. [[1880]] m.). * [[1980]] m. – [[Jonas Matulionis (1898)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas (g. [[1898]] m.). * [[1993]] m. – [[Pranas Garšva]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, spaudos darbuotojas (g. [[1915]] m.). * [[1996]] m. – [[Stasys Čižas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (g. [[1931]] m.). * [[2000]] m. – [[Martynas Brakas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas (g. [[1907]] m.). * [[2021]] m. – [[Rimantas Pleikys]], žurnalistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1957]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1458]] – [[Motiejus I Corvinus]] karūnuotas [[Vengrija|Vengrijos]] karaliumi; * [[1679]] – [[Anglija|Anglijos]] karalius [[Karolis II (Anglija)|Karolis II]] paleidžia parlamentą; * [[1701]] – [[Rusija|Rusijos]] caras [[Petras I]] paskelbė dekretą apie „matematikos ir navigacijos mokyklos“ steigimą – tai buvo pirmoji rusų karinio laivyno mokymo įstaiga. Šiais laikais jos tradicijas tęsia Aukštoji karinio jūrų laivyno M. Frunzės mokykla [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]; * [[1742]] – [[Karolis VII Albertas]] tampa Šventosios Romos imperijos valdovu; * [[1848]] – [[Džeimsas Maršalas]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]] rado [[auksas|aukso]] gyslą; * [[1859]] – [[Valachija]] ir [[Moldavija]] susijungia į bendrą valstybę – [[Rumunija|Rumuniją]]; * [[1922]] – [[Kristijonas K. Nelsonas]] (''Christian K. Nelson'') užpatentavo Eskimo ledus; * [[1924]] – [[Sankt Peterburgas]] pervadintas [[Leningradas|Leningradu]]; * [[1972]] – [[Guamas|Guamo]] saloje ([[Ramusis vandenynas]]) surastas japonų kareivis ''Shoichi Yokoi'', kuris slėpėsi 28 metus džiunglėse ir manė, kad tebesitęsia [[Antrasis pasaulinis karas]]; * [[1984]] – Parduotuves pasiekė pirmasis [[Macintosh|Apple Macintosh]] kompiuteris. === Gimimo dienos === * [[76 m.]] – [[Publijus Elijus Trajanas Adrianas]], šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip '''Adrianas''' – [[Romos imperija|Romos imperatorius]] iš [[Nervų dinastija|Nervų dinastijos]] ir [[Elijų giminė]]s nuo [[117]] m. iki mirties. Adrianas buvo trečiasis iš „''[[Penki gerieji imperatoriai|penkių gerųjų imperatorių]]''“ (m. [[138]] m.). * [[1684]] m. – [[Karl Alexander (Viurtembergas)|Karl Alexander]], 11-asis [[Württemberg|Viurtembergo]] hercogas nuo 1733 iki 1737 m., imperatoriaus [[feldmaršalas]] (m. [[1737]] m.). * [[1705]] m. – [[Farinelli]], garsus XVIII a. [[Italija|italų]] dainininkas ([[kastratas]]) (m. [[1782]] m.). * [[1712]] m. – [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]], nuo [[1740]] m. [[gegužės 31]] d. iki mirties buvo [[Prūsija|Prūsijos]] karalius (m. [[1786]] m.). * [[1746]] m. – [[Gustavas III]], [[1771]]–1792 m. [[Švedijos karalius]] (m. [[1792]] m.). * [[1752]] m. – [[Muzio Clementi]], nusipelnęs [[Italija|Italijos]] [[Klasicizmas|Klasicizmo]] epochos [[kompozitorius]], pianistas, pedagogas ir dirigentas. Jis yra pirmasis kompozitorius, kūręs muziką specialiai pianinui. Žinomas dėl savo sonatų, sonatinų bei pianino pamokų rinkinių. [[XIX amžius|XIX amžiuje]] Clementi buvo vadinamas „pianino tėvu“, „modernios pianino grojimo technikos tėvu“ ar „Romantinio pianino virtuoziškumo tėvu“ (m. [[1832]] m.). * [[1776]] m. – [[Ernst Theodor Amadeus Hoffman|Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas]], vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas (m. [[1822]] m.). * [[1816]] m. – [[Ernestas Dinsbergas]], [[latviai|latvių]] rašytojas (m. [[1902]] m.). * [[1911]] m. – [[Catherine Lucille Moore]], amerikiečių rašytojas<ref>[http://www.isfdb.org/cgi-bin/ea.cgi?C._L._Moore Catherine Lucille Moore. Informacija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1932]] m. – [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (m. [[2026]] m.). * [[1940]] m. – [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (m. [[2026]] m.). * [[1944]] m. – [[Klaus Nomi]], vokiečių [[kontertenoras]], pasižymėjęs ypatingais vokaliniais sugebėjimais ir neįprasta išvaizda bei elgesiu scenoje (m. [[1983]] m.). * [[1952]] m. – [[Raymond Domenech]], [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės]] treneris, [[katalonija|katalonų]] kilmės futbolininkas (jo tėvas [[Francisco Franco]] diktatūros metais pasitraukė iš [[Ispanija|Ispanijos]]). * [[1961]] m. – [[Nastassja Kinski]], aktorė. * [[1970]] m. – [[Metju Lilardas]], amerikiečių aktorius ir prodiuseris. * [[1975]] m. – [[Rónald Gómez|Ronald Gómez]], [[Kosta Rika|Kosta Rikos]] futbolininkas, [[Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinė|Kosta Rikos rinktinės]] ir [[Deportivo Saprissa]] klubo puolėjas. * [[1977]] m. – [[Michelle Hunziker]], [[Šveicarija|šveicarų]] modelis, populiari Italijos TV laidų vedėja. * [[1980]] m. – [[Nicole Marie Lenz]], amerikiečių aktorė, modelis<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0502351/ Nicole Marie Lenz. Informacija.]</ref>. * '''[[1984]] m.''': ** [[Dario Khan|Darijo Chanas]], [[Mozambikas|Mozambiko]] futbolininkas, rungtyniaujantis [[gynėjas|gynėjo]] pozicijoje. [[Kataras|Kataro]] klubo [[Al-Kharitiyath]] žaidėjas. ** [[Emerse Faé|Emersas Fajė]], futbolininkas, [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinės]] ir [[OGC Nice]] klubo [[saugas]]. * [[1986]] m. – [[Mischa Barton|Mischa Anne Marsden Barton]], [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] gimusi Amerikos aktorė ir modelis. Geriausiai žinoma dėl savo Marissos Cooper vaidmens draminiame seriale „Po Kalifornijos saule“ (''The O.C.''). * '''[[1987]] m.''': ** [[Ivans Lukjanovs]], [[Latvija|Latvijos]] futbolininkas. ** [[Luis Suárez]], profesionalus [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|nacionalinės rinktinės]] ir [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] klubo žaidėjas. Jis gali žaisti [[saugas|saugo]], [[puolėjas|puolėjo]] arba krašto puolėjo pozicijose. Nuo 2009–2010 m. sezono, jis yra „Ajax“ klubo kapitonas. * [[1988]] m. – [[Jade Ewen|Jade Almarie Louise Ewen]], [[anglai|anglų]] dainininkė, [[daina|dainų autorė]] ir [[aktorė]].<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/8054798.stm</ref>. === Mirtys === * [[41 m.]] – [[Kaligula]], [[Roma|Romos]] imperatorius (nuo 37 m.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos (g. [[12 m.]]). * [[1939]] m. – [[Maximilian Bircher-Benner|Maksimilianas Biršė-Benė]], šveicarų gydytojas. Laikomas [[Muslis|Miuslio]] išradėju (g. [[1867]] m.). * [[1965]] m. – [[Winston Churchill|Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis]], britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Didžiosios Britanijos premjeru]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. [[1953]] metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]] (g. [[1874]] m.). * [[1986]] m. – [[Ron Hubbard|Lafayette Ronald Hubbard, L. Ron Hubbard]], rašytojas fantastas, [[Scientologija|scientologų]] sektos įkūrėjas ir vadovas (iki mirties [[1986]]). Vertintas kaip kontroversiška asmenybė, kuria šalininkai žavėjosi, o nepriklausantys arba išstoję iš scientologų sektos dažnai vertino labai negatyviai (g. [[1911]] m.). * [[2004]] m. – [[Kalevi Sorsa|Kalevis Sorsa]], žymus politinis veikėjas, keturis kartus [[Suomija|Suomijos]] ministras pirmininkas (g. [[1930]] m.). * [[2024]] m. – [[Carl Andre|Karlas Andrė]], [[JAV]] skulptorius ir poetas, [[minimalizmas|minimalistas]] (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2024/01/24/arts/carl-andre-dead.html|title=Carl Andre, Austerely Minimalist Sculptor, Is Dead at 88|first=Randy|last=Kennedy|date=2024-01-24|website=The New York Times|accessdate=2024-01-25|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|24 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/24/news/istorijos-duziai-sausio-24-aja-zmones-likimai-atradimai-17944822 Istorijos dūžiai sausio 24-ąją: žmonės, likimai, atradimai] (Lrytas.lt) * [https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2026/01/23/news/su-vanessa-paradis-vaidinusios-jaunos-lietuviu-aktores-lyjos-maknaviciutes-karjeroje-posukis-41066954 Savaitės kalendorius sausio 24–30 d.] (Lrytas.lt) [[Kategorija:Sausis|#24]] [[Kategorija:Dienos]] avt42nh850t3dag1gaad8d1rs22gz8h Gegužės 26 0 2096 7846207 7844604 2026-05-28T11:52:39Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7846207 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 26 diena''' – 146-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 147-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 219 dienų. == Informacija == === Šventės === * [[Australija]] – Tautinė Atsiprašymo diena * [[Lenkija]] – [[Motinos diena]] * [[Sakartvelas]] – Valstybės diena * [[Korėja]] – šventė, analogiška [[balandžio 1]]-osios Melagių dienai === Vardadieniai === * Algimantas – Eduardas – Milvydė – Pilypas – Vilhelmina <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.26 Gegužės 26] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1323]] m. – Lietuvos valdovas [[Gedimino laiškai|Gediminas išsiuntė laišką]] Liubeko, [[Rostokas|Rostoko]], Sundo, [[Greifsvaldas|Greifsvaldo]], [[Ščecinas|Štetino]], [[Gotlandas|Gotlando]] miestams (Trečiasis laiškas), [[Pranciškonai|pranciškonų]] (Ketvirtasis laiškas) ir [[Dominikonų ordinas|dominikonų]] (Penktasis laiškas) ordinams. * [[1390]] m. – žemaičiai, atvykę į [[Karaliaučius|Karaliaučių]], su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] sudarė sutartį, kuria pripažino [[Vytautas Didysis|Vytautą]] valdovu. * [[1528]] m. – sudaryti pirmieji Lietuvos kilmingųjų mobilizaciniai sąrašai. * [[1831]] m. – [[1831 m. sukilimas]]: [[Ostrolenka|Ostrolenkos]] mūšyje sutriuškinti lietuvių ir lenkų sukilėlių daliniai. * [[1925]] m. – įkurtas pavasarininkų [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] liaudies universitetas. * [[1957]] m. – pradėjo transliuoti [[Lietuvos televizija]]. * [[1972]] m. – įvyko sovietų karinio lėktuvo [[An-12 katastrofa prie Rokiškio]] (5 žuvo, 1 išgyveno). * [[1990]] m. – [[Maskva|Maskvoje]] įvyko piketas, kuriame buvo protestuojama prieš [[ekonominė blokada (1990)|Lietuvos ekonominę blokadą]]. * [[2007]] m. – pirmąkart Lietuvos istorijoje į Lietuvą atvyko japonų imperatoriškoji pora – Jo didenybė [[Japonija|Japonijos]] imperatorius [[Akihito]] su imperatoriene [[Mičiko]]. === Gimimo dienos === * [[1868]] m. – [[Petras Mikolainis]], leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys (m. [[1934]] m.). * [[1893]] m. – [[Jonas Kardelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1969]] m.). * [[1911]] m. – [[Ignas Jablonskis]], Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis (m. [[1991]] m.). * '''[[1920]] m.''': ** [[Antanas Dimžlys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, restauratorius (m. [[2010]] m.). ** [[Pilypas Žukauskas]]–Narutis, inžinierius, [[ateitininkai|ateitininkas]], [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis. ** [[Stasys Baranauskas-Baras]], [[Lietuva|lietuvių]] dainininkas ([[tenoras]]), [[JAV lietuvių bendruomenė]]s veikėjas. Palaidotas [[Šv. Kazimiero lietuvių kapinės]]e (m. [[2006]] m.). * [[1923]] m. – [[Vytautas Jonas Nainys]], gydytojas, [[antropologija|antropologas]] [[teismo medicina|teismo medicinos]] specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius (m. [[1989]] m.). * [[1926]] m. – [[Kęstutis Ilgūnas]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[1928]] m.''': ** [[Aleksas Garunkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas ir geologas, fizinių mokslų daktaras (m. [[1992]] m.). ** [[Medardas Čobotas]], medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras (m. [[2009]] m.). * [[1929]] m. – [[Jonas Damanskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] treneris, kūno kultūros ir sporto veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras. * [[1934]] m. – [[Antanina Garmutė|Katarina Antanina Garmutė-Skučaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytoja, tremtinė, inžinierė, technologijos mokslų daktarė. * [[1943]] m. – [[Eugenijus Algimantas Bagdanskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[radiotechnika]]s, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * [[1950]] m. – [[Stasys Paškevičius]], Lietuvos fotografas. * [[1952]] m. – [[Leonas Makūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Rimas Antanas Ručys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1957]] m.''': ** [[Stasė Idienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Vladimiras Parfionovas]], pedagogas, [[Istorija|istorikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Rimas Klipčius]], ūkininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Violeta Raulinaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1959]] m. – [[Danguolė Beresnevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, profesorė. * [[1960]] m. – [[Romas Ubartas]], lietuvių atletas, disko metikas, [[1992]] m. vasaros [[Barselona|Barselonos]] vasaros [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] laimėtojas. * [[1961]] m. – [[Donatas Čygas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kelių inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[1962]] m.''': ** [[Arvydas Gasys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Deimantė Zlatkauskienė-Uselytė]], choro dirigentė ir muzikos mokytoja. * [[1965]] m. – [[Rimantė Ratinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1979]] m. – [[Mantas Varaška]], [[teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, [[Seimo narys]], buvęs [[MRU]] dėstytojas. * [[1983]] m. – [[Irmantas Milišauskas]], Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs [[KK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūno“]] komandoje. 2005 m. prie Klaipėdos krepšinio klubo prisijungęs krepšininkas pelnydavo po 6 taškus. Krepšininko karjera nutrūko dėl kojos traumos. === Mirtys === * [[1339]] m. – [[Aldona]] Ona Gediminaitė, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kunigaikštytė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] duktė, [[Lenkija|Lenkijos]] karalienė [[1333]]–[[1339]] m (g. [[1309]] m.). * [[1859]] m. – [[Karolina Praniauskaitė]], žemaičių <ref>{{cite journal | author = Povilas Vitkevičius | date = | year = 1998 | title = Bajorai Praniauskai A. Baranausko gyvenimo kelyje | journal = Lietuvos bajoras | issue = 3 | pages = 29-30 | publisher = Danielius | location = Vilnius | issn = 1392-1304 | language = | quote = Save Karolina laikė žemaite. }}</ref> poetė ir vertėja (g. [[1828]] m.). * [[1863]] m. – [[Henrikas Dmachauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, [[1831 m. sukilimas|1831 m.]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimų]] dalyvis (g. [[1810]] m.). * [[1866]] m. – [[Aleksandras Polujanskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[Miškininkystė|miškininkas]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]] (g. [[1814]] m.). * [[1940]] m. – [[Matas Šalčius]], lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas (g. [[1890]] m.). * [[1959]] m. – [[Rokas Šliūpas]], Lietuvos gydytojas, [[varpininkai|varpininkas]], tautosakininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1865]] m.). * [[1984]] m. – [[Zigmas Januškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras, akademikas (g. [[1911]] m.). * [[1986]] m. – [[Boleslovas Klova]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas monumentalistas (g. [[1927]] m.). * [[1995]] m. – [[Ignas Kazlauskas]], inžinierius, matematikas, pedagogas, visuomenininkas (g. [[1903]] m.). * [[1996]] m. – [[Rostislavas Baublys]], [[Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas (g. [[1909]] m.). * [[2001]] m. – [[Albina Makūnaitė]], dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (g. [[1926]] m.). * [[2004]] m. – [[Nikolajus Černychas|Nikolajus Steponavičius Černychas]], [[SSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] astronomas. Atrado 537 asteroidų (g. [[1931]] m.). * [[2008]] m. – [[Zita Urbonaitė]], lietuvių dviratininkė<ref>[http://www.delfi.lt/news/sport/national/article.php?id=17182377 Žuvo Zita Urbonaitė.]</ref> (g. [[1973]] m.). * [[2012]] m. – [[Vincentas Gauronskis]], [[Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios]] Garbės klebonas, [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijos]] Katedros kanauninkų kapitulos garbės kanauninkas, pamokslininkas ir visuomenininkas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://akez.lt/gauronskis-vincentas/ GAURONSKIS Vincentas]. Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * [[2019]] m. – [[Sigitas Juozas Marčiukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius statybininkas, ekonomistas (g. [[1936]] m.). * [[2021]] m. – [[Vytautas Mikutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas (g. [[1926]] m.). * [[2023]] m. – [[Leopoldas Rozga]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas, publicistas (g. [[1945]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_publicistas_redaktorius_leopoldas_rozga.html Mirė žurnalistas, publicistas, redaktorius Leopoldas Rozga]. LŽS. 2023-05-26. Nuoroda tikrinta 2023-05-26.</ref> * [[2024]] m. – [[Antanas Kubilius (1936)|Antanas Kubilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, vertėjas (g. [[1936]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_leidejas_vertejas_antanas_kubilius.html Mirė žurnalistas, leidėjas, vertėjas Antanas Kubilius]. LŽS. 2024-05-26. Nuoroda tikrinta 2024-05-26.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1521]] m. – Vormso ediktu [[Martinas Liuteris]] ir jo sekėjai paskelbti už įstatymo ribų; prieš tai [[popiežius]] atskyrė Martiną Liuterį nuo bažnyčios. * [[1805]] m. – [[Napoleonas]] karūnuotas [[Italija|Italijos]] karaliumi. * [[1896]] m. – Rusijos caru karūnuotas [[Nikolajus II]]. * [[1908]] m. – anglų verslininkas [[William Knox D'Arcy|Vijamas d’Arsis]] [[Persija (regionas)|Persijoje]] išgavo pirmąją [[nafta|naftą]] [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]]. * [[1938]] m. – [[Adolfas Hitleris]] [[Volfsburgas|Volfsburgo mieste]] padėjo kertinį „[[Volkswagen]]“ gamyklos akmenį. Pagrindinė gamyklos produkcija buvo 70 tūkstančių įvairių valčių, laivų, kaušinių ekskavatorių. * [[1947]] m. – [[TSRS]] Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku panaikinta [[mirties bausmė]], pakeičiant ją laisvės atėmimu 25 metams. * [[1961]] m. – [[Fidelis Kastras]] paskelbė, kad [[Kuba|Kuboje]] daugiau nebebus [[rinkimai|rinkimų]]. === Gimimo dienos === * [[1478]] m. – [[Klemensas VII]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1523]] m. [[lapkričio 18]] d. iki mirties (m. [[1534]] m.). * [[1650]] m. – [[John Churchill|Džonas Čerčilis]], Malboro (''Marlborough'') hercogas, vienas didžiausių Anglijos karo vadų<ref>[[:en:John Churchill, 1st Duke of Marlborough|Džonas Čerčilis]].</ref> (m. [[1722]] m.). * [[1793]] m. – [[Fiodoras Bergas]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] karinis ir valstybės veikėjas, [[generolas feldmaršalas]] (m. [[1874]] m.). * [[1877]] m. – [[Sadao Araki|Baronas Sadao Araki]], [[Imperatoriškoji Japonijos armija|Imperatoriškosios Japonijos armijos]] generolas prieš [[antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], charizmatiškas lyderis ir vienas svarbiausių nacionalizmo teoretikų vėlyvojoje Japonijos imperijoje. Araki laikomas politizuotos Japonijos armijos [[kodoha|radikalios frakcijos]] lyderiu (m. [[1966]] m.). * [[1904]] m. – [[Vlado Perlemuter]], iš Lietuvos žydų kilęs prancūzų pianistas ir [[pedagogas]] (m. [[2002]] m.). * [[1907]] m. – [[John Wayne|Džonas Veinas]], [[Oskaras|Akademijos prizą]] laimėjęs amerikiečių kino aktorius, tapęs amerikiečio vyro etalonu (m. [[1979]] m.). * '''[[1912]] m.''': ** [[Janos Kadar|Janošas Kadaras]], [[1956]] m. tapęs pirmuoju [[Vengrija|Vengrijos]] ministru<ref>[http://www.hungarianquarterly.com/no164/17.html Janošas Kadaras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081231121106/http://www.hungarianquarterly.com/no164/17.html |date=2008-12-31 }}.</ref> (m. [[1989]] m.). ** [[Jay Silverheels]], amerikiečių aktorius (m. [[1980]] m.). ** [[Valija Dambė]], latvių kalbininkė, filologijos daktarė (m. [[1995]] m.). * [[1933]] m. – [[Arta Dumpė]], [[latviai|latvių]] skulptorė. * [[1935]] m. – [[Alanas Čumakas|Alanas Vladimirovičius Čumakas]], televizijos žurnalistas, ekstrasensas, regioninio visuomeninio fondo, padedančio tirti socialinius ir anomalius reiškinius, prezidentas. * [[1941]] m. – [[Imantas Kalninis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, kultūros veikėjas ir [[TB/LNNK]] politikas. Apdovanotas III laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinu ([[1998]] m.) ir [[1991]] m. barikadų dalyvių atminimo ženklu. V, VII, VIII ir IX [[Saeima|Saeimos]] deputatas. * [[1956]] m. – [[Mae Jemison|Mei Džemison]], [[JAV]] [[Gydytojas|gydytoja]] bei [[Astronautas|astronautė]]. Ji tapo pirmąja pasaulyje afroamerikiete moterimi skridusi į [[Kosmosas|kosmosą]]. * [[1964]] m. – [[Lenny Kravitz]], [[JAV|Amerikos]] dainininkas, dainų kūrėjas, instrumentalistas, įrašų prodiuseris, kompozitorius, atliekantis muziką rock, soul, funk, reggae, hard rock, psychedelic, folk ir baladžių stiliais. * [[1966]] m. – [[Helena Bonham Carter]], [[Auksinis gaublys|Auksiniam gaubliui]] ir [[Oskaras|Oskarui]] nominuota britų aktorė. * [[1970]] m. – [[Nobuhiro Watsuki]], [[manga]] dailininkas. * [[1977]] m. – [[Luca Toni|Luka Tonis]], futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] ir [[Bayern Munich]] klubo [[puolėjas]]. * [[1983]] m. – [[Demy de Zeeuw|Demis de Zėuvas]], profesionalus futbolininkas, [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė]]s ir [[AFC Ajax|Amsterdamo „Ajax“]] klubo žaidėjas. Jis žaidžia atraminio [[saugas|saugo]] pozicijoje, pasižymi gerais gynybiniais įgūdžiais ir žaidimo organizatoriaus sugebėjimais. Anksčiau per savo profesionalo karjerą yra žaidęs Deventerio [[Go Ahead Eagles]] ir [[AZ Alkmaar|Alkmaro AZ]] komandose, su pastarąja 2008–09 m. sezone D. de Zeeuwas tapo Olandijos čempionu. === Mirtys === * [[604]] m. – [[Šv. Augustinas kenterberietis]], pirmasis [[Kenterberio arkivyskupas]], Anglijos pietuose įsteigęs krikščionių Bažnyčią<ref>[[:en:Augustine of Canterbury|Šv. Augustinas kenterberietis]].</ref>. * [[735]] m. – [[Beda Garbingasis]], (''The Venerable Bede''), anglų vienuolis ir istorikas<ref>[[:en:Bede|Beda Garbingasis]].</ref> (g. [[672]] m.). * [[946]] m. – [[Edmundas I]], [[Anglijos karalius]] nuo [[939]] m. iki savo mirties (g. [[922]] m.). * [[1512]] m. – [[Bajazitas II]], [[osmanų imperija|turkų]] sultonas, valdyti pradėjęs po tėvo Mechmedo II mirties [[1481]] m (g. [[1447]] m.). * [[1883]] m. – [[Abdelkaderas]], alžyriečių pasipriešinimo prancūzų kolonijinėms pajėgoms lyderis (g. [[1808]] m.).<ref>[https://www.britannica.com/biography/Abdelkader Enciklopedija britannica]</ref> * [[1955]] m. – [[Alberto Ascari]], [[Italija|Italijos]] [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas, dukart tapęs čempionu. Jis buvo vienas iš dviejų Formulės 1 čempionų iš Italijos (g. [[1918]] m.). * [[1962]] m. – [[Karl Rapp]], vokiečių pramonininkas, ''Rapp-Motorenwerke'' steigėjas bei savininkas (g. [[1882]] m.). * [[1976]] m. – [[Martin Heidegger|Martinas Haidegeris]], vokiečių [[filosofas]]-[[Egzistencializmas|egzistencialistas]], [[Hermeneutika|hermeneutikos]] teoretikas, vienas reikšmingiausių [[XX amžius|XX a.]] mąstytojų (g. [[1889]] m.). * [[2006]] m. – [[Édouard Michelin (1963)|Edouardo Michelinas]], padangų gamintojos „[[Michelin]]“ vadovas<ref>[http://www.referenceforbusiness.com/biography/M-R/Michelin-Edouard-1963.html Edouardo Michelinas. Biografija].</ref><ref>[http://www.nytimes.com/2006/05/27/business/27michelin.html?scp=14&sq=Michelin&st=nyt Edouardo Michelino mirtis.]</ref> (g. [[1963]] m.). * [[2008]] m. – [[Sydney Pollack]], amerikiečių režisierius, prodiuseris ir aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001628/ Sydney Pollack. Informacija].</ref> (g. [[1934]] m.). * '''[[2022]] m.''': ** [[Ciriaco de Mita|Luidžis Čiriakas De Mita]], [[Italija|Italijos]] politikas, [[1988]]–[[1989]] m. ėjęs [[Italijos ministras pirmininkas|Italijos ministro pirmininko]] pareigas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ruetir.com/2022/05/26/former-prime-minister-ciriaco-de-mita-has-died-ruetir/|title=Former Prime Minister Ciriaco De Mita has died|first=|last=|date=2022-05-26|website=Ruetir|accessdate=2022-05-26}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ** [[Andrew Fletcher|Endriu Džonas Flečeris]], britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės [[Depeche Mode]] narys, joje grojęs nuo pat grupės įsikūrimo [[1980]] m. (g. [[1961]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2022/may/26/depeche-modes-andrew-fletcher-dies-aged-60|title=Depeche Mode's Andrew Fletcher dies aged 60|language=en|date=2022-05-26|access-date=2022-05-26|website=The Guardian}}</ref> * [[2026]] m. – [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|26 May}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/geguzes-26-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1758047 Gegužės 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Gegužė|#26]] [[Kategorija:Dienos]] ech5a6e5ywt0fzfpz7wom226947nz4h Gegužės 28 0 2098 7846093 7788247 2026-05-28T03:33:05Z CD 677 7846093 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 28 diena''' – 148-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 149-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 217 dienų. == Informacija == === Šventės === * [[Azerbaidžanas]] – Respublikos diena ([[1918]] m.) * [[Armėnija]] – Respublikos diena ([[1918]] m.) * [[Filipinų Respublika]] – Tautinė Vėliavos diena * Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena === Vardadieniai === * Augustinas – Jogirdas – Justas – Rima <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.28 Gegužės 28] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1939]] m. – [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] antrą kartą tapo [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos čempione]]. * [[1953]] m. – panaikintos 4 LTSR sritys: [[Vilniaus sritis]], [[Kauno sritis]], [[Klaipėdos sritis]] ir [[Šiaulių sritis]]. === Gimimo dienos === * [[1853]] m. – [[Tomas Astramskas]], [[Lietuva|lietuvių]] visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas (m. [[1921]] m.). * [[1877]] m. – [[Oskaras Milašius]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas, rašęs [[Prancūzija|prancūziškai]]. Milašius atstovavo Lietuvos interesams [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] bei tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje (m. [[1939]] m.). * [[1883]] m. – [[Antanas Baltrušaitis]], [[knygnešys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] spaudos darbuotojas (m. [[1970]] m.). * [[1907]] m. – [[Stasys Krikščikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, karinis veikėjas (m. [[1993]] m.). * [[1923]] m. – [[Jonas Vytautas Bakšys]], Lietuvos gydytojas, mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1927]] m.''': ** [[Dalia Grinkevičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja, rašytoja (m. [[1987]] m.). ** [[Leonardas Gargasas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[1993]] m.). * '''[[1928]] m.''': ** [[Birutė Mackonytė]], Lietuvos rašytoja ir žurnalistė (m. [[2017]] m.). ** [[Izabela Trainauskaitė]], Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2003]] m.). ** [[Antanas Stankevičius (1941)|Antanas Stankevičius]], futbolininkas (m. [[1997]] m.). * '''[[1930]] m.''': ** [[Vytautas Atkočaitis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Petkevičius (1930)|Vytautas Petkevičius]], rašytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[1934]] m.''': ** [[Irena Čepienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], etnologė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Augustinas Linčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, fizinių mokslų daktaras. * [[1938]] m. – [[Vladislavas Avižienis]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[1939]] m.''': ** [[Antanas Jakulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1984]] m.). ** [[Antanas Saulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas [[jėzuitas]], pedagogas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[2025]] m.). * [[1940]] m. – [[Dalia Stančiukienė-Taurinskaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[1943]] m.''': ** [[Augustas Tamaliūnas]], Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas. ** [[Vytautas Martinkus]], prozininkas, literatūrologas, filosofijos mokslų daktaras. * [[1946]] m. – [[Albinas Marčinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * [[1947]] m. – [[Juozas Storpirštis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] sporto ir politinis veikėjas. * [[1949]] m. – [[Algimantas Mikutėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino operatorius. * [[1950]] m. – [[Povilas Turauskis]], mokslinis agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1952]] m. – [[Jurgis Algirdas Makaveckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Marija Bakšienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1955]] m.''': ** [[Jonas Šedbaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Romas Kalvaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas. * [[1957]] m. – [[Kęstutis Miglinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] ūkio bei politinis veikėjas. * [[1959]] m. – [[Jaunutis Ramanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Vida Vencienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Slidinėjimo lenktynės|slidinėjimo lenktynių]] sportininkė. Atstovaudama [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungą]] sportininkė iškovojo aukso ir bronzos medalius [[1988 m. žiemos olimpinės žaidynės|1988 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]]. Atstovavo [[Lietuva olimpinėse žaidynėse|Lietuvai]] [[1994 m. žiemos olimpinės žaidynės|1992 ir 1994 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]], bet medalių neiškovojo. * [[1962]] m. – [[Audrius Endzinas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1968]] m. – [[Vaidas Jurgilas]], Lietuvos krepšinio žaidėjas. * [[1976]] m. – [[Diana Žiliūtė]], lietuvių dviratininkė. === Mirtys === * [[1549]] m. – [[Aleksandras Chodkevičius (1475)|Aleksandras Chodkevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas (g. [[1475]] m.). * [[1565]] m. – [[Mikalojus Radvila Juodasis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, ir [[reformacija|reformacijos]] veikėjas (g. [[1515]] m.). * [[1864]] m. – [[Klemensas Kairys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], poetas (g. [[1836]] m.). * [[1956]] m. – [[Jonas Ilgūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], rašytojas (g. [[1897]] m.). * [[1961]] m. – [[Juozapas Čaplikas]], kunigas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys. Palaidotas [[Akmuo (Varėna)|Akmenyje]] (Varėnos r.) (g. [[1876]] m.). * '''[[1970]] m.''': ** [[Antanas Bružas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], redaktorius, vargonininkas (g. [[1893]] m.). ** [[Juozas Lazauskas (1892)|Juozas Lazauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas (g. [[1892]] m.). * [[1978]] m. – [[Mykolas Devenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, Lietuvos ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1891]] m.). * [[1979]] m. – [[Juozapas Matulaitis-Labukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]], socialinių mokslų daktaras (g. [[1894]] m.). * [[1982]] m. – [[Motiejus Šumauskas]], Lietuvos TSR partinis veikėjas, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] narys nuo [[1924]] m. (g. [[1905]] m.). * [[1987]] m. – [[Balys Lukošius]], aktorius (g. [[1908]] m.). * [[1990]] m. – [[Nikolajus Milenskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (g. [[1907]] m.). * [[1999]] m. – [[Povilas Julius Labanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] jūrų karininkas, kapitonas leitenantas, žurnalistas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1908]] m.). * [[2000]] m. – [[Vincentas Sladkevičius]], Lietuvos kardinolas (g. [[1920]] m.). * [[2003]] m. – [[Vytautas Balčiūnas (1910)|Vytautas Balčiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] (LKMA) narys (g. [[1910]] m.). * [[2010]] m. – [[Irina Jukova]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1924]] m.). * [[2015]] m. – [[Jonas Čepulis (1939)|Jonas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] boksininkas (g. [[1939]] m.). * [[2022]] m. – [[Laimonas Tapinas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[rašytojas]], vertėjas, [[žurnalistas]], [[kinas|kino]] istorikas ir kritikas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1705047/mire-garsus-zurnalistas-laimonas-tapinas Mirė garsus žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas]. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.</ref> * [[2023]] m. – [[Vytautas Valutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] šiluminės energetikos inžinierius (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2023/05/29/mire-buves-ilgametis-klaipedos-energijos-vadovas/ Mirė buvęs ilgametis „Klaipėdos energijos” vadovas]. Atvira Klaipėda. 2023-05-29. Nuoroda tikrinta 2023-05-29.</ref> * [[2024]] m. – [[Raimondas Kašauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2284940/mire-rasytojas-raimondas-kasauskas Mirė rašytojas Raimondas Kašauskas]. LRT. 2024-05-29. Nuoroda tikrinta 2024-05-29.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1503]] m. – pasirašyta amžinos taikos sutartis tarp [[Anglija|Anglijos]] ir [[Škotija|Škotijos]], galiojusi vos 10 metų. * [[1912]] m. – komisija, tyrusi [[Titanikas|„Titaniko”]] žūties priežastis, paskelbė savo verdiktą: laivas sudužo dėl laivo savininkų, kapitono ir įgulos atsainumo. * [[1930]] m. – [[Niujorkas|Niujorke]] ([[JAV]]) oficialiai atidaromas Kraislerio [[dangoraižis]] (''The Chrysler Building''). * [[1936]] m. – [[Alan Turing|Alanas Tiuringas]] išsiuntė spausdinti savo straipsnį „''On Computable Numbers, with an Application to the Entscheidungsproblem''“, kuriame pirmą kartą buvo pritaikyta [[Tiuringo mašina]]. * [[1957]] m. – [[JAV]] įsteigta nacionalinė garso įrašų akademija, kuri teikia prestižinius „[[Grammy]]” apdovanojimus. * [[1964]] m. – įkurta [[Palestinos išlaisvinimo organizacija]]. * [[1987]] m. – privatus lėktuvas, pilotuojamas 19-mečio Mathias Rusto iš Vakarų Vokietijos, įskridęs į [[TSRS]] teritoriją nepastebėtas priešlėktuvinės gynybos, nusileido [[Maskva|Maskvos]] Raudonojoje aikštėje. === Gimimo dienos === * [[1759]] m. – [[William Pitt jaunesnysis|Viljamas Pitas jaunesnysis]], XVIII amžiaus pabaigos, XIX amžiaus pradžios [[JK|Didžiosios Britanijos]] politikas. 1783 metai, būdamas 24 metų amžiaus Pitas tapo jauniausiu [[Jungtinės Karalystės premjeras|Didžiosios Britanijos premjeru]] (nors tuo metu terminas „premjeras” dar nebuvo naudojamas). Jis pasitraukė iš užimamų pareigų 1801 metais, o vėliau 1804 metais vėl tapo premjeru ir ėjo pareigas iki savo mirties 1806 metais. Jo tėvas [[Viljamas Pitas vyresnysis]] anksčiau taip pat buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas (m. [[1806]] m.). * [[1853]] m. – [[Carl Larsson|Karlas Larsenas]], [[Švedija|Švedijos]] tapytojas, interjero dizaineris bei Menų ir Amatų Judėjimo narys. Jis gimė [[Stokholmas|Stokholme]] neturtingoje šeimoje ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje. Tapė daugiausia akvarele, bet ir aliejumi (m. [[1919]] m.). * [[1908]] m. – [[Ian Fleming]], britų romanistas, išgarsėjęs knygomis apie [[Džeimsas Bondas|Džeimsą Bondą]]<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001220/ Ian Fleming].</ref> (m. [[1964]] m.). * [[1927]] m. – [[Aleksandras Moisejevas]], [[Rusija|Rusijos]] krepšininkas, žaidęs [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos CSKA]] komandoje ir [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktinėje]] (m. [[2003]] m.). * [[1938]] m. – [[Jerry West|Džeris Vestas]], [[JAV]] krepšininkas ir treneris (m. [[2024]] m.). * [[1939]] m. – [[Tom Thabane|Tom Tabane]], [[Basutai|basutų]] kilmės [[Lesotas|Lesoto]] politikas. Jis vadovauja didžiausiai parlamentinei opozicinei „Visų basutų konvencijos partijai“. Nuo [[1998]] iki [[2006]] m. jis dirbo kartu su šalies Ministru pirmininku [[Pakalita Mosisili]] „Lesoto demokratijos kongrese“, tačiau po to perėjo į opoziciją. * [[1942]] m. – [[Stanley Ben Prusiner]], [[1997 m. Nobelio premijos laureatai|1997]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}. * [[1945]] m. – [[John Fogerty|John Cameron Fogerty]], [[JAV]] roko atlikėjas, gitaristas bei dainų autorius, geriausiai žinomas dėl savo veiklos grupėje [[Creedence Clearwater Revival]]. John Fogerty gimė [[Berklis (Kalifornija)|Berklyje]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]], jis yra jaunesnysis [[Tom Fogerty]] brolis. * [[1968]] m. – [[Kylie Minogue]], australų dainininkė ir aktorė. === Mirtys === * [[1805]] m. – [[Luigi Boccherini|Luigi Rodolfo Boccherini]], violončelistas bei klasicizmo epochos italų kilmės kompozitorius, gyvenęs [[Ispanija|Ispanijoje]], kuris išlaikė rafinuotą ir galantišką stilių (g. [[1743]] m.). * [[1913]] m. – [[John Lubbock|Džonas Lubokas]], [[Anglija|anglų]] bankininkas, politikas, gamtininkas ir [[archeologija|archeologas]] (g. [[1834]] m.). * [[1916]] m. – [[Ivanas Franko]], ukrainiečių rašytojas<ref>[http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/494 Ivanas Franko] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123152143/http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/494 |date=2009-01-23 }}.</ref> (g. [[1856]] m.). * [[1937]] m. – [[Alfred Adler|Alfredas Adleris]], [[Austrija|austrų]] gydytojas, psichiatras, [[individualioji psichologija|individualiosios psichologijos]] pradininkas, 1902–1911 [[Z. Froidas|Z. Froido]] bendradarbis. Nuo [[1932]] m. dirbo [[JAV]], [[JK|D. Britanijoje]]. Padarė didelį poveikį šių laikų [[asmenybės teorija]]i ir [[psichoterapija]]i (g. [[1870]] m.). * [[1941]] m. – [[Virginia Woolf|Virginia Adeline Woolf]], [[anglai|anglų]] novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų (g. [[1882]] m.). * [[1980]] m. – [[Rolf Herman Nevanlinna]], suomių matematikas (g. [[1895]] m.). * [[2003]] m. – [[Ilya Prigogine|Ilya, Viscount Prigogine]], [[1977 m. Nobelio premijos laureatai|1977]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1917]] m.). * '''[[2007]] m.''': ** [[David Lane|Deividas Edenas Leinas]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] baltųjų [[nacionalizmas|nacionalistų]] lyderis. Vienas iš [[Ordinas (grupuotė)|Ordino]] (''The Order'') įkūrėjų (g. [[1938]] m.). ** [[Tošikacu Macuoka]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, teisininkas, buvęs žemės ūkio ministras, kilęs iš Kumamoto prefektūros (g. [[1945]] m.). * [[2023]] m. – [[Harald zur Hausen|Haraldas cur Hauzenas]], vokiečių [[medicina|medicinos mokslininkas]], nusipelnęs [[profesorius]]. Tyrinėjo [[gimdos kaklelio vėžys|gimdos kaklelio vėžį]], kuriame atrado [[papilomos virusas|papilomos virusų]]. Už tai jis 2008 m. gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]] (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dkfz.de/en/presse/pressemitteilungen/2023/dkfz-pm-23-31-Nobel-laureate-Harald-zur-Hausen-has-passed-away.php|title=Nobel laureate Harald zur Hausen has passed away|first=|last=|date=2023-05-29|website=dkfz.|accessdate=2023-05-30|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|28 May}} * [https://ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/geguzes-28-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-3 Gegužės 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Ve.lt) [[Kategorija:Gegužė|#28]] [[Kategorija:Dienos]] phxrqtu2kl4fa7nxjcl63apjkisbwpq Nyderlandai 0 2578 7846033 7797824 2026-05-27T18:02:24Z ~2026-31466-71 218503 7846033 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|europinę Nyderlandų Karalystės dalį|kitas šalies teritorijas|[[Aruba]], [[Sint Martenas]], [[Kiurasao]] ir [[BES salos]].}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Nyderlandai |ilgas_pavadinimas = Nyderlandų Karalyste |vietinis_pavadinimas = {{nl|Koninkrijk der Nederlanden}} |kilm=Nyderlandų |žemėlapis=EU-Netherlands.svg |vėliava=Flag_of_the_Netherlands.svg |herbas=Royal coat of arms of the Netherlands.svg |herbo_plotis = 100 |himnas = „[[Nyderlandų himnas|Vilhelmas iš Nasau]]“ |kalbos=[[Olandų kalba|olandų]]{{efn|[[Fryzija|Fryzijoje]] – [[fryzų kalba]].}} |sostinė=[[Amsterdamas]]{{efn|Amsterdamas – šalies konstitucinė sostinė. Parlamento, vyriausybės ir karaliaus rezidencija yra [[Haga|Hagoje]].}} |didžiausiasMiestas=[[Amsterdamas]] |valdovų=2 |titulas1=Karalius |pavardė1=[[Vilhelmas Aleksandras]] |titulas2=Ministras Pirmininkas |pavardė2=[[Rob Jetten]] |plotoVieta=131 |plotas=41&nbsp;865<ref name="auto2">{{Cite web|url=http://www.waarstaatjeprovincie.nl/Paginas/Ruimtelijke%20ordening/Oppervlakte.aspx|title=Oppervlakte|access-date=2021-08-24|archive-date=2020-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20200113200643/http://www.waarstaatjeprovincie.nl/Paginas/Ruimtelijke%20ordening/Oppervlakte.aspx|url-status=dead}}</ref><ref name="auto2-additional">{{Cite web|url=https://www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/caribische-deel-van-het-koninkrijk/vraag-en-antwoord/waaruit-bestaat-het-koninkrijk-der-nederlanden|title=Waaruit bestaat het Koninkrijk der Nederlanden? – Rijksoverheid.nl|first=Ministerie van Algemene|last=Zaken|date=2015-05-19|website=onderwerpen}}</ref> |vandens=18,41 %<ref>{{cite web|title=CIA factbook Netherlands|access-date=2021-07-26|publisher=[[CŽV]]|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/netherlands/|archive-date=2022-05-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20220513115307/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/netherlands/|url-status=dead}}</ref> |gyvMetai=[[2022]] |gyventojuVieta=67 |gyventoju= {{Increase}} 17&nbsp;718&nbsp;800<ref name="Counter">{{Cite web|url=https://www.cbs.nl/nl-nl/visualisaties/dashboard-bevolking/bevolkingsteller|title=Bevolkingsteller|website=Statistics Netherlands|language=nl|accessdate=2021-06-09}}</ref> |gyventojuTankis=423 |tankumoVieta=16 |BVPMetai=[[2021]] |BVPVieta=17 |BVP= {{Increase}} 1 012,598<ref name=imf2>{{cite web|url = https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2021/April/weo-report?c=138,&s=NGDP_RPCH,NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2019&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title = Nyderlandai|date = 2021 m. balandžio mėn.|publisher = [[Tarptautinis valiutos fondas]] }}</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui= {{Increase}} 58&nbsp;003<ref name=imf2/> |BVPGyventojuiVieta=12 |valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])<br> [[JAV doleris]] ([[$]]) ([[ISO 4217|USD]]){{efn|Euras yra naudojamas europinėje Nyderlandų dalyje. JAV doleris yra naudojamas [[BES salos|Karibų Nyderlanduose]].}} |laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Centrinės Europos laikas|CET]])<br>[[UTC-4]] (AST){{efn|CET ir CEST laiko juostos yra naudojamos europinėje Nyderlandų dalyje, AST laiko juosta yra naudojama Karibų Nyderlanduose.}} |vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])<br>[[UTC-4]] (AST) |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Ispanijos imperija|Ispanijos imperijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1579]] m. [[sausio 6]] d.<br />[[1648]] m. [[sausio 30]] d.<br />[[1815]] m. [[kovo 16]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta<br /> Atkurta Karalystė |TLD=[[nl]] |telKodas=+31, +599{{efn|Tel. kodas +599 buvo sukurtas dabar jau iširusiems [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilams]]. Karibų Nyderlandai vis dar naudoja tel. kodą +599 7 ([[Boneras|Bonerui]]), +599 3 ([[Sint Eustatijus|Sint Eustatijui]]), ir +599 4 ([[Saba|Sabai]]).}} |kirčiavimas=''Nýderlandai, Olándija''<ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Nyderlandai''' ({{nl|Nederland}}), arba '''Olandija''', oficialiai '''Nyderlandų Karalystė''' ({{nl|Koninkrijk der Nederlanden}}) – valstybė [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], prie [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], turinti užjūrio teritorijų [[Karibų jūros regionas|Karibų jūroje]]. Rytuose ribojasi su [[Vokietija]], pietuose – su [[Belgija]]. Karibuose Nyderlandai valdo [[Aruba|Arubos]], [[Kiurasao]], [[Boneras|Bonero]], [[Sint Eustatijus|Sint Eustatijaus]], [[Saba|Sabos]] ([[BES salos|BES]]) salas ir [[Šv. Martyno sala|Šv. Martyno salos]] pietinę dalį – [[Sint Martenas|Sint Marteną]]. Nyderlandai priklauso [[Žemumų šalys|Žemumų šalių]] regionui (į jį taip pat įeina [[Belgija]] ir [[Liuksemburgas]]). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai [[Beniliuksas|Beniliuksu]] (nuo [[1948]] m.). Žemumų šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis. Valstybė yra viena iš šalių, kurios įkūrė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. Nyderlandai yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[JTO]], [[EBPO]], [[NATO]], [[ESBO]] ir [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] narė. Šalis yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Pragyvenimo lygis joje aukštas. Nyderlandų konstitucinė sostinė – [[Amsterdamas]], tačiau šalies parlamentas, vyriausybė ir karaliaus rūmai yra [[Haga|Hagoje]]. == Pavadinimas == Lietuvių kalboje pavadinimai ''Nyderlandai'', ''Olandija'' bei ''Nyderlandų Karalystė'' dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes: * Nyderlandai – Europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Išvertus iš [[olandų kalba|olandų kalbos]] ''Nederland'' reiškia ''Žemasis kraštas''. * [[Olandija]] yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją * Nyderlandų Karalystė apima Nyderlandus, [[Aruba|Arubą]], [[Sint Martenas|Sint Marteną]], [[Kiurasao]] ir [[BES salos|BES salas]]. Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba). == Istorija == {{main|Nyderlandų istorija}} Valdant [[Imperatorius Karolis V|Karoliui V]], [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriui ir [[Ispanija|Ispanijos]] karaliui, kartu su šiuolaikine Belgija regionas įėjo į 17 Nyderlandų provincijų sudėtį. Per [[1568]] m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą [[1579]] metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinių Nyderlandų pagrindą. Pilypas II, Karolio V sūnus, nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, tad nepriklausomybė buvo pripažinta tik [[1648]] m. [[Vaizdas:Carte Hollande 1843.jpg|thumb|175px|left|Nyderlandai 1843 m. žemėlapyje]] [[Vaizdas:WilliamOfOrange1580.jpg|thumb|175px|left|[[Viljamas I Oranietis]] laikomas Nyderlandų įkūrėju]] Galutinai iškovojusios nepriklausomybę nuo [[Ispanija|Ispanijos]], [[1648]] m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos [[Nyderlandų kolonijinė imperija|kolonijos]] ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar [[1624]] m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio [[Niujorkas|Niujorko]] vietoje. Po trumpos prancūzų aneksijos [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] laikotarpiu, [[1815]] metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, [[Belgija|Belgiją]] bei [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]]. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. [[Belgija]] sukilo ir atsiskyrė [[1830]] metais. [[Liuksemburgas]], nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. [[1890]] m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, [[Liuksemburgas]] atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys. [[XVIII amžius|XVIII]]−[[XIX a.]] Nyderlandai valdė nemažai [[Nyderlandų kolonijinė imperija|kolonijų]], kurių svarbiausios buvo [[Nyderlandų Rytų Indija]] (dabartinė [[Indonezija]]) ir [[Surinamas]]. Iš pradžių kolonijas administravo [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Rytų Indijos kompanija]] ir [[Olandų Vakarų Indijos bendrovė|Vakarų Indijos kompanija]], o [[1815]] ir [[1791]] m. šių kompanijų valdas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė. [[XIX amžius|XIX]] a. Nyderlandų industrializavimas buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis. Tai daugiausia lėmė unikali vandens kelių infrastruktūra ir priklausomybė nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu [[1940]] m. gegužę buvo okupuota [[Trečiasis Reichas|nacių Vokietijos]] ir pilnai išlaisvinta tik [[1945]] m. Nuo [[1941]] iki [[1945]] m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų romų, homoseksualų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Iki [[1954]] m. [[spalio 28]] d. [[Surinamas]] ir teritorijos [[Antilai|Antiluose]] buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau [[1954]] m. Surinamas ir tik suformuoti [[Nyderlandų Antilai]] gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe, sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. [[1975]] m. [[Surinamas]] paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. [[1986]] m. [[Aruba]] atsiskyrė nuo [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilų]] ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilus]] ir [[Aruba|Arubą]]. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, šalis tapo [[Beniliuksas|Beniliukso]] ir [[Europos Bendrija|Europos ekonominės Bendrijos]] nare. Nyderlandai tapo ir [[NATO]] aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į [[ES|Europos Sąjungą]], įkūrusių šalių. == Politinė sistema == {{main|Nyderlandų politinė sistema}} [[Vaizdas:Willem-Alexander (Royal Wedding in Stockholm, 2010) cropped.jpg|thumb|185px|Karalius [[Vilhelmas Aleksandras]]]] Nyderlandai – konstitucinė monarchija nuo [[1815]] m., iki tol nuo [[1581]] iki [[1806]] m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp [[1806]] ir [[1815]] m. šalis buvo užimta Prancūzijos). Nuo [[2013]] m. valstybės vadovas yra karalius [[Vilhelmas Aleksandras]] iš Oraniečių-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, paaiškėjus rinkimų rezultatams, formuojama koalicinė vyriausybė (dėl jos derybos gali tęstis kelis mėnesius). Po to ji oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris paprastai būna ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas. Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą. Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu [[Konsociacinė demokratija|konsociacinės demokratijos]] pavyzdžiu. == Administracinis suskirstymas == {{main|Nyderlandų administracinis suskirstymas}} Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų [[provincija|provincijomis]], kiekvieną iš jų valdo [[gubernatorius]] (olandiškai vadinamas ''Commissaris van de Koning(in)'', t. y. karaliaus ar karalienės komisaras). [[Vaizdas:Provinces of the Netherlands (LT).svg|thumb|352px|Nyderlandų administracinis suskirstymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).]] {| {{graži lentelė}} | '''Provincija''' || '''''Olandiškai''''' || '''Padėtis šalies mastu''' || '''Adm. centras''' |- | [[Drentė]] || ''Drenthe'' || šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno || [[Asenas]] |- | [[Flevolandas]] || ''Flevoland'' || šalies centre, Eiselmerio polderių regione || [[Lelistadas]] |- | [[Fryzija]] || ''Friesland'' || šalies šiaurėje || [[Leuvardenas]] |- | [[Gelderlandas]] || ''Gelderland'' || šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio || [[Arnhemas]] |- | [[Groningeno provincija|Groningenas]] || ''Groningen'' || šalies šiaurės rytuose || [[Groningenas]] |- | [[Limburgo provincija (Nyderlandai)|Limburgas]] || ''Limburg'' || šalies pietryčiuose || [[Mastrichtas]] |- | [[Overeiselis]] || ''Overijssel'' || šalies rytuose, į pietus nuo Drentės || [[Zvolė]] |- | [[Pietų Olandija]] || ''Zuid-Holland'' || šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos || [[Haga]] |- | [[Šiaurės Brabantas]] || ''Noord-Brabant'' || šalies pietuose || [[Hertogenbosas]] |- | [[Šiaurės Olandija]] || ''Noord-Holland'' || šalies šiaurės vakaruose || [[Harlemas]] |- | [[Utrechto provincija|Utrechtas]] || ''Utrecht'' || šalies centre || [[Utrechtas]] |- | [[Zelandijos provincija (Nyderlandai)|Zelandija]] || ''Zeeland'' || šalies pietvakariuose || [[Midelburgas]] |} Visos provincijos dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai ''gemeenten''), jų iš viso yra 467. Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, valdomus „vandens valdybos“ (olandiškai ''waterschap'' arba '' hoogheemraadschap''), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. [[2004]] m. [[sausio 1]] d. buvo 37 tokie rajonai. Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar [[1196]] metais. Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams: * [[Aruba]] * [[Sint Martenas]] * [[Kiurasao]] * [[BES salos]] == Geografija == {{main|Nyderlandų geografija}} [[Vaizdas:Netherlands Grote Peel lake.jpg|thumb|left|Pakrančių maršos]] Nyderlandai yra šalis [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Kartu su [[Belgija]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] tai viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra [[Amsterdamas]]. Nyderlandai rytuose ribojasi su [[Vokietija]] (577 km), pietuose su [[Belgija]] (450 km). Už [[Europa|Europos]] ribų Nyderlandai ([[Nyderlandų Antilai]]) dar ribojasi su [[Prancūzija]] ([[San Martenas (Marigo)|San Martenas]]) Karibų saloje [[San Martenas (sala)|San Martene]] (10 km). Nyderlandai yra žemumų kraštas prie [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]]. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu žemų, smėlingų salų, pusiasalių, užutėkių, estuarijų. Pagal šiaurinį šalies krantą driekiasi [[Vakarų Fryzų salos]]. Į šalies centrą įsiterpia [[Eiselmeris|Eiselmerio įlanka]], kuri vėliau užtvenkta, paversta ežeru, užpildyta [[polderis|polderiais]]. Daugiau nei 50 proc. Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Lygumos nuo potvynių yra apsaugotos pylimais ir dambomis, kurių bendras ilgis siekia apie 3000 km. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio. Aukščiausias Nyderlandų taškas yra [[Valserbergas|Valserbergo kalva]] (322,7 m), esanti greta sienos su [[Vokietija]] ir [[Belgija]], kur įsiterpia [[Ardėnų kalnai|Ardėnų kalnų]] pakraštys. Aukščiausias Nyderlandų karalystės taškas – ''Scenery'' kalnas (877 m), esantis [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilų]] [[Saba|Sabos]] saloje. [[Vaizdas:Floroj en Lisse.jpg|thumb|right|[[Lisė]], [[Šiaurės Olandija]]]] Šalies paviršius išraižytas [[Reinas|Reino]] (skaidosi į [[Valas|Valą]], Leką, Eiselę), [[Masas|Maso]] ir [[Šeldė]]s upių [[upės delta|deltų]]. Visos jos vandeningos, intensyviai laivuojamos. Be to, Nyderlanduose įrengtas labai tankus laivybinių ir nutekamųjų kanalų tinklas. Šiaurinėje šalies dalyje upių mažiau. [[Vaizdas:Nijlânnermolen Workum.jpg|thumb|right|[[Fryzija]]]] Beveik visi šalies kraštovaizdžiai sukultūrinti – paversti dirbamais laukais, [[ganykla|ganyklomis]], šiltnamių plantacijomis, gyvenvietėmis. Miškai dengia tik ~8 % šalies ploto, dauguma jų – sodinti. Jūros pakrantėje, salose yra išlikę [[viržis|viržynų]], [[marša|maršų]] augmenijos sąžalynų. Yra pakrantės [[kopa|kopų]] ruožai. Laukinės gyvūnijos išlikę labai nedaug: yra lapių, elnių, šernų, pakrančių pelkynuose yra nemažai paukščių. Šalies gamta saugoma 20-yje nacionalinių parkų. === Klimatas === Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose ([[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3&nbsp;°C, liepos mėnesio temperatūra 16–17&nbsp;°C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. [[Sniegas]] iškrenta retai, užėjus [[Sibiro anticiklonas|Sibiro anticiklonui]]. == Ekonomika == {{main|Nyderlandų ekonomika}} [[Vaizdas:Smile 29Aug07 5, at the Amazone harbour, Port of Rotterdam, Holland 29-Aug-2007.jpg|left|thumb|[[Roterdamo uostas]] – didžiausias Europos jūrų uostas]] Daug anksčiau nei kitos [[Europa|Europos]] šalys Nyderlandai rūpinosi stabiliu šalies biudžetu ir sėkmingai kovojo prieš stagnaciją darbo rinkoje. Nyderlandai visada vaidino svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Žvejyba, bankininkystė, žemės ūkis ir laivyba buvo ir yra svarbiausios sritys Nyderlandų ekonomikoje. Iki [[1940]]-ųjų Nyderlandų prekyba labiausiai vyko [[Nyderlandų Rytų Indija|Nyderlandų Rytų Indijoje]] (dabartinė [[Indonezija]]), tačiau po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo persiorientavo į Europos rinką. Nyderlanduose gerai veikia liberali ekonominė sistema. Nuo [[1980]]-ųjų vyriausybė nebe taip intensyviai kišasi į verslą. Su profesinių sąjungų sutikimu darbdaviai ir valstybė nustatė darbo užmokestį. Bedarbių procentas – 2,8 %. Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos: maisto pramonė („[[Unilever]]“, „[[Heineken]]“), chemijos pramonė („Akzo-Nobel“, „DSM“), naftos perdirbimas („[[Shell]]“), elektros įrangos gamyba („[[Philips]]“, „TomTom“, „Océ“) ir sunkvežimių gamyba („Daf“). Paslaugų sektorius ypač svarbus. Tarptautiniai [[Roterdamas|Roterdamo]] ir [[Amsterdamas|Amsterdamo]] uostai yra vieni svarbiausių ir didžiausių uostų Europoje. Šalį kasmet aplanko keli milijonai turistų. Labiausiai turistų lankomi yra vėjo malūnai, gėlių laukai ir miestai, ypač pamėgtas Amsterdamas. Kiekvienais metais šalį aplanko virš trijų milijonų turistų. [[Vaizdas:NL Moerdijk municipality Zevenbergen city IMG 2832.JPG|right|thumb|Fermos Nyderlanduose]] Žemės ūkis gerai išvystytas, pasižymi dideliu produktyvumu: [[grūdai|grūdų]], [[daržovės|daržovių]], [[vaisiai|vaisių]] ir [[gėlės|gėlių]] auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausių eksporto produktų yra [[sūris]]. Žemės ūkio sektoriuje dirba tik 2 % dirbančiųjų, tačiau šalis – svarbi eksportuotoja. Po [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] Nyderlandai yra trečia šalis pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą. 2015 m. Nyderlandų BVP siekė 690,008 mlrd. eurų ir augo 1,9 % per metus<ref>Tarptautinis valiutos fondas [https://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2019/02/weodata/weorept.aspx?sy=2015&ey=2015&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=76&pr1.y=9&c=138&s=NGDP_R%2CNGDP_RPCH&grp=0&a= Report for Selected Countries and Subjects]. (Nuoroda tikrinta 2020-05-16)</ref>. Svarbiausia šalies prekybos partnerė yra [[Vokietija]], tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys, [[JAV]] yra svarbūs prekybos partneriai. Nyderlandai daugiausia eksportuoja maisto produktus, gėles, įrangą, cheminius produktus ir gamtines dujas. Daugiausiai importuojami vaisiai, grūdai, nafta ir automobiliai. == Gyventojai == {{main|Nyderlandų demografija}} [[Vaizdas:Population of the Netherlands 1900-2000.png|thumb|right|Nyderlandų gyventojų skaičiaus kaita 1900–2000 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais)]] Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 iki 10 milijonų. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo sparta sumažėjo<ref>[http://statline.cbs.nl/StatWeb/publication/?DM=SLEN&PA=37556ENG&D1=0-44,53-60&D2=1,11,21,31,41,51,61,71,81,91,101&LA=EN&VW=T CBS Statline – Population; history]. Statistics Netherlands. (Nuoroda tikrinta 2009-03-08).</ref>. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar siekia 0,412 %<ref name="CIA"/>. [[Vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.) Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m 85 cm, o suaugusios moters – 1 m 68 cm<ref>{{cite web|url=http://dined.io.tudelft.nl/nl,dined2004,301|title=Dataset 'Nederlandse volwassenen', Populatie 'DINED 2004 (20-30 jaar)'|language=nl|accessdate=2008-02-04|publisher=TU Delft|archive-date=2007-12-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20071201150653/http://dined.io.tudelft.nl/nl,dined2004,301|url-status=dead}}</ref> Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.<ref>{{cite web|url=http://statline.cbs.nl/StatWeb/publication/?VW=T&DM=SLNL&PA=03799&D1=242,254,267-270&D2=0-17&HD=081103-1603&HDR=T.&STB=G1 |publisher=Centraal Bureau voor de Statistiek|title=Reported health and lifestyle|accessdate=2007-08-28}}</ref> Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre. 2012 m. liepą nedarbas Nyderlanduose siekė 6,5 %. 2003−2012 m. šalyje darbo neturėjo vidutiniškai 5,360 % darbingų žmonių, 2005 m. vasarį šis rodiklis šoktelėjo iki 7 %, o 2008 m. rugpjūtį nukrito iki 3,4 %<ref>Trading Economics. [http://www.tradingeconomics.com/netherlands/unemployment-rate Netherlands Unemployment Rate]. (Nuoroda tikrinta 2012-09-05)</ref>. Etninė sudėtis (2005 m. apskaičiavimai)<ref>{{cite web|url=http://www.cbs.nl/NR/rdonlyres/CCD504EA-9D41-40C2-AE28-BFB0A51C2045/0/2005k3b15p096art.pdf|title=Demografie van de allochtonen in Nederland|publisher=Centraal Bureau voor de Statistiek|author=Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers|year=2005|language=nl|format=PDF|access-date=2009-05-15|archive-date=2018-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20181009222941/https://www.cbs.nl/NR/rdonlyres/CCD504EA-9D41-40C2-AE28-BFB0A51C2045/0/2005k3b15p096art.pdf|url-status=dead}}</ref>: * 80,9 % [[olandai|olandų]], * 2,4 % kilusių iš [[Indonezija|Indonezijos]], * 2,4 % [[vokiečiai|vokiečių]], * 2,2 % [[Turkai|turkų]], * 2,0 % kilusių iš [[Surinamas|Surinamo]], * 1,9 % kilusių iš [[Marokas|Maroko]], * 0,8 % kilusių iš [[Nyderlandų Antilai|Antilų]] ir [[Aruba|Arubos]], * 6,0 % kitų. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)<ref name="CIA"/> : * 0–14 metų: 17,4 % (1 485 873 berniukų ir 1 416 999 mergaičių), * 15–64 metų: 67,7 % (5 720 387 vyrų ir 5 604 014 moterų), * virš 65 metų: 14,9 % (1 070 496 vyrų ir 1 418 230 moterų). === Kalbos === Oficiali kalba yra [[Olandų kalba|olandų]]. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias imigrantų grupes. Šiaurėje esančioje [[Fryzija|Fryzijos provincijoje]] oficiali ir [[Fryzų kalba]], nors esama kai kurių apribojimų. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]], 70 % – [[vokiečių kalba|vokiškai]] ir 11 % – [[prancūzų kalba|prancūziškai]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref> === Religijos === [[Vaizdas:Domtower Utrecht.jpg|thumb|right|200px|Šv. Martyno katedra [[Utrechtas|Utrechte]]]] Pasiskirstymas pagal religiją (2006 m.)<ref name="CIA">https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200521043249/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People |date=2020-05-21 }} CIA pasaulio faktų knyga</ref>: * [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikai]] – 30 %, * [[Olandų reformatų bažnyčia|Olandų reformatai]] – 11 %, * [[Kalvinizmas|Kalvinistai]] – 6 %, * [[musulmonai]] – 5,8 %, * kiti [[protestantizmas|protestantai]] – 3 %, * kitų religijų atstovai – 2,2 %, * jokios religijos – 42 %. Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf|title=Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - page 11|accessdate=2007-05-05|format=PDF}}</ref> === Miestai === {{main|Sąrašas:Nyderlandų miestai}} Didžiausias šalies miestas yra [[Amsterdamas]], kuriame gyvena apie 762 057 ([[2009]] m.) žmonių. Dar vienas miestas, viršijantis pusę milijono gyventojų, yra [[Roterdamas]]. 6 didžiausi Nyderlandų miestai, turintys daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 2008 m.: {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%" |+ style=„font-weight: bold“ | Didžiausi miestai |- ! style="background:#f5f5f5;" |Vieta ! style="background:#f5f5f5;" |Miestas ! style="background:#f5f5f5;" |Provincija ! style="background:#f5f5f5;" |Gyventojų skaičius | rowspan="11" | {{Tnavbar|Largest cities of the Netherlands|plain=1}} [[Vaizdas:Density Netherlands 2007.png|border|120px|Netherlands]]<br />Gyventojų tankumas |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" | 1 | style="text-align:left" |'''[[Amsterdamas]]''' |[[Šiaurės Olandija]] |747 093 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |2 | style="text-align:left" |'''[[Roterdamas]]''' |[[Pietų Olandija]] |582 951 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |3 | style="text-align:left" |'''[[Haga]]''' |[[Pietų Olandija]] |475 681 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |4 | style="text-align:left" |'''[[Utrechtas]]''' |[[Utrechto provincija|Utrechtas]] |294 737 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |5 | style="text-align:left" |'''[[Eindhovenas]]''' |[[Šiaurės Brabantas]] |210 333 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |6 | style="text-align:left" |'''[[Tilburgas]]''' |[[Šiaurės Brabantas]] |202 091 |- | colspan="9" style="background:#f5f5f5;" |2008 apskaičiavimai<ref>Population data for whole municipalities as of 2008.</ref><ref>[http://statline.cbs.nl/ Statline]. Statistics Netherlands. Nuoroda tikrinta on 2009-02-23.</ref> |} {{-}} == Kultūra == {{main|Nyderlandų kultūra}} === Tapyba ir menas === [[Vaizdas:Vincent Willem van Gogh 128.jpg|right|thumb|200px|''Saulėgrąžos'', [[Vincentas van Gogas]]]] Daug pasaulyje žinomų dailininkų buvo [[olandai]]. Vienas garsiausių viduramžių menininkų buvo [[Hieronymus Bosch]]. [[XVII a.]], vadinamais aukso laikais, kūrė tokie menininkai, kaip [[Rembrantas]], [[Janas Vermejeris]], [[Fransas Halsas]], [[Carel Fabritius]], [[Gerard Dou]], [[Paulus Potter]], [[Jakobas van Reisdalis]] ir [[Janas Stenas]]. Žymūs vėlesnių laikų dailininkai buvo [[Vincentas van Gogas]] ir [[Pitas Mondrianas]]. [[Maurits Cornelis Escher]] ir Otto Heinrich Treumann buvo garsūs grafikai. === Muzika === Svarbiausi Nyderlandų kompozitoriai apie [[1800]] m. buvo Johann Wilhelm Wilms ir Carolus Antonius Fodor, orientavęsi į [[Viena|Vienos]] klasiką. [[XIX a.]] ilgą laiką muzikinį vystymąsi veikė vokiečių romantizmas, tai perteikia Richard Hol. Bernard Zweers pirmasis pamėgino sukurti tautinę Nyderlandų muziką. Juo pasekė Julius Röntgen ir Alphons Diepenbrock, turėję įtakos ir tarptautinei muzikai. Svarbūs [[XX a.]] kompozitoriai yra Willem Pijper, Matthijs Vermeulen, Louis Andriessen, Otto Ketting, Ton de Leeuw, Theo Loevendie, Misha Mengelberg, Tristan Keuris ir Klaas de Vries. Kasmet [[Haga|Hagoje]] vykstantis [[džiazas|džiazo]] festivalis „North Sea Jazz Festival“ laikomas vienu svarbiausių džiazo renginių pasaulyje. Tarptautiniu mastu žinomi Nyderlandų atlikėjai ir grupės: Herman van Veen, Robert Long, Nits, Candy Dulfer, Anouk Teeuwe, Ellen ten Damme, [[Tiesto]], [[Armin van Buuren]] ir grupė [[Within Temptation]]. ''Hardcore Techno'' ir ''Gabber'' atsirado [[Roterdamas|Roterdame]]. ''[[Trance]]'' muzika į šalį atkeliavo iš Vokietijos. Paskutiniais metais taip pat populiarėja ''[[Jumpstyle]]'', ''[[Hardstyle]]'' ir ''Speedcore''. 1958 m. Hilversume, 1970 m. Amsterdame ir 1976 bei 1980 m. Hagoje įvyko [[Eurovizijos Dainų Konkursas]]. Nyderlandai 5 kartus laimėjo šį konkursą (1957, 1959, 1969, 1975 ir 2019 m.). === Architektūra === [[Vaizdas:Amsterdam Rijksmuseum.jpg|left|thumb|Rijksmuseum Amsterdame. Vienas iš prestižiškiausių meno muziejų pasaulyje]] Nyderlandų architektai turėjo žymios įtakos [[XX a.]] architektūrai. Žymūs architektai yra Hendrik Petrus Berlage, Robert van ’t Hoff, [[Jacobus Johannes Pieter Oud]], [[Gerrit Rietveld]]. Vadinamoji Amsterdamo mokykla smarkiai paveikė [[Ekspresionizmas|ekspresionizmo]] architektūrą. Vienas žymiausių mokyklos atstovų – Michel de Klerk. Aldo van Eyck ir Herman Hertzberger, kūrę po Antrojo pasaulinio karo, yra garsūs struktūralizmo atstovai. Iš šių laikų architektų geriausiai žinomas Rem Koolhaas su savo biuru Office for Metropolitan Architecture. Nyderlandų architektūra nuo 9-ojo [[XX a.]] dešimtmečio daro nuolatinę įtaką pasaulinės architektūros vystymuisi. === Literatūra === Nyderlandų klestėjimo laikais, dar vadinamais „Aukso amžiumi“ ({{nl|De Gouden Eeuw}}), klestėjo ne tik tapyba, bet ir literatūra. Žymiausi atstovai – Joost van den Vondel ir Pieter Corneliszoon Hooft. Vokiečių okupacijos metu ([[1940]]–[[1945]] m.) [[Ana Frank]] [[Amsterdamas|Amsterdame]] parašė visame pasaulyje žinomą dienoraštį. Trimis žinomiausiais [[XX a.]] autoritetais laikomi [[Harry Mulisch]], [[Willem Frederik Hermans]] ir [[Gerard Reve]]. Taip pat garsūs rašytojai Cees Nooteboom, Jan Wolkers ir Hella Haasse. === Sportas === [[Vaizdas:NED-DEN Euro 2012 (10).jpg|right|thumb|200px|Olandijos futbolininkai [[Arjen Robben]] ir [[Robin van Persie]] Euro 2012 pirmenybių prieš Danijos nacionalinę vyrų futbolo rinktinę metu]] [[2000]] m. Nyderlanduose ir [[Belgija|Belgijoje]] vyko [[XI Europos futbolo čempionatas]]. Tai buvo pirmosios Europos futbolo pirmenybės, vykusios ne vienoje, o dviejose šalyse. Nyderlandai 3 kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (1974, 1978 ir 2010 m.). 1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, finale 2:0 įveikę Sovietų Sąjungą. Nyderlanduose šaltomis žiemomis rengiami [[Vienuolikos miestų turas|Vienuolikos miestų turai]] – [[Čiuožimas ant ledo|čiuožimo ant ledo]] 200 km lenktynės. == Kita informacija == * [[Nyderlandų šventės]] * [[Nyderlandų ryšiai]] * [[Nyderlandų transportas]] * [[Nyderlandų karinės pajėgos]] * [[Nyderlandų tarptautiniai santykiai]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == {{Commons|Nederland}} {{vikižodynas}} Bendros nuorodos apie Nyderlandus: * [http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/ Informacija apie Nyderlandus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041222155750/http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/ |date=2004-12-22 }} Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/physical-map-of-Netherlands.gif Nyderlandų fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Holland-political-map.gif Nyderlandų administracinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Netherlands-road-map.gif Nyderlandu pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=netherlands+map&hl=en&ll=52.133488,5.29541&spn=7.664514,16.45752&sll=50.499452,4.482422&sspn=7.941611,16.45752&gl=uk&z=6 Nyderlandai googlemaps žemėlapyje] Laikas ir orai: * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=16 Laikas] * [http://www.knmi.nl/actueel/ Orai], ''[[Olandų kalba]]'' {{Europa}} {{ES_šalys}} {{NATO}} {{Monarchijos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Nyderlandai| ]] l2z7aaqonga3znfpzh1ge2l1hwm819w 7846034 7846033 2026-05-27T18:02:38Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-31466-71 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (KarvesPienas keitimas) 7797824 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|europinę Nyderlandų Karalystės dalį|kitas šalies teritorijas|[[Aruba]], [[Sint Martenas]], [[Kiurasao]] ir [[BES salos]].}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Nyderlandai |ilgas_pavadinimas = Nyderlandų Karalystė |vietinis_pavadinimas = {{nl|Koninkrijk der Nederlanden}} |kilm=Nyderlandų |žemėlapis=EU-Netherlands.svg |vėliava=Flag_of_the_Netherlands.svg |herbas=Royal coat of arms of the Netherlands.svg |herbo_plotis = 100 |himnas = „[[Nyderlandų himnas|Vilhelmas iš Nasau]]“ |kalbos=[[Olandų kalba|olandų]]{{efn|[[Fryzija|Fryzijoje]] – [[fryzų kalba]].}} |sostinė=[[Amsterdamas]]{{efn|Amsterdamas – šalies konstitucinė sostinė. Parlamento, vyriausybės ir karaliaus rezidencija yra [[Haga|Hagoje]].}} |didžiausiasMiestas=[[Amsterdamas]] |valdovų=2 |titulas1=Karalius |pavardė1=[[Vilhelmas Aleksandras]] |titulas2=Ministras Pirmininkas |pavardė2=[[Rob Jetten]] |plotoVieta=131 |plotas=41&nbsp;865<ref name="auto2">{{Cite web|url=http://www.waarstaatjeprovincie.nl/Paginas/Ruimtelijke%20ordening/Oppervlakte.aspx|title=Oppervlakte|access-date=2021-08-24|archive-date=2020-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20200113200643/http://www.waarstaatjeprovincie.nl/Paginas/Ruimtelijke%20ordening/Oppervlakte.aspx|url-status=dead}}</ref><ref name="auto2-additional">{{Cite web|url=https://www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/caribische-deel-van-het-koninkrijk/vraag-en-antwoord/waaruit-bestaat-het-koninkrijk-der-nederlanden|title=Waaruit bestaat het Koninkrijk der Nederlanden? – Rijksoverheid.nl|first=Ministerie van Algemene|last=Zaken|date=2015-05-19|website=onderwerpen}}</ref> |vandens=18,41 %<ref>{{cite web|title=CIA factbook Netherlands|access-date=2021-07-26|publisher=[[CŽV]]|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/netherlands/|archive-date=2022-05-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20220513115307/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/netherlands/|url-status=dead}}</ref> |gyvMetai=[[2022]] |gyventojuVieta=67 |gyventoju= {{Increase}} 17&nbsp;718&nbsp;800<ref name="Counter">{{Cite web|url=https://www.cbs.nl/nl-nl/visualisaties/dashboard-bevolking/bevolkingsteller|title=Bevolkingsteller|website=Statistics Netherlands|language=nl|accessdate=2021-06-09}}</ref> |gyventojuTankis=423 |tankumoVieta=16 |BVPMetai=[[2021]] |BVPVieta=17 |BVP= {{Increase}} 1 012,598<ref name=imf2>{{cite web|url = https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2021/April/weo-report?c=138,&s=NGDP_RPCH,NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2019&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title = Nyderlandai|date = 2021 m. balandžio mėn.|publisher = [[Tarptautinis valiutos fondas]] }}</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui= {{Increase}} 58&nbsp;003<ref name=imf2/> |BVPGyventojuiVieta=12 |valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])<br> [[JAV doleris]] ([[$]]) ([[ISO 4217|USD]]){{efn|Euras yra naudojamas europinėje Nyderlandų dalyje. JAV doleris yra naudojamas [[BES salos|Karibų Nyderlanduose]].}} |laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Centrinės Europos laikas|CET]])<br>[[UTC-4]] (AST){{efn|CET ir CEST laiko juostos yra naudojamos europinėje Nyderlandų dalyje, AST laiko juosta yra naudojama Karibų Nyderlanduose.}} |vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])<br>[[UTC-4]] (AST) |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Ispanijos imperija|Ispanijos imperijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1579]] m. [[sausio 6]] d.<br />[[1648]] m. [[sausio 30]] d.<br />[[1815]] m. [[kovo 16]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta<br /> Atkurta Karalystė |TLD=[[nl]] |telKodas=+31, +599{{efn|Tel. kodas +599 buvo sukurtas dabar jau iširusiems [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilams]]. Karibų Nyderlandai vis dar naudoja tel. kodą +599 7 ([[Boneras|Bonerui]]), +599 3 ([[Sint Eustatijus|Sint Eustatijui]]), ir +599 4 ([[Saba|Sabai]]).}} |kirčiavimas=''Nýderlandai, Olándija''<ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Nyderlandai''' ({{nl|Nederland}}), arba '''Olandija''', oficialiai '''Nyderlandų Karalystė''' ({{nl|Koninkrijk der Nederlanden}}) – valstybė [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], prie [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], turinti užjūrio teritorijų [[Karibų jūros regionas|Karibų jūroje]]. Rytuose ribojasi su [[Vokietija]], pietuose – su [[Belgija]]. Karibuose Nyderlandai valdo [[Aruba|Arubos]], [[Kiurasao]], [[Boneras|Bonero]], [[Sint Eustatijus|Sint Eustatijaus]], [[Saba|Sabos]] ([[BES salos|BES]]) salas ir [[Šv. Martyno sala|Šv. Martyno salos]] pietinę dalį – [[Sint Martenas|Sint Marteną]]. Nyderlandai priklauso [[Žemumų šalys|Žemumų šalių]] regionui (į jį taip pat įeina [[Belgija]] ir [[Liuksemburgas]]). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai [[Beniliuksas|Beniliuksu]] (nuo [[1948]] m.). Žemumų šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis. Valstybė yra viena iš šalių, kurios įkūrė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. Nyderlandai yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[JTO]], [[EBPO]], [[NATO]], [[ESBO]] ir [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] narė. Šalis yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Pragyvenimo lygis joje aukštas. Nyderlandų konstitucinė sostinė – [[Amsterdamas]], tačiau šalies parlamentas, vyriausybė ir karaliaus rūmai yra [[Haga|Hagoje]]. == Pavadinimas == Lietuvių kalboje pavadinimai ''Nyderlandai'', ''Olandija'' bei ''Nyderlandų Karalystė'' dažniausiai vartojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes: * Nyderlandai – Europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Išvertus iš [[olandų kalba|olandų kalbos]] ''Nederland'' reiškia ''Žemasis kraštas''. * [[Olandija]] yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi (iš 12) provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją * Nyderlandų Karalystė apima Nyderlandus, [[Aruba|Arubą]], [[Sint Martenas|Sint Marteną]], [[Kiurasao]] ir [[BES salos|BES salas]]. Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet ir visą karalystę (su Antilais ir Aruba). == Istorija == {{main|Nyderlandų istorija}} Valdant [[Imperatorius Karolis V|Karoliui V]], [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriui ir [[Ispanija|Ispanijos]] karaliui, kartu su šiuolaikine Belgija regionas įėjo į 17 Nyderlandų provincijų sudėtį. Per [[1568]] m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą [[1579]] metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, pagal Utrechto uniją susijungdamos į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinių Nyderlandų pagrindą. Pilypas II, Karolio V sūnus, nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės, tad nepriklausomybė buvo pripažinta tik [[1648]] m. [[Vaizdas:Carte Hollande 1843.jpg|thumb|175px|left|Nyderlandai 1843 m. žemėlapyje]] [[Vaizdas:WilliamOfOrange1580.jpg|thumb|175px|left|[[Viljamas I Oranietis]] laikomas Nyderlandų įkūrėju]] Galutinai iškovojusios nepriklausomybę nuo [[Ispanija|Ispanijos]], [[1648]] m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos [[Nyderlandų kolonijinė imperija|kolonijos]] ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar [[1624]] m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio [[Niujorkas|Niujorko]] vietoje. Po trumpos prancūzų aneksijos [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] laikotarpiu, [[1815]] metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, [[Belgija|Belgiją]] bei [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]]. Nyderlandų karalius tapo ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. [[Belgija]] sukilo ir atsiskyrė [[1830]] metais. [[Liuksemburgas]], nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. [[1890]] m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, [[Liuksemburgas]] atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys. [[XVIII amžius|XVIII]]−[[XIX a.]] Nyderlandai valdė nemažai [[Nyderlandų kolonijinė imperija|kolonijų]], kurių svarbiausios buvo [[Nyderlandų Rytų Indija]] (dabartinė [[Indonezija]]) ir [[Surinamas]]. Iš pradžių kolonijas administravo [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Rytų Indijos kompanija]] ir [[Olandų Vakarų Indijos bendrovė|Vakarų Indijos kompanija]], o [[1815]] ir [[1791]] m. šių kompanijų valdas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė. [[XIX amžius|XIX]] a. Nyderlandų industrializavimas buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis. Tai daugiausia lėmė unikali vandens kelių infrastruktūra ir priklausomybė nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu [[1940]] m. gegužę buvo okupuota [[Trečiasis Reichas|nacių Vokietijos]] ir pilnai išlaisvinta tik [[1945]] m. Nuo [[1941]] iki [[1945]] m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų romų, homoseksualų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Iki [[1954]] m. [[spalio 28]] d. [[Surinamas]] ir teritorijos [[Antilai|Antiluose]] buvo tik Nyderlandų Karalystės kolonijos, tačiau [[1954]] m. Surinamas ir tik suformuoti [[Nyderlandų Antilai]] gavo krašto statusą, Nyderlandų Karalystė tapo federacine valstybe, sudaryta iš šių dviejų teritorijų ir europinės Nyderlandų dalies. [[1975]] m. [[Surinamas]] paliko Nyderlandų Karalystę, tapdamas nepriklausoma valstybe. [[1986]] m. [[Aruba]] atsiskyrė nuo [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilų]] ir tapo atskira karalystės dalimi, nuo tada Nyderlandų Karalystė turi du autonominius regionus: [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilus]] ir [[Aruba|Arubą]]. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, šalis tapo [[Beniliuksas|Beniliukso]] ir [[Europos Bendrija|Europos ekonominės Bendrijos]] nare. Nyderlandai tapo ir [[NATO]] aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į [[ES|Europos Sąjungą]], įkūrusių šalių. == Politinė sistema == {{main|Nyderlandų politinė sistema}} [[Vaizdas:Willem-Alexander (Royal Wedding in Stockholm, 2010) cropped.jpg|thumb|185px|Karalius [[Vilhelmas Aleksandras]]]] Nyderlandai – konstitucinė monarchija nuo [[1815]] m., iki tol nuo [[1581]] iki [[1806]] m. tai buvo respublika (Jungtinės Nyderlandų Provincijos) (tarp [[1806]] ir [[1815]] m. šalis buvo užimta Prancūzijos). Nuo [[2013]] m. valstybės vadovas yra karalius [[Vilhelmas Aleksandras]] iš Oraniečių-Nasau dinastijos. Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, paaiškėjus rinkimų rezultatams, formuojama koalicinė vyriausybė (dėl jos derybos gali tęstis kelis mėnesius). Po to ji oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas, kuris paprastai būna ir didžiausios partijos koalicijoje vadovas. Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas ketveri metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą. Politologijoje Nyderlandai dažnai laikomi klasikiniu [[Konsociacinė demokratija|konsociacinės demokratijos]] pavyzdžiu. == Administracinis suskirstymas == {{main|Nyderlandų administracinis suskirstymas}} Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų [[provincija|provincijomis]], kiekvieną iš jų valdo [[gubernatorius]] (olandiškai vadinamas ''Commissaris van de Koning(in)'', t. y. karaliaus ar karalienės komisaras). [[Vaizdas:Provinces of the Netherlands (LT).svg|thumb|352px|Nyderlandų administracinis suskirstymas (raudoni taškai žymi provincijų centrus).]] {| {{graži lentelė}} | '''Provincija''' || '''''Olandiškai''''' || '''Padėtis šalies mastu''' || '''Adm. centras''' |- | [[Drentė]] || ''Drenthe'' || šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno || [[Asenas]] |- | [[Flevolandas]] || ''Flevoland'' || šalies centre, Eiselmerio polderių regione || [[Lelistadas]] |- | [[Fryzija]] || ''Friesland'' || šalies šiaurėje || [[Leuvardenas]] |- | [[Gelderlandas]] || ''Gelderland'' || šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio || [[Arnhemas]] |- | [[Groningeno provincija|Groningenas]] || ''Groningen'' || šalies šiaurės rytuose || [[Groningenas]] |- | [[Limburgo provincija (Nyderlandai)|Limburgas]] || ''Limburg'' || šalies pietryčiuose || [[Mastrichtas]] |- | [[Overeiselis]] || ''Overijssel'' || šalies rytuose, į pietus nuo Drentės || [[Zvolė]] |- | [[Pietų Olandija]] || ''Zuid-Holland'' || šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos || [[Haga]] |- | [[Šiaurės Brabantas]] || ''Noord-Brabant'' || šalies pietuose || [[Hertogenbosas]] |- | [[Šiaurės Olandija]] || ''Noord-Holland'' || šalies šiaurės vakaruose || [[Harlemas]] |- | [[Utrechto provincija|Utrechtas]] || ''Utrecht'' || šalies centre || [[Utrechtas]] |- | [[Zelandijos provincija (Nyderlandai)|Zelandija]] || ''Zeeland'' || šalies pietvakariuose || [[Midelburgas]] |} Visos provincijos dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai ''gemeenten''), jų iš viso yra 467. Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, valdomus „vandens valdybos“ (olandiškai ''waterschap'' arba '' hoogheemraadschap''), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. [[2004]] m. [[sausio 1]] d. buvo 37 tokie rajonai. Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar [[1196]] metais. Savivaldą turinčios užjūrio teritorijos, priklausančios Nyderlandams: * [[Aruba]] * [[Sint Martenas]] * [[Kiurasao]] * [[BES salos]] == Geografija == {{main|Nyderlandų geografija}} [[Vaizdas:Netherlands Grote Peel lake.jpg|thumb|left|Pakrančių maršos]] Nyderlandai yra šalis [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Kartu su [[Belgija]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] tai viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra [[Amsterdamas]]. Nyderlandai rytuose ribojasi su [[Vokietija]] (577 km), pietuose su [[Belgija]] (450 km). Už [[Europa|Europos]] ribų Nyderlandai ([[Nyderlandų Antilai]]) dar ribojasi su [[Prancūzija]] ([[San Martenas (Marigo)|San Martenas]]) Karibų saloje [[San Martenas (sala)|San Martene]] (10 km). Nyderlandai yra žemumų kraštas prie [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]]. Kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu žemų, smėlingų salų, pusiasalių, užutėkių, estuarijų. Pagal šiaurinį šalies krantą driekiasi [[Vakarų Fryzų salos]]. Į šalies centrą įsiterpia [[Eiselmeris|Eiselmerio įlanka]], kuri vėliau užtvenkta, paversta ežeru, užpildyta [[polderis|polderiais]]. Daugiau nei 50 proc. Nyderlandų teritorijos yra žemiau jūros lygio. Lygumos nuo potvynių yra apsaugotos pylimais ir dambomis, kurių bendras ilgis siekia apie 3000 km. Vidutinis šalies aukštis – 10 m virš jūros lygio. Aukščiausias Nyderlandų taškas yra [[Valserbergas|Valserbergo kalva]] (322,7 m), esanti greta sienos su [[Vokietija]] ir [[Belgija]], kur įsiterpia [[Ardėnų kalnai|Ardėnų kalnų]] pakraštys. Aukščiausias Nyderlandų karalystės taškas – ''Scenery'' kalnas (877 m), esantis [[Nyderlandų Antilai|Nyderlandų Antilų]] [[Saba|Sabos]] saloje. [[Vaizdas:Floroj en Lisse.jpg|thumb|right|[[Lisė]], [[Šiaurės Olandija]]]] Šalies paviršius išraižytas [[Reinas|Reino]] (skaidosi į [[Valas|Valą]], Leką, Eiselę), [[Masas|Maso]] ir [[Šeldė]]s upių [[upės delta|deltų]]. Visos jos vandeningos, intensyviai laivuojamos. Be to, Nyderlanduose įrengtas labai tankus laivybinių ir nutekamųjų kanalų tinklas. Šiaurinėje šalies dalyje upių mažiau. [[Vaizdas:Nijlânnermolen Workum.jpg|thumb|right|[[Fryzija]]]] Beveik visi šalies kraštovaizdžiai sukultūrinti – paversti dirbamais laukais, [[ganykla|ganyklomis]], šiltnamių plantacijomis, gyvenvietėmis. Miškai dengia tik ~8 % šalies ploto, dauguma jų – sodinti. Jūros pakrantėje, salose yra išlikę [[viržis|viržynų]], [[marša|maršų]] augmenijos sąžalynų. Yra pakrantės [[kopa|kopų]] ruožai. Laukinės gyvūnijos išlikę labai nedaug: yra lapių, elnių, šernų, pakrančių pelkynuose yra nemažai paukščių. Šalies gamta saugoma 20-yje nacionalinių parkų. === Klimatas === Dažniausiai pučia pietvakarių vėjas, todėl klimatas jūrinis su vėsiomis vasaromis ir nešaltomis žiemomis. Ypač šalies vakaruose ([[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] pakrantė) klimatas yra stipriau veikiamas [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Toliau į rytus, prie sienos su Vokietija, vandenyno įtaka mažėja, žiemos šaltesnės, o vasaros šiltesnės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1–3&nbsp;°C, liepos mėnesio temperatūra 16–17&nbsp;°C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–750 mm. [[Sniegas]] iškrenta retai, užėjus [[Sibiro anticiklonas|Sibiro anticiklonui]]. == Ekonomika == {{main|Nyderlandų ekonomika}} [[Vaizdas:Smile 29Aug07 5, at the Amazone harbour, Port of Rotterdam, Holland 29-Aug-2007.jpg|left|thumb|[[Roterdamo uostas]] – didžiausias Europos jūrų uostas]] Daug anksčiau nei kitos [[Europa|Europos]] šalys Nyderlandai rūpinosi stabiliu šalies biudžetu ir sėkmingai kovojo prieš stagnaciją darbo rinkoje. Nyderlandai visada vaidino svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Žvejyba, bankininkystė, žemės ūkis ir laivyba buvo ir yra svarbiausios sritys Nyderlandų ekonomikoje. Iki [[1940]]-ųjų Nyderlandų prekyba labiausiai vyko [[Nyderlandų Rytų Indija|Nyderlandų Rytų Indijoje]] (dabartinė [[Indonezija]]), tačiau po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo persiorientavo į Europos rinką. Nyderlanduose gerai veikia liberali ekonominė sistema. Nuo [[1980]]-ųjų vyriausybė nebe taip intensyviai kišasi į verslą. Su profesinių sąjungų sutikimu darbdaviai ir valstybė nustatė darbo užmokestį. Bedarbių procentas – 2,8 %. Svarbiausios Nyderlandų pramonės šakos: maisto pramonė („[[Unilever]]“, „[[Heineken]]“), chemijos pramonė („Akzo-Nobel“, „DSM“), naftos perdirbimas („[[Shell]]“), elektros įrangos gamyba („[[Philips]]“, „TomTom“, „Océ“) ir sunkvežimių gamyba („Daf“). Paslaugų sektorius ypač svarbus. Tarptautiniai [[Roterdamas|Roterdamo]] ir [[Amsterdamas|Amsterdamo]] uostai yra vieni svarbiausių ir didžiausių uostų Europoje. Šalį kasmet aplanko keli milijonai turistų. Labiausiai turistų lankomi yra vėjo malūnai, gėlių laukai ir miestai, ypač pamėgtas Amsterdamas. Kiekvienais metais šalį aplanko virš trijų milijonų turistų. [[Vaizdas:NL Moerdijk municipality Zevenbergen city IMG 2832.JPG|right|thumb|Fermos Nyderlanduose]] Žemės ūkis gerai išvystytas, pasižymi dideliu produktyvumu: [[grūdai|grūdų]], [[daržovės|daržovių]], [[vaisiai|vaisių]] ir [[gėlės|gėlių]] auginimas yra svarbios žemės ūkio šakos. Vienas svarbiausių eksporto produktų yra [[sūris]]. Žemės ūkio sektoriuje dirba tik 2 % dirbančiųjų, tačiau šalis – svarbi eksportuotoja. Po [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] Nyderlandai yra trečia šalis pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą. 2015 m. Nyderlandų BVP siekė 690,008 mlrd. eurų ir augo 1,9 % per metus<ref>Tarptautinis valiutos fondas [https://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2019/02/weodata/weorept.aspx?sy=2015&ey=2015&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=76&pr1.y=9&c=138&s=NGDP_R%2CNGDP_RPCH&grp=0&a= Report for Selected Countries and Subjects]. (Nuoroda tikrinta 2020-05-16)</ref>. Svarbiausia šalies prekybos partnerė yra [[Vokietija]], tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys, [[JAV]] yra svarbūs prekybos partneriai. Nyderlandai daugiausia eksportuoja maisto produktus, gėles, įrangą, cheminius produktus ir gamtines dujas. Daugiausiai importuojami vaisiai, grūdai, nafta ir automobiliai. == Gyventojai == {{main|Nyderlandų demografija}} [[Vaizdas:Population of the Netherlands 1900-2000.png|thumb|right|Nyderlandų gyventojų skaičiaus kaita 1900–2000 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais)]] Nuo 1900 m. iki 1950 m. šalies populiacija beveik padvigubėjo, paaugdama nuo 5,1 iki 10 milijonų. Nuo 1950 m. iki 2009 m. šalies gyventojų skaičius išaugo iki 16,5 milijono, bet augimo sparta sumažėjo<ref>[http://statline.cbs.nl/StatWeb/publication/?DM=SLEN&PA=37556ENG&D1=0-44,53-60&D2=1,11,21,31,41,51,61,71,81,91,101&LA=EN&VW=T CBS Statline – Population; history]. Statistics Netherlands. (Nuoroda tikrinta 2009-03-08).</ref>. Pasak 2008 m. apskaičiavimų, augimo greitis dabar siekia 0,412 %<ref name="CIA"/>. [[Vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] Nyderlanduose yra aukšta: 82 metai naujagimėms mergaitėms ir 77 berniukams (2007 m.) Olandai yra viena iš aukščiausių tautų pasaulyje: vidutinis suaugusio vyro ūgis yra 1 m 85 cm, o suaugusios moters – 1 m 68 cm<ref>{{cite web|url=http://dined.io.tudelft.nl/nl,dined2004,301|title=Dataset 'Nederlandse volwassenen', Populatie 'DINED 2004 (20-30 jaar)'|language=nl|accessdate=2008-02-04|publisher=TU Delft|archive-date=2007-12-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20071201150653/http://dined.io.tudelft.nl/nl,dined2004,301|url-status=dead}}</ref> Žmonės pietuose yra vidutiniškai 2 cm žemesni nei šiaurėje.<ref>{{cite web|url=http://statline.cbs.nl/StatWeb/publication/?VW=T&DM=SLNL&PA=03799&D1=242,254,267-270&D2=0-17&HD=081103-1603&HDR=T.&STB=G1 |publisher=Centraal Bureau voor de Statistiek|title=Reported health and lifestyle|accessdate=2007-08-28}}</ref> Taip pat Nyderlandai yra dvidešimt ketvirta tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje ir tankiausiai apgyvendinta iš daugiau nei 1 milijoną gyventojų turinčių Europos šalių. Gyventojų tankumas yra 395 žmonės kvadratiniame kilometre arba, jei skaičiuotume tik sausumos plotą, 484 žmonės kvadratiniame kilometre. 2012 m. liepą nedarbas Nyderlanduose siekė 6,5 %. 2003−2012 m. šalyje darbo neturėjo vidutiniškai 5,360 % darbingų žmonių, 2005 m. vasarį šis rodiklis šoktelėjo iki 7 %, o 2008 m. rugpjūtį nukrito iki 3,4 %<ref>Trading Economics. [http://www.tradingeconomics.com/netherlands/unemployment-rate Netherlands Unemployment Rate]. (Nuoroda tikrinta 2012-09-05)</ref>. Etninė sudėtis (2005 m. apskaičiavimai)<ref>{{cite web|url=http://www.cbs.nl/NR/rdonlyres/CCD504EA-9D41-40C2-AE28-BFB0A51C2045/0/2005k3b15p096art.pdf|title=Demografie van de allochtonen in Nederland|publisher=Centraal Bureau voor de Statistiek|author=Garssen, Joop, Han Nicolaas and Arno Sprangers|year=2005|language=nl|format=PDF|access-date=2009-05-15|archive-date=2018-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20181009222941/https://www.cbs.nl/NR/rdonlyres/CCD504EA-9D41-40C2-AE28-BFB0A51C2045/0/2005k3b15p096art.pdf|url-status=dead}}</ref>: * 80,9 % [[olandai|olandų]], * 2,4 % kilusių iš [[Indonezija|Indonezijos]], * 2,4 % [[vokiečiai|vokiečių]], * 2,2 % [[Turkai|turkų]], * 2,0 % kilusių iš [[Surinamas|Surinamo]], * 1,9 % kilusių iš [[Marokas|Maroko]], * 0,8 % kilusių iš [[Nyderlandų Antilai|Antilų]] ir [[Aruba|Arubos]], * 6,0 % kitų. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)<ref name="CIA"/> : * 0–14 metų: 17,4 % (1 485 873 berniukų ir 1 416 999 mergaičių), * 15–64 metų: 67,7 % (5 720 387 vyrų ir 5 604 014 moterų), * virš 65 metų: 14,9 % (1 070 496 vyrų ir 1 418 230 moterų). === Kalbos === Oficiali kalba yra [[Olandų kalba|olandų]]. Ja kalba dauguma šalies gyventojų, išskyrus kai kurias imigrantų grupes. Šiaurėje esančioje [[Fryzija|Fryzijos provincijoje]] oficiali ir [[Fryzų kalba]], nors esama kai kurių apribojimų. Be to, pasak 2005 m. apklausos, 87 % Nyderlandų gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]], 70 % – [[vokiečių kalba|vokiškai]] ir 11 % – [[prancūzų kalba|prancūziškai]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref> === Religijos === [[Vaizdas:Domtower Utrecht.jpg|thumb|right|200px|Šv. Martyno katedra [[Utrechtas|Utrechte]]]] Pasiskirstymas pagal religiją (2006 m.)<ref name="CIA">https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200521043249/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/nl.html#People |date=2020-05-21 }} CIA pasaulio faktų knyga</ref>: * [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikai]] – 30 %, * [[Olandų reformatų bažnyčia|Olandų reformatai]] – 11 %, * [[Kalvinizmas|Kalvinistai]] – 6 %, * [[musulmonai]] – 5,8 %, * kiti [[protestantizmas|protestantai]] – 3 %, * kitų religijų atstovai – 2,2 %, * jokios religijos – 42 %. Pasak 2005 m. apklausos, 34 % Nyderlandų gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 37 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 27 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Nyderlandai yra viena iš mažiausiai tikinčių Europos Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf|title=Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - page 11|accessdate=2007-05-05|format=PDF}}</ref> === Miestai === {{main|Sąrašas:Nyderlandų miestai}} Didžiausias šalies miestas yra [[Amsterdamas]], kuriame gyvena apie 762 057 ([[2009]] m.) žmonių. Dar vienas miestas, viršijantis pusę milijono gyventojų, yra [[Roterdamas]]. 6 didžiausi Nyderlandų miestai, turintys daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, 2008 m.: {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%" |+ style=„font-weight: bold“ | Didžiausi miestai |- ! style="background:#f5f5f5;" |Vieta ! style="background:#f5f5f5;" |Miestas ! style="background:#f5f5f5;" |Provincija ! style="background:#f5f5f5;" |Gyventojų skaičius | rowspan="11" | {{Tnavbar|Largest cities of the Netherlands|plain=1}} [[Vaizdas:Density Netherlands 2007.png|border|120px|Netherlands]]<br />Gyventojų tankumas |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" | 1 | style="text-align:left" |'''[[Amsterdamas]]''' |[[Šiaurės Olandija]] |747 093 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |2 | style="text-align:left" |'''[[Roterdamas]]''' |[[Pietų Olandija]] |582 951 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |3 | style="text-align:left" |'''[[Haga]]''' |[[Pietų Olandija]] |475 681 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |4 | style="text-align:left" |'''[[Utrechtas]]''' |[[Utrechto provincija|Utrechtas]] |294 737 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |5 | style="text-align:left" |'''[[Eindhovenas]]''' |[[Šiaurės Brabantas]] |210 333 |- | style="background:#f0f0f0;text-align:center" |6 | style="text-align:left" |'''[[Tilburgas]]''' |[[Šiaurės Brabantas]] |202 091 |- | colspan="9" style="background:#f5f5f5;" |2008 apskaičiavimai<ref>Population data for whole municipalities as of 2008.</ref><ref>[http://statline.cbs.nl/ Statline]. Statistics Netherlands. Nuoroda tikrinta on 2009-02-23.</ref> |} {{-}} == Kultūra == {{main|Nyderlandų kultūra}} === Tapyba ir menas === [[Vaizdas:Vincent Willem van Gogh 128.jpg|right|thumb|200px|''Saulėgrąžos'', [[Vincentas van Gogas]]]] Daug pasaulyje žinomų dailininkų buvo [[olandai]]. Vienas garsiausių viduramžių menininkų buvo [[Hieronymus Bosch]]. [[XVII a.]], vadinamais aukso laikais, kūrė tokie menininkai, kaip [[Rembrantas]], [[Janas Vermejeris]], [[Fransas Halsas]], [[Carel Fabritius]], [[Gerard Dou]], [[Paulus Potter]], [[Jakobas van Reisdalis]] ir [[Janas Stenas]]. Žymūs vėlesnių laikų dailininkai buvo [[Vincentas van Gogas]] ir [[Pitas Mondrianas]]. [[Maurits Cornelis Escher]] ir Otto Heinrich Treumann buvo garsūs grafikai. === Muzika === Svarbiausi Nyderlandų kompozitoriai apie [[1800]] m. buvo Johann Wilhelm Wilms ir Carolus Antonius Fodor, orientavęsi į [[Viena|Vienos]] klasiką. [[XIX a.]] ilgą laiką muzikinį vystymąsi veikė vokiečių romantizmas, tai perteikia Richard Hol. Bernard Zweers pirmasis pamėgino sukurti tautinę Nyderlandų muziką. Juo pasekė Julius Röntgen ir Alphons Diepenbrock, turėję įtakos ir tarptautinei muzikai. Svarbūs [[XX a.]] kompozitoriai yra Willem Pijper, Matthijs Vermeulen, Louis Andriessen, Otto Ketting, Ton de Leeuw, Theo Loevendie, Misha Mengelberg, Tristan Keuris ir Klaas de Vries. Kasmet [[Haga|Hagoje]] vykstantis [[džiazas|džiazo]] festivalis „North Sea Jazz Festival“ laikomas vienu svarbiausių džiazo renginių pasaulyje. Tarptautiniu mastu žinomi Nyderlandų atlikėjai ir grupės: Herman van Veen, Robert Long, Nits, Candy Dulfer, Anouk Teeuwe, Ellen ten Damme, [[Tiesto]], [[Armin van Buuren]] ir grupė [[Within Temptation]]. ''Hardcore Techno'' ir ''Gabber'' atsirado [[Roterdamas|Roterdame]]. ''[[Trance]]'' muzika į šalį atkeliavo iš Vokietijos. Paskutiniais metais taip pat populiarėja ''[[Jumpstyle]]'', ''[[Hardstyle]]'' ir ''Speedcore''. 1958 m. Hilversume, 1970 m. Amsterdame ir 1976 bei 1980 m. Hagoje įvyko [[Eurovizijos Dainų Konkursas]]. Nyderlandai 5 kartus laimėjo šį konkursą (1957, 1959, 1969, 1975 ir 2019 m.). === Architektūra === [[Vaizdas:Amsterdam Rijksmuseum.jpg|left|thumb|Rijksmuseum Amsterdame. Vienas iš prestižiškiausių meno muziejų pasaulyje]] Nyderlandų architektai turėjo žymios įtakos [[XX a.]] architektūrai. Žymūs architektai yra Hendrik Petrus Berlage, Robert van ’t Hoff, [[Jacobus Johannes Pieter Oud]], [[Gerrit Rietveld]]. Vadinamoji Amsterdamo mokykla smarkiai paveikė [[Ekspresionizmas|ekspresionizmo]] architektūrą. Vienas žymiausių mokyklos atstovų – Michel de Klerk. Aldo van Eyck ir Herman Hertzberger, kūrę po Antrojo pasaulinio karo, yra garsūs struktūralizmo atstovai. Iš šių laikų architektų geriausiai žinomas Rem Koolhaas su savo biuru Office for Metropolitan Architecture. Nyderlandų architektūra nuo 9-ojo [[XX a.]] dešimtmečio daro nuolatinę įtaką pasaulinės architektūros vystymuisi. === Literatūra === Nyderlandų klestėjimo laikais, dar vadinamais „Aukso amžiumi“ ({{nl|De Gouden Eeuw}}), klestėjo ne tik tapyba, bet ir literatūra. Žymiausi atstovai – Joost van den Vondel ir Pieter Corneliszoon Hooft. Vokiečių okupacijos metu ([[1940]]–[[1945]] m.) [[Ana Frank]] [[Amsterdamas|Amsterdame]] parašė visame pasaulyje žinomą dienoraštį. Trimis žinomiausiais [[XX a.]] autoritetais laikomi [[Harry Mulisch]], [[Willem Frederik Hermans]] ir [[Gerard Reve]]. Taip pat garsūs rašytojai Cees Nooteboom, Jan Wolkers ir Hella Haasse. === Sportas === [[Vaizdas:NED-DEN Euro 2012 (10).jpg|right|thumb|200px|Olandijos futbolininkai [[Arjen Robben]] ir [[Robin van Persie]] Euro 2012 pirmenybių prieš Danijos nacionalinę vyrų futbolo rinktinę metu]] [[2000]] m. Nyderlanduose ir [[Belgija|Belgijoje]] vyko [[XI Europos futbolo čempionatas]]. Tai buvo pirmosios Europos futbolo pirmenybės, vykusios ne vienoje, o dviejose šalyse. Nyderlandai 3 kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (1974, 1978 ir 2010 m.). 1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, finale 2:0 įveikę Sovietų Sąjungą. Nyderlanduose šaltomis žiemomis rengiami [[Vienuolikos miestų turas|Vienuolikos miestų turai]] – [[Čiuožimas ant ledo|čiuožimo ant ledo]] 200 km lenktynės. == Kita informacija == * [[Nyderlandų šventės]] * [[Nyderlandų ryšiai]] * [[Nyderlandų transportas]] * [[Nyderlandų karinės pajėgos]] * [[Nyderlandų tarptautiniai santykiai]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Pastabos == {{notelist}} == Nuorodos == {{Commons|Nederland}} {{vikižodynas}} Bendros nuorodos apie Nyderlandus: * [http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/ Informacija apie Nyderlandus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041222155750/http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/ |date=2004-12-22 }} Žemėlapiai: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/physical-map-of-Netherlands.gif Nyderlandų fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Holland-political-map.gif Nyderlandų administracinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Netherlands-road-map.gif Nyderlandu pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=netherlands+map&hl=en&ll=52.133488,5.29541&spn=7.664514,16.45752&sll=50.499452,4.482422&sspn=7.941611,16.45752&gl=uk&z=6 Nyderlandai googlemaps žemėlapyje] Laikas ir orai: * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=16 Laikas] * [http://www.knmi.nl/actueel/ Orai], ''[[Olandų kalba]]'' {{Europa}} {{ES_šalys}} {{NATO}} {{Monarchijos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Nyderlandai| ]] t7bzzplwbkmee08t35cydk5b39r6ax8 Paprastoji gegutė 0 3236 7846115 7337904 2026-05-28T05:37:54Z Hugo.arg 1674 /* Folkloras */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846115 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Gegutė (reikšmės)|}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Cuculus canorus''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Kägu_õunapuul.jpg|260px|Gegutė (''Cuculus canorus'')]] | caption = Paprastoji gegutė<br>[[Vaizdas:Cuculus_canorus.ogg|thumb|center|Paprastosios gegutės kukavimas [[Rusija|Rusijos]] [[Kalugos sritis|Kalugos srityje]]]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22683873/155496731 | title=IUCN Red List - Cuculus canorus | publisher=IUCN Red list | accessdate=2016-10-01}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Gegutiniai paukščiai | taxon1 = Cuculiformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Gegutiniai | taxon1 = Cuculidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Tikrosios gegutės | taxon1 = Cuculus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Paprastoji gegutė | taxon1 = Cuculus canorus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Cuculus canorus | autorius = Carl von Linné{{!}}Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink| plural_taxon = Paplitimas}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:CuculusCanorusIUCNver2019_3.png|260px|Paplitimas]] | caption = Paprastųjų gegučių paplitimo arealas pasaulyje:}} : {{Colorbox|#00FF00}} perimvietės : {{Colorbox|#AAFFAA}} tikriausiai irgi peri : {{Colorbox|#00FFFF}} [[Paukščių migracija|migracijos]] : {{Colorbox|#007FFF}} žiemavietės {{Taxobox_pabaiga}} '''Paprastoji gegutė''' arba '''gegutė''' (''Cuculus canorus'') – [[gegutiniai paukščiai|gegutinių paukščių]] (''Cuculiformes'') būrio [[Gegutiniai|gegutinių]] (''Cuculidae'') šeimos [[rūšis]]. [[Vaizdas:Cuculus_canorus_vogelartinfo.jpg|thumb|250px|left|Paprastoji gegutė skrydyje]] == Paplitimas pasaulyje == Paprastosios gegutės paplitusios [[Eurazija|Eurazijoje]] nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Žiemoja pietinėje [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikoje]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. == Porūšiai == [[IOC World Bird List]] / v11.2, kurios sąrašus sudaro [[tarptautinė ornitologų sąjunga]], išskiria 4 [[Porūšis|porūšius]]<ref>worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/turacos/ Turacos, bustards, cuckoos, mesites, sandgrouse]; IOC World Bird List / v11.2</ref>: * '''''Cuculus canorus bakeri''''' <small>Hartert, E, 1912</small>; porūšis paplitęs vakarinėje [[Kinija|Kinijoje]] ir šiaurinėje [[Indija|Indijoje]] iki pietinės Kinijos ir šiaurės vakarinio [[Tailandas|Tailando]]. * '''''Cuculus canorus bangsi''''' <small>Oberholser, 1919</small>; porūšis paplitęs [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalyje]], [[Balearų salos|Balearų salose]] ir šiaurės vakarinėje Afrikoje. * '''''Cuculus canorus canorus''''' <small>Linnaeus, 1758</small>; porūšis paplitęs [[Europa|Europoje]], [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir Azijos žemyno rytuose – įskaitant [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos pusiasalį]], [[Japonija|Japoniją]] ir šiaurinę [[Kinija|Kiniją]]. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje. * '''''Cuculus canorus subtelephonus''''' <small>Zarudny, 1914</small>; porūšis paplitęs [[Turkmėnija|Turkmėnistane]] ir iki pietinės [[Mongolija|Mongolijos]]. == Paplitimas Lietuvoje == [[Lietuva|Lietuvoje]] gyvena ''Cuculus canorus canorus'' gegučių [[porūšis]]. Šalyje gana dažni ir įprasti paukščiai. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes. Žiemoti į Užsachario Afriką [[Liepa|liepą]] išskrenda suaugusios gegutės, [[Rugpjūtis|rugpjūtį]] – jaunikliai. [[Pavasaris|Pavasarį]], dažniausiai [[Balandis|balandį]] gegutės visada sugrįžta į savo gimtąją vietą ir paprastai parazituoja tą paukščių rūšį, kuri ją užaugino. == Išvaizda == Paprastoji gegutė savo išvaizda ir dydžiu panaši į [[Paukštvanagis|paukštvanagį]], tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Jos kūno ilgis 32-33 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 55-60 cm,<ref>oiseaux-birds.com / [http://www.oiseaux-birds.com/card-common-cuckoo.html Common Cuckoo] Cuculus canorus</ref> patinėliai sveria apie 130 g, patelės apie 110 g. == Elgsena == Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, skrenda greitai, tankiai modama sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kukuoja vien patinai<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/2262407/atbudusioje-gamtoje-jau-girdimas-gegutes-kukavimas-ka-zinote-apie-si-pauksti https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/2262407/atbuduoje-gamtoje-jau-girdimas-gegutes-kukavimas-ka-zinote-apie-si-pauksti]</ref>, pranešdami patelei apie rastą kito paukščio lizdą. Kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kukuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Patinėliai kukuoja tupėdami medžių viršūnėse. Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko [[kiaušinis|kiaušinius]] arba jauniklius ir lieka lizde vienas. == Lizdo užgrobimas == Gegutės patelė, užgrobusi svetimą lizdą, praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdama savąjį. Taip jai pavyksta apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks. Gegutė kiaušinius deda retai, kas 4–5 dienos, todėl sudėti visą 5–6 kiaušinių dėtį užtruktų gana ilgai, gal net visą mėnesį,<ref>delfi.lt/grynas / [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/paskutine-pavasario-sauja.d?id=22158745 Paskutinė pavasario sauja]; Selemonas Paltanavičius, „Valstiečių laikraštis“ | 2009 m. gegužės 16 d.</ref> nors palankiausiomis sąlygomis pavasarį veisimosi periodu vis kitame lizde gegutė gali sudėti iki 25 kiaušinių.<ref>countryfile.com / [https://www.countryfile.com/wildlife/where-to-see/guide-to-cuckoos-where-to-see-in-britain-and-why-the-species-is-in-decline/ Guide to cuckoos: where to see in Britain and why the species is in decline] | Published: January 30th, 2019</ref> Jie būna panašūs į kiaušinius tų giesmininkų, į kurių lizdus yra dedami. Prieš prisiartindama prie lizdo, ji įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėra, mat jei šie aptiktų ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadą. == Jauniklis == [[Vaizdas:Reed warbler cuckoo.jpg|thumb|left|200px|Gegutės jauniklis [[krakšlė]]s (''Acrocephalus'') lizde]] [[Vaizdas:Cuculus_canorus_canorus_MHNT.ZOO.2010.11.149.48.jpg|thumb|220px|left|Paprastosios gegutės kiaušiniai kairėje ir [[Didžioji krakšlė|didžiosios krakšlės]] (''Acrocephalus arundinaceus'') dešinėje]] Būtina, kad gegužiukas išsiristų po 12 dienų, t. y., apie 24–48 val. anksčiau nei, pvz., [[nendrinukė]]s. Įsibrovėlis šį laiko tarpą panaudoja savo tikslais išmesdamas kitus lizde esančius kiaušinius pirmosiomis savo gyvenimo valandomis. Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju savo konkurentus šis vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau. Gegužiukas sveria vos 2 gramus ir kartais jam tenka ne ką mažiau nei jis pats sveriančius kiaušinius atremti į šaukšto formos įgaubą savo nugaroje. Tai labai jautri jo kūno vieta, paukštis nepakelia jokio sąlyčio su ja; pastebėta, kad jis, kiek leidžia jo jėgos, išmeta bet kokį į lizdą patekusį daiktą. Išdygus pirmosioms plunksnoms, gegužiukas visiškai praranda šį instinktą ir tampa labiau linkęs bendrauti. Per mėnesį jis priauga 30 kartų savo pradinio svorio. Pajutęs kad ir nedidelį lizdo smūgį, gegužiukas plačiai pražioja snapą ir laukia lesalo. Raudonai oranžinės ryklės vaizdas nenumaldomai priverčia jo „įtėvius“ išstumti visą snape turimą lesalą. Šis stimulas yra toks stiprus, kad kartais net ir pro šalį skrendantys paukščiai gali pamiršti savo pačių lizdą ir į gegužiuko snapą įmesti [[Vikšras|vikšrą]], [[Vabzdys|vabzdį]] ar [[Kirmėlė|kirmėlę]]. Toliau gegužiukas ima čirkšti ir blaškytis, taip dar labiau skatindamas netikrus tėvus jį šerti. Būna, kad gegutė per klaidą padeda kiaušinį į netinkamą lizdą. Tokiu atveju gegužiukas nugaišta iš bado. Jei „įtėviai“ yra sėklas ėdantys paukščiai, jų racionas neapima gegužiukui reikalingų gyvūninės kilmės [[Proteinas|proteinų]]. Jis taip pat nugaišta ir vabzdžiaėdžio [[Čivylis|čivylio]] lizde, nes šie paukščiai nereaguoja į jo elgesį. Čivyliams reikia, kad jų atžalos žnybteltų jiems į snapą, taip sužadindami jų šėrimo refleksą, o gegužiukas taip nedaro. 3 savaičių amžiaus gegužiukas tampa 2 kartus sunkesnis už jo maitintojus. Tuomet jis dažnai privalo palikti lizdą ir rasti kitą vietą, kurioje galės ir toliau parazituoti prašydamas išmaldos iš paukščių. Jo riksmai masina ir plėšrūnus ([[Lapė|lapes]], [[žebenkštis]], plėšriuosius paukščius): šitaip žūsta apie 40 % nuo 3 iki 5 savaičių amžiaus gegučių. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės. == Parazituojami paukščiai == [[Kiaušinis|Kiaušinius]] deda į daugelio giesmininkų ([[Devynbalsės|devynbalsių]], [[Raudonuodegės|raudonuodegių]], [[Nendrinukės|nendrinukių]], [[Kielės|kielių]] ir kt.) [[lizdas|lizdus]]. [[Karklinė nendrinukė]] yra tik viena iš 50–60 Europoje gegutės parazituojamų paukščių rūšių, o anot ''Aleksander D. Numerov'' (2003 m. duomenimis), iš viso paprastosios gegutės deda kiaušinius į 291 paukščių rūšies lizdus. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti. Jis dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutūpia jam ant nugaros, kad patogiau pamaitintų. Kai kurių ornitologų teigimu, tik viena iš 20 gegučių užauga tokio amžiaus, kad galėtų skristi į Afriką. Kelionės metu jų taip pat žūsta. Šio parazitinio paukščio išlikimas iš dalies remiasi ilgaamžiškumu, siekiančiu apie 10 metų. Suaugusi gegutė maitinasi pati: dažniausia vikšrais, kartais, jei neranda nieko geriau, – ir [[Sliekas|sliekais]]. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus [[vikšras|vikšrus]], kurių nelesa kiti paukščiai. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus [[vabzdys|vabzdžius]]. Gegutės apetitas priverčia ją išnaikinti visus savo „įtėvių“ palikuonis, tačiau toks elgesys nepriveda prie visiško kokios nors rūšies išnykimo. Nesant pakankamai gausių lizdų, patelė išskrenda ieškoti naujų vietų ir naujų rūšių, kurias galėtų parazituoti. == Folkloras == Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima [[pasaka|pasakose]], apie ją yra daug smulkiosios [[tautosaka|tautosakos]] [[folkloras|folkloro]]. [[Lietuvių mitologija|Lietuvių mitologijoje]] gegutė yra siejama su deive [[Laima]]. == Etimologija == Gegutė dar žinoma kaip ''gegùlė, gegùžė, gegužė̃, gegužìs, gegà, gẽgė, gegė̃'', taip pat duslus variantas ''kùkūžė, kukùtė'', Aukštaitijoje vietomis ''degùlė, degužė̃''. Žodis giminiškas {{prg|geguse}}, {{lv|dzeguze}}, lenk. tarm. ''gżegżółka'', sen. rus. ''жегъзуля'' ir kt. Žodis – [[onomatopėja|onomatopėjinės kilmės]]. Mėgdžiojant garsą vadinamas daugelyje pasaulio kalbų ({{ru|кукушка}}, {{en|cuckoo}}, {{la|cuculus}}, {{sr|кукавица}}, {{de|Kuckuck}}, {{fr|coucou}}, {{es|cuco}}, {{grc|κούκος}}, {{sa|कोकिल|kokila-}}, {{fi|käki}}, {{et|kägu}}, {{tr|guguk}}, {{hu|kakkuk}}, {{mi|kokoea}}, {{id|kangkok}}, {{sw|kekeo}}, {{ckt|ӄэӄӄуӄ}} ir kt.).<ref>{{AGGEŽ|68}}</ref> == Galerija == <gallery mode="packed"> Vaizdas:Cuculus_canorus_vogelartinfo_chris_romeiks_CHR0791.jpg|Paprastoji gegutė Vaizdas:Kuckuck_im_Flug_v._J._Schmidt.jpg|Paprastoji gegutė skrydyje </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * birdsoftheworld.org / [https://birdsoftheworld.org/bow/species/comcuc/cur/introduction Common Cuckoo] ''Cuculus canorus'' * ebird.org / [https://ebird.org/species/comcuc?siteLanguage=en_GB Common Cuckoo] ''Cuculus canorus'' * birdlife.org / [http://datazone.birdlife.org/species/factsheet/common-cuckoo-cuculus-canorus Common Cuckoo] ''Cuculus canorus'' * royalsocietypublishing.org / [https://royalsocietypublishing.org/doi/10.1098/rsos.201264 Common cuckoo females remove more conspicuous eggs during parasitism]; Longwu Wang, Yuhan Zhang, Wei Liang and Anders Pape Møller | Published:13 January 2021 * xeno-canto.org / [https://www.xeno-canto.org/species/Cuculus-canorus Common Cuckoo · ''Cuculus canorus'' · Linnaeus, 1758] (''paprastųjų gegučių kukavimo garso įrašai'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=FcV-MWm3tBw Common cuckoo. Singing birds | Wildlife World] (''vaizdo įraše paprastosios gegutės kukavimas'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=ZXdZZAf0AU0 EUROPEAN BIRDS SINGING | Common cuckoo (Cuculus canorus)] (''vaizdo įraše paprastosios gegutės kukavimas'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=q6njK5acv-A Cuckoo. Birds in spring | Wildlife World] (''vaizdo įraše paprastosios gegutės kukavimas'') {{Commons|Cuculus canorus}} {{Vikižodynas|gegutė}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Gegutiniai]] sxaecdpidkn99yn7pl7c3gov7ek1mt5 Naujoji Zelandija 0 3811 7845982 7674259 2026-05-27T15:34:48Z CD 677 7845982 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Naujoji Zelandija |ilgas_pavadinimas = Naujoji Zelandija |vietinis_pavadinimas = {{en|New Zealand}}<br>{{mi|Aotearoa}} |kilm=Naujosios Zelandijos |žemėlapis=NZL orthographic NaturalEarth.svg |vėliava=Flag_of_New_Zealand.svg |herbas=Coat of arms of New Zealand.svg |himnas = „[[Naujosios Zelandijos himnas|Dieve, ginki Naująją Zelandiją]]“ |kalbos=[[maorių kalba|maorių]], [[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Velingtonas]] |didžiausiasMiestas=[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]] |valdovų=3 |titulas1=Karalius |pavardė1=[[Karolis III (Britanija)|Karolis III]] |titulas2=Generalgubernatorius |pavardė2=[[:en:Cindy Kiro|Cindy Kiro]] |titulas3=Premjeras |pavardė3=[[:en:Jacinda Ardern|Jacinda Ardern]] |plotoVieta=73 |plotas=268&nbsp;680 |vandens=2,1 % |gyvMetai=[[2024]] |gyventojuVieta=121 |gyventoju=5&nbsp;356&nbsp;700 |gyventojuTankis=15,17<ref>[https://web.archive.org/web/20200820124803/https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf ''Gross domestic product 2019, PPP''], Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas [https://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf originalas]. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.</ref> |tankumoVieta=161 |BVPMetai=[[2019]] |BVPVieta=64 |BVP=216,12 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=26&nbsp;000 |BVPGyventojuiVieta=29 |valiuta=[[Naujosios Zelandijos doleris]] (NZD) |laikoJuosta=UTC +12 |vasarosLaikas=UTC +13 |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] |nepriklausomybėsDatos=[[1907]] m. [[rugsėjo 26]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta |TLD=nz |telKodas=+64 |kirčiavimas = Naujóji Zelándija <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Naujoji Zelandija''' ({{mi|Aotearoa}}, {{en|New Zealand}}) – [[salų valstybė]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo [[Australija|Australijos]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/naujoji-zelandija/ ''Naujoji Zelandija'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2024-05-13.</ref> Sostinė – [[Velingtonas]]. == Etimologija == XVII a. viduryje salas atrado olandai. Netoli buvo atrasta [[Australija]], iš pradžių vadinta Naująja Olandija. Kadangi Europoje šalia istorinės Olandijos yra [[Zelandijos provincija (Nyderlandai)|Zelandijos]] regionas, naujosios salos ir pavadintos Naująja Zelandija.<ref>{{Mašalaitis 2007|245–246}}</ref> == Istorija == {{main|Naujosios Zelandijos istorija}} Naujosios Zelandijos salas nuo XI–XIV a. apgyvendino [[polineziečiai|polineziečių]] gentys. Labiausiai įsitvirtino [[maoriai]] ir [[Morioriai]] ([[Čatamo salos]]e). Maoriai įsikūrė [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurės]] ir [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietų salų]] pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai. [[1642]] m. Naująją Zelandiją pasiekė pirmasis europietis – [[Abelis Tasmanas]]. [[1769]] m. salų pakrantes tyrinėjo anglų jūrininkas [[Džeimsas Kukas]]. Jis Naująją Zelandiją paskelbė [[Anglija|Anglijos]] valda, tačiau Anglija tik po 75 metų pradėjo salų kolonizaciją. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje britai pradėjo steigti kolonijas pakrantėse, vykdyti krikščioniškas misijas. Tačiau maoriai intensyviai priešinosi [[kolonizacija]]i ([[Muškietų karas]]). [[1840]] m. sudaryta Vaitangos taikos sutartis, kuri skelbė, kad N. Zelandija tampa [[JK]] kolonija, bet maoriai išsaugo savo žemes. Tačiau kolonizatoriai nepaisė vietinių gyventojų interesų ir toliau vykdė sparčią kolonizaciją, užgrobdami vis naujas žemes. Dėl to iki pat XX a. pradžios vyko kovos tarp maorių ir kolonistų ([[Žemių karas]]). Iki [[1841]] m. Naujoji Zelandija priklausė [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] kolonijai, vėliau tapo savarankiška, su sostine [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklende]]. [[1852]] m. įkurtas Naujosios Zelandijos parlamentas. [[1860]] m. atradus [[auksas|aukso]], prasidėjo didelė imigracija. Tačiau aukso atsargoms išsekus, daugelis ėmė verstis žemės ūkiu. [[1893]] m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, suteikusia moterims rinkimų teisę. [[1907]] m. šalis tapo nepriklausoma [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] nare. Zelandija aktyviai rėmė JK [[Būrų karas|Būrų kare]], [[I pasaulinis karas|I]] ir [[II pasaulinis karas|II pasauliniuose karuose]], [[Sueco krizė]]s metu. XX a. viduryje šalis susidūrė su socialinėmis problemomis: žemių netekę ir nuskurdę [[maoriai]] ėmė keltis gyventi į miestus. Čia jie susidūrė su diskriminacija, [[rasizmas|rasizmu]], ir [[eurocentrizmas|eurocentristiniu]] požiūriu. Taip pat dalis gyventojų protestavo prieš valstybės dalyvavimą [[JAV]] ir [[JK]] vykdomoje [[imperializmas|imperialistinėje]] politikoje, gamtos niokojimą, socialines problemas. Tik XX a. pabaigoje pavyko išspręsti maorių integraciją, ekologines ir socialines problemas. == Politinė sistema == {{main|Naujosios Zelandijos politinė sistema}} Naujosios Zelandijos politinė sistema – [[konstitucinė monarchija]] su parlamentine demokratija. Šalies formalus valdovas – karalius [[Karolis III (Britanija)|Karolis III]], valdantis per atstovą – generalgubernatorių. [[Parlamentas]] vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai. == Administracinis suskirstymas == {{main|Naujosios Zelandijos regionai}} [[Vaizdas:New Zealand map.PNG|thumb|right|N. Zelandijos žemėlapis]] Naujojoje Zelandijoje pirmojo lygmens administraciniai vienetai vadinami regionais, nors jų statusas bei oficialūs pavadinimai gali skirtis. Regionų sąrašas: {| |width=30% valign="top"| [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinėje saloje]]: * [[Gausybės įlankos regionas|Gausybės įlanka]] (''Bay of Plenty'') * [[Gisborno regionas|Gisbornas]] (''Gisborne'') * [[Hauko įlankos regionas|Hauko įlanka]] (''Hawke’s Bay'') * [[Manavatu Vanganui regionas|Manavatu-Vanganujis]] (''Manawatu-Wanganui'') * [[Nortlando regionas|Nortlandas]] (''Northland'') * [[Oklendo regionas|Oklendas]] (''Auckland'') * [[Taranakio regionas|Taranakis]] (''Taranaki'') * [[Vaikato regionas|Vaikatas]] (''Waikato'') * [[Velingtono kraštas|Velingtonas]] (''Wellington) |width=30% valign="top"| [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinėje saloje]]: * [[Kenterberio regionas|Kenterberis]] (''Canterbury'') * [[Malbrou regionas|Marlbrou]] (''Marlborough'') * [[Nelsono regionas|Nelsonas]] (''Nelson'') * [[Otago regionas|Otagas]] (''Otago'') * [[Sautlando regionas|Sautlandas]] (''Southland'') * [[Tasmano regionas|Tasmanas]] (''Tasman'') * [[Vakarų Pakrantės regionas|Vakarų Pakrantė]] (''West Coast'') |width=60% valign="top"| Kitose salose: * [[Čatemo salos]] (''Chatham Islands'') |} == Geografija == {{main|Naujosios Zelandijos geografija}} [[Vaizdas:New Zealand 23 October 2002.jpg|thumb|right|N. Zelandija iš kosmoso]] Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinė]] ir [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinė]] salos, atskirtos [[Kuko sąsiauris|Kuko sąsiauriu]]. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos ([[Stiuarto sala|Stiuarto]], [[Snerso salos|Snerso]], [[Didžiojo barjero sala|Didžiojo barjero]], [[Baltoji sala]]), ir toliau nutolę salynai: [[Čatemo salos|Čatamo]], [[Oklendo salos|Oklando]], [[Kempbelo salos|Kampbelo]], [[Antipodų salos|Antipodų]], [[Baunčio salos|Baunčio]], [[Kermadeko salos]]. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (''dependency'') – [[Niuė]], [[Kuko salos]], [[Tokelau]]. 3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi [[Pietų Alpės]], iškylančios į 3764 m [[Kuko kalnas|Kuko kalną]]. Pietų Alpes dengia dideli [[ledynas|ledynų]] plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia [[Taupo vulkaninė sritis|Taupo vulkanine sritimi]]. Čia stūkso [[Ruapehu]], [[Taranakis|Taranakio]], [[Tongariras|Tongariro]] ir kt. ugnikalniai, gausu [[geizeris|geizerių]], karštųjų versmių. [[Vaizdas:Aoraki-Mount Cook from Hooker Valley.jpg|thumb|[[Aoraki]] (Kuko kalnas)]] [[Vaizdas:Auckland-skyline.jpg|thumb|[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]]]] Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje – vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25&nbsp;°C, tačiau kalnuose vos viršija 10&nbsp;°C. Liepą atitinkamai 10-15&nbsp;°C šiaurėje ir žemiau 0&nbsp;°C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose – 400–700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios [[Vaitakis]], [[Tongariras (upė)|Tongariras]], [[Mataura]]). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20 % šalies ploto dengia [[miškas|miškai]] (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač [[paukščiai|paukščių]] rūšių. Didžiausi miestai: * [[Šiaurės sala (Naujoji Zelandija)|Šiaurinėje saloje]]: ** [[Velingtonas]] (''Wellington'') – apie 300 tūkst. gyv. ** [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklendas]] (''Auckland'') – apie 1,2 mln. gyventojų ** [[Hamiltonas (Naujoji Zelandija)|Hamiltonas]] (''Hamilton'') – apie 100 tūkst. gyv. * [[Pietų sala (Naujoji Zelandija)|Pietinėje saloje]]: ** [[Kraistčerčas]] (''Christchurch'') – apie 300 tūkst. gyv. ** [[Danidinas]] (''Dunedin'') – apie 100 tūkst. gyv. == Ekonomika == {{main|Naujosios Zelandijos ekonomika}} Naujoji Zelandija yra moderni, aukšto ekonominio išsivystymo [[kapitalizmas|kapitalistinė]] valstybė. Didelę [[BVP]] dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio produkcijos. Veisiamos [[avis|avys]], [[galvijai]], [[kiaulė]]s. Auginami [[kviečiai]], [[avižos]], [[Kivis (vaisius)|kiviai]], [[citrusai|citrusiniai]] ir kiti [[vaisiai]]. [[Žvejyba]]. Išgaunamos [[gamtinės dujos]], [[geležis]], [[varis]], [[švinas]], [[cinkas]], akmens ir rusvosios [[akmens anglis|anglys]], [[auksas]]. Maisto, lengvoji (ypač [[vilna|vilnos]]), mašinų, [[mediena|medienos]] apdirbimo, metalurgijos, chemijos, [[celiuliozė]]s pramonė. Elektros energija gaminama [[hidroelektrinė]]se, geoterminėse elektrinėse. == Gyventojai == {{main|Naujosios Zelandijos demografija}} Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78 % [[Europa|europietiškos]] kilmės (''[[Pākehā]]''). Tai daugiausia [[anglai]], [[airiai]], [[olandai]], [[italai]], pietų [[slavai|slavų]] tautos. 14,6 % yra vietiniai salų gyventojai – [[maoriai]] (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2 % – imigrantai iš Rytų Azijos ([[KLR|Kinijos]], [[Taivanas|Taivano]], [[Pietų Korėja|Korėjos]], [[Honkongas|Honkongo miesto]] (''[[Kinija|Kinijoje]]''), [[Japonija|Japonijos]]). Dar 6,9 % – išeiviai iš kitų [[Okeanija|Okeanijos]] salų ([[Kuko salos|Kuko salų]], [[Niuė]]s, [[Samoa]], [[Tonga|Tongos]] ir kt.). 53 % naujazelandiečių išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]] ([[anglikonai]], [[presbiterionai]], [[katalikybė|katalikai]], [[metodistai]], [[baptistai]]), 32 % gyventojų – netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek [[hinduizmas|hinduistų]], [[budizmas|budistų]], [[islamas|musulmonų]]. == Kultūra == {{expand}} {{main|Naujosios Zelandijos kultūra}} [[Vaizdas:MaoriWardanceKahuroa.jpg|thumb|right|Maorių kariai]] Naujosios Zelandijos kultūra – britiškos kultūros ir vietinių polinezietiškų tradicijų mišinys. == Kita informacija == * [[Naujosios Zelandijos miestai]] * [[Naujosios Zelandijos ryšiai]] * [[Naujosios Zelandijos transportas]] * [[Naujosios Zelandijos karinės pajėgos]] * [[Naujosios Zelandijos tarptautiniai santykiai]] * [[Naujosios Zelandijos šventės]] * [[Naujosios Zelandijos regbio rinktinė]] == Šaltiniai == {{commonscat|New Zealand}} {{išn}} {{Okeanija}} {{Tautų sandrauga}} {{Monarchijos}} [[Kategorija:Naujoji Zelandija| ]] b0s0hr8dhf1zxpcu2a5htins73hmk44 1940 m. 0 5190 7846204 7787066 2026-05-28T11:50:01Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7846204 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1940| | }} '''1940''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 20]]''' d. – prezidentas [[Antanas Smetona]] Lietuvos kariuomenės vado pareigas pavedė eiti generolui [[Vincas Vitkauskas|Vincui Vitkauskui]]. '''[[Birželis]]''' * '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Maskva|Maskvoje]] vyko antrasis [[Ministras Pirmininkas|Ministro Pirmininko]] [[Antanas Merkys|Antano Merkio]] ir [[TSRS|SSRS]] užsienio reikalų komisaro [[Viačeslavas Molotovas|Viačeslavo Molotovo]] pokalbis; * '''[[Birželio 14]]''' d. – paskelbtas [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ultimatumas Lietuvai, kuriame reikalaudama sudaryti naują Vyriausybę bei priimti papildomą sovietinės kariuomenės kontingentą; * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Antanas Smetona|Antanui Smetonai]] pasitraukus iš Lietuvos, ministras pirmininkas [[Antanas Merkys]] pradėjo eiti laikinojo prezidento pareigas; ** Į Lietuvą įžengė [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] daliniai – prasidėjo penkis dešimtmečius trukusi okupacija: ** Į [[Kaunas|Kauną]] atvyko [[TSRS|SSRS]] užsienio reikalų komisaro [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]]; * '''[[Birželio 25]]''' d. – oficialiai įregistruota [[Lietuvos komunistų partija]]. '''[[Liepa]]''' * '''[[Liepos 6]]''' d. – paskelbtas [[Seimas|Seimo]] rinkimų įstatymas; * '''[[Liepos 7]]''' d. – kilo didelę [[Jurbarkas|Jurbarko]] dalį sunaikinęs [[1940 m. Jurbarko gaisras|gaisras]]; * '''[[Liepos 11]]''' d. – suimta apie 200 politinių partijų, visuomeninių organizacijų veikėjų, buvusių valstybės pareigūnų, karininkų; * '''[[Liepos 14]]''' d. – prasidėjo rinkimai į [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimą]]; * '''[[Liepos 21]]''' d. – rinkimų laimėtoja paskelbta vienintelė dalyvavusi Darbo Sąjunga, marionetinis Liaudies Seimas paskelbė Lietuvą sovietine respublika; * '''[[Liepos 30]]''' d. – Lietuvos kariuomenė įjungta į Raudonąją armiją. '''[[Rugpjūtis]]''' * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Lietuva|Lietuvą]] aneksavo [[TSRS|SSRS]]; * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – Buvo patvirtinta [[1940 m. Lietuvos TSR Konstitucija|sovietinė LTSR konstitucija]]. '''[[Spalis]]''' * '''[[Spalio 14]]''' d. – sovietiniai okupantai [[Kaunas|Kaune]] įsteigė politinės cenzūros organą [[Glavlitas|Glavlitą]]. '''[[Lapkritis]]''' * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu Lietuvai grąžinti [[Druskininkai]], [[Šalčininkai]] ir [[Švenčionys]]. '''[[Gruodis]]''' * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus [[SSRS]] dalimi, jos narystė PPS panaikinta; *'''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušėje]] įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941 m. pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų; === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Irena Bučienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[televizija|televizijos]] režisierė (m. [[2001]] m.). ** [[Kęstutis Povilas Paukštys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] profsąjungų, [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Janina Eivienė-Juškutė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Sausio 4]]''' d.: ** [[Algirdas Alionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, prozininkas (m. [[2021]] m.). ** [[Arimantas Dumčius]], gydytojas, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Janas Jaščaninas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologas, lengvaatletis (m. [[2024]] m.). * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Algimantas Jonas Kuras]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Algimantas Žižiūnas]], Lietuvos [[fotografas]], [[žurnalistas]], [[rašytojas]], kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Stasys Vitkus]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Rasa Andrašiūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro veikėja, dramaturgė (m. [[2003]] m.). * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Povilas Ričardas Vaitiekūnas]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas, pedagogas (m. [[2025]] m.). * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Albina Pugžlienė-Rainytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Eugenijus Kazimieras Jovaiša]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas odininkas. * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Gražina Didžiūnaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė stiklininke (m. [[2008]] m.). * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Eidimtas Černiauskas]], [[teisė|teisininkas]], [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 21]]''' d.: ** [[Antanas Pugžlys]], choro dirigentas ir pedagogas. Vargonininko ir chorvedžio Kazimiero Pugžlio sūnus (m. [[1986]] m.). ** [[Arvydas Stirna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Miglutė Gerdaitytė]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Aleksandras Vasiliauskas]], [[ekonomika|ekonomistas]], habilituotas daktaras, profesorius, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas. * '''[[Sausio 29]]''' d. – [[Ona Grešnaja]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Antanas Sudavičius]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Ingė Lukšaitė]], [[Kultūra|kultūros]] [[Istorija|istorikė]], profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Juozas Jermalavičius]], [[LTSR]] politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas valstybės perversmo [[1991]] m. iniciatorių. Turi Rusijos pilietybę. * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Juozapas Tartilas]], inžinierius statybininkas, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Vladas Gronskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas (m. [[2010]] m.). * '''[[Vasario 15]]''' d.: ** [[Anelė Biliūnaitė]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Rimantas Juodvalkis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino operatorius (m. [[2010]] m.). ** [[Viktoras Kemeraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Vytautas Stanislovas Sviderskis]], [[teisininkas]], baudžiamųjų bylų [[advokatas]]. * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Juozas Pranckevičius (1940)|Juozas Pranckevičius]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Vasario 18]]''' d.: ** [[Augis Gučas]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. ** [[Karolis Snežko]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Jonas Samoška]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Vasario 20]]''' d. – [[Edmundas Palubinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Vasario 22]]''' d.: ** [[Henrikas Giedraitis]], Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (m. [[2022]] m.). ** [[Vidmantas Puplauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (m. [[2022]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Petras Naraškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, žurnalistas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Aleksandras Alfridas Zaveckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Vytautas Nedzinskas]], Lietuvos gamtininkas, rašytojas, gamtos [[mokslų daktaras]], parašęs 9 knygas apie gamtą, įvairių mokslinių leidinių bendraautoris, publicistas, nuo 1965 m. nuolat rašęs spaudoje gamtos, gamtosaugos tematika. Mokslininkas, publicistas, visuomenininkas, gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius, [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys, [[Lietuvai pagražinti draugija|Lietuvai pagražinti draugijos]] Alytaus skyriaus pirmininkas, Alytaus apskrities literatų klubo "Tėkmė", [[Dzūkija|dzūkų]] kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas (m. [[2002]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Jūratė Galinaitytė]], [[teisininkas|teisininkė]], teisėtyrininkė [[kriminologija|kriminologė]], [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universiteto]] (MRU) profesorė, [[Vilnius|Vilniaus miesto]] [[Politika|politinė]] veikėja. * '''[[Kovo 7]]''' d.: ** [[Imantas Jonas Kazakevičius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis veikėjas (m. [[1997]] m.). ** [[Tomas Josas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Naubertas Jasinskas]], [[Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorius, režisierius, dramaturgas (m. [[1977]] m.). * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Vidmantas Bačiulis]], lietuvių [[kinas|kino]] ir [[televizija|televizijos]] režisierius, scenaristas (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 15]]''' d.: ** [[Bronislava Kunkulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorė. ** [[Giedrius Uždavinys]], [[VU]] Medicinos fakulteto profesorius, VU Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius, IV išeminės širdies ligos chirurgijos skyriaus vedėjas, Lietuvos MA narys korespondentas, Europos širdies ir kraujagyslių chirurgijos draugijos atstovas Lietuvai, Pasaulio širdies chirurgijosdraugijos mokslinio komiteto, Europos ir Baltijos šalių širdies ir kraujagyslių chirurgijos asociacijų ir draugijų narys, [[LKMA]] Centro valdybos vicepirmininkas kultūrai. ** [[Vladas Česiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] irkluotojas, treneris (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 18]]''' d.: ** [[Rimvydas Stanislovas Mickevičius]], architektas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė]]s politinis veikėjas. ** [[Kęstutis Nastopka]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Žibartas Juozas Jackūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Antanas Šurna]], lietuvių aktorius. * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Albinas Gailius]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Albinas Bernatavičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1981]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d.: ** [[Arvydas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Vladislovas Spruogis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Petras Bagdonavičius]], vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. ** [[Rūta Daujotaitė-Leonova]], mokytoja, [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus krašto]] [[Lietuvių kalba|lietuvių]] visuomenės veikėja. * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Gražina Apanavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ([[sopranas]]). * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Eugenijus Palskys]], [[Lietuva|lietuvių]] teisininkas [[kriminalistika|kriminalistas]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]] (m. [[2001]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Aloyzas Zairys]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[Gediminas Baravykas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas architektas (m. [[1995]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Margareta II]], [[Danija|Danijos]] karalienė, nuo [[1972]] m. [[sausio 14]] d. * '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Česlovas Mančinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Stanislova Domarkienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė. * '''[[Balandžio 23]]''' d.: ** [[Aleksandras Kmitas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas daržininkas, biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Gintautas Jurgis Česnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Kazys Algirdas Kaminskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos ir ergonomikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Algirdas Gluodas]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.). * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Danutė Kastanauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Juozapas Romualdas Bagušauskas]], Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Juozapas Algirdas Mažeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] miško ūkio inžinierius, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2021]] m.). * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Janina Kaškauskienė-Rožytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Stanislovas Bružas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Aloyzas Gudavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Dyteris Manfredas Gocentas]], automobilininkas. * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Andrius Gediminas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Dalia Stančiukienė-Taurinskaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Ąžuolas Juozas Aleksiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras, visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Vytautas Vedrickas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė|Šalčininkų rajono]] profsąjungų, visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Petras Steponavičius]], lietuvių teatro ir kino aktorius. * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danguolė Galinauskienė-Urbanavičiutė|Danguolė Galinauskienė-Urbanavičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Saulius Sipaitis|Saulius Vladas Sipaitis]], lietuvių teatro ir kino aktorius. * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Eugenijus Mazeliauskas]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Leonas Pranulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius (m. [[2008]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Nijolė Ščiukaitė]], lietuvių estrados [[primadona]], krikštolinio balso savininkė. * '''[[Birželio 23]]''' d.: ** [[Alfredas Algirdas Jonušas]], lietuvių [[juvelyrika|juvelyras]], tautodailininkas, kraštotyrininkas. ** [[Antanina Medviedevienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Dalia Striogaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, pedagogė. * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Saulius Macaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kinas|kino]] kritikas, knygų apie pasaulio bei [[Lietuvos kinas|Lietuvos kiną]] autorius (m. [[2007]] m.). * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Nursultanas Nazarbajevas]], [[Kazachstanas|Kazachstano]] prezidentas. * '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Antanas Bartkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[astronomas]], profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Albina Jakubonienė-Norvaišaitė|Albina Jakubonienė–Norvaišaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Vladas Butėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Klausas Peteris Grudzinskas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Arimantas Račkauskas|Arimantas Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, technikos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Gintautėlė Laimutė Baginskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė [[vitražas|vitražistė]]. * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Juozas Antanavičius (1940)|Juozas Antanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Liepos 26]]''' d.: ** [[Algimantas Julius Sturis]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Jonas Rimkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius radiotechnikas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas, muziejininkas. * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Vytautas Tomkus]], lietuvių teatro ir kino aktorius (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Stanislovas Jakas]], darbininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. [[1998]] m.). * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Pranas Baltrėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[aplinkos apsauga|aplinkosaugininkas]], habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Romualdas Žiulys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Regina Vitkauskienė-Tindžiulytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Alfonsas Bajoras]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]]. * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Vytenis Albertas Zabukas]], pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas, [[Seimas|Seimo]] (1996–2000 m.) narys (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Birutė Bražinskaitė-Jakštienė]], [[LRT televizija|LRT televizijos]] žurnalistė ir režisierė (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Zenonas Rokus Rudzikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidentas ([[2003]]–[[2009]]). * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d.: ** [[Antanas Karoblis]], [[matematika]]s, [[Fizika|fizikos]] matematikos mokslų daktaras, [[Tikimybių teorija|tikimybių teorijos]] tyrinėtojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[2007]] m.). ** [[Liudvikas Kimtys]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Sigitas Petrašiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Stasys Danius]], profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Antanas Dambrauskas (1940)|Antanas Dambrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, socialinių mokslų daktaras (m. [[1995]] m.). * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Antanas Račas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (m. [[2014]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d.: ** [[Henrik Jankovski]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Audronis Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, paveldosaugininkas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Daina Šurnienė-Baltrušytė]], chorvedė ir muzikos mokytoja. * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Juozas Meidus (1940)|Juozas Meidus]], [[Lietuva|Lietuvos]] karininkas, [[pulkininkas]]. * '''[[Rugsėjo 7]]''' d.: ** [[Algimantas Jakučionis]], inžinierius kelininkas, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] ūkio ir visuomenės veikėjas. ** [[Birutė Kaminskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Mečislovas Mariūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, biomechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Gražutė Čepaitė-Ragauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė. * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Marijona Balinskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2003]] m.). * '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Alfredas Guščius]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, poetas, literatūros kritikas (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Bronislavas Rimkus]], Lietuvos pedagogas, [[Kupiškio rajonas|Kupiškio raj]]. visuomenės ir politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Libertas Klimka]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, [[VPU|Vilniaus pedagoginio universiteto]] profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – [[astronomija|paleoastronomijos]] ir [[etnokosmologija|etnokosmologijos]] – pradininkas [[Lietuva|Lietuvoje]]. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d.: ** [[Jonas Romualdas Slyvauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[Panevėžys|Panevėžio]] miesto politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Romualdas Eičas]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Juozapas Jakštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautodailininkas skulptorius, visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Valentina Tomaškova]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Petras Repšys]], lietuvių grafikas, medalių kūrėjas, monumentalistas. * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Dalia Tamulevičiūtė]], lietuvių režisierė (m. [[2006]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Bronius Kavolėlis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2019]] m.). * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Genovaitė Dambrauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisėtyrininkė, [[MRU]] profesorė (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Juozas Budraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino, televizijos ir teatro aktorius. [[Lietuvos TSR]] liaudies [[artistas]]. * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Genovaitė Burneikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė, mokslininkė (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Stanislava Rapalytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinė veikėja. * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Inocentas Stragis]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Jonas Kantautas]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas, publicistas (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Darius Staugaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Birutė Baltrušaitytė]]-Masionienė, [[Lietuva|lietuvių]] rašytoja, literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. [[1996]] m.). * '''[[Spalio 26]]''' d. – [[Albinas Kusta]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Gintautas Misevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 2]]''' d.: ** [[Domininkas Velička]], [[fizika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2022]] m.). ** [[Regina Janina Kazlauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė. * '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Jonas Liukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Alis Baublys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 10]]''' d.: ** [[Aleksandras Gorinas]], gydytojas, [[UEFA]] futbolo teisėjas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vilius Šaduikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, [[energetika]]s, [[alpinizmas|alpinistas]], energetikos istorikas, visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Evalda Jakaitienė|Evalda Marija Jakaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Jurgis Aušra]], [[Lietuva|Lietuvos]] vadybininkas, [[Klaipėdos miesto savivaldybė|Klaipėdos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Alfonsas Andriuškevičius (1940)|Alfonsas Andriuškevičius]], Lietuvos poetas, dailėtyrininkas, paskelbęs straipsnių apie grožį ir meną. * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Vytautas Bernatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, politikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Aleksas Varvuolis]], [[Medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Algis Rimas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2010]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Petras Bluzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] zoologas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Laimutė Marytė Stasiulionienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinė veikėja. * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Juozas Ruzgis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, pedagogas. Jo eilėmis parašyta daina „Lietuva“ (muzikos autorius Aidas Sabaliauskas) Lietuvos radijo patriotinės dainos konkurse „Daina Lietuvai“ užėmė antrąją vietą. * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Edvardas Vytautas Strielkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Leonas Apšega]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Algirdas Dausa]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino režisierius (m. [[2017]] m.). * '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Genovaitė Jokubauskienė-Šteimantaitė]], muzikos mokytoja ir choro dirigentė. * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Remigijus Jonušas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Gruodžio 17]]''' d.: ** [[Saulius Kaušinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]]. ** [[Dobilas Kirvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas [[biofizika]]s ir [[biokibernetika]]s, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Bronius Radzevičius]], aštunto dešimtmečio Lietuvos prozininkas (m. [[1980]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Mykolas Šukutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gruodžio 27]]''' d.: ** [[Janina Morkūnienė|Janina Genovaitė Morkūnienė-Laniauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Petras Bendikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Vincas Sudeikis]], kelininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s visuomenės bei politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Regina Paliukaitytė]] - Guobienė, lietuvių aktorė, pedagogė. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|ltmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|ltmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Juozas Breiva]], [[kunigas]], Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/bpersonos.htm Juozas Breiva. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111020011154/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/bpersonos.htm |date=2011-10-20 }}</ref> (g. [[1891]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Pranas Klimaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir karinis veikėjas, [[pedagogas]], [[žurnalistas]] (g. [[1885]] m.). * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Dovas Zaunius (1892)|Dovas Zaunius]], teisininkas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] politinis veikėjas, Lietuvos [[diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]] (g. [[1892]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Kazimieras Venclauskis]], [[teisininkas]], [[advokatas]], [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] (LSDP) ir visuomenės veikėjas (g. [[1880]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Stanislaw Rodowicz|Stanislavas Rodovičius]], Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys (g. [[1883]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Antanas Mačiuika]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, karinis veikėjas, [[Aviacija|aviacijos]] [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1901]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Marija Kazimiera Kaupaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[katalikai|katalikų]] [[vienuolis|vienuolė]], Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Nuo [[1986]] m. Dievo tarnaitė (g. [[1880]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Ema Goldman]], Lietuvos žydų kilmės [[anarcho-komunizmas|anarcho-komunistė]] (g. [[1869]] m.). * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Zigmontas Antanas Aleksa]]-Angarietis, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] politinis veikėjas, publicistas (g. [[1882]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Matas Šalčius]], lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas (g. [[1890]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Aleksandras Barauskas|Aleksandras]], Lietuvos pasienio policininkas (g. [[1899]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Antanas Klupšas]], pedagogas, visuomenės veikėjas (g. [[1882]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Vincas Čepinskis]], [[Lietuva|lietuvių]] [[fizika]]s, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]] narys (g. [[1871]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Janina Pliaterienė]], kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės (g. [[1890]] m.). * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Pranas Mašiotas]], pedagogas, rašytojas, kultūros veikėjas (g. [[1863]] m.). * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Petras Juodakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Antanas Glemža (1893)|Antanas Glemža]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] vargonininkas ir chorvedys (g. [[1893]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Vincentas Miškinis]], kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse (g. [[1868]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Linas Janulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karo gydytojas, sanitarijos [[pulkininkas]] (g. [[1888]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Aleksandras Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] kūrėjų (g. [[1870]] m.). * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Juozas Naruševičius]], lietuvių poetas, ūkininkas ir valdininkas (g. [[1890]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}''' * [[Aleksandras Gordevičius]], inžinierius architektas (g. [[1891]] m.). * [[Antanas Tamošaitis (1894)|Antanas Tamošaitis]], politikas, teisininkas, pedagogas (g. [[1894]] m.). * [[Augustinas Janutėnas]], knygnešys, daraktorius (g. [[1869]] m.). * [[Dominykas Butėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] knygnešys (g. [[1856]] m.). * [[Pranas Kriaučiūnas]], [[knygnešys]], spaudos darbuotojas (g. [[1866]] m.). * [[Vaclovas Griganavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, Generalinio štabo [[pulkininkas]] (g. [[1891]] m.). * [[Vladislovas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (g. [[1898]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === '''[[Kovas]]''' * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[TSRS]] ir [[Suomija]] paskelbia paliaubas ir baigia [[Žiemos karas|Žiemos karą]]; * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Adolfas Hitleris]] ir [[Benitas Musolinis]] susitikime Alpių Brenerio perėjoje susitaria dėl sąjungos prieš [[Prancūzija|Prancūziją]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]]. '''[[Balandis]]''' * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Antrasis pasaulinis karas]]: [[Vokietija|vokiečiai]] pradėjo įsiveržimą į [[Danija|Daniją]] ir [[Norvegija|Norvegiją]]; * '''[[Balandžio 12]]''' d. – [[JK|britai]] okupavo [[Danija]]i priklausančias [[Farerų salos|Farerų salas]]. '''[[Gegužė]]''' * '''[[Gegužės 10]]''' d.: ** Atsistatydina [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] premjerministras Čemberlenas, kabinetui vadovauti ima [[Vinstonas Čerčilis]]; ** [[Blickrigas|„Blickrygo“]] pradžia: vokiečiai užpuolė [[Belgija|Belgiją]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandus]] siekdami apeiti Mažino liniją; * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Vokietija]] pasiekė [[Prancūzija|Prancūzijos]] sieną ir įsiveržė į Prancūziją; * '''[[Gegužės 15]]''' d. – kapituliavo [[Nyderlandai|Nyderlandų]] vyriausybė. * [[Gegužės 15]] d. – [[JAV]] įkurtas pirmasis [[McDonald's]]. '''[[Birželis]]''' * '''[[Birželio 10]]''' d. – Antrasis pasaulinis karas: [[Italija]] paskelbė karą [[Prancūzija]]i ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinei Karalystei]]; * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Hitleris|A. Hitleriui]] pasidavė [[Prancūzija]]; * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[TSRS]] kariuomenė [[Okupacija|okupavo]] [[Besarabija|Besarabiją]] ir Šiaurės Bukoviną. '''[[Liepa]]''' * '''[[Liepos 16]]''' d. – prasidėjo operacija „Jūrų liūtas“, kurios metu [[Hitleris]] planavo užimti [[Jungtinė Karalystė|Britaniją]]. '''[[Rugpjūtis]]''' * '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[TSRS]] aneksavo [[Lietuva|Lietuvą]]; * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[TSRS]] aneksavo [[Latvija|Latviją]]; * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[TSRS]] aneksavo [[Estija|Estiją]]. '''[[Rugsėjis]]''' * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Vokietija]], [[Italija]] ir [[Japonija]] pasirašė [[Berlyno paktas|Berlyno paktą]]. '''[[Spalis]]''' * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Musolinis|Musolinio]] valdoma [[Italija]] iš [[Albanija|Albanijos]] užpuola [[Graikija|Graikiją]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Franz Müntefering|Francas Miunteferingas]], [[Vokietija|Vokietijos]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 17]]''' d.: ** [[Mircea Snegur|Mirča Sneguras]], pirmasis [[Moldavija|Moldavijos]] prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo [[1990]] iki [[1997]] m. (m. [[2023]] m.). ** [[Tabaré Vázquez]], buvęs [[Urugvajus|Urugvajaus]] prezidentas, politikas, gydytojas [[Onkologija|onkologas]] (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Iva Zanicchi]], italų dainininkė. * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Džalsas Levinas|Džalsas Fredas Levinas]], [[JAV]] kalbininkas, slavistas, baltistas. * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Petru Chiril Lucinschi]], [[Moldavija|Moldavijos]] politikas, antrasis šalies prezidentas (nuo [[1997]] iki [[2001]] m.). * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Carlos Slim Helú]] Aglamaz, [[Meksika|Meksikos]] verslininkas. '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Toshihide Masukawa]], [[Japonija|japonų]] fizikas teoretikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[2021]] m.). * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Brian Bennett]], būgnininkas, pianistas, populiariosios muzikos kompozitorius ir aranžuotojas. Geriausiai žinomas kaip [[rokenrolas|rokenrolo]] grupės [[The Shadows]] būgnininkas. * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Saparmuradas Nijazovas]], [[Turkmėnija|Turkmėnijos]] [[prezidentas]], vadovavęs šaliai 15 metų, iki pat savo mirties (m. [[2006]] m.). * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[John Lewis|Džonas Robertas Luisas]], [[JAV|Jungtinių Valstijų]] politikas bei buvęs [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|Amerikos pilietinių teisių judėjimo]] lyderis (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Čiogjamas Trungpa]], budizmo mokytojas, mokslininkas, poetas, vienuoliktasis Trungpa [[tulku]]. Jo mokykla Vakaruose vadinama [[Šambalos budizmas|Šambalos budizmu]]. [[JAV]] įsteigė [[Naropos universitetas|Naropos universitetą]] (m. [[1987]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Clemens Westerhof]], [[Nyderlandai|olandų]] futbolo treneris, treniravęs įvairias Nyderlandų ir Afrikos šalių komandas. Didžiausias pasiekimas - dalyvavimas pasaulio čempionate su [[Nigerijos vyrų futbolo rinktinė|Nigerijos rinktine]] bei 1994 m. [[Afrikos Tautų taurė]]s laimėjimas. * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (m. [[2026]] m.). * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Jaqueline Sassard|Žaklina Sasar]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis [[Italija|italų]] kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje (m. [[2021]] m.). * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Bob Mackie|Robert Gordon Mackie]], [[JAV|amerikiečių]] mados dizaineris, geriausiai žinomas dėl savo kuriamų kostiumų tokioms pramogų ikonoms kaip [[Cher]], [[Diana Ross]], [[Tina Turner]] ir [[Mitzi Gaynor]]. Jis kūrė kostiumus laidai ''The Carol Burnett Show'' visus jos 11 gyvavimo metų. * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Nancy Pelosi|Nancy Patricia D'Alesandro Pelosi]], 60-a ir dabartinė [[Atstovų rūmai|Atstovų rūmų]] pirmininkė. Ji yra pirma moteris JAV istorijoje užimanti tokias aukštas pareigas, taip pat ji yra pirmoji [[italai|italų]] kilmės amerikietė užimanti šias pareigas. '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Marju Lauristin]], sociologė, filologė, žurnalistė, [[Estija|Estijos]] politinė veikėja. * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[John Havlicek|Džonas Havličekas]], buvęs profesionalus [[JAV]] krepšininkas. * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Max Mosley]], buvęs teisininkas ir [[Automobilių sportas|automobilių sporto]] lenktynininkas, nuo [[1993]] iki [[2009]] m. buvo [[FIA|Tarptautinės automobilininkų federacijos]] prezidentas (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 18]]''' d.: ** [[Ira Von Furstenberg]], [[italai|italų]] visuomenės veikėja, aktorė ir papuošalų dizainerė (m. [[2024]] m.). ** [[Joseph L. Goldstein]], [[1985 m. Nobelio premijos laureatai|1985]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas.<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Mokdad Sifi]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1994]] m. [[balandžio 11]] d. iki [[1995]] m. [[gruodžio 31]] d. * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Al Pačino|Alfredas Džeimsas Pačino]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, išgarsėjęs vaidmeniu [[Fransisas Fordas Kopola|F. F. Kopolos]] ''[[Krikštatėvis (filmas)|Krikštatėvyje]]'' ir jo tęsiniuose. Jame atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų – buvo Korleonų šeimos donas. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Wilhelmina Cooper]], aukštosios mados modelis ir modelių agentūros savininkė (m. [[1980]] m.). * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Manuel Esquivel|Manuelis Eskivelis]], [[Belizas|Belizo]] politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs [[Belizo ministras pirmininkas|šalies ministras pirmininkas]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Josifas Brodskis]], rusų poetas, rašęs ir [[anglų kalba]], vertėjas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (m. [[1996]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Konstantinas II (Graikija)|Konstantinas II]], [[Graikijos karalius]], valdęs [[1964]]–[[1974]] m. (m. [[2023]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Tom Jones]], seras, [[pop]], [[rokas|roko]], šokių ir techno atlikėjas, kilęs iš Velso. * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Maris Čaklajis]], [[Latvija|Latvijos]] poetas, vartėjas (m. [[2003]] m.). * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[George Arthur Akerlof]], [[2001 m. Nobelio premijos laureatai|2001]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Terata Sukeširo|Sukeshiro Terata]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, buvęs [[Akitos prefektūra|Akitos prefektūros]] gubernatorius. * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Joachim Wenzel (teisėjas)|Joachim Wenzel]], vokiečių [[teisininkas]], [[teisėjas]], [[Vokietijos AT]] (''Bundesgerichtshof'') vicepirmininkas (m. [[2009]] m.). * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Muhamadas Junusas|Muhammad Yunus]], [[Bangladešas|Bangladešo]] [[bankininkas]], ekonomistas. '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Jerzy Buzek|Jerzy Karol Buzek]], lenkų [[politika]]s, buvęs [[ministras pirmininkas]] ([[1997]]–[[2001]] m.), Europarlamento narys (nuo [[2004]] m. [[birželio 13]] d.), [[2009]] m. liepą išrinktas Europos Parlamento prezidentu. * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Ringo Starr|Richard Starkey]], [[Anglija|Anglijos]] muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir aktorius, žinomiausias kaip būgnininkas grupėje [[The Beatles]]. * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Girtas Jakovlevas]], [[latviai|latvių]] aktorius. * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[David Carr|Deividas Karas]], [[JAV]] filosofas, [[Edmundas Huserlis|E. Huserlio]] ir [[fenomenologija|fenomenologijos]] tyrinėtojas. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Michailas Marčenko|Michailas Nikolajevičius Marčenko]], rusų [[teisininkas]] teisėtyrininkas, teisės teoretikas, [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] (MGU) profesorius. * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Thomas Arthur Steitz]], [[2009 m. Nobelio premijos laureatai|2009]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Raquel Welch|Reičel Velš]], [[JAV]] aktorė ir dainininkė, laikoma septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarptautinio masto sekso simboliu (m. [[2023]] m.). * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Taro Aso]], [[Japonija|Japonijos]] politikas ir [[Sąrašas:Japonijos ministrai pirmininkai|92-as]] Japonijos ministras pirmininkas, [[Liberalų demokratų partija (Japonija)|Japonijos liberaldemokratų partijos]] lyderis, nuo 1979 m. - [[Japonijos atstovų rūmai|Japonijos atstovų rūmų]] narys. Aso 2005-2007 m. ėjo [[Japonijos užsienio reikalų ministras|užsienio reikalų ministro]] pareigas [[Shinzō Abe|Šinzo Abės]] ir [[Junichiro Koizumi|Džiuničiro Koidzumio]] kabinetuose. '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Hiroyuki Kodera]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, buvęs [[Gunmos prefektūra|Gunmos prefektūros]] gubernatorius. * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[John Lennon|John Winston Lennon]], vienas iš keturių grupės [[The Beatles]] narių, dar žinomas kaip gitaristas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, humoristas, politikos aktivistas, aktorius (m. [[1980]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Cliff Richard]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] pop dainininkas, pirmasis už nuopelnus muzikai karalienės [[Elžbieta II|Elžbietos II]] (Elizabeth II) įšventintas į riterius ir nuo to laiko vadinamas seru Cliff Richard. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Peter Charles Doherty]], [[1996 m. Nobelio premijos laureatai|1996]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/>. * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Gurumas Šeradzė]], {{en|Guram Sharadze}}, {{ka|გურამ შარაძე}}, gruzinų politikas (nušautas)<ref>[http://www.timesonline.co.uk/tol/comment/obituaries/article1878519.ece Gurumas Šeradzė. Times on line.]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> (m. [[2007]] m.). * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Michael Gambon|Maiklas Gembonas]], [[airiai|airių]] kilmės [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] televizijos, kino ir teatro [[aktorius]] (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Kathy Kirby]], britų dainininkė.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0456176/ Kathy Kirby].</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Edsonas Arantis do Nasimentas]] (Pelė), Brazilijos futbolininkas.<ref>[http://www.fifa.com/worldfootball/statisticsandrecords/players/player=63869/ Edsonas Arantis do Nasimentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120506041719/http://www.fifa.com/worldfootball/statisticsandrecords/players/player=63869/ |date=2012-05-06 }}.</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d. – [[Joachim Lang]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[mokesčių teisė|mokestininkas]], [[Kelno universitetas|Kelno universiteto]] (KU) profesorius, KU Teisės fakulteto Mokesčių teisės instituto direktorius, [[Kelno mokesčių teisės mokykla|Kelno mokesčių teisės mokyklos]] atstovas. * '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Pelé]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas, kuris laikomas vienu geriausiu visų laikų futbolininkų (m. [[2022]] m.). * '''[[Spalio 27]]''' d. – [[John Gotti|John Joseph Gotti Jaunesnysis]], nuo [[1986]] iki [[1992]] buvo [[Niujorkas|Niujorko]] [[Gambino]] [[Mafija|mafijos]] šeimos donas (m. [[2002]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Michael Gambon|Michael John Gambon]], airių kilmės [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] televizijos, kino ir teatro [[aktorius]]. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Terry Gilliam]], amerikiečių ir britų kino bei televizijos režisierius, aktorius, „[[Monty Python]]“ komikų trupės narys. Žymiausi jo sukurti filmai - „[[Brazil]]ija“, „[[Dvylika beždžionių]]“ ir „[[Baimė ir neapykanta Las Vegase]]“. * '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Bruce Lee]], [[San Franciskas|San Franciske]], [[JAV]], gimęs kovos menų ekspertas ir aktorius, viena charizmatiškiausių [[XX amžius|XX a.]] kovos menų figūrų. Bruce Lee ne tik išpopuliarino kovos menus kino ekrane, bet ir sukūrė savo stilių [[Jeet Kune Do]].<ref name="time">{{cite web|url=http://www.time.com/time/time100/heroes/profile/lee01.html|title=TIME 100: Bruce Lee|last=Stein|first=Joel|publisher=Time Magazine|year=1999|accessdate=2007-09-14|archive-date=2009-12-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20091202173039/http://www.time.com/time/time100/heroes/profile/lee01.html|url-status=dead}}</ref> Vaikystę bei paauglystę praleido [[Honkongas|Honkonge]] (m. [[1973]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Frank Zappa|Frenkas Zapa]], muzikantas, kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0953261/ Frenkas Zapa].</ref> (m. [[1993]] m.). * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Brian Locking]], britų [[rokenrolas|rokenrolo]] grupės [[The Shadows]] narys [[1962]]–[[1963]] m. * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Edward Christian Prescott]], [[2004 m. Nobelio premijos laureatai|2004]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko"/>. * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Phil Spector|Filas Spektoras]], [[JAV|amerikiečių]] garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs 1960-aisiais (m. [[2021]] m.).<ref>[https://www.britannica.com/biography/Phil-Spector Encyclopaedia Britannica]</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Bruce Wilkinson|Briusas Vilkinsonas]], [[JAV]] [[Krikščionybė|krikščionių]] mokytojas ir rašytojas. * [[Tony Conrad]], amerikiečių [[avangardas|avangardistas]], video menininkas, eksperimentinių filmų kūrėjas, muzikantas ir kompozitorius, garso menininkas, dėstytojas ir rašytojas. * [[Venjaminas Smechovas|Venjaminas Borisovičius Smechovas]], Rusijos teatro ir kino aktorius, režisierius ir rašytojas, [[Rusijos liaudies artistas]]. Visiems gerai pažįstamas kaip Atas iš filmo "D'Artanjanas ir trys muškietininkai" ([http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%94%E2%80%99%D0%90%D1%80%D1%82%D0%B0%D0%BD%D1%8C%D1%8F%D0%BD_%D0%B8_%D1%82%D1%80%D0%B8_%D0%BC%D1%83%D1%88%D0%BA%D0%B5%D1%82%D1%91%D1%80%D0%B0 "Д’Артаньян и три мушкетера"]) ir jo tęsinių. V. Smechovas praleido 20 metų (nuo 1964-ųjų) Tagankos Teatre, Maskvoje. Scenoje jis įgyvendino daug įsimintinų vaidmenų, tarp jų Volandą iš M. Bulgakovo kūrinio "[[Meistras ir Margarita]]". === Mirtys === * '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Isaac Babel]], [[Ukraina|ukrainiečių]] rašytojas (g. [[1894]] m.). * '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Nikolajus Ježovas]], [[NKVD]] vadovas 1936-1938 m. Vienas iš svarbiausių masinių represijų [[TSRS]] organizatorių (g. [[1895]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Michailas Bulgakovas|Michailas Afanisijevičius Bulgakovas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas, scenaristas (g. [[1891]] m.). * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Selma Lagerlöf|Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf]], viena žymiausių [[Švedija|švedų]] rašytojų, romanistė, novelistė. [[1909]] m. [[gruodžio 10]] d. jai suteikta [[Nobelio literatūros premija]]. Švedijos akademijos narė (g. [[1858]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Charles W. Bartlett|Čarlzas Viljamas Barletas]], anglų tapytojas ir graviūrų meistras (g. [[1960]] m.). * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Vilhelmas Derpfeldas]], [[Vokietija|vokiečių]] archeologas (g. [[1853]] m.). * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Carl Bosch]], [[1931 m. Nobelio premijos laureatai|1931]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (g. [[1874]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Gaston Billotte|Gaston-Henri-Gustave Billotte]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[generolas]] (g. [[1875]] m.). * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Arthur Harden]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/> (g. [[1865]] m.). * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Robert Wadlow|Robertas Pershing Wadlow]], aukščiausias žmogus medicinios istorijoje. Jis išaugo iki 274 cm ūgio ir svėrė 222,26 kilogramus. Toks jo ūgis buvo prieš mirštant, kai jam buvo tik 22 metai. Net prieš mirtį, nebuvo jokių ženklų, kad vaikino augimas sustotų (g. [[1918]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Julius Wagner-Jauregg]], [[1927 m. Nobelio premijos laureatai|1927]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed"/> (g. [[1857]] m.). ** [[Walter Benjamin|Valteris Benjaminas]], žydų kilmės [[Vokietija|Vokietijos]] filosofas, literatūros kritikas, fotografijos istorikas, estetikos tyrinėtojas. [[Marksizmas|Marksizmą]] savitai perpynė su žydų [[misticizmas|misticizmo]] dvasia. Priskiriamas [[Frankfurto mokykla]]i meno sociologijos srityje (g. [[1892]] m.). * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Alvilis Augstkalnis]], [[latviai|latvių]] kalbininkas lituanistas (g. [[1907]] m.). * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Neville Chamberlain|Artūras Nevilis Čemberlenas]], [[JK|D. Britanijos]] valstybės veikėjas (g. [[1869]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D'Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (g. [[1851]] m.). * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Francis Scott Fitzgerald|Francis Scott Key Fitzgerald]], [[JAV]] rašytojas (g. [[1896]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Simon Seeiso Griffith]], politikas, [[Basutolandas|Basutolando]] valdytojas (nuo [[1939]] m. [[rugpjūčio 3]] d. iki savo mirties). Simon Seeiso Griffith yra [[Moshoeshoe II]] tėvas ir [[Letsie III]] senelis (g. [[1905]] m.). == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1940|no=T}} [[Kategorija:1940 metai|*1940 m.]] g0u4aulgum552qj7hcbldrzwdcj7wyl Startiniai 0 6658 7846136 6782408 2026-05-28T06:35:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846136 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Emberizidae}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Gulspurv.jpg|260px|Geltonoji starta (''Emberiza citrinella'')]] | caption = [[Geltonoji starta]] (''Emberiza citrinella'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Žvirbliniai paukščiai | taxon1 = Passeriformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Startiniai | taxon1 = Emberizidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Startiniai''' (''Emberizidae'') – [[žvirbliniai paukščiai|žvirblinių]] (''Passeriformes'') būrio [[paukštis|paukščių]] šeima. Tai nedideli, 15-60 g sveriantys paukščiai, turintys vidutinio dydžio, iš šonų suplotą [[snapas|snapą]]. Tarp sučiaupto snapo antsnapio ir posnapio yra plyšys. Sparnai gana įvairios formos ir ilgio. Gana dažnas [[lytinis dimorfizmas]]. Gyvena atviruose biotopuose: stepėse, miškastepėje, tundroje, pamiškėse, kirtimuose. Klajokliai arba traukiantys paukščiai. Lizdą dažniausiai suka ant žemės, rečiau krūmuose. Deda 4-6 išmargintus [[kiaušinis|kiaušinius]]. Peri 11-13 dienų. Minta daugiausia [[sėkla|sėklomis]], kartais [[vabzdys|vabzdžiais]]. Žinoma apie 200 rūšių, paplitusių visame Žemės rutulyje. Lietuvoje aptinkamos 9 rūšys: * [[Pilkoji starta]] (''Miliaria calandra'') * [[Geltonoji starta]] (''Emberiza citrinella'') * [[Nendrinė starta]] (''Emberiza schoeniclus'') * [[Sodinė starta]] (''Emberiza hortulana'') * [[Vakarinė starta]] (''Emberiza cirlus'') * [[Šiaurinė starta]] (''Emberiza rustica'') * [[Mažoji starta]] (''Emberiza pusilla'') * [[Pentinuotoji starta]] (''Calcarius lapponicus'') * [[Sniegstartė]] (''Plectrophenax nivalis'') == Gentys == {{div col|2}} * [[Melofai]] (''Melophus'') * [[Mėlynosios startos]] (''Latoucheornis'') * [[Tikrosios startos]] (''Emberiza'') * [[Pentinuotosios startos]] (''Calcarius'') * [[Vieversinės startos]] (''Calamospiza'') * [[Margagurklės startos]] (''Passerella'') * [[Žvirbliastartės]] (''Melospiza'') * [[Zonotrichijos]] (''Zonotrichia'') * [[Junkai]] (''Junco'') * [[Savainės startos]] (''Passerculus'') * [[Prerinės žvirbliastartės]] (''Ammodramus'') * [[Meksikinės startos]] (''Xenospiza'') * [[Žvirblinės startos]] (''Spizella'') * [[Alyvinės startos]] (''Lysurus'') * [[Aremonai]] (''Arremon'') * [[Didžiakojės startos]] (''Pezopetes'') * [[Dryžosios startos]] (''Oriturus'') * [[Dykuminės startos]] (''Amphispiza'') * [[Kardinolinės startos]] (''Paroaria'') * [[Krūmyninės startos]] (''Atlapetes'') * [[Kubinės startos]] ('' Torreornis'') * [[Gauruotosios startos]] (''Pselliophorus'') * [[Melozonos]] (''Melozone'') * [[Misisipinės žvirbliastartės]] (''Chondestes'') * [[Pipilai (paukščiai)|Pipilai]] (''Pipilo'') * [[Sniegstartės]] (''Plectrophenax'') * [[Vakarinės startos]] (''Pooecetes'')<ref>''Paukščių pavadinimų žodynas = Vocabularium nominum avium = Dictionary of bird names = Vogelnamenverzeichnis = Dictionnaire des oiseaux = Словарь названий птиц'' : lotynų, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis / Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; sudarė Mečislovas Žalakevičius, Irena Žalakevičienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2009.</ref> {{div col end}} == Etimologija == Žodis ''stárta'' (kitaip ''stérta'') giminiškas {{lv|stērste, stārsta}}. Spėjama, kad per {{prg|stamite}} (*''starnite'') ‘žuvėdra’ atėjęs iš {{de|Star}} (‘varnėnas’), {{fy|stern}} (‘strazdas’) ← {{la|sturnus}} (‘varnėnas’).<ref>{{AGGEŽ|78}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Emberizidae}} [[Kategorija:Startiniai| ]] tbw6scpyobntxg2bvciplrierf94r17 Nauru 0 6963 7846090 7768679 2026-05-28T03:18:13Z CD 677 7846090 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Nauru |ilgas_pavadinimas = Nauru Respublika |vietinis_pavadinimas = {{na|Republik Naoero}}<br>{{en|Republic of Nauru}} |kilm=Nauru |žemėlapis=Nauru on the globe (Polynesia centered).svg |vėliava=Flag_of_Nauru.svg |herbas=Coat of arms of Nauru.svg |himnas = „[[Nauru himnas|Nauru daina]]“ |kalbos=[[nauriečių kalba|nauriečių]], [[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Jarenas]] |didžiausiasMiestas=Jarenas |valdovų=2 |titulas1=[[Prezidentas]] |pavardė1=[[David Adeang]] |titulas2=[[Parlamento pirmininkas]] |pavardė2=[[Marcus Stephen]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=190 |plotas=21 |vandens=- |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=226 |gyventoju=10&nbsp;301 |gyventojuTankis=632,71 |tankumoVieta=8 |BVPMetai=[[2005]] (progn.) |BVPVieta=191 |BVP=0,06 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=5&nbsp;000 |BVPGyventojuiVieta=100 |valiuta=[[Australijos doleris]] |laikoJuosta=UTC +12 |vasarosLaikas=netaikomas |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Australija|Australijos]] |nepriklausomybėsDatos=[[1968]] m. [[sausio 31]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Įsigaliojo |TLD=nr |telKodas=+674 |kirčiavimas = Naùru <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Nauru''' ({{na|Naoero}}; oficialiai '''Nauru Respublika''', {{na|Repubrikin Naoero}}) – sala ir valstybė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]],<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/nauru/ ''Nauru'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-01-26.</ref><ref>{{Cite web|title=Nauru|url=https://www.britannica.com/place/Nauru|access-date=2022-01-26|website=www.britannica.com}}</ref> mažiausia pasaulio [[respublika]], mažiausia [[salų valstybė]] ir trečia mažiausia nepriklausoma valstybė pagal plotą po [[Vatikanas|Vatikano]] ir [[Monakas|Monako]]. Sostinė – [[Jarenas]]. Nuo pat pradžių apgyvendinta [[mikronezija|mikroneziečių]] ir [[polinezija|polineziečių]], XIX a. pabaigoje buvo aneksuota kaip [[Vokietija|Vokietijos]] kolonija, o po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[mandatinė teritorija|mandatine teritorija]], valdoma [[Australija|Australijos]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo [[Japonija]], o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę. Šalis yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] ir [[Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių sandrauga|Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių sandraugos]] narė. == Etimologija == Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš [[nauriečių kalba|nauriečių kalbos]] žodžio ''Anáoero'', reiškiančio „einu į paplūdimį“,<ref>West, Barbara A (2010). "Nauruans: nationality". Encyclopedia of the Peoples of Asia and Oceania. Infobase Publishing. pp. 578–580. ISBN 978-1-4381-1913-7.</ref> arba „einu pakrante“, „pakrantės link“.<ref>{{Mašalaitis 2007|247}}</ref> == Istorija == {{pagr|Mikronezijos istorija|Nauru istorija}} Maždaug prieš 3000 metų saloje pirmieji apsigyveno [[polineziečiai]] ir [[melaneziečiai]]. Vietiniai gyventojai buvo susiskirstę į 12 klanų, vertėsi žvejyba, kokosų, [[pandanas|pandanų]] vaisių rinkimu. Pirmieji europiečiai saloje pasirodė [[1798]] m., kuomet čia atplaukė britų ekspedicija, vadovaujama [[John Fearn|Džono Firno]]. Jūrininkas salą pavadino „Maloniąja sala“ ({{en|Pleasant Island}}). Vėliau čia apsilankydavo banginių medžiotojų, prekybininkų laivai, europiečiai prekiaudavo su vietiniais, pasipildydavo gėlo vandens atsargas. Nauriečiai įsigiję šaunamųjų ginklų sukėlė [[Nauru genčių karas|Nauru genčių karą]] (1878–1888 m.), kurio metu žuvo ~500 žmonių. Nuo [[1888]] m. sala (tada vadinta ''Nawodo'' ar ''Onawero'') aneksuota [[Vokietija|Vokietijos]] ir priskirta [[Maršalų salos|Maršalų salų]] protektoriatui. Vokiečiai nutraukė genčių karą, vienos genties karalius [[Aveida]] tapo vyriausiu salos karaliumi. 1888 m. į Nauru atvyko ir krikščionių misionieriai. [[1906]] m. tada vokiečiams tebepriklausiusioje saloje pradėti išgauti [[Fosfatas|fosfatai]] ([[guanas]]) – pagrindinis pajamų šaltinis iki XX a. pabaigos. Kasybą atliko britų bendrovė. [[1914]] m., pasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasauliniam karui]] salą užėmė [[Australija]], o kasyklos pelną dalijosi su britais ir [[Naujoji Zelandija|Naująja Zelandija]]. [[1921]] m. dėl gripo epidemijos žuvo 230 žmonių, buvo išplitusi [[tuberkuliozė]]. [[1923]] m. [[Tautų Lyga]] suteikė Australijai mandatą valdyti Nauru. [[1940]] m. vokiečiai ėmė atakuoti iš Nauru fosfatus gabenančius laivus, o [[1942]] m. [[rugpjūčio 26]] d. japonai okupavo Nauru. Japonai saloje nutiesė aerodromą, 1200 naurečių išvežė priverstiniam darbui į [[Čiukas|Čiuko salas]]. [[1945]] m. [[rugsėjo 13]] d. amerikiečiai išstūmė japonus iš Nauru, į salą grąžinti 737 Čiuke išgyvenę nauriečiai. Nuo [[1947]] m., [[JTO]] paskyrimu, salą bendrai valdė Australija, Naujoji Zelandija ir [[Jungtinė Karalystė]]. [[1966]] m. sala gavo autonomiją, o [[1968]] m. paskelbė [[Nepriklausomybė|nepriklausomybę]]. Pirmuoju prezidentu tapo [[Hammer DeRoburt|Hameras De-Roburtas]]. [[1970]] m. fosfatų kasyklą iš britų perėmė vietinė bendrovė „Nauru Phosphate Corporation“. Didelės pajamos iš fosfatų gavybos netrukus pavertė salą viena turtingiausių regiono valstybių, o pagal [[BVP]] rodiklį 1 gyventojui užėmė 2 vietą pasaulyje (po [[JAE]]). XX a. pabaigoje fosfatų ištekliai išseko, didžioji salos dalis liko iškasinėta, be natūralios gamtos, o šalis patyrė bankrotą. [[1989]] m. Nauru padavė į teismą Australiją dėl jos valdymo metais padarytos žalos gamtai, australai iš dalies atstatė salos kraštovaizdį. [[1999]] m. Nauru tapo JTO nare. Per Nauru bankus buvo vykdomos finansinės aferos, todėl JAV netrukus nutraukė transakcijas. 2001 m. į salą buvo atgabenti Australijoje prieglobstį siekę gauti Afganistano [[pabėgėliai]]. 2003 m. jie sukėlė streiką ir buvo nugabenti į Australiją. Nauru taip pat pagarsėjo kaip šalis, už „finansinę paramą“ pripažįstanti nepriklausomybės siekiančias valstybes. [[2005]] m. bankrutavo „Air Nauru“ bendrovė ir sala beveik metus buvo pasiekiama tik laivu. Vėliau su taivaniečių parama susisiekimas atstatytas. == Politinė sistema == {{pagr|Nauru politinė sistema}} Nauru yra [[parlamentas|parlamentinė]] [[respublika]]. Valstybės galva – [[prezidentas]]. Parlamente yra 18 narių, renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių – nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: [[Nauru demokratų partija]], [[Pirmiausia Nauru]] ir [[Centro partija (Nauru)|Centro partija]]. === Užsienio politika === {{pagr|Nauru užsienio politika}} {{pagr|Lietuvos–Nauru santykiai}} Po nepriklausomybės [[1968 m.]] šalis tapo [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] ypatingąja nare, o pilnateise nare tapo 1999 metais.<ref name="UN">{{cite web |url=http://www.un.int/nauru/overview.html |title=Republic of Nauru Permanent Mission to the United Nations |access-date=2006 m. gegužės 10 d.|publisher=Jungtinės Tautos |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20060818033559/http://www.un.int/nauru/overview.html |archive-date=2006 m. rugpjūčio 18 d.}}</ref> [[1971]] m. tapo [[Ramiojo vandenyno salų forumas|Ramiojo vanenyno salų forumo]] nare.<ref>[https://forumsec.org/timeline-major-forum-events Timeline of Major Forum Events]</ref> 1991 m. šalis buvo priimta į [[Azijos vystymo bankas|Azijos vystymo banką]], o 1999 m. — į [[JTO]].<ref>{{cite web |url=http://www.commonwealth-of-nations.org/Nauru/Organisations/Nauru_in_the_Commonwealth |access-date=2012 m. birželio 18 d.|title=Nauru in the Commonwealth |publisher=Tautų Sandrauga |archive-url=https://web.archive.org/web/20101123030347/http://www.commonwealth-of-nations.org/Nauru/Organisations/Nauru_in_the_Commonwealth |archive-date=2010 m. lapkričio 23 d. |url-status=live }}</ref> Taip pat Nauru yra Pietų Ramiojo vandenyno regiono aplinkosaugos programos, Pietų Ramiojo vandenyno komisijos ir Pietų Ramiojo vandenyno taikomų žemės mokslų komisijos narė.<ref>{{cite web |url=https://2009-2017.state.gov/outofdate/bgn/nauru/111187.htm |publisher=US State Department |title=Nauru (04/08) |year=2008 |access-date=2012 m. birželio 17 d.}}</ref> [[2021 m.]] vasarį, motyvuodamos Mikronezijos regiono diskriminavimu, Nauru kartu su [[Maršalo Salos|Maršalo Salomis]], [[Kiribatis|Kiribačiu]] ir [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis]] paskelbė formaliai pasitrauksiančios iš [[Ramiojo vandenyno salų forumas|Ramiojo vandenyno salų forumo]] po to, kai jo sekretoriumi buvo išrinktas [[Kuko Salos|Kuko Salų]] atstovas [[Henry Puna|Henris Puna]].<ref name=":2">{{cite web|date=2021 m. vasario 9 d.|title=Five Micronesian countries leave Pacific Islands Forum|url=https://www.rnz.co.nz/international/pacific-news/436039/five-micronesian-countries-leave-pacific-islands-forum|access-date=2021 m. vasario 9 d.|publisher=RNZ}}</ref><ref name=":3">{{cite web|date=2021 m. vasario 8 d.|title=Pacific Islands Forum in crisis as one-third of member nations quit|url=https://www.theguardian.com/world/2021/feb/09/pacific-islands-forum-in-crisis-as-one-third-of-member-nations-quit|access-date=2021 m. vasario 9 d.|work=The Guardian}}</ref>, tačiau vėliau šį sprendimą atšaukė. [[Vaizdas:Nauru cadet police on training exercise (2).jpg|thumb|Nauru policijos kadetai]] Nauru yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, neturinti ginkluotų pajėgų. Jas iš dalies atstoja civiliams pavaldžios nedidelės policijos pajėgos.<ref name="CIA"/> Tarp Nauru ir Australijos pasirašyta neformali sutartis, pagal kurią Australija atsakinga už Nauru gynybą.<ref name="CIA">{{cite web |author=Central Intelligence Agency |authorlink=Central Intelligence Agency |publisher=[[The World Factbook]] |title=Nauru |url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/nauru/ |year=2015 |access-date=2015 m. birželio 5 d. |archive-date=2021-08-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210812172003/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/nauru/ |url-status=dead }}</ref> [[2005 m.]] rugsėjį tarp Australijos ir Nauru pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, pagal kurį Australija teikia Nauru finansinę ir techninę paramą. Tai reiškia, kad Australija per finansų sekretorių padedanti parengti šalies biudžetą, siunčianti patarėjus sveikatos ir švietimo klausimais. Už tai Nauru sutiko savo teritorijoje apgyvendinti prieglobsčio Australijoje ieškotojus iki tol, kol bus patenkinti šių prašymai atvykti į Australiją.<ref name=DFAT>{{cite web |publisher=[[Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas]] |url=http://www.dfat.gov.au/geo/nauru/nauru_brief.html |title=Republic of Nauru Country Brief |date=2005 m. lapkričio mėn. |access-date=2006 m. gegužės 2 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20141006070651/http://www.dfat.gov.au/geo/nauru/nauru_brief.html |archive-date=2014-10-06 |url-status=dead }}</ref> Nauru savo oficialia valiuta naudoja [[Australijos doleris|Australijos dolerį]].<ref name=state>{{cite web |url=https://2009-2017.state.gov/r/pa/ei/bgn/16447.htm |title=Background Note: Nauru |publisher=Rytu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalų biuras (JAV)|date=2005 m. rugsėjo mėn. |access-date=2006 m. gegužės 11 d.}}</ref> Nauru nekart pasipelnė iš savo, kaip JTO narės, pozicijos santykiuose su [[Taivanas|Taivanu]] (oficialiai [[Kinijos Respublika]]) ir [[Kinijos Liaudies Respublika]] (Kinijos LR), pripažindama tai vieną, tai kitą pusę. Viena vertus, 2002 m. liepos 21 d. Nauru pasirašė sutartį, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinijos LR, už tai mainais iš pastarosios gaudama 130 mln. JAV dolerių.<ref name="harding">{{Cite news |author=Harding, Luke |url=https://www.theguardian.com/world/2009/dec/14/nauro-recognises-abkhazia-south-ossetia |title=Tiny Nauru struts world stage by recognising breakaway republics |newspaper=[[The Guardian]] |date=2009 m. gruodžio 14 d. |access-date=2010 m. birželio 22 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20091217092833/http://www.guardian.co.uk/world/2009/dec/14/nauro-recognises-abkhazia-south-ossetia |archive-date=2009 m. gruodžio 17 d.|url-status=live }}</ref> Į tai reaguodama Kinijos Respublika po dviejų dienų nutraukė diplomatinius santykius su Nauru. Tačiau jau [[2005 m.]] [[gegužės 14]] d. Nauru atkūrė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika.<ref>{{cite news |url=http://www.taipeitimes.com/News/front/archives/2005/05/15/2003254718 |newspaper=Taipei Times |date=2005 m. gegužės 15 d. |title=Nauru switches its allegiance back to Taiwan from China |author=Su, Joy |access-date=2012 m. birželio 18 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20121002225907/http://www.taipeitimes.com/News/front/archives/2005/05/15/2003254718 |archive-date=2012 m. spalio 2 d.|url-status=live }}</ref>, oficialiai nutraukdama santykius su Kinijos LR tų pačių metų gegužės 31 d.<ref>{{cite web |url=http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-136916820/china-officially-severs-diplomatic.html |publisher=Asia Africa Intelligence Wire |date=2005 m. gegužės 31 d.|access-date=2012 m. birželio 18 d. |title=China officially severs diplomatic ties with Nauru |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130511235518/http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-136916820/china-officially-severs-diplomatic.html |archive-date=2013 m. gegužės 11 d.}}</ref> Nepaisant to, Kinijos LR atstovaujantis biuras saloje lieka neuždarytas.<ref>{{cite web |url=http://www.gov.cn/misc/content_162880.htm |title=Chinese Embassy in Nauru |access-date=2012 m. birželio 18 d.|date=2006 m. sausio 18 d. |publisher=Gov.cn |archive-url=https://web.archive.org/web/20120825171440/http://www.gov.cn/misc/content_162880.htm |archive-date=25 August 2012 |url-status=live }}</ref> 2008 m. Nauru buvo pripažinęs [[Kosovas|Kosovo]] nepriklausomybę (pripažinimą atšaukė [[2019 m.]] [[lapkričio 13]] d.<ref name="mfa.gov.rs">{{Cite web|url=http://www.mfa.gov.rs/en/press-service/statements/19099-the-republic-of-nauru-becomes-the-17th-country-to-revoke-its-recognition-of-kosovo|title=The Republic of Nauru becomes the 17th country to revoke its recognition of Kosovo|website=www.mfa.gov.rs|access-date=2019-12-11|archive-date=2019-12-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20191218000425/http://www.mfa.gov.rs/en/press-service/statements/19099-the-republic-of-nauru-becomes-the-17th-country-to-revoke-its-recognition-of-kosovo|url-status=dead}}</ref>). [[2009 m.]] šalis tapo ketvirtąja valstybe po [[Rusija|Rusijos]], [[Nikaragva|Nikaragvps]] ir [[Venesuela|Venesuelos]], pripažinusi nuo [[Sakartvelas|Sakartvelo]] atsiskyrusią [[Abchazija|Abchaziją]], mainais už tai iš Rusijos sulaukusi 50 mln. JAV dolerių humanitarinės paramos.<ref name=harding/> Nuo to laiko tarp Nauru ir Abchazijos būta keli aukšto lygio vizitai, Nauru atstovai bent kartą stebėjo Abchazijos prezidento rinkimus. Tais pačiais metais Nauru pripažino ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]]. 2008 m. liepos 15 d. Nauru vyriausybė paskelbė 9 mln. dolerių vertės uosto rekonstrukcijos projektą, finansuotą iš Rusijos gautos paramos. Pati vyriausybė neigė, kad gauta parama susijusi su šalies vykdoma Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo politika.<ref>{{cite news |url=http://www.rnzi.com/pages/news.php?op=read&id=54715 |title=Nauru expects to earn more from exports after port upgrade with Russian aid |date=2010 m. liepos 15 d.|work=Radio New Zealand International |access-date=2010 m. liepos 15 d. |archive-url=https://web.archive.org/web/20110904093506/http://www.rnzi.com/pages/news.php?op=read&id=54715 |archive-date=2011 m. rugsėjo 4 d. |url-status=live }}</ref> Lietuva su Nauru [[Lietuvos–Nauru santykiai|diplomatinius santykius]] yra užmezgusi nuo [[2011]] m., 2022 m. duomenimis, tarp valstybių nevykdoma jokia ekonominė veikla, nėra akredituotų atstovų. === Administracinis suskirstymas === {{pagr|Nauru apygardos}} [[Vaizdas:NauruApygardos.jpg|thumb|right|200px|Nauru žemėlapis]] Nauru padalintas į 14 administracinių apygardų ir 8 rinkimų apygardos, kurios savo ruožtu skirstomos į kaimus. Administracinės apygardos:<ref name="state"/> {| |- style="vertical-align:top;" | {| class="wikitable sortable" |- class="hintergrundfarbe6" ! Apygarda || Plotas<br />(ha) || Gyventojų skaičius<br />(2011 m.) || Kaimų<br />skaičius || Gyventojų<br />tankis, žm./ ha |- | style="text-align:right;"| [[Aivas]] || 110 || style="text-align:right;"| 1220 || style="text-align:right;"| 8 || style="text-align:right;"| 11,1 |- | style="text-align:right;"| [[Anabaras (Nauru)|Anabaras]] || style="text-align:right;"| 150 || style="text-align:right;"| 452 || style="text-align:right;"| 15 || style="text-align:right;"| 3 |- | style="text-align:right;"| [[Anetanas]] || style="text-align:right;"| 100 || style="text-align:right;"| 587 || style="text-align:right;"| 12 || style="text-align:right;"| 5,9 |- | style="text-align:right;"| [[Anibarė]]|| style="text-align:right;" | 310 || style="text-align:right;"| 226 || style="text-align:right;"| 17 || style="text-align:right;"| 0,7 |- | style="text-align:right;"| [[Baitsis]]|| style="text-align:right;" | 120 || style="text-align:right;"| 513 || style="text-align:right;"| 15 || style="text-align:right;"| 4,3 |- | style="text-align:right;"| [[Bojė (Nauru)|Bojė]]|| style="text-align:right;" | 50 || style="text-align:right;"| 851 || style="text-align:right;"| 4 || style="text-align:right;"| 17,0 |- | style="text-align:right;"| [[Buada]] || style="text-align:right;"| 260 || style="text-align:right;"| 739 || style="text-align:right;"| 14 || style="text-align:right;"| 2,8 |- | style="text-align:right;"| [[Denigomodu]] || style="text-align:right;"| 118 || style="text-align:right;"| 1804 || style="text-align:right;"| 17 || style="text-align:right;"| 15,3 |- | style="text-align:right;"| [[Eva (Nauru)|Eva]] || style="text-align:right;"| 120 || style="text-align:right;"| 446 || style="text-align:right;"| 12 || style="text-align:right;"| 3,7 |- | style="text-align:right;"| [[Idžuvas]]|| style="text-align:right;" | 110 || style="text-align:right;"| 178 || style="text-align:right;"| 13 || style="text-align:right;"| 1,6 |- | style="text-align:right;" | [[Jarenas]] || style="text-align:right;" | 150 || style="text-align:right;" | 747 || style="text-align:right;" | 7 || style="text-align:right;" | 4 |- | style="text-align:right;"| [[Menengas]] || style="text-align:right;"| 310 || style="text-align:right;"| 1380 || style="text-align:right;"| 18 || style="text-align:right;"| 4,5 |- | style="text-align:right;"| [[Nibokas]] || style="text-align:right;"| 160 || style="text-align:right;"| 484 || style="text-align:right;"| 11 || style="text-align:right;"| 3 |- | style="text-align:right;"| [[Uabojė]]|| style="text-align:right;" | 80 || style="text-align:right;"| 318 || style="text-align:right;"| 6 || style="text-align:right;"| 3 |- style="background: #CCC;" | class="sortbottom" |'''Nauru'''<br>'''Naoero''' || style="text-align:right;"| 2120 || style="text-align:right;"| 10084 || style="text-align:right;"| 169 || style="text-align:right;"| 4,8 |} |} == Geografija == {{main|Nauru geografija}} Nauru yra maža, ovalo formos sala [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pietuose, 42 km į pietus nuo pusiaujo. Sala yra apsupta koralų rifų, neapsaugota nuo potvynių ir pilna kalnų. Rifai sudaro ribą tarp gilio vandenyno ir smėlėto paplūdimio. Rifų buvimas kliudo jūrų uosto įkūrimui, nors 16 dirbtinių kanalų padaryti tarp rifų leidžia mažiems laivams įplaukti į salą. Koralų uolos yra apsupusios centrinį plokščiakalnį, kuris saloje yra žinomas kaip Aukščiausia viršūnė. Aukščiausias plokščiakalnio viršūnės taškas siekia 65 m virš jūros lygio. Vienintelis derlingas plotas yra siauras pakrantės ruožas (150–300 m), kur veši kokosų palmės. Salą supančią Buado lagūną išlaiko bananai, ananasai, daržovės, pandanų medžiai ir vietiniai kietmedžiai, tokie kaip puiklapiai. Salos gyventojai yra susitelkę pakrantės ruože ir aplink Buado lagūną. Nauru buvo vienas iš trijų daugiausiai turinčių fosfatų uolų salų Ramiajame vandenyne (kitos [[Banaba]] [[Kiribatis|Kiribatyje]] ir Maktėja Prancūzų Polinezijoje), tačiau fosfatų rezervai yra beveik išnaudoti. Fosfatų gavyba centriniame plokščiakalnyje paliko nederlingą plotą nelygių klinties viršūnių, kurių aukštis siekia net daugiau kaip 15 m. === Klimatas === Nauru ištisus metus vyrauja karšti ir drėgni orai. Nuo lapkričio iki vasario saloje daug lyja dėl [[musonas|musonų]]. Ciklonai reti. Metinis kritulių kiekis nepastovus ir priklauso nuo [[El Ninjo]]. Salą yra ištikusios sausros.<ref>{{cite web|author=Nauru ekonominio vystymosi ir aplinkos departamentas|year=2003|url=http://www.unccd.int/cop/reports/asia/national/2002/nauru-eng.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20110722013720/http://www.unccd.int/cop/reports/asia/national/2002/nauru-eng.pdf|archive-date=2011 m. liepos 22 d.|title=First National Report to the United Nations Convention to Combat Desertification|publisher=[[United Nations]]|access-date=2012 m. birželio 25 d.}}</ref><ref>{{cite book |title=Affaire de certaines terres à phosphates à Nauru |year=2003 |publisher=Tarptautinis teisingumo teismas |isbn=978-92-1-070936-1 |pages=107–109 }}</ref> Temperatūra Nauru dienomis svyruoja tarp 30°C ir 35°C, o naktimis nukrenta iki 25°C.<ref>{{cite web |url= http://www.cawcr.gov.au/projects/PCCSP/pdf/6._Nauru_GH_poster.pdf |title= Pacific Climate Change Science Program |access-date=2012 m. birželio 10 d.|publisher= Australijos vyriausybė |archive-url= https://web.archive.org/web/20120227175200/http://www.cawcr.gov.au/projects/PCCSP/pdf/6._Nauru_GH_poster.pdf |archive-date=2012 m. vasario 27 d.}}</ref> Nauru saloje nėra upių ar srovių. === Biologinė įvairovė === Saloje fauna skurdi dėl menkos augalijos ir fosfatų kasybos padarinių. Daug vietinių paukščių išnyko ar ženkliai sumažėjo dėl sunaikintų jų gyvenviečių.<ref>{{cite web|url=http://www.un.int/nauru/countryprofile.html|title=NAURU Information on Government, People, History, Economy, Environment, Development|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20130727070348/http://www.un.int/nauru/countryprofile.html|archive-date=2013 m. liepos 27 d.}}</ref> Saloje yra apie 60&nbsp;dokumentuotų vietinių [[induočiai|induočių augalų]] rūšių, tačiau nė viena rūšis nėra endeminė. Vietinei augalijai neigiamą įtaką padarė kokoso palmių auginimas, fosfatų gavyba ir atvežtinės rūšys.<ref>{{cite web |author=Nauru ekonominio vystymosi ir aplinkos departamentas |year=2003 |url=http://www.unccd.int/cop/reports/asia/national/2002/nauru-eng.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722013720/http://www.unccd.int/cop/reports/asia/national/2002/nauru-eng.pdf |archive-date=2011 m. liepos 22 d.|title=First National Report to the United Nations Convention to Combat Desertification |publisher=[[JTO]] |access-date=2012 m. birželio 25 d.}}</ref> Saloje nėra vietinių [[žinduoliai|žinduolių]] rūšių, tačiau yra vietinės vabzdžių, sausumos krabų ir paukščių rūšių. Tarp jų — tik šiai salai būdinga [[nendrinukė|nendrinukių]] rūšis, ''[[Acrocephalus rehsei]]''. [[Polinezijos žiurkė]], katės, šunys, kiaulės ir vištos į salą pateko per laivus.<ref>{{cite web |url=http://www.sprep.org/att/IRC/eCOPIES/Birdlife-Pacific/Important%20Bird%20Area%20Coverage%20by%20Country.htm |access-date=2012 m. birželio 18 d.|author=BirdLife International |title=Important Bird Areas in Nauru |publisher=Ramiojo vandenyno regiono programos sekretariatas|archive-url=https://archive.today/20130113065145/http://www.sprep.org/att/IRC/eCOPIES/Birdlife-Pacific/Important%20Bird%20Area%20Coverage%20by%20Country.htm |archive-date=2013 m. sausio 13 d.|url-status=live }}</ref> Kita vertus, salos povandeninė biologinė įvairovė gerokai turtingesnė, tad tarp turistų paplitęs [[nardymas]] (su [[nardymas su akvalangu|akvalangu]] ar [[nardymas su vamzdeliu|vamzdeliu]]).<ref>{{cite web |url=http://www.internationalwildlifelaw.org/NauruFish.html |title=Nauru Ecotourism Tours – Sustainable Tourism & Conservation Laws |access-date=2012 m. rugsėjo 11 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20120927023152/http://www.internationalwildlifelaw.org/NauruFish.html |archive-date=2012 m. rugsėjo 27 d.|url-status=live }}</ref> == Demografija == {{main|Nauru demografija}} [[Vaizdas:Nauru Denigomodu-Nibok.jpg|right|thumb|230px|Nauru apygardos [[Denigomodu]] ir [[Nibokas]]]] [[2018]] m. liepą saloje gyveno 10670 gyventojų. 96 procentai salos gyventojų [[nauriečių kalba]] šneka namie. Saloje yra imigrantų iš [[Kiribatis|Kiribačio]], [[Kinijos LR|Kinijos]] ir [[Tuvalu]]. Oficiali Nauru yra kalba [[Nauriečių kalba|nauriečių]]. [[Anglų kalba]] vartojama versle, ją moka apie 66% salos gyventojų. Vidutinė gyvenimo trukmė – 58 m. tarp vyrų ir 65 m. tarp moterų. Nauru labai rimta [[nutukimas|nutukimo]] problema — 97% salos vyrų ir 93% moterų turi viršsvorį — didžiausias procentas tarp pasaulio valstybių. Raštingumas saloje – 97 %. Apie 10,7% salos biudžeto skiriama švietimui. === Etninės grupės === 58% nauriečių yra etniniai [[nauriečiai]], 26% — kiti Ramiojo vandenyno salų gyventojai, 8% — europiečiai ir 8% — kinai.<ref name="CIA"/> === Religija === [[Vaizdas:Nauru(09).jpg|thumb|Bažnyčia Nauru]] Pagrindinė šalies religija — [[krikščionybė]]. Didžiausios denominacijos — Nauru kongregacinė bažnyčia (35,71%), Romos katalikų bažnyčia (32,96%), Dievo asamblėjos (12,98%) ir baptistų bažnyčia (1,48%).<ref name="state"/> Šalies konstitucija garantuoja [[tikėjimo laisvė|tikėjimo laisvę]], tačiau Nauru smarkiai apribota [[mormonai|mormonų]] ir [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytojų]] veikla. Šioms bendruomenėms priklauso kai kurie valstybinėje fosfatų kasybos korporacijoje dirbantys migrantai.<ref>{{cite web |publisher=JAV Valstybės departamentas |year=2003 |url=https://2001-2009.state.gov/g/drl/rls/irf/2003/24314.htm |title=International Religious Freedom Report 2003&nbsp;– Nauru |access-date=2005 m. gegužės 2 d. }}</ref> Katalikai [[Taravos ir Nauru vyskupija|vyskupiją dalinasi su Kiribačiu]], [[Tarava|Taravoje]] yra įsikūrusi vyskupijos kurija. == Kultūra == {{main|Nauru kultūra}} Nauriečiai yra kilę iš [[Polinezija|Polinezijos]] ir [[Mikronezija|Mikronezijos]] jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje – Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos. Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai, įskaitant ''Suvestinė'', ''Centrinės Žvaigždės Naujienos'' ir ''Nauru Kronika''. Yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri transliuoja programas iš [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]], ir nekomercinė Nauru radijo stotis, kuri gaudo bangas iš [[Australija|Australijos]] radijo ir ''[[BBC]]''. Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, ''Linkbelto ovale''. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai – kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen – žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą [[2003]] m., [[2007]] m. išrinktas Nauru prezidentu. Tradicinis darbas yra užkrėstų paukščių gaudymas, kai jie grįžta su pašarais iš jūros. Per saulėlydį, žmonės sustoja pajūryje, pasirengę gaudyti parskrendančius paukščius su kilpavirvėmis. Nauriečių kilpavirvė yra pagaminta iš lanksčios virvės su svarmeniu gale. Kai paukštis priartėja kilpavirve smūgiuojama virš jo ir paukštis nukrinta ant žemės. Taip paukščiai sugaunami, verdami ir valgomi. == Kita informacija == * [[Nauru ryšiai]] * [[Nauru transportas]] * [[Nauru šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commonscat|Nauru}} * [http://www.apleisti.lt/2011/09/nauru-–-pragaru-virtes-rojus/ Nauru – pragaru virtęs rojus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121102175153/http://www.apleisti.lt/2011/09/nauru-%E2%80%93-pragaru-virtes-rojus/ |date=2012-11-02 }}, ''Apleisti.lt'', 2011-09-18; ''[http://auksinevarpa.lt/2009/12/23/nauru-pragaru-virtes-rojus/ Auksinė varpa.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110101212214/http://auksinevarpa.lt/2009/12/23/nauru-pragaru-virtes-rojus/ |date=2011-01-01 }}'', 2009-12-23. {{Okeanija}} {{Tautų sandrauga}} [[Kategorija:Nauru| ]] 7w5sf1xaifzbnm4f3c69gea45jekefb Lygutė 0 7971 7846127 6900588 2026-05-28T06:18:13Z Hugo.arg 1674 /* Mityba */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846127 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lullula arborea}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lullula arborea (Ján Svetlík).jpg|260px|Ligutė (''Lullula arborea'')]] | caption = Lygutė (''Lullula arborea'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Žvirbliniai paukščiai | taxon1 = Passeriformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Vieversiniai | taxon1 = Alaudidae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Lygutės''' | latin = Lullula}} {{Taxobox_rusis | taxon = Lygutė | taxon1 = Lullula arborea}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Lullula arborea | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Lygutė''' (''Lullula arborea'') – [[vieversiniai|vieversinių]] (''Alaudidae'') šeimos [[žvirbliniai paukščiai|žvirblinis]] paukštis. [[Vaizdas:Lullula_arborea_(Rodrigo_de_Almeida).jpg|thumb|200px|left|Lygutė ([[Portugalija]])]] == Paplitimas == Lygutė paplitusi nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] iki Volgos, šiaurėje arealas siekia [[Suomija|Suomiją]], pietuose tęsiasi iki [[Iranas|Irano]], [[Irakas|Irako]], taip pat gyvena Šiaurės [[Afrika|Afrikos]] kalnuose. [[Lietuva|Lietuvoje]] lygutė dažnesnė pietinėje dalyje, tačiau šių paukščių mažėja. == Išvaizda == Skiriamasis požymis – virš [[akis|akių]] balsvas antakis. Patino ir patelės virštutinė pusė rusva, su tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia šviesi, pagurklis ir krūtinė išmarginti smulkiomis dėmėmis. == Elgsena == [[Vaizdas:Woodlark_(Lullula_arborea)_(W1CDR0001500_BD8).ogg |left|thumb| Lygutės čiulbėjimas [[Anglija|Anglijos]] [[Saris (grafystė)|Sario]] grafystės [[Kamberlis|Kamberlio]] (''Camberley'') mieste]] [[Vaizdas:Lullula_arborea_MHNT.jpg|thumb|200px|left|Lygutė [[Kiaušinis|kiaušinėliai]]]] Gieda malonia trėle „li-li-li liu-liu-liu". Gyvena pamiškėse, kirtavietėse. Mėgsta sausas vietas. [[Lizdas|Lizdą]] suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių, smulkių [[migliniai|varpinių augalų]]. [[Balandis|Balandžio]] mėn. deda 3-5 [[kiaušinis|kiaušinius]], kurie pilkai balti ir su tamsiomis smulkiomis dėmelėmis. Peri 13-15 dienų, o po 12-13 dienų jaunikliai lizdą palieka. == Mityba == Suaugėliai jauniklius maitina tik gyvūniniu maistu – įvairiais [[vabzdys|vabzdžiais]] ir [[voragyvis|voragyviais]]. Patys suaugėliai taip pat lesa žolinių augalų [[sėkla]]s, žolių daigelius. == Etimologija == Pavadinimas – [[onomatopėja]] iš ''lygúoti'' (‚dainuoti’, plg. ''Lygam laukely lygutės lygúoja, visam sviete siratos verkuoja'' [LKŽe]). Palyginimui, kitose kalbose taip pat vadinama pagal balsą: {{fr|lulu}}, {{la|lullula}}.<ref>{{AGGEŽ|74}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Lullula arborea}} {{paukščiai}} [[Kategorija:Vieversiniai]] gdczp0lr7qcorpl25bjyvkk7gxny0sj Didžioji panda 0 9060 7846116 7703317 2026-05-28T05:42:22Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846116 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Ailuropoda melanoleuca}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Grosser Panda.JPG|260px]] | caption = }} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = VU | ref = <ref> {{cite web | url= http://www.iucnredlist.org/apps/redlist/details/712/0 | title=IUCN Red List - Ailuropoda melanoleuca | publisher=IUCN Red list | accessdate=2011-10-26}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai | taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Lokiniai | taxon1 = Ursidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Panda| taxon1 = Ailuropoda}} {{Taxobox_rusis | taxon = Didžioji panda | taxon1 = Ailuropoda melanoleuca}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Ailuropoda melanoleuca | autorius = David | metai = 1869 }} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mapa distribuicao Ailuropoda melanoleuca.png|260px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}} {{Taxobox_pabaiga}} [[Vaizdas:Pandas playing 640x480.ogv|thumb|Didžioji panda]] '''Didžioji panda''' (''Ailuropoda melanoleuca'') – [[Lokiniai|lokinių]] (''Ursidae'') šeimos rūšis. [[WWF]] (World Wildlife Fund) organizacijos simbolis, dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia [[Bambukas|bambukais]], racioną paįvairina vaisiais ir vabzdžiais ([[Baltymai|baltymų]] šaltinis). == Išvaizda == Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos taip pat yra ausys, nosis ir plotai aplink akis. Suaugusių pandų dydis: ilgis siekia 1,2-1,8 m, įskaitant maždaug 13 cm uodegą, ir nuo 60 iki 90 cm aukščio (iki peties). Patinai gali sverti iki 160 kg. Patelės (paprastai 10-20 % smulkesnės nei patinai) gali sverti labai mažai, tik 75 kg, tačiau taip pat gali sverti iki 125 kg. Vidutinis suaugusiųjų pandų svoris yra nuo 100 iki 115 kg. == Taksonomija == Pagal naujausius molekulinės genetikos duomenis didžiosios pandos nuo lokių evoliucinės linijos atsiskyrė prieš maždaug 15 milijonų metų. Šiuo metu laikoma, kad didžiosios pandos priklauso lokinių šeimai ir yra vienintelės išlikusios ''Ailuropodinae'' pošeimio atstovės. == Paplitimas == Didžiųjų pandų gyvenimo vieta apima tik 5900 km². Tai yra kalnuotos Kinijos [[Sičuanis|Sičuanio]], [[Šansi]] ir [[Gansu]] provincijų teritorijos. Pandos gyvena subtropiniuose kalnuose su tankiu mišku, maždaug 1500-4000 m aukštyje. [[Sičuano didžiųjų pandų draustiniai]], kuriuose gyvena apie 30 proc. visų pasaulio didžiųjų pandų, [[2006]] m. buvo įtraukti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name = "unesco">{{cite web |title = Sichuan Giant Panda Sanctuaries - Wolong, Mt Siguniang and Jiajin Mountains |url = https://whc.unesco.org/en/list/1213 |website = UNESCO World Heritage Centre |publisher = United Nations Educational, Scientific, and Cultural Organization}}</ref> == Etimologija == Žodis, į daugelį pasaulio kalbų patekęs per {{fr|panda}}. Nurodoma, kad jis galimai kilęs iš {{ne|nigályapónya}} (‘[[mažoji panda]]’) antrojo sando ''pónya''.<ref>{{AGGEŽ|52}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Ailuropoda melanoleuca}} * [http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=160 Ar žinai? portalo straipsnis apie didžiąsias pandas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140222031728/http://www.proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=160 |date=2014-02-22 }} [[Kategorija:Lokiniai]] m9ww3p1mu3coln3o9kbflokkdrea4ev Gepardas 0 11423 7846122 7624272 2026-05-28T06:10:04Z Hugo.arg 1674 /* Faktai */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846122 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Acinonyx jubatus''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hunting_Cheetah.jpg|260px|Gepardas (''Acinonyx jubatus'')]] | caption = Gepardas}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = vu | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/219/50649567 | title=IUCN Red List - Acinonyx jubatus | publisher=IUCN Red list | accessdate=2014-05-28}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai| taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_seima | taxon = Katiniai| taxon1 = Felidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Mažosios katės| taxon1 = Felinae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Gepardai | taxon1 = Acinonyx}} {{Taxobox_rusis | taxon = Gepardas | taxon1 = Acinonyx jubatus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Acinonyx jubatus | autorius = Johann Christian von Schreber{{!}}Schreber | metai = 1775 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} {{collapsible list|title=Sąrašas| * ''Acinonyx venator'' <small>[[Joshua Brookes|Brookes]], 1828</small> * ''A. guepard'' <small>Hilzheimer, 1913</small> * ''A. rex'' <small>[[Reginald Innes Pocock|Pocock]], 1927</small> * ''A. wagneri'' <small>Hilzheimer, 1913</small> * ''Cynaelurus guttatus'' <small>[[St. George Jackson Mivart|Mivart]], 1900</small> * ''Cynaelurus jubata'' <small>Mivart, 1900</small> * ''Cynaelurus lanea'' <small>[[Theodor von Heuglin|Heuglin]], 1861</small> * ''Cynailurus jubatus'' <small>[[Johann Georg Wagler|Wagler]], 1830</small> * ''Cynailurus soemmeringii'' <small>Fitzinger, 1855</small> * ''Cynofelis guttata'' <small>[[René Lesson|Lesson]], 1842</small> * ''Cynofelis jubata'' <small>Lesson, 1842</small> * ''Felis fearonii'' <small>[[Andrew Smith (zoologist)|Smith]], 1834</small> * ''F. fearonis'' <small>Fitzinger, 1855</small> * ''F. megabalica'' <small>Heuglin, 1863</small> * ''F. megaballa'' <small>Heuglin, 1868</small> * ''Guepar jubatus'' <small>[[Pierre Boitard|Boitard]], 1842</small> * ''Gueparda guttata'' <small>[[John Edward Gray|Gray]], 1867</small> * ''Guepardus guttata'' <small>[[Georges Louis Duvernoy|Duvernoy]], 1834</small> * ''Guepardus jubatus'' <small>Duvernoy, 1834</small>}} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink| plural_taxon = Paplitimas}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Acinonyx_jubatus_subspecies_range_IUCN_2015.png|200px|Apytikslis paplitimo arealas]] | caption = Gepardų porūšių apytikslis natūralus paplitimo arealas [[Afrika|Afrikoje]] ir [[Azija|Azijoje]] 2015 m.}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Cheetah range - 2.png|200px|Apytikslis paplitimo arealas]] | caption = Gepardų istorinis paplitimo arealas Afrikoje ir Azijoje bei jų tankumas:}} : {{Colorbox|#FBCEB1}} istorinis paplitimas : {{Colorbox|#DEB887}} žemas tankumas : {{Colorbox|#C46210}} vidutinis tankumas : {{Colorbox|#FF0000}} aukštas tankumas {{Taxobox_pabaiga}} [[File:Cheetah (Acinonyx jubatus) crossing the road.webm|thumb|Gepardas]] '''Gepardas''' (''Acinonyx jubatus'') – [[katiniai|katinių]] (''Felidae'') šeimos [[plėšrieji žinduoliai|plėšrus žinduolis]]. == Pavadinimas == Gepardo (''Acinonyx Jubatus'') mokslinio pavadinimo pirmasis [[Lotynų kalba|lotyniškas]] žodis ''Acinonyx'' yra kilęs iš [[Graikų kalba|graikų kalbos]] ir reiškia pusiau įtraukiamus, nelabai paslankius [[Nagai|nagus]], o ''jubatus'' yra kilęs iš [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] ir reiškia [[Karčiai|karčius]].<ref>cheetah-research.org / [https://www.cheetah-research.org/origin-of-the-name The Cheetah – ORIGIN OF THE NAME]</ref> == Paplitimas == Istoriškai rūšis buvo plačiai paplitusi pietvakarių Azijoje, įskaitant [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinentą]] ir beveik visoje [[Afrika|Afrikoje]], išskyrus jos [[Atogrąžos|atogrąžų]] klimato juostoje augančių [[Drėgnasis atogrąžų miškas|drėgnųjų atogrąžų miškų]] zoną. Dabartiniais laikais priskiriami prie pažeidžiamų ar esančių prie išnykimo ribos rūšių ir jų paplitimo arealas labai sumažėjęs, fragmentiškas. [[Vakarų Azija|Vakarų Azijos]] dalyje beveik išnykę, išlikę tik Irano centrinėje dalyje. Afrikoje daugiausiai išlikę žemyno pietryčiuose, nors negausios populiacijos išlikusios ir kitose žemyno dalyse. 2016 m. šaltiniais, pasaulyje išlikę ∼7 100 individų.<ref name="ncbi.nlm.nih.gov">ncbi.nlm.nih.gov / [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5255576/ The global decline of cheetah Acinonyx jubatus and what it means for conservation]; [[United States National Library of Medicine]] (''Jungtinių Valstijų valstybinė medicinos biblioteka'') | 2017 Jan 17; 114(3): 528–533. Published online 2016 Dec 27.</ref> [[Indija|Indijoje]] 1952 m. išnykus vietinių [[Azijinis gepardas|azijinių gepardų]] (''Acinonyx jubatus venaticus'') porūšio populiacijai ir kadangi azijinių gepardų populiacija ypatingai maža ir ant išnykimo ribos, vietoj jų iš [[Pietų Afrika|Pietų Afrikos]] regiono suplanuota introdukuoti ''Acinonyx jubatus jubatus'' porūšį, kurių pirmieji individai Indijoje į laisvę turėtų būti išleisti prieš 2022 m. rugpjūčio 13 ar 15 d.<ref>hindustantimes.com / [https://www.hindustantimes.com/india-news/kuno-national-park-to-get-long-awaited-cheetahs-from-africa-on-august-13-101659704899316.html Kuno National Park to get long-awaited cheetahs from Africa on August 13] | Published on Aug 05, 2022</ref><ref>thehindu.com / [https://www.thehindu.com/sci-tech/energy-and-environment/india-inks-pact-with-namibia-for-cheetah-reintroduction-first-batch-likely-to-arrive-before-august-15/article65661468.ece Cheetahs likely to arrive in Madhya Pradesh’s Kuno National Park before August 15]; Jacob Koshy, Suhasini Haidar. NEW DELHI | JULY 20, 2022; UPDATED: JULY 21, 2022</ref> == Buveinė == Gyvena dažniausiai [[Savana|savanose]], bet tankių [[Miškas|miškų]] ir [[Kalnai|kalnų]] vengia. == Medžioklė ir mityba == Gepardai yra vizualūs medžiotojai. Kitaip nei kitos [[didžiosios katės]], gepardai yra dieniniai, t. y. jie medžioja anksti ryte ir vėlyvą popietę. Gepardai lipa į „žaidimų medžius“ arba termitų struktūras, kad gautų optimalų stebėjimo vaizdą ir galėtų pastebėti grobį horizonto fone. Medžioklė susideda iš kelių dalių. Ją sudaro grobio aptikimas, prisėlinimas, persekiojimas, šuolis (arba grobio pagavimas) ir nužudymas dusinamuoju įkandimu į gerklę.<ref name="cheetah.org"></ref> Žinduolių rūšys kurias medžioja gepardai, evoliucijos bėgyje išvystė greitį ir kitus būdus, kaip išvengti gepardo ir kitų plėšrūnų nasrų. Gepardai medžioja mažus ir vidutinio dydžio gyvūnus, sveriančius nuo 20 iki 60 kg, bet dažniausiai mažiau nei 40 kg. Pagrindinis jų grobis - nedideli, vidutinio dydžio [[kanopiniai]]. Jų grobį dažniausiai sudaro [[Tikrosios gazelės|gazelės]] (''Gazella''), ypač [[Tomsono gazelė]]s (''Eudorcas thomsonii''), [[Impala|impalos]] (''Aepyceros melampus'') ir kitos mažos ir vidutinio dydžio [[antilopė]]s, [[kiškiai]], [[paukščiai]] ir [[graužikai]]. Gepardai taip pat medžioja didesnių bandų kanopinių gyvūnų jauniklius. Kaip įprasta, gepardai mieliau medžioja laukinių gyvūnų rūšis ir vengia medžioti [[Domestikuoti gyvūnai|naminius gyvūnus]], bet šiuo atveju tik išimtis yra sergantiems, sužeistiems, seniems, jauniems ir nepatyrusiems gepardams. Paprastai nuo gepardų grobio nukentėję naminiai gyvuliai taip pat būna ligoti, sužeisti, seni ir žinoma jauni. Bet laikant naminius gyvulius kraluose ir naudojant nemirtinas apsaugos priemones galima labai sumažinti jiems gepardų plėšrumą. == Išvaizda == Gepardo krūtinė yra gili ir jo juosmuo siauras. Šiurkštus gepardo kailis yra gelsvai rudas su juodais 2-3 cm skersmens taškais. Jis gerai pridengia gyvūną, kai jis medžioja. Baltoje pašonėje nėra taškų, bet uodegoje jie yra, kur susilieja ir sudaro juodus žiedus uodegos gale. Gepardo [[galva]] nedidelė. Juodos „ašaros“ eina nuo akių kraštelio, link nosies, iki burnos, kad apsaugotų akis ir kad šviesa netrukdytų medžioti. Subrendusių gepardų svoris nuo 21 iki 72 kg, bet vidutiniškai 34-56 kg,<ref name="cheetah.org">cheetah.org / [https://cheetah.org/learn/about-cheetahs/ Physical Characteristics of Adult Cheetahs]; Cheetah Conservation Fund</ref> aukštis pečių lygyje 67–94 cm, kūno ilgis yra nuo 110 iki 150 cm, o uodega yra 84 cm ilgio. Patinai yra truputį didesni nei patelės ir turi truputį didesnę galvą, bet ženklesnių skirtumų tarp lyčių nėra. Palyginus su panašaus dydžio [[leopardas|leopardu]] gepardas paprastai yra trumpesnio kūno, bet turi ilgesnę uodegą ir yra aukštesnis (paprastai 90 cm aukščio) ir atrodo aptakesnis. Kai kurie gepardai turi retą kailio [[mutacija]], kurio raštas su didesnėmis juodomis, netaisiklingų formų dėmėmis ir per nugarą einančiomis išilgomis trimis linijomis – tokie individai yra žinomi kaip „karališkieji gepardai“. Anksčiau manyta, kad tai kita rūšis, tačiau jis tiesiog yra afrikinio gepardo mutacija. „Karališkieji gepardai“ pasitaiko labai retai. == Porūšiai == Išskiriami 4 [[Porūšis|porūšiai]] ir jų geografinis paplitimas:<ref>repository.si.edu / [https://repository.si.edu/bitstream/handle/10088/32616/A_revised_Felidae_Taxonomy_CatNews.pdf A revised taxonomy of the Felidae]. Special Issue, No 11 | Winter 2017</ref><ref>catsg.org / [http://www.catsg.org/fileadmin/filesharing/5.Cat_News/5.3._Special_Issues/5.3.10._SI_11/CN_Special_Issue_11_Revised_taxonomy_of_the_Felidae.pdf Revised taxonomy of the Felidae] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170731185717/http://www.catsg.org/fileadmin/filesharing/5.Cat_News/5.3._Special_Issues/5.3.10._SI_11/CN_Special_Issue_11_Revised_taxonomy_of_the_Felidae.pdf |date=2017-07-31 }}, (2 subfamilies, 8 lineages, 14 genera, 41 species, 77 subspecies)</ref>. * ''[[Acinonyx jubatus jubatus]]'' <small>Schreber, 1775</small> – [[Pietų Afrika|Pietų]] ir pietryčių Afrikoje. * ''[[Acinonyx jubatus hecki]]'' <small>Hilzheimer, 1913</small> – Šiaurės vakarų Afrikoje. * ''[[Acinonyx jubatus soemmeringii]]'' <small>Fitzinger, 1855</small> – Centrinėje, šiaurės rytų Afrikoje. * ''[[Acinonyx jubatus venaticus]]'' <small>Griffith, 1821</small> – [[Azijinis gepardas]]; azijinis porūšis, išlikęs tik [[Iranas|Irano]] centrinėje dalyje, 2022 m. šaltiniais, yra išlikę tik 12 brandaus amžiaus individų, neįskaitant jauniklių. Nuo kitų afrikinių porūšių skiriasi šviesesnių ir tankesnių kailiu.<ref>[https://edition.cnn.com/2022/05/11/world/asiatic-cheetah-cubs-born-in-captivity-scn/index.html Rare triplet Asiatic cheetah cubs mark an important first for the species]; By Megan Marples, [[CNN]] | May 11, 2022</ref> == Filogenezė == [[Kladograma|Kladogramoje]] pavaizduotas pumų linijos [[Filogenezė|filogenetinis]] ryšys su kitomis jai artimomis giminingomis [[Katiniai|katinių]] šeimos gentimis:<ref name="researchgate.net">researchgate.net / [https://www.researchgate.net/publication/266755142_Phylogeny_and_evolution_of_cats_Felidae Phylogeny and evolution of cats (Felidae)]; Authors: Lars Werdelin, Nobuyuki Yamaguchi, W.E. Johnson, S.J. O’Brien. In book: Biology and Conservation of Wild Felids (pp.59-82) Publisher: Oxford University Press. Editors: D.W. Macdonald, A.J. Loveridge | January 2010</ref> {{clade|style=font-size:80%;line-height:80% |caption=Kladogramoje pavaizduotas katinių šeimos pumų linijos ryšys su kitomis jai artimomis giminingomis gentimis. |1={{clade | style=font-size:90%;line-height:100%;width:600px; |1={{clade |1={{clade |1={{clade |label1=Lūšių linija |1=[[Lūšys]] (''Lynx'') }} |2={{clade |1={{clade |label1=Pumų linija |1={{clade |label1=[[Gepardai]] (''Acinonyx'') |1='''Gepardas (''Acinonyx jubatus'')''' [[File:Acinonyx jubatus (white background).jpg|60px|alt=Gepardas (''Acinonyx jubatus'')]] |2={{clade |label1=[[Pumos]] (''Puma'') |1=[[Puma]] (''Puma concolor'') [[File:Felis concolor - 1818-1842 - Print - Iconographia Zoologica - Special Collections University of Amsterdam -(white background).jpg|50px|alt=[[Puma]] (''Puma concolor'')]] |label2=Jaguarundžiai (''Herpailurus'')&nbsp; |2=[[Jaguarundis]] (''Herpailurus yagouaroundi'') [[File:Lydekker_-_Eyra_White_background.jpg|50px|alt=[[Jaguarundis]] (''Herpailurus yagouaroundi'')]] }} }} }} |2={{clade |label1=Rainuotųjų kačių linija |1=[[Rainuotosios katės]] (''Felis'') |label2=Leopardinių kačių linija |2={{clade |1=[[Manulas|Manulai]] (''Otocolobus'') |2=''[[Prionailurus]]'' }} }} }} }} }} }} }} == Amžius == Yra trys gepardų gyvenimo ciklo etapai: jaunikliai – nuo gimimo iki 18 mėnesių, paauglystė – nuo 18 iki 24 mėnesių ir brandus amžius – nuo 24 mėnesio iki gyvenimo pabaigos.<ref name="cheetah.org"></ref> Laisvėje gepardai išgyvena 11-12 metų,<ref name="cheetahzimbabwe.org">cheetahzimbabwe.org / [https://www.cheetahzimbabwe.org/the-cheetah The cheetah] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220825145909/https://www.cheetahzimbabwe.org/the-cheetah |date=2022-08-25 }}</ref> nelaisvėje - 17-20 metų.<ref name="cheetah.org"></ref> == Faktai == Gepardai yra patys greičiausi [[žinduoliai]] žemėje, anot patikimai išmatuoto greičio, jie gali išvystyti iki 98 km per valandą greitį, tačiau nepajėgia bėgti ilgų nuotolių. Teigiama, kad įsibėgėti iki 100 km/val. jie gali per 3,5 sekundės.<ref>[http://y2u.co.uk/Knowledge_Information/RN_Animal_Cheetah.htm Cheetah] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070311034959/http://y2u.co.uk/Knowledge_Information/RN_Animal_Cheetah.htm |date=2007-03-11 }}</ref> Skirtingai nei kitos katinių šeimos rūšys, nėra geri laipiotojai bei skirtingai nei kitos didžiosios katės, neriaumoja. Senovėje gepardus naudojo kaip medžioklinius žvėris antilopėms [[medžioklė|medžioti]]. == Etimologija == Žodis ''gepárdas'' per aplinkines kalbas patekęs iš {{fr|guépard}} (sen. ''gapard''), kuris – iš {{it|gattopardo}} (‘leopardas’; ''gatto'' ‘katė’ + ''pardo'' ‘pantera’).<ref>{{AGGEŽ|38}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Katinių šeimos rūšys pagal dydį|Katinių šeimos rūšys pagal dydį]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.cheetahspot.com/ The Cheetahspot] * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=v7p6VZiRInQ Cheetah chases wildebeest | The Hunt - BBC One] (''vaizdo įraše medžiojantis gepardas'') * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=kTny1iFuTh0 Cheetahs Takedown a Wildebeest | The Way of the Cheetah] (''vaizdo įraše gepardai medžiojantys [[Antilopės gnu|Gnu antilopes]] (Connochaetes)'') == Galerija == <gallery mode="packed"> Duesternbrook Gepard.jpg|Gepardo žvilgsnis TheCheethcat.jpg|Viename iš PAR rezervatų Cheetah (Acinonyx jubatus) female after chase.jpg|Gepardė po antilopės persekiojimo [[PAR]] Findos privačiame žaidimų rezervate (''Phinda Private Game Reserve'') Cheetah_(Acinonyx_jubatus)_female_2_cubs.jpg|Patelė su dviem jaunikliais (PAR) King_cheetah,_De_Wildt_Cheetah_Research_Centre_in_South_Africa.jpg|Retos mutacijos „karališkasis gepardas“ Jairam_Ramesh_at_the_Cheetah_Outreach_Centre_near_Cape_Town,_during_his_visit_on_April_25,_2010,_to_discuss_cheetah_translocation_from_South_Africa_to_India.jpg|Netoli [[Keiptaunas|Keiptauno]] esančiame gepardų konservavimo centre, aptariant gepardų [[Rūšies reintrodukavimas|reintrodukavimą]] [[Indija|Indijoje]] </gallery> {{Commonscat|Acinonyx jubatus}} [[Kategorija:Katiniai]] thv69xhjjtxwlc1kluspzwfui89fwtf Vedelio ruonis 0 11544 7846162 6786213 2026-05-28T09:21:31Z ~2026-31191-58 218326 7846162 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Leptonychotes weddellii}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Phoque_de_Weddell_-_Weddell_Seal.jpg|miniatiūra]] | caption = Vedelio ruonis}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai | taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ruoniniai | taxon1 = Pinnipedia}} {{Taxobox_seima | taxon = Tikrieji ruoniai | taxon1 = Phocidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = Leptonychotes}} {{Taxobox_rusis | taxon = Vedelio ruonis | taxon1 = Leptonychotes weddellii}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Leptonychotes weddellii | autorius = Lesson | metai = 1826 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Vedelio ruonis''' (''Leptonychotes weddellii'') – labiausiai [[Antarktis|Antarktyje]] paplitęs [[ruoniniai|ruonių]] (''Pinnipedia'') pobūrio jūros žinduolis. Pavadintas anglų jūrininko ir ruonių medžiotojo ''[[James Weddell]]'' vardu. Tai toliausiai į pietus paplitusi žinduolių rūšis. == Pagrindiniai duomenys == Plieno pilkumo spalvos su šviesesnėmis, baltomis ar gelsvomis dėmėmis ant viso kūno. Ilgis iki 3 metrų. Svoris: patelė iki 450 kg, patinas šiek tiek lengvesnis. Lytinė branda nuo 3-6 metų. Poruojasi rugsėjį-spalį. [[Nėštumas]] 10 mėnesių. Jauniklių kiekis: dažniausiai 1. Vedelio ruonis – vienintelė ''[[Leptonychotes]]'' genties rūšis. Kartu su [[Roso ruonis|Roso ruoniu]], [[jūrų leopardas|jūrų leopardu]] ir [[krabaėdis|krabaėdžiu]] priklauso ''[[Lobodontini]]'' tribai. == Paplitimas == Vedelio ruoniai gyvena negiliuose vandenyse [[Antarktida|Antarktidos]] pakrantėse. Vieninteliai iš antarktinių ruonių teikia pirmenybę ne jūroje plūduriuojančiam, o prie kranto prišalusiam ledui. Didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje, kur ieško maisto. == Gyvenimo būdas == Įpročiai: medžioja po vieną; sausumoje gyvena tik bandomis. Maistas: žuvis, [[galvakojai]] moliuskai, [[krilis]]. Gyvenimo trukmė: apie 25 metus. {{Commons|Leptonychotes weddellii}} [[Kategorija:Ruoniai]] ez94khb78zaom99iv1wo8vp4tpw56nd 7846164 7846162 2026-05-28T09:29:11Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-31191-58 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 6786213 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Leptonychotes weddellii}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Vedelio_ruonis.jpg|230px|Vedelio ruonis]] | caption = Vedelio ruonis}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai | taxon1 = Carnivora}} {{Taxobox_poburis | taxon = Ruoniniai | taxon1 = Pinnipedia}} {{Taxobox_seima | taxon = Tikrieji ruoniai | taxon1 = Phocidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = Leptonychotes}} {{Taxobox_rusis | taxon = Vedelio ruonis | taxon1 = Leptonychotes weddellii}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Leptonychotes weddellii | autorius = Lesson | metai = 1826 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Vedelio ruonis''' (''Leptonychotes weddellii'') – labiausiai [[Antarktis|Antarktyje]] paplitęs [[ruoniniai|ruonių]] (''Pinnipedia'') pobūrio jūros žinduolis. Pavadintas anglų jūrininko ir ruonių medžiotojo ''[[James Weddell]]'' vardu. Tai toliausiai į pietus paplitusi žinduolių rūšis. == Pagrindiniai duomenys == Plieno pilkumo spalvos su šviesesnėmis, baltomis ar gelsvomis dėmėmis ant viso kūno. Ilgis iki 3 metrų. Svoris: patelė iki 450 kg, patinas šiek tiek lengvesnis. Lytinė branda nuo 3-6 metų. Poruojasi rugsėjį-spalį. [[Nėštumas]] 10 mėnesių. Jauniklių kiekis: dažniausiai 1. Vedelio ruonis – vienintelė ''[[Leptonychotes]]'' genties rūšis. Kartu su [[Roso ruonis|Roso ruoniu]], [[jūrų leopardas|jūrų leopardu]] ir [[krabaėdis|krabaėdžiu]] priklauso ''[[Lobodontini]]'' tribai. == Paplitimas == Vedelio ruoniai gyvena negiliuose vandenyse [[Antarktida|Antarktidos]] pakrantėse. Vieninteliai iš antarktinių ruonių teikia pirmenybę ne jūroje plūduriuojančiam, o prie kranto prišalusiam ledui. Didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje, kur ieško maisto. == Gyvenimo būdas == Įpročiai: medžioja po vieną; sausumoje gyvena tik bandomis. Maistas: žuvis, [[galvakojai]] moliuskai, [[krilis]]. Gyvenimo trukmė: apie 25 metus. {{Commons|Leptonychotes weddellii}} [[Kategorija:Ruoniai]] gw8y11whbapwida28oq6bbbljlahimz Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 0 16621 7845816 7629572 2026-05-27T12:02:30Z Sadfox 47105 Pridėta kategorija VU TSPMI dėstytojai 7845816 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“ * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * „Politologija“ (nuo 1995 m.) * „Lithuanian Foreign Policy“ (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], nuo 1998 m.) * „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ (su [[Lietuvos karo akademija]], nuo 2003 m.) * „Baltic Journal of Political Science“ (nuo 2012 m.) * 1999–2008 leistas „Lithuanian Political Science Yearbook“).<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] ehp61awmimlmmknj5df5ij9s73sgdrx 7845832 7845816 2026-05-27T12:09:39Z Sadfox 47105 7845832 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“ * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * „Politologija“ (nuo 1995 m.) * „Lithuanian Foreign Policy“ (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], nuo 1998 m.) * „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ (su [[Lietuvos karo akademija]], nuo 2003 m.) * „Baltic Journal of Political Science“ (nuo 2012 m.) * 1999–2008 leistas „Lithuanian Political Science Yearbook“).<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] n2nl8y75rxtwu03t5jkgxpwwsy2ivsh 7845872 7845832 2026-05-27T13:11:47Z Sadfox 47105 7845872 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos == Dėstytojai ir dėstytojos == {{Catlist|[[Kategorija:Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] }} === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“ * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * „Politologija“ (nuo 1995 m.) * „Lithuanian Foreign Policy“ (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], nuo 1998 m.) * „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ (su [[Lietuvos karo akademija]], nuo 2003 m.) * „Baltic Journal of Political Science“ (nuo 2012 m.) * 1999–2008 leistas „Lithuanian Political Science Yearbook“).<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[:Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] 8mnfci62ct1mpcevq5rs2pt1ui6b9ir 7845874 7845872 2026-05-27T13:15:41Z Sadfox 47105 7845874 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos == Dėstytojai ir dėstytojos == {{Catlist|[[Kategorija:Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] }} === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“ * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * „Politologija“ (nuo 1995 m.) * „Lithuanian Foreign Policy“ (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], nuo 1998 m.) * „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ (su [[Lietuvos karo akademija]], nuo 2003 m.) * „Baltic Journal of Political Science“ (nuo 2012 m.) * 1999–2008 leistas „Lithuanian Political Science Yearbook“).<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] 4wd833n4fqrfx2g7vr6wz4az7srv6w5 7845888 7845874 2026-05-27T13:55:07Z Sadfox 47105 7845888 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos === Dėstytojai ir dėstytojos === Žr. [[:Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“ * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * „Politologija“ (nuo 1995 m.) * „Lithuanian Foreign Policy“ (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], nuo 1998 m.) * „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ (su [[Lietuvos karo akademija]], nuo 2003 m.) * „Baltic Journal of Political Science“ (nuo 2012 m.) * 1999–2008 leistas „Lithuanian Political Science Yearbook“).<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] g2vy1938t8jn1dv3awu67tzilhmxpxp 7845903 7845888 2026-05-27T14:14:14Z Sadfox 47105 7845903 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (''VU TSPMI'') – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų (lietuviškai) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos === Dėstytojai ir dėstytojos === Žr. [[:Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.<ref name="vle"/> * Nuo 2001 m. – [[korporacija]] „[[RePublica]]“<ref>https://www.republica.lt/korporacija/apie-mus/istorija/</ref> * Nuo 2003 m. – VU TSPMI Studentų mokslinė draugija * Nuo 2016 m. – VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * ''Politologija'' (nuo 1991 m., 1989-1991 vadinosi "Politika)<ref>"https://www.journals.vu.lt/politologija/en/index</ref> === Anksčiau leisti žurnalai === * ''Lithuanian Foreign Policy'' (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], 1998–2015, nuo 2018 m. tik Užsienio reikalų ministerija)<ref>https://www.urm.lt/en/lithuanian-foreign-policy-review-archive/2207</ref> * ''Baltic Journal of Political Science'' (2012–2019)<ref>https://www.journals.vu.lt/BJPS</ref> * ''Lithuanian Political Science Yearbook'' (1999–2008)<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Šaltiniai == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] kir9vt9g2i0ay2oza7vd80ri0rb8m9c 7845915 7845903 2026-05-27T14:28:25Z Sadfox 47105 7845915 wikitext text/x-wiki {{coord|54.678538|25.284361|type:edu|display=title}} {{Infolentelė universitetas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |logotipas = [[Vaizdas:TSPMI Logo.jpg|220px]] |įkurtas = 1992 m.<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref> |tipas = Valstybinis |direktorius = [[Profesorius|prof.]] [[Margarita Šešelgytė]] |vieta = [[Vokiečių priemiestis|Vokiečių g.]] 10, 01130 [[Vilnius]] |darbuotojai = 55 dėstytojai (2021.12.31)<br />20 darbuotojų (2021.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Vilniaus_universiteto_metin%C4%97_veiklos_ataskaita_2021_mpdf.pdf</ref> |studentai = 855 (2020.12.31)<ref>https://www.vu.lt/site_files/Adm/rekt_ataskaitos/VU_2020_metu_ataskaita.pdf</ref> |svetainė = [http://www.tspmi.vu.lt/ TSPMI.VU.lt] |biudžetas = 3,52 mln. [[Euras|€]] <small>(2022)</small><ref>VU TSPMI strateginio plano vykdymo ataskaita 2022</ref> }} [[Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|260px|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] '''Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas''' (VU TSPMI) – fakulteto statusą turintis [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] kamieninis akademinis padalinys, kurio specializacija – [[politikos mokslai]]. == Istorija == === Genezė === 1992 m. vasario 7 d. įkurtas institutas pedagoginę veiklą pradėjo dvejų metų ''Tarptautinių santykių'' programa. 1992 m. birželio 8 d. Vilniaus universitetas pasirašė [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto]] pareiškimą ir protokolą dėl paramos VU TSPMI kūrimui. === Buveinės === 1992–2003 m. instituto buveinė buvo [[Baltupiai|Baltupiuose]] (adresu Didlaukio g. 47, dabar [[VU MIF]]). 2000 m. [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] perdavė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] pastatą Vokiečių g. 10. Vykdant rekonstrukcijos darbus bei kuriant pastato interjerą atsižvelgta į pastato istoriją: visuose aukštuose palikti autentiški raudono mūro fragmentai, kiemo flygelio patalpose renovuotos freskos, atnaujinti skliautuoti rūsiai. 2003 m. vasario mėn. pastate įsikūrė institutas. VU TSPMI buveinės pastatas yra įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Struktūra == === Vadovybė === * Direktorė prof. [[Margarita Šešelgytė]] * Direktorės pavaduotoja studijoms doc. Lina Strupinskienė * Direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Vilius Mačkinis === Katedros === * Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedra (vadovė prof. [[Ainė Ramonaitė]]). * Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedra (vadovas prof. [[Alvydas Jokubaitis]]. * Tarptautinių santykių katedra (vadovė prof. [[Dovilė Jakniūnaitė]]). === Centrai === * Europos studijų centras (vadovas prof. [[Ramūnas Vilpišauskas|Ramūnas Vilpišauskas)]] * Politinės ekonomijos centras (vadovas doc. [[Vytautas Kuokštis]]) * (Po)sovietinės atminties studijų centras (vadovė doc. [[Jogilė Ulinskaitė]]) * Viešojo administravimo ir politikos analizės centras (vadovas prof. [[Vitalis Nakrošis]]). == Studijos == [[Vaizdas:VU TSPMI.jpg|thumb|260px|Rugsėjo 1-osios šventė (2013 m.)]] Institutas vykdo trijų pakopų studijas. * Bakalauro programos: ** Politikos mokslų ([[Lietuvių kalba|lietuvių kalba]]) ** Globalių iššūkių politika ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Magistro programos: ** Europos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) ** Šiuolaikinės politikos studijos ** Tarptautiniai santykiai ir diplomatija ** Viešosios politikos analizė ** Politika ir medijos ** Rytų Europos ir Rusijos studijos ([[Anglų kalba|anglų kalba]]) * Doktorantūros studijos === Dėstytojai ir dėstytojos === Žr. [[:Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] === Studentų organizacijos === * [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Studentų atstovybė]] Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (nuo 2008 m.)<ref>https://tspmi.vusa.lt/lt/dokumentai</ref> * [[korporacija|Korporacija]] „RePublica“ (nuo 2001 m.)<ref>https://www.republica.lt/korporacija/apie-mus/istorija/</ref> * VU TSPMI Studentų mokslinė draugija (nuo 2003 m.) * VU TSPMI Šv. Tomo Moro klubas (nuo 2016 m.)<ref>{{cite web |title=Šv. Tomo Moro klubas: jauni politologai vienijasi į ateitininkiškos dvasios bendruomenę |last1=Baltrukevičius |first1=Matas |website=bernardinai.lt |publisher=[[Bernardinai.lt]] |date=2016-12-18 |url=https://www.bernardinai.lt/2016-12-18-sv-tomo-moro-klubas-jauni-politologai-vienijasi-i-ateitininkiskos-dvasios-bendruomene/ |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Mokslas == Institute yra [[biblioteka]] su daugiau nei 42000 leidinių<ref>https://www.tspmi.vu.lt/biblioteka/</ref>, įskaitant [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] padovanotą fondo biblioteką.<ref name="vle"/> === Leidžiami žurnalai === * ''Politologija'' (nuo 1991 m., 1989-1991 vadinosi "Politika)<ref>"https://www.journals.vu.lt/politologija/en/index</ref> === Anksčiau leisti žurnalai === * ''Lithuanian Foreign Policy'' (drauge su [[Užsienio reikalų ministerija]], 1998–2015, nuo 2018 m. tik Užsienio reikalų ministerija)<ref>https://www.urm.lt/en/lithuanian-foreign-policy-review-archive/2207</ref> * ''Baltic Journal of Political Science'' (2012–2019)<ref>https://www.journals.vu.lt/BJPS</ref> * ''Lithuanian Political Science Yearbook'' (1999–2008)<ref name="vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautiniu-santykiu-ir-politikos-mokslu-institutas/ ''Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> == Vadovai == [[Vaizdas:Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|prof. [[Margarita Šešelgytė]]]] Institute VU fakulteto vadovo ([[Dekanas|dekano]]) pareigos vadinasi ''direktorius''. Tokias pareigas ėjo: * 1992 [[Aleksandras Dobryninas]], [[Rasa Ališauskienė (1959)|Rasa Ališauskienė]]. * 1992–1999 prof. [[Egidijus Kūris]] * 1999–2009 prof. [[Raimundas Lopata]] * 2009–2019 prof. [[Ramūnas Vilpišauskas]] * 2019–(2029) prof. [[Margarita Šešelgytė]]. == Išnašos == {{Išn|2}} == Nuorodos == * [http://www.tspmi.vu.lt VU TSPMI tinklalapis] * [https://tspmi.vusa.lt/lt VU SA TSPMI tinklalapis] * [https://www.republica.lt VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ tinklalapis] {{Vilniaus universitetas}}{{DEFAULTSORT:Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} [[Kategorija:Vilniaus universiteto fakultetai]] [[Kategorija:Politikos mokslai Lietuvoje]] dqe59iaxf1te6ss9xjn15u46d6pvicx Biržai 0 19367 7846099 7745782 2026-05-28T04:02:50Z CD 677 /* Sportas */ 7846099 wikitext text/x-wiki {{kiti}} {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Biržai |paveikslelis = Fedirka.jpg |paveikslėlio tekstas = Biržai |herbas = Biržai COA.svg |vėliava = Biržų vėliava.png |lat = 56.200 |long = 24.757 |apskritis = Panevėžio |savivaldybė = Biržų rajono |įkurtas = 1416 m. (pirmą kartą paminėtas) |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 9966 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 15.55 |pastokodas = LT-41001 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Bìržai|Bìržų|Bìržams|Bìržus|Bìržais|Bìržuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Birże}}, {{ru|Биржи}},<ref name="ESBE">{{ESBE|3a|012/12254|Биржи|894}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|259|Биржи}}</ref> {{de|Birsen}} |vikiteka = Category:Biržai }} '''Biržai''' – miestas šiaurės [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]], [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]], 66 km į šiaurę nuo [[Panevėžys|Panevėžio]], 201 km į šiaurę nuo [[Vilnius|Vilniaus]], 27 km į šiaurės rytus nuo [[Pasvalys|Pasvalio]], 90 km į pietus nuo [[Ryga|Rygos]], netoli [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Latvijos sienos]]. [[Biržų rajono savivaldybė]]s, [[Širvėnos seniūnija|Širvėnos seniūnijos]] centras, [[Biržų miesto seniūnija]], parapijos centras, [[Biržų RP|regioninio parko]] direkcija. [[Urbanistikos paminklas]] (senamiestis ir piliavietė). Veikia [[Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka]], paštas (LT-41001), kultūros namai, rajono centrinė ligoninė. Stovi [[Laisvės paminklas]] žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, pastatytas [[1931]] m. (skulptorius [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]]. Jame vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu. [[1946]] m. paminklas sovietų susprogdintas, [[1990]] m. atstatytas naujoje vietoje (skulptorius [[Robertas Antinis (1946)|Robertas Antinis-jaunesnysis]]). Paminklas [[Julius Janonis|J. Janoniui]], pastatytas [[1976]] m. (skulptorius [[Konstantinas Bogdanas]], architektas [[Vytautas Brėdikis]]). [[Širvėna|Širvėnos]] ežero pietinėje pusėje stovi [[Biržų pilis]], joje įsikūręs [[Biržų muziejus]] „Sėla“, įkurtas [[1928]] m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais. Šiaurinėje dalyje išlikęs [[Astravo dvaras]], mieste išlikusios trys [[Biržų sinagogos]]. == Etimologija == [[Vaizdas:Biržai, riboženklis.JPG|thumb|240px|left|Miesto riboženklis]] [[Vaizdas:Biržai 2024g.jpg|thumb|left|240px|Miesto centrinė aikštė]] Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio ''biržis'' – „beržynas“ „ruplusis beržas“, ''biržė'' – „beržynėlis“, ''biržtva'' – „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Manoma, kad apgyvendinant vietovę čia augę daug [[beržas|beržų]]. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio ''biržė'' ar ''biržis'' atsirado Biržai (o ne ''Biržiai''). Matyt, galūnė ''-ai'' gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi ''Biržes''; jos kilmininkas ''Biržų'' galėjo lemti ir vardininko su galūne ''-ai'' atsiradimą.<ref>{{Vanagas 2004|38–39}}</ref> Senoji biržiečių karta dar vartojo vietininko formą ''Biržys''' (Biržyse, t. y. Biržuose). == Geografija == [[Vaizdas:Замок - panoramio (6).jpg|thumb|240px|Biržų pilis]] {{Biržų RP}} Miesto teritorijoje į [[Širvėnos ežeras|Širvėnos ežerą]] Biržų šiauriniame pakraštyje įteka [[Agluona (Biržai)|Agluona]] ir [[Apaščia]]. Miestas skirstomas į 3 dalis: * [[Naujamiestis (Biržai)|Naujamiestis]] (į vakarus nuo Agluonos), * [[Senamiestis (Biržai)|Senamiestis]] (istorinis miestas, kuriame sutelkta dauguma architektūros paminklų), * [[Astravas]] (Širvėnos šiaurinėje pakrantėje, garsėja [[Astravo dvaras|Astravo dvaru]]). Per Biržus eina plentai į [[Pasvalys|Pasvalį]], [[Rokiškis|Rokiškį]], [[Kupiškis|Kupiškį]], [[Ryga|Rygą]]. === Tiltai === Širvėnos ežero ir jo pakrančių: * [[Astravo dvaro tiltas]] * [[Astravo dvaro tiltas-užtvanka]] * [[Biržų pilies tiltas]] * [[Širvėnos ežero tiltas]] Upių: * [[Biržų Basanavičiaus gatvės tiltas]] * [[Biržų Kęstučio gatvės tiltas]] * [[Biržų pėsčiųjų ir dviračių tiltas]] == Istorija == [[Vaizdas:Battle of Biržai in 1703.PNG|thumb|260px|[[Biržų mūšis]] 1703 m.]] [[Vaizdas:Birzu_miesto_magdeburgo_teises.jpg|thumb|260px|Medalis „Biržų miesto Magdeburgo teisės. 1589–2009“. Autorė – dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]]]] [[Vaizdas:Birzai2.JPG|thumb|260px|Biržai]] Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolite]], prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa [[Žiemgaliai|žiemgalių]] genčių (VIII–XI a. Astravo kapinynas). Gyvenvietė ''Birsenfeld'' (Biržų laukas) pirmą kartą paminėta [[Žiemgaliai|Žiemgalos]] Nogailenos pilies apygardos ribų aprašyme [[1416 m.|1416]] m. [[rugpjūčio 23]] d.<ref>Bunge, Friedrich Georg <<von>>, u. a. ''Liv-, est- und kurländisches Urkundenbuch : nebst Regesten. [1. Abteilung], 5. Band, 1414-1423''. im Verlage von Nikolai Kymmel, 1867, <nowiki>http://mdz-nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:12-bsb10691394-5</nowiki>, Nr. 2900.</ref>), kuris tuo metu buvo apgyvendintas ir su įdirbtais laukais (1416 m. [[rugpjūčio 27]] d.)<ref>Bunge, Friedrich Georg <<von>>, u. a. ''Liv-, est- und kurländisches Urkundenbuch : nebst Regesten. [1. Abteilung], 5. Band, 1414-1423''. im Verlage von Nikolai Kymmel, 1867, <nowiki>http://mdz-nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:12-bsb10691394-5</nowiki>, Nr. 2904.</ref>. Vėliau, [[1455]] m. [[balandžio 14]] d., kai Ldk [[Kazimieras Jogailaitis]] [[Radvila Astikaitis|Radvilai Astikaičiui]] dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. [[Radvilos]] čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki [[1804]] m. Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta [[1500]] m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti [[1520]] m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš [[Ryga|Rygos]] į [[Vilnius|Vilnių]]. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo [[1547]] m. tapo [[Biržų kunigaikštystė]]s centru, o netrukus ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Livonija|Livonijos]] pasienio tvirtove. [[1549]] m. [[sausio 25]] d. [[Žygimantas Augustas]] specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą. Nuo [[1564]] m., kai [[Mikalojus Radvila Rudasis]] tapo evangeliku reformatu, iki [[1731]] m. valdė protestantiška Biržų-[[Dubingiai|Dubingių]] [[Radvilos|Radvilų]] šaka. [[1586]]–[[1589]] m. pastatyta mūrinė [[Biržų pilis]] – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). [[1587]] m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – [[Širvėnos ežeras]]. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – [[rotušė]] ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo [[1597]] m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į [[gimnazija|gimnaziją]]. [[Kristupas Radvila Jaunasis]] (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus. [[1589]] m. [[gegužės 1]] d. Biržams buvo suteiktos [[Magdeburgo teisės]]. XVII a. pradžioje iš [[Trakai|Trakų]] atsikėlė [[Karaimai|karaimų]]. Per karus su [[Švedija]] [[1625]] m. ir [[1657]] m. miestas nuniokotas, sugriauta [[Biržų pilis]]. [[1661]]–[[1662]] m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. [[1663]] m. miestas turėjo tik 14, o [[1682]] m. jau 182 kiemus. [[1686]] m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, [[1636]] m. pastatyta [[Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia]], [[1687]] m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. [[1701]] m. Biržų pilyje pasirašyta [[Biržų sutartis]]. Pilis vėl sugriauta (švedai [[1704]] m. susprogdino), o [[1704]] m. miestas sudegintas [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu. [[1731]] m. miestas atiteko [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. [[1792]] m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet [[1794]] m. ir ji panaikinta. === Carmetis === [[1804]] m. miestas įkeistas [[Tiškevičiai|Tiškevičiams]], nuo [[1844]] m. – Tiškevičių [[majoratas]]. Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu prie Biržų vyko [[Biržų kautynės]]. [[1865]] m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė. Tuo metu Biržai buvo miestelis ir dvaras Panevėžio apskrityje.<ref>{{SGKP|1|233|Birże litewskie}}</ref> XIX a. mieste buvo 6 [[Biržų sinagogos]]. Nuo XIX a. 2-osios pusės miestas augo. [[1880]] m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš I pasaulinį karą įsikūrė [[linas|linų]] ir [[vilna|vilnos]] perdirbimo įmonės, veikė 3 [[malūnas|malūnai]], vartotojų bendrovė, [[spaustuvė]], kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. [[1908]] m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs [[1912]]–[[1915]] m., [[1918]] m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. [[1917]] m. įkurta „Saulės“ gimnazija. === XX a. tarpukaris === [[1919]] m. gegužę bolševikų užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys. XX a. tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. [[1921]] m. iki Biržų pratęstas [[Gubernijos–Biržų siaurasis geležinkelis|siaurasis geležinkelis Šiauliai–Pasvalys]]. [[1930]] m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, [[alus|alaus]] darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, [[elektrinė]]. [[1932]] m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai. [[1934]] m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] bažnytinis centras, taip pat veikė [[katalikai|katalikų]], [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]], [[metodistai|metodistų]], [[baptistai|baptistų]], [[judėjai|judėjų]] religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai. === Okupacijų metai === [[Nacizmas|Nacių]] okupacijos metu [[1941]] m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai [[žydai|žydų]]. Per II pasaulinį karą [[1944]] m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] ir [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] [[Vermachtas|kariuomenės]]. Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. [[Liepos 29]] d. [[Ivanas Bagramianas|Ivano Bagramiano]] vadovaujama kariuomenė užėmė Biržus, tačiau vėl prarado per vokiečių kontrapuolimą, todėl vėliau su rezervu vėl paėmė Biržus [[rugpjūčio 6]] d. 1941 m. ir 1944–[[1952]] m. į [[TSRS]] ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. [[spalio 26]] d. [[Lietuvos partizanai]] iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių, buvo gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai. [[1958]] m. prie Biržų prijungtas [[Astravas]]. [[1988]] m. [[spalio 13]] d. Biržuose įkurta [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] iniciatyvinė grupė, 1988 m. [[lapkričio 20]] d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. [[1994]] m. į miestą nutiestas dujotiekis. [[1993]] m. [[birželio 29]] d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] sausumos [[valstybės siena|sienos]] sutartis. <gallery> Lithuanian cityscape. Biržai, Early 20th Century, Lithuania.jpg| Biržai Biržų senamiestis 1906 metais.jpg|Biržai 1906 m. Biržų senamiestis 1916 metais.jpg|Biržai ~1916 m. Biržų pilies griuvėsiai 1932 m.jpg|Pilies griuvėsiai 1932 m. Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia 1937 metais.jpg|Evangelikų liuteronų bažnyčia 1937 m. Biržų pilies griuvėsiai 1939 m.jpg|Pilies griuvėsiai 1939 m. </gallery> == Savivalda == [[Vaizdas:Lithuania Biržai Vasa Privilege.jpg|thumb|260px|[[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] privilegija Biržams]] [[1589]] m. [[sausio 25]] d. [[Žygimantas Augustas]] specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. [[Kovo 9]] d. [[Kristupas Radvila Perkūnas]] iš karaliaus [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] išrūpino [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], kurios atnaujintos [[1642]] m., [[1644]] m., [[1685]] m., [[1701]] m., [[1744]] m., [[1777]] m., [[1780]] m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas [[Biržų herbas]] ir antspaudas. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono pavaldumo miestu. [[1997]] m. patvirtintas dabartinis [[Biržų herbas]].<ref>{{VLE|III|41|[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]|Biržai}}</ref> {{adm2|4}} {{admr|LDK laikai|?|r3=4|[[Upytės apskritis]]|[[Trakų vaivadija]]}} {{admr|[[1795]]–[[1797]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|[[1797]]–[[1801]] m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}} {{admr|[[1801]]–[[1842]] m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|[[1842]]–[[1861]] m.|?|r3=2|[[Panevėžio apskritis]]|r4=2|[[Kauno gubernija]]}} {{admr|[[1861]]–[[1915]] m.|r2=4|[[Biržų valsčius|Biržų valsčiaus]] centras|}} {{admr|[[1915]]–[[1919]] m.|[[Pasvalio apskritis]]|}} {{admr|[[1919]]–[[1924]] m.|[[Biržų-Pasvalio apskritis]]|}} {{admr|[[1924]]–[[1950]] m.|[[Biržų apskritis|Biržų apskrities]] centras|}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Biržų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Biržų rajonas|Biržų rajono]] centras|[[Šiaulių sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}} {{admr|[[1995]]–|[[Biržų miesto seniūnija]], [[Širvėnos seniūnija|Širvėnos seniūnijos]] centras|[[Biržų rajono savivaldybė]]s centras|[[Panevėžio apskritis]]}} |} == Ekonomika == [[Vaizdas:2011 04 24Biržai130Malunas.JPG|thumb|Buvęs Biržų malūnas]] Išvystyta [[tekstilė]]s, ypač linų, maisto, alaus pramonė. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė AB „Siūlas“<ref>[http://www.siulas.lt AB „Siūlas“]</ref>, mėsos perdirbimo įmonė „Agaras“, „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.), medienos perdirbimo įmonė „Tyla“. Per Biržus eina plentai į [[Pasvalys|Pasvalį]], [[Rokiškis|Rokiškį]], [[Kupiškis|Kupiškį]], [[Ryga|Rygą]]. == Gyventojai == [[Vaizdas:2011 04 24Biržai134Reformatų.JPG|thumb|Biržų reformatų bažnyčia nuo Apaščios]] [[Vaizdas:2011 04 24Biržai135Žydųkaraimų.JPG|thumb|Biržų žydų ir karaimų kapinės]] [[Vaizdas:Biržai, Apaščia, krantinė.JPG|miniatiūra|Apaščios krantinė]] [[Vaizdas:Biržai, siauruko traukinys.JPG|miniatiūra|Siauruko traukinys [[Biržų geležinkelio stotis|Biržų geležinkelio stotyje]]]] [[1520]] m. [[vasario 6]] d. duomenimis Biržuose buvo 53 miestelėnų [[dūmas|dūmai]]. Tai seniausios dokumentų patvirtintos žinios apie Biržų miestą. [[1528]] m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai. [[1570]] m. istorijos šaltiniuose paminėta, kad [[Biržų kunigaikštystė]]je yra 12 vokiečių dūmų, užimančių 521 valaką. [[1610]] m. Biržuose surašyti 86 dūmai. [[1662]] m. Biržuose surašyta 114 namų, iš kurių 12 buvo valdiški: rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai. [[1666]] m. [[liepos 1]] d. gaisras sunaikino Biržų miestą. [[1682]] m. Biržuose surašyti 182 dūmai, bet [[1731]] m. Biržuose surašyta tik 90 kiemų, [[1735]] m. – 95 kiemai. [[1764]] m. Biržuose surašyti 154 kiemai, [[1797]] m. – 218 kiemų, [[1803]] m. – 212 kiemų, tačiau [[1829]] m. – tik 205 kiemai. [[1841]] m. surašyti 264 kiemai. [[1880]] m. Biržuose buvo 536 namai, iš jų 2 mūriniai, 3 odų dirbtuvės, 40 parduotuvių, dirbo keli šimtai amatininkų.<ref>[http://www.birzai.lt/index.php?856918480 [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.</ref> {{dem|kolon=9|till=20000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. |1823|2000 |1858|2682|r1858=<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|259|Биржи}}</ref> |1891|3000|r1891=*<ref name="ESBE"/> |1897|4413 |1923|5315|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|5705 |1939|8281 |1959|8624|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1964|9400|r1964=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|238||Biržai}}</ref> |1970|11160|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1975|13400|r1975=<ref name="LTE">{{LTE|2|167||Biržai}}</ref> |1976|13700|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|1|257|[[Vytautas Maknys]], [[Algimantas Miškinis]]|Biržai 1}}</ref> |1979|14401|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|15907|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|15262|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|12465|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|10734|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 12 465 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 97,94% (12208); * [[Rusai]] – 0,83% (103); * [[Lenkai]] – 0,18% (23); * [[Ukrainiečiai]] – 0,11% (14); * [[Baltarusiai]] – 0,1% (13); * [[Latviai]] – 0,09% (11); * Kiti – 0,75% (93). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 15 262 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,58% (15045); * [[Rusai]] – 0,73% (112); * [[Lenkai]] – 0,14% (21); * [[Ukrainiečiai]] – 0,14% (21); * [[Latviai]] – 0,13% (20); * [[Baltarusiai]] – 0,12% (18); * Kiti – 0,16% (25). |valign=top| [[1923]] m. gyveno 5 315 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 55,84% (2 968); * [[Žydai]] – 34% (1807); * [[Lenkai]] – 4,23% (225); * [[Latviai]] – 3,52% (187); * [[Rusai]] – 1,13% (60); * [[Vokiečiai]] – 0,81% (43); * Kiti – 0,47% (25). |} === Žymūs žmonės === * [[Kristupas Radvila Jaunasis]] (1585–1640), didikas. * [[Edvardas Jokūbas Daukša]] (1836–1890), poetas, vertėjas, sukilėlis. * [[Elchonon Wasserman]] (1874–1941), rabinas, mokytojas. * [[Vladas Stanka]] (1884–1968), politikas, advokatas, filosofas. * [[Konstantinas Nekvedavičius]] (1886–1967), gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas. * [[Vladas Jakubėnas]] (1904–1976), kompozitorius, pianistas, publicistas. * [[Irma Bune]] (1911–1995), latvių aktorė. * [[Laimutis Ločeris]] (1929–2018), dailininkas, grafikas. * [[Vytautas Brėdikis]] (1930–2021), architektas, pedagogas. * [[Jonas Pipynė]] (1935–1997), lengvaatletis, slidininkas. * [[Ingrida Korsakaitė]] (1938–2024), dailėtyrininkė, dailės istorikė. * [[Rimantas Bagdonas (1938)|Rimantas Bagdonas]] (g. 1938 m.), imtynininkas. * [[Rimantas Lazdynas]] (1951–2013), žurnalistas. * [[Vladas Turla]] (g. 1953 m.), sportininkas, šaulys. * [[Jūratė Baranova]] (1955–2021), filosofė, eseistė. * [[Romualdas Brazauskas]] (g. 1960 m.), sporto veikėjas, krepšinio teisėjas. * [[Lionginas Virbalas]] (g. 1961 m.), vyskupas, dėstytojas. * [[Algirdas Taminskas]] (g. 1962 m.), LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, socialinių mokslų daktaras. * [[Rolandas Makrickas]] (g. 1972 m.), Romos katalikų Bažnyčios Kardinolas ir Vatikano diplomatas. * [[Žydrūnas Savickas (1975)|Žydrūnas Savickas]] (g. 1975 m.), sportininkas galiūnas. * [[Mantas Kvedaravičius]] (1976–2022), režisierius. * [[Ela Briedytė]] (g. 1979 m.), krepšininkė. * [[Austra Skujytė]] (g. 1979 m.), sportininkė. Žr. taip pat: * [[Biržų rajono garbės pilietis]] * [[:Kategorija:Biržų garbės piliečiai]] * [[Biržų rajonas#Žymūs_žmonės|Biržų rajono žymūs žmonės]] == Religija == Biržai garsėja gausia krikščioniškų bendruomenių įvairove: * Katalikai<ref>http://www.birzuparapija.lt/</ref> * Evangelikai reformatai<ref>https://ref.lt/birzu-parapija</ref> * Evangelikai liuteronai<ref>http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Birzu-parapija {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180125015213/http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Birzu-parapija |date=2018-01-25 }}</ref> * Evangelinio tikėjimo bendruomenė (sekmininkai)<ref>http://www.pentecost.lt/sajungos-bendruomenes/birzu-etk-bendruomene/</ref> * Metodistai<ref>http://www.vilniausjmb.com/lietuvos-jmb.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180125015149/http://www.vilniausjmb.com/lietuvos-jmb.html |date=2018-01-25 }}</ref> * Septintosios dienos adventistai<ref>https://adventistai.lt/birzu-bendriuomene/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180125015422/https://adventistai.lt/birzu-bendriuomene/ |date=2018-01-25 }}</ref> == Miestų partnerystė == * {{flagicon|LAT}} [[Aizkrauklė]], [[Latvija]] * {{flagicon|GER}} [[Verderis]], [[Vokietija]] * {{flagicon|POL}} [[Tčevas]], [[Lenkija]] * {{flagicon|POL}} [[Didžiosios Lenkijos Grodziskas]], [[Lenkija]] == Švietimas ir ugdymas == * [[Biržų gimnazija|„Saulės“ gimnazija]] * Trys pagrindinės mokyklos: ** [[Biržų Atžalyno vidurinė mokykla|„Atžalyno"]] ** [[Biržų Aušros vidurinė mokykla|„Aušros“]] ** [[Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla|„Kaštonų“]] * [[Biržų technologijų ir verslo mokymo centras]] * Lopšeliai-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Genys“ ir skyrius „Rugelis“, mokykla-darželis „Vyturėlis“. * Biržų Vlado Jakubėno meno mokykla * Sporto mokykla == Kultūra == Mieste stovi [[Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], [[Biržų evangelikų reformatų bažnyčia]], [[Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia]],<ref>[http://www.liuteronai.lt/parapijos/birzai/birzai.htm Biržų liuteronų parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027072833/http://www.liuteronai.lt/parapijos/birzai/birzai.htm |date=2007-10-27 }}</ref> [[Biržų jungtinė metodistų bažnyčia]], [[Biržų cerkvė]] (pastatyta [[1865]] m.; stačiatikių), [[Biržų rotušė]], paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės (pastatytas [[1931]] m., skulptorius [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu; [[1946]] m. susprogdintas, [[1990]] m. atstatytas, skulptorius [[Robertas Antinis (1946)|Robertas Antinis-jaunesnysis]]), paminklas [[Julius Janonis|J. Janoniui]] ([[1976]] m., skulptorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis). Biržuose yra kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. [[Širvėna|Širvėnos]] ežero pietinėje pusėje stovi [[Biržų pilis]], o joje įsikūręs [[Biržų muziejus]] „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais, yra biblioteka. Mieste leidžiami laikraščiai: * „[[Biržiečių žodis]]“ (nuo 1994 m.) * [http://www.siaure.lt „Šiaurės rytai“] (nuo 2000 m.) == Sportas == [[Vaizdas:Biržai 2024d.jpg|thumb|[[Biržų rajono sporto centras]]]] Sporto veiklas koordinuoja [[Biržų rajono sporto centras]], mieste veikia 10 sporto klubų, motoklubas, [[Biržų aeroklubas|aeroklubas]], kuris savo veiklą vykdo [[Biržų aerodromas|Biržų aerodrome]], rekonstruotas [[Biržų centrinis stadionas]]. Mieste vyksta Biržų regata. === Futbolas === * [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]], fubolo klubas; * [[Biržų centrinis stadionas]]. === Krepšinis === * [[Biržų KK Biržai]], * [[KK Kilučiai]], * [[Parovėjos KK Agaras]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius: Danielius, 2006. – 338 p.: iliustr. – ISBN 9955-476-39-7 * 1918–1919 metai Biržų krašte: Vasario 16-osios aktas, signatarai, pirmieji Lietuvos ministrai biržiečiai, Nepriklausomybės kovos, savanoriai, įvykiai, žmonės, datos (sud. Antanas Seibutis). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2008. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-28-0 * Sadauskienė, Kristina. Biržai. Alternatyvus miesto gidas. – Vilnius : Baltas taškas, 2021. – 252 p. : iliustr. ISBN 978-609-96259-0-4 == Nuorodos == * {{ML|2|668|Biržai}} * [http://www.birzai.lt Biržų rajono savivaldybės svetainė] {{BRŽgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Biržai| ]] jh82l7x7a2ia6or1s2d30masisicyxx Kauno sporto halė 0 20204 7846108 7842750 2026-05-28T04:55:32Z CD 677 7846108 wikitext text/x-wiki {{coord|54.8961|23.9358|type:landmark|display=title}} {{Stadionas | Pavadinimas = Kauno sporto halė | Vaizdas = [[Vaizdas:Kauno sporto hale.jpg|250px]] | Pilnas pavadinimas = | Vieta = Perkūno al. 5,<br />44221 [[Kaunas]],<br />{{LTUv}} | Pradėtas statyti = 1938 m. gruodžio 5 d. | Pastatytas = 1939 m. gegužės 15 d. | Atidarytas = 1939 m. gegužės 21 d. | Renovuotas = 2019–2022 m. | Savininkas = [[Kauno miesto savivaldybė]] | Statybos_kaina = 400 000 Lt | Rangovas = | Architektas = [[Stasys Kudokas]]<ref>{{vle|kauno-sporto-hale|2024-03-12|Kauno sporto halė| MELC}}</ref><br />Dalia Laurinaitienė<ref>{{cite web |title=Jovaiša: pamačius, kaip vyksta sporto halės rekonstrukcija, kauniečiams gali širdis sustoti |url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1192946/jovaisa-pamacius-kaip-vyksta-sporto-hales-rekonstrukcija-kaunieciams-gali-sirdis-sustoti |date=2020-06-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>{{cite web |title=Kauno sporto halės rekonstrukcija: atlikta per du trečdalius darbų, plotas padidės 1,5 tūkst. kv. m |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/kauno-sporto-hales-rekonstrukcija-atlikta-per-du-trecdalius-darbu-plotas-padides-1-5-tukst-kv-m-973-1426716 |date=2020-12-18 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>{{cite web |title=Legendinė Kauno erdvė tuoj vėl bus gyva – tokių permainų miestas dar nepatyrė |url=https://www.delfi.lt/miestai/kaunas/legendine-kauno-erdve-tuoj-vel-bus-gyva-tokiu-permainu-miestas-dar-nepatyre-86032851 |date=2020-12-18 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><br />[[Anatolijus Rozenbliumas]] (inžinierius) | Nuomininkai = | Talpa = 2500 }} [[Vaizdas:Sporto halė Kaune.JPG|miniatiūra|right|Halė 2014 m.]] '''Kauno sporto halė''' – sporto ir pramogų arena [[Kaunas|Kaune]], Lietuvoje. Pirmoji specialiai [[krepšinis|krepšiniui]] pastatyta arena Europoje.<ref>{{Kauno savastis 2009|155|Stanislovas Stonkus}}</ref> Talpina 2500 žiūrovų.<ref>{{cite web |title=Jovaiša: pamačius, kaip vyksta sporto halės rekonstrukcija, kauniečiams gali širdis sustoti |url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1192946/jovaisa-pamacius-kaip-vyksta-sporto-hales-rekonstrukcija-kaunieciams-gali-sirdis-sustoti |date=2020-06-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>{{cite web |title=Po rekonstrukcijos duris atveria Kauno sporto halė: rengs koncertus ir parodas |url=https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2022/09/23/news/po-rekonstrukcijos-duris-atveria-kauno-sporto-hale-rengs-koncertus-ir-parodas-24664089 |date=2022-09-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-14}}</ref> == Istorija == 1937 m. gegužės 7 d. [[Ryga|Rygoje]] vykusiame [[II Europos krepšinio čempionatas|II Europos krepšinio čempionato]] finale Lietuvos krepšininkai, dalyvaujant [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] sportininkams, iškovojo Europos čempionų vardą. Po šios pergalės krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Susidomėjimas krepšiniu sustiprėjo, kai 1938 m. liepos mėn. [[FIBA|Tarptautinė krepšinio federacija]] pasiūlė 1939 m. [[III Europos krepšinio čempionatas|III-iąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes]] surengti [[Kaunas|Kaune]]. Tuo metu mieste tebuvo tik nedidelė sporto salė 1934 m. pastatytuose [[Fiziško auklėjimo rūmai|Fiziško auklėjimo rūmuose]] (dab. [[LSU]] centriniai rūmai). Joje tilpo krepšinio aikštelė, o rungtynes stebėti galėjo tik per tūkstantį žiūrovų. Europos krepšinio čempionatui šios salės nepakako. === Projektavimas === Europos pirmenybių mastą atitinkančios sporto [[halė (pastatas)|halė]]s projektavimas ir statyba buvo nelengvas uždavinys. Pirmą kartą Lietuvoje statomo ir techniškai gana sudėtingo to meto sąlygomis statinio statyba turėjo būti baigta per ne visą pusmetį, iš šio trumpo tokiai statybai laiko trys mėnesiai teko žiemai – nepalankiausiam statyboms metui. Pastatas turėjo būti talpus, jo statyba neturėjo būti brangi. Laiko projektavimo darbams buvo labai mažai. Užduotį įgyvendinti pasiūlyta gabiam statybos inžinieriui-konstruktoriui [[Anatolijus Rozenbliumas|Anatolijui Rozenbliumui]], kuris per maždaug pusantro mėnesio paruošė projektą ir 1938 m. lapkričio 14 d. pateikė užsakovams. Lapkričio 22 d. projektas svarstytas ir patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos statybos ir sauskelių inspekcijos taryboje. Vienuolikos tūkstančių žiūrovų (3,5 tūkst. vietų sėdimos) sporto arenos ilgis 62,8 m, plotis – 61 m, aukštis ties viduriu – 15,2 m. Techninio sprendimo pagrindas – keturios kniedytos plieno [[arka|arkos]], išdėstytos viena nuo kitos 13,2 m atstumu ir besiremiančios į 80 m³ [[gelžbetonis|gelžbetonio]] pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Tarp arkų stogo konstrukcijoje įrengti trikampio profilio stoglangiai – dieną halės vidus būdavo pakankamai apšviestas. Tribūnos suprojektuotos iš medinių konstrukcijų. Kai kuriuos atskirų mazgų detaliuosius brėžinius, [[statika|statikos]] apskaičiavimus projektuotojas atliko jau vykstant statybos darbams.<ref>Jonas Švoba. Vienintelė tokia puiki Europoje // [[Statyba ir architektūra]], 1988 m. Nr. 2, 20-22 psl.</ref> Statybą kontroliavo [[Kūno kultūros rūmai]] per pirmenybių organizavimo komitetą (pirmininkas Jonas Navakas) ir šio komiteto administracinę komisiją, vadovaujamą rūmų referento Alfo Latvėno. Pastarajam atsiskaitydavo inžinierius Algirdas Prapuolenis, su kuriuo 1938 m. gruodžio 6 d. Kūno kultūros rūmai sudarė techninės priežiūros sutartį. === Statyba === Statybai paskelbtas rangovo konkursas (varžytinės). Nors nugalėjo įtakinga Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma, sutartis sudaryta su mažiau žinoma [[Povilas Dėdelė|Povilo Dėdelės]] firma.<ref>Rangovas Ilgovskis statys krepšininkų salę // [[Lietuvos žinios]], 1938-11-23, Nr. 269 (5835), 6 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82855]</ref> Geram P. Dėdelės bičiuliui, „Verslo“ bendrovės direktoriui Antanui Rasteniui [[Varšuva|Varšuvoje]] už prieinamą kainą pavyko rasti didelį kiekį statybai reikalingo metalo (1938 m. pavasarį su [[Lenkija]] buvo užmegzti diplomatiniai santykiai). P. Dėdelei halės statyboje talkino inžinierius Klemensas Brunius.<ref>Jonas Švoba. Kodėl varžytynes laimėjo rangovas Povilas Dėdelė? // Statyba ir architektūra, 1989 m., Nr. 6-10 psl.</ref> 1938 m. gruodžio 5 d. pradėta statyba.<ref>Pradėta statyti didžiausia Lietuvoje halė // [[Ūkininko patarėjas]], 1938-12-08, Nr. 49 (530), 16 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85386]</ref><ref>13.000 žiūrovams halė // Lietuvos žinios, 1938-12-05, Nr. 279 (5845), 6 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82798]</ref> 1938 m. gruodį – 1939 m. sausį buvo betonuojami pamatai, ruošiamos medžiagos. Darbininkai pamatus betonavo prie daugiau nei –20 °C šalčio. Išlieti betoniniai pamatai net iki 6 m gylio žemėje buvo šildomi specialiais įrenginiais. Po to sekė sunkiausias etapas – plieninių arkų gamyba ir montavimas. Visas konstrukcijas teko gamintis kniedijimo būdu (elektrinis metalų suvirinimas tuo metu Lietuvoje dar nebuvo naudojamas). Prie 700 mm aukščio ir 10 mm storio plieno juostos darbininkai kniedijo po keturis 150×75 mm kampuočius, kurie formavo dvitėjinį skerspjūvį. Metale rankiniais elektriniais grąžtais išgręžta virš 18 000 skylių. Kiekvieną kniedę reikėjo užplakti kūjais. Per vasario ir kovo mėn. būsimo pastato vietoje iškilo keturios 60 m pločio medinės arkos, paremtos statramsčiais, savo dydžiu ir forma tiksliai atitinkančios suprojektuotas metalines. Ant tokių pastolių buvo montuojamos plieninės arkos. „[[Lietuvos žinios]]“ rašė, kad „vasario ir kovo mėnesiais „sumobilizavo“, kiek tik surado, visus Kauno ir apylinkių šaltkalvius“. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P. Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Vienu metu halę statė apie 300 žmonių. Statybų metu nebuvo nė vieno nelaimingo atsitikimo. Visos plieninės konstrukcijos sumontuotos balandžio pabaigoje. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų. Už laiku ir sėkmingai atliktą darbą šaltkalvis [[Juozas Paškevičius (1906)|Juozas Paškevičius]] apdovanotas [[Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (organizacija)|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] įsteigtu Darbo Žvaigždės aukso medaliu.