Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.5 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 2107 7851276 7644828 2026-06-06T04:20:22Z CD 677 7851276 wikitext text/x-wiki {{BirželioKalendorius}} '''Birželio 6 diena''' – 157-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 158-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 208 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Švedija|Švedijos]] nacionalinė diena * JTO [[rusų kalba|rusų kalbos]] diena === Vardadieniai === * Bogumilas – Klaudijus – Mėta – Norbertas – Paulina – Smiltė – Tauras <ref>[https://day.lt/diena/2026.06.06 Birželio 6] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1294]] m. – nedidelė Ldk [[Vytenis|Vytenio]] kariuomenė, apie 800 vyrų [[Sekminės|Sekminių]] procesijos metu užpuolė [[Lenčicos kunigaikštystė|Lenčicą]] ir išžudė apie 400 žmonių;, išsivedė daug belaisvių.<ref>[https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/23932-06-26-trojanovo-musis-didziausia-viduramziu-lietuvos-pergale-pries-lenkija Trojanovo mūšis – didžiausia viduramžių Lietuvos pergalė prieš Lenkiją]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * [[1664]] m. – įvyko [[Vitebsko mūšis (1664)|Vitebsko mūšis]], kuriame LDK kariuomenė sumušė rusų Naugardo karinius dalinius. * [[1748]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] kilo didelis gaisras, sunaikinęs didžiąją miesto dalį. * [[1814]] m. – [[Kopgalis|Kopgalyje]] apsigyveno pirmasis nuolatinis gyventojas – žvejys [[Johanas Verkulis]]. * [[1905]] m. – Vilniuje, lietuvių visuomenės miesto teatre surengtame vakare pirmąkart viešai sugiedota [[Tautiška giesmė]]. * [[1921]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Rumpiškė]]s aerodrome sudužo aviakompanijos „[[Danziger Luft-Reederei]]“ lėktuvas [[Fokker F.III]] (Nr. FD 20). * [[1992]] m. – [[Lietuva]] priimta į [[Pasaulio bankas|Pasaulio banką]]. === Gimimo dienos === * [[1891]] m. – [[Antanas Krikščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]], [[topografija|topografas]], [[kartografija|kartografas]] (m. [[1942]] m.). * [[1904]] m. – [[Anelė Čepukienė]]-Čenkutė, [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakos pateikėja, pasakotoja ir dainininkė (m. [[1980]] m.). * [[1906]] m. – [[Vladas Lapienis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. * [[1907]] m. – [[Petras Dargis (1907)|Petras Dargis]], [[Lietuva|Lietuvos]] operos dainininkas (m. [[1962]] m.). * [[1928]] m. – [[Vladas Mikalauskas (1928)|Vladas Mikalauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas (m. [[1987]] m.). * '''[[1930]] m.''': ** [[Algimantas Kleinotas]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius (m. [[1985]] m.). ** [[Vytautas Aleksandras Cinauskas]], rašytojas, poetas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2005]] m.). * [[1933]] m. – [[Vanda Marčinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * [[1934]] m. – [[Albertas II]], [[Belgijos karalius]] nuo [[1993]] m. [[rugpjūčio 9]] d. * '''[[1936]] m.''': ** [[Dalia Mataitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė scenografė (m. [[2023]] m.). ** [[Gytis Trinkūnas]], pianistas, akompaniatorius, pedagogas (m. [[1973]] m.). * [[1937]] m. – [[Vytautas Buterlevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] choreografas, baletmeisteris. * [[1938]] m. – [[Jonas Kauneckas]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio vyskupas]]. * [[1941]] m. – [[Jūratė Morkūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofė, humanitarinių mokslų daktarė. * [[1942]] m. – [[Romualdas Brazis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1944]] m. – [[Laimonas Tapinas]], lietuvių [[rašytojas]], vertėjas, [[žurnalistas]], [[kinas|kino]] istorikas ir kritikas (m. [[2022]] m.). * '''[[1945]] m.''': ** [[Antanas Kalanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas (m. [[1992]] m.). ** [[Zita Šamborytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1952]] m. – [[Regina Čiuplevičienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * [[1953]] m. – [[Vilius Bartulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] transporto inžinierius, technologijos mokslų daktaras. * '''[[1954]] m.''': ** [[Jonas Edvardas Juodis]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Juozas Sugintas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1956]] m. – [[Valdemaras Jakštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1961]] m.''': ** [[Mindaugas Butkus (1961)|Mindaugas Butkus]], Lietuvos diplomatas. ** [[Pranas Kuconis]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas kriminalistas ir [[procesualistika|procesualistas]], vienas iš šiuolaikinės Lietuvos [[baudžiamojo proceso teisė]]s pagrindėjų, vienas iš naujojo LR baudžiamojo proceso kodekso rengėjų; [[VU TF]] docentas, [[LR KT]] teisėjas, buvęs [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] teisėjas. ** [[Sigitas Birgelis]], Lenkijos lietuvių [[poetas]], fotografas ir vertėjas, knygų sudarytojas bei redaktorius, publicistas. * '''[[1962]] m.''': ** [[Irena Ričkuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Saulytis Kurtinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1971]] m. – [[Andra Simniškytė]]-Strimaitienė, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, redaktorė. * [[1983]] m. – [[Karolis Marcinkevičius]], lietuvių krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai"]] krepšinio klube. * [[1986]] m. – [[Julius Žurna]], [[krepšinis|krepšinio]] žaidėjas iš Lietuvos. Krepšininko karjerą pradėjo Klaipėdos [[Vytautas Petras Knašys|Vytauto Knašio]] krepšinio mokykloje. === Mirtys === * [[1545]] m. – [[Abraomas Kulvietis]], vienas žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas (g. [[1510]] m.). * [[1609]] m. – [[Merkelis Giedraitis]], [[Žemaičių vyskupas]] (g. [[1536 m.|1536]] m.) * [[1854]] m. – [[Henrikas Jurgis Tiškevičius Logoiskis|Henrikas Jurgis Vincentas Tiškevičius Logoiskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[Rusija|Rusijos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1792]] m.). * [[1857]] m. – [[Antanas Kitkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, vertėjas, teologijos mokslų daktaras (g. [[1805]] m.). * [[1866]] m. – [[Kalikstas Kasakauskis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas (g. [[1792]] m.). * [[1911]] m. – [[Stanislovas Joachimas Tiškevičius]], [[bajorai|bajoras]], [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1834]] m.). * [[1941]] m. – [[Antanas Lingis]], vienas visų laikų rezultatyviausių [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]s žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo [[1928]] m. [[liepos 25]] d. (g. [[1905]] m.). * [[1947]] m. – [[Stasys Nacevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir [[sėklininkystė]]s pradininkas Lietuvoje (g. [[1881]] m.). * [[1975]] m. – [[Venancijus Ališas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, kunigas prelatas (g. [[1908]] m.). * [[1976]] m. – [[Mykolas Kalmantas]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[pulkininkas]] (g. [[1895]] m.). * '''[[1977]] m.''': ** [[Domas Jasaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas (g. [[1898]] m.). ** [[Kazys Musteikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir valstybės veikėjas, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[brigados generolas]] (g. [[1894]] m.). * [[1981]] m. – [[Juozas Karosas]], kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas (g. [[1890]] m.). * [[1983]] m. – [[Vladas Nausėdas]], lietuvių vertėjas, kultūros istorikas (g. [[1911]] m.). * [[1984]] m. – [[Povilas Bekeris]], pedagogas, dirigentas, kompozitorius.<ref>{{VLE|II|782|[[Boleslovas Zubrickas]]|Povilas Bekeris}}</ref> (g. [[1910]] m.). * '''[[1997]] m.''': ** [[Eduardas Mieželaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, publicistas, vertėjas (g. [[1919]] m.). ** [[Abramas Molčadskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, fizinių [[mokslų daktaras]] (g. [[1921]] m.). * [[2004]] m. – [[Jadvyga Monstvilaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1919]] m.). * [[2006]] m. – [[Vytautas Kanapeckas]], pedagogas, [[žurnalistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1932]] m.). * [[2007]] m. – [[Kazys Dereškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1909]] m.). * [[2008]] m. – [[Algis Kliševičius]], Lietuvos grafikas, kaligrafas (g. [[1950]] m.). * [[2017]] m. – [[Rokas Žilinskas]], Lietuvos žurnalistas, politikas (g. [[1972]] m.) * [[2024]] m. – [[Vidutis Pranciškus Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2291463/mire-pramoginiu-ir-sportiniu-sokiu-judejimo-lietuvoje-pradininkas-kamaitis Mirė pramoginių ir sportinių šokių judėjimo Lietuvoje pradininkas Kamaitis]. LRT. 2024-06-07. Nuoroda tikrinta 2024-06-07.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1859]] m. – atskyrus šiaurines žemes nuo [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]], įkurta [[Kvynslandas|Kvynslando]] kolonija.<ref>[https://web.archive.org/web/20200114033609/https://www.qld.gov.au/about/about-queensland/history/creation-of-state Creation of a State], Queensland Government, 2018 m. liepos 20 d. Suarchyvuotas [https://www.qld.gov.au/about/about-queensland/history/creation-of-state originalas] 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-17.</ref> * [[1882]] m. – užpatentuotas elektrinis [[lygintuvas]]. * [[1944]] m. – [[Antrasis pasaulinis karas]]: sąjungininkų pajėgos išsilaipino [[Normandija|Normandijoje]]. * [[1982]] m. – Izraelis pradėjo plataus masto invaziją į Libaną. * [[1983]] m. – [[Švedijos parlamentas]] (''Riksdag'') šią dieną paskelbė Švedijos valstybės diena. * [[1993]] m. – [[Mongolija|Mongolijoje]] įvyko pirmieji [[prezidentas|prezidento]] rinkimai. === Gimimo dienos === * [[1220]] m. – [[Aleksandras Neviškis]], [[1236]]–[[1252]] m. [[Naugardo kunigaikštis]] ir [[1246]]–[[1252]] m. [[Kijevas|Kijevo kunigaikštis]], [[1252]]–[[1263]] m. didysis [[Vladimiro kunigaikštis]]. Nuo [[1547]] m. [[pravoslavai|pravoslavų]] šventasis (m. [[1263]] m.). * [[1599]] m. – [[Diego de Silva y Velázquez|Diego Velaskesas]], ispanų [[tapytojas]], ispanų [[renesansas|renesanso]] dailininkas (m. [[1660]] m.). * [[1799]] m. – [[Aleksandras Puškinas|Aleksandras Sergejevičius Puškinas]], [[rusai|rusų]] [[romantizmas|romantizmo]] poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu.<ref name="virginia">[http://www.faculty.virginia.edu/dostoevsky/texts/devil_pushkinbio.html Short biography from University of Virginia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190401220028/http://www.faculty.virginia.edu/dostoevsky/texts/devil_pushkinbio.html |date=2019-04-01 }}, retrieved on 24 November 2006.</ref><ref name="Reid">[http://www.worldandi.com/newhome/public/2004/March/bkpub1print.asp Allan Reid, „Russia’s Greatest Poet/Scoundrel“], retrieved on 2 September 2006.</ref><ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/from_our_own_correspondent/361169.stm BBC News, 5 June 1999, „Pushkin fever sweeps Russia“], retrieved 1 September 2006.</ref><ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/2977322.stm BBC News, 10 June 2003, „Biographer wins rich book price“], retrieved 1 September 2006.</ref> ir modernios [[Rusų literatūra|rusų literatūros]] pradininku.<ref>[http://www.pushkinskijdom.ru/Default.aspx?tabid=1241 Biography of Pushkin at the Russian Literary Institute „Pushkin House“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190226092526/http://www.pushkinskijdom.ru/Default.aspx?tabid=1241 |date=2019-02-26 }}, retrieved 1 September 2006.</ref><ref name="Gorky">[http://www.marxists.org/archive/gorky-maxim/misc/pushkin.htm Maxim Gorky, „Pushkin, An Appraisal“], retrieved 1 September 2006</ref> Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant [[Jekaterina II|Jekaterinai II]] (m. [[1837]] m.). * [[1841]] m. – [[Eliza Orzeszkowa]], [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] rašytoja, rašiusi lenkų kalba (m. [[1910]] m.). * [[1857]] m. – [[Aleksandras Liapunovas]], [[rusai|rusų]] matematikas ir mechanikas. [[Peterburgo mokslų akademija|Peterburgo mokslų akademijos]] narys (m. [[1918]] m.). * [[1868]] m. – [[Robert Falcon Scott|Robertas Skotas]], [[Anglija|anglų]] poliarinis keliautojas. Vadovavo 2 poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]] (m. [[1912]] m.). * [[1872]] m. – [[Antonis Boleslavas Dobrovolskis]], [[lenkai|lenkų]] [[geofizika]]s, poliariniu sričių tyrėjas, pedagogas. [[Lenkijos mokslų akademija|Lenkijos mokslų akademijos]] narys (m. [[1954]] m.). * [[1875]] m. – [[Thomas Mann|Tomas Manas]], vokiečių rašytojas ir kritikas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX amžiaus pusės literatūrinio gyvenimo asmenybių (m. [[1955]] m.). * '''[[1879]] m.''': ** [[Agripina Vaganova|Agripina Jakovlevna Vaganova]], rusų baleto šokėja, [[Choreografija|choreografė]] (m. [[1951]] m.). ** [[Patrikas Aberkrombis|Leslis Patrikas Aberkrombis]], [[anglija|anglų]] architektas, urbanistas, architektūrologas (m. [[1957]] m.). * [[1888]] m. – [[Valerianas Kuibyševas]], tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo [[1927]] m. iki mirties buvo [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys. Artimas [[Josifas Stalinas|J. Stalino]] bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus [[industrializacija|industrializacijos]] ir [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir pirmųjų [[penkmetis|penkmečių]] organizatorius (m. [[1935]] m.). * [[1892]] m. – [[Leonas Kozlovskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[politika]]s, [[archeologas]] (m. [[1944]] m.). * [[1917]] m. – [[Kirk Kerkorian|Kirkas Kerkorianas]], verslininkas, [[milijardierius]] iš [[Nevada|Nevados]], vadybininkas ([[wikt:CEO|CEO]], [[Tracinda Corporation]]). * [[1918]] m. – [[Edwin Gerhard Krebs]], [[1992 m. Nobelio premijos laureatai|1992]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2009]] m.). * [[1922]] m. – [[Biruta Baumanė]], [[latviai|latvių]] tapytoja. * [[1929]] m. – [[Aloizas Brenčas]], [[latviai|latvių]] kino režisierius (m. [[1998]] m.). * [[1939]] m. – [[Louis Andriessen]], [[Nyderlandai|olandų]] kompozitorius ir pianistas (m. [[2021]] m.). * [[1943]] m. – [[Richard Errett Smalley]], [[1996 m. Nobelio premijos laureatai|1996]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[2005]] m.). * [[1944]] m. – [[Phillip Allen Sharp]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}. * [[1950]] m. – [[Aliaksejus Dudaravas]], [[baltarusiai|baltarusių]] rašytojas, dramaturgas (m. [[2023]] m.). * [[1956]] m. – [[Björn Borg|Bjornas Borgas]], [[Švedija|Švedijos]] sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė. * [[1960]] m. – [[Steve Vai|Steven Siro Vai]], [[JAV]] [[instrumentinis rokas|instrumentinio roko]] gitaristas, dainų autorius, dainininkas ir įrašų prodiuseris. Mokėsi pas gitaros virtuozą Joe Satriani. Muzikinę karjerą pradėjo [[Frank Zappa]] grupėje [[1980]] m., o solinę karjerą – [[1984]] m. Grojo su tokiais atlikėjais, kaip David Lee Roth, Whitesnake. Šiuo metu yra išleidęs 13 albumų. * [[1961]] m. – [[Aldo Costa]], [[F1|Formulės 1]] ekipos [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] technikos direktorius. Po mokyklos baigimo jis tęsė mokslus [[Bolonija|Bolonijos]] universitete mechanikos inžinerijos srityje. * [[1972]] m. – [[Cristina Scabbia|Cristina Adriana Chiara Scabbia]], [[italai|italų]] kilmės dainininkė, geriausiai žinoma kaip [[Lacuna Coil]] vokalistė ir dainų autorė. Ji taip pat rašo patarimų skiltį populiariame žurnale [[Revolver (žurnalas)|Revolver]] kartu su muzikantu [[Vinnie Paul]]. * [[1974]] m. – [[Uncle Kracker]], ([[Matthew Shafer]]), amerikiečių [[rokenrolas|rokenrolo]] muzikantas<ref>[http://www.allmusic.com/artist/uncle-kracker-p433815 Uncle Kracker.]</ref>. * [[1981]] m. – [[Jackson Vroman|Džeksonas Vromanas]], [[JAV]] krepšininkas, žaidžiantis Irano Teherano „Mehram“ komandoje. * [[1984]] m. – [[Noor Sabri|Nuras Sabri]], [[Irakas|Irako]] futbolininkas. [[Irako vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinės rinktinės]] ir Irano [[Mes Kerman F.C.]] klubo vartininkas. * [[1985]] m. – [[Sebastian Larsson|Sebastianas Larsonas]], Švedijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis [[Birmingham City]] klube ir Švedijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė [[XIII Europos futbolo čempionatas|2008-ųjų Europos futbolo čempionate]]. * [[1988]] m. – [[Ryan Brathwaite]], [[Barbadosas|Barbadoso]] lengvaatletis. Specializuojasi barjerinio sprinto bėgimo srityje. [[2009]] m. sportininkas pelnė pirmąjį šalies medalį [[IAAF]] [[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|pasaulio lengvosios atletikos čempionate]]. 110 m barjerinio bėgimo trasą įveikęs per 13,14 s jis taip pat pasiekė [[Sąrašas:Barbadoso lengvosios atletikos rekordai|nacionalinį rekordą]]. Brathwaite taip pat priklauso ir žiemos sezono 60 m barjerinio bėgimo nacionalinis rekordas. Pažymint sportininko pasiekimus, [[2009]] m. [[rugsėjo 17]] d. jam buvo suteikto „ambasadoriaus jo ekscelencijos Ryan Brathwaite“ titulas. === Mirtys === * [[1535]] m. – [[Tomas Moras]], [[Anglija|anglų]] [[advokatas]], rašytojas, humanistas, politikas, knygos „[[Utopija]]“ autorius, [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo [[1529]] iki [[1532]] m (g. [[1478]] m.). * [[1832]] m. – [[Jeremy Bentham|Džeremis Bentamas]], [[anglai|anglų]] [[teisininkas]], [[filosofas]] ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų [[Teisėtyra|teisėtyros]] teoretikas (g. [[1748]] m.). * [[1861]] m. – [[Kamilas Kavūras]], italų politikas (g. [[1810]] m.). * [[1891]] m. – [[John Alexander Macdonald]], pirmasis [[Kanada|Kanados]] ministras pirmininkas [[1867]]–[[1873]] m.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/354128/Sir-John-Alexander-Macdonald John Alexander Macdonald].</ref> (g. [[1815]] m.). * [[1946]] m. – [[Gerhart Hauptmann]], rašytojas, svarbus vokiškai rašęs [[Natūralizmas|natūralizmo]] atstovas (g. [[1862]] m.). * [[1948]] m. – [[Louis Jean]], vienas iš [[Broliai Liumjerai|brolių Liumjerų]] – pirmųjų pasaulyje kino [[režisierius|režisierių]] (g. [[1864]] m.). * [[1956]] m. – [[Hiram Bingham|Hiramas Bingamas]], [[JAV]] [[archeologas]] ir politikas (g. [[1875]] m.). * [[1987]] m. – [[Fulton Mackay]], škotų aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0533161/ Fulton Mackay. Informacija.]</ref> (g. [[1922]] m.). * [[1996]] m. – [[George Davis Snell]], [[1980 m. Nobelio premijos laureatai|1980]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1903]] m.). * [[2001]] m. – [[Otto Heinrich Treumann]], vokiečių ir olandų [[grafika]]s (g. [[1919]] m.). * [[2023]] m. – [[Françoise Gilot|Fransuaz Žilo]], [[Prancūzija|prancūzų]] dailininkė ir knygų autorė, gyvenusi Niujorke ir Paryžiuje. Išgarsėjo kaip [[Pablo Picasso]] draugė ir [[mūza]] 1944–1953 m. ir jo vaikų Claude Picasso ir [[Paloma Picasso]] motina. Vėliau ji ištekėjo už amerikiečių mokslininko [[Jonas Salkas|Jono Salko]], sukūrusio vakciną nuo poliomelito ir įsteigusio pasaulinio garso [[Salko biologinių studijų institutas|Salko biologinių studijų instiutą]] (g. [[1921]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2023/jun/06/francoise-gilot-painter-muse-picasso-dies|title=Françoise Gilot, painter and muse to Picasso, dies at 101|first=Adrian|last=Horton|date=2023-06-06|website=The Guardian|accessdate=2023-06-07|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|6 June}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-6-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1228145 Birželio 6-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Birželis|#06]] [[Kategorija:Dienos]] tbmy3j4pyfwlx8ek38im4n67uoi8dct 0 4285 7851277 7799572 2026-06-06T04:34:31Z CD 677 7851277 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Pakistanas |ilgas_pavadinimas = Pakistano Islamo Respublika |vietinis_pavadinimas = {{ubl|{{ur|اِسلامی جمہوریہ پاكِستان}}|{{smaller|''Islāmī Jumhūriyah Pākistān''}}|{{en|Islamic Republic of Pakistan}}}}| kilm=Pakistano |žemėlapis=PAK orthographic.svg |antraštė=<div style="font-size:94%;">{{Legend|#336830|Pakistano kontroliuojama teritorija}}{{Legend|#61E760|Teritorija, į kurią Pakistanas reiškia pretenzijas, tačiau nekontroliuoja}}</div> |vėliava=Flag_of_Pakistan.svg |herbas=Coat of arms of Pakistan.svg |himnas = „[[Pakistano himnas|Nacionalinis himnas]]“ |kalbos=[[urdu]], [[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Islamabadas]] |didžiausiasMiestas=[[Karačis]] |valdovų=2 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Asif Ali Zardari]] |titulas2=Premjeras |pavardė2=[[Šehbazas Šarifas]] |plotoVieta=33 |plotas=881&nbsp;913<ref>Į skaičius įtrauktas [[Kašmyras]]. Be šios teritorijos Pakistano plotas yra 796 095 km².</ref><ref>{{cite web |url=http://www.worldatlas.com/as/pk/where-is-pakistan.html |title=Where is Pakistan?|website=worldatlas.com}}</ref> |vandens=2,86 % |gyvMetai=[[2023]] |gyventojuVieta=5 |gyventoju= {{Increase}} 247&nbsp;653&nbsp;551<ref name="cia/> |gyventojuTankis=244,4 |tankumoVieta=56 |BVPMetai=[[2022]] |BVPVieta=44 |BVP= {{Increase}} 347 743<ref name="IMF 2022">{{cite web |title=World Economic Outlook database: April 2022|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=564,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,PCPIEPCH,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|access-date= 2022-05-26}}</ref> |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui= {{Increase}} 1&nbsp;562<ref name="IMF 2022"/> |BVPGyventojuiVieta=178 |valiuta=[[Pakistano rupija]] (Rs) ([[ISO 4217|PKR]]) |laikoJuosta=[[UTC+5]] (PST) |vasarosLaikas=netaikomas |nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] |nepriklausomybėsDatos=[[1947]] m. [[rugpjūčio 14]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta |TLD=[[pk]] |telKodas=+92 |kirčiavimas = Pakistãnas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Pakistanas''' ({{ur|پاکستان|Pākistān}}, {{en|Pakistan}}; oficialiai '''Pakistano Islamo Respublika''', {{ur|اِسلامی جمہوریہ پاكِستان|Islāmī Jumhūriyah Pākistān}}, {{en|Islamic Republic of Pakistan}}) – valstybė [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]]. Vakaruose ribojasi su [[Iranas|Iranu]], šiaurėje ir šiaurės vakaruose – su [[Afganistanas|Afganistanu]], šiaurės rytuose – su [[Kinija]], rytuose ir pietryčiuose – su [[Indija]]. Pietuose Pakistanas prieina prie [[Arabijos jūra|Arabijos jūros]]. Šalies sostinė – [[Islamabadas]], didžiausias miestas – [[Karačis]]. Pakistanas – [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|penkta didžiausia valstybė pasaulyje]] – šalyje gyvena apie 250 mln. žmonių. Apie 97 % šalies gyventojų – [[musulmonai]], šalies musulmonų bendruomenė antra didžiausia po [[Indonezija|Indonezijos]].<ref name="cia">{{cite web |url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/field/population |title=Population by Country-CIA World Factbook |publisher=[[Pasaulio faktų knyga]] |access-date=2023-06-23 |archive-date=2021-10-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211027110258/https://www.cia.gov/the-world-factbook/field/population |url-status=dead }}</ref> Tai daugiatautė ir daugiakalbė valstybė. Pakistano ginkluotosios pajėgos yra šeštos pagal dydį, šalis turi [[branduolinis ginklas|branduolinį ginklą]]. Pakistanui nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo būdingi reikšmingo ekonominio ir karinio augimo bei politinio ir ekonominio nestabilumo intervalai. Nors šalies ekonominis pajėgumas sparčiai kyla ir auga [[vidurinioji klasė|vidurinė piliečių klasė]],<ref>{{cite web|url=http://tribune.com.pk/story/973649/pakistan-has-18th-largest-middle-class-in-the-world-report|title=Pakistan has 18th largest 'middle class' in the world: report|date=2015-10-16|website=The Express Tribune}}<br />{{cite web|url=http://data.worldbank.org/data-catalog/GDP-ranking-table|title=GDP ranking {{!}} Data|website=data.worldbank.org|access-date=2017-01-17|archive-date=2015-01-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20150114072125/http://data.worldbank.org/data-catalog/GDP-ranking-table|url-status=dead}}</ref> šalis ir toliau susiduria su socialiniais iššūkiais – [[skurdas|skurdu]], [[neraštingumas|neraštingumu]], [[korupcija]] ir [[terorizmas|terorizmu]].<ref>{{cite book |author=Mathew Joseph C. |title=Understanding Pakistan: Emerging Voices from India |url=https://books.google.com/books?id=6iUlDwAAQBAJ&pg=PA337 |publisher=[[Taylor & Francis]] |year=2016 |page=337 |isbn=978-1-351-99725-6}}<br />- {{cite web |url=http://aiddata.org/blog/poverty-in-pakistan-numerous-efforts-many-numbers-not-enough-results |title=Poverty in Pakistan: Numerous efforts, many numbers, not enough results |website=aiddata.org}}<br />- {{cite web |url=http://tribune.com.pk/story/953303/over-last-9-months-70-decline-in-terrorist-attacks-in-pakistan/ |title=70% decline in terrorist attacks in Pakistan|work=The Express Tribune|date=2015-09-09}}</ref> Pakistanas yra [[JT|Jungtinių Tautų]], [[Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija|Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos]], [[Islamo bendradarbiavimo organizacija|Islamo bendradarbiavimo organizacijos]], [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]], [[Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija|Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos]] narė ir [[JAV]] vertinamas kaip viena svarbiausių [[NATO]] nepriklausančių sąjungininkų. == Etimologija == Šalies pavadinimas persiškai reiškia „tikra šalis“ (''pāk'' – „tikra“ + ''[[-stan|stan]]'' – „šalis“).<ref>{{Mašalaitis 2007|263}}</ref> Šį pavadinimą [[1933]] m. sukūrė Pakistano judėjimo veikėjas [[Choudhry Rahmat Ali]]. Jis pavadinimą siejo ir su regionais, iš kurių susidarė Pakistanas – '''P'''andžabas, '''A'''fganija (Šiaurės Vakarų pasienio teritorija), '''K'''ašmyras, '''S'''indhas, Beludžis'''tanas'''.<ref>Tummala, Krishna K. (1996). Public Administration in India. Allied Publishers (P) Limited. p. 42. ISBN 978-81-7023-590-3.</ref> == Istorija == {{pagr|Pakistano istorija}} Pakistanas kaip atskira valstybė sukurtas [[1947]] m. [[rugpjūčio 14]] d., padalinus buvusią [[Britų Indija|Britanijos Indiją]]. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų – [[Indų civilizacija|Indų civilizacijos]] rytuose ir [[Persų civilizacija|Persų civilizacijos]] vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamos [[Indas (upė)|Indo upės]] (istoriniai [[Pandžabas|Pandžabo]] ir [[Sindas|Sindo]] regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniai [[Beludžistanas|Beludžistano]] ir [[Puštunistanas|Puštunistano]] regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos [[Didysis Iranas|Didžiojo Irano]] kultūros. Indo baseine jau III tūkst. pr. m. e. susiformavo [[Indo slėnio civilizacija]], viena iš didžiųjų pasaulio civilizacijų, kurios prekybiniai ryšiai ir kultūrinė įtaka siekė tuometinę [[mesopotamija|Mesopotamiją]] ir [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinentą]]. II tūkst. pr. m. e. civilizacijai nunykus, Indijos kultūriniai centrai persikėlė toliau į rytus, į [[Gangas|Gango]] upės baseiną dabartinėje Indijoje. Indijos kultūros įtakoje dabartinio šiaurės Pakistano teritorijoje I tūkst. pr. m. e. viduryje suklestėjo galinga [[Gandhara|Gandharos]] valstybė. I tūkst. pr. m. e. vakariniame Pakistane jau gyveno [[iranėnai]], ir čia egzistavo du kultūriniai jų regionai – [[Gedrosija]] pietuose ir [[Arachosija]] šiauriau. Nuo I tūkst. pr. m. e. vidurio juos kontroliavo galingos iranėnų kilmės imperijos – [[Medija]], o vėliau – [[Achemenidų imperija]]. IV a. pr. m. e. juos prie savo [[Makedonijos imperija|imperijos]] prisijungė [[Aleksandras Makedonietis]]. Po jo mirties imperiją paveldėjo [[Seleukidai]], o vėliau rytines jos dalis kontroliavo [[Graikų-Baktrų karalystė]]. Nuo III a. pr. m. e. Pakistano teritorija ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių imperijų, kilusių arba iš Indijos, arba iš Irano. Iš pradžių teritorija atiteko [[Maurjų imperija]]i (iš Gango slėnio), vėliau – [[indo-graikai|indo graikams]] (iš vakarų), [[indo-skitų karalystė|indo-skitams]] (iš [[Sakastanas|Sakastano]]), [[indo-partai|indo-partams]]. Galiausiai pirmaisiais mūsų eros amžiais teritorijoje įsigalėjo [[Kušanų imperija]], kilusi iš [[Baktrija|Baktrijos]], kurioje suklestėjo [[Budizmas]]. Visų šių karalysčių kultūrinis ir politinis centras buvo Gandharos regione dabartiniame šiaurės vakarų Pakistane. Po klajoklių genčių kontrolės V–VI a. Pakistano teritorija vėl kultūriškai suskilo: vakarines dalis kontroliavo musulmoniškas [[Kalifatas]], o rytines – hinduistinės [[Sindhas|Sindho]] ir [[Pandžabas|Pandžabo]] valstybės. Nuo X a. musulmonai vis agresyviau veržėsi į vakarinį Pakistaną ir toliau į Indijos subkontinentą. Tai buvo [[gaznevidai|Gaznevidų]], [[Guridai|Guridų]] dinastijos, [[Delio sultonatas]] (XIII–XV a.), [[Timūridų valstybė]], [[Mogolų imperija]] (XVI–XVIII a.), [[Duranių imperija]] (XVIII–XIX a.). Šių musulmoniškų dinastijų valdymo metu vakariniame Pandžabe ir Sinde galutinai įsigalėjo [[Islamas]], sumišęs su vietinėmis Indijos tradicijomis. Nuo XIX a. vidurio Pakistano teritorijas nukariavo [[Britų Indija]], užimdama Sindhą, Pandžabą ir daug vėliau – vakarines teritorijas. Valdant britams, būsimąjį Pakistaną sudarė daug smulkių feodalinių valstybėlių. 1947 m. išsivadavimo iš Britų imperijos metu, Britų Indija buvo [[Indijos padalinimas|padalinta]]. Į naujai sukurto Pakistano sudėtį pateko daugiausia musulmonų apgyvendintos britų Indijos dalys, o hinduistų ir kitų grupių apgyvendintos dalys, taip pat daugiausia islamiškas [[Kašmyras]] atiteko dabartinei Indijai. Dėl to kilo iki pat dabar tebesitęsiantis [[Kašmyro konfliktas]]. Iki 1956 m. Pakistanas buvo [[Britų sandrauga|Britų sandraugos]] šalimi. Jam taip pat priklausė [[Rytų Pakistanas]] (dabartinis [[Bangladešas]]), kuris nepriklausomybę paskelbė [[1971 m.]] Po [[Irano revoliucija|Irano revoliucijos]] Pakistane įsitvirtino politinis [[islamizmas]], su pertrūkiais vykdyta krašto islamizacija. Nuo 2008 m. šalis dar kartą pasuko demokratizacijos keliu. == Politinė sistema == {{pagr|Pakistano politinė sistema}} Pakistanas yra demokratinė parlamentinė federacinė respublika su nurodyta valstybine religija – [[islamas|islamu]]. Pirmoji konstitucija buvo priimta [[1956]] m., tačiau atšaukta [[Ayub Khano|Ajub Khano]] [[1958]] m., kuris šią [[1962]] m. pakeitė nauja, antrąja. Baigtinė ir visapusiška konstitucija buvo priimta [[1973]] m. sustabdyta [[Zia-ul-Haq|Zia ul Hako]] [[1977]] m., tačiau vėl įsigaliojusi [[1985]] m. Konstitucija šalyje yra pats svarbiausias dokumentas, kurio principais remiasi dabartinė valdžia. === Užsienio politika === {{pagr|Pakistano tarptautiniai santykiai|Lietuvos ir Pakistano santykiai}} Nuo pat šalies nepriklausomybės Pakistanas siekia balanso santykiuose su kitomis valstybėmis.<ref>{{cite book |title=Political system in Pakistan |last1=Arora |first1=Ranjana |date=1995 |publisher=Deep & Deep Publ. |isbn=978-81-7100-739-4 |location=New Delhi |editor-last1=Grover |editor-first1=Verinder}}<br />- {{cite book |title =Prepare or perish : a study of national security |date=1991 |publisher=Lancer Publ. |isbn=978-81-7212-001-6 |location=New Delhi |last=KrishnaRao |first=K.V.}}<br />- {{cite news |work=Dispatch News Desk |url=http://www.dnd.com.pk/pakistan-wants-promotion-of-friendly-brotherly-relations-with-all-countries-mamnoon/113602 |title=Pakistan wants promotion of friendly, brotherly relations with all countries: Mamnoon |date=2016-07-14|access-date=2017-02-25}}</ref> Pakistanas yra itin artima Kinijos sąjungininkė.<ref>{{cite news|date=17 May 2011|title=Pakistani PM hails China as his country's 'best friend'|work=BBC News|url=https://www.bbc.co.uk/news/world-south-asia-13418957 |access-date=2011-05-17}}<br />- {{cite news|last=Masood|first=Salman|date=2008-10-13|title=Pakistan President to Visit China, a Valued Ally|work=The New York Times|url=https://www.nytimes.com/2008/10/13/world/asia/13pstan.html|access-date=2008-10-12}}</ref> Šalis taip pat aktyviai bendradarbiauja su JAV [[karas prieš terorą|kovoje su terorizmu]] nuo pat [[2004]] m.