<ref>Šaltkalvis J. Paškevičius apdovanotas Darbo Žvaigždės aukso medaliu // Darbas, 1939-05-28, Nr. 22, 1 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117239]</ref> Mūro darbai baigti gegužės 10 d. Tuo pat metu baigtos įrengti tribūnos, išklotos medinės grindys, sumontuoti krepšiai, dažais pažymėtos aikštelės ribos. Visa statyba, įskaitant projektavimą, kainavo apie 400 tūkst. litų, dalis šios sumos – 220 tūkst. litų – gauta išleidus [[obligacija]]s, kurios turėjo būti išpirktos dalimis per trejus metus. Tuomet buvo nemažai pasipiktinusių, jog tiek pinigų skiriama šioms statyboms, tačiau halė ir šiandien tebestovi kaip gyvas nepriklausomos Lietuvos sporto liudininkas. [[Vaizdas:Eurobasket 1939 Lithuania-Hungary.jpg|thumb|left|[[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|1939 m. Europos krepšinio čempionato]] rungtynės tarp Lietuvos ir Vengrijos rinktinių]] 1939 m. gegužės 15 d. prasidėjo pirmosios treniruotės. Gegužės 17 d. Kaune viešėjęs FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (''William Jones'') spaudos konferencijoje pasakė: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. [[Pierre de Coubertin|Pjero Kuberteno]] (''Pierre de Coubertin'') salė [[Paryžius|Paryžiuje]] taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta [[tenisas|tenisui]] <…>“. Gegužės 21 d., kaip ir buvo numatyta, įvyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. Halės statybininkai savo akimis regėjo krepšininkų triumfą – jiems buvo išdalinti nemokami bilietai. Sėdimos vietos kainavo 2,5-5 lt, stovimos 1,5-2 lt. [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] Kauno sporto halėje antrą kartą tapo Europos čempionais. === Rekonstrukcijos === Nors pastatas užbaigtas laiku, jame nebuvo šildymo sistemos, vandentiekio, neįrengtos pagalbinės patalpos po tribūnomis (išskyrus du persirengimo kambarius). Šie darbai palikti ateičiai. Halė projektuota kaip šaltas pastatas – sienos ir stogas neapšiltinti, todėl žiemos metu krepšiniui netiko.<ref>Kokia bus halė? // [[Lietuvos sportas]], 1938-11-30, Nr. 50 (110), 9 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118981]</ref> 1940 m. gegužės 25 d. Valstybės kontrolės Bendrosios revizijos departamento direktorius Stasys Stašys patvirtino 3941 lt. sąmatą vandentiekiui į halės patalpas įvesti ir priešgaisriniams hidrantams pastatyti. Per mėnesį šie darbai atlikti ūkio būdu. [[Vaizdas:Lithuanian Teachers' Congress, 1940.gif|thumb|upright=1|Mokytojų suvažiavimas, kuriame išreikštas protestas [[Lietuvos okupacija (1940)|okupacijai]] bei sugiedotas [[Lietuvos himnas]], 1940 m.]] Pirmaisiais sovietų okupacijos metais halėje vyko mokytojų suvažiavimas, kuriame išreikštas protestas okupacijai bei sugiedotas [[Lietuvos himnas]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais šalia sporto halės [[Ąžuolynas|Ąžuolyne]] numestos dvi didelės aviacinės [[bomba|bombos]], tačiau gerai suprojektuotas ir pastatytas statinys liko be jokių deformacijų. 1958–1962 m. atlikta rekonstrukcija: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema. Ruošiant rekonstrukcijos projektą daug prisidėjo pirmasis projekto autorius A. Rozenbliumas. 1962 m. halė priskirta [[Kauno sporto kombinatas|Kauno sporto kombinatui]]. Sovietmečiu halėje vyko [[SSRS]] ir [[LTSR]] krepšinio, tinklinio, bokso varžybos. Nuo 1983 m. sporto halė su [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|lengvosios atletikos ir futbolo stadionu]] sudaro vieningą ansamblį. === Atkūrus Nepriklausomybę === 1993 m. sporto kompleksas pavadintas [[Dariaus ir Girėno sporto centras|Stepono Dariaus Stasio Girėno sporto centru]]. 2007 m. gegužės 24 d. Kauno sporto halė įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.<ref>{{cite kvr | mc=15971 | title=Sporto halė | accessdate=2014-11-10}}</ref> 2019 m. pavasarį – 2022 m. rudenį vyko rekonstrukcija.<ref>https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/03/10/news/pries-uzveriant-kauno-sporto-hales-duris-zvilgsnis-ten-kur-ne-visi-patekdavo-9515845</ref><ref>{{cite web |title=Kauno sporto halės rekonstrukcijos finale - defektai ir brokas, darbai vėluoja |url=https://kaunas.kasvyksta.lt/miestas/kauno-sporto-hales-rekonstrukcijos-finale-defektai-ir-brokas-darbai-veluoja |date=2022-03-08 |website=kaunas.kasvyksta.lt |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>{{cite web |title=Atgimsta legendinė Kauno sporto halė: atidarymas – jau šį savaitgalį |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atgimsta-legendine-kauno-sporto-hale-atidarymas-jau-si-savaitgali-56-1935638 |date=2022-09-23 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>{{cite web |title=Po rekonstrukcijos atveriama Kauno sporto halė |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2022-09-23 |url=https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/po-rekonstrukcijos-atveriama-kauno-sporto-hale-91306919 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref><ref>https://welovelithuania.com/atgimusi-kauno-sporto-hale-atidaryta-sventiskai/</ref><ref>{{cite web |title=Legendinė Kauno sporto halė užsipildė: veiksmas – kiekvieną dieną |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/legendine-kauno-sporto-hale-uzsipilde-veiksmas-kiekviena-diena-1103811 |date=2022-11-23 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-14}}</ref> == Literatūra == * Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis. 1939–1989 (sud. [[Vidas Mačiulis]], [[Vytautas Gudelis]]). – Kaunas: Respublikinis sporto kombinatas, 1989 m. == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == {{commonscat|Kaunas Sports Hall}} * [http://www.sportohale.lt Buvęs svetainės adresas (nebeveikia)] {{Lietuvos sporto arenos}} {{Kauno modernizmo architektūra}} [[Kategorija:Lietuvos sporto arenos]] [[Kategorija:Kauno sporto statiniai]] [[Kategorija:Žaliakalnis]] rpqop5494d0dy9wxal3syqt26hju101 Vikipedija:Būtiniausi informatikos straipsniai 4 21308 7846095 7838535 2026-05-28T03:36:23Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846095 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas '''būtiniausių informatikos srities straipsnių''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?itemLabel ?enwiki ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P2579 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P361 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P31 wd:Q66747126. } FILTER(?linkcount > 20 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount. ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?linkcount) |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,?linkcount:Skaičius kitose viki }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q288510|Q288510]] | [[run time]] | [[:en:Runtime (program lifecycle phase)]] | 21 |- | [[:d:Q528588|Q528588]] | [[constraint programming]] | [[:en:Constraint programming]] | 21 |- | [[:d:Q629498|Q629498]] | [[genetic programming]] | [[:en:Genetic programming]] | 21 |- | [[:d:Q1503724|Q1503724]] | [[pattern matching]] | [[:en:Pattern matching]] | 21 |- | [[:d:Q2722260|Q2722260]] | [[attribute]] | [[:en:Attribute (programming)]] | 21 |- | [[:d:Q11248500|Q11248500]] | [[user experience design]] | [[:en:User experience design]] | 21 |- | [[:d:Q762268|Q762268]] | [[automatic programming]] | [[:en:Automatic programming]] | 22 |- | [[:d:Q1481411|Q1481411]] | [[IT service management]] | [[:en:IT service management]] | 22 |- | [[:d:Q1579914|Q1579914]] | [[monad]] | [[:en:Monad (functional programming)]] | 22 |- | [[:d:Q2670846|Q2670846]] | [[computer algebra]] | [[:en:Computer algebra]] | 22 |- | [[:d:Q1046373|Q1046373]] | [[critical section]] | [[:en:Critical section]] | 23 |- | [[:d:Q1144241|Q1144241]] | [[šalutinis efektas]] | [[:en:Side effect (computer science)]] | 23 |- | [[:d:Q180868|Q180868]] | [[prototype-based programming]] | [[:en:Prototype-based programming]] | 24 |- | [[:d:Q1335171|Q1335171]] | [[graphical button]] | [[:en:Button (computing)]] | 24 |- | [[:d:Q128392|Q128392]] | [[concurrent computing]] | [[:en:Concurrent computing]] | 25 |- | [[:d:Q734215|Q734215]] | [[kontekstinis meniu]] | [[:en:Context menu]] | 25 |- | [[:d:Q861170|Q861170]] | [[virtualioji klaviatūra]] | [[:en:Virtual keyboard]] | 26 |- | [[:d:Q236975|Q236975]] | [[klasikinė logika]] | [[:en:Classical logic]] | 27 |- | [[:d:Q783066|Q783066]] | [[drop-down list]] | [[:en:Drop-down list]] | 27 |- | [[:d:Q846205|Q846205]] | [[breadcrumb navigation]] | [[:en:Breadcrumb navigation]] | 27 |- | [[:d:Q8868615|Q8868615]] | [[ciklas]] | [[:en:Loop (statement)]] | 27 |- | [[:d:Q333464|Q333464]] | [[algoritmų analizė]] | [[:en:Analysis of algorithms]] | 28 |- | [[:d:Q1430062|Q1430062]] | [[kriptologija]] | [[:en:Cryptology]] | 29 |- | [[:d:Q1135914|Q1135914]] | [[event-driven programming]] | [[:en:Event-driven programming]] | 30 |- | [[:d:Q6453666|Q6453666]] | [[modular programming]] | [[:en:Modular programming]] | 30 |- | [[:d:Q61905|Q61905]] | [[management information system]] | [[:en:Management information system]] | 31 |- | [[:d:Q661075|Q661075]] | [[metaprogramavimas]] | [[:en:Metaprogramming]] | 31 |- | [[:d:Q815844|Q815844]] | [[Metodas]] | [[:en:Method (computer programming)]] | 31 |- | [[:d:Q264164|Q264164]] | [[rekursija]] | [[:en:Recursion (computer science)]] | 32 |- | [[:d:Q849450|Q849450]] | [[tab]] | [[:en:Tab (interface)]] | 32 |- | [[:d:Q30267|Q30267]] | [[aspect-oriented programming]] | [[:en:Aspect-oriented programming]] | 34 |- | [[:d:Q749568|Q749568]] | [[REST]] | [[:en:REST]] | 34 |- | [[:d:Q1051282|Q1051282]] | [[generic programming]] | [[:en:Generic programming]] | 34 |- | [[:d:Q868299|Q868299]] | [[control flow]] | [[:en:Control flow]] | 35 |- | [[:d:Q324254|Q324254]] | [[ontologija (informatika)]] | [[:en:Ontology (information science)]] | 36 |- | [[:d:Q531152|Q531152]] | [[deklaratyvus programavimas]] | [[:en:Declarative programming]] | 36 |- | [[:d:Q835016|Q835016]] | [[window]] | [[:en:Window (computing)]] | 36 |- | [[:d:Q846925|Q846925]] | [[menu]] | [[:en:Menu (computing)]] | 37 |- | [[:d:Q275603|Q275603]] | [[loginis programavimas]] | [[:en:Logic programming]] | 38 |- | [[:d:Q1418502|Q1418502]] | [[procedural programming]] | [[:en:Procedural programming]] | 38 |- | [[:d:Q213092|Q213092]] | [[gija]] | [[:en:Thread (computing)]] | 40 |- | [[:d:Q194152|Q194152]] | [[parsing]] | [[:en:Parsing]] | 41 |- | [[:d:Q845566|Q845566]] | [[derinimas]] | [[:en:Debugging]] | 42 |- | [[:d:Q816826|Q816826]] | [[information retrieval]] | [[:en:Information retrieval]] | 44 |- | [[:d:Q844718|Q844718]] | [[theory of computation]] | [[:en:Theory of computation]] | 45 |- | [[:d:Q2878974|Q2878974]] | [[teorinė informatika]] | [[:en:Theoretical computer science]] | 45 |- | [[:d:Q205663|Q205663]] | [[Procesas]] | [[:en:Process (computing)]] | 46 |- | [[:d:Q201456|Q201456]] | [[direktorija]] | [[:en:Directory (computing)]] | 49 |- | [[:d:Q190686|Q190686]] | [[subroutine]] | [[:en:Function (computer programming)]] | 50 |- | [[:d:Q275596|Q275596]] | [[imperative programming]] | [[:en:Imperative programming]] | 51 |- | [[:d:Q23808|Q23808]] | [[sąsaja]] | [[:en:Interface (computing)]] | 59 |- | [[:d:Q184793|Q184793]] | [[computer-aided design]] | [[:en:Computer-aided design]] | 60 |- | [[:d:Q926331|Q926331]] | [[ransomware]] | [[:en:Ransomware]] | 64 |- | [[:d:Q428691|Q428691]] | [[computer engineering]] | [[:en:Computer engineering]] | 73 |- | [[:d:Q175263|Q175263]] | [[duomenų struktūra]] | [[:en:Data structure]] | 80 |- | [[:d:Q179310|Q179310]] | [[computing]] | [[:en:Computing]] | 82 |- | [[:d:Q128570|Q128570]] | [[bioinformatika]] | [[:en:Bioinformatics]] | 87 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] deurrm3imr8l88lwflltaq1v2et0sb3 Faraonas 0 21732 7846133 7699842 2026-05-28T06:31:04Z ~2026-31667-00 218535 /* */ 7846133 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Amenchotepas III.jpg|thumb|250px| Faraonas Amenchotepas III]] '''Faraonas''' – [[Senovės Egipto istorija|Senovės Egipto]] valdovo [[titulas]], naudotas ikikrikščioniškoje ir ikimusulmoniškoje epochoje. {{Senovės Egipto terminas-kairė |Pirmas = <hiero>O1:O29</hiero> |Pirmas-transkripcija = pr-Aa |Pirmas-tarimas = per-ao |Pirmas-paaiškinimas = „Didieji namai“ |Graikų = Pharao |Koptų = |Arabų = }} Manoma, kad žodis ''faraonas'' kilo iš {{egy|Per’ao}} 'Didieji namai'. Graikai egiptiečių „Per’ao“ ėmė tarti „Pharao“. 12 dinastijos pabaigoje ir vėliau linkint sveikatos sakyta: „Tegu jis gyvena klestėdamas ir būna sveikas“ prie šių žodžių buvo pridedama kreipinys „Didieji namai“ nors dar tais laikais jis tereiškė tik rūmus ar kiemą. Ankstyviausias žinomas pavyzdys, kur šis titulas iš tiesų reiškė valdovą, yra [[Amenhotepas IV|Amenchotepo IV]] laiškas, kuris yra adresuotas: „Faraone, tegu jo didenybė gyvena klestėdamas ir būna sveikas.“ Nuo 19 dinastijos ir vėliau šis terminas naudotas retkarčiais tik kaip „jo didenybė“. Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas [[Saulė]]s dievo [[Horas|Ra]] sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris). Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis. Paskutinis tikras faraonas buvo [[Psametichas III]] (526–525 m. pr. m. e). Po jo valdę Persijos bei Makedonijos valdovai titulą „faraonas“ naudodavo tik kaip simbolinį galios demonstravimą. == Vardai == Faraonas būdavo žinomas keliais vardais ir titulais: * [[Horo vardas]] – seniausi žinomi faraonų vardai, naudoti nuo I-os dinastijos. Jie dažniausiai rašomi vertikaliai ir apibrėžti stačiakampiu. Virš vardo vaizduojamas dievas [[Horas]], o apačioje – specialus ženklas, vadinamasis [[serechas]]; * [[Nebti vardas]] – naudoti nuo I-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Nebti]] (deivių [[Nekhbet]] ir [[Uadžet]] porą), reiškiantis „Abiejų žemių valdovas“; * [[Auksinio Horo vardas]] – naudoti nuo III-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Horas|Horą]], tupintį ant [[auksas|Auksą]] vaizduojančio hieroglifo. Šis titulas turbūt skaitytas ''Hor neb-taui'' (''Ḥr-nb-tAw(j)''); * [[Sosto vardas]] – naudoti nuo IV-os dinastijos. Šie vardai, žinomi kaip pagrindiniai, ir rašomi specialiuose rėmeliuose – [[kartušas|kartuše]]. Prieš juos rašomi [[nendrė]]s ir [[bitė]]s hieroglifai. Titulas, skaitomas ''nesut biti'' (''nswt bjtj''), verčiamas „Tas, kuris valdo nendrę ir bitę“ (aliuzija į Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą); * [[Asmeninis vardas]] – rašomi nuo V-os dinastijos. Šie vardai rašomi [[kartušas|kartuše]], ir prieš juos dažniausiai rašomas specialus hieroglifas, vaizduojantis [[antis|antį]] ir saulę. Titulas, skaitomas ''sa Ra'' (''sa-rA''), verčiamas „[[Ra]] sūnus (duktė)“. {{Commons|Category:Pharaohs}} == Daugiau == [[Sąrašas:Faraonai|Egipto faraonų sąrašas]]{{Vikižodynas|faraonas}} [[Kategorija:Egipto faraonai| ]] [[Kategorija:Monarchų titulai]] 39js6walrycou49zy7smcz0qv7icbe2 7846134 7846133 2026-05-28T06:32:47Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-31667-00 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (ArunasG keitimas) 7699842 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Amenchotepas III.jpg|thumb|250px| Faraonas Amenchotepas III]] '''Faraonas''' – [[Senovės Egipto istorija|Senovės Egipto]] valdovo [[titulas]], naudotas ikikrikščioniškoje ir ikimusulmoniškoje epochoje. {{Senovės Egipto terminas-kairė |Pirmas = <hiero>O1:O29</hiero> |Pirmas-transkripcija = pr-Aa |Pirmas-tarimas = per-ao |Pirmas-paaiškinimas = „Didieji namai“ |Graikų = Pharao |Koptų = |Arabų = }} Manoma, kad žodis ''faraonas'' kilo iš {{egy|Per’ao}} 'Didieji namai'. Graikai egiptiečių „Per’ao“ ėmė tarti „Pharao“. 12 dinastijos pabaigoje ir vėliau linkint sveikatos sakyta: „Tegu jis gyvena klestėdamas ir būna sveikas“ prie šių žodžių buvo pridedama kreipinys „Didieji namai“ nors dar tais laikais jis tereiškė tik rūmus ar kiemą. Ankstyviausias žinomas pavyzdys, kur šis titulas iš tiesų reiškė valdovą, yra [[Amenhotepas IV|Amenchotepo IV]] laiškas, kuris yra adresuotas: „Faraone, tegu jo didenybė gyvena klestėdamas ir būna sveikas.“ Nuo 19 dinastijos ir vėliau šis terminas naudotas retkarčiais tik kaip „jo didenybė“. Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas [[Saulė]]s dievo [[Horas|Horo]] sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris). Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis. Paskutinis tikras faraonas buvo [[Psametichas III]] (526–525 m. pr. m. e). Po jo valdę Persijos bei Makedonijos valdovai titulą „faraonas“ naudodavo tik kaip simbolinį galios demonstravimą. == Vardai == Faraonas būdavo žinomas keliais vardais ir titulais: * [[Horo vardas]] – seniausi žinomi faraonų vardai, naudoti nuo I-os dinastijos. Jie dažniausiai rašomi vertikaliai ir apibrėžti stačiakampiu. Virš vardo vaizduojamas dievas [[Horas]], o apačioje – specialus ženklas, vadinamasis [[serechas]]; * [[Nebti vardas]] – naudoti nuo I-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Nebti]] (deivių [[Nekhbet]] ir [[Uadžet]] porą), reiškiantis „Abiejų žemių valdovas“; * [[Auksinio Horo vardas]] – naudoti nuo III-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Horas|Horą]], tupintį ant [[auksas|Auksą]] vaizduojančio hieroglifo. Šis titulas turbūt skaitytas ''Hor neb-taui'' (''Ḥr-nb-tAw(j)''); * [[Sosto vardas]] – naudoti nuo IV-os dinastijos. Šie vardai, žinomi kaip pagrindiniai, ir rašomi specialiuose rėmeliuose – [[kartušas|kartuše]]. Prieš juos rašomi [[nendrė]]s ir [[bitė]]s hieroglifai. Titulas, skaitomas ''nesut biti'' (''nswt bjtj''), verčiamas „Tas, kuris valdo nendrę ir bitę“ (aliuzija į Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą); * [[Asmeninis vardas]] – rašomi nuo V-os dinastijos. Šie vardai rašomi [[kartušas|kartuše]], ir prieš juos dažniausiai rašomas specialus hieroglifas, vaizduojantis [[antis|antį]] ir saulę. Titulas, skaitomas ''sa Ra'' (''sa-rA''), verčiamas „[[Ra]] sūnus (duktė)“. {{Commons|Category:Pharaohs}} == Daugiau == [[Sąrašas:Faraonai|Egipto faraonų sąrašas]]{{Vikižodynas|faraonas}} [[Kategorija:Egipto faraonai| ]] [[Kategorija:Monarchų titulai]] mxqjbut0vow09ix3nuduvyve2igae2b 7846135 7846134 2026-05-28T06:35:15Z .h&ukloa 218536 Faraonas yra saulės dievo Ra sūnus ne horo, dumdum 7846135 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Amenchotepas III.jpg|thumb|250px| Faraonas Amenchotepas III]] '''Faraonas''' – [[Senovės Egipto istorija|Senovės Egipto]] valdovo [[titulas]], naudotas ikikrikščioniškoje ir ikimusulmoniškoje epochoje. {{Senovės Egipto terminas-kairė |Pirmas = <hiero>O1:O29</hiero> |Pirmas-transkripcija = pr-Aa |Pirmas-tarimas = per-ao |Pirmas-paaiškinimas = „Didieji namai“ |Graikų = Pharao |Koptų = |Arabų = }} Manoma, kad žodis ''faraonas'' kilo iš {{egy|Per’ao}} 'Didieji namai'. Graikai egiptiečių „Per’ao“ ėmė tarti „Pharao“. 12 dinastijos pabaigoje ir vėliau linkint sveikatos sakyta: „Tegu jis gyvena klestėdamas ir būna sveikas“ prie šių žodžių buvo pridedama kreipinys „Didieji namai“ nors dar tais laikais jis tereiškė tik rūmus ar kiemą. Ankstyviausias žinomas pavyzdys, kur šis titulas iš tiesų reiškė valdovą, yra [[Amenhotepas IV|Amenchotepo IV]] laiškas, kuris yra adresuotas: „Faraone, tegu jo didenybė gyvena klestėdamas ir būna sveikas.“ Nuo 19 dinastijos ir vėliau šis terminas naudotas retkarčiais tik kaip „jo didenybė“. Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas [[Saulė]]s dievo [[Ra]] sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris). Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis. Paskutinis tikras faraonas buvo [[Psametichas III]] (526–525 m. pr. m. e). Po jo valdę Persijos bei Makedonijos valdovai titulą „faraonas“ naudodavo tik kaip simbolinį galios demonstravimą. == Vardai == Faraonas būdavo žinomas keliais vardais ir titulais: * [[Horo vardas]] – seniausi žinomi faraonų vardai, naudoti nuo I-os dinastijos. Jie dažniausiai rašomi vertikaliai ir apibrėžti stačiakampiu. Virš vardo vaizduojamas dievas [[Horas]], o apačioje – specialus ženklas, vadinamasis [[serechas]]; * [[Nebti vardas]] – naudoti nuo I-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Nebti]] (deivių [[Nekhbet]] ir [[Uadžet]] porą), reiškiantis „Abiejų žemių valdovas“; * [[Auksinio Horo vardas]] – naudoti nuo III-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Horas|Horą]], tupintį ant [[auksas|Auksą]] vaizduojančio hieroglifo. Šis titulas turbūt skaitytas ''Hor neb-taui'' (''Ḥr-nb-tAw(j)''); * [[Sosto vardas]] – naudoti nuo IV-os dinastijos. Šie vardai, žinomi kaip pagrindiniai, ir rašomi specialiuose rėmeliuose – [[kartušas|kartuše]]. Prieš juos rašomi [[nendrė]]s ir [[bitė]]s hieroglifai. Titulas, skaitomas ''nesut biti'' (''nswt bjtj''), verčiamas „Tas, kuris valdo nendrę ir bitę“ (aliuzija į Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą); * [[Asmeninis vardas]] – rašomi nuo V-os dinastijos. Šie vardai rašomi [[kartušas|kartuše]], ir prieš juos dažniausiai rašomas specialus hieroglifas, vaizduojantis [[antis|antį]] ir saulę. Titulas, skaitomas ''sa Ra'' (''sa-rA''), verčiamas „[[Ra]] sūnus (duktė)“. {{Commons|Category:Pharaohs}} == Daugiau == [[Sąrašas:Faraonai|Egipto faraonų sąrašas]]{{Vikižodynas|faraonas}} [[Kategorija:Egipto faraonai| ]] [[Kategorija:Monarchų titulai]] nl5jnlvzcfcx7a1zjy1kxos80oug2we 7846139 7846135 2026-05-28T06:39:05Z Homo ergaster 10314 Atmestas .h&ukloa pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7699842 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Amenchotepas III.jpg|thumb|250px| Faraonas Amenchotepas III]] '''Faraonas''' – [[Senovės Egipto istorija|Senovės Egipto]] valdovo [[titulas]], naudotas ikikrikščioniškoje ir ikimusulmoniškoje epochoje. {{Senovės Egipto terminas-kairė |Pirmas = <hiero>O1:O29</hiero> |Pirmas-transkripcija = pr-Aa |Pirmas-tarimas = per-ao |Pirmas-paaiškinimas = „Didieji namai“ |Graikų = Pharao |Koptų = |Arabų = }} Manoma, kad žodis ''faraonas'' kilo iš {{egy|Per’ao}} 'Didieji namai'. Graikai egiptiečių „Per’ao“ ėmė tarti „Pharao“. 12 dinastijos pabaigoje ir vėliau linkint sveikatos sakyta: „Tegu jis gyvena klestėdamas ir būna sveikas“ prie šių žodžių buvo pridedama kreipinys „Didieji namai“ nors dar tais laikais jis tereiškė tik rūmus ar kiemą. Ankstyviausias žinomas pavyzdys, kur šis titulas iš tiesų reiškė valdovą, yra [[Amenhotepas IV|Amenchotepo IV]] laiškas, kuris yra adresuotas: „Faraone, tegu jo didenybė gyvena klestėdamas ir būna sveikas.“ Nuo 19 dinastijos ir vėliau šis terminas naudotas retkarčiais tik kaip „jo didenybė“. Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas [[Saulė]]s dievo [[Horas|Horo]] sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris). Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis. Paskutinis tikras faraonas buvo [[Psametichas III]] (526–525 m. pr. m. e). Po jo valdę Persijos bei Makedonijos valdovai titulą „faraonas“ naudodavo tik kaip simbolinį galios demonstravimą. == Vardai == Faraonas būdavo žinomas keliais vardais ir titulais: * [[Horo vardas]] – seniausi žinomi faraonų vardai, naudoti nuo I-os dinastijos. Jie dažniausiai rašomi vertikaliai ir apibrėžti stačiakampiu. Virš vardo vaizduojamas dievas [[Horas]], o apačioje – specialus ženklas, vadinamasis [[serechas]]; * [[Nebti vardas]] – naudoti nuo I-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Nebti]] (deivių [[Nekhbet]] ir [[Uadžet]] porą), reiškiantis „Abiejų žemių valdovas“; * [[Auksinio Horo vardas]] – naudoti nuo III-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis [[Horas|Horą]], tupintį ant [[auksas|Auksą]] vaizduojančio hieroglifo. Šis titulas turbūt skaitytas ''Hor neb-taui'' (''Ḥr-nb-tAw(j)''); * [[Sosto vardas]] – naudoti nuo IV-os dinastijos. Šie vardai, žinomi kaip pagrindiniai, ir rašomi specialiuose rėmeliuose – [[kartušas|kartuše]]. Prieš juos rašomi [[nendrė]]s ir [[bitė]]s hieroglifai. Titulas, skaitomas ''nesut biti'' (''nswt bjtj''), verčiamas „Tas, kuris valdo nendrę ir bitę“ (aliuzija į Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą); * [[Asmeninis vardas]] – rašomi nuo V-os dinastijos. Šie vardai rašomi [[kartušas|kartuše]], ir prieš juos dažniausiai rašomas specialus hieroglifas, vaizduojantis [[antis|antį]] ir saulę. Titulas, skaitomas ''sa Ra'' (''sa-rA''), verčiamas „[[Ra]] sūnus (duktė)“. {{Commons|Category:Pharaohs}} == Daugiau == [[Sąrašas:Faraonai|Egipto faraonų sąrašas]]{{Vikižodynas|faraonas}} [[Kategorija:Egipto faraonai| ]] [[Kategorija:Monarchų titulai]] mxqjbut0vow09ix3nuduvyve2igae2b Jungtinių Amerikos Valstijų istorija 0 23486 7846190 7747281 2026-05-28T10:53:58Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_making_his_Berlin_Wall_speech.jpg keičiamas President_Ronald_Reagan_Making_His_Berlin_Wall_Speech_at_Brandenburg_Gate_West_Berlin_-_DPLA_-_e5f32e4ef48546eeda83f863a08fef32.jpg 7846190 wikitext text/x-wiki {{JAV istorija}} '''Jungtinių Amerikos Valstijų''' kaip valstybės '''istorija''' prasideda [[XVIII amžius|XVIII a.]] pabaigoje, kai 1776 m. buvo įkurtos Jungtinės Valstijos, kurios sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę nuo Anglijos. Ankstesnė istorija susijusi tik su dabartinių [[JAV]] teritorijoje gyvenusiomis tautomis ir valstybiniais dariniais bei kolonijomis. == Prieškolumbinė era == [[Vaizdas:Peopling of America through Beringia.png|thumb|Apytikslis koridorius, kuriuo paleoindėnai atkeliavo į Ameriką, ir numanomos jų gyvenvietės.]] Tiksliai nėra žinoma, kaip ir kada amerikiečių čiabuvių protėviai pirmą kartą įsikūrė teritorijoje, kurioje šiuo metu yra [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]. Viena iš dominuojančių teorijų teigia, kad Eurazijoje gyvenantys pirmykščiai žmonės per [[Beringija|Beringiją]], sausumos ruožą, jungiantį [[Sibiras|Sibirą]] ir šių dienų [[Aliaska|Aliaską]], [[Ledynmetis|Ledynmečio epochos]] metu atvyko į šias žemes sekdami medžiojamus gyvūnus. Ši migracija prasidėjo ne vėliau nei prieš 30 tūkst. metų ir tęsėsi iki maždaug prieš 10 tūkst. metų, kai dėl tirpstančių ledynų sausumos ruožas buvo pilnai apsemtas vandens.<ref>{{Cite news |date=October 29, 2007 |title=New Ideas About Human Migration From Asia To Americas |work=ScienceDaily |url=https://www.sciencedaily.com/releases/2007/10/071025160653.htm |url-status=live |access-date=March 12, 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110225103124/http://www.sciencedaily.com/releases/2007/10/071025160653.htm |archive-date=February 25, 2011}}</ref> Šie ankstyvieji gyventojai, vadinami [[paleoindėnai]]s, išsisklaidė į šimtus kultūriškai skirtingų tautų ir genčių. Ši prieškolumbinė era truko nuo pirmųjų paleoindėnų gyvenviečių vėlyvajame [[Paleolitas|paleolito]] amžiuje atsiradimo iki pirmųjų europiečių pasirodymo Amerikos kontinente [[Naujieji amžiai|Naujųjų amžių laikotarpyje.]] Nors šis terminas referuoja į erą prieš [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] kelionę [[1492]] metais, praktikoje šis laikotarpis yra šiame žemyne gyvenusių Amerikos čiabuvių kultūrų istorija iki jų užkariavimo praėjus dešimtmečiams po Kolumbo pirmojo išsilaipinimo.<ref>{{Cite web |title=Defining "Pre-Columbian" and "Mesoamerica" – Smarthistory |url=https://smarthistory.org/pre-columbian-mesoamerica/ |access-date=2022-09-16 |website=smarthistory.org |archive-date=2022-09-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220920164616/https://smarthistory.org/pre-columbian-mesoamerica/ |url-status=dead }}</ref> Iki to meto Amerika buvo apgyvendinta eskimų, aleutų ir indėnų, kurie buvo sukūrę gana aukšto lygio civilizacijas. Aukščiausią civilizacinį lygmenį dabartinių JAV teritorijoje buvo pasiekusios [[Irokėzai|irokėzų]] ir [[Huronai|huronų]] gentys. Šios gentys gyveno Didžiųjų ežerų regione, buvo sukūrusios genčių sąjungas. Kitos stambios genčių grupės ([[sijai]], [[apačiai]], [[navahai]]) nebuvo sukūrusios tokių stiprių politinių struktūrų. Europiečių kolonizacijos pradžia galima laikyti [[1002]]-uosius metus, kai [[Leifas Eiriksonas]] kartu su kitais [[Vikingai|vikingais]] atrado [[Amerika|Amerikos žemyną]] ir dabartinio [[Niufaundlendas|Niufaundlendo]] teritorijoje įkūrė gyvenvietę. Atrastąją žemę jie pavadino ''Vinlandija''. Dėl stipraus vietinių, kurie buvo vadinami ''skrelingais'', pasipriešinimo ir nepalankių klimato sąlygų vikingai rastose žemėse neįsitvirtino, todėl Kristupas Kolumbas laikomas „tikruoju“ [[Amerika|Amerikos]] atradėju. == Europiečių kolonizacija == [[File:Non-Native American Nations Control over N America 1750.png|thumb|Europiečių teritorinės pretenzijos Šiaurės Amerikoje 1750 m. {{Legend|#666633|Prancūzija}} {{Legend|#D4A71D|Didžioji Britanija}} {{Legend|#D18563|Ispanija}}]] Pasibaigus didžiųjų Europos valstybių finansuotiems [[Didieji geografiniai atradimai|didiesiems pasaulio tyrinėjimams]], pirmoji anglų gyvenvietė buvo sėkmingai įkurta [[1607]] metais. Europiečiai atsigabeno į Ameriką [[arklys|arklių]], [[galvijai|galvijų]] ir [[Šernas|šernų]], mainais atgal į Europą atsivežė [[kukurūzai|kukurūzus]], [[Kalakutas|kalakutus]], [[Pomidorai|pomidorus]], [[Bulvė|bulves]], [[Tabakas|tabaką]], [[Pupelės|pupeles]] ir [[Moliūgas|moliūgus]]. Daugelis naujojo pasaulio tyrinėtojų ir ankstyvųjų naujakurių mirė dėl naujų ligų, kurios tuo metu buvo būdingos tam kraštui. Tačiau ir kolonistų atsivežtų eurazinių ligų, tokių kaip [[raupai]] ir [[tymai]], pasekmės buvo katastrofiškos Amerikos [[čiabuviai|čiabuviams]], kurie neturėjo jokio imuniteto šioms ligoms. Didelė dalis čiabuvių mirė nuo atvežtų ligų dar prieš didelio masto europiečių gyvenviečių kūrimosi pradžią.<ref>{{Cite book |last=Byrne |first=Joseph Patrick |url=https://books.google.com/books?id=5Pvi-ksuKFIC&pg=PA415 |title=Encyclopedia of Pestilence, Pandemics, and Plagues |date=2008 |publisher=ABC-CLIO |pages=415–416 |access-date=June 27, 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140101125507/http://books.google.com/books?id=5Pvi-ksuKFIC&pg=PA415 |archive-date=January 1, 2014 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite journal |last1=Eric Hinderaker |last2=Rebecca Horn |date=2010 |title=Territorial Crossings: Histories and Historiographies of the Early Americas |url=https://archive.org/details/sim_william-and-mary-quarterly_2010-07_67_3/page/395 |journal=The William and Mary Quarterly |volume=67 |issue=3 |pages=395 |doi=10.5309/willmaryquar.67.3.395 |jstor=10.5309/willmaryquar.67.3.395|issn=0043-5597}}</ref> === Pirmosios gyvenvietės === ==== Kontaktas su ispanais ==== {{Main|Ispanijos kolonijos Amerikoje}} [[Konkistadoras|Ispanų užkariautojai]] buvo pirmieji europiečiai pasiekę teritorijas, kurios sutampa su dabartinės JAV ribomis. [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] ekspedicijų, prasidėjusių [[1492]] m., metu buvo įtvirtinos [[Ispanijos Vakarų Indijos]] valdos [[Karibų jūra|Karibų jūroje]], įskaitant šių dienų [[JAV teritorijos|JAV teritorijas]] [[Puerto Rikas|Puerto Rike]], dalyje [[JAV Mergelių Salos|JAV Mergelių Salų]]. [[Chuanas Ponse de Leonas]] išsilaipino [[Florida|Floridoje]] (tuomet [[Ispanų Florida]]) [[1513]] metais.<ref>{{Cite book |last=Greenberger |first=Robert |title=Juan Ponce de León: the exploration of Florida and the search for the Fountain of Youth |date=2003}}</ref> Ispanų ekspedicijų dalyviai greitai pasiekė [[Apalačai|Apalačių kalnus]], [[Misisipė (upė)|Misisipės upę]], [[Didysis kanjonas|Didijį kanjoną]]<ref>{{Cite book |last=Pyne |first=Stephen J. |url=https://archive.org/details/howcanyonbecameg00pyne/page/4 |title=How the Canyon Became Grand |date=1998 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-670-88110-9 |publication-place=New York City |pages=[https://archive.org/details/howcanyonbecameg00pyne/page/4 4–7]}}</ref> ir [[Didžiosios lygumos|Didžiąsias lygumas]].<ref name="Day">Day, A. Grove (1940). Coronado's Quest: The Discovery of the Southwestern States. Archived from the original on July 26, 2012.</ref> [[1539]] m. [[Ernandas de Sotas]] plačiai tyrinėjo teritorijas pietryčiuose, o po metų [[Fransiskas Vaskesas de Koronadas]] ieškodamas aukso nukeliavo nuo Arizonos iki centrinio Kanzaso.<ref name="Day"/> Ispanų įkurtos mažos gyvenvietės palaipsniui augo ir tapo tokiais svarbiais miestais kaip [[San Antonijus]], [[Albukerkė]], [[Tuksonas]], [[Los Andželas]] ir [[San Franciskas]].<ref>{{Cite book |last=Weber |first=David J. |title=New Spain's Far Northern Frontier: Essays on Spain in the American West, 1540–1821 |date=1979}}</ref> ==== Olandų kolonizacija ==== {{Main|Nyderlandų kolonijos Amerikoje}} [[1609]] m. [[Olandijos Ost Indijos bendrovė|Olandijos Ost Indijos prekybos bendrovė]] išsiuntė keliautoją [[Henris Hadsonas|Henrį Hadsoną]] ieškoti [[Šiaurės vakarų jūrų kelias|Šiaurės vakarų jūrų kelio]] į Aziją. [[1621]] metais bendrovė įkūrė [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų miestą]], kad galėtų padidinti savo kapitalą Šiaurės Amerikos kalių prekyboje. Pradžioje kapitalo augimas buvo lėtas dėl nesuvaldytų olandų ir vietinių indėnų konfliktų. Olandams nusipirkus [[Manhatanas|Manhatano]] salą, ji buvo pavadinta [[Naujasis Amsterdamas|Naujuoju Amsterdamu]] ir tapo [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] sostine. Miestas sparčiai plėtėsi ir XVII amžiaus viduryje tapo svarbiu prekybos centru ir uostu. Olandai buvo [[Kalvinizmas|kalvinai]], tačiau jie buvo tolerantiški kitų religijų ir kultūrų atžvilgiu ir prekiavo su [[irokėzai]]s šiaurėje.<ref name="Jacobs">Jacobs, Jaap (2009). The Colony of New Netherland: A Dutch Settlement in Seventeenth-Century America (2nd ed.). Cornell University Press. Archived from the original on July 29, 2012.</ref> Olandų kolonija kliudė britų ekspansijai iš [[Naujosios Anglijos Konfederacija|Naujosios Anglijos]], todėl tarp šalių vyko net [[Anglijos-Olandijos karai|keletas karų]]. [[1664]] m. [[Britanijos imperija|Britanijai]] galiausiai pavyko perimti kolonijos kontrolę ir ji buvo įtraukta į [[Niujorko provincija|Niujorko provinijos]] sudėtį, o sostinė pervadinta į Niujorko miestą. Naujieji Nyderlandai padarė ilgalaikę įtaką Amerikos kultūrai ir politiniam gyvenimui, religinei toleracijai, miestų prekybai ir kaimiškajam tradicionalizmui. Žymūs olandų kilmės amerikiečiai yra [[Martinas Van Burenas]], [[Teodoras Ruzveltas]], [[Franklinas Ruzveltas]], [[Eleonora Ruzvelt]].<ref name="Jacobs"/> ==== Švedų gyvenvietės ==== {{Main|Naujoji Švedija}} [[Švedija|Švedijos imperijos]] pradžioje švedų, olandų ir vokiečių prekybininkai suformavo [[Naujosios Švedijos bendrovė|Naujosios Švedijos bendrovę]] prekiauti kailiais ir tabaku Šiaurės Amerikoje. Bendrovės pirmajai ekspedicijai vadovavo buvęs [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] gubernatorius [[Peteris Minoitas]]. [[1638]] m. ekspedicija išsilaipino [[Delavero įlanka|Delavero įlankoje]] ir įkūrė [[Fort Kristina|Fort Kristinos]] gyvenvietę, kuri iššaugo į šių laikų [[Vilmingtonas|Vilmingtono]] miestą, ir sudarė susitarimus su vietinėmis gentimis dėl žemių nuosavybės abejose [[Delaveras (upė)|Delavero upės]] pusėse.<ref name=":5">{{Cite web |title=Brief History of New Sweden in America |url=https://colonialswedes.net/History/History.html |website=colonialswedes.net |access-date=2023-05-17 |archive-date=2021-09-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210921135312/http://www.colonialswedes.net/History/History.html |url-status=dead }}</ref><ref name=":6">{{Cite web |title=The Finns in America. The First Settlers |url=https://www.genealogia.fi/emi/art/article385e.htm |website=www.genealogia.fi |access-date=July 18, 2020 |archive-date=October 1, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201001220039/https://www.genealogia.fi/emi/art/article385e.htm |url-status=dead }}</ref> Per septyniolika metų kitos 12 ekspedicijų atgabeno naujakurius iš Švedijos imperijos, ir buvo įkurtos 19 nuolatinių gyvenviečių dabartinėse [[Merilandas|Merilando]], [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] ir [[Naujasis Džersis|Naujojo Džersio]] valstijose. [[1655]] m. po olandų invazijos [[Antrasis Šiaurės karas|Antrojo Šiaurės karo]] metu Naujoji Švedija buvo prijungta prie [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]].<ref name=":5" /><ref name=":6" /> ==== Prancūzų ir ispanų konfliktas ==== {{main|Prancūzijos kolonijos Amerikoje}} Italų keliautojas [[Džiovanis de Veracanas]], išsilaipinęs Šiaurės Karolinoje [[1524]] metas, tapo pirmuoju europiečiu įplaukusiu į [[Niujorko uostas|Niujorko uostą]] ir [[Naraganseto įlanka|Naraganseto įlanką]]. Po dešimtmečio [[Žakas Kartjė]] ieškodamas [[Šiaurės vakarų jūrų kelias|Šiaurės vakarų jūrų kelio]] atrado [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno upę]] ir sudarė sąlygas [[Prancūzijos kolonijos Amerikoje|prancūzų kolonizacijai]] [[Naujoji Pracūzija|Naujojoje Pracūzijoje]]. Po pirmosios prancūzų kolonijos šalia [[Kvebekas|Kvebeko]] žlugimo XVI a. 5 dešimtmetyje, prancūzų [[hugenotai]] įsikūrė [[Fort Karolina|Fort Karolinoje]] netoli šių dienų [[Džeksonvilis|Džeksonvilio]] Floridoje. [[1565]] m. ispanų pajėgos, vadovaujamos [[Pedro Menéndez de Avilés|Pedro Menendezo]], sugriovė gyvenvietę ir įkūrė naują nuolatinę europiečių gyvenvietę išlikusią iki šių dienų – [[Sent Ogastinas (Florida)|Sent Ogastiną]]. Po pralaimėjimo prancūzai liko įsikūrę Kvebeke ir [[Akadija|Akadijoje]], tačiau dėl stiprių prekybos ryšių su Amerikos čiabuviais jiems pavyko išsaugoti sako įtaką. Prancūzų kolonistų ūkininkų bendruomenės mažuose kaimeliuose greta [[Misisipė (upė)|Misisipės]] ir [[Ilinojus (upė)|Ilinojaus]] upių aprūpindavo [[Įlankos pakrantė]]s gyvenvietes grūdais. Prancūzai įkūrė plantacijas Luizianoje ir [[Naujasis Orleanas|Naujojo Orleano]], [[Mobilas|Mobilo]], [[Biloksis|Biloksio]] gyvenvietes. === Britų kolonijos === {{Main|Anglijos kolonijos Amerikoje}} [[Vaizdas:MayflowerHarbor.jpg|thumb|Laivu „Mayflower” ({{lt|gegužę žydinti gėlė}}), kuriuo į Naująjį pasaulį persikėlė [[tėvai-piligrimai]]. Pirmosios žiemos metu Plimute apie pusė jų mirė.<ref>{{Cite web |last=Mintz |first=Steven |title=Death in Early America |url=http://www.digitalhistory.uh.edu/historyonline/usdeath.cfm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101230203658/http://www.digitalhistory.uh.edu/historyonline/usdeath.cfm |archive-date=December 30, 2010 |access-date=February 15, 2011 |website=Digital History}}</ref>]] Pirmoji britų kolonija Šiaurės Amerikoje buvo įkurta [[Roanoko kolonija|Roanoke]] [[1585]] metais, bet ji žlugo, ir po to prireikė 20 metų kol buvo bandyta įkurti kitą britų koloniją. Ankstyvosios britų kolonijos buvo įkurtos privačių pelno siekiančių grupių. Šios kolonijos susidūrė su badu, ligomis ir Šiaurės Amerikos indėnų puldinėjimais. Daugelis imigrantų buvo religinės laisvės siekiantys ar bėgantys nuo politinio persekiojimo žmonės, dėl [[pramonės revoliucija|pramonės revoliucijos]] išstumti valstiečiai, ir tiesiog nuotykių ar galimybių ieškantys asmenys.<ref>James Davie Butler, "British Convicts Shipped to American Colonies," ''American Historical Review'' (1896) 2#1 pp. 12–33 [https://www.jstor.org/stable/1833611 in JSTOR]; Thomas Keneally, ''The Commonwealth of Thieves'', Random House Publishing, Sydney, 2005.</ref> Tam tikrose vietovėse vietiniai indėnai išmokė kolonistus, kaip kultivuoti vietines maistines kultūras, kitose vietovėse – juos užpuldavo. Miškai buvo gausių statybinių medžiagų ir medienos šaltinis. Natūraliai susiformavusios įlankos tapo uostais, palengvinusiais būtinąją prekybą su Europa. Dėl Šiaurės Amerikos indėnų genčių priešinimosi ir nusidriekusių [[Apalačai|Apalačų kalnų]], gyvenvietės buvo kuriamos arti kranto linijos.<ref name="Outline of American History/> ==== Džeimstaunas ==== {{Main| Džeimstaunas (Virdžinija)|Virdžinijos kolonija}} [[Vaizdas:Squantoteaching.png|thumb|[[Squanto]] žinomas kaip vienas pirmųjų Šiaurės Amerikos indėnų, padėjusių palaikyti ryšį tarp vietinių Pietų Naujosios Anglijos gyventojų ir laivo „Mayflower” naujakurių.]] Pirmąją sėkmingą Anglijos koloniją – [[Džeimstaunas (Virdžinija)|Džeimstauną]] [[1607]] m. įkūrė [[Virdžinijos kompanija]]. Kolonistai užsiėmė aukso paieškomis ir buvo prastai pasirengę gyvenimui Naujajame pasaulyje. Kapitonas [[John Smith (1580)|Džonas Smitas]] pirmuosius metus sugebėjo išlaikyti tvarką Džeimstaune, tačiau praėjus dvejiems metams, kai Smitas grįžo atgal į Angliją, kolonijoje įsivyravo anarchija ir ji beveik žlugo. [[1612]] m. [[John Rolfe|Džonas Rolfas]] susidomėjo [[Vest Indija|Vakarų Indijų]] [[tabakas|tabaku]] ir iki [[1614]] metų pirmoji tabako siunta pasiekė Londoną. Per dešimtmetį tabakas tapo pagrindiniu Virdžinijos pajamų šaltiniu. [[1624]] m. po ilgus metus trukusių epidemijų ir čiabuvių atakų, įskaitant [[Džeimstauno žudynės|Džeistauno žudynes]], karalius [[Jokūbas VI]] atšaukė užsakymus iš Virdžinijos kompanijos ir paskelbė Virdžiniją karališkąja kolonija. ==== Naujosios Anglijos kolonijos ==== {{Main|Naujosios Anglijos kolonijos}} [[File:Thanksgiving-Brownscombe.jpg|thumb|left|„Pirmoji padėkos diena Plimute”, 1914 metų paveikslas Piligrimų muziejuje [[Plimutas (Masačusetsas)|Plimute]], [[Masačiusetsas|Masačiusetso]] valstijoje]] [[Naujoji Anglija|Naujojoje Anglijoje]] iš pradžių apsigyveno [[puritonai]], bėgę nuo religinio persekiojimo. [[Tėvai-piligrimai]] [[1620]] m. plaukė į Virdžiniją, bet dėl audros išsilaipino [[Plimuto kolonija|Plimute]], kuriame jie susitarė dėl socialinio kontrakto taisyklių ir sudarė [[Mayflower susitarimas|Mayflower susitarimą]]. Kaip ir Džeimstaune, Plimute kolonistus persekiojo ligos ir badas, tačiau vietinių [[Vampanoagai|vampanoagų]] indėnų gentis išmokė kolonistus auginti kukurūzus. [[1630]] m. puritonai įkūrė kitą – [[Masačusetso įlankos kolonija|Masačusetso įlankos koloniją]]. Jie išlaikė savivaldos laisvę nuo Anglijos ir išrinko įkūrėją [[John Winthrop|Džoną Vintropą]] gubernatoriumi. [[Roger Williams|Rodžeris Viljamsas]] nepritarė Vintropo elgesiui su čiabuviais indėnais ir religinei netolerancijai, todėl religinės tolerancijos pagrindu įkūrė [[Rod Ailando kolonija|Rod Ailando koloniją]]. Kiti kolonistai įkūrė gyvenvietes [[Konektikutas (upė)|Konektikuto upės]] slėnyje, ir dabartinių [[Naujasis Hampšyras|Naujojo Hampšyro]] ir [[Meinas|Meino]] pakrantėse. Indėnų atakos tęsėsi, svarbiausi kolonistų ir vietinių susidūrimai vyko [[1637]] m. [[Pekvotų karas|pekvotų kare]] ir [[1675]] m. [[Karaliaus Filipo karas| Karaliaus Filipo kare]]. Naujoji Anglija tapo verslo ir pramonės centru, nes prasta kalnuota žemė netiko žemdirbystei. Upės buvo išnaudotos grūdams malti ir lentpjūvėms, o daugybė uostų palengvino prekybą. [[Bostonas]] tapo vienu svarbiausių Amerikos uostų. ==== Viduriniosios kolonijos ==== {{Main|Viduriniosios kolonijos}} [[File:Indians at a Hudson Bay Company trading post.jpg|thumb|right|Indėnai parduoda kailių ryšulius Hadsono įlankos kompanijos prekybos punkte, XIX a.]] XVII a. 7-ajame dešimtmetyje vietoje olandų [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] įkurtos viduriniosios [[Niujorko provincija|Niujorko]], [[Naujojo Džersio provincija|Naujojo Džersio]] ir [[Delvaro kolonija|Delavero]] kolonijos pasižymėjo etnine ir religine įvairove. Tuo pat metu, Niujorko [[irokėzai]], susitiprėję po ilgus metus trukusios kailių prekybos su europiečiais, suformavo galingą Irokėzų konfederaciją. Paskutinioji kolonija šiame regione buvo [[Pensilvanijos provincija]], [[William Penn|Viljamo Peno]] įkurta [[1681]] metais kaip užuovėja religiniams atskalūnams – [[Kvakeriai|kvakeriams]], [[metodistai|metodistams]] ir [[amišai|amišams]].<ref name="Middleton and Lombard">Middleton, Richard; Lombard, Anne (2011). Colonial America: A History to 1763.</ref> Kolonijos sostinė [[Filadelfija]] po kelių metų tapo vienu iš svarbiausių komercinių centrų. Mieste ir jo apylinkėse apsigyveno daugiausiai kvakeriai, vokiečių bei škotų-airių imigrantai. ==== Pietinės kolonijos ==== {{Main|Pietinės kolonijos}} [[File:Matthäus Merian dÆ, Således blev også denne fred brudt på grund af bedrag, KKSgb10894-5, Statens Museum for Kunst.jpg|thumb|Džeimstauno skerdynės [[1622]] m. Gan greitai kolonistai pietuose visus vietinius čiabuvius pradėjo laikyti priešais.]] Pietinės kolonijos priešingai nei [[Naujoji Anglija]] ir [[Viduriniosios kolonijos]] buvo agrarinis kraštas. Po [[Virdžinijos kolonija|Virdžinijos]], antroji britų kolonija Naujojosios Anglijos pietuose buvo [[Merilando provincija|Merilandas]], [[1632]] m. įkurtas kaip prieglobstis [[katalikai|katalikams]]. Šių dviejų kolonijų ekonomika buvo paremta tik [[jomenai|jomenų]] vystytu [[žemės ūkis|žemės ūkiu]] ir [[plantacija|plantacijomis]]. Plantatoriai, įsikūrę Virdžinijos Taidvoterio regione, išvystė didžiules plantacijos, kurios rėmėsi vergu darbu. [[1670]] m. įsikūrė [[Karolinos provincija]], o [[Čarlstonas (Pietų Karolina)|Čarlstonas]] tapo šio regiono didžiausiu prekybos uostu. Virdžinijos ekonomika labiausiai rėmėsi tabako prekyba, o Karolinos ekonomika buvo labiau diversifikuota – eksportavo [[ryžiai|ryžius]], [[Indigas|indigą]] ir medieną. [[1712]] m. Karolina skilo į dvi dalis – [[Šiaurės Karolinos provincija|Šiaurės]] ir [[Pietų Karolinos provincija|Pietų Karoliną]]. [[Džordžijos provinciją]], paskutiniąją iš [[Trylika kolonijų|trylikos kolonijų]], [[1732]] m. įkūrė [[James Oglethorpe|Džeimsas Olgetorpas]] kaip sieną su [[Ispanijos Florida]] ir priebėgą buvusiems kaliniams ir neturtingiesiems.<ref name="Middleton and Lombard"/> ==== Religija ==== [[File:Baptism of Pocahontas.jpg|thumb|[[Pokahonta|Pokahontos]] krikštijimas, John Gadsby Chapman paveikslas, eskponuojamas [[Jungtinių Valstijų Kapitolijus|JAV Kapitolijuje]].]] Gyventojų religingumas žymiai išaugo po [[Pirmasis didysis pabudimas|pirmojo didžiojo pabudimo]] – XVIII a. 5-ojo dešimtmečio religinio atgimimo, įkvėpto tokių pamokslininkų kaip [[Jonathan Edwards|Džonatanas Edvardsas]] ir [[George Whitefield|Džordžas Vaitfyldas]]. Amerikos [[evangelikai]], paveikti pabudimo, pradėjo labiau praktikuoti savo tikėjimą. Taip pat būta nemažai atsivertusių į tikėjimą žmonių. Ši naujai atgimusi evangelinė krikščionybė buvo būdinga respublikos pradžioje, ir sudarė sąlygas [[Antrasis didysis pabudimas|antrajam didžiajam pabudimui]] to paties amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.<ref>{{Cite book |last=Kidd |first=Thomas S. |title=The Great Awakening: The Roots of Evangelical Christianity in Colonial America |url=https://archive.org/details/greatawakeningbr0000kidd |date=2009|isbn=9780312452254 }}</ref> Evangelikai pietuose – [[metodistai]] ir [[baptistai]], skelbdami religinės laisvės ir vergijos panaikinimo idėjas, į tikėjimą atvertė daug vergų. ==== Valdžia ==== Kiekviena iš [[Trylika kolonijų|trylikos kolonijų]] turėjo šiek tiek skirtingą valdžios struktūrą. Įprastai, koloniją valdė britų paskirtas gubernatorius, kuris turėjo vykdomąją valdžią ir pasikliovė išrinktais įstatymų leidėjais. Iki XVIII a. Amerikos kolonijos dėl žemo mirtingumo ir gausių žemės bei maisto resursų labai sparčiai augo. Galiausiai kolonijos tapo turtingesnės nei daugelis nekolonijinių Britanijos dalių, o tai paskatino pastovų imigrantų srautą, ypač paauglių, atvykusių kaip sutartiniai vergai (asmenys, savanoriškai tapę vergais už numanomą gauti atlygį).<ref>Savelle, Max (2005) [1948]. Seeds of Liberty: The Genesis of the American Mind. Kessinger Publishing. pp. 185–90.</ref> ==== Sutartinė tarnystė ir vergija ==== {{main|Vergija Jungtinėse Valstijose}} Daugiau nei pusė visų europiečių imigrantų į kolonijinę Ameriką atvyko kaip [[Sutartinė vergystė|sutartiniai vergai]].<ref>{{Cite web |last=Barker |first=Deanna |title=Indentured Servitude in Colonial America |url=http://www.geocities.com/nai_cilh/servitude.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20091022161033/http://geocities.com/nai_cilh/servitude.html |archive-date=October 22, 2009 |publisher=National Association for Interpretation, Cultural Interpretation and Living History Section}}</ref> Kadangi tik maža dalis imigrantų turėjo pakankamai lėšų kelionei į Ameriką, ši nelaisvo darbo forma suteikė galimybę imigruoti. Įprastai žmonės pasirašydavo sutartį, kurioje numatytas neapmokamo darbo terminas, paprastai 4-7 metai, ir mainais būdavo pasirūpinama asmens atvykimu į Ameriką ir tarnytės pabaigoje suteikiamas žemės plotas. Kartais laivų kapitonai gaudavo atlygį už migrantų pristatymą, todėl išpūsti pažadai ir netgi žmonių pagrobimai buvo dažni. [[Virdžinijos kompanija]] ir [[Masačusetso įlankos kompanija]] taip pat naudojosi sutartinių vergų darbu.<ref name="Outline of American History>"{{Cite web |title=Outline of American History – Chapter 1: Early America |url=https://usa.usembassy.de/etexts/history/ch1.htm#europeans |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20161120021240/http://usa.usembassy.de/etexts/history/ch1.htm#europeans |archive-date=November 20, 2016 |access-date=September 27, 2019 |website=usa.usembassy.de}}</ref> [[1619]] m. pirmieji Afrikos vergai buvo atgabenti į Virdžiniją praėjus vos 12 metų po Džeimstauno įkūrimo.<ref>{{Cite web |title=First enslaved Africans arrive in Jamestown, setting the stage for slavery in North America |url=https://www.history.com/this-day-in-history/first-african-slave-ship-arrives-jamestown-colony |publisher=A&E Television networks}}</ref><ref name="Corbett et al.">{{Cite book |last1=Corbett |first1=P. Scott |url=https://cnx.org/contents/p7ovuIkl@10.8:orzCQOw6@8/3-3-English-Settlements-in-America |title=U.S. history |last2=Janssen |first2=Volker |last3=Lund |first3=John M. |last4=Pfannestiel |first4=Todd |last5=Waskiewicz |first5=Sylvie |last6=Vickery |first6=Paul |date=June 26, 2020 |publisher=OpenStax |chapter=3.3 English settlements in America. The Chesapeake colonies: Virginia and Maryland. The rise of slavery in the Chesapeake Bay Colonies |access-date=August 8, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200808113230/https://openstax.org/books/us-history/pages/16-3-radical-reconstruction-1867-1872 |archive-date=August 8, 2020}}</ref> Iš pradžių jie laikyti sutartiniais vergais, galinčiais išsipirkti savo laisvę, tačiau vergijos institutas įsitvirtino dėl darbo tabako ir ryžių plantacijose XVII a. 7-ajame dešimtyje paklausos, ir priverstinis darbas tapo neterminuotas, trunkantis visą gyvenimą.<ref name="Corbett et al."/> Vergija buvo pradėta sieti su juoda odos spalva, „[[Juodaodžiai|juodųjų rase]]”, o moterų vergių pagimdyti vaikai tapdavo vergais.<ref name="Corbett et al."/> Iki XVIII a. 8-ojo dešimtmečio Afrikos vergai sudarė penktadalį visos Amerikos populiacijos. == Kelias į nepriklausomybę == [[File:Nouvelle-France map-en.svg|thumb|[[Anglijos kolonijos Amerikoje|Britų]], [[Naujoji Prancūzija|prancūzų]] ir [[Naujoji Ispanija|ispanų]] gyvenvietės Šiaurės Amerikoje [[1750]] m.]] Pietų Karolinoje ir Virdžinijoje iškilo turtingi didelių plantacijų, kurios rėmėsi vergų darbu, savininkai. Šiaurinėje Niujorko valstijos dalyje veikė unikali klasinė sistema – olandų ūkininkai nuomavosi žemę iš itin turtingų olandų žemvaldžių. Kitose kolonijose, pavyzdžiui Pensilvanijoje, vyravo didesnė socialinė lygybė. Iki XVIII a. vidurio Pensilvanijoje gyveno daugiausiai vidurinės klasės atstovai, ir tik labai mažą dalį visuomenės sudarė aukštesnei klasei priklausantys gyventojai. === Politinė integracija ir autonomija === [[File:Benjamin Franklin - Join or Die.jpg|thumb| “Susijunkit arba mirkit” - [[1756]] metų [[Benjamin Franklin|Bendžamino Franklino]] sukurta politinė karikatūra ragino kolonijas prisijungti prie [[Prancūzų ir indėnų karas|Prancūzų ir indėnų karo]]]] [[Prancūzų ir indėnų karas]] (1754–1763 m.) – [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]] dalis, buvo vienas esminių įvykių, nulėmusių kolonijų politinę plėtrą. Prancūzai ir vietiniai indėnai buvo pagrindiniai Didžiosios Britanijos varžovai kolonijose ir Kanadoje. Dėl tarpusavio karų prancūzų ir indėnų įtaka ženkliai sumažėjo. Dėl šių karų [[Trylika kolonijų]] prisijungė daugiau [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] teritorijų, tiek Kanadoje, tie [[Prancūzų Luiziana|Luizianoje]]. Padidėjo kolonijų politinė integracija - [[1754]] m. įvyko kolonijų atstovų [[Olbanio susirinkimas]], simboliškai [[Bendžaminas Franklinas]] ragino kolonijas “susijungti arba mirti”. Franklinas buvo termino – Jungtinės Amerikos Valstijos, autorius. Šis terminas išpopuliarėjo [[1765]] metais, ir buvo įgyvendintas po dešimtmečio.<ref>{{Cite book |last=Brands |first=H.W. |url=https://books.google.com/books?id=TLdOMa1MEqsC&pg=PA232 |title=The First American: The Life and Times of Benjamin Franklin |date=2010 |publisher=Random House Digital, Inc. |isbn=9780307754943 |pages=232–40, 510–512 |access-date=June 27, 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016105918/https://books.google.com/books?id=TLdOMa1MEqsC&pg=PA232 |archive-date=October 16, 2015 |url-status=live}}</ref> === Apmokestinimas be reprezentavimo === [[File:Boston Tea Party Currier colored.jpg|thumb|[[1773]] m. [[Bostono arbatėlė]]. [[1846]] m. paveikslas]] [[File:Population Density in the American Colonies 1775.gif|thumb|Gyventojų tankis [[Trylika kolonijų|Trylikoje kolonijų]] [[1775]] m.]] Britanijai įsigijus Prancūzijos teritorijas Šiaurės Amerikoje, karalius [[Jurgis III]] išleido [[1763]] m. karališkąjį įsakymą, kurio tikslas buvo geriau organizuoti imperijos teritorijas Šiaurės Amerikoje, apsaugoti čiabuvius amerikiečius nuo už [[Apalačai|Apalačų kalnų]] esančių žemių kolonizavimo. Tarp kolonistų ir Britanijos karaliaus įsivyravo įtempti santykiai. [[1765]] m. [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Didžiosios Britanijos parlamentas]] be kolonijose esančių įstatymo leidybos valdžios organų pritarimo priėmė įstatymą, nustačiusį kolonijoms mokesčius. Kadangi Amerikos kolonistai neturėjo atstovų Britanijos parlamente, kolonistai atsisakė mokėti mokesčius remdamiesi šūkiu “Nėra reprezentavimo - nėra mokesčių”.<ref>{{Cite book |last=Morgan |first=Edmund S. |url=https://books.google.com/books?id=Qr_ruAAACAAJ |title=The Birth of the Republic, 1763–89 |date=2012 |publisher=U. of Chicago Press |isbn=9780226923420 |edition=4th |pages=14–27 |access-date=June 27, 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016105918/https://books.google.com/books?id=Qr_ruAAACAAJ |archive-date=October 16, 2015 |url-status=live |orig-date=1956}}</ref> [[1773]] m. vykusi [[Bostono arbatėlė]] buvo Bostono aktyvistų protestas prieš naują mokestį įvežamai arbatai. Didžiosios Britanijos Parlamentas kitais metais sureagavo į protestus, atimdamas iš Masačusetso jo istorinę savivaldos teisę ir įvesdamas karinį valdymą. Tai sukėlė pasipiktinimą ir pasipriešinimą visose 13-oje kolonijų. [[1774]] m. kolonijų lyderiai, siekdami geriau koordinuoti pasipriešinimą Britanijos valdymui, susirinko į [[Pirmasis kontinentinis kongresas|pirmąjį kontinentinį kongresą]]. Kongresas ragino paskelbti prekybos su Britanija boikotą, paskelbė sąrašą teisių ir skriaudų, ir kreipėsi į karalių, kad šios skriaudos būtų ištaisytos.<ref>{{Cite book |last=Allison |first=Robert |url=https://books.google.com/books?id=D6x7Cmio5hoC |title=The Boston Tea Party |date=2007 |publisher=Applewood Books |isbn=9781933212111 |pages=47–63 |access-date=June 27, 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151016105918/https://books.google.com/books?id=D6x7Cmio5hoC |archive-date=October 16, 2015 |url-status=live}}</ref> Anglijos karalius į šiuos raginimus nesureagavo, todėl [[1775]] m. buvo sušauktas [[antrasis kontinentinis kongresas]], kuris sprendė kolonijų gynybos nuo Britanijos kariuomenės klausimus. == Nepriklausomybės karas == {{main|JAV nepriklausomybės karas|Amerikos revoliucija}} Nepriklausomybės karas vyko [[1775]]–[[1783]] m. Karas dar vadinamas JAV revoliucija. Karo priežastys: # Kolonijos buvo nepatenkintos tuo, kad karaliaus valdžia apmokestino visus kolonijų prekybinius sandorius (''Žyminės rinkliavos įstatymas''). # [[Bendžaminas Franklinas]] ir kiti kolonistai kritikavo valdžią dėl to, kad kolonistai neturėjo savo valdžios parlamente. # Anglijos parlamentas įvedė griežtus apribojimus kolonijų pramonei ir prekybai. # Po septynerių metų karo ([[1756]]–[[1763]] m.) kolonistams buvo uždrausta keltis į vakarus už [[Apalačai|Apalačų kalnų]]. # Draudė importuoti pramonės techniką. Karo pretekstas: [[1774]] m. Anglija panaikino [[Masačusetsas|Masačusetso]] kolonijos savivaldą bei uždraudė prekybą per [[Bostonas|Bostono]] uostą ''([[Bostono arbatėlė]])''. Karo eiga: Karo pradžia buvo nesėkminga kolonistams, nes karalius dalį [[indėnai|indėnų]] patraukė į savo pusę. Be to, kolonistų kariuomenė buvo neprofesionali. [[1776]] m. [[liepos 4]] dieną 13 kolonijų atstovų [[Filadelfija|Filadelfijoje]] paskelbė nepriklausomybės deklaraciją, kurioje buvo panaudotos Europos švietėjų idėjos. Deklaracijos autorius buvo [[Tomas Džefersonas]], kuris vėliau tapo trečiuoju JAV prezidentu. Karo pasekmės: # Karą laimėjo kolonistai, nes juos rėmė [[Prancūzija]], [[Nyderlandai]] ir [[Ispanija]]. # Karas sukėlė didelį nepasitenkinimą Anglijoje, nes karas reikalavo daug išlaidų. [[1787]] m. buvo paskelbta pirmoji pasaulyje [[konstitucija]]. Ją [[1791]] m. papildė [[JAV teisių bilis|Teisių bilis]], kuris skelbė žmonių laisves. == Amerikos – Meksikos karas == [[Vaizdas:Battle of Veracruz.jpg|thumb|250px|Mūšis prie Verakruso.]] {{main|Amerikos–Meksikos karas}} [[1846]]–[[1848]] metų karas kilo dėl teritorinių ginčų tarp [[JAV]] ir [[Meksika|Meksikos]] po to, kai valstijos aneksavo [[Teksasas|Teksasą]] [[1845]] m. Dar [[1836]] m. Teksasas buvo paskelbęs savo nepriklausomybę ir ginklu ją apgynęs, tačiau Meksikos vyriausybė jos niekada nepripažino ir Teksasą laikė savo maištaujančia teritorija. Teksaso nepriklausomybę Meksika pripažino tik tada, kai jis faktiškai įėjo į JAV sudėtį, tačiau siekė, kad jis būtų laikomas nepriklausoma valstybe, o ne JAV sudėtine dalimi. Karo priežastimi tapo ginčas dėl teritorijos tarp Neuseso ir [[Grandė (JAV-Meksika)|Rio Grandės]] upių – JAV reikalavo, kad ši teritoriją įeitų į jos sudėtį kartu su Teksasu, o Meksika, teigė, kad ši teritorija niekada nebuvo Teksaso dalis, todėl yra ir liks neatskiriama Meksikos dalimi. Teksaso aneksija ir karas su Meksika sukėlė prieštaringą amerikiečių visuomenės reakciją. Daugelis [[JAV demokratų partija|demokratų]] JAV palaikė karą, o daugelis vigų jam nepritarė. Meksikoje karas buvo nacionalinės garbės reikalas. Svarbiausios karo pasekmės – didelės Meksikos teritorijos perleidimas JAV. Buvo atiduotos Viršutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos – dabartinių [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]], [[Arizona|Arizonos]], [[Nevada|Nevados]] ir [[Juta|Jutos]] žemės. Amerikos politikai kelerius metus svarstė dėl [[vergovė]]s statuso naujosiose teritorijose, kol galiausiai ryžosi „[[1850]] metų kompromisui“ (tik Kalifornija buvo pripažinta teritorija be vergovės). == Pilietinis karas == {{main|JAV pilietinis karas}} [[Vaizdas:US Secession map 1863 (BlankMap derived).png|thumb|right|200px|Sąjunga mėlyna, Konfederacija ruda, Pasienio valstijos geltonos, o teritorijos šviesių atspalvių.]] XIX a. viduryje baltieji amerikiečiai iš Šiaurės ir Pietų suderino savo skirtumus vyriausybės, ekonomikos, visuomenės ir vergovės atžvilgiu. 1850 m. kompromisas, kurį parengė vigas Henry Clay ir demokratas Stephen Douglas, išsprendė vergovės klausimą naujose teritorijose. Pagal kompromisa [[Kalifornija]] tapo valstija be vergovės, o Pabėgusių vergų aktas palengvino pabėgusių vergų sugrąžinimą šeimininkams. [[1854]] m. Kanzaso-Nebraskos aktas panaikino Misūrio kompromisą, tad dabar kiekviena nauja JAV valstija pati nuspresdavo dėl politikos vergovės atžvilgiu. Apie [[1860]] m. JAV turėjo 4 mln. vergų, o tai yra beveik 8 kartus daugiau nei [[1790]] m. Per tą laiką [[medvilnė]]s gavimas per metus išaugo nuo mažiau nei 1000 tonų iki beveik milijono tonų. Šalyje kilo vergų sukilimai, kuriems vadovavo [[Gabrielis Proseris]] ([[1800]] m.), [[Denmarkas Vesėjus]] ([[1822]] m.) ir [[Natas Turneris]] ([[1831]] m.), bet jie visi nepavyko, o vergai tapo griežčiau prižiūrimi. Po [[Abraham Lincoln|Abraomo Linkolno]] pergalės [[1860]] m. rinkimuose 11 JAV valstijų atsiskyrė nuo sąjungos [[1860]]–[[1861]] m. ir suformavo [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Amerikos Valstijų Konfederaciją]] [[1861]] m. [[vasario 8]] d. Kartu su vakarine Virdžinijos dalimi, kuri tapo atskira [[Vakarų Virdžinija|Vakarų Virdžinijos]] valstija, nuo JAV neatsiskyrė 4 iš 5 šiaurinių vergovinių valstijų, kurios tapo žinomos kaip Pasienio valstijos. Pilietinis karas prasidėjo [[1861]] m. [[balandžio 13]] d., kai konfederatai užpuolė Samterio fortą [[Pietų Karolina|Pietų Karolinoje]]<ref name="cw columbia">[http://www.infoplease.com/ce6/history/A0812362.html The Columbia Electronic Encyclopedia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110829110751/http://www.infoplease.com/ce6/history/A0812362.html |date=2011-08-29 }}, edition=6th, year=2007</ref>. [[Balandžio 15]] d. Linkolnas kreipėsi į valstijas pareikalavo atsiųsti karių, kurių atvyko 75 tūkst., atgauti fortus, apginti sostinę, „išsaugoti Sąjungą“, kuri jo nuomone vis dar egzistavo nepaisant atsiskyrusių valstijų veiksmų. Pirmas rimtas susidūrimas Bull Run pirmame mūšyje baigėsi netikėtu Sąjungos pralaimėjimu, bet abi pusės suprato, kad karas bus ilgas ir kruvinas. Karas vyko dviejuose teatruose: Vakarų ir Rytų. Vakaruose sąjungininkai sėkmingai sumušė konfederatus. [[Vaizdas:Grant+Lee.jpg|thumb|200px|left|Vyriausi vadai: [[Ulysses S. Grant]] kairėje, o [[Robert E. Lee]] dešinėje.]] Rytuose Sąjungai sekėsi prasčiau. 1861 m. vasarą generalui Irvin McDowell įsakyta vienu dideliu mūšiu nugalėti naujai suformuotą Šiaurės Rytų Virdžinijos armiją. Tačiuau pirmasis Bull Run mūšis baigėsi konfederatų pergale ir George B. McClellan tapo nauju sąjungininkų armijų vadu. Po naujos Patomako armijos reorganizacijos jis nesugebėjo užimti konfederatų sostinės [[Ričmondas (Virdžinija)|Ričmondo]] Virdžinijoje per Pusiasalio kampaniją ir turėjo trauktis dėl naujai paskirto konfederatų generolo Robert E. Lee spaudimo. Lee, pasitikėdamas savo armija po antros pergalės Bull Run mūšyje, įsiveržė į Šiaurę, bet buvo sustabdytas kruviname Antietamo mūšyje. Nepaisant pergalės McClellan atsisakė vytis nusilpusią Lee armiją ir buvo nušalintas nuo posto. Naujasis generolas Ambrose Burnside buvo sutriuškintas mažesnės Lee armijos Frederiksburgo mūšyje [[1862]] m. pabaigoje. Lee vėl laimėjo Šancelorsvilio mūšį [[1863]] m. gegužę, prarasdamas pagrindinį savo padėjėją Stonewall Jackson. Lee įsiveržė į Pensilvaniją ieškodamas išteklių ir norėdamas nuvarginti Šiaurę. Tačiau jis buvo sumuštas Getisburgo mūšyje 1863 m. liepos 1-3 d. ir vos pabėgo į Virdžiniją. Tų metų [[liepos 4]] d. [[Ulysses S. Grant]] užėmė Misisipės slėnį Viksburgo mūšyje padalindamas Konfederaciją. Linkolnas paskyrė Grantą Sąjungos armijų vyriausiuoju vadu. Paskutiniai du karo metai buvo nuostolingi abiem pusėms. Grantas norėjo išsekinti Lee armiją. Sekinantis karas buvo padalintas į tris kampanijas. Per Sausumos kampaniją Lee buvo priverstas atsitraukti į Petersburgą, o per Ričmondo-Petersburgo kampaniją Grantas apgulė Petersburgo miestą. Po 10 mėnesių apgulties miestas pasidavė. Bet Grego tvirtovės gynyba leido Lee armijai palikti miestą. Paskutinė Apomatokso kampanija baigėsi, kai Lee pasidavė [[1865]] m. [[balandžio 9]] d. Po to pasidavė ir kitos konfederatų armijos. Pagal 1860 m. surašymą per karą mirė 8% JAV baltųjų, kurių amžius 13-43 metai, 6% Šiaurėje ir 18% Pietuose<ref>Maris Vinovskis (1990). „''[http://books.google.com/books?id=gySktxKYPGoC&pg=PA7&dq&hl=en#v=onepage&q=&f=false Toward a social history of the American Civil War: exploratory essays] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110629063723/http://books.google.com/books?id=gySktxKYPGoC&pg=PA7&dq&hl=en#v=onepage&q=&f=false |date=2011-06-29 }}''“. Cambridge University Press. p.7. ISBN 0-521-39559-3</ref>, tad Pilietinis karas buvo nuostolingiausias Amerikos istorijoje. Po karo buvo panaikinta vergovė, atnaujinta Sąjunga ir sustiprintas federalinės vyriausybės vaidmuo. == Rekonstrukcija ir Paauksuotas amžius (1865–1890 m.) == {{main|Rekonstrukcija (JAV)}} [[Vaizdas:1869-Golden Spike.jpg|thumb|Transkontinentinio geležinkelio užbaigimas (1869 m.), Andrew J. Russell]] Rekonstrukcija truko visą dešimtmetį po pilietinio karo. Tuo metu patvirtintos „Rekonstrukcijos pataisos“ turėjo praplėsti juodaodžių civilines teises. Šioms pataisoms priklausė Tryliktoji, kuri uždraudė vergovę ir Keturioliktoji, kuri garantavo pilietybę visiems gimusiems JAV ar naturalizuotiems, Penkioliktoji suteikė teisę balsuoti visiems vyrams nepriklausomai nuo rasės. Nors Pilietinių Teisių aktas ([[1875]] m.) draudė diskriminaciją viešų postų tarnyboje, [[Juodieji kodeksai]], patvirtinti valstijų ir vietiniu lygiu, neleido juodaodžiams naudotis baltųjų privilegijomis. Kaip atsakas į Rekonstrukciją atsirado [[Kukluksklanas]] (KKK) prieš 1870 m. kaip baltųjų viršenybę ginanti organizacija, kuri ribojo juodaodžių laisves. Kongresas išleido Kukluksklano aktą (1870 m.) ir policija uždarė klaną bei paskelbė jį teroristine organizacija. Tačiau [[1883]] m. Aukščiausiasis Teismas panaikino Pilietinių Teisių aktą (1875 m.) ir taip baigėsi federalinės pastangos nutraukė privačius smurto protrūkius, nukreiptus prieš žmonių teises. Tuo metu daugelį pietinių JAV sričių valdė kariškiai, kurių dauguma buvo korumpuoti. Rekonstrukcija baigėsi po abejotinų [[1876]] m. prezidento rinkimų, kuriuose respublikonas [[Rutherford B. Hayes]] po ilgos teisinės kovos nugalėjo demokratą [[Samuel J. Tilden]], armija pasitraukė iš Pietų ir jie grįžo į šalies politinę areną<ref>Heather Cox Richardson, ''West from Appomattox: The Reconstruction of America after the Civil War'' (2008)</ref>. Paauksuotas amžius yra [[Mark Twain]] terminas nusakantis JAV suklestėjimą XIX a. pabaigoje. Amžiaus reformoms priklausė Viešos tarnybos aktas, kuris reikalavo konkurencingo egzamino užimans vyriausybinius postus. Kiti svarbūs įstatymai buvo Tarpvalstinis verslo aktas, kuris užbaigė geležinkelio diskriminacija prieš smulkius siuntėjus, ir Šermano antitrestinis aktas, uždraudęs monopolijas. Tvenas manė, kad šį laikotarpį nuodijo žemės spekuliantai, skandalinga politika ir neetiška verslo praktika<ref>Alan Trachtenberg, ''The Incorporation of America: Culture and Society in the Gilded Age'' (2007)</ref>. Amžiaus pabaigoje pagal pramonės produkciją ir pajamas vienam žmogui JAV pasaulyje nusileido tik Didžiajai Britanijai. Dėl didelių skolų ir kritusių sodybų kainų, javų ir medvilnės žemdirbiai prisijungė prie Populistų partijos. Vėliau milžiniška migracijos banga suteikė Amerikai pigios darbo jėgos ir sukūrė įvairias bendruomenes anksčiau neapgyvendintose vietose. [[1880]]–[[1914]] m. buvo migracijos pikas, kai į JAV atvyko apie 22 mln. žmonių. Dėl blogų darbo sąlygų atsirado Darbininkų judėjimas. Svarbios to meto figūros yra [[John D. Rockefeller]] ir [[Andrew Carnegie]]. == Progresyvizmas, imperializmas ir Pirmasis Pasaulinis karas (1890–1918 m.) == [[Vaizdas:Mulberry Street NYC c1900 LOC 3g04637u edit.jpg|left|thumb|Mulberry gatvė, palei kurią susitelkusi Manheteno Mažoji Italija apie 1900 m. Apie 97% 10 didžiausių Amerikos miestų 1900 m. gyventojai buvo ne ispanų kilmės baltieji.<ref>„[http://www.pbs.org/fmc/book/1population10.htm “The First Measured Century: An Illustrated Guide to Trends in America, 1900–2000"]". Public Broadcasting Service (PBS).</ref>]] Viduriniosios klasės nepasitenkinimas politika ir valdžios nesugebėjimas susidoroti su iškilusiomis miesto ir verslo problemomis sukėlė Progresyvizmo judėjimą po 1890 m. Kiekvienam svarbiam mieste, valstijoje ar šalies lygiu progresyvistai reikalavo pasenusių verslo, medicinos ir švietimo institucijų reformų, pašalinti korupciją iš politikos, įvestiefektyvumą kaip algos matą. Svarbūs to meto politikai [[Theodore Roosevelt]], [[Charles Evans Hughes]] ir [[Robert LaFollette]] Respublikonų partijoje ir demokratas [[William Jennings Bryan]] nusprendė imtis progresyvių reformų. Moterys ypač pradėjo siekti rinkimų teisės, prohibicijos, geresnių mokyklų. Svarbiausia jų lyderė buvo [[Jane Addams]] iš Čikagos. Progresyvistai įvedė antimonopolinius įstatymus, reguliavo mėsos fasavimą, vaistus ir geležinkelį. Keturios naujos konstitucijos pataisos (Nuo Šešioliktos iki Devynioliktos) atsirado įtakotos judėjimo, tad buvo įvestas federalinis pajamų mokestis, tiesioginis senatorių rinkimas, alkoholio draudimas ir moterų rinkimų teisė. Judėjimo aktyviausias laikotarpis buvo 1900–1918 m.<ref>George Mowry, ''The Era of Theodore Roosevelt and the Birth of Modern America, 1900–1912'' (Harpers, 1954)</ref> === Užsienio politika === 1890 m. JAV iškilo kaip pasaulio ekonominė ir karinė galia. Pagrindinis epizodas buvo [[Ispanijos-Amerikos karas]], prasidėjęs, kai [[Ispanija]] atsisakė sušvelninti savo politiką [[Kuba|Kuboje]], nepaisant Amerikos reikalavimų. „Nuostabų mažą karą“ kaip jį pavadino vienas pareigūnas, sudarė serija amerikiečių pergalių jūroje ir sausumoje. Pagal taikos sutartį JAV gavo [[Filipinai|Filipinus]], [[Puerto Rikas|Puerto Riką]] ir [[Guamas|Guamą]]. Kuba tapo nepriklausoma, bet Amerika ją labai globojo. Nors karas buvo populiarus, taikos sutartis daug kam nepatiko. William Jennings Bryan vadovaujami demokratai priešinosi tam, kad Amerika valdytų Filipinus, nes tai laikė imperializmu, netinkančiu Amerikos demokratijai. McKinley atmetė kaltinimus ir jį palaikė daugelis, nes šalyje grįžo klestėjimas, o amerikiečiai triumfavo kare. McKinley lengvai nugalėjo Bryan 1900 m. prezitento rinkimuose. Nugalėjusi filipiniečių patriotų sukilimą, Amerika pradėjo plataus masto programą modernizuoti Filipinų ekonomiką, drastiškai pakelti medicinos paslaugų lygį šalyje. Apie [[1908]] m. amerikiečiai prarado susidomėjimą imperija ir nukreipė dėmesį į Karibus, ypač Panamos kanalo statymą. Kanalas buvo atidarytas 1914 m. ir pagyvėjo prekyba su [[Japonija]] ir Tolimaisiais Rytais. Pagrindinė naujovė buvo Atvirų durų politika, pagal kurią visos imperialistinės jėgos turėjo vienodas teises dalyvauti Kinijos politikoje, bet nė viena negalėjo jos užgrobti. Prezidentas [[Woodrow Wilson]] [[1917]] m. balandį paskelbė, kad Amerika įsitraukia į Pirmąjį Pasaulinį karą po metus trukusio neutraliteto. Prieš tai JAV rodė susidomėjimą pasauline taika dalyvaudama Hagos konferencijose. Amerikos dalyvavymas kare nulėmė Sąjungininkų pergalę. Vilsonas taip pat sukūrė pasiūlymą, vadinamą Keturiolika punktų, bet jie buvo atmesti [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] 1919 m. Izolianistinės tendencijos, vyravusios po karo, taip pat sutrukdė JAV dalyvauti Tautų lyga|Tautų lygoje, kuri buvo [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]] svarbi pasekmė. == Tarpukaris ir Didžioji Depresija (1918–1940 m.) == {{main|Didžioji ekonominė krizė}} Po Pirmojo Pasaulinio karo JAV toliau augo kariniu ir ekonominiu atžvilgiu. JAV neratifikavo Versalio sutarties, šalyje dominavo unilateralizmas, netgi izoliacionizmas. Po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] amerikiečiai pradėjo bijoti komunistų, kilo trejus metus trukusi Raudonųjų baimė. 1918 m. Amerika prarado 675 tūkst. žmonių dėl [[Ispaniškasis gripas|Ispaniško gripo]] pandemijos<ref>[http://www.pandemicflu.gov/general/historicaloverview.html Pandemics and Pandemic Threats since 1900], U.S. Department of Health & Human Services</ref>. [[Vaizdas:Prohibition.jpg|thumb|left|[[Prohibicijos biuras|Prohibicijos biuro]] agentai naikina statines su alkoholiu Čikagoje [[1921]] m.]] [[1920]] m. [[Aštuonioliktoji JAV Konstitucijos pataisa|JAV Konstitucijos Aštuonioliktoji pataisa]] uždraudė alkoholio prekybą, gamybą, eksportą ir importą. Todėl atsirado nelegalios aludės, vadinamosios [[speakeasy|spykyzy]] užeigos, o prekeiviai pelnydavosi nelegaliai parduodami alkoholį. [[Prohibicija]] panaikinta [[1933]] m. pripažinus nesėkmę. Be to, tą dešimtmetį reformavosi Kuklusklanas – apie [[1924]] m. turėjo maždaug 4,5 mln. narių. 1924 m. Imigracijos aktas apribojo užsieniečių atvykimą į JAV. Tas dešimtmetis vadinamas Triukšmingais dvidešimtaisiais dėl ekonominio klestėjimo. Jaunuoliai pamėgo [[džiazas|džiazą]], tad kartais tas laikotarpis vadinamas Džiazo amžiumi. Tuo metu JAV vyko nesubalansuotas klestėjimas: sodybų kaina ir užmokestis krito, o pramonė ir iš jos gaunamas pelnas kilo. Burbulą išpūtė akcijų birža, kuri žlugo [[1929]] m. [[lapkričio 29]] d. Tai ir kiti ekonominiai faktoriai sukėlė [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiąją depresiją]]. JAV patyrė degliaciją, nedarbas nuo 3% 1929 m. išaugo iki 25% 1933 m., trečdaliu smuko pramonės gamyba. [[1932]] m. demokratų kandidatas į prezidentus [[Franklin D. Roosevelt]] pažadėjo „naują sandėrį amerikiečiams“. Ši frazė prilipo jo vadovaujamai administracijai ir jos pasiekimams ekonomikoje. Prasta ekonominė padėtis ir bei demokratų pergalė 1932 m. rinkimuose suteikė Ruzveltui neįprastą įtaką Kongresui per pirmas 100 dienų jam būnant prezidentu. Jis pasinaudojo tuo, kad greitai būtų priimtos priemonės įgyvendinti gyvenimo kokybės gerinimo programos, sustiprinta bankų ir akcijų biržos, ekonomikos, žemės ūkio, pramonės kontrolė, kad būtų užbaigta depresija ir reformuota ekonomika. Atsigavimas buvo greitas visose srityse išskyrus nedarbą, kuris išliko gan aukštas iki 1940 m. == Antrasis Pasaulinis karas (1941–1945 m.) == Kaip ir Pirmojo Pasaulinio karo metu, Amerika iš pradžių buvo neutrali. Pirma JAV parama Sąjungininkams buvo tai, kad ji nutraukė naftos ir kitų žaliavų tiekimą Japonijai, kurių jai reikėjo Kinijos užgrobimui. Kita pagalba buvo 1940 m. rugsėjį [[Lendlizas|Lendlizo]] forma. [[1941]] m. [[gruodžio 7]] d. Japonija netikėtai užpuolė [[Perl Harboras|Perl Harborą]], teisindamasi Amerikos jai uždėtu embargu. Franklin D. Roosevelt kitą dieną paskelbė karą Japonijai, teigdamas, kad gruodžio 7 d. yra „data, kuri gyvuos gėdoje“. Gruodžio 11 d. Trečiasis Reichas paskelbė karą JAV. === Karas su Vokietija === Įstojusi į karą Amerika ir sąjungininkai nusprendė iš pradžių nugalėti [[Adolfas Hitleris|Hitlerį]] Europoje, o kovoje su Japoniją Ramiajame vandenyne laikytis gynybinės pozicijos iki pergalės prieš Vokietiją. Pirmas JAV žingsnis buvo įkurti milžinišką oro bazę Anglijoje iš kur būtų galima bombarduoti Vokietiją. Amerikos oro pajėgos pasitikėjo [[B-17 Flying Fortress|B-17 Skraidančia tvirtove]] kaip pagrindiniu sunkiuoju bombonešiu. Britanija nutraukė bombardavimus dienos metu, nes [[Luftwaffe]] padarė milžiniškus nuostolius. Amerikiečiai irgi smarkiai nukentėjo, kol neatsirado P-51 Mustangas, ilgo nuotolio karinis lėktuvas, kuris lydėdavo bombonešius. [[Vaizdas:1944 NormandyLST.jpg|thumb|Išsilaipinimas Normandijoje, Robert F. Sargent nuotrauka. Per karą mūšiuose ir nuo kitų priežasčių žuvo 416 837 amerikiečių kariai.]] Pirmi amerikiečių kariniai veiksmai sausumoje buvo kartu su Britanija, Naująja Zelandija ir Australija Šiaurės Afrikoje. 1943 m. gegužes mėn. Britų 8 armija išvijo vokiečius iš Afrikos ir Sąjungininkai kontroliavo regioną iki karo pabaigos. Amerikos laivynas saugojo laivus, kurie per Atlantą gabeno krovinius į Britaniją. Nuo 1943 m. Sąjungininkai kovojo iš Anglijos su nenutrūkstančiu tiekimu, o vokiečiams pradėjo atsiliepti nuolatiniai bombardavimai. 1944 m. pradžioje buvo planuojama invazija į Vakarų Europą. 1944 m. birželio 6 d. Sąjungininkai [[Išsilaipinimas Normandijoje|išsilaipino Normandijoje]]. Po to JAV smarkiai prisidėjo prie pergalės prieš Nacistinę Vokietiją, ypač per Ardėnų puolimą, kurio Hitleris ėmėsi karo pabaigoje. Karas brangiai kainavo Amerikai, vien per Ardėnų puolimą (Bulgės mūšis) ji neteko 19 tūkst. žmonių. Po išsilaipinimo Normandijoje dar labiau sustiprėjo Vokietijos bombardavimas, apie 70% visų bombų numestų ant Vokietijos buvo panaudotos tuo metu. [[1945]] m. [[balandžio 30]] d. Berlyną užėmė sovietai, o Adolfas Hitleris nusižudė. [[Gegužės 8]] d. Vokietija pasidavė. === Karas su Japonija === Dėl karo Europoje, JAV laivynas užėmė gyvybinę poziciją prieš Japoniją ir neleido jai dominuoti viso vandenyno. Iš pradžių Japonija greitai laimėjo keletą pergalių ir įkūrė karines bazes Guame, Tailande, [[Britų Malaja|Malajoje]], Honkonge, Indonezijoje ir Birmoje. Tai buvo atlikta beveik be pasipriešinimo ir greičiau nei [[Blickrygas]] Europoje. Tai buvo svarbu Japonijai, nes jos pramonės pajėgumas sudarė tik 10% JAV. [[Vaizdas:Douglas MacArthur lands Leyte1.jpg|thumb|left|[[Douglas MacArthur]] išsilaipina per Leyte mūšį]] Lemiamas momentas kare buvo [[Midvėjaus mūšis]] 1942 m. birželį. Po to amerikiečiai kovėsi dėl kelio į Kiniją, kad iš ten galėtų bombarduoti Japoniją su bombonešiais. JAV pradėjo nuo mažesnių, silpniau ginamų salų ir iš pradžių nelietė japonų tvirtovių. Ramiojo vandenyno karas tapo didžiausiu jūrų mūšiu per žmonijos istoriją. Amerikiečių laivynas laimėjo, nors vienu momentu buvo arti žlugimo. JAV ketino įsiveržti į Japoniją ir priversti ją pasiduoti. 1945 m. balandžio 12 d. mirė prezidentas Franklin D. Roosevelt ir viceprezidentas [[Harry S. Truman]] tapo 33-iuoju JAV prezidentu. Po to buvo leista panaudoti atominį ginklą prieš Japoniją. Sprendimas panaudoti atominį ginklą sukėlė daug ginčų. Šalininkai teigia, kad tokiu būdu buvo išsaugota daug gyvybių, o priešininkai sako, kad neteisinga žudyti nekaltus civilius. Pirma bomba buvo numesta ant Hirošima|Hirošimos [[1945]] m. [[rugpjūčio 6]] d., o antroji ant [[Nagasakis|Nagasakio]] [[rugpjūčio 9]] d. Japonija besalygiškai pasidavė 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d. užbaigdama karą. Ramiajame vandenyne žuvo daugiau nei 100 tūkst. JAV kareivių<ref>„[http://www.guardian.co.uk/tv-and-radio/2010/apr/04/the-pacific-battle-remembered Why America preferred to forget about the Pacific war – until now]“, Guardian.co.uk, April 4, 2010</ref>. == Šaltasis karas == {{Main|Šaltasis karas}} === Šaltojo karo pradžia 1945–1964 m. === Po karo JAV, siekdamos viešpatavimo pasaulyje, turėjo puikias starto sąlygas (''flying start''). Gamyba nenukentėjo nuo karo, žmonės turėjo pinigų ir didžiulį pirkimo troškulį. Visa tai ir sumažinti mokesčiai spartino ekonomikos kilimą. Prezidentas [[Haris Trumenas]] pasiūlė, kad teisę į darbą visiems garantuotų įstatymas. [[Kongresas]] nesutiko. Tada Trumenas pateikė programą „Teisingas kursas“ (''Fair Deal''), kurioje buvo siūlomos socialinės reformos, siekiančios dar toliau negu Ruzvelto „[[Naujasis kursas]]“ (''New Deal'') 4-ame dešimtmetyje. Valstybė turėjo remti gyvenamųjų namų statybą ir įvesti naujas pašalpas. Tačiau kongresas ir vėl atsisakė dar ir dėl to, kad šaltasis karas reikalavo pinigų ginklavimuisi. === Kontrkultūrinė revoliucija ir Šaltojo karo atšilimas (1964–1988 m.) === Per Šaltąjį karą Amerika įsivėlė į [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]], kurio nepopuliarumas maitino jau buvusius visuomeninius judėjimus, buvusius tarp moterų, mažumų ir jaunimo. Presidento [[Lyndon B. Johnson]] Didžios visuomenės programos ir Vareno (Earl Warren) teisinis aktyvumas prisidėjo prie visuomenės permainų septintame ir aštuntame dešimtmetyje. [[Feminizmas]] ir aplinkosaugos judėjimai tapo politinėmis galiomis, pamažu visi amerikiečiai galėjo naudotis pilietinėmis teisėmis. Tuo metu įvyko Kontrkultūrinė revoliucija suskaldžiusi ir taip priešišką visuomenę, bet atnešusi liberalesnes pažiūras. [[1968]] m. buvo neramūs metai JAV. Pirmiausia buvo nužudytas [[Martinas Liuteris Kingas]], rinkimų kompanijos metu buvo nušautas demokratų kandidatas į prezidentus [[Robertas Kenedis]]. === Šaltojo karo pabaiga (1980–1991 m.) === [[Vaizdas:President Ronald Reagan Making His Berlin Wall Speech at Brandenburg Gate West Berlin - DPLA - e5f32e4ef48546eeda83f863a08fef32.jpg|thumb|right|200px|Reiganas prie [[Brandenburgo vartai|Branderburgo vartų]] ragina nugriauti Berlyno sieną.]] [[Ronald Reagan|Ronaldo Reigano]] dvi prezidento kadencijos 1980–1988 m. atnešė daug permainų. Dėl jo ekonominės politikos pajamų mokestis sumažėjo nuo 70% iki 28% per 7 metus. Jis toliau mažino valstybės reguliavimą ir mokesčius. 1982 m. JAV patyrė recesiją, bet padėtis greitai pagerėjo: infliacija sumažėjo nuo 11% iki 2%, nedarbas nuo 1982 m. gruodžio mėn. 10,8% nukrito iki 7,5% 1984 m. lapkritį, o ekonomikos augimas nuo 4,5% pakilo iki 7,2%. Reiganas padidino karines išlaidas, sukurdamas didelį biudžeto deficitą. Jis pristatė sudėtingą raketų gynybos sistemą, pavadintą [[Strateginės gynybos iniciatyva]], kurios dėka JAV teoriškai galėtų kosmose nušauti raketas lazeriais. Nors sistema nebuvo sukurta ar panaudota, sovietus neramino galimybės, atsivėrusios amerikiečiams, o iniciatyvos technologijos paklojo pagrindus dabartinėms antibalistinėms sistemoms. Reigano vyriausybė taip pat rėmė antikomunistus visame pasaulyje. Jo įsikišimas į Grenadą ir Libiją buvo populiarūs šalyje, bet su Iranu susijusi kontrų afera buvo sutikta nepalankiai. Dėl ginklai-už-įkaitus skandalo buvo nuteisti Oliveris Nortas ir Džonas Poindeksteris. Reiganas keturis kartus susitiko su [[Michailas Gorbačiovas|Michailu Gorbačiovu]], kuris atėjo į valdžią [[1985]] m. ir jis sutarė dėl dalinio branduolinio nusiginklavimo. Gorbačiovas bandė apsaugoti komunizmą nutraukdamas ginklavimosi varžybas su Amerika ir atsisakydamas Rytų Europos imperijos, bet [[1991]] m. Tarybų Sąjunga žlugo užbaigdama Šaltąjį karą. == Pasaulio supergalia (1991 m.–dabar) == Po [[Bill Clinton|Bilo Klintono]] tapimo prezidentu 1992 m. Amerikoje prasidėjo viena iš ilgiausiai trukusių ekonominių plėtrų, kurią sukėlė skaitmeninė revoliucija ir atsivėrusios verslo galimybės [[Internetas|internete]]. Su respublikonų kongresu jis priėmė pirmą subalansuotą federalinį biudžetą per 30 metų. 1998 m. Atstovų rūmai apkaltino Klintoną, nes šis melavo apie savo seksualinius santykius su Baltųjų rūmų stažuotoja [[Monica Lewinsky]]. Dėl nepavykusios apkaltos ir demokratų pergalės 1998 m. rinkimuose atsistatydino spikeris respublikonas Newt Gingrich. [[2000 metų JAV prezidento rinkimai|2000 metų JAV prezidento rinkimuose]] [[Džordžas V. Bušas]] per plauką nugalėjo [[Alas Goras|Alą Gorą]]. Ypač artimas rezultatas buvo Floridos valstijoje, kuri nulėmė rinkimų baigtį. === Po rugsėjo 11 d. === [[Vaizdas:National Park Service 9-11 Statue of Liberty and WTC fire.jpg|thumb|right|200px|Niujorkas per rugsėjo 11 d. atakas.]] JAV vėl užpuolė [[Al-Qaeda]] [[terorizmas|teroristai]] [[Rugsėjo 11 d. atakos|2001 m. rugsėjo 11 dieną]], nužudydami 3000 žmonių. Prezidentas Džordžas V. Bušas paskelbė „karą terorizmui“. JAV ir NATO įsiveržė į Afganistaną, kad nuverstų [[Talibanas|Talibaną]], kuris slėpė Al-Qaeda įkūrėją [[Osama bin Ladenas|Osamą bin Ladeną]]. Federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimoms atakoms. Daug ginčų sukėlęs JAV patriotinis aktas suteikė didesnę galią vyriausybei sekti komunikacijas ir panaikino apribojimus federalinės teisėsaugos organams ir žvalgybos tarnyboms keistis informacija. Buvo sukurtas [[Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamentas]] koordinuoti federalinius antiteroristinius veiksmus. Kai kurie iš šių veiksmų ir JAV elgesys su Gvantanamo įlankos kaleimo sulaikytaisiais sukėlė įtarimų, kad Amerika pažeidinėja žmonių teises. [[2003]] m. JAV [[JAV invazija į Iraką|įsiveržė į Iraką]], nuvertė jo vyriausybę, sugavo diktatorių [[Sadamas Huseinas|Sadamą Huseiną]]. Bušas teigė, kad karo priežastys yra demokratijos plėtimas ir noras sunaikinti Irako [[Masinio naikinimo ginklas|masinio naikinimo ginklus]] bei išlaisvinti irakiečius. Invazija ir užsitęsęs [[Irako karas]] sukėlė tarptautinį nepasitenkinimą. Sumažėjo demokratinių jėgų parama Amerikai, nepaisant pradinės sėkmės. 2007 m. Bušas į Iraką permetė daugiau karių. Tai sumažino mirčių skaičių, bet nepadidino stabilumo šalyje. Dėl Bušo ir Irako karo nepopuliarumo, 2008 m. finansinės krizė 2008 m. prezidentu buvo išrinktas pirmasis afroamerikietis [[Barack Obama]]. Jis palaipsniui pradėjo mažinti Amerikos karių skaičių Irake, tikėdamasis, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. 50 tūkst. amerikiečių sugebės paruošti irakiečių pajėgas tvarkai palaikyti. Obama permetė 30 tūkst. karių į Afganistaną, tikėdamasis po to palaipsniui mažinti jų skaičių. 2011 m. gegužę po dešimtmečio slapstymosi Abotabade buvo nužudytas Osama bin Ladenas. === Dabartiniai įvykiai === 2007 m. gruodį Amerikoje ir beveik visoje Europoje prasidėjo ilgiausia po Antrojo pasaulinio karo [[recesija]]<ref>[http://www.reuters.com/article/ousiv/idUSTRE4BM49M20081223 SF Fed economist sees longest recession since WW2] accessdate=2009-04-24 </ref>, dėl kurios išaugo nedarbas ir kilo finansinė krizė. Aukščiausias krizės taškas buvo 2008 m. rugsėjis, kai bankrutavo [[Lehman Brothers]] bankas ir kitos finansinės institucijos. JAV vyriausybė turėjo išpirkti nuostolingai dirbusius [[General Motors]] ir [[Chrysler Group]] koncernus, kurių laikina savininke tapo vyriausybė. Recesija oficialiai baigėsi 2009 m. birželį, bet nedarbas iki 2011 m. vis dar siekia 9% ir daugiau. == Išnašos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:History of the United States|no=T}} [[Kategorija:JAV istorija| ]] bexqvfleq2853m9nn9czz7o4zdrb6vo Elektra (reikšmės) 0 25318 7846025 5269534 2026-05-27T16:05:51Z ~2026-31592-20 218498 Pridėta nauja reikšmė 7846025 wikitext text/x-wiki '''Elektra''': * Elektros reiškiniai (kai elektronai perneša krūvį fiziniuose kūnuose arba suteikia jiems statinį krūvį): ** [[Elektros energija]] – [[elektrinė įtampa|elektros potencialų skirtumu]] paremta energijos rūšis; ** [[Elektrostatika]] – mokslas, nagrinėjantis reiškinius, kai dėl elektronų pertekliaus ar trūkumo fizikiniai kūnai įgauna elektros krūvį; ** [[Elektrodinamika]] – mokslas, nagrinėjantis reiškinius, kai fizikiniais kūnais teka [[elektros srovė]], tai yra tvarkingai juda [[Elektronas|elektronai]]; ** [[Elektrinis laukas]] – elektrinį krūvį turinčių dalelių ar kūnų sąveika; ** [[Elektromagnetizmas|Elektromagnetinis laukas]] – laukas, susikuriantis tekant [[kintamoji elektros srovė|kintamai elektros srovei]]; * [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] – šiuo vardu yra keletas deivių. Žr. '''[[Elektra (mitologija)]]'''; * [[Ričardas Štrausas|Richardo Štrauso]] opera [[Elektra (opera)|„Elektra“]]; * Kino filmas „[[Elektra (filmas)|Elektra]]“; * [[Elektra (projektas)|Elektra]] – [[GNU]] projektas. Vieninga [[UNIX|Unix]]/[[Linux]] tipo [[Operacinė sistema|operacinės sistemos]] programų nustatymų sistema. * [[Elektra Lietuvoje|Elektra]] – lietuvių pop-grupė. {{Nuorodinis}} 2oklods3toimiw6253bktfxfn0ie70p 7846026 7846025 2026-05-27T16:07:42Z ~2026-31592-20 218498 Nauja žodžio reikšmė 7846026 wikitext text/x-wiki '''Elektra''': * Elektros reiškiniai (kai elektronai perneša krūvį fiziniuose kūnuose arba suteikia jiems statinį krūvį): ** [[Elektros energija]] – [[elektrinė įtampa|elektros potencialų skirtumu]] paremta energijos rūšis; ** [[Elektrostatika]] – mokslas, nagrinėjantis reiškinius, kai dėl elektronų pertekliaus ar trūkumo fizikiniai kūnai įgauna elektros krūvį; ** [[Elektrodinamika]] – mokslas, nagrinėjantis reiškinius, kai fizikiniais kūnais teka [[elektros srovė]], tai yra tvarkingai juda [[Elektronas|elektronai]]; ** [[Elektrinis laukas]] – elektrinį krūvį turinčių dalelių ar kūnų sąveika; ** [[Elektromagnetizmas|Elektromagnetinis laukas]] – laukas, susikuriantis tekant [[kintamoji elektros srovė|kintamai elektros srovei]]; * [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] – šiuo vardu yra keletas deivių. Žr. '''[[Elektra (mitologija)]]'''; * [[Ričardas Štrausas|Richardo Štrauso]] opera [[Elektra (opera)|„Elektra“]]; * Kino filmas „[[Elektra (filmas)|Elektra]]“; * [[Elektra (projektas)|Elektra]] – [[GNU]] projektas. Vieninga [[UNIX|Unix]]/[[Linux]] tipo [[Operacinė sistema|operacinės sistemos]] programų nustatymų sistema. * [[Elektra grupė|Elektra]] – lietuvių pop-grupė. {{Nuorodinis}} 1sscq1usvrmrhb8a68ein0qimwujq6a Sarajevas 0 25495 7846028 7686544 2026-05-27T16:14:19Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Centralna_banka_BiH.JPG, kurią naudotojas Jameslwoodward pašalino Commons projekte 7846028 wikitext text/x-wiki {{city/BIH |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{bs|Sarajevo}}, {{hr|Sarajevo}}, {{sr|Сарајево}} |paveikslėlis = Sarajevo City Panorama.JPG |paveikslėlio tekstas = Sarajevo panorama 2015 m. |herbas = Coat of arms of Sarajevo.svg |vėliava = Flag of Sarajevo.svg |PL=43|PM=52|PS=00|IL=18|IM=25|IS=00 |autonomija = Bosnijos ir Hercegovinos federacija |kantonas = |regionas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 343000 |plotas = 141.5 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Sarajevo |globėjas = |kirč = Sarãjevas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Sarajevas''' ({{bs|Sarajevo}}) – miestas [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] vidurio rytuose, prie [[Miliacka|Miliackos]] (''Miljacka'') upės; šalies sostinė. Iki [[1992]] m. prasidėjusio [[Bosnijos karas|Bosnijos karo]] buvo svarbus kultūros ir verslo centras, jame gyveno įvairios tautos (Bosnijos serbai, Bosnijos kroatai, musulmonai ir kt.). Daugiausia buvo gaminama kilimų, [[Šilkas|šilko]], [[Brangakmenis|brangakmenių]], [[tabakas|tabako]] prekių, mašinų ir įrengimų. Karas labai neigiamai paveikė miesto ekonomiką, kadangi daugelis pastatų ir gamyklų buvo sugriauta. Sarajeve yra Bosnijos ir Hercegovinos mokslo ir menų akademija, muziejus. Yra cerkvių, mečečių. 2020 m. miesto pagrindinę gyventojų dalį sudarė [[bosniai]] 91 %, [[Kroatai|kroatų]] 5 %, [[Serbai|serbų]] 4 %. == Etimologija == Miestas minimas nuo [[1244]] m. kaip '''''Vrchbosna''''' („aukštutinė [[Bosna]]“).<ref>{{Mašalaitis 2007|51–52}}</ref> [[1507]] m. užkariavę [[osmanai]] ėmė vadinti miestą '''''Sarajevu'''''. Šis vietovardis siejamas su {{tr|saray}}, o šis – su persų ''sarāy'', kas reiškia „rūmai, keleivių namai“. Prie jo pridėta slaviška priesaga ''-evo''. == Istorija == [[Vaizdas:Sarajevo_Kaisermoschee.JPG|thumb|left|Imperatoriaus mečetė]] Minimas nuo [[1244]] m., dabartinis pavadinimas – nuo [[1507]] m. Nuo [[1918]] m. gruodžio įėjo į [[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė]]s sudėtį (nuo [[1929]] m. – [[Jugoslavija]]), nuo [[1946]] m. liaudies respublikos, nuo [[1963]] m. – socialistinės respublikos sostinė. [[Bosnijos karas|Bosnijos karo]] metu Sarajevą buvo apsiautusios serbų pajėgos. Ši apsuptis buvo ilgiausia Europoje trukmės atžvilgiu nuo II pasaulinio karo – ji truko nuo [[1992]] m. [[balandžio 5]] d. iki [[1996]] m. [[vasario 29]] d. == Geografija == [[Vaizdas:Sarajevo topographic map.svg|thumb|right|Sarajevo topografinis žemėlapis]] Sarajevas yra įsikūręs netoli Bosnijos ir Hercegovinos šalies centro, istoriniame [[Bosnija|Bosnijos]] regione, Sarajevo slėnyje, [[Dinarų kalnynas|Dinarų kalnyno]] viduryje. Miestas yra pakilęs 550 m virš jūros lygio ir yra apsuptas didelėmis miškingomis kalvomis ir penkiomis didelėmis viršūnėmis, kurių aukščiausia – [[Treskavica]] (2088 m), kitos – [[Bjelašnica]] (2067 m), [[Jahorina]] (1913 m), [[Trebevičius]] (1627 m) ir [[Igmanas]] (1502 m). Paskutiniai keturi kalnai dar yra vadinami [[1984 m. žiemos olimpinės žaidynės|Sarajevo olimpiniais kalnais]]. [[Miliacka|Miliackos]] upė yra pagrindinė miesto geografinė ypatybė. Ji teka per miestą iš rytų per Sarajevo centrą į jo vakarinę dalį, kur susijungia su [[Bosna|Bosnos]] upe. === Klimatas === Sarajevui yra būdingas drėgnas kontinentinis klimatas arba drėgnas subtropinis klimatas. Miesto klimatui poveikį daro arti esanti [[Adrijos jūra]], nors ir kalnai miesto pietuose sumažina jos įtaką.<ref name="Lacan">{{Cite journal|last = Lacan|first = Igor|author2 = McBride, Joe R.|year = 2009|title = War and trees: The destruction and replanting of the urban and peri-urban forest of Sarajevo, Bosnia and Herzegovina|journal = Urban Forestry & Urban Greening|volume = 8|issue = 3|pages = 133–148 [134]|doi = 10.1016/j.ufug.2009.04.001}}</ref> Vidutinė temperatūra – 10 °C, sausis – šalčiausias mėnuo (apie 0,5 °C), o liepa – šilčiausias (19,7 °C). Šilumos rekordas (40,7 °C) buvo užfiksuotas 1946 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. (41,0). Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1942 m. sausio 25 d. (-26,2 °C). Vidutiniškai Sarajeve būna 46 dienos per metus, kai temperatūra perkopia 32 °C ir 4 dienos kai temperatūra nukrenta žemiau -15 °C.<ref name=weatherbase>{{Cite web|url = http://www.weatherbase.com/weather/weather.php3?s|title = Weatherbase: Historical Weather for Sarajevo, Bosnia and Herzegovina|publisher = Weatherbase|accessdate = 2013-04-17}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Paprastai mieste yra nedidelis [[debesuotumas]], vidutiniškai kasmet 45%. Vidutinis vėjo greitis – nuo 28 iki 48 km/h. == Ekonomika == Sarajevas dėl savo didelių gamybos, administravimo ir turizmo sektorių yra stipriausias ekonominis regionas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sarajevo kantonas sukuria beveik 25% šalies [[BVP]].<ref>{{Cite web|url = http://vlada.ks.gov.ba/sites/vlada.ks.gov.ba/files/procjena_pozicije_ks_u_raspodjeli_prihoda_od_indirektnih_poreza_u_bih.pdf|title = Sarajevo's economic standpoint in Bosnia and Herzegovina|date = 2016-02-12|publisher = Canton of Sarajevo|accessdate = 2016-02-12|archive-date = 2016-02-16|archive-url = https://web.archive.org/web/20160216030605/http://vlada.ks.gov.ba/sites/vlada.ks.gov.ba/files/procjena_pozicije_ks_u_raspodjeli_prihoda_od_indirektnih_poreza_u_bih.pdf|url-status=dead}}</ref> Po karo metų, Sarajevo ekonomikoje buvo vykdomos rekonstrukcijos ir reabilitacijos programos.<ref>European Commission & World Bank. {{Cite web|url = http://www.seerecon.org/bosnia/ec/sectors/sarajevo.htm|title = The European Community (EC) Europe for Sarajevo Programme|accessdate = 2006-07-26|archiveurl = https://web.archive.org/web/20071106094414/http://www.seerecon.org/bosnia/ec/sectors/sarajevo.htm|archivedate = 2007-11-06|df = }} The EC reconstruction programme for Bosnia and Herzegovina detailed by sector.</ref> 1997 m. Sarajeve buvo atidarytas Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas, o 2002 m. atsidarė Sarajevo vertybinių popierių birža. Nors [[Komunizmas|komunizmo]] laikotarpiu šalyje ir vyravo didžiosios pramonės šakos, tik keletas iš jų sėkmingai perėjo prie [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomikos]]. Sarajevo pramonės šakose dabar yra gaminami [[Tabakas|tabako]] produktai, [[baldai]], [[trikotažas]], automobiliai ir ryšių įranga.<ref name=Brit>„Sarajevo“, ''New Britannica,'' volume 10, edition 15 (1989). {{ISBN|0-85229-493-X}}.</ref> 2002 m. iš Sarajevo regiono buvo eksportuota 259 569 00 [[Konvertuojamoji markė|KM]]. Daugiausiai eksportuojama (28,2%) į [[Vokietija|Vokietiją]], [[Didžioji Britanija (sala)|Didžiąją Britaniją]] (16,8%) ir į [[Serbija ir Juodkalnija|Serbiją ir Juodkalniją]] (12,8%). Daugiausiai importuojama iš Vokietijos (15,8%). Viso importuojamo turto vertė yra 1 322 585 000 [[Konvertuojamoji markė|KM]], tai yra beveik 5,1 kartų daugiau negu visas eksportas. 1981 m. Sarajevo BVP vienam gyventojui buvo 133% nuo visos Jugoslavijos vidurkio.<ref>{{Cite book|title = Atlas svijeta: Novi pogled na Zemlju|year = 1984|edition = 3rd|publisher = Sveučilišna naklada Liber|location = Zagreb|language=hr|editor1-first = Radovan|editor1-last = Radovinović|editor2-first = Ivan|editor2-last = Bertić}}</ref> Sarajevas po [[Liubliana|Liublianos]] ir [[Zagrebas|Zagrebo]] yra turtingiausias miestas buvusioje Jugoslavijoje ir vienas iš turtingiausių miestų [[Balkanai|Balkanuose]]. {{Panorama|Panorama de Sarajevo 2.jpg|1600px|<center>Panoraminis Sarajevo slėnio vaizdas, 2012 m. [[Pavasaris|pavasaryje]]</center>}} == Sportas == [[1984]] m. mieste vyko [[XIV žiemos olimpinės žaidynės]]. === Futbolas === * [[FK Famos Vojkovići]] * [[FK Olimpik Sarajevo]] * [[FK Sarajevo]] * [[NK SAŠK Napredak]] * [[FK Slavija Sarajevo]] * [[FK Srpsko Sarajevo]] * [[FK Vrbanjusa Sarajevo]] * [[FK Željezničar Sarajevo]] == Miestų partnerystė == Miestai, su kuriais Sarajevas yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:<ref name="Sarajevo">{{Cite web|author = daenet d.o.o.|url = http://www.sarajevo.ba/en/stream.php?kat|title = Sarajevo Official Web Site : Sister cities|publisher = Sarajevo.ba|accessdate = 2009-05-06|url-status=dead|archiveurl = https://web.archive.org/web/20090412141407/http://www.sarajevo.ba/en/stream.php?kat|archivedate = 2009-04-12|df = }}</ref> {|style="width:100%" |- |style="width:33.3%;"| * {{Flagicon|Catalonia}} {{Flagicon|ESP}} [[Barselona]], [[Barselonos provincija]], Katalonija, Ispanija <small>''(nuo 2000)''</small><ref name="Sarajevo" /> * {{Flagicon|CRO}} [[Zagrebas]], Kroatija <small>''(nuo 2001)''</small><ref name="Sarajevo" /><ref name="Zagreb Twinning">{{Cite web|url = http://www1.zagreb.hr/mms/en/index.html|title = Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb|publisher = 2006–2009 City of Zagreb|accessdate = 2009-06-23|archive-date = 2017-07-07|archive-url = https://web.archive.org/web/20170707200910/http://www1.zagreb.hr/mms/en/index.html|url-status=dead}}</ref> * {{Flagicon|SVN}} [[Liubliana]], Slovėnija <small>''(nuo 2002)''</small><ref name="Sarajevo" /><ref name="Ljubljana twinnings">{{Cite web|url = http://www.ljubljana.si/si/ljubljana/pobratena-mesta-zdruzenja/|title = Medmestno in mednarodno sodelovanje|accessdate = 2013-06-26|work = Mestna občina Ljubljana (Ljubljana City)|language = sl|url-status=dead|archiveurl = https://web.archive.org/web/20130626075304/http://www.ljubljana.si/si/ljubljana/pobratena-mesta-zdruzenja/|archivedate = 2013-06-26|df = }}</ref> * {{Flagicon|Utah}} {{Flagicon|USA}} [[Solt Leik Sitis]], JAV <small>''(nuo 2002)''</small><ref name="Sarajevo" /> |style="width:33.3%;"| * {{Flagicon|EGY}} [[Kairas]], Egiptas <small>''(nuo 2006)''</small><ref name="Sarajevo" /> * {{Flagicon|CRO}} [[Dubrovnikas]], Kroatija <small>''(nuo 2006)''</small><ref name="Sarajevo" /> * {{Flagicon|NOR}} [[Lilehameris]], Norvegija <small>''(nuo 2006)''</small> |style="width:33.3%;"| * {{Flagicon|MKD}} [[Skopjė]], Makedonija <small>''(nuo 2006)''</small><ref name="Sarajevo" /><ref name="Skopje">{{Cite web|url = http://www.skopje.gov.mk/EN/DesktopDefault.aspx?tabindex|title = Official portal of City of Skopje&nbsp;– Skopje Sister Cities|publisher = City of Skopje|accessdate = 2009-07-14|url-status=dead|archiveurl = https://web.archive.org/web/20131024131101/http://www.skopje.gov.mk/EN/DesktopDefault.aspx?tabindex|archivedate = 2013-10-24|df = }}</ref> * {{Flagicon|TUR}} [[Konija]], Turkija <small>''(nuo 2007)''</small><ref name="Sarajevo" /> * {{Flagicon|IRN}} [[Reštas]], Iranas <small>''(nuo 2008)''</small><ref name="Sarajevo" /> * {{Flagicon|IRN}} [[Teheranas]], Iranas <small>''(nuo 2016)''</small><ref>[http://www.irna.ir/en/News/82287372/ Sarajevo mayor’s Tehran visit to give impetus to city diplomacy] 30 October 2016</ref> |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.sarajevo-tourism.com/bos/default.wbsp Sarajevo turizmo asociacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071109073227/http://www.sarajevo-tourism.com/bos/default.wbsp |date=2007-11-09 }} * [http://www.sarajevo-x.com Sarajevo portalas] * [http://navigator.ba/maps/sarajevo/dispmap.php Interaktyvus Sarajevo žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130519011211/http://navigator.ba/maps/sarajevo/dispmap.php |date=2013-05-19 }} * [http://www.infobar.ba/ infoBAR.ba Sarajevo gidas] {{Europos šalių sostinės}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos miestai]] d2rkaktp0qcwuds1tid61ubqwq7oxtk Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Čekiją 4 25875 7846044 7843431 2026-05-27T19:53:06Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846044 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Čekiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q213. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q190271|Q190271]] | [[Prahos metro]] | [[Metropolitenas]] | 59 |- | [[:d:Q99172|Q99172]] | [[Prahos Vaclavo Havelo oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 54 |- | [[:d:Q682544|Q682544]] | [[Mikulovas]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 53 |- | [[:d:Q107529288|Q107529288]] | [[2021 m. potvyniai Europoje]] | [[Potvynis (stichinė nelaimė)|potvynis]]<br/>[[stichinė nelaimė]]<br/>[[katastrofa]] | 48 |- | [[:d:Q457453|Q457453]] | [[Vila Tugendhat]] | [[muziejaus pastatas]]<br/>[[vila]] | 47 |- | [[:d:Q523489|Q523489]] | [[Terezinas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[tvirtovė]] | 47 |- | [[:d:Q748211|Q748211]] | [[Prahos senamiestis]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miesto centras]]<br/>[[miesto zona]] | 47 |- | [[:d:Q729370|Q729370]] | [[Prahos astronominis laikrodis]] | [[astronominis laikrodis]]<br/>[[24 valandų analoginis ciferblatas]]<br/>[[Varpinė]]<br/>[[lankytina vieta]] | 46 |- | [[:d:Q756581|Q756581]] | [[Františkovy Lázně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 45 |- | [[:d:Q763586|Q763586]] | [[Masaryko universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 45 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q158257|Q158257]] | [[Hlučín]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 42 |- | [[:d:Q159318|Q159318]] | [[Moravijos bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[misionierių draugija]] | 42 |- | [[:d:Q583910|Q583910]] | [[Aš (miestas)]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q753289|Q753289]] | [[Mala Strana]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 42 |- | [[:d:Q188112|Q188112]] | [[Prahos nacionalinis muziejus]] | [[nacionalinis muziejus]]<br/>[[muziejus]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]] | 41 |- | [[:d:Q103219993|Q103219993]] | [[Czechoslovak koruna]] | [[valiuta]]<br/>[[Krona]] | 40 |- | [[:d:Q847613|Q847613]] | [[Vaclovo aikštė]] | [[aikštė]] | 40 |- | [[:d:Q154942|Q154942]] | [[Battle of Königgrätz]] | [[mūšis]] | 39 |- | [[:d:Q160175|Q160175]] | [[Theresienstadt koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 39 |- | [[:d:Q616334|Q616334]] | [[Vyšehrad]] | [[tvirtovė]]<br/>[[griuvėsiai]]<br/>[[piliakalnis]] | 39 |- | [[:d:Q847514|Q847514]] | [[Alpių kalnų juosta]] | [[geomorfologinė sistema]]<br/>[[kalnai]]<br/>[[raukšlėtoji juosta]] | 39 |- | [[:d:Q986077|Q986077]] | [[Frýdlant]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 39 |- | [[:d:Q123952055|Q123952055]] | [[2023 Prague shooting]] | [[university shooting]]<br/>[[mass shooting]]<br/>[[murder–suicide]]<br/>[[spree shooting]]<br/>[[patricide]] | 38 |- | [[:d:Q1419555|Q1419555]] | [[Prahos nacionalinė galerija]] | [[tyrimų institucija]]<br/>[[nacionalinis muziejus]]<br/>[[art institution]]<br/>[[organizacija]] | 38 |- | [[:d:Q331630|Q331630]] | [[Pilsner Urquell]] | [[prekės ženklas]]<br/>[[beer brand]] | 38 |- | [[:d:Q421678|Q421678]] | [[Prahos Senamiesčio aikštė]] | [[aikštė]] | 38 |- | [[:d:Q475683|Q475683]] | [[Čekijos žemių ir Slovakijos Stačiatikių Bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[autokefalinė Rytų ortodoksų bažnyčia]] | 38 |- | [[:d:Q638912|Q638912]] | [[E75]] | [[automagistralė]]<br/>[[kelias]] | 38 |- | [[:d:Q732697|Q732697]] | [[National Theatre]] | [[teatro trupė]]<br/>[[organizacija]] | 38 |- | [[:d:Q990988|Q990988]] | [[Broumov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 38 |- | [[:d:Q10728124|Q10728124]] | [[ANO 2011]] | [[politinė partija]] | 37 |- | [[:d:Q1819381|Q1819381]] | [[Čekijos prezidentas]] | [[pareigybė]] | 37 |- | [[:d:Q383850|Q383850]] | [[Litovel]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q552113|Q552113]] | [[Dolní Věstonice venera]] | [[skulptūra]]<br/>[[archeologinis radinys]]<br/>[[Paleolito Veneros]] | 37 |- | [[:d:Q744598|Q744598]] | [[Hradčany]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]]<br/>[[miestas/miestelis]] | 37 |- | [[:d:Q999916|Q999916]] | [[Vysoké Mýto]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 37 |- | [[:d:Q1008696|Q1008696]] | [[Rožnov pod Radhoštěm]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[leidykla]] | 36 |- | [[:d:Q1453427|Q1453427]] | [[Dievo Motinos parapinė bažnyčia prieš Tyną]] | [[bažnyčia]] | 36 |- | [[:d:Q158584|Q158584]] | [[Duchcov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 36 |- | [[:d:Q753292|Q753292]] | [[Josefov]] | [[kadastro vietovėje Čekijoje]]<br/>[[savivaldybės dalis Čekijoje]] | 36 |- | [[:d:Q894440|Q894440]] | [[Boskovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 36 |- | [[:d:Q900636|Q900636]] | [[Central and Eastern Europe]] | [[regionas]] | 36 |- | [[:d:Q1009095|Q1009095]] | [[Otrokovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q1013909|Q1013909]] | [[Slaný]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q157728|Q157728]] | [[Fichtelio kalnagūbris]] | [[žema kalnų grandinė]]<br/>[[kalnagūbris]]<br/>[[Mezoreljefas]] | 35 |- | [[:d:Q158272|Q158272]] | [[Žamberk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q161513|Q161513]] | [[Tišnov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q341056|Q341056]] | [[Česká Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q374696|Q374696]] | [[defenestrations of Prague]] | [[įvykis]]<br/>[[mirties bausmė]] | 35 |- | [[:d:Q744016|Q744016]] | [[Konopiště Castle]] | [[pilis]] | 35 |- | [[:d:Q828099|Q828099]] | [[Pilietinė demokratijos partija]] | [[politinė partija]] | 35 |- | [[:d:Q871595|Q871595]] | [[Čekijos virtuvė]] | [[nacionalinė virtuvė]] | 35 |- | [[:d:Q63855|Q63855]] | [[Roudnice nad Labem]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 35 |- | [[:d:Q1008686|Q1008686]] | [[Ivančice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q149108|Q149108]] | [[Jablunkovas]] | [[miestas/miestelis]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]] | 34 |- | [[:d:Q158268|Q158268]] | [[Klášterec nad Ohří]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q2347172|Q2347172]] | [[Čekijos Respublikos parlamentas]] | [[parlamentas]]<br/>[[Dvejų rūmų parlamentas|Dviejų rūmų parlamentas]] | 34 |- | [[:d:Q327749|Q327749]] | [[Železná Ruda]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]] | 34 |- | [[:d:Q662194|Q662194]] | [[Velké Bílovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 34 |- | [[:d:Q830418|Q830418]] | [[Jáchymov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]] | 34 |- | [[:d:Q842323|Q842323]] | [[Khalkhas]] | [[etninė grupė]] | 34 |- | [[:d:Q933480|Q933480]] | [[Luhačovice]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 34 |- | [[:d:Q936145|Q936145]] | [[Loket]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q20492|Q20492]] | [[Bechyně]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 34 |- | [[:d:Q1000060|Q1000060]] | [[Humpolec]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1001639|Q1001639]] | [[Světlá nad Sázavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q1008750|Q1008750]] | [[Stříbro]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q149103|Q149103]] | [[Rumburk]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[pasienio miestas]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q152662|Q152662]] | [[Saint Andrew's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Slavic holiday]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 33 |- | [[:d:Q152965|Q152965]] | [[Silesian German]] | [[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]]<br/>[[tarmė]]<br/>[[germanų kalbos]] | 33 |- | [[:d:Q158274|Q158274]] | [[Kadaň]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q3409229|Q3409229]] | [[Prime Minister of the Czech Republic]] | [[pareigybė]] | 33 |- | [[:d:Q386988|Q386988]] | [[Říčany]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q392429|Q392429]] | [[Šternberkas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q443107|Q443107]] | [[Senoji naujoji sinagoga]] | [[sinagoga]] | 33 |- | [[:d:Q603975|Q603975]] | [[UEFA supertaurė 2013 m.]] | [[sporto sezonas]] | 33 |- | [[:d:Q740915|Q740915]] | [[Fulnek]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 33 |- | [[:d:Q761439|Q761439]] | [[Moravský Krumlov]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q898468|Q898468]] | [[Brandýs nad Labem-Stará Boleslav]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[konurbacija]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q961325|Q961325]] | [[Holešov]] | [[mažas miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 33 |- | [[:d:Q969482|Q969482]] | [[Strahov Monastery]] | [[Vienuolynas]]<br/>[[convent]]<br/>[[collegiate church]] | 33 |- | [[:d:Q1000078|Q1000078]] | [[Moravská Třebová]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q1010144|Q1010144]] | [[Hluboká nad Vltavou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |- | [[:d:Q1015409|Q1015409]] | [[Bílovec]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q1021080|Q1021080]] | [[Lipník nad Bečvou]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q1021621|Q1021621]] | [[Nelahozeves]] | [[Čekijos savivaldybė]] | 32 |- | [[:d:Q105198|Q105198]] | [[Veselí nad Moravou]] | [[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q118006|Q118006]] | [[list of World Heritage Sites in the Czech Republic]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 32 |- | [[:d:Q1329478|Q1329478]] | [[Čekijos technikos universitetas Prahoje]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[tyrimų institucija]]<br/>[[leidykla]] | 32 |- | [[:d:Q158242|Q158242]] | [[Adamov]] | [[miestas]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |- | [[:d:Q1853488|Q1853488]] | [[Smartwings]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]] | 32 |- | [[:d:Q246837|Q246837]] | [[Zákupy]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]] | 32 |- | [[:d:Q593629|Q593629]] | [[Krupka]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[mining community]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]] | 32 |- | [[:d:Q682361|Q682361]] | [[Uničovas]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q703158|Q703158]] | [[Velké Meziříčí]] | [[Čekijos savivaldybė]]<br/>[[savivaldybė, turinti miesto privilegijas Čekijoje]]<br/>[[savivaldybė su įgaliota savivaldybės įstaiga]]<br/>[[Čekijos savivaldybė, turinti išplėstus įgaliojimus]] | 32 |- | [[:d:Q735278|Q735278]] | [[Lednice-Valtice Cultural Landscape]] | [[kultūrinis kraštovaizdis]]<br/>[[kraštovaizdžio paminklų zona]] | 32 |- | [[:d:Q93728|Q93728]] | [[Order of the White Lion]] | [[ordinas]] | 32 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] ll7ahgf9s8srn8zoqa2c7yylasrtqia Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Daniją 4 27960 7846199 7843528 2026-05-28T11:40:12Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846199 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Daniją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q35. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q206277|Q206277]] | [[Kopenhagos oro uostas]] | [[tarptautinis oro uostas]]<br/>[[komercinio eismo aerodromas]] | 61 |- | [[:d:Q113215|Q113215]] | [[Carlsberg Group]] | [[alaus darykla]]<br/>[[verslas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[akcinė bendrovė]] | 54 |- | [[:d:Q1063455|Q1063455]] | [[The Lego Group]] | [[privačiai valdoma įmonė]] | 52 |- | [[:d:Q1531570|Q1531570]] | [[Global Biodiversity Information Facility]] | [[tarptautinė organizacija]]<br/>[[ne pelno organizacija]]<br/>[[research infrastructure]]<br/>[[data library]]<br/>[[online database]]<br/>[[biologinė duomenų bazė]]<br/>[[taxonomic database]]<br/>[[global species database]] | 51 |- | [[:d:Q209151|Q209151]] | [[Folketingas]] | [[atskira kamera]]<br/>[[vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji valdžia]] | 51 |- | [[:d:Q202206|Q202206]] | [[Kristijanija]] | [[sąmoninga bendruomenė]]<br/>[[vietos savivalda]]<br/>[[mikrorajonas]]<br/>[[shanty town]]<br/>[[Netikra valstybė]] | 50 |- | [[:d:Q322361|Q322361]] | [[Ribe]] | [[mažas miestas]] | 50 |- | [[:d:Q500076|Q500076]] | [[Gentofte komuna]] | [[Danijos komuna]] | 49 |- | [[:d:Q842108|Q842108]] | [[Euronext]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]] | 47 |- | [[:d:Q26167|Q26167]] | [[Šlėzvigo kunigaikštystė]] | [[istorinis regionas]]<br/>[[kunigaikštystė]] | 45 |- | [[:d:Q62326|Q62326]] | [[Danijos regionas]] | [[Organizacinė-teisinė forma|juridinė forma]] | 45 |- | [[:d:Q212741|Q212741]] | [[Kopenhagos metro]] | [[automated rapid transit]] | 44 |- | [[:d:Q257223|Q257223]] | [[Ballerup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 44 |- | [[:d:Q484018|Q484018]] | [[Gladsaxe Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 44 |- | [[:d:Q28031|Q28031]] | [[Svendborgė]] | [[miestas]] | 44 |- | [[:d:Q1164334|Q1164334]] | [[DR]] | [[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[production company]] | 43 |- | [[:d:Q924265|Q924265]] | [[Orhuso universitetas]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[organizacija]] | 43 |- | [[:d:Q38840|Q38840]] | [[Catalogue of Life]] | [[biologinė duomenų bazė]]<br/>[[Interneto svetainė|Internetinė svetainė]]<br/>[[online database]] | 43 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q159318|Q159318]] | [[Moravijos bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[misionierių draugija]] | 42 |- | [[:d:Q183572|Q183572]] | [[Vordingborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 42 |- | [[:d:Q512562|Q512562]] | [[Hvidovre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q493826|Q493826]] | [[Lingbi Torbekas]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q493833|Q493833]] | [[Albertslund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q499479|Q499479]] | [[Allerød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q503153|Q503153]] | [[Stevns Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 41 |- | [[:d:Q110289|Q110289]] | [[Tivolio sodai]] | [[pramogų parkas]]<br/>[[pleasure garden]] | 40 |- | [[:d:Q168446|Q168446]] | [[Low Saxon]] | [[tarmių grupė]]<br/>[[natūralioji kalba]]<br/>[[šiuolaikinė kalba]] | 40 |- | [[:d:Q282496|Q282496]] | [[Tårnby Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q504977|Q504977]] | [[Greve Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q511214|Q511214]] | [[Hjoringas]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q58819597|Q58819597]] | [[Extinction Rebellion]] | [[visuomeninis judėjimas]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[visuomenės apačia]]<br/>[[tiesioginiai veiklos metodai]] | 40 |- | [[:d:Q7715809|Q7715809]] | [[Thisted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q795477|Q795477]] | [[Danijos ministras pirmininkas]] | [[valstybinė įstaiga]] | 40 |- | [[:d:Q940733|Q940733]] | [[Kristianborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[building of public administration]] | 40 |- | [[:d:Q29927|Q29927]] | [[Slagelse Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 40 |- | [[:d:Q499400|Q499400]] | [[Høje-Taastrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q499469|Q499469]] | [[Solrød Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q502040|Q502040]] | [[Ishøj Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q503222|Q503222]] | [[Jammerbugt Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q503232|Q503232]] | [[Frederikssund Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q506716|Q506716]] | [[Næstved Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q507170|Q507170]] | [[Danijos liaudies partija]] | [[politinė partija]] | 39 |- | [[:d:Q511376|Q511376]] | [[Brønderslev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q511949|Q511949]] | [[Rudersdalis]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q512528|Q512528]] | [[Mariagerfjordas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q512550|Q512550]] | [[Favrskovas]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q514844|Q514844]] | [[Vallensbæk Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q838823|Q838823]] | [[Dragør Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q21006|Q21006]] | [[Glostrup Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q30013|Q30013]] | [[Nyborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 39 |- | [[:d:Q164490|Q164490]] | [[Herlev Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q165383|Q165383]] | [[Als]] | [[Sala]] | 38 |- | [[:d:Q206101|Q206101]] | [[Rozenborgo rūmai]] | [[rūmai]]<br/>[[muziejus]] | 38 |- | [[:d:Q217321|Q217321]] | [[Venstre]] | [[Šiaurės šalių agrarinės partijos]]<br/>[[politinė partija]] | 38 |- | [[:d:Q300856|Q300856]] | [[Aalborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q3162907|Q3162907]] | [[Tønder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503045|Q503045]] | [[Fredensborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503108|Q503108]] | [[Skive Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q503227|Q503227]] | [[Struer Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q505113|Q505113]] | [[Egedalas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q506877|Q506877]] | [[Herning Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q511975|Q511975]] | [[Vestimerlandas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q512540|Q512540]] | [[Hørsholm Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q514777|Q514777]] | [[Ringkøbing-Skjern Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q21152|Q21152]] | [[Aabenraa Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q27976|Q27976]] | [[Faborg Midfinas]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q28150|Q28150]] | [[Vejle Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 38 |- | [[:d:Q1425064|Q1425064]] | [[Odsherred Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q244444|Q244444]] | [[2009 United Nations Climate Change Conference]] | [[United Nations Climate Change Conference]] | 37 |- | [[:d:Q407292|Q407292]] | [[Air Greenland]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[flag carrier]] | 37 |- | [[:d:Q494827|Q494827]] | [[Gribskovas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q500058|Q500058]] | [[Odder Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q502168|Q502168]] | [[Frederikshaunas]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q504664|Q504664]] | [[Køge Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q505369|Q505369]] | [[Lejre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q512595|Q512595]] | [[Iskast Brandė]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q515986|Q515986]] | [[Hedensted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q645747|Q645747]] | [[Esbjerg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q883628|Q883628]] | [[Saint Lucy's Day]] | [[šventė]]<br/>[[Christian holy day]]<br/>[[religious holiday]] | 37 |- | [[:d:Q21142|Q21142]] | [[Varde Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q21150|Q21150]] | [[Vejen Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q21151|Q21151]] | [[Sorø Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q27967|Q27967]] | [[Assens Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 37 |- | [[:d:Q1137682|Q1137682]] | [[Trundholmo saulės vežimas]] | [[archeologinis radinys]]<br/>[[skulptūra]] | 36 |- | [[:d:Q204976|Q204976]] | [[Kalundborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q2488464|Q2488464]] | [[Frederiksberg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q326528|Q326528]] | [[Børsen]] | [[office building]] | 36 |- | [[:d:Q499896|Q499896]] | [[Rebild Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q502644|Q502644]] | [[Lemvig Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q502770|Q502770]] | [[Morsø Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q502962|Q502962]] | [[Viborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q503097|Q503097]] | [[Rødovre Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q503116|Q503116]] | [[Ringsted Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505000|Q505000]] | [[Faxe Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505130|Q505130]] | [[Halsnæs Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505151|Q505151]] | [[Silkeborg Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q505156|Q505156]] | [[Norddjurs Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |- | [[:d:Q506109|Q506109]] | [[Holstebro Municipality]] | [[Danijos komuna]] | 36 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] jcljaa8doebr24e301frrnz8n8cj05c Ronald Reagan 0 31874 7846180 7748306 2026-05-28T10:08:36Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_Being_Sworn_in_for_a_Second_Term_by_Chief_Justice_Warren_Burger_as_Nancy_Reagan_Observes_in_the_United_States_Capitol_Rotunda.jpg keičiamas President_Ronald_Reagan_Being_Sworn_in_for_a_Second_Term_by_Chief_Justice_Warren_Bu 7846180 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | name=Ronald Reagan | image=Ronald Reagan 1981 presidential portrait.jpg | titulas= [[Sąrašas:JAV prezidentai|40-asis]] [[JAV prezidentas]] | term_start=[[1981]] m. [[sausio 20]] d. | term_end=[[1989]] m. [[sausio 20]] d. | predecessor=[[Jimmy Carter]] | successor=[[George H. W. Bush]] | titulas1= 33-asis [[Kalifornija|Kalifornijos]] gubernatorius | term_start1=[[1967]] m. [[sausio 3]] d. | term_end1=[[1975]] m. [[sausio 7]] d. | predecessor1=[[Pat Brown]] | successor1=[[Jerry Brown]] | birth_date={{Gimė|1911|2|6}} | birth_place={{flagicon|JAV}} [[Tampikas]], [[Ilinojus]], [[JAV]] | death_date={{Mirė|2004|6|5|1911|2|6}} | death_place={{flagicon|JAV}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | spouse=(1) [[Jane Wyman]] (susituokė 1940 metais, išsiskyrė 1948 metais)<br />(2) [[Nancy Reagan|Nancy Davis]] (susituokė 1952 metais) | party=[[JAV respublikonų partija|Respublikonų partija]] | apdovanojimai=[[Prezidento laisvės medalis]]</br >1993</br >[[Kongreso aukso medalis]]</br >2000 | parašas=Reagan signature.png | vikiteka=Ronald Reagan }} '''Ronaldas Vilsonas Reiganas''' ({{en|Ronald Wilson Reagan}}, [[1911]] m. [[vasario 6]] d. – [[2004]] m. [[birželio 5]] d.) – [[Sąrašas:JAV prezidentai|40-asis]] [[JAV prezidentas]] ([[1981]]–[[1989]] metais) ir 33-asis [[Kalifornija|Kalifornijos]] gubernatorius ([[1967]]–[[1975]] metais). Eidamas prezidento pareigas, Reiganas įgyvendino naujas drąsias politines ir ekonomines iniciatyvas. Jo mokesčių mažinimo ekonominę politiką, pramintą „[[Reiganomika]]“, sudarė dereguliacija (valstybės kainų reguliavimo panaikinimas) ir žymus mokesčių sumažinimas, įvykdytas [[1981]] metais. Reigano pirmosios kadencijos metu buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Pirmoji kadencija taip pat pasižymėjo tuo, kad prezidentas laikėsi tvirtos pozicijos ir nedarė nuolaidų profesinėms sąjungoms. Be to, Reiganas įsakė pradėti [[JAV invazija į Grenadą|karinius veiksmus Grenadoje]]. Ronaldas Reiganas triuškinančiu skirtumu buvo perrinktas antrajai kadencijai. Antrosios kadencijos metu buvo užbaigtas [[Šaltasis karas]], įvykdytas [[Libijos bombardavimas]], atskleistas [[Irano-Kontros skandalas]] (skandalas dėl prekybos ginklais su [[Iranas|Iranu]] ir [[Nikaragva|Nikaragvos]] kontrrevoliucionierių (Kontrų) rėmimo). Prezidentas taip pat inicijavo karinių pajėgų didinimą kaip ginklavimosi varžybų su [[SSRS|Sovietų Sąjunga]] manevrą, atsisakydamas tarptautinių santykių įtampos mažinimo strategijos. Reiganas viešai pavadino SSRS „[[blogio imperija]]“ ir rėmė antikomunistinius judėjimus visame pasaulyje. Jis vedė derybas su [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] generaliniu sekretoriumi [[Michailas Gorbačiovas|Michailu Gorbačiovu]]. Derybos baigėsi [[Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės sutartis|vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės sutartimi]], kuria abi pusės įsipareigojo mažinti savo branduolinių ginklų arsenalą. Reiganas baigė savo prezidentavimą [[1989]] metais. [[1994]] metais jis atskleidė, kad jam buvo diagnozuota [[Alzhaimerio liga]]. Jis mirė po 10 metų, [[2004]] metais, būdamas 93-ejų metų amžiaus. == Jaunystė == [[Vaizdas:Ronald Reagan in Dixon, Illinois, 1920s.jpg|thumb|200px|right|Ronaldas Reiganas paauglystėje]] Tėvas – Džonas (Džekas) Reiganas (kilęs iš [[airiai|airių]] katalikų šeimos), motina – Neli Vilson Reigan (kilusi iš [[škotai|škotų]]-[[anglai|anglų]] šeimos). Dėl Reigano išvaizdos panašumo į „storą mažą olandą“ ir jo šukuosenos tėvas vadindavo jį olandu ({{en|Dutch}}). Ši pravardė lydėjo Ronaldą visą jo jaunystę. Reiganų šeima trumpai gyveno keliuose [[Ilinojus|Ilinojaus]] miestuose ir miesteliuose, tokiuose kaip Monmaufe, Geilsberge ir [[Čikaga|Čikagoje]], iki [[1919]] metų, kai jie grįžo atgal į [[Tampikas|Tampiko]] miestą, į butą virš vienos parduotuvės. Kai Reiganas buvo išrinktas prezidentu, gyvendamas viršutiniame [[Baltieji rūmai|Baltųjų Rūmų]] aukšte, privačiose patalpose, Reiganas šmaikštavo, kad jis „jaučiasi lyg vėl gyvendamas virš parduotuvės”<ref>http://www.boston.com/news/nation/articles/2004/06/06/reagan_all_american_dies_at_93/ Reagan, all-American, dies at 93, 40th president led a revival of conservatism </ref>. [[1920]]-ųjų metų pabaigoje, užsidarius minėtai parduotuvei, Reiganų šeima persikėlė į [[Diksonas|Diksoną]], kur Ronaldas lankė vidurinę mokyklą, kurioje jis susidomėjo vaidyba, sportu, istorijų pasakojimu. [[1926]] metais gavo pirmąjį darbą – gelbėtojo pareigas Rok Riveryje Louelo parke, netoli Diksono. „Aš išgelbėjau 77 gyvybes“, sakė Reiganas interviu, paminėdamas, kad jis įpjaudavo ant rąsto žymę už kiekvieną jo išgelbėtą gyvybę <ref>[http://www.cnn.com/SPECIALS/2004/reagan/stories/bio.part.one/index.html Small town to tinseltown]</ref>. Po vidurinės mokyklos Reiganas lankė [[Eurekos koledžas|Eurekos koledžą]], kurioje jis buvo „[[Tau Kappa Epsilon]]“ brolijos nariu. Reiganas koledže specializavosi [[Ekonomika|ekonomikoje]] ir [[Sociologija|sociologijoje]], buvo aktyvus sporte, įskaitant ir futbolą. == Karjera pramogų pasaulyje == === Radijas ir filmai === [[Vaizdas:Ronald Reagan in Cowboy From Brooklyn trailer.jpg|thumb|150px|left|1938 metais Ronaldas Reiganas vaidino filme „Kaubojus iš Bruklino“]] [[1932]] metais baigęs Eurikos koledžą, Reiganas išvažiavo į [[Ajova|Ajovos]] valstiją, kur dalyvavo perklausoje darbui mažo miestelio [[radijo stotis|radijo stotyje]] ir gavo futbolo komentatoriaus darbą Ajovos universitete. Kiek vėliau dirbo pranešėju vienoje radijo stotyje. Keliaudamas darbo reikalais [[Kalifornija|Kalifornijoje]], [[1937]] metais Reiganas dalyvavo aktorių perklausoje, po kurios jis pasirašė septynerių metų kontraktą su [[Warner Bros|Warner Brothers]] kino studija.<ref>[http://www.reaganfoundation.org/reagan/biography/a_hero.asp Ronald Reagan Biography, A Hero from the Heartland] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071031092212/http://www.reaganfoundation.org/reagan/biography/a_hero.asp |date=2007-10-31 }}</ref> Reiganas debiutavo [[1937]] metų filme „Meilė tiesioginiame eteryje“. Kitas žymesnis filmas, kuriame jis vaidino, yra [[1942]] metų filmas „Kings Row“ („Karalių ginčas“), kuris buvo nominuotas [[Oskaras|Oskarui]]. Taip pat vadino filmuose: „Tennessee’s Partner”, „Hellcats of the Navy”, „This Is the Army”, „Bedtime for Bonzo”, „Cattle Queen of Montana”, „The Killers”. Per visą savo kino karjerą Reiganas vaidino 54 meniniuose filmuose, dauguma kurių buvo mažo biudžeto filmai, skirti mažoms auditorijoms. Reigano vaidyba nesulaukė visuotinio pripažinimo. === Karinė tarnyba === Baigęs 14 mėnesių trukusius neakivaizdinius karinius kursus, [[1937]] metų balandį Reiganas buvo įrašytas į rezervą kaip laisvai samdomas karys. Kiek vėliau, 1937 metų gegužę, Reiganui buvo suteiktas Kavalierių karininkų rezervistų korpuso antrojo leitenanto laipsnis. Nuo birželio 18 dienos jis buvo įrašytas į 323-ąją [[Kavalerija|kavaleriją]]<ref>[https://web.archive.org/web/20070701172746/http://www.irwin.army.mil/Units/11TH+Armored+Cavalry+Regiment/11thACR/ History of the 11th Armored Cavalry Regiment]</ref>. [[1942]] metų balandžio 18 dieną, jis buvo pakviestas atlikti savo karinę tarnybą, tačiau dėl trumparegystės medicininė komisija klasifikavo Ronaldą kaip ribotų galimybių, o tai neleido jam tarnauti užsienyje (tai yra [[Europa|Europoje]], kur vyko pagrindiniai [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo veiksmai]]). Reiganas pirmąją užduotį vykdė [[San Franciskas|San Franciske]], Fort Meisono krovinių uoste, kur jis ėjo ryšių tarnybos karininko pareigas. Karinių oro pajėgų prašymu Reiganas iš kavalerijos perėjo į karines oro pajėgas, ir buvo užrašytas į Pirmąjį kino gamybos kompleksą Kavlero mieste, Kalifornijos valstijoje. [[1943]] metų vasario 14 dieną jis buvo pakeltas pareigose iki pirmojo leitenanto. [[1944]] metų sausį Ronaldui suteiktas kapitono rangas. Tų pačių metų vasarį kapitonas Reiganas buvo nukreiptas į [[Niujorkas|Niujorką]]. 1944 metų lapkričio 14 dieną, jis buvo paskirtas į 18-ąją karinių oro pajėgų bazę Kalvele, kur jis ir pasiliko tarnauti iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Reiganas buvo rekomenduotas pakelti iki majoro rango, tačiau rekomendacija nebuvo priimta. Ronaldas Reiganas baigė tarnybą [[1945]] metų gruodžio 9 dieną. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, jo kompleksas karinėms oro pajėgoms pagamino 400 mokomųjų trumpametražinių kino filmų. === Kino Aktorių Gildijos prezidentas ir televizija === [[1941]] metais Reiganas buvo išrinktas į [[JAV kino aktorių gildija|Kino aktorių gildijos]] (KAG) direktorių tarybą. Per pirmuosius jo dalyvavimo šioje profesinėje sąjungoje metus Ronaldas neturėjo jokios įtakos gildijos veikloje. Jis tiesiog dalyvaudavo vykdomuosiuose posėdžiuose, klausydamasis, ką kalba labiau patyrę įtakingi gildijos nariai, tarp kurių buvo ir gana žymūs to meto aktoriai. [[1946]] metais, po demobilizacijos, Ronaldas tapo trečiuoju KAG viceprezidentu. [[1947]] metais organizaciją sukrėtė viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kuris baigėsi šešių KAG direktorių tarybos narių ir paties KAG prezidento atsistatydinimais. Reiganas buvo iškeltas kandidatu priešlaikiniuose KAG prezidento rinkimuose, kuriuos jis ir laimėjo. Vėliau, nuo [[1947]] iki [[1952]] metų, jis buvo perrinktas prezidentu penkerius metus iš eilės. Šeštą kartą KAG prezidentu jis buvo išrinktas [[1959]] metais. [[1947]] metais Reiganas, kaip gildijos prezidentas, davė parodymus senato antiamerikietiškos veiklos komisijai dėl komunistų įtakos kino industrijai. Reiganas buvo įsitikinęs, kad komunistai stengiasi užimti kino industriją. Reigano, kaip profesionalaus aktoriaus, paskutinis pasirodymas buvo televizijos seriale „Mirties Slėnio Dienos“ 1964-65 metais. == Santuokos ir vaikai == [[Vaizdas:Ronald Reagan and Nancy Reagan aboard a boat in California 1964.jpg|thumb|150px|right|Ronaldas ir Nensė Reiganai valtyje 1964 metais]] [[1938]] metais Reiganas filmavosi filme „Brolis žiurkė“ kartu su aktore [[Jane Wyman|Džein Vaiman]] ([[1914]]–[[2007]]). Jų sužadėtuvės įvyko teatre „Čikaga“. Pora susituokė [[1940]] metų [[sausio 26]] dieną. Jie turėjo du vaikus: Mauryn ([[1941]]–[[2001]]) ir Kristiną (gimė ir mirė [[1947]] m.). Trečiąjį vaiką – Maiklą (gim. [[1945]] m.), Reiganai įsisūnijo. Pora išsiskyrė [[1948]] metų [[birželio 28]] dieną. [[1949]] metais Ronaldas susipažino su aktore [[Nancy Reagan|Nensė Deivis]], kuri vėliau palaikė su Reiganu ryšį kaip su Kino Aktorių Gildijos prezidentu. Jis padėjo jai dėl to, kad jos pavardė atsidūrė Holivudo „juodajame sąraše“ (ją supainiojo su kita bendrapavarde aktore). Nensė aprašė šį jų susitikimą taip: „Nežinau, ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet tai buvo malonus suartėjimas“ <ref>[http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/americas/265714.stm End of a love story]</ref>. Reiganas pasipiršo jai viename Los Andželo restorane. Pora susituokė [[1952]] metų [[kovo 4]] dieną Litl Braun bažnyčioje, San Fernando slėnyje. Susilaukė 2 vaikų: Patricijos (g.[[1952]] [[spalio 22]] d.) ir Rono (g.[[1958]] [[gegužės 20]] d.). Aprašoma, kad jų santykiai išties buvo artimi ir intymūs. Kai Ronaldas tapo JAV prezidentu, o Nensė pirmąją ledi, jie dažnai demonstravo savo meilę vienas kitam. Prezidento spaudos atstovė pažymėjo: „Jų santykiai niekada nenustojo būti kasdieniais, jie nenustojo rodyti vienas kitam dėmesio ženklų.“ Ronaldas vadino savo žmoną Mamyte, ji vadino jį Roniu. == Ankstyvoji politinė karjera == [[1952]] ir [[1956]] metais Ronaldas Reiganas buvo prezidento [[Dvaitas Eizenhaueris|D. Eizenhauerio]] rinkimų kampanijos dalyvis, o [[1960]] m. padėjo [[Richard Nixon|R. Niksonui]]. [[1962]] m. perėjo į [[JAV respublikonų partija|respublikonų partiją]], sakydamas, kad ne jis paliko demokratų partiją, o demokratų partija paliko jį<ref>[http://www.latimes.com/news/obituaries/la-reagan,1,4780792.story?page=6&coll=la-news-obituaries&ctrack=1&cset=true Former President Reagan Dies at 93]</ref>. [[1964]] m. dalyvaudamas respublikonų kandidato [[Barry Goldwater|B. Goldvoterio]], atskleidė savo ideologines pažiūras, sakydamas: „[[JAV Tėvai-įkūrėjai]] žinojo, kad vyriausybė negali kontroliuoti ekonomikos nemanipuliuodami žmonėmis. Jie žinojo, kad jei vyriausybė nori kažko pasiekti, ji turi panaudoti jėgą ir prievartą tikslo pasiekimui. Atėjo laikas pasirinkti“<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=lvg7lRsCVJ8&feature=related Video Time for choosing]</ref>. Vėliau ši kalba, pavadinta „Laikas pasirinkti“, tapo plačiai žinoma ir laikoma Reigano politinės karjeros pradžia. == Kalifornijos gubernatorius (1967–1975) == [[Vaizdas:Ronald Reagan and Nancy Reagan at victory celebration for 1966 Governor's election.jpg|thumb|150px|left|Ronldas ir Nensė Reiganai švenčia pergalę gubernatoriaus rinkimuose]] [[Vaizdas:Ronald Reagan, Nancy Reagan, Pat Nixon, and Richard Nixon in 1970.jpg|thumb|150px|right|Reiganų susitikimas su tuometiniu prezidentu Ričardu Niksonu (1970 metai)]] Kalifornijos respublikonai po šios jo kalbos, sužavėti jo politinėmis nuostatomis ir [[charizma]], [[1966]] m. iškėlė Reiganą kandidatu į Kalifornijos gubernatoriaus postą. Jo rinkiminėje kampanijoje išsiskyrė dvi pagrindinės temos: „priversti grįžti į darbą dykaduonius, besinaudojančius gerove“ ir „apsivalyti nuo sumaišties Berklio universitete (pacifistinius ir antiglobalistinius protestus)“. R. Reiganas laimėjo prieš pareigas einantį gubernatorių Edmundą Petą-Brauną, kuris pretendavo trečiai kadencijai. [[1967]] metų [[sausio 3]] dieną Ronaldas davė priesaiką. Reigano gubernatoriaus darbas padėjo suformuoti jo politiką, kurios jis laikėsi vėlesnėje savo politinėje karjeroje, einant prezidento pareigas. == 1976 metų prezidentinė kampanija == {{main|1976 metų JAV prezidento rinkimai}} [[Vaizdas:1976 Republican National Convention.jpg|thumb|150px|right|Ronaldas Reiganas su Džeraldu Fordu respublikonų nacionaliniame suvažiavime 1976 metais]] [[1976]] metais Reiganas metė iššūkį pareigas einančiam prezidentui [[Gerald Ford|Džeraldui Fordui]] dėl tapimo Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus. Reiganas greitai įtvirtino savo, kaip konservatyvaus kandidato, reputaciją, padedamas, Amerikos Konservatorių Sąjungos, kuri tapo pagrindiniu jo politinio pagrindo komponentu. Dž. Fordas tuo tarpu buvo laikytas daugiau nuosaikių pažiūrų respublikonu. Nepaisant dviprasmiškos rinkimų eigos&nbsp;– laimint tai vienam, tai kitam kandidatui, viršų vos ne vos paėmė Dž. Fordas su 1184 delegatų balsų prieš 1070 Reiganui atiduotų delegatų balsų<ref>https://web.archive.org/web/20061006023552/http://www.politicallibrary.org/TallState/1976rep.html 1976 New Hampshire Presidential Primary, February 24, 1976 Republican Results</ref>. Kalboje, kurioje jis pripažino savo pralaimėjimą, jis pažymėjo branduolinio karo pavojų bei grėsmę, kurią kelia Sovietų Sąjunga. Šiuose rinkimuose respublikonas Dž. Fordas pralaimėjo demokratų kandidatui į prezidentus [[Jimmy Carter|Džimiui Karteriui]]. == 1980 metų prezidentinė kampanija == {{main|1980 metų JAV prezidento rinkimai}} [[Vaizdas:Reagan 1980 campaign.jpg|thumb|150px|left|Reigano prezidentinė kampanija 1980 metais Pietų Karolinoje]] [[1980]] metų prezidentinė kampanija tarp Reigano ir prezidento pareigas einančio Džimio Karterio vyko, kai šalį kamavo vidinės problemos bei tebevykstanti įkaitų krizė [[Iranas|Irane]]. Reigano rinkimų kampanija pabrėžė keletą fundamentalių principų: mažesnius mokesčius ekonomikos stimuliavimui, mažesnį valdžios kišimąsi į žmonių gyvenimus, valstijų teises ir stiprią nacionalinę gynybą. Tapęs Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, Reiganas pasirinko [[George Herbert Bush|Džordžą H. W. Bušą]] savo kandidatu į viceprezidentus. Reiganas laimėjo rinkimus, laimėjęs 44 valstijose ir surinkdamas 489 rinkėjų kolegijos narių balsus, kol tuo tarpu Dž. Karteris surinko 49 balsus, laimėdamas šešiose valstijose ir [[Vašingtonas|Vašingtone]] (sostinėje). Reiganas laimėjo 50,7 % rinkėjų balsų, Karteris 41 %, o nepriklausomas kandidatas Džonas Andersonas (liberalus Respublikonas) gavo 6,7 %. Respublikonai pirmą kartą nuo [[1952]] metų užėmė [[Senatas|Senatą]], gaudami 34 parlamento rūmų vietas, tačiau Demokratai išsilaikė daugumoje. == Prezidentavimas 1981–1989 == Būdamas prezidentu, Ronaldas Reiganas laikėsi politikos, kuri atspindėjo jo tikėjimą žmogaus asmenine laisve, pakeitė JAV vidaus politiką, įskaitant JAV ekonomiką ir išplėstą kariuomenę, prisidėjo prie [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] užbaigimo. „Reigano Revoliucija“, kaip teigia šalininkai, pagyvino Amerikos moralę ir sumažino žmonių priklausomumą nuo valdžios. Būdamas prezidentu, Reiganas rašė dienoraštį<ref>[http://www.harpercollins.com/books/9780060876005/The_Reagan_Diaries/index.aspx The Reagan Diaries] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100115032441/http://www.harpercollins.com/books/9780060876005/The_Reagan_Diaries/index.aspx |date=2010-01-15 }}</ref>, kuriame jis komentavo kasdienius jo prezidentavimo įvykius ir reiškė savo nuomonę apie tuometines problemas. Dienoraštyje dažnai minima jo žmona Nensė. Dienoraštis, pavadinimu „Reigano dienoraščiai“, buvo išleistas [[2007]] metų gegužę. Jis tapo bestseleriu. === Pirmoji kadencija, 1981–1985 === [[Vaizdas:President Ronald Reagan and Nancy Reagan waving from the limousine during the Inaugural Parade (cropped).jpg|thumb|150px|right|Reiganai mojuoja iš važiuojančio limuzino po inauguracijos]] Iki šių dienų Ronaldas Reiganas yra antrasis vyriausias JAV prezidentu išrinktas žmogus. Pirmosios inauguracijos kalboje, kurią jis pasakė [[1981]] metų [[sausio 20]] dieną, prezidentas pabrėžė šalies ekonominį silpnumą ir svyravimus sakydamas, kad „valdžia neišspręs problemų, valdžia ir yra problema“. Reigano prezidentavimas prasidėjo dramatiškai: Reiganui sakant inauguracinę kalbą, buvo paleisti 52 JAV įkaitai, 444 dienas laikyti [[Iranas|Irano]] nelaisvėje. ==== Pasikėsinimas ==== [[1981]] metų [[kovo 30]] dieną, Reiganas kartu su savo spaudos atstovu ir kitais dviem žmonėmis buvo pašauti tariamo samdomo žudiko Džono Hinklio jaunesniojo<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=UoZeZprXnDg Video U.S. President Ronald Reagan assassination attempt.]</ref>. Kulka, per mažiau nei colį nepataikiusi į širdį, pervėrė Ronaldo kairįjį plautį. Jis pradėjo kosėti krauju jau limuzine, todėl buvo skubiai nuvežtas į Džordžo Vašingtono universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas plaučio kolapsas (išsekimas). Jam buvo atlikta skubi operacija, kurios metu iš jo kūno buvo pašalinta kulka. Operacinėje Reiganas juokavo su chirurgais: „Tikiuosi, jūs visi esat respublikonai“. Nors taip nebuvo, chirurgas Džozefas Džioradano atsakė: „Šiandien, pone Prezidente, mes visi esame respublikonai“. Kulka buvo išimta, operacija, kaip manyta, buvo sėkminga. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad prezidento gyvybė buvo rimtame pavojuje dėl staigaus kraujo netekimo ir sunkių kvėpavimo sutrikimų. Reiganas sugebėjo rimtą problemą paversti linksma: kai Nensė Reigan atėjo jo aplankyti pirmą kartą, jis jai pasakė: „Brangioji, aš pamiršau pasilenkti<ref>[http://www.pbs.org/newshour/character/essays/reagan.html Character above all – Ronald Reigan essay] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121111174553/http://www.pbs.org/newshour/character/essays/reagan.html |date=2012-11-11 }}</ref> (turima omenyje staigų pasilenkimą bokse norint išvengti smūgio)“. Prezidentas buvo išrašytas iš ligoninės balandžio 11 dieną. Ronaldas pasveiko palyginti greitai, taip tapdamas pirmuoju pareigas einančiu prezidentu, išgyvenusiu pasikėsinimą į gyvybę. Šis įvykis gan ženkliai paveikė Reigano populiarumą. Apklausos rodė, kad jo populiarumas buvo maždaug 73 %. Reiganas tikėjo, jog Dievas pasigailėjo jo gyvybės, kad jis galėtų įgyvendinti savo tikslą. ==== Skrydžių kontrolės darbuotojų streikas ==== Praėjus nedaug laiko, kai Reiganas pradėjo darbą, federalinės oro kontrolės tarnybos darbuotojai pradėjo streiką, pažeisdami reglamentą, kuriuo valstybės tarnybų sąjungoms yra draudžiama streikuoti. Pavadindamas situaciją nepaprastąja, Reiganas surengė spaudos konferenciją Baltųjų Rūmų Rožių Sode, kur jis pareiškė, kad jei oro kontrolės darbuotojai negrįš prie darbo per 48 valandas, jie bus atleisti, o jų darbo sutartys bus nutrauktos. Nepaisant kai kurių Reigano kabineto narių baimės dėl potencialios neigiamos politinės reakcijos, rugpjūčio 5 dieną Reiganas atleido 11,345 streikuojančius oro kontrolės darbuotojus, kurie nepakluso įsakymui grįžti į darbą. Pasak Čarlzo Kreiverio, [[Džordžo Vašingtono universitetas|Džordžo Vašingtono universiteto]] Teisės mokyklos profesoriaus, toks žingsnis leido amerikiečiams kitaip pažvelgti į Reiganą, kuris privačių darbdavių bendruomenei davė suprasti, kad viskas bus gerai, jei jie sukils prieš profesines sąjungas. ==== „Reiganomika“ ir ekonomika ==== Reiganui pradėjus eiti prezidento pareigas, JAV [[infliacija|infliacijos]] rodiklis buvo ties 11,83 % riba, nedarbingumo rodiklis ties 7,5 % atžyma. Reiganas vykdė politiką, paremtą mokesčių mažinimo ekonomine strategija, propagavo klasikinį liberalizmą, siekdamas pagyvinti ekonomiką visuotiniais ir plačiais mokesčių mažinimais. „Reiganomika“ buvo plačiai diskutuojama. Jos šalininkai pabrėžė pagėrėjimus tam tikruose pagrindiniuose ekonomikos rodikliuose, teigdami, kad „Reiganomika“ buvo sėkminga. O kritikai pabrėžė, kad dėl tokios ekonominės politikos žymiai išaugo federalinio biudžeto deficitas ir valstybės skolos. Reigano „taikos per jėgą“ politika baigėsi rekordiniu saugumo [[Infrastruktūra|infrastruktūros]] kūrimu [[1981]]–[[1985]] metais. Reigano prezidentavimo laikotarpiu, federalinių mokesčių įplaukų rodiklis žymiai sumažėjo, pasirašius dvipartinį [[1981]] metų Ekonomikos atgaivinimo mokesčių aktą. [[Bendrasis vidaus produktas|Bendrojo vidaus produkto]] (BVP) augimas stipriai pagerėjo po [[1982]] metų [[Recesija|recesijos]]. Per aštuonerius Reigano prezidentavimo metus BVP nuolat augo 3,4 % kasmet. Nedarbingumas pasiekė 10,8 % ribą [[1982]] metų gruodį, aukščiau nei bet kada nuo [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios ekonominės krizės]] metų ([[1929]]–[[1933]]), tačiau per likusį Reigano prezidentavimo laikotarpį nedarbingumas tik mažėjo. Buvo sukurta 16 milijonų naujų darbo vietų, o infliacija žymiai sumažėjo. Reiganas taip pat ištaisė mokesčių kodeksą, pasirašydamas dvipartinį [[1986]] metų Mokesčių Reformos aktą. Buvo iškilę abejonių, kad Reigano politika atnešė daugiau naudos turtingiesiems, nei vargingai gyvenantiems žmonėms, todėl daugelis nepasiturinčių žmonių, taip pat tautinės mažumos manė, kad Reiganas yra abejingas jų pastangoms. Norint padengti biudžeto deficitus, JAV turėjo skolintis pinigų tiek šalies viduje, tiek užsienyje, o tai padidino valstybinę skolą nuo 700 milijardų JAV dolerių iki 3 trilijonų JAV dolerių. Reiganas naujas skolas pavadino „didžiausiu jo prezidentavimo nusivylimu“. Yra teigiama, kad dėl skolų ir kasmetinių biudžeto deficitų Reigano įpėdinis [[George Herbert Bush|Džordžas H. W. Bušas]] sulaužė savo prezidentinės kampanijos pažadus ir padidino mokesčius<ref>[http://www.businessweek.com/magazine/content/04_25/b3888032_mz011.htm Reagan’s Economic Legacy]</ref>. ==== Libanas ir Grenada, 1983 ==== [[Vaizdas:President Ronald Reagan meets with Prime Minister Eugenia Charles.jpg|thumb|160px|left|Reiganas diskutuoja apie Grenados įvykius su Dominikos respublikos premjere.]] [[1983]] metų [[spalio 23]] amerikiečių taikdarių pajėgos [[Beirutas|Beirute]], neseniai dislokuotos Ronaldo Reigano, dalis tarptautinių ginkluotųjų pajėgų [[Libanas|Libano]] pilietinio karo metu, buvo užpultos savižudžių sprogdintojų. Šis išpuolis nusinešė 241 amerikiečio kario gyvybę. Reiganas pavadino ataką niekinga ir pažadėjo neišvesti karinių pajėgų iš Libano. Buvo suplanuota atakuoti Šeiko Abdulos barakus Balbeke [[Hezbollah]] kovotojų treniruočių stovyklą Libane, bet misija vėliau buvo atšaukta. [[1984]] metų vasario 7 dieną prezidentas Ronaldas Reiganas jūrų pėstininkams įsakė pradėti pasitraukimą iš Libano. [[1983]] metų spalio 25 dieną, po užpuolimo praėjus dviem dienoms, Reiganas įsakė JAV pajėgoms įsiveržti į [[Grenada|Grenadą]], kur [[1979]] metais po perversmo į valdžią atėjusi Marksistų-Leninistų vyriausybė susivienijo su [[SSRS]] ir [[Kuba]]. Prezidentas Reiganas pabrėžė regioninę grėsmę, kurią kelia SSRS ir Kubos karinių pajėgų telkimas Karibų regione. Pirmoji didelė karinė operacija po [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]], surengta JAV karinių pajėgų, truko keletą dienų. JAV laimėjo. 19 JAV karių žuvo, 116 buvo sužeista. Gruodžio viduryje, kai buvo paskirta nauja vyriausybė, JAV pajėgos iš Grenados pasitraukė. ==== Šaltojo karo paaštrėjimas ==== Reiganas paaštrino Šaltąjį karą, visiškai panaikindamas tarptautinių santykių įtampos mažinimo politiką. Imtis tokio žingsnio paskatino Sovietų invazija į Afganistaną. Reiganas įsakė masiškai kurti ir telkti JAV kariuomenės bazes. Prezidentas įgyvendino naują politiką SSRS atžvilgiu: atgaivindamas ginklų programas, atšauktas prezidento [[Jimmy Carter|Karterio]] administracijos. Reigano administracija sukūrė tarpkontinentinę balistinę raketą MX „Peacekeeper“ ir dislokavo Peršingo vidutinio nuotolio raketas [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]] (VFR), taip atsakydama į Sovietų Sąjungos vidutinio nuotolio balistinių raketų dislokavimą. Kartu su britų ministre pirmininke [[Margaret Thatcher|Margaret Tečer]], Reiganas ideologiniu požiūriu pasmerkė Sovietų Sąjungą. Britų parlamente [[1982]] metų birželio 8 dieną pasakytoje kalboje, Reiganas pasakė, kad „laisvės ir demokratijos ėjimas pirmyn paliks marksizmą – leninizmą istorijos pelenų krūvoje“ <ref>[http://www.youtube.com/watch?v=DB4ffRjxvJo Video President Ronald Reagan – Address to the British Parliament]</ref>. [[1983]] metų kovo 3 dieną jis taip pat numatė komunizmo žlugimą, sakydamas, kad „Komunizmas yra tik dar kitas liūdnas ir keistas žmonijos istorijos puslapis, kuris jau yra baigiamas rašyti.“ Kalboje, pasakytoje 1983 metų kovo 8 dieną Nacionalinėje Evangelikų Asociacijoje, Reiganas pavadino Sovietų Sąjungą „blogio imperija“ <ref>[http://www.youtube.com/watch?v=do0x-Egc6oA Video President Ronald Reagan – „Evil Empire“ Speech]</ref>: {{citata| Taip, pasimelskime už tų, kurie gyvena totalitarinėje tamsoje, išgelbėjimą. Melskimės, kad jie atrastų tą Dievo žinojimo džiaugsmą. Bet iki kol jie tai supras, žinokime, kol jie garbina šalies aukščiausiąją valdžią, kol jie skelbia savo viršenybę už individualų žmogų ir pranašauja savo galutinį viešpatavimą visoje Žemėje, jie yra blogio židinys moderniame pasaulyje. |}} [[1983]] metų rugsėjo 1 dieną, po to, kai sovietų naikintuvai numušė Korėjos oro linijų lėktuvą su 269 žmonėmis, tarp kurių buvo ir JAV kongresmenas Laris Makdonaldas, Reiganas palygino įvykį su skerdynėmis ir pareiškė, kad sovietai atsisuko „prieš visą pasaulį ir moralinius principus, kurie visur lydi žmonių tarpusavio santykius.“ Prezidento Reigano administracija į incidentą atsakė sustabdydama sovietų keleivinius oro skrydžius į JAV ir nutraukdama keletą susitarimų su Sovietų Sąjunga, kas finansiškai pakenkė SSRS. Laikydamasi politikos, dar žinomos pavadinimu Reigano doktrina, Reigano administracija atvirai ir užslėptai teikė pagalbą antikomunistiniams pasipriešinimo judėjimams. Norėta sunaikinti sovietų remiamus komunistinius režimus Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. SSRS karo Afganistane metu, Reiganas padėjo mudžechedinų pajėgoms, kovojusioms prieš [[Tarybinė armija|Tarybinę armiją]]. Prezidento Reigano užslėpta veiksmų programa vertinama teigimai, mat ji padėjo užbaigti Sovietų okupaciją Afganistane. [[1983]] metų kovą Reiganas pristatė Strateginės Gynybos Iniciatyvą (SGI) (apsaugos projektą), kuria, naudojantis žemėje ir kosmose esančiomis sistemomis, būtų galima apsaugoti JAV nuo strateginių branduolinių balistinių raketų atakų. Reiganas manė, kad toks gynybinis skydas gali padaryti branduolinį karą neįmanomą. Tačiau oponentai, netikėdami šios gynybinės technologijos efektyvumu, pavadino SGI „Žvaigždžių karais“, ginčydamiesi, kad technologinis šio projekto tikslas yra neįgyvendinamas. Sovietai susirūpino šios sistemos galimais padariniais. SSRS CK generalinis sekretorius [[Jurijus Andropovas]] pasakė, kad SGI pastatys visą pasaulį į pavojų. Dėl šių priežasčių, kaip mano buvęs prezidento Reigano patarėjas Deividas Gergenas, SGI paspartino Šaltojo karo pabaigą. Kritikai apibūdina Reigano užsienio politiką agresyvia, imperialistine, priekaištauja dėl karo kurstymo. Tačiau valdantys Amerikos konservatoriai gynė tokią politiką, kuri buvo būtina JAV apsaugos interesų gynybai. Tokia politika tęsėsi tol, kol į valdžią SSRS neatėjo reformatorius [[Michailas Gorbačiovas]], vykdęs naują atvirumo ([[glasnost]]) ir pertvarkos ([[perestroika]]) politiką. ==== 1984 metų prezidentinė kampanija ==== [[Vaizdas:ElectoralCollege1984.svg|thumb|250px|right|[[1984 metų JAV prezidento rinkimai|1984 metų prezidento rinkimai JAV]]: <span style="color:red;"> raudonose valstijose </span> laimėjo Reiganas, <span style="color:blue;"> mėlynose </span> – Mondeilas]] [[1984]] metais Reiganas sutiko būti iškeltu Respublikonų kandidatu į prezidentus. Savo kalboje jis paskelbė, kad tai yra „dar vienas rytas Amerikoje“, tarp kitų dalykų užsimindamas ir apie atsigaunančią ekonomiką ir gerą JAV atletų pasirodymą Los Andželo vasaros Olimpinėse žaidynėse. Reiganas tapo pirmuoju JAV prezidentu atidariusiu Olimpines žaidynes, vykusias JAV. Reigano oponentas [[1984 metų JAV prezidento rinkimai|1984 metų prezidento rinkimuose]] buvo buvęs JAV viceprezidentas [[Volteris Mondeilas]]. Dėl garbaus Reigano amžiaus ir jo silpno pasirodymo pirmuosiuose rinkimų debatuose, buvo suabejota, ar jis sugebės būti prezidentu dar vieną kadenciją. Reiganas atsirevanšavo antruosiuose debatuose, sąmojingai atsakydamas į klausimą apie savo amžių<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=LoPu1UIBkBc Video Reagan-Mondale debate: the age issue]</ref>: {{citata| Aš nelaikysiu savo amžiaus šios kampanijos problema. Aš nesiruošiu politiniais tikslais pasinaudoti savo oponento jaunyste ir nepatyrimu.|}} Tai sukėlė plojimus ir juoką ne tik iš publikos pusės, bet ir iš paties Mondeilo. Tų metų lapkritį Reiganas buvo triuškinančiu rezultatu perrinktas prezidentu, laimėdamas 49 valstijose iš 50. Mondeilas sugebėjo laimėti tik gimtojoje [[Minesota|Minesotoje]] (3800-ais balsų) ir [[Vašingtonas|Kolumbijos apygardoje]] (Vašingtone). Reiganas Laimėjo 525 rinkėjų kolegijos narių balsus, daugiausiai nei bet kuris kitas kandidatas per visą JAV istoriją. Reiganas surinko 58,8 % rinkėjų balsų, [[Walter Mondale|Mondeilas]] – 40,6 %. === Antroji kadencija, 1985–1989 === Ronaldas Reiganas buvo prisaikdintas prezidentu antrajai kadencijai [[1985]] metų [[sausio 20]] dieną privačioje ceremonijoje [[Baltieji rūmai|Baltuosiuose rūmuose]]. Vieša ceremonija įvyko Kapitolijaus rotondoje kitą dieną. Kadangi sausio 20 dieną buvo sekmadienis, nevyko jokios viešos šventės. Sausio 21 diena buvo viena šalčiausių dienų Vašingtono istorijoje, todėl dėl itin žemos temperatūros ir didelio iškritusio sniego kiekio, inauguracijos iškilmės ir šventė vyko Kapitolijaus viduje. [[Vaizdas:President Ronald Reagan Being Sworn in for a Second Term by Chief Justice Warren Burger as Nancy Reagan Observes in the United States Capitol Rotunda - DPLA - 600a88cff2aa976f32fba60dfed88960.jpg|thumb|180px|left|Reiganas prisaikdinamas antrajai kadencijai]] [[1985]] metais Reiganas kartu su VFR kancleriu [[Helmutas Kolis|Helmutu Koliu]] aplankė vokiečių karių kapines Bitburge, kur padėjo vainiką. Buvo nustatyta, kad kapinėse buvo palaidoti 49 [[Waffen-SS]] nariai. Reiganas padarė pareiškimą, kuriame jis nacių karius, palaidotus tose kapinėse, pavadino aukomis, kas sukėlė sąmyšį, nes manyta, kad Reiganas sulygino SS karius su Holokausto aukomis. Pat Buchanan, Reigano administracijos komunikacijų vadovas, teigė, kad Reiganas buvo klaidingai suprastas. Tada Reiganas buvo primygtinai raginamas atšaukti savo vizitą, tačiau prezidentas atsakė, kad tai būtų neteisinga neištesėti pažado, duoto kancleriui Koliui. Reigano administracija buvo kritikuota dėl jos per daug lėtos reakcijos į [[ŽIV]]/[[AIDS]] epidemiją. Tūkstančiams žmonių užsikrėtus virusu, Reiganas nedidino finansavimo medicininiams eksperimentams, kad būtų išrasti vaistai, o nuvertino situaciją. Reiganas pripažino, kad AIDS yra didelė problema tik [[1987]] metų gegužės 31 dieną trečiojoje tarptautinėje AIDS konferencijoje Vašingtone<ref>[http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/chronicle/archive/2004/06/08/EDG777163F1.DTL Reagan’s AIDS Legacy – Silence equals death] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090408174743/http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/chronicle/archive/2004/06/08/EDG777163F1.DTL |date=2009-04-08 }}</ref>. ==== Kova su narkotikais ==== Antrosios kadencijos viduryje, Reiganas paskelbė griežtesnę politiką prieš [[narkotikai|narkotikus]]. Jis sakė, kad „narkotikai kelia grėsmę visuomenei“ ir pažadėjo kovoti už mokyklas ir darbovietes be narkotikų. Taip pat buvo išplėstas narkomanų gydymas, įvesti griežtesni įstatymai, uždrausti narkotikai, informuojama apie narkotikų žalą sveiktai ir visuomenei. [[1986]] metų spalio 27 dieną Reiganas pasirašė įstatymų bilį, kuriuo buvo skiriami 1,7 milijardai JAV dolerių kovai su narkotikais. Šis bilis taip pat apibrėžė privalomas minimalias bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Įstatymų rinkinys buvo kritikuotas už neramumų kalinių tarpe skatinimą, mat skyrėsi bausmės už nusikaltimus, susijusius su paprastuoju (miltelių formos) [[kokainas|kokainu]], ir už nusikaltimus, susijusius su rūkomuoju kokainu. Kritikai kaltino, kad administracijos politika iš tikrųjų labai nedaug sumažino narkotikų prieinamumą ar nusikaltimus gatvėse, o tai Amerikos bendruomenei kainavo ne tik daug pinigų, bet ir daug gyvybių. Šios politikos šalininkai pabrėžė sėkmę mažinant narkotikų vartojimą paauglių tarpe. Prezidento žmonai Nensei Reigan kova prieš narkotikus tapo pagrindiniu prioritetu, todėl ji sukūrė kampaniją „Just Say No“ („Tiesiog pasakyk ne“) prieš narkotikų vartojimą, norėdama atkalbėti vaikus ir paauglius nuo narkotikų, kaip pasilinksminimo priemonės, vartojimo. Ponia Reigan aplankė 65 miestus 33 JAV valstijose, kalbėdama apie narkotikų ir [[alkoholis|alkoholio]] pavojų. ==== Kosminio laivo „Challenger“ katastrofa ==== [[Vaizdas:Reagan Challenger.jpg|thumb|200px|right|Ronaldas Reiganas kreipėsi į tautą po erdvėlaivio „Challenger“ katastrofos]] [[1986]] metų [[sausio 28]] dieną įvykęs kosminio erdvėlaivio „[[Challenger]]“ iširimas į dalis tapo pagrindiniu Reigano prezidentavimo momentu. Erdvėlaivis iširo, praėjus 73 sekundėms po pakilimo, ir visi 7 juo skridę [[astronautas|astronautai]] žuvo. Tarp aukų buvo ir Christa McAuliffe, turėjusi tapti pirmąja mokytoja kosmose. Tragedijos naktį prezidentas Reiganas perskaitė kalbą, kurioje buvo sakoma<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=gEjXjfxoNXM Video President Ronald Reagan – Address on the Challenger Disaster]</ref>: {{citata| Ateitis nepriklauso bailiams, ji priklauso drąsiesiems. Erdvėlaivio „Challenger“ įgula traukė mus link tos ateities, ir mes toliau seksime paskui juos… Mes niekada nepamiršime jų, nei paskutinio karto, kai juos matėme šįryt, kai jie ruošėsi kelionei, atsisveikindami mojavo, kai jie išniro ir atšiaurių Žemės pančių, kad paliestų Dievo veidą. |}} ==== Libijos bombardavimas ==== [[JAV]] ir [[Libija|Libijos]] santykiai Reigano prezidentavimo laikotarpiu buvo labai įtempti nuo Sidros įlankos incidento [[1981]] metais. Įtampa dar labiau išaugo [[1986]] metų rugpjūčio pradžioje, kai vienoje [[Berlynas|Berlyno]] diskotekoje sprogo bomba. Teroro akto metu žuvo 63 JAV karinių pajėgų darbuotojai ir vienas karys. Remdamasis tuo, kad yra „nenuginčijamų įrodymų“, kad Libija vadovavo teroristiniam sprogdinimui, Reiganas leido panaudoti jėgą prieš šią šalį. Vėlų [[1986]] metų balandžio 15 dienos vakarą JAV įvykdė eilę oro atakų virš Libijos objektų. Atakos buvo inicijuotos, norint sustabdyti Libijos lyderio [[Muammar al-Gaddafi|Muamaro Kadafio]] galimybes skleisti terorizmą, siūlant jam pakeisti savo nusikalstamą elgesį. Prezidentas kreipėsi į tautą iš prezidentūros po to, kai buvo pradėtos atakos, teigdamas, kad „Kai mūsų piliečiai yra užpuolami priešiškų režimų, kurioje nors pasaulio vietoje, mes visada reaguosime į tai tol, kol aš esu prezidentas.<ref>[http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/april/15/newsid_3975000/3975455.stm 1986: US launches air strikes on Libya]</ref>“ Reiganas pateisino atakas, kaltindamas Libiją esant tiesiogiai atsakingą už terorizmą, nukreiptą prieš JAV. ==== Imigracija ==== [[1986]] metais Reiganas pasirašė Imigracijos reformos ir kontrolės aktą (IRKA). Aktas uždraudė sąmoningai samdyti ir priimti į darbą nelegalius imigrantus. Aktas reikalauja iš darbdavių patvirtinti jų samdinių imigracinį statusą. IRKA taip pat garantavo amnestiją maždaug 3 milijonams nelegalių imigrantų, kurie kirto JAV sieną iki [[1982]] metų sausio 1 dienos ir nuolat gyveno JAV teritorijoje. Akto kritikai teigia, kad dėl šio akto darbdaviai patiria sankcijas, kurių nenusipelnė. Be to, aktas nesugebėjo sustabdyti nelegalios imigracijos. Po akto pasirašymo ceremonijos, surengtos prie naujai nušveistos [[Laisvės statula|Laisvės statulos]], Reiganas pasakė<ref>[http://www.reagan.utexas.edu/archives/speeches/1986/110686b.htm Statement on Signing the Immigration Reform and Control Act of 1986] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061231081116/http://www.reagan.utexas.edu/archives/speeches/1986/110686b.htm |date=2006-12-31 }}</ref>: {{citata| Šio akto legalizacijos nuostatos žymiai pagerins vienos iš asmenų klasės [nelegalių imigrantų], dabar turinčios slėptis šešėliuose, neturinčios priėjimo prie atviros ir laisvos visuomenės privilegijų, gyvenimą. Jau greitai daugelis šių vyrų ir moterų galės išeiti į dienos šviesą, ir pagaliau, jei jie to panorės, tapti Amerikos piliečiais. |}} ==== Irano-Kontros skandalas ==== [[1986]] metais prezidento administraciją sukrėtė skandalas, kilęs dėl pajamų, gautų slaptai parduodant ginklus [[Iranas|Iranui]], panaudojimo finansuojant [[Nikaragva|Nikaragvos]] Kontras (kontrrevoliucionierius), nors tai aiškiai buvo uždrausta įstatymu. Irano-Kontros skandalas tapo didžiausiu politiniu skandalu 9-ajame dešimtmetyje. Tarptautinio teismo teisėjas, kuris turėjo išspręsti kilusį ginčą, nusprendė, kad JAV pažeidė tarptautinę teisę Nikaragvoje, nes kišosi į kitų šalių reikalus. Prezidentas Reiganas prisipažino nieko nežinojęs apie sąmokslo egzistavimą. Jis paskyrė du respublikonus ir vieną demokratų partijos atstovą (Tauerio komisija) ištirti susidariusią situaciją. Komisija nerado jokių tiesioginių įrodymu, kad Reiganas žinojo apie programą, tačiau Reiganas buvo labai kritikuotas dėl nesugebėjimo sutramdyti savo personalo, kas leido neteisėtai panaudoti lėšas. Atskirame Kongreso pranešime buvo padaryta išvada, kad „prezidentas Reiganas turėtų žinoti, ką daro jo nacionalinio saugumo patarėjai“. Reigano populiarumas sumažėjo nuo 67 % iki 46 % mažiau nei per savaitę. Tai yra didžiausias ir greičiausias prezidento populiarumo sumažėjimas per visą JAV istoriją. Keturiolikai Reigano personalo narių buvo pateikti kaltinimai, 11 iš jų buvo pripažinti kaltais. 1986 metais Tarptautiniame teisingumo teisme Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pripažintos kaltomis už karo nusikaltimus Nikaragvoje. ==== Šaltojo karo pabaiga ==== [[Vaizdas:ReaganBerlinWall.jpg|thumb|160px|right|Ronaldas Reiganas kalbėdamas Berlyne paragino Michailą Gorbačiovą „nuversti Berlyno sieną“]] Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio pradžios SSRS sukūrė daugiau karinio arsenalo nei JAV, nes anksčiau JAV pasikliovė savo ginklų kokybiniu pranašumu. Po Reigano įsakytos karinės infrastruktūros plėtros, Sovietų Sąjunga daugiau drastiškai nebedidino savo ginkluotės. Milžiniškos karinės išlaidos, kartu su kolektyvizuotu žemės ūkiu, neveiksminga planine gamyba, buvo didelė našta Sovietų ekonomikai. Tuo pat metu Reigano administracija įtikino [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]] padidinti naftos gavybą, todėl [[1985]] metais naftos kainos krito net 3 kartus, o juk nafta buvo pagrindinis SSRS eksporto pajamų šaltinis. Visi šie faktoriai privedė prie Sovietų Sąjungos ekonomikos sąstingio Gorbačiovo valdymo metu. [[Vaizdas:Reagan and Gorbachev signing.jpg|thumb|160px|left|Reiganas ir Gorbačiovas pasirašo branduolinio nusiginklavimo sutartį]] Ronaldas Reiganas suprato, kad su [[Michailas Gorbačiovas|Michailo Gorbačiovo]] atėjimu į valdžią gali daug kas pasikeisti. Todėl Reiganas perėjo prie diplomatijos, taip norėdamas paskatinti Sovietų lyderį siekti esminio ginklų mažinimo susitarimo. Gorbačiovas sutiko susitikti su Reiganu keturiose viršūnių konferencijose visame pasaulyje: visų pirma, [[Ženeva|Ženevoje]] ([[Šveicarija]]), antrą kartą [[Islandija|Islandijos]] sotinėje [[Reikjavikas|Reikjavike]], trečią kartą [[Vašingtonas|Vašingtone]], ir paskutinį kartą [[Maskva|Maskvoje]]. Reiganas manė, kad jei jis įtikintų sovietus siekti daugiau demokratijos ir žodžio laivės, tai privestų prie reformų ir komunizmo žlugimo. [[1987]] metų [[birželio 12]] dieną, kalbėdamas prie Berlyno sienos, Reiganas kvietė Michailą Gorbačiovą eiti toliau<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=WjWDrTXMgF8 Video Reagan – Tear Down This Wall]</ref>: {{citata| Generalini sekretoriau Gorbačiovai, jei Jūs siekiate taikos, jei siekiate Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos gerovės, jei siekiate liberalizacijos, ateikite prie šių vartų! Pone Gorbačiovai, atidarykite šiuos vartus! Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną! |}} Prieš atvykdamas į Vašingtoną trečiajam viršūnių susitikimui [[1987]] metais, Gorbačiovas pranešė apie savo ketinimus siekti svarbaus nusiginklavimo susitarimo. Vakarų diplomatai pranešė, kad Gorbačiovas siūlo dideles nuolaidas JAV, taip pat politikos pokyčius Rytų Europoje, jei šalys pasirašys nusiginklavimo susitarimą. Gorbačiovas ir Reiganas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų sutartį Baltuosiuose Rūmuose. Pagal šią sutartį abi šalys susitarė sunaikinti visą susitartos rūšies ginklų arsenalą. Kai Reiganas atvyko į ketvirtąjį viršūnių susitikimą Maskvoje [[1988]] metais, į jį buvo žiūrima kaip į įžymybę. Vieno žurnalisto paklaustas ar vis dar laiko Sovietų sąjungą „blogio imperija“, Reiganas atsakė: „Ne. Aš kalbėjau apie kitus laikus, kitą erą.<ref>[http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,973554-5,00.html The Summit Goodfellas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130521072918/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,973554-5,00.html |date=2013-05-21 }}</ref>“ Gorbačiovo prašymu, Reiganas Maskvos valstybiniame universitete pasakė kalbą apie laisvąją rinką. Berlyno siena buvo nugriauta [[1989]] metais. Po dvejų metų žlugo Sovietų Sąjunga. ==== Sveikata ir savijauta ==== [[1985]] metų birželio 13 d. Reiganui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo iš jo [[Gaubtinė žarna|gaubtinės žarnos]] buvo pašalinti vėžiniai polipai. Pirmą kartą buvo pasinaudota 25-ąja JAV konstitucijos pataisa (JAV prezidentui negalint eiti pareigų, jo pareigas laikinai užima viceprezidentas). Operacija truko mažiau nei 3 valandas ir buvo sėkminga. Reiganas atgavo savo kaip prezidento galias kiek vėliau tądien. Tų pačių metų rugpjūtį Reiganui taip pat buvo atlikta operacija, kurios metu nuo jo nosies buvo pašalintos [[Vėžys (liga)|vėžinės odos ląstelės]]. Spalį buvo aptiktos papildomos vėžinės odos ląstelės, kurios taip pat buvo pašalintos. Po dvejų metų, sausio 5-ąją dieną, Reiganui buvo atlikta operacija dėl padidėjusios [[prostata|prostatos]]. Tai sukėlė dar didesnį visuomenės susirūpinimą dėl jo sveikatos. Jokių vėžinių darinių nebuvo rasta. Tų pačių metų liepą Reiganui buvo atlikta trečioji vėžinių odos ląstelių pašalinimo nuo jo nosies operacija. Savo prezidentavimo pradžioje Reiganas dešinėje ausyje nešiojo pagal užsakymą pagamintą, technologiškai modernų klausos aparatą. Kiek vėliau klausos aparato prireikė ir kairiajai ausiai. Reigano sprendimas išeiti su klausos aparatu į viešumą pagerino jų prekybą. == Poprezidentiniai metai, 1989–2004 == [[Vaizdas:Reagans early 1990s.jpg|thumb|200px|right|Ronaldas ir Nensė Reiganai Los Andžele 1990 metais]] [[1989]] metais, pasibaigus Reigano antrajai kadencijai, jis su žmona penkerius metus kas keletą mėnesių keliaudavo į savo [[Rančos stiliaus namas|rančą]] [[Santa Barbara|Santa Barbaroje]]. Jie reguliariai lankėsi bažnyčioje ir kartais pasirodydavo Respublikonų partijos vardu, įskaitant ir kalbą, pasakyta [[1992]] metais nacionaliniame Respublikonų partijos suvažiavime. Kiek anksčiau, [[1991]] metų lapkričio 4 dieną, buvo atidaryta Ronaldo Reigano prezidentinė biblioteka. Vienoje viešoje ceremonijoje dalyvavo 5 JAV prezidentai (tarp jų ir Reiganas), pažymėdami pirmą kartą, kai 5 JAV prezidentai susirinko vienoje vietoje (vėliau tai tapo tradicija). Ronaldas Reiganas ir toliau viešai reiškė savo nuomonę svarbiais šaliai klausimais. [[1992]] metais Ronaldas Reiganas įsteigė Ronaldo Reigano Laisvės Apdovanojimą kartu su naujai sukurtu Ronaldo Reigano prezidentiniu fondu. Reiganas paskutinį kartą viešai pasakė kalbą [[1994]] metų vasario 3 dieną. Jo paskutinis svarbus pasirodymas viešumoje įvyko 1994 metų balandžio 27 dieną Prezidento [[Richard Nixon|Ričardo Niksono]] laidotuvėse. === Alzhaimerio liga === ==== Pranešimas ir reakcija ==== [[1994]] metų rugpjūčio mėnesį, sulaukus 83 metų amžiaus, Ronaldui Reiganui buvo diagnozuota [[Alzhaimerio liga]], nepagydomas neurologinis sutrikimas, kuris sukelia [[smegenys|smegenų]] ląstelių mirtį. Lapkričio mėnesį Ronaldas Reiganas informavo apie tai tautą ranka rašytame laiške<ref>[http://www.nytimes.com/1994/11/06/us/in-poignant-public-letter-reagan-reveals-that-he-has-alzheimer-s.html?sec=health&spon=&pagewanted=all In Poignant Public Letter, Reagan Reveals That He Has Alzheimer’s]</ref>: {{citata| <…> Man neseniai buvo pasakyta, kad aš esu vienas iš milijonų amerikiečių, kuriuos kamuoja Alzhaimerio liga <…> Šiuo metų aš jaučiuosi tiesiog puikiai. Aš pasiruošęs gyventi likusius, Dievo man duotus gyventi šioje žemėje, metus, darydamas tai, ką darydavau visada <…> Dabar aš pradėjau kelionę, kuri nuves mane į mano gyvenimo saulėlydį. Žinau, kad Amerika visada bus ryški aušra, šviečianti priekyje. Ačiū jums, mano draugai. Telaimina jus Dievas. |}} Po ligos diagnozės Reiganų namus Kalifornijoje pasipylė palaikymo laiškai. Buvo spėliojama, kaip ilgai Reiganas demonstravo ligos požymius. Buvęs CBS Baltųjų Rūmų spaudos korespondentas atsimena interviu, kai išsiblaškęs Reiganas atrodė, kad net nesupranta, kad kažkas kitas yra kambaryje. Tačiau reporteris tiesiog pamanė, kad tai senatvės požymiai. Gydytojas Lawrence K. Altman, dirbęs New York Times reporteriu, pažymėjo, kad riba tarp paprasto užmaršumo ir prasidedančios Alzhaimerio ligos gali būti labai neaiški. Taip pat visi keturi Reigano Baltųjų Rūmų gydytojai, teigė, kad Reiganui būnant prezidentu nepasireiškė jokie Alzhaimerio ligos požymiai. Daktaras Džonas Batonas, Reigano tiesioginis gydytojas [[1984]]–[[1989]] metais, sakė, kad prezidentui nepasireiškė absoliučiai jokie silpnaprotystės ar Alzhaimerio ligos simptomai. Tačiau kartais Reiganui užeidavo užmaršumo priepuoliai. Kartą, susitikdamas su [[Japonija|Japonijos]] ministru pirmininku Yasuhiro Nakasone, jis keletą kartų paminėdavo ne viceprezidentą Bušą, o ministrą pirmininką Bušą. Tačiau Reigano gydytojai pažymėjo, kad prezidentui Alzhaimerio ligos simptomai pradėjo reikštis tik [[1992]] metų pabaigoje – [[1993]] metais. Kiti prezidento Reigano personalo nariai, buvę padėjėjai ir draugai sakė, kad jam būnant prezidentu, jie nepastebėjo jokių Alzhaimerio ligos požymių. [[1989]] metų liepą, Reiganas patyrė galvos traumą. Meksikoje jis nukrito nuo arklio. Reiganui buvo diagnozuota subduralinis vidinis kraujavimas, kuris tais pačiais metais buvo chirurginiu būdu išgydytas. Nensė Reigan tvirtino, kad šis nelaimingas atsitikimas pagreitino Alzhaimerio ligos pradžią, tačiau, kaip teigė Reigano gydytojai, tai nėra galutinai patvirtinta. ==== Ligos progresavimas ==== Bėgant metams, liga lėtai sunaikino Reigano [[atmintis|atmintį]]. Jis sugebėdavo atpažinti tik keletą žmonių, tarp jų ir žmoną Nensę. Nepaisant ligos, Reiganas išliko aktyvus: jis pasivaikščiodavo parke prie namų ir paplūdimiuose, reguliariai žaidė [[golfas|golfą]], dažnai lankėsi savo biure Sentšiuri sityje. [[2001]] metų [[sausio 13]] dieną Reiganas savo namuose nukrito ir susilaužė [[Klubakaulis|klubą]]. Kitą dieną lūžis buvo išgydytas ir Reiganas jau po savaitės grįžo į namus, kur jo laukė ilga fizioterapija. [[2001]] metų vasario 6 dieną Reiganas sulaukė 90 metų, tapdamas trečiuoju iš buvusių JAV prezidentų, sulaukusių tokio amžiaus (po [[John Adams|Džono Adamso]] ir [[Herbert Hoover|Herberto Huverio]], vėliau jau po Reigano mirties 90 metų amžiaus sulaukė Džeraldas Fordas ir Džimis Karteris). Progresuojant ligai, Reigano vieši pasirodymai tapdavo vis retesni. Jo šeima nusprendė, kad jis gyvens atsiribojusį, ramų gyvenimą. [[2001]] metais Nensė Reigan interviu [[CNN]] Lariui Kingui pasakė, kad tik keli žmonės gali pamatyti jos vyrą, nes ji jaučia, kad „Ronaldas norėtų, kad žmonės prisimintų jį tokį, kokiu jis buvo“. Po Reigano diagnozės ir mirties, ponia Reigan tapo [[Kamieninė ląstelė|kamieninių ląstelių]] tyrimų šalininke, ragindama Kongresą ir prezidentą Džordžą Bušą (jaunesnįjį) paremti federalinį embrioninių kamieninių ląstelių tyrimą, kuriam priešinasi prezidentas Bušas. Ponia Reigan teigė tikinti, kad tyrimai gali privesti prie vaistų nuo Alzhaimerio ligos išradimo<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/3700015.stm Nancy Reagan plea on stem cells]</ref>. 2009 metais Prezidentas [[Barack Obama|Barakas Obama]] pakeitė Bušo priimtą federalinį įstatymą, taip vėl įteisindamas kamieninių ląstelių tyrimą<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=r6QZdfblCZY Video Obama’s Stem Cell Reversal]</ref>. == Mirtis == [[Vaizdas:Ronald Reagan casket on caisson during funeral procession.jpg|thumb|160px|right]] Reiganas mirė [[2004]] metų [[birželio 5]] dieną savo namuose Kalifornijos valstijoje. Praėjus nedaug laiko po jo mirties, Nensė Reigan parengė pranešimą<ref>[http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2004/06/06/AR2005040207455_pf.html Ronald Reagan Dies]</ref>: {{citata| Aš ir mano šeima pranešame pasauliui, kad prezidentas Ronaldas Reiganas mirė po 10 metų kovos su Alzhaimerio liga, eidamas 94-uosius gyvenimo metus. Mes nuoširdžiai dėkojame už visų žmonių maldas. |}} Prezidentas [[George Walker Bush|Džordžas V. Bušas]] paskelbė [[birželio 11]] dieną nacionaline gedulo diena. Tarptautiniai užuojautos pranešimai ėmė plūsti iš viso pasaulio. Reigano kūnas buvo nugabentas į Kingsley ir Gates laidojimo rūmus, prie kurių žmonės galėjo pagerbti mirusįjį, ant žolės padedami gėlių ir [[JAV vėliava|Amerikos vėliavų]]. Birželio 7 dieną Reigano kūnas buvo nugabentas į Ronaldo Reigano prezidentinę biblioteką, kur Reigano šeimos nariai dalyvavo trumpose laidotuvių pamaldose. Reigano kūnas iki birželio 9 dienos gulėjo ramybėje bibliotekos salėje, kur daugiau nei 100 000 žmonių buvo atėję pareikšti jam pagarbą. Birželio 9 dieną, Reigano kūnas buvo nuskraidintas į sostinę [[Vašingtonas|Vašingtoną]], kur 104 684 žmonės turėjo progą praeiti pro Reigano karstą. [[Vaizdas:Mulroney Thatcher and Gorbachev at Reagan's funeral.jpg|thumb|180px|right| Michailas Gorbačiovas (kairėje), Brian Mulroney (centre) ir Margaret Tečer (dešinėje) Reigano laidotuvėse]] Birželio 11 dieną Vašingtono Nacionalinėje Katedroje įvyko valstybinės laidotuvės, kurioms vadovavo prezidentas Džordžas Bušas. Buvusi Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė [[Margaret Thatcher|Margaret Tečer]], buvęs Kanados ministras pirmininkas Brianas Mulroney, ir abu prezidentai Bušai perskaitė panegirikas. Laidotuvėse taip pat lankėsi [[Michailas Gorbačiovas]], ir daugelis pasaulio lyderių, tarp kurių buvo [[Jungtinės Karalystės premjeras]] [[Tony Blair|Tonis Bleras]], Vokietijos kancleris [[Gerhard Schröder|Gerhardas Šrioderis]], Italijos premjeras [[Silvio Berlusconi|Silvio Berluskonis]], ir laikinieji Afganistano ir Irako prezidentai – [[Hamidas Karzajus]] ir [[Ghazi al-Yawer]]. Po laidotuvių ceremonijos, Reigano palaikai buvo nuskraidinti atgal į Ronaldo Reigano prezidentinę biblioteką Kalifornijoje, kur buvo surengta dar viena ceremonija, po kurios Ronaldas Reiganas buvo palaidotas. Jis yra antrasis ilgiausiai gyvenęs prezidentas JAV istorijoje, išgyvenęs 93 metus ir 120 dienų, tik 45 dienomis mažiau nei prezidentas [[Džeraldas Fordas]]. Jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, mirusiu 21-ajame amžiuje. Reigano valstybinės laidotuvės tapo pirmomis nuo [[1973]] metais surengtų [[Lindonas Džonsonas|Lindono Džonsono]] valstybinių laidotuvių. Reigano paminkliniame akmenyje yra išraižyti žodžiai, kuriuos jis pasakė Ronaldo Reigano prezidentinės bibliotekos atidaryme<ref>[http://www.planbproductions.com/postnobills/reagan1.html Ronald Reagan Library Opening Ceremonies] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120209074106/http://www.planbproductions.com/postnobills/reagan1.html |date=2012-02-09 }}</ref>: {{citata| Savo širdyje žinau, kad žmogus yra geras. Tai, kas yra teisinga, visada galiausiai triumfuos. Kiekvienas žmogus, kiekviena gyvybė turi tikslą ir yra brangi. |}} == Palikimas == Į Reigano palikimą yra žiūrima gan įvairiai. Reigano rėmėjai pabrėžia efektyvesnę ir klestinčią ekonomiką ir taikią Šaltojo karo pabaigą, o jo kritikai tikina, kad jo ekonominė politika sukėlė didžiulius biudžeto deficitus, kas lėmė keturis kartus išaugusią valstybinę skolą, ir tai, kad Irano-Kontros skandalas sumažino Amerikos patikimumą. Praėjus kuriam laikui, į Reiganą buvo pradėta žiūrėti daug pozityviau, todėl, pagal apklausas, jis yra vienas iš labiausiai vertinamų JAV prezidentų. Edwin Feulner, Palikimo Fondo prezidentas, sakė, kad Reiganas „padėjo sukurti saugesnį, laisvesnį pasaulį“, o apie ekonominę politiką pridūrė, kad „Reiganas sumažino nerimą amerikiečiu tarpe ir privertė JAV piliečius vėl patikėti savo (geru) likimu.“ Tačiau Markas Veisbrotas, vienas iš ekonomikos ir politikos tyrimų centro vadovų, teigia, kad Reigano ekonominė politika buvo beveik visiška nesėkmė. === Šaltasis karas === [[Vaizdas:Reagan and Gorbachev in western hats 1992.jpg|thumb|200px|left| Michailas Gorbačiovas ir Ronaldas Reiganas ilsisi Reiganų rančoje 1992 metais]] [[Šaltasis karas]] daugiau nei keturis dešimtmečius buvo didžiausiais politinis ir ekonominis konfliktas visame pasaulyje, tačiau dviejų supervalstybių konfrontacija Reigano prezidentavimo pabaigoje žymiai sumažėjo. Reigano vaidmens svarbumas užbaigiant Šaltąjį karą paskatino aršius debatus. Daugelis sutinka, kad Reigano politika prisidėjo prie [[SSRS]] žlugimo, tačiau vis ar yra diskutuojama jo vaidmens svarba. Daugelis mano, kad Reigano gynybos politika, bekompromisė retorika prieš Sovietų Sąjungą ir komunizmą, taip pat ir viršūnių susitikimai su generaliniu sekretoriumi M. Gorbačiovu, suvaidino svarbų vaidmenį užbaigiant karą. Reiganas buvo išskirtinis tarp JAV prezidentų, valdžiausių po II pasaulinio karo, nes jis buvo įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungą būtų galima lengviau nugalėti nei vesti su jomis derybas. Tačiau jo retorika gan įvairiai veikė tautą. Ph. D. Jeffery W. Knopf sako, kad „blogiečių“ etiketė sovietams nedarė jokios įtakos, tačiau padrąsino Rytų Europos piliečius priešintis komunizmui. Kiti teigia, kad Reiganas išties neturėjo jokios įtakos užbaigiant Šaltąjį karą, mat komunizmo vidinė silpnybė buvo akivaizdi, ir SSRS būtų subyrėjusi pati, nepriklausomai nuo to, kas būtų buvęs JAV prezidentu. Prezidento [[Harry S. Truman|Hario Trumeno]] varžymo politika taip pat yra vadinama jėga, atsakinga už komunizmo žlugimą. Sakoma, kad pačios Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną pakirto sovietinę sistemą. SSRS generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas apie savo varžovą yra sakęs: „Jis [Reiganas] buvo žmogus, reikalingas užbaigiant Šaltąjį karą“. Tačiau, pasak jo, savo kadencijos pradžioje Reiganas buvo jėgos šalininkas. Gorbačiovas nepripažįsta nei pergalės, nei pralaimėjimo Šaltajame kare, teigia, kad karas baigėsi taikiai, lygiosiomis, ir kad Reigano aštri retorika jo neįbaugino. Margaret Tečer, buvusi Didžiosios Britanijos premjerė, apie Reiganą sakė<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/3797947.stm Full text: Thatcher eulogy to Reagan]</ref>: {{citata| Jis perspėjo, kad Sovietų Sąjunga turi nepasotinamą apetitą karinei galiai, bet jis taip jautė, kad SSRS yra sistemingai graužiama nesėkmių, kurių neįmanoma pertvarkyti. Ronaldas Reiganas iškovojo laisvę pasauliui, laimėdamas Šaltąjį karą, neiššovęs nei vienos kulkos. |}} Buvęs Lenkijos prezidentas [[Lechas Valensa]] pripažino, kad „Reiganas buvo vienas iš pasaulio lyderių, kuris labai daug prisidėjo prie komunizmo žlugimo.<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/3780501.stm Ronald Reagan: Tributes]</ref>“ === Vidaus ir politinis palikimas === Ronaldas Reiganas performavo respublikonų partiją, davė pradžią moderniajam konservatorių judėjimui ir pakeitė JAV politinę dinamiką. Reigano valdymo metais daugiau žmonių balsavo už respublikonus. Pasak [[CNN]] vyriausiojo politiko analitiko Bilo Šnaiderio, „visa respublikonų partija eina viena, Reigano nubrėžta politikos linija.“ Už [[1994]] metų respublikonų revoliuciją, kai respublikonai laimėjo ir rinkimus į Atstovų rūmus, ir į Senatą, galima dėkoti tik Reiganui. Taip pat teigiama, kad Reiganas yra atsakingas už abiejų Džordžų Bušų išrinkimą prezidentais. Reigano valdymo laikotarpiu buvo atstatytas prezidento institucijos prestižas ir pasitikėjimas, kuriuos sugriovė [[Votergeito skandalas]] ir ekonominiai sunkumai. Reiganas tapo simboline figūra respublikonų partijoje. Jo politika ir įsitikinimais dažnai rėmėsi kiti respublikonų partijos kandidatai į prezidentus. [[2008]] metų respublikonų kandidatai į prezidentus buvo ne išimtis. Jie tapatino save su Reiganu preliminariuose rinkimuose, netgi imitavo jo politinės kampanijos strategiją. Respublikonų kandidatas į prezidentus [[John McCain|Džonas Makeinas]] (John McCain) dažnai pabrėždavo, kad jis kandidatuoja į prezidentus „kaip pėsčias Reigano revoliucijos karys<ref>[http://www.boston.com/news/nation/articles/2008/02/08/mccain_touts_conservative_record/ McCain touts conservative record]</ref>“. === Kultūrinis ir politinis įvaizdis === {| class="prettytable" style="float:left;font-size:90%; background:white <!-- #f5f5f5; aka: "WhiteSmoke"; --> " <!-- reduced font size for fix of 'Zoomed way in' width on IE6. ---> |- | colspan="4"|'''Ronaldo Reigano populiarumo reitingai''' |- ! | Data ! | Įvykis ! | Palanki nuomonė (%) ! | Nepalanki nuomonė (%) |- | | 1981 metų kovo 30 | | Pasikėsinimas | style="text-align: center" | 73 | style="text-align: center" | 19 |- | | 1983 metų sausio 22 | | Didelis nedarbingumas | style="text-align: center" | 42 | style="text-align: center" | 54 |- | | 1986 metų balandžio 26 | | Libijos bombardavimas | style="text-align: center" | 70 | style="text-align: center" | 26 |- | | 1987 metų vasario 26 | | Irano-Kontros skandalas | style="text-align: center" | 44 | style="text-align: center" | 51 |- | | 1989 metų sausio 20 | | Prezidentavimo pabaiga | style="text-align: center" | 64 |- bgcolor="white" ! n/a ! Vidurkis ! '''57''' ! '''39''' |- | | 2001 metų liepos 30 | | Retrospektyva | style="text-align: center" | 64 | style="text-align: center" | 27 |} Pasak straipsnių autoriaus Chuck Raasch, „Reiganas transformavo Amerikos prezidento instituciją taip, kaip galėjo padaryti tik nedaugelis.“ Jis pertvarkė tų laikų politinę darbotvarkę, propaguodamas mažesnius mokesčius, remdamasis liberalios ekonomikos filosofija, stiprindamas kariuomenę. Jo vaidmuo Šaltajame kare sustiprino jo, kaip kitokio lyderio, įvaizdį. Reiganas kaip prezidentas neturėjo aukščiausių palankios nuomonės reitingų, bet jo populiarumas išaugo nuo [[1989]] metų, jam jau nebūnant prezidentu. [[2001]] ir [[2007]] metų apklausose, žurnalistai, paklausti, kas, jų manymų, buvo geriausias JAV prezidentas, duodavo Reiganui pirmą arba antrą vietas. Sienos koledže 200 apklaustų istorikų Reiganą vis dėlto įvertino tik kaip šešioliktą (iš 42) geriausią JAV prezidentą. Visuomenės reakcija į Reiganą visada buvo labai įvairi. Seniausias prezidentas buvo remiamas jaunų balsuotojų, tačiau jis nebuvo mėgiamas tautinių mažumų, ypač Afro-amerikiečių. Reiganas savo rinkinėse kampanijose ir prezidentavimo laikotarpiu pabrėždavo šeimos vertybes, nors jis buvo pirmasis prezidentas, kuris buvo išsiskyręs. Reiganas mėgo šmaikštauti, ypač jis buvo garsus istorijų pasakotojas. Daugelis jo pokštų ir sąmojų buvo vadinami „klasiškais sąmojais“ <ref>[http://www.youtube.com/watch?v=mN3z3eSVG7A Video Reagan tells Soviet jokes]</ref> <ref>[http://www.youtube.com/watch?v=7i2IwpEnxXc Video The Reagan Wit]</ref>. Buvęs Reigano padėjėjas Deividas Gergenas sakė, kad „tai Reigano humoras padarė jį visų mylimu prezidentu.“ == Nuorodos == {{Wikiquote|Ronaldas Reiganas}} * [http://www.reaganlibrary.com Ronaldo Reigano Prezidentinis Fondas ir Biblioteka] {{en-icon}} * [http://www.ronaldreaganmemorial.com Ronaldo Reigano Memorialinis Fondas] {{en-icon}} * [http://www.cnn.com/SPECIALS/2004/reagan CNN specialus puslapis apie Ronaldą Reiganą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090327163718/http://www.cnn.com/SPECIALS/2004/reagan/ |date=2009-03-27 }} {{en-icon}} * [http://www.youtube.com/watch?v=yt1fYSAChxs Ronaldo Reigano kalba respublikonų nacionaliniame suvažiavime 1964 metais] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=hpPt7xGx4Xo Prezidento Ronaldo Reigano inauguracijos kalba 1981 metais ] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=WjWDrTXMgF8 Ronaldo Reigano kalba prie Berlyno sienos „Pone Gorbačiovai, nuverskite šitą sieną!“] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=4w6KPkv0vT8&feature=related Pasikėsinimas į Ronaldą Reiganą] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=do0x-Egc6oA Ronaldo Reigano kalba „Blogio imperija“] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=mN3z3eSVG7A Ronaldo Reigano pokštai apie sovietus] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=gIouq2u9kUo Ronaldo Reigano atsisveikinimo kalba] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=7i2IwpEnxXc Ronaldo Reigano humoras] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=DB4ffRjxvJo Ronaldo Reigano kalba Britų parlamente: „Marksizmas – Leninizmas istorijos pelenų krūvoje“] (VIDEO anglų k.) * [http://www.youtube.com/watch?v=lvg7lRsCVJ8 Ronaldo Reigano kalba „Laikas pasirinkti“] (VIDEO anglų k.) == Šaltiniai == {{išnašos|3}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box|title=[[JAV prezidentas]]|before=[[Džimis Karteris]]|after=[[Džordžas H. Bušas]]|years=[[1981]]–[[1989]]}} {{end box}} {{SavStr}} {{featured}} {{JAV prezidentai}} {{DEFAULTSORT:Reagan, Ronald}} [[Kategorija:JAV prezidentai]] [[Kategorija:Kalifornijos gubernatoriai]] [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:Vilniaus miesto garbės piliečiai]] 0hwg7izgl3yvojozy6nvno9becsbzkg Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie kompozitorius 4 32038 7846114 7843461 2026-05-28T05:36:28Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846114 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas būtiniausių straipsnių apie '''kompozitorius''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 wd:Q36834; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Kompozitorius,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Kompozitorius ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Vaizdas:Layal Abboud - Plaza Palace Ceremony - Beirut - July 2015 - Lebanon 15 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[Layal Abboud]] | | data-sort-value="1982" | 1982-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[fitting model]]<br/>[[policininkas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]] | [[Libanas]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Vaizdas:Young-Dolly-Parton.jpg|center|128px]] | [[Dolly Parton]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kantri dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[kantri muzikantas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[instrumentalistas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 105 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | teatro režisierius iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[stage author]]<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q3048|Q3048]] | [[Vaizdas:Charles Maurras, photo Studio Harcourt, 1937.jpg|center|128px]] | [[Charles Maurras]] | | data-sort-value="1868" | 1868-04-20 | data-sort-value="1952" | 1952-11-16 | [[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q25378|Q25378]] | [[Vaizdas:Ville Valo & Agents 9 3 2019 (1).jpg|center|128px]] | [[Ville Valo]] | | data-sort-value="1976" | 1976-11-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Suomija]] | 51 |- | [[:d:Q57577|Q57577]] | [[Vaizdas:Ramin Djawadi.jpg|center|128px]] | [[Ramin Djawadi]] | | data-sort-value="1974" | 1974-07-19 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 51 |- | [[:d:Q188482|Q188482]] | [[Vaizdas:RobinGibb.jpg|center|128px]] | [[Robin Gibb]] | | data-sort-value="1949" | 1949-12-22 | data-sort-value="2012" | 2012-05-20 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q208205|Q208205]] | [[Vaizdas:Bill Evans (1961 publicity photo by Steve Schapiro).jpg|center|128px]] | [[Bill Evans]] | | data-sort-value="1929" | 1929-08-16 | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | [[jazz pianist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q212890|Q212890]] | [[Vaizdas:Dinis-P.jpg|center|128px]] | [[Denis I of Portugal]] | | data-sort-value="1261" | 1261-10-09 | data-sort-value="1325" | 1325-01-07 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[monarchas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 51 |- | [[:d:Q216179|Q216179]] | [[Vaizdas:Bryan ferry VieillesCharrues2007.JPG|center|128px]] | [[Bryan Ferry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-09-26 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q229139|Q229139]] | [[Vaizdas:Peggy Lee 1950.JPG|center|128px]] | [[Peggy Lee]] | | data-sort-value="1920" | 1920-05-26 | data-sort-value="2002" | 2002-01-21 | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[jazz singer]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q273334|Q273334]] | [[Vaizdas:Liguori.jpg|center|128px]] | [[Alphonsus Maria de Liguori]] | | data-sort-value="1696" | 1696-09-27 | data-sort-value="1787" | 1787-08-01 | [[kompozitorius]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Neapolio karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q312311|Q312311]] | [[Vaizdas:Pedro III de Aragón.jpg|center|128px]] | [[Peter III of Aragon]] | | data-sort-value="1240" | 1240 | data-sort-value="1285" | 1285-11-11 | [[trubadūras]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[riteris]] | [[Crown of Aragon]] | 51 |- | [[:d:Q313362|Q313362]] | [[Vaizdas:AlexandreDesplat-gros-plan.jpg|center|128px]] | [[Alexandre Desplat]] | | data-sort-value="1961" | 1961-08-23 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q317026|Q317026]] | [[Vaizdas:Thomas Mitchell in High Barbaree trailer.jpg|center|128px]] | [[Thomas Mitchell]] | | data-sort-value="1892" | 1892-07-11 | data-sort-value="1962" | 1962-12-17 | [[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q345494|Q345494]] | [[Vaizdas:RyuichiSakamotoJI4.jpg|center|128px]] | [[Ryuichi Sakamoto]] | | data-sort-value="1952" | 1952-01-17 | data-sort-value="2023" | 2023-03-28 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Japonija]] | 51 |- | [[:d:Q16236223|Q16236223]] | [[Vaizdas:J-Hope at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[J-Hope]] | | data-sort-value="1994" | 1994-02-18 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Pietų Korėja]] | 51 |- | [[:d:Q18222476|Q18222476]] | [[Vaizdas:Sofia Carson 2022.jpg|center|128px]] | [[Sofia Carson]] | | data-sort-value="1993" | 1993-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q24962|Q24962]] | [[Vaizdas:Graham Chapman on SNL Newsbreaks (cropped).jpg|center|128px]] | [[Graham Chapman]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-08 | data-sort-value="1989" | 1989-10-04 | [[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q202319|Q202319]] | [[Vaizdas:Bill Haley (1974).jpg|center|128px]] | [[Bill Haley]] | | data-sort-value="1925" | 1925-07-06 | data-sort-value="1981" | 1981-02-09 | [[dainininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[yodeler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231484|Q231484]] | [[Vaizdas:Roberta Flack 1976.jpg|center|128px]] | [[Roberta Flack]] | amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1937" | 1937-02-10 | data-sort-value="2025" | 2025-02-24 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231713|Q231713]] | [[Vaizdas:Christina Grimmie 2011.jpg|center|128px]] | [[Christina Grimmie]] | | data-sort-value="1994" | 1994-03-12 | data-sort-value="2016" | 2016-06-10 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[YouTuber]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q243639|Q243639]] | [[Vaizdas:Jason Derulo 2018.png|center|128px]] | [[Jason Derulo]] | | data-sort-value="1989" | 1989-09-21 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vokalistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q288525|Q288525]] | [[Vaizdas:Birdy-2450.jpg|center|128px]] | [[Birdy]] | | data-sort-value="1996" | 1996-05-15 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q298139|Q298139]] | [[Vaizdas:Sezen Aksu (Minik Serçe) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sezen Aksu]] | | data-sort-value="1954" | 1954-07-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Turkija]] | 52 |- | [[:d:Q313537|Q313537]] | [[Vaizdas:Alan Silvestri 2009.jpg|center|128px]] | [[Alan Silvestri]] | amerikiečių kompozitorius ir dirigentas | data-sort-value="1950" | 1950-03-26 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q317397|Q317397]] | [[Vaizdas:Üzeyir Hacıbəyov (1946).jpg|center|128px]] | [[Uzeyir Hajibeyov]] | | data-sort-value="1885" | 1885-09-18 | data-sort-value="1948" | 1948-11-23 | [[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[folkloristas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Azerbaidžano Demokratinė Respublika]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 52 |- | [[:d:Q370560|Q370560]] | [[Vaizdas:CrosbyDavid1983 (cropped).jpg|center|128px]] | [[David Crosby]] | | data-sort-value="1941" | 1941-08-14 | data-sort-value="2023" | 2023-01-18 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q450429|Q450429]] | [[Vaizdas:Grace Jones at Carriageworks (Vivid) - 1st June 2015 08.jpg|center|128px]] | [[Grace Jones]] | | data-sort-value="1948" | 1948-05-19 | | [[aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Jamaika]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q496491|Q496491]] | [[Vaizdas:Kim Soo-hyun in August 2024 - 2.png|center|128px]] | [[Kim Soo-hyun]] | | data-sort-value="1988" | 1988-02-16 | | [[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Pietų Korėja]] | 52 |- | [[:d:Q6187642|Q6187642]] | [[Vaizdas:Jessie Buckley at the Toronto International Film Festival 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jessie Buckley]] | | data-sort-value="1989" | 1989-12-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Airija]] | 52 |- | [[:d:Q1790|Q1790]] | [[Vaizdas:Kim Wilde 2021 (328).jpg|center|128px]] | [[Kim Wilde]] | | data-sort-value="1960" | 1960-11-18 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[sodininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[speaker]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q11901|Q11901]] | [[Vaizdas:Oliver Mark - Beck, Hamburg 2000.jpg|center|128px]] | [[Beck]] | | data-sort-value="1970" | 1970-07-08 | | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q155412|Q155412]] | [[Vaizdas:Toni Braxton 2013.jpg|center|128px]] | [[Toni Braxton]] | | data-sort-value="1967" | 1967-10-07<br/>1966-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q156815|Q156815]] | [[Vaizdas:Mohammed Rafi 2016 postcard of India crop-flip.jpg|center|128px]] | [[Mohammed Rafi]] | | data-sort-value="1924" | 1924-12-24 | data-sort-value="1980" | 1980-07-31 | [[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]]<br/>[[Indijos dominija]] | 53 |- | [[:d:Q162629|Q162629]] | [[Vaizdas:Simon Cowell in December 2011.jpg|center|128px]] | [[Simon Cowell]] | | data-sort-value="1959" | 1959-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[talentų vadybininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[talent manager]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[artist and repertoire]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q188401|Q188401]] | [[Vaizdas:Emily Osment - Los Angeles Comic Con 2025.jpg|center|128px]] | [[Emily Osment]] | | data-sort-value="1992" | 1992-03-10 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[filmų dubliuotojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q190243|Q190243]] | [[Vaizdas:John Paul Jones - 2010.jpg|center|128px]] | [[John Paul Jones]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-03 | | [[boso gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q192094|Q192094]] | [[Vaizdas:Iron Maiden @ Bluesfest July 6 2010 (2).jpg|center|128px]] | [[Steve Harris]] | | data-sort-value="1956" | 1956-03-12 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q212762|Q212762]] | [[Vaizdas:Burt Bacharach 1972.JPG|center|128px]] | [[Burt Bacharach]] | | data-sort-value="1928" | 1928-05-12 | data-sort-value="2023" | 2023-02-08 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q213647|Q213647]] | [[Vaizdas:Barry White, Bestanddeelnr 927-0098 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Barry White]] | | data-sort-value="1944" | 1944-09-12 | data-sort-value="2003" | 2003-07-04 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q272203|Q272203]] | [[Vaizdas:Van-Morrison.jpg|center|128px]] | [[Van Morrison]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-31 | | [[gitaristas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q298209|Q298209]] | [[Vaizdas:Willow Smith Black Shield Maiden 2024.png|center|128px]] | [[Willow Smith]] | | data-sort-value="2000" | 2000-10-31 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q477461|Q477461]] | [[Vaizdas:Amr Diab With World Music Awards.jpg|center|128px]] | [[Amr Diab]] | | data-sort-value="1961" | 1961-10-11 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Egiptas]] | 53 |- | [[:d:Q686301|Q686301]] | [[Vaizdas:TylerPerry-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Tyler Perry]] | | data-sort-value="1969" | 1969-09-13 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q2274|Q2274]] | [[Vaizdas:ChetBaker-StudioHarcourt-1955.png|center|128px]] | [[Chet Baker]] | | data-sort-value="1929" | 1929-12-23 | data-sort-value="1988" | 1988-05-13 | [[dainininkas]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q44414|Q44414]] | [[Vaizdas:Trey Parker by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[Trey Parker]] | | data-sort-value="1969" | 1969-10-19 | | [[scenaristas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[animatorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q57619|Q57619]] | [[Vaizdas:Frank Wedekind.jpg|center|128px]] | [[Frank Wedekind]] | | data-sort-value="1864" | 1864-07-24 | data-sort-value="1918" | 1918-03-09 | [[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prūsijos karalystė]] | 54 |- | [[:d:Q76906|Q76906]] | [[Vaizdas:Dieter Bohlen - 2019278200504 2019-10-05 Dieter Bohlen - 0214 - AK8I5492.jpg|center|128px]] | [[Dieter Bohlen]] | | data-sort-value="1954" | 1954-02-07 | | [[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 54 |- | [[:d:Q77177|Q77177]] | [[Vaizdas:Georges Enesco 1930.jpg|center|128px]] | [[Džordžė Enesku]] | | data-sort-value="1881" | 1881-08-19 | data-sort-value="1955" | 1955-05-04 | [[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[valstybės veikėjas]] | [[Rumunija]]<br/>[[Prancūzija]] | 54 |- | [[:d:Q108912|Q108912]] | [[Vaizdas:The Doors (1971) (cropped).png|center|128px]] | [[Ray Manzarek]] | | data-sort-value="1939" | 1939-02-12 | data-sort-value="2013" | 2013-05-20 | [[režisierius]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q124890|Q124890]] | [[Vaizdas:RICHTER Sviatoslav (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sviatoslav Richter]] | | data-sort-value="1915" | 1915-03-07 | data-sort-value="1997" | 1997-08-01 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dailininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]] | 54 |- | [[:d:Q193283|Q193283]] | [[Vaizdas:Manuel de Falla con bastón (cropped).jpg|center|128px]] | [[Manuel de Falla]] | | data-sort-value="1876" | 1876-11-23 | data-sort-value="1946" | 1946-11-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 54 |- | [[:d:Q208797|Q208797]] | [[Vaizdas:Ornette Coleman.jpg|center|128px]] | [[Ornette Coleman]] | | data-sort-value="1930" | 1930-03-09 | data-sort-value="2015" | 2015-06-11 | [[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q216608|Q216608]] | [[Vaizdas:Geldof, Bob (IMF 2009).jpg|center|128px]] | [[Bob Geldof]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-05 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 54 |- | [[:d:Q313868|Q313868]] | [[Vaizdas:Fela Kuti record.jpg|center|128px]] | [[Fela Kuti]] | | data-sort-value="1938" | 1938-10-15 | data-sort-value="1997" | 1997-08-02 | [[saksofonininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nigerija]] | 54 |- | [[:d:Q331155|Q331155]] | [[Vaizdas:Shruti Haasan at the special screening of the short film Devi (32).jpg|center|128px]] | [[Shruti Haasan]] | | data-sort-value="1986" | 1986-01-28 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q381477|Q381477]] | [[Vaizdas:Kamal at 61st FF (cropped).jpg|center|128px]] | [[Kamal Haasan]] | | data-sort-value="1954" | 1954-11-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q690974|Q690974]] | [[Vaizdas:Brandy Norwood 2019.png|center|128px]] | [[Brandy Norwood]] | | data-sort-value="1979" | 1979-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[socialite]]<br/>[[child actor]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q713286|Q713286]] | [[Vaizdas:Mike dirnt 14.jpg|center|128px]] | [[Mike Dirnt]] | | data-sort-value="1972" | 1972-05-04 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q26933|Q26933]] | [[Vaizdas:Pete Townshend 3.jpg|center|128px]] | [[Pete Townshend]] | | data-sort-value="1945" | 1945-05-19 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q105349|Q105349]] | [[Vaizdas:Oscar Peterson.jpg|center|128px]] | [[Oscar Peterson]] | | data-sort-value="1925" | 1925-08-15 | data-sort-value="2007" | 2007-12-23 | [[jazz pianist]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q107467|Q107467]] | [[Vaizdas:Anna-Maria Ravnopolska-Dean.JPG|center|128px]] | [[Anna-Maria Ravnopolska-Dean]] | | data-sort-value="1960" | 1960-08-03 | | [[kompozitorius]]<br/>[[arfininkas]] | [[Bulgarija]] | 55 |- | [[:d:Q108555|Q108555]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tartini (Tartini House).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tartini]] | | data-sort-value="1692" | 1692-04-08 | data-sort-value="1770" | 1770-02-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Venecijos respublika]] | 55 |- | [[:d:Q115962|Q115962]] | [[Vaizdas:Whitesnake San Antonio 2015 6 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[David Coverdale]] | | data-sort-value="1951" | 1951-09-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q140619|Q140619]] | [[Vaizdas:Nadia Boulanger 1925 colorized.jpg|center|128px]] | [[Nadia Boulanger]] | | data-sort-value="1887" | 1887-09-16 | data-sort-value="1979" | 1979-10-22 | [[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[woman conductor]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q156322|Q156322]] | [[Vaizdas:Katie Melua-1050903.jpg|center|128px]] | [[Katie Melua]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-16 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Gruzija|Sakartvelas]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q192359|Q192359]] | [[Vaizdas:João Gilberto.jpg|center|128px]] | [[João Gilberto]] | | data-sort-value="1931" | 1931-06-10 | data-sort-value="2019" | 2019-07-06 | [[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Brazilija]] | 55 |- | [[:d:Q202733|Q202733]] | [[Vaizdas:Tony-Iommi 2009-06-11 Chicago photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Tony Iommi]] | | data-sort-value="1948" | 1948-02-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q214226|Q214226]] | [[Vaizdas:Lauryn Hill Kongsberg Jazzfestival 2019 (221758) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Lauryn Hill]] | | data-sort-value="1975" | 1975-05-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q216924|Q216924]] | [[Vaizdas:Glenn Gould 1.jpg|center|128px]] | [[Glenn Gould]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-25 | data-sort-value="1982" | 1982-10-04 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[music publicist]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q240802|Q240802]] | [[Vaizdas:Richard Clayderman.jpg|center|128px]] | [[Richard Clayderman]] | | data-sort-value="1953" | 1953-12-28 | | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q272591|Q272591]] | [[Vaizdas:Daddy Yankee - The Kingdom (Official Q & A).png|center|128px]] | [[Daddy Yankee]] | | data-sort-value="1976" | 1976-02-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q351670|Q351670]] | [[Vaizdas:Komitas.jpg|center|128px]] | [[Komitas]] | | data-sort-value="1869" | 1869-09-26 | data-sort-value="1935" | 1935-10-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[chorvedys]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[vardapet]]<br/>[[folkloristas]] | [[Osmanų imperija]]<br/>[[Rusijos imperija]]<br/>[[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q21063940|Q21063940]] | [[Vaizdas:Airat Ichmouratov with the London Symphony Orchestra during the recording session of his Piano Concerto.jpg|center|128px]] | [[Ayrat İşmoratof]] | | data-sort-value="1973" | 1973-06-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[klarnetininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q3008|Q3008]] | [[Vaizdas:Mike Oldfield NOTP 2006.jpg|center|128px]] | [[Mike Oldfield]] | | data-sort-value="1953" | 1953-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[žaidimų dizaineris]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q192183|Q192183]] | [[Vaizdas:Ritchie Blackmore's Rainbow headlining the Stone Free 2017 Festival at the O2 (34994158240).jpg|center|128px]] | [[Ritchie Blackmore]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-14 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q200577|Q200577]] | [[Vaizdas:Sean Paul 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sean Paul]] | | data-sort-value="1973" | 1973-01-09 | | [[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[deejay]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jamaika]] | 56 |- | [[:d:Q215120|Q215120]] | [[Vaizdas:Coleporter.jpg|center|128px]] | [[Cole Porter]] | | data-sort-value="1891" | 1891-06-09 | data-sort-value="1964" | 1964-10-15 | [[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q232333|Q232333]] | [[Vaizdas:KarenBlackDIFFApr10.jpg|center|128px]] | [[Karen Black]] | | data-sort-value="1939" | 1939-07-01 | data-sort-value="2013" | 2013-08-08 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q367094|Q367094]] | [[Vaizdas:Andy Dick 2012 Shankbone 2.JPG|center|128px]] | [[Andy Dick]] | | data-sort-value="1965" | 1965-12-21 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[speaker]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q454200|Q454200]] | [[Vaizdas:Publicity photo young Jackie Gleason.jpg|center|128px]] | [[Jackie Gleason]] | | data-sort-value="1916" | 1916-02-26 | data-sort-value="1987" | 1987-06-24 | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1239933|Q1239933]] | [[Vaizdas:Donald Glover TIFF 2015.jpg|center|128px]] | [[Donald Glover]] | | data-sort-value="1983" | 1983-09-25 | | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1387726|Q1387726]] | [[Vaizdas:Luis Fonsi 2015 (cropped).JPG|center|128px]] | [[Luis Fonsi]] | | data-sort-value="1978" | 1978-04-15 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q20812953|Q20812953]] | [[Vaizdas:Мария Захарова (28-11-2024) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maria Zakharova]] | | data-sort-value="1975" | 1975-12-24 | | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[funkcionierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[propagandistas]]<br/>[[press agent]]<br/>[[valstybės tarnautojas]] | [[Rusija]] | 56 |- | [[:d:Q4042|Q4042]] | [[Vaizdas:CeeLo Green by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[CeeLo Green]] | | data-sort-value="1975" | 1975-05-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q39574|Q39574]] | [[Vaizdas:Candice Accola by Gage Skidmore 2.jpg|center|128px]] | [[Candice King]] | | data-sort-value="1987" | 1987-05-13 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q107933|Q107933]] | [[Vaizdas:Jim Belushi Unveils Belushi Performance Hall at MAC Motown 2015.jpg|center|128px]] | [[Jim Belushi]] | | data-sort-value="1954" | 1954-06-15 | | [[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Albanija]] | 57 |- | [[:d:Q167850|Q167850]] | [[Vaizdas:Zaz en avril 2011 avant son tour de chant au cirque royal de Bruxelles.jpg|center|128px]] | [[Zaz]] | | data-sort-value="1980" | 1980-05-01 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q185928|Q185928]] | [[Vaizdas:Henry Mancini.jpg|center|128px]] | [[Henry Mancini]] | | data-sort-value="1924" | 1924-04-16 | data-sort-value="1994" | 1994-06-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[fleitininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q191088|Q191088]] | [[Vaizdas:Joe Jonas Raleigh 928 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joe Jonas]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q191408|Q191408]] | [[Vaizdas:Francis Poulenc and Wanda Landowska (cropped).jpg|center|128px]] | [[Francis Poulenc]] | | data-sort-value="1899" | 1899-01-07 | data-sort-value="1963" | 1963-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos kritikas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q192133|Q192133]] | [[Vaizdas:Robert Johnson grave, Little Zion Missionary Baptist Church Mississippi.jpg|center|128px]] | [[Robert Johnson]] | | data-sort-value="1911" | 1911-05-08 | data-sort-value="1938" | 1938-08-16 | [[gitaristas]]<br/>[[blues singer]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q206439|Q206439]] | [[Vaizdas:Issac Hayes 1971 press photo.jpg|center|128px]] | [[Isaac Hayes]] | | data-sort-value="1942" | 1942-08-20 | data-sort-value="2008" | 2008-08-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q215026|Q215026]] | [[Vaizdas:Debbie Harry - IFFR 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Debbie Harry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-07-01 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q223769|Q223769]] | [[Vaizdas:DMX.rapper (cropped).jpg|center|128px]] | [[DMX]] | | data-sort-value="1970" | 1970-12-18 | data-sort-value="2021" | 2021-04-09 | [[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q230451|Q230451]] | [[Vaizdas:Cher-Lloyd-2020Lostshoot (cropped).jpg|center|128px]] | [[Cher Lloyd]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 57 |- | [[:d:Q231942|Q231942]] | [[Vaizdas:NATALIE COLE.jpg|center|128px]] | [[Natalie Cole]] | | data-sort-value="1950" | 1950-02-06 | data-sort-value="2015" | 2015-12-31 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q295593|Q295593]] | [[Vaizdas:Lionel Barrymore.jpg|center|128px]] | [[Lionel Barrymore]] | | data-sort-value="1878" | 1878-04-28 | data-sort-value="1954" | 1954-11-15 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q28826885|Q28826885]] | [[Vaizdas:Tayanna.jpg|center|128px]] | [[Tayanna]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-29 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]] | [[Ukraina]] | 57 |- | [[:d:Q28843759|Q28843759]] | [[Vaizdas:2023-11-16 Gala de los Latin Grammy, 27 (cropped)02.jpg|center|128px]] | [[Rosalía]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-25 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 57 |- | [[:d:Q28480|Q28480]] | [[Vaizdas:Max Brod v roce 1914.jpg|center|128px]] | [[Max Brod]] | | data-sort-value="1884" | 1884-05-27 | data-sort-value="1968" | 1968-12-20 | [[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[poetas teisininkas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[teatro kritikas]]<br/>[[valstybės tarnautojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[beamter]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Izraelis]]<br/>[[Cisleitanija]] | 58 |- | [[:d:Q38393|Q38393]] | [[Vaizdas:Asha Bhosle - still 47160 crop (cropped).jpg|center|128px]] | [[Asha Bhosle]] | | data-sort-value="1933" | 1933-09-08 | data-sort-value="2026" | 2026-04-12 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]]<br/>[[muzikantas]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]] | 58 |- | [[:d:Q44570|Q44570]] | [[Vaizdas:John Lee Hooker two.jpg|center|128px]] | [[John Lee Hooker]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-22 | data-sort-value="2001" | 2001-06-21 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[bliuzo muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q57236|Q57236]] | [[Vaizdas:Bettina von Arnim portrait.jpg|center|128px]] | [[Bettina von Arnim]] | | data-sort-value="1785" | 1785-04-04 | data-sort-value="1859" | 1859-01-20 | [[rašytojas]]<br/>[[salonnière]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dainininkas]] | [[Free City of Frankfurt]] | 58 |- | [[:d:Q87567|Q87567]] | [[Vaizdas:Anton Rubinstein by J Ganz.png|center|128px]] | [[Anton Rubinstein]] | | data-sort-value="1829" | 1829-11-16 | data-sort-value="1894" | 1894-11-08 | [[classical composer]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Rusijos imperija]] | 58 |- | [[:d:Q105875|Q105875]] | [[Vaizdas:Herbie Hancock.jpg|center|128px]] | [[Herbie Hancock]] | | data-sort-value="1940" | 1940-04-12 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q111074|Q111074]] | [[Vaizdas:John-barry-2006.jpg|center|128px]] | [[John Barry]] | | data-sort-value="1933" | 1933-11-03 | data-sort-value="2011" | 2011-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q125133|Q125133]] | [[Vaizdas:Victor-Jara-in-Helsinki-1969 (cropped)2.jpg|center|128px]] | [[Víctor Jara]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-28 | data-sort-value="1973" | 1973-09-16<br/>1973-09-14 | [[politikas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[cultural manager]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Čilė]] | 58 |- | [[:d:Q217787|Q217787]] | [[Vaizdas:CaroleKingHWOFDec2012.jpg|center|128px]] | [[Carole King]] | Amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1942" | 1942-02-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q237324|Q237324]] | [[Vaizdas:Lisa Marie Presley at car race (cropped).jpg|center|128px]] | [[Lisa Marie Presley]] | | data-sort-value="1968" | 1968-02-01 | data-sort-value="2023" | 2023-01-12 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q319578|Q319578]] | [[Vaizdas:Sri-Chinmoy-meditate-2.jpg|center|128px]] | [[Chinmoy Kumar Ghose]] | | data-sort-value="1931" | 1931-08-27 | data-sort-value="2007" | 2007-10-11 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[sunkumų kilnotojas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]]<br/>[[spiritual teacher]]<br/>[[Guru]]<br/>[[ultramaratonininkas]]<br/>[[fleita]]<br/>[[kompozitorius]] | [[French India]]<br/>[[Britų Indija]] | 58 |- | [[:d:Q16185856|Q16185856]] | [[Vaizdas:Bebe Rexha - Untold 2023 - 53113724212 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Bebe Rexha]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q21573827|Q21573827]] | [[Vaizdas:M1 Music Awards 2019 166 Юлія Саніна.jpg|center|128px]] | [[Julia Sanina]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Ukraina]] | 58 |- | [[:d:Q18821|Q18821]] | [[Vaizdas:Wolfram47.jpg|center|128px]] | [[Wolfram von Eschenbach]] | | data-sort-value="1170" | 1170 | data-sort-value="1220" | 1220 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[minezingeris]]<br/>[[riteris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 59 |- | [[:d:Q47284|Q47284]] | [[Vaizdas:Rodriguez, Robert (2007).jpg|center|128px]] | [[Robert Rodriguez]] | | data-sort-value="1968" | 1968-06-20 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[visual effects supervisor]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vyriausiasis filmo dailininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kameros operatorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q105237|Q105237]] | [[Vaizdas:Meyerbeer d'après P. Petit b 1865.jpg|center|128px]] | [[Giacomo Meyerbeer]] | | data-sort-value="1791" | 1791-09-05 | data-sort-value="1864" | 1864-05-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[pianistas]] | [[Prūsijos karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q108597|Q108597]] | [[Vaizdas:DaveBrubeckbyPabloSecca2.png|center|128px]] | [[Dave Brubeck]] | | data-sort-value="1920" | 1920-12-06 | data-sort-value="2012" | 2012-12-05 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q192114|Q192114]] | [[Vaizdas:Jon2 sunflower 2007.JPG|center|128px]] | [[Jon Lord]] | | data-sort-value="1941" | 1941-06-09 | data-sort-value="2012" | 2012-07-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[electronic organ]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q210741|Q210741]] | [[Vaizdas:Eric Idle 2014.jpg|center|128px]] | [[Eric Idle]] | | data-sort-value="1943" | 1943-03-29 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q216563|Q216563]] | [[Vaizdas:Paul Anka 1995.jpg|center|128px]] | [[Paul Anka]] | | data-sort-value="1941" | 1941-07-30 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 59 |- | [[:d:Q220707|Q220707]] | [[Vaizdas:Muddy Waters.jpg|center|128px]] | [[Muddy Waters]] | | data-sort-value="1913" | 1913-04-04 | data-sort-value="1983" | 1983-04-30 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q324998|Q324998]] | [[Vaizdas:Pierre-Jean de Béranger 1847.jpg|center|128px]] | [[Pjeras de Beranžė]] | Prancūzijos politikas | data-sort-value="1780" | 1780-08-19 | data-sort-value="1857" | 1857-07-16 | [[chansonnier]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[musicographer]] | [[Prancūzija]] | 59 |- | [[:d:Q1060796|Q1060796]] | [[Vaizdas:Portrait of John, Duke of Braganza c. 1630 (The Royal Castle in Warsaw).png|center|128px]] | [[John IV of Portugal]] | | data-sort-value="1604" | 1604-03-19 | data-sort-value="1656" | 1656-11-06 | [[kompozitorius]]<br/>[[sovereign]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 59 |- | [[:d:Q76738|Q76738]] | [[Vaizdas:Athanasius Kircher.jpg|center|128px]] | [[Athanasius Kircher]] | | data-sort-value="1602" | 1602-05-02 | data-sort-value="1680" | 1680-11-27<br/>1680-11-28 | [[kalbininkas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[egiptologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[astronomas]]<br/>[[biologas]]<br/>[[archeologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[geologas]]<br/>[[vulkanologas]]<br/>[[muziejininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[gamtininkas]]<br/>[[orientalistas]]<br/>[[Catholic theologian]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[regular priest]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 60 |- | [[:d:Q106662|Q106662]] | [[Vaizdas:John lydon live 27 10 2013 photo 13.JPG|center|128px]] | [[John Lydon]] | | data-sort-value="1956" | 1956-01-31 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 60 |- | [[:d:Q229613|Q229613]] | [[Vaizdas:Carlos gardel en su casa 1933.jpg|center|128px]] | [[Carlos Gardel]] | | data-sort-value="1890" | 1890-12-11 | data-sort-value="1935" | 1935-06-24 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Argentina]]<br/>[[Urugvajus]]<br/>[[Prancūzija]] | 60 |- | [[:d:Q294531|Q294531]] | [[Vaizdas:Neil Diamond 2.jpg|center|128px]] | [[Neil Diamond]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-24 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 60 |- | [[:d:Q3058202|Q3058202]] | [[Vaizdas:P Ramlee Dunia Film 15 May 1954 p20.jpg|center|128px]] | [[P. Ramlee]] | | data-sort-value="1929" | 1929-03-22 | data-sort-value="1973" | 1973-05-29 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Malaizija]] | 60 |- | [[:d:Q15001|Q15001]] | [[Vaizdas:Ivan Nikolayevich Kramskoi - Portrait of Alexander Sergeyevich Griboyedov, 1873.jpg|center|128px]] | [[Alexander Griboyedov]] | | data-sort-value="1795" | 1795-01-04 | data-sort-value="1829" | 1829-01-30 | [[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dvikovininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Rusijos imperija]] | 61 |- | [[:d:Q105487|Q105487]] | [[Vaizdas:Identite-MauriceJarre-1950-Sacem.png|center|128px]] | [[Maurice Jarre]] | | data-sort-value="1924" | 1924-09-13 | data-sort-value="2009" | 2009-03-28 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 61 |- | [[:d:Q179682|Q179682]] | [[Vaizdas:Björn Ulvaeus 2023 (53338026438) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Björn Ulvaeus]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 61 |- | [[:d:Q185147|Q185147]] | [[Vaizdas:Gary Moore 2005.05.21 004.jpg|center|128px]] | [[Gary Moore]] | | data-sort-value="1952" | 1952-04-04 | data-sort-value="2011" | 2011-02-06 | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q187832|Q187832]] | [[Vaizdas:Mandy Moore at SXSW 2018 (25904503147) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mandy Moore]] | | data-sort-value="1984" | 1984-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 61 |- | [[:d:Q187844|Q187844]] | [[Vaizdas:Pitbull, 2012 (2).jpg|center|128px]] | [[Pitbull]] | | data-sort-value="1981" | 1981-01-15 | | [[reperis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | | 61 |- | [[:d:Q192474|Q192474]] | [[Vaizdas:Jeff Beck.jpg|center|128px]] | [[Jeff Beck]] | | data-sort-value="1944" | 1944-06-24 | data-sort-value="2023" | 2023-01-10 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q202246|Q202246]] | [[Vaizdas:Morrissey crop tie.jpg|center|128px]] | [[Morrissey]] | | data-sort-value="1959" | 1959-05-22 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q262314|Q262314]] | [[Vaizdas:Chris Rea 01 AB.jpg|center|128px]] | [[Chris Rea]] | | data-sort-value="1951" | 1951-03-04 | data-sort-value="2025" | 2025-12-22 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q272012|Q272012]] | [[Vaizdas:Eddie Van Halen at the New Haven Coliseum.jpg|center|128px]] | [[Eddie Van Halen]] | | data-sort-value="1955" | 1955-01-26 | data-sort-value="2020" | 2020-10-06 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nyderlandai]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 61 |- | [[:d:Q317126|Q317126]] | [[Vaizdas:Oscar Pereira da Silva - Retrato de Anchieta, Acervo do Museu Paulista da USP.jpg|center|128px]] | [[Joseph of Anchieta]] | | data-sort-value="1534" | 1534-03-19 | data-sort-value="1597" | 1597-06-09 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[misionierius]]<br/>[[Catholic theologian]] | [[Ispanija]] | 61 |- | [[:d:Q18388296|Q18388296]] | [[Vaizdas:V at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[V]] | | data-sort-value="1995" | 1995-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Pietų Korėja]] | 61 |- | [[:d:Q110462|Q110462]] | [[Vaizdas:Julie Delpy (2019).jpg|center|128px]] | [[Julie Delpy]] | | data-sort-value="1969" | 1969-12-21 | | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q151976|Q151976]] | [[Vaizdas:Mikis Theodorakis Fabrik 070004.jpg|center|128px]] | [[Mikis Theodorakis]] | kino kompozitorius, Graikija | data-sort-value="1925" | 1925-07-29 | data-sort-value="2021" | 2021-09-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Graikija]] | 62 |- | [[:d:Q204005|Q204005]] | [[Vaizdas:Debby Ryan 2, 2012.jpg|center|128px]] | [[Debby Ryan]] | | data-sort-value="1993" | 1993-05-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[child actor]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q214582|Q214582]] | [[Vaizdas:Benny Andersson 2012-09-24 001 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Benny Andersson]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 62 |- | [[:d:Q228904|Q228904]] | [[Vaizdas:Studio publicity Hattie McDaniel.jpg|center|128px]] | [[Hattie McDaniel]] | | data-sort-value="1893" | 1893-06-10 | data-sort-value="1952" | 1952-10-26 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[fundraiser]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q262399|Q262399]] | [[Vaizdas:Les Paul, ca. Jan. 1947 (William P. Gottlieb 07001).jpg|center|128px]] | [[Les Paul]] | | data-sort-value="1915" | 1915-06-09 | data-sort-value="2009" | 2009-08-12<br/>2009-08-13<br/>2009-08-11 | [[gitaristas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[musical instrument maker]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q313013|Q313013]] | [[Vaizdas:Brian Wilson of the Beach Boys in West Los Angeles 1990 photographed by Ithaka Darin Pappas.jpg|center|128px]] | [[Brian Wilson]] | | data-sort-value="1942" | 1942-06-20 | data-sort-value="2025" | 2025-06-11 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[music executive]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[klavišininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q2938630|Q2938630]] | [[Vaizdas:LMFAO, 2011.jpg|center|128px]] | [[Redfoo]] | | data-sort-value="1975" | 1975-09-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[tenisininkas]]<br/>[[investuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q4061|Q4061]] | [[Vaizdas:Woody Guthrie.jpg|center|128px]] | [[Woody Guthrie]] | | data-sort-value="1912" | 1912-07-14 | data-sort-value="1967" | 1967-10-03 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q16473|Q16473]] | [[Vaizdas:Steve Martin by David Shankbone.jpg|center|128px]] | [[Steve Martin]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-14 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q185465|Q185465]] | [[Vaizdas:Paula Abdul (53384817755) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paula Abdul]] | | data-sort-value="1962" | 1962-06-19 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[baleto šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos žurnalistas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q189415|Q189415]] | [[Vaizdas:25th Laureus World Sports Awards - Red Carpet - Andy García - 240422 184838-2 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Andy Garcia]] | | data-sort-value="1956" | 1956-04-12 | | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kuba]] | 63 |- | [[:d:Q194187|Q194187]] | [[Vaizdas:Sade Adu 1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sade Adu]] | | data-sort-value="1959" | 1959-01-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q200768|Q200768]] | [[Vaizdas:Dennis Quaid 2020 by Glenn Francis.jpg|center|128px]] | [[Dennis Quaid]] | | data-sort-value="1954" | 1954-04-09 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q202735|Q202735]] | [[Vaizdas:Billy Bob Thornton 2017 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Billy Bob Thornton]] | | data-sort-value="1955" | 1955-08-04 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q242454|Q242454]] | [[Vaizdas:Земфира на выступлении 1 апреля 2016 года в Олимпийском.jpg|center|128px]] | [[Zemfira]] | | data-sort-value="1976" | 1976-08-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Rusija]] | 63 |- | [[:d:Q488353|Q488353]] | [[Vaizdas:Natalie Imbruglia 2011.jpg|center|128px]] | [[Natalie Imbruglia]] | | data-sort-value="1975" | 1975-02-04 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q105460|Q105460]] | [[Vaizdas:John Denver 1975.JPG|center|128px]] | [[John Denver]] | | data-sort-value="1943" | 1943-12-31 | data-sort-value="1997" | 1997-10-12 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q193744|Q193744]] | [[Vaizdas:Tori Amos 12 01 2017 -35 (25495988058).jpg|center|128px]] | [[Tori Amos]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-22 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q208537|Q208537]] | [[Vaizdas:Pablocasals (cropped 3x4).jpg|center|128px]] | [[Pablas Kazalsas]] | | data-sort-value="1876" | 1876-12-29 | data-sort-value="1973" | 1973-10-22 | [[violončelininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[docentas]] | [[Ispanija]] | 64 |- | [[:d:Q361642|Q361642]] | [[Vaizdas:Marek Grechuta.jpg|center|128px]] | [[Marek Grechuta]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-10 | data-sort-value="2006" | 2006-10-09 | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Lenkija]] | 64 |- | [[:d:Q46755|Q46755]] | [[Vaizdas:Benny Goodman 1942.jpg|center|128px]] | [[Benny Goodman]] | | data-sort-value="1909" | 1909-05-30 | data-sort-value="1986" | 1986-06-13 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[klarnetininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[orchestra leader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q48987|Q48987]] | [[Vaizdas:Jonathan Demme May 2015.jpg|center|128px]] | [[Jonathan Demme]] | | data-sort-value="1944" | 1944-02-22 | data-sort-value="2017" | 2017-04-26 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dokumentinių filmų kūrėjas]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q194045|Q194045]] | [[Vaizdas:Steven Tyler by Gage Skidmore 3.jpg|center|128px]] | [[Steven Tyler]] | | data-sort-value="1948" | 1948-03-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q298838|Q298838]] | [[Vaizdas:Billy Connolly Festival Cine Sidney.jpg|center|128px]] | [[Bilis Konolis]] | | data-sort-value="1942" | 1942-11-24 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 65 |- | [[:d:Q2748803|Q2748803]] | [[Vaizdas:Iggy Azalea August 2015.jpg|center|128px]] | [[Iggy Azalea]] | | data-sort-value="1990" | 1990-06-07 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]] | 65 |- | [[:d:Q11885|Q11885]] | [[Vaizdas:Axl Rose 2018 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Axl Rose]] | | data-sort-value="1962" | 1962-02-06 | | [[vokalistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 66 |- | [[:d:Q44122|Q44122]] | [[Vaizdas:DjangoReinhardt-1939-Harcourt.png|center|128px]] | [[Django Reinhardt]] | | data-sort-value="1910" | 1910-01-23 | data-sort-value="1953" | 1953-05-16 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]] | [[Prancūzija]] | 66 |- | [[:d:Q49575|Q49575]] | [[Vaizdas:Portrait of Dizzy Gillespie, Famous Door, New York, N.Y., ca. June 1946 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Dizzy Gillespie]] | | data-sort-value="1917" | 1917-10-21 | data-sort-value="1993" | 1993-01-06 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 66 |- | [[:d:Q108560|Q108560]] | [[Vaizdas:AR Rahman At The ‘Marvel Anthem’ Launch.jpg|center|128px]] | [[A. R. Rahman]] | | data-sort-value="1966" | 1966-01-06 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Indija]] | 66 |- | [[:d:Q185040|Q185040]] | [[Vaizdas:Милий Балакирев.jpg|center|128px]] | [[Mily Balakirev]] | | data-sort-value="1836" | 1836-12-21 | data-sort-value="1910" | 1910-05-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Rusijos imperija]] | 66 |- | [[:d:Q106001|Q106001]] | [[Vaizdas:Maurice Chevalier 1959.JPG|center|128px]] | [[Maurice Chevalier]] | | data-sort-value="1888" | 1888-09-12 | data-sort-value="1972" | 1972-01-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[karys]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 67 |- | [[:d:Q153300|Q153300]] | [[Vaizdas:Paco de Lucia 1.jpg|center|128px]] | [[Paco de Lucía]] | | data-sort-value="1947" | 1947-12-21 | data-sort-value="2014" | 2014-02-25 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[klasikinis gitaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]] | [[Ispanija]] | 67 |- | [[:d:Q201908|Q201908]] | [[Vaizdas:Anni-Frid Lyngstad May 6, 2013.jpg|center|128px]] | [[Anni-Frid Lyngstad]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-15 | | [[schlager singer]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[disco singer]]<br/>[[dansband singer]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 67 |- | [[:d:Q216582|Q216582]] | [[Vaizdas:Emilio Sommariva (1883 - 1956) Ritratto di Filippo Tommaso Marinetti, intellettuale futurista (1913).jpg|center|128px]] | [[Filippo Tommaso Marinetti]] | Italų ideologas, poetas, redaktorius ir futuristų judėjimo įkūrėjas | data-sort-value="1876" | 1876-12-22 | data-sort-value="1944" | 1944-12-02 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 67 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q2756349|Q2756349]] | [[Vaizdas:Liam Payne for UNICEF 2023.png|center|128px]] | [[Liam Payne]] | britų dainininkas (1993–2024) | data-sort-value="1993" | 1993-08-29 | data-sort-value="2024" | 2024-10-16 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 68 |- | [[:d:Q151231|Q151231]] | [[Vaizdas:Annie Lennox March 2023.jpg|center|128px]] | [[Annie Lennox]] | | data-sort-value="1954" | 1954-12-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[music video director]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[HIV/AIDS activist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 69 |- | [[:d:Q309926|Q309926]] | [[Vaizdas:Lemmy-02.jpg|center|128px]] | [[Lemmy]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-24 | data-sort-value="2015" | 2015-12-28 | [[roko muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 69 |- | [[:d:Q57258|Q57258]] | [[Vaizdas:16 obljetnica vojnoredarstvene operacije Oluja Ivo Josipovic 04082011 c 876.jpg|center|128px]] | [[Ivo Josipović]] | | data-sort-value="1957" | 1957-08-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Kroatija]] | 70 |- | [[:d:Q193509|Q193509]] | [[Vaizdas:The Pretty Reckless Rockfest 2017 2.jpg|center|128px]] | [[Taylor Momsen]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 70 |- | [[:d:Q312829|Q312829]] | [[Vaizdas:SamuelErewhonButler.jpg|center|128px]] | [[Samjuelis Batleris]] | | data-sort-value="1835" | 1835-12-04 | data-sort-value="1902" | 1902-06-18 | [[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė]] | 70 |- | [[:d:Q128746|Q128746]] | [[Vaizdas:Irving Berlin (1907 portrait, NPG.93.388.3 - crop).jpg|center|128px]] | [[Irving Berlin]] | | data-sort-value="1888" | 1888-05-11 | data-sort-value="1989" | 1989-09-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[miuziklų kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 71 |- | [[:d:Q207660|Q207660]] | [[Vaizdas:Rouget de Lisle1.JPG|center|128px]] | [[Claude Joseph Rouget de Lisle]] | | data-sort-value="1760" | 1760-05-10 | data-sort-value="1836" | 1836-06-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[inžinierius]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[karininkas]] | [[Prancūzija]] | 72 |- | [[:d:Q219631|Q219631]] | [[Vaizdas:AdamLevine2011.jpg|center|128px]] | [[Adam Levine]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-18 | | [[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 72 |- | [[:d:Q51513|Q51513]] | [[Vaizdas:Hofmannsthal 1893.jpg|center|128px]] | [[Hugo von Hofmannsthal]] | | data-sort-value="1874" | 1874-02-01 | data-sort-value="1929" | 1929-07-15 | [[romanistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[filologas]] | [[Austrija]]<br/>[[Cisleitanija]]<br/>[[Vokietija]] | 73 |- | [[:d:Q55215|Q55215]] | [[Vaizdas:MKr386800 Alejandro González Iñárritu (Amores Perros, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Alejandro González Iñárritu]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-15 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Meksika]]<br/>[[Ispanija]] | 73 |- | [[:d:Q183074|Q183074]] | [[Vaizdas:Sor Juana Inés de la Cruz, 1732 - Fray Miguel de Herrera.jpg|center|128px]] | [[Juana Inés de la Cruz]] | | data-sort-value="1651" | 1651-11-12 | data-sort-value="1695" | 1695-04-17 | [[poetas]]<br/>[[sesuo]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[cloistered nun]]<br/>[[vienuolė]] | [[Ispanijos imperija]]<br/>[[Meksika]] | 73 |- | [[:d:Q185151|Q185151]] | [[Vaizdas:Ronnie-James-Dio Heaven-N-Hell 2009-06-11 Chicago Photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Ronnie James Dio]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-10 | data-sort-value="2010" | 2010-05-16 | [[heavy metal singer]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q201656|Q201656]] | [[Vaizdas:Nick Jonas Cannes 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Nick Jonas]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-16 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q1545|Q1545]] | [[Vaizdas:CyndiLauper2022.jpg|center|128px]] | [[Cyndi Lauper]] | | data-sort-value="1953" | 1953-06-22 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q151500|Q151500]] | [[Vaizdas:Sultan Abdulaziz.jpg|center|128px]] | [[Abdülaziz]] | | data-sort-value="1830" | 1830-02-08 | data-sort-value="1876" | 1876-06-04 | [[ruler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[sultonas]] | [[Osmanų imperija]] | 74 |- | [[:d:Q205721|Q205721]] | [[Vaizdas:Joni Mitchell 2021 Kennedy Center Honors (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joni Mitchell]] | | data-sort-value="1943" | 1943-11-07 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q1275768|Q1275768]] | [[Vaizdas:Fred Rogers and Neighborhood Trolley.jpg|center|128px]] | [[Fred Rogers]] | | data-sort-value="1928" | 1928-03-20 | data-sort-value="2003" | 2003-02-27 | [[dvasininkas]]<br/>[[lėlių teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[auklėtojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[teologas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[Fernsehschaffender]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q16472|Q16472]] | [[Vaizdas:Robert Mitchum 1949 (no signature).jpg|center|128px]] | [[Robert Mitchum]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-06 | data-sort-value="1997" | 1997-07-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[poetas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 75 |- | [[:d:Q214959|Q214959]] | [[Vaizdas:Harry Belafonte 2011 Shankbone.JPG|center|128px]] | [[Harry Belafonte]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1927" | 1927-03-01 | data-sort-value="2023" | 2023-04-25 | [[dainininkas]]<br/>[[linksmuolis]]<br/>[[pilietinių teisių gynėjas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[politinis aktyvistas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Jamaika]] | 75 |- | [[:d:Q557|Q557]] | [[Vaizdas:Patti Smith at the 81st Venice International Film Festival in 2024.jpg|center|128px]] | [[Patti Smith]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[žmogaus teisių gynėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[piešėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[performanso atlikėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 76 |- | [[:d:Q212015|Q212015]] | [[Vaizdas:Johnny Hallyday 2012 3.jpg|center|128px]] | [[Johnny Hallyday]] | | data-sort-value="1943" | 1943-06-15 | data-sort-value="2017" | 2017-12-05 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 76 |- | [[:d:Q103767|Q103767]] | [[Vaizdas:Portrait of Charlie Parker in 1947.jpg|center|128px]] | [[Charlie Parker]] | | data-sort-value="1920" | 1920-08-29 | data-sort-value="1955" | 1955-03-12 | [[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q549981|Q549981]] | [[Vaizdas:NorahJones-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Norah Jones]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-30 | | [[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q633|Q633]] | [[Vaizdas:Neil Young Stavernfestivalen 2016 (220929).jpg|center|128px]] | [[Neil Young]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-12 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 78 |- | [[:d:Q104266|Q104266]] | [[Vaizdas:MelBrooksApr10.jpg|center|128px]] | [[Mel Brooks]] | | data-sort-value="1926" | 1926-06-28 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[theatrical producer]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q189080|Q189080]] | [[Vaizdas:Lou Reed at the Hop Farm Music Festival.jpg|center|128px]] | [[Lou Reed]] | | data-sort-value="1942" | 1942-03-02 | data-sort-value="2013" | 2013-10-27 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[music executive]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q49004|Q49004]] | [[Vaizdas:Patrick Swayze - 1990 Grammy Awards (cropped).jpg|center|128px]] | [[Patrick Swayze]] | | data-sort-value="1952" | 1952-08-18 | data-sort-value="2009" | 2009-09-14 | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aikidoka]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 81 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q189226|Q189226]] | [[Vaizdas:Amanda Seyfried at Berlinale 2026-1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Amanda Seyfried]] | amerikiečių aktorė | data-sort-value="1985" | 1985-12-03 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 82 |- | [[:d:Q222071|Q222071]] | [[Vaizdas:Life Ball 2014 Courtney Love Crop.png|center|128px]] | [[Courtney Love]] | | data-sort-value="1964" | 1964-07-09 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 83 |- | [[:d:Q213512|Q213512]] | [[Vaizdas:The World Affairs Council and Girard College present Bill Cosby (6343666943) (cropped to Cosby).jpg|center|128px]] | [[Bill Cosby]] | | data-sort-value="1937" | 1937-07-12 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q342604|Q342604]] | [[Vaizdas:Idris Elba in 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Idris Elba]] | | data-sort-value="1972" | 1972-09-06 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Siera Leonė]] | 85 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 85 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q51101|Q51101]] | [[Vaizdas:蔡依林出席王国大帝全球巡回赛现场 cropped (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jolin Tsai]] | | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]] | [[Taivanas]] | 88 |- | [[:d:Q160318|Q160318]] | [[Vaizdas:Norodom Sihanouk (c. 1952).jpg|center|128px]] | [[Norodom Sihanouk]] | dainininkas, Kambodža | data-sort-value="1922" | 1922-10-31 | data-sort-value="2012" | 2012-10-15 | [[politikas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[ruler]] | [[Kambodža]] | 91 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 96 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Vaizdas:Miriam Makeba (1968).png|center|128px]] | [[Miriam Makeba]] | | data-sort-value="1932" | 1932-03-04 | data-sort-value="2008" | 2008-11-09<br/>2008-11-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Alžyras]]<br/>[[Pietų Afrikos Respublika]] | 97 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 9618nstrh4h03c1tqwv2nlo42xlpp2k Paprastasis pastarnokas 0 32573 7846143 5599343 2026-05-28T06:45:00Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846143 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Pastinaca sativa}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Pastinak.jpg|260px|Paprastasis pastarnokas (''Pastinaca sativa'')]] | caption = Paprastasis pastarnokas (''Pastinaca sativa'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Erškėčiažiedžiai | taxon1 = Rosidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Salieriniai | taxon1 = Apiaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Pastarnokas | taxon1 = Pastinaca}} {{Taxobox_rusis| taxon = Paprastasis pastarnokas | taxon1 = Pastinaca sativa}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Paprastasis pastarnokas''' (''Pastinaca sativa'') – daugiametis žolinis augalas, priklausantis [[Salieriniai|salierinių]] (''Apiaceae'') šeimos [[Pastarnokas|pastarnokų]] (''Pastinaca'') genčiai. Dvimečiai, kartais ir keletą metų išgyvenantys, augalai su stora, verpstės pavidalo [[šaknis|šaknimi]]. Geltoni [[žiedas|žiedai]] sudėtiniuose skėtiškuose [[žiedynas|žiedynuose]]. Skėtukų paprastai 8-18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. Taurelės danteliai vos įžiūrimi. [[vainiklapis|Vainiklapiai]] geltoni, apskriti, viršūnė apvali. [[vaisius|Vaisiai]] – beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. [[Stiebas]] briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški, jų kraštai stambiai dantyti arba netaisyklingai skiautėti. Aukščiau esantys stiebo lapai be kotų, plačiomis makštimis. Patrinti lapai kvepia panašiai kaip [[morka|morkos]]. [[Vaizdas:Parsnips.JPG|thumb|250px|left|Pastarnoko šaknys]] [[Vaizdas:Pastinaca sativa MHNT.BOT.2004.0.jpg|thumb|'' Pastinaca sativa'']] Žydi nuo [[liepa|liepos]] mėn. iki [[rugsėjis|rugsėjo]] pabaigos. Auga pakelėse, pagrioviuose, pylimų šlaituose, pievose, patvoriuose, padaržėse, dykvietėse. Mėgsta priemolio [[dirva|dirvožemius]], kuriuose gausu [[azotas|azoto]]. Žiedus apdulkina [[vabzdžiai]], iš dalies ir vėjas. Visose augalo dalyse yra [[flavonoidai|flavonoidų]], [[eteriniai aliejai|eterinių aliejų]], šaknyse – [[krakmolas|krakmolo]], [[baltymai|baltymų]], [[pektinai|pektinų]], [[vitaminai|vitaminų]]. Prieš atvežant [[bulvė|bulves]] į Europą pastarnokas buvo viena iš svarbiausių [[daržovė|daržovių]]; jo valgomos šaknys ir jauni lapai. Lietuvoje daugiau auginama kaip prieskoninė daržovė. Galima šerti gyvulius. == Etimologija == Žodis ''pastarnõkas'' (''pasternõkas'') – [[skolinys]] iš {{pl|pasternak}} arba {{be|пастернак}}. Toliau kyla iš {{de|Pasternak, Pastinak}} (plg. vid. [[bavarų kalba|vok. aukšt.]] ''pasternac, pasternacke'') ← {{la|pastinaca}} (‘pastarnokas, morka’). Toliau šis žodis siejamas su {{la|pastinatum}} (‘išdirbti žemę’), ''pastinum'' (‘išdirbta žemė’), {{akk|pastum, pasum}} (‘kaplys, lazda žemei įdirbti’).<ref>{{AGGEŽ|185}}</ref> == Literatūra == Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė. ''Rudenį žydintys augalai''. Vilnius, Mokslas, 1991, 68 psl. {{išn}} {{commonscat|Pastinaca sativa}} [[Kategorija:Salieriniai]] [[Kategorija:Prieskoniniai augalai]] [[Kategorija:Daržovės]] [[Kategorija:Gumbiniai augalai]] 18p00z5xe1dwoery1vvm4bq9621u3ld 7846144 7846143 2026-05-28T06:46:05Z Hugo.arg 1674 /* Etimologija */ 7846144 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Pastinaca sativa}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Pastinak.jpg|260px|Paprastasis pastarnokas (''Pastinaca sativa'')]] | caption = Paprastasis pastarnokas (''Pastinaca sativa'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Erškėčiažiedžiai | taxon1 = Rosidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Salieriniai | taxon1 = Apiaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Pastarnokas | taxon1 = Pastinaca}} {{Taxobox_rusis| taxon = Paprastasis pastarnokas | taxon1 = Pastinaca sativa}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Paprastasis pastarnokas''' (''Pastinaca sativa'') – daugiametis žolinis augalas, priklausantis [[Salieriniai|salierinių]] (''Apiaceae'') šeimos [[Pastarnokas|pastarnokų]] (''Pastinaca'') genčiai. Dvimečiai, kartais ir keletą metų išgyvenantys, augalai su stora, verpstės pavidalo [[šaknis|šaknimi]]. Geltoni [[žiedas|žiedai]] sudėtiniuose skėtiškuose [[žiedynas|žiedynuose]]. Skėtukų paprastai 8-18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. Taurelės danteliai vos įžiūrimi. [[vainiklapis|Vainiklapiai]] geltoni, apskriti, viršūnė apvali. [[vaisius|Vaisiai]] – beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. [[Stiebas]] briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški, jų kraštai stambiai dantyti arba netaisyklingai skiautėti. Aukščiau esantys stiebo lapai be kotų, plačiomis makštimis. Patrinti lapai kvepia panašiai kaip [[morka|morkos]]. [[Vaizdas:Parsnips.JPG|thumb|250px|left|Pastarnoko šaknys]] [[Vaizdas:Pastinaca sativa MHNT.BOT.2004.0.jpg|thumb|'' Pastinaca sativa'']] Žydi nuo [[liepa|liepos]] mėn. iki [[rugsėjis|rugsėjo]] pabaigos. Auga pakelėse, pagrioviuose, pylimų šlaituose, pievose, patvoriuose, padaržėse, dykvietėse. Mėgsta priemolio [[dirva|dirvožemius]], kuriuose gausu [[azotas|azoto]]. Žiedus apdulkina [[vabzdžiai]], iš dalies ir vėjas. Visose augalo dalyse yra [[flavonoidai|flavonoidų]], [[eteriniai aliejai|eterinių aliejų]], šaknyse – [[krakmolas|krakmolo]], [[baltymai|baltymų]], [[pektinai|pektinų]], [[vitaminai|vitaminų]]. Prieš atvežant [[bulvė|bulves]] į Europą pastarnokas buvo viena iš svarbiausių [[daržovė|daržovių]]; jo valgomos šaknys ir jauni lapai. Lietuvoje daugiau auginama kaip prieskoninė daržovė. Galima šerti gyvulius. == Etimologija == Žodis ''pastarnõkas'' (''pasternõkas'') – [[skolinys]] iš {{pl|pasternak}} arba {{be|пастернак}}. Toliau kyla iš {{de|Pasternak, Pastinak}} (plg. vid. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. aukšt.]] ''pasternac, pasternacke'') ← {{la|pastinaca}} (‘pastarnokas, morka’). Toliau šis žodis siejamas su {{la|pastinatum}} (‘išdirbti žemę’), ''pastinum'' (‘išdirbta žemė’), {{akk|pastum, pasum}} (‘kaplys, lazda žemei įdirbti’).<ref>{{AGGEŽ|185}}</ref> == Literatūra == Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė. ''Rudenį žydintys augalai''. Vilnius, Mokslas, 1991, 68 psl. {{išn}} {{commonscat|Pastinaca sativa}} [[Kategorija:Salieriniai]] [[Kategorija:Prieskoniniai augalai]] [[Kategorija:Daržovės]] [[Kategorija:Gumbiniai augalai]] 5s3ypotxosdi2bguxnlpl6dlp38rq6b Pilkasis kiškis 0 36487 7846119 7532209 2026-05-28T05:49:18Z Hugo.arg 1674 /* Medžioklė */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846119 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Kiškis}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Lepus europaeus}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Feldhase 078-11.06.08.jpg|260px|Pilkasis kiškis (''Lepus europaeus'')]] | caption = Pilkasis kiškis (''Lepus europaeus'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_antklasis | taxon = Amniotai | taxon1 = Amniota}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = Kiškiažvėriai | taxon1 = Lagomorpha}} {{Taxobox_seima | taxon = Kiškiniai | taxon1 = Leporidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Kiškiai | taxon1 = Lepus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Pilkasis kiškis | taxon1 = Lepus europaeus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Lepus europaeus | autorius = Pallas | metai = 1778 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Pilkasis kiškis''', '''kiškis''' (''Lepus europaeus''), dažn. '''''zuikis''''' – [[kiškiniai|kiškinių]] (''Leporidae'') šeimos žinduolis. == Paplitimas == [[Vaizdas:Lepus europaeus range Map.png|left|thumb|250px|Pilkojo kiškio paplitimas <small>(raudona spalva. Introdukuotos teritorijos pažymėtos violetine spalva)</small>.]] Rytuose arealas prasideda nuo [[Baikalo ežeras|Baikalo]] ir tęsiasi į vakarus iki [[Pirėnai|Pirėnų]] kalnų, šiaurėje siekia pietinę [[Švedija|Švediją]], [[Suomija|Suomiją]], [[Airija|Airiją]], [[Škotija|Škotiją]], [[Karelija|Kareliją]], [[Archangelsko sritis|Archangelsko sritį]] apie [[Ladogos ežeras|Ladogą]] ir [[Onegos ežeras|Onegą]], [[Užuralė]]s rajonus ([[Uralo kalnai|Uralo]] kalnų [[Taiga|taigoje]] negyvena), pietuose eina iki šiaurės vakarų [[Kazachstanas|Kazachstano]], [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]]. Nuo 1936 m. Kiškis aklimatizuojamas [[Pietų Sibiras|Pietų Sibire]], [[Tolimieji Rytai|Tolimųjų Rytų]] rajonuose. Lietuvoje XV–XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį kiškį. Vėliau tapo dominuojančia rūšimi. Dabar paplitęs visur. Pokario laikotarpiu daugiausia šių žvėrelių buvo septintojo dešimtmečio pabaigoje – iki 250–290 tūkstančių. Tuo metu net 28 respublikos rajonuose vidutinis tankumas buvo 50–70 kiškių 1000 ha jų gyvenamojo ploto, 12 rajonų – 20–40. Tik viename [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajone]] – mažiau kaip 10 kiškių. Vidutinis tankumas – 40–50 kiškių 1000 ha. Paskutinį dešimtmetį jų respublikoje sumažėjo 3 kartus. 1985 m. vidutinis tankumas buvo tik 12,8 o atskiruose rajonuose – nuo 3 iki 38 kiškių 1000 ha. Kiškių pastebimai mažėja ir kitose Europos šalyse, kur intensyviai keičiasi kraštovaizdis. Anksčiau kiškių gausumą daugiausia lėmė biotiniai ir abiotiniai veiksniai – užsitęsusios žiemos, daug kritulių ir šalti orai veisimosi periodu, plėšrūnai ir kt. Dabar svarbiausias kiškių populiacijos reguliatorius – ekologinės sąlygos, trikdymas, be to, daug jų žūva per laukų darbus, dėl transporto ir kitų antropogeninių faktorių. == Biologija == 4-6,5 kg svorio žvėrelis, ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva viršutine kūno puse, ruda krūtine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, viršutinė pusė juoda, apatinė – balta. Ausų viršūnėlės juodos. Priekinės kojos trumpos, penkiapirštės, užpakalinės – ilgos, keturpirštės, ilgomis pėdomis. Kiškių pėdose, tarpupirščiuose yra [[prakaitas|prakaito]] liaukų, dėl to prie jų nelimpa sniegas. Pirštai laisvi, plaukuoti, su aštriais nagais. Plaukai tankūs, švelnūs, žiemą labai gausu vilnaplaukių. Akuotplaukiai truputį ilgesni. Patinai panašūs į pateles. == Amžius == Gyvena apie 7-8 metus. == Buveinė == [[Vaizdas:Feldhase 100102.jpg|left|thumb|Kiškis guolyje]] Gana sėslus, bet būdamas judrus, greitai suranda tam tikram periodui tinkamas sąlygas. Gyvena labai įvairiuose [[biotopas|biotopuose]]: miškuose, laukuose, soduose, net daržuose. Gyvena ir kalnuose, bet ne aukščiau kaip 1500–2000 m virš jūros lygio. Dėl intensyvios žmogaus veiklos kiškiai dažniau laikosi miškuose ir nedirbamuose žemės plotuose, kur yra mažiau trikdomi. Veiklūs ištisus metus. Aktyviausi rytą iki vidurdienio ir pavakary bei vakare. Per parą įsiruošia 2-3 gulyklas. Gulykla – nedidelė duobutė, kurią prasikasa priekinėmis kojomis. Arimuose duobutė būna tokio gylio, kad joje telpa prigludęs prie žemės kiškis. Gale duobutės – gulyklos paprastai būna kupstas, arime- stambesnis grumstas, [[velėna]], žolių, krūmų kupstas, [[kelmas]] ir kita. == Veisimasis == Poruotis pradeda sausio-vasario mėnesiais (priklauso nuo žiemos). Per metus užaugina 1-3(4) vadas po 1-5(7) jauniklius. Mažiausios būna pirmosios vados (1-2 kiškučiai). [[Nėštumas]] trunka 44-46 paras. [[Vaizdas:Młody zając szarak.JPG|thumb|240px|Mažas kiškelis]] Gimsta regintys, apaugę tankiais plaukais ir jau po 20 minučių gali judėti. Jie gauna 27–50 g riebaus ir kaloringo [[Pienas|pieno]]. Pirmomis dienomis niekur neina, guli visi kartu. Išskyrus paduose esančias prakaito liaukas, kitos liaukos nefunkcionuoja, todėl kiškučius sunkiau aptikti plėšrūnams. 9–10 dienų kiškučiai nutolsta nuo gimimo vietos, bet kas vakarą grįžta atgal. Patelė jaunikliais rūpinasi iki 1 mėnesio (rudeniniais – iki 2 mėnesių). Mažų kiškučių termoreguliacija netobula, kailiukas greitai peršlampa, todėl jiems ypač pavojinga darganos ir šaltas oras. Kai kiškučiai paauga ir tampa savarankiškesni, patelė nustoja lankytis maitinimo vietoje ir net slepiasi nuo jauniklių, kurie ją suradę bando žįsti. Dabar kurį laiką jaunikliai laikosi kartu, bet geriau pažinę teritoriją, pasiskirsto joje, užimdami individualius plotus. Tik gimę kiškučiai sveria 107 (50–170) g. Kūno ilgis – 18–20,5 cm. Per parą priklausomai nuo amžiaus ir gimimo laiko priauga 237 g (rudeniniai – tik 2–15 g). Po 240–300 dienų sveria ketvirtadalį suaugusio kiškio masės. == Hibridai == Pilkojo ir [[Baltasis kiškis|baltojo kiškio]] [[hibridas|hibridus]] jau XVIII a. mini P. Palasas, XIX a. jie buvo žinomi [[Rusija|Rusijoje]]. K.Grėvė mini nušautus hibridus [[Latvija|Latvijoje]] ir nurodo, kad jie turi abiejų kiškių rūšių požymių. Manoma, kad hibridai labiau panašūs į baltuosius kiškius ir yra vislūs. Lietuvoje taip pat pasitaiko baltojo ir pilkojo kiškių hibridų, bet gana retai. Tai mažesni už pilkuosius, bet sunkesni už baltuosius kiškius žvėreliai. == Mityba == Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais bei jų dalimis. Žiemą, trūkstant maisto, dažniausiai laupo medžių žievę. Nemėgsta [[alksnis|alksnių]]. == Priešai, nykimo priežastys == Kiškius naikina visi laukiniai plėšrūnai, valkataujantys [[šuo|šunys]], [[katės]], plėšrieji, [[varniniai]], [[pelėdiniai]] paukščiai. Mažus kiškučius laukuose lesa ir [[gandras|gandrai]], dažnai žūva pjaunant žolę. Dažnas kiškių priešas- įvairios [[infekcinės ligos]] (ypač [[bruceliozė]]), [[parazitai]]. Nemažai kiškių žūva po [[automobilis|automobilių]] ratais. == Veiklos žymės == [[Vaizdas:Hasenspuren 1.JPG|thumb|Kiškio pėdsakai sniege]] * Nugraužta jaunų medelių žievė – ryškūs kandžių rėžiai; * „Nukirpti“ medelių ūgliai, šakutės nukandimas primena peilio pjūvį; * Gulyklos; * Žiemą sniege suminti takai, paliktos savitos pėdelės, atkapstymai ieškant maisto; * Išmatos; * Pėdsakai sniege, grunte. == Vertė == Gerai pažįstamas ir mėgstamas žvėrelis, nors sodininkai, miškininkai kartais skundžiasi aplaupytais [[vaismedis|vaismedžiais]], [[ąžuolas|ąžuoliukais]] ir [[uosis|uosiukais]]. Mėsa valgoma. Riebalai naudojami gydymui. Kailis silpnokas, plaukai vertingi, naudojami [[Fetras|fetrui]] gaminti ([[skrybelė]]ms). [[Žūklė]]je plaukai naudojami [[muselė]]ms rišti. == Gausa Lietuvoje == Plačiai paplitęs visoje Lietuvoje, įprastas ir gausus. Gausesnis rajonuose, kur geresni dirvožemiai, plonesnė ir trumpiau išsilaikanti sniego danga. 2000 m. gyveno daugiau kaip 76 tūkst. kiškių. Per 2009–2010 m. sezoną sumedžioti 4273 pilkieji kiškiai<ref>[http://www.am.lt/VI/index.php#a/9892 Žvėrių ir paukščių, sumedžiotų iki 2010 m. balandžio 1 d. apskaita (2009–2010 m. medžioklės sezonas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151103132848/http://www.am.lt/VI/index.php#a/9892 |date=2015-11-03 }}</ref>. == Apsauga == Medžioklės reguliavimas (apribojimas). Nemažai kiškučių žūva deginant žolę. == Medžioklė == Lietuvoje – medžioklės objektas. Medžiojami nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d. Medžiojama varant, sėlinant, prieinant „grandine“ ar „katilu“, tykojant, su medžiokliniais šunimis (skalikais, kurtais), plėšriaisiais paukščiais. Trofėjus (smulkusis) – kiškio ūsai. == Etimologija == Žodis ''kìškis'' seniau vartotas tik Aukštaitijoje ir kildinamas iš ''kiškà'' (‘kinka, laiba koja, šlaunis’), pagal ilgas, šoklias užpakalines šio žvėrelio kojas. Gerokai labiau Lietuvoje paplitęs (o Žemaitijoje – išimtinai) šio gyvūno pavadinimas – '''zuĩkis''' (''zùikis, zuikỹs''). Jis giminiškas {{lv|zaķis}} (šis laikomas skoliniu iš {{be|зайка}}), [[jotvingių kalba|jotv.]] ''zagʃ'', [[slavų prokalbė|slavų]] *''zajęcь'' (rus., blrs. ''заяц'', [[senoji rusų kalba|sen. rus.]] ''заѩць'', {{uk|заєць, заяць}}, {{bg|заек}}, {{sr|зе̑ц}}, {{sl|zájec}}, {{cs|zajíc}}, {{pl|zając}}, slvk., [[sorbų kalba|sorb.]] ''zajac''). Šis žodis arba yra [[skolinys]] iš slavų kalbų (pakitęs dėl žodžio ''zùiti'' įtakos), arba bendras [[baltų-slavų kalbos|baltoslaviškas]] žodis, kilęs iš {{ide|*ĝhei-}} (‘varyti, dumti, šokuoti, skrieti’) ir galbūt giminiškas {{lt|žáisti}} (‘pramogauti, šokti, žaismingai judėti’), {{sa|हिनोति|hinoti}} (‘varo, gena, sviedžia’), {{sa|हय|haya-}} (‘žirgas, ristūnas’), {{hy|ji}}(‘žirgas’), {{av|zaya-}} (‘ginkluotė’). Taigi, žodis ''zuikis'' greičiausiai reiškia „šoklys“. Dar plg. lt. ''zùiti'' (‘lakstyti, beginėti, sukinėtis’), ''zuinùs'' (‘visur daug lakstantis, zujantis’).<ref>{{AGGEŽ|45}}</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} {{Commons|Lepus europaeus}} [[Kategorija:Kiškiažvėriai]] qtjy9mr8qzmf0gtxx0104croehs8v8u Lanksva 0 37563 7846138 6768762 2026-05-28T06:37:29Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846138 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Spiraea}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Spiraea-salicifolia.JPG|260px|Gluosnialapė lanksva (''Spiraea salicifolia'')]] | caption = [[Gluosnialapė lanksva]] (''Spiraea salicifolia'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Erškėčiažiedžiai | taxon1 = Rosidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Erškėtiniai | taxon1 = Rosaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Lanksva | taxon1 = Spiraea}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Lanksva''' (''Spiraea'') – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') augalų gentis, kuriai priklauso krūmai, turintys labai kietą [[mediena|medieną]], paprastus [[lapas|lapus]] ir skėtiškose [[kekė]]se sukrautus [[žiedas|žiedus]]. [[Vaisius]] – sausa [[dėžutė (vaisius)|dėžutė]]. Gentyje yra apie 100 rūšių, tarp jų labai daug hibridų. Savaime auga vidutinio klimato kraštuose. Auginama labai daug rūšių, hibridų ir veislių. == Etimologija == ''Lanksvà'' – [[Jurgis Pabrėža|J. Pabrėžos]] įvestas žodis – nuo žodžio ''lankstùs'' (‘kuris gerai linksta, liaunas, lankus’), dėl gluosniškų, nulinkusių šakų.<ref>{{AGGEŽ|169}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Commons|Category:Spiraea}} [[Kategorija:Erškėtiniai]] oqggyhs0nzyc08xsztvqrdup37jcnv8 Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Italijos asmenybes 4 42131 7846027 7843372 2026-05-27T16:08:44Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846027 wikitext text/x-wiki '''Būtiniausi straipsniai''' apie garsiausius [[italai|italus]] ir itališkos kilmės žmones. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q5; wdt:P27 wd:Q38; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Asmenybė,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Asmenybė ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | teatro režisierius iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[stage author]]<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q103744|Q103744]] | [[Vaizdas:Kaspar Capparoni Rex.jpg|center|128px]] | [[Kaspar Capparoni]] | | data-sort-value="1964" | 1964-08-01 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q109726|Q109726]] | [[Vaizdas:Edmond Fischer Nobel Laureate 1992.jpg|center|128px]] | [[Edmond H. Fischer]] | biochemikas iš Šveicarija | data-sort-value="1920" | 1920-04-06 | data-sort-value="2021" | 2021-08-27 | [[biochemikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[chemikas]] | [[Šveicarija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q213828|Q213828]] | [[Vaizdas:Billy Costacurta AC Milan Glorie 2011.jpg|center|128px]] | [[Alessandro Costacurta]] | | data-sort-value="1966" | 1966-04-24 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q275979|Q275979]] | [[Vaizdas:Elsa morante gatti.jpg|center|128px]] | [[Elsa Morante]] | | data-sort-value="1912" | 1912-08-18 | data-sort-value="1985" | 1985-11-25 | [[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[prozininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q456164|Q456164]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Davide Astori (cropped).jpg|center|128px]] | [[Davide Astori]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1987" | 1987-01-07 | data-sort-value="2018" | 2018-03-04 | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q31442|Q31442]] | [[Vaizdas:Emiliano Sala.jpg|center|128px]] | [[Emiliano Sala]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-31 | data-sort-value="2019" | 2019-01-21 | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q44788|Q44788]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Matteo Darmian 1.jpg|center|128px]] | [[Matteo Darmian]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1989" | 1989-12-02 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q53039|Q53039]] | [[Vaizdas:Lina Wertmuller 2000.jpg|center|128px]] | [[Lina Wertmüller]] | | data-sort-value="1928" | 1928-08-14 | data-sort-value="2021" | 2021-12-09 | [[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q211040|Q211040]] | [[Vaizdas:Rose McGowan (52922963283)~2.jpg|center|128px]] | [[Rose McGowan]] | | data-sort-value="1973" | 1973-09-05 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Meksika]] | 52 |- | [[:d:Q275985|Q275985]] | [[Vaizdas:Natalia Ginzburg 1956.jpg|center|128px]] | [[Natalia Ginzburg]] | | data-sort-value="1916" | 1916-07-14 | data-sort-value="1991" | 1991-10-07 | [[rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[preface author]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q310158|Q310158]] | [[Vaizdas:Palmiro-Togliatti-00504708.jpg|center|128px]] | [[Palmiro Togliatti]] | filosofas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1893" | 1893-03-26 | data-sort-value="1964" | 1964-08-21 | [[politikas]]<br/>[[filosofas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q311802|Q311802]] | [[Vaizdas:Giuseppe Ungaretti (basco).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Ungaretti]] | | data-sort-value="1888" | 1888-02-08 | data-sort-value="1970" | 1970-06-01<br/>1970-06-02 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q312637|Q312637]] | [[Vaizdas:Curzio Malaparte.jpg|center|128px]] | [[Curzio Malaparte]] | | data-sort-value="1898" | 1898-06-09 | data-sort-value="1957" | 1957-07-19 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[karo korespondentas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q219390|Q219390]] | [[Vaizdas:1966–67 Inter Milan - Giacinto Facchetti.jpg|center|128px]] | [[Giacinto Facchetti]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-18 | data-sort-value="2006" | 2006-09-04 | [[futbolininkas]]<br/>[[sports official]]<br/>[[vadybininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 53 |- | [[:d:Q235159|Q235159]] | [[Vaizdas:Giuseppe Bergomi.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Bergomi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1963" | 1963-12-22 | | [[futbolininkas]]<br/>[[komentatorius]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q273860|Q273860]] | [[Vaizdas:Marco Pantani.jpg|center|128px]] | [[Marco Pantani]] | | data-sort-value="1970" | 1970-01-13 | data-sort-value="2004" | 2004-02-14 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q1235614|Q1235614]] | [[Vaizdas:Parisi giorgio.jpg|center|128px]] | [[Giorgio Parisi]] | fizikas iš Italija | data-sort-value="1948" | 1948-08-04 | | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[fizikas teoretikas]]<br/>[[mokslininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q15143059|Q15143059]] | [[Vaizdas:Maria Elena Boschi - Festival Economia 2016.jpg|center|128px]] | [[Maria Elena Boschi]] | teisininkas, Italija | data-sort-value="1981" | 1981-01-24 | | [[politikas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q47683|Q47683]] | [[Vaizdas:Beppe Grillo a San giovanni in laterano 23 maggio 2014 2.JPG|center|128px]] | [[Beppe Grillo]] | | data-sort-value="1948" | 1948-07-21 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktyvistas]] | [[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q231781|Q231781]] | [[Vaizdas:Antonio Tabucchi.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tabucchi]] | | data-sort-value="1943" | 1943-09-24 | data-sort-value="2012" | 2012-03-25 | [[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[scenaristas]] | [[Italija]]<br/>[[Portugalija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 54 |- | [[:d:Q13581225|Q13581225]] | [[Vaizdas:Visit of Luigi Di Maio, EU Special Representative for the Gulf region, to the European Commission (06) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Luigi Di Maio]] | | data-sort-value="1986" | 1986-07-06 | | [[politikas]]<br/>[[pubblicista journalist]] | [[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q205667|Q205667]] | [[Vaizdas:Salvador E. Luria ca.1969.jpg|center|128px]] | [[Salvador Luria]] | mikrobiologas iš Jungtinės Amerikos Valstijos | data-sort-value="1912" | 1912-08-13 | data-sort-value="1991" | 1991-02-06 | [[mikrobiologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[virusologas]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[Specialist in microbiology, virology and infection epidemiology]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q213007|Q213007]] | [[Vaizdas:Abate has balls, August 2012.jpg|center|128px]] | [[Ignazio Abate]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1986" | 1986-11-12 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q219912|Q219912]] | [[Vaizdas:Fausto Coppi, Tour de France 1952 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Fausto Coppi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-09-15 | data-sort-value="1960" | 1960-01-02 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 55 |- | [[:d:Q230046|Q230046]] | [[Vaizdas:Gianni Rivera - AC Milan (San Siro, January 1971).jpg|center|128px]] | [[Gianni Rivera]] | | data-sort-value="1943" | 1943-08-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[politikas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q312322|Q312322]] | [[Vaizdas:Vincenzo Nibali (cropped).jpg|center|128px]] | [[Vincenzo Nibali]] | | data-sort-value="1984" | 1984-11-14 | | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q379805|Q379805]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Mattia De Sciglio 1.jpg|center|128px]] | [[Mattia De Sciglio]] | | data-sort-value="1992" | 1992-10-20 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q507595|Q507595]] | [[Vaizdas:Nichi Vendola.jpg|center|128px]] | [[Nichi Vendola]] | | data-sort-value="1958" | 1958-08-26 | | [[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q44420|Q44420]] | [[Vaizdas:FIFA WC-qualification 2014 - Austria vs Ireland 2013-09-10 - Giovanni Trapattoni 05.JPG|center|128px]] | [[Giovanni Trapattoni]] | | data-sort-value="1939" | 1939-03-17 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q193754|Q193754]] | [[Vaizdas:Padre Pio portrait.jpg|center|128px]] | [[Padre Pio]] | | data-sort-value="1887" | 1887-05-25 | data-sort-value="1968" | 1968-09-23 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[friar]]<br/>[[mystic]]<br/>[[regular priest]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 56 |- | [[:d:Q299211|Q299211]] | [[Vaizdas:Pierre Cardin 2010.jpg|center|128px]] | [[Pierre Cardin]] | | data-sort-value="1922" | 1922-07-02 | data-sort-value="2020" | 2020-12-29 | [[grand couturier]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]] | [[Italija]]<br/>[[Prancūzija]] | 56 |- | [[:d:Q189984|Q189984]] | [[Vaizdas:Franco Baresi 2012.jpg|center|128px]] | [[Franco Baresi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1960" | 1960-05-08 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 57 |- | [[:d:Q297793|Q297793]] | [[Vaizdas:Vittorio Emanuele Orlando.jpeg|center|128px]] | [[Vittorio Emanuele Orlando]] | dėstytojas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1860" | 1860-05-19 | data-sort-value="1952" | 1952-12-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]<br/>[[parlamento narys]]<br/>[[ministras]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Kingdom of the Two Sicilies]] | 57 |- | [[:d:Q440710|Q440710]] | [[Vaizdas:Antonio Tajani 2025.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tajani]] | teisininkas, Italija | data-sort-value="1953" | 1953-08-04 | | [[politikas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 57 |- | [[:d:Q53040|Q53040]] | [[Vaizdas:Zeffirelli (cropped).jpg|center|128px]] | [[Franco Zeffirelli]] | | data-sort-value="1923" | 1923-02-12 | data-sort-value="2019" | 2019-06-15 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[opera director]]<br/>[[teatro dailininkas]] | [[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q188107|Q188107]] | [[Vaizdas:Schiavone MA14 (14239282528).jpg|center|128px]] | [[Francesca Schiavone]] | | data-sort-value="1980" | 1980-06-23 | | [[tenisininkas]] | [[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q205850|Q205850]] | [[Vaizdas:Franco Modigliani.jpg|center|128px]] | [[Franco Modigliani]] | ekonomistas iš Italija | data-sort-value="1918" | 1918-06-18 | data-sort-value="2003" | 2003-09-25 | [[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 58 |- | [[:d:Q242095|Q242095]] | [[Vaizdas:Dino Buzzati.jpg|center|128px]] | [[Dino Buzzati]] | | data-sort-value="1906" | 1906-10-16 | data-sort-value="1972" | 1972-01-28 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vaikų rašytojas]]<br/>[[komiksų dailininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[redaktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 58 |- | [[:d:Q244234|Q244234]] | [[Vaizdas:John Turturro at the 2026 Berlin International Film Festival-60305.jpg|center|128px]] | [[John Turturro]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1957" | 1957-02-28 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q183108|Q183108]] | [[Vaizdas:Fabio Capello 2012.jpg|center|128px]] | [[Fabio Capello]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1946" | 1946-06-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]] | 59 |- | [[:d:Q125933527|Q125933527]] | [[Vaizdas:SarahToscano RadioStudioDelta 2025-02-13 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sarah Toscano]] | | data-sort-value="2006" | 2006-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[tenisininkas]] | [[Italija]] | 59 |- | [[:d:Q109553|Q109553]] | [[Vaizdas:Renato Dulbecco crop.jpg|center|128px]] | [[Renato Dulbecco]] | virusologas iš Italija | data-sort-value="1914" | 1914-02-22 | data-sort-value="2012" | 2012-02-19 | [[virusologas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[biologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 60 |- | [[:d:Q171312|Q171312]] | [[Vaizdas:Mario Andretti Goodwood Festival of Speed 2021 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mario Andretti]] | | data-sort-value="1940" | 1940-02-28 | | [[Formula One driver]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 60 |- | [[:d:Q229437|Q229437]] | [[Vaizdas:Donatella Versace Time Shankbone 2010.jpg|center|128px]] | [[Donatella Versace]] | | data-sort-value="1955" | 1955-05-02 | | [[dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[mados dizaineris]] | [[Italija]] | 62 |- | [[:d:Q53045|Q53045]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tornatore.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tornatore]] | | data-sort-value="1956" | 1956-05-27 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Italija]] | 63 |- | [[:d:Q115448|Q115448]] | [[Vaizdas:Daniel Bovet nobel.jpg|center|128px]] | [[Daniel Bovet]] | biochemikas iš Italija | data-sort-value="1907" | 1907-03-23 | data-sort-value="1992" | 1992-04-08 | [[biochemikas]]<br/>[[neuroscientist]]<br/>[[farmakologas]]<br/>[[esperantininkas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[farmacininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Šveicarija]] | 63 |- | [[:d:Q235068|Q235068]] | [[Vaizdas:Claudio Ranieri Inter (cropped).jpg|center|128px]] | [[Claudio Ranieri]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-20 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 63 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q136986|Q136986]] | [[Vaizdas:Mauro Icardi en 2025.jpg|center|128px]] | [[Mauro Icardi]] | | data-sort-value="1993" | 1993-02-19 | | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 65 |- | [[:d:Q203840|Q203840]] | [[Vaizdas:Isabella Rossellini at the 2024 Toronto International Film Festival (cropped).jpg|center|128px]] | [[Isabella Rossellini]] | | data-sort-value="1952" | 1952-06-18 | | [[modelis]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[aktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Švedija]] | 66 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q200085|Q200085]] | [[Vaizdas:Pietro Badoglio 3.jpg|center|128px]] | [[Pietro Badoglio]] | diplomatas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1871" | 1871-09-28 | data-sort-value="1956" | 1956-11-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q17617264|Q17617264]] | [[Vaizdas:BISHOP Malvestiti Lodi 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maurizio Malvestiti]] | | data-sort-value="1953" | 1953-08-25 | | [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Italija]] | 68 |- | [[:d:Q234145|Q234145]] | [[Vaizdas:Giulio Natta Nobel.jpg|center|128px]] | [[Giulio Natta]] | chemikas iš Italija | data-sort-value="1903" | 1903-02-26 | data-sort-value="1979" | 1979-05-02 | [[chemikas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 69 |- | [[:d:Q1055449|Q1055449]] | [[Vaizdas:Matteo Salvini, 2025.12.04 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Matteo Salvini]] | žurnalistas, Italija | data-sort-value="1973" | 1973-03-09 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 69 |- | [[:d:Q53003|Q53003]] | [[Vaizdas:Roberto Rossellini.jpg|center|128px]] | [[Roberto Rossellini]] | | data-sort-value="1906" | 1906-05-08 | data-sort-value="1977" | 1977-06-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 70 |- | [[:d:Q3847714|Q3847714]] | [[Vaizdas:Marianna Madia daticamera 2018.jpg|center|128px]] | [[Marianna Madia]] | politikas, Italija | data-sort-value="1980" | 1980-09-05 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 70 |- | [[:d:Q13888|Q13888]] | [[Vaizdas:Luchino Visconti 1972b.jpg|center|128px]] | [[Lukinas Viskontis]] | | data-sort-value="1906" | 1906-11-02 | data-sort-value="1976" | 1976-03-17 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[opera director]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 71 |- | [[:d:Q56011|Q56011]] | [[Vaizdas:Anna Magnani - portrait.tif|center|128px]] | [[Anna Magnani]] | | data-sort-value="1908" | 1908-03-07 | data-sort-value="1973" | 1973-09-26 | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 75 |- | [[:d:Q187199|Q187199]] | [[Vaizdas:Carlo Rubbia 2012.jpg|center|128px]] | [[Carlo Rubbia]] | fizikas iš Italija | data-sort-value="1934" | 1934-03-31 | | [[fizikas]]<br/>[[inžinierius]] | [[Italija]] | 76 |- | [[:d:Q2022|Q2022]] | [[Vaizdas:Cesare pavese.jpg|center|128px]] | [[Cesare Pavese]] | | data-sort-value="1908" | 1908-09-09 | data-sort-value="1950" | 1950-08-27 | [[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 77 |- | [[:d:Q153700|Q153700]] | [[Vaizdas:Oriana Fallaci self portrait Rolleiflex.jpg|center|128px]] | [[Oriana Fallaci]] | | data-sort-value="1929" | 1929-06-29 | data-sort-value="2006" | 2006-09-15 | [[karo korespondentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[partizanas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 77 |- | [[:d:Q186481|Q186481]] | [[Vaizdas:RiccardoGiacconi.jpg|center|128px]] | [[Riccardo Giacconi]] | astronomas iš Italija | data-sort-value="1931" | 1931-10-06 | data-sort-value="2018" | 2018-12-09 | [[astronomas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[astrofizikas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[astrologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 80 |- | [[:d:Q561837|Q561837]] | [[Vaizdas:Mauricio Macri 2016.jpg|center|128px]] | [[Mauricio Macri]] | | data-sort-value="1959" | 1959-02-08 | | [[verslininkas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[inžinierius statybininkas]]<br/>[[sports executive]]<br/>[[bridžo žaidėjas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 81 |- | [[:d:Q192348|Q192348]] | [[Vaizdas:Benedetto Croce 01.jpg|center|128px]] | [[Benedetto Croce]] | meno istorikas, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1866" | 1866-02-25 | data-sort-value="1952" | 1952-11-20 | [[filosofas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[istorikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 83 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q1071031|Q1071031]] | [[Vaizdas:Paolo Gentiloni EC 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paolo Gentiloni]] | žurnalistas, Italija | data-sort-value="1954" | 1954-11-22 | | [[politikas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 85 |- | [[:d:Q154756|Q154756]] | [[Vaizdas:Italo-Calvino.jpg|center|128px]] | [[Italo Calvino]] | | data-sort-value="1923" | 1923-10-15 | data-sort-value="1985" | 1985-09-19 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 88 |- | [[:d:Q161933|Q161933]] | [[Vaizdas:Paolo Monti - Servizio fotografico - BEIC 6361580 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Albertas Moravija]] | rašytojas, Italija | data-sort-value="1907" | 1907-11-28 | data-sort-value="1990" | 1990-09-26 | [[rašytojas]] | [[Italija]] | 89 |- | [[:d:Q171834|Q171834]] | [[Vaizdas:Aldo Moro 1968.jpg|center|128px]] | [[Aldo Moro]] | profesorius, Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1916" | 1916-09-23 | data-sort-value="1978" | 1978-05-09 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[profesorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 89 |- | [[:d:Q163225|Q163225]] | [[Vaizdas:Sonia Gandhi (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sonia Gandhi]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-09 | | [[politikas]] | [[Italija]]<br/>[[Indija]] | 90 |- | [[:d:Q153670|Q153670]] | [[Vaizdas:Primo Levi.jpg|center|128px]] | [[Primo Levi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-07-31 | data-sort-value="1987" | 1987-04-11 | [[chemikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[eseistas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 91 |- | [[:d:Q83174|Q83174]] | [[Vaizdas:Eugenio Montale.jpg|center|128px]] | [[Eucenio Montale]] | poetas iš Italija | data-sort-value="1896" | 1896-10-12 | data-sort-value="1981" | 1981-09-12 | [[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[bibliotekininkas]]<br/>[[prozininkas]]<br/>[[redaktorius]]<br/>[[muzikos kritikas]]<br/>[[literatūros kritikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 93 |- | [[:d:Q83038|Q83038]] | [[Vaizdas:Salvatore Quasimodo 1959.jpg|center|128px]] | [[Salvatore Quasimodo]] | poetas iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1901" | 1901-08-20 | data-sort-value="1968" | 1968-06-14 | [[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 95 |} {{Wikidata list end}} == Mokslininkai == *[[Amadėjas Avogadras]] ([[1776]] - [[1856]]), fizikas *[[Džordanas Brunas]] ([[1548]] - [[1600]]), filosofas ir astronomas *[[Leonardas Fibonatis]] ([[1175]] - [[1250]]), matematikas *[[Galileo Galilėjus]] ([[1564]] - [[1642]]), astronomas *[[Luidžis Galvanis]] ([[1737]] - [[1798]]), fizikas *[[Guljelmas Markonis]] ([[1874]] - [[1937]]), inžinierius, radijo išradėjas *[[Marija Montesori]] ([[1870]] - [[1952]]), gydytoja, mokytoja *[[Alesandras Volta]] ([[1745]] - [[1827]]), fizikas, elektrikas *[[Lukas Pačiolis]], ([[1445]] - [[1517]]) matematikas, buhalterijos pradininkas == Keliautojai == *[[Kristupas Kolumbas]] ([[1451]] - [[1506]]; nors laikomas ispanu, bet yra italų kilmės) *[[Markas Polas]] ([[1254]] - [[1324]]) *[[Amerigas Vespučis]] ([[1454]] - [[1512]]) *[[Džiovanis Kabotas]] ([[1450]] - [[1499]]) == Politikai == *[[Silvijus Berluskonis]] (g. [[1936]]) *[[Karlas Aseglijus Čiampis]] (g. [[1920]]) *[[Benitas Musolinis]] ([[1883]] - [[1945]]) *[[Romanas Prodis]] (g. [[1939]]) *[[Džiuzepė Garibaldis]] ([[1807]] - [[1882]]) *[[Palmiras Toljatis]] ([[1893]] - [[1964]]) == Rašytojai == *[[Dantė Aligjeris]] ([[1265]] - [[1321]]) *[[Džiovanis Bokačas]] ([[1313]] - [[1375]]) *[[Nikola Makiavelis]] ([[1469]] - [[1527]]) *[[Godfredas Mamelis]] ([[1827]] - [[1849]]) *[[Frančeskas Petrarka]] ([[1304]] - [[1374]]) == Aktoriai == *[[Monika Beluči]] (g. [[1964]]) *[[Sofi Loren]] (g. [[1934]]) *[[Marčelas Mastrojanis]] ([[1924]] - [[1996]]) == Menininkai == *[[Sandras Botičelis]] ([[1445]] - [[1510]]) *[[Mikelandželas Bonarotis]] ([[1475]] - [[1564]]) *[[Leonardas da Vinčis]] ([[1452]] - [[1519]]) *[[Rafaelis|Rafaelis Santis]] ([[1483]] - [[1520]]) *[[Donatelas]] ([[1386]] - [[1466]]) == Dainininkai == *[[Andrea Bočelis]] (g. [[1958]]) *[[Enrikas Karusas]] ([[1873]] - [[1921]]) *[[Adrianas Čelentanas]] (g. [[1938]]) *[[Toto Cutugno|Totas Kutunijas]] (g. [[1943]]) *[[Laura Pausini]] (g. [[1974]]) *[[Luciano Pavarotti|Lučianas Pavarotis]] (g. [[1935]]) *[[Eras Ramazotis]] (g. [[1963]]) == Kompozitoriai == *[[Klaudijus Monteverdis]] ([[1567]] - [[1643]]) *[[Nikolo Paganinis|Nikolas Paganinis]] ([[1782]] - [[1840]]) *[[Džiakomas Pučinis]] ([[1858]] - [[1924]]) *[[Džoakinas Rosinis]] ([[1792]] - [[1868]]) *[[Džiuzepė Verdis]] ([[1813]] - [[1901]]) *[[Antonijas Vivaldis]] ([[1678]] - [[1741]]) == Sportininkai == *[[Robertas Badžio]] (g. [[1967]]), futbolininkas *[[Stefanas Baldinis]] (g. [[1971]]), maratono bėgikas *[[Nino Benvenutis]] (g. [[1938]]), boksininkas *[[Gianluigi Buffon|Džianluidžis Bufonas]] (g. [[1978]]), futbolininkas *[[Marijus Čipolinis]] (g. [[1967]]), dviratininkas *[[Pierluidžis Kolina]] (g. [[1960]]), futbolo teisėjas *[[Alesandras del Pieras]] (g. [[1974]]), futbolininkas *[[Džiuzepė Farina]] ([[1906]] - [[1966]]), lenktynininkas *[[Enzo Ferrari]] ([[1898]] - [[1988]]), automobilių dizaineris *[[Giancarlo Fisichella|Džiankarlas Fisikela]] (g. [[1973]]), lenktyninkas *[[Karltonas Majersas]] (g. [[1971]]), krepšininkas *[[Federika Pelegrini]] (g. [[1988]]), plaukikė *[[Valentinas Rosis]] (g. [[1979]]), motociklininkas *[[Albertas Tomba]] (g. [[1966]]), kalnų slidininkas *[[Francesco Totti|Frančeskas Totis]] (g. [[1976]]), futbolininkas *[[Kristianas Vieris]] (g. [[1973]]), futbolininkas *[[Jarno Trulli|Jarnas Trulis]] (g. [[1974]]), lenktynininkas [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] qpch8oji8yvggdxay9flu9n2lvxinvp Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie muzikos kolektyvus ir atlikėjus 4 46573 7846079 7843444 2026-05-28T00:52:48Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846079 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie pasaulio ir Lietuvos muzikos/meno kolektyvus bei atlikėjus: == Lietuvos kolektyvai == *[[Kauno valstybinis choras]]; *[[Lietuvos kamerinis orkestras]]; == Lietuvos atlikėjai == <!--*[[Vytautas Juozapaitis]]; --> *[[Ieva Prudnikovaitė]]; *[[Laima Jonutytė]]; == Pasaulio kolektyvai == == Pasaulio atlikėjai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 ?occupation; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 80 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } MINUS { ?item wdt:P106/wdt:P279* wd:Q33999 } # Ignore actors ?occupation (wdt:P31/(wdt:P279*)) wd:Q66715801. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Atlikėjas,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Atlikėjas ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Vaizdas:John Donne by Isaac Oliver.jpg|center|128px]] | [[Džonas Donas]] | | data-sort-value="1572" | 1572 | data-sort-value="1631" | 1631-03-31 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Anglican priest]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[cleric]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Vaizdas:Patrick Modiano 6 dec 2014 - 23.jpg|center|128px]] | [[Patrick Modiano]] | scenaristas iš Prancūzija | data-sort-value="1945" | 1945-07-30 | | [[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[eseistas]] | [[Prancūzija]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Vaizdas:MKr377543 Kazuo Ishiguro (A Pale View of Hills, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Kazuo Ishiguro]] | romanistas iš Jungtinė Karalystė | data-sort-value="1954" | 1954-11-08 | | [[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Japonija]] | 117 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q170726|Q170726]] | [[Vaizdas:Enrico Caruso tenor.jpg|center|128px]] | [[Enrico Caruso]] | | data-sort-value="1873" | 1873-02-24<br/>1873-02-25 | data-sort-value="1921" | 1921-08-02 | [[operos dainininkas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 82 |- | [[:d:Q180374|Q180374]] | [[Vaizdas:Frank Gehry, Viljo Revell Centenary reception, 2010 (S2311 fl2969 it0089) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Frank Gehry]] | | data-sort-value="1929" | 1929-02-28 | data-sort-value="2025" | 2025-12-05 | [[architektas]]<br/>[[baldų dizaineris]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[juvelyrinių dirbinių dizaineris]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[piešėjas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 83 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q166876|Q166876]] | [[Vaizdas:Isidore de Séville.jpg|center|128px]] | [[Isidore of Seville]] | | data-sort-value="560" | 560 | data-sort-value="636" | 636-04-04 | [[rašytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[Catholic bishop]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[arkivyskupas]] | [[Kingdom of Toledo]] | 84 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 85 |- | [[:d:Q28034971|Q28034971]] | [[Vaizdas:Zohran Mamdani 05.25.25 (b).jpg|center|128px]] | [[Zohran Mamdani]] | amerikiečių politikas | data-sort-value="1991" | 1991-10-18 | | [[politikas]]<br/>[[housing counselor]]<br/>[[reperis]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]] | [[Uganda]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 85 |- | [[:d:Q193608|Q193608]] | [[Vaizdas:Carl Sandburg NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Karlas Sandburgas]] | | data-sort-value="1878" | 1878-01-06 | data-sort-value="1967" | 1967-07-22 | [[poetas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[vaikų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q193982|Q193982]] | [[Vaizdas:Sinead O'Connor (14828633401) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sinéad O'Connor]] | airijos dainininkė, dainų autorė ir aktyvistė (1966–2023) | data-sort-value="1966" | 1966-12-08 | data-sort-value="2023" | 2023-07-26 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]] | [[Airija]] | 86 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q70326|Q70326]] | [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] | | data-sort-value="1732" | 1732-01-24 | data-sort-value="1799" | 1799-05-18 | [[muzikantas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[finansininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[arms trader]]<br/>[[žvalgybininkas]]<br/>[[laikrodininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[politikas]] | [[Prancūzija]] | 95 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 96 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[Vaizdas:John Dryden (Richardson, c. 1730s).jpg|center|128px]] | [[John Dryden]] | | data-sort-value="1631" | 1631-08-09 | data-sort-value="1700" | 1700-05-01 | [[dramaturgas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[hymnwriter]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 96 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[Vaizdas:IShowSpeed at Chinatown (Portrait) 04.jpg|center|128px]] | [[IShowSpeed]] | | data-sort-value="2005" | 2005-01-21 | | [[YouTuber]]<br/>[[Twitch streamer]]<br/>[[online streamer]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 96 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] q2t8k4r4s0crvhye3q1dm0mywq2hnnj Vaidutis Laurėnas 0 47287 7846124 7333181 2026-05-28T06:16:19Z ~2026-31745-57 218532 7846124 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = VaidutisLaurėnasRektorKlpUniv.JPG | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1958|08|11|T}} | gimimo vieta = [[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]], [[Ignalinos rajonas]] | mirė = {{Mirė||||1958|8|11}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = sociologas, politologas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[2003]] m. [[LSDP]] | išsilavinimas = socialinių mokslų daktaras, profesorius | alma_mater = [[1981]] m. [[Maskvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vaidutis Laurėnas''' (g. [[1958]] m. [[rugpjūčio 11]] d. [[Ožionys (Ignalina)|Ožionyse]], [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Sociologija|sociologas]], [[Politologija|politologas]], socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas. == Biografija == [[1981]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo universiteto]] Filosofijos fakultetą. [[1990]] m. filosofijos mokslų kandidatas. 1981–[[1987]] m. dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]], 1987–1990 m. aspirantūros studijos Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] dėstytojas, 1991–[[1993]] m. Istorijos ir sociologijos (nuo [[1992]] m. Politologijos ir sociologijos) katedros vedėjas, 1993-2011 m. studijų prorektorius, 2002 m. laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius, 2011-2014 m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] rektorius, Senato narys 2005-2014 m., Tarybos narys 2011 m., Politikos mokslų katedros profesorius (nuo 2003 m.), jungtinės VDU, KU, KTU ir LKA politikos mokslų doktorantūros narys (2011-2022 m.), Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas(2015-2018 m.). [[2017]] m. [[vasario 3]] d. išrinktas VII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. 2022 m. sausio 21 d. perrinktas VIII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. [[2003]]-[[2015]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. 2003–[[2006|2007]] m. [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 2003–2007 m.|Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos]] narys. 2003-2010 m. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tarybos narys. 2009-2014 m. Asociacijos "Baltijos slėnis" valdybos narys. Lietuvos politologų asociacijos tarybos narys 1997-2010 m. Euro-Tarpžemyninės menų ir mokslų akademijos narys 2012-2022 m. (EMAAS, Graikiija). Lietuvos mokslo tarybos ekspertas 2007-2009 m. ir 2021-2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos narys 2009-2013 m. Mokslo žurnalų "Politologija“, "Sociologija. Mintis ir veiksmas“, "Agora" (2011-2017), 'Lithuania Political Science Yearbook" (2005-2009), "Regional Formation and Development Studies" (2012-2017), "Tiltai" (1997-2018), "Viešoji politika ir administravimas" (2002-2005) redakcinių kolegijų narys. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritys: postkomunizmo, demokratijos ribų, hibridinių politinių režimų politinė sociologija, žinių vadyba <ref>{{VLE|XI|621||Vaidutis Laurėnas}}</ref> == Bibliografija == * Knygos ir knygų skyriai * Kuri postdemokratija''?'' In: ''Gerovė ir saugumas 21 amžiuje: postdemokratijos kontekstai = Welfare and Security in the 21<sup>st</sup> Century: the Contexts of Post-Democracy.'' Mokslo darbų rinktinė = Collection of Scientific Works. Šerpetis, Kęstutis (sudaryt.), Šiliauskas, Saulius (sudaryt.). Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018, p. 13-80. <nowiki>ISBN 9786094810275</nowiki>. <nowiki>https://www.ku.lt/cris/entities/publication/0e75e27b-7e6e-41b1-8440-5128b9dd0771</nowiki> * Spartėjančios visuomenės politinis režimas: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija = Political Regime of Acceleratin Society: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. - 459 p. <nowiki>ISBN 9789955189374</nowiki> * Социальная секьюритизация в условиях противоречия культурного и экономического обеспечения политического равенства = Social securitisation in the conditions of contradiction of the cultural and economic privision of political equality. In: ''Welfare and security in 21st century: politisation of the "social contract" = Благосостояние и безопасность в XXI веке: политизация «социального контракта»: interdisciplinary collection of scientific works.'' Laurėnas, Vaidutis (sudaryt.). Кочеров, Сергей Николаевич (red.); Šiliauskas, Saulius (red.). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. p. 135-156. <nowiki>ISBN 9789955189558</nowiki>. * Political Parties of Lithuania in Context of Post-Communism. Saarbrücken: LAMBERT, 2014.- 72 p. <nowiki>ISBN 9783659575990</nowiki>. * Europos politinio vienijimosi nepatikimumas: integracinė nepusiausvyra = Unreliability of Europe political consolidation: integrational unbalance. ''Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje: straipsnių rinktinė.'' Šiliauskas, Saulius (sudaryt.) Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 9-51.<nowiki>ISBN 9789955186816</nowiki>. * Lietuvos politinės valdysenos problema = The problem of political governance in Lithuania. In: ''Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje : straipsnių rinkinys.'' Bielinis, Lauras (sudaryt.). Vilnius, 2010. p. 9-35. <nowiki>ISBN 9789955336013</nowiki> * Pilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos. Kolektyvinė monografija, sudarytojas Šiliauskas, Saulius. Moksliniai redaktoriai Laurėnas, Vaidutis ir Šerpetis Kęstutis. ISBN 97895518-1516. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. – 308 p. * Tautos delokalizacijos trauma. In: ''Tautinės tapatybės dramaturgija''. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005,  p.173-186. ISBN 978955200251 * Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija. = A Case of Normal Politics Genesis: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. – 379 p. <nowiki>ISBN 9955456140</nowiki>. * Straipsniai * Absenteizmo grėsmė demokratijai: silpno tautos politinio mandato Lietuvos atvejis = Тhe Threat of Absenteeism to Democracy: The Lithuanian Case of the Nation's Qaantitatively Weak Political Mandate. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.''2026, Nr. 37, p. 54–73. еISSN 1822-749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.37.3</nowiki> * Kaip išlieka demokratija = How Democracies Live. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.'' 2024, Nr. 34, p. 12–27.eISSN 1822–749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.34.2</nowiki> * Postdemokratija: demokratinė mažuma prieš absenteizmą ar demokratinės daugumos imperatyvas? = Post-democracy: democratic minority versus absenteeism or the imperative of democratic majority?. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas.'' 2014, Nr. 2 (35), p. 194-235. ISSN 1392-3358. <nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/8779/6470</nowiki> * Lietuvių tautos delokalizacijos trauma = The Trauma of De-localization of the Lithuanian Nation. ''Tiltai,'' 20145, Nr. 3, p. 1–21. ISSN 1392-3137, 2351-65469 (Online). <nowiki>https://e-journals.ku.lt/journal/TBB/article/2190/info</nowiki> * Political Parties of Lithuania: Canonization oh the Fight for Power, Deconstruction of Responsibility and the Actualization of Internal Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2011-2012.'' Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2012, p. 293-316. ISSN 1648–8016.DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0019-y</nowiki> * The Reform of Higher Education in Lithuania and the Actualities of National Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2010-2011''. Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2011, p. 193-218. ISSN 1648–8016. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0005-4</nowiki> * Sąvokų politinė sistema ir politinis režimas analitinis potencialas = Analitical Potential of Concepts "Political System" and "Political Regime". Bendraautoris Šerpetis, Kęstutis. ''Politologija,'' 2010, Nr. 2 (58) p.&nbsp;97-124. ISSN 1392-1681. <nowiki>https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/lt/article/view/8311/6183</nowiki> * Populism as an Outcome of Post-comunist Democratic Primitivism and Pro-capitalism. ''Lithuanian Political Science Yearbook'' 2005.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 49-84. ISSN 1392-9321. <nowiki>https://www.tspmi.vu.lt/wp-content/uploads/2017/11/2005.pdf</nowiki> * Politinė krizė Lietuvoje 2003-2004 metais = Political Crisis in Lithuania in 2003-2004. ''Politologija,'' 2004, nr. 3, p. 3-36. ISSN 1392-1681. * Kasdienybės politizacija: (ne)politiškumo efektas Lietuvos politikoje = Daily life‘s politization: the effect (non)political participation in Lithuania‘s politics. ''Politologija.'' 2003, nr. 2 (29), p. 98-126. ISSN 1392-1681. * Atvirosios visuomenės analitinė dimensija pokomunizmo tyrimuose = Analytical dimension of the open society in the research of post-communism. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 4, p. 1-11.ISSN 1392-3137 * Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės deideologizacijos problemos = Lithuania's social-economic development: problems of its de-ideologisation. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 1 (22), p. 1-14. ISSN 1392-3137. * Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje = Dilemmas of Civil Society in Lithuania. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas,'' 2003, Nr. 1, p. 5-22. ISSN 1392-3358.<nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/5925/4833</nowiki> * Некоторые актуалии исследования посткоммунизма. In: ''Личность и общество: межвузовский тематический сборних научных трудов.'' Отв. редактор А. С. Савкин. Выпуск 9. Калининград: Калининградский государственный университет, 1998, c. 43-44. <nowiki>ISBN 5-88874-016-0</nowiki>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Laurėnas, Vaidutis}} [[Kategorija:Lietuvos sociologai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Klaipėdos politikai]] [[Kategorija:KU prorektoriai]] [[Kategorija:Klaipėdos universiteto rektoriai]] [[Kategorija:KU dėstytojai]] 6odcheuem8mwjkhmtd4esggq5ipxdpo 7846128 7846124 2026-05-28T06:18:54Z ~2026-31745-57 218532 7846128 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = VaidutisLaurėnasRektorKlpUniv.JPG | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1958|08|11|T}} | gimimo vieta = [[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]], [[Ignalinos rajonas]] | mirė = {{Mirė||||1958|8|11}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = sociologas, politologas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[2003]] m. [[LSDP]] | išsilavinimas = socialinių mokslų daktaras, profesorius | alma_mater = [[1981]] m. [[Maskvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vaidutis Laurėnas''' (g. [[1958]] m. [[rugpjūčio 11]] d. [[Ožionys (Ignalina)|Ožionyse]], [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Sociologija|sociologas]], [[Politologija|politologas]], socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas. == Biografija == [[1981]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo universiteto]] Filosofijos fakultetą. [[1990]] m. filosofijos mokslų kandidatas. 1981–[[1987]] m. dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]], 1987–1990 m. aspirantūros studijos Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] dėstytojas, 1991–[[1993]] m. Istorijos ir sociologijos (nuo [[1992]] m. Politologijos ir sociologijos) katedros vedėjas, 1993-2011 m. studijų prorektorius, 2002 m. laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius, 2011-2014 m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] rektorius, Senato narys 2005-2014 m., Tarybos narys 2011 m., Politikos mokslų katedros profesorius (nuo 2003 m.), jungtinės VDU, KU, KTU ir LKA politikos mokslų doktorantūros narys (2011-2022 m.), Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas(2015-2018 m.). [[2017]] m. [[vasario 3]] d. išrinktas VII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. 2022 m. sausio 21 d. perrinktas VIII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. [[2003]]-[[2015]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. 2003–[[2006|2007]] m. [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 2003–2007 m.|Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos]] narys. 2003-2010 m. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tarybos narys. 2009-2014 m. Asociacijos "Baltijos slėnis" valdybos narys. Lietuvos politologų asociacijos tarybos narys 1997-2010 m. Euro-Tarpžemyninės menų ir mokslų akademijos narys 2012-2022 m. (EMAAS, Graikiija). Lietuvos mokslo tarybos ekspertas 2007-2009 m. ir 2021-2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos narys 2009-2013 m. Mokslo žurnalų "Politologija“, "Sociologija. Mintis ir veiksmas“, "Agora" (2011-2017), 'Lithuania Political Science Yearbook" (2005-2009), "Regional Formation and Development Studies" (2012-2017), "Tiltai" (1997-2018), "Viešoji politika ir administravimas" (2002-2005) redakcinių kolegijų narys. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritys: postkomunizmo, demokratijos ribų, hibridinių politinių režimų politinė sociologija, žinių vadyba <ref>{{VLE|XI|621||Vaidutis Laurėnas}}</ref> == Bibliografija == * '''Knygos ir knygų skyriai''' * Kuri postdemokratija''?'' In: ''Gerovė ir saugumas 21 amžiuje: postdemokratijos kontekstai = Welfare and Security in the 21<sup>st</sup> Century: the Contexts of Post-Democracy.'' Mokslo darbų rinktinė = Collection of Scientific Works. Šerpetis, Kęstutis (sudaryt.), Šiliauskas, Saulius (sudaryt.). Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018, p. 13-80. <nowiki>ISBN 9786094810275</nowiki>. <nowiki>https://www.ku.lt/cris/entities/publication/0e75e27b-7e6e-41b1-8440-5128b9dd0771</nowiki> * Spartėjančios visuomenės politinis režimas: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija = Political Regime of Acceleratin Society: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. - 459 p. <nowiki>ISBN 9789955189374</nowiki> * Социальная секьюритизация в условиях противоречия культурного и экономического обеспечения политического равенства = Social securitisation in the conditions of contradiction of the cultural and economic privision of political equality. In: ''Welfare and security in 21st century: politisation of the "social contract" = Благосостояние и безопасность в XXI веке: политизация «социального контракта»: interdisciplinary collection of scientific works.'' Laurėnas, Vaidutis (sudaryt.). Кочеров, Сергей Николаевич (red.); Šiliauskas, Saulius (red.). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. p. 135-156. <nowiki>ISBN 9789955189558</nowiki>. * Political Parties of Lithuania in Context of Post-Communism. Saarbrücken: LAMBERT, 2014.- 72 p. <nowiki>ISBN 9783659575990</nowiki>. * Europos politinio vienijimosi nepatikimumas: integracinė nepusiausvyra = Unreliability of Europe political consolidation: integrational unbalance. ''Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje: straipsnių rinktinė.'' Šiliauskas, Saulius (sudaryt.) Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 9-51.<nowiki>ISBN 9789955186816</nowiki>. * Lietuvos politinės valdysenos problema = The problem of political governance in Lithuania. In: ''Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje : straipsnių rinkinys.'' Bielinis, Lauras (sudaryt.). Vilnius, 2010. p. 9-35. <nowiki>ISBN 9789955336013</nowiki> * Pilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos. Kolektyvinė monografija, sudarytojas Šiliauskas, Saulius. Moksliniai redaktoriai Laurėnas, Vaidutis ir Šerpetis Kęstutis. ISBN 97895518-1516. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. – 308 p. * Tautos delokalizacijos trauma. In: ''Tautinės tapatybės dramaturgija''. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005,  p.173-186. ISBN 978955200251 * Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija. = A Case of Normal Politics Genesis: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. – 379 p. <nowiki>ISBN 9955456140</nowiki>. * '''Straipsniai''' * Absenteizmo grėsmė demokratijai: silpno tautos politinio mandato Lietuvos atvejis = Тhe Threat of Absenteeism to Democracy: The Lithuanian Case of the Nation's Qaantitatively Weak Political Mandate. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.''2026, Nr. 37, p. 54–73. еISSN 1822-749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.37.3</nowiki> * Kaip išlieka demokratija = How Democracies Live. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.'' 2024, Nr. 34, p. 12–27.eISSN 1822–749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.34.2</nowiki> * Postdemokratija: demokratinė mažuma prieš absenteizmą ar demokratinės daugumos imperatyvas? = Post-democracy: democratic minority versus absenteeism or the imperative of democratic majority?. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas.'' 2014, Nr. 2 (35), p. 194-235. ISSN 1392-3358. <nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/8779/6470</nowiki> * Lietuvių tautos delokalizacijos trauma = The Trauma of De-localization of the Lithuanian Nation. ''Tiltai,'' 20145, Nr. 3, p. 1–21. ISSN 1392-3137, 2351-65469 (Online). <nowiki>https://e-journals.ku.lt/journal/TBB/article/2190/info</nowiki> * Political Parties of Lithuania: Canonization oh the Fight for Power, Deconstruction of Responsibility and the Actualization of Internal Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2011-2012.'' Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2012, p. 293-316. ISSN 1648–8016.DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0019-y</nowiki> * The Reform of Higher Education in Lithuania and the Actualities of National Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2010-2011''. Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2011, p. 193-218. ISSN 1648–8016. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0005-4</nowiki> * Sąvokų politinė sistema ir politinis režimas analitinis potencialas = Analitical Potential of Concepts "Political System" and "Political Regime". Bendraautoris Šerpetis, Kęstutis. ''Politologija,'' 2010, Nr. 2 (58) p.&nbsp;97-124. ISSN 1392-1681. <nowiki>https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/lt/article/view/8311/6183</nowiki> * Populism as an Outcome of Post-comunist Democratic Primitivism and Pro-capitalism. ''Lithuanian Political Science Yearbook'' 2005.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 49-84. ISSN 1392-9321. <nowiki>https://www.tspmi.vu.lt/wp-content/uploads/2017/11/2005.pdf</nowiki> * Politinė krizė Lietuvoje 2003-2004 metais = Political Crisis in Lithuania in 2003-2004. ''Politologija,'' 2004, nr. 3, p. 3-36. ISSN 1392-1681. * Kasdienybės politizacija: (ne)politiškumo efektas Lietuvos politikoje = Daily life‘s politization: the effect (non)political participation in Lithuania‘s politics. ''Politologija.'' 2003, nr. 2 (29), p. 98-126. ISSN 1392-1681. * Atvirosios visuomenės analitinė dimensija pokomunizmo tyrimuose = Analytical dimension of the open society in the research of post-communism. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 4, p. 1-11.ISSN 1392-3137 * Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės deideologizacijos problemos = Lithuania's social-economic development: problems of its de-ideologisation. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 1 (22), p. 1-14. ISSN 1392-3137. * Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje = Dilemmas of Civil Society in Lithuania. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas,'' 2003, Nr. 1, p. 5-22. ISSN 1392-3358.<nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/5925/4833</nowiki> * Некоторые актуалии исследования посткоммунизма. In: ''Личность и общество: межвузовский тематический сборних научных трудов.'' Отв. редактор А. С. Савкин. Выпуск 9. Калининград: Калининградский государственный университет, 1998, c. 43-44. <nowiki>ISBN 5-88874-016-0</nowiki>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Laurėnas, Vaidutis}} [[Kategorija:Lietuvos sociologai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Klaipėdos politikai]] [[Kategorija:KU prorektoriai]] [[Kategorija:Klaipėdos universiteto rektoriai]] [[Kategorija:KU dėstytojai]] eryk7ojj627v1leau9cdy3ajmefsz1f 7846131 7846128 2026-05-28T06:19:55Z ~2026-31745-57 218532 7846131 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = VaidutisLaurėnasRektorKlpUniv.JPG | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1958|08|11|T}} | gimimo vieta = [[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]], [[Ignalinos rajonas]] | mirė = {{Mirė||||1958|8|11}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = sociologas, politologas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[2003]] m. [[LSDP]] | išsilavinimas = socialinių mokslų daktaras, profesorius | alma_mater = [[1981]] m. [[Maskvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vaidutis Laurėnas''' (g. [[1958]] m. [[rugpjūčio 11]] d. [[Ožionys (Ignalina)|Ožionyse]], [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Sociologija|sociologas]], [[Politologija|politologas]], socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas. == Biografija == [[1981]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo universiteto]] Filosofijos fakultetą. [[1990]] m. filosofijos mokslų kandidatas. 1981–[[1987]] m. dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]], 1987–1990 m. aspirantūros studijos Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] dėstytojas, 1991–[[1993]] m. Istorijos ir sociologijos (nuo [[1992]] m. Politologijos ir sociologijos) katedros vedėjas, 1993-2011 m. studijų prorektorius, 2002 m. laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius, 2011-2014 m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] rektorius, Senato narys 2005-2014 m., Tarybos narys 2011 m., Politikos mokslų katedros profesorius (nuo 2003 m.), jungtinės VDU, KU, KTU ir LKA politikos mokslų doktorantūros narys (2011-2022 m.), Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas(2015-2018 m.). [[2017]] m. [[vasario 3]] d. išrinktas VII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. 2022 m. sausio 21 d. perrinktas VIII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. [[2003]]-[[2015]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. 2003–[[2006|2007]] m. [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 2003–2007 m.|Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos]] narys. 2003-2010 m. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tarybos narys. 2009-2014 m. Asociacijos "Baltijos slėnis" valdybos narys. Lietuvos politologų asociacijos tarybos narys 1997-2010 m. Euro-Tarpžemyninės menų ir mokslų akademijos narys 2012-2022 m. (EMAAS, Graikiija). Lietuvos mokslo tarybos ekspertas 2007-2009 m. ir 2021-2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos narys 2009-2013 m. Mokslo žurnalų "Politologija“, "Sociologija. Mintis ir veiksmas“, "Agora" (2011-2017), 'Lithuania Political Science Yearbook" (2005-2009), "Regional Formation and Development Studies" (2012-2017), "Tiltai" (1997-2018), "Viešoji politika ir administravimas" (2002-2005) redakcinių kolegijų narys. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritys: postkomunizmo, demokratijos ribų, hibridinių politinių režimų politinė sociologija, žinių vadyba <ref>{{VLE|XI|621||Vaidutis Laurėnas}}</ref> == Bibliografija == * '''Knygos ir knygų skyriai''' * Kuri postdemokratija''?'' In: ''Gerovė ir saugumas 21 amžiuje: postdemokratijos kontekstai = Welfare and Security in the 21<sup>st</sup> Century: the Contexts of Post-Democracy.'' Mokslo darbų rinktinė = Collection of Scientific Works. Šerpetis, Kęstutis (sudaryt.), Šiliauskas, Saulius (sudaryt.). Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018, p. 13-80. <nowiki>ISBN 9786094810275</nowiki>. <nowiki>https://www.ku.lt/cris/entities/publication/0e75e27b-7e6e-41b1-8440-5128b9dd0771</nowiki> * Spartėjančios visuomenės politinis režimas: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija = Political Regime of Acceleratin Society: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. - 459 p. <nowiki>ISBN 9789955189374</nowiki> * Социальная секьюритизация в условиях противоречия культурного и экономического обеспечения политического равенства = Social securitisation in the conditions of contradiction of the cultural and economic privision of political equality. In: ''Welfare and security in 21st century: politisation of the "social contract" = Благосостояние и безопасность в XXI веке: политизация «социального контракта»: interdisciplinary collection of scientific works.'' Laurėnas, Vaidutis (sudaryt.). Кочеров, Сергей Николаевич (red.); Šiliauskas, Saulius (red.). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. p. 135-156. <nowiki>ISBN 9789955189558</nowiki>. * Political Parties of Lithuania in Context of Post-Communism. Saarbrücken: LAMBERT, 2014.- 72 p. <nowiki>ISBN 9783659575990</nowiki>. * Europos politinio vienijimosi nepatikimumas: integracinė nepusiausvyra = Unreliability of Europe political consolidation: integrational unbalance. ''Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje: straipsnių rinktinė.'' Šiliauskas, Saulius (sudaryt.) Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 9-51.<nowiki>ISBN 9789955186816</nowiki>. * Lietuvos politinės valdysenos problema = The problem of political governance in Lithuania. In: ''Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje : straipsnių rinkinys.'' Bielinis, Lauras (sudaryt.). Vilnius, 2010. p. 9-35. <nowiki>ISBN 9789955336013</nowiki> * Pilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos. Kolektyvinė monografija, sudarytojas Šiliauskas, Saulius. Moksliniai redaktoriai Laurėnas, Vaidutis ir Šerpetis Kęstutis. ISBN 97895518-1516. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. – 308 p. * Tautos delokalizacijos trauma. In: ''Tautinės tapatybės dramaturgija''. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005,  p.173-186. ISBN 978955200251 * Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologijos studija: monografija. = A Case of Normal Politics Genesis: Study of Lithuanian Political Sociology. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. – 379 p. <nowiki>ISBN 9955456140</nowiki>. * '''Straipsniai''' * Absenteizmo grėsmė demokratijai: silpno tautos politinio mandato Lietuvos atvejis = Тhe Threat of Absenteeism to Democracy: The Lithuanian Case of the Nation's Qaantitatively Weak Political Mandate. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.''2026, Nr. 37, p. 54–73. еISSN 1822-749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.37.3</nowiki> * Kaip išlieka demokratija = How Democracies Live. ''Parlamento studijos''. ''Demokratijos raida visuomenėje ir valstybėje.'' 2024, Nr. 34, p. 12–27.eISSN 1822–749X. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.51740/PS.34.2</nowiki> * Postdemokratija: demokratinė mažuma prieš absenteizmą ar demokratinės daugumos imperatyvas? = Post-democracy: democratic minority versus absenteeism or the imperative of democratic majority?. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas.'' 2014, Nr. 2 (35), p. 194-235. ISSN 1392-3358. <nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/8779/6470</nowiki> * Lietuvių tautos delokalizacijos trauma = The Trauma of De-localization of the Lithuanian Nation. ''Tiltai,'' 20145, Nr. 3, p. 1–21. ISSN 1392-3137, 2351-65469 (Online). <nowiki>https://e-journals.ku.lt/journal/TBB/article/2190/info</nowiki> * Political Parties of Lithuania: Canonization oh the Fight for Power, Deconstruction of Responsibility and the Actualization of Internal Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2011-2012.'' Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2012, p. 293-316. ISSN 1648–8016.DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0019-y</nowiki> * The Reform of Higher Education in Lithuania and the Actualities of National Security. In: ''Lithuania Annual Strategic Review 2010-2011''. Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2011, p. 193-218. ISSN 1648–8016. DOI: <nowiki>https://doi.org/10.2478/v10243-012-0005-4</nowiki> * Sąvokų politinė sistema ir politinis režimas analitinis potencialas = Analitical Potential of Concepts "Political System" and "Political Regime". Bendraautoris Šerpetis, Kęstutis. ''Politologija,'' 2010, Nr. 2 (58) p.&nbsp;97-124. ISSN 1392-1681. <nowiki>https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/lt/article/view/8311/6183</nowiki> * Populism as an Outcome of Post-comunist Democratic Primitivism and Pro-capitalism. ''Lithuanian Political Science Yearbook'' 2005.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 49-84. ISSN 1392-9321. <nowiki>https://www.tspmi.vu.lt/wp-content/uploads/2017/11/2005.pdf</nowiki> * Politinė krizė Lietuvoje 2003-2004 metais = Political Crisis in Lithuania in 2003-2004. ''Politologija,'' 2004, nr. 3, p. 3-36. ISSN 1392-1681. * Kasdienybės politizacija: (ne)politiškumo efektas Lietuvos politikoje = Daily life‘s politization: the effect (non)political participation in Lithuania‘s politics. ''Politologija.'' 2003, nr. 2 (29), p. 98-126. ISSN 1392-1681. * Atvirosios visuomenės analitinė dimensija pokomunizmo tyrimuose = Analytical dimension of the open society in the research of post-communism. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 4, p. 1-11.ISSN 1392-3137 * Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės deideologizacijos problemos = Lithuania's social-economic development: problems of its de-ideologisation. ''Tiltai,'' 2003, Nr. 1 (22), p. 1-14. ISSN 1392-3137. * Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje = Dilemmas of Civil Society in Lithuania. ''Sociologija. Mintis ir veiksmas,'' 2003, Nr. 1, p. 5-22. ISSN 1392-3358.<nowiki>https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/lt/article/view/5925/4833</nowiki> * Некоторые актуалии исследования посткоммунизма. In: ''Личность и общество: межвузовский тематический сборних научных трудов.'' Отв. редактор А. С. Савкин. Выпуск 9. Калининград: Калининградский государственный университет, 1998, c. 43-44. <nowiki>ISBN 5-88874-016-0</nowiki>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Laurėnas, Vaidutis}} [[Kategorija:Lietuvos sociologai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Klaipėdos politikai]] [[Kategorija:KU prorektoriai]] [[Kategorija:Klaipėdos universiteto rektoriai]] [[Kategorija:KU dėstytojai]] 6dgqrzht8udwuaexioa50ojhdryc5cr 7846132 7846131 2026-05-28T06:21:21Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-31745-57 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (2A00:1EB8:C207:C427:0:0:7B83:361C keitimas) 7333181 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | titulas = | vaizdas = VaidutisLaurėnasRektorKlpUniv.JPG | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1958|08|11|T}} | gimimo vieta = [[Ožionys (Ignalina)|Ožionys]], [[Ignalinos rajonas]] | mirė = {{Mirė||||1958|8|11}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = sociologas, politologas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[2003]] m. [[LSDP]] | išsilavinimas = socialinių mokslų daktaras, profesorius | alma_mater = [[1981]] m. [[Maskvos universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vaidutis Laurėnas''' (g. [[1958]] m. [[rugpjūčio 11]] d. [[Ožionys (Ignalina)|Ožionyse]], [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Sociologija|sociologas]], [[Politologija|politologas]], socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas. == Biografija == [[1981]] m. baigė [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo universiteto]] Filosofijos fakultetą. [[1990]] m. filosofijos mokslų kandidatas. 1981–[[1987]] m. dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]], 1987–1990 m. aspirantūros studijos Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo [[1991]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] dėstytojas, 1991–[[1993]] m. Istorijos ir sociologijos (nuo [[1992]] m. Politologijos ir sociologijos) katedros vedėjas, 1993-2011 m. studijų prorektorius, 2002 m. laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius, 2011-2014 m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] rektorius, Senato narys 2005-2014 m., Tarybos narys 2011 m., Politikos mokslų katedros profesorius (nuo 2003 m.), jungtinės VDU, KU, KTU ir LKA politikos mokslų doktorantūros narys (2011-2022 m.), Socialinių pokyčių studijų centro vyriausias mokslo darbuotojas(2015-2018 m.). [[2017]] m. [[vasario 3]] d. išrinktas VII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. 2022 m. sausio 21 d. perrinktas VIII Klaipėdos universiteto senato pirmininku. [[2003]]-[[2015]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. 2003–[[2006|2007]] m. [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. 2003–2007 m.|Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos]] narys. 2003-2010 m. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tarybos narys. 2009-2014 m. Asociacijos "Baltijos slėnis" valdybos narys. Lietuvos politologų asociacijos tarybos narys 1997-2010 m. Euro-Tarpžemyninės menų ir mokslų akademijos narys 2012-2022 m. (EMAAS, Graikiija). Lietuvos mokslo tarybos ekspertas 2007-2009 m. ir 2021-2024 m. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos narys 2009-2013 m. Mokslo žurnalų "Politologija“, "Sociologija. Mintis ir veiksmas“, "Agora" (2011-2017), 'Lithuania Political Science Yearbook" (2005-2009), "Regional Formation and Development Studies" (2012-2017), "Tiltai" (1997-2018), "Viešoji politika ir administravimas" (2002-2005) redakcinių kolegijų narys. == Mokslinė veikla == Mokslinės veiklos sritys: politikos teorija, demokratijos tyrimai, postkomunizmo politinė sociologija, žinių vadyba <ref>{{VLE|XI|621||Vaidutis Laurėnas}}</ref> == Bibliografija == Knygos * Universitetas – racionalus ir emocingas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2021.- 367 p. * Spartėjančios visuomenės politinis režimas. Lietuvos politinės sociologijos studija. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. - 460 p. * Welfare and Security in 21st Century: Politisation of the "Social Contract". Interdisciplinary Collection of Scientific Works / Благосостояние и безопасность в ХХI веке: политизация "социального контракта". Интердисциплинарный сборних научных трудов. Edited by Vaidutis Laurėnas. Scientific redactors Saulius Šiliauskas, Sergej Kocherov. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2017. * Political Parties of Lithuania in Context of the Post-Communism. A Study of Political Sociology of the Post-Communist Pro-Capitalism and Democratic Primitivism. Saarbrucken: LAMBERT Academic Publishing, 2014. - 64 p. * Pilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos. Kolektyvinė monografija. Sudarytojas Saulius Šiliauskas. Moksliniai redaktoriai Vaidutis Laurėnas, Kęstutis Šerpetis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. * Normalios politikos genezės atvejis. Lietuvos politinės sociologijos studija. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001. - 380 p. Pagrindiniai mokslo straipsniai ir knygų dalys * Kuri postdemokratija? Kn: Gerovė ir saugumas XXI amžiuje: postdemokratijos kontekstai / Welfare and Security in 21st Century: Contexts of the Post-democracy. Scientific redactors Saulius Šiliauskas, Kęstutis Šerpetis. Klaipėda: Klaipeda University Press. 2018, p. 13-80. * Postdemokratija: demokratinė mažuma prieš absenteizmą ar demokratinės daugumos imperatyvas // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2014, Nr. 1, p. 194-235. * Nedalyvavimo politikoje kokybės atvejis: refleksyvusis nedalyvavimas // Politikos mokslų almanachas, 2014, T. 14, p. 47-69. * Lietuvos politinės partijos: kovos dėl valdžios kanonizavimas, atsakomybės dekonstravimas ir vidinio saugumo aktualizavimas // Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2011–2012 m. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidykla, 2012, p. 275–295. * "Ketvirtosios valdžios" paradoksas informuotoje kasdienybėje // Agora. Politinių komunikacijų studijos. Kaunas: Kitos knygos, 2012, p. 25-43. * Europos politinio vienijimosi nepatikimumas: integracinė nepusiausvyra. Kn.: Europos trajektorijos XXI a. pasaulyje. Straipsnių rinktinė. Sudarytojas Saulius Šiliauskas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012, p. 9-51. * The Reform of Higher Education in Lithuania and the Actualities of National Security. In: Lithuania Annual Strategic Review 2010-2011. Vilnius: Military Academy of Lithuania, 2011, p. 193-218. * Lietuvos politinės valdysenos problema. Kn.: Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas Lauras Bielinis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 9-35. * Populism as an Outcome of Post-comunist Democratic Primitivism and Pro-capitalism // Lithuanian Political Science Yearbook 2005. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 49-84 * Tautos delokalizacijos trauma. Kn.: Tautinės tapatybės dramaturgija. Kolektyvinė monografija. Sudarytojai Romualdas Grigas, Libertas Klimka. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005, p.173-186. * Politinė krizė Lietuvoje [[2003]]–[[2004]] m. // Politologija, 2004, Nr. 3, p. 3-36. * Atvirosios visuomenės analitinė dimensija pokomunizmo tyrimuose // Tiltai, 2003, Nr. 4, p. 1-11. * Lietuvos socialinės-ekonominės plėtotės deideologizacijos problemos // Tiltai, 2003, Nr. 1, p. 1-14. * Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 1, p. 5-22. * Lietuvos integracija į Europos ir transatlantines sistemas: savikontroliuojančios modernizacijos perspektyva // Tiltai, 1997, Nr. 2, p. 1-12. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Laurėnas, Vaidutis}} [[Kategorija:Lietuvos sociologai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Klaipėdos politikai]] [[Kategorija:KU prorektoriai]] [[Kategorija:Klaipėdos universiteto rektoriai]] [[Kategorija:KU dėstytojai]] k4qp9kaamfzs0z25ctbf4xhw6eb1c5r UEFA Europos lyga 0 49897 7846157 7841955 2026-05-28T08:44:20Z Wolfmartyn 122516 7846157 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga | dabartinis_sezonas = 2025–2026 m. UEFA Europos lyga | praėjęs_sezonas = | ateinantis_sezonas = | logo = Europa League.png|UEFA Europos lyga | logo_size = 200px | įkurta = 2009 m. | Anksčiau = Mugių taurė (įkurta 1955 m.), <br /> UEFA taurė (įkurta 1971 m.) | Pakeitė = | sporto_šaka = [[Futbolas]] | vadovas = | generalinis_direktorius = | prezidentas = | garsus = | moto = | pirmasis = | komandos = 36 (lygos etape)<br />77 (iš viso) | vienetai = | valstybė = {{flagicon|Europe}} [[Europa]] | aikštė = | žemynas = | folded = | čempionai = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] | daugiausiai_titulų = {{flagicon|ESP}} [[Sevilla FC]] (7) | kvalifikacija = | TV = | susiję_turnyrai = [[UEFA Čempionų lyga]]<br/>[[UEFA Europos konferencijų lyga]] | Įkūrėjas = | svetainė = [https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/ uefa.com] | footnotes = }} [[Vaizdas:250px-UEFA_cup_logo.svg.png|thumb|200px|UEFA taurės emblema nuo 2004 m. iki 2009 m.]] [[Vaizdas:UEFA Cup old logo.png|thumb|200px|UEFA taurės emblema iki 2004 m.]] '''UEFA Europos lyga''' (ankstesnis pavadinimas '''UEFA taurė''') – [[UEFA]] organizuojamos Europos [[futbolas|futbolo]] klubų varžybos, antros pagal svarbą žemyno klubų varžybos po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]]. Kasmetinės futbolo taurės varžybos Europos klubams organizuojamos [[UEFA|Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA)]]. 2009 m. birželį lyga buvo pervadinta ir nuo 2009–2010 m. sezono vadinasi ''Europos lyga''. == Istorija == [[1955]] m. pradėta organizuoti '''Tarpmiestinė mugių taurė''', pirmosios varžybos vyko trejus metus – iki [[1958]] m., antrosios – dvejus metus – nuo 1958 m. iki [[1960]] m., vėlesnės varžybos truko vienerius metus. [[1971]] m. varžybos buvo performuotos, pavadinimas pakito į '''UEFA taurę'''. Tų metų rudenį taip pat išaiškintas galutinis mugių taurės laimėtojas: {{fespbar|1971}} klubas (3 kartus laimėjęs taurę) nugalėjo {{fenglee|1971}} klubą (2 kartus laimėjęs taurę) rezultatu 2:1. Nuo 1971 iki 1999 m. '''UEFA taurėje''' dalyvavo antrąsias vietas šalių aukščiausiose lygose užėmę klubai. 1999 m. į '''UEFA taurės''' varžybas buvo priimti ir UEFA šalių taurių nugalėtojai, o nuo 1960 m. vykusios '''[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|UEFA taurių laimėtojų taurės]]''' varžybos buvo panaikintos. Prie '''UEFA taurės''' taip pat buvo prijungtos '''[[Intertoto taurė]]s''' varžybos. Nuo 2004-2005 m. sezono į atrankos varžybų antrąjį etapą patekdavo komandos, įveikusios '''Intertoto taurės''' trečiąjį etapą. '''[[Intertoto taurė]]''' buvo panaikinta po 2008 m. 2009 m. pavadinimas pakito į '''Europos lygą''', imta kaitalioti turnyro sistemą. Iki tol '''UEFA taurės''' turnyrai vyko atkrintamąja sistema. Atrankoje šalį atstovaujančių klubų skaičių imta sieti su [[UEFA koeficientai]]s, dalyvių skaičius išplėstas, dėmesio centru tapo grupių etapas. Vėlesniais metais buvo imta palaipsniui prijungti komandas, neįveikusias [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] atrankos etapų ir užėmusios trečiąsias vietas grupių etape. Nuo 2021-2022 m. sezono UEFA sukūrė naujas, žemesnės pakopos varžybas - '''[[UEFA Europos konferencijų lyga]]'''. '''Europos lyga''' tapo kompaktiškesnė, labiau orientuota į grupių etapą. Klubai iš silpnesniųjų [[UEFA]] šalių nuo šiol patenka į '''Konferencijų lygą''', kur palaipsniui prisijungia komandos iškritusios iš '''Europos lygos'''. == Turnyro sistema == Turnyro sistema susilaukė kritikos dėl dažnų pokyčių, todėl UEFA įsipareigojo nekeisti sistemos dažniau nei treji metai. Šiuo metu galioja sistema nustatyta nuo 2024-2025 m. sezono. === Tarp 2024-2025 m. ir 2026-2027 m. sezonų === Dideli pokyčiai įsigaliojo Europos lygos komandų paskirstyme nuo 2024-2025 m. sezono pradžios. Grupių etapą pakeitė naujas ''lygos etapas'', kuriame, palyginus su grupių etapu komandų skaičius padidėjo nuo 32 iki 36. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, visų komandų rezultatai vertinami vienoje lygoje, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, ir žaidžia po 2 rungtynes su skirtingomis komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynės suskirstomos burtų būdu. Aštuonios aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į aštuntfinalį, o 16 komandų nuo 9-os iki 24-os vietų žaidžia pirminiame aštuntfinalyje, kurio nugalėtojai patenka į aštuntfinalį. Komandos, iškritusios iš ''lygos etapo'' nebepatenka į UEFA Europos konferencijų lygą. Taip pat, komandos, iškritusios iš UEFA čempionų lygos ''lygos etapo'' nebeprisijungia prie Europos lygos.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/mediaservices/mediareleases/news/0275-151c779310c3-b92bbf0d24f9-1000--uefa-approves-final-format-and-access-list-for-its-club-competi/</ref> === Tarp 2021-2022 m. ir 2023-2024 m. sezonų === {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | UEFA Europos lygos dalyvių paskirstymas tarp 2021-2022 ir 2023-2024 m. sezonų |- !Etapas !! Data !! Kriterijus |- |nowrap|Trečiasis atrankos etapas{{efn|Tam kad suvienodinti visų Europos lygų etapų svarbą, varžybos Europos lygoje prasideda nuo trečiojo atrankos etapo. }} <br/>''(Third qualifying round))''|| liepa | * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 14-16 vietose * 13 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo |- |nowrap|Atrankos atkrintamasis etapas<br/>''(Play-off round)'' || rugpjūtis | * 8 trečiojo etapo laimėtojai * 6 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-13 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |nowrap|Grupių etapas<br/>''(Group stage)'' || rugsėjis-gruodis | * 10 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 5 vietoje * 4 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-4 vietose * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo |- |nowrap|Pirminiai aštuntfinaliai <br/>''(Knockout round play-offs)'' || gruodis | * 8 antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos * 8 trečiąsias vietas Čempionų lygos grupėse užėmusios komandos |- |Atkrintamosios rungtynes – <br/>aštuntfinaliai,ketvirtfinaliai, <br/>pusfinaliai, finalas<br/>''(Knockout phase)''|| vasaris-gegužė | :Aštuntfinaliai: * 8 pirmąsias vietas grupėse užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- | colspan=3 | {{notelist}} |} Įkūrus [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA Europos konferencijų lygą]], Europos lygos dalyvių skaičius buvo sumažintas nuo 79 iki 58, palikti tik du atrankos etapai. Po to – pagrindinis varžybų veiksmas – grupių etapas, kuriame 48 komandos suskirstytos į 12 grupių. Po grupių etapo – nauji pirminiai aštuntfinaliai, ir galiausiai nepakitę aštuntfinaliai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas. Grupių etape keturios komandos viena su kita žaidžia po 2 kartus. Į tą pačią grupę negali patekti dvi tos pačios šalies komandos. Pirmas vietas užėmusios komandos patenka į aštuntfinalį. Antrąsias vietas užėmusios komandos žaidžia pirminį aštuntfinalį prieš komandas, iškritusias iš UEFA čempionų lygos grupių etapo (užėmusias trečiąsias vietas). Nugalėtojai patenka į aštuntfinalį. Aštuntfinalio poros skirstomos iš skirtingų grupių bei ne tos pačios šalies komandų. === Tarp 2018-2019 m. ir 2020-2021 m. sezonų === {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | UEFA Europos lygos dalyvių paskirstymas tarp 2018-2019 m. ir 2020-2021 m. sezonų |- !Etapas !! Data !! Kriterijus |- |nowrap|Pirminės atrankos etapas <br/>''(Preliminary round))''|| liepa | * 4 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 52-55 vietose * 6 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 49-54 vietose * 4 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 48-51 vietose |- |nowrap|1 atrankos etapas <br/>''(First qualifying round))''|| liepa | * 7 pirminės atrankos etapo laimėtojai * 26 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 26-51 vietose * 30 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 18-48 vietose * 31 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-47 vietose |- |2 atrankos etapas <br/>''(Second qualifying round))'' ||nowrap| liepa-rugpjūtis | * 47 pirmojo atrankos etapo laimėtojai * 7 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 19-25 vietose * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-17 vietose * 3 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 13-15 vietose * 9 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-15 vietose * 2 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 5-6 vietose * 4 šeštąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 1-4 vietose * 16 komandų, iškritusių po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] 1 atrankos etapo * 3 komandos, iškritusios po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] pirminės atrankos etapo |- |3 atrankos etapas <br/>''(Third qualifying round))'' || rugpjūtis | * 47 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 6 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 13-18 vietose * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komandaa; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 6 vietoje * 12 komandų, iškritusių po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] 2 atrankos etapo |- |Atrankos atkrintamasis etapas<br/>''(Play-off round)'' || rugpjūtis | * 36 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 6 komandų, iškritusių po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] 3 atrankos etapo |- |nowrap|Grupių etapas<br/>''(Group stage)'' || rugsėjis-gruodis | * 21 trečiojo atrankos etapo laimėtojų * 12 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 1-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komandaa; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 5 vietoje * 4 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 1-4 vietose |- |Atkrintamosios rungtynės - 1/16 f.<br/>''(Knockout phase)'' || vasaris-gegužė | * 12 pirmąsias vietas grupėse užėmusios komandos * 12 antrasias vietas grupėse užėmusios komandos * 8 trečiąsias vietas [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] grupių etape užėmusios komandos |} UEFA Europos lygos nugalėtojas iškovoja teisę dalyvauti sekančių metų UEFA Čempionų lygos grupių etape. Lichtenšteine nevyksta šalies čempionatas, vyksta tik taurės varžybos. Į 2-ąjį atrankos etapą patenka Anglijos ir Prancūzijos ''lygos taurių'' laimėtojai. == Finalai == {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | Praėjusių sezonų finalų rezultatai | '''Metai''' || width=400 | '''Nugalėtojas''' || width=400 | '''Finalininkas''' || '''Rezultatas''' |--- | [[1958]] || {{ffespbar|1958}} || {{ffenglon|1958}} || 2-2 ir 6-0 |--- | [[1960]] || {{ffespbar|1960}} || {{ffengbir|1960}} || 0-0 ir 4-1 |--- | [[1961]] || {{ffitarom|1961}} || {{ffengbir|1961}} || 2-2 ir 2-0 |--- | [[1962]] || {{ffespval|1962}} || {{ffespbar|1962}} || 6-2 ir 1-1 |--- | [[1963]] || {{ffespval|1963}} || {{ffyugdin|1963}} || 2-1 ir 2-0 |--- | [[1964]] || {{ffespzar|1964}} || {{ffespval|1964}} || 2-1 |--- | [[1965]] || {{ffhunfer|1965}} || {{ffitajuv|1965}} || 1-0 |--- | [[1966]] || {{ffespbar|1966}} || {{ffespzar|1966}} || 0-1 ir 4-2 |--- | [[1967]] || {{ffyugdin|1967}} || {{ffenglee|1967}} || 2-0 ir 0-0 |--- | [[1968]] || {{ffenglee|1968}} || {{ffhunfer|1968}} || 1-0 ir 0-0 |--- | [[1969]] || {{ffengnew|1969}} || {{ffhunujp|1969}} || 3-0 ir 3-2 |--- | [[1970]] || {{ffengars|1970}} || {{ffbeland|1970}} || 1-3 ir 3-0 |--- | [[1971]] || {{ffenglee|1971}} || {{ffitajuv|1971}} || 2-2 ir 1-1 |--- | [[1972]] || {{ffengtot|1972}} || {{ffengwol|1972}} || 2-1 ir 1-1 |--- | [[1973]] || {{ffengliv|1973}} || {{ffgermon|1973}} || 3-0 ir 0-2 |--- | [[1974]] || {{ffnedfey|1974}} || {{ffengtot|1974}} || 2-2 ir 2-0 |--- | [[1975]] || {{ffgermon|1975}} || {{ffnedtwe|1975}} || 0-0 ir 5-1 |--- | [[1976]] || {{ffengliv|1976}} || {{ffbelbru|1976}} || 3-2 ir 1-1 |--- | [[1977]] || {{ffitajuv|1977}} || {{ffespath|1977}} || 1-0 ir 1-2 |--- | [[1978]] || {{ffnedpsv|1978}} || {{fffrabas|1978}} || 0-0 ir 3-0 |--- | [[1979]] || {{ffgermon|1979}} || {{ffyugcrv|1979}} || 1-1 ir 1-0 |--- | [[1980]] || {{ffgerein|1980}} || {{ffgermon|1980}} || 2-3 ir 1-0 |--- | [[1981]] || {{ffengips|1981}} || {{ffnedalk|1981}} || 3-0 ir 2-4 |--- | [[1982]] || {{ffswegot|1982}} || {{ffgerham|1982}} || 1-0 ir 3-0 |--- | [[1983]] || {{ffbeland|1983}} || {{ffporben|1983}} || 1-0 ir 1-1 |--- | [[1984]] || {{ffengtot|1984}} || {{ffbeland|1984}} || 1-1 ir 1-1, baud. 4-3 |--- | [[1985]] || {{ffesprea|1985}} || {{ffhunvid|1985}} || 3-0 ir 0-1 |--- | [[1986]] || {{ffesprea|1986}} || {{ffgerkol|1986}} || 5-1 ir 0-2 |--- | [[1987]] || {{ffswegot|1987}} || {{ffscodun|1987}} || 1-0 ir 1-1 |--- | [[1988]] || {{ffgerlev|1988}} || {{ffespesp|1988}} || 0-3 ir 3-0, baud. 3-2 |--- | [[1989]] || {{ffitanap|1989}} || {{ffgerstu|1989}} || 2-1 ir 3-3 |--- | [[1990]] || {{ffitajuv|1990}} || {{ffitafir|1990}} || 3-1 ir 0-0 |--- | [[1991]] || {{ffitaint|1991}} || {{ffitarom|1991}} || 2-0 ir 0-1 |--- | [[1992]] || {{ffnedaja|1992}} || {{ffitator|1992}} || 2-2 ir 0-0 |--- | [[1993]] || {{ffitajuv|1993}} || {{ffgerdor|1993}} || 3-1 ir 3-0 |--- | [[1994]] || {{ffitaint|1994}} || {{ffautsal|1994}} || 1-0 ir 1-0 |--- | [[1995]] || {{ffitapar|1995}} || {{ffitajuv|1995}} || 1-0 ir 1-1 |--- | [[1996]] || {{ffgerbay|1996}} || {{fffrabor|1996}} || 2-0 ir 3-1 |--- | [[1997]] || {{ffgersch|1997}} || {{ffitaint|1997}} || 1-0 ir 0-1, baud. 4-1 |--- | [[1998]] || {{ffitaint|1998}} || {{ffitalaz|1998}} || 3-0 |--- | [[1999]] || {{ffitapar|1999}} || {{ffframar|1999}} || 3-0 |--- | [[2000]] || {{ffturgal|2000}} || {{ffengars|2000}} || 0-0, baud. 4-1 |--- | [[2001]] || {{ffengliv|2001}} || {{ffespala|2001}} || 5-4 |--- | [[2002]] || {{ffnedfey|2002}} || {{ffgerdor|2002}} || 3-2 |--- | [[2003]] || {{ffporpor|2003}} || {{ffscocel|2003}} || 3-2 |--- | [[2004]] || {{ffespval|2004}} || {{ffframar|2004}} || 2-0 |--- | [[2005]] || {{ffruscsk|2005}} || {{ffporspo|2005}} || 3-1 |--- | [[2006]] || {{ffespsev|2006}} || {{ffengmid|2006}} || 4-0 |--- | [[2007]] || {{ffespsev|2007}} || {{ffespesp|2007}} || 2-2, baud. 3-1 |--- | [[2008]] || {{ffruszen|2008}} || {{ffscoran|2008}} || 2-0 |- | [[2009]] || {{ffukrsah|2009}} || {{ffgerwer|2009}} || 2-1 (prat.) |- | [[2010]] || {{ffespatl|2009}} || {{ffengful|2009}} || 2-1 (prat.) |- | [[2011]] || {{ffporpor|2009}} || {{ffporbra|2009}} || 1-0 |- | [[2012]] || {{ffespatl|2012}} || {{ffespath|2012}} || 3-0 |- | [[2013]] || {{ffengche|2012}} || {{ffporben|2012}} || 2-1 |- | [[2014]] || {{ffespsev|2013}} || {{ffporben|2013}} || 0-0, baud. 4-2 |- | [[2015]] || {{ffespsev|2014}} || {{ffukrdni|2014}} || 3-2 |- | [[2016]] || {{ffespsev|2015}} || {{ffengliv|2015}} || 3-1 |- | [[2017]] || {{ffengmun|2017}} || {{ffnedaja|2016}} || 2-0 |- | [[2018]] || {{ffespatl|2018}} || {{ffframar|2018}} || 3-0 |- | [[2019]] || {{ffengche|2019}} || {{ffengars|2019}} || 4-1 |- | [[2020]] || {{ffespsev|2020}} || {{ffitaint|2020}} || 3-2 |- | [[2021]] || {{ffespvil|2021}} || {{ffengmun|2021}} || 1-1, baud. 11-10 |- | [[2022]] || {{ffgerein|2022}} || {{ffscoran|2022}} || 1-1, baud. 5-4 |- | [[2023]] || {{ffespsev|2023}} || {{ffitarom|2023}} || 1-1, baud. 4:1 |- | [[2024]] || {{ffitaata|2024}} || {{ffgerlev|2023}} || 3:0 |- | [[2025]] || {{ffengtot|2024}} || {{ffengmun|2023}} || 1:0 |} {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | Pastarojo sezono finalas |- | [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|2026]] || '''{{ffengast|2024}}''' || {{ffgerfre|2023}} || 3:0 |} {{Išnašos}} == Klubų pasiekimai == {| class="wikitable" |+Aštuoni daugiausiai pasiekę klubai UEFA Europos lygoje | '''Klubas''' || '''Pasiekimas''' || '''Kartai''' || '''Metai''' |- | rowspan="2" | {{ffespsev|2007}} || nugalėtojas || 7 || 2006, 2007, 2014, 2015, 2016, 2020, 2023 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffitajuv|1995}} || nugalėtojas || 3 || 1977, 1990, 1993 |- | finalininkas || 3 || 1965, 1971, 1995 |- | rowspan="2" | {{ffespbar|1966}} || nugalėtojas || 3 || 1958, 1960, 1966 |- | finalininkas || 1 || 1962 |- | rowspan="2" | {{ffitaint|1998}} || nugalėtojas || 3 || 1991, 1994, 1998 |- | finalininkas || 1 || 1997, 2020 |- | rowspan="2" | {{ffespval|2004}} || nugalėtojas || 3 || 1962, 1963, 2004 |- | finalininkas || 1 || 1964 |- | rowspan="2" | {{ffengliv|2001}} || nugalėtojas || 3 || 1973, 1976, 2001 |- | finalininkas || 1 || 2016 |- | rowspan="2" | {{ffengtot|2025}} || nugalėtojas || 3 || 1972, 1984, 2025 |- | finalininkas || 1 || 1974 |- | rowspan="2" | {{ffespatl|2010}} || nugalėtojas || 3 || 2010, 2012, 2018 |- | finalininkas || 0 || |} {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | Visų likusių klubų pasiekimai | '''Klubas''' || '''Pasiekimas''' || '''Kartai''' || '''Metai''' |- | rowspan="2" | {{ffgermon|1980}} || nugalėtojas || 2 || 1975, 1979 |- | finalininkas || 2 || 1973, 1980 |- | rowspan="2" | {{ffenglee|1971}} || nugalėtojas || 2 || 1968, 1971 |- | finalininkas || 1 || 1967 |- | rowspan="2" | {{ffengche|2012}} || nugalėtojas || 2 || 2013, 2019 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffswegot|1987}} || nugalėtojas || 2 || 1982, 1987 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffnedfey|2002}} || nugalėtojas || 2 || 1974, 2002 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffesprea|1986}} || nugalėtojas || 2 || 1985, 1986 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffitapar|1999}} || nugalėtojas || 2 || 1995, 1999 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffporpor|2003}} || nugalėtojas || 2 || 2003, 2011 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffgerein|1980}} || nugalėtojas || 2 || 1980, 2022 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffitarom|1991}} || nugalėtojas || 1 || 1961 |- | finalininkas || 2 || 1991, 2023 |- | rowspan="2" | {{ffengars|2000}} || nugalėtojas || 1 || 1970 |- | finalininkas || 2 || 2000, 2019 |- | rowspan="2" | {{ffbeland|1984}} || nugalėtojas || 1 || 1983 |- | finalininkas || 2 || 1970, 1984 |- | rowspan="2" | {{ffengmun|2025}} || nugalėtojas || 1 || 2017 |- | finalininkas || 2 || 2021, 2025 |- | rowspan="2" | {{ffespzar|1966}} || nugalėtojas || 1 || 1964 |- | finalininkas || 1 || 1966 |- | rowspan="2" | {{ffyugdin|1967}} || nugalėtojas || 1 || 1967 |- | finalininkas || 1 || 1963 |- | rowspan="2" | {{ffhunfer|1968}} || nugalėtojas || 1 || 1965 |- | finalininkas || 1 || 1968 |- | rowspan="2" | {{ffgerlev|1988}} || nugalėtojas || 1 || 1988 |- | finalininkas || 1 || 2024 |- | rowspan="2" | {{ffengnew|1969}} || nugalėtojas || 1 || 1969 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffnedpsv|1978}} || nugalėtojas || 1 || 1978 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffengips|1981}} || nugalėtojas || 1 || 1981 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffitanap|1989}} || nugalėtojas || 1 || 1989 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffnedaja|1992}} || nugalėtojas || 1 || 1992 |- | finalininkas || 1 || 2017 |- | rowspan="2" | {{ffgerbay|1996}} || nugalėtojas || 1 || 1996 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffgersch|1997}} || nugalėtojas || 1 || 1997 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffturgal|2000}} || nugalėtojas || 1 || 2000 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffruscsk|2005}} || nugalėtojas || 1 || 2005 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffruszen|2008}} || nugalėtojas || 1 || 2008 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffukrsah|2009}} || nugalėtojas || 1 || 2009 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffespvil|2007}} || nugalėtojas || 1 || 2021 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffitaata|2024}} || nugalėtojas || 1 || 2024 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffengast|2026}} || nugalėtojas || 1 || 2026 |- | finalininkas || 0 || |- | rowspan="2" | {{ffporben|1983}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 3 || 1983, 2013, 2014 |- | rowspan="2" | {{ffframar|2004}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 3 || 1999, 2004, 2018 |- | rowspan="2" | {{ffengbir|1961}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 2 || 1960, 1961 |- | rowspan="2" | {{ffgerdor|2002}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 2 || 1993, 2002 |- | rowspan="2" | {{ffespesp|2007}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 2 || 1988, 2007 |- | rowspan="2" | {{ffespath|1977}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 2 || 1977, 2012 |- | rowspan="2" | {{ffscoran|2008}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 2 || 2008, 2022 |- | rowspan="2" | {{ffenglon|1958}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1958 |- | rowspan="2" | {{ffhunujp|1969}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1969 |- | rowspan="2" | {{ffengwol|1972}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1972 |- | rowspan="2" | {{ffnedtwe|1975}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1975 |- | rowspan="2" | {{ffbelbru|1976}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1976 |- | rowspan="2" | {{fffrabas|1978}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1978 |- | rowspan="2" | {{ffyugcrv|1979}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1979 |- | rowspan="2" | {{ffnedalk|1981}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1981 |- | rowspan="2" | {{ffgerham|1982}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1982 |- | rowspan="2" | {{ffhunvid|1985}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1985 |- | rowspan="2" | {{ffgerkol|1986}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1986 |- | rowspan="2" | {{ffscodun|1987}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1987 |- | rowspan="2" | {{ffgerstu|1989}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1989 |- | rowspan="2" | {{ffitafir|1990}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1990 |- | rowspan="2" | {{ffitator|1992}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1992 |- | rowspan="2" | {{ffautsal|1994}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1994 |- | rowspan="2" | {{fffrabor|1996}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1996 |- | rowspan="2" | {{ffitalaz|1998}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 1998 |- | rowspan="2" | {{ffespala|2001}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2001 |- | rowspan="2" | {{ffscocel|2003}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2003 |- | rowspan="2" | {{ffporspo|2005}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2005 |- | rowspan="2" | {{ffengmid|2006}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2006 |- | rowspan="2" | {{ffgerwer|2009}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2009 |- | rowspan="2" | {{ffengful|2010}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2010 |- | rowspan="2" | {{ffporbra|2010}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2011 |- | rowspan="2" | {{ffukrdni|2015}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2015 |- | rowspan="2" | {{ffgerfre|2026}} || nugalėtojas || 0 || |- | finalininkas || 1 || 2026 |} == Nuorodos == {{Commonscat|UEFA Cup|no=T}} * [http://www.t-winner.com/index.php UEFA turnyrų statistika] * [http://www.uefa-coefficients.com/index.php UEFA RANKINGS AND MORE...] * [http://www.the-sports.org/football-soccer-uefa-cup-presentation-medal-winners-s1-c0-b0-g8-t536.html The-sports.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110830125701/http://www.the-sports.org/football-soccer-uefa-cup-presentation-medal-winners-s1-c0-b0-g8-t536.html |date=2011-08-30 }} * [http://www.uefa-coefficients.com Uefa-coefficients.com] * [http://www.uefa.com/Competitions/UefaCup/index.html Oficiali svetainė] {{Tarptautinis futbolas}} {{Tarptautinis klubų futbolas}} {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lyga| ]] 2e66zy7tfkp851ukvnznm7a2ghkylyl Dariaus ir Girėno stadionas 0 51060 7846106 7820115 2026-05-28T04:52:49Z CD 677 7846106 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 54.8972 |long = 23.9369 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaunas]], [[Žaliakalnis]], [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolynas]] |Vaizdas = [[Vaizdas:Dariaus ir Gireno stadionas logo.jpg|250px|Stadiono emblema]] [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|230px|frameless]] |Antraštė = Stadionas po rekonstrukcijos |Pradėtas statyti = 1923 m. |Atidarytas = 1925 m. |Renovuotas = 1998, 2005, 2018–2022 m. |Išplėstas = 1935–1936, 1969–1979, 2018–2020 m. |Savininkas = [[Kauno miesto savivaldybė]] |Operatorius = UAB „Kauno arena“ |Statybos_kaina = 43 mln. eurų<ref>{{Cite web |date=2022-10-16 |title=Kulminacija: Kaune atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas |url=http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulminacija-kaune-atidaromas-dariaus-ir-gireno-stadionas-1099206 |access-date=2023-09-03 |website=[[Kauno diena]]}}</ref> |Rangovas = |Architektas = [[Steponas Darius]], [[Kęstutis Bulota]] * I rekonstrukcija – Jonas Putna, Algis Alekna, Boleslovas Zabulionis (1969–1979) * II rekonstrukcija – Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas, Deivydas Pauža (2017–2022) |Nuomininkai = |Talpa = 15 026 ([[futbolas]], [[lengvoji atletika]]) <br/> Iki 55 tūkst. ([[koncertas]])<ref>{{Cite web|url=https://www.stadionas.lt/apie-stadiona|title=Apie stadioną|website=Stadionas.lt|access-date=2024-05-08}}</ref> }} '''Dariaus ir Girėno stadionas''' – [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] ir [[futbolas|futbolo]] [[stadionas]] [[Kaunas|Kaune]], [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]], [[Ąžuolyno parkas|Ąžuolyno parke]]. Tai didžiausias Lietuvos sporto stadionas.<ref>{{Cite web |date=2022-09-19 |title=Kaunas completes construction of Lithuania's largest stadium |url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1782882/kaunas-completes-construction-of-lithuania-s-largest-stadium |access-date=2023-09-03 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią [[Kauno sporto halė|Kauno sporto halę]] bei [[Žalgirio arena|„Žalgirio“ areną]] ir kt. sporto infrastruktūros objektus Kaune.<ref>{{Cite web |date=2024-02-13 |title=Kauno Dariaus ir Girėno stadioną su Sporto hale valdys „Kauno arena“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2194679/kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-su-sporto-hale-valdys-kauno-arena |access-date=2024-02-24 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> Stadiono architektai: [[Steponas Darius]], [[Kęstutis Bulota]] (1925); I rekonstrukcijos 1969–1979 m. autoriai architektai Jonas Putna, Algis Alekna, Boleslovas Zabulionis; II rekonstrukcijos 2017–2022 m. autoriai architektai Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas, Deivydas Pauža. Stadione vyko 15 [[Lietuvos futbolo taurė]]s finalų (1949, 1954, 1960, 1979, 1980, 1984, 1985, 1994, 2006, 2009, 2010, 2013, 2022, 2023, 2024 m.). == Istorija == Lietuvoje futbolas buvo žaidžiamas miestų aikštėse, turgavietėse, ganyklose, pamiškėse. Pirmosios Kauno futbolo komandos 1919–1921 m. dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. Vietos, kuriose 1919 m. įvyko pirmosios rungtynės, futbolo aikšte net negalima pavadinti, kadangi joje nebuvo tikrų vartų ir aikštę ribojančių linijų.<ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/stadionai_siurpino_ir_prieskario_lietuvoje/ Stadionai šiurpino ir prieškario Lietuvoje.] 2018-11-11, Respublika.lt (tikrinta 2024-03-01).</ref> Po I pasaulinio karo Kauno miesto sporto entuziastai pradėjo žaisti Ąžuolyne. Vienas sporto pradininkų [[Steponas Garbačiauskas]] mena:<ref>{{Saulis 1997|5}}</ref><ref>{{Narbutas 1|87}}</ref> {{citata|Rinkdavosi sportininkai Ąžuolyne, žaidė, bėginėjo, rengė rungtynes. Turėta sunkumų tik su karvių ganytojais, nes žaisdami su kamuoliu, mėtydami ietį, diską, išvaikydavo gyvulius. Neteisėtai, svetimoj ganykloj buvo ruošiamos futbolo, lengvosios atletikos pirmenybės, rungtynės ir net tarpvalstybinės futbolo rungtynės. Daug vargta, kai iš Vytauto parko tekdavo nešti futbolo vartus, įrankius, juos pastatyti, o po rungtynių vėl į parką grąžinti. Nebuvo patogumų, nusirengimui kambario, nė vandens.|[[Steponas Garbačiauskas]]}} 1921 m. susirinkę atstovai iš [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga|Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos]] (LFLS), [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]], žydų sportininkai, karių sportininkų atstovai ir kitų sportą vystančių organizacijų atstovai sprendė dėl bendro sporto centro, reikalingo garbingai pasirodyti tarptautinėse sporto varžybose, kūrimo. Buvo aptarta vieta už Vytauto Kalno, „ardvioje, lygioje aikštėje-dirvonėlyj [[Ąžuolynas (Kaunas)|apaugusiam iš visų pusių senais aržuolais]]“. Tuo pačiu buvo aptarti ir [[Lietuvos futbolo lyga|Lietuvos futbolo lygos]] kūrimo būtinybė, [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas|Lietuvos tautinis olimpinis komiteto]] steigimas. Tąmet [[Kauno miesto savivaldybė]] išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai žemės sklypą (apie 3,5 ha) pelkingoje vietoje Kauno Ąžuolyne. Visą teritoriją LFLS nariai nusausino, čia įrengta [[Ąžuolyno futbolo aikštė]] ir bėgimo takai. 1923 m. birželio 24 d. LFLS aikštėje {{fut|LTU}} žaidė pirmąsias oficialias rungtynes, kurias stebint 3000 žiūrovų 0–5 pralaimėjo Estijai. Ruošiantis šioms rungtynėms aikštė buvo gerokai sutvarkyta, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų.<ref>{{Kalinauskas 2003|47}}</ref> 1924 m. sausio 14 d. Kauno miesto valdyba suteikė teisę LFLS Ąžuolyne 6 metus nuomotis 35 ha sklypą už 700 litų metinį mokestį.<ref>{{Kalinauskas 2020|49}}</ref> 1924–1925 m. LFLS pirmininko [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] iniciatyva šioje vietoje pastatytas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje – '''''LFLS stadionas'''''. S. Darius ir [[Kęstutis Bulota]] parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. Pagal projektą buvo numatytos futbolo aikštė (100×70 m), dvi krepšinio aikštelės (14×26 m), dvi teniso aikštelės (11×24 m), beisbolo aikštė, bėgimo takas (400 m), dviračių takas (565 m).<ref>S. Razma. „Sportas“, 1924 m. vasario Nr. 6–7. Cituoja {{Kontvainis 2001|45}}</ref> Savo lėšomis S. Darius Kauno botanikos sode nupirko medelių ir iš šiaurės pusės apsodino stadioną.<ref>{{Klimkevičius 2015|44}}</ref> 1924 m. rugsėjo 6–8 d. vyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose. 1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri 1934 m. jį rekonstravo ir prie jo pastatė [[Kūno kultūros rūmai|Kūno kultūros rūmus]] (dabar – [[Lietuvos sporto universitetas|LSU]] Centriniai rūmai). 1933 m. minima, kad stadiono būklė buvo gana prasta – nuo lietaus žolė pažliugusi, bėgimo takai per minkšti, kai kur molingi, vietos šuoliams visiškai netinkamos; dušų ir persirengimo kambarių nebuvo.<ref>„Kūno kultūra ir sveikata“. – 1933 m., Nr. 11. ''Cituoja {{Kontvainis 2001|254}}</ref> 1935 m. balandį pradėtas rekonstruoti '''''Valstybinis stadionas''''' (architektas [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]], techninę priežiūrą vykdė [[Feliksas Bielinskis]]).<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1816/valstybinis-stadionas-kaune Valstybinis stadionas Kaune.] Autc.lt (tikrinta 2023-12-10).</ref> Įrengti du įėjimai į stadioną – iš Sporto gatvės ir Perkūno alėjos.<ref>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/4272/la-19360505-p3--sporto-aikstyno-irengimo-darbai-bus-baigti-birzelio-10-d Sporto aikštyno įrengimo darbai bus baigti birželio 10 d.] „Lietuvos aidas“, 1936-05-05, psl. 3.</ref> 1936 m. birželio 30 d. sužaistos pirmosios rungtynės tarp {{fut|LTU||Lietuvos}} ir {{fut|EST||Estijos}} futbolo rinktinių (laimėjo Lietuva 2-0). Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo [[1938]] m. [[liepos 17]]–31 d. surengta pirmoji Tautinė [[olimpiada]] – viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Prezidentas [[Antanas Smetona]] buvo olimpiados globėjas,<ref>[https://istorineprezidentura.lt/galerija/prezidentinis-marsrutas/22-pirmasis-sporto-stadionas-lietuvoje/ Pirmasis sporto stadionas Lietuvoje.] Istorineprezidentura.lt (tikrinta 2026-04-26).</ref> jis sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę paleista 1000 balandžių. [[Vaizdas:DGpam1.jpg|thumb|left|1997 m. rugsėjo 8 d. prie stadiono atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas]] [[Vaizdas:U-23.jpg|miniatiūra|Stadionas 2010 m.]] [[Vaizdas:Darius Girenas Stadium by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Stadionas 2014 m.]] Sovietmečiu apie [[1950]] m. stadionas pervadintas kaip '''''KKI stadionas''''', kadangi nuo 1946 m. priklausė [[Kūno kultūros institutas|Kūno kultūros institutui]] (KKI).<ref>{{LKKSI 1996|121}}</ref> [[1962]] m. priskirtas [[Kauno sporto kombinatas|Kauno sporto kombinatui]], tad minimas kaip '''''Sporto kombinato stadionas''''', nuo 1987 m. – '''''Respublikinio sporto kombinato stadionas'''''.<ref>[https://footbook.ru/index.php?ssid=397&type=4&ccid=421 S.Dariaus ir S.Gireno stadionas.] Footbook.ru (tikrinta 2024-09-13).</ref> [[1969]] m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti [[1979]] m. rugpjūtį. Vietoje medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti nuo 500 m iki standartinio ilgio, jie iškloti dirbtine danga, po tribūnomis įrengta sunkiosios atletikos, fechtavimo ir imtynių salės, šachmatų klubas, medicinos kabinetai, reabilitacijos centras, darbo kambariai, kavinė.<ref>{{Statuta 1988}}</ref> Nuo [[1983]] m. stadionas ir šalia stovinti [[Kauno sporto halė]] sudaro vieningą ansamblį, 1993 m. pavadintą [[Dariaus ir Girėno sporto centras|S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru]]. Tuomet ir pagrindinė aikštė pervadinta – nuo tol jis žinomas kaip '''''Dariaus ir Girėno stadionas'''''. Sezono metu stadione vykdavo apie 50 renginių. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos. 1993 m. sutiktas popiežius [[Jonas Paulius II]]. [[1998]] m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos bei perdažytos tribūnos. Pagal [[UEFA]] reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos). Ruošiantis [[2005]] m. vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, atnaujinta stadiono įranga, sumontuotas moderniausias ir didžiausias (4,32×8,64 m) [[Baltijos šalys]]e vaizdo ekranas, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės. 2007 m. liepos 6 d. stadione surengta visuotinė [[dainų šventė]] „Būties ratu". Šventinėje programoje dalyvavo šalies jaunučių, jaunių, jaunuolių, merginų, jaunimo, vyresniųjų (senjorų) ir pagyvenusiųjų tautinių šokių grupės, taip pat išeivijos suaugusiųjų tautinių šokių grupės. 2018–2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. [[2021]] m. [[spalio 4]] d. stadione lankėsi FIFA prezidentas [[Gianni Infantino]], pabrėžęs šio stadiono rekonstrukcijos svarbą šalies futbolui.<ref>[https://www.lff.lt/fifa-prezidentas-apsilanke-kaune-kylanciame-stadione/ FIFA prezidentas apsilankė Kaune kylančiame stadione.] 2021-10-04, Lff.lt (tikrinta 2024-07-04).</ref> Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d. LFF taurės finalo rungtynėmis „Žalgiris“ – „Hegelmann“. === Rekonstrukcija === 2018 m. birželį prasidėjo stadiono rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os [[UEFA]] kategorijos reikalavimus. Išskirtinis dizaino elementas bus iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Rekonstrukcijos vertė buvo 34,95 mln. eurų, vykdytojo konkursą laimėjo Turkijos statybų bendrovė „Kayi Construction“, sutartyje numatyta rekonstrukcijos trukmė buvo 20 mėn.<ref>{{cite web | url = https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/04/18/miestas/kauno-stadiono-rekonstrukcijos-vingiai-kur-simtai-zadetu-turku-darbininku/ | title = Kauno stadiono rekonstrukcijos vingiai | date = 18 April 2018 | website = www.kaunas.kasvyksta.lt | access-date = 29 April 2019 | language = lt }}</ref> {{data|2020|1|}} sutartis su Turkijos kompanija buvo nutraukta, vienas iš sutarties nutraukimo motyvų buvo sutarto grafiko nesilaikymas – likus vos mėnesiui iki planuotos darbų pabaigos buvo atliktas tik apie ketvirtadalis darbų. 2019 m. pabaigoje darbai buvo sustoję dėl streiko - 52 Turkijos piliečiai paskelbė streiką dėl nesumokėtų atlyginimų. „Kayi Construction“ užginčijo sutarties nutraukimą, tačiau teismas ieškinį atmetė.<ref>{{cite web | url = https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/turkijos-imone-gincija-kauno-sprendima-nutraukti-stadiono-statybu-sutarti-949378 | title = Turkijos įmonė ginčija Kauno sprendimą nutraukti stadiono statybų sutartį | date = 22 January 2020 | website = www.kauno.diena.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}</ref> 2020 m. liepą Kauno miesto savivaldybė paskelbė naują konkursą rekonstrukcijos darbams užbaigti. Konkursą galiausiai laimėjo viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių UAB „Autokausta“.<ref>{{cite web | url = https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-savivaldybe-atmete-abu-rangovu-pasiulymus-stadiono-konkurse-bet-tesia-derybas-976567 | title = Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas | date = 14 July 2020 | website = www.kauno.diena.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}</ref><ref>{{cite web | url = https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1197313/kauno-savivaldybe-atmete-abu-rangovu-pasiulymus-stadiono-konkurse-bet-tesia-derybas | title = Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas | date = 14 July 2020 | website = www.lrt.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}</ref> Viso rekonstrukcijai išleista 43 mln. eurų.<ref>{{cite web |title=Spyrių į futbolo kamuolį Dariaus ir Girėno stadione dar teks luktelti – rekonstrukcijos pabaiga keliasi į rugpjūtį |last1=Šukšta |first1=Valdemaras |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2022-07-14 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1738747/spyriu-i-futbolo-kamuoli-dariaus-ir-gireno-stadione-dar-teks-luktelti-rekonstrukcijos-pabaiga-keliasi-i-rugpjuti |access-date=2024-06-08 |language=lt}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 19 d . stadiono rekonstrukcija baigta.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/463566/kaune-oficialiai-uzbaigta-dariaus-ir-gireno-stadiono-rekonstrukcija Kaune oficialiai užbaigta Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija.] 2022-09-19, Sportas.lt (tikrinta 2026-04-26).</ref> 2022 m. spalio 16 d. po rekonstrukcijos sužaistos pirmosios rungtynės – [[LFF taurė]]s finalas, kuriame „[[FK Žalgiris|FK Vilniaus Žalgiris]]“ 2-1 laimėjo prieš Kauno rajono „[[FC Hegelmann|Hegelmann]]“.<ref>{{cite web |title=Pasižvalgykite, kaip atrodo atidarymo iškilmių jau laukiantis Kauno stadionas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasizvalgykite-kaip-atrodo-atidarymo-iskilmiu-jau-laukiantis-kauno-stadionas-56-1932994 |last=Stažytė |first=Karolina |date=2022-09-17 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>{{cite web |title=Kliūčių nebėra – LFF taurės finalas S.Dariaus ir S.Girėno stadione |url=https://www.sportas.lt/naujiena/463587/kliuciu-nebera-lff-taures-finalas-s-dariaus-ir-s-gireno-stadione |date=2022-09-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> [[2023]] m. vasarį [[UEFA]] šiam stadionui suteikė 4-ąją kategoriją.<ref>[https://www.lff.lt/dariaus-ir-gireno-stadionui-oficialiai-suteikta-uefa-4-kategorija/ Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta UEFA 4-oji kategorija.] 2023-02-03, Lff.lt (tikrinta 2023-02-05).</ref> == Finalai == {| class=wikitable ! Data || Turnyras || Rungtynės || Rezultatas |- | 1949-09-11 || [[1949 m. Tiesos taurė]] || [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] – [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]] || 1–0 |- | 1954-08-02 || [[1954 m. Tiesos taurė]] || [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] – [[KPI Kaunas|Kauno KPI]] || 4–0 |- | 1960-09-04 || [[1960 m. Tiesos taurė]] || [[Panemunė Kaunas|Kauno „Panemunė“]] – [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || 2–1 |- | 1979-08-19 || [[1979 m. Tiesos taurė]] || [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] – [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] || 1–0 |- | 1980-08-17 || [[1980 m. Tiesos taurė]] || [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 3–1 |- | 1984-08-26 || [[1984 m. Tiesos taurė]] || [[SRT Vilnius|Vilniaus SRT]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 2–2 (baud. 3–1) |- | 1985-08-10 || [[1985 m. Tiesos taurė]] || [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 0–0 (baud. 4–3) |- | 1994-06-12 || [[1993–1994 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris-EBSW Vilnius|Vilniaus „Žalgiris-EBSW“]] – [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || 4–2 |- | 2006-10-21 || [[2006 m. LFF taurė]] || [[Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] – [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || 1–0 |- | 2009-05-16 || [[2008–2009 m. LFF taurė]] || [[Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] – [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] || 1–0 |- | 2010-05-15 || [[2009–2010 m. LFF taurė]] || [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] – [[Vėtra Vilnius|Vilniaus „Vėtra“]] || 2–1 |- | 2013-05-19 || [[2012–2013 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] – [[FC Šiauliai|Šiaulių FC]] || 3–3 (baud. 8–7) |- | 2022-10-16 || [[2022 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] – [[Hegelmann Kaunas|Kauno rajono „Hegelmann“]] || 2–1 (prat.) |- | 2023-10-01 || [[2023 m. LFF taurė]] || [[Transinvest Vilnius|Vilniaus rajono „Transinvest“]] – [[FA Šiauliai|Šiaulių FA]] || 2–1 |- | 2024-09-29 || [[2024 m. LFF taurė]] || [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] – [[Hegelmann Kaunas|Kauno rajono „Hegelmann“]] || 0–0 (baud. 4–1) |} == Lengvoji atletika == [[Vaizdas:U-23.jpg|thumb|300px|[[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas]]]] * 2005 m. stadione vyko vienas didžiausių iki tol surengtų Lietuvos sporto renginių – 18-asis Europos lengvosios atletikos (iki 20 m.) čempionatas. Dalyvavo 953 lengvaatlečiai iš 45 Europos šalių – 431 mergina ir 522 vaikinai. Atidarymo šventė prasidėjo [[Edmundas Kučinskas|Edmundo Kučinsko]] ir [[Rūta Ščiogolevaitė|Rūtos Ščiogolovaitės]] atlikta specialiai pirmenybėms sukurta daina „Pergalės himnas“. Pagerinti 44 nacionaliniai, 1 pasaulio ir 5 šio amžiaus grupės [[Europa|Europos]] rekordai. * 2006 m. liepos 1 d. surengtos Europos lengvosios atletikos varžybos „EAA Permit Meeting Kaunas 2006“. Dalyvavo 114 lengvaatlečių iš daugiau kaip 20 šalių. 2007 m. sausį [[IAAF|Tarptautinė lengvosios atletikos federacija]] pasiūlė Kaune įrengti Tarptautinį akredituotą lengvosios atletikos treniruočių centrą. * 2009 m. liepos 16–19 d. vyko [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionatas]]. == Futbolo rungtynės == * 2000 m. Europos futbolo klubinių komandų turnyre – [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygoje]] – debiutavusi [[FBK Kaunas|FBK Kauno]] komanda stadione sužaidė rungtynes su [[Glasgow Rangers]] klubu iš [[Škotija|Škotijos]]. * [[2001]] m. [[rugsėjo 1]] d. Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos ([[FIFA]]) prezidentas Josephas Seppas Blatteris stebėjo [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio futbolo čempionato]] Europos zonos 8-osios grupės atrankos rungtynes tarp [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos]] ir [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] rinktinių. * [[2002]] m. [[rugsėjo 7]] d. sužaistos pirmosios [[2004]] m. Europos futbolo čempionato V atrankos grupės rungtynės tarp Lietuvos rinktinės ir pasaulio vicečempionės [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] komandos. Per rungtynių pertrauką iš didžiojo futbolo palydėtas vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų [[Valdas Ivanauskas]]. * 2005 m. liepos 26 d. stadione sužaistos rungtynės tarp vienos tituluočiausių futbolo komandų Europoje, 2004–2005 m. sezono UEFA Čempionų lygos laimėtojos [[Liverpool FC]] ir FBK Kauno. * 2006 m. rugsėjo 6 d. vyko 2008 m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionato]] atrankos turnyro B grupės rungtynės tarp Lietuvos ir [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotijos]] vyrų futbolo rinktinių. * 2007 m. kovo 24 d. sužaistos 2008 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio vicečempionės]] [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė]]s. Rungtynes tiesiogiai transliavo „Eurosport“ bei apie 30 įvairių šalių [[televizija|televizijos]] kanalų. * 2011 m. kovo pabaigoje, prieš rungtynes tarp Ispanijos ir Lietuvos, stadionas susilaukė kritikos ir pasaulinės sporto žiniasklaidos dėmesio dėl itin prastos vejos.<ref>{{cite web |title=Lietuvos ir Ispanijos rinktinių dvikova – įvyks |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-ir-ispanijos-rinktiniu-dvikova-ivyks-43740061 |last=Garkauskas |first=Paulius |date=2011-03-29 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> * 2013 m. liepos 20–rugpjūčio 1 d. vyko [[2013 m. Europos U-19 futbolo čempionatas]], transliuotas „[[Eurosport]]“. Stadione žaidė Lietuvos, Olandijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Serbijos futbolo rinktinės. Pusfinalis vyko tarp Ispanijos ir Prancūzijos jaunimo rinktinių. Žymesni Lietuvos komandų pasiekimai šiame stadione: * Lietuva – Italija 0:0 (2001 m.) * Lietuva – Škotija 1:0 (2003 m.) * Lietuva – Gruzija 1:0 (2007 m.) * Lietuva – Ukraina 2:0 (2007 m.) * FBK Kaunas – Rangers 2:1 (2008 m.) * Lietuva – Lenkija 2:0 (2011 m.) * Lietuva – Vengrija 2:2 (2023 m.) {{panorama|Dariaus ir Gireno stadionas.jpg|1200px|}} == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [https://www.stadionas.lt/ Oficiali stadiono svetainė] [[Kategorija:Kauno stadionai]] 7av8x6kde2r80mwcxapzp9me9oefaz9 Aligatoriai 0 60212 7846113 7404738 2026-05-28T05:29:07Z Hugo.arg 1674 7846113 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Alligator}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:A miss. berlin 3.JPG|260px|Misisipės aligatorius (''Alligator mississippiensis'')]] | caption = [[Misisipės aligatorius]] (''Alligator mississippiensis'')}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Alligator3.jpg|260px|Kiniškasis aligatorius (''Alligator sinensis'')]] | caption = [[Kiniškasis aligatorius]] (''Alligator sinensis'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}} {{Taxobox_klase | taxon = Ropliai | taxon1 = Reptilia}} {{Taxobox_burys | taxon = Krokodilai | taxon1 = Crocodylia}} {{Taxobox_seima | taxon = Aligatoriniai | taxon1 = Alligatoridae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Aligatoriai | taxon1 = Alligator}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Aligatoriai''' (''Alligator'') – [[Aligatoriniai|aligatorinių]] (''Alligatoridae'') šeimos gentis. Gentyje 2 rūšys: * [[Misisipės aligatorius]] (''Alligator mississippiensis'') * [[Kiniškasis aligatorius]] (''Alligator sinensis'') == Aprašymas == Vidutinis Misisipės aligatoriaus svoris ir ilgis yra 360 kg ir 4 m, tačiau jie kartais užauga iki 4,4 m ilgio ir sveria virš 450 kg.<ref>{{Cite web | title = American Alligator and our National Parks | work = eparks.org | access-date = 2016-05-01 | url = http://www.eparks.org/marine_and_coastal/marine_wildlife/alligator.asp | archive-url = https://web.archive.org/web/20160304090346/http://www.eparks.org/marine_and_coastal/marine_wildlife/alligator.asp | archive-date = 2016-03-04 }}</ref> Didžiausias Misisipės aligatorius buvo rastas [[Luiziana|Luizianoje]], jo ilgis buvo 5,84 m.<ref>{{Cite web | title = Alligator mississippiensis | work = alligatorfur.com | accessdate = 2016-05-01 | url = http://alligatorfur.com/alligator/alligator.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305003114/http://alligatorfur.com/alligator/alligator.htm | archivedate = 2016-03-05 | url-status=dead}}</ref> Kiniškasis aligatorius yra mažesnis, retai siekia 2,1 m ir sveria 45 kg. Suaugę aligatoriai yra juodos arba tamsiai rudos spalvos su baltais apatiniais šonais, o jaunikliai turi ryškiai geltonas arba balkšvas juosteles, kurios kontrastuoja su tamsia oda ir leidžia jiems geriau maskuotis tarp nendrių ir pelkių žolių.<ref>{{cite web|url=http://crocodilian.com/cnhc/csp_amis.htm|title=Crocodilian Species – American Alligator (Alligator mississippiensis)|work=crocodilian.com}}</ref> Vidutinė aligatoriaus gyvenimo trukmė dar nėra identifikuota.<ref>{{cite book|last=Kaku|first=Michio|author-link=Michio Kaku|title=Physics of the Future: How Science Will Shape Human Destiny And Our Daily Lives by the Year 2100|url=https://archive.org/details/physicsoffutureh0000kaku|date=March 2011|publisher=[[Doubleday]]|isbn=978-0-385-53080-4|pages=[https://archive.org/details/physicsoffutureh0000kaku/page/150 150], 151}}</ref> == Etimologija == Pavadinimas į kitas kalbas paplito iš JAV anglų k. ''alligator''. Šis žodis greičiausiai yra {{es|el lagarto}} (‘driežas, krokodilas’) iškraipymas. Pats ispaniškas žodis yra kilęs iš {{la|lacertus}} (‘driežas’).<ref>{{AGGEŽ|83}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commons|Category:Alligator}} {{herpe-stub}} [[Kategorija:Krokodilai]] cgs1bb6s1fclpzbsja8oly3wlnakd6s Vikipedija:Forumas 4 61670 7846032 7841687 2026-05-27T17:14:50Z MediaWiki message delivery 74535 /* Vote now in the 2026 U4C election */ naujas skyrius 7846032 wikitext text/x-wiki __NEWSECTIONLINK__ {{shortcut|VP:FO}} {{Forumas}} Archyvai: * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 1]] (2006 m. liepa – 2008 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 2]] (2008 m. gruodis – 2011 m. vasaris) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 3]] (2011 m. kovas – 2012 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 4]] (2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. lapkričio 6 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 5]] (2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 6]] (2015 m. spalis - gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 7]] (2016 m. sausis - 2017 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 8]] (2017 m. gruodis - 2018 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 9]] (2019 m. vasaris - 2021 m. rugpjūtis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 10]] (2021 m. rugpjūtis - 2024 m. kovas) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 11]] (2024 m. balandis - 2025 m. spalis) * [[Vikipedija:Forumas/Wikimedia naujienos]] (2019 m. sausis - 2019 m. balandis) __NEWSECTIONLINK__ == Join the CEE Hub staff team – We’re hiring a Program Specialist == Hi everyone, The regional [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] is looking for a '''Program Specialist''' to join our [[:m:Wikimedia CEE Hub/Staff|staff team]]! Are you someone experienced with Wikimedia who wants to help volunteers? Do you participate in Wiki Loves… and other related projects, and do you have ideas and skills to help others improve their efforts? Do you enjoy working with people from different countries? Are you able to work on your own, feel comfortable on Meta-Wiki, and understand how Meta works? If this sounds like you and you're interested in working with the CEE hub team, we’d love to hear from you! '''As a Program Specialist, you will:''' * Support affiliates and communities in developing and implementing impactful programs, * Strengthen regional cooperation and cross-border projects, * Help guide campaigns and initiatives across the CEE region, * Work closely with the CEE Hub team and community members. This is a '''part-time (0.8–0.9 full-time equivalent), remote position''' open to candidates based in the CEE region or nearby time zones. '''APPLICATION DEADLINE: NOVEMBER 10, 2025''' ➡️ '''Learn more and learn how to apply on Meta:''' [[:m:Wikimedia CEE Hub/Jobs/Program Specialist|Wikimedia CEE Hub – Program Specialist]] ⬅️ If you know someone who would be a great fit, please share this opportunity with them! <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29192870 sąrašą --> == Help us test Cat-a-lot on your Wikipedia == '''[[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Cat-a-lot]]''' is a JavaScript gadget that helps with moving, removing and adding files (as well as articles or subcategories) between, from and to categories and it is widely used on Wikimedia Commons, where it is accessible for every user after enabling the gadget in your [https://commons.wikimedia.org/wiki/Special:Preferences#mw-prefsection-gadgets Preferences]. Complete explanation of the tool, along with the images and demonstration video it is accessible on [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Wikimedia Commons]]. If your Wikipedia is struggling with performing this repetitive task when you need to move pages between categories and remove pages from a category, Cat-a-lot could be activated for your Wikipedia as well. Installation can be done as your user script or as a project gadget and codes can be found [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|here]]. Installation is already done on Polish and Romanian wikis from our CEE Region. English phrases from [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating]] can be translated and saved in [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro]] (for example). [[:m:CEE Hub/Working Groups/Technical Advancement Group|CEE Hub Technical Advancement Group]] is willing to support your community in the installation of the tool, and to offer support in case of bugs, as we can report them to the development team. Just leave a message below with any issues you encounter. --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 12:42, 18 lapkričio 2025 (EET) (on behalf of the CEE Hub Technical Advancement Group) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670161 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Reminder: Help us decide the name of the new Abstract Wikipedia project</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="function2"/> {{int:Hello}}. Reminder: Please help to choose name for the new Abstract Wikipedia wiki project. The finalist vote starts today. The finalists for the name are: <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Abstract Wikipedia, Multilingual Wikipedia, Wikiabstracts, Wikigenerator, Proto-Wiki</span>. If you would like to participate, then '''[[m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia/Abstract Wikipedia naming contest|please learn more and vote now]]''' at meta-wiki. {{Int:Feedback-thanks-title}} <section end="function2"/> </div> -- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 16:22, 20 lapkričio 2025 (EET) <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29583860 sąrašą --> == Vikipedija ir [[DI]] == Jau ir anksčiau netrūko problemų dėl autovertimų, dabar prisidėjo ir "AI slop". Keliantiems tokius straipsnius, tas AI slop'as, matyt, atrodo ne taip jau ir blogai (gal kaip tik labai pažangu). Ar neatrodo, kad tie visi algoritmai gali palaipsniui, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nukonkuruoti Vikipediją? Na, pasiskaito žmogus, ką [[ChatGPT]] sugeneravo, ir gana. Lankytojų srautas jau, panašu, kiek sumažėjo (žr. [https://www.ghacks.net/2025/10/20/wikipedia-sees-decline-in-human-pageviews-says-ai-is-to-blame/]). Autovertimai vėlgi tobulėja, tai ar nenutiks taip, kad žmonėms tiesiog užteks pasiskaityti didžiosios wiki straipsnio autovertimą, o mažosios wiki beliks aktualios tik tam tikroms temoms?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:09, 29 lapkričio 2025 (EET) :Pirma, ką mes laikome mažom wikėm? Fareriečių projektas, galima sakyti, žlugęs. Koks tridešimt dar juda, bet visi skundžiasi sumažėjusiais srautais (rašytojų, koreguotojų, atnaujintojų; lankytojų, galimai irgi). Yra dar mažesnių projektų, tai jie iš anksto pasmerkti. Sakysime, uzbekai, atrodo, eina Cebuano pėdomis. /// DI gali kažką tik tuo atveju, kai yra informacijos ta tema. Kadangi dirbu su egzotika, ten joks DI tokios pelkės nepereis. Bus atsakyta, kad babytė Jadzė nežinomas/neistorinis asmuo, duomenų nėra. Arba jūs, tikriausiai, juokaujate. Su futbolo klubais irgi. Bus nežinomi stadionai ir viskas, kas nėra parašyta juodu ant balto. Ne viską sugeneruos, neišmąstys, nepateiks objektyviai. Pasiklaustume, futbolininkas buvo geriausias spalio mėnesį ir pan., atsakytų, kad nei jis geriausias, nei ką... O mums reikia info, kurį mėnesį pripažintas geriausiu žaidėju. Kol kas nematau jokios naudos iš DI. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:26, 29 lapkričio 2025 (EET) :::Vikipedija baigsis, kai (jei) DI taip ištobulės, kad kiekvienas pats sau galės greitai susikurti patikimą enciklopediją. O kad srautai mažėja, nes pilka masė jau dabar pradeda teikti prioritetą DI, deja, nenuostabu... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:40, 29 lapkričio 2025 (EET) ::::Aš kūriau [[Tomas Stelmokas]], ir šią savaitę kai ką... Žinote, ieškau informacijos, sakau pasižiūrėsiu, ką DI sugeba. Nemoka atpažinti nuotraukų, hidranto nuo dviračio ir pan. Analizuoti duomenų iš rungtynių ataskaitų ir pan. Ten kur reikia kasti lyg ekskavatoriui, tiesiog pereina per soc. tinklus, dar kažką. Rezultatas nuviliantis. /// Paleidau į wiki straipsnį, tai DI lyg kokia erkė iš karto kabinasi į wikipediją. Tiesiog žaibo greitumu. Jeigu reiktų kurti apie mažai žinomą futbolininką, kurio nėra wiki, tai DI užsivafliuos, pripasakos nesąmonių. /// '''[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan]]''', š`kiasi, pats asmuo turi būti vaikščiojanti enciklopedija, mokėti analizuoti informaciją, kritiškai vertini pateikiamas naujienos. DI išmokytas "nusirašinėti" nuo wiki. Ką parašysiu wiki, tą ištransiuos... O jeigu kažkas netraukia? Vakar viena damutė ėmė klausinėti, kas [[Jakudza]] yra... nežino, tai tokiai net mintis nekiltų pasiklausti DI`o, pagooglinti... nežino ir nežino. Klausinėja. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:10, 4 gruodžio 2025 (EET) :::::Truputį pasidomėjau, kaip tie uzbekai gyvena, tai, pasirodo, buvo ten toks grandiozinis [[:en:WikiStipendiya]]. Na, ir prikepė daug varganų autovertimų... Kaip ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę, taip ir ne kiekvienas mužikas gali sukurti bent jau pakenčiamą wiki straipsnį. Tai vat, reikėtų kritiškai vertinti informaciją. O dabar ką, pasiskaito, ką DI sugeneravo, ir priima už gryną pinigą. Tas pats ir su wiki: žmonės nelabai supranta, kaip ta wiki veikia, kartais net nežino, kad rašyti ir redaguoti gali bet kas (vėlgi prisiminus [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&diff=prev&oldid=6394711]) su visom iš to kylančiom pasekmėm. Kažkur en wiki mačiau, kad pačioj pradžioj būta planų, kad atsiras tapatybės patikros, dalis straipsnių bus su patikrintom stabiliom versijom ir pan. O dabar ką, atsiverčia skaitytojas straipsnį ''Jupiteris'' ir randa vandalo nesąmonę, kad tai pirmoji pagal nuotolį planeta nuo Saulės. Esant dabartiniam modeliui, tokie dalykai neišvengiami. Ar gali toks projektas atrodyti labai rimtai? Tai ne. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:14, 8 gruodžio 2025 (EET) ::::::::Pvėluotai prisidedu prie diskusijos. Kad liks svarbi tik Angliškoji Vikipedija, nes dauguma moka anglų kalbą, o DI užtektų imti informaciją iš jos arba žmonėms patiems en. wiki pasiskaityti, nesutikčiau. Tarybiniais laikais visi mokėjo rusų kalbą, bet dėl to neišnyko lietuviška spauda, knygos, vadovėliai, žiniasklaida. Kaip sakėte, DI pats informacijos nesukuria, naudojasi tuo, kas yra, o jei sukuria, tai dažnai ta „informacija“ būna DI haliucinacijos. Anksčiau įdomumo dėlei klausiau DI, kas yra [[aliatyvas]], ir gavau atsakymus, kad tai yra slapyvardis arba alternatyva. Taip pat man buvo paaiškinta, kad Dovilės Filmanavičiūtės vyras yra Filmanavičius, o Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis yra Vytauto Landsbergio senelis iš <u>motinos</u> pusės. DI turi dar labai patobulėti, o Vikipedija, manau, liks vienu informacijos šaltinių, iš kurio duomenis ims ir DI. Suprantama, dėl konkurencijos skaitytojų sumažės, bet tai nėra baisus dalykas.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 12:05, 24 kovo 2026 (EET) :::: DI daug padeda, pvz., sudėti dvigubus laužtinius skliaustus, su viki šablonais. Tačiau labai daug daro klaidų. Pvz., kai paprašiau paieškoti apie Mykolo koplyčią Bernardinų bažnyčioje, visiškai sumaišė informaciją ir paieškojo apie šv. Kykolo bažnyčią, ir pan. Visa informacija apie bažnyčių ekserjerus, interjerus ir taip sudėtingai parašyta, bet DI labai painiojasi. Pvz., susiginčijau dėl Antakalnio Jėzaus, ar dešinėje, ar kairėje, žinau, kur ta statula, nes ne kartą buvusi, mačiusi, DI susipainiojo, o kai ketvirtą kartą ėmiau teigti, jog kitaip, nulūžo, tipo parašė - something wrong. Pakoreguotą DI nuotrauką, buvo ryškumas pakeistas, čia atmetė, nes nusimušė nuotraukos duomenys. Kol kas DI nepakeičia enciklopedijų pildymo, viską reikia tikrinti, kai ištobulės, bus matyt...--[[Naudotojas:Stela|Stela]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 12:19, 24 kovo 2026 (EET) == Thank You for Last Year – Join Wiki Loves Ramadan 2026 == Dear Wikimedia communities, We hope you are doing well, and we wish you a happy New Year. ''Last year, we captured light. This year, we’ll capture legacy.'' In 2025, communities around the world shared the glow of Ramadan nights and the warmth of collective iftars. In 2026, ''Wiki Loves Ramadan'' is expanding, bringing more stories, more cultures, and deeper global connections across Wikimedia projects. We invite you to explore the ''Wiki Loves Ramadan 2026'' [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026|Meta page]] to learn how you can participate and [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026/Participating communities|sign up]] your community. 📷 ''Photo campaign on '' [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan 2026|Wikimedia Commons]] If you have questions about the project, please refer to the FAQs: * [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan/FAQ/|Meta-Wiki]] * [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan/FAQ|Wikimedia Commons]] ''Early registration for updates is now open via the '''[[m:Special:RegisterForEvent/2710|Event page]]''''' ''Stay connected and receive updates:'' * [https://t.me/WikiLovesRamadan Telegram channel] * [https://lists.wikimedia.org/postorius/lists/wikilovesramadan.lists.wikimedia.org/ Mailing list] We look forward to collaborating with you and your community. '''The Wiki Loves Ramadan 2026 Organizing Team''' 21:45, 16 sausio 2026 (EET) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29879549 sąrašą --> == Feminism and Folklore 2026 starts soon == <div style="border:8px maroon ridge;padding:6px;"> [[File:Feminism and Folklore 2026 logo.svg|centre|550px|frameless]] ::<div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> ;Invitation to Organize Feminism and Folklore 2026 Dear Wiki Community, We are pleased to invite Wikimedia communities, affiliates, and independent contributors to organize the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026]]''' writing competition on your local Wikipedia. The international campaign will run from '''1 February to 31 March 2026''' and aims to improve coverage of feminism, women’s histories, gender-related topics, and folk culture across Wikipedia projects. ;About the Campaign '''Feminism and Folklore''' is a global writing initiative that complements the '''[[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2026|Wiki Loves Folklore]]''' photography competition. While Wiki Loves Folklore focuses on visual documentation, this writing campaign addresses the '''gender gap on Wikipedia''' by improving encyclopedic content related to folk culture and marginalized voices. ;What Can Participants Write About? Communities can contribute by creating, expanding, or translating articles related to: * Folk festivals, rituals, and celebrations * Folk dances, music, and traditional performances * Women and queer figures in folklore * Women in mythology and oral traditions * Women warriors, witches, and witch-hunting narratives * Fairy tales, folk stories, and legends * Folk games, sports, and cultural practices Participants may work from curated article lists or generate new article suggestions using campaign tools. ;How to Sign Up as an Organizer Organizers are requested to complete the following steps to register their community: # Create a local project page on your wiki [[:m:Feminism and Folklore/Sample|(see sample)]] # Set up the campaign using the '''CampWiz''' tool # Prepare a local article list and clearly mention: #* Campaign timeline #* Local and international prizes # Request a site notice from local administrators [[:mr:Template:SN-FNF|(see sample)]] # Add your local project page and CampWiz link to the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta project page]]''' ;Campaign Tools The Wiki Loves Folklore Tech Team has introduced tools to support organizers and participants: * '''Article List Generator by Topic''' – Helps identify articles available on English Wikipedia but missing in your local language Wikipedia. The tool allows customized filters and provides downloadable article lists in CSV and wikitable formats. * '''CampWiz''' – Enables communities to manage writing campaigns effectively, including jury-based evaluation. This will be the third year CampWiz is officially used for Feminism and Folklore. Both tools are now available for use in the campaign. '''[https://tools.wikilovesfolklore.org/ Click here to access the tools]''' ;Learn More & Get Support For detailed information about rules, timelines, and prizes, please visit the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 project page]]'''. If you have any questions or need assistance, feel free to reach out via: * '''[[:m:Talk:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta talk page]]''' * Email us using details on the contact page. ;Join Us We look forward to your collaboration and coordination in making Feminism and Folklore 2026 a meaningful and impactful campaign for closing gender gaps and enriching folk culture content on Wikipedia. Thank you and best wishes, '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 International Team]]''' ---- ''Stay connected:'' [[File:B&W Facebook icon.png|link=https://www.facebook.com/feminismandfolklore/|30x30px]]&nbsp; [[File:B&W Twitter icon.png|link=https://twitter.com/wikifolklore|30x30px]] </div></div> == Invitation to Host Wiki Loves Folklore 2026 in Your Country == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> [[File:Wiki Loves Folklore Logo.svg|right|150px|frameless]] Hello everyone, We are delighted to invite Wikimedia affiliates, user groups, and community organizations worldwide to participate in '''Wiki Loves Folklore 2026''', an international initiative dedicated to documenting and celebrating folk culture across the globe. ;About Wiki Loves Folklore '''Wiki Loves Folklore''' is an annual international photography competition hosted on Wikimedia Commons. The campaign runs from '''1 February to 31 March 2026''' and encourages photographers, cultural enthusiasts, and community members to contribute photographs that highlight: * Folk traditions and rituals * Cultural festivals and celebrations * Traditional attire and crafts * Performing arts, music, and dance * Everyday practices rooted in folk heritage Through this campaign, we aim to preserve and promote diverse folk cultures and make them freely accessible to the world. [[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026|Project page on Wikimedia Commons]] ; Host a Local Edition As we celebrate the '''eight edition''' of Wiki Loves Folklore, we warmly invite communities to organize a local edition in their country or region. Hosting a local campaign is a great opportunity to: * Increase visibility of your region’s folk culture * Engage new contributors in your community * Enrich Wikimedia Commons with high-quality cultural content '''[[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026/Organize|Sign up to organize]]:''' If your team prefers to organize the competition in ''either February or March only'', please feel free to let us know. If you are unable to organize, we encourage you to share this opportunity with other interested groups or organizations in your region. ;Get in Touch If you have any questions, need support, or would like to explore collaboration opportunities, please feel free to contact us via: * The project Talk pages * Email: '''support@wikilovesfolklore.org''' We are also happy to connect via an online meeting if your team would like to discuss planning or coordination in more detail. Warm regards, '''The Wiki Loves Folklore International Team''' </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:21, 18 sausio 2026 (EET) <!-- User:Tiven2240@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery/Wikipedia&oldid=29228188 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Annual review of the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> I am writing to you to let you know the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines is open now. You can make suggestions for changes through 9 February 2026. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2026|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]]. The [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|you may review the U4C Charter]]. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]])<section end="announcement-content" /> </div> 23:01, 19 sausio 2026 (EET) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29905753 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Migration to Parsoid</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> <em>[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Product and Technology/Parsoid Read Views/Read View Announcement|Read this in another language]]</em> Hello everyone! I am glad to inform you that as the next step in the [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification|Parser Unification]] project, Parsoid will soon be turned on as the default article renderer on your wiki. We are gradually increasing the number of wikis using Parsoid, with the intention of making it the default wikitext parser for MediaWiki's next long-term support release. This will make our wikis more reliable and consistent for editors, readers, and tools to use, as well as making the development of future wikitext features easier. If this disrupts your workflow, don’t worry! You can still opt out through a user preference or turn Parsoid off on the current page using the Tools submenu, as described in the [[mw:Special:MyLanguage/Help:Extension:ParserMigration|Extension:ParserMigration]] documentation. There is [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Confidence Framework|more information about our roll-out strategy]] available, including the testing done before we turn on Parsoid for a new wiki. To report bugs and issues, please look at our [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Known Issues|known issues]] documentation and if you found a new bug please create a phab ticket and tag the [[phab:project/view/5846|Content Transform Team in Phabricator]]. <section end="announcement-content" /> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[mw:User:ABreault (WMF)|Content Transform Team]]</bdi> 02:42, 18 vasario 2026 (EET) <!-- User:ABreault (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Wikimedia_Foundation/Product_and_Technology/Parsoid_Read_Views/2026-02-16_Wikipedias&oldid=30094589 sąrašą --> == Help Needed – A project to grow content and attract more contributors in Lithuanian Wikipedia == {{int:Hello}} Lithuanian Wikipedia, I apologize that this message is not in your language. {{int:Please-translate}}. The [[mw:Wikimedia Language and Product Localization|WMF Language and Product Localization]] team is planning to launch a campaign project to encourage more native speakers to contribute to your Wikipedia. '''Our approach''' We will invite native speakers through Lithuanian Wikipedia homepage to join a 3-week onboarding program in an [[metawiki:Event_Center/Registration#Event_Registration_Tool|Event registration page]]. This program will: * Guide them step-by-step through an onboarding material on how to edit and use contribution tools to expand articles. * Surface vital articles that the community has prioritized for improvement and editing tasks can be worked on to improve those articles. Through this guided onboarding program we will see if this approach will increase contributions from new editors or less experienced editors in your Wikipedia. You can read more about the project here in [[metawiki:Research:Engage native speakers to improve vital content in small language Wikipedias#Hypothesis_WE2.1.5|this page]]. '''Tasks you can volunteer to help us with''' To make this project successful, we need your community’s help with these key tasks: * Translate the onboarding materials on this page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Overview into Lithuanian. * Set up a call-to-action message on your [[Pagrindinis puslapis|homepage]] using the translations (admins are needed for this step). Instructions for the setup are on [[metawiki:User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#For_event_organizers:_adding_vital_knowledge_section_to_wiki_home_page|this page]]. @[[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] and @[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]], can you help with this task? * Create an Event Registration Page on Lithuanian Wikipedia, and insert the translated materials in it. Here is a sample of the event registration page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026 * Identify local Wikipedia articles or lists of articles needing improvement or missing in your Wikipedia. You might find inspiration in the "[[metawiki:List_of_articles_every_Wikipedia_should_have|List of articles every Wikipedia should have]]". These articles are to be added into the Event page you will create. Our team will help generate links to contribution tools for the selected articles. '''Timeline and Next Steps''' Please, help us complete these tasks by '''March 20, 2026'''. We plan to launch the program on March 23, 2026. We understand this is a big effort and truly appreciate any help you all can provide. Your support can help grow your community and make Lithuanian Wikipedia stronger. Please let us know If your community is interested in this project and would help us with the tasks by replying on this thread. Thank you for your time and support! [[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 11:34, 26 vasario 2026 (EET) == New Rapid Funds in CEE – global support now closer to your local activities == Hi everyone, '''Starting from 1 April 2026''', the CEE Hub will begin reviewing and supporting Rapid Fund applications for Central and Eastern Europe, in close cooperation with the Wikimedia Foundation. This change is part of our shared effort to bring support closer to communities and make the process more accessible and responsive to local contexts. You will still apply through the same system (Fluxx), and WMF will continue handling contracts and fund transfers. What changes is that the CEE Hub becomes your first point of contact, offering guidance, reviewing applications, and staying closer to your ideas throughout the process. We encourage you to reach out to [[:m:User:TRistovski-CEEhub|Toni]], our Grants Specialist before applying. A short conversation can help clarify your idea and make things smoother from the start. * ☝️ Rapid Funds remain open year-round (with possible delays in June and December). * ☝️ For Central Asian communities: the process stays the same – you continue applying directly through WMF. Join our online Q&A session to learn more (same content, two options to join): * 2 April, 5:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 1|register here]]) * 8 April 7:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 2|register here]]) More info & contact: '''[[:m:CEE Hub Rapid Funds|Wikimedia CEE Hub/Rapid Grants]]''' --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 14:21, 31 kovo 2026 (EEST) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670168 sąrašą --> == Join the sixth Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia! == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia 2026.png|right|250px|thumb|link=https://meta.wikimedia.org/wiki/Ukraine%27s_Cultural_Diplomacy_Month_2026|Join our campaign!]] {{int:please-translate}} Dear Wikipedians! [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Ukraine|Wikimedia Ukraine]], in cooperation with the [[:en:Ministry of Foreign Affairs of Ukraine|MFA of Ukraine]] and [[:en:Ukrainian Institute|Ukrainian Institute]], has launched the sixth edition of writing challenge "'''[[:m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Ukraine's Cultural Diplomacy Month]]'''", which lasts from '''1st April''' until '''30th April 2026'''. The initiative aims to promote knowledge about Ukrainian culture abroad by creating and improving Wikipedia articles in multiple languages. This year marks the sixth edition of the campaign, which will focus on contemporary culture, making today’s artistic voices and practices more visible to international audiences. 🧩'''How to participate?''' Choose an article from the suggested list → Write an article in your language, or improve an existing one according to the rules → Add your contribution to the contest page and calculate your points → Win prizes and receive a certificate of participation → Become a promoter of truthful knowledge about Ukraine. 🧩'''[[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Check our main page for more information]]'''. '''If you are interested in coordinating long-term community engagement for the campaign and becoming a local ambassador, we would love to hear from you! Please let us know your interest.''' If not, then we encourage you to translate the [[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|landing page of the contest]] and [https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MessageGroupStats?group=Centralnotice-tgroup-UCDM2026banner&messages=&language=en&x=D banner] into your own language. Also, we set up a [[:m:CentralNotice/Request/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|banner]] to notify users of the possibility to participate in this challenge! [[:m:User:OlesiaLukaniuk (WMUA)|OlesiaLukaniuk (WMUA)]] ([[:m:User talk:OlesiaLukaniuk (WMUA)|talk]]) 04:35, 1 April 2026 (UTC) </div> <!-- User:OlesiaLukaniuk (WMUA)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:OlesiaLukaniuk_(WMUA)/list_of_wikis&oldid=28552112 sąrašą --> == Action Required: Update templates/modules for electoral maps (Migrating from P1846 to P14226) == Hello everyone, This is a notice regarding an ongoing data migration on Wikidata that may affect your election-related templates and Lua modules (such as <code>Module:Itemgroup/list</code>). '''The Change:'''<br /> Currently, many templates pull electoral maps from Wikidata using the property [[:d:Property:P1846|P1846]], combined with the qualifier [[:d:Property:P180|P180]]: [[:d:Q19571328|Q19571328]]. We are migrating this data (across roughly 4,000 items) to a newly created, dedicated property: '''[[:d:Property:P14226|P14226]]'''. '''What You Need To Do:'''<br /> To ensure your templates and infoboxes do not break or lose their maps, please update your local code to fetch data from [[:d:Property:P14226|P14226]] instead of the old [[:d:Property:P1846|P1846]] + [[:d:Property:P180|P180]] structure. A [[m:Wikidata/Property Migration: P1846 to P14226/List|list of pages]] was generated using Wikimedia Global Search. '''Deadline:'''<br /> We are temporarily retaining the old data on [[:d:Property:P1846|P1846]] to allow for a smooth transition. However, to complete the data cleanup on Wikidata, the old [[:d:Property:P1846|P1846]] statements will be removed after '''May 1, 2026'''. Please update your modules and templates before this date to prevent any disruption to your wiki's election articles. Let us know if you have any questions or need assistance with the query logic. Thank you for your help! [[User:ZI Jony|ZI Jony]] using [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:11, 3 balandžio 2026 (EEST) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29941252 sąrašą --> == Naujos nuotraukos == Norėjau pasidalinti, kad WMF patvirtinus turime 1000 naujų puikios kokybės profesionalių Lietuvos kalvų, kalnų aero nuotraukų fotografuotų [[:Commons:Category:Photographs_by_Gytis_Grizas]]. [[Naudotojas:Respublik|Respublik]] ([[Naudotojo aptarimas:Respublik|aptarimas]]) 03:20, 16 balandžio 2026 (EEST) :Šaunu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:11, 16 balandžio 2026 (EEST) ::Ekspres sukėlimo į Commons bardakas, totali nepagarba vartotojui. Apart nuvalkiotų turistinių taškų, yra ten kadrų [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas|Iliustruotinų objektų sąrašui]]? --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 11:33, 16 balandžio 2026 (EEST) == Request for comment (global AI policy) == <bdi lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> Apologies for writing in English. {{int:Please-translate}} A [[:m:Requests for comment/Artificial intelligence policy|request for comment]] is currently being held to decide on a global AI policy. {{int:Feedback-thanks-title}} [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 03:58, 26 balandžio 2026 (EEST) </bdi> <!-- User:Codename Noreste@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=30424282 sąrašą --> == Call for Community Candidates – Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026 == ''Please help us and your community by translating this announcement into your language!'' Dear all, The [[Meta:Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026]] is currently underway. There are 4 seats allocated to community representatives. Community members are invited to nominate themselves as candidates for these seats. These positions will be filled through a vote by the CEE community. '''Eligibility criteria:''' * Candidates must be [[Meta:Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026/Eligibility|eligible voters]]: ** Have a Wikimedia account created before 18 December 2025 ** Have at least 300 edits between 18 December 2025 and 18 June 2026 ** Must not have been blocked between 18 March 2026 and 18 June 2026 * Must have participated in at least 2 of the last 3 [[Meta:Wikimedia CEE Hub/CEE Hub Status Meeting|CEE Hub Advisory Group meetings]] You can check your eligibility using the following tool: https://cee-sc-election.toolforge.org/ '''How to proceed:''' Candidates may nominate themselves or be nominated by others. If nominated by others, the candidate must explicitly accept the nomination before 18 June 2026. The candidate should create their nomination page and submit their candidacy [[Meta:Wikimedia_CEE_Hub_Steering_Committee_Election_2026/Nominations|here]]: Please also inform your communities about the election and encourage participation. Best regards,   Electoral Commission of Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026 --[[Meta:Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Meta:Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 13:00, 30 balandžio 2026 (EEST) <!-- User:MHeidarzadeh-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=30401522 sąrašą --> == Wikimedia CEE Meeting 2026 == Sveiki! 2026 m. rugsėjo 18-20 d. [[Klužas-Napoka|Kluže Napokoje]], Rumunijoj, vyks [[m:Wikimedia_CEE_Meeting_2026|"Wikimedia CEE" susitikimas]]. Wikimedia CEE Meeting yra kasmetinė konferencija, skirta Vikimedijos projektams (Vikipedijai ir kitiems susijusiems projektams) Vidurio ir Rytų Europos (pastaruoju metu - ir Vidurio Azijos) šalyse. Joje skaitomi pranešimai apie Vikimedijos projektus, kitas vikipedijas, laisvąją / atvirojo kodo programinę įrangą, laisvąsias žinias ir laisvąjį turinį bei šių temų socialinius ir techninius aspektus. WMCEEM26 organizuoja ir rengia "Wikimedians of Romania and Moldova User Group", glaudžiai bendradarbiaudama su Vikimedijos Vidurio ir Rytų Europos centru ir WMF. Lietuvių bendruomenė taip pat gali išsirinkti delegatą į šią konferenciją. Nominacijas galima teikti šioje temoje. [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 22:45, 13 gegužės 2026 (EEST) :Kas rugsėjį gali skirti laiko ir kas nebijo prarasti dalies anonimiškumo (lėktuvo bilietui, viešbučiui, neviešinama), kodėl nepasinaudojus proga ir nenuvažiavus? Tikėtis iš to kažin kokios naudos projektui, aišku, nereikėtų – kaip ir kitur panašiuose susitikimuose, svarbu įgyta patirtis, nauji kontaktai ir panašiai. Su bendruomene atsiskaityti po konferencijos išsamios ataskaitos rašyti nebūtina, pakaktų trumpo savo įspūdžių aprašymo. Jei kas mano, kad „čia ne man, o tik aktyviausiems”, atkreipsiu dėmesį, kad pastaraisiais metais tokiuose renginiuose norinčių dalyvauti mūsiškių neatsirasdavo. Viena nemokama vieta mums skirta, reiktų pasinaudoti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:45, 14 gegužės 2026 (EEST) ::@[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] Atstovavau Lietuvai 2024 m., jei niekas kitas nesutiks, galiu prisijungti ir šį kartą. [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 14:35, 19 gegužės 2026 (EEST) :::Tai puiku, sudalyvaukite. Jei atsiras daugiau norinčių, bus galima surengti balsavimą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:19, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::@[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] o jūs nenorite? [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 12:22, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::Ne, ačiū, tuo metu negalėsiu. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 22:23, 20 gegužės 2026 (EEST) == Invitation: Call for Delegates Nominations and registration for Wikimedia CEE Meeting 2026 in Cluj-Napoca == Dear Lithuanian language community, On behalf of the Wikimedians of Romania and Moldova User Group, we are thrilled to invite you to the [[:m:Wikimedia_CEE_Meeting_2026/Registration|Wikimedia CEE Meeting 2026]]! This year, our regional gathering will take place in the heart of Transylvania, in the vibrant city of Cluj-Napoca, Romania. <span style="font-family:monospace,monospace">'''Dates: 18–20 September 2026. Location: Cluj-Napoca, Romania'''</span> === Call for Delegate Nominations === We are now officially opening the call for affiliates to nominate their delegates. Each affiliate is encouraged to select representatives who will actively contribute to the sessions, share local successes, and help strengthen our regional network. It is crucial to check the '''[[:m:Wikimedia CEE Meeting 2026/Eligible affiliates|eligibility subpage]]''' to see the number of delegates allocated to your community. This number tells you how many delegate scholarships are reserved for your community. <span style="font-family:monospace,monospace">'''Nomination Deadline: 30 May 2026'''</span> Please ensure that your nominations are submitted by this date to allow our organizing team enough time to manage travel logistics and visa support where necessary. === Registration process === Delegates, scholarship recipients, and all self-funded attendees can register using the Registration Form (given below). It is mandatory for each delegate application to contain a link to the documents supporting the respective nomination as delegate. All travel, accommodation, and food expenses (during the conference days) will be organized and covered by Wikimedians of Romania and Moldova User Group only for delegates and scholarship recipients. Registration is required for everyone to participate in the Wikimedia CEE Meeting. <p style="font-family:monospace,monospace;background-color:#bbb">'''Registration Form is here: [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdrSQ3JZCGa21AInWOCXnNjzhUZLV1n7LcSt8-0pd1L0Z4rMw/viewform Apply]'''</p> * '''Registration period for representatives of Wikimedia affiliations: <u>13 May 2026, 00:00 (UTC) — 30 May 2026, 23:59 (UTC)</u>.''' * Registration period for self-funded participants and for everyone else: 13 May 2026, 00:00 (UTC) — 30 June 2026, 23:59 (UTC). For any questions or unclear issues, please reach out to us at our official conference email: <p style="font-family:monospace,monospace">'''wmceem2026[[File:At sign.svg|17px|link=|@|class=skin-invert]]icf-fri.org'''</p> We look forward to welcoming you to Cluj-Napoca this September to share knowledge, foster new ideas, and celebrate our collective achievements. Warm regards,<br/>Wikimedia CEE Meeting 2026 Organizing Team<br/>Wikimedians of Romania and Moldova User Group PS: @[[User:Renvoy|Renvoy]]: Thanks for already letting the community know! [[File:Fluent Emoji Color 1f604.svg|20px|link=]] [[Naudotojas:Gikü|Gikü]] ([[Naudotojo aptarimas:Gikü|aptarimas]]) 23:52, 13 gegužės 2026 (EEST) :{{ats|Gikü}} Thanks for invitation! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:46, 14 gegužės 2026 (EEST) == Wiki Loves Eurovision 2026 == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Wiki Loves Eurovision edit-a-thon logo 2026.svg|right|250px]] Hello everyone! You are invited to participate in the "[[meta:Wiki Loves Eurovision 2026|Wiki Loves Eurovision]]" article writing contest, where our goal is to create new Eurovision-related articles in the CEE-language Wikipedia editions and improve existing ones. The contest will take place from May 10 to June 10, 2026, and prizes are available: * 1st prize: a voucher worth €60 * 2nd prize: a voucher worth €50 * 3rd prize: a voucher worth €40 * 4th–10th prize: a voucher worth €30 To participate in the contest and learn more, please visit [[meta:Wiki Loves Eurovision 2026|this link]]. --[[User:MHeidarzadeh-CEEhub|MHeidarzadeh-CEEhub]] ([[User talk:MHeidarzadeh-CEEhub|talk]]) 14:00, 16 May 2026 (UTC) </div> <!-- User:MHeidarzadeh-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=30401522 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Vote now in the 2026 U4C election</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Eligible voters are asked to participate in the 2026 [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] election. More information–including an eligibility check, voting process information, candidate information, and a link to the vote–are available on Meta at the [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2026|2026 Election information page]]. The vote closes on 2 June 2026 at [https://zonestamp.toolforge.org/1780358400 00:00 UTC]. Please vote if your account is eligible. Results will be available by 14 June 2026. -- In cooperation with the U4C,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 20:14, 27 gegužės 2026 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=30513860 sąrašą --> 3pzra65uer8517ynyzmj3qvbtl1c4gn Velingtonas 0 63923 7845989 7757981 2026-05-27T15:39:37Z CD 677 7845989 wikitext text/x-wiki {{otheruse|N. Zelandijos sostinę|Anglijos miestą|[[Velingtonas (Anglija)]]}} {{city/NZL miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Wellington |paveikslėlis = WellingtonPanorama.jpg |paveikslėlio tekstas = Velingtono panorama |herbas = |vėliava = |PL=41|PM=17|PS=0|IL=174|IM=47|IS=0 |Regionas = Velingtono regionas |įkurtas = 1839 m. |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/newzealand/northisland/wellington/1402__wellington/ Wellington], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 212000 |plotas = 112.4 |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Wellington |kirč = Vèlingtonas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Velingtonas''' ({{en|Wellington}}, {{mi|Te Whanganui-a-Tara}} arba ''Pōneke'') – miestas centrinėje [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], pačiame piečiausiame [[Šiaurės sala|Šiaurinės salos]] pakraštyje, prie Nikolsono įlankos ([[Kuko sąsiauris|Kuko sąsiaurio]]); šalies [[sostinė]]. Išsidėstęs žemės ūkio regione, didelis [[uostas]], geležinkelio mazgas, verslo ir pramonės centras. Pramoninis priemiestis – [[Louer Hatas]]. Pramonės šakos: transporto priemonių įranga, maisto apdirbimas, tekstilė, drabužiai, įrengimai, [[spauda]] ir leidyba. Miesto ekonomikai svarbūs administracinis ir turizmo sektoriai. Velingtonas – šalies kultūros ir švietimo centras. Čia yra valstybinis archyvas, [[Naujosios Zelandijos nacionalinė biblioteka]], Naujosios Zelandijos karališkoji draugija, Meno galerija (su šalies, [[Europa|Europos]] ir [[Australija|Australijos]] paveikslais bei skulptūromis), Nacionalinis muziejus su gamtos ir etnografiniais eksponatais, Velingtono Viktorijos universitetas (įk. [[1899]] m.). Yra [[simfoninis orkestras]], [[opera]], [[baletas]]. Miestą puošia parlamento pastatas, [[rotušė]], [[Anglikonai|anglikonų]] [[katedra]]. == Etimologija == Miestą europiečiai pavadino britų karvedžio ir politiko [[Arthur Wellesley|Artūro Velslio]] (1769–1852), pirmojo [[Velingtonas (Somersetas)|Velingtono]] grafo garbei, kuris 1815 m. laimėjo [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšį]], buvo Anglijos premjeru 1828–1830 ir 1834 m. Pats A. Velslis šiame mieste nesilankė.<ref>{{Mašalaitis 2007|246}}</ref> Salos autochtonų [[maorių kalba]] miestas vadinamas ''Te Whanganui-a-Tara'' ir reiškia „Didysis Taros uostas“. Kitas maorių vartojamas miesto pavadinimas ''Pōneke'' yra kilęs iš angliško trumpinio ''Port Nick'' (Velingtono uostas buvo vadinamas ''Port Nicholson''). == Istorija == Vietovę [[1840]] m. apgyvendino britų emigrantai. [[1865]] m. ji tapo Naujosios Zelandijos administraciniu centru, pakeisdama [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandą]].<ref>[https://www.britannica.com/place/Wellington-New-Zealand Wellington], ''britannica.com''</ref> == Sportas == * [[Wellington Phoenix FC]] – futbolo klubas, rungtyniavęs [[A-League|A lygoje]] ([[Australija]]), vienintelis visiškai profesionalus futbolo klubas Naujojoje Zelandijoje. * „Team Wellington“ komanda – pusiau profesionalus Naujosios Zelandijos futbolo klubas; * „Hurricanes“ – „Super Rugby“ komanda, įsikūrusi Velingtone. * Wellington Firebirds ir Wellington Blaze – vyrų ir moterų kriketo komandos; * Wellington Saints – krepšinio komanda Nacionalinėje krepšinio lygoje. == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Naujosios Zelandijos miestai]] hu2kdvyzvqd5zaq6ab4fjjhakliuxmo 15min 0 64926 7846172 7750358 2026-05-28T09:44:37Z Nestea 25298 7846172 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = {{PAGENAME}} | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:15min logotipas.svg|100px]] | antraštė = | forma = | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | perėmėjas = 4 Bees | įkurta = <!-- Miestas, Valstybė ({{Start date|2005|09|01}}) --> | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = Kęstučio g. 25,<br />08120 [[Vilnius]] | vieta_šalis = | pramonė = [[Žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = | paslaugos = [[Naujienų svetainė]] | įplaukos = | pajamos = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = 4 Bees | darbuotojų = 114 (2024 m. lapkritis)<ref>{{Cite web|url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/15_minuciu/darbuotoju-skaicius/|title = Rekvizitai. 15Min, UAB darbuotojai (apdraustieji)}}</ref> | holdingas = | tinklalapis = [https://www.15min.lt 15min.lt] | pastabos = }} [[Vaizdas:15min grupės biuras.jpg|miniatiūra|15min grupės biuras]] '''15min''' (''„Penkiolika minučių“'') – viena didžiausių [[naujienų svetainė|naujienų svetainių]] Lietuvoje. Naujienų portalas „15min“ per mėnesį pasiekia daugiau nei milijoną unikalių lankytojų.<ref>{{Cite web |title=gemiusAudience: rugpjūčio mėnesio apžvalga |url=http://www.gemius.lt/visos-naujienos/gemiusaudience-rugpjucio-menesio-apzvalga-6990.html |access-date=2023-09-04 |website=Gemius Baltic |archive-date=2023-09-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230904132344/https://www.gemius.lt/visos-naujienos/gemiusaudience-rugpjucio-menesio-apzvalga-6990.html |url-status=dead }}</ref> UAB „15min“ priklauso lietuviško kapitalo bendrovei UAB „4 Bees“, kuri priklauso Tomui Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui. == Istorija == 2005 m. rugsėjo 1 d. pradėtas leisti [[tabloidinis]] [[laikraštis]]. Po septynių mėnesių [[Norvegija|Norvegijos]] žiniasklaidos koncernas „[[Schibsted]]“ įsigijo UAB „15 minučių“ žiniasklaidos bendrovę. 2008 m. rugpjūčio 7 d. paleistas naujienų portalas ''15min.lt''. Nuo 2005 m. ėjęs [[dienraštis]] 2012 m. tapo [[savaitraštis|savaitraščiu]], o 2013 m. birželį laikraščio leidyba buvo sustabdyta.<ref>[http://verslas.delfi.lt/Media/laikrastis-15-min-taps-savaitrasciu-bus-atleista-dalis-darbuotoju.d?id=53127533 Laikraštis „15 min“ taps savaitraščiu, bus atleista dalis darbuotojų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120107203700/http://verslas.delfi.lt/Media/laikrastis-15-min-taps-savaitrasciu-bus-atleista-dalis-darbuotoju.d?id=53127533 |date=2012-01-07 }}</ref> 2013 m. rugsėjį Norvegijos bendrovė „Schibsted“ pasitraukė iš Baltijos šalių rinkos pardavusi „15min“ portalą Estijos bendrovei „[[Eesti Meedia]]“.<ref>{{Cite web|url=http://vz.lt/archive/article/2013/9/9/schibsted-savo-versla-baltijos-salyse-pardave-eesti-meedia|title=„Schibsted“ Baltijos žiniasklaidos verslą parduoda estams už 30 mln. EUR|website=[[Verslo žinios]]|access-date=2016-07-21}}</ref> 2015 m. balandį „15min“ tapo portalu be vyr. redaktoriaus, daugiau atsakomybės patikėta skyrių vadovams.<ref>{{Cite web|url=http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atsinaujinusi-15min-lt-komanda-kas-mes-esame-ir-kaip-nuo-siol-dirbame-56-499837|title=Atsinaujinusi 15min komanda: kas mes esame ir kaip nuo šiol dirbame|website=15min|access-date=2016-07-21}}</ref> 2016 m. balandį „15min“ atnaujino portalo dizainą. Tu pačių metų gegužę portalas atsisakė anoniminių komentarų portale, paskelbdamas „Interneto higienos“ judėjimą.<ref>{{Cite web|url=http://vz.lt/sektoriai/medijos/2016/05/02/be-anoniminiu-komentaru-paskui-estus--15min|title=Be anoniminių komentarų: paskui estus – „15min“|website=[[Verslo žinios]]|access-date=2016-07-21}}</ref> Taip pat apribojo galimybę skaityti naujienas naudojantis reklamos pašalinimo įskiepius bei iš dalies apmokestino turinį.<ref>{{Cite web|url=http://vz.lt/vadyba/rinkodara/2016/05/05/naujas-zingsnis-15minlt-be-reklamos-1eur-per-menesi|title=Naujas žingsnis: „15min“ be reklamos – 1 Eur per mėnesį|website=[[Verslo žinios]]|access-date=2016-07-21}}</ref> Iki 2017 m. „15min“ portalas pagal partnerystės sutartį atstovavo tuometinės [[Žurnalų leidybos grupė]]s prekių ženklams („[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]]“ ir kt.). Vėliau „15min“ jas pakeitė naujomis skiltimis – „Vardai“, „Maistas“, „Gyvenimas“.<ref>{{Cite web|url=http://www.vz.lt/rinkodara/2017/01/27/skiriasi-15min-ir-zurnalu-leidybos-grupe|title=Skiriasi „15min“ ir „Žurnalų leidybos grupė“|last=Balčiūnienė|first=Rūta|website=[[vz.lt]]|access-date=2017-07-12}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.delfi.lt/m360/medijos/issiskyre-15min-ir-zlg-keliai.d?id=72948844|title=Išsiskyrė „15min“ ir „ŽLG“ keliai|website=[[M360]]|access-date=2017-07-12}}</ref> 2019 m. gruodžio 16 d. startavo mokamo turinio prenumerata, iš pradžių vadinta "15MAX", vėliau pervadinta "15min prenumerata" 2020 m. rugsėjo 25 d. suburta [[profsąjunga]] „Nepriklausoma 15min redakcija“, o Tyrimų skyriaus žurnalistai išėjo iš darbo.<ref>{{cite web |title=Gindami žiniasklaidos laisvę naujienų portalo 15min darbuotojai susibūrė į profesinę sąjungą |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/gindami-ziniasklaidos-laisve-naujienu-portalo-15min-darbuotojai-susibure-i-profesine-sajunga-663-1386924?copied |date=2020-10-05 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref><ref>{{cite web |title=Dėl nesutarimų su direktoriumi „15min“ paliko Tyrimų skyriaus žurnalistai, įkurta profesinė sąjunga |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2020-10-05 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1245801/del-nesutarimu-su-direktoriumi-15min-paliko-tyrimu-skyriaus-zurnalistai-ikurta-profesine-sajunga |access-date=2024-06-05 |language=lt}}</ref> 2021 m. paskelbta apie UAB „15min“ jungimąsi su UAB „Media bitės“. Užbaigus susijungimą „15min Group“ tapo naujienų portalas „15min“, naujienų agentūra [[BNS]], žurnalo „Žmonės“ savininke.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/t-balzekui-ir-postimees-grupp-leista-valdyti-15min-bns-ir-media-bites-663-1553296|title=T.Balžekui ir „Postimees Grupp“ leista valdyti „15min“, BNS ir „Media bites“|website=15min|access-date=2023-02-11}}</ref> 2021 m. balandį pranešama apie UAB „15min“, UAB BNS ir UAB „Media bitės“ susijungimą. Konkurencijos tarybai davus leidimą sandoriui, Lietuvoje pradeda veikti „15min Group“. Pastarojoje 60 proc. priklauso AS „Postimees Grupp“ ir 40 proc. UAB „4 Bees“, priklausanti T.Balžekui, M.Basokui, G.Burbienei ir T.Bindokui.{{faktas}} Po sujungimo UAB „Media bitės“ priklausę verslai tampa UAB „15min“ dalimi. 2023 m. gruodį po 60 proc. UAB „15min“ bei 100 proc. dukterinės įmonės UAB „BNS“ akcijų iš AS „Postimees Grupp“ perima „4 Bees“ ir tampa 100 proc. akcijų paketo valdytoja.{{faktas}} 2024 m. liepos 1 d. paskelbta, kad UAB „15min“ pasirašė „M-1“ valdomų radijo stočių įsigijimo sutartį, o liepos 31 d. paskelbta, kad įsigijimo sandoris yra baigtas.{{faktas}} == Vadovai == * 2005–2017 m. [[Tomas Balžekas]]; * 2017–2021 m. [[Ramūnas Šaučikovas]]; * 2021 m. [[Donatas Večerskis]];<ref name=vle>[https://www.vle.lt/straipsnis/n15min-lt/ ''15min.lt'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.</ref> * Nuo 2021 m. Tomas Balžekas.<ref>[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/15min-ir-bns-direktoriumi-tapo-t-balzekas-darba-pradeda-nauja-15min-group-vadovu-komanda-921-1562766 vadovų komanda.]</ref> === Vyriausieji redaktoriai === * 2008–2010 m. [[Žilvinas Pekarskas]]; * 2011 m. [[Liudas Dapkus]]; * 2012–2015 m. [[Rimvydas Valatka]]; * 2017–2021 m. [[Raimundas Celencevičius]]; * Nuo 2021 m. [[Vaidotas Beniušis]]<ref name=vle /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.15min.lt/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos dienraščiai]] [[Kategorija:Nemokami laikraščiai]] [[Kategorija:Naujienų svetainės]] 2jq86dnpymenzsxl4ie9a2m1cus1sya Motina Teresė 0 68159 7846188 7776186 2026-05-28T10:46:19Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_the_Medal_of_Freedom_at_a_White_House_Ceremony_in_the_Rose_Garden.jpg keičiamas President_Reagan_Presents_Mother_Teresa_with_the_Medal_of_Freedom_at_a_White_House_Ceremony_in_the_Rose_Garden_-_DP 7846188 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Teresė}} [[Vaizdas:MotherTeresa 094.jpg|thumb|250px|Motina Teresė]] '''Motina Teresė''' (tikrasis vardas ''Agnes Gonxha Bojaxhiu''; [[1910]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Skopjė]], [[Makedonija]] – [[1997]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Kolkata|Kolkatoje]], [[Indija]]) – albanų kilmės religinio ordino steigėja, [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] laureatė.<ref>{{VLE|XXIII|680||Teresė iš Kalkutos, Motina Teresė, vienuolinis vardas Kūdikėlio Jėzaus Motina Teresė, tikr. Anjezë Gonxhe Bojaxhiu}}</ref> [[1928]] m. ji tapo airių loretiečių vienuolyno novice ir buvo pasiųsta į [[Indija|Indiją]] dirbti mokytoja. Nuo [[1946]] m. globojo vargingiausius [[Kalkuta|Kalkutos]] (Kolkatos) gyventojus. [[1949]] m. čia įsteigė pirmąją mokyklą, [[1950]] m. įkūrė „Artimo meilės misionierių kongregaciją“. Šiuo metu ši kongregacija turi 400 filialų [[Europa|Europoje]] bei trečiojo pasaulio šalyse. Pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, jo seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jų pareiga – rūpintis skurdžiausių Kalkutos kvartalų valkataujančiais vaikais, ligoniais, mirštančiais, badaujančiais žmonėmis. Šie vargšai vadino Motiną Teresę „mirštančiųjų [[angelas|angelu]]“. [[1979]] m. jai suteikta [[Nobelio taikos premija]]. Ji inicijavo ir kitų socialinės paskirties įstaigų kūrimą – mokyklas skurstantiems, [[Raupsai|raupsų]] gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“. [[1990]] m. ordino vadovybė įpareigojo ją paskutiniais metais keliauti po pasaulį, skaityti paskaitas. Sulaukusi 87 metų Motina Teresė mirė nuo širdies smūgio. [[2003]] m. spalio mėn. popiežius [[Jonas Paulius II]] paskelbė Motiną Teresę palaimintąja. [[2016]] m. rugsėjo mėn. 4 d. popiežius [[Popiežius Pranciškus|Pranciškus]] paskelbė šventąja. == Ankstyvoji jaunystė == Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė [[1910]] m. [[rugpjūčio 26]] d. [[Skopjė]] (dabartinėje [[Makedonija|Makedonijos]] sostinėje) pasiturinčioje albanų katalikų šeimoje. Agnes Gonxha (persiškai ''Gonxha'' reiškia "gėlės žiedas") buvo jauniausias Nikola and Drane Bojaxhiu šeimos vaikas. Kai Agnes buvo apie 8 metus, netikėtai mirė jos tėvas, palikęs šeimą sunkioje materialinėje būklėje. Po tėvo mirties, jos mama išauklėjo Agnes kaip katalikę. Agnes baigė katalikišką mergaičių mokyklą [[Škodra|Škodroje]]. Pagal [[Joan Graff Clucas]] biografiją, ankstyvaisiais metais Agnes žavėjosi istorijomis apie misionierių gyvenimą ir tarnystę. Jau būdama 12 metų ji apsisprendė tapti vienuole. Sulaukus 18 metų, ji paliko šeimą ir išvyko į [[Airija|Airiją]], kur įstojo į [[Loreto Seserų Ordinas|Loreto Seserų Ordiną]]. Loreto seserų ordino svarbiausia misija – mokymas [[Bengalija|Bengalijoje]] ir Indijoje. Pirmiausia Agnes išvyko į Loreto vienuolyną Airijoje, kad išmoktų anglų kalbą, kuria Loreto seserys mokė vaikus Indijoje. [[1929]] m. iš Airijos Agnes iškeliavo į ''Darjeeling'' Indijoje, netoli nuo Himalajų kalnų. Čia [[1931]] m. [[kovo 24]] d. Agnes davė savo pirmuosius įžadus ir pasirinko Teresės vardą misionierių globėjos [[Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė]]s garbei. Netrukus Motina Teresė buvo išsiųsta į Kalkutą mokytojauti šv. Marijos mergaičių mokykloje, kurią lankė pasiturinčių tėvų dukterys. Pirmiausia ji buvo geografijos mokytoja, vėliau mokyklos direktorė. Bedirbdama mokykloje [[1937]] m. [[gegužės 14]] d. ji davė amžinuosius įžadus. == Gailestingumo misija == [[Vaizdas:President Reagan Presents Mother Teresa with the Medal of Freedom at a White House Ceremony in the Rose Garden - DPLA - 1321c7b194e7e893127ef14b2f7c565c.jpg|thumb|240px|Motinai Teresei [[Ronaldas Reiganas]] 1985 m. įteikia taikos medalį]] Nors Motinai Teresei patiko darbas mokykloje, ją vis labiau jaudino skurdas, supantis ją Kalkutoje. [[1946]] m. [[rugsėjo 10]] d. važiuodama traukiniu į Loreto vienuolyną [[Dardžilingas|Dardžilinge]] Teresė pajuto tai, ką vėliau ji pavadino "pašaukimą pašaukime". Ji pajuto, kad turi palikti vienuolyną ir padėti vargšams gyvendama tarp jų. Teresė padavė prašymą palikti vienuolyną, kad galėtų padėti vargšams būdama šalia jų. Popiežius [[Pijus XII]] turėjo įsikišti, kad suteiktų Teresei specialų leidimą palikti vienuolyną. Savo misionierės veiklą su vargšais Motina Teresė pradėjo [[1948]] m., pakeisdama savo tradicinį Loreto vienuolyno abitą baltos medvilnės apdaru, papuoštu mėlynomis juostomis kraštuose. == Kontroversija == Britų žurnalistas [[Christopher Hitchens]] Motinos Teresės organizaciją apibūdino kaip sektą, aukštinančią kančią ir nesuteikiančią sergantiesiems realios pagalbos. Žurnalistas cituoja jos pačios žodžius, pasakytus [[1981]] metų spaudos konferencijoje: „''I think it is very beautiful for the poor to accept their lot, to share it with the passion of Christ. I think the world is being much helped by the suffering of the poor people.''“ (''Aš manau, vargšams yra labai gražu priimti savo kančią, dalintis ją su Kristumi. Aš manau, vargšų žmonių kančia labai padeda pasauliui''). Taip pat Hitchens’as rašė, jog Motina Teresė meluoja rėmėjams apie jų pinigų panaudojimą. Jiems buvo pasakyta, kad lėšos bus skirtos ligoninių ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų statybai Indijoje ir kitur. Tačiau iš tiesų jos daugiausia buvo naudojamos misionieriškai veiklai. Jokios ligoninės niekada nebuvo pastatytos. Daktaras [[Aroup Chatterjee]] teigė, jog Motinos Teresės, kaip „padedančios vargšams, sergantiesiems ir mirštantiesiems“ įvaizdis yra klaidinantis ir perdėtas.<ref>[https://web.archive.org/web/20060819182111/http://website.lineone.net/~bajuu/chatback.htm?25,18 Motinos Teresės įvaizdis yra klaidinantis ir perdėtas (svarstymai)]</ref> Taip pat Motina Teresė kritikuojama dėl mirštančiųjų krikštijimo (dauguma jų buvo [[Hinduizmas|hinduistai]] arba [[Islamas|musulmonai]]). Tai buvo daroma be pagarbos asmens išpažįstamai religijai. === Slaugymo kritika === [[1991]] metais dr. Robin Fox. britų medicininio žurnalo ''[[The Lancet]]'' redaktorius, aplankė Motinos Teresės ordino prieglaudą, ''Home for Dying Destitute'', ir medicininę pacientų priežiūrą apibūdino kaip „beviltišką“.<ref>http://www.infomutt.com/m/mo/mother_teresa.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071214034531/http://www.infomutt.com/m/mo/mother_teresa.html |date=2007-12-14 }}</ref> Vieni rimčiausių pastebėtų dalykų buvo išmanančių mediciną žmonių trūkumas ir infekcinėmis ligomis sergančių pacientų guldymas kartu su kitais. Žmonės, kitu atveju galintys išgyventi, atsidurdavo padidintoje rizikoje užsikrėsti nepagydomomis ligomis arba mirti dėl neprofesionalios priežiūros. Įstaiga net neturėjo stiprių [[Analgetikai|analgetikų]], būtinų bet kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Fox’as taip pat pastebėjo, kad švirkštų adatos nebūdavo reikiamai sterilizuojamos, o sergantieji [[Tuberkuliozė|tuberkulioze]] laikomi kartu su kitais ligoniais. Panašių ataskaitų apie visišką medicininės kompetencijos trūkumą Motinos Teresės įstaigose buvo ir daugiau. Taip pat, panašius atsiliepimus išsakė ir kai kurie buvę jų savanoriai darbuotojai. === Viešosios veiklos kritika === Kai kurie Motinos Teresės veiksmai, susiję su politiniais lyderiais ir kita viešąja veikla, taip pat susilaukė didelės kritikos. Tarp kitų, pažymėtini šie: * [[1981]] m. ji nuvyko į [[Haitis|Haitį]] susitikti su diktatoriumi [[Jean-Claude Duvalier]], žinomu korumpuotu politiku, priėmė aukščiausią Haičio apdovanojimą – ''Legion d'Honneur'', ir diktatorių paskelbė Haičio neturtingųjų draugu. * Airijoje aktyviai kovojo prieš [[Skyrybos|skyrybų]] įteisinimą. * Pasisakė prieš [[Kontracepcija|kontracepciją]]. * [[1975]] m. palankiai atsiliepė apie žmogaus civilines teises ir demokratiją panaikinusį [[Indira Gandi|Indiros Gandi]] įstatymą Indijoje (''Indian Emergency 1975–1977''). * [[1992]] m. [[Los Andželas|Los Andželo]] teismas paprašė Motinos Teresės grąžinti [[Charles Keating]] jai paaukotus 1,250,000 dolerių. Charles Keating buvo žinomas [[JAV]] aferistas ir reketininkas, iš viso iš smulkių sąskaitų pavogęs apie 212 milijonų dolerių. Motina Teresė neatsiliepė į prašymą. * Nobelio premijos apdovanojimų ceremonijoje pasakytoje kalboje [[Abortas|abortus]] pavadino didžiausia grėsme pasaulinei taikai. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Mother Teresa}} {{Wikiquote}} * [https://web.archive.org/web/20001018085741/http://www.salon.com/sept97/news/news3.html Christopher Hitchens kritika] * [http://www.holysmoke.org/sdhok/shields.htm Susan Shields, buvusios darbuotojos atsiliepimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060714101631/http://www.holysmoke.org/sdhok/shields.htm |date=2006-07-14 }} * [http://nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/1979/teresa-bio.html Biografija Nobelio premijų svetainėje] {{DEFAULTSORT:Teresė}} [[Kategorija:Krikščionių vienuoliai]] [[Kategorija:Nobelio taikos premijos laureatai]] [[Kategorija:Katalikų šventieji]] 2v5mv94utemiluzwgqo2f8s0ip26g5i FC Barcelona (krepšinio klubas) 0 74533 7846031 7697385 2026-05-27T16:27:19Z Hugo.arg 1674 7846031 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = red | color2 = navy | pavadinimas = FC Barcelona | nickname = | sezonas = | logotipas = Fc barcelona.gif | imagesize = 50px | lygos = [[ACB lyga]]<br />[[Eurolyga]] | įkurta = [[1926]] m. | history = | arena = Blaugranos sporto rūmai<br />(Talpa: 7585) | vieta = [[Barselona]], [[Ispanija]] | spalvos = [[mėlyna]], [[raudona]] ir [[geltona]]<br />{{color box|#26559B}} {{color box|#C32148}} {{color box|#FFF000}} | prezidentas = | treneris = | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[ACB lyga]]: 20<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ispanijos krepšinio taurė]]: 27<br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Supercopa de España de Baloncesto|Ispanijos supertaurė]]: 6<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Eurolyga]]: 2<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Saportos taurė]]: 2<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Koračo taurė]]: 2<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[FIBA Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninė taurė]]: 1 | svetainė = [https://www.fcbarcelona.com/sections/basketball/first-team/news fcbarcelona.com] | h_body = | h_pattern_b = _barcelona2223h | h_shorts = | h_pattern_s = _barcelona2223h | a_body = | a_pattern_b = _barcelona2223a | a_shorts = | a_pattern_s = _barcelona2223a }} '''Barselonos „Barcelona“''' arba '''''FC Barcelona Bàsquet''''' – viena tituluočiausių [[Ispanija|Ispanijos]] krepšinio komandų, „[[FC Barcelona]]“ sporto klubo dalis, įsikūrusi [[Katalonija|Katalonijos]] sostinėje [[Barselona|Barselonoje]]. Pagal remėjus komanda dar vadinta: * FC Barcelona Banca Catalana (1989–1998) * Winterthur FC Barcelona (2004–2007) * AXA FC Barcelona (2007–2008) * Regal FC Barcelona (2008–2011) * FC Barcelona Regal (2011–2013) * FC Barcelona Lassa (2015–2019) == Istorija == Klubas įkurtas [[1926]] m. ir jau nuo [[1927]] m. dalyvavo Katalonijos lygos varžybose. Pirmąjį kartą triumfuoti jose ekipa sugebėjo [[1941]]–[[1942]] m. sezone. Kitąmet komanda savo titulą apgynė, taip pat laimėjo [[Copa del Rey de Baloncesto|Ispanijos taurę]]. Nuo [[1944]] iki [[1948]] m. „Barcelona“ buvo nenugalima Katalonijos lygoje ir laimėjo 5 čempionų taures paeiliui. Iki [[1950]] m. klubas taip pat 5 kartus tapo Ispanijos taurės laimėtoju. Klubas tapo vienu iš [[ACB|Ispanijos čempionato]] steigėjų [[1956]] m., o [[1959]] m. iškovojo šalies čempionų vardus bei nacionalinę taurę. [[1961]] m., nepaisant klubo populiarumo, jo prezidentas Enrikas Laudetas (''Enric Llaudet'') nutarė ekipą išformuoti. Visgi, komandos gerbėjų pastangomis, [[1962]] m. ji vėl užgimė. Nors [[1964]]–[[1965]] m. sezone dėl ekipų skaičiaus sumažinimo [[ACB|pirmojoje lygoje]] „Barcelonai“ teko žaisti antrajame pagal pajėgumą divizione, jau kitąmet, tapusi jo čempione, ekipa sugrįžo į stipriausią šalies lygą. Nuo [[1978]] iki [[1983]] m. komanda šešis kartus iš eilės tapo Ispanijos taurės laimėtoju, o klubo prezidentas Žosepas Luisas Nunjesas (''Josep Lluís Nuñez'') pareiškė norą „Barceloną“ paversti stipriausia [[Ispanija|Ispanijoje]] bei [[Europa|Europoje]]. Iki devintojo dešimtmečio pabaigos komanda dar dusyk iškovojo Ispanijos taurę, 6 kartus tapo Ispanijos čempione, 7 kartus triumfavo [[Katalonija|Katalonijos]] pirmenybėse, taip pat iškovojo pirmuosius tarptautinius titulus – [[1984]]–[[1985]] m. sezone laimėjo [[Saportos taurė|Europos Taurių Laimėtojų]] bei Pasaulio klubų taures. [[1986]] m. „Barcelona“ apgynė Europos Taurių Laimėtojų taurės čempionų vardus, o [[1987]] m. į savo kolekciją pridėjo [[Koračo taurė|Koračo taurę]] bei tapo Europos Supertaurės varžybų laimėtoja. Dar kartą Koračo taurę ekipa iškovojo [[1988]]–[[1989]] m. sezone. Nors klubas devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo pradžioje net tris kartus žaidė jos finale, tačiau prestižiškiausio – [[Eurolyga|Europos Čempionų taurės]] (dabar Eurolyga) trofėjaus iškovoti taip ir nepavyko. Dar du pralaimėjimus Eurolygos finale „Barcelona“ patyrė [[1996]] bei [[1997]] m., ir tik [[2002]]–[[2003]] m. sezone klubui pagaliau pavyko tapti senojo žemyno čempionais. Tada [[Dejan Bodiroga|Dejanas Bodiroga]], [[Gregor Fucka|Gregoras Fučka]], [[Šarūnas Jasikevičius]] ir [[Juan Carlos Navarro|Chuanas Karlosas Navaras]], vadovaujami trenerio [[Svetislav Pesic|Svetislavo Pešičiaus]], įveikė [[Trevizo Benetton|Trevizo „Benetton“]] barjerą ir iškovojo savo pirmąjį Eurolygos čempionų titulą.<ref name=min>[https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/barcelona-14832 BARCELONA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210507182149/https://www.15min.lt/eurolyga/komandos/klubo-informacija/e2020/barcelona-14832 |date=2021-05-07 }}, ''[[15min.lt]]''</ref> Komanda taip pat po keletą kartų triumfavo Ispanijos lygos ir taurės varžybose bei Katalonijos lygoje. [[2004]] m. „Barcelona“ tapo ir pirmąja naujai įkurtos [[Ispanijos krepšinio supertaurė|Ispanijos supertaurės]] laimėtoja. 2009–2010 m. sezone Barselonos klubas laimėjo „Eurolygą“ darsyk, o komandą tada vedė Navaras, [[Ricky Rubio|Rikis Rubijas]], [[Erazem Lorbek|Erazemas Lorbekas]] ir [[Pete Mickeal|Pitas Mikelis]]. Pergalėjų ir pralaimėjimų santykis tame sezone buvo 20:2.<ref name=min /> 2012–2014 m. „Barcelona“ pateko į „Eurolygos“ finalo ketvertus, bet vėliau sekė vidutiniški pasirodymai. Prie komandos vairo stojus [[Šarūnas Jasikevičius|Šarūnui Jasikevičiui]], „Barcelona“ nuolat patekdavo į „Eurolygos“ finalo ketvertus, bet nugalėtojais taip ir netapo (2021 m. finale nusileista „[[Anadolu Efes]]“, 2022 ir 2023 m. pusfinalyje Madrido „Real“). == Komandos sudėtis == {{Eurolygos komandos sudėtis–antraštė|komanda=Barselonos „Barcelona“ |color1=#FFFFFF|bg1=#26559B|color2=#FFFFFF|bg2=#C32148}} <!-- žaidėjų sąrašas --> {{player3 | pos=SG | num=0 | nat=USA | first=Kevin | last=Punter | m=1.93 | year=1993 | month=06 | date=25}} {{player3 | pos=PG | num=2 | nat=ARG | first=Juani | last=Marcos | m=1.90 | year=2000 | month=07 | date=06}} {{player3 | pos=GF | num=3 | nat=USA | first=Myles | last=Cale | m=1.98 | year=1999 | month=03 | date=5}} {{player3 | pos=PF | num=5 | nat=USA | first=Miles | last=Norris | m=2.06 | year=2000 | month=04 | date=15}} {{player3 | pos=FC | num=6 | nat=CZE | first=Jan | last=Veselý | m=2.13 | year=1990 | month=04 | date=24}} {{player3 | pos=SG | num=8 | nat=ESP | first=Darío | last=Brizuela | m=1.88 | year=1994 | month=11 | date=08}} {{player3 | pos=PG | num=13 | nat=CZE | first=Tomáš | last=Satoranský | m=2.00 | year=1991 | month=10 | date=30|note = kap.}} {{player3 | pos=C | num=14 | nat=ESP | first=Willy | last=Hernangómez | m=2.10 | year=1994 | month=05 | date=27}} {{player3 | pos=PG | num=17 | nat=ESP | first=Juan | last=Núñez | m=1.94 | year=2004 | month=06 | date=04|inj = yes}} {{player3 | pos=C | num=19 | nat=SEN | first=Youssoupha | last=Fall | m=2.22 | year=1995 | month=01 | date=12}} {{player3 | pos=G | num=20 | nat=ARG | first=Nicolás | last=Laprovíttola | m=1.91 | year=1990 | month=01 | date=31}} {{player3 | pos=SF | num=21 | nat=USA | first=Will | last=Clyburn | m=2.01 | year=1990 | month=05 | date=17}} {{player3 | pos=PF | num=23 | nat=GEO | first=Tornike | last=Šengelia | m=2.06 | year=1991 | month=10 | date=05}} {{player3 | pos=C | num=41 | nat=MLI | first=Sayon | last=Keita | m=2.14 | year=2008 | month=03 | date=01|inj = yes}} {{player3 | pos=F | num=44 | nat=ESP | first=Joel | last=Parra | m=2.03 | year=2000 | month=04 | date=04}} <!-- žaidėjų sąrašo pabaiga --> {{Eurolygos komandos sudėtis–poraštė | vyr_treneris = * {{flagicon|ESP}} [[Xavier Pascual]] | trenerio_asist = * {{flagicon|ESP}} Oscar Orellana * {{flagicon|ESP}} Xavi Beltran * {{flagicon|ESP}} [[Rafa Martínez]] * {{flagicon|ESP}} [[Albert Oliver]] | sudėties_url = https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/teams/fc-barcelona/roster/bar/ | prieigos_data = {{data|2025|9|6}} }} == Žymūs žaidėjai == 5 žaidėjų numeriai visiems laikams įamžinti „Barselonos“ šlovės galerijoje: * [[Andrés Jiménez|Andresas Chimenesas]] * [[Ignacio Solozábal|Ignasijus Solosabalis]] * [[Juan Carlos Navarro|Chuanas Karlosas Navaras]] * [[Roberto Dueñas|Robertas Duenjasas]] * [[Juan Antonio San Epifanio|Chuanas Antonijus San Epifanijus]] ; Lietuviai * [[Šarūnas Jasikevičius]] (2000–2003, 2012–2013, kaip treneris 2020–2023 m.) * [[Tomas Masiulis]] (kaip trenerio asistentas, 2020–2023 m.) * [[Darius Maskoliūnas]] (kaip trenerio asistentas 2020–2022 m.) * [[Artūras Karnišovas]] (1995–1997, 2000–2002 m.) * [[Rokas Jokubaitis]] (2021–2024 m.) * [[Kasparas Jakučionis]] (2022–2024) == Laimėjimai == * '''[[ACB|Ispanijos krepšinio lyga]]''': ** 1958–59, 1980–81, 1982–83, 1986–87, 1987–88, 1988–89, 1989–90, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2008–09, 2010–11, 2011–12, 2013–14, 2020–21, 2022-23 m.: '''20''' * '''[[Copa del Rey de Baloncesto|Ispanijos Karaliaus taurė]]''': ** 1943, 1945, 1946, 1947, 1949, 1950, 1959, 1978, 1979, 1980, 1981, 1982, 1983, 1987, 1988, 1991, 1994, 2001, 2003, 2007, 2010, 2011, 2013, 2018, 2019, 2021, 2022 m.: '''27''' * '''[[Eurolyga]]''': ** 2002-03, 2009–2010 m.: '''2''' * '''[[Saportos taurė|Europos Taurių Laimėtojų taurė]]''': ** 1984-85 1985-86 m.: '''2''' * '''[[Koračo taurė]]''': ** 1986-87, 1998-99 m.: '''2''' * '''Europos supertaurė''': ** 1983, 1986, 1986 m.: '''3''' * '''Pasaulio klubų taurė''': ** 1984-85 m.: '''1''' * '''Katalonijos lyga''': ** 1980, 1981, 1982, 1983, 1984, 1985, 1989, 1993, 1995, 2000, 2001, 2004, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2019 m.: '''22''' * '''Katalonijos čempionatas''': ** 1942, 1943, 1945, 1946, 1947, 1948, 1950, 1951, 1955: '''9''' * '''Asturijos Princo taurė''': ** 1988-89 m.: '''1''' * '''[[Supercopa de España de Baloncesto|Ispanijos supertaurė]]''': ** 1987–88, 2004, 2009, 2010, 2011, 2015 m.: '''6''' == Treneriai == Treneriai nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio. {{Div col|colwidth=22em}} <small> * {{flagicon|ESP}} Šabjeras Anjua (1968–1972 m.) * {{flagicon|USA}} Vilis Ernstas (1972–1973 m.) * {{flagicon|ESP}} Visentė Sanchuanas (1973–1974 m.) * {{flagicon|ESP}} Eduardas Portela (1974 m.) * {{flagicon|YUG}} [[Ranko Žeravica]] (1974–1976 m.) * {{flagicon|ESP}} Eduardas Kučarskis (1977–1979 m.) * {{flagicon|ESP}} Antonis Sera (1979–1985 m.) * {{flagicon|ESP}} Manolas Floresas (1985 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Aíto García Reneses|Aitas Garsija Renesas]] (1985–1990 m.) * {{flagicon|YUG}} [[Božidar Maljković|Božidaras Malkovičius]] (1990–1992 m.) * {{flagicon|ESP}} Aitas Garsija Renesas (1992–1997 ir 1998–2002 m.) * {{flagicon|ESP}} Manelis Komasas (1997 m.) * {{flagicon|ESP}} Žoanas Montesas (1997–1998 m.) * {{flagicon|SRB}} [[Svetislav Pešić|Svetislavas Pešičius]] (2002–2004 m.) * {{flagicon|ESP}} Žoanas Montesas (2004–2005 m.) * {{flagicon|ESP}} Manolas Floresas (2005 m.) * {{flagicon|Juodkalnija}} [[Duško Ivanović|Duško Ivanovičius]] (2005–2008 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Xavier Pascual|Chavjeras Paskualis]] (2008–2016, 2025–2026 m.) * {{flagicon|GRE}} [[Georgios Bartzokas|Jorgas Bardzokas]] (2016–2017 m.) * {{flagicon|ESP}} Sitas Alonsas (2017–2018 m.) * {{flagicon|SRB}} Svetislavas Pešičius (2018–2020 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Šarūnas Jasikevičius]] (2020–2023 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Roger Grimau|Rožė Grimau]] (2023–2024 m.) * {{flagicon|ESP}} [[Joan Peñarroya|Žoanas Penjaroja]] (2024–2025 m.) </small> {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.fcbarcelona.cat/web/english/basquet/ Oficiali klubo svetainė] * [http://www.euroleague.net/main/teams/showteam?clubcode=BAR Eurolygos puslapis apie klubą] * [http://www.acb.com/club.php?id=BAR&cod_edicion=52 ACB puslapis apie klubą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160316162454/http://www.acb.com/club.php?id=BAR&cod_edicion=52 |date=2016-03-16 }} {{Eurolyga}} [[Kategorija:Ispanijos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Barselona]] 3v1kxbpzubnbcl7lk388gqo93prwl5n -0 0 110855 7846051 7359120 2026-05-27T20:13:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846051 wikitext text/x-wiki [[Image:IEEE 754 Single Negative Zero.svg|thumb|right|300px|Neigiamo nulio reikšmė IEEE 754, 32 bitų žodyje.]] [[File:マイナス零度 (8276461583).jpg|thumb|300px|„Minus nulis“ Japonijos gatvės termometre]] ''–0'' ('''neigiamas [[nulis]]''') – [[Informatika|informatikoje]] žinoma reikšmė, kurią gali įgauti [[Kompiuteris|kompiuterio]] programos kintamasis. Neigiamas nulis būdingas kai kuriems sveikųjų ir beveik visiems slankaus kablelio skaičių vaizdavimo kompiuterio atmintyje būdams. Programavimo kalbose neigiamas nulis užrašomas kaip –0.0 . Jis aprašytas [[IEEE 754]] standarte.<ref>[http://babbage.cs.qc.cuny.edu/IEEE-754.old/References.xhtml IEEE 754 Reference Material] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111201211023/http://babbage.cs.qc.cuny.edu/IEEE-754.old/References.xhtml |date=2011-12-01 }}</ref><ref>20.5.2 Infinity and NaN. libc manual. [https://www.gnu.org/software/libc/manual/html_node/Infinity-and-NaN.html gnu.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210729214622/https://www.gnu.org/software/libc/manual/html_node/Infinity-and-NaN.html |date=2021-07-29 }}</ref> Lyginant tiesiogiai, teigiamas ir neigiamas nuliai laikomi tarpusavyje lygiais (-0.0 == 0.0). Neigiamas nulis reikšmingas dalybos iš nulio operacijoje, kur jis keičia rezultato ženklą. Pagrindinės operacijų su juo taisyklės paprastai būna tokios: <ref>{{cite journal|url=http://www.concentric.net/~Ttwang/tech/javafloat.htm|title=Java Floating-Point Number Intricacies|author=Thomas Wang|date=2000 m. kovo mėn.|version=September 2000|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20050921090806/http://www.concentric.net/~Ttwang/tech/javafloat.htm|archive-date=2005-09-21}}</ref> * <math>\sqrt{-0} = -0\,\!</math><ref>{{cite web|url=http://speleotrove.com/decimal/daops.html#refsqrt|title=Decimal Arithmetic: Arithmetic operations square-root|first=Mike|last=Cowlishaw|author-link=Mike Cowlishaw|date=7 April 2009|publisher=speleotrove.com ([[IBM]])|access-date=2021-01-13}}</ref> * <math>\frac{x}{+0} = +\infty</math> (teigiamam x); * <math>\frac{x}{-0} = -\infty</math> (teigiamam x); * <math>\frac{-0}{x} = -0</math> (teigiamam x); * <math>\frac{-0}{x} = +0</math> (neigiamam x); * <math>\frac{+0}{x} = -0</math> (neigiamam x); * <math>\frac{-0}{+\infty} = -0</math>; * <math>\frac{-0}{-\infty} = +0</math>; * <math>\frac{+0}{-\infty} = -0</math>; * <math>(-0) \cdot (-0) = +0</math>; * <math>(-0) - (+0) = -0</math>; * <math>(-0) - (-0) = +0</math>; * <math>(+0) + (-0) = +0</math>; * <math>(-0) + (-0) = -0</math>; * <math>x \cdot (-0) = -0</math> (teigiamam x); * <math>x + (-0) = x</math>. [[File:TolydiFunkcija.png|thumb|Funkcija f(x) (žalia) argumentui artėjant prie nulio artėja arba prie teigiamos, arba prie neigiamos begalybės, priklausomai nuo to, iš kurios pusės artėjama. Funkcija g(x) abiem šiais atvejais artėja prie tos pačios reikšmės.]] Teigiamam ir neigiamam nuliui artima matematinės [[Riba (matematika)|ribos]] savoka, nes skaičiuojant funkcijos riba argumentui artėjant prie nulio kai kada skiriasi priklausomai nuo to, ar prie nulio artėjama iš neigiamos, ar iš teigiamos pusės. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Konstantos]] l2b2zgblctjcdefleb4xy37tsvf1q4w Mačiūkiai 0 121628 7846022 6845909 2026-05-27T15:56:15Z Vilensija 40695 7846022 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mačiūkiai |foto = Maciukiai.2007-06-15.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.102 |long = 21.839 |sav = Plungės rajono savivaldybė |sen = Platelių seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Mačiū̃kiai|Mačiū̃kių|š=2016}} }} '''Mačiūkiai''' – kaimas [[Plungės rajono savivaldybė]]s šiaurės vakaruose, [[Skuodo rajono savivaldybė]]s paribyje, [[Barstyčiai|Barstyčių]] miško apsuptyje, į pietus nuo [[Jockiai (Skuodas)|Jockių]] kaimo. Įeina į [[Žemaitijos NP|Žemaitijos nacionalinį parką]]. [[Mačiūkiai (Skuodas)|Šiaurės vakarinė kaimo dalis]] priklauso Skuodo rajonui; minėtoje dalyje stūkso mitologinis [[Mačiūkių Laumės akmuo]]. == Istorija == Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Alkos partizanų rinktinės partizanai. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=120|inc=20|incmin=10 |1902|111|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|120|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|48|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|45|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|24|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|16|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|19|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref> |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Maciukiu kaimo koplytele.2007-06-15.jpg|thumb|left|180px|Kaimo koplytėlė]] [[Vaizdas:Maciukiu kapeliai.2007-06-15.jpg|thumb|left|240px|Mačiūkių kapinaitės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Plungės rajono savivaldybės gyvenvietės]] m2n2m4em42ghgsu9qpvq89v3bd0qv4u Šiaulių suaugusiųjų mokykla 0 121889 7845902 7828872 2026-05-27T14:11:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7845902 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.9409 |long = 23.3115 |mokykla = Šiaulių suaugusiųjų mokykla |direktorė = Janina Lemežonaitė |data = 1921 m. |uždarymo data = 2022 m. |pav = Šiaulių_suaugusiųjų_mokyklos_ženklas.jpg |vieta = [[Šiauliai]], Žemaitės g. 83a }} '''Šiaulių suaugusiųjų mokykla''' – buvusi gimnazijos tipo suaugusiųjų gimnazija. Kita mokyklos paskirtis – gimnazijos tipo tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykla. Tai dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas. Mokyklos savininkas – [[Šiaulių miesto savivaldybė]]. Kodas Juridinių asmenų registre – 190527334.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/siauliu_suaugusiuju_vidurine_mokykla/juridinis-asmuo/ Šiaulių suaugusiųjų mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref> == Istorija == Atidaryta 1921 m. rugsėjo 1 d. kaip vidurinė mokykla suaugusiesiems. XXI a. mokykla reorganizuota, ją prijungiant prie [[Šiaulių Saulėtekio gimnazija|Saulėtekio gimnazijos]] 2022 m.<ref>[https://new.etaplius.lt/naujiena/mokyklos-reorganizacija-didina-islaidas Mokyklos reorganizacija tuština biudžetą: daugiau nei 100 tūkst. Eur vien išeitinėms.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241216113215/https://new.etaplius.lt/naujiena/mokyklos-reorganizacija-didina-islaidas |date=2024-12-16 }} 2022-08-16, Etaplius.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref> Mokykla uždaryta 2022 m. rugpjūčio 31 d.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88657740067&pt=of Šiaulių suaugusiųjų mokykla.] Aikos.smm.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref><ref>[https://www.etaplius.lt/naujiena/suaugusiuju-mokyklos-reorganizacijos-skaiciai-kelia-klausimu Suaugusiųjų mokyklos reorganizacijos skaičiai kelia klausimų.] 2022-10-13, Etaplius.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref> Po metų, 2023 m. mokyklos pastate įsikūrė [[Šiaulių sporto centras Atžalynas]]. {{mok-pav|1921|Suaugusiųjų vidurinė mokykla|1925|Suaugusiųjų gimnazija|1949|Šiaulių Suaugusiųjų vidurinė mokykla|1950|II darbo jaunimo vidurinė mokykla|1964|II vakarinė vidurinė mokykla|1987|Vakarinė vidurinė mokykla|1991|Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla|2012|Šiaulių suaugusiųjų mokykla}} == Mokyklos patalpos == * nuo 1921 m. Berniukų gimnazijoje (dab. [[Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija|Juliaus Janonio gimnazija]], Tilžės g. 137) * nuo [[1944]] m. pradinėje mokykloje (dab. [[Šiaulių Aušros muziejus|„Aušros“ muziejus]], Aušros alėja 47) * nuo [[1953]] m. Juliaus Janonio gimnazijoje (Tilžės g. 137) * nuo 1953 m. Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje (dab. Juliaus Janonio gimnazija, Tilžės g. 37) * nuo [[1976]] m. 12 vidurinėje mokykloje (dab. [[Šiaulių Juventos progimnazija|„Juventos“ progimnazija]], P. Višinskio g. 16) * nuo [[1990]] m. panaikintame gamybinio mokymo kabinete (dab. [[Šiaulių Simono Daukanto gimnazija|Simono Daukanto gimnazija]], S. Daukanto g. 71) * nuo [[1993]] m. panaikintame 20-ajame vaikų darželyje (Žemaitės g. 83A) == Direktoriai == * 1921–[[1923]] m. Antanas Bružas * 1923–[[1926]] m. Silvestras Pašakarnis * 1926–[[1928]] m. Vaclovas Bielskis * 1928–[[1929]] m. Jonas Stankevičius * [[1945]]–[[1946]] m. Kostas Dambrauskas * 1946–[[1947]] m. Juozas Ramanauskas * 1947–[[1948]] m. Jonas Vencius * 1948–1949 m. Juozas Kairys * 1949–[[1959]] m. Algirdas Taraškevičius * 1959–1991 m. Petras Vaicekauskas * 1991–2012 m. Irena Linkienė * nuo [[2013]] m. Janina Lemežonaitė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.suaugusiuju.siauliai.lm.lt/ Mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130414044937/http://www.suaugusiuju.siauliai.lm.lt/ |date=2013-04-14 }} {{Šiaulių mokyklos}} [[Kategorija:Buvusios Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos|suaugusiųjų]] cewjd9gmmu0f8yu2v4md0qx6myn47i5 Tomas Rinkevičius 0 122586 7846029 7753225 2026-05-27T16:23:01Z Hugo.arg 1674 7846029 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Tomas Rinkevičius |dateofbirth={{Gimimo data|1978|1|4}} |cityofbirth=[[Rietavas]] |countryofbirth=[[LTSR]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,80 m |weight=77 kg |position=[[įžaidėjas]] |years=1999-2000<br />2000-2003<br />2003-2004-03<br />2004-03-2004<br />2004-2005<br />2005<br />2006<br />2006-2007<br />2007-2008<br />2008-2009<br />2009-2010<br>2010-2011<br>2011-2012 |clubs=Kauno „Policija“<br />[[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Nafta“]]<br />Sant Polteno „Polten“<br />„St Quentin“<br />Sumų „Sumyhimprom“<br />[[Kauno Atletas|Kauno „Atletas“]]<br />Minsko „Vitaljur“<br />[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[BC Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]<br />[[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčiai“]]<br />Kopenhagos „SISU“<br />[[Panevėžio Techasas|Panevėžio „Techasas“]]<br />[[Palangos Naglis|Palangos „Naglis“]] |pointsaverage= |nationalteam= |nationalyears= |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |manageryears=2012–2015<br />2015–2017<br />2017–2020<br />2021–2025<br />2022–2023<br />2025–<br />2025–2026<br>2026– |managerclubs=[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (asist.)<br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žv.“]] (asist.)<br />[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (asist.)<br />{{krep|LTU|1}} (asist.)<br /> [[CSU Sibiu|Sibiu „CSU“]]<br />[[Lietuvos moterų krepšinio rinktinė|Lietuva]] (mot., asist.)<br />[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<br>[[BC Tauragė|Tauragės „Tauragė“]] }} '''Tomas Rinkevičius''' (g. [[1978]] m. [[sausio 4]] d. [[Rietavas|Rietave]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] buvęs krepšininkas, treneris. [[2008]] metais pasirašė vienerių sezonų sutartį su [[Kauno Aisčiai|Kauno „Aisčių“]] komanda. [[2009]] m. [[rugpjūčio 3]] d. pasirašė dvejų metų sutartį su Danijos Kopenhagos „SISU“ komanda,<ref>http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=115432 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090805074630/http://www.krepsinis.net/news.php?news_id=115432 |date=2009-08-05 }}</ref> tačiau [[2010]] m. [[rugpjūčio 22]] d. paliko klubą dėl finansinių sunkumų.<ref>http://www.krepsinis.net/t-rinkevicius-paliko-kopenhagos-kluba-149584.html</ref> [[2010]] m. [[rugsėjo 20]] d. pasirašė vienerių metų sutartį su [[Panevėžio Techasas|Panevėžio „Techaso“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Rinkevičius vilkės „Techaso“ marškinėlius |url=https://www.basketnews.lt/news-32860-rinkevicius-vilkes-techaso-marskinelius.html |date=2010-09-20 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> [[2022]] m. pabaigoje buvo perkeltas į Rumunijos Sibiu „CSU“ klubo vyr. trenerius.<ref>https://ve.lt/sportas/buves-neptuno-treneris-isitvirtino-rumunijoje-tapo-vyr-treneriu-ir-skina-pergales</ref> [[2023]] m. vasarą pratęsė kontraktą dar dvejiems metams.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2007549/rinktines-asistentas-rinkevicius-lkl-nedirbs-lieka-rumunijoje</ref> [[2025]] m. tapo [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] vyr. treneriu.<ref>{{cite web |title=LKL naujokai pristatė vyr. trenerį |url=https://www.basketnews.lt/news-228205-lkl-naujokai-pristate-vyr-treneri.html |date=2025-07-21 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> == Pasiekimai == * [[2001]] m. [[LKAL]] čempionas * [[2006]] m. SEL žaidynių čempionas * [[2006]] m. Europos studentų čempionas * [[2006]] m. Baltarusijos čempionas * [[2007]] m. [[LKF taurė]]s trečios vietos laimėtojas * [[2008]] m. [[LKL]] bronza * [[2013]] m. [[LKL]] trečios vietos laimėtojas * [[2014]] m. [[LKL]] antros vietos laimėtojas == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/personalas/226-tomas-rinkevicius.html Basketnews.lt puslapis apie trenerį] * [http://www.basketnews.lt/player-3433-tomas-rinkevicius.html Basketnews.lt puslapis apie žaidėją] == Šaltiniai == {{išn}} {{krepžaid-stub}} {{DEFAULTSORT:Rinkevičius, Tomas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] 8wfuu0v8ue4qobfbaf0xcb65m7081ww Budapest Honvéd FC 0 135908 7845925 7819982 2026-05-27T14:37:51Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845925 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] mwynm935mnxghv2959bol4es57tm96l 7845926 7845925 2026-05-27T14:38:12Z Makenzis 46558 7845926 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] naro1145luk286gqzhcbljv516vpay2 7845927 7845926 2026-05-27T14:38:34Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7845927 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] geathbaa2c6efddlevplrc8it9n2f2y 7845930 7845927 2026-05-27T14:40:21Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845930 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] kt4p18t8xdyl8rxea4j6ejxg46wmsas 7845931 7845930 2026-05-27T14:41:42Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845931 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. Eilę metų varžėsi pajėgiausioje šalies futbolo lygoje. 2022–2023 m. sezone tarp dvylikos [[Nemzeti Bajnokság I]] dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] dk8rpztz4g2uy5z732ny2v8nlbnab2l 7845932 7845931 2026-05-27T14:42:34Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845932 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. Eilę metų varžėsi pajėgiausioje šalies futbolo lygoje. 2022–2023 m. sezone tarp dvylikos [[Nemzeti Bajnokság I]] dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023–2024 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] 021w1wlwra2fo2c0tt4xatmw2z6rajm 7846008 7845932 2026-05-27T15:45:17Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846008 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Honvéd“ | image = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]] | fullname = Budapest Honvéd Football Club | founded = 1909 m. | ground = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 500 | chairman = | manager = Giuseppe Sannino | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NBII | pattern_la1 = _honvéd1920h | pattern_la2 = | pattern_la3 = _blacklower | pattern_b1 = _honvéd1920h | pattern_b2 = _honvéd1819a | pattern_b3 = _honvéd1819t | pattern_ra1 = _honvéd1920h | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = _blacklower | pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = _hoops_red | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = | leftarm2 = 000000 | leftarm3 = f7db5a | body1 = ef2038 | body2 = | body3 = | rightarm1 = | rightarm2 = 000000 | rightarm3 = f7db5a | shorts1 = 000000 | shorts2 = ec252c | shorts3 = f7db5a | socks1 = 000000 | socks2 = 000000 | socks3 = f7db5a }} '''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono. == Istorija == 1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes. Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių "Šaulį"]] 11:0. 1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]]. 1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą ("kombinuotą") [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]]. Eilę metų varžėsi pajėgiausioje šalies futbolo lygoje. 2022–2023 m. sezone tarp dvylikos [[Nemzeti Bajnokság I]] dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023–2024 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}} == Pasiekimai == {{HUNfut |14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017 |12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994 |6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013 |8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020 |10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008 |0||0| |0| |3|1993, 2007, 2009}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}} |} == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai * {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]] ; Užsieniečiai * {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]] == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _macronsceptrum22rb | pattern_b= _macronsceptrum22rb | pattern_ra= _macronsceptrum22rb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macroncharoneco23wrb | pattern_b= _macroncharoneco23wrb | pattern_ra= _macroncharoneco23wrb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macroncharoneco23yrn | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _honved2223h | pattern_b= _honved2223h | pattern_ra= _honved2223h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macronrodders1ws | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _macrondeneb19ya | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]] m0xf1u9s71fr1msi7dmuqnnp371l423 MTK Budapest FC 0 135910 7845852 7812260 2026-05-27T12:25:25Z Makenzis 46558 7845852 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto MTK | image = [[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]] | fullname = Magyar Testgyakorlók Köre FC | founded = 1888 m. | ground = „Nándor Hidegkuti“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 12 700 | chairman = {{flagicon|Hungary}} Tamás Deutsch | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta, NBI | pattern_la1 = _nikevapor5gr | pattern_b1 = _mtk2526h | pattern_ra1 = _nikevapor5gr | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _nikevapor5w | pattern_b2 = _mtk2526a | pattern_ra2 = _nikevapor5w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Budapešto MTK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == 1935 m. rugpjūčio 10-13 d. „Hungaria“ viešėjo Lietuvoje, kur pirmose rungtynėse [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] aikštėje 3:2 (2:0) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kauno ŠŠ Kovą]], paįvairintą 3 [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] žaidėjais, ir viešnagę Kaune užbaigė [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] lygiosiomis 2:2 (1:0) su [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktine]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje buvo antoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į aukščiausią divizioną. {{fkp|1888|MTK Budapest|1926|Hungária FC MTK Budapest|1945|MTK Budapest|1949|Budapesti Textiles SE|1950|Budapesti Bástya SE|1952|Budapesti Vörös Lobogó|1956|MTK Budapest|1975|MTK-VM Budapest ''(prijungus [[VM Egyetértés SK Budapest]] klubą)|1992|MTK Budapest|1994|MTK FC Budapest|1997|MTK Hungária FC|2004|MTK Budapest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |23|1904, 1908, 1914, 1917, 1918, 1919, 1920, 1921, 1922, 1923, 1924, 1925, 1929, 1936, 1937, 1951, 1953, 1958, 1987, 1997, 1999, 2003, 2008 |19|1910, 1911, 1912, 1913, 1928, 1931, 1933, 1940, 1949, 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1957, 1959, 1963 (pav.), 1990, 2000, 2007 |16|1903, 1905, 1907, 1927, 1930, 1932, 1935, 1938, 1939, 1950 (pav.), 1961, 1978, 1989, 2002, 2005, 2015 |12|1910, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1932, 1952, 1968, 1997, 1998, 2000 |3|1935, 1976, 2012 |0||0| |3|1997, 2003, 2008 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1955]], [[1963]] m.) * [[Mitropa taurė]]s finalininkas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2011 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''MTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _mtk2223h | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= _nikelaser5rbw | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _mtk2223a | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22mnhc | pattern_b= _nikeacademy22mnhc | pattern_ra= _nikeacademy22mnhc | pattern_sh= _nikelaser5nw | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _nikeacademy22rbw | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021rbn | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _nikeacademy22wrb | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _fcsm2021a | leftarm= 171717 | body= 010101 | rightarm= 171717 | shorts= 010101 | socks= 010101 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Lietuviai == * {{vlv|Lietuva}} [[Vilius Armalas]], gynėjas, (nuo 2026 m.)<ref>[https://fchegelmann.com/v-armalas-karjera-tes-vengrijoje-fc-hegelmann-uzbaige-dar-viena-reiksminga-sandori/ V. Armalas karjerą tęs Vengrijoje – FC „Hegelmann“ užbaigė dar vieną reikšmingą sandorį]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532383/vilius-armalas-is-hegelmann-keliasi-i-vengrija Vilius Armalas iš „Hegelmann“ keliasi į Vengriją (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/hegelmann-trina-rankomis-siuncia-viliu-armala-i-vengrijos-kluba-24-2588338 2025-09-17 „Hegelmann“ trina rankomis: siunčia Vilių Armalą į Vengrijos klubą]</ref> == Taip pat skaitykite == * [[MTK Hungária FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.mtkhungaria.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/mtk-budapest/startseite/verein/634/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mtk-budapest/1479/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mtk]] ekbjfw4aa9691och5lsiuz06ccdi2n2 7845853 7845852 2026-05-27T12:39:49Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845853 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto MTK | image = [[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]] | fullname = Magyar Testgyakorlók Köre FC | founded = 1888 m. | ground = „Nándor Hidegkuti“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 12 700 | chairman = {{flagicon|Hungary}} Tamás Deutsch | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta, NBI | pattern_la1 = _nikevapor5gr | pattern_b1 = _mtk2526h | pattern_ra1 = _nikevapor5gr | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _nikevapor5w | pattern_b2 = _mtk2526a | pattern_ra2 = _nikevapor5w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Budapešto MTK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == 1935 m. rugpjūčio 10-13 d. „Hungaria“ viešėjo Lietuvoje, kur pirmose rungtynėse [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] aikštėje 3:2 (2:0) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kauno ŠŠ Kovą]], paįvairintą 3 [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] žaidėjais, ir viešnagę Kaune užbaigė [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] lygiosiomis 2:2 (1:0) su [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktine]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje buvo antoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į aukščiausią divizioną. {{fkp|1888|MTK Budapest|1926|Hungária FC MTK Budapest|1945|MTK Budapest|1949|Budapesti Textiles SE|1950|Budapesti Bástya SE|1952|Budapesti Vörös Lobogó|1956|MTK Budapest|1975|MTK-VM Budapest ''(prijungus [[VM Egyetértés SK Budapest]] klubą)|1992|MTK Budapest|1994|MTK FC Budapest|1997|MTK Hungária FC|2004|MTK Budapest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |23|1904, 1908, 1914, 1917, 1918, 1919, 1920, 1921, 1922, 1923, 1924, 1925, 1929, 1936, 1937, 1951, 1953, 1958, 1987, 1997, 1999, 2003, 2008 |19|1910, 1911, 1912, 1913, 1928, 1931, 1933, 1940, 1949, 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1957, 1959, 1963 (pav.), 1990, 2000, 2007 |16|1903, 1905, 1907, 1927, 1930, 1932, 1935, 1938, 1939, 1950 (pav.), 1961, 1978, 1989, 2002, 2005, 2015 |12|1910, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1932, 1952, 1968, 1997, 1998, 2000 |3|1935, 1976, 2012 |0||0| |3|1997, 2003, 2008 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1955]], [[1963]] m.) * [[Mitropa taurė]]s finalininkas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2011 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''MTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _mtk2223h | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= _nikelaser5rbw | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _mtk2223a | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22mnhc | pattern_b= _nikeacademy22mnhc | pattern_ra= _nikeacademy22mnhc | pattern_sh= _nikelaser5nw | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _nikeacademy22rbw | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021rbn | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _nikeacademy22wrb | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _fcsm2021a | leftarm= 171717 | body= 010101 | rightarm= 171717 | shorts= 010101 | socks= 010101 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Lietuviai == * {{vlv|Lietuva}} [[Vilius Armalas]], gynėjas, (nuo 2026 m.)<ref>[https://fchegelmann.com/v-armalas-karjera-tes-vengrijoje-fc-hegelmann-uzbaige-dar-viena-reiksminga-sandori/ V. Armalas karjerą tęs Vengrijoje – FC „Hegelmann“ užbaigė dar vieną reikšmingą sandorį]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532383/vilius-armalas-is-hegelmann-keliasi-i-vengrija Vilius Armalas iš „Hegelmann“ keliasi į Vengriją (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/hegelmann-trina-rankomis-siuncia-viliu-armala-i-vengrijos-kluba-24-2588338 2025-09-17 „Hegelmann“ trina rankomis: siunčia Vilių Armalą į Vengrijos klubą]</ref> == Taip pat skaitykite == * [[MTK Hungária FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.mtkhungaria.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/mtk-budapest/startseite/verein/634/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mtk-budapest/1479/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mtk]] iw7w4sixh9lzm1cbukytkx92wfsis65 7845998 7845853 2026-05-27T15:43:37Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845998 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto MTK | image = [[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]] | fullname = Magyar Testgyakorlók Köre FC | founded = 1888 m. | ground = „Nándor Hidegkuti“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 12 700 | chairman = {{flagicon|Hungary}} Tamás Deutsch | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta, NBI | pattern_la1 = _nikevapor5gr | pattern_b1 = _mtk2526h | pattern_ra1 = _nikevapor5gr | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _nikevapor5w | pattern_b2 = _mtk2526a | pattern_ra2 = _nikevapor5w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Budapešto MTK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == 1935 m. rugpjūčio 10-13 d. „Hungaria“ viešėjo Lietuvoje, kur pirmose rungtynėse [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] aikštėje 3:2 (2:0) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kauno ŠŠ Kovą]], paįvairintą 3 [[LŽGSS Makabi Kaunas|Makabi]] žaidėjais, ir viešnagę Kaune užbaigė [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] lygiosiomis 2:2 (1:0) su [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktine]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje buvo antoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į aukščiausią divizioną. {{fkp|1888|MTK Budapest|1926|Hungária FC MTK Budapest|1945|MTK Budapest|1949|Budapesti Textiles SE|1950|Budapesti Bástya SE|1952|Budapesti Vörös Lobogó|1956|MTK Budapest|1975|MTK-VM Budapest ''(prijungus [[VM Egyetértés SK Budapest]] klubą)|1992|MTK Budapest|1994|MTK FC Budapest|1997|MTK Hungária FC|2004|MTK Budapest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |23|1904, 1908, 1914, 1917, 1918, 1919, 1920, 1921, 1922, 1923, 1924, 1925, 1929, 1936, 1937, 1951, 1953, 1958, 1987, 1997, 1999, 2003, 2008 |19|1910, 1911, 1912, 1913, 1928, 1931, 1933, 1940, 1949, 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1957, 1959, 1963 (pav.), 1990, 2000, 2007 |16|1903, 1905, 1907, 1927, 1930, 1932, 1935, 1938, 1939, 1950 (pav.), 1961, 1978, 1989, 2002, 2005, 2015 |12|1910, 1911, 1912, 1914, 1923, 1925, 1932, 1952, 1968, 1997, 1998, 2000 |3|1935, 1976, 2012 |0||0| |3|1997, 2003, 2008 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1955]], [[1963]] m.) * [[Mitropa taurė]]s finalininkas ([[1959]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2011 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |'''MTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' | style="background:white;color:blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MTK Budapest logo.png|150px]]<br />'''MTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _mtk2223h | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= _nikelaser5rbw | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _mtk2223a | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22mnhc | pattern_b= _nikeacademy22mnhc | pattern_ra= _nikeacademy22mnhc | pattern_sh= _nikelaser5nw | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22rbw | pattern_b= _nikeacademy22rbw | pattern_ra= _nikeacademy22rbw | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021rbn | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wrb | pattern_b= _nikeacademy22wrb | pattern_ra= _nikeacademy22wrb | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _fcsm2021a | leftarm= 171717 | body= 010101 | rightarm= 171717 | shorts= 010101 | socks= 010101 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Lietuviai == * {{vlv|Lietuva}} [[Vilius Armalas]], gynėjas, (nuo 2026 m.)<ref>[https://fchegelmann.com/v-armalas-karjera-tes-vengrijoje-fc-hegelmann-uzbaige-dar-viena-reiksminga-sandori/ V. Armalas karjerą tęs Vengrijoje – FC „Hegelmann“ užbaigė dar vieną reikšmingą sandorį]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532383/vilius-armalas-is-hegelmann-keliasi-i-vengrija Vilius Armalas iš „Hegelmann“ keliasi į Vengriją (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/hegelmann-trina-rankomis-siuncia-viliu-armala-i-vengrijos-kluba-24-2588338 2025-09-17 „Hegelmann“ trina rankomis: siunčia Vilių Armalą į Vengrijos klubą]</ref> == Taip pat skaitykite == * [[MTK Hungária FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.mtkhungaria.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/mtk-budapest/startseite/verein/634/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mtk-budapest/1479/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mtk]] 0n8orasjd19dia8zwplt87dsbserg5i Zalaegerszegi TE 0 135911 7845868 7812268 2026-05-27T13:09:02Z Makenzis 46558 7845868 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Zalaegersego TE | image = [[Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png|200px]] | fullname = Zalaegerszegi Torna Egylet (ZTE) | founded = 1920 m. | ground = „ZTE Arena“, [[Zalaegersegas]] | capacity = 12 500 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''NB I'' | pattern_la1 =_bluelines |pattern_b1=_terek11a|pattern_ra1=_bluelines | leftarm1 = FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2 =_lyngby1617h |pattern_b2=_lyngby1617h|pattern_ra2=_lyngby1617h | leftarm2 = 253FB5|body2=253FB5|rightarm2=253FB5|shorts2=0000FF|socks2=0000FF }} '''Zalaegersego TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zalaegersegas|Zalaegersego]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1920 m., kai buvo įkurtas '''Zalaegerszeg TE (ZTE)'''. 2002 m. tapo šalies čempionais. == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zalaegerszegi TE.png| Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png| </gallery> {{fkp|1920|Zalaegerszeg TE (ZTE)|1957|Zalaegerszeg Vörös Lobogó|1957|Ruhagyár Zalaegerszeg|1959|Zalaegerszeg TE|1997|Zalahús ZTE FC|2003|Zalaegerszegi TE FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |1|2002 |0| |1|2007 |1|2023 |1|2010 |0||0| |0| |1|2002}} {{HUNfl | 1972 | 2011 | 35 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|19|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|1|}} |} == Lietuviai == * [[Robertas Žalys]], 1990 ir 1991 m. == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 004DA2 | body= 004DA2 | rightarm= 004DA2 | shorts= 004DA2 | socks= 004DA2 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ztefc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ztefc.hu/?ref=py_c facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/zalaegerszegi-te/1109/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zalaegerszegi-te-fc/21994/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Zalaegerszeg]] ho4viljhxx1m9ekfzn6s8etozyg8frg 7845869 7845868 2026-05-27T13:09:12Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845869 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Zalaegersego TE | image = [[Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png|200px]] | fullname = Zalaegerszegi Torna Egylet (ZTE) | founded = 1920 m. | ground = „ZTE Arena“, [[Zalaegersegas]] | capacity = 12 500 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''NB I'' | pattern_la1 =_bluelines |pattern_b1=_terek11a|pattern_ra1=_bluelines | leftarm1 = FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2 =_lyngby1617h |pattern_b2=_lyngby1617h|pattern_ra2=_lyngby1617h | leftarm2 = 253FB5|body2=253FB5|rightarm2=253FB5|shorts2=0000FF|socks2=0000FF }} '''Zalaegersego TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zalaegersegas|Zalaegersego]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1920 m., kai buvo įkurtas '''Zalaegerszeg TE (ZTE)'''. 2002 m. tapo šalies čempionais. == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zalaegerszegi TE.png| Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png| </gallery> {{fkp|1920|Zalaegerszeg TE (ZTE)|1957|Zalaegerszeg Vörös Lobogó|1957|Ruhagyár Zalaegerszeg|1959|Zalaegerszeg TE|1997|Zalahús ZTE FC|2003|Zalaegerszegi TE FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |1|2002 |0| |1|2007 |1|2023 |1|2010 |0||0| |0| |1|2002}} {{HUNfl | 1972 | 2011 | 35 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|19|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|1|}} |} == Lietuviai == * [[Robertas Žalys]], 1990 ir 1991 m. == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 004DA2 | body= 004DA2 | rightarm= 004DA2 | shorts= 004DA2 | socks= 004DA2 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ztefc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ztefc.hu/?ref=py_c facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/zalaegerszegi-te/1109/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zalaegerszegi-te-fc/21994/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Zalaegerszeg]] 5liiqowadz0ixbp6c7xtgp39k5zq1ac 7846003 7845869 2026-05-27T15:44:54Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846003 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Zalaegersego TE | image = [[Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png|200px]] | fullname = Zalaegerszegi Torna Egylet (ZTE) | founded = 1920 m. | ground = „ZTE Arena“, [[Zalaegersegas]] | capacity = 12 500 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''NB I'' | pattern_la1 =_bluelines |pattern_b1=_terek11a|pattern_ra1=_bluelines | leftarm1 = FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2 =_lyngby1617h |pattern_b2=_lyngby1617h|pattern_ra2=_lyngby1617h | leftarm2 = 253FB5|body2=253FB5|rightarm2=253FB5|shorts2=0000FF|socks2=0000FF }} '''Zalaegersego TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zalaegersegas|Zalaegersego]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1920 m., kai buvo įkurtas '''Zalaegerszeg TE (ZTE)'''. 2002 m. tapo šalies čempionais. == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zalaegerszegi TE.png| Vaizdas:Zalaegerszegi TE emblema.png| </gallery> {{fkp|1920|Zalaegerszeg TE (ZTE)|1957|Zalaegerszeg Vörös Lobogó|1957|Ruhagyár Zalaegerszeg|1959|Zalaegerszeg TE|1997|Zalahús ZTE FC|2003|Zalaegerszegi TE FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |1|2002 |0| |1|2007 |1|2023 |1|2010 |0||0| |0| |1|2002}} {{HUNfl | 1972 | 2011 | 35 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|19|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|1|}} |} == Lietuviai == * [[Robertas Žalys]], 1990 ir 1991 m. == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 004DA2 | body= 004DA2 | rightarm= 004DA2 | shorts= 004DA2 | socks= 004DA2 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _zalaegerszeg2324a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ztefc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ztefc.hu/?ref=py_c facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/zalaegerszegi-te/1109/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zalaegerszegi-te-fc/21994/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Zalaegerszeg]] mo9chh5ivjhg9l5bbrcj8avwhtiys0k Debreceni VSC 0 135912 7845870 7812247 2026-05-27T13:10:18Z Makenzis 46558 7845870 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Debreceno VSC |image = [[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]] |fullname = Debreceni Vasutas Sport Club |nickname = ''Loki'' |founded = [[1902]] m. |ground = [[Nagyerdei stadionas]], [[Debrecenas]] |capacity = 10 200 |chairman = {{flagicon|Hungary}} Gábor Szima |manager = {{flagicon|Hungary}} András Herczeg |league = NBI |season = 2025–2026 |position = 4 vieta, NBI |pattern_la1 = _whiteborder | pattern_la2 = _redborder | pattern_la3 = |pattern_b1 = _dvsc1819h | pattern_b2 = _dvsc1819a | pattern_b3 = |pattern_ra1 = _whiteborder | pattern_ra2 = _redborder | pattern_ra3 = |pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_sh2= _red_stripes_adidas | pattern_sh3 = |pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2= _color_3_stripes_red | pattern_so3 = |leftarm1 = dc030b | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = |body1 = | body2 = FFFFFF | body3 = |rightarm1 = dc030b | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = |shorts1 = dc030b | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = |socks1 = dc030b | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Debreceno VSC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Debrecenas|Debreceno]]. == Istorija == Klubas įkurtas [[1902]] m. {{fkp|1902|Egyetértés FC|1912|Debreceni Vasutas Sport Club (Debreceni VSC)|1948|Debreceni Vasutas SE|1949|Debreceni Lokomotív|1955|Debreceni Törekvés|1957|Debreceni VSC|1979|Debreceni Munkás Vasutas SC (MVSC)|1989|Debreceni VSC|1995|Debreceni VSC Epona|1999|Debreceni VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |7|2005, 2006, 2007, 2009, 2010, 2012, 2014 |1|2008 |6|1925, 1995, 2003, 2004, 2016, 2023 |6|1999, 2001, 2008, 2010, 2012, 2013 |2|2003, 2007 |1|2010 |1|2008 |5|2005, 2006, 2007, 2009, 2010 |2|2008, 2011}} {{HUNfl | 1943 | 2018 | 44 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas, 2010–2012 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _cork18a | pattern_b = _cork18a | pattern_ra = _cork18a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _color_3_stripes_white | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _irn1819h |pattern_b = _irn1819h |pattern_ra = _irn1819h |pattern_sh = _adidasred |pattern_so = _color_3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _dvsc1819h | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= dc030b | body= dc030b | rightarm= dc030b | shorts= dc030b | socks= dc030b | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _dvsc1819a | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= _red_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324h | pattern_b= _debreceni2324h | pattern_ra= _debreceni2324h | pattern_sh= _debreceni2324h | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324a | pattern_b= _debreceni2324a | pattern_ra= _debreceni2324a | pattern_sh= _debreceni2324a | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvsc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/dvscfoci/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/debrecen/8KymAhn2/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/debrecen/8KymAhn2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/debreceni-vsc/startseite/verein/84/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/debreceni-vsc/18891/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Debrecen]] 5b518nw6apg0yrjphr2woc7cn4p6wym 7845871 7845870 2026-05-27T13:10:28Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845871 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Debreceno VSC |image = [[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]] |fullname = Debreceni Vasutas Sport Club |nickname = ''Loki'' |founded = [[1902]] m. |ground = [[Nagyerdei stadionas]], [[Debrecenas]] |capacity = 10 200 |chairman = {{flagicon|Hungary}} Gábor Szima |manager = {{flagicon|Hungary}} András Herczeg |league = NBI |season = 2025–2026 |position = 4 vieta, NBI |pattern_la1 = _whiteborder | pattern_la2 = _redborder | pattern_la3 = |pattern_b1 = _dvsc1819h | pattern_b2 = _dvsc1819a | pattern_b3 = |pattern_ra1 = _whiteborder | pattern_ra2 = _redborder | pattern_ra3 = |pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_sh2= _red_stripes_adidas | pattern_sh3 = |pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2= _color_3_stripes_red | pattern_so3 = |leftarm1 = dc030b | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = |body1 = | body2 = FFFFFF | body3 = |rightarm1 = dc030b | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = |shorts1 = dc030b | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = |socks1 = dc030b | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Debreceno VSC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Debrecenas|Debreceno]]. == Istorija == Klubas įkurtas [[1902]] m. {{fkp|1902|Egyetértés FC|1912|Debreceni Vasutas Sport Club (Debreceni VSC)|1948|Debreceni Vasutas SE|1949|Debreceni Lokomotív|1955|Debreceni Törekvés|1957|Debreceni VSC|1979|Debreceni Munkás Vasutas SC (MVSC)|1989|Debreceni VSC|1995|Debreceni VSC Epona|1999|Debreceni VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |7|2005, 2006, 2007, 2009, 2010, 2012, 2014 |1|2008 |6|1925, 1995, 2003, 2004, 2016, 2023 |6|1999, 2001, 2008, 2010, 2012, 2013 |2|2003, 2007 |1|2010 |1|2008 |5|2005, 2006, 2007, 2009, 2010 |2|2008, 2011}} {{HUNfl | 1943 | 2018 | 44 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas, 2010–2012 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _cork18a | pattern_b = _cork18a | pattern_ra = _cork18a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _color_3_stripes_white | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _irn1819h |pattern_b = _irn1819h |pattern_ra = _irn1819h |pattern_sh = _adidasred |pattern_so = _color_3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _dvsc1819h | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= dc030b | body= dc030b | rightarm= dc030b | shorts= dc030b | socks= dc030b | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _dvsc1819a | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= _red_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324h | pattern_b= _debreceni2324h | pattern_ra= _debreceni2324h | pattern_sh= _debreceni2324h | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324a | pattern_b= _debreceni2324a | pattern_ra= _debreceni2324a | pattern_sh= _debreceni2324a | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvsc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/dvscfoci/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/debrecen/8KymAhn2/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/debrecen/8KymAhn2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/debreceni-vsc/startseite/verein/84/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/debreceni-vsc/18891/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Debrecen]] tpv5ikdv71o3tlxy59vle6woojf0apj 7845994 7845871 2026-05-27T15:42:48Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845994 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Debreceno VSC |image = [[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]] |fullname = Debreceni Vasutas Sport Club |nickname = ''Loki'' |founded = [[1902]] m. |ground = [[Nagyerdei stadionas]], [[Debrecenas]] |capacity = 10 200 |chairman = {{flagicon|Hungary}} Gábor Szima |manager = {{flagicon|Hungary}} András Herczeg |league = NBI |season = 2025–2026 |position = 4 vieta, NBI |pattern_la1 = _whiteborder | pattern_la2 = _redborder | pattern_la3 = |pattern_b1 = _dvsc1819h | pattern_b2 = _dvsc1819a | pattern_b3 = |pattern_ra1 = _whiteborder | pattern_ra2 = _redborder | pattern_ra3 = |pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_sh2= _red_stripes_adidas | pattern_sh3 = |pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2= _color_3_stripes_red | pattern_so3 = |leftarm1 = dc030b | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = |body1 = | body2 = FFFFFF | body3 = |rightarm1 = dc030b | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = |shorts1 = dc030b | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = |socks1 = dc030b | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Debreceno VSC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Debrecenas|Debreceno]]. == Istorija == Klubas įkurtas [[1902]] m. {{fkp|1902|Egyetértés FC|1912|Debreceni Vasutas Sport Club (Debreceni VSC)|1948|Debreceni Vasutas SE|1949|Debreceni Lokomotív|1955|Debreceni Törekvés|1957|Debreceni VSC|1979|Debreceni Munkás Vasutas SC (MVSC)|1989|Debreceni VSC|1995|Debreceni VSC Epona|1999|Debreceni VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |7|2005, 2006, 2007, 2009, 2010, 2012, 2014 |1|2008 |6|1925, 1995, 2003, 2004, 2016, 2023 |6|1999, 2001, 2008, 2010, 2012, 2013 |2|2003, 2007 |1|2010 |1|2008 |5|2005, 2006, 2007, 2009, 2010 |2|2008, 2011}} {{HUNfl | 1943 | 2018 | 44 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas, 2010–2012 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Debreceni VSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DVSC-Debrecen.png|150px]]'''Debreceni VSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _cork18a | pattern_b = _cork18a | pattern_ra = _cork18a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _color_3_stripes_white | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _irn1819h |pattern_b = _irn1819h |pattern_ra = _irn1819h |pattern_sh = _adidasred |pattern_so = _color_3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _dvsc1819h | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= dc030b | body= dc030b | rightarm= dc030b | shorts= dc030b | socks= dc030b | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _dvsc1819a | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= _red_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324h | pattern_b= _debreceni2324h | pattern_ra= _debreceni2324h | pattern_sh= _debreceni2324h | pattern_so= _3_stripes_white | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _debreceni2324a | pattern_b= _debreceni2324a | pattern_ra= _debreceni2324a | pattern_sh= _debreceni2324a | pattern_so= _color_3_stripes_red | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvsc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/dvscfoci/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/debrecen/8KymAhn2/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/debrecen/8KymAhn2/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/debreceni-vsc/startseite/verein/84/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/debreceni-vsc/18891/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Debrecen]] 3u43q7rnthr6lpbl7bts7aacm2okowy Győri ETO FC 0 135916 7845894 7812257 2026-05-27T13:56:40Z Makenzis 46558 7845894 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dėro ETO | image = [[Vaizdas:Györ.gif|150px]][[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]] | fullname = Győri Egyetértés Torna<br />Osztály Football Club | founded = 1904 m. | ground = „ETO“ stadionas, [[Dėras]] | capacity = 20 000 | chairman = Imre Soós | manager = Miklós Herczeg | league = NB I | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1=|pattern_b1=_adidaslibero|pattern_ra1=| leftarm1=006633|body1=006633|rightarm1=006633|shorts1=006633|socks1=006633| pattern_la2=|pattern_b2=_adidaslibero|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Dėro ETO''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dėras|Dėro]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Keturis kartus tapo šalies čempionais. 2012–2013 m. iškovojo čempionų titulą ketvirtą kartą klubo istorijoje, tačiau netrukus prasidėjo nuosmūkis. 2013–2014 m. liko antri, 2014–2015 m. užėmė aštuntą vietą, o 2015–2016 m. sezone neteko Pirmos lygos licencijos ir buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2016–2017 m. tapo Trečios lygos nugalėtojais savo grupėje, o po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Antroje lygoje. 2022–2023 m. sezone liko tryliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1904|Györi Vagongyár ETO|1949|Stadtauswahl Györ|1950|Györi Vasas SC ETO|1952|Györi Vasas|1953|Vasas SE Györ|1954|Wilhelm Pieck Vasas ETO SK Györ|1957|Magyar Wilhelm Pieck Vágon-és Gépgyár ETO Györ|1957|Györi Vasas ETO|1965|Rába ETO Györ|1985|Györi ETO FC|1992|Rába ETO FC Györ|1994|Gyõr ETO FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |4|1963 (rud.), 1982, 1983, 2013 |3|1984, 1985, 2014 |6|1967, 1974, 1986, 2008, 2010, 2012 |4|1965, 1966, 1967, 1979 |4|1964, 1984, 2009, 2013 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1937 | 2013 | 67 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Vakarai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|7|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|8|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|12|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|7|1/2 f.}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Vengrija}} [[Zoltán Horváth]] * {{vlv|Slovakija}} [[Mário Bicák]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.de/mario-bicak/profil/spieler/40056 Mario Bicak pagal Transfermarkt]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13284/Mario_Bicak.html Slovakijos rinktinės žaidėjas: Mario Bicak]</ref> == Lietuviai == * [[Linas Pilibaitis]], [[saugas]], (2009–2014 m.) == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20gw |pattern_b = _adidasregista20gw |pattern_ra = _adidasregista20gw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidaslibero | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= | leftarm= 006633 | body= 006633 | rightarm= 006633 | shorts= 006633 | socks= 006633 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tocantinopolis16a | pattern_b= _alittihad1617a | pattern_ra= _tocantinopolis16a | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidassquadra21gw | pattern_b= _adidassquadra21gw | pattern_ra= _adidassquadra21gw | pattern_sh= _white_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 027A0F | body= 027A0F | rightarm= 027A0F | shorts= 027A0F | socks= 027A0F | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _unterhaching1819t | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[ETO FC Győr (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.eto.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etofcgyor/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/gyor/4WnsYev9/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/eto-fc-gyor/startseite/verein/6055/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/eto-fc/18892/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Gyor]] skxbub6dw5q7n61geufdh0s1h2kgr36 7845896 7845894 2026-05-27T13:58:57Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845896 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dėro ETO | image = [[Vaizdas:Györ.gif|150px]][[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]] | fullname = Győri Egyetértés Torna<br />Osztály Football Club | founded = 1904 m. | ground = „ETO“ stadionas, [[Dėras]] | capacity = 20 000 | chairman = Imre Soós | manager = Miklós Herczeg | league = NB I | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1=|pattern_b1=_adidaslibero|pattern_ra1=| leftarm1=006633|body1=006633|rightarm1=006633|shorts1=006633|socks1=006633| pattern_la2=|pattern_b2=_adidaslibero|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Dėro ETO''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dėras|Dėro]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Keturis kartus tapo šalies čempionais. 2012–2013 m. iškovojo čempionų titulą ketvirtą kartą klubo istorijoje, tačiau netrukus prasidėjo nuosmūkis. 2013–2014 m. liko antri, 2014–2015 m. užėmė aštuntą vietą, o 2015–2016 m. sezone neteko Pirmos lygos licencijos ir buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2016–2017 m. tapo Trečios lygos nugalėtojais savo grupėje, o po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Antroje lygoje. 2022–2023 m. sezone liko tryliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1904|Györi Vagongyár ETO|1949|Stadtauswahl Györ|1950|Györi Vasas SC ETO|1952|Györi Vasas|1953|Vasas SE Györ|1954|Wilhelm Pieck Vasas ETO SK Györ|1957|Magyar Wilhelm Pieck Vágon-és Gépgyár ETO Györ|1957|Györi Vasas ETO|1965|Rába ETO Györ|1985|Györi ETO FC|1992|Rába ETO FC Györ|1994|Gyõr ETO FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |4|1963 (rud.), 1982, 1983, 2013 |3|1984, 1985, 2014 |6|1967, 1974, 1986, 2008, 2010, 2012 |4|1965, 1966, 1967, 1979 |4|1964, 1984, 2009, 2013 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1937 | 2013 | 67 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Vakarai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|7|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|8|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|12|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|7|1/2 f.}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Vengrija}} [[Zoltán Horváth]] * {{vlv|Slovakija}} [[Mário Bicák]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.de/mario-bicak/profil/spieler/40056 Mario Bicak pagal Transfermarkt]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13284/Mario_Bicak.html Slovakijos rinktinės žaidėjas: Mario Bicak]</ref> == Lietuviai == * [[Linas Pilibaitis]], [[saugas]], (2009–2014 m.) == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20gw |pattern_b = _adidasregista20gw |pattern_ra = _adidasregista20gw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidaslibero | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= | leftarm= 006633 | body= 006633 | rightarm= 006633 | shorts= 006633 | socks= 006633 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tocantinopolis16a | pattern_b= _alittihad1617a | pattern_ra= _tocantinopolis16a | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidassquadra21gw | pattern_b= _adidassquadra21gw | pattern_ra= _adidassquadra21gw | pattern_sh= _white_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 027A0F | body= 027A0F | rightarm= 027A0F | shorts= 027A0F | socks= 027A0F | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _unterhaching1819t | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[ETO FC Győr (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.eto.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etofcgyor/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/gyor/4WnsYev9/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/eto-fc-gyor/startseite/verein/6055/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/eto-fc/18892/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Gyor]] jo8kbrizpdkvuu9el885pxk9zaap0wj 7845908 7845896 2026-05-27T14:24:03Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7845908 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dėro ETO | image = [[Vaizdas:Györ.gif|150px]][[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]] | fullname = Győri Egyetértés Torna<br />Osztály Football Club | founded = 1904 m. | ground = „ETO“ stadionas, [[Dėras]] | capacity = 20 000 | chairman = Imre Soós | manager = Miklós Herczeg | league = NB I | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1=|pattern_b1=_adidaslibero|pattern_ra1=| leftarm1=006633|body1=006633|rightarm1=006633|shorts1=006633|socks1=006633| pattern_la2=|pattern_b2=_adidaslibero|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Dėro ETO''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dėras|Dėro]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Keturis kartus tapo šalies čempionais. 2012–2013 m. iškovojo čempionų titulą ketvirtą kartą klubo istorijoje, tačiau netrukus prasidėjo nuosmūkis. 2013–2014 m. liko antri, 2014–2015 m. užėmė aštuntą vietą, o 2015–2016 m. sezone neteko Pirmos lygos licencijos ir buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2016–2017 m. tapo Trečios lygos nugalėtojais savo grupėje, o po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Antroje lygoje. 2022–2023 m. sezone liko tryliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1904|Györi Vagongyár ETO|1949|Stadtauswahl Györ|1950|Györi Vasas SC ETO|1952|Györi Vasas|1953|Vasas SE Györ|1954|Wilhelm Pieck Vasas ETO SK Györ|1957|Magyar Wilhelm Pieck Vágon-és Gépgyár ETO Györ|1957|Györi Vasas ETO|1965|Rába ETO Györ|1985|Györi ETO FC|1992|Rába ETO FC Györ|1994|Gyõr ETO FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |5|1963 (rud.), 1982, 1983, 2013, 2026 |3|1984, 1985, 2014 |6|1967, 1974, 1986, 2008, 2010, 2012 |4|1965, 1966, 1967, 1979 |4|1964, 1984, 2009, 2013 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1937 | 2013 | 67 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Vakarai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|7|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|8|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|12|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|7|1/2 f.}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Vengrija}} [[Zoltán Horváth]] * {{vlv|Slovakija}} [[Mário Bicák]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.de/mario-bicak/profil/spieler/40056 Mario Bicak pagal Transfermarkt]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13284/Mario_Bicak.html Slovakijos rinktinės žaidėjas: Mario Bicak]</ref> == Lietuviai == * [[Linas Pilibaitis]], [[saugas]], (2009–2014 m.) == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20gw |pattern_b = _adidasregista20gw |pattern_ra = _adidasregista20gw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidaslibero | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= | leftarm= 006633 | body= 006633 | rightarm= 006633 | shorts= 006633 | socks= 006633 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tocantinopolis16a | pattern_b= _alittihad1617a | pattern_ra= _tocantinopolis16a | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidassquadra21gw | pattern_b= _adidassquadra21gw | pattern_ra= _adidassquadra21gw | pattern_sh= _white_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 027A0F | body= 027A0F | rightarm= 027A0F | shorts= 027A0F | socks= 027A0F | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _unterhaching1819t | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[ETO FC Győr (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.eto.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etofcgyor/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/gyor/4WnsYev9/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/eto-fc-gyor/startseite/verein/6055/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/eto-fc/18892/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Gyor]] rp4z18lnjjp6qojzunen3a6xe5f3c0g 7845996 7845908 2026-05-27T15:43:15Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845996 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Dėro ETO | image = [[Vaizdas:Györ.gif|150px]][[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]] | fullname = Győri Egyetértés Torna<br />Osztály Football Club | founded = 1904 m. | ground = „ETO“ stadionas, [[Dėras]] | capacity = 20 000 | chairman = Imre Soós | manager = Miklós Herczeg | league = NB I | season = 2025–2026 | position = {{čemp}} | pattern_la1=|pattern_b1=_adidaslibero|pattern_ra1=| leftarm1=006633|body1=006633|rightarm1=006633|shorts1=006633|socks1=006633| pattern_la2=|pattern_b2=_adidaslibero|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Dėro ETO''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dėras|Dėro]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1904 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Keturis kartus tapo šalies čempionais. 2012–2013 m. iškovojo čempionų titulą ketvirtą kartą klubo istorijoje, tačiau netrukus prasidėjo nuosmūkis. 2013–2014 m. liko antri, 2014–2015 m. užėmė aštuntą vietą, o 2015–2016 m. sezone neteko Pirmos lygos licencijos ir buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2016–2017 m. tapo Trečios lygos nugalėtojais savo grupėje, o po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Antroje lygoje. 2022–2023 m. sezone liko tryliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1904|Györi Vagongyár ETO|1949|Stadtauswahl Györ|1950|Györi Vasas SC ETO|1952|Györi Vasas|1953|Vasas SE Györ|1954|Wilhelm Pieck Vasas ETO SK Györ|1957|Magyar Wilhelm Pieck Vágon-és Gépgyár ETO Györ|1957|Györi Vasas ETO|1965|Rába ETO Györ|1985|Györi ETO FC|1992|Rába ETO FC Györ|1994|Gyõr ETO FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |5|1963 (rud.), 1982, 1983, 2013, 2026 |3|1984, 1985, 2014 |6|1967, 1974, 1986, 2008, 2010, 2012 |4|1965, 1966, 1967, 1979 |4|1964, 1984, 2009, 2013 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1937 | 2013 | 67 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Vakarai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|7|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|8|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|12|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|7|1/2 f.}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{vlv|Vengrija}} [[Zoltán Horváth]] * {{vlv|Slovakija}} [[Mário Bicák]], saugas.<ref>[https://www.transfermarkt.de/mario-bicak/profil/spieler/40056 Mario Bicak pagal Transfermarkt]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13284/Mario_Bicak.html Slovakijos rinktinės žaidėjas: Mario Bicak]</ref> == Lietuviai == * [[Linas Pilibaitis]], [[saugas]], (2009–2014 m.) == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''ETO FC Győr''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:ETO FC Győr.png|150px]]'''ETO FC Győr''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20gw |pattern_b = _adidasregista20gw |pattern_ra = _adidasregista20gw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidaslibero | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= | leftarm= 006633 | body= 006633 | rightarm= 006633 | shorts= 006633 | socks= 006633 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tocantinopolis16a | pattern_b= _alittihad1617a | pattern_ra= _tocantinopolis16a | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidassquadra21gw | pattern_b= _adidassquadra21gw | pattern_ra= _adidassquadra21gw | pattern_sh= _white_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 027A0F | body= 027A0F | rightarm= 027A0F | shorts= 027A0F | socks= 027A0F | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _unterhaching1819t | pattern_ra= | pattern_sh= _adidas green | pattern_so= _color_3_stripes_green | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[ETO FC Győr (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.eto.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/etofcgyor/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/gyor/4WnsYev9/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/eto-fc-gyor/startseite/verein/6055/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/eto-fc/18892/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Gyor]] chncvq6pd52o5ruqx59y7nhloh5u6w5 Vasas FC 0 135917 7845914 7817707 2026-05-27T14:26:02Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845914 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = NB II | season = 2024–2025 | position = 3 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tapr dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] b079znqoobkiif0mg2xy43i5c7jsgcy 7845916 7845914 2026-05-27T14:30:10Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845916 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = NB II | season = 2024–2025 | position = 3 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tapr dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] fjo3qf5egbtragps8i1bjbzikcv3f2z 7845919 7845916 2026-05-27T14:30:55Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845919 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = NB II | season = 2024–2025 | position = 3 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tapr dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] n04dj9msf7n8tmmhg9i9djiofnhs4zl 7845922 7845919 2026-05-27T14:34:10Z Makenzis 46558 7845922 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tapr dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] ah08hx6v7fzlzrs4fdgszggd4hflowk 7845924 7845922 2026-05-27T14:37:26Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7845924 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tapr dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] 2mo4eygwn8aqfybaqigswafyo8zuzj9 7845928 7845924 2026-05-27T14:39:04Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845928 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga) ir tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] nx8w1gv8tiyza3007bm8n34izt3h4tt 7845929 7845928 2026-05-27T14:39:45Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845929 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezoną praleido NBI, tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] ebx4epm82z54us6w8b5q6lbmwjaoz6l 7845933 7845929 2026-05-27T14:43:08Z Makenzis 46558 7845933 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezoną praleido NBI, tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] sg21iy054cnieh0x36jgt5u6y4wh7rg 7845935 7845933 2026-05-27T14:43:51Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845935 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezoną praleido [[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|NBI]], kur tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] 3krffkyh2fuauq21kd1nci5rpku17fp 7845936 7845935 2026-05-27T14:44:17Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845936 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezoną praleido [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] ql8s9bedkfmuijkfu9klivrnmskmrwc 7846005 7845936 2026-05-27T15:45:05Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846005 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Vasas“ | image = [[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|250px]] | fullname = Vasas Football Club | founded = 1911 m. | ground = „Rudolf Illovszky“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 000 | chairman = {{vlv|}} [[László Markovits]] | manager = {{vlv|}} {{small|nežinoma}} | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, NB II | pattern_la1 = _vasas1617h | pattern_b1 = _vasas1617h | pattern_ra1 = _vasas1617h | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 0E22E9 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _vasas1617a | pattern_b2 = _vasas1617a | pattern_ra2 = _vasas1617a | pattern_sh2 = _vasas1617a | pattern_so2 = _vasas1617a | leftarm2 = C0C0C0 | body2 = C0C0C0 | rightarm2 = C0C0C0 | shorts2 = C0C0C0 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _vasas1617t | pattern_b3 = _vasas1617t | pattern_ra3 = _vasas1617t | pattern_sh3 = _adidaswhite | pattern_so3 = _3_stripes_on_white_top | leftarm3 = 8B0000 | body3 = 8B0000 | rightarm3 = 8B0000 | shorts3 = 8B0000 | socks3 = 8B0000 }} '''Budapešto „Vasas“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados (1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 m.) tapo šalies čempionais. 2017–2018 m. sezone rungtyniavo NBI (aukščiausia lyga); užėmė dvyliktą vietą ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2021–2022 m. tapo Antrosios lygos nugalėtojais ir buvo perkelti į Pirmą lygą. 2022–2023 m. sezoną praleido [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo [[Nemzeti Bajnokság II]] nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. sezono rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. {{fkp|1911|Vas- és Fémmunkások Sport Clubja (Vasások)|1943|Kinizsi Vasas Budapest|1944|Nemzeti Kinizsi Budapest|1945|Budapesti Vasas|2012|Vasas FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |6|1957, 1961, 1962, 1965, 1966, 1977 |2|1946, 1948 |12|1947, 1953, 1960, 1968, 1971, 1973, 1980, 1981, 1998, 2000, 2001, 2017 |4|1955, 1973, 1981, 1986 |4|1980, 2000, 2006, 2017 |0||0||0||0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1956]], [[1957]], [[1960]], [[1962]], [[1965]], [[1970]], [[1983]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2018 | 80 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''VASAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas SC emblema.png|150px]]'''VASAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20rw |pattern_b = _adidascondivo20rw |pattern_ra = _adidascondivo20rw |pattern_sh = _adidascondivo20rbw |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivo20wb |pattern_b = _adidascondivo20wb |pattern_ra = _adidascondivo20wb |pattern_sh = _adidascondivo20wb |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617h | pattern_b= _vasas1617h | pattern_ra= _vasas1617h | pattern_sh= _vasas1617h | pattern_so= _vasas1617h | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas1617a | pattern_b= _vasas1617a | pattern_ra= _vasas1617a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= C0C0C0 | body= C0C0C0 | rightarm= C0C0C0 | shorts= C0C0C0 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasas2223h | pattern_b= _vasas2223h | pattern_ra= _vasas2223h | pattern_sh= _vasas2223h | pattern_so= _vasas2223h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidascondivo20w | pattern_b= _adidascondivo20w | pattern_ra= _adidascondivo20w | pattern_sh= _adidascondivo20w | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://vasasfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/VasasFC/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/vasas/Eusk3D88/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/vasas-fc/startseite/verein/5378/saison_id/2022 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vasas-fc/21998/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Vasas]] 14n99zar9b54c7rn8bojcryqt9jeram Újpest FC 0 135921 7845860 7812275 2026-05-27T12:53:38Z Makenzis 46558 7845860 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Újpest“ | image = | fullname = Újpest Football Club | nickname = ''Lilák'' | founded = 1885 m. | ground = „Szusza Ferenc“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 501 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2027 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _ujpest2324h | pattern_la2 = _ujpest2425a | pattern_la3 = _ujpest2223t | pattern_b1 = _ujpest2324h | pattern_b2 = _ujpest2425a | pattern_b3 = _ujpest2223t | pattern_ra1 = _ujpest2324h | pattern_ra2 = _ujpest2425a | pattern_ra3 = _ujpest2223t | pattern_sh1 = | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 440088 | leftarm3 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | body2 = 440088 | body3 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 440088 | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 440088 | shorts3 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | socks2 = 440088 | socks3 = FFFFFF }} '''Budapešto „Újpest“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Uipešto mikrorajono. == Istorija == Klubas įkurtas 1885 m. Eilę metų varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo Vengrijai Europos turnyruose. {{fkp|1885|Újpesti TE (ÚTE Budapest)|1926|Újpest FC|1945|Újpesti TE|1949|Budapesti Dózsa SE|1956|Újpesti TE|1957|Újpesti Dózsa SC|1990|Újpesti TE|1998|Újpest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |20|1930, 1931, 1933, 1935, 1939, 1945, 1946, 1947, 1960, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1975, 1978, 1979, 1990, 1998 |20|1921, 1927, 1932, 1934, 1936, 1938, 1941, 1942, 1961, 1962, 1967, 1968, 1977, 1980, 1987, 1995, 1997, 2004, 2006, 2009 |19|1917, 1919, 1922, 1923, 1928, 1929, 1937, 1940, 1950 (rud.), 1951, 1952, 1957, 1963 (pav.), 1965, 1976, 1988, 1996, 1999, 2018 |11|1969, 1970, 1975, 1982, 1983, 1987, 1992, 2002, 2014, 2018, 2021 |7|1922, 1923, 1925, 1927, 1933, 1998, 2016 |0||0| |3|1992, 2002, 2014 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1929]], [[1939]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 99 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|3|taurė}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|5|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|6|taurė}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|5|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|8|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|10|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|7|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2324h | pattern_b= _ujpest2324h | pattern_ra= _ujpest2324h | pattern_sh= _ujpest2324h | pattern_so= _ujpest2324h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223t | pattern_b= _ujpest2223t | pattern_ra= _ujpest2223t | pattern_sh= _ujpest2223t | pattern_so= _ujpest2223t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223h | pattern_b= _ujpest2223h | pattern_ra= _ujpest2223h | pattern_sh= _ujpest2223h | pattern_so= _ujpest2223h | leftarm= 440088 | body= 440088 | rightarm= 440088 | shorts= 440088 | socks= 440088 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _borderonwhite | pattern_b= _újpest1819h | pattern_ra= _borderonwhite | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= a8985d | body= a8985d | rightarm= a8985d | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 524883 | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 524883 | body= 524883 | rightarm= 524883 | shorts= FFFFFF | socks= 524883 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Újpest FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ujpestfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ujpestfootballclub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/ujpest/02x8YFgF/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/ujpest-fc/startseite/verein/708/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ujpest-fc/18901/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ujpest]] 6o3wk7kbja79q7x43onozy7kxcd38v0 7845862 7845860 2026-05-27T12:53:47Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845862 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Újpest“ | image = | fullname = Újpest Football Club | nickname = ''Lilák'' | founded = 1885 m. | ground = „Szusza Ferenc“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 501 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2027 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _ujpest2324h | pattern_la2 = _ujpest2425a | pattern_la3 = _ujpest2223t | pattern_b1 = _ujpest2324h | pattern_b2 = _ujpest2425a | pattern_b3 = _ujpest2223t | pattern_ra1 = _ujpest2324h | pattern_ra2 = _ujpest2425a | pattern_ra3 = _ujpest2223t | pattern_sh1 = | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 440088 | leftarm3 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | body2 = 440088 | body3 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 440088 | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 440088 | shorts3 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | socks2 = 440088 | socks3 = FFFFFF }} '''Budapešto „Újpest“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Uipešto mikrorajono. == Istorija == Klubas įkurtas 1885 m. Eilę metų varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo Vengrijai Europos turnyruose. {{fkp|1885|Újpesti TE (ÚTE Budapest)|1926|Újpest FC|1945|Újpesti TE|1949|Budapesti Dózsa SE|1956|Újpesti TE|1957|Újpesti Dózsa SC|1990|Újpesti TE|1998|Újpest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |20|1930, 1931, 1933, 1935, 1939, 1945, 1946, 1947, 1960, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1975, 1978, 1979, 1990, 1998 |20|1921, 1927, 1932, 1934, 1936, 1938, 1941, 1942, 1961, 1962, 1967, 1968, 1977, 1980, 1987, 1995, 1997, 2004, 2006, 2009 |19|1917, 1919, 1922, 1923, 1928, 1929, 1937, 1940, 1950 (rud.), 1951, 1952, 1957, 1963 (pav.), 1965, 1976, 1988, 1996, 1999, 2018 |11|1969, 1970, 1975, 1982, 1983, 1987, 1992, 2002, 2014, 2018, 2021 |7|1922, 1923, 1925, 1927, 1933, 1998, 2016 |0||0| |3|1992, 2002, 2014 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1929]], [[1939]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 99 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|3|taurė}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|5|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|6|taurė}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|5|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|8|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|10|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|7|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2324h | pattern_b= _ujpest2324h | pattern_ra= _ujpest2324h | pattern_sh= _ujpest2324h | pattern_so= _ujpest2324h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223t | pattern_b= _ujpest2223t | pattern_ra= _ujpest2223t | pattern_sh= _ujpest2223t | pattern_so= _ujpest2223t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223h | pattern_b= _ujpest2223h | pattern_ra= _ujpest2223h | pattern_sh= _ujpest2223h | pattern_so= _ujpest2223h | leftarm= 440088 | body= 440088 | rightarm= 440088 | shorts= 440088 | socks= 440088 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _borderonwhite | pattern_b= _újpest1819h | pattern_ra= _borderonwhite | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= a8985d | body= a8985d | rightarm= a8985d | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 524883 | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 524883 | body= 524883 | rightarm= 524883 | shorts= FFFFFF | socks= 524883 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Újpest FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ujpestfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ujpestfootballclub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/ujpest/02x8YFgF/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/ujpest-fc/startseite/verein/708/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ujpest-fc/18901/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ujpest]] qq64elehlxh4l37dc1l9fxm1102hqd3 7846002 7845862 2026-05-27T15:44:41Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846002 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto „Újpest“ | image = | fullname = Újpest Football Club | nickname = ''Lilák'' | founded = 1885 m. | ground = „Szusza Ferenc“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 13 501 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2027 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _ujpest2324h | pattern_la2 = _ujpest2425a | pattern_la3 = _ujpest2223t | pattern_b1 = _ujpest2324h | pattern_b2 = _ujpest2425a | pattern_b3 = _ujpest2223t | pattern_ra1 = _ujpest2324h | pattern_ra2 = _ujpest2425a | pattern_ra3 = _ujpest2223t | pattern_sh1 = | pattern_sh2 = | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 440088 | leftarm3 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | body2 = 440088 | body3 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 440088 | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 440088 | shorts3 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | socks2 = 440088 | socks3 = FFFFFF }} '''Budapešto „Újpest“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Uipešto mikrorajono. == Istorija == Klubas įkurtas 1885 m. Eilę metų varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo Vengrijai Europos turnyruose. {{fkp|1885|Újpesti TE (ÚTE Budapest)|1926|Újpest FC|1945|Újpesti TE|1949|Budapesti Dózsa SE|1956|Újpesti TE|1957|Újpesti Dózsa SC|1990|Újpesti TE|1998|Újpest FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |20|1930, 1931, 1933, 1935, 1939, 1945, 1946, 1947, 1960, 1969, 1970, 1971, 1972, 1973, 1974, 1975, 1978, 1979, 1990, 1998 |20|1921, 1927, 1932, 1934, 1936, 1938, 1941, 1942, 1961, 1962, 1967, 1968, 1977, 1980, 1987, 1995, 1997, 2004, 2006, 2009 |19|1917, 1919, 1922, 1923, 1928, 1929, 1937, 1940, 1950 (rud.), 1951, 1952, 1957, 1963 (pav.), 1965, 1976, 1988, 1996, 1999, 2018 |11|1969, 1970, 1975, 1982, 1983, 1987, 1992, 2002, 2014, 2018, 2021 |7|1922, 1923, 1925, 1927, 1933, 1998, 2016 |0||0| |3|1992, 2002, 2014 |0|}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1929]], [[1939]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 99 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|7|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|3|taurė}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|5|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|6|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|6|taurė}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|5|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|8|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|10|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|7|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Újpest FC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Újpest 1885.png|150px]]'''Újpest FC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2324h | pattern_b= _ujpest2324h | pattern_ra= _ujpest2324h | pattern_sh= _ujpest2324h | pattern_so= _ujpest2324h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223t | pattern_b= _ujpest2223t | pattern_ra= _ujpest2223t | pattern_sh= _ujpest2223t | pattern_so= _ujpest2223t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ujpest2223h | pattern_b= _ujpest2223h | pattern_ra= _ujpest2223h | pattern_sh= _ujpest2223h | pattern_so= _ujpest2223h | leftarm= 440088 | body= 440088 | rightarm= 440088 | shorts= 440088 | socks= 440088 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _borderonwhite | pattern_b= _újpest1819h | pattern_ra= _borderonwhite | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= a8985d | body= a8985d | rightarm= a8985d | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 524883 | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _újpest1819t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 524883 | body= 524883 | rightarm= 524883 | shorts= FFFFFF | socks= 524883 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Újpest FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.ujpestfc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ujpestfootballclub/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/ujpest/02x8YFgF/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/ujpest-fc/startseite/verein/708/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ujpest-fc/18901/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ujpest]] 8axyhoh4qm4q777rv6ti3ydj51qkk5k Nyíregyháza Spartacus FC 0 135922 7845854 7812265 2026-05-27T12:40:16Z Makenzis 46558 7845854 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Nyredhazos „Spartacus“ |image = [[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]] |fullname = Nyíregyháza Spartacus Football Club |nickname = ''Szpari'' |founded = 1928 m. |ground = [[Nyredhazos miesto stadionas]] |capacity = 13 501 |chairman = |manager = |league = [[Nemzeti Bajnokság I]] |season = 2025–2026 |position = 9 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_bologna1516h|pattern_ra1= |leftarm1=FF0000|body1=191970|rightarm1=191970|shorts1=191970|socks1=FF0000 |pattern_la2=|pattern_b2=_thindarkbluesides|pattern_ra2= |leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Nyredhazos „Spartacus“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nyredhaza|Nyredhazos]]. == Istorija == 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko aštuonioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes. Pirmosios baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Atsakomosiose rezultatu 1-0 nugalėjo [[FC Veszprém|varžovus]] ir išliko Antroje lygoje. {{fkp|1928|Vasutas SC|1949|Lokomotív|1954|Vasutas SC|1977|Vasutas Spartacus SC|1992|Nyiregyházi FC|1997|Nyírség-Spartacus FC}} == Pasiekimai == {{HUNfl | 1980 | 2010 | 12 | 7 (1981 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|12|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|5|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|8|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|10|1/32 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Szpari.jpg| Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415h | pattern_b= _bologna1415h | pattern_ra= _bologna1415h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415a | pattern_b= _bologna1415a | pattern_ra= _bologna1415a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20r | pattern_b= _jakopremium20r | pattern_ra= _jakopremium20r | pattern_sh= _jako20rb | pattern_so= | leftarm= 191970 | body= 191970 | rightarm= 191970 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20w | pattern_b= _jakopremium20w | pattern_ra= _jakopremium20w | pattern_sh= _jako20w | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1rbw |pattern_b = _errealucas1rbw |pattern_ra = _errealucas1rbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000055 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1wnr |pattern_b = _errealucas1wnr |pattern_ra = _errealucas1wnr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://nyiregyhazaspartacus.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/people/Ny%C3%ADregyh%C3%A1za-Spartacus-FC/100063679143632/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nyiregyhaza-spartacus/startseite/verein/6058 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/nyiregyhaza-spartacus-fc/19003/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Nyiregyhaza]] 9id53ks5ytpct10lt4miay0st78okqt 7845855 7845854 2026-05-27T12:40:24Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845855 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Nyredhazos „Spartacus“ |image = [[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]] |fullname = Nyíregyháza Spartacus Football Club |nickname = ''Szpari'' |founded = 1928 m. |ground = [[Nyredhazos miesto stadionas]] |capacity = 13 501 |chairman = |manager = |league = [[Nemzeti Bajnokság I]] |season = 2025–2026 |position = 9 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_bologna1516h|pattern_ra1= |leftarm1=FF0000|body1=191970|rightarm1=191970|shorts1=191970|socks1=FF0000 |pattern_la2=|pattern_b2=_thindarkbluesides|pattern_ra2= |leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Nyredhazos „Spartacus“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nyredhaza|Nyredhazos]]. == Istorija == 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko aštuonioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes. Pirmosios baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Atsakomosiose rezultatu 1-0 nugalėjo [[FC Veszprém|varžovus]] ir išliko Antroje lygoje. {{fkp|1928|Vasutas SC|1949|Lokomotív|1954|Vasutas SC|1977|Vasutas Spartacus SC|1992|Nyiregyházi FC|1997|Nyírség-Spartacus FC}} == Pasiekimai == {{HUNfl | 1980 | 2010 | 12 | 7 (1981 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|12|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|5|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|8|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|10|1/32 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Szpari.jpg| Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415h | pattern_b= _bologna1415h | pattern_ra= _bologna1415h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415a | pattern_b= _bologna1415a | pattern_ra= _bologna1415a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20r | pattern_b= _jakopremium20r | pattern_ra= _jakopremium20r | pattern_sh= _jako20rb | pattern_so= | leftarm= 191970 | body= 191970 | rightarm= 191970 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20w | pattern_b= _jakopremium20w | pattern_ra= _jakopremium20w | pattern_sh= _jako20w | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1rbw |pattern_b = _errealucas1rbw |pattern_ra = _errealucas1rbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000055 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1wnr |pattern_b = _errealucas1wnr |pattern_ra = _errealucas1wnr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://nyiregyhazaspartacus.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/people/Ny%C3%ADregyh%C3%A1za-Spartacus-FC/100063679143632/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nyiregyhaza-spartacus/startseite/verein/6058 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/nyiregyhaza-spartacus-fc/19003/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Nyiregyhaza]] 3vaespwg2aqt8pk368qyrhr9866dvps 7845999 7845855 2026-05-27T15:44:03Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845999 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = Nyredhazos „Spartacus“ |image = [[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]] |fullname = Nyíregyháza Spartacus Football Club |nickname = ''Szpari'' |founded = 1928 m. |ground = [[Nyredhazos miesto stadionas]] |capacity = 13 501 |chairman = |manager = |league = [[Nemzeti Bajnokság I]] |season = 2025–2026 |position = 9 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_bologna1516h|pattern_ra1= |leftarm1=FF0000|body1=191970|rightarm1=191970|shorts1=191970|socks1=FF0000 |pattern_la2=|pattern_b2=_thindarkbluesides|pattern_ra2= |leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff| }} '''Nyredhazos „Spartacus“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nyredhaza|Nyredhazos]]. == Istorija == 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko aštuonioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes. Pirmosios baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Atsakomosiose rezultatu 1-0 nugalėjo [[FC Veszprém|varžovus]] ir išliko Antroje lygoje. {{fkp|1928|Vasutas SC|1949|Lokomotív|1954|Vasutas SC|1977|Vasutas Spartacus SC|1992|Nyiregyházi FC|1997|Nyírség-Spartacus FC}} == Pasiekimai == {{HUNfl | 1980 | 2010 | 12 | 7 (1981 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|12|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|5|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|8|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|10|1/32 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Nyíregyháza Spartacus''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png|150px]]'''Nyíregyháza Spartacus''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Szpari.jpg| Vaizdas:Nyíregyháza Spartacus FC.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415h | pattern_b= _bologna1415h | pattern_ra= _bologna1415h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bologna1415a | pattern_b= _bologna1415a | pattern_ra= _bologna1415a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20r | pattern_b= _jakopremium20r | pattern_ra= _jakopremium20r | pattern_sh= _jako20rb | pattern_so= | leftarm= 191970 | body= 191970 | rightarm= 191970 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopremium20w | pattern_b= _jakopremium20w | pattern_ra= _jakopremium20w | pattern_sh= _jako20w | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1rbw |pattern_b = _errealucas1rbw |pattern_ra = _errealucas1rbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000055 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _errealucas1wnr |pattern_b = _errealucas1wnr |pattern_ra = _errealucas1wnr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://nyiregyhazaspartacus.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/people/Ny%C3%ADregyh%C3%A1za-Spartacus-FC/100063679143632/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/nyiregyhaza/Srog2XNE/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nyiregyhaza-spartacus/startseite/verein/6058 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/nyiregyhaza-spartacus-fc/19003/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Nyiregyhaza]] 6xxzgeb33k5lsc03rv0otrejodyit4e Fehérvár FC 0 135926 7845957 7820787 2026-05-27T15:08:26Z Makenzis 46558 7845957 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = „Fehérvár“ |image = [[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|200px]] |fullname = MOL Fehérvár FC |nickname = ''Vidi'' |founded = 1941 m. |ground = [[Sóstói stadionas]], [[Sėkešfehėrvaras]] |capacity = 19 500 |chairman = {{flagicon|Hungary}} István Garancsi |manager = Marko Nikolić |league = Antra lyga / NB II |season = 2025–2026 |position = 8 vieta |pattern_la1 = _videoton1819h| pattern_b1 = _videoton1819h| pattern_ra1 = _videoton1819h| pattern_sh1 = _adidaswhite| pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = D40421| body1 = 0B0B61| rightarm1 = D40421| shorts1 = 0B0B61| socks1 = 0B0B61 |pattern_la2 = _molvidi1819a| pattern_b2 = _molvidi1819a| pattern_ra2 = _molvidi1819a| pattern_sh2 = _adidasblue| pattern_so2 = _molvidi1819a |leftarm2 = FFFFFF| body2 = FFFFFF| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _molvidi1819t| pattern_b3 = _molvidi1819t| pattern_ra3 = _molvidi1819t| pattern_sh3 = _adidasblue| pattern_so3 = _molvidi1819t |leftarm3 = 81DAF5| body3 = 81DAF5| rightarm3 = 81DAF5| shorts3 = 81DAF5| socks3 = 81DAF5 }} '''Sėkešfehėrvaro „Fehérvár“''' (ankstesniais metais žinomas '''''„Videoton“''''' pavadinimu) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sėkešfehėrvaras|Sėkešfehėrvaro]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1941 m. 2011 m. pirmą kartą klubo istorijoje tapo šalies čempionais. 2015 m. pavyko pakartoti šį pasiekimą, o 2018 m. trečią kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą. {{fkp|1941|Vadásztölténygyári SK|1944|Vadásztölténygyári Vasas SE|1948|FDSE Vadásztölténygyár|1950|Vadásztöltenygyári Vasas SK|1962|Székesfehérvári VT Vasas|1968|Székesfehérvári Videoton SC|1990|Videoton Székesfehérvár|1993|Parmalat FC Székesfehérvár|1995|Fehérvár Parmalat FC|1996|Fehérvár '96 FC|1996|Fehérvár Parmalat '96 FC|1996|Videoton FC Fehérvár|2004|FC Fehérvár|2009|FC Videoton|2018|MOL Vidi FC|2019|MOL Fehérvár FC}} == Emblema == <gallery widths="px" heights="px"> Videoton.gif|2010 m. logotipas FC_Videoton.png|iki 2018 m. MOL Fehérvár FC.png|Dabartinis </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |3|2011, 2015, 2018 |7|1976, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017, 2020 |3|1984, 1985, 2006 |1|2006 |5|1982, 2001, 2011, 2015, 2021 |2|2008, 2009 |0| |1|2011 |2|2006, 2010}} {{HUNfl | 1968 | 2024 | 55 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Vytautas Karvelis (1972)|Vytautas Karvelis]], puolėjas, 1996–1997 m. * [[Valdas Urbonas]], 1997–1998 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _videoton1819h | pattern_b= _videoton1819h | pattern_ra= _videoton1819h | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= D40421 | body= 0B0B61 | rightarm= D40421 | shorts= 0B0B61 | socks= 0B0B61 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819a | pattern_b= _molvidi1819a | pattern_ra= _molvidi1819a | pattern_sh= _molvidi1819a | pattern_so= _molvidi1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819t | pattern_b= _molvidi1819t | pattern_ra= _molvidi1819t | pattern_sh= _adidasblue | pattern_so= _molvidi1819t | leftarm= 81DAF5 | body= 81DAF5 | rightarm= 81DAF5 | shorts= 81DAF5 | socks= 81DAF5 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223h | pattern_b= _fehervar2223h | pattern_ra= _fehervar2223h | pattern_sh= _fehervar2223h | pattern_so= _ol2021h2 | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223A | pattern_b= _fehervar2223A | pattern_ra= _fehervar2223A | pattern_sh= _fehervar2223A | pattern_so= _fehervar2223A | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fortuna2324h | pattern_b= _fehervar2324h | pattern_ra= _fortuna2324h | pattern_sh= _whitesides | pattern_so= _fehervar2324h | leftarm= EF0000 | body= 000060 | rightarm= EF0000 | shorts= 000060 | socks= EF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidastirom23w | pattern_b= _adidastirom23w | pattern_ra= _adidastirom23w | pattern_sh= _adidastirom23w | pattern_so= _3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Fehérvár FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.molfehervarfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220512110715/https://www.molfehervarfc.hu/ |date=2022-05-12 }} * [https://www.facebook.com/fehervarfc facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/videoton/MctUvj1e/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/mol-fehervar-fc/startseite/verein/11107/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mol-fehervar-fc/18889/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Fehervar}} bdw8i85vs2ld2zppnwaogs8z8wh7ige 7845958 7845957 2026-05-27T15:08:35Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845958 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = „Fehérvár“ |image = [[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|200px]] |fullname = MOL Fehérvár FC |nickname = ''Vidi'' |founded = 1941 m. |ground = [[Sóstói stadionas]], [[Sėkešfehėrvaras]] |capacity = 19 500 |chairman = {{flagicon|Hungary}} István Garancsi |manager = Marko Nikolić |league = Antra lyga / NB II |season = 2025–2026 |position = 8 vieta |pattern_la1 = _videoton1819h| pattern_b1 = _videoton1819h| pattern_ra1 = _videoton1819h| pattern_sh1 = _adidaswhite| pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = D40421| body1 = 0B0B61| rightarm1 = D40421| shorts1 = 0B0B61| socks1 = 0B0B61 |pattern_la2 = _molvidi1819a| pattern_b2 = _molvidi1819a| pattern_ra2 = _molvidi1819a| pattern_sh2 = _adidasblue| pattern_so2 = _molvidi1819a |leftarm2 = FFFFFF| body2 = FFFFFF| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _molvidi1819t| pattern_b3 = _molvidi1819t| pattern_ra3 = _molvidi1819t| pattern_sh3 = _adidasblue| pattern_so3 = _molvidi1819t |leftarm3 = 81DAF5| body3 = 81DAF5| rightarm3 = 81DAF5| shorts3 = 81DAF5| socks3 = 81DAF5 }} '''Sėkešfehėrvaro „Fehérvár“''' (ankstesniais metais žinomas '''''„Videoton“''''' pavadinimu) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sėkešfehėrvaras|Sėkešfehėrvaro]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1941 m. 2011 m. pirmą kartą klubo istorijoje tapo šalies čempionais. 2015 m. pavyko pakartoti šį pasiekimą, o 2018 m. trečią kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą. {{fkp|1941|Vadásztölténygyári SK|1944|Vadásztölténygyári Vasas SE|1948|FDSE Vadásztölténygyár|1950|Vadásztöltenygyári Vasas SK|1962|Székesfehérvári VT Vasas|1968|Székesfehérvári Videoton SC|1990|Videoton Székesfehérvár|1993|Parmalat FC Székesfehérvár|1995|Fehérvár Parmalat FC|1996|Fehérvár '96 FC|1996|Fehérvár Parmalat '96 FC|1996|Videoton FC Fehérvár|2004|FC Fehérvár|2009|FC Videoton|2018|MOL Vidi FC|2019|MOL Fehérvár FC}} == Emblema == <gallery widths="px" heights="px"> Videoton.gif|2010 m. logotipas FC_Videoton.png|iki 2018 m. MOL Fehérvár FC.png|Dabartinis </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |3|2011, 2015, 2018 |7|1976, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017, 2020 |3|1984, 1985, 2006 |1|2006 |5|1982, 2001, 2011, 2015, 2021 |2|2008, 2009 |0| |1|2011 |2|2006, 2010}} {{HUNfl | 1968 | 2024 | 55 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Vytautas Karvelis (1972)|Vytautas Karvelis]], puolėjas, 1996–1997 m. * [[Valdas Urbonas]], 1997–1998 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _videoton1819h | pattern_b= _videoton1819h | pattern_ra= _videoton1819h | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= D40421 | body= 0B0B61 | rightarm= D40421 | shorts= 0B0B61 | socks= 0B0B61 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819a | pattern_b= _molvidi1819a | pattern_ra= _molvidi1819a | pattern_sh= _molvidi1819a | pattern_so= _molvidi1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819t | pattern_b= _molvidi1819t | pattern_ra= _molvidi1819t | pattern_sh= _adidasblue | pattern_so= _molvidi1819t | leftarm= 81DAF5 | body= 81DAF5 | rightarm= 81DAF5 | shorts= 81DAF5 | socks= 81DAF5 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223h | pattern_b= _fehervar2223h | pattern_ra= _fehervar2223h | pattern_sh= _fehervar2223h | pattern_so= _ol2021h2 | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223A | pattern_b= _fehervar2223A | pattern_ra= _fehervar2223A | pattern_sh= _fehervar2223A | pattern_so= _fehervar2223A | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fortuna2324h | pattern_b= _fehervar2324h | pattern_ra= _fortuna2324h | pattern_sh= _whitesides | pattern_so= _fehervar2324h | leftarm= EF0000 | body= 000060 | rightarm= EF0000 | shorts= 000060 | socks= EF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidastirom23w | pattern_b= _adidastirom23w | pattern_ra= _adidastirom23w | pattern_sh= _adidastirom23w | pattern_so= _3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Fehérvár FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.molfehervarfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220512110715/https://www.molfehervarfc.hu/ |date=2022-05-12 }} * [https://www.facebook.com/fehervarfc facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/videoton/MctUvj1e/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/mol-fehervar-fc/startseite/verein/11107/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mol-fehervar-fc/18889/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Fehervar}} d1zb20zpfqv2qivt1d8x0mjlxn7eep1 7846017 7845958 2026-05-27T15:49:03Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846017 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = „Fehérvár“ |image = [[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|200px]] |fullname = MOL Fehérvár FC |nickname = ''Vidi'' |founded = 1941 m. |ground = [[Sóstói stadionas]], [[Sėkešfehėrvaras]] |capacity = 19 500 |chairman = {{flagicon|Hungary}} István Garancsi |manager = Marko Nikolić |league = Antra lyga / NB II |season = 2025–2026 |position = 8 vieta |pattern_la1 = _videoton1819h| pattern_b1 = _videoton1819h| pattern_ra1 = _videoton1819h| pattern_sh1 = _adidaswhite| pattern_so1 = _color_3_stripes_white |leftarm1 = D40421| body1 = 0B0B61| rightarm1 = D40421| shorts1 = 0B0B61| socks1 = 0B0B61 |pattern_la2 = _molvidi1819a| pattern_b2 = _molvidi1819a| pattern_ra2 = _molvidi1819a| pattern_sh2 = _adidasblue| pattern_so2 = _molvidi1819a |leftarm2 = FFFFFF| body2 = FFFFFF| rightarm2 = FFFFFF| shorts2 = FFFFFF| socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _molvidi1819t| pattern_b3 = _molvidi1819t| pattern_ra3 = _molvidi1819t| pattern_sh3 = _adidasblue| pattern_so3 = _molvidi1819t |leftarm3 = 81DAF5| body3 = 81DAF5| rightarm3 = 81DAF5| shorts3 = 81DAF5| socks3 = 81DAF5 }} '''Sėkešfehėrvaro „Fehérvár“''' (ankstesniais metais žinomas '''''„Videoton“''''' pavadinimu) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sėkešfehėrvaras|Sėkešfehėrvaro]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1941 m. 2011 m. pirmą kartą klubo istorijoje tapo šalies čempionais. 