<ref>{{cite book |title=Pakistan's Foreign Policy, 1947–2012: A Concise History |date=2013 |publisher=Oxford University Press, Shahi |isbn=978-0-19-906910-1 |edition=3rd |location=Karachi |last1=Shahi |first1=Abdul Sattar; foreword by Agha}}</ref> Pakistano užsienio politika ir strategija remiasi ekonominiu pragmatiškumu ir siekio užkardyti grėsmes nacionaliniam identitetui ir teritoriniam vientisumui bei santykių su kitomis musulmoniškomis valstybėmis plėtra.<ref name="Govt of Pakistan">{{cite web |title=Foreign Policy of Pakistan |publisher=Govt of Pakistan |url=http://www.mofa.gov.pk/content.php?pageID=Foreign%20Policy |access-date=2015-02-03 |url-status=dead |archive-date=2015-03-15 |archive-url= https://web.archive.org/web/20150315004214/http://mofa.gov.pk/content.php?pageID=Foreign%20Policy}}</ref> [[Lietuva]] ir Pakistanas diplomatinius santykius užmezgė 1994 m. gegužės 31 d., nors neoficialūs santykiai siekia XIX a. antrąją pusę. [[1999]] m. [[rugsėjo 27]] d. pasirašytas, o [[2003 m.]] ratifikuotas susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo.<ref>[https://urm.lt/default/lt/pakistanas Pakistanas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220301205835/https://www.urm.lt/default/lt/pakistanas |date=2022-03-01 }}</ref> Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Turkijoje, Pakistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Trakų rajone veikia Pakistano generalinis garbės konsulatas, o Islamabade – Lietuvos garbės konsulatas. === Ginkluotosios pajėgos === {{pagr|Pakistano karinės pajėgos}} [[Vaizdas:Pakistan Air Force JF-17 Thunder flies in front of the 26,660 ft high Nanga Parbat.jpg|thumb|left|[[Pakistano karinės oro pajėgos|Pakistano karinių oro pajėgų]] naikintuvas [[JF-17 Thunder]]]] Remiantis 2021 m. atliktais skaičiavimais, Pakistano ginkluotosios pajėgos yra [[šalių sąrašas pagal karių skaičių|šeštosios pagal dydį]] pasaulyje pagal aktyvios tarnybos karinio personalo skaičių (apie 651 800 karių ir 291 000 sukarintų darbuotojų).<ref name="Hackett">{{cite book|title=The Military Balance 2021 |editor-last1=Hackett |editor-first1=James|year=2021|publisher=Routledge|location=London|isbn=9781032012278|pages=289–293}}</ref> == Administracinis suskirstymas == {{pagr|Pakistano provincijos ir teritorijos}} [[Vaizdas:Sub Pakistan.png|thumb|right|Pakistano administraciniai vienetai]] Įkūrus Pakistaną jame buvo dvi dalys, [[Vakarų Pakistanas]] ir [[Rytų Pakistanas]], vėliau tai buvo performuota Vakarų Pakistaną išskaidant į nuo Indijos laikų likusias tradicines kiek paredaguotas provincijas. Rytų Pakistanas taip pat tapo provincija, bet vėliau paskelbė nepriklausomybę kaip [[Bangladešas]]. Provincijos: * 1. [[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistanas]] * 2. [[Chaiberis-Pachtunchva]] (dar žinoma kaip [[Šiaurės vakarų pasienio provincija]]) * 3. [[Pandžabas (Pakistanas)|Pandžabas]] * 4. [[Sindas (Pakistanas)|Sindas]] Teritorijos: * 5. [[Islamabado sostinės teritorija]] * 6. [[Federacijai pavaldūs genčių kraštai]] * 8. [[Gilgitas-Baltistanas]] (dar žinomas kaip [[Šiaurės kraštai]]) Asocijuota valstybė: * 7. [[Laisvasis Kašmyras]] Provincijos padalintos į 105 rajonus. [[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistanas]] ir [[Šiaurės vakarų pasienio provincija]] dar turi ir [[Provincijos pavaldūs genčių kraštai|Provincijoms pavaldžių genčių kraštų]], bet juos numatoma laikui bėgant pertvarkyti į paprastus rajonus, o šie – į apygardas, kuriose yra kaimai ir savivaldybės. == Geografija == {{pagr|Pakistano geografija}} [[Vaizdas:1386 cheheltan-chisht (10).jpg|thumb|Kalnai šalies šiaurėje]] Pakistanas yra [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]], [[Arabijos jūra|Arabijos jūros]] pakrantėje. Šalies gamtovaizdžiai labai skirtingi – šiaurėje stūkso aukščiausi pasaulyje kalnų masyvai: [[Himalajai]], [[Karakorumas]], [[Hindukušas]]. Juose yra iškilęs aukščiausias šalyje ir antras pagal aukštį pasaulyje kalnas – [[K2]], dar vadinamas Godvino-Osteno kalnu (8611 m). Vakaruose ir pietvakariuose iškilę [[Irano kalnynas|Irano kalnyno]] pakraščiai – Beludžistano kalnynas, [[Suleimano kalnai]], [[Kyrtharas]], [[Makranas]]. Beveik visą rytinę Pakistano dalį užima derlinga [[Indo-Gango lyguma]], nuo kalnų atskirta plačia priekalnių juosta ([[Šivalikas]] ir kt.). Pietrytinę ir pietinę Pakistano dalį užima [[Taro dykuma]]. Pakistano [[klimatas]] musoninis, daugiausia tropinis, šiaurės vakaruose – subtropinis. Lygumose vidutinė sausio temperatūra vyrauja apie 12-16 °C, liepą – 30-35 °C, aukštikalnėse žiemą būdingi šalčiai žemiau -20 °C, vasarą pasitaiko [[šalna|šalnų]]. Lygumose vidutiniškai iškrenta 100–400 mm kritulių, kalnuose – vietomis virš 1000 mm. Dauguma kritulių iškrenta vasaros [[musonas|musono]] metu, tuomet dažni dideli [[potvynis|potvyniai]]. [[Vaizdas:Neelum Valley, Azad Jammu & Kashmir, Pakistan.jpg|thumb|left|Nilumo slėnis [[Laisvasis Kašmyras|Laisvajame Kašmyre]]]] Svarbiausia šalies upė – [[Indas (upė)|Indas]], į jį suteka [[Satledžas]], [[Pandžnadas]], [[Kabulas (upė)|Kabulas]], [[Gilgitas]], [[Činabas]] ir kt. Upėms būdingas musoninis režimas – smarkus potvyniai vasarą bei vandens lygio kritimas žiemą. Kalnuose yra nedidelių ledyninių ežerų. Būdinga dykumų ir pusdykumių augmenija, vietomis yra [[savna|savanų]]. Kalnuose yra kserofitinių krūmynų, ąžuolų ir spygliuočių medžių miškų (šalies miškingumas – 3 %). == Ekonomika == {{pagr|Pakistano ekonomika}} [[Vaizdas:Clock Tower Faisalabad by Usman Nadeem.jpg|thumb|XIX a. britų pastatytas laikrodžio bokštas [[Faisalabadas|Faisalabade]]]] Apie 50 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Auginami kviečiai, ryžiai, medvilnė, cukranendrės, tabakas, taip pat galvijai ir avys. Šalyje yra tekstilės pramonė, perdirbama nafta, apdirbami metalai, gaminami cementas ir trąšos. Pakistanas importuoja naftą, įvairius įrengimus, transporto įrangą, chemikalus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] šalys, [[JAV]], [[Japonija]], [[Kinija]]. === Žemės ūkis ir pirminis ūkio sektorius === [[Vaizdas: Afghan Refugee Girl at Tarbela Dam area, Haripur District.jpg|thumb|left|Afganų mergaitė laukuose]] [[Vaizdas:Pakistan Chrome Mines20120126 16100237 0003.jpg|thumb|left|Paviršinė kasyba [[Sindhas|Sindho]] provincijoje]] Pakistano ekonomika perėjo iš [[Pakistano žemės ūkis|pagrįstos žemdirbyste]] į paremtą paslaugų sektoriumi. 2015 m. pirminis sektorius sudarė 20,9 % šalies [[BVP]]. Nepaisant to, anot Jungtinių Tautų [[Maisto ir žemdirbystės asociacija|Maisto ir žemdirbystės asociacijos]], 2005 m. kviečių produkcija šalyje sudarė 21 591 400 tonų, o tai yra daugiau nei visa [[Afrika]] (20 304 585 tonos) ir beveik tiek pat, kiek visa [[Pietų Amerika]] (24 557 784 tonos).<ref>{{cite web |url=http://www.sbp.org.pk/departments/stats/PakEconomy_HandBook/Chap-1.2.pdf |title=Sectoral Share in Gross Domestic Product |year=2010 |format=PDF |publisher=Federal Bureau of Statistics |page=10 |access-date=2011-12-30 |archive-date=2012-01-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120114143211/http://www.sbp.org.pk/departments/stats/PakEconomy_HandBook/Chap-1.2.pdf |url-status=dead }}</ref> Didžioji dalis gyventojų, tiesiogiai ar ne, yra susiję su šiuo sektoriumi. Reikšingą šio sektoriaus dalį užima [[tekstilės pramonė]]. Pakistanas yra aštuntas didžiausias tekstilės dirbinių importuotojas Azijoje. Tai sukuria 9.5 % šalies BVP ir sukuria 15 mln. darbo vietų. Pakistanas yra ketvirtas pagal dydį vilnos gavėjas.<ref>{{cite news |title=Statistics on textile industry in Pakistan |url=https://tribune.com.pk/story/522292/statistics-on-textile-industry-in-pakistan/|access-date=2017-03-04|work=[[Express Tribune]] |date=2013-03-18}}</ref> === Pramonė === Pramonės sektorius sukuria 19,74 % šalies BVP ir 24 % darbo vietų šalyje. Sektoriuje dominuoja stambios gamyklos (sudaro 12,2 % visos šalies BVP). Šalyje auga cemento pramonė dėl paklausos [[Afganistanas|Afganistane]] ir statybų sektoriaus šalies viduje. 2013 m. Pakistanas eksportavo 7 708 557 tonas cemento.<ref>{{cite web |url=http://www.apcma.com/data_export.html |title=All Pakistan Cement Manufacturers Association Export Data |publisher=Apcma.com |access-date=2013-10-15 |archive-date=2013-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130829054410/http://www.apcma.com/data_export.html |url-status=dead }}</ref> 2012–2013 m. cementro pramonė šalyje tapo pelningiausiu ekonomikos sektoriumi.<ref>{{cite web |last=Bhutta |first=Zafar |url=http://tribune.com.pk/story/552042/cant-get-enough-soaring-profits-not-enough-for-cement-industry/ |title=Can't get enough: Soaring profits not enough for cement industry |publisher=Tribune.com.pk |date=2013-05-21|access-date=2013-10-15}}</ref> 2020 m. gegužės duomenimis, Pakistane internetu naudojosi 82 mln. gyventojų – t. y., internetu besinaudojančiųjų skaičius buvo devintas pagal dydį visame pasaulyje.<ref name="PTD">{{cite web |url=https://www.pta.gov.pk/en/telecom-indicators|title=Telecom Indicators |website=PTA}}</ref><ref name="auto2">{{cite web|url=https://datareportal.com/reports/digital-2020-pakistan|title=Digital 2020: Pakistan |website=DataReportal – Global Digital Insights}}</ref> [[Vaizdas:Jhimpir Wind Farm 2012.jpg|thumb|right|2016 m. spalio mėn. Pakistanas pagamino 1 135 megavatų atsinaujinančios energijos. Iki 2025 m. pagaminamos atsinaujinančios energijos kiekį siekiama pakelti iki 10 000 megavatų.<ref>{{Cite news |url=http://tribune.com.pk/story/1218970/exclusive-club-nations-pakistan-producing-1000mw-clean-energy/ |title=Pakistan producing more than 1,000MW of clean energy |date=2016-11-03 |newspaper=The Express Tribune|access-date=2016-11-03}}</ref>]] === Paslaugų sektorius === 2014–2015 m. duomenimis paslaugų sektorius sudaro 58,8 % BVP ir yra tapęs pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu.<ref>{{Cite news |url=http://tribune.com.pk/story/483436/the-unparalleled-growth-of-the-services-sector/ |title=The unparalleled growth of the services sector |work=[[Express Tribune]]|access-date=2016-03-04}}</ref> Paslaugų sektoriaus dalis BVP auga sparčiausiai ir šis sektorius išlieka svarbus kitiems dviems sektoriams.<ref>{{cite web |url=http://www.pide.org.pk/pdf/Working%20Paper/WorkingPaper-79.pdf |title=Contribution of Services Sector in the Economy of Pakistan |access-date=2016-03-04}}</ref> == Gyventojai == {{pagr|Pakistano gyventojai}} Pakistanas yra penkta pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, pasižyminti dideliu gyventojų skaičiaus augimu (1990–2008 m. siekė 54 %). Didžioji dauguma gyventojų susitelkę derlingame Indo slėnyje (Indo-Gango lygumos dalis), kur gyventojų tankumas viršija 300 žm./km² ir kur įsikūrę beveik visi didžiausi Pakistano miestai. Retai gyvenamas kalnuotasis Gilgitas-Baltstanas bei dykumos šalies pietvakariuose. [[Vaizdas:Badshahi Mosque 01.jpg|thumb|[[Badšahio mečetė]] Lahore yra viena iš didžiausių mečečių pasaulyje]] Pakistano valstybinė religija – [[islamas]].<ref>{{cite web|title=Religions in Pakistan {{!}} PEW-GRF|url=http://www.globalreligiousfutures.org/countries/pakistan#/?affiliations_religion_id=0&affiliations_year=2020&region_name=All%20Countries&restrictions_year=2020|access-date=2021-07-14|website=www.globalreligiousfutures.org|archive-date=2014-01-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20140123090234/http://www.globalreligiousfutures.org/countries/pakistan#/?affiliations_religion_id=0&affiliations_year=2020&region_name=All%20Countries&restrictions_year=2020|url-status=dead}}</ref> Tikėjimo laisvę garantuoja [[Pakistano konstitucija]], suteikianti visiems savo piliečiams teisę praktikuoti ir skelbti savo tikėjimą, jei tik tai neprieštarauja viešajai tvarkai, teisei ir moralei.<ref>{{cite web|url=http://www.pakistani.org/pakistan/constitution/part2.ch1.html |title=The Constitution of Pakistan, Part II: Chapter 1: Fundamental Rights|publisher=Pakistani.org|access-date=2018-08-22}}</ref> Dauguma gyventojų musulmonai. Iš jų: * [[Sunizmas|musulmonai sunitai]] – 75-95 % * [[Šiizmas|musulmonai šiitai]] – 5-25 % Taip pat yra nedidelė dalis kitų tikybų gyventojų: * [[Hinduizmas|hinduistai]] – 2,14 % * [[krikščionys]] – 1,27 % Visi musulmonai sudaro 96,47 % šalies gyventojų. Be hinduizmo ir krikščionybės šalyje gerokai kuklesniais mastais išpažistami [[sikhizmas]], [[budizmas]], [[džainizmas]], o [[parsai|parsų]] mažuma – [[zoroastrizmas|zoroastrizmą]]. Savą religiją ir tapatybę turi itin negausi šalyje [[kalušai|kalušų]] mažuma.<ref>{{cite news |title=Pakistan's Forgotten Pagans Get Their Due |url=https://www.rferl.org/a/28439107.html |work=Radio Free Europe/Radio Liberty |date=2017-04-19}}</ref> [[Vaizdas:KHIURBANSKYLINE.jpg|thumb|right|300px|[[Karačis|Karačio]] miestovaizdis]] Tautybės: * 50 % [[pandžabai|pandžabų]] * 15 % [[sindai|sindų]] * 15 % [[puštūnai|puštūnų]] * 8 % [[modžahirai|modžahirų]] * 5 % [[beludžiai|beludžių]] * 7 % kitų ([[baltai (Pakistanas)|baltai]], [[dardai]], [[burušai]] ir pan.) [[Anglų kalba]] Pakistane yra oficiali dokumentų, verslo kalba, tuo tarpu kita valstybinė kalba [[urdu]] tarnauja kaip ''[[lingua franca]]'' šioje daugiakalbėje šalyje. Kitos populiarios kalbos yra [[pandžabų kalba|pandžabų]], [[sindų kalba|sindų]], [[puštūnų kalba|puštūnų]], [[baludžių kalba|baludžių]], [[saraikių kalba|saraikių]]. Iš viso šalyje priskaičiuojamos 75-85 kalbos.<ref>{{cite web |year=2017 |title=Pakistan – Languages |url=https://www.ethnologue.com/country/PK/languages |url-status=deviated |archive-url=https://web.archive.org/web/20170902143126/https://www.ethnologue.com/country/pk/languages |archive-date=2017-09-02 |work=Ethnologue: Languages of the World |edition=20th |editor-last1=Simons |editor-first1=Gary F. |editor-last2=Fennig |editor-first2=Charles D.}}</ref><ref name="GlottologPK">{{cite web |title=Languages of Pakistan |url=https://glottolog.org/glottolog/language.map.html?country=PK#4/33.01/73.28 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220512205543/https://glottolog.org/glottolog/language.map.html?country=PK#4/33.01/73.28 |archive-date=2022-05-12|access-date=2022-05-12|website=Glottolog 4.5 – Languages |publisher=Glottolog}}</ref> {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%" |+ align=center style=„font-weight: bold“ | Miestai pagal gyventojų skaičių (2009 m. apskaičiavimai)<ref>[https://archive.today/20131017035730/world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&geo=-172&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&pt=c&va=&srt=pnan World Gazetteer online]</ref> |- ! align=center style="background:;" | Vieta ! align=center style="background:;" | [[Miestas]] ! align=center style="background:;" | [[Provincija]] ! align=center style="background:;" | [[Populiacija|Gyventojų skaičius]] ! rowspan=11 | {{Tnavbar|List of Pakistani cities by population|plain=1}} [[Vaizdas:PK Karachi asv2020-02 img21 Chundrigar Road.jpg|border|140px|Karachi]]<br />Karačis<br />[[Vaizdas:The Lahore Forts Alamgiri Gate Picture2 taken at night - July 20 2005.jpg|border|140px|Lahore]]<br />Lahoras |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Karačis]]''' || Sindas || 12 827 927 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Lahoras]]''' || Pandžabas || 6 936 563 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Feisalabadas]]''' || Pandžabas|| 2 793 721 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Ravalpindis]]''' || Pandžabas || 1 933 933 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Multanas]]''' || Pandžabas || 1 566 932 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Haidarabadas (Pakistanas)|Haidarabadas]]''' || Sindas ||1 536 398 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Gudžranvala]]''' || Pandžabas || 1 526 168 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Pešavaras]]''' || Šiaurės Vakarų Pasienio Provincija || 1 390 874 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Kveta]]''' || Beludžistanas || 859 973 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Islamabadas]]''' || Islamabado sostinės teritorija || 673 766 |} {{-}} == Kultūra == {{pagr|Pakistano kultūra}} [[Vaizdas:0407 207.jpg|thumb|[[sitaras|Sitarų]] dirbtuvė Islamabade]] Pakistano kultūra susiformavo veikiant Indijos, Persijos, arabų kultūroms. Socialinė santvarka gan patriarchalinė, bendruomeninė (ypač kaimuose). Nuo Pakistano kultūros gan skirtinga šalies šiaurės aukštikalnių (Gilgito-Baltistano) gyventojų kultūra, kuri artimesnė [[tibetiečiai|tibetiečių]] kultūrai. Pakistanas turi senas literatūrines tradicijas. Iki [[XIX a.]] tai buvo daugiausia [[poezija]], religiniai, mistiniai, visuomeniniai tekstai. Britų valdymo laikais ėmė rastis vakarietiškos literatūros rašytojų. Iškiliausiu šalies poetu laikomas [[Mohamadas Ikbalas]], kuris buvo viena svarbiausių asmenybių Pakistano nepriklausomybės judėjime. Žymiausias šiuolaikinės pakistaniečių literatūros atstovas yra [[Faizas Ahmadas Faizas]]. Pakistanas turi gausų architektūros paveldą – Indo slėnio civilizacijos miestų liekanas ([[Mohendžo Daras]], [[Harapa]], [[Kot Didžis]] ir kt.), graiko-budistinės architektūros pavyzdžių ([[Tachti Bahis]]), gausų tradicinės islamo architektūros, ypač Mogolų eros, paveldą ([[Badšahio mečetė]], [[Lahoro tvirtovė]], [[Vazir Chano mečetė]]). Kolonijiniais laikais buvo statomi labiau europietiškos architektūros funkciniai statiniai, o šiuolaikinės Pakistano architektūros šedevru laikoma [[Faisalo mečetė]] Islamabade. Pakistano muzika įvairialypė. Vienas labiausiai reprezentacinių šalies muzikos stilių yra sakralinė [[sufizmas|sufijų]] muzika ''[[Qawwali]]'', kurios žymiausias atstovas – [[Nusratas Fate Ali Chanas]]. Kitas tradicinis poetinis-religinis muzikos stilius yra [[gazelis]]. Iš šiuolaikinės muzikos populiari pop muzika (ypač [[Bolivudas|Bolivudo]] muzika), [[hip-hopas]], [[rokas]]. Populiariausios sporto šakos Pakistane – [[žolės riedulys]] ir [[kriketas]]. Šalies [[Pakistano vyrų kriketo rinktinė|kriketo]] rinktinė yra laimėjusi pasaulio čempionatą (1992 m.) ir pasižymi nuožmia konkurencija su Indija. [[Pakistano vyrų žolės riedulio rinktinė|Žolės riedulio rinktinė]] [[1971]] m., [[1978 m.]], [[1982 m.]] ir [[1994]] m. yra tapusi pasaulio čempione bei triskart iškovojusi auksą olimpinėse žaidynėse. Dar žaidžiamas [[skvošas]], [[tenisas]]. == Kita informacija == * [[Pakistano ryšiai]] * [[Pakistano transportas]] * [[Pakistano šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commonscat|Pakistan}} '''Žemėlapiai''': * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Pakistan-physical-map.gif Pakistano fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/political-map-of-Pakistan.gif Pakistano administracinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Pakistan-road-map.gif Pakistano svarbesnių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?ll=29.496988,71.103516&spn=23.255623,32.915039&t=p&z=5&vpsrc=6&lci=weather Pakistanas per maps.google] {{Azija}} {{Tautų sandrauga}} [[Kategorija:Pakistanas| ]] [[Kategorija:Islamo respublikos]] e08cdgbh99x919fzv2mi4sdzdd809l2 0 8041 7851377 7844572 2026-06-06T10:58:52Z Nestea 25298 7851377 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Nyamata Memorial Site 13.jpg|thumb|250px|[[Ruandos genocidas|Ruandos tutsių genocido]] aukų kaukolės [[Njamata|Njamatos]] genocido memoriale.]] '''Genocidas''' ({{gr|genos}} – ‘gentis’ + {{la|caedo}} – ‘žudau’) – [[tyčia|sąmoningas]] ir sistemingas [[tauta|tautinės]], [[etninė grupė|etninės]], [[rasė|rasinės]] ar [[religija|religinės]] grupės naikinimas.{{sfn|Kiernan ''et al.''|2023|p=11}} Terminas pirmą kartą pavartotas lenkų teisininko [[Raphael Lemkin|Rafaelio Lemkino]].{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=7}} Genocidą teisiškai apibrėžia 1948 m. priimta [[Genocido konvencija]].{{sfn|Irvin-Erickson|2023|pp=20–21}} Genocidas laikomas sunkiausiu [[nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimu žmoniškumui]], įkūnijančiu žmogaus [[blogis|blogį]].{{sfn|Lang|2005|pp=5–17}} Pagal [[Ženevos konvencija|Ženevos konvenciją]] – planuoti veiksmai, skirti tam tikros [[tauta|tautos]] arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant [[kultūra|kultūrą]], finansinę ir politinę bazę, [[sveikatos apsauga|sveikatos apsaugą]] ir t. t., siekiant, kad ta grupė žmonių ilgainiui išnyktų. Terminą 1943 m. pirmąkart pavartojo [[Lenkija|Lenkijos]] žydų mokslininkas Rafaelis Lemkinas, nors nuo seniausių laikų žinomi genocido atvejai. Kaltinimas genocidu yra labai rimtas. Jei taip kaltina kita valstybė, kaltinama valstybė gali kreiptis į [[Tarptautinis baudžiamasis teismas|Tarptautinį baudžiamąjį teismą]], prieš kurį tada gali atsakyti ir neteisingai kaltinantis kaltintojas.<ref>{{cite news |last1=Deutsch |first1=Anthony |last2=Sterling |first2=Toby |title=Ukraine rejects Russia's genocide claim, asks U.N. court to halt invasion |url=https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-lodges-case-against-russia-world-court-zelensky-2022-02-27/ |access-date=2022-02-27|work=[[Reuters]] |date=2022-02-27 |language=en |archive-date=2022-02-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220227134729/https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-lodges-case-against-russia-world-court-zelensky-2022-02-27/ |url-status=live }}</ref><ref>{{cite news |last1=Milanovic |first1=Marko |title=Ukraine Files ICJ Claim against Russia |url=https://www.ejiltalk.org/ukraine-files-icj-claim-against-russia/ |access-date=2022-02-27 |work=EJIL: Talk! |date=2022-02-27 |language=anglų |archive-date=2022-03-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220303230727/https://www.ejiltalk.org/ukraine-files-icj-claim-against-russia/ |url-status=live }}</ref> == Termino kilmė == [[Vaizdas:Stroop Report - Warsaw Ghetto Uprising BW.jpg|thumb|right|250px|[[Holokaustas]] reikšmingai paveikė visuotinį genocido, kaip masinio nekaltų žmonių naikinimo dėl jų etninės kilmės, suvokimą.{{sfn|Moses|2023|p=19}}{{sfn|Shaw|2015|loc=Conclusion of Chapter 4}}]] Terminą „genocidas“ 1941–1943 m. pirmą kartą pavartojo žydų kilmės lenkų teisininkas [[Rafaelis Lemkinas]].{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=7}}{{sfn|Kiernan|2023|p=2}} Lemkinas sujungė [[senovės graikų kalba|graikišką]] žodį [[wikt:γένος|γένος]] (''genos'' – „gentis“) ir [[lotynų kalba|lotynišką]] priesagą ''-caedo'' („žudau“).{{sfn |Irvin-Erickson |2023|p=14}} 1942 m. pradžioje jis pateikė leidyklai savo veikalo „Ašies valdžia okupuotoje Europoje“ rankraštį, kuris išleistas 1944 m., kai [[Holokaustas|Holokausto]] mastas ėmė aiškėti už Europos ribų.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=7}} Lemkino pasiūlymas apėmė daugiau nei vien tik tokių masinių žudynių uždraudimą. Jis vylėsi, kad genocidą draudžiantis įstatymas prisidės prie tolerantiškesnių ir [[pliuralizmas|pliuralistinių]] visuomenių kūrimo.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=14}} Lemkino požiūris į [[nacistinė Vokietija|nacistinės Vokietijos]] nusikaltimus skyrėsi nuo kito [[tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] tyrinėtojo [[Hersch Lauterpacht|Heršo Lauterpachto]], kuris pabrėžė būtinybę apsaugoti visus asmenis nepriklausomai nuo to, ar jie persekiojami kaip tam tikros grupės nariai, ar ne.{{sfn|Ochab|Alton|2022|pp=19–20}} Pasak Lemkino, pagrindinis genocido apibrėžimas – tai tautos ar etninės grupės sunaikinimas, kai jos nariai persekiojami ne kaip pavieniai asmenys, o kaip tam tikros grupės dalis. Genocido tikslai – politinių ir socialinių institucijų, kultūros, kalbos, tautinės tapatybės, religijos bei ekonominio grupės gyvavimo griovimas.{{sfn|Bachman|2022|p=48}} Tai ne atskiri nusikaltimai, bet skirtingi to paties genocido proceso aspektai.{{sfn|Shaw|2015|p=39}} Lemkino tautos apibrėžimas buvo pakankamai platus, kad galėtų būti taikomas beveik bet kokiai žmonių bendruomenei, net jei ją jungia tik nereikšminga savybė.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=15}} Lemkinas genocidą laikė iš esmės kolonijiniu procesu, o vėlesniuose darbuose analizavo kolonijinius genocidus, vykdytus Europos šalių kolonijose, taip pat sovietų ir nacių imperijose.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=14}} Lemkino supratimu, genocidas reiškė siekį pakeisti aukų tautinę tapatybę vykdytojų tautine tapatybe, todėl toks apibrėžimas buvo daug platesnis nei penkios [[Genocido konvencija|Genocido konvencijoje]] išvardytos veikų rūšys.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=14}} Lemkinas buvo įsitikinęs, kad genocidai vyko nuo pat [[žmonijos istorija|žmonijos istorijos]] pradžios, o pastangas jį uždrausti siejo su ispanų kolonializmo kritikais Fransisku de Vitorija ir [[Bartolomé de las Casas|Bartolomėjumi de Las Kasasu]].{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=11}} 1946 m. Lenkijos teismas, nagrinėdamas bylą prieš Artūrą Greiserį, pirmą kartą savo nuosprendyje pavartojo terminą „genocidas“, remdamasis Lemkino apibrėžimu.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|pp=7–8}} == Teisinis reglamentavimas == {{main|Genocido konvencija|tarptautinė baudžiamoji teisė}} === Raida === [[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1983-0422-315, Umsiedler auf dem Güterbahnhof Berlin-Pankow.jpg|thumb|right|250px|Masinė vokiečių [[deportacija]] po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] – vienas iš valstybės smurto pavyzdžių, kuris buvo sąmoningai išbrauktas iš genocido teisinio apibrėžimo.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|pp=267–268}}]] Pagal [[Niurnbergo chartija|Niurnbergo chartiją]], kuria remiantis [[Niurnbergo teismas|Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge]] buvo teisiami nugalėtosios [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] vadovai, [[baudžiamoji atsakomybė]] už žiaurumo nusikaltimus galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei šie padaryti vykdant [[agresijos nusikaltimas|neteisėtą agresijos karą]]. Teismo procesą vykdžiusios valstybės vengė nustatyti teisinę atsakomybę už savo veiksmus prieš savo pačių piliečius.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=20}} 1946 m. Lemkinas, siekdamas uždrausti genocidą ir taikos metu, pateikė šį pasiūlymą neseniai įkurtoms [[Jungtinės Tautos|Jungtinėms Tautoms]].{{sfn |Irvin-Erickson |2023|p=20}} Tačiau pasipriešinimas konvencijai buvo didesnis nei jis tikėjosi: dalis valstybių baiminosi, kad jų pačių politika, pvz., elgesys su [[autochtonai]]s, europiečių [[kolonializmas]], [[rasinė segregacija]] [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] ar [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] tautybių politika, galėtų būti pripažinta genocidu. Prieš priimant konvenciją, įtakingos valstybės – tiek [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalys]], tiek Sovietų Sąjunga – siekė įtvirtinti pakeitimus, kuriais būtų apribotas konvencijos taikymas ir išvengta jos galimo pritaikymo jų pačių veiksmams.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|pp=20–21}} Tik kelios buvusios kolonijos turėjo atstovus svarstymuose, o „dauguma valstybių nesiekė užtikrinti teisinės apsaugos savo aukoms – praeities, dabarties ir ateities“.{{sfn|Bachman|2021b|p=1021}} Galutinis rezultatas reikšmingai skyrėsi nuo Lemkino pradinės genocido sąvokos,{{sfn|Curthoys|Docker|2008|pp=13–14}} o jis tai laikė nesėkme.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|pp=20–21}} Lemkino siūlyta [[antikolonializmas|antikolonijinė]] genocido samprata buvo pakeista formuluotėmis, labiau priimtinomis kolonijinėms valstybėms.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=22}}{{sfn|Bachman|2021b|p=1020}} Dėl Sovietų Sąjungos prieštaravimų į genocido apibrėžimą nebuvo įtrauktas politinių grupių naikinimas.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|p=4}}{{sfn|Bachman|2022|p=53}}{{sfn|Curthoys|Docker|2008|pp=13–14}} Nors Lemkinas konvencijos priėmimo nuopelnus priskyrė moterų [[NVO|nevyriausybinėms organizacijoms]], jos tekste neužsimenama apie priverstinį apvaisinimą, santuoką ar skyrybas.{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=8}} Neįtrauktas ir [[etninis valymas|prievartinis gyventojų perkėlimas]], kurį vykdė Sovietų Sąjunga ir jos sąjungininkai, o Vakarų valstybės tam neprieštaravo. Tai paveikė milijonus [[Vidurio Europa|Vidurio]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] vokiečių.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|pp=267–268, 283}} === Genocido konvencija === {{main|Genocido konvencija}} [[Vaizdas:Genocide Convention Participation.svg|right|280px|thumb|Genocido konvencijos dalyvės {{legend|#00aa00|Pasirašiusios ir ratifikavusios valstybės}} {{legend|#008000|Vėliau prisijungusios valstybės}} {{legend|#eeee00|Tik pasirašiusios valstybės}} ]] 1948 m. gruodžio 9 d., praėjus dvejiems metams po rezoliucijos, kuria genocidas pripažintas [[tarptautinė baudžiamoji teisė|tarptautiniu nusikaltimu]], priėmimo, rezoliucijos pagrindu [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje]] priimta [[Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį]].{{sfn|Weiss-Wendt|2017|p=3}} Konvencija įsigaliojo 1951 m. sausio 12 d., kai ją be išlygų ratifikavo 20 valstybių.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|p=158}} Joje genocidu laikomi: <blockquote>... veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti [[tauta|tautinę]], [[etninė grupė|etninę]], [[rasė|rasinę]] ar [[religija|religinę]] grupę, tai yra: :(a) tos grupės narių žudymas; :(b) sunkus tos grupės narių kūno ar psichikos žalojimas; :(c) tyčinis gyvenimo sąlygų kūrimas tai grupei siekiant sunaikinti ją ar jos dalį; :(d) priemonių, kuriomis siekiama mažinti tos grupės vaikų gimstamumą, taikymas; :(e) prievartinis tos grupės vaikų perdavimas kitai grupei.{{sfn|Kiernan|2023|p=6}} </blockquote> Konkretus „ketinimas sunaikinti“ yra būtinas genocido ''[[:en:wikt:mens rea|mens rea]]'' elementas.{{sfn|Schabas|2010|pp=136, 138}} Teismams neretai sudėtinga nustatyti, ką reiškia sunaikinti grupę „kaip tokią“ ir kaip įrodyti reikiamą ketinimą. Teisinė sistema taip pat susiduria su iššūkiais spręsdama, kokios grupės dalies sunaikinimas pažeidžia Genocido konvenciją.{{sfn|Ozoráková|2022|pp=292–295}}{{sfn|Irvin-Erickson|2023|p=13}}{{sfn|Schabas|2010|p=136}} Dvi pagrindinės požiūrio į ketinimą kryptys yra: tikslinis požiūris, kai genocido vykdytojas sąmoningai siekia sunaikinti grupę, ir žinojimu pagrįstas požiūris, kai vykdytojas suvokia, kad jo veiksmai lems grupės sunaikinimą.{{sfn|Lemos|Taylor|Kiernan|2023|p=35}}{{sfn|Jones|2023|pp=49–50}} Prokurorams sunkiausia įrodyti būtent ketinimą;{{sfn|Kiernan|Madley|Taylor|2023|pp=4, 9}}{{sfn|Ochab|Alton|2022|pp=28, 30}} kaltinamieji dažnai tvirtina, kad siekė tik pašalinti grupę iš tam tikros teritorijos, o ne ją sunaikinti,{{sfn|Bachman|2022|p=57}} arba kad genocidiniai veiksmai buvo šalutinis karinių veiksmų padarinys.{{sfn|Bachman|2022|p=47}} Bandymas vykdyti genocidą, susitarimas jį vykdyti, genocido kurstymas ir bendradarbiavimas vykdant genocidą yra baudžiami.{{sfn|Kiernan|Madley|Taylor|2023|p=2}} Konvencija nenumato baudžiamojo persekiojimo atgaline data už veiksmus, padarytus iki 1951 m.{{sfn|Kiernan|Madley|Taylor|2023|p=2}} Konvencijos dalyvės taip pat įpareigotos užkirsti kelią genocidui ir bausti jo vykdytojus.{{sfn|Ochab|Alton|2022|p=32}} Daugelis valstybių įtraukė genocido nusikaltimą į savo [[nacionalinė teisė|nacionalinę teisę]].{{sfn|Schabas|2010|p=123}} Konvencijos apibrėžimą be pakeitimų perėmė ''[[ad hoc]]'' [[tarptautinis baudžiamasis tribunolas|tarptautiniai baudžiamieji tribunolai]] ir [[Romos statutas]], kuriuo įsteigtas [[Tarptautinis baudžiamasis teismas]] (TBT).{{sfn|Ozoráková|2022|p=281}} Laikoma, kad genocido nusikaltimas egzistuoja ir [[paprotinė teisė|tarptautinėje paprotinėje teisėje]], todėl draudžiamas ir valstybėms, neprisijungusioms prie konvencijos.