2015 m. pavyko pakartoti šį pasiekimą, o 2018 m. trečią kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą. {{fkp|1941|Vadásztölténygyári SK|1944|Vadásztölténygyári Vasas SE|1948|FDSE Vadásztölténygyár|1950|Vadásztöltenygyári Vasas SK|1962|Székesfehérvári VT Vasas|1968|Székesfehérvári Videoton SC|1990|Videoton Székesfehérvár|1993|Parmalat FC Székesfehérvár|1995|Fehérvár Parmalat FC|1996|Fehérvár '96 FC|1996|Fehérvár Parmalat '96 FC|1996|Videoton FC Fehérvár|2004|FC Fehérvár|2009|FC Videoton|2018|MOL Vidi FC|2019|MOL Fehérvár FC}} == Emblema == <gallery widths="px" heights="px"> Videoton.gif|2010 m. logotipas FC_Videoton.png|iki 2018 m. MOL Fehérvár FC.png|Dabartinis </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |3|2011, 2015, 2018 |7|1976, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017, 2020 |3|1984, 1985, 2006 |1|2006 |5|1982, 2001, 2011, 2015, 2021 |2|2008, 2009 |0| |1|2011 |2|2006, 2010}} {{HUNfl | 1968 | 2024 | 55 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Vytautas Karvelis (1972)|Vytautas Karvelis]], puolėjas, 1996–1997 m. * [[Valdas Urbonas]], 1997–1998 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Fehérvár''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:MOL Fehérvár FC.png|150px]]'''Fehérvár''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _videoton1819h | pattern_b= _videoton1819h | pattern_ra= _videoton1819h | pattern_sh= _adidaswhite | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= D40421 | body= 0B0B61 | rightarm= D40421 | shorts= 0B0B61 | socks= 0B0B61 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819a | pattern_b= _molvidi1819a | pattern_ra= _molvidi1819a | pattern_sh= _molvidi1819a | pattern_so= _molvidi1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _molvidi1819t | pattern_b= _molvidi1819t | pattern_ra= _molvidi1819t | pattern_sh= _adidasblue | pattern_so= _molvidi1819t | leftarm= 81DAF5 | body= 81DAF5 | rightarm= 81DAF5 | shorts= 81DAF5 | socks= 81DAF5 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223h | pattern_b= _fehervar2223h | pattern_ra= _fehervar2223h | pattern_sh= _fehervar2223h | pattern_so= _ol2021h2 | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 0000FF | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fehervar2223A | pattern_b= _fehervar2223A | pattern_ra= _fehervar2223A | pattern_sh= _fehervar2223A | pattern_so= _fehervar2223A | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _fortuna2324h | pattern_b= _fehervar2324h | pattern_ra= _fortuna2324h | pattern_sh= _whitesides | pattern_so= _fehervar2324h | leftarm= EF0000 | body= 000060 | rightarm= EF0000 | shorts= 000060 | socks= EF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _adidastirom23w | pattern_b= _adidastirom23w | pattern_ra= _adidastirom23w | pattern_sh= _adidastirom23w | pattern_so= _3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Fehérvár FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.molfehervarfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220512110715/https://www.molfehervarfc.hu/ |date=2022-05-12 }} * [https://www.facebook.com/fehervarfc facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/videoton/MctUvj1e/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/mol-fehervar-fc/startseite/verein/11107/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mol-fehervar-fc/18889/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Fehervar}} 8zuna9okczshja29belfd3zs2voc0cr Diósgyőri VTK 0 135933 7845848 7812261 2026-05-27T12:23:20Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845848 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Miškolco „Diósgyőri“ | image = [[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]] | fullname = Diósgyőri Vasgyári Testgyakorlók Köre (DVTK) | founded = 1910 m. | ground = „DVTK“ stadionas, [[Miškolcas]] | capacity = 11 200 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2024–2025 | position = 6 vieta | pattern_la1 = _dvtk1819h | pattern_la2 = _dvtk1819a | pattern_la3 = | pattern_b1 = _dvtk1819h | pattern_b2 = _dvtk1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = _dvtk1819h | pattern_ra2 = _dvtk1819a | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = _dvtk1819h | pattern_sh2 = _dvtk1819a | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = ffffff | leftarm2 = | leftarm3 = | body1 = ffffff | body2 = | body3 = | rightarm1 = ffffff | rightarm2 = | rightarm3 = | shorts1 = ff0000 | shorts2 = | shorts3 = | socks1 = f53836 | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Miškolco „Diósgyőri“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Miškolcas|Miškolco]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1910 m. 2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į stipriausią šalies lygą. {{fkp|1910|Diósgyőri VTK|1938|Diósgyőri MÁVAG SC|1945|Diósgyőri VTK|1951|Diósgyőri Vasas|1956|Diósgyőri VTK Miskolc|1992|Diósgyőr FC|2001|Diósgyőri VTK|2004|Diósgyőr-Balaton FC|2005|Diósgyőri VTK}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |2|1924, 1979 |2|1977, 1980 |4|1942, 1965, 1981, 2014 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1940 | 2018 | 53 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas 2010 m. * [[Valdas Dambrauskas]], treneris 2025 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819h | pattern_b= _dvtk1819h | pattern_ra= _dvtk1819h | pattern_sh= _dvtk1819h | pattern_so= _dvtk1819h | leftarm= f53836 | body= f53836 | rightarm= f53836 | shorts= f53836 | socks= f53836 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819a | pattern_b= _dvtk1819a | pattern_ra= _dvtk1819a | pattern_sh= _dvtk1819a | pattern_so= _dvtk1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk2020h | pattern_b= _dvtk2020h | pattern_ra= _dvtk2020h | pattern_sh= _dvtk2020h | pattern_so= _dvtk2020h | leftarm= FF3333 | body= FF3333 | rightarm= FF3333 | shorts= FF1111 | socks= FF1111 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _delfines1314a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324h | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _walsall2021a | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324a | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _dvtk2324a | pattern_so= _dvtk2324a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324t | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _redbottom | pattern_so= _jakostutzen20br | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Diósgyőri VTK (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvtk.eu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/DVTK1910 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dvtk/QulwZyP2/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/diosgyori-vtk/startseite/verein/9241/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/diosgyori-vtk/18893/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Diosgyor]] lzoomkopax0dwa8tngbqchnnfx8uyx3 7845849 7845848 2026-05-27T12:23:29Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845849 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Miškolco „Diósgyőri“ | image = [[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]] | fullname = Diósgyőri Vasgyári Testgyakorlók Köre (DVTK) | founded = 1910 m. | ground = „DVTK“ stadionas, [[Miškolcas]] | capacity = 11 200 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2024–2025 | position = 6 vieta | pattern_la1 = _dvtk1819h | pattern_la2 = _dvtk1819a | pattern_la3 = | pattern_b1 = _dvtk1819h | pattern_b2 = _dvtk1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = _dvtk1819h | pattern_ra2 = _dvtk1819a | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = _dvtk1819h | pattern_sh2 = _dvtk1819a | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = ffffff | leftarm2 = | leftarm3 = | body1 = ffffff | body2 = | body3 = | rightarm1 = ffffff | rightarm2 = | rightarm3 = | shorts1 = ff0000 | shorts2 = | shorts3 = | socks1 = f53836 | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Miškolco „Diósgyőri“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Miškolcas|Miškolco]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1910 m. 2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į stipriausią šalies lygą. {{fkp|1910|Diósgyőri VTK|1938|Diósgyőri MÁVAG SC|1945|Diósgyőri VTK|1951|Diósgyőri Vasas|1956|Diósgyőri VTK Miskolc|1992|Diósgyőr FC|2001|Diósgyőri VTK|2004|Diósgyőr-Balaton FC|2005|Diósgyőri VTK}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |2|1924, 1979 |2|1977, 1980 |4|1942, 1965, 1981, 2014 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1940 | 2018 | 53 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas 2010 m. * [[Valdas Dambrauskas]], treneris 2025 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819h | pattern_b= _dvtk1819h | pattern_ra= _dvtk1819h | pattern_sh= _dvtk1819h | pattern_so= _dvtk1819h | leftarm= f53836 | body= f53836 | rightarm= f53836 | shorts= f53836 | socks= f53836 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819a | pattern_b= _dvtk1819a | pattern_ra= _dvtk1819a | pattern_sh= _dvtk1819a | pattern_so= _dvtk1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk2020h | pattern_b= _dvtk2020h | pattern_ra= _dvtk2020h | pattern_sh= _dvtk2020h | pattern_so= _dvtk2020h | leftarm= FF3333 | body= FF3333 | rightarm= FF3333 | shorts= FF1111 | socks= FF1111 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _delfines1314a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324h | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _walsall2021a | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324a | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _dvtk2324a | pattern_so= _dvtk2324a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324t | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _redbottom | pattern_so= _jakostutzen20br | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Diósgyőri VTK (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvtk.eu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/DVTK1910 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dvtk/QulwZyP2/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/diosgyori-vtk/startseite/verein/9241/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/diosgyori-vtk/18893/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Diosgyor]] g9m1pqdcsvwb4yzlrewu225qakkts8u 7845850 7845849 2026-05-27T12:24:12Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845850 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Miškolco „Diósgyőri“ | image = [[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]] | fullname = Diósgyőri Vasgyári Testgyakorlók Köre (DVTK) | founded = 1910 m. | ground = „DVTK“ stadionas, [[Miškolcas]] | capacity = 11 200 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2024–2025 | position = 6 vieta | pattern_la1 = _dvtk1819h | pattern_la2 = _dvtk1819a | pattern_la3 = | pattern_b1 = _dvtk1819h | pattern_b2 = _dvtk1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = _dvtk1819h | pattern_ra2 = _dvtk1819a | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = _dvtk1819h | pattern_sh2 = _dvtk1819a | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = ffffff | leftarm2 = | leftarm3 = | body1 = ffffff | body2 = | body3 = | rightarm1 = ffffff | rightarm2 = | rightarm3 = | shorts1 = ff0000 | shorts2 = | shorts3 = | socks1 = f53836 | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Miškolco „Diósgyőri“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Miškolcas|Miškolco]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1910 m. 2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į stipriausią šalies lygą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1910|Diósgyőri VTK|1938|Diósgyőri MÁVAG SC|1945|Diósgyőri VTK|1951|Diósgyőri Vasas|1956|Diósgyőri VTK Miskolc|1992|Diósgyőr FC|2001|Diósgyőri VTK|2004|Diósgyőr-Balaton FC|2005|Diósgyőri VTK}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |2|1924, 1979 |2|1977, 1980 |4|1942, 1965, 1981, 2014 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1940 | 2018 | 53 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas 2010 m. * [[Valdas Dambrauskas]], treneris 2025 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819h | pattern_b= _dvtk1819h | pattern_ra= _dvtk1819h | pattern_sh= _dvtk1819h | pattern_so= _dvtk1819h | leftarm= f53836 | body= f53836 | rightarm= f53836 | shorts= f53836 | socks= f53836 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819a | pattern_b= _dvtk1819a | pattern_ra= _dvtk1819a | pattern_sh= _dvtk1819a | pattern_so= _dvtk1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk2020h | pattern_b= _dvtk2020h | pattern_ra= _dvtk2020h | pattern_sh= _dvtk2020h | pattern_so= _dvtk2020h | leftarm= FF3333 | body= FF3333 | rightarm= FF3333 | shorts= FF1111 | socks= FF1111 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _delfines1314a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324h | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _walsall2021a | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324a | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _dvtk2324a | pattern_so= _dvtk2324a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324t | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _redbottom | pattern_so= _jakostutzen20br | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Diósgyőri VTK (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvtk.eu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/DVTK1910 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dvtk/QulwZyP2/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/diosgyori-vtk/startseite/verein/9241/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/diosgyori-vtk/18893/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Diosgyor]] npmu81hveol458cymuz1v5wq55yyr68 7845851 7845850 2026-05-27T12:24:46Z Makenzis 46558 7845851 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Miškolco „Diósgyőri“ | image = [[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]] | fullname = Diósgyőri Vasgyári Testgyakorlók Köre (DVTK) | founded = 1910 m. | ground = „DVTK“ stadionas, [[Miškolcas]] | capacity = 11 200 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 11 vieta, [[Nemzeti Bajnokság I]] | pattern_la1 = _dvtk1819h | pattern_la2 = _dvtk1819a | pattern_la3 = | pattern_b1 = _dvtk1819h | pattern_b2 = _dvtk1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = _dvtk1819h | pattern_ra2 = _dvtk1819a | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = _dvtk1819h | pattern_sh2 = _dvtk1819a | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2 = | pattern_so3 = | leftarm1 = ffffff | leftarm2 = | leftarm3 = | body1 = ffffff | body2 = | body3 = | rightarm1 = ffffff | rightarm2 = | rightarm3 = | shorts1 = ff0000 | shorts2 = | shorts3 = | socks1 = f53836 | socks2 = FFFFFF | socks3 = }} '''Miškolco „Diósgyőri“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Miškolcas|Miškolco]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1910 m. 2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Po sezono perkelti į stipriausią šalies lygą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko vienuoliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1910|Diósgyőri VTK|1938|Diósgyőri MÁVAG SC|1945|Diósgyőri VTK|1951|Diósgyőri Vasas|1956|Diósgyőri VTK Miskolc|1992|Diósgyőr FC|2001|Diósgyőri VTK|2004|Diósgyőr-Balaton FC|2005|Diósgyőri VTK}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |2|1924, 1979 |2|1977, 1980 |4|1942, 1965, 1981, 2014 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1940 | 2018 | 53 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Lietuviai == * [[Mindaugas Malinauskas]], vartininkas 2010 m. * [[Valdas Dambrauskas]], treneris 2025 m. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Diósgyőri VTK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:DiosgyoriVTK.svg|150px]]'''Diósgyőri VTK''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819h | pattern_b= _dvtk1819h | pattern_ra= _dvtk1819h | pattern_sh= _dvtk1819h | pattern_so= _dvtk1819h | leftarm= f53836 | body= f53836 | rightarm= f53836 | shorts= f53836 | socks= f53836 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk1819a | pattern_b= _dvtk1819a | pattern_ra= _dvtk1819a | pattern_sh= _dvtk1819a | pattern_so= _dvtk1819a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _dvtk2020h | pattern_b= _dvtk2020h | pattern_ra= _dvtk2020h | pattern_sh= _dvtk2020h | pattern_so= _dvtk2020h | leftarm= FF3333 | body= FF3333 | rightarm= FF3333 | shorts= FF1111 | socks= FF1111 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _delfines1314a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324h | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _walsall2021a | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324a | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _dvtk2324a | pattern_so= _dvtk2324a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thinredborder | pattern_b= _dvtk2324t | pattern_ra= _thinredborder | pattern_sh= _redbottom | pattern_so= _jakostutzen20br | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Diósgyőri VTK (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.dvtk.eu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/DVTK1910 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/dvtk/QulwZyP2/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/diosgyori-vtk/startseite/verein/9241/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/diosgyori-vtk/18893/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Diosgyor]] 18ghnftyu16108jo62pbx62hcwasfeh Paksi FC 0 135935 7845881 7812255 2026-05-27T13:21:17Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845881 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Pakšo FC | image = [[Vaizdas:Paks.gif|150px]] [[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]] | fullname = Paksi Futball Club | founded = 1952 m. | ground = PSE stadionas, [[Pakšas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2024–2025 | position = 3 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _paks1819h | pattern_b2 = _paks1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = | pattern_sh2= | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2= | pattern_so3 = | leftarm1 = 088445 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FFFFFF | body1 = 088445 | body2 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm1 = 088445 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = 088445 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = 088445 | socks1 = 088445 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''Pakšo futbolo klubas''' ({{hu|Paksi Futball Club}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Pakšas|Pakšo]]. Kurį laiką vadinosi ''Atomerőmű''. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1958 m. žaidė žemesniuose divizionuose. Nuo 2004–2005 m. varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2021–2022 m. Vengrijos futbolo taurės turnyre pasiekė finalą, kuriame susitiko su [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]].<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/league/56/0/23707/8.html Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Adatbank)]</ref> [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] finalo rungtynėse nugalėjo Pakšo futbolo klubą rezultatu 3-0 ir iškovojo šalies futbolo taurę.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/05/11/hungary/magyar-kupa/ferencvarosi-torna-club/paksi-se/3568138/ Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |2|2011, 2024 |1|2025 |1|2024 |1|2022 |0| |1|2010 |1|2011 |0|}} {{HUNfl | 2006 | 2012 | 6 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''PAKSI''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 088445 | body= 088445 | rightarm= 088445 | shorts= 088445 | socks= 088445 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22gw | pattern_b= _jakocelticmelange22gw | pattern_ra= _jakocelticmelange22gw | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22wsg | pattern_b= _jakocelticmelange22wsg | pattern_ra= _jakocelticmelange22wsg | pattern_sh= _jakoturin1819wb | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324gs | pattern_b= _jakopixel2324gs | pattern_ra= _jakopixel2324gs | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324w | pattern_b= _jakopixel2324w | pattern_ra= _jakopixel2324w | pattern_sh= _jakochallenge2122wla | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.paksifc.hu/news.php Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/paksifcofficialsite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/paks/0rhLtCWr/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/paksi-fc/startseite/verein/12163/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/paksi-fc/18898/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Paks]] rreiu9gfl7ajbjcq432sudgh87rjv6z 7845882 7845881 2026-05-27T13:21:29Z Makenzis 46558 7845882 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Pakšo FC | image = [[Vaizdas:Paks.gif|150px]] [[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]] | fullname = Paksi Futball Club | founded = 1952 m. | ground = PSE stadionas, [[Pakšas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _paks1819h | pattern_b2 = _paks1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = | pattern_sh2= | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2= | pattern_so3 = | leftarm1 = 088445 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FFFFFF | body1 = 088445 | body2 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm1 = 088445 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = 088445 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = 088445 | socks1 = 088445 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''Pakšo futbolo klubas''' ({{hu|Paksi Futball Club}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Pakšas|Pakšo]]. Kurį laiką vadinosi ''Atomerőmű''. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1958 m. žaidė žemesniuose divizionuose. Nuo 2004–2005 m. varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2021–2022 m. Vengrijos futbolo taurės turnyre pasiekė finalą, kuriame susitiko su [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]].<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/league/56/0/23707/8.html Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Adatbank)]</ref> [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] finalo rungtynėse nugalėjo Pakšo futbolo klubą rezultatu 3-0 ir iškovojo šalies futbolo taurę.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/05/11/hungary/magyar-kupa/ferencvarosi-torna-club/paksi-se/3568138/ Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |2|2011, 2024 |1|2025 |1|2024 |1|2022 |0| |1|2010 |1|2011 |0|}} {{HUNfl | 2006 | 2012 | 6 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''PAKSI''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 088445 | body= 088445 | rightarm= 088445 | shorts= 088445 | socks= 088445 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22gw | pattern_b= _jakocelticmelange22gw | pattern_ra= _jakocelticmelange22gw | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22wsg | pattern_b= _jakocelticmelange22wsg | pattern_ra= _jakocelticmelange22wsg | pattern_sh= _jakoturin1819wb | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324gs | pattern_b= _jakopixel2324gs | pattern_ra= _jakopixel2324gs | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324w | pattern_b= _jakopixel2324w | pattern_ra= _jakopixel2324w | pattern_sh= _jakochallenge2122wla | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.paksifc.hu/news.php Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/paksifcofficialsite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/paks/0rhLtCWr/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/paksi-fc/startseite/verein/12163/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/paksi-fc/18898/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Paks]] r1yj7n9vh3ge6mjspgso16gtgkjsk0p 7846000 7845882 2026-05-27T15:44:16Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846000 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Pakšo FC | image = [[Vaizdas:Paks.gif|150px]] [[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]] | fullname = Paksi Futball Club | founded = 1952 m. | ground = PSE stadionas, [[Pakšas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _paks1819h | pattern_b2 = _paks1819a | pattern_b3 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | pattern_sh1 = | pattern_sh2= | pattern_sh3 = | pattern_so1 = | pattern_so2= | pattern_so3 = | leftarm1 = 088445 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FFFFFF | body1 = 088445 | body2 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm1 = 088445 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts1 = 088445 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = 088445 | socks1 = 088445 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''Pakšo futbolo klubas''' ({{hu|Paksi Futball Club}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Pakšas|Pakšo]]. Kurį laiką vadinosi ''Atomerőmű''. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1958 m. žaidė žemesniuose divizionuose. Nuo 2004–2005 m. varžėsi [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2021–2022 m. Vengrijos futbolo taurės turnyre pasiekė finalą, kuriame susitiko su [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]].<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/league/56/0/23707/8.html Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Adatbank)]</ref> [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] finalo rungtynėse nugalėjo Pakšo futbolo klubą rezultatu 3-0 ir iškovojo šalies futbolo taurę.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/05/11/hungary/magyar-kupa/ferencvarosi-torna-club/paksi-se/3568138/ Ataskaita: Ferencvarosi 3-0 Paksi (Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |2|2011, 2024 |1|2025 |1|2024 |1|2022 |0| |1|2010 |1|2011 |0|}} {{HUNfl | 2006 | 2012 | 6 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''PAKSI''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Paksi SE logotipas.png|150px]]'''PAKSI''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 088445 | body= 088445 | rightarm= 088445 | shorts= 088445 | socks= 088445 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _paks1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22gw | pattern_b= _jakocelticmelange22gw | pattern_ra= _jakocelticmelange22gw | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakocelticmelange22wsg | pattern_b= _jakocelticmelange22wsg | pattern_ra= _jakocelticmelange22wsg | pattern_sh= _jakoturin1819wb | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324gs | pattern_b= _jakopixel2324gs | pattern_ra= _jakopixel2324gs | pattern_sh= _anzhi1819h | pattern_so= | leftarm= 008800 | body= 008800 | rightarm= 008800 | shorts= 008800 | socks= 008800 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakopixel2324w | pattern_b= _jakopixel2324w | pattern_ra= _jakopixel2324w | pattern_sh= _jakochallenge2122wla | pattern_so= _rubin1920t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.paksifc.hu/news.php Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/paksifcofficialsite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/paks/0rhLtCWr/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/paksi-fc/startseite/verein/12163/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/paksi-fc/18898/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Paks]] 06b1gtuz4uvmtnuvlkc0a8eji2upeci Békéscsaba 1912 Előre SE 0 135937 7845973 7812238 2026-05-27T15:31:12Z Makenzis 46558 7845973 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = Nemzeti Bajnokság III | season = 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] aqsm3lvjblmwu0m54ww7k4c61njb0vd 7845974 7845973 2026-05-27T15:32:01Z Makenzis 46558 7845974 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = Nemzeti Bajnokság III | season = 2025–2026 m. | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] dr37l0v6qr51odd4348o1wgxnsbty57 7845978 7845974 2026-05-27T15:33:43Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845978 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = Nemzeti Bajnokság III | season = 2025–2026 m. | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] h6okr2x1hdidedexuxdqqchi10bwtgc 7845980 7845978 2026-05-27T15:34:09Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845980 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = Nemzeti Bajnokság III | season = 2025–2026 m. | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] 8dcuukrasawtxf58hmdoc85md2jargn 7845984 7845980 2026-05-27T15:35:01Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845984 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = Nemzeti Bajnokság III | season = 2025–2026 m. | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Pietryčiai)|1|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] gtt7kc3zt3lkuvkanyhcp4s0q19afw8 7845986 7845984 2026-05-27T15:37:44Z Makenzis 46558 7845986 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Pietryčiai)|1|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] syai8y960hvsvkey08czzcb1kdoqysh 7845988 7845986 2026-05-27T15:38:37Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845988 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2023–2024 m. sezone tapo nugalėtojais trečios lygos Pietryčių zonoje ir pateko į aukštesnė pakopą. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Pietryčiai)|1|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] 0z3ugzvmvtr91h9fkoiws6lyvqs2c85 7845990 7845988 2026-05-27T15:40:03Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845990 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2023–2024 m. sezone tapo nugalėtojais trečios lygos Pietryčių zonoje ir pateko į aukštesnę pakopą. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Pietryčiai)|1|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] tqd3yrhj8yh4fymseqizr9pfkq1967r 7845991 7845990 2026-05-27T15:41:29Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845991 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Bekeščabos „Előre“ | image = [[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]] | fullname = Békéscsaba 1912 Előre SE | founded = 1912 m. spalio 22 d. | ground = ''Kórház utcai'', [[Bekeščaba]] | capacity = 13 000 | chairman = Kozma János | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 16 vieta, Nemzeti Bajnokság II | pattern_la1=_whitelines | pattern_b1=_thinwhitesides | pattern_ra1=_whitelines | pattern_sh1 = _adidaswhite | pattern_so1 = _3_stripes_on_white_top | leftarm1=4B0082 | body1=4B0082 | rightarm1=4B0082 | shorts1=4B0082 | socks1=4B0082 | pattern_la2=_blacklines | pattern_b2=_thinpurplesides | pattern_ra2=_blacklines | pattern_sh2 = _adidasonwhite | pattern_so2 = _3_stripes_black | leftarm2=FFFFFF | body2=FFFFFF | rightarm2=FFFFFF | shorts2=FFFFFF | socks2=FFFFFF }} '''Bekeščabos „Előre“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bekeščaba|Bekeščabos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Pirmą kartą pateko 1945 m. Stipriausioje lygoje rungtyniavo eilę sezonų, bet titulų iškovojo. 2005 m. iškrito į žemesnį divizioną. 2022–2023 m. Antroje lygoje tarp dvidešimties dalyvių liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į Trečią lygą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje. 2023–2024 m. sezone tapo nugalėtojais trečios lygos Pietryčių zonoje ir pateko į aukštesnę pakopą. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi Trečioje lygoje – [[Nemzeti Bajnokság III]]. {{fkp|1912|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1934|Békéscsabai Törekvés SE|1948|Békéscsabai Előre Munkás Egyesület|1950|Békéscsabai Épitök|1963|Békéscsabai Előre SC|1970|Békéscsabai Előre Spartacus SC|1990|Békéscsabai Előre FC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |1|1994 |1|1988 |0| |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1945 | 2005 | 28 | 3}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|5|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|3|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|15|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|15|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|15|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|19 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Pietryčiai)|1|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[File:Bekescsaba-Elore.png|150px]]'''Békéscsaba 1912 Előre''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819h |pattern_b = _argeșpitești1819h |pattern_ra = _argeșpitești1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4f2b83 |socks = 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _argeșpitești1819a |pattern_b = _argeșpitești1819a |pattern_ra = _argeșpitești1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1nw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000066 |body = FFFFFF |rightarm = 000066 |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronnash1sa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = DDDDDD |body = FFFFFF |rightarm = DDDDDD |shorts = DDDDDD |socks = DDDDDD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23pw |pattern_b = _macronthemiseco23pw |pattern_ra = _macronthemiseco23pw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 4B0082 |socks = 4B0082 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wrb |pattern_b = _macronthemiseco23wrb |pattern_ra = _macronthemiseco23wrb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7vw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 6000BF |body = FFFFFF |rightarm = 6000BF |shorts = 6000BF |socks = 6000BF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampionship7wrb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Békéscsaba 1912 Előre SE|no=T}} * [http://www.1912elore.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/bekescsaba-1912/S4fYDBhR/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/bekescsaba-1912-elore-se/startseite/verein/6049/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bekescsabai-1912-elore/23083/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Bekescsaba]] ad9z5qxd5vu1vl63fi9ejmey9gd11g0 Budapesti VSC 0 135939 7845954 7819983 2026-05-27T15:04:23Z Makenzis 46558 7845954 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto VSC <br /> BVSC-Zugló | image = [[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]] | fullname = Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló | founded = 1911 m. | defunct = 2001 m. | ground = ''Szőnyi úti Stadion'', [[Budapeštas]] | capacity = 12 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] (NBII) | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la2 = | pattern_ra2 = |pattern_la1= |pattern_b1=_shoulder_stripes_yellow_stripes |pattern_sh1=_yellow_stripes_adidas |pattern_ra1= |leftarm1=0000ff |body1=0000ff |rightarm1=0000ff |shorts1=0000ff |socks1=0000ff |body2=FFFF00 |leftarm2=FFFF00 |rightarm2=FFFF00 |shorts2=FFFF00 |socks2=FFFF00 |pattern_b2=_shoulder_stripes_blue_stripes |pattern_sh2=_blue_stripes_adidas |pattern_so1=_color_3_stripes_yellow |pattern_so2=_color_3_stripes_blue }} '''Budapešto BVSC''' arba '''BVSC-Zugló''' ({{hu|Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo Vengrijos aukščiausioje futbolo lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]]. 1998–1999 m. sezone liko septyniolikti, buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2001 m. futbolo ekipos buvo išformuotos. === Atgimimas === 2012 m. liepos 18 d. BVSC po 10 metų pertraukos subūrė suaugusiųjų futbolo komandą, dalyvavusią Budapešto Labdarugó Szövetség IV varžybose. 2018–2019 m. sezone tapo Budapešto bajnokság II pirmenybių nugalėtojais. 2019–2020 m. rungtyniavo Budapešto bajnokság I pirmenybėse ir tapo nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. seono rungtyniavo Trečioje nacionalinėje lygoje (III pakopa). Dėl pandemijos grėsmių pirmenybės buvo sustabdytos, vėliau nutrauktos. 2020–2021 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság III]] sezone klubas užėmė antrąją vietą. 2022 m. birželio 22 d. naujuoju klubo vyr. treneriu buvo paskirtas Flóriánas Urbánas. 2022–2023 m. „BVSC-Zugló“ užėmė 1 vietą [[Nemzeti Bajnokság II|NB III]] Rytų grupėje. Dėl patekimo į [[Nemzeti Bajnokság II]] žaidė atkrintamąsias rungtynes. Jose bebdru dviejų rungtynių rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus. Nuo 2023–2024 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1911|Budapesti VSC|1914|Konzum|1946|Lokomotiv|1954|Budapesti TSE ''(prijungus [[Elore Budapest]] ir [[Postas Budapest]] klubus)|1956|Budapesti VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|1996 |0| |0| |2|1996, 1997 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1958 | 1999 | 10 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|III {{small|(Rytų grupė)}}|1|}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|13|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|9|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |'''BVSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _goldborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _goldborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowshoulders | pattern_b= _yellowshoulders | pattern_ra= _yellowshoulders | pattern_sh= _yellowbottom | pattern_so= _yellowtop | leftarm= 0000CD | body= 0000CD | rightarm= 0000CD | shorts= 0000CD | socks= 0000CD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueshoulders | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= _blueshoulders | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _shoulder_stripes_yellow_stripes | pattern_ra= | pattern_sh= _yellow_stripes_adidas | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blue_stripes_adidas | pattern_b= _shoulder_stripes_blue_stripes | pattern_ra= _blue_stripes_adidas | pattern_sh= _blue_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_blue | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://bvsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/bvsczuglosportegyesulet facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapesti-vsc/startseite/verein/22516 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bvsc-zuglo/37846/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budapest Vsc]] r5z1ecm80t5cuam74ehv56rr637tb37 7845956 7845954 2026-05-27T15:07:15Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845956 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto VSC <br /> BVSC-Zugló | image = [[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]] | fullname = Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló | founded = 1911 m. | defunct = 2001 m. | ground = ''Szőnyi úti Stadion'', [[Budapeštas]] | capacity = 12 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] (NBII) | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la2 = | pattern_ra2 = |pattern_la1= |pattern_b1=_shoulder_stripes_yellow_stripes |pattern_sh1=_yellow_stripes_adidas |pattern_ra1= |leftarm1=0000ff |body1=0000ff |rightarm1=0000ff |shorts1=0000ff |socks1=0000ff |body2=FFFF00 |leftarm2=FFFF00 |rightarm2=FFFF00 |shorts2=FFFF00 |socks2=FFFF00 |pattern_b2=_shoulder_stripes_blue_stripes |pattern_sh2=_blue_stripes_adidas |pattern_so1=_color_3_stripes_yellow |pattern_so2=_color_3_stripes_blue }} '''Budapešto BVSC''' arba '''BVSC-Zugló''' ({{hu|Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo Vengrijos aukščiausioje futbolo lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]]. 1998–1999 m. sezone liko septyniolikti, buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2001 m. futbolo ekipos buvo išformuotos. === Atgimimas === 2012 m. liepos 18 d. BVSC po 10 metų pertraukos subūrė suaugusiųjų futbolo komandą, dalyvavusią Budapešto Labdarugó Szövetség IV varžybose. 2018–2019 m. sezone tapo Budapešto bajnokság II pirmenybių nugalėtojais. 2019–2020 m. rungtyniavo Budapešto bajnokság I pirmenybėse ir tapo nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. seono rungtyniavo Trečioje nacionalinėje lygoje (III pakopa). Dėl pandemijos grėsmių pirmenybės buvo sustabdytos, vėliau nutrauktos. 2020–2021 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság III]] sezone klubas užėmė antrąją vietą. 2022 m. birželio 22 d. naujuoju klubo vyr. treneriu buvo paskirtas Flóriánas Urbánas. 2022–2023 m. „BVSC-Zugló“ užėmė 1 vietą [[Nemzeti Bajnokság II|NB III]] Rytų grupėje. Dėl patekimo į [[Nemzeti Bajnokság II]] žaidė atkrintamąsias rungtynes. Jose bebdru dviejų rungtynių rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus. Nuo 2023–2024 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1911|Budapesti VSC|1914|Konzum|1946|Lokomotiv|1954|Budapesti TSE ''(prijungus [[Elore Budapest]] ir [[Postas Budapest]] klubus)|1956|Budapesti VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|1996 |0| |0| |2|1996, 1997 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1958 | 1999 | 10 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|III {{small|(Rytų grupė)}}|1|}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|13|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|9|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |'''BVSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _goldborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _goldborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowshoulders | pattern_b= _yellowshoulders | pattern_ra= _yellowshoulders | pattern_sh= _yellowbottom | pattern_so= _yellowtop | leftarm= 0000CD | body= 0000CD | rightarm= 0000CD | shorts= 0000CD | socks= 0000CD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueshoulders | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= _blueshoulders | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _shoulder_stripes_yellow_stripes | pattern_ra= | pattern_sh= _yellow_stripes_adidas | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blue_stripes_adidas | pattern_b= _shoulder_stripes_blue_stripes | pattern_ra= _blue_stripes_adidas | pattern_sh= _blue_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_blue | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://bvsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/bvsczuglosportegyesulet facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapesti-vsc/startseite/verein/22516 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bvsc-zuglo/37846/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budapest Vsc]] a472a1wgpl84qffs7ais3ndyjhkxf6o 7846016 7845956 2026-05-27T15:48:45Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846016 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budapešto VSC <br /> BVSC-Zugló | image = [[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]] | fullname = Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló | founded = 1911 m. | defunct = 2001 m. | ground = ''Szőnyi úti Stadion'', [[Budapeštas]] | capacity = 12 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] (NBII) | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la2 = | pattern_ra2 = |pattern_la1= |pattern_b1=_shoulder_stripes_yellow_stripes |pattern_sh1=_yellow_stripes_adidas |pattern_ra1= |leftarm1=0000ff |body1=0000ff |rightarm1=0000ff |shorts1=0000ff |socks1=0000ff |body2=FFFF00 |leftarm2=FFFF00 |rightarm2=FFFF00 |shorts2=FFFF00 |socks2=FFFF00 |pattern_b2=_shoulder_stripes_blue_stripes |pattern_sh2=_blue_stripes_adidas |pattern_so1=_color_3_stripes_yellow |pattern_so2=_color_3_stripes_blue }} '''Budapešto BVSC''' arba '''BVSC-Zugló''' ({{hu|Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo Vengrijos aukščiausioje futbolo lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]]. 1998–1999 m. sezone liko septyniolikti, buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2001 m. futbolo ekipos buvo išformuotos. === Atgimimas === 2012 m. liepos 18 d. BVSC po 10 metų pertraukos subūrė suaugusiųjų futbolo komandą, dalyvavusią Budapešto Labdarugó Szövetség IV varžybose. 2018–2019 m. sezone tapo Budapešto bajnokság II pirmenybių nugalėtojais. 2019–2020 m. rungtyniavo Budapešto bajnokság I pirmenybėse ir tapo nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. seono rungtyniavo Trečioje nacionalinėje lygoje (III pakopa). Dėl pandemijos grėsmių pirmenybės buvo sustabdytos, vėliau nutrauktos. 2020–2021 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság III]] sezone klubas užėmė antrąją vietą. 2022 m. birželio 22 d. naujuoju klubo vyr. treneriu buvo paskirtas Flóriánas Urbánas. 2022–2023 m. „BVSC-Zugló“ užėmė 1 vietą [[Nemzeti Bajnokság II|NB III]] Rytų grupėje. Dėl patekimo į [[Nemzeti Bajnokság II]] žaidė atkrintamąsias rungtynes. Jose bebdru dviejų rungtynių rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus. Nuo 2023–2024 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1911|Budapesti VSC|1914|Konzum|1946|Lokomotiv|1954|Budapesti TSE ''(prijungus [[Elore Budapest]] ir [[Postas Budapest]] klubus)|1956|Budapesti VSC}} == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|1996 |0| |0| |2|1996, 1997 |0||0||0||0|}} {{HUNfl | 1958 | 1999 | 10 | 2}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|III {{small|(Rytų grupė)}}|1|}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|13|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|9|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |'''BVSC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' | style="background:Gold;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _goldborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _goldborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowshoulders | pattern_b= _yellowshoulders | pattern_ra= _yellowshoulders | pattern_sh= _yellowbottom | pattern_so= _yellowtop | leftarm= 0000CD | body= 0000CD | rightarm= 0000CD | shorts= 0000CD | socks= 0000CD | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueshoulders | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= _blueshoulders | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _shoulder_stripes_yellow_stripes | pattern_ra= | pattern_sh= _yellow_stripes_adidas | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blue_stripes_adidas | pattern_b= _shoulder_stripes_blue_stripes | pattern_ra= _blue_stripes_adidas | pattern_sh= _blue_stripes_adidas | pattern_so= _color_3_stripes_blue | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://bvsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/bvsczuglosportegyesulet facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/budapesti-vsc/startseite/verein/22516 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bvsc-zuglo/37846/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budapest Vsc]] 64eruhw5wmkenknmdw6wxxm537fzsra Ferencvárosi TC 0 135944 7845890 7811155 2026-05-27T13:55:30Z Makenzis 46558 7845890 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Robbie Keane]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020-21 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-i/20202021/regular-season/r58715/</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko [[2021]] m. [[liepos 20]] d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko [[2021]] m. [[liepos 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === [[2023 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == Atnaujinta: [[2023 m.]] [[rugsėjo 1]] d.<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2019-08-01}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=3|nat=MAR|name=[[Samy Mmaee]]|pos=DF}} {{Fs player|no=4|nat=NED|name=[[Mats Knoester]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BIH|name=[[Muhamed Bešić]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=TUN|name=[[Mohamed Ali Ben Romdhane]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=NOR|name=[[Tokmac Nguen]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=GHA|name=[[Owusu Kwabena]]|pos=FW}} {{Fs player|no=13|nat=NGR|name=[[Anderson Esiti]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BIH|name=[[Amer Gojak]]|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=BIH|name=[[Eldar Ćivić]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=[[Dávid Sigér]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=[[Barnabás Varga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=MLI|name=[[Adama Malouda Traoré]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=SUR|name=[[Myenty Abena]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Lóránd Pászka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=NGA|name=[[Tosin Kehinde]]|pos=FW}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=Ibrahim Cissé|pos=DF}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Péter Baráth]]|pos=MF}} {{Fs player|no=31|nat=USA|name=[[Henry Wingo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=50|nat=BRA|name=Marquinhos|pos=FW}} {{Fs player|no=52|nat=DEN|name=[[Nikolai Baden Frederiksen]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[SBV Vitesse|Vitesse]]}}}} {{Fs player|no=68|nat=HUN|name=[[Ádám Halmai]]|pos=FW}} {{Fs player|no=72|nat=SRB|name=[[Aleksandar Pešić]]|pos=FW}} {{Fs player|no=76|nat=HUN|name=[[Krisztián Lisztes]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Damir Redzic]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs player|no=99|nat=ECU|name=Cristian Ramírez|pos=DF}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |36|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |24|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 96 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} cbngmsqmbbdcxfkmji21xhclb39bg7b 7845891 7845890 2026-05-27T13:55:49Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ 7845891 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Robbie Keane]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020-21 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-i/20202021/regular-season/r58715/</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko [[2021]] m. [[liepos 20]] d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko [[2021]] m. [[liepos 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === [[2023 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == Atnaujinta: [[2023 m.]] [[rugsėjo 1]] d.<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2019-08-01}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=3|nat=MAR|name=[[Samy Mmaee]]|pos=DF}} {{Fs player|no=4|nat=NED|name=[[Mats Knoester]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BIH|name=[[Muhamed Bešić]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=TUN|name=[[Mohamed Ali Ben Romdhane]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=NOR|name=[[Tokmac Nguen]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=GHA|name=[[Owusu Kwabena]]|pos=FW}} {{Fs player|no=13|nat=NGR|name=[[Anderson Esiti]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BIH|name=[[Amer Gojak]]|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=BIH|name=[[Eldar Ćivić]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=[[Dávid Sigér]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=[[Barnabás Varga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=MLI|name=[[Adama Malouda Traoré]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=SUR|name=[[Myenty Abena]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Lóránd Pászka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=NGA|name=[[Tosin Kehinde]]|pos=FW}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=Ibrahim Cissé|pos=DF}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Péter Baráth]]|pos=MF}} {{Fs player|no=31|nat=USA|name=[[Henry Wingo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=50|nat=BRA|name=Marquinhos|pos=FW}} {{Fs player|no=52|nat=DEN|name=[[Nikolai Baden Frederiksen]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[SBV Vitesse|Vitesse]]}}}} {{Fs player|no=68|nat=HUN|name=[[Ádám Halmai]]|pos=FW}} {{Fs player|no=72|nat=SRB|name=[[Aleksandar Pešić]]|pos=FW}} {{Fs player|no=76|nat=HUN|name=[[Krisztián Lisztes]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Damir Redzic]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs player|no=99|nat=ECU|name=Cristian Ramírez|pos=DF}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |24|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 96 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} njppi28wx44sh7advobjmptcljrcp07 7845892 7845891 2026-05-27T13:56:08Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845892 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Robbie Keane]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020-21 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-i/20202021/regular-season/r58715/</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko [[2021]] m. [[liepos 20]] d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko [[2021]] m. [[liepos 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === [[2023 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == Atnaujinta: [[2023 m.]] [[rugsėjo 1]] d.<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2019-08-01}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=3|nat=MAR|name=[[Samy Mmaee]]|pos=DF}} {{Fs player|no=4|nat=NED|name=[[Mats Knoester]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BIH|name=[[Muhamed Bešić]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=TUN|name=[[Mohamed Ali Ben Romdhane]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=NOR|name=[[Tokmac Nguen]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=GHA|name=[[Owusu Kwabena]]|pos=FW}} {{Fs player|no=13|nat=NGR|name=[[Anderson Esiti]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BIH|name=[[Amer Gojak]]|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=BIH|name=[[Eldar Ćivić]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=[[Dávid Sigér]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=[[Barnabás Varga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=MLI|name=[[Adama Malouda Traoré]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=SUR|name=[[Myenty Abena]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Lóránd Pászka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=NGA|name=[[Tosin Kehinde]]|pos=FW}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=Ibrahim Cissé|pos=DF}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Péter Baráth]]|pos=MF}} {{Fs player|no=31|nat=USA|name=[[Henry Wingo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=50|nat=BRA|name=Marquinhos|pos=FW}} {{Fs player|no=52|nat=DEN|name=[[Nikolai Baden Frederiksen]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[SBV Vitesse|Vitesse]]}}}} {{Fs player|no=68|nat=HUN|name=[[Ádám Halmai]]|pos=FW}} {{Fs player|no=72|nat=SRB|name=[[Aleksandar Pešić]]|pos=FW}} {{Fs player|no=76|nat=HUN|name=[[Krisztián Lisztes]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Damir Redzic]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs player|no=99|nat=ECU|name=Cristian Ramírez|pos=DF}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |24|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 96 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} rx55pcn8ykzrk19h2808c7f4lhh4m0n 7845995 7845892 2026-05-27T15:43:02Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845995 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[Ferencvárosi TC (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Budapešto „Ferencváros“ | image = [[Vaizdas:Ferencvárosi TC.png|150px]] | fullname = Ferencvárosi Torna Club | nickname = ''Fradi'', ''Zöld Sasok'' | founded = 1899 m. | ground = „Groupama Arena“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 18 100 | chairman = Gábor Kubatov | manager = [[Robbie Keane]] | league = [[Nemzeti Bajnokság I]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _ferencvarositc2122h | pattern_la2 = _ferencvarositc2021a | pattern_b1 = _ferencvarositc2122h | pattern_b2 = _ferencvarositc2021a | pattern_ra1 = _ferencvarositc2122h | pattern_ra2 = _ferencvarositc2021a | pattern_sh1 = _ferencvarositc2122h | pattern_sh2 = _ferencvarositc2021a | pattern_so1 = | pattern_so2 = _ferencvarositc2021a | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 000000 | body1 = FFFFFF | body2 = 000000 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 000000 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 000000 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 000000 }} '''Budapešto „Ferencváros“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Ferencvarošo mikrorajono. Šis straipsnis apie pagrindinę vyrų futbolo komandą. == Istorija == 1899 m. įkurtas klubas. '''„Ferencvaros"''' – populiariausias ir tituluočiausias Vengrijos sporto klubas. Jame sportuoja įvairių sporto šakų atstovai. ; Futbolo komandos (vyrai, moterys) Pastarieji metai vieni iš sėkmingiausių klubo istorijoje – „Ferencváros“ šalies čempionu tapo keturiskart iš eilės (2018–2019, 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m.). Moterų ekipa irgi kovojo dėl aukščiausių vietų. 2020-21 metų sezone komanda praktiškai neturėjo lygių pralaimėjo tik kartą ir artimiausius varžovus aplenkė net 20 taškų.<ref>https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-i/20202021/regular-season/r58715/</ref> === Čempionų lyga: kova prieš FK Žalgiris === [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Antrojo etapo rungtynės vyko [[Vengrija|Vengrijoje]] [[Groupama Aréna]], o atsakomosios–[[Lietuva|Lietuvoje]], [[LFF stadionas|LFF stadione]].<ref>https://www.footballwebpages.co.uk/match/2021-2022/champions-league/ferencvarosi-tc/zalgiris-vilnius/383455</ref> Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko [[2021]] m. [[liepos 20]] d. [[Budapeštas|Budapešte]], vengrai nugalėjo rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295/</ref> Atsakomosios rungtynės įvyko [[2021]] m. [[liepos 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/27/europe/uefa-champions-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/3517573/</ref> Vengrai dar kartą nugalėjo [[FK Žalgiris|žalgiriečius]]. Šį kartą rezultatas buvo 3:1 vengrų naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/437534/zalgiris-baige-savo-pasirodyma-cempionu-lygos-atrankoje</ref> === 2023 m.: rungtynės prieš Vilniaus „Žalgirį“ === [[2023 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. atsakomosiose rungtynėse Vengrijoje dar kartą sutriuškino [[FK Žalgiris|Žalgirį]]. Mačas baigėsi rezultatu 3-0, o bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 7-0 Vengrijos klubo naudai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/483392/europoje-si-sezona-nezais-dar-karta-sutriuskintas-zalgiris-baige-pasirodyma-konferenciju-lygos-atrankoje</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/</ref><ref>https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe</ref> {{fkp|1899|Ferencvárosi TC (FTC)|1926|Ferencvárosi FC|1944|Ferencvárosi TC|1949|ÉDOSZ SE|1951|Kinizsi SE|1957|Ferencvárosi TC}} == Sudėtis == Atnaujinta: [[2023 m.]] [[rugsėjo 1]] d.<ref>{{Cite web|url=https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/jatekoskeret|title=Ferencvaros - First team squad|website=www.fradi.hu|language=hu|access-date=2019-08-01}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=HUN|name=[[Ádám Varga]]|pos=GK}} {{Fs player|no=3|nat=MAR|name=[[Samy Mmaee]]|pos=DF}} {{Fs player|no=4|nat=NED|name=[[Mats Knoester]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BIH|name=[[Muhamed Bešić]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=TUN|name=[[Mohamed Ali Ben Romdhane]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=NOR|name=[[Tokmac Nguen]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=GHA|name=[[Owusu Kwabena]]|pos=FW}} {{Fs player|no=13|nat=NGR|name=[[Anderson Esiti]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BIH|name=[[Amer Gojak]]|pos=MF}} {{Fs player|no=15|nat=ISR|name=[[Mohammad Abu Fani]]|pos=MF}} {{Fs player|no=16|nat=NOR|name=[[Kristoffer Zachariassen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=BIH|name=[[Eldar Ćivić]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=[[Dávid Sigér]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=[[Barnabás Varga]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=MLI|name=[[Adama Malouda Traoré]]|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=HUN|name=[[Endre Botka]]|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=SUR|name=[[Myenty Abena]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=HUN|name=[[Lóránd Pászka]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=NGA|name=[[Tosin Kehinde]]|pos=FW}} {{Fs player|no=25|nat=LAT|name=[[Cebrail Makreckis]]|pos=MF}} {{Fs player|no=27|nat=FRA|name=Ibrahim Cissé|pos=DF}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=[[Gergő Szécsi]]|pos=GK}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=[[Péter Baráth]]|pos=MF}} {{Fs player|no=31|nat=USA|name=[[Henry Wingo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=50|nat=BRA|name=Marquinhos|pos=FW}} {{Fs player|no=52|nat=DEN|name=[[Nikolai Baden Frederiksen]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[SBV Vitesse|Vitesse]]}}}} {{Fs player|no=68|nat=HUN|name=[[Ádám Halmai]]|pos=FW}} {{Fs player|no=72|nat=SRB|name=[[Aleksandar Pešić]]|pos=FW}} {{Fs player|no=76|nat=HUN|name=[[Krisztián Lisztes]]|pos=MF}} {{Fs player|no=77|nat=HUN|name=[[Damir Redzic]]|pos=FW}} {{Fs player|no=90|nat=HUN|name=[[Dénes Dibusz]]|pos=GK|other=kapitonas}} {{Fs player|no=99|nat=ECU|name=Cristian Ramírez|pos=DF}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''Ferencvárosi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png|150px]]'''Ferencvárosi''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=_ferencvaros1112 stripes| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= FFFFFF | body= 008000 | rightarm= FFFFFF | shorts= 257e48 | socks= 257e48 | title= {{small|2011–2012 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarosi1415h| pattern_b= _ferencvarosi1415h| pattern_ra= _ferencvarosi1415h| pattern_sh= _ferencvarosi1415h| pattern_so= _ferencvarosi1415h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2014–2015 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1617h| pattern_b= _ferencvarositc1617h| pattern_ra= _ferencvarositc1617h| pattern_sh= _red_stripes| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1718h| pattern_b= _ferencvarositc1718h| pattern_ra= _ferencvarositc1718h| pattern_sh= _ferencvarositc1718h| pattern_so= _ferencvarositc1718h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc1920h| pattern_b= _ferencvarositc1920h| pattern_ra= _ferencvarositc1920h| pattern_sh= _ferencvarositc1920h| pattern_so= _ferencvarositc1920h| leftarm= 008241 | body= 008241 | rightarm= 008241 | shorts= 008241 | socks= 008241 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2122h| pattern_b= _ferencvarositc2122h| pattern_ra= _ferencvarositc2122h| pattern_sh= _ferencvarositc2122h| pattern_so= _ferencvarositc2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _ferencvarositc2324h| pattern_b= _ferencvarositc2324h| pattern_ra= _ferencvarositc2324h| pattern_sh= _ferencvarositc2324h| pattern_so= _ferencvarositc2324h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Logotipai == <gallery> Vaizdas:Ferencvaros TC senoji emblema.png| Vaizdas:Ferencvárosi TC.png| </gallery> == Pasiekimai == {{HUNfut |36|1903, 1905, 1907, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1926, 1927, 1928, 1932, 1934, 1938, 1940, 1941, 1949, 1963 (pav.), 1964, 1967, 1968, 1976, 1981, 1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2016, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 |37|1902, 1904, 1908, 1914, 1918, 1919, 1922, 1925, 1929, 1930, 1935, 1937, 1939, 1944, 1945, 1950 (pav.), 1960, 1965, 1966, 1970, 1971, 1973, 1974, 1979, 1982, 1983, 1989, 1991, 1998, 1999, 2002, 2003, 2005, 2011, 2015, 2018, 2026 |21|1901, 1920, 1921, 1924, 1931, 1933, 1936, 1943, 1948, 1954, 1955, 1958, 1962, 1963 (rud.), 1969, 1975, 1977, 1990, 1993, 1997, 2014 |24|1913, 1922, 1927, 1928, 1933, 1935, 1942, 1943, 1944, 1956, 1972, 1974, 1976, 1978, 1991, 1993, 1994, 1995, 2003, 2004, 2015, 2016, 2017, 2022 |10|1912, 1931, 1932, 1966, 1977, 1979, 1986, 1989, 2005, 2024 |0||0| |4|1993, 1994, 1995, 2004 |2|1992, 2003}} * [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1928]], [[1937]] m.) {{HUNfl | 1926 | 2024 | 96 | {{čemp}}}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|2|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|1|}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|1|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|1|taurė}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|1|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|1|finalas}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|1|}} |} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = Pirmosios | date = {{Start date|2023|08|24|df=y}} | time = 19:00 | team1 = [[FK Žalgiris]] | team2 = Ferencvárosi | score = 0–4 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/24/europe/uefa-europa-conference-league/fk-zalgiris-vilnius/ferencvarosi-torna-club/4207778/ Ataskaita] | goals1 = | goals2 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|17}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|65|11m}} <br /> [[Aleksandar Pešić]] {{goal|75}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|83}} | stadium = [[LFF stadionas]], [[Vilnius]] | attendance = | referee = {{vlv|Šiaurės Makedonija}} Igoris Stojčevskis }} ==== Rungtynės ==== ---- {{footballbox | bg = #EBF5FF | stack = yes | round = FINALAS | date = {{Start date|2023|08|31|df=y}} | time = 21:00 | team1 = Ferencvárosi | team2 = [[FK Žalgiris]] | score = 3–0 | report = [https://int.soccerway.com/matches/2023/08/31/europe/uefa-europa-conference-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/4207819/ Ataskaita] <br /> [https://www.fradi.hu/labdarugas/elso-csapat/hirek/kettos-gyozelemmel-bejutottunk-az-ekl-csoportkorebe Ataskaita] | goals1 = [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|4}} <br /> [[Barnabás Varga]] {{goal|42|11m}} <br /> [[Adama Malouda Traoré]] {{goal|48}} | goals2 = | stadium = [[Groupama Aréna]], [[Budapeštas]] | attendance = | referee = {{vlv|SUI}} Urs Schnyder }} * FTC: Dibusz – Makreckis, Mmaee, Abena, Civic (Ramírez, 73.) – Sigér, Abu Fani (Ben Romdhane, 65.) – Zachariassen – Marquinhos (Tokmac, a szünetben), Varga B. (Pesics, a szünetben) Traoré (Lisztes, 65.). Vyr. treneris: [[Máté Csaba]]. * Žalgiris: Gertmonas (Duka, 23.) – Bopesu, Hnid, Kendyšas, Mamic (Pavelic, 65.) – Golubickas, Karashima (Kažukolovas, 66.), Buff (Novikovas, 66.), Verbickas – Kazlauskas (Jansonas, 71.), Oyewusi. Vyr. treneris: [[Vladimiras Čeburinas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ferencvárosi TC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.ftc.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://twitter.com/fradi_hu Twitter paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/ferencvarosi-torna-club/1101/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ferencvaros/pKS9M7R7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ferencvaros-budapest/startseite/verein/279 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ferencvarosi-tc/18727/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Ferencvárosi}} opkyl6cbvbtd3z61ivtbdtfupemjm7v Alain Prost 0 142603 7846120 7458202 2026-05-28T05:57:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846120 wikitext text/x-wiki {{F1 pilotas | Vardas = Alain Prost | Foto = Alain Prost 1991 United States GP.jpg | Po foto = 1991 JAV Grand Prix | Tautybė = {{flagicon|France}} prancūzas | Praleido metų F1 = 13 | Komanda = [[McLaren]] (1980, 1984 - 1989)<br />[[Renault F1|Renault]] (1981 - 1983)<br /> [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] (1990 - 1991)<br /> [[Williams F1|Williams]] (1993) | Dalyvauta GP = 202 (199 startai) | Čempionas = 4 (1985, 1986, 1989, 1993) | Pergalių = 51 | Podiumai = 106 | Pole pozicijos = 33 | Greičiausių ratų = 41 | Pirmas GP = Argentinos Grand Prix (1980) | Pirmoji pergalė = Prancūzijos Grand Prix (1981) | Paskutinė pergalė = Vokietijos Grand Prix (1993) | Paskutinis GP = Australijos Grand Prix (1993) }} <!-- Pageidautinas papildomos foto plotis 264px --> [[Vaizdas:AlainProst Ferrari 1991.jpg|thumb|264px|Alain Prost 1991 m. JAV GP metu pilotuoja [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] bolidą.]] '''Alenas Prostas''' ({{fr|Alain Marie Pascal Prost}}; g. [[1955]] m. [[vasario 24]] d.) – [[prancūzai|prancūzų]] [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas, keturiskart čempionas. == F1 karjera == Formulės 1 pilotu Alainas Prostas tapo [[1980]] m., debiutavęs [[McLaren]] komandoje ir jau pirmajame etape iškovojo vieną tašką. Sezono pabaigoje pasitraukė iš komandos ir perėjo į prancūzų [[Renault F1|Renault]] ekipą. Su ja [[1981 m. Formulės 1 sezonas|1981 m. sezono]] Prancūzijos etape iškovojo pirmąją pergalę, o [[1981 m. Formulės 1 sezonas|1983 m. sezone]] tapo asmeninės įskaitos antrosios vietos laureatu, nusileidęs tik [[Nelson Piquet|Nelsonui Piquet'ui]]. Kitais metais prancūzas sugrįžo į McLaren ir vėl sezoną baigė antras. [[1985 m. Formulės 1 sezonas|1985 m.]] ir [[1985 m. Formulės 1 sezonas|1986 m.]] sezonuose palypėjo laipteliu aukštyn, o prieš antrąkart pasitraukdamas iš McLaren, [[1989 m. Formulės 1 sezonas|1989 m. čempionate]] iškovojo ir trečiąjį titulą. 1990 m. ir 1991 m. Prostas atstovavo [[Ferrari]], o 1992 m. Formulės 1 sezoną praleido. [[1993 m. Formulės 1 sezonas|1993 m.]] Alainas sugrįžo į Formulę 1 ir, pilotuodamas vieną tobuliausių visų laikų F1 bolidų, gana nesunkiai laimėjo ketvirtą čempiono titulą. Prostas lieka vienu sėkmingiausių F1 pilotų. Tik [[Juan Manuel Fangio]], Lewis'as Hamiltonas ir [[Michael Schumacher|Michaelis Schumacheris]] yra daugiau kartų tapę Formulės 1 čempionais. == F1 Prost ekipa == Dar būdamas F1 pilotu, Prostas norėjo įsteigti savo komandą. Tą pavyko įgyvendinti 1997 m., kai šis įsigijo [[Ligier]] ekipą ir pervadino ją [[Prost Grand Prix]]. Ekipa gyvavo iki [[2001 m. Formulės 1 sezonas|2001 m.]] sezono pabaigos. Per savo trumpą istoriją ekipa pelnė 35 taškus, o jai atstovavo tokie pilotai, kaip [[Jarno Trulli]], [[Jean Alesi]], [[Nick Heidfeld]] ir [[Heinz-Harald Frentzen]]. == Formulės 1 rezultatai == {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%" ! Metai ! Komanda ! Taškai ! Vieta |----- | [[1981 m. Formulės 1 sezonas|1980]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 5 | 16 |----- | [[1981 m. Formulės 1 sezonas|1981]] | [[Renault F1|Renault]] | 43 | 5 |----- | [[1982 m. Formulės 1 sezonas|1982]] | [[Renault F1|Renault]] | 34 | 4 |----- | [[1983 m. Formulės 1 sezonas|1983]] | [[Renault F1|Renault]] | 57 | 2 |----- | [[1984 m. Formulės 1 sezonas|1984]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 71.5 | 2 |-{{pilka eilutė}} | [[1985 m. Formulės 1 sezonas|1985]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 73 | '''1''' |-{{pilka eilutė}} | [[1986 m. Formulės 1 sezonas|1986]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 72 | '''1''' |----- | [[1987 m. Formulės 1 sezonas|1987]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 46 | 4 |----- | [[1988 m. Formulės 1 sezonas|1988]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 87 | 2 |-{{pilka eilutė}} | [[1989 m. Formulės 1 sezonas|1989]] | [[Team McLaren|McLaren]] | 76 | '''1''' |----- | [[Formulė 1 sezonas 1990|1990]] | [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] | 71 | 2 |----- | [[Formulė 1 sezonas 1991|1991]] | [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] | 34 | 5 |----- | [[Formulė 1 sezonas 1992|1992]] | nedalyvavo | | |-{{pilka eilutė}} | [[Formulė 1 sezonas 1993|1993]] | [[WilliamsF1|Williams]] | 99 | '''1''' |----- |} == Nuorodos == {{commons|Alain Prost}} * [http://www.prostfan.com/ Alain Prost] – fanų puslapis: interviu, nuotraukos, statistika * [http://www.4mula1.ro/history/driver/Alain_Prost Statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070930043459/http://www.4mula1.ro/history/driver/Alain_Prost |date=2007-09-30 }} {{Šalis-Biograf-stub|FRA}} [[Kategorija:Formulės 1 pilotai|Prost, Alain]] [[Kategorija:Prancūzijos lenktynininkai|Prost, Alain]] a05fj1dyhuivwm8uxbhnmd0bfudolge Sėjamasis melionas 0 147121 7846142 6993781 2026-05-28T06:41:17Z Hugo.arg 1674 7846142 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Cucumis melo}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Lebensmittel-Galiamelone1-Asio.JPG|260px]] | caption = Sėjamasis melionas (''Cucumis melo'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Dilenijažiedžiai| taxon1 = Dilleniidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Moliūginiai | taxon1 = Cucurbitaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Agurkas | taxon1 = Cucumis}} {{Taxobox_rusis | taxon = Sėjamasis melionas | taxon1 = Cucumis melo}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Sėjamasis melionas''' (''Cucumis melo'') – [[moliūginiai|moliūginių]] (''Cucurbitaceae'') šeimos augalas. Kultivuojamas jau apie 4000 metų. Kilęs iš [[Persija|Persijos]] ir [[Afrika|Afrikos]]. Stiebas šliaužiojantis, todėl augalas dažnai auginamas ant atramų. Suformuoja didelius, geltonos spalvos, kvapnius [[vaisius]]. Meliono vaisių 90 % sudaro [[vanduo]], taip pat [[cukrus]], [[karotinas]]. Yra vitaminų A, C, mineralinių medžiagų. Melionai daugiausia auginami tropinio klimato kraštuose: Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Europoje. Lietuvoje taip pat gali augti, tačiau vaisius visiškai subrandina tik ilgą ir karštą vasarą. == Etimologija == Žodis ''meliònas'', per {{pl|melon}}, kilęs iš {{it|mellone, melone}}. Šis – iš {{la|melo}} ([[kilmininkas|kilm.]] ''melonem''), kuris – {{la|melopepo}} ("melionas") trumpinys. Toliau – iš {{grc|μηλοπέπων}} (''μῆλον'' ‘obuolys’ + ''πέπων'' ‘prisirpęs, nunokęs, minkštas’).<ref>{{AGGEŽ|177}}</ref> [[Vaizdas:Cucumis melo var. makuwa 02.jpg|thumb|left|240px|Meliono žiedai]] == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Cucumis melo}} [[Kategorija:Moliūginiai]] [[Kategorija:Agurkvaisiai]] cqca1c2xbcmrhjyvzkgq9u6x8qy6xxt Oršos mūšis 0 148326 7845953 7751053 2026-05-27T15:03:50Z ~2026-31483-06 218494 /* Mūšio pasekmės */ 7845953 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infobox karinis konfliktas |conflict=Oršos mūšis | partof = [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)]] |[[Rusijos-Lietuvos karai|Ketvirtasis Rusijos-Lietuvos karas]] ([[1512]]-[[1522]]) |image=[[Vaizdas:Autor nieznany (malarz z kręgu Lukasa Cranacha Starszego), Bitwa pod Orszą.jpg|300px|Oršos mūšis (paveikslas, XVI amžius)]] |caption=Oršos mūšis |date=[[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. |place=[[Orša]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (dabar [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje) |result=[[LDK]] pergalė |combatant1=[[File:POL COA Pogoń Litewska Książęca.svg|18px]][[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]<br/>[[File:POL Przemysł II 1295 COA.svg|18px]][[Lenkijos Karalystė]] |combatant2=[[File:Coat_of_Arms_of_Russia_1577.png|18px]][[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]] |commander1=[[File:Herb_Ostrogski.jpg|18px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]] |commander2=[[Ivanas Čeliadninas]] |strength1='''Skirtingais skaičiavimais''': * 12 000 karių;<ref>Лобин А. Н. К вопросу о численности и составе польско-литовской армии в битве под Оршей в 1514 г. // Праблемы інтэграцыі і iнкарпарацыі ў развіцці Цэнтральнай і Усходняй Еўропы ў перыяд ранняга Новага часу. Мінск, 2010. С. 18–42</ref> * 25 000 karių;<ref name="Podhorodecki">{{cite book |title=Sławne bitwy Polaków |publisher=MADA |author=Podhorodecki, Leszek |year=1997 |pages=105–106 |isbn=8386170247}}</ref> * 35 000 karių.<ref name="Spieralski">{{cite book | title=Wojskowość polska w okresie odrodzenia [w:] Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864, t. I, pod red. Janusza Sikorskiego | author=Spieralski, Zdzisław | year=1965 | page=331 }}</ref><ref name="Wojciechowski">{{cite book |title=Zygmunt Stary (1506–1548) |author=Wojciechowski, Zygmunt |year=1946 |page=50}}</ref><br />300 patrankų{{faktas}} |strength2='''Skirtingais skaičiavimais''': * 12 000 karių;<ref name="Lobin">Лобин А. Н. К вопросу о численности вооружённых сил Российского государства в XVI в.//Studia Slavica et Balcanica Petropolitana 2009 Nr 1–2. p. 66</ref> * 35 000–40 000 karių;<ref name="Podhorodecki"/> * 80 000 karių.<ref name="Spieralski"/><ref name="Wojciechowski"/> <br />140 iki 300 patrankų{{faktas}} |casualties1=Apie 500 nukautų{{faktas}} |casualties2=30 000 nukautų, 3000 belaisvių (1500 iš jų manytina bajorai){{faktas}} }} [[Vaizdas:Medal_Battle_of_Orsha.jpg|thumb|305px|Medalis „Oršos mūšiui – 500 metų. (1514–2014)“. Autorė: dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] ]] '''Oršos mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d., tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomenių, netoli [[Orša|Oršos]] (dabartinė [[Baltarusija]]). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama etmono [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]], sumušė [[Ivanas Čeliadninas|Ivano Čeliadnino]] vadovaujamą Maskvos kariuomenę. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių. Lietuvių kariuomenei pavyko užimti maskvėnų stovyklą ir paimti daug belaisvių. Nepaisant taktinės pergalės strateginė mūšio reikšmė buvo nedidelė, nes lietuvių ir lenkų karo žygio tikslas – atsikovoti prieš mėnesį Maskvos užimtą [[Smolenskas|Smolenską]] – nebuvo pasiektas. Po šio mūšio [[imperatorius Maksimilijonas I]] vienašališkai nutraukė prieš Lenkiją sudarytą sąjungą su Maskva. == Mūšio priešistorė == Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos kuris laikas tęsėsi varžymasis, kuris pasireiškė daugybe nuo XV a. pabaigos vykusių konfliktų. Abi valstybės siekė valdyti rusiškąsias žemes. Lietuva siekė išlaikyti XIII–XV a. prisijungtas rusų kunigaikštystes, o Maskva savo tikslu paskelbė „rusų žemių rinkimą“.<ref>Peter Nitsche, Eckhard Hübner: ''Zwischen Christianisierung und Europäisierung'', Stuttgart 1998, S. 91</ref> XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos didžioji kunigaikštystė ėmė ieškoti pretekstų užpulti LDK, teigdama, kad joje vyksta tariamas stačiatikių diskriminavimas ir prievartinis katalikybės diegimas. Per tris XVI a. pradžios karus iš [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] priklausomybės išsivadavusi Maksva pasirodė pranašesnė. Po 1503 m. pralaimėjimo [[Vedrošos mūšis|Vedrošos mūšyje]] Lietuva faktiškai prarado trečdalį savo teritorijos. Stačiatikių didikai rytinėje Dnepro pusėje ėmė perbėginėti į Maskvos pusę ir prisiekinėti ištikimybę Maskvos didžiajam kunigaikščiui.<ref>В.В. Каргалов: ''Конец ордынского ига''. М.: Наука, 1980</ref> == 1512–1522 m. karo pradžia ir susidūrimai prieš mūšį == 1512 m. pabaigoje prasidėjo naujas [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maskvos karas]]. Karo dingstimi tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės [[Elena Maskvietė|Elenos]], kuri buvo [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] sesuo ir laikyta Lietuvos stačiatikių globėja, suėmimas Vilniuje. Viena iš priežasčių buvo nauja Lietuvos ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] sutartis, pagal kurią Lietuva įsipareigojo mokėti Krymui už antpuolius prieš Maskvą.<ref>[[Nikolai Michailowitsch Karamsin|Nikolai Karamsin]]: Geschichte des russischen Staates, Band 7, Kapitel 11</ref> Prieš šimtą metų Vytauto užimta Smolensko tvirtovė buvo svarbiausias [[Jogailaičiai|Jogailaičių]] forpostas rytuose. Smolenskas atlaikė pirmąją apgultį karo pradžioje 1512 m. ir 1513 m. apgultį, kuri nutraukta rudenį dėl blogų oro sąlygų<ref>Philipp Carl Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', Ausg. 3, 1832, P. 18</ref> 1514 m. Vasilijus III prieš Smolenską nusiuntė 42 000 karių kariuomenę<ref>Кром М. М. О численности русского войска в первой половине XVIв. // Российское государство в XIV–XVII вв.: Сборник статей, посвященный 75-летию со дня рождения Ю.Г. Алексеева. – СПб.: 2002. – С. 77.</ref>, turėjusią iki 300 patrankų,<ref>Pasak Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', Bd. 2, P. 377; Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91</ref> kuriai vadovavo [[Mykolas Glinskis]] ir [[Daniilas Ščenia]]. 1514 m. kovo 17 d.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 232: ''17. März 1514''</ref> maskvėnai apgulė miestą, o Smolensko apylinkes sudegino Naugardo valdytojo Vasilijaus Šuiskio ir Vasilijaus Morozovo vadovaujami būriai. Didysis kunigaikštis Vasilijus asmeniškai atvyko prie Smolensko liepos mėn. ir 29 d.<ref>Philipp Strahl, Ernst Herrmann: ''Geschichte des russischen Staates'', P. 19</ref> nurodė apšaudyti jį savo [[artilerija]]. Liepos 30 d., padedant išdavikui garnizono vadui Jurijui Solohubui<ref>Jerzy Hrycyk, Józef Buszko, Walter Leitsch, Stanisław Dzida: ''Österreich Polen'', P. 35, 1996; Sigmund von Herberstein, [[Wolfram von den Steinen]], Paul König, Walter Leitsch: ''Das alte Russland'', P. 185, 1984</ref>, maskvėnai užėmė [[Smolenskas|Smolenską]].<ref>Jerzy Samuel Bandtkie: ''Dzieje narodu polskiego'', P. 91; Meyers Konversationslexikon: ''Glinski, Michael'', P. 435; Norman Davies: ''God’s Playground: The origins to 1795'', Oxford 2005, P. 114</ref> Kunigaikštis Glinskis, buvęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo pavaldinys, tebeturintis gerus kontaktus Lietuvoje, įkalbėjo Solohubą kapituliuoti. Karinės ir diplomatinės sėkmės prie Smolensko atveju Maskvos didysis kunigaikštis Glinskiui pažadėjo jam leisti valdyti miestą ir apylinkes su paveldėjimo teise.<ref>Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233; po Smolensko užėmimo didysis kunigaikštis Vasilijus nemanė laikytis pažado</ref><ref>Solohubas, iš pradžių priešinosi skubiai kapituliacijai ir miestiečiams žadėjo Lenkijos karaliaus paramą [Allgemeine Welthistorie von August Ludwig Schlözer, Bd. 50, 1785, P. 233]</ref> Kitą dieną didysis kunigaikštis iškilmingai įžengė į miestą, vietiniai kilmingieji buvo išsiųsti į Maskvos valstybės vidinius rajonus, o jų žemės aplink Smolenską atiteko Maskvos kilmingiesiems.<ref> Pagal Stryjkowski, Maciej: ''Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiéj Rusi'', T. 2, P. 387.</ref> Kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 15 tūkstančių karių LDK kariuomenė, papildyta 14 tūkstančių Lenkijoje pasamdytų raitelių ir 3 tūkst. samdytų pėstininkų, išžygiavo iš Vilniaus link [[Maskva|Maskvos]]. [[1514]] m. rugpjūčio mėn. įvyko [[Konstantinas Ostrogiškis|Ostrogiškio]] ir [[Ivanas Čeliadninas|Čeliadnino]] vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji susidūrimai. == Mūšis == [[Vaizdas:Iacobus Piso. Epistola Pisonis ad Joannem Coritium de conflictu Polonorum et Lituanorum cum Moscovitis. (title page).jpg|thumb|200px|Popiežiaus pasiuntinio [[Jokūbas Pizonas|Jokūbo Pizono]] literatūrinis laiškas, rašytas draugui Jonui Koricijui apie konflikto aplinkybes ir mūšį. Vienas detaliausių mūšio aplinkybių šaltinių.]] Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė [[rugsėjo 8]] d. rytą. Čeliadninas laukė kol pusė LDK kariuomenės persikėlė per [[Dniepras|Dnieprą]] ir neskubėjo atakuoti, motyvuodamas, kad „tegul visa kariuomenė persikelia, nes bus lengviau ją sumušti, o tada galima bus ir visą Lietuvą užimti“. Rugsėjo 8 d. rytą visa K. Ostrogiškio kariuomenė atsidūrė priešais Maskvos kariuomenę. Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių [[kavalerija]] panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, kuri lenkų ataką atrėmė. Iki vidurdienio abi pusės be didesnės sėkmės keitėsi atakomis. Maskvos kariuomenės vadovybė nusprendė pasinaudoti kiekybine persvara ir pasiuntė dalį karių iš užnugario apeiti LDK pajėgas. K. Ostrogiškis laiku suprato šį manevrą ir atmušė ataką, o netrukus įsakė pulti Maskvos raitelius. Maskvos kariuomenė šią ataką irgi atrėmė. Tuomet K. Ostrogiškis įsakė LDK raiteliams [[atsitraukimas (karyba)|trauktis]], o maskvėnai ėmė persekioti besitraukiančias LDK pajėgas. Tačiau lietuvių raiteliai, prijoję mišką staiga pakeitė jojimo kryptį: abu sparnai pasuko į šonus, centras prasiskyrė ir Maskvos kariuomenė atsidūrė priešais miško pakraštyje pastatytą lietuvių artileriją bei lankininkus. LDK daliniai apsupo maskvėnų [[flangas|flangus]]. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į [[LDK kariuomenė]]s nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis [[Vasilijus III]] atsisakė juos išpirkti. Tikslus žuvusiujų skaičius nėra žinomas, tačiau to meto pačių rusų metraščiuose yra rašoma, kad „maskvėnų nuostoliai buvo siaubingi“.{{faktas}} == Po mūšio == {{Multiple image |direction=vertical |width=200 |image1=Битва під Оршею аверс.jpeg |image2=LT-2014-50litų-Oršos mūšis-b.png |caption2=Oršos mūšio paminėjimui skirtos Lietuvos ir Ukrainos proginės monetos }} Kitą dieną po mūšio K. Ostrogiškis su 6 tūkstančiais pėstininkų ir lengvąja artilerija išžygiavo atsiimti Smolensko. Sunkiosios artilerijos dėl blogo oro nebuvo galima patempti. Be sunkiųjų pabūklų, trūkstant karių miesto paimti nepavyko ir gruodžio 3 d. K. Ostrogiškis grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. == Mūšio pasekmės == Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta [[Europa|Europoje]], daugelis rusų belaisvių buvo nuvežti parodyti į [[Buda (Vengrija)|Budą]] – tuometinę [[Vengrijos karalystė|Vengrijos]] sostinę, kad pasaulis pamatytų, kad krikščioniškam pasauliui ruošiantis karui su [[Osmanų imperija]], rytuose iškilo naujas, klastingas priešas. Pergalė Oršos mūšyje nebuvo išnaudota iki galo, nes Smolenskas liko Maskvai ir buvo atsiimtas tik 1611 m. Oršos mūšis sužlugdė karinį aljansą prieš Lietuvą ir Lenkiją. Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių. == Atminimo įamžinimas == Atminti mūšį 2014 m. Ukrainos bankas išleido [[proginė moneta|proginę monetą]], skirtą Oršos mūšio 500 metų sukakčiai.<ref>{{Cite web|url=https://tsn.ua/video/video-novini/novu-yuvileynu-monetu-prezentuvav-ukrayinskiy-nacbank.html|title=Нову ювілейну монету презентував український Нацбанк|trans-title=Ukrainos nacionalinis bankas pristatė naująją jubiliejinę monetą|date=2014-10-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20210530075743/https://tsn.ua/video/video-novini/novu-yuvileynu-monetu-prezentuvav-ukrayinskiy-nacbank.html |archive-date=2021-05-30|url-status=live|access-date=2021-05-30|language=uk|publisher=ТСН}}</ref> 2014 m. Lietuvoje paskelbti „Oršos mūšio“ metais. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banke]] taip pat nukalta proginė moneta.<ref>{{cite web |title=Pristatoma nauja kolekcinė 50 litų moneta, skirta Oršos mūšio sukakčiai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/62563/pristatoma-nauja-kolekcine-50-litu-moneta-skirta-orsos-musio-sukakciai |date=2015-09-08 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-13}}</ref> [[Rakatanskai|Rakatanskuose]] pastatytas monumentas skirtas Oršos mūšio atminimui. == Nuorodos == {{reflist}} [[Kategorija:LDK mūšiai]] [[Kategorija:Maskvos didžiosios kunigaikštystės mūšiai]] [[Kategorija:Mūšiai Baltarusijos teritorijoje]] [[Kategorija:LDK-Maskvos karas (1512–1522)]] [[Kategorija:1514 metai]] 5qcf394aj1g2b3qielcdggvlnmoem9m Sąrašas:Lietuvos maitvabaliai 104 162705 7846070 6834145 2026-05-27T21:44:12Z ~2026-28142-06 217208 7846070 wikitext text/x-wiki === Lietuvoje aptiktos [[maitvabaliai|maitvabalių]] gentys ir rūšys=== {| class="wikitable" align="center" ! colspan="3" align="center" | Pošeimis ''[[Silphinae]]'' |----- ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Aclypea]]'' |----- | [[Vaizdas:Aclypea undata.jpg|60px]] | [[Blizgantysis maitvabalis]] ''Aclypea undata'' <small>([[O.F.Müller]], [[1776]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Aclypea opaca2.jpg|60px]] | [[Matinis maitvabalis]] ''Aclypea opaca'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | Augalėdis. |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Necrodes]]'' |----- | [[Vaizdas:Necrodes littoralis MHNT.jpg|60px]] | [[Juodasis maitvabalis]] ''Necrodes littoralis'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |----- ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Oiceoptoma]]'' |----- | [[Vaizdas:Oiceoptoma thoracicum dors0.jpg|60px]] | [[Raudonnugaris maitvabalis]] ''Oiceoptoma thoracicum'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Phosphuga]]'' |----- | [[Vaizdas:Phosphuga atrata small.jpg|60px]] | [[Šliužagraužis maitvabalis]] ''Phosphuga atrata'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |----- ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Silpha]]'' |----- | [[Vaizdas:Silpha carinata up.JPG|60px]] | [[Briaunotasis maitvabalis]] ''Silpha carinata'' <small>([[Herbst]], [[1783]])</small> | |-{{pilka eilutė}} | [[Image:Silpha obscura01.JPG|60px]] | ''[[Silpha obscura]]'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |----- | [[Image:Silpha.tristis.jpg|60px]] | ''[[Silpha tristis]]'' <small>([[Illiger]], [[1798]])</small> | |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Thanatophilus]]'' |----- | [[Image:Thanatophilus rugosus bl.jpg|60px]] | [[Raukšlėtasis maitvabalis]] ''Thanatophilus rugosus'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |----- | [[Image:Thanatophilus sinuatus (Silphidae) - (imago), Texel, the Netherlands.jpg|60px]] | [[Smailiapetis maitvabalis]] ''Thanatophilus sinuatus'' <small>([[Johan Christian Fabricius|Fabricius]], [[1775]])</small> | |-{{pilka eilutė}} | [[Vaizdas:Thanatophilus dispar.jpg|60px]] | ''[[Thanatophilus dispar]]'' <small>([[Herbst]], [[1793]])</small> | |----- ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Dendroxena]]'' |----- | [[Image:Dendroxena quadrimaculata - Coléoptère.jpg|60px]] | [[Plėšrusis maitvabalis]] ''Dendroxena quadrimaculata'' <small>([[Scopoli]], [[1772]])</small> | Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].<br /><br /> |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Pošeimis [[Nicrophorinae]] |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Gentis: [[Duobkasiai]] (''Nicrophorus'') |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus_humator2.jpg |60px]] | [[Juodasis duobkasys]] ''Nicrophorus humator'' <small>([[Gleditsch]], [[1767]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Orange and Black Beetle w Passengers.jpg|60px]] | [[Duobkasys tyrinėtojas]] ''Nicrophorus investigator'' <small>([[Zetterstedt]], [[1824]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus vespilloides wiki.jpg|60px]] | [[Juodbuožis duobkasys]] ''Nicrophorus vespilloides'' <small>([[Herbst]], [[1784]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus vespillo 2.jpg|60px]] | [[Paprastasis duobkasys]] ''Nicrophorus vespillo'' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus vestigator.jpg|60px]] | ''[[Nicrophorus vestigator]]'' <small>([[Herschel]], [[1807]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Silphidae - Nicrophorus interruptus.JPG|60px]] | ''[[Nicrophorus interruptus]]'' <small>([[James_Francis_Stephens|Stephens]], [[1830]])</small> | |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus sepultor.jpg|60px]] | '''''[[Nicrophorus sepultor]]''''' <small>([[Charpentier]], [[1825]])</small> | |-{{pilka eilutė}} |} ==Ieškotinos Lietuvoje rūšys== {| class="wikitable" align="center" ! colspan="3" align="center" | Pošeimis ''[[Silphinae]]'' |----- ! colspan="3" align="center" | Gentis: ''[[Ablattaria]]'' |----- | [[Vaizdas:Croat fg107.jpg|60px]] | '''''[[Ablattaria laevigata]]''''' <small>([[Fabricius]], [[1775]])</small> | Rastas [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]] |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Pošeimis [[Nicrophorinae]] |-{{pilka eilutė}} ! colspan="3" align="center" | Gentis: [[Duobkasiai]] |----- | | '''''[[Nicrophorus antennatus]]''''' <small>([[Reitter]], [[1855]])</small> | Rastas Šiaurės ir Šiaurės-Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. |----- | [[Vaizdas:Nicrophorus germanicus01.jpg|60px]] | '''''[[Nicrophorus germanicus]]''''' <small>([[Linnaeus]], [[1758]])</small> | Rastas [[Latvija|Latvijoje]], [[Danija|Danijoje]], Pietinėje [[Švedija|Švedijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]]. |} ==Šaltiniai== [http://www.pensoft.net/inc/journals/download.php?fileId=2600&fileTable=J_GALLEYS A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta, Coleoptera)] ([[PDF]]) Vytautas Tamutis, Brigita Tamutė, Romas Ferenca. {{Lietuviški vardynai}} [[Kategorija:Vabalų sąrašai]] [[Kategorija:Lietuvos faunos sąrašai]] rhm8w4tcx7xhve3poez5pc4g82ev1tl Krašto apsaugos ministras 0 163552 7845950 7295004 2026-05-27T15:00:35Z Sadfox 47105 7845950 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lithuanian army commander Arvydas Pocius Presidential Inauguration 1.jpg|thumb|Kariuomenės vadas [[Arvydas Pocius]], Prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]] ir Krašto apsaugos ministrė [[Rasa Juknevičienė]] 2009 m.]] '''Krašto apsaugos ministras''' – [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|Vyriausybės (ministrų kabineto)]] narys nuo [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. iki [[1940]] m. [[birželio 15]] d. ir nuo [[1991]] m. [[spalio 10]] d. Tai [[politika|politinis]] pareigūnas, vadovaujantis karinėms ginkluotosioms krašto apsaugos pajėgoms ir atsakingas už valstybės gynybos politikos bei krašto apsaugos doktrinos parengimą. == Istorija == [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumbnail|right|Pirmasis krašto apsaugos ministras A. Voldemaras]] Iki pirmosios [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. krašto apsaugos klausimais rūpinosi [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] sudaryta Apsaugos komisija, kuriai vadovavo [[Stasys Šilingas]]. Pirmuoju krašto apsaugos ministru tapo ministras pirmininkas ir [[užsienio reikalų ministras]] Augustinas Voldemaras. Tačiau jo nuomonė, kad Lietuvai nebūtina sava kariuomenė, kad krašto apsauga gali pasirūpinti tuo metu Lietuvoje buvusi [[Vokietijos kariuomenė]] ir [[milicija]], nesiderino su lietuvių karininkų, tarnavusių [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, dviejuose suvažiavimuose suformuota [[Lietuvos kariuomenė]]s atkūrimo doktrina. Metų pabaigoje prasidėjus [[bolševikai|bolševikų]] puolimui, nepatenkinti vyriausybės veikla karininkai privertė [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. į krašto apsaugos ministro postą paskirti kariškį. Krašto apsaugos ministru tapo [[Mykolas Velykis]]. Tačiau po dviejų dienų buvo priversta atsistatydinti ir visa vyriausybė. Tik sudarius naują vyriausybę, kuriai vadovavo [[Mykolas Sleževičius]], buvo pradėta kurti ministerijos ir krašto apsaugos sistema, pagyvėjo Lietuvos kariuomenės formavimas. Kol vyko kovos su bolševikais, [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais, krašto apsaugos ministrais buvo skiriami aukšto rango kariškiai. Pirmuoju civiliu ministru [[1920]] m. paskirtas profesorius Jonas Šimkus. Tačiau jam tapus pirmuoju [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] rektoriumi, postas vėl atiteko kariškiui. Ministrui iki [[1935]] m. reformos buvo pavaldus [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas]] ir [[Vyriausiasis kariuomenės vadas]], o per jį ir kiti kariuomenės daliniai bei tarnybos. Krašto apsaugos ministro pareigybė buvo panaikinta [[1940]] m. Lietuvą okupavus [[TSRS]]. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos daugumai nesutinkant steigti krašto apsaugos ministerijos, [[1990]] m. [[balandžio 25]] d. Vyriausybė įsteigė [[Krašto apsaugos departamentas|Krašto apsaugos departamentą]]. Jo generaliniu direktoriumi, o nuo [[1991]] m. [[spalio 10]] d., kai buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija, pirmuoju Krašto apsaugos ministru tapo [[Audrius Butkevičius]]. == Įgaliojimai == Krašto apsaugos ministro įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymai. Krašto apsaugos ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ir ministerijos sekretoriais gali būti tik civiliai. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą. Ministras vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose. Jis rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją, teikia Respublikos [[Prezidentas|Prezidentui]] tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas. Ministras teikia Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų, karinių laipsnių suteikimo aukštesniesiems karininkams. Be to, ministras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų krašto apsaugos generalinį inspektorių, [[Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijos]] ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, [[Gynybos štabas|Gynybos štabo]] viršininką, [[KASP|Savanorių pajėgų]] vadą, reguliariųjų pajėgų rūšių vadus, karinių apygardų vadus. Jis taip pat priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312472 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas],</ref> == Krašto apsaugos ministrai == === [[1918]]–[[1940]] m. === * [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. – [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. – profesorius Augustinas Voldemaras; * [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. – [[1919]] m. [[kovo 16]] d. – divizijos [[generolas]] Mykolas Velykis; * [[1919]] m. [[kovo 16]] d. – [[1919]] m. [[rugpjūčio 21]] d. – [[pulkininkas]] [[Antanas Merkys]]; * [[1919]] m. [[rugpjūčio 21]] d. – [[1919]] m. [[spalio 10]] d. – [[pulkininkas leitenantas]] [[Povilas Žadeikis]]; * [[1919]] m. [[spalio 10]] d. – [[1920]] m. [[vasario 23]] d. – divizijos generolas [[Pranas Liatukas]]; * [[1920]] m. [[vasario 23]] d. – [[1920]] m. [[birželio 19]] d. – pulkininkas Antanas Merkys; * [[1920]] m. [[birželio 19]] d. – [[1921]] m. [[balandžio 7]] d. – pulkininkas [[Konstantinas Žukas]]; * [[1921]] m. [[balandžio 7]] d. – [[1922]] m. [[vasario 4]] d. – profesorius [[Jonas Šimkus]]; * [[1922]] m. [[vasario 4]] d. – [[1924]] m. [[birželio 18]] d. – pulkininkas leitenantas [[Balys Sližys]]; * [[1924]] m. [[birželio 18]] d. – [[1925]] m. [[rugsėjo 25]] d. – divizijos generolas [[Teodoras Daukantas]]; * [[1925]] m. [[rugsėjo 25]] d. – [[1926]] m. [[birželio 15]] d. – daktaras [[Leonas Bistras]]; * [[1926]] m. [[birželio 15]] d. – [[1926]] m. [[gruodžio 18]] d. – pulkininkas leitenantas [[Juozas Papečkys]]; * [[1926]] m. [[gruodžio 18]] d. – [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. – pulkininkas Antanas Merkys; * [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. – [[1928]] m. [[spalio 6]] d. – divizijos generolas Teodoras Daukantas; * [[1928]] m. [[spalio 6]] d. – [[1929]] m. [[rugsėjo 24]] d. – profesorius Augustinas Voldemaras; * [[1929]] m. [[rugsėjo 24]] d. – [[1930]] m. [[birželio 28]] d. – pulkininkas leitenantas [[Jonas Variakojis]]; * [[1930]] m. [[birželio 28]] d. – [[1934]] m. [[birželio 13]] d. – pulkininkas [[Balys Giedraitis]]; * [[1934]] m. [[birželio 13]] d. – [[1935]] m. [[spalio 31]] d. – divizijos generolas [[Petras Šniukšta]]; * [[1935]] m. [[spalio 31]] d. – [[1938]] m. [[kovo 24]] d. – [[brigados generolas]] [[Stasys Dirmantas]]; * [[1938]] m. [[kovo 24]] d. – [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. – divizijos generolas [[Stasys Raštikis]]; * [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. – [[1940]] m. [[birželio 15]] d. – brigados generolas [[Kazys Musteikis]]. === Nuo [[1991]] m. === * [[1991]] m. [[spalio 10]] d. – [[1993]] m. [[spalio 29]] d. – Audrius Butkevičius; * [[1993]] m. [[spalio 29]] d. – [[1996]] m. [[gruodžio 12]] d. – [[Linas Linkevičius]]; * [[1996]] m. [[gruodžio 12]] d. – [[2000]] m. [[lapkričio 10]] d. – [[Česlovas Stankevičius]]; * [[2000]] m. [[lapkričio 10]] d. – [[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. – [[Linas Linkevičius]]; * [[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. – [[2006]] m. [[liepos 18]] d. – [[Gediminas Kirkilas]]; * [[2006]] m. [[liepos 18]] d. – [[2008]] m. [[lapkričio 17]] d. – [[Juozas Olekas]]; * [[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. – [[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[Rasa Juknevičienė]]; *[[2012 m.|2012]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[Juozas Olekas]]; * [[2016]] m. [[gruodžio 13]] – [[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. – [[Raimundas Karoblis]]. *[[2020]] m. [[gruodžio 11]] – [[2024]] m. [[kovo 25]] d. – [[Arvydas Anušauskas]]. *[[2024]] m. [[kovo 25]] – 2024 m. [[gruodžio 12|gruodžio 12 d.]] – [[Laurynas Kasčiūnas]]<ref>https://kam.lt/kadencija-baiges-l-kasciunas-krasto-apsaugos-ministerijos-veliava-perdave-d-sakalienei/</ref> * 2024 m. [[gruodžio 12|gruodžio 12 d.]] - [[2025|2025 m.]] [[spalio 22|spalio 22 d.]] – [[Dovilė Šakalienė]] * 2025 m. [[lapkričio 11|lapkričio 11 d.]] – [[Robertas Kaunas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[:Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai| ]] 9jqw3iz1mlc80vwjlqy15z66ssdt3eb 7845952 7845950 2026-05-27T15:03:11Z Sadfox 47105 atnaujinti duomenys 7845952 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lithuanian army commander Arvydas Pocius Presidential Inauguration 1.jpg|thumb|Kariuomenės vadas [[Arvydas Pocius]], Prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]] ir Krašto apsaugos ministrė [[Rasa Juknevičienė]] 2009 m.]] '''Krašto apsaugos ministras''' – [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|Vyriausybės (ministrų kabineto)]] narys nuo [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. iki [[1940]] m. [[birželio 15]] d. ir nuo [[1991]] m. [[spalio 10]] d. Tai [[politika|politinis]] pareigūnas, vadovaujantis karinėms ginkluotosioms krašto apsaugos pajėgoms ir atsakingas už valstybės gynybos politikos bei krašto apsaugos doktrinos parengimą. == Istorija == [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumbnail|right|Pirmasis krašto apsaugos ministras A. Voldemaras]] Iki pirmosios [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. krašto apsaugos klausimais rūpinosi [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] sudaryta Apsaugos komisija, kuriai vadovavo [[Stasys Šilingas]]. Pirmuoju krašto apsaugos ministru tapo ministras pirmininkas ir [[užsienio reikalų ministras]] Augustinas Voldemaras. Tačiau jo nuomonė, kad Lietuvai nebūtina sava kariuomenė, kad krašto apsauga gali pasirūpinti tuo metu Lietuvoje buvusi [[Vokietijos kariuomenė]] ir [[milicija]], nesiderino su lietuvių karininkų, tarnavusių [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, dviejuose suvažiavimuose suformuota [[Lietuvos kariuomenė]]s atkūrimo doktrina. Metų pabaigoje prasidėjus [[bolševikai|bolševikų]] puolimui, nepatenkinti vyriausybės veikla karininkai privertė [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. į krašto apsaugos ministro postą paskirti kariškį. Krašto apsaugos ministru tapo [[Mykolas Velykis]]. Tačiau po dviejų dienų buvo priversta atsistatydinti ir visa vyriausybė. Tik sudarius naują vyriausybę, kuriai vadovavo [[Mykolas Sleževičius]], buvo pradėta kurti ministerijos ir krašto apsaugos sistema, pagyvėjo Lietuvos kariuomenės formavimas. Kol vyko kovos su bolševikais, [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais, krašto apsaugos ministrais buvo skiriami aukšto rango kariškiai. Pirmuoju civiliu ministru [[1920]] m. paskirtas profesorius Jonas Šimkus. Tačiau jam tapus pirmuoju [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] rektoriumi, postas vėl atiteko kariškiui. Ministrui iki [[1935]] m. reformos buvo pavaldus [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas]] ir [[Vyriausiasis kariuomenės vadas]], o per jį ir kiti kariuomenės daliniai bei tarnybos. Krašto apsaugos ministro pareigybė buvo panaikinta [[1940]] m. Lietuvą okupavus [[TSRS]]. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos daugumai nesutinkant steigti krašto apsaugos ministerijos, [[1990]] m. [[balandžio 25]] d. Vyriausybė įsteigė [[Krašto apsaugos departamentas|Krašto apsaugos departamentą]]. Jo generaliniu direktoriumi, o nuo [[1991]] m. [[spalio 10]] d., kai buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija, pirmuoju Krašto apsaugos ministru tapo [[Audrius Butkevičius]]. == Įgaliojimai == Krašto apsaugos ministro įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymai. Krašto apsaugos ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ir ministerijos sekretoriais gali būti tik civiliai. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą. Ministras vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose. Jis rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją, teikia Respublikos [[Prezidentas|Prezidentui]] tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas. Ministras teikia Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų, karinių laipsnių suteikimo aukštesniesiems karininkams. Be to, ministras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų krašto apsaugos generalinį inspektorių, [[Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijos]] ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, [[Gynybos štabas|Gynybos štabo]] viršininką, [[KASP|Savanorių pajėgų]] vadą, reguliariųjų pajėgų rūšių vadus, karinių apygardų vadus. Jis taip pat priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312472 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas],</ref> == Krašto apsaugos ministrai == === [[1918]]–[[1940]] m. === * [[1918]] m. [[lapkričio 11]] d. – [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. – profesorius Augustinas Voldemaras; * [[1918]] m. [[gruodžio 24]] d. – [[1919]] m. [[kovo 16]] d. – divizijos [[generolas]] Mykolas Velykis; * [[1919]] m. [[kovo 16]] d. – [[1919]] m. [[rugpjūčio 21]] d. – [[pulkininkas]] [[Antanas Merkys]]; * [[1919]] m. [[rugpjūčio 21]] d. – [[1919]] m. [[spalio 10]] d. – [[pulkininkas leitenantas]] [[Povilas Žadeikis]]; * [[1919]] m. [[spalio 10]] d. – [[1920]] m. [[vasario 23]] d. – divizijos generolas [[Pranas Liatukas]]; * [[1920]] m. [[vasario 23]] d. – [[1920]] m. [[birželio 19]] d. – pulkininkas Antanas Merkys; * [[1920]] m. [[birželio 19]] d. – [[1921]] m. [[balandžio 7]] d. – pulkininkas [[Konstantinas Žukas]]; * [[1921]] m. [[balandžio 7]] d. – [[1922]] m. [[vasario 4]] d. – profesorius [[Jonas Šimkus]]; * [[1922]] m. [[vasario 4]] d. – [[1924]] m. [[birželio 18]] d. – pulkininkas leitenantas [[Balys Sližys]]; * [[1924]] m. [[birželio 18]] d. – [[1925]] m. [[rugsėjo 25]] d. – divizijos generolas [[Teodoras Daukantas]]; * [[1925]] m. [[rugsėjo 25]] d. – [[1926]] m. [[birželio 15]] d. – daktaras [[Leonas Bistras]]; * [[1926]] m. [[birželio 15]] d. – [[1926]] m. [[gruodžio 18]] d. – pulkininkas leitenantas [[Juozas Papečkys]]; * [[1926]] m. [[gruodžio 18]] d. – [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. – pulkininkas Antanas Merkys; * [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. – [[1928]] m. [[spalio 6]] d. – divizijos generolas Teodoras Daukantas; * [[1928]] m. [[spalio 6]] d. – [[1929]] m. [[rugsėjo 24]] d. – profesorius Augustinas Voldemaras; * [[1929]] m. [[rugsėjo 24]] d. – [[1930]] m. [[birželio 28]] d. – pulkininkas leitenantas [[Jonas Variakojis]]; * [[1930]] m. [[birželio 28]] d. – [[1934]] m. [[birželio 13]] d. – pulkininkas [[Balys Giedraitis]]; * [[1934]] m. [[birželio 13]] d. – [[1935]] m. [[spalio 31]] d. – divizijos generolas [[Petras Šniukšta]]; * [[1935]] m. [[spalio 31]] d. – [[1938]] m. [[kovo 24]] d. – [[brigados generolas]] [[Stasys Dirmantas]]; * [[1938]] m. [[kovo 24]] d. – [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. – divizijos generolas [[Stasys Raštikis]]; * [[1938]] m. [[gruodžio 5]] d. – [[1940]] m. [[birželio 15]] d. – brigados generolas [[Kazys Musteikis]]. === Nuo [[1991]] m. === * [[1991]] m. [[spalio 10]] d. – [[1993]] m. [[spalio 29]] d. – Audrius Butkevičius; * [[1993]] m. [[spalio 29]] d. – [[1996]] m. [[gruodžio 12]] d. – [[Linas Linkevičius]]; * [[1996]] m. [[gruodžio 12]] d. – [[2000]] m. [[lapkričio 10]] d. – [[Česlovas Stankevičius]]; * [[2000]] m. [[lapkričio 10]] d. – [[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. – [[Linas Linkevičius]]; * [[2004]] m. [[gruodžio 14]] d. – [[2006]] m. [[liepos 18]] d. – [[Gediminas Kirkilas]]; * [[2006]] m. [[liepos 18]] d. – [[2008]] m. [[lapkričio 17]] d. – [[Juozas Olekas]]; * [[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. – [[2012]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[Rasa Juknevičienė]]; *[[2012 m.|2012]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[2016]] m. [[gruodžio 13]] d. – [[Juozas Olekas]]; * [[2016]] m. [[gruodžio 13]] – [[2020]] m. [[gruodžio 11]] d. – [[Raimundas Karoblis]]. *[[2020]] m. [[gruodžio 11]] – [[2024]] m. [[kovo 25]] d. – [[Arvydas Anušauskas]]. *[[2024]] m. [[kovo 25]] – 2024 m. [[gruodžio 12|gruodžio 12 d.]] – [[Laurynas Kasčiūnas]]<ref>https://kam.lt/kadencija-baiges-l-kasciunas-krasto-apsaugos-ministerijos-veliava-perdave-d-sakalienei/</ref> * 2024 m. [[gruodžio 12|gruodžio 12 d.]] - [[2025|2025 m.]] [[spalio 22|spalio 22 d.]] – [[Dovilė Šakalienė]] * 2025 m. [[lapkričio 11|lapkričio 11 d.]] – [[Robertas Kaunas]] [[:Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} mz4newfs5pctc1no4kr2vy0265xyju4 Kecskeméti TE 0 189676 7845938 7821732 2026-05-27T14:47:39Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845938 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kečkemėto TE | image = [[File:Kecskeméti TE.png|150px]] [[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]] | fullname = Kecskeméti Testedző Egyesület | founded = 1911 m. | ground = ''Széktói Stadion'', [[Kečkemėtas]] | capacity = 6 300 | chairman = {{flagicon|Hungary}} | manager = {{flagicon|Hungary}} Balázs Bekő | league = Antra lyga (II) | season = 2024–2025 | position = {{decrease}} 12 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=9900CC|body1=9900CC|rightarm1=9900CC|shorts1=FFFFFF|socks1=9900CC| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| pattern_la3=_blackshoulders|pattern_b3=|pattern_ra3=_blackshoulders| leftarm3=FF4C00|body3=FF4C00|rightarm3=FF4C00|shorts3=000000|socks3=FF4C00| }} '''Kečkemėto TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kečkemėtas|Kečkemėto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. 2020–2021 m. Trečioje lygoje, Vakarų grupėje ({{hu|Közép csoport}}) užėmė antrą vietą ir pateko į Antrą lygą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir buvo antri. Posezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyyniavo Pirmoje lygoje ir buvo antri. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2023 |0| |1|2011 |0| |0||0| |0| |1|2011}} {{HUNfl | 2008 | 2011 | 3 | 5 (2009 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Centras) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Vidurio grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|2|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|6|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|12 {{decrease}}|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 9900CC | body= 9900CC | rightarm= 9900CC | shorts= FFFFFF | socks= 9900CC | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _molde17a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _aue1617h | pattern_b= _aue1617h | pattern_ra= _aue1617h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 58348B | body= 58348B | rightarm= 58348B | shorts= FFFFFF | socks= 58348B | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _psgfc1617t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 58348B | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kecskemet2324 | pattern_b= _kecskemet2324 | pattern_ra= _kecskemet2324 | pattern_sh= _kecskemet2324 | pattern_so= _kecskemet2324 | leftarm= 56397C | body= 56397C | rightarm= 56397C | shorts= 56397C | socks= 56397C | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kecskemetite.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kecskemetite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kecskemeti-te/startseite/verein/12423/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kecskemeti-te/18897/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kecskemet]] 7t8fpoi1wev4rfns1rkon0q98m0kn9i 7845939 7845938 2026-05-27T14:47:57Z Makenzis 46558 7845939 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kečkemėto TE | image = [[File:Kecskeméti TE.png|150px]] [[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]] | fullname = Kecskeméti Testedző Egyesület | founded = 1911 m. | ground = ''Széktói Stadion'', [[Kečkemėtas]] | capacity = 6 300 | chairman = {{flagicon|Hungary}} | manager = {{flagicon|Hungary}} Balázs Bekő | league = Antra lyga (II) | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=9900CC|body1=9900CC|rightarm1=9900CC|shorts1=FFFFFF|socks1=9900CC| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| pattern_la3=_blackshoulders|pattern_b3=|pattern_ra3=_blackshoulders| leftarm3=FF4C00|body3=FF4C00|rightarm3=FF4C00|shorts3=000000|socks3=FF4C00| }} '''Kečkemėto TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kečkemėtas|Kečkemėto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. 2020–2021 m. Trečioje lygoje, Vakarų grupėje ({{hu|Közép csoport}}) užėmė antrą vietą ir pateko į Antrą lygą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir buvo antri. Posezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyyniavo Pirmoje lygoje ir buvo antri. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2023 |0| |1|2011 |0| |0||0| |0| |1|2011}} {{HUNfl | 2008 | 2011 | 3 | 5 (2009 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Centras) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Vidurio grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|2|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|6|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|12 {{decrease}}|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 9900CC | body= 9900CC | rightarm= 9900CC | shorts= FFFFFF | socks= 9900CC | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _molde17a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _aue1617h | pattern_b= _aue1617h | pattern_ra= _aue1617h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 58348B | body= 58348B | rightarm= 58348B | shorts= FFFFFF | socks= 58348B | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _psgfc1617t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 58348B | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kecskemet2324 | pattern_b= _kecskemet2324 | pattern_ra= _kecskemet2324 | pattern_sh= _kecskemet2324 | pattern_so= _kecskemet2324 | leftarm= 56397C | body= 56397C | rightarm= 56397C | shorts= 56397C | socks= 56397C | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kecskemetite.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kecskemetite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kecskemeti-te/startseite/verein/12423/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kecskemeti-te/18897/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kecskemet]] ia7y3ndac54xwuzskzaespnc2bdl8xv 7846010 7845939 2026-05-27T15:46:19Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846010 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kečkemėto TE | image = [[File:Kecskeméti TE.png|150px]] [[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]] | fullname = Kecskeméti Testedző Egyesület | founded = 1911 m. | ground = ''Széktói Stadion'', [[Kečkemėtas]] | capacity = 6 300 | chairman = {{flagicon|Hungary}} | manager = {{flagicon|Hungary}} Balázs Bekő | league = Antra lyga (II) | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=9900CC|body1=9900CC|rightarm1=9900CC|shorts1=FFFFFF|socks1=9900CC| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| pattern_la3=_blackshoulders|pattern_b3=|pattern_ra3=_blackshoulders| leftarm3=FF4C00|body3=FF4C00|rightarm3=FF4C00|shorts3=000000|socks3=FF4C00| }} '''Kečkemėto TE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kečkemėtas|Kečkemėto]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1911 m. 2020–2021 m. Trečioje lygoje, Vakarų grupėje ({{hu|Közép csoport}}) užėmė antrą vietą ir pateko į Antrą lygą. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir buvo antri. Posezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą. 2022–2023 m. sezone rungtyyniavo Pirmoje lygoje ir buvo antri. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2023 |0| |1|2011 |0| |0||0| |0| |1|2011}} {{HUNfl | 2008 | 2011 | 3 | 5 (2009 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' (Centras) | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Vidurio grupė)}}|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|2|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|2|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|6|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|12 {{decrease}}|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kecskeméti''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[File:Kecskeméti TE 1911 logo.png|150px]]'''Kecskeméti''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 9900CC | body= 9900CC | rightarm= 9900CC | shorts= FFFFFF | socks= 9900CC | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _molde17a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _aue1617h | pattern_b= _aue1617h | pattern_ra= _aue1617h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 58348B | body= 58348B | rightarm= 58348B | shorts= FFFFFF | socks= 58348B | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _psgfc1617t | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 58348B | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _kecskemet2324 | pattern_b= _kecskemet2324 | pattern_ra= _kecskemet2324 | pattern_sh= _kecskemet2324 | pattern_so= _kecskemet2324 | leftarm= 56397C | body= 56397C | rightarm= 56397C | shorts= 56397C | socks= 56397C | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kecskemetite.hu Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kecskemetite facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kecskemeti-te/vsq0Rrxm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kecskemeti-te/startseite/verein/12423/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kecskemeti-te/18897/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kecskemet]] suv62ba4fd0ipu54hqovcpazziiutik Michelangelo Merisi da Caravaggio 0 190816 7846156 7802136 2026-05-28T08:40:52Z Surajr7 169696 7846156 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Karavadžas | paveikslėlis = Bild-Ottavio Leoni, Caravaggio.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Mikelandželas Merizis da Karavadžas (piešinys, apie 1621 m., aut. Ottavio Leoni) | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1571|9|29}} | gimimo vieta = Karavadžas arba [[Milanas]] | mirties data = {{Mirė|1610|7|18|1571|9|29}} (?) | mirties vieta = Porto Erkolė | tautybė = italas | sutuoktinis = | tėvas = Fermo Merisi | motina = Lucia Aratori | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = italų dailininkas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Category:Michelangelo Merisi da Caravaggio }} '''Mikelandželas Merizis''', paprastai žinomas pravarde '''Karavadžas''' ({{it|Michelangelo Merisi da Caravaggio}}; [[1571]] m. [[rugsėjo 29]] d. Karavadže – [[1610]] m. [[liepos 18]] (?) d. Porto Erkolė) – italų [[barokas|baroko]] dailininkas, vadinamas [[Europa|Europos]] [[XVII a.]] dailės reformatoriumi, vienas iškiliausių [[Barokas|baroko]] epochos meistrų.<ref>{{VLE|III|710||[[Ramutė Rachlevičiūtė]]. Caravaggio (Karavadžas)}}</ref> Tuo metu revoliucinis Karavadžo natūralistinis stilius plačiai paveikė Europos dailę šimtmečiams į priekį. == Biografija == === Jaunystė === Mikelandželas Merizis gimė [[1571]] m. [[rugsėjo 27]] d. Karavadžo miestelyje [[Lombardija|Lombardijoje]] (kita versija − [[Milanas|Milane]]), prie Milano. Jo tėvas Fermo Merisi buvo akmendirbys. Būsimo dailininko vardas neturi nieko bendro su prieš 7 metus mirusio italų renesanso meninininko [[Mikelandželas|Mikelandželo]] vardu. Vardas pasirinktas dėl to, kad gimimo diena buvo [[Arkangelas Mykolas|arkangelo Mykolo]].<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Modest origins, noble connections“</ref> Tėvo Fermo vestuvėse su Lucia Aratori dalyvavo markizas Frančeskas I Sforca, kas vėliau įgalino Karavadžą tikėti, kad jo šeima esą buvusi įtakinga apylinkėse, tėvas esą buvęs ūkvedžiu ir architektu pas markizą. Tokią versiją pristato ankstyviausias Karavadžo biografas Giulio Mancini, kuris buvo sutikęs dailininką Romoje.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Modest origins, noble connections“</ref> Markizo dalyvavimas tikriausiai daugiau turėjo sąsajų su dailininko motinos Lucia Aratori tėvu Giovan Giacomo, kuris dirbo markizui matininku, teisininku ir jo jaunesnioji duktė buvo markizo dukters žindyvė. Būsimo dailininko tėvas mirė, kai Karavadžui buvo 5 metai. Markizai Sforcos, ypač markizo žmona Costanza Colonna, toliau rėmė Merizių šeimą, todėl dailininko vaikystė nebuvo skurdi. Mikelandželas buvo vienas iš 4 šeimos vaikų. Tėvas iš pirmosios santuokos dar turėjo dukterį. [[Vaizdas:Ottavio Leoni - Francesco Maria del Monte.jpg|thumb|left|160px| Kardinolas Francesco Maria del Monte, Karavadžo rėmėjas (piešinys, apie 1616 m., aut. Ottavio Leoni)]] 1584 m. Karavadžas įstojo mokytis [[Milanas|Milane]] pas menko talento dailininką Simone Peterzano, kuris buvo mokęsis pas [[Ticianas|Ticianą]].<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 34</ref> 1589-90 m. Karavadžas dokumentuotas gimtajame miestelyje dėl nuosavybės paveldėjimo reikalų po giminaičių ir motinos mirties 1590 m.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „They committed a murder“</ref> Jo ankstyviausi darbai rodo Girolamo Savoldo, [[Moretto da Brescia]], [[Lorenzo Lotto]] ir venecijiečių, [[Ticianas|Ticiano]] ir [[Tintoretas|Tintoreto]] įtakų apraiškas. Ką Karavadžas veikė apie 1591 m. nėra žinoma. Iš biografų užuominų galima spėti, kad jis buvo įsipainiojęs į plėšikų gyvenimą ir turėjo palikti Milaną dėl nusikaltimų.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „They committed a murder“</ref> [[1592]] m. Karavadžas persikėlė į [[Roma|Romą]]. Prieš tai aplankė Veneciją, kur susipažino su vietos meistrų kūryba.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „In Rome“</ref> Iki 1598 m. nežinomas nei vienas užsakymas Karavadžui. Žinoma, kad menininkas mėgdavo vaikščioti po miestą nuolat su [[kardas|kardu]]. Pirmųjų Karavadžo gyvenimo metų aplinką Romoje tikriausiai sudarė valkatų, prostitučių, plėšikų ir skurdžių pasaulis. Naktinės gatvių pjautynės būdavo įprastos.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „City of men, city of whores“</ref> Savo darbus jis išstatinėdavo pas meno pirklius, dirbo įvairių dailininkų dirbtuvėse, kol įsidarbino pas sėkmingą to meto Romos dailininką [[Giuseppe Cesari|Džiuzepę Čezarį]], pas kurį, minima, tapė gėles ir vaisius.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „The brothers Cerasi“</ref> Darbo Dž. Čezario dirbtuvėse periodui priskiriami paveikslai „Berniukas su krepšiu vaisių“ ir „Sergantis Bakchas“. Pastarasis yra, spėjama, Karavadžo [[autoportretas]].<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Self-portrait as Bacchus, boy with a basket of fruit“</ref> Su Dž. Čezariu Karavadžas išsiskyrė susipykę. Gali būti, kad tai lėmė Karavadžo charakteris. „''Mikelandželas Merizis buvo kandus ir savigarbiškas žmogus''“ − rašė Baglione. „''Jis visuomet kalbėdavo blogai apie praeities dailininkus, taip pat apie dabarties, nesvarbu kokie jie žymūs buvo, nes galvojo, kad jis vienas juos visus pralenkė''“ − prideda Bellori.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Boy bitten by a lizard“</ref> Spėjama, kad su meno pirklio Constantino Spata pagalba, Karavadžas buvo supažindintas su jaunų menininkų rėmėju, [[kardinolas|kardinolu]] Francesco Maria del Monte, kuris pakvietė dailininką į savo rūmus, skyrė kambarį ir išlaikymą. Pirmasis paveikslas, kurį įsigijo kardinolas, buvo „Kortų sukčiautojai“ (Kimberlio meno muziejus). Kitas − „Būrėja“ (Kapitolijaus muziejų variantas)<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 35</ref><ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Gypsies and roques and a cardinal snared“</ref> === Ankstyvieji darbai === Jau ankstyvojoje kūryboje išryškėjo Karavadžo polinkis natūralistiškai vaizduoti kasdienes gyvenimo scenas, žemo socialinio sluoksnio žmones. Dailininkas tapė iškart ant drobės be paruošiamųjų eskizų, tik nubrėždavo vaizduojamos scenos kontūrus, kas buvo labai neįprasta tarp profesionalių to meto dailininkų. Nei vienas paruošiamasis Karavadžo eskizas nėra išlikęs, kai kitų dailininkų, pvz., [[Anibalė Karačis|Anibalės Karačio]], išliko šimtais.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 35</ref> Be to, Karavadžas atsisakė idealistinio modelio vaizdavimo. Jis tapė tik tai, ką matė. „Kortų sukčiautojai“ tapo pirmuoju sėkmingu Karavadžo darbu. Žinoma virš 30 paveikslo kopijų, o kiti Romos menininkai irgi pradėjo tapyti lošėjų, tavernų scenas.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 36</ref> Kiek vėlesnis, taip pat populiarus paveikslas „Būrėja“ (2 variantai, [[Luvras|Luvro]] ir [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus]] muziejuose), vaizduoja panašią apgavystės sceną, kai nuo buriamojo piršto čigonė bando pavogti [[žiedas|žiedą]]. Iki 1598 m. sukurti Karavadžo paveikslai datuojami tik apytikriai. „Bakchas“ rodo tipinius Karavadžo dailės bruožus − jame pavaizduotas pusnuogis jaunuolis. Jo [[torsas]] vaizduojamas idealistiškai, tačiau tonai su rankų vaizdavimu yra nenuoseklūs. Kairioji modelio ranka vaizduojama ypač natūralistiškai grubiai. Tarp idealistiškai vaizduojamų vaisių vienas yra supuvęs. Maždaug tuo metu kardinolo Francesco del Monte užsakymu tapyta „[[Medūza (Caravaggio)|Medūza]]“.<ref>[http://www.virtualuffizi.com/medusa.html virtualuffizi.com]</ref> Pirmaisiais Karavadžo religinės tematikos darbais laikomi „Atgailaujanti Marija Magdalena“ ir „Poilsis pakeliui į Egiptą“ (abu [[Dorija Pamfili galerija|Dorija Pamfili galerijoje]]).<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 37</ref> Kardinolo Francesco Maria del Monte aplinkoje pasikeitė ir Karavadžo paveikslų tematika: apie 1595 m. sukurti paveikslai „Muzikantai“ ([[Metropoliteno meno muziejus]]) ir „Liutnistas“ ([[Ermitažas]]). 1599 m. Karavadžas išbandė tapybą [[freskos]] technika kardinolo viloje, tačiau jos niekuomet neįvaldė ir šis darbas „Jupiteris, Neptūnas ir Plutonas“ vienintelis turi [[manierizmas|manieristinio]] ([[Giulio Romano]] įtakos) vaizdavimo bruožų.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. In the laboratory of alchemist“</ref> <gallery> Vaizdas:Boy with a Basket of Fruit-Caravaggio (1593).jpg| „Berniukas su krepšiu vaisių“ (apie 1593, [[Borgezės galerija]]) Vaizdas:Caravaggio - The Cardsharps (1596-97) Kimbell Art Museum.jpg| „Kortų sukčiautojai“ (apie 1595, Kimberlio meno muziejus, [[JAV]]) Vaizdas:The Fortune Teller-Caravaggio (Louvre).jpg| „Būrėja“ (apie 1595, [[Luvras|Luvro]] variantas) Vaizdas:Baco, por Caravaggio.jpg| „Bakchas“ (1595 − 1597, [[Uficių galerija]]) </gallery> === Darbai San Luigi dei Francesi ir Santa Maria del Popolo bažnyčiose Romoje === 1599 m. birželį Karavadžas gavo pirmą viešą užsakymą dviem šoniniams paveikslams [[Šv. Matas|Šv. Mato]] gyvenimo tema Contarelli koplyčioje [[San Luigi dei Francesi]] bažnyčioje.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 38</ref> Užsakymui tikriausiai tarpininkavo kardinolas Francesco Maria del Monte, kuris pažinojo koplyčios dekoravimo rėmėjo, tuo metu mirusio, prancūzo Matteu Cointrel (itališkai Contarelli) paveldėtojus. Šoniniai paveikslai „Šv. Mato pašaukimas“ ir „Šv. Mato mirtis“ išstatyti 1600 m. liepą. Karavadžui niekuomet iki tol neteko kurti tokių svarbių užsakymų ir tokių didelių matmenų paveikslų, bei tokių, kurių turinys buvo iš anksto apibrėžtas sutartyje.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 38</ref> Tai buvo rimtas iššūkis dailininkui, kuris nenaudojo paruošiamųjų eskizų. Tyrimai rodo, kad „Šv. Mato mirties“ drobės pirminis variantas buvo visiškai pertapytas iš naujo. „Šv. Mato pašaukime“ vaizduojamas [[Jėzus Kristus]], įžengiantis į muitininkų ([[biblija|biblijinio]] laikotarpio Palestinoje muitininko amatas buvo laikomas gėdingu) landynę, kurioje šie skaičiuoja pinigus. Kristaus rankos mostas − tai tiesioginė aliuzija į Mikelandželo „[[Adomo sutvėrimas|Adomo sutvėrimo]]“ freską Siksto koplyčioje. Dieviškąją valią paveiksle liudija šviesos srautas iš po Kristaus nugaros, kuris apšviečia landynę. [[Šv. Matas]] vaizduojamas sėdintis centre ir kaire ranka rodantis į save, jau kylantis nuo stalo. Dešinė Mato ranka vis dar laiko pinigus. „Šv. Mato mirties“ paveiksle vaizduojama brutali scena − momentas, kai Šv. Matas nužudomas. Paveiksle vaizduojamos natūralios scenos veikėjų reakcijos į nužudymo momentą, kai iš aukos kūno dar tik ištrykš [[kraujas]]. Šv. Mato išskėstos rankos − aliuzija į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Virš jo leidžiasi angelas su [[palmės šakelė|palmės šakele]]. Pačio tolimiausio plano veikėjas − tai Karavadžo [[autoportretas]]. Paveikslai tarp Romos menininkų sukėlė sensaciją.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 38</ref> Paveikslų atėjęs pažiūrėti vienas gerbiamiausių Romos menininkų, [[manierizmas|manieristas]] Federico Zuccari bandė paveikslus suniekinti: „''iš kur čia toks triukšmas? Tai tik perdarytas Džordžonė''“ (aliuzija į tai, kad [[Džordžonė]] esą irgi tapė be eskizų).<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 40</ref> Tarp paveikslų 1602 m. sausį buvo įstatyta Jacob Cobaert sukurta Šv. Mato statula. Tačiau ji netenkino užsakovų ir 1602 m. vasarį Karavadžas buvo užsakytas sukurti centrinį paveikslą, kuriame turėjo būti vaizduojamas [[Šv. Matas]] ir [[angelas]] jam iš kairės, diktuojantis [[evangelija|evangeliją]]. Pirmasis Karavadžo paveikslas (sunaikintas) buvo atmestas užsakovų. Anot Bellori, paveikslą nuėmęs dvasininkas motyvavo, kad grubiai sukryžiuotos ir nuogos Šv. Mato kojos paveiksle netinkamos vaizduoti šventąjį. Be to, paveiksle vaizduojamas evangelistas tarsi pasimetęs prie savo užduoties ir angelas pirštu įsakmiai jam turi nurodyti, ką rašyti. Antrasis Karavadžo paveikslo „Šv. Matas ir angelas“ (arba „Šv. Mato įkvėpimas“) variantas išvengia tokių trūkumų. Po Šv. Mato paveikslų sėkmės Karavadžas sulaukė kito svarbaus užsakymo. 1600 m. rugsėjo 24 d. pasirašyta sutartis dėl dviejų šoninių paveikslų Tiberio Cerasi koplyčioje [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 42</ref> Šis užsakymas suvedė dviejų talentingiausių to meto Italijos dailininkų: Karavadžo ir [[Anibalė Karačis|Anibalės Karačio]], darbus vieną šalia kito. Tikima, kad Anibalės Karačio centrinis koplyčios [[altorius|altorinis]] paveikslas „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ jau buvo vietoje, kai Karavadžas pradėjo dirbti ties šoniniais paveikslais. Abu Karavadžo paveikslai vaizduoja natūralistines scenas su minimaliu veikėjų skaičiumi. „Šv. Petro nukryžiavime“ [[Šv. Petras]] vaizduojamas paprastu senyvo amžiaus žmogumi, išties išsigandusiu mirties siaubo, be jokio religinio ar idealistinio patoso. Pirmasis „Šv. Pauliaus atsivertimo“ paveikslo variantas buvo nevykęs ir iškart atmestas užsakovų, antrajame Jėzų Kristų persekiojusio [[Šv. Paulius|Pauliaus]] atsivertimas nuo dieviškosios šviesos vaizduojamas grubiu ir skaudžiu veikėjui kritimu nuo arklio. Pažymėtina, kad koplyčioje paveikslai išdėstyti taip, kad arklio užpakalis atsuktas į Anibalės Karačio paveikslą su Mergele Marija. Darbai [[San Luigi dei Francesi]] ir [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčiose paprastai įvardijami vienais garsiausių Karavadžo kūryboje ir žymi lūžį Vakarų dailės istorijoje. <gallery> Vaizdas:Caravaggio — The Calling of Saint Matthew.jpg| „Šv. Mato pašaukimas“ ([[San Luigi dei Francesi]]) Vaizdas:The Martyrdom of Saint Matthew-Caravaggio (c. 1599-1600).jpg| „Šv. Mato mirtis“ ([[San Luigi dei Francesi]]) Vaizdas:Crucifixion of Saint Peter-Caravaggio (c.1600).jpg| „Šv. Petro nukryžiavimas“ ([[Santa Maria del Popolo]]) Vaizdas:Conversion on the Way to Damascus-Caravaggio (c.1600-1).jpg| „Šv. Pauliaus atsivertimas“ ([[Santa Maria del Popolo]]) </gallery> === Paskutiniai metai Romoje === 1601 m. Karavadžas paliko kardinolo Francesco Maria del Monte globą ir perėjo pas kardinolą Girolamo Mattei.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „In the house of Mattei“</ref> Periodas pas kardinolą Monte Bellori apibūdinamas kaip vienintelis šviesus Karavadžo gyvenime. Pas Girolamo Mattei dailininkas išbuvo bent iki 1603 m. pabaigos. Apie 1602 m. Karavadžas jau nestokojo įtakingų rėmėjų Romoje. Vienas jų buvo markizas Vincenzo Giustiniani, kuriam Karavadžas nutapė „Pergalingąjį Kupidoną“ ([[Berlyno paveikslų galerija]]) ir, kuris tikriausiai pasirūpino, kad [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčios paveikslą „Šv. Pauliaus atsivertimas“ Karavadžui būtų suteikta galimybė pertapyti antrą kartą.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 44</ref><ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. p. „Love live V“</ref> „Pergalingajame Kupidone“ vaizduojamas džiaugsmingas berniukas [[Kupidonas]] virš pasaulio alegorijos − muzikos instrumentų. Paveikslas žymi Karavadžo sukilimą prieš rimtus, intelektualius, tačiau šaltus ir statiškus [[Manierizmas|manieristinius]] paveikslus. Galima jame įžiūrėti Karavadžo netiesioginę polemiką su [[Mikelandželas|Mikelandželu]], ypač su pastarojo „[[Paskutinis teismas (Mikelandželas)|Paskutiniojo teismo]]“ garsiąja Šv. Baltramiejaus figūra. 1601 m. liepą Karavadžas buvo užsakytas sukurti paveikslą „[[Mergelės Marijos mirtis (Caravaggio)|Mergelės Marijos mirtis]]“ (dabar Luvre) Santa Maria della Scala bažnyčiai. Paveikslas vėliau buvo atmestas užsakovų ir dabar laikomas vienu įspūdingiausių Karavadžo darbų.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 46</ref> Virš Marijos galvūgalio paveiksle vaizduojamas [[Jėzus Kristus]], pats atėjęs pasiimti mirusios motinos sielos. Liūdinčia vaizduojama [[Šv. Marija Magdalena]], aplink − apaštalai. Po atmetimo, rekomendavus Rubensui, vėliau paveikslą įsigijo Mantujos hercogas. Nematę paveikslo įprašė hercogą eksponuoti jį Romoje dar savaitę. Vincenzo Giustiniani užsakė paveikslą „Abejojantis Šv. Tomas“ savo rūmams. 1603−1604 m. Karavadžas atliko altorinį paveikslą „[[Nuėmimas nuo kryžiaus (Caravaggio)|Guldymas į karstą]]“ (dabar [[Vatikano muziejai|Vatikano pinakotekoje]]) vienai bažnyčios [[Santa Maria in Vallicella]] šoninių koplyčių. Paveikslas nebuvo ypatingai atitrūkęs nuo tradicinio scenos vaizdavimo ir sulaukė abiejų biografų, Bellori ir Baglione, pagyrimų.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 47</ref> Karavadžas pasižymėjo ugningu ir ūmiu charakteriu, kas dažnai jį suvesdavo į konfliktus su kitais žmonėmis ir menininkais. Pirmieji įrašai apie Karavadžo nusižengimus Romoje datuojami nuo 1598 m. 1603 m. jis buvo pirmą kartą įkalintas dėl įžeidimų ir grasinimų dailininkui [[Giovanni Baglione]], būsimam Karavadžo biografui, su kuriuo buvo aršūs konkurentai.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 45</ref> Vokiečių meno istorikas Joachim von Sandrart taip apibūdina Karavadžo draugiją: „''dailininkai ir ginkluoti − su moto: „be vilties, be baimės“''.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Painters, swordsmen and whores“</ref> Tarp jų išsiskyrė tapytojas ir Karavadžo pasekėjas [[Orazio Gentileschi]]. Karavadžas nuolat turėjo ginkluotų ir žodinių konfliktų Romos gatvėse, būdavo sulaikomas, įkalinamas. 1604 m. buvo skelbtas konkursas dailininkams dekoruoti paveikslais [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro baziliką]]. Karavadžas buvo ignoruotas. Po to buvo atmestas paveikslas „Mergelės Marijos mirtis“ Santa Maria della Scala bažnyčioje dėl to, kad esą jame Karavadžas pavaizdavo savo meilužę ar nesenai rastą mieste prie upės negyvą prostitutę. Nors tikroji priežastis tikriausiai buvo ta, kad paveiksle nebuvo pompastiško ekstazės apimto Marijos vaizdinio, kylančio į dangų su daug giedančių angelų aplink − būtent toks paveikslas buvo vėliau patalpintas bažnyčioje.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „So much trouble“</ref> Kiek nesėkmės susijusios su 1606 m. gegužės 28 d. įvykdyta žmogžudyste, lieka spėlionių klausimu.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Death on a tennis court“</ref> Tą dieną kardų susirėmime Karavadžas nužudė Ranuccio Tomassoni, su kuriuo konfliktavo paskutinius porą metų. Ginčas esą kilęs dėl teniso mačo. Kautynėse dalyvavo po keliolika žmonių iš abiejų pusių ir tai labiau buvo panašu į dviejų priešiškų grupuočių susirėmimą.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. p. 182</ref> Sužeistas Karavadžas prisiglaudė rėmėjos Costanza Colonna namuose ir skubiai bėgo iš Romos.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „On the run“</ref> <gallery> Vaizdas:Penitent Magdalene-Caravaggio (1594-6).jpg| „Atgailaujanti Marija Magdalena“ (1596 − 1597, [[Dorija Pamfili galerija]]) Vaizdas:Caravaggio (Michelangelo Merisi) (1571 - 1610) - The Evangelist Matthew - 365 - Gemäldegalerie.jpg| „Šv. Matas ir angelas“ (1602, sunaikintas [[IIPK|2-ojo pasaulinio karo]] metu) Vaizdas:Caravaggio - Cupid as Victor - Google Art Project.jpg| „Pergalingasis Kupidonas“ (apie 1602, [[Berlyno paveikslų galerija]]) Vaizdas:Death of the Virgin-Caravaggio (1606).jpg| „[[Mergelės Marijos mirtis (Caravaggio)|Mergelės Marijos mirtis]]“ (1601−1606, [[Luvras]]) </gallery> === Vėlyvieji metai === 1606 m. pabaigą ir 1607 m. pradžią Karavadžas praleido [[Neapolis|Neapolyje]], kur atliko du užsakymus: „Nuplakimas“ ([[Kapodimontės muziejus]]) ir „Septyni gailestingumo darbai“ (Pio Monte della Misericordia bažnyčia). Kiti Neapolio periodo paveikslai: „Šv. Andriejaus nukryžiavimas“, „Šv. Rožinio Madona“ ([[Meno istorijos muziejus Vienoje]]). Pastarasis paveikslas vienu metu buvo Antverpene, kur padarė didelį įspūdį flamandų dailininkams, tarp jų [[Rubensas|Rubensui]]. Yra spėjimų, kad „Šv. Rožinio Madona“ buvo sukurta kiek anksčiau ir tik pirmą kartą paminėta parduodama Neapolyje 1607 m.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Caravaggio and Rubens“</ref> 1607 m. liepą Karavadžas buvo [[Malta|Maltoje]], kur jam prieglobstį ir paramą suteikė [[Hospitaljerai|Hospitaljerių ordino]] riteriai. Kodėl iš Neapolio Karavadžas patraukė būtent į Maltą, lieka nežinoma. Maltoje dailininkas sukūrė didžiausių matmenų paveikslą „Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas“ (Šv. Jono katedra, [[Valeta]]). Nutapė ordino didžiojo magistro Alof de Wignacourt portretą ([[Luvras]]). 1608 m. ordinas jį pakėlė į Šv. Jono riterius, tačiau jau spalį Karavadžas buvo įkalintas, tikriausiai dėl muštynių su kitu riteriu.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 47</ref> Pabėgęs iš kalėjimo dailininkas atvyko į [[Sirakūzai|Sirakūzus]] Sicilijoje, kur sukūrė paveikslą „Šv. Liučijos palaidojimas“ (Santa Lucia al Sepolcro bažnyčia). 1608 m. gruodį buvo [[Mesina|Mesinoje]], kur sukūrė paveikslus „Lozoriaus prikėlimas“ ir „Piemenų pagarbinimas“ (abu Mesinos regioniniame muziejuje). Karavadžo rėmėjai siekė reabilituoti jį Romoje dėl žmogžudystės. Gali būti, kad atsiprašymo vardan Karavadžas nutapė paveikslą „Dovydas su Galijoto galva“, kuriame [[Galijotas|Galijoto]] aukos įvaizdyje nutapė savo autoportretą. Paveikslas buvo skirtas popiežiaus sūnėnui Scipione Borghese, kuris tuo metu vadovavo valstybės teisingumo skyriui. 1609 m. Karavadžas vėl buvo Neapolyje, kur spalio mėnesį buvo užpultas ir sužalotas „''neatpažįstamai''“ grupės ginkluotų vyrų. Yra keli įvykio paaiškinimai. Viena versija, taip buvo keršyta už Ranuccio Tomassoni nužudymą, kita versija − taip keršyta už įžeidimus Maltoje.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „The knight`s revenge“</ref> Gavęs žinių, kad jam gali būti suteiktas atleidimas, Karavadžas keliavo į Popiežiaus valstybę. Išsilaipino Porto Erkolės uostelyje netoli popiežiškųjų valdų. Buvo suimtas dviem dienom, minima, dėl įvykusios kažkokios klaidos. Po paleidimo paaiškėjo, kad [[valtis]] su dailininko manta išplaukė. Karavadžas esą vijosi valtį krantu, sukaito, apimtas karštinės pasiekė sodybą pajūryje, kur mirė po kelių dienų, anot Bellori, „''taip pat niekingai, kaip gyveno''“.<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 48</ref> Manoma, kad tai įvyko 1610 m. liepos 18 d. Iš 2001 m. rastų dokumentų, gali būti, kad Karavadžas visgi mirė Porto Erkolės ligoninėje ir buvo palaidotas bendrame kape.<ref>[http://www.reuters.com/article/2009/12/11/us-italy-caravaggio-idUSTRE5BA2UG20091211 reuters.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105114343/http://www.reuters.com/article/2009/12/11/us-italy-caravaggio-idUSTRE5BA2UG20091211 |date=2013-11-05 }}</ref> 2010 m. grupė mokslininkų, tyrusių liekanas, tikina, kad rado tikruosius Karavadžo palaikus.<ref>[http://www.theflorentine.net/articles/article-view.asp?issuetocId=5917 theflorentne.net] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105111705/http://www.theflorentine.net/articles/article-view.asp?issuetocId=5917 |date=2013-11-05 }}</ref> Dailininkui buvo 38-eri. Jis nebuvo vedęs ir nesusilaukė žinomų vaikų. Viso Karavadžas paliko apie 70 autentiškais patvirtintų darbų.<ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803095548635 Oxford reference]</ref> <gallery> Vaizdas:Portrait of Alof de Wignacourt and his Page-Caravaggio (1607-1608).jpg| „Alof de Wignacourt portretas su pažu“ (1607−1608, [[Luvras]]) Vaizdas:The Beheading of Saint John-Caravaggio (1608).jpg| „Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas“ (1608, Šv. Jono kokatedra, [[Valeta]]) Vaizdas:Michelangelo Merisi, called Caravaggio - Madonna of the Rosary - Google Art Project.jpg| „Šv. Rožinio Madona“ (apie 1608, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]]) Vaizdas:David with the Head of Goliath-Caravaggio (1610).jpg| „Dovydas su Galijoto galva“ (1607 arba 1610, [[Borgezės galerija]]) </gallery> == Karavadžo biografijos == Pagrindiniai šaltiniai apie Karavadžo gyvenimą yra trys, visi parašyti po jo mirties.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Facts and fiction“</ref> * 1617–1621 m. Giulio Mancini, pastabos „''Considerazioni sulla pittura''“; * 1642 m. [[Giovanni Baglione]], „''Le vite de' pittori''“; * 1672 m. [[Giovanni Pietro Bellori]], „''Le Vite de' pittori, scultori et architetti moderni''“. Pirmąją biografiją parašė [[gydytojas]] Giulio Mancini, kuris sutiko Karavadžą apie 1592 m. Romoje ir turėjo dažnai su juo susitikinėti 1595 − 1600 m. laikotarpiu. Mancini biografinių pastabų trūkumas buvo tas, kad, nors informatyvios, jos buvo labai trumpos. 1642 m. antrąją biografiją publikavo Karavadžo konkurentas Romoje [[Giovanni Baglione]], kuris buvo stebėtinai objektyvus, turint omeny, kad vienu metu jis kreipėsi į teismą dėl esą Karavadžo grasinimo jį nužudyti. Daugelį Baglione teiginių patvirtino vėliau rasti dokumentai. Jo biografija dažnai įgauna moralizuojantį pobūdį aprašant Karavadžo nusižengimus. Trečiąją biografiją gerokai po Karavadžo mirties parašė [[Giovanni Pietro Bellori]], kuris daugelį faktų paėmė iš Giovanni Baglioni biografijos, tačiau atskleidė naujų detalių apie dailininko gyvenimą. Be to, Bellori, prieš rašydamas biografiją, specialiai keliavo tam, kad susipažintų su Karavadžo dailės darbais. Bellori tikėjo idealistine meno paskirtimi. Anot Bellori, didžiausias Karavadžo dailės trūkumas buvo tas, kad jis ignoravo praeities dailės pasiekimus ir ėmė pavyzdžius tiesiai iš gyvenimo. Tame Bellori matė Karavadžo dailės žalą, kurią jis darė savo įtaka kitiems dailininkams. Anot Bellori, tai [[Anibalė Karačis]] savo klasikiniu baroku parodė tikrąjį kelią, kuriuo reikia sekti tapytojams, siekiantiems nusikratyti [[manierizmas|manieristinio]] nenatūralumo. Karavadžo dailė esą buvo kelias į kitą, nesektiną pusę. Bellori mini, kad Karavadžas rengdavosi puošniais rūbais, tačiau dėvėdavo tą patį komplektą, pakol jis visiškai nusidėvėdavo. Bellori aprašo Karavadžą buvus tamsaus gymio, tamsiomis akimis, juodais antakiais ir juodais plaukais. Tokia esą buvusi ir jo dailė.<ref>Giovanni Bellori. „The Lives of the Modern Painters, Sculptors and Architects“. Cambridge University Press, − 2005. p. 185</ref> == Kūryba == Audringas ir dramatiškas Karavadžo gyvenimas atitiko jo maištingai kūrybinei dvasiai. Jau pirmuose Romoje sukurtuose darbuose – „Mažasis sergantis Bakchas“ (apie [[1591]] m., Roma, [[Borgezės galerija]]), „Berniukas su krepšiu vaisių“ (apie [[1593]] m., ten pat), „Būrimas“ (apie [[1594]], Luvras), „Liutnistas“ (apie [[1595]] m., [[Ermitažas]]), jis pasižymėjo novatoriškumu, metančiu iššūkį tradicinei dailei – tapė grubius prasčiokus, gatvės prekeivius, čigones ar antikos dievą – [[Bakchas|Bakchą]]. Šventieji paveiksluose vaizduojami kaip to meto Italijos miestų valkatos. Jo drobės išsiskiria šviesos ryškumu, monumentalumu ir plastiškumu. [[Vaizdas:Supper at Emmaus-Caravaggio (1601).jpg|thumb|right|Su bibliniu [[Emausas|Emausu]] siejama ''„Vakarienė Emause“'', ([[1601]], [[Londono nacionalinė galerija]])]] Nevengdamas natūralistinių efektų smurto scenose – pvz., vaizduodamas [[Biblija|biblijinį]] [[Abraomas|Abraomo]] sūnaus Izaoko siužetą („Izaoko aukojimas“, apie 1596, [[Uficių galerija]], [[Florencija]] – paveikslas popiežiui [[Urbonas VIII|Urbonui VIII]]), Karavadžas kituose savo darbuose sukūrė gilesnę ir poetiškesnę personažų traktuotę („Atgailaujanti Marija Magdalena“, apie [[1596]] m., [[Dorija Pamfili galerija]], Roma). Pasiekęs kūrybinės brandos Karavadžas sukūrė monumentalių drobių ciklą, skirtą [[Apaštalas Matas|Šv. Matui]] ([[1599]] – [[1602]] m., San Luidži dei Frančezi bažnyčios Kontareli koplyčia, [[Roma]]). Pirmojoje jų pavaizduoja tiesos šviesos atėjimą pas padugnes įėjus [[Jėzus Kristus|Kristui]] ir [[Apaštalas Petras|Šv. Petrui]]. Paskutiniams jo darbams „Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas“ (1608 m., [[Valeta]], Šv. Jono katedra), „Šv. Liucijos laidojimas“ (1608 m., Santa Liučija bažnyčia, [[Sirakūzai]]), „Piemenų pagarbinimas“ (1609 m., Regioninis muziejus, [[Mesina]]) ir kt. būdinga energijos sklidina patetika bei nakties gelmės romantizmas. Karavadžo darbai padarė didžiulę įtaką [[XVII a.]] meistrams – jų tarpe [[Rembrandt]]ui ir [[Piteris Paulius Rubensas|Rubensui]], [[Diegas Velaskesas|Velaskesui]]. Jau gyvenimo metu ir iškart po dailininko mirties Romoje ir Neapolyje susibūrė dailininkų pasekėjų grupelės, kurios perėmė ir imitavo Karavadžo dailės bruožus. Šie dailininkai meno istorijoje vadinam [[karavadžizmas|karavadžistais]]. Ispano [[Chosė de Ribera|Chosė de Riberos]] Neapolyje propaguotas [[karavadžizmas]] buvo perimtas Ispanijoje ir padėjo susiformuoti XVII a. Ispanijos natūralistinei tapybos mokyklai. Grupė olandų dailininkų, apie 1620 m. lankiusių Italiją, grįžę suformavo Utrechto karavadžistų grupę. Iškart po mirties Karavadžas plačiosios publikos buvo beveik užmirštas. Jo padėtis istorijoje buvo atstatyta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pradėjus nuoseklius meno istorijos tyrimus. Tuomet buvo nustatytas didžiulis Karavadžo dailės poveikis kartoms vėlesnių dailininkų. [[Bernardas Berensonas]] pavadino Karavadžą antru reikšmingiausiu italų dailininku Europos meno istorijos kontekste, įtaka nusileidžiančiu tik Mikelandželui. Tradiciškai Karavadžas (tapyba), su [[Francesco Borromini]] (architektūra) ir [[Gian Lorenzo Bernini]] (skulptūra), sudaro iškiliausių XVII a. Italijos baroko meistrų trijulę. == Taip pat skaitykite == * [[Karavadžizmas]] == Šaltiniai == {{reflist|3}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Michelangelo Merisi da Caravaggio}} * [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/94587/Caravaggio Karavadžas Encyclopaedia Britannica tinklalapyje] * [http://www.caravaggio-foundation.org/ Tinklalapis, skirtas Karavadžui I] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240629202446/https://www.caravaggio-foundation.org/ |date=2024-06-29 }} * [http://www.caravaggio.ru Tinklalapis, skirtas Karavadžui II] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210306010528/http://caravaggio.ru/ |date=2021-03-06 }} * [http://www.wga.hu/frames-e.html?/bio/c/caravagg/biograph.html Karavadžas WGA tinklalapyje] * [http://smallbay.ru/caravaggio.html Karavadžas. Paveikslai ir biografija] * [http://www.italia-mia.globalfolio.net/arte/caravaggio_main.htm Mikelandželo Karavadžo]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.eyegate.com/Caravaggio EyeGate Karavadžas galerija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140220151413/http://www.eyegate.com/Caravaggio/ |date=2014-02-20 }} * [http://www.theguardian.com/artanddesign/2013/may/27/caravaggio-lust-talent-power-jonathan-jones „The Guardian“ straipsnis] * [http://www.treccani.it/enciclopedia/michelangelo-merisi-detto-il-caravaggio/ Karavadžo biografija ''l’Enciclopedia Italiana''] * [https://web.archive.org/web/20020526194113/http://www.fbi.gov/hq/cid/arttheft/europe/italy/italyart.htm FBI apie pavogtus Karavadžo darbus] * [http://caravaggista.com/ caravaggista.com] {{Commons|Category:Michelangelo Merisi da Caravaggio|no=T}} {{SavStr}} [[Kategorija:Caravaggio| ]] 5x74h39sre5t2dpomowsr29ui6uqck4 Alfred Döblin 0 194853 7846149 7818802 2026-05-28T07:42:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846149 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Alfredas Dėblinas<br />{{de|Alfred Döblin}} | paveikslėlis = Alfred Doeblin.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Dėblino portretas ant pašto ženklo | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1878|8|10}} | gimimo vieta = [[Ščecinas|Ščecine]] | mirties data = {{Mirė|1957|6|26|1878|8|10}} | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = Maksas Dėblinas | motina = Sofija | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = vokiečių rašytojas ir gydytojas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas =Doeblin, Alfred Signature.svg | pastabos = |vikiteka= Category:Alfred Döblin }} '''Alfredas Dėblinas''' ({{de|Alfred Döblin}}, g. [[1878]] [[rugpjūčio 10]], [[Ščecinas|Ščecine]] – m. [[1957]] [[birželio 26]] d.) – vokiečių rašytojas ir gydytojas. Tėvas, Maksas Dėblinas, buvo žydas kalvis, motina – Sofija. Alfredas buvo vienas iš 5 vaikų. Mirė stipriai pašlijus sveikatai, o netrukus nusižudė ir jo žmona. == Gyvenimas ir kūryba == Kai A. Dėblinui suėjo 10 metų, tėvas paliko šeimą ir motina su vaikas persikėlė į [[Berlynas|Berlyną]]. Dėl to nutrūko Alfredo Dėblino mokslai, jis juos užbaigia tik [[1900]] metų rugsėjį, ir po mėnesio pradeda studijuoti mediciną ir filosofiją Berlyno universitete. Studijas užbaigė [[Breisgau Freiburgas|Freiburge]] [[1905]] m. Po to kelerius metus čia dirbo psichiatru, o nuo [[1911]] iki [[1933]] metų Berlyne – gydytoju. Berlyne susipažino su jauna medicinos studente žydaite Erna Reis ([[1888]] – [[1957]]), su kuria [[1912]] m. susituokia ir susilaukia 4 sūnų. Tuo pat metu greta gydytojo darbo pradeda intensyviai rašyti pirmąjį romaną „[[Trys Vang Lūno šuoliai]]“, kuris išleidžiamas „S. Fischer Verlang“ leidykloje [[1915]] m. Pasivadinęs Linkės Pooto slapyvardžiu, trečiojo dešimtmečio pradžioje parašo keletą politinių glosų ir esė. Rašytojas užmezga kontaktus su Berlyno ekspresionistais, kartu su Hervartu Valdenu įkuria literatūrinį susivienijimą „Der Sturm“ ({{vok|audra}}). Viename Berlyno darbininkų kvartale pradeda ligonių kasos gydytojo veiklą, susiduria su žmonių skurdu, socialine neteisybe. Parašęs dar keturis romanus, jis sukuria vienintelį skaitytojų simpatijų susilaukusį romaną „Berlynas, Aleksandro aikštė“. Persekiojamas nacių, A. Dėblinas [[1933]] m. per [[Ciurichas|Ciurichą]] pabėga į [[Paryžius|Paryžių]] ir [[1936]] m. gauna Prancūzijos pilietybę. [[1940]] su žmona ir jauniausiu sūnumi emigruoja į [[JAV]]. Pasibaigus darbo sutarčiai su kino kompanija [[MGM]], vieninteliu jo pajamų šaltiniu tampa socialinės išmokos ir aukos. Šiuo izoliacijos periodu jis priima katalikybę, tuo nustebindamas kolegas rašytojus. [[1945]] m. rugpjūtį Dėblinai gauna leidimą grįžti į Prancūziją. [[1946]] m. jis atvažiuoja į Vokietiją, tačiau jo kūrybos niekas nepastebi, todėl [[1953]] m. grįžta atgal į Paryžių. Beje, 1929 metais [[Vokietija|Vokietijoje]] pasigirdo balsų, siūlančių A. Dėbliną [[Nobelio premija]]i, tačiau ji buvo paskirta „amžinam“ jo konkurentui [[Tomas Manas|Tomui Manui]]. == Bibliografija == * [[1912]] [[Pienės nužudymas]] ''Die Ermordung Einer Butterblume'' * [[1915]] [[Trys Vang Lūno šuoliai]] ''Die Drei Sprünge Des Wang-Lun'' (''The Three Leaps of Wang-Lun'') * ''Wadzeks Kampf Mit Der Dampfturbine'' * ''Der Schwarze Vorhang'' * [[1920]] [[Valenšteinas]] ''Wallenstein'' * [[1924]] [[Kalnai, jūros ir gigantai]] ''Berge, Meere Und Giganten'' (''Mountains, Seas and Giants'') * ''Die beiden Freundinnen und ihr Giftmord'' * ''Reise in Polen'' (''Journey To Poland'') * ''Manas'' * [[Berlynas, Aleksandro aikštė]] ''Berlin Alexanderplatz'' * ''Die Ehe'' * ''Unser Dasein'' * ''Babylonische Wandrung'' (''Babylonian Wandering'') * ''Pardon wird nicht gegeben'' (4 Vols.) (''Men Without Mercy'') * [[1937-1948]] [[Šalis, kurioje nėra mirties]] ''Das Land ohne Tod'' * [[1937-1941]] [["1918-ųjų lapkritis"]] ''November 1918'' * ''Der unsterbliche Mensch'' * ''Der Oberst und der Dichter'' * ''Schicksalsreise'' (''Destiny's Journey'') * ''Karl und Rosa'' (part of ''November 1918'') * [[1956]] [[Hamletas, arba Ilgos nakties pabaiga]] ''Hamlet, Oder Die Lange Nacht Nimmt Ein Ende'' (''Tales of a Long Night'') * ''Die Zeitlupe'' * ''Aufsätze zur Literatur'' == Nuorodos == * [http://www.alfred-doeblin.de/ Alfred Döblin Society] (German) * [http://www.ub.fu-berlin.de/internetquellen/fachinformation/germanistik/autoren/multi_cde/doeblin.html Collection of links from Berlin university] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041014181613/http://www.ub.fu-berlin.de/internetquellen/fachinformation/germanistik/autoren/multi_cde/doeblin.html |date=2004-10-14 }} (German) * [http://ark.cdlib.org/ark:/13030/ft1n39n82j/ Döblin's Berlin novels] * [http://www.stanford.edu/group/berlin/data2/CLEAN/pathways/alex/doeblin.html novel ''Berlin Alexanderplatz''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081211210043/http://www.stanford.edu/group/berlin/data2/CLEAN/pathways/alex/doeblin.html |date=2008-12-11 }} * [http://www.usc.edu/isd/archives/arc/libraries/feuchtwanger/exiles/doblin.html Döblin in Southern California] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060524171536/http://www.usc.edu/isd/archives/arc/libraries/feuchtwanger/exiles/doblin.html |date=2006-05-24 }} * [http://www.alllearn.org/er/tree.jsp?c=41835 Döblin links at allLearn.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051029180329/http://www.alllearn.org/er/tree.jsp?c=41835 |date=2005-10-29 }} * [http://www.kirjasto.sci.fi/adoblin.htm Döblin at kirijasto.sci.fi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070608042637/http://kirjasto.sci.fi/adoblin.htm |date=2007-06-08 }} * [http://www.germanistik.unibe.ch/gelzer/Doeblin/Doeblin0.html First editions of Döblin’s works] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070113093048/http://www.germanistik.unibe.ch/gelzer/Doeblin/Doeblin0.html |date=2007-01-13 }} (Documentation in German) * [http://www.alfred-doeblin.de/Bibliographie%20AD%201990ff%202014.pdf Bibliography of Alfred Döblin scholarship since 1990] (German) * [http://www.alfreddoeblin.de/site/alfred_doeblin/home Döblin's author page] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131002094845/http://www.alfreddoeblin.de/site/alfred_doeblin/home |date=2013-10-02 }} at [[Fischer Verlag]] * [https://beyond-alexanderplatz.com/ https://beyond-alexanderplatz.com/ Alfred Döblin's OTHER writings, in English] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250831210204/https://beyond-alexanderplatz.com/ |date=2025-08-31 }} {{Šalis-Biograf-stub|GER}} {{DEFAULTSORT:Döblin, Alfred}} [[Kategorija:Vokietijos rašytojai]] [[Kategorija:Vokietijos gydytojai]] [[Kategorija:Rašytojai ekspresionistai]] 5i8v42d3no46hlq9urayhzzrrl8menc Vladas Braziūnas 0 198683 7846168 7820019 2026-05-28T09:32:24Z Ed1974LT 52229 7846168 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Vladas Braziūnas | paveikslėlis = Vladas Braziūnas01.JPG | paveikslėlio apibūdinimas = Vladas Braziūnas | paveikslėlio dydis = 280px | gimimo data = {{Gimė|1952|02|17|T}} | gimimo vieta = [[Pasvalys|Pasvalyje]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = * [[Zigmo Gėlės literatūrinė premija]] (1984) * [[„Varpų“ literatūrinė premija]] (2008) * [[Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija]] (2013) * [[Baltų apdovanojimas]] (2025) | parašas = | pastabos = }} '''Vladas Braziūnas''' (g. [[1952 m.]] [[vasario 17]] d. [[Pasvalys|Pasvalyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas. == Biografija == [[1969]] m. baigė [[Pasvalio gimnazija|Pasvalio vidurinę mokyklą]]. [[1997]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė [[Lietuvių kalba|lietuvių k]]. filologiją. Dirbo universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai, 15 metų, savaitraštyje – „[[Literatūra ir menas]]“, jo vyriausiasis redaktorius. Nuo [[1996]] m. atsidėjęs vien literatūrinei kūrybai. Nuo [[1988]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]], nuo [[2002]] m. Lietuvių PEN centro, nuo [[2004]] m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, [[2002]] m. Vidurio [[Europa|Europos]] poetų judėjimo „Cap à l’Est“, vienijančio prancūziškai bendraujančius poetus, narys steigėjas.<ref>[http://vladas.braziunas.net/bibliografija Vladas Braziūnas. Asmeninė svetainė.]</ref> Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, <ref>[http://www.ramuva.lt/ Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ekspedicijose rinko [[tautosaka|tautosaką]]. == Kūryba == Kaip poetas debiutavo [[1974]] m. Pirmoji eilėraščių knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai nebrandi”. Tačiau, vos tik išėjęs, eilėraščių rinkinys „Slenka žaibas“ (Vaga, [[1983]] m.), [[1984]] m. apdovanota [[Zigmo Gėlės literatūrinė premija|Zigmo Gėlės premija]], skiriama už stipriausią poezijos debiutą. [[2008]] m. už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“ apdovanotas [[„Varpų“ literatūrinė premija|literatūrine „Varpų“ premija]]. [[2013]] m. už eilėraščių knygą „Fontes amoris" paskirta [[Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija]]. Poezijoje ryškios kaimiškosios ir miestietiškosios patirties sandūros, praeities ir dabarties sąsajų apmąstymai („Slenka žaibas“), linkstama į daiktišką konkretumą, peizažo detalės dažnai įgyja apibendrinamąją prasmę. Rinkinių „Voro stulpas“ ([[1986]] m.), „Alkanoji linksniuotė“ ([[1993]] m.), „Užkalinėti“ ([[1998]] m.) eilėraščiai turi ironijos atspalvį, poetika grindžiama žodžių prasmės ir garsų žaismu. Rinkiniuose „Užkalbėti juodą sraują“ ([[1989]] m.), „Ant balto dugno“ (1999 m.) gausu istorinių motyvų, Atgimimo laikotarpio aktualijų, ryškios publicistinės intonacijos. Postmodernistinėje poemoje „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ ([[2002]] m.) tautos istorija siejama su dabartimi. Išvertė [[latviai|latvių]] ir [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetų kūrinių. Jo eilėraščių išversta į [[Anglų kalba|angl]]ų kalbą.<ref>{{VLE|III|460|[[Dalia Šalkauskytė]]|Vladas Braziūnas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}} {{DEFAULTSORT:Braziūnas, Vladas}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]] 8q7s2sowwh8gaowsh13di3ng93yqik2 Jarenas 0 201836 7846092 7547347 2026-05-28T03:29:26Z CD 677 7846092 wikitext text/x-wiki {{coord|0|33|S|166|55|E|display=title}} {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Jarenas | origpavadin = ''Yaren'' | herbas = | vėliava = | žemėlapis = NauruYaren.png | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Nauru | admCentras = | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2011 |gyventoju = 750 | plotas = 1.1 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = | vikiteka = Category:Yaren }} '''Jarenas''' ({{en|Yaren}}; liet. kirč. ''Jãrenas'')<ref>{{PVŽ}}</ref> – apygarda [[Nauru]] pietvakariuose, [[de facto|faktinė]] šalies sostinė, [[JTO]] pripažįstama kaip pagrindinė apygarda Nauru saloje.<ref>[https://www.britannica.com/place/Yaren īaren | district, Nauru | Britannica]</ref> Šiaurėje yra [[Buada]], vakaruose – [[Boė (Nauru)|Boė]], rytuose [[Menengas]]. Jarene yra [[Mokos šulinys]]. Taip pat čia yra Nauru parlamentas, [[policija|policijos]] stotis, oro uostas. == Istorija == [[Vaizdas:Yaren street, Nauru.jpg|thumb|left|240px|Jareno gatvė]] Iš pradžių vietovė vadinta Moka (''Moqua''). Tokį pavadinimą gavo nuo [[Mokos šulinys|Mokos šulinio]] – mažo [[Požeminis ežeras|požeminio ežero]], esančio Nauru pietuose.<ref>[http://www.wondermondo.com/Countries/Au/Nauru/Nauru/MoquaCaves.htm Moqua Caves and Moqua Well] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171203013845/http://www.wondermondo.com/Countries/Au/Nauru/Nauru/MoquaCaves.htm |date=2017-12-03 }}</ref> Vėliau priimta Jareno pavadinimas, kilęs nuo asmenvardžio,<ref>{{Mašalaitis 2007|247}}</ref> nors kartais kildinamas iš nauriečių žodžio, reiškiančio „ola, urvas“.<ref>[https://www.wisdomlib.org/cities/yaren-46679 Meaning and History of Yaren.] Wisdomlib.org (tikrinta 2026-05-28).</ref> == Istorija == Apygarda buvo įkurta [[1968]] m. Nauru paskelbus nepriklausomybę. Čia įsikūrė parlamentas, valdžios įstaigos, tarptautinis oro uostas.<ref>[https://www.ebsco.com/research-starters/geography-and-cartography/yaren-nauru Yaren, Nauru].] Ebsco.com (tikrinta 2026-05-28).</ref> == Gyventojai == === Žymūs žmonės === * [[Kieren Keke]] (g. 1971), politikas, gydytojas * [[Charmaine Scotty]], politinė veikėja * [[Dominic Tabuna]] (g. 1980), politikas == Šaltiniai == {{Išn}} {{Nauru apygardos}} [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Nauru apygardos]] g1bs8c9yh8lh5rkf6yyribijafj1snp Leningrado sritis 0 205865 7846015 7137993 2026-05-27T15:48:38Z Hugo.arg 1674 /* Didžiausi miestai */ 7846015 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Leningrado sritis | origpavadin = Ленинградская область | herbas = Coat of arms of Leningrad Oblast.svg | vėliava = Flag of Leningrad Oblast.svg | žemėlapis = Map of Russia - Leningrad Oblast (2008-03).svg | žemėlapio tekstas = | plotis = 200 | UTC= |UTCv= | valstybė = Rusija | valstRegionoVardas = Federalinė apygarda | valstRegionas = Šiaurės Vakarų federacinė apygarda | valstRegiono2lygioVardas = Ekonominis regionas | valstRegionas2lygio = Šiaurės | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Gatčina | admVienetoVardas = | admVienetoKiekis = | admVienetoVardas2 = | admVienetoKiekis2 = | admVienetoVardas3 = | admVienetoKiekis3 = | kalbos = [[Rusų kalba|rusų]] | įkurtas = 1927 m. | vadovotitulas = |vadovas = Aleksandras Drozdenko | vadovotitulas2 = |vadovas2 = | gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 1633350 | gyventojuVieta = 27 |gyventojuRef = | plotas = 85300 | plotoVieta = 39 |plotoRef = | vandens = 12.8 | tankumoVieta = | aukščiausia vieta = | žemiausia vieta = | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = | vikiteka = Category:Leningrad Oblast }} '''Leningrado sritis''' ({{ru|Ленинградская область}}) – federacinė sritis šiaurės vakarų [[Rusija|Rusijoje]]. Vakaruose ribojasi su [[Estija]], [[Suomija]] ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgu]], šiaurėje – su [[Karelijos respublika|Karelija]], rytuose – su [[Vologdos sritis|Vologdos sritimi]], pietuose – su [[Pskovo sritis|Pskovo]] ir [[Novgorodo sritis|Novgorodo sritimis]]. Administracinis centras – [[Gatčina]]. == Geografija == Sritis išsidėsčiusi [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]], tarp [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] Suomijos įlankos, [[Ladogos ežeras|Ladogos]] ir [[Onegos ežeras|Onegos]] ežerų. Reljefas suformuotas ledyno – gausu kalvagūbrių, klonių, aukštumų, ledyninių ežerų. Aukštis iki 291 m ([[Vepsų aukštuma|Vepsų aukštumoje]]). Klimatas vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -7&nbsp;°C, liepos 15&nbsp;°C. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 850 mm. Pagrindinės upės: [[Neva]], [[Volchovas]], [[Svirė]], [[Luga (upė)|Luga]], [[Vuoksa]], [[Sjasė]]. Vyrauja [[mišrieji miškai]]. == Didžiausi miestai == Didžiausi Leningrado srities miestai (tūkst. gyv., 2008 m.): * [[Gatčina]] – 89,9 * [[Vyborgas]] – 77,6 * [[Sosnovy Boras]] – 66,8 * [[Tichvinas]] – 60,8 * [[Kirišai]] – 54,8 * [[Kingisepas]] – 50,2 * [[Vsevoložskas]] – 46,3 * [[Volchovas (miestas)|Volchovas]] – 45,6 * [[Sertolovas]] – 42,3 * [[Luga (Rusija)|Luga]] – 38,9 * [[Tosnas]] – 36,8 * [[Slancai]] – 35,0 * [[Kirovskas (Leningradas)|Kirovskas]] – 23,4 {{RUS-teritorija}} [[Kategorija:Leningrado sritis]] 06clhd9yqtl8etjexo77mbqxckpgady Gynybos politika 0 223589 7845943 7167950 2026-05-27T14:51:46Z Sadfox 47105 patikslintos ir pridėtos papildomos wiki nuorodos 7845943 wikitext text/x-wiki '''Gynybos politika''' – valstybės [[politika|politikos]] sritis, apimanti veiklą bei pastangas, užtikrinant [[saugumas|saugumą]].<ref>{{VLE|VI|673||Gynybos politika}}</ref> Gynybos politika gali būti laikoma saugumo politikos dalimi. Lietuvoje gynybos politiką įgyvendina [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija]]. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja [[Valstybės gynimo taryba]], į kurią įeina [[Lietuvos prezidentas|Prezidentas]], [[Ministras Pirmininkas]], [[Seimo Pirmininkas]], [[Krašto apsaugos ministras]] ir [[Lietuvos kariuomenės vadas|Kariuomenės vadas]] ([[LR Konstitucija|LRK]] 140 straipsnis)<ref>https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt LR KAM tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150514234320/http://www.kam.lt/ |date=2015-05-14 }} [[Kategorija:Gynybos politika| ]] nc6vig02369pzv6snypnrnusustsuek 7845992 7845943 2026-05-27T15:41:43Z Sadfox 47105 7845992 wikitext text/x-wiki '''Gynybos politika''' – valstybės [[politika|politikos]] sritis, apimanti veiklą bei pastangas, užtikrinant [[saugumas|saugumą]].<ref>{{VLE|VI|673||Gynybos politika}}</ref> Gynybos politika gali būti laikoma saugumo politikos dalimi. Lietuvoje gynybos politiką įgyvendina [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]]. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja [[Valstybės gynimo taryba]], į kurią įeina [[Lietuvos prezidentas|Prezidentas]], [[Ministras Pirmininkas]], [[Seimo Pirmininkas]], [[Krašto apsaugos ministras]] ir [[Lietuvos kariuomenės vadas|Kariuomenės vadas]] ([[LR Konstitucija|LRK]] 140 straipsnis)<ref>https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt LR KAM tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150514234320/http://www.kam.lt/ |date=2015-05-14 }} [[Kategorija:Gynybos politika| ]] 5796tjw8ki27bqcryk5236pi3i0uzhd 7846004 7845992 2026-05-27T15:45:03Z Sadfox 47105 7846004 wikitext text/x-wiki '''Gynybos politika''' – valstybės [[politika|politikos]] sritis, apimanti veiklą bei pastangas, užtikrinant [[Saugumas|nacionalinį saugumą]].<ref>{{VLE|VI|673||Gynybos politika}}</ref> Gynybos politika gali būti laikoma nacionalinio [[Saugumo politika|saugumo politikos]] dalimi. Lietuvoje gynybos politiką įgyvendina [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]]. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja [[Valstybės gynimo taryba]], į kurią įeina [[Lietuvos prezidentas|Prezidentas]], [[Ministras Pirmininkas]], [[Seimo Pirmininkas]], [[Krašto apsaugos ministras]] ir [[Lietuvos kariuomenės vadas|Kariuomenės vadas]] ([[LR Konstitucija|LRK]] 140 straipsnis)<ref>https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.kam.lt LR KAM tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150514234320/http://www.kam.lt/ |date=2015-05-14 }} [[Kategorija:Gynybos politika| ]] abb6sblntneewe3rcvcjmzhv7z4q5tr Saugumo politika 0 223593 7845934 3878076 2026-05-27T14:43:41Z Sadfox 47105 patikslintos sąvokos, pridėta wiki nuorodų 7845934 wikitext text/x-wiki '''Saugumo politika''' – valstybės, jų grupės, tarptautinės organizacijos [[politika|politikos]] sritis, skirta užtikrinti saugumui, gynybai, apsisaugoti nuo grėsmių, išvengti pavojų. Siekdamos saugumo, valstybės jungiasi į [[Karinė sąjunga|sąjungas]], [[Tarptautinė organizacija|tarptautinės organizacijas]] (pavyzdžiui, [[NATO]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|ESBO]]). == Nuorodos == * [https://www.iss.europa.eu/ Europos Sąjungos Saugumo studijų institutas] * [https://www.iiss.org/ Tarptautinis strateginių studijų institutas] * [https://www.csis.org/ Stateginių ir tarptautinių studijų centras] [[Kategorija:Saugumo politika]] dunlg1non9wy1cqc7y7x6aiawph0ndq Mačiūkiai (Skuodas) 0 227263 7845977 6823518 2026-05-27T15:33:26Z Vilensija 40695 7845977 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mačiūkiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.104 |long = 21.820 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Notėnų seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Mačiū̃kiai|Mačiū̃kių|š=2016}} }} '''Mačiūkiai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, 6 km į pietryčius nuo [[Šliktinė]]s. Tai šiaurės vakarinė [[Mačiūkiai|Mačiūkių]] kaimo dalis. Stūkso [[Mačiūkių Laumės akmuo|Mačiūkių akmuo]] su „laumės pėda“. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=120|inc=20|incmin=10 |1902|26|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|120|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|84|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|13|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] 5x5bzto79dptr42xbn8eymyvfjms9ch Alvydas Jokubaitis 0 229383 7845826 7619873 2026-05-27T12:07:29Z Sadfox 47105 7845826 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= edu | vardas ={{PAGENAME}} | paveikslėlis = ALVYDAS__JOKUBAITIS2.jpg |caption = <small>TSPMI archyvo nuotrauka</small> | gimimo data = {{gimė|1959|9|8|T}} | gimimo vieta = [[Gargždai]] | veikla = [[filosofas]], politologas, [[pedagogas]] | pareigos = nuo [[2003]] m. [[TSPMI]] Politikos teorijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius | alma_mater= [[Vilniaus universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Alvydas Jokubaitis''' (g. [[1959]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Gargždai|Gargžduose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas. == Biografija == [[1982]] m. baigė [[Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas|Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą]]. [[1991]] m. stažavosi [[Krokuvos universitetas|Krokuvos Jogailaičių universitete]] ([[Lenkija]]). [[1992]] m. [[lapkričio 17]] d. Vilniaus universiteto filosofijos istorijos ir logikos katedroje apgynė disertaciją „Filosofijos mokslas [[Vilnius|Vilniaus]] [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] universitete [[1919]]–[[1939]] metais“, už kurią suteiktas daktaro vardas.<ref>[http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&sritis=H Daktaro vardo suteikimas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140531105647/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&sritis=H |date=2014-05-31 }}</ref> [[1991]]–[[1996]] m. [[Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto]], nuo [[1996]] m. [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI)]] dėstytojas. [[2002]] m. TSPMI studentų išrinktas geriausiu instituto dėstytoju. Nuo [[2003]] m. profesorius ir TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. [[2005]] m. A. Jokubaičio monografija „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“ LPA pripažinta geriausia moksline publikacija.<ref>[http://www.lpasoc.lt/konkursas 2005 m. geriausia mokslinė publikacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100302015905/http://www.lpasoc.lt/konkursas |date=2010-03-02 }}</ref> [[2007]] m. [[spalio 5]] d. vyko prof. Alvydo Jokubaičio [[habilitacija|habilitacijos]] procedūra. Habilitacijos komisija teigiamai įvertino pateiktą teorinį darbą „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“, bei kitus straipsnius ir įteikė jam [[habilitacija|habilitacijos]] pažymą.<ref>[http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/48/217-219.pdf Habilitacijos procedūra.]</ref> == Veikla == === Profesinė veikla === Mokslinės veiklos sritis: [[politika|politikos]] ir [[moralė]]s [[filosofija]]. Moksliniai interesai – [[Politinė filosofija|politikos filosofija]] ir teorija. Nuo [[1996]] m. dirba Vilniaus universiteto TSPMI, nuo [[2003]] m. Politikos teorijos katedros vedėjas. VU TSPMI dėstomi dalykai: šiuolaikinė politinė teorija, šiuolaikinė politikos samprata, politika ir [[moralė]]. VU Filosofijos fakultete dėstomi dalykai: modernioji filosofija (XV–XVII a.), modernioji filosofija (XVIII–XIX a.), [[Imanuelis Kantas|I. Kanto]] filosofija, šiuolaikinio filosofinio diskurso problemos ir perspektyvos. <ref>{{VLE|VIII|682||Alvydas Jokubaitis}}</ref> Mokslinio periodinio leidinio „Politologija“ redakcinės kolegijos narys. Vilniaus universiteto Senato akademinės etikos komisijos narys, Vilniaus universiteto VU TSPMI Tarybos narys. Nuo [[1999]] m. [[Lietuvos politologų asociacija|Lietuvos politologų asociacijos]] narys. [[LRT|Lietuvos radijo ir televizijos]] Tarybos narys, pirmininko pavaduotojas.<ref>[http://www.lrt.lt/lrt/static.php?strid=5127& LRT tarybos nariai.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080502063233/http://www.lrt.lt/lrt/static.php?strid=5127& |date=2008-05-02 }}</ref> Nuo [[2011]] m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir šių institucijų funkcijoms peržiūrėti darbo grupės narys.<ref>[http://kaveikiavaldzia.lt/docs/2011/01/31/40805 Valstybės kultūros paveldo komisija.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Nuo 2024 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. === Dalyvavimas projektuose === Dalyvavo projekte „[[Demokratija]] [[žinių visuomenė]]je: iššūkių ir galimybių analizė“.<ref>[http://www.e-demokratija.lt/public_files/file_1200522801.pdf „Projektas Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimybių analizė“.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110917200403/http://www.e-demokratija.lt/public_files/file_1200522801.pdf |date=2011-09-17 }}</ref> Priklausė E-demokratijos tyrimo grupei, buvo normatyvinės demokratijos teorijos grupės koordinatorius, priklausė partijų ideologinio silpnumo tyrimo grupei, kartu su kitais autoriais [[2008]] m. parengė [[elektroninis balsavimas|elektroninio balsavimo]] galimybių studiją.<ref>[http://www.e-demokratija.lt/public_files/file_1200397814.pdf%20 Elektroninio balsavimo galimybių studija.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. liepos mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2006]]–[[2008]] m. dalyvavo projekte „Tarptautinė duomenų bazė /Lituanistika/“ Galimybių studija.<ref>[http://www.minfolit.lt/en/files/TM_DB_Lituanistika.pdf%20 Projektas "Tarptautinė duomenų bazė / LITUANISTIKA/ Galimybių studija.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[2009]] m. dalyvavo Demokratinės politikos instituto (DPI) projekte „Lyderių rengimo programa baltarusių (EHU) studentams bei jų ryšių su Lietuva įtvirtinimas“. == Pažiūros == Alvydas Jokubaitis yra [[liberalizmas|liberalizmo]] [[Politinė filosofija|politinės filosofijos]] kritikas. Jo nuomone, „[[Liberalioji demokratija|liberalios demokratijos]]“ terminas slepia dviejų skirtingų politinių filosofijų konfliktą. [[Demokratija]] yra daug lankstesnis [[politika|politinio]] gyvenimo elementas, negu liberalizmas, nes tik pirmoji išjudina sustingusį liberalizmo idėjinį branduolį. Šalia samprotavimų apie žmogaus teises, negatyviąją laisvę ir moralinį [[pliuralizmas|pliuralizmą]], [[liberalai]] būtinai turi kalbėti apie [[demokratai|demokratams]] svarbius dalykus – piliečių dalyvavimą, įsitraukimą ir aktyvumą. Be šito liberalizmo [[politinė doktrina]] prarastų bet kokį praktinį gyvybingumą ir patrauklumą. A. Jokubaičio nuomone, [[politika|politiškumas]] nenurodo į kokį nors nekintamų politinių vertybių rinkinį, bet gali būti apibūdintas kaip skirtingų sričių vertybių supolitinimo ir nupolitinimo veiksmas. Pasiremdamas Carl Schmitto samprotavimais, Jokubaitis įrodinėja, kad nėra grynai politinių vertybių, galinčių išvengti nepolitinių [[prasmė]]s šaltinių. Norint suprasti politiką, būtina matyti ne tik ją, bet ir [[moralė|moralinius]], [[teisė|teisinius]], [[ekonomika|ekonominius]], [[mokslas|mokslinius]], [[menas|meninius]] ir [[religija|religinius]] visuomenės gyvenimo veiksnius. Politinis gyvenimas neatskiriamas nuo ginčų apie žmogaus prigimtį, gėrį, tikėjimą, [[ekonomika|ekonominę]] naudą ar meno vaidmenį. Susiaurinus politiką iki grynai politinių vertybių, tampa neįmanoma pasakyti ką nors reikšmingo apie politikos ryšį su žmogiškųjų reikalų visuma. A. Jokubaitis analizuoja tris skirtingus politinio patyrimo konstravimo būdus – praktiką, teoriją, meną. Jo nuomone, tie patys politiniai reiškiniai atrodo skirtingai, kai į juos žvelgiame per praktikos, teorijos ir meno prizmę. Deja, dabarties politinis gyvenimas vis dažniau [[estetika|suestetinamas]] ir suvokiamas kaip spektaklis, reginys ar viešųjų ryšių specialistų rankomis kuriamos manipuliacijos vaizdiniais. [[Menotyra|Menotyros]] terminais tariant, [[politika|politikoje]] vis labiau įsigali [[forma|formos]], o ne [[turinys|turinio]] klausimai, ir tai puikiai ginama [[postmodernizmas|postmoderniojo]] [[pliuralizmas|pliuralizmo]]. Anot filosofo, reikalingas nuolatinis [[politikas|politikų]], teoretikų ir menininkų įtakos sferų pasidalijimas, nes tai yra kiekvienos tikrai laisvos visuomenės uždavinys.<ref>[http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Alvydas_Jokubaitis/pa%C5%BEi%C5%ABros Alvydas_Jokubaitis. Pažiūros] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110319041337/http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Alvydas_Jokubaitis/pa%C5%BEi%C5%ABros |date=2011-03-19 }}</ref> == Bibliografija == === Monografijos === * [[Filosofija|Filosofijos]] mokslas Vilniaus S. Batoro universitete 1919–39 metais. Vilnius, 1991. 27 P. * [[Postmodernizmas]] ir [[konservatizmas]]. // Kaunas: Naujasis laikas. 1997 * [[Liberalizmas|Liberalizmo]] tapatumo problemos. // Vilnius: Versus aureus, 2003. 239 p. * [https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000266681 Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas]. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 264 p. * [https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000357177#00001 Politika be vertybių]. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 163 p. * Vertybių tironija ir politika. // Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 186 p. * Filosofas kaltina mokslininkus, arba kas blogai su politikos mokslu? // Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo draugija, Naujasis Židinys-Aidai, 2016. 216 p. * Liberalizmas kaip pilietinė religija. // Vilnius: Tyto alba, 2017. 259 p. * Politinis idiotas. // Vilnius: Tyto alba, 2019. 192 p. * S. Čelutka, A. Jokubaitis, A. Noreikaitė. Politika ir moralė. Ontologinė perspektyva. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. === Vertimai === * [[Lešekas Kolakovskis|L. Kolakowski]]. Metafizinis siaubas. Vilnius: Amžius, 1993. 122 p. * [[Isaiah Berlin]]. Vienovė ir įvairovė: žvilgsniai į idėjų istoriją. Sudarė ir vertė. Vilnius: „Amžius“, 1995, p.450. ISBN 8021824. * [[Čarlzas Teiloras|Charles Taylor]]. Autentiškumo etika. Leidykla „Aidai“, 1996, 129 p. ISBN kodas: ISBN 9986-59-034-5. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Post Scriptum]]“, „[[Naujasis židinys-Aidai|Naujasis Židinys]]“, „[[Aidai]]“, „[[Darbai ir dienos]]“, „Seminarai“, „[[Problemos]]“ ir kituose.<ref>[http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Alvydas_Jokubaitis Alvydas_Jokubaitis. Publikacijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110319041333/http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Alvydas_Jokubaitis |date=2011-03-19 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == # http://www.youtube.com/watch?v=az1c5Zp_e38 # http://ktu.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vub02 # http://www.facebook.com/pages/prof-dr-Alvydas-Jokubaitis/115140351899?v=info {{DEFAULTSORT:Jokubaitis Alvydas }} [[Kategorija:Lietuvos filosofai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] s3b2q68voo1ren0fo7lhc3p288sc1zp Idžai 0 233828 7846042 7632851 2026-05-27T19:43:10Z Hugo.arg 1674 7846042 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{etninės grupės| |paveikslėlis=Iriabo carried by able bodied men.jpg |grupė=Idžai |gyvskaičius= ~15 mln. |popvieta= {{flag|Nigerija}} |religija= [[krikščionybė]], idžų religija |kalba= [[Idžoidų kalbos]] |gim= [[itsekiri]], [[urhobo]], [[ibibijai]] }} '''Idžai''' (''Ịjọ''), dar vadinami ''izonai'' (''Izon''), ''idžavai'' (''Ijaw'') – tauta [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]], daugiausia gyvenanti [[Nigerio delta|Nigerio deltoje]] ([[Nigerija]]), tiksliau – [[Aliejaus upės|Aliejaus upių]] istoriniame regione, kuris dar vadinamas Idžalandu. == Kalbos ir klanai == Idžai kalba 10 susijusių kalbų. Tai vadinamosios [[idžoidų kalbos]], kurios priklauso [[Nigerio-Kongo kalbos|Nigerio-Kongo šeimai]] ir sudaro atskirą jos šaką. Šių kalbų padėtis klasifikacijos sistemoje leidžia teigti, kad idžų protėviai nuo bendro kamieno atsiskyrė labai anksti. Todėl gali būti, jog jie buvo senieji pietų Nigerijos gyventojai iki atsikeliant [[Benuės-Kongo kalbos|Benuės Kongo atšakos]] atstovams [[jorubai|jorubams]], [[igbai|igbams]], [[ibibijai|ibibijams]] ir kt. Idžų kalbos (ir kartu subgrupės) yra oruma, akita, biseni, izonai (tikrieji idžai), [[nembė]], [[Okrika|kirike]], [[Naujasis Kalabaras|kalabariai]], [[Bonė|ibani]], nkoroo ir defaka. Didžioji dalis idžų yra izonai, gyvenantys į Nigerio deltos vakarinėje dalyje. Jie dalijasi į daugybę atskirų klanų. Idžai tradiciškai gyveno netoli pagrindinių jūrų prekybos kelių. Jų dalyvavimas regioninėje prekyboje užfiksuotas nuo XIV a. pabaigos iki XV a. pradžios. == Istorija == {{main|Aliejaus upės}} === Kilmė === Dėl lingvistinių ypatumų manoma, kad idžai buvo senieji Nigerijos gyventojai, vėliau užgožti naujų atvykėlių – [[jorubai|jorubų]], [[biniai|binių]], [[ibibijai|ibibijų]], [[igbai|igbų]] bangos. Iki XV a. jų likučiai gyveno [[Benino karalystė]]s pietiniuose pakraščiuose. XV a. idžai pradėjo migracijas į Nigerio deltos teritorijas, kur apsistojo. Ten konsolidavosi jų klanai ir etninės subgrupės. === Prekybinės valstybės === Aliejaus upių regione idžai įkūrė daug stiprių valstybių, kurios konkuravo su kitomis vietos tautomis: [[ogoniai]]s, [[urhobo]], [[itsekiriai]]s. Svarbiausios valstybės konsolidavosi aplink tokius prekybinius miestus, kaip [[Naujasis Kalabaras]], [[Nembė]], [[Bonė]], [[Okrika]]. Visi jie susikūrė Deltos rytinėje dalyje. Vakarinėje deltos dalyje (tikrųjų idžų, ar izon teritorijoje) konsolidacija buvo silpnesnė. Čia stiprios valstybės nesusiformavo. === Nigerijos sudėtyje === XIX a. pabaigoje idžavų teritorijos buvo paverstos protektoratu, o vėliau įjungtos į Nigerijos sudėtį. Idžai sudarė dalį Rytų provincijos, kartu su [[igbai]]s ir [[idžai]]s. Po Nigerijos nepriklausomybės kilus pilietiniam karui, Idžai kartu su šiomis tautomis sukūrė [[Biafra|Biafros]] valstybę. Po karo pabaigos nuolat reiškiasi nesutarimai tarp idžų ir kaimynų itsekirių dėl [[nafta|naftos]]. [[Vaizdas:IjoMask1.jpg|thumb|150px|Ritualinė kaukė]] == Kultūra == === Religija === Nuo senovės idžai išpažino savitą religiją, kur bene labiausiai buvo garbinamos vandens dvasios ''owuamapu''. Tai – antropomorfinės būtybės, su kuriomis reikia palaikyti gerus santykius. Dėl to keletą kartų per metus rengiamos tradicinės šventės, kuriose šokama ir grojama apsirengus kaukėmis. Manoma, kad žmonės prieš gimdami taip pat klajoja šiame dvasių pasaulyje. Idžai praktikuoja įdomią praktiką ''igbadai'', kurios metu gali apklausti neseniai mirusių žmonių dvasias. Taip pat jų religija pripažįsta ritualinį tapimą idžu, kas labai retai propaguojama tarp nacionalinių religijų. [[Krikščionybė]] yra padariusi didelę įtaką. Šiuo metu oficialiai 95 proc. idžų laiko save krikščioniais. === Buitis === Idžų buitis yra labai panaši į kitų Gvinėjos įlankos tautų buitį. Dauguma idžų nuo senovės vertėsi žemdirbyste pelkingose žemėse. Dėl specifinių gamtos sąlygų labai svarbūs verslai buvo žvejyba ir prekyba. Čia paplitusi [[Gvinėjos įlankos virtuvė]], kurios pagrindiniai produktai yra [[jamsas]], [[valgomasis manijokas]], [[valgomoji kolokazija]]. Dėl jūros artumo naudojama ypač daug žuvies. Idžai turi keletą nacionalinių valgių: pvz., ''polofijai'' sriuba iš jamso ir palmių aliejaus, ''kekefijai'' troškinys iš neprinokusių bananų, žuvies ir žvėrienos, ''kalabari fulo'' – jūros gėrybių sriuba. {{Commons|Category:Ijaw people|no=T}} [[Kategorija:Nigerijos tautos]] [[Kategorija:Nigerio-Kongo tautos]] bnvc0s2dgr764px8xr9iza3djt7n3nl Nolėnai 0 234492 7845889 7842471 2026-05-27T13:55:09Z Vilensija 40695 7845889 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Nolėnai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.559 |long = 25.610 |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Sudeikių seniūnija |gyv = 52 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Nólėnai|Nólėnų|š=2016}} }} '''Nolėnai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurę nuo [[Utena|Utenos]], prie [[Davilas|Davilo]] ežero. Stūkso [[Nolėnų akmuo]] „Laumių stalas“ (archeologijos paminklas). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=210|inc=50|incmin=25 |1902|206|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|163|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|118|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|112|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|78|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|63|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|49|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|44|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|52|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]] bc5khtns6i8rpebzsdjq181uudrpp21 Zigmas Gaidamavičius-Gėlė 0 240297 7846181 5783330 2026-05-28T10:11:33Z Ed1974LT 52229 7846181 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Zigmas Gaidamavičius-Gėlė.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1894|05|08}} | gimimo vieta = [[Naisiai]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1912|12|17|1894|05|08}} | mirties vieta = [[Kyjivas]], Rusijos imperija | palaidotas = [[Sereikiai|Sereikių]] kapinės | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} [[Vaizdas:2010 05 22 094NaisiaiMuziejus.JPG|thumb|Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimtasis namas Naisiuose, dabar Naisių literatūros muziejus]] '''Zigmas Gaidamavičius''' ([[slapyvardis]] ''Gėlė'', [[1894]] m. [[gegužės 8]] d. – [[1912]] m. [[gruodžio 17]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas. == Biografija == [[1912]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], studijavo [[Kijevo universitetas|Kijevo universiteto]] Istorijos – filologijos fakultete. [[Vaizdas:Zigmo geles kapas 2010-04-03.jpg|thumb|160px|left|Zigmo Gėlės kapas prie [[Sereikių koplyčia|Sereikių koplyčios]]]] Eilėraščius pradėjo spausdinti [[1909]] m. laikraščiuose „[[Lietuvos žinios]]“, [[Šaltinis (Seinai)|„Šaltinis“]], „[[Vienybė lietuvninkų]]“, žurnale [[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinė“]]. [[1912]] m. parengė eilėraščių rinkinį „Gėlynas“ (papildytas išl. [[1948]] m.). Jo poezija išreiškė estetinius [[XX a.]] pradžios poslinkius. Kūryba romantinė, atspindi idealų, meilės ilgesį, liūdesį dėl netobulo pasaulio, vyrauja gamtos išgyvenimai, užuojautos vargdieniui, šviesių nuotaikų motyvai.<ref>{{VLE|VI|495|[[Donata Mitaitė]]|Zigmas Gaidamavičius-Gėlė}}</ref> Mirė nuo [[Meningitas|galvos smegenų uždegimo]].<ref>{{cite web|title=Trumpai, bet ryškiai suspindėjęs|url=https://lmka.lt/trumpai-bet-ryskiai-suspindejes/|author=V. Krikštaponis|date=2013 m. kovas|publisher=[[Krantai (žurnalas)|Krantai]]|website=lmka.lt|accessdate=2026-05-28}}</ref> Nuo [[1977]] m. kasmet balandžio 26-ąją, poeto gimimo dieną pagal seną stilių, Naisių kolūkio, nuo [[1992]] m. [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s Kultūros skyriaus skiriama respublikinė [[Zigmo Gėlės literatūrinė premija]] už geriausią pirmąją poezijos knygą. Ji įteikiama Naisiuose, kur jo gimtajame name įrengtas Šiaulių rajono literatūros muziejus. == Bibliografija == * Gėlynas, Vilnius, [[1979]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Vikišaltiniai}} {{DEFAULTSORT:Gaidamavičius-Gėlė}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] 5pa7jf8z4hh1by1znptm8s37ipo4bx8 Juozapas Albinas Herbačiauskas 0 248157 7845959 7104451 2026-05-27T15:11:45Z Ed1974LT 52229 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7845959 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Jozef Albin Herbaczewski.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1876|10|20}} | gimimo vieta = [[Lankeliškiai]] | mirties data = {{Mirė|1944|12|03|1876|10|20}} | mirties vieta = [[Krokuva]] | palaidotas = [[Rakovicų kapinės]] (Krokuva) | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = literatas, visuomenininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Jogailos universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Juozapas Albinas Herbačiauskas''' ({{pl|Józef Albin Herbaczewski}}, [[1876]] m. [[spalio 20]] d. – [[1944]] m. [[gruodžio 3]] d.) – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Vienas [[esė]] pradininkų lietuvių literatūroje. == Biografija == Mokėsi [[Marijampolė]]je, [[1901]]–[[1906]] m. lankė paskaitas [[Jogailos universitetas|Jogailos universitete]], [[1911]]–[[1924]] m. jame dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Kurį laiką gyveno [[Klampučių dvaras|Klampučių dvare]]. [[1904]] m. [[Krokuva|Krokuvoje]] su [[Adomas Varnas|A. Varnu]] įsteigė draugiją „Rūta“, į ją subūrė lenkų intelektualus ir čia studijuojančius lietuvių dailininkus, muzikus, literatus. Iš jos branduolio [[1907]] m. susikūrė [[Lietuvių dailės draugija]]. 1907 m. parengė [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]] skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą [[Gabija (almanachas)|„Gabija“]]. Bendravo su sąjūdžio „Młoda Polska“ atstovais, priklausė Krokuvos bohemai, sakė prakalbas kabarete „Zielony Balonik“. [[1924]]–[[1933]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] (iki [[1930]] m. Lietuvos universitetas) dėstė [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo žurnaluose „Baras“, „Gaisai“. Nusivylęs jo radikalių užmojų neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia 1933 m. išvyko į [[Lenkija|Lenkiją]]. Gyveno [[Varšuva|Varšuvoje]], nuo [[1943]] m. Krokuvoje. == Kūryba == [[Vaizdas:GróbJózefaAlbinaHerbaczewskiego-CmentarzRakowicki-POL, Kraków.jpg|thumb|Juozapo Albino Herbačiausko kapas]] Vienas [[XX a.]] pirmosios pusės kultūrininkų, siekusių lietuvių kūrybą atnaujinti pagal modernių reformų reikalavimus. Rašė lietuvių ir lenkų kalba, ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo slap. ''Jaunutis Vienuolis''. Knygoje „Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja“ (''Odrodzenie Litwy wobec idei Polskiej'' [[1905]] m.), esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ ([[1908]] m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje. Pirmasis lietuvių literatūroje suabejojo kanoniniais estetikos principais priešindamas juos metafizinei žodžio sintezei ir vidiniam kalbos muzikalumui. Skleidė demonizmo, okultizmo idėjas (esė rinkinys „Dievo šypsenos“ [[1929]] m.). Parašė dramų (tragedija „Pasmerkimas“ ''Potępienie'' [[1906]] m., misterija „Tyrų vienuolis“ [[1930]] m.), apsakymų („Traukinio Nr. 13 nakties sonata“ [[1930]] m.), dramatizuotų prozinių kūrinių („Lietuvos griuvėsių himnai“, „Genijaus meilė“, abu 1907 m., „XIII kapinynų simfonija“ [[1925]] m., literatūros kritikos (esė rinkiniai „Ir nevesk mūsų į pagundą“ ''I nie wódź nas na pokuszenie'' [[1911]], „Skausmo balsas“ ''Głos bólu'' [[1912]], „Amen“ [[1914]] m., straipsniai „Mūsų literatūros pagrindiniu klausimu“ [[1928]] m., „Vincas Krėvė-Mickevičius ir mūsų laikai“, „Mūsų gyvenimo kuriozai“, abu [[1930]] m., publicistikos („Kur eini, lietuvi?“ [[1919]] m.), eilėraščių. Jo kūrybai būdinga literatūros modernizacijos programa, individualizmas, pranašiškos vizijos, aforistinė kalba.<ref>{{VLE|VII|489|[[Ramutis Karmalavičius]]|Juozapas Albinas Herbačiauskas}}</ref> == Bibliografija == * Erškėčių vainikas, Vilnius, [[1992]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Vaitkevičiūtė Eugenija. Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas: J. A. Herbačiausko gyvenimo ir kūrybos pėdsakais (monografija). – Kaunas: Naujasis lankas, 2007; * Aušra Jurgutienė. Naujasis romantizmas iš pasiilgimo: Lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis, Vilnius, 1998. == Nuorodos == * [http://images.katalogas.lt/maleidykla/lit31/L-075.pdf Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba XX a. pradžios literatūrologiniame-kultūrologiniame kontekste]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Herbačiauskas, Juozapas Albinas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos kritikai]] [[Kategorija:Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjai]] jo46xpl1v6o4nk92zp7jlfnrymp2jqj 7845960 7845959 2026-05-27T15:13:31Z Homo ergaster 10314 /* Nuorodos */ 7845960 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Jozef Albin Herbaczewski.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1876|10|20}} | gimimo vieta = [[Lankeliškiai]] | mirties data = {{Mirė|1944|12|03|1876|10|20}} | mirties vieta = [[Krokuva]] | palaidotas = [[Rakovicų kapinės]] (Krokuva) | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = literatas, visuomenininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = [[Jogailos universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Juozapas Albinas Herbačiauskas''' ({{pl|Józef Albin Herbaczewski}}, [[1876]] m. [[spalio 20]] d. – [[1944]] m. [[gruodžio 3]] d.) – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Vienas [[esė]] pradininkų lietuvių literatūroje. == Biografija == Mokėsi [[Marijampolė]]je, [[1901]]–[[1906]] m. lankė paskaitas [[Jogailos universitetas|Jogailos universitete]], [[1911]]–[[1924]] m. jame dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Kurį laiką gyveno [[Klampučių dvaras|Klampučių dvare]]. [[1904]] m. [[Krokuva|Krokuvoje]] su [[Adomas Varnas|A. Varnu]] įsteigė draugiją „Rūta“, į ją subūrė lenkų intelektualus ir čia studijuojančius lietuvių dailininkus, muzikus, literatus. Iš jos branduolio [[1907]] m. susikūrė [[Lietuvių dailės draugija]]. 1907 m. parengė [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]] skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą [[Gabija (almanachas)|„Gabija“]]. Bendravo su sąjūdžio „Młoda Polska“ atstovais, priklausė Krokuvos bohemai, sakė prakalbas kabarete „Zielony Balonik“. [[1924]]–[[1933]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] (iki [[1930]] m. Lietuvos universitetas) dėstė [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo žurnaluose „Baras“, „Gaisai“. Nusivylęs jo radikalių užmojų neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia 1933 m. išvyko į [[Lenkija|Lenkiją]]. Gyveno [[Varšuva|Varšuvoje]], nuo [[1943]] m. Krokuvoje. == Kūryba == [[Vaizdas:GróbJózefaAlbinaHerbaczewskiego-CmentarzRakowicki-POL, Kraków.jpg|thumb|Juozapo Albino Herbačiausko kapas]] Vienas [[XX a.]] pirmosios pusės kultūrininkų, siekusių lietuvių kūrybą atnaujinti pagal modernių reformų reikalavimus. Rašė lietuvių ir lenkų kalba, ankstyvąsias publikacijas dažniausiai pasirašydavo slap. ''Jaunutis Vienuolis''. Knygoje „Lietuvos atgimimas ir Lenkijos idėja“ (''Odrodzenie Litwy wobec idei Polskiej'' [[1905]] m.), esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ ([[1908]] m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje. Pirmasis lietuvių literatūroje suabejojo kanoniniais estetikos principais priešindamas juos metafizinei žodžio sintezei ir vidiniam kalbos muzikalumui. Skleidė demonizmo, okultizmo idėjas (esė rinkinys „Dievo šypsenos“ [[1929]] m.). Parašė dramų (tragedija „Pasmerkimas“ ''Potępienie'' [[1906]] m., misterija „Tyrų vienuolis“ [[1930]] m.), apsakymų („Traukinio Nr. 13 nakties sonata“ [[1930]] m.), dramatizuotų prozinių kūrinių („Lietuvos griuvėsių himnai“, „Genijaus meilė“, abu 1907 m., „XIII kapinynų simfonija“ [[1925]] m., literatūros kritikos (esė rinkiniai „Ir nevesk mūsų į pagundą“ ''I nie wódź nas na pokuszenie'' [[1911]], „Skausmo balsas“ ''Głos bólu'' [[1912]], „Amen“ [[1914]] m., straipsniai „Mūsų literatūros pagrindiniu klausimu“ [[1928]] m., „Vincas Krėvė-Mickevičius ir mūsų laikai“, „Mūsų gyvenimo kuriozai“, abu [[1930]] m., publicistikos („Kur eini, lietuvi?“ [[1919]] m.), eilėraščių. Jo kūrybai būdinga literatūros modernizacijos programa, individualizmas, pranašiškos vizijos, aforistinė kalba.<ref>{{VLE|VII|489|[[Ramutis Karmalavičius]]|Juozapas Albinas Herbačiauskas}}</ref> == Bibliografija == * Erškėčių vainikas, Vilnius, [[1992]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Vaitkevičiūtė Eugenija. Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas: J. A. Herbačiausko gyvenimo ir kūrybos pėdsakais (monografija). – Kaunas: Naujasis lankas, 2007; * Aušra Jurgutienė. Naujasis romantizmas iš pasiilgimo: Lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis, Vilnius, 1998. == Nuorodos == * [https://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2003/1/L-075.pdf Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko asmenybė ir kūryba XX a. pradžios literatūrologiniame-kultūrologiniame kontekste] {{DEFAULTSORT:Herbačiauskas, Juozapas Albinas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos kritikai]] [[Kategorija:Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjai]] myniownw4x55fpuugaoqugjyhwwcnuo Žemaitės literatūrinė premija 0 272982 7846192 7752409 2026-05-28T11:07:44Z ~2026-31592-41 218548 Ištryniau neteisingai nurodytą autorių ir kūrinį, kuriam iš tiesų premija nebuvo teikiama. 7846192 wikitext text/x-wiki '''Žemaitės literatūrinė premija''' – viena prestižinių [[Lietuva|Lietuvos]] [[literatūra|literatūrinių]] premijų, skiriama už per dvejus praėjusius kalendorinius metus atskira knyga išleistą grožinę prozą, publicistiką kaimo tematika arba už monografijas apie žinomus kraštiečius. == Premija == Žemaitės literatūrinė premija už geriausią metų grožinę prozą kaimo tematika pradėta teikti [[1966]] m. Ją įsteigė tuometinis Kelmės rajono Žemaitės kolūkis. Pirmąja premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ buvo apdovanotas rašytojas [[Juozas Baltušis]]. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, trejus metus premija nebuvo teikiama. [[1994]] m. rajono savivaldybė nutarė tęsti tradiciją ir atgaivino premijos skyrimą. Pirmąja nepriklausomos Lietuvos Žemaitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja [[Vanda Juknaitė]] už romaną „Šermenys“. Premija teikiama birželio mėnesį [[Užventis|Užventyje]], [[Ušnėnai|Ušnėnuose]], [[Kelmė|Kelmėje]] ir kitur, pažymint rašytojos [[Žemaitė]]s gimimo metines. Steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybės taryba]]. Kūrinius premijai gali siūlyti leidyklos, įvairios kūrybinės bei visuomeninės kultūrinės organizacijos, kultūros įstaigos bei patys autoriai. Kūriniai iki balandžio 1 d. pristatomi Kelmės rajono savivaldybės sudarytai Komisijai literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti. Su kandidatų kūriniais komisija susipažįsta ir juos apsvarsto iki [[gegužės 15]] d. Žemaitės literatūrinė premija – 2000 eurų. Laureatas apdovanojamas ir vardine tautine juosta bei premiją liudijančiu dokumentu.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6fb8da229a3011e3aad2c022318814db?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=1e9b9e5c-b0ff-4b9c-b540-cc222434f0b1 Žemaitės literatūrinės premijos skyrimo nuostatai]</ref><ref>[http://www.kelmeszemaitesvb.lt/lt/lankytojams3/2-uncategorised/144-zemaites-literaturines-premijos-laureatai-sarasas Žemaitės literatūrinės premijos laureatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170509055018/http://www.kelmeszemaitesvb.lt/lt/lankytojams3/2-uncategorised/144-zemaites-literaturines-premijos-laureatai-sarasas |date=2017-05-09 }}</ref> == Premijos laureatai == {|{{graži lentelė}} |--- |'''Metai'''||'''Laureatas'''||'''Kūrinys''' |--- |1966 m.||[[Juozas Baltušis]]||už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“. |--- |1967 m.||[[Algirdas Pocius]]||už apsakymą „Tik du sūnūs“. |--- |1968 m.||[[Vytautas Rimkevičius]]||už knygą „Kaimo kronikos“. |--- |1969 m.||[[Raimondas Kašauskas]]||už apysaką „Žaizdos“. |--- |1970 m.||[[Vytautas Bubnys]]||už knygą „Gegužės nemigą“. |--- |1971 m.||[[Juozas Aputis]]||už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“. |--- |1972 m.||[[Mykolas Sluckis]]||už knygą „Merginų sekmadienis“. |--- |1973 m.||[[Romualdas Granauskas]]||už apsakymą „Vidudienio dalgis“. |--- |1974 m.||[[Algimantas Zurba]]||už apsakymus kaimo tematika iš rinkinio „Keistuolių miestas“. |--- |1975 m.||[[Rimantas Šavelis]]||už apsakymus „Kopėčios“ ir „Paparčių pavėsy“, t. p. apsakymų rinkinį „Palei žalią krantą“. |--- |1976 m.||[[Bitė Vilimaitė]]||už apsakymų kaimo tematika rinkinį „Obelų sunki našta“ bei apsakymų ciklą apie Žemaitę. |--- |1977 m.||[[Kazys Saja]]||už knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“. |--- |1978 m.||[[Antanas Miškinis]]||už knygą „Žaliaduonių gegužė“. |--- |1979 m.||[[Adolfas Sprindis]]||už knygą „[[Povilas Višinskis]]“. |--- |1980 m.||[[Bronius Radzevičius]]||už 2 dalių romaną „Priešaušrio vieškeliai“. |--- |1981 m.||[[Vladas Dautartas]]||už knygą „Senojo gluosnio pasaka“. |--- |1982 m.||[[Ema Mikulėnaitė]]||už apysaką „Ona“. |--- |1983 m.||[[Anielius Markevičius]]||už knygą „Vienaragio išdaigos“. |--- |1984 m.||[[Eugenijus Ignatavičius]]||už knygą „Ir namų amžinoji šviesa“. |--- |1985 m.||[[Viktoras Brazauskas]]||už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“. |--- |1986 m.||[[Birutė Baltrušaitytė]]-Masionienė||už novelių rinkinį „Lieptai“. |--- |1987 m.||[[Antanas Čalnaris]]||už knygą „Šeštadienio naktys žemuogių miške“. |--- |1988 m.||[[Danielius Mušinskas]]||už knygą „Šviesa virš Tausalo“. |--- |1989 m.||[[Liudvikas Gadeikis]]||už prozos rinkinį „Basas“. |--- |1990 m.||[[Antanas Ramonas]]||už novelių rinkinį „Lapkričio saulė“. |--- |1994 m.||[[Vanda Juknaitė]]||už romaną „Šermenys“. |--- |1995 m.||[[Vytautas Girdzijauskas]]||už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“. |--- |1996 m.||[[Ričardas Kalytis]]||už romaną „Verksmo vieta“. |--- |1997 m.||[[Birutė Jonuškaitė]]-Augustinienė||už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“. |--- |1998 m.||[[Jolita Skablauskaitė]]||už romaną „Mėnesienos skalikas“. |--- |1999 m.||[[Leonas Zaleckis]]||už knygą „Būtoji diena“. |--- |2000 m.||[[Renata Šerelytė]]||už romaną „Ledynmečio žvaigždės“. |--- |2001 m.||[[Juozas Šikšnelis]]||už knygą „Kryžiau žalio medžio“. |--- |2002 m.||[[Ignas Viršintas]]||po mirties |--- |2003 m.||[[Algimantas Zurba]]||už romanų trilogiją „Savūnė“; „…eina“; „…jai tešviečia“, antrą kartą |--- |2004 m.||[[Violeta Šoblinskaitė]]||už romaną „Vilkų marti“. |--- |2005 m.||[[Icchokas Meras]]||už apsakymų knygą „Stotelė vidukelėj“. |--- |2006 m.||[[Eugenijus Ignatavičius]]||už apsakymų rinkinį „Obelis katedros aikštėje“, antrą kartą |--- |2007 m.||[[Leonardas Gutauskas]]||už romaną „Sapnų teologija“ |--- |2008 m.||[[Henrikas Algis Čigriejus]]||už novelių knygą „Varna braukia ašarą“ |--- |2010 m.||[[Marcelijus Martinaitis]]||už knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“ |--- |2012 m.||[[Vladas Kalvaitis]]||už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“ |--- |2014 m.||[[Romas Sadauskas]]||už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ |--- |2016 m.||[[Aldona Ruseckaitė]]||už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ |--- |2018 m.||[[Mindaugas Jonas Urbonas]]||už novelių rinkinį „Dvasių urna“ |--- |2020 m.||[[Nijolė Kliukaitė-Kepenienė]]||už romaną „Rupaus malimo“ |--- |2022 m.||[[Rimantas Vanagas|Rimantas P. Vanagas]]||už knygą „Skiedrų ganytojas“ |--- |2024 m.||[[Jurga Tumasonytė]]||už novelių romaną „Naujagimiai“ |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://lla.lt/lt/knygu-katalogas/zemaites-literaturine-premija Žemaitės literatūrinė premija – Lietuvos leidėjų asociacija] * [https://www.vle.lt/straipsnis/zemaites-premija/ Žemaitės premija – VLE] [[Kategorija:Lietuvos literatūrinės premijos]] [[Kategorija:Kelmės rajono savivaldybė]] swvz1oerzjxi06dzajp9jbuf4kdm0si Evaldas Nekrašas 0 284483 7845917 7749117 2026-05-27T14:30:45Z Sadfox 47105 7845917 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = aca | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = E.Nekrašas.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1945|05|29|}} | gimimo vieta = [[Ukmergė]] | mirė ={{mirties data|2023|09|19|1945|05|29}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = | tėvas = Marijonas Nekrašas | motina = Aldona Čekanytė | sutuoktinė = Vanda Nekrašienė | vaikai = Aira Nekrašaitė | veikla = filosofas, politologas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1967]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Evaldas Nekrašas''' ([[1945]] m. [[gegužės 29]] d. [[Ukmergė]]je – [[2023]] m. [[rugsėjo 19]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref name = "vle">[https://www.vle.lt/straipsnis/evaldas-nekrasas/ Evaldas Nekrašas]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-09-20.</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2081167/mire-vu-profesorius-emeritas-politologas-evaldas-nekrasas Mirė VU profesorius emeritas, politologas Evaldas Nekrašas]. LRT. 2023-09-20. Nuoroda tikrinta 2023-09-20.</ref> – Lietuvos filosofas, politologas. == Biografija == Mokėsi [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės 2-ojoje vidurinėje mokykloje]]. [[1962]]–[[1967]] m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) [[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos fakultete]]. Nuo 1967 m. dėsto VU, nuo [[1986]] m. profesorius. [[1984]] m. filosofijos mokslų daktaras.<ref>{{TLE|3|191|}}</ref><ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=N&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140714214838/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=N&sritis=H |date=2014-07-14 }}</ref> Dirbo [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute]] (nuo [[2003]] m. Tarptautinių santykių katedros vedėjas) ir [[Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas|VU Filosofijos fakultete]] ([[1988]]–2003 m. Filosofijos katedros vedėjas). Dirbo mokslinį darbą ir dėstė [[Harvardo universitetas|Harvardo universitete]] ([[JAV]]) bei keliuose Vakarų ir Rytų Europos universitetuose. Dėstomi kursai: Tarptautinių santykių teorijos, Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politika, Politinė filosofija, Pozityvistinė filosofija, Pozityvus protas šiuolaikiniame pasaulyje. [[1988]]–[[2013]] m. [[Lietuvos filosofų draugija|Lietuvos filosofų draugijos]] pirmininkas. [[1991]]–[[1995]] m. [[Lietuvos mokslo taryba|Lietuvos mokslo tarybos]] narys. [[1992]]–[[1993]] m. [[1992–1996 m. Seimas|LR Seimo]] Užsienio reikalų komiteto patarėjas. [[1997]]–[[1999]] m. [[LR URM]] konsultantas. [[1994]]–[[2011]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, 2011–[[2020]] m. tikrasis narys, nuo 2020 m. narys [[emeritas]].<ref name = "vle"/> Penkių knygų ir 120 straipsnių filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais autorius. Mokslinių interesų sritys: [[pozityvizmas]] ir postpozityvizmas, [[politinė filosofija]] ir tarptautinė politika, Lietuvos [[užsienio politika]].<ref>https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/evaldas-nekrasas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210303023215/https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/evaldas-nekrasas/ |date=2021-03-03 }}</ref> == Bibliografija == [[Vaizdas:PositiveMind.jpg|thumb|150px|]] <small> * Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. – Vilnius: Mintis, 1979. – 175 p. * ''Вероятностное знание: становление и развитие логико-эмпирист: программы вероятностной оценки науч. знания''. – Vilnius: Mintis, 1987. – 244 p. * Filosofijos įvadas: vadovėlis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. – 191 p. – ISBN 5-420-01239-1 * ''Legislature and the executive in foreign policy making''. – Vilnius: Bitas, 1994. – 39 p. * Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, 1918–1995 / [[Vladas Sirutavičius]], Evaldas Nekrašas, [[Raimundas Lopata]]. – Vilnius: VU leidykla, 1997. – 346 p. – ISBN 9986-19-269-2 * Šiaurės Atlanto erdvė ir Lietuva / Raimundas Lopata, Evaldas Nekrašas, [[Česlovas Laurinavičius]], [[Ramūnas Vilpišauskas]], [[Vytautas Radžvilas]]. – Vilnius: Eugrimas, 2001. – 117 p. – ISBN 9955-501-03-0 * Filosofijos įvadas: vadovėlis. – 2-oji laida. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. – 293 p. – ISBN 5-420-01543-9 * Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. – 451 p. – ISBN 978-9955-33-543-6 * Filosofijos įvadas: vadovėlis. – 3-oji laida. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. – 293 p. – ISBN 978-5-420-01712-8 * ''The Positive Mind: Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity.'' – Budapest–New York: CEU Press, 2016. – 365 p. – ISBN 978-963-386-081-6 </small> == Įvertinimas == * 2003 m. [[ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]] <ref>{{cite act |type=Dekretas |index=2064 |date=2003-02-19 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl apdovanojimo Lietuvos Valstybės ordinais |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.205778 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Nekrašas, Evaldas}} [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos nariai korespondentai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslo tarybos nariai]] [[Kategorija:Lietuvos filosofai]] [[Kategorija:Lietuvos filosofijos istorikai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] khkf2s806eu2ugidtz1xuo4bmlztkd5 Lotynai 0 285140 7845873 7845607 2026-05-27T13:12:12Z Obivan Kenobi 116618 7845873 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai. Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.), dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos.]] Prasidėjus geležies amžiui, centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai.Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas).]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys).]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipinusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros karštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų, Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais, Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.).]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenes iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienu iš svarbiausių lotynų pralaimėjimu Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] qskuf2r3jogqr82x4ix0pmcp3uauonj 7845875 7845873 2026-05-27T13:17:34Z Obivan Kenobi 116618 "metaliniai ir importuoti įkapiai" 7845875 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas).]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys).]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipinusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros karštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų, Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais, Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.).]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenes iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienu iš svarbiausių lotynų pralaimėjimu Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 5jbecg4z8mblqtervclkecq3i63k5go 7845879 7845875 2026-05-27T13:20:58Z Obivan Kenobi 116618 /* Miestų-valstybių iškilimas */ 7845879 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipinusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros karštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų, Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais, Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.).]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenes iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienu iš svarbiausių lotynų pralaimėjimu Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 3t72zfcvslm6bem3bdje2vtiiejmb1j 7845883 7845879 2026-05-27T13:28:39Z Obivan Kenobi 116618 /* Lotynai Romos įkūrimo legendose */ 7845883 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų, Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.).]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenes iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienu iš svarbiausių lotynų pralaimėjimu Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] ml6m4ufed1cc1ynnbx2ya5tyb7njyha 7845884 7845883 2026-05-27T13:32:46Z Obivan Kenobi 116618 /* Pirmosios lotynų sąjungos */ 7845884 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų, Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienu iš svarbiausių lotynų pralaimėjimu Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 081258q0jkfyu2mzk76wpea602hdob3 7845885 7845884 2026-05-27T13:35:03Z Obivan Kenobi 116618 /* Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje */ 7845885 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Aiškus archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo septintame amžiuje pr. m. e. ir įgijo didžiausią plėtros mastą nuo 575 m. pr. m. e.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.<ref>Terrenato, N. (2019), ''The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas'', Cambridge: Cambridge University Press, 40.</ref> [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. Nacionalinis Romos muziejus (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugę miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau šeštame amžiuje pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiriems miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–100.</ref> Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausi pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 99–102.</ref> Nors rašytiniai duomenys apie lotynus yra užfiksuoti daug vėlesniuose [[Senovės Roma|romėnų]] darbuose, tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž šešiasdešimt skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai decentralizuotas. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalvoje (lot. ''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 118–121.</ref> Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų, Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] tuyz83zzenb3m6vjd3wrbpuok65tlqv 7845886 7845885 2026-05-27T13:37:53Z Andrejsmirnov97 56853 7845886 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo trečiojo amžiaus pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas<ref>Lomas, K. (2018), ''The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC'', London: Profile Books, 106.</ref>]] Pasak legendų, Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijus]] Albos kalvose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo Numitoras, kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės sutardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalvos viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido lotynams puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės buvo įsikūrusios greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] df2yg6e78ll26tc39bgfypdw975h848 7845898 7845886 2026-05-27T14:04:33Z Andrejsmirnov97 56853 7845898 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.<ref>Forsythe, G. (2005), ''A Critical History of Early Rome'', Berkeley/Los Angeles, London: University of California Press, 183–185.</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] p9pt3uxwd6kvkbcbgfcr8ikfu2nemde 7845900 7845898 2026-05-27T14:09:45Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845900 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų [[Lotynų kalba|lot.]] ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse ([[Lotynų kalba|lot.]] ''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai ([[Lotynų kalba|lot.]] ''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų ([[Lotynų kalba|lot.]] ''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas [[Lotynų kalba|lot.]] ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė ([[Lotynų kalba|lot.]] ''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] ma7a9p4gybz1rpopffsjksbmln52yjt 7845901 7845900 2026-05-27T14:11:29Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845901 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anienas|Anieno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] rm47d1fopowijqp65ai5srv5f11edn6 7845904 7845901 2026-05-27T14:16:34Z Andrejsmirnov97 56853 /* Senovės Lacijaus žemės */ 7845904 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anijenas|Anijeno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anieno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] pthqsovp16h6c1edaezqb5pzgmjcyym 7845905 7845904 2026-05-27T14:17:06Z Andrejsmirnov97 56853 /* Senovės Lacijaus žemės */ 7845905 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir [[Anijenas|Anijeno]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anijeno upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] kt22loe0vanb4ujxt0enrdd4t2ifr9j 7845906 7845905 2026-05-27T14:20:22Z Andrejsmirnov97 56853 7845906 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 5z4m79x97y6s49gyye741c3stk3m5uz 7845918 7845906 2026-05-27T14:30:52Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7845918 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 339–341.</ref> Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.<ref>Cook, S. A., Adcock, F. E., Charlesworth, M. P. (1954), ''The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome'', Volume 7, Cambridge: Cambridge Press, 346.</ref> Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] p99hl8xb1lhnmde6yanmc21xpsqo6ot 7845921 7845918 2026-05-27T14:33:10Z Andrejsmirnov97 56853 7845921 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] a3pekk2ydxdwkjavbafrzhpeq6z91tt 7845937 7845921 2026-05-27T14:47:04Z Andrejsmirnov97 56853 /* Bibliografija */ 7845937 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.<ref>Wiseman, T. P. (1995), ''Remus. A Roman Myth'', Cambridge: Cambridge University Press, 31-62.</ref> Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] [[''Pradžios'']]. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.<ref>Scullard, H. H. (1980), ''A history of the Roman world, 753–146 B.C.''(4-asis leidimas), London ir New York: Routledge, 36-41.</ref> Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').<ref>Smith, C. J. (2006), ''The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology'', Cambridge: Cambridge University Press, 45.</ref> Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] hushph3f2i18hlzogif3xqy430e4w4d 7845940 7845937 2026-05-27T14:50:22Z Andrejsmirnov97 56853 7845940 wikitext text/x-wiki {{gramatika}} [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 2tgdz1ocj3lup6ccw0bn1kofwat9hua 7845944 7845940 2026-05-27T14:54:44Z Andrejsmirnov97 56853 7845944 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visi lotynų miestai-valstybės yra žinomi iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 76tdnhj7w8n8eiumu74fxem4q7grwck 7845945 7845944 2026-05-27T14:55:19Z Andrejsmirnov97 56853 /* Senovės Lacijaus žemės */ 7845945 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių pokytis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kada suaugusiųjų bendruomenės narių kapai buvo perkeliami už gyvenviečių ribų. Ryškiausias pavyzdys yra paliudytas Romoje, kurioje ankstyvosios kapavietės rastos ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] jmytt4kgn95u0xidfg7l1st7ex4tjlx 7845947 7845945 2026-05-27T14:58:46Z Andrejsmirnov97 56853 /* Miestų-valstybių ištakos */ 7845947 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia'')).]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 31dil8ei4hcgwalgt501j35bn66zvyu 7845955 7845947 2026-05-27T15:04:49Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845955 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] j8a8j1ik6a501g4hz6ddeq0midvralm 7845963 7845955 2026-05-27T15:19:54Z Andrejsmirnov97 56853 7845963 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] Romos respublikos laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] k3retm5gqk6tewsm9ba42ba2tqrar9x 7845967 7845963 2026-05-27T15:22:59Z Andrejsmirnov97 56853 /* Senovės Lacijaus žemės */ 7845967 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] ndxkq3lx1mn59855v2zl4o2euz2upbj 7845968 7845967 2026-05-27T15:24:14Z Andrejsmirnov97 56853 /* Senovės Lacijaus žemės */ 7845968 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai, kaimyniniai kaimai dalindavosi bendrai priklausančiomis žemėmis ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 01spltth1j7p0fmhdalxf9g7h3xqga1 7845979 7845968 2026-05-27T15:33:55Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845979 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai kaimyniniai kaimai dalydavosi bendrai turima žeme ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti nauju bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] s9bqeorndb4w2b94s9vl13a0oekyje6 7845981 7845979 2026-05-27T15:34:36Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845981 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai kaimyniniai kaimai dalydavosi bendrai turima žeme ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiriems miestams-valstybėms ir tapti kitos bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] leqqk70e1wqld4ik174mo49iwksztdd 7845983 7845981 2026-05-27T15:34:58Z Andrejsmirnov97 56853 /* Visuomenė */ 7845983 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios etninės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo VI a. pr. m. e. Romos įgyta politinė [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, lotynų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą ([[Teramarės kultūra]]).<ref name=VLE /> Tai buvo indoeuropiečiai, persikraustę iš kitų kraštų ir įsikūrę Apeninų pusiasalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, jau apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, (ypač 479–488)}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]], ypač pietinėje jo dalyje arčiau Romos teritorijų. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romoje ir buvo minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Archeologiniais radiniais patvirtintas miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų viduryje statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Manoma, kad išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Dėl to romėnai visų pirma pabrėžė savo padėtį kaip Romos miesto gyventojai, o ne kaip lotynų etnosui priklausanti grupė.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Tikėtina, kad santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko gausūs nesutarimai dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriems pavyko išsigelbėti ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai Romulas ir Remas tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos Imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės Dianos šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai kaimyniniai kaimai dalydavosi bendrai turima žeme ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiroms miestams-valstybėms ir tapti kitos bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] sfzuwb0h6a84vw8xt3iy8fvenl11ljt 7846067 7845983 2026-05-27T21:09:53Z Andrejsmirnov97 56853 7846067 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso [[Senovės Ronma|senovės Romos]] istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų valstybę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios gentys. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad nuo VI a. pr. m. e. auganti Romos [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, jų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė indoeuropietiškos protolotynų gentys, naudojančios bronzą. Jos sudarė archeologinę [[Terramarės kultūra|Terramarės kultūrą]] (1700–1150 m. pr. m. e.).<ref name=VLE /> Apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] upės slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per vėlesnes Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, ypač 479–488}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]] – [[Etrūrija|Etrūrijoje]], ypač jos pietinėje dalyje arčiau Romos miesto. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romos mieste, jis minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų centruose statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Todėl romėnai pirmiausia pabrėžė esantys Romos miesto gyventojai, o ne lotynų etninės grupės dalis.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko nesutarimų dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriam pavyko išsigelbėti po Trojos užėmimo ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro upės slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai [[Romulas ir Remas]] tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės [[Diana|Dianos]] šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai kaimyniniai kaimai dalydavosi bendrai turima žeme ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiroms miestams-valstybėms ir tapti kitos bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] pry842dg7036usv18bwc4jrae13rpvv 7846068 7846067 2026-05-27T21:12:23Z Andrejsmirnov97 56853 7846068 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Italie -800.png|thumb|200px|right|Etninės-kalbinės grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje apie 500 m. pr. m. e.{{legend|#3200f7|[[Ligūrai]]}} {{legend|#808000|[[Venetai]]}} {{legend|#FF80FF|[[Etruskai]]}} {{legend|#80FFFF|[[Piceniai]]}} {{legend|#80FF80|[[Umbrai]]}} {{legend|#C0B000|Lotynai}} {{legend|#008000|[[Oskai]]}} {{legend|#FF8040|[[Mesapiai]]}} {{legend|#FFFF80|[[Graikai]]}}]] '''Lotynai''' ({{la|Latini}}) − [[indoeuropiečiai|indoeuropietiškos]] kilmės [[Italikai|italikų]] etninė grupė, nuo 1000 m. pr. m. e. gyvenusi senovės [[Lacijus|Lacijaus]] žemėse centrinėje [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijoje.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Lotynai, sudarydami jungtinę etninę grupę, kalbėjo bendra [[lotynų kalba]]. Jų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio [[italikai|italikų]] kalbų, priklausančių [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų [[materiali kultūra]] yra žinoma kaip [[Lacijaus kultūra]], susiformavusi vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso [[Senovės Roma|senovės Romos]] istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų valstybę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi [[sabinai]], [[etruskai]] ir kitos kaimynystėje gyvenusios gentys. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad nuo VI a. pr. m. e. auganti Romos [[hegemonija]] kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miestų-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame [[Lotynų karas|Lotynų kare]] dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, jų miestai-valstybės tapo politiškai priklausomos nuo Romos. == Kilmė == Tikslių žinių apie lotynų genčių kilmę nėra išlikę. Remiantis kalbine klasifikacija, lotynai priklausė indoeuropietiškai [[italikai|italikų]] kalbų grupei. Giminiškiausiomis kalbomis lotynams tuo metu kalbėjo šiaurės rytų Italijoje gyvenę [[Adrijos venetai|venetai]] ir galbūt vietiniai rytų [[Sicilija|Sicilijos]] gyventojai [[sikulai]]. Dėl šių kalbų panašumų visos trys kalbos yra priskirtinos vakarų italikų kalbiniam pogrupiui.{{sfn|Cornell|1995|pages=41–44}} Manoma, kad antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė indoeuropietiškos protolotynų gentys, naudojančios bronzą. Jos sudarė archeologinę [[Terramarės kultūra|Terramarės kultūrą]] (1700–1150 m. pr. m. e.).<ref name=VLE /> Apie 1000 m. pr. m. e. senovės Lacijuje susiformavo vientisa lotyniška Lacijaus kultūra.{{sfn|Cornell|2003|pages=820–821}} Lotynai save kildino iš legendinio valdovo [[Lotynas|Lotyno]]. Po mirties Lotynas buvo sudievintas ir garbintas savo genčių kaip [[Lacijaus Jupiteris]] ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Iupiter Latiaris'') šventovėse [[Albos kalnas|Albos kalnuose]]. == Senovės Lacijaus žemės == [[Vaizdas:Ligue-latine-carte.png|thumb|right|250px|Lotynų apgyvendintas kraštas Apeninų pusiasalio viduryje. Nors daugumos vietovių įkūrimo datos nėra aiškios, visos lotynų miestai-valstybės yra žinomos iki [[Lotynų karas|Lotynų lygos]] įkūrimo IV a. viduryje pr. m. e.]] [[Romos respublika|Romos respublikos]] laikais romėnų rašytojai Lacijui priskiriamas žemes dalino į du kraštus. Buvo manoma, kad [[Tibras|Tibro]] upės slėnis ir [[Albos kalnas|Albos kalno]] apylinkės sudarė senąsias lotynų žemes, vadinamas senuoju Lacijumi (''Latium vetus'' arba ''antiquum''). Tuo tarpu kitos teritorijos, prijungtos prie Lacijaus per vėlesnes Romos politines sąjungas ir užkariavimus, laikytos išplėstuoju Lacijumi (''Latium adiectum'').<ref>Enijus, ''Analai'', 1.22; Plinijus Vyresnysis, ''Gamtos istorija'', 3.5.9. </ref> Romėnai tikėjo, kad iš senojo Lacijaus kilo pirmosios lotynų gentys, tapusios Romos įkūrėjų protėviais. Nors galutinio sutarimo nėra, manoma, kad senojo Lacijaus žemės driekėsi nuo Tibro ir jo intako [[Anjenė|Anjenės]] upių santakos šiaurės rytuose iki [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] vakaruose ir [[Lepinų kalnai|Lepinų kalnų]] pietuose.{{sfn|Fulminante|2018|pages=473–497, ypač 479–488}} Mitologiniai pasakojimai ir archeologiniai radiniai liudija, kad lotynų žemių centro šerdimi buvo vulkaninės kilmės Albos kalnynas. Šioje teritorijoje iškilo svarbiausi lotyniškosios kultūros centrai: [[Tuskulas]], [[Aricija]], [[Lanuvijus]] ir legendinė, bet iki šiol nelokalizuota [[Alba Longa]]. Labiausiai į šiaurę nutolę miestai buvo įkurti Tibro ir Anjenės upių santakos šiaurinėje dalyje: [[Krustumerijus]], [[Nomentas]], [[Fikulėja]] ir [[Fidena]]. Šiaurės rytiniame lotynų žemių pakraštyje svarbiausiu miestu tapo [[Tiburas]] (šiuolaikinis [[Tivolis]]). Tiburo kraštas buvo greta kaimyninių [[sabinai|sabinų]] genčių teritorijų. Tibro upių kairiajame slėnyje{{neaišku}} lotynai įsikūrė [[Antemnai|Antemnoje]], Romoje ir [[Laurentas|Laurente]]. Vienu iš svarbiausių lotynų centrų buvo [[Prenestas]], kuriam priklausančios žemės (''ager Praenestinus'') driekėsi nuo Albos kalno iki kaimyninių [[hernikai|hernikų]] teritorijų.{{sfn|Cook|1954|pages=339–341}} Panašiai kaip ir etruskai, lotynai vengė apgyvendinti [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]] pakrantę. Keliolika kilometrų nuo jūros įsikūrusi [[Ardėja]] tapo didžiausiu uosto funkcijas atliekančiu miestu. Kartais lotynams yra priskirtinas [[Antijus|Antijaus]] uosto įkūrimas, kuris istoriniais laikais jau buvo apgyvendintas pietuose gyvenusios [[volskai|volskų]] genties. Kitais svarbiais lotynų miestais buvo [[Gabijai]], [[Lavinijus]], [[Labikai]], [[Pedumas]]. == Istorija == === Ankstyvoji istorija === [[Vaizdas:Monte Cavo Visto da castel gandolfo.jpg|thumb|250px|Albos kalnas (950 m) tapo lotynų kultūros epicentru. Jo viršūnėje buvo pastatyta šventykla Lacijaus Jupiteriui (tam tikros šventyklos griuvėsių liekanos yra išlikusios)]] ==== Miestų-valstybių ištakos ==== Lotynų miestų-valstybių ištakos yra siejamos su platesniais pokyčiais, vykusiais centrinės Italijos vakarinėje dalyje. Remiantis archeologiniais duomenimis, vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] centrinėje Italijoje iškilo naujos visuomenės grupės, kurių šeimyniniuose kapuose rasti prabangūs metaliniai ir importuoti įkapiai.{{neaišku}} Šios turtingųjų visuomenės grupių giminės ir šeimynos įsikurdavo kalvų viršūnėse arba vulkaninės kilmės plynaukštėse. Bronzos amžiaus pabaigoje (1200–1000 m. pr. m. e.) tokio tipo gyvenvietės galėjo išaugti į šimto ar dviejų šimtų asmenų bendruomenes.{{sfn|Terrenato|2019|pages=35–36}} Prasidėjus [[Geležies amžius|geležies amžiui]] (1000 m. pr. m. e.) dalis lotynų gyvenviečių palaipsniui išaugo į didesnius ankstyvuosius urbanistinius centrus. Lotynų miestų-valstybių augimas sutapo su visos centrinės Italijos urbanistine raida. Miestietiško tipo gyvenvietės kūrėsi ne toliau nei 50 kilometrų atstumu nuo jūros. Nors didžiausia jų koncentracija pastebima lotynų žemėse, didžiausi miestai išaugo kaimyniniame [[etruskai|etruskų krašte]] – [[Etrūrija|Etrūrijoje]], ypač jos pietinėje dalyje arčiau Romos miesto. Archeologinių radinių apie miestietiškas šių gyvenviečių struktūras kol kas rasta labai nedaug. Vieninteliai žinomi ankstyvojo geležies amžiaus trobesių grindinių pavyzdžiai aptikti Romoje, etruskų [[Tarkvinija|Tarkvinijoje]] ir lotynų Gabijuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–39}} [[Vaizdas:castel Gandolfo.jpg|thumb|right|250px|[[Albos ežeras]] Albos kalnuose prie Romos]] Prasidėjus geležies amžiui centrinės Italijos kapavietėse randama daug daugiau prabangą ir aukštą visuomenės statusą atspindinčių įkapių. Tarp jų labiausiai išsiskiria su karinga visuomene siejamos įkapės: ginklai, šalmai ir skydai. Manoma, kad didesnės kapavietės liudija augančias gyvenvietes, greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu. Svarbiausias laidojimo papročių lūžis įvyko IX a. pr. m. e. pabaigoje, kai suaugusiuosius pradėta laidoti už gyvenviečių ribų. Ryškiausias to pavyzdys – Roma, kur ankstyviausi kapai aptikti tiesiog ant gyvenviečių kalvų šlaitų. Nuo IX a. pr. m. e. romėnai perkėlė kapus į tuo metu už gyvenvietės ribų buvusią [[Eskvilinas|Eskvilino kalvą]]. Šis kapinynas išliko Romos mieste, jis minimas istoriniuose šaltiniuose.{{sfn|Terrenato|2019|pages=36–40}} ==== Miestų-valstybių iškilimas ==== [[Vaizdas:Sima frontonale con processione di carri e cavalli alati, 510-490 ac ca., da palestrina (M. villa giulia) 02.JPG|thumb|250px|Frontinės simos detalė su sparnuotų žirgų ir karo vežimų procesija (510-490 m. pr. m. e., Prenestas)]] Miestietiško tipo gyvenviečių augimas Italijoje prasidėjo VII a. pr. m. e. ir paskiekė didžiausią plėtrą nuo 575 m. pr. m. e.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Įspūdingiausiais miestų pastatais tapo ant masyvių akmeninių podiumų miestų centruose statomos šventyklos. Jų statyba reikalavo didelių bendruomenės pastangų. Kitais reikšmingais miestietiško tipo statiniais buvo grįsti stačiakampiais blokais keliai, viešosios erdvės po atviru dangumi, parduotuvės, nuosavi namai su kiemais, gausūs lipdiniai ir dažyti čerpių stogai (tiek šventyklose, tiek privačiuose namuose), cisternos, nutekamieji kanalai ir vieši užrašai ant akmens.{{sfn|Terrenato|2019|page=40}} [[Vaizdas:Lanuvium tombe de guerrier Ve av JC.jpg|thumb|250px|Kario šarvų ir ginklų įkapės, rastos Lavinijuje, V a. pr. m. e. [[Nacionalinis romėnų muziejus]] (Diokletiano pirtys)]] Išaugusios miestai-valstybės tapo pagrindine visuomeninės ir politinės santvarkos forma Italijoje. Greičiausiai jau VI a. pr. m. e. lotynų etninės tapatybės reikšmė mažėjo. Tuo metu didžiausią įtaką įgijo savimonė, susiformavusi dėl pilietinės priklausomybės atskiroms miestams-valstybėms. Todėl romėnai pirmiausia pabrėžė esantys Romos miesto gyventojai, o ne lotynų etninės grupės dalis.{{sfn|Lomas|2018|pages=99–100}} Nors nėra galimybės nustatyti miestų-valstybių gyventojų skaičiaus, visi lotynų centrai buvo maži politiniai dariniai. Vos keli miestai [[etruskai|Etrurijoje]] ir greičiausiai pati Roma galėjo turėti iki 30 000 gyventojų. Didžiausios pagal plotą lotynų miestai-valstybės 550–500 m. pr. m. e. buvo Roma, Tiburas, Prenesta, Ardėja ir Lavinijus. Vidutinis lotynų miestų-valstybių plotas tesiekė 25–100 km².{{sfn|Lomas|2018|pages=99–102}} Santykinai mažoje lotynų teritorijoje gyveno bemaž 60 skirtingų bendruomenių.{{sfn|Cook|1954|pages=346}} Kraštas buvo politiškai [[decentralizuotas]]. Ryškiausia etninės savimonės išraiška buvo bendrų religinių kultų išpažinimas ir kasmetiniai susibūrimai sakralinių švenčių proga. Pagrindinė šventovė buvo skirta Lacijaus Jupiteriui Albos kalne (''mons Albanus''), dabartiniame italų ''Monte Cavo''. Žinomi ir kiti svarbūs lotynų apeiginiai centrai Lavinijuje, Tuskule ir Aricijoje.{{sfn|Lomas|2018|pages=118–121}} Lotynai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Bendravo su kaimyniniais etruskais ir buvo veikiami jų kultūros. ==== Lotynai Romos įkūrimo legendose ==== Anksčiausi rašytiniai pasakojimai apie lotynus buvo įtraukti į legendinę Romos įkūrimo istoriją. Pirmieji antikos autoriai, kurie aprašė lotynų ir Romos istoriją, buvo [[senovės Graikija|senovės graikai]], gyvenę graikų miestuose Sicilijoje ir pietinėje Italijoje.{{sfn|Wiseman|1995|pages=31–62}} Nuo III a. pabaigos pr. m. e. graikų žinių pagrindu romėnų rašytojai ėmėsi kurti savas Romos priešistorės ir miesto įkūrimo legendas. Tiek graikų, tiek romėnų darbuose istorijos apie lotynus išaugo į įvairialypes legendas, persipynusias su tuo metu Italijoje plitusia [[graikų mitologija|heleniškąja mitologija]]. Pasakojimų įvairovė buvo didžiulė. Dėl to net vėlesnio laikotarpio istorikų [[Titas Livijus|Tito Livijaus]], [[Dionisijus Halikarnasietis|Dionisijaus Halikarnasiečio]], [[Plutarchas|Plutarcho]] ir kitų rašytojų darbuose išliko nesutarimų dėl Romos legendinio laikotarpio. [[Vaizdas:Pratica di mare 20140125 e.jpg|thumb|left|300px|[[Trylikos altorių šventovė]] Lavinijuje (greta dabartinės ''Pratica di Mare''). Pirmasis akmens altorius buvo pastatytas apie 550 m. pr. m. e. Dar du iškilo iki VI amžiaus pr. m. e. pabaigos, o V amžiuje pr. m. e. jau buvo devyni altoriai. Nors šventovė neturėjo šventyklos pastato, altorius juosė L-formos portikas{{sfn|Lomas|2018|page=106}}]] Pasak legendų Romos priešistorė prasidėjo po [[Trojos karas|Trojos karo]]. [[Enėjas]] buvo vienas iš nedaugelio trojėnų, kuriam pavyko išsigelbėti po Trojos užėmimo ir įsikurti su savo bendruomene kituose Viduržemio jūros kraštuose. Enėjo paskutinis persikraustymas jūra įvyko jam pasiekus Tibro upės slėnį, tuo metu priklausantį vietiniam karaliui Lotynui. Užuot kariavę, Lotynas ir Enėjas sutarė dėl taikos. Trojėnas vedė Lotyno dukterį [[Lavinija|Laviniją]] ir įsikūrė jos vardu pavadintame mieste – Lavinijuje.<ref>Titas Livijus, 1.1.1-1.1.6.</ref> Enėjo sūnus [[Askanijas]] Albos kalnuose įkūrė vieną iš svarbiausių lotynų miestų – Albą Longą. Po dvylikos ar šešiolikos valdovų kartų Albos Longos karaliumi tapo [[Numitoras]], kurio anūkai [[Romulas ir Remas]] tapo Romos įkūrėjais. [[Romos karalystė|Romos karalių]] laikais Alba Longa tapo svarbiausiu Romos politiniu varžovu. Jos galutinis užkariavimas ir prijungimas prie Romos įvyko valdant legendiniam romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]]. Pasak romėnų istoriko Livijaus, Enėjas naują jungtinę trojėnų ir vietinių gyventojų bendruomenę karaliaus Lotyno garbei pavadino lotynais.<ref>Titas Livijus, 1.2.4</ref> Dionisijaus Halikarnasiečio teigimu, nors vietiniai gyventojai buvo vadinami lotynais valdant Lotynui, galutinis sprendimas priimti lotynų vardą įvyko tik Romulo ir Remo laikais.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 1.9.3-4.</ref> === Lotynų sąjungos === Įvairiais istoriniais laikotarpiais lotynų miestai-valstybės susitardavo dėl politinio bendradarbiavimo. Tikslių duomenų apie šių sąjungų veiklą, ypač apie jų ištakas ir pirmuosius susiformavimus, yra išlikę labai nedaug. Šiuolaikinėje istoriografijoje lotynų politiniai susivienijimai yra vadinami bendru Lotynų lygos pavadinimu. Tikėtina, kad jau nuo pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pradžios lotynų bendruomenės vienijosi į tam tikras [[Lotynų sąjunga|lotynų sąjungas]], kurioms, anot romėnų legendų, nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą išardė, o lotynų žemes prijungė prie [[Senovės Roma|Romos valstybės]]. Nors ilgainiui lotynai buvo [[romanizacija|romanizuoti]], jų kalbą perėmė kitos etninių italikų grupės. III a. pr. m. e. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplitusi visame Apeninų pusiasalyje, o vėliau – visoje [[Romos imperija|Romos imperijoje]].<ref name=VLE>{{VLE|13|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lotynai/ Lotynai]}}</ref> ==== Pirmosios lotynų sąjungos ==== [[Vaizdas:Rest of altar and columns in Temple of Diana (Nemi).JPG|right|thumb|300px|Dianos šventyklos kolonos ir altorius prie [[Nemi ežeras|Nemi]] ežero Aricijoje (pastatų liekanos priklauso maždaug 300 m. pr. m. e.)]] Tikėtina, kad lotynų miestų-valstybių politinio bendradarbiavimo pradžia buvo susijusi su bendrų kultų išpažinimu. Seniausia iš žinomų jungtinių šventovių buvo lotynų Jupiterio šventykla Albos kalno viršūnėje. Čia vyko kasmetinis lotynų šventinis susibūrimas Jupiterio garbei (ši šventė buvo žinoma kaip [[Lotynų kalba|lot.]] ''feriae Latinae''). Visuotinis dalyvavimas bendro kulto išpažinime leido puoselėti politiškai motyvuotus sąjunginius saitus. Be Jupiterio garbinimo, viena iš svarbiausių bendro tikėjimo apraiškų buvo deivės [[Diana|Dianos]] šventovės. Garsiausia Dianos šventykla buvo lotynų Aricijoje. Kitos garsios Dianos šventovės įkurtos greta Tuskulo ([[italų kalba|it.]] ''Mount Corne'') ir ant [[Aventinas|Aventino]] kalvos Romoje. Pirmasis patikimas lotynų bendradarbiavimo liudijimas yra žinomas iš romėnų politiko ir istoriko [[Markas Porcijus Katonas Vyresnysis|Marko Porcijaus Katono Vyresniojo veikalo]] „[[Pradžios]]“. Katonas paminėjo senovinio užrašo nuorašą, kuris buvo rastas lotynų šventoje girioje Aricijos miškuose. Jame minimas lotynų diktatorius Egerijus Bebijus Tuskulietis, kuris aštuonių lotynų bendruomenių vardu atliko girios pašventimą deivei Dianai. Pasak šio užrašo, Egerijus Bebijus atstovavo lotynų bendruomenėms iš Tuskulo, Lanuvijaus, Laurento, [[Kori|Koros]], Tiburo, [[Pomecijus|Pomecijaus]] ir Ardėjos.<ref>Citata lotynų kalba: ''Lucum Dianium in nemore Aricino Egerius Baebius Tusculanus dedicauit dictator Latinus. Hi populi communiter: Tusculanus, Aricinus, Lanuuinus, Laurens, Coranus, Tiburtis, Pometinus, Ardeatis Rutulus''. Cituota iš Green, C.M.C. (2007), ''Roman Religion and the Cult of Diana at Aricia'', Cambridge: Cambridge University Press, 88; Cornell, T. J. (2013), ''The Fragments of the Roman Historians. Commentary'', vol. 3, Oxford: Oxford University Press, 82-85 (F36).</ref> Kadangi Roma šiame užraše paminėta nebuvo, tikėtina, kad jame minima lotynų sąjunga susibūrė VI a. pr. m. e. pabaigoje, dar iki Romos hegemonijos išplitimo Lacijuje laikų. ==== Lotynų nukariavimai Romos legendinėje istorijoje ==== Pasak legendų, [[Romos karalystė|Romos karalystės]] laikais (753–509 m. pr. m. e.) karai su lotynais ir nauji užkariavimai Lacijuje dėsningai plėtėsi, romėnams užkariaujant vis daugiau lotynų žemių. Po Romos miesto įkūrimo lotynų sąjungos centru tapo Alba Longa. Anot Dionisijaus Halikarnasiečio, Albos Longos vadovaujama sąjunga apjungė net 47 atskiras lotynų bendruomenes.<ref>Dionisijus Halikarnasietis, ''Romos senovė'', 4.49.2.</ref> Romėnų karaliui [[Tulas Hostilijus|Tului Hostilijui]] (672–640 pr. m. e.) užkariavus Alba Longą, jos gyventojai buvo perkraustyti į Romą. Valdant legendiniam [[Ankas Marcijus|Ankui Marcijui]] (640–616 pr. m. e.), Romos žemės įjungė kraštus, siekiančius [[Ostija|Ostijos]] uostą, taip pat lotynų [[Politoris|Politorį]], [[Telėnai|Telėnus]], Fikaną ir iki šiol nelokalizuotą [[Medulija|Meduliją]].<ref>Livijus, 1.33.</ref> Karalius [[Tarkvinijus Priskas]] (616‒578 pr. m. e.) užkariavo šiaurines lotynų žemes su [[Kornikulas|Kornikulo]] ir Ereto miestais. Tarkvinijui taip pat pavyko nugalėti kaimyninių sabinų gentis bei prijungti jų ir lotynų žemių paribiuose buvusius Fikulėjos, [[Kamerija|Kamerijos]], Krustumerijos, [[Ameriola|Ameriolos]] ir Nomento miestus. Pasak legendų, vienas iš svarbiausių lotynų pralaimėjimų Romai įvyko [[Regilo ežero mūšis|mūšyje prie Regilo ežero]] (apie 500 m. pr. m. e.). == Visuomenė == [[Vaizdas:Antefix with Satyr and Maenad dancing from Satricum (Latium vetus) 490-470 BC.jpg|thumb|right|200px|Šokantys [[Satyrai|satyras]] ir [[Menadės|menadė]], [[antefiksas]], 490–470 m. pr. m. e. [[Satrikas]], pietų Lacijus (Nacionalinis etruskų muziejus, Roma (''Villa Giulia''))]] Lotynų visuomenė buvo sudaryta iš smulkių bendruomenių, vadinamųjų ''populi''. Bendruomenės telkėsi kaimiškose gyvenvietėse (''vicus''), kurioms priklausė žemdirbystei ir gyvulininkystei naudojami aplinkiniai kraštai (''pagus''). Greičiausiai kaimyniniai kaimai dalydavosi bendrai turima žeme ir palaipsniui išaugdavo į didesnes gyvenvietes.{{sfn|Scullard|1980|pages=36−41}} Kaimų bendruomenių struktūra buvo sudaryta iš senųjų giminės klanų (''gens'').{{sfn|Smith|2006|page=45}} Svarbiausia visuomenės organizacine grandimi laikytina šeimyna, žinoma kaip ''familia'', ir jai priklausantys [[Šeimynykštis|šeimynykščiai]]. Šeimynos galva tapdavo vyriausias šeimą sukūręs vyriškosios lyties atstovas, vadinamas ''pater familias''. Remiantis vėlesniais romėnų teisės šaltiniais, žinoma apie ankstyvąsias bendruomenines teises, kuriomis vadovavosi lotynai. Santuokos teisė (''conubium'') leido sudaryti santuokines sąjungas tarp skirtingų lotynų bendruomenių. Verslo teisė (''commercium'') užtikrino sutarčių sudarymą ir jų teisinį veiksnumą. Migracijos teisė (''ius migrandi'') numatė galimybę keisti priklausomybę atskiroms miestams-valstybėms ir tapti kitos bendruomenės nariu.{{sfn|Forsyth|2005|pages=183−185}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Cook |editor-first1=S. A. |editor-last2=Adcock |editor-first2=F. E. |editor-last3=Charlesworth |editor-first3=M. P. |title= The Cambridge Ancient History. The Hellenistic Monarchies and the Rise of Rome |date=1954 |volume=7 |url=https://archive.org/details/bwb_P8-AJA-730/page/n5/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK }} * {{cite book |last=Cornell |first=Timothy J. |date=1995 |title=The Beginnings of Rome. Italy and Rome from the Bronze Age to the Punic Wars (c. 1000–264 BC) |url=https://archive.org/details/beginningsofrome0000corn |publisher=Routledge |location=Oxon, UK |isbn=9780415015967}} * {{cite encyclopedia |last=Cornell |first=Timothy J. |date=2003 |title=Latini |url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0u7/page/888/mode/2up |trans-title=Lotynai |encyclopedia=The Oxford Classical Dictionary |language=anglų |location=Oxford |publisher=Oxford Press |access-date=}} * {{cite book |last=Forsythe |first=Gary |date=2005 |title=A Critical History of Early Rome |url=https://archive.org/details/criticalhistoryo0000fors |publisher=University of California Press |location=Los Angeles, London |isbn= 9780520249912}} * {{cite book |last=Fulminante |first=Francesca |date=2018 |title=The Peoples of Ancient Italy (Latins) |editor1=G. D. Farney |editor2=G. Bradley |location=Boston and Berlin |isbn=9781614515203}} * {{cite book |last=Lomas |first=Kathryn |date=2018 |title=The Rise of Rome. From the Iron Age to the Punic Wars, 1000 BC – 264 BC |url=https://archive.org/details/riseofromefromir0000loma |publisher=Profile Books|location=London |isbn= 9781846684128}} * {{cite book |last=Scullard |first=C. J. |date=1980 |title=From the Gracchi to Nero: History of Rome from 133 B.C. to A.D. 68 |url=https://archive.org/details/historyofromanwo0000scul_r3d6 |publisher=Routledge|location=London ir New York |isbn=9780415059152}} * {{cite book |last=Smith |first=H. H. |date=2006 |title=The Roman Clan: The Gens from Ancient Ideology to Modern Anthropology (The W. B. Stanford Memorial Lectures) |url=https://archive.org/details/romanclangensfro0000smit/page/n7/mode/2up |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} * {{cite book |last=Terrenato |first=Nicola |date=2019 |title=The Early Roman Expansion Into Italy: Elite Negotiation and Family Agendas |url=https://www.cambridge.org/core/books/early-roman-expansion-into-italy/09B51C430A0553A284C4C41EDE4C6539 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn= 9781108525190}} * {{cite book |last=Wiseman |first=T. P. |date=2019 |title=Remus. A Roman Myth |url=https://archive.org/details/timothypeterwisemanremusaromanmyth1995 |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge, UK |isbn=9780521419819}} == Nuorodos == * [http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html Lotynai ir romėnai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180709112810/http://www.orbilat.com/General_Survey/Terms--Latins_and_Romans.html |date=2018-07-09 }} (anglų k.) * [http://books.google.com/books?id=wEMUKyPTE9AC&printsec=frontcover&dq=Latin+Europe#v=onepage&q=&f=false Lotynai Europoje] (anglų k.) {{Senovės Italijos tautos}} [[Kategorija:Italikai]] [[Kategorija:Senovės Romos istorija]] 4nsybhsw2zl1m92xfz3feh5h87sj31u Ežiai 0 300874 7846123 7465267 2026-05-28T06:15:24Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846123 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Atelerix_albiventris.jpg|260px|Keturpirštis ežys (''Atelerix albiventris'')]] | caption = Keturpirštis ežys}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}} {{Taxobox_burys | taxon = | taxon1 = Eulipotyphla}} {{Taxobox_seima | taxon = Ežiniai | taxon1 = Erinaceidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Ežiai | taxon1 = Erinaceinae}}<small>[[Gotthelf Fischer von Waldheim|G. Fischer]], 1814</small> {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Ežiai''' (''Erinaceinae'') – [[ežiniai|ežinių]] šeimai priklausantis dygliuotas žinduolis. Priskaičiuojama septyniolika ežių rūšių penkiose [[gentis (biologija)|gentyse]], randamų visoje [[Europa|Europoje]], [[Azija|Azijoje]] ir [[Afrika|Afrikoje]] bei [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]] (pastarojoje šie buvo introdukuoti). [[Australija|Australijoje]] ir [[Amerika|Amerikose]] ežių nėra, nors [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] anksčiau gyveno dabar išnykę ''[[Amphechinus]]'' genčiai priklausę ežiai. Ežius sieja tolimi giminystės ryšiai su [[kirstukiniai]]s (''Soricidae'' šeima). Manoma, kad ežiai išvaizda mažai pasikeitė per pastaruosius 15 mln. metų ir yra tarp seniausių žinduolių rūšių.<ref>{{cite journal|vauthors=Reiter C, Gould GC |title=Thirteen Ways of Looking at a Hedgehog|journal= Natural History|year=1998|volume= 107 |issue =6|pages=52}}</ref> Jų šeriams tvirtumo ir aštrumo suteikia [[keratinas]]. Jungiamoji grandis tarp kirstukinių ir ežių galėtų būti [[gimnūros]]. Kaip ir daugelis pirmųjų žinduolių, ežiai yra prisitaikę prie naktinio gyvenimo būdo.<ref name="nocturnal">{{cite web |url=http://www.wildlifetrust.org.uk/facts/hedge.htm |title=WildlifeTrust.org.uk |publisher=WildlifeTrust.org.uk |access-date=2013-02-28 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130212223618/http://www.wildlifetrust.org.uk/facts/hedge.htm |archive-date=2013-02-12}}</ref> Kiti gyvūnai, turintys analogišką apsaugą (dyglius) yra [[dygliatriušiniai|dygliatriušiai]] ir [[echidniniai|echidniniai]]. [[Žiemos miegas|Žiemos miego]] metu ežio kūno temperatūra gali nukristi iki 2 °C. Pabudus iš žiemos miego temperatūra vėl pakyla iki įprastos 30-35 °C.<ref>{{Cite journal|title = Heart-beat of the Hibernating Hedgehog|bibcode = 1951Natur.168..211S|journal = Nature|date = 1951-08-01|issn = 0028-0836|pages = 211|volume = 168|issue = 4266|doi = 10.1038/168211b0|pmid = 14875055|first1 = Paavo|last1 = Suomalainen|first2 = Samuli|last2 = Sarajas|s2cid = 4158610|doi-access = free}}</ref> Lietuvoje sutinkamos dvi rūšys – ''[[Erinaceus roumanicus]]'' (dažnas) ir ''[[Erinaceus europaeus]]'' (retesnis, labiau paplitęs [[Latvija|Latvijoje]]).<ref name="VLE">[[Vytautas Mažeika (ekologas)|Mažeika, Vytautas]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/eziniai/ ''Ežiniai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.</ref> == Ežių gentys == Penkios ''Erinaceinae'' pošeimio gentys priskiriamos ežiams:<ref>[Hutterer, R. (2005). „[http://www.departments.bucknell.edu/biology/resources/msw3/browse.asp?id=13600003 Erinaceomorpha būrys]“. Publikuota: Wilson, D.E.; Reeder, D.M (eds.). [https://books.google.be/books?id=JgAMbNSt8ikC&pg=PA212%E2%80%93217&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference] (trečiasis leidimas). [[Džono Hopkinso universiteto leidykla]], p. 212–217. ISBN 978-0-8018-8221-0. OCLC 62265494.]</ref> * Afrikinių ežių gentis (''[[Atelerix]]'') * Paprastieji ežiai (''[[Erinaceus]]'') * Ausytieji ežiai (''[[Hemiechinus]]'') * Stepiniai ežiai (''[[Mesechinus]]'') * ''[[Paraechinus]]'' == Etimologija == Gyvūno pavadinimas lietuvių kalboje yra indoeuropiečių kilmės ir mažai pakitęs – {{ide|*h₁eǵʰis}}. Giminiškas {{lv|ezis}}, slavų *''ežь'' ({{ru|ёж}}, {{be|вожык}}, {{uk|їжак}}, {{bg|еж}}, {{sr|јеж}}, ček., slvn., sorb. ''jež'', {{pl|jeż}}, {{cu|ѥжь}}), {{grc|ἐχῖνος}}, {{hy|ozni, kozni}}, [[frygų kalba|fryg.]] ''ἔξις'', {{sq|esh}}, {{os|уызын}}, [[germanų prokalbė|germ.]] *''igilaz'' (sen. angl., sen. vok. aukšt. ''igil'', {{nl|egel}}, {{de|Igel}}). {{ide|*h₁eǵʰis}} reiškia arba „dygliuotas“ (plg. ''ežgė'' ‘pūgžlys’, ''ešerỹs''), arba „gyvačių ėdikas“.<ref>{{AGGEŽ|38}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Ežiniai| ]] hg4rb7i0x754s3ii7gcg4ijlukoybqz Prezidento laisvės medalis 0 311448 7846189 7630311 2026-05-28T10:46:57Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_presents_Mother_Teresa_with_the_Medal_of_Freedom_at_a_White_House_Ceremony_in_the_Rose_Garden.jpg keičiamas President_Reagan_Presents_Mother_Teresa_with_the_Medal_of_Freedom_at_a_White_House_Ceremony_in_the_Rose_Garden_-_DP 7846189 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:PresMedalFreedom.jpg|thumb|200px]] '''Prezidento laisvės medalis''' ({{en|Presidential Medal of Freedom}}) – apdovanojimas, suteikiamas [[JAV prezidentas|Jungtinių Valstijų prezidento]] ir prilygstantis [[Kongreso aukso medalis|Kongreso aukso medaliui]], kuris yra skiriamas [[JAV Kongresas|Jungtinių Valstijų Kongreso]] aktu. Tai aukščiausias [[JAV]] civiliams asmenims skiriamas apdovanojimas. Apdovanojimas skiriamas asmenims, kurie savo indėliu yra „ypatingai nusipelnę JAV saugumui arba nacionaliniams interesams, taikai pasaulyje bei už kultūrines arba kitas viešas bei privačias pastangas.” Apdovanojimas gali būti suteikiamas ir ne JAV piliečiams. Be to, nors tai apdovanojimas civiliams asmenims, jis gali būti skiriamas ir kariuomenės darbuotojams. == Galerija == <gallery> Image:President Reagan Presents Mother Teresa with the Medal of Freedom at a White House Ceremony in the Rose Garden - DPLA - 1321c7b194e7e893127ef14b2f7c565c.jpg|[[Motina Teresė]], [[1985]] metai Image:Margaret Thatcher awarded Presidential Medal of Freedom.jpg|Buvusi [[JK|Jungtinės Karalystės]] premjerė [[Margaret Tečer]], [[1991]] metai Image:GHW Bush presents Reagan Presidential Medal of Freedom 1993.jpg|Buvęs [[JAV prezidentas]] [[Ronaldas Reiganas]], [[1993]] metai Image:Blair MOF.jpg|Buvęs [[JK|Jungtinės Karalystės]] premjeras [[Tonis Bleras]], [[2009]] metai Image:George W. Bush and John Howard, 2009.jpg|Buvęs [[Australija|Australijos]] premjeras [[John Howard|Džonas Hovardas]], [[2009]] metai Image:Gordon B. Hinckley and George W. Bush.png|[[Gordon B. Hinckley|Gordonas Hinklis]], [[2004]] metai File:Barack Obama speaks to Stephen Hawking.jpg|[[Stephen Hawking|Styvenas Hokingas]], [[2009]] metai </gallery> {{JAV-stub}} [[Kategorija:Apdovanojimai]] hnjoev132f66tlb573gvxhs2u1a09fp Vitalis Nakrošis 0 313729 7845824 7619876 2026-05-27T12:07:08Z Sadfox 47105 7845824 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Vitalis Nakrošis''' (g. [[1975]] m. [[sausio 25]] d.) – [[politologija|politologas]], [[VU]] TSPMI profesorius ir [[dėstytojas]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/vitalis-nakrosis/ ''Vitalis Nakrošis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-08-18.</ref> == Biografija == [[VU TSPMI]] politikos mokslų [[bakalauras]] 1997 m., Londono ekonomikos mokyklos Politinės perėjimo ekonomijos [[magistras]] (baigta su pagyrimu) 1998 m., Vilniaus universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų [[daktaras]], 2004 m. Nuo 1998 m. VU TSPMI dėstytojas; yra dirbęs Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje, Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje. Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas nuo 2003 m., "Saulėlydžio" komisijos prie LR Vyriausybės narys. Dalyvavo kelių tarptautinių programų ir viešojo administravimo tinklų veikloje ar projektuose (7 Bendroji programa, ES COST programa, OECD/SIGMA, NISPAcee/LGI, Horizon 2020), įgyvendino LMT finansuojamus tyrimus Lietuvoje. Dėstomi kursai – Lyginamasis viešasis administravimas (magistro std., rudens semestras); Viešoji politika ir politikos analizė (mag., pavasario semestras). Moksliniai interesai – [[ES]] valdymas ir viešoji [[politika]], [[Viešasis administravimas]], Valstybės valdymo reformos; [[Viešoji politika]], Politikos analizė ir vertinimas; Strateginis ir veiklos valdymas. Paskelbė keliasdešimt publikacijų Lietuvoje ir užsienyje įvairiais ES, viešosios politikos ir viešojo administravimo klausimais. Vitalio straipsnius publikavo ''International Review of Administrative Sciences'', ''International Journal of Public Administration'', ''Evaluation, NISPACEE Journal of Public Administration and Policy'', ''Transylvanian Review of Administrative Sciences'', ''Journal of Baltic Studies'' ir Lietuvos akademiniai žurnalai (Politologija, Viešoji politika ir administravimas). == Profesinė narystė == * Europos vertinimo asociacijos narys, įvairūs metai * Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarybos narys, nuo 2007 m. * Lietuvos politologų asociacija, Tarybos narys 2001–2006 m. * Europos Sąjungos studijų asociacija, 2001, 2003–2004 m. == Apdovanojimai == * Mini Nobelio apdovanojimas politikos mokslų srityje ("Veidas" bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo taryba ir Ūkio ministerija), 2016 m. * Lietuvos politologijos asociacijos apdovanojimas už geriausią politikos mokslų straipsnį 2015 m. * Alenos Brunovskos apdovanojimas už aukščiausią kompetenciją viešojo administravimo srityje (NISPAcee), 2015 m. * Geriausia lyginamosios politikos publikacija "Vyriausybės agentūrų ex-post kontrolė ir valdymas Lietuvoje ir Rumunijoje" (2013 m.) (''Journal of Comparative Policy Analysis'') * Lietuvos politologijos asociacijos apdovanojimas už geriausią politikos mokslų publikaciją 2002 m. == Išnašos == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Nakro}} [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] k041k0tm25xdxg0kapnqjcf7ul0rwuo Kazincbarcikai SC 0 328621 7845839 7812271 2026-05-27T12:17:42Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845839 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = | season = | position = |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] mk4etmnpkjxgqcy0awuhq1lwatytyda 7845840 7845839 2026-05-27T12:18:21Z Makenzis 46558 7845840 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] 4gqk9t0xs1ho2wcx6xc7o27i1b7x27l 7845841 7845840 2026-05-27T12:19:44Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845841 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] fi9vi6gstkxyb1keflow1qwk03gx7ly 7845842 7845841 2026-05-27T12:20:14Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845842 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] blh12gvfgfzm0b5fysecs6ebmvuqgvm 7845843 7845842 2026-05-27T12:20:59Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845843 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]]. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] qdo92kbqgt1rp87vevre64ljgl89gys 7845844 7845843 2026-05-27T12:21:30Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845844 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] 7k10ffu77s4u7cje68k579ci0x9y0zi 7845845 7845844 2026-05-27T12:22:16Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845845 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] biwt9br8idec5fgpgrku3kdd08kthv1 7845846 7845845 2026-05-27T12:22:32Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845846 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] k95geemwjgo6buwdwitmyc00dvk67zh 7845847 7845846 2026-05-27T12:22:57Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845847 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kazincbarcikos SC | image = [[File:KBSC.png|150px]] | fullname = Kazincbarcikai Sport Club FC | founded = 1957 m. | ground = ''Pete András'', [[Kazincbarcika]] | capacity = 8 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Nemzeti Bajnokság II]]'' |pattern_la1 = _pumagoal23rby |pattern_b1 = _pumagoal23rby |pattern_ra1 = _pumagoal23rby |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FFFF00 |socks1 = FFFF00 |pattern_la2 = _pumagoal23w |pattern_b2 = _pumagoal23w |pattern_ra2 = _pumagoal23w |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = 000000 |socks2 = FFFFFF }} '''Kazincbarcikos SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kazincbarcika|Kazincbarcikos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1957 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pastaruoju metu – Antroje arba Trečioje lygoje. 2016–2017 m. sezone Trečioje lygoje tapo nugalėtojais Rytų grupėje. Nuo 2017–2018 m. rungtyniavo Antroje lygoje. 2020–2021 m. sezone Antroje lygoje buvo viena prasčiausių ekipų, užėmė 18-tą vietą. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2021–2022 m. Trečioje lygoje savo grupėje tapo nugalėtojais ir po sezono perkelti į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko keturioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2024–2025 m. sezone iškovojo antrąją vietą. 2025–2026 m. sezone rungtyniavo pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Nemzeti Bajnokság I]], tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. {{fkp|1957|Kazinbarcika MTK|1969|Kazinbarcikai Vegyész SE|1992|Kazinbarcika BSC}} == Pasiekimai == * {{fut|HUN|t}}s pusfinalis (1991 m.) == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|III ''(Rytai)''|1|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|13|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|9|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|14|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|18 {{decrease}}|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2021–2022|III ''(Rytai)''|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|14|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II|12|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Kazincbarcikai SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[File:KBSC.png|150px]]'''Kazincbarcikai SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _yellowsides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0000FF | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _bluelines |pattern_b = _grash0607a |pattern_ra = _bluelines |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFCC00 |body = FFCC00 |rightarm = FFCC00 |shorts = 0000FF |socks = FFCC00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23rby |pattern_b = _pumagoal23rby |pattern_ra = _pumagoal23rby |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = FFFF00 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23w |pattern_b = _pumagoal23w |pattern_ra = _pumagoal23w |pattern_sh = _pumaliga2122b |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFF00 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://kbsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kbscfc facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/kazincbarcikai-sc/startseite/verein/24031/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kolorcity-kazincbarcika-sc/26411/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kazincbarcika]] nodsw5nm7pfm8t9ku4wrci9rdms8jn0 Viršilai (Skuodas) 0 335898 7846039 6823454 2026-05-27T19:36:42Z Vilensija 40695 +akmuo 7846039 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Viršilai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.327 |long = 21.752 |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Aleksandrijos seniūnija |gyv = 17 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Viršilaĩ|Viršilų̃|š=2016}} }} '''Viršilai''' – kaimas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Aleksandrija (Skuodas)|Aleksandrijos]], netoli [[Latvija|Latvijos]] sienos. Praeina kelias {{RK3711}}. Višilų miške stūkso mitologinis [[Viršilų akmuo]] (ant jo įrengta koplytėlė). == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=210|inc=20|incmin=10 |1902|194|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|206|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|155|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|93|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|54|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|31|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|25|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref> |2011|27|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|17|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybės gyvenvietės]] iabkayectfzpamb3tbpwr3awsjwwkil Mano namai 0 341540 7846046 7169446 2026-05-27T19:53:35Z Jgilys 218491 Atnaujinta informacija apie žurnalą, dabartinį portalą ManoNamai.lt ir valdytoją 7846046 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = | caption = | frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas šeimai.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ toliau plėtoti skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == „Mano Namai“ ir ManoNamai.lt turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] 35skbxctp5iq3akodtwo0ftz5p6lfo9 7846048 7846046 2026-05-27T20:09:30Z Jgilys 218491 Pridėta žurnalo viršelio iliustracija 7846048 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas šeimai.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ toliau plėtoti skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == „Mano Namai“ ir ManoNamai.lt turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] g88088k1lyrcraopmbfb8zjemx4g6sz 7846074 7846048 2026-05-27T22:16:21Z Jgilys 218491 viena zodi pakeiciau 7846074 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ toliau plėtoti skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == „Mano Namai“ ir ManoNamai.lt turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] 4y5unmv09fp5qqynh7opqx5xrit1bw1 7846075 7846074 2026-05-27T22:18:10Z Jgilys 218491 smulkus pakeitimai 7846075 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ toliau plėtoti skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == "Mano Namai" žurnalo ir Manonamai.lt portalo turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] mxcafekk0ps9yyq025gk3yyx0zgt8d8 7846121 7846075 2026-05-28T06:07:33Z Jgilys 218491 Stiliaus klaida 7846121 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ atsirado ir skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == "Mano Namai" žurnalo ir Manonamai.lt portalo turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] 6w6phauam9sfc0mjtfzmt077j1ew4jd 7846125 7846121 2026-05-28T06:16:21Z Jgilys 218491 Pridėtos oficialios išorinės nuorodos 7846125 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ atsirado ir skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == "Mano Namai" žurnalo ir Manonamai.lt portalo turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/Manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Instagram“] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] 4o0ay58951pdvospkss423hzn1fk2uz 7846126 7846125 2026-05-28T06:17:31Z Jgilys 218491 isimtas neegzistuojantis straipsnis "Lietuvos interneto ziniasklaida" 7846126 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ atsirado ir skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == "Mano Namai" žurnalo ir Manonamai.lt portalo turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/Manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Instagram“] {{Žiniasklaida-stub}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] r4lmt0w24bevs7azek9haflr6rybd31 7846178 7846126 2026-05-28T09:57:22Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846178 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Mano Namai | image = [[File:Mano Namai zurnalo virselis.jpg|200px]]| caption = Žurnalo „Mano Namai“ viršelis| frequency = mėnesinis| category = namų, interjero, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1993 m.| firstdate = | company = | headquarters = Sakiškės, Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://manonamai.lt/ manonamai.lt]| }} '''Mano Namai''' – Lietuvos namų, interjero ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1993 m. Leidinys rašo apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą, interjerą, dizainą, sodą, daržą ir gyvenimo būdą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Šiuo metu „Mano Namai“ veikia kaip žurnalas ir interneto portalas '''ManoNamai.lt'''. Žurnalą „Mano Namai“ leidžia ir portalą ManoNamai.lt valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiami straipsniai apie interjerą, namų įrengimą, dizainą, dekorą, sodą, daržą, kiemą, receptus ir praktines idėjas namams.<ref>{{Cite web |title=Mano Namai – Interjeras, Dizainas ir Idėjos Jūsų Namams |url=https://manonamai.lt/ |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Mano Namai“ pradėtas leisti 1993 m. Vilniuje kaip mėnesinis žurnalas apie interjerą.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Steigėja ir leidėja buvo UAB „Mito studija“, vėliau žurnalą leido UAB „[[Ekspress leidyba]]“. Tiražas 1994 m. siekė 44 000 egz., 1997 m. – 49 000 egz.<ref>{{ŽE|311}}</ref> Žurnalas rašė apie namų ūkį, buities ir gyvenamojo būsto kultūrą. Leidinio redaktorės buvo Margarita Butkienė, L. Samaitienė, J. Mikolaitienė, Skaidrė Vainikauskaitė, [[Birutė Babravičienė]] ir [[Dalia Daugirdienė]].<ref>{{ŽE|311}}</ref> Vėliau „Mano Namai“ atsirado ir skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas ManoNamai.lt. Šiuo metu žurnalą leidžia ir portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://manonamai.lt/kontaktai |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == „Mano Namai“ žurnalo ir Manonamai.lt portalo turinys apima namų, interjero, dizaino, dekoro, sodo, daržo, kiemo, receptų ir gyvenimo būdo temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai ir partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Apie mus |url=https://manonamai.lt/apie-mus |website=ManoNamai.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://manonamai.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/Manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/manonamai.lt/ „Mano Namai“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] h85zu0imbt59gfx24nuxavfeim5nocv Tavo vaikas 0 343862 7846071 7170882 2026-05-27T22:03:35Z Jgilys 218491 Atnaujinta informacija apie interneto portalą, oficialią svetainę ir dabartinį leidinio statusą 7846071 wikitext text/x-wiki '''Tavo vaikas''' – Lietuvos interneto portalas tėvams apie nėštumą, vaikų priežiūrą, sveikatą, auklėjimą, ugdymą ir šeimos gyvenimą. 1992 m. pradėtas leisti kaip žurnalas tėvams apie vaikus.<ref>{{ŽE|508}}</ref> == Istorija == Žurnalą įsteigė [[Alma Jankelaitienė]], [[Meilė Vilkomirskienė]] ir J. Marčiulionytė. Iš pradžių jį leido UAB „Tavo vaikas“, vėliau – „Ekpress leidyba“. Leidinys ėjo kas ketvirtį, nuo [[1994]] m. – kas du mėnesius. [[Tiražas]] [[1993]] m. siekė 30 000 egz., [[1997]] m. – 13 000 egz.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Leidinyje buvo rašoma apie vaikų psichologiją, sveikatą, jų auklėjimo ir mokymo metodiką.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Vyriausiosios redaktorės ir redaktorės: E. Kubilienė, M. Vilkomirskienė, A. Jankelaitienė, Jūratė Jadkonytė-Petraitienė, [[Eglė Čepavičienė]].<ref>{{ŽE|508}}</ref> Pastaraisiais metais spausdintas žurnalas nebeleidžiamas; „Tavo vaikas“ veikia kaip interneto portalas adresu [https://tavovaikas.lt/ tavovaikas.lt]. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Interneto portalas == Interneto portalas „Tavo vaikas“ skelbia informaciją tėvams apie nėštumą, kūdikių ir vaikų priežiūrą, sveikatą, lavinimą, auklėjimą, mitybą ir šeimos gyvenimą.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://tavovaikas.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] lznc6ck9kytspjbhy3fibaq4rqw00cb 7846072 7846071 2026-05-27T22:12:04Z Jgilys 218491 Pridėta žurnalo viršelio iliustracija 7846072 wikitext text/x-wiki [[File:Tavo vaikas zurnalas.webp|thumb|right|220px|Žurnalo „Tavo vaikas“ viršelis]] '''Tavo vaikas''' – Lietuvos interneto portalas tėvams apie nėštumą, vaikų priežiūrą, sveikatą, auklėjimą, ugdymą ir šeimos gyvenimą. 1992 m. pradėtas leisti kaip žurnalas tėvams apie vaikus.<ref>{{ŽE|508}}</ref> == Istorija == Žurnalą įsteigė [[Alma Jankelaitienė]], [[Meilė Vilkomirskienė]] ir J. Marčiulionytė. Iš pradžių jį leido UAB „Tavo vaikas“, vėliau – „Ekpress leidyba“. Leidinys ėjo kas ketvirtį, nuo [[1994]] m. – kas du mėnesius. [[Tiražas]] [[1993]] m. siekė 30 000 egz., [[1997]] m. – 13 000 egz.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Leidinyje buvo rašoma apie vaikų psichologiją, sveikatą, jų auklėjimo ir mokymo metodiką.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Vyriausiosios redaktorės ir redaktorės: E. Kubilienė, M. Vilkomirskienė, A. Jankelaitienė, Jūratė Jadkonytė-Petraitienė, [[Eglė Čepavičienė]].<ref>{{ŽE|508}}</ref> Pastaraisiais metais spausdintas žurnalas nebeleidžiamas; „Tavo vaikas“ veikia kaip interneto portalas adresu [https://tavovaikas.lt/ tavovaikas.lt]. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Interneto portalas == Interneto portalas „Tavo vaikas“ skelbia informaciją tėvams apie nėštumą, kūdikių ir vaikų priežiūrą, sveikatą, lavinimą, auklėjimą, mitybą ir šeimos gyvenimą.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://tavovaikas.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] 6a3d7wuhwwy85i3jxydg2yueg8qvmtx 7846174 7846072 2026-05-28T09:48:12Z Nestea 25298 +infolentelė 7846174 wikitext text/x-wiki {{Infobox Website | pavadinimas = Tavo vaikas | logo = | ekranvaizdis = [[Vaizdas:Tavo vaikas zurnalas.webp|220px]] | caption = Žurnalo „Tavo vaikas“ viršelis | url = [https://tavovaikas.lt/ tavovaikas.lt] | alexa = | komercinis = | tipas = [[Interneto portalas]] | kalba = | registracija = | savininkas = UAB „Home Media“ | autorius = | vieta = Girelės g. 1, [[Sakiškės]], [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus raj.]], Lietuva | startavo = | dabartinė būklė= | revenue = | slogan = }} '''Tavo vaikas''' – Lietuvos interneto portalas tėvams apie nėštumą, vaikų priežiūrą, sveikatą, auklėjimą, ugdymą ir šeimos gyvenimą. 1992 m. pradėtas leisti kaip žurnalas tėvams apie vaikus.<ref>{{ŽE|508}}</ref> == Istorija == Žurnalą įsteigė [[Alma Jankelaitienė]], [[Meilė Vilkomirskienė]] ir J. Marčiulionytė. Iš pradžių jį leido UAB „Tavo vaikas“, vėliau – „Ekpress leidyba“. Leidinys ėjo kas ketvirtį, nuo 1994 m. – kas du mėnesius. [[Tiražas]] 1993 m. siekė 30 000 egz., 1997 m. – 13 000 egz.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Leidinyje buvo rašoma apie vaikų psichologiją, sveikatą, jų auklėjimo ir mokymo metodiką.<ref>{{ŽE|508}}</ref> Vyriausiosios redaktorės ir redaktorės: E. Kubilienė, M. Vilkomirskienė, A. Jankelaitienė, Jūratė Jadkonytė-Petraitienė, [[Eglė Čepavičienė]].<ref>{{ŽE|508}}</ref> Pastaraisiais metais spausdintas žurnalas nebeleidžiamas; „Tavo vaikas“ veikia kaip interneto portalas adresu ''tavovaikas.lt''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Interneto portalas == Interneto portalas „Tavo vaikas“ skelbia informaciją tėvams apie nėštumą, kūdikių ir vaikų priežiūrą, sveikatą, lavinimą, auklėjimą, mitybą ir šeimos gyvenimą.<ref>{{cite web |url=https://tavovaikas.lt/ |title=Tavo vaikas |website=TavoVaikas.lt |access-date=2026-05-28}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://tavovaikas.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/tavovaikas/ „Tavo vaikas“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos žurnalai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Vilniaus spauda]] gqyggxmfm664tibef6jl38puci1684b Vendeno sutartis 0 344186 7846185 7727918 2026-05-28T10:33:24Z ArunasG 107355 7846185 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Cesis Burgruine1.jpg|thumb|thumb|right|300px|[[Cėsys|Vendeno (Cėsių) pilis]]]][[Vaizdas:Russo–Lithuanian Wars-1500 campaign-rus0.2.svg|thumb|Karinė kampanija 1500 metais]] '''Vendeno sutartis''' − Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] [[Aleksandras|Aleksandro]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] didžiojo magistro ''Valterio fon Pletenbergo'' (''Wolter von Plettenberg'') sutartis, pasirašyta [[1501]] m. [[birželio 21]] d. [[Cėsys|Vendene (dabar - Cėsys)]], o dėl jos sąlygų sutarta t. p. metų [[kovo 3]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Ši sutartis LDK buvo reikalinga, norint atitraukti dalį [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pajėgų iš rytinių LDK teritorijų, vykstant [[LDK-Maskvos karas (1500-1503)|1500-1503 metų karui]].