<ref>{{Cite web |date=September 2021 |title=Genocide: The legal basis for universal jurisdiction |url=https://www.amnesty.org/es/wp-content/uploads/2021/06/ior530102001en.pdf |website=[[Amnesty International]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20241231035342/https://www.amnesty.org/es/wp-content/uploads/2021/06/ior530102001en.pdf |archive-date=2024-12-31}}</ref> === Baudžiamieji persekiojimai === [[Vaizdas:ICTY - Court room 1 in session.jpg|thumb|250px|[[Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai|Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai]] posėdis.]] [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais genocidas dažniausiai buvo aptariamas tik retoriniu lygmeniu, nes abi [[supervalstybė]]s – [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] ir [[Sovietų Sąjunga]] – jautėsi pažeidžiamos dėl galimų kaltinimų genocidu, todėl vengė viena kitai juos kelti.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|p=9}} Nepaisant politinio spaudimo pareikšti kaltinimus dėl „sovietinio genocido“, [[JAV vyriausybė]] atsisakė ratifikuoti konvenciją, baimindamasi atsakomųjų kaltinimų.{{sfn|Weiss-Wendt|2017|p=266}} Valdžios institucijos dažnai nebuvo linkusios patraukti [[baudžiamoji atsakomybė|baudžiamojon atsakomybėn]] genocidų vykdytojus, nors kai kurios valstybės įsteigė neteismines tyrimo komisijas.{{sfn|Stone|2013|p=150}} [[Tarptautinis teismas|Tarptautiniai teismai]] kai kurias žudynes yra pripažinę genocidais, pvz., [[Ruandos genocidas|Ruandos genocidą]] ir [[Srebrenicos genocidas|Srebrenicos genocidą]].{{sfn|UN Office on Genocide Prevention and the Responsibility to Protect|n.d.|p=2}} 2010 m. sausį [[Irakas|Irako]] pareigūnas Ali Hasanas al Madžidas ([[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] pusbrolis) buvo nuteistas ir pakartas už Irako [[kurdai|kurdų]] genocidą naudojant [[cheminis ginklas|cheminį ginklą]].<ref>[https://www.hrw.org/en/reports/2006/08/14/genocide-iraq-anfal-campaign-against-kurds "The Anfal Campaign Against the Kurds"]. A Middle East Watch Report: [[Human Rights Watch]] 1993.</ref><ref>{{Cite news |title=Saddam Hussein's henchman 'Chemical Ali' executed |url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/iraq/7072155/Saddam-Husseins-henchman-Chemical-Ali-executed.html |access-date=2 September 2021 |work=[[The Daily Telegraph]] |date=25 January 2010 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250108211035/https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/middleeast/iraq/7072155/Saddam-Husseins-henchman-Chemical-Ali-executed.html |archive-date=8 January 2025}}</ref><ref>"[https://www.hrw.org/campaigns/iraq/chemicalali.htm Chemical Ali in his own words]", [[Human Rights Watch]]. Retrieved 24 June 2007</ref> 2018 m. Khieu Samphan pripažintas kaltu dėl [[Kambodžos genocidas|Kambodžos genocido]] ir tapo pirmuoju už genocidą nuteistu valstybės vadovu.{{sfn|Kiernan|2023|p=2}} Nors plačiai pripažįstama, kad bausmės genocido vykdytojams negali būti proporcingos jų nusikaltimams, teismo procesais dažnai siekiama kitų tikslų, pvz., formuoti visuomenės požiūrį į praeitį.{{sfn|Stone|2013|p=150}} == Genocido tyrimai == Genocido tyrimų disciplina susiformavo XX a. 8–9 dešimtmečiais, kai [[socialiniai mokslai]] ėmė analizuoti genocido reiškinį.{{sfn|Kiernan ''et al.''|2023|pp=13, 17}}{{sfn|Jones|2023|p=23}} 10 dešimtmetyje, po bosnių genocido, [[Ruandos genocidas|Ruandos genocido]] ir [[Kosovo karas|Kosovo krizės]], genocido tyrimai patyrė spartų augimą.{{sfn|Kiernan ''et al.''|2023|pp=17–18}} Priešingai nei ankstesni tyrinėtojai, kurie laikė savaime suprantamu, kad liberalios ir demokratinės visuomenės mažiau linkusios vykdyti genocidą, vėlesni mokslininkai pabrėžė, kaip vakarietiškos idėjos vedė prie genocido.{{sfn|Kiernan ''et al.''|2023|pp=23–24}} [[Kolonializmas#Suklestėjimas Naujaisiais laikais|Europiečių kolonializmo]] metu vykdyti [[autochtonai|autochtonų]] genocidai iš pradžių nebuvo laikomi genocidu.{{sfn|Kiernan|Madley|Taylor|2023|p=6–10}} Naujakurių kolonializmo tyrimų pradininkai išryškino šių projektų genocidinę logiką, skatindami permąstyti kolonializmą.{{sfn|Kiernan|Madley|Taylor||2023|p=9}} Daugelis genocido tyrinėtojų siekia ne tik objektyviai analizuoti genocido reiškinį, bet ir surinkti įžvalgų, kurios galėtų padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams.{{sfn|Jones|2023|p=24}} == Priežastys == [[Vaizdas:Royal_Air_Force_Bomber_Command,_1942-1945._CL3400_(cropped).jpg|thumb|right|250px|Didelis civilių aukų skaičius, kaip šalutinis karinių veiksmų (pvz., bombardavimų) padarinys, neįtrauktas į genocido apibrėžimą, net jei aukos sudaro didelę dalį šalies gyventojų.{{sfn|Moses|2023|pp=22–23}}]] Genocido sampratai didelės įtakos turi [[Holokaustas]], suvokiamas kaip nekaltų žmonių persekiojimas dėl rasės, o ne kažkokių politinių motyvų.{{sfn|Moses|2023|p=19}} Genocidas nėra savitikslis – tai priemonė kitam tikslui pasiekti, kurią vykdytojai dažnai pasirenka, kai kitos priemonės pasirodo neveiksmingos.{{sfn|Kathman|Wood|2011|pp=737–738}} Dauguma genocidų įvykdomi dėl to, kad jų vykdytojai jaučia egzistencinę grėsmę sau, nors toks įsitikinimas paprastai būna perdėtas ar net visiškai išgalvotas.{{sfn|Stone|Jinks|2022|p=258}}{{sfn|Moses|2023|pp=16–17, 27}}{{sfn|Nyseth Nzitatira|2022|p=52}} Grėsmės valdantiesiems sluoksniams, kurios buvo siejamos su genocidu, apima siekius pakeisti [[režimas|režimą]] – per atentatus, [[valstybės perversmas|perversmus]], [[revoliucija]]s ir [[pilietinis karas|pilietinius karus]].{{sfn|Nyseth Nzitatira|2022|pp=52–53}} Dauguma genocidų nėra planuojami iš anksto – jie susiformuoja per laipsnišką radikalizacijos procesą, kuris, aukoms pasipriešinus, perauga į genocidą.{{sfn|Jones|2023|pp=48–49}} Genocido vykdytojai dažnai baiminasi – paprastai be pagrindo – kad, jei patys nesiims žiaurumų, sulauks to paties, ką sukelia savo aukoms.{{sfn|Stone|2013|p=146}}{{sfn|Moyd|2022|p=245}} Nepaisant vykdytojų [[utilitarizmas|utilitarinių]] tikslų,{{sfn|Maynard|2022|p=308}} ideologiniai veiksniai yra būtini siekiant paaiškinti, kodėl genocidas atrodo priimtinas sprendimas iškilusiai saugumo problemai.{{sfn|Maynard|2022|p=308}}{{sfn|Stone|2013|p=146}} [[Nekombatantas|Nekombatantai]] nukenčia dėl kolektyvinės kaltės, kuri priskiriama visai tautai, apibrėžtai pagal rasę, bet persekiojamai dėl tariamos grėsmės saugumui.{{sfn|Moses|2021|p=329}} Kiti genocido motyvai – turto grobimas, žemės nusavinimas ir kerštas.{{sfn|Kiernan|2023|p=6}} Karas dažnai laikomas svarbiausiu veiksniu, sudarančiu sąlygas genocidui:{{sfn|Moyd|2022|p=233}} suteikiami ginklai, ideologinis pateisinimas, poliarizuojami sąjungininkai ir priešai, sudaroma priedanga smurtui vykdyti.{{sfn|Moyd|2022|pp=236–239}} Daugelis genocidų įvykdyti [[imperializmas|imperialistinės]] ekspansijos ir valdžios konsolidacijos metu.{{sfn|Lemos|Taylor|Kiernan|2023|p=49}} Nors genocidas dažniausiai vykdomas remiantis iš anksto nustatytomis tapatybės ribomis, jo pasekmė – šių ribų sustiprinimas.{{sfn|Lemos|Taylor|Kiernan|2023|p=50}} Daugelis mokslininkų pabrėžia [[ideologija|ideologijos]] svarbą genocido procese, tačiau nėra bendro sutarimo, kaip būtent ideologija prisideda prie smurto.{{sfn|Maynard|2022|p=307}} Kiti tyrėjai genocidą aiškina racionaliais, pragmatiniais motyvais.{{sfn|Maynard|2022|p=308}} == Vykdytojai == [[Vaizdas:Group of auxiliary guards at the Nazi death camp Sobibor in 1943.jpg|thumb|right|250px|[[Sobiboro naikinimo stovykla|Sobiboro naikinimo stovyklos]] pagalbiniai sargybiniai, 1943 m.]] Genocidą dažniausiai vykdo valstybės{{sfn|Lemos|Taylor|Kiernan|2023|pp=36–37}}{{sfn|Weiss-Wendt|2022|p=189}} ir jų įgaliotiniai – [[elitas]], [[politinė partija|politinės partijos]], [[biurokratija|biurokratai]], [[ginkluotosios pajėgos]] ir [[sukarinta organizacija|sukarintos organizacijos]].{{sfn|Weiss-Wendt|2022|p=189}} Kai genocidas vykdomas atokiose vietovėse, žudynėse dažnai dalyvauja civiliai gyventojai.{{sfn|Häussler|Stucki|Veracini|2022|pp=215–216}} Valstybės sankcionuotus nusikaltimus neretai slapta vykdo sukarintos grupuotės, nes tai leidžia įtikinamai neigti savo dalyvavimą, kartu didinant bendrininkavimą vykdant nusikaltimus.{{sfn|Anderson|Jessee|2020|p=12}}{{sfn|Anderton|2023|p=146}}{{sfn|Weiss-Wendt|2022|pp=179–180, 189}} Genocidą organizuojantys lyderiai paprastai įsitikinę savo veiksmų teisėtumu ir nejaučia kaltės.{{sfn|Weiss-Wendt|2022|p=186}} Lieka ne iki galo aišku, kaip paprasti asmenys gali įsitraukti į tokio masto smurtą konflikto metu.{{sfn|Anderson|Jessee|2020|p=3}}{{sfn|Rechtman|2021|p=174}} Genocido vykdytojai (skirtingai nei jo organizatoriai) nėra demografiškai ar psichologiškai neįprasti asmenys.<ref>{{harvnb|Williams|2020|pp=1–2, 211}}; {{harvnb|Anderson|Jessee|2020|pp=8–9}}; {{harvnb|Rechtman|2021|p=190}}; {{harvnb|Maynard|2022|p=319}}</ref> Nors ideologija daro tam tikrą poveikį,{{sfn|Maynard|2022|p=152}} genocido vykdytojai retai visiškai ja tiki; jų elgesį labiau lemia paklusnumas, atsakomybės išskaidymas (difuzija) ir [[konformizmas]].{{sfn|McDoom|2020|p=124}} Kiti tyrimai rodo, kad ideologinė [[propaganda]] nėra itin veiksminga skatinant žmones vykdyti genocidą,{{sfn|Luft|2020|p=4}} o aukų dehumanizacija bei smurtą pateisinančios nacionalistinės ar kitos ideologijos dažnai priimamos jau pradėjus vykdyti nusikaltimus{{sfn|McDoom|2020|pp=124–125}} arba jiems įsibėgėjus.{{sfn|Luft|2020|p=5}} Nors dažnai manoma, kad genocido vykdytojai daugiausia yra vyrai, taip pat tyrinėjamas ir moterų vaidmuo vykdant genocidą.{{sfn|Kiernan ''et al.''|2023|p=10}} Žmonių elgesys dažnai priklauso nuo aplinkybių – asmuo gali nuspręsti nužudyti vieną auką, o kitą išgelbėti.{{sfn|Anderton|2023|p=143}}{{sfn|Rechtman|2021|p=177}}{{sfn|Luft|2020|p=2}} Antropologas Richard Rechtman pabrėžia, kad tokiose situacijose, kai vykdomi žiaurumai kaip genocidas, daugelis žmonių atsisako juose dalyvauti.{{sfn|Rechtman|2021|pp=181–182, 187, 191}} == Priemonės == [[Vaizdas:Russian soldiers Sheykhalan 1915.jpg|thumb|right|250px|[[Armėnų genocidas|Armėnų genocido]] aukų palaikai buvusiame armėnų kaime Šeichalane netoli [[Mušas|Mušo]], 1915 m.]] Veikale „Ašies valdžia okupuotoje Europoje“ [[Rafaelis Lemkinas]] išskyrė aštuonias naikinimo priemonių grupes, kurias taikė naciai: politines, socialines, kultūrines, ekonomines, biologines, fizines, religines ir moralines.<ref>{{Citation |last=Moses |first=A. Dirk |title=Raphael Lemkin, Culture, and the Concept of Genocide |date=2010-04-15 |work=The Oxford Handbook of Genocide Studies |pages=34-35 |editor-last=Bloxham |editor-first=Donald |url=https://doi.org/10.1093/oxfordhb/9780199232116.013.0002 |access-date=2025-08-04 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-923211-6 |editor2-last=Moses |editor2-first=A. Dirk}}</ref> [[Deportacija|Prievartinis perkėlimas]] yra bendras daugelio genocidų bruožas – aukos dažnai išgabenamos į vietą, kur jas lengviau sunaikinti. Kai kuriais atvejais jos nužudomos perkėlimo vietose arba paliekamos be būtiniausių išgyvenimo priemonių.{{sfn|Basso|2024|p=20}} Dalis žmonių žūsta ir paties perkėlimo metu – pvz., daug [[armėnų genocidas|armėnų genocido]] aukų mirė būtent taip.{{sfn|Basso|2024|p=21}} Kultūrinis naikinimas, pvz., [[Kanada|Kanados]] [[indėnai|indėnų]] internatinės mokyklos, dažnai grindžiamas aukų kontrole tam tikroje vietovėje.{{sfn|Basso|2024|p=21}} Kultūros objektų, pvz., religinių pastatų, naikinimas yra įprastas net tuomet, kai pagrindinis genocido metodas nėra kultūrinis.{{sfn|Jones|2023|pp=42–43}} Kultūrinis genocidas (pvz., internatinės mokyklos) ypač paplitęs kolonistų konsolidacijos laikotarpiu.{{sfn|Häussler|Stucki|Veracini|2022|pp=213–214}}{{sfn|Adhikari|2023|p=43}} Vyrai, ypač jauni, neproporcingai dažnai tampa genocido aukomis, nes jų žudymu siekiama palaužti [[rezistencija|pasipriešinimą]].{{sfn|Basso|2024|p=33}}{{sfn|von Joeden-Forgey|2022|p=118}} Nors [[seksualinė prievarta|seksualinės prievartos]] formos – nuo [[išžaginimas|išžaginimo]], priverstinio [[apvaisinimas|apvaisinimo]], priverstinės santuokos, seksualinės vergovės, lyties organų žalojimo iki priverstinės [[sterilizacija (kontracepcija)|sterilizacijos]] – gali būti nukreiptos tiek prieš vyrus, tiek prieš moteris, nuo to dažniau nukenčia moterys.{{sfn|von Joeden-Forgey|2022|pp=116–119}} Vyrų žudymu ir seksualine prievarta prieš moteris dažnai siekiama sutrikdyti persekiojamos grupės [[reprodukcija|reprodukciją]].{{sfn|Basso|2024|p=33}} Beveik visi genocidai baigiasi jų vykdytojų kariniu pralaimėjimu arba tikslų pasiekimu.{{sfn|Bellamy|McLoughlin|2022|p=303}} == Reakcijos == [[Vaizdas:Stop_the_genocide,_Free_Palestine_023_Mielenosoitus_palestiinalaisten_tueksi_(53274234547).jpg|thumb|right|250px|Protestuotojai [[Helsinkis|Helsinkyje]] per demonstraciją prieš [[Izraelis|Izraelio]] veiksmus [[Izraelio–Hamas karas|Gazos karo]] metu, 2023 m. spalio 21 d.]] Pagal [[racionalaus pasirinkimo teorija|racionalaus pasirinkimo teoriją]], genocido galima būtų išvengti padidinant tokio smurto vykdymo sąnaudas, palyginti su alternatyvomis.{{sfn|Kathman|Wood|2011|p=738}} Nors veikia nemažai organizacijų, kurios sudaro valstybių, kuriose genocido tikimybė laikoma didele, sąrašus,{{sfn|Nyseth Nzitatira|2022|pp=67–68}} šių prognozių tikslumas nėra aiškus, o mokslininkai nesutaria dėl įrodymais pagrįstų genocido prevencijos strategijų.{{sfn|Nyseth Nzitatira|2022|p=68}} Intervencija siekiant užkirsti kelią genocidui dažnai vertinama kaip nesėkminga,{{sfn|Mulaj|2021|p=16}}{{sfn|Moyd|2022|p=250}} nes dauguma valstybių pirmenybę teikia verslo ryšių, prekybos ir diplomatinių santykių palaikymui.{{sfn|Ochab|Alton|2022|pp=3, 41}}{{sfn|Nyseth Nzitatira|2022|p=68}} Dėl to „įprasti galingi veikėjai ir toliau nebaudžiami naudoja smurtą prieš pažeidžiamas gyventojų grupes“.{{sfn|Moyd|2022|p=250}} [[Atsakomybė ginti|Atsakomybė apsaugoti]] – tai apie 2000 m. susiformavusi doktrina, kuria siekiama suderinti valstybės suverenumo principą su [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinės bendruomenės]] pareiga užkirsti kelią genocidui.{{sfn|Bachman|2022|p=119}} Tačiau jos įgyvendinimą dažnai trikdo nesutarimai [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje]] ir politinės valios stoka.{{sfn|Mulaj|2021|p=16}} Nors [[humanitarinė intervencija|karinė intervencija, siekiant sustabdyti genocidą]], kai kuriais atvejais padėjo sumažinti smurto mastą, ji išlieka itin ginčytina ir dažniausiai yra neteisėta.{{sfn|Mulaj|2021|p=17}}{{sfn|Moses|2023|p=21}} Tyrėjas Gregory H. Stanton pastebi, kad nusikaltimų įvardijimas genocidu (užuot juos vadinus, pvz., [[etninis valymas|etniniu valymu]]) padidina tikimybę, jog bus imtasi veiksmingos intervencijos.{{sfn|Ochab|Alton|2022|p=43}} Dėl šios priežasties valstybės dažnai vengia pripažinti vykdomus nusikaltimus genocidu. == Padariniai ir poveikis == [[Vaizdas:Srebrenica Massacre - Reinterment and Memorial Ceremony - July 2007 - Women Mourners 2.jpg|thumb|upright|[[Srebrenicos žudynės|Srebrenicos žudynių]] aukų artimieji, 2007 m.]] Pasibaigus genocidui dažnai siekiama patraukti jo vykdytojus [[baudžiamoji atsakomybė|baudžiamojon atsakomybėn]], gauti oficialų pripažinimą, kompensacijas išgyvenusiesiems bei įamžinti įvykius mokslo ir kultūros srityse, pvz., steigiant genocido muziejus.{{sfn|Mulaj|2021|p=2}} Tačiau, išskyrus [[Holokaustas|Holokausto]] atvejį, genocido aukos retai sulaukia kokios nors kompensacijos, nors [[tarptautinė teisė|tarptautinė]] ir [[nacionalinė teisė]] suteikia galimybę jos reikalauti.{{sfn|Mulaj|2021|p=24}} Genocido vykdytojai ir jų rėmėjai dažnai [[Genocido neigimas|neigia įvykdytus nusikaltimus]] ir atsisako prisiimti atsakomybę už aukoms padarytą žalą.{{sfn|Mulaj|2021|pp=2, 16}} Nors pastangos užtikrinti teisingumą ir skatinti susitaikymą po genocido yra įprastos, jos dažnai nepakankamos.{{sfn|Mulaj|2021|p=11}} Genocido poveikis visuomenėms nėra pakankamai ištirtas.{{sfn|Mulaj|2021|p=2}} Daugelis kokybinių genocido tyrimų sutelkti į aukų, išgyvenusiųjų ir kitų liudininkų pasakojimus.{{sfn|Anderson|Jessee|2020|p=7}} Genocidą išgyvenusiųjų patirtys dažnai analizuojamos psichologiniu požiūriu, nagrinėjant [[depresija|depresijos]], [[nerimas|nerimo]], [[šizofrenija|šizofrenijos]], [[savižudybė|savižudybių]], [[potrauminio streso sutrikimas|potrauminio streso sutrikimo]] ir potrauminio augimo rodiklius. Nors kai kuriuose tyrimuose nustatyta neigiamų pasekmių, kitur neaptikta jokio ryšio su genocido išgyvenimu.{{sfn|Lindert ''et al.''|2019|p=2}} Nėra nuoseklių įrodymų, kad genocidą išgyvenusiųjų palikuonys būtų prastesnės sveikatos nei kitų panašių gyventojų grupių atstovai.{{sfn|Lindert ''et al.''|2017|p=246}} Dauguma visuomenių geba demografiškai atsigauti po genocido, tačiau tai priklauso nuo jų padėties [[demografinė raida|demografinės raidos]] pradžioje.{{sfn|Kugler|2016|pp=119–120}} Kadangi genocidas dažnai laikomas sunkiausiu nusikaltimu žmonijai, jis sulaukia didesnio dėmesio nei kiti tarptautinės teisės pažeidimai.{{sfn|Moses|2023|p=22}} Dėl to žiaurumų aukos savo patirtas kančias neretai įvardija kaip genocidą, siekdamos atkreipti tarptautinį dėmesį į savo padėtį ir paskatinti išorinę intervenciją.{{sfn|Moses|2023|p=23}} Nors genocido atmintis dažnai laikoma priemone ugdyti toleranciją ir pagarbą [[žmogaus teisės|žmogaus teisėms]],{{sfn|Barsalou|Baxter|2007}} kaltinimas genocidu dažnai sustiprina nukentėjusių žmonių vienybę – kai kuriais atvejais genocido patirtis tampa tautinės tapatybės dalimi – ir skatina priešiškumą genocidu kaltinamai grupei. Dėl to mažėja susitaikymo galimybės ir didėja pasikartojančio smurto rizika ateityje.{{sfn|Sands|2017|p=364}}{{sfn|Stone|Jinks|2022|p=258}} Kai kurie genocidai įamžinami memorialais ar muziejais.{{sfn|Stone|2013|p=151}} == Genocido neigimas == {{main|Genocido neigimas}} [[Vaizdas:Rwandan Genocide Murambi skulls.jpg|thumb|Ruandos genocido aukų kaukolės]] [[Vaizdas:Ambassador_Morgenthau's_Story_p314.jpg|thumb|250px|[[Armėnų genocidas|Armėnų genocido]] aukos. Nužudytųjų palaikai prie kelio – įprastas vaizdas deportacijos maršrutuose.]] {{Šaltiniai-dalis}} Genocidas laikomas baisiausiu [[nusikaltimas|nusikaltimu]] (prieš [[žmonija|žmoniją]], o ne prieš pavienius žmones). Jį vykdžiusios [[valstybė]]s, [[vyriausybė]]s būna linkusios neigti šį nusikaltimą ir naudoti terminą ''masinės žmogžudystės'' ir pan., nes tuo atveju teisiškai atsakingais tampa pavieniai asmenys, o ne valstybės ar vyriausybės. [[Neonaciai|Neonacizmo šalininkai]] teigia, kad [[Holokaustas]] – tai žydų propagandinis melas, kad naciai (nacionalsocialistai) uždarinėjo [[Žydai|žydus]] į [[koncentracijos stovykla]]s, bandydami apsaugoti nuo žydų tarpe buvusių nusikaltėlių, bet ir koncentracijos stovyklose žydai žudė vieni kitus ir mirė nuo [[liga|ligų]] ir t. t. [[Turkija]] neigia [[armėnų genocidas|armėnų genocidą]], teigdama, kad [[jaunaturkiai]] gynė civilius [[turkai|turkus]] nuo armėnų nusikaltėlių, kad armėnai turkų nužudė ne mažiau, nei turkai – armėnų, kad armėnai bandė surengti valstybinį [[perversmas|perversmą]], suskaidyti Turkiją, kad dauguma jų žuvo kare ir pan. Klausimai, kvalifikuojant veiką kaip genocidą: * Ar 1 % tautos fizinį sunaikinimą galima laikyti genocidu? * Ar galima tarti, kad [[karas]], kurio metu žuvo kelios dešimtys procentų darbingo amžiaus vyrų, buvo genocidas? * Ar [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliacinė]] politika, kurios metu buvo sunaikintas tautos kultūrinis/kalbinis identitetas, tačiau nebuvo didesnio kiekio mirčių, buvo genocidas? * Ar ilgalaikė (šimtmečius trunkanti) [[diskriminacija]], dėl kurios tam tikra visuomenės grupė sunyksta arba praranda galimybę vystytis, irgi laikytina genocidu? * Ar politika, dėl kurios didelė dalis gyventojų buvo [[Tremtis|ištremta]] arba [[Emigracija|emigravo]], laikytina genocidu? * Pradedant kuria stadija (naikinimo ar ankstesne) galima kalbėti apie genocidą? == Istorija == [[Vaizdas:Building of the International Criminal Court in The Hague.jpg|thumb|right|200px|Už nusikaltimus žmoniškumui teisia [[Tarptautinis Baudžiamasis Teismas]]. Teismo rūmai Hagoje, [[Nyderlandai]]]] * [[Holokaustas]], vykdytas [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] Antrojo pasaulinio karo metais. * Turkijoje vykdytas [[armėnų genocidas|armėnų]] (600–1500 tūkst. nužudytų), [[Asirai|asirų]] (500–750 tūkst. nužudytų) ir [[Graikai|graikų]] (300–600 tūkst. nužudytų) genocidas 1914–1923 m. (Turkijos vyriausybė neigia, kad tai buvo genocidas). * [[Indėnai|Indėnų]] genocidas. * [[Kambodža|Kampučijoje]] [[Raudonieji khmerai|raudonųjų khmerų]] vykdytas gyventojų genocidas (apie 1,5 mln. aukų). * [[bosniai|Bosnių]] genocidas, vykdytas Jugoslavijos armijos [[Serbų Respublika|Serbų Respublikoje]] 1992–1995 m. [[Bosnijos karas|Bosnijos karo]] metu. * [[Ruandos genocidas]] 1994 m. tarp vietinių etninių grupių (nužudyta ~800 tūkst.) * [[Holodomoras]], 1932–1933 m. badas Ukrainoje. == Lietuvoje == {{main|Holokaustas Lietuvoje|romų genocidas Lietuvoje|Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)}} {{Šaltiniai-dalis}} Lietuvoje išskiriama keletas periodų, kai viena ar kita dalis gyventojų buvo naikinama, nutautinama ir pan. Ne visi istorikai šiuos periodus vertina vienareikšmiškai, tačiau bent dalis istorikų linkę teigti{{faktas}}, kad Lietuvoje buvo šie genocido atvejai: * [[Baltų genocidas]] XIII–XVI a., vykdytas [[Kryžiuočių ordinas|kryžiuočių]] ir [[Kalavijuočių ordinas|kalavijuočių]] ordinų.{{faktas}} * [[Rusinimas]], vykdytas 1830–1833 m. ir 1864–1904 m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. * „Antisovietinių elementų“ genocidas, vykdytas 1939–1954 m. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. * [[Holokaustas]], vykdytas 1941–1945 m. [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]]. == Išnašos == {{reflist|21em}} == Šaltiniai == {{Refbegin |30em |indent=yes}} * {{cite book |last1=Kiernan |first1=Ben |last2=Lower |first2=Wendy |last3=Naimark |first3=Norman |last4=Straus |first4=Scott |title=The Cambridge World History of Genocide |volume=III: Genocide in the Contemporary Era, 1914–2020 |date=2023 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-1-108-76711-8 |pages=1–28 |chapter=Introduction to Volume III |ref={{sfnref|Kiernan et al.|2023}}}} * {{harvc |last=Irvin-Erickson |first=Douglas |chapter=The history of Raphael Lemkin and the UN Genocide Convention |in1=Simon |in2=Kahn |year=2023 |chapter-url=https://www.elgaronline.com/edcollchap/book/9781800379343/book-part-9781800379343-9.xml |pp=7–26}} * {{cite book |last1=Lang |first1=Berel |title=Genocide and Human Rights: A Philosophical Guide |date=2005 |publisher=[[Palgrave Macmillan]] UK |isbn=978-0-230-55483-2 |pages=5–17 |language=en |chapter=The Evil in Genocide}} * {{cite book |last1=Moses |first1=A. Dirk |title=Genocidal Violence: Concepts, Forms, Impact |date=2023 |publisher=[[De Gruyter]] |isbn=978-3-11-078132-8 |pages=15–38 |chapter-url=https://www.degruyter.com/document/doi/10.1515/9783110781328-002/html |language=en |chapter=Genocide as a Category Mistake: Permanent Security and Mass Violence Against Civilians |doi=10.1515/9783110781328-002}} * {{cite book |last1=Shaw |first1=Martin |title=What is Genocide? |date=2015 |publisher=[[John Wiley & Sons]] |isbn=978-0-7456-8710-0 |language=en}} * {{harvc |last1=Kiernan |first1=Ben |in1=Kiernan |in2=Lemos |in3=Taylor |year=2023 |pages=1–30 |chapter=General Editor's Introduction to the Series: Genocide: Its Causes, Components, Connections and Continuing Challenges}} * {{cite book |last1=Ochab |first1=Ewelina U. |last2=Alton |first2=David |title=State Responses to Crimes of Genocide: What Went Wrong and How to Change It |date=2022 |publisher=Springer International Publishing |isbn=978-3-030-99162-3}} * {{cite book |last1=Bachman |first1=Jeffrey S. |title=The Politics of Genocide: From the Genocide Convention to the Responsibility to Protect |date=2022 |publisher=[[Rutgers University Press]] |isbn=978-1-9788-2147-7 |language=en}} * {{cite book |last1=Weiss-Wendt |first1=Anton |title=The Soviet Union and the Gutting of the UN Genocide Convention |url=https://archive.org/details/sovietuniongutti0000weis |date=2017 |publisher=[[University of Wisconsin Press]] |isbn=978-0-299-31290-9 |language=en}} * {{cite book |last1=Bachman |first1=Jeffrey |title=The Palgrave Encyclopedia of Imperialism and Anti-Imperialism |date=2021b |publisher=Springer International Publishing |isbn=978-3-030-29901-9 |pages=1012–1022 |language=en |chapter=Genocide and Imperialism}} * {{harvc |last1=Curthoys |first1=Ann |last2=Docker |first2=John |chapter=Defining Genocide |pp=9–41 |in1=Stone |year=2008}} * {{harvc |last=Schabas |first=William A. |chapter=The Law and Genocide |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2010 |pages=123–141}} * {{cite journal |last1=Ozoráková |first1=Lilla |title=The Road to Finding a Definition for the Crime of Genocide – the Importance of the Genocide Convention |journal=The Law & Practice of International Courts and Tribunals |date=2022 |volume=21 |issue=2 |pages=278–301 |doi=10.1163/15718034-12341475 |issn=1569-1853}} * {{harvc |last1=Lemos |first1=T. M. |last2=Taylor |first2=Tristan S. |last3=Kiernan |first3=Ben |in1=Kiernan |in2=Lemos |in3=Taylor |year=2023 |pages=31–56 |chapter=Introduction to Volume I}} * {{cite book |last1=Jones |first1=Adam |title=Genocide: A Comprehensive Introduction |date=2023 |edition=4th |publisher=[[Taylor & Francis]] |isbn=978-1-000-95870-6 |language=en}} * {{cite book |editor1-last=Blackhawk |editor1-first=Ned |editor2-last=Kiernan |editor2-first=Ben |editor3-last=Madley |editor3-first=Benjamin |editor4-last=Taylor |editor4-first=Rebe |title=The Cambridge World History of Genocide |volume=II: Genocide in the Indigenous, Early Modern and Imperial Worlds, from c.1535 to World War One |publisher=[[Cambridge University Press]] |date=2023 |isbn=978-1-108-76548-0 |doi=10.1017/9781108765480 |last1=Kiernan |first1=Ben |last2=Madley |first2=Benjamin |last3=Taylor |first3=Rebe |chapter=Introduction to Volume II |pages=1–20}} *{{cite book |editor1-last=Simon |editor1-first=David J. |editor2-last=Kahn |editor2-first=Leora |title=Handbook of Genocide Studies |date=2023 |publisher=Edward Elgar Publishing |isbn=978-1-80037-934-3 |language=en}} * {{cite book |editor1-last=Kiernan |editor1-first=Ben |editor2-last=Lemos |editor2-first=T. M. |editor3-last=Taylor |editor3-first=Tristan S. |title=The Cambridge World History of Genocide |volume=I: Genocide in the Ancient, Medieval and Premodern Worlds |date=2023 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-1-108-64034-3 |language=en}} * {{cite book |last1=Stone |first1=Dan |date=2008 |title=The Historiography of Genocide |url=https://archive.org/details/historiographyof0000dans |publisher=[[Palgrave Macmillan]] |isbn=978-0-230-29778-4}} * {{cite book |editor1-last=Bloxham |editor1-first=Donald |editor2-last=Moses |editor2-first=A. Dirk |title=The Oxford Handbook of Genocide Studies |publisher=[[Oxford University Press]] |year=2010 |isbn=978-0-19-161361-6}} * {{cite journal |last1=Kathman |first1=Jacob D. |last2=Wood |first2=Reed M. |title=Managing Threat, Cost, and Incentive to Kill: The Short- and Long-Term Effects of Intervention in Mass Killings |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-conflict-resolution_2011-10_55_5/page/734 |journal=[[Journal of Conflict Resolution]] |date=2011 |volume=55 |issue=5 |pages=735–760 |doi=10.1177/0022002711408006}} * {{harvc |first1=Dan |last1=Stone |first2=Rebecca |last2=Jinks |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=253–276 |contribution=Genocide and memory}} * {{harvc |last=Nyseth Nzitatira |first=Hollie |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=45–74 |contribution=Predicting genocide}} * {{cite book |last1=Stone |first1=Dan |title=The Holocaust, Fascism and Memory: Essays in the History of Ideas |date=2013 |publisher=[[Palgrave Macmillan]] UK |isbn=978-1-137-02953-9 |pages=143–156 |language=en |chapter=Genocide and Memory}} * {{harvc |last=Moyd |first=Michelle |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=222–252 |contribution=Genocide and War}} * {{cite book |last1=Maynard |first1=Jonathan Leader |title=Ideology and Mass Killing: The Radicalized Security Politics of Genocides and Deadly Atrocities |date=2022 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-108266-5 |language=en}} * {{cite book |last1=Moses |first1=A. Dirk |title=The Problems of Genocide: Permanent Security and the Language of Transgression |date=2021 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-1-009-02832-5 |language=en}} * {{cite book |editor1-last=Bloxham |editor1-first=Donald |editor2-last=Moses |editor2-first=A. Dirk |year=2022 |title=Genocide: Key Themes |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-286526-7 |url=https://books.google.com/books?id=lptlEAAAQBAJ |access-date=2025-05-19}} * {{harvc |last1=Weiss-Wendt |first1=Anton |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=161–190 |contribution=The state and genocide}} * {{harvc |last1=Häussler |first1=Matthias |last2=Stucki |first2=Andreas |last3=Veracini |first3=Lorenzo |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=191–221 |contribution=Genocide and Empire}} * {{cite book |last1=Anderson |first1=Kjell |last2=Jessee |first2=Erin |title=Researching Perpetrators of Genocide |date=2020 |publisher=[[University of Wisconsin Press]] |isbn=978-0-299-32970-9 |language=en |chapter=Introduction}} * {{harvc |last=Anderton |first=Charles H. |chapter=Genocide prevention: perspectives from psychological and social economic choice models |pp=142–156 |in1=Simon |in2=Kahn |year=2023}} * {{cite book |last1=Rechtman |first1=Richard |title=Living in Death: Genocide and Its Functionaries |url=https://archive.org/details/livingindeathgen0000rich |date=2021 |publisher=[[Fordham University Press]] |isbn=978-0-8232-9788-7 |language=en}} * {{cite book |last1=Williams |first1=Timothy |title=The Complexity of Evil: Perpetration and Genocide |url=https://library.oapen.org/handle/20.500.12657/52460 |date=2020 |publisher=[[Rutgers University Press]] |hdl=20.500.12657/52460 |isbn=978-1-9788-1431-8 |language=en}} * {{cite journal |last1=McDoom |first1=Omar Shahabudin |title=Radicalization as cause and consequence of violence in genocides and mass killings |journal=[[Violence (journal)|Violence]] |date=2020 |volume=1 |issue=1 |pages=123–143 |doi=10.1177/2633002420904267 |language=en |issn=2633-0024 |doi-access=free}} * {{cite journal |last1=Luft |first1=Aliza |title=Three Stories and Three Questions about Participation in Genocide |journal=[[Journal of Perpetrator Research]] |date=2020 |volume=3 |issue=1 |doi=10.21039/jpr.3.1.37 |issn=2514-7897 |pages=196– |doi-access=free}} * {{cite book |last1=Basso |first1=Andrew R. |title=Destroy Them Gradually: Displacement as Atrocity |date=2024 |publisher=[[Rutgers University Press]] |isbn=978-1-9788-3130-8 |language=en}} * {{harvc |last=Adhikari |first=Mohamed |chapter=Destroying to replace: reflections on motive forces behind civilian-driven violence in settler genocides of Indigenous peoples |pp=42–53 |in1=Simon |in2=Kahn |year=2023}} * {{harvc |first=Elisa |last=von Joeden-Forgey |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022 |pp=100–131 |contribution=Gender and genocide}} * {{harvc |last=Bellamy |first=Alex J. |last2=McLoughlin |first2=Stephen |contribution=Genocide and Military Intervention |in1=Bloxham |in2=Moses |year=2022}} * {{cite book |last=Mulaj |first=Klejda |title=Postgenocide: Interdisciplinary Reflections on the Effects of Genocide |publisher=[[Oxford University Press]] |year=2021 |isbn=978-0-19-264825-9 |chapter=Introduction: Postgenocide: Living with Permutations of Genocide Harms}} * {{cite journal |last1=Lindert |first1=Jutta |last2=Kawachi |first2=Ichiro |last3=Knobler |first3=Haim Y. |last4=Abramowitz |first4=Moshe Z. |last5=Galea |first5=Sandro |last6=Roberts |first6=Bayard |last7=Mollica |first7=Richard |last8=McKee |first8=Martin |title=The long-term health consequences of genocide: developing GESQUQ - a genocide studies checklist |journal=Conflict and Health |date=2019 |volume=13 |issue=1 |pages=14 |doi=10.1186/s13031-019-0198-9 |doi-access=free |pmid=31011364 |pmc=6460659 |issn=1752-1505 |ref={{sfnref|Lindert et al.|2019}}}} * {{cite journal |last1=Lindert |first1=Jutta |last2=Knobler |first2=Haim Y. |last3=Kawachi |first3=Ichiro |last4=Bain |first4=Paul A. |last5=Abramowitz |first5=Moshe Z. |last6=McKee |first6=Charlotte |last7=Reinharz |first7=Shula |last8=McKee |first8=Martin |title=Psychopathology of children of genocide survivors: a systematic review on the impact of genocide on their children's psychopathology from five countries |journal=[[International Journal of Epidemiology]] |date=2017 |pages=246–257 |ref={{sfnref|Lindert et al.|2017}}}} * {{cite book |last=Kugler |first=Tadeusz |title=Economic Aspects of Genocides, Other Mass Atrocities, and Their Preventions |url=https://archive.org/details/economicaspectso0000unse_c2e4 |chapter=The Demography of Genocide |publisher=[[Oxford University Press]] |date=2016 |isbn=978-0-19-937829-6 |pages=[https://archive.org/details/economicaspectso0000unse_c2e4/page/n123 102]–124}} * {{Cite journal |last1=Barsalou |first1=Judy |last2=Baxter |first2=Victoria |date=January 2007 |title=The Urge to Remember: The Role of Memorials in Social Reconstruction and Transitional Justice |url=https://www.usip.org/sites/default/files/srs5.pdf |journal=Stabilization and Reconstruction |volume=Series 5 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150209190424/http://www.usip.org/sites/default/files/srs5.pdf |url-status=dead |archive-date=9 February 2015}} * {{cite book |last1=Sands |first1=Philippe |title=East West Street: On the Origins of Genocide and Crimes Against Humanity |url=https://archive.org/details/eastweststreeton0000sand_l8o8 |date=2017 |publisher=[[Weidenfeld & Nicolson]] |isbn=978-1-4746-0191-7 |language=en}} * {{cite report |date=n.d. |title=When to Refer to a Situation as "Genocide" |url=https://www.un.org/en/preventgenocide/rwanda/assets/pdf/GuidanceNote-When%20to%20refer%20to%20a%20situation%20as%20genocide.pdf |publisher=United Nations Office on Genocide Prevention and the Responsibility to Protect |access-date=2024-12-22 |ref={{harvid|UN Office on Genocide Prevention and the Responsibility to Protect|n.d.}}}} {{Refend}} == Nuorodos == * [http://www.genocid.lt/ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras] * [http://www.genocidewatch.org/ Genocide Watch] {{en-icon}} [[Kategorija:Genocidas| ]] l1hwsyjfgj7uqbjg4fv0hgma6e5l8ui 0 8964 7851239 7743493 2026-06-05T17:55:24Z CD 677 /* Sportas */ 7851239 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Kėdainiai |paveikslelis = Kedainiai14. 2007-05-06.jpg |paveikslėlio tekstas = Didžioji gatvė senamiestyje |herbas = Coat of arms of Kedainiai (Lithuania).svg |vėliava = Kėdainių Vėliava.png |lat = 55.289 |long = 23.976 |apskritis = Kauno |savivaldybė = Kėdainių rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 23422 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 26.97 |pastokodas = centrinis LT-57001 |kirč = {{Vietovardis|k=1|Kėdáiniai|Kėdáinių|Kėdáiniams|Kėdáinius|Kėdáiniais|Kėdáiniuose|š=2002}} |istpav = {{de|Kedahnen}}, {{pl|Kiejdany}}, {{yi|Keidan}}, {{ru|Кейданы}}<ref name="ESBE">{{ESBE|14a|050/50344|Кейданы|891}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|560|Кейданы}}</ref> |vikiteka = Category:Kėdainiai }} '''Kėdainiai''' – miestas vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]], abipus [[Nevėžis|Nevėžio]], už 51 km į šiaurę nuo [[Kaunas|Kauno]]. [[Kėdainių rajono savivaldybė]]s ir [[Kėdainių miesto seniūnija|seniūnijos]] centras. [[Kėdainių senamiestis]] įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės [[urbanistikos paminklas]]. Čia stovi 4 bažnyčios ir 1 cerkvė (katalikų – [[Kėdainių šv. Juozapo bažnyčia]] ir [[Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia]], taip pat [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] ir [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia]], [[Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė]]). Prie [[Kėdainių geležinkelio stotis|Kėdainių geležinkelio stoties]] stovi [[Lietuvos nepriklausomybės paminklas]]. Svarbus pramonės (daugiausia chemijos ir maisto perdirbimo) ir susisiekimo centras. Yra vienas pašto skyrius (LT-57001). Miesto gimtadienis švenčiamas [[rugpjūčio 8]]–[[rugpjūčio 10|10]] dienomis. Vasarą taip pat švenčiamos „Agurkų šventės“ (XIX a. Kėdainių žydai pradėjo agurkų verslą). == Etimologija == [[Hermanas Vartbergė|H. Vartbergės]] kronikoje minima ''Gaydine'' gyvenvietė, [[Janas Dlugošas]] mini ''Kieidany''. Vėlesni šaltiniai miestą vadina irgi įvairiai – ''Keidaini'', ''Keidany'', ''Keidony'' ir kt. XVII a. minima miesto lytis '''''Kėdainys''''', XX a. tarpukariu – '''''Kedainiai'''''. Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio daugiskaitos – pavardės ''Kėdainis'',<ref>{{Vanagas 2004|90–91}}</ref> ši pavardė savo ruožtu kilusi iš veiksmažodžio ''kėdoti'' („sklaidyti, vartyti, kėtoti“).<ref>{{cite web |title=kėdoti|author=|date=|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= https://etimologija.baltnexus.lt/?w=k%C4%97doti|accessdate=2020-04-25}}</ref> Tačiau legenda byloja, kad pavadinimas kilęs nuo iš [[Kuršas|Kuršo]] atvykusio pirklio Keidangeno, neva įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį.<ref name="postilla.mch.mii.lt">[http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm Tėvų žemė apie Kėdainius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060417163730/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm |date=2006-04-17 }}</ref> == Geografija == Miestas išsidėstęs [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumos]] centre. Kėdainiuose į Nevėžį įteka [[Dotnuvėlė]] ir [[Smilga (upė)|Smilga]] (iš vakarų pusės) bei [[Obelis (upė)|Obelis]] (iš rytų pusės). === Miesto dalys === [[Vaizdas:DaniscoSugar Kedainiai.JPG|thumb|230px|„Danisco Sugar“ – cukraus fabrikas]] Pagrindinės Kėdainių miesto dalys yra '''[[Babėnai]]''' (šiaurėje), '''[[Jonušava|Janušava]]''' (vakaruose) ir '''[[Kėdainių senamiestis]]''' centre. Kitos miesto dalys yra faktiškai nedideli mikrorajonai, susiformavę iš buvusių kaimų arba pramoninių plotų. * '''''[[Justinava (Kėdainiai)|Justinava]]''''' – kolektyvinių sodų rajonas Kėdainių šiaurėje. * '''''Vilainiai''''' – Kėdainių miesto dalis kairiajame Nevėžio krante, į pietus nuo [[Vilainiai|Vilainių]] gyvenvietės ir kelio į Aristavą. Svarbiausia gatvė – Šėtos. Vyrauja nuosavi ikitarybinio ir tarybinio laikotarpio pastatai. Yra keli daugiabučiai. Įsikūrusios smulkios įmonės. Yra Kėdainių profesinio rengimo centro politechnikos skyrius. * '''''Pramonės rajonas''''' ([[Zabieliškis]]) – pietrytinė Kėdainių dalis, tarp Jonavos-Šeduvos ir Kėdainių-Babtų kelių, prie [[Obelis (upė)|Obelies]] upės. Čia įsikūrusios išskirtinai gamybos pramonės įmonės: [[Lifosa|AB Lifosa]], UAB „Kemira Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“, cukraus fabrikas, AB „Progresas“, UAB „Medžio plokštė“, UAB „JGB“. Taip pat yra UAB „Norfos mažmena“ sandėliai (buvusioje Kėdainių elektros aparatūros gamykloje), autobusų parkas, duonos kepykla, nauji UAB “Natūrali oda„ pastatai. Palei pramonės rajoną išsidėstęs naujasis Zabieliškio sąvartynas ir AB “Lifosa" fosfogipso kalnai. Svarbiausios gatvės: Pramonės, Metalistų, Biochemikų. == Istorija == Nežinoma, kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai. Kad jų būta, liudija pavieniai ir dažniausiai atsitiktinai aptinkami [[akmens amžius|akmens amžiaus]] dirbiniai: šlifuoti akmens kirvukai, įvairūs apdirbto [[titnagas|titnago]] ir [[kaulas|kaulo]] įrankiai. === Prekybininkų miestas === [[Vaizdas:Pochod Szwedow do Kiejdan.jpg|thumb|right|250px|Švedų žygis į Kėdainius. (Dailininko Jozefo Brandto paveikslas)]] [[Vaizdas:Kėdainiai.Radvilas Palace in 19th c.jpg|thumb|right|250px|[[Radvilos|Radvilų]] dvaro rūmai XIX a.]] [[1372]] m. Kėdainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose ([[Vartbergės kronika|H. Vartbergės kronikoje]]). Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš [[Kuršas|Kuršo]] ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante. To kaimelio šiaurėje augo didžiulė giria, kurioje būta pagonių šventyklos. Ją [[vokiečių ordinas|kryžiuočiai]] sunaikinę, o jos vietoje [[1403]] m. pastatę mūrinę bažnyčią. Spėjama, kad pirmasis miesto savininkas [[Radvila Astikaitis]] apie XV a. vidurį ant stataus ir vaizdingo kairiojo [[Nevėžis|Nevėžio]] kranto pastatė dvarą. Žemiau dvaro kūrėsi miestas (kurį XV a. mini [[Janas Dlugošas]]), per kurį nuo XV a. vidurio ėjo prekybos vieškeliai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į tuo laiku svarbų [[Žemaitija|Žemaitijos]] centrą [[Raseiniai|Raseinius]] ir iš [[Kaunas|Kauno]] į [[Ryga|Rygą]] ir [[Šiauliai|Šiaulius]]. Šio vieškelio pašonėje, netoli Smilgos upelio žiočių, atsirado turgaus aikštė, dabar vadinama Senąja rinka. [[xVI amžiaus 2-as dešimtmetis|1520]] m. jau buvo 145 gyvenamieji namai ir apie 1160 gyventojų, vykdavo turgūs ir buvo renkami turgaus mokesčiai. [[1535]] m. Kėdainių savininką kunigaikštį [[Jonas Radvila III|Joną Radvilą]] paskyrus Žemaičių seniūnu miestas tapo Žemaitijos administraciniu centru. Kėdainių ūkinę ir prekybinę veiklą pagyvino [[1568]] m. [[Gardinas|Gardino]] seime suteikta teisė plėtoti laivinę prekybą Nevėžio upe, [[1581]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] seime įteisintas laisvas uostas besikuriančiame [[Skongalis|Skongalio]] priemiestyje ir [[1585]] m. patvirtinti nuostatai miesto amatininkams. Nuo [[1574]] m. valdant Jonui Kiškai, Kėdainiuose vykdavo visuotiniai Žemaičių [[bajorai (luomas)|bajorų]] seimeliai. Jo rūpesčiu [[1590]] m. [[balandžio 15]] d. karalius [[Zigmantas Vaza]] Kėdainiams suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], o kartu ir teisę rengti šeštadieninius turgus, tris metines muges, miestiečiams statyti parduotuves ir laikyti pavyzdines svarstykles, ilgio bei saiko matus. Taip pat patvirtintas ir pirmasis [[Kėdainių herbas]] su Kiškų giminės simbolika: žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais; pasagos viduryje – dvi lašišos, nukreiptos į priešingas puses. XVI a. pabaigoje buvo pastatyta pirmoji mūrinė gotikinio stiliaus miesto rotušė. Per [[1598]] m. gaisrą sudegė 196 gyvenamieji namai, o per [[1600]] m. gaisrą – 59. Tačiau jau [[1604]] m. Kėdainiuose buvo 348 gyvenamieji namai ir apie 2 800 gyventojų. Tuo laiku mieste veikė net 104 smuklės: 82 [[alus|alaus]], 21 [[degtinė]]s ir viena [[midus|midaus]]. Nuo [[1614]] m. Kėdainiai vėl priklausė kunigaikščių Radvilų giminės protestantiškosios [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovams. Valdant Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupui Radvilai]] ir jo sūnui [[Jonušas Radvila|Jonušui]] (1612–1655) – miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. [[1627]] m. [[rugpjūčio 24]] d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir Kiškų – heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke. === Dvimiestis === [[Vaizdas:Kedainai6. 2007-05-06.jpg|thumb|250px|Didžioji gatvė]] [[1629]] m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno [[vokiečiai]] evangelikai [[liuteronybė|liuteronai]], kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių. Naujame miesto rajone, pavadintame Jonušava, apsigyveno apie 80 atvykėlių šeimų. [[1648]] m. [[balandžio 28]] d. Lietuvos valdovas [[Vladislovas Vaza]] Jonušavai patvirtino teisę rengti turgus, turėti savo burmistrą ir atskirą herbą. Jį sudarė žydrame lauke inicialas '''I''' ir virš inicialo geltoname lauke raudona kunigaikščio kepurė. Kėdainiuose pradėjo gyvuoti dvi juridiškai įteisintos [[bendruomenė]]s: Senųjų Kėdainių, kurios pagrindą sudarė [[evangelikai reformatai]], ir Jonušavos, arba Naujųjų Kėdainių, kurioje gyveno vokiečiai [[evangelikai liuteronai]]. Lietuvos miestų istorijoje tai antras atvejis po [[Trakai|Trakų]], kai viename mieste gyvavo dvi juridiškai įteisintos bendruomenės. Be to, [[1648]] m. pietinėje Kėdainių dalyje prie [[Knypava (Kėdainiai)|Knypavos]] turgavietės įsikūrė rusų [[stačiatikiai]], kadangi Jonušo Radvilos žmona Marija Mogilaitė buvo stačiatikė, todėl jos prašymu Jonušas Radvila [[1652]] m. pietinėje [[Knypava (Kėdainiai)|Knypavos]] dalyje pastatydino medinę cerkvę ir prie jos įkūrė vienuolyną. Mieste gyvavo ir arijonų bendruomenė, kuri čia veikė viešai iki [[1658]] m., kai visi [[arijonai]] Seimo sprendimu buvo išvaryti iš [[Abiejų Tautų Respublika|Lietuvos ir Lenkijos valstybės]]. [[1655]] m. Kėdainiuose buvo apie 500 gyvenamųjų namų, per 4 tūkst. gyventojų. [[1667]] m. Kėdainių dvaras priklausė [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadai]] kunigaikščiui [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]] (su 534 valstiečių dūmais). === Valdymas === [[Vaizdas:Church of St. Joseph in Kėdainiai, Lithuania in 2007.jpg|thumb|left|260px|Šv. Juozapo bažnyčia]] [[Vaizdas:Kiejdany orthodox church.jpg|thumb|250px|[[Kėdainių cerkvė]]]] [[Vaizdas:Evangelical Reformed Church in Kėdainiai, Lithuania in 2007.jpg|thumb|left|250px|Evangelikų reformatų bažnyčia]] [[Vaizdas:Kedainiai12. 2007-05-06.jpg|left|thumb|250px|Kėdainių senamiestis, vaizdas į sinagogas]] [[Vaizdas:Didžioji street in Kėdainiai001.jpg|left|thumb|250px|Pagrindinė senamiesčio gatvė]] Miestas buvo valdomas ir tvarkomas miestiečių renkamo Magistrato, kurį sudarė 18 asmenų: [[vaitas]], 3 [[Burmistras|burmistrai]], 4 teismo tarėjai, raštininkas, 5 šuolininkai, iždininkas, iždo raštininkas, antstolis ir cechų dekanas. Magistrato nariai galėjo būti visų tikybų ir tautybių miestiečiai, kuriais Kėdainiuose buvo tampama tik prisiekus kunigaikščiui ir Magistratui. Prie pagrindinių kelių į Kėdainius stovėjo miesto vartai, kuriuos naktimis saugojo iš miestiečių sudarytos sargybos, o atvykusieji buvo registruojami. Visi miestiečiai privalėjo dalyvauti piniginėse rinkliavose, karinėse pratybose ir eisenose. Kunigaikščiai Radvilos rūpinosi socialinėmis miestiečių reikmėmis, todėl [[1629]] m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 špitolės, našlaičių namai ir ligoninė. Mieste įkurta viena iš pirmųjų vaistinių Lietuvoje. Žinoma, kad [[1636]] m. čia dirbo vaistininkas Elijus. Skirtingų religinių konfesijų miestiečius saugojo [[1627]] m. pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas. Jį pasirašę Kristupas Radvila ir Vilniaus vyskupas [[Eustachijus Valavičius]] pripažino evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumą. Kėdainių klestėjimą nutraukė [[1654]]–[[1660]] m. karas su [[Rusija]] ir [[Švedija]]. Rusijos kariuomenei okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, [[1655]] m. rugpjūtį mieste prasidėjo derybos su Švedijos karaliaus [[Karolis X Gustavas|Karolio X Gustavo]] atstovais dėl LDK pasidavimo Švedijai. Derybos baigėsi 1655 m. [[spalio 20]] d. pasirašytu aktu, kuriuo LDK nutraukė uniją su [[Lenkija]] ir sudarė naują uniją su Švedija. Iš lietuvių pusės uniją pasirašė Jonušas Radvila. === Krizės metai === Nuo [[1659]] m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, [[Prūsija|Prūsijos]] generalgubernatorius [[Boguslavas Radvila]] (1620–1669). Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tačiau miesto prekyba merdėjo, o dauguma miestiečių pasitraukė svetur. [[1663]] m. Kėdainiuose buvo tik 40 apgyventų sklypų ir penktadalis čia anksčiau gyvenusių amatininkų. XVII a. pabaigoje atgyjantį miestą nusiaubė didelis gaisras: sudegė apie 100 gyvenamųjų namų, gimnazija ir biblioteka. [[1701]] m. ir [[1704]] m. miestas buvo apsuptas švedų kariuomenės. [[1709]]–[[1711]] m. mieste siautėjo [[Didžiojo Šiaurės karo maras]]. Per jį išmirė daug kėdainiškių ir apylinkių gyventojų. Tik nuo XVIII a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų, daugėjo pirklių ir amatininkų. [[1765]] m. Kėdainiuose buvo apie 300 namų, per 2150 gyventojų, veikė 16 cechų. XVIII a. pabaigoje žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei visi LDK miestai neteko savivaldos, tarp jų ir Kėdainiai. [[1795]] m. rusų armijos generolo A. Tormasovo nurodymu buvo panaikintas miesto Magistratas. Vietoj jo Kėdainiams paskirtas teisėjas ir asesorius, kurie turėjo spręsti visų tikybų ir tautybių gyventojų bylas. Tačiau miesto savininkas [[Dominykas Jeronimas Radvila]] ([[1786]]–[[1813]]) iš dalies atkūrė ir savivaldą. Jo nurodymu miestiečiams buvo leista išsirinkti 5 asmenis, kurie privalėjo vykdyti kunigaikščio administracijos funkcijas. [[1811]] m. Kėdainiai atiteko grafo Pranciškaus Čapskio nuosavybėn. Jo nurodymu miestui buvo palikta savivalda. Tačiau [[1817]] m. Raseinių apskrities teismo sprendimu Kėdainių savivalda buvo panaikinta, o miestas tapo valsčiaus centru. 1831 m. sukilimo metu sukilėliai užėmė miestą ir įvyko [[Kėdainių mūšis]], kurio metu daugiatūkstantinė carinės Rusijos armija nesugebėjo įveikti sukilėlių. Numalšinus [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] [[Kėdainių dvaras]] buvo konfiskuotas. Jo savininkas [[Marijanas Čapskis-Hutenas|M. Čapskis]] apkaltintas sukilimo rėmimu ir ištremtas į Sibirą. [[1866]] m. dvaras atiteko rusų armijos generolui, karo inžinieriui grafui [[Eduardas Totlebenas|Eduardui Totlebenui]] (1818–1884). [[1871]] m. per šiaurinę miesto pusę nutiestas [[Liepojos–Romnų geležinkelis]]. Juo Kėdainiai buvo sujungti su kitais Rusijos imperijos miestais. [[1886]] m. dvaras buvo atskirtas nuo miesto, Kėdainiai vėl atgavo savivaldą. XIX a. pabaigoje Kėdainiai buvo privatus miestelis ir dvaras Kauno apskrityje,<ref>{{SGKP|4|17|Kiejdany}}</ref> valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|15b|71|Kiejdany}}</ref> Čia buvo 674 namai, 6113 gyventojų. Daugiau nei pusė gyventojų buvo [[žydai]]. Mieste veikė 50 įvairių dirbtuvių, 140 parduotuvių. Tuo laiku Kėdainiai garsėjo arklių turgumis. Kėdainių daržininkai, daugiausia žydai, pradėjo auginti agurkus, ir nuo tada Kėdainiai garsėja kaip agurkų augintojų kraštas. === Atgimimas === [[Vaizdas:Kedainiai7. 2007-05-06.jpg|thumb|[[Kėdainių rotušė]] ir paminklas Radviloms]] [[Vaizdas:Kedainiai11. 2007-05-06.jpg|thumb|[[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia]] ir [[Nevėžis]]]] [[1919]] m. [[vasario 7]]–[[vasario 11|11]] d. prie Kėdainių vyko pirmosios nepriklausomybės kovų kautynės, kuriose žuvo kraštietis [[Povilas Lukšys (1886)|Povilas Lukšys]] – pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris. Kautynės sustabdė bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link. Nepriklausomybės metais Kėdainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti pirmos eilės miestų kategorijai. Miestas augo ir plėtėsi: [[1923]] m. Kėdainiuose buvo 7 415, o [[1939]] m. – 8 622 gyventojai. Tačiau [[1941]] m. [[birželio 14]] d. daugelis miesto ir apylinkių gyventojų buvo ištremta į Sibirą. Tų pačių metų [[rugpjūčio 28]] d. naciai bei jų talkininkai, sušaudę 2 076 Kėdainių žydus, sunaikino per 400 metų gyvavusią jų bendruomenę. [[1944]] m. liepą traukdamiesi naciai susprogdino buvusius grafo E. Totlebeno rūmus, gimnaziją, apskrities ligoninę ir banką, tiltus. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono pavaldumo. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kėdainiai vystėsi kaip pramonės, ypač – [[chemija|chemijos]] pramonės ([[1963]] m. ėmė veikti [[Lifosa|chemijos kombinatas]], [[Kėdainių biochemijos gamykla]]) centras, pastatytas [[Kėdainių cukraus fabrikas|cukraus fabrikas]], [[Kėdainių grūdai|grūdų produktų kombinatas]], [[Kėdainių elektros aparatūros gamykla|elektros aparatūros gamykla]]. Sparčiai augo gyventojų skaičius: [[1959]] m. mieste buvo 10,6 tūkst. gyventojų, o [[1972]] m. – 23,6 tūkst. gyventojų. [[1988]] metų vasarą Kėdainiuose, atvykus dviratininkų žygio kolonai, vedamai kovo 11-os akto signataro [[Rimantas Astrauskas|Rimanto Astrausko]], įvyko Lietuvos sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pareikalauta panaikinti [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]] ir žmonės raginti siekti nepriklausomybės. Netrukus Lietuvos žalieji vedami [[Saulius Gricius|Sauliaus Griciaus]] surengė protesto – valandos tylėjimo akciją SSRS karinių oro pajėgų aerodrome. 1988 metų rudenį Kėdainiuose, chemijos gamykloje įvyko pirmasis Lietuvos žaliųjų suvažiavimas. Jų pastangomis gamykloje buvo uždaryta senoji sieros rūgšties gamybos linija. Netrukus po to, Kėdainiuose žymiai sumažėjo plaučių vėžio atvejų. Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu [[1990]] m. [[vasario 12]] d., Kėdainių rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos savivaldybės statusas. Nuo [[1990]] m. [[kovo 24]] d. vėl renkama [[Kėdainių rajono savivaldybės taryba]]. [[1991]] m. patvirtintas naujasis [[Kėdainių herbas]]. [[2009]] m. Kėdainių miestas padalintas į 11 seniūnaitijų (Babėnų, Liaudės, Naujoji, Parko, Pergalės, Radvilų, Senamiesčio, Smilgos, Statybininkų, Taikos, Žemaitės). {{adm2|4}} {{admr|[[1535]] m. – XVI a. pabaiga|?|?|[[Žemaitijos seniūnija|Žemaitijos seniūnijos]] centras}} {{admr|XIX a. – [[1915]] m.|[[Kėdainių valsčius|Kėdainių valsčiaus]] centras|[[Kauno apskritis]]}} {{admr|[[1915]]–[[1919]] m.|?|r3=2|[[Kėdainių apskritis|Kėdainių apskrities]] centras}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Kėdainių valsčius|Kėdainių valsčiaus]] centras|}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Kėdainių apylinkė]]s centras|r3=2|[[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}} {{admr|[[1995]]–[[2001]] m.|[[Kėdainių miesto seniūnija]], [[Kėdainių kaimiškoji seniūnija|Kėdainių kaimiškosios seniūnijos]] centras|r3=2|[[Kėdainių rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Kauno apskritis]]}} {{admr|nuo [[2001]] m.|[[Kėdainių miesto seniūnija|Kėdainių miesto seniūnijos]] centras|}} |} == Ekonomika == [[Vaizdas:Lifosa Kedainiai002.JPG|thumb|right|240px|AB „Lifosa“]] [[Vaizdas:KedainiuGrudai001.JPG|thumb|right|240px|AB „Kėdainių grūdai“]] Kėdainiai – svarbus šalyje chemijos pramonės centras. AB „[[Lifosa]]“ gaminamos mineralinės trąšos, produkcija eksportuojama į Vakarų Europos ir NVS šalis.<ref>[http://www.lifosa.com/index.php?page=apie-bendrove]</ref> Kėdainiuose išvystyta ir maisto pramonė. Konservų, mėsos, duonos, ledų, grūdų, cukraus įmonės dirba pelningai, jų produkcija patiekiama visos Lietuvos ir užsienio vartotojams. Taip pat yra metalo apdirbimo, odų, medienos apdirbimo pramonės bendrovių. Kėdainiuose Nepriklausomybės metais buvo įkurtas stambus UAB „Lukoil Baltija“ naftos produktų terminalas. Kėdainių rajone sėkmingai veikia kelios žemės ūkio bendrovės. Miestas garsėja [[agurkas|agurkų]] auginimo tradicijomis. Užimtumo lygis Kėdainiuose aukštas – nedarbo lygis procentais nesiekia natūralaus lygio (2006 m. buvo apie 4 proc.). Svarbiausios pramonės įmonės yra šios: * AB „[[Lifosa]]“ – mineralinės trąšos * UAB „[[Vesiga]]“ – padažai ir majonezai * UAB „Laumetris“ – žemės ūkio technikos gamyba; metalo konstrukcijos ([[Keleriškiai]]) * UAB „Progresas“ – metalo konstrukcijos * UAB „Kemira Lifosa“ – cheminė produkcija * AB „[[Nordic Sugar Kėdainiai]]“ – cukraus pramonė * UAB „Kėdainių duona“ – duonos gaminiai * UAB „Medžio plokštė“ – medienos pramonė * UAB „JGB“ – baldų gamyba * Koncernas '''[[Vikonda]]''': # UAB „[[Vikeda]]“ – ledai # AB „Kėdainių grūdai“ – pašarai, maisto produktai # kitos įmonės. Be to, netoli miesto, [[Mantviloniai|Mantvilonių]] ir [[Šingaliai|Šingalių]] kaimuose įsikūrusi AB „Krekenavos agrofirma“ (mėsos gaminiai) ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ (konservuotos daržovės). [[2012]] m. įkurta [[Kėdainių LEZ]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=35000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1823|3000 |1833|2597 |1865|3455|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|560|Кейданы}}</ref> |1895|4368|r1895=*<ref name="ESBE"/> |1897|6113 |1923|7415|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|7761 |1939|8662 |1959|10580|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1966|15900|r1966=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|112||Kėdainiai}}</ref> |1970|19795|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1974|24500|r1974=<ref name="LTE">{{LTE|5|420||Kėdainiai}}</ref> |1976|26600|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|280-281|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]], [[Algimantas Miškinis]] ir kt|Kėdainiai}}</ref> |1979|27886|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|33840|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|32048|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2006|31308 |2009|30835 |2011|26648|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2017|24177 |2020|22677|44=23461|2021}} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 26 648 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 94,45 % (25 170); * [[Rusai]] – 3,13 % (834); * [[Lenkai]] – 0,69 % (185); * [[Ukrainiečiai]] – 0,4 % (107); * [[Baltarusiai]] – 0,35 % (94); * [[Čigonai]] – 0,12 % (34); * [[Latviai]] – 0,05 % (12); * [[Vokiečiai]] – 0,04 % (11); * Kiti – 0,75 % (201). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 32 048 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 93,55 % (29 982); * [[Rusai]] – 3,69 % (1 184); * [[Lenkai]] – 0,78 % (249); * [[Ukrainiečiai]] – 0,54 % (174); * [[Baltarusiai]] – 0,41 % (131); * [[Čigonai]] – 0,12 % (38); * [[Vokiečiai]] – 0,08 % (26); * [[Latviai]] – 0,06 % (20); * Kiti – 0,76 % (244). |valign=top| [[1923]] m. gyveno 7 415 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 57,8 % (4 286); * [[Žydai]] – 33,7 % (2 499); * [[Lenkai]] – 4,72 % (350); * [[Rusai]] – 1,5 % (111); * [[Vokiečiai]] – 1,34 % (99); * [[Latviai]] – 0,26 % (19); * Kiti – 0,69 % (51). |} == Žymūs žmonės == Kėdainiuose gimė: * [[Mikalojus Daukša]] (~1527–1613), kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų (gimė [[Babėnai|Babėnuose]]). * [[Moshe ben Shimon Margalit]] (1710–1780), rabinas. * [[Johann Kasimir von Monkewitz]] (1722–1789), karininkas, leitenantas. * [[Vincentas Budrevičius]] (1795–1850), filomatas, filaretas, mokytojas. * [[Moshe Leib Lilienblum]] (1843–1910), Lietuvos žydų kilmės rašytojas, mokytojas. * [[Anna Katterfeld]] (1880–1964), Vokietijos rašytoja. * [[Wacław Daszkiewicz]] (1893–1958), TSRS pulkininkas, generolas. * [[Feliksas Barasevičius]] (1894–1918), revoliucionierius. * [[Juozas Urbšys]] (1896–1991), tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas (g. [[Šateniai|Šateniuose]]). * [[Juozas Paukštelis]] (1899–1981), rašytojas, [[1926]]–[[1946]] m. mokytojavęs [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijoje]]. * [[Stanisław Stomma]] (1908–2005), Lenkijos teisininkas, politikas. * [[Józef Żylewicz]] (1912–1961), Lenkijos lengvaatletis. * [[Tėvas Stanislovas]] (1918–2005), kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių. * [[Konstantinas Rudnickis]] (1920–1988), Rusijos teatro istorikas ir kritikas * [[Algirdas Audzijonis]] (1935–2021), fizikas * [[Valentina Paukštelytė]] (1938–2021), radijo ir televizijos žurnalistė. * [[Gediminas Narijauskas]] (1939–2024), muzikantas, pedagogas, fotografas. * [[Vytautas Koncevičius]] (1941–1991), Lietuvos laisvės gynėjas, [[Sausio 13|Sausio 13-osios auka]]. * [[Algis Petras Piskarskas]] (1942–2022), fizikas, akademikas, vienas [[lazeris|lazerių]] mokslo Lietuvoje kūrėjų. * [[Arvydas Karaška]] (1943–2023), lietuvių muzikologas, enciklopedininkas. * [[Algirdas Paulavičius]] (1943–2020), teatro ir kino aktorius. * [[Alvydas Kanapinskas]] (1952–1991), vienas Lietuvos laisvės gynėjų, [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios auka]]. * [[Ligita Kinkevičienė]] (g. 1976 m.), krepšininkė. * [[Beata Nicholson]] (g. 1979 m.), laidų vedėja, žurnalistė, kulinarė. == Sveikatos apsauga == * VšĮ [[Kėdainių ligoninė]] * VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras == Švietimas ir ugdymas == [[Vaizdas:Pastatas.jpg|thumb|right|240px|Atžalyno gimnazija]] Kėdainiuose yra 2 gimnazijos, 4 pagrindinės mokyklos, jaunimo mokykla, [[Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras]], [[Kėdainių profesinio rengimo centras]], [[Kėdainių specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], 3 mokyklos-darželiai („Aviliukas“, „Puriena“ ir „Vaikystė“). Yra [[Kauno kolegija|Kauno kolegijos]] [[Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas|Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras]], kuriame įgijamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, kalbų, dailės, sporto ir muzikos mokyklos. * '''Gimnazijos:''' ** [[Kėdainių šviesioji gimnazija]] – įkurta dar Radvilų laikais [[xVII amžiaus 3-as dešimtmetis|1625]] m. (gimnazija nuo [[xVII amžiaus 4-as dešimtmetis|1631]] m.), įsikūrusi pačiame miesto centre. ** [[Kėdainių Atžalyno gimnazija]] – įkurta [[1944 m.|1944]] m. o 2010 Kovo 1 d. įgijo gimnazijos statusą. Mokykla yra naujajame miesto rajone, apsupta gyvenamųjų namų. * '''Progimnazijos:''' ** [[Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla|Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija]] – atsiskyrus Kėdainių šviesiajai gimnazijai tapo pagrindine. ** [[Kėdainių Aušros sporto ir sveikatinimo pagrindinė mokykla|Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazija]] – Pastatyta naujajame miesto rajone. ** [[Kėdainių Ryto pagrindinė mokykla|Kėdainių Ryto progimnazija]] – taip pat įsikūrusi naujajame miesto rajone. Yra 4 vaikų darželiai. Veikia [[Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka]]. == Sportas == [[Vaizdas:KedainiaiPanorama001.JPG|thumb|right|240px|Kėdainių šiaurinės dalies vaizdas]] Mieste ir rajone sportą vysto [[Kėdainių sporto centras]]. Kėdainių mieste yra profesionalus [[krepšinis|krepšinio]] klubas „[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis BC]]“, žaidžiantis aukščiausioje šalies lygoje – [[LKL]]. Rungtynės vyksta [[Kėdainių arena|Kėdainių arenoje]], Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainuose]]. Miestas turi taip pat vieną profesionalią [[futbolas|futbolo]] komandą „[[FK Nevėžis Kėdainiai|Nevėžį]]“, kuri žaidžia [[LFF I lyga|LFF I Lygoje]]. Rungtyniauja [[Kėdainių stadionas|Kėdainių stadione]], kuris 2008–2009 m. buvo kapitališkai renovuotas. Dar žr. [[:Kategorija:Kėdainių futbolas|Futbolo klubai Kėdainiuose]]. == Žiniasklaida == Leidžiami du laikraščiai – „[[Kėdainių mugė]]“ (trečiadieniais ir šeštadieniais)<ref>http://www.muge.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=2&Itemid=3&561e8f09804df4193343abb51c1f7bd5=a4ec9c049de23f7dd0409eeae7f4afb8</ref> ir „[[Rinkos aikštė]]“. Nuo 1926 m. leistas „[[Kėdainių garsas]]“ 2013 m. nustotas leisti (tai buvo vienintelis nepriklausomas vietinis žiniasklaidos šaltinis). Veikia [[Kėdainių krašto televizija|Kėdainių Krašto Televizija]] (KKTV). Veikia naujienų portalas kėdainiečiams – [http://www.kedainietis.lt/ www.kedainietis.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090309000319/http://kedainietis.lt/ |date=2009-03-09 }}, kuriame publikuojama didžiausia Kėdainių fotogalerija. Per radiją transliuojami savivaldybės tarybos posėdžiai. == Susisiekimas == [[Vaizdas:KedainiuGST.JPG|thumb|right|240px|[[Kėdainių geležinkelio stotis]]]] [[Vaizdas:Kėdainių autobusų stotis.JPG|thumb|right|240px|[[Kėdainių autobusų stotis]]]] [[Vaizdas:Kėdbusas 2.JPG|thumb|240px|[[Kėdbusas]] mikroautobusas. Didelę dalį viešojo miesto transporto dabar sudaro mikroautobusai]] Per Kėdainius eina [[Šiauliai|Šiaulių]] – [[Vilnius|Vilniaus]] geležinkelis. Į rytus nuo miesto praeina {{A8}} ({{E67}}) kelias. Taip pat krašto keliai: * {{KK144}} * {{KK195}} * {{KK229}} Per Nevėžį nutiesti transporto tiltai, tarp kurių: * [[Kėdainių geležinkelio tiltas]] * [[Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas]] * [[Vilainių tiltas]] Kiti tiltai: * [[Kėdainių geležinkelio viadukas]] * [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas]] * [[Smilgos pėsčiųjų tiltas]] * [[Vaivorykštės tiltas (Kėdainiai)|Vaivorykštės tiltas]] Miesto pakraštyje yra [[Kėdainių aerodromas|Daukšių buv. karinis aerodromas]]. === Viešasis transportas === * Už miesto viešąjį susisiekimą atsakinga bendrovė „Kėdbusas“. Autobusai pasiekia visas pagrindines miesto dalis. Autobusų parkas atnaujintas. Nebėra vengriškų ''Ikarus'' markės autobusų, baigiami nurašyti ir seno modelio ''Daf'' autobusai. Mieste kursuoja specialiai miestui pritaikyti ''Neoplan, Volvo'' autobusai. Svarbiausi maršrutai: 1 (į Babėnus ir naftos bazę, užsuka į Justinavos sodus), 4 (į [[Vilainiai|Vilainius]]), 7 (į ligoninę), 2 (į AB „Lifosa“). 