<ref>Базилевич К. В. Внешняя политика русского централизованного государства (вторая половина XVI в.). М., 1952, с. 497, 520—521.</ref> Tą patį pavasarį LDK analogišką susitarimą sudarė su [[Didžioji Orda|Didžiąja Orda]], tačiau ši nedavė apčiuopiamos naudos, kai [[1502]] m. Didžioji Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir praktiškai nustojo egzistavusi. Vendeno sutartis tapo pretekstu [[Livonijos konfederacija]]i pradėti aktyvius veiksmus prieš MDK. Vendeno sutartis nedavė didesnės naudos. LDK nesisekė kariauti su Maskva, kurią rėmė nemažai slaviškų LDK regionų valdovų, nenorėjusių pereiti į katalikybę. Po keleto nesėkmių 1503 m. kovo 25 d. Aleksandras pasirašė [[Blagoveščensko paliaubos (1503)|Blagoveščensko paliaubas]] su Maskva 6 metų laikotarpiui.<ref>[http://www.encyclopaedia-russia.ru/view_post.php?id=96 Энциклопедия истории России. Русско-литовская война (1500—1503){{Недоступная ссылка|date=2019-07|bot=InternetArchiveBot}}]</ref> Pasibaigus paliaubų terminui kovos veiksmai neatsinaujino iki pat [[Livonijos karas|Livonijos karo]] 1558 m., manoma, kad prie to prisidėjo tiek prisiminimas apie Lietuvos nesėkmes, tiek Maskvos pralaimėjimas 1502 m. rugsėjo 13 d. [[Smolino ežero mūšis|Smolino ežero mūšyje]]<ref>Baranov, A. (2021). Contra Multitudinem Ruthenorum Armatorum: The Russian-Livonian Battle of Lake Smolino (1502) Reconsidered. In M. EISENBERG & R. KHAMISY (Eds.), The Art of Siege Warfare and Military Architecture from the Classical World to the Middle Ages (pp. 227–232). Oxbow Books. <nowiki>https://doi.org/10.2307/j.ctv13nb9q8.28</nowiki></ref> LDK sąjungininkės - Livonijos - pajėgoms. == Išnašos == {{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:LDK-Livonijos sutartys]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1500–1503)]] [[Kategorija:1501 metai]] 7mk24of4sjzhm697morjt0zh6m6a54h 7846186 7846185 2026-05-28T10:35:18Z ArunasG 107355 7846186 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Cesis Burgruine1.jpg|thumb|thumb|right|300px|[[Cėsys|Vendeno (Cėsių) pilis]]]][[Vaizdas:Russo–Lithuanian Wars-1500 campaign-rus0.2.svg|thumb|Karinė kampanija 1500 metais]] '''Vendeno sutartis''' − Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] [[Aleksandras|Aleksandro]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] didžiojo magistro ''Valterio fon Pletenbergo'' (''Wolter von Plettenberg'') sutartis, pasirašyta [[1501]] m. [[birželio 21]] d. [[Cėsys|Vendene (dabar - Cėsys)]], o dėl jos sąlygų sutarta t. p. metų [[kovo 3]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Ši sutartis LDK buvo reikalinga, norint atitraukti dalį [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] pajėgų iš rytinių LDK teritorijų, vykstant [[LDK-Maskvos karas (1500-1503)|1500-1503 metų karui]].<ref>Базилевич К. В. Внешняя политика русского централизованного государства (вторая половина XVI в.). М., 1952, с. 497, 520—521.</ref> Tą patį pavasarį LDK analogišką susitarimą sudarė su [[Didžioji Orda|Didžiąja Orda]], tačiau ši nedavė apčiuopiamos naudos, kai [[1502]] m. Didžioji Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir praktiškai nustojo egzistavusi. Vendeno sutartis tapo pretekstu [[Livonijos konfederacija]]i pradėti aktyvius veiksmus prieš MDK. Vendeno sutartis nedavė didesnės naudos. LDK nesisekė kariauti su Maskva, kurią rėmė nemažai slaviškų LDK regionų valdovų, nenorėjusių pereiti į katalikybę. Po keleto nesėkmių 1503 m. kovo 25 d. Aleksandras pasirašė [[Blagoveščensko paliaubos (1503)|Blagoveščensko paliaubas]] su Maskva 6 metų laikotarpiui.<ref>[http://www.encyclopaedia-russia.ru/view_post.php?id=96 Энциклопедия истории России. Русско-литовская война (1500—1503){{Недоступная ссылка|date=2019-07|bot=InternetArchiveBot}}]</ref> Pasibaigus paliaubų terminui kovos veiksmai neatsinaujino iki pat [[Livonijos karas|Livonijos karo]] 1558 m., manoma, kad prie to prisidėjo tiek prisiminimas apie Lietuvos nesėkmes, tiek Maskvos pralaimėjimas 1502 m. rugsėjo 13 d. [[Smolino ežero mūšis|Smolino ežero mūšyje]]<ref>Baranov, A. (2021). Contra Multitudinem Ruthenorum Armatorum: The Russian-Livonian Battle of Lake Smolino (1502) Reconsidered. In M. EISENBERG & R. KHAMISY (Eds.), The Art of Siege Warfare and Military Architecture from the Classical World to the Middle Ages (pp. 227–232). Oxbow Books. <nowiki>https://doi.org/10.2307/j.ctv13nb9q8.28</nowiki></ref> LDK sąjungininkės - Livonijos - pajėgoms. == Išnašos == {{Išn}} {{Lietuvos paliaubos ir taikos sutartys|state=collapsed}} [[Kategorija:LDK-Livonijos sutartys]] [[Kategorija:LDK–Maskvos karas (1500–1503)]] [[Kategorija:1501 metai]] 1o9vh1o32wyua8h4xdep6n3ucdppa7d Vigdís Finnbogadóttir 0 350151 7846183 7636283 2026-05-28T10:21:08Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_walks_with_President_Vigdis_Finnbogadottir_of_Iceland.jpg keičiamas During_Trip_to_Iceland_for_The_Reykjavik_Summit_President_Ronald_Reagan_Walks_with_President_Vigdis_Finnbogadottir_of_Iceland_at_Bessastadir_in_Reykjavik_I 7846183 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | name=Vigdís Finnbogadóttir | image=Vigdis Finnbogadottir (1985).jpg | caption=Vigdis Finnbogadottir (1985) | title=[[Islandijos prezidentas|Islandijos prezidentė]] | order= | term_start={{pradžia|1980|8|1|}} | term_end={{pabaiga|1996|8|1|}} | predecessor= | successor= | birth_date={{gimė|1930|04|15|T}} | birth_place=[[Reikjavikas]], [[Islandija]] | death_date= | death_place= | party= nepriklausoma | spouse= | signature= | footnotes= | apdovanojimai = | vikiteka=Category:Vigdís Finnbogadóttir}} '''Vigdís Finnbogadóttir''' (g. [[1930]] m. [[balandžio 15]] d.) – [[Islandija|Islandijos]] politikė, nuo [[1980]] iki [[1996]] m. ėjusi [[Islandijos prezidentas|Islandijos prezidentės]] pareigas. Tai pirmoji [[Islandija|Islandijos]] prezidentė moteris ir pirmoji moteris – valstybės vadovė, išrinkta demokratiškai.<ref>{{cite web| title = Club of Madrid: Vigdís Finnbogadóttir| publisher = Club of Madrid| year = 2003| url = http://www.clubmadrid.org/en/miembro/vigdis_finnbogadottir| accessdate = 2010-07-19| archive-date = 2017-08-12| archive-url = https://web.archive.org/web/20170812215011/http://www.clubmadrid.org/en/miembro/vigdis_finnbogadottir|url-status=dead}}</ref> Šiuo metu buvusi prezidentė politikoje nedalyvauja. == Ankstyvieji gyvenimo metai ir karjera == Vigdís gimė 1930 m. balandžio 15 d. [[Reikjavikas|Reikjavike]]<ref>[https://icelandmonitor.mbl.is/news/politics_and_society/2020/04/15/former_president_vigdis_finnbogadottir_turns_90_tod/ Former President Vigdís Finnbogadóttir Turns 90 Today]</ref>. Jos tėvas Finnbogi Rútur Þorvaldsson buvo civilinis inžinierius, o motina Sigríður Eiríksdóttir – slaugytoja, vadovavusi nacionalinei slaugytojų asociacijai. Kitais [[1931]] metais gimė jos jaunesnysis brolis Þorvaldur, kuris neišgyveno iki pilnametystės, nes nuskendo Hreðavatn ežere. [[1949]] m. Vigdís įstojo į [[Grenoblio universitetas|Grenoblio universitetą]], vėliau perėjo į [[Sorbonos universitetas|Sorboną]]. Studijavo anglų ir prancūzų literatūrą, ypatingą dėmesį skirdama dramos kūriniams. 1953 m. baigė studijas. [[1954]] m. ištekėjo. Tais pačiais metais ji pradėjo aktorės karjerą<ref>[https://www.france24.com/en/20200731-vigdis-finnbogadottir-the-world-s-first-elected-female-president Vigdis Finnbogadottir, pirmoji pasaulyje išrinkta moteris prezidentė]</ref> ir įkūrė teatro trupę. Taip pat vertė keletą prancūzų pjesių. [[1957]] m. ji įstojo į [[Kopenhagos universitetas|Kopenhagos universitetą]], kur studijavo teatro istoriją. [[1963]] m. ji išsiskyrė. Vigdís dalyvavo 1960-ųjų ir 1970-ųjų antimilitaristiniuose mitinguose, protestuodama prieš Jungtinių Valstijų karinę buvimą Islandijoje. 1972 m. Vigdís įvaikino dukrą. Nuo [[1972]] m. Vigdís vedė prancūzų kalbos pamokas televizijoje RÚV, todėl tapo žinoma visoje šalyje. Tais pačiais metais ji buvo paskirta Reikjaviko teatro trupės meno vadove. 1976 m. ji tapo Šiaurės šalių kultūros reikalų patariamojo komiteto nare, o [[1978]] m. – šios organizacijos pirmininke.  Ji ėjo visas šias pareigas iki [[1980]] m., kai tapo [[Islandijos prezidentas|Islandijos prezidente]]. Anksčiau ji dirbo prancūzų kalbos mokytoja keliuose koledžuose, įskaitant Islandijos universitetą, o vasaromis – gide Islandijos turizmo biure. Vėliau tapo Islandijos turizmo biuro vadove. == Prezidentavimas (1980–1996) == Dalyvavo 1980 m. prezidento rinkimuose. Per savo rinkiminę kampaniją jos antimilitarinė pozicija ir prieštaravimas [[JAV|Jungtinių Valstijų]] buvimui Islandijoje sukėlė įtarimus, kad ji simpatizuoja [[Komunizmas|komunizmui]]<ref>[https://www.thebarentsobserver.com/security/what-now-happens-in-the-world-is-utterly-awful-vigdis-finnbogadottir/123497 “What now happens in the world is utterly awful,” Vigdís Finnbogadóttir]</ref>. Vigdís kandidatavo į prezidentus, norėdama įrodyti, kad moterys gali vadovauti politinėms kampanijoms, ir nesitikėjo laimėti<ref>[https://www.delfi.lt/moterys/asmenybes/islande-tapusi-pirmaja-tokia-moterimi-pasaulyje-pasaulis-ziaurus-bet-as-dar-ziauresne-120145816 Islandė, tapusi pirmąja tokia moterimi pasaulyje: pasaulis žiaurus, bet aš – dar žiauresnė]</ref>. Nepaisant to, 1980 m. [[birželio 29]] d. Vigdís laimėjo rinkimus. Balsai pasiskirstė tarp keturių kandidatų, o ji laimėjo, surinkusi 33,6 % balsų. Vigdís buvo pirmoji moteris, demokratiškai išrinkta valstybės vadove bet kurioje šalyje, ir 1980 m. [[rugpjūčio 1]] d. ji pradėjo eiti Islandijos ketvirtosios prezidentės pareigas. Po jos išrinkimo moterų skaičius Althinge žymiai padidėjo. [[File:During Trip to Iceland for The Reykjavik Summit President Ronald Reagan Walks with President Vigdis Finnbogadottir of Iceland at Bessastadir in Reykjavik Iceland - DPLA - 395c49b71d9c88fa086cd52f7692f1d7.jpg|thumb|Reikjaviko viršūnių susitikimo metu prezidentas Ronaldas Reaganas vaikšto su Vigdis Bessastaðir.]] Vigdís buvo perrinkta be konkurencijos [[1984]] m. prezidento rinkimuose. Ji vadovavo [[1986]] m. spalio 11–12 d. Reikjaviko viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento [[Ronald Reagan|Ronaldo Reagano]] ir [[TSRS]] prezidento [[Michailas Gorbačiovas|Michailo Gorbačiovo]], kuris buvo laikomas šalių santykių pagerėjimo ir Šaltojo karo pabaigos priežastimi. [[1988]] m. prezidento rinkimuose Vigdís laimėjo surinkusi 92,7 % balsų.1992 m. ji vėl buvo perrinkta be konkurencijos. Sprendimas, kurį Vigdís laikė ''sunkiausiu epizodu'' savo karjeroje, buvo priimtas 1994 m. per diskusijas dėl prisijungimo prie [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominės erdvės]]. Islandijoje buvo stipri opozicija Europos integracijai, tačiau Vigdís rėmė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] ir Europos integraciją bei atsisakė pasinaudoti prezidento veto teise, kad užblokuotų Islandijos prisijungimą prie Europos ekonominės erdvės. Vigdís nusprendė nebebalsuoti penktajai prezidentės kadencijai, ir jos kadencija baigėsi [[1996]] m. rugpjūčio mėn. Ji dirbo 16 metų. Iki šiol ji yra ilgiausiai dirbusi moteris, išrinkta valstybės vadove per visą istoriją. == Po prezidentavimo == 1996 m. Vigdís tapo Moterų pasaulio lyderių tarybos ({{en|Council of Women World Leaders}}) steigimo pirmininke, o nuo [[1997]] iki [[2001]] m. buvo Pasaulinės mokslo žinių ir technologijų etikos komisijos pirmininkė. Nuo [[1998]] m. Vigdís yra [[UNESCO]] geros valios ambasadorė kalbų srityje. Ji taip pat yra ''Fondation Chirac'' komiteto garbės narė, ''Madrido klubo'' narė. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Kristjanas Eldjaurnas]]| title = [[Islandijos prezidentas]]|years=[[1980]]–[[1996]]|after =[[Ólafur Ragnar Grímsson]]}} {{end box}} {{Islandija-stub}} [[Kategorija:Islandijos prezidentai]] b8snhzdoweapar13aryuct0vb19bnye Giedrius Bielskus 0 353506 7846105 7749377 2026-05-28T04:51:09Z CD 677 [[]] 7846105 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= off | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1976|4|25|T}} | gimimo vieta = {{flagicon|Lithuania}} [[Kazlų Rūda]] | mirties data = {{Mirė|||||||}} | mirties vieta = | sutuoktinis = Laura | tėvai = | vaikai = Augustas Patricija | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas | įstaigos = VŠĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras | pareigos = | partija = | alma_mater = [[Lietuvos kūno kultūros akademija]]</br>[[Kauno technologijos universitetas]] | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Giedrius Bielskus''' (g. [[1976]] m. [[balandžio 25]] d. [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == [[2003]] m. baigė [[Lietuvos kūno kultūros akademija|Lietuvos kūno kultūros akademiją]], šokių mokytojas, [[2008]] m. baigė [[Kauno technologijos universitetas|Kauno technologijos universitetą]]. 2014–2021 m. VšĮ [[Dariaus ir Girėno sporto centras|S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro]] direktorius. [[2011]]–[[2017]] m. [[Kazlų Rūdos savivaldybės taryba|Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos]] narys.<ref>https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas87112/Kandidato87112Anketa.html</ref><ref>{{cite act |type=Sprendimas |index=Sp-76 |date=2017-03-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija]] |title=Dėl Alytaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Kretingos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/623a35f210d511e7b6c9f69dc4ecf19f?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=484481f8-5ad6-4e11-b53b-19573a52ee43 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}</ref> [[2017]]–[[2019]] m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] Kauno skyriaus pirmininkas.<ref>{{cite web |title=Kauno socialdemokratams vadovaus Giedrius Bielskus |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kauno-socialdemokratams-vadovaus-giedrius-bielskus-56-861094 |date=2017-10-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>{{cite web |title=Po nesėkmingo socdemų pasirodymo didmiesčiuose – nauji skyrių pirmininkai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1037597/po-nesekmingo-socdemu-pasirodymo-didmiesciuose-nauji-skyriu-pirmininkai |date=2019-04-13 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-11}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bielskus Giedrius }} [[Kategorija:Kazlų Rūdos politikai]] [[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] [[Kategorija:Lietuvos sporto pedagogai]] e9kfgq1w4buu9ta7jgwi1erah6nzyx6 Alumniportal Deutschland 0 366665 7846161 7363708 2026-05-28T09:06:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846161 wikitext text/x-wiki [[File:Alumniportal Deutschland Logo.jpg|thumb|280px|Portalo ženklas]] '''Vokietijos alumnų portalas''' – ne pelno siekianti visuomeninė interneto svetainė, skirta [[Vokietija|Vokietijos]] alumnų asmeniniam bendravimui ar komunikacijai akademinėje ir profesinėje srityse. Vokietijos [[alumni|alumnai]] – žmonės iš viso pasaulio, studijavę, atlikę mokslinius tyrimus, dirbę, kėlę kvalifikaciją, dalyvavę kalbos kursuose, stažavęsi Vokietijoje ar vokiškoje įstaigoje užsienyje. Naudojimasis Vokietijos alumnų portalu ir jo teikiamomis paslaugomis – nemokamas. Kooperacinį projektą vykdo penkios Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos. Portalą finansuoja Vokietijos Federalinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija. {| class="wikitable" |- '''Vokietijos alumnų portalas''' |- | Įkurtas || 2008 m. rugsėjo mėn. |- | Būstinė || Vokietija |- | Darbuotojų skaičius || 12<ref>Alumniportal Deutschland duomenimis</ref> |- | Interneto svetainė || http://www.alumniportal-deutschland.org {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110903211920/http://www.alumniportal-deutschland.org/ |date=2011-09-03 }} |} == Tikslai, uždaviniai == Alumnų portalas Vokietijos alumnams suteikia galimybę palaikyti bendravimą su Vokietija – užmegzti ir gilinti asmeninius ryšius, kontaktus su Vokietijos ar tarptautinėmis organizacijomis, įmonėmis, aukštosiomis mokyklomis, alumnų draugijomis ir pan. Svetainėje veikia tarptautinė darbo pasiūlymų birža, teikiama informacija apie kvalifikacijos kėlimo kursus, renginius bei įvykius visame pasaulyje, redakcijos skiltyje skelbiami straipsniai ekonominėmis, švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninio gyvenimo temomis, Vokiečių kalbos skirsnyje pateikiama informacija apie vokiečių kalbos mokymąsi. Kita svarbi Alumnų portalo dalis – internetinės bendruomenės rubrika. Vokietijos alumnų portalu gali naudotis kiekvienas Vokietijos alumnas, nepriklausomai nuo to, kas jį rėmė viešnagės Vokietijoje metu. Portale prisiregistravusios organizacijos naudodamosi gausiu kontaktų sąrašu gali efektyviau plėtoti savo alumnų veiklą. Portale ypatingas dėmesys skiriamas Vokietijos alumnų potencialui ekonominio bendradarbiavimo srityje – tiek alumnai, tiek įmonės čia ras darbuotojų, ekspertų ar bendradarbiavimo partnerių.<br /> == Istorija == Darbas su alumnais, taigi su žmonėmis, baigusiais mokslus, studijas ar kursus Vokietijoje, paprastai vyksta ne centralizuotai, o atskirai tam tikrose paramos organizacijose. Tačiau apie 80 proc. užsienio šalių absolventų, t. y. apie 14 tūkst. žmonių kasmet, savo studijas ar stažuotes dengia asmeninėmis lėšomis (laisvai judantys studentai). Kontaktų užmezgimas su šiais alumnais iki šiol reikalavo labai kruopščių, išsamių ir ilgai trunkančių paieškų. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta įkurti Vokietijos alumnų portalą. Tai – vienintelė tokio pobūdžio svetainė, jungianti Vokietijos alumnų veiklą ir vienijanti įvairialypes Vokietijos alumnų kompetencijas bei potencialą – patiems alumnams, juos rėmusioms organizacijoms ir visoms Vokietijos įmonėms ar organizacijoms visame pasaulyje, kurioms reikia partnerių ar darbuotojų. Šiuo metu portale prisiregistravę daugiau nei 32 tūkst. vartotojų iš 184 pasaulio šalių (2011 m. liepos mėn. duomenys).<ref>Vokietijos alumnų portalo duomenimis</ref> ==Struktūra== Svarbiausias Vokietijos alumnų portalo akcentas – internetinės bendruomenės rubrika. Norint naudotis jos teikiamomis paslaugomis reikia nemokamai registruotis portale. Šiame socialiniame tinklalapyje alumnai gali užmegzti ir palaikyti ryšius vieni su kitais, įmonėmis ar organizacijomis. Be to, portale suteikiama galimybė kurti asmeninius tinklaraščius. Daugelyje sričių laisvai prieinamoje „Infotekoje“ galima rasti specializuotų pasiūlymų, tarptautinę darbo pasiūlymų biržą, renginių ir įvykių kalendorių, naudingų pasiūlymų ir nuorodų, susijusių su vokiečių kalba, įvairių sričių studijų ar kvalifikacijos kėlimo kursų pasiūlymų, redakcijos skiltį su straipsniais ekonominėmis, švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninio gyvenimo temomis. Įmonės, įstaigos ar organizacijos darbo biržoje gali siūlyti laisvas darbo vietas, teikti darbo pasiūlymus arba alumnų duomenų bazėje ieškoti darbuotojų, skelbti informaciją apie renginius ar rasti partnerių, ekspertų visame pasaulyje. Visa pagrindinė informacija Vokietijos alumnų portale pateikiama vokiečių ir anglų kalbomis. Bendrauti portale galima bet kokia kalba.<br /> ==Rėmėjai ir partneriai== Vokietijos alumnų portalas vienija įvairių sričių asmenis ir įmones ar organizacijas. Kooperacinį projektą vykdo penkios Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos:<br /> * Aleksandro von [[Humboldto fondas]] (AvH) * [http://www.cimonline.de/de/ Tarptautinės migracijos ir plėtros centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110820060127/http://www.cimonline.de/de/ |date=2011-08-20 }} (CIM) * [http://www.giz.de/ Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo sąjunga] (GIZ) * [[Vokietijos akademinių mainų tarnyba]] (DAAD) * [[Gėtės institutas]] (GI)<br /> Projektą remia daugiau nei dešimt „strateginių partnerių“, tarp kurių – [[Vokietijos užsienio reikalų ministerija]], [[Vokietijos federalinė švietimo ir mokslo ministerija]], įvairūs politiniai fondai kaip [[Frydricho Eberto fondas]], [[Konrado Adenauerio fondas]] ir [[Heinricho Biolio fondas]].<ref>žr. Vokietijos alumnų portalo partnerių puslapį internete</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.alumniportal-deutschland.org/ Alumniportal Deutschland] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110903211920/http://www.alumniportal-deutschland.org/ |date=2011-09-03 }} (vokiečių, anglų k.) * [https://www.alumniportal-deutschland.org/services/login/auswahl.html Registracija Vokietijos alumnų portale asmenims ir organizacijoms] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110809161915/https://www.alumniportal-deutschland.org/services/login/auswahl.html |date=2011-08-09 }} (vokiečių, anglų k.) * [http://www.alumniportal-deutschland.org/alumni-weltweit/alumniportal-vor-ort/europa/das-alumniportal-in-litauen.html Vokietijos alumnų portalo renginiai Lietuvoje 2011 metais]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (vokiečių kalba, su nuotraukų galerija) * [http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1362667 Vokietijos alumnų portalo Lietuvoje 2011 m. gegužės 14 d. pranešimas spaudai "Vokietijos alumnų portalas - buvusiems, esamiems ir būsiantiems Vokietijoje"]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1388379 Vokietijos alumnų portalo Lietuvoje 2011 m. liepos 8 d. pranešimas spaudai "Mokytis populiarėjančios vokiečių kalbos - nemokamai?"]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.geroszinios.lt/naujienos/lt/socialiniai_reikalai/8363?Praktika,_darbas_ir_karjera_Vokietijoje_rasti_ir_pasiekti_paprasta Vokietijos alumnų portalo Lietuvoje 2011 m. spalio 10 d. pranešimas spaudai "Praktika, darbas ir karjera Vokietijoje: rasti ir pasiekti paprasta"] * [http://www.delfi.lt/news/daily/education/vokieciu-kalbos-ekspertai-dabartine-svietimo-politika-zlugdo-antras-uzsienio-kalbas.d?id=52371477 Atgarsiai iš Vokietijos alumnų portalo ir Vokietijos alumnų fondų Lietuvoje seminaro "Quo vadis, deutsche Sprache?"]. "Delfi", 2011 m. lapkričio 30 d. * [http://web.vu.lt/flf/d.katinas/kontaktai/ Vokietijos alumnų portalo koordinatorius Lietuvoje] [[Kategorija:Vokietijos kultūra]] c6z2p7do6d3vniw9p3mo1epmoedv3yk Šiaulių pirmoji muzikos mokykla 0 371692 7845899 7814541 2026-05-27T14:07:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7845899 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.9305 |long = 23.3187 |mokykla= {{PAGENAME}} |direktorė = Vygintas Ališauskas |skaičius= |data= 1948 m. |laidos= |darbuotojai= |pav= |vieta=[[Šiauliai]], Trakų g. 43 |emblema= }} '''Šiaulių pirmoji muzikos mokykla''' – neformaliojo švietimo ankstyvojo, pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo įstaiga [[Šiauliai|Šiauliuose]], Trakų g. 43. == Istorija == Šiaulių muzikos mokykla įsteigta [[1948 m.]] Tuomet vyriausybės nutarimu prie Šiaulių vidurinės muzikos mokyklos (dab. [[Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorija]]) įkurta septynmetė muzikos mokykla, o [[vasario 28]] d. pirmojo direktoriaus Jono Byros įsakymu paskirti pirmieji dėstytojai. Mokykloje fortepijono ir styginių instrumentų specialybės mokėsi apie 100 vaikų: 29 buvo perkelti iš vidurinės muzikos mokyklos (iki 14 metų) ir naujai priimtas 71 mokinys. Mokyklos patalpos buvo Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių kampe esančiame pastate, kartu su vidurine muzikos mokykla. [[1958 m.]] septynmetė muzikos mokykla tapo savarankiška. [[1961 m.]] mokykla pavadinta „Vaikų muzikos mokykla“, o [[1967 m.]] jai suteiktos patalpos Kražių g. 15. Iki [[1990 m.]] vaikų muzikos mokykla buvo vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Šiauliuose. Įsikūrus vaikų muzikos mokyklai prie Šiaulių konservatorijos, bei įsteigus 2-ąją muzikos mokyklą, kurios pagrindas pietiniame miesto rajone buvęs mokyklos filialas, [[1992 m.]] pavadinimas vėl pakeistas į „Šiaulių 1-oji muzikos mokykla“. [[1997 m.]] patalpas Kražių g. 15 grąžinus buvusiems savininkams, mokykla perkelta į Trakų g. 43 – tai buvusio fabriko „Verpstas“ administracijos pastato III–IV aukštai. Mokykloje veikia Fortepijono, Styginių instrumentų,, Lietuvių liaudies instrumentų ir akordeono, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų, Chorinio dainavimo skyriai. Muzikos mokyklos choras „Gama“ – tarptautinių konkursų nugalėtojas. == Pedagogai == Mokykloje dirbo ar dirba: [[Domas Andrulis]], [[Florijonas Anusauskas]], [[Anicetas Arminas]], [[Eduardas Balčytis]], [[Stasys Bekeris]], [[Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė]], [[Danutė Einikienė-Dovydėnaitė]], [[Daina Kavaliauskienė]], [[Laimutė Mameniškytė]], [[Daiva Petravičienė]], [[Nijolė Prascevičienė]], [[Stefa Rimkevičiūtė]], [[Valerija Ruzgaitienė]], [[Bronius Sližys]], [[Sigitas Vaičiulionis]], [[Veronika Vitaitė]], [[Vytautas Žvirblis]]. == Direktoriai == * [[Jonas Byra]], 1948–1949 m. * [[Vygintas Ališauskas]], nuo 2000 m. == Auklėtiniai == Šiaulių muzikos mokyklą baigė: [[Pranciškus Beinaris]], [[Giedrė Grubinskaitė]], [[Augustė Emilija Janonytė]], [[Vytautas Juozapaitis (1936)|Vytautas Juozapaitis]], [[Stasys Juškus]], [[Jonas Kievišas]], [[Martynas Levickis]], [[Romas Makarevičius]], [[Irena Porvaneckienė-Adomaitytė]], [[Zenonas Ragulskis]], [[Sigitas Renčys]], [[Dainius Trinkūnas (1931)|Dainius Trinkūnas]], [[Gytis Trinkūnas]], [[Evaldas Vaineikis]], [[Algirdas Viesulas]], [[Tadas Žukauskas]]. == Nuorodos == * [http://www.muzikosmokykla.mir.lt/?id=1&lg=lt Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090324143136/http://www.muzikosmokykla.mir.lt/?id=1&lg=lt |date=2009-03-24 }} {{Šiaulių mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] 4woqhhxdllht4d50eda9ch4g0rf716w Supervalstybė 0 396741 7846184 7575057 2026-05-28T10:23:39Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas President_Ronald_Reagan_and_Soviet_General_Secretary_Mikhail_Gorbachev_at_the_first_Summit_in_Geneva,_Switzerland.jpg keičiamas President_Ronald_Reagan_and_Soviet_General_Secretary_Gorbachev_at_The_First_Summit_in_Geneva_Switzerland_-_DPLA_-_b534f 7846184 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:President Ronald Reagan and Soviet General Secretary Gorbachev at The First Summit in Geneva Switzerland - DPLA - b534f3d00bb05c3cc293789b180d2116.jpg|thumb|Šaltojo karo supervalstybių lyderiai – JAV prezidentas [[Ronaldas Reiganas]] ir Tarybų Sąjungos vadovas [[Michailas Gorbačiovas]].]] [[Vaizdas:Superpower map 1945.png|thumb|Pasaulio žemėlapis 1945 m. su pažymėtomis tuometinių supervalstybių – JAV (mėlyna), Britų imperijos (žydra) ir TSRS (raudona) – teritorijomis]] '''Supervalstybė''' – valstybė, užimanti dominuojančią poziciją ekonomikoje, tarptautiniuose santykiuose bei geopolitikoje, karinėje srityje. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1944 m., siekiant pakeisti imperijos sąvoką, mat ši kėlė nemalonių asociacijų su imperializmu ir okupacijomis, dėl kurių kilo [[Pirmasis pasaulinis karas|I]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|II]] pasauliniai karai. Šia sąvoka buvo apibūdintos trys galingiausios valstybės – [[Britų imperija]], [[Tarybų Sąjunga]] ir [[JAV]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Britų imperija pradėjo byrėti, karo nuostoliai buvo labai dideli, ekonomika beveik sunaikinta, kolonijos reikalavo nepriklausomybės, karinė galia ženkliai sumenko ir negalėjo sustabdyti atsiskyrimo. Prasidėjus tokiam imperijos nuosmukiui, JAV ir TSRS liko vienintelėmis supervalstybėmis pasaulyje. Negalėdamos pasidalinti įtakos zonų [[Europa|Europoje]], [[Azija|Azijoje]] ir kituose žemynuose, pradėjo konkuruoti tarpusavyje, konfliktai vėliau peraugo į [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]]. Pasibaigus Šaltajam karui ir 1991 m. [[Tarybų Sąjungos žlugimas|žlugus Tarybų Sąjungai]], JAV liko vienintelė supervalstybė pasaulyje. [[Rusija]], [[Brazilija]], [[Kinija]], bei [[Indija]] yra laikomos pagrindinėmis kandidatėmis tapti supervalstybėmis XXI a. Kinija ir Rusija yra laikomos realiausiomis kandidatėmis gauti supervalstybės statusą. Kinijos sparčiai besivystanti ekonomika ir didėjanti karinė galia meta iššūkį JAV dominavimui, o Rusijos karinės kampanijos ir geopolitiniai konfliktai didina galingiausios, po Jungtinių Valstijų, pasaulio valstybės įtaką tarptautinėje arenoje.<ref>{{cite news|last=Khanna |first=Parag |url=http://www.nytimes.com/2008/01/27/magazine/27world-t.html?_r=1&ref=magazine&oref=slogin |title=Waving Goodbye to Hegemony |location=Qatar;China;Iran;Pakistan;Russia;India;Europe;China;Turkey;Libya;Indonesia;Abu Dhabi;Uzbekistan;Afghanistan;Kyrgyzstan;Kazakhstan |publisher=Nytimes.com |date=2008-01-27 }}</ref><ref>{{cite web|title=China's Not a Superpower|url=http://carnegieendowment.org/2009/12/29/china-s-not-superpower/1rgl|access-date=2012-05-19|archive-date=2012-10-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20121024094735/http://carnegieendowment.org/2009/12/29/china-s-not-superpower/1rgl|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=MARTINEZ-DIAZ|first=LEONARDO|title=Brazil in the Global Crisis: Still a Rising Economic Superpower?|url=http://www.brookings.edu/events/2009/0713_brazil_economy.aspx|publisher=Brookings Institute}}</ref><ref>{{cite web|last=Stubb|first=Alexander|title=Will the EU Ever Become a Superpower?|url=http://www.carnegieendowment.org/2008/07/17/will-eu-ever-become-superpower/15e|publisher=Carnegie Endowment|access-date=2012-05-19|archive-date=2012-10-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20121026010642/http://www.carnegieendowment.org/2008/07/17/will-eu-ever-become-superpower/15e|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last=Biswas|first=Soutik|title=Why India Will Not Become a Superpower|url=http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-india-17350650|publisher=BBC India}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[G7]] * [[G8]] * [[G20]] * [[BRICS]] == Išnašos == {{Išnašos}} {{polit-stub}} [[Kategorija:Politologija]] j30oe7wd6a28b40oy3kfp1eryyvjggk Beža 0 408488 7845941 7761700 2026-05-27T14:51:23Z 117-M-I-K-E 218493 7845941 wikitext text/x-wiki {{City/Portugalijos miestas |pavadinimas = Beža |origpavadin =Beja |paveikslėlis = Beja panorama.jpg |paveikslėlio tekstas = Bežos reginys |herbas = Arms of Beja.svg |vėliava = Flag of Beja.svg |PL=38|PM=1|PS=0|IL=7|IM=52|IS=0 |regionas = Alentežas |apskritis = Bežos apskritis |įkurtas = |vadovotitulas =Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2011 |gyventojuRef =<ref name=ppl /> |gyventoju = 23412 |plotas = 10.4 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.cm-beja.pt/ |globėjas = |kirč = |vikiteka= Category:Beja }} '''Beža''' ({{pt|Beja}}) – miestas ir savivaldybė [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Alentežas|Alentežo regione]]. Bežos senamiestis išsiskiria siauromis grįstomis gatvėmis. Žemutinio Alentežo (''Baixo Alentejo'') sostinė Beža yra istorinės ir socialinės reikšmės miestas. Tai svarbus kviečių, alyvuogių ir kamštinių ąžuolų auginimo centras. == Istorija == Miestas tapo regiono sostine valdant [[Julijus Cezaris|Julijui Cezariui]] − pagal sudarytą taiką su luzitanais jis jį pavadino ''Pax Julia''. [[711 m.]] atvykę [[maurai]] suteikė miestui dabartinį pavadinimą. Jie buvo išstumti [[1162 m.]] [[1808 m.]] prancūzų okupantai išžudė gyventojus ir apiplėšė miestą, čia nepavykusiam sukilimui vadovavo generolas Delgadas. == Savivaldybė == Bežos savivaldybė užima 1147 km² plotą, 2011 m. gyveno 35 854 gyventojai. Be Bežos miesto kitos svarbesnės jos gyvenvietės: Berinželas, Kabesa Gorda, Penedo Gordas, Salvada, Nevešas.<ref name=ppl>[https://www.citypopulation.de/en/portugal/beja/1840205__beja/ Beja], ''citypopulation.de''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.flickr.com/photos/vitor107/sets/72057594110243372/ Bežos nuotraukos] [[Kategorija:Portugalijos miestai]] {{Portugalija-stub}} 14e05taksejg6nqmocrf53y9g6j9r1q Ramūnas Vilpišauskas 0 409682 7845820 7629570 2026-05-27T12:06:13Z Sadfox 47105 7845820 wikitext text/x-wiki '''Ramūnas Vilpišauskas''' (g. [[1972]] m. [[kovo 26]] d.) – Lietuvos [[politologija|politologas]], [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] direktorius ([[2009 m.|2009]]–[[2019 m.|2019]] m.), [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]], socialinių mokslų daktaras.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/ramunas-vilpisauskas/ ''Ramūnas Vilpišauskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-08-31.</ref> == Biografija == Baigęs Vilniaus universitetą ir Lancaster‘io universitetą ([[Jungtinė Karalystė]]). Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dirba nuo [[1996]]-ųjų. Atliko mokslinius tyrimus su „Fulbright“ stipendija Columbia Universitete ([[JAV]]), Europos Universiteto Institute ([[Italija]]), Syracuse Universitete ([[JAV]]), Carleton Universitete ([[Kanada]]). Taip pat dėstė [[JAV]] bei Kanados universitetuose. [[2004]]–[[2009]] m. dirbo Lietuvos Respublikos [[Prezidentas|Prezidento]] [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] patarėju, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, [[2006 m.|2006]]–[[2009 m.|2009]] m. koordinavo prezidento patarėjų darbą. R. Vilpišauskas nuo [[1997]] m. iki [[2004]] m. lapkričio mėn. dirbo [[Lietuvos laisvosios rinkos institutas|Lietuvos laisvosios rinkos instituto]] vyr. ekspertu. Jo inicijuojami buvo pradėti integracijos į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] sąlygų ir pasekmių tyrimai, jis formavo [[Lietuvos laisvosios rinkos institutas|Lietuvos laisvosios rinkos instituto]] poziciją dėl integracijos į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. [[2003]]–[[2004]] m. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas. Lietuvos Pažangos tarybos, Saulėlydžio komisijos, Aukštojo mokslo tarybos narys. == Mokslinė veikla == Paskelbęs maždaug šimtą mokslinių darbų [[Europa|Europos]] integracijos tematika Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – Europos ekonominė ir politinė integracija, tarptautinė politinė ekonomija, politikos analizė ir viešojo sektoriaus reformos. == Šaltiniai == {{ref}} * [http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/bendraukime/destytojai/ramunas-vilpisauskas-14] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121110012739/http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/bendraukime/destytojai/ramunas-vilpisauskas-14 |date=2012-11-10 }} * [http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_mus/komanda/ramunas_vilpisauskas/2749]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Vilpišauskas, Ramūnas}} [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] 3xi5e6yuosacck2eslv926iftbvih0u Naudotojas:Ed1974LT 2 411441 7846182 7835701 2026-05-28T10:16:07Z Ed1974LT 52229 7846182 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|1060}} |- |{{User contrib|27100}} |} {| |+'''Pasižymėjęs indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] |valign=top| * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dauguvos lyvių žemė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dūrinys]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Istorinė kalbotyra]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} 47ogrhq17vy9gmu4vwdkeak3l1no538 Allianz Riviera 0 430641 7846155 7728546 2026-05-28T08:39:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846155 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 43.7053 |long = 7.1925 |Pavadinimas = |Vaizdas = [[Vaizdas:Allianzcoupdenvoi.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2013 m. rugsėjį |Vieta = {{vlv|FRA}} [[Nica]] |Atidarytas = 2013 m. rugsėjo 22 d. |Savininkas = Nicos savivaldybė |Paviršius = Žolė |Architektas = Jean-Michel Wilmotte |Nuomininkai = [[OGC Nice]] |Talpa = 35 624 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105×70 m }} '''Allianz Riviera''' – daugiafunkcis stadionas į vakarus nuo [[Nica|Nicos]] miesto centro, [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Daugiausia naudojamas futbolo varžyboms, čia namų rungtynes žaidžia [[OGC Nice]]. == Istorija == Statybos darbai buvo pradėti 2011 m. 35 000 sėdimų vietų stadionas atidarytas 2013 m. rugsėjo 22 d. Atidarymo dieną vyko futbolo rungtynės tarp OGC Nice ir [[Valenciennes FC]]. Stadione vyks kelios [[XV Europos futbolo čempionatas|UEFA Euro 2016 m. futbolo čempionato]] rungtynės. == Nuorodos == {{Commonscat|Allianz Riviera}} * [http://allianz-riviera.fr/ Stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120826001741/http://www.allianz-riviera.fr/ |date=2012-08-26 }} {{Euro 2016 stadionai}} {{FIFA 2019 moterų pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Nica]] [[Kategorija:Prancūzijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] hdbwqd3p0jlxptqf5raedywcqkcy0o4 Gintaro stadionas (Vilnius) 0 440441 7846102 7800712 2026-05-28T04:29:48Z CD 677 7846102 wikitext text/x-wiki {{kiti|Gintaro stadionas|}} {{Stadionas |lat = 54.6858 |long = 25.2300 |Pavadinimas = „Gintaro“ stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Vingio by Augustas Didzgalvis.jpg|300px]] |Antraštė = Stadionas 2020 m. |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Vilnius]], [[Vingis]] |Atidarytas = 1954 m. |Savininkas = [[Lietuvos sporto centras]] |Paviršius = |Nuomininkai = [[FK Universitetas]], [[LOSC Vilnius]] |Talpa = 2000 |Lauko_matmenys = }} '''„Gintaro“ stadionas''' (arba '''''Vingio parko stadionas''''', 1954–1989 m. '''''„Darbo rezervų“ stadionas''''') – [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] ir [[futbolas|futbolo]] stadionas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Vingio parkas|Vingio parke]]. <ref>[http://wikimapia.org/1916097/lt/Stadionas-%E2%80%9EVingis%E2%80%9C Stadionas „Vingis“ (Vilnius)]</ref> Šalia yra [[Vingio regbio stadionas]]. Treniruojasi lengvaatlečiai, [[FK Žalgiris]].<ref>[http://www.zalgiris-vilnius.lt/galleries/30/107.html Žalgiriečių treniruotė „Vingio“ stadione.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140517151252/http://www.zalgiris-vilnius.lt/galleries/30/107.html |date=2014-05-17}}</ref> 1992 m. stadione vyko [[Lietuvos futbolo taurė]]s finalas. == Istorija == [[Vaizdas:VingioParkas.png|thumb|left|[[Vingio parkas]], kurio vakariniame pakraštyje įrengtas „Gintaro“ stadionas]] 1954 m. Vingio parke pastatytas „Darbo rezervų“ stadionas,<ref name="VLE">{{vle|vingio-parkas|2024-03-12|Vingio parkas|Regimantas Pilkauskas}}</ref> nors kai kur įrengimo metai nurodomi 1960 m.<ref>{{MLTE|3|790|Vingis}}</ref> Stadionas vadinosi [[Darbo rezervai|„Darbo rezervų“ sporto draugijos]] stadionu,<ref>Lietuvos sporto arenos / Aut. ir sudaryt. P. Statuta.– K.: Šviesa, 1988.– 6 psl.</ref><ref>Список абонентов Вильнюсской городской телефонной сети. Телефоны учреждений, предприятий и организаций. – Vilnius, 1987.– 190 psl.</ref> 1989 m. jį perėmė [[Gintaras (sporto draugija)|„Gintaro“ sporto draugija]], veikusi iki 1992 m. 2002 m. stadionas priklausė Vilniaus „Geležiniam vilkui“,<ref>{{studentai 2010|110}}</ref> dabar priklauso Lietuvos olimpiniui sporto centrui. 2013–2014 m. rekonstruotas: atnaujinti bėgimo takai, šuolių ir metimų sektoriai, kėdės tribūnose, renovuotas administracinis pastatas, rūbinės, įrengti inžineriniai tinklai.<ref>{{cite web |title=Vingio parko istorija – nuo vienuolynų iki sporto aikštynų |website=sportlandmagazine.com |publisher=[[Delfi]] |date=2015-06-10 |url=https://www.delfi.lt/keliones/naujienos/vingio-parko-istorija-nuo-vienuolynu-iki-sporto-aikstynu-68184842 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Darbų kaina – 3,5 mln. Lt.<ref>{{Cite web | title = Į Vilnių grįžta lengvoji atletika, futbolo mėgėjams gerų žinių nėra | work = delfi.lt | date = 2014-06-25 | accessdate = 2016-06-06 | url = http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/i-vilniu-grizta-lengvoji-atletika-futbolo-megejams-geru-ziniu-nera.d?id=65133985 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305205828/http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/i-vilniu-grizta-lengvoji-atletika-futbolo-megejams-geru-ziniu-nera.d?id=65133985 | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}</ref> [[Vaizdas:Vingio stadionas.JPG|thumb|center|Stadionas 2014 m.]] == Finalai == {| class=wikitable ! Data || Turnyras || Rungtynės || Rezultatas |- | 1992-06-12 || [[1991–1992 m. Lietuvos futbolo taurė]] || [[Lietuvos Makabi Vilnius|Vilniaus „Lietuvos Makabi“]] – [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] || 1–0 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus stadionai]] gktav5zrtm5bkkddqmgruip19smis17 2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas 0 444930 7846077 7750255 2026-05-28T00:27:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846077 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="float:right; margin:0 0 0.5em 1em;" !colspan="2"|XVIII pasaulio krepšinio čempionatas |- |colspan="2"|[[Vaizdas:FIBA2019WorldCup.svg|center|100px]] |- |- style="vertical-align:top;" |'''Komandų''' |32 <small>(iš 213 federacijų)</small> |- style="vertical-align:top;" |'''Šeimininkai''' ||{{flagicon|China}} [[Kinija]] |- style="vertical-align:top;" |'''Data''' |[[2019]] m. [[rugpjūčio 31]] d. -<br /> [[rugsėjo 15]] d. | |- style="vertical-align:top;" |'''Arenos''' | 8 |- | |'''''Prizininkai''''' |- |'''Čempionai''' |{{bk|ESP|1}} (antras titulas) |- |'''2-a vieta''' |{{bk|ARG|1}} |- |'''3-a vieta''' |{{bk|FRA|1}} |- | |'''''Asmeniniai apdovanojimai''''' |- |'''Geriausias penketukas''' |{{flagicon|SRB}} [[Bogdan Bogdanović]]<br />{{flagicon|FRA}} [[Evan Fournier]]<br />{{flagicon|ESP}} [[Ricky Rubio]]<br />{{flagicon|ESP}} [[Marc Gasol]]<br />{{flagicon|ARG}} [[Luis Scola]] |- |'''Geriausias žaidėjas''' |{{flagicon|ESP}} [[Ricky Rubio]] |- |'''Rezultatyviausias žaidėjas''' |{{flagicon|SRB}} [[Bogdan Bogdanović]] |} '''2019 m. [[pasaulio krepšinio čempionatas]]''' – 18-tas pasaulio krepšinio čempionatas, kuris vyko [[2019]] m. Šis čempionatas žymėjo naują Pasaulio krepšinio čempionatų erą – pirmą kartą nuo [[V pasaulio krepšinio čempionatas|1967]] m. šios varžybos nesidubliuoja su [[FIFA pasaulio čempionatas|FIFA pasaulio čempionatu]], taip pat komandų skaičius padidintas iki 32.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/europa/krepsinio-sistema-keicianti-fiba-nori-populiarinti-nacionalines-komandas-taciau-nera-susitarusi-su-nba-874-528029|title=Krepšinio sistemą keičianti FIBA nori populiarinti nacionalines komandas, tačiau nėra susitarusi su NBA|website=[[15min]]|access-date=2018-05-22}}</ref><ref>[http://www.fiba.com/pages/eng/fc/news/presRele/p/newsid/51257/presReleArti.html FIBA – Mainini: calendar, system of competition and 3x3 our biggest priorities] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304220151/http://www.fiba.com/pages/eng/fc/news/presRele/p/newsid/51257/presReleArti.html |date=2016-03-04 }}</ref> Čempionatas taip pat bus atranka į [[Krepšinis 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020 m. olimpiadą]]. Pirmą kartą pasaulio čempionate dalyvavo [[Čekija]] ir [[Juodkalnija]]. Tuo tarpu [[Brazilija]] ir [[JAV]] vienintelės, nepraleidusios nei vieno krepšinio pasaulio čempionato. == Miesto rinkimai == Savo kandidatūras rengti čempionatą buvo pateikusios šios šalys – [[Filipinai]], [[Rusija]], jungtinė [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] paraiška, jungtinė [[Lietuva|Lietuvos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Estija|Estijos]] ir [[Suomija|Suomijos]] paraiška, [[Puerto Rikas]], [[Venesuela]], [[Brazilija]].<ref>[https://de.eurosport.yahoo.com/14122011/73/deutschland-zieht-em-kandidatur-zurueck.html Deutschland zieht EM-Kandidatur zurück] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140904090041/https://de.eurosport.yahoo.com/14122011/73/deutschland-zieht-em-kandidatur-zurueck.html |date=2014-09-04 }}</ref> <ref>[http://www.lithuaniatribune.com/4320/baltics-to-unite-in-fiba-world-championship-bid-20104320/ Baltics to Unite in FIBA World Championship Bid] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141102124657/http://www.lithuaniatribune.com/4320/baltics-to-unite-in-fiba-world-championship-bid-20104320/ |date=2014-11-02 }}</ref> <ref>[http://www.insidethegames.biz/sports/summer/basketball/1012585-russia-set-to-bid-for-2019-basketball-world-cup Russia set to bid for 2019 basketball World Cup] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141102120936/http://www.insidethegames.biz/sports/summer/basketball/1012585-russia-set-to-bid-for-2019-basketball-world-cup |date=2014-11-02 }}</ref> [[2015]] m. [[kovo 16]] d. buvo patvirtinta, kad šis čempionatas vyks [[Azija|Azijoje]] – [[Filipinai]] ir [[Kinija]] liko vienintelės kandidatės. Galutinis sprendimas buvo priimtas 2015 m. [[rugpjūčio 7]] d.<ref>[http://www.fiba.com/executive-committee-confirms-2019-fiba-basketball-world-cup-will-be-played-in-asia PR N°4 – Executive Committee confirms 2019 FIBA Basketball World Cup will be played in Asia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160726161211/http://www.fiba.com/executive-committee-confirms-2019-fiba-basketball-world-cup-will-be-played-in-asia |date=2016-07-26 }}</ref> 2015 m. [[rugpjūčio 7]] d. Tokijuje, Japonijoje įvyko FIBA komisijos narių balsavimas. 14 narių balsavo už tai, kad čempionatas vyktų Kinijoje, 7 nariai – kad Filipinuose. Tokiu būdu nuspręsta, kad 2019 m. pasaulio krepšinio čempionatą rengs Kinija. == Atranka == {|class="wikitable" width=800 |- ! Turnyras !! Kvotos !! Pateko |- | Šeimininkė || align="center"| 1 || {{bk|CHN|1}} |- | Afrikos atranka || align="center"| 5 || {{bk|ANG|1}}<br /> {{bk|CIV|1}}<br /> {{bk|NGA|1}}<br /> {{bk|SEN|1}}<br /> {{bk|TUN|1}} |- | Amerikų atranka || align="center"| 7 || {{bk|ARG|1}}<br /> {{bk|BRA|1}}<br /> {{bk|CAN|1}}<br /> {{bk|DOM|1}}<br /> {{bk|PUR|1}}<br /> {{bk|USA|1}}<br /> {{bk|VEN|1}} |- | Azijos/Okeanijos atranka || align="center"| 7 || {{bk|AUS|1}}<br /> {{bk|IRN|1}}<br /> {{bk|JPN|1}}<br /> {{bk|JOR|1}}<br /> {{bk|NZL|1}}<br /> {{bk|PHI|1}}<br /> {{bk|KOR|1}} |- | Europos atranka || align="center"| 12 || {{bk|CZE|1}}<br /> {{bk|FRA|1}}<br /> {{bk|GER|1}}<br /> {{bk|GRE|1}}<br /> {{bk|ITA|1}}<br /> {{bk|LTU|1}}<br /> {{bk|MNE|1}}<br /> {{bk|POL|1}}<br /> {{bk|RUS|1}}<br /> {{bk|SRB|1}}<br /> {{bk|ESP|1}}<br /> {{bk|TUR|1}} |- !Iš viso!! !! 32 |} == Čempionato arenos == {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! [[Pekinas]] ! [[Šanchajus]] ! [[Nankinas]] ! [[Uhanas]] |- | [[Vukesongo uždarasis stadionas]]<br />Vietų skaičius: 18 000 | [[Šanchajaus Oriental sporto centras]]<br />Vietų skaičius: 18 000 | [[Nankino olimpinis jaunimo sporto parkas]]<br />Vietų skaičius: 19 614 | [[Uhano sporto centras]]<br />Vietų skaičius: 11 700 |- | [[Vaizdas:北京五棵松蓝球场 - panoramio.jpg|150px]] | [[Vaizdas:Shanghai Oriental Sports Center Indoor Arena.jpg|150px]] | | [[Vaizdas:Wuhan Sport Centre 02.jpg|150px]] |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! [[Donguanas]] ! [[Guangdžou]] ! [[Fošanas]] ! [[Šendženas]] |- | [[Donguano sporto centras]]<br />Vietų skaičius: 16 000 | [[Guangdžou gimnazija]]<br />Vietų skaičius: 11 609 | [[Fošano tarptautinis sporto ir kultūros centras]]<br />Vietų skaičius: 14 700 | [[Šendženo įlankos sporto centras]]<br />Vietų skaičius: 12 381 |- | | [[Vaizdas:Guangzhou Gymnasium.JPG|150px]] | [[Vaizdas:Foshan International Sports and Cultural Center.jpg|150px]] | [[Vaizdas:深圳湾体育中心 Shen Zhen Wan Sports Centre - panoramio.jpg|150px]] |} == I lygmuo == === A grupė === Arena: Vukesongo uždarasis stadionas, Pekinas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc |align=left| {{Krepš|Lenkij|os|a|flag=POL}} |6|| 3 || 0 ||239 || 208 || +21 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{Krepš|Venesuel|os|a|flag=VEN}} |5|| 2 || 1 ||228||210 || +18 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Kinij|os|a|flag=CHN}} |4|| 1 || 2 ||205 || 206 || -1 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Dramblio Kaulo Krant|o|as|flag =CIV}} |3|| 0 || 3 ||189 || 237 || -48 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugpjūčio 31 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|POL|1}}|| ||align=center|80–69|| ||{{bk|VEN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CIV|1}}|| ||align=center|55–70|| ||{{bk|CHN|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 2 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|VEN|1}}|| ||align=center|87–71|| ||{{bk|CIV|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CHN|1}}|| ||align=center|76–79 (prat.)|| ||{{bk|POL|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 4 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CIV|1}}|| ||align=center|63–80|| ||{{bk|POL|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|VEN|1}}|| ||align=center| 72–59|| ||{{bk|CHN|1}}|| |} === B grupė === Arena: Uhano sporto centras, Uhanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{Krepš|Argentin|os|a|flag =ARG}} |6|| 3 || 0 ||258 || 211 || +47 |-bgcolor=#ccffcc |align=left|{{Krepš|Rusij|os|a|flag=RUS}} |5|| 2 || 1 ||230 || 219 || +11 |- align="center" | align="left" | {{Krepš|Nigerij|os|a|flag=NGR}} |4|| 1 || 2 ||266 || 242 || +24 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Pietų Korėj|os|a|flag=KOR}} |3|| 0 || 3 ||208 || 290 || -82 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugpjūčio 31 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|RUS|1}}|| ||align=center|82–77|| ||{{bk|NGR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ARG|1}}|| ||align=center|95–69|| ||{{bk|KOR|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 2 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|NGR|1}}|| ||align=center|81–94|| ||{{bk|ARG|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|KOR|1}}|| ||align=center|73–87|| ||{{bk|RUS|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 4 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|KOR|1}}|| ||align=center|66–108|| ||{{bk|NGR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|RUS|1}}|| ||align=center|61–69|| ||{{bk|ARG|1}}|| |} === C grupė === Arena: Guangdžou gimnazija, Guangdžou {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{Krepš|Ispanij|os|a|flag=ESP}} |6|| 3 || 0 ||247 || 190 || +57 |-bgcolor=#ccffcc |align=left|{{Krepš|Puerto Rik|o|as|flag=PUR}} |5|| 2 || 1 ||213 || 218 || -5 |- align="center" | align="left" | {{Krepš|Tunis|o|as|flag=TUN}} |4|| 1 || 2 ||205|| 235 || -30 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Iran|o|as|flag =IRI}} |3|| 0 || 3 ||213 || 235 || -22 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugpjūčio 31 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|IRI|1}}|| ||align=center|81–83|| ||{{bk|PUR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ESP|1}}|| ||align=center|101–62|| ||{{bk|TUN|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 2 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUN|1}}|| ||align=center|79–67|| ||{{bk|IRI|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|PUR|1}}|| ||align=center|63–73|| ||{{bk|ESP|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 4 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|PUR|1}}|| ||align=center|67–64|| ||{{bk|TUN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ESP|1}}|| ||align=center|73–65|| ||{{bk|IRI|1}}|| |} === D grupė === Arena: Fošano tarptautinis sporto ir kultūros centras, Fošanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc |align=left| {{Krepš|Serbij|os|a|flag=SRB}} |6|| 3 || 0 ||323|| 203 || +120 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{Krepš|Italij|os|a|flag=ITA}} |5|| 2 || 1 ||277 || 215 || +62 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Angol|os|a|flag=ANG}} |4|| 1 || 2 ||204 || 278|| -74 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Filipin|ų|ai|flag=PHI}} |3|| 0 || 3 ||210 || 318|| -108 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugpjūčio 31 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ANG|1}}|| ||align=center|59–105|| ||{{bk|SRB|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|PHI|1}}|| ||align=center|62–108|| ||{{bk|ITA|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 2 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ITA|1}}|| ||align=center|92–61|| ||{{bk|ANG|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|SRB|1}}|| ||align=center|126–67|| ||{{bk|PHI|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 4 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ANG|1}}|| ||align=center|84–81 (prat.) || ||{{bk|PHI|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ITA|1}}|| ||align=center|77–92|| ||{{bk|SRB|1}}|| |} === E grupė === Arena: Šanchajaus Oriental sporto centras, Šanchajus {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{bk|USA|1|name=Jungtinės Valstijos}} |6|| 3 || 0 ||279 || 204 || +75 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{Krepš|Čekij|os|a|flag=CZE}} |5|| 2 || 1 ||247 || 240 || +7 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Turkij|os|a|flag=TUR}} |4|| 1 || 2 ||254 || 251 || +3 |- align=center |align=left|{{Krepš|Japonij|os|a|flag=JPN}} |3|| 0 || 3 ||188 || 273 || -85 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 1 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUR|1}}|| ||align=center|86–67|| ||{{bk|JPN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CZE|1}}|| ||align=center|67–88|| ||{{bk|USA|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 3 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|JPN|1}}|| ||align=center|76–89|| ||{{bk|CZE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|USA|1}}|| ||align=center|93–92 (prat.) || ||{{bk|TUR|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 5 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUR|1}}|| ||align=center|76–91|| ||{{bk|CZE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|USA|1}}|| ||align=center|98–45|| ||{{bk|JPN|1}}|| |} === F grupė === Arena: Nankino olimpinis jaunimo sporto parkas, Nankinas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc |align=left|{{Krepš|Brazilij|os|a|flag=BRA}} |6|| 3 || 0 ||265 || 245 || +20 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{Krepš|Graikij|os|a|flag=GRE}} |5|| 2 || 1 ||266 || 236 || +30 |- align=center | align="left" |{{bk|NZL|1}} |4|| 1 || 2 ||284 || 288 || -4 |- align=center | align="left" |{{Krepš|Juodkalnij|os|a|flag=MNE}} |3|| 0 || 3 ||216 || 264 || -46 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 1 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|NZL|1}}|| ||align=center|94–102|| ||{{bk|BRA|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GRE|1}}|| ||align=center|85–60|| ||{{bk|MNE|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 3 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|MNE|1}}|| ||align=center|83–93|| ||{{bk|NZL|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|BRA|1}}|| ||align=center|79–78|| ||{{bk|GRE|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 5 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|BRA|1}}|| ||align=center|84–73|| ||{{bk|MNE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GRE|1}}|| ||align=center|103–97|| ||{{bk|NZL|1}}|| |} === G grupė === Arena: Šendženo įlankos sporto centras, Šendženas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{Krepš|Prancūzij|os|a|flag=FRA}} |6|| 3 || 0 ||271 || 194 || +77 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{bk|DOM|1}} |5|| 2 || 1 ||206 || 234 || -28 |- align="center" | align="left" | {{Krepš|Vokietij|os|a|flag=GER}} |4|| 1 || 2 ||238 || 210 || +28 |- align=center |align=left| {{Krepš|Jordanij|os|a|flag=JOR}} |3|| 0 || 3 ||202 || 279 || -77 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 1 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|DOM|1}}|| ||align=center|80–76|| ||{{bk|JOR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|FRA|1}}|| ||align=center|78–74|| ||{{bk|GER|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 3 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GER|1}}|| ||align=center|68–70|| ||{{bk|DOM|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|JOR|1}}|| ||align=center|64–103|| ||{{bk|FRA|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 5 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GER|1}}|| ||align=center|96–62|| ||{{bk|JOR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|DOM|1}}|| ||align=center|56–90|| ||{{bk|FRA|1}}|| |} === H grupė === Arena: Donguano sporto centras, Donguanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{Krepš|Australij|os|a|flag=AUS}} |6|| 3 || 0 ||276 ||242 || +34 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |5|| 2 || 1 ||275 || 203 || +72 |- align=center | align="left" |{{Krepš|Kanad|os|a|flag=CAN}} |4|| 1 || 2 ||243 || 260 || -17 |- align=center | align="left" | {{Krepš|Senegal|o|as|flag=SEN}} |4|| 0 || 3 ||175 || 264 || -89 |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 1 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CAN|1}}|| ||align=center|92–108|| ||{{bk|AUS|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|SEN|1}}|| ||align=center|47–101|| ||{{bk|LTU|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 3 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|AUS|1}}|| ||align=center|81–68|| ||{{bk|SEN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|LTU|1}}|| ||align=center|92-69|| ||{{bk|CAN|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 5 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CAN|1}}|| ||align=center|82–60|| ||{{bk|SEN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|LTU|1}}|| ||align=center|82–87|| ||{{bk|AUS|1}}|| |} == II lygmuo == === I grupė === Arena: Fošanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{bk|ARG|1}} | 10|| 5 || 0 ||436 ||343 ||+93 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{bk|POL|1}} | 9|| 4 || 1 || 383 || 373 ||+10 |- | align="left" | {{bk|RUS|1}} | 8|| 3|| 2 || 373 ||358 ||+15 |- | align="left" |{{bk|VEN|1}} |7|| 2 || 3 || 355 || 366 ||-11 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 6 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|POL|2}}|| ||align=center| 79–74|| ||{{bk|RUS|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ARG|2}}|| ||align=center| 87–67|| ||{{bk|VEN|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 8 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|VEN|2}}|| ||align=center|60–69 || ||{{bk|RUS|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|POL|2}}|| ||align=center|65–91 || ||{{bk|ARG|1}}|| |- |} === J grupė === Arena: Uhanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{bk|ESP|1}} | 10|| 5 || 0 || 395 || 319 ||+76 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{bk|SRB|1}} |9 || 4|| 1 || 482 || 331 ||+151 |- | align="left" |{{bk|ITA|1}} | 8|| 3 || 2 || 431|| 371 ||+60 |- | align="left" | {{bk|PUR|1}} | 7|| 2 || 3 || 349 || 402 ||-53 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 6 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|SER|2}}|| ||align=center|90–47 || ||{{bk|PUR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ESP|2}}|| ||align=center|67–60 || ||{{bk|ITA|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 8 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|PUR|2}}|| ||align=center|89–94<br />(prat.) || ||{{bk|ITA|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ESP|2}}|| ||align=center|81–69 || ||{{bk|SRB|1}}|| |- |} === K grupė === Arena: Šendženas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{bk|USA|1|name=Jungtinės Valstijos}} |10 || 5 || 0 || 437 || 330 ||+107 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{bk|CZE|1}} | 8|| 3 || 2 || 417 || 395 ||+22 |- | align="left" |{{bk|GRE|1}} |8 || 3 || 2 || 403|| 382 ||+21 |- | align="left" |{{bk|BRA|1}} |8 || 3 || 2 ||409 ||427 ||-18 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 7 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|BRA|2}}|| ||align=center| 71–93|| ||{{bk|CZE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|USA|2}}|| ||align=center| 69–53|| ||{{bk|GRE|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 9 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CZE|2}}|| ||align=center|77–84 || ||{{bk|GRE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|USA|2}}|| ||align=center|89–73 || ||{{bk|BRA|1}}|| |- |} === L grupė === Arena: Nandzingas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |-bgcolor=#ccffcc | align="left" |{{bk|AUS|1}} |10 || 5 || 0 || 458|| 416 ||+42 |-bgcolor=#ccffcc | align="left" | {{bk|FRA|1}} | 9|| 4 || 1 || 447|| 369 ||+78 |- | align="left" |{{bk|LTU|1}} | 8|| 3 || 2 || 424 || 336 ||+88 |- | align="left" | {{bk|DOM|1}} | 7|| 2 ||3 || 337 || 390 ||-53 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 7 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|AUS|2}}|| ||align=center| 82–76|| ||{{bk|DOM|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|FRA|2}}|| ||align=center| 78–75|| ||{{bk|LTU|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 9 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|DOM|2}}|| ||align=center|55–74 || ||{{bk|LTU|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|FRA|2}}|| ||align=center| 98–100|| ||{{bk|AUS|1}}|| |- |} == Dėl 17–32 vietų == === M grupė === Arena: Gvangdžou {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |- | align="left" | {{bk|NGA|1}} | 8|| 3 || 2 || 435 || 381 ||+54 |- | align="left" |{{bk|CHN|1}} | 7|| 2 || 3 || 355 || 365 ||-10 |- | align="left" | {{bk|KOR|1}} | 6|| 1 || 4 ||361 ||438 ||-77 |- | align="left" |{{bk|CIV|1}} | 5|| 0 || 5 || 326 || 400 ||-74 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 6 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|NGA|2}}|| ||align=center| 83–66|| ||{{bk|CIV|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CHN|2}}|| ||align=center| 77–73|| ||{{bk|KOR|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 8 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CIV|2}}|| ||align=center|71–80 || ||{{bk|KOR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CHN|2}}|| ||align=center|73–86 || ||{{bk|NGA|1}}|| |- |} === N grupė === Arena: Pekinas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |- | align="left" | {{bk|TUN|1}} | 8|| 3 || 2 || 377 || 386 ||-9 |- | align="left" |{{bk|IRN|1}} | 7|| 2 || 3 || 379|| 372 ||+7 |- | align="left" |{{bk|ANG|1}} | 6|| 1 || 4 || 350|| 435 ||-85 |- | align="left" | {{bk|PHI|1}} | 5|| 0 || 5 || 352|| 499 ||-147 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 6 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|ANG|2}}|| ||align=center| 62–71|| ||{{bk|IRN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUN|2}}|| ||align=center| 86–67|| ||{{bk|PHI|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 8 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUN|2}}|| ||align=center| 86–84|| ||{{bk|ANG|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|IRN|2}}|| ||align=center| 95–75|| ||{{bk|PHI|1}}|| |- |} === O grupė === Arena: Donguanas {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |- | align="left" |{{bk|NZL|1}} | 8|| 3 || 2 || 494 || 470 ||+27 |- | align="left" | {{bk|TUR|1}} |7 || 2 || 3 || 434|| 427 ||+7 |- | align="left" |{{bk|MNE|1}} | 6|| 1|| 4 || 370 || 406 ||-36 |- | align="left" | {{bk|JPN|1}} | 5|| 0 || 5 || 334||464 ||-130 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 7 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|NZL|2}}|| ||align=center| 111–81|| ||{{bk|JPN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUR|2}}|| ||align=center|79–74 || ||{{bk|MNE|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 9 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|JPN|2}}|| ||align=center| 65–80|| ||{{bk|MNE|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|TUR|2}}|| ||align=center|101–102 || ||{{bk|NZL|1}}|| |- |} === P grupė === Arena: Šanchajus {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=220|Komanda !width=20|Taškai !width=20|Pergalės !width=20|Pralaimėjimai !width=20|Pelnė tšk. !width=20|Praleido tšk. !width=20|Skirtumas |- | align="left" | {{bk|GER|1}} | 8|| 3 || 2 || 409 ||364 ||+45 |- | align="left" |{{bk|CAN|1}} |7 || 2 || 3 || 445 ||413 ||+32 |- | align="left" |{{bk|JOR|1}} |6 || 1 || 4 || 352 || 482 ||-130 |- | align="left" | {{bk|SEN|1}} | 5|| 0 || 5 || 330 || 432 ||-102 |- |} {| style="width:100%;" cellspacing="1" |- !width=25%| !width=2%| !width=6%| !width=2%| !width=25%| |- |2019 m. rugsėjo 7 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|CAN|2}}|| ||align=center|126–71 || ||{{bk|JOR|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GER|2}}|| ||align=center| 89–78|| ||{{bk|SEN|1}}|| |- |2019 m. rugsėjo 9 d. |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|JOR|2}}|| ||align=center|79–77 || ||{{bk|SEN|1}}|| |- style=font-size:90% |align=right|{{bk|GER|2}}|| ||align=center|82–76 || ||{{bk|CAN|1}}|| |- |} == Atkrintamosios varžybos == === Dėl medalių === {{Round8-with third <!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- quarter finals --> |rugsėjo 10 d. – [[Donguanas]]|'''{{bk|ARG|1}}'''|'''97'''|{{bk|SRB|1}}|87 |rugsėjo 11 d. – [[Donguanas]]|{{bk|USA|1|name=JAV}}|79|'''{{bk|FRA|1}}'''|'''89''' |rugsėjo 10 d. – [[Šanchajus]]|'''{{bk|ESP|1}}'''|'''90'''|{{bk|POL|1}}|78 |rugsėjo 11 d. – [[Šanchajus]]|'''{{bk|AUS|1}}'''|'''82'''|{{bk|CZE|1}}|70 <!-- semi finals --> |rugsėjo 13 d. – [[Pekinas]]|'''{{bk|ARG|1}}'''|'''80'''|{{bk|FRA|1}}|66 |rugsėjo 13 d. – [[Pekinas]]|'''{{bk|ESP|1}}'''|'''95''' <small>(2 pr.)</small>|{{bk|AUS|1}}|88 <!-- final --> |rugsėjo 15 d. – [[Pekinas]]|{{bk|ARG|1}}|75|'''{{bk|ESP|1}}'''|'''95''' <!-- consol=name --> |rugsėjo 15 d. – [[Pekinas]]|'''{{bk|FRA|1}}'''|'''65'''|{{bk|AUS|1}}|57 <!-- parameters --> |RD1=ketvirtfinaliai |RD2=pusfinaliai|RD3=finalas|Consol=dėl 3-os vietos|3rdplace=yes|color=no <!-- exclude matches --> |skipmatch01=no|skipmatch02=no|skipmatch03=no|skipmatch04=no <!-- column widths --> |team-width=150|score-width=50 }} === Dėl 5–8 vietų === {{Round4-with third <!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- 5th-8th --> |rugsėjo 12 d. – [[Donguanas]]|'''{{bk|SRB|1}}'''|'''94'''|{{bk|USA|1|name=JAV}}|89 |rugsėjo 12 d. – [[Šanchajus]]|{{bk|POL|1}}|84|'''{{bk|CZE|1}}'''|'''94''' <!-- 5th place --> |rugsėjo 14 d. – [[Pekinas]]|'''{{bk|SRB|1}}'''|'''90'''|{{bk|CZE|1}}|81 <!-- 7th place --> |rugsėjo 14 d. – [[Pekinas]]|'''{{bk|USA|1|name=JAV}}'''|'''87'''|{{bk|POL|1}}|74 <!-- parameters --> |RD1=Dėl 5–8|RD2=Dėl 5|Consol=Dėl 7|3rdplace=yes|color=no <!-- exclude matches --> |skipmatch01=no|skipmatch02=no|skipmatch03=no|skipmatch04=no <!-- column widths --> |team-width=150|score-width=50 }} == Apdovanojimai == {| class="wikitable" style="margin:auto" ! colspan="3" align="center" |Geriausias penketukas |- !Gynėjai !Puolėjai !Centras |- |{{flagicon|ESP}} [[Ricky Rubio]] {{flagicon|SRB}} [[Bogdan Bogdanović (basketball)|Bogdan Bogdanović]] | valign="center" |{{flagicon|ARG}} [[Luis Scola]] {{flagicon|FRA}} [[Evan Fournier]] |{{flagicon|ESP}} [[Marc Gasol]] |- | colspan="3" align="center" |'''Geriausias žaidėjas:''' {{flagicon|ESP}} [[Ricky Rubio]] |} == Statistika == === Geriausi invidualūs rodikliai === {| class="wikitable" !Kategorija !Žaidėjas !Komanda !Vidurkis |- |Taškai |[[Ricardo Ratliffe|Ra Gun-ah]] |{{bk|KOR|1}} |23.0 |- |Atkovoti kamuoliai |[[Ricardo Ratliffe|Ra Gun-ah]] |{{bk|KOR|1}} |12.8 |- |Perdavimai |[[Dennis Schröder]] |{{bk|GER|1}} |9.4 |- |Perėmimai |[[Omar Abada]] |{{bk|TUN|1}} |2.6 |- |Blokai |[[Salah Mejri]] |{{bk|TUN|1}} |3.2 |} === Geriausi komandiniai rodikliai === {| class="wikitable" !Kategorija !Komanda !Vidurkis |- |Taškai |{{bk|NZL|1}} |99.4 |- |Atkovoti kamuoliai |{{bk|USA|1}} |43.6 |- |Perdavimai |{{bk|SRB|1}} |25.9 |- |Perėmimai |{{bk|NGR|1}} |11.2 |- |Blokai |{{bk|NGR|1}} |6.2 |} === Geriausi žaidėjų pasirodymai vienose rungtynėse === {| class="wikitable" !Kategorija !Žaidėjas !Komanda !Varžovas !Iš viso |- | rowspan="4" |Taškai |[[Ahmet Düverioğlu]] |{{bk|JOR|1}} |{{bk|DOM|1}} | rowspan="4" |34 |- |[[Dar Tucker]] |{{bk|JOR|1}} |{{bk|SEN|1}} |- |[[Yuta Watanabe]] |{{bk|JPN|1}} |{{bk|MNE|1}} |- |[[Patty Mills]] |{{bk|AUS|1}} |{{bk|ESP|1}} |- | rowspan="3" |Atkovoti kamuoliai |[[Hamed Haddadi]] |{{bk|IRI|1}} |{{bk|PUR|1}} | rowspan="3" |16 |- |[[Ricardo Ratliffe|Ra Gun-ah]] |{{bk|KOR|1}} |{{bk|CIV|1}} |- |[[Rudy Gobert]] |{{bk|FRA|1}} |{{bk|USA|1}} |- | rowspan="2" |Rez. perdavimai |[[Scottie Wilbekin]] |{{bk|TUR|1}} |{{bk|MNE|1}} | rowspan="2" |13 |- |[[Tomáš Satoranský]] |{{bk|CZE|1}} |{{bk|AUS|1}} |- |Perėmimai |[[Omar Abada]] |{{bk|TUN|1}} |{{bk|PUR|1}} |6 |- | rowspan="2" |Blokai |[[Rudy Gobert]] |{{bk|FRA|1}} |{{bk|GER|1}} | rowspan="2" |5 |- |[[Salah Mejri]] |{{bk|TUN|1}} |{{bk|IRI|1}} |} === Geriausi komandų pasiodymai vienose rungtynėse === {| class="wikitable" !Kategorija !Komanda !Varžovas !Iš viso |- | rowspan="2" |Taškai |{{bk|CAN|1}} |{{bk|JOR|1}} | rowspan="2" |126 |- |{{bk|SRB|1}} |{{bk|PHI|1}} |- |Atkovoti kamuoliai |{{bk|USA|1}} |{{bk|JPN|1}} |58 |- | rowspan="2" |Rez. perdavimai |{{bk|CAN|1}} |{{bk|JOR|1}} | rowspan="2" |37 |- |{{bk|SRB|1}} |{{bk|PHI|1}} |- |Perėmimai |{{bk|ARG|1}} |{{bk|POL|1}} |16 |- | rowspan="2" |Blokai |{{bk|NGR|1}} |{{bk|ARG|1}} | rowspan="2" |10 |- |{{bk|MNE|1}} |{{bk|JPN|1}} |- |Skirtumas |{{bk|SRB|1}} |{{bk|PHI|1}} |59 |} <br /> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Pasaulio krepšinio čempionatai}} [[Kategorija:Pasaulio krepšinio čempionatai]] [[Kategorija:2019 sporte]] [[Kategorija:Kinijos sporto varžybos]] t37xp1m56ccv2vlp183fr27i9mtxppb Bjørn Tidmand 0 452371 7846203 7766544 2026-05-28T11:48:07Z Normantas Bataitis 145195 7846203 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Bjørn Tidmand | pav = Bjørn Tidmand.jpg | antraštė = Bjørn Tidmand 1963 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Bjørn Tidmand | dar_žinoma = | gimė = {{Gimė|1940|1|24}} <br /> [[Kopenhaga]], {{flag|Danija}} | mirė = {{Mirė|2026|5|26|1940|1|24}} | kilmė = | žanras = [[pop]] | užsiėmimas = dainininkas | instrumentai = | kalba = | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = | veikla = | URL = [http://www.bjorntidmand.dk bjorntidmand.dk] }} '''Bjørn Tidmand''' ([[1940]] m. [[sausio 24]] d. [[Kopenhaga|Kopenhagoje]] – [[2026]] m. [[gegužės 26]] d.)<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> – [[Danija|Danijos]] pop dainininkas. Bjørn vaikystėje buvo Kopenhagos berniukų choro narys. Vėliau jis pradėjo koncertuoti miesto restoranuose ir naktiniuose klubuose. [[1957]]-aisiais Bjørn debiutavo televizijoje, o [[1959]] metais įrašė pirmąją dainą „Only Sixteen“. [[1963]] metais Bjørn dalyvavo Danijos atrankoje į „Euroviziją“ ''Dansk Melodi Grand Prix'', tačiau nusileido nugalėtojams [[Grethe Ingmann|Grethe]] ir [[Jørgen Ingmann]], kurie laimėjo tų metų [[Eurovizijos dainų konkursas 1963|„Eurovizijos“ konkursą]]. Po metų atlikėjas su daina „Sangen om dig“ laimėjo atranką. [[Eurovizijos dainų konkursas 1964|1964 m. Eurovizijoje]] atlikėjas tarp 16 dalyvių užėmė devintą vietą. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Bjørn Tidmand}} * [http://www.bjorntidmand.dk Atlikėjo tinklalapis – bjorntidmand.dk] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201022204159/http://www.bjorntidmand.dk/ |date=2020-10-22 }} (danų k.) {{start box}} {{s-ach}} |- {{succession box| before = [[Grethe Ingmann|Grethe]] ir [[Jørgen Ingmann]] <br /> ''<small>„Dansevise“</small>'' | title = [[Vaizdas:EuroDinamarca.svg|50px]] <br /> [[Danija Eurovizijoje|Danijos atstovas Eurovizijoje]]| years = [[Eurovizijos dainų konkursas 1964|1964]]| after = [[Birgit Brüel]] <br /> ''<small>„For din skyld'“</small>'' }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Tidmand, Bjørn}} [[Kategorija:Danijos atlikėjai]] [[Kategorija:Popmuzikos atlikėjai]] [[Kategorija:Danijos atstovai Eurovizijoje]] [[Kategorija:1964 m. Eurovizijos dalyviai]] 76c5p80g0dor17yn8ea9kus8jix85ak 7846208 7846203 2026-05-28T11:53:33Z Normantas Bataitis 145195 7846208 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Bjørn Tidmand | pav = Bjørn Tidmand.jpg | antraštė = Bjørn Tidmand 1963 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Bjørn Tidmand | dar_žinoma = | gimė = {{Gimė|1940|1|24}} <br /> [[Kopenhaga]], {{flag|Danija}} | mirė = {{Mirė|2026|5|26|1940|1|24}} | kilmė = | žanras = [[pop]] | užsiėmimas = dainininkas | instrumentai = | kalba = | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = | veikla = | URL = [http://www.bjorntidmand.dk bjorntidmand.dk] }} '''Bjørn Tidmand''' ([[1940]] m. [[sausio 24]] d. [[Kopenhaga|Kopenhagoje]] – [[2026]] m. [[gegužės 26]] d.)<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> – [[Danija|Danijos]] pop dainininkas. Bjørn vaikystėje buvo Kopenhagos berniukų choro narys. Vėliau jis pradėjo koncertuoti miesto restoranuose ir naktiniuose klubuose. [[1957]]-aisiais Bjørn debiutavo televizijoje, o [[1959]] metais įrašė pirmąją dainą „Only Sixteen“. [[1963]] metais Bjørn dalyvavo Danijos atrankoje į „Euroviziją“ ''Dansk Melodi Grand Prix'', tačiau nusileido nugalėtojams [[Grethe Ingmann|Grethe]] ir [[Jørgen Ingmann]], kurie laimėjo tų metų [[Eurovizijos dainų konkursas 1963|„Eurovizijos“ konkursą]]. Po metų atlikėjas su daina „Sangen om dig“ laimėjo atranką. [[Eurovizijos dainų konkursas 1964|1964 m. Eurovizijoje]] atlikėjas tarp 16 dalyvių užėmė devintą vietą. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Bjørn Tidmand}} * [http://www.bjorntidmand.dk Atlikėjo tinklalapis – bjorntidmand.dk] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201022204159/http://www.bjorntidmand.dk/ |date=2020-10-22 }} (danų k.) {{start box}} {{s-ach}} |- {{succession box| before = [[Grethe Ingmann|Grethe]] ir [[Jørgen Ingmann]] <br /> ''<small>„Dansevise“</small>'' | title = [[Vaizdas:EuroDinamarca.svg|50px]] <br /> [[Danija Eurovizijoje|Danijos atstovas Eurovizijoje]]| years = [[Eurovizijos dainų konkursas 1964|1964]]| after = [[Birgit Brüel]] <br /> ''<small>„For din skyld'“</small>'' }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Tidmand, Bjørn}} [[Kategorija:Danijos atlikėjai]] [[Kategorija:Popmuzikos atlikėjai]] [[Kategorija:Danijos atstovai Eurovizijoje]] [[Kategorija:1964 m. Eurovizijos dalyviai]] 55tfg25ph3tcvhy9laezyja45bpplt5 2014 m. Lietuvos automobilių ralio čempionatas 0 464332 7846076 7820800 2026-05-27T23:26:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846076 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė LARČ sezonas | Prieš = 2013 | Esamas = 2014 | Po = 2015 }} [[Vaizdas:Ramūnas Čapkauskas Kauno ruduo 2014.JPG|thumb|240px|right|[[Ramūnas Čapkauskas]] 2014 m. ralyje „Kauno ruduo“]] '''2014 m. Lietuvos automobilių ralio čempionatas (LARČ)''' – [[Automobilių ralis|ralio]] čempionatas, kurį organizavo [[Lietuvos automobilių sporto federacija]] (LASF). Čempionatą sudarė 7 etapai,<ref name=LASF>http://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/2014-met%C5%B3-Lietuvos-automobili%C5%B3-ralio-%C4%8Dempionato-Reglamentas2.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150202225308/http://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/2014-met%C5%B3-Lietuvos-automobili%C5%B3-ralio-%C4%8Dempionato-Reglamentas2.pdf |date=2015-02-02 }}</ref> kurių vienas neįvyko. 2014 m. birželio 7-8 dienomis turėjęs vykti „[[Vilniaus ralis|Vilniaus]]“ ralis buvo atšauktas dėl nepasibaigusio ikiteisminio tyrimo dėl [[2013]] m. šiame ralyje žuvusios žiūrovės bei [[Ukmergės rajono savivaldybė]]s reikalavimų atlyginti nuostolius dėl sugadintos kelio dangos praėjusio ralio metu.<ref>{{cite web |title=Atšaukiamas 2014-ųjų Vilniaus ralis |last1=Sviklas |first1=Paulius |publisher=[[15min]] |date=2014-03-07 |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/autosportas/atsaukiamas-2014-uju-vilniaus-ralis-311-410702 |access-date=2024-07-16 |language=lt}}</ref> Vienas etapas vyko [[Latvija|Latvijoje]]. == Apžvalga == [[Vaizdas:Karolis Raišys Classic Rally druskininkai 2014.JPG|thumb|240px|left|[[Karolis Raišys]] 2014 m. ralyje „Rally Classic Druskininkai“]] 2014 m. sezonas prasidėjo tradiciniu raliu „[[Halls Winter Rally]]“, kuriame savo pirmąją pergalę pasiekė [[Rokas Kvaraciejus]] pilotuodamas „[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo X]]“.<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/Rez_LAR%C4%8C.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623172821/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/Rez_LAR%C4%8C.pdf |date=2022-06-23 }}</ref> Latvijoje vykusiame ralyje „Talsi 2014“ LARČ įskaitoje nugalėjo [[Vytautas Švedas]].<ref>http://autorally.lv/files/r117/OfficialFinalClassificationLARC.pdf</ref> 2013 m. vykusį „[[Saulės ralis|Saulės]]“ ralį pakeitė ralis „[[Ralis Žemaitija|Žemaitija]]“, kuriame greičiausias buvo Vytautas Švedas.<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC1.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623172824/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC1.pdf |date=2022-06-23 }}</ref> Ralyje „[[300 Lakes Rally]]“ LARČ įskaitoje pirmas buvo [[Ramūnas Čapkauskas]]<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/300_lakes-Rally.rar {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623173148/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/300_lakes-Rally.rar |date=2022-06-23 }}</ref>, kuris taip pat nugalėjo ralyje „[[Kauno ruduo]]“<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/GALUT_LARC1.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623173224/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/GALUT_LARC1.pdf |date=2022-06-23 }}</ref>, o tradiciškai paskutinį čempionato etapą „[[Rally Classic Druskininkai]]“ pergalingai baigė [[Vaidotas Žala]], vairuodamas „[[Subaru Impreza|Subaru Impreza WRX STi]]“ automobilį.<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC2.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623173216/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC2.pdf |date=2022-06-23 }}</ref> Ramūnas Čapkauskas paskutiniajame etape startavo su [[Saulius Girdauskas|Sauliaus Girdausko]] paskolinta „[[Škoda Fabia WRC]]“,<ref>http://www.15min.lt/naujiena/gazas/autosportas/ramunas-capkauskas-keliasi-i-wrc-dimensija-25-457192 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150201161419/http://www.15min.lt/naujiena/gazas/autosportas/ramunas-capkauskas-keliasi-i-wrc-dimensija-25-457192 |date=2015-02-01 }}</ref> tačiau dėl gedimo varžybų nebaigė.<ref>http://www.capkauskasracing.lt/naujienos/rally-classic-druskininkai-2014-akimirkos/</ref> Kaip ir praeitame sezone, dalyviai varžėsi 8 įskaitose<ref name=LASF/> iš kurių 1, 2, 4 ir 5 neįvyko dėl per mažo dalyvių skaičiaus. Čempionato įskaitoje taip pat varžėsi svečiai iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Laimėjęs du etapus Lietuvos čempionu tapo Ramūnas Čapkauskas, antroje vietoje palikęs Vytautą Švedą. Trečias, vos trimis taškais atsilikęs, liko [[Giedrius Notkus]].<ref name=bendra>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC-SEZONAS_2014_po_V1_tiksl1.xlsx {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623172806/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/LARC-SEZONAS_2014_po_V1_tiksl1.xlsx |date=2022-06-23 }}</ref> Viena ašimi varomų (2WD) automobilių įskaitoje, nugalėjo [[Karolis Raišys]] vairuodamas „[[BMW M3]]“. Antroje įskaitos vietoje liko [[Justas Tamašauskas]] su „[[Opel Astra]]“, trečioje [[Paulius Nanartavičius]] su „BMW M3“.<ref name=bendra/> Komandinėje įskaitoje įtikinama taškų persvara nugalėjo [[Kaunas|Kauno]] „Autoralio“ komanda.<ref>https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/2014_LARC_komandiniai_rezult..xls {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220623172821/https://www.lasf.lt/wp-content/uploads/2013/11/2014_LARC_komandiniai_rezult..xls |date=2022-06-23 }}</ref> Čempionate nedalyvavo 2013 m. Lietuvos ralio čempionas [[Dominykas Butvilas]], kuris visą sezoną lenktyniavo Lenkijos ralio čempionate, atstovaudamas profesionalią „Subaru Poland“ komandą.<ref>http://www.domas.lt/naujienos-is-ralio/2014/02/d-butvilas-pirmasis-lietuvos-ralistas-pasirases-sutarti-su-profesionalia-uzsienio-komanda/#more-484 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150201141458/http://www.domas.lt/naujienos-is-ralio/2014/02/d-butvilas-pirmasis-lietuvos-ralistas-pasirases-sutarti-su-profesionalia-uzsienio-komanda/#more-484 |date=2015-02-01 }}</ref> == Etapai == {| class="wikitable" width="100%" align=center |- |+ align=center style="background:#BFD7FF"| '''2014 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato grafikas ir rezultatai''' |- style="background:#efefef;" ! width=5% rowspan=2 | Etapas ! width=20% rowspan=2 | Ralio pavadinimas ! width=20% rowspan=2 | Greičio ruožai ! width=75% colspan=5 | Nugalėtojų pakyla |- ! Vieta ! style="width:15em"| Vairuotojas ! style="width:15em"| Šturmanas ! style="width:25em"| Automobilis ! style="width:6em"| Laikas |- |rowspan=3 align=center| 1 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Halls Winter Rally|Halls Winter Rally 2014]]<br />(sausio 24-25 d.) |rowspan=3 align=center | 14 greičio ruožų<br />125,04 km<br />sniegas, ledas, apledėjęs žvyras |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Rokas Kvaraciejus]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Gediminas Saudargas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo X]] |align=center|1:11:43,9 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Šipkauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:11:48,2 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Karolis Raišys]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Kašalynas]] |[[BMW M3]] |align=center|1:19:39,6 |- style="background:lightgrey;" |colspan=8| |- |rowspan=3 align=center| 2 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Latvia}}<br />[[Ralis Talsi|Talsi 2014]]<br />(gegužės 17-18 d.) |rowspan=3 align=center | 11 greičio ruožų<br />107,61 km<br />žvyras, asfaltas |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Vytautas Švedas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Žilvinas Sakalauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo X]] |align=center|0:58:33,1 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Šipkauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|0:59:17,1 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Giedrius Notkus]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Dalius Strižanas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:01:23,2 |- style="background:lightgrey;" |colspan=8| |- |rowspan=3 align=center| 3 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Žemaitijos ralis|Žemaitijos ralis 2014]]<br />(liepos 25-26 d.) |rowspan=3 align=center | 11 greičio ruožų<br />123,7 km<br />žvyras |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Vytautas Švedas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Žilvinas Sakalauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo X]] |align=center|1:05:45,0 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Šipkauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:09:39,3 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Giedrius Notkus]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Dalius Strižanas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:10:06,6 |- style="background:lightgrey;" |colspan=8| |- |rowspan=3 align=center| 4 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Lithuania}}<br />[[300 Lakes Rally|300 Lakes Rally 2014]]<br />(rugpjūčio 8-9 d.) |rowspan=3 align=center | 12 greičio ruožų<br />139,37 km<br />žvyras, asfaltas padengtas žvyru |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Šipkauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:16:51,3 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Giedrius Notkus]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Dalius Strižanas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|1:17:03,5 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Justas Tamašauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Stasys Tarailė]] |[[Opel Astra]] |align=center|1:22:03,6 |- style="background:lightgrey;" |colspan=8| |- |rowspan=3 align=center| 5 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Ralis Kauno ruduo|Kauno ruduo 2014]]<br />(rugsėjo 19-20 d.) |rowspan=3 align=center | 7 greičio ruožai<br />103,0 km<br />žvyras, asfaltas |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Šipkauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo IX]] |align=center|0:53:42,3 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Vytautas Švedas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Žilvinas Sakalauskas]] |[[Mitsubishi Lancer Evolution|Mitsubishi Lancer Evo X]] |align=center|0:53:52,7 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Vaidotas Žala]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Justas Vičiūnas]] |[[Subaru Impreza|Subaru Impreza WRX STi]] |align=center|0:55:42,3 |- style="background:lightgrey;" |colspan=8| |- |rowspan=3 align=center| 6 |rowspan=3 align=center| {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Rally Classic Druskininkai|Rally Classic Druskininkai 2014]]<br />(spalio 3-4 d.) |rowspan=3 align=center | 10 greičio ruožų<br />149 km<br />žvyras, asfaltas |align=center|1 |{{flagicon|Lithuania}} [[Vaidotas Žala]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Žygimantas Žala]] |[[Subaru Impreza|Subaru Impreza WRX STi]] |align=center|1:24:31,6 |- |align=center|2 |{{flagicon|Lithuania}} [[Martynas Samsonas]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Varža]] |[[BMW M3|BMW M3 E30]] |align=center|1:27:53,6 |- |align=center|3 |{{flagicon|Lithuania}} [[Paulius Nanartavičius]] |{{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Nanartavičius]] |[[BMW M3]] |align=center|1:30:09,2 |} == Rezultatai == {| class="wikitable" width=100% style="text-align:center;" |- |+ align=center style="background:#BFD7FF"| '''2014 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato komandinė įskaita''' ! rowspan=2 | Vieta ! rowspan=2 | Komanda ! colspan=6 | Etapas ! rowspan=2 | Taškų<br />suma |- valign="bottom" ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Halls Winter Rally|I etapas]] ! {{flagicon|Latvia}}<br />[[Ralis Talsi|II etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Žemaitijos ralis|III etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[300 Lakes Rally|IV etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Ralis Kauno ruduo|V etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Rally Classic Druskininkai|VI etapas]] |- | '''1''' |align=left|Autoralis | 25 || 12 || 25 || 25 || 25 || 25 | '''137''' |- | '''2''' |align=left|Kauno automobilininkų sporto klubas | 15 || 25 || 18 || 12 || 12 || 15 | '''97''' |- | '''3''' |align=left|Flameris Racing | 18 || 15 || 10 || 15 || 18 || 18 | '''94''' |- | 4 |align=left|Juta Racing | 10 || 18 || 15 || 10 || 15 || 12 | 80 |- | 5 |align=left|Litnaglis | 12 || – || 12 || 18 || 0 || – | 42 |- | 6 |align=left|Kelmės ASK | – || – || 8 || – || – || – | 8 |} {| class="wikitable" width=100% style="text-align:center;" |- |+ align=center style="background:#BFD7FF"| '''2014 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato vairuotojų klasifikacija įskaitose''' ! rowspan=2 |Vieta ! rowspan=2 | Vairuotojas ! colspan=6 | Etapas ! rowspan=2 | Taškų<br />suma |- valign="bottom" ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Halls Winter Rally|I etapas]] ! {{flagicon|Latvia}}<br />[[Rally Talsi|II etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Žemaitijos ralis|III etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[300 Lakes Rally|IV etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Kauno ruduo|V etapas]] ! {{flagicon|Lithuania}}<br />[[Rally Classic Druskininkai|VI etapas]] |- ! colspan=9 | ''1 įskaita''<ref name=nevyko>Dėl per mažo dalyvių skaičiaus įskaitos čempionatas neįvyko.</ref> |- ! colspan=9 | ''2 įskaita''<ref name=nevyko/> |- | 1 |align=left| {{flagicon|Poland}} [[Daniel Żarna]] | – || 15 || 3 || 40 || 0 || 7 | 65 |- | 2 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Gediminas Ramonas]] | 5 || 16 || 2 || 6 || 3 || 16 | 48 |- | 3 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Algirdas Kazlauskas]] | – || – || 0 || 30 || 2 || 8 | 40 |- |rowspan=3| |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Linas Vaškys]] | 7 || 5 || – || – || – || – |rowspan=3| |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Dainius Matijošaitis]] | – || – || – || 7 || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Joana Survilaitė]] | 6 || – || – || – || – || – |- ! colspan=9 | ''3 įskaita'' |- | '''1''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Čapkauskas]] | 33 || 32 || 19 || 40 || 27 || – | '''151''' |- | '''2''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Vytautas Švedas]] | 7 || 42 || 28 || 7 || 21 || 7 | '''112''' |- | '''3''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Giedrius Notkus]] | 4 || 25 || 17 || 31 || 0 || 32 | '''109''' |- | 4 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Vaidotas Žala]] | – || – || 12 || 5 || 16 || 39 | 72 |- | 5 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Eugenijus Michalauskas]] | 2 || 2 || 10 || 3 || 12 || 5 | 34 |- |rowspan=6| |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Rokas Kvaraciejus]] | 39 || – || – || – || – || – |rowspan=6| |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Tautvydas Narušis]] | – || – || – || 23 || 0 || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Adomas Janulionis]] | – || 19 || – || 1 || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Algirdas Kazlauskas]] | – || 14 || – || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Dainius Matijošaitis]] | 3 || 5 || – || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Vilius Rožukas]] | 0 || – || – || – || – || – |- ! colspan=9 | ''4 įskaita''<ref name=nevyko/> |- |- ! colspan=9 | ''5 įskaita''<ref name=nevyko/> |- |rowspan=2| |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Jonas Pipiras]] | 17 || 17 || – || – || – || – |rowspan=2| |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Edvinas Rudaitis]] | – || – || 3 || 7 || – || – |- ! colspan=9 | ''6 įskaita'' |- | '''1''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Ričardas Baubinas]] | 39 || 7 || 28 || 5 || 27 || 39 | '''145''' |- | '''2''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Justas Tamašauskas]] | 6 || 41 || 0 || 42 || 0 || 7 | '''96''' |- | '''3''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Dovilas Čiutelė]] | 17 || 31 || 0 || 24 || 21 || 0 | '''93''' |- | 4 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Čekas]] | 24 || 24 || 0 || 3 || 16 || 5 | 72 |- | 5 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Mantas Morkis]] | 29 || 5 || 15 || 2 || 0 || 6 | 57 |- | 6 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Jonas Pipiras]] | – || – || 20 || 26 || 0 || 8 | 54 |- | 7 |align=left| {{flagicon|Poland}} [[Krzysztof Skalski]] | 19 || 3 || 13 || 14 || – || – | 49 |- | 8 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Ramūnas Myniotas]] | 13 || 17 || 0 || – || – || – | 30 |- | 9 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Valerijus Afanasjevas]] | – || 1 || 0 || 0 || – || 6 | 7 |- |rowspan=6| |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Ignas Taletavičius]] | – || – || – || 23 || – || – |rowspan=6| |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Adomas Rimša]] | 8 || – || – || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Regimantas Raguotis]] | 4 || – || – || 0 || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Mačkinis]] | – || 2 || – || – || 0 || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Egidijus Valeiša]] | 1 || – || – || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Matas Melaika]] | – || – || – || 0 || – || – |- ! colspan=9 | ''7 įskaita'' |- | '''1''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Karolis Raišys]] | 41 || – || 0 || 41 || 28 || 28 | '''138''' |- | '''2''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Paulius Nanartavičius]] | – || 41 || 20 || 23 || 0 || 29 | '''113''' |- | '''3''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Račkaitis]] | 25 || 8 || 0 || 29 || 19 || 21 | '''102''' |- | 4 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Aras Kalėda]] | 15 || 5 || 16 || 13 || 17 || 16 | 82 |- | 5 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Martynas Samsonas]] | 0 || 0 || – || 7 || – || 42 | 49 |- | 6 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Saulius Trapuila]] | 19 || – || – || 23 || 0 || – | 42 |- | 7 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Renaldas Šeinauskas]] | 33 || 0 || – || 1 || – || – | 34 |- | 8 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Valerijus Murnikovas]] | 5 || 28 || – || 0 || – || – | 34 |- | 9 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Egidijus Valeiša]] | – || 7 || 0 || 2 || – || – | 9 |- |rowspan=4| |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Giedrius Firantas]] | – || – || 28 || 0 || – || – |rowspan=4| |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Rokas Kavaliauskas]] | 0 || 0 || – || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Linas Andriunaitis]] | – || – || 0 || – || – || – |- |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Konstantinas Gorbas]] | – || – || – || 0 || – || – |- ! colspan=9 | ''8 įskaita'' |- | '''1''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Karolis Šiugždinis]] | 6 || 17 || 28 || 42 || pašalintas || 41 | '''134''' |- | '''2''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Egidijus Gelūnas]] | 25 || 14 || 16 || 24 || 18 || 30 | '''127''' |- | '''3''' |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Virginijus Daudžvardis]] | 33 || – || 20 || 29 || 27 || 9 | '''118''' |- | 4 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Tomas Stabingis]] | 40 || – || 0 || 23 || – || – | 63 |- | 5 |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Šarūnas Isaikinas]] | – || – || 12 || 0 || 16 || – | 28 |- | |align=left| {{flagicon|Lithuania}} [[Edvinas Bieliauskas]] | – || – || – || 5 || – || pašalintas | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lasf.lt/category/sportas/ralis/ Oficialus Lietuvos automobilių sporto federacijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160126121640/http://www.lasf.lt/category/sportas/ralis/ |date=2016-01-26 }} [[Kategorija:Lietuvos sportas 2014 m.]] [[Kategorija:Lietuvos ralio čempionatai]] mutv28q3k7v69iettxj5jpx619yhagf Žmonės (žurnalas) 0 466641 7846169 7753668 2026-05-28T09:36:03Z Nestea 25298 7846169 wikitext text/x-wiki {{Infobox Newspaper | name = | image = [[Vaizdas:Žmonės žurnalo viršelis Nr. 37 - 2025-09-11.jpg|220px]] | caption = Žurnalo viršelis 2025-09-11 | frequency = 1 kartą per savaitę | category = įžymybių gyvenimai, renginiai | chiefeditor = Dovilė Lebrikaitė | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „[[15min]]“ | founder = a | foundation = UAB „Media bitės“ | firstdate = 2000 m. | company = UAB „15min“ | headquarters = Kęstučio g. 25, LT - 08120 [[Vilnius]], [[Lietuva]] | ceased publication = | language = lietuvių | circulation = 50 000 | ISSN = | website = [https://zmones.15min.lt/ zmones.15min.lt] }} '''Žmonės''' – nuo 2000 m. leidžiamas [[Lietuvių kalba|lietuviškas]] savaitinis [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]]. Iš pradžių buvo mėnraštis, 2001 m. pavasarį tapo dvisavaitiniu leidiniu, o po trejų metų, 2004 m. rugpjūčio mėn, tapo [[Savaitraštis|savaitraščiu]].<ref name="zmones">{{cite web |title=25 metai tikrų istorijų: žurnalas „Žmonės“ jubiliejų minės visus metus |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/25-metai-tikru-istoriju-zurnalas-zmones-jubilieju-mines-visus-metus-Ye5KedEyQbk |date=2025-01-09 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2025-09-27 |language=lt}}</ref> Tiražas 50 000. Priklauso lietuviško kapitalo „15min grupei“.<ref name="zmones"/> Vyr. redaktorė – Dovilė Lebrikaitė.<ref>{{cite web |title=Kontaktai |url=https://zmones.15min.lt/kontaktai |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Rašoma apie [[Įžymybė|įžymybių]] gyvenimą, renginius ([[koncertas|koncertus]], [[vakarėlis|vakarėlius]], [[šventė|šventes]] ir pristatymus), spausdinama [[Televizija|TV]] programa. Išleidžiamas kiekvieną ketvirtadienį. Nuo 2005 m. leidžiama ir elektroninė žurnalo versija. 4 metus (2017–2020 m.) rengė [[Žmonės (apdovanojimai)|„Žmonių“ apdovanojimus]] muzikos, kino, televizijos, socialinių tinklų ir stilingiausių srityse. Žurnalo leidėjas nuo 2017 m. buvo UAB „Media bitės“.<ref>{{cite web |title=Žurnalui ŽMONĖS – 20 metų. Kaip žurnalas keitėsi, bet liko nepakeičiamas? |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/zurnalui-zmones-20-metu-kaip-zurnalas-keitesi-bet-liko-nepakeiciamas-645gaYxPQoZ |date=2020-11-05 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2025-09-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{Oficiali svetainė|https://www.zmones.lt}} [[Kategorija:Lietuvos žurnalai|Žmonės]] 7lt5uyxddau69gf3itc8r5gyrfl1kep Gediminas Vitkus 0 473920 7845819 7619879 2026-05-27T12:05:52Z Sadfox 47105 7845819 wikitext text/x-wiki {{Tvarkyti|netinkamos vikinuorodos|nuo=2015 m. gegužės|netvarkingas_nuo=2015 m. gegužės}} '''Gediminas Vitkus''' (g. [[1962]] m. [[vasario 16]] d., [[Vidsodis]], [[Kelmės rajonas]]) – Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius. [[Vaizdas:2018 09 24 Fotoblikas.jpg|alt=|miniatiūra|333x333px|Gediminas Vitkus]] == Biografija == 1979 m. baigė Telšių 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Telšių Germanto pagrindinė mokykla), 1979–1984 m. mokėsi [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto]] Filosofijos fakultete. 1984–1986 m. stažavosi [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]], 1986–1989 m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto]] Filosofijos fakulteto aspirantūroje. 1988–1992 m. dirbo [[Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto]] Politologijos katedros asistentu, 1992–1995 m. ėjo [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1993 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] apgynė Socialinių mokslų srities Politologijos krypties daktaro disertaciją „Tarptautinės politinės integracijos teorijų raida“. 1995–1998 m. viešosios įstaigos "Europos integracijos studijų centras" direktorius. Nuo 1995 m. [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] docentas, nuo 2007 m. – profesorius. 2001–2013 m. [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos]] Politikos mokslų katedros vedėjas. 2010 m. jam suteiktas šios aukštosios mokyklos pedagoginis profesoriaus vardas. 2013-2018 m. [[TSPMI|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] Europos studijų katedros vedėjas ir [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos]] Karo mokslų instituto Strateginių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2018 m. [[TSPMI|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] profesorius ir Europos studijų centro vadovas; [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos]] Politikos mokslų katedros profesorius. Žmona – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė [[Reda Griškaitė]], dukros – Evelina Agota ir Joana.<ref>http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus/</ref> == Moksliniai interesai == Specializuojasi Europos studijų ir Tarptautinių santykių tyrimuose. Pagrindiniai moksliniai interesai: Europos Sąjungos politika ir integracija, Lietuvos ir Rusijos santykiai, mažosios valstybės.<ref>http://www.tspmi.vu.lt/en/zmogus/gediminas-vitkus/</ref> == Profesinė ir visuomeninė veikla, stažuotės == 1991 m. stažavo [[Kopenhagos universitetas|Kopenhagos universitete]], 1992 m. – [[:en:Graduate_Institute_of_International_and_Development_Studies|Ženevos Aukštųjų tarptautinių studijų institute]], 1994 m. – [[:en:American_University|Amerikos universitete]] Vašingtone, 2000 m. – Danijos žmogaus teisių centre Kopenhagoje, 2005 m. – [[:en:Virginia_Military_Institute|Virdžinijos karo institute]] [[:en:Lexington,_Virginia|Leksingtone]], Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2013 m. – [[:en:Swedish_National_Defence_College|Švedijos nacionaliniame gynybos koledže]] Stokholme. 1998–1999 m. dalyvavo Europos Sąjungos dėstytojų rengimo programoje [[:de:Carl_Duisberg_Centren|Carlo Duisbergo centre]] Vokietijoje. Skaitė paskaitas Varšuvos, Pizos, Paduvos, Liucernos, Neapolio, Maltos universitetuose. Nuo 1989 m. žurnalo [http://www.zurnalai.vu.lt/politologija ''Politologija''], nuo 1998 m. – žurnalo [http://www.lfpr.lt/index.php?id=54 ''Lithuanian Foreign Policy Review''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150407124139/http://www.lfpr.lt/index.php?id=54 |date=2015-04-07 }} redakcinės kolegijos narys. Nuo 2002 m. žurnalo [http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine-apzvalga.html ''Lietuvos metinė strateginė apžvalga''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160202165034/http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine-apzvalga.html |date=2016-02-02 }} atsakingasis redaktorius. Nuo 1991 m. – [[Lietuvos politologų asociacija|Lietuvos politologų asociacijos]] narys, 1999–2001 m. – L[[Lietuvos politologų asociacija|ietuvos politologų asociacijos]] prezidentas. Nuo 1999 m. – Pilietinių iniciatyvų centro narys. 2011-2015 m. [[Lietuvos mokslo taryba|Lietuvos mokslo tarybos]] Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys. 2015-2022 m. - Studijų kokybės vertinimo centro Tarybos narys. == Projektas ''Lietuvos karai'' == 2012–2014 m. Gediminas Vitkus inicijavo mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos XIX–XX a. nacionalinė kariavimo patirtis: sisteminė kiekybinė analizė“. Tyrimas, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, buvo vykdomas vadovaujantis Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta viena iš universaliausių ir ilgiausiai karus tyrusio projekto „Karo koreliatai“ (angl. [[:en:Correlates_of_War|Correlates of War]]) metodika. Susipažinus su naujausia 2010 m. šio projekto knyga ''Resort to War'', buvo pastebėta, kad nors tarp visų 1816–2007 m. pasaulyje vykusių karų paminėti ir keturi didelio masto Lietuvos karai, kuriuose buvo kovojama su Lietuvos vėliava ir kurių aukų skaičius viršijo 1 000 kovotojų per metus, apie juos pateikiami faktiniai duomenys nepakankamai tikslūs, prieštaringa ir pati jų samprata bei interpretacija. Tai paskatino imtis atitinkamų karų analizės Lietuvoje. Remiantis minėta metodika bei istoriografijoje ir archyvų fonduose saugoma istorine medžiaga buvo sistemiškai aprašyti keturi XIX–XX a. vykę Lietuvos karai: 1830–1831 m. sukilimas (parengė dr. Virgilijus Pugačiauskas), 1863–1864 m. sukilimas (parengė dr. Ieva Šenavičienė), 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas (parengė dr. Gintautas Surgailis) ir Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga (parengė Edita Jankauskienė). Šių karų analizė apima šiuos aspektus: kariavusios šalys, karo pradžia ir karo eiga (pagrindiniai etapai), karo našta, nuostoliai, karo pabaiga ir jo padariniai, karo semantika. Lietuvos mokslo kontekste tyrimas unikalus tuo, kad pirmą kartą buvo nuosekliai ir profesionaliai susisteminta faktinė informacija bei surinkti statistiniai duomenys apie XIX–XX a. Lietuvos kariavimo patirtį. 2014 m. šių tyrimų pagrindu buvo išleista monografija ''Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė''. Knyga paskelbta ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, tikintis, kad tai padės užtikrinti šių tyrimo prieinamumą ir kitų šalių mokslininkams, tarp jų ir – „Karo koreliatų“ projekto vykdytojams.<ref>Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p.</ref> == Svarbiausios publikacijos == '''Monografijos''' * Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p. = Gediminas Vitkus, ed. (2014), Wars of Lithuania: A Systemic Quantitative Analysis of Lithuania’s National Wars in the Nineteenth and Twentieth Centuries, translated from Lithuanian by UAB “Metropolio vertimai”, Vilnius: Eugrimas, 320 p. * Gediminas Vitkus (2006), Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 220 p. * Gediminas Vitkus, Virgilijus Pugačiauskas, sudar. (2004), Baltarusijos paradoksai: įstrigusi transformacija ir regioninis saugumas, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 215 p. * Klaudijus Maniokas, Gediminas Vitkus, sudar. (1997), Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija, Kaunas: Naujasis lankas, 388 p. '''Mokymo priemonės''' * Gediminas Vitkus, Evropski mozaik: 28 država Evropske unije, prevod sa litvanskog: Svetozar Poštić, Beograd: Informacioni centar Evropske unije, 2014, 274 s. * Gediminas Vitkus, Europos Parlamentas: 100 klausimų ir atsakymų, Vilnius: Europos Parlamento biuras Lietuvoje, 2014, 145 p. * Gediminas Vitkus, Europos mozaika: 28 Europos Sąjungos valstybės, Vilnius: Eugrimas, 2013, 272 p. * Gediminas Vitkus, Rasa Aškinytė-Degėsienė, Pilietinis švietimas: pagalbininkas rinkėjui. Skaitinių vadovėlis suaugusiems, Vilnius: Nacionalinis mokymų centras, 2013, 96 p. * Rasa Aškinytė-Degėsienė, Gediminas Vitkus, Pilietinis suaugusiųjų švietimas. Neformaliojo suaugusiųjų mokymo(si) modulis, Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2012, 104 p. * Gediminas Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika: trumpas vadovas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 264 p. * Gediminas Vitkus, sudar., Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas, trečiasis, pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Eugrimas, 2008, 352 p. * Gediminas Vitkus, Europos Sąjunga ir ne tik ji: 99 terminai, Vilnius: Alora, 2003, 196 p. * Gediminas Vitkus, Politologija, trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Danielius, 2001, 287 p. * Gediminas Vitkus, sudar., Studijuojantiems politologiją, Kaunas: Šviesa, 1990, 197 p. '''Mokslo straipsniai''' Žr. asmeninę svetainę - http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * 2015-04-17 G. Vitkaus pranešimas „Šiandieninės tarptautinės politikos iššūkiai Lietuvai“, skaitytas projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ įvadinėje konferencijoje „Informaciniai iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“: https://www.youtube.com/watch?v=FdwcXs_ZqMg * 2016-11-07 G. Vitkaus įžanga, pasakyta Lietuvos Karo akademijos Strateginių tyrimų centro organizuotame renginyje „Lietuvos saugumas ir gynybos politika“: https://www.youtube.com/watch?v=TTPx9qSuZ5A. {{DEFAULTSORT:Vitkus, Gediminas}} [[Kategorija:Lietuvos politologai|Vitkus, Gediminas]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] neljrz661jl8cr3sg0efr388bz6wdec Žmonės (apdovanojimai) 0 510994 7846171 7835151 2026-05-28T09:37:08Z Nestea 25298 7846171 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė apdovanojimas | name = „Žmonės” apdovanojimai | awarded_for = Lietuvos [[muzika|muzikos]], [[kinas|kino]], [[televizija|televizijos]], [[socialinis tinklas|socialinių tinklų]] ir kt. srityse | year = 2016 m. | year2 =2020 m. | country = Lietuva }} '''„Žmonės“ apdovanojimai''' – žurnalo „[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]]“ apdovanojimai, teikti 2017 m. sausio 22 d. [[muzika|muzikos]], [[kinas|kino]], [[televizija|televizijos]], [[socialinis tinklas|socialinių tinklų]] ir stilingiausių srityse žvaigždėms. Geriausi debiutantai renkami balsavimo internete būdu. Nominacijų skaičius – 14. == Apdovanojimai == === 2017 metai === Apdovanojimai įvyko 2017 m. sausio 22 d. Vilniaus koncertų salėje „[[Compensa koncertų salė|Compensa]]“.<ref>{{cite web | url=http://tiesa.com/naujienos-ir-zinios/pramogos/lietuvos-izymybes/lietuvoje-nugriaudejo-pramogu-pasaulio-apdovanojimai-zmones-2017-25738 | title=Lietuvoje nugriaudėjo pramogų pasaulio apdovanojimai „Žmonės 2017“ | publisher=tiesa.com | date=2017-01-23 | accessdate=2017-02-04 }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Apdovanojimus vedė [[Mantas Stonkus]], bei [[Asta Valentaitė]], [[Agnė Jagelavičiūtė]], [[Agnė Grudytė]], [[Rūta Ščiogolevaitė]], [[Natalija Bunkė]], [[Oksana Pikul-Jasaitienė]] ir [[Katažina Zvonkuvienė]]. Susirinkusias įžymybes kalbino [[Asta Stašaitytė|Astos Stašaitytės-Masalskienės]] bei [[Livija Gradauskienė|Livijos Gradauskienės]] duetas. : ''nugalėtojai pažymėti paryškinant'' {| class="wikitable" |- ! style="width="50%" | Metų atradimas ! style="width="50%" | Mylimiausia metų TV laidų vedėja |- | valign="top" | * '''[[Juozas Statkevičius]]''' ** [[Indrė Stonkuvienė]] ** [[Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė]] | valign="top" | * '''[[Inga Jankauskaitė]]''' ** [[Vaida Skaisgirė]] ** [[Rūta Mikelkevičiūtė]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausias metų TV laidų vedėjas ! style="width="50%" | Metų stiliaus ikona |- | valign="top" | * '''[[Rolandas Mackevičius]] ir Jonas Nainys''' ** [[Justinas Jankevičius]] ** [[Arūnas Valinskas]] | valign="top" | * '''[[Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė]]''' ** [[Asta Valentaitė]] ** [[Daina Bosas]] ** [[Agnė Jagelavičiūtė]] ** [[Austėja Jablonskytė]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausia metų aktorė ! style="width="50%" | Mylimiausias metų aktorius |- | valign="top" | * '''[[Ineta Stasiulytė]]''''' ** [[Aušra Štukytė]] ** [[Toma Vaškevičiūtė]] | valign="top" | * '''[[Marius Jampolskis]]''' ** [[Leonardas Pobedonoscevas]] ** [[Giedrius Savickas]] |- ! style="width="50%" | Metų feisbuko žvaigždė ! style="width="50%" | Mylimiausia metų atlikėja |- | valign="top" | * '''[[Agnė Jagelavičiūtė]]''' ** [[Saugirdas Vaitulionis]] ** [[Beata Tiškevič]] ** [[Mantas Katleris]] ** [[Andrius Užkalnis]] | valign="top" | * '''[[Jazzu]]''''' ** [[Inga Valinskienė]] ** [[Monika Linkytė]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausias metų atlikėjas ! style="width="50%" | Metų žvaigždė |- | valign="top" | * '''[[Merūnas Vitulskis]]''' ** [[Donatas Montvydas]] ** [[Marijonas Mikutavičius]] | valign="top" | * '''[[Jurgita Jurkutė-Širvaitė]]''''' ** [[Jazzu]] ** [[Mantas Stonkus]] |- |} === 2018 metai === Apdovanojimai įvyko 2018 m. sausio 21 d., juos vedė [[Inga Jankauskaitė]]. : ''nugalėtojai pažymėti paryškinant'' {| class="wikitable" |- ! style="width="50%" | Metų stilius ! style="width="50%" | |- | valign="top" | * [[Agnė Gilytė]] * '''[[Karolina Meschino]]''' * [[Agnė Jagelavičiūtė]] * [[Austėja Jablonskytė]] | valign="top" | |- ! style="width="50%" | Mylimiausia metų TV laidų vedėja ! style="width="50%" | Mylimiausias metų TV laidų vedėjas |- | valign="top" | * [[Edita Mildažytė]] * '''[[Rūta Mikelkevičiūtė]]''' * [[Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė]] * [[Lavija Šurnaitė-Kairienė]] | valign="top" | * [[Mindaugas Stasiulis]] * [[Andrius Tapinas]] * '''[[Justinas Jankevičius]]''' * [[Edmundas Jakilaitis]] * [[Rolandas Mackevičius]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausia metų aktorė ! style="width="50%" | Mylimiausias metų aktorius |- | valign="top" | * [[Toma Vaškevičiūtė]] * [[Sandra Daukšaitė-Petrulėnė]] * [[Ineta Stasiulytė]] * '''[[Inga Norkutė]]''' * [[Gabija Jaraminaitė]] * [[Monika Vaičiulytė]] * [[Inga Jankauskaitė]] | valign="top" | * [[Giedrius Savickas]] * [[Marius Repšys]] * [[Audrius Bružas]] * '''[[Mantas Stonkus]]''' * [[Kirilas Glušajevas]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausia metų atlikėja ! style="width="50%" | Mylimiausias metų atlikėjas |- | valign="top" | * [[Monika Pundziūtė|Monika Pundziūtė-Monique]] * [[Džordana Butkutė]] * '''[[Jazzu|Justė Arlauskaitė-Jazzu]]''' * [[Karina Krysko]] | valign="top" | * [[Andrius Mamontovas]] * [[Kastytis Kerbedis]] * [[Lilas ir Innomine]] * '''[[Donatas Montvydas]]''' * [[Martynas Levickis]] |- |} === 2019 metai === Apdovanojimai įvyko 2019 m. sausio 18 d., juos vedė [[Jurgita Jurkutė]] ir [[Edmundas Jakilaitis]]. : ''nugalėtojai pažymėti paryškinant'' {| class="wikitable" |- ! style="width="50%" | Metų kultūros žmogus ! style="width="50%" | Metų sportininkas |- | valign="top" | * Kino režisierius ir prodiuseris [[Arūnas Matelis]] * Režisierius [[Mindaugas Survila]] * Tapytojas [[Vilmantas Marcinkevičius]] * '''Dailininkai [[Algirdas ir Remigijus Gataveckai|Algirdas Gataveckas ir Remigijus Gataveckas]]''' | valign="top" | * Kauno „Žalgirio“ kapitonas [[Paulius Jankūnas]] * '''Plaukikas [[Danas Rapšys]]''' * Irkluotojos [[Milda Valčiukaitė]] ir [[Ieva Adomavičiūtė]] * Disko metikas [[Andrius Gudžius]] * Ieties metikė [[Liveta Jasiūnaitė]] * Plaukikė [[Rūta Meilutytė]] |- ! style="width="50%" | Metų mokslo žmogus ! style="width="50%" | Metų muzikos žmogus |- | valign="top" | * Lietuvos biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras [[Virginijus Šikšnys]] * Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas [[Dalius Žygelis]] ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. [[Gintautas Vėlius]] * '''Biochemijos mokslų daktarė [[Urtė Neniškytė]]''' * Mokslų daktarė [[Valentina Dagienė]] | valign="top" | * Atlikėja [[Beatrich]] * Operos solistė [[Asmik Gregorian]] * '''Dirigentė [[Mirga Gražinytė-Tyla]]''' * Atlikėjas [[Justinas Jarutis]] |- ! style="width="50%" | Metų verslo žmogus ! style="width="50%" | Metų scenos žmogus |- | valign="top" | * „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė [[Dovilė Grigienė]] * „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas biochemikas [[Algimantas Markauskas]] * „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai [[Augustas Vizbaras]], [[Kristijonas Vizbaras]] ir [[Dominykas Vizbaras]] * „Vinted“ įkūrėjai '''[[Milda Mitkutė]] ir [[Justas Janauskas]]''' | valign="top" | * Aktorė [[Gelminė Glemžaitė]] * '''Aktorius [[Rolandas Kazlas]]''' * Aktorė [[Eglė Mikulionytė]] * Aktorius [[Giedrius Savickas]] |- ! style="width="50%" | Mylimiausias metų žmogus ! style="width="50%" | Metų Žmogus |- | valign="top" | * [[Karolina Meschino]] * '''[[Naglis Bierancas]]''' * [[Indrė Stonkuvienė]] * [[Erika Vitulskienė]] | valign="top" | * '''MO muziejaus įkūrėjams Danguolei ir Viktorui Butkams.''' |- |} === 2020 metai === : ''nugalėtojai pažymėti paryškinant'' {| class="wikitable" |- ! style="width="50%" | Metų kultūros žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-kulturos-zmogus-2020 | title=METŲ KULTŪROS ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 | archive-date=2020-09-20 | archive-url=https://web.archive.org/web/20200920200301/https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-kulturos-zmogus-2020 | url-status=dead }}</ref> ! style="width="50%" | Metų sporto žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-sporto-zmogus-2020 | title=METŲ SPORTO ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 }}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | valign="top" | * '''[[Lina Lapelytė]], [[Rugilė Barzdžiukaitė]] ir [[Vaiva Grainytė]]''' ** [[Kristina Sabaliauskaitė]] ** [[Ignas Jonynas]] ** [[Daiva Petrulytė]] ir [[Lineta Mišeikytė]] | valign="top" | * '''[[Danas Rapšys]]''' ** [[Rose Namajūnas]] ** [[Domantas Sabonis]] ** [[Sergejus Maslobojevas]] |- ! style="width="50%" | Metų mokslo žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-mokslo-zmogus-2020 | title=METŲ MOKSLO ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 | archive-date=2021-07-13 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210713122354/https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-mokslo-zmogus-2020 | url-status=dead }}</ref> ! style="width="50%" | Metų muzikos žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-muzikos-zmogus-2020 | title=METŲ MUZIKOS ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 }}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | valign="top" | * '''[[Aurimas Vyšniauskas]]''' ** [[Inga Minelgaitė]] ** [[Aurelija Žvirblienė]] ** [[Eglė Čekanavičiūtė]] | valign="top" | * '''[[Asmik Grigorian]]''' ** [[Beissoul & Einius]] ** [[Dynoro]] ** [[Justinas Jarutis]] |- ! style="width="50%" | Metų verslo žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-verslo-zmogus | title=METŲ VERSLO ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 }}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ! style="width="50%" | Metų scenos žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-scenos-zmogus-2020 | title=METŲ SCENOS ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 }}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | valign="top" | * '''[[Kristijonas Vasiliauskas]] ir [[Džiugas Lukas Eidukas]]''' ** [[Marius Jakulis Jason]] ** [[Vladas Lašas (1956)|Vladas Lašas]] ** [[Rimvydas Širvinskas]] | valign="top" | * '''[[Valentinas Novopolskis]]''' ** [[Severija Janušauskaitė]] ** [[Gabija Siurbytė]] ** [[Viktorija Kuodytė]] |- ! style="width="50%" | Metų mylimiausias žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-mylimiausias-zmogus | title=METŲ MYLIMIAUSIAS ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 | archive-date=2021-10-27 | archive-url=https://web.archive.org/web/20211027230219/https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-mylimiausias-zmogus | url-status=dead }}</ref> ! style="width="50%" | Metų žmogus<ref>{{cite web | url=https://www.zmones.lt/zmones-2020/metu-zmogus-2020 | title=METŲ ŽMOGUS | publisher=zmones.lt | accessdate=2020-12-20 }}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- | valign="top" | * '''[[Nerijus Cesiulis]]''' ** [[Indrė Stonkuvienė]] ** [[Simona Nainė]] ** [[Naglis Bierancas]] | valign="top" | * '''[[Danas Rapšys]]''' |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{apdovan-stub}} [[Kategorija:Lietuvos apdovanojimai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūra]] fezdzsx3hm5j42nz3s411fmj4643ciy Škotinė žvyrė 0 520661 7845962 6660112 2026-05-27T15:19:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7845962 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Lagopus lagopus scotica''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:2014-04-21 Lagopus lagopus scotica, Hawsen Burn 3.jpg|260px| ]] | caption =Škotinė žvyrė <br>[[Vaizdas:Red Grouse (Lagopus lagopus) (W1CDR0001407 BD28).ogg|thumb|center|Patino skleidžiami garsai per tuoktuves]]}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Phasianinae}} {{Taxobox_triba | taxon = Tetervininiai | taxon1 = Tetraonini}} {{Taxobox_gentis | taxon = Žvyrės | taxon1 = Lagopus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Paprastoji žvyrė | taxon1 = Lagopus lagopus}} {{Taxobox_porusis | taxon =Škotinė žvyrė | taxon1 = Lagopus lagopus scotica}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Lagopus lagopus scotica | autorius = John Latham{{!}}Latham | metai = 1787 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Lagopus lagopus scoticus'' {{Taxobox_pabaiga}} '''Škotinė žvyrė''' (''Lagopus lagopus scotica'') – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[Fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos, [[Paprastoji žvyrė|paprastųjų žvyrių]] (''Lagopus lagopus'') rūšies [[porūšis]]. Tai tik [[Britų salos|Britų salose]] gyvenantis [[Endemizmas|endeminis]] porūšis, izoliacijoje susiformavęs nuo kitų paprastųjų žvyrių populiacijų natūraliai paplitusių šiaurinėse [[Eurazija|Eurazijos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] dalyse. Dalis [[Ornitologija|ornitologų]] ją kartais išskiria kaip atskirą ''Lagopus scotica'' [[Rūšis|rūšį]]. == Paplitimas == Škotinė žvyrė ištisus metus sutinkama [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] ir [[Airija|Airijos]] kalnų [[viržynas|viržynuose]], [[durpynas|durpynuose]] bei [[pelkė]]se. Randama beveik visoje [[Škotija|Škotijoje]], [[Orknio salos|Orknio]], [[Šetlando salos|Šetlando]], [[Išoriniai Hebridai|Išorinių Hebridų]] salose, vietomis [[Velsas|Velse]] ([[Snoudonija|Snoudonijoje]], [[Kambrijos kalnai|Kambrijos kalnuose]], [[Brekono Bakenai|Brekono Bakenuose]]), [[Anglija|Anglijoje]] ([[Ežerų kraštas|Ežerų krašte]], [[Peninai|Peninuose]], šiaurinėse grafystėse, [[Dartmūras|Dartmūre]], [[Šropšyro kalvos]]e ir kt.), uždaromis populiacijomis daug kur Airijoje, [[Meno sala|Meno saloje]]. [[Anglija|Anglijos]] pietryčiuose negyvena.<ref name="rspb.org.uk">rspb.org.uk / [https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/wildlife-guides/bird-a-z/red-grouse/ Red grouse] | [[Royal Society for the Protection of Birds|RSPB]]</ref> == Išvaizda == Paukščio ilgis 37-42 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 55-66 cm, svoris 650–750 g.<ref name="rspb.org.uk"></ref> [[Galva]] palyginus su kūnu nedidelė, [[snapas]] trumpas. Tiek patinas, tiek patelė turi raudonus [[antakis|antakius]] (nors patelių ryškesni). Patino [[plunksna|plunksnos]] rausvai rudos, kartais pereinančios į juodumą. Kojas ir pirštus dengia baltos plunksnelės. Patelių plunksnos kiek šviesesnės, raibos. Apatinių sparnų plunksnų spalva balta. Škotinės žvyrės, priešingai nei dauguma kitų [[Paprastoji žvyrė|paprastųjų žvyrių]] porūšių, neturi balto žieminio apdaro ir nors šeriasi, bet žiemos meto laikmečiui nekeičia plunksnų spalvos, o visus metus jų kūną dengianti plunksnų spalva išlieka rausvai ruda.<ref name="allaboutbirds.org">allaboutbirds.org / [https://www.allaboutbirds.org/guide/Willow_Ptarmigan/overview Willow Ptarmigan ''Lagopus lagopus'']</ref> == Būdas == Poruojasi balandžio–birželio mėnesiais. Patinai per tuoktuves atlieka skrydžius, kuriais vilioja pateles ir gina savo valdas. Skleidžia šaižius, gergždžiančius garsus, įsikuria ant uolų, kalvų viršūnių. Patelės [[lizdas|lizdą]] suka iš [[samanos|samanų]], [[viržis|viržių]] ir žolių ant žemės, gerai paslėpusios viržynuose ar krūmuose. Padeda 6–9 [[kiaušinis|kiaušinius]], tada juos peri 19–25 dienas. Išsiritę jaunikliai jau būna apsipūkavę ir laksto ieškodami maisto drauge su motina. Skraidyti pradeda po 2 savaičių. Rudenį jaunikliai buriasi kartu su suaugėliais ir klajoja iš vietos į vietą ieškodami maisto. Škotinės žvyrės gyvena besislapstydamos kalnų viržynuose, 300–600 m aukštyje, nors būna, kad laikosi ir aukščiau (iki 900 m) ar žemumose. Į žemumas linkusios traukti šaltomis, sniegingomis [[žiema|žiemomis]], nors paprastai nuo savo gyvenamųjų vietų labai nenutolsta. Maitinasi žemų krūmokšnių ūgliais, žole, sėklomis, žydinčiais augalais, [[uoga|uogomis]]; jaunikliai – daugiausia [[vabzdžiai]]s. Virškinimui gerinti ryja smulkius akmenukus ir smiltis. == Populiacijos gausumas == Škotinių žvyrių populiacija mažėja, manoma kad dėl ligų ir jų pamėgtų [[Viržis|viržiais]] (''Calluna'') apaugusių dykynių užsodinimo [[Pušūnai|pušūnų]] (''Pinophyta'') medžių [[Plantacija|plantacijomis]]. [[JK]] peri apie 265 000 porų.<ref name="rspb.org.uk"></ref> Didžiojoje Britanijoje nuo [[rugpjūčio 12]] iki [[gruodžio 10]] d. škotinės žvyrės medžiojamos ([[medžioklė]] perėjimo metu uždrausta dar [[XV a.]]). Siekiant išsaugoti žvyrių gyvenamąsias erdves, seni [[Viržynas|viržynai]] deginami, kad ataugtų jauni sodrūs viržiai, reikalingi paukščiams maitintis. == Vietiniai pavadinimai == Vietiniai pavadinimai: {{en|red grouse, moorcock, moorfowl, moorbird}}, {{gd|Coileach Fraoich}}. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * nbnatlas.org / [https://species.nbnatlas.org/species/NHMSYS0000533983 ''Lagopus lagopus scotica'' (Latham, 1787)]; Red Grouse (scotica) * ebird.org / [https://ebird.org/species/wilpta1?siteLanguage=en_GB Red Grouse ''Lagopus lagopus scotica''] * uksafari.com / [http://www.uksafari.com/redgrouse.htm Red Grouse] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241212041458/http://www.uksafari.com/redgrouse.htm |date=2024-12-12 }} * birdguides.com / [https://www.birdguides.com/gallery/birds/lagopus-lagopus-scotica/?page=1 Red Grouse (''Lagopus lagopus scotica'')] == Galerija == <gallery mode="packed"> Red_Grouse.jpg|[[Morfologija (biologija)|Morfologiniame]] ~1832~1837 m. piešinyje škotinių žvyrių porūšio porelė Lagopus lagopus scotica (red grouse).jpg|Škotinės žvyrės skrydis Grouse eggs - geograph.org.uk - 815428.jpg|Kiaušinių dėtis [[Lizdas|lizde]] Lagopede_d'Ecosse_MHNT.jpg|[[Kiaušiniai]] 2014-04-21_Lagopus_lagopus_scotica,_Hawsen_Burn_1.jpg|Škotinė žvyrė Red Grouse (Lagopus lagopus scoticus) - geograph.org.uk - 446843.jpg|Centrinėje Škotijoje Lagopus lagopus scoticus Derwent Edge 2.jpg|Škotinė žvyrė žiemą </gallery> {{commonscat|Lagopus lagopus scotica}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] 88t5a9cfwdqw2eebetek62bgv6fgg60 Puskás Akadémia FC 0 528179 7845866 7812253 2026-05-27T13:02:44Z Makenzis 46558 7845866 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Puskás Akadémia FC | image = [[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]] | fullname = Puskás Ferenc Labdarugó Akadémia | founded = 2007 m. | ground = Pancho Aréna, [[Felčutas]] | capacity = 3 816 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _twowhitesash | pattern_b2 = _redblueleftsash | pattern_b3 = _darkblueleftsash1 | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | leftarm1 = 1A2948 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FEF200 | body1 = 1A2948 | body2 = FFFFFF | body3 = FEF200 | rightarm1 = 1A2948 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FEF200 | shorts1 = 1A2948 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = FEF200 | socks1 = 1A2948 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FEF200 }} '''Puskás Akadémia FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Felčutas|Felčuto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2007 m. Debiutavo 2013–2014 m. elito divizione, užėmė 14 vietą. 2015–2016 m. sezone liko 11 vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2016–202017 m. tapo antros pakopos nugalėtojais ir grįžo į [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2019–2020 m. iškovojo trečią vietą [[Nemzeti Bajnokság I]] ir pirmą kartą iškovojo medalius. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2021 |3|2020, 2022, 2024 |0| |1|2020 |0| |0| |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2022 | 8 | 2 (2021 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2012–2013|II ({{small|Vakarai}})|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2013–2014|I|14|1/32 f.}} {{fs2|HUN|2014–2015|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2015–2016|I|11 {{decrease}}|II etapas}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|1|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|6|finalas}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|3|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|3|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|4|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|3|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' | style="background:Navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819h | pattern_b= _puskas1819h | pattern_ra= _puskas1819h | pattern_sh= _puskas1819h | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819a | pattern_b= _puskas1819a | pattern_ra= _puskas1819a | pattern_sh= _puskas1819a | pattern_so= _puskas1819a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819t | pattern_b= _puskas1819t | pattern_ra= _puskas1819t | pattern_sh= _puskas1819t | pattern_so= | leftarm= FEF200 | body= FEF200 | rightarm= FEF200 | shorts= FEF200 | socks= FEF200 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskásnex2020h | pattern_b= _puskásnex2020h | pattern_ra= _puskásnex2020h | pattern_sh= _puskásnex2020h | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000800 | shorts= 000080 | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _puskásawaynew2020h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFD700 | body= FFD700 | rightarm= FFD700 | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _twowhitesash | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Puskás Akadémia FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.pfla.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/PFLAhu facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/puskas-academy/2m24xZpe/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/puskas-akademia-fc/startseite/verein/37169/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/puskas-akademia-fc/18888/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Puskás Akadémia FC]] 7gi5uwq29s8y7tr62o4xejcnwmpvpit 7845867 7845866 2026-05-27T13:02:52Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845867 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Puskás Akadémia FC | image = [[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]] | fullname = Puskás Ferenc Labdarugó Akadémia | founded = 2007 m. | ground = Pancho Aréna, [[Felčutas]] | capacity = 3 816 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _twowhitesash | pattern_b2 = _redblueleftsash | pattern_b3 = _darkblueleftsash1 | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | leftarm1 = 1A2948 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FEF200 | body1 = 1A2948 | body2 = FFFFFF | body3 = FEF200 | rightarm1 = 1A2948 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FEF200 | shorts1 = 1A2948 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = FEF200 | socks1 = 1A2948 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FEF200 }} '''Puskás Akadémia FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Felčutas|Felčuto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2007 m. Debiutavo 2013–2014 m. elito divizione, užėmė 14 vietą. 2015–2016 m. sezone liko 11 vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2016–202017 m. tapo antros pakopos nugalėtojais ir grįžo į [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2019–2020 m. iškovojo trečią vietą [[Nemzeti Bajnokság I]] ir pirmą kartą iškovojo medalius. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2021 |3|2020, 2022, 2024 |0| |1|2020 |0| |0| |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2022 | 8 | 2 (2021 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2012–2013|II ({{small|Vakarai}})|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2013–2014|I|14|1/32 f.}} {{fs2|HUN|2014–2015|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2015–2016|I|11 {{decrease}}|II etapas}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|1|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|6|finalas}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|3|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|3|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|4|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|3|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' | style="background:Navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819h | pattern_b= _puskas1819h | pattern_ra= _puskas1819h | pattern_sh= _puskas1819h | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819a | pattern_b= _puskas1819a | pattern_ra= _puskas1819a | pattern_sh= _puskas1819a | pattern_so= _puskas1819a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819t | pattern_b= _puskas1819t | pattern_ra= _puskas1819t | pattern_sh= _puskas1819t | pattern_so= | leftarm= FEF200 | body= FEF200 | rightarm= FEF200 | shorts= FEF200 | socks= FEF200 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskásnex2020h | pattern_b= _puskásnex2020h | pattern_ra= _puskásnex2020h | pattern_sh= _puskásnex2020h | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000800 | shorts= 000080 | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _puskásawaynew2020h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFD700 | body= FFD700 | rightarm= FFD700 | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _twowhitesash | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Puskás Akadémia FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.pfla.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/PFLAhu facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/puskas-academy/2m24xZpe/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/puskas-akademia-fc/startseite/verein/37169/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/puskas-akademia-fc/18888/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Puskás Akadémia FC]] iyb78zkfmq9fva1l6rg02l1e8ezs61l 7846001 7845867 2026-05-27T15:44:29Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846001 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Puskás Akadémia FC | image = [[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]] | fullname = Puskás Ferenc Labdarugó Akadémia | founded = 2007 m. | ground = Pancho Aréna, [[Felčutas]] | capacity = 3 816 | chairman = | manager = | league = NB I | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_la3 = | pattern_b1 = _twowhitesash | pattern_b2 = _redblueleftsash | pattern_b3 = _darkblueleftsash1 | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | pattern_ra3 = | leftarm1 = 1A2948 | leftarm2 = FFFFFF | leftarm3 = FEF200 | body1 = 1A2948 | body2 = FFFFFF | body3 = FEF200 | rightarm1 = 1A2948 | rightarm2 = FFFFFF | rightarm3 = FEF200 | shorts1 = 1A2948 | shorts2 = FFFFFF | shorts3 = FEF200 | socks1 = 1A2948 | socks2 = FFFFFF | socks3 = FEF200 }} '''Puskás Akadémia FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Felčutas|Felčuto]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2007 m. Debiutavo 2013–2014 m. elito divizione, užėmė 14 vietą. 2015–2016 m. sezone liko 11 vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. 2016–202017 m. tapo antros pakopos nugalėtojais ir grįžo į [[Nemzeti Bajnokság I]]. 2019–2020 m. iškovojo trečią vietą [[Nemzeti Bajnokság I]] ir pirmą kartą iškovojo medalius. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |1|2021 |3|2020, 2022, 2024 |0| |1|2020 |0| |0| |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2022 | 8 | 2 (2021 m.)}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2012–2013|II ({{small|Vakarai}})|1|{{?}}}} {{fs2|HUN|2013–2014|I|14|1/32 f.}} {{fs2|HUN|2014–2015|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2015–2016|I|11 {{decrease}}|II etapas}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|1|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|6|finalas}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|3|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|2|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|3|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|4|1/2 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|3|}} {{fs2|HUN|2024–2025|I|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Puskás Akadémia''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' | style="background:Navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Puskás Akadémia FC emblema.png|150px]]'''Puskás Akadémia''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819h | pattern_b= _puskas1819h | pattern_ra= _puskas1819h | pattern_sh= _puskas1819h | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819a | pattern_b= _puskas1819a | pattern_ra= _puskas1819a | pattern_sh= _puskas1819a | pattern_so= _puskas1819a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskas1819t | pattern_b= _puskas1819t | pattern_ra= _puskas1819t | pattern_sh= _puskas1819t | pattern_so= | leftarm= FEF200 | body= FEF200 | rightarm= FEF200 | shorts= FEF200 | socks= FEF200 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _puskásnex2020h | pattern_b= _puskásnex2020h | pattern_ra= _puskásnex2020h | pattern_sh= _puskásnex2020h | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000800 | shorts= 000080 | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _puskásawaynew2020h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFD700 | body= FFD700 | rightarm= FFD700 | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _twowhitesash | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 1A2948 | body= 1A2948 | rightarm= 1A2948 | shorts= 1A2948 | socks= 1A2948 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Puskás Akadémia FC (moterys)]] – apie klubo pagrindinę moterų ekipą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.pfla.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/PFLAhu facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/puskas-academy/2m24xZpe/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/puskas-akademia-fc/startseite/verein/37169/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/puskas-akademia-fc/18888/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Puskás Akadémia FC]] hmbr5csq5edwaafq1wljcbkaczt0zq2 Mezőkövesdi SE 0 528181 7845946 7823453 2026-05-27T14:56:31Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845946 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mezőkövesdi SE | image = [[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]] | fullname = Mezőkövesdi Sport Egyesület | founded = 1975 | ground = Mezėkevešdo miesto stadionas, [[Mezėkevešdas]] | capacity = 5 000 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság II''' | season = 2024–2025 | position = 6 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' | pattern_la1 = _mezőkövesd1819h | pattern_la2 = | pattern_b1 = _mezőkövesd1819h | pattern_b2 = _mezőkövesd1819a | pattern_ra1 = _mezőkövesd1819h | pattern_ra2 = | pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2 = _color_3_stripes_black | leftarm1 = 38478a | leftarm2 = FFFFFF | body1 = 38478a | body2 = FFFFFF | rightarm1 = 38478a | rightarm2 = FFFFFF | shorts1 = 38478a | shorts2 = FFFFFF | socks1 = 38478a | socks2 = FFFFFF }} '''Mezőkövesdi SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mezėkevešdas|Mezėkevešdo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1975 m. 2013–2014 m. sezone debiutavo aukščiausioje šalies lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]], užėmė 15 vietą ir iškrito į žemesnį divizioną. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |0| |0||0| |0| |1|2020 |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2024 | 9 | 4 (2020 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|8|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|9|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|4|finalas}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|8|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|12 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|6|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920y | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920b | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezőkövesd1819h | pattern_b= _mezőkövesd1819h | pattern_ra= _mezőkövesd1819h | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 38478a | body= 38478a | rightarm= 38478a | shorts= 38478a | socks= 38478a | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _mezőkövesd1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122a | pattern_b= _mezokovesdzsory2122a | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122a | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122a | pattern_so= _mezokovesdzsory2122a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122t | pattern_b= _mezokovesdzsory2122t | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122t | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122t | pattern_so= _mezokovesdzsory2122t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://mezokovesdzsory.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/mezokovesdzsory facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mezokovesd-zsory-fc/18899/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mezőkövesdi SE]] gyio5ct08s3kwwgfwav9tpcsjlgzka1 7845948 7845946 2026-05-27T15:00:06Z Makenzis 46558 7845948 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mezőkövesdi SE | image = [[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]] | fullname = Mezőkövesdi Sport Egyesület | founded = 1975 | ground = Mezėkevešdo miesto stadionas, [[Mezėkevešdas]] | capacity = 5 000 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság II''' | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' | pattern_la1 = _mezőkövesd1819h | pattern_la2 = | pattern_b1 = _mezőkövesd1819h | pattern_b2 = _mezőkövesd1819a | pattern_ra1 = _mezőkövesd1819h | pattern_ra2 = | pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2 = _color_3_stripes_black | leftarm1 = 38478a | leftarm2 = FFFFFF | body1 = 38478a | body2 = FFFFFF | rightarm1 = 38478a | rightarm2 = FFFFFF | shorts1 = 38478a | shorts2 = FFFFFF | socks1 = 38478a | socks2 = FFFFFF }} '''Mezőkövesdi SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mezėkevešdas|Mezėkevešdo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1975 m. 2013–2014 m. sezone debiutavo aukščiausioje šalies lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]], užėmė 15 vietą ir iškrito į žemesnį divizioną. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |0| |0||0| |0| |1|2020 |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2024 | 9 | 4 (2020 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|8|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|9|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|4|finalas}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|8|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|12 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|6|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920y | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920b | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezőkövesd1819h | pattern_b= _mezőkövesd1819h | pattern_ra= _mezőkövesd1819h | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 38478a | body= 38478a | rightarm= 38478a | shorts= 38478a | socks= 38478a | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _mezőkövesd1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122a | pattern_b= _mezokovesdzsory2122a | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122a | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122a | pattern_so= _mezokovesdzsory2122a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122t | pattern_b= _mezokovesdzsory2122t | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122t | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122t | pattern_so= _mezokovesdzsory2122t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://mezokovesdzsory.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/mezokovesdzsory facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mezokovesd-zsory-fc/18899/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mezőkövesdi SE]] tkxhaailcoels60jkxrv10rw7d5lv8k 7846013 7845948 2026-05-27T15:48:14Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846013 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Mezőkövesdi SE | image = [[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]] | fullname = Mezőkövesdi Sport Egyesület | founded = 1975 | ground = Mezėkevešdo miesto stadionas, [[Mezėkevešdas]] | capacity = 5 000 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság II''' | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' | pattern_la1 = _mezőkövesd1819h | pattern_la2 = | pattern_b1 = _mezőkövesd1819h | pattern_b2 = _mezőkövesd1819a | pattern_ra1 = _mezőkövesd1819h | pattern_ra2 = | pattern_so1 = _color_3_stripes_white | pattern_so2 = _color_3_stripes_black | leftarm1 = 38478a | leftarm2 = FFFFFF | body1 = 38478a | body2 = FFFFFF | rightarm1 = 38478a | rightarm2 = FFFFFF | shorts1 = 38478a | shorts2 = FFFFFF | socks1 = 38478a | socks2 = FFFFFF }} '''Mezőkövesdi SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mezėkevešdas|Mezėkevešdo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1975 m. 2013–2014 m. sezone debiutavo aukščiausioje šalies lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]], užėmė 15 vietą ir iškrito į žemesnį divizioną. == Pasiekimai == {{HUNfut |0| |0| |0| |0||0| |0| |1|2020 |0| |0|}} {{HUNfl | 2013 | 2024 | 9 | 4 (2020 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|I|8|}} {{fs2|HUN|2017–2018|I|9|}} {{fs2|HUN|2018–2019|I|6|}} {{fs2|HUN|2019–2020|I|4|finalas}} {{fs2|HUN|2020–2021|I|8|}} {{fs2|HUN|2021–2022|I|10|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|I|7|1/4 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|I|12 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II|6|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Mezőkövesdi''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Mezőkövesdi_SE.png|150px]]'''Mezőkövesdi''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920y | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFF00 | body= FFFF00 | rightarm= FFFF00 | shorts= FFFF00 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _jomacombi1920b | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezőkövesd1819h | pattern_b= _mezőkövesd1819h | pattern_ra= _mezőkövesd1819h | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_white | leftarm= 38478a | body= 38478a | rightarm= 38478a | shorts= 38478a | socks= 38478a | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _mezőkövesd1819a | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= _color_3_stripes_black | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122a | pattern_b= _mezokovesdzsory2122a | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122a | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122a | pattern_so= _mezokovesdzsory2122a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _mezokovesdzsory2122t | pattern_b= _mezokovesdzsory2122t | pattern_ra= _mezokovesdzsory2122t | pattern_sh= _mezokovesdzsory2122t | pattern_so= _mezokovesdzsory2122t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://mezokovesdzsory.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/mezokovesdzsory facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/zalaegerszegi-te-fc/startseite/verein/1391/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mezokovesd-zsory-fc/18899/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Mezőkövesdi SE]] pgb32lp85tb6isanxq6g0c8pu0ew7vl Ainė Ramonaitė 0 535645 7845823 7666482 2026-05-27T12:06:49Z Sadfox 47105 7845823 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Ainė Ramonaitė |fonas=aca |vaizdas= |vaizdo dydis=260px |antraštė= |gimė={{bda|1976|7|11}} |gimimo vieta=[[Vilnius]] |mirė= |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |sutuoktinis= |tėvai=[[Meilutė Ramonienė]], [[Alfonsas Ramonas]] |vaikai= |išsilavinimas= socialinių mokslų daktarė |alma_mater= [[Vilniaus universitetas]] |doktorantūros_vadovas= |studentai= |veikla= |sritis= politikos mokslai |įstaigos=[[Vilniaus universitetas]] |pareigos=profesorė |žinomas= |apdovanojimai= Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2016 m.) |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Ainė Ramonaitė''' (g. [[1976]] m. [[liepos 11]] d.) – Lietuvos politologė, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]][[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] profesorė. == Biografija == 1998 m. įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). 2000 m. baigė Lyginamosios politikos magistro programą VU TSPMI ir įgijo politikos mokslų magistro laipsnį<ref name=":0">https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/aine-ramonaite/</ref>. 2005 m. apgynė socialinių mokslų srities [[Politikos mokslai|politikos mokslų]] krypties daktaro disertaciją „Piliečių ir valstybės santykis pokomunistinėje demokratijoje: politinio susvetimėjimo Lietuvoje analizė“ (vadovė [[Jūratė Novagrockienė]])<ref>https://www.tspmi.vu.lt/apgintos-disertacijos/</ref>. 2005-2009 m. dirbo [[Docentas|docente]] [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Riomerio universitete]]<ref>http://web.vu.lt/tspmi/a.ramonaite/cv/</ref>. 2005-2012 m. dirbo docente VU TSPMI. Nuo 2013 m. eina [[Profesorius|profesorės]] pareigas VU TSPMI<ref name=":0" />. Nuo 2018 m. vadovauja VU TSPMI Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedrai<ref name=":1" />. == Mokslinė veikla == Mokslinių tyrimų sritys: [[pilietinė visuomenė]], politinis dalyvavimas, [[Politinė partija|politinių partijų]] studijos, politinis ir rinkiminis elgesys, [[politinė kultūra]], socialiniai judėjimai, socialinių tinklų analizė, [[Sovietmečio Lietuvos istorija|sovietmečio]] tyrimai, sakytinė istorija<ref name=":1" />. Yra išleidusi 8 knygas, išsispausdinusi daugiau nei 30 straipsnių. == Visuomeninė veikla == * Aukštojo mokslo tarybos narė (2007–2009) * Valstybės pažangos tarybos narė (2010-2016) * Lietuvos socialinių mokslų forumo koordinatorė == Apdovanojimai == * 2007 m. išrinkta geriausia VU TSPMI dėstytoja. * 2016 m. gavo ordino ''Už nuopelnus Lietuvai'' Riterio kryžių == Publikacijos == === Knygos === * ''Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis'' (su kitais, 2006 m.) * ''Posovietinės Lietuvos politinė anatomija (su kitais, 2007 m.)'' * ''Tarp Rytų ir Vakarų: Lietuvos visuomenės geokultūrinės nuostatos'' (su kitais, 2007 m.) * ''Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia'' (su kitais, 2011 m.) * ''Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje'' (su kitais, 2014 m.) * ''Nematoma sovietmečio visuomenė'' (su kitais, 2015 m.) * ''Lietuviai ir lenkai prieš komunizmą po 1956 m. Lygiagretūs keliai į laisvę?'' (''Lithuanians and Poles against Communism after 1956. Parallel Ways to Freedom?'', su kitais, 2015 m.) * ''Kas eitų ginti Lietuvos?: pilietinio pasipriešinimo prielaidos ir galimybės'' (su kitais, 2018 m.) === Sudaryti leidiniai === * ''Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos'' (2009 m.), * ''Pilietinės galios indeksas'' (su kitais, 2008–2015 m.).<ref name=":1">{{VLE|27|||[https://www.vle.lt/straipsnis/aine-ramonaite/ Ainė Ramonaitė]}}</ref> == Nuorodos == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Ramonaitė, Ainė}} [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] fitwhtxeukxm8xrkm3725n3bx2ijdl7 Kisvárda FC 0 535814 7845856 7812270 2026-05-27T12:44:14Z Makenzis 46558 7845856 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kisvárda FC | image = [[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]] | fullname = Kisvárda Football Club | founded = 2003 m. | ground = „Várkert Sportpálya“ stadionas, [[Kisvarda]] | capacity = 3 624 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság I''' | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, ''Nemzeti Bajnokság I'' |pattern_la1 = _adidassquadra21rw |pattern_b1 = _adidassquadra21rw |pattern_ra1 = _adidassquadra21rw |pattern_sh1 = _adidassquadra21r |pattern_so1 = _3_stripes_white |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _adidassquadra21wr |pattern_b2 = _adidassquadra21wr |pattern_ra2 = _adidassquadra21wr |pattern_sh2 = _adidassquadra21wr |pattern_so2 = _3_stripes_red |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _adidassquadra21bw |pattern_b3 = _adidassquadra21bw |pattern_ra3 = _adidassquadra21bw |pattern_sh3 = _adidassquadra21b |pattern_so3 = _3_stripes_white |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Kisvárda FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kisvarda|Kisvardos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2003 m. Nuo 2013–2014 m. sezono vadintas oficialiu ''Kisvárda-Master Good FC'' pavadinimu.<ref>{{cite web | url=http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 | title=Name change to Kisvárda-Master Good FC | website=magyarfutball.hu}}</ref> 2017–2018 m. sezone rungtyniavo antrame divizione ir liko antroje vietoje. Po sezono buvo perkelti į aukščiausią divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Nacionalinėje lygoje. 2021–2022 m. iškovojo antrą vietą; aukščiausias klubo pasiekimas per visą klubo istoriją. == Pasiekimai == {{HUNfl | 2018 | 2023 | 5 | 2 (2022 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|II|4|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|3|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|2|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Kisvárda FC logo.png| Vaizdas:Kisvárda FC embelma.png| Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia raudona balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _cork18a |pattern_b = _cork18a |pattern_ra = _cork18a |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FF0000 |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|2018–2019 m.}}<ref>https://kisvardafc.hu/news/news/view?id=1154</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la = _borderonwhite | pattern_b = _kisvárda1819h | pattern_ra = _borderonwhite | pattern_sh = _red_stripes_adidas | pattern_so = _color_3_stripes_red | leftarm = D9111B | body = D9111B | rightarm = D9111B | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _kisvárda1819a | pattern_b = _kisvárda1819a | pattern_ra = _kisvárda1819a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _3_stripes_on_white_top | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = 333333 | socks = 333333 | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20rw |pattern_b = _adidasregista20rw |pattern_ra = _adidasregista20rw |pattern_sh = _striped19red |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20bw |pattern_b = _adidasregista20bw |pattern_ra = _adidasregista20bw |pattern_sh = _striped19white |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21rw |pattern_b = _adidassquadra21rw |pattern_ra = _adidassquadra21rw |pattern_sh = _adidassquadra21r |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21wr |pattern_b = _adidassquadra21wr |pattern_ra = _adidassquadra21wr |pattern_sh = _adidassquadra21wr |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21bw |pattern_b = _adidassquadra21bw |pattern_ra = _adidassquadra21bw |pattern_sh = _adidassquadra21b |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://kisvardafc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kisvardafc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kisvarda-fc/W8WY1Eze/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/kisvarda-fc/startseite/verein/30613 Transfermarkt] * [https://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 magyarfutball] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kisvarda-master-good/19039/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kisvárda]] 6ctqb75byn6ku2xivb8upi3tkdoexsy 7845857 7845856 2026-05-27T12:44:23Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845857 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kisvárda FC | image = [[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]] | fullname = Kisvárda Football Club | founded = 2003 m. | ground = „Várkert Sportpálya“ stadionas, [[Kisvarda]] | capacity = 3 624 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság I''' | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, ''Nemzeti Bajnokság I'' |pattern_la1 = _adidassquadra21rw |pattern_b1 = _adidassquadra21rw |pattern_ra1 = _adidassquadra21rw |pattern_sh1 = _adidassquadra21r |pattern_so1 = _3_stripes_white |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _adidassquadra21wr |pattern_b2 = _adidassquadra21wr |pattern_ra2 = _adidassquadra21wr |pattern_sh2 = _adidassquadra21wr |pattern_so2 = _3_stripes_red |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _adidassquadra21bw |pattern_b3 = _adidassquadra21bw |pattern_ra3 = _adidassquadra21bw |pattern_sh3 = _adidassquadra21b |pattern_so3 = _3_stripes_white |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Kisvárda FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kisvarda|Kisvardos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2003 m. Nuo 2013–2014 m. sezono vadintas oficialiu ''Kisvárda-Master Good FC'' pavadinimu.<ref>{{cite web | url=http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 | title=Name change to Kisvárda-Master Good FC | website=magyarfutball.hu}}</ref> 2017–2018 m. sezone rungtyniavo antrame divizione ir liko antroje vietoje. Po sezono buvo perkelti į aukščiausią divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Nacionalinėje lygoje. 2021–2022 m. iškovojo antrą vietą; aukščiausias klubo pasiekimas per visą klubo istoriją. == Pasiekimai == {{HUNfl | 2018 | 2023 | 5 | 2 (2022 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|II|4|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|3|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|2|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Kisvárda FC logo.png| Vaizdas:Kisvárda FC embelma.png| Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia raudona balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _cork18a |pattern_b = _cork18a |pattern_ra = _cork18a |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FF0000 |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|2018–2019 m.}}<ref>https://kisvardafc.hu/news/news/view?id=1154</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la = _borderonwhite | pattern_b = _kisvárda1819h | pattern_ra = _borderonwhite | pattern_sh = _red_stripes_adidas | pattern_so = _color_3_stripes_red | leftarm = D9111B | body = D9111B | rightarm = D9111B | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _kisvárda1819a | pattern_b = _kisvárda1819a | pattern_ra = _kisvárda1819a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _3_stripes_on_white_top | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = 333333 | socks = 333333 | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20rw |pattern_b = _adidasregista20rw |pattern_ra = _adidasregista20rw |pattern_sh = _striped19red |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20bw |pattern_b = _adidasregista20bw |pattern_ra = _adidasregista20bw |pattern_sh = _striped19white |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21rw |pattern_b = _adidassquadra21rw |pattern_ra = _adidassquadra21rw |pattern_sh = _adidassquadra21r |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21wr |pattern_b = _adidassquadra21wr |pattern_ra = _adidassquadra21wr |pattern_sh = _adidassquadra21wr |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21bw |pattern_b = _adidassquadra21bw |pattern_ra = _adidassquadra21bw |pattern_sh = _adidassquadra21b |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://kisvardafc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kisvardafc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kisvarda-fc/W8WY1Eze/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/kisvarda-fc/startseite/verein/30613 Transfermarkt] * [https://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 magyarfutball] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kisvarda-master-good/19039/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kisvárda]] odvz6pjv8xtkpajikcz07eke2xqu71c 7845997 7845857 2026-05-27T15:43:25Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845997 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kisvárda FC | image = [[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]] | fullname = Kisvárda Football Club | founded = 2003 m. | ground = „Várkert Sportpálya“ stadionas, [[Kisvarda]] | capacity = 3 624 | chairman = nežinomas | manager = nežinomas | league = '''Nemzeti Bajnokság I''' | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, ''Nemzeti Bajnokság I'' |pattern_la1 = _adidassquadra21rw |pattern_b1 = _adidassquadra21rw |pattern_ra1 = _adidassquadra21rw |pattern_sh1 = _adidassquadra21r |pattern_so1 = _3_stripes_white |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = FF0000 |socks1 = FF0000 |pattern_la2 = _adidassquadra21wr |pattern_b2 = _adidassquadra21wr |pattern_ra2 = _adidassquadra21wr |pattern_sh2 = _adidassquadra21wr |pattern_so2 = _3_stripes_red |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _adidassquadra21bw |pattern_b3 = _adidassquadra21bw |pattern_ra3 = _adidassquadra21bw |pattern_sh3 = _adidassquadra21b |pattern_so3 = _3_stripes_white |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Kisvárda FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kisvarda|Kisvardos]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2003 m. Nuo 2013–2014 m. sezono vadintas oficialiu ''Kisvárda-Master Good FC'' pavadinimu.<ref>{{cite web | url=http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 | title=Name change to Kisvárda-Master Good FC | website=magyarfutball.hu}}</ref> 2017–2018 m. sezone rungtyniavo antrame divizione ir liko antroje vietoje. Po sezono buvo perkelti į aukščiausią divizioną. Nuo 2018–2019 m. rungtyniavo Nacionalinėje lygoje. 2021–2022 m. iškovojo antrą vietą; aukščiausias klubo pasiekimas per visą klubo istoriją. == Pasiekimai == {{HUNfl | 2018 | 2023 | 5 | 2 (2022 m.)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|II|4|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|3|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|2|}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Kisvárda''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png|150px]]'''Kisvárda''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Kisvárda FC logo.png| Vaizdas:Kisvárda FC embelma.png| Vaizdas:Kisvárda FC nylogo.png| </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia raudona balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _cork18a |pattern_b = _cork18a |pattern_ra = _cork18a |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FF0000 |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|2018–2019 m.}}<ref>https://kisvardafc.hu/news/news/view?id=1154</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la = _borderonwhite | pattern_b = _kisvárda1819h | pattern_ra = _borderonwhite | pattern_sh = _red_stripes_adidas | pattern_so = _color_3_stripes_red | leftarm = D9111B | body = D9111B | rightarm = D9111B | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _kisvárda1819a | pattern_b = _kisvárda1819a | pattern_ra = _kisvárda1819a | pattern_sh = _adidaswhite | pattern_so = _3_stripes_on_white_top | leftarm = FF0000 | body = FF0000 | rightarm = FF0000 | shorts = 333333 | socks = 333333 | title = {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20rw |pattern_b = _adidasregista20rw |pattern_ra = _adidasregista20rw |pattern_sh = _striped19red |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20ww |pattern_b = _adidasregista20wb |pattern_ra = _adidasregista20ww |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidasregista20bw |pattern_b = _adidasregista20bw |pattern_ra = _adidasregista20bw |pattern_sh = _striped19white |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21rw |pattern_b = _adidassquadra21rw |pattern_ra = _adidassquadra21rw |pattern_sh = _adidassquadra21r |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21wr |pattern_b = _adidassquadra21wr |pattern_ra = _adidassquadra21wr |pattern_sh = _adidassquadra21wr |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21bw |pattern_b = _adidassquadra21bw |pattern_ra = _adidassquadra21bw |pattern_sh = _adidassquadra21b |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://kisvardafc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kisvardafc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kisvarda-fc/W8WY1Eze/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/kisvarda-fc/startseite/verein/30613 Transfermarkt] * [https://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/130 magyarfutball] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kisvarda-master-good/19039/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kisvárda]] ebhnifi3bhcgxf9ja1mr7ky0w0uy6n0 Soroksár SC 0 535824 7845966 7810266 2026-05-27T15:22:23Z Makenzis 46558 7845966 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Soroksár SC | image = [[Vaizdas:Soroksár SC logo.png|150px]] | fullname = Soroksár Sport Club | founded = 1905 m. | ground = „Szamosi Mihály Sporttelep“ stadionas, [[Budapeštas]] | capacity = 5 000 | chairman = {{vlv|HUN}} Kálmán Farkas | manager = {{vlv|HUN}} Péter Lipcsei | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 13 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' | | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_b1 =__nikeonwhite | pattern_b2 =__nikewhite | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | leftarm1 = 000000 | leftarm2 = FFFFFF | body1 = 000000 | body2 = FFFFFF | rightarm1 = 000000 | rightarm2 = FFFFFF | shorts1 = FFFF00 | shorts2 = FFFFFF | socks1 = FFFF00 | socks2 = FFFFFF }} '''Soroksár SC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]] Soroksáro rajono. == Istorija == Klubas įkurtas 1905 m. Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. vėlesniais metais iškopė į Antrą lygą. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko penktoje vietoje. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Szamosi Mihály Sporttelep“ stadione ([[Budapeštas|Budapešte]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/37</ref><ref>https://int.soccerway.com/teams/hungary/soroksar-erzsebet-budapest/2680/venue/</ref> == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2014–2015|II|9|}} {{fs2|HUN|2015–2016|II|7|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|4|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|8|}} {{fs2|HUN|2018–2019|II|7|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|10|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|8|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|8|1/32 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|5|III etapas}} {{fs2|HUN|2023–2024|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:black" width="150" height="50" |'''Soroksár SC''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Soroksár SC''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Soroksár SC logo.png|150px]]'''Soroksár SC''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Soroksár SC logo.png|150px]]'''Soroksár SC''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _leyton1819a |pattern_b = _leyton1819a |pattern_ra = _leyton1819a |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _corinthians17h |pattern_b = _fbbp1819a |pattern_ra = _corinthians17h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4yg |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFDD00 |body = FFFF00 |rightarm = FFDD00 |shorts = 000000 |socks = FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4wb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000000 |body = FFFFFF |rightarm = 000000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _lech1718t |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFDD00 |body = FFFFFF |rightarm = FFDD00 |shorts = 000000 |socks = FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _molde17a |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[Soroksár SC (moterys)]] – apie moterų futbolo pagrindinę komandą; == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [http://www.soroksarsc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/ScSoroksar/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/soroksar/vTCIIJrC/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/soroksar/vTCIIJrC/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/soroksar-sc/startseite/verein/14585 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/soroksar-sc/20435/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Soroksár SC]] bdn1ntqq6dgduvt9puzvc2rfybvbc6i Szeged-Csanád Grosics Akadémia 0 535865 7845961 7810272 2026-05-27T15:14:49Z Makenzis 46558 7845961 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Szeged-Csanád GA | image = [[Vaizdas:Szeged 2011 FC logo.png|150px]] | fullname = Szeged-Csanád Grosics Akadémia | nickname = {{color box|blue}} {{color box|black}} | founded = 2011 m. | ground = „Grosics Akadémia Centerpálya“ stadione ([[Diula]]) | capacity = 2 000 | chairman = ''nežinomas'' | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_b1 =_nikevwhite | pattern_b2 =_verona1617t | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 293860 | body1 = FFFFFF | body2 = 000088 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 293860 | shorts1 = | shorts2 = 000000 | socks1 = | socks2 = 000000 | current = }} '''Szeged-Csanád Grosics Akadémia''', arba trumpiau '''Szeged-Csanád GA''', o iki 2019 m. '''Szeged 2011 FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Segedas|Segedo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2011 m. Tuo metu vadinosi '''Szeged 2011 FC'''. '''Szeged-Csanád Grosics Akadémia''' pavadinimu žinomas nuo 2019 m. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje užėmė ketvirtą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Grosics Akadémia Centerpálya“ stadione ([[Diula|Diuloje]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/2649</ref> == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|11|}} {{fs2|HUN|2017–2018|II|17|}} {{fs2|HUN|2018–2019|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|II|12|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|10|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|4|1/8 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|4|1/16 f.}} {{fs2|HUN|2023–2024|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |'''Szeged-Csanád''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Szeged-Csanád''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Szeged 2011 FC logo.png|150px]]'''Szeged-Csanád''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Szeged 2011 FC logo.png|150px]]'''Szeged-Csanád''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _nikevapor1920w |pattern_b = _nikevapor1920w |pattern_ra = _nikevapor1920w |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _nikevapor1920bo |pattern_b = _nikevapor1920bo |pattern_ra = _nikevapor1920bo |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _corinthians17h |pattern_b = _fbbp1819a |pattern_ra = _corinthians17h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _interturku18h |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _sevilla1819h |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _ob2021a | pattern_b= _ob2021a | pattern_ra= _ob2021a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelcoreXKwb | pattern_b= _hummelcoreXKwb | pattern_ra= _hummelcoreXKwb | pattern_sh= _hummelcoreXKwb | pattern_so= _hummelcoreXKwb | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.szeged2011.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/szegedifutball facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/hungary/szeged-2011-fc/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/szeged-csanad-ga/startseite/verein/30660 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/szeged-csanad-grosics-akademia/24024/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Szeged-Csanád]] ip1eaaepurisb0llu5c6w12yfc4nrzb Csákvári TK 0 535868 7845949 7820007 2026-05-27T15:00:33Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845949 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Csákvári TK | image = [[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]] | fullname = Csákvári Torna Klub | founded = [[1947]] m. | ground = „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadionas,<br />[[Čakvaras]], [[Vengrija]] | capacity = 2 020 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2024–2025 | position = 10 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = _jakostrike1920yrb |pattern_b1 = _jakostrike1920yrb |pattern_ra1 = _jakostrike1920yrb |pattern_sh1 = _jakostrike1920rby |pattern_so1 = _jakolazio19rby |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFEE00 |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = _jakostrike1920wb |pattern_b2 = _jakostrike1920wb |pattern_ra2 = _jakostrike1920wb |pattern_sh2 = _jakostrike1920bw |pattern_so2 = _jakolazio19wb |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _jakostrike1920nw |pattern_b3 = _jakostrike1920nw |pattern_ra3 = _jakostrike1920nw |pattern_sh3 = _jakostrike1920nw |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 000060 |socks3 = 000060 }} '''Csákvári TK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čakvaras|Čakvaro]]. Namų rungtynes žaidžia „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadione ([[Čakvaras]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/1071</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1947 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pateko į [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] užėmė ketvirtą vietą. 2022–2023 m. sezone liko penkioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluesides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920on |pattern_b = _jakostrike1920on |pattern_ra = _jakostrike1920on |pattern_sh = _jakostrike1920no |pattern_so = _jakolazio19no |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakocelticmelange22wsg |pattern_b = _jakocelticmelange22wsg |pattern_ra = _jakocelticmelange22wsg |pattern_sh = _jakoturin1819sgw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920nw |pattern_b = _jakostrike1920nw |pattern_ra = _jakostrike1920nw |pattern_sh = _jakostrike1920nw |pattern_so = _jakolazio19wb |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' |} == Emblema == Nuo 2017–2018 m. sezono „Aqvital“ emblema naudojama.<ref>http://adatbank.mlsz.hu/club/46/0/17262/9/164001.html</ref> <gallery> Vaizdas:Csákvári TK logo.jpg|Csákvári TK Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|Csákvári TK („Aqvital“) </gallery> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://aqvitalfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Cs%C3%A1kv%C3%A1ri-Torna-Klub-174067859308191/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/csakvari/6Bcf5DcH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/aqvital-fc-csakvar/startseite/verein/33524/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/aqvital-fc-csakvar/24021/ Globalsportsarchive] * [http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/1511 Magyarfuball svetainė] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Csákvári TK]] hp0mq7vgxczrclwqjol2p8i8bgj2kdf 7845951 7845949 2026-05-27T15:00:45Z Makenzis 46558 7845951 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Csákvári TK | image = [[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]] | fullname = Csákvári Torna Klub | founded = [[1947]] m. | ground = „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadionas,<br />[[Čakvaras]], [[Vengrija]] | capacity = 2 020 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = _jakostrike1920yrb |pattern_b1 = _jakostrike1920yrb |pattern_ra1 = _jakostrike1920yrb |pattern_sh1 = _jakostrike1920rby |pattern_so1 = _jakolazio19rby |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFEE00 |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = _jakostrike1920wb |pattern_b2 = _jakostrike1920wb |pattern_ra2 = _jakostrike1920wb |pattern_sh2 = _jakostrike1920bw |pattern_so2 = _jakolazio19wb |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _jakostrike1920nw |pattern_b3 = _jakostrike1920nw |pattern_ra3 = _jakostrike1920nw |pattern_sh3 = _jakostrike1920nw |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 000060 |socks3 = 000060 }} '''Csákvári TK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čakvaras|Čakvaro]]. Namų rungtynes žaidžia „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadione ([[Čakvaras]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/1071</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1947 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pateko į [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] užėmė ketvirtą vietą. 2022–2023 m. sezone liko penkioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluesides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920on |pattern_b = _jakostrike1920on |pattern_ra = _jakostrike1920on |pattern_sh = _jakostrike1920no |pattern_so = _jakolazio19no |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakocelticmelange22wsg |pattern_b = _jakocelticmelange22wsg |pattern_ra = _jakocelticmelange22wsg |pattern_sh = _jakoturin1819sgw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920nw |pattern_b = _jakostrike1920nw |pattern_ra = _jakostrike1920nw |pattern_sh = _jakostrike1920nw |pattern_so = _jakolazio19wb |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' |} == Emblema == Nuo 2017–2018 m. sezono „Aqvital“ emblema naudojama.<ref>http://adatbank.mlsz.hu/club/46/0/17262/9/164001.html</ref> <gallery> Vaizdas:Csákvári TK logo.jpg|Csákvári TK Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|Csákvári TK („Aqvital“) </gallery> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://aqvitalfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Cs%C3%A1kv%C3%A1ri-Torna-Klub-174067859308191/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/csakvari/6Bcf5DcH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/aqvital-fc-csakvar/startseite/verein/33524/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/aqvital-fc-csakvar/24021/ Globalsportsarchive] * [http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/1511 Magyarfuball svetainė] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Csákvári TK]] jv7a5boxmrm8wmvbsklzvldqy2dusdx 7846014 7845951 2026-05-27T15:48:28Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846014 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Csákvári TK | image = [[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]] | fullname = Csákvári Torna Klub | founded = [[1947]] m. | ground = „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadionas,<br />[[Čakvaras]], [[Vengrija]] | capacity = 2 020 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = _jakostrike1920yrb |pattern_b1 = _jakostrike1920yrb |pattern_ra1 = _jakostrike1920yrb |pattern_sh1 = _jakostrike1920rby |pattern_so1 = _jakolazio19rby |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFEE00 |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = _jakostrike1920wb |pattern_b2 = _jakostrike1920wb |pattern_ra2 = _jakostrike1920wb |pattern_sh2 = _jakostrike1920bw |pattern_so2 = _jakolazio19wb |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _jakostrike1920nw |pattern_b3 = _jakostrike1920nw |pattern_ra3 = _jakostrike1920nw |pattern_sh3 = _jakostrike1920nw |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 000060 |socks3 = 000060 }} '''Csákvári TK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čakvaras|Čakvaro]]. Namų rungtynes žaidžia „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadione ([[Čakvaras]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/1071</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 1947 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pateko į [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] užėmė ketvirtą vietą. 2022–2023 m. sezone liko penkioliktoje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _collarblue | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluesides | pattern_so= _bluetop | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _yellowborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _yellowborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFF00 | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920on |pattern_b = _jakostrike1920on |pattern_ra = _jakostrike1920on |pattern_sh = _jakostrike1920no |pattern_so = _jakolazio19no |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920yrb |pattern_b = _jakostrike1920yrb |pattern_ra = _jakostrike1920yrb |pattern_sh = _jakostrike1920rby |pattern_so = _jakolazio19rby |leftarm = FFFFFF |body = FFEE00 |rightarm = FFFFFF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakocelticmelange22wsg |pattern_b = _jakocelticmelange22wsg |pattern_ra = _jakocelticmelange22wsg |pattern_sh = _jakoturin1819sgw |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _jakostrike1920nw |pattern_b = _jakostrike1920nw |pattern_ra = _jakostrike1920nw |pattern_sh = _jakostrike1920nw |pattern_so = _jakolazio19wb |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000060 |socks = 000060 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Csákvári TK''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK''' |} == Emblema == Nuo 2017–2018 m. sezono „Aqvital“ emblema naudojama.<ref>http://adatbank.mlsz.hu/club/46/0/17262/9/164001.html</ref> <gallery> Vaizdas:Csákvári TK logo.jpg|Csákvári TK Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|Csákvári TK („Aqvital“) </gallery> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://aqvitalfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/Cs%C3%A1kv%C3%A1ri-Torna-Klub-174067859308191/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/csakvari/6Bcf5DcH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/aqvital-fc-csakvar/startseite/verein/33524/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/aqvital-fc-csakvar/24021/ Globalsportsarchive] * [http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/1511 Magyarfuball svetainė] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Csákvári TK]] iq5p1vpa36wlrg5gfpbeh2n8xu5jb5q Budafoki MTE 0 535883 7845970 7819981 2026-05-27T15:25:58Z Makenzis 46558 7845970 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budafoki MTE | image = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]] | fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület | founded = 1912 m. | ground = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]] | capacity = 4 000 | chairman = Vízi Sándor | manager = Csizmadia Csaba | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''NB II'' | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000| | pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 | kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks. }} '''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. 2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje. === Pavadinimų kaita === *1912–1913: Világosság Football Csapat *1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club *1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület *1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület *1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]] *1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE *1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK *1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle *1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület *1988–1992: Budafoki MTE-Törley *1993–2006: Budafoki LC *2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó "Club" *2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club *2015–iki šiol: Budafoki MTE == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21rw |pattern_ra = |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21wb |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = 000000 |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}} {{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]] rt7r74xoj10kur5yvqq9m06c1mgez1s 7845971 7845970 2026-05-27T15:26:07Z Makenzis 46558 7845971 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budafoki MTE | image = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]] | fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület | founded = 1912 m. | ground = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''NB II'' | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000| | pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 | kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks. }} '''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. 2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje. === Pavadinimų kaita === *1912–1913: Világosság Football Csapat *1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club *1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület *1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület *1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]] *1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE *1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK *1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle *1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület *1988–1992: Budafoki MTE-Törley *1993–2006: Budafoki LC *2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó "Club" *2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club *2015–iki šiol: Budafoki MTE == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21rw |pattern_ra = |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21wb |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = 000000 |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}} {{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]] 00iai9d2py63f8smx2favnxq6tz6pds 7845972 7845971 2026-05-27T15:27:21Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845972 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budafoki MTE | image = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]] | fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület | founded = 1912 m. | ground = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''NB II'' | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000| | pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 | kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks. }} '''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. 2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje. === Pavadinimų kaita === *1912–1913: Világosság Football Csapat *1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club *1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület *1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület *1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]] *1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE *1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK *1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle *1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület *1988–1992: Budafoki MTE-Törley *1993–2006: Budafoki LC *2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó "Club" *2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club *2015–iki šiol: Budafoki MTE == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21rw |pattern_ra = |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21wb |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = 000000 |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}} {{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]] 4cyo9jv60kng387qfzd82ywtktf6ahc 7845976 7845972 2026-05-27T15:33:02Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845976 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budafoki MTE | image = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]] | fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület | founded = 1912 m. | ground = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''NB II'' | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000| | pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 | kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks. }} '''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. 2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. === Pavadinimų kaita === *1912–1913: Világosság Football Csapat *1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club *1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület *1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület *1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]] *1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE *1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK *1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle *1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület *1988–1992: Budafoki MTE-Törley *1993–2006: Budafoki LC *2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó "Club" *2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club *2015–iki šiol: Budafoki MTE == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21rw |pattern_ra = |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21wb |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = 000000 |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}} {{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]] pnbsdrtfaupd4mjrq3t8klyqzumatgb 7845993 7845976 2026-05-27T15:41:54Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7845993 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Budafoki MTE | image = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]] | fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület | founded = 1912 m. | ground = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]] | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[Nemzeti Bajnokság III]] | season = 2025–2026 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''NB II'' | | pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes| leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000| | pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 = | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 | kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks. }} '''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą. 2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje. 2025–2026 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] tarp šešiolikos dalyvių liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi Trečioje lygoje – [[Nemzeti Bajnokság III]]. === Pavadinimų kaita === *1912–1913: Világosság Football Csapat *1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club *1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület *1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület *1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]] *1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE *1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK *1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle *1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület *1988–1992: Budafoki MTE-Törley *1993–2006: Budafoki LC *2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó "Club" *2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club *2015–iki šiol: Budafoki MTE == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Budafoki MTE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19red |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = 000000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _striped19white |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21rw |pattern_ra = |pattern_sh = _rosenborg19h |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _adidasstriped21wb |pattern_ra = |pattern_sh = _reno19a |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = 000000 |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}} {{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]] oc7x6fqbbz3bhtx3g7cbu8t1cvsu08c Panelė 0 540704 7846041 7220763 2026-05-27T19:42:47Z Jgilys 218491 Atnaujinta informacija apie dabartinį portalą panele.lt ir valdytoją 7846041 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Panelė | image = [[Vaizdas:Panelė 2016.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis, vėliau ketvirtinis| category = mados, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1994 m.| firstdate = | company = | headquarters = Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://www.panele.lt/ www.panele.lt]| }} '''Panelė''' – Lietuvos moterų ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1994 m. Leidinys buvo skirtas jaunoms moterims ir rašė mados, grožio, santykių, pramogų bei gyvenimo būdo temomis.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Šiuo metu „Panelė“ veikia kaip interneto portalas '''panele.lt'''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamos naujienos ir straipsniai apie madą, grožį, pramogas, santykius, sveikatą, astrologiją, filmus, serialus ir gyvenimo būdą.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Panelė“ pradėta leisti 1994 m. kaip mėnesinis žurnalas, skirtas jaunoms moterims.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2015 m. „Panelės“ žurnalą paliko apie 20 metų jį kūrusi redakcija kartu su tuomete vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.<ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paneles-zurnala-palieka-20-metu-ji-kurusi-redakcija-su-jurga-baltrukonyte-priesakyje-1050-498703 |title=„Panelės“ žurnalą palieka 20 metų jį kūrusi redakcija su Jurga Baltrukonyte priešakyje |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė dalį žurnalų leidybos verslo bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“. Tarp šių leidinių buvo ir žurnalas „Panelė“.<ref>{{Cite web |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945 |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=[[M360]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972 |title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Vėliau „Panelė“ toliau plėtota skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas panele.lt. Šiuo metu portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == Portale publikuojamas turinys apima mados, grožio, pramogų, santykių, sveikatos, astrologijos, laisvalaikio, maisto, filmų ir serialų temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai bei partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Redakcinė politika |url=https://panele.lt/redakcine-politika |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] 9x0qj6itmup547hvh5jh4iuikiu5kf4 7846043 7846041 2026-05-27T19:45:58Z Jgilys 218491 Patikslinta oficialios svetainės nuoroda 7846043 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Panelė | image = [[Vaizdas:Panelė 2016.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis, vėliau ketvirtinis| category = mados, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1994 m.| firstdate = | company = | headquarters = Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://panele.lt/ panele.lt]| }} '''Panelė''' – Lietuvos moterų ir gyvenimo būdo žiniasklaidos prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1994 m. Leidinys buvo skirtas jaunoms moterims ir rašė mados, grožio, santykių, pramogų bei gyvenimo būdo temomis.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Šiuo metu „Panelė“ veikia kaip interneto portalas '''panele.lt'''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamos naujienos ir straipsniai apie madą, grožį, pramogas, santykius, sveikatą, astrologiją, filmus, serialus ir gyvenimo būdą.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Panelė“ pradėta leisti 1994 m. kaip mėnesinis žurnalas, skirtas jaunoms moterims.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2015 m. „Panelės“ žurnalą paliko apie 20 metų jį kūrusi redakcija kartu su tuomete vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.<ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paneles-zurnala-palieka-20-metu-ji-kurusi-redakcija-su-jurga-baltrukonyte-priesakyje-1050-498703 |title=„Panelės“ žurnalą palieka 20 metų jį kūrusi redakcija su Jurga Baltrukonyte priešakyje |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė dalį žurnalų leidybos verslo bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“. Tarp šių leidinių buvo ir žurnalas „Panelė“.<ref>{{Cite web |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945 |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=[[M360]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972 |title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Vėliau „Panelė“ toliau plėtota skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas panele.lt. Šiuo metu portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == Portale publikuojamas turinys apima mados, grožio, pramogų, santykių, sveikatos, astrologijos, laisvalaikio, maisto, filmų ir serialų temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai bei partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Redakcinė politika |url=https://panele.lt/redakcine-politika |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] m3w5gmcbz4pwzt4mbux5j80jv8b6ruc 7846073 7846043 2026-05-27T22:14:47Z Jgilys 218491 pakoreagavau du zodzius 7846073 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Panelė | image = [[Vaizdas:Panelė 2016.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis, vėliau ketvirtinis| category = mados, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1994 m.| firstdate = | company = | headquarters = Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://panele.lt/ panele.lt]| }} '''Panelė''' – Gyvenimo būdo žurnalas - prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1994 m. Leidinys buvo skirtas jaunoms moterims ir rašė mados, grožio, santykių, pramogų bei gyvenimo būdo temomis.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Šiuo metu „Panelė“ veikia kaip interneto portalas '''panele.lt'''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamos naujienos ir straipsniai apie madą, grožį, pramogas, santykius, sveikatą, astrologiją, filmus, serialus ir gyvenimo būdą.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Panelė“ pradėta leisti 1994 m. kaip mėnesinis žurnalas, skirtas jaunoms moterims.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2015 m. „Panelės“ žurnalą paliko apie 20 metų jį kūrusi redakcija kartu su tuomete vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.<ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paneles-zurnala-palieka-20-metu-ji-kurusi-redakcija-su-jurga-baltrukonyte-priesakyje-1050-498703 |title=„Panelės“ žurnalą palieka 20 metų jį kūrusi redakcija su Jurga Baltrukonyte priešakyje |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė dalį žurnalų leidybos verslo bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“. Tarp šių leidinių buvo ir žurnalas „Panelė“.<ref>{{Cite web |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945 |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=[[M360]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972 |title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Vėliau „Panelė“ toliau plėtota skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas panele.lt. Šiuo metu portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == Portale publikuojamas turinys apima mados, grožio, pramogų, santykių, sveikatos, astrologijos, laisvalaikio, maisto, filmų ir serialų temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai bei partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Redakcinė politika |url=https://panele.lt/redakcine-politika |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] b8pnn45tmnmh2rnqzm2wmzrqwop3fza 7846129 7846073 2026-05-28T06:19:22Z Jgilys 218491 Pridėtos oficialios išorinės nuorodos 7846129 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Panelė | image = [[Vaizdas:Panelė 2016.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis, vėliau ketvirtinis| category = mados, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1994 m.| firstdate = | company = | headquarters = Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://panele.lt/ panele.lt]| }} '''Panelė''' – Gyvenimo būdo žurnalas - prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1994 m. Leidinys buvo skirtas jaunoms moterims ir rašė mados, grožio, santykių, pramogų bei gyvenimo būdo temomis.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Šiuo metu „Panelė“ veikia kaip interneto portalas '''panele.lt'''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamos naujienos ir straipsniai apie madą, grožį, pramogas, santykius, sveikatą, astrologiją, filmus, serialus ir gyvenimo būdą.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Panelė“ pradėta leisti 1994 m. kaip mėnesinis žurnalas, skirtas jaunoms moterims.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2015 m. „Panelės“ žurnalą paliko apie 20 metų jį kūrusi redakcija kartu su tuomete vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.<ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paneles-zurnala-palieka-20-metu-ji-kurusi-redakcija-su-jurga-baltrukonyte-priesakyje-1050-498703 |title=„Panelės“ žurnalą palieka 20 metų jį kūrusi redakcija su Jurga Baltrukonyte priešakyje |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė dalį žurnalų leidybos verslo bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“. Tarp šių leidinių buvo ir žurnalas „Panelė“.<ref>{{Cite web |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945 |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=[[M360]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972 |title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Vėliau „Panelė“ toliau plėtota skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas panele.lt. Šiuo metu portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == Portale publikuojamas turinys apima mados, grožio, pramogų, santykių, sveikatos, astrologijos, laisvalaikio, maisto, filmų ir serialų temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai bei partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Redakcinė politika |url=https://panele.lt/redakcine-politika |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://panele.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/Panele.lt/ „Panelė“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/panelemagazine/ „Panelė“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] [[Kategorija:Lietuvos interneto žiniasklaida]] c4u31v2c27g2fijs87flcj452jy9xox 7846175 7846129 2026-05-28T09:53:47Z Nestea 25298 7846175 wikitext text/x-wiki {{Infobox_magazine| name = Panelė | image = [[Vaizdas:Panelė 2016.jpg|200px]]| caption = | frequency = mėnesinis, vėliau ketvirtinis| category = mados, gyvenimo būdo| chiefeditor = | editor = | previous_editor = | staff_writer = | photographer = | publisher = UAB „Home Media“| founder = | foundation = 1994 m.| firstdate = | company = | headquarters = Vilniaus rajonas, Lietuva| ceased publication = | language = lietuvių| circulation = | ISSN = | website = [https://panele.lt/ panele.lt]| }} '''Panelė''' – gyvenimo būdo žurnalas – prekės ženklas, pradėtas leisti kaip žurnalas 1994 m. Leidinys buvo skirtas jaunoms moterims ir rašė mados, grožio, santykių, pramogų bei gyvenimo būdo temomis.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Šiuo metu „Panelė“ veikia kaip interneto portalas '''panele.lt'''. Portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamos naujienos ir straipsniai apie [[mada|madą]], grožį, pramogas, santykius, sveikatą, [[astrologija|astrologiją]], filmus, serialus ir [[gyvenimo būdas|gyvenimo būdą]].<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Istorija == „Panelė“ pradėta leisti 1994 m. kaip mėnesinis žurnalas, skirtas jaunoms moterims.<ref>{{cite web |title=Žurnalas „Panelė“ keičiasi iš esmės |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-05-12 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/zurnalas-panele-keiciasi-is-esmes-67944112 |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2015 m. „Panelės“ žurnalą paliko apie 20 metų jį kūrusi redakcija kartu su tuomete vyriausiąja redaktore Jurga Baltrukonyte.<ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/paneles-zurnala-palieka-20-metu-ji-kurusi-redakcija-su-jurga-baltrukonyte-priesakyje-1050-498703 |title=„Panelės“ žurnalą palieka 20 metų jį kūrusi redakcija su Jurga Baltrukonyte priešakyje |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė dalį žurnalų leidybos verslo bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“. Tarp šių leidinių buvo ir žurnalas „Panelė“.<ref>{{Cite web |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945 |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=[[M360]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972 |title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą |website=[[15min]] |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Vėliau „Panelė“ toliau plėtota skaitmeninėje erdvėje kaip interneto portalas panele.lt. Šiuo metu portalą valdo UAB „Home Media“.<ref>{{Cite web |title=Kontaktai |url=https://panele.lt/kontaktai |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Turinys == Portale publikuojamas turinys apima mados, grožio, pramogų, santykių, sveikatos, astrologijos, laisvalaikio, maisto, filmų ir serialų temas.<ref>{{Cite web |title=Apie mus – Panele.lt |url=https://panele.lt/apie-mus-panele-lt |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> Portale skelbiamas redakcinis ir reklaminis turinys. Reklaminiai bei partnerių straipsniai žymimi atskirai.<ref>{{Cite web |title=Redakcinė politika |url=https://panele.lt/redakcine-politika |website=Panele.lt |access-date=2026-05-27 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://panele.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/Panele.lt/ „Panelė“ socialiniame tinkle „Facebook“] * [https://www.instagram.com/panelemagazine/ „Panelė“ socialiniame tinkle „Instagram“] [[Kategorija:Lietuvos moterų spauda]] rhdbn99egdpwbt1gwcm8elf5ai58i24 GM žurnalų leidybos grupė 0 540709 7846176 7220319 2026-05-28T09:54:28Z Nestea 25298 7846176 wikitext text/x-wiki {{reikšmės|žurnalų leidybos grupė}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = GM žurnalų leidybos grupė | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = | antraštė = | forma = [[filialas]] | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = „Ekspress leidyba“<br>„[[Ekspress Grupp]]“ | perėmėjas = „GM Media Invest“ | įkurta = <!-- Miestas, Valstybė ({{Start date|||}}) --> | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Vilnius]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = [[žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = [[žurnalas|žurnalai]] | paslaugos = [[naujienų svetainė]]s | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = | holdingas = „GM Media Invest“ | padaliniai = | tinklalapis = [http://zurnalai.delfi.lt/index.php?mod=apie_mus zurnalai.delfi.lt] | pastabos = }} '''UAB „GM žurnalų leidybos grupė“''' (''GM žurnalai'') – [[Moteris (žurnalas)|Moteris]]“, „[[Mano namai]]“, „[[Tavo vaikas]]“, „[[Cosmopolitan]]“, „[[Panelė]]“ prekės ženklus valdanti leidybos grupė. Iki 2017 m. „[[Delfi]]“ portalas pagal partnerystės sutartį šiems prekių ženklams internete atstovavo pastaruosius 10 metų. Taip pat vykdo žurnalų [[prenumerata|prenumeratos]] pardavimo veiklą, paslaugas teikdama ir kitiems leidėjams.<ref>{{Cite web |title=GM žurnalai |trans-title= |author= |work=prenumerata.gmzurnalai.lt |date= |access-date=2024-03-12 |url= https://prenumerata.gmzurnalai.lt/index.php?mod=apie_mus |language=lt }}</ref> == Istorija == Anksčiau „Moters“ pavadinimu veikusi „Ekspress leidyba“, nuo 2004 m. priklausė Estijos žiniasklaidos bendrovei „[[Ekspress Grupp]]“.<ref>{{cite web |title="Ekspress leidyba" prisijungs žurnalą "Tavo vaikas" |agency=[[ELTA]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2005-09-19 |url=https://www.delfi.lt/verslas/medija/ekspress-leidyba-prisijungs-zurnala-tavo-vaikas-7514595 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2017 m. [[DELFI]] žiniasklaidos grupė pardavė savo žurnalų leidybos verslo dalį bendrovei „GM žurnalų leidybos grupei“.<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali.d?id=76569945|title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį|website=[[M360]]|access-date=2018-05-22}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972|title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą|website=[[15min]]|access-date=2018-05-22}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos įmonės]] h9l402o4uw61ydoo75azy0xf3k60dmi Ekspress Grupp 0 543874 7846177 7220425 2026-05-28T09:54:41Z Nestea 25298 /* Prekės ženklai */ 7846177 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Ekspress Grupp | gimtąja_kalba = | komercinis_pav = | logotipas = | antraštė = | forma = [[akcinė bendrovė]] | simbolis = | žanras = <!-- Tik žinisklaidos ir leidybos įmonėms --> | likimas = | pirmtakas = | perėmėjas = | įkurta = <!-- Miestas, Valstybė ({{Start date|1991|}}) --> | įkūrėjas = | uždaryta = <!-- YYYY m. mėnesio DD d. --> | vieta_miestas = [[Talinas]] | vieta_šalis = [[Estija]] | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = | pramonė = [[žiniasklaida]] | produktai = | produkcija = [[laikraštis|laikraščiai]] | paslaugos = [[naujienų svetainė]]s | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = <!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --> | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [http://www.egrupp.ee/en www.egrupp.ee] | pastabos = }} '''„Ekspress Grupp“''' – [[Estija|Estijos]] [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] [[bendrovė]]. „Ekspress Grupp“ valdo naujienų portalus „[[Delfi]]“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje. == Prekės ženklai == Pagrindinės „Ekspress Grupp“ dukterinės įmonės: Estijoje „Ekspress Meedia“ (portalas „Delfi“, laikraščiai „Eesti Express“, „Eestie Paevalet“ ir kt.), „Hea Lugu“ (knygų leidyba), „SL Ohtuleht“ (laikraštis „Ohtuleht“ ir kt.), „Ajakirjade Kirjastus“ (žurnalai ir interneto porlalai), „Printall“ (leidyba), „Express Post“ (platintoja), „Delfi“ Latvijoje ir Lietuvoje,<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/medijos/2018/06/06/delfi-akcininke-ismokes-dividendus#ixzz5L2sJCUPz|title=„Delfi“ akcininkė išmokės dividendus|website=[[Verslo žinios]]|access-date=2018-07-15}}</ref> naujienų portalas [[Lrytas.lt]]<ref>https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/12/09/news/-ekspress-grupp-isigijo-lietuvos-naujienu-portala-lrytas-lt-25439029</ref>. 2017 m. DELFI žiniasklaidos grupė pardavė savo žurnalų leidybos verslo dalį bendrovei „[[GM žurnalų leidybos grupė|GM žurnalų leidybos grupei]]“.<ref>{{cite web |title=DELFI parduoda žurnalų leidybos verslo dalį |website=M360 |publisher=[[Delfi]] |date=2017-12-07 |url=https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/delfi-parduoda-zurnalu-leidybos-verslo-dali-76569945 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/medijos/eltos-savininke-isigijo-delfi-zurnalu-versla-921-892972|title=„Eltos“ savininkė įsigijo „Delfi“ žurnalų verslą|website=[[15min]]|access-date=2018-05-22}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{kompanija-stub}} [[Kategorija:Estijos įmonės]] 0t11sxi52fozu5prxicefdbfdroie4e UEFA konferencijų lyga 0 558546 7846159 7570935 2026-05-28T08:52:31Z Wolfmartyn 122516 /* Finalai */ 7846159 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |logo=UEFA Europa Conference League logo.svg |sporto_šaka=[[Futbolas]] |valstybė={{flagicon|Europe}} [[Europa]] |įkurta=2021 m. |pirmasis=2021-2022 m. |komandos=36 (lygos etape)<br/>164 (iš viso) |čempionai = {{flagicon|ENG}} [[Chelsea F.C.]] |daugiausiai_titulų= |svetainė= [https://www.uefa.com/uefaeuropaconferenceleague/ uefa.com] |dabartinis_sezonas=2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga |praėjęs_sezonas = |ateinantis_sezonas = |susiję_turnyrai = [[UEFA Čempionų lyga]]<br/>[[UEFA Europos lyga]] |footnotes= }} '''UEFA konferencijų lyga''' (2021–2024 m. '''''UEFA Europos konferencijų lyga''''') – kasmetinis [[Futbolas|futbolo]] klubų turnyras, kurį nuo 2021 m. vasaros organizuoja [[UEFA]]. Tai trečiasis [[Europa|Europos]] klubų futbolo lygmuo po [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] ir [[UEFA Europos lyga|Europos lygos]]. Turnyras iš pradžių buvo laikinai pavadintas „Europos lyga 2“, o [[2019]] m. [[rugsėjo 24]] d. buvo pakeista į oficialų pavadinimą – Europos konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/about-uefa/news/newsid=2625412.html</ref> == Istorija == Nuo [[2015]] m. UEFA ėmė svarstyti idėją apie trečiojo lygio Europos varžybas, kurios suteiktų galimybę klubams iš pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] silpnesnių šalių patekti į aukštesnius etapus, iš kurių šiuo metu jie iškristų dabartinėje Čempionų lygoje ir Europos lygoje. [[2018]] m. [[gruodžio 2]] d. UEFA pranešė, kad naujas turnyras, laikinai pavadintas UEFA Europa League 2 arba tiesiog UEL2, prasidės nuo 2021-2022 metų sezono, sutinkamai su UEFA įsipareigojimu nekeisti Europinių varžybų dažniau nei treji metai. 2019 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas buvo pakeistas į UEFA Europos konferencijos lygą, patvirtinta turnyro sistema. Pirmąja šio turnyro nugalėtoja tapo [[Jose Mourinho]] treniruojama „[[AS Roma]]“ ekipa, kuri [[2022]] m. [[gegužės 25]] d. [[Tirana|Tiranoje]] vykusiame finale rezultatu 1:0 įveikė Roterdamo „[[Feyenoord Rotterdam|Feyenoord]]“.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/61563232</ref> == Turnyro sistema == Dideli pokyčiai įsigaliojo Konferencijų lygos komandų paskirstyme nuo 2024–2025 m. sezono pradžios. Grupių etapą pakeitė naujas ''lygos etapas'', kuriame, palyginus su grupių etapu komandų skaičius padidėjo nuo 32 iki 36. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, visų komandų rezultatai vertinami vienoje lygoje, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, ir žaidžia po 2 rungtynes su skirtingomis komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynės suskirstomos burtų būdu. Aštuonios aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į aštuntfinalį, o 16 komandų nuo 9-os iki 24-os vietų žaidžia pirminiame aštuntfinalyje, kurio nugalėtojai patenka į aštuntfinalį. Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos ''lygos etapo'' nebeprisijungia prie Konferencijų lygos. Kvalifikacija į UEFA Konferencijų lygą panaši į kvalifikaciją į UEFA Europos lygą. Ji padalinta į du kelius – Konferencijų lygos kelią bei Čempionų/Europos lygos kelią. Čempionų/Europos lygų keliu komandos pralaimėjusios kvalifikacijos rungtynes ​​Čempionų bei Europos lygose iškrenta tiesiai į UEFA Konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/uefaorg/General/02/58/61/42/2586142_DOWNLOAD.pdf</ref> Kvalifikacija Konferencijų lygos keliu grindžiama standartiniu [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] kriterijumi, kuris yra bendras visuose UEFA turnyruose. Buvo numatyta kad viso dalyvaus 184 komandos, galiausiai pirmajame sezone dalyvavo 181 komanda. Iš viso, 15 savaičių bėgyje vyksta 141 rungtynės, visos rungtynės vyksta ketvirtadieniais. Turnyro nugalėtojas iškovoja teisę dalyvauti UEFA Europos lygos grupių etape sekančiame sezone. {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | UEFA Europos konferencijų lygos komandų paskirstymas tarp 2021–22 ir 2023–24 m. sezonų |- !Etapas !! Data !! Kriterijus |- |nowrap|1 atrankos etapas <br/>''(First qualifying round))''|| liepa | * 26 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 30-55 vietose * 25 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 30-55 vietose {{efn|name=LIE|išskyrus Lichtenšteiną}} * 21 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 29-50 vietose {{efn|name=LIE}} |- |2 atrankos etapas <br/>''(Second qualifying round))'' ||nowrap| liepa-rugpjūtis | * 36 pirmojo atrankos etapo laimėtojai * 14 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-29 vietose * 14 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-29 vietose * 16 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 13-28 vietose * 9 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-15 vietose * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 6 vietoje * 17 komandų, iškritusių po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] 1 atrankos etapo * 3 komandos, iškritusios po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] pirminės atrankos etapo |- |3 atrankos etapas <br/>''(Third qualifying round))'' || rugpjūtis | * 55 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komandaa; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 6 vietoje |- |Atrankos atkrintamasis etapas<br/>''(Play-off round)'' || rugpjūtis | * 31 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 5 vietoje * 4 šeštąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 1-4 vietose{{efn|Anglijoje žemiausią kvalifikacinę vietą užima Lygos taurės laimėtojas}} * 8 komandos, iškritusios po [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] 3 atrankos etapo |- |nowrap|Grupių etapas<br/>''(Group stage)'' || rugsėjis-gruodis | * 22 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 10 komandų, iškritusių po [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] atkrintamojo atrankos etapo |- |Preliminarios atkrintamosios rungtynės<br/>''(Preliminary knockout round)'' || vasaris-gegužė | * 8 antrasias vietas grupėse užėmusios komandos * 8 trečiąsias vietas [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] grupių etape užėmusios komandos |- |Atkrintamosios rungtynės - 1/16 f.<br/>''(Knockout phase)'' || vasaris-gegužė | * 8 preliminarių atkrintamųjų rungtynių laimėtojai * 8 grupių nugalėtojai |- | colspan=3 | {{notelist}} |} == Finalai == {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | |- !Metai!!Nugalėtojas!!Finalininkas!!Rezultatas |- | 2022 m. || {{ffitarom|2022}} || {{ffnedfey|2022}} || 1:0 |- | 2023 m. || {{ffengwhu|2023}} || {{ffitafir|2023}} || 2:1 |- | 2024 m. || {{Ffgreoly|2024}} || {{ffitafir|2024}} || 1:0 |- | 2025 m. || {{Ffengche|2025}} || {{ffespbet|2024}} || 4:1 |- | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2026 m.]] || {{Ffengcry|2026}} || {{ffespray|2026}} || 1:0 |} == Susiję puslapiai == * [[UEFA čempionų lyga]] * [[UEFA Europos lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Tarptautinis futbolas}} {{Tarptautinis klubų futbolas}} {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lyga| ]] 06jkars7raqwfabe0prlv0ps9wbtmdl 7846160 7846159 2026-05-28T08:54:30Z Wolfmartyn 122516 7846160 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |logo=UEFA Europa Conference League logo.svg |sporto_šaka=[[Futbolas]] |valstybė={{flagicon|Europe}} [[Europa]] |įkurta=2021 m. |pirmasis=2021-2022 m. |komandos=36 (lygos etape)<br/>164 (iš viso) |čempionai = {{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] |daugiausiai_titulų= |svetainė= [https://www.uefa.com/uefaeuropaconferenceleague/ uefa.com] |dabartinis_sezonas=2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga |praėjęs_sezonas = |ateinantis_sezonas = |susiję_turnyrai = [[UEFA Čempionų lyga]]<br/>[[UEFA Europos lyga]] |footnotes= }} '''UEFA konferencijų lyga''' (2021–2024 m. '''''UEFA Europos konferencijų lyga''''') – kasmetinis [[Futbolas|futbolo]] klubų turnyras, kurį nuo 2021 m. vasaros organizuoja [[UEFA]]. Tai trečiasis [[Europa|Europos]] klubų futbolo lygmuo po [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] ir [[UEFA Europos lyga|Europos lygos]]. Turnyras iš pradžių buvo laikinai pavadintas „Europos lyga 2“, o [[2019]] m. [[rugsėjo 24]] d. buvo pakeista į oficialų pavadinimą – Europos konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/about-uefa/news/newsid=2625412.html</ref> == Istorija == Nuo [[2015]] m. UEFA ėmė svarstyti idėją apie trečiojo lygio Europos varžybas, kurios suteiktų galimybę klubams iš pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] silpnesnių šalių patekti į aukštesnius etapus, iš kurių šiuo metu jie iškristų dabartinėje Čempionų lygoje ir Europos lygoje. [[2018]] m. [[gruodžio 2]] d. UEFA pranešė, kad naujas turnyras, laikinai pavadintas UEFA Europa League 2 arba tiesiog UEL2, prasidės nuo 2021-2022 metų sezono, sutinkamai su UEFA įsipareigojimu nekeisti Europinių varžybų dažniau nei treji metai. 2019 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas buvo pakeistas į UEFA Europos konferencijos lygą, patvirtinta turnyro sistema. Pirmąja šio turnyro nugalėtoja tapo [[Jose Mourinho]] treniruojama „[[AS Roma]]“ ekipa, kuri [[2022]] m. [[gegužės 25]] d. [[Tirana|Tiranoje]] vykusiame finale rezultatu 1:0 įveikė Roterdamo „[[Feyenoord Rotterdam|Feyenoord]]“.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/61563232</ref> == Turnyro sistema == Dideli pokyčiai įsigaliojo Konferencijų lygos komandų paskirstyme nuo 2024–2025 m. sezono pradžios. Grupių etapą pakeitė naujas ''lygos etapas'', kuriame, palyginus su grupių etapu komandų skaičius padidėjo nuo 32 iki 36. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, visų komandų rezultatai vertinami vienoje lygoje, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, ir žaidžia po 2 rungtynes su skirtingomis komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynės suskirstomos burtų būdu. Aštuonios aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į aštuntfinalį, o 16 komandų nuo 9-os iki 24-os vietų žaidžia pirminiame aštuntfinalyje, kurio nugalėtojai patenka į aštuntfinalį. Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos ''lygos etapo'' nebeprisijungia prie Konferencijų lygos. Kvalifikacija į UEFA Konferencijų lygą panaši į kvalifikaciją į UEFA Europos lygą. Ji padalinta į du kelius – Konferencijų lygos kelią bei Čempionų/Europos lygos kelią. Čempionų/Europos lygų keliu komandos pralaimėjusios kvalifikacijos rungtynes ​​Čempionų bei Europos lygose iškrenta tiesiai į UEFA Konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/uefaorg/General/02/58/61/42/2586142_DOWNLOAD.pdf</ref> Kvalifikacija Konferencijų lygos keliu grindžiama standartiniu [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] kriterijumi, kuris yra bendras visuose UEFA turnyruose. Buvo numatyta kad viso dalyvaus 184 komandos, galiausiai pirmajame sezone dalyvavo 181 komanda. Iš viso, 15 savaičių bėgyje vyksta 141 rungtynės, visos rungtynės vyksta ketvirtadieniais. Turnyro nugalėtojas iškovoja teisę dalyvauti UEFA Europos lygos grupių etape sekančiame sezone. {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | UEFA Europos konferencijų lygos komandų paskirstymas tarp 2021–22 ir 2023–24 m. sezonų |- !Etapas !! Data !! Kriterijus |- |nowrap|1 atrankos etapas <br/>''(First qualifying round))''|| liepa | * 26 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 30-55 vietose * 25 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 30-55 vietose {{efn|name=LIE|išskyrus Lichtenšteiną}} * 21 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 29-50 vietose {{efn|name=LIE}} |- |2 atrankos etapas <br/>''(Second qualifying round))'' ||nowrap| liepa-rugpjūtis | * 36 pirmojo atrankos etapo laimėtojai * 14 šalių taurių laimėtojai; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-29 vietose * 14 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 16-29 vietose * 16 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 13-28 vietose * 9 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-15 vietose * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 6 vietoje * 17 komandų, iškritusių po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] 1 atrankos etapo * 3 komandos, iškritusios po [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] pirminės atrankos etapo |- |3 atrankos etapas <br/>''(Third qualifying round))'' || rugpjūtis | * 55 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komandaa; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 6 vietoje |- |Atrankos atkrintamasis etapas<br/>''(Play-off round)'' || rugpjūtis | * 31 antrojo atrankos etapo laimėtojų * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančioje 5 vietoje * 4 šeštąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] esančių 1-4 vietose{{efn|Anglijoje žemiausią kvalifikacinę vietą užima Lygos taurės laimėtojas}} * 8 komandos, iškritusios po [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] 3 atrankos etapo |- |nowrap|Grupių etapas<br/>''(Group stage)'' || rugsėjis-gruodis | * 22 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 10 komandų, iškritusių po [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] atkrintamojo atrankos etapo |- |Preliminarios atkrintamosios rungtynės<br/>''(Preliminary knockout round)'' || vasaris-gegužė | * 8 antrasias vietas grupėse užėmusios komandos * 8 trečiąsias vietas [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] grupių etape užėmusios komandos |- |Atkrintamosios rungtynės - 1/16 f.<br/>''(Knockout phase)'' || vasaris-gegužė | * 8 preliminarių atkrintamųjų rungtynių laimėtojai * 8 grupių nugalėtojai |- | colspan=3 | {{notelist}} |} == Finalai == {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | |- !Metai!!Nugalėtojas!!Finalininkas!!Rezultatas |- | 2022 m. || {{ffitarom|2022}} || {{ffnedfey|2022}} || 1:0 |- | 2023 m. || {{ffengwhu|2023}} || {{ffitafir|2023}} || 2:1 |- | 2024 m. || {{Ffgreoly|2024}} || {{ffitafir|2024}} || 1:0 |- | 2025 m. || {{Ffengche|2025}} || {{ffespbet|2024}} || 4:1 |- | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2026 m.]] || {{Ffengcry|2026}} || {{ffespray|2026}} || 1:0 |} == Susiję puslapiai == * [[UEFA čempionų lyga]] * [[UEFA Europos lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Tarptautinis futbolas}} {{Tarptautinis klubų futbolas}} {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lyga| ]] onxbi6mnyrvj8uhhoiqzef4yo5n24xf 7846163 7846160 2026-05-28T09:25:21Z Wolfmartyn 122516 /* Turnyro sistema */ 7846163 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |logo=UEFA Europa Conference League logo.svg |sporto_šaka=[[Futbolas]] |valstybė={{flagicon|Europe}} [[Europa]] |įkurta=2021 m. |pirmasis=2021-2022 m. |komandos=36 (lygos etape)<br/>164 (iš viso) |čempionai = {{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] |daugiausiai_titulų= |svetainė= [https://www.uefa.com/uefaeuropaconferenceleague/ uefa.com] |dabartinis_sezonas=2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga |praėjęs_sezonas = |ateinantis_sezonas = |susiję_turnyrai = [[UEFA Čempionų lyga]]<br/>[[UEFA Europos lyga]] |footnotes= }} '''UEFA konferencijų lyga''' (2021–2024 m. '''''UEFA Europos konferencijų lyga''''') – kasmetinis [[Futbolas|futbolo]] klubų turnyras, kurį nuo 2021 m. vasaros organizuoja [[UEFA]]. Tai trečiasis [[Europa|Europos]] klubų futbolo lygmuo po [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] ir [[UEFA Europos lyga|Europos lygos]]. Turnyras iš pradžių buvo laikinai pavadintas „Europos lyga 2“, o [[2019]] m. [[rugsėjo 24]] d. buvo pakeista į oficialų pavadinimą – Europos konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/about-uefa/news/newsid=2625412.html</ref> == Istorija == Nuo [[2015]] m. UEFA ėmė svarstyti idėją apie trečiojo lygio Europos varžybas, kurios suteiktų galimybę klubams iš pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] silpnesnių šalių patekti į aukštesnius etapus, iš kurių šiuo metu jie iškristų dabartinėje Čempionų lygoje ir Europos lygoje. [[2018]] m. [[gruodžio 2]] d. UEFA pranešė, kad naujas turnyras, laikinai pavadintas UEFA Europa League 2 arba tiesiog UEL2, prasidės nuo 2021-2022 metų sezono, sutinkamai su UEFA įsipareigojimu nekeisti Europinių varžybų dažniau nei treji metai. 2019 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas buvo pakeistas į UEFA Europos konferencijos lygą, patvirtinta turnyro sistema. Pirmąja šio turnyro nugalėtoja tapo [[Jose Mourinho]] treniruojama „[[AS Roma]]“ ekipa, kuri [[2022]] m. [[gegužės 25]] d. [[Tirana|Tiranoje]] vykusiame finale rezultatu 1:0 įveikė Roterdamo „[[Feyenoord Rotterdam|Feyenoord]]“.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/61563232</ref> == Turnyro sistema == ===Komandų paskirstymas tarp 2024–25 ir 2026–27 m. sezonų=== Dideli pokyčiai įsigaliojo Konferencijų lygos komandų paskirstyme nuo 2024–2025 m. sezono pradžios. Grupių etapą, kurį sudarė 8 grupės po 4 komandas, pakeitė naujas ''lygos etapas'', kuriame visos komandos varžėsi vienoje 36 komandų lygoje. Visų komandų rezultatai vertinami vienoje lygoje, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandų skaičius padidėjo nuo 32 iki 36. Skirtingai nuo UEFA Čempionų ir UEFA Europos lygų, komandos žaidė po 6 rungtynes. Komandos buvo suskirstytos į 6 krepšelius, ir žaidė vienerias rungtynes su skirtingomis komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynės suskirstomos burtų būdu. Aštuonios aukščiausias vietas užėmusios komandos pateko į aštuntfinalį, o 16 komandų nuo 9-os iki 24-os vietų žaidė pirminiame aštuntfinalyje, kurio nugalėtojai pateko į aštuntfinalį. Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos ''lygos etapo'' nebeprisijungė prie Konferencijų lygos. Kvalifikacija į UEFA Konferencijų lygą panaši į kvalifikaciją į UEFA Europos lygą. Ji padalinta į du kelius – Konferencijų lygos kelią bei Čempionų/Europos lygos kelią. Čempionų/Europos lygų keliu komandos pralaimėjusios kvalifikacijos rungtynes ​​Čempionų bei Europos lygose iškrenta tiesiai į UEFA Konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/uefaorg/General/02/58/61/42/2586142_DOWNLOAD.pdf</ref> Kvalifikacija Konferencijų lygos keliu grindžiama standartiniu [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] kriterijumi, kuris yra bendras visuose UEFA turnyruose. Buvo numatyta kad viso dalyvaus 184 komandos, galiausiai pirmajame sezone dalyvavo 181 komanda. Iš viso, 15 savaičių bėgyje vyko 141 rungtynės, visos rungtynės vyko ketvirtadieniais. Turnyro nugalėtojas iškovojo teisę dalyvauti UEFA Europos lygos grupių etape sekančiame sezone. ===Komandų paskirstymas tarp 2021–22 ir 2023–24 m. sezonų=== Pirmuosius tris turnyro sezonus Konferencijų lygos struktūra vyko tradiciniu UEFA lygų formatu. Komandos patekdavo į pagrindinį grupių etapą per keturis vasaros atrankos etapus. Kvalifikacija prasidėdavo liepą nuo pirmojo etapo, kuriame varžydavosi žemiausio UEFA reitingo (29–55 vietų) šalių taurių laimėtojai ir prizininkai. Rugpjūčio mėnesį vykusiuose antrajame ir trečiajame etapuose į kovą įsitraukdavo stipresnių lygų klubai bei pirmieji iškritę UEFA Čempionų lygos dalyviai. Lemiamame atrankos etape (angl. Play-off) prisijungdavo ir 8 iš UEFA Europos lygos atrankos iškritusios komandos. Rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusiame 8 grupių etape varžydavosi 32 komandos: 22 Konferencijų lygos atrankos laimėtojai ir 10 klubų, iškritusių iš Europos lygos atkrintamojo etapo. Pavasarį, vasario mėnesį vykdavo preliminarus atkrintamasis etapas. Jame 8 antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos susitikdavo su 8 trečiąsias vietas Europos lygoje užėmusiomis ekipomis. Šio etapo nugalėtojai patekdavo į aštuntfinalį, kuriame jų jau laukdavo 8 Konferencijų lygos grupių nugalėtojai. == Finalai == {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | |- !Metai!!Nugalėtojas!!Finalininkas!!Rezultatas |- | 2022 m. || {{ffitarom|2022}} || {{ffnedfey|2022}} || 1:0 |- | 2023 m. || {{ffengwhu|2023}} || {{ffitafir|2023}} || 2:1 |- | 2024 m. || {{Ffgreoly|2024}} || {{ffitafir|2024}} || 1:0 |- | 2025 m. || {{Ffengche|2025}} || {{ffespbet|2024}} || 4:1 |- | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2026 m.]] || {{Ffengcry|2026}} || {{ffespray|2026}} || 1:0 |} == Susiję puslapiai == * [[UEFA čempionų lyga]] * [[UEFA Europos lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Tarptautinis futbolas}} {{Tarptautinis klubų futbolas}} {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lyga| ]] nxkjd5oura6wxvhi964tschzgln5ei7 7846167 7846163 2026-05-28T09:29:54Z Wolfmartyn 122516 7846167 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |logo=UEFA Europa Conference League logo.svg |sporto_šaka=[[Futbolas]] |valstybė={{flagicon|Europe}} [[Europa]] |įkurta=2021 m. |pirmasis=2021-2022 m. |komandos=36 (lygos etape)<br/>164 (iš viso) |čempionai = {{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] |daugiausiai_titulų= |svetainė= [https://www.uefa.com/uefaeuropaconferenceleague/ uefa.com] |dabartinis_sezonas=2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga |praėjęs_sezonas = |ateinantis_sezonas = |susiję_turnyrai = [[UEFA Čempionų lyga]]<br/>[[UEFA Europos lyga]] |footnotes= }} '''UEFA konferencijų lyga''' (2021–2024 m. '''''UEFA Europos konferencijų lyga''''') ({{en|UEFA Conference League}}) – kasmetinis [[Futbolas|futbolo]] klubų turnyras, kurį nuo 2021 m. vasaros organizuoja [[UEFA]]. Tai trečiasis [[Europa|Europos]] klubų futbolo lygmuo po [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] ir [[UEFA Europos lyga|Europos lygos]]. Turnyras iš pradžių buvo laikinai pavadintas „Europos lyga 2“, o [[2019]] m. [[rugsėjo 24]] d. buvo pakeista į oficialų pavadinimą – UEFA Europos konferencijų lyga.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/about-uefa/news/newsid=2625412.html</ref> 2024 metais pavadinimas tapo UEFA konferencijų lyga. == Istorija == Nuo [[2015]] m. UEFA ėmė svarstyti idėją apie trečiojo lygio Europos varžybas, kurios suteiktų galimybę klubams iš pagal [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientus]] silpnesnių šalių patekti į aukštesnius etapus, iš kurių šiuo metu jie iškristų dabartinėje Čempionų lygoje ir Europos lygoje. [[2018]] m. [[gruodžio 2]] d. UEFA pranešė, kad naujas turnyras, laikinai pavadintas UEFA Europa League 2 arba tiesiog UEL2, prasidės nuo 2021-2022 metų sezono, sutinkamai su UEFA įsipareigojimu nekeisti Europinių varžybų dažniau nei treji metai. 2019 m. rugsėjo 24 d. pavadinimas buvo pakeistas į UEFA Europos konferencijos lygą, patvirtinta turnyro sistema. Pirmąja šio turnyro nugalėtoja tapo [[Jose Mourinho]] treniruojama „[[AS Roma]]“ ekipa, kuri [[2022]] m. [[gegužės 25]] d. [[Tirana|Tiranoje]] vykusiame finale rezultatu 1:0 įveikė Roterdamo „[[Feyenoord Rotterdam|Feyenoord]]“.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/61563232</ref> == Turnyro sistema == ===Komandų paskirstymas tarp 2024–25 ir 2026–27 m. sezonų=== Dideli pokyčiai įsigaliojo Konferencijų lygos komandų paskirstyme nuo 2024–2025 m. sezono pradžios. Grupių etapą, kurį sudarė 8 grupės po 4 komandas, pakeitė naujas ''lygos etapas'', kuriame visos komandos varžėsi vienoje 36 komandų lygoje. Visų komandų rezultatai vertinami vienoje lygoje, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandų skaičius padidėjo nuo 32 iki 36. Skirtingai nuo UEFA Čempionų ir UEFA Europos lygų, komandos žaidė po 6 rungtynes. Komandos buvo suskirstytos į 6 krepšelius, ir žaidė vienerias rungtynes su skirtingomis komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynės suskirstomos burtų būdu. Aštuonios aukščiausias vietas užėmusios komandos pateko į aštuntfinalį, o 16 komandų nuo 9-os iki 24-os vietų žaidė pirminiame aštuntfinalyje, kurio nugalėtojai pateko į aštuntfinalį. Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos ''lygos etapo'' nebeprisijungė prie Konferencijų lygos. Kvalifikacija į UEFA Konferencijų lygą panaši į kvalifikaciją į UEFA Europos lygą. Ji padalinta į du kelius – Konferencijų lygos kelią bei Čempionų/Europos lygos kelią. Čempionų/Europos lygų keliu komandos pralaimėjusios kvalifikacijos rungtynes ​​Čempionų bei Europos lygose iškrenta tiesiai į UEFA Konferencijų lygą.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/uefaorg/General/02/58/61/42/2586142_DOWNLOAD.pdf</ref> Kvalifikacija Konferencijų lygos keliu grindžiama standartiniu [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] kriterijumi, kuris yra bendras visuose UEFA turnyruose. Buvo numatyta kad viso dalyvaus 184 komandos, galiausiai pirmajame sezone dalyvavo 181 komanda. Iš viso, 15 savaičių bėgyje vyko 141 rungtynės, visos rungtynės vyko ketvirtadieniais. Turnyro nugalėtojas iškovojo teisę dalyvauti UEFA Europos lygos grupių etape sekančiame sezone. ===Komandų paskirstymas tarp 2021–22 ir 2023–24 m. sezonų=== Pirmuosius tris turnyro sezonus Konferencijų lygos struktūra vyko tradiciniu UEFA lygų formatu. Komandos patekdavo į pagrindinį grupių etapą per keturis vasaros atrankos etapus. Kvalifikacija prasidėdavo liepą nuo pirmojo etapo, kuriame varžydavosi žemiausio UEFA reitingo (29–55 vietų) šalių taurių laimėtojai ir prizininkai. Rugpjūčio mėnesį vykusiuose antrajame ir trečiajame etapuose į kovą įsitraukdavo stipresnių lygų klubai bei pirmieji iškritę UEFA Čempionų lygos dalyviai. Lemiamame atrankos etape (angl. Play-off) prisijungdavo ir 8 iš UEFA Europos lygos atrankos iškritusios komandos. Rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusiame 8 grupių etape varžydavosi 32 komandos: 22 Konferencijų lygos atrankos laimėtojai ir 10 klubų, iškritusių iš Europos lygos atkrintamojo etapo. Pavasarį, vasario mėnesį vykdavo preliminarus atkrintamasis etapas. Jame 8 antrąsias vietas grupėse užėmusios komandos susitikdavo su 8 trečiąsias vietas Europos lygoje užėmusiomis ekipomis. Šio etapo nugalėtojai patekdavo į aštuntfinalį, kuriame jų jau laukdavo 8 Konferencijų lygos grupių nugalėtojai. == Finalai == {| class="wikitable" |+style="white-space:nowrap;" | |- !Metai!!Nugalėtojas!!Finalininkas!!Rezultatas |- | 2022 m. || {{ffitarom|2022}} || {{ffnedfey|2022}} || 1:0 |- | 2023 m. || {{ffengwhu|2023}} || {{ffitafir|2023}} || 2:1 |- | 2024 m. || {{Ffgreoly|2024}} || {{ffitafir|2024}} || 1:0 |- | 2025 m. || {{Ffengche|2025}} || {{ffespbet|2024}} || 4:1 |- | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2026 m.]] || {{Ffengcry|2026}} || {{ffespray|2026}} || 1:0 |} == Susiję puslapiai == * [[UEFA čempionų lyga]] * [[UEFA Europos lyga]] == Šaltiniai == {{reflist}} {{Tarptautinis futbolas}} {{Tarptautinis klubų futbolas}} {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lyga| ]] 7f60l3gl45enf5ejro0h3gkgioobcd9 Gargždų Gargždai 0 560831 7846030 7826588 2026-05-27T16:24:30Z Hugo.arg 1674 7846030 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #FFFFFF | color2 = #035d39 | pavadinimas = Gargždų „Gargždai“ | nickname = | sezonas = | logotipas = | imagesize = | lygos = RKL-B (2014–2015)<br>[[RKL]] (2015–2018)<br>[[NKL]] (2018–2022)<br>[[LKL]] (2022–2024, 2025–) | įkurta = [[2014]] m. | arena = [[Gargždų arena]]<br />(Talpa: 1400)<ref>https://gargzdusc.lt</ref> | vieta = [[Gargždai]], [[Lietuva]] | spalvos = [[Žalia]] ir [[juoda]]<br>{{spalvos langelis|green}} {{spalvos langelis|black}} | treneris = | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[NKL]]: 1 <br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[RKL]]: 1 </br> [[Vaizdas:Med 1.png]] LKBL: 1 </br> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[RKL]]: 1 </br> [[Vaizdas:Med 3.png]] [[LKAL]]: 1 | svetainė = [https://gargzdaibasketball.lt// www.gargzdaibasketball.lt/] | h_body = 006400 | h_pattern_b = _thinorangesides | h_shorts = 006400 | h_pattern_s = _thinorangesides | a_body = 000000 | a_pattern_b =_thingreensides | a_shorts = 000000 | a_pattern_s =_green_stripes |vadovas={{flagicon|LTU}} Martynas Klevinis}} '''Gargždų „Gargždai“''' – [[krepšinis|krepšinio]] klubas iš [[Gargždai|Gargždų]]. Rungtyniavo [[NKL]] ir [[RKL]] lygose, 2022 m. laimėję NKL debiutavo [[LKL]] čempionate. Nuo 2025 m. komanda vėl dalyvauja [[LKL]] čempionate. == Istorija == Klubas „Gargždai SC” įkurtas 2014 m. Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva.<ref>{{cite web|title=Naujai Gargždų krepšinio komandai padės ir patriotizmas|url=https://www.rkl.lt/naujienos/naujai-gargzdu-krepsinio-komandai-pades-ir-patriotizmas|website=RKL.lt|date=2014-12-02|accessdate=2024-02-20}}</ref> Iki 2013 m. gyvavusi ankstesnė Gargždų krepšinio komanda „Gargždai”, 2010 m. įkurta krepšininko [[Marius Prekevičius|Mariaus Prekevičiaus]], 2010–2011 m. sezone žaidė [[RKL]] lygoje, o vėliau 2011–2013 m. rungtyniavo [[NKL]] kaip „Gargždai-Bremena”.<ref>{{cite web|title=Prekevičiaus pastangomis Gargžduose įkurtas krepšinio klubas|url=https://basketnews.lt/news-31831-prekeviciaus-pastangomis-gargzduose-ikurtas-krepsinio-klubas.html|website=basketnews.lt|date=2010-08-06|accessdate=2024-02-20}}</ref><ref>{{cite web|title=„Gargždų krepšinis“ jaunimui ruošia trampliną į didžiąją aikštę |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/gargzdu-krepsinis-jaunimui-ruosia-tramplina-i-didziaja-aikste-49065342|website=DELFI.lt|date=2011-08-29|accessdate=2024-02-20}}</ref> Kitas dešimtmečiu anksčiau (1996–2000 m.) gyvavęs „Gargždų” klubas, žaidęs antroje ir trečioje pagal pajėgumą [[LKAL]] ir [[LKBL 1993–1994 m. sezonas|LKBL]] lygose, buvo pirmuoju profesionaliu krepšinio klubu [[Gargždai|Gargžduose]]. Jau debiutiniame savo sezone „Gargždų“ komanda iškovojo 1996–1997 m. sezono LKBL auksą, vėliau toks pasiekimas buvo pakartotas po 21 metų, kuomet Gargždų SC ekipa tapo 2017–2018 m. sezono [[RKL]] čempione.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2018/04/24/news/rkl-a-diviziono-cempione-gargzdu-sc-komanda-nori-zengti-i-nkl-6079297/</ref> Dar du kartus gargždiškiai iškovojo bronzos medalius, tą jie padarė [[1999 m.|1999]] m. [[LKAL]] pirmenybėse ir [[2017 m.|2017]] metais [[RKL]] čempionate.<ref>https://www.rkl.lt/naujienos/gargzdai-sutrype-ukmerge-ir-pasidabino-rkl-bronza</ref> 2021–2022 m. NKL sezone komanda tapo lygos čempione. LKL Valdyba suteikė licenciją ir leido dalyvauti 2022–2023 m. LKL sezone.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/5962/lkl-valdyba-nubalsavo-kitais-metais-betsafe-lkl-cempionate-rungtyniaus-12-komandu ''LKL Valdyba nubalsavo – kitais metais „Betsafe-LKL“ čempionate rungtyniaus 12 komandų'']. Lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-12.</ref> [[2022 m.]] [[rugsėjo 27]] d. [[Pasvalys|Pasvalyje]] sužaidė istorines rungtynes LKL. Debiutinėse rungtynėse 92:97 nusileido „[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pieno žvaigždžių]]“ ekipai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/463996/apkartes-gargzdu-debiutas-po-atkaklios-kovos-teko-pralaimeti-pasvalyje</ref><ref>https://lkl.lt/straipsniai/6165/apkartes-gargzdu-debiutas-po-atkaklios-kovos-teko-pralaimeti-pasvalyje</ref> 2024 m. sausio 25 d. dėl ilgalaikių įsiskolinimų „Gargždai“ paskelbė pasitraukiantys iš [[LKL]] sezono ir pradedantys [[bankrotas|bankrotą]].<ref>Tomas Vanagas. [https://www.basketnews.lt/news-200782-bankrutuojantys-gargzdai-traukiasi-is-lkl.html Bankrutuojantys „Gargždai“ traukiasi iš LKL], ''basketnews.lt''</ref> Nepaisant bandymų išsaugoti klubą, sausio 30 d. komanda oficialiai pasitraukė iš LKL, anuliuoti jos 2023–24 m. sezono rungtynių rezultatai (3 perg. ir 14 pral., 12 vieta).<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/7322/oficialu-gargzdu-komanda-traukiasi-is-betsafe-lkl-cempionato Oficialu: „Gargždų“ komanda traukiasi iš „Betsafe-LKL“ čempionato ], ''LKL.LT''</ref> [[2025 m.]] [[liepos 10]] d. LKL valdyba suteikė VšĮ „Gargždų krepšinio klubui“ licenciją dalyvauti 2025–2026 m. „Betsafe–LKL“ čempionate.<ref>[https://lkl.lt/straipsniai/8339/lkl-valdyba-suteike-licencija-gargzdu-komandai ''LKL Valdyba suteikė licenciją „Gargždų“ komandai'']. Lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-21.</ref> == Žaidėjai == {{Gargždų Gargždai sudėtis}} == Pasiekimai == {| class="wikitable" !Sezonas !Lyga !Reguliarusis sezonas !Atkrintamos varžybos |- | align="center"|2024–2025 | align="center"|[[RKL]]-B | align="center"| 1 vieta (B) | align="center" style="background:gold"|I vieta |- | align="center"|2023–2024 | align="center"|[[LKL 2023–2024 m. sezonas|LKL]] | align="center" style="background:#000000;"|<font color=white>nebaigė sezono | align="center"| |- | align="center"|2022–2023 | align="center"|[[LKL 2022–2023 m. sezonas|LKL]] | align="center"|11 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko |- | align="center"|2021–2022 | align="center"|[[NKL]] | align="center"|3 vieta | align="center" style="background:gold"|I vieta |- | align="center"|2020–2021 | align="center"|[[NKL]] | align="center"| 5 vieta | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/4 finalo |- | align="center"|2019–2020 | align="center"|[[NKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style=|Nutrauktos |- | align="center"|2018–2019 | align="center"|[[NKL]] | align="center"|9 vieta | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 finalo |- | align="center"|2017–2018 | align="center"|[[RKL]] | align="center"|1 vieta | align="center" style="background:gold"|I vieta |- | align="center"|2016–2017 | align="center"|[[RKL]] | align="center"|1 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta |- | align="center"|2015–2016 | align="center"|[[RKL]] | align="center"|5 vieta | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/4 finalo |- | align="center"|2014–2015 | align="center"|[[RKL]]-B | align="center"|1 vieta (B) | align="center" style="background:gold"|I vieta |- | |- | align="center"|2012–2013 | align="center"|[[NKL]] | align="center"|18 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko |- | align="center"|2011–2012 | align="center"|[[NKL]] | align="center"|15 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko |- | align="center"|2010–2011 | align="center"|[[RKL]] | align="center"|9 vieta (Ž) | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/8 finalo |- | | |- | align="center"|1999–2000 | align="center"|[[LKAL]] | align="center"| 16 vieta | align="center" style="background:#D75C5C;"|Nepateko |- | align="center"|1998–1999 | align="center"|[[LKAL]] | align="center"| 4 vieta | align="center" style="background:#CD7F32;"|III vieta |- | align="center"|1997–1998 | align="center"|[[LKAL]] | align="center"| 4 vieta | align="center" style="background:#E8FFD8;"|1/4 finalo |- | align="center"|1996–1997 | align="center"|LKBL | align="center"| 2 vieta | align="center" style="background:gold"|I vieta |} == Žymesni žaidėjai == * [[Simas Galdikas]] (2021–2022) * [[Marius Runkauskas]] (2021–2023) * [[Julius Kazakauskas]] (2022–2023) * [[Julius Jucikas]] (2023) * [[Justas Furmanavičius]] (2023–2024) * [[Deividas Gailius]] (2025–2026) == Treneriai == * Mindaugas Bugys (2010–2012) * [[Rytis Vaišvila]] (2012) * [[Simonas Serapinas]] (2017–2019) * Albertas Vilimas (2019) * Erikas Kubilius (2019–2020) * [[Paulius Juodis]] (2021–2022) * [[Povilas Šakinis]] (2022–2023) * [[Laimonas Eglinskas]] (2023–2024) * [[Tomas Rinkevičius]] (2025–2026) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * '''[https://www.bcgargzdai.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221209001313/https://www.bcgargzdai.lt/ |date=2022-12-09 }}''' * '''[https://lkl.lt/komandos/gargzdai LKL svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220927201957/https://lkl.lt/komandos/gargzdai |date=2022-09-27 }}''' {{Lietuvos krepšinio klubai}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Gargždų sportas]] 42dlmkx5w3fxmkscoot9ypu3b8nn3vl 2026 m. 0 561281 7846206 7845207 2026-05-28T11:51:24Z Normantas Bataitis 145195 /* Pasaulyje */ 7846206 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyks [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> === Nedatuota === * [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2809113/mire-diplomatas-viktoras-baublys?srsltid=AfmBOoqvLIRhUetfCP64banCWNTT7ML35IcTHS1sPmExkt_-wOx0l4lo Mirė diplomatas Viktoras Baublys]. LRT. 2026-01-17.</ref> * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] bs0b90o1oz0wewxo0v48wjek22n2gj5 FC Ajka 0 565164 7845964 7820346 2026-05-27T15:21:21Z Makenzis 46558 7845964 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC Ajka | image = [[Vaizdas:FC Ajka logo.png|200px]] | fullname = Futball Club Ajka | founded = 1923 m. | ground = Városi stadionas, [[Ajka]], [[Vengrija]] | capacity = 2 000 | chairman = {{vlv|HUN}} {{small|nežinomas}} | manager = {{vlv|HUN}} Gyula Jeney | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_b1 =_greencollar | pattern_b2 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 008751 | body1 = FFFFFF | body2 = 008751 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 008751 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 008751 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 008751 }} '''Ajkos futbolo klubas''', arba trumpiau '''Ajkos FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Aika|Ajkos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1923 m. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II|NB II]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko trečioje vietoje.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-ii-2022-2023/#/EP6IzuBj/standings/overall/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Varosi“ sporto centro stadione ({{hu|Ajkai Városi Sportcentrum}}), [[Aika|Ajkoje]]. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920w |pattern_b = _pumacupjersey1920w |pattern_ra = _pumacupjersey1920w |pattern_sh = _pumacupjersey1920w |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920g |pattern_b = _pumacupjersey1920g |pattern_ra = _pumacupjersey1920g |pattern_sh = _pumacupjersey1920g |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920p |pattern_b = _pumacupjersey1920p |pattern_ra = _pumacupjersey1920p |pattern_sh = _pumacupjersey1920p |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000066 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumaliga1819wg |pattern_b = _pumaliga1819wg |pattern_ra = _pumaliga1819wg |pattern_sh = _pumaliga1819wg |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _equidad1819h |pattern_b = _lori1819a |pattern_ra = _equidad1819h |pattern_sh = _equidad1819h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _fac1819a |pattern_b = _fac1819a |pattern_ra = _fac1819a |pattern_sh = _fac1819a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == : Atnaujinta: 2026 m. balandžio 17 d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 5|nat=HUN|name=Zoltán Kenderes|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=HUN|name=Krisztián Kirchner|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=HUN|name=[[Kristóf Herjeczki]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=HUN|name=Barnabás Mohos|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=HUN|name=[[Máté Szabó]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[Kazincbarcikai SC|Kazincbarcika]]}}}} {{Fs player|no=10|nat=HUN|name=[[Dominik Cipf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=HUN|name=Áron Kopácsi|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=HUN|name=Bence Csanádi|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Nikolasz Kovács]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=Viktor Sejben|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=Zoltán Csizmadia|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=HUN|name=Gergely Tóth|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=Mátyás Király|pos=GK}} {{Fs player|no=24|nat=HUN|name=Zsombor Csörnyei|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=25|nat=HUN|name=[[Bence Jagodics]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=HUN|name=Bálint Rideg|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=Benjámin Bacsa|pos=DF}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=Levente Doncsecz|pos=FW}} {{Fs player|no=31|nat=HUN|name=[[Dániel Horváth]]|pos=GK}} {{Fs player|no=34|nat=HUN|name=[[Zsolt Tar]]|pos=DF}} {{Fs player|no=38|nat=HUN|name=Kristóf Lichy|pos=DF|other={{small|skol. iš [[Debreceni VSC|Debrecen II]]}}}} {{Fs player|no=44|nat=HUN|name=Barnabás Mészáros|pos=DF}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=István Katona|pos=FW}} {{Fs player|no=68 |nat=HUN|name=Nikolasz Nagy|pos=DF}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=Dominik Csóka|pos=FW}} {{Fs player|no=97|nat=HUN|name=István Szabados|pos=GK}} {{Fs player|no=99|nat=HUN|name=Zétény Garai|pos=DF}} {{Fs end}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcajka.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fcajkaofficial/ facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/fc-ajka/startseite/verein/24012 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-ajka/24025/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ajka]] hwbn344o50xjsm2ilpf4nr8bv19lr9i 7845965 7845964 2026-05-27T15:21:29Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7845965 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC Ajka | image = [[Vaizdas:FC Ajka logo.png|200px]] | fullname = Futball Club Ajka | founded = 1923 m. | ground = Városi stadionas, [[Ajka]], [[Vengrija]] | capacity = 2 000 | chairman = {{vlv|HUN}} {{small|nežinomas}} | manager = {{vlv|HUN}} Gyula Jeney | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_b1 =_greencollar | pattern_b2 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 008751 | body1 = FFFFFF | body2 = 008751 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 008751 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 008751 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 008751 }} '''Ajkos futbolo klubas''', arba trumpiau '''Ajkos FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Aika|Ajkos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1923 m. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II|NB II]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko trečioje vietoje.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-ii-2022-2023/#/EP6IzuBj/standings/overall/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Varosi“ sporto centro stadione ({{hu|Ajkai Városi Sportcentrum}}), [[Aika|Ajkoje]]. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920w |pattern_b = _pumacupjersey1920w |pattern_ra = _pumacupjersey1920w |pattern_sh = _pumacupjersey1920w |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920g |pattern_b = _pumacupjersey1920g |pattern_ra = _pumacupjersey1920g |pattern_sh = _pumacupjersey1920g |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920p |pattern_b = _pumacupjersey1920p |pattern_ra = _pumacupjersey1920p |pattern_sh = _pumacupjersey1920p |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000066 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumaliga1819wg |pattern_b = _pumaliga1819wg |pattern_ra = _pumaliga1819wg |pattern_sh = _pumaliga1819wg |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _equidad1819h |pattern_b = _lori1819a |pattern_ra = _equidad1819h |pattern_sh = _equidad1819h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _fac1819a |pattern_b = _fac1819a |pattern_ra = _fac1819a |pattern_sh = _fac1819a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == : Atnaujinta: 2026 m. balandžio 17 d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 5|nat=HUN|name=Zoltán Kenderes|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=HUN|name=Krisztián Kirchner|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=HUN|name=[[Kristóf Herjeczki]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=HUN|name=Barnabás Mohos|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=HUN|name=[[Máté Szabó]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[Kazincbarcikai SC|Kazincbarcika]]}}}} {{Fs player|no=10|nat=HUN|name=[[Dominik Cipf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=HUN|name=Áron Kopácsi|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=HUN|name=Bence Csanádi|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Nikolasz Kovács]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=Viktor Sejben|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=Zoltán Csizmadia|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=HUN|name=Gergely Tóth|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=Mátyás Király|pos=GK}} {{Fs player|no=24|nat=HUN|name=Zsombor Csörnyei|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=25|nat=HUN|name=[[Bence Jagodics]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=HUN|name=Bálint Rideg|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=Benjámin Bacsa|pos=DF}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=Levente Doncsecz|pos=FW}} {{Fs player|no=31|nat=HUN|name=[[Dániel Horváth]]|pos=GK}} {{Fs player|no=34|nat=HUN|name=[[Zsolt Tar]]|pos=DF}} {{Fs player|no=38|nat=HUN|name=Kristóf Lichy|pos=DF|other={{small|skol. iš [[Debreceni VSC|Debrecen II]]}}}} {{Fs player|no=44|nat=HUN|name=Barnabás Mészáros|pos=DF}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=István Katona|pos=FW}} {{Fs player|no=68 |nat=HUN|name=Nikolasz Nagy|pos=DF}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=Dominik Csóka|pos=FW}} {{Fs player|no=97|nat=HUN|name=István Szabados|pos=GK}} {{Fs player|no=99|nat=HUN|name=Zétény Garai|pos=DF}} {{Fs end}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcajka.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fcajkaofficial/ facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/fc-ajka/startseite/verein/24012 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-ajka/24025/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ajka]] 3ixj39hhemqqqgbdp4coq34yvkucvj1 7846019 7845965 2026-05-27T15:49:35Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846019 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC Ajka | image = [[Vaizdas:FC Ajka logo.png|200px]] | fullname = Futball Club Ajka | founded = 1923 m. | ground = Városi stadionas, [[Ajka]], [[Vengrija]] | capacity = 2 000 | chairman = {{vlv|HUN}} {{small|nežinomas}} | manager = {{vlv|HUN}} Gyula Jeney | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | | pattern_la1 = | pattern_la2 = | pattern_b1 =_greencollar | pattern_b2 = | pattern_ra1 = | pattern_ra2 = | leftarm1 = FFFFFF | leftarm2 = 008751 | body1 = FFFFFF | body2 = 008751 | rightarm1 = FFFFFF | rightarm2 = 008751 | shorts1 = FFFFFF | shorts2 = 008751 | socks1 = FFFFFF | socks2 = 008751 }} '''Ajkos futbolo klubas''', arba trumpiau '''Ajkos FC''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Aika|Ajkos]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1923 m. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II|NB II]]. 2022–2023 m. sezone Antroje lygoje liko trečioje vietoje.<ref>[https://www.soccerway.com/hungary/nb-ii-2022-2023/#/EP6IzuBj/standings/overall/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Varosi“ sporto centro stadione ({{hu|Ajkai Városi Sportcentrum}}), [[Aika|Ajkoje]]. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság III]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' {{small|(Vakarai)}} | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |Futball Club<br />'''AJKA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Ajka logo.png|150px]]Futball Club<br />'''AJKA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920w |pattern_b = _pumacupjersey1920w |pattern_ra = _pumacupjersey1920w |pattern_sh = _pumacupjersey1920w |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920g |pattern_b = _pumacupjersey1920g |pattern_ra = _pumacupjersey1920g |pattern_sh = _pumacupjersey1920g |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920p |pattern_b = _pumacupjersey1920p |pattern_ra = _pumacupjersey1920p |pattern_sh = _pumacupjersey1920p |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000066 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumaliga1819wg |pattern_b = _pumaliga1819wg |pattern_ra = _pumaliga1819wg |pattern_sh = _pumaliga1819wg |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _equidad1819h |pattern_b = _lori1819a |pattern_ra = _equidad1819h |pattern_sh = _equidad1819h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 009150 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _fac1819a |pattern_b = _fac1819a |pattern_ra = _fac1819a |pattern_sh = _fac1819a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == : Atnaujinta: 2026 m. balandžio 17 d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 5|nat=HUN|name=Zoltán Kenderes|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=HUN|name=Krisztián Kirchner|pos=MF}} {{Fs player|no= 7|nat=HUN|name=[[Kristóf Herjeczki]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=HUN|name=Barnabás Mohos|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=HUN|name=[[Máté Szabó]]|pos=FW|other={{small|skol. iš [[Kazincbarcikai SC|Kazincbarcika]]}}}} {{Fs player|no=10|nat=HUN|name=[[Dominik Cipf]]|pos=FW}} {{Fs player|no=11|nat=HUN|name=Áron Kopácsi|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=HUN|name=Bence Csanádi|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=HUN|name=[[Nikolasz Kovács]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=HUN|name=Viktor Sejben|pos=FW}} {{Fs player|no=19|nat=HUN|name=Zoltán Csizmadia|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=HUN|name=Gergely Tóth|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=HUN|name=Mátyás Király|pos=GK}} {{Fs player|no=24|nat=HUN|name=Zsombor Csörnyei|pos=DF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=25|nat=HUN|name=[[Bence Jagodics]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=HUN|name=Bálint Rideg|pos=FW}} {{Fs player|no=29|nat=HUN|name=Benjámin Bacsa|pos=DF}} {{Fs player|no=30|nat=HUN|name=Levente Doncsecz|pos=FW}} {{Fs player|no=31|nat=HUN|name=[[Dániel Horváth]]|pos=GK}} {{Fs player|no=34|nat=HUN|name=[[Zsolt Tar]]|pos=DF}} {{Fs player|no=38|nat=HUN|name=Kristóf Lichy|pos=DF|other={{small|skol. iš [[Debreceni VSC|Debrecen II]]}}}} {{Fs player|no=44|nat=HUN|name=Barnabás Mészáros|pos=DF}} {{Fs player|no=63|nat=HUN|name=István Katona|pos=FW}} {{Fs player|no=68 |nat=HUN|name=Nikolasz Nagy|pos=DF}} {{Fs player|no=71|nat=HUN|name=Dominik Csóka|pos=FW}} {{Fs player|no=97|nat=HUN|name=István Szabados|pos=GK}} {{Fs player|no=99|nat=HUN|name=Zétény Garai|pos=DF}} {{Fs end}} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcajka.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fcajkaofficial/ facebook paskyra] * [https://www.transfermarkt.com/fc-ajka/startseite/verein/24012 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-ajka/24025/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Ajka]] 6mac89da8x9xtvc072bsn42qx07t8ka Vilniaus Aukštutinės pilies istorija 0 572608 7845818 7845779 2026-05-27T12:05:13Z Obivan Kenobi 116618 Atmestas ~2026-31384-98 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas) 7796512 wikitext text/x-wiki [[File:Giedzimin, Vilnia. Гедзімін, Вільня (M. Andriolli, 1882).jpg|thumb|200 px|right|[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] kunigaikštis [[Gediminas]] ant Pilies kalno, statant Aukštutinę pilį ([[Mykolas Elvyras Andriolis]], 1882)]] '''Vilniaus Aukštutinės arba Gedimino pilies tvirtovę''' sudarė ovalią Gedimino kalno aikštę juosusi mūro siena su gynybiniais vakariniu, pietiniu, šiauriniu ir vartų bokštais, rytinėje kalno dalyje stovėjusiais [[Gotika|gotikiniais]], mūriniais, dviejų aukštų rūmais. Išlikęs Vakarinis gynybinis bokštas vadinamas Gedimino pilimi. Į tvirtovę buvo patenkama iš Šiaurės pusės.<ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė">Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilniaus Aukštutinė pilis. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013. ISBN 978-609-8039-47-4.</ref> Taip pat išlikę pietinio, šiaurinio bokštų pamatai.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> ==Pirmosios žinios apie Aukštutinę pilį ir jos istorija iki XVIII a. == [[Vaizdas:Vilnia. Вільня (T. Makoŭski, 1600).jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus miesto panorama 1600 m. Aukštutinė pilis pažymėta 24 numeriu. ([[Tomašas Makovskis|Tomašo Makovskio]] raižinys)]] XI-XIII ant [[Gedimino kalnas|Gedimino arba Pilies kalno]] jau stovėjo medinė pilis. Jos kiemą supo medinė aptvara bei pylimas. Aukštutinėje pilyje gyventa nuo pirmųjų amžių po Kristaus, papilio gyvenvietės būta jau IX-X a.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref>Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009-1795. Vilnius: R.Paknio leidykla, 2007. ISBN 9986-830-89-3.</ref><ref>Kęstutis Katalynas. Vilniaus plėtra XIV -XVII a. Vilnius: Diemedis, Lietuvos istorijos institutas, 2006. ISBN 9986-23-127-2.</ref><ref name="A.Jankevičienė">A.Jankevičienė ir kt. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985.</ref> Naujos mūrinės pilies statybos ant Gedimino kalno vyko XIII-XIV a.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> 1326-1327 m. iškirsta medžių pilies bokštams – vartams bei kalno šlaitams sutvirtinti. Pro vartus ėjo naujas kelias. Sienos mūrytos trimis sluoksniais iš akmenų. Tarpai tarp akmenų užkišti plytų ir akmenų nuolaužomis. Lauko riedulius parūpindavo miesto bajorai ir miestiečiai. Pilies rūmai pastatyti pailgo stačiakampio formos, rūmų antrame aukšte buvo erdvi salė. Aplink pilis slėnio apačioje ėmė kurtis miestas.<ref name="Oksana Valionienė">Oksana Valionienė. Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija. (XIII a. vidurys – XIV a. pirmasis ketvirtis). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. ISBN 978-609-8183-56-6.</ref><ref>Rimtautas Gibavičius ir kt. Vilniaus architektūra. Vilnius: Vaga, 1982.</ref><ref>Juzefas Ignacas Kraševskis.Vilnius nuo jo pradžios iki 1750. I tomas. Vilnius: Mintis, 2014. ISBN 978-5-417-01083-5.</ref> Pirmą kartą Aukštutinė pilis paminėta 1323 m. spalio 2 d. Gedimino taikos sutartyje su [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinu]] ir [[Ryga|Rygos]] miestu, kurioje parašyta, jog sutartis sudaryta „mūsų pilyje Vilniuje“.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas">Napoleonas Kitkauskas. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: Mokslas, 1989. ISBN 5-420-00172-1.</ref> 1365 m. rugpjūčio 15 d. kryžiuočių kronikose paminėta, jog jie puolė Vilnių ir pilį, miestas buvo sudegintas, bet pilis išliko.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> [[Jogaila|Jogailos]] valdymo laikais Aukštutinę pilį supo gynybinė siena su aukštais bokštais. 1390 m. kryžiuočių puolimo metu Aukštutinė pilis apgultį atlaikė penkias savaites. Po šių kovų pilis buvo restauruota.<ref name="Vladas Drėma"/> Išsamiai Vilniaus pilis ir mūšius su kryžiuočiais aprašė [[Pomeranija|Pomeranijos]] vyskupijos Ryzenburgo oficiolas Jonas Posilgė 1360-1405 m. kronikoje.<ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> Gynybinė siena jungė pilies bokštus ir kunigaikščių rūmus. Joje buvo iškirstos šaudymo angos. Pilies kalnu mūrinė siena leidosi iki apačios, kur jungėsi prie papėdėje stovėjusio bokšto. Pietinis bokštas stovėjo aukščiausioje Pilies kalno pietinės pusės dalyje prie gynybinės sienos į kiemo pusę. Jis buvo keturių aukštų su arkiniais langais, bokšto apačia kvadratinė. Šiaurinis bokštas buvo iš mūro, mažesnis nei kiti bokštai. Tarp šiaurinio ir vakarinio bokštų buvo 50 metrų atstumas. Panašus atstumas nuo bokštų iki pilies rūmų. Apie bokštų išvaizdą liudija išlikę dailininkų tapybos darbai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1387 m. Lietuvos krikšto metu [[Jogaila]] pirmajam Vilniaus vyskupui [[Andrius Vasila|Andriui Vasilai]] bei [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedrai]] padovanojo vieną mūrinį bei keturis medinius namus Vilniaus pilies mūrų viduje.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1387 m. Vilniui suteikus [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], miesto teritorija suskirstyta į tris dalis: teritoriją, priklausiusią piliai, vyskupui ir miestiečiams. Piliai priklausė upių apjuosta sala, dalis žemių, vandens malūnai.<ref name="A.Jankevičienė"/> 1394 m. Aukštutinė pilis atlaikė trijų savaičių kryžiuočių kariuomenės puolimą.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Mykolas Balinskis">Mykolas Balinskis. Vilniaus miesto istorija.Iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė, iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė. Vilnius: Mintis, 2007. ISBN 978-5-417-00907-5.</ref> iki 1387 metų Aukštutinės pilies teritorijoje vietoj pagonių šventyklos pastatyta [[Vilniaus šv. Martyno bažnyčia|Šv. Martyno bažnyčia]], kuri buvo skirta kitataučiams katalikams, dirbusiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Bažnyčia veikė iki 1500 m., kai jos parapijiečiai persikėlė į ką tik pastatytą [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos bažnyčią]].<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Mykolas Balinskis"/> 1414 m. Aukštutinė pilis paminėta prancūzų diplomato Žilibero de Lanua kelionių dienoraštyje, kuris rašė, jog matė Vilniuje mūrinę, sutvirtintą pilį. Dienoraštyje taip pat paminėtas pilies atšlaimas, kuris leidžiasi nuo aukšto kalno iki apačios. Dienoraštyje parašyta, jog jis apjuostas mūro siena, atšlaime stovi daug medinių namų. Žiliberas de Lanua nurodė, jog pilyje būna kunigaikštis [[Vytautas]].<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/><ref>Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.). Vilnius: Mokslas, 1988.</ref><ref>Architektūros reikalų valdyba prie LTSR Ministrų tarybos. Vilnius. Architektūra iki XX amžiaus pradžios. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955.</ref> [[Vaizdas:Vilnius - map by Braun Hogenberg (middle size) (34065617).jpg|thumb|200 px|left| Georgo Brauno ir Franco Hogenbergo planas, Vilnius 1576 m. Aukštutinė pilis pavaizduota iš pietvakarių pusės, matyti ją juosianti gynybinė siena.]] Aukštutinė pilis degė 1419 m. gaisro metu. Apnaikinta pilis buvo nedelsiant atstatoma. Apie tai minėta [[Daugpilis|Daugpilio]] komtūro laiške [[Livonija|Livonijos]] magistrui.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1500 m. LDK kunigaikštis [[Aleksandras]] į Šv. Martyno bažnyčios pastatą perkėlė pilies arsenalą. Arsenalas sudegė 1530 m. gaisro metu.<ref name="Vladas Drėma"/> Kalno šlaitai nuolat tvirtinti dėl erozijos. XIV a. nuošliaužomis užversti Montvydo rūmai. Kai kurie tyrinėtojai spėja, jog minėti Montvydo rūmai stovėjo Pilies kalno pietinėje papėdėje. XVI a. įvyko didelės kalno nuošliaužos, 1547 m. pavasarį jos sugriovė dalį [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] kunigaikščių rūmų. Dėl to XVI a. antroje pusėje architektas [[Petras Bohemietis]] tvirtino kalno šlaitą. Kalno šlaitas sutvirtintas aukštesne negu 10 metrų siena.<ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="A.Jankevičienė"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> [[File:Pilių panorama.jpg|thumb|200 px|right|Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama iš šiaurės pusės, 1785 m. (dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]])]] 1581 m. [[Civitates orbis terrarum|Brauno ir Hogenbergo]] plane Aukštutinė pilis vaizduojama iš pietvakarių pusės su dvejais bokštais, kuriuos jungia pilį juosianti mūro siena.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> XVI a. Aukštutinės pilies mūrai jau buvo apgriuvę. Tai fiksuota 1613 m. [[Amsterdamas|Amsterdame]] išleistame [[Tomašas Makovskis|Tomašo Makovskio]] brėžinyje. Pilis pavaizduota iš vakarų pusės. Pavaizduoti du keturkampiai pilies bokštai ir ją juosusi gynybinė mūro siena, prijungta prie rūmų, Šv. Martyno bažnyčia rytinėje kalno dalyje. Vakarinis bokštas pavaizduotas dviejų aukštų, su kūgio formos stogu. Pietinis bokštas gerokai aukštesnis.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name=" Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref> XVI a. rytinio pilies kalno pastato rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas. Šiame kalėjime kalinti aukštos kilmės Vilniaus pareigūnai - skolininkai bei asmenys, nuteisti už bajorų ar didikų įžeidimą ar sužeidimą. Pilį prižiūrėjo pilininkas, raktus nuo kalėjimo saugojo raktininkai. Kalėjimas panaikintas 1613 m. Seimo sprendimu po skundų dėl kalinių svaidytų akmenų į Žemutinės pilies rūmų langus.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="A.Jankevičienė"/> ==Aukštutinė pilis XVIII-XIX a. == [[File:Vilenskija zamki. Віленскія замкі (I. Trutnev, 1874).jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus Aukštutinė ir žemutinė pilys ( ([[Ivanas Trutnevas]], 1874 m.)]] XVII a. pradžioje Aukštutinė pilis buvo netekusi gynybinės paskirties, jos mūrai iro.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1633 m. architektą [[Vilhelmas Polis|Vilhelmą Polį]] [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karalius [[Vladislovas Vaza]] apdovanojo už dvidešimties metų Vilniaus pilies pastatų priežiūrą ir tvarkymą.<ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> Aukštutinė pilis kaip gynybinė tvirtovė paskutinį kartą panaudota 1655-1662 m. karo metu. Šio karo metu pilis nukentėjo, kadangi apgultyje buvo laikyta 1,5 metų. Buvo sugriauta Vakarinio bokšto laptinė. Pilis po minėto karo nebuvo remontuota. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu čia buvo įrengti maisto ir ginklų sandėliai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="A.Jankevičienė"/> 1787 m. Aukštutinės pilies architektūrinius brėžinius parengė architektas [[Martynas Knakfusas]]. Norėta Aukštutinę pilį nugriauti, tačiau Knakfusas miesto valdžią įkalbėjo to nedaryti.<ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> Apie 1800 m. dailininkas [[Jonas Rustemas]] nupiešė Pilies kalną iš šiaurės pusės. Vakarinis bokštas pavaizduotas trijų aukštų. Tais pačiais metais bokštą nutapė nežinomas dailininkas. Bokštas taip pat pavaizduotas trijų aukštų. 1808 m. [[Józef Peszka|Juozapas Peška]] pavaizdavo Pilies kalną su pilies griuvėsiais, matomą iš pietų pusės. Kalnas pavaizduotas lygiais šlaitais, vakarinis bokštas be viršutinės kondignacijos.<ref name="Vladas Drėma"/> 1816-1817 m. vadovaujant Vilniaus miesto architektui [[Joseph Poussier|Žozefui Pusjė]], buvo sutvirtintas Pilies kalnas, konservuoti pilies rūmai. Pastatyti įtvirtinimai, išlygintas aikštės paviršius, iškasti berbetai patrankoms, rūsiai - sviediniams ir parakui laikyti. XIX a. trečiame dešimtmetyje nugriautas Aukštutinės pilies Pietinis pilies bokštas ir Šiaurinio bokšto likučiai. Buvo sutvirtintas slenkantis Pilies kalnas. Kai kurie šaltiniai teigia, jog būtent Žozefo Pusjė iniciatyva [[Vilnia|Vilnios]] vaga nukreipta tokia vaga, kokia teka šiuo metu.<ref name="A.Jankevičienė"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Aukštutinė pilis nukentėjo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu. Caras [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus mieste įrengti tvirtovę, kurios centras buvo Pilies kalnas.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> 1834 m. Gedimino bokšte įrengtas sargybos postas.<ref name="Morta Baužienė"/> 1837-1838 m. nugriauti Gedimino bokšto du viršutiniai aukštai ir ant likusio dviaukščio korpuso pastatytas dviejų aukštų šešiakampis telegrafo anstatas. Perdirbtos bokšto angos, dalis užmūryta, kitos sumažintos. Iškirstos aukštos durys į bokštą. Bokšto apatiniuose aukštuose apsigyveno signalininkai. Po kalnu buvo požeminis koridorius su laiptais, išeinantis prie Vilnios.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref>Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref> 1843 m. nuo Pilies kalno nustota leisti saliutus. Vakarinio bokšto mūruose atsirado plyšių, bokštas pasviro į pietus. 1846 m. Gedimino bokštas remontuotas, sustiprintos jo sienos, pamatas, nugriauta pilies vartų arka.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> Optinis telegrafas panaikintas 1854 metais.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> [[File:Marszewski-Wzgórze Giedymina.jpg|thumb|200 px|right|Vilniaus pilių vaizdas iš šiaurės (Jozefas Marševskis, 1861 m.)]] 1878 m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] caras [[Aleksandras II]] patvirtino Vilniaus tvirtovės panaikinimo projektą, pagal kurį buvo nukasti pylimai, grioviai užpilti žemėmis. Panaikinus tvirtovę, duotas leidimas žmonėms lankyti Pilies kalną. 1879 m. Pilies kalnas su Gedimino bokštu pateko į poilsio parko zoną. <ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> XIX a. pabaigoje Vilniaus miesto duma numatė Gedimino pilies bokštą perdirbti į vandentiekio slėgimo bokštą, dėl ko užprotestavo Vilniaus šviesuomenė.<ref name="Vladas Drėma"/> 1895 m. Pilies kalno rytiniame šlaite nutiestas naujas kelias į Aukštutinę pilį. Medžiais apsodinti kalno šlaitai, sutvirtintos Aukštutinės pilies rūmų sienos, apsaugotas Gedimino bokštas. Viršuje pastatyti du paviljonai pienui ir mineraliniam vandeniui pardavinėti. Darbai baigti 1896 m.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> ==Aukštutinė pilis XX a. == [[File:Celebrations of Vilnius return to Lithuania near Gediminas Tower in 1939.jpg|thumb|200 px|left|Vilniaus gražinimo Lietuvai iškilmės šalia Gedimino pilies 1939 m.]] 1901 m. Aukštutinės pilies bokštas buvo išnuomotas kunigaikščiui [[Antanas Tiškevičius|Antanui Tiškevičiui]], kuris jame įrengė kavinę, veikusią iki 1912 metų.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> 1905 m. Aukštutinės pilies rūmų liekanos konservuotos: tvirtinami rytinės sienos pamatai, užtaisyti plyšiai, išlikusios gynybinės sienos viršus padengtas cementu. 1914 m. [[Lvovas|Lvovo]] universiteto profesorius Adolfas Šiška parengė du Aukštutinės pilies vakarinio bokšto restauravimo projektus. Nei vienas projektas nebuvo įgyvendintas.<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė, kurią nuėmė sausio 5 d. miestą užėmusi [[Raudonoji armija|raudonoji armija]]. Antrą kartą trispalvė iškelta 1920 m. rugpjūčio 26 d., Vilnių atkovojus Lietuvos kariuomenei. Trečią kartą trispalvė iškelta 1939 m. rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> 1930 m. nugriautas bokšto antstatas, likę du Gedimino bokšto aukštai uždengti skardos stogu, saugant nuo drėgmės. Pilies kalno konservavimo darbams vadovavo Stanislovas Lorencas ir Stanislovas Narembskis. Buvo sumūrytas trečias bokšto aukštas, virš jo įrengta gelžbetoninė perdanga apžvalgos aikštelei - belvederiui. Atstatyta laiptinė. Išvalytas nuo griūvenų gyvenamųjų rūmų apatinis aukštas. Į bokšto angas įstatyti geležiniai vartai. Tyrinėti mūrai.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="Morta Baužienė"/> 1940 m. birželio mėn. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą, Gedimino pilies bokšte iškelta raudonoji vėliava. Okupavus Vilnių vokiečiams, 1941 m. birželio 23 d. lietuvių sukilėlių dar kartą iškelta trispalvė, kuri nuleista 1944 m. balandžio 6 d., Sovietų sąjungai vėl okupavus Lietuvą. Raudonoji vėliava Gedimino pilies bokšte kabėjo beveik 50 metų. Sovietinė armija [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] pabaigoje smarkiai apgriovė Gedimino bokštą, artilerijos sviediniais buvo apdaužyti bokšto viršutiniai aukštai, išardyta laiptinė, sienose žiojėjo plyšiai.<ref name="Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/><ref name="Morta Baužienė"/> Gedimino pilies bokštas atstatytas 1948-1950 m. Rekonstrukcijos metu konservuotos pilies rūmų sienos, pietinio ir šiaurinio bokštų liekanos.<ref name="Morta Baužienė"/> 1960 m. Gedimino pilyje atidarytas pilies istorijos muziejus (Istorijos ir etnografijos muziejaus filialas).<ref name="Napoleonas Kitkauskas"/> 1988 m. spalio 7 d. Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos tautinė vėliava.<ref name=" Edita Povilaitytė, Birutė Rūta Vitkauskienė"/> 1995 m. suremontuotas Gedimino pilies bokštas, atnaujinta jo ekspozicija, tvarkyti kalno šlaitai.<ref name="Morta Baužienė"/> 2017 m. vasarą Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje atrado [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvių palaikų, tarp jų ir sukilimo vadų [[Zigmantas Sierakauskas|Zigmanto Sierakausko]] bei [[Konstantinas Kalinauskas|Konstantino Kalinausko]] palaikus.<ref>Gedimino kalne galimai aptikti 1863 metų sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017. [http://www.lnm.lt/gedimino-kalne-galimai-aptikti-1863-metu-sukilimo-vado-z-sierakausko-palaikai/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200319165632/http://www.lnm.lt/gedimino-kalne-galimai-aptikti-1863-metu-sukilimo-vado-z-sierakausko-palaikai/ |date=2020-03-19 }}</ref><ref>Violeta Grigaliūnaitė. Ant Gedimino kalno archeologai atkasė dar keturis didvyrių kapus, 2017. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/191569/ant-gedimino-kalno-archeologai-atkase-dar-keturis-didvyriu-kapus]</ref> <ref>Violeta Grigaliūnaitė. 1863 metų sukilėlius ant Gedimino kalno atradę archeologai: prikėlėme didvyrius, 2018. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/1863-metu-sukilelius-ant-gedimino-kalno-atrade-archeologai-prikeleme-didvyrius-56-958514?copied]</ref><ref>Arūnas Dumalakas. Ant Gedimino kalno atkasė 11 kapaviečių: sukilėliai nukankinti itin žiauriai, 2018.[https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2018/03/25/news/ant-gedimino-kalno-atkase-11-kapavieciu-sukileliai-nukankinti-itin-ziauriai-5391611/]</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos pilys]] [[Kategorija:Vilniaus istorija]] [[Kategorija:Vilniaus statiniai]] j5omekmayvrbxpg12sop1hi5ycc77sn Szentlőrinci SE 0 579133 7845969 7810278 2026-05-27T15:25:08Z Makenzis 46558 7845969 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Szentlőrinci SE | image = [[Vaizdas:Szentlőrinci SE.png|150px]] | fullname = Szentlőrinci Sportegyesület | founded = 1912 m. | ground = Szentlőrinci sportpálya stadionas, [[Sentlerincas]] | capacity = 1 020 | chairman = | manager = | league = NBII (Antra lyga) | season = 2025–2026 | position = 14 vieta, NB II | pattern_b1 = _macronsceptrum22rb | pattern_la1 = _macronsceptrum22rb | pattern_ra1 = _macronsceptrum22rb | leftarm1 = FF0000 | body1 = FF0000 | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 |pattern_la2 = _macronthemiseco23wr |pattern_b2 = _macronthemiseco23wr |pattern_ra2 = _macronthemiseco23wr |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FF0000 |pattern_la3 = _macronthemiseco23bw |pattern_b3 = _macronthemiseco23bw |pattern_ra3 = _macronthemiseco23bw |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Szentlőrinci Sportegyesület''' ({{hu|Szentlőrinci Sportegyesület}}) arba trumpai '''Szentlőrinci SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sentlerincas|Sentlerinco]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1912 m., kai buvo įkurtas Szentlőrinci Vasutas SE. 2019–2020 m. sezone buvo antri Trečiame divizione (Rytų zonoje) ir pateko į Antrą divizioną. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje lygoje. Liko septynioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> Pirmosios baigėsi be įvarčių, nulinėmis lygiosiomis. Atsakomosiose rezultatu 2-1 nugalėjo varžovai, kurie ir pateko į Antrą lygą. == Pasiekimai == * '''Trečiasis divizionas (NBIII)''', Centras : Nugalėtojai: 2005–2006, 2007–2008, 2008–2009, 2018–2019 m. == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2017–2018|III (Centras)|7|}} {{fs2|HUN|2018–2019|III (Centras)|1|}} {{fs2|HUN|2019–2020|III (Centras)|2|}} {{fs2|HUN|2020–2021|II|16|}} {{fs2|HUN|2021–2022|II|16|1/32 f.}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|17|III etapas}} {{fs2|HUN|2023–2024|III (Centras)|1|}} {{fs2|HUN|2024–2025|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Szentlőrinci SE''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''Szentlőrinci SE''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Szentlőrinci SE.png|150px]]'''Szentlőrinci SE''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Szentlőrinci SE.png|150px]]'''Szentlőrinci SE''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _macronkelt1718rb |pattern_b = _macronkelt1718rb |pattern_ra = _macronkelt1718rb |pattern_sh = _longford18h |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _wydad17t |pattern_b = _wydad17t |pattern_ra = _wydad17t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _platanias1617a |pattern_b = _platanias1617a |pattern_ra = _platanias1617a |pattern_sh = _platanias1617a |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronsceptrum22rb |pattern_b = _macronsceptrum22rb |pattern_ra = _macronsceptrum22rb |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23wr |pattern_b = _macronthemiseco23wr |pattern_ra = _macronthemiseco23wr |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _macronthemiseco23bw |pattern_b = _macronthemiseco23bw |pattern_ra = _macronthemiseco23bw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Stadionas == Namų rungtynes Trečioje lygoje žaidė „Szentlőrinci sportpálya“ stadione, talpinančiame 1 020 žiūrovų,<ref>https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/566</ref><ref>https://www.transfermarkt.com/szentl%C5%91rinc-se/stadion/verein/30624</ref> tačiau Antroje lygoje rungtyniavo licencijuotame [[Kozármislenyi stadionas|Kozármislenyi miesto stadione]], talpinančiame 2 500 žiūrovų. == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.szentlorincse.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/szentlorincse/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/szentlorinc-se/8nTZJCAg/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/szentl%C5%91rinc-se/startseite/verein/30624 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/szentlorinc-se/22205/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Szentlőrinci SE]] rcxiirtzfeze16ng74ix3gvn8icq9jl Natalija Arlauskaitė 0 583696 7845829 7795428 2026-05-27T12:08:11Z Sadfox 47105 7845829 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Natalija Arlauskaitė.jpg|miniatiūra|Natalija Arlauskaitė]] '''Natalija Arlauskaitė''' (g. ? m.) – Lietuvos vizualumo ir kino tyrinėtoja, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] [[profesorė]]. == Biografija == 1999 m. kovo 3 d. VU apgynė [[Filologija|filologijos]] [[Disertacija|disertaciją]] „Velimiro Chlebnikovo tekstų semantinės erdvės struktūra“.<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=A&sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150105010420/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=A&sritis=H |date=2015-01-05 }}</ref> 1998 - 2001 m. vadovavo Atviros visuomenės kolegijai (direktorė, įstaigos steigėjas - [[Atviros Lietuvos Fondas|Atviros Lietuvos fondas]]). 1999 - 2007 m. dirbo VU [[Filologija|Filologijos fakulteto]] Rusų filologijos katedroje lektore, vėliau docente. 2001 - 2003 - VU Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorė (projektų vadovė). 2007 - 2012 m - VU Lyčių studijų centro docentė. 2010 m. pradėjo dirbti VU TSPMI.<ref name=":0">https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/natalija-arlauskaite/</ref> Stažavosi ir vykdė tyrimus [[Niujorko universitetas|Niujorko]], Konstancos, [[Oksfordo universitetas|Oksfordo]], [[Jogailos universitetas|Krokuvos Jogailos]], Tbilisio valstybiniame universitetuose, [[Edinburgo universitetas|Edinburgo universiteto Priešakinių humanitarinių tyrimų institute]], [[Rusų muziejus|Rusų muziejuje]].<ref name=":0" /> Akademiniai interesai tarpdisciplininiai, jungiantys kino ir vizualumo teorijas; kritinę teoriją ir lyčių studijas; istorinės atminties ir sovietmečio vizualumo politikos tyrimus; Rusijos studijas ir propagandos analizę. Doktorantūros studijų pakopoje bendradarbiauja su [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus Dailės akademija]]<ref>Natalija Arlauskaitė, Vilniaus dailės akademija, https://www.vda.lt/lt/doktorantura/menotyros-dirbtuviu-ciklas/natalija-arlauskaite-</ref> ir [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]<ref>https://lmta.lt/en/doktoranturos-studijos/meno-doktorantura/teatro-ir-kino-krypties-meno-doktorantura/doktorantu-vadovai/</ref>. == Visuomeninė veikla == * 2016-2024 - viena iš Nacionalinės emancipacijos dienos sumanytojų ir rengėjų<ref>https://emancipacija.lt/</ref>. * Bendradarbiavimas su [[Kino festivalis|kino festivaliais]], visuomeninėmis organizacijomis, užsiimančiomis kino edukacija, platinimu, švietimu.<ref name=":0" /> * Diskusijos ir interviu įvairiomis temomis: lyčių lygybė, žodžio laisvė, nuotolinės studijos.<ref>https://manoteises.lt/zyma/natalija-arlauskaite/</ref> == Įvertinimai == * 2020 m. VU [[Sąrašas:Vilniaus universiteto rektoriai|rektoriaus]] premija už mokslą.<ref>[https://www.facebook.com/TSPMI/posts/4109634429053533?comment_id=4109782125705430/ VU TPSMI (2020) Facebook skelbimas]</ref> * 2020 m. knygos meno konkurso pagrindinis apdovanojimas paskirtas Agnei Dautartaitei-Krutulei už Natalijos Arlauskaitės knygos "Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine" dizainą<ref>https://www.vu.lt/naujienlaiskis/graziausia-2020-uju-metu-knyga-vilniaus-universiteto-leidykloje-isleista-prof-natalijos-arlauskaites-knyga-nuozmi-taika-zlugusiu-rezimu-fotografija-dokumentiniame-kine</ref>. * 2020 m. gauta [[Skirmantas Valiulis|Skirmanto Valiulio]] premija ([[Lietuvos fotomenininkų sąjunga]]). Premija skiriama fotografijos meno teoretikams ir kritikams. Suteikta už tarpdisciplininę studiją „Nuožmi taika. Žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“.<ref>[https://www.photography.lt/lt/naujienos/skelbiami-lietuvos-fotomenininku-v4ez.html?fbclid=IwAR3gnLMKCkR5SDDM-vYUPpp0taadI-LwITmgzsSI_Wgw-rYrjHv1KB6YYs8/ Lietuvos fotomenininkų sąjunga (2020). SKELBIAMI LIETUVOS FOTOMENININKŲ SĄJUNGOS PREMIJŲ LAUREATAI. photography.lt]</ref> * 2022 m. Metų knygos nominacija už „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (sud. kartu su Lina Kaminskaite, Lapas, 2021)<ref>https://lla.lt/lt/knygu-katalogas/metu-knygos-rinkimai/metu-knygos-rinkimai-2021/publicistika-ir-dokumentika/item/277-natalija-arlauskaite-lina-kaminskaite-fokuse-moterys-lietuvos-kine?iccaldate=2025-7-1{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. == Bibliografija == ===Knygos=== * {{Cite book|title=Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai|last2=Anušauskaitė|first2=Miglė|last1=Arlauskaitė|first1=Natalija|publisher=Lapas|isbn=978-609-8198-59-1|date=2023|location=Vilnius}} * {{Cite book|title=Fokuse: moterys Lietuvos kine|editor-last1=Arlauskaitė|editor-first1=Natalija|editor-last2=Kaminskaitė|editor-first2=Lina|publisher=Lapas|isbn=978-609-8198-37-9|date=2021|location=Vilnius}} * {{Cite book|title=Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine|last=Arlauskaitė|first=Natalija|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|isbn=978-609-07-0421-9|date=2020|location=Vilnius}} * {{Cite book|title=Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos|last=Arlauskaitė|first=Natalija|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|isbn=9786094593994|date=2014|location=Vilnius}} * {{Cite book|title=Trumpas feministinės kino teorijos žinynas|last=Arlauskaitė|first=Natalija|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|isbn=978-9955-33-529-0|date=2010|location=Vilnius}} * {{Cite book|title= Анализ герметичного текста. Возможности пространственного моделирования смысла текстов: Велимир Хлебников|last1=Arlauskaitė|first1=Natalija|publisher= Vilniaus universiteto leidykla |isbn=9986-19-742-2|date=2005|location=Vilnius}} ===Vertimai=== * {{Cite book|title=Revoliucijos veidas moteriškas: Baltarusijos atvejis|last=Šparaga|first=Olga|publisher=Lapas|isbn=978-609-8198-58-4|date=2022|location=Vilnius|translator-last=Arlauskaitė|translator-first=Natalija}} * {{Cite book|title=Montažas, II tomas, [serija „Kino raštai“]|last=Eizenštein|first=Sergej|publisher=Mintis|isbn=9785417011252|date=2022|location=Vilnius|translator-last=Arlauskaitė|translator-first=Natalija}} * {{Cite book|title=Montažas, I tomas, [serija „Kino raštai“]|last=Eizenštein|first=Sergej|publisher=Mintis|isbn=978-5-417-01101-6|date=2016|location=Vilnius|translator-last=Arlauskaitė|translator-first=Natalija}} * {{Cite book|title=Stasys Šalkauskis, Raštai, IX, [Iš Lietuvos filosofijos palikimo]|chapter=Didysis karas ir Lietuvos atgimimas / ''Broliai Karamazovai'' kaip geniali žmonijos dvasios epopėja / Karas ir kultūra / K.Hachui / Karlui Alfonsovičiui|last=Šalkauskis|first=Stasys|publisher=Mintis|isbn=978-5-417-01036-1|date=2012|location=Vilnius|pages=9-151, 174-189, 190-191, 289-292, 306|translator-last=Arlauskaitė|translator-first=Natalija}} * {{Cite book|title=Kalba—kūnas—įvykis: kinas ir prasmės paieškos|last=Jampolskis|first=Michailas|publisher=Mintis|isbn=978-5-417-01034-7|date=2011|location=Vilnius|translator-last=Arlauskaitė|translator-first=Natalija}} == Atsiliepimai == Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas monografiją "Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine” apibūdino:<blockquote>"Ši revizija iš naujo analizuoja vizualias žmonių patirtis, tai, ką nuotraukose bandė užfiksuoti režimai, pateikiant tuos vaizdinius naujuose kontekstuose. Persiklojantys pasakojimai, kontekstai, tai, kaip jie dera tarpusavyje, tai, kaip praeities formos gali būti nagrinėjamos dabartyje, kokios jungtys išnaudojamos šiuolaikiniuose pasakojimuose – autorė nagrinėja tai pasitelkdama tiek lietuviškus, tiek užsienio pavyzdžius. Ir tai svarbu ne tik siekiant suprasti, kaip mes matome tas išraiškos formas dabar, bet ir galvojant, kaip galime į buvusių režimų ženklus pažvelgti ateityje, kokiuose kontekstuose juos pristatyti."<ref>[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/top-12-negroziniu-knygu-menas-istorija-slaptosios-tarnybos-ir-visatos-paslaptys-968/ Ožalas, A.(2020). TOP 12 negrožinių knygų: menas, istorija, slaptosios tarnybos ir Visatos paslaptys. 15min.lt]</ref></blockquote>Poetė, knygų apžvalgininkė [[Aušra Kaziliūnaitė]] monografijos "Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos" recenzijoje teigia: <blockquote>“Reikia pastebėti, kad jie analizuojami su dideliu užsidegimu, skrupulingai, detaliai ir įdomiai. Gausu faktinės medžiagos, kūrybingai ir originaliai narstomos net smulkiausios detalės. Daug nuorodų į platesnius kontekstus ir taiklių pastebėjimų. Mokslinė teksto stilistika netampa perdėm „sausa“, apskritai dėl puikiai įvaldyto rašymo stiliaus knygą tiesiog malonu skaityti […].<ref>[https://www.letmekoo.lt/tekstai/ausra-kaziliunaite-recenzija-kaip-sakinys-vienam-sakiniui-arba-viktoras-frankesteinas-ne-tik-filmo-personazas-bet-ir-kino-ziurovas/ Kaziliūnaitė, A.(2015). Recenzija kaip sakinys vienam sakiniui, arba „Viktoras Frankenšteinas - ne tik Filmo personažas, bet ir kino žiūrovas.“. letmekoo.lt]</ref></blockquote> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Arlauskaitė, Natalija}} [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] e2qs9thxee0vaah3rhm7cvldk8lsrfy Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 0 587716 7846147 7840772 2026-05-28T07:16:24Z Bitės Biblioteka 152018 /* Nuorodos */ 7846147 wikitext text/x-wiki {{coord|55|43|42.5|N|24|21|36.8|E|type:landmark|display=title}} {{Infobox biblioteka | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logotipas = [[Vaizdas:Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, logo.svg|160px]]<br>[[Vaizdas:G._Bitės-Petkevičaitės_biblioteka_Panevėžyje.jpg |250px]] | įkurta = 1921 m. gruodžio 1 d. | vieta = [[Panevėžys]], [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos g.]] 14 | lankytojai = 7 414 (registruoti vartotojai, 2025 m.)<ref name=LNB/> | bibliotekos_fondas = 440 336 fiz. vnt. (2025 m.)<ref name=LNB>[https://ltdata.maps.arcgis.com/apps/dashboards/54156dd465334fbbbc3c0a27dd8808fa Lietuvos bibliotekų įvestų statistinių rodiklių peržiūra]. Lietuvos nacionalinė biblioteka (nuoroda tikrinta 2026-03-27).</ref> | darbuotojai = | vadovo_titulas = Direktorė |vadovas = Greta Kėvelaitienė | interneto_svetainė = [https://www.pavb.lt www.pavb.lt] }} '''Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka''' – pagrindinė didžiausią universalų fondą [[Lietuva|Lietuvos]] Šiaurės rytų regione sukaupusi, įvairią kultūrinę veiklą plėtojanti [[biblioteka]]. [[Apskritis|Apskrities]] biblioteka yra [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|LR Kultūros ministerijos]] nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų – [[Panevėžio apskritis|Panevėžio]] ir [[Utenos apskritis|Utenos apskričių]] viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) – veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Įstaiga pavadinta garsios XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių [[Rašytojas|rašytojos]], visuomenės veikėjos, [[Pedagogas|pedagogės]] [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|Gabrielės Petkevičaitės-Bitės]] vardu.<ref name=":2">[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/veikla/vizija-misija-vertybes/ ''Vizija, misija, vertybės.''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> == Bibliotekos pastatas == Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra žinoma dėl savo išskirtinės architektūros. Po rekonstrukcijos bibliotekos kompleksą sudarantys senieji pastatai ir naujieji priestatai sujungti taip, kad derėtų skirtingos – istorinės ir naujos – architektūros išraiškos. [[2006 m.|2006]] m. architektas [[Saulius Juškys]] apdovanotas [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija]] už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000128712/siuolaikines-architekturos-ir-istorines-aplinkos-derme-premija-apdovanoto-sauliaus-juskio-rekonstruota-biblioteka-isrinkta-pacia-graziausia?jwsource=cl ''Šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermė – premija apdovanoto Sauliaus Juškio rekonstruota biblioteka išrinkta pačia gražiausia.''] LRT.lt (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> Bibliotekos ansamblį sudaro sujungti Respublikos g. 14 ir 16 namai bei priestatai. Dominuoja klasicistinis [[XX a.]] pradžios pastatas Respublikos g. 14, pasižymintis taisyklingomis monumentaliomis formomis ir puošniu dekoru. Jis baigtas statyti apie [[1920 m.|1920]] m. kaip visuomeninės paskirties objektas, projektuotas Panevėžio savitarpio kredito draugijai. XX a. pradžioje šis pastatas rekonstruotas ir įgavo dabartinę išvaizdą. Šalia, iš A. Kisino gatvės pusės, šliejasi naujas keturaukštis korpusas, atliekantis fono vaidmenį.[[Vaizdas:G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Atrijaus terasa.jpg|miniatiūra|290x290px|Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interjeras]] Respublikos g. 16 pastatas – vietinės reikšmės istorijos paminklas, įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą]]. Jis pastatytas [[1880 m.|1880]] m. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji [[Panevėžys|Panevėžyje]] ir šiame Lietuvos regione [[Panevėžio spaustuvė|Naftalio Feigenzono spaustuvė]] bei knygynas.<ref>[https://pastataikalba.lt/panevezys/pastatas/g-petkevicaites-bites-viesoji-biblioteka/ ''Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka''.] Pastatai kalba (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> [[1940 m.|1940]] m. pastatas, kuriame tuo metu veikė Morducho Koto spaustuvė, sovietinės valdžios nacionalizuotas.<ref name=":1">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/naftalio-feigenzono-spaustuves-pastatas/ ''Naftalio Feigenzono spaustuvės pastatas''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2025-09-24).</ref> Sovietmečiu patalpos priklausė [[Sovietinė armija|Sovietinės Armijos]] karinės įgulos Karininkų namams. [[1992 m.|1992]] m. [[Lietuvos vyriausybė|LR Vyriausybės]] potvarkiu pastatas perduotas Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. [[2003 m.|2003]]–2006 m. rekonstruotas ir tapo bibliotekos pastatų komplekso dalimi.<ref name=":1" /> == Istorija == === Biblioteka 1921–1939 m. === [[1919 m.|1919]] m. [[gruodžio 20]] d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sprendimu Centralinis valstybės knygynas [[Kaunas|Kaune]] pradėjo savo veiklą. [[1921 m.|1921]] m. [[gruodžio 1]] d. Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji biblioteka – Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą Centralinio valstybės knygyno skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta [[Elžbieta Jodinskaitė]]. 1922 m. rugsėjo 1 d. Biblioteka, tuomet vadinta knygynu, skaitytojams duris atvėrė Šeduvos g. (dabar – Vasario 16-osios g. 20). Iš namo savininko Aleksejaus Malinino nuomoti 3 kambariai. Pradinį fondą sudarė 1 397 [[Knyga|knygos]]. 1923 m. balandžio 12 d. LR Švietimo ministerijos atlikto bibliotekos patikrinimo metu biblioteka turėjo 1 783 knygas, visus Lietuvoje leidžiamus [[laikraštis|laikraščius]] ir [[Žurnalas|žurnalus]], keletą pavadinimų laikraščių iš [[Vokietijos geografija|Vokietijos]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]. Patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“. 1925 m. iš namo savininko Malinino bibliotekai pradėtas nuomoti visas namas. Patalpas sudarė erdvi salė skaityklai, keletas kambarių bibliotekos fondui ir butas sargui. 1930 m. biblioteka persikėlė į patalpas Respublikos g. skersgatvyje, o 1932 m. – į Savitarpio paskolos draugijos pastatą Respublikos g. 16. 1936 m. rugsėjo 1 d., priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Centralinis valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis. Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka tapo pavaldi LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui. 1937 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 11 892 knygų fondą, 1 214 registruotų skaitytojų.<ref>[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/biblioteka-nepriklausomoje-lietuvos-respublikoje-1922-1939/ ''Biblioteka nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1922–1939).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> === Biblioteka okupacijų metais (1940–1989 m.) === 1940 m. biblioteka buvo sukaupusi apie 16 000 vienetų spaudinių. 1941 m. birželio 27 d. Panevėžį okupavo [[Hitlerinė Vokietija|hitlerinės Vokietijos]] kariuomenė ir bibliotekos darbas laikinai buvo nutrauktas. Bibliotekos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė. 1941 m. biblioteka įsikūrė Birutės g. Nr. 2. Į biblioteką sugrįžo E. Jodinskaitė. Gelbstint knygas nuo vokiečių okupacinės valdžios instrukcijų išimti iš fondų sovietinę ir visą rusų originalią bei verstinę [[Literatūra|literatūrą]], [[enciklopedija|enciklopedijos]], [[Žodynas|žodynai]], [[rusų literatūra|rusų literatūros]] klasika ir kitos vertingos knygos išvežtos ir paslėptos [[Karsakiškis|Karsakiškyje]] (Panevėžio r.). 1948 m. biblioteka persikėlė į naujai suremontuotus kultūros namus Respublikos g. 37. [[1949 m.|1949]] m. iš bibliotekos atskyrus vaikų fondą, įkurta Vaikų biblioteka (Respublikos g. 37). [[1951 m.|1951]] m. pagal [[SSRS]] bibliotekų sistemos modelį Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. Bibliotekoje dirbo 4 darbuotojai. 1959 m. mieste įsteigta Muzikos literatūros biblioteka (Respublikos g. 21). [[1962 m.|1962]] m. gruodžio 1 d. prie miesto masinės bibliotekos prijungta Panevėžio muzikos literatūros biblioteka. [[1964 m.|1964]] m. miesto masinė biblioteka tapo metodiniu centru kitoms miesto bibliotekoms. [[1969 m.|1969]] m. liepos 1 d. [[Lietuvos TSR|LSSR]] Kultūros ministro įsakymu Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka, penktoji tokios paskirties biblioteka Lietuvoje, finansuojama iš respublikinio biudžeto. Pradėta komplektuoti ne tik grožinė ir populiarioji, bet ir mokslinė literatūra. Bibliotekoje – 5 skyriai su 16 darbuotojų. 1969 m. rugsėjo 1 d. gautas direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams etatas. 1969 m. biblioteka įsigijo autobiblioteką GAZ-51 „Kubanj” ir dauginimo-kopijavimo aparatą „ERA-M“. Biblioteka įsigijo mokytojo, kalbininko [[Leonas Kuodys|Leono Kuodžio]] tarpukariu sukauptą asmeninę biblioteką. 1970 m. kovo 1 d. LSSR kultūros ministro įsakymu Bibliotekoje įvesta 16 naujų etatų. Pradėjo funkcionuoti pagrindiniai sistemos skyriai: Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Informacijos-bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir Muzikos. 1970 m. lapkričio 4 d. darbą pradėjo bibliotekos profsąjungos grupė (pirmininkė Danutė Galinauskaitė). 1970 metais biblioteka tapo vietinio biudžeto išlaikoma įstaiga. 1971 m. įkurta Knygų saugykla, nuo 1973 m. kartu su mainų rezerviniu fondu pavadinta Knygų fondo saugojimo skyriumi. 1978 m. Lietuvos Respublikinės [[Profesinių sąjungų centras|Profesinių Sąjungų]] Tarybos sekretoriato ir LSSR kultūros ministerijos Kolegijos 1978 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl tarpžinybinės masinių ir profsąjungų bibliotekų centralizacijos eksperimento Panevėžio mieste” buvo sukurta bendra valstybinių ir profsąjungų bibliotekų centralizuota sistema. Prie Viešosios bibliotekos prijungtos 9 profsąjungų bibliotekos. Pradėtas gauti [[Panevėžio spaustuvė|Panevėžio spaustuvės]] leidinių privalomasis egzempliorius. 1980 m. biblioteka persikėlė į suremontuotas patalpas Respublikos g. 37. [[1989 m.|1989]] m. [[rugsėjo 21]] d. Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 09 21 įsakymu Nr.386 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.<ref>[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/biblioteka-okupaciju-metais-1940-1989/ ''Biblioteka okupacijų metais (1940–1989).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> === Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990–2024 m.) === [[1990 m.|1990]] m. [[sausio 1]] d. Panevėžio miesto LDT VK 1989 10 30 nutarimu ir Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 11 16 įsakymu Nr.435 „Dėl Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos perdavimo į Respublikos pavaldumą” nuo 1990 01 01 Biblioteka iš vietinio pavaldumo perėjo į respublikinį ir tapo pavaldi [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros ministerijai]]. 1990 m. rugsėjo 26 d. įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skyrius. 1992 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 432 bibliotekai perduotas pastatas Respublikos g. 14. 1992 m. biblioteka įsigijo pirmąjį [[Kompiuteris|kompiuterį]]. [[1995 m.|1995]] m. [[rugpjūčio 2]] d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. 244 „Dėl apskričių ir savivaldybių bibliotekų“ biblioteka tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. 1995 m. rugsėjo 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas suteikė bibliotekai pagrindinės viešo naudojimo kultūros, švietimo ir informacijos įstaigos Panevėžio apskrityje statusą. 2001 m. gruodžio 4 d. biblioteka tapo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos nare. 2001 m. bibliotekoje įkurtos pirmosios interneto skaityklos, pradėtos teikti elektroninės paslaugos: internetas, prenumeruojamos duomenų bazės (EBSCO, [[LITLEX]], Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė), darbas su [[Microsoft Office]] programomis, informacijos spausdinimas, įrašymas į CD ir kt. [[2003 m.|2003]] m. [[birželio 20]] d. bibliotekos svetainėje pradėjo veikti internetinė bibliotekos elektroninio katalogo versija. 2003 m. lapkričio 1 d. bibliotekoje pradėti išdavinėti [[LIBIS]] skaitytojo pažymėjimai (magnetinės kortelės). 2003 m. lapkričio 14 d. LR Vyriausybės dienos Panevėžyje metu ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas dalyvavo naujo bibliotekos pastato kertinio akmens dėjimo iškilmėse – įmūryta plieninė kapsulė su bibliotekos rekonstrukcijos ir priestato statybos pradžią tvirtinančiu raštu. 2005 m. rugpjūčio 23 d. išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams. 2006 m. spalio 5 d. atidaryti nauji bibliotekos rūmai (Respublikos g. 14). 2007 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija iš LR kultūros ministerijos perėmė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos steigėjo funkcijas. 2007 m. lapkričio 6 d. biblioteka, realizuodama Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymą paskatinti jauną gabų prozininką, įsteigė [[Kazimiero Barėno premija|Kazimiero Barėno literatūrinę premiją.]] 2007 m. gruodžio 27 d. rašytojo [[Kazimieras Barėnas|Kazimiero Barėno]] archyvas iškilmingai perduotas Lietuvai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. [[Vaizdas:G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius.jpg|miniatiūra|270x270px|Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius]] 2010 m. liepos 1 d. panaikinus Panevėžio apskrities viršininko administraciją, bibliotekos steigėjo teisės perduotos LR kultūros ministerijai. 2017 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka inicijavo Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominaciją „Ad astra“ už pasiekimus bibliotekų srityje.<ref name=":0">[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/bibliotekos-veikla-lietuvai-atkurus-nepriklausomybe-nuo-1990-m-iki-siu-dienu/ ''Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (nuo 1990 m. iki šių dienų).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> 2024 m. balandžio 9 d. po rekonstrukcijos duris atvėrė atnaujintas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius (Aukštaičių g. 4C–2).<ref>[https://www.pavb.lt/2024/04/duris-biciuliams-bites-biblioteka-atvere-ir-aukstaiciu-gatveje/ ''Duris bičiuliams Bitės biblioteka atvėrė ir Aukštaičių gatvėje.''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2025-01-28).</ref> == Pavadinimų kaita == * 1921 12 01 – 1936 m. – Centralinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius * 1936 09 01 – 1951 m. – Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka * 1951–1969 m. – Panevėžio miesto masinė biblioteka Nr. 1 * 1969–1989 09 20 – Panevėžio viešoji biblioteka * 1989 09 21 – 1995 m. – Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka * Nuo 1995 m. – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka == Bibliotekos vadovai == {{div col|2}} * 1921–1941 m. Elžbieta Jodinskaitė (sovietų atleista) * 1941–1941 m. Leonora Bugytė (dirbo kelis mėnesius iki karo) * 1941–1944 m. Antanas Biliūnas * 1944–1947 m. Elžbieta Jodinskaitė * 1948–1949 m. Monika Marmokaitė * 1949–1977 m. Kotryna Dičkienė * 1977–1991 m. Vanda Paškauskienė * 1991–1992 m. Raimondas Voiška * 1992–1993 m. Giedrimundas Gabrėnas * 1993–1996 m. Raimundas Klimavičius * 1997–2019 m. Rima Maselytė * 2019–2024 m. Jurgita Bugailiškienė * nuo 2024 m. sausio 3 d. Greta Kėvelaitienė {{div col end}} == Juozo Miltinio memorialinis butas == [[Vaizdas:Juozo Miltinio palikimo studijų centro ekspozicijų erdvė.jpg|miniatiūra|270x270px|Juozo Miltinio memorialinio buto ekspozicijų erdvė]] 1996 m. rugsėjo 3 d. pradėjo veikti Juozo Miltinio palikimo studijų centras (Algirdo g. 54-19), tiriantis ir saugantis [[Juozo Miltinio dramos teatras|Panevėžio dramos teatro]] režisieriaus [[Juozas Miltinis|Juozo Miltinio]] testamentinį palikimą. Tai asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. 2006 m. J. Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į [[UNESCO]] programos [[Pasaulio atmintis|„Pasaulio atmintis“]] Lietuvos nacionalinį registrą. Šiame centre taip pat saugomas aktoriaus, teatro metraštininko [[Kazys Vitkus|Kazimiero Vitkaus]] Panevėžio dramos teatro archyvas.<ref>''[https://www.pavb.lt/paslaugos/lankytojams/erdves-lankytojams/juozo-miltinio-memorialinis-butas/ Juozo Miltinio memorialinis butas.]'' Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2024-03-01).</ref> Nuo 2022 m. autentiška J. Miltinio namų erdvė vadinama [[Juozo Miltinio memorialinis butas|Juozo Miltinio memorialiniu butu]]. == Juozo Urbšio tėviškės sodyba == [[Vaizdas:Juozo Urbšio tėviškės sodyba.jpg|miniatiūra|270x270px|Juozo Urbšio tėviškės sodyba]] 2008 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo perduoti [[Juozas Urbšys|Juozo Urbšio]], nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo, tėviškės sodybos nuosavybės dokumentai. Juozo Urbšio sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas [[Povilas Urbšys]] jam priklausiusios sodybos dokumentus įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojui Edmundui Breivei. 2009 m. kovo 16 d. Zaosės vienkiemyje ([[Čiūrai|Čiūrų k.]], Panevėžio r.), kur 1906–1915 m. gyveno J. Urbšys, pradėjo veikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.<ref name=":0" /> == Panevėžio regiono bibliotekos == Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji yra Panevėžio regiono bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras.<ref name=":2" /> Panevėžio apskrities bibliotekos: * [[Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka]] * [[Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka]] * [[Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka]] * [[Rokiškio viešoji biblioteka|Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka]] Utenos apskrities bibliotekos: * [[Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka]] * [[Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka]] * [[Visagino viešoji biblioteka]] * [[Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka]]<ref>[https://www.pavb.lt/regionas/apie-panevezio-regiona/panevezio-ir-utenos-apskriciu-savivaldybiu-viesosios-bibliotekos/ ''Panevėžio regiono savivaldybių viešosios bibliotekos''.] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.pavb.lt/ Bibliotekos svetainė] * [https://www.pavb.lt/audiogidas/pradzia/ Audiogidas „Pažink biblioteką!“] * [https://www.youtube.com/watch?v=CDsL5HUTZ0c Ekskursija po PAVB vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrių] * [https://www.pavb.lt/lengvai-suprantama-kalba/ Apie biblioteką lengvai suprantama kalba] * [https://www.pavb.lt/informacija-lietuviu-gestu-kalba/ Apie biblioteką gestų kalba] [[Kategorija:Lietuvos apskričių bibliotekos]] pg9zmllhedtpze1yvysysbu559sz7pr 7846197 7846147 2026-05-28T11:28:13Z Bitės Biblioteka 152018 7846197 wikitext text/x-wiki {{coord|55|43|42.5|N|24|21|36.8|E|type:landmark|display=title}} {{Infobox biblioteka | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logotipas = [[Vaizdas:Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, logo.svg|160px]]<br>[[Vaizdas:G._Bitės-Petkevičaitės_biblioteka_Panevėžyje.jpg |250px]] | įkurta = 1921 m. gruodžio 1 d. | vieta = [[Panevėžys]], [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos g.]] 14 | lankytojai = 7 414 (registruoti vartotojai, 2025 m.)<ref name=LNB/> | bibliotekos_fondas = 440 336 fiz. vnt. (2025 m.)<ref name=LNB>[https://ltdata.maps.arcgis.com/apps/dashboards/54156dd465334fbbbc3c0a27dd8808fa Lietuvos bibliotekų įvestų statistinių rodiklių peržiūra]. Lietuvos nacionalinė biblioteka (nuoroda tikrinta 2026-03-27).</ref> | darbuotojai = | vadovo_titulas = Direktorė |vadovas = Greta Kėvelaitienė | interneto_svetainė = [https://www.pavb.lt www.pavb.lt] }} '''Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka''' – pagrindinė didžiausią universalų fondą [[Lietuva|Lietuvos]] Šiaurės rytų regione sukaupusi, įvairią kultūrinę veiklą plėtojanti [[biblioteka]]. [[Apskritis|Apskrities]] biblioteka yra [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|LR Kultūros ministerijos]] nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų – [[Panevėžio apskritis|Panevėžio]] ir [[Utenos apskritis|Utenos apskričių]] viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) – veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Įstaiga pavadinta garsios XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių [[Rašytojas|rašytojos]], visuomenės veikėjos, [[Pedagogas|pedagogės]] [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė|Gabrielės Petkevičaitės-Bitės]] vardu.<ref name=":2">[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/veikla/vizija-misija-vertybes/ ''Vizija, misija, vertybės.''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> == Bibliotekos pastatas == Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra žinoma dėl savo išskirtinės architektūros. Po rekonstrukcijos bibliotekos kompleksą sudarantys senieji pastatai ir naujieji priestatai sujungti taip, kad derėtų skirtingos – istorinės ir naujos – architektūros išraiškos. [[2006 m.|2006]] m. architektas [[Saulius Juškys]] apdovanotas [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija]] už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000128712/siuolaikines-architekturos-ir-istorines-aplinkos-derme-premija-apdovanoto-sauliaus-juskio-rekonstruota-biblioteka-isrinkta-pacia-graziausia?jwsource=cl ''Šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermė – premija apdovanoto Sauliaus Juškio rekonstruota biblioteka išrinkta pačia gražiausia.''] LRT.lt (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> Bibliotekos ansamblį sudaro sujungti Respublikos g. 14 ir 16 namai bei priestatai. Dominuoja klasicistinis [[XX a.]] pradžios pastatas Respublikos g. 14, pasižymintis taisyklingomis monumentaliomis formomis ir puošniu dekoru. Jis baigtas statyti apie [[1920 m.|1920]] m. kaip visuomeninės paskirties objektas, projektuotas Panevėžio savitarpio kredito draugijai. XX a. pradžioje šis pastatas rekonstruotas ir įgavo dabartinę išvaizdą. Šalia, iš A. Kisino gatvės pusės, šliejasi naujas keturaukštis korpusas, atliekantis fono vaidmenį.[[Vaizdas:G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Atrijaus terasa.jpg|miniatiūra|290x290px|Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos interjeras]] Respublikos g. 16 pastatas – vietinės reikšmės istorijos paminklas, įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą]]. Jis pastatytas [[1880 m.|1880]] m. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji [[Panevėžys|Panevėžyje]] ir šiame Lietuvos regione [[Panevėžio spaustuvė|Naftalio Feigenzono spaustuvė]] bei knygynas.<ref>[https://pastataikalba.lt/panevezys/pastatas/g-petkevicaites-bites-viesoji-biblioteka/ ''Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka''.] Pastatai kalba (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> [[1940 m.|1940]] m. pastatas, kuriame tuo metu veikė Morducho Koto spaustuvė, sovietinės valdžios nacionalizuotas.<ref name=":1">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/naftalio-feigenzono-spaustuves-pastatas/ ''Naftalio Feigenzono spaustuvės pastatas''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2025-09-24).</ref> Sovietmečiu patalpos priklausė [[Sovietinė armija|Sovietinės Armijos]] karinės įgulos Karininkų namams. [[1992 m.|1992]] m. [[Lietuvos vyriausybė|LR Vyriausybės]] potvarkiu pastatas perduotas Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. [[2003 m.|2003]]–2006 m. rekonstruotas ir tapo bibliotekos pastatų komplekso dalimi.<ref name=":1" /> == Istorija == === Biblioteka 1921–1939 m. === [[1919 m.|1919]] m. [[gruodžio 20]] d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sprendimu Centralinis valstybės knygynas [[Kaunas|Kaune]] pradėjo savo veiklą. [[1921 m.|1921]] m. [[gruodžio 1]] d. Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji biblioteka – Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą Centralinio valstybės knygyno skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta [[Elžbieta Jodinskaitė]]. 1922 m. rugsėjo 1 d. Biblioteka, tuomet vadinta knygynu, skaitytojams duris atvėrė Šeduvos g. (dabar – Vasario 16-osios g. 20). Iš namo savininko Aleksejaus Malinino nuomoti 3 kambariai. Pradinį fondą sudarė 1 397 [[Knyga|knygos]]. 1923 m. balandžio 12 d. LR Švietimo ministerijos atlikto bibliotekos patikrinimo metu biblioteka turėjo 1 783 knygas, visus Lietuvoje leidžiamus [[laikraštis|laikraščius]] ir [[Žurnalas|žurnalus]], keletą pavadinimų laikraščių iš [[Vokietijos geografija|Vokietijos]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]. Patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“. 1925 m. iš namo savininko Malinino bibliotekai pradėtas nuomoti visas namas. Patalpas sudarė erdvi salė skaityklai, keletas kambarių bibliotekos fondui ir butas sargui. 1930 m. biblioteka persikėlė į patalpas Respublikos g. skersgatvyje, o 1932 m. – į Savitarpio paskolos draugijos pastatą Respublikos g. 16. 1936 m. rugsėjo 1 d., priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Centralinis valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis. Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka tapo pavaldi LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui. 1937 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 11 892 knygų fondą, 1 214 registruotų skaitytojų.<ref>[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/biblioteka-nepriklausomoje-lietuvos-respublikoje-1922-1939/ ''Biblioteka nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1922–1939).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> === Biblioteka okupacijų metais (1940–1989 m.) === 1940 m. biblioteka buvo sukaupusi apie 16 000 vienetų spaudinių. 1941 m. birželio 27 d. Panevėžį okupavo [[Hitlerinė Vokietija|hitlerinės Vokietijos]] kariuomenė ir bibliotekos darbas laikinai buvo nutrauktas. Bibliotekos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė. 1941 m. biblioteka įsikūrė Birutės g. Nr. 2. Į biblioteką sugrįžo E. Jodinskaitė. Gelbstint knygas nuo vokiečių okupacinės valdžios instrukcijų išimti iš fondų sovietinę ir visą rusų originalią bei verstinę [[Literatūra|literatūrą]], [[enciklopedija|enciklopedijos]], [[Žodynas|žodynai]], [[rusų literatūra|rusų literatūros]] klasika ir kitos vertingos knygos išvežtos ir paslėptos [[Karsakiškis|Karsakiškyje]] (Panevėžio r.). 1948 m. biblioteka persikėlė į naujai suremontuotus kultūros namus Respublikos g. 37. [[1949 m.|1949]] m. iš bibliotekos atskyrus vaikų fondą, įkurta Vaikų biblioteka (Respublikos g. 37). [[1951 m.|1951]] m. pagal [[SSRS]] bibliotekų sistemos modelį Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. Bibliotekoje dirbo 4 darbuotojai. 1959 m. mieste įsteigta Muzikos literatūros biblioteka (Respublikos g. 21). [[1962 m.|1962]] m. gruodžio 1 d. prie miesto masinės bibliotekos prijungta Panevėžio muzikos literatūros biblioteka. [[1964 m.|1964]] m. miesto masinė biblioteka tapo metodiniu centru kitoms miesto bibliotekoms. [[1969 m.|1969]] m. liepos 1 d. [[Lietuvos TSR|LSSR]] Kultūros ministro įsakymu Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka, penktoji tokios paskirties biblioteka Lietuvoje, finansuojama iš respublikinio biudžeto. Pradėta komplektuoti ne tik grožinė ir populiarioji, bet ir mokslinė literatūra. Bibliotekoje – 5 skyriai su 16 darbuotojų. 1969 m. rugsėjo 1 d. gautas direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams etatas. 1969 m. biblioteka įsigijo autobiblioteką GAZ-51 „Kubanj” ir dauginimo-kopijavimo aparatą „ERA-M“. Biblioteka įsigijo mokytojo, kalbininko [[Leonas Kuodys|Leono Kuodžio]] tarpukariu sukauptą asmeninę biblioteką. 1970 m. kovo 1 d. LSSR kultūros ministro įsakymu Bibliotekoje įvesta 16 naujų etatų. Pradėjo funkcionuoti pagrindiniai sistemos skyriai: Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Informacijos-bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir Muzikos. 1970 m. lapkričio 4 d. darbą pradėjo bibliotekos profsąjungos grupė (pirmininkė Danutė Galinauskaitė). 1970 metais biblioteka tapo vietinio biudžeto išlaikoma įstaiga. 1971 m. įkurta Knygų saugykla, nuo 1973 m. kartu su mainų rezerviniu fondu pavadinta Knygų fondo saugojimo skyriumi. 1978 m. Lietuvos Respublikinės [[Profesinių sąjungų centras|Profesinių Sąjungų]] Tarybos sekretoriato ir LSSR kultūros ministerijos Kolegijos 1978 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl tarpžinybinės masinių ir profsąjungų bibliotekų centralizacijos eksperimento Panevėžio mieste” buvo sukurta bendra valstybinių ir profsąjungų bibliotekų centralizuota sistema. Prie Viešosios bibliotekos prijungtos 9 profsąjungų bibliotekos. Pradėtas gauti [[Panevėžio spaustuvė|Panevėžio spaustuvės]] leidinių privalomasis egzempliorius. 1980 m. biblioteka persikėlė į suremontuotas patalpas Respublikos g. 37. [[1989 m.|1989]] m. [[rugsėjo 21]] d. Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 09 21 įsakymu Nr.386 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.<ref>[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/biblioteka-okupaciju-metais-1940-1989/ ''Biblioteka okupacijų metais (1940–1989).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> === Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990–2024 m.) === [[1990 m.|1990]] m. [[sausio 1]] d. Panevėžio miesto LDT VK 1989 10 30 nutarimu ir Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 11 16 įsakymu Nr.435 „Dėl Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos perdavimo į Respublikos pavaldumą” nuo 1990 01 01 Biblioteka iš vietinio pavaldumo perėjo į respublikinį ir tapo pavaldi [[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros ministerijai]]. 1990 m. rugsėjo 26 d. įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skyrius. 1992 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 432 bibliotekai perduotas pastatas Respublikos g. 14. 1992 m. biblioteka įsigijo pirmąjį [[Kompiuteris|kompiuterį]]. [[1995 m.|1995]] m. [[rugpjūčio 2]] d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. 244 „Dėl apskričių ir savivaldybių bibliotekų“ biblioteka tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. 1995 m. rugsėjo 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas suteikė bibliotekai pagrindinės viešo naudojimo kultūros, švietimo ir informacijos įstaigos Panevėžio apskrityje statusą. 2001 m. gruodžio 4 d. biblioteka tapo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos nare. 2001 m. bibliotekoje įkurtos pirmosios interneto skaityklos, pradėtos teikti elektroninės paslaugos: internetas, prenumeruojamos duomenų bazės (EBSCO, [[LITLEX]], Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė), darbas su [[Microsoft Office]] programomis, informacijos spausdinimas, įrašymas į CD ir kt. [[2003 m.|2003]] m. [[birželio 20]] d. bibliotekos svetainėje pradėjo veikti internetinė bibliotekos elektroninio katalogo versija. 2003 m. lapkričio 1 d. bibliotekoje pradėti išdavinėti [[LIBIS]] skaitytojo pažymėjimai (magnetinės kortelės). 2003 m. lapkričio 14 d. LR Vyriausybės dienos Panevėžyje metu ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas dalyvavo naujo bibliotekos pastato kertinio akmens dėjimo iškilmėse – įmūryta plieninė kapsulė su bibliotekos rekonstrukcijos ir priestato statybos pradžią tvirtinančiu raštu. 2005 m. rugpjūčio 23 d. išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams. 2006 m. spalio 5 d. atidaryti nauji bibliotekos rūmai (Respublikos g. 14). 2007 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija iš LR kultūros ministerijos perėmė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos steigėjo funkcijas. 2007 m. lapkričio 6 d. biblioteka, realizuodama Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymą paskatinti jauną gabų prozininką, įsteigė [[Kazimiero Barėno premija|Kazimiero Barėno literatūrinę premiją.]] 2007 m. gruodžio 27 d. rašytojo [[Kazimieras Barėnas|Kazimiero Barėno]] archyvas iškilmingai perduotas Lietuvai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. 2010 m. liepos 1 d. panaikinus Panevėžio apskrities viršininko administraciją, bibliotekos steigėjo teisės perduotos LR kultūros ministerijai. 2017 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka inicijavo Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominaciją „Ad astra“ už pasiekimus bibliotekų srityje.<ref name=":0">[https://www.pavb.lt/apie-biblioteka/bendra-informacija/istorija/bibliotekos-veikla-lietuvai-atkurus-nepriklausomybe-nuo-1990-m-iki-siu-dienu/ ''Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (nuo 1990 m. iki šių dienų).''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> 2024 m. balandžio 9 d. po rekonstrukcijos duris atvėrė atnaujintas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius (Aukštaičių g. 4C–2).<ref>[https://www.pavb.lt/2024/04/duris-biciuliams-bites-biblioteka-atvere-ir-aukstaiciu-gatveje/ ''Duris bičiuliams Bitės biblioteka atvėrė ir Aukštaičių gatvėje.''] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2025-01-28).</ref> == Pavadinimų kaita == * 1921 12 01 – 1936 m. – Centralinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius * 1936 09 01 – 1951 m. – Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka * 1951–1969 m. – Panevėžio miesto masinė biblioteka Nr. 1 * 1969–1989 09 20 – Panevėžio viešoji biblioteka * 1989 09 21 – 1995 m. – Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka * Nuo 1995 m. – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka == Bibliotekos vadovai == {{div col|2}} * 1921–1941 m. Elžbieta Jodinskaitė (sovietų atleista) * 1941–1941 m. Leonora Bugytė (dirbo kelis mėnesius iki karo) * 1941–1944 m. Antanas Biliūnas * 1944–1947 m. Elžbieta Jodinskaitė * 1948–1949 m. Monika Marmokaitė * 1949–1977 m. Kotryna Dičkienė * 1977–1991 m. Vanda Paškauskienė * 1991–1992 m. Raimondas Voiška * 1992–1993 m. Giedrimundas Gabrėnas * 1993–1996 m. Raimundas Klimavičius * 1997–2019 m. Rima Maselytė * 2019–2024 m. Jurgita Bugailiškienė * nuo 2024 m. sausio 3 d. Greta Kėvelaitienė {{div col end}} == Juozo Miltinio memorialinis butas == [[Vaizdas:Juozo Miltinio palikimo studijų centro ekspozicijų erdvė.jpg|miniatiūra|270x270px|Juozo Miltinio memorialinio buto ekspozicijų erdvė]] 1996 m. rugsėjo 3 d. pradėjo veikti Juozo Miltinio palikimo studijų centras (Algirdo g. 54-19), tiriantis ir saugantis [[Juozo Miltinio dramos teatras|Panevėžio dramos teatro]] režisieriaus [[Juozas Miltinis|Juozo Miltinio]] testamentinį palikimą. Tai asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. 2006 m. J. Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į [[UNESCO]] programos [[Pasaulio atmintis|„Pasaulio atmintis“]] Lietuvos nacionalinį registrą. Šiame centre taip pat saugomas aktoriaus, teatro metraštininko [[Kazys Vitkus|Kazimiero Vitkaus]] Panevėžio dramos teatro archyvas.<ref>''[https://www.pavb.lt/paslaugos/lankytojams/erdves-lankytojams/juozo-miltinio-memorialinis-butas/ Juozo Miltinio memorialinis butas.]'' Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2024-03-01).</ref> Nuo 2022 m. autentiška J. Miltinio namų erdvė vadinama [[Juozo Miltinio memorialinis butas|Juozo Miltinio memorialiniu butu]]. == Juozo Urbšio tėviškės sodyba == [[Vaizdas:Juozo Urbšio tėviškės sodyba.jpg|miniatiūra|270x270px|Juozo Urbšio tėviškės sodyba]] 2008 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo perduoti [[Juozas Urbšys|Juozo Urbšio]], nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo, tėviškės sodybos nuosavybės dokumentai. Juozo Urbšio sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas [[Povilas Urbšys]] jam priklausiusios sodybos dokumentus įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojui Edmundui Breivei. 2009 m. kovo 16 d. Zaosės vienkiemyje ([[Čiūrai|Čiūrų k.]], Panevėžio r.), kur 1906–1915 m. gyveno J. Urbšys, pradėjo veikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.<ref name=":0" /> == Panevėžio regiono bibliotekos == Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji yra Panevėžio regiono bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras.<ref name=":2" /> Panevėžio apskrities bibliotekos: * [[Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka]] * [[Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka]] * [[Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka]] * [[Rokiškio viešoji biblioteka|Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka]] Utenos apskrities bibliotekos: * [[Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka]] * [[Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] * [[Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka]] * [[Visagino viešoji biblioteka]] * [[Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka]]<ref>[https://www.pavb.lt/regionas/apie-panevezio-regiona/panevezio-ir-utenos-apskriciu-savivaldybiu-viesosios-bibliotekos/ ''Panevėžio regiono savivaldybių viešosios bibliotekos''.] Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.pavb.lt/ Bibliotekos svetainė] * [https://www.pavb.lt/audiogidas/pradzia/ Audiogidas „Pažink biblioteką!“] * [https://www.youtube.com/watch?v=CDsL5HUTZ0c Ekskursija po PAVB vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrių] * [https://www.pavb.lt/lengvai-suprantama-kalba/ Apie biblioteką lengvai suprantama kalba] * [https://www.pavb.lt/informacija-lietuviu-gestu-kalba/ Apie biblioteką gestų kalba] [[Kategorija:Lietuvos apskričių bibliotekos]] 7jyknrhlvy4g7edh1zzv84vgpnxjr37 Aptarimas:Lotynai 1 589348 7845907 6237821 2026-05-27T14:22:43Z Andrejsmirnov97 56853 /* Tibro intakas: Anijenas ar Anjenė? */ naujas skyrius 7845907 wikitext text/x-wiki garbino bendrus dievų...?--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 18:39, 3 gegužės 2021 (EEST) Importuotos įkapės...karinga visuomene...greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu?--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2021 (EEST) == Tibro intakas: Anijenas ar Anjenė? == Anijenas minimas [https://www.vardynas.flf.vu.lt/#paieska/vardas/793 čia], bet pasitikėjau Anjenės vikipedijos straipnsniu. :) [[Naudotojas:Andrejsmirnov97|Andrejsmirnov97]] ([[Naudotojo aptarimas:Andrejsmirnov97|aptarimas]]) 17:22, 27 gegužės 2026 (EEST) pzp6u9pg3w0hf8pgtba01vapb3rmj4w 7845909 7845907 2026-05-27T14:24:08Z Andrejsmirnov97 56853 7845909 wikitext text/x-wiki garbino bendrus dievų...?--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 18:39, 3 gegužės 2021 (EEST) Importuotos įkapės...karinga visuomene...greičiausiai sietinas su šeimynos ir giminės tinklo įsitvirtinimu ir plitimu?--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 20:26, 3 gegužės 2021 (EEST) == Tibro intakas: Anijenas ar Anjenė? == Anijenas minimas [https://www.vardynas.flf.vu.lt/#paieska/vardas/793 čia], bet pasitikėjau Anjenės vikipedijos straipsniu. :) [[Naudotojas:Andrejsmirnov97|Andrejsmirnov97]] ([[Naudotojo aptarimas:Andrejsmirnov97|aptarimas]]) 17:22, 27 gegužės 2026 (EEST) f92fnf8z9fc0shvj1sh5w637cdqv6an 2022 m. 0 590421 7846080 7826775 2026-05-28T01:07:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846080 wikitext text/x-wiki {{metai| Metai=2022| | }} '''2022''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2022 metus paskelbė '''Lietuvos [[karaimai|karaimų]]''', '''[[Savanorystė|Savanorystės]]''', '''[[Lietuvos krepšinis|Lietuvos krepšinio]] šimtmečio''', '''[[Lietuvos katalikų bažnyčios kronika|Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos]]''', '''Jaunimo''', '''[[Jonas Mekas|Jono Meko]]''' ir '''[[Suvalkija|Sūduvos]] metais''', '''[[Pranciškus Skorina|Pranciškaus Skorinos]]''', '''Lietuvos universitetų''', '''Gyvūnų gerovės''', '''[[Kazimieras Vasiliauskas (1922)|Kazimiero Vasiliausko]]''', '''[[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Lietuvos Valstybės Konstitucijos]]''', '''[[Romas Kalanta|Romo Kalantos]]''' ir '''[[Ieva Simonaitytė|Ievos Simonaitytės]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. pranešta apie didžiausią per parą nustatytų užsikrėtusiųjų [[SARS-CoV-2]] virusu žmonių skaičių (4635 atvejai) nuo [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] pradžios.<ref>{{Cite web|title=Tokio skaičiaus dar nebuvo niekada: Lietuvoje nustatyti 4635 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tokio-skaiciaus-dar-nebuvo-niekada-lietuvoje-nustatyti-4635-nauji-koronaviruso-atvejai-mire-6-zmones.d?id=89174363|last=|date=2022 m. sausio 12 d.|website=delfi.lt|language=en|access-date=2022 m. sausio 12 d.}}</ref> Sausio 29 d. pranešta apie didžiausią paros skaičių – 11666 atvejus.<ref>{{Cite web|title=Pastarąją parą nustatyti 11 666 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, 8 iš jų buvo nepasiskiepiję|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1601031/pastaraja-para-nustatyti-11666-nauji-covid-19-atvejai-mire-12-zmoniu-is-ju-8-buvo-nepasiskiepije|last=|date=2022 m. sausio 29 d.|website=lrt.lt|access-date=2022 m. sausio 29 d.}}</ref> * Metų pradžioje [[Kinija]] vykdė ekonominį spaudimą dėl praėjusiais metais Vilniuje atidarytos [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybės]].<ref>{{Cite web|title=Analysis: German big business piles pressure on Lithuania in China row|url=https://www.reuters.com/world/europe/german-big-business-piles-pressure-lithuania-china-row-2022-01-2|last=|date=2022 m. sausio 21 d.|website=reuters.com|language=en|access-date=2022 m. sausio 26 d.|archive-date=2022-01-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20220126085714/https://www.reuters.com/world/europe/german-big-business-piles-pressure-lithuania-china-row-2022-01-2/|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=How a tiny European country took on China over Taiwan|url=https://edition.cnn.com/2022/01/30/europe/lithuania-took-on-china-intl-cmd/index.html|last=|date=2022 m. sausio 30 d.|website=cnn.com|language=en|access-date=2022 m. sausio 30 d.}}</ref> * Metų pirmoje pusėje Lietuva užėmė aiškią Ukrainos rėmimo poziciją kare su Rusijos interventais. Su kitomis Baltijos valstybėmis atsisakyta gamtinių dujų importo iš Rusijos, keturi Rusijos diplomatai išsiųsti iš šalies, gynybos ministerija perdavė Ukrainai 20 šarvuočių ir kitos įrangos, viešos akcijos metu surinkta 5 mln. [[euras|eurų]], kurie skirti kariniam dronui įsigyti ir perduoti Ukrainos karinėms pajėgoms.<ref>{{Cite web|title=Lithuanians crowdfund $5.4m for combat drone to Ukraine|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/5/30/lithuanians-crowdfund-5-4-million-for-combat-drone-to-ukraine|last=|date=2022 m. gegužės 30 d.|website=Al Jazeera|language=en|access-date=2022 m. gegužės 30 d.}}</ref> * '''[[Gegužė|Gegužės]]''' mėn. metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 18,9 %, vieno aukščiausių rodiklių [[ES]] ir aukščiausio per daugiau nei 20 metų.<ref>{{Cite web|title=Gegužę Lietuvos metinė infliacija siekė 18,9%, vidutinė metinė – 10,5%|url=https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2022/06/08/geguze-nacionaline-metine-infliacija-sieke-189-vidutine-metine--105|last=|date=2022 m. birželio 8 d.|website=vz.lt|access-date=2022 m. liepos 9 d.}}</ref> * '''[[Birželio 25]]''' d. Budapešte vykusiame pasaulio plaukimo čempionate [[Rūta Meilutytė]] 50 m plaukimo krūtine finale iškovojo aukso medalį.<ref>{{Cite web|title=Rūta spindi auksu: Meilutytė tapo pasaulio čempione|url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727066/ruta-spindi-auksu-meilutyte-tapo-pasaulio-cempione|last=|date=2022 m. birželio 25 d.|website=LRT|access-date=2022 m. liepos 9 d.}}</ref> == Pasaulyje == * Metų pradžioje pasaulyje toliau plito [[COVID-19 pandemija]], pirmąkart užfiksuota 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Sausio 1 d. duomenimis nuo pandemijos pradžios mirė 5,4 mln. žmonių ir užregistruota 284,6 mln. susirgusiųjų.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-51235105 BBC News, birželio 14 d.]</ref> Nepaisant vakcinavimo, dėl naujos [[SARS-CoV-2]] viruso „Omicron“ atmainos plitimo daugelis Europos šalių, JAV, Australija sausio mėn. pradžioje paskelbė rekordinius paros užsikrėtimų skaičius.<ref>{{Cite web|title=France, Turkey and UK report new daily COVID highs: Live news|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/5/rio-carnival-cancelled-again-because-of-covid-19-live|last=|date=2022 m. sausio 5 d.|website=aljazeera.com|language=en|access-date=2022 m. sausio 5 d.}}</ref> * Kovai su infliacija metų eigoje [[JAV]], [[JK]] ir kitų šalių centriniai bankai ėmėsi agresyvios palūkanų didinimo politikos. Pasekoje JAV [[S&P 500]] biržos akcijų indeksas metų viduryje smuko daugiau nei 20 %.<ref>{{Cite web|date=2022-06-15|title=US makes biggest interest rate rise in almost 30 years|url=https://www.bbc.com/news/business-61804877|website=BBC|access-date=2022-07-08}}</ref> * '''[[Sausio 5]]''' d. [[Kazachstanas|Kazachstano]] prezidentas [[Kasymas Žomartas Tokajevas|K. Tokajevas]] paleido vyriausybę ir kai kuriose šalies vietovėse įvedė nepaprastąją padėtį po to, kai pakilus suskystintų dujų kainai kilo pilietiniai protestai ir neramumai.<ref>{{Cite web|title=Kazakh president sacks cabinet, declares emergency amid unrest |url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/5/emergency-declared-in-kazakhstans-almaty-mangistau-amid-unrest|date=2022-01-05|website=Al Jazeera|access-date=2022-01-05}}</ref> Po neramumų pranešta apie 225 žuvusiuosius ir apie 12 000 suimtųjų.<ref>{{Cite web|title=Kazakh authorities say 225 people killed in violent unrest |url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/15/kazakh-prosecutors-say-225-people-have-died-in-unrest|date=2022-01-15|website=Al Jazeera|access-date=2022-01-16}}</ref><ref>{{Cite web|title= |url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/12/kazakhstan-detains-nearly-1700-more-people-over-unrest|date=2022-01-12|website=Al Jazeera|access-date=2022-01-16}}</ref> * Sausio mėn. kilo taptautinė prieštara tarp JAV vedamo NATO bloko ir Rusijos dėl sutelktos kariuomenės iš Rusijos pusės prie Ukrainos sienos įtariant planuojamą karinę invaziją į Ukrainą.<ref>{{Cite web |title=Infographic: Military capabilities of Russia and Ukraine |url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/25/infographic-military-capabilities-of-russia-and-ukraine-interactive |date=2022-01-22|website=Al Jazeera|access-date=2022-01-16}}</ref><ref>{{Cite web |title=Ukraine crisis: From Belarus to Japan, where do countries stand? |url=https://www.aljazeera.com/news/2022/1/27/ukraine-russia-crisis-how-the-world-has-reacted |date=2022-01-27|website=Al Jazeera|access-date=2022-01-27}}</ref> [[NATO]] šalys pasiuntė karinės paramos Ukrainai.<ref>{{Cite web |title=NATO allies send deadly weapons, munitions to Ukraine while Germany sends 5K helmets |url=https://www.foxnews.com/world/ukraine-invasion-nato-allies-weapons-munitions-germany-helmets |date=2022-01-28|website=Fox News|access-date=2022-01-28}}</ref> * '''[[Vasario 4]]−[[Vasario 20|20]]''' dienomis [[Pekinas|Pekine]] vyko [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{Cite web|title=2022 Olympics - Next Winter Olympic Games {{!}} Beijing 2022|url=https://www.olympic.org/beijing-2022|date=2020-05-28|website=International Olympic Committee|access-date=2021-05-31}}</ref> * '''[[Vasario 21]]''' d. paaštrėjo [[Rusija|Rusijos]]–[[Ukraina|Ukrainos]] krizė, kuomet [[Vladimiras Putinas]] pripažino [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko Liaudies]] ir [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko Liaudies]] respublikas nepriklausomomis nuo Ukrainos. Tuo pačiu jis leido Rusijos kariams įžengti į šias teritorijas.<ref>{{Cite web|date=2022-02-22|title=Russia strongly condemned at UN after Putin orders troops into eastern Ukraine |url=https://www.theguardian.com/world/2022/feb/22/russia-strongly-condemned-at-un-after-putin-orders-troops-into-eastern-ukraine|access-date=2022-02-22|website=The Guardian|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 24]]''' d. prasidėjo Rusijos [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|karinė invazija į Ukrainą]].<ref>{{cite web|title=Конечная цель Путина – уничтожить Украину – Кулеба|url=https://gordonua.com/news/war/konechnaya-cel-putina-unichtozhit-ukrainu-kuleba-1596819.html|website=gordon.ua|date=2022-02-23}}</ref><ref>{{cite web|title=Зеленский: Путин хочет уничтожить Украину, но украинские военные дают достойный отпор|url=https://www.unian.net/society/zelenskiy-putin-hochet-unichtozhit-ukrainu-no-ukrainskie-voennye-dayut-dostoynyy-otpor-novosti-ukrainy-11715409.html|website=УНИАН|date=2022-02-24}}</ref> *'''[[Kovo 3]]''' d. [[Rusija|Rusijos]] pajėgos užėmė [[Chersonas|Chersoną]]. Tai buvo vienintelė Ukrainos regioninė sostinė, užimta per Rusijos invaziją į Ukrainą. [[Lapkričio 11]] d. Ukrainos pajėgos susigrąžino Chersono kontrolę.<ref>{{Cite web|title=Ukrainian troops enter Kherson after Russian retreat|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/11/11/russia-says-it-has-completed-kherson-withdrawal|website=Al Jazeera|access-date=2022-11-11}}</ref> * '''[[Balandis|Balandžio]]''' mėn. dėl ekonominės krizės prasidėjo pilietiniai neramumai [[Šri Lanka|Šri Lankoje]]. Dėl išsekusių užsienio valiutos rezervų šalis patyrė importuojamų būtiniausių prekių: kuro, medikamentų ir maisto, trūkumą. Liepos 9 d. protestuotojai įsiveržė į prezidento rezidenciją ir padegė ministro pirmininko namus.<ref>{{Cite web|date=2022-04-12|title=Sri Lanka: Why are people there protesting in the streets?|url=https://www.bbc.co.uk/newsround/61068216|website=BBC|access-date=2022-07-09}}</ref><ref>{{Cite web|date=2022-07-09|title=Sri Lanka: President Rajapaksa to resign after palace stormed|url=https://www.bbc.com/news/world-asia-62108597|website=BBC|access-date=2022-07-09}}</ref> Prezidentas [[Gotabaja Radžapakša]] pasitraukė iš šalies ir liepos 14 d. atsistatydino.<ref>{{Cite web|date=2022-07-09|title=Sri Lanka’s Rajapaksa hands in resignation; letter accepted|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/7/14/sri-lankas-embattled-president-rajapaksa-arrives-in-singapore|website=Al Jazeera|access-date=2022-07-14}}</ref> * '''Balandžio''' mėn. uždara [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos valstybė]] pranešė apie pirmuosius oficialiai pripažintus [[COVID-19 pandemija|COVID-19]] susirgimų atvejus. Iki liepos mėn. oficialiai pranešė apie 4,7 mln. „karštinės“ atvejų.<ref>{{Cite web|date=2022-07-01|title=North Korea claims Covid arrived on 'alien things' near border|url=https://www.bbc.com/news/world-latin-america-62005220|website=BBC|access-date=2022-07-08}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. [[Londonas|Londone]] pranešta apie pirmąjį beždžionių [[Raupai|raupų]] užsikrėtimą.<ref>{{cite web |date=16 May 2022 |title=Monkeypox – United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland |url=https://www.who.int/emergencies/disease-outbreak-news/item/2022-DON381 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220517223855/https://www.who.int/emergencies/disease-outbreak-news/item/2022-DON381 |archive-date=17 May 2022 |access-date=17 May 2022 |website=World Health Organization}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. [[Turinas|Turine]] vyko 66-asis [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|Eurovizijos dainų konkursas]].<ref name="host city">{{Cite web|date=2021-10-08|title=Turin, Italy, to host the 66th Eurovision Song Contest in May 2022|url=https://eurovision.tv/story/turin-to-host-eurovision-2022|url-status=live|access-date=2021-10-08|website=Eurovision.tv|publisher=European Broadcasting Union (EBU)|language=en-gb|archive-date=9 October 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211009194415/https://eurovision.tv/story/turin-to-host-eurovision-2022}}</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. [[PSO]] surengė skubų pasitarimą dėl beždžionių raupų, kai užsikrėtusių gyventojų atsirado keliolikoje valstybių ir ligos atvejų skaičius pasiekė 100.<ref>{{cite web |title=WHO to hold emergency meeting on monkeypox on Friday -sources|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/who-hold-emergency-meeting-monkeypox-friday-sources-2022-05-20/|website=Reuters|date=20 May 2022 |access-date=21 May 2022}}</ref><ref>{{cite web |title=WHO working closely with countries responding to monkeypox|url=https://www.who.int/news/item/20-05-2022-who-working-closely-with-countries-responding-to-monkeypox|website=WHO|date=20 May 2022 |access-date=21 May 2022}}</ref> * '''[[Birželio 12]]''' d. [[Europa|Europoje]] išplito [[2022 m. karščio bangos Europoje|karščio bangos]].<ref>[https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/ Historic June heat wave smashes records in Europe]</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. po pasikėsinimo į gyvybę mirė buvęs [[Japonija|Japonijos]] ministras pirmininkas [[Shinzō Abe]].<ref>{{Cite web|date=2022-07-08|title=Japan’s ex-Prime Minister Shinzo Abe dies after being shot|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/7/8/japan-ex-prime-minister-shinzo-abe-dies|website=Al Jazeera|access-date=2022-07-08}}</ref> * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. mirė [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] karalienė [[Elžbieta II]], naujuoju karaliumi tapo [[Karolis III (Britanija)|Karolis III]].<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/uk-61585886|title=Queen Elizabeth II has died|first=|last=|date=2022-09-08|website=BBC|accessdate=2022-09-20|language=en}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.independent.co.uk/life-style/royal-family/prince-charles-regnal-name-royals-b2025801.html|title=Charles III: King’s official title confirmed by Buckingham Palace|first=Laura|last=Hampson|date=2022-09-09|website=Independent|accessdate=2022-09-20|language=en}}</ref> * '''[[Lapkričio 15]]''' d. pagal [[JT]] skaičiavimus pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 8 milijardus.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-63623307 As the 8 billionth child is born, who were 5th, 6th and 7th?]</ref> * '''[[Lapkričio 21]]−[[gruodžio 18]]''' d. [[Kataras|Katare]] vyko [[XXII pasaulio futbolo čempionatas]].<ref>{{cite web|url=https://www.fifa.com/worldcup/qatar2022/news/y=2015/m=3/news=fifa-executive-committee-confirms-november-december-event-period-for-q-2567789.html|title=FIFA Executive Committee confirms November/December event period for Qatar 2022|publisher=FIFA.com|date=2015-03-19|access-date=2021-05-31|archive-date=2018-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20180910210625/https://www.fifa.com/worldcup/qatar2022/news/y=2015/m=3/news=fifa-executive-committee-confirms-november-december-event-period-for-q-2567789.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Gruodžio 31]]''' d. mirė 265-asis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] [[popiežius]] [[Benediktas XVI]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1264471/mire-popiezius-emeritas-benediktas-xvi-laidotuves-vyks-sausio-5-aja?srsltid=AfmBOooBlxW1lMl9AKB8-60-7WtByo8e4sk6agGm0UyICiV-qFAk8P_Z Mirė popiežius emeritas Benediktas XVI, laidotuvės vyks sausio 5-ąją]. LRT. 2022-12-31. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Albinas Jarusevičius]], Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_redaktorius_albinas_jarusevicius.html Mirė žurnalistas, redaktorius Albinas Jarusevičius]. lžs.lt. 2022-01-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-09.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Jonas Algirdas Riepšas]], teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.zenitas.lt/profilis/riepsas-jonas-algirdas-2763817 Jonas Algirdas Riepšas]. zenitas.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-23.</ref> * '''[[Sausio 9]]''' d.: ** [[Kęstutis Jucys]], lietuvių teisininkas, teisėjas (g. [[1961]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/01/09/news/mire-jubilieju-neseniai-minejes-buves-apeliacinio-teismo-teisejas-22004978 Mirė jubiliejų neseniai minėjęs buvęs Apeliacinio teismo teisėjas]. lrytas.lt. 2022-01-09. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.</ref> ** [[Saulius Paliūnas]], visuomenės veikėjas, kunigas (g. [[1964]] m.).<ref>[https://www.skrastas.lt/aktualijos/mires-kunigas-saulius-paliunas-amzinyben-bus-palydetas-ketvirtadieni ''Miręs kunigas Saulius Paliūnas amžinybėn bus palydėtas ketvirtadienį'']. Šiaulių kraštas. 2022-01-10. Nuoroda tikrinta 2023-01-26.</ref> * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Romualdas Kęstutis Urbaitis]], teisininkas, buvęs LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-buves-konstitucinio-teismo-pirmininkas-r-k-urbaitis-56-1626432 Mirė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas R.K.Urbaitis] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220111170214/https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-buves-konstitucinio-teismo-pirmininkas-r-k-urbaitis-56-1626432}}</ref> * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė]], lietuvių pedagogė (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1589431/mire-sportininke-pedagoge-urbonaviciute-satiene Mirė sportininkė, pedagogė Urbonavičiūtė-Šatienė]. lrt.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Bernardas Šaknys]], Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/pazinojome_gerbeme_prisiminsime_atsisveikinimas_su_bernardu_sakniu.html Pažinojome gerbėme, prisiminsime: atsisveikinimas su Bernardu Šakniu]. lzs.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d.: ** [[Antanas Rimvidas Bandzaitis]], lietuvių fizikas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.ff.vu.lt/mokslo-ir-studiju-naujienos/1686-mire-fizikos-fakulteto-profesorius-antanas-rimvidas-bandzaitis Mirė Fizikos fakulteto profesorius Antanas Rimvidas Bandzaitis]. ff.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2022-01-18.</ref> ** [[Antanas Seikalis]], Lietuvos žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1589495/pralaimejes-kova-su-sunkia-liga-mire-zurnalistas-visuomenininkas-antanas-seikalis Pralaimėjęs kovą su sunkia liga, mirė žurnalistas, visuomenininkas Antanas Seikalis]. lrt.lt. 2022-01-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.</ref> ** [[Jolanta Vymerytė]], Lietuvos choreografė, baleto pedagogė (g. [[1965]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-choreografe-baleto-pedagoge-jolanta-vymeryte.d?id=89219089 Mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė]. Delfi.lt. 2022-01-17. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.</ref> * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Ramūnas Kasparavičius]], Lietuvos poetas, rašytojas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1590592/mire-poetas-rasytojas-vertejas-ramunas-kasparavicius Mirė poetas, rašytojas, vertėjas Ramūnas Kasparavičius]. lrt.lt. 2022-01-17. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d.: ** [[Juozas Elekšis]], lietuvių žurnalistas, poetas (g. [[1931]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_poetas_dainininkas_daugelio_dainu_autorius_juozas_eleksis.html Mirė žurnalistas, poetas, dainininkas, daugelio dainų autorius Juozas Elekšis]. lžs.lt. 2022-01-18. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.</ref> ** [[Kęstutis Labeckas]], Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras (nuo 2009 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys (g. [[1988]] m.).<ref>[http://www.chessfed.lt/2022/01/netekome-im-kestucio-labecko/ Netekome IM Kęstučio Labecko]. chessfed.lt. 2022-01-21. Nuoroda tikrinta 2022-01-24.</ref> * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Juozas Tumelis]], lietuvių istorikas, bibliografas, vertėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1593759/mire-istorikas-bibliografas-visuomenes-veikejas-tumelis Mirė istorikas, bibliografas, visuomenės veikėjas Tumelis]. lrt.lt. 2022-01-20. Nuoroda tikrinta 2022-01-21.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Jonas Kondrotas]], Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, agronomas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=279717 Mirė buvęs Seimo narys Jonas Kondrotas]. lrs.lt. 2022-01-28. Nuoroda tikrinta 2022-01-28.</ref> * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Valdemaras Novickis]], Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/gedulas-rankinio-bendruomeneje-mire-olimpinis-ir-pasaulio-cempionas-valdemaras-novickis.d?id=89341727 Gedulas rankinio bendruomenėje: mirė olimpinis ir pasaulio čempionas Valdemaras Novickis]. Delfi.lt. 2022-01-31. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.</ref> * '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Janė Narvilienė]], pedagogė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=279811 Mirė 2000–2004 m. kadencijos Seimo narė Janė Narvilienė]. lrs.lt. 2022-02-03. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.</ref> * '''[[Vasario 13]]''' d.: ** [[Mykolas Abarius]], lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (g. [[1926]] m.).<ref>[https://www.sauliusajunga.lt/mire-ilgametis-lss-iseivijoje-vadas-mykolas-abarius/ Mirė ilgametis LŠS išeivijoje vadas Mykolas Abarius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220813030035/https://www.sauliusajunga.lt/mire-ilgametis-lss-iseivijoje-vadas-mykolas-abarius/ |date=2022-08-13 }}. sauliusajunga.lt. 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.</ref> ** [[Romas Burba]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1957]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-ilgametis-alytaus-naujienu-redaktorius-romas-burba.d?id=89451937 Mirė ilgametis „Alytaus naujienų“ redaktorius Romas Burba]. Delfi.lt. 2022-02-13. Nuoroda tikrinta 2022-02-13.</ref> * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Rimantas Morkvėnas]], lietuvių mokslininkas, diplomatas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-mokslininkas-diplomatas-rimantas-morkvenas-56-1644192 Mirė mokslininkas, diplomatas Rimantas Morkvėnas]. 15min.lt. 2022-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-02-19.</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Teresė Genovaitė Dovydaitytė]], lietuvių žurnalistė (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_buvusi_lrt_kulturos_zurnaliste_terese_genovaite_dovydaityte.html Mirė buvusi LRT kultūros žurnalistė Teresė Genovaitė Dovydaitytė]. lžs.lt. 2022-02-20. Nuoroda tikrinta 2022-02-23.</ref> * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Bernardas Vasiliauskas]], Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1621167/mire-vienas-zymiausiu-lietuvos-vargonininku-bernardas-vasiliauskas Mirė vienas žymiausių Lietuvos vargonininkų Bernardas Vasiliauskas]. lrt.lt. 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Henrikas Giedraitis]], Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/mire-buves-ilgametis-zalgirio-kapitonas-ir-zinomas-treneris-henrikas-giedraitis.d?id=89524321 Mirė buvęs ilgametis „Žalgirio“ kapitonas ir žinomas treneris Henrikas Giedraitis]. Delfi.lt. 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.</ref> * '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Algimantas Baltakis]], lietuvių poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1642949/mire-poetas-algimantas-baltakis Mirė poetas Algimantas Baltakis]. lrt.lt. 2022-03-13. Nuoroda tikrnta 2022-03-13.</ref> * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Raimondas Minderis]], Lietuvos baleto artistas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1648249/mire-lietuvos-baleto-legenda-baleto-solistas-ir-pedagogas-raimondas-minderis Mirė Lietuvos baleto legenda – baleto solistas ir pedagogas Raimondas Minderis]. lrt.lt. 2022-03-18. Nuoroda tikrinta 2022-03-18.</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Povilas Jakučionis]], architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=280353 Mirė VI ir VIII ir IX Seimo narys Povilas Jakučionis]. lrs.lt. 2022-03-21. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.</ref> * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Birutė Bražinskaitė-Jakštienė]], LRT televizijos žurnalistė ir režisierė (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.zenitas.lt/profilis/jakstiene-birute-2765080 Birutė Jakštienė]. zenitas.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-23.</ref> * '''[[Kovo 30]]''' d. – [[Mantas Kvedaravičius]], lietuvių režisierius (g. [[1976]] m.).<ref>{{cite web |title=Mantas Kvedaravičius |url=https://www.vle.lt/straipsnis/mantas-kvedaravicius/ |author=Laura Blynaitė |editor=Laura Blynaitė |date=2024-04-03 |orig-date=2023-01-18 |publisher=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |access-date=2026-04-23}}</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Vincentas Dienys]], Lietuvos fizikas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1662539/mire-lietuvos-fizikas-profesorius-vincentas-dienys Mirė Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys]. lrt.lt. 2022-04-04. Nuoroda tikrinta 2022-04-04.</ref> * '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Juzefa Čeičytė]], Lietuvos tapytoja, scenografė (g. [[1922]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1673912/mire-tapytoja-scenografe-poete-juzefa-ceicyte Mirė tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė]. lrt.lt. 2022-04-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Petras Mikelionis]], mokslinis agronomas, Lietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/1855819?type=deceased Petras Mikelionis]. cemety. Nuoroda tikrinta 2023-10-11.</ref> * '''[[Balandžio 22]]''' d.: ** [[Lionginas Abarius]], lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-kompozitorius-choro-dirigentas-lionginas-abarius.d?id=90032183 Mirė kompozitorius, choro dirigentas Lionginas Abarius]. Delfi.lt. 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.</ref> ** [[Kęstutis Marčiulynas]], Lietuvos teatro režisierius ir aktorius, budistų vienuolis (g. [[1961]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/seule-mire-aktorius-kestutis-marciulynas-geriau-zinomas-kaip-vienuolis-bo-heang-sunim.d?id=90030993 Seule mirė aktorius Kęstutis Marčiulynas, geriau žinomas kaip vienuolis Bo Heang Sunim]. Delfi.lt. 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-04-22.</ref> * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Viktoras Vytautas Klemas]], Lietuvos ir JAV okeanologas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.ku.lt/blog/pro-memoria-netekome-okeanologo-ku-garbes-daktaro-prof-viktoro-vytauto-klemo-1934-2022/ PRO MEMORIA. NETEKOME OKEANOLOGO, KU GARBĖS DAKTARO PROF. VIKTORO VYTAUTO KLEMO (1934 – 2022)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705184552/https://www.ku.lt/blog/pro-memoria-netekome-okeanologo-ku-garbes-daktaro-prof-viktoro-vytauto-klemo-1934-2022/ |date=2022-07-05 }}. ku.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-29.</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Hannes Adomeit|Hanes Adomaitis]], lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite web |last1=Krause |first1=Joachim |title=Nachruf: Hannes Adomeit, PhD |url=https://www.ispk.uni-kiel.de/de |website=Institut für Sicherheitspolitik an der Universität Kiel |access-date=2022-04-28 |language=de}}</ref> ** [[Regina Narušienė]], buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, JAV lietuvių veikėja, advokatė (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buvusi-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-vadove-teisininke-narusiene.d?id=90073271 Mirė buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė, teisininkė Narušienė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d.: ** [[Vytautas Česnulis]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. [[1936]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_krastotyrininkas_vytautas_valentinas_cesnulis.html Mirė žinomas žurnalistas, kraštotyrininkas Vytautas Valentinas Česnulis]. lzs.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-28.</ref> ** [[Virginija Kelmelytė]], Lietuvos kino ir teatro aktorė (g. [[1963]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/anapilin-iskeliavo-aktore-virginija-kelmelyte.d?id=90079351 Anapilin iškeliavo aktorė Virginija Kelmelytė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.</ref> ** [[Algimantas Mockus]], lietuvių kino operatorius ir režisierius (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-kino-operatorius-algimantas-mockus.d?id=90069109 Mirė kino operatorius Algimantas Mockus]. Delfi.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-26.</ref> * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Antanas Žukauskas (1939)|Antanas Žukauskas]], Lietuvos dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-skulptorius-antanas-zukauskas/ Mirė skulptorius Antanas Žukauskas]. anyksta.lt. 2022-08-08. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.</ref> * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Saulius Šiliauskas]], lietuvių istorikas ir politologas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1683471/mire-politines-minties-istorijos-zinovas-dr-saulius-siliauskas Mirė politinės minties istorijos žinovas dr. Saulius Šiliauskas]. lrt.lt. 2022-04-28. Nuoroda tikrinta 2022-05-06.</ref> * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Juozas Adomonis]], Lietuvos dailininkas keramikas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1685785/mire-keramikas-pedagogas-juozas-adomonis Mirė keramikas, pedagogas Juozas Adomonis]. lrt.lt. 2022-05-02. Nuoroda tikrinta 2022-05-03.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Birutė Šeškauskienė-Matulytė]], Lietuvos muzikos mokytoja ir chorvedė (g. [[1949 m.|1949]] m.).<ref>[https://archyvas.vilnis.lt/2022/2022-05-06_34.pdf IN MEMORIAM BIRUTĖ ŠEŠKAUSKIENĖ (1949 - 2022)]. Vilnis, 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 34 (8500), 3 psl.</ref> * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Regina Parnarauskienė]], Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1689305/mire-laisves-kovu-dalyve-profesore-regina-parnarauskiene Mirė laisvės kovų dalyvė profesorė Regina Parnarauskienė]. lrt.lt. 2022-05-06. Nuoroda tikrinta 2022-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Vytautas Dovydaitis (1929)|Vytautas Dovydaitis]], Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.voruta.lt/in-memoriam-vytautas-dovydaitis-1929-2022/ In memoriam. Vytautas Dovydaitis (1929-2022)]. voruta.lt. 2022-05-09. Nuoroda tikrinta 2022-05-09.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Ramutis Jancevičius]], Lietuvos teisininkas, prokuroras (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buves-vilniaus-apygardos-prokuraturos-vyriausiasis-prokuroras-ramutis-jancevicius.d?id=90274243 Mirė buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius]. 2022-05-20. Nuoroda tikrinta 2022-05-20.</ref> * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Vidmantas Puplauskis]], Lietuvos žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1700841/uzgeso-kino-rezisieriaus-ilgamecio-lrt-darbuotojo-vidmanto-puplauskio-gyvybe Užgeso kino režisieriaus, ilgamečio LRT darbuotojo Vidmanto Puplauskio gyvybė]. lrt.lt. 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Laimonas Tapinas]], lietuvių rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1705047/mire-garsus-zurnalistas-laimonas-tapinas Mirė garsus žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas]. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.</ref> * '''[[Gegužės 29]]''' d.: ** [[Algimantas Valentinas Indriūnas]], inžinierius, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1925]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/isejo_lzs_narys_tremtinys_redaktorius_daktaras_docentas_algimantas_valentinas_indriunas.html Išėjo LŽS narys, tremtinys, redaktorius, daktaras, docentas Algimantas Valentinas Indriūnas]. lžs.lt. 2022-05-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.</ref> ** [[Loreta Zakarevičienė]], lietuvių diplomatė, valstybės tarnautoja (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1705286/mire-diplomate-loreta-zakareviciene Mirė diplomatė Loreta Zakarevičienė]. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.</ref> * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Povilas Mataitis]], Lietuvos choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-choro-dirigentas-povilas-mataitis.d?id=90371013 Mirė choro dirigentas Povilas Mataitis]. Delfi.lt. 2022-06-01. Nuoroda tikrinta 2022-06-01.</ref> * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Albina Norkutė-Kairienė]], Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1711761/mire-partizane-albina-norkute-kairiene Mirė partizanė Albina Norkutė-Kairienė]. lrt.lt. 2022-06-03. Nuoroda tikrinta 2022-06-03.</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Vladas Baltuškevičius]], Lietuvos poetas, vertėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1712724/mire-poetas-vertejas-vladas-baltuskevicius Mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius]. lrt.lt. 2022-06-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-06.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Algis Petras Piskarskas]], lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1717078/mire-fizikas-algis-petras-piskarskas Mirė fizikas Algis Petras Piskarskas]. lrt.lt. 2022-06-12. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.</ref> * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Rimvydas Griauzdė]], Lietuvos vargonininkas, chorvedys, Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=112 Rimvydas GRIAUZDĖ]. anykstenai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-16.</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Jonas Aničas]], Lietuvos istorikas, pedagogas, ateizmo propaguotojas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1723545/mire-zinomas-istorikas-pedagogas-jonas-anicas Mirė žinomas istorikas, pedagogas Jonas Aničas]. lrt.lt. 2022-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.</ref> * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Regimantas Adomaitis]], Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/912600/mire-legendinis-aktorius-regimantas-adomaitis|title=Mirė Lietuvos kino ir teatro legenda Regimantas Adomaitis|publisher=lrt.lt|date=2022-06-20|access-date=2022-06-20}}</ref> * '''[[Birželio 27]]''' d.: ** [[Algis Povilas Kasperavičius]], Lietuvos istorikas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1728205/mire-istorikas-doc-dr-algis-povilas-kasperavicius Mirė istorikas doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius]. lrt.lt. 2022-06-27. Nuoroda tikrinta 2022-06-27.</ref> ** [[Angelė Vilutytė-Rimševičienė]], Lietuvos kalbininkė, leksikografė, dėstytoja, vertėja, redaktorė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.versme.lt/nekrologas_Rimseviciene.htm Angelė Vilutytė-Rimševičienė 1943 06 29 – 2022 06 27]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. „Versmės“ leidykla. 2022-06-29. Nuoroda tikrinta 2026-02-01.</ref> * '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Dionyzas Varkalis]], tautodailininkas, restauratorius, muziejininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2022/07/05/mire-tautodailininkas-sajudininkas-dionyzas-varkalis/ Mirė tautodailininkas, sąjūdininkas Dionyzas Varkalis]. alkas.lt. 2022-07-05. Nuoroda tikrinta 2023-12-23.</ref> * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Aloyzas Sakalas]], lietuvių fizikas, politikas, Sąjūdžio tarybos narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1740989/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-aloyzas-sakalas Mirė Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas]. lrt.lt. 202-07-18. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.</ref> * '''[[Liepos 21]]''' d.: ** [[Vytautas Paukštė]], lietuvių teatro ir kino aktorius (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1744129/mire-lietuvos-scenos-legenda-vytautas-paukste-neseniai-atsventes-90-aji-jubilieju Mirė Lietuvos scenos legenda Vytautas Paukštė, neseniai atšventęs 90-ąjį jubiliejų]. lrt.lt. 2022-07-21. Nuoroda tikrinta 2022-07-21.</ref> ** [[Jonas Klemensas Sungaila]], ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-buves-jonavos-rajono-meras-jonas-klemensas-sungaila-56-1905702 Mirė buvęs Jonavos rajono meras Jonas Klemensas Sungaila]. 15min.lt. 2022-07-21. Nuoroda tikrinta 2022-07-21.</ref> * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Vytautas Tomkus]], lietuvių teatro ir kino aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1745532/skaudi-netektis-mire-aktorius-vytautas-tomkus Skaudi netektis: mirė aktorius Vytautas Tomkus]. lrt.lt. 2022-07-25. Nuoroda tikrinta 2022-07-25.</ref> * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Agnė Gregorauskaitė]], Lietuvos aktorė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1748663/i-paskutine-kelione-islydeta-agne-gregorauskaite-aktore-is-auksines-lietuvos-teatro-kartos Į paskutinę kelionę išlydėta Agnė Gregorauskaitė – aktorė iš auksinės Lietuvos teatro kartos]. LRT. 2022-07-29. Nuoroda tikrinta 2022-11-10.</ref> * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Gediminas Mesonis]], Lietuvos teisininkas, teisės pedagogas, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1746372/mire-zinomas-teisininkas-buves-konstitucinio-teismo-teisejas-gediminas-mesonis Mirė žinomas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Gediminas Mesonis]. lrt.lt. 2022-07-26. Nuoroda tikrinta 2022-07-26.</ref> * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Liudvikas Jakimavičius]], Lietuvos rašytojas (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1750235/mire-poetas-dramaturgas-ir-literaturos-kritikas-liudvikas-jakimavicius Mirė poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius]. lrt.lt. 2022-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.</ref> * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Jonas Gediminas Marčiukaitis]], Lietuvos statybos inžinierius (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/pt/mire-vilnius-tech-emeritas-habilituotas-daktaras-profesorius-jonas-gediminas-marciukaitis.d?id=90877327 Mirė VILNIUS TECH emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis]. Delfi.lt. 2022-08-02. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.</ref> * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Gražina Marija Martinaitienė]], Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1760715/mire-zymi-lietuviu-dailes-istorike-buvusi-lrt-radijo-darbuotoja-grazina-marija-martinaitiene Mirė žymi lietuvių dailės istorikė, buvusi LRT radijo darbuotoja Gražina Marija Martinaitienė]. lrt.lt. 2022-08-16. Nuoroda tikrinta 2022-08-16.</ref> * '''[[Rugpjūčio 26]]''' d.: ** [[Stasys Jusionis]], Lietuvos dailininkas tapytojas, spaudos darbuotojas, redaktorius (g. [[1927]] m.).<ref>[[Danutė Jedzinskienė]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-jusionis/ Stasys Jusionis]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-07-16. Nuoroda tikrinta 2025-11-12.</ref> ** [[Emilija Liegutė]], lietuvių prozininkė, dramaturgė (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/mire-rasytoja-emilija-liegute/264275/ Mirė rašytoja Emilija Liegutė]. Alfa.lt. 2022-08-26. Nuoroda tikrinta 2022-08-26.</ref> * '''[[Rugpjūčio 29]]''' d. – [[Domininkas Velička]], fizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.zenitas.lt/profilis/velicka-domininkas-2786737 Domininkas Velička]. zenitas.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-23.</ref> * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Pranas Morkus]], lietuvių eseistas, kino scenaristas, radijo žurnalistas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1769285/mire-zurnalistas-eseistas-pranas-morkus Mirė žurnalistas, eseistas, kino scenaristas Pranas Morkus]. lrt.lt. 2022-08-30. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.</ref> * '''[[Rugsėjo 11]]''' d. – [[Gražina Mareckaitė]], Lietuvos teatrologė, dramaturgė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1777331/mire-teatrologe-dramaturge-grazina-mareckaite Mirė teatrologė, dramaturgė Gražina Mareckaitė]. lrt.lt. 2022-09-11. Nuoroda tikrinta 2022-09-11.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]''' d.: ** [[Rimvydas Maciulevičius]], Lietuvos visuomenės veikėjas, Ignalinos aerodromo įkūrėjas (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/09/13/news/mire-oreivystes-lietuvoje-pradininkas-ignalinos-aerodromo-ikurejas-r-maciulevicius-24561599 Mirė oreivystės Lietuvoje pradininkas, Ignalinos aerodromo įkūrėjas R. Maciulevičius]. Lrytas.lt. 2022-09-13. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.</ref> ** [[Rimantas Šidlauskas]], Lietuvos diplomatas, ambasadorius (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1778167/mire-buves-lietuvos-ambasadorius-rusijoje-rimantas-sidlauskas Mirė buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas]. lrt.lt. 2022-09-12. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Ferdinandas Jakšys]], Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-aktorius-ferdinandas-jaksys/ Mirė aktorius Ferdinandas Jakšys]. anyksta.lt. 2022-09-15. Nuoroda tikrinta 2022-09-15.</ref> * '''[[Rugsėjo 21]]''' d.: ** [[Pranas Dirginčius]], Lietuvos ir Tauragės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2308923?type=deceased Pranas Dirginčius]. cemety. Nuoroda tikrinta 2023-10-11.</ref> ** [[Stanislovas Algimantas Martišius]], Lietuvos ekonomistas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1784613/mire-ekonomistas-buves-vu-ekonomikos-fakulteto-dekanas-stanislovas-algimantas-martisius Mirė ekonomistas, buvęs VU Ekonomikos fakulteto dekanas Stanislovas Algimantas Martišius]. LRT.lt. 2022-09-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-21.</ref> * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Leonidas Šumskis]], Lietuvos ir Rusijos estrados dainininkas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2022/09/30/news/mire-dainomis-zalioj-stoteleje-ir-elektrenu-ziburiai-isgarsejes-leonidas-sumskis-24738084 Mirė dainų „Žalioj stotelėje“ ir „Elektrėnų žiburiai“ atlikėjas Leonidas Šumskis] ''lrytas.lt''</ref> * '''[[Rugsėjo 27]]''' d.: ** [[Antanas Braždys]], lietuvių kilmės Didžiosios Britanijos skulptorius (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/didziojoje-britanijoje-mire-iseivijos-skulptorius-antanas-brazdys-1104-1938690 Didžiojoje Britanijoje mirė išeivijos skulptorius Antanas Braždys]. 15min.lt. 2022-09-29. Nuoroda tikrinta 2022-10-01.</ref> ** [[Gediminas Paviržis]], inžinierius kelininkas, Lietuvos, Vilniaus miesto ir rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=282376 Mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys Gediminas Adolfas Paviržis]. lrs.lt. 2022-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.</ref> * '''[[Rugsėjo 28]]''' d.: ** [[Laima Miliuvienė]], Lietuvos žurnalistė, redaktorė (g. [[1948]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/in_memoriam_laimute_miliuviene_1948.12.01_2022.09.28.html In Memoriam Laimutė MILIUVIENĖ (1948.12.01 – 2022.09.28)]. lzs.lt. 2022-09-28. Nuoroda tikrinta 2022-10-01.</ref> ** [[Algirdas Musneckis (1936)|Algirdas Musneckis]], Lietuvos fotomenininkas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.skrastas.lt/aktualijos/amzinyben-isejo-siauliu-fotometrastininkas-algirdas-musneckis Amžinybėn išėjo Šiaulių fotometraštininkas Algirdas Musneckis]. Šiaulių kraštas. 2022-09-30. Nuoroda tikrinta 2026-02-20.</ref> * '''[[Spalio 2]]''' d.: ** [[Algirdas Briedis]], sporto gydytojas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.skrastas.lt/aktualijos/mire-gydytojas-algirdas-briedis Mirė gydytojas ALGIRDAS BRIEDIS]. Skrastas. 2022-10-04. Nuoroda tikrinta 2022-10-04.</ref> ** [[Vincentas Kuprys]], Lietuvos dainininkas (bosas) (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2022/10/02/news/mire-operos-solistas-vincentas-kuprys-24752687 Mirė operos solistas Vincentas Kuprys]. Lrytas.lt. 2022-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-10-02.</ref> * '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Vytautas Daujotis]], Lietuvos chemikas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/mire-profesorius-vytautas-daujotis/ Mirė profesorius Vytautas Daujotis]. 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.</ref> * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Vidmantas Bačiulis]], lietuvių kino ir televizijos režisierius, scenaristas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1802420/mire-ilgametis-lrt-rezisierius-ir-scenaristas-vidmantas-jonas-baciulis ''Mirė ilgametis LRT režisierius ir scenaristas Vidmantas Jonas Bačiulis'']. Lrt.lt. 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.</ref> * '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Leonardas Sauka]], Lietuvos tautosakininkas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1803104/mire-tautosakininkas-leonardas-sauka Mirė tautosakininkas Leonardas Sauka]. LRT.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-18.</ref> * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Adolfas Strakšys]], Lietuvos žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-rasytojas-jonas-adolfas-straksys.d?id=91526889 Mirė rašytojas Jonas Adolfas Strakšys]. Delfi.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-19.</ref> * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Gintautas Petraitis]], Lietuvos šachmatininkas, šachmatų treneris, tarptautinis korespondencinių šachmatų didmeistris (2010 m.) (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1805259/mire-sachmatu-treneris-gintautas-petraitis-tarp-kurio-aukletiniu-ir-nauseda Mirė šachmatų treneris Gintautas Petraitis, tarp kurio auklėtinių – ir Nausėda]. LRT. 2022-10-20. Nuoroda tikrinta 2022-10-21.</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d. – [[Laima Pangonytė]], Lietuvos dokumentinių filmų režisierė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1806791/mire-zurnaliste-rezisiere-laima-pangonyte Mirė žurnalistė, režisierė Laima Pangonytė]. LRT. 2022-10-23. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.</ref> * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Adolfas Laimutis Telksnys]], inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1807464/mire-lietuvai-interneta-atvedes-mokslininkas-adolfas-laimutis-telksnys Mirė Lietuvai internetą atvedęs mokslininkas Adolfas Laimutis Telksnys]. LRT. 2022-10-24. Nuoroda tikrinta 2022-10-24.</ref> * '''[[Spalio 27]]''' d. – [[Leonas Strioga]], Lietuvos skulptorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{Cite news|url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1810272/mire-skulptorius-leonas-strioga|title=Mirė skulptorius Leonas Strioga|publisher=LRT|date=2022-10-27|accessdate=2022-10-27}}</ref> * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Vytautas Kaminskas]], Lietuvos inžinierius kibernetikas, informatikas, pedagogas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko/ Netekome VDU rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko]. 2022-11-09. Nuoroda tikrinta 2022-11-09.</ref> * '''[[Lapkričio 20]]''' d. – [[Mykolas Rekys]], Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (baritonas) (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2022/11/21/news/mire-solistas-mykolas-rekys-25237536 Mirė solistas Mykolas Rekys]. Lrytas.lt. 2022-11-21. Nuoroda tikrinta 2022-11-21.</ref> * '''[[Lapkričio 21]]''' d. – [[Anupras Gauronskas]], Lietuvos kunigas, Telšių vyskupijos kapitulos kanauninkas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.akmene.lt/naujienos/in-memoriam-akmenes-rajono-garbes-pilietis-anupras-gauronskas/4933 IN MEMORIAM Akmenės rajono Garbės pilietis ANUPRAS GAURONSKAS] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221122205801/https://www.akmene.lt/naujienos/in-memoriam-akmenes-rajono-garbes-pilietis-anupras-gauronskas/4933 |date=2022-11-22 }}. Akmenės rajono savivaldybė. 2022-11-22. Nuoroda tikrinta 2022-11-22.</ref> * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Leonas Ciunis]], Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. [[1932]] m.).<ref>[https://menufaktura.lt/naujienos/netekome-aktoriaus-leono-ciunio-1932-2022/ Netekome aktoriaus Leono Ciunio (1932-2022)]. Menų faktūra. 2022-12-05. Nuoroda tikrinta 2026-01-18.</ref> * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Adolfas Šleževičius]], Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1837916/mire-buves-lietuvos-premjeras-adolfas-slezevicius Mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius]. LRT. 2022-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.</ref> * '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Aldona Gustas]], lietuvių ir vokiečių rašytoja, dailininkė (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1841075/mire-vokietijoje-gyvenusi-poete-ir-dailininke-aldona-gustas Mirė Vokietijoje gyvenusi poetė ir dailininkė Aldona Gustas]. LRT. 2022-12-09. Nuoroda tikrinta 2022-12-10.</ref> * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Viktoras Masevičius]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/skaudi-zinia-netiketai-mire-garsus-lietuvos-dirigentas-n1206722 Skaudi žinia: netikėtai mirė garsus Lietuvos dirigentas]. TV3.lt. 2022-12-13. Nuoroda tikrinta 2022-12-14.</ref> * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]], jėzuitas, Telšių vyskupas emeritas, Telšių miesto Garbės pilietis, 2021 m. Laisvės premijos laureatas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.jezuitai.lt/naujienos/pas-viespati-iskeliavo-vysk-jonas-boruta-sj Pas Viešpatį iškeliavo vysk. Jonas Boruta, SJ]. jezuitai.lt. 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2022-12-19.</ref> * '''[[Gruodžio 28]]''' d. – [[Agnė Jagelavičiūtė]], lietuvių stilistė, rūbų dizainerė, buvusi mados žurnalo „L'Officiel“ redaktorė, televizijos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė (g. [[1980]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-agne-jagelaviciute.d?id=92139307|title=Mirė Agnė Jagelavičiūtė|publisher=[[delfi.lt]]|date=2022-12-28|accessdate=2022-12-28}}</ref> * '''[[Gruodžio 31]]''' d.: ** [[Vladislovas Algirdas Katinas]], Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės energetikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/energetika/article/view/4864/4233 In memoriam. Vladislovas Algirdas Katinas (1938–2022)] ''lmaleidykla.lt''</ref> ** [[Vytas Miliauskas]], Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-tremtinys-ilgametis-vilniaus-savivaldybes-tarybos-narys-vytas-miliauskas-56-1989108 ''Mirė tremtinys, ilgametis Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vytas Miliauskas'']. 15min.lt. 2022-01-03. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.</ref> === Nedatuota === * [[Artūras Bakšinskas]], Lietuvos teisininkas, politikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1728641/mire-lietuvos-gyvybes-draudimo-imoniu-asociacijos-prezidentas-arturas-baksinskas Mirė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas]. lrt.lt. 2022-06-28. Nuoroda tikrinta 2022-06-28.</ref> * [[Aleksandras Šimanskis]], lietuvių teatro aktorius (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1838896/mire-aktorius-aleksandras-simanskis Mirė aktorius Aleksandras Šimanskis]. LRT. 2022-12-07. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Ričardas Erskinas Likis]], [[Kenija|Kenijos]] archeologas, antropologas, politikas (g. [[1944]] m.).<ref>{{Cite web|date=2022-01-02|title=Renowned Kenyan conservationist Richard Leakey dies aged 77|url=https://www.france24.com/en/africa/20220102-renowned-kenyan-conservationist-richard-leakey-dies-aged-77|access-date=2022-01-02|website=France 24|language=en}}</ref> * '''[[Sausio 11]]''' d. – [[David Sassoli|Davidas Sasolis]], Italijos politikas, ėjęs [[Europos Parlamento pirmininkas|Europos Parlamento pirmininko]] pareigas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.dw.com/en/european-parliament-president-david-sassoli-dies-after-hospitalization/a-60384340 European Parliament President David Sassoli dies after hospitalization]</ref> * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Carmela Corren|Karmela Koren]], [[Izraelis|Izraelio]] dainininkė ir aktorė (g. [[1938]] m.).<ref>{{Cite web|date=2022-01-16|title=Austria: Eurovision 1963 Participant Carmela Corren Has Died|url=https://eurovoix.com/2022/01/16/austria-eurovision-1963-participant-carmella-corren-has-died/|access-date=2022-01-17|website=Eurovoix News|language=en}}</ref> * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Aleksandras Nazarenko|Aleksandras Nazarenka]], [[Rusija|Rusijos]] istorikas, filologas (g. [[1948]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.ippo.ru/news/article/utrata-predsedatel-ippo-sergey-stepashin-i-sovet-o-409221|title=Утрата. Председатель ИППО Сергей Степашин и Совет Общества выражают соболезнования в связи со смертью руководителя Научной секции ИППО Александра Васильевича Назаренко|website=www.ippo.ru|access-date=2022-01-19}}</ref> * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Wim Jansen|Vimas Jansenas]], buvęs [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė|Nyderlandų rinktinėje]] (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite web|url=https://planetradio.co.uk/borders/local/news/former-celtic-manager-wim-jansen-dies-aged-75/|title=Former Celtic manager Wim Jansen dies aged 75|work=Planet Radio|date=2022-01-25|access-date=2022-01-25}}</ref> * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Leonidas Kuravliovas]], [[Rusija|Rusijos]] teatro ir kino aktorius (g. [[1936]] m.).<ref>[https://russian.rt.com/nopolitics/news/955116-umer-aktyor-leonid-kuravlyov Умер актёр Леонид Куравлёв]. RT. Nuoroda tikrinta 2022-01-30.</ref> * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Shintaro Ishihara|Šintaro Išihara]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, ėjęs [[Tokijas|Tokijo]] gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų [[Japonija|Japonijos]] [[nacionalizmas|nacionalistų]], kraštutinės dešiniosios [[Saulėtekio partija|Saulėtekio partijos]] įkūrėjas ir buvęs vadovas (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web|last=Jesse|first=Johnson|date=2022-02-01|title=Former Tokyo Gov. Shintaro Ishihara, known for controversial views, dies at 89|url=https://www.japantimes.co.jp/news/2022/02/01/national/shintaro-ishihara-dies/|url-status=live|access-date=2022-02-01|website=The Japan Times}}</ref> * '''[[Vasario 6]]''' d.: ** [[George Crumb|Džordžas Krambas]], [[JAV]] kompozitorius, Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys ([[1976]]) (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|title=George Crumb, Prolific Avant-Garde Composer, Dies at 92|url=https://pitchfork.com/news/george-crumb-prolific-avant-garde-composer-dies-at-92/|access-date=2022-02-07|website=Pitchfork}}</ref> ** [[Lata Mangeshkar|Lata Mangeškar]], [[Indija|Indijos]] dainininkė, žymiausia [[Bolivudas|Bolivudo]] filmų dainų įdainuotoja, tituluojama Indijos lakštingala. Dauguma jos dainų atliktos [[hindi]] bei [[marathų kalba|marathų]] kalbomis, tačiau per savo daugiau nei 70 metų trunkančią karjerą ji buvo atlikusi dainų praktiškai visomis svarbesnėmis [[Indijos kalbos|Indijos kalbomis]] (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news|date=2022-02-06|title=Lata Mangeshkar: India singing legend dies at 92|language=en-GB|work=BBC News|url=https://www.bbc.com/news/world-asia-india-60094193|access-date=2022-02-06}}</ref> * '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Luc Montagnier|Lukas Montanjė]], prancūzų [[virusologija|virusologas]], 2008 m. apdovanotas [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija]] už [[ŽIV|žmogaus imunodeficito viruso atradimą]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web|title=Luc Montagnier, co-discoverer of HIV, dies aged 89|url=https://www.bbc.com/news/world-europe-60340504|access-date=2022-02-10|website=BBC}}</ref> * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Sebastian Bieniek|Sebastianas Bienekas]], vokiečių [[režisierius]], [[menininkas]], [[fotografas]] ir [[rašytojas]] (g. [[1975]] m.).<ref>[https://www.sebastianbieniek.com/death R. I. P. Sebastian Bieniek]</ref> * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Manuel Esquivel|Manuelis Eskivelis]], [[Belizas|Belizo]] politikas, du kartus (1984–1989 ir 1993–1998 m.) buvęs [[Belizo ministras pirmininkas|šalies ministras pirmininkas]] (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news |title=Former Belize PM, Sir Manuel Esquivel, has died |url=https://caribbean.loopnews.com/content/former-belize-pm-sir-manuel-esquivel-has-died |access-date=2022-02-11 |publisher=Loop News |date=2022-02-11 }}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Aled Roberts|Aledas Robertsas]], [[Velsas|Velso]] politikas (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite news |title=Welsh Language Commissioner Aled Roberts passes away |url=https://nation.cymru/news/welsh-language-commissioner-aled-roberts-passes-away/ |access-date=2022-02-14 |publisher=Nation Cymru |date=2022-02-14}}</ref> * '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Romāns Apsītis|Romanas Apsitis]], latvių [[teisininkas]], teisės istorikas, [[teisėjas]], buvęs ombudsmenas, politinis veikėjas, [[teisingumo ministras]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news |last= |first= |date=2022-02-17|title=Скончался соавтор декларации о независимости Латвии Роман Апситис|trans-title= |url=https://mixnews.lv/latviya/2022/02/17/skonchalsya-soavtor-deklaratsii-o-nezavisimosti-latvii-roman-apsitis/|language=ru|work=Mixnews|location= |access-date=2022-02-18}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Chris & Moira|Christopher Scicluna]], [[Malta|Maltos]] dainininkas (g. [[1959]] m.).<ref>{{cite news |title=Chris Scicluna, star of 1994 Eurovision song More Than Love, passes away |url=https://www.maltatoday.com.mt/arts/music/115024/chris_stafrace_star_of_1994_eurovision_song_more_than_love_passes_away#.Yg9p-C-l28V |access-date=2022-02-18 |publisher=Malta Today |date=2022-02-18}}</ref> * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Kakuiči Mimura]], karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news |title=元サッカー日本代表選手の三村恪一さん死去　90歳　1956年メルボルン五輪メンバー |url=https://news.yahoo.co.jp/articles/aec386b7e2ae0a1e7f7a59415140cba04cc28d32 |access-date=2022-02-21 |publisher=Yahoo! Japan |date=2022-02-21 |archive-date=2022-02-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220221231435/https://news.yahoo.co.jp/articles/aec386b7e2ae0a1e7f7a59415140cba04cc28d32 |url-status=dead}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Scott Hall]], amerikiečių profesionalus imtynininkas, žinomas dėl savo veiklos „[[World Wrestling Entertainment|World Wrestling Federation]]“ (WWF, dabar WWE) ir „[[World Championship Wrestling]]“ (WCW) (g. [[1958]] m.).<ref>{{cite news|last1=Mendoza|first1=Jordan|title=WWE Hall of Famer Scott Hall, trailblazing wrestler known as Razor Ramon, dead at 63|url=https://www.usatoday.com/story/sports/2022/03/14/wwe-hall-famer-scott-hall-razor-ramon-life-support/7037697001/|access-date=2022-03-15|work=[[USA Today]]|date=2022-03-14}}</ref> * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Madeleine Albright|Madlena Korbel Olbrait]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Valstijų]] politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi [[JAV Valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretore]] (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.cnn.com/2022/03/23/politics/madeleine-albright-obituary/index.html|title=Madeleine Albright, first female US secretary of state, dies &#124; CNN Politics|first=Caroline|last=Kelly|date=2022-03-23|website=CNN|accessdate=2022-03-23}}</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Taylor Hawkins]], [[JAV]] roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės [[Foo Fighters]] būgnininkas (g. [[1972]] m.).<ref>{{cite news |last1=Ganz |first1=Caryn |last2=Coscarelli|first2=Joe| title=Foo Fighters Drummer Taylor Hawkins Dies at 50 |url=https://www.nytimes.com/2022/03/25/arts/music/taylor-hawkins-foo-fighters-dead.html |website=[[The New York Times]] |access-date=2022-03-26 |date= 2022-03-26}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Vladimiras Žirinovskis]], [[Rusija|Rusijos]] politikas, [[nacionalizmas|nacionalistas]], [[populistas]] ir [[Rusijos liberaldemokratų partija|Rusijos liberaldemokratų partijos]] įkūrėjas bei lyderis, [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] narys (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.reuters.com/world/europe/russian-far-right-politician-vladimir-zhirinovsky-has-died-parliament-speaker-2022-04-06/|title=Russian far-right politician Vladimir Zhirinovsky dies at 75|date=2022-04-06|website=[[Reuters]]}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Ludwik Dorn|Liudvikas Dornas]], [[Lenkija|lenkų]] politikas, buvęs [[Lenkijos Seimas|Lenkijos Seimo]] maršalka, vicepremjeras ir [[vidaus reikalų ministras]] (g. [[1954]] m.).<ref>{{cite web|title=Ludwik Dorn nie żyje. Były wicepremier i marszałek Sejmu miał 67 lat|url=https://www.polsatnews.pl/wiadomosc/2022-04-07/nie-zyje-ludwik-dorn-byly-marszalek-sejmu-mial-67-lat/|language=pl|date=2022-04-07|access-date=2022-04-07}}</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Catherine Spaak|Katerina Spak]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2022/04/17/news/e_morta_catherine_spaak-345821997/?ref=RHTP-BH-I345883398-P1-S1-T1|title=È morta Catherine Spaak, addio all'icona di bravura, sensualità e ribellione|publisher=[[La Repubblica]]|language=it|date=2022-04-17 |accessdate=2022-04-17}}</ref> * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Ivica Osim]], buvęs [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Jugoslavijos vyrų futbolo rinktinė|Jugoslavijos rinktinėje]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{Cite web |last= |first= |date=2022-05-01 |title=Trainerlegende Ivica Osim ist tot |url=https://sport.orf.at/stories/3094969/ |access-date=2022-05-01 |website=sport.ORF.at |language=de}}</ref> * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Stanislavas Šuškevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas ir mokslininkas. Nuo [[1991]] m. [[rugsėjo 28]] d. iki [[1994]] m. [[sausio 26]] d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos [[valstybės vadovas]] ([[Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiosios Tarybos]] bei Parlamento sekretorius) po [[TSRS]] iširimo (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.reuters.com/world/ex-belarus-leader-shushkevich-man-who-sacked-gorbachev-dies-87-2022-05-04/ Ex-Belarus leader Shushkevich, the man who sacked Gorbachev, dies at 87]. Reuters. 2022-05-04. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.</ref> * '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Jurijus Averbachas]], Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (g. [[1922]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://sportrbc.ru/news/627655fe9a7947d7bc330b26|title=Умер старейший гроссмейстер мира Юрий Авербах|website=РБК Спорт|language=ru|access-date=2022-05-07|archive-date=2022-05-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20220507125415/https://sportrbc.ru/news/627655fe9a7947d7bc330b26|url-status=live}}</ref> * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Leonidas Kravčiukas]], pirmasis [[Ukraina|Ukrainos]] [[Ukrainos Prezidentas|prezidentas]], atgavus Nepriklausomybę po [[TSRS]] žlugimo (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite web |last=Hirasnova |first=Tara |date=2022-05-10 |title=Leonid Kravchuk dead. First president of Ukraine passed away at 88 |url=https://ukranews.com/en/amp/news/856037-leonid-kravchuk-died-first-president-of-ukraine-passed-away-at-age-of-89 |language=en |url-status=live |access-date=2022-05-10 |website=Ukranews}}</ref> * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Robert Cogoi|Robertas Kogojus]], [[Belgija|Belgijos]] dainininkas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://newsfounded.com/belgiumeng/singer-carolo-robert-cogoi-who-represented-belgium-at-eurovision-has-died/|title=Singer Carolo Robert Cogoi who represented Belgium at Eurovision has died|first=|last=|date=|website=Newsfounded|accessdate=2022-05-15|archive-date=2022-05-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20220516051442/https://newsfounded.com/belgiumeng/singer-carolo-robert-cogoi-who-represented-belgium-at-eurovision-has-died/|url-status=dead}}</ref> * '''[[Gegužės 17]]''' d.: ** [[Rolandas Kalninis]], [[latviai|latvių]] kino režisierius (g. [[1922]] m.).<ref>{{cite news |title=Latvian film director Rolands Kalniņš dies aged 100 |url=https://eng.lsm.lv/article/culture/culture/latvian-film-director-rolands-kalnins-dies-aged-100.a457392/ |language=en |access-date=2022-05-18 |publisher=ENG.LSM |date=2022-05-18}}</ref> ** [[Vangelis]], pasaulyje pagarsėjęs graikų [[Elektronika|elektroninės]] ir kino filmų muzikos kompozitorius bei atlikėjas (g. [[1943]] m.).<ref>{{cite news|url = https://www.npr.org/2022/05/19/1100133193/vangelis-dead|title = Vangelis, famed film composer and synth pioneer, dead at 79|work = [[NPR]]|language = en|date = 2022-05-19|accessdate = 2022-05-20|last = Limbong|first =Andrew}}</ref> * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Anita Gradin]], Švedijos žurnalistė, politikė (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news |title=Sveriges första EU-kommissionär har dött |url=https://live.aftonbladet.se/supernytt/news/sveriges-foersta-eu-kommissionaer-har-doett.4DuXrdmIt |language=sv |access-date=2022-05-23 |publisher=AFTONBLADET |date=2022-05-23}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Ciriaco de Mita|Luidžis Čiriakas De Mita]], [[Italija|Italijos]] politikas, [[1988]]–[[1989]] m. ėjęs [[Italijos ministras pirmininkas|Italijos ministro pirmininko]] pareigas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ruetir.com/2022/05/26/former-prime-minister-ciriaco-de-mita-has-died-ruetir/|title=Former Prime Minister Ciriaco De Mita has died|first=|last=|date=2022-05-26|website=Ruetir|accessdate=2022-05-26}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ** [[Andrew Fletcher|Endriu Džonas Flečeris]], britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės [[Depeche Mode]] narys, joje grojęs nuo pat grupės įsikūrimo [[1980]] m. (g. [[1961]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2022/may/26/depeche-modes-andrew-fletcher-dies-aged-60|title=Depeche Mode's Andrew Fletcher dies aged 60|language=en|date=2022-05-26|access-date=2022-05-26|website=The Guardian}}</ref> * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Angelo Sodano|Andželas Rafaelis Sodanas]], [[Italija|Italijos]] [[kardinolas]], [[2005]]–[[2019]] m. buvęs [[Kardinolų kolegijos dekanas|Kardinolų kolegijos dekanu]], perėmęs šias pareigas iš popiežiumi išrinkto [[Joseph Ratzinger|Jozefo Racingerio]] (g. [[1927]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.catholicnewsagency.com/news/251398/cardinal-angelo-sodano-former-vatican-secretary-of-state-dies-at-94|title=Cardinal Angelo Sodano, former Vatican secretary of state, dies at 94|first=|last=|date=2022-05-28|website=Catholic News Agency|accessdate=2022-05-28}}</ref> * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Boris Pahor|Borisas Pahoras]], [[Slovėnija|slovėnų]] rašytojas (g. [[1913]] m.).<ref>{{Cite web|last=|first=|title=Boris Pahor, Trieste-based Slovenian writer, dies|url=https://english.sta.si/3043303/boris-pahor-trieste-based-slovenian-writer-dies|date=2022-05-30|access-date=2022-05-30|website=STA|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Genadijus Burbulis]], politinis [[Rusija|Rusijos]] veikėjas, buvęs Rusijos valstybės sekretorius, buvusio prezidento [[Borisas Jelcinas|Boriso Jelcino]] bendražygis (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1723621/mire-buves-rusijos-valstybes-sekretorius-burbulis-prisidejes-prie-ssrs-panaikinimo Mirė buvęs Rusijos valstybės sekretorius Burbulis]. lrt.lt. 2022-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.</ref> * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Jurijus Šatunovas]], [[Rusija|Rusijos]] dainininkas, dainų autorius (g. [[1973]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.themoscowtimes.com/2022/06/23/russian-pop-icon-yuri-shatunov-dies-aged-48-a78080|title=Russian Pop Icon Yuri Shatunov Dies Aged 48|first=|last=|date=2022-06-23|website=The Moscow Times|accessdate=2022-06-23}}</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Robert F. Curl Jr.|Robertas Floidas Kerlas]], [[JAV]] [[chemija|chemikas]], [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news |author=Jade Boyd |date=2022-07-04 |title=Nobel laureate, beloved Rice professor Robert Curl dead at 88 |url=https://news.rice.edu/news/2022/nobel-laureate-beloved-rice-professor-robert-curl-dead-88 |access-date=2022-07-06 |work=Rice University}}</ref> * '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Jacob Nena|Jakobas Nena]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų [[Mikronezijos prezidentas|prezidentas]] nuo [[1997]] iki [[1999]] m. (g. [[1941]] m.).<ref>{{Cite web |last=Clark |first=Richard |date=2022-07-07 |title=In Memoriam: The Honorable Jacob Nena |url=https://gov.fm/index.php/component/content/article/35-pio-articles/news-and-updates/620-in-memoriam-the-honorable-jacob-nena?Itemid=177 |access-date=2022-07-09 |website=gov.fm}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d.: ** [[Shinzō Abe|Šindzo Abė]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, buvęs šalies [[Japonijos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]], [[Liberalų demokratų partija (Japonija)|Liberalų demokratų partijos]] prezidentas, [[Japonijos Atstovų rūmai|Atstovų rūmų]] narys (g. [[1954]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1734907/mire-pasautas-buves-japonijos-premjeras-abe Mirė pašautas buvęs Japonijos premjeras Abe]. lrt.lt. 2022-07-08. Nuoroda tikrinta 2022-07-08.</ref> ** [[José Eduardo dos Santos|Žozė Eduardas duš Santušas]], [[Angolos prezidentas]], šias pareigas ėjęs [[1979]]–[[2017]] m. Jis taip pat buvo [[Angolos liaudies judėjimas už išsivadavimą|Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą]] ('''MPLA''') prezidentas (g. [[1942]] m.).<ref>{{Cite news |last=Salvaterra |first=Neanda |date=2022-07-08 |title=José Eduardo dos Santos, Autocrat Who Led Angola, Dies |language=en-US |newspaper=[[Wall Street Journal]] |url=https://www.wsj.com/articles/jose-eduardo-dos-santos-autocrat-who-led-angola-dies-11657284437 |access-date=2022-07-08|url-access=subscription|issn=0099-9660}}</ref> * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Claes Oldenburg|Klesas Oldenburgas]], švedų kilmės [[JAV]] skulptorius, grafikas, hepeningų kūrėjas, [[popmenas|popmenininkas]] (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.washingtonpost.com/obituaries/2022/07/18/artist-claes-oldenburg-dead/|title=Claes Oldenburg, a whimsical father of pop art, dies at 93|work=[[The Washington Post]]|first=Fred|last=Bernstein|date=2022-07-18|access-date=2022-07-18}}</ref> * '''[[Liepos 31]]''' d.: ** [[Bill Russell|Bilas Raselas]], buvęs profesionalus [[JAV]] krepšininkas, olimpietis (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite news |last=Goldman |first=Tom |date=2022-07-31 |title=Bill Russell, Basketball Great With Record 11 NBA Titles, Dies At 88 |language=en |work=NPR |url=https://www.npr.org/2022/07/31/961414664/bill-russell-basketball-great-with-record-11-nba-titles-dies-at-88 |access-date=2022-07-31}}</ref> ** [[Aimanas al Zavahiris]], [[Egiptas|Egipte]] gimęs gydytojas, [[Islamas|islamo]] teologas ir [[Terorizmas|teroristas]] (g. [[1951]] m.)<ref>{{cite web|url=https://edition.cnn.com/2022/08/01/politics/joe-biden-counter-terrorism/index.html|title=US kills al Qaeda leader Ayman al-Zawahiri in drone strike in Afghanistan|date=2022-08-02|publisher=[[CNN]]|access-date=2022-08-02|archive-date=2022-08-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220802000156/https://amp.cnn.com/cnn/2022/08/01/politics/joe-biden-counter-terrorism/index.html|url-status=live}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Michailas Golovatovas]], atsargos pulkininkas, verslininkas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties [[Alfa būrys|Alfa būrio]] vadovas. Sausio 13 d. dalyvavo [[Sausio įvykiai (1991 m.)|Sausio įvykiuose]] Vilniuje (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1750171/mire-buves-kgb-alfa-dalinio-vadas-michailas-golovatovas-kuris-nubaustas-sausio-13-osios-byloje Mirė buvęs KGB „Alfa“ dalinio vadas Michailas Golovatovas, nuteistas Sausio 13-osios byloje]. lrt.lt. 2022-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-08-02.</ref> * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Olivia Newton-John]], australų dainininkė ir aktorė (g. [[1948]] m.).<ref>{{Cite news |last=Bernstein |first=Adam |title=Olivia Newton-John, pop singer and ‘Grease’ star, dies at 73 |language=en-US |work=[[Washington Post]] |url=https://www.washingtonpost.com/obituaries/2022/08/08/olivia-newton-john-grease-singer-dies/ |url-status=live |access-date=2022-08-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220808203957/https://www.washingtonpost.com/obituaries/2022/08/08/olivia-newton-john-grease-singer-dies/ |archive-date=2022-08-08 |issn=0190-8286}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Nikolajus Sliunkovas]], TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.officelife.media/amp_news/34812-umer-byvshiy-glava-bssr-nikolay-slyunkov/ Умер бывший глава БССР Николай Слюньков] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220819145349/https://officelife.media/amp_news/34812-umer-byvshiy-glava-bssr-nikolay-slyunkov/ |date=2022-08-19 }}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Wolfgang Petersen|Volfgangas Petersenas]], vokiečių ir amerikiečių [[režisierius]], [[prodiuseris]] ir scenaristas (g. [[1941]] m.).<ref>{{Cite news |last=Jr |first=Mike Fleming |date=2022-08-16 |title=Director Wolfgang Petersen Dies At 81; Hollywood Star Rose After ‘Das Boot’ To Include Blockbusters ‘The Perfect Storm,’ ‘Air Force One’ & ‘In The Line Of Fire’ |url=https://deadline.com/2022/08/wolfgang-petersen-dead-director-perfect-storm-das-boot-air-force-one-1235093543/ |access-date=2022-08-17 |work=Deadline |language=en-US}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Reiji Suzuki|Reidžis Suzukis]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, [[1983]]–[[1999]] m. ėjęs [[Aičio prefektūra|Aičio prefektūros]] gubernatoriaus pareigas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.chunichi.co.jp/article/531155 鈴木礼治さん死去　元愛知県知事、９３歳] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220822102623/https://www.chunichi.co.jp/article/531155 |date=2022-08-22 }}</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Graziella Galvani|Graciela Galvani]], [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1931]] m.). * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Peter Stephan Zurbriggen|Peteris Štefanas Curbrigenas]], [[Katalikybė|Romos Katalikų bažnyčios]] arkivyskupas, buvęs Šventojo Sosto Apaštališkasis Nuncijus [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]] (g. [[1943]] m.).<ref>[https://news.trenddetail.com/today/102133.html ''Van der Bellen was deeply saddened by the death of the former nuncio Zurbriggen''], Trend Detail News, 2022-08-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 30]]''' d. – [[Michailas Gorbačiovas]], buvęs [[Sovietų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] valstybės veikėjas, pirmas ir paskutinis Tarybų Sąjungos prezidentas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite web|title=Mirė Michailas Gorbačiovas|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1769534/rusijos-ziniasklaida-mire-michailas-gorbaciovas|publisher=[[LRT]]|accessdate=2022-08-30|date=2022-08-30}}</ref> * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Elžbieta II]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdovė, [[valdančioji karalienė]] (g. [[1926]] m.).<ref>{{cite web|last=Furness|first=Hannah|date=2022-09-08|title=Queen Elizabeth II dies aged 96 at Balmoral|url=https://www.telegraph.co.uk/royal-family/2022/09/08/queen-dead-age-96-royal-family-balmoral-buckingham-palace/|website=[[The Daily Telegraph]]}}</ref> * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Sergejus Puskepalis]], lietuvių kilmės [[Rusija|Rusijos]] kino ir teatro aktorius, teatro režisierius (g. [[1966]] m.).<ref>[https://rtvi.com/news/pogib-akter-i-rezhisser-sergej-puskepalis/ Актер и режиссер Сергей Пускепалис погиб в ДТП]</ref> * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Borisas Moisejevas]], [[Rusija|Rusijos]] šokėjas, dainininkas (g. [[1954]] m.).<ref>{{cite web|title=Умер певец Борис Моисеев|url=https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1788324/umer-pevets-boris-moiseev|publisher=[[LRT]]|date=2022-09-27|accessdate=2022-09-27}}</ref> * '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Coolio]], [[JAV|amerikiečių]] reperis, įrašų prodiuseris ir aktorius (g. [[1963]] m.).<ref>{{Cite magazine|url=//www.rollingstone.com/music/music-news/coolio-dead-obit-1234602038/ |magazine=[[Rolling Stone]] |title= Rapper Coolio Dead at 59 |date=2022-09-28|access-date=2022-09-29}}</ref> * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Bruno Latour|Bruno Latūras]], prancūzų [[Mokslo filosofija|filosofas]] ir mokslo [[Sociologija|sociologas]], ypač žinomas už darbus tiksliųjų mokslų, technologijų ir visuomenės studijų srityje (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://theinformant.co.nz/bruno-latour-the-philosopher-who-deconstructed-science-dies/|title=Bruno Latour, the philosopher who deconstructed science, dies|first=Callie|last=Jensen|date=2022-10-09|website=The Informant|accessdate=2022-10-09|archive-date=2022-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20221009101719/https://theinformant.co.nz/bruno-latour-the-philosopher-who-deconstructed-science-dies/|url-status=dead}}</ref> * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Jurijus Zubakovas]], [[Rusija|Rusijos]] [[politika]]s, [[žvalgyba|žvalgybininkas]], [[diplomatas]], buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje (g. [[1943]] m.).<ref>{{cite news |last= |first= |date=2022-10-18|title=О кончине Ю.А.Зубакова|trans-title= |url=https://mid.ru/ru/activity/shots/vnutrivedomstvennye_novosti/nekrologi_pamyati_kolleg/1834175/|language=|work=|location= |access-date=2022-10-20}}</ref> * '''[[Spalio 20]]''' d. – [[Antonas Dončevas]], [[bulgarai|bulgarų]] rašytojas (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bta.bg/en/news/culture/347083-prominent-bulgarian-writer-anton-donchev-passes-away-at-92|title=Prominent Bulgarian Writer Anton Donchev Passes Away at 92|first=Bistra|last=Roushkova|date=2022-10-20|website=BTA|accessdate=2022-10-21}}</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Masato Kudo]], [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1990]] m.).<ref>{{cite news|url=https://prosoccerwire.usatoday.com/2022/10/21/masato-kudo-dies-at-32/|title=Former Whitecaps and Japan striker Masato Kudo dies at 32|first=Seth|last=Vertelney|date=2022-10-21|website=PRO SOCCER WIRE|accessdate=2022-10-21}}</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Leszek Engelking|Lešekas Engelkingas]], [[lenkai|lenkų]] [[poetas]], [[prozininkas]], [[vertėjas]], literatūrologas ir literatūros kritikas (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.wprost.pl/kraj/10916509/leszek-engelking-nie-zyje-byl-autorem-min-przekladow-t-s-eliota-i-kundery.html|title=Leszek Engelking nie żyje. Był autorem m.in. przekładów T. S. Eliota i Kundery|first=|last=|date=2022-10-23|website=WPROST|accessdate=2022-10-24}}</ref> ** [[Dietrich Mateschitz]], [[Austrija|Austrijos]] verslininkas, vienas „[[Red Bull GmbH]]“ įkūrėjų (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1806693/mire-78-eriu-metu-red-bull-ikurejas-dietrichas-mateschitzas Mirė 78-erių metų „Red Bull“ įkūrėjas Dietrichas Mateschitzas]</ref> * '''[[Spalio 28]]''' d.: ** [[Jerry Lee Lewis|Džeris Li Luisas]], JAV [[rokenrolas|rokenrolo]] ir [[Kantri muzika|kantri]] dainininkas, pianistas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://edition.cnn.com/2022/10/28/entertainment/jerry-lee-lewis-dead/index.html|title=Jerry Lee Lewis, rock ’n’ roll pioneer who sang ‘Great Balls of Fire,’ dies at 87|first=Brandon|last=Griggs|date=2022-10-28|website=CNN|accessdate=2022-10-29}}</ref> ** [[D. H. Peligro]], [[JAV|amerikiečių]] būgnininkas, geriausiai žinomas kaip antrasis grupės „[[Dead Kennedys]]“ būgnininkas, grojęs grupėje nuo 1981 iki jų išsiskyrimo 1986 m. (g. [[1959]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.stereogum.com/2204479/dead-kennedys-drummer-d-h-peligro-dead-at-63/news/|title=Dead Kennedys Drummer D. H. Peligro Dead At 63|first=Rachel|last=Brodsky|date=2022-10-29|website=STEREOGUM|accessdate=2022-10-29}}</ref> * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Max Maven|Maksas Mavenas]], [[JAV]] iliuzionistas, dažnai pasirodydavęs JAV TV programose, bei „mėgęs skaityti“ žmonių mintis (g. [[1950]] m.).<ref>{{cite web |title=Max Maven |url=https://harrisonline.com/max-maven/ |website=Harris Online |access-date=2022-11-03 |date=2022-11-02}}</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Nicole & Hugo|Nicole Josy]], [[Belgija|belgų]] dainininkė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vrt.be/vrtnws/en/2022/11/04/flemish-singer-nicole-josy-76-of-the-duo-nicole-hugo-has-pas/|title=Singer Nicole Josy of the duo Nicole & Hugo has died - the purple "Las Vegas-style suits" in 1973 are part of Flemish music history|first=Michaël|last=Torfs|date=2022-11-04|website=WRT NWS|accessdate=2022-11-05}}</ref> * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Claes-Göran Hederström]], švedų dainininkas (g. [[1945]] m.).<ref>{{Cite newspaper|url=https://www.aftonbladet.se/a/rlPQKK|title=Artisten Claes-Göran Hederström död|journal=Aftonbladet|accessdate=2022-11-09}}</ref> * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Mattis Hætta]], [[Norvegija|Norvegijos]] dainininkas (g. [[1959]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.svt.se/nyheter/sapmi/eurovision-stjarnan-mattis-h-tta-ar-dod|title=Eurovision-stjärnan Mattis Hætta är död|first=|last=|date=2022-11-10|website=SVT NYHETER|language=sv|accessdate=2022-11-11}}</ref> * '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Clarence Gilyard|Klarensas Džiliardas]], afroamerikiečių aktorius, koledžo profesorius ir rašytojas. Žinomas už vaidmenis seriale „[[Volkeris, Teksaso reindžeris]]“, filmuose „[[Kietas riešutėlis]]“ (1988), „Oro gvardija“ (1986). (g. [[1955]] m.).<ref>[https://www.reviewjournal.com/entertainment/entertainment-columns/kats/die-hard-actor-unlv-professor-clarence-gilyard-dies-2684167/ ‘Die Hard’ actor, UNLV professor Clarence Gilyard dies]</ref> * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Dziang Dzeminas]], buvęs [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] prezidentas ([[1993]]–[[2003]] m.) ir [[Kinijos komunistų partija|Kinijos Komunistų partijos]] generalinis sekretorius ([[1989]]–[[2002]] m.) (g. [[1926]] m.).<ref>{{cite news |title=Former Chinese leader Jiang Zemin dies aged 96 |url=https://www.bbc.co.uk/news/world-asia-china-63805991 |access-date=2022-11-30 |work=BBC News |date=2022-11-30|language=en}}</ref> * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Mylene Demongeot]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.france24.com/en/live-news/20221201-france-s-mylene-demongeot-dies-after-70-years-of-screen-stardom|title=France's Mylene Demongeot dies after 70 years of screen stardom|first=|last=|date=2022-12-01|website=France 24|accessdate=2022-12-02}}</ref> * '''[[Gruodžio 2]]''' d.: ** [[Jošio Kikugava]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.avispa.co.jp/news/post-57215 アビスパ福岡元監督 菊川凱夫氏の訃報に接して]</ref> ** [[Tiit-Rein Viitso|Tytas Reinas Vytsas]], [[estai|estų]] filologas, [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] profesorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite web|title=Lahkus keeleteadlane Tiit-Rein Viitso|url=https://tartu.postimees.ee/7662167/lahkus-keeleteadlane-tiit-rein-viitso|publisher=Tartu Postimees|date=2022-11-02|accessdate=2022-12-03}}</ref> * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Ichirou Mizuki]], japonų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir įgarsintojas (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite news|url=https://japannews.yomiuri.co.jp/society/obituaries/20221212-76565/|title=Ichiro Mizuki, ‘king of anime songs,’ dies at 74|first=|last=|date=2022-12-12|website=The Japan News|accessdate=2022-12-12}}</ref> * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Angelo Badalamenti]], [[JAV]] kompozitorius, garso takelių filmams kūrėjas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite web |last1=Gates |first1=Anita |title=Angelo Badalamenti, Composer for 'Twin Peaks,' Is Dead at 85 |url=https://www.nytimes.com/2022/12/12/arts/music/angelo-badalamenti-dead.html |website=[[The New York Times]] |date=2022-12-12|access-date=2022-12-13}}</ref> * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Siniša Mihajlovičius]], Serbijos futbolininkas, treneris (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/16-12-2022/morto-sinisa-mihajlovic-aveva-53-anni-2019-era-malato-leucemia-4501530840933.shtml „Addio a Mihajlovic, il duro dal cuore grande: è morto di leucemia a 53 anni“]. ''La Gazzetta dello Sport''</ref> * '''[[Gruodžio 18]]''' d.: ** [[Lando Buzzanca|Lando Buzanka]], [[Italija|italų]] teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite news|url=https://news.italy-24.com/trends/268728/Lando-Buzzanca-died-the-actor-was-87-years-old.html|title=Lando Buzzanca died, the actor was 87 years old|first=|last=|date=2022-12-18|website=Italy 24 News|accessdate=2022-12-18}}</ref> ** [[Daniela Giordano]], [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://news.italy24.press/local/277975.html|title=Daniela Giordano, the only Palermitan to have won Miss Italy, has died|first=|last=|date=2022-12-18|website=Italy 24 News|accessdate=2022-12-18}}</ref> * '''[[Gruodžio 29]]''' d.: ** [[Pelé]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas, kuris laikomas vienu geriausiu visų laikų futbolininkų (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/sport/football/42751517|title=Pele: Brazil football legend dies aged 82|first=|last=|date=2022-12-29|website=BBC|accessdate=2022-12-29|language=en}}</ref> ** [[Edgar Savisaar|Edgaras Savisaras]], [[Estija|estų]] [[politika]]s, buvęs Estijos [[ministras pirmininkas]], [[Estijos centro partija|Centro partijos]] pirmininkas, [[Talinas|Talino]] miesto [[meras]] (g. [[1950]] m.).<ref>{{cite news|url=https://news.err.ee/1608834370/former-prime-minister-edgar-savisaar-passes-away|title=Former Prime Minister Edgar Savisaar passes away|first=|last=|date=2022-12-29|website=ERR|accessdate=2022-12-29|language=en}}</ref> ** [[Vivienne Westwood|Vivjena Vestvud]], britų mados dizainerė, išpopuliarinusi punk ir naujosios bangos (angl. new wave) mados tendencijas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://wwd.com/fashion-news/fashion-features/vivienne-westwood-dies-at-1235457914/|title=Dame Vivienne Westwood Dies at 81|first=|last=|date=2022-12-29|website=WWD|accessdate=2022-12-29|language=en}}</ref> * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Benediktas XVI]], popiežius emeritas, 265-asis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] vadovas, taip pat [[Vatikanas|Vatikano]] vadovas, 8-asis vokiškos kilmės popiežius (g. [[1927]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/world-europe-64107731|title=Former Pope Benedict XVI dies at 95|first=|last=|date=2022-12-31|website=BBC|accessdate=2022-12-31|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} [[Kategorija:2022 metai]] 41gvo6od32rh2wdjrjm7ee9tstxoypo Alessandro Florenzi 0 591105 7846148 7771357 2026-05-28T07:21:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846148 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alessandro Florenzi | fullname = Alessandro Florenzi | height = 1,73 m | image = [[File:Florenzi, Roma-Udinese 17 marzo 2014.jpg|200px]] | dateofbirth = {{bda|1991|3|11}} | cityofbirth = [[Kalčinatė]] | countryofbirth = [[Italija]] | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = 1995–2000<br />2000–2002<br />2002–2011 | youthclubs = Atletico Acilia<br />A.S. Lodigiani<br />Roma | years = 2011–<br />2011–2012<br />2020<br />2020–2021<br />2021–2022<br />2022–2025 | clubs = [[AS Roma]]<br />→ [[FC Crotone]] (skol.)<br />→ [[Valencia CF]] (skol.)<br />→ [[Paris Saint-Germain FC|PSG]] (skol.)<br /> → [[AC Milan]] (skol.)<br />[[AC Milan]] | caps(goals) = 227 (25)<br />{{0}}35 (11)<br />{{0}}12 {{0}}(0)<br />{{0}}21 {{0}}(2)<br />{{0}}24 {{0}}(2)<br />{{0}}38 {{0}}(1) | nationalyears = 2012–2022 | nationalteam = {{Fut|ITA|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}49 {{0}}(2)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = | ntupdate = }} '''Alesandras Florencis''' (g. [[1991]] m. [[kovo 11]] d.) – futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos futbolo rinktinės]] gynėjas. == Karjera == Karjerą pradėjo 2011 m. [[AS Roma]] klube, prieš tai 10 metų priklausęs šios komandos jaunimo akademijai. 2011 m. vasarą nuomos pagrindais paskolintas [[Serie B]] klubui [[FC Crotone]]. Jame žaidėjas liko ir antram sezonui.<ref>{{cite web|url=http://www.asroma.it/pdf/corporate/operazioni_di_mercato/2012_06_22_Esercizio_dei_diritti_di_opzione_e_controopzione_e_rapporti_di_partecipazione_ex_art_102_bis_noif.pdf|title=ESERCIZIO DEI DIRITTI DI OPZIONE E CONTROOPZIONE E RAPPORTI DI PARTECIPAZIONE EX ART. 102 BIS NOIF|publisher=Asroma.it|access-date=13 October 2014}}</ref> Sugrįžęs į [[AS Roma]] žaidėjas debiutavo [[Serie A]] [[Italijos futbolo varžybos 2012–2013 m.|2012-2013]] m. sezone. 2020 m. pradžioje buvo paskolintas pusei metų [[Ispanija|Ispanijos]] [[Valencia CF]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://valenciacf.com/es/article/es-comunicado-oficial-i-alessandro-florenzi-2020-01-30|title= Comunicado oficial I Alessandro Florenzi|date=30 January 2020|publisher=valenciacf.com|language=es}}</ref> 2020 m. rugsėjo 11 d. futbolininkas iki 2021 m. vasaros buvo paskolintas [[Paris Saint-Germain FC]] klubui.<ref>{{cite web|url= https://www.lequipe.fr/Football/Actualites/Alessandro-florenzi-signe-au-psg-officiel/1170630|title= Alessandro Florenzi signe au PSG (officiel)|date=11 September 2020|publisher=[[L'Équipe]]|language=fr}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 27 d. Florenzis paskelbė apie profesionalaus futbolininko karjeros pabaigą.<ref>{{cite news |url=https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |title=Former Roma, Milan full-back Florenzi retires aged 34 |website=Yahoo Sports |date=27 August 2025 |access-date=27 August 2025 |archive-date=2025-10-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20251008083533/https://sports.yahoo.com/article/former-roma-milan-full-back-092000819.html |url-status=dead }}</ref> == Laimėjimai == ;Paris Saint-Germain F.C. * [[Prancūzijos futbolo taurė]]: 2020–21 m.<ref name=Coupe>{{cite news|title=Kylian Mbappé stars as PSG beat Monaco in Coupe de France final|url=https://www.ligue1.com/Articles/OTHER-COMPETITIONS/2021/05/19/kylian-mbappe-stars-as-psg-beat-monaco-in-coupe-de-france-final|website=ligue1.com|date=19 May 2021|access-date=21 May 2021}}</ref> * [[Prancūzijos futbolo supertaurė]]: 2020 m.<ref>{{cite web|url=https://www.ligue1.com/Articles/MATCH-REPORTS/2021/01/13/neymar-and-icardi-fire-pochettino-to-first-title|title=Neymar and Icardi fire Pochettino to first title|website=ligue1.com|date=13 January 2021|access-date=13 January 2021}}</ref> ;Italija U–21 * [[UEFA Europos iki 21 m. čempionatas]]: 2 vieta, 2013 m.<ref>[https://int.soccerway.com/players/alessandro--florenzi/190553/ A. FLORENZI]</ref> ;Italija * [[Europos futbolo čempionatas]] – 1 vieta: [[XVI Europos futbolo čempionatas|2021 m.]] == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[Euro 2016|Prancūzija 2016]]|ketvirtfinalis|4|0|0|0|0}} {{futČempŽem|[[Euro 2020|Europa 2020]]|1 vieta|2|0|0|0|0}} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/florenzi-alessandro/8UwHPuvH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/alessandro-florenzi/profil/spieler/130365 Transfermarkt] * [https://www.fussballdaten.de/person/alessandro-florenzi/ fussballdaten.de] * [https://www.worldfootball.net/player_summary/alessandro-florenzi/ worldfootball.net] * [https://www.bdfutbol.com/j/j97710.html bdfutbol.com] * [https://www.eurosport.com/football/alessandro-florenzi_prs278809/person.shtml eurosport.com] [[Kategorija:Italijos futbolininkai|Florenzi]] s89hdh4c6k8370cxyjkpuxrie2cxi04 Linas Kojala 0 606743 7845920 7528996 2026-05-27T14:32:14Z Sadfox 47105 7845920 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|vardas=Linas Kojala|gimimo data={{Gimė|1990|07|18|T}}|sutuoktinė=Ieva Radzevičiūtė|nuotrauka=Web autorius.png|išsilavinimas=- Politikos mokslų bakalauras (VU TSPMI) - Europos studijų magistras (VU TSPMI) - Globalaus verslo diplomas (Oksfordo universitetas) - Verslo administravimo magistras MBA (Kembridžo universitetas)|tautybė= [[lietuvis]]|veikla=politologas, knygų autorius}} '''Linas Kojala''' (g. [[1990]] m. [[liepos 18]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politologija|politologas]], [[VU TSPMI]] dėstytojas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius.<ref>https://www.gssc.lt/autoriai/linas/</ref> == Biografija == [[1997]]–[[2009]] m. mokėsi Vilniaus Gabijos gimnazijoje, po mokyklos baigimo 2009–[[2013]] m. studijavo [[VU TSPMI]], kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, 2013–[[2015]] m. studijavo Europos studijų magistrantūroje. [[2017]]–[[2018]] m. buvo vizituojantis tyrėjas [[Harvardo universitetas|Harvardo universitete]].<ref>[https://www.kasyrakas.lt/legacy/#!/Person?id=86797 KOJALA LINAS] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123053524/https://www.kasyrakas.lt/legacy/#!/Person?id=86797 |date=2022-01-23 }}. Kas yra kas Lietuvoje 2018. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.</ref> 2022 m. su pagyrimu baigė Globalaus verslo diplomines studijas [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]] ir gavo prizą už geriausią baigiamąjį darbą. 2024 m. baigė Verslo administravimo magistro studijas (MBA) [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]]. Politologas Linas Kojala iki 2016 m. buvo Rytų Europos studijų centro (RESC), nuo 2024 m. pervadinto į GSSC, analitikas, 2016 m. paskirtas įstaigos vadovu<ref>https://www.eesc.lt/apie-mus/</ref>. Prieš įsidarbindamas GSSC, L. Kojala dirbo žiniasklaidoje, taip pat [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų ministerijoje]], vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams, rengė akademinius tekstus, rašė tekstus. Šiuo metu Linas Kojala yra [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] dėstytojas. Gavęs [[Fulbraito stipendija|„Fulbright“ stipendiją]] mokėsi Harvardo universitete JAV (2017–2018 m.).<ref>https://www.signals.lt/pranesejas/Linas%20Kojala {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220221214825/https://www.signals.lt/pranesejas/Linas%20Kojala |date=2022-02-21 }}</ref> Buvo [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] K. W. Daviso, Rusijos ir Eurazijos studijų centro derybų grupės ekspertas (JAV) ir tyrimų centro „Foreign Policy Research Institute” (JAV) nereziduojantis tyrėjas.<ref>https://www.fpri.org/contributor/linas-kojala/</ref> Linas Kojala yra knygų „Europa?: pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ ir „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas..?“ autorius ir knygos „Rusijos raidos scenarijai: [[Implikacija|implikacijos]] Lietuvos ir regiono saugumui“ bendraautorius.<ref>https://virtualibiblioteka.vu.lt/primo-explore/search?query=any,contains,linas%20kojala&tab=default_tab&search_scope=VU_IG_ALL&vid=VU&lang=lt_LT&offset=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220221214829/https://virtualibiblioteka.vu.lt/primo-explore/search?query=any,contains,linas%20kojala&tab=default_tab&search_scope=VU_IG_ALL&vid=VU&lang=lt_LT&offset=0 |date=2022-02-21 }}</ref> 2023 m. gavo Delfi Titanų apdovanojimą už pasaulėvaizdį ir platų akiratį.<ref>https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/sventineje-ceremonijoje-isdalinti-delfi-titanai-2023-pagerbe-prasminga-veikla-labiausiai-pasizymejusius-zmones-92519093</ref> 2021 m. birželio 26 dieną Linas Kojala Vilniuje, [[Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė|Dievo Gailestingumo šventovėje]], susituokė su psichiatrijos gydytoja rezidente Ieva Radzevičiūte.<ref>https://www.zmones.lt/naujiena/vilniaus-sventoveje-susituoke-politologas-linas-kojala-ir-medicinos-rezidente-ieva-radzeviciute.3ad118e8-d67a-11eb-aeda-aa00003c90d0</ref> Tais pačiais metais [[Delfi]] Lietuvos įtakingiausių visuomenininkų rinkimuose politologas užėmė trečią vietą, 2022 m. – antrą vietą, o 2023 m. vėl užėmė trečią vietą. 2024 m. elito apklausoje užėmė trečią vietą, visuomenės nuomonės tyrime – antrą.<ref>https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/sventineje-ceremonijoje-isdalinti-delfi-titanai-2023-pagerbe-prasminga-veikla-labiausiai-pasizymejusius-zmones-92519093</ref><ref>https://www.delfi.lt/apps/itakingiausieji2021/visuomenininkai/komentaras</ref><ref>https://www.delfi.lt/apps/itakingiausieji2022/visuomenininkai</ref><ref>https://www.delfi.lt/apps/itakingiausieji2023/visuomenininkai/</ref><ref>https://www.delfi.lt/puslapis/itakingiausieji2024/visuomenininkai/#results</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.linaskojala.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] 8bl865m5e1s6iupzxsdomj1wiyct5x7 .ae 0 608212 7846053 7459585 2026-05-27T20:20:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846053 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė domenas | name=.ae | introduced=1992 m. gruodžio 1 d. | type=[[valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas]] | status=Aktyvus | registry=.aeDA | sponsor=TDRA | intendeduse=Su {{flagicon|UAE}} [[JAE]] susiję subjektai | actualuse=Labai populiarus Jungtiniuose Arabų Emyratuose | document=[http://aeda.ae/ar/policies/AEDA-POL-007-v1.1-ae_Domain_Name_Policy.pdf ae Domeno vardo tinkamumo politika] | disputepolicy=[http://aeda.ae/eng/policies/AEDA-POL-014a-v1.1-UAE_Domain_Name_Dispute_Resolution_Policy.pdf] | website={{url|https://tdra.gov.ae/en/aeda}} | dnssec = No }} '''.ae''' – [[Internetas|interneto]] šalies kodo aukščiausio lygio domenas (ccTLD) [[JAE]] interneto [[DNS|domenų vardų sistemoje]].<ref>[http://www.uaenic.ae/ uaenic.ae] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111012012818/http://www.uaenic.ae/ |date=2011-10-12 }}</ref> Jį administruoja .[[aeDA]] . Įsigaliojo nuo [[1992]] m. == Antrojo lygio domenai == * '''.co.ae''' – kompanijos; * '''.net.ae''' – viešųjų ryšių tinklų teikėjai; * '''.gov.ae''' – valstybinės institucijos; * '''.ac.ae''' – akademinis ir mokslinių tyrimų tinklas; * '''.sch.ae''' – mokyklos; * '''.org.ae''' – [[Ne pelno organizacija|ne pelno organizacijos]]; * '''.mil.ae''' – JAE ginkluotosios pajėgos; == Šaltiniai == {{Išn}}{{CcTLD}} [[Kategorija:Šalies kodo aukščiausio lygio domenai|A]] rsnhpvm6hnvrwkupweufv7szjgtbypn Margarita Šešelgytė 0 616585 7845821 7619901 2026-05-27T12:06:36Z Sadfox 47105 7845821 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas={{PAGENAME}} |fonas=aca |vaizdas=Margarita Seselgyte by Augustas Didzgalvis.jpg |vaizdo dydis= |antraštė=2022 m. <!-- Apie žmogų --> |visas vardas= |gimimo vardas= |gimimo data={{Gimė|1977|03|07|T}} |gimimo vieta=[[Vilnius]] |mirė= |mirties vieta= |palaidojimo vieta= |gyv_vieta=[[Vilnius]] |tautybė=[[Lietuviai|Lietuvė]] |pilietybė={{LTUv}} |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |šeima= |religija= <!-- Veikla --> |veikla= |sritis=[[Politologija|Politikos mokslai]] |įstaigos=[[VU TSPMI]] |pareigos=Nuo 2019.09.01 [[CEO]]<ref>https://www.tspmi.vu.lt/kontaktai/</ref><ref>https://www.tspmi.vu.lt/apie-instituta/</ref><br />Nuo 2022.09.01 [[Profesorius|Prof.]]<br />2013–2022 m. [[Docentas|Doc. dr.]] <!-- Išsilavinimas --> |išsilavinimas=[[Politikos mokslai]]:<br />1999 [[Bakalauras|B]], 2001 [[Magistras|M]], 2007 [[Daktaras|D]] |alma_mater=[[VU TSPMI]] |doktorantūros_vadovas= |studentai= |žinomas= |apdovanojimai= |parašas= |pastabos= |vikiteka= }} '''Margarita Šešelgytė''' (g. [[1977]] m. [[kovo 7]] d., [[Vilnius]])<ref name="vle">{{cite web |title=Margarita Šešelgytė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/margarita-seselgyte/ |editor=Valdemaras Serapinas |date=2025-04-08 |orig-date=2021-10-20 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-27}}</ref> – Lietuvos [[Politikos mokslai|politologė]]. == Biografija == === Išsilavinimas === 1999 m. [[VU TSPMI]] įgijo [[Politologija|politikos mokslų]] [[Bakalauras|bakalauro]], 2001 m. [[Magistras|magistro]] [[Akademinis laipsnis|laipsnius]]. 2007 m. apgynė [[Disertacija|disertaciją]] apie [[Bendra saugumo ir gynybos politika|bendrą ES gynybos]] identitetą.<ref>https://www.lituanistika.lt/content/10533</ref> === Karjera === 2001–2004 m. dėstė [[Baltijos gynybos koledžas|Baltijos gynybos koledže]], nuo 2001 m. [[Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija|Lietuvos karo akademijoje]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/margarita-seselgyte/ ''Margarita Šešelgytė'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.</ref> Nuo 2004 m. dėsto [[VU TSPMI|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute]], 2007–2019 m. buvo [[VU TSPMI]] direktoriaus pavaduotoja [[Studijos|studijoms]].<ref>https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/margarita-seselgyte/</ref> Nuo 2019 m. [[VU TSPMI]] direktorė. == Akademiniai interesai == Specializuojasi [[Bendra užsienio ir saugumo politika|ES užsienio ir saugumo politikos]], [[Saugumo politika|saugumo ir gynybos]] studijų, [[Tarptautiniai santykiai|tarptautiniai santykių]] ir [[Užsienio politika|užsienio politikos]] analizės srityse. == Bibliografija == * 2007 m. Europos Sąjungos bendro gynybos identiteto problema ([[monografija]])<ref>https://www.lituanistika.lt/content/13340</ref> * 2017 m. Strateginė autonomija ir Europos gynyba: Europos kariuomenės link? (''Strategic Autonomy and the Defence of Europe: on the Road to European Army?'', su kitais).<ref name="VLE" /> == Šaltiniai == {{Išn|2}} {{DEFAULTSORT:Šešelgytė, Margarita}} [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] kp9bwjpjifqmg4lhabxvdd5vuxbu2ra Tomas Janeliūnas 0 618217 7845817 7619872 2026-05-27T12:04:19Z Sadfox 47105 7845817 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas={{PAGENAME}} | fonas = aca | nuotrauka = | gimė = {{Gimė|1977|10|20|T}}<br />[[Šiauliai]] | mirė = | gyv_vieta = [[Vilnius]] | tautybė = [[Lietuvis]] | pilietybė={{LTUv}} | sritis = [[Politikos mokslai]] | įstaigos = [[VU TSPMI]] | pareigos= [[Profesorius]] | alma_mater = [[VU]] (1999 m.) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = }} '''Tomas Janeliūnas''' (g. [[1977]] m. [[spalio 20]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – Lietuvos [[Politikos mokslai|politikos mokslininkas]], [[pedagogas]].<ref name="VLE"/> == Mokslinė veikla == Nuo 2009 m. [[Mokslinė literatūra|mokslinio žurnalo]] „[[Politologija (žurnalas)|Politologija]]“ vyriausiasis [[redaktorius]]. === Akademiniai interesai === [[Tarptautiniai santykiai]], [[saugumo studijos]], [[Prognostika|prognozavimo metodai]], sugrėsminimo [[Teorija|teorijos]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tomas-janeliunas/ ''Tomas Janeliūnas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-03.</ref> == Bibliografija == * 2002 m. Lietuvos saugumo ir užsienio politikos strategija (Lithuania’s Security and Foreign Policy Strategy, su kitais) * 2005 m. Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai (su kitais) * 2007 m. Komunikacinis saugumas * 2007 m. Lietuvos tauta: būklė ir raidos perspektyvos (su kitais) * 2008 m. Šaltasis karas: tarptautinė sistema ir Europos politika (su [[Raimundas Lopata|Raimundu Lopata]]). * 2014 m. Baltarusijos režimo ilgaamžiškumas: ilgai ir laimingai… (Belarusian Regime Longevity: Happily Ever After…, su kitais) * 2015 m. Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014 (su kitais) * 2016 m. Rusijos raidos scenarijai: [[Implikacija|implikacijos]] Lietuvos ir regiono saugumui (su kitais)<ref name="VLE"/> == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.janeliunas.lt Asmeninis puslapis] * [https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/tomas-janeliunas/ VU TSPMI mokslininko profilis] {{Mokslininkas-stub}} {{DEFAULTSORT:Janeliūnas, Tomas}} [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] 7hda0zq2bn0sxizvwfjzixagn4r8awj Čiredzis 0 621308 7845838 7587222 2026-05-27T12:17:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7845838 wikitext text/x-wiki {{city/Zimbabvės miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Chiredzi |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=21|PM=02|PS=20|IL=31|IM=40|IS=40 |Provincija = Masvingo provincija |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2022|gyventoju = 40100 |plotas = |altitudė = |tinklalapis = |vikiteka =Category:Chiredzi |kirč = }} '''Čiredzis''' ({{en|Chiredzi}}) – [[Zimbabvė]]s miestas pietrytinėje šalies dalyje, [[Masvingo provincija|Masvingo provincijoje]]. Miestas įsikūręs prie [[Rundė (upė)|Rundės upės]]. == Gyventojai == 2002 m. gyveno 26,1 tūkst. žmonių, o 2022 m. gyventojų skaičius siekė 40,1 tūkst.<ref>https://www.citypopulation.de/en/zimbabwe/cities/</ref> == Sportas == * [[Chiredzi FC]] – futbolo klubas;<ref>[https://int.soccerway.com/teams/zimbabwe/chiredzi/27846/matches/ SOCCERWAY: apie Chiredzi FC]</ref> kitados rungtyniavęs aukščiausioje futbolo lygoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/zimbabwe/premier-soccer-league/2014/regular-season/r24449/ Premjer lyga pagal Soccerway]</ref><ref>[https://www.futbol24.com/team/Zimbabwe/Chiredzi-FC/ futbol24.com informacija]</ref> * [[Chiredzi Stars FC]] – futbolo klubas;<ref>[https://lowveldcheckpoint.co.zw/2021/03/01/chiredzi-stars-fc-defunct-as-zifa-fails-to-ascertain-football-resumption/ Chiredzi Stars klubas išformuojamas?]{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * [[Chishamiso Stadium]] – stadionas, klubo namų arena.<ref>[https://au.soccerway.com/venues/zimbabwe/chishamiso-stadium/v20873/ Chishamiso Stadium]{{Neveikianti nuoroda|date=liepos 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[https://www.fastscore.com/stadium/chishamiso-stadium Chishamiso Stadium] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221212021818/https://www.fastscore.com/stadium/chishamiso-stadium |date=2022-12-12 }}</ref><ref>[https://www.chronicle.co.zw/chiredzi-town-to-revamp-stadium/ Chiredzi Town to revamp stadium]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * Miesto svetainė [[Kategorija:Zimbabvės miestai]] 5tuur20xj0nihwfcx0lwghn6m9oibfh Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie statinius 4 626861 7846078 7838493 2026-05-28T00:47:26Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7846078 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''statinius''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''25''' straipsniai. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q41176. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 25 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,P17:Valstybė,P18:Nuotrauka,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Valstybė ! Nuotrauka ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q189022|Q189022]] | [[Imperial College London]] | [[public research university]]<br/>[[švietimo organizacija]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[universitetas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | [[Vaizdas:Imperial College London down Exhibition Road.jpg|center|128px]] | 65 |- | [[:d:Q953021|Q953021]] | [[Neverland ranča]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[parkas]]<br/>[[dvaras]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | [[Vaizdas:Aerial-NeverlandTrainStation.jpg|center|128px]] | 48 |- | [[:d:Q2860546|Q2860546]] | [[Brazilijos nacionalinis archyvas]] | [[nacionalinis archyvas]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | [[Brazilija]] | [[Vaizdas:Arquivo Nacional (exterior).jpg|center|128px]] | 37 |- | [[:d:Q958769|Q958769]] | [[Ukrainos nacionalinė mokslų akademija]] | [[mokslų akademija]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[language regulator]] | [[Ukraina]] | [[Vaizdas:Владимирская 54 Киев 2010 01.JPG|center|128px]] | 37 |- | [[:d:Q1752043|Q1752043]] | [[Karaliaus Saudo universitetas]] | [[universitetas]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[mokslinių tyrimų institutas]] | [[Saudo Arabija]] | [[Vaizdas:King saud university entrance.jpg|center|128px]] | 36 |- | [[:d:Q665917|Q665917]] | [[Domus Sanctae Marthae]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Vatikanas]] | [[Vaizdas:Domus Sanctae Marthae from the Dome of St. Peter's.jpg|center|128px]] | 36 |- | [[:d:Q840812|Q840812]] | [[Maskvos meno teatras]] | [[teatro trupė]]<br/>[[Pastatas|statinys]] | [[Rusija]] | [[Vaizdas:Moscow Art Theatre LCCN2014715470.jpg|center|128px]] | 35 |- | [[:d:Q1344889|Q1344889]] | [[Somerset namas]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[lankytina vieta]] | [[Jungtinė Karalystė]] | [[Vaizdas:Somerset House, Strand.jpg|center|128px]] | 33 |- | [[:d:Q1304121|Q1304121]] | [[Kremliaus arsenalas]] | [[karo muziejus]]<br/>[[nacionalinis muziejus]]<br/>[[Pastatas|statinys]]<br/>[[muziejus]]<br/>[[architektūrinis paminklas]] | [[Rusija]] | [[Vaizdas:Armoury-flickr.jpg|center|128px]] | 32 |- | [[:d:Q754560|Q754560]] | [[Ateshgah]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[religious object]]<br/>[[muziejus]] | [[Azerbaidžanas]] | [[Vaizdas:Jahlinmarceta baku temple.jpg|center|128px]] | 32 |- | [[:d:Q27265|Q27265]] | [[University of Salzburg]] | [[universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[organizacija]]<br/>[[Pastatas|statinys]] | [[Austrija]] | [[Vaizdas:BuildingUniversitySalzburg1.jpg|center|128px]] | 32 |- | [[:d:Q592734|Q592734]] | [[Vernadsky National Library of Ukraine]] | [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]]<br/>[[United Nations Depository Library]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[Pastatas|statinys]] | [[Ukraina]] | [[Vaizdas:2017-05-13 Національна бібліотека України імені В. І. Вернадського.jpg|center|128px]] | 31 |- | [[:d:Q2045993|Q2045993]] | [[Stenbock House]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Estija]] | [[Vaizdas:Stenbock House (28939).jpg|center|128px]] | 29 |- | [[:d:Q692207|Q692207]] | [[O₂ arena]] | [[arena]]<br/>[[Pastatas|statinys]] | [[Čekija]] | [[Vaizdas:Libeň O2 aréna a busy.jpg|center|128px]] | 29 |- | [[:d:Q839746|Q839746]] | [[Loggia dei Lanzi]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[meno kolekcija]] | [[Italija]] | [[Vaizdas:Firenze, loggia dei lanzi (2020) 01.jpg|center|128px]] | 29 |- | [[:d:Q1455447|Q1455447]] | [[Hadrian's Library]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[archeologinė vieta]]<br/>[[biblioteka]] | [[Graikija]] | [[Vaizdas:Βιβλιοθήκη Αδριανού 4165.jpg|center|128px]] | 28 |- | [[:d:Q1640197|Q1640197]] | [[King Power Mahanakhon]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Tailandas]] | [[Vaizdas:Bangkok - King Power Mahanakhon คิง เพาเวอร์ มหานคร 2021 May.jpg|center|128px]] | 27 |- | [[:d:Q174527|Q174527]] | [[Shrine of the Book]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[literary museum]] | [[Izraelis]] | [[Vaizdas:Musée de Jérusalem - Israël (7556059626).jpg|center|128px]] | 27 |- | [[:d:Q2497590|Q2497590]] | [[Rector's Palace, Dubrovnik]] | [[muziejus]]<br/>[[Pastatas|statinys]] | [[Kroatija]] | [[Vaizdas:Rector's palace.jpg|center|128px]] | 27 |- | [[:d:Q671484|Q671484]] | [[Khan Shatyr Entertainment Center]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Kazachstanas]] | [[Vaizdas:Khan Shatyr.jpg|center|128px]] | 26 |- | [[:d:Q1241240|Q1241240]] | [[Royal Exchange]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Jungtinė Karalystė]] | [[Vaizdas:Royal Exchange (3624902569).jpg|center|128px]] | 25 |- | [[:d:Q2548788|Q2548788]] | [[Terem Palace]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[architektūrinis paminklas]] | [[Rusija]] | [[Vaizdas:Moscou-Kremlin-Теремной дворец.jpg|center|128px]] | 25 |- | [[:d:Q4789171|Q4789171]] | [[Arg]] | [[Pastatas|statinys]] | [[Afganistanas]] | [[Vaizdas:200229-D-AP390-1529 (49603221753).jpg|center|128px]] | 25 |- | [[:d:Q1969012|Q1969012]] | [[Sa'dabad Palace]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[nacionalinis muziejus]] | [[Iranas]] | [[Vaizdas:Sadabad9.jpg|center|128px]] | 24 |- | [[:d:Q10502451|Q10502451]] | [[Old House of Bank]] | [[Pastatas|statinys]]<br/>[[architektūrinis ansamblis]]<br/>[[lankytina vieta]]<br/>[[heritage site in Sweden]] | [[Švedija]] | [[Vaizdas:Smörasken-Umeå-07-08-24.jpg|center|128px]] | 23 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] bv932uh1uis8a84arefcj41rsl2po0f Naudotojas:Wolfmartyn/ds 2 628512 7846201 7785179 2026-05-28T11:45:12Z Wolfmartyn 122516 /* Kuruojami puslapiai */ 7846201 wikitext text/x-wiki ==Mano darbo stalas== ==== Indėlis ==== * [https://xtools.wmflabs.org/pages/lt.wikipedia.org/Wolfmartyn Sukurti straipsniai, šablonai ir sąrašai]: 122 * ''[https://xtools.wmflabs.org/ec/lt.wikipedia.org/Wolfmartyn Visa statistika]; [https://lt.wikiscan.org/user/Wolfmartyn Statistika-2]'' * [https://lt.wikiscan.org/ https://lt.wikiscan.org/] * Palaikau: [[Vikiprojektas:Straipsnių tvarkymas]] * [[Vikiprojektas:Straipsnių tvarkymas/prenumerata/Wolfmartyn]] * [[Vikipedija:Alternatyvi statistika]] ====Kuruojami puslapiai==== * [[A lyga]] | [[LFF I lyga]] | [[LFF II lyga]] | [[LFF III lyga]] | [[SFL]] * [[Lietuvos futbolo sistema]] | [[Lietuvos futbolo federacija]] * [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] | [[2025 m. A lyga]] | [[2025 m. LFF I lyga]] | [[2025 m. LFF II lyga]] | [[2025 m. LFF III lyga]] | [[2025 m. Sekmadienio futbolo lyga|2025 m. SFL]] * [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] | [[2026 m. Toplyga]] | [[2026 m. LFF I lyga]] | [[2026 m. LFF II lyga]] | [[2026 m. LFF III lyga]] | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] * [[2025 m. LFF taurė]] | [[2026 m. LFF taurė|2026 m.]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] | [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.|2026 m.]] * [[Sąrašas:2024 m. A lygos komandų sudėtys]] | [[Sąrašas:2025 m. A lygos komandų sudėtys|2025 m.]] | [[Sąrašas:2026 m. A lygos komandų sudėtys|2026 m.]] * [[UEFA Čempionų lyga]] | [[UEFA Europos lyga]] | [[UEFA Europa Conference League]] * [[UEFA čempionų lyga 2024–2025 m.]] | [[UEFA Europos lyga 2024–2025 m.]] | [[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.]] * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] | [[:en:2025–26 UEFA Champions League league phase#League phase table|TBL]] | [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga]] | [[:en:2025–26 UEFA Europa League league phase#League phase table|TBL]] | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga]] | [[:en:2025–26 UEFA Conference League league phase#League phase table|TBL]] * [[:Kategorija:UEFA|UEFA]] | [[XVII Europos futbolo čempionatas|Vokietija 2024]] | [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|United 2026]] | [[UEFA Tautų lyga]] | [[Europos superlyga]] | [[Baltijos taurė]] | [[2026 m. Baltijos taurė|2026 m.]] * [[:Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinės]] | [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Vyrų]] | [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|U-21]] | [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|U-19]] | [[Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė|U-17]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/fs w|Neaktyvūs]] | [[2028 m. Europos U-17 futbolo čempionatas|2028 UEFA U-17]] * [[Salės futbolas]] (futsalas) | [[FIFA salės futbolo pasaulio taurė|FIFA futsal pasaulio taurė]] | [[UEFA salės futbolo Europos čempionatas|UEFA futsal Europos čempionatas]] | [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas|2026 Euro Futsal]] > [[2026 m. UEFA futsal Europos čempionato atranka|atranka]] * [[:Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.]] | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] * [[Paplūdimio futbolas]] | [[Sąrašas:Lietuvos paplūdimio futbolo sezonai]] * [[:Kategorija:Vykstantys futbolo įvykiai]] * [[Sąrašas:Lietuvos futbolo stadionai ]] * [[:Šablonas:Premier_League]] | [[Šablonas:Football League Championship|Championship]] | [[Šablonas:Football League One|League One]] | [[Šablonas:Football League Two|League Two]] * [[Lietuvos automobilių sporto federacija]] | [[Lietuvos automobilių ralio čempionatas]] * [[1000 kilometrų lenktynės]] | [[Palangos trasa]] | [[Vilkyčių trasa‎]] * [[2025 m. Dakaro ralis]] | [[2026 m. Dakaro ralis|2026 m.]] <!-- http://futbolas.lietuvai.lt/Lietuvos_futbolo_sistema http://futbolas.lietuvai.lt/Lietuvos_futbolo_taur%C4%97_1928_m. http://www.vfl.lt/t/apie-mus/vasaros_futbolo_lyga http://www.vfl.lt/stadionu-sarasas --> <!-- futsalas: iš SFL.LT 2019-2020 I lyga Turnyrinė lentelė Komanda R P / L / Pr Įm Pr +/- Tšk 1 AktasAktas 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 2 FK Elektrėnų VersmėFK Elektrėnų Versmė 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 3 Geležinis VilkasGeležinis Vilkas 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 4 Kaišiadorys-BaltaiKaišiadorys-Baltai 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 5 Mostiškės-TonitraMostiškės-Tonitra 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 6 SetaltasSetaltas 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 7 SFK NovovileiskSFK Novovileisk 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 8 SpartakasSpartakas 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 9 VDAVDA 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 10 VDU-ŠAVDU-ŠA 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 11 VGTU-InžinerijaVGTU-Inžinerija 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 12 Vilniaus kolegijaVilniaus kolegija 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 13 VisinčiaVisinčia 0 0 / 0 / 0 0 0 0 0 KAUNO I LYGA https://lt-lt.facebook.com/letsgo.lyga/ http://letsgolyga.lt/ Šiais metais salės futbolo mėgėjų lyga „Let’s Go“ Kauno apskrityje gavo I lygos statusą ir startuos 9 sezoną iš eilės. Praėjusiais metais lygoje tarp komandų vienvaldystės nebuvo viso sezono metu ir tik paskutiniame ture paaiškėjo, kurias vietas pasidalins TOP 4 komandos. Lemiamose rungtynėse dėl prizininkų pakylos rezultatu 3:8 (3:3) Kauno kolegijos futbolininkai nusileido FK „Smūgis“ ekipai ir taip leido pastarajai komandai varžytis dėl pirmos vietos su FK „Imsrė“ komanda iš Jurbarko. Tiesa, dėl pirmos vietos galėjo kovoti ir FK „Aleksotas“ komanda, tačiau prieš paskutinėse rungtynėse pastaroji nusileido FK „Imsrė“ komandai rezultatu 5:1 (2:0) ir galėjo tenkintis trečiąja vieta. Lemiamoje dvikovoje paskutinėse sezono rungtynėse tarp FK „Smūgis“ ir FK „Imsrė“ pergalę rezultatu 1:2 (0:1) šventė svečiai iš Jurbarko FK „Imsrė“ ir į viršų kėlė „Let’s Go“ lygos čempionų taurę. 2018-2019m. A lygos galutinė lentelė {| class="wikitable" style="text-align:left;" |- !Vieta !Miestas !Klubas !Taškai |- |1 || Kauno || [[FK Vytis Futsal|„Vytis“]] || 43 |- |2 || Gargždų || [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|„Pramogos-SC“]] || 30 |- |3 || Jonavos || [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|„Vikingai“]] || 29 |- |4 || Vilniaus || „Turbotransfers“ || 24 |- |5 || Naujosios Akmenės || [[Akmenės SC#Salės futbolas|„Akmenė“]] || 23 |- |6 || Mažeikių || VIP || 19 |- |7 || Vilniaus || [[FK VDA|Dailės akademija (VDA)]] || 15 |- |8 || Panevėžio || [[FK Sportidus Panevėžys#Salės futbolo varžybos|„Sportidus“]] || 14 |- |9 || Vilniaus || [[FK Bekentas Vilnius|„Bekentas“]] || 11 |} https://www.sportas.lt/naujiena/273586/lietuvos-sales-futbolo-cempionais-tapo-kauno-vytis 17-18m. galutinė lentelė Galutinė Lietuvos A lygos čempionate rungtyniavusių komandų turnyro lentelė (vieta, komanda, įvarčių santykis, taškai): Kauno „Vytis“ 92:41 44 Gargždų „Pramogos-SC“ 104:69 43 Klaipėdos „Koralas“ 78:59 32 Panevėžio „Baltija“ 82:54 30 Vilniaus „Turbotransfers“ 74:65 26 Kauno „Inkaras“ 59:64 24 Jonavos „Vikingai“ 63:81 23 Vilniaus VDA 62:75 23 Mažeikių VIP 56:87 13 „Vievio žiedas“ 44:119 3 https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/panevezio-baltijos-komanda-liko-uz-prizininku-trejeto/ https://www.sportas.lt/naujiena/241390/lietuvos-sales-futbolo-cempionatas-10-komandu-ir-nauji-miestai Kauno Lets Go lyga 2018-2019 m. https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0276D51ypnWBGf1ybojfQU6jfhhxbnvr77G1iWTpwsoMYsALS4nvJtPF6yADUfhVLul&id=107911034021563 --> <!-- 8x8 klaipeda 2019 m. Klaipėdos miesto 8x8 futbolo „HUMMEL“ pirmenybėse dalyvaus 20 komandų, kurios per sezoną sužais vieną ratą (po 19 rungtynių). Pirmenybių startas numatytas balandžio 23 dieną. Sužaidus pirmuosius dešimt turų, bus skelbiama sezono pertrauka (nuo liepos 1 d. iki liepos 22 d.). Pirmenybių pabaiga planuojama rugsėjo 20 d. Komanda iki balandžio 23 d. pirmenybėms gali registruoti 25 žaidėjus, kurie visi gali dalyvauti kiekvienose rungtynėse. Iki rugsėjo 1 d. komandose bus galima atlikti iki 10 pakeitimų - t.y. pakeisti iki 10 žaidėjų arba jei neišnaudotas leidžiamas žaidėjų skaičius, bus galima papildyti iki 10 naujų žaidėjų. Komandose negalima registruoti LFF A lygos, LFF I-os lygos ir LFF II lygos komandose registruotų žaidėjų bei užsienio šalių lygose rungtyniaujančius žaidėjus. Žaidėjai pirmenybėse vienu metu gali atstovauti tik vienai komandai ir per sezoną galės rungtyniauti ne daugiau kaip dvejose komandose. http://klff.lt/news.php?rowstart=209 --> ====Pradėti rašyti straipsniai / taisomi puslapiai / planai==== Rinktinėje nežaidė >1m. [[Naudotojas:Wolfmartyn/fs w|FS W List]] | [https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ablonas:Nat_fs_w_start FS W Start] | [https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ablonas:Nat_fs_w_player FS W Player] | [[:en:List of England international footballers|ENG sample]] [https://www.besoccer.com https://www.besoccer.com] [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#Panevėžio apskritis]] galutinė lentelė >> www.PAFF.lt server down [[FM-Klaipėda]] - [https://www.facebook.com/Klaip%C4%97dos-futbolo-klubas-FM-Klaip%C4%97da-102696999018789/ Klaipėdos futbolo klubas FM-Klaipėda] <!--netikslu? - https://futbolas.lietuvai.lt/wiki/FM_Klaip%C4%97da--> [[UEFA Čempionų lyga#Lietuvos klubų rezultatai]] <!--[[Lietuvos futbolo sistema#Tarptautinė arena]] - kodėl trūksta 4-5 ČL sezonų/dalyvių?--> <!--Lietuvos stadionai https://www.uefa.com/insideuefa/protecting-the-game/security/news/newsid=2602848.html --> <!--apskriciu futbolo asociaciju puslapiai --> [[https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Specialus:Paie%C5%A1ka&limit=500&offset=0&ns0=1&ns100=1&search=hastemplate%3AENGfut&advancedSearch-current={"fields":{"hastemplate":["ENGfut"]}} ENGfut]] [https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Nepilni_Anglijos_futbolo_klubai Kategorija:Nepilni Anglijos futbolo klubai] [[Anglijos futbolo sistema]] [[Airiškas futbolas]]=[[Gėlų futbolas]] [[Futbolo kamuolys]] | [[:en:Ball (association football)]] [[:en:European Club Association]] [[:en:Baltic Futsal Cup]] [[Nemuno žiedas]] [[Kauno sporto halė]] [[Motoroleris]] [[:Kategorija:Automobilių sporto trasos]] | [[:Kategorija:Formulės 1 trasos pagal valstybes]] <!-- PRADETAS RASYTI STRAIPSNIS '''Motoroleris''', '''skuteris''', Vienos arba dviejų vietų motociklas su mažais ratais. statusas Teiktinas http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2805-scooter-skuteris Lietuvos Respublikos terminų bankas https://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search linkas Vespa (motoroleris) https://lt.wikipedia.org/w/index.php?=motoroleris&search=motoroleris&title=Specialus%3APaie%C5%A1ka&profile=advanced&fulltext=1&advancedSearch-current=%7B%7D&ns0=1&ns100=1 angliškai: Scooter (motorcycle) Vyatka V-150M Tula Вятка (мотороллер) Муравей (мотороллер) Тула (мотороллер) Тулица (мотороллер) Турист (мотороллер) taip pat Elektrinis paspirtukas https://auto.lrytas.lt/naujienos/2017/08/30/news/elektriniu-paspirtuku-laikas-baigesi-juos-vairuojanciu-laukia-rimtos-baudos-2370513/ https://harpianews.com/2021-dakar-rally-to-see-lowest-participation-in-25-years-due-to-covid-19/ http://www.fksavanoris.lt/lt/naujienos/6/article/247/ https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autosportas/del-nemuno-ziedo-pirmasis-prasymas-naujajai-koalicijai-25-1413568 https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autosportas/dvi-sporto-federacijos-praso-koreguoti-nemuno-ziedo-investicini-projekta-25-1395002 --> <!-- Futsal sezonai: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_vyr%C5%B3_sal%C4%97s_futbolo_rinktin%C4%97#FIFA_futsal_Pasaulio_%C4%8Dempionatai http://theroonba.com/futsal/men/2010.html https://www.uefa.com/futsalworldcup/news/0257-0de751744efb-6dd73c960014-1000--extra-world-cup-berth-for-europe/ https://www.the-sports.org/futsal-2008-fifa-futsal-world-cup--epr51652.html https://www.flashscore.com/team/lithuania/hK2teogh/results/ http://awards.futsalplanet.com/agenda/agenda-01.asp?id=7869 http://old.futsalplanet.com/champs/index.asp?provenienza=filtri&stagioni=6 http://old.futsalplanet.com/old/index.html http://old.futsalplanet.com/old/champs/LITHUANIA/LITH.htm http://www.futsalplanet.com/competitions.aspx yra nuo 2010 m. https://web.archive.org/web/20100101215812/http://futsalplanet.com/story/story-national-02.asp?paeseclub=30 visi sezonai --> [[Lažybos]] | Kategorija:Lažybos <!-- žr. Kategorija:Kazino --> [[Sąrašas:Masinės gamybos elektromobiliai]] [[2 eurų proginės monetos]] ====Špargalkės==== * [[:Šablonas:Location map]] * [[:Kategorija:Žymių šablonai]] * [[:Šablonas:Legend]] {{legend|#ff0|Europe}} * [[:Šablonas:Resize]] * [[:Šablonas:Atnaujinti]] * [[:Šablonas:...]] („Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti“) | [[Šablonas:išplėsti]] * [[:en:Help:EasyTimeline syntax]] | [[Anglijos lygos taurė|<timeline> example]] * [[Šablonas:COVID-19 atvejai Lietuvoje]] - barchart | [[:en:Template:Annual readership]] - linechart | [[:en:Big Four accounting firms#Big Four merger history]] - treemap * [[:Šablonas:Ford]] (mocels over years) {{Collapsible list |title= Bandymas Collapsible list |tekstas tekstas <br/>dar tekstas}} * [[:Šablonas:Hidden]] <div style="float: right; width: auto; padding: 0.6em;"> <div> {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Stack templates | buvsezonas = 2018 m. taurė | bussezonas = 2022 m. taurė }} </div> <div> {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Baltijos taurės varžybos | buvsezonas = 2018 m. taurė | bussezonas = 2022 m. taurė }} </div> </div> * scrollable div: <nowiki><div style="height:384px; overflow-y:auto; margin:0 auto; border:1px solid #BBB"> </div> </nowiki> {{quote box|{{flagicon image|Jolly-roger.svg|attr=Pirate flag}} [[:en:template:quote box]]|width=33%}} ====Futbolas ⚽ 🆚️ ==== * [[:Kategorija:Futbolo šablonai]] * <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span> * [[:de:Vorlage:Zeitleiste Ligazugehörigkeit Energie Cottbus]] * [https://wildstat.com/p/3801/ch/LTU_1_2023 stats from 1990] rqmrgrbclkpli29efi91e9ma8wvqnl1 Antanina Šiaudinienė 0 633438 7846158 6954056 2026-05-28T08:50:05Z Bitės Biblioteka 152018 /* Atminimas */ 7846158 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Antanina Šiaudinienė.jpg | vaizdo plotis = 200px | paveikslėlio apibūdinimas = Antanina Šiaudinienė [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedros]] šventoriuje 1977 m. | visas vardas = | gimė = ~{{Gimė|1902||}} | gimimo vieta = [[Vaišvilčiai]], [[Panevėžio apskritis]] | mirė = ~{{Mirė|1988|||1902||}} | mirties vieta = [[Panevėžys]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = Panevėžio keistuolė, disidentė | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Antanina Šiaudinienė''', vadinta tiesiog '''Šiaudiniene''' (~1902 m. [[Vaišvilčiai|Vaišvilčiuose]] – ~1988 m. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – Panevėžio keistuolė, sovietmečio [[Disidentas|disidentė]].<ref name="PB">Inga Kontrimavičiūtė, [https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/keistoji-disidente/ ''Keistoji disidentė''], Panevėžio balsas, 2022-08-08. Nuoroda tikrinta 2023-05-06.</ref> Vienų panevėžiečių laikyta psichinę negalią turinčia ligone, kitų – gudria apsimetėle.<ref name="Lrytas">Gailutė Kudirkienė, [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/06/04/news/atgaivino-sovietini-panevezi-ir-jo-zmones-5537653 ''Atgaivino sovietinį Panevėžį ir jo žmones''], Lrytas.lt, 2018-03-30. Nuoroda tikrinta 2023-05-06.</ref> == Biografija ir veikla == Gimė 12 vaikų šeimoje Vaišvilčių kaime, netoli Panevėžio. Ištekėjusi persikėlė į Panevėžį, gyveno J. Tilvyčio gatvėje, užaugino kelis vaikus. Pragyvenimui ir tarpukariu, ir sovietmečiu užsidirbdavo skalbdama, tvarkydama namus. Savo namuose nuomodavo kambarius neturintiems pastogės, buvo priglaudusi ir vokiečių pabėgėlių šeimą. Buvo giliai tikinti katalikė, Lietuvos nepriklausomybės šalininkė, nemėgo sovietinės santvarkos. Nešiodavo kryžių, maldaknygę, ar [[Rožančius|rožančių]], prie palto atlapo prisiūtą [[Lietuvos vėliava|Trispalvę]], nebijodavo viešai rėžti antisovietinių kalbų. Į tariamai neprotingą kalbą įpindavo labai prasmingų, sovietų santvarką pajuokiančių frazių.<ref name="Lrytas"/> Kartais pašūkaudavo, eidavo gatvės viduriu nešdama kryžių, arba stumdavo keistą vežimėlį – ratelius su uždėta skardine vonele. Jai iš paskos dažnai sekdavo vaikų būrys. Prastai girdėjo, todėl kalbėdavo garsiai.<ref name="PB"/> Kartais iškrėsdavo įvairių prieš sovietų valdžios simbolius nukreiptų pokštų (pvz., apšlakstė [[Vladimiras Leninas|Lenino]] paminklą [[Valerijonas|valerijonu]], kad prie jo rinktųsi katės, į ištiestą Lenino ranką įdėjo duonos, kitąkart – apelsiną), jaukdavo [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] ir [[Tarptautinė darbo diena|Gegužės pirmosios]] demonstracijų oficialią tvarką. Kartą vienos demonstracijos metu, kai buvo tik ką pastatytas [[Juozo Miltinio dramos teatras|Dramos teatras]] ir prie jo įrengta tribūna miesto valdžiai, [[KGB|saugumiečiams]] ir sovietų kariškiams, Šiaudinienė išėjo į kolonos priekį nešina kryžiumi ir besižegnodama žygiavo link tribūnos. Prie tribūnos stabtelėjo, plačiu mostu peržegnojo joje stovinčiuosius, nusilenkė ir nuėjo tolyn. Po šio incidento milicijai buvo įsakyta prieš demonstracijas Šiaudinienę išvežti iš miesto<ref name="PB"/> (nuveždavo pas dukterį į [[Šiauliai|Šiaulius]]).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-veido-delione/amzininku-atsiminimai-apie-panevezi/romas-kaunietis-apie-a-siaudiniene/ ''Amžininkų atsiminimai apie Panevėžį. Romas Kaunietis. Nelaimingieji, kurie buvo laimingi''], Panevėžio kraštas virtualiai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2018-09-03. Nuoroda tikrinta 2023-05-06.</ref> Pasakojama, kad valdžiai besirengiant uždaryti [[Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčią]] ir nupjauti nuo jos bokšto kryžių, Šiaudinienė užsiropštė pastoliais iki bokšto smaigalio, apsikabino kryžių ir pradėjo šaukti neprileisianti komunistų. Jai nukelti iškviesti ugniagesiai. Kitą kartą ėjusi Lenino (dabar [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės]]) aikšte, plėšiusi iš [[maldaknygė]]s lapus ir mėčiusi, tikėdamasi, kad pakėlusieji juos ir perskaitys.<ref name="PB"/> == Atminimas == A. Šiaudinienė tapo savotiška miesto legenda, ji prisimenama, apie ją pasakojamos istorijos. Istorikas [[Romas Kaunietis]] aprašė ją atsiminimų knygoje „Jei laisve nebūčiau tikėjęs“ (Buivydžiai–Panevėžys, 2013, p. 273–282). [[Panevėžio teatras Menas|Teatro „Menas”]] scenoje 2011 m. pastatytas spektaklis „Respublikos gatvės vaikai” (režisierė Elona Karoblytė) apie miesto gyvenimą septintajame dešimtmetyje. Jame pagal režisierės surinktą informaciją sukurtas ir Šiaudinienės personažas (aktorė Aliona Kuriakina).<ref name="Lrytas"/> [[Panevėžio kraštotyros muziejus|Panevėžio kraštotyros muziejuje]] saugomos A. Šiaudinienę vaizduojančios nuotraukos.<ref name="PB"/> == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Šiaudinienė, Antanina}} [[Kategorija:Lietuvos asmenybės]] 7zll6o61jr5rnopf0taieb3ccxjy3g3 Kozármisleny SE 0 634797 7845942 7810172 2026-05-27T14:51:32Z Makenzis 46558 7845942 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kozármisleny SE | image = [[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|250px]] | fullname = Kozármisleny Sport Egyesület | founded = 1989 m. | ground = „Alkotmány tér“ stadionas, [[Kozarmišlenis]] | capacity = 1 700 | chairman = {{vlv|HUN}} Attila Feleki | manager = {{vlv|HUN}} Gábor Márton | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = |pattern_b1 = _gilvicente1617a |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 0000FF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 0000FF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = |pattern_b2 = _macronsirius1617wa |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = |pattern_b3 = _macronsirius1617wa |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 0000FF |socks3 = FFFFFF }} '''Kozármisleny SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kozarmišlenis|Kozarmišlenio]] ({{hu|Kozármisleny}}). == Istorija == Klubas įkurtas 1989 m. 2013–2014 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš šešiolikos dalyvių liko penkiolikti ir po sezono iškrito į žemesnį divizioną. 2014–2015 m. Antroje lygoje užėmė antrąją vietą. 2015–2016 m. sezone rungtyniavo Trečioje lygoje Centro grupėje ir tapo nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2016–2017 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš dvidešimties dalyvių buvo aštuoniolikti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje, Centro grupėje. 2021–2022 m. sezone tapo Trečios lygos (Centro grupėje) nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko šešioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2023 m. gegužės 28 d. namuose susitiko su [[Iváncsa KSE]] ir pralaimėjo rezultatu 0-1.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/05/28/hungary/play-offs-23/kozarmisleny-se/kse-ivancsa/4075971/ 2023-05-28 Kozármisleny SE v. Iváncsa KSE]</ref> 2023 m. birželio 4 d. išvykoje žaidė atsakomąsias rungtynes ir nugalėjo 3-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/04/hungary/play-offs-23/kse-ivancsa/kozarmisleny-se/4075974/ Iváncsa KSE v. Kozármisleny SE]</ref> bendras dviejų rungtynių rezultatas 3-1 lėmė, kad Kozármisleny išliko antroje lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|HUN}} '''[[Nemzeti Bajnokság II]]:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (2):''' 2015–2016, 2022–2023 m. == Sezonai == {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2013–2014|II|15 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2014–2015|III {{small|(Centras)}}|2|}} {{fs2|HUN|2015–2016|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|18 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2017–2018|III {{small|(Centras)}}|11|}} {{fs2|HUN|2018–2019|III {{small|(Centras)}}|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|III {{small|(Centras)}}|<s>6</s>|pandemija}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Centras)}}|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|16|III etapas}} {{fs2|HUN|2023–2024|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _whitestripes | pattern_b= _whitestripes | pattern_ra= _whitestripes | pattern_sh= _whitestripes | pattern_so= | leftarm= 094ca1 | body= 094ca1 | rightarm= 094ca1 | shorts= 094ca1 | socks= 094ca1 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron white | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 40D0FF | body= 40D0FF | rightarm= 40D0FF | shorts= FFFFFF | socks= 40D0FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron black | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 40D0FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _gilvicente1617a |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronsirius1617wa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kozarmislenyfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kozarmislenyfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kozarmisleny-fc/startseite/verein/24023 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hr-rent-kozarmisleny-fc/26379/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kozarmisleny]] g8u6yljmwkak2wapx6vhfdhog2gvcuy 7846011 7845942 2026-05-27T15:47:40Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846011 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kozármisleny SE | image = [[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|250px]] | fullname = Kozármisleny Sport Egyesület | founded = 1989 m. | ground = „Alkotmány tér“ stadionas, [[Kozarmišlenis]] | capacity = 1 700 | chairman = {{vlv|HUN}} Attila Feleki | manager = {{vlv|HUN}} Gábor Márton | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = |pattern_b1 = _gilvicente1617a |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 0000FF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 0000FF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = |pattern_b2 = _macronsirius1617wa |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = |pattern_b3 = _macronsirius1617wa |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 0000FF |socks3 = FFFFFF }} '''Kozármisleny SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kozarmišlenis|Kozarmišlenio]] ({{hu|Kozármisleny}}). == Istorija == Klubas įkurtas 1989 m. 2013–2014 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš šešiolikos dalyvių liko penkiolikti ir po sezono iškrito į žemesnį divizioną. 2014–2015 m. Antroje lygoje užėmė antrąją vietą. 2015–2016 m. sezone rungtyniavo Trečioje lygoje Centro grupėje ir tapo nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2016–2017 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš dvidešimties dalyvių buvo aštuoniolikti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje, Centro grupėje. 2021–2022 m. sezone tapo Trečios lygos (Centro grupėje) nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko šešioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2023 m. gegužės 28 d. namuose susitiko su [[Iváncsa KSE]] ir pralaimėjo rezultatu 0-1.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/05/28/hungary/play-offs-23/kozarmisleny-se/kse-ivancsa/4075971/ 2023-05-28 Kozármisleny SE v. Iváncsa KSE]</ref> 2023 m. birželio 4 d. išvykoje žaidė atsakomąsias rungtynes ir nugalėjo 3-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/04/hungary/play-offs-23/kse-ivancsa/kozarmisleny-se/4075974/ Iváncsa KSE v. Kozármisleny SE]</ref> bendras dviejų rungtynių rezultatas 3-1 lėmė, kad Kozármisleny išliko antroje lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|HUN}} '''[[Nemzeti Bajnokság II]]:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (2):''' 2015–2016, 2022–2023 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2013–2014|II|15 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2014–2015|III {{small|(Centras)}}|2|}} {{fs2|HUN|2015–2016|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|18 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2017–2018|III {{small|(Centras)}}|11|}} {{fs2|HUN|2018–2019|III {{small|(Centras)}}|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|III {{small|(Centras)}}|<s>6</s>|pandemija}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Centras)}}|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|16|III etapas}} {{fs2|HUN|2023–2024|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _whitestripes | pattern_b= _whitestripes | pattern_ra= _whitestripes | pattern_sh= _whitestripes | pattern_so= | leftarm= 094ca1 | body= 094ca1 | rightarm= 094ca1 | shorts= 094ca1 | socks= 094ca1 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron white | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 40D0FF | body= 40D0FF | rightarm= 40D0FF | shorts= FFFFFF | socks= 40D0FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron black | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 40D0FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _gilvicente1617a |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronsirius1617wa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kozarmislenyfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kozarmislenyfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kozarmisleny-fc/startseite/verein/24023 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hr-rent-kozarmisleny-fc/26379/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kozarmisleny]] c0l18e6bl6sae087umfd3aq2eai6mch 7846012 7846011 2026-05-27T15:47:53Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7846012 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kozármisleny SE | image = [[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|250px]] | fullname = Kozármisleny Sport Egyesület | founded = 1989 m. | ground = „Alkotmány tér“ stadionas, [[Kozarmišlenis]] | capacity = 1 700 | chairman = {{vlv|HUN}} Attila Feleki | manager = {{vlv|HUN}} Gábor Márton | league = [[Nemzeti Bajnokság II]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II'' |pattern_la1 = |pattern_b1 = _gilvicente1617a |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 0000FF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 0000FF |shorts1 = 0000FF |socks1 = 0000FF |pattern_la2 = |pattern_b2 = _macronsirius1617wa |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = |pattern_b3 = _macronsirius1617wa |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 0000FF |socks3 = FFFFFF }} '''Kozármisleny SE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kozarmišlenis|Kozarmišlenio]] ({{hu|Kozármisleny}}). == Istorija == Klubas įkurtas 1989 m. 2013–2014 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš šešiolikos dalyvių liko penkiolikti ir po sezono iškrito į žemesnį divizioną. 2014–2015 m. Antroje lygoje užėmė antrąją vietą. 2015–2016 m. sezone rungtyniavo Trečioje lygoje Centro grupėje ir tapo nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2016–2017 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. Iš dvidešimties dalyvių buvo aštuoniolikti ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Trečioje lygoje, Centro grupėje. 2021–2022 m. sezone tapo Trečios lygos (Centro grupėje) nugalėtojais. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo antrojoje Nacionalinėje lygoje. Liko šešioliktoje vietoje ir dėl išlikimo žaidė pereinamąsias rungtynes.<ref>[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]</ref> 2023 m. gegužės 28 d. namuose susitiko su [[Iváncsa KSE]] ir pralaimėjo rezultatu 0-1.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/05/28/hungary/play-offs-23/kozarmisleny-se/kse-ivancsa/4075971/ 2023-05-28 Kozármisleny SE v. Iváncsa KSE]</ref> 2023 m. birželio 4 d. išvykoje žaidė atsakomąsias rungtynes ir nugalėjo 3-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/04/hungary/play-offs-23/kse-ivancsa/kozarmisleny-se/4075974/ Iváncsa KSE v. Kozármisleny SE]</ref> bendras dviejų rungtynių rezultatas 3-1 lėmė, kad Kozármisleny išliko antroje lygoje. == Pasiekimai == ; {{vlv|HUN}} '''[[Nemzeti Bajnokság II]]:''' * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (2):''' 2015–2016, 2022–2023 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- {{fs1|HUN}} {{fs2|HUN|2013–2014|II|15 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2014–2015|III {{small|(Centras)}}|2|}} {{fs2|HUN|2015–2016|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2016–2017|II|18 {{decrease}}|}} {{fs2|HUN|2017–2018|III {{small|(Centras)}}|11|}} {{fs2|HUN|2018–2019|III {{small|(Centras)}}|10|}} {{fs2|HUN|2019–2020|III {{small|(Centras)}}|<s>6</s>|pandemija}} {{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Centras)}}|7|}} {{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Centras)}}|1|}} {{fs2|HUN|2022–2023|II|16|III etapas}} {{fs2|HUN|2023–2024|II||}} |} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Kozármisleny''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Kozármisleny SE logo.png|150px]]'''Kozármisleny''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _whitestripes | pattern_b= _whitestripes | pattern_ra= _whitestripes | pattern_sh= _whitestripes | pattern_so= | leftarm= 094ca1 | body= 094ca1 | rightarm= 094ca1 | shorts= 094ca1 | socks= 094ca1 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _bluecollar | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= _bluebottom | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron white | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 40D0FF | body= 40D0FF | rightarm= 40D0FF | shorts= FFFFFF | socks= 40D0FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _chevron black | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 40D0FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _gilvicente1617a |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 0000FF |body = FFFFFF |rightarm = 0000FF |shorts = 0000FF |socks = 0000FF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _macronsirius1617wa |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.kozarmislenyfc.hu/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/kozarmislenyfc/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kozarmisleny-se/Yik4F60k/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kozarmisleny-fc/startseite/verein/24023 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hr-rent-kozarmisleny-fc/26379/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Kozarmisleny]] sufrknmw0ga9d8u61taw3u2tpii6v6g Amari Bailey 0 647345 7846170 7710670 2026-05-28T09:36:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846170 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername={{PAGENAME}}|dateofbirth={{Gimimo data|2004|02|17}}|cityofbirth=[[Naujasis Orleanas]], [[Luiziana]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=|height=1,91 m|weight=84 kg|position=[[Atakuojantis gynėjas]]|years=2023–2024<br>2023–2024<br>2024<br>2024–2025|clubs=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]<br>→[[Grinsboro Swarm|Grinsboro „Swarm“]]<br>[[Long Ailando Nets|Long Ailando „Nets“]]<br>[[Ajovos Wolves|Ajovos „Wolves“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=41|nbayear=2023|nbateam=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|clubnumber=|image=}}'''Amaris Beilis''' ({{en|Amari Bailey}}, g. {{data|year=2004|month=02|day=17}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas. Universitete rungtyniavo „[[Kalifornijos universitetas Los Andžele|UCLA Bruins]]“ komandoje. == Karjera universitete == 2022–2023 m. sezoną Beilis pradėjo dukart laimėdamas „Pac-12“ konferencijos savaitės pirmakursio apdovanojimą ir sužaisdamas porą rungtynių su [[Peperdaino universitetas|Peperdaino]] ir [[Stanfordo universitetas|Stanfordo]] universitetais, per kurias pelnė po 19 taškų.<ref name="fattal_01112023">{{cite web|url=https://www.ocregister.com/2023/01/11/no-7-uclas-11-game-win-streak-on-the-line-against-utah/|title=No. 7 UCLA’s 11-game win streak on the line against Utah|last=Fattal|first=Tarek|date=2023-01-11|access-date=2023-01-15|work=The Orange County Register}}</ref><ref>{{cite web|url=https://theathletic.com/4606258/2023/06/13/nba-draft-sleepers-adama-sanogo/|title=Eight college star sleepers for the 2023 NBA Draft: Sanogo, Strawther, Bailey and more|last=Davis|first=Seth|date=2023-06-13|access-date=2023-06-23|work=The Athletic|url-access=subscription}}</ref> Po sezono buvo įtrauktas į „Pac-12“ simbolinę pirmakursių komandą.<ref>{{cite press release|title=2022-23 Pac-12 Men's Basketball All-Conference honors and Annual Performance Awards, presented by Nextiva|date=2023-03-07|publisher=Pac-12 Conference|url=https://pac-12.com/article/2023/03/07/2022-23-pac-12-mens-basketball-all-conference-honors-and-annual-performance|access-date=2023-03-07}}</ref> == Profesionali karjera == === Šarlotės „Hornets“ (2023–2024 m.) === [[2023 m. NBA naujokų birža|2023 m. NBA naujokų biržoje]] [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] pasirinko jį 41-uoju šaukimu.<ref name="fattal_06222023">{{cite web|url=https://www.dailynews.com/2023/06/22/2023-nba-draft-uclas-jaime-jaquez-jr-goes-to-heat-at-no-18-overall/|title=NBA draft: UCLA’s Jaime Jaquez Jr. goes to Heat at No. 18 overall|last=Fattal|first=Tarek|date=2023-06-22|access-date=2023-06-23|work=Los Angeles Daily News}}</ref> 2023 m. liepos 14 d. su Šarlote pasirašė [[Dvipusė sutartis|dvipusę sutartį]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/hornets/news/charlotte-hornets-sign-amari-bailey-to-two-way-contract|title=Charlotte Hornets Sign Amari Bailey To Two-Way Contract|date=2023-07-14|website=NBA.com|access-date=2023-07-14}}</ref> Pagal sutarties sąlygas jis dalinosi laiką tarp „Hornets“ ir [[NBA G-lyga|NBA G lygos]] klubo [[Grinsboro Swarm|Grinsboro „Swarm“]]. 2023 m. NBA vasaros lygoje žaisdamas „Hornets“ komandoje Beilis per 16 minučių vidutiniškai pelnė po 9 taškus.<ref>{{cite news|first=Sarah|last=Effress|title=Amari Bailey excited about future with Hornets: ‘There’s a lot to look forward to here.’|date=2023-08-14|newspaper=The Charlotte Observer|url=https://www.charlotteobserver.com/sports/article278068972.html|access-date=2023-10-26}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://sports.yahoo.com/youngest-players-2023-summer-league-092127476.html|title=The youngest players in 2023 Summer League|date=2023-07-07|website=Yahoo Sports|author=Dionysis Aravantinos|access-date=2023-12-11|archive-date=2023-11-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20231123072440/https://sports.yahoo.com/youngest-players-2023-summer-league-092127476.html|url-status=dead}}</ref> 2023 m. lapkričio 17 d. debiutavo [[NBA G lyga|G lygoje]] su Grinsboro „Swarm“ ir pelnė 26 taškus.<ref>{{Cite web|url=https://therookiewire.usatoday.com/2023/11/18/hornets-amari-bailey-leaky-black-g-league-swarm/|title=Amari Bailey scores 26 points, Leaky Black nears triple-double in G League debuts|date=2023-11-18|author=Cody Taylor}}</ref> 2023 m. lapkričio 12 d. Beilis debiutavo NBA reguliariajame sezone prieš [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]].<ref>[https://www.nba.com/gamenotes/hornets.pdfl "Game Notes,"] NBA.com.</ref> === Long Ailando „Nets“ (2024 m.) === 2024 m. rugsėjo 21 d. pasirašė sutartį su [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]], tačiau spalio 19 d. buvo atleistas.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/nets/news/brooklyn-nets-sign-amari-bailey|title=Brooklyn Nets Sign Amari Bailey|date=2024-09-21|website=NBA.com|access-date=2024-09-22}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/nets/news/brooklyn-nets-waive-amari-bailey-and-killian-hayes|title=Brooklyn Nets Waive Amari Bailey and Killian Hayes|date=October 19, 2024|website=NBA.com|access-date=October 21, 2024}}</ref> Po aštuonių dienų prisijungė prie Bruklino NBA G lygos filialo – [[Long Ailando Nets|Long Ailando „Nets“]].<ref>{{cite tweet|author=Long Island Nets|title=Our official training camp roster 🔥 #StrongIsland 💪|number=1850674269581197342|user=LongIslandNets|date=October 27, 2024|access-date=October 28, 2024}}</ref> === Ajovos „Wolves“ (2024 m.) === 2024 m. gruodžio 30 d. Beilis iškeistas į [[Ajovos Wolves|Ajovos „Wolves“]] ekipą trijų komandų mainų sandoryje, kuriame dalyvavo ir [[Stoktono Kings|Stoktono „Kings“]] komanda. Stoktonas gavo [[Chasson Randle]] iš Ajovos, o Long Ailandui atiteko Stoktono ekipos [[Drew Timme]].<ref>{{cite web|title=Wolves Acquire Guard Amari Bailey in 3-Team Trade|url=https://iowa.gleague.nba.com/news/wolves-acquire-guard-amari-bailey-in-3-team-trade|website=NBA.com|date=December 30, 2024|access-date=December 30, 2024}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|[[NBA 2023–2024 m. sezonas|2023–24]] | style="text-align:left;"|[[Šarlotės Hornets|Šarlotė]] | 10 || 0 || 6.5 || .333 || .125 || .857 || .9 || .7 || .3 || .0 || 2.3 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 10 || 0 || 6.5 || .333 || .125 || .857 || .9 || .7 || .3 || .0 || 2.3 |} === Universitetas === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2022–23 | style="text-align:left;"|UCLA | 30 || 28 || 26.9 || .495 || .389 || .698 || 3.8 || 2.2 || 1.1 || .3 || 11.2 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 30 || 28 || 26.9 || .495 || .389 || .698 || 3.8 || 2.2 || 1.1 || .3 || 11.2 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/baileam01.html Amari Bailey profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230827060759/https://www.basketball-reference.com/players/b/baileam01.html|date=2023-08-27}} * [https://www.sports-reference.com/cbb/players/amari-bailey-1.html Amari Bailey NCAA profilis „Sports Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230627134331/https://www.sports-reference.com/cbb/players/amari-bailey-1.html|date=2023-06-27}} {{2023 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Bailey, Amari}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] 13qmgypzzmpczzsda160yjntdfyvdrm Mantas Kaušpėdas 0 675092 7845876 7822387 2026-05-27T13:17:36Z Manttelis 194883 7845876 wikitext text/x-wiki {{Plaukikas|vardas=Mantas Kaušpėdas|pilnas vardas=Mantas Kaušpėdas|gimė={{gimė|2007|10|26|T}}|ūgis=194 cm|atstovauja={{flag|LTU}}|treneriai=Aleksandr Mefiod, Jandra Bogužienė, Emma Collings-Barnes, Vilius Srėbalius|klubas=Klaipėdos Gintaras {{flag|LTU}}/ Mount Kelly {{flag|UK}}|titulai=2024 m. Tarptautinis plaukimo meistras 2022 m. Lietuvos sporto meistras|apdovanojimai=2022/2024 m. Klaipėdoje pripažintas geriausiu miesto plaukiku, pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą - "Jaunasis talentas".|svoris=85 kg}} {{MedalTableTop}}{{MedalCountry|{{LTUv}}}} {{MedalCompetition|Lietuvos čempionatas}} {{MedalGold|2022-2023 -2024- 2025-2026|50 m nugara}} {{MedalGold|2025 -2026|100 m nugara}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold|2024 Vilnius|50 m nugara}} {{MedalBronze|2024 Vilnius|4x100 komb.st.}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo olimpinis festivalis (EJOF)}} {{MedalBronze|2023 Maribore|100 m nugara}} {{MedalCompetition|Baltijos šalių čempionatas}} {{MedalGold|2023 Ryga|4x100 komb. st.}} {{MedalCompetition|Šiaurės šalių čempionatas}} {{MedalSilver|2022 Bergenas|50 m nugara}} {{MedalGold|2022 Talinas|100 m nugara}} {{MedalBottom}} '''Mantas Kaušpėdas''' (g. [[1995|2007]] m. [[Gegužės 21|spalio 26]] d.) – '''[[Lietuva|Lietuvos]]''' plaukimo rinktinės narys, pasaulio ir europos čempionatų dalyvis, nacionalinis rekordininkas.<ref>https://www.worldaquatics.com/athletes/1549341/mantas-kauspedas</ref> == Biografija == 2023 m. '''Europos jaunimo olimpiniame festivalyje''' (50 m baseine) Maribore (Slovėnijoje) 100 m nugara rungtyje iškovojo bronzą.<ref>https://www.ltuswimming.com/plaukimas/mantas-kauspedas-europos-jaunimo-olimpinio-festivalio-bronzos-medalininkas.html</ref> [[2024 m. Europos jaunimo plaukimo čempionatas|2024 m. '''Europos jaunimo plaukimo čempionate''']] (50 m baseine) Vilniuje iškovojo auksą 50 m nugara rungtyje pagerindamas du kartus sau priklausantį Lietuvos rekordą. Taip pat kartu su komanda (4x100 komb.st.) iškovojo bronzą ir pagerino Lietuvos rekordą. 2024 m. '''Pasaulio čempionate''' (25 m baseine) Budapešte užėmė 11 vietą bei dukart gerino Lietuvos rekordą. Tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, kuris 50 m nugara nuotolį įveikė greičiau nei per 23 sek. [[2025]] m. '''Pasaulio čempionate''' (50 m baseine) Singapūre užėmė 18 vietą. [[2025]] m. '''Europos čempionate''' (25 m baseine) Liubline užėmė 9 vietą. Kartu su Lietuvos nacionaline rinktine pasiekė naują Lietuvos rekordą vyrų estafetėje 4×50 m komb.būdu bei mišrioje estafetėje 4×50 m komb.būdu. [[2025]] m. '''Lietuvos čempionate''' (25 m baseine) Kaušpėdas pasiekė naują Lietuvos 100 m plaukimo nugara rekordą. [[2025|2026]] m. '''Lietuvos čempionate''' (50 m baseine) Kaušpėdas atnaujino Lietuvos 50 m plaukimo nugara rekordą.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2908413/su-savimi-finale-kovojes-kauspedas-pagerino-lietuvos-rekorda-ryte-pamaniau-kodel-gi-ne</ref> '''Rekordai.''' Viso 35 amžiaus gr. rekordai. '''Lietuvos rekordai''' * 50 m nugara (50 m baseinas): 24.54 (Vilnius 2026.04.24) * 100 m nugara (25 m baseinas): 50.81 (Vilnius 2025.12.19) * Vyrų estafetėje 4×50 m komb. (Liublinas 2025.12.03) * Mišrioje estafetėje 4×50 m komb.(Liublinas 2025.12.03) * 50 m nugara (25 m baseinas): 22.91 (Budapeštas 2024.12.12) * Mišrioje estafetėje 4×100 m komb. (Vilnius 2024.07.03) == Šaltiniai == <references /> {{DEFAULTSORT:Kaušpėdas, Mantas}} [[Kategorija:Lietuvos plaukikai]] __BEREDAGSEKC__ tdl0f97jybjkbupvyltgj4iydujew5x 7845895 7845876 2026-05-27T13:58:17Z Homo ergaster 10314 7845895 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Plaukikas|vardas=Mantas Kaušpėdas|pilnas vardas=Mantas Kaušpėdas|gimė={{gimė|2007|10|26|T}}|ūgis=194 cm|atstovauja={{flag|LTU}}|treneriai=Aleksandr Mefiod, Jandra Bogužienė, Emma Collings-Barnes, Vilius Srėbalius|klubas=Klaipėdos Gintaras {{flag|LTU}}/ Mount Kelly {{flag|UK}}|titulai=2024 m. Tarptautinis plaukimo meistras 2022 m. Lietuvos sporto meistras|apdovanojimai=2022/2024 m. Klaipėdoje pripažintas geriausiu miesto plaukiku, pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą - "Jaunasis talentas".|svoris=85 kg}} {{MedalTableTop}}{{MedalCountry|{{LTUv}}}} {{MedalCompetition|Lietuvos čempionatas}} {{MedalGold|2022-2023 -2024- 2025-2026|50 m nugara}} {{MedalGold|2025 -2026|100 m nugara}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold|2024 Vilnius|50 m nugara}} {{MedalBronze|2024 Vilnius|4x100 komb.st.}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo olimpinis festivalis (EJOF)}} {{MedalBronze|2023 Maribore|100 m nugara}} {{MedalCompetition|Baltijos šalių čempionatas}} {{MedalGold|2023 Ryga|4x100 komb. st.}} {{MedalCompetition|Šiaurės šalių čempionatas}} {{MedalSilver|2022 Bergenas|50 m nugara}} {{MedalGold|2022 Talinas|100 m nugara}} {{MedalBottom}} '''Mantas Kaušpėdas''' (g. [[1995|2007]] m. [[Gegužės 21|spalio 26]] d.) – '''[[Lietuva|Lietuvos]]''' plaukimo rinktinės narys, pasaulio ir europos čempionatų dalyvis, nacionalinis rekordininkas.<ref>https://www.worldaquatics.com/athletes/1549341/mantas-kauspedas</ref> == Biografija == 2023 m. '''Europos jaunimo olimpiniame festivalyje''' (50 m baseine) Maribore (Slovėnijoje) 100 m nugara rungtyje iškovojo bronzą.<ref>https://www.ltuswimming.com/plaukimas/mantas-kauspedas-europos-jaunimo-olimpinio-festivalio-bronzos-medalininkas.html</ref> [[2024 m. Europos jaunimo plaukimo čempionatas|2024 m. '''Europos jaunimo plaukimo čempionate''']] (50 m baseine) Vilniuje iškovojo auksą 50 m nugara rungtyje pagerindamas du kartus sau priklausantį Lietuvos rekordą. Taip pat kartu su komanda (4x100 komb.st.) iškovojo bronzą ir pagerino Lietuvos rekordą. 2024 m. '''Pasaulio čempionate''' (25 m baseine) Budapešte užėmė 11 vietą bei dukart gerino Lietuvos rekordą. Tapo pirmuoju lietuviu istorijoje, kuris 50 m nugara nuotolį įveikė greičiau nei per 23 sek. [[2025]] m. '''Pasaulio čempionate''' (50 m baseine) Singapūre užėmė 18 vietą. [[2025]] m. '''Europos čempionate''' (25 m baseine) Liubline užėmė 9 vietą. Kartu su Lietuvos nacionaline rinktine pasiekė naują Lietuvos rekordą vyrų estafetėje 4×50 m komb.būdu bei mišrioje estafetėje 4×50 m komb.būdu. [[2025]] m. '''Lietuvos čempionate''' (25 m baseine) Kaušpėdas pasiekė naują Lietuvos 100 m plaukimo nugara rekordą. [[2025|2026]] m. '''Lietuvos čempionate''' (50 m baseine) Kaušpėdas atnaujino Lietuvos 50 m plaukimo nugara rekordą.<ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2908413/su-savimi-finale-kovojes-kauspedas-pagerino-lietuvos-rekorda-ryte-pamaniau-kodel-gi-ne</ref> '''Rekordai.''' Viso 35 amžiaus gr. rekordai. '''Lietuvos rekordai''' * 50 m nugara (50 m baseinas): 24.54 (Vilnius 2026.04.24) * 100 m nugara (25 m baseinas): 50.81 (Vilnius 2025.12.19) * Vyrų estafetėje 4×50 m komb. (Liublinas 2025.12.03) * Mišrioje estafetėje 4×50 m komb.(Liublinas 2025.12.03) * 50 m nugara (25 m baseinas): 22.91 (Budapeštas 2024.12.12) * Mišrioje estafetėje 4×100 m komb. (Vilnius 2024.07.03) == Šaltiniai == <references /> {{DEFAULTSORT:Kaušpėdas, Mantas}} [[Kategorija:Lietuvos plaukikai]] __BEREDAGSEKC__ t5vnqgv5ogn0eb8rq0olwplgps3fe3k Denis Ževžikovas 0 677831 7846038 7844162 2026-05-27T19:34:59Z Zanaszanas 183700 7846038 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Denis Ževžikovas | image = | fullname = | height = 1,70 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|2004|08|10}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lietuva]] | currentclub = [[FC Džiugas]] | clubnumber = 17 | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2021–2022<br />2023–2024<br />2025<br/>2026– | clubs = [[FK Kauno Žalgiris]]<br />[[FK Be1|Be1 NFA]]<br />[[DFK Dainava]]<br/>[[FC Džiugas]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />34 {{0}}(4)<br/>15 {{0}}(3) | pcupdate = {{data|2026|05|25}} | nationalyears = 2021 <br /> 2022 <br /> 2024–2025 | nationalteam = Lietuvos U-18 <br /> [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-19]] <br/> [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-21]] | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2025|11|19}} }} '''Denis Ževžikovas''' (g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 10]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinėms. Pasižymi išskirtiniais įvarčių šventimo būdais. == Karjera == === FK Kauno Žalgiris === 2021 m. lapkričio 6 d. debiutavo Kauno Žalgirio pagrindinėje komandoje A lygos rungtynėse prieš [[FC Džiugas|Telšių „Džiugą“]], kai 88-ąją minute pasirodė po keitimo vietoje [[Egidijus Vaitkūnas|Egidijaus Vaitkūno]]. [[FK Kauno Žalgiris]] nugalėjo varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/a-lyga-zalgirio-cempioniskas-formalumas-ir-zaibiskas-kaunieciu-ivartis-24-1594008 ''A lyga: „Žalgirio“ čempioniškas formalumas ir žaibiškas kauniečių įvartis'']. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-kauno-zalgiris-10985599/</ref> === Be1 NFA === 2023 m. kovo 3 d. žaidėjas prisijungė prie [[FK Be1|Be1 NFA]] .<ref>[https://be1.lt/be1-nfa-stiprinasi-komanda-papilde-18-metis-kaunietis-denis-zevzikovas/ ''BE1 NFA stiprinasi – komandą papildė 18-metis kaunietis Denis Ževžikovas'']. Be1.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref> 2023 m. kovo 11 d. debiutavo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš Kretingos Miniją. Futbolininkas pasirodė startinėje sudėtyje, o [[FK Be1|Be1 NFA]] sužaidė su [[FK Minija]] lygiosiomis 2-2.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/be1-nfa-fk-minija-14492883/</ref> === DFK Dainava === 2025 m. vasario 26 d. prisijungė prie [[DFK Dainava]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516052/dainava-savo-sudeti-pasipilde-zaidejais-is-pirmos-lygos ''„Dainava“ savo sudėtį pasipildė žaidėjais iš Pirmos lygos'' ]. Sportas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref> 2025 m. vasario 28 d. oficialiai debiutavo Lietuvoje A lygos rungtynėse prieš [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirį“]]. Varžovai nugalėjo alytiškius rezultatu 3-1. Futbolininkas rungtynes pradėjo ant atsarginių suolelio, o 73 minutę pasirodė po keitimo ir žaidė iki finalinio švilpuko.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-02-28-dainava-k-zalgiris/1857 2025-02-28 Dainava 1-3 Kauno Žalgiris pagal alyga.lt]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-kauno-zalgiris-20648146/ DFK Dainava 1:3 FK Kauno Žalgiris pagal lietuvosfutbolas.lt]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/02/28/lithuania/a-lyga/alytis-alytus/spyris-kaunas/4615283/ 2025-02-28 Dainava 1-3 Kauno Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. kovo 8 d. pelnė pirmąjį savo įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FA Šiauliai|„Šiaulius“]]. Pirmavo varžovai (2-1), o po keitimo pasirodęs Ževžikovas 87 minutę išlygino rezultatą (2-2). Rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis (2-2).<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-08-siauliai-dainava/1863 2025-03-08 Šiauliai 2-2 Dainava (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/08/lithuania/a-lyga/fa-iauliai/alytis-alytus/4615289/ 2025-03-08 Šiauliai 2-2 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fa-siauliai-dfk-dainava-20648554/ ŠIAULIAI 2- 2 DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> === FC Džiugas === 2026 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį su [[FC Džiugas|„Džiugo“ klubu]]. Įdomus faktas, kad futbolininkas 2021 m. debiutavo [[2021 m. A lyga|A lygoje]] būtent [[telšiai|Telšiuose]], kuomet atstovavo „[[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgirio]]“ klubui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532830/dziugas-pranese-apie-pirmaji-naujoka „Džiugas“ pranešė apie pirmąjį naujoką (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 23 d. oficialiai debiutavo klube [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGA]] rungtynėse prieš [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]].<ref>[https://toplyga.lt/rungtynes/2026-02-21-zalgiris-dziugas/2041 2026-02-21 Žalgiris 2-3 Džiugas (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-zalgiris-fc-dziugas-23353006/ FK ŽALGIRIS 2:3 FC DŽIUGAS (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://us.soccerway.com/game/dziugas-telsiai-jX421nlj/zalgiris-fuLOijFI/?mid=UZ5xdtSa 2026-02-21 Žalgiris 2-3 Džiugas (pagal Soccerway)]</ref> Rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje, 51 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas. [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] palaužė [[FK Žalgiris|varžovus]] rezultatu 3–2. 2026 m. gegužės 1 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGA]] rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann]].<ref>[https://toplyga.lt/rungtynes/2026-05-01-dziugas-hegelmann/2094 FC Džiugas 3-0 FC Hegelmann (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/game/dziugas-telsiai-jX421nlj/fc-hegelmann-nmpJqEeg/?mid=CI55C563 FC Džiugas 3-0 FC Hegelmann (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-fc-hegelmann-23353058/ FC DŽIUGAS 3-0 FC HEGELMANN (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Džiugas]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 34 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 4 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == Buvo kviečiamas į U-18, U-19 ir U-21 jaunimo rinktines.<ref>[https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-vaikinu-u21-rinktines-sudetis-europos-cempionato-atrankos-startui/ Patvirtinta Lietuvos vaikinų U21 rinktinės sudėtis Europos čempionato atrankos startui]</ref><ref>[https://fchegelmann.com/r-bagdonavicius-ir-e-kausinis-iskviesti-i-lietuvos-u21-rinktine/ R. Bagdonavičius ir E. Kaušinis iškviesti į Lietuvos U21 rinktinę]</ref> 2024 m. pakviestas į U-21 rinktinės sudėtį. 2025 m. kovo 21 d. debiutavo U-21 rinktinėje rungtynėse prieš Latvijos U-21. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/zaidejas/denis-zevzikovas toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/zevzikovas-denis/hhrfZVFt/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/denis-zevzikovas/profil/spieler/900788 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/denis-zevzikovas-10706/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/denis-zevzikovas/481223/ Globalsportsarchive] {{FC Džiugas}} {{DEFAULTSORT:Ževžikovas, Denis}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] e5vacl926mviinamscyzlld7225yrgc 7846040 7846038 2026-05-27T19:39:15Z Homo ergaster 10314 Atmestas Zanaszanas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Makenzis keitimas) 7844162 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Denis Ževžikovas | image = | fullname = | height = 1,70 m | nickname = | dateofbirth = {{bda|2004|08|10}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lietuva]] | currentclub = [[FC Džiugas]] | clubnumber = 17 | position = [[Saugas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 2021–2022<br />2023–2024<br />2025<br/>2026– | clubs = [[FK Kauno Žalgiris]]<br />[[FK Be1|Be1 NFA]]<br />[[DFK Dainava]]<br/>[[FC Džiugas]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />34 {{0}}(4)<br/>15 {{0}}(3) | pcupdate = {{data|2026|05|25}} | nationalyears = 2021 <br /> 2022 <br /> 2024–2025 | nationalteam = Lietuvos U-18 <br /> [[Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-19]] <br/> [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|Lietuvos U-21]] | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2025|11|19}} }} '''Denis Ževžikovas''' (g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 10]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[saugas]]. Atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinėms. == Karjera == === FK Kauno Žalgiris === 2021 m. lapkričio 6 d. debiutavo Kauno Žalgirio pagrindinėje komandoje A lygos rungtynėse prieš [[FC Džiugas|Telšių „Džiugą“]], kai 88-ąją minute pasirodė po keitimo vietoje [[Egidijus Vaitkūnas|Egidijaus Vaitkūno]]. [[FK Kauno Žalgiris]] nugalėjo varžovus rezultatu 5-1.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/a-lyga-zalgirio-cempioniskas-formalumas-ir-zaibiskas-kaunieciu-ivartis-24-1594008 ''A lyga: „Žalgirio“ čempioniškas formalumas ir žaibiškas kauniečių įvartis'']. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref><ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-kauno-zalgiris-10985599/</ref> === Be1 NFA === 2023 m. kovo 3 d. žaidėjas prisijungė prie [[FK Be1|Be1 NFA]] .<ref>[https://be1.lt/be1-nfa-stiprinasi-komanda-papilde-18-metis-kaunietis-denis-zevzikovas/ ''BE1 NFA stiprinasi – komandą papildė 18-metis kaunietis Denis Ževžikovas'']. Be1.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref> 2023 m. kovo 11 d. debiutavo [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynėse prieš Kretingos Miniją. Futbolininkas pasirodė startinėje sudėtyje, o [[FK Be1|Be1 NFA]] sužaidė su [[FK Minija]] lygiosiomis 2-2.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/be1-nfa-fk-minija-14492883/</ref> === DFK Dainava === 2025 m. vasario 26 d. prisijungė prie [[DFK Dainava]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516052/dainava-savo-sudeti-pasipilde-zaidejais-is-pirmos-lygos ''„Dainava“ savo sudėtį pasipildė žaidėjais iš Pirmos lygos'' ]. Sportas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-03-01.</ref> 2025 m. vasario 28 d. oficialiai debiutavo Lietuvoje A lygos rungtynėse prieš [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirį“]]. Varžovai nugalėjo alytiškius rezultatu 3-1. Futbolininkas rungtynes pradėjo ant atsarginių suolelio, o 73 minutę pasirodė po keitimo ir žaidė iki finalinio švilpuko.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-02-28-dainava-k-zalgiris/1857 2025-02-28 Dainava 1-3 Kauno Žalgiris pagal alyga.lt]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-fk-kauno-zalgiris-20648146/ DFK Dainava 1:3 FK Kauno Žalgiris pagal lietuvosfutbolas.lt]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/02/28/lithuania/a-lyga/alytis-alytus/spyris-kaunas/4615283/ 2025-02-28 Dainava 1-3 Kauno Žalgiris (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. kovo 8 d. pelnė pirmąjį savo įvartį A lygos rungtynėse prieš [[FA Šiauliai|„Šiaulius“]]. Pirmavo varžovai (2-1), o po keitimo pasirodęs Ževžikovas 87 minutę išlygino rezultatą (2-2). Rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis (2-2).<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2025-03-08-siauliai-dainava/1863 2025-03-08 Šiauliai 2-2 Dainava (pagal alyga.lt)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2025/03/08/lithuania/a-lyga/fa-iauliai/alytis-alytus/4615289/ 2025-03-08 Šiauliai 2-2 Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fa-siauliai-dfk-dainava-20648554/ ŠIAULIAI 2- 2 DAINAVA (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> === FC Džiugas === 2026 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį su [[FC Džiugas|„Džiugo“ klubu]]. Įdomus faktas, kad futbolininkas 2021 m. debiutavo [[2021 m. A lyga|A lygoje]] būtent [[telšiai|Telšiuose]], kuomet atstovavo „[[FK Kauno Žalgiris|Kauno Žalgirio]]“ klubui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/532830/dziugas-pranese-apie-pirmaji-naujoka „Džiugas“ pranešė apie pirmąjį naujoką (pagal sportas.lt)]</ref> 2026 m. vasario 23 d. oficialiai debiutavo klube [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGA]] rungtynėse prieš [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]].<ref>[https://toplyga.lt/rungtynes/2026-02-21-zalgiris-dziugas/2041 2026-02-21 Žalgiris 2-3 Džiugas (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-zalgiris-fc-dziugas-23353006/ FK ŽALGIRIS 2:3 FC DŽIUGAS (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>[https://us.soccerway.com/game/dziugas-telsiai-jX421nlj/zalgiris-fuLOijFI/?mid=UZ5xdtSa 2026-02-21 Žalgiris 2-3 Džiugas (pagal Soccerway)]</ref> Rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje, 51 min. užsidirbo geltoną kortelę, o 78 min. buvo pakeistas. [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] palaužė [[FK Žalgiris|varžovus]] rezultatu 3–2. 2026 m. gegužės 1 d. pelnė savo pirmąjį įvartį [[2026 m. TOPLYGA|TOPLYGA]] rungtynėse prieš Kauno rajono [[FC Hegelmann]].<ref>[https://toplyga.lt/rungtynes/2026-05-01-dziugas-hegelmann/2094 FC Džiugas 3-0 FC Hegelmann (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/game/dziugas-telsiai-jX421nlj/fc-hegelmann-nmpJqEeg/?mid=CI55C563 FC Džiugas 3-0 FC Hegelmann (pagal toplyga.lt)]</ref><ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-fc-hegelmann-23353058/ FC DŽIUGAS 3-0 FC HEGELMANN (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Džiugas]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 15 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. A lyga|2025]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 34 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 4 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Kauno Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |- ||||||| |- |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Pasiekimai == ; TBA == Rinktinės == Buvo kviečiamas į U-18, U-19 ir U-21 jaunimo rinktines.<ref>[https://www.lff.lt/patvirtinta-lietuvos-vaikinu-u21-rinktines-sudetis-europos-cempionato-atrankos-startui/ Patvirtinta Lietuvos vaikinų U21 rinktinės sudėtis Europos čempionato atrankos startui]</ref><ref>[https://fchegelmann.com/r-bagdonavicius-ir-e-kausinis-iskviesti-i-lietuvos-u21-rinktine/ R. Bagdonavičius ir E. Kaušinis iškviesti į Lietuvos U21 rinktinę]</ref> 2024 m. pakviestas į U-21 rinktinės sudėtį. 2025 m. kovo 21 d. debiutavo U-21 rinktinėje rungtynėse prieš Latvijos U-21. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://toplyga.lt/zaidejas/denis-zevzikovas toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/zevzikovas-denis/hhrfZVFt/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/denis-zevzikovas/profil/spieler/900788 Transfermarkt] * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/denis-zevzikovas-10706/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/denis-zevzikovas/481223/ Globalsportsarchive] {{FC Džiugas}} {{DEFAULTSORT:Ževžikovas, Denis}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 13l96qpz0j7b71es5n3stu0f1tthz7x 2024–2025 m. Klivlando Cavaliers sezonas 0 680453 7846081 7804876 2026-05-28T01:57:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846081 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė NBA sezonas | team = Klivlando Cavaliers | DivisionWin = yes | misc = | wins = 64 | losses = 18 | division_place = 1 | conf_place = 1 | coach = [[Kenny Atkinson]] | gm = [[Mike Gansey]] | president = [[Koby Altman]] | arena = [[Rocket Arena]] | playoffs =Pralaimėta konferencijos pusfinalyje [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai 4–1 | bbr_team = CLE | television = FanDuel Sports Network Ohio<br>WUAB & Rock Entertainment Sports Network | radio = WTAM{{·}}WMMS |Division=Centrinis|owners=[[Dan Gilbert]]|kitas sezonas=2025–2026 m.|ankstesnis sezonas=2023–2024 m.|end_year=2025}} '''2024–2025 m. [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] sezonas''' ({{en|2024–25 Cleveland Cavaliers season}}) – [[2024–2025 m. NBA sezonas|55-asis]] komandos sezonas [[National Basketball Association|Nacionalinėje krepšinio asociacijoje]] (NBA). 2024 m. gegužės 23 d. „Cavaliers“ atleido vyriausiąjį trenerį [[J. B. Bickerstaff]], kuris komandoje dirbo penkis sezonus.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-jb-bickerstaff-240523|title=Cavaliers Dismiss J.B. Bickerstaff as Head Coach|date=2024-05-23|website=NBA.com|access-date=2024-05-23}}</ref> 2024 m. birželio 28 d. vyriausiuoju treneriu pasamdytas [[Kenny Atkinson]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-kenny-atkinson-240628|title=Cavs Hire Kenny Atkinson as Head Coach|date=2024-06-28|website=NBA.com|access-date=2024-06-28}}</ref> Klubas reguliarųjį sezoną pradėjo 15 pergalių serija; tai tapo ketvirtuoju atveju NBA istorijoje, kai komanda reguliarųjį sezoną pradėjo 15–0 rezultatu. [[1948–1949 m. Vašingtono Capitals sezonas|1948–1949 m. Vašingtono „Capitols“]], [[1993–1994 m. Hiustono Rockets sezonas|1993–1994 m. Hiustono „Rockets“]] ir [[2015–2016 m. Golden State Warriors sezonas|2015–2016 m. „Golden State Warriors“]] yra vienintelės komandos, pradėjusios reguliarųjį sezoną panašiai arba geriau.<ref>{{cite web|url=https://www.landofbasketball.com/statistics/best_starts.htm|title=Best Season Starts in NBA History|date=2024-11-15|website=LandofBasketball.com|access-date=2024-11-15}}</ref> Taip pat buvo susilyginta su ilgiausios pergalių serijos klubo istorijoje rekordu ir nustatyta ilgiausia pergalių serija per pirmąjį vyriausiojo trenerio sezoną su nauja komanda.<ref>{{cite web|url=https://www.landofbasketball.com/teams/stats/winning_streaks_cavaliers.htm|title=Cleveland Cavaliers Longest Winning Streaks - Regular Season|date=2024-11-15|website=LandofBasketball.com|access-date=2024-11-15}}</ref> Kovo 5 d. „Cavaliers“ užsitikrino vietą atkrintamosiose varžybose po 112:107 pergalės prieš [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]],<ref>{{cite web|url=https://sports.yahoo.com/nba/article/cavaliers-become-first-team-in-the-league-to-clinch-a-playoff-spot-with-win-over-heat-024152964.html?guccounter=1&guce_referrer=aHR0cHM6Ly93d3cuZ29vZ2xlLmNvbS8&guce_referrer_sig=AQAAAEqR2yVAkHkz7n6lCgguFa9vTkOb2hWLDtVNeDbgHpTOZ33V3wTmHdMDSrAQJe_mrn-SGN0FoaNuSeLiYh3vFA-rDPraSKnLRlDz2KCJw4-czzwWU9rSY3hAv9XsiLdLQF9_-wn8BCCPUffdFmmJTJZpriTpzHMjleWRuInN4RH1#:~:text=The%20Cavaliers%20surged%20ahead%20late,Heat%20112%2D107%20on%20Wednesday&text=The%20Cleveland%20Cavaliers%20are%20headed,Miami%20Heat%20on%20Wednesday%20night.|title=Cavaliers become first team in the league to clinch a playoff spot with win over Heat|last=Young|first=Ryan|date=2025-03-05|website=yahoo.com|access-date=2025-03-05}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> o kovo 11 d. po 109:104 pergalės prieš [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] iškovojo [[Centrinis divizionas (NBA)|Centrinio diviziono]] čempionų titulą.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/44213617/cavaliers-match-team-longest-streak-15th-straight-win|title=Cavaliers match team's longest streak with 15th straight win|date=2025-03-11|website=ESPN.com|access-date=2025-03-11}}</ref> Pirmą kartą nuo 1976 m. „Cavaliers“ iškovojo diviziono titulą be [[LeBron James]], be to, tai buvo pirmas komandos diviziono titulas apskritai nuo 2018 m. Kovo 14 d. sumušė sezono pradžioje pasiektą rekordinę pergalių seriją ir iškovojo 16-ąją pergalę iš eilės prieš [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/44257530/cavs-win-franchise-record-16th-straight-top-grizzlies|title=Cavs win franchise-record 16th straight, top Grizzlies|date=2025-03-14|website=ESPN.com|access-date=2025-03-14}}</ref> 2025 m. balandžio 8 d. po 135:113 pergalės prieš [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] Klivlando klubas pirmą kartą nuo 2016 m. užsitikrino pirmąją vietą [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijoje]] ir pirmą kartą istorijoje be L. James. Pirmajame atkrintamųjų varžybų etape „Cavaliers“ susitiko su aštuntąją vietą užėmusia [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] komanda; Klivlandas triuškinamai nugalėjo Majamį per 4 rungtynes. Antrajame etape [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] įveikė Klivlandą per 5 rungtynes. == Naujokų biržos šaukimai == {{main|2024 m. NBA naujokų birža}} {| class="wikitable sortable sortable" ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Ratas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Šaukimas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Krepšininkas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Pozicija ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Tautybė |- style="text-align: center" |1 |20 |[[Jaylon Tyson]] |[[Atakuojantis gynėjas|AG]] |{{Flag|United States}} |} == Komandos sudėtis == {{Eurolygos komandos sudėtis–antraštė|komanda=Klivlando Cavaliers | color1 = white | bg1 = #860038| color2 = white | bg2 = #860038}} <!-- žaidėjų sąrašas --> {{player3 | num = 31 |nat=USA| first = Jarrett | last = Allen | pos = C |m=2.06|kg=110 |metai=1998 |mėnuo=04 |diena=21}} {{player3 | num = 21 |nat=USA| first = Emoni | last = Bates | pos = GF |m=2.06|kg=86 |metai=2004 |mėnuo=01 |diena=28 | note = TW }}}} {{player3 | num = 10 |nat=USA| first = Darius | last = Garland | pos = G |m=1.85|kg=87 |metai=2000 |mėnuo=01 |diena=26}} {{player3 | num = 8 |nat=USA|nat2=Juodkalnija| first = Javonte | last = Green | pos = GF |m=1.96|kg=97 |metai=1993 |mėnuo=07 |diena=23}} {{player3 | num = 12 |nat=USA| first = De'Andre | last = Hunter | pos = GF |m=2.03|kg=100 |metai=1997 |mėnuo=12 |diena=02}} {{player3 | num = 2 |nat=USA| first = Ty | last = Jerome | pos = G |m=1.96|kg=88 |metai=1997 |mėnuo=07 |diena=08}} {{player3 | num = 5 |nat=USA| first = Sam | last = Merrill | pos = G |m=1.93|kg=93 |metai=1996 |mėnuo=05 |diena=15}} {{player3 | num = 45 |nat=USA| first = Donovan | last = Mitchell | pos = G |m=1.91|kg=98 |metai=1996 |mėnuo=09 |diena=07 | note = K }}}} {{player3 | num = 4 |nat=USA| first = Evan | last = Mobley | pos = FC |m=2.11|kg=98 |metai=2001 |mėnuo=06 |diena=18}} {{player3 | num = 18 |nat=USA| first = Chuma | last = Okeke | pos = F |m=2.01|kg=104 |metai=1998 |mėnuo=08 |diena=18}} {{player3 | num = 35 |nat=USA| first = Isaac | last = Okoro | pos = GF |m=1.96|kg=102 |metai=2001 |mėnuo=01 |diena=26}} {{player3 | num = 9 |nat=USA| first = Craig Jr. | last = Porter | link = Craig Porter Jr. | pos = G |m=1.88|kg=84 |metai=2000 |mėnuo=02 |diena=26}} {{player3 | num = 1 |nat=USA| first = Max | last = Strus | pos = GF |m=1.96|kg=98 |metai=1996 |mėnuo=03 |diena=28}} {{player3 | num = 12 |nat=CAN| first = Tristan | last = Thompson | pos = FC |m=2.06|kg=115 |metai=1991 |mėnuo=03 |diena=13}} {{player3 | num = 30 |nat=USA| first = Nae'Qwan | last = Tomlin | pos = F |m=2.08|kg=95 |metai=2000 |mėnuo=12 |diena=10| note = TW }}}} {{player3 | num = 33 |nat=AUS| first = Luke | last = Travers | pos = GF |m=2.01|kg=94 |metai=2001 |mėnuo=09 |diena=03| note = TW }}}} {{player3 | num = 24 |nat=USA| first = Jaylon | last = Tyson | pos = GF |m=2.01|kg=98 |metai=2002 |mėnuo=12 |diena=02}} {{player3 | num = 32 |nat=USA| first = Dean | last = Wade | pos = F |m=2.06|kg=103 |metai=1996 |mėnuo=11 |diena=20}} <!-- žaidėjų sąrašo pabaiga --> {{NBA komandos sudėtis–poraštė | vyr_treneris = * {{player||USA|[[Kenny Atkinson]]}} | trenerio_asist = * {{player||USA|Johnnie Bryant}} * {{player||USA|[[DeMarre Carroll]]}} * {{player||USA|Trevor Hendry}} * {{player||USA|Jordan Ott}} * {{player||USA|[[Omar Cook]]}} | sudėties_url = http://www.nba.com/cavaliers/roster/ | prieigos_data = {{data|2025|04|21}} }} == Lentelė == === Divizionas === {| class="wikitable" |+Centrinis divizionas !Komanda !{{Comment|W|Pergalės}} !{{Comment|L|Pralaimėjimai}} !{{Comment|%|Pergalių procentas}} !{{Comment|Hm.|Rungtynės namuose}} !{{Comment|Rd.|Rungtynės išvykoje}} !{{Comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- style="text-align: center; background:#ccffcc;" |'''c''' – [[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] |64 |18 |.780 |34–‍7 |30–‍11 |12–‍4 |- style="text-align: center;" |'''x''' – [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |50 |32 |.610 |29–‍12 |21–‍10 |10–‍6 |- style="text-align: center;" |'''x''' – [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] |48 |34 |.585 |28–‍14 |20–‍20 |9–‍7 |- style="text-align: center;" |'''x''' – [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] |44 |38 |.537 |22–‍19 |22–‍19 |5–‍11 |- style="text-align: center;" |'''pi''' – [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] |39 |43 |.476 |18–‍23 |21–‍20 |4–12 |} === Konferencija === {| class="wikitable" |+Rytų konferencija !'''#''' !Komanda !{{comment|W|Pergalės}} !{{comment|L|Pralaimėtos rungtynės}} !{{comment|%|Pergalių procentas}} !{{comment|Hm.|Rungtynės namuose}} !{{comment|Rd.|Rungtynės išvykoje}} !{{comment|Div.|Rungtynės pogrupyje}} |- style="background:#ccffcc;" |'''1''' |[[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] |64 |18 |.780 |34–‍7 |30–‍11 |12–‍4 |- |'''2''' |[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] |61 |21 |.744 |28–13 |33–8 |14–2 |- |'''3''' |[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |51 |31 |.622 |27–14 |24–17 |12–4 |- |'''4''' |[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |50 |32 |.610 |29–‍12 |21–‍10 |10–‍6 |- |'''5''' |[[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] |48 |34 |.585 |28–‍14 |20–‍20 |9–‍7 |- |'''6''' |[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] |44 |38 |.537 |22–‍19 |22–‍19 |5–‍11 |- |'''7''' |[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] |41 |41 |.500 |22–19 |19–22 |12–4 |- |'''8''' |[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] |40 |42 |.488 |21–19 |19–23 |10–6 |- |'''9''' |[[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] |39 |43 |.476 |18–23 |21–20 |4–12 |- |'''10''' |[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] |37 |45 |.451 |19–22 |18–23 |10–6 |- |'''11''' |[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] |30 |52 |.366 |18–23 |12–29 |8–8 |- |'''12''' |[[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] |26 |56 |.317 |12–29 |14–27 |3–13 |- |'''13''' |[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] |24 |58 |.293 |12–29 |12–29 |3–13 |- |'''14''' |[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] |19 |63 |.232 |12–29 |7–34 |1–15 |- |'''15''' |[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] |18 |64 |.171 |8–33 |10–31 |7–9 |} == Sandoriai == === Mainai === {| class="wikitable" style="width:100%;" |- | 2025 m. vasario 6 d.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-deandre-hunter-250207|title=Cavaliers Acquire De'Andre Hunter|date=2025-02-07|website=NBA.com|access-date=2025-02-07}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/hawks/news/atlanta-hawks-complete-trade-with-cleveland-cavaliers|title=Atlanta Hawks Complete Trade with Cleveland Cavaliers|date=2025-02-07|website=NBA.com|access-date=2025-02-07}}</ref> | style="width:44%; vertical-align:top;"|'''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] gauna'''<hr>[[De'Andre Hunter]] | style="width:44%; vertical-align:top;"|'''[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] gauna'''<hr>[[Caris LeVert]]<br>[[Georges Niang]]<br>2026 m. teisė keistis pirmojo rato šaukimais<br>2027 m. Klivlando antrojo rato šaukimas<br>2028 m. teisė keistis pirmojo rato šaukimais<br>2029 m. Klivlando antrojo rato šaukimas<br>2031 m. Klivlando antrojo rato šaukimas |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Klivlando Cavaliers sezonai]] jjs8fjw551rtdo6hjztur4f4ygwlvzk Abu Muslim FC 0 680735 7846094 7829116 2026-05-28T03:35:47Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846094 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Abu Muslim FC | image = [[Vaizdas:Abu Muslim FC.png|150px]] | fullname = Abu Muslim Football Club | nickname = | founded = 2021 m. | ground = Faracho stadionas, [[Farahas]] | capacity = 000 | chairman = | manager = | league = Afganistano futbolo lyga | season = 2024–2025 | position = 1 vieta | pattern_la1 = _redborder | pattern_b1 = | pattern_ra1 = _redborder | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = CC1111 | socks1 = CC1111 | pattern_la2 = _whiteborder | pattern_b2 = | pattern_ra2 = _whiteborder | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''Abu Muslim FC''' arba '''Abu Muslim''' – [[Afganistanas|Afganistano]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Farahas|Faraho mieste]]. == Istorija == Klubas buvo suformuotas 2008 m. Nuo 2021 m. sezono rungtyniavo [[Afganistano Čempionų lyga|Afganistano Čempionų lygoje]]. 2024–2025 m. sezone pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą. == Pasiekimai == ; {{vlv|AFG}} '''[[Afganistano Čempionų lyga]]:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (1):''' 2024–2025 m.<ref>http://www.rsssf.com/tablesa/afghchamp.html</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/afgh2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/afgh2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/afgh2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/afgh2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Afganistano Čempionų lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesa/afgh2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Sudėtis == ; Komandos sudėtis : Atnaujinta {{data|2025|05|03}}<ref>{{Cite web |title=Abu Muslim FC - Soccer - Team Profile - Results, fixtures, squad, statistics - Global Sports Archive |url=https://globalsportsarchive.com/team/soccer/abu-muslim-fc/61588/ |access-date=2025-04-22 |website=globalsportsarchive.com }}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=AFG|pos=GK|name=[[Gulalai Rahimi]]}} {{Fs player|no=2|nat=AFG|pos=DF|name=[[Siar Sadat|Siar Saadat]]}} {{Fs player|no=3|nat=PAK|pos=DF|name=Saeed Khan}} {{Fs player|no=5|nat=AFG|pos=DF|name=[[Mahboob Hanifi]]}} {{Fs player|no=6|nat=AFG|pos=MF|name=[[Samir Samandari]]}} {{Fs player|no=9|nat=AFG|pos=FW|name=[[Sohrab Afghan]]}} {{Fs player|no=10|nat=AFG|pos=FW|name=[[Jabar Sharza]]}} {{Fs player|no=11|nat=AFG|pos=MF|name=Hamed Amiri}} {{Fs player|no=13|nat=PAK|pos=FW|name=[[Fareed Ullah]]}} {{Fs player|no=17|nat=AFG|pos=FW|name=[[Nematullah Karimi]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=18|nat=AFG|pos=FW|name=[[Roman Hamidi]]}} {{Fs player|no=19|nat=AFG|pos=FW|name=[[Habibullah Hotak]]}} {{Fs player|no=20|nat=AFG|pos=DF|name=[[Khalil Tajik]]}} {{Fs player|no=28|nat=AFG|pos=FW|name=[[Farhad Alizada]]}} {{Fs player|no=31|nat=CIV|pos=MF|name=[[Bazie Armand|Armand Bazie]]}} {{Fs player|no=44|nat=AFG|pos=DF|name=[[Amanullah Sardari]]|other=kapitonas}} {{Fs player|no=45|nat=AFG|pos=GK|name=[[Hassan Kushani]]}} {{Fs player|no=77|nat=AFG|pos=MF|name=[[Obaid Omari]]}} {{Fs player|no=99|nat=GHA|pos=FW|name=[[Emmanuel Yaghr]]}} {{Fs player|no=-|nat=AFG|pos=MF|name=[[Omid Rajabi]]}} {{Fs end}} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://abumuslimfarahfc.com/content/football2/about.html Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250805183515/https://abumuslimfarahfc.com/content/football2/about.html |date=2025-08-05 }} * [https://www.soccerway.com/team/abu-muslim/zcaIShM5/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/abu-muslim/zcaIShM5/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.de/-/startseite/verein/94929/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/abu-muslim-fc/61588/ Globalsportsarchive] {{Afganistano Čempionų lyga}} [[Kategorija:Afganistano futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Abu Muslim}} rjyzt492b0ybbpr0lju6cfpn1fyaj6d CF Pachuca (moterys) 0 680935 7846060 7706797 2026-05-27T20:41:40Z ~2026-31688-57 218516 7846060 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų CF Pachuca | image = [[Vaizdas:Club de Fútbol Pachuca papr emblema.png|150px]] | fullname = Club de Fútbol Pachuca Femenil | nickname = Los Tuzos / El Equipo de México / La Cuna del Fútbol | founded = [[1901]] m. klubas <br /> [[2016]] m. moterų komanda | ground = Idalgo stadionas, [[Pačuka]] | capacity = 30 000 | chairman = | manager = {{vlv|Meksika}} Óscar Fernando Torres Becerra | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 2 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _pachuca2324wh | pattern_b1 = _pachuca2324wh | pattern_ra1 = _pachuca2324wh | pattern_sh1 = _shorts | pattern_so1 = _pachuca2324wh | leftarm1 = ffffff | body1 = ffffff | rightarm1 = ffffff | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _pachuca2324wa | pattern_b2 = _pachuca2324wa | pattern_ra2 = _pachuca2324wa | pattern_sh2 = _shorts | pattern_so2 = _pachuca2324wa | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 845895 | socks2 = FFFFFF }}[[vaizdas:Femenil Copa MX 2017.jpg|alt=Pachuca Femenil players celebrating by holding the 2017 Copa MX Femenil|right|thumb|350x350px|[[Karla Nieto]] ir [[Fátima Arellano]] su 2017 m. Copa MX Femenil trofėjumi.]] '''Club de Fútbol Pachuca''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Pačuka|Pačukos]] miesto. Šis straipsnis apie '''[[CF Pachuca|„Pačukos“]] klubo moterų futbolo komandą''', žinomą kaip '''Club de Fútbol Pachuca Femenil''', o trumpiau vadinamą '''Pachuca Femenil'''. Namų rungtynes žaidžia „Idalgo“ stadione, talpinančiame apie 30 tūkst. žiūrovų. == Istorija == [[1901]] m. įkurtas sporto klubas. 2016 m. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. 2017 m. iškovojo Meksikos moterų futbolo taurę ({{es|Copa MX Femenin}}). == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0):''' ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (1)''': 2017 m.<ref>[https://tuzos.com.mx/webtuzos/2022/pachuca-femenil/campeonas-copa-mx-femenil-2017 COPA MX FEMENIL 2017 Las tuzas se coronaron con una goleada de (9-1) ante las chicas de Xolos de Tijuana, el 6 de mayo del 2017.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250604133735/https://tuzos.com.mx/webtuzos/2022/pachuca-femenil/campeonas-copa-mx-femenil-2017 |date=2025-06-04 }}</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Purple;color:White" width="150" height="50" |'''Pachuca''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Pachuca''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club de Fútbol Pachuca papr emblema.png|150px]]'''Pachuca''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club de Fútbol Pachuca papr emblema.png|150px]]'''Pachuca''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _pachuca1718h | pattern_b= _pachuca1718h | pattern_ra= _pachuca1718h | pattern_sh= _pachuca1718h | pattern_so= _pachuca1718h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pachuca1718a | pattern_b= _pachuca1718a | pattern_ra= _pachuca1718a | pattern_sh= _pachuca1718a | pattern_so= _pachuca.1718a | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= FFFFFF | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pachuca2324h | pattern_b= _pachuca2324h | pattern_ra= _pachuca2324h | pattern_sh= _pachuca2324h | pattern_so= _pachuca2324h | leftarm= 051633 | body= 051633 | rightarm= 051633 | shorts= 051633 | socks= 051633 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pachuca2324a | pattern_b= _pachuca2324a | pattern_ra= _pachuca2324a | pattern_sh= _pachuca2324a | pattern_so= _pachuca2324a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|USA}} [[Nike]] (2016–2018); * {{vlv|MEX}} [[Charly]] (2018–); == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Esthefanny Barreras]], vartininkė (2021–); * {{vlv|MEX}} [[Kenti Robles]], gynėja (2024–); * {{vlv|MEX}} [[Karla Nieto]], saugė (2017–); * {{vlv|MEX}} [[Charlyn Corral]], puolėja (2021–); * {{vlv|MEX}} [[Myra Delgadillo]], puolėja (2025–); * {{vlv|MEX}} [[Mónica Ocampo]], puolėja (2017–); * {{vlv|MEX}} [[Fabiola Ibarra]], puolėja (2024–); ; Užsienietės * {{vlv|Panama}} [[Marta Cox]], saugė (2022–2023 m.) * {{vlv|ESP}} [[Andrea Pereira]], gynėja (2024–) * {{vlv|COL}} [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] [[Catalina Usme]], puolėja; == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Eva Espejo (2017–2020 m.); * {{vlv|ESP}} Toña Is (2021 m.); * {{vlv|MEX}} Jaime Correa (2021 m.) * {{vlv|MEX}} Octavio Valdéz (2022 m.) * {{vlv|MEX}} Juan Carlos Cacho (2022–2023 m.) * {{vlv|MEX}} Óscar Torres (2024–) == Taip pat skaitykite == * [[CF Pachuca]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://tuzos.com.mx/webtuzos/2022/pachuca-femenil Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250604133749/https://tuzos.com.mx/webtuzos/2022/pachuca-femenil |date=2025-06-04 }} * [https://us.soccerway.com/team/pachuca/pAYgm4Ei/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-pachuca/43399/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] si1oesgcg41bomja4i9qrz8uobymt19 Tigres UANL (moterys) 0 680965 7846062 7706806 2026-05-27T20:48:36Z ~2026-31631-03 218517 /* Garsesnės žaidėjos */ 7846062 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų Tigres UANL | image = [[Vaizdas:Tigres UANL emblema.png|250px]] | fullname = Tigres UANL | nickname = ''Las Amazonas'' (Amazės)<br />''La U de Nuevo León'' (U iš Nuevo Leono) <br />''Las Auriazules'' (auksinės mėlynos)<ref>{{cite web|url=http://www.ligafemenil.mx/cancha/detallenoticia/20663|title=LIGA MX Femenil – Página Oficial de la Liga del Fútbol Profesional en México .: Bienvenido|first=LIGA MX / ASCENSO|last=MX|website=www.ligafemenil.mx}}</ref> | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = Estadio Universitario (UANL), [[San Nikolas de los Garsa]] | capacity = 41 625 | chairman = {{vlv|Meksika}} Mauricio Culebro | manager = {{vlv|Meksika}} Pedro Martínez Losa | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 4 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _tigres2324h | pattern_b1 = _tigres2324h | pattern_ra1 = _tigres2324h | pattern_sh1 = _tigres2324h | pattern_so1 = _tigres2223h | leftarm1 = ffca08 | body1 = ffca08 | rightarm1 = ffca08 | shorts1 = ffca08 | socks1 = ffca08 | pattern_la2 = _tigres2324a | pattern_b2 = _tigres2324a | pattern_ra2 = _tigres2324a | pattern_sh2 = _tigres2324a | pattern_so2 = _tigres2324a | leftarm2 = 000060 | body2 = 000060 | rightarm2 = 000060 | shorts2 = 000060 | socks2 = 000060 }} '''Tigres UANL''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[San Nikolas de los Garsa|San Nikolas de los Garsos]] miesto. Šis straipsnis apie '''[[Tigres UANL]] klubo moterų futbolo komandą''' Dar žinomos kaip '''Tigres UANL Femenil''', o trumpiau vadinamos '''UALN Femenil'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. Daugkartinės Meksikos čempionės. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (6):''' Clausura 2018, Clausura 2019, Guard1anes 2020, Guard1anes 2021, Apertura 2022, Apertura 2023 ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Užimta vieta !Finalinis etapas !Pastabos |- |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |- |rowspan=2|2017–2018 |Apertura 2017 | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"|2||Pusfinalis |- |Clausura 2018 | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| 3 |bgcolor="gold"|Čempionės |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:bluee" width="150" height="50" |'''Tigres UANL''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Tigres UANL''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:bluee" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tigres UANL emblema.png|150px]]'''Tigres UANL''' | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tigres UANL emblema.png|150px]]'''Tigres UANL''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _tigres2425h | pattern_b= _tigres2425h | pattern_ra= _tigres2425h | pattern_sh= _tigres2425h | pattern_so= | leftarm= FFCB09 | body= FFCB09 | rightarm= FFCB09 | shorts= FFCB09 | socks= FFCB09 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tigres2223h | pattern_b= _tigres2223h | pattern_ra= _tigres2223h | pattern_sh= _tigres2223h | pattern_so= _tigres2223h | leftarm= FDD011| | body= FDD011| | rightarm= FDD011| | shorts= FDD011| | socks= FDD011| | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tigres2122h | pattern_b= _tigres2122h | pattern_ra= _tigres2122h | pattern_sh= _tigres2122h | pattern_so= _tigres2122h | leftarm= FDD011| | body= FDD011| | rightarm= FDD011| | shorts= FDD011| | socks= FDD011| | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tigres2021h | pattern_b= _tigres2021h | pattern_ra= _tigres2021h | pattern_sh= _tigres2021h | pattern_so= _tigres2021h | leftarm= FDD011| | body= FDD011| | rightarm= FDD011| | shorts= FDD011| | socks= FDD011| | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tigres1718h | pattern_b= _tigres1718h | pattern_ra= _tigres1718h | pattern_sh= _tigres1718h | pattern_so= _tigres1718h | leftarm= FDD011| | body= FDD011| | rightarm= FDD011| | shorts= FDD011| | socks= FDD011| | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _tigres1617h | pattern_b= _tigres1617h | pattern_ra= _tigres1617h | pattern_sh= _tigres1617h | pattern_so= _tigres1617h | leftarm= FDD011| | body= FDD011| | rightarm= FDD011| | shorts= FDD011| | socks= FDD011| | title= {{small|2016–2017 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (2017-2025 m.) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Katty Martínez]], puolėja (2017–2021 m.) * {{vlv|MEX}} [[Belén Cruz]], saugė (2017–) * {{vlv|MEX}} [[Lizbeth Ovalle]], saugė (2017–2025 m.) * {{vlv|MEX}} [[Nancy Antonio]], saugė (2017–2024 m.) * {{vlv|MEX}} [[Liliana Mercado]], saugė (2017–2024 m.) * {{vlv|MEX}} [[Carolina Jaramillo]], saugė (2017–2020 m.) * {{vlv|MEX}} [[Greta Espinoza]], gynėja (2018– m.) ; užsienietės * {{vlv|USA}} Mia Renee Fishel, puolėja (2022–2023 m.) * {{vlv|Nigerija}} Uchenna Kanu, puolėja (2022–2023 m.) * {{vlv|COL}} Natalia Gaitán, gynėja (2022–2023 m.) * {{vlv|Jamaika}} Konya Plummer, gynėja (2023–2024 m.) * {{vlv|RSA}} Thembi Kgatlana, puolėja (2024–2025 m.) * {{vlv|ESP}} Jennifer Hermoso Fuentes, puolėja (2024–2026 m.) == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Miguel Razo * {{vlv|ARG}} Osvaldo Batocletti * {{vlv|MEX}} Ramón Villa Zeballos * {{vlv|MEX}} Roberto Medina * {{vlv|Kanada}} Carmelina Moscato * {{vlv|ESP}} Milagros Martínez * {{vlv|MEX}} Pedro Martínez Losa == Stadionai == {{Main|Estadio Universitario (UANL)}} [[Vaizdas:Semifinal Tigres Femenil vs. Monterrey 2022 05.jpg|alt=Estadio Universitario during the Apertura 2022 semi-final between Tigres and Monterrey Femenil|center|thumb|420x420px|Estadio Universitario (Tigres Femenil ir Monterrey rungtynių metu.)]] Estadio Universitario („Universiteto stadionas“) – oficialus '''„Tigres Femenil“''' namų stadionas. Pastatytas 1967 m., šnekamojoje kalboje vadinamas El Volcan („Vulkanas“). Talpina 42 000 žiūrovų.<ref>{{Cite web |title=UANL |url=https://www.ligafemenil.mx/cancha/club/11186/uanl |access-date=August 8, 2022 |website=Liga MX Femenil}}</ref><ref>{{Cite web |title=History |url=https://www.tigres.com.mx/en/history/ |access-date=2022-08-08 |website=Club Tigres |language=en-US}}</ref><ref>{{Cite web |date=2022-07-01 |title=Tigres Men's Squad and Tigres Femenil Make history at the Univesitario |url=https://www.tigres.com.mx/en/tigres-mens-squad-and-tigres-femenil-make-history-at-the-univesitario/ |access-date=2022-08-08 |website=Club Tigres |language=en-US}}</ref> 2017 m. rugpjūčio 5 d. pirmąsias istorijoje rungtynes '''„Tigres Femenil“''' ​​stadione sužaidė prieš [[CD Guadalajara (moterys)|CD Gvadalachara]]. Susitikimas baigėsi „Tigres Femenil“ pergale rezultatu 2:0. Įvarčius pelnė [[Blanca Solís]] ir [[Carolina Jaramillo]].<ref>{{Cite web |last=Lopez |first=Hector |date=August 5, 2017 |title=Zarpazos en el Universitario |url=https://www.ligafemenil.mx/cancha/detallenoticia/21485/zarpazos-en-el-universitario |access-date=August 8, 2022 |website=Liga MX Femenil}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Tigres UANL]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.tigres.com.mx/en/ Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/tigres-uanl/U1ymuRr3/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/deportivo-toluca-fc/64522/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] 1ldz67snbnt8oro4mivprnbc2x44zmp Club América (moterys) 0 680967 7846054 7700613 2026-05-27T20:26:33Z ~2026-31688-57 218516 7846054 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų Club América | image = [[Vaizdas:Club América emblema.png|250px]] | fullname = Club América | nickname = Las Águilas <br /> Las Azul-Cremas | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = įvairūs stadionai | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Meksika}} | manager = {{vlv|Meksika}} Ángel Villacampa | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 1 vieta (bendrai) <!-- Sección de uniforme --> |pattern_la1 = _america2425h |pattern_b1 = _america2425h |pattern_ra1 = _america2425h |pattern_sh1 = _america2425h |pattern_so1 = _socks |leftarm1 = FFF000 |body1 = FFF000 |rightarm1 = FFF000 |shorts1 = 000060 |socks1 = FFF000 |pattern_la2 = _america2425a |pattern_b2 = _america2425a |pattern_ra2 = _america2425a |pattern_sh2 = _shorts |pattern_so2 = _socks |leftarm2 = 000060 |body2 = 000060 |rightarm2 = 000060 |shorts2 = 000060 |socks2 = 000060 | pattern_la3 = _america2425tt | pattern_b3 = _america2425t | pattern_ra3 = _america2425t | pattern_sh3 = _shorts | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Club América Femenil''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš šalies sostinės [[Meksikas|Meksiko]]. Šis straipsnis apie '''[[Club América]] klubo moterų futbolo komandą'''. Dar žinomos kaip '''América Femenil''', o trumpiau vadinamos tiesiog '''América'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (2):''' Apertura 2018, Clausura 2023 ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:Navy" width="150" height="50" |'''Club América''' | style="background:navy;color:White" width="150" height="50" |'''Club América''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:Navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club América emblema.png|150px]]'''Club América''' | style="background:navy;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Club América emblema.png|150px]]'''Club América''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _america1819h | pattern_b= _america1819h | pattern_ra= _america1819h | pattern_sh= _america1819h | pattern_so= _america1819h | leftarm= F9E4A6 | body= F9E4A6 | rightarm= F9E4A6 | shorts= F9E4A6 | socks= 000060 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _america1920h | pattern_b= _america1920h | pattern_ra= _america1920h | pattern_sh= _america1920h | pattern_so= _america1920h | leftarm= FFFF94 | body= FFFF94 | rightarm= FFFF94 | shorts= FFFF94 | socks= FFFF94 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _americamx2122h | pattern_b= _americamx2122h | pattern_ra= _americamx2122h | pattern_sh= _americamx2122h | pattern_so= _americamx2122h | leftarm= FFFF94 | body= FFFF94 | rightarm= FFFF94 | shorts= FFFF94 | socks= FFFF94 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _america2324h | pattern_b= _america2324h | pattern_ra= _america2324h | pattern_sh= _america2324h1 | pattern_so= _america2324hl | leftarm= FFFF94 | body= FFFF94 | rightarm= FFFF94 | shorts= FFFF94 | socks= FFFF94 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _america2425h | pattern_b= _america2425h | pattern_ra= _america2425h | pattern_sh= _america2425h | pattern_so= FFF000 | leftarm= FFF000 | body= FFF000 | rightarm= FFF000 | shorts= 000060 | socks= FFF000 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|USA}} [[Nike]] (nuo 2017 m.) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Daniela Espinosa]], puolėja (2017–2022, 2025–) * {{vlv|MEX}} Casandra Cuevas, saugė (2017–2024) * {{vlv|MEX}} [[Katty Martínez]], puolėja (2022–2024 m.) * {{vlv|MEX}} [[Nancy Antonio]], saugė (2024– m.) ; užsienietės * {{vlv|ESP}} [[Irene Guerrero]] Sanmartín, saugė (2024–) * {{vlv|ESP}} [[Andrea Pereira]], gynėja (2022–2024); == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Leonardo Cuellar (2017–2021) * {{vlv|England}} Craig Harrington (2021–2022) * {{vlv|MEX}} Ángel Villacampa (2022–2025) == Taip pat skaitykite == * [[Club América]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.clubamerica.com.mx/ Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/teams/mexico/america/41927/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-america/43393/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] 4fc5h693fu8u588t84nv7sstlpgc3in CF Monterrey (moterys) 0 680976 7846063 7706795 2026-05-27T20:59:07Z ~2026-31730-19 218518 /* Garsesnės žaidėjos */ 7846063 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = CF Monterrey | image = [[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|250px]] | fullname = CF Monterrey Femenil | nickname = | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = BBVA staionas (Estadio BBVA) | capacity = 53 500 | chairman = {{vlv|Meksika}} [[José Antonio Noriega]]<ref>[https://www.rayados.com/monterrey/directiva Oficiali klubo svetainė pristato]</ref> | manager = {{vlv|CRC}} [[Amelia Valverde]] | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 3 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _rayadas2324h | pattern_b1 = _rayadas2324h | pattern_ra1 = _rayadas2324h | pattern_sh1 = _rayadas2324h | pattern_so1 = _classicfootball | leftarm1 = 0930E8 | body1 = 0930E8 | rightarm1 = 0930E8 | shorts1 = 0930E8 | socks1 = 0930E8 | pattern_la2 = _rayadas2324a | pattern_b2 = _rayadas2324a | pattern_ra2 = _rayadas2324a | pattern_sh2 = _rayadas2324a | pattern_so2 = _classicfootball | leftarm2 = 8E53A5 | body2 = 8E53A5 | rightarm2 = 8E53A5 | shorts2 = 8E53A5 | socks2 = 8E53A5 | pattern_la3 = _rayados2324t | pattern_b3 = _rayados2324t | pattern_ra3 = _rayados2324t | pattern_sh3 = _rayados2324t | pattern_so3 = _classicfootball | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = 282A37 | socks3 = 282A37 }} '''CF Monterrey Femenil''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Monterėjus|Monterėjaus]] miesto, [[Meksika|Meksikos]] šiaurės rytuose; [[Nuevo Leono valstija|Nuevo Leono valstijos]] sostinės. Šis straipsnis apie '''[[CF Monterrey]] klubo moterų futbolo komandą'''. Dar žinomos kaip '''Monterrey Femenil''', o trumpiau vadinamos tiesiog '''Monterrey'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (4):''' Apertura 2019, Grita México 2021, Clausura 2024, Apertura 2024 ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _rayados19h | pattern_b= _rayados19h | pattern_ra= _rayados19h | pattern_sh= _rayados19h | pattern_so= _blanco | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2021h | pattern_b= _rayados2021h | pattern_ra= _rayados2021h | pattern_sh= _rayados2021h | pattern_so= _rayados2021h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados22h | pattern_b= _rayados22h | pattern_ra= _rayados22h | pattern_sh= _rayados22h | pattern_so= _rayados22h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2122h | pattern_b= _rayados2122h | pattern_ra= _rayados2122h | pattern_sh= _rayados2122h | pattern_so= _ballenas1314t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2223h | pattern_b= _rayados2223h | pattern_ra= _rayados2223h | pattern_sh= _rayados2223h | pattern_so= _rayados2223hl | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2324h | pattern_b= _rayados2324h | pattern_ra= _rayados2324h | pattern_sh= _rayados2324h | pattern_so= _rayados2324h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] (nuo 2017 m.) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Christina Burkenroad]], puolėja (2020–) * {{vlv|MEX}} Dinora Garza, puolėja (2017–2020 m.) * {{vlv|MEX}} [[Katty Martínez]], puolėja (2017–2021 m.) ; užsienietės * {{vlv|NED}} [[Merel van Dongen]], gynėja (2024–2025) * {{vlv|RSA}} [[Jermaine Seoposenwe]], puolėja (2023–) == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Gustavo Leal, 2017 m. * {{vlv|MEX}} Héctor Becerra, 2017–2021 m. * {{vlv|MEX}} Eva Espejo, 2021–2023 m. * {{vlv|Costa Rica}} [[Amelia Valverde]], 2024– == Stadionas == {{Main|Estadio BBVA}} [[File:Estadio BBVA.jpg|alt=Interior view of Estadio BBVA|center|thumb|721x721px|Estadio BBVA iš vidaus.]] Namų rungtynes žaidė BBVA stadione ({{es|Estadio BBVA}}), talpinančiame 53,5 tūkst. žiūrovų. == Taip pat skaitykite == * [[CF Monterrey]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.rayados.com/es Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/monterrey/CE4Qf9AJ/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-monterrey/43389/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] hdlygton4iucunqilhnlzj5jaw7rhd4 7846064 7846063 2026-05-27T21:00:05Z ~2026-31730-19 218518 /* Garsesni treneriai */ 7846064 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = CF Monterrey | image = [[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|250px]] | fullname = CF Monterrey Femenil | nickname = | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = BBVA staionas (Estadio BBVA) | capacity = 53 500 | chairman = {{vlv|Meksika}} [[José Antonio Noriega]]<ref>[https://www.rayados.com/monterrey/directiva Oficiali klubo svetainė pristato]</ref> | manager = {{vlv|CRC}} [[Amelia Valverde]] | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 3 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _rayadas2324h | pattern_b1 = _rayadas2324h | pattern_ra1 = _rayadas2324h | pattern_sh1 = _rayadas2324h | pattern_so1 = _classicfootball | leftarm1 = 0930E8 | body1 = 0930E8 | rightarm1 = 0930E8 | shorts1 = 0930E8 | socks1 = 0930E8 | pattern_la2 = _rayadas2324a | pattern_b2 = _rayadas2324a | pattern_ra2 = _rayadas2324a | pattern_sh2 = _rayadas2324a | pattern_so2 = _classicfootball | leftarm2 = 8E53A5 | body2 = 8E53A5 | rightarm2 = 8E53A5 | shorts2 = 8E53A5 | socks2 = 8E53A5 | pattern_la3 = _rayados2324t | pattern_b3 = _rayados2324t | pattern_ra3 = _rayados2324t | pattern_sh3 = _rayados2324t | pattern_so3 = _classicfootball | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = 282A37 | socks3 = 282A37 }} '''CF Monterrey Femenil''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Monterėjus|Monterėjaus]] miesto, [[Meksika|Meksikos]] šiaurės rytuose; [[Nuevo Leono valstija|Nuevo Leono valstijos]] sostinės. Šis straipsnis apie '''[[CF Monterrey]] klubo moterų futbolo komandą'''. Dar žinomos kaip '''Monterrey Femenil''', o trumpiau vadinamos tiesiog '''Monterrey'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (4):''' Apertura 2019, Grita México 2021, Clausura 2024, Apertura 2024 ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _rayados19h | pattern_b= _rayados19h | pattern_ra= _rayados19h | pattern_sh= _rayados19h | pattern_so= _blanco | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2021h | pattern_b= _rayados2021h | pattern_ra= _rayados2021h | pattern_sh= _rayados2021h | pattern_so= _rayados2021h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados22h | pattern_b= _rayados22h | pattern_ra= _rayados22h | pattern_sh= _rayados22h | pattern_so= _rayados22h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2122h | pattern_b= _rayados2122h | pattern_ra= _rayados2122h | pattern_sh= _rayados2122h | pattern_so= _ballenas1314t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2223h | pattern_b= _rayados2223h | pattern_ra= _rayados2223h | pattern_sh= _rayados2223h | pattern_so= _rayados2223hl | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2324h | pattern_b= _rayados2324h | pattern_ra= _rayados2324h | pattern_sh= _rayados2324h | pattern_so= _rayados2324h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] (nuo 2017 m.) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Christina Burkenroad]], puolėja (2020–) * {{vlv|MEX}} Dinora Garza, puolėja (2017–2020 m.) * {{vlv|MEX}} [[Katty Martínez]], puolėja (2017–2021 m.) ; užsienietės * {{vlv|NED}} [[Merel van Dongen]], gynėja (2024–2025) * {{vlv|RSA}} [[Jermaine Seoposenwe]], puolėja (2023–) == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Gustavo Leal, 2017 m. * {{vlv|MEX}} Héctor Becerra, 2017–2021 m. * {{vlv|MEX}} Eva Espejo, 2021–2023 m. * {{vlv|Costa Rica}} [[Amelia Valverde]], 2024–2025 == Stadionas == {{Main|Estadio BBVA}} [[File:Estadio BBVA.jpg|alt=Interior view of Estadio BBVA|center|thumb|721x721px|Estadio BBVA iš vidaus.]] Namų rungtynes žaidė BBVA stadione ({{es|Estadio BBVA}}), talpinančiame 53,5 tūkst. žiūrovų. == Taip pat skaitykite == * [[CF Monterrey]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.rayados.com/es Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/monterrey/CE4Qf9AJ/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-monterrey/43389/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] ae255gjwplb2k78z3yqskhgao5pm9bh 7846065 7846064 2026-05-27T21:00:50Z ~2026-31730-19 218518 7846065 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = CF Monterrey | image = [[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|250px]] | fullname = CF Monterrey Femenil | nickname = | founded = [[2016]] m. moterų komanda | ground = BBVA staionas (Estadio BBVA) | capacity = 53 500 | chairman = | manager = | league = [[Liga MX Femenil]] | season = 2024–2025 | position = 3 vieta (bendrai) | pattern_la1 = _rayadas2324h | pattern_b1 = _rayadas2324h | pattern_ra1 = _rayadas2324h | pattern_sh1 = _rayadas2324h | pattern_so1 = _classicfootball | leftarm1 = 0930E8 | body1 = 0930E8 | rightarm1 = 0930E8 | shorts1 = 0930E8 | socks1 = 0930E8 | pattern_la2 = _rayadas2324a | pattern_b2 = _rayadas2324a | pattern_ra2 = _rayadas2324a | pattern_sh2 = _rayadas2324a | pattern_so2 = _classicfootball | leftarm2 = 8E53A5 | body2 = 8E53A5 | rightarm2 = 8E53A5 | shorts2 = 8E53A5 | socks2 = 8E53A5 | pattern_la3 = _rayados2324t | pattern_b3 = _rayados2324t | pattern_ra3 = _rayados2324t | pattern_sh3 = _rayados2324t | pattern_so3 = _classicfootball | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = 282A37 | socks3 = 282A37 }} '''CF Monterrey Femenil''' – [[Meksika|Meksikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Monterėjus|Monterėjaus]] miesto, [[Meksika|Meksikos]] šiaurės rytuose; [[Nuevo Leono valstija|Nuevo Leono valstijos]] sostinės. Šis straipsnis apie '''[[CF Monterrey]] klubo moterų futbolo komandą'''. Dar žinomos kaip '''Monterrey Femenil''', o trumpiau vadinamos tiesiog '''Monterrey'''. == Istorija == 2016 m. gruodžio mėn. suburta moterų komanda, rungtyniavusi aukščiausiame moterų futbolo divizione – [[Liga MX Femenil]]. == Laimėjimai == ; {{vlv|Meksika}} '''Meksikos čempionatas:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (4):''' Apertura 2019, Grita México 2021, Clausura 2024, Apertura 2024 ; {{vlv|MEX}} '''Copa MX Femenil:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga MX Femenil]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' | style="background:Navy;color:White" width="150" height="50" |'''MONTERREY''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:CF Monterrey Femenil emblema.png|150px]]'''MONTERREY''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _rayados19h | pattern_b= _rayados19h | pattern_ra= _rayados19h | pattern_sh= _rayados19h | pattern_so= _blanco | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2021h | pattern_b= _rayados2021h | pattern_ra= _rayados2021h | pattern_sh= _rayados2021h | pattern_so= _rayados2021h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados22h | pattern_b= _rayados22h | pattern_ra= _rayados22h | pattern_sh= _rayados22h | pattern_so= _rayados22h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2122h | pattern_b= _rayados2122h | pattern_ra= _rayados2122h | pattern_sh= _rayados2122h | pattern_so= _ballenas1314t | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2223h | pattern_b= _rayados2223h | pattern_ra= _rayados2223h | pattern_sh= _rayados2223h | pattern_so= _rayados2223hl | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= FF0000 | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _rayados2324h | pattern_b= _rayados2324h | pattern_ra= _rayados2324h | pattern_sh= _rayados2324h | pattern_so= _rayados2324h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] (nuo 2017 m.) == Garsesnės žaidėjos == ; Atstovavę [[Meksikos moterų futbolo rinktinė|Meksikos nacionalinei rinktinei]] * {{vlv|MEX}} [[Christina Burkenroad]], puolėja (2020–) * {{vlv|MEX}} Dinora Garza, puolėja (2017–2020 m.) * {{vlv|MEX}} [[Katty Martínez]], puolėja (2017–2021 m.) ; užsienietės * {{vlv|NED}} [[Merel van Dongen]], gynėja (2024–2025) * {{vlv|RSA}} [[Jermaine Seoposenwe]], puolėja (2023–) == Garsesni treneriai == * {{vlv|MEX}} Gustavo Leal, 2017 m. * {{vlv|MEX}} Héctor Becerra, 2017–2021 m. * {{vlv|MEX}} Eva Espejo, 2021–2023 m. * {{vlv|Costa Rica}} [[Amelia Valverde]], 2024–2025 == Stadionas == {{Main|Estadio BBVA}} [[File:Estadio BBVA.jpg|alt=Interior view of Estadio BBVA|center|thumb|721x721px|Estadio BBVA iš vidaus.]] Namų rungtynes žaidė BBVA stadione ({{es|Estadio BBVA}}), talpinančiame 53,5 tūkst. žiūrovų. == Taip pat skaitykite == * [[CF Monterrey]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.rayados.com/es Oficiali klubo svetainė] * [https://us.soccerway.com/team/monterrey/CE4Qf9AJ/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cf-monterrey/43389/ Globalsportsarchive] {{Liga MX Femenil}} [[Kategorija:Meksikos moterų futbolo klubai]] 6e2uwia8vhwqmno2jc7bvp7bcrf94w8 2025–2026 m. UEFA Europos lyga 0 681699 7846151 7841754 2026-05-28T08:24:48Z Wolfmartyn 122516 /* Finalas */ 7846151 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Vodafone Park.jpg|250px]] |caption = Finalas vyks [[Stambulas|Stambule]], [[Beşiktaş stadionas|Beşiktaş stadione]] |num_teams = 32 (grupių etape)<br /> 76 (iš viso) |champion = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa]] (1 kartas) |second_other = {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] |matches = 189 |goals = 512 |attendance = 4954135 |top_scorer = Igor Jesus (Nottingham Forest),<br>Petar Stanić (Ludogorets Razgrad)<br>po 7 įv. |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA Europos lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m.]] }} '''2025–2026 m. UEFA Europos lyga''' – 55-asis turnyro sezonas, ir 17-as [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] pavadinimu. Tai antrasis sezonas, kuriame ''grupių etapą'' pakeitė ''lygos etapas''. Turnyras prasidės {{data|2025|7|10}}, ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2026|5|26}}. Pagrindinis UEFA Europos lygos veiksmas yra lygos etapas. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Lygos etape dalyvauja 11 iš UEFA čempionų lygos iškritusių komandų, 12 UEFA Europos lygos atranką praėjusių komandų, 12 iš stipriausių Europos lygų iškart kvalifikavusių komadų, bei praėjusio sezono UEFA konferencijų lygos nugalėtojas. Taip pat, šiame sezone varžybos prasideda ne nuo Trečiojo atrankos etapo, o nuo Pirmojo. Po lygos etapo atsirado ''pirminiai aštuntfinaliai'' (Knockout round play-offs). Lygos laimėtoju tapo „[[Aston Villa]]“ klubas iš [[JK|Anglijos]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]</ref> == Tvarkaraštis ir dalyviai == Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame varžybų sezone liko vėl suspenduoti. Europos lygoje dalyvauja 76 komandos, iš kurių 31 komanda – iškritusios iš ankstesnių [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''pagrindiniu keliu'' – tai 33-ų šalių taurių laimėtojai, bei 3-5 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietą taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Europos konferencijų lygos nugalėtojai. Šiame sezone, praėjusio sezono nugalėtojai [[Chelsea F.C.]] iškovojo vietą Čempionų lygoje Anglijos čempionato pagrindu. Lietuvos klubai nepateko į pradinį dalyvių sąrašą. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2025–2026 m. Europos lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|17}} || {{data|2025|7|}} 10, 17 d. | * 16 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 17-34 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|18}} || {{data|2025|7|}} 24, 31 d. | * 8 pirmojo etapo laimėtojai * 1 šalies taurės nugalėtojas, pagal UEFA koeficientus esantis 16 vietoje * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 26 || {{data|2025|7|21}} || {{data|2025|8|}} 7, 14 d. | * 8 antrojo etapo laimėtojai * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 13-15 vietose * 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo (12 čempionų keliu, 3 lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 24 || {{data|2025|8|4}} || {{data|2025|8|}} 21, 28 d. | * 13 trečiojo etapo laimėtojų * 5 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-12 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2025|8|29}} || nowrap| {{data|2025|9|}} 24-25 d.<br />{{data|2025|10|2}}<br /> {{data|2025|10|23}}<br /> {{data|2025|11|6}}<br /> {{data|2025|11|27}}<br /> {{data|2025|12|11}}<br /> {{data|2026|1|22}}<br /> {{data|2026|1|29}} | * 12 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 5 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 1 komanda iš lygos, su geriausiu praėjusio sezono UEFA lygų koeficientu * 7 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo (5 čempionų keliu, 2 lygos keliu) * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2026|1|30}} || {{data|2026|2|}} 19, 26 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2026|2|27}} || {{data|2026|3|}} 12, 19 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2026|4|}} 9, 16 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2026|4|30}} – <br />{{data|2026|5|7}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2026|5|20}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos 1Q-PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai bus ištraukti 2025 m. birželio 17 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 10, atsakomosios – 17 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] *{{flagicon|POL}} [[KP Legia Warszawa|KP Legia]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Partizan]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Sheriff Tiraspol|FC Sheriff]] *{{flagicon|ROU}} [[CFR Cluj]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|SVK}} [[FC Spartak Trnava]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC|AEK Larnaca]] *{{flagicon|SWE}} [[BK Häcken]] *{{flagicon|HUN}} [[Paksi FC]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|FIN}} [[FC Ilves]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Aktobe]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Prishtina]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|6:0|[[FC Ilves]]|FIN|6:0|0:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|5:2|[[FC Prishtina]]|KOS|4:0|1:2}} {{TwoLegResult|[[FC Spartak Trnava]]|SVK|2:3|'''[[BK Häcken]]|SWE|0:1|2:2}} {{TwoLegResult|[[Sabah FK]]|AZE|5:6|'''[[NK Celje]]|SVN|2:3|3:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3}} {{TwoLegResult|'''[[KP Legia Warszawa|KP Legia]]|POL|2:0|[[FC Aktobe]]|KAZ|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|{{pengoal}} 1:1 {{penmiss}}|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:1,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:1}} {{TwoLegResult|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}}|[[FK Partizan]]|SRB|1:0|0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult|[[Paksi FC]]|HUN|0:3|'''[[CFR Cluj]]|ROU|0:0|0:3}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 18 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 24 d., atsakomosios – 31 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 3Q etapą. Į 2Q patenka 8 1Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 8 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] *{{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] *{{flagicon|BEL}} [[R.S.C. Anderlecht]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Lugano]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş J.K.]] *{{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] *{{flagicon|CZE}} [[FC Baník Ostrava]] *{{flagicon|SCO}} [[Hibernian F.C.]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[FC Lugano]]|SUI|0:1|'''[[CFR Cluj]]|ROM|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[NK Celje]]|SVN|2:3|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP|1:1|1:2}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL|0:1|[[S.C. Braga]]|POR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Baník Ostrava]]|CZE|3:4|'''[[KP Legia Warszawa]]|POL|2:2|1:2}} {{TwoLegResult|[[R.S.C. Anderlecht]]|BEL| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} |'''[[BK Häcken]]|SWE|1:0|1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}2:4}} {{TwoLegResult|[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|2:7|'''[[FC Utrecht]]|NED|1:3|1:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Midtjylland]]|DEN|3:2|[[Hibernian F.C.]]|SCO|1:1|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[Beşiktaş J.K.]]|TUR|2:6|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|2:4|0:2}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 21 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio mėn. 7, atsakomosios 14 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos PO etapą. Į 3Q patenka 8 2Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos 2Q, bei 3 komandos, iškart kvalifikavusios į 3Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos dalyvauja „čempionų keliu“; komandos iškart patekusios į Europos lygą dalyvauja „pagrindiniu keliu“. „Čempionų keliu“ dalyvaujančios komandos žaidžia tarpusavyje, o „lygos keliu“ dalyvaujančios komandos prisijungia prie „pagrindiniu keliu“ dalyvaujančių komandų, ir taip pat žaidžia tarpusavyje. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+3Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AUT}} [[Wolfsberger AC]] *{{flagicon|NOR}} [[Fredrikstad FK]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB| {{pengoal}} 1:1 {{penmiss}} | [[FC Noah]] |ARM|1:1|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult| '''[[HNK Rijeka]] |CRO|4:3| [[Shelbourne F.C.]] |IRL|1:2|3:1}} {{TwoLegResult| [[FK RFS]] |LVA|1:3| '''[[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|1:2|0:1}} {{TwoLegResult| [[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] |MLT|2:5| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|1:2|1:3}} {{TwoLegResult| '''[[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|3:2| [[Breiðablik UBK]] |ISL|1:1|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FCSB]] |ROM|6:3| [[FC Drita]] |KOS|3:2|3:1}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[AEK Larnaca FC]] |CYP|5:3| [[KP Legia Warszawa]] |POL|4:1|1:2}} {{TwoLegResult| [[Fredrikstad FK]] |NOR|1:5| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|1:3|0:2}} {{TwoLegResult| [[CFR Cluj]] |ROM|1:4| '''[[S.C. Braga]] |POR|1:2|0:2}} {{TwoLegResult| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0| [[Wolfsberger AC]] |AUT|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0}} {{TwoLegResult| [[Servette FC]] |SUI|2:5| '''[[FC Utrecht]] |NED|1:3|1:2}} {{TwoLegResult| [[BK Häcken]] |SWE|1:2| '''[[SK Brann]] |NOR|0:2|1:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 0:0 {{penmiss}}| [[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio 21, atsakomosios 28 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos ''lygos etapą''. Į PO patenka 13 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] *{{flagicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] *{{flagicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] *{{flagicon|TUR}} [[Samsunspor]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|3:2| [[FK Dinamo Kiïv]] |UKR|3:1|0:1}} {{TwoLegResult| [[KF Shkëndija]] |MKD|3:5| '''[[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL|2:1|1:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:4 }} {{TwoLegResult| [[ŠK Slovan Bratislava]] |SVK|2:4| '''[[BSC Young Boys]] |SUI|0:1|2:3}} {{TwoLegResult| '''[[Malmö FF]] |SWE|5:0| [[SK Sigma Olomouc]] |CZE|3:0|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE|2:1| [[Samsunspor]] |TUR|2:1|0:0}} {{TwoLegResult| [[Aberdeen F.C.]] |SCO|2:5| '''[[FCSB]] |ROM|2:2|0:3}} {{TwoLegResult| [[Lech Poznań]] |POL|3:6| '''[[K.R.C. Genk]] |BEL|1:5|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|6:0| [[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|4:0|2:0}} {{TwoLegResult| [[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB|1:9| '''[[S.C. Braga]] |POR|0:4|1:5}} {{TwoLegResult| [[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|0:2| '''[[FC Utrecht]] |NED|0:2|0:0}} {{TwoLegResult| '''[[SK Brann]] |NOR|6:1| [[AEK Larnaca FC]] |CYP|2:1|4:0}} {{TwoLegResult| [[HNK Rijeka]] |CRO|1:5| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0|0:5}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą iškart pateko 13 komandų. Prie jų prisijungė 12 atrankos etapų nugalėtojų ir 11 komandų, iškritusių iš Čempionų lygos atrankos. Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas taip pat įgyja teisę žaisti Europos lygoje, tačiau [[Chelsea F.C.]] užsitikrino vietą Čempionų lygoje, užimdami 4 vietą Anglijos [[Premier League]] čempionate. Komandos buvos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 104.500 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 79.750 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] ||71.750 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 66.000 |- | {{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] || 56.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 52.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] || 48.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 47.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] ||47.250 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] || 46.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] ||44.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] || 43.750 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] || 42.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] || 39.250 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] ||39.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] ||38.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] || 37.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] || 34.500 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SUI}} [[FC Basel]] ||33.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] || 32.750 |- | {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] || 28.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] || 24.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]]{{efn|Pagal taisykles, Anglijos FA taurės nugalėtojai [[Crystal Palace F.C.]] pateko į UEFA Europos lygą. Tačiau iki kovo 1 d. [[Crystal Palace F.C.]] ir [[Olympique Lyonnais]] klubai priklausė tai pačiai savininkų grupei, todėl pagal UEFA taisykles negalėjo varžytis tose pačiose varžybose. Todėl [[Crystal Palace F.C.]] buvo perkelti į UEFA Konferencijų lygą, o jų vieta UEFA Europos lygoje atiteko [[Nottingham Forest F.C.]] }} || 23.039 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] ||23.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ROM}} [[FCSB]] || 22.500 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|FRA}} [[OGC Nice]] || 20.000 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] || 19.446 |- | {{flagicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] || 18.890 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 17.226 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] || 16.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SWE}} [[Malmö FF]] || 14.500 |- | {{flagicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] || 11.370 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[SK Brann]] || 7.937 |} {{col-end}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Europos lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} lygos keliu }} {{legend|#FFEEEE|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} čempionų keliu ir lygos keliu }} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} {{notelist}} === Rungtynės === Komandos sužais po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš keturių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 29 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 31 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|0:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|3:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|2:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|1:0|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:4|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|0:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:1|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|0:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|1:1|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:2|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|0:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:2|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|0:2|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|1:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|0:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|1:3|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|3:1|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:3|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|2:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|2:0|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:0|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|1:2|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|3:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|3:4|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:1|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:0|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:0|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|3:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|3:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|0:3|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:3|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|0:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|3:1|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|4:0|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:0|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|3:4|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:1|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:1|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|1:3|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|4:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|1:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:2|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|4:1|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:4|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:6|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|1:0|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|1:3|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|0:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:3|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|4:1|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:3|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|1:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|4:3|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|0:0|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|0:4|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{end}} :;7 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|2:2|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|0:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|2:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:2|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|3:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|4:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|3:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:0|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{end}} :;8 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|3:2|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|4:2|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|0:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:0|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|1:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|4:0|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|4:2|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:1|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|1:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|1:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|3:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai bus sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos pateks tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žais pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai pateks į aštuntfinalio etapą. <onlyinclude>{{#invoke:Sports table|main|style=WDL |section=Table |show_limit=5 |source=UEFA<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/standings/ |title=League phase table |publisher=[[UEFA]] |access-date=30 August 2025}}</ref> <!--Update team positions below (check tiebreakers)--> |team_order=LYO, AVL, MID, BET, POR, BRA, FRE, ROM, GNK, BOL, STU, FER, NFO, PLZ, RSB, CLT, PAOK, LIL, FEN, PAN, CEL, LUD, DZG, BRN, YB, STM, FCSB, GAE, FEY, BSL, SAL, RAN, NIC, UTR, MAL, MTA <!--Head-to-head--> |hth_BET=Betis ir Porto surinkus vienodą skaičių taškų, vienodą įvarčių skirtumą, įmuštų įvarčių skaičių, įmuštų įvarčių skaičių svečiuose ir pergalių skaičių, aukštesnę vietą nulėmė didesnis pergalių skaičius išvykoje (Betis–5, Porto–3). |hth_POR=BET <!--Update team results below (including date)--> |update=2025 m. sausio 29 d. |win_AVL =7 |draw_AVL =0 |loss_AVL =1 |gf_AVL =14|ga_AVL =6 <!--Aston Villa--> |win_BSL =2 |draw_BSL =0 |loss_BSL =6 |gf_BSL =9 |ga_BSL =13<!--Basel--> |win_BOL =4 |draw_BOL =3 |loss_BOL =1 |gf_BOL =14|ga_BOL =7 <!--Bologna--> |win_BRA =5 |draw_BRA =2 |loss_BRA =1 |gf_BRA =11|ga_BRA =5 <!--Braga--> |win_BRN =2 |draw_BRN =3 |loss_BRN =3 |gf_BRN =9 |ga_BRN =11<!--Brann--> |win_CLT =4 |draw_CLT =1 |loss_CLT =3 |gf_CLT =15|ga_CLT =11<!--Celta Vigo--> |win_CEL =3 |draw_CEL =2 |loss_CEL =3 |gf_CEL =13|ga_CEL =15<!--Celtic--> |win_DZG =3 |draw_DZG =1 |loss_DZG =4 |gf_DZG =12|ga_DZG =16<!--Dinamo Zagreb--> |win_FCSB=2 |draw_FCSB=1 |loss_FCSB=5 |gf_FCSB=9 |ga_FCSB=16<!--FCSB--> |win_FEN =3 |draw_FEN =3 |loss_FEN =2 |gf_FEN =10|ga_FEN =7 <!--Fenerbahçe--> |win_FER =4 |draw_FER =3 |loss_FER =1 |gf_FER =12|ga_FER =11<!--Ferencváros--> |win_FEY =2 |draw_FEY =0 |loss_FEY =6 |gf_FEY =11|ga_FEY =15<!--Feyenoord--> |win_GNK =5 |draw_GNK =1 |loss_GNK =2 |gf_GNK =11|ga_GNK =7 <!--Genk--> |win_GAE =2 |draw_GAE =1 |loss_GAE =5 |gf_GAE =6 |ga_GAE =14<!--Go Ahead Eagles--> |win_LIL =4 |draw_LIL =0 |loss_LIL =4 |gf_LIL =12|ga_LIL =9 <!--Lille--> |win_LUD =3 |draw_LUD =1 |loss_LUD =4 |gf_LUD =12|ga_LUD =15<!--Ludogorets Razgrad--> |win_LYO =7 |draw_LYO =0 |loss_LYO =1 |gf_LYO =18|ga_LYO =5 <!--Lyon--> |win_MTA =0 |draw_MTA =1 |loss_MTA =7 |gf_MTA =2 |ga_MTA =22<!--Maccabi Tel Aviv--> |win_MAL =0 |draw_MAL =1 |loss_MAL =7 |gf_MAL =4 |ga_MAL =15<!--Malmö FF--> |win_MID =6 |draw_MID =1 |loss_MID =1 |gf_MID =18|ga_MID =8 <!--Midtjylland--> |win_NIC =1 |draw_NIC =0 |loss_NIC =7 |gf_NIC =7 |ga_NIC =15<!--Nice--> |win_NFO =4 |draw_NFO =2 |loss_NFO =2 |gf_NFO =15|ga_NFO =7 <!--Nottingham Forest--> |win_PAN =3 |draw_PAN =3 |loss_PAN =2 |gf_PAN =11|ga_PAN =9 <!--Panathinaikos--> |win_PAOK=3 |draw_PAOK=3 |loss_PAOK=2 |gf_PAOK=17|ga_PAOK=14<!--PAOK--> |win_POR =5 |draw_POR =2 |loss_POR =1 |gf_POR =13|ga_POR =7 <!--Porto--> |win_RAN =1 |draw_RAN =1 |loss_RAN =6 |gf_RAN =5 |ga_RAN =14<!--Rangers--> |win_BET =5 |draw_BET =2 |loss_BET =1 |gf_BET =13|ga_BET =7 <!--Real Betis--> |win_SAL =2 |draw_SAL =0 |loss_SAL =6 |gf_SAL =10|ga_SAL =15<!--Red Bull Salzburg--> |win_RSB =4 |draw_RSB =2 |loss_RSB =2 |gf_RSB =7 |ga_RSB =6 <!--Red Star Belgrade--> |win_ROM =5 |draw_ROM =1 |loss_ROM =2 |gf_ROM =13|ga_ROM =6 <!--Roma--> |win_FRE =5 |draw_FRE =2 |loss_FRE =1 |gf_FRE =10|ga_FRE =4 <!--SC Freiburg--> |win_STM =2 |draw_STM =1 |loss_STM =5 |gf_STM =5 |ga_STM =11<!--Sturm Graz--> |win_UTR =0 |draw_UTR =1 |loss_UTR =7 |gf_UTR =5 |ga_UTR =15<!--Utrecht--> |win_STU =5 |draw_STU =0 |loss_STU =3 |gf_STU =15|ga_STU =9 <!--VfB Stuttgart--> |win_PLZ =3 |draw_PLZ =5 |loss_PLZ =0 |gf_PLZ =8 |ga_PLZ =3 <!--Viktoria Plzeň--> |win_YB =3 |draw_YB =0 |loss_YB =5 |gf_YB =10|ga_YB =16<!--Young Boys--> <!--Team definitions--> |name_AVL ={{fbaicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |name_BSL ={{fbaicon|SUI}} [[FC Basel]] |name_BOL ={{fbaicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] |name_BRA ={{fbaicon|POR}} [[S.C. Braga]] |name_BRN ={{fbaicon|NOR}} [[SK Brann]] |name_CLT ={{fbaicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] |name_CEL ={{fbaicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] |name_DZG ={{fbaicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] |name_FCSB={{fbaicon|ROU}} [[FCSB]] |name_FEN ={{fbaicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] |name_FER ={{fbaicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] |name_FEY ={{fbaicon|NED}} [[Feyenoord]] |name_GNK ={{fbaicon|BEL}} [[KRC Genk]] |name_GAE ={{fbaicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] |name_LIL ={{fbaicon|FRA}} [[Lille OSC]] |name_LUD ={{fbaicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] |name_LYO ={{fbaicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] |name_MTA ={{fbaicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |name_MAL ={{fbaicon|SWE}} [[Malmö FF]] |name_MID ={{fbaicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] |name_NIC ={{fbaicon|FRA}} [[OGC Nice]] |name_NFO ={{fbaicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]] |name_PAN ={{fbaicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] |name_PAOK={{fbaicon|GRE}} [[PAOK FC]] |name_POR ={{fbaicon|POR}} [[FC Porto]] |name_RAN ={{fbaicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] |name_BET ={{fbaicon|ESP}} [[Real Betis]] |name_SAL ={{fbaicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] |name_RSB ={{fbaicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] |name_ROM ={{fbaicon|ITA}} [[AS Roma]] |name_FRE ={{fbaicon|GER}} [[SC Freiburg]] |name_STM ={{fbaicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] |name_UTR ={{fbaicon|NED}} [[FC Utrecht]] |name_STU ={{fbaicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] |name_PLZ ={{fbaicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] |name_YB ={{fbaicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] <!--Qualification column definitions--> |res_col_header=Q |result1=R16 |result2=R16 |result3=R16 |result4=R16 |result5=R16 |result6=R16 |result7=R16 |result8=R16 |result9=POS |result10=POS |result11=POS |result12=POS |result13=POS |result14=POS |result15=POS |result16=POS |result17=POU |result18=POU |result19=POU |result20=POU |result21=POU |result22=POU |result23=POU |result24=POU |col_R16=green1 |text_R16=Pateks į aštuntfinalį |col_POS=blue1 |text_POS=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Atrinktųjų krepšelis) |col_POU=blue2 |text_POU=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Neatrinktųjų krepšelis)}} </onlyinclude> Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Atkrintamasis etapas == === Pirminiai aštuntfinaliai === Pirminiuose aštuntfinaliuose (''Knockout round play-offs'') žaidžia 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos. Nugalėtojai patenka į aštuntfinalius. Burtai buvo ištraukti 2026 m. sausio 30 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a1-1fb215c8e692-f9522f3cf242-1000--conference-league-knockout-phase-play-off-draw-crystal-pal/</ref> rungtynės vyko 2026 m. vasario mėn. 19-26 d. Burtai nulemia, kuri iš 9-10 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 23-24 vietas užėmusia komanda. Taip pat 11-12 su 21-22, 13-14 su 19-20, 15-16 su 17-18. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL| 2:3 | '''[[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:1 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 3:3 {{penmiss}} | [[FC Viktoria Plzeň]] |CZE| 2:2 | 1:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[GNK Dinamo Zagreb]] |CRO| 4:6 | '''[[KRC Genk]] |BEL| 1:3 | 3:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3 }} {{TwoLegResult| [[PAOK FC]] |GRE| 1:3 | '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 1:2 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Celtic F.C.]] |SCO| 2:4 | '''[[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | 1:0 }} {{TwoLegResult| [[Fenerbahçe S.K.]] |TUR| 2:4 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 0:3 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[SK Brann]] |NOR| 0:2 | '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 0:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| '''[[Lille OSC]] |FRA| 2:1 | [[FK Crvena zvezda]] |SRB| 0:1 | 1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:0 }} |} === Aštuntfinaliai === Į aštuntfinalį patenka 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, bei pirminių aštuntfinalių nugalėtojai. Burtai buvo ištraukti 2026 m. vasario 27 d.<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/draws/2026/2002102/</ref> Rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. 12-19 d. Pirmosios komandos – pirminių aštuntfinalių porų nugalėtojai. Antrosios – 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, išrinktos burtų būdu. Burtai nulemia, kuri iš 1-2 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 15-16/17-18 vietas užėmusia komanda. Taip pat 3-4 su 13-14/19-20, 5-6 su 11-12/21-22, 7-8 su 9-10/23/24. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:4 | '''[[S.C. Braga]] |POR| 2:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[Panathinaikos F.C.]] |GRE| 1:4 | '''[[Real Betis]] |ESP| 1:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[KRC Genk]] |BEL| 2:5 | '''[[SC Freiburg]] |GER| 1:0 | 1:5 }} {{TwoLegResult| '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:1 | [[Olympique Lyonnais]] |FRA| 1:1 | 2:0 }} {{TwoLegResult| [[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | '''[[FC Porto]] |POR| 1:2 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}} | [[FC Midtjylland]] |DEN| 0:1 | 2:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:0 }} {{TwoLegResult| '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 5:4 | [[AS Roma]] |ITA| 1:1 | 3:3,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[Lille OSC]] |FRA| 0:3 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 0:1 | 0:2 }} |} === Ketvirtfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio mėn. 9 ir 16 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[S.C. Braga]] |POR| 5:3 | [[Real Betis]] |ESP| 1:1 | 4:2 }} {{TwoLegResult| '''[[SC Freiburg]] |GER| 6:1 | [[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:0 | 3:1 }} {{TwoLegResult| [[FC Porto]] |POR| 1:2 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Bologna FC 1909]] |ITA| 1:7 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:3 | 0:4 }} |} === Pusfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[S.C. Braga]] |POR| 3:4 |'''[[SC Freiburg]] |GER| 2:1 | 1:3 }} {{TwoLegResult| [[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:4 |'''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:0 | 0:4 }} |} === Finalas === <div style="background-color: #87ceeb;"> ---- {{Football box |date = {{Start date|2026|5|20|df=y}} |time = 21:00 EET |team1 = [[SC Freiburg]] {{flagicon|GER}} |score = 0:3 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |goals1 = |goals2 = [[Youri Tielemans]] {{goal|41}} <br/> [[Emiliano Buendía]] {{goal|45+3}} <br/> [[Morgan Rogers]] {{goal|58}} |stadium = {{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş stadionas]], [[Stambulas]] |attendance = 37 324 |referee = {{flagicon|FRA}} [[François Letexier]] |report = [https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2047743/ Ataskaita] }} ---- </div> == Susiję puslapiai == * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ UEFA oficiali svetainė] {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] hlxsajzoswyr5iigys7wgqwxqtgg5p3 7846153 7846151 2026-05-28T08:28:31Z Wolfmartyn 122516 7846153 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Vodafone Park.jpg|250px]] |caption = Finalas vyks [[Stambulas|Stambule]], [[Beşiktaş stadionas|Beşiktaş stadione]] |num_teams = 36 (grupių etape)<br /> 76 (iš viso) |champion = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa]] (1 kartas) |second_other = {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] |matches = 189 |goals = 512 |attendance = 4954135 |top_scorer = Igor Jesus (Nottingham Forest),<br>Petar Stanić (Ludogorets Razgrad)<br>po 7 įv. |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA Europos lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m.]] }} '''2025–2026 m. UEFA Europos lyga''' – 55-asis turnyro sezonas, ir 17-as [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] pavadinimu. Tai antrasis sezonas, kuriame ''grupių etapą'' pakeitė ''lygos etapas''. Turnyras prasidės {{data|2025|7|10}}, ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2026|5|26}}. Pagrindinis UEFA Europos lygos veiksmas yra lygos etapas. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Lygos etape dalyvauja 11 iš UEFA čempionų lygos iškritusių komandų, 12 UEFA Europos lygos atranką praėjusių komandų, 12 iš stipriausių Europos lygų iškart kvalifikavusių komadų, bei praėjusio sezono UEFA konferencijų lygos nugalėtojas. Taip pat, šiame sezone varžybos prasideda ne nuo Trečiojo atrankos etapo, o nuo Pirmojo. Po lygos etapo atsirado ''pirminiai aštuntfinaliai'' (Knockout round play-offs). Lygos laimėtoju tapo „[[Aston Villa]]“ klubas iš [[JK|Anglijos]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]</ref> == Tvarkaraštis ir dalyviai == Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame varžybų sezone liko vėl suspenduoti. Europos lygoje dalyvauja 76 komandos, iš kurių 31 komanda – iškritusios iš ankstesnių [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''pagrindiniu keliu'' – tai 33-ų šalių taurių laimėtojai, bei 3-5 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietą taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Europos konferencijų lygos nugalėtojai. Šiame sezone, praėjusio sezono nugalėtojai [[Chelsea F.C.]] iškovojo vietą Čempionų lygoje Anglijos čempionato pagrindu. Lietuvos klubai nepateko į pradinį dalyvių sąrašą. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2025–2026 m. Europos lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|17}} || {{data|2025|7|}} 10, 17 d. | * 16 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 17-34 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|18}} || {{data|2025|7|}} 24, 31 d. | * 8 pirmojo etapo laimėtojai * 1 šalies taurės nugalėtojas, pagal UEFA koeficientus esantis 16 vietoje * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 26 || {{data|2025|7|21}} || {{data|2025|8|}} 7, 14 d. | * 8 antrojo etapo laimėtojai * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 13-15 vietose * 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo (12 čempionų keliu, 3 lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 24 || {{data|2025|8|4}} || {{data|2025|8|}} 21, 28 d. | * 13 trečiojo etapo laimėtojų * 5 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-12 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2025|8|29}} || nowrap| {{data|2025|9|}} 24-25 d.<br />{{data|2025|10|2}}<br /> {{data|2025|10|23}}<br /> {{data|2025|11|6}}<br /> {{data|2025|11|27}}<br /> {{data|2025|12|11}}<br /> {{data|2026|1|22}}<br /> {{data|2026|1|29}} | * 12 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 5 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 1 komanda iš lygos, su geriausiu praėjusio sezono UEFA lygų koeficientu * 7 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo (5 čempionų keliu, 2 lygos keliu) * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2026|1|30}} || {{data|2026|2|}} 19, 26 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2026|2|27}} || {{data|2026|3|}} 12, 19 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2026|4|}} 9, 16 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2026|4|30}} – <br />{{data|2026|5|7}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2026|5|20}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos 1Q-PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai bus ištraukti 2025 m. birželio 17 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 10, atsakomosios – 17 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] *{{flagicon|POL}} [[KP Legia Warszawa|KP Legia]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Partizan]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Sheriff Tiraspol|FC Sheriff]] *{{flagicon|ROU}} [[CFR Cluj]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|SVK}} [[FC Spartak Trnava]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC|AEK Larnaca]] *{{flagicon|SWE}} [[BK Häcken]] *{{flagicon|HUN}} [[Paksi FC]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|FIN}} [[FC Ilves]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Aktobe]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Prishtina]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|6:0|[[FC Ilves]]|FIN|6:0|0:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|5:2|[[FC Prishtina]]|KOS|4:0|1:2}} {{TwoLegResult|[[FC Spartak Trnava]]|SVK|2:3|'''[[BK Häcken]]|SWE|0:1|2:2}} {{TwoLegResult|[[Sabah FK]]|AZE|5:6|'''[[NK Celje]]|SVN|2:3|3:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3}} {{TwoLegResult|'''[[KP Legia Warszawa|KP Legia]]|POL|2:0|[[FC Aktobe]]|KAZ|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|{{pengoal}} 1:1 {{penmiss}}|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:1,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:1}} {{TwoLegResult|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}}|[[FK Partizan]]|SRB|1:0|0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult|[[Paksi FC]]|HUN|0:3|'''[[CFR Cluj]]|ROU|0:0|0:3}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 18 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 24 d., atsakomosios – 31 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 3Q etapą. Į 2Q patenka 8 1Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 8 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] *{{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] *{{flagicon|BEL}} [[R.S.C. Anderlecht]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Lugano]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş J.K.]] *{{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] *{{flagicon|CZE}} [[FC Baník Ostrava]] *{{flagicon|SCO}} [[Hibernian F.C.]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[FC Lugano]]|SUI|0:1|'''[[CFR Cluj]]|ROM|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[NK Celje]]|SVN|2:3|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP|1:1|1:2}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL|0:1|[[S.C. Braga]]|POR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Baník Ostrava]]|CZE|3:4|'''[[KP Legia Warszawa]]|POL|2:2|1:2}} {{TwoLegResult|[[R.S.C. Anderlecht]]|BEL| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} |'''[[BK Häcken]]|SWE|1:0|1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}2:4}} {{TwoLegResult|[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|2:7|'''[[FC Utrecht]]|NED|1:3|1:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Midtjylland]]|DEN|3:2|[[Hibernian F.C.]]|SCO|1:1|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[Beşiktaş J.K.]]|TUR|2:6|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|2:4|0:2}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 21 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio mėn. 7, atsakomosios 14 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos PO etapą. Į 3Q patenka 8 2Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos 2Q, bei 3 komandos, iškart kvalifikavusios į 3Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos dalyvauja „čempionų keliu“; komandos iškart patekusios į Europos lygą dalyvauja „pagrindiniu keliu“. „Čempionų keliu“ dalyvaujančios komandos žaidžia tarpusavyje, o „lygos keliu“ dalyvaujančios komandos prisijungia prie „pagrindiniu keliu“ dalyvaujančių komandų, ir taip pat žaidžia tarpusavyje. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+3Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AUT}} [[Wolfsberger AC]] *{{flagicon|NOR}} [[Fredrikstad FK]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB| {{pengoal}} 1:1 {{penmiss}} | [[FC Noah]] |ARM|1:1|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult| '''[[HNK Rijeka]] |CRO|4:3| [[Shelbourne F.C.]] |IRL|1:2|3:1}} {{TwoLegResult| [[FK RFS]] |LVA|1:3| '''[[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|1:2|0:1}} {{TwoLegResult| [[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] |MLT|2:5| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|1:2|1:3}} {{TwoLegResult| '''[[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|3:2| [[Breiðablik UBK]] |ISL|1:1|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FCSB]] |ROM|6:3| [[FC Drita]] |KOS|3:2|3:1}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[AEK Larnaca FC]] |CYP|5:3| [[KP Legia Warszawa]] |POL|4:1|1:2}} {{TwoLegResult| [[Fredrikstad FK]] |NOR|1:5| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|1:3|0:2}} {{TwoLegResult| [[CFR Cluj]] |ROM|1:4| '''[[S.C. Braga]] |POR|1:2|0:2}} {{TwoLegResult| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0| [[Wolfsberger AC]] |AUT|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0}} {{TwoLegResult| [[Servette FC]] |SUI|2:5| '''[[FC Utrecht]] |NED|1:3|1:2}} {{TwoLegResult| [[BK Häcken]] |SWE|1:2| '''[[SK Brann]] |NOR|0:2|1:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 0:0 {{penmiss}}| [[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio 21, atsakomosios 28 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos ''lygos etapą''. Į PO patenka 13 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] *{{flagicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] *{{flagicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] *{{flagicon|TUR}} [[Samsunspor]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|3:2| [[FK Dinamo Kiïv]] |UKR|3:1|0:1}} {{TwoLegResult| [[KF Shkëndija]] |MKD|3:5| '''[[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL|2:1|1:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:4 }} {{TwoLegResult| [[ŠK Slovan Bratislava]] |SVK|2:4| '''[[BSC Young Boys]] |SUI|0:1|2:3}} {{TwoLegResult| '''[[Malmö FF]] |SWE|5:0| [[SK Sigma Olomouc]] |CZE|3:0|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE|2:1| [[Samsunspor]] |TUR|2:1|0:0}} {{TwoLegResult| [[Aberdeen F.C.]] |SCO|2:5| '''[[FCSB]] |ROM|2:2|0:3}} {{TwoLegResult| [[Lech Poznań]] |POL|3:6| '''[[K.R.C. Genk]] |BEL|1:5|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|6:0| [[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|4:0|2:0}} {{TwoLegResult| [[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB|1:9| '''[[S.C. Braga]] |POR|0:4|1:5}} {{TwoLegResult| [[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|0:2| '''[[FC Utrecht]] |NED|0:2|0:0}} {{TwoLegResult| '''[[SK Brann]] |NOR|6:1| [[AEK Larnaca FC]] |CYP|2:1|4:0}} {{TwoLegResult| [[HNK Rijeka]] |CRO|1:5| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0|0:5}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą iškart pateko 13 komandų. Prie jų prisijungė 12 atrankos etapų nugalėtojų ir 11 komandų, iškritusių iš Čempionų lygos atrankos. Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas taip pat įgyja teisę žaisti Europos lygoje, tačiau [[Chelsea F.C.]] užsitikrino vietą Čempionų lygoje, užimdami 4 vietą Anglijos [[Premier League]] čempionate. Komandos buvos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 104.500 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 79.750 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] ||71.750 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 66.000 |- | {{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] || 56.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 52.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] || 48.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 47.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] ||47.250 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] || 46.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] ||44.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] || 43.750 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] || 42.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] || 39.250 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] ||39.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] ||38.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] || 37.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] || 34.500 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SUI}} [[FC Basel]] ||33.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] || 32.750 |- | {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] || 28.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] || 24.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]]{{efn|Pagal taisykles, Anglijos FA taurės nugalėtojai [[Crystal Palace F.C.]] pateko į UEFA Europos lygą. Tačiau iki kovo 1 d. [[Crystal Palace F.C.]] ir [[Olympique Lyonnais]] klubai priklausė tai pačiai savininkų grupei, todėl pagal UEFA taisykles negalėjo varžytis tose pačiose varžybose. Todėl [[Crystal Palace F.C.]] buvo perkelti į UEFA Konferencijų lygą, o jų vieta UEFA Europos lygoje atiteko [[Nottingham Forest F.C.]] }} || 23.039 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] ||23.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ROM}} [[FCSB]] || 22.500 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|FRA}} [[OGC Nice]] || 20.000 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] || 19.446 |- | {{flagicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] || 18.890 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 17.226 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] || 16.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SWE}} [[Malmö FF]] || 14.500 |- | {{flagicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] || 11.370 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[SK Brann]] || 7.937 |} {{col-end}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Europos lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} lygos keliu }} {{legend|#FFEEEE|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} čempionų keliu ir lygos keliu }} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} {{notelist}} === Rungtynės === Komandos sužais po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš keturių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 29 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 31 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|0:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|3:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|2:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|1:0|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:4|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|0:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:1|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|0:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|1:1|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:2|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|0:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:2|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|0:2|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|1:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|0:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|1:3|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|3:1|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:3|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|2:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|2:0|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:0|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|1:2|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|3:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|3:4|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:1|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:0|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:0|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|3:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|3:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|0:3|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:3|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|0:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|3:1|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|4:0|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:0|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|3:4|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:1|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:1|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|1:3|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|4:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|1:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:2|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|4:1|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:4|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:6|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|1:0|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|1:3|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|0:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:3|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|4:1|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:3|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|1:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|4:3|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|0:0|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|0:4|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{end}} :;7 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|2:2|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|0:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|2:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:2|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|3:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|4:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|3:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:0|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{end}} :;8 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|3:2|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|4:2|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|0:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:0|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|1:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|4:0|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|4:2|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:1|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|1:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|1:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|3:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai bus sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos pateks tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žais pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai pateks į aštuntfinalio etapą. <onlyinclude>{{#invoke:Sports table|main|style=WDL |section=Table |show_limit=5 |source=UEFA<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/standings/ |title=League phase table |publisher=[[UEFA]] |access-date=30 August 2025}}</ref> <!--Update team positions below (check tiebreakers)--> |team_order=LYO, AVL, MID, BET, POR, BRA, FRE, ROM, GNK, BOL, STU, FER, NFO, PLZ, RSB, CLT, PAOK, LIL, FEN, PAN, CEL, LUD, DZG, BRN, YB, STM, FCSB, GAE, FEY, BSL, SAL, RAN, NIC, UTR, MAL, MTA <!--Head-to-head--> |hth_BET=Betis ir Porto surinkus vienodą skaičių taškų, vienodą įvarčių skirtumą, įmuštų įvarčių skaičių, įmuštų įvarčių skaičių svečiuose ir pergalių skaičių, aukštesnę vietą nulėmė didesnis pergalių skaičius išvykoje (Betis–5, Porto–3). |hth_POR=BET <!--Update team results below (including date)--> |update=2025 m. sausio 29 d. |win_AVL =7 |draw_AVL =0 |loss_AVL =1 |gf_AVL =14|ga_AVL =6 <!--Aston Villa--> |win_BSL =2 |draw_BSL =0 |loss_BSL =6 |gf_BSL =9 |ga_BSL =13<!--Basel--> |win_BOL =4 |draw_BOL =3 |loss_BOL =1 |gf_BOL =14|ga_BOL =7 <!--Bologna--> |win_BRA =5 |draw_BRA =2 |loss_BRA =1 |gf_BRA =11|ga_BRA =5 <!--Braga--> |win_BRN =2 |draw_BRN =3 |loss_BRN =3 |gf_BRN =9 |ga_BRN =11<!--Brann--> |win_CLT =4 |draw_CLT =1 |loss_CLT =3 |gf_CLT =15|ga_CLT =11<!--Celta Vigo--> |win_CEL =3 |draw_CEL =2 |loss_CEL =3 |gf_CEL =13|ga_CEL =15<!--Celtic--> |win_DZG =3 |draw_DZG =1 |loss_DZG =4 |gf_DZG =12|ga_DZG =16<!--Dinamo Zagreb--> |win_FCSB=2 |draw_FCSB=1 |loss_FCSB=5 |gf_FCSB=9 |ga_FCSB=16<!--FCSB--> |win_FEN =3 |draw_FEN =3 |loss_FEN =2 |gf_FEN =10|ga_FEN =7 <!--Fenerbahçe--> |win_FER =4 |draw_FER =3 |loss_FER =1 |gf_FER =12|ga_FER =11<!--Ferencváros--> |win_FEY =2 |draw_FEY =0 |loss_FEY =6 |gf_FEY =11|ga_FEY =15<!--Feyenoord--> |win_GNK =5 |draw_GNK =1 |loss_GNK =2 |gf_GNK =11|ga_GNK =7 <!--Genk--> |win_GAE =2 |draw_GAE =1 |loss_GAE =5 |gf_GAE =6 |ga_GAE =14<!--Go Ahead Eagles--> |win_LIL =4 |draw_LIL =0 |loss_LIL =4 |gf_LIL =12|ga_LIL =9 <!--Lille--> |win_LUD =3 |draw_LUD =1 |loss_LUD =4 |gf_LUD =12|ga_LUD =15<!--Ludogorets Razgrad--> |win_LYO =7 |draw_LYO =0 |loss_LYO =1 |gf_LYO =18|ga_LYO =5 <!--Lyon--> |win_MTA =0 |draw_MTA =1 |loss_MTA =7 |gf_MTA =2 |ga_MTA =22<!--Maccabi Tel Aviv--> |win_MAL =0 |draw_MAL =1 |loss_MAL =7 |gf_MAL =4 |ga_MAL =15<!--Malmö FF--> |win_MID =6 |draw_MID =1 |loss_MID =1 |gf_MID =18|ga_MID =8 <!--Midtjylland--> |win_NIC =1 |draw_NIC =0 |loss_NIC =7 |gf_NIC =7 |ga_NIC =15<!--Nice--> |win_NFO =4 |draw_NFO =2 |loss_NFO =2 |gf_NFO =15|ga_NFO =7 <!--Nottingham Forest--> |win_PAN =3 |draw_PAN =3 |loss_PAN =2 |gf_PAN =11|ga_PAN =9 <!--Panathinaikos--> |win_PAOK=3 |draw_PAOK=3 |loss_PAOK=2 |gf_PAOK=17|ga_PAOK=14<!--PAOK--> |win_POR =5 |draw_POR =2 |loss_POR =1 |gf_POR =13|ga_POR =7 <!--Porto--> |win_RAN =1 |draw_RAN =1 |loss_RAN =6 |gf_RAN =5 |ga_RAN =14<!--Rangers--> |win_BET =5 |draw_BET =2 |loss_BET =1 |gf_BET =13|ga_BET =7 <!--Real Betis--> |win_SAL =2 |draw_SAL =0 |loss_SAL =6 |gf_SAL =10|ga_SAL =15<!--Red Bull Salzburg--> |win_RSB =4 |draw_RSB =2 |loss_RSB =2 |gf_RSB =7 |ga_RSB =6 <!--Red Star Belgrade--> |win_ROM =5 |draw_ROM =1 |loss_ROM =2 |gf_ROM =13|ga_ROM =6 <!--Roma--> |win_FRE =5 |draw_FRE =2 |loss_FRE =1 |gf_FRE =10|ga_FRE =4 <!--SC Freiburg--> |win_STM =2 |draw_STM =1 |loss_STM =5 |gf_STM =5 |ga_STM =11<!--Sturm Graz--> |win_UTR =0 |draw_UTR =1 |loss_UTR =7 |gf_UTR =5 |ga_UTR =15<!--Utrecht--> |win_STU =5 |draw_STU =0 |loss_STU =3 |gf_STU =15|ga_STU =9 <!--VfB Stuttgart--> |win_PLZ =3 |draw_PLZ =5 |loss_PLZ =0 |gf_PLZ =8 |ga_PLZ =3 <!--Viktoria Plzeň--> |win_YB =3 |draw_YB =0 |loss_YB =5 |gf_YB =10|ga_YB =16<!--Young Boys--> <!--Team definitions--> |name_AVL ={{fbaicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |name_BSL ={{fbaicon|SUI}} [[FC Basel]] |name_BOL ={{fbaicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] |name_BRA ={{fbaicon|POR}} [[S.C. Braga]] |name_BRN ={{fbaicon|NOR}} [[SK Brann]] |name_CLT ={{fbaicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] |name_CEL ={{fbaicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] |name_DZG ={{fbaicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] |name_FCSB={{fbaicon|ROU}} [[FCSB]] |name_FEN ={{fbaicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] |name_FER ={{fbaicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] |name_FEY ={{fbaicon|NED}} [[Feyenoord]] |name_GNK ={{fbaicon|BEL}} [[KRC Genk]] |name_GAE ={{fbaicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] |name_LIL ={{fbaicon|FRA}} [[Lille OSC]] |name_LUD ={{fbaicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] |name_LYO ={{fbaicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] |name_MTA ={{fbaicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |name_MAL ={{fbaicon|SWE}} [[Malmö FF]] |name_MID ={{fbaicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] |name_NIC ={{fbaicon|FRA}} [[OGC Nice]] |name_NFO ={{fbaicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]] |name_PAN ={{fbaicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] |name_PAOK={{fbaicon|GRE}} [[PAOK FC]] |name_POR ={{fbaicon|POR}} [[FC Porto]] |name_RAN ={{fbaicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] |name_BET ={{fbaicon|ESP}} [[Real Betis]] |name_SAL ={{fbaicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] |name_RSB ={{fbaicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] |name_ROM ={{fbaicon|ITA}} [[AS Roma]] |name_FRE ={{fbaicon|GER}} [[SC Freiburg]] |name_STM ={{fbaicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] |name_UTR ={{fbaicon|NED}} [[FC Utrecht]] |name_STU ={{fbaicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] |name_PLZ ={{fbaicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] |name_YB ={{fbaicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] <!--Qualification column definitions--> |res_col_header=Q |result1=R16 |result2=R16 |result3=R16 |result4=R16 |result5=R16 |result6=R16 |result7=R16 |result8=R16 |result9=POS |result10=POS |result11=POS |result12=POS |result13=POS |result14=POS |result15=POS |result16=POS |result17=POU |result18=POU |result19=POU |result20=POU |result21=POU |result22=POU |result23=POU |result24=POU |col_R16=green1 |text_R16=Pateks į aštuntfinalį |col_POS=blue1 |text_POS=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Atrinktųjų krepšelis) |col_POU=blue2 |text_POU=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Neatrinktųjų krepšelis)}} </onlyinclude> Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Atkrintamasis etapas == === Pirminiai aštuntfinaliai === Pirminiuose aštuntfinaliuose (''Knockout round play-offs'') žaidžia 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos. Nugalėtojai patenka į aštuntfinalius. Burtai buvo ištraukti 2026 m. sausio 30 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a1-1fb215c8e692-f9522f3cf242-1000--conference-league-knockout-phase-play-off-draw-crystal-pal/</ref> rungtynės vyko 2026 m. vasario mėn. 19-26 d. Burtai nulemia, kuri iš 9-10 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 23-24 vietas užėmusia komanda. Taip pat 11-12 su 21-22, 13-14 su 19-20, 15-16 su 17-18. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL| 2:3 | '''[[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:1 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 3:3 {{penmiss}} | [[FC Viktoria Plzeň]] |CZE| 2:2 | 1:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[GNK Dinamo Zagreb]] |CRO| 4:6 | '''[[KRC Genk]] |BEL| 1:3 | 3:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3 }} {{TwoLegResult| [[PAOK FC]] |GRE| 1:3 | '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 1:2 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Celtic F.C.]] |SCO| 2:4 | '''[[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | 1:0 }} {{TwoLegResult| [[Fenerbahçe S.K.]] |TUR| 2:4 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 0:3 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[SK Brann]] |NOR| 0:2 | '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 0:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| '''[[Lille OSC]] |FRA| 2:1 | [[FK Crvena zvezda]] |SRB| 0:1 | 1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:0 }} |} === Aštuntfinaliai === Į aštuntfinalį patenka 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, bei pirminių aštuntfinalių nugalėtojai. Burtai buvo ištraukti 2026 m. vasario 27 d.<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/draws/2026/2002102/</ref> Rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. 12-19 d. Pirmosios komandos – pirminių aštuntfinalių porų nugalėtojai. Antrosios – 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, išrinktos burtų būdu. Burtai nulemia, kuri iš 1-2 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 15-16/17-18 vietas užėmusia komanda. Taip pat 3-4 su 13-14/19-20, 5-6 su 11-12/21-22, 7-8 su 9-10/23/24. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:4 | '''[[S.C. Braga]] |POR| 2:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[Panathinaikos F.C.]] |GRE| 1:4 | '''[[Real Betis]] |ESP| 1:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[KRC Genk]] |BEL| 2:5 | '''[[SC Freiburg]] |GER| 1:0 | 1:5 }} {{TwoLegResult| '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:1 | [[Olympique Lyonnais]] |FRA| 1:1 | 2:0 }} {{TwoLegResult| [[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | '''[[FC Porto]] |POR| 1:2 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}} | [[FC Midtjylland]] |DEN| 0:1 | 2:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:0 }} {{TwoLegResult| '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 5:4 | [[AS Roma]] |ITA| 1:1 | 3:3,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[Lille OSC]] |FRA| 0:3 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 0:1 | 0:2 }} |} === Ketvirtfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio mėn. 9 ir 16 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[S.C. Braga]] |POR| 5:3 | [[Real Betis]] |ESP| 1:1 | 4:2 }} {{TwoLegResult| '''[[SC Freiburg]] |GER| 6:1 | [[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:0 | 3:1 }} {{TwoLegResult| [[FC Porto]] |POR| 1:2 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Bologna FC 1909]] |ITA| 1:7 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:3 | 0:4 }} |} === Pusfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[S.C. Braga]] |POR| 3:4 |'''[[SC Freiburg]] |GER| 2:1 | 1:3 }} {{TwoLegResult| [[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:4 |'''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:0 | 0:4 }} |} === Finalas === <div style="background-color: #87ceeb;"> ---- {{Football box |date = {{Start date|2026|5|20|df=y}} |time = 21:00 EET |team1 = [[SC Freiburg]] {{flagicon|GER}} |score = 0:3 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |goals1 = |goals2 = [[Youri Tielemans]] {{goal|41}} <br/> [[Emiliano Buendía]] {{goal|45+3}} <br/> [[Morgan Rogers]] {{goal|58}} |stadium = {{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş stadionas]], [[Stambulas]] |attendance = 37 324 |referee = {{flagicon|FRA}} [[François Letexier]] |report = [https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2047743/ Ataskaita] }} ---- </div> == Susiję puslapiai == * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ UEFA oficiali svetainė] {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] c7xjm860e5iu465cms3kcoon2lb8bwu 7846154 7846153 2026-05-28T08:29:38Z Wolfmartyn 122516 7846154 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Vodafone Park.jpg|250px]] |caption = Finalas vyks [[Stambulas|Stambule]], [[Beşiktaş stadionas|Beşiktaş stadione]] |num_teams = 36 (grupių etape)<br /> 77 (iš viso) |champion = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa]] (1 kartas) |second_other = {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] |matches = 189 |goals = 512 |attendance = 4954135 |top_scorer = Igor Jesus (Nottingham Forest),<br>Petar Stanić (Ludogorets Razgrad)<br>po 7 įv. |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA Europos lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m.]] }} '''2025–2026 m. UEFA Europos lyga''' – 55-asis turnyro sezonas, ir 17-as [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] pavadinimu. Tai antrasis sezonas, kuriame ''grupių etapą'' pakeitė ''lygos etapas''. Turnyras prasidės {{data|2025|7|10}}, ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2026|5|26}}. Pagrindinis UEFA Europos lygos veiksmas yra lygos etapas. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Lygos etape dalyvauja 11 iš UEFA čempionų lygos iškritusių komandų, 12 UEFA Europos lygos atranką praėjusių komandų, 12 iš stipriausių Europos lygų iškart kvalifikavusių komadų, bei praėjusio sezono UEFA konferencijų lygos nugalėtojas. Taip pat, šiame sezone varžybos prasideda ne nuo Trečiojo atrankos etapo, o nuo Pirmojo. Po lygos etapo atsirado ''pirminiai aštuntfinaliai'' (Knockout round play-offs). Lygos laimėtoju tapo „[[Aston Villa]]“ klubas iš [[JK|Anglijos]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]</ref> == Tvarkaraštis ir dalyviai == Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame varžybų sezone liko vėl suspenduoti. Europos lygoje dalyvauja 76 komandos, iš kurių 31 komanda – iškritusios iš ankstesnių [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''pagrindiniu keliu'' – tai 33-ų šalių taurių laimėtojai, bei 3-5 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietą taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Europos konferencijų lygos nugalėtojai. Šiame sezone, praėjusio sezono nugalėtojai [[Chelsea F.C.]] iškovojo vietą Čempionų lygoje Anglijos čempionato pagrindu. Lietuvos klubai nepateko į pradinį dalyvių sąrašą. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2025–2026 m. Europos lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|17}} || {{data|2025|7|}} 10, 17 d. | * 16 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 17-34 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2025|6|18}} || {{data|2025|7|}} 24, 31 d. | * 8 pirmojo etapo laimėtojai * 1 šalies taurės nugalėtojas, pagal UEFA koeficientus esantis 16 vietoje * 6 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-12 vietose * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 26 || {{data|2025|7|21}} || {{data|2025|8|}} 7, 14 d. | * 8 antrojo etapo laimėtojai * 3 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 13-15 vietose * 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos antrojo atrankos etapo (12 čempionų keliu, 3 lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 24 || {{data|2025|8|4}} || {{data|2025|8|}} 21, 28 d. | * 13 trečiojo etapo laimėtojų * 5 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 8-12 vietose * 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (čempionų keliu) |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2025|8|29}} || nowrap| {{data|2025|9|}} 24-25 d.<br />{{data|2025|10|2}}<br /> {{data|2025|10|23}}<br /> {{data|2025|11|6}}<br /> {{data|2025|11|27}}<br /> {{data|2025|12|11}}<br /> {{data|2026|1|22}}<br /> {{data|2026|1|29}} | * 12 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 7 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esantys 1-7 vietose * 5 penktąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 1 komanda iš lygos, su geriausiu praėjusio sezono UEFA lygų koeficientu * 7 komandos iškritusios iš Čempionų lygos atrankos atkrintamojo etapo (5 čempionų keliu, 2 lygos keliu) * 4 komandos iškritusios iš Čempionų lygos trečiojo atrankos etapo (lygos keliu) |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2026|1|30}} || {{data|2026|2|}} 19, 26 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2026|2|27}} || {{data|2026|3|}} 12, 19 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2026|4|}} 9, 16 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2026|4|30}} – <br />{{data|2026|5|7}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2026|5|20}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos lygos 1Q-PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga|UEFA konferencijų lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai bus ištraukti 2025 m. birželio 17 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 10, atsakomosios – 17 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] *{{flagicon|POL}} [[KP Legia Warszawa|KP Legia]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Partizan]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Sheriff Tiraspol|FC Sheriff]] *{{flagicon|ROU}} [[CFR Cluj]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|SVK}} [[FC Spartak Trnava]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC|AEK Larnaca]] *{{flagicon|SWE}} [[BK Häcken]] *{{flagicon|HUN}} [[Paksi FC]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|FIN}} [[FC Ilves]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Aktobe]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Prishtina]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|6:0|[[FC Ilves]]|FIN|6:0|0:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|5:2|[[FC Prishtina]]|KOS|4:0|1:2}} {{TwoLegResult|[[FC Spartak Trnava]]|SVK|2:3|'''[[BK Häcken]]|SWE|0:1|2:2}} {{TwoLegResult|[[Sabah FK]]|AZE|5:6|'''[[NK Celje]]|SVN|2:3|3:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3}} {{TwoLegResult|'''[[KP Legia Warszawa|KP Legia]]|POL|2:0|[[FC Aktobe]]|KAZ|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|{{pengoal}} 1:1 {{penmiss}}|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:1,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:1}} {{TwoLegResult|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}}|[[FK Partizan]]|SRB|1:0|0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult|[[Paksi FC]]|HUN|0:3|'''[[CFR Cluj]]|ROU|0:0|0:3}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 18 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 24 d., atsakomosios – 31 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 3Q etapą. Į 2Q patenka 8 1Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 8 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] *{{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] *{{flagicon|BEL}} [[R.S.C. Anderlecht]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Lugano]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş J.K.]] *{{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] *{{flagicon|CZE}} [[FC Baník Ostrava]] *{{flagicon|SCO}} [[Hibernian F.C.]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[FC Lugano]]|SUI|0:1|'''[[CFR Cluj]]|ROM|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[NK Celje]]|SVN|2:3|'''[[AEK Larnaca FC]]|CYP|1:1|1:2}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL|0:1|[[S.C. Braga]]|POR|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Baník Ostrava]]|CZE|3:4|'''[[KP Legia Warszawa]]|POL|2:2|1:2}} {{TwoLegResult|[[R.S.C. Anderlecht]]|BEL| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} |'''[[BK Häcken]]|SWE|1:0|1:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}2:4}} {{TwoLegResult|[[FC Sheriff Tiraspol]]|MDA|2:7|'''[[FC Utrecht]]|NED|1:3|1:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Midtjylland]]|DEN|3:2|[[Hibernian F.C.]]|SCO|1:1|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[Beşiktaş J.K.]]|TUR|2:6|'''[[FK Šahtar Donecʹk]]|UKR|2:4|0:2}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 21 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio mėn. 7, atsakomosios 14 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos PO etapą. Į 3Q patenka 8 2Q nugalėtojai, prie jų prisijungia 15 komandų iškritusių iš Čempionų lygos 2Q, bei 3 komandos, iškart kvalifikavusios į 3Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos dalyvauja „čempionų keliu“; komandos iškart patekusios į Europos lygą dalyvauja „pagrindiniu keliu“. „Čempionų keliu“ dalyvaujančios komandos žaidžia tarpusavyje, o „lygos keliu“ dalyvaujančios komandos prisijungia prie „pagrindiniu keliu“ dalyvaujančių komandų, ir taip pat žaidžia tarpusavyje. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+3Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Pagrindiniu keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AUT}} [[Wolfsberger AC]] *{{flagicon|NOR}} [[Fredrikstad FK]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB| {{pengoal}} 1:1 {{penmiss}} | [[FC Noah]] |ARM|1:1|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}6:5}} {{TwoLegResult| '''[[HNK Rijeka]] |CRO|4:3| [[Shelbourne F.C.]] |IRL|1:2|3:1}} {{TwoLegResult| [[FK RFS]] |LVA|1:3| '''[[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|1:2|0:1}} {{TwoLegResult| [[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] |MLT|2:5| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|1:2|1:3}} {{TwoLegResult| '''[[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|3:2| [[Breiðablik UBK]] |ISL|1:1|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FCSB]] |ROM|6:3| [[FC Drita]] |KOS|3:2|3:1}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[AEK Larnaca FC]] |CYP|5:3| [[KP Legia Warszawa]] |POL|4:1|1:2}} {{TwoLegResult| [[Fredrikstad FK]] |NOR|1:5| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|1:3|0:2}} {{TwoLegResult| [[CFR Cluj]] |ROM|1:4| '''[[S.C. Braga]] |POR|1:2|0:2}} {{TwoLegResult| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0| [[Wolfsberger AC]] |AUT|0:0|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0}} {{TwoLegResult| [[Servette FC]] |SUI|2:5| '''[[FC Utrecht]] |NED|1:3|1:2}} {{TwoLegResult| [[BK Häcken]] |SWE|1:2| '''[[SK Brann]] |NOR|0:2|1:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 0:0 {{penmiss}}| [[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|0:0|0:0,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio 21, atsakomosios 28 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Konferencijų lygos ''lygos etapą''. Į PO patenka 13 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 6 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] *{{flagicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] *{{flagicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] *{{flagicon|TUR}} [[Samsunspor]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |ISR|3:2| [[FK Dinamo Kiïv]] |UKR|3:1|0:1}} {{TwoLegResult| [[KF Shkëndija]] |MKD|3:5| '''[[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL|2:1|1:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:4 }} {{TwoLegResult| [[ŠK Slovan Bratislava]] |SVK|2:4| '''[[BSC Young Boys]] |SUI|0:1|2:3}} {{TwoLegResult| '''[[Malmö FF]] |SWE|5:0| [[SK Sigma Olomouc]] |CZE|3:0|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE|2:1| [[Samsunspor]] |TUR|2:1|0:0}} {{TwoLegResult| [[Aberdeen F.C.]] |SCO|2:5| '''[[FCSB]] |ROM|2:2|0:3}} {{TwoLegResult| [[Lech Poznań]] |POL|3:6| '''[[K.R.C. Genk]] |BEL|1:5|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Midtjylland]] |DEN|6:0| [[Kuopion Palloseura|KuPS]] |FIN|4:0|2:0}} {{TwoLegResult| [[Lincoln Red Imps F.C.]] |GIB|1:9| '''[[S.C. Braga]] |POR|0:4|1:5}} {{TwoLegResult| [[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH|0:2| '''[[FC Utrecht]] |NED|0:2|0:0}} {{TwoLegResult| '''[[SK Brann]] |NOR|6:1| [[AEK Larnaca FC]] |CYP|2:1|4:0}} {{TwoLegResult| [[HNK Rijeka]] |CRO|1:5| '''[[PAOK FC]] |GRE|1:0|0:5}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą iškart pateko 13 komandų. Prie jų prisijungė 12 atrankos etapų nugalėtojų ir 11 komandų, iškritusių iš Čempionų lygos atrankos. Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas taip pat įgyja teisę žaisti Europos lygoje, tačiau [[Chelsea F.C.]] užsitikrino vietą Čempionų lygoje, užimdami 4 vietą Anglijos [[Premier League]] čempionate. Komandos buvos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 104.500 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 79.750 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] ||71.750 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 66.000 |- | {{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] || 56.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 52.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] || 48.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 47.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] ||47.250 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|POR}} [[S.C. Braga]] || 46.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] ||44.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] || 43.750 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[PAOK FC]] || 42.250 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] || 39.250 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] ||39.000 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] ||38.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] || 37.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] || 34.500 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|SUI}} [[FC Basel]] ||33.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] || 32.750 |- | {{flagicon|GER}} [[SC Freiburg]] || 28.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] || 24.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]]{{efn|Pagal taisykles, Anglijos FA taurės nugalėtojai [[Crystal Palace F.C.]] pateko į UEFA Europos lygą. Tačiau iki kovo 1 d. [[Crystal Palace F.C.]] ir [[Olympique Lyonnais]] klubai priklausė tai pačiai savininkų grupei, todėl pagal UEFA taisykles negalėjo varžytis tose pačiose varžybose. Todėl [[Crystal Palace F.C.]] buvo perkelti į UEFA Konferencijų lygą, o jų vieta UEFA Europos lygoje atiteko [[Nottingham Forest F.C.]] }} || 23.039 |- bgcolor="#FFEEEE" | {{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] ||23.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|ROM}} [[FCSB]] || 22.500 |- bgcolor="#FFDDDD" | {{flagicon|FRA}} [[OGC Nice]] || 20.000 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] || 19.446 |- | {{flagicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] || 18.890 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 17.226 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] || 16.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SWE}} [[Malmö FF]] || 14.500 |- | {{flagicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NED}} [[FC Utrecht]] || 13.430 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|BEL}} [[K.R.C. Genk]] || 11.370 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[SK Brann]] || 7.937 |} {{col-end}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Konferencijų lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Europos lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}} lygos keliu }} {{legend|#FFEEEE|Iškrito iš Čempionų lygos - {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} čempionų keliu ir lygos keliu }} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} {{notelist}} === Rungtynės === Komandos sužais po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš keturių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 29 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 31 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|0:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|3:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|2:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|1:0|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:4|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|0:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:1|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|0:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|1:1|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:2|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|0:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:2|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|0:2|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|1:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|0:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|1:3|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|3:1|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:3|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|2:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|0:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:0|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|2:0|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:0|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|1:2|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|3:2|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|3:4|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|1:1|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|2:0|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|2:0|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|2:0|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|3:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|3:1|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|0:3|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|1:3|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|0:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|3:1|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|4:0|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|0:2|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:0|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|3:4|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|2:0|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:1|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|2:1|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|0:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|1:1|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|1:3|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|4:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|1:1|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:2|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|4:1|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:0|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:4|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:6|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|3:0|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|2:1|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|1:0|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|1:0|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|1:2|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|2:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|1:3|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|0:1|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|3:3|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|4:1|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|0:3|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|1:2|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|4:3|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|2:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|0:0|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|1:2|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|0:4|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{end}} :;7 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA|2:2|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO}} {{OneLegResult|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI|0:1|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE|1:1|[[FC Porto]] (1)|POR}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR|0:1|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (1)|NED|3:0|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT}} {{OneLegResult|[[Malmö FF]] (4)|SWE|0:1|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB}} {{OneLegResult|[[PAOK FC]] (2)|GRE|2:0|[[Real Betis]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SC Freiburg]] (3)|GER|1:0|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR}} {{OneLegResult|[[SK Brann]] (4)|NOR|3:3|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (1)|ITA|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Utrecht]] (4)|NED|0:2|[[KRC Genk]] (4)|BEL}} {{OneLegResult|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT|3:1|[[FC Basel]] (3)|SUI}} {{OneLegResult|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN|1:1|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO|4:1|[[FCSB]] (3)|ROU}} {{OneLegResult|[[OGC Nice]] (3)|FRA|3:1|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO|1:0|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL}} {{OneLegResult|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP|2:1|[[Lille OSC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[S.C. Braga]] (2)|POR|1:0|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG}} {{end}} :;8 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (1)|ENG|3:2|[[FC Red Bull Salzburg]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[Celtic F.C.]] (2)|SCO|4:2|[[FC Utrecht]] (4)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (1)|POR|3:1|[[Rangers F.C.]] (1)|SCO}} {{OneLegResult|[[FC Basel]] (3)|SUI|0:1|[[FC Viktoria Plzeň]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[FC Midtjylland]] (3)|DEN|2:0|[[GNK Dinamo Zagreb]] (1)|CRO}} {{OneLegResult|[[FK Crvena zvezda]] (2)|SRB|1:1|[[RC Celta de Vigo]] (4)|ESP}} {{OneLegResult|[[FCSB]] (3)|ROU|1:1|[[Fenerbahçe S.K. (football)|Fenerbahçe S.K.]] (2)|TUR}} {{OneLegResult|[[Go Ahead Eagles]] (4)|NED|0:0|[[S.C. Braga]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[KRC Genk]] (4)|BEL|2:1|[[Malmö FF]] (4)|SWE}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (1)|FRA|1:0|[[SC Freiburg]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Maccabi Tel Aviv F.C.]] (2)|ISR|0:3|[[Bologna FC 1909]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[Nottingham Forest F.C.]] (3)|ENG|4:0|[[Ferencvárosi TC]] (2)|HUN}} {{OneLegResult|[[Olympique Lyonnais]] (2)|FRA|4:2|[[PAOK FC]] (2)|GRE}} {{OneLegResult|[[Panathinaikos F.C.]] (4)|GRE|1:1|[[AS Roma]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[PFC Ludogorets Razgrad]] (3)|BUL|1:0|[[OGC Nice]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (1)|ESP|2:1|[[Feyenoord]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[SK Sturm Graz]] (3)|AUT|1:0|[[SK Brann]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|3:2|[[BSC Young Boys]] (3)|SUI}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai bus sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos pateks tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žais pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai pateks į aštuntfinalio etapą. <onlyinclude>{{#invoke:Sports table|main|style=WDL |section=Table |show_limit=5 |source=UEFA<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/standings/ |title=League phase table |publisher=[[UEFA]] |access-date=30 August 2025}}</ref> <!--Update team positions below (check tiebreakers)--> |team_order=LYO, AVL, MID, BET, POR, BRA, FRE, ROM, GNK, BOL, STU, FER, NFO, PLZ, RSB, CLT, PAOK, LIL, FEN, PAN, CEL, LUD, DZG, BRN, YB, STM, FCSB, GAE, FEY, BSL, SAL, RAN, NIC, UTR, MAL, MTA <!--Head-to-head--> |hth_BET=Betis ir Porto surinkus vienodą skaičių taškų, vienodą įvarčių skirtumą, įmuštų įvarčių skaičių, įmuštų įvarčių skaičių svečiuose ir pergalių skaičių, aukštesnę vietą nulėmė didesnis pergalių skaičius išvykoje (Betis–5, Porto–3). |hth_POR=BET <!--Update team results below (including date)--> |update=2025 m. sausio 29 d. |win_AVL =7 |draw_AVL =0 |loss_AVL =1 |gf_AVL =14|ga_AVL =6 <!--Aston Villa--> |win_BSL =2 |draw_BSL =0 |loss_BSL =6 |gf_BSL =9 |ga_BSL =13<!--Basel--> |win_BOL =4 |draw_BOL =3 |loss_BOL =1 |gf_BOL =14|ga_BOL =7 <!--Bologna--> |win_BRA =5 |draw_BRA =2 |loss_BRA =1 |gf_BRA =11|ga_BRA =5 <!--Braga--> |win_BRN =2 |draw_BRN =3 |loss_BRN =3 |gf_BRN =9 |ga_BRN =11<!--Brann--> |win_CLT =4 |draw_CLT =1 |loss_CLT =3 |gf_CLT =15|ga_CLT =11<!--Celta Vigo--> |win_CEL =3 |draw_CEL =2 |loss_CEL =3 |gf_CEL =13|ga_CEL =15<!--Celtic--> |win_DZG =3 |draw_DZG =1 |loss_DZG =4 |gf_DZG =12|ga_DZG =16<!--Dinamo Zagreb--> |win_FCSB=2 |draw_FCSB=1 |loss_FCSB=5 |gf_FCSB=9 |ga_FCSB=16<!--FCSB--> |win_FEN =3 |draw_FEN =3 |loss_FEN =2 |gf_FEN =10|ga_FEN =7 <!--Fenerbahçe--> |win_FER =4 |draw_FER =3 |loss_FER =1 |gf_FER =12|ga_FER =11<!--Ferencváros--> |win_FEY =2 |draw_FEY =0 |loss_FEY =6 |gf_FEY =11|ga_FEY =15<!--Feyenoord--> |win_GNK =5 |draw_GNK =1 |loss_GNK =2 |gf_GNK =11|ga_GNK =7 <!--Genk--> |win_GAE =2 |draw_GAE =1 |loss_GAE =5 |gf_GAE =6 |ga_GAE =14<!--Go Ahead Eagles--> |win_LIL =4 |draw_LIL =0 |loss_LIL =4 |gf_LIL =12|ga_LIL =9 <!--Lille--> |win_LUD =3 |draw_LUD =1 |loss_LUD =4 |gf_LUD =12|ga_LUD =15<!--Ludogorets Razgrad--> |win_LYO =7 |draw_LYO =0 |loss_LYO =1 |gf_LYO =18|ga_LYO =5 <!--Lyon--> |win_MTA =0 |draw_MTA =1 |loss_MTA =7 |gf_MTA =2 |ga_MTA =22<!--Maccabi Tel Aviv--> |win_MAL =0 |draw_MAL =1 |loss_MAL =7 |gf_MAL =4 |ga_MAL =15<!--Malmö FF--> |win_MID =6 |draw_MID =1 |loss_MID =1 |gf_MID =18|ga_MID =8 <!--Midtjylland--> |win_NIC =1 |draw_NIC =0 |loss_NIC =7 |gf_NIC =7 |ga_NIC =15<!--Nice--> |win_NFO =4 |draw_NFO =2 |loss_NFO =2 |gf_NFO =15|ga_NFO =7 <!--Nottingham Forest--> |win_PAN =3 |draw_PAN =3 |loss_PAN =2 |gf_PAN =11|ga_PAN =9 <!--Panathinaikos--> |win_PAOK=3 |draw_PAOK=3 |loss_PAOK=2 |gf_PAOK=17|ga_PAOK=14<!--PAOK--> |win_POR =5 |draw_POR =2 |loss_POR =1 |gf_POR =13|ga_POR =7 <!--Porto--> |win_RAN =1 |draw_RAN =1 |loss_RAN =6 |gf_RAN =5 |ga_RAN =14<!--Rangers--> |win_BET =5 |draw_BET =2 |loss_BET =1 |gf_BET =13|ga_BET =7 <!--Real Betis--> |win_SAL =2 |draw_SAL =0 |loss_SAL =6 |gf_SAL =10|ga_SAL =15<!--Red Bull Salzburg--> |win_RSB =4 |draw_RSB =2 |loss_RSB =2 |gf_RSB =7 |ga_RSB =6 <!--Red Star Belgrade--> |win_ROM =5 |draw_ROM =1 |loss_ROM =2 |gf_ROM =13|ga_ROM =6 <!--Roma--> |win_FRE =5 |draw_FRE =2 |loss_FRE =1 |gf_FRE =10|ga_FRE =4 <!--SC Freiburg--> |win_STM =2 |draw_STM =1 |loss_STM =5 |gf_STM =5 |ga_STM =11<!--Sturm Graz--> |win_UTR =0 |draw_UTR =1 |loss_UTR =7 |gf_UTR =5 |ga_UTR =15<!--Utrecht--> |win_STU =5 |draw_STU =0 |loss_STU =3 |gf_STU =15|ga_STU =9 <!--VfB Stuttgart--> |win_PLZ =3 |draw_PLZ =5 |loss_PLZ =0 |gf_PLZ =8 |ga_PLZ =3 <!--Viktoria Plzeň--> |win_YB =3 |draw_YB =0 |loss_YB =5 |gf_YB =10|ga_YB =16<!--Young Boys--> <!--Team definitions--> |name_AVL ={{fbaicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |name_BSL ={{fbaicon|SUI}} [[FC Basel]] |name_BOL ={{fbaicon|ITA}} [[Bologna FC 1909]] |name_BRA ={{fbaicon|POR}} [[S.C. Braga]] |name_BRN ={{fbaicon|NOR}} [[SK Brann]] |name_CLT ={{fbaicon|ESP}} [[RC Celta de Vigo]] |name_CEL ={{fbaicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] |name_DZG ={{fbaicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] |name_FCSB={{fbaicon|ROU}} [[FCSB]] |name_FEN ={{fbaicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] |name_FER ={{fbaicon|HUN}} [[Ferencvárosi TC]] |name_FEY ={{fbaicon|NED}} [[Feyenoord]] |name_GNK ={{fbaicon|BEL}} [[KRC Genk]] |name_GAE ={{fbaicon|NED}} [[Go Ahead Eagles]] |name_LIL ={{fbaicon|FRA}} [[Lille OSC]] |name_LUD ={{fbaicon|BUL}} [[PFC Ludogorets Razgrad]] |name_LYO ={{fbaicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] |name_MTA ={{fbaicon|ISR}} [[Maccabi Tel Aviv F.C.]] |name_MAL ={{fbaicon|SWE}} [[Malmö FF]] |name_MID ={{fbaicon|DEN}} [[FC Midtjylland]] |name_NIC ={{fbaicon|FRA}} [[OGC Nice]] |name_NFO ={{fbaicon|ENG}} [[Nottingham Forest F.C.]] |name_PAN ={{fbaicon|GRE}} [[Panathinaikos F.C.]] |name_PAOK={{fbaicon|GRE}} [[PAOK FC]] |name_POR ={{fbaicon|POR}} [[FC Porto]] |name_RAN ={{fbaicon|SCO}} [[Rangers F.C.]] |name_BET ={{fbaicon|ESP}} [[Real Betis]] |name_SAL ={{fbaicon|AUT}} [[FC Red Bull Salzburg]] |name_RSB ={{fbaicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] |name_ROM ={{fbaicon|ITA}} [[AS Roma]] |name_FRE ={{fbaicon|GER}} [[SC Freiburg]] |name_STM ={{fbaicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] |name_UTR ={{fbaicon|NED}} [[FC Utrecht]] |name_STU ={{fbaicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] |name_PLZ ={{fbaicon|CZE}} [[FC Viktoria Plzeň]] |name_YB ={{fbaicon|SUI}} [[BSC Young Boys]] <!--Qualification column definitions--> |res_col_header=Q |result1=R16 |result2=R16 |result3=R16 |result4=R16 |result5=R16 |result6=R16 |result7=R16 |result8=R16 |result9=POS |result10=POS |result11=POS |result12=POS |result13=POS |result14=POS |result15=POS |result16=POS |result17=POU |result18=POU |result19=POU |result20=POU |result21=POU |result22=POU |result23=POU |result24=POU |col_R16=green1 |text_R16=Pateks į aštuntfinalį |col_POS=blue1 |text_POS=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Atrinktųjų krepšelis) |col_POU=blue2 |text_POU=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Neatrinktųjų krepšelis)}} </onlyinclude> Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Atkrintamasis etapas == === Pirminiai aštuntfinaliai === Pirminiuose aštuntfinaliuose (''Knockout round play-offs'') žaidžia 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos. Nugalėtojai patenka į aštuntfinalius. Burtai buvo ištraukti 2026 m. sausio 30 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a1-1fb215c8e692-f9522f3cf242-1000--conference-league-knockout-phase-play-off-draw-crystal-pal/</ref> rungtynės vyko 2026 m. vasario mėn. 19-26 d. Burtai nulemia, kuri iš 9-10 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 23-24 vietas užėmusia komanda. Taip pat 11-12 su 21-22, 13-14 su 19-20, 15-16 su 17-18. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[PFC Ludogorets Razgrad]] |BUL| 2:3 | '''[[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:1 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Panathinaikos F.C.]] |GRE| {{pengoal}} 3:3 {{penmiss}} | [[FC Viktoria Plzeň]] |CZE| 2:2 | 1:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[GNK Dinamo Zagreb]] |CRO| 4:6 | '''[[KRC Genk]] |BEL| 1:3 | 3:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3 }} {{TwoLegResult| [[PAOK FC]] |GRE| 1:3 | '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 1:2 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Celtic F.C.]] |SCO| 2:4 | '''[[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | 1:0 }} {{TwoLegResult| [[Fenerbahçe S.K.]] |TUR| 2:4 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 0:3 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[SK Brann]] |NOR| 0:2 | '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 0:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| '''[[Lille OSC]] |FRA| 2:1 | [[FK Crvena zvezda]] |SRB| 0:1 | 1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:0 }} |} === Aštuntfinaliai === Į aštuntfinalį patenka 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, bei pirminių aštuntfinalių nugalėtojai. Burtai buvo ištraukti 2026 m. vasario 27 d.<ref>https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/draws/2026/2002102/</ref> Rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. 12-19 d. Pirmosios komandos – pirminių aštuntfinalių porų nugalėtojai. Antrosios – 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, išrinktos burtų būdu. Burtai nulemia, kuri iš 1-2 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 15-16/17-18 vietas užėmusia komanda. Taip pat 3-4 su 13-14/19-20, 5-6 su 11-12/21-22, 7-8 su 9-10/23/24. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[Ferencvárosi TC]] |HUN| 2:4 | '''[[S.C. Braga]] |POR| 2:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[Panathinaikos F.C.]] |GRE| 1:4 | '''[[Real Betis]] |ESP| 1:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[KRC Genk]] |BEL| 2:5 | '''[[SC Freiburg]] |GER| 1:0 | 1:5 }} {{TwoLegResult| '''[[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:1 | [[Olympique Lyonnais]] |FRA| 1:1 | 2:0 }} {{TwoLegResult| [[VfB Stuttgart]] |GER| 1:4 | '''[[FC Porto]] |POR| 1:2 | 0:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}} | [[FC Midtjylland]] |DEN| 0:1 | 2:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}3:0 }} {{TwoLegResult| '''[[Bologna FC 1909]] |ITA| 5:4 | [[AS Roma]] |ITA| 1:1 | 3:3,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:3 }} {{TwoLegResult| [[Lille OSC]] |FRA| 0:3 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 0:1 | 0:2 }} |} === Ketvirtfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio mėn. 9 ir 16 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[S.C. Braga]] |POR| 5:3 | [[Real Betis]] |ESP| 1:1 | 4:2 }} {{TwoLegResult| '''[[SC Freiburg]] |GER| 6:1 | [[RC Celta de Vigo]] |ESP| 3:0 | 3:1 }} {{TwoLegResult| [[FC Porto]] |POR| 1:2 | '''[[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:1 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[Bologna FC 1909]] |ITA| 1:7 | '''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:3 | 0:4 }} |} === Pusfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[S.C. Braga]] |POR| 3:4 |'''[[SC Freiburg]] |GER| 2:1 | 1:3 }} {{TwoLegResult| [[Nottingham Forest F.C.]] |ENG| 1:4 |'''[[Aston Villa F.C.]] |ENG| 1:0 | 0:4 }} |} === Finalas === <div style="background-color: #87ceeb;"> ---- {{Football box |date = {{Start date|2026|5|20|df=y}} |time = 21:00 EET |team1 = [[SC Freiburg]] {{flagicon|GER}} |score = 0:3 |team2 = {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] |goals1 = |goals2 = [[Youri Tielemans]] {{goal|41}} <br/> [[Emiliano Buendía]] {{goal|45+3}} <br/> [[Morgan Rogers]] {{goal|58}} |stadium = {{flagicon|TUR}} [[Beşiktaş stadionas]], [[Stambulas]] |attendance = 37 324 |referee = {{flagicon|FRA}} [[François Letexier]] |report = [https://www.uefa.com/uefaeuropaleague/match/2047743/ Ataskaita] }} ---- </div> == Susiję puslapiai == * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ UEFA oficiali svetainė] {{UEFAu}} [[Kategorija:UEFA Europos lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] g3ytdjckr9jcfb8wg967g5dck052h8a 2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga 0 681700 7846069 7832130 2026-05-27T21:29:28Z Wolfmartyn 122516 /* Atkrintamasis etapas */ 7846069 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Red Bull arena, Leipzig von oben Zentralstadion.jpg|300px]] |caption = Finalas vyks [[Leipcigas|Leipcige]], [[Red Bull Arena (Leipcigas)|Red Bull Arenoje]] |num_teams = 32 (grupių etape)<br /> 164 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA konferencijų lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga''' – ketvirtasis [[UEFA Europa Conference League|UEFA konferencijų lygos]] sezonas. Turnyras prasidės {{data|2025|7|10}} ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2026|5|27}} Tai antrasis sezonas, kuriame ''grupių etapą'' pakeitė ''lygos etapas''. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Be to, buvo panaikintas ''pirminės atrankos etapas'' (Preliminary round), bei atsirado ''pirminiai aštuntfinaliai'' (Knockout round play-offs). Pagrindinis UEFA konferencijų lygos veiksmas yra lygos etapas. Visi 36 dalyviai patenka atrankos principu. == Tvarkaraštis ir dalyviai== Varžybose dalyvauja 54 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Konferencijų lygoje dalyvauja 167 komandos, iš kurių 14 komandų – iškritusios iš ankstesnių Čempionų lygos etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''lygos keliu'' – tai 41 dalyviai iškritę iš ankstesnių Europos lygos etapų, bei 112 likusių Europos klubų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu kvalifikavusių į UEFA lygas. Tame tarpe – 20 šalių taurių laimėtojai, bei 92 savo šalies lygose 2-5 vietas užėmę klubai. Lietuvai atstovauja 2-3 vietas [[A lyga|A lygoje]] iškovoję [[FC Hegelmann]] ir [[FK Kauno Žalgiris]], bei [[LFF taurė]]s nugalėtojai [[FK Banga]]. Iškritus iš čempionų lygos, Lietuvos čempionai [[FK Žalgiris]] prisijungs prie Europos konferencijų lygos vėlesniame etape. FC Hegelmann ir FK Kauno Žalgiris prisijungė nuo pirmojo Konferencijų lygos atrankos etapo, FK Banga– nuo antrojo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2025–2026 m. Europos konferencijų lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 48 || {{data|2025|6|17}} || {{data|2025|7|}} 10, 17 d. | * 8 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esančių 48-55 vietose * 20 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 34-55 vietose * 20 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 30-50 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 100 || {{data|2025|6|18}} || {{data|2025|7|}} 24, 31 d. | * 24 pirmojo etapo laimėtojai * 12 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 35-47 vietose * 18 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 16-33 vietose * 16 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 13-29 vietose * 9 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-15 vietose * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 12 (iš 14) komandų iškritusių iš Čempionų lygos 1Q * 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 60 || {{data|2025|7|21}} || {{data|2025|8|}} 7-14 d. | * 50 antrojo etapo laimėtojai * 2 (iš 14, burtų būdu) komandos iškritusios iš Čempionų lygos 1Q * 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 48 || {{data|2025|8|4}} || {{data|2025|8|}} 21-28 d. | * 30 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šeštąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 1 Anglijos lygos taurės laimėtojas * 13 komandų iškritusių iš Europos lygos 3Q |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2025|8|29}} || nowrap| {{data|2025|10|2}} <br/> {{data|2025|10|23}} <br/> {{data|2025|11|6}} <br/> {{data|2025|11|27}} <br/> {{data|2025|12|11}} <br/> {{data|2025|12|18}} | * 24 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 12 komandų iškritusių iš Europos lygos PO |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2026|1|16}} || {{data|2026|2|}} 19, 26 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2026|2|27}} || {{data|2026|3|}} 12, 19 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2026|4|}} 9-16 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2024|4|30}} - <br/>{{data|2026|5|7}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2026|5|27}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos konferencijos lygos baigia kovą UEFA lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 17 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 10, atsakomosios – 17 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovą UEFA lygose. {| class="wikitable" style="font-size:70%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|FIN}} [[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Pyunik]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|EST}} [[Paide Linnameeskond]] *{{flagicon|LUX}} [[F91 Dudelange]] *{{flagicon|ALB}} [[FK Partizani Tirana|FK Partizani]] *{{flagicon|IRL}} [[St Patrick's Athletic F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[SP La Fiorita]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër|KF Vllaznia]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Ordabasy]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SVN}} [[FC Koper]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Dečić]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Urartu]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Tarpeda-BelAZ]] *{{flagicon|GIB}} [[St Joseph's F.C.]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Dila Gori]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[FC Santa Coloma]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] *{{flagicon|LVA}} [[FK Auda]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Nioman Hrodna]] *{{flagicon|GIB}} [[Calpe City Magpies F.C.]] *{{flagicon|AND}} [[Atlètic Club d'Escaldes]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Torpedo Kutaisi]] *{{flagicon|ISL}} [[Valur Reykjavík]] *{{flagicon|SMR}} [[SP Tre Fiori]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Željezničar Sarajevo|FK Željezničar]] *{{flagicon|NIR}} [[Cliftonville F.C.]] *{{flagicon|MLT}} [[Birkirkara F.C.]] *{{flagicon|LUX}} [[Racing FC Union Luxembourg|Racing FC Union]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Sileks]] *{{flagicon|LVA}} [[BFC Daugavpils]] *{{flagicon|KOS}} [[KF Malisheva]] *{{flagicon|FIN}} [[Seinäjoen Jalkapallokerho|SJK]] *{{flagicon|FRO}} [[NSÍ Runavík|NSÍ]] *{{flagicon|LTU}} [[FC Hegelmann]] *{{flagicon|EST}} [[Nõmme Kalju FC]] *{{flagicon|ALB}} [[FC Dinamo City]] *{{flagicon|WAL}} [[Haverfordwest County A.F.C.]] *{{flagicon|WAL}} [[Penybont FC|Penybont F.C.]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Rabotnički]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[NSÍ Runavík|NSÍ]]|FRO|4:5|'''[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]]|FIN|4:0|0:4,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:5}} {{TwoLegResult|'''[[FC Torpedo Kutaisi]]|GEO|5:4|[[FC Ordabasy]]|KAZ|4:3|1:1}} {{TwoLegResult|[[FK Željezničar Sarajevo]]|BIH|2:4|'''[[FC Koper]]|SVN|1:1|1:3}} {{TwoLegResult|[[Seinäjoen Jalkapallokerho|SJK]]|FIN|1:4|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|1:2|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[Nõmme Kalju FC]]|EST|2:1|[[FK Partizani Tirana]]|ALB|1:1|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:5|'''[[FC Pyunik]]|ARM|1:0|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[St Patrick's Athletic F.C.]]|IRL|3:0|[[FC Hegelmann]]|LTU|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[FK Dečić]]|MNE|3:2|[[FK Sileks]]|MKD|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|3:2|[[FK Dynama-Brest]]|BLR|1:2|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Larne F.C.]]|NIR|{{pengoal}} 2:2 {{penmiss}}|[[FK Auda]]|LVA|0:0|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:2}} {{TwoLegResult|'''[[Floriana F.C.]]|MLT|5:3|[[Haverfordwest County A.F.C.]]|WAL|2:1|3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Tarpeda-BelAZ]]|BLR|4:0|[[FK Rabotnički]]|MKD|3:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[Calpe City Magpies F.C.]]|GIB|3:7|'''[[Paide Linnameeskond]]|EST|2:3|1:4}} {{TwoLegResult|[[Birkirkara F.C.]]|MLT|1:3|'''[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|1:0|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|5:2|[[F91 Dudelange]]|LUX|2:0|3:2}} {{TwoLegResult|'''[[Valur Reykjavík]]|ISL|5:1|[[FC Flora]]|EST|3:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[KF Malisheva]]|KOS|0:9|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|0:1|0:8}} {{TwoLegResult|[[Racing FC Union Luxembourg]]|LUX|1:3|'''[[FC Dila Gori]]|GEO|1:2|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[KF Vllaznia Shkodër]]|ALB|4:3|[[BFC Daugavpils]]|LVA|0:1|4:2}} {{TwoLegResult|[[FC Urartu]]|ARM|1:6|'''[[FK Nioman Hrodna]]|BLR|1:2|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[FK Vardar]]|MKD|5:2|[[SP La Fiorita]]|SMR|3:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:1|[[Penybont FC|Penybont F.C.]]|WAL|3:0|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[St Joseph's F.C.]]|GIB|5:4|[[Cliftonville F.C.]]|NIR|2:2|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|3:4|'''[[FC Santa Coloma]]|AND|1:4|2:0}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 18 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos 24 d., atsakomosios liepos 31 d. Nugalėtojai pateks į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigs kovą UEFA lygose. Čempionų keliu dalyvaujančios komandos 3Q žais tarpusavyje; komandos dalyvaujančios Pagrindiniu keliu taip pat žais tarpusavyje. Į 2Q patenka 24 1Q nugalėtojai, 12 komandų iškritusios iš Čempionų lygos 1Q, 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q, prie jų prisijungia 56 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. {| class="wikitable" style="font-size:70%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Prague]] *{{flagicon|TUR}} [[İstanbul Başakşehir F.K.]] *{{flagicon|ISR}} [[Maccabi Haifa F.C.]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|POL}} [[Jagiellonia Białystok]] *{{flagicon|POR}} [[C.D. Santa Clara]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Astana]] *{{flagicon|BEL}} [[R. Charleroi SC|Royal Charleroi S.C.]] *{{flagicon|CRO}} [[HNK Hajduk Split]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Maribor]] *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Ballkani]] *{{flagicon|SVK}} <s>[[FC DAC 1904 Dunajská Streda]]</s>{{efn|UEFA pašalino FC DAC 1904 Dunajská Streda pritaikant klubų nuosavybės taisykles. Kitas klubo savininkui Oszkár Világi priklausantis klubas – [[Győri ETO FC]] taip pat pateko į UEFA turnyrus. Abi komandos savo lygose užėmė ketvirtąją vietą, tačiau Slovakija užima žemesnę vietą UEFA futbolo asociacijų įskaitoje, todėl buvo pašalinta FC DAC 1904 Dunajská Streda. Iš pradžių UEFA nutarė kad kitas Slovakijos klubas jau nebegalėji užimti jo vietą, nes UEFA licencijos gavimo terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau po apeliacijos buvo leista dalyvauti penktąją vietą užėmusiam [[FC Košice]] klubui.}} [[FC Košice]] *{{flagicon|POL}} [[Raków Częstochowa]] *{{flagicon|NOR}} [[Rosenborg BK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] *{{flagicon|GRE}} [[Aris Thessaloniki F.C.]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AUT}} [[FK Austria Wien]] *{{flagicon|LIE}} [[FC Vaduz]] *{{flagicon|SCO}} [[Dundee United F.C.]] *{{flagicon|DEN}} [[Brøndby IF]] *{{flagicon|DEN}} [[Silkeborg IF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] *{{flagicon|HUN}} [[Puskás Akadémia FC]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|ISR}} [[Beitar Jerusalem F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRO}} [[Havnar Bóltfelag|HB]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Sarajevo]] *{{flagicon|CYP}} [[Aris Limassol FC]] *{{flagicon|SWE}} [[Hammarby IF]] *{{flagicon|MLT}} [[Hibernians F.C.]] *{{flagicon|SWE}} [[AIK Fotboll]] *{{flagicon|CRO}} [[NK Varaždin (2012)|NK Varaždin]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Radnički 1923]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Novi Pazar]] *{{flagicon|SVK}} [[MŠK Žilina]] *{{flagicon|UKR}} [[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] *{{flagicon|UKR}} [[FC Oleksandriya]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|ROU}} [[FC Universitatea Cluj]] *{{flagicon|AZE}} [[Zira FK]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Cherno More Varna|PFK Černo More]] *{{flagicon|BUL}} [[FC Arda Kardzhali|PFK Arda 1924 Kardžali]] *{{flagicon|AZE}} [[Araz-Naxçıvan PFK]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Zimbru Chișinău]] *{{flagicon|IRL}} [[Drogheda United F.C.]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélag Akureyrar|KA]] *{{flagicon|NIR}} [[Dungannon Swifts F.C.]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Banga Gargždai|FK Banga]] *{{flagicon|LUX}} [[FC UNA Strassen]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Spaeri]] }} |} {{notelist}} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|'''[[Víkingur Gøta]]|FAR|''be kovos''|–|||}} {{TwoLegResult|'''[[AC Virtus]]|SMR|''be kovos''|–|||}} {{TwoLegResult|'''[[FCI Levadia Tallinn]]|EST|3:2|[[FC Iberia 1999]]|GEO|1:0|1:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:2}} {{TwoLegResult|[[FK Žalgiris]]|LTU|0:2|'''[[Linfield F.C.]]|NIR|0:0|0:2}} {{TwoLegResult|[[The New Saints F.C.]]|WAL|0:2|'''[[FC Differdange 03]]|LUX|0:1|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[NK Olimpija Ljubljana]]|SVN|5:3|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|4:2|1:1}} {{TwoLegResult|[[FK Budućnost Podgorica]]|MNE|1:2|'''[[FC Milsami Orhei]]|MDA|0:0|1:2}} {{TwoLegResult|[[FC Dinamo Minsk]]|BLR|0:3|'''[[KF Egnatia]]|ALB|0:2|0:1}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|'''[[Dundee United F.C.]]|SCO|2:0|[[FC UNA Strassen]]|LUX|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[Larne F.C.]]|NIR| {{pengoal}} 1:1 {{penmiss}} |[[FC Prishtina]]|KOS|0:0|1:1,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}5:4}} {{TwoLegResult|[[FC Košice]]|SVK|3:4|'''[[FK Nioman Hrodna]]|BLR|2:3|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[FC Vaduz]]|LIE|3:1|[[Dungannon Swifts F.C.]]|NIR|0:1|1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:0}} {{TwoLegResult|'''[[Silkeborg IF]]|DEN|4:3|[[Knattspyrnufélag Akureyrar|KA]]|ISL|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[Rosenborg BK]]|NOR|7:0|[[FK Banga]]|LTU|5:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|2:3|'''[[FC Dinamo City]]|ALB|1:2|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[FK Austria Wien]]|AUT|7:0|[[FC Spaeri]]|GEO|2:0|5:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ballkani]]|KOS|5:3|[[Floriana F.C.]]|MLT|4:2|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[Viking FK]]|NOR|12:3|[[FC Koper]]|SVN|7:0|5:3}} {{TwoLegResult|'''[[AEK Athens F.C.]]|GRE|1:0|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|1:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[FC Pyunik]]|ARM|3:4|'''[[Győri ETO FC]]|HUN|2:1|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[Riga FC]]|LVA|5:4|[[FC Dila Gori]]|GEO|2:1|3:3}} {{TwoLegResult|'''[[Raków Częstochowa]]|POL|6:1|[[MŠK Žilina]]|SVK|3:0|3:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|1:6|'''[[Sabah FK]]|AZE|0:2|1:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|2:1|[[FC Universitatea Cluj]]|ROU|0:0|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[NK Varaždin (2012)|NK Varaždin]]|CRO|2:3|'''[[C.D. Santa Clara]]|POR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|3:2|[[Valur Reykjavík]]|ISL|1:1|2:1}} {{TwoLegResult|'''[[Paksi FC]]|HUN|2:1|[[NK Maribor]]|SVN|1:0|1:1}} {{TwoLegResult|[[KF Vllaznia Shkodër]]|ALB|4:5|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:1|2:3,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:4}} {{TwoLegResult|'''[[Hammarby IF]]|SWE|2:1|[[R. Charleroi SC|Royal Charleroi S.C.]]|BEL|0:0|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[FK Radnički 1923]]|SRB|0:1|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|[[FK Novi Pazar]]|SRB|2:5|'''[[Jagiellonia Białystok]]|POL|1:2|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[FK Polissja (2016)|FK Polissja]]|UKR|5:3|[[FC Santa Coloma]]|AND|1:2|4:1}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|2:6|'''[[FC Lausanne-Sport]]|SUI|2:1|0:5}} {{TwoLegResult|[[Havnar Bóltfelag|HB]]|FRO|1:2|'''[[Brøndby IF]]|DEN|1:1|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Oleksandriya]]|UKR|0:6|'''[[FK Partizan]]|SRB|0:2|0:4}} {{TwoLegResult|[[Hibernians F.C.]]|MLT|2:6|'''[[FC Spartak Trnava]]|SVK|1:2|1:5}} {{TwoLegResult|'''[[St Patrick's Athletic F.C.]]|IRL|3:2|[[Nõmme Kalju FC]]|EST|1:0|1:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:2}} {{TwoLegResult|[[Paide Linnameeskond]]|EST|0:8|'''[[AIK Fotboll]]|SWE|0:2|0:6}} {{TwoLegResult|[[FK Sarajevo]]|BIH|2:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Aris Limassol FC]]|CYP|5:2|[[Puskás Akadémia FC]]|HUN|3:2|2:0}} {{TwoLegResult|[[St Joseph's F.C.]]|GIB|0:4|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|0:4|0:0}} {{TwoLegResult|[[FC Ilves]]|FIN|4:8|'''[[AZ Alkmaar]]|NED|4:3|0:5}} {{TwoLegResult|[[Zira FK]]|AZE|2:3|'''[[HNK Hajduk Split]]|CRO|1:1|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFK Arda]]|BUL| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}} |[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]]|FIN|0:0|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3}} {{TwoLegResult|[[FC Aktobe]]|KAZ|2:5|'''[[AC Sparta Praha]]|CZE|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Astana]]|KAZ|3:1|[[FC Zimbru Chișinău]]|MDA|1:1|2:0}} {{TwoLegResult|[[FK Dečić]]|MNE|2:6|'''[[SK Rapid Wien]]|AUT|0:2|2:4}} {{TwoLegResult|[[FK Tarpeda-BelAZ]]|BLR|1:4|'''[[Maccabi Haifa F.C.]]|ISR|1:1|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[Araz-Naxçıvan PFK]]|AZE|4:3|[[Aris Thessaloniki F.C.]]|GRE|2:1|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[AC Omonia]]|CYP|5:0|[[FC Torpedo Kutaisi]]|GEO|1:0|4:0}} {{TwoLegResult|[[PFK Černo More Varna]]|BUL|0:5|'''[[İstanbul Başakşehir F.K.]]|TUR|0:1|0:4}} {{TwoLegResult|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|3:7|'''[[Beitar Jerusalem F.C.]]|ISR|1:2|2:5}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 21 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio mėn. 7, atsakomosios 14 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovas Europos lygose. Į 3Q patenka 50 2Q nugalėtojai, 2 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 2Q, ir 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 2Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos dalyvauja „čempionų keliu“; komandos iškart patekusios į Konferencijų lygą, bei iškritusios iš Europos lygos, dalyvauja „pagrindiniu keliu“. „Čempionų keliu“ dalyvaujančios komandos žaidžia tarpusavyje; „pagrindiniu keliu“ dalyvaujančios komandos taip pat žaidžia tarpusavyje. ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[NK Olimpija Ljubljana]] |SVN|4:2| [[KF Egnatia]] |ALB|0:0|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:2}} {{TwoLegResult| [[FC Milsami Orhei]] |MDA|3:5| '''[[AC Virtus]] |SMR|3:2|0:3}} {{TwoLegResult| '''[[FC Differdange 03]] |LUX|5:4| [[FCI Levadia Tallinn]] |EST|2:3|1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:1}} {{TwoLegResult| [[Víkingur Gøta]] |FRO|2:3| '''[[Linfield F.C.]] |NIR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[SK Rapid Wien]] |AUT| {{pengoal}} 4:4 {{penmiss}} | [[Dundee United F.C.]] |SCO|2:2|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}5:4}} {{TwoLegResult| '''[[AC Sparta Praha]] |CZE|6:2| [[FC Ararat-Armenia]] |ARM|4:1|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[AZ Alkmaar]] |NED|4:0| [[FC Vaduz]] |LIE|3:0|1:0}} {{TwoLegResult| [[FC Lugano]] |SUI|4:7| '''[[NK Celje]] |SVN|0:5|4:2}} {{TwoLegResult| [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] |FAR| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} | '''[[FK Nioman Hrodna]] |BLR|2:0|0:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:5}} {{TwoLegResult| '''[[Riga FC]] |LVA|4:3| [[Beitar Jerusalem F.C.]] |ISR|3:0|1:3}} {{TwoLegResult| [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] |ISL|3:4| '''[[Brøndby IF]] |DEN|3:0|0:4}} {{TwoLegResult| [[HNK Hajduk Split]] |CRO|3:4| '''[[FC Dinamo City]] |ALB|2:1|0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:3}} {{TwoLegResult| '''[[R.S.C. Anderlecht]] |BEL|4:1| [[FC Sheriff Tiraspol]] |MDA|3:0|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Lausanne-Sport]] |SUI|5:1| [[FC Astana]] |KAZ|3:1|2:0}} {{TwoLegResult| [[Larne F.C.]] |NIR|0:3| '''[[C.D. Santa Clara]] |POR|0:3|0:0}} {{TwoLegResult| [[Aris Limassol FC]] |CYP|3:5| '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|2:2|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:3}} {{TwoLegResult| [[Viking FK]] |NOR|2:4| '''[[İstanbul Başakşehir F.K.]] |TUR|1:3|1:1}} {{TwoLegResult| [[Araz-Naxçıvan PFK]] |AZE|0:9| '''[[AC Omonia]] |CYP|0:4|0:5}} {{TwoLegResult| [[FC Ballkani]] |KOS|1:4| '''[[Shamrock Rovers F.C.]] |IRL|1:0|0:4}} {{TwoLegResult| '''[[Raków Częstochowa]] |POL|2:1| [[Maccabi Haifa F.C.]] |ISR|0:1|2:0}} {{TwoLegResult| [[AIK Fotboll]] |SWE|2:3| '''[[Győri ETO FC]] |HUN|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| '''[[CS Universitatea Craiova]] |ROM|6:4| [[FC Spartak Trnava]] |SVK|3:0|1:4,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:4}} {{TwoLegResult| '''[[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] |UKR|4:2| [[Paksi FC]] |HUN|3:0|1:2}} {{TwoLegResult| '''[[PFC Levski Sofia]] |BUL|3:0| [[Sabah FK]] |AZE|1:0|2:0}} {{TwoLegResult| [[Silkeborg IF]] |DEN|2:3| '''[[Jagiellonia Białystok]] |POL|0:1|2:2}} {{TwoLegResult| [[FK Partizan]] |SRB|3:4| '''[[Hibernian F.C.]] |SCO|0:2|3:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult| '''[[FC Baník Ostrava]] |CZE|5:4| [[FK Austria Wien]] |AUT|4:3|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[Rosenborg BK]] |NOR|1:0| [[Hammarby IF]] |SWE|0:0|1:0}} {{TwoLegResult| [[St Patrick's Athletic F.C.]] |IRL|3:7| '''[[Beşiktaş J.K.]] |TUR|1:4|2:3}} {{TwoLegResult| [[FK Kauno Žalgiris]] |LTU|0:3| '''[[PFK Arda]] |BUL|0:1|0:2}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio 21, atsakomosios 28 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – baigia kovą UEFA lygose. Į PO patenka 30 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 13 komandų iškritusių iš Europos lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] *{{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]]{{efn|Pagal taisykles, Anglijos FA taurės nugalėtojai [[Crystal Palace F.C.]] pateko į UEFA Europos lygą. Tačiau iki kovo 1 d. [[Crystal Palace F.C.]] ir [[Olympique Lyonnais]] klubai priklausė tai pačiai savininkų grupei, todėl pagal UEFA taisykles negalėjo varžytis tose pačiose varžybose. Todėl [[Crystal Palace F.C.]] buvo perkelti į UEFA Konferencijų lygą, o jų vieta UEFA Europos lygoje atiteko [[Nottingham Forest F.C.]] }} *{{flagicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] *{{flagicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] *{{flagicon|FRA}} [[RC Strasbourg]] }} |} {{notelist}} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] |MLT|3:2| [[FK RFS]] |LVA|1:0|2:2}} {{TwoLegResult| '''[[Shelbourne F.C.]] |IRL|5:1| [[Linfield F.C.]] |NIR|3:1|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Breiðablik UBK]] |ISL|5:2| [[AC Virtus]] |SMR|2:1|3:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Drita]] |KOS|3:1| [[FC Differdange 03]] |LUX|2:1|1:0}} {{TwoLegResult| [[NK Olimpija Ljubljana]] |SVN|3:7| '''[[FC Noah]] |ARM|1:4|2:3}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[RC Strasbourg]] |FRA|3:2| [[Brøndby IF]] |DEN|0:0|3:2}} {{TwoLegResult| '''[[Jagiellonia Białystok]] |POL|4:1| [[FC Dinamo City]] |ALB|3:0|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|3:2| [[Servette FC]] |SUI|1:1|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult| [[R.S.C. Anderlecht]] |BEL|1:3| '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|1:1|0:2}} {{TwoLegResult| [[İstanbul Başakşehir F.K.]] |TUR|2:5| '''[[CS Universitatea Craiova]] |ROM|1:2|1:3}} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG|1:0| [[Fredrikstad FK]] |NOR|1:0|0:0}} {{TwoLegResult| '''[[NK Celje]] |SVN|3:0| [[FC Baník Ostrava]] |CZE|1:0|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Raków Częstochowa]] |POL|3:1| [[PFK Arda]] |BUL|1:0|2:1}} {{TwoLegResult| [[Hibernian F.C.]] |SCO|4:5| '''[[KP Legia Warszawa]] |POL|1:2|3:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3}} {{TwoLegResult| [[PFC Levski Sofia]] |BUL|1:6| '''[[AZ Alkmaar]] |NED|0:2|1:4}} {{TwoLegResult| [[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] |UKR|2:6| '''[[ACF Fiorentina]] |ITA|0:3|2:3}} {{TwoLegResult| [[Győri ETO FC]] |HUN|2:3| '''[[SK Rapid Wien]] |AUT|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| [[FK Nioman Hrodna]] |BLR|0:5| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP|0:1|0:4}} {{TwoLegResult| '''[[FC Lausanne-Sport]] |SUI|2:1| [[Beşiktaş J.K.]] |TUR|1:1|1:0}} {{TwoLegResult| [[C.D. Santa Clara]] |POR|1:2| '''[[Shamrock Rovers F.C.]] |IRL|1:2|0:0}} {{TwoLegResult| [[Rosenborg BK]] |NOR|3:5| '''[[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER|2:1|1:4}} {{TwoLegResult| '''[[AC Sparta Praha]] |CZE|2:1| [[Riga FC]] |LVA|2:0|0:1}} {{TwoLegResult| '''[[BK Häcken]] |SWE|7:3| [[CFR Cluj]] |ROM|7:2|0:1}} {{TwoLegResult| [[Wolfsberger AC]] |AUT| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} | '''[[AC Omonia]] |CYP|2:1|0:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:5}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 6 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 6 krepšelius, jos sužaidžia po vienerias rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių (tokių kaip Ispanija su Gibraltaru bei Kosovas su Bosnija ir Hercogovina). Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą patenka 24 komandos, praėjusios Konferencijų lygos atranką, ir 12 komandų, iškritusių iš Europos lygos {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} atrankos etapo. Komandos yra suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] || 62.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] || 54.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 52.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 33.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] || 32.250 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[KP Legia Warszawa]] || 31.000 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] || 29.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] || 23.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] || 23.039 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|POL}} [[Lech Poznań]] || 19.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] || 18.890 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] || 17.875 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|CYP}} [[AC Omonia]] || 17.375 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05]] || 17.266 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|FRA}} [[RC Strasbourg Alsace]] || 14.618 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[Jagiellonia Białystok]] || 14.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SVN}} [[NK Celje]] || 14.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CRO}} [[HNK Rijeka]] || 12.000 |} {{col-end}} {{col-begin}} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|BIH}} [[HŠK Zrinjski Mostar]] || 10.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] || 10.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|FIN}} [[KuPS Kuopio]] || 10.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 9.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] || 9.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|KOS}} [[FC Drita]] || 9.000 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 5 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ISL}} [[Breiðablik UBK]] || 9.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] || 8.820 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|TUR}} [[Samsunspor]] || 8.780 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[Raków Częstochowa]] || 8.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC]] || 7.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|MKD}} [[KF Shkëndija]] || 7.500 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 6 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SWE}} [[BK Häcken]] || 7.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] || 6.725 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ROM}} [[CS Universitatea Craiova]] || 6.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|MLT}} [[Hamrun Spartans F.C.]] || 6.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ARM}} [[FC Noah]] || 5.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|IRL}} [[Shelbourne F.C.]] || 2.993 |} {{col-end}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Konferencijų lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Europos lygos}} === Rungtynės === Komandos sužais po vienerias rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš šešių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 29 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 31 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR|0:2|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI|3:0|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM|1:0|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH|5:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL|1:0|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL|4:1|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN|1:1|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP|0:1|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP|2:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO|2:3|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE|4:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA|2:0|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP|4:0|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL|0:1|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN|3:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL|2:0|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL|0:0|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK|1:2|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|6:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE|2:2|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL|0:0|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR|1:2|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS|1:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO|1:0|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD|1:0|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA|1:1|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT|0:3|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER|1:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED|1:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG|0:1|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT|0:1|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB|2:1|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR|3:0|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL|0:2|[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE|1:1|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU|1:1|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER|2:1|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE|0:0|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|1:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP|0:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR|2:0|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM|1:2|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN|3:1|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN|2:1|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR|3:0|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE|1:2|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG|3:1|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI|1:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR|6:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD|1:1|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB|1:1|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP|3:2|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL|0:1|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT|0:1|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED| 2:0 |[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT| 3:1 |[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH| 2:1|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL| 2:0 |[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP| 2:0 |[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL| 4:1 |[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE| 2:1 |[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU| 1:0|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK| 2:1|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO| 1:1|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA| 0:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL| 2:2|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS| 1:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO| 0:0|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL| 1:0|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL| 0:1|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA| 2:1|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL| 1:2|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA| 2:1|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE| 1:1|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL| 3:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS| 0:3|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM| 2:1|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL| 1:2|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD| 2:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR| 1:2|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU| 1:2|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO| 0:1|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT| 0:2|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO| 3:0|[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL| 1:1|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN| 0:0|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB| 2:1|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL| 1:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL| 0:3|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT| 0:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER| 2:0|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE| 3:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE| 3:2|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP| 1:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED| 0:0|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG| 2:2|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR| 0:0|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR| 2:0|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI| 1:0|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH| 1:1|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL| 4:1|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN| 0:0|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP| 0:1|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA| 3:1|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP| 3:0|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL| 3:1|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE| 1:2|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK| 1:0|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos patenka tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žaidžia pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai patenka į aštuntfinalio etapą. <onlyinclude>{{#invoke:Sports table|main|style=WDL |section=Table |show_limit=5 |source=UEFA<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/standings/ |title=League phase table |publisher=[[UEFA]] |access-date=30 August 2025}}</ref> <!--Update team positions below (check tiebreakers)--> |team_order= STR, RAK, AEK, SPP, RAY, SHK, MNZ, LAR, LAU, CRY, LCH, SAM, CLJ, AZ, FIO, RJK, JAG, OMO, NOA, DRI, KUP, SKN, ZRI, SIG, UCR, LRI, DKV, LEG, SLO, BRD, SHR, HAC, HAM, SHL, ABE, RWI <!--Update team results below (including date)--> |update=2025 m. gruodžio 18 d. |win_ABE=0 |draw_ABE=2 |loss_ABE=4 |gf_ABE=3 |ga_ABE=14|status_ABE=<!--Aberdeen--> |win_AEK=4 |draw_AEK=1 |loss_AEK=1 |gf_AEK=14|ga_AEK=7 |status_AEK=<!--AEK Athens--> |win_LAR=3 |draw_LAR=3 |loss_LAR=0 |gf_LAR=7 |ga_LAR=1 |status_LAR=<!--AEK Larnaca--> |win_AZ =3 |draw_AZ =1 |loss_AZ =2 |gf_AZ =7 |ga_AZ =7 |status_AZ = <!--AZ--> |win_HAC=0 |draw_HAC=3 |loss_HAC=3 |gf_HAC=5 |ga_HAC=8 |status_HAC=<!--BK Häcken--> |win_BRD=1 |draw_BRD=2 |loss_BRD=3 |gf_BRD=6 |ga_BRD=11 |status_BRD=<!--Breiðablik--> |win_CLJ=3 |draw_CLJ=1 |loss_CLJ=2 |gf_CLJ=8 |ga_CLJ=7 |status_CLJ= <!--Celje--> |win_CRY=3 |draw_CRY=1 |loss_CRY=2 |gf_CRY=11|ga_CRY=6 |status_CRY= <!--Crystal Palace--> |win_DRI=2 |draw_DRI=2 |loss_DRI=2 |gf_DRI=4 |ga_DRI=8 |status_DRI= <!--Drita--> |win_DKV=2 |draw_DKV=0 |loss_DKV=4 |gf_DKV=9 |ga_DKV=9 |status_DKV=<!--Dynamo Kyiv--> |win_FIO=3 |draw_FIO=0 |loss_FIO=3 |gf_FIO=8 |ga_FIO=5 |status_FIO= <!--Fiorentina--> |win_HAM=1 |draw_HAM=0 |loss_HAM=5 |gf_HAM=4 |ga_HAM=11 |status_HAM=<!--Hamrun Spartans--> |win_JAG=2 |draw_JAG=3 |loss_JAG=1 |gf_JAG=5 |ga_JAG=4 |status_JAG= <!--Jagiellonia Białystok--> |win_KUP=1 |draw_KUP=4 |loss_KUP=1 |gf_KUP=6 |ga_KUP=5 |status_KUP=<!--KuPS--> |win_LAU=3 |draw_LAU=2 |loss_LAU=1 |gf_LAU=6 |ga_LAU=3 |status_LAU= <!--Lausanne-Sport--> |win_LCH=3 |draw_LCH=1 |loss_LCH=2 |gf_LCH=12|ga_LCH=8 |status_LCH= <!--Lech Poznań--> |win_LEG=2 |draw_LEG=0 |loss_LEG=4 |gf_LEG=8 |ga_LEG=8 |status_LEG=<!--Legia Warsaw--> |win_LRI=2 |draw_LRI=1 |loss_LRI=3 |gf_LRI=7 |ga_LRI=15|status_LRI=<!--Lincoln Red Imps--> |win_MNZ=4 |draw_MNZ=1 |loss_MNZ=1 |gf_MNZ=7 |ga_MNZ=3 |status_MNZ=<!--Mainz 05--> |win_NOA=2 |draw_NOA=2 |loss_NOA=2 |gf_NOA=6 |ga_NOA=7 |status_NOA= <!--Noah--> |win_OMO=2 |draw_OMO=2 |loss_OMO=2 |gf_OMO=5 |ga_OMO=4 |status_OMO= <!--Omonia--> |win_RAK=4 |draw_RAK=2 |loss_RAK=0 |gf_RAK=9 |ga_RAK=2 |status_RAK=<!--Raków Częstochowa--> |win_RWI=0 |draw_RWI=1 |loss_RWI=5 |gf_RWI=3 |ga_RWI=14|status_RWI=<!--Rapid Wien--> |win_RAY=4 |draw_RAY=1 |loss_RAY=1 |gf_RAY=13|ga_RAY=7 |status_RAY=<!--Rayo Vallecano--> |win_RJK=2 |draw_RJK=3 |loss_RJK=1 |gf_RJK=5 |ga_RJK=2 |status_RJK= <!--Rijeka--> |win_SAM=3 |draw_SAM=1 |loss_SAM=2 |gf_SAM=10|ga_SAM=6 |status_SAM=<!--Samsunspor--> |win_SHK=4 |draw_SHK=1 |loss_SHK=1 |gf_SHK=10|ga_SHK=5 |status_SHK=<!--Shakhtar Donetsk--> |win_SHR=1 |draw_SHR=1 |loss_SHR=4 |gf_SHR=7 |ga_SHR=13|status_SHR=<!--Shamrock Rovers--> |win_SHL=0 |draw_SHL=2 |loss_SHL=4 |gf_SHL=0 |ga_SHL=7 |status_SHL=<!--Shelbourne--> |win_SKN=2 |draw_SKN=1 |loss_SKN=3 |gf_SKN=4 |ga_SKN=5 |status_SKN= <!--Shkëndija--> |win_SIG=2 |draw_SIG=1 |loss_SIG=3 |gf_SIG=7 |ga_SIG=9 |status_SIG= <!--Sigma Olomouc--> |win_SLO=2 |draw_SLO=0 |loss_SLO=4 |gf_SLO=5 |ga_SLO=9 |status_SLO=<!--Slovan Bratislava--> |win_SPP=4 |draw_SPP=1 |loss_SPP=1 |gf_SPP=10 |ga_SPP=3 |status_SPP=<!--Sparta Prague--> |win_STR=5 |draw_STR=1 |loss_STR=0 |gf_STR=11 |ga_STR=5 |status_STR=<!--Strasbourg--> |win_UCR=2 |draw_UCR=1 |loss_UCR=3 |gf_UCR=6 |ga_UCR=8 |status_UCR=<!--Universitatea Craiova--> |win_ZRI=2 |draw_ZRI=1 |loss_ZRI=3 |gf_ZRI=8 |ga_ZRI=10 |status_ZRI=<!--Zrinjski Mostar--> <!--Team definitions--> |name_ABE={{fbaicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] |name_AEK={{fbaicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] |name_LAR={{fbaicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC]] |name_AZ ={{fbaicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] |name_HAC={{fbaicon|SWE}} [[BK Häcken]] |name_BRD={{fbaicon|ISL}} [[Breiðablik UBK]] |name_CLJ={{fbaicon|SVN}} [[NK Celje]] |name_CRY={{fbaicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] |name_DRI={{fbaicon|KOS}} [[FC Drita]] |name_DKV={{fbaicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] |name_FIO={{fbaicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] |name_HAM={{fbaicon|MLT}} [[Hamrun Spartans F.C.]] |name_JAG={{fbaicon|POL}} [[SSA Jagiellonia Białystok]] |name_KUP={{fbaicon|FIN}} [[KuPS Kuopio]] |name_LAU={{fbaicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] |name_LCH={{fbaicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] |name_LEG={{fbaicon|POL}} [[KP Legia Warszawa]] |name_LRI={{fbaicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] |name_MNZ={{fbaicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |name_NOA={{fbaicon|ARM}} [[FC Noah]] |name_OMO={{fbaicon|CYP}} [[AC Omonia]] |name_RAK={{fbaicon|POL}} [[KS Raków Częstochowa]] |name_RWI={{fbaicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] |name_RAY={{fbaicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] |name_RJK={{fbaicon|CRO}} [[HNK Rijeka]] |name_SAM={{fbaicon|TUR}} [[Samsunspor]] |name_SHK={{fbaicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] |name_SHR={{fbaicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.|Shamrock Rovers]] |name_SHL={{fbaicon|IRL}} [[Shelbourne F.C.]] |name_SKN={{fbaicon|MKD}} [[KF Shkëndija]] |name_SIG={{fbaicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] |name_SLO={{fbaicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] |name_SPP={{fbaicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] |name_STR={{fbaicon|FRA}} [[RC Strasbourg Alsace]] |name_UCR={{fbaicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] |name_ZRI={{fbaicon|BIH}} [[HŠK Zrinjski Mostar]] <!--Qualification column definitions--> |res_col_header=Q |result1=R16 |result2=R16 |result3=R16 |result4=R16 |result5=R16 |result6=R16 |result7=R16 |result8=R16 |result9=POS |result10=POS |result11=POS |result12=POS |result13=POS |result14=POS |result15=POS |result16=POS |result17=POU |result18=POU |result19=POU |result20=POU |result21=POU |result22=POU |result23=POU |result24=POU |col_R16=green1 |text_R16=Pateks į aštuntfinalį |col_POS=blue1 |text_POS=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Atrinktųjų krepšelis) |col_POU=blue2 |text_POU=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Neatrinktųjų krepšelis)}} </onlyinclude> Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Atkrintamasis etapas == === Pirminiai aštuntfinaliai === Pirminiuose aštuntfinaliuose (''Knockout round play-offs'') žaidžia 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos. Nugalėtojai patenka į aštuntfinalius. Burtai buvo ištraukti 2026 m. sausio 16 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a1-1fb215c8e692-f9522f3cf242-1000--conference-league-knockout-phase-play-off-draw-crystal-pal/</ref> rungtynės vyko 2026 m. vasario mėn. 19-26 d. Burtai nulemia, kuri iš 9-10 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 23-24 vietas užėmusia komanda. Taip pat 11-12 su 21-22, 13-14 su 19-20, 15-16 su 17-18. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[KuPS Kuopio]] |FIN| 0:3 | '''[[KKS Lech Poznań]] |POL| 0:2 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[FC Noah]] |ARM| 1:4 | '''[[AZ Alkmaar]] |NED| 1:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH| 1:3 | '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 1:1 | 0:2 }} {{TwoLegResult| [[SSA Jagiellonia Białystok]] |POL| 4:5 | '''[[ACF Fiorentina]] |ITA| 0:3 | 3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:2 }} {{TwoLegResult| [[KF Shkëndija]] |MKD| 0:5 | '''[[Samsunspor]] |TUR| 0:1 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[FC Drita]] |KOS| 4:6 | '''[[NK Celje]] |SVN| 2:3 | 2:3 }} {{TwoLegResult| '''[[SK Sigma Olomouc]] |CZE| 3:2 | [[FC Lausanne-Sport]] |SUI| 1:1 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[AC Omonia]] |CYP| 1:4 | '''[[HNK Rijeka]] |CRO| 0:1 | 1:3 }} |} === Aštuntfinaliai === Į aštuntfinalį patenka 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, bei pirminių aštuntfinalių nugalėtojai. Burtai buvo ištraukti 2026 m. vasario 27 d.<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/draws/2026/2002122/</ref> Rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. 12-19 d. Pirmosios komandos – pirminių aštuntfinalių porų nugalėtojai. Antrosios – 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, išrinktos burtų būdu. Burtai nulemia, kuri iš 1-2 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 15-16/17-18 vietas užėmusia komanda. Taip pat 3-4 su 13-14/19-20, 5-6 su 11-12/21-22, 7-8 su 9-10/23/24. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[KKS Lech Poznań]] |POL| 3:4 | '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|1:3 | 2:1 }} {{TwoLegResult| '''[[AZ Alkmaar]] |NED| 6:1 | [[AC Sparta Praha]] |CZE|2:1 | 4:0 }} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 2:1 | [[AEK Larnaca FC]] |CYP|0:0 | 1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1 }} {{TwoLegResult| '''[[ACF Fiorentina]] |ITA| 4:2 | [[KS Raków Częstochowa]] |POL|2:1 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[Samsunspor]] |TUR| 2:3 | '''[[Rayo Vallecano]] |ESP|1:3 | 1:0 }} {{TwoLegResult| [[NK Celje]] |SVN| 2:4 | '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|0:4 | 2:0 }} {{TwoLegResult| [[SK Sigma Olomouc]] |CZE| 0:2 | '''[[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER|0:0 | 0:2 }} {{TwoLegResult| [[HNK Rijeka]] |CRO| 2:3 | '''[[RC Strasbourg Alsace]] |FRA|1:2 | 1:1 }} |} === Katvirtfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio mėn. 9 ir 16 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR| 5:2 | [[AZ Alkmaar]] |NED| 3:0 | 2:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 4:2 |[[ACF Fiorentina]] |ITA| 3:0 | 1:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP| 4:3 | [[AEK Athens F.C.]] |GRE| 3:0 | 1:3 }} {{TwoLegResult| [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER| 2:4 | '''[[RC Strasbourg Alsace]] |FRA| 2:0 | 0:4 }} |} === Pusfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR| 2:5 |'''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 1:3 | 1:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP| 2:0 | [[RC Strasbourg Alsace]] |FRA| 1:0 | 1:0 }} |} === Finalas === <div style="background-color: #87ceeb;"> ---- {{Football box |date = {{Start date|2026|5|27|df=y}} |time = 21:00 EET |team1 = [[Crystal Palace F.C.]] {{flagicon|ENG}} |score = 1:0 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] |goals1 = |goals2 = |stadium = {{flagicon|GER}} [[Red Bull Arena (Leipcigas)|Red Bull Arena]], [[Leipcigas]] |attendance = |referee = |report = }} ---- </div> == Susiję puslapiai == * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ Oficiali UEFA svetainė] {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] o6y371vim9ohslv4s6srg3xuq11vyct 7846152 7846069 2026-05-28T08:27:10Z Wolfmartyn 122516 /* Finalas */ 7846152 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Red Bull arena, Leipzig von oben Zentralstadion.jpg|300px]] |caption = Finalas vyks [[Leipcigas|Leipcige]], [[Red Bull Arena (Leipcigas)|Red Bull Arenoje]] |num_teams = 32 (grupių etape)<br /> 164 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA konferencijų lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga''' – ketvirtasis [[UEFA Europa Conference League|UEFA konferencijų lygos]] sezonas. Turnyras prasidės {{data|2025|7|10}} ir baigsis finalo rungtynėmis {{data|2026|5|27}} Tai antrasis sezonas, kuriame ''grupių etapą'' pakeitė ''lygos etapas''. Komandų skaičius šiame etape buvo padidintas nuo 32 iki 36, komandų susitikimai nulemti [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Be to, buvo panaikintas ''pirminės atrankos etapas'' (Preliminary round), bei atsirado ''pirminiai aštuntfinaliai'' (Knockout round play-offs). Pagrindinis UEFA konferencijų lygos veiksmas yra lygos etapas. Visi 36 dalyviai patenka atrankos principu. == Tvarkaraštis ir dalyviai== Varžybose dalyvauja 54 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Konferencijų lygoje dalyvauja 167 komandos, iš kurių 14 komandų – iškritusios iš ankstesnių Čempionų lygos etapų. Šios komandos atrankos etapuose rungtyniauja tarpusavyje ''čempionų keliu''. Likusios komandos, rungtyniaujančios ''lygos keliu'' – tai 41 dalyviai iškritę iš ankstesnių Europos lygos etapų, bei 112 likusių Europos klubų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu kvalifikavusių į UEFA lygas. Tame tarpe – 20 šalių taurių laimėtojai, bei 92 savo šalies lygose 2-5 vietas užėmę klubai. Lietuvai atstovauja 2-3 vietas [[A lyga|A lygoje]] iškovoję [[FC Hegelmann]] ir [[FK Kauno Žalgiris]], bei [[LFF taurė]]s nugalėtojai [[FK Banga]]. Iškritus iš čempionų lygos, Lietuvos čempionai [[FK Žalgiris]] prisijungs prie Europos konferencijų lygos vėlesniame etape. FC Hegelmann ir FK Kauno Žalgiris prisijungė nuo pirmojo Konferencijų lygos atrankos etapo, FK Banga– nuo antrojo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2025–2026 m. Europos konferencijų lygos komandų paskirstymas ir rungtynių tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! Burtai traukiami !! Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 48 || {{data|2025|6|17}} || {{data|2025|7|}} 10, 17 d. | * 8 šalių taurių nugalėtojai, pagal UEFA koeficientus esančių 48-55 vietose * 20 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 34-55 vietose * 20 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 30-50 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 100 || {{data|2025|6|18}} || {{data|2025|7|}} 24, 31 d. | * 24 pirmojo etapo laimėtojai * 12 šalių taurių nugalėtojų, pagal UEFA koeficientus esančių 35-47 vietose * 18 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 16-33 vietose * 16 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 13-29 vietose * 9 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 7-15 vietose * 1 penktąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 12 (iš 14) komandų iškritusių iš Čempionų lygos 1Q * 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 60 || {{data|2025|7|21}} || {{data|2025|8|}} 7-14 d. | * 50 antrojo etapo laimėtojai * 2 (iš 14, burtų būdu) komandos iškritusios iš Čempionų lygos 1Q * 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 48 || {{data|2025|8|4}} || {{data|2025|8|}} 21-28 d. | * 30 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šeštąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 1 Anglijos lygos taurės laimėtojas * 13 komandų iškritusių iš Europos lygos 3Q |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 || {{data|2025|8|29}} || nowrap| {{data|2025|10|2}} <br/> {{data|2025|10|23}} <br/> {{data|2025|11|6}} <br/> {{data|2025|11|27}} <br/> {{data|2025|12|11}} <br/> {{data|2025|12|18}} | * 24 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojų * 12 komandų iškritusių iš Europos lygos PO |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2026|1|16}} || {{data|2026|2|}} 19, 26 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || rowspan=4 nowrap| {{data|2026|2|27}} || {{data|2026|3|}} 12, 19 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2026|4|}} 9-16 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2024|4|30}} - <br/>{{data|2026|5|7}} | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2026|5|27}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA Europos konferencijos lygos baigia kovą UEFA lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 17 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos mėn. 10, atsakomosios – 17 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovą UEFA lygose. {| class="wikitable" style="font-size:70%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|FIN}} [[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Pyunik]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|EST}} [[Paide Linnameeskond]] *{{flagicon|LUX}} [[F91 Dudelange]] *{{flagicon|ALB}} [[FK Partizani Tirana|FK Partizani]] *{{flagicon|IRL}} [[St Patrick's Athletic F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[SP La Fiorita]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër|KF Vllaznia]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Ordabasy]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SVN}} [[FC Koper]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Dečić]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Urartu]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Tarpeda-BelAZ]] *{{flagicon|GIB}} [[St Joseph's F.C.]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Dila Gori]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[FC Santa Coloma]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] *{{flagicon|LVA}} [[FK Auda]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Nioman Hrodna]] *{{flagicon|GIB}} [[Calpe City Magpies F.C.]] *{{flagicon|AND}} [[Atlètic Club d'Escaldes]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Torpedo Kutaisi]] *{{flagicon|ISL}} [[Valur Reykjavík]] *{{flagicon|SMR}} [[SP Tre Fiori]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Željezničar Sarajevo|FK Željezničar]] *{{flagicon|NIR}} [[Cliftonville F.C.]] *{{flagicon|MLT}} [[Birkirkara F.C.]] *{{flagicon|LUX}} [[Racing FC Union Luxembourg|Racing FC Union]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Sileks]] *{{flagicon|LVA}} [[BFC Daugavpils]] *{{flagicon|KOS}} [[KF Malisheva]] *{{flagicon|FIN}} [[Seinäjoen Jalkapallokerho|SJK]] *{{flagicon|FRO}} [[NSÍ Runavík|NSÍ]] *{{flagicon|LTU}} [[FC Hegelmann]] *{{flagicon|EST}} [[Nõmme Kalju FC]] *{{flagicon|ALB}} [[FC Dinamo City]] *{{flagicon|WAL}} [[Haverfordwest County A.F.C.]] *{{flagicon|WAL}} [[Penybont FC|Penybont F.C.]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Rabotnički]] }} |} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|[[NSÍ Runavík|NSÍ]]|FRO|4:5|'''[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]]|FIN|4:0|0:4,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:5}} {{TwoLegResult|'''[[FC Torpedo Kutaisi]]|GEO|5:4|[[FC Ordabasy]]|KAZ|4:3|1:1}} {{TwoLegResult|[[FK Željezničar Sarajevo]]|BIH|2:4|'''[[FC Koper]]|SVN|1:1|1:3}} {{TwoLegResult|[[Seinäjoen Jalkapallokerho|SJK]]|FIN|1:4|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|1:2|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[Nõmme Kalju FC]]|EST|2:1|[[FK Partizani Tirana]]|ALB|1:1|0:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:5|'''[[FC Pyunik]]|ARM|1:0|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[St Patrick's Athletic F.C.]]|IRL|3:0|[[FC Hegelmann]]|LTU|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[FK Dečić]]|MNE|3:2|[[FK Sileks]]|MKD|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|3:2|[[FK Dynama-Brest]]|BLR|1:2|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Larne F.C.]]|NIR|{{pengoal}} 2:2 {{penmiss}}|[[FK Auda]]|LVA|0:0|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:2}} {{TwoLegResult|'''[[Floriana F.C.]]|MLT|5:3|[[Haverfordwest County A.F.C.]]|WAL|2:1|3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Tarpeda-BelAZ]]|BLR|4:0|[[FK Rabotnički]]|MKD|3:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[Calpe City Magpies F.C.]]|GIB|3:7|'''[[Paide Linnameeskond]]|EST|2:3|1:4}} {{TwoLegResult|[[Birkirkara F.C.]]|MLT|1:3|'''[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|1:0|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|5:2|[[F91 Dudelange]]|LUX|2:0|3:2}} {{TwoLegResult|'''[[Valur Reykjavík]]|ISL|5:1|[[FC Flora]]|EST|3:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[KF Malisheva]]|KOS|0:9|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|0:1|0:8}} {{TwoLegResult|[[Racing FC Union Luxembourg]]|LUX|1:3|'''[[FC Dila Gori]]|GEO|1:2|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[KF Vllaznia Shkodër]]|ALB|4:3|[[BFC Daugavpils]]|LVA|0:1|4:2}} {{TwoLegResult|[[FC Urartu]]|ARM|1:6|'''[[FK Nioman Hrodna]]|BLR|1:2|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[FK Vardar]]|MKD|5:2|[[SP La Fiorita]]|SMR|3:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:1|[[Penybont FC|Penybont F.C.]]|WAL|3:0|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[St Joseph's F.C.]]|GIB|5:4|[[Cliftonville F.C.]]|NIR|2:2|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|3:4|'''[[FC Santa Coloma]]|AND|1:4|2:0}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. birželio 18 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. liepos 24 d., atsakomosios liepos 31 d. Nugalėtojai pateks į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos baigs kovą UEFA lygose. Čempionų keliu dalyvaujančios komandos 3Q žais tarpusavyje; komandos dalyvaujančios Pagrindiniu keliu taip pat žais tarpusavyje. Į 2Q patenka 24 1Q nugalėtojai, 12 komandų iškritusios iš Čempionų lygos 1Q, 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 1Q, prie jų prisijungia 56 komandos, iškart kvalifikavusios į 2Q. {| class="wikitable" style="font-size:70%" |+2Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Prague]] *{{flagicon|TUR}} [[İstanbul Başakşehir F.K.]] *{{flagicon|ISR}} [[Maccabi Haifa F.C.]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|POL}} [[Jagiellonia Białystok]] *{{flagicon|POR}} [[C.D. Santa Clara]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Astana]] *{{flagicon|BEL}} [[R. Charleroi SC|Royal Charleroi S.C.]] *{{flagicon|CRO}} [[HNK Hajduk Split]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Maribor]] *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Ballkani]] *{{flagicon|SVK}} <s>[[FC DAC 1904 Dunajská Streda]]</s>{{efn|UEFA pašalino FC DAC 1904 Dunajská Streda pritaikant klubų nuosavybės taisykles. Kitas klubo savininkui Oszkár Világi priklausantis klubas – [[Győri ETO FC]] taip pat pateko į UEFA turnyrus. Abi komandos savo lygose užėmė ketvirtąją vietą, tačiau Slovakija užima žemesnę vietą UEFA futbolo asociacijų įskaitoje, todėl buvo pašalinta FC DAC 1904 Dunajská Streda. Iš pradžių UEFA nutarė kad kitas Slovakijos klubas jau nebegalėji užimti jo vietą, nes UEFA licencijos gavimo terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau po apeliacijos buvo leista dalyvauti penktąją vietą užėmusiam [[FC Košice]] klubui.}} [[FC Košice]] *{{flagicon|POL}} [[Raków Częstochowa]] *{{flagicon|NOR}} [[Rosenborg BK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] *{{flagicon|GRE}} [[Aris Thessaloniki F.C.]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AUT}} [[FK Austria Wien]] *{{flagicon|LIE}} [[FC Vaduz]] *{{flagicon|SCO}} [[Dundee United F.C.]] *{{flagicon|DEN}} [[Brøndby IF]] *{{flagicon|DEN}} [[Silkeborg IF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] *{{flagicon|HUN}} [[Puskás Akadémia FC]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|ISR}} [[Beitar Jerusalem F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRO}} [[Havnar Bóltfelag|HB]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Sarajevo]] *{{flagicon|CYP}} [[Aris Limassol FC]] *{{flagicon|SWE}} [[Hammarby IF]] *{{flagicon|MLT}} [[Hibernians F.C.]] *{{flagicon|SWE}} [[AIK Fotboll]] *{{flagicon|CRO}} [[NK Varaždin (2012)|NK Varaždin]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Radnički 1923]] *{{flagicon|SRB}} [[FK Novi Pazar]] *{{flagicon|SVK}} [[MŠK Žilina]] *{{flagicon|UKR}} [[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] *{{flagicon|UKR}} [[FC Oleksandriya]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|ROU}} [[FC Universitatea Cluj]] *{{flagicon|AZE}} [[Zira FK]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Cherno More Varna|PFK Černo More]] *{{flagicon|BUL}} [[FC Arda Kardzhali|PFK Arda 1924 Kardžali]] *{{flagicon|AZE}} [[Araz-Naxçıvan PFK]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Zimbru Chișinău]] *{{flagicon|IRL}} [[Drogheda United F.C.]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélag Akureyrar|KA]] *{{flagicon|NIR}} [[Dungannon Swifts F.C.]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Banga Gargždai|FK Banga]] *{{flagicon|LUX}} [[FC UNA Strassen]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Spaeri]] }} |} {{notelist}} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|'''[[Víkingur Gøta]]|FAR|''be kovos''|–|||}} {{TwoLegResult|'''[[AC Virtus]]|SMR|''be kovos''|–|||}} {{TwoLegResult|'''[[FCI Levadia Tallinn]]|EST|3:2|[[FC Iberia 1999]]|GEO|1:0|1:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:2}} {{TwoLegResult|[[FK Žalgiris]]|LTU|0:2|'''[[Linfield F.C.]]|NIR|0:0|0:2}} {{TwoLegResult|[[The New Saints F.C.]]|WAL|0:2|'''[[FC Differdange 03]]|LUX|0:1|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[NK Olimpija Ljubljana]]|SVN|5:3|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|4:2|1:1}} {{TwoLegResult|[[FK Budućnost Podgorica]]|MNE|1:2|'''[[FC Milsami Orhei]]|MDA|0:0|1:2}} {{TwoLegResult|[[FC Dinamo Minsk]]|BLR|0:3|'''[[KF Egnatia]]|ALB|0:2|0:1}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> ||| || | }} {{TwoLegResult|'''[[Dundee United F.C.]]|SCO|2:0|[[FC UNA Strassen]]|LUX|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|'''[[Larne F.C.]]|NIR| {{pengoal}} 1:1 {{penmiss}} |[[FC Prishtina]]|KOS|0:0|1:1,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}5:4}} {{TwoLegResult|[[FC Košice]]|SVK|3:4|'''[[FK Nioman Hrodna]]|BLR|2:3|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[FC Vaduz]]|LIE|3:1|[[Dungannon Swifts F.C.]]|NIR|0:1|1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:0}} {{TwoLegResult|'''[[Silkeborg IF]]|DEN|4:3|[[Knattspyrnufélag Akureyrar|KA]]|ISL|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[Rosenborg BK]]|NOR|7:0|[[FK Banga]]|LTU|5:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Atlètic Club d'Escaldes]]|AND|2:3|'''[[FC Dinamo City]]|ALB|1:2|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[FK Austria Wien]]|AUT|7:0|[[FC Spaeri]]|GEO|2:0|5:0}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ballkani]]|KOS|5:3|[[Floriana F.C.]]|MLT|4:2|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[Viking FK]]|NOR|12:3|[[FC Koper]]|SVN|7:0|5:3}} {{TwoLegResult|'''[[AEK Athens F.C.]]|GRE|1:0|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|1:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[FC Pyunik]]|ARM|3:4|'''[[Győri ETO FC]]|HUN|2:1|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[Riga FC]]|LVA|5:4|[[FC Dila Gori]]|GEO|2:1|3:3}} {{TwoLegResult|'''[[Raków Częstochowa]]|POL|6:1|[[MŠK Žilina]]|SVK|3:0|3:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|1:6|'''[[Sabah FK]]|AZE|0:2|1:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|2:1|[[FC Universitatea Cluj]]|ROU|0:0|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[NK Varaždin (2012)|NK Varaždin]]|CRO|2:3|'''[[C.D. Santa Clara]]|POR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|3:2|[[Valur Reykjavík]]|ISL|1:1|2:1}} {{TwoLegResult|'''[[Paksi FC]]|HUN|2:1|[[NK Maribor]]|SVN|1:0|1:1}} {{TwoLegResult|[[KF Vllaznia Shkodër]]|ALB|4:5|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:1|2:3,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:4}} {{TwoLegResult|'''[[Hammarby IF]]|SWE|2:1|[[R. Charleroi SC|Royal Charleroi S.C.]]|BEL|0:0|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[FK Radnički 1923]]|SRB|0:1|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|[[FK Novi Pazar]]|SRB|2:5|'''[[Jagiellonia Białystok]]|POL|1:2|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[FK Polissja (2016)|FK Polissja]]|UKR|5:3|[[FC Santa Coloma]]|AND|1:2|4:1}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|2:6|'''[[FC Lausanne-Sport]]|SUI|2:1|0:5}} {{TwoLegResult|[[Havnar Bóltfelag|HB]]|FRO|1:2|'''[[Brøndby IF]]|DEN|1:1|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Oleksandriya]]|UKR|0:6|'''[[FK Partizan]]|SRB|0:2|0:4}} {{TwoLegResult|[[Hibernians F.C.]]|MLT|2:6|'''[[FC Spartak Trnava]]|SVK|1:2|1:5}} {{TwoLegResult|'''[[St Patrick's Athletic F.C.]]|IRL|3:2|[[Nõmme Kalju FC]]|EST|1:0|1:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:2}} {{TwoLegResult|[[Paide Linnameeskond]]|EST|0:8|'''[[AIK Fotboll]]|SWE|0:2|0:6}} {{TwoLegResult|[[FK Sarajevo]]|BIH|2:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Aris Limassol FC]]|CYP|5:2|[[Puskás Akadémia FC]]|HUN|3:2|2:0}} {{TwoLegResult|[[St Joseph's F.C.]]|GIB|0:4|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|0:4|0:0}} {{TwoLegResult|[[FC Ilves]]|FIN|4:8|'''[[AZ Alkmaar]]|NED|4:3|0:5}} {{TwoLegResult|[[Zira FK]]|AZE|2:3|'''[[HNK Hajduk Split]]|CRO|1:1|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFK Arda]]|BUL| {{pengoal}} 2:2 {{penmiss}} |[[Helsingin Jalkapalloklubi|HJK]]|FIN|0:0|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:3}} {{TwoLegResult|[[FC Aktobe]]|KAZ|2:5|'''[[AC Sparta Praha]]|CZE|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[FC Astana]]|KAZ|3:1|[[FC Zimbru Chișinău]]|MDA|1:1|2:0}} {{TwoLegResult|[[FK Dečić]]|MNE|2:6|'''[[SK Rapid Wien]]|AUT|0:2|2:4}} {{TwoLegResult|[[FK Tarpeda-BelAZ]]|BLR|1:4|'''[[Maccabi Haifa F.C.]]|ISR|1:1|0:3}} {{TwoLegResult|'''[[Araz-Naxçıvan PFK]]|AZE|4:3|[[Aris Thessaloniki F.C.]]|GRE|2:1|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[AC Omonia]]|CYP|5:0|[[FC Torpedo Kutaisi]]|GEO|1:0|4:0}} {{TwoLegResult|[[PFK Černo More Varna]]|BUL|0:5|'''[[İstanbul Başakşehir F.K.]]|TUR|0:1|0:4}} {{TwoLegResult|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|3:7|'''[[Beitar Jerusalem F.C.]]|ISR|1:2|2:5}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 21 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio mėn. 7, atsakomosios 14 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą, o pralaimėjusios komandos baigia kovas Europos lygose. Į 3Q patenka 50 2Q nugalėtojai, 2 komandos iškritusios iš Čempionų lygos 2Q, ir 8 komandos iškritusios iš Europos lygos 2Q. Iš Čempionų lygos iškritusios komandos dalyvauja „čempionų keliu“; komandos iškart patekusios į Konferencijų lygą, bei iškritusios iš Europos lygos, dalyvauja „pagrindiniu keliu“. „Čempionų keliu“ dalyvaujančios komandos žaidžia tarpusavyje; „pagrindiniu keliu“ dalyvaujančios komandos taip pat žaidžia tarpusavyje. ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[NK Olimpija Ljubljana]] |SVN|4:2| [[KF Egnatia]] |ALB|0:0|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:2}} {{TwoLegResult| [[FC Milsami Orhei]] |MDA|3:5| '''[[AC Virtus]] |SMR|3:2|0:3}} {{TwoLegResult| '''[[FC Differdange 03]] |LUX|5:4| [[FCI Levadia Tallinn]] |EST|2:3|1:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:1}} {{TwoLegResult| [[Víkingur Gøta]] |FRO|2:3| '''[[Linfield F.C.]] |NIR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[SK Rapid Wien]] |AUT| {{pengoal}} 4:4 {{penmiss}} | [[Dundee United F.C.]] |SCO|2:2|2:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}5:4}} {{TwoLegResult| '''[[AC Sparta Praha]] |CZE|6:2| [[FC Ararat-Armenia]] |ARM|4:1|2:1}} {{TwoLegResult| '''[[AZ Alkmaar]] |NED|4:0| [[FC Vaduz]] |LIE|3:0|1:0}} {{TwoLegResult| [[FC Lugano]] |SUI|4:7| '''[[NK Celje]] |SVN|0:5|4:2}} {{TwoLegResult| [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] |FAR| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} | '''[[FK Nioman Hrodna]] |BLR|2:0|0:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:5}} {{TwoLegResult| '''[[Riga FC]] |LVA|4:3| [[Beitar Jerusalem F.C.]] |ISR|3:0|1:3}} {{TwoLegResult| [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] |ISL|3:4| '''[[Brøndby IF]] |DEN|3:0|0:4}} {{TwoLegResult| [[HNK Hajduk Split]] |CRO|3:4| '''[[FC Dinamo City]] |ALB|2:1|0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:3}} {{TwoLegResult| '''[[R.S.C. Anderlecht]] |BEL|4:1| [[FC Sheriff Tiraspol]] |MDA|3:0|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Lausanne-Sport]] |SUI|5:1| [[FC Astana]] |KAZ|3:1|2:0}} {{TwoLegResult| [[Larne F.C.]] |NIR|0:3| '''[[C.D. Santa Clara]] |POR|0:3|0:0}} {{TwoLegResult| [[Aris Limassol FC]] |CYP|3:5| '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|2:2|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:3}} {{TwoLegResult| [[Viking FK]] |NOR|2:4| '''[[İstanbul Başakşehir F.K.]] |TUR|1:3|1:1}} {{TwoLegResult| [[Araz-Naxçıvan PFK]] |AZE|0:9| '''[[AC Omonia]] |CYP|0:4|0:5}} {{TwoLegResult| [[FC Ballkani]] |KOS|1:4| '''[[Shamrock Rovers F.C.]] |IRL|1:0|0:4}} {{TwoLegResult| '''[[Raków Częstochowa]] |POL|2:1| [[Maccabi Haifa F.C.]] |ISR|0:1|2:0}} {{TwoLegResult| [[AIK Fotboll]] |SWE|2:3| '''[[Győri ETO FC]] |HUN|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| '''[[CS Universitatea Craiova]] |ROM|6:4| [[FC Spartak Trnava]] |SVK|3:0|1:4,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:4}} {{TwoLegResult| '''[[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] |UKR|4:2| [[Paksi FC]] |HUN|3:0|1:2}} {{TwoLegResult| '''[[PFC Levski Sofia]] |BUL|3:0| [[Sabah FK]] |AZE|1:0|2:0}} {{TwoLegResult| [[Silkeborg IF]] |DEN|2:3| '''[[Jagiellonia Białystok]] |POL|0:1|2:2}} {{TwoLegResult| [[FK Partizan]] |SRB|3:4| '''[[Hibernian F.C.]] |SCO|0:2|3:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult| '''[[FC Baník Ostrava]] |CZE|5:4| [[FK Austria Wien]] |AUT|4:3|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[Rosenborg BK]] |NOR|1:0| [[Hammarby IF]] |SWE|0:0|1:0}} {{TwoLegResult| [[St Patrick's Athletic F.C.]] |IRL|3:7| '''[[Beşiktaş J.K.]] |TUR|1:4|2:3}} {{TwoLegResult| [[FK Kauno Žalgiris]] |LTU|0:3| '''[[PFK Arda]] |BUL|0:1|0:2}} |} === Atrankos atkrintamasis etapas === Burtai buvo ištraukti 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmosios rungtynės vyko 2025 m. rugpjūčio 21, atsakomosios 28 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – baigia kovą UEFA lygose. Į PO patenka 30 3Q nugalėtojų, prie jų prisijungia 13 komandų iškritusių iš Europos lygos 3Q, bei 5 komandos, iškart kvalifikavusios į PO. {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] *{{flagicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]]{{efn|Pagal taisykles, Anglijos FA taurės nugalėtojai [[Crystal Palace F.C.]] pateko į UEFA Europos lygą. Tačiau iki kovo 1 d. [[Crystal Palace F.C.]] ir [[Olympique Lyonnais]] klubai priklausė tai pačiai savininkų grupei, todėl pagal UEFA taisykles negalėjo varžytis tose pačiose varžybose. Todėl [[Crystal Palace F.C.]] buvo perkelti į UEFA Konferencijų lygą, o jų vieta UEFA Europos lygoje atiteko [[Nottingham Forest F.C.]] }} *{{flagicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] *{{flagicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] *{{flagicon|FRA}} [[RC Strasbourg]] }} |} {{notelist}} ;Rezultatai: {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| <small>'''Čempionų keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] |MLT|3:2| [[FK RFS]] |LVA|1:0|2:2}} {{TwoLegResult| '''[[Shelbourne F.C.]] |IRL|5:1| [[Linfield F.C.]] |NIR|3:1|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Breiðablik UBK]] |ISL|5:2| [[AC Virtus]] |SMR|2:1|3:1}} {{TwoLegResult| '''[[FC Drita]] |KOS|3:1| [[FC Differdange 03]] |LUX|2:1|1:0}} {{TwoLegResult| [[NK Olimpija Ljubljana]] |SVN|3:7| '''[[FC Noah]] |ARM|1:4|2:3}} {{TwoLegResult| <small>'''Pagrindiniu keliu</small> || ||| | }} {{TwoLegResult| '''[[RC Strasbourg]] |FRA|3:2| [[Brøndby IF]] |DEN|0:0|3:2}} {{TwoLegResult| '''[[Jagiellonia Białystok]] |POL|4:1| [[FC Dinamo City]] |ALB|3:0|1:1}} {{TwoLegResult| '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|3:2| [[Servette FC]] |SUI|1:1|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult| [[R.S.C. Anderlecht]] |BEL|1:3| '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|1:1|0:2}} {{TwoLegResult| [[İstanbul Başakşehir F.K.]] |TUR|2:5| '''[[CS Universitatea Craiova]] |ROM|1:2|1:3}} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG|1:0| [[Fredrikstad FK]] |NOR|1:0|0:0}} {{TwoLegResult| '''[[NK Celje]] |SVN|3:0| [[FC Baník Ostrava]] |CZE|1:0|2:0}} {{TwoLegResult| '''[[Raków Częstochowa]] |POL|3:1| [[PFK Arda]] |BUL|1:0|2:1}} {{TwoLegResult| [[Hibernian F.C.]] |SCO|4:5| '''[[KP Legia Warszawa]] |POL|1:2|3:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3}} {{TwoLegResult| [[PFC Levski Sofia]] |BUL|1:6| '''[[AZ Alkmaar]] |NED|0:2|1:4}} {{TwoLegResult| [[FK Polissja (2016)|FK Polissja]] |UKR|2:6| '''[[ACF Fiorentina]] |ITA|0:3|2:3}} {{TwoLegResult| [[Győri ETO FC]] |HUN|2:3| '''[[SK Rapid Wien]] |AUT|2:1|0:2}} {{TwoLegResult| [[FK Nioman Hrodna]] |BLR|0:5| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP|0:1|0:4}} {{TwoLegResult| '''[[FC Lausanne-Sport]] |SUI|2:1| [[Beşiktaş J.K.]] |TUR|1:1|1:0}} {{TwoLegResult| [[C.D. Santa Clara]] |POR|1:2| '''[[Shamrock Rovers F.C.]] |IRL|1:2|0:0}} {{TwoLegResult| [[Rosenborg BK]] |NOR|3:5| '''[[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER|2:1|1:4}} {{TwoLegResult| '''[[AC Sparta Praha]] |CZE|2:1| [[Riga FC]] |LVA|2:0|0:1}} {{TwoLegResult| '''[[BK Häcken]] |SWE|7:3| [[CFR Cluj]] |ROM|7:2|0:1}} {{TwoLegResult| [[Wolfsberger AC]] |AUT| {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} | '''[[AC Omonia]] |CYP|2:1|0:1, {{santrumpa|baud.|baudinių serija}}4:5}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 6 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 6 krepšelius, jos sužaidžia po vienerias rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių (tokių kaip Ispanija su Gibraltaru bei Kosovas su Bosnija ir Hercogovina). Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste. Į lygos etapą patenka 24 komandos, praėjusios Konferencijų lygos atranką, ir 12 komandų, iškritusių iš Europos lygos {{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}} atrankos etapo. Komandos yra suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] || 62.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] || 54.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 52.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 33.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] || 32.250 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[KP Legia Warszawa]] || 31.000 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] || 29.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] || 23.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] || 23.039 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|POL}} [[Lech Poznań]] || 19.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] || 18.890 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] || 17.875 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|CYP}} [[AC Omonia]] || 17.375 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05]] || 17.266 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|FRA}} [[RC Strasbourg Alsace]] || 14.618 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[Jagiellonia Białystok]] || 14.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SVN}} [[NK Celje]] || 14.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CRO}} [[HNK Rijeka]] || 12.000 |} {{col-end}} {{col-begin}} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|BIH}} [[HŠK Zrinjski Mostar]] || 10.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] || 10.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|FIN}} [[KuPS Kuopio]] || 10.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 9.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] || 9.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|KOS}} [[FC Drita]] || 9.000 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 5 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ISL}} [[Breiðablik UBK]] || 9.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] || 8.820 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|TUR}} [[Samsunspor]] || 8.780 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|POL}} [[Raków Częstochowa]] || 8.000 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC]] || 7.500 |- bgcolor="#FFDDDD" |{{fbaicon|MKD}} [[KF Shkëndija]] || 7.500 |} {{col-break|width=33%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 6 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SWE}} [[BK Häcken]] || 7.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] || 6.725 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ROM}} [[CS Universitatea Craiova]] || 6.500 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|MLT}} [[Hamrun Spartans F.C.]] || 6.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|ARM}} [[FC Noah]] || 5.000 |- bgcolor="#BBF3BB" |{{fbaicon|IRL}} [[Shelbourne F.C.]] || 2.993 |} {{col-end}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Konferencijų lygos atranką}} {{legend|#FFDDDD|Iškrito iš Europos lygos}} === Rungtynės === Komandos sužais po vienerias rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš šešių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 29 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 31 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR|0:2|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI|3:0|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM|1:0|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH|5:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL|1:0|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL|4:1|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN|1:1|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP|0:1|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP|2:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO|2:3|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE|4:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA|2:0|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP|4:0|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL|0:1|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN|3:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL|2:0|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL|0:0|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK|1:2|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|6:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE|2:2|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL|0:0|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR|1:2|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS|1:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO|1:0|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD|1:0|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA|1:1|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT|0:3|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER|1:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED|1:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG|0:1|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT|0:1|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB|2:1|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR|3:0|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL|0:2|[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE|1:1|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU|1:1|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER|2:1|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE|0:0|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|1:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP|0:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR|2:0|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM|1:2|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN|3:1|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN|2:1|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR|3:0|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE|1:2|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG|3:1|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI|1:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR|6:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD|1:1|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB|1:1|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP|3:2|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL|0:1|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT|0:1|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED| 2:0 |[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT| 3:1 |[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH| 2:1|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL| 2:0 |[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP| 2:0 |[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL| 4:1 |[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE| 2:1 |[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU| 1:0|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK| 2:1|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO| 1:1|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA| 0:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL| 2:2|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS| 1:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO| 0:0|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL| 1:0|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL| 0:1|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA| 2:1|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL| 1:2|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA| 2:1|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR}} {{OneLegResult|[[BK Häcken]] (6)|SWE| 1:1|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP}} {{OneLegResult|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL| 3:1|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL}} {{OneLegResult|[[FC Drita]] (4)|KOS| 0:3|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED}} {{OneLegResult|[[FC Noah]] (6)|ARM| 2:1|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL}} {{OneLegResult|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL| 1:2|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD| 2:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK}} {{OneLegResult|[[Samsunspor]] (5)|TUR| 1:2|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU| 1:2|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE}} {{OneLegResult|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO| 0:1|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT| 0:2|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR}} {{OneLegResult|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO| 3:0|[[NK Celje]] (3)|SVN}} {{OneLegResult|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL| 1:1|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN| 0:0|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI}} {{OneLegResult|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB| 2:1|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE}} {{OneLegResult|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL| 1:0|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH}} {{OneLegResult|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL| 0:3|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT| 0:1|[[AC Omonia]] (3)|CYP}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[1. FSV Mainz 05]] (3)|GER| 2:0|[[Samsunspor]] (5)|TUR}} {{OneLegResult|[[AC Sparta Praha]] (2)|CZE| 3:0|[[Aberdeen F.C.]] (4)|SCO}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE| 3:2|[[CS Universitatea Craiova]] (6)|ROU}} {{OneLegResult|[[AEK Larnaca FC]] (5)|CYP| 1:0|[[KF Shkëndija]] (5)|MKD}} {{OneLegResult|[[AZ Alkmaar]] (1)|NED| 0:0|[[SSA Jagiellonia Białystok]] (3)|POL}} {{OneLegResult|[[Crystal Palace F.C.]] (2)|ENG| 2:2|[[KuPS Kuopio]] (4)|FIN}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (1)|UKR| 0:0|[[HNK Rijeka]] (3)|CRO}} {{OneLegResult|[[FK Dinamo Kiïv]] (2)|UKR| 2:0|[[FC Noah]] (6)|ARM}} {{OneLegResult|[[FC Lausanne-Sport]] (6)|SUI| 1:0|[[ACF Fiorentina]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[HŠK Zrinjski Mostar]] (4)|BIH| 1:1|[[SK Rapid Wien]] (1)|AUT}} {{OneLegResult|[[KP Legia Warszawa]] (1)|POL| 4:1|[[Lincoln Red Imps F.C.]] (4)|GIB}} {{OneLegResult|[[NK Celje]] (3)|SVN| 0:0|[[Shelbourne F.C.]] (6)|IRL}} {{OneLegResult|[[AC Omonia]] (3)|CYP| 0:1|[[KS Raków Częstochowa]] (5)|POL}} {{OneLegResult|[[RC Strasbourg]] (3)|FRA| 3:1|[[Breiðablik UBK]] (5)|ISL}} {{OneLegResult|[[Rayo Vallecano]] (2)|ESP| 3:0|[[FC Drita]] (4)|KOS}} {{OneLegResult|[[Shamrock Rovers F.C.]] (2)|IRL| 3:1|[[Hamrun Spartans F.C.]] (6)|MLT}} {{OneLegResult|[[SK Sigma Olomouc]] (5)|CZE| 1:2|[[KKS Lech Poznań]] (2)|POL}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (1)|SVK| 1:0|[[BK Häcken]] (6)|SWE}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos patenka tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žaidžia pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai patenka į aštuntfinalio etapą. <onlyinclude>{{#invoke:Sports table|main|style=WDL |section=Table |show_limit=5 |source=UEFA<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/standings/ |title=League phase table |publisher=[[UEFA]] |access-date=30 August 2025}}</ref> <!--Update team positions below (check tiebreakers)--> |team_order= STR, RAK, AEK, SPP, RAY, SHK, MNZ, LAR, LAU, CRY, LCH, SAM, CLJ, AZ, FIO, RJK, JAG, OMO, NOA, DRI, KUP, SKN, ZRI, SIG, UCR, LRI, DKV, LEG, SLO, BRD, SHR, HAC, HAM, SHL, ABE, RWI <!--Update team results below (including date)--> |update=2025 m. gruodžio 18 d. |win_ABE=0 |draw_ABE=2 |loss_ABE=4 |gf_ABE=3 |ga_ABE=14|status_ABE=<!--Aberdeen--> |win_AEK=4 |draw_AEK=1 |loss_AEK=1 |gf_AEK=14|ga_AEK=7 |status_AEK=<!--AEK Athens--> |win_LAR=3 |draw_LAR=3 |loss_LAR=0 |gf_LAR=7 |ga_LAR=1 |status_LAR=<!--AEK Larnaca--> |win_AZ =3 |draw_AZ =1 |loss_AZ =2 |gf_AZ =7 |ga_AZ =7 |status_AZ = <!--AZ--> |win_HAC=0 |draw_HAC=3 |loss_HAC=3 |gf_HAC=5 |ga_HAC=8 |status_HAC=<!--BK Häcken--> |win_BRD=1 |draw_BRD=2 |loss_BRD=3 |gf_BRD=6 |ga_BRD=11 |status_BRD=<!--Breiðablik--> |win_CLJ=3 |draw_CLJ=1 |loss_CLJ=2 |gf_CLJ=8 |ga_CLJ=7 |status_CLJ= <!--Celje--> |win_CRY=3 |draw_CRY=1 |loss_CRY=2 |gf_CRY=11|ga_CRY=6 |status_CRY= <!--Crystal Palace--> |win_DRI=2 |draw_DRI=2 |loss_DRI=2 |gf_DRI=4 |ga_DRI=8 |status_DRI= <!--Drita--> |win_DKV=2 |draw_DKV=0 |loss_DKV=4 |gf_DKV=9 |ga_DKV=9 |status_DKV=<!--Dynamo Kyiv--> |win_FIO=3 |draw_FIO=0 |loss_FIO=3 |gf_FIO=8 |ga_FIO=5 |status_FIO= <!--Fiorentina--> |win_HAM=1 |draw_HAM=0 |loss_HAM=5 |gf_HAM=4 |ga_HAM=11 |status_HAM=<!--Hamrun Spartans--> |win_JAG=2 |draw_JAG=3 |loss_JAG=1 |gf_JAG=5 |ga_JAG=4 |status_JAG= <!--Jagiellonia Białystok--> |win_KUP=1 |draw_KUP=4 |loss_KUP=1 |gf_KUP=6 |ga_KUP=5 |status_KUP=<!--KuPS--> |win_LAU=3 |draw_LAU=2 |loss_LAU=1 |gf_LAU=6 |ga_LAU=3 |status_LAU= <!--Lausanne-Sport--> |win_LCH=3 |draw_LCH=1 |loss_LCH=2 |gf_LCH=12|ga_LCH=8 |status_LCH= <!--Lech Poznań--> |win_LEG=2 |draw_LEG=0 |loss_LEG=4 |gf_LEG=8 |ga_LEG=8 |status_LEG=<!--Legia Warsaw--> |win_LRI=2 |draw_LRI=1 |loss_LRI=3 |gf_LRI=7 |ga_LRI=15|status_LRI=<!--Lincoln Red Imps--> |win_MNZ=4 |draw_MNZ=1 |loss_MNZ=1 |gf_MNZ=7 |ga_MNZ=3 |status_MNZ=<!--Mainz 05--> |win_NOA=2 |draw_NOA=2 |loss_NOA=2 |gf_NOA=6 |ga_NOA=7 |status_NOA= <!--Noah--> |win_OMO=2 |draw_OMO=2 |loss_OMO=2 |gf_OMO=5 |ga_OMO=4 |status_OMO= <!--Omonia--> |win_RAK=4 |draw_RAK=2 |loss_RAK=0 |gf_RAK=9 |ga_RAK=2 |status_RAK=<!--Raków Częstochowa--> |win_RWI=0 |draw_RWI=1 |loss_RWI=5 |gf_RWI=3 |ga_RWI=14|status_RWI=<!--Rapid Wien--> |win_RAY=4 |draw_RAY=1 |loss_RAY=1 |gf_RAY=13|ga_RAY=7 |status_RAY=<!--Rayo Vallecano--> |win_RJK=2 |draw_RJK=3 |loss_RJK=1 |gf_RJK=5 |ga_RJK=2 |status_RJK= <!--Rijeka--> |win_SAM=3 |draw_SAM=1 |loss_SAM=2 |gf_SAM=10|ga_SAM=6 |status_SAM=<!--Samsunspor--> |win_SHK=4 |draw_SHK=1 |loss_SHK=1 |gf_SHK=10|ga_SHK=5 |status_SHK=<!--Shakhtar Donetsk--> |win_SHR=1 |draw_SHR=1 |loss_SHR=4 |gf_SHR=7 |ga_SHR=13|status_SHR=<!--Shamrock Rovers--> |win_SHL=0 |draw_SHL=2 |loss_SHL=4 |gf_SHL=0 |ga_SHL=7 |status_SHL=<!--Shelbourne--> |win_SKN=2 |draw_SKN=1 |loss_SKN=3 |gf_SKN=4 |ga_SKN=5 |status_SKN= <!--Shkëndija--> |win_SIG=2 |draw_SIG=1 |loss_SIG=3 |gf_SIG=7 |ga_SIG=9 |status_SIG= <!--Sigma Olomouc--> |win_SLO=2 |draw_SLO=0 |loss_SLO=4 |gf_SLO=5 |ga_SLO=9 |status_SLO=<!--Slovan Bratislava--> |win_SPP=4 |draw_SPP=1 |loss_SPP=1 |gf_SPP=10 |ga_SPP=3 |status_SPP=<!--Sparta Prague--> |win_STR=5 |draw_STR=1 |loss_STR=0 |gf_STR=11 |ga_STR=5 |status_STR=<!--Strasbourg--> |win_UCR=2 |draw_UCR=1 |loss_UCR=3 |gf_UCR=6 |ga_UCR=8 |status_UCR=<!--Universitatea Craiova--> |win_ZRI=2 |draw_ZRI=1 |loss_ZRI=3 |gf_ZRI=8 |ga_ZRI=10 |status_ZRI=<!--Zrinjski Mostar--> <!--Team definitions--> |name_ABE={{fbaicon|SCO}} [[Aberdeen F.C.]] |name_AEK={{fbaicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] |name_LAR={{fbaicon|CYP}} [[AEK Larnaca FC]] |name_AZ ={{fbaicon|NED}} [[AZ Alkmaar]] |name_HAC={{fbaicon|SWE}} [[BK Häcken]] |name_BRD={{fbaicon|ISL}} [[Breiðablik UBK]] |name_CLJ={{fbaicon|SVN}} [[NK Celje]] |name_CRY={{fbaicon|ENG}} [[Crystal Palace F.C.]] |name_DRI={{fbaicon|KOS}} [[FC Drita]] |name_DKV={{fbaicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] |name_FIO={{fbaicon|ITA}} [[ACF Fiorentina]] |name_HAM={{fbaicon|MLT}} [[Hamrun Spartans F.C.]] |name_JAG={{fbaicon|POL}} [[SSA Jagiellonia Białystok]] |name_KUP={{fbaicon|FIN}} [[KuPS Kuopio]] |name_LAU={{fbaicon|SUI}} [[FC Lausanne-Sport]] |name_LCH={{fbaicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] |name_LEG={{fbaicon|POL}} [[KP Legia Warszawa]] |name_LRI={{fbaicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] |name_MNZ={{fbaicon|GER}} [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |name_NOA={{fbaicon|ARM}} [[FC Noah]] |name_OMO={{fbaicon|CYP}} [[AC Omonia]] |name_RAK={{fbaicon|POL}} [[KS Raków Częstochowa]] |name_RWI={{fbaicon|AUT}} [[SK Rapid Wien]] |name_RAY={{fbaicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] |name_RJK={{fbaicon|CRO}} [[HNK Rijeka]] |name_SAM={{fbaicon|TUR}} [[Samsunspor]] |name_SHK={{fbaicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] |name_SHR={{fbaicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.|Shamrock Rovers]] |name_SHL={{fbaicon|IRL}} [[Shelbourne F.C.]] |name_SKN={{fbaicon|MKD}} [[KF Shkëndija]] |name_SIG={{fbaicon|CZE}} [[SK Sigma Olomouc]] |name_SLO={{fbaicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] |name_SPP={{fbaicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] |name_STR={{fbaicon|FRA}} [[RC Strasbourg Alsace]] |name_UCR={{fbaicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] |name_ZRI={{fbaicon|BIH}} [[HŠK Zrinjski Mostar]] <!--Qualification column definitions--> |res_col_header=Q |result1=R16 |result2=R16 |result3=R16 |result4=R16 |result5=R16 |result6=R16 |result7=R16 |result8=R16 |result9=POS |result10=POS |result11=POS |result12=POS |result13=POS |result14=POS |result15=POS |result16=POS |result17=POU |result18=POU |result19=POU |result20=POU |result21=POU |result22=POU |result23=POU |result24=POU |col_R16=green1 |text_R16=Pateks į aštuntfinalį |col_POS=blue1 |text_POS=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Atrinktųjų krepšelis) |col_POU=blue2 |text_POU=Pateks į pirminį aštuntfinalį <br/>(Neatrinktųjų krepšelis)}} </onlyinclude> Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Atkrintamasis etapas == === Pirminiai aštuntfinaliai === Pirminiuose aštuntfinaliuose (''Knockout round play-offs'') žaidžia 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos. Nugalėtojai patenka į aštuntfinalius. Burtai buvo ištraukti 2026 m. sausio 16 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/news/02a1-1fb215c8e692-f9522f3cf242-1000--conference-league-knockout-phase-play-off-draw-crystal-pal/</ref> rungtynės vyko 2026 m. vasario mėn. 19-26 d. Burtai nulemia, kuri iš 9-10 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 23-24 vietas užėmusia komanda. Taip pat 11-12 su 21-22, 13-14 su 19-20, 15-16 su 17-18. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[KuPS Kuopio]] |FIN| 0:3 | '''[[KKS Lech Poznań]] |POL| 0:2 | 0:1 }} {{TwoLegResult| [[FC Noah]] |ARM| 1:4 | '''[[AZ Alkmaar]] |NED| 1:0 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[HŠK Zrinjski Mostar]] |BIH| 1:3 | '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 1:1 | 0:2 }} {{TwoLegResult| [[SSA Jagiellonia Białystok]] |POL| 4:5 | '''[[ACF Fiorentina]] |ITA| 0:3 | 3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}4:2 }} {{TwoLegResult| [[KF Shkëndija]] |MKD| 0:5 | '''[[Samsunspor]] |TUR| 0:1 | 0:4 }} {{TwoLegResult| [[FC Drita]] |KOS| 4:6 | '''[[NK Celje]] |SVN| 2:3 | 2:3 }} {{TwoLegResult| '''[[SK Sigma Olomouc]] |CZE| 3:2 | [[FC Lausanne-Sport]] |SUI| 1:1 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[AC Omonia]] |CYP| 1:4 | '''[[HNK Rijeka]] |CRO| 0:1 | 1:3 }} |} === Aštuntfinaliai === Į aštuntfinalį patenka 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, bei pirminių aštuntfinalių nugalėtojai. Burtai buvo ištraukti 2026 m. vasario 27 d.<ref>https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/draws/2026/2002122/</ref> Rungtynės vyks 2026 m. kovo mėn. 12-19 d. Pirmosios komandos – pirminių aštuntfinalių porų nugalėtojai. Antrosios – 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos, išrinktos burtų būdu. Burtai nulemia, kuri iš 1-2 vietas grupėje užėmusių komandų susitinka su kuria iš 15-16/17-18 vietas užėmusia komanda. Taip pat 3-4 su 13-14/19-20, 5-6 su 11-12/21-22, 7-8 su 9-10/23/24. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[KKS Lech Poznań]] |POL| 3:4 | '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR|1:3 | 2:1 }} {{TwoLegResult| '''[[AZ Alkmaar]] |NED| 6:1 | [[AC Sparta Praha]] |CZE|2:1 | 4:0 }} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 2:1 | [[AEK Larnaca FC]] |CYP|0:0 | 1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1 }} {{TwoLegResult| '''[[ACF Fiorentina]] |ITA| 4:2 | [[KS Raków Częstochowa]] |POL|2:1 | 2:1 }} {{TwoLegResult| [[Samsunspor]] |TUR| 2:3 | '''[[Rayo Vallecano]] |ESP|1:3 | 1:0 }} {{TwoLegResult| [[NK Celje]] |SVN| 2:4 | '''[[AEK Athens F.C.]] |GRE|0:4 | 2:0 }} {{TwoLegResult| [[SK Sigma Olomouc]] |CZE| 0:2 | '''[[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER|0:0 | 0:2 }} {{TwoLegResult| [[HNK Rijeka]] |CRO| 2:3 | '''[[RC Strasbourg Alsace]] |FRA|1:2 | 1:1 }} |} === Katvirtfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio mėn. 9 ir 16 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR| 5:2 | [[AZ Alkmaar]] |NED| 3:0 | 2:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 4:2 |[[ACF Fiorentina]] |ITA| 3:0 | 1:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP| 4:3 | [[AEK Athens F.C.]] |GRE| 3:0 | 1:3 }} {{TwoLegResult| [[1. FSV Mainz 05|FSV Mainz 05]] |GER| 2:4 | '''[[RC Strasbourg Alsace]] |FRA| 2:0 | 0:4 }} |} === Pusfinaliai === Rungtynės vyko 2026 m. balandžio 30 d. ir gegužės 7 d. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[FK Šahtar Donecʹk]] |UKR| 2:5 |'''[[Crystal Palace F.C.]] |ENG| 1:3 | 1:2 }} {{TwoLegResult| '''[[Rayo Vallecano]] |ESP| 2:0 | [[RC Strasbourg Alsace]] |FRA| 1:0 | 1:0 }} |} === Finalas === <div style="background-color: #87ceeb;"> ---- {{Football box |date = {{Start date|2026|5|27|df=y}} |time = 21:00 EET |team1 = [[Crystal Palace F.C.]] {{flagicon|ENG}} |score = 1:0 |team2 = {{flagicon|ESP}} [[Rayo Vallecano]] |goals1 = [[Jean-Philippe Mateta]] {{goal|51}} |goals2 = |stadium = {{flagicon|GER}} [[Red Bull Arena (Leipcigas)|Red Bull Arena]], [[Leipcigas]] |attendance = 39 176 |referee = {{flagicon|ITA}} [[Maurizio Mariani]] |report = [https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/match/2047744/ Ataskaita] }} ---- </div> == Susiję puslapiai == * [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga]] * [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2025 m.]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.uefa.com/ Oficiali UEFA svetainė] {{UEFA Konferencijų lyga}} [[Kategorija:UEFA konferencijų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] hfntr3tlzvit4z2rj17rwuz0xnwbfsy AJ Johnson 0 682018 7846089 7777680 2026-05-28T02:56:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846089 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername={{PAGENAME}}|dateofbirth={{Gimimo data|2004|12|01}}|cityofbirth=[[Fresnas]], [[Kalifornija]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]|height=1,96 m|weight=73 kg|position=[[Įžaidėjas|ĮŽ]] / [[Atakuojantis gynėjas|AG]]|years=2023–2024<br>2024–2025<br>2024–2025<br>2025–2026<br>2025<br>2026–|clubs=[[Ilavaros Hawks|Ilavaros „Hawks“]]<br>[[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]<br>→[[Viskonsino Herd|Viskonsino „Herd“]]<br>[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]]<br>→„[[Capital City Go-Go]]“<br>[[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=23|nbayear=2024|nbateam=[[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]]|clubnumber=8|image=[[Vaizdas:1_aj_johnson_2025_(cropped).jpg|240px]]|fullname=Akeem Jamaal Johnson}}'''Akymas Džamalis „Ei Džei“ Džonsonas''' ({{en|Akeem Jamaal "AJ" Johnson}}, g. {{data|year=2004|month=12|day=01}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandoje. == Ankstyvasis gyvenimas == Gimė 2004 m. gruodžio 1 d. [[Fresnas|Fresno]] mieste, [[Kalifornija|Kalifornijos]] valstijoje. Užaugo kartu su [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] gynėju [[Jalen Green]] ir buvo jo artimas draugas.<ref name="Insight">{{Cite web|url=https://www.prospectiveinsight.com/post/aj-johnson|title=AJ Johnson Q&A|last=Insight|first=Pro|date=2022-07-04|website=Pro Insight|access-date=2024-06-24|language=en}}</ref> 2022 m. lapkričio 21 d. įsipareigojo žaisti už [[Teksaso universitetas Ostine|Teksaso universitetą]].<ref>{{Cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/10056387-5-star-guard-prospect-aj-johnson-commits-to-texas-over-louisville-lsu-usc-more|title=5-Star Guard Prospect AJ Johnson Commits to Texas over Louisville, LSU, USC, More|last=Conway|first=Tyler|website=Bleacher Report|access-date=2024-06-24|language=en}}</ref> 2023 m. balandžio 13 d. krepšininkas paskelbė, jog atsisako įsipareigojimo Teksaso universitetui ir ketina pasirašyti sutartį su Australijos [[Nacionalinė krepšinio lyga (Australija)|Nacionalinės krepšinio lygos]] [[Ilavaros Hawks|Ilavaros „Hawks“]] klubu.<ref name=":02">{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/36178252/aj-johnson-decommits-texas-join-australia-nbl|title=Projected '24 lotto pick opts for NBL over Horns|date=2023-04-13|website=ESPN.com|access-date=2024-06-24|language=en}}</ref> == Profesionali karjera == === Ilavaros „Hawks“ (2023–2024 m.) === 2023 m. balandžio 13 d. Džonsonas sudarė sutartį su Australijos [[Nacionalinė krepšinio lyga (Australija)|Nacionalinės krepšinio lygos]] (NBL) [[Ilavaros Hawks|Ilavaros „Hawks“]] ir prisijungė prie NBL programos „Next Stars“.<ref name=":02" /> Per 26 rungtynes vidutiniškai pelnė po 2,9 taško, atkovojo po 1,3 kamuolio ir atliko po 0,7 rezultatyvaus perdavimo.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketball-reference.com/international/players/aj-johnson-1.html|title=AJ Johnson International Stats|website=Basketball-Reference.com|access-date=2024-06-24|language=en}}</ref> === Milvokio „Bucks“ / Viskonsino „Herd“ (2024–2025 m.) === [[2024 m. NBA naujokų birža|2024 m. NBA naujokų biržoje]] [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] pasirinko jį 23-uoju šaukimu.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/bucks/news/milwaukee-bucks-select-aj-johnson-with-23rd-pick-in-2024-nba-draft|title=Milwaukee Bucks Select AJ Johnson With 23rd Pick In 2024 NBA Draft|date=2024-06-26|website=NBA.com|access-date=2024-06-26}}</ref> Tai buvo pavadinta „netikėtu šaukimu“ ir senstančios „Bucks“ komandos rizika, nes Džonsonas buvo tikimasi, kad bus pašauktas antrajame rate.<ref>{{cite web|url=https://www.cbssports.com/fantasy/basketball/news/bucks-aj-johnson-surprising-pick-at-no-23-to-bucks/|title=Bucks' AJ Johnson: Surprising pick at No. 23 to Bucks|date=2024-06-27|website=CBSSports.com|access-date=2024-06-28}}</ref> Liepos 5 d. su Milvokiu pasirašė kontraktą.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/bucks/news/milwaukee-bucks-sign-aj-johnson-and-tyler-smith|title=Milwaukee Bucks Sign AJ Johnson and Tyler Smith|date=2024-07-05|website=NBA.com|access-date=2024-07-05}}</ref> === Vašingtono „Wizards“ (2025–2026 m.) === 2025 m. vasario 6 d. kartu su [[Khris Middleton]] buvo išmainytas į [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] ekipą keturių komandų mainų metu.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/wizards/news/wizards-acquire-middleton-johnson-from-milwaukee-bucks|title=Wizards Acquire Middleton, Johnson From Milwaukee Bucks|date=2025-02-06|work=NBA.com}}</ref> Kovo 17 d. pirmą kartą karjeroje rungtynes pradėjo startiniame penkete. Vašingtonas pralaimėjo [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] klubui 112:97, o Džonsonas pelnė 8 taškus, atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir blokavo vieną metimą.<ref>{{Cite web|url=https://sports.yahoo.com/article/did-aj-johnson-perform-first-180355311.html|title=How did AJ Johnson perform in his first career start? Wizards vs. Trail Blazers box score|website=sports.yahoo.com|access-date=2025-04-04|language=en|archive-date=2025-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250707071137/https://sports.yahoo.com/article/did-aj-johnson-perform-first-180355311.html|url-status=dead}}</ref> === Dalaso „Mavericks“ (2026–dabar) === 2026 m. vasario 5 d. Džonsonas kartu su [[Marvin Bagley III]] ir Khris Middleton išmainyti į [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] klubą mainais į [[Anthony Davis]], [[Jaden Hardy]], [[D'Angelo Russell]] ir [[Dante Exum]].<ref name="nytimes-athletic-davis-trade">{{Cite web|url=https://www.nytimes.com/athletic/7021765/2026/02/04/anthony-davis-trade-mavericks-wizards-nba-deadline/|title=Anthony Davis traded to Wizards in blockbuster deal at NBA deadline|website=The New York Times (The Athletic)|access-date=2026-02-05|language=en-US}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;" rowspan=2| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Milvokio Bucks|Milvokis]] | 7 || 0 || 6.3 || '''.421''' || '''.600''' || .500 || 1.0 || 1.0 || .1 || .0 || 2.9 |- | style="text-align:left;"| [[Vašingtono Wizards|Vašingtonas]] | '''22''' || '''11''' || '''27.0''' || .381 || .247 || '''.886''' || '''2.4''' || '''3.1''' || '''.5''' || '''.1''' || '''9.1''' |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 29 || 11 || 22.0 || .385 || .267 || .865 || 2.0 || 2.6 || .4 || .1 || 7.6 |} === NBL === {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2023–24 | style="text-align:left;"|Ilavara | 26 || 0 || 7.7 || .367 || .300 || .538 || 1.3 || .7 || .2 || .1 || 2.9 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 26 || 0 || 7.7 || .367 || .300 || .538 || 1.3 || .7 || .2 || .1 || 2.9 |} == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/j/johnsaj01.html AJ Johnson profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250211190347/https://www.basketball-reference.com/players/j/johnsaj01.html|date=2025-02-11}} * [https://www.nba.com/player/1642358/aj-johnson AJ Johnson profilis „NBA.com“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/274112/aj-johnson AJ Johnson profilis „Proballers“] * [https://basketball.realgm.com/player/AJ-Johnson/Summary/161547 AJ Johnson profilis „RealGM“] {{Dalaso Mavericks dabartinė sudėtis}}{{2024 m. NBA naujokų birža}} {{DEFAULTSORT:Johnson, AJ}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] sf86dq66dotkox4j1nl74i1ady6woq8 Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m. 0 683007 7846200 7836337 2026-05-28T11:41:51Z Wolfmartyn 122516 /* Vaikinų U-19 rinktinė */ 7846200 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Lietuvos salės futbolo varžybos | buvsezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024-2025 m.]] | bussezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026-2027 m.]] }} [[Vaizdas:Lsfa.png|thumb|110px|LSFA logotipas]] 2025–2026 m. Lietuvos salės futbolo varžybos buvo pradėtos rengti rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje [[salės futbolas|salės futbolo]], arba futsalo, veiklą organizuoja [[Lietuvos salės futbolo asociacija]] bei [[LFF]]. Asociacijos prezidentu ketveriems metams 2023 m. liepos 25 d. išrinktas [[Darius Gurskis]]. Asociacijos direktorius – [[Vytenis Kazlauskas]]. Techninis direktorius – Kęstutis Rudžionis == Futsal A lyga == Sezono pradžia – rugsėjo 27 d. Dalyvių sąrašas buvo paskelbtas rupjūčio 11 d.<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/811</ref>, informacija apie licencijavimosi procesą skelbta nebuvo. Nei viena komanda neiškrito ir nepakilo į A lygą. [[Širvintos-VGTU Vilkai]] persikėlė į Vilnių ir pasivadino „Vilnius futsal“. Reguliaraus sezono pabaiga – vasario 18 d. {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 9 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] <br/>{{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] <br/> {{·}} [[FK Akmenės kraštas]] Akmenė <br/> {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] <br/> {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] <br/> {{·}} [[FSK Radviliškis#Salės futbolas|FSK Radviliškis]] <br/> {{·}} [[FK Bruklinas]] Vilkaviškis <br/> {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] <br/> {{·}} [[Kėdainiai United]] |} {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2025-2026 m. futsal A lygos reguliaraus sezono galutinė lentelė}}<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/futsal/futsal-a-lyga/ </ref> ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] || 16 || 14 || 1 || 1 || 83 || 21 || +62 || '''43{{efn|name=KZA|Aukštensė vieta tarpusavio rezultatų pagrindu: FK Kauno Žalgiris–FK Akmenės kraštas 5:1, 4:4.}} |- | 2. || style="text-align: left"| [[FK Akmenės kraštas]] || 16 || 14 || 1 || 1 || 89 || 23 || +66 || '''43{{efn|name=KZA}} |- | 3. || style="text-align: left"| [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] || 16 || 10 || 2 || 4 || 49 || 35 || +14 || '''32 |- | 4. || style="text-align: left"| [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] || 16 || 7 || 1 || 8 || 55 || 46 || +9 || '''22{{efn|name=GAR|Tarpusavio rezultatai aukštesnės vietos neišaiškino: Gargždų Pramogoss–VIP 2:1, 3:4. Aukštensė vieta geresnio bendro įvarčių santykio pagrindu.}} |- | 5. || style="text-align: left"| [[FK VIP|Mažeikių VIP]]|| 16 || 7 || 1 || 8 || 48 || 67 || -19 || '''22{{efn|name=GAR}} |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Bruklinas]] || 16 || 5 || 3 || 8 || 47 || 37 || +10 || '''18 |- | 7. || style="text-align: left"| [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] || 16 || 3 || 4 || 9 || 45 || 77 || -32 || '''13{{efn|name=VFU|Aukštensė vieta tarpusavio rezultatų pagrindu: Vilnius futsal–FSK Radviliškis 4:3, 3:3.}} |- | 8. || style="text-align: left"| [[FSK Radviliškis#Salės futbolas|FSK Radviliškis]] || 16 || 4 || 1 || 11 || 47 || 78 || -31 || '''13{{efn|name=VFU}} |- | 9. || style="text-align: left"| [[Kėdainiai United]] || 16 || 1 || 0 || 15 || 26 || 105 || -79 || '''3 |} {{notelist}} ===Atkrintamasis etapas=== Rungtynėms pasibaigus lygiosiomis žaidžiami pratęsimai ir, o prireikus, baudinių serijos. Žaidžiama iki dviejų pergalių, o finale – iki trijų. '''<small>Ketvirtfinaliai</small>''' {{TwoLegStart}} ||III rungt. {{TwoLegResult| '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] (1)|| 2-0 | [[FSK Radviliškis]] (8)|| 9:3 | 6:0 }} {{TwoLegResult| '''[[FK Akmenės kraštas]] (2)|| 2-0 | [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] (7)|| 6:4 | 5:0 }} {{TwoLegResult| [[FK Vikingai]] (3)|| 1-2 | '''[[FK Bruklinas]] (6)|| 2:2, baud.4:3 | 1:3 | 3:3, baud.7:8 }} {{TwoLegResult| [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] (4)|| 0-2 | '''[[FK VIP|Mažeikių VIP]] (5)|| 1:5 | 4:5 }} |} '''<small>Pusfinaliai</small>''' {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] (1)|| 2-0 | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] (5)|| 6:0 | 6:2 }} {{TwoLegResult| '''[[FK Akmenės kraštas]] (2)|| 2-0 | [[FK Bruklinas]] (6) || 5:1 | 8:2 }} |} '''<small>Dėl 3-os vietos</small>''' {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| [[FK VIP|Mažeikių VIP]] || 0-2 | {{color box|#D49537|'''[[FK Bruklinas]]'''}} || 1:7 | 2:9 }} |} '''<small>Finalas</small>''' {| class="wikitable" style="font-size:100%; text-align: center" ! style="width:150px"|I komanda !! style="width:80px"| {{santrumpa|Rez.|Bendras rezultatas}} !! style="width:150px"|II komanda !! style="width:100px"| I rungt. !! style="width:60px"| II rungt. !! style="width:100px"| III rungt. !! style="width:60px"| IV rungt. !! style="width:100px"| V rungt. |- | style="background-color:gold"|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] || 3-2 || style="background-color:silver"|[[FK Akmenės kraštas]] || 1:1, po prat.2:4 || 2:3 || 5:5, po prat.7:6 || 1:0 || 3:3, po prat.5:4 |} == Futsal I lyga bei apskričių lygos == <!--Šiame sezone '''I lygos''' lygmens salės futbolo pirmenybės vyko 9 iš 10 apskričių. '''LSPFA I lygos''' statusą turėjo tik KAFF ir PAFF lygos. Norint įgyti šį statusą, vienas iš reikalavimų buvo tai kad turnyras turi būti administruojamos LFF Comet sistemoje. Apskričių nugalėtojai iškovoja teisę žaisti [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#Finalinis I lygos turnyras|finaliniame '''I lygos''' turnyre]] dėl vietos Futsal A lygoje. Šiame sezone LSPFA privertė vykdyti reikalavimą kad tik '''LSPFA pirmųjų lygų''' nugalėtojai turi teisę dalyvauti finaliniame turnyre. Tokiu būdu finaliniame turnyre dalyvavo tik KAFF ir PAFF I lygų nugalėtojai.<ref>https://futsal.lt/naujienos/544</ref><ref>https://www.lff.lt/paaiskinimas-del-futsal-i-lygos-finaliniu-rungtyniu/</ref>--> === Vilniaus apskritis === '''VRFS Futsal pirmenybių''' pradžia – lapkričio 1 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/rezultatai/22?comp_id=46</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 10 ! Klubas/komanda, miestas |- | [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] {{·}} [[FK Bekentas Vilnius|FK Bekentas Futsal]] {{·}} [[FK Fortitudo]]{{efn|Debiutas futsal pirmenybėse}} {{·}} [[FK Mostiškės|FK Mostiškės-Tonitra]] {{·}} FK Setaltas {{·}} [[VFK Spartakas]] {{·}} [[FK Tera]] {{·}} [[FK VDA|VDA Futsal]] {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU-Vilkai B]] {{·}} Vilniaus kolegija |} {{notelist}} Po praėjusio sezono pabaigos pasitraukė [[FK Visinčia Šalčininkėliai|FK Visinčia]]. === Kauno apskritis === Kvietimas dalyvauti 2025-2026 m. KAFF Futsal čempionate buvo paskelbtas spalio 7 d.<ref>https://www.kaff.lt/registracija-i-2025-2026-lff-i-lygos-kaff-futsal-cempionata/</ref> Tolimesnių pranešimų nebuvo, turnyras neįvyko. Sausio 18 d. vyko vienos dienos „Kauno kolegijos taurės 2026“ futsal turnyras. Turnyre dalyvavo „Smūgis“, „Kauno kolegija“, „Niekur nežaidę“, „Jonavos ultros“, „Nadruvis“, „Jaunystė 2000“ ir „Baltai“.<ref>https://www.kaff.lt/paaiskejo-kauno-kolegijos-taures-2026-nugaletojai/</ref> Kovo 11 d. Alytuje vyko vienos dienos „LFF Futsal I lygos Pietų zonos finalinio etapo“ turnyras.<ref>https://www.facebook.com/KaunoAFF/posts/pfbid02svmgbRmLQ35mudE2g9kpKfLL1CLWbx9cG697Jv4d9PtAkMEbQ2MMDznSo1YFYzrXl</ref> Dalyvavo Marijampolės „Liūtai“, Alytaus „Centras“, Prienų „Nemunas“, Marijampolės „Classic XI“, Veisiejų „Dainava“ ir Kaišiadorių „KKSC-Baltai“. === Klaipėdos apskritis === '''Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybės''' prasidėjo lapkričio 12 d. Dalyvavo 9 komandos, kurios pirmajame etape sužaidė vieną ratą. Antrajame etape – po pirmojo etapo 1 ir 2 vietos pateko iškart į pusfinalį, 3 vieta ketvirtfinalyje žaidė su 6 vieta, o 4 vieta – su 5 vieta. Kiekviename etape žaidžiamos vienerios rungtynės.<ref>https://klff.lt/viewpage.php?page_id=119</ref> Pirmenybės baigėsi vasario 21 d.<ref>https://klff.lt/infusions/stats2526/rezultatai1.php</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 9 ! Klubas/komanda, miestas |- | [[FK Pempininkai]] {{·}} [[EDM Statyba-Sendvaris]] {{·}} [[FK Klaipėda City]] {{·}} [[FK Jonušai]] {{·}} [[FK Sakuona Plikiai|SK Plikiai – Newlink]] {{·}} Phoenix FC {{·}} FK Pliusas {{·}} Palangos SC–Kuršiai {{·}} FK Futbolo dievai |} Šiame sezone nedalyvavo šie pernai metų dalyviai: Phoenix FC B, Klaipėdos Universitetas, SK Dragūnai, [[LCC Moose Futsal]], Danės Perlas, FK Minusas. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2025–2026 m. Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FK Pempininkai]] || 8 || 8 || 0 || 0 || 42 || 16 || 26 || '''24 |- | 2. || style="text-align: left"| Phoenix FC || 8 || 5 || 1 || 2 || 39 || 18 || 21 || '''16 |- | 3. || style="text-align: left"| Palangos SC–Kuršiai || 8 || 5 || 1 || 2 || 40 || 20 || 20 || '''16 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Jonušai]] || 8 || 4 || 1 || 3 || 18 || 20 || -2 || '''13 |- | 5. || style="text-align: left"| FK Futbolo dievai || 8 || 3 || 1 || 4 || 35 || 34 || 1 || '''10 |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Klaipėda City]] || 8 || 3 || 0 || 5 || 39 || 40 || -1 || '''9 |- | 7. || style="text-align: left"| [[EDM Statyba-Sendvaris]] || 8 || 2 || 1 || 5 || 27 || 43 || -16 || '''7 |- | 8. || style="text-align: left"| FK Pliusas || 8 || 2 || 0 || 6 || 33 || 59 || -26 || '''6 |- | 9. ||style="text-align: left"| [[FK Sakuona Plikiai|SK Plikiai – Newlink]] || 8 || 1 || 1 || 6 || 28 || 51 || -23 || '''4 |} '''Atkrintamasis etapas:''' {{Round8-with third-with silver gold bronze |1/4 | ||| |1/4 | [[FK Jonušai]] (4) | 2 | FK Futbolo dievai (5) | 0 |1/4 | ||| |1/4 | {{nowrap|Palangos SC–Kuršiai(3)}} |(1)4 | [[FK Klaipėda City]] (6) |(1)2 |1/2 | [[FK Pempininkai]] (1) | 6 | [[FK Jonušai]] (4) | 2 |1/2 | Phoenix FC (2) | 3 | {{nowrap|Palangos SC–Kuršiai(3)}} | 4 |Finalas | [[FK Pempininkai]] |2(4) | Palangos SC–Kuršiai |2(5) |Dėl 3-os vietos | [[FK Jonušai]] | 5 | Phoenix FC | 2 }} === Panevėžio apskritis === '''Futsal I lygos PAFF pirmenybės''' prasidėjo lapkričio 28 d. Pirmenybės buvo registruotos LFF COMET sistemoje. Pirmenybės baigėsi kovo 6 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23113222/paff-futsal-i-lyga/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 6 ! Klubas/komanda, miestas |- | FK 225 {{·}} [[FK Atomas Panevėžys#Salės fubtolo varžybos|PSSK Atomas]] {{·}} FK Ekrano Senjorai {{·}} [[FK Fokusas Panevėžys#Salės fubtolo varžybos|FK Fokusas]]{{efn|Sugrįžo po 1 metų pertraukos}} {{·}} [[FA Panevėžys]] {{·}} FK Skorbutas |} {{notelist}} Po praėjusio sezono pabaigos pasitraukė [[FK Dembava]] ir [[FC Pasvalys#Salės fubtolo varžybos|Pasvalio FC-Elektrostata]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2025–2026 m. Futsal I lygos PAFF pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FA Panevėžys]] || 10 || 8 || 0 || 2 || 70 || 27 || +43 || '''24 |- | 2. || style="text-align: left"| FK Ekrano Senjorai || 10 || 6 || 1 || 3 || 47 || 30 || +17 || '''19 |- | 3. || style="text-align: left"| [[FK Fokusas Panevėžys#Salės fubtolo varžybos|FK Fokusas]] || 10 || 6 || 0 || 4 || 52 || 34 || +18 || '''18 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Atomas Panevėžys#Salės fubtolo varžybos|PSSK Atomas]] || 10 || 5 || 0 || 5 || 33 || 37 || -4 || '''15 |- | 5. || style="text-align: left"| FK 225 || 10 || 4 || 1 || 5 || 40 || 40 || 0 || '''13 |- | 6. || style="text-align: left"| FK Skorbutas || 10 || 0 || 0 || 10 || 24 || 98 || -74 || '''0 |} === Šiaulių apskritis === '''2025/26 m. Šiaulių apskrities futsal pirmenybės „Toyota“ taurei laimėti''' prasidėjo lapkričio 23 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1929</ref> Pirmenybės vyko vienoje grupėje, kur komandos pirmiausia sužaidė vieno rato sistema. Po pirmojo etapo: 1-4 vietas užėmusios komandos tęsė kovą dėl didžiosios taurės, 5-8 vietas - dėl mažosios taurės, o 9-10 vietas užėmusios ekipos tarpusavyje sužaidė dėl galutinės vietos. Turnyras baigėsi vasario 14 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=turnyras&id=477</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 10 ! Klubas/komanda, miestas |- | RK Baltrex-Šiauliai {{·}} [[FK Fanai Šiauliai|FC Fanai]] {{·}} FC Kings{{efn|Naujai suburta komanda}} {{·}} [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] {{·}} [[FK Medelyno Bėgiai]] {{·}} [[FK Savanoris Šiauliai|FK Savanoris]] {{·}} Sovli {{·}} FK Šiaulių Liūtai {{·}} Šiaulių Liūtai B {{·}} FK Venta B–SM{{efn|Naujai suburta bendra komanda iš Kuršėnų [[FK Venta Kuršėnai|FK Ventos]] jaunimo ir [[Kuršėnų sporto mokykla|Kuršėnų sporto mokyklos]] auklėtinių}} |} {{notelist}} Po praėjusio sezono iš pirmenybių pasitraukė [[Adiada Šiauliai|Adiada]], Giduja, [[Radviliškio SC|FSK Radviliškis B-Armiratas]], [[FK Saned Joniškis|Saned–SC]], [[SK Saulininkas Šiauliai|FC Saulininkas]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2025/26 m. Šiaulių apskrities futsal pirmenybės „Toyota“ taurei laimėti galutinė lentelė}} ! # !! style=width:15em | Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| FK Šiaulių Liūtai || 9 || 7 || 1 || 1 || 69 || 23 || 46 || '''22 |- | 2 || style="text-align: left"| [[FK Medelyno Bėgiai]] || 9 || 7 || 1 || 1 || 42 || 18 || 24 || '''22 |- | 3 || style="text-align: left"| FC Kings || 9 || 6 || 0 || 3 || 45 || 35 || 10 || '''18 |- | 4 || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] || 9 || 4 || 2 || 3 || 48 || 36 || 12 || '''14 |- | 5 || style="text-align: left"| [[FK Fanai Šiauliai|FC Fanai]] || 9 || 4 || 2 || 3 || 37 || 34 || 3 || '''14 |- | 6 || style="text-align: left"| Sovli || 9 || 3 || 3 || 3 || 43 || 51 || -8 || '''12 |- | 7 || style="text-align: left"| [[FK Savanoris Šiauliai|FK Savanoris]] || 9 || 3 || 1 || 5 || 27 || 34 || -7 || '''10 |- | 8 || style="text-align: left"| RK BaltRex-Šiauliai || 9 || 2 || 2 || 5 || 29 || 49 || -20 || '''8 |- | 9 || style="text-align: left"| FK Šiaulių Liūtai B || 9 || 1 || 1 || 7 || 18 || 46 || -28 || '''4 |- | 10 || style="text-align: left"| FK Venta B-SM || 9 || 1 || 1 || 7 || 32 || 64 || -32 || '''4 |} {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center; width: 600px" |+ {{nowrap|Dėl 9-10 vietų}} | '''Dėl 9-10 v.''' || FK Šiaulių Liūtai B || 4:7 || FK Venta B-SM |} {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center; width: 600px" |+ {{nowrap|„Mažoji taurė“ (dėl 5-8 vietų)}} | '''Dėl 5-8 v., pusfinalis''' || Sovli || 10:1 || [[FK Savanoris]] |- | '''Dėl 5-8 v., pusfinalis''' || [[FK Fanai Šiauliai|FC Fanai]] || 3:3,baud.?:? || RK Baltrex-Šiauliai |- | '''Dėl 7-8 vietų''' || [[FK Fanai Šiauliai|FC Fanai]] || 5:1 || [[FK Savanoris]] |- | '''Dėl 5-6 vietų''' || RK Baltrex-Šiauliai || 3:4 || Sovli |} {| class="wikitable" style="font-size:85%; text-align: center; width: 600px" |+ „Didžioji taurė“ (dėl 1-4 vietų) | '''Dėl 1-4 v., pusfinalis''' || [[FK Medelyno Bėgiai]] || 2:5 || FC Kings |- | '''Dėl 1-4 v., pusfinalis''' || FK Šiaulių Liūtai || 8:1 || [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] |- | '''Dėl 3-4 vietų''' || [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] || 3:7 || [[FK Medelyno Bėgiai]] |- | '''Finalas''' || '''FK Šiaulių Liūtai || 5:3 || FC Kings |} Taip pat vyko Radviliškio rajono atvirosios salės futbolo pirmenybės. Prasidėjo kovo 5 d., dalyvavo Savanoris, Kings, Lizdeika I, Lizdeika II, Armiratas, ŠSPC U14.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid035uTScbdjksaXUARYqWcQjFmGRGJD3Seg36mNJKuA2QRjehP1ZH2HyXWNaNDUpT6Zl</ref> === Marijampolės apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2025-2026 m. Marijampolės apskrities salės futbolo pirmenybėse''' buvo paskelbtas lapkričio 16 d.<ref>https://kazlurudossportocentras.lt/kvieciame-komandas-i-2025-2026-metu-marijampoles-apskrities-sales-futbolo-pirmenybes/</ref> Pirmenybių pradžia numatyta gruodžio 21 d. Tolimesnės informacijos nebuvo. 2026 m. vasario 7 d. Kazlų Rūdoje vyko vienos dienos futsal turnyras, kuriame dalyvavo „FK Trakai“, Vilniaus „FK Salininkai“, Jonavos FK „Panama“, Kaišiadorių FK „Baltai“, Marijampolės r. „Liūtai“, Vilniaus FK „Šumskas“, Kazlų Rūdos „Hardy Boyz“ ir „FK Kazlų Rūda“.<ref>https://kazlurudossportocentras.lt/vyru-sales-futbolo-turnyre-city-cup-2026-triumfavo-traku-futbolininkai/</ref> === Alytaus apskritis === '''Alytaus apskrities salės futbolo turnyro''' pradžia 2026 m. sausio 10 d.<ref>https://aaff.lt/2025/12/22/aaff-2026-m-sales-futbolo-komandos-ir-i-o-ii-o-turu-tvarkarastis/{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Užsiregistravo 6 komandos, tačiau turnyrą pradėjo tik 4. Po pirmo etapo pasitraukė dar viena komanda – Varėnos „Select“. Pirmenybės baigėsi vasario 28 d.<ref>https://aaff.lt/2026/03/05/alytaus-apskrities-sales-futbolo-turnyro-2026-galutiniai-rezultatai/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 6 ! Klubas/komanda, miestas |- | Futbolo Klubas 433 (Alytus) {{·}} Alytaus SC–[[FK Vidzgiris]]{{efn|Užsiregistravo, tačiau vėliau atsisakė dalyvauti|name=Atsisake}} {{·}} [[FK Alytis]]{{efn|name=Atsisake}} {{·}} [[FK Centras]] (Alytus) {{·}} [[FK Dainava Veisiejai]] {{·}} Select (Varėna) {{efn|Pasitraukė po pirmo etapo}} |} {{notelist}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2025–2026 m. Alytaus apskrities salės futbolo turnyro galutinė lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| [[FK Centras]] || 6 || 6 || 0 || 0 || 29 || 12 || +17 || '''18 |- | 2 || style="text-align: left"| [[FK Dainava Veisiejai]] || 7 || 3 || 0 || 4 || 26 || 24 || +2 || '''9 |- | 3 || style="text-align: left"| FK 433 || 7 || 1 || 0 || 6 || 16 || 35 || -19 || '''3 |} === Utenos apskritis === '''UAFF vyrų salės futbolo pirmenybės''' prasidėjo 2025 m. gruodžio pabaigoje.<ref>https://www.uaff.lt/2025/12/14/vyru-futsal-cempionato-starte-dramatiski-musiai/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 5 ! Klubas/komanda, miestas |- | [[FK Molėtai]] {{·}} [[FC Narjanta]] (Kupiškis) {{·}} [[FK Rokiškis|Rokiškio FK]] {{·}} [[FK Utenos Utena]] {{·}} [[FK Utenos Utenis]] |} === Tauragės apskritis === Numatytos '''Jurbarko rajono salės futbolo pirmenybės'''.<ref>https://jurbarkosportas.lt/naujienos/kvieciame-registruoti-komandas-i-jurbarko-rajono-sales-futbolo-pirmenybes</ref> === Telšių apskritis === Vyko Telšių rajono atviros salės futbolo pirmenybės, kurios baigėsi 2026 m. vasario 8 d.<ref>http://www.taff.lt/pirmenybes/baigesi-telsiu-rajono-atviros-sales-futbolo-pirmenybes-4/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2026 m. Telšių rajono atviros salės futbolo pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| Centras || 18 || 14 || 1 || 3 || 103 || 62 || +41 || '''43 |- | 2 || style="text-align: left"| Damada || 18 || 10 || 0 || 8 || 80 || 78 || +2 || '''30 |- | 3 || style="text-align: left"| FK Benefisas || 18 || 8 || 2 || 8 || 68 || 60 || +8 || '''26 |- | 4 || style="text-align: left"| Spartans || 18 || 7 || 4 || 7 || 77 || 79 || -2 || '''25 |- | 5 || style="text-align: left"| Varnių Spigins-Bajorai || 18 || 7 || 3 || 8 || 63 || 57 || +6 || '''24 |- | 6 || style="text-align: left"| Ramunsa || 18 || 7 || 0 || 11 || 70 || 80 || -10 || '''21 |- | 7 || style="text-align: left"| [[SC Olimpas Mažeikiai]] || 18 || 4 || 2 || 12 || 47 || 92 || -45 || '''14 |} Taip pat vyko Mažeikių rajono atvirosios futsal pirmenybės „Savivaldybės taurė 2026“. Pirmenybių pradžia – vasario 8 d., pabaiga – kovo 28 d.<ref>https://mazeikiai.lt/naujienos/startuoja-mazeikiu-rajono-atvirosios-futsal-pirmenybes-savivaldybes-taure-2026</ref><ref>https://www.facebook.com/TelsiuApskritiesFutboloFederacijataff/posts/pfbid0K1zgo1ZxkTiZQ5bnX3k6xzMJgDEiQfX582c1bnV7SJV9Dqd76QtgG7wbDxYY9kZkl</ref> == Taurės varžybos == === LFF futsal supertaurė === 2024 m. LFF futsal Supertaurės turnyras vyko [[Jonavos sporto arena|Jonavos sporto arenoje]] rugsėjo 13-14 dienomis. Turnyre dalyvavo keturios geriausios praėjusio sezono komandos: „Kauno Žalgiris“, Jonavos „Vikingai“, Vilkaviškio „Bruklinas“ ir „Akmenės kraštas“.<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/815</ref> {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2--> <!--semi-finals--> | rugsėjo 13 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 4 (3) | [[FK Akmenės kraštas]] | 4 (2) | rugsėjo 13 d. | [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] | 4 | [[FK Bruklinas]] | 3 <!--final--> | rugsėjo 14 d. | '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 3 | [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] | 1 <!--3rd place--> | rugsėjo 14 d. | [[FK Akmenės kraštas]] | 5 | [[FK Bruklinas]] | 1 }} === LFF Futsal taurė === Registracija į 2025-2026 m. LFF salės futbolo taurės varžybas vyko iki {{data|2025|10|13}}<ref>https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2025-2026-metu-lff-futsal-taures-turnyra/</ref> Salės futbolo taurės varžybose privalo dalyvauti Futsal A lygos komandos. Taip pat dalyvauti gali Pirmos lygos bei žemesnių lygų komandos. Šio sezono finalo ketvertas vyks vasario 21-22 dienomis [[Gargždų arena|Gargždų arenoje]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |+Futsal LFF Taurės varžybų kalendorius ! Etapas !! Burtai traukiami !! Rungtynės !! Komandos !! Dalyviai |- | I || rowspan=2|2025 m. lapkričio 17 d.<ref>https://www.lff.lt/futsal-lff-taureje-istraukti-pirmu-dvieju-etapu-burtai/</ref> || iki lapkričio 9 d. || 6 || Šešios iš dešimties užsiregistravusių I-os bei žemesnių lygų komandos |- | II / 1/8 finalo || iki gruodžio 4 d. || 16 || 3 pirmo etapo nugalėtojai, 4 I-os bei žemesnių lygų komandos ir 9 A lygos komandų |- | 1/4 finalo || rowspan=2| 2025 m. gruodžio 10 d.<ref>https://www.lff.lt/istraukti-lff-futsal-taures-ketvirtfinalio-bei-pusfinalio-etapu-burtai/</ref> || iki vasario 15 d. || 8 || 1/8 finalo nugalėtojai |- | 1/2 finalo || vasario 21 d. || 4 || 1/4 finalo nugalėtojai |- | finalas || – || vasario 22 d. || 2 || 1/2 finalo nugalėtojai |} {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 19 ! Klubas/komanda, miestas |- | '''A lygos dalyviai:''' [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] {{·}} [[FK Akmenės kraštas]] Akmenė {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] {{·}} [[Radviliškio SC#Salės futbolas|ŠSPC-Radviliškis]] {{·}} [[FK Bruklinas]] Vilkaviškis {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] {{·}} [[Kėdainiai United]] |- | '''Kiti dalyviai:''' FK 225 Pasvalys {{·}} [[FK Aktas Vilnius]] {{·}} FC Damada Telšiai {{·}} FK Futbolo dievai Klaipėda {{·}} [[FC Narjanta]] Kupiškis {{·}} [[FA Panevėžys]] {{·}} [[FK Pempininkai]] Gargždai {{·}} FC Phoenix Klaipėda {{·}} [[FK Savanoris]] Šiauliai {{·}} [[FK VDA]] Vilnius |} '''I etapas''' {{OneLegStart}} {{OneLegResult| FK 225 ||2:3| '''[[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] ||}} {{OneLegResult| [[FK Savanoris]] ||0:4| '''[[FC Narjanta]] ||}} {{OneLegResult| FC Phoenix ||2:4| '''FC Damada ||}} {{end}} {{Round16-Byes |1/8 | [[FC Narjanta]] |1 | '''[[FK Bruklinas]] |5 |1/8 | [[Kėdainiai United]] |1 | '''[[FK Vikingai]] |6 |1/8 | [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] |1 | '''[[FK Akmenės kraštas]] |9 |1/8 | '''[[FK Pempininkai]] |3 | [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] |2 |1/8 | '''[[FA Panevėžys]] |6 | FK Futbolo dievai |3 |1/8 | '''[[FK VIP|Mažeikių VIP]] |6 | [[FSK Radviliškis]] |5 |1/8 | FC Damada |2 | '''[[Gargždų Pramogos–SC|Gargždų Pramogos]] |3 |1/8 | [[FK VDA]] |1 | '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] |12 |1/4 | '''[[FK Bruklinas]]''' |5(4) | [[FK Vikingai]] |5(3) |1/4 | '''[[FK Akmenės kraštas]]''' |4 | [[FK Pempininkai]] |1 |1/4 | [[FA Panevėžys]] |3(6) | '''[[FK VIP|Mažeikių VIP]]''' |3(7) |1/4 | [[Gargždų Pramogos–SC|Gargždų Pramogos]] |3 | '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]''' |4 |1/2 | [[FK Bruklinas]] |1 | '''[[FK Akmenės kraštas]]''' |5 |1/2 | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] |4 | '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]''' |6 |Finalas | [[FK Akmenės kraštas]] |1 | '''[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]]''' |2 }} == Vyrų rinktinė == {{main|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė}} {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} ===2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas === Lietuvos futsal rinktinė dalyvavo šeimininko teise, todėl atrankos varžybose nedalyvavo. Čempionate užėmė trečiąją vietą grupėje. {{main|2026 m. UEFA Europos futsal čempionatas}} ==Vaikinų U-19 rinktinė== {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė}} Pradėta ruoštis 2026–2027 UEFA U-19 futsal čempionato atrankos varžyboms – atvira jaunuolių atranka į Lietuvos U-19 rinktinę prasidėjo 2026 m. gegužės 19–27 dienomis.<ref>https://www.lff.lt/paskelbta-registracija-i-lietuvos-vaikinu-futsal-u19-rinktines-atrankas/</ref> ==Vaikinų U-16 rinktinė== 2026 m. gegužės 16-17 dienomis Kaune surengta Lietuvos futsal U-16 rinktinės stovykla.<ref>https://www.lff.lt/kaune-surengta-lietuvos-futsal-u16-rinktines-stovykla/</ref> ==Moterų rinktinė== 2025 m. spalio mėn. LSFA vykdė atranką į Lietuvos moterų futsal rinktinę dalyvauti 2027 m. Europos moterų futsal čempionato atrankos varžybose.<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/819</ref> 2026 m. kovo 21 dieną Birštone vyko 2027 m. Europos moterų futsal čempionato atrankos turnyras, kuriame Lietuvos rinktinė žaidė su Serbijos (0:5), Anglijos (0:4) bei Bosnijos ir Hercegovinos (1:3) rinktinėmis. Užėmė IV vietą ir į sekantį atrankos etapą nepateko.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/537554/moteru-futsal-rinktine-laukia-atrankos-starto-bandome-atrasti-stipriasias-savo-zaidimo-puses</ref> == Tarptautinės klubų varžybos == === UEFA Futsal čempionų lyga === [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]] pradėjo 2025–2026 m. [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] varžybas nuo ''pagrindinio etapo''. Po praėjusio sezono, UEFA futsal koeficientų lentelėje Lietuvos klubas užėmė 15 vietą<ref>https://editorial.uefa.com/resources/028f-1b43ea3475dc-1da3b62b6570-1000/futco202425.pdf</ref>, ir ''pagrindiniame etape'' pateko į ''Path A''. Šiuo keliu dalyvaujančios komandos žaidžia grupėse, iš kurių į sekantį etapą patenka po 3 komandas. Šios grupės ''pagrindinio etapo'' varžybos vyks 2025 m. spalio mėn. Lenkijoje. ''Pagrindinio etapo'' burtai buvo ištraukti 2025 m. liepos 3 d. Kauno Žalgiris pateko į atrankos grupę su {{flagicon|ESP}} Cartagena Costa Cálida, {{flagicon|BEL}} Sporting Anderlecht Futsal ir {{flagicon|POL}} Piast Gliwice.<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-suzinojo-varzovus-uefa-futsal-cempionu-lygos-pagrindiniame-etape/</ref> Užėmė ketvirtąją vietą ir į tolimesnį etapą nepateko. {| class="wikitable" style="font-size:85%; float:right" |+ 2025–26 UEFA Futsalo Čempionų Lygos formatas ir tvarkaraštis<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/news/0299-1dbfab34e4e7-8a5530ed77bf-1000--2025-26-uefa-futsal-champions-league-dates-format/</ref> |- !Etapas !Burtai !Rungtynės |- |Preliminarinis - 32 komandos |2025 m. liepos 3 d. |2025 m. rugpjūčio 26-31 d. |- |Pagrindinis - 32 komandos |2025 m. liepos 3 d. |2025 m. spalio 28 - lapkričio 2 d. |- |Šešioliktfinalis - 16 komandų |2025 m. lapkričio 6 d. |2025 m. lapkričio 24 d. - gruodžio 5 d. |- |Aštuntfinalis - 8 komandos | |2026 m. vasario 23 - kovo 6 d. |- |Finalinis turnyras - 4 komandos | |2026 m. gegužės 7-10 d. |} {{OneLegStart}} |colspan=3|Pagrindinis etapas spalio 30 d. – lapkričio 2 d. {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU|0:5|Cartagena Costa Cálida|ESP|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU|1:3|Piast Gliwice|POL|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU|0:4|Sporting Anderlecht Futsal |BEL|}} {{end}} == Nuorodos == * [[Salės futbolas]] * [http://futsal.lt/ Oficiali LSPFA svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201203170848/https://futsal.lt/ |date=2020-12-03 }} * [https://www.facebook.com/futsal.lt/ LSPFA Facebook puslapis] * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Oficiali LFF futbolo ir futsalo rezultatų svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] jh0add85x3048s71p51qtvdye8ynhqb Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai 14 684783 7845878 7619883 2026-05-27T13:20:03Z Sadfox 47105 7845878 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] <code><nowiki>{{</nowiki>[[Šablonas:Kat pagrindinis|Kat pagrindinis]]|</code><code><nowiki>Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}}</nowiki></code> gatcjv882v5o1t3imb8g4hh1c3peb0s 7845880 7845878 2026-05-27T13:21:08Z Sadfox 47105 7845880 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] {{Kat pagrindinis|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas}} ib1987fgdx5cpff1q0zrr3xl2b9easi Šablonas:Juros periodo parkas 10 684984 7846187 7673634 2026-05-28T10:45:44Z Nomadbones 153116 7846187 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Juros periodo parkas | title = ''[[Juros periodo parkas (franšizė)|Juros periodo parkas]]'' | state = {{{state<includeonly>|autocollapse</includeonly>}}} | bodyclass = hlist | group1 = Filmai | list1 = {{navbox|subgroup | group1 = ''Juros periodo parkas'' | list1 = * ''[[Juros periodo parkas (filmas)|Juros periodo parkas]]'' (1993) * ''[[Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas]]'' (1997) * ''[[Juros periodo parkas III]]'' (2001) | group2 = ''Juros periodo pasaulis'' | list2 = * ''[[Juros periodo pasaulis]]'' (2015) * ''[[Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė]]'' (2018) * ''[[Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas]]'' (2022) * ''[[Juros periodo pasaulis. Atgimimas]]'' (2025) }} | group2 = Romanai | list2 = * ''[[Juros periodo parkas]]'' (1990) * ''[[Dingęs pasaulis (romanas)|Dingęs pasaulis]]'' (1995) | group3 = Televizija | list3 = * ''[[Lego Jurassic World: The Secret Exhibit]]'' (2018) * ''[[Lego Jurassic World: Legend of Isla Nublar]]'' (2019) * ''[[Juros periodo pasaulis: Kreidos laikotarpio stovykla]]'' (2020–2022) * ''[[Juros periodo pasaulis: Chaoso teorija]]'' (2024–2025) | group4 = Trumpametražiai filmai | list4 = * ''[[Battle at Big Rock]]'' (2019) * [[Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas (prologas)|„Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas“ prologas]] (2021) | group5 = Veikėjai | list5 = {{navbox|subgroup | group1 = Žmonės | list1 = * [[Alan Grant]] * [[Ellie Sattler]] * [[Ian Malcolm]] * [[John Hammond]] * [[Henry Wu]] * [[Owen Grady]] * [[Claire Dearing]] * [[Maisie Lockwood]] | group2 = Dinozaurai | list2 = * [[Rexy]] * [[Indominus Rex]] }} | group6 = Muzika | list6 = * ''[[Juros periodo parkas (filmo muzika)|Juros periodo parkas]]'' * ''[[Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas (filmo muzika)|Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas]]'' * ''[[Juros periodo parkas III (filmo muzika)|Juros periodo parkas III]]'' * ''[[Juros periodo pasaulis (filmo muzika)|Juros periodo pasaulis]]'' * ''[[Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė (filmo muzika)|Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė]]'' * ''[[Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas (garso takelis)|Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas]]'' * ''[[Juros periodo pasaulis. Atgimimas (garso takelis)|Juros periodo pasaulis. Atgimimas]]'' | group8 = Kita | list8 = * [[Sąrašas:Jurassic Park kompiuteriniai žaidimai|Kompiuteriniai žaidimai]] | below = {{icon|Category}} [[:Kategorija:Juros periodo parkas|Kategorija]] }}<noinclude> [[Kategorija:Filmų serijų naršymo šablonai]] [[Kategorija:Juros periodo parkas|*]] </noinclude> d453r9dvtm2k2aezpevoyqxba3skypu 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I 0 685124 7845822 7845807 2026-05-27T12:06:47Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845822 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35 |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36 |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17 |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 9fjvre5hf95mgld6ybermhkjlubnafy 7845825 7845822 2026-05-27T12:07:21Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845825 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36 |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17 |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] dcbkb8io5fdkh81vn0u1yg3xfya9cch 7845828 7845825 2026-05-27T12:08:00Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845828 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17 |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] ssbadeldk15p6bxfabtlcuutg6cr9x1 7845830 7845828 2026-05-27T12:08:50Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845830 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 24dxtcjlvicnjnh2sgabh5ixciblstr 7845831 7845830 2026-05-27T12:09:28Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845831 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] k5ng1axxdht2cdp1bf3mmjc72lo7afp 7845833 7845831 2026-05-27T12:12:49Z Makenzis 46558 /* Taip pat skaitykite */ 7845833 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] ikjwfkgzm6f530gppzxgaee0f71ow15 7845834 7845833 2026-05-27T12:13:43Z Makenzis 46558 /* Statistika */ 7845834 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai<ref>{{#invoke:cite|web|title=MLSZ Adatbank – Goal shooter |url=https://adatbank.mlsz.hu/goalshooter/65/0/31362/33.html |publisher=MLSZ |access-date=11 April 2026}}</ref> |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 7m0f3b7fnh3rro2kpjr7vpkqd5ku182 7845835 7845834 2026-05-27T12:14:26Z Makenzis 46558 /* Statistika */ 7845835 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/goalshooter/65/0/31362/33.html MLSZ Adatbank – Goal shooter]</ref> |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 4vmobkgcjt3q3l6ahtaqkmfodf3oz0t 7845836 7845835 2026-05-27T12:15:36Z Makenzis 46558 /* Statistika */ 7845836 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/goalshooter/65/0/31362/33.html MLSZ Adatbank – Goal shooter]</ref> |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} <small><sup>1</sup> [[Barnabás Varga]] persikėlė į [[AEK Athens FC|AEK]] ([[Graikija]]) žiemos perėjimų lango metu.</small><br> == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 8is0aj597g9q1o4yfq5qbbri7dwj3o7 7845837 7845836 2026-05-27T12:16:46Z Makenzis 46558 7845837 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/goalshooter/65/0/31362/33.html MLSZ Adatbank – Goal shooter]</ref> |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} <small><sup>1</sup> [[Barnabás Varga]] persikėlė į [[AEK Athens FC|AEK]] ([[Graikija]]) žiemos perėjimų lango metu.</small><br> == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 86ulcf9opw3zjhmiiuq4ncmb79wlhp8 7846084 7845837 2026-05-28T02:15:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846084 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. NBI | buvsezonas = [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027 m.]] }} '''2025–2026 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai vadinama '''2025–2026 m. Fizz Liga'''.<ref>{{cite news|url=https://szovetseg.mlsz.hu/hir/eros-szponzori-hatter-a-profi-labdarugasban |title=Erős szponzori háttér a profi labdarúgásban |trans-title=Strong sponsorship background in professional football |publisher=MLSZ ([[Hungarian Football Federation]]) |website=mlsz.hu |date=5 June 2025 |language=hu}}</ref> Sezonas prasidėjo 2025 m. liepos 25 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 16 d. [[Ferencvárosi TC]] gynė 2024–2025 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Kisvárda FC]] ir [[Kazincbarcikai SC]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Kisvárda FC]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] | align="center" | [[Fehérvár FC]]<br />[[Kecskeméti TE]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2024–2025 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340||9 vieta |- ||[[Diósgyőri VTK]]||[[Miškolcas]]||Diósgyőri||15 353||6 vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000||4 vieta |- ||[[Kazincbarcikai SC]]||[[Kazincbarcika]]||Mezőkövesdi Városi||{{0}} 4 183||{{increase}} 2 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850||{{increase}} 1 vieta, Nemzeti Bajnokság II |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322||5 vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500||8 vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125||3 vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816||2 vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500||7 vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000||10 vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Győri ETO FC|Győri ETO]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|HUN}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' ||'''69'''||33||20||9||4||65||30||+35|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|2026–2027 m. Čempionų lygą]]''' |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | {{vlv|HUN}} ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' ||'''68'''||33||21||5||7||67||31||+36|| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|2026–2027 m. Europos lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' ||'''53 *'''||33||15||8||10||63||46||+17||rowspan=2| '''Pateko į [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|2026–2027 m. Konferencijų lygą]]''' |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|HUN}} ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' ||'''53 *'''||33||14||11||8||51||41||+10 |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' ||'''48'''||33||13||9||11||49||43||+6 |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' ||'''46'''||33||13||7||13||43||43||0 |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||48||57||-9 |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' ||'''40 *'''||33||11||7||15||36||49||-13 |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' ||'''40 *'''||33||10||10||13||47||57||-10 |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' ||'''38'''||33||9||11||13||55||62||-7 |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[Diósgyőri VTK]]''' ||'''28'''||33||6||10||17||39||65||-26|| rowspan=2| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į [[Nemzeti Bajnokság II]]''' |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[Kazincbarcikai SC]]''' ||'''22'''||33||6||4||23||31||70||-39 |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai<ref>[https://adatbank.mlsz.hu/goalshooter/65/0/31362/33.html MLSZ Adatbank – Goal shooter]</ref> |- |rowspan="2"|1 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Lukács]] |align="left"|[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] | rowspan="2"|17 |- |align="left"|{{vlv|SVN}} [[Aljoša Matko]] |align="left"|[[Újpest FC|Újpest]] |- |3 |align="left"|{{vlv|ALG}} [[Ahmed Nadhir Benbouali|Nadhir Benbouali]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |14 |- |4 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Donát Bárány]] |align="left"|[[Debreceni VSC|Debrecen]] |12 |- |rowspan="5"|5 |align="left"|{{vlv|NED}} [[Elton Acolatse]] |align="left"|[[Diósgyőri VTK|Diósgyőr]] (8) / [[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] (2) |rowspan="5"|10 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Dániel Böde]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Ádin Molnár]] |align="left"|[[MTK Budapest FC|MTK]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Alen Skribek]] |align="left"|[[Zalaegerszegi TE|Zalaegerszeg]] |-bgcolor="lightgrey" |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Barnabás Varga]]<sup>1</sup> |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |- |rowspan="3"|10 |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Zsombor Gruber]] |align="left"|[[Ferencvárosi TC|Ferencváros]] |rowspan="3"|9 |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[János Hahn]] |align="left"|[[Paksi FC|Paks]] |- |align="left"|{{vlv|HUN}} [[Milán Vitális]] |align="left"|[[Győri ETO FC|Győri ETO]] |} <small><sup>1</sup> [[Barnabás Varga]] persikėlė į [[AEK Athens FC|AEK]] ([[Graikija]]) žiemos perėjimų lango metu.</small><br> == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2025–2026 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2025–2026 m.]] 8384wfb88iifkrd40lwtr5iu6du1m7c Dovilė Jakniūnaitė 0 685267 7845827 7629650 2026-05-27T12:07:51Z Sadfox 47105 7845827 wikitext text/x-wiki '''Dovilė Jakniūnaitė''' (g. [[1978]] m. [[kovo 19]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – lietuvių politologė, socialinių mokslų daktarė, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] profesorė. == Biografija == 2002 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (VU TSPMI), įgijo politikos mokslų magistro laipsnį Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programoje<ref name="vle">Dovilė Jakniūnaitė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/dovile-jakniunaite/</ref>. 2007 m. apsigynė socialinių mokslų srities [[Politikos mokslai|politikos mokslų]] krypties daktaro disertaciją „Kaimynystės samprata tarptautinių santykių konstruktyvistinėje perspektyvoje: [[Rusija|Rusijos]] atvejis“ (vadovas prof. [[Evaldas Nekrašas]])<ref name=tspmi2>Apgintos disertacijos, VU TSPMI, https://www.tspmi.vu.lt/apgintos-disertacijos/</ref>. Nuo 2003 m. dėsto VU TSPMI, nuo 2017 m. eina profesorės pareigas. 2019 m. pradėjo vadovauti VU TSPMI Tarptautinių santykių katedrai<ref name="tspmi">Dovilė Jakniūnaitė, VU TSPMI, https://www.tspmi.vu.lt/zmogus/dovile-jakniunaite/</ref>. == Mokslinė veikla == Mokslinių tyrimų pagrindinės sritys: tapatybės poveikis [[Užsienio politika|užsienio]] ir [[Saugumo politika|saugumo politikai]], saugumas Vidurio Rytų Europoje, [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] [[Rytų partnerystė|Rytų partnerystės]] politikos analizė, [[Lietuvos tarptautiniai santykiai|Lietuvos užsienio politika]], Lietuvos ir Rusijos santykiai, Rusijos užsienio politika, tarptautinių santykių teorijos, sienų ir teritorijų studijos, konfliktai [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukaze]]<ref name="vle" />. Yra paskelbusi daugiau kaip 30 mokslinių ir analitinio pobūdžio straipsnių.<ref name="vle"/> == Bibliografija == * {{cite book |editor-last1=Jakniūnaitė |editor-first1=Dovilė |date=2015 |title=Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004-2014 |trans-title=Ambitious decade: Lithuanian foreign policy 2004-2014 |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |language=lt }} * {{cite book |last=Jakniūnaitė |first=Dovilė |date=2007 |title=Kur prasideda ir baigiasi Rusija: kaimynystė tarptautinėje politikoje |trans-title=Where Russia begins and ends: neighbourhood in international politics |url=https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/VUB01_000357189 |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |language=lt }} * {{cite book |editor-last1=Degutis |editor-first1=Algirdas |editor-last2=Jakniūnaitė |editor-first2=Dovilė |date=2014 |title=Gražina Miniotaitė. Vietoj išvadų |location=Vilnius |publisher=Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija |language=lt }} * {{cite book |last=Jakniūnaitė |first=Dovilė |date=2017 |title=Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose |trans-title=How to become a state: borders and spaces in Georgian territorial conflicts |url=https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/VUB01_000891922 |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |language=lt }} * {{cite book |editor-last1=Jakniūnaitė |editor-first1=Dovilė |editor-last2=Paulauskas |editor-first2=Kęstutis |date=2010 |title=Beieškant NATO Lietuvoje: pasiekimai, nesėkmės, perspektyvos |trans-title=Searching NATO in Lithuania: achievements, failures and prospects |publisher=Vilniaus universiteto leidykla |language=lt }} == Išnašos == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Jakniūnaitė, Dovilė}} [[Kategorija:VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai]] [[Kategorija:Lietuvos politologai]] [[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]] sourxkqiqhfnz5q7e3gvib84fq7e08t 2025–2026 m. Liga F 0 686312 7846083 7835871 2026-05-28T02:13:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846083 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2025–2026 m. Liga F | buvsezonas = [[2024–2025 m. Liga F|2024–2025 m.]] | bussezonas = [[2026–2027 m. Liga F|2026–2027 m.]] }} {{current-football}} '''2025–2026 m. [[Liga F]]''' – moterų futbolo čempionatas, kuriame varžėsi pajėgiausios Ispanijos moterų futbolo komandos. Sezonas prasidėjo 2025 m. rugpjūčio 30 d. ir baigėsi 2026 m. gegužės 31 d. Dar žinomas kaip '''2025–2026 m. Primera División Femenina de Fútbol''', o dėl rėmimo sutarčių vadinosi '''2025–2026 m. Liga F Moeve'''.<ref>{{Cite web |url=https://www.moeveglobal.com/en/press/liga-f-moeve-2025-26-womens-football |title=Liga F Moeve 2025/26 Kicks Off as Women's Football continues to grow |website=Moeve|date=29 August 2025 |access-date=30 August 2025}}</ref> [[FC Barcelona Femení|Barcelona]] futbolininkės gynė čempionių titulą iškovotą 2024–2025 m. sezone. == Apie lygą == 2025–2026 m. sezone dalyvavo 16 komandų. Nugalėtojoms sezono pabaigoje įteikiami medaliai bei pereinamoji Čempionių taurė, o klubas įgyja teisę žaisti moterų [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyre. Antrą ir trečiąją vietas čempionate užėmusios komandos irgi patenka į turnyrą. == Pokyčiai == Prie keturiolikos senbuvių prisijungė dvi naujos dalyvės: [[Alhama CF|Alhama CF]] ir [[DUX Logroño]].<ref>{{Cite web |url=https://sports.yahoo.com/article/la-liga-f-set-next-194800656.html |title=La Liga F set for next season's 16 teams, DUX Logroño seal promotion |website=[[Yahoo!]] News |date=25 May 2025 |access-date=30 August 2025 |archive-date=2025-09-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250923070212/https://sports.yahoo.com/article/la-liga-f-set-next-194800656.html |url-status=dead }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.articulo14.es/deportes/el-alhama-elpozo-asciende-a-la-liga-f-20250427.html/ |title=El Alhama ElPozo asciende a la Liga F |website=Articulo14.es |date=27 April 2025 |access-date=30 August 2025 |language=es |archive-date=2025-05-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250518011406/https://www.articulo14.es/deportes/el-alhama-elpozo-asciende-a-la-liga-f-20250427.html |url-status=dead }}</ref><ref>{{Cite web |url=https://ligaf.es/noticia/el-real-betis-feminas-y-el-valencia-el-descenso-de-dos-historicos-de-liga-f/ |title=El Real Betis Féminas y el Valencia, el descenso de dos históricos de Liga F|website=Liga F |date=13 May 2025 |access-date=30 August 2025 |language=es}}</ref> {| class="wikitable" |- ! Naujokės ! Iškrito |- | [[Alhama CF|Alhama]]<br />[[DUX Logroño]] | [[Real Betis (moterys)|Real Betis]]<br />[[Valencia CF (moterys)|Valencia]] |} == Dalyvės == ; Dalyvavo šešiolika komandų<ref>[https://ligaf.es/clasificacion/primera_division_femenina 2025–2026 m. Liga F (pagal oficialią lygos svetainę)]</ref> {| class="wikitable sortable" style="font-size:90%" ! Klubas || Vietovė || Stadionas || Talpa || 2024–2025 m. sezone |- | ↑ [[Alhama CF|Alhama]] || [[Mursijos Alama]] || Complejo Deportivo del Guadalentín || {{0}}1 500 || {{increase}} 1 vieta, Primera Federación |- | [[Athletic Club (moterys)|Athletic Club]] || [[Bilbao]] || Lezama Field 2 || {{0}}3 250 || 4 vieta |- | [[Atlético Madrid Femenino|Atlético Madrid]] || [[Madridas]] || [[Centro Deportivo Wanda]] || {{0}}2 700 || 3 vieta |- | [[FC Barcelona Femení|Barcelona]] || [[Barselona]] || [[Estadi Johan Cruyff]] || {{0}}6 000 || [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės''' |- | [[Deportivo de La Coruña (moterys)|Deportivo ABANCA]] || [[La Korunja]] || Cidade Deportiva de Abegondo || {{0}}1 000 || 14 vieta |- | ↑ [[DUX Logroño]] || [[Logronjas]] || [[Las Gaunas]] || 16 000 || [[File:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės''' |- | [[SD Eibar (moterys)|Eibar]] || [[Eibaras]] || [[Savivaldybės stadionas (Ipurua)|Savivaldybės stadionas]] || {{0}}8 164 || 8 vieta |- | [[RCD Espanyol (moterys)|Espanyol]] || [[Barselona]] || Dani Jarque || {{0}}1 520 || 11 vieta |- | [[Granada CF (moterys)|Granada]] || [[Granada]] || [[Ciudad Deportiva del Granada]] || {{0|00}}600 || 5 vieta |- | [[Levante UD (moterys)|Levante]] || [[Valensija]] || [[Ciudad Deportiva de Buñol]] || {{0}}3 000 || 12 vieta |- | [[FC Levante Las Planas|FC Badalona Women]] * || [[Badalona]] || [[Savivaldybės stadionas (Badalona)|Savivaldybės stadionas]] || {{0}}4 170 || 13 vieta |- | [[Madrid CFF]] || [[Madridas]] || Fernando Torres || {{0}}5 400 || 10 vieta |- | [[Real Madrid Femenino|Real Madrid]] || [[Madridas]] || Alfredo Di Stéfano || {{0}}5 797 || 2 vieta |- | [[Real Sociedad Femenino|Real Sociedad]] || [[San Sebastianas]] || José Luis Orbegozo || {{0}}2 500 || 7 vieta |- | [[Sevilla FC (moterys)|Sevilla]] || [[Sevilija]] || Jesús Navas || {{0}}8 000 || 9 vieta |- | [[UDG Tenerife]] || [[Granadilja de Abona]], [[Kanarų salos]] || Heliodoro Rodríguez López || 22 824 || 6 vieta |} == Galutinė komandų rikiuotė == ; 2025–2026 m. [[Liga F]]. * Čempionėmis tapo [[]]. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai ! Pastabos |- style="background:#BBFFBB;" |[[Vaizdas:UEFA Women's Champions League logo.svg.png|20px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[]]''' |- style="background:#FFFFB0;" |[[Vaizdas:UEFA Women's Champions League logo.svg.png|20px]]||'''2.'''||align="left"| '''[[]]''' |- style="background:#FFFFB0;" |[[Vaizdas:UEFA Women's Champions League logo.svg.png|20px]]||'''3.'''||align="left"| '''[[]]''' |- ||||||||| |- | ||'''4.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''5.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''6.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''7.'''||align="left"| '''[[]''' |- | ||'''8.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[]]''' |- | ||'''10.'''||align="left"| '''[[]''' |- | ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''12.'''||align=left| '''[[]]''' |- | ||'''13.'''||align="left"| '''[[]]''' |- | ||'''14.'''||align=left| '''[[]]''' |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''15.'''||align=left| '''[[]]''' |- style="background:#FFCCCC;" |{{decrease}}||'''16.'''||align=left| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2025–2026 m. Primera Federación (moterys)|2025–2026 m. Primera Federación]] * [[2025–2026 m. Copa de la Reina de Fútbol]] * [[2025–2026 m. Supercopa de España Femenina]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://ligaf.es/ Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tabless/spanwomchamp.html RSSSF duomenų bazė] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/competition/liga-f-moeve-2025-2026/76312 Globalsportsarchive] * [https://www.soccerway.com/spain/liga-f-women/#/IFb3JQNM/standings/overall/ pagal SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/spain/liga-f-women/#/IFb3JQNM/standings/overall/ pagal FLASHSCORE] {{Liga F}} [[Kategorija:Ispanijos moterų futbolas]] 6r8me62fhhvulcqi6x17vkwf6hr2w4h Actekos stadionas 0 690806 7846096 7843732 2026-05-28T03:45:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846096 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 19.3031 |long = -99.1506 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Estadio Azteca Octubre de 2021.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2021 m. |Vieta = {{vlv|MEX}} [[Meksikas]] |Atidarytas = 1966 m. |Savininkas = „Televisa“ |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Club América]], {{fut|MEX}} |Talpa = 87 523 |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Actekos stadionas''' ({{es|Estadio Azteca}}) – [[futbolo stadionas]] [[Meksikas|Meksiko]] mieste, Kojoakano rajone. Didžiausias stadionas [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]], 8-asis pagal dydį futbolo stadionas pasaulyje. Futbolo klubo [[Club América]] ir {{fut|MEX||Meksikos rinktinės}} namų arena. Pastatytas 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje.<ref>[https://web.archive.org/web/20140716155413/http://www.fifa.com/classicfootball/stadiums/stadium=5000118/ Estadio Azteca.] Fifa.com (tikrinta 2014-07-16).</ref> [[Vaizdas:Placa inauguración Azteca.jpg|thumb|150px|left|Stadiono atidarymo 1966 m. atminimo lenta]] Stadione yra koncertavę [[Michael Jackson]], „[[U2]]“, [[Paul McCartney]], [[Elton John]], [[Shakira]] ir kiti atlikėjai, su tikinčiaisiais susitiko popiežius [[Jonas Paulius II]].<ref>[https://www.jornada.com.mx/1999/01/26/llama.html Pide Juan Pablo II „superar“ deficiencias en el progreso social.] Jornada.com.mx (tikrinta 2025-12-27).</ref> == Istorija == Stadionas pradėtas statyti 1961 m., jam vardas išrinktas viešajame konkurse, kuriame galėjo dalyvauti visos Meksikos futbolo gerbėjai, o nugalėtojas įgijo teisę gauti dvi žiūrovų vietas 99 metams.<ref>Landucci Lerdo de Tejada, Sandro (agosto de 2006). Estadio Azteca 40 años (Primera edición). México: Landucci Editores. p. 58. ISBN 968589337-3.</ref> Stadionas pastatytas [[1968 m. vasaros olimpinės žaidynės|1968 m. olimpinėms žaidynėms]] ir [[IX pasaulio futbolo čempionatas|1970 m. pasaulio futbolo pirmenybėms]], tuo metu jame tilpo per 100 tūkstančių žiūrovų, įrengta moderni apšvietimo sistema. Stadionas iškilmingai atidarytas [[1966]] m. [[gegužės 29]] d. rungtynėmis tarp [[Club América]] ir [[Torino FC]] klubų, kurios baigėsi 2–2, o pirmąjį smūgį atliko Meksikos prezidentas [[Gustavo Díaz Ordaz]]. Čia taip pat vyko [[1977 m. CONCACAF čempionatas]], [[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas]] ir jo finalas, [[1993 m. CONCACAF Aukso taurė]], [[2003 m. CONCACAF Aukso taurė]], vyks [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio čempionato]] rungtynės (tarp jų ir atidarymo).<ref>[https://www.espn.com/soccer/story/_/id/37556472/estadio-azteca-mexico-city-plans-open-2026-world-cup-decio-de-maria Estadio Azteca in Mexico City in plans to open 2026 World Cup – Decio De Maria.] 2018-06-13, Espn.com (tikrinta 2025-12-27).</ref><ref>[https://sports.yahoo.com/world-cup-schedule-2026-new-york-metlife-final-opener-locations-205256647.html 2026 World Cup schedule reveal: FIFA picks New York for final, Mexico for opener, West Coast for USMNT.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240322145753/https://sports.yahoo.com/world-cup-schedule-2026-new-york-metlife-final-opener-locations-205256647.html |date=2024-03-22 }} 2024-02-05, Yahoo.com (tikrinta 2025-12-27).</ref> Pastarajam čempionatui stadionas rekonstruotas ir atidarytas 2026 m. kovo 28 d.<ref>[https://www.livemag.online/post/estadio-azteca-reopening Mexico’s Estadio Azteca reopens ahead of World Cup.] 2026-05-19, Livemag.online (tikrinta 2026-05-24).</ref> == Rungtynės == === Pasaulio čempionatai === {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[1970 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1970-05-31|1 grupė|MEX|USR|0–0|107160}} {{rinktinių eilutė|1970-06-03|1 grupė|BEL|ESA|3–0|92205}} {{rinktinių eilutė|1970-06-06|1 grupė|USR|BEL|4–1|95261}} {{rinktinių eilutė|1970-06-07|1 grupė|MEX|ESA|4–0|103058}} {{rinktinių eilutė|1970-06-10|1 grupė|USR|ESA|2–0|89979}} {{rinktinių eilutė|1970-06-11|1 grupė|MEX|BEL|1–0|108192}} {{rinktinių eilutė|1970-06-14|Ketvirtfinalis|USR|URU|0–1 (prat.)|26085}} {{rinktinių eilutė|1970-06-17|Pusfinalis|ITA|GER|4–3 (prat.)|102444}} {{rinktinių eilutė|1970-06-20|Dėl 3-osios vietos|URU|GER|0–1|104403}} {{rinktinių eilutė|1970-06-21|Finalas|BRA|ITA|4–1|107412}} {{rinktinių turnyras|[[1986 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1982-05-31|A grupė|BUL|ITA|1–1|96000}} {{rinktinių eilutė|1982-06-03|B grupė|BEL|MEX|1–2|110000}} {{rinktinių eilutė|1982-06-07|B grupė|MEX|PAR|1–1|114600}} {{rinktinių eilutė|1982-06-11|B grupė|IRQ|MEX|0–1|103763}} {{rinktinių eilutė|1982-06-15|Aštuntfinalis|MEX|BUL|2–0|114560}} {{rinktinių eilutė|1982-06-18|Aštuntfinalis|ENG|PAR|3–0|98728}} {{rinktinių eilutė|1982-06-22|Ketvirtfinalis|ARG|ENG|2–1|114580}} {{rinktinių eilutė|1982-06-25|Pusfinalis|ARG|BEL|2–0|114500}} {{rinktinių eilutė|1982-06-29|Finalas|ARG|GER|3–2|114600}} {{rinktinių turnyras|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2026-06-11|A grupė|MEX|RSA||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-17|K grupė|UZB|COL||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-24|A grupė|CZE|MEX||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-30|Šešioliktfinalis||||}} {{rinktinių eilutė|2026-07-05|Aštuntfinalis||||}} |} === Žemynų čempionatai === {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[1977 m. CONCACAF čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1977-10-09|Finalinė grupė|MEX|HAI|4–1|108000}} {{rinktinių eilutė|1977-10-12|Finalinė grupė|CAN|SUR|2–1|90000}} {{rinktinių eilutė|1977-10-12|Finalinė grupė|MEX|ESA|3–1|110000}} {{rinktinių eilutė|1977-10-16|Finalinė grupė|ESA|HAI|0–1|53978}} {{rinktinių eilutė|1977-10-16|Finalinė grupė|CAN|GUA|2–1|25000}} {{rinktinių eilutė|1977-10-19|Finalinė grupė|MEX|GUA|2–1|110000}} {{rinktinių eilutė|1977-10-23|Finalinė grupė|GUA|ESA|2–2|21483}} {{rinktinių eilutė|1977-10-23|Finalinė grupė|HAI|SUR|1–0|18630}} {{rinktinių turnyras|[[1993 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|1993-07-11|B grupė|CAN|CRC|1–1|17000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-11|B grupė|MEX|MTQ|9–0|82300}} {{rinktinių eilutė|1993-07-15|B grupė|CAN|MTQ|2–2|31000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-15|B grupė|MEX|CRC|1–1|92350}} {{rinktinių eilutė|1993-07-18|B grupė|CRC|MTQ|3–1|59000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-18|B grupė|MEX|CAN|8–0|100000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-22|Pusfinalis|MEX|JAM|6–1|110000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-25|Dėl 3-osios vietos|CRC|JAM|1–1|110000}} {{rinktinių eilutė|1993-07-25|Finalas|MEX|USA|4–0|120000}} {{rinktinių turnyras|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2003-07-13|A grupė|MEX|BRA|1–0|59000}} {{rinktinių eilutė|2003-07-15|A grupė|BRA|HON|2–1|3000}} {{rinktinių eilutė|2003-07-17|A grupė|HON|MEX|0–0|8000}} {{rinktinių eilutė|2003-07-20|Ketvirtfinalis|MEX|JAM|5–0|10000}} {{rinktinių eilutė|2003-07-24|Pusfinalis|MEX|CRC|2–0|35000}} {{rinktinių eilutė|2003-07-27|Finalas|MEX|BRA|1–0 (auks. įv.)|65428}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Meksikos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] [[Kategorija:Olimpinių žaidynių futbolo stadionai]] 7j2tymd8g3endcsomki8okoiegxiutd Sąrašas:2026 m. sporte 104 691068 7846191 7844436 2026-05-28T10:59:36Z Italas 4216 /* Futbolas */ 7846191 wikitext text/x-wiki {{current}} Čia pateikiami '''[[2026]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. 2026 m. vyks didelio masto renginiai kaip [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] ir [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Svarbiausi sporto įvykiai == * [[Sausio 3]]–[[Sausio 17|17]] d.: [[2026 m. Dakaro ralis]] * [[Sausio 12]]–[[sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas]] * [[Vasario 6]]–[[vasario 22|22]] d.: [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] * [[Birželio 11]]–[[liepos 19]] d.: [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]] == Kiti įvykiai == * [[Sausio 17]] d. Dakaro ralyje savo klasių čempionais tapo [[Rokas Baciuška]] (automobilių stock), [[Vaidotas Žala]] (sunkvežimių) ir [[Karolis Raišys]] (Dakar Classic).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808470/istorinis-lietuviu-dakaro-ralio-finisas-baciuska-zala-ir-raisys-triumfavo-savo-klasese Istorinis lietuvių Dakaro ralio finišas: Baciuška, Žala ir Raišys triumfavo savo klasėse]</ref> * Sausio 17 d. Europos daliojo čiuožimo čempionate [[Allison Reed]] ir [[Saulius Ambrulevičius]] pelnė 5 vietą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808423/lietuvai-uz-palaikyma-dekoje-reed-ir-ambrulevicius-pasikauste-milanui-tikrai-galime-daug Lietuvai už palaikymą dėkoję Reed ir Ambrulevičius pasikaustę Milanui: tikrai galime daug]</ref> * Vasario 6-7 d. [[Lietuvos Davis Cup rinktinė|Lietuvos teniso rinktinė]] [[Davis Cup|Daviso taurės]] varžybose nugalėjo [[Izraelis|Izraelio]] komandą ir pakilo į pirmąją Daviso taurės grupę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2832109/gaubo-pergale-isvede-lietuvos-teniso-rinktine-i-pirmaja-daviso-taures-grupe Gaubo pergalė išvedė Lietuvos teniso rinktinę į pirmąją Daviso taurės grupę]</ref> * Balandžio 26 d. [[Kenija|Kenijos]] bėgikas Sabastianas Sawe [[Londono maratonas|Londono maratoną]] įveikė per 1 val. 59 min. 30 sek. ir tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kuris oficialiose lenktynėse maratoną įveikė peržengdamas 2 valandų barjerą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2910100/neitiketinas-pasaulio-rekordas-londono-maratonas-iveiktas-greiciau-nei-per-2-valandas Neįtikėtinas pasaulio rekordas: Londono maratonas įveiktas greičiau nei per 2 valandas]</ref> == Tarptautinės varžybos Lietuvoje == * [[Sausio 18]]–[[vasario 8]] d.: [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]] ([[Kaunas]], kartu su [[Latvija]] ir [[Slovėnija]])<ref>[https://sportas24.lt/futbolas/kaune-istraukti-2026-uju-europos-sales-futbolo-cempionato-burtai/ Kaune ištraukti 2026-ųjų Europos salės futbolo čempionato burtai]</ref> * [[Liepos 1]]–[[liepos 12|12]] d.: [[2026 m. Europos iki 18 merginų tinklinio čempionatas]] ([[Vilnius]], kartu su [[Latvija]])<ref name=allsportdb /> * [[Liepos 23]]–[[liepos 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas]] ([[Kaunas]])<ref name=allsportdb>[https://allsportdb.com/Countries/Lithuania Lithuania]</ref> * [[Rugsėjo 8]]–[[Rugsėjo 12|12]] d.: [[2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas]] ([[Vilnius]])<ref>[https://wfdf.sport/event/wfdf-2026-world-team-disc-golf-championships/ WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships]</ref> * [[Rugsėjo 22]]–[[rugsėjo 27|27]] d.: [[2026 m. Europos orientavimosi sporto čempionatas]] ([[Druskininkai]])<ref>[https://eoc2026.lt European Orienteering Championships 2026]</ref> == Rezultatai == === Futbolas === * [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lyga]]: {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa FC]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]</ref> * [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]]: {{flagicon|ENG}} Londono „[[Crystal Palace FC]]“<ref>[https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/match/2047744/ Crystal Palace vs Rayo Vallecano]</ref> === Krepšinis === * [[FIBA Čempionų lyga]]: {{flagicon|LTU}} Vilniaus „[[Vilniaus Rytas|Rytas]]“<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000735028/rytas-stebuklingai-triumfavo-cempionu-lygoje-per-kelini-panaikino-18-tasku-deficita „Rytas“ stebuklingai triumfavo Čempionų lygoje: per kėlinį panaikino 18 taškų deficitą]</ref> * [[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|Eurolyga]]: {{flagicon|GRE}} Pirėjo „[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Olympiakos]]“<ref>[https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/game-center/2025-26/olympiacos-piraeus-real-madrid/E2025/406/ Olympiacos Piraeus-Real Madrid]</ref> === Automobilių ir motociklų sportas === * [[2026 m. Dakaro ralis|Dakaro ralio]] nugalėtojai: [[Nasser Al-Attiyah]], [[Luciano Benavides]], [[Pau Navarro]], [[Brock Heger]], [[Vaidotas Žala]], [[Karolis Raišys]].<ref>[https://www.dakar.com/en/news/2026/2026-dakar-yan-believable/208287 2026 Dakar: Yan-believable!]</ref> === Tenisas === „[[Grand Slam|Didžiojo kirčio]]“ turnyrų nugalėtojai: {|class="wikitable" !rowspan="2"|Turnyras !colspan="6"|Nugalėtojai |- !style="width:10em;font-size:90%"|Vyrų vienetų<ref>[http://www.espn.com/tennis/history espn.com]</ref> !style="width:10em;font-size:90%"|Moterų vienetų<ref>[http://www.espn.com/tennis/history/_/type/women espn.com]</ref> |- |[[Australian Open|Australijos atvirasis čempionatas]] |align="center"|{{flagicon|ESP}} [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]] |align="center"|{{flagicon|KAZ}} [[Elena Rybakina]] |- |[[French Open|Prancūzijos atvirasis čempionatas]] |align="center"| |align="center"| |- |[[Vimbldono čempionatas]] |align="center"| |align="center"| |- |[[US Open|JAV atvirasis čempionatas]] |align="center"| |align="center"| |} === Kitas sportas === * [[Supertaurė]]: [[Seattle Seahawks]] * [[Masters Tournament]]: {{flagicon|NIR}} [[Rory McIlroy]] == Šaltiniai == {{reflist|3}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] doz33ps8cd96s50v1nrmfvabjs1hokq AT&T stadionas 0 691245 7846091 7843703 2026-05-28T03:18:50Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846091 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 32.7478 |long = -97.0928 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Arlington June 2020 4 (AT&T Stadium).jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2020 m. |Vieta = {{vlv|USA}} [[Arlingtonas (Teksasas)]] |Atidarytas = 2009 m. |Savininkas = Arlingtono miestas |Paviršius = Dirbtinė danga |Nuomininkai = [[Dallas Cowboys]] |Talpa = 80 000 |Lauko_matmenys = }} '''AT&T stadionas''' (2009–2013 m. '''''„Cowboys“ stadionas''''') – stadionas [[JAV]] pietuose, [[Arlingtonas (Teksasas)|Arlingtono]] mieste ([[Teksasas]]). Amerikietiškojo futbolo klubo [[Dallas Cowboys]] namų arena, stadione vyksta įvairių sporto šakų varžybos (futbolo, krepšinio, rodeo, kroso, imtynių ir kt.). Čia yra koncertavę [[Paul McCartney]], „[[U2]]“, [[Taylor Swift]], [[Beyoncé]], „[[Rolling Stones]]“, „[[Guns N' Roses]]“, „[[Coldplay]]“, [[Luke Bryan]], [[Jay-Z]], „[[Metallica]]“, [[Ed Sheeran]], [[The Weeknd]], „[[AC/DC]]“ ir kiti atlikėjai. == Istorija == Atidarytas [[2009]] m. [[gegužės 27]] d. „Cowboys“ vardu. 2010 m. čia persikėlė „Cotton Bowl Classic“ rungtynės iš [[Cotton Bowl stadionas|Cotton Bowl stadiono]]. 2013 m. liepos 25 d. stadionas pervadintas rėmėjo – „[[AT&T]]“ telekomunikacijų bendrovės vardu.<ref>[https://www.nfl.com/news/cowboys-stadium-now-called-at-t-stadium-after-deal-0ap1000000220798 Cowboys Stadium now called AT&T Stadium after deal.] 2013-07-25, Nfl.com (tikrinta 2026-01-05).</ref> Stadione vyko [[CONCACAF Aukso taurė]]s rungtynės (2009, 2011, 2013, 2017, 2021, 2023, 2025 m.), [[2024 m. Copa América]], vyks [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (9 rungtynės).<ref>[https://sports.yahoo.com/world-cup-schedule-2026-new-york-metlife-final-opener-locations-205256647.html 2026 World Cup schedule reveal: FIFA picks New York for final, Mexico for opener, West Coast for USMNT.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240322145753/https://sports.yahoo.com/world-cup-schedule-2026-new-york-metlife-final-opener-locations-205256647.html |date=2024-03-22 }} 2024-02-05, Yahoo.com (tikrinta 2026-01-05).</ref> == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2009-07-19|Ketvirtfinalis|GDL|CRC|1–5|85000}} {{rinktinių eilutė|2009-07-19|Ketvirtfinalis|MEX|HAI|4–0|85000}} {{rinktinių turnyras|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2011-06-05|A grupė|CRC|CUB|5–0|80108}} {{rinktinių eilutė|2011-06-05|A grupė|MEX|ESA|5–0|80108}} {{rinktinių turnyras|[[2013 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2013-07-24|Pusfinalis|USA|HON|3–1|81410}} {{rinktinių eilutė|2013-07-24|Pusfinalis|PAN|MEX|2–1|81410}} {{rinktinių turnyras|[[2017 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2017-07-22|Pusfinalis|CRC|USA|0–2|45516}} {{rinktinių turnyras|[[2021 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2021-07-10|A grupė|MEX|TRI|0–0|41229}} {{rinktinių eilutė|2021-07-25|Ketvirtfinalis|CRC|CAN|0–2|41318}} {{rinktinių eilutė|2021-07-25|Ketvirtfinalis|USA|JAM|1–0|41318}} {{rinktinių turnyras|[[2023 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2021-07-10|A grupė|MEX|TRI|0–0|41229}} {{rinktinių eilutė|2023-07-08|Ketvirtfinalis|PAN|QAT|4–0|60355}} {{rinktinių eilutė|2023-07-08|Ketvirtfinalis|MEX|CRC|2–0|60355}} {{rinktinių turnyras|[[2024 m. Copa América]]}} {{rinktinių eilutė|2024-06-21|A grupė|PER|CHI|0–0|43030}} {{rinktinių eilutė|2024-06-23|C grupė|USA|BOL|2–0|47873}} {{rinktinių eilutė|2024-07-05|Ketvirtfinalis|VEN|CAN|1–1 (baud. 3–4)|51080}} {{rinktinių turnyras|[[2025 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2025-06-18|A grupė|CRC|DOM|2–1|34015}} {{rinktinių eilutė|2025-06-18|A grupė|SUR|MEX|0–2|34015}} {{rinktinių eilutė|2025-06-22|A grupė|DOM|SUR|0–0|20918}} {{rinktinių eilutė|2025-06-22|D grupė|USA|HAI|2–1|20918}} {{rinktinių eilutė|2023-07-08|Ketvirtfinalis|PAN|QAT|4–0|60355}} {{rinktinių turnyras|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2026-06-14|F grupė|NED|JPN||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-17|L grupė|ENG|CRO||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-22|J grupė|ARG|AUT||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-25|F grupė|JPN|SWE||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-27|J grupė|JOR|ARG||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-30|Šešioliktfinalis||||}} {{rinktinių eilutė|2026-07-03|Šešioliktfinalis||||}} {{rinktinių eilutė|2026-07-06|Aštuntfinalis||||}} {{rinktinių eilutė|2026-07-14|Pusfinalis||||}} |} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:JAV futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] clmdtltvw1xudsnkircoo9lm08o9rqz Gillette stadionas 0 691266 7846021 7728905 2026-05-27T15:53:41Z CD 677 7846021 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 42.0909 |long = -71.2644 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Gillette Stadium (Top View).jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2007 m. |Vieta = {{vlv|USA}} [[Foksboras]], [[Masačusetsas]] |Atidarytas = 2002 m. |Paviršius = Dirbtinė danga |Nuomininkai = [[New England Patriots]] (NFL) <br> [[New England Revolution]] (MLS) |Talpa = 64 628 |Lauko_matmenys = 106 × 69 m }} '''„Gillette“ stadionas''' – daugiafunkcis stadionas [[JAV]] šiaurės rytuose, pietvakariniame [[Bostonas|Bostono]] priemiestyje [[Foksboras|Foksbore]]. Amerikietiškojo futbolo klubo [[New England Patriots]] ir europietiškojo futbolo klubo [[New England Revolution]] namų arena. Stadionas vadinamas pagrindinio rėmėjo „[[Gillette]]“ vardu, naudojamas futbolo varžyboms, kultūros renginiams. Stadione koncertavo „[[Rolling Stones]]“, „[[Metallica]]“, [[Bon Jovi]], [[Bruce Springsteen]], [[Elton John]], [[Billy Joel]], „[[AC/DC]]“, „[[U2]]“, [[Taylor Swift]], „[[Eagles]]“, [[Beyoncé]], [[Jay-Z]], [[Luke Bryan]], [[Ed Sheeran]], „[[Coldplay]]“, „[[Rammstein]]“ ir kiti atlikėjai. == Istorija == Pradėtas statyti 2000 m. kovą, stadionas atidarytas [[2002]] m. [[gegužės 11]] d.<ref>[https://www.stadiumguide.com/gillettestadium/ Gillette Stadium.] Stadiumguide.com (tikrinta 2026-05-27).</ref> šalia ką tik uždaryto [[Foksboro stadionas|Foksboro stadiono]],<ref>[https://www.stadiumsofprofootball.com/stadiums/foxboro-stadium/ Foxboro Stadium.] Stadiumsofprofootball.com (tikrinta 2026-01-05).</ref> šiek tiek į pietryčius nuo senojo statinio. Statybos kainavo 490 mln. dolerių.<ref>[https://www.eurofootball.lt/stadionai/gillette-stadium/ Futbolo stadionas: Gillette Stadium.] Eurofootball.lt (tikrinta 2026-05-27).</ref> Stadione vyko [[CONCACAF Aukso taurė]]s varžybos (2003, 2005, 2007, 2009, 2015 m.), 2016 m. [[Copa América Centenario]] turnyras, čia vyks [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (7 rungtynės).<ref>[https://sports.yahoo.com/world-cup-schedule-2026-new-york-metlife-final-opener-locations-205256647.html 2026 World Cup schedule reveal: FIFA picks New York for final, Mexico for opener, West Coast for USMNT.] 2024-02-05, Yahoo.com (tikrinta 2026-01-05).</ref> 2021 m. [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] metu stadione buvo masiškai skiepijami žmonės nuo šios infekcijos.<ref>[https://web.archive.org/web/20210812042407/https://www.wcvb.com/article/final-shots-to-be-administered-at-mass-covid-19-vaccination-site-at-gillette-stadium/36713030 Final shots administered at mass COVID-19 vaccination site at Gillette Stadium.] 2021-06-14, Wsvb.com (archyvuota 2021-08-12).</ref> == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2003 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2003-07-11|C grupė|USA|ESA|2–0|33652}} {{rinktinių eilutė|2003-07-11|D grupė|CAN|CRC|1–0|33652}} {{rinktinių eilutė|2003-07-13|C grupė|USA|MTQ|2–0|8780}} {{rinktinių eilutė|2003-07-13|D grupė|CUB|CAN|2–0|8780}} {{rinktinių eilutė|2003-07-15|C grupė|ESA|MTQ|1–0|10361}} {{rinktinių eilutė|2003-07-15|D grupė|CRC|CUB|3–0|10361}} {{rinktinių eilutė|2003-07-19|Ketvirtfinalis|USA|CUB|5–0|15627}} {{rinktinių eilutė|2003-07-19|Ketvirtfinalis|CRC|ESA|5–2|15627}} {{rinktinių turnyras|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2005-07-11|B grupė|USA|CRC|0–0|15211}} {{rinktinių eilutė|2005-07-11|B grupė|CAN|CUB|2–1|15211}} {{rinktinių eilutė|2005-07-16|Ketvirtfinalis|HON|CRC|3–2|22108}} {{rinktinių eilutė|2005-07-16|Ketvirtfinalis|USA|JAM|3–1|22108}} {{rinktinių turnyras|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2007-06-12|B grupė|USA|ESA|4–0|26523}} {{rinktinių eilutė|2007-06-12|B grupė|TRI|GUA|1–1|26523}} {{rinktinių eilutė|2007-06-16|Ketvirtfinalis|CAN|GUA|3–0|22412}} {{rinktinių eilutė|2007-06-16|Ketvirtfinalis|USA|PAN|2–1|22412}} {{rinktinių turnyras|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2009-07-11|B grupė|USA|HAI|2–2|24137}} {{rinktinių eilutė|2009-07-11|B grupė|HON|GRD|4–0|24137}} {{rinktinių turnyras|[[2015 m. CONCACAF Aukso taurė]]}} {{rinktinių eilutė|2015-07-10|A grupė|HON|PAN|1–1|46720}} {{rinktinių eilutė|2015-07-10|A grupė|USA|HAI|1–0|46720}} {{rinktinių turnyras|[[2016 m. Copa América]]}} {{rinktinių eilutė|2016-06-10|D grupė|CHI|BOL|2–1|19392}} {{rinktinių eilutė|2016-06-12|B grupė|PER|BRA|1–0|36187}} {{rinktinių eilutė|2016-06-18|Ketvirtfinalis|ARG|VEN|4–1|59183}} {{rinktinių turnyras|[[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2026-06-13|C grupė|HAI|SCO||||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-16|I grupė|IRQ|NOR||||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-19|C grupė|SCO|MAR||||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-23|L grupė|ENG|GHA||||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-26|I grupė|NOR|FRA||||}} {{rinktinių eilutė|2026-06-29|Šešioliktfinalis||||}} {{rinktinių eilutė|2026-07-09|Ketvirtfinalis||||}} |} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:JAV futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] 2piehdgv5r0ua93ix0jbqtfe9rbkxdz Naudotojas:LukasTankas/juodraštis 2 692539 7845987 7806259 2026-05-27T15:37:56Z LukasTankas 195284 7845987 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10<sup>9</sup>). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10<sup>12</sup>). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10<sup>8</sup> m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 1,0 × 10<sup>9</sup> reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 1,0 × 10<sup>-9</sup>. Kartais raidė ''e'' pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 1,0 × 10<sup>9</sup>.