3, 4A ir 6 maršrutų autobusai kursuoja rečiau. * Dėl menkų keleivių srautų užmiestinių maršrutų tinklas išvystytas menkai. Autobusai vyksta tik į svarbiausias gyvenvietes, dažnai tik kartą per dieną ir nekasdien. Iš dalies retą užmiestinių autobusų tinklą lemia ir tai, kad rajoną kerta respublikiniai keliai, kuriais vykstantys tarpmiestiniai autobusai aptarnauja prie jų esančias gyvenvietes. Iš Kėdainių autobusų stoties išvyksta šie maršrutai (svarbesni): į [[Miegėnai|Miegėnus]] (per [[Surviliškis|Surviliškį]]), į [[Pašušvys (Kėdainiai)|Pašušvį]] (per [[Lipliūnai|Lipliūnus]], [[Krakės|Krakes]]), į [[Krakės|Krakes]] (per [[Josvainiai|Josvainius]], [[Pajieslys|Pajieslį]]), į [[Šventybrastis|Šventybrastį]] (per [[Tiskūnai|Tiskūnus]]), į [[Labūnava|Labūnavą]], į [[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagirius]] (per [[Šėta|Šėtą]]), į [[Čekiškė|Čekiškę]] (per [[Pernarava|Pernaravą]]), į [[Skaistgiriai (Kėdainiai)|Skaistgirus]] (per [[Kunioniai|Kunionius]]), į [[Šlapaberžė|Šlapaberžę]] (per [[Dotnuva|Dotnuvą]]), į [[Anciškis|Anciškį]] (per [[Lančiūnava|Lančiūnavą]]), į [[Vandžiogala|Vandžiogalą]], į [[Ažytėnai|Ažytėnus]] (per [[Krakės|Krakes]]). Vasarą leidžiami papildomi maršrutai į [[Pašiliai (Kėdainiai)|Pašilius]], [[Daumantai|Daumantus]], [[Apytalaukis|Apytalaukį]]. * Kadangi rajoną kerta keli svarbūs respublikiniai keliai, todėl nemažai tarpmiestinių autobusų užsuka į Kėdainių autobusų stotį. Tiesa, dalis autobusų nebevažiuoja per Kėdainius, nutiesus ''[[Via Baltica]]'' aplinkkelį. Nors SP UAB „Kėdbuso“ autobusai ir nevyksta į tarpmiestinius reisus, miestą aptarnauja UAB „Kautra“, UAB „Busturas“, UAB „Panevėžio autobusai“ ir kitų bendrovių autobusai. Daugiausia maršrutų vyksta į [[Kaunas|Kauną]] (yra 2 aikštelės, autobusai vyksta kas valandą ar dažniau, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro). Dažni reisai į [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Panevėžys|Panevėžį]]. Kartą ar kelis kartus per dieną autobusai išvyksta į [[Vilnius|Vilnių]], [[Ukmergė|Ukmergę]], [[Jonava|Jonavą]], [[Panemunė|Panemunę]], [[Biržai|Biržus]], [[Ryga|Rygą]], [[Žagarė|Žagarę]], [[Alytus|Alytų]], [[Druskininkai|Druskininkus]], [[Pakruojis|Pakruojį]]. * Kėdainiai įsikūrę prie magistralinio Vilniaus-Šiaulių geležinkelio. Todėl keleiviniais traukiniais nesunku pasiekti [[Vilnius|Vilnių]], [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Klaipėda|Klaipėdą]], [[Jonava|Jonavą]]. == Architektūra ir kultūra == [[Vaizdas:Jorija 001.JPG|thumb|250px|Kėdainių folkloro kolektyvas „[[Jorija]]“]] Mieste yra kultūros centras, [[Kėdainių krašto muziejus]], veikiantis nuo [[1921]] m., vienas seniausių Lietuvoje. Nuo [[2000 m.|2000]] m. rugsėjo mėnesio persikėlė į restauruotas buvusio Kėdainių [[karmelitai|karmelitų]] vienuolyno (XVIII–XIX a.) patalpas. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: [[XVII amžius|XVII a.]] dokumentai, kunigaikščio [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] (1612–1655 m.) įkapinis rūbas, XVII a. drabužių detalės iš Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, ragų baldai iš [[Apytalaukio dvaras|Apytalaukio dvaro]], [[gotika|gotikinė]] XV a. šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio [[Vincas Svirskis|Vinco Svirskio]] kryžiai. Muziejui priklauso: * [[Juozas Paukštelis|Juozo Paukštelio]] memorialinis muziejus. Muziejus įkurtas [[1988 m.|1988]] m. rašytojo [[Juozas Paukštelis|Juozo Paukštelio]] name. Čia jis gyveno [[1938 m.|1938]] m. Ekspozicija pasakoja apie rašytoją Juozą Paukštelį (1899–1981 m.), kitus Kėdainių krašto rašytojus, literatus. Muziejuje rengiamos literatūrinės ir meno parodos, vyksta literatūrinės popietės ir vakarai, organizuojamos ekskursijos, vykdoma edukacinė veikla. * Kunigaikščių [[Radvilos|Radvilų]] mauzoliejus reformatų bažnyčioje, kur saugomi XVII a. valstybinės reikšmės dailės paminklai – sarkofagai. * Daugiakultūris centras, įkurtas mažojoje sinagogoje. Galima susipažinti su Kėdainiuose gyvenusių tautų kultūra, vyksta parodos, įvairūs renginiai, muzikos koncertai, edukacinė veikla. Centre Kėdainių krašto autentišką liaudies kūrybą pristato gyvuojantys [[folkloras|folkloro]] ansambliai „[[Temela]]“, „[[Jorija]]“. * V. Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus, kuriame galima susipažinti su [[Krakės]]e gyvenančio drožėjo darbais. * Janinos Monkutės-Marks muziejus, kuriame eksponuojami dailės kūriniai, organizuojami įvairūs renginiai. === Istorinis Kėdainių senamiestis === {{main|Kėdainių senamiestis}} [[Vaizdas:Kiejdany StGeorge church.jpg|250px|thumb|[[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia]].]] Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha ploto. Nuo reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas [[Lietuva|Lietuvoje]], išlaikęs savita XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kernavė]]s, kai randamos medinių gyvenviečių liekanos). [[1969 m.|1969]] m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės svarbos urbanistikos paminklu, taip pat archeologijos, architektūros ir istorijos paminklu. XVII a. valdant įtakingiems didikams [[Radvilos|Radviloms]], miestas buvo planuojamas ir tvarkomas [[Europa|Europos]] miestų pavyzdžiu. Tai buvo kultūrinis ir religinis [[protestantizmas|protestantizmo]] centras – veikė kelios bažnyčios, gimnazija, spaustuvė, aktyvūs intelektualai. Kėdainiai tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kadangi jame susiformavo 6 prekybinės aikštės (atskiruose konfesiniuose kvartaluose). XVII ir XVIII a. veikė 10–16 amatininkų cechų. Mieste vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Čia buvo ne tik [[katalikybė|katalikai]], [[protestantizmas|protestantai]] ir [[stačiatikybė|stačiatikiai]], bet sugyveno ir [[žydai]], [[vokiečiai]], net [[škotai]] (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione). [[File:Lithuanian military history. The 2nd Artillery Regiment is marching, 1934, Kėdainiai, Lithuania.jpg|thumb|Gedimino (dab. Didžioji) gatve žygiuoja II-asis artilerijos pulkas, 1934 m.]] ==== Kulto pastatai ==== [[Vaizdas:Kėdainių minaretas 2.JPG|thumb|200px|[[Kėdainių minaretas]]]] * [[Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia]] (kalvinų) ir varpinė. [[1631]] m. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] iniciatyva ir lėšomis pradėta statyti, o baigta [[1653]] m. jo sūnaus [[Jonušas Radvila|Jonušo]]. Bažnyčia yra [[renesansas|renesanso]] stiliaus, vienanavė, stačiakampė, labai erdvi, turinti keturis nedidelius bokštus. Bažnyčios vidų puošia išlikusi renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, o šoninėse nišose ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos [[mauzoliejus]]. Mauzoliejuje saugomi unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių [[Kristupas Perkūnas Radvila|Kristupo Perkūno]] (1547–1603), [[Jonušas Radvila|Jonušo]] (1612–1655), [[Mikalojus Radvila|Mikalojaus]] (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai. * [[Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia|Šv. Juozapo katalikų bažnyčia]] ir varpinė. Bažnyčia medinė, liaudies baroko stiliaus su varpine. [[1703]] m. vienuoliai karmelitai pradėjo statyti bažnyčią. Po visų trukdymų, bylinėjimosi pastatytas vienuolynas ir bažnyčia [[1766 m.|1766]] m. pašventinta Šv. Mergelės Marijos Aukojimo vardu. Prie bažnyčios veikė labdaros draugijos, šelpusios varginguosius, pradžios mokykla, prieglauda. XIX a. pabaigoje pavadinta Šv. Juozapo vardu. * [[Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia|Šv. Jurgio bažnyčia]]. [[gotika|Gotikinė]] Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta tarp [[1445]]–[[1460]] m. iš [[Torūnė|torūnietiškų]] plytų vienas pirmųjų mūrinių pastatų Kėdainiuose, primenanti tvirtovę. XVI a. prie priekinio fasado buvo pastatyta neaukšta renesansinio stiliaus varpinė. Rekonstruota XVIII ir XIX amžiuje. Bažnyčios viduje yra daug vertingų dailės kūrinių. * [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] ir koplytėlės. [[1629]] m. pastatyta ant kalno, aptarnavo tuo metų gausią vokiečių bendruomenę. * XVII–XIX a. [[sinagoga|sinagogų]] kompleksas prie Smilgos upės dešiniajame [[Nevėžis|Nevėžio]] krante. [[Kėdainių senoji sinagoga]] yra [[barokas|baroko]] stiliaus (Lietuvoje yra tik dvi). Ši sinagoga mena žydų bendruomenę [[kahalas|kahalą]], vieną iš didžiausių ir garsiausių [[Žemaitija|Žemaitijoje]], žymų žydų religinį mąstytoją Vilniaus Gaoną [[Elihaju]]. XIX a. pastatyta [[Kėdainių naujoji sinagoga]], kuri atliko ir mokyklos funkcijas. Šalia jos stovi ritualinis skerdėjo namelis (nerestauruotas), kurį su sinagoga jungė arka su [[saulės laikrodis|saulės laikrodžiu]] ([[1828]] m.). * [[Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvė]]. [[1854]] m. Kėdainių savininkas grafas [[Marijonas Čapskis]] dovanojo mūrinį pastatą [[stačiatikybė|stačiatikiams]], kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą perstatytas į [[cerkvė|cerkvę]]. Po [[1893]] m. rekonstrukcijos cerkvė įgavo bizantinį vaizdą, kuris išlikęs iki mūsų dienų. Viduje yra XX a. sienų tapyba, kelios vertingos [[ikona (religija)|ikonos]]. * Senosios regulos [[karmelitai|karmelitų]] vienuolyno kompleksas (XVIII–XIX a.). ==== Kiti statiniai ==== [[Vaizdas:Senoji street Kedainiai.JPG|thumb|250px|Senoji gatvė]] * [[Kėdainių rotušė|Rotušė]]. Pastatyta [[1653]] m. (statyta nuo [[1624]] metų), viena iš trijų Lietuvoje išlikusių [[rotušė|rotušių]], XVII a. renesanso stiliaus. Rekonstruota XIX amžiuje. Čia vyksta parodos, įvairūs reprezentaciniai ir kultūriniai renginiai, koncertai. Rotušės skulptūrų kiemelyje eksponuojami lietuvių skulptorių darbai. * [[Rektorių namai]]. Įkurti XVII a., juose gyveno Kėdainių mokyklos vadovai. * Turgaus aikštės. Keturios išlikusios turgaus aikštės (Senoji rinka, Didžiosios Rinkos aikštė, Janušavos aikštė, Knypavos rinka). * [[Jurgis Andersenas|Jurgio Anderseno]] namas. [[XVII a.]] škotiško stiliaus, burmistro Jurgio Anderseno namas. * Didžioji gatvė. Istorinė Didžioji gatvė, su XVII–XVIII a. architektūra: gimnazija, senąja vaistine, kalvinų bažnyčia, muziejumi, daugeliu kitų pastatų. Tai svarbiausia kultūrinė miesto arterija – joje įsikūrusios kavinės, restoranai, įvairios įstaigos. * [[Kėdainių Šviesioji gimnazija|Šviesioji gimnazija]]. Įkurta dar [[1647]] m. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]], buvo licėjus. * [[Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas|Senamiesčio pėsčiųjų tiltas]]. Rekonstruotas tiltas senosios [[XV a.|XV]]–[[XVI a.]] perkėlos per Nevėžį vietoje, jungiantis su naujamiesčiu. === Kitos lankytinos vietos === [[Vaizdas:Lifosos kalnai2.JPG|thumb|right|240px|Fosfogipso kalnai – „Kėdainių Alpės“]] [[Vaizdas:BabenuKarjeras006.JPG|thumb|right|240px|Babėnų karjeras]] * [[Kėdainių minaretas|Minaretas]]. Prie geležinkelio stoties [[1880]] m. pastatytas [[minaretas]]. Norėdamas pažymėti [[Krymo karas|Rusijos-Turkijos karo]] atminimą, vokiečių kilmės rusų generolas [[Eduardas Totlebenas]] sumanė Kėdainių parke pastatyti turkišką minaretą. Pagal padavimus, toks bokštas neva stovėjęs šalia [[Plevenas|Pleveno]] mečetės, ties kuria per karą E. Totlebenas dažnai buvodavęs. Tikriausiai minareto projekto autorius buvo pats E. Totlebenas, kuris 1880–1882 metais pastatė jį parke. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Šiuo metu apleistas. * [[Janinos Monkutės–Marks muziejus-galerija]]. Lietuvos išeivės menininkės [[Janina Monkutė-Marks|Janinos Monkutės-Marks]], nuo [[1953 m.|1953]] m. gyvenusios [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], įkurtas muziejus-galerija. Jame yra eksponuojamos autorės tapybos drobės, gobelenai. Rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų asmeninės bei grupinės parodos. * [[Kėdainių Dotnuvos gatvės kapinės|Dotnuvos gatvės kapinės]]. Pirmojo žuvusio Lietuvos savanorio [[Povilas Lukšys (1886)|Povilo Lukšio]] kapas, savanorių kapai, [[Kėdainių kapinių koplyčia|kapinių koplyčia–mauzoliejus]] ([[1845]] m.). * [[Kėdainių Kauno gatvės kapinės|Kauno gatvės kapinės]]. [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios aukų]]: [[Alvydas Kanapinskas|Alvydo Kanapinsko]] ir [[Vytautas Koncevičius|Vytauto Koncevičiaus]], Kėdainių krašto Garbės pilietės – gydytojos [[Teklė Bružaitė|Teklės Bružaitės]], pulkininko Justino Kibirkščio, rašytojo Justo Pyliponio kapai, Tremtinių kryžius. * [[Babėnų miškas]] – parkas. Svarbiausias miesto parkas (miškas). * [[Babėnų karjeras]]. Dirbtinis ežeras, iškastas 5-ajame dešimtmetyje. Populiari kėdainiečių poilsiavietė. * [[Kėdainių centrinis parkas|Miesto centrinis parkas]]. Įsikūręs prie [[Dotnuvėlė]]s upės tvenkinio. Seniau buvo Radvilų rūmai. Dabar čia rengiamos miesto šventės, koncertai. * [[Mikalojaus Daukšos ąžuolas]]. Yra Babėnuose (Kėdainių šiaurinė dalis). Tai seniausias Kėdainių miesto [[ąžuolas]] (skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Yra pasakojama, kad jį pasodino pats [[Mikalojus Daukša]], lietuvių raštijos pradininkas, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos. * AB „Lifosa“ [[fosfogipsas|fosfogipso]] „kalnai“. Įspūdingi fospogipso atliekų kalnai (~ 21 mln. tonų) prie [[Zabieliškis|Zabieliškio]] kaimo pakraščio. === Pramogos === * Kasmetinė Agurkų šventė, * „Smilga“ viešbučio SPA, didikų [[Radvilos|Radvilų]] maisto ir žydiškų patiekalų degustacijos, [[biliardas]]. * [http://www.grejausnamas.lt Pirčių kompleksas Viešbutyje „Grėjaus namas“] == Miestų partnerystė == [[Vaizdas:KedainiaiMiestai.JPG|thumb|210px|Miestų partnerių herbai prie savivaldybės pastato]] Miestai, su kuriais Kėdainiai yra užmezgę [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:<ref>[https://www.kedainiai.lt/savivalda/tarptautinis-bendradarbiavimas/96 ''Tarptautinis bendradarbiavimas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210127091509/https://www.kedainiai.lt/savivalda/tarptautinis-bendradarbiavimas/96 |date=2021-01-27 }}, Kėdainių rajono savivaldybė, 2022-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.</ref> * {{flagicon|POL}} [[Brodnica]] * {{flagicon|ROM}} [[Feltičenis]] * {{flagicon|EST}} [[Kohtla Jervė]] * {{flagicon|POL}} [[Lobezas]] * {{flagicon|UKR}} [[Melitopolis]] * {{flagicon|SWE}} [[Svaliovas]] * {{flagicon|GEO}} [[Telavis]] * {{flagicon|GER}} [[Ziomerda]] == Literatūra == * Kėdainių senamiesčio rūsiai (sud. Algirdas Juknevičius, Margarita Rukšienė). – Kaunas: Lututė, 2008. – 24 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-060-4 * Kėdainių kraštas istorinių įvykių verpetuose 1918–1940 m. (sud. Audronė Pečiulytė). – Kėdainiai: Spaudvita, 2008. – 76 p. – ISBN 978-9955-637-45-5 * {{ML|2|386|Kėdainiai}} === Šaltiniai === {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{SGKP|4|17|Kiejdany}} * [http://www.gigapan.org/gigapans/fullscreen/91011/ Kėdainiai] * [http://www.kedainiai.lt/ Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070425040906/http://www.visitkedainiai.lt/index.php?23874718 |date=2007-04-25 }} * [http://www.kedainiai.rvb.lt/index.php?act=about&id=3 Kėdainiai ir kėdainiečiai] * [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kedainiu.htm Buvęs karmelitų vienuolynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060909080419/http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kedainiu.htm |date=2006-09-09 }} * [http://www.kedainiai.info/ Kedainiai.info] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060702222211/http://www.kedainiai.info/ |date=2006-07-02 }} * [http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm Tėvų žemė apie Kėdainius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060417163730/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/kedainiai.htm |date=2006-04-17 }} * [https://kedainiutvic.lt/tourism/en/ Turistinė informacija] * „Kėdainių kraštas“. Kėdainių turizmo informacijos centras, „Lututė“, 2005 m. * „3 maršrutai po Kėdainių rajoną“, Kėdainių turizmo informacijos centras {{vikižodynas|no=T}} == Galerija == <gallery> Kėdainiai in 19th c.jpg|Kėdainiai [[XIX amžius|XIX]] amžiuje Kedainiai.Palace of Radvilas.jpg|Radvilų rūmai Kedainiai15. 2007-05-06.jpg|Senamiesčio fragmentas BabėnaiForest001.JPG|Babėnų šilas Nevezis008.JPG|[[Nevėžis]] Kėdainiuose LakstingaluGatve.JPG|Lakštingalų gatvė Calle smilga.jpg|Smilgos gatvė KedainiaiMunicipality.JPG|Kėdainių savivaldybė EAG Kedainiai.JPG|Buvusi [[Kėdainių elektros aparatūros gamykla]] KedainiuGrudai002.JPG|AB „Kėdainių grūdai“ Kedainiai respublikos gatve.JPG|Respublikos gatvė Kėdainiuose Žydų kapinės Kėdainiai.JPG|Žydų kapinės greta Smilgos slėnio (A. Kanapinsko g.) </gallery> {{ltunavigacija |C=KĖDAINIAI |Š= [[Pakruojis|PAKRUOJIS]] – 101 km |ŠR= [[Panevėžys|PANEVĖŽYS]] – 59 km |R= [[Ukmergė|UKMERGĖ]] – 57 km |PR= [[Vilnius|VILNIUS]] – 130 km |P= [[Kaunas|KAUNAS]] – 54 km |PV= [[Vilkaviškis|VILKAVIŠKIS]] – 127 km |V= [[Klaipėda|KLAIPĖDA]] – 208 km |ŠV= [[Šiauliai|ŠIAULIAI]] – 97 km }} {{KĖDgyv}} {{ltcity}} {{SavStr}} {{featured}} [[Kategorija:Kėdainiai| ]] tq3r8qptwkwizu5exf4brclm8v4zhsr 0 9761 7851292 7745489 2026-06-06T05:17:20Z ~2026-33578-75 219095 /* Žemaičių inteligentų grupės ir jų veikla iki 1830–1831 m. sukilimo */ 7851292 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Kiti|Sąjūdis (reikšmės)|}} '''Žemaičių lituanistinis sąjūdis''' – kultūrinis daugiausia iš Žemaitijos kilusių lietuvių inteligentų, kurių nemaža dalis buvo bajorai, sąjūdis XIX a. I pusėje, kurio tikslas buvo kultūrinis lietuvių atgimimas, pasirengimas socialinėms reformoms ir politiniam išsivadavimui. Žemaičių lietuviškasis sąjūdis laikytinas pirmuoju tautinio lietuvių atgimimo ir [[lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio sąjūdžio]] etapu. == Žemaičių inteligentų grupės ir jų veikla iki [[1830]]–[[1831]] m. sukilimo == Žemaičių lietuviškasis sąjūdis formavosi kaip atskirų, dažnai didikų mecenatystės būdu išlaikomų, sava kultūra besirūpinančių intelektualų grupių veiklos padarinys. Jo pradžia yra būtent Žemaitijoje ir turėtų būti siejama su [[Juozapas Arnulfas Giedraitis|Juozapo Arnulfo Giedraičio]] aplinka. Šiai aplinkai priklausė tokie lietuvių kultūroje žinomi žmonės kaip [[Antanas Klementas]] ir [[Dionizas Poška]]. Pats Juozapas Arnulfas Giedraitis domėjosi lietuvių kultūra, [[1806]] m. išvertė į lietuvių kalbą evangelijas, o [[1816]] m. visą Naująjį Testamentą. Buvo bandyta versti ir pasaulietinę literatūrą. [[1809]] m. Giedraitis vertė į lietuvių kalbą Torkvato Tasso kūrybą. Kiek vėliau susiformuoja žemaičių literatų, palaikiusių tarpusavio ryšius, grupė. Jai priklausė [[Dionizas Poška]] ir ekscentrikas poliglotas [[L. Uvainis]]. [[1824]] m. D. Poška parašo, o [[1829]] m. lenkų kalba Varšuvoje atspausdina publicistinį darbą „Kaimiečio artojo mąstymai“, kur kelia mintis apie būtinumą mokytis Lietuvos istorijos ir rašyti darbus apie Lietuvos istoriją. D. Poška rūpinosi užmegzti ryšius su Vilniaus universiteto profesoriais J. Lobojka ir J. Leleveliu, žinomu Lietuvos teisės tyrinėtoju T. Čackiu. XIX a. 3 dešimtmetyje aktyviausiai veikia Vilniuje susibūrusių žemaičių, universiteto studentų grupė. [[1822]]–[[1823]] mokslo metais Vilniaus universitete studijavo 78 studentai iš Žemaitijos, t. y., beveik dešimtadalis visų studentų. Aktyvios lietuviškos kultūrinės veiklos lyderiais laikytini [[Kajetonas Nezabitauskis]], [[Simonas Daukantas]], [[Simonas Stanevičius]] ir grafas [[Jurgis Pliateris (1810)|Jurgis Pliateris]]. [[1824]] m. [[Kajetonas Nezabitauskis]] išspausdina greitai išpopuliarėjantį lietuvių (žemaičių) kalbos elementorių. Jis ir vėliau sielojasi, kad yra tokių, kurie, tik paminėjus kelis žemaitiškus žodžius, ar nuraustą ar nusijuokią, o kiti jaučia pasibjaurėjimą, nors nė vienas protingas žmogus čia negalėsiąs rasti nieko juokingo ar bjauraus. Tai tipiška savo gimtąją kalbą puoselėti raginančio tautinio judėjimo atstovo pozicija, XIX a. sutinkama daugelyje pavergtų tautų. K. Nezabitauskis kėlė ir žurnalo leidimo žemaičių kalba planus, bet jie liko nerealizuoti. == Žemaičių aktyvistai [[1831]]–[[1863]] m. == Vilniaus universiteto uždarymas ir [[1830]]–[[1831]] m. sukilimo nesėkmė išblaškė ir žemaičių intelektualus. Bet ir po sukilimo jų veikla buvo tęsiama. [[1835]] m. į Peterburgą atvykus [[Simonas Daukantas|S. Daukantui]], apie jį vėl susitelkia eilė kitų Lietuvos patriotų. Tarp jų – I. Onacevičius, V. Anastasevičius, J. Križanauskis ir kt. [[1842]] m. į Peterburgo žemaičių būrelio veiklą įsijungia ir [[Motiejus Valančius]]. Būtent būrelio idėjų veikiamas M. Valančius parengė Žemaičių vyskupystės istoriją lietuvių kalba. Šis darbas aiškiai buvo įtakotas S. Daukanto veikalų iš Lietuvos istorijos, su kurių rankraščiais M. Valančius buvo supažindintas. M. Valančiui nuo [[1845]] m. pabaigos įsikūrus Varniuose, lietuviškosios kultūros vystymo entuziastai ėmė telktis Varniuose. Tapęs Žemaičių vyskupu M. Valančius pasikvietė į Varnius ir S. Daukantą. Seni bendražygiai čia susipyko, greičiausiai dėl skirtingų veiklos prioritetų(M. Valančiui svarbiausia buvo katalikų bažnyčia, o bažnyčios lietuviškumas ir mokymas lietuvių kalba buvo daugiau pastoracijos priemonė o S. Daukantui pirmiau visko buvo lietuviškoji kultūra ir jos ugdymas), nors visos konflikto aplinkybės taip ir yra neišaiškintos dėl šaltinių stokos. Nepaisant S. Daukanto pasitraukimo Valančius neapleidžia ir lietuviškos veiklos, [[1859]] m. yra siekiama gauti leidimą leisti lietuvių kalba laikraštį „Pakeleivingas“. Šie siekimai susiduria su Rusijos biurokratinės mašinos įtarumu ir žlunga. Be ryškiausių šio laikmečio figūrų lietuvių kultūros vystymu rūpinasi ir keli kiti asmenys, kurie turi kiek mažiau galimybių organizuotam kolektyviniam veikimui. Iš tokių minėtinas [[Liudvikas Adomas Jucevičius]]. [[Kategorija:Lietuvos istorija (1795-1918 m.)‎]] 5oitm5jecyqmppqkct071bei5ytmfuy 0 18176 7851322 7838608 2026-06-06T07:56:35Z Nen5556 215079 /* Dabartinė sudėtis */ 7851322 wikitext text/x-wiki {{Krepšinio rinktinė| |img=[[Vaizdas:Lietuvos krepšinis logo.jpeg|80px]] |asociacija=[[Lietuvos krepšinio federacija|Lietuvos krepšinis]] |treneris= {{flagicon|LTU}} [[Rimas Kurtinaitis]] |reitingas ='''10''' <small>(2025 m.)</small><ref>[https://www.fiba.basketball/en/ranking/men FIBA pasaulio reitingas]</ref> <!-- čempionatai --> |žemynoč=[[Europos krepšinio čempionatas|Europos čempionatas]]<ref>https://www.fiba.basketball/federation/Lithuania</ref> |žč=16 |žčmetai=[[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1937|1937]] |žčg=1 vieta |žčgmetai=[[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1937|1937]], [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1939|1939]], [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2003|2003]] |ol=7 |olmetai=[[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992]] |olg=3 vieta |olgmetai=[[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992]], [[1996 m. vasaros olimpinės žaidynės|1996]], [[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|2000]] |pč=6 |pč1=XIII |pč1m=1998 |pčg=3 vieta |pčgmetai=[[2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2010]] | h_pattern_b = _greenyellowsides | h_body = FFFFFF | h_pattern_s = | h_shorts = FFFFFF | a_pattern_b = _redyellowsides | a_body = 46844C | a_pattern_s = | a_shorts = 46844C }} '''Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė''' – krepšinio komanda, tarptautinėse ([[FIBA]], [[Olimpinės žaidynės]]) varžybose atstovaujanti [[Lietuvos krepšinio federacija]]i. Tris kartus laimėjo bronzos medalius [[Krepšinis olimpinėse žaidynėse|Olimpinėse žaidynėse]], vieną kartą pasiekė trečią vietą [[Pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionate]] ir tris kartus iškovojo aukso medalius [[Europos krepšinio čempionatas|Europos krepšinio čempionatuose]]. == Istorija == === 1920–1940 m. tarpukaris === 1920 m. prasidėjo Lietuvos krepšinio istorija. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio jis nebuvo populiarus. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų (1926 m. gruodžio 19 d.) antrąsias tarpvalstybines rungtynes lietuviai pralaimėjo latviams 12:47.<ref name="LSE">[https://www.lse.lt/krepsinis-2/ ''Krepšinis'']. Lietuvos sporto enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.</ref> 1935 m. į Kaune vykusį Pasaulio lietuvių kongresą, atvyko [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] krepšinio specialistai B. Budrikas, J. Knašas, [[Feliksas Kriaučiūnas]] ir [[Konstantinas Savickas]]. Pastarieji du liko Lietuvoje, mokė šalies krepšininkus. 1937 m. sužaistos draugiškos rungtynės Latvija–Lietuva (29:41 Latvija pralaimėjo). Nuspręsta dalyvauti 1937 m. [[1937 m. Europos krepšinio čempionatas|2–ajame Europos vyrų krepšinio čempionate]] Rygoje. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė iškovojuso tik vieną tarptautinę pergalę, į Europos čempionatą atvyko autsaideriais. Ir pirmąkart tapo Europos čempionais.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-krepsinis/ ''Lietuvos krepšinis'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-08-24.</ref> Lietuva gavo teisę rengti [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|III žemyno pirmenybes]] Kaune. 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specializuota krepšinio salė – [[Kauno sporto halė]] ir tais pačiais metais [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų rinktinė]] (žaidžiantis treneris ir kapitonas [[Pranas Lubinas]]) apgynė Europos čempionų titulą.<ref name=VLE /> === 1940–1990 m. sovietmetis === 1940 m. gruodžio 8 d. surengtos oficialos sporto rungtynės tarp [[LTSR]] ir [[Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika|LSTR]], kurias laimėjo Latvijos rinktinė rezultatu 25:20.<ref name=NE>„[https://enciklopedija.lv/skirklis/4524-basketbols-Latvijā Basketbols Latvijā]“. [[Nacionālā enciklopēdija]]. (Nuoroda tikrinta: 2023-09-05)</ref> 1941 m. balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33.<ref name=LSE /> 1944 m. [[LTSR#Po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvą okupavo sovietai]]. Krepšinio komandos tarptautinėse varžybose nebegalėjo atstovauti Lietuvai. Per okupaciją Lietuvos krepšinio komandos sėkmingai žaidė [[TSRS|sovietinėse]] varžybose. Geriausieji krepšininkai, tarptautinėse varžybose dalyvavo patekę į sovietines rinktines.<ref name=LSE /> === Nuo 1990 m. === [[Vaizdas:Greg Speirs (image).jpg|thumb|left|180px|Menininkas Greg Speirs dėvintis savo sukurtus marškinėlius, tapusius Lietuvos krepšinio simboliu.]] 1990 m. spalio 16 d. atkurta savarankiška [[Lietuvos krepšinio federacija]], patvirtinti nauji įstatai. 1991 m. gruodžio 20 d. [[FIBA]] kongrese [[Springfildas (Ilinojus)|Springfilde]], skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui, dalyvavo ~200 šalių/teritorijų. [[Lietuvos krepšinio federacija|LKF]] prezidentas [[Stanislovas Stonkus]] pristatė Lietuvos krepšinį, išreiškė LKF pageidavimą atstatyti FIBA narystę. Po neilgo kongreso posėdžio, FIBA prezidentas [[George Kilian|Džordžas Kilianas]] paskelbė kongreso sprendimą atkurti LKF narystę, pakvietė ją dalyvauti FIBA renginiuose ir varžybose.<ref name=LSE /> 1992 m. Lietuva grįžo į pasaulio krepšinį, [[Lietuva 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Barselonos olimpiadoje]] lietuviai pusfinalyje nusileido 51 tašku JAV „Svajonių komandai“ (76:127),<ref name=50t>{{Cite web |title=50 taškų skirtumas: Lietuvą olimpinėse žaidynėse labiau yra nuskriaudusi tik viena komanda |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/50-tasku-skirtumas-lietuva-olimpinese-zaidynese-labiau-yra-nuskriaudusi-tik-viena-komanda-875-669009 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> tačiau šioje Olimpiadoje iškovoti bronzos medaliai. Lietuva rezultatu 82:78 nugalėjo jungtinę [[NVS]] krepšinio rinktinę.<ref name=LSE /><ref name=LKF>{{Cite news |title=Lietvos krepšinio istorija |work=[[Lietuvos krepšinio federacija]] |url=https://ltu.basketball/istorija/ |access-date=2023-09-05}}</ref> Naujoji olimpinė komanda beveik neturėjo valstybinio finansavimo, LKF pati rado pinigų komandos komandiruotėms į užsienį. [[Šarūnas Marčiulionis]] turėjo patirties ir ryšių JAV, mat buvo pirmuoju postsovietiniu NBA krepšininku. Jis ieškojo, rėmėjų Lietuvos krepšinio rinktinės dalyvavimui Barselonos olimpiadoje. Rėmėjais tapo JAV roko grupė „[[Grateful Dead]]“, Lietuvos rinktinės aprangai leidusi naudoti grupės simboliką – griaučius ryškių spalvų fone. Marškinėlius su ryžtingai į krepšį dedančiu „Kaukoliniu“ ({{en|Skull Man}}), sukūrė dizaineris Gregas Speirsas, pelną skyręs rinktinei bei [[Lietuvos vaikų fondas|Lietuvos vaikų fondui]]. Apie 1992 m. rinktinę pasakojama dokumentiniame filme „[[Kita svajonių komanda]]“.<ref>{{Cite web |title=„Grateful Dead“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės nematomas ryšys |url=https://www.laikas.lt/lt/info/8424/grateful-dead-ir-lietuvos-krepsinio-rinktines-nematomas-rysys-foto/ |access-date=2023-09-05 |website=www.laikas.lt |archive-date=2023-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231130015351/https://www.laikas.lt/lt/info/8424/grateful-dead-ir-lietuvos-krepsinio-rinktines-nematomas-rysys-foto/ |url-status=dead }}</ref> 1993 m. Lietuvos rinktinė nepateko į [[XXVIII Europos krepšinio čempionatas|1993 m. Europos čempionatą]], nes [[Vroclavas|Vroclave]] nusileido [[Baltarusija|baltarusiams]].<ref name=LSE /> Pralaimėjimas paskatino 1993 m. įsteigti profesionalią [[LKL|Lietuvos krepšinio lygą]]. [[XXIX Europos krepšinio čempionatas|1995 m. Europos čempionatas]] susiklostė sėkmingai – lietuviai, vedami [[Arvydas Sabonis|Arvydo Sabonio]] ir [[Šarūnas Marčiulionis|Šarūno Marčiulionio]], nužygiavo iki finalo. Jame nusileido [[Jugoslavija]]i (90:96).<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref name=LKF /> [[Lietuva 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996 m. Atlantos olimpiadoje]] Lietuva pusfinalyje pralaimėjo Jugoslavijai. Kovoje dėl trečios vietos įveikę [[Australija|australus]], rezultatu 80:74 lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais.<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref name=LKF /> Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kuriame dalyvavo ''Sabo'' (A. Sabonio) ir ''Šaro'' (Š. Marčiulionio) tandemas. [[1997 m. Europos krepšinio čempionatas|1997 m. Europos krepšinio čempionate]] Lietuva ketvirtfinalyje pralaimėjo Serbijai ir Juodkalnijai (75:60), kurie vėliau tapo čempionais, o lietuviai galutinėje turnyro rikiuotėje užėmė 6-ąją vietą.<ref>{{cite web |title=Lietuvos - Serbijos ir Juodkalnijos mačų istorija |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2003-09-10 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-serbijos-ir-juodkalnijos-macu-istorija-2833461 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> [[XIII pasaulio krepšinio čempionatas|1998 m. Pasaulio krepšinio čempionate]] užimta 9-oji vieta, kuriame įveikta JAV rinktinėje, tačiau dėl NBA lokauto tuo metu nežaidė pajėgiausios planetos lygos atstovai iš JAV.<ref name=istorinė>{{cite web |title=Istorinė pergalė prieš JAV: Lietuvos rinktinė parbloškė NBA žvaigždes |website=Krepsinis.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2023-09-03 |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/pasaulio-krepsinio-cempionatas/istorine-pergale-pries-jav-lietuvos-rinktine-parbloske-nba-zvaigzdes-94414355 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> [[1999 m. Europos krepšinio čempionatas|1999 m. Europos krepšinio čempionate]] Lietuva ketvirtfinalyje nusileido Ispanijos rinktinei rezultatu 72:74.<ref>{{Cite web |title=Pasaulio taurės komandos: favoritė Ispanija |url=https://www.krepsinis.net/naujiena/pasaulio-taures-komandos-favorite-ispanija/242722 |access-date=2023-09-05 |website=krepsinis.net}}</ref> Galutinėje turnyro rikiuotėje liko 5-ti. Iki 2000 m., dėl kartų kaitos, rinktinė neiškovojo trofėjų. [[Lietuva 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje]] dėl traumų rinktinei neatstovavo 3 pajėgūs krepšininkai – Arvydas Sabonis, [[Žydrūnas Ilgauskas]] ir [[Artūras Karnišovas]]. [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jono Kazlausko]] vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius mažajame finale nugalėjusi Australijos rinktinę rezultatu 89:71.<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref name=LKF /> Pusfinalyje Lietuvos rinktinę palaužė iš [[NBA]] žaidėjų sudaryta [[JAV]] rinktinė (83:85).<ref>{{Cite web |title=Tarp skaudžiausių olimpinių istorijų ir Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimas JAV |url=https://www.15min.lt/naujiena/londonas-2012-olimpiada/krepsinis2012/tarp-skaudziausiu-visu-laiku-olimpiniu-akimirku-ir-lietuvos-krepsinio-dvikova-su-jav-2000-metais-616-236106 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min]]}}</ref> [[XXXII Europos krepšinio čempionatas|2001 m. Europos čempionate Turkijoje]] rinktinė nepasiekė ketvirtfinalio. Pralaimėta aštuntfinalyje [[Latvija|latviams]] (94:76).<ref>{{Cite web |title=2001-ieji: latviai įmurkdė lietuvius į purvą ir tyčiojosi nešdami vainikus |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2011/06/08/news/2001-ieji-latviai-imurkde-lietuvius-i-purva-ir-tyciojosi-nesdami-vainikus-5535724 |access-date=2023-09-05 |website=[[lrytas.lt]]}}</ref> [[Vaizdas:Sarunas Jasikevicius by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|200px|[[Šarūnas Jasikevičius]]]] [[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|2003 m. Europos krepšinio čempionate]] atnaujinta rinktinė, vedama [[Šarūnas Jasikevičius|Šarūno Jasikevičiaus]], [[Arvydas Macijauskas|Arvydo Macijausko]], [[Ramūnas Šiškauskas|Ramūno Šiškausko]] ir [[Saulius Štombergas|Sauliaus Štombergo]], po 64 metų vėl tapo Europos krepšinio čempione. Finale Lietuvos rinktinė nugalėjo Ispaniją rezultatu 93:84.<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref name=LKF /> [[Lietuva 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004 m. Atėnų olimpiadoje]] pusfinalyje nusileido Italijos rinktinei, o rungtynėse dėl trečios vietos nugalėjo grupės varžybose įveikta [[JAV]] rinktinė.<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref>{{Cite web |title=Istorija: kaip Lietuva nugalėjo JAV 2004 metų Atėnų olimpiadoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/pasaulio-krepsinio-cempionatas-2010/naujienos/istorija-kaip-lietuva-nugalejo-jav-2004-metu-atenu-olimpiadoje-258-115201 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> [[XXXIV Europos krepšinio čempionatas|2005 m. Europos čempionate]] rinktinei neatstovavo daug geriausių krepšininkų. Bet rinktinė pralaimėjo tik vienas varžybas, tačiau jos buvo ketvirtfinalyje (pralaimėta Prancūzijai rezultatu 63:47),<ref>{{Cite web |date=2022-09-03 |title=Lietuvos ir Prancūzijos mūšių istorijoje – nuostabi pergalė 2003-aisiais ir gniuždantys pralaimėjimai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1771918/lietuvos-ir-prancuzijos-musiu-istorijoje-nuostabi-pergale-2003-aisiais-ir-gniuzdantys-pralaimejimai |access-date=2023-09-05 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> tad užimta tik 5 vieta. Į [[XV pasaulio krepšinio čempionatas|2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatą]] Lietuva važiavo kaip viena iš favoričių, komandos sudėtis palyginti su 2005 m. atrodė daug pajėgesnė. Tačiau šalies rinktinė savo grupėje užėmusi tik trečiąją vietą iškrito jau ketvirtfinalyje, kuriame beviltiškai pralaimėjo (89:67) vėliau čempione tapusiai [[Ispanija]]i. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai pralaimėjo [[Turkija]]i ir nugalėjo [[Vokietija|vokiečius]]. Užimta 7-a vieta. Po turnyro atsistatydino rinktinės treneris [[Antanas Sireika]].<ref>{{Cite web |title=Lietuva pasaulio krepšinio pirmenybėse. 2006-ieji |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2014/08/29/news/lietuva-pasaulio-krepsinio-pirmenybese-2006-ieji-4587667 |access-date=2023-09-05 |website=[[lrytas.lt]]}}</ref> [[XXXV Europos krepšinio čempionatas|2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionate]] Ispanijoje lietuviai po 7 pergalių serijos suklupo, pusfinalyje nusileisdami Rusijos rinktinei, rezultatu 74:86. Tačiau kovoje dėl 3-4 vietų lietuviai, vadovaujami R. Butauto, 78:69 įveikė Graikijos rinktinę, laimėjo bronzos medalius.<ref name=LSE /><ref name=VLE /><ref name=LKF /> [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse]] rinktinė pusfinalyje rezultatu 86:91 pralaimėjo Ispanijai. Kovoje dėl trečiosios vietos 75:87 pralaimėta Argentinai.<ref name=LSE /><ref>{{Cite web |title=Be medalių: Lietuva - Argentina 75:87 |url=https://www.lrytas.lt/sportas/startai/2008/08/25/news/be-medaliu-lietuva---argentina-75-87-nuotraukos-video-r-butauto-komentaras--5883465 |access-date=2023-09-05 |website=[[lrytas.lt]]}}</ref> [[Vaizdas:La selección de Lituania celebra su tercer puesto en el Mundial de baloncesto 2010.jpg|200px|left|thumb|Bronzos medalių laimėtojai 2010 m. pasaulio čempionate Turkijoje]] [[2009 m. Europos krepšinio čempionatas|2009 m. Europos čempionate Lenkijoje]] Lietuvos rinktinė, kuriame nedalyvavo daugelis pajėgių žaidėjų po nesėkmingo Europos čempionato Lietuvos krepšininkai pirmą kartą nuo 2001-ųjų nepateko į ketvirtfinalį, o po turnyro atsistatydino vyr. treneris [[Ramūnas Butautas]].<ref>{{cite web |title=R.Butautas atsistatydina: žaidėjų komentarai |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2009-09-16 |url=https://www.delfi.lt/video/sportas/rbutautas-atsistatydina-zaideju-komentarai-62547289 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> 2009 m. gruodžio 12 d. Lietuvos rinktinė išimties tvarka pakviesta į [[2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2010 m. pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje]]. Pusfinalyje JAV rinktinei pralaimėta 74:89. Kovoje dėl bronzos 99:88 įveikta Serbija.<ref name=LKF /><ref>{{Cite web| title=Lietuvos rinktinė iškovojo pasaulio krepšinio čempionato bronzą! |url=https://www.15min.lt/naujiena/pasaulio-krepsinio-cempionatas-2010/naujienos/pasaulio-krepsinio-cempionato-mazasis-finalas-serbija-lietuva-258-115272 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> Šiose rungtynėse Lietuvos rinktinės lyderis [[Linas Kleiza]] pelnė 33 taškus, pateko į simbolinį čempionato penketuką.<ref>{{cite web |title=L.Kleiza – simboliniame geriausių čempionato žaidėjų penketuke |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2010-09-12 |url=https://www.delfi.lt/sportas/pasaulio-krepsinio-cempionatas/lkleiza-simboliniame-geriausiu-cempionato-zaideju-penketuke-36454311 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> [[Vaizdas:Lithuania men's national basketball team after a game in 2011.jpg|200px|thumb|right|2011 m. Žalgirio arenoje]] [[Vaizdas:Mantas Kalnietis.jpg|thumb|200px|left|[[Mantas Kalnietis]]]] Po 72 metų pertraukos, Lietuvoje surengtas [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|2011 m. Europos krepšinio čempionatas]]. Ketvirtfinalyje teko susitikti su čempionato sensacija tapusia Makedonija. Po permainingos kovos pilnutėlėje [[Žalgirio Arena|Kauno „Žalgirio“ arenoje]] pralaimėta 65:67,<ref>{{Cite web |title=Makedonų košmaras: Lietuvos rinktinė krito ketvirtfinalyje |url=https://www.15min.lt/naujiena/eurobasket-2011/naujienos/ketvirtfinalio-barjeras-lietuviai-vargsta-su-makedonais-389-169833 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> tačiau čempionate užimta 5 vieta. [[Krepšinis 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] Lietuvos krepšininkai ketvirtfinalyje nusileido Rusijai rezultatu 74:83 ir galutinėje rikiuotėje užimė 8-ąją vietą.<ref>{{Cite web |title=Olimpinė kelionė baigta: rusai sustabdė lietuvius ketvirtfinalyje – 74:83 |url=https://www.15min.lt/naujiena/londonas-2012-olimpiada/krepsinis2012/olimpiniu-zaidyniu-ketvirtfinalis-lietuva-rusija-616-239981 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> [[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|2013 m. Europos krepšinio čempionate]] Lietuvos rinktinė nužygiavo iki finalo, kuriame nusileido Prancūzijos rinktinei rezultatu 66:80.<ref name=LKF /><ref>{{Cite web |title=Pralaimėjo, bet liko didvyriais: Lietuva – Prancūzija 66:80 |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2013/09/22/news/pralaimejo-bet-liko-didvyriais-lietuva-prancuzija-66-80-4830102 |access-date=2023-09-05 |website=[[lrytas.lt]]}}</ref> [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2014 m. pasaulio krepšinio čempionate]] Lietuvos krepšininkai pusfinalyje pralošė JAV komandai (96:68), o kovoje dėl trečios vietos nusileido Prancūzijai rezultatu 93:95.<ref>{{Cite web |title=Prancūziškas užkeikimas: Lietuva liko ketvirta – pergalę vėl išplėšė Prancūzija 93:95 |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/fiba-2014/prancuziskas-uzkeikimas-lietuva-liko-ketvirta-pergale-vel-isplese-prancuzija-93-95-819-453073 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> [[2015 m. Europos krepšinio čempionatas|2015 m. Europos krepšinio čempionate]] lietuviai vėl pateko į pirmenybių finalą, tačiau jame pralaimėjo Ispanijos rinktinei rezultatu 80:63.<ref name=LKF /><ref>{{Cite web |title=Lietuvos rinktinė iškovojo Europos krepšinio čempionato sidabrą! |url=https://www.tv3.lt/naujiena/eurobasket-2015/lietuvos-rinktine-iskovojo-europos-krepsinio-cempionato-sidabra-n846630 |access-date=2023-09-05 |website=[[tv3.lt]]}}</ref> [[Lietuva 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] lietuviai grupės varžybose patyrė skaudų 50 taškų pralaimėjimą prieš Ispaniją (59:109),<ref name=50t /> o vėliau ketvirtfinalyje nusileido Australijos rinktinei (90:64) ir užėmė 7-ąją vietą.<ref>{{Cite web |title=Australijos krepšininkai olimpinėse žaidynėse pasiruošę istoriniam žingsniui |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/nba/australijos-krepsininkai-olimpinese-zaidynese-ruosiasi-istoriniam-zingsniui-1130-671095 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min]]}}</ref> [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|2017 m. Europos krepšinio čempionate]] aštuntfinalyje 64:77 pralaimėjo Graikijos krepšininkams Lietuvos rinktinė užėmė 9-ąją vietą.<ref>{{Cite web |title=Paaiškėjo, kurią vietą Europos čempionate užėmė Lietuva |url=https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2017/09/11/news/paaiskejo-kuria-vieta-europos-cempionate-uzeme-lietuva-2510814 |access-date=2023-09-05 |website=[[lrytas.lt]]}}</ref> [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2019 m. pasaulio krepšinio čempionate]] užimta 9-oji vieta, Lietuvos rinktinei nepateko į ketvirtfinalį. Tai buvo prasčiausias Lietuvos rinktinės rezultatas Pasaulio pirmenybėse, po kurio atsistatydino treneris [[Dainius Adomaitis]].<ref>{{Cite web |title=Paaiškėjo Lietuvos rinktinės galutinė vieta pasaulio čempionate |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/paaiskejo-lietuvos-rinktines-galutine-vieta-pasaulio-cempionate-875-1200060 |access-date=2023-09-05 |website=[[15min.lt]]}}</ref> [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|2022 m. Europos krepšinio čempionate]] Lietuva galutinėje turnyro rikiuotėje užėmė 15-ą vietą. Tai buvo prasčiausias Lietuvos rinktinės rezultatas Europos pirmenybėse.<ref>{{Cite web |date=2022-09-12 |title=Lietuvos vieta Europos krepšinio čempionate – prasčiausia per visą istoriją |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1777643/lietuvos-vieta-europos-krepsinio-cempionate-prasciausia-per-visa-istorija |access-date=2023-09-05 |website=[[lrt.lt]]}}</ref> [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023 m. pasaulio krepšinio čempionate]] Lietuvos rinktinė be pralaimėjimų įveikusi grupės turnyrus iškovojo pergalę prieš iš NBA žvaigždžių sudarytą JAV komandą (110:104).<ref name=istorinė /> Tačiau ketvirtfinalyje nusileido serbų rinktinei rezultatu 68:87.<ref>{{Cite web |title=Liūdna pabaiga: dominavę serbai paliko Lietuvos rinktinę be pusfinalio ir olimpinio kelialapio |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/pasaulio-krepsinio-cempionatas/liudna-pabaiga-dominave-serbai-paliko-lietuvos-rinktine-be-pusfinalio-ir-olimpinio-kelialapio-94428329 |access-date=2023-09-05 |website=[[delfi.lt]]}}</ref> Rungtynėse dėl 5 vietos Lietuvos rinktinė 63:98 pralaimėjo [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos]] rinktinei.<ref>{{cite web |title=Liūdnas atsisveikinimas: Latvijos rinktinė kovoje dėl penktos vietos pažemino Lietuvą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2072810/liudnas-atsisveikinimas-latvijos-rinktine-kovoje-del-penktos-vietos-pazemino-lietuva |date=2023-09-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-04-11}}</ref> 2024 m. liepą neįveikė atrankos į Paryžiaus olimpines žaidynes – turnyro finale nusileido šeimininkų [[Puerto Riko vyrų krepšinio rinktinė|puertorikiečių]] rinktinei.<ref>[https://www.basketnews.lt/news-208865-lietuvos-rinktine-vel-be-olimpiniu-zaidyniu.html Lietuvos rinktinė – vėl be olimpinių žaidynių], ''basketnews.lt''</ref> == Pasiekimai == Oficialūs turnyrai: {| {{graži lentelė}} |- | '''Metai''' || '''Turnyras''' || '''I vieta''' || '''II vieta''' || '''III vieta''' || '''Pergalės''' || '''Pralaimėjimai''' || '''LVKR vieta''' || '''Lietuvą nugalėjo''' |- | 1937 || [[II Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{LTUv}} || {{ITAv}} || {{FRAv}} || 5 || 0 || I {{medalis|1|Eur}} || – |- | 1939 || [[III Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{LTUv}} || {{LATv}} || {{POLv}} || 7 || 0 || I {{medalis|1|Eur}} || – |- | 1992 || [[Krepšinis 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{CROv}} || {{LTUv}} || 6 || 2 || III {{medalis|3|oli}} || {{USAv}} |- | 1993 || [[XXVIII Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{GERv}} || {{RUSv}} || {{CROv}} || colspan=3 | Neįveikė atrankos || {{BLRv}} |- | 1994 || [[XII pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{USAv}} || {{RUSv}} || {{CROv}} || colspan=4 | Lietuva nedalyvavo |- | 1995 || [[XXIX Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{YUGv}} || {{LTUv}} || {{CROv}} || 7 || 2 || II {{medalis|2|Eur}} || {{YUGv}} |- | 1996 || [[Krepšinis 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{YUGv}} || {{LTUv}} || 5 || 3 || III {{medalis|3|oli}} || {{YUGv}} |- | 1997 || [[XXX Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{YUGv}} || {{ITAv}} || {{RUSv}} || 4 || 3 || VI || {{YUGv}} |- | 1998 || [[XIII pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{YUGv}} || {{RUSv}} || {{USAv}} || 5 || 4 || VII || {{RUSv}} |- | 1999 || [[XXXI Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{ITAv}} || {{ESPv}} || {{YUGv}} || 7 || 2 || V || {{ESPv}} |- | 2000 || [[Krepšinis 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{FRAv}} || {{LTUv}} || 5 || 3 || III {{medalis|3|oli}} || {{USAv}} |- | 2001 || [[XXXII Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{YUGv}} || {{TURv}} || {{ESPv}} || 2 || 2 || IX–XII || {{LATv}} |- | 2002 || [[XIV pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{YUGv}} || {{ARGv}} || {{GERv}} || colspan=4 | Lietuva nedalyvavo |- | 2003 || [[XXXIII Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{LTUv}} || {{ESPv}} || {{ITAv}} || 6 || 0 || I {{medalis|1|Eur}} || – |- | 2004 || [[Krepšinis 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{ARGv}} || {{ITAv}} || {{USAv}} || 6 || 2 || IV || {{ITAv}} |- | 2005 || [[XXXIV Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{GREv}} || {{GERv}} || {{FRAv}} || 5 || 1 || V || {{FRAv}} |- | 2006 || [[Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{GREv}} || {{USAv}} || 5 || 4 || VII || {{ESPv}} |- | 2007 || [[XXXV Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{RUSv}} || {{ESPv}} || {{LTUv}} || 8 || 1 || III {{medalis|3|Eur}} || {{RUSv}} |- | 2008 || [[Krepšinis 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{ESPv}} || {{ARGv}} || 5 || 3 || IV || {{ESPv}} |- | 2009 || [[XXXVI Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{SRBv}} || {{GREv}} || 1 || 5 || XII || {{ESPv}} |- | 2010 || [[2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{USAv}} || {{TURv}} || {{LTUv}} || 8 || 1 || III {{medalis|3|pas}} || {{USAv}} |- | 2011 || [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{FRAv}} || {{RUSv}} || 8 || 3 || V || {{MKDv}} |- | 2012 || [[Krepšinis 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{ESPv}} || {{RUSv}} || 2 || 4 || VIII || {{RUSv}} |- | 2013 || [[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{FRAv}} || {{LTUv}} || {{ESPv}} || 8 || 3 || II {{medalis|2|Eur}} || {{FRAv}} |- | 2014 || [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{USAv}} || {{SRBv}} || {{FRAv}} || 6 || 3 || IV || {{USAv}} |- | 2015 || [[2015 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{LTUv}} || {{FRAv}} || 7 || 2 || II {{medalis|2|Eur}} || {{ESPv}} |- | 2016 || [[Krepšinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{SRBv}} ||{{ESPv}}|| 3 || 3 || VII || {{AUSv}} |- | 2017 || [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{SLOv}} || {{SRBv}} || {{ESPv}} || 4 || 2 || IX || {{GREv}} |- | 2019 || [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{ARGv}} || {{FRAv}} || 3 || 2 || IX || {{FRAv}} |- | 2021 || [[Krepšinis 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{FRAv}} || {{AUSv}} || colspan=3 | Neįveikė atrankos || {{SLOv}} |- | 2022 || [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{ESPv}} || {{FRAv}} || {{GERv}} || 2 || 4 || XV || {{ESPv}} |- | 2023 || [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio pirmenybės]] || {{GERv}} || {{SRBv}} || {{CANv}} || 6 || 2 || VI || {{SRBv}} |- | 2024 || [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || {{USAv}} || {{FRAv}} || {{SRBv}} || colspan=3 | Neįveikė atrankos || {{PURv}} |- | 2025 || [[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos pirmenybės]] || {{GERv}}|| {{TURv}}|| {{GREv}}|| 5 || 2 || V || {{GREv}} |- |} {{col-start}} {{col-3}} === Olimpinėse žaidynėse === * [[Krepšinis 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1992]] – 3 vieta {{medalis|3|oli}} * [[Krepšinis 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|1996]] – 3 vieta {{medalis|3|oli}} * [[Krepšinis 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2000]] – 3 vieta {{medalis|3|oli}} * [[Krepšinis 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2004]] – 4 vieta * [[Krepšinis 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2008]] – 4 vieta * [[Krepšinis 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2012]] – 8 vieta * [[Krepšinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2016]] – 7 vieta * [[Krepšinis 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020]] – ''nepateko'' * [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2024]] – ''nepateko'' {{col-3}} === Pasaulio čempionatuose === * [[XII pasaulio krepšinio čempionatas|1994]] – ''nepateko'' * [[XIII pasaulio krepšinio čempionatas|1998]] – 7 vieta * [[XIII pasaulio krepšinio čempionatas|2002]] – ''nepateko'' * [[XV pasaulio krepšinio čempionatas|2006]] – 7 vieta * [[2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2010]] – 3 vieta {{medalis|3|pas}} * [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2014]] – 4 vieta * [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2019]] – 9 vieta * [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2023]] – 6 vieta {{col-3}} === Europos čempionatuose === * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1937|1937]] – 1 vieta {{medalis|1|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1939|1939]] – 1 vieta {{medalis|1|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1995|1995]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1997|1997]] – 6 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 1999|1999]] – 5 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2001|2001]] – 12 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2003|2003]] – 1 vieta {{medalis|1|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2005|2005]] – 5 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2007|2007]] – 3 vieta {{medalis|3|Eur}} * [[XXXVI Europos krepšinio čempionatas|2009]] – 12 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2011|2011]] – 5 vieta * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2013|2013]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2015|2015]] – 2 vieta {{medalis|2|Eur}} * [[Europos vyrų krepšinio čempionatas 2017|2017]] – 9 vieta * [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|2022]] – 15 vieta * [[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|2025]] – 5 vieta {{col-end}} == Žaidėjai == ===Dabartinė sudėtis=== Sudėtis atrankoje į [[2027 m. pasaulio krepšinio čempionatas|2027 m. pasaulio krepšinio čempionatą]]: {{FIBA roster header|komandos=Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės | color1 = #fdb913| bg1 = #006a44; border:2px solid #c1272d;| color2 = #c1272d| bg2 = #fdb913}} <!-- list of players --> {{FIBA player|df=y|num=1|first=Marek|last=Blaževič|pos=C|m=2.09|year=2001|month=9|date=1|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Bursos „Tofaş“|nat=TUR}} {{FIBA player|df=y|num=3|first=Arnas|last=Velička|pos=PG|m=1.95|year=1999|month=12|date=10|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Klaipėdos „Neptūnas“|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=7|first=Gytis|last=Radzevičius|pos=SF|m=1.97|year=1995|month=7|date=17|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Vitorijos „Baskonia“|nat=ESP|note=C}} {{FIBA player|df=y|num=8|first=Artūras|last=Gudaitis|pos=C|m=2.11|year=1993|month=6|date=19|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Vilniaus „Rytas“|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=9|first=Laurynas|last=Beliauskas|pos=SG|m=1.92|year=1997|month=3|date=2|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|clublink=[[Sasario Dinamo|Sasario „Dinamo“]]|nat=ITA}} {{FIBA player|df=y|num=21|first=Gytis|last=Masiulis|pos=PF|m=2.06|year=1998|month=4|date=10|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Vilniaus „Rytas“|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=23|first=Paulius|last=Danusevičius|pos=F|m=2.06|year=2001|month=3|date=8|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|clublink=[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=30|first=Kristupas|last=Žemaitis|pos=G|m=1.92|year=1996|month=6|date=24|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|clublink=Neapolio ,,Gevi"|nat=ITA}} {{FIBA player|df=y|num=43|first=Ignas|last=Sargiūnas|pos=G|m=1.94|year=1999|month=9|date=11|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Vilniaus „Rytas“|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=71|first=Mantas|last=Rubštavičius|pos=SG|m=1.99|year=2002|month=5|date=6|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Kauno „Žalgiris“|nat=LTU}} {{FIBA player|df=y|num=77|first=Martynas|last=Paliukėnas|pos=SG|m=1.91|year=1993|month=9|date=14|compyear=2025|compmonth=11|compdate=24|club=Vilniaus „Rytas“|nat=LTU}} <!-- end list of players --> |} | valign="top" | '''Vyr. treneris''' * {{player||LTU|[[Rimas Kurtinaitis]]}} '''Trenerio asistentas''' * {{player||LTU|[[Tomas Pačėsas]]}} ---- '''Legenda:''' * '''Klubas''' – paskutinis klubas prieš atranką * '''Amžius''' – amžius 2025 m. lapkričio 24 d. * '''(C)''' – kapitonas |} === Žinomi žaidėjai === [[Vaizdas:Rimas Kurtinaitis2.2009-07-31.jpg|thumb|Krepšininkas, treneris [[Rimas Kurtinaitis]]]] {{div col|2}} * [[Pranas Lubinas]] – [[XX amžius|XX a.]] 4–ojo dešimtmečio Lietuvos krepšinio populiarintojas. Pirmasis lietuvių kilmės olimpinis čempionas ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyne]] atstovavo [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV]]); * [[Stepas Butautas]] * [[Modestas Paulauskas]] – antrasis lietuvis laimėjęs [[Olimpinės žaidynės|olimpinį]] auksą. * [[Valdemaras Chomičius]] * [[Rimas Kurtinaitis]] – olimpinis (1988), Europos (1985) čempionas ([[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktinė]]). * [[Šarūnas Marčiulionis]] – pirmasis Lietuvos žaidėjas [[NBA]]. * [[Arvydas Sabonis]] – žymiausias Lietuvos krepšininkas. * [[Artūras Karnišovas]] – pirmasis [[NCAA]] Lietuvos krepšininkas. * [[Saulius Štombergas]] – 2003 m. rinktinės, laimėjusios Europos čempionatą, kapitonas. * [[Šarūnas Jasikevičius]] – 2003, 2004, 2005, 2009, 2025 m. Eurolygos čempionas. * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Mantas Kalnietis]] * [[Jonas Valančiūnas]] – 2011 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]] 5 šaukimas. * [[Kšyštof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Darius Songaila]] * [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]] * [[Donatas Motiejūnas]] – 2011 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]] 20 šaukimas. * [[Domantas Sabonis]] – 2016 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržoje]] 11 šaukimas. {{div col end}} === Statistika === {{div col|2}} ==== Daugiausia sužaidę žaidėjai ==== Daugiausia oficialių rungtynių sužaidė: {| class="wikitable sortable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !Vieta !class="unsortable"|Žaidėjas !class="unsortable"|Laikotarpis !Rungtynių |- |1 |style="text-align: left;"|[[Gintaras Einikis]] |1992–2002 |106 |- |2 |style="text-align: left;"|[[Šarūnas Jasikevičius]] |1997–2013 |104 |- |3 |style="text-align: left;"|[[Saulius Štombergas]] |1995–2004 |97 |- |4 |style="text-align: left;"|[[Robertas Javtokas]] |2001–2016 |91 |- |5 |style="text-align: left;"|[[Eurelijus Žukauskas]] |1996–2004 |86 |- |6 |style="text-align: left;"|[[Artūras Karnišovas]] |1992–1999 |80 |- |7 |style="text-align: left;"|[[Kšyštof Lavrinovič]] |2003–2018 |76 |- |8 |style="text-align: left;"|[[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]] |2007–2021 |73 |- |9 |style="text-align: left;"|[[Mindaugas Žukauskas]] |1996–2006 |71 |- |10 |style="text-align: left;"|[[Simas Jasaitis]] |2004–2012 |69 |- |11 |style="text-align: left;"|[[Mantas Kalnietis]] |2006–2022 |68 |- |11 |style="text-align: left;"|[[Paulius Jankūnas]] |2005–2021 |68 |- |11 |style="text-align: left;"|[[Darius Songaila]] |2000–2012 |68 |- |14 |style="text-align: left;"|[[Linas Kleiza]] |2006–2013 |62 |- |15 |style="text-align: left;"|[[Ramūnas Šiškauskas]] |1999–2008 |60 |- |16 |style="text-align: left;"|[[Darius Maskoliūnas]] |1997–2003 |55 |- |17 |style="text-align: left;"|'''[[Jonas Valančiūnas]]''' |2011– |54 |- |18 |style="text-align: left;"|[[Darjuš Lavrinovič]] |2005–2013 |53 |- |19 |style="text-align: left;"|[[Arvydas Sabonis]] |1992–1999 |50 |- |19 |style="text-align: left;"|[[Darius Lukminas]] |1995–1999 |50 |- |21 |style="text-align: left;"|[[Renaldas Seibutis]] |2010–2021 |49 |- |22 |style="text-align: left;"|[[Martynas Pocius]] |2010–2017 |49 |} : <small>Paskutinis papildymas: 2016-08-21. Tik oficialios rungtynes.</small> ==== Taškai ==== Daugiausia taškų oficialiose rungtynėse pelnė: {| class="wikitable sortable" cellpadding="3" style="text-align: center;" |- !Vieta !class="unsortable"|Žaidėjas !class="unsortable"|Laikotarpis !Taškai |- |1 |style="text-align: left;"|[[Artūras Karnišovas]] |1992–1999 |1453 |- |2 |style="text-align: left;"|[[Saulius Štombergas]] |1995–2004 |1076 |- |3 |style="text-align: left;"|[[Šarūnas Jasikevičius]] |1997–2012 |1031 |- |4 |style="text-align: left;"|[[Gintaras Einikis]] |1992–2002 |1023 |- |5 |style="text-align: left;"|[[Arvydas Sabonis]] |1992–1999 |1001 |- |6 |style="text-align: left;"|[[Linas Kleiza]] |2006–2017 |785 |- |7 |style="text-align: left;"|[[Ramūnas Šiškauskas]] |1999–2008 |772 |- |8 |style="text-align: left;"|[[Mantas Kalnietis]] |2006–2021 |694 |- |9 |style="text-align: left;"|[[Šarūnas Marčiulionis]] |1992–1996 |687 |- |10 |style="text-align: left;"|[[Darius Songaila]] |2000–2012 |630 |- |11 |style="text-align: left;"|[[Rimas Kurtinaitis]] |1992–1997 |602 |- |12 |style="text-align: left;"|[[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]] |2007–2021 |570 |- |13 |style="text-align: left;"|'''[[Jonas Valančiūnas]]''' |2011– |510 |- |13 |style="text-align: left;"|[[Kšyštof Lavrinovič]] |2003–2018 |510 |- |15 |style="text-align: left;"|[[Arvydas Macijauskas]] |2002–2006 |497 |- |16 |style="text-align: left;"|[[Eurelijus Žukauskas]] |1996–2004 |490 |- |17 |style="text-align: left;"|[[Robertas Javtokas]] |2001–2016 |470 |- |18 |style="text-align: left;"|[[Simas Jasaitis]] |2004–2014 |443 |- |19 |style="text-align: left;"|[[Rimantas Kaukėnas]] |2001–2012 |443 |- |20 |style="text-align: left;"|[[Paulius Jankūnas]] |2005–2019 |428 |} : <small>Paskutinis papildymas: 2016-08-21. Tik oficialios rungtynes.</small> {{div col end}} === Treneriai === * {{flagicon|LTU}} [[Feliksas Kriaučiūnas]] (1937 m.) * {{flagicon|LTU}}{{flagicon|USA}} [[Pranas Lubinas]] (1939 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Vladas Garastas]] (1992–1996 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]] (1997–2001 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Antanas Sireika]] (2003–2006 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Ramūnas Butautas]] (2007–2009 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Kęstutis Kemzūra]] (2010–2012 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]] (2012–2016 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Dainius Adomaitis]] (2016–2019 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Darius Maskoliūnas]] (2019–2021 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Kazys Maksvytis]] (2021–2024 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Rimas Kurtinaitis]] (2024– m.) === Ankstesnės sudėtys === [[1937 m. Europos krepšinio čempionatas|'''1937 m. EuroBasket:''']] užimta '''1 vieta''' tarp 8 komandų [[Arturas Andrulis]], [[Leonas Baltrūnas]], [[Pranas Talzūnas]], [[Leopoldas Kepalas]], [[Feliksas Kriaučiūnas]], [[Pranas Mažeika]], [[Eugenijus Nikolskis]], [[Leonas Petrauskas]], [[Zenonas Puzinauskas]], [[Stasys Sačkus]], [[Juozas Žukas]], [[Česlovas Daukša]] (treneris [[Feliksas Kriaučiūnas]]) [[1939 m. Europos krepšinio čempionatas|'''1939 m. EuroBasket:''']] užimta '''1 vieta''' tarp 8 komandų [[Pranas Lubinas]], [[Mykolas Ruzgys]], [[Leonas Baltrūnas]], [[Artūras Andrulis]], [[Jurgis Jurgėla]], [[Pranas Mažeika]], [[Vytautas Norkus]], [[Vytautas Budriūnas]], [[Zenonas Puzinauskas]], [[Feliksas Kriaučiūnas]], [[Vytautas Lesčinskas]], [[Eugenijus Nikolskis]], [[Leonas Petrauskas]], [[Mindaugas Šliūpas]] (treneris [[Pranas Lubinas]]) [[Krepšinis 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''1992 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''3 vieta''' tarp 12 komandų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Valdemaras Chomičius]], [[Rimas Kurtinaitis]], [[Sergėjus Jovaiša]], [[Artūras Karnišovas]], [[Gintaras Einikis]], [[Arūnas Visockas]], [[Darius Dimavičius]], [[Romanas Brazdauskis]], [[Gintaras Krapikas]], [[Alvydas Pazdrazdis]] (treneris [[Vladas Garastas]]) [[1993 m. Europos krepšinio čempionatas|'''1993 m. EuroBasket:''']] nepateko '''1994 m. Pasaulio čempionatas:''' nedalyvavo [[1995 m. Europos krepšinio čempionatas|'''1995 m. EuroBasket:''']] užimta '''2 vieta''' tarp 14 komandų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Artūras Karnišovas]], [[Rimas Kurtinaitis]], [[Valdemaras Chomičius]], [[Gintaras Einikis]], [[Arūnas Visockas]], [[Gintaras Krapikas]], [[Saulius Štombergas]], [[Mindaugas Timinskas]], [[Darius Lukminas]], [[Gvidonas Markevičius]] (treneris [[Vladas Garastas]]) [[Krepšinis 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''1996 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''3 vieta''' tarp 12 komandų [[Arvydas Sabonis]], [[Šarūnas Marčiulionis]], [[Artūras Karnišovas]], [[Rimas Kurtinaitis]], [[Saulius Štombergas]], [[Gintaras Einikis]], [[Rytis Vaišvila]], [[Tomas Pačėsas]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Dainius Adomaitis]], [[Darius Maskoliūnas]], [[Kęstutis Šeštokas]], [[Andrius Jurkūnas]], [[Darius Lukminas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Mindaugas Timinskas]], [[Mindaugas Žukauskas]] (treneris [[Vladas Garastas]]) [[1998 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''1998 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''7 vieta''' tarp 16 komandų [[Artūras Karnišovas]], [[Saulius Štombergas]], [[Gintaras Einikis]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Tomas Masiulis]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Dainius Adomaitis]], [[Darius Maskoliūnas]], [[Darius Lukminas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Tomas Pačėsas]] (treneris [[Jonas Kazlauskas]]) [[1999 m. Europos krepšinio čempionatas|'''1999 m. EuroBasket:''']] užimta '''5 vieta''' tarp 16 komandų [[Arvydas Sabonis]], [[Artūras Karnišovas]], [[Saulius Štombergas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Gintaras Einikis]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Tomas Masiulis]], [[Dainius Adomaitis]], [[Darius Maskoliūnas]], [[Kęstutis Marčiulionis]] (treneris [[Jonas Kazlauskas]]) [[Krepšinis 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2000 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''3 vieta''' tarp 12 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Saulius Štombergas]], [[Mindaugas Timinskas]], [[Gintaras Einikis]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Darius Songaila]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Tomas Masiulis]], [[Dainius Adomaitis]], [[Darius Maskoliūnas]], [[Andrius Giedraitis]], [[Kęstutis Marčiulionis]] (treneris [[Jonas Kazlauskas]]) [[2001 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2001 m. EuroBasket:''']] užimta '''12 vieta''' tarp 16 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Saulius Štombergas]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Darius Songaila]], [[Gintaras Einikis]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Mindaugas Timinskas]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Rimantas Kaukėnas]], [[Robertas Javtokas]], [[Donatas Slanina]], [[Andrius Jurkūnas]] (treneris [[Jonas Kazlauskas]]) [[2002 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2002 m. Pasaulio čempionatas:''']] nepateko [[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2003 m. EuroBasket:''']] užimta '''1 vieta''' tarp 16 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Arvydas Macijauskas]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Saulius Štombergas]], [[Darius Songaila]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Donatas Slanina]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Dainius Šalenga]], [[Giedrius Gustas]] (treneris [[Antanas Sireika]]) [[Krepšinis 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2004 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''4 vieta''' tarp 12 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Arvydas Macijauskas]], [[Saulius Štombergas]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Darius Songaila]], [[Eurelijus Žukauskas]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Dainius Šalenga]], [[Robertas Javtokas]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Donatas Slanina]], [[Vidas Ginevičius]] (treneris [[Antanas Sireika]]) [[2005 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2005 m. EuroBasket:''']] užimta '''5 vieta''' tarp 16 komandų [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Robertas Javtokas]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Simas Jasaitis]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Vidas Ginevičius]], [[Paulius Jankūnas]], [[Simonas Serapinas]], [[Giedrius Gustas]], [[Darius Šilinskis]], [[Mindaugas Lukauskis]] (treneris [[Antanas Sireika]]) [[2006 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2006 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''7 vieta''' tarp 24 komandų [[Arvydas Macijauskas]], [[Darius Songaila]], [[Robertas Javtokas]], [[Simas Jasaitis]], [[Mindaugas Žukauskas]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Linas Kleiza]], [[Paulius Jankūnas]], [[Giedrius Gustas]], [[Tomas Delininkaitis]], [[Mantas Kalnietis]] (treneris [[Antanas Sireika]]) [[2007 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2007 m. EuroBasket:''']] užimta '''3 vieta''' tarp 16 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Rimantas Kaukėnas]], [[Simas Jasaitis]], [[Darius Songaila]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Linas Kleiza]], [[Robertas Javtokas]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Paulius Jankūnas]], [[Giedrius Gustas]] (treneris [[Ramūnas Butautas]]) [[Krepšinis 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2008 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''4 vieta''' tarp 12 komandų [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Ramūnas Šiškauskas]], [[Rimantas Kaukėnas]], [[Simas Jasaitis]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Linas Kleiza]], [[Robertas Javtokas]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Mindaugas Lukauskis]], [[Marius Prekevičius]], [[Marijonas Petravičius]] (treneris [[Ramūnas Butautas]]) [[2009 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2009 m. EuroBasket:''']] užimta '''11 vieta''' tarp 16 komandų [[Marijonas Petravičius]], [[Linas Kleiza]], [[Simas Jasaitis]], [[Robertas Javtokas]], [[Tomas Delininkaitis]], [[Artūras Jomantas]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Mantas Kalnietis]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Mindaugas Lukauskis]], [[Andrius Mažutis]] (treneris [[Ramūnas Butautas]]) [[2010 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2010 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''3 vieta''' tarp 24 komandų [[Linas Kleiza]], [[Mantas Kalnietis]], [[Martynas Pocius]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Simas Jasaitis]], [[Tomas Delininkaitis]], [[Paulius Jankūnas]], [[Martynas Gecevičius]], [[Tadas Klimavičius]], [[Robertas Javtokas]], [[Martynas Andriuškevičius]], [[Renaldas Seibutis]] (treneris [[Kęstutis Kemzūra]]) [[2011 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2011 m. EuroBasket:''']] užimta '''5 vieta''' tarp 24 komandų [[Rimantas Kaukėnas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Martynas Pocius]], [[Simas Jasaitis]], [[Tomas Delininkaitis]], [[Paulius Jankūnas]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Robertas Javtokas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Darius Songaila]], [[Marijonas Petravičius]] (treneris [[Kęstutis Kemzūra]]) [[Krepšinis 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2012 m. olimpinė atranka:''']] pateko tarp trijų komandų, '''žaisiančių olimpinėse žaidynėse''' [[Rimantas Kaukėnas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Martynas Pocius]], [[Deividas Dulkys]], [[Darius Songaila]], [[Tomas Delininkaitis]], [[Linas Kleiza]], [[Paulius Jankūnas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Robertas Javtokas]] (treneris [[Kęstutis Kemzūra]]) [[Krepšinis 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2012 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''8 vieta''' tarp 12 komandų [[Rimantas Kaukėnas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Martynas Pocius]], [[Renaldas Seibutis]], [[Darius Songaila]], [[Simas Jasaitis]], [[Linas Kleiza]], [[Paulius Jankūnas]], [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Antanas Kavaliauskas]] (treneris [[Kęstutis Kemzūra]]) [[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2013 m. EuroBasket:''']] užimta '''2 vieta''' tarp 24 komandų [[Tomas Delininkaitis]], [[Robertas Javtokas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Linas Kleiza]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Donatas Motiejūnas]], [[Martynas Pocius]], [[Renaldas Seibutis]], [[Jonas Valančiūnas]] (treneris [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]]) [[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2014 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''4 vieta''' tarp 24 komandų [[Simas Jasaitis]], [[Paulius Jankūnas]], [[Šarūnas Vasiliauskas]], [[Adas Juškevičius]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Darjuš Lavrinovič]], [[Kšyštof Lavrinovič]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Donatas Motiejūnas]], [[Martynas Pocius]], [[Renaldas Seibutis]], [[Jonas Valančiūnas]] (treneris [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]]) [[2015 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2015 m. EuroBasket:''']] užimta '''2 vieta''' tarp 24 komandų [[Robertas Javtokas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Renaldas Seibutis]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Paulius Jankūnas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Antanas Kavaliauskas]], [[Lukas Lekavičius]], [[Deividas Gailius]], [[Domantas Sabonis]], [[Artūras Milaknis]] (treneriai [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]], [[Gintaras Krapikas]], [[Darius Maskoliūnas]]) [[Krepšinis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2016 m. Olimpinės žaidynės:''']] užimta '''7 vieta''' tarp 12 komandų [[Robertas Javtokas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Renaldas Seibutis]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Paulius Jankūnas]], [[Mantas Kalnietis]], [[Antanas Kavaliauskas]], [[Vaidas Kariniauskas]], [[Adas Juškevičius]], [[Domantas Sabonis]], [[Marius Grigonis]] (treneriai [[Jonas Kazlauskas (1954)|Jonas Kazlauskas]], [[Gintaras Krapikas]], [[Darius Maskoliūnas]]) [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2017 m. EuroBasket:''']] užimta '''9 vieta''' tarp 24 komandų [[Mantas Kalnietis]], [[Adas Juškevičius]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Martynas Gecevičius]],[[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Donatas Motiejūnas]], [[Artūras Milaknis]], [[Eimantas Bendžius]], [[Marius Grigonis]], [[Artūras Gudaitis]], [[Edgaras Ulanovas]] (treneris [[Dainius Adomaitis]]) [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2019 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''9 vieta''' tarp 32 komandų [[Mantas Kalnietis]], [[Jonas Mačiulis (1985)|Jonas Mačiulis]], [[Renaldas Seibutis]], [[Domantas Sabonis]], [[Paulius Jankūnas]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Rokas Giedraitis]], [[Marius Grigonis]], [[Lukas Lekavičius]], [[Arnas Butkevičius]], [[Edgaras Ulanovas]] (treneris: [[Dainius Adomaitis]]) [[Krepšinis 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|'''2020 m. olimpinė atranka:''']] nepateko, '''į olimpinės žaidynės''' [[Mantas Kalnietis]], [[Domantas Sabonis]], [[Rokas Jokubaitis]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Gytis Masiulis]], [[Eimantas Bendžius]], [[Rokas Giedraitis]], [[Tomas Dimša]], [[Marius Grigonis]], [[Lukas Lekavičius]], [[Arnas Butkevičius]] (treneris [[Darius Maskoliūnas]]) [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2022 m. EuroBasket:''']] užimta '''15 vieta''' tarp 24 komandų [[Eigirdas Žukauskas]]. [[Ignas Brazdeikis]], [[Domantas Sabonis]], [[Rokas Jokubaitis]], [[Martynas Echodas]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Kristupas Žemaitis]], [[Rokas Giedraitis]], [[Marius Grigonis]], [[Lukas Lekavičius]], [[Arnas Butkevičius]] (treneris [[Kazys Maksvytis]]).<ref>[https://ltu.basketball/rinktines/lietuvos-vyru-krepsinio-rinktine-2022-m-liepa-rugpjutis/ Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2022 m. liepa – rugsėjis]</ref> [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas|'''2023 m. Pasaulio čempionatas:''']] užimta '''6 vieta''' tarp 32 komandų [[Gabrielius Maldūnas]], [[Ignas Brazdeikis]], [[Donatas Motiejūnas]], [[Rokas Jokubaitis]], [[Eimantas Bendžius]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Mindaugas Kuzminskas]], [[Vaidas Kariniauskas]], [[Tadas Sedekerskis]], [[Margiris Normantas]], [[Tomas Dimša]], [[Deividas Sirvydis]] (treneris: [[Kazys Maksvytis]]).<ref>[https://ltu.basketball/rinktines/lietuvos-vyru-krepsinio-rinktine-2023-m-vasara/ Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2023 m. vasara]</ref> [[2025 m. Europos krepšinio čempionatas|'''2025 m. EuroBasket:''']] užimta '''5 vieta''' tarp 24 komandų [[Marek Blaževič]], [[Ignas Sargiūnas]], [[Margiris Normantas]], [[Rokas Jokubaitis]], [[Arnas Velička]], [[Jonas Valančiūnas]], [[Rokas Giedraitis]], [[Laurynas Birutis]], [[Tadas Sedekerskis]], [[Gytis Radzevičius]], [[Ąžuolas Tubelis]], [[Deividas Sirvydis]] (treneris: [[Rimas Kurtinaitis]]). == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [https://ltu.basketball LKF svetainė] {{EuropaKrepšinis}} [[Kategorija:Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė| ]] nbcfdfco08gpfzjeea0hjazzep2mg07 0 19402 7851284 7707551 2026-06-06T05:02:32Z CD 677 /* Sportas */ 7851284 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Kelmė |paveikslelis = Kelme.JPG |paveikslėlio tekstas = [[Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] |herbas = Kelmes-herbas.svg |vėliava = Kelmės Vėliava.png |lat = 55.629 |long = 22.931 |apskritis = Šiaulių |savivaldybė = Kelmės rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 7165 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 8.75 |pastokodas = LT-86001 |kirč = {{Vietovardis|k=2|Kel̃mė|Kel̃mės|Kel̃mei|Kel̃mę|Kelmè|Kel̃mėje|š=2002}} |istpav = {{pl|Kielmy}}, {{ru|Кельмы}}<ref>{{ESBE|14a|050/50494|Кельмы|907}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|561|Кельмы}}</ref> |vikiteka = Category:Kelmė }} '''Kelmė''' – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrityje]], 42 km į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]]. [[Kelmės rajono savivaldybė]]s centras, [[Kelmės seniūnija|Kelmės seniūnijos]], [[Kelmės apylinkių seniūnija|Kelmės apylinkių seniūnijos]] centras. Veikia [[Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka]], paštas. Miestas spindulinio plano. Svarbiausi statiniai: * Neogotikinė trinavė [[Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], pastatyta [[1901]]–[[1912]] m., architektas [[Karlas Eduardas Strandmanas]]. Bažnyčios viduje yra dailininkės [[Sofija Dembovskytė-Romerienė|S. Dembovskytės-Romerienės]] („Švč. Jėzaus Širdis“, manoma, apie [[1918]] m.), [[Adolfas Valeška|A. Valeškos]] („Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas priima Kelmės bažnyčios projektą“ [[1931]] m.), [[Zigmas Petravičius|Z. Petravičiaus]] („Šv. Jurgis“, manoma, nutapytas [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metais) paveikslai. * [[Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia]]; * [[Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčia]]; * [[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] sodyba (XVIII a. architektūros ir istorijos paminklas). == Etimologija == [[Vaizdas:Kelme manor.jpg|thumb|left|[[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] rūmai]] [[Vaizdas:Kelme 2022p.jpg|thumb|left|[[Žemaitė|Žemaitės]] paveikslas ant Kelmės kultūros centro sienos]] Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio ''[[kelmas]]'', tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“.<ref>{{Vanagas 2004|92}}</ref> Pavadinimas apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje, plintant lydiminei žemdirbystei, kai miškų ir krūmų plotai buvo iškertami, deginami ir paverčiami derlingais laukais.<ref>{{153 mst|212}}</ref> == Muziejai == * [[AJJU meno muziejus (Kelmė)]] * [[AJJU lauko galerija (Kelmė)]] * [[Kelmės krašto muziejus (Kelmė)]] * [[Kelmės miestas - viena didelė galerija (Kelmė)]] * [[Lazdų muziejus (Kelmė)]] * [[Žirklių muziejus (Kelmė)]] == Geografija == [[Vaizdas:Kelmesmalunas.JPG|thumb|left|[[Kelmės vandens malūnas]]]] Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio {{A12}}, 42 km į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], kairiajame [[Kražantė]]s krante. Per miestą teka Kražantės intakas [[Vilbėnas]]. Šiaurinėje miesto dalyje yra [[Kelmės pušynas]], rytinėje – kolektyviniai sodai. Stovi [[Kražantės užtvankos tiltas]], [[Kelmės tiltas]]. == Istorija == Šiandieninėje Kelmės miesto teritorijoje žmonės apsigyveno [[mezolitas|mezolito]] laikotarpiu, VII–IV a. pr. m. e.<ref name="skrastas">{{cite web |title=Kelmė švenčia 540 metų sukaktį |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/kelme-svencia-540-metu-sukakti |date=2024-04-22 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta [[1294]] ar [[1295]] m. kaip ''Kymel'' ar ''Kimel'' [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] „[[Prūsijos žemės kronika|Prūsijos žemės kronikoje]]“ – taip minima pilis, kurią išgriovę [[kryžiuočiai]]. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius [[Romas Batūra]] įrodė, kad ''Kimel'' buvo prie [[Nemunas|Nemuno]] ir tai gali būti dabartinis [[Kaimelis|Kaimelio]] kaimas [[Šakių rajonas|Šakių rajone]]. Pagal kitą versiją, [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose]] [[1386]] m. minima vietovė ''Stabuncaln'', ''Stabekalne'', [[1395]] m. ''Stabekalmen'', buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo [[Teodoras Hiršas]] [[1863]] m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje. Kelmė istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta [[1416]] m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. [[1511]] m. gavo teisę rengti turgus. [[XV a.]] minimas [[Kelmės dvaras]], kuris nuo [[1591]] m. iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] priklausė [[Gruževskiai|Gruževskiams]]. [[1526]] m. minimas miestelis. [[1615]] m. pastatyta [[Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia]], prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. [[1655]] m. ir [[1701]] m. miestą sudegino [[Švedijos kariuomenė]]. [[1830]] m. įsteigta spirito varykla, [[1833]] m. – odų apdirbimo įmonė, [[1860]] m. – alaus darykla. Veikė [[kahalas]]. [[1831]] m. dvarininkas [[Julius Gruževskis]] sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį [[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]–[[Tilžė]]. Kelmė tapo stambia pašto [[diližanas (karieta)|diližanų]] stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. [[1860]] m. įkurta [[Kelmės ješiva]]. [[1863]] m. [[birželio 19]] d. prie Kelmės [[Povilas Šimkevičius|P. Šimkevičiaus]] ir [[Robertas Krasauskas|R. Krasausko]] sukilėlių būriai kovėsi su [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. [[1866]] m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, [[1904]] m. – mergaičių pradžios mokykla. [[1919]] m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši [[1938]] m. – į vidurinę. XIX a. pabaigoje Kelmė buvo dvaras Raseinių, iš dalies – Šiaulių apskrityje,<ref>{{SGKP|4|34|Kielmy}}</ref> veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. [[1905]] m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti [[lietuvių kalba]]. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] [[1915]] m. Kelmė sudegė. Karo metais buvo nutiestas 600 mm pločio vėžės ir 78 km ilgio [[Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis]], eksploatuotas kaip vokiečių karinis lauko bėgių kelias ({{de|Heresfeldbahn}}).<ref>[http://eisenbahn-gumbinnen-goldap.de/feldbahn/laugszargen-kielmy/ Die Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy] ''eisenbahn-gumbinnen-goldap.de''</ref> XX a. tarpukariu miestelis vystėsi – [[1921]] m. atidaryta progimnazija, [[1936]] m. įkurtas šaulių muziejus, [[1937]] m. įkurta [[Kelmės biblioteka]]. [[1941]] m., [[1948]]–[[1949]] m. ir [[1951]] m. [[SSRS]] okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. [[liepos 26]] d. [[Paverpenis|Paverpenio]] kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] – po karo liko 15-20 proc. pastatų. [[1945]] m. [[liepos 19]] d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko [[Virtukų mūšis]] – Lietuvos partizanų [[Žebenkšties rinktinė]]s (54 žmonių) kautynės su [[NKVD]] kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] [[Birutės rinktinė (Jūros)|Birutės rinktinės]], [[Jūros sritis|Jūros srities]] partizanai. [[1953]] m. [[sausio 17]] d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, [[Antanas Bakšys]], A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.<ref>{{VLE|9|714|[[Vincas Brazauskas]], [[Kazys Misius]]|Kelmė}}</ref> [[1947]] m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro [[Juozas Liaudanskis|J. Liaudanskio]] skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre, „Keturi tankistai“ prie [[Kelmės tiltas|Kelmės tilto]] ir kitos). [[1949]] m. mieste atidarytas [[Kelmės kultūros centras]]. [[1966]] m. įkurta [[Kelmės muzikos mokykla]], [[1970]] m. – vaikų ir jaunimo sporto mokykla. [[1978]] m. įsteigti nauji Kelmės kultūros centro rūmai.<ref>[https://kelmeskc.lt/apie-mus/ Apie mus]</ref> 1990 m. spalio 3 d. Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurta skautų skiltis, kurios pagrindu įsteigta Didžiūno Mansto skautų draugovė. Ji vykdė skautišką veiklą iki 1993 m. birželio mėn. 1995 m. rugsėjo 14 d. Kelmės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Giedriaus Vaičiulio iniciatyva, Moksleivių kūrybos centre buvo įsteigta skautų tuntininko pareigybė. Įsteigus minėtą pareigybę, buvo atkurta Didžiūno Mansto skautų draugovė ir buvo suformuotos 5-ios skautų skiltys Kelmės ir Kražių vidurinėse mokyklose. Didžiūno Mansto skautų draugovė baigė skautišką veiklą 1996 m. rugpjūčio 18 d. [[1998]] m. patvirtintas dabartinis [[Kelmės herbas]]. [[2023]] m. [[sausio 12]] d. dėl netvarkingos elektros instaliacijos kilo gaisras [[Kelmės kultūros centras|Kelmės kultūros centre]].<ref name=lrt>{{cite web |title=Po gaisro Kelmės kultūros centre – milijoniniai nuostoliai: renginiai atšaukti neribotam laikui |url= https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1866358/po-gaisro-kelmes-kulturos-centre-milijoniniai-nuostoliai-renginiai-atsaukti-neribotam-laikui |website=lrt.lt |publisher=[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] |language=lt |date= 2023 m. sausio 14 d. |access-date=2023 m. sausio 14 d.}}</ref> Miestas patyrė 1 mln. [[euras|eurų]] žalą.<ref name=lrt /> {{adm2|4}} {{admr|[[1528]]–[[1567]] m.|[[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|r3=2|[[Žemaičių seniūnija]]}} {{admr|[[1567]]–|[[Kražių valsčius]]|}} {{admr|XIX a. pabaiga – [[1915]] m.|r2=3|[[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Kelmės apskritis|Kelmės apskrities]] centras}} {{admr|[[1919]]–[[1947]] m.|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|apskrities pavaldumo miestas, [[Kelmės valsčius|Kelmės valsčiaus]] centras|[[Kelmės apskritis|Kelmės apskrities]] centras}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Kelmės rajonas|Kelmės rajono]] centras|[[Šiaulių sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}} {{admr|[[1995]]–[[2019]] m.|[[Kelmės seniūnija]]|r3=2|[[Kelmės rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Šiaulių apskritis]]}} {{admr|[[2019]]–|[[Kelmės seniūnija]], [[Kelmės apylinkių seniūnija|Kelmės apylinkių seniūnijos]] centras}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=12000|inc=5000|incmin=1000 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1833|385 |1861|1303 |1865|1303|r1865=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|561|Кельмы}}</ref> |1883|1800 |1897|3914 |1923|3067|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1939|3700 |1959|5140|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|119||Kelmė}}</ref> |1970|6934|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1974|8000|r1974=<ref name="LTE">{{LTE|5|432||Kelmė}}</ref> |1976|8800|r1976=<ref name="TLE">{{TLE|2|287-288|Vincas Brazauskas, Kazys Misius|Kelmė}}</ref> |1979|9073|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|11557|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10900|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|9150|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2017|8206 |2021|7688|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 9 150 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150402091713/http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/2011-m.-surasymas |date=2015-04-02 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,44% (9007) * [[Rusai]] – 1,03% (94) * Kiti – 0,5% (46) |valign=top| [[2001]] m. gyveno 10 900 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924063048/http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/pagrindiniai-rezultatai |date=2015-09-24 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,32% (10717) * [[Rusai]] – 1,08% (118) * [[Čigonai]] – 0,15% (16) * Kiti – 0,45% (49) |} === Žymūs žmonės === * [[Julius Gruževskis]] (1808–1865), bajoras, pulkininkas, 1830 m. sukilimo Raseinių apskrities slapto susirinkimo narys ir 1 -ojo ulonų pulko vadas. * [[Vladas Putvinskis]]-Pūtvis (1873–1929), Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas, palaidotas Kelmės kapinėse. * [[Bronius Laucevičius-Vargšas]] (1884–1916), rašytojas. Jo vardo gatvėje tebestovi buvusios pradinės mokyklos pastatas, kuriame jis mokėsi. Pastatytas akmens paminklas rašytojui atminti (skulptorius J. Liaudanskis). * [[Icchokas Meras]] (1934–2014), prozininkas, scenaristas. Jo vardu pavadinta aikštė.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=2014-09-27&rub=1144745056&id=1411746917 Dalia KARPAVIČIENĖ Žydų genocido dieną prisimintas rašytojas Icchokas Meras. skrastas.lt]</ref> * [[Jonas Dainius Ručinskas]] (1938–2020), žurnalistas, publicistas. * [[Antanas Račas]] (1940–2014)<ref>[http://www.kelme.lt/lit/Garbes-pilieciai- Kelmės garbės piliečiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180619190045/http://www.kelme.lt/lit/Garbes-pilieciai- |date=2018-06-19 }}</ref>, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. * [[Juozas Rimkus (1945)|Juozas Rimkus]] (1945–2021), krepšininkas. * [[Rimas Tuminas]] (1952–2024), teatro režisierius, pedagogas. == Ekonomika == Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė. == Švietimas ir kultūra == {{col3}} * [[Kelmės meno mokykla]] * [[Kelmės Jono Graičiūno gimnazija]] * [[Kelmės Aukuro pagrindinė mokykla]] * [[Kelmės suaugusiųjų mokymo centras]] * [[Kelmės Kražantės progimnazija]] * [[Kelmės specialioji mokykla]] * 2 darželiai: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“ * [[Kelmės profesinio rengimo centras]] * [[Kelmės mažasis teatras]], įsteigtas [[1993]] m. * [[Kelmės krašto muziejus]], įkurtas [[Kelmės dvaras|Kelmės dvaro]] ansamblyje * [[Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka]] * Turizmo ir verslo informacijos centras </div> Mieste vyksta šie tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai [[Bičiulis (Kelmė)|„Bičiulis“]] (nuo [[1948]] m.), „[[Šiaulių kraštas]]“ (nuo [[1990]] m.), „Kelmės kraštas“ (nuo [[2000]] m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai. == Miestų partnerystė == {{col3}} * {{flagicon|POL}} [[Bilgorajus]], [[Lenkija]] * {{flagicon|GER}} [[Lynenas]], [[Vokietija]] * {{flagicon|GER}} [[Vartburgas]], Vokietija * {{flagicon|AUT}} [[Vaitensfildas]], Austrija * {{flagicon|POL}} [[Šventainis]], Lenkija * {{flagicon|LAT}} [[Uogrė]], Latvija * {{flagicon|UKR}} [[Novovolynskas]], Ukraina * {{flagicon|POL}} [[Miastkas]], Lenkija * {{flagicon|NOR}} [[Flora]], Norvegija * {{flagicon|SWE}} [[Estra Jongė]], Švedija * {{flagicon|HUN}} [[Hodmezėvašarhėjus]], Vengrija </div> [[Lynenas|Lynene]] (Vokietija) veikia [[Partnerystės su Kelme sąjunga]].<ref>http://www.lienen-kelme-verein.de</ref> == Sportas == Sporto veiklas mieste ir rajone koordinuoja [[Kelmės sporto centras]]. === Futbolas === * [[Kelmės miesto stadionas]]. * [[Kelmės FK-VJSM]], futbolo klubas, veikiantis nuo [[2006]] m. * [[FK Kražantė Kelmė|Kelmės futbolo klubas „Kražantė“]], buvęs futbolo klubas (1926–2006 m.). * [[Joginta Kelmė|Kelmės futbolo klubas „Joginta“]], buvęs moterų futbolo klubas (1994–1997 m.). === Krepšinis === * [[Kelmės krepšinio klubas "Kelmė"]]. Nuo 2012 metų RKL (Regioninėje krepšinio lygoje) žaidžia reprezentacinė miesto komanda. === Laisvosios imtynės === * [[Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos laisvųjų imtynių skyrius]] Laisvųjų imtynių skyrius atidarytas 1976 m. * [[Kelmės imtynių sporto klubas]] Klubas įsteigtas 2011 01 04. Steigėjai: Nerijus Peleckis, Saulius Jurčys, Kęstutis Kuoris, Vytautas Leščiauskas. Klubo pirmininkas Nerijus Peleckis. Treneriai Nerijus Peleckis ir Saulius Jurčys. Kelmės imtynių sporto klubas organizuoja ir rengia laisvųjų imtynių sportininkus, ruošia laisvųjų imtynių varžyboms. Taip pat užsiima imtynių sporto populiarinimu Kelmės rajone ir Lietuvos valstybėje. === Tinklinis === * Vyrų tinklinio komanda „Etovis“. * 1991 m. Įkurtas tinklinio sporto klubas „Rūta“. * Nuo 1992 m. Komanda žaidžia aukščiausioje Lietuvos vyrų tinklinio lygoje. * Pasiekimai aukščiausioje vyrų tinklinio lygoje: ** I vieta: 2005 m. ir 2013 m. ** II vieta: 2000 m., 2004 m., 2006 m., 2009 m., 2014 m. ir 2018 m. ** III vieta: 1999 m., 2002 m., 2003 m., 2007 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} * Kelmė: fotonovelės (sud. Ona Jautakienė, Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2006. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9955-488-15-8 * [https://www.kelme.lt/ajju-meno-muziejus-galerija-kuria-butina-aplankyti/ AJJU meno muziejus – galerija, kurią būtina aplankyti], Kelmės rajono savivaldybė, 2023‑09‑14 * [https://www.infokelme.lt/lankytinos-vietos/ajju-meno-muziejus/ Infokelmė – AJJU meno muziejus] * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/mecislovo-ezerskio-lazdu-muziejus/14078 Mečislovo Ežerskio lazdų muziejus – Pamatyk Lietuvoje] * [https://www.skrastas.lt/gyvenimo-spalvos/zirkliu-kolekcija-tapo-seimos-muziejumi Žirklių kolekcija tapo šeimos muziejumi], Šiaulių kraštas, 2020‑02‑08 == Nuorodos == * {{ML|4|524|Kelmė}} * [https://www.youtube.com/watch?v=u7wLX-uZLwY Virtualus Kelmės turas YouTube kanale] * [https://www.youtube.com/watch?v=s_S0kTebZ94 Vaizdo klipas apie Kelmės kraštą] {{KELgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Kelmė| ]] ayj4ztq92xsk37wlyuza0068bi3lzfi 0 19871 7851289 7751274 2026-06-06T05:08:26Z Vilensija 40695 +akm 7851289 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{Ltgyv |pavad = Vaiguva |foto = Vaiguva baznycia.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] |herb = Vaiguvosherbas.PNG |lat = 55.704 |long = 22.749 |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |gyv = 318 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Váiguva|Váiguvos|Váiguvai|Váiguvą|Váiguva|Váiguvoje|š=2002}} |vikiteka = Category:Vaiguva }} '''Vaiguva''' – kaimas [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, 15 km į šiaurės vakarus nuo [[Kelmė]]s, netoli [[Knituva|Knituvos]] upelio, šalia kelio {{KK158}}. [[Vaiguvos seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. [[Urbanistikos paminklas]]. Veikia [[Vaiguvos vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-86046), stovi medinė [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] (pastatyta [[1877]] m.; XVIII a. varpinė), [[Pijaus Stulginskio koplyčia]], [[Vaiguvos kapinių koplyčia]], [[Vaiguvos dvaras|Vaiguvos dvaro]] liekanos (tarp jų ir dvaro svirnas). Laukuose stūkso [[Pavaiguvio akmuo su dubenėliais]] ir įvairiais ženklais. [[Vaizdas:Vaiguva, privati bažnyčia 4.JPG|miniatiūra|left|[[Pijaus Stulginskio koplyčia]]]] [[Vaizdas:Vaiguva, kryžkelė.JPG|miniatiūra|left|Kaimo centre]] == Etimologija == Vietovardis turi šaknį ''vaig-'' ir priesagą ''-uva''. Tokia šaknis yra būdinga baltų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalboms, ypač vandenvardžiams. Ją galima būtų sieti su {{lt|viglas}} – „vikrus“, {{lv|viegls}} – „lengvas“, dak. ''vaigas'' – „greitas, skubus“ ir kt. Iš to galima daryti prielaidą, kad šaknies ''vaig-'' reikšmės buvo „greitumas, vikrumas“ ir „lankstumas, vingiuotumas“. Su kuria reikšme buvo susijęs vietovardis ''Vaiguva'', sunku nustatyti, ypač dėl to, kad tos reikšmės yra gana artimos ir susijusios etimologiškai.<ref>{{Vanagas 2004|238–240}}</ref> Priesaga ''-uva'' yra būdinga lietuviškiems pavadinimams. == Istorija == Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). [[1385]] m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – [[Vaiguvos dvaras]]. Šalia dvaro kūrėsi radialinio plano miestelis (keliai iš [[Užventis|Užvenčio]], [[Kražiai|Kražių]] ir [[Šaukėnai|Šaukėnų]]), minimas XVIII a. [[1719]] m. minima [[Vaiguvos bažnyčia]]. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie [[1780]] m. ją valdė [[Oginskiai|Ignas Oginskis]]. XIX a. pabaigoje Vaiguva – miestelis Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.<ref>{{SGKP|12|897|Wajgów}}</ref> [[2009]] m. patvirtintas [[Vaiguvos herbas]]. {{adm2|3}} {{admr|XIII–XIV a.|[[Vaiguvos valsčius|Vaiguvos valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XIX a.|[[Kolainių valsčius]]|r3=2|[[Šiaulių apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1943]] m.|r2=2|[[Vaiguvos valsčius|Vaiguvos valsčiaus]] centras}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Kelmės apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Vaiguvos apylinkė]]s centras|[[Užvenčio rajonas]]}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Kelmės rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijos]] centras|[[Kelmės rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=750|inc=100|incmin=50 |1902|750|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|435|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|523|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|649|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|638||Vaiguva}}</ref> |1979|523|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|614|r1983=<ref name="LTE">{{LTE|11|622||Vaiguva}}</ref> |1987|583|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|412||Vaiguva}}</ref> |1989|659|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|534|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|419|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|318|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Alfonsas Eidintas]] (1952–), diplomatas, istorikas, rašytojas. * [[Aleksandras Lileikis]] (1907–2000), tarpukario policininkas. * [[Romualdas Marcinkus (1941)|Romualdas Marcinkus]] (1941–), KGB generolas, aukščiausią KGB poziciją pasiekęs lietuvis. * [[Mindaugas Norbutas]] (1976–), lengvaatletis, olimpietis. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{ML|4|465|Vaiguva}} * [http://www.vaiguva.lt/ Miestelio svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081010190343/http://www.vaiguva.lt/ |date=2008-10-10 }} {{KELgyv}} {{ltunavigacija |C=VAIGUVA |Š= |ŠR=[[Šaukėnai|ŠAUKĖNAI]] – 16 km <br /> [[Dubėnai]] – 6 km |R= |PR=[[Pakėvis]] – 4 km <br /> [[Kelmė|KELMĖ]] – 15 km |P= |PV=[[Petrališkė]] – 10 km <br /> [[Kražiai|KRAŽIAI]] – 15 km |V= |ŠV=[[Užventis|UŽVENTIS]] – 12 km <br /> [[Junkilai]] – 7 km }} [[Kategorija:Vaiguva| ]] r22jl1rj737eqkugjcjw0yinkrc5fei 7851294 7851289 2026-06-06T05:34:45Z Vilensija 40695 /* Žymūs žmonės */ + 7851294 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{Ltgyv |pavad = Vaiguva |foto = Vaiguva baznycia.jpg |plotis = 280px |fotoinfo = [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] |herb = Vaiguvosherbas.PNG |lat = 55.704 |long = 22.749 |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |gyv = 318 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Váiguva|Váiguvos|Váiguvai|Váiguvą|Váiguva|Váiguvoje|š=2002}} |vikiteka = Category:Vaiguva }} '''Vaiguva''' – kaimas [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, 15 km į šiaurės vakarus nuo [[Kelmė]]s, netoli [[Knituva|Knituvos]] upelio, šalia kelio {{KK158}}. [[Vaiguvos seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. [[Urbanistikos paminklas]]. Veikia [[Vaiguvos vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-86046), stovi medinė [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] (pastatyta [[1877]] m.; XVIII a. varpinė), [[Pijaus Stulginskio koplyčia]], [[Vaiguvos kapinių koplyčia]], [[Vaiguvos dvaras|Vaiguvos dvaro]] liekanos (tarp jų ir dvaro svirnas). Laukuose stūkso [[Pavaiguvio akmuo su dubenėliais]] ir įvairiais ženklais. [[Vaizdas:Vaiguva, privati bažnyčia 4.JPG|miniatiūra|left|[[Pijaus Stulginskio koplyčia]]]] [[Vaizdas:Vaiguva, kryžkelė.JPG|miniatiūra|left|Kaimo centre]] == Etimologija == Vietovardis turi šaknį ''vaig-'' ir priesagą ''-uva''. Tokia šaknis yra būdinga baltų ir kai kurių kitų indoeuropiečių kalboms, ypač vandenvardžiams. Ją galima būtų sieti su {{lt|viglas}} – „vikrus“, {{lv|viegls}} – „lengvas“, dak. ''vaigas'' – „greitas, skubus“ ir kt. Iš to galima daryti prielaidą, kad šaknies ''vaig-'' reikšmės buvo „greitumas, vikrumas“ ir „lankstumas, vingiuotumas“. Su kuria reikšme buvo susijęs vietovardis ''Vaiguva'', sunku nustatyti, ypač dėl to, kad tos reikšmės yra gana artimos ir susijusios etimologiškai.<ref>{{Vanagas 2004|238–240}}</ref> Priesaga ''-uva'' yra būdinga lietuviškiems pavadinimams. == Istorija == Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). [[1385]] m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – [[Vaiguvos dvaras]]. Šalia dvaro kūrėsi radialinio plano miestelis (keliai iš [[Užventis|Užvenčio]], [[Kražiai|Kražių]] ir [[Šaukėnai|Šaukėnų]]), minimas XVIII a. [[1719]] m. minima [[Vaiguvos bažnyčia]]. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie [[1780]] m. ją valdė [[Oginskiai|Ignas Oginskis]]. XIX a. pabaigoje Vaiguva – miestelis Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.<ref>{{SGKP|12|897|Wajgów}}</ref> [[2009]] m. patvirtintas [[Vaiguvos herbas]]. {{adm2|3}} {{admr|XIII–XIV a.|[[Vaiguvos valsčius|Vaiguvos valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XIX a.|[[Kolainių valsčius]]|r3=2|[[Šiaulių apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1943]] m.|r2=2|[[Vaiguvos valsčius|Vaiguvos valsčiaus]] centras}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Kelmės apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Vaiguvos apylinkė]]s centras|[[Užvenčio rajonas]]}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Kelmės rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijos]] centras|[[Kelmės rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=750|inc=100|incmin=50 |1902|750|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|435|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|523|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|649|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|638||Vaiguva}}</ref> |1979|523|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|614|r1983=<ref name="LTE">{{LTE|11|622||Vaiguva}}</ref> |1987|583|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|412||Vaiguva}}</ref> |1989|659|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|534|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|419|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|318|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Alfonsas Eidintas]] (1952–), diplomatas, istorikas, rašytojas. * [[Aleksandras Lileikis]] (1907–2000), tarpukario policininkas. * [[Romualdas Marcinkus (1941)|Romualdas Marcinkus]] (1941–), KGB generolas, aukščiausią KGB poziciją pasiekęs lietuvis. * [[Mindaugas Norbutas]] (1976–), lengvaatletis, olimpietis. * [[Marija Rusteikaitė]] (1892–1949) – [[Dievo tarnaitė]], nuo 1936 m. gyvenusi [[Vaiguvos dvaras|Vaiguvos dvare]]; pastatytas paminklas. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * {{ML|4|465|Vaiguva}} * [http://www.vaiguva.lt/ Miestelio svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081010190343/http://www.vaiguva.lt/ |date=2008-10-10 }} {{KELgyv}} {{ltunavigacija |C=VAIGUVA |Š= |ŠR=[[Šaukėnai|ŠAUKĖNAI]] – 16 km <br /> [[Dubėnai]] – 6 km |R= |PR=[[Pakėvis]] – 4 km <br /> [[Kelmė|KELMĖ]] – 15 km |P= |PV=[[Petrališkė]] – 10 km <br /> [[Kražiai|KRAŽIAI]] – 15 km |V= |ŠV=[[Užventis|UŽVENTIS]] – 12 km <br /> [[Junkilai]] – 7 km }} [[Kategorija:Vaiguva| ]] t5hazjav3zrvkj6k0v9nnnujr0uu2zv 4 21308 7851266 7846095 2026-06-05T20:43:18Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7851266 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas '''būtiniausių informatikos srities straipsnių''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?itemLabel ?enwiki ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P2579 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P361 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P31 wd:Q66747126. } FILTER(?linkcount > 20 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount. ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?linkcount) |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,?linkcount:Skaičius kitose viki }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q288510|Q288510]] | [[run time]] | [[:en:Runtime (program lifecycle phase)]] | 21 |- | [[:d:Q528588|Q528588]] | [[constraint programming]] | [[:en:Constraint programming]] | 21 |- | [[:d:Q629498|Q629498]] | [[genetic programming]] | [[:en:Genetic programming]] | 21 |- | [[:d:Q1503724|Q1503724]] | [[pattern matching]] | [[:en:Pattern matching]] | 21 |- | [[:d:Q2722260|Q2722260]] | [[attribute]] | [[:en:Attribute (programming)]] | 21 |- | [[:d:Q762268|Q762268]] | [[automatic programming]] | [[:en:Automatic programming]] | 22 |- | [[:d:Q1481411|Q1481411]] | [[IT service management]] | [[:en:IT service management]] | 22 |- | [[:d:Q1579914|Q1579914]] | [[monad]] | [[:en:Monad (functional programming)]] | 22 |- | [[:d:Q2670846|Q2670846]] | [[computer algebra]] | [[:en:Computer algebra]] | 22 |- | [[:d:Q11248500|Q11248500]] | [[user experience design]] | [[:en:User experience design]] | 22 |- | [[:d:Q1046373|Q1046373]] | [[critical section]] | [[:en:Critical section]] | 23 |- | [[:d:Q1144241|Q1144241]] | [[šalutinis efektas]] | [[:en:Side effect (computer science)]] | 23 |- | [[:d:Q180868|Q180868]] | [[prototype-based programming]] | [[:en:Prototype-based programming]] | 24 |- | [[:d:Q1335171|Q1335171]] | [[graphical button]] | [[:en:Button (computing)]] | 24 |- | [[:d:Q128392|Q128392]] | [[concurrent computing]] | [[:en:Concurrent computing]] | 25 |- | [[:d:Q734215|Q734215]] | [[kontekstinis meniu]] | [[:en:Context menu]] | 25 |- | [[:d:Q861170|Q861170]] | [[virtualioji klaviatūra]] | [[:en:Virtual keyboard]] | 26 |- | [[:d:Q236975|Q236975]] | [[klasikinė logika]] | [[:en:Classical logic]] | 27 |- | [[:d:Q783066|Q783066]] | [[drop-down list]] | [[:en:Drop-down list]] | 27 |- | [[:d:Q846205|Q846205]] | [[breadcrumb navigation]] | [[:en:Breadcrumb navigation]] | 27 |- | [[:d:Q8868615|Q8868615]] | [[ciklas]] | [[:en:Loop (statement)]] | 27 |- | [[:d:Q333464|Q333464]] | [[algoritmų analizė]] | [[:en:Analysis of algorithms]] | 28 |- | [[:d:Q1430062|Q1430062]] | [[kriptologija]] | [[:en:Cryptology]] | 29 |- | [[:d:Q1135914|Q1135914]] | [[event-driven programming]] | [[:en:Event-driven programming]] | 30 |- | [[:d:Q6453666|Q6453666]] | [[modular programming]] | [[:en:Modular programming]] | 30 |- | [[:d:Q61905|Q61905]] | [[management information system]] | [[:en:Management information system]] | 31 |- | [[:d:Q661075|Q661075]] | [[metaprogramavimas]] | [[:en:Metaprogramming]] | 31 |- | [[:d:Q815844|Q815844]] | [[Metodas]] | [[:en:Method (computer programming)]] | 31 |- | [[:d:Q264164|Q264164]] | [[rekursija]] | [[:en:Recursion (computer science)]] | 32 |- | [[:d:Q849450|Q849450]] | [[tab]] | [[:en:Tab (interface)]] | 32 |- | [[:d:Q30267|Q30267]] | [[aspect-oriented programming]] | [[:en:Aspect-oriented programming]] | 34 |- | [[:d:Q749568|Q749568]] | [[REST]] | [[:en:REST]] | 34 |- | [[:d:Q1051282|Q1051282]] | [[generic programming]] | [[:en:Generic programming]] | 34 |- | [[:d:Q868299|Q868299]] | [[control flow]] | [[:en:Control flow]] | 35 |- | [[:d:Q324254|Q324254]] | [[ontologija (informatika)]] | [[:en:Ontology (information science)]] | 36 |- | [[:d:Q531152|Q531152]] | [[deklaratyvus programavimas]] | [[:en:Declarative programming]] | 36 |- | [[:d:Q835016|Q835016]] | [[window]] | [[:en:Window (computing)]] | 36 |- | [[:d:Q846925|Q846925]] | [[menu]] | [[:en:Menu (computing)]] | 37 |- | [[:d:Q275603|Q275603]] | [[loginis programavimas]] | [[:en:Logic programming]] | 38 |- | [[:d:Q1418502|Q1418502]] | [[procedural programming]] | [[:en:Procedural programming]] | 38 |- | [[:d:Q213092|Q213092]] | [[gija]] | [[:en:Thread (computing)]] | 40 |- | [[:d:Q194152|Q194152]] | [[parsing]] | [[:en:Parsing]] | 41 |- | [[:d:Q845566|Q845566]] | [[derinimas]] | [[:en:Debugging]] | 42 |- | [[:d:Q816826|Q816826]] | [[information retrieval]] | [[:en:Information retrieval]] | 44 |- | [[:d:Q844718|Q844718]] | [[theory of computation]] | [[:en:Theory of computation]] | 45 |- | [[:d:Q2878974|Q2878974]] | [[teorinė informatika]] | [[:en:Theoretical computer science]] | 45 |- | [[:d:Q205663|Q205663]] | [[Procesas]] | [[:en:Process (computing)]] | 46 |- | [[:d:Q201456|Q201456]] | [[direktorija]] | [[:en:Directory (computing)]] | 49 |- | [[:d:Q190686|Q190686]] | [[subroutine]] | [[:en:Function (computer programming)]] | 50 |- | [[:d:Q275596|Q275596]] | [[imperative programming]] | [[:en:Imperative programming]] | 51 |- | [[:d:Q23808|Q23808]] | [[sąsaja]] | [[:en:Interface (computing)]] | 59 |- | [[:d:Q184793|Q184793]] | [[computer-aided design]] | [[:en:Computer-aided design]] | 60 |- | [[:d:Q926331|Q926331]] | [[ransomware]] | [[:en:Ransomware]] | 64 |- | [[:d:Q428691|Q428691]] | [[computer engineering]] | [[:en:Computer engineering]] | 73 |- | [[:d:Q175263|Q175263]] | [[duomenų struktūra]] | [[:en:Data structure]] | 80 |- | [[:d:Q179310|Q179310]] | [[computing]] | [[:en:Computing]] | 82 |- | [[:d:Q128570|Q128570]] | [[bioinformatika]] | [[:en:Bioinformatics]] | 87 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] 5ez41als0nukbhugigq43jzn4dta79u 0 22477 7851278 7757755 2026-06-06T04:38:42Z CD 677 7851278 wikitext text/x-wiki {{city/Pakistano miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = اسلام آباد |paveikslėlis = Islamabad - The City of the Greens.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = |PL=33|PM=43|PS=0|IL=73|IM=04|IS=0 |provincija = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2023 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/pakistan/admin/ PAKISTAN: Administrative Division], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 2363863 |plotas = 906 |altitudė = 1031 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Islamabad |kirč = Islamabãdas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Islamabadas''' ({{ur|اسلام آباد|Islām ābād}}, {{en|Islamabad}}) – miestas [[Pakistanas|Pakistano]] šiaurėje, Potvaro (''Potwar'') lygumoje netoli [[Ravalpindis|Ravalpindžio]]; šalies sostinė. Mieste yra 8 rajonai, kiekvienas turi savo specifiką (vyriausybės, verslo, lengvosios pramonės, gyvenamieji ir kt. rajonai).<ref>{{GEC|174}}</ref> Yra nacionalinės asamblėjos pastatas (suplanavo Lui Khanas, ''Louis Kahn''). [[1965]] m. įkurtas universitetas, didžioji nacionalinė, arba Karaliaus [[Faisalo mečetė]] (turkų architektas V. Dalokajus), Pakistano mokslų akademija, literatūros akademija, mokslinio tyrimo institutai (tarp jų – branduolinių tyrimų, islamotyros), nacionalinė biblioteka ir archyvas, muziejai, nacionalinė meno galerija.<ref>{{VLE|8|||Islamabadas}}</ref> Mašinų, geležinkelio riedmenų, motociklų gamyba, tekstilės pramonė. == Etimologija == Islamabadas [[persų kalba]] reiškia „islamo miestas“ (''islam + abad'').<ref>{{Mašalaitis 2007|263–264}}</ref> == Istorija == [[1958]] m. Islamabado vietoje nuspręsta statyti naują Pakistano sostinę, pakeisiančią [[Karačis|Karačį]]. Naująjį miestą planavo Konstantinas Doksiadis ir kiti žinomi miestų architektai, [[1961]] m. prasidėjo statybos. [[1967]] m. Islamabadas oficialiai tapo šalies sostine (perkėlus iš laikinosios sostinės – Ravalpindžio), bet dauguma pastatų, gatvių ir įrenginių buvo baigta tik apie [[1975]] m. [[Vaizdas:Faisal mosque2.jpg|thumb|left|250px|Šeicho [[Faisalo mečetė]]]] [[Vaizdas:Blue Hour at Pakistan Monument.jpg|thumb|left|250px|Pakistano monumentas Islamabade]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Islamabadas| ]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Pakistano miestai]] 5mmyxgmj4kyy10wlcy6my2f778r7fiv 0 23500 7851145 7849924 2026-06-05T13:45:22Z Makenzis 46558 /* Sudėtis */ Vilniaus „Žalgirio“ gretas papildys Šveicarijos čempionu šiemet tapęs vokietis Dominikas Franke. 27 metų gynėjas pastaraisiais sezonais rungtyniavo „FC Thun“ klube. Su šia komanda D. Franke pernai iškovojo kelialapį į aukščiausią Šveicarijos lygą, o šiemet sensacingai tapo šalies čempionu. Praėjęs medicininę apžiūrą futbolininkas pasirašė sutartį, kuri įsigalios nuo naujo žaidėjų registracijos periodo pradžios. „Dominikas – žaidėjas, kurio karjeroje netrūko aukščiausio lygio aplink 7851145 wikitext text/x-wiki :: ''Apie ankstyvojo sovietmečio komandą žr. [[Žalgiris Vilnius (1945)]]''. {{fc-info | clubname = Vilniaus Žalgiris | image = [[Vaizdas:FK Žalgiris logo.svg.png|150px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Žalgiris“ | founded = [[1947]] m. Vilniuje | ground = [[LFF stadionas|FK „Žalgiris“ namų stadionas]] | capacity = 5 067 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Kasperūnas]] | manager = {{vlv|Lietuva}} [[Andrius Skerla]] | league = [[TOPLYGA]] | season = [[2025 m. A lyga|2025]] | position = 3 vieta |pattern_la1 = |pattern_b1 = _hummelcoreXKSjbw |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = _hummelcoreXKwb |pattern_so1 = _alaves1617a |leftarm1 = 008000 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 008000 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _hummelcoreteam1718b | pattern_b2 = _hummelcoreteam1718b | pattern_ra2 = _hummelcoreteam1718b | pattern_sh2 = _hummelcoreXKbw | pattern_so2 = _gimnastic1617h | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _hummelcoreteam1718w | pattern_b3 = _hummelcoreteam1718w | pattern_ra3 = _hummelcoreteam1718w | pattern_sh3 = _hummelcoreXKwb | pattern_so3 = _alaves1617a | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''Futbolo klubas „Žalgiris“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. Klubo spalvos – žalia ir balta. Rungtyniauja aukščiausiame [[Lietuvos futbolo sistema|Lietuvos futbolo]] divizione, [[A lyga|A lygoje]]. 14 kartų klubas iškovojo [[LFF taurė|LFF taurę]], 9 kartus – [[LFF Supertaurė|LFF supertaurę]]. == Istorija == {{stilius}} {{šaltiniai+}} {{-}} === Pradžia === 1946 m. SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose triumfavusi LTSR rinktinė (vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų<ref>Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. 55 p.</ref>, 1947 m. perkelta į [[Vilnius|Vilnių]] ir pavadinta „Dinamo“.<ref>Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. 53 p.</ref> 1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. debiutavo aukščiausiajame SSRS divizione. Jame klubui sėkmingiausias 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik [[FK Spartak Moskva|Maskvos „Spartaką“]] ir [[FK Dnìpro Dnìpropetrovsʹk|Dnepropetrovsko „Dneprą“]]. === Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda === Vilniaus meistrų komanda (iš pradžių Vilniaus „Dinamo“) faktiškai buvo Lietuvos futbolo rinktinė, dalyvaujanti [[TSRS]] futbolo čempionate. Pirmą sezoną joje visi žaidėjai bei treneriai buvo gimę ir užaugę Lietuvoje. 1947 m. gegužės 16 d., pirmasis Vilniaus „Dinamo“ ekipos pasirodymas TSRS čempionato Antrosios grupės Centrinės zonos varžybose, įamžintas kino juostoje.<ref>[http://www.klisf.net/img/pdf/zv_ifk89.pdf „Žalgirio“ ir „Göteborg“ rungtynių programa.] 1989-09-13.</ref> Rungtynės, kurias savo aikštėje stebėjo (pasak diktoriaus) 15 tūkst. žiūrovų, baigėsi pralaimėjimu 1:2 tuo metu stipriai Maskvos „Lokomotyvo“ komandai (tą sezoną užėmusiai Antroje grupėje pirmą vietą, įkopė į stipriausiųjų grupę), nufilmuotos ir jų trumpi epizodai parodyti „Tarybų Lietuvos“ kino žurnalo 21 (gegužės mėn.) numeryje. Centrinėje zonoje žaidė 15 komandų: daugiausia Maskvos (7), Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, 4), po vieną Vilniaus, Rygos (irgi „Dinamo“), Talino („Kalevas“) ir Minsko. Vilniečiai gėdos Lietuvai nepadarė: per 28 rungtynes įmušė 55 įvarčius (daugiausia S. Petraitis – 12, V. Rylis -11), užėmė 8 vietą. Įdomu, kad net 19 kartų žaista namie, tik 9 sykius – svečiuose. Nuo 1948 m. reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda vadinta Vilniaus „Spartako“ vardu. Per 14 sezonų spartakiečiai geriausiai žaidė 1952–1954 m., įkopė į stipriausiųjų grupę („A“ klasę), bet 1953 m. debiutuodami joje po puikaus starto (po 5 turų nebuvo pralaimėję ir rikiavosi turnyro lentelės viršuje) neišvengė nesėkmių ruožo ir paskutinės 11 vietos. 1954 m. vos negrįžo į stipriausiųjų grupę, kai užėmė antrąją vietą „B“ klasėje (reikėjo pirmos). Tos komandos ramsčiai buvo V.Saunoris, M.Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Stelmokas. 1955–1959 m. Vilniaus „Spartakas“ buvo „B“ klasės vidutiniokas. Kai 1960 m. TSRS futbolo federacija nutarė žymiai padidinti „A“ klasės komandų skaičių ir į stipriausiųjų grupę pakviesti Lietuvos reprezentacinę ekipą, Vilniaus spartakiečiai tam buvo nepasiruošę. 1960 m. ir 1961 m. klubas daug pralaimėjo „A“ klasės senbuviams. 1962 m. pavasarį Vilniaus „Spartakas“ netikėtai tapo „Žalgiriu“. Tai įvyko sezono išvakarėse, Lietuvos komanda net nespėjo įsigyti naujų spalvų aprangų ir rungtynes pradėjo raudonai–balta „Spartako“ draugijos apranga, nors švieslentėje jau degė Vilniaus „Žalgirio“ vardas. Pirmasis sezonas su „Žalgirio“ vėliava nesusiklostė: paskutinė 22 vieta „A“ klasėje, nusileidimas į silpnesniųjų kompaniją. Kopimą į šlovę teko pradėti nuo papėdės. 1963 m. sezonui, turėjusiam ženklinti „Žalgirio“ komandos atgimimą, treniruoti komandą buvo pakviestas maskvietis Serafimas Cholodkovas, praeityje rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Maskvos „Spartako“ pozicijoje, o nuo 1956 m. – sėkmingai treniravęs Dnepropetrovsko „Metalurgą“ („Dneprą“). Jis nutarė kurti naują Lietuvos reprezentacinę komandą, remdamasis jaunųjų Kauno „Bangos“ futbolininkų karta ir kai kuriais „Žalgirio“ veteranais bei perspektyviais jaunuoliais. Taip komandoje pasirodė buvę kauniečiai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, V. Žitkus, P. Jegorovas, R. Leščinskas, kurie drauge su S. Rameliu, A. Kulikausku, M. Averbuchu, A. Žilinsku, A. Binkausku, R. Juška, P. Glodeniu ir R. Biliūnu sudarė naujosios komandos branduolį. 1963 m. rūpintasi, kaip neiškristi iš „A“ klasės antrosios grupės. 1964 m. sezoną „Žalgiris“ pretendavo įkopti į stipriausiųjų lygą, pasiekė daug pergalių, puolėjas Romas Juška įmušė 20 įvarčių. Iki vietos pirmajame ketvertuke pritrūko 2 taškų, komanda liko penkta. 1964 m. TSRS taurės turnyre žalgiriečiai nužygiavo iki ketvirtfinalio (Vilniuje 1:0 įveikė stipriąją Maskvos „Torpedo“), kur lygioje kovoje Maskvoje 0:1 pralaimėjo „Spartakui“. 1965 m. sezonas buvo ilgas (46 rungtynės), sudėtingas. Po lėto starto ir nuostabios viduriniosios čempionato dalies finiše žalgiriečiams pritrūko jėgų. Baigėsi vidutiniškai, 10 vieta. 1966 m., komandos pagrindinę sudėtį sustiprino talentingi jaunuoliai E. Liaudanskas, S. Šeibokas, vartininkas V. Kateiva, o treniravo naujas treneris J. Vaškelis, buvo užimta pirmoji vieta savo pogrupyje, kuriame žaidė 17 komandų. Deja, finaliniame trijų pogrupių nugalėtojų turnyre dėl vienintelės vietos aukščiausioje lygoje vienu tašku buvo atsilikta nuo Lugansko „Zarios“. Šiokia tokia paguoda buvo mažieji sidabro medaliai už antrąją vietą ir sporto meistrų vardai, kurie patvirtino aukštą „Žalgirio“ futbolininkų klasę. 1967–1968 m. buvo krizė. Daug žaidėjų perėjo žaisti į kitų respublikų komandas, be jų likęs „Žalgiris“ vilkosi antrosios grupės zoninių turnyrų gale. 1969 m. buvę žaidėjai grįžo ir, treniruojami neseniai „Žalgiryje“ žaidusio A. Vosyliaus, sužaidė puikų sezoną. Sklandžiai į komandą įsiliejo L. Žukauskas, V. Brivinskas, jaunieji J. Jurgelevičius, K. Latoža. Pirmoji vieta savo pogrupyje tarp 21 komandos ir daug vilčių sėkmingai pasirodyti finaliniame keturių pogrupių nugalėtojų turnyre Simferopolyje. Deja, tik ketvirtoji vieta. 1970 m. po geros sezono pradžios sekė vangi pabaiga ir 10 vieta naujai įkurtoje Pirmojoje lygoje (stipriausių lyga pavadinta Aukščiausiąja). 1971 m. vieni liūdniausių „Žalgirio“ istorijoje. Komandoje pykosi treneriai ir žaidėjai. Baigiantis sezonui, gelbėti padėties pakviestas anksčiau puikiai pasidarbavęs treneris S.Cholodkovas, nesėkmingai. 20 vieta ir pirmą kartą – kelionė žemyn į trečią pagal pajėgumą TSRS čempionato pakopą. Joje komanda žaidė 1972–1977 m. Nors 1975 m. laimėta pirmoji vieta savo zonoje, bet vėliau sekęs turnyras Ašchabade nesusiklostė. 1977 m. pradėję treniruoti komandą buvę „Žalgirio“ žaidėjai B. Zelkevičius ir S. Ramelis pakvietė jaunimo. Komanda nuo sezono starto stengėsi atkovoti Lietuvai vietą Pirmoje lygoje. Taip ir įvyko: zoninės varžybos laimėtos dideliu pranašumu, o atkrintamajame etape įveiktas Nalčiko „Spartakas“, kai po žalgiriečių pralaimėjimo svečiuose 0:1 ir nervingos pergalės namie 1:0 viską lėmusiose papildomose rungtynės Kišiniove 2:1 triumfavo Lietuvos futbolininkai. Pakilti į Pirmąją lygą tame sezone padėjo V. Dirmeikio (18 įvarčių), E. Riabovo (23 įvarčiai), J. Jurgelevičiaus („auksinis“ įvartis Kišiniove), A. Mackevičiaus, G. Paberžio, K. Latožos, A. Puodžiūno, G. Žarkovo, K. Gražulio, S. Baranovo, vartininko A. Ulevičiaus ir kitų pasiaukojantis, sėkmingas žaidimas. 1978 m. komanda įsitvirtino Pirmoje lygoje (7 vieta). Iki 1981 m. žalgiriečiai buvo joje tvirti vidutiniokai, o 1982 m. įkopė į Aukščiausiąją lygą, užėmė Pirmoje lygoje pirmąją vietą (papildomose rungtynėse Simferopolyje 1:0 po S. Jakubausko gražaus įvarčio nugalėjo Kišiniovo „Nistru“ ekipą). Mažaisiais aukso medaliais už pirmąją vietą buvo įvertinti ne tik treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis, G. Kalėdinskas, bet ir puikiai žaidę S. Danisevičius, S. Jakubauskas (23 įvarčiai), V. Rasiukas, K. Latoža, V. Kasparavičius, vartininkas V. Jurkus, R. Turskis, A. Janonis, A. Mackevičius, E. Malkevičius, S. Baranauskas, K. Gražulis ir kiti. Prieš 1983 m. sezono Aukščiausioje lygoje startą Lietuvą supurtė konfliktas „Žalgiryje“: grupė žaidėjų pareikalavo atsistatydinti trenerį B. Zelkevičių, apkaltintą paėmus sau per didelę dalį komandinių dovanų ir apdovanojimų. Treneriu tapo A. Liubinskas. Rezultatais 0:0 sužaista Taškente su „Pachtakoru“, Leningrade su „Zenitu“, Vilniuje su Tbilisio „Dinamo“. Ketvirtose rungtynėse namie su Baku „Neftči“ K. Gražulis įmušė pirmą „Žalgirio“ įvartį, atnešusį pergalę 1:0. Žalgiriečiai tapo pirmojo rato nugalėtojais, įsiminė darniu, apgalvotu ir korektišku žaidimu. Pirmoje vietoje išsilaikyta trumpai, nes traumą gavo pagrindinis vartininkas V.Jurkus, o tinkamos pamainos jam tada dar nebuvo. Vis dėlto galutinė penktoji vieta – aukščiausias ligi tol Lietuvos futbolo pasiekimas ir didelė viltis ateičiai. Tame sezone komandoje sėkmingai debiutavo A. Narbekovas, R. Mažeikis, V. Buzmakovas. Paskutines, 515 rungtynes „Žalgiryje“ sužaidė Kęstutis Latoža (Kutaisyje). Jis iki šiol išlieka pirmasis pagal sužaistų Vilniaus reprezentacinėje komandoje rungtynių skaičių. 1984 m. sezoną žalgiriečiai baigė devinti tarp 18 komandų. Nudžiugino pergalėmis prieš Kijevo „Dinamo“ (1:0 namie), Maskvos „Spartaką“ (du kartus po 2:1), Maskvos „Dinamo“ (1:0 namie, 2:1 Maskvoje). Komandoje debiutavo V. Ivanauskas. 1985 m. sezonas vėl prasidėjo maištu. Ta pati žaidėjų grupė, neseniai atstatydinusi B. Zelkevičių, reikalavo jį grąžinti vietoje A. Liubinsko. Sezono pradžia prisvilo. Grįžus B. Zelkevičiui žaidimas palaipsniui pagerėjo. Teko pergyventi 11 turą, kai „Žalgiris“ namie pralaimėjo 1:5 Maskvos „Dinamo“ ir buvo paskutinis lentelėje. Po pergalės dvyliktame ture prieš Donecko „Šachtiorą“ 1:0 prasidėjo „Žalgirio“ atgimimas. 12 rungtynių be pralaimėjimo, ir „Žalgiris“ – jau šeštas. Galutinė septintoji vieta atrodė visai gražiai. 1986 m. pagrindinis akcentas – lapkričio 17 d. pergalė 3:0 Kijeve prieš „Dinamo“, kovojusį dėl čempionų vardo. A. Mackevičiaus, K. Ruzgio, I. Pankratjevo įvarčiai leido pasiekti reikšmingą pergalę. Galutinė vieta – aštuntoji. 1987 m. žalgiriečiai pelnė bronzos medalius TSRS čempionate ir auksą Universiadoje Zagrebe, kur jie atstovavo TSRS studentijai ir žaidė žaliai–baltais dryžuotais „Žalgirio“ marškinėliais. Sėkmingiausio Lietuvos futbolo istorijoje sezono didvyriai: treneriai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, E. Riabovas, V. Jančiauskas, vartininkai V. Jurkus ir A. Kalinauskas, aikštės žaidėjai A.Narbekovas (16 įvarčių čempionate), V. Rasiukas, S. Jakubauskas, A. Janonis, R. Mažeikis, V. Sukristovas, S. Baranauskas, I. Pankratjevas, V. Ivanauskas, V. Buzmakovas, K. Ruzgys, A. Mackevičius. Ryškiausi akcentai – pergalės Vilniuje prieš Maskvos „Spartaką“ (5:2), Maskvos CSKA (3:0) ir Maskvos „Dinamo“ (4:0). 1988 m. leido „Žalgiriui“ aukščiausiai klubo istorijoje įkopti TSRS taurėje – į pusfinalį. Kelią į finalą užtvėrė Charkovo „Metalistas“, laimėjęs Vilniuje rezultatu 2:1, o vėliau iškovojęs ir taurę. TSRS čempionate „Žalgiris“ penktas. Debiutas UEFA taurėje gerai prasidėjo Vilniuje (2:0 prieš „Austria“ ekipą), bet liūdnai baigėsi Vienoje (2:5). 1988 m. keli žalgiriečiai pelnė medalius TSRS rinktinių sudėtyje: V.Sukristovas – Europos čempionato sidabrą, o A. Narbekovas ir A. Janonis parsivežė iš [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinį auksą]]. 1989 m. sezonas tapo paskutiniu, per kurį komanda TSRS čempionate sužaidė iki galo. Galutinė ketvirtoji vieta, kurią žalgiriečiai užsitikrino įveikdami paskutinėse rungtynėse Vilniuje 2:1 naujuosius čempionus Maskvos spartakiečius. „Žalgiris“ savo stadione nepralaimėjo nė vienerių čempionato rungtynių: 10 pergalių, 5 lygiosios. UEFA taurėje įveiktas pirmasis barjeras – Geteborgo IFK klubas (2:0 Vilniuje, 0:1 svečiuose), įvarčius įmušė R. Fridrikas. Pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezdai“ (1:4 ir 0:1). 1990 m., po vienerių rungtynių Odesoje (kovo 9 d. 0:1 pralaimėta „Černomorecui“), klubas pasitraukė iš SSRS pirmenybių. === Grįžimas į Lietuvos čempionatą === [[Kovo 11 aktas|Atkūrus Nepriklausomybę]], klubas persikėlė rungtyniauti į [[A lyga|Lietuvos čempionatą]]. 1990 m. pasitraukė dauguma pajėgiausių žaidėjų. Liko tik [[Valdemaras Martinkėnas]] ir [[Gintas Kvitkauskas|Gintautas Kvitkauskas]], 1991 m. žaidė ir [[Virginijus Baltušnikas]]. Bet klubas nuo pirmojo sezono [[A lyga|aukščiausioje Lietuvos lygoje]] neužleido prizinių vietų. Pirmajame sezone komanda nesunkiai tapo Baltijos čempione, tačiau [[LFF taurė|LFF taurės]] finale po baudinių serijos 3-4 nusileido Klaipėdos „Sirijaus" (buvęs „Atlantas") ekipai. Iki 2002 m. Vilniaus „Žalgiris“ tris kartus pasidabino lygos aukso medaliais (1991, 1992 ir 1999 m.), net septynis kartus – sidabro (1993–1995, 1997–1998, 2000–2001 m.), bei tris kartus – bronzos medaliais (1990, 1996 ir 2002 m.).<ref>http://lfe.lt/content/league/3/lt</ref> 5 kartus iškovojo šalies [[LFF taurė|taurę]] (1991, 1993–1994, 1997 ir 2003 m.), dar 5 kartus žaidė LFF taurės turnyro finale (1990, 1992, 1995, 2000 ir 2001 m.). 2003 m. „Žalgiris" pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies [[LFF Supertaurė|Supertaurę]]. 2004–2008 m. klubas neiškovojo nė vieno titulo, dažniausiai užimdamas 4 čempionato vietą. === Prisikėlimas iš pelenų (VMFD Žalgiris) === [[File:Zalgirio SD 2003.jpg|thumb|„Žalgirio“ sporto draugijos emblema, [[