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10<sup>17</sup> sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10<sup>26</sup> metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10<sup>22</sup> žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10<sup>80</sup> [[atomas|atomų]] ir 10<sup>89</sup> [[fotonas|fotonų]]. Pagal Albertos universiteto ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą (Don Page), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1.1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10<sup>-6</sup> Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1.288\cdot 10^{3.884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. Faktorialo funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>n</sup>, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>3n+3</sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>6n</sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10<sup>6</sup> | 10<sup>6</sup> | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10<sup>9</sup> | 10<sup>12</sup> | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10<sup>12</sup> | 10<sup>18</sup> | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10<sup>15</sup> | 10<sup>24</sup> | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10<sup>18</sup> | 10<sup>30</sup> | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10<sup>21</sup> | 10<sup>36</sup> | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10<sup>24</sup> | 10<sup>42</sup> | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10<sup>27</sup> | 10<sup>48</sup> | octo | ronna- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10<sup>30</sup> | 10<sup>54</sup> | novem | quetta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10<sup>33</sup> | 10<sup>60</sup> | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10<sup>36</sup> | 10<sup>66</sup> | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10<sup>39</sup> | 10<sup>72</sup> | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10<sup>42</sup> | 10<sup>78</sup> | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10<sup>45</sup> | 10<sup>84</sup> | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10<sup>48</sup> | 10<sup>90</sup> | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10<sup>51</sup> | 10<sup>96</sup> | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10<sup>54</sup> | 10<sup>102</sup> | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10<sup>57</sup> | 10<sup>108</sup> | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10<sup>60</sup> | 10<sup>114</sup> | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10<sup>63</sup> | 10<sup>120</sup> | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10<sup>93</sup> | 10<sup>180</sup> | triginta | – | – |- | – | [[Gugolas]] | 10<sup>100</sup> | 10<sup>100</sup> | – | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10<sup>123</sup> | 10<sup>240</sup> | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10<sup>153</sup> | 10<sup>300</sup> | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10<sup>183</sup> | 10<sup>360</sup> | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10<sup>213</sup> | 10<sup>420</sup> | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10<sup>243</sup> | 10<sup>480</sup> | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10<sup>273</sup> | 10<sup>540</sup> | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10<sup>303</sup> | 10<sup>600</sup> | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10<sup>603</sup> | 10<sup>1200</sup> | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10<sup>903</sup> | 10<sup>1800</sup> | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10<sup>1203</sup> | 10<sup>2400</sup> | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10<sup>1503</sup> | 10<sup>3000</sup> | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10<sup>1803</sup> | 10<sup>3600</sup> | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10<sup>2103</sup> | 10<sup>4200</sup> | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10<sup>2403</sup> | 10<sup>4800</sup> | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10<sup>2703</sup> | 10<sup>5400</sup> | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10<sup>3003</sup> | 10<sup>6000</sup> | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>n</sup></sup>, pavadinami naudojant skaičių 10<sup>n</sup> pavadinimų kamienus ir pridedant galūnę „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>6n</sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10<sup>10<sup>9</sup></sup> |10<sup>10<sup>12</sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>12</sup></sup> | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>15</sup></sup> | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>21</sup></sup> | 10<sup>10<sup>36</sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | 10<sup>10<sup>42</sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>27</sup></sup> | 10<sup>10<sup>48</sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | 10<sup>10<sup>54</sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>33</sup></sup> | 10<sup>10<sup>60</sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>63</sup></sup> | 10<sup>10<sup>120</sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>93</sup></sup> | 10<sup>10<sup>180</sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolpleksas]] | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>123</sup></sup> | 10<sup>10<sup>240</sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>153</sup></sup> | 10<sup>10<sup>300</sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>183</sup></sup> | 10<sup>10<sup>360</sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>213</sup></sup> | 10<sup>10<sup>420</sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>243</sup></sup> | 10<sup>10<sup>480</sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>273</sup></sup> | 10<sup>10<sup>540</sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>303</sup></sup> | 10<sup>10<sup>600</sup></sup> | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>603</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1200</sup></sup> | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>903</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1800</sup></sup> | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1203</sup></sup> | 10<sup>10<sup>2400</sup></sup> | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1503</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3000</sup></sup> | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1803</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3600</sup></sup> | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2103</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4200</sup></sup> | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2403</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4800</sup></sup> | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2703</sup></sup> | 10<sup>10<sup>5400</sup></sup> | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>3003</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6000</sup></sup> | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>10<sup>n</sup></sup></sup>. Jų pavadinimai kildinami prie 10<sup>n</sup> skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>6n</sup></sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>9</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>15</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>21</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>36</sup></sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>42</sup></sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>27</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>48</sup></sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>54</sup></sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>33</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>60</sup></sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>63</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>120</sup></sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>93</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>180</sup></sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>123</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>240</sup></sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>153</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>300</sup></sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>183</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>360</sup></sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>213</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>420</sup></sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>243</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>480</sup></sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>273</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>540</sup></sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>303</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>600</sup></sup></sup> | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>3003</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6000</sup></sup></sup> | mille |} == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10<sup>4</sup> ir 2×10<sup>5</sup>, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10<sup>5</sup> > 5×10<sup>4</sup>. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10<sup>4</sup> > 2×10<sup>4</sup>, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7<sup>7<sup>7<sup>7</sup></sup></sup>. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)<sup>m</sup>a, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)<sup>3</sup>4,829 = 10<sup>10<sup>10<sup>4,829</sup></sup></sup>. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)<sup>m</sup>a < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10<sup>10<sup>100</sup></sup> = (10↑)<sup>2</sup>100 = (10↑)<sup>3</sup>2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pastebėti, jog 10<sup>(10↑)<sup>n</sup>x</sup> = (10↑)<sup>n</sup>10<sup>x</sup> Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų } \end{matrix} </math> == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} 4hjnxyg7zre11hs3w6o0k87kns509yl 7846007 7845987 2026-05-27T15:45:17Z LukasTankas 195284 7846007 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10<sup>9</sup>). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10<sup>12</sup>). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10<sup>8</sup> m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 1,0 × 10<sup>9</sup> reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 1,0 × 10<sup>-9</sup>. Kartais raidė ''e'' pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 1,0 × 10<sup>9</sup>.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10<sup>17</sup> sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10<sup>26</sup> metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10<sup>22</sup> žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10<sup>80</sup> [[atomas|atomų]] ir 10<sup>89</sup> [[fotonas|fotonų]]. Pagal Albertos universiteto ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą (Don Page), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1.1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10<sup>-6</sup> Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1.288\cdot 10^{3.884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. [[faktorialas|Faktorialo]] funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>n</sup>, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>3n+3</sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>6n</sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10<sup>6</sup> | 10<sup>6</sup> | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10<sup>9</sup> | 10<sup>12</sup> | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10<sup>12</sup> | 10<sup>18</sup> | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10<sup>15</sup> | 10<sup>24</sup> | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10<sup>18</sup> | 10<sup>30</sup> | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10<sup>21</sup> | 10<sup>36</sup> | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10<sup>24</sup> | 10<sup>42</sup> | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10<sup>27</sup> | 10<sup>48</sup> | octo | rona- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10<sup>30</sup> | 10<sup>54</sup> | novem | kveta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10<sup>33</sup> | 10<sup>60</sup> | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10<sup>36</sup> | 10<sup>66</sup> | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10<sup>39</sup> | 10<sup>72</sup> | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10<sup>42</sup> | 10<sup>78</sup> | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10<sup>45</sup> | 10<sup>84</sup> | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10<sup>48</sup> | 10<sup>90</sup> | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10<sup>51</sup> | 10<sup>96</sup> | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10<sup>54</sup> | 10<sup>102</sup> | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10<sup>57</sup> | 10<sup>108</sup> | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10<sup>60</sup> | 10<sup>114</sup> | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10<sup>63</sup> | 10<sup>120</sup> | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10<sup>93</sup> | 10<sup>180</sup> | triginta | – | – |- | – | [[Gugolas]] | 10<sup>100</sup> | 10<sup>100</sup> | – | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10<sup>123</sup> | 10<sup>240</sup> | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10<sup>153</sup> | 10<sup>300</sup> | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10<sup>183</sup> | 10<sup>360</sup> | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10<sup>213</sup> | 10<sup>420</sup> | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10<sup>243</sup> | 10<sup>480</sup> | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10<sup>273</sup> | 10<sup>540</sup> | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10<sup>303</sup> | 10<sup>600</sup> | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10<sup>603</sup> | 10<sup>1200</sup> | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10<sup>903</sup> | 10<sup>1800</sup> | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10<sup>1203</sup> | 10<sup>2400</sup> | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10<sup>1503</sup> | 10<sup>3000</sup> | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10<sup>1803</sup> | 10<sup>3600</sup> | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10<sup>2103</sup> | 10<sup>4200</sup> | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10<sup>2403</sup> | 10<sup>4800</sup> | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10<sup>2703</sup> | 10<sup>5400</sup> | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10<sup>3003</sup> | 10<sup>6000</sup> | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>n</sup></sup>, pavadinami naudojant skaičių 10<sup>n</sup> pavadinimų [[kamienas (kalbotyra)|kamienus]] ir pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>6n</sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10<sup>10<sup>9</sup></sup> |10<sup>10<sup>12</sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>12</sup></sup> | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>15</sup></sup> | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>21</sup></sup> | 10<sup>10<sup>36</sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | 10<sup>10<sup>42</sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>27</sup></sup> | 10<sup>10<sup>48</sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | 10<sup>10<sup>54</sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>33</sup></sup> | 10<sup>10<sup>60</sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>63</sup></sup> | 10<sup>10<sup>120</sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>93</sup></sup> | 10<sup>10<sup>180</sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolpleksas]] | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>123</sup></sup> | 10<sup>10<sup>240</sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>153</sup></sup> | 10<sup>10<sup>300</sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>183</sup></sup> | 10<sup>10<sup>360</sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>213</sup></sup> | 10<sup>10<sup>420</sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>243</sup></sup> | 10<sup>10<sup>480</sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>273</sup></sup> | 10<sup>10<sup>540</sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>303</sup></sup> | 10<sup>10<sup>600</sup></sup> | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>603</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1200</sup></sup> | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>903</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1800</sup></sup> | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1203</sup></sup> | 10<sup>10<sup>2400</sup></sup> | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1503</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3000</sup></sup> | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1803</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3600</sup></sup> | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2103</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4200</sup></sup> | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2403</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4800</sup></sup> | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2703</sup></sup> | 10<sup>10<sup>5400</sup></sup> | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>3003</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6000</sup></sup> | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>10<sup>n</sup></sup></sup>. Jų pavadinimai kildinami prie 10<sup>n</sup> skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>6n</sup></sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>9</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>15</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>21</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>36</sup></sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>42</sup></sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>27</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>48</sup></sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>54</sup></sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>33</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>60</sup></sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>63</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>120</sup></sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>93</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>180</sup></sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>123</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>240</sup></sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>153</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>300</sup></sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>183</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>360</sup></sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>213</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>420</sup></sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>243</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>480</sup></sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>273</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>540</sup></sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>303</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>600</sup></sup></sup> | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>3003</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6000</sup></sup></sup> | mille |} == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10<sup>4</sup> ir 2×10<sup>5</sup>, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10<sup>5</sup> > 5×10<sup>4</sup>. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10<sup>4</sup> > 2×10<sup>4</sup>, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7<sup>7<sup>7<sup>7</sup></sup></sup>. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)<sup>m</sup>a, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)<sup>3</sup>4,829 = 10<sup>10<sup>10<sup>4,829</sup></sup></sup>. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)<sup>m</sup>a < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10<sup>10<sup>100</sup></sup> = (10↑)<sup>2</sup>100 = (10↑)<sup>3</sup>2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pastebėti, jog 10<sup>(10↑)<sup>n</sup>x</sup> = (10↑)<sup>n</sup>10<sup>x</sup> Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų* } \end{matrix} </math> *Skaičius 65536 gaunamas atlikus 2↑↑4 veiksmą: 2↑↑4 = 2<sup>2<sup>2<sup>2</sup></sup></sup> = 2<sup>2<sup>4</sup></sup> = 2<sup>16</sup> = 65536 == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} d0kyhnospcinf0ojxw4rxkhmiusrig5 7846018 7846007 2026-05-27T15:49:09Z LukasTankas 195284 7846018 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10<sup>9</sup>). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10<sup>12</sup>). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10<sup>8</sup> m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 1,0 × 10<sup>9</sup> reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 1,0 × 10<sup>-9</sup>. Kartais raidė ''e'' pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 1,0 × 10<sup>9</sup>.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10<sup>17</sup> sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10<sup>26</sup> metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10<sup>22</sup> žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10<sup>80</sup> [[atomas|atomų]] ir 10<sup>89</sup> [[fotonas|fotonų]]. Pagal Albertos universiteto ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą (Don Page), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1.1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10<sup>-6</sup> Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1.288\cdot 10^{3.884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. [[faktorialas|Faktorialo]] funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Beiveik visi dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>x</sup>, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. Tik trijų skaičių pavadinimai nėra kildinami iš [[lotynų kalba|lotyniško]] n skaičiaus pavadinimo: [[milijonas]], [[milijardas]], [[gugolas]]. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>3n+3</sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>6n</sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10<sup>6</sup> | 10<sup>6</sup> | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10<sup>9</sup> | 10<sup>12</sup> | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10<sup>12</sup> | 10<sup>18</sup> | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10<sup>15</sup> | 10<sup>24</sup> | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10<sup>18</sup> | 10<sup>30</sup> | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10<sup>21</sup> | 10<sup>36</sup> | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10<sup>24</sup> | 10<sup>42</sup> | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10<sup>27</sup> | 10<sup>48</sup> | octo | rona- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10<sup>30</sup> | 10<sup>54</sup> | novem | kveta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10<sup>33</sup> | 10<sup>60</sup> | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10<sup>36</sup> | 10<sup>66</sup> | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10<sup>39</sup> | 10<sup>72</sup> | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10<sup>42</sup> | 10<sup>78</sup> | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10<sup>45</sup> | 10<sup>84</sup> | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10<sup>48</sup> | 10<sup>90</sup> | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10<sup>51</sup> | 10<sup>96</sup> | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10<sup>54</sup> | 10<sup>102</sup> | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10<sup>57</sup> | 10<sup>108</sup> | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10<sup>60</sup> | 10<sup>114</sup> | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10<sup>63</sup> | 10<sup>120</sup> | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10<sup>93</sup> | 10<sup>180</sup> | triginta | – | – |- | – | [[Gugolas]] | 10<sup>100</sup> | 10<sup>100</sup> | – | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10<sup>123</sup> | 10<sup>240</sup> | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10<sup>153</sup> | 10<sup>300</sup> | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10<sup>183</sup> | 10<sup>360</sup> | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10<sup>213</sup> | 10<sup>420</sup> | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10<sup>243</sup> | 10<sup>480</sup> | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10<sup>273</sup> | 10<sup>540</sup> | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10<sup>303</sup> | 10<sup>600</sup> | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10<sup>603</sup> | 10<sup>1200</sup> | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10<sup>903</sup> | 10<sup>1800</sup> | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10<sup>1203</sup> | 10<sup>2400</sup> | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10<sup>1503</sup> | 10<sup>3000</sup> | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10<sup>1803</sup> | 10<sup>3600</sup> | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10<sup>2103</sup> | 10<sup>4200</sup> | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10<sup>2403</sup> | 10<sup>4800</sup> | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10<sup>2703</sup> | 10<sup>5400</sup> | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10<sup>3003</sup> | 10<sup>6000</sup> | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>x</sup></sup>, pavadinami naudojant skaičių 10<sup>x</sup> pavadinimų [[kamienas (kalbotyra)|kamienus]] ir pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>6n</sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10<sup>10<sup>9</sup></sup> |10<sup>10<sup>12</sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>12</sup></sup> | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>15</sup></sup> | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>21</sup></sup> | 10<sup>10<sup>36</sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | 10<sup>10<sup>42</sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>27</sup></sup> | 10<sup>10<sup>48</sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | 10<sup>10<sup>54</sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>33</sup></sup> | 10<sup>10<sup>60</sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>63</sup></sup> | 10<sup>10<sup>120</sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>93</sup></sup> | 10<sup>10<sup>180</sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolpleksas]] | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>123</sup></sup> | 10<sup>10<sup>240</sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>153</sup></sup> | 10<sup>10<sup>300</sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>183</sup></sup> | 10<sup>10<sup>360</sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>213</sup></sup> | 10<sup>10<sup>420</sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>243</sup></sup> | 10<sup>10<sup>480</sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>273</sup></sup> | 10<sup>10<sup>540</sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>303</sup></sup> | 10<sup>10<sup>600</sup></sup> | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>603</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1200</sup></sup> | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>903</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1800</sup></sup> | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1203</sup></sup> | 10<sup>10<sup>2400</sup></sup> | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1503</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3000</sup></sup> | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1803</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3600</sup></sup> | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2103</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4200</sup></sup> | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2403</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4800</sup></sup> | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2703</sup></sup> | 10<sup>10<sup>5400</sup></sup> | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>3003</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6000</sup></sup> | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>10<sup>x</sup></sup></sup>. Jų pavadinimai kildinami prie 10<sup>x</sup> skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>6n</sup></sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>9</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>15</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>21</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>36</sup></sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>42</sup></sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>27</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>48</sup></sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>54</sup></sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>33</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>60</sup></sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>63</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>120</sup></sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>93</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>180</sup></sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>123</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>240</sup></sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>153</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>300</sup></sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>183</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>360</sup></sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>213</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>420</sup></sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>243</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>480</sup></sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>273</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>540</sup></sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>303</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>600</sup></sup></sup> | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>3003</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6000</sup></sup></sup> | mille |} == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10<sup>4</sup> ir 2×10<sup>5</sup>, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10<sup>5</sup> > 5×10<sup>4</sup>. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10<sup>4</sup> > 2×10<sup>4</sup>, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7<sup>7<sup>7<sup>7</sup></sup></sup>. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)<sup>m</sup>a, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)<sup>3</sup>4,829 = 10<sup>10<sup>10<sup>4,829</sup></sup></sup>. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)<sup>m</sup>a < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10<sup>10<sup>100</sup></sup> = (10↑)<sup>2</sup>100 = (10↑)<sup>3</sup>2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pastebėti, jog 10<sup>(10↑)<sup>n</sup>x</sup> = (10↑)<sup>n</sup>10<sup>x</sup> Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų* } \end{matrix} </math> *Skaičius 65536 gaunamas atlikus 2↑↑4 veiksmą: 2↑↑4 = 2<sup>2<sup>2<sup>2</sup></sup></sup> = 2<sup>2<sup>4</sup></sup> = 2<sup>16</sup> = 65536 == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} gcpdrw13gnmhh95m4v95gwqkxs75n83 7846023 7846018 2026-05-27T15:58:51Z LukasTankas 195284 7846023 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10<sup>9</sup>). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10<sup>12</sup>). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10<sup>8</sup> m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 1,0 × 10<sup>9</sup> reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 1,0 × 10<sup>-9</sup>. Kartais raidė ''e'' pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 1,0 × 10<sup>9</sup>.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10<sup>17</sup> sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10<sup>26</sup> metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10<sup>22</sup> žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10<sup>80</sup> [[atomas|atomų]] ir 10<sup>89</sup> [[fotonas|fotonų]]. Pagal Albertos universiteto ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą (Don Page), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1.1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10<sup>-6</sup> Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1.288\cdot 10^{3.884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. [[faktorialas|Faktorialo]] funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Beiveik visi dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>x</sup>, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. Tik trijų skaičių pavadinimai nėra kildinami iš [[lotynų kalba|lotyniško]] n skaičiaus pavadinimo: [[milijonas]], [[milijardas]], [[gugolas]]. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>3n+3</sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>6n</sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10<sup>6</sup> | 10<sup>6</sup> | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10<sup>9</sup> | 10<sup>12</sup> | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10<sup>12</sup> | 10<sup>18</sup> | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10<sup>15</sup> | 10<sup>24</sup> | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10<sup>18</sup> | 10<sup>30</sup> | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10<sup>21</sup> | 10<sup>36</sup> | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10<sup>24</sup> | 10<sup>42</sup> | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10<sup>27</sup> | 10<sup>48</sup> | octo | rona- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10<sup>30</sup> | 10<sup>54</sup> | novem | kveta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10<sup>33</sup> | 10<sup>60</sup> | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10<sup>36</sup> | 10<sup>66</sup> | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10<sup>39</sup> | 10<sup>72</sup> | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10<sup>42</sup> | 10<sup>78</sup> | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10<sup>45</sup> | 10<sup>84</sup> | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10<sup>48</sup> | 10<sup>90</sup> | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10<sup>51</sup> | 10<sup>96</sup> | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10<sup>54</sup> | 10<sup>102</sup> | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10<sup>57</sup> | 10<sup>108</sup> | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10<sup>60</sup> | 10<sup>114</sup> | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10<sup>63</sup> | 10<sup>120</sup> | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10<sup>93</sup> | 10<sup>180</sup> | triginta | – | – |- | – | [[Gugolas]] | 10<sup>100</sup> | 10<sup>100</sup> | – | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10<sup>123</sup> | 10<sup>240</sup> | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10<sup>153</sup> | 10<sup>300</sup> | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10<sup>183</sup> | 10<sup>360</sup> | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10<sup>213</sup> | 10<sup>420</sup> | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10<sup>243</sup> | 10<sup>480</sup> | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10<sup>273</sup> | 10<sup>540</sup> | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10<sup>303</sup> | 10<sup>600</sup> | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10<sup>603</sup> | 10<sup>1200</sup> | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10<sup>903</sup> | 10<sup>1800</sup> | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10<sup>1203</sup> | 10<sup>2400</sup> | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10<sup>1503</sup> | 10<sup>3000</sup> | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10<sup>1803</sup> | 10<sup>3600</sup> | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10<sup>2103</sup> | 10<sup>4200</sup> | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10<sup>2403</sup> | 10<sup>4800</sup> | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10<sup>2703</sup> | 10<sup>5400</sup> | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10<sup>3003</sup> | 10<sup>6000</sup> | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>x</sup></sup>, pavadinami naudojant skaičių 10<sup>x</sup> pavadinimų [[kamienas (kalbotyra)|kamienus]] ir pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>6n</sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10<sup>10<sup>9</sup></sup> |10<sup>10<sup>12</sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>12</sup></sup> | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>15</sup></sup> | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>21</sup></sup> | 10<sup>10<sup>36</sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | 10<sup>10<sup>42</sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>27</sup></sup> | 10<sup>10<sup>48</sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | 10<sup>10<sup>54</sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>33</sup></sup> | 10<sup>10<sup>60</sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>63</sup></sup> | 10<sup>10<sup>120</sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>93</sup></sup> | 10<sup>10<sup>180</sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolpleksas]] | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>123</sup></sup> | 10<sup>10<sup>240</sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>153</sup></sup> | 10<sup>10<sup>300</sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>183</sup></sup> | 10<sup>10<sup>360</sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>213</sup></sup> | 10<sup>10<sup>420</sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>243</sup></sup> | 10<sup>10<sup>480</sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>273</sup></sup> | 10<sup>10<sup>540</sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>303</sup></sup> | 10<sup>10<sup>600</sup></sup> | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>603</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1200</sup></sup> | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>903</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1800</sup></sup> | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1203</sup></sup> | 10<sup>10<sup>2400</sup></sup> | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1503</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3000</sup></sup> | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1803</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3600</sup></sup> | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2103</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4200</sup></sup> | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2403</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4800</sup></sup> | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2703</sup></sup> | 10<sup>10<sup>5400</sup></sup> | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>3003</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6000</sup></sup> | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>10<sup>x</sup></sup></sup>. Jų pavadinimai kildinami prie 10<sup>x</sup> skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>6n</sup></sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>9</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>15</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>21</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>36</sup></sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>42</sup></sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>27</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>48</sup></sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>54</sup></sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>33</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>60</sup></sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>63</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>120</sup></sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>93</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>180</sup></sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>123</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>240</sup></sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>153</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>300</sup></sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>183</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>360</sup></sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>213</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>420</sup></sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>243</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>480</sup></sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>273</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>540</sup></sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>303</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>600</sup></sup></sup> | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>3003</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6000</sup></sup></sup> | mille |} Norint pavadinti dar didesnius skaičius, nei pateikti lentelėse, tereikia panaudoti skaičiaus 10<sup>x</sup> [[kamienas (kalbotyra)|kamieną]] ir pridėti galūnę, kuri gali būti vis prailginta su nauju skiemeniu ''pleks'': „-pleksas“, „-plekspleksas“, „-pleksplekspleksas“, „-plekspleksplekspleksas“... == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10<sup>4</sup> ir 2×10<sup>5</sup>, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10<sup>5</sup> > 5×10<sup>4</sup>. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10<sup>4</sup> > 2×10<sup>4</sup>, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7<sup>7<sup>7<sup>7</sup></sup></sup>. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)<sup>m</sup>a, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)<sup>3</sup>4,829 = 10<sup>10<sup>10<sup>4,829</sup></sup></sup>. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)<sup>m</sup>a < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10<sup>10<sup>100</sup></sup> = (10↑)<sup>2</sup>100 = (10↑)<sup>3</sup>2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pastebėti, jog 10<sup>(10↑)<sup>n</sup>x</sup> = (10↑)<sup>n</sup>10<sup>x</sup> Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų^{?} } \end{matrix} </math> <sup>?</sup> Skaičius 65536 gaunamas atlikus 2↑↑4 veiksmą: 2↑↑4 = 2<sup>2<sup>2<sup>2</sup></sup></sup> = 2<sup>2<sup>4</sup></sup> = 2<sup>16</sup> = 65536 == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} qwrjmmlnzlv7ydqs0dk9lnovj3x2mfj 7846024 7846023 2026-05-27T16:00:46Z LukasTankas 195284 7846024 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10<sup>9</sup>). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10<sup>12</sup>). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10<sup>8</sup> m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 1,0 × 10<sup>9</sup> reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 1,0 × 10<sup>-9</sup>. Kartais raidė ''e'' pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 1,0 × 10<sup>9</sup>.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10<sup>17</sup> sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10<sup>26</sup> metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10<sup>22</sup> žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10<sup>80</sup> [[atomas|atomų]] ir 10<sup>89</sup> [[fotonas|fotonų]]. Pagal Albertos universiteto ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą (Don Page), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1.1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10<sup>-6</sup> Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1.288\cdot 10^{3.884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. [[faktorialas|Faktorialo]] funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Beiveik visi dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>x</sup>, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. Tik trijų skaičių pavadinimai nėra kildinami iš [[lotynų kalba|lotyniško]] n skaičiaus pavadinimo: [[milijonas]], [[milijardas]], [[gugolas]]. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>3n+3</sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>6n</sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10<sup>6</sup> | 10<sup>6</sup> | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10<sup>9</sup> | 10<sup>12</sup> | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10<sup>12</sup> | 10<sup>18</sup> | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10<sup>15</sup> | 10<sup>24</sup> | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10<sup>18</sup> | 10<sup>30</sup> | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10<sup>21</sup> | 10<sup>36</sup> | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10<sup>24</sup> | 10<sup>42</sup> | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10<sup>27</sup> | 10<sup>48</sup> | octo | rona- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10<sup>30</sup> | 10<sup>54</sup> | novem | kveta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10<sup>33</sup> | 10<sup>60</sup> | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10<sup>36</sup> | 10<sup>66</sup> | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10<sup>39</sup> | 10<sup>72</sup> | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10<sup>42</sup> | 10<sup>78</sup> | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10<sup>45</sup> | 10<sup>84</sup> | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10<sup>48</sup> | 10<sup>90</sup> | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10<sup>51</sup> | 10<sup>96</sup> | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10<sup>54</sup> | 10<sup>102</sup> | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10<sup>57</sup> | 10<sup>108</sup> | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10<sup>60</sup> | 10<sup>114</sup> | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10<sup>63</sup> | 10<sup>120</sup> | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10<sup>93</sup> | 10<sup>180</sup> | triginta | – | – |- | – | [[Gugolas]] | 10<sup>100</sup> | 10<sup>100</sup> | – | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10<sup>123</sup> | 10<sup>240</sup> | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10<sup>153</sup> | 10<sup>300</sup> | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10<sup>183</sup> | 10<sup>360</sup> | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10<sup>213</sup> | 10<sup>420</sup> | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10<sup>243</sup> | 10<sup>480</sup> | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10<sup>273</sup> | 10<sup>540</sup> | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10<sup>303</sup> | 10<sup>600</sup> | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10<sup>603</sup> | 10<sup>1200</sup> | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10<sup>903</sup> | 10<sup>1800</sup> | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10<sup>1203</sup> | 10<sup>2400</sup> | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10<sup>1503</sup> | 10<sup>3000</sup> | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10<sup>1803</sup> | 10<sup>3600</sup> | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10<sup>2103</sup> | 10<sup>4200</sup> | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10<sup>2403</sup> | 10<sup>4800</sup> | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10<sup>2703</sup> | 10<sup>5400</sup> | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10<sup>3003</sup> | 10<sup>6000</sup> | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>x</sup></sup>, pavadinami naudojant skaičių 10<sup>x</sup> pavadinimų [[kamienas (kalbotyra)|kamienus]] ir pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>6n</sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6</sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10<sup>10<sup>9</sup></sup> |10<sup>10<sup>12</sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>12</sup></sup> | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>15</sup></sup> | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>18</sup></sup> | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>21</sup></sup> | 10<sup>10<sup>36</sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>24</sup></sup> | 10<sup>10<sup>42</sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>27</sup></sup> | 10<sup>10<sup>48</sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>30</sup></sup> | 10<sup>10<sup>54</sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>33</sup></sup> | 10<sup>10<sup>60</sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>63</sup></sup> | 10<sup>10<sup>120</sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>93</sup></sup> | 10<sup>10<sup>180</sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolpleksas]] | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | 10<sup>10<sup>100</sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>123</sup></sup> | 10<sup>10<sup>240</sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>153</sup></sup> | 10<sup>10<sup>300</sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>183</sup></sup> | 10<sup>10<sup>360</sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>213</sup></sup> | 10<sup>10<sup>420</sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>243</sup></sup> | 10<sup>10<sup>480</sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>273</sup></sup> | 10<sup>10<sup>540</sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>303</sup></sup> | 10<sup>10<sup>600</sup></sup> | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>603</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1200</sup></sup> | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>903</sup></sup> | 10<sup>10<sup>1800</sup></sup> | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1203</sup></sup> | 10<sup>10<sup>2400</sup></sup> | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1503</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3000</sup></sup> | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>1803</sup></sup> | 10<sup>10<sup>3600</sup></sup> | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2103</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4200</sup></sup> | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2403</sup></sup> | 10<sup>10<sup>4800</sup></sup> | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>2703</sup></sup> | 10<sup>10<sup>5400</sup></sup> | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10<sup>10<sup>3003</sup></sup> | 10<sup>10<sup>6000</sup></sup> | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10<sup>10<sup>10<sup>x</sup></sup></sup>. Jų pavadinimai kildinami prie 10<sup>x</sup> skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup></sup>) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10<sup>10<sup>10<sup>6n</sup></sup></sup>) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6</sup></sup></sup> | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>9</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>12</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>15</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>18</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>21</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>36</sup></sup></sup> | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>24</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>42</sup></sup></sup> | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>27</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>48</sup></sup></sup> | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>30</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>54</sup></sup></sup> | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>33</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>60</sup></sup></sup> | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>63</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>120</sup></sup></sup> | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>93</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>180</sup></sup></sup> | triginta |- | – | [[Gugolplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>100</sup></sup></sup> | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>123</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>240</sup></sup></sup> | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>153</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>300</sup></sup></sup> | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>183</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>360</sup></sup></sup> | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>213</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>420</sup></sup></sup> | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>243</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>480</sup></sup></sup> | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>273</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>540</sup></sup></sup> | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>303</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>600</sup></sup></sup> | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10<sup>10<sup>10<sup>3003</sup></sup></sup> | 10<sup>10<sup>10<sup>6000</sup></sup></sup> | mille |} Norint pavadinti dar didesnius skaičius, nei pateikti lentelėse, tereikia panaudoti skaičiaus 10<sup>x</sup> [[kamienas (kalbotyra)|kamieną]] ir pridėti galūnę, kuri gali būti vis prailginta su nauju skiemeniu ''pleks'': „-pleksas“, „-plekspleksas“, „-pleksplekspleksas“, „-plekspleksplekspleksas“... == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10<sup>4</sup> ir 2×10<sup>5</sup>, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10<sup>5</sup> > 5×10<sup>4</sup>. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10<sup>4</sup> > 2×10<sup>4</sup>, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7<sup>7<sup>7<sup>7</sup></sup></sup>. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)<sup>m</sup>a, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)<sup>3</sup>4,829 = 10<sup>10<sup>10<sup>4,829</sup></sup></sup>. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)<sup>m</sup>a < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10<sup>10<sup>100</sup></sup> = (10↑)<sup>2</sup>100 = (10↑)<sup>3</sup>2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pastebėti, jog 10<sup>(10↑)<sup>n</sup>x</sup> = (10↑)<sup>n</sup>10<sup>x</sup> Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų } \end{matrix} </math> Skaičius 65536 gaunamas atlikus 2↑↑4 veiksmą: 2↑↑4 = 2<sup>2<sup>2<sup>2</sup></sup></sup> = 2<sup>2<sup>4</sup></sup> = 2<sup>16</sup> = 65536 == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} dzldwvx4kxhcj2yyns7ad6k72eh726z 2026 m. LFF taurė 0 693413 7846196 7842218 2026-05-28T11:25:21Z Wolfmartyn 122516 /* Ketvirtfinalis */ 7846196 wikitext text/x-wiki {{current-football}} {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Stadija || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || 1/64 finalo || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || balandžio 1 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || 1/32 finalo || balandžio 10–14 d. || 44 |- | II etapas || Šešioliktfinalis || 2026 m. balandžio 15 d.<ref>[https://www.lff.lt/2026-uju-lff-taureje-istraukti-antro-etapo-burtai/ 2026-ųjų LFF taurėje ištraukti antro etapo burtai.] 2026-04-15, Lff.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref> || balandžio 21–29 d. || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) |- | III etapas || Aštuntfinalis || 2026 m. balandžio 30 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/540202/istraukti-lff-taures-astuntfinalio-burtai Ištraukti LFF taurės aštuntfinalio burtai.] 2026-04-30, Sportas.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref><ref>[https://www.lff.lt/lff-taures-turnyre-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-2/ LFF taurės turnyre paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros.] 2026-04-30, Lff.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref> || gegužės 19–20 d. || 16 <!--|- | Ketvirtfinalis || 2025 m. birželio 19 d. || 2025 m. rugpjūčio 7–13 d.<ref>https://www.lff.lt/paaiskejo-fpro-lff-taures-ketvirtfinalio-etapo-poros/</ref> |- | Pusfinalis || 2025 m. rugpjūčio 25 d.<ref>[https://www.lff.lt/fpro-lff-taureje-paaiskejo-pusfinalio-etapo-poros/ FPRO LFF taurėje paaiškėjo pusfinalio etapo poros]</ref> || 2025 m. rugsėjo 16–17 d. |- | Finalas || - || 2025 m. rugsėjo 28 d.--> |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai]] {{•}} [[FC Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1]] {{•}} [[DFK Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava]] {{•}} [[FK Jonava]] {{•}} [[FK Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * 10 – A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai]] {{•}} [[FKS Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius]] * 9 – B divizionas: [[FK Ataka]] {{•}} [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * 3 – Kauno AFF: [[FK Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis]] * 1 – Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] * 1 – Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|FK Švyturys]] * 4 – Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera]] {{•}} [[FK Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] |- | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] || 7 || * 1 – A divizionas: [[FK Geležinis vilkas]] * 3 – B divizionas: [[FK Futboliukas]] {{•}} [[FK Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena]] * 3 – C divizionas: [[FK ADS Auto|Inter]] {{•}} [[OG Kaišiadorys]] {{•}} [[FK Šumskas]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{fbox |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas|Vilniaus „Futboliukas“]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |score = 1 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-futboliukas-fk-venta-23586621/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{goal|112}} |goals2 = {{goal|103}} [[Mantas Kazlauskas]] |penaltyscore = 4–5 <br> (pradėjo „Futboliukas“) |penalties1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{pengoal}} <br> [[Deividas Kovger]] {{pengoal}} <br> [[Arminas Rocius]] {{pengoal}} <br> [[Gražvydas Gujis]] {{pengoal}} <br> [[Jonas Babravičius]] {{penmiss}} <br> [[Darius Svilainis]] {{penmiss}} |penalties2 = {{pengoal}} [[Klaudijus Bagočius]] <br> {{penmiss}} [[Lukas Rimkus]] <br> {{pengoal}} [[Deivydas Šiuša]] <br> {{pengoal}} [[Vaidas Viktoravičius]] <br> {{pengoal}} [[Glib Pasevich]] <br> {{pengoal}} [[Jokūbas Frekaucan]] |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 20 |referee = [[Daniel Sokolov]] }} ---- {{fbox |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas|Prienų „Nemunas“]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nemunas-fk-babrungas-23586644/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = {{goal|37}} [[Tijjani Mohammed]] <br> {{goal|80}} [[Eridanas Bagužas]] |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = 75 |referee = [[Saulius Karka]] }} ---- === I etapas === Didžiausią pergalę iškovojo Jonavos klubas, 16–0 sutriuškinęs „Utenos Uteną“. Šiose rungtynėse Jonavos puolėjas iš Prancūzijos [[Younes Abd Erahmen Houat]] įmušė net 7 įvarčius. {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 18:00 |team1 = [[FK Cementininkas|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]] (II B) |team2 = [[Vilnius Football Academy|Vilniaus FA]] (II A) |score = 0 – 10 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-cementininkas-vilnius-football-academy-23615254/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Dominykas Liepis]] {{goal|2}} {{goal|85|11 m}} <br> [[Jokūbas Vėžys]] {{goal|6}} {{goal|11}} <br> [[Aleksandr Tkačuk]] {{goal|12}} <br> [[Lukian Barhan]] {{goal|34}} <br> [[Kajus Paulauskas]] {{goal|58}} {{goal|71}} <br> [[Kristupas Liutvinas]] {{goal|58}} {{goal|89}} |stadium = [[Naujosios Akmenės miesto stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Deividas Dargužas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 18:00 |team1 = [[FK Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] (I) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 0 – 0 <br> (baud. 2–4) |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nevezis-dfk-dainava-23615317/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Kėdainių miesto stadionas]] |attendance = |referee = Artiom Spelman }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 19:00 |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris|Klaipėdos „Statyba-Sendvaris“]] (III) |team2 = [[FK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |score = 0 – 12 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/emd-statyba-sendvaris-fc-neptunas-23615379/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Darius Jurgelevičius]] {{goal|6}} <br> [[Simonas Urbys]] {{goal|15}} {{goal|36}} {{goal|42|11 m}} {{goal|43}} <br> [[Nojus Lukšys]] {{goal|36}} <br> [[Samson Bolaji Ajayi]] {{goal|48}} <br> [[Erikas Smulkys]] {{goal|53}} {{goal|80}} <br> [[Aironas Trakšelis]] {{goal|57}} <br> [[Darius Zubauskas]] {{goal|75}} <br> [[Vilius Stonys]] {{goal|82}} |stadium = [[Klaipėdos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Gevork Arakelian }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 19:30 |team1 = [[FKS Ukmergė|FKS „Ukmergė“]] (II A) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]] (II A) |score = 1 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fks-ukmerge-fk-sirvena-23615427/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Tomaš Gulbicki]] {{goal|97}} |goals2 = [[Eimantas Žižiūnas]] {{goal|106}} |penaltyscore = 2–4 |penalties1 = [[Matas Želvys]] {{pengoal}} <br> [[Emilis Putinauskas]] {{pengoal}} <br> [[Emanuelis Puzakinas]] {{penmiss}} <br> [[Augustas Valukonis]] {{penmiss}} |penalties2 = [[Kajus Jablonskas]] {{pengoal}} <br> [[Ronaldas Misiūnas]] {{pengoal}} <br> [[Eimantas Žižiūnas]] {{pengoal}} <br> [[Edgaras Stankevičius]] {{pengoal}} |stadium = [[Ukmergės stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 200 |referee = Daniel Sokolov }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |team2 = [[FK Granitas (Vilnius)|Vilniaus „Granitas“]] (II B) |score = 3 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-venta-fk-granitas-23615134/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Glib Pasevich]] {{goal|10}} <br> [[Eimantas Stonkus]] {{goal|47}} <br> [[Vaidas Viktoravičius]] {{goal|73}} |goals2 = [[Andrius Kondratovič]] {{goal|53|11 m}} <br> [[Kingsley Chukwuebuka Sunday]] {{goal|90+1}} |stadium = [[Gytarių stadionas]], [[Šiauliai]] |attendance = |referee = Antanas Banys }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|Širvintų „VGTU vilkai“]] (III) |team2 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |score = 0 – 7 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vgtu-vilkai-vilniaus-bfa-23615220/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Daniel Misiūnas]] {{goal|7}} {{goal|55}} <br> [[Aidas Šidlauskas]] {{goal|34}} <br> [[Rafal Kudzin]] {{goal|50}} {{goal|75}} <br> [[Karolis Sargiūnas]] {{goal|67}} <br> [[Žygimantas Jurevičius]] {{goal|88}} |stadium = [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] |attendance = |referee = Vilius Paulauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 13:00 |team1 = [[FK Šilutė|FK „Šilutė“]] (II A) |team2 = [[FK Be1|Kauno „Be1“]] (I) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-silute-fk-be1-23615518/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Nicolas Alexandre Severino Sabino Rangel]] {{goal|20}} <br> [[Vitor Tardelli da Silva]] {{goal|42}} <br> [[Tomas Gudaitis]] {{goal|48}} {{goal|87}} <br> [[Michael Thuique Dias Santos]] {{goal|77}} |stadium = [[Šilutės miesto stadionas]] |attendance = |referee = Ernestas Kemėža }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |team2 = [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekranas“]] (I) |score = 3 – 0 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tauras-fk-ekranas-23615393/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Mantas Pikčiūnas]] {{goal|100}} {{goal|119}} <br> [[Artem Onishchenko]] {{goal|104}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 250 |referee = Valdemaras Palubinskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II A) |team2 = [[FK Utenos Utenis|„Utenos Utenis“]] (II A) |score = 4 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sirijus-utenos-utenis-23615449/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Martynas Velyvis]] {{goal|11|11 m}} <br> [[Ainis Vilavičius]] {{goal|45+1}} <br> [[Ruben Adeti]] {{goal|68}} <br> [[Jonas Stapulionis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Victor Hugo Silva de Paiva]] {{goal|7}} |stadium = [[Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 80 |referee = Robertas Šmitas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 15:00 |team1 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |team2 = [[FK Saned|Joniškio „Saned“]] (II B) |score = 0 – 9 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-saned-fk-babrungas-23615165/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Miko Dalha]] {{goal|6}} {{goal|70}} {{goal|90}} <br> [[Rokas Antanas Župerka]] {{goal|9}} <br> [[Rokas Čiuželis]] {{goal|11}} <br> [[Shogo Tabata]] {{goal|32}} <br> [[Tijjani Mohammed]] {{goal|57}} {{goal|67}} <br> [[Adomas Latakas]] {{goal|84}} |stadium = [[Plungės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Antanas Banys }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 16:00 |team1 = [[OG Kaišiadorys|Kaišiadorių OG]] (SFL C) |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |score = 3 – 5 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/og-kaisiadorys-klaipedos-fm-23615534/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Vadym Bezverkhyi]] {{goal|41}} <br> [[Noah Abolaji Salaudeen]] {{goal|42}} <br> [[Evaldas Kugys]] {{goal|61|11 m}} |goals2 = [[Mantas Bogdanovas]] {{goal|8}} {{goal|17}} {{goal|100}} {{goal|112}} <br> [[Kornelijus Stulpinas]] {{goal|52}} |stadium = [[Kaišiadorių ŠSC stadionas]] |attendance = 184 |referee = Mindaugas Minevičius }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 16:30 |team1 = [[FK Tera|Vilniaus „Tera“]] (III) |team2 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |score = 2 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tera-fk-pempininkai-23615407/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Aurimas Gackas]] {{goal|26}} <br> [[Justinas Jurčiukonis]] {{goal|86|11 m}} |goals2 = [[Laurynas Gedmintas]] {{goal|43|11 m}} <br> [[Nojus Šimkus]] {{goal|54}} <br> [[Matas Žvaigždinas]] {{goal|64}} <br> [[Rokas Laugalys]] {{goal|84}} |stadium = [[BFA arena]], [[Vilnius]] |attendance = 10 |referee = Aleksandr Utkin }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 17:00 |team1 = [[FK Ketera|Šalčininkų „Ketera“]] (III) |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ketera-fk-atmosfera-23615240/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Taiga Horikoshi]] {{goal|16}} <br> [[Ben Qadir Abou Ouattara]] {{goal|87}} |stadium = [[Žirmūnų futbolo maniežas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Edgaras Edas Dirmeikis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 17:30 |team1 = [[FK Šumskas|FK „Šumskas“]] (SFL C) |team2 = [[FK Viltis Vilnius|Vilniaus „Viltis“]] (II A) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sumskas-fk-viltis-23615194/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Tomas Chomičius]] {{goal|31}} <br> [[Matas Turevičius]] {{goal|40}} {{goal|65}} <br> [[Justas Vaišnys]] {{goal|75}} <br> [[Vasaris Navickas]] {{goal|83}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Klaidas Vaitekūnas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 18:00 |team1 = [[FK Trivartis|Vilniaus „Trivartis“]] (SFL B) |team2 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II A) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-trivartis-fk-sveikata-23615176/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Hayford Boafo]] {{goal|9}} {{goal|38}} {{goal|76}} <br> [[Rodrigo Henrique Lima Pedro]] {{goal|35}} <br> [[Patrikas Kukta]] {{goal|64|11 m}} |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 68 |referee = Justas Kamarauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nadruvis|Kauno „Nadruvis“]] (III) |team2 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nadruvis-afk-23615499/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Agnius Panka]] {{goal|27}} <br> [[Benediktas Tomas Butler]] {{goal|46}} {{goal|53|11 m}} <br> [[Osvaldas Čipkus]] {{goal|64}} |stadium = [[Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas]] |attendance = 21 |referee = Saulius Karka }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė|Marijampolės „Švyturys“]] (III) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-svyturys-fk-garliava-23615076/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Pijus Sudakovas]] {{goal|7}} <br> [[Nojus Akinis]] {{goal|27}} <br> [[Lukas Odincovas]] {{goal|64}} |stadium = [[Marijampolės SC stadionas]] |attendance = 250 |referee = Edgaras Markovas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Geležinis vilkas|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] (SFL A) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 0 – 12 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gelezinis-vilkas-fk-minija-23615303/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Deividas Pipiras]] {{goal|6}} {{goal|30}} <br> [[Patrick Ifediba Chiezugo Nwegbo]] {{goal|18}} {{goal|36}} {{goal|48}} {{goal|55}} <br> [[Gustas Viganauskas]] {{own goal|23}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{goal|32}} <br> [[Ugnius Avizovas]] {{goal|41}} {{goal|44|11 m}} <br> [[Makan Diawara]] {{goal|78}} <br> [[Adrijus Putvinas]] {{goal|89}} |stadium = [[Gedimino štabo bataliono stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Simas Bulošas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 17:00 |team1 = [[FK Imsrė|Jurbarko „Imsrė“]] (III) |team2 = [[FSK Radviliškis|FSK „Radviliškis“]] (II B) |score = 1 – 2 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-jurbarko-imsre-fsk-radviliskis-23615205/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Gvidas Jonušas]] {{goal|87}} |goals2 = [[Agnius Juozapaitis]] {{goal|90+1}} <br> [[Kristupas Mažučiūnas]] {{goal|98}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 70 |referee = Darius Žindulis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 18:00 |team1 = [[FK Inter Nemenčinė|Nemenčinės „Inter“]] (SFL C) |team2 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |score = 0 – 6 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-inter-nemencine-fk-ataka-23615274/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Arnas Neimantas]] {{goal|23}} <br> [[Timas Šauklys]] {{goal|32}} <br> [[Robertas Ratkevičius]] {{goal|34}} <br> [[Mouad Elamrani]] {{goal|48}} <br> [[Dovydas Lučiūnas]] {{goal|56}} <br> [[Pijus Srėbalius]] {{goal|59}} |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = 55 |referee = Ignas Valbasas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 19:30 |team1 = [[Kaunas City FA|Lapių „Kaunas City“]] (III) |team2 = [[FM Vilniaus Vytis|„Vilniaus Vytis“]] (II B) |score = 2 – 2 <br> (baud. 3–5) |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/kaunas-city-fa-fm-vilniaus-vytis-23615333/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Tytyniuk Stanislav]] {{goal|80}} <br> [[Paulius Smaryginas]] {{goal|90+4}} |goals2 = [[Markas Seliava]] {{goal|81}} {{goal|83}} |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 85 |referee = Lukas Ruseckas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-14 |time = 18:30 |team1 = [[FK Utenos Utena|„Utenos Utena“]] (SFL B) |team2 = [[FK Jonava|FK „Jonava“]] (I) |score = 0 – 16 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-utenos-utena-fk-jonava-23615098/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Renatas Banevičius]] {{goal|1}} <br> [[Younes Abd Erahmen Houat]] {{goal|8}} {{goal|14}} {{goal|40}} {{goal|55}} {{goal|61}} {{goal|71}} {{goal|74}} <br> [[Adrian Enrrique Rosero Mantero]] {{goal|27}} <br> [[Aurimas Raginis]] {{goal|32}} <br> [[Hugo Figueredo Pereira]] {{goal|37}} <br> [[Tomas Dombrauskis]] {{goal|43}} <br> [[Kostas Kukta]] {{goal|65}} {{goal|86}} <br> [[Airidas Kabošius]] {{goal|70}} <br> [[Matas Mirončikas]] {{goal|72}} |stadium = [[Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas]] |attendance = 100 |referee = Deividas Alšauskas }} === Šešioliktfinalis === {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 16:00 |team1 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (Toplyga) |score = 1 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tauras-fc-hegelmann-23840823/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Jorge Eduardo Pedro Junior]] {{goal|50}} |goals2 = [[Ángel Puerto]] {{goal|15}} <br> [[Carlos Duke]] {{goal|30}} <br> [[Kader Njoya Abdel]] {{goal|39}} <br> [[Wesley Gabriel Freire Arcanjo]] {{goal|85}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Kevinas Drungilas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 19:00 |team1 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |team2 = [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 2 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-zalgiris-23840809/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Yutaro Funami]] {{goal|75}} <br> [[Kanta Seki]] {{goal|82}} |goals2 = [[Liviu Ion Antal]] {{goal|35}} |stadium = [[Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Robertas Šmitas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]] (II A) |score = 4 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ataka-fk-sirvena-23840781/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Eligijus Merliūnas]] {{goal|11}} {{goal|47}} <br> [[Mouad Elamrani]] {{goal|25}} <br> [[Pijus Srėbalius]] {{goal|78}} |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = |referee = Edgaras Edas Dirmeikis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FM Vilniaus Vytis|„Vilniaus Vytis“]] (II B) |team2 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fm-vilniaus-vytis-fk-banga-23840795/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Kofi Fosuhene Asare]] {{goal|13}} {{goal|37}} <br> [[Carlos Eduardo Galvão Pires]] {{goal|60}} <br> [[Aaron Appiah]] {{goal|62}} |stadium = [[Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadionas]] |attendance = 116 |referee = Deividas Alšauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |team2 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II A) |score = 2 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-pempininkai-fk-sirijus-23840935/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Laurynas Gedmintas]] {{goal|26|11 m}} <br> [[Edgaras Anulis]] {{goal|53}} |goals2 = [[Ruben Adeti]] {{goal|63}} |stadium = [[Gargždų miesto stadionas]] |attendance = |referee = Ernestas Kemėža }} ---- {{fbox |date = 2026-04-22 |time = 19:00 |team1 = [[FK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |team2 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (Toplyga) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-neptunas-fc-dziugas-23840736/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Brendan Ifeanyi Asomugha]] {{goal|83}} <br> [[Ronald Olamayowa Sobowale]] {{goal|88}} |stadium = [[Klaipėdos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Orestas Abramavičius }} ---- {{fbox |date = 2026-04-22 |time = 19:00 |team1 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |team2 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (Toplyga) |score = 1 – 10 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-venta-fk-transinvest-23840871/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Orestas Lapukas]] {{goal|2}} |goals2 = [[Jeudi Stevenson]] {{goal|7}} {{goal|25}} {{goal|61}} <br> [[Oluwatomisin Akintunde Adeloye]] {{goal|26}} {{goal|49}} {{goal|72}} {{goal|79}} <br> [[Tomas Steponavičius]] {{goal|55}} <br> [[Nojus Petkus]] {{goal|56}} <br> [[Aivaras Rakašius]] {{own goal|63}} |stadium = [[Kuršėnų SM stadionas]] |attendance = 700 |referee = Valdemaras Palubinskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 18:00 |team1 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |team2 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] (Toplyga) |score = 2 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-minija-fk-suduva-23840753/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Deividas Pipiras]] {{goal|21}} <br> [[Patrick Ifediba Chiezugo Nwegbo]] {{goal|54}} |goals2 = [[Ibrahima Seck]] {{goal|52}} <br> [[Markas Beneta]] {{goal|83}} |penaltyscore = 5–4 |penalties1 = [[Lee Minwoo]] {{pengoal}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{pengoal}} <br> [[Julius Kasparavičius]] {{penmiss}} <br> [[Sergej Amirzian]] {{pengoal}} <br> [[Riku Takei]] {{pengoal}} <br> [[Mohamed Ali Sidibe]] {{pengoal}} |penalties2 = [[Tevi Steve Josue Lawson]] {{pengoal}} <br> [[Faustas Steponavičius]] {{pengoal}} <br> [[Žygimantas Baltrūnas]] {{pengoal}} <br> [[Meinardas Mikulėnas]] {{pengoal}} <br> [[Sidy Mohamed Sanokho]] {{penmiss}} <br> [[Ibrahima Seck]] {{penmiss}} |stadium = [[Kretingos miesto stadionas]] |attendance = |referee = Egidijus Amšiejus }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 18:00 |team1 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II A) |team2 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sveikata-fk-kauno-zalgiris-23840767/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Augustas Dubickas]] {{own goal|11}} <br> [[Yukiyoshi Karashima]] {{goal|14}} <br> [[Davis Ikaunieks]] {{goal|80}} |stadium = [[Kybartų miesto stadionas]] |attendance = 120 |referee = Saulius Karka }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:00 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |team2 = [[FK Be1|Kauno „Be1“]] (I) |score = 1 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-fk-be1-23840716/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Robertas Mockus]] {{goal|32}} |stadium = [[Klaipėdos FM stadionas]] |attendance = |referee = Gevork Arakelian }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:30 |team1 = [[Vilnius Football Academy|Vilniaus FA]] (II A) |team2 = [[FK Riteriai|Vilniaus „Riteriai“]] (Toplyga) |score = 0 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilnius-football-academy-fk-riteriai-23840902/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Marko Karamarko]] {{goal|20}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Simas Bulošas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:30 |team1 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 1 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilniaus-bfa-fk-babrungas-23840921/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Rafal Kudzin]] {{goal|89}} |stadium = [[BFA arena]], [[Vilnius]] |attendance = 75 |referee = Irmantas Kaprašovas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 21:00 |team1 = [[FK Viltis Vilnius|Vilniaus „Viltis“]] (II A) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 1 – 7 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-viltis-dfk-dainava-23840857/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Emilis Tankūnas]] {{goal|53}} |goals2 = [[Vladyslav Shapoval]] {{goal|36}} <br> [[Chinonso Jeremiah Obi]] {{goal|39}} <br> [[Abou Sow]] {{goal|63}} <br> [[Simas Šiaudvytis]] {{goal|67}} <br> [[Evans Appiah]] {{goal|71}} <br> [[Stanislav Morarenko]] {{goal|75}} <br> [[Illia Kotov]] {{goal|87}} |stadium = [[RATO futbolo arena]], [[Kalinas]] |attendance = |referee = Vilius Paulauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 18:00 |team1 = [[FK Jonava|FK „Jonava“]] (I) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-jonava-fa-siauliai-23840702/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Dos Reis Batalha Rui Pedro]] {{goal|29}} <br> [[Daniel Romanovskij]] {{goal|44}} <br> [[Nedas Garbaliauskas]] {{goal|45}} <br> [[Chidera Henry Nwoga]] {{goal|73}} |stadium = [[Jonavos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Robertas Valikonis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 19:30 |team1 = [[FSK Radviliškis|FSK „Radviliškis“]] (II B) |team2 = [[FK Panevėžys|FK „Panevėžys“]] (Toplyga) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fsk-radviliskis-fk-panevezys-23840885/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Matas Rimkūnas]] {{own goal|75}} <br> [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] {{goal|77}} |stadium = [[Aukštaitijos stadionas]], [[Panevėžys]] |attendance = |referee = Deividas Dargužas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 20:00 |team1 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/afk-fk-garliava-23840843/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Nojus Akinis]] {{goal|26}} <br> [[Justas Paštukas]] {{goal|52}} <br> [[Airimas Pilipavičius]] {{goal|86}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Klaidas Vaitekūnas }} === Aštuntfinalis === {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 18:00 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 0 – 2 |goals2 = [[Cheikh Serigne Faye]] {{goal|34|11 m}} <br> [[Christopher Edwin Ellah]] {{goal|90+4}} |stadium = [[Klaipėdos FM stadionas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-dfk-dainava-24004922/ Lietuvosfutbolas.lt] |attendance = |referee = [[Ernestas Kemėža]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 19:00 |team1 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 2 – 1 |goals1 = [[Rafal Kudzin]] {{goal|35}} <br> [[Daniel Misiūnas]] {{goal|71}} |goals2 = [[Simas Gedžiūnas]] {{goal|24}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilniaus-bfa-fk-garliava-24004884/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] |attendance = 55 |referee = [[Irmantas Kaprašovas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 20:00 |team1 = [[FK Riteriai|Vilniaus „Riteriai“]] (Toplyga) |team2 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |goals2 = [[Amine Benchaib]] {{goal|12}} {{penmiss|60}} <br> [[Leonardo Ribeiro da Cruz]] {{goal|19}} <br> [[Dāvis Ikaunieks]] {{goal|45}} <br> [[Franco Pedro Augusto Baldassarra]] {{goal|85}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-fk-kauno-zalgiris-24004870/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[FK Žalgiris namų stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = [[Robertas Valikonis]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 20:00 |team1 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 1 – 4 {{aet}} |goals1 = [[Andrius Marcinkevičius]] {{goal|81}} |goals2 = [[Kentaro Oikawa]] {{goal|72}} <br> [[Deividas Pipiras]] {{goal|96}} <br> [[Julius Kasparavičius]] {{goal|109}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{goal|118}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-pempininkai-fk-minija-24004898/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Gargždų miesto stadionas]] |attendance = |referee = [[Kevinas Drungilas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 18:00 |team1 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (Toplyga) |team2 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (Toplyga) |score = 0 – 0 |penaltyscore = 4–3 <br> (pradėjo „Banga“) |penalties1 = [[Ibrahim Cissé (2003)|Ibrahim Cisse]] {{pengoal}} <br> [[Lukas Ankudinovas]] {{pengoal}} <br> [[Ronald Olamayowa Sobowale]] {{pengoal}} <br> [[Gastón Manuel Romano]] {{pengoal}} |penalties2 = [[Deividas Malžinskas]] {{pengoal}} <br> [[Ricardo Oliver Henning]] {{pengoal}} <br> [[Carlos Eduardo Galvão Pires]] {{pengoal}} <br> [[Valdas Antužis]] {{penmiss}} <br> [[Aaron Appiah]] {{penmiss}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-fk-banga-24004836/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Telšių miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = [[Donatas Rumšas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 19:00 |team1 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |team2 = [[FK Panevėžys|FK „Panevėžys“]] (Toplyga) |score = 0 – 3 |goals2 = [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] {{goal|32}} <br> [[Elivelto Ribeiro Dantas]] {{goal|72}} <br> [[Marko Bačanin]] {{goal|85}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-panevezys-24004805/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = [[Egidijus Amšiejus]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 19:00 |team1 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (Toplyga) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (Toplyga) |score = 2 – 0 |goals1 = [[Mykola Musolitin]] {{goal|51}} <br> [[Stefan Miloševič]] {{goal|63}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-fc-hegelmann-24004960/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[FK Transinvest stadionas]], [[Galinė]] |attendance = 115 |referee = [[Vilius Paulauskas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 20:00 |team1 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (Toplyga) |score = 1 – 2 |goals1 = [[Pijus Srėbalius]] {{goal|38}} |goals2 = [[Divine Yelsarmba Naah]] {{goal|87}} <br> [[Ugnius Vaitiekaitis]] {{goal|90+1}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ataka-fa-siauliai-24004850/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = 150 |referee = [[Deividas Alšauskas]] }} === Ketvirtfinalis === {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] (Toplyga) |team2 = [[FC Džiugas]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[DFK Dainava]] (I) |team2 = [[FK Transinvest]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[Baltijos futbolo akademija|BFA]] (I) |team2 = [[FK Žalgiris|FK Kauno Žalgiris]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[FK Minija]] (I) |team2 = [[FK Panevėžys]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} === Pusfinalis === {{football box |date = 2026-09 |time = |team1 = [[FK Minija]] / [[FK Panevėžys]] |team2 = [[DFK Dainava]] / [[FK Transinvest]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-09 |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] / [[FC Džiugas]] |team2 = [[Baltijos futbolo akademija|BFA]] / [[FK Žalgiris|FK Kauno Žalgiris]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * Lietuvosfutbolas.lt: ** [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23576874/lff-taure-2026-preliminarus-etapas/ Preliminarus etapas] ** [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23577042/lff-taure-2026-pagrindinis-etapas/ Pagrindinis etapas] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} 1l32xyg7j71tzddl9k3r7o1b0xktbpx 7846198 7846196 2026-05-28T11:32:08Z Wolfmartyn 122516 /* Formatas */ 7846198 wikitext text/x-wiki {{current-football}} {{futbolo turnyro sezonas |image = |pixels = |caption = |competition = [[LFF taurė]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2026 m. balandžio – rugsėjo mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF taurė|2025 m.]] |nextseason = [[2027 m. LFF taurė|2027 m.]] |winners = }} '''2026 m. LFF taurė''' – 81-asis [[Lietuvos futbolo taurė]]s turnyras. == Formatas == Registracija buvo paskelbta 2026 m. kovo 5 d. ir vyko iki kovo 17 d.<ref>[https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-uju-lff-taures-turnyra/ Startuoja registracija į 2026-ųjų LFF taurės turnyrą.] 2026-03-05, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> Visuose etapuose žaistos vienerios rungtynės, kurių laimėtojai pateko į kitą etapą. Visuose etapuose namuose žaidė žemesniame divizione esančios komandos; jeigu poroje dvi tos pačios lygos komandos – namuose žaidė pirmoji ištraukta komanda. Preliminarųjį ir pirmąjį etapą [[TOPLYGA]] komandos praėjo be kovos. Po to vyko pilnai suformatuotas šešioliktfinalis. {| class=wikitable ! Etapas || Stadija || Burtai || Rungtynės || Komandos |- | Preliminarusis etapas || || rowspan=2 | 2026 m. kovo 20 d.<ref>[https://www.lff.lt/istraukti-2026-uju-lff-taures-pirmojo-etapo-burtai/ Ištraukti 2026-ųjų LFF taurės pirmojo etapo burtai.] 2026-03-20, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> || balandžio 1 d. || 4 (burtų būdu) |- | I etapas || || balandžio 10–14 d. || 44 |- | || Šešioliktfinalis || 2026 m. balandžio 15 d.<ref>[https://www.lff.lt/2026-uju-lff-taureje-istraukti-antro-etapo-burtai/ 2026-ųjų LFF taurėje ištraukti antro etapo burtai.] 2026-04-15, Lff.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref> || balandžio 21–29 d. || 32 (prisijungia 10 Toplygos komandų) |- | || Aštuntfinalis || 2026 m. balandžio 30 d.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/540202/istraukti-lff-taures-astuntfinalio-burtai Ištraukti LFF taurės aštuntfinalio burtai.] 2026-04-30, Sportas.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref><ref>[https://www.lff.lt/lff-taures-turnyre-paaiskejo-astuntfinalio-etapo-poros-2/ LFF taurės turnyre paaiškėjo aštuntfinalio etapo poros.] 2026-04-30, Lff.lt (tikrinta 2026-05-16).</ref> || gegužės 19–20 d. |- | ||Ketvirtfinalis || rowspan=2 |2026 m. gegužės 28 d.<ref>https://www.lff.lt/lff-taureje-istraukti-ketvirtfinalio-ir-pusfinalio-etapu-burtai/</ref> || birželio 23–24 d. |- | ||Pusfinalis || rugsėjo 1–2 d. |- | ||Finalas || - || |} == Komandos == LFF taurės varžybose privalo dalyvauti Toplygos, I lygos, ir II lygos A ir B divizionų komandos. Taurės varžybose taip pat gali dalyvauti ir kitų klubų, registruotų COMET sistemoje, komandos, dalyvaujančios LFF III lygos ir žemesnių lygų pirmenybėse. Dublerių komandos taurės turnyre nedalyvauja. Iš viso į turnyrą užsiregistravo 56 komandos.<ref>[https://www.lff.lt/i-kova-del-fpro-lff-taures-siais-metais-stos-56-komandos/ Į kovą dėl LFF taurės šiais metais stos 56 komandos.] 2026-03-19, Lff.lt (tikrinta 2026-03-20).</ref> {| class=wikitable |- ! width=150 | Lyga || Skaičius || Komandos |- | [[2026 m. TOPLYGA]] || 10 || [[FK Banga Gargždai]] {{•}} [[FC Džiugas]] {{•}} [[FC Hegelmann]] {{•}} [[FK Kauno Žalgiris]] {{•}} [[FK Panevėžys]] {{•}} [[FK Riteriai]] {{•}} [[FK Sūduva]] {{•}} [[FA Šiauliai]] {{•}} [[FK Transinvest]] {{•}} [[FK Žalgiris]] |- | [[2026 m. LFF I lyga]] || 11 || [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] {{•}} [[FK Babrungas]] {{•}} [[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]] {{•}} [[FK Be1]] {{•}} [[DFK Dainava]] {{•}} [[FK Ekranas (2020)|FK Ekranas]] {{•}} [[FK Garliava]] {{•}} [[FK Jonava]] {{•}} [[FK Minija]] {{•}} [[FK Neptūnas]] {{•}} [[FK Tauras Tauragė]] |- | [[2026 m. LFF II lyga]] || 19 || * 10 – A divizionas: [[Klaipėdos FM]] {{•}} [[FK Nevėžis]] {{•}} [[FK Sirijus (2023)|FK Sirijus]] {{•}} [[FK Sveikata]] {{•}} [[FK Šilutė]] {{•}} [[FK Širvėna Biržai]] {{•}} [[FKS Ukmergė]] {{•}} [[FK Utenos Utenis]] {{•}} [[Vilnius Football Academy|VFA]] {{•}} [[FK Viltis Vilnius]] * 9 – B divizionas: [[FK Ataka]] {{•}} [[Akmenės SC|FK Cementininkas]] {{•}} [[FK Granitas (Vilnius)|FK Granitas]] {{•}} [[FK Nemunas]] {{•}} [[FK Pempininkai]] {{•}} [[FSK Radviliškis]] {{•}} [[FK Saned]] {{•}} [[FK Venta (Kuršėnai)|FK Venta]] {{•}} [[FM Vilniaus Vytis]] |- | [[2026 m. LFF III lyga]] || 9 || * 3 – Kauno AFF: [[FK Imsrė]] {{•}} [[Kaunas City FA]] {{•}} [[FK Nadruvis]] * 1 – Klaipėdos AFF: [[EDM Statyba-Sendvaris]] * 1 – Marijampolės AFF: [[FK Švyturys Marijampolė|FK Švyturys]] * 4 – Vilniaus RFS: [[Alternatyvus FK|AFK]] {{•}} [[FK Ketera]] {{•}} [[FK Tera]] {{•}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|VGTU Vilkai]] |- | [[2026 m. Sekmadienio futbolo lyga|2026 m. SFL]] || 7 || * 1 – A divizionas: [[FK Geležinis vilkas]] * 3 – B divizionas: [[FK Futboliukas]] {{•}} [[FK Trivartis]] {{•}} [[FK Utenos Utena]] * 3 – C divizionas: [[FK ADS Auto|Inter]] {{•}} [[OG Kaišiadorys]] {{•}} [[FK Šumskas]] |} == Rungtynės == === Preliminarus etapas === ---- {{fbox |date = 2026-04-01 |time = 20:00 |team1 = [[FK Futboliukas|Vilniaus „Futboliukas“]] (SFL B) |team2 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |score = 1 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-futboliukas-fk-venta-23586621/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{goal|112}} |goals2 = {{goal|103}} [[Mantas Kazlauskas]] |penaltyscore = 4–5 <br> (pradėjo „Futboliukas“) |penalties1 = [[Mykolas Stankevičius]] {{pengoal}} <br> [[Deividas Kovger]] {{pengoal}} <br> [[Arminas Rocius]] {{pengoal}} <br> [[Gražvydas Gujis]] {{pengoal}} <br> [[Jonas Babravičius]] {{penmiss}} <br> [[Darius Svilainis]] {{penmiss}} |penalties2 = {{pengoal}} [[Klaudijus Bagočius]] <br> {{penmiss}} [[Lukas Rimkus]] <br> {{pengoal}} [[Deivydas Šiuša]] <br> {{pengoal}} [[Vaidas Viktoravičius]] <br> {{pengoal}} [[Glib Pasevich]] <br> {{pengoal}} [[Jokūbas Frekaucan]] |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 20 |referee = [[Daniel Sokolov]] }} ---- {{fbox |date = 2026-04-01 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nemunas|Prienų „Nemunas“]] (II B) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nemunas-fk-babrungas-23586644/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = {{goal|37}} [[Tijjani Mohammed]] <br> {{goal|80}} [[Eridanas Bagužas]] |stadium = [[Prienų SC stadionas]], [[Prienai]] |attendance = 75 |referee = [[Saulius Karka]] }} ---- === I etapas === Didžiausią pergalę iškovojo Jonavos klubas, 16–0 sutriuškinęs „Utenos Uteną“. Šiose rungtynėse Jonavos puolėjas iš Prancūzijos [[Younes Abd Erahmen Houat]] įmušė net 7 įvarčius. {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 18:00 |team1 = [[FK Cementininkas|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]] (II B) |team2 = [[Vilnius Football Academy|Vilniaus FA]] (II A) |score = 0 – 10 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-cementininkas-vilnius-football-academy-23615254/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Dominykas Liepis]] {{goal|2}} {{goal|85|11 m}} <br> [[Jokūbas Vėžys]] {{goal|6}} {{goal|11}} <br> [[Aleksandr Tkačuk]] {{goal|12}} <br> [[Lukian Barhan]] {{goal|34}} <br> [[Kajus Paulauskas]] {{goal|58}} {{goal|71}} <br> [[Kristupas Liutvinas]] {{goal|58}} {{goal|89}} |stadium = [[Naujosios Akmenės miesto stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Deividas Dargužas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 18:00 |team1 = [[FK Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis“]] (I) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 0 – 0 <br> (baud. 2–4) |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nevezis-dfk-dainava-23615317/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Kėdainių miesto stadionas]] |attendance = |referee = Artiom Spelman }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 19:00 |team1 = [[EDM Statyba-Sendvaris|Klaipėdos „Statyba-Sendvaris“]] (III) |team2 = [[FK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |score = 0 – 12 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/emd-statyba-sendvaris-fc-neptunas-23615379/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Darius Jurgelevičius]] {{goal|6}} <br> [[Simonas Urbys]] {{goal|15}} {{goal|36}} {{goal|42|11 m}} {{goal|43}} <br> [[Nojus Lukšys]] {{goal|36}} <br> [[Samson Bolaji Ajayi]] {{goal|48}} <br> [[Erikas Smulkys]] {{goal|53}} {{goal|80}} <br> [[Aironas Trakšelis]] {{goal|57}} <br> [[Darius Zubauskas]] {{goal|75}} <br> [[Vilius Stonys]] {{goal|82}} |stadium = [[Klaipėdos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Gevork Arakelian }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 19:30 |team1 = [[FKS Ukmergė|FKS „Ukmergė“]] (II A) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]] (II A) |score = 1 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fks-ukmerge-fk-sirvena-23615427/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Tomaš Gulbicki]] {{goal|97}} |goals2 = [[Eimantas Žižiūnas]] {{goal|106}} |penaltyscore = 2–4 |penalties1 = [[Matas Želvys]] {{pengoal}} <br> [[Emilis Putinauskas]] {{pengoal}} <br> [[Emanuelis Puzakinas]] {{penmiss}} <br> [[Augustas Valukonis]] {{penmiss}} |penalties2 = [[Kajus Jablonskas]] {{pengoal}} <br> [[Ronaldas Misiūnas]] {{pengoal}} <br> [[Eimantas Žižiūnas]] {{pengoal}} <br> [[Edgaras Stankevičius]] {{pengoal}} |stadium = [[Ukmergės stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 200 |referee = Daniel Sokolov }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |team2 = [[FK Granitas (Vilnius)|Vilniaus „Granitas“]] (II B) |score = 3 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-venta-fk-granitas-23615134/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Glib Pasevich]] {{goal|10}} <br> [[Eimantas Stonkus]] {{goal|47}} <br> [[Vaidas Viktoravičius]] {{goal|73}} |goals2 = [[Andrius Kondratovič]] {{goal|53|11 m}} <br> [[Kingsley Chukwuebuka Sunday]] {{goal|90+1}} |stadium = [[Gytarių stadionas]], [[Šiauliai]] |attendance = |referee = Antanas Banys }} ---- {{fbox |date = 2026-04-10 |time = 20:00 |team1 = [[Širvintos-VGTU Vilkai|Širvintų „VGTU vilkai“]] (III) |team2 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |score = 0 – 7 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vgtu-vilkai-vilniaus-bfa-23615220/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Daniel Misiūnas]] {{goal|7}} {{goal|55}} <br> [[Aidas Šidlauskas]] {{goal|34}} <br> [[Rafal Kudzin]] {{goal|50}} {{goal|75}} <br> [[Karolis Sargiūnas]] {{goal|67}} <br> [[Žygimantas Jurevičius]] {{goal|88}} |stadium = [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] |attendance = |referee = Vilius Paulauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 13:00 |team1 = [[FK Šilutė|FK „Šilutė“]] (II A) |team2 = [[FK Be1|Kauno „Be1“]] (I) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-silute-fk-be1-23615518/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Nicolas Alexandre Severino Sabino Rangel]] {{goal|20}} <br> [[Vitor Tardelli da Silva]] {{goal|42}} <br> [[Tomas Gudaitis]] {{goal|48}} {{goal|87}} <br> [[Michael Thuique Dias Santos]] {{goal|77}} |stadium = [[Šilutės miesto stadionas]] |attendance = |referee = Ernestas Kemėža }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |team2 = [[FK Ekranas (2020)|Panevėžio „Ekranas“]] (I) |score = 3 – 0 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tauras-fk-ekranas-23615393/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Mantas Pikčiūnas]] {{goal|100}} {{goal|119}} <br> [[Artem Onishchenko]] {{goal|104}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 250 |referee = Valdemaras Palubinskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 14:00 |team1 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II A) |team2 = [[FK Utenos Utenis|„Utenos Utenis“]] (II A) |score = 4 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sirijus-utenos-utenis-23615449/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Martynas Velyvis]] {{goal|11|11 m}} <br> [[Ainis Vilavičius]] {{goal|45+1}} <br> [[Ruben Adeti]] {{goal|68}} <br> [[Jonas Stapulionis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Victor Hugo Silva de Paiva]] {{goal|7}} |stadium = [[Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 80 |referee = Robertas Šmitas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 15:00 |team1 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |team2 = [[FK Saned|Joniškio „Saned“]] (II B) |score = 0 – 9 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-saned-fk-babrungas-23615165/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Miko Dalha]] {{goal|6}} {{goal|70}} {{goal|90}} <br> [[Rokas Antanas Župerka]] {{goal|9}} <br> [[Rokas Čiuželis]] {{goal|11}} <br> [[Shogo Tabata]] {{goal|32}} <br> [[Tijjani Mohammed]] {{goal|57}} {{goal|67}} <br> [[Adomas Latakas]] {{goal|84}} |stadium = [[Plungės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Antanas Banys }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 16:00 |team1 = [[OG Kaišiadorys|Kaišiadorių OG]] (SFL C) |team2 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |score = 3 – 5 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/og-kaisiadorys-klaipedos-fm-23615534/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Vadym Bezverkhyi]] {{goal|41}} <br> [[Noah Abolaji Salaudeen]] {{goal|42}} <br> [[Evaldas Kugys]] {{goal|61|11 m}} |goals2 = [[Mantas Bogdanovas]] {{goal|8}} {{goal|17}} {{goal|100}} {{goal|112}} <br> [[Kornelijus Stulpinas]] {{goal|52}} |stadium = [[Kaišiadorių ŠSC stadionas]] |attendance = 184 |referee = Mindaugas Minevičius }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 16:30 |team1 = [[FK Tera|Vilniaus „Tera“]] (III) |team2 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |score = 2 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tera-fk-pempininkai-23615407/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Aurimas Gackas]] {{goal|26}} <br> [[Justinas Jurčiukonis]] {{goal|86|11 m}} |goals2 = [[Laurynas Gedmintas]] {{goal|43|11 m}} <br> [[Nojus Šimkus]] {{goal|54}} <br> [[Matas Žvaigždinas]] {{goal|64}} <br> [[Rokas Laugalys]] {{goal|84}} |stadium = [[BFA arena]], [[Vilnius]] |attendance = 10 |referee = Aleksandr Utkin }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 17:00 |team1 = [[FK Ketera|Šalčininkų „Ketera“]] (III) |team2 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ketera-fk-atmosfera-23615240/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Taiga Horikoshi]] {{goal|16}} <br> [[Ben Qadir Abou Ouattara]] {{goal|87}} |stadium = [[Žirmūnų futbolo maniežas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Edgaras Edas Dirmeikis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 17:30 |team1 = [[FK Šumskas|FK „Šumskas“]] (SFL C) |team2 = [[FK Viltis Vilnius|Vilniaus „Viltis“]] (II A) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sumskas-fk-viltis-23615194/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Tomas Chomičius]] {{goal|31}} <br> [[Matas Turevičius]] {{goal|40}} {{goal|65}} <br> [[Justas Vaišnys]] {{goal|75}} <br> [[Vasaris Navickas]] {{goal|83}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Klaidas Vaitekūnas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 18:00 |team1 = [[FK Trivartis|Vilniaus „Trivartis“]] (SFL B) |team2 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II A) |score = 0 – 5 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-trivartis-fk-sveikata-23615176/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Hayford Boafo]] {{goal|9}} {{goal|38}} {{goal|76}} <br> [[Rodrigo Henrique Lima Pedro]] {{goal|35}} <br> [[Patrikas Kukta]] {{goal|64|11 m}} |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 68 |referee = Justas Kamarauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-11 |time = 19:00 |team1 = [[FK Nadruvis|Kauno „Nadruvis“]] (III) |team2 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-nadruvis-afk-23615499/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Agnius Panka]] {{goal|27}} <br> [[Benediktas Tomas Butler]] {{goal|46}} {{goal|53|11 m}} <br> [[Osvaldas Čipkus]] {{goal|64}} |stadium = [[Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas]] |attendance = 21 |referee = Saulius Karka }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Švyturys Marijampolė|Marijampolės „Švyturys“]] (III) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-svyturys-fk-garliava-23615076/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Pijus Sudakovas]] {{goal|7}} <br> [[Nojus Akinis]] {{goal|27}} <br> [[Lukas Odincovas]] {{goal|64}} |stadium = [[Marijampolės SC stadionas]] |attendance = 250 |referee = Edgaras Markovas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 16:00 |team1 = [[FK Geležinis vilkas|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] (SFL A) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 0 – 12 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gelezinis-vilkas-fk-minija-23615303/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Deividas Pipiras]] {{goal|6}} {{goal|30}} <br> [[Patrick Ifediba Chiezugo Nwegbo]] {{goal|18}} {{goal|36}} {{goal|48}} {{goal|55}} <br> [[Gustas Viganauskas]] {{own goal|23}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{goal|32}} <br> [[Ugnius Avizovas]] {{goal|41}} {{goal|44|11 m}} <br> [[Makan Diawara]] {{goal|78}} <br> [[Adrijus Putvinas]] {{goal|89}} |stadium = [[Gedimino štabo bataliono stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Simas Bulošas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 17:00 |team1 = [[FK Imsrė|Jurbarko „Imsrė“]] (III) |team2 = [[FSK Radviliškis|FSK „Radviliškis“]] (II B) |score = 1 – 2 {{aet}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-jurbarko-imsre-fsk-radviliskis-23615205/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Gvidas Jonušas]] {{goal|87}} |goals2 = [[Agnius Juozapaitis]] {{goal|90+1}} <br> [[Kristupas Mažučiūnas]] {{goal|98}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = 70 |referee = Darius Žindulis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 18:00 |team1 = [[FK Inter Nemenčinė|Nemenčinės „Inter“]] (SFL C) |team2 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |score = 0 – 6 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-inter-nemencine-fk-ataka-23615274/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Arnas Neimantas]] {{goal|23}} <br> [[Timas Šauklys]] {{goal|32}} <br> [[Robertas Ratkevičius]] {{goal|34}} <br> [[Mouad Elamrani]] {{goal|48}} <br> [[Dovydas Lučiūnas]] {{goal|56}} <br> [[Pijus Srėbalius]] {{goal|59}} |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = 55 |referee = Ignas Valbasas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-12 |time = 19:30 |team1 = [[Kaunas City FA|Lapių „Kaunas City“]] (III) |team2 = [[FM Vilniaus Vytis|„Vilniaus Vytis“]] (II B) |score = 2 – 2 <br> (baud. 3–5) |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/kaunas-city-fa-fm-vilniaus-vytis-23615333/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Tytyniuk Stanislav]] {{goal|80}} <br> [[Paulius Smaryginas]] {{goal|90+4}} |goals2 = [[Markas Seliava]] {{goal|81}} {{goal|83}} |stadium = [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] |attendance = 85 |referee = Lukas Ruseckas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-14 |time = 18:30 |team1 = [[FK Utenos Utena|„Utenos Utena“]] (SFL B) |team2 = [[FK Jonava|FK „Jonava“]] (I) |score = 0 – 16 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-utenos-utena-fk-jonava-23615098/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Renatas Banevičius]] {{goal|1}} <br> [[Younes Abd Erahmen Houat]] {{goal|8}} {{goal|14}} {{goal|40}} {{goal|55}} {{goal|61}} {{goal|71}} {{goal|74}} <br> [[Adrian Enrrique Rosero Mantero]] {{goal|27}} <br> [[Aurimas Raginis]] {{goal|32}} <br> [[Hugo Figueredo Pereira]] {{goal|37}} <br> [[Tomas Dombrauskis]] {{goal|43}} <br> [[Kostas Kukta]] {{goal|65}} {{goal|86}} <br> [[Airidas Kabošius]] {{goal|70}} <br> [[Matas Mirončikas]] {{goal|72}} |stadium = [[Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas]] |attendance = 100 |referee = Deividas Alšauskas }} === Šešioliktfinalis === {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 16:00 |team1 = [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] (I) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (Toplyga) |score = 1 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-tauras-fc-hegelmann-23840823/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Jorge Eduardo Pedro Junior]] {{goal|50}} |goals2 = [[Ángel Puerto]] {{goal|15}} <br> [[Carlos Duke]] {{goal|30}} <br> [[Kader Njoya Abdel]] {{goal|39}} <br> [[Wesley Gabriel Freire Arcanjo]] {{goal|85}} |stadium = [[Tauragės dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Kevinas Drungilas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 19:00 |team1 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |team2 = [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 2 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-zalgiris-23840809/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Yutaro Funami]] {{goal|75}} <br> [[Kanta Seki]] {{goal|82}} |goals2 = [[Liviu Ion Antal]] {{goal|35}} |stadium = [[Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštė]] |attendance = |referee = Robertas Šmitas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |team2 = [[FK Širvėna Biržai|Biržų „Širvėna“]] (II A) |score = 4 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ataka-fk-sirvena-23840781/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Eligijus Merliūnas]] {{goal|11}} {{goal|47}} <br> [[Mouad Elamrani]] {{goal|25}} <br> [[Pijus Srėbalius]] {{goal|78}} |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = |referee = Edgaras Edas Dirmeikis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FM Vilniaus Vytis|„Vilniaus Vytis“]] (II B) |team2 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fm-vilniaus-vytis-fk-banga-23840795/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Kofi Fosuhene Asare]] {{goal|13}} {{goal|37}} <br> [[Carlos Eduardo Galvão Pires]] {{goal|60}} <br> [[Aaron Appiah]] {{goal|62}} |stadium = [[Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadionas]] |attendance = 116 |referee = Deividas Alšauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-21 |time = 20:00 |team1 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |team2 = [[FK Sirijus (2023)|Klaipėdos „Sirijus“]] (II A) |score = 2 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-pempininkai-fk-sirijus-23840935/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Laurynas Gedmintas]] {{goal|26|11 m}} <br> [[Edgaras Anulis]] {{goal|53}} |goals2 = [[Ruben Adeti]] {{goal|63}} |stadium = [[Gargždų miesto stadionas]] |attendance = |referee = Ernestas Kemėža }} ---- {{fbox |date = 2026-04-22 |time = 19:00 |team1 = [[FK Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] (I) |team2 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (Toplyga) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-neptunas-fc-dziugas-23840736/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Brendan Ifeanyi Asomugha]] {{goal|83}} <br> [[Ronald Olamayowa Sobowale]] {{goal|88}} |stadium = [[Klaipėdos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Orestas Abramavičius }} ---- {{fbox |date = 2026-04-22 |time = 19:00 |team1 = [[FK Venta (Kuršėnai)|Kuršėnų „Venta“]] (II B) |team2 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (Toplyga) |score = 1 – 10 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-venta-fk-transinvest-23840871/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Orestas Lapukas]] {{goal|2}} |goals2 = [[Jeudi Stevenson]] {{goal|7}} {{goal|25}} {{goal|61}} <br> [[Oluwatomisin Akintunde Adeloye]] {{goal|26}} {{goal|49}} {{goal|72}} {{goal|79}} <br> [[Tomas Steponavičius]] {{goal|55}} <br> [[Nojus Petkus]] {{goal|56}} <br> [[Aivaras Rakašius]] {{own goal|63}} |stadium = [[Kuršėnų SM stadionas]] |attendance = 700 |referee = Valdemaras Palubinskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 18:00 |team1 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |team2 = [[FK Sūduva|Marijampolės „Sūduva“]] (Toplyga) |score = 2 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-minija-fk-suduva-23840753/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Deividas Pipiras]] {{goal|21}} <br> [[Patrick Ifediba Chiezugo Nwegbo]] {{goal|54}} |goals2 = [[Ibrahima Seck]] {{goal|52}} <br> [[Markas Beneta]] {{goal|83}} |penaltyscore = 5–4 |penalties1 = [[Lee Minwoo]] {{pengoal}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{pengoal}} <br> [[Julius Kasparavičius]] {{penmiss}} <br> [[Sergej Amirzian]] {{pengoal}} <br> [[Riku Takei]] {{pengoal}} <br> [[Mohamed Ali Sidibe]] {{pengoal}} |penalties2 = [[Tevi Steve Josue Lawson]] {{pengoal}} <br> [[Faustas Steponavičius]] {{pengoal}} <br> [[Žygimantas Baltrūnas]] {{pengoal}} <br> [[Meinardas Mikulėnas]] {{pengoal}} <br> [[Sidy Mohamed Sanokho]] {{penmiss}} <br> [[Ibrahima Seck]] {{penmiss}} |stadium = [[Kretingos miesto stadionas]] |attendance = |referee = Egidijus Amšiejus }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 18:00 |team1 = [[FK Sveikata|Kybartų „Sveikata“]] (II A) |team2 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-sveikata-fk-kauno-zalgiris-23840767/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Augustas Dubickas]] {{own goal|11}} <br> [[Yukiyoshi Karashima]] {{goal|14}} <br> [[Davis Ikaunieks]] {{goal|80}} |stadium = [[Kybartų miesto stadionas]] |attendance = 120 |referee = Saulius Karka }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:00 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |team2 = [[FK Be1|Kauno „Be1“]] (I) |score = 1 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-fk-be1-23840716/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Robertas Mockus]] {{goal|32}} |stadium = [[Klaipėdos FM stadionas]] |attendance = |referee = Gevork Arakelian }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:30 |team1 = [[Vilnius Football Academy|Vilniaus FA]] (II A) |team2 = [[FK Riteriai|Vilniaus „Riteriai“]] (Toplyga) |score = 0 – 1 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilnius-football-academy-fk-riteriai-23840902/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Marko Karamarko]] {{goal|20}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Simas Bulošas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 19:30 |team1 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |team2 = [[FK Babrungas|Plungės „Babrungas“]] (I) |score = 1 – 0 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilniaus-bfa-fk-babrungas-23840921/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Rafal Kudzin]] {{goal|89}} |stadium = [[BFA arena]], [[Vilnius]] |attendance = 75 |referee = Irmantas Kaprašovas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-28 |time = 21:00 |team1 = [[FK Viltis Vilnius|Vilniaus „Viltis“]] (II A) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 1 – 7 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-viltis-dfk-dainava-23840857/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals1 = [[Emilis Tankūnas]] {{goal|53}} |goals2 = [[Vladyslav Shapoval]] {{goal|36}} <br> [[Chinonso Jeremiah Obi]] {{goal|39}} <br> [[Abou Sow]] {{goal|63}} <br> [[Simas Šiaudvytis]] {{goal|67}} <br> [[Evans Appiah]] {{goal|71}} <br> [[Stanislav Morarenko]] {{goal|75}} <br> [[Illia Kotov]] {{goal|87}} |stadium = [[RATO futbolo arena]], [[Kalinas]] |attendance = |referee = Vilius Paulauskas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 18:00 |team1 = [[FK Jonava|FK „Jonava“]] (I) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-jonava-fa-siauliai-23840702/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Dos Reis Batalha Rui Pedro]] {{goal|29}} <br> [[Daniel Romanovskij]] {{goal|44}} <br> [[Nedas Garbaliauskas]] {{goal|45}} <br> [[Chidera Henry Nwoga]] {{goal|73}} |stadium = [[Jonavos miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = Robertas Valikonis }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 19:30 |team1 = [[FSK Radviliškis|FSK „Radviliškis“]] (II B) |team2 = [[FK Panevėžys|FK „Panevėžys“]] (Toplyga) |score = 0 – 2 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fsk-radviliskis-fk-panevezys-23840885/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Matas Rimkūnas]] {{own goal|75}} <br> [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] {{goal|77}} |stadium = [[Aukštaitijos stadionas]], [[Panevėžys]] |attendance = |referee = Deividas Dargužas }} ---- {{fbox |date = 2026-04-29 |time = 20:00 |team1 = [[Alternatyvus FK|Vilniaus AFK]] (III) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 0 – 3 |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/afk-fk-garliava-23840843/ Lietuvosfutbolas.lt] |goals2 = [[Nojus Akinis]] {{goal|26}} <br> [[Justas Paštukas]] {{goal|52}} <br> [[Airimas Pilipavičius]] {{goal|86}} |stadium = [[VFA-Hanner stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = Klaidas Vaitekūnas }} === Aštuntfinalis === {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 18:00 |team1 = [[Klaipėdos FM]] (II A) |team2 = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] (I) |score = 0 – 2 |goals2 = [[Cheikh Serigne Faye]] {{goal|34|11 m}} <br> [[Christopher Edwin Ellah]] {{goal|90+4}} |stadium = [[Klaipėdos FM stadionas]] |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/klaipedos-fm-dfk-dainava-24004922/ Lietuvosfutbolas.lt] |attendance = |referee = [[Ernestas Kemėža]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 19:00 |team1 = [[BFA Vilnius|Vilniaus BFA]] (I) |team2 = [[FK Garliava|FK „Garliava“]] (I) |score = 2 – 1 |goals1 = [[Rafal Kudzin]] {{goal|35}} <br> [[Daniel Misiūnas]] {{goal|71}} |goals2 = [[Simas Gedžiūnas]] {{goal|24}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vilniaus-bfa-fk-garliava-24004884/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] |attendance = 55 |referee = [[Irmantas Kaprašovas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 20:00 |team1 = [[FK Riteriai|Vilniaus „Riteriai“]] (Toplyga) |team2 = [[FK Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgiris“]] (Toplyga) |score = 0 – 4 |goals2 = [[Amine Benchaib]] {{goal|12}} {{penmiss|60}} <br> [[Leonardo Ribeiro da Cruz]] {{goal|19}} <br> [[Dāvis Ikaunieks]] {{goal|45}} <br> [[Franco Pedro Augusto Baldassarra]] {{goal|85}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-riteriai-fk-kauno-zalgiris-24004870/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[FK Žalgiris namų stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = |referee = [[Robertas Valikonis]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-19 |time = 20:00 |team1 = [[FK Pempininkai|Gargždų „Pempininkai“]] (II B) |team2 = [[FK Minija|Kretingos „Minija“]] (I) |score = 1 – 4 {{aet}} |goals1 = [[Andrius Marcinkevičius]] {{goal|81}} |goals2 = [[Kentaro Oikawa]] {{goal|72}} <br> [[Deividas Pipiras]] {{goal|96}} <br> [[Julius Kasparavičius]] {{goal|109}} <br> [[Nikita Komissarov]] {{goal|118}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-pempininkai-fk-minija-24004898/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Gargždų miesto stadionas]] |attendance = |referee = [[Kevinas Drungilas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 18:00 |team1 = [[FC Džiugas|Telšių „Džiugas“]] (Toplyga) |team2 = [[FK Banga|Gargždų „Banga“]] (Toplyga) |score = 0 – 0 |penaltyscore = 4–3 <br> (pradėjo „Banga“) |penalties1 = [[Ibrahim Cissé (2003)|Ibrahim Cisse]] {{pengoal}} <br> [[Lukas Ankudinovas]] {{pengoal}} <br> [[Ronald Olamayowa Sobowale]] {{pengoal}} <br> [[Gastón Manuel Romano]] {{pengoal}} |penalties2 = [[Deividas Malžinskas]] {{pengoal}} <br> [[Ricardo Oliver Henning]] {{pengoal}} <br> [[Carlos Eduardo Galvão Pires]] {{pengoal}} <br> [[Valdas Antužis]] {{penmiss}} <br> [[Aaron Appiah]] {{penmiss}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fc-dziugas-fk-banga-24004836/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Telšių miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = [[Donatas Rumšas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 19:00 |team1 = [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosfera“]] (I) |team2 = [[FK Panevėžys|FK „Panevėžys“]] (Toplyga) |score = 0 – 3 |goals2 = [[Kwadwo Asamoah (2002)|Kwadwo Asamoah]] {{goal|32}} <br> [[Elivelto Ribeiro Dantas]] {{goal|72}} <br> [[Marko Bačanin]] {{goal|85}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-atmosfera-fk-panevezys-24004805/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]] |attendance = |referee = [[Egidijus Amšiejus]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 19:00 |team1 = [[FK Transinvest|Vilniaus rajono „Transinvest“]] (Toplyga) |team2 = [[FC Hegelmann|Kauno rajono „Hegelmann“]] (Toplyga) |score = 2 – 0 |goals1 = [[Mykola Musolitin]] {{goal|51}} <br> [[Stefan Miloševič]] {{goal|63}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-transinvest-fc-hegelmann-24004960/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[FK Transinvest stadionas]], [[Galinė]] |attendance = 115 |referee = [[Vilius Paulauskas]] }} ---- {{fbox |date = 2026-05-20 |time = 20:00 |team1 = [[FK Ataka|Vilniaus „Ataka“]] (II B) |team2 = [[FA Šiauliai|FA „Šiauliai“]] (Toplyga) |score = 1 – 2 |goals1 = [[Pijus Srėbalius]] {{goal|38}} |goals2 = [[Divine Yelsarmba Naah]] {{goal|87}} <br> [[Ugnius Vaitiekaitis]] {{goal|90+1}} |report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ataka-fa-siauliai-24004850/ Lietuvosfutbolas.lt] |stadium = [[Vilniaus Mykolo Biržiškos stadionas]] |attendance = 150 |referee = [[Deividas Alšauskas]] }} === Ketvirtfinalis === {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] (Toplyga) |team2 = [[FC Džiugas]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[DFK Dainava]] (I) |team2 = [[FK Transinvest]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[Baltijos futbolo akademija|BFA]] (I) |team2 = [[FK Žalgiris|FK Kauno Žalgiris]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-06 |time = |team1 = [[FK Minija]] (I) |team2 = [[FK Panevėžys]] (Toplyga) |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} === Pusfinalis === {{football box |date = 2026-09 |time = |team1 = [[FK Minija]] / [[FK Panevėžys]] |team2 = [[DFK Dainava]] / [[FK Transinvest]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} ---- {{football box |date = 2026-09 |time = |team1 = [[FA Šiauliai]] / [[FC Džiugas]] |team2 = [[Baltijos futbolo akademija|BFA]] / [[FK Žalgiris|FK Kauno Žalgiris]] |score = |report = |goals1 = |goals2 = |stadium = |attendance = |referee = }} == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * Lietuvosfutbolas.lt: ** [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23576874/lff-taure-2026-preliminarus-etapas/ Preliminarus etapas] ** [https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23577042/lff-taure-2026-pagrindinis-etapas/ Pagrindinis etapas] * [https://www.flashscore.com/football/lithuania/lithuanian-cup-2026/ Flashscore.com] {{LFF taurės sezonai|2026}} j7or8ikhtqjp49t70xfdjtn52svrwf9 2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas 0 694649 7846082 7844770 2026-05-28T02:10:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846082 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė NBA sezonas | team = Klivlando Cavaliers | misc = | wins = 52 | losses = 30 | division_place = 2 | conf_place = 4 | coach = [[Kenny Atkinson]] | gm = [[Mike Gansey]] | president = [[Koby Altman]] | arena = [[Rocket Arena]] | playoffs =Pralaimėtas konferencijos finalas „[[Niujorko Knicks|Knicks]]“ komandai 4–0 | bbr_team = CLE | television = FanDuel Sports Network Ohio<br>Rock Entertainment Sports Network | radio = WTAM {{·}}WMMS |Division=Centrinis|owners=[[Dan Gilbert]]|kitas sezonas=2026–2027 m.|ankstesnis sezonas=2024–2025 m.|end_year=2026}} '''[[2025–2026 m. NBA sezonas|2025–2026]] m. [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] sezonas''' ({{en|2025–26 Cleveland Cavaliers season}}) – [[2025–2026 m. NBA sezonas|56-asis]] komandos sezonas [[National Basketball Association|Nacionalinėje krepšinio asociacijoje]] (NBA). 2026 m. sausio 12 d. pralaimėję [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] komandai, „Cavaliers“ klubas neteko galimybių pagerinti [[2024–2025 m. Klivlando Cavaliers sezonas|praėjusio sezono]] rezultatą (64–18). Vasario 4 d. išmainė [[Darius Garland]] ir 2026 m. antrojo rato šaukimą į [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] komandą mainais į [[James Harden]]. Balandžio 2 d. nugalėdami „[[Golden State Warriors]]“, Klivlando „Cavaliers“ ketvirtus metus iš eilės užsitikrino vietą atkrintamosiose varžybose.<ref>{{cite web|url=https://www.cleveland.com/cavs/2026/04/cavs-clinch-playoff-spot-with-118-111-win-over-golden-state-warriors.html|title=Cavs clinch playoff spot with 118-111 win over Golden State Warriors|last=Fedor|first=Chris|date=April 3, 2026|access-date=April 3, 2026|work=cleveland.com}}</ref> == Naujokų biržos šaukimai == {{main|2025 m. NBA naujokų birža}} {| class="wikitable sortable sortable" ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Ratas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Šaukimas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Krepšininkas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Pozicija ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" |Tautybė |- style="text-align: center" |2 |49 |[[Tyrese Proctor]] |[[Įžaidėjas|ĮŽ]]/[[Atakuojantis gynėjas|AG]] |{{Flag|Australija}} |- style="text-align: center;" |2 |58 |[[Saliou Niang]] |[[Atakuojantis gynėjas|AG]]/[[Lengvasis krašto puolėjas|LK]] |{{Flag|Senegalas}}<br>{{Flag|Italija}} |} „Cavaliers“ į naujokų biržą atėjo turėdami du antrojo rato šaukimus: savo 58-ąjį šaukimą ir papildomą 49-ąjį šaukimą, įgytą 2020 m. mainų su [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] metu.<ref>{{Cite web|url=https://www.cbssports.com/nba/news/2025-nba-draft-order-lottery-results-mavericks-win-no-1-pick-with-long-odds-will-likely-take-cooper-flagg/|title=2025 NBA Draft order, Lottery results: Mavericks win No. 1 pick with long odds, will likely take Cooper Flagg|last=Quinn|first=Sam|date=May 12, 2025|access-date=May 25, 2025|work=CBS Sports}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/2025-nba-draft-order|title=2025 NBA Draft Order: Picks 1-59|date=May 12, 2024|website=NBA.com|access-date=May 25, 2025}}</ref> Jų pirmojo rato šaukimą per Jutos „Jazz“ ekipą turėjo [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]; iš pradžių Klivlandas šį šaukimą 2022 m. buvo išmainęs į Jutą mainais į gynėją [[Donovan Mitchell]]. == Komandos sudėtis == {{NBA komandos sudėtis–antraštė|komanda=Klivlando Cavaliers | color1 = white | bg1 = #860038| color2 = white | bg2 = #860038}} <!-- žaidėjų sąrašas --> {{player3 | num = 31 |nat=USA| first = Jarrett | last = Allen | pos = C |m=2.06|kg=110 |metai=1998 |mėnuo=04 |diena=21}} {{player3 | num = 3 |nat=USA| first = Thomas | last = Bryant | pos = C |m=2.06|kg=112 |metai=1997 |mėnuo=07 |diena=31}} {{player3 | num = 14 |nat=USA| first = Keon | last = Ellis | pos = GF |m=1.93|kg=79 |metai=2000 |mėnuo=01 |diena=08}} {{player3 | num = 21 |nat=Nyderlandai| first = Tristan | last = Enaruna | pos = F |m=2.01|kg=100 |metai=2001 |mėnuo=06 |diena=26| note = TW }}}} {{player3 | num = 1 |nat=USA| first = James | last = Harden | pos = G |m=1.96|kg=100 |metai=1989 |mėnuo=08 |diena=26}} {{player3 | num = 5 |nat=USA| first = Sam | last = Merrill | pos = G |m=1.93|kg=93 |metai=1996 |mėnuo=05 |diena=15}} {{player3 | num = 12 |nat=USA| first = Riley | last = Minix | pos = F |m=2.01|kg=104 |metai=2000 |mėnuo=09 |diena=22| note = TW }}}} {{player3 | num = 45 |nat=USA| first = Donovan | last = Mitchell | pos = G |m=1.88|kg=98 |metai=1996 |mėnuo=09 |diena=07 | note = K }}}} {{player3 | num = 4 |nat=USA| first = Evan | last = Mobley | pos = FC |m=2.11|kg=98 |metai=2001 |mėnuo=06 |diena=18}} {{player3 | num = 22 |nat=USA| first = Larry Jr. | last = Nance | link = Larry Nance Jr. | pos = FC |m=1.98|kg=111 |metai=1993 |mėnuo=01 |diena=01}} {{player3 | num = 9 |nat=USA| first = Craig Jr. | last = Porter | link = Craig Porter Jr. | pos = G |m=1.85|kg=82 |metai=2000 |mėnuo=02 |diena=26}} {{player3 | num = 24 |nat=AUS| first = Tyrese | last = Proctor | pos = G |m=1.93|kg=84 |metai=2004 |mėnuo=04|diena=01}} {{player3 | num = 33 |nat=FRA| first = Olivier | last = Sarr | pos = C |m=2.08|kg=109 |metai=1999 |mėnuo=02|diena=20| note = TW }}}} {{player3 | num = 8 |nat=GER| first = Dennis | last = Schröder | pos = G |m=1.85|kg=79 |metai=1993 |mėnuo=09 |diena=15}} {{player3 | num = 2 |nat=USA| first = Max | last = Strus | pos = GF |m=1.96|kg=98 |metai=1996 |mėnuo=03 |diena=28}} {{player3 | num = 35 |nat=USA| first = Nae'Qwan | last = Tomlin | pos = F |m=2.03|kg=95 |metai=2000 |mėnuo=12 |diena=10}} {{player3 | num = 20 |nat=USA| first = Jaylon | last = Tyson | pos = GF |m=1.98|kg=98 |metai=2002 |mėnuo=12 |diena=02}} {{player3 | num = 32 |nat=USA| first = Dean | last = Wade | pos = F |m=2.06|kg=103 |metai=1996 |mėnuo=11 |diena=20}} <!-- žaidėjų sąrašo pabaiga --> {{NBA komandos sudėtis–poraštė | vyr_treneris = * {{player||USA|[[Kenny Atkinson]]}} | trenerio_asist = * {{player||USA|Johnnie Bryant}} * {{player||USA|[[Omar Cook]]}} * {{player||USA|Mike Gerrity}} * {{player||USA|Trevor Hendry}} * {{player||USA|Andrew Olson}} * {{player||USA|[[Nate Reinking]]}} * {{player||UK|Alex Sarama}} * {{player||USA|[[Jawad Williams]]}} | sudėties_url = http://www.nba.com/cavaliers/roster/ | prieigos_data = {{data|2026|04|11}} }} == Lentelė == === Divizionas === {| class="wikitable" |+Centrinis divizionas !Komanda !{{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !{{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !{{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !{{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !{{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !{{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- style="text-align: center;" |'''c''' – [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] |60 |22 |.732 |32–‍9 |27–‍13 |12–‍4 |- style="text-align: center; background:#ccffcc;" |'''x''' – [[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] |52 |30 |.634 |27–‍14 |25–‍16 |10–‍5 |- style="text-align: center;" |'''o''' – [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] |32 |50 |.390 |19–‍22 |13–‍28 |9–‍7 |- style="text-align: center;" |'''o''' – [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] |31 |51 |.378 |18–‍23 |13–‍28 |4–‍12 |- style="text-align: center;" |'''o''' – [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |19 |63 |.232 |11–‍29 |8–‍34 |4–12 |} === Konferencija === {| class="wikitable" |+Rytų konferencija !'''#''' !Komanda !{{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !{{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !{{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} |- |'''1''' |[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] |60 |22 |.732 |- |'''2''' |[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] |56 |26 |.683 |- |'''3''' |[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] |53 |29 |.646 |- style="background:#ccffcc;" |'''4''' |[[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] |52 |30 |.634 |- |'''5''' |[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] |46 |36 |.561 |- |'''6''' |[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] |46 |36 |.561 |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- |'''7''' |[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] |45 |37 |.549 |- |'''8''' |[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] |45 |37 |.549 |- |'''9''' |[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] |44 |38 |.537 |- |'''10''' |[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] |43 |39 |.524 |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- |'''11''' |[[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] |32 |50 |.390 |- |'''12''' |[[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] |31 |51 |.378 |- |'''13''' |[[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] |20 |62 |.244 |- |'''14''' |[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] |19 |63 |.232 |- |'''15''' |[[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] |17 |65 |.207 |} == Sandoriai == === Mainai === {| border="1" style="border-collapse:collapse; text-align:center; width:100%;" cellpadding="5" |- | style="width:12%" | 2025 m. birželio 28 d.<ref>{{cite web|title=Cavaliers Acquire Lonzo Ball|url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-lonzo-ball-250706|website=NBA.com|access-date=July 22, 2025|date=July 6, 2025}}</ref><ref>{{cite web|title=Chicago Bulls acquire Isaac Okoro from Cleveland Cavaliers|url=https://www.nba.com/bulls/news/chicago-bulls-acquire-isaac-okoro-from-cleveland-cavaliers|website=NBA.com|access-date=July 22, 2025|date=July 6, 2025}}</ref> | style="width:44%; vertical-align:top;" |'''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] gauna'''<hr>[[Lonzo Ball]] | style="width:44%; vertical-align:top;" |'''[[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] gauna'''<hr>[[Isaac Okoro]] |- style="background:#eee;" | rowspan="2" | 2026 m. vasario 1 d. | valign="top" |[[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] '''gauna'''<hr> [[Keon Ellis]] (iš Sakramento) <br>[[Emanuel Miller]] (iš Čikagos) <br>[[Dennis Schröder]] (iš Sakramento) | valign="top" |'''[[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] gauna'''<hr> [[Dario Šarić]] (iš Sakramento) <br>2027 m. [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] antrojo rato šaukimas (iš Klivlando)<br>2029 m. antrojo rato šaukimas (iš Sakramento) |- style="background:#eee;" | colspan="2" valign="top" |'''[[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] gauna'''<hr> [[De'Andre Hunter]] (iš Klivlando) |- | style="width:12%" | 2026 m. vasario 4 d. | style="width:44%; vertical-align:top;" |[[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] '''gauna'''<hr>[[James Harden]] | style="width:44%; vertical-align:top;" |'''[[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] gauna'''<hr>[[Darius Garland]]<br>2026 m. antrojo rato šaukimas |- style="background:#eee;" | style="width:12%" | 2026 m. vasario 5 d. | style="width:44%; vertical-align:top;" |[[Klivlando Cavaliers|'''Klivlando „Cavaliers“''']] '''gauna'''<hr>Pinigai | style="width:44%; vertical-align:top;" |'''[[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] gauna'''<hr>[[Lonzo Ball]]<br>2028 m. antrojo rato šaukimas<br>2032 m. antrojo rato šaukimas |} === Laisvųjų agentų rinka === ==== Pratęsta sutartis ==== {| class="wikitable sortable sortable" style="text-align: center" ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Data ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Žaidėjas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Išn. |- | 2025 m. birželio 28 d. | [[Sam Merrill]] | <ref>{{cite web |title=Cavaliers Re-Sign Sam Merrill to Multi-Year Contract |url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-sam-merrill-250706 |website=NBA.com |access-date=July 22, 2025 |date=July 6, 2025}}</ref> |- | 2025 m. liepos 2 d. | [[Luke Travers]] | <ref>{{cite web |title=Cavaliers Re-Sign Luke Travers to Two-Way Contract |url=https://www.nba.com/cavaliers/news/cavaliers-re-sign-luke-travers-to-two-way-contract |website=NBA.com |access-date=July 22, 2025 |date=July 2, 2025}}</ref> |} ==== Atvykstantys žaidėjai ==== {| class="wikitable sortable sortable" style="text-align: center" ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Data ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Žaidėjas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Buvusi komanda ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Išn. |- | 2025 m. liepos 1 d. | [[Larry Nance Jr.]] | [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] | <ref>{{cite web |title=Cavaliers Sign Larry Nance Jr. |url=https://www.nba.com/cavaliers/news/releases-lerry-nance-jr-250706 |website=NBA.com |access-date=July 22, 2025 |date=July 6, 2025}}</ref> |} ==== Išvykstantys žaidėjai ==== {| class="wikitable sortable sortable" style="text-align: center" ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Data ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Žaidėjas ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Priežastis ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Nauja komanda ! style="text-align: center; background:#860038; color:#FFFFFF" | Išn. |- | 2025 m. birželio 30 d. | [[Ty Jerome]] | Laisvųjų agentų rinka | [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] | <ref>{{cite web |title=Grizzlies sign Ty Jerome to Multi-Year Contract |url=https://www.nba.com/grizzlies/news/grizzlies-sign-ty-jerome-to-multi-year-contract |website=NBA.com |access-date=July 22, 2025 |date=July 14, 2025}}</ref> |- | 2025 m. liepos 21 d. | [[Chuma Okeke]] | Laisvųjų agentų rinka | {{flagicon|SPA}} [[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]] | <ref>{{cite web |last1=Carlin |first1=Ky |title=Former Sixers forward Chuma Okeke to sign a deal with Real Madrid |url=https://sports.yahoo.com/article/former-sixers-forward-chuma-okeke-231721787.html |website=Yahoo Sports |access-date=July 22, 2025 |date=July 21, 2025 |archive-date=2026-04-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20260415013528/https://sports.yahoo.com/article/former-sixers-forward-chuma-okeke-231721787.html |url-status=dead }}</ref> |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Klivlando Cavaliers sezonai]] 2ydbhaxbql173nccnn4riexaahpgqdc Šablonas:Nemzeti Bajnokság I 10 694880 7845910 7845808 2026-05-27T14:24:32Z Makenzis 46558 7845910 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Nemzeti Bajnokság I | title = {{vlv|Vengrija}} [[Nemzeti Bajnokság I]] | state = {{{state|autocollapse}}} |listclass = hlist | group1 = Komandos | list1 = {{navbox|subgroup | group1 = 2025–2026 komandos | list1 = [[Debreceni VSC]] {{·}} [[Ferencvárosi TC]] {{·}} [[Győri ETO FC]] {{·}} [[Kazincbarcikai SC]] {{·}} [[Kisvárda FC]] {{·}} [[MTK Budapest FC]] {{·}} [[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]] {{·}} [[Paksi SE|Paksi]] {{·}} [[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] {{·}} [[Újpest FC]] {{·}} [[Zalaegerszegi TE]] | group2 = Buvusios komandos | list2 = [[Diósgyőri VTK]] {{·}} [[Vasas FC|Vasas]] {{·}} [[BFC Siófok]] {{·}} [[Egri FC]] {{·}} [[Kaposvári Rákóczi FC]] {{·}} [[Fehérvár FC]] {{·}} [[Kecskeméti TE]] {{·}} [[Mezőkövesdi SE]] {{·}} [[Budapest Honvéd FC]] {{·}} [[Gyirmót FC Győr]] {{·}} [[Budafoki MTE]] {{·}} [[Szombathelyi Haladás FC]] {{·}} [[Balmazújvárosi FC]] {{·}} [[Békéscsaba 1912 Előre SE]] {{·}} }} | group2 = Sezonai | list2 = <...> {{·}} 2010–2011 {{·}} [[2011–2012 m. Nemzeti Bajnokság I|2011–2012]] {{·}} [[2012–2013 m. Nemzeti Bajnokság I|2012–2013]] {{·}} [[2013–2014 m. Nemzeti Bajnokság I|2013–2014]] {{·}} [[2014–2015 m. Nemzeti Bajnokság I|2014–2015]] {{·}} [[2015–2016 m. Nemzeti Bajnokság I|2015–2016]] {{·}} [[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]] {{·}} [[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]] {{·}} [[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]] {{·}} [[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]] {{·}} [[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]] {{·}} [[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]] {{·}} [[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]] {{·}} [[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]] {{·}} [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]] {{·}} [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]] {{·}} [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]] }}<noinclude>[[category:UEFA šalių sezonų šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> j9yj2tdcs6nhcfg4t4kx5u1fu8sf6fu 7845911 7845910 2026-05-27T14:24:46Z Makenzis 46558 7845911 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Nemzeti Bajnokság I | title = {{vlv|Vengrija}} [[Nemzeti Bajnokság I]] | state = {{{state|autocollapse}}} |listclass = hlist | group1 = Komandos | list1 = {{navbox|subgroup | group1 = 2025–2026 komandos | list1 = [[Debreceni VSC]] {{·}} [[Ferencvárosi TC]] {{·}} [[Győri ETO FC]] {{·}} [[Kisvárda FC]] {{·}} [[MTK Budapest FC]] {{·}} [[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]] {{·}} [[Paksi SE|Paksi]] {{·}} [[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] {{·}} [[Újpest FC]] {{·}} [[Zalaegerszegi TE]] | group2 = Buvusios komandos | list2 = [[Diósgyőri VTK]] {{·}} [[Kazincbarcikai SC]] {{·}} [[Vasas FC|Vasas]] {{·}} [[BFC Siófok]] {{·}} [[Egri FC]] {{·}} [[Kaposvári Rákóczi FC]] {{·}} [[Fehérvár FC]] {{·}} [[Kecskeméti TE]] {{·}} [[Mezőkövesdi SE]] {{·}} [[Budapest Honvéd FC]] {{·}} [[Gyirmót FC Győr]] {{·}} [[Budafoki MTE]] {{·}} [[Szombathelyi Haladás FC]] {{·}} [[Balmazújvárosi FC]] {{·}} [[Békéscsaba 1912 Előre SE]] {{·}} }} | group2 = Sezonai | list2 = <...> {{·}} 2010–2011 {{·}} [[2011–2012 m. Nemzeti Bajnokság I|2011–2012]] {{·}} [[2012–2013 m. Nemzeti Bajnokság I|2012–2013]] {{·}} [[2013–2014 m. Nemzeti Bajnokság I|2013–2014]] {{·}} [[2014–2015 m. Nemzeti Bajnokság I|2014–2015]] {{·}} [[2015–2016 m. Nemzeti Bajnokság I|2015–2016]] {{·}} [[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]] {{·}} [[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]] {{·}} [[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]] {{·}} [[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]] {{·}} [[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]] {{·}} [[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]] {{·}} [[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]] {{·}} [[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]] {{·}} [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]] {{·}} [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]] {{·}} [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]] }}<noinclude>[[category:UEFA šalių sezonų šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> 091nwrxw51enu0cyj51x83rzl11nucy 7845912 7845911 2026-05-27T14:25:08Z Makenzis 46558 7845912 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Nemzeti Bajnokság I | title = {{vlv|Vengrija}} [[Nemzeti Bajnokság I]] | state = {{{state|autocollapse}}} |listclass = hlist | group1 = Komandos | list1 = {{navbox|subgroup | group1 = 2025–2026 komandos | list1 = [[Debreceni VSC]] {{·}} [[Ferencvárosi TC]] {{·}} [[Győri ETO FC]] {{·}} [[Kisvárda FC]] {{·}} [[MTK Budapest FC]] {{·}} [[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]] {{·}} [[Paksi SE|Paksi]] {{·}} [[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] {{·}} [[Újpest FC]] {{·}} [[Zalaegerszegi TE]] {{·}} [[Vasas FC|Vasas]] | group2 = Buvusios komandos | list2 = [[Diósgyőri VTK]] {{·}} [[Kazincbarcikai SC]] {{·}} [[BFC Siófok]] {{·}} [[Egri FC]] {{·}} [[Kaposvári Rákóczi FC]] {{·}} [[Fehérvár FC]] {{·}} [[Kecskeméti TE]] {{·}} [[Mezőkövesdi SE]] {{·}} [[Budapest Honvéd FC]] {{·}} [[Gyirmót FC Győr]] {{·}} [[Budafoki MTE]] {{·}} [[Szombathelyi Haladás FC]] {{·}} [[Balmazújvárosi FC]] {{·}} [[Békéscsaba 1912 Előre SE]] {{·}} }} | group2 = Sezonai | list2 = <...> {{·}} 2010–2011 {{·}} [[2011–2012 m. Nemzeti Bajnokság I|2011–2012]] {{·}} [[2012–2013 m. Nemzeti Bajnokság I|2012–2013]] {{·}} [[2013–2014 m. Nemzeti Bajnokság I|2013–2014]] {{·}} [[2014–2015 m. Nemzeti Bajnokság I|2014–2015]] {{·}} [[2015–2016 m. Nemzeti Bajnokság I|2015–2016]] {{·}} [[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]] {{·}} [[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]] {{·}} [[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]] {{·}} [[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]] {{·}} [[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]] {{·}} [[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]] {{·}} [[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]] {{·}} [[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]] {{·}} [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]] {{·}} [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]] {{·}} [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]] }}<noinclude>[[category:UEFA šalių sezonų šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> iqx7ylft9spauyoslmrdbcq2kl75s5y 7845913 7845912 2026-05-27T14:25:37Z Makenzis 46558 7845913 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = Nemzeti Bajnokság I | title = {{vlv|Vengrija}} [[Nemzeti Bajnokság I]] | state = {{{state|autocollapse}}} |listclass = hlist | group1 = Komandos | list1 = {{navbox|subgroup | group1 = 2025–2026 komandos | list1 = [[Debreceni VSC]] {{·}} [[Ferencvárosi TC]] {{·}} [[Győri ETO FC]] {{·}} [[Kisvárda FC]] {{·}} [[MTK Budapest FC]] {{·}} [[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]] {{·}} [[Paksi SE|Paksi]] {{·}} [[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]] {{·}} [[Újpest FC]] {{·}} [[Zalaegerszegi TE]] {{·}} [[Vasas FC|Vasas]] {{·}} [[Budapest Honvéd FC]] | group2 = Buvusios komandos | list2 = [[Diósgyőri VTK]] {{·}} [[Kazincbarcikai SC]] {{·}} [[BFC Siófok]] {{·}} [[Egri FC]] {{·}} [[Kaposvári Rákóczi FC]] {{·}} [[Fehérvár FC]] {{·}} [[Kecskeméti TE]] {{·}} [[Mezőkövesdi SE]] {{·}} [[Gyirmót FC Győr]] {{·}} [[Budafoki MTE]] {{·}} [[Szombathelyi Haladás FC]] {{·}} [[Balmazújvárosi FC]] {{·}} [[Békéscsaba 1912 Előre SE]] {{·}} }} | group2 = Sezonai | list2 = <...> {{·}} 2010–2011 {{·}} [[2011–2012 m. Nemzeti Bajnokság I|2011–2012]] {{·}} [[2012–2013 m. Nemzeti Bajnokság I|2012–2013]] {{·}} [[2013–2014 m. Nemzeti Bajnokság I|2013–2014]] {{·}} [[2014–2015 m. Nemzeti Bajnokság I|2014–2015]] {{·}} [[2015–2016 m. Nemzeti Bajnokság I|2015–2016]] {{·}} [[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]] {{·}} [[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]] {{·}} [[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]] {{·}} [[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]] {{·}} [[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]] {{·}} [[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]] {{·}} [[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]] {{·}} [[2023–2024 m. Nemzeti Bajnokság I|2023–2024]] {{·}} [[2024–2025 m. Nemzeti Bajnokság I|2024–2025]] {{·}} [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026]] {{·}} [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I|2026–2027]] }}<noinclude>[[category:UEFA šalių sezonų šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> 2seguz37nulleo534ohd2q8goow1186 Alarikas II 0 695276 7846020 7834530 2026-05-27T15:52:57Z Homo ergaster 10314 7846020 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}} '''Alarikas II''' (lot. ''Alaricus'', 458/466 – 507) – vestgotų karalius nuo 484 m. paveldėjęs sostą iš savo tėvo Euriko (Evaric). Jis priklausė [[Baltų dinastija| Baltų dinastijai]]. Buvo proanūkis labiau žinomo pirmojo vestgotų karaliaus [[Alarikas I|Alariko I]], 410 m. nusiaubusio Romą. Po jo mirties sostą paveldėjo jo sūnus Amalarikas, nors prieš tai dar laikinai valdė Alariko II uošvis (buvo vedęs jo dukrą Teodegotą) ostgotų karalius [[Teodorikas Didysis]].<ref>{{Jordanas. Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA, leidykla "Žara", 2017}}</ref> Jo valdymas žymi lūžio tašką vestgotų istorijoje – perėjimą iš Galijos (dabartinė Prancūzija) į Pirėnų pusiasalį. 507 m. Alarikas II patyrė triuškinamą pralaimėjimą Vouille mūšyje prieš frankų karalių [[Chlodvigas|Chlodvigą]]. Šiame mūšyje Alarikas II žuvo, o vestgotai prarado didžiąją dalį savo valdų Galijoje, todėl jų karalystės centras persikėlė į Ispaniją. Jis liko žinomas ir kaip teisinės reformos iniciatorius. 506 m. Alarikas II išleido romėnų teisės rinkinį (''Breviarium Alaricianum''), skirtą jo pavaldiniams romėnams, siekdamas užtikrinti politinį stabilumą ir gerus santykius gotų su vietiniais gyventojais. 74td9yzv6rea68ldok0pipwwvxre008 Biržų rajono sporto centras 0 696191 7846098 7833886 2026-05-28T04:01:35Z CD 677 7846098 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 56.2038 |long = 24.7553 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Biržų RSC.jpg |data = 1953 m. |pav = Biržai 2024d.jpg |vieta = [[Biržai]], Rotušės g. 2 }} '''Biržų rajono sporto centras''' – sporto centras ir buvusi [[sporto mokykla]] [[Biržai|Biržų]] miesto centre, į pietryčius nuo [[Biržų pilis|Biržų pilies]]. Įstaigos kodas 304195675, steigėjas [[Biržų rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centrui priklauso [[Biržų miesto stadionas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Biržai, Lithuania - panoramio (1).jpg|thumb|left|Sporto centras 2011 m.]] Sporto mokykla Biržuose įkurta [[1953]] m.<ref>{{LSE|1|177–178|Biržų rajono sporto mokykla}}</ref> Mokykla neturėjo savo patalpų, jai buvo priskirtas buvusios ligoninės pastatas, iš kurio po karo buvo likusios net ne visos sienos. Treneriai dėstė fizinį lavinimą mokyklose, kur vyko ir sporto treniruotės. 1953 m. lapkritį sporto mokykloje jau treniravosi 170 rajono mokinių. 1956–1957 m. suremontuotas ir sporto reikmėms pritaikytas Biržų ligoninės pastatas (Rotušės g. 2).<ref>[http://brsc.lt/istorija/ Istorija.] Brsc.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> Mokykloje kultivuotas krepšinis, lengvoji atletika, kulkinis šaudymas, dziudo (nuo 1979 m.), šachmatai (1976–1987 m.), futbolas (nuo 2008 m., treneris [[Mantas Bartuškevičius]]).<ref name=lse>{{lse|birzu-rajono-sporto-mokykla|2026-05-10|Biržų rajono sporto mokykla}}</ref> [[2016]] m. mokykla (kodas 190547899) buvo reorganizuota,<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/birzu_r_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Biržų rajono sporto mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> jos vietoje įsteigtas sporto centras (kodas 304195675).<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/birzu_rajono_kuno_kulturos_ir_sporto_centras/juridinis-asmuo/ Biržų rajono sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> {{mok-pav|1953|Biržų rajono sporto mokykla|2016|Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centras|2024|Biržų rajono sporto centras}} == Direktoriai == * [[Mykolas Styra]], 1953–1958 m. * [[Vladas Garastas]], 1958–1962, 1975–1979 m. * V. Brilius ir [[Irena Garastienė]], 1963–1975 m. * [[Algirdas Kriaučiūnas]], nuo 1979 m.<ref name=lse/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|http://brsc.lt/}} * [https://www.facebook.com/bkksc.lt/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Biržų sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] 8haonski1y3ewcg2p7ntn8lpz28pwzb 7846100 7846098 2026-05-28T04:13:35Z CD 677 7846100 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 56.2038 |long = 24.7553 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Biržų RSC.jpg |data = 1953 m. |pav = Biržai 2024d.jpg |vieta = [[Biržai]], Rotušės g. 2 }} '''Biržų rajono sporto centras''' – sporto centras ir buvusi [[sporto mokykla]] [[Biržai|Biržų]] miesto centre, į pietryčius nuo [[Biržų pilis|Biržų pilies]]. Įstaigos kodas 304195675, steigėjas [[Biržų rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centrui priklauso [[Biržų miesto stadionas]]. == Istorija == [[Vaizdas:Biržai, Lithuania - panoramio (1).jpg|thumb|left|Sporto centras 2011 m.]] Sporto mokykla Biržuose įkurta [[1953]] m. rudenį kaip Biržų rajono liaudies švietimo skyriaus vaikų sporto mokykla. Pirmuoju sporto mokyklos vadovu paskirtas [[Mykolas Styra]] (buvęs sportininkas), treneriais – [[Algis Mukas]], [[Audra Mukienė]], [[Albertas Nutautas]], [[Vitalija Nutautienė]].<ref>[https://siaure.lt/zmogus-pokario-birzuose-iziebes-sporto-ugni/ Žmogus, pokario Biržuose įžiebęs sporto ugnį.] 2025-12-05, Siaure.lt (tikrinta 2026-05-28).</ref> Mokykla neturėjo savo patalpų, jai buvo priskirtas buvusios ligoninės pastatas, iš kurio po karo buvo likusios net ne visos sienos. Treneriai dėstė fizinį lavinimą mokyklose, kur vyko ir sporto treniruotės. 1953 m. lapkritį sporto mokykloje jau treniravosi 170 rajono mokinių. 1956–1957 m. suremontuotas ir sporto reikmėms pritaikytas Biržų ligoninės pastatas (Rotušės g. 2).<ref>[http://brsc.lt/istorija/ Istorija.] Brsc.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> Mokykloje kultivuotas krepšinis, lengvoji atletika, kulkinis šaudymas, dziudo (nuo 1979 m.), šachmatai (1976–1987 m.), futbolas (nuo 2008 m., treneris [[Mantas Bartuškevičius]]).<ref name=lse>{{lse|birzu-rajono-sporto-mokykla|2026-05-10|Biržų rajono sporto mokykla}}</ref><ref>{{LSE|1|177–178|Biržų rajono sporto mokykla}}</ref> [[2016]] m. mokykla (kodas 190547899) buvo reorganizuota,<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/birzu_r_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Biržų rajono sporto mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> jos vietoje įsteigtas sporto centras (kodas 304195675).<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/birzu_rajono_kuno_kulturos_ir_sporto_centras/juridinis-asmuo/ Biržų rajono sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-10).</ref> {{mok-pav|1953|Biržų rajono sporto mokykla|2016|Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centras|2024|Biržų rajono sporto centras}} == Direktoriai == * [[Mykolas Styra]], 1953–1958 m. * [[Vladas Garastas]], 1958–1962, 1975–1979 m. * V. Brilius ir [[Irena Garastienė]], 1963–1975 m. * [[Algirdas Kriaučiūnas]], nuo 1979 m.<ref name=lse/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|http://brsc.lt/}} * [https://www.facebook.com/bkksc.lt/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Biržų sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] 7wtx33b2ahb88gf5pol3sdtq8lo7pwg 2026–2027 m. Superligaen 0 696569 7846087 7842242 2026-05-28T02:19:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846087 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|Danija}} 2026–2027 m. Superligaen | buvsezonas = [[2025–2026 m. Superligaen|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Superligaen|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Superligaen]]''' ({{da|Superligaen 2026-27}}) – aukščiausioji [[Danija|Danijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai žinoma kaip '''2026–2027 m. 3F Superliga'''. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d., o baigėsi 2027 m. gegužės d. [[Aarhus GF|Aarhus]] gynė čempionų titulą, [[2025–2026 m. Superligaen|2025–2026 m. Superligaen]] iškovoję 6-ąjį „Superligaen“ titulą per klubo gyvavimo istoriją.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesd/den2026.html 2025–2026 m. sezonas (pagal RSSSF)]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių ir du klubus, perkeltus iš 2025–2026 m. Pirmojo diviziono (II): [[Lyngby BK|Lyngby]] ir [[AC Horsens]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. 1. division ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Lyngby BK|Lyngby]]<br />[[AC Horsens]] | align="center" | [[FC Fredericia|Fredericia]]<br />[[Vejle BK]] |} == Komandos == {| class="wikitable sortable" style="font-size:90%" ! Klubas || Vietovė || Stadionas || Talpa || Vieta 2024–2025 m. |- | [[Aarhus GF|AGF]] || [[Orhusas]] || [[Pistolero Park Vejlby]] || 12 000 || {{čemp}} |- | [[Brøndby IF|Brøndby]] || [[Briondbiu]] || [[Briondbiu stadionas]] || 28 000 || 4 vieta |- | [[FC København|København]] || [[Kopenhaga]] || [[Parko stadionas (Kopenhaga)|Parko stadionas]] || 38 000 || 7 vieta |- | [[FC Midtjylland|Midtjylland]] || [[Herningas]] || [[MCH Arena]] || 11 800 || 2 vieta |- | [[FC Nordsjælland|Nordsjælland]] || [[Farumas]] || [[Right to Dream Park]] || {{0}}9 900 || 3 vieta |- | [[Odense BK|Odense]] || [[Odensė]] || [[Nature Energy Park]] || 15 633 || 8 vieta |- | [[Randers FC|Randers]] || [[Randersas]] || [[Cepheus Park Randers]] || 11 800 || 10 vieta |- | [[Silkeborg IF|Silkeborg]] || [[Silkeborgas]] || [[JYSK Park]] || 10 000 || 9 vieta |- | [[SønderjyskE Fodbold|SønderjyskE]] || [[Haderslevas]] || [[Sydbank Park]] || 10 000 || 6 vieta |- | [[Viborg FF|Viborg]] || [[Viborgas]] || [[Energi Viborg Arena]] || 10 000 || 5 vieta |- |||||| |- | {{sort|Lyngby|[[Lyngby BK|Lyngby]]}} | [[Liungbiu]] | [[Lyngby Stadion]] | 10 100 | {{increase}} 1 vieta, [[1. division]] |- | {{sort|Horsens|[[AC Horsens|Horsens]]}} | [[Horsensas]] | [[Forum Horsens Arena|CASA Arena Horsens]] | 10,400 | {{increase}} 2 vieta, [[1. division]] |- |} == Turnyrinė padėtis == === I etapas === * Po pirmojo etapo lyga buvo skeliama pusiau. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''1.'''||align="left"| ||'''x'''||22||||||||||||+|| rowspan="6" |[[#Galutinė turnyrinė padėtis|<small>''Stipriųjų grupė''</small>]] |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''2.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''3.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''4.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''5.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|DEN}} ||'''6.'''||style="text-align:left;"| |- style="background-color:#AAAAAA; line-height:3pt;" |||||||||||||||||||||| |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''7.'''||style="text-align:left;"| |'''x'''||22|||||||||||||| rowspan="6" |[[#Galutinė turnyrinė padėtis|<small>''Silpnųjų grupė''</small>]] |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''8.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''9.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''10.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''11.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFDDDD;" | {{decrease}} ||'''12.'''||style="text-align:left;"| |} === Galutinė lentelė === * Antrame etape šešios geriausios komandos kovojo tarpusavyje. * Šešios prasčiausios komandos toliau kovojo dėl išlikimo lygoje. * [[]] tapo 2025 m. sezono čempionais. {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! !! V. !! Komanda !! Taškai !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įv. + !! Įv. – !! Įv. skirt. !! Pastabos |-align="center" style="background:#99CBFF;" | [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] ||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- style="background:#FFFFBB;" | ||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- | ||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- | ||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- | ||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- style="background-color:#AAAAAA; line-height:3pt;" |||||||||||||||||||||| |- style="background:#FFFFBB;" | ||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' ||'''x'''||27|||||||||||||| '''Pateko į [[UEFA Europos konferencijų lyga 2027–2028 m.|2027–2028 m. Konferencijų lygą]]''' |- | ||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- | ||'''9.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- | ||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- ||||||| |- style="background:#FFCCCC;" | {{decrease}} ||'''11.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |- style="background:#FFCCCC;" | {{decrease}} ||'''12.'''|| style="text-align:left;" | '''[[]]''' || |}</div> ---- {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" !'''2026–2027 m. Danijos čempionai''' |- |<br>'''[[]]<br>-asis titulas''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. 1. division]] * [[2026–2027 m. Danijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.dbu.dk/turneringer-og-resultater/landsdaekkende-turneringer-herrer/3f-superliga/ Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesd/den2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://int.soccerway.com/national/denmark/superliga/2025-2026/regular-season/903841e7-d58e-4505-a15a-0c7441ef1d1b/ 2025–2026 m. SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/denmark/superliga/archive/ 2025–2026 m. FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/superligaen/tabelle/wettbewerb/DK1/saison_id/2025 2025–2026 m. Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/3f-superliga-2025-2026/regular-season/125754/ 2025–2026 m. Globalsportsarchive] {{Superligaen}} [[Kategorija:Danijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] mkmhgwg1txu4r3en15x1mprfqu4wyt0 Amalasunta 0 696584 7846009 7844963 2026-05-27T15:45:32Z Hugo.arg 1674 7846009 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas= Amalasunta |fonas= reg |vaizdas= Nuremberg chronicles f 143r 3.jpg |vaizdo dydis= |antraštė= Amalasunta XV a. Niurnbergo kronikoje <!-- Apie žmogų --> |gimė= ~{{gimė|495||}} |gimimo vieta= |mirė= {{mirė|535|||}} |mirties vieta= [[Bolsenos ežeras]], [[Ostrogotų karalystė]] (Italija) |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[gotai|gotė]] |dinastija=[[Amalų dinastija]] |sutuoktinis= [[Eutarikas]] |tėvai= [[Teodorikas Didysis]], Audofleda |vaikai= [[Atalarikas]], Matasunta |religija= [[arijonizmas]] |titulas0= Ostrogotų monarchė |fonas0= reg |kelintas0= |nuo0=534 |iki0=535 |pirmtakas0= [[Atalarikas]] |įpėdinis0= [[Toedahadas]] |vikiteka= Category:Amalasuntha }} '''Amalasunta''' ({{la|Amalasuintha, Amalaswintha}}; apie [[495]] m. – [[535]] m. [[balandžio 30]] d.) – [[ostrogotai|ostrogotų (ostgotų)]] karaliaus [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] (motina – Audofleda, frankų karaliaus [[Chlodvigas|Chlodvigo]] I sesuo) dukra, ostrogotų valdovė ir regentė, valdžiusi Italiją po savo tėvo mirties. Iš pradžių ji valdė kaip savo sūnaus [[Atalarikas|Atalariko]], kurio buvo susilaukusi iš savo santuokos su Eutariku, regentė (526–534 m.), o po sūnaus ankstyvos mirties tapo karaliene (534–535 m.). [[Eutarikas]], kaip ostgotų karaliaus Teodoriko Didžiojo žentas ir tikėtinas įpėdinis, mirė 522 m., taip ir nespėjęs paveldėti Teodoriko titulo. Teodorikas laikė jį gotų karališkosios [[Amalų dinastija|Amalų dinastijos]] palikuonimi, ir į tai buvo atsižvelgta, kai jis vedė jo dukterį Amalasuntą, siekdamas suvienyti gotų karalystes, įkurti Teodoriko dinastiją ir dar labiau sustiprinti gotų galią Italijoje. Amalasunta, norėdama nuraminti opoziciją, buvo pasikvietusi ir savo pusbrolį Teodahadą valdyti kartu kaip bendravaldį. Bet po pusės metų buvo nuversta ir klastingai nužudyta (maudynių metu tremtyje [[Bolsenos ežeras|Bolsenos ežero]] saloje). <ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta buvo įgijusi gan aukštą tiems laikams išsilavinimą, labai giriama senovės istorikų (ypač [[Kasiodoras|Kasiodoro]] ir [[Prokopijus iš Cezarėjos|Prokopijaus iš Cezarėjos]]) už jos išmintį ir gebėjimą kalbėti trimis kalbomis ([[gotų kalba|gotų]], [[senovės graikų kalba|graikų]] ir lotynų). Amalasunta siekė apjungti romėnų administracines tradicijas su gotų karine jėga. Ji grąžino turtus konfiskuotų romėnų šeimoms, rėmė meną bei mokslą ir siekė glaudžių diplomatinių santykių su Bizantijos imperatoriumi [[Justinianas I|Justinianu I]]. Jos, kaip nepriklausomos monarchės, statusas ir akivaizdus prisirišimas prie romėnų kultūros sukėlė gotų didikų nepasitenkinimą jos dvare, ir ji buvo nuversta ir nužudyta įsikišus [[Toedahadas|Teodahadui]]. Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius [[Justinianas I]] pasinaudojo jos mirtimi kaip pretekstu įsiveržti į Italiją, taip pradėdamas [[gotų karas|gotų karą]] (535–554 m.), lėmusį visišką Ostrogotų karalystės žlugimą. Amalasunta laikoma viena iš labiausiai išsilavinusių, talentingų, bet kartu ir tragiško likimo ankstyvųjų viduramžių Europos valdovių. Jos garbei yra pavadintas asteroidas ''650 Amalasunta'', vėdryno augalo viena iš mikrorūšių (''Ranunculus amalasuinthae''). Vardas kilęs iš germanų ''amalą'' 'vargas, sunkus darbas' ir {{got|𐍃𐍅𐌹𐌽𐌸𐍃|swinþs}} 'stiprus, sveikas' == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gotai]] kitzktxp8ilajmhqeam91khiq3idpd0 2-oji lietuvių-gudų divizija (Lenkija) 0 696609 7846109 7845273 2026-05-28T04:58:49Z ArunasG 107355 7846109 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas|unit_name=2-oji lietuvių-gudų divizija|start_date=1919|end_date=1921|country={{flag|POL}}|type=Šaulių (pėstininkų) divizija|battles=[[Autos mūšis (1920)]]<br>[[Ignalinos mūšis]]<br>[[Pabradės mūšis (1920)]]<br>[[Vilniaus mūšis (1920)]]<br>[[Kazimieriškių kautynės]]<br>[[Klepočių mūšis (1920)]]|commander3=Józef Adam Feliks Lasocki}} '''2-oji lietuvių-gudų divizija (Lenkija)''', taip pat '''2-oji Lietuvos-Baltarusijos divizija''' ({{Pl|2 Dywizja Litewsko-Białoruska (2 DLB)}}) – [[Lenkijos Respublika|Lenkijos Respublikos]] (Antrosios Respublikos, 1919–1939 m.) karinis dalinys, [[Pėstininkas|pėstininkų]] [[divizija]], oficialiai formuota [[Rytų Lietuva (Vilnius)|Rytų Lietuvos]] ir [[Vakarų Baltarusija|Vakarų Baltarusijos]] teritorijų gyventojų pagrindu, dalyvavusi 1919–1920 m. [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|kovose prieš Lietuvą]] ir [[Lenkijos–sovietų karas|Sovietų Rusiją]]. == Divizijos istorija == [[Vaizdas:76pstrz.png|miniatiūra|2-osios DLB 76-ojo (Lydos) pulko kovų žemėlapis]] [[Vaizdas:77pstrz.png|miniatiūra|2-osios DLB 77-ojo (Kauno) pulko kovų žemėlapis]] [[Vaizdas:79pstrz.png|miniatiūra|2-osios DLB 79-ojo (Balstogės) pulko kovų žemėlapis]] 1919 m. spalį Lenkijos karinė vadovybė įvykdė [[1-oji lietuvių-gudų divizija|1-osios lietuvių-gudų divizijos]] reorganizaciją. Jos metu suformuotos dvi pėstininkų divizijos, kurioms suteikti 1-osios ir 2-osios numeriai. Kiekvieną diviziją sudarė dvi [[Brigada (karyba)|brigados]] ir keturi pėstininkų [[Pulkas|pulkai]]. Į 2-osios lietuvių-gudų divizijos sudėtį buvo įtraukti trys šaulių pulkai, anksčiau priklausę 1-ąjai lietuvių-gudų divizijai: * Balstogės (vėliau – 79-asis) pėstininkų pulkas,<ref name=":0">Marian Różycki, Stefan Dybkowski: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/applet?mimetype=image%2Fx.djvu&sec=false&handler=djvu_html5&content_url=%2FContent%2F51486%2Fdirectory.djvu Zarys historii wojennej 79-go pułku piechoty], p. 22''</ref> * Lydos (vėliau – 76-asis) pėstininkų pulkas, * Kauno (vėliau – 77-asis) pėstininkų pulkas. 1920 m. vasario–balandžio mėn. buvo suformuotas dar vienas šaulių pulkas, kuriam suteiktas Slucko pavadinimas (vėliau – 78-asis),<ref name=":1">Stanisław Szabłowski, Franciszek Suchomel: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/applet?mimetype=image%2Fx.djvu&sec=false&handler=djvu_html5&content_url=%2FContent%2F51549%2Fdirectory.djvu Zarys historii wojennej 78-go Słuckiego pułku piechoty], p. 11.''</ref> kuris taip pat įtrauktas į divizijos struktūrą. Karo su bolševikais metu 2-oji DLB užėmė pozicijas fronte su Lietuva. 1920 m. liepos mėn. bolševikų puolimo metu divizijos daliniai nesėkmingai kovėsi [[Autos mūšis (1920)|Autos]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Piechota polska w wojnie z Rosją bolszewicką 1919–1920''., p. 20-21.</ref> [[Vidžių mūšis|Vidžių]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Piechota polska w wojnie z Rosją bolszewicką 1919–1920''., p. 21.</ref> [[Ignalinos mūšis|Ignalinos]],<ref>Marian Różycki, Stefan Dybkowski: ''Zarys historii wojennej 79-go pułku piechoty''., p. 22.</ref> [[Švenčionėlių mūšis|Švenčionėlių]],<ref name=":0" /><ref name=":1" /> <ref>Janusz Cisek, Konrad Paduszek, Tadeusz Rawski: ''Wojna polsko-sowiecka 1919–1921''. p. 49.</ref> [[Švenčionių mūšis (1920 m. liepos mėn.)|Švenčionių]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Piechota polska w wojnie z Rosją bolszewicką 1919–1920''., p. 402.</ref> [[Šelkovo mūšis|Šelkovo]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. Warszawa: Oficyna Wydawnicza „Rytm”, 2004. ISBN 83-7399-096-8, p. 277.</ref> [[Senojo Daugėliškio mūšis|Senojo Daugėliškio]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Piechota polska w wojnie z Rosją bolszewicką 1919–1920''., p. 611.</ref> [[Vilniaus mūšis (1920)|Vilniaus]],<ref>Szymon Baron: ''Zarys historii wojennej 77-go pułku piechoty.'', p. 16.</ref> [[Klepočių mūšis (1920)|Klepočių]],<ref>Komisja pułkowa: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&from=publication Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920]. 76 Lidzki pułk piechoty, p. 26-27.''</ref> [[Varėnos mūšis|Varėnos]]<ref>Odziemkowski 2004, p. 277.</ref> mūšiuose, pasiekė trumpalaikę taktinę pergalę [[Pabradės mūšis (1920)|Pabradės mūšyje]],<ref>Janusz Odziemkowski: ''Piechota polska w wojnie z Rosją bolszewicką 1919–1920''., p. 409.</ref><ref>Marian Różycki, Stefan Dybkowski: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/applet?mimetype=image%2Fx.djvu&sec=false&handler=djvu_html5&content_url=%2FContent%2F51486%2Fdirectory.djvu Zarys historii wojennej 79-go pułku piechoty], p. 49.''</ref> vienas divizijos batalionas beveik dienai sustabdė lenkų pasipriešinimo nesitikėjusio [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] dalinio žygį į Vilnių [[Kazimieriškių kautynės|Kazimieriškių kautynėse]].<ref>Lesčius, Vytautas, [https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/en/article/view/37232/35071 Lietuvos ir Lenkijos konflikto 1918–1920 metais. Kariniai aspektai], Lietuvos istorijos studijos. 2001 9, p. 39.</ref> Kovų su bolševikais metu divizija buvo iš dalies išsklaidyta, dalis jos buvo nustumta į Lietuvos kontroliuotą teritoriją. Pavieniai daliniai mėgino prasiveržti į Lenkijos kontroliuotą [[Suvalkija|Suvalkijos]] dalį, tačiau daugumą jos dalinių lietuviai apsupo ir [[Internavimas|internavo]]. Pavieniai daliniai su kovomis traukėsi iki [[Lemanas|Lemano]] (dab. Rytų Lenkija), kur pralaimėjo [[Lemano mūšis|kautynes ir dėl šio miestelio]].<ref>Adam Przybylski: ''[https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/119241/edition/129886/content Wojna Polska 1918–1921]''. Warszawa: Wojskowy Instytut Naukowo-Wydawniczy, 1930, p. 155</ref> Nuo pilno sunaikinimo divizijos dalinius apsaugojo [[Varšuvos mūšis (1920 m.)|Lenkijos pergalė prie Varšuvos]] (Stebuklas prie Vyslos). Vėliau divizija buvo atkurta už fronto linijos. Po inscenizuoto [[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]] 2-osios divizijos III brigada buvo priskirta okupacinių Lenkijos pajėgų suformuotos [[Vidurinė Lietuva|Vidurinės Lietuvos]] kariuomenės korpusui kaip 3-ioji divizija. Tuo pačiu metu IV brigados daliniai liko Lenkijos teritorijoje.<ref>Gdański, Jarosław (2017). [http://ioh.pl/artykuly/pokaz/kozacy-rosjanie-i-ukraicy-po-stronie-polskiej-w-wojnie--r,1044/ Kozacy, Rosjanie i Ukraińcy po stronie polskiej w wojnie 1920 r]. ''Magazyn IOH''. Toruń: Inne Oblicza Historii. ISSN 1734-9060</ref> 1921 m. spalio 12 d. šaulių pulkai buvo pervadinti pėstininkų pulkais. Slucko ir Balstogės šaulių pulkai, gavę 78-ojo ir 79-ojo pėstininkų pulkų numerius, buvo perkelti į 20-ąją pėstininkų diviziją, kurios štabas buvo dislokuotas [[Baranovičiai|Baranovičiuose]] (dab. [[Baltarusija]]). Trečiuoju 20-osios pėstininkų divizijos pulku tapo 80-asis pėstininkų pulkas, kuris kaip Naugarduko šaulių pulkas, anksčiau priklausė [[1-oji lietuvių-gudų divizija|1-ajai lietuvių-gudų divizijai]], o vėliau – Vidurinės Lietuvos kariuomenės korpuso 2-ajai divizijai. Pasibaigus kovoms su Lietuva ir Sovietų Rusija divizija, kurios pavadinime buvo aiškiai išreikštos teritorinės ekspansijos ambicijos, 1921 m. buvo oficialiai išformuota. Jos dalinių pagrindu 1921 m. buvo suformuota [[Gardinas|Gardine]] dislokuota 29-oji pėstininkų divizija. Atitinkamai buvo pakeisti ir pulkų pavadinimai, iš jų pašalinant teritorines nuorodas: Lydos ir Kauno šaulių pulkai, pervadinti 76-uoju ir 77-uoju pėstininkų pulkais, buvo perduoti atitinkamai 29-osios ir 19-osios pėstininkų divizijų pavaldumui. == Kovinė sudėtis (''Ordre de Bataille'') == [[Vaizdas:Józef Lasocki gen. dyw.jpg|miniatiūra|Divizijos vadas gen. Juzefas Lasockis]] === Divizijos vadovybė === ==== III lietuvių-gudų brigada ==== * Lydos šaulių pulkas (76-asis pėstininkų pulkas) * Kauno šaulių pulkas (77-asis pėstininkų pulkas) ==== IV lietuvių-gudų brigada ==== * Slucko šaulių pulkas (78-asis pėstininkų pulkas) * Balstogės šaulių pulkas (79-asis pėstininkų pulkas) === Vadovybės personalas === ==== Divizijos vadai ==== * [[brigados generolas]] Józef Lasocki (1919 X–XI) * brigados generolas Mikołaj Osikowski (1920 IX – 1921 IX; vėliau 29-osios pėstininkų divizijos vadas) * [[papulkininkis]] Bolesław Waśkiewicz (1921) ==== Štabo viršininkai ==== * generalinio štabo papulkininkis Jan Kubin (iki 1920 I 18) * generalinio štabo [[majoras]] Antoni Jakubski (1920 VII 26 – VIII 12; vėliau 5-osios armijos štabo viršininkas) * generalinio štabo majoras Władysław Powierza (1921 III–V) ==== Štabo karininkai ==== * [[Žandarmerija|žandarmerijos]] vadas – [[jaunesnysis leitenantas]] Czesław Józef Niekraszewicz == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Baron, Szymon (1929). [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51545 Zarys historii wojennej 77-go pułku piechoty]. Warszawa: Wojskowe Biuro Historyczne. * Bożejko, Antoni Paweł (1929). [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51743 Zarys historji wojennej 74-go górnośląskiego pułku piechoty]. Warszawa: Wojskowe Biuro Historyczne. * Bożejko, Antoni Paweł (1929). Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. [http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&from=publication 76 Lidzki pułk piechoty]. Warszawa: Wojskowe Biuro Historyczne. 1930. * Cisek, Janusz (2010). Wojna polsko-sowiecka 1919–1921. Warszawa: Wojskowe Centrum Edukacji Obywatelskiej. ''Księga chwały piechoty'', praca zbiorowa, Warszawa 1992, reprint wydania z 1939 r. * Gdański, Jarosław (2017). [http://ioh.pl/artykuly/pokaz/kozacy-rosjanie-i-ukraicy-po-stronie-polskiej-w-wojnie--r,1044/ Kozacy, Rosjanie i Ukraińcy po stronie polskiej w wojnie 1920 r]. ''Magazyn IOH''. Toruń: Inne Oblicza Historii. ISSN 1734-9060 * Laskowski (red.), Otton (1937). [http://pbc.gda.pl/dlibra/docmetadata?id=29829&from=publication Encyklopedia wojskowa]. Warszawa: Wydawnictwo Towarzystwa Wiedzy Wojskowej i Wojskowego Instytutu Naukowo-Wydawniczego. * Lesčius, Vytautas, [https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/en/article/view/37232/35071 Lietuvos ir Lenkijos konflikto 1918–1920 metais. Kariniai aspektai], Lietuvos istorijos studijos. 2001 9, ISSN 1392-0448. * Odziemkowski, Janusz (2004). Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920. Warszawa: Oficyna Wydawnicza „Rytm”. ISBN 8373990968. * Odziemkowski, Janusz (1998). Leksykon bitew polskich 1914–1920. Pruszków: Oficyna Wydawnicza „Ajaks”. ISBN 8385621466. * Przybylski, Adam: ''[https://www.wbc.poznan.pl/dlibra/publication/119241/edition/129886/content Wojna Polska 1918–1921]''. Warszawa: Wojskowy Instytut Naukowo-Wydawniczy, 1930 * Surgailis, Gintaras, Nepriklausomybės karas, Visuotinė Lietuvių enciklopedija. * Wysocki (red.), Wiesław (2005). Szlakiem oręża polskiego; vademecum miejsc walk i budowli obronnych. Warszawa: Wydawnictwo „Gamb”. ISBN 837399050X. * Żebrowski, Marian, Zarys historii polskiej broni pancernej 1918–1947. Londyn: Zarząd Zrzeszenia Kół Oddz. Broni Pancernej, 197 [[Kategorija:Antroji Lenkijos Respublika]] [[Kategorija:Pėstininkai]] [[Kategorija:Lenkijos ginkluotosios pajėgos]] [[Kategorija:Lietuviai kitose kariuomenėse]] [[Kategorija:Lietuvos-Lenkijos santykiai 1918-1940 m.]] 5o0o0b0r1lmjd8c1n6xdj8c520rspma 2026–2027 m. Süper Lig 0 696643 7846088 7843045 2026-05-28T02:19:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846088 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|TUR}} 2026–2027 m. Süper Lig | buvsezonas = [[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Süper Lig|2027–2028 m.]] }} {{current-football}}{{tvarkomas}} '''2026–2027 m. [[Süper Lig]]''' ({{tr|2026-27 Süper Lig}}) – aukščiausioji [[Turkija|Turkijos]] futbolo lyga. Oficialiai žinoma kaip '''Trendyol Süper Lig'''. [[Galatasaray SK|Stambulo „Galatasaray“]] gynė čempionų titulą, [[2025–2026 m. Süper Lig|2025–2026 m. sezone]] iškovoję 26–ąjį „Süper Lig“ titulą per klubo gyvavimo istoriją.<ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025–2026 m. sezonas (pagal RSSSF)]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 18 komandų, įskaitant 15 senbuvių ir tris klubus, perkeltus iš 2025–2026 m. [[TFF 1. Lig]]: [[Erzurumspor]], [[Amedspor]] ir [[]].{{?}} {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. [[TFF 1. Lig]] ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Erzurumspor]]<br />[[Amedspor]]<br />[[]]{{?}} | align="center" | [[Antalyaspor]]<br />[[Kayserispor]]<br />[[Fatih Karagümrük SK|Fatih Karagümrük]] |} == Komandos == {| class="wikitable sortable" style="font-size:90%" ! Klubas || Vietovė || Stadionas || Talpa |- | [[Alanyaspor]] || [[Alanija]] || Alanya Oba Stadyumu || {{0}}9 789 |- | [[İstanbul Başakşehir]] || [[Stambulas]] || Başakşehir Fatih Terim<ref>[https://www.tff.org/default.aspx?pageID=285&ftxtID=20971 Başakşehir Fatih Terim Stadı açıldı]</ref> || 17 156 |- | [[Beşiktaş JK|Beşiktaş]] || [[Stambulas]] || Beşiktaş Stadyumu (Tüpraş Stadyumu)<ref>{{cite web | url = https://bjk.com.tr/tr/haber/87064/ailemize-hos-geldin-tupras.html | title = Ailemize Hoş Geldin Tüpraş | publisher = [[Beşiktaş J.K.]] | access-date = 25 September 2012}}</ref> || 42 445<ref>[https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=394&stadID=6097 BEŞİKTAŞ PARK]</ref> |- | [[Eyüpspor]] || [[Stambulas]] || [[Pendik stadionas]] || {{0}}4 505 |- | [[Fenerbahçe SK|Fenerbahçe]] || [[Stambulas]] || Şükrü Saracoğlu („Čobani“) || 47 430 |- | [[Galatasaray SK|Galatasaray]] || [[Stambulas]] || Rams Park || 53 978 |- | [[Gaziantep FK|Gaziantep]] || [[Gaziantepas]] || Gaziantepo stadionas || 30 320 |- | [[Gençlerbirliği]] || [[Ankara]] || Eryaman || 20 560 |- | [[Göztepe SK|Göztepe]] || [[Izmiras]] || Gürsel Aksel || 20 756 |- | [[Kasımpaşa SK|Kasımpaşa]] || [[Stambulas]] || Recep Tayyip Erdoğan (Kasympašos) stadionas || 13 797 |- | [[Kocaelispor]] ||[[Izmitas]] || „Kocaeli“ stadionas || 34 829 |- | [[Konyaspor]] || [[Konija]] || Savivaldybės stadionas || 41 500 |- | [[Çaykur Rizespor|Rizespor]] || [[Rizė]] || Rizės miesto stadionas || 14 850 |- | [[Samsunspor]] || [[Samsunas]] || Gegužės 19-osios d. stadionas || 33 303 |- | [[Trabzonspor]] || [[Trabzonas]] || PAPARA PARK (Şenol Güneş sporto kompleksas) || 40 980<ref>[https://www.tff.org/Default.aspx?pageID=394&stadID=6219 PAPARA PARK]</ref> |- |||||| |- | align=left| {{increase}} [[Erzurumspor|Erzurumspor]] | [[Erzurumas]] | align=left| Kazım Karabekir | 21 374 |- | align=left| {{increase}} [[Amed SFK|Amedspor]] | [[Dijarbakyras]] | align=left| Diyarbakır | 33 000 |- |} == Turnyrinė padėtis == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|TUR}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Galatasaray SK]]''' |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|TUR}} ||'''2.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|TUR}} ||'''3.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|TUR}} ||'''4.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''5.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''6.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''7.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''9.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''10.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''11.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''12.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''13.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"| |- | ||'''15.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''16.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''17.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''18.'''||style="text-align:left;"| |} ---- {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" !'''2026–2027 m. Turkijos čempionai''' |- |[[]]<br>'''[[]]<br>-asis titulas''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. TFF 1. Lig]] * [[2026–2027 m. Turkijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.tff.org/default.aspx?pageID=80 Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025/26 pagal RSSSF]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://int.soccerway.com/national/turkey/super-lig/2025-2026/regular-season/9af3416c-f565-471d-b9d3-947a381f60dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/turkey/super-lig/#/EVZfW0bc/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/super-lig/tabelle/wettbewerb/TR1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/trendyol-super-lig-2025-2026/regular-season/126676/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} [[Kategorija:Turkijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 875bl5rc1210fr5tlg6frjcri4j8f5k Amed SFK 0 696644 7846173 7843187 2026-05-28T09:45:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846173 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Amed | image = [[Vaizdas:Amed SFK.png|150px]] | fullname = '''Amed Sportif Faaliyetler Kulübü''' | founded = 1972 m. | ground = Diyarbakır Stadyumu, [[Dijarbakyras]] | capacity = 33 000 | chairman = Nahit Eren | manager = Sertaç Kuçukbayrak | league = '''[[Süper Lig]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, ''[[TFF 1. Lig]] (II)'' | pattern_la1 = _goldborder | pattern_b1 = _redstripes2 | pattern_ra1 = _goldborder | pattern_sh1 = _nikered | pattern_so1 = _nikewhite | leftarm1 = 008000 | body1 = 008000 | rightarm1 = 008000 | shorts1 = 008000 | socks1 = 008000 | pattern_la3 = _goldborder | pattern_b3 = _redwhitegreen | pattern_ra3 = _goldborder | pattern_sh3 = _nike_gold | pattern_so3 = _nikefootballgoldlogo | leftarm3 = ffffff | body3 = ffffff | rightarm3 = ffffff | shorts3 = ffffff | socks3 = ffffff | pattern_la2 = _redborder | pattern_b2 = _nike_gold | pattern_ra2 = _greenborder | pattern_sh2 = _nike_gold | pattern_so2 = _nikefootballgoldlogo | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''Amed Sportif Faaliyetler Kulübü''' ({{ku|Klûba Çalakiyên Sporê ya Amedê}}),<ref>{{Cite web |last=Uzun |first=Mustafa |date=4 October 2025 |title=Amedspor û hesta neteweyî ya tepeserkirî ya Kurdan |trans-title=Amedspor and the suppressed national feeling of the Kurds |url=https://www.rudaw.net/kurmanci/opinion/04102025 |access-date=2 May 2026 |website=Rudaw |quote="Di kongreya ku 28ê Çiriya Pêşîn a 2014an de Diyarbekirsporê ya Şaredariya Bajarê Mezin navê xwe guherand û navê xwe kir Amed Sportif Faaliyetler Kulubu / Klûba Çalakiyên Sporê ya Amedê."}}</ref> o trumpai vadinamas tiesiog '''Amed''', o ankstesniais metais žinomas kaip '''Amedspor''' – [[Turkija|Turkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dijarbakyras|Dijarbakyro]].<ref>{{cite web |date=18 August 2014 |title=Diyarbakır Büyükşehir BLD'nin adı değişti |url=http://amkspor.sozcu.com.tr/2015/08/14/diyarbakir-buyuksehir-bldnin-adi-degisti-435214/ |archiveurl=https://web.archive.org/web/20190212131100/https://amkspor.sozcu.com.tr/2015/08/14/diyarbakir-buyuksehir-bldnin-adi-degisti-435214/ |archive-date=12 February 2019}}</ref> Klubas turi vyrų futbolo komandą, o taip pat moterų futbolo ir moterų tinklinio komandas.<ref>{{Cite web |title=Kadın Voleybol – Amed SFK |url=https://www.amedspor.com.tr/sportif-branslarimiz/kadin-voleybol/ |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20191102161413/https://www.amedspor.com.tr/sportif-branslarimiz/kadin-voleybol/ |archive-date=2 November 2019 |access-date=9 February 2019 |language=tr}}</ref> Klubą dėl kurdiškos tapatybės palaikymo remia kurdų bendruomenė.<ref>{{Cite web |date=19 August 2024 |title=Amedspor: A Journey Through Triumph and Struggle |url=https://kurdistanchronicle.com/babat/3315 |access-date=2025-12-18 |website=Kurdistan Chronicle}}</ref> 2026–2027 m. sezone vyrų komanda debiutavo [[Süper Lig]] (I). == Istorija == Klubo ištakos siekia 1972 m. Daugelį metų varžėsi mėgėjų lygose kaip „Melikahmet Turanspor“ dėl rėmimo sutarčių su „Turan Gazozlar“. Tuo metu klubo spalvos buvo raudona ir balta. 1985 m., pasibaigus pavadinimo teisėms ir rėmimui, klubo pavadinimas buvo pakeistas į „Melikahmetspor“.<ref>[https://www.amedspor.com.tr/kulup/tarihce/ History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231203113256/https://www.amedspor.com.tr/kulup/tarihce/ |date=2023-12-03 }} ''amedspor.com.tr'' {{in lang|tr}}, accessed 6 February 2022.</ref> Miesto savivaldybė 1990 m. įsigijo klubą ir pakeitė pavadinimą į „Diyarbakır Belediyespor“ ({{lt|Diyarbakır savivaldybės sporto klubas}}). 1993 m., miestui tapus didmiesčio savivaldybe, klubas pakeitė pavadinimą į „Diyarbakır Büyükşehir Belediyespor“ ({{lt|Diyarbakır didmiesčio savivaldybės sporto klubas}}).<ref>{{cite web|url=http://www.resmigazete.gov.tr/main.aspx?home=http://www.resmigazete.gov.tr/arsiv/21693.pdf&main=http://www.resmigazete.gov.tr/arsiv/21693.pdf| title=Karar Sayısı: KHK/504 |access-date=16 April 2024|language=tr}}</ref> 1993–1994 m. sezone klubas laimėjo Super mėgėjų lygą ir pateko į TFF 3-iąją lygą – [[TFF 3. Lig]]. 1999 m. miesto meras Feridun Çelik iš prokurdiškos Demokratinės liaudies partijos (DEHAP) prisidėjo prie to, kad klubo pavadinimas pasikeitė į „Diyarbakır Büyükşehir Belediyesi DİSKİspor“ ({{lt|Diyarbakır metropolinės savivaldybės Diskispor}}). Klubas gaudavo pajamų iš Diyarbakır metropolinės savivaldybės vandens ir nuotekų administracijos (DİSKİ) dėl rėmimo sutarčių. Nuo 2010–2011 m. sezono klubas buvo žinomas kaip „Diyarbakır Büyükşehir Belediyespor“. Nuo 2012–2013 m. sezono varžėsi [[TFF 2. Lig]], kur praleido vienuolika sezonų. 2014 m. spalį, netrukus po to, kai klubas oficialiai pakeitė pavadinimą į „Amedspor“, Turkijos futbolo federacija (TFF) skyrė klubui baudą, teigdama, kad pavadinimo pakeitimas buvo atliktas „be oficialaus patvirtinimo“.<ref>{{cite web|url=https://www.hurriyetdailynews.com/turkish-football-federation-fines-diyarbakir-club-for-giving-itself-citys-kurdish-name-77026|title=Turkish Football Federation fines Diyarbakır club for giving itself city's Kurdish name|website=Hürriyet Daily News}}</ref> Pakeitus klubo pavadinimą į „Amed Sportif Faaliyetler Kulübü“ ({{lt|Amed sporto klubas}}), TFF paskelbė, kad sutiks su nauju pavadinimu. Pasirinktas kurdiškas [[Dijarbakyras|Dijarbakyro]] miesto pavadinimas Amed padidino kurdų palaikymą, tačiau taip pat sukėlė rasistinių turkų nacionalistų išpuolių ir problemų su Turkijos valdžia. 2015–2016 m. sezone klubas pirmą kartą pateko į [[Turkijos futbolo taurė|Turkijos taurės]] ketvirtfinalį. Pirmajame ketvirtfinalio mače „Amedspor“ priėmė „[[Fenerbahçe SK|Fenerbahče]]“. 2016 m. vasario 9 d. namuose sužaidė rezultatyviomis lygiosiomis 3–3.<ref>[https://www.soccerway.com/match/amedspor-EHdgkFvm/fenerbahce-MsbmracL/?mid=dUr1qy13 Amedspor 3–3 Fenerbahçe (pagal Soccerway)]</ref> 2016 m. kovo 1 d. atsakomosiose rungtynėse išvykoje rezultatu 3–1 nugalėjo varžovai.<ref>[https://www.soccerway.com/match/amedspor-EHdgkFvm/fenerbahce-MsbmracL/?mid=OtzIug0S Fenerbahçe 3–1 Amedspor (pagal Soccerway)]</ref> Bendras dviejų rungtnių rezultatas 6–4 lėmė, kad į turnyro pusfinalį pateko varžovai, o „Amedspor“ pasirodymą baigė. 2023–2024 m. sezone tapo 2. Lig Kırmızı Grup (Antra lyga, raudonoji grupė) nugalėtojais. 2024–2025 m. sezoną debiutavo [[TFF 1. Lig]] (Pirma lyga), kur liko devintoje vietoje. 2025–2026 m. sezone [[TFF 1. Lig]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2026–2027 m. sezono žaidė pajėgiausiame šalies futbolo divizione – [[Süper Lig]]. == Pasiekimai == ; {{vlv|TUR}} '''[[TFF 1. Lig]]:''' * '''Antroji vieta (1):''' 2025–2026 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Süper Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[TFF 1. Lig]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tur2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''Amed''' | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''Amed''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Amed SFK.png|150px]]'''Amed''' | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Amed SFK.png|150px]]'''Amed''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _goldborder | pattern_b = _redstripes2 | pattern_ra = _goldborder | pattern_sh = _nikered | pattern_so = _nikewhite | leftarm = 008000 | body = 008000 | rightarm = 008000 | shorts = 008000 | socks = 008000 | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _redborder | pattern_b = _nike_gold | pattern_ra = _redborder | pattern_sh = _nike_gold | pattern_so = _nikefootballgoldlogo | leftarm = 000000 | body = 000000 | rightarm = 000000 | shorts = 000000 | socks = 000000 | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _goldborder | pattern_b = _redwhitegreen | pattern_ra = _goldborder | pattern_sh = _nike_gold | pattern_so = _nikefootballgoldlogo | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Anglija}} [[Umbro]], iki 2013 m. * {{vlv|ITA}} [[Lotto Sport Italia|Lotto]], 2013–2016 m. * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2016– == Garsesni žaidėjai == ; Turkijos nacionalinei rinktinei atstovavę futbolininkai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/22599/2025_1/Amed_Sportif.html General Information for Amed Sportif]</ref> * {{vlv|Turkija}} [[Hasan Ali Kaldırım]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46788/Hasan_Ali_Kaldirim.html General Information about the player Hasan Ali Kaldırım]</ref> * {{vlv|Turkija}} [[Tarkan Serbest]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71205/Tarkan_Serbest.html General Information about the player Tarkan Serbest]</ref> * {{vlv|Turkija}} Aytaç Kara, atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/54114/Aytac_Kara.html General Information about the player Aytaç Kara]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Izraelis}} [[Dia Saba]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/70849/Dia_Saba.html General Information about the player Dia Saba]</ref> * {{vlv|Gabonas}} [[André Biyogo Poko]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/39581/Andre_Biyogo_Poko.html General Information about the player André Biyogo Poko]</ref> * {{vlv|SEN}} [[Cheikhou Kouyaté]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/46806/Cheikhou_Kouyate.html General Information about the player Cheikhou Kouyaté]</ref> * {{vlv|SEN}} [[Mbaye Diagne]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/71917/Mbaye_Diagne.html General Information about the player Mbaye Diagne]</ref> * {{vlv|Gana}} [[Felix Afena-Gyan]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/86978/Felix_Afena_Gyan.html General Information about the player Felix Afena-Gyan]</ref> * {{vlv|BUL}} [[Zdravko Dimitrov]], saugas (''„vingeris“'');<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/80294/Zdravko_Dimitrov.html General Information about the player Zdravko Dimitrov]</ref> == Stadionas == Klubo namų arena – Diyarbakır Yeni Stadyumu – Dijarbakyro miesto naujasis stadionas arba tiesiog Naujasis stadionas, talpinantis 33 tūkst. žiūrovų.<ref name="Gençlik ve Spor Bakanı Bak Diyarbakır Stadı'nı inceledi">{{cite web |title=Gençlik ve Spor Bakanı Bak Diyarbakır Stadı'nı inceledi|url=http://www.posta.com.tr/genclik-ve-spor-bakani-bak-diyarbakir-stadi-ni-inceledi-haberi-1417089|publisher=posta.com.tr|accessdate=10 May 2018}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Amed SFK (moterys)|Amed (kadın futbol takımı)]] – moterų pagrindinę komandą; == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/amedspor/EHdgkFvm/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/amedspor/EHdgkFvm/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/amed-sk/startseite/verein/12382 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/amed-sportif/20720/ Globalsportsarchive] {{Süper Lig}} [[Kategorija:Turkijos futbolo klubai|Amedspor]] {{DEFAULTSORT:Amedspor}} 52ecm82vl0sx4v474vapgk92n9w6nrq 2026–2027 m. Serie A 0 696783 7846086 7844334 2026-05-28T02:19:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846086 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|ITA}} 2026–2027 m. Serie A | buvsezonas = [[2025–2026 m. Serie A|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Serie A|2027–2028 m.]] }} {{current-football}}{{Tvarkomas}} '''2026–2027 m. [[Serie A|Serie A]]''' ({{it|Serie A 2026-2027}}) – aukščiausioji [[Italija|Italijos]] futbolo lyga. Dėl rėmimo sutarčių oficialiai žinoma kaip '''Serie A Enilive''' ir '''Serie A Made in Italy'''. 125-asis aukščiausio lygio Italijos futbolo sezonas arba 17-asis nuo tada, kai organizuoja atskiras lygos komitetas – „Lega Serie A“. Sezonas prasidėjo 2026 m. rugpjūčio 23 d. ir baigėsi 2027 m. gegužės 30 d.<ref>{{cite news |title=Serie A 2026-27, si parte il 23 agosto. E ci sono anche le date della Supercoppa |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/24-10-2025/serie-a-2026-27-le-date-della-stagione.shtml |date=25 October 2025 |publisher=gazzetta.it |language=it}}</ref> [[Inter Milan]] gynė čempionų titulą, [[2025–2026 m. Serie A|2025–2026 m. sezone]] iškovoję 21–ąjį „Serie A“ titulą per klubo gyvavimo istoriją.[[Inter Milan]] is the defending champion, having won its 21st title (scudetto) the previous season.<ref>{{Cite news |date=2026-05-03 |title=Inter cruise to Serie A title triumph after Thuram sparks victory over Parma |url=https://www.theguardian.com/football/2026/may/03/inter-win-serie-a-title-parma-football-italy |access-date=2026-05-03 |work=The Guardian |language=en-GB |issn=0261-3077}}</ref><ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas (pagal RSSSF)]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 20 komandų, įskaitant 17 senbuvių ir tris klubus, perkeltus iš 2025–2026 m. [[Serie B]]: [[Venezia FC|Venezia]], [[Frosinone Calcio|Frosinone]] ir [[]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Serie B ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Venezia FC|Venezia]]<br />[[Frosinone Calcio|Frosinone]]<br />[[]] {{?}} ''[[AC Monza]] arba [[US Catanzaro 1929|Catanzaro]]'' | align="center" | [[US Cremonese|Cremonese]]<br />[[Hellas Verona FC|Hellas Verona]]<br />[[Pisa SC|Pisa]] |} == Komandos == {| class="wikitable sortable" style="font-size:90%" ! Klubas || Vietovė || Stadionas || Talpa |- | [[Atalanta BC|Atalanta]] || [[Bergamas]] || [[Stadio Atleti Azzurri d'Italia]] || 24 950 |- | [[Bologna FC 1909|Bologna]] || [[Bolonija]] || [[Stadio Renato Dall'Ara]] || 38 279 |- | [[Cagliari Calcio|Cagliari]] || [[Kaljaris]] || [[Unipol Domus]] || 16 416 |- | [[Como 1907|Como]] || [[Komas (Italija)|Komas]] || [[Stadio Giuseppe Sinigaglia]] || 13 602 |- | [[ACF Fiorentina|Fiorentina]] || [[Florencija]] || [[Stadio Artemio Franchi]] || 43 118 |- | [[Genoa CFC|Genoa]] || [[Genuja]] || [[Stadio Luigi Ferraris]] || 33 205 |- | [[FC Internazionale Milano|Inter Milan]] || [[Milanas]] || [[San Siro stadionas|San Siro]] || 75 710 |- | [[Juventus FC|Juventus]] || [[Turinas]] || [[Juventus stadionas]] || 41 507 |- | [[SS Lazio|Lazio]] || [[Roma]] || [[Romos olimpinis stadionas|Stadio Olimpico]] || 67 585 |- | [[US Lecce|Lecce]] || [[Lečė]] || [[Via del Marės stadionas|Stadio Via del mare]] || 30 354 |- | [[AC Milan]] || [[Milanas]] || [[San Siro stadionas|San Siro]] || 75 710 |- | [[SSC Napoli|Napoli]] || [[Neapolis]] || [[Diego Armando Maradonos stadionas (Neapolis)|Stadio Diego Armando Maradona]] || 54 732 |- | [[Parma FC|Parma]] || [[Parma]] || [[Stadio Ennio Tardini]] || 22 352 |- | [[AS Roma|Roma]] || [[Roma]] || [[Romos olimpinis stadionas|Stadio Olimpico]] || 67 585 |- | [[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]] || [[Sasuolas]] || [[Mapei stadionas]] – Città del Tricolore || 21 515 |- | [[Torino FC|Torino]] || [[Turinas]] || [[Turino olimpinis stadionas|Stadio Olimpico Grande Torino]] || 28 177 |- | [[Udinese Calcio|Udinese]] || [[Udinė]] || [[Friulio stadionas]] ({{it|Stadio Friuli}}) || 25 132 |- |||||| |- | {{increase}} [[Venezia FC|Venezia]] ||| [[Venecija]] ||| [[Stadio Pier Luigi Penzo]] || 12 048 |- | {{increase}} [[Frosinone Calcio|Frosinone]] || [[Frozinonė]] || [[Stadio Benito Stirpe]] || 16 227 |- |} == Turnyrinė padėtis == {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" | {{vlv|ITA}} ||'''1.'''||align="left"| '''[[Inter Milan]]''' || |- style="background:#AFEEEE" | {{vlv|ITA}} ||'''2.'''||style="text-align:left;"| '''[[SSC Napoli]]''' || |- style="background:#AFEEEE" | {{vlv|ITA}} ||'''3.'''||style="text-align:left;"| '''[[AS Roma]]''' || |- style="background:#AFEEEE" | {{vlv|ITA}} ||'''4.'''||style="text-align:left;"| '''[[Como 1907]]''' || |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|ITA}} ||'''5.'''||style="text-align:left;"| '''[[AC Milan]]''' || |- style="background:#E8FFD8;" | {{vlv|ITA}} ||'''6.'''||style="text-align:left;"| '''[[Juventus FC|Juventus]]''' || |- style="background:#FFFFBB;" | {{vlv|ITA}} ||'''7.'''||style="text-align:left;"| '''[[Atalanta BC|Atalanta]]''' || |- | ||'''8.'''||style="text-align:left;"| '''[[Bologna FC 1909|Bologna]]''' || |- | ||'''9.'''||style="text-align:left;"| '''[[SS Lazio|Lazio]]''' || |- | ||'''10.'''||style="text-align:left;"| '''[[Udinese Calcio|Udinese]]''' || |- | ||'''11.'''||style="text-align:left;"| '''[[US Sassuolo Calcio|Sassuolo]]''' || |- | ||'''12.'''||style="text-align:left;"| '''[[Torino FC|Torino]]''' || |- | ||'''13.'''||style="text-align:left;"| '''[[Parma Calcio 1913|Parma]]''' || |- | ||'''14.'''||style="text-align:left;"| '''[[Cagliari Calcio|Cagliari]]''' || |- | ||'''15.'''||style="text-align:left;"| '''[[ACF Fiorentina|Fiorentina]]''' || |- | ||'''16.'''||style="text-align:left;"| '''[[Genoa CFC|Genoa]]''' || |- | ||'''17.'''||style="text-align:left;"| '''[[US Lecce|Lecce]]''' || |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''18.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''19.'''||style="text-align:left;"| |- style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''20.'''||style="text-align:left;"| |} ---- {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" !'''2026–2027 m. Italijos čempionai''' |- |[[]]<br>'''[[]]<br>-asis titulas''' |} == Statistika == ; Rezultatyviausieji žaidėjai {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !# !Žaidėjas !Klubas !Įvarčiai |- |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Serie B]] * [[2026–2027 m. Serie C]] * [[2026–2027 m. Serie D]] * [[2026–2027 m. Coppa Italia]] (Italijos futbolo taurė) * [[2026–2027 m. Serie A Femminile]] (moterų Serie A) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.legaseriea.it/en Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesi/italchamp.html Italy 2025/26 pagal RSSSF] * [ 2026–2027 m. Serie A SOCCERWAY] * [ 2026–2027 m. Serie A FLASHSCORE] * [ 2026–2027 m. Serie A Globalsportsarchive] {{Serie A}} [[Kategorija:Italijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 4rvaxeh70tu80fs3fjhrj3mxp8sycg8 Milijonpleksas 0 696840 7845887 7845329 2026-05-27T13:51:45Z LukasTankas 195284 7845887 wikitext text/x-wiki '''Milijonpleksas''' (arba [[milinilijonas]] [[milinilijonas|milinilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10<sup>milijonas</sup> arba 10<sup>10<sup>6</sup></sup>. Šis skaičius užrašomas kaip vienetas su [[milijonas|milijonu]] [[0 (skaičius)|nulių]].<ref>https://math.answers.com/other-math/What_is_a_millionplex</ref> Pavadinimas klidinamas prie termino „milijonas“ [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>, kur n=1.<ref>https://mrob.com/pub/math/largenum-2.html#class4</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * Standartinė sistema: 1e1000000 arba 1e2#6 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10<sup>1000000</sup> arba 10<sup>10<sup>6</sup></sup> * Pirminių skaičių sandauga: 2<sup>1000000</sup>×5<sup>1000000</sup> arba 2<sup>10<sup>6</sup></sup>×5<sup>10<sup>6</sup></sup> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{n000000}}</math> arba <math>\sqrt[n]{10^{n \cdot 10^{6}}}</math> * Logaritmas: <math>\log_{n}(n^{10^{1000000}})</math> arba <math>\log_{n}(n^{10^{10^{6}}})</math> == Taip pat skaitykite == * [[Milinilijonas]] (viena milinilijonoji milijonplekso) * [[Milijardpleksas]] (milinilijonas milijonpleksų) == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] mu90lujc1yn8kv88l4e10fef284cxhe 7846165 7845887 2026-05-28T09:29:31Z Nestea 25298 7846165 wikitext text/x-wiki '''Milijonpleksas''' (arba [[milinilijonas]] [[milinilijonas|milinilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10<sup>milijonas</sup> arba 10<sup>10<sup>6</sup></sup>. Šis skaičius užrašomas kaip vienetas su [[milijonas|milijonu]] [[0 (skaičius)|nulių]].<ref>https://math.answers.com/other-math/What_is_a_millionplex</ref> Pavadinimas kildinamas prie termino „milijonas“ [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>, kur n=1.<ref>https://mrob.com/pub/math/largenum-2.html#class4</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * Standartinė sistema: 1e1000000 arba 1e2#6 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10<sup>1000000</sup> arba 10<sup>10<sup>6</sup></sup> * Pirminių skaičių sandauga: 2<sup>1000000</sup>×5<sup>1000000</sup> arba 2<sup>10<sup>6</sup></sup>×5<sup>10<sup>6</sup></sup> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{n000000}}</math> arba <math>\sqrt[n]{10^{n \cdot 10^{6}}}</math> * Logaritmas: <math>\log_{n}(n^{10^{1000000}})</math> arba <math>\log_{n}(n^{10^{10^{6}}})</math> == Taip pat skaitykite == * [[Milinilijonas]] (viena milinilijonoji milijonplekso) * [[Milijardpleksas]] (milinilijonas milijonpleksų) == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 7ht619e82oqufavswarrv488fyz2f97 2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság I 0 696862 7845810 7845809 2026-05-27T11:59:53Z Makenzis 46558 /* Pokyčiai */ 7845810 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[]] ir [[]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[]]<br />[[]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[G]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] kh52xltmeeo50ewm1gakhe81oit7tov 7845811 7845810 2026-05-27T12:00:14Z Makenzis 46558 /* Pokyčiai */ 7845811 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[]] ir [[]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[]]<br />[[]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[G]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 5cehpbsys7ay27m96v4391208ozzmlu 7845812 7845811 2026-05-27T12:00:50Z Makenzis 46558 /* Pokyčiai */ 7845812 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Vasas FC|Vasas]] ir [[]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Vasas FC|Vasas]]<br />[[]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[G]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] i6xh36dyly85v9ioh4x7ukvsqnexlhw 7845813 7845812 2026-05-27T12:01:38Z Makenzis 46558 /* Pokyčiai */ 7845813 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Vasas FC|Vasas]] ir [[Budapest Honvéd FC|Honvéd]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Vasas FC|Vasas]]<br />[[Budapest Honvéd FC|Honvéd]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[G]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] cop0918mcixoyphmn4k7vpsrstldk2l 7845814 7845813 2026-05-27T12:01:56Z Makenzis 46558 /* Galutinė lentelė */ 7845814 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Vasas FC|Vasas]] ir [[Budapest Honvéd FC|Honvéd]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Vasas FC|Vasas]]<br />[[Budapest Honvéd FC|Honvéd]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] myf25k33a6g2r2jio4vwqf7y1oka7tk 7845815 7845814 2026-05-27T12:02:05Z Makenzis 46558 7845815 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[Győri ETO FC|Győri ETO]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Vasas FC|Vasas]] ir [[Budapest Honvéd FC|Honvéd]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Vasas FC|Vasas]]<br />[[Budapest Honvéd FC|Honvéd]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė] * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] r4miiqpue26vhwzi7mogipsp2j0k3uq 7846085 7845815 2026-05-28T02:19:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 7846085 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = 2026–2027 m. NBI | buvsezonas = [[2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság I|2025–2026 m.]] | bussezonas = [[2027–2028 m. Nemzeti Bajnokság I|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. [[Nemzeti Bajnokság I]]''' ({{hu|Nemzeti Bajnokság I}}) – aukščiausioji [[Vengrija|Vengrijos]] futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2026 m. liepos d. ir baigėsi 2027 m. gegužės d. [[Győri ETO FC|Győri ETO]] gynė 2025–2026 m. čempionų titulą.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html Hungary 2024/25 (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> == Pokyčiai == Dalyvavo 12 komandų, įskaitant 10 senbuvių, bei iš 2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II perkeltas [[Vasas FC|Vasas]] ir [[Budapest Honvéd FC|Honvéd]]. {| class="wikitable" |- ! {{increase}} Perkeltos iš<br>2025–2026 m. Nemzeti Bajnokság II ! {{decrease}} Iškrito į<br> žemesnį divizioną |- | align="center" | [[Vasas FC|Vasas]]<br />[[Budapest Honvéd FC|Honvéd]] | align="center" | [[Diósgyőri VTK]]<br />[[Kazincbarcikai SC]] |} == Dalyviai == {| class="wikitable" |- ! Komanda ! Vietovė ! Stadionas ! Talpa ! 2025–2026 sezone |- ||[[Ferencvárosi TC]]||[[Budapeštas]]||[[Groupama Arena]]||18 100|| |- ||[[Debreceni VSC]]||[[Debrecenas]]||Nagyerdei||20 340|| vieta |- ||[[Győri ETO FC]]||[[Dėras]]||[[ETO Park]]||16 000|| [[Vaizdas:Simple_gold_crown.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||[[Kisvárda FC]]||[[Kisvarda]]||Várkerti||{{0}}2 850|| vieta |- ||[[MTK Budapest FC]]||[[Budapeštas]]||Hidegkuti Nándor||5 322|| vieta |- ||[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyíregyháza Spartacus]]||[[Nyredhaza]]||Városi||10 500|| vieta |- ||[[Paksi SE|Paksi]]||[[Pakšas]]||Fehérvári úti||{{0}}6 125|| vieta |- ||[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]||[[Felčutas]]||[[Pancho Aréna]]||{{0}}3 816|| vieta |- ||[[Újpest FC]]||[[Budapeštas]]||Szusza Ferenc||13 500|| vieta |- ||[[Zalaegerszegi TE]]||[[Zalaegersegas]]||[[ZTE Arena]]||14 000|| vieta |} == Galutinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[]].<ref>[https://www.rsssf.org/tablesh/hongchamp.html Hungary - List of Champions (pagal RSSSF duomenų bazę)]</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;" ! ! {{santrumpa|V.|Vieta}} ! Klubas ! Taškai ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Iv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Iv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Pastabos |- style="background:#99CBFF;" |[[File:Star_full.svg|17px]]||'''1.'''||align="left"| '''[[Győri ETO FC|Győri ETO]]''' || |- align="center" style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''||align="left"| '''[[Ferencvárosi TC]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''3.'''||align="left"| '''[[Paksi FC|Paks]]''' || |- align="center" style="background:#FFFFBB;" | ||'''4.'''||align="left"| '''[[Debreceni VSC]]''' || |- align="center" | ||'''5.'''||align="left"| '''[[Zalaegerszegi TE]]''' || |- align="center" | ||'''6.'''||align="left"| '''[[Puskás Akadémia FC|Puskás Akadémia]]''' || |- align="center" | ||'''7.'''||align="left"| '''[[Újpest FC]]''' || |- align="center" | ||'''8.'''||align="left"| '''[[Kisvárda FC]]''' || |- | ||'''9.'''||align=left| '''[[Nyíregyháza Spartacus FC|Nyiregyhaza]]''' || |- align="center" | ||'''10.'''||align=left| '''[[MTK Budapest FC|MTK Budapest]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA" | {{decrease}} ||'''11.'''||align="left"| '''[[]]''' || |- align="center" style="background:#FFAAAA;" | {{decrease}} ||'''12.'''||align="left"| '''[[]]''' |} == Taip pat skaitykite == * [[2026–2027 m. Nemzeti Bajnokság II]] * [[2026–2027 m. Vengrijos futbolo taurė]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://hlsz.hu/kezdolap Oficiali lygos svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html Hungary 2025/26]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} pagal RSSSF * [https://www.soccerway.com/national/hungary/nb-i/2025-2026/regular-season/10535b80-3811-46e9-b928-87aaa15c51dd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/football/hungary/nb-i/#/MgCTUmzK/table/overall FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/nemzeti-bajnoksag/tabelle/wettbewerb/UNG1/saison_id/2025 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/competition/soccer/fizz-liga-2025-2026/regular-season/126064/ Globalsportsarchive] {{Nemzeti Bajnokság I}} [[Kategorija:Vengrijos futbolo sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 3b4nmjs2kqw9k3h3q7tdkneabstctqf Naudotojo aptarimas:Arūnas Kilišauskas 3 696863 7845858 2026-05-27T12:47:01Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7845858 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 15:47, 27 gegužės 2026 (EEST)}} 1yfy1x6o9i0awlzbq3p63hyats8sawt Atalarikas 0 696864 7845859 2026-05-27T12:52:26Z ~2026-23231-38 215765 Naujas puslapis: '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo Teodoriko Didžiojo anūkas ir jo dukros Amalasuntos sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip... 7845859 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo Teodoriko Didžiojo anūkas ir jo dukros Amalasuntos sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė. <ref><ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref></ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<nowiki><ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref></nowiki> 57iu9oof56l7gp8qpyb8wsd3di076a9 7845861 7845859 2026-05-27T12:53:41Z ~2026-23231-38 215765 7845861 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo Teodoriko Didžiojo anūkas ir jo dukros Amalasuntos sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė. <ref><ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref></ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> b2gqjg7c0ez9lentjkd0tzb88mwl1ub 7845863 7845861 2026-05-27T12:54:16Z ~2026-23231-38 215765 7845863 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo Teodoriko Didžiojo anūkas ir jo dukros Amalasuntos sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė. <ref><ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> nxu285en9r5lw8cbbe61f9z5w5q2c7n 7845864 7845863 2026-05-27T12:57:15Z ~2026-23231-38 215765 7845864 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] anūkas ir jo dukros [[Amalasunta|Amalasuntos]] sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė. <ref><ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> c4ex8wombe527f6z66ibi3rd4yjqnxd 7845877 7845864 2026-05-27T13:19:00Z ~2026-23231-38 215765 7845877 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] anūkas ir jo dukros [[Amalasunta|Amalasuntos]] sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> joglrqcxf2ueyu12w1jflvoaltwt83t 7845985 7845877 2026-05-27T15:36:53Z Hugo.arg 1674 įtraukta [[Kategorija:Gotai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7845985 wikitext text/x-wiki '''Atalarikas''' (lot. ''Athalaricus'', apie 516–534 m. spalio 2 d.) buvo Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 526 iki 534 metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] anūkas ir jo dukros [[Amalasunta|Amalasuntos]] sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, Prokopijo iš Cezarėjos, gotų aristokratija norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina diabeto.<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> [[Kategorija:Gotai]] c6rm1llc2d0lb1738rp9mbx1067cf6v 7846006 7845985 2026-05-27T15:45:13Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7846006 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas= Atalarikas |fonas= reg |vaizdas= Regno dei goti, teodorico e atalarico, emissione aurea, 518-526+526-527, 01.JPG |vaizdo dydis= |antraštė= Atalariko auksinė moneta <!-- Apie žmogų --> |gimė= ~{{gimė|516||}} |gimimo vieta= |mirė= {{mirė|534|10|2|516||}} |mirties vieta= [[Ostrogotų karalystė]] (Italija) |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[gotai|gotas]] |dinastija=[[Amalų dinastija]] |sutuoktinis= |tėvai= [[Eutarikas]], [[Amalasunta]] |vaikai= |religija= |titulas0= Ostrogotų karalius |fonas0= reg |kelintas0= |nuo0=526 |iki0=534 |pirmtakas0= [[Teodorikas Didysis]] |įpėdinis0= [[Amalasunta]] |vikiteka=Category:Athalaric }} '''Atalarikas''' ({{la|Athalaricus}}, {{got|𐌰𐌸𐌰𐌻𐌰𐍂𐌴𐌹𐌺𐍃|Aþalarēiks}}, apie [[516]]–[[534]] m. [[spalio 2]] d.) – [[Ostgotų karalystė]]s Italijoje karalius, valdęs nuo [[526]] iki [[534]] metų. Jis buvo garsiojo ostgotų valdovo [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] anūkas ir jo dukros [[Amalasunta|Amalasuntos]] sūnus. Teodorikui Didžiajam mirus 526 m., Atalarikui tebuvo vos 10 metų, todėl jis oficialiai paveldėjo sostą dar būdamas vaikas. Bet dėl jauno amžiaus tikrąją valdžią šalyje tuomet turėjo jo motina Amalasunta, kuri veikė kaip regentė.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Amalasunta bandė kontroliuoti jauno Atalariko gaunamą išsilavinimą, norėjo sūnų užauginti pagal romėnų tradicijas, mokyti jį literatūros ir menų. Bet, pasak, [[Prokopijus iš Cezarėjos|Prokopijaus iš Cezarėjos]], gotų [[aristokratija]] norėjo, kad Atalarikas būtų auklėjamas kaip karys pagal gotų papročius, nesilaikant romėnų išsilavinimo ir papročių, kurių kiti gotai ypač nemėgo, nes laikė tai bailumu ir nuolankumu. Galiausiai Amalasunta buvo priversta priimti savo tautiečių gotų valią, leisdama Atalarikui leisti laiką su kitais jo amžiaus berniukais. Neaišku, kiek veiksmingas buvo jo romėniškas išsilavinimas ir kas buvo jo gotų mokytojas, bet tuo metu gotų aristokratija rūmuose darė didelį spaudimą monarchijai ir sutelkė dėmesį į jaunuolio karinį išsilavinimą, o ne į gramatiką ir retoriką, mokomą romėnų švietime. Atalarikas garsėjo besaikiu alkoholio vartojimu bei lėbavimu, kurie pakenkė jo sveikatai. Po didelio vakarėlio 533 m. pasklido gandai apie Atalariko ligą. Jo būklė vis blogėjo ir jis mirė 534 m. spalį, tikriausiai nuo besaikio alkoholio vartojimo ir ligos, tikėtina [[diabetas|diabeto]].<ref name="jstor">{{Cite journal |last=Frye |first=David |date=1995 |title=Athalaric's Health and the Ostrogothic Character |url=https://www.jstor.org/stable/44172211 |journal=Byzantion |volume=65 |issue=1 |pages=249–251 |jstor=44172211 |issn=0378-2506}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gotai]] m4up0n004lwn7hhje1jrjwadk80xla7 Guntino Laumės akmuo 0 696865 7845865 2026-05-27T13:02:43Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.275039|long= 21.627894 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Skuodo seniūnija |aukštis = 1,8 |plotas = 2,4x2,2 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|3252}} }} '''Guntino akmuo''', vadinamas '''''Laumės akmeniu''''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, Skuodo seni... 7845865 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.275039|long= 21.627894 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Skuodo seniūnija |aukštis = 1,8 |plotas = 2,4x2,2 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|3252}} }} '''Guntino akmuo''', vadinamas '''''Laumės akmeniu''''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Skuodo seniūnija|Skuodo seniūnijoje]], 0,3 km į šiaurės vakarus nuo kelių {{KK170}} ir {{RK4603}} kryžkelės, 2,6 km į vakarus (Skuodo pusę) nuo [[Šmitos versmė]]s. Akmuo guli [[lapuočiai|lapuočių]] mišku apaugusio [[Guntinas (Luoba)|Guntino]] upelio vagos viduryje, dalis akmens apsemta vandeniu. 1992 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninės reikšmės paminklo statusas, nustatyta 47 m² apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=3252|title=Guntino akmuo, vad. Laumės akmeniu}}</ref><ref>[https://www.skouds.lt/lt/archeologines-vertybes/1163-guntino-akmuo-vad-laumes-akmeniu Guntino akmuo, vad. Laumės akmeniu] ''skouds.lt''</ref> Laumės akmenį sudaranti [[uoliena]] – pilkos spalvos [[granitas]]. Riedulys plokščias, jo ilgis – 2,4 m, plotis – 2,2 m, aukštis – 1,8 m. Turį įspaustą „laumės pėdą“.<ref name=kvr/> == Tautosakinės žinios == Pasak [[padavimas|padavimų]], ant akmens sėdėdavo [[laumė]]s, [[kultuvė]]mis velėdamos drabužius.<ref>[https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_2003_Alkai.pdf Alkai: baltų šventviečių studija] ''tautosmenta.lt'' 2003, p. 128</ref> Žmonės jas matydavo vakaro [[migla|migloje]], kai „zuikiai pirtį kūrendavo" (kai kildavo [[rūkas]]). Tuo laiku žmonės neleisdavo prie Guntino upelio vaikų.<ref name=kvr/> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Skuodo rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 5rdcizr7tnlsrdf8076wqbt4xevdk15 Milijardpleksas 0 696866 7845893 2026-05-27T13:56:25Z LukasTankas 195284 Naujas puslapis: '''Milijardpleksas''' (arba [[milinilijonas]] [[milijonpleksas|milijonpleksų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10<sup>milijardas</sup> arba 10<sup>10<sup>9</sup></sup>. Šis skaičius užrašomas kaip vienetas su [[milijardas|milijardu]] [[0 (skaičius)|nulių]].<ref>https://math.answers.com/math-and-arithmetic/What_is_a_billionplex</ref> Pavadinimas klidinamas prie termino „milijardas“ [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]]... 7845893 wikitext text/x-wiki '''Milijardpleksas''' (arba [[milinilijonas]] [[milijonpleksas|milijonpleksų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10<sup>milijardas</sup> arba 10<sup>10<sup>9</sup></sup>. Šis skaičius užrašomas kaip vienetas su [[milijardas|milijardu]] [[0 (skaičius)|nulių]].<ref>https://math.answers.com/math-and-arithmetic/What_is_a_billionplex</ref> Pavadinimas klidinamas prie termino „milijardas“ [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>, kur n=2.<ref>https://mrob.com/pub/math/largenum-2.html#class4</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * Standartinė sistema: 1e1000000000 arba 1e2#9 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10<sup>1000000000</sup> arba 10<sup>10<sup>9</sup></sup> * Pirminių skaičių sandauga: 2<sup>1000000000</sup>×5<sup>1000000000</sup> arba 2<sup>10<sup>9</sup></sup>×5<sup>10<sup>9</sup></sup> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{n000000000}}</math> arba <math>\sqrt[n]{10^{n \cdot 10^{9}}}</math> * Logaritmas: <math>\log_{n}(n^{10^{1000000000}})</math> arba <math>\log_{n}(n^{10^{10^{9}}})</math> == Taip pat skaitykite == * [[Milijonpleksas]] (viena milinilijonoji milijardplekso) * [[Trilijonpleksas]] (milinilijonas milijardpleksų) == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 04z0vfln26vc6blhz42mbw2ufrfnq1g 7846166 7845893 2026-05-28T09:29:46Z Nestea 25298 7846166 wikitext text/x-wiki '''Milijardpleksas''' (arba [[milinilijonas]] [[milijonpleksas|milijonpleksų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10<sup>milijardas</sup> arba 10<sup>10<sup>9</sup></sup>. Šis skaičius užrašomas kaip vienetas su [[milijardas|milijardu]] [[0 (skaičius)|nulių]].<ref>https://math.answers.com/math-and-arithmetic/What_is_a_billionplex</ref> Pavadinimas kildinamas prie termino „milijardas“ [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10<sup>10<sup>3n+3</sup></sup>, kur n=2.<ref>https://mrob.com/pub/math/largenum-2.html#class4</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * Standartinė sistema: 1e1000000000 arba 1e2#9 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10<sup>1000000000</sup> arba 10<sup>10<sup>9</sup></sup> * Pirminių skaičių sandauga: 2<sup>1000000000</sup>×5<sup>1000000000</sup> arba 2<sup>10<sup>9</sup></sup>×5<sup>10<sup>9</sup></sup> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{n000000000}}</math> arba <math>\sqrt[n]{10^{n \cdot 10^{9}}}</math> * Logaritmas: <math>\log_{n}(n^{10^{1000000000}})</math> arba <math>\log_{n}(n^{10^{10^{9}}})</math> == Taip pat skaitykite == * [[Milijonpleksas]] (viena milinilijonoji milijardplekso) * [[Trilijonpleksas]] (milinilijonas milijardpleksų) == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] iys5dzkq2y083q2370sm5mc8ycnl9go Naudotojo aptarimas:Jgilys 3 696867 7845897 2026-05-27T14:03:00Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7845897 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 17:03, 27 gegužės 2026 (EEST)}} 7ax9lashh6ud6wua8fmpj2rp6ginza1 Kanklininkai 0 696868 7845923 2026-05-27T14:35:16Z Putnik 12453 Nukreipiama į [[Kanklės#Kanklininkai]] 7845923 wikitext text/x-wiki #redirect[[Kanklės#Kanklininkai]] hgiakx4j1ge644kcjwu49b1l5hy57dz Mačiūkių Laumės akmuo 0 696869 7845975 2026-05-27T15:32:14Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.105575|long= 21.816812 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Notėnų seniūnija |aukštis = 0,8 |plotas = 2,15x1,9 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|3250}} }} '''Mačiūkių Laumės akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, Notėnų seniūnija|Notėnų seni... 7845975 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.105575|long= 21.816812 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Notėnų seniūnija |aukštis = 0,8 |plotas = 2,15x1,9 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|3250}} }} '''Mačiūkių Laumės akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Notėnų seniūnija|Notėnų seniūnijoje]], [[Mačiūkiai (Skuodas)|Mačiūkių]] kaimo miške, paribyje su [[Plungės rajonas|Plungės rajonu]]. Akmuo guli 60 m į vakarus nuo [[Bartuva|Bartuvos]] upės, kairiajame krante, 1,75 km į pietus nuo kelio {{RK2704}}, 400 m į pietryčius nuo vandens saugyklos, pelkėtos [[pieva|pievos]] pakraštyje.<ref name=sko>[https://www.skouds.lt/lt/archeologines-vertybes/1169-akmuo-vad-laumes-akmeniu Akmuo, vad. Laumės akmeniu] ''skouds.lt''</ref> 2001 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas valstybės saugomo paminklo statusas, nustatyta 17 m² apsauginė zona.<ref>{{cite kvr|mc=3250|title=Akmuo vad. Laumės akmeniu}}</ref> [[Riedulys]] beveik keturkampio formos, paviršius nelygus, plokščias, vietomis sutrūkinėjęs. Sudarytas iš pilkai rusvo [[granitas|granito]], 2,15 x 1,9 m dydžio, 80 cm aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmens šiauriniame pakraštyje yra dviejų kairiųjų kojų „pėdos“, išdėstytos 60 cm atstumu viena nuo kitos. Apie 1 m nuo pirmųjų dviejų pėdų, pačiame akmens pietiniame pakraštyje yra 70 cm ilgio ir 6 – 8 cm gylio įdubimas.<ref name=sko/> Akmuo priskiriamas gausiai, ypač [[Žemaitija|Žemaitijoje]], palyginti su kita Lietuvos dalimi, pasklidusiems Laumės, Laumių, Deivių pavieniams akmenims ar jų grupėms. Jie pasižymi išskirtine sąsaja su upeliais, upėmis, šlapiomis, [[pelkė]]tomis vietomis. Mačiūkių akmuo taip pat yra iš „pėduotųjų“ grupės, kur matomos „pėdos“ labiau panašios į įdubimus, negu į žmonių ar gyvulių pėdas. Šio akmens įduboje patogu sėdėti, atrodo, kad tai gamtinė, kiek pagilinta, sėdėjimui pritaikyta įduba.<ref>[https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_2003_Alkai.pdf Alkai: baltų šventviečių studija] ''tautosmenta.lt'' 2003, p. 23, 39, 42-44</ref> == Tautosakinės žinios == Pasak [[padavimas|padavimų]], prie akmens Mačiūkiuose pasirodydavo [[laumė]]s. Taipogi sakoma, kad per akmenį bėgo laumė su savo dukterimis, užšokusi ant jo ir įmynė [[pėda]]s. Buvo kalbama, kad ant tuomet dar minkšto akmens jas įspaudė piktoji [[deivė]] Laumė.<ref name=sko/> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Skuodo rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] t45bl0jpp7fsiuddlr5nl52c54ja29x Delta (valstija) 0 696870 7846035 2026-05-27T18:44:31Z Hugo.arg 1674 n. 7846035 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Delta | origpavadin = ''Delta'' | herbas = | vėliava = Flag of Delta State.svg | žemėlapis = Nigeria - Delta.svg | plotis = 240 | UTC= +1 | valstybė = Nigerija | admCentras = Asaba | admVienetoVardas = Teritorijų skaičius | admVienetoKiekis = 25 | įkurtas = 1991 m. | vadovotitulas = |vadovas = | gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 5636100|gyventojuRef=<ref>{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/nigeria/cities/|States & Cities|Nigeria}}</ref> | plotas = 17698 | iso 3166-2 = NG-DE | tinklalapis = | vikiteka = Category:Delta State, Nigeria }} '''Delta''' arba '''Deltos valstija''' ({{en|Delta State}}) – valstija pietų [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Nigerio delta|Nigerio upės deltoje]]. Administracinis centras – [[Asaba]]. == Istorija == Deltos valstija sudaryta 1991 m. iš buvusios Bendelio valstijos pietinės dalies. == Geografija == Valstija ribojasi su [[Edo valstija]] šiaurėje, su [[Anambra]] – rytuose, su [[Riverso valstija]] – pietryčiuose, su [[Bajelsa]] – pietuose, su Kamerūnu – rytuose, su Atlanto vandenyno [[Benino įlanka]] – vakaruose, su [[Ondo valstija]] – šiaurės vakaruose.<ref name=brit /> Didumą Deltos valstijos sudaro virš 150 m aukščio neiškylanti Nigerio deltos žemuma, kurios pakrantėse veši [[mangrovė]]s, o toliau šiaurėje – gėlavandenės pelkės. [[Nigeris (upė)|Nigerio upė]] teka rytiniu valstijos pakraščiu, nuo jos į vakarus šakojasi [[Forsadosas|Forsadoso]] ir [[Eskravosas|Eskravoso]] atšakos, sudarančios tankų protakų raizgumyną.<ref name=brit /> Dažnai plačias teritorijas užlieja potvyniai. == Ekonomika == Svarbiausios Deltos valstijos eksporto prekės yra [[nafta]], [[kaučiukas]], [[palmių aliejus]] ir branduoliai, [[mediena]]. Nafta išgaunama Ugelio laukuose ir kitur Vario apylinkėse. Vystomas žemės ūkis – auginami [[jamsai]], [[manijokai]], [[ryžiai]], [[kukurūzai]], [[aliejinė palmė|aliejinės palmės]]. Vystoma stiklo, butelių gamyba, tekstilės, plastiko, gumos, faneros, medienos apdirbimo, gamtinių dujų, baldų, laivų statybos pramonė.<ref name=brit>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Delta-state-Nigeria Delta] // state, Nigeria}}</ref> == Gyventojai == Valstijos rytuose gyvena daugiausia [[igbai]], šiaurėje – [[edai]], kitur – [[itsekiriai]], [[urhobai]], [[isokai]] ir [[idžai]].<ref name=brit /> Absoliuti dauguma gyventojų yra krikščionys (daugiausia katalikai ir anglikonai), yra šiek tiek išpažįstančių tradicines tikybas. Pagrindiniai miestai: [[Varis (Nigerija)|Varis]], [[Sapelė]], [[Ugelis]], [[Asaba]], [[Agboras]], [[Burutu]], [[Kokas (Nigerija)|Kokas]]. <gallery> Lulu's photography a side view.jpg|Nigerio deltos protaka Effurun Roundabout.jpg|Vario miestas Niger bridge.jpg|Tiltas per Nigerį Asaboje Ema dancers,Ughelli,Nigeria.jpg|Urhobų šokėjai Ugelyje </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{Nigerijos valstijos}} [[Kategorija:Nigerijos valstijos]] p2l8ik6atdp87nklcprbrkinov338dp Deltos valstija 0 696871 7846036 2026-05-27T18:45:11Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Delta (valstija)]] 7846036 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Delta (valstija)]] 54hwhjrt2eq8gtberqrg39i98cohrsw Viršilų akmuo 0 696872 7846037 2026-05-27T19:33:12Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.330354|long= 21.766583 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Aleksandrijos seniūnija |aukštis = 0,6 |plotas = 1,36x1,34 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|25462}} }} '''Viršilų akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, Aleksandrijos seniūnija|Aleksandrij... 7846037 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.330354|long= 21.766583 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Skuodo rajono savivaldybė |sen = Aleksandrijos seniūnija |aukštis = 0,6 |plotas = 1,36x1,34 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|25462}} }} '''Viršilų akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Aleksandrijos seniūnija|Aleksandrijos seniūnijoje]], [[Viršilai (Skuodas)|Viršilų]] kaimo miške, 1,3 km į šiaurės rytus nuo kelio {{RK3711}}. Akmuo guli [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Latvijos–Lietuvos pasienyje]] (0,8 km), [[Gėsalų geomorfologinis draustinis|Gėsalų geomorfologiniame draustinyje]]. 0,6 m aukščio riedulys išsiskiria ant jo įrengta medine [[koplytėlė|koplytėle]], aptverta teritorija. Pasakojamos jų atsiradimo istorijos. 2001 m. Viršilų akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas saugomo regioninio paminklo statusas, nustatyta 27 m² apsauginė zona.<ref name=kvr/> [[Riedulys|Riedulį]] sudaro pilkas stambiagrūdis [[granitas]]. Jis netaisyklingo [[ritinys|ritinio]] formos, apie 1,36 m ilgio ir 1,34 m pločio, 0,6 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmens priekinėje, šiaurės pusėje pritvirtinta betoninė lenta su išpieštais „[[Gedimino stulpai]]s“.<ref name=kvr/><ref>[https://lgt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/4dQAN8Pgq60.pdf Šiaurės vakarų Žemaitijosgeologinio ir kultūros paveldo objektų praktinis pažinimas. Viršilų akmuo] ''lgt.lrv.lt'', 2015</ref> == Koplytėlė == [[Žemaitija|Žemaitijoje]] statomos ant žemės koplytėlės būdavo padėtos ant atskirų akmenų ar ant pamūrytų [[pamatas|pamatų]]. Viršilų akmens koplytėlė ornamentuota, sudėtingo tūrio, miniatiūriškai atkartojanti smailiabokštės bažnyčios formas. Turi būdingų bruožų, perimtų iš mūrinės architektūros.<ref>[https://ars.mkp.emokykla.lt/liet_tautodaile/koplyteles.htm Koplytėlė. Aleksandrijos senkapiai. Skuodo r.] ''ars.mkp.emokykla.lt''</ref> Viena pirmųjų koplytėlių ant šio akmens pastatyta XIX a. pabaigoje. 1932 m. ji sudegė, vėliau 1949-1950 m. atstatyta, o maždaug po 10 m. vėl sudeginta. Šiuolaikinė koplytėlė pastatyta 1989 m. pagal išlikusią senojo statinėlio nuotrauką ir parengtą architekto Raimondo Sebeckio projektą. Darbą atliko meistras Juozas Gadeikis. Per [[Šv. Rokas|šv. Roką]], rugpjūčio mėn. 16 d., prie akmens eina [[procesija|procesijos]] su kunigu, atliekamos [[mišios]], žmonės duoda įžadus. Gegužės mėnesį prie akmens žmonės renkasi giedoti [[litanija|litanijų]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=25462|title=Viršilų akmuo}}</ref><ref name=sko>[https://www.skouds.lt/lt/archeologines-vertybes/1175-virsil-akmuo Viršilų akmuo] ''skouds.lt''</ref> == Tautosakinės žinios == Viršilų girios šventas akmuo yra ritinio formos, nors viršuje neturi dubens, būdingo [[Dubenėtas akmuo|dubenėtiems akmenims]]. Kalbama, jog akmenį vežė malūno statybai, tačiau jis iškritęs, o [[Marija|Švč. Mergelės Marijos]] balsas liepęs ant jo pastatyti koplytėlę.<ref name=kvr/> Taip pat pasakojama, kad prieš 100 metų malūnininkas Dominykas Intas per girią vežė labai didelį akmenį savo vandens malūno užtvankai. Beveždamas įklimpo. Atėjus nakčiai, Intas susapnavo Mergelę Mariją, kuri pasakiusi, kad ant akmens reikia pastatyti koplytėlę.<ref name=sko/> Kiti pasakoja, čia gulėjusį akmenį malūninkas norėjęs išvežti į malūną, tačiau imant akmenį apsireišké balsas: Tu neimk manęs, neimk to akmens, pastatyk geriau koplyčią.“ Tada apsireiškė Mergelė Marija ir paprašė palikti akmenį.<ref>[https://lad.lt/data/com_ladlibrary/1490/112-229.pdf Viršilai (Aleksandrijos seniūnija). 143. Akmuo] ''lad.lt'', p. 151, 152</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/photo?fbid=1552190296910192&set=d41d8cd9 Skuodo rajono turizmo centras] ''facebook.com'' (nuotrauka) [[Kategorija:Skuodo rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] h4bimvq66dsrleeyszrzunttglb7mnl Claire Holt 0 696873 7846045 2026-05-27T19:53:16Z Cla1106 218514 Sukurta verčiant puslapį „[[:en:Special:Redirect/revision/1355144474|Claire Holt]]“ 7846045 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Claire Holt – [[australų]] [[aktorė]], išgarsėjusi vaidmenimis televizijos serialuose. Karjerą pradėjo seriale ''H2O: Just Add Water''<ref>https://bellomag.com/ux-portfolio/claire-holt/</ref>, kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį. Vėliau išpopuliarėjo vaidindama Rebeką Mikaelson serialuose ''The Vampire Diaries'' ir ''The Originals''<ref>https://www.imdb.com/it/news/ni46983759/ </ref>. Taip pat pasirodė keliuose kino filmuose ir televizijos projektuose, pelnydama tarptautinį pripažinimą dėl savo vaidybos televizijoje. Atskiras jos pasirodymas – survival trileris ''47 Meters Down'' (2017), kuriame ji atliko Kate vaidmenį.<ref>https://deadline.com/2015/05/claire-holt-47-meters-down-movie-mandy-moore-horror-film-1201422972/ </ref> tfp1on9q2fuv6bdkbh1l39rrqvgef0m 7846047 7846045 2026-05-27T19:58:48Z Homo ergaster 10314 7846047 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Claire Holt – [[australų]] [[aktorė]], išgarsėjusi vaidmenimis televizijos serialuose. Karjerą pradėjo seriale ''H2O: Just Add Water''<ref>https://bellomag.com/ux-portfolio/claire-holt/</ref>, kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį. Vėliau išpopuliarėjo vaidindama Rebeką Mikaelson serialuose ''The Vampire Diaries'' ir ''The Originals''<ref>https://www.imdb.com/it/news/ni46983759/ </ref>. Taip pat pasirodė keliuose kino filmuose ir televizijos projektuose, pelnydama tarptautinį pripažinimą dėl savo vaidybos televizijoje. Atskiras jos pasirodymas – survival trileris ''47 Meters Down'' (2017), kuriame ji atliko Kate vaidmenį.<ref>https://deadline.com/2015/05/claire-holt-47-meters-down-movie-mandy-moore-horror-film-1201422972/ </ref> mrcnpz3p4lz3jl8llsaru2b5zap4bjo 7846049 7846047 2026-05-27T20:11:29Z Cla1106 218514 7846049 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Claire Holt – australų aktorė, išgarsėjusi vaidmenimis televizijos serialuose. Savo karjerą ji pradėjo jaunimo fantastiniame seriale „H2O: Just Add Water“ (2006–2008), kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Vėliau Holt vaidino Rebeką Mikaelson serialuose „The Vampire Diaries“ (2011–2014) ir „The Originals“ (2013–2018), kur jos personažas tapo vienu pagrindinių siužeto elementų. Ji taip pat pasirodė keliuose kino filmuose, įskaitant „47 Meters Down“ (2017) ir „The Divorce Party“ (2019), taip įtvirtindama savo karjerą tarptautiniame kino ir televizijos industrijos kontekste.<ref>https://www.fandango.com/people/claire-holt-299014/biography </ref> 73c6gmjfoqai0iirg6qjua18ospodow 7846050 7846049 2026-05-27T20:13:03Z Cla1106 218514 7846050 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Savo karjerą ji pradėjo jaunimo fantastiniame seriale „H2O: Just Add Water“ (2006–2008), kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Vėliau Holt vaidino Rebeką Mikaelson serialuose „The Vampire Diaries“ (2011–2014) ir „The Originals“ (2013–2018), kur jos personažas tapo vienu pagrindinių siužeto elementų. Ji taip pat pasirodė keliuose kino filmuose, įskaitant „47 Meters Down“ (2017) ir „The Divorce Party“ (2019), taip įtvirtindama savo karjerą tarptautiniame kino ir televizijos industrijos kontekste.<ref>https://www.fandango.com/people/claire-holt-299014/biography </ref> 8pfvi3lj54ycsowqaeg20fyv8lo35bd 7846052 7846050 2026-05-27T20:15:29Z Cla1106 218514 7846052 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Savo karjerą ji pradėjo jaunimo fantastiniame seriale „H2O: Just Add Water“ (2006–2008), kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Vėliau Holt vaidino Rebeką Mikaelson serialuose „The Vampire Diaries“ (2011–2014) ir „The Originals“ (2013–2018), kur jos personažas tapo vienu pagrindinių siužeto elementų. Ji taip pat pasirodė keliuose kino filmuose, įskaitant „47 Meters Down“ (2017) ir „The Divorce Party“ (2019), taip įtvirtindama savo karjerą tarptautiniame kino ir televizijos industrijos kontekste.<ref>https://www.fandango.com/people/claire-holt-299014/biography </ref> Kler asmeninis gyvenimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. 2018 m. ji ištekėjo už nekilnojamojo turto verslininko Andrew Joblon<ref>https://www.cbsnews.com/philadelphia/news/the-originals-star-claire-holt-marries-andrew-joblon/ </ref>. Pora susilaukė trijų vaikų, gimusių 2019, 2020 ir 2023 metais<ref>https://people.com/claire-holt-welcomes-baby-no-3-with-husband-andrew-joblon-8382606 </ref>. Holt dažnai dalijasi savo šeimos gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose, tačiau stengiasi išlaikyti dalį privatumo, ypač kalbant apie vaikus. Be aktorės karjeros, ji taip pat yra žinoma dėl savo aktyvumo socialiniuose tinkluose, kur kalba apie motinystę, kasdienį gyvenimą ir profesinę patirtį pramogų industrijoje. a8ruz3hsuvxibpzuqebwdu8tremtmmn 7846055 7846052 2026-05-27T20:33:49Z Cla1106 218514 7846055 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Savo karjerą ji pradėjo jaunimo fantastiniame seriale „H2O: Just Add Water“ (2006–2008), kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Vėliau Holt vaidino Rebeką Mikaelson serialuose „The Vampire Diaries“ (2011–2014) ir „The Originals“ (2013–2018), kur jos personažas tapo vienu pagrindinių siužeto elementų. Ji taip pat pasirodė keliuose kino filmuose, įskaitant „47 Meters Down“ (2017) ir „The Divorce Party“ (2019), taip įtvirtindama savo karjerą tarptautiniame kino ir televizijos industrijos kontekste.<ref>https://www.fandango.com/people/claire-holt-299014/biography </ref> Kler asmeninis gyvenimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. 2018 m. ji ištekėjo už nekilnojamojo turto verslininko Andrew Joblon<ref>https://www.cbsnews.com/philadelphia/news/the-originals-star-claire-holt-marries-andrew-joblon/ </ref>. Pora susilaukė trijų vaikų, gimusių 2019, 2020 ir 2023 metais<ref>https://people.com/claire-holt-welcomes-baby-no-3-with-husband-andrew-joblon-8382606 </ref>. Holt dažnai dalijasi savo šeimos gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose, tačiau stengiasi išlaikyti dalį privatumo, ypač kalbant apie vaikus. Be aktorės karjeros, ji taip pat yra žinoma dėl savo aktyvumo socialiniuose tinkluose, kur kalba apie motinystę, kasdienį gyvenimą ir profesinę patirtį pramogų industrijoje. lcagtgkx4rzzi3j2sihcxjtq5l4a53p 7846061 7846055 2026-05-27T20:43:37Z Homo ergaster 10314 7846061 wikitext text/x-wiki {{beviltiškas}} {{Infolentelė aktorius|Foto=Claire Holt at the 47 Meters Down premiere in June 2017 01.png|Tikras vardas=Claire Rhiannon Holt|Paveikslėlio apibūdinimas=C. Holt 2017 m.|Gimė={{Gimė|1988|06|11|T}}|Šalis={{flag|Australija}}|Sutuoktinis=Andrew Joblon|Aktyvumo metai=2005–}}'''Kler Rianon Holt''' ({{en|Claire Rhiannon Holt}}, g. {{data|year=1988|month=06|day=11}}) – [[Australija|australų]] aktorė. Savo karjerą ji pradėjo jaunimo fantastiniame seriale „H2O: Just Add Water“ (2006–2008), kuriame atliko Emmos Gilbert vaidmenį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Vėliau Holt vaidino Rebeką Mikaelson serialuose „The Vampire Diaries“ (2011–2014) ir „The Originals“ (2013–2018), kur jos personažas tapo vienu pagrindinių siužeto elementų. Ji taip pat pasirodė keliuose kino filmuose, įskaitant „47 Meters Down“ (2017) ir „The Divorce Party“ (2019), taip įtvirtindama savo karjerą tarptautiniame kino ir televizijos industrijos kontekste.<ref>https://www.fandango.com/people/claire-holt-299014/biography </ref> Kler asmeninis gyvenimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. 2018 m. ji ištekėjo už nekilnojamojo turto verslininko Andrew Joblon<ref>https://www.cbsnews.com/philadelphia/news/the-originals-star-claire-holt-marries-andrew-joblon/ </ref>. Pora susilaukė trijų vaikų, gimusių 2019, 2020 ir 2023 metais<ref>https://people.com/claire-holt-welcomes-baby-no-3-with-husband-andrew-joblon-8382606 </ref>. Holt dažnai dalijasi savo šeimos gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose, tačiau stengiasi išlaikyti dalį privatumo, ypač kalbant apie vaikus. Be aktorės karjeros, ji taip pat yra žinoma dėl savo aktyvumo socialiniuose tinkluose, kur kalba apie motinystę, kasdienį gyvenimą ir profesinę patirtį pramogų industrijoje. 32vhygma3ixrpmodz6hsw9vyi2cp7d0 Forkadosas 0 696874 7846056 2026-05-27T20:37:45Z Hugo.arg 1674 n. 7846056 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Forsadosas | Paveiksliukas = River Niger confluence with River Forcados.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Nigerio ir Forsadoso išsišakojimas | Ilgis = 198 | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Nigeris (upė)|Nigeris]] | Žiotys =[[Benino įlanka]] | Šalys = {{flag|Nigerija}} | Vikiteka = Category:Forcados River }} '''Forsadosas''' arba '''Forkadosas''' ({{en|Forçados River, Forcados River}}) – [[Nigeris (upė)|Nigerio upės]] atšaka [[Nigerio delta|Nigerio deltoje]], pietų [[Nigerija|Nigerijoje]]. Atsišakoja į vakarus nuo pagrindinės Nigerio tėkmės ~32 km žemiau Aboho. Teka pro gėlavandenes pelkes, mangroves ir smėlio nerijas. Įteka į Atlanto vandenyno [[Benino įlanka|Benino įlanką]] ties Ogulaga. Nuo Forsadoso atsišakoja daug kitų atšakų – Bomadis, Nikoragba, Asesatoras ir kitos. Pagrindiniai uostai prie upės – Forsadosas ir [[Burutu]]. Tiesa, didžioji dalis prekių eksportuojama ne per Forsadoso uostus, o per [[Varis (Nigerija)|Vario]] uostą prie Vario upės. Per Forsadosą eksportuojama aplink upę išgaunama [[nafta]] (rasta ir pradėta siurbti 1964–1965 m.). Jūriniai ir didesni upiniai laivai į Forsadosą įplaukti negali dėl nuo 1939 m. ties žiotimis susidariusios [[sekluma|seklumos]] (užtat į Nigerį įplaukiama [[Eskravosas|Eskravoso]] šaka).<ref>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Forcados-River Forcados River]}}</ref> Upei pavadinimą (''Rio dos Forcados'') suteikė portugalai, XV a. pab. prie jos įsteigę vergų prekybos uostą. Aiškinama, kad pavadinimas kilęs nuo {{pt|forcado}} 'išsišakojęs' ir taip pavadintas dėl protakų gausos arba į [[kregždiniai|kregždes]] panašių paukščių.<ref>A. Ryder. „[https://www.semanticscholar.org/paper/An-Early-Portuguese-Trading-Voyage-to-the-Forcados-Ryder/f4a7de4c7c0ae7d05e8892d6576058a8453e3452 An Early Portuguese Trading Voyage to the Forcados River]“, ''Journal of the Historical Society of Nigeria'', 1959.</ref><ref>Oritsegbemi O. Omatete. „[https://guardian.ng/features/culture/ugborodo-is-not-escravos/ Ugborodo is not Escravos]“, ''[[The Guardian]]'', 2019.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerijos upės]] syk7rivlz7v9we5dqh0my1s4ar1zxgw 7846057 7846056 2026-05-27T20:38:45Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Forsadosas]] į [[Forkadosas]] 7846056 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Forsadosas | Paveiksliukas = River Niger confluence with River Forcados.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Nigerio ir Forsadoso išsišakojimas | Ilgis = 198 | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Nigeris (upė)|Nigeris]] | Žiotys =[[Benino įlanka]] | Šalys = {{flag|Nigerija}} | Vikiteka = Category:Forcados River }} '''Forsadosas''' arba '''Forkadosas''' ({{en|Forçados River, Forcados River}}) – [[Nigeris (upė)|Nigerio upės]] atšaka [[Nigerio delta|Nigerio deltoje]], pietų [[Nigerija|Nigerijoje]]. Atsišakoja į vakarus nuo pagrindinės Nigerio tėkmės ~32 km žemiau Aboho. Teka pro gėlavandenes pelkes, mangroves ir smėlio nerijas. Įteka į Atlanto vandenyno [[Benino įlanka|Benino įlanką]] ties Ogulaga. Nuo Forsadoso atsišakoja daug kitų atšakų – Bomadis, Nikoragba, Asesatoras ir kitos. Pagrindiniai uostai prie upės – Forsadosas ir [[Burutu]]. Tiesa, didžioji dalis prekių eksportuojama ne per Forsadoso uostus, o per [[Varis (Nigerija)|Vario]] uostą prie Vario upės. Per Forsadosą eksportuojama aplink upę išgaunama [[nafta]] (rasta ir pradėta siurbti 1964–1965 m.). Jūriniai ir didesni upiniai laivai į Forsadosą įplaukti negali dėl nuo 1939 m. ties žiotimis susidariusios [[sekluma|seklumos]] (užtat į Nigerį įplaukiama [[Eskravosas|Eskravoso]] šaka).<ref>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Forcados-River Forcados River]}}</ref> Upei pavadinimą (''Rio dos Forcados'') suteikė portugalai, XV a. pab. prie jos įsteigę vergų prekybos uostą. Aiškinama, kad pavadinimas kilęs nuo {{pt|forcado}} 'išsišakojęs' ir taip pavadintas dėl protakų gausos arba į [[kregždiniai|kregždes]] panašių paukščių.<ref>A. Ryder. „[https://www.semanticscholar.org/paper/An-Early-Portuguese-Trading-Voyage-to-the-Forcados-Ryder/f4a7de4c7c0ae7d05e8892d6576058a8453e3452 An Early Portuguese Trading Voyage to the Forcados River]“, ''Journal of the Historical Society of Nigeria'', 1959.</ref><ref>Oritsegbemi O. Omatete. „[https://guardian.ng/features/culture/ugborodo-is-not-escravos/ Ugborodo is not Escravos]“, ''[[The Guardian]]'', 2019.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerijos upės]] syk7rivlz7v9we5dqh0my1s4ar1zxgw 7846059 7846057 2026-05-27T20:39:54Z Hugo.arg 1674 7846059 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Forkadosas | Paveiksliukas = River Niger confluence with River Forcados.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Nigerio ir Forkadoso išsišakojimas | Ilgis = 198 | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Nigeris (upė)|Nigeris]] | Žiotys =[[Benino įlanka]] | Šalys = {{flag|Nigerija}} | Vikiteka = Category:Forcados River }} '''Forkadosas'''<ref>{{AAAOŽ|Forkãdosas|forkadosas}}</ref> arba '''Forsadosas''' ({{en|Forçados River, Forcados River}}) – [[Nigeris (upė)|Nigerio upės]] atšaka [[Nigerio delta|Nigerio deltoje]], pietų [[Nigerija|Nigerijoje]]. Atsišakoja į vakarus nuo pagrindinės Nigerio tėkmės ~32 km žemiau Aboho. Teka pro gėlavandenes pelkes, mangroves ir smėlio nerijas. Įteka į Atlanto vandenyno [[Benino įlanka|Benino įlanką]] ties Ogulaga. Nuo Forkadoso atsišakoja daug kitų atšakų – Bomadis, Nikoragba, Asesatoras ir kitos. Pagrindiniai uostai prie upės – Forkadosas ir [[Burutu]]. Tiesa, didžioji dalis prekių eksportuojama ne per Forkadoso uostus, o per [[Varis (Nigerija)|Vario]] uostą prie Vario upės. Per Forkadosą eksportuojama aplink upę išgaunama [[nafta]] (rasta ir pradėta siurbti 1964–1965 m.). Jūriniai ir didesni upiniai laivai į Forkadosą įplaukti negali dėl nuo 1939 m. ties žiotimis susidariusios [[sekluma|seklumos]] (užtat į Nigerį įplaukiama [[Eskravosas|Eskravoso]] šaka).<ref>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Forcados-River Forcados River]}}</ref> Upei pavadinimą (''Rio dos Forcados'') suteikė portugalai, XV a. pab. prie jos įsteigę vergų prekybos uostą. Aiškinama, kad pavadinimas kilęs nuo {{pt|forcado}} 'išsišakojęs' ir taip pavadintas dėl protakų gausos arba į [[kregždiniai|kregždes]] panašių paukščių.<ref>A. Ryder. „[https://www.semanticscholar.org/paper/An-Early-Portuguese-Trading-Voyage-to-the-Forcados-Ryder/f4a7de4c7c0ae7d05e8892d6576058a8453e3452 An Early Portuguese Trading Voyage to the Forcados River]“, ''Journal of the Historical Society of Nigeria'', 1959.</ref><ref>Oritsegbemi O. Omatete. „[https://guardian.ng/features/culture/ugborodo-is-not-escravos/ Ugborodo is not Escravos]“, ''[[The Guardian]]'', 2019.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerijos upės]] 4awi5gnsuf9uddq50pr5y98sbbef402 Forsadosas 0 696875 7846058 2026-05-27T20:38:45Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Forsadosas]] į [[Forkadosas]] 7846058 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Forkadosas]] rwt8q4tutuinydwq1t49313jbc4qz9l Eskravosas 0 696876 7846066 2026-05-27T21:02:46Z Hugo.arg 1674 n. 7846066 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Eskravosas | Paveiksliukas = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Ilgis = 56 | Vidutinis debitas = | Baseino plotas = | Ištakos = [[Varis (upė)|Varis]] | Žiotys =[[Benino įlanka]] | Šalys = {{flag|Nigerija}} | Vikiteka = }} '''Eskravosas''' ({{en|Escravos River}}) – [[Nigerio delta|Nigerio deltos]] šaka, esanti pietų [[Nigerija|Nigerijoje]], vakarinėje deltos pusėje. Į vakarus nuo [[Varis (Nigerija)|Vario]] miesto atsišakoja nuo [[Varis (upė)|Vario]] upės ir teka pelkėmis bei [[mangrovė]]mis. Įteka į Atlanto vandenyno [[Benino įlanka|Benino įlanką]] ties Ugborodu. Eskravosas protakų labirintu jungiasi su [[Forkadosas|Forkadoso]], Vario, Benino ir Etiopės upėmis. 1960 m. upės gylis ties žiotimis tesiekė 4 m, tačiau Eskravosu, o ne Forkadosu vykdyta laivyba į svarbiausius regiono uostus (Varį, [[Burutu]], [[Sapelė|Sapelę]], Forkadosą, [[Kokas (Nigerija)|Koką]]). 1964 m. upės vaga pagilinta ir tapo svarbiausia laivybine arterija į [[Deltos valstija|Deltos valstijos]] uostus.<ref>{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Escravos-River Escravos River]}}</ref> Ties Eskravoso žiotimis yra [[Ugborodas|Ugborodo]] uostas su svarbiu „[[Chevron]]“ naftos terminalu. Upei pavadinimą XV a. pab. suteikė portugalai ({{pt|Rio dos Escravos}} 'vergų upė'), prie jos steigę vergų prekybos postus.<ref>A. Ryder. „[https://www.semanticscholar.org/paper/An-Early-Portuguese-Trading-Voyage-to-the-Forcados-Ryder/f4a7de4c7c0ae7d05e8892d6576058a8453e3452 An Early Portuguese Trading Voyage to the Forcados River]“, ''Journal of the Historical Society of Nigeria'', 1959.</ref><ref>Oritsegbemi O. Omatete. „[https://guardian.ng/features/culture/ugborodo-is-not-escravos/ Ugborodo is not Escravos]“, ''[[The Guardian]]'', 2019.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nigerijos upės]] d13muliret9anvpdg9rwwo62x5zyn6z Vaizdas:Biržų RSC.jpg 6 696877 7846097 2026-05-28T03:54:04Z CD 677 {{sport-logo}} 7846097 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{sport-logo}} a3wyve4fpcagjm1en52txisvcu2qcxt Darbo rezervai 0 696878 7846101 2026-05-28T04:29:41Z CD 677 Naujas puslapis: '''„Darbo rezervai“''' – TSRS sporto draugija, veikusi 1943–1992 m. įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje. Vienijo [[profesinė mokykla|profesinių technikos mokyklų]] bendruomenes (moksleivius, darbuotojus, jų šeimų narius), rengė šių įstaigų masinį kūno kultūros ir sporto sąjūdį, diegė fizinį auklėjimą.<ref>{{lse|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Lietuvoje draugijai priklausė Darbo rezervų stadionas (Vilnius)|„Darbo rezervų... 7846101 wikitext text/x-wiki '''„Darbo rezervai“''' – TSRS sporto draugija, veikusi 1943–1992 m. įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje. Vienijo [[profesinė mokykla|profesinių technikos mokyklų]] bendruomenes (moksleivius, darbuotojus, jų šeimų narius), rengė šių įstaigų masinį kūno kultūros ir sporto sąjūdį, diegė fizinį auklėjimą.<ref>{{lse|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Lietuvoje draugijai priklausė [[Darbo rezervų stadionas (Vilnius)|„Darbo rezervų“ stadionas Vilniuje]], Vingio parke. == Lietuvoje == Lietuvoje pirmieji „Darbo rezervų“ kolektyvai įkurti [[1945]] m. Iki 1960 m. daugiau rūpinosi masinės kūno kultūros plėtra ir profesinių mokyklų moksleivių fiziniu rengimu. 1969 m. įsteigtos centrinės sekcijos (populiariausios – lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teniso, bokso, irklavimo, imtynių, šaudymo ir dviračių sporto). 1970 m. draugijai priklausė 61 kūno kultūros kolektyvas (21 tūkst. narių), 1986 m. – 95 kolektyvai (55 tūkst. narių).<ref>{{vle|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Draugija turėjo 5 stadionus, 70 sporto salių, 380 kitų sporto įrenginių, veikė 5 specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos. Kas dvejus metus buvo rengiamos Lietuvos spartakiados, lietuvių komandos žaidė TSRS „Darbo rezervų“ spartakiadose.<ref>{{LSE|1|258–259}}</ref> [[1989]] m. Lietuvos „Darbo rezervai“ atsiskyrė nuo TSRS sporto draugijos, įkurdami [[Gintaras (sporto draugija)|„Gintaro“ sporto draugiją]], veikusią iki 1992 m. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos sporto organizacijos]] [[Kategorija:TSRS sporto organizacijos]] sfcpadfa81yh6ijx5l9xvgdvn1dwnsi 7846110 7846101 2026-05-28T05:10:15Z CD 677 7846110 wikitext text/x-wiki '''„Darbo rezervai“''' – TSRS sporto draugija, veikusi 1943–1992 m. įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje. Vienijo [[profesinė mokykla|profesinių technikos mokyklų]] bendruomenes (moksleivius, darbuotojus, jų šeimų narius), rengė šių įstaigų masinį kūno kultūros ir sporto sąjūdį, diegė fizinį auklėjimą.<ref>{{lse|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Lietuvoje draugijai priklausė [[Darbo rezervų stadionas (Vilnius)|„Darbo rezervų“ stadionas Vilniuje]], Vingio parke. == Lietuvoje == {{Sporto klubas |klubas = Lietuvos TSR „Darbo rezervai“ |logo = |adresas = [[Vilnius]] |įkurtas = 1945 m. |iširo = 1989 m. |šakos = [[boksas]], [[dviračių sportas]], [[futbolas]], [[imtynės]], [[irklavimas]], [[krepšinis]], [[lengvoji atletika]], [[stalo tenisas]], [[šaudymas]], [[tinklinis]] ir kt. }} Lietuvoje pirmieji „Darbo rezervų“ kolektyvai įkurti [[1945]] m. Iki 1960 m. daugiau rūpinosi masinės kūno kultūros plėtra ir profesinių mokyklų moksleivių fiziniu rengimu. 1969 m. įsteigtos centrinės sekcijos (populiariausios – lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teniso, bokso, irklavimo, imtynių, šaudymo ir dviračių sporto). 1970 m. draugijai priklausė 61 kūno kultūros kolektyvas (21 tūkst. narių), 1986 m. – 95 kolektyvai (55 tūkst. narių).<ref>{{vle|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Draugija turėjo 5 stadionus, 70 sporto salių, 380 kitų sporto įrenginių, veikė 5 specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos. Kas dvejus metus buvo rengiamos Lietuvos spartakiados, lietuvių komandos žaidė TSRS „Darbo rezervų“ spartakiadose.<ref>{{LSE|1|258–259}}</ref> [[1989]] m. Lietuvos „Darbo rezervai“ atsiskyrė nuo TSRS sporto draugijos, įkurdami [[Gintaras (sporto draugija)|„Gintaro“ sporto draugiją]], veikusią iki 1992 m. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos sporto organizacijos]] [[Kategorija:TSRS sporto organizacijos]] ae80h2sjkc5cojhjrmkpw61gx6ww1n7 7846111 7846110 2026-05-28T05:22:56Z CD 677 panaikinta [[Kategorija:TSRS sporto organizacijos]]; įtraukta [[Kategorija:TSRS sporto draugijos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7846111 wikitext text/x-wiki '''„Darbo rezervai“''' – TSRS sporto draugija, veikusi 1943–1992 m. įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje. Vienijo [[profesinė mokykla|profesinių technikos mokyklų]] bendruomenes (moksleivius, darbuotojus, jų šeimų narius), rengė šių įstaigų masinį kūno kultūros ir sporto sąjūdį, diegė fizinį auklėjimą.<ref>{{lse|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Lietuvoje draugijai priklausė [[Darbo rezervų stadionas (Vilnius)|„Darbo rezervų“ stadionas Vilniuje]], Vingio parke. == Lietuvoje == {{Sporto klubas |klubas = Lietuvos TSR „Darbo rezervai“ |logo = |adresas = [[Vilnius]] |įkurtas = 1945 m. |iširo = 1989 m. |šakos = [[boksas]], [[dviračių sportas]], [[futbolas]], [[imtynės]], [[irklavimas]], [[krepšinis]], [[lengvoji atletika]], [[stalo tenisas]], [[šaudymas]], [[tinklinis]] ir kt. }} Lietuvoje pirmieji „Darbo rezervų“ kolektyvai įkurti [[1945]] m. Iki 1960 m. daugiau rūpinosi masinės kūno kultūros plėtra ir profesinių mokyklų moksleivių fiziniu rengimu. 1969 m. įsteigtos centrinės sekcijos (populiariausios – lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teniso, bokso, irklavimo, imtynių, šaudymo ir dviračių sporto). 1970 m. draugijai priklausė 61 kūno kultūros kolektyvas (21 tūkst. narių), 1986 m. – 95 kolektyvai (55 tūkst. narių).<ref>{{vle|darbo-rezervai|2026-05-28}}</ref> Draugija turėjo 5 stadionus, 70 sporto salių, 380 kitų sporto įrenginių, veikė 5 specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos. Kas dvejus metus buvo rengiamos Lietuvos spartakiados, lietuvių komandos žaidė TSRS „Darbo rezervų“ spartakiadose.<ref>{{LSE|1|258–259}}</ref> [[1989]] m. Lietuvos „Darbo rezervai“ atsiskyrė nuo TSRS sporto draugijos, įkurdami [[Gintaras (sporto draugija)|„Gintaro“ sporto draugiją]], veikusią iki 1992 m. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lietuvos sporto organizacijos]] [[Kategorija:TSRS sporto draugijos]] 76ncjsgrt1dcvgvhy97rc8ud56fjzsr Vaizdas:Dariaus ir Girėno SC.jpg 6 696879 7846103 2026-05-28T04:43:40Z CD 677 {{sport-logo}} 7846103 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{sport-logo}} a3wyve4fpcagjm1en52txisvcu2qcxt Dariaus ir Girėno sporto centras 0 696880 7846104 2026-05-28T04:50:38Z CD 677 Naujas puslapis: [[Vaizdas:Dariaus ir Girėno SC.jpg|thumb|Sporto centro emblema]] '''Dariaus ir Girėno sporto centras''' – buvęs sporto centras [[Kaunas|Kauno]] mieste, [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolyno parko]] teritorijoje, veikęs Perkūno al. 5 pastate. Tai sporto statinių kompleksas, 2007 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (Nr. {{kvrmc|31618}}). 2009 m. jam priklausė [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kauno sporto halė]], treniruoklių, sunkumų kilnojimo, imtynių... 7846104 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Dariaus ir Girėno SC.jpg|thumb|Sporto centro emblema]] '''Dariaus ir Girėno sporto centras''' – buvęs sporto centras [[Kaunas|Kauno]] mieste, [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolyno parko]] teritorijoje, veikęs Perkūno al. 5 pastate. Tai sporto statinių kompleksas, 2007 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (Nr. {{kvrmc|31618}}). 2009 m. jam priklausė [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kauno sporto halė]], treniruoklių, sunkumų kilnojimo, imtynių sporto salės. Centre buvo rengiamos tarptautinės ir Lietuvos sporto varžybos, sportinių šokių konkursai, koncertai, kaimo kapelų šventės, parodos, suvažiavimai, mugės, cirko pasirodymai ir kiti renginiai.<ref>{{lse|dariaus-ir-gireno-sporto-centras|2026-05-28}}</ref> == Istorija == Įkurtas [[1962]] m. kaip Kauno sporto kombinatas, 1987 m. tapęs respublikiniu. 2007 m. Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą – kompleksui priskirti kūno kultūros rūmai (1149), sporto halė (15971), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadionas (31619), Kauno tvirtovės Šarvuočių bataliono dirbtuvių pastatas (31620), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklas (31621).<ref>{{cite kvr|31618}}</ref> Apie 2010 m. stadione per metus stadione buvo surengiama apie 50, Sporto halėje – apie 100 įvairaus pobūdžio renginių.<ref>{{LSE|1|259–260}}</ref> [[2021]] m. centras uždarytas.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/s_dariaus_ir_s_gireno_sporto_centras/juridinis-asmuo/ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, VšĮ.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-28).</ref> {{fkp|1962|Kauno sporto kombinatas|1987|Respublikinis sporto kombinatas|1990|„Ąžuolyno“ sporto kompleksas|1993|Dariaus ir Girėno sporto centras}} <gallery> U-23.jpg | [[Dariaus ir Girėno stadionas]] 2010 m. Sporto halė Kaune.JPG | [[Kauno sporto halė]] 2014 m. DGpam1.jpg | Dariaus ir Girėno paminklas 2020 m. Lietuvos sporto universitetas centriniai rūmai 2024.jpg | [[Kūno kultūros rūmai]] 2024 m. </gallery> == Vadovai == * [[Viktoras Želvys]], 1962–1970 m. * [[Alfonsas Gasparka]], 1970–1974 * J. Lopata, 1974–1976 m. * V. Baublys, 1976–1990 m. * [[Juozas Palevičius]], 1990–2004 m. * [[Vytas Snarskis]], 2004–2014 m. * [[Giedrius Bielskus]], 2014–2021 m. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kauno sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] eonbermvu0qh0ai7837u4mgggb1475q Kauno sporto kombinatas 0 696881 7846107 2026-05-28T04:52:54Z CD 677 Nukreipiama į [[Dariaus ir Girėno sporto centras]] 7846107 wikitext text/x-wiki #redirect [[Dariaus ir Girėno sporto centras]] aszrqc9gssjbuh5iyasbm9erzp2uxbz Kategorija:TSRS sporto draugijos 14 696882 7846112 2026-05-28T05:23:11Z CD 677 Naujas puslapis: [[Kategorija:TSRS sporto organizacijos|Draugijos]] 7846112 wikitext text/x-wiki [[Kategorija:TSRS sporto organizacijos|Draugijos]] 1kjk9hq7ip2azvumlrgz6iqv734y69k Dinamo 0 696883 7846117 2026-05-28T05:43:39Z CD 677 Naujas puslapis: '''Dinamo''' gali reikšti: * [[dinama]], nuolatinės elektros srovės generatorius; * daug sporto organizacijų įvairiose šalyse, daugiausia – buvusiose soclagerio šalyse: ** [[Dinamo (sporto draugija)]], ** futbolo klubai: *** Albanijoje: [[FC Dinamo City]]; *** Armėnijoje: [[Dinamo FA Erewan]]; *** Baltarusijoje: [[FK Dinamo Minsk]], [[FK Dynama-Brest]]; *** Benine: [[Dynamo FC (Abomėjus)]], [[Dynamo FC (Paraku)]]; *** Gruzijoje: [[Dinamo Bat'umi]], Dinamo T'bi... 7846117 wikitext text/x-wiki '''Dinamo''' gali reikšti: * [[dinama]], nuolatinės elektros srovės generatorius; * daug sporto organizacijų įvairiose šalyse, daugiausia – buvusiose soclagerio šalyse: ** [[Dinamo (sporto draugija)]], ** futbolo klubai: *** Albanijoje: [[FC Dinamo City]]; *** Armėnijoje: [[Dinamo FA Erewan]]; *** Baltarusijoje: [[FK Dinamo Minsk]], [[FK Dynama-Brest]]; *** Benine: [[Dynamo FC (Abomėjus)]], [[Dynamo FC (Paraku)]]; *** Gruzijoje: [[Dinamo Bat'umi]], [[Dinamo T'bilisi]]; *** Latvijoje: [[FK Dinamo Rīga]]; *** Lietuvoje: [[Dinamo Vilnius]], [[FK Utenos Dinamo]]; *** Rusijoje: [[FK Dinamo Moskva]], [[FK Dinamo-Vladivostok]], [[FK Dinamo (Machačkala)]], [[FK Legion Dinamo]], [[FK Dinamo Brânsk]], [[FK Dinamo Sankt-Peterburg]]; *** Ukrainoje: [[FK Dinamo Kiïv]]; *** Uzbekijoje: [[Dinamo FK Samarqand]]; *** Vokietijoje: [[BFC Dynamo]], [[SG Dynamo Dresden]]; * [[Dinamo stadionas]]. {{nuorodinis}} 9pz8c60kajbcwg37n7yc9uk8vpo5yq2 7846118 7846117 2026-05-28T05:44:04Z CD 677 7846118 wikitext text/x-wiki '''Dinamo''' (nuo {{el|δύναμις}} – „jėga“) gali reikšti: * [[dinama]], nuolatinės elektros srovės generatorius; * daug sporto organizacijų įvairiose šalyse, daugiausia – buvusiose soclagerio šalyse: ** [[Dinamo (sporto draugija)]], ** futbolo klubai: *** Albanijoje: [[FC Dinamo City]]; *** Armėnijoje: [[Dinamo FA Erewan]]; *** Baltarusijoje: [[FK Dinamo Minsk]], [[FK Dynama-Brest]]; *** Benine: [[Dynamo FC (Abomėjus)]], [[Dynamo FC (Paraku)]]; *** Gruzijoje: [[Dinamo Bat'umi]], [[Dinamo T'bilisi]]; *** Latvijoje: [[FK Dinamo Rīga]]; *** Lietuvoje: [[Dinamo Vilnius]], [[FK Utenos Dinamo]]; *** Rusijoje: [[FK Dinamo Moskva]], [[FK Dinamo-Vladivostok]], [[FK Dinamo (Machačkala)]], [[FK Legion Dinamo]], [[FK Dinamo Brânsk]], [[FK Dinamo Sankt-Peterburg]]; *** Ukrainoje: [[FK Dinamo Kiïv]]; *** Uzbekijoje: [[Dinamo FK Samarqand]]; *** Vokietijoje: [[BFC Dynamo]], [[SG Dynamo Dresden]]; * [[Dinamo stadionas]]. {{nuorodinis}} lpp34w0wid7qcolhows9ggqia34bk3g 7846146 7846118 2026-05-28T07:07:45Z Obivan Kenobi 116618 logikos klaida - lietuvių kalboje "dinamo" negali reikšti "dinama" 7846146 wikitext text/x-wiki '''Dinamo''' (nuo {{el|δύναμις}} – „jėga“) gali reikšti: * daug sporto organizacijų įvairiose šalyse, daugiausia – buvusiose soclagerio šalyse: ** [[Dinamo (sporto draugija)]], ** futbolo klubai: *** Albanijoje: [[FC Dinamo City]]; *** Armėnijoje: [[Dinamo FA Erewan]]; *** Baltarusijoje: [[FK Dinamo Minsk]], [[FK Dynama-Brest]]; *** Benine: [[Dynamo FC (Abomėjus)]], [[Dynamo FC (Paraku)]]; *** Gruzijoje: [[Dinamo Bat'umi]], [[Dinamo T'bilisi]]; *** Latvijoje: [[FK Dinamo Rīga]]; *** Lietuvoje: [[Dinamo Vilnius]], [[FK Utenos Dinamo]]; *** Rusijoje: [[FK Dinamo Moskva]], [[FK Dinamo-Vladivostok]], [[FK Dinamo (Machačkala)]], [[FK Legion Dinamo]], [[FK Dinamo Brânsk]], [[FK Dinamo Sankt-Peterburg]]; *** Ukrainoje: [[FK Dinamo Kiïv]]; *** Uzbekijoje: [[Dinamo FK Samarqand]]; *** Vokietijoje: [[BFC Dynamo]], [[SG Dynamo Dresden]]; * [[Dinamo stadionas]]. {{nuorodinis}} hhuqe6q591lm56fx2sjen90c6ia0twa Starta 0 696884 7846130 2026-05-28T06:19:38Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Startiniai]] 7846130 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Startiniai]] 3z4k3w3rdx7g6wc3v9ipti7isvk3dsm Naudotojo aptarimas:.h&ukloa 3 696886 7846140 2026-05-28T06:39:43Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7846140 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:39, 28 gegužės 2026 (EEST)}} ox4i1cuh4md5jcbgmdobuyrp6o8bpg2 Naudotojo aptarimas:Crapsules 3 696887 7846141 2026-05-28T06:39:53Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7846141 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:39, 28 gegužės 2026 (EEST)}} ox4i1cuh4md5jcbgmdobuyrp6o8bpg2 Naudotojo aptarimas:Vaidutis Laurėnas 3 696888 7846145 2026-05-28T06:49:25Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7846145 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:49, 28 gegužės 2026 (EEST)}} awijd4w76tn1d5d2lrvlq0ctfz16dv3 Laimonas Eglinskas 0 696889 7846150 2026-05-28T08:03:02Z Hugo.arg 1674 n. 7846150 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname = Laimonas Eglinskas |image = |dateofbirth = {{Gimė|1989|2|8|T}} |cityofbirth = [[Šilutė]] |countryofbirth = [[LTSR]] |years = 2017–2018<br />2019–2023<br />2023–2024<br />2024<br />2024–2025<br />2025–2026<br />2026– |clubs = [[Šilutė (krepšinio klubas)|Šilutės „Šilutė“]]<br />[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Panevėžys“]] (asist.)<br />[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<br />[[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] (asist.)<br />Oklando „N. Zealand Breakers“ (asist.)<br />[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis“]]<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] |currentclub = [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] }} '''Laimonas Eglinskas''' (g. [[1989]] m. [[vasario 8]] d. [[Šilutė]]je) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšinio treneris. Trenerio karjerą pradėjo 2017 m. [[NKL]] klube „Šilutė“. 2019–2023 m. – [[Nenad Čanak|Nenado Čanako]] asistentas [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelyje“]]. 2023–2024 m. treniravo „Gargždų“ klubą, šiam bankrutavus – persikėlė dirbti į [[Jonavos CBet|Jonavos „CBet“]] [[Virginijus Šeškus|Virginijaus Šeškaus]] asistentu.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-201212-eglinskas-jungiasi-prie-jonavos-klubo-treneriu-stabo.html Eglinskas jungiasi prie Jonavos klubo trenerių štabo], ''basketnews.lt''</ref> 2024 m. paskirtas Lietuvos U20 jaunimo vaikinų rinktinės treneriu.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-201805-paskelbti-lietuvos-jaunimo-rinktiniu-treneriai.html Paskelbti Lietuvos jaunimo rinktinių treneriai], ''basketnews.lt''</ref> 2024–2025 m. [[Petteri Koponen|Peterio Koponeno]] asistentas Australijos lygos klube iš Naujosios Zelandijos „Breakers“.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-210264-laimonas-eglinskas-isvyksta-dirbti-i-australijos-lyga.html Laimonas Eglinskas išvyksta dirbti į Australijos lygą], ''basketnews.lt''</ref> 2025 m. paskirtas Kėdainių „Nevėžio“ treneriu, prieš pat reguliariojo sezono pabaigą atleistas, tada pakeitė [[Kęstutis Kemzūra|Kęstutį Kemzūrą]] [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] klube, su kuriuo [[LKL]] ketvirtfinalyje eliminavo [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytą“]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-248103-euforijoje-esantis-eglinskas-neabejojau-kad-pasinaudosime-sansu.html Euforijoje esantis Eglinskas: „Neabejojau, kad pasinaudosime šansu“], ''basketnews.lt''</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Eglinskas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] k6apesbudahq1kkhwhwg762sdtarjhj Vaizdas:Zigmas Gaidamavičius-Gėlė.jpg 6 696890 7846179 2026-05-28T10:03:48Z Ed1974LT 52229 Šaltinis: [[VLE]] [https://www.vle.lt/straipsnis/zigmas-gele/] 7846179 wikitext text/x-wiki == Komentaras == Šaltinis: [[VLE]] [https://www.vle.lt/straipsnis/zigmas-gele/] == Licencija == {{PD-old}} chtiecehxf1m8yahzzvqnkznn795wxb Vaizdas:Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas.jpg 6 696891 7846193 2026-05-28T11:08:02Z Nomadbones 153116 7846193 wikitext text/x-wiki == Licencija == {{movieposter}} 1f70315u5r2hcbol0apnsmrp3kqyged Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas 0 696892 7846194 2026-05-28T11:09:59Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Infolentelė filmas|tpavadinimas=Jurassic World Dominion|pavadinimas=Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas|imdb_id=8041270|aktoriai={{Plainlist| * [[Chris Pratt]] * [[Bryce Dallas Howard]] * [[Laura Dern]] * [[Jeff Goldblum]] * [[Sam Neill]] * [[DeWanda Wise]] * [[Mamoudou Athie]] * [[BD Wong]] * [[Omar Sy]] }}|scenar=Emily Carmichael<br>Derek Connolly<br>Colin Trevorrow|režis=[[Colin Trevorrow]]|prodius={{Plainlist| * [[Frank Marshall (prodiuseris)|Frank Marshall]] * P... 7846194 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė filmas|tpavadinimas=Jurassic World Dominion|pavadinimas=Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas|imdb_id=8041270|aktoriai={{Plainlist| * [[Chris Pratt]] * [[Bryce Dallas Howard]] * [[Laura Dern]] * [[Jeff Goldblum]] * [[Sam Neill]] * [[DeWanda Wise]] * [[Mamoudou Athie]] * [[BD Wong]] * [[Omar Sy]] }}|scenar=Emily Carmichael<br>Derek Connolly<br>Colin Trevorrow|režis=[[Colin Trevorrow]]|prodius={{Plainlist| * [[Frank Marshall (prodiuseris)|Frank Marshall]] * Patrick Crowley }}|kompoz=[[Michael Giacchino]]|metai=2022|šalis={{USAv}}|žanras=[[mokslinė fantastika]]<br>[[veiksmo filmas|veiksmo]]|kalba=[[anglų kalba|anglų]]|platintojas=[[Universal Pictures]]|plakatas=Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas.jpg|biudžetas=465 mln. JAV dol.<ref name="Reid (2025-4-28)">{{cite magazine |last=Reid |first=Caroline |title=Cost Of Latest 'Jurassic World' Movies Roars Past $1 Billion |url=https://www.forbes.com/sites/carolinereid/2025/04/28/cost-of-latest-jurassic-world-movies-roars-past-1-billion/ |magazine=[[Forbes]] |access-date=August 6, 2025 |date=April 28, 2025 |quote=[...]which helped to drive the net cost of Dominion down to $465.4 million.}}</ref>|antraštė=Lietuviškas plakatas|pajamos=1,004 mlrd. JAV dol.<ref name=NUM>{{cite The Numbers|id=Jurassic-World-Dominion-(2022) |title= Jurassic World Dominion (2022) |website= [[The Numbers (website)|The Numbers]] |access-date=October 10, 2022}}</ref>|trukmė=147 min.<ref name=Bell>{{cite web |last=Bell |first=Gabriel |title='Jurassic World Dominion's Dino-Sized Runtime Revealed |website=Collider |date=April 5, 2022 |url=https://collider.com/jurassic-world-dominion-run-time-2-hours-26-minutes/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20220405160725/https://collider.com/jurassic-world-dominion-run-time-2-hours-26-minutes/ |url-status=live|archive-date=April 5, 2022}}</ref>|oper=[[John Schwartzman]]}} '''Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas''' ({{en|Jurassic World Dominion}}) – 2022 m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] [[veiksmo filmas]]. Filmo režisierius – [[Colin Trevorrow]], scenaristai – Emily Carmichael, Derek Connolly ir Colin Trevorrow. Tai šeštasis „[[Juros periodo parkas (franšizė)|Juros periodo parko]]“ [[Franšizė|franšizės]] filmas po „[[Juros periodo pasaulis. Kritusi karalystė]]“ (2018 m.). Vaidina [[Chris Pratt]], [[Bryce Dallas Howard]], [[BD Wong]], [[Omar Sy]], [[Laura Dern]], [[Jeff Goldblum]], [[Sam Neill]], [[DeWanda Wise]] ir [[Mamoudou Athie]]. Su 465 milijonų JAV dolerių gamybos biudžetu tai vienas brangiausių kada nors sukurtų filmų.<ref>{{cite web|url=https://movieweb.com/most-expensive-movies-ever/|title=The Most Expensive Movies Ever Made|date=November 8, 2023|website=MovieWeb|access-date=March 8, 2025|last1=Fink|first1=Richard|last2=Deegan|first2=Jack|last3=Jones|first3=Callum|archive-date=April 1, 2025|archive-url=https://web.archive.org/web/20250401135517/https://movieweb.com/most-expensive-movies-ever/|url-status=live}}</ref> Pasaulyje uždirbo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, todėl tapo [[Sąrašas:2022 m. kine|trečiuoju pelningiausiu 2022 m. filmu]].<ref>{{Cite web|url=https://www.the-numbers.com/box-office-records/worldwide/all-movies/cumulative/released-in-2022|title=Top 2022 Movies at the Worldwide Box Office|website=The Numbers|access-date=August 7, 2022|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20230319032303/https://www.the-numbers.com/box-office-records/worldwide/all-movies/cumulative/released-in-2022|archive-date=March 19, 2023}}</ref> Pasaulinė filmo premjera įvyko 2022 m. gegužės 23 d. [[Meksikas|Meksike]].<ref>{{cite magazine|title=Jon Hamm and Girlfriend Anna Osceola Hit the Red Carpet in N.Y.C., Plus Kelly Clarkson and More|url=https://people.com/celebrity/star-tracks-tuesday-may-24-2022/?slide=449f02cf-23ec-4bde-80c0-e500cc5cc55a#449f02cf-23ec-4bde-80c0-e500cc5cc55a|magazine=People|access-date=May 24, 2022|date=May 24, 2022|archive-date=June 2, 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220602033618/https://people.com/celebrity/star-tracks-tuesday-may-24-2022/?slide=449f02cf-23ec-4bde-80c0-e500cc5cc55a#449f02cf-23ec-4bde-80c0-e500cc5cc55a|url-status=live}}</ref> Lietuvos kino teatruose pasirodė birželio 10 d. Sulaukė daugiausia neigiamų kritikų įvertinimų, tačiau išplėstinė versija sulaukė palankesnių atsiliepimų. 2025 m. pasirodė tęsinys – „[[Juros periodo pasaulis. Atgimimas]]“.<ref>{{cite magazine|url=https://variety.com/2024/film/news/jurassic-world-4-thailand-malta-uk-scarlett-johansson-1236028339/|title='Jurassic World 4' Set to Shoot in Thailand, Malta and U.K.|magazine=Variety|first=Patrick|last=Frater|date=June 13, 2024|access-date=June 19, 2024}}</ref> == Siužetas == Filmo veiksmas vyksta praėjus ketveriems metams po „Kritusios karalystės“ įvykių, kai dinozaurai ir kiti atgaivinti priešistoriniai gyvūnai dabar gyvena kartu su žmonėmis visame pasaulyje. Jame sekama, kaip Ovenas ir Kler leidžiasi į gelbėjimo misiją, o Alanas Grantas, Elė Setler ir Janas Malkolmas stengiasi atskleisti genomo tyrimų korporacijos „Biosyn“ sąmokslą. == Vaidmenys == : ''Aktorius – veikėjas'' * [[Chris Pratt]] – ''Owen Grady'' * [[Bryce Dallas Howard]] – ''Claire Dearing'' * [[Laura Dern]] – ''Dr. Ellie Sattler'' * [[Jeff Goldblum]] – ''Dr. Ian Malcolm'' * [[Sam Neill]] – ''Dr. Alan Grant'' * [[DeWanda Wise]] – ''Kayla Watts'' * [[Mamoudou Athie]] – ''Ramsay Cole'' * [[Isabella Sermon]] – ''Maisie Lockwood'' * [[Campbell Scott]] – ''Dr. Lewis Dodgson'' * [[BD Wong]] – ''Dr. Henry Wu'' * [[Omar Sy]] – ''Barry Sembène'' * [[Justice Smith]] – ''Franklin Webb'' * [[Daniella Pineda]] – ''Dr. Zia Rodriguez'' == Filmo gamyba == Filmavimo darbai sustabdyti 2020 m. kovo mėn. dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]],<ref>{{Cite web|url=https://variety.com/2020/film/news/jurassic-world-dominion-shuts-down-coronavirus-universal-1203531982/|title=Universal Halts Production on Live-Action Films Including 'Jurassic World: Dominion' Due to Coronavirus|last=Kroll|first=Justin|date=March 13, 2020|website=Variety|access-date=March 13, 2020|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200314224338/https://variety.com/2020/film/news/jurassic-world-dominion-shuts-down-coronavirus-universal-1203531982/|archive-date=March 14, 2020}}</ref> tačiau darbai atnaujinti 2020 m. liepos 6 d. „[[Pinewood Studios]]“ studijoje [[Anglija|Anglijoje]],<ref>{{Cite web|url=https://deadline.com/2020/07/jurassic-world-dominion-uk-shoot-universal-no-disruption-reports-positive-covid-tests-1202982514/|title='Jurassic World: Dominion' UK Shoot On Track in Week One; Universal Says No Disruption After Reports Of Positive COVID Tests|last=Grater|first=Tom|date=July 10, 2020|website=Deadline|access-date=July 10, 2020|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200710142106/https://deadline.com/2020/07/jurassic-world-dominion-uk-shoot-universal-no-disruption-reports-positive-covid-tests-1202982514/|archive-date=July 10, 2020}}</ref> todėl šis filmas tapo vienu iš pirmųjų didžiųjų Holivudo kino hitų, kurių filmavimas buvo atnaujintas per sveikatos krizę.<ref name="NYT">{{Cite news|last1=Sperling|first1=Nicole|last2=Barnes|first2=Brooks|date=August 13, 2020|title='We Are the Guinea Pigs': Hollywood Restarts Its Blockbuster Machine|work=The New York Times|url=https://www.nytimes.com/2020/08/13/business/media/coronavirus-jurassic-world-dominion.html|url-status=live|access-date=August 13, 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200813071020/https://www.nytimes.com/2020/08/13/business/media/coronavirus-jurassic-world-dominion.html|archive-date=August 13, 2020}}</ref> Filmavimas baigėsi lapkričio 7 d., po beveik 100 dienų.<ref name="Wraps">{{Cite news|last=Wiseman|first=Andreas|date=November 7, 2020|title='Jurassic World: Dominion' Wraps Unprecedented Shoot After 18 Months, 40,000 COVID Tests & Millions On Protocols; Colin Trevorrow & Donna Langley On The 'Emotional' Journey|work=Deadline|url=https://deadline.com/2020/11/jurassic-world-chris-pratt-bryce-dallas-howard-universal-covid-tests-wrap-1234610291/|url-status=live|access-date=November 7, 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201107145942/https://deadline.com/2020/11/jurassic-world-chris-pratt-bryce-dallas-howard-universal-covid-tests-wrap-1234610291/|archive-date=November 7, 2020}}</ref> Muziką filmui sukūrė [[Michael Giacchino]], kuris taip pat kūrė muziką ir ankstesniam filmui.<ref>{{Cite web|url=http://filmmusicreporter.com/2020/03/11/michael-giacchino-to-return-for-jurassic-world-dominion/|title=Michael Giacchino to Return for 'Jurassic World: Dominion'|date=March 11, 2020|website=Film Music Reporter|access-date=March 12, 2020|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20210107171934/http://filmmusicreporter.com/2020/03/11/michael-giacchino-to-return-for-jurassic-world-dominion/|archive-date=January 7, 2021}}</ref> Giacchino įtraukė [[John Williams]] temines melodijas iš ankstesnių „Juros periodo pasaulio“ filmų. Filmo muzikos albumas išleistas 2022 m. birželio 3 d. „Back Lot Music“ kompanijos. == Atsiliepimai == Recenzijų suvestinėje „[[Rotten Tomatoes]]“ 28% iš 405 kritikų atsiliepimų yra teigiami.<ref>{{Cite Rotten Tomatoes|id=jurassic_world_dominion|title=Jurassic World Dominion|access-date=2026-05-28|type=m}}</ref> „[[Metacritic]]“, kuri naudoja svertinį vidurkį, remdamasi 38 kritikais, filmui skyrė 38 balus iš 100 galimų, o tai reiškia, kad filmas sulaukė „daugiausia neigiamų“ vertinimų.<ref>{{Cite Metacritic|title=Jurassic World Dominion|access-date=2026-05-28|id=jurassic-world-dominion|type=movie}}</ref> == Nuorodos == * {{Imdb title|title=Jurassic World Dominion|id=8041270}} * {{Rotten-tomatoes|title=Jurassic World Dominion|id=jurassic_world_dominion}} * {{Mojo title|title=Jurassic World Dominion|id=8041270}} == Išnašos == {{išn}} {{Juros periodo parkas}} [[Kategorija:2022 filmai]] [[Kategorija:JAV mokslinės fantastikos filmai]] [[Kategorija:Veiksmo filmai]] [[Kategorija:Juros periodo parkas]] hcuh19ulacd6mpz7g338er4atngnlgz Jurassic World Dominion 0 696893 7846195 2026-05-28T11:10:31Z Nomadbones 153116 Nukreipiama į [[Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas]] 7846195 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Juros periodo pasaulis. Viešpatavimas]] nmluwvwf8l6il77ty28bs09anooe2pz Šablonas:Script/Hebrew 10 696894 7846202 2026-05-28T11:45:45Z Ispanas 156593 Naujas puslapis: <span class="script-hebrew" style="font-size: {{{size|115%}}}; font-family: 'Ezra SIL', 'Ezra SIL SR', 'Keter Aram Tsova', 'Taamey Ashkenaz', 'Taamey David CLM', 'Taamey Frank CLM', 'Frank Ruehl CLM', 'Keter YG', 'Shofar', 'David CLM', 'Hadasim CLM', 'Simple CLM', 'Nachlieli', 'SBL BibLit', 'SBL Hebrew', Cardo, Alef, 'Noto Serif Hebrew', 'Noto Sans Hebrew', 'David Libre', David, 'Times New Roman', Gisha, Arial, FreeSerif, FreeSans; {{{style|}}}" {{#ifeq: {{{no_rtl_mark|+}}}... 7846202 wikitext text/x-wiki <span class="script-hebrew" style="font-size: {{{size|115%}}}; font-family: 'Ezra SIL', 'Ezra SIL SR', 'Keter Aram Tsova', 'Taamey Ashkenaz', 'Taamey David CLM', 'Taamey Frank CLM', 'Frank Ruehl CLM', 'Keter YG', 'Shofar', 'David CLM', 'Hadasim CLM', 'Simple CLM', 'Nachlieli', 'SBL BibLit', 'SBL Hebrew', Cardo, Alef, 'Noto Serif Hebrew', 'Noto Sans Hebrew', 'David Libre', David, 'Times New Roman', Gisha, Arial, FreeSerif, FreeSans; {{{style|}}}" {{#ifeq: {{{no_rtl_mark|+}}} | {{{no_rtl_mark|-}}}||dir="rtl"}}>{{{1}}}</span>{{#ifeq: {{{no_rtl_mark|+}}} | {{{no_rtl_mark|-}}}||&#x202C;}}<noinclude> {{documentation}} <!-- Add categories and interwikis to the /doc subpage, not here! --> </noinclude> 0kiebis4zoxcxwtss043dnn5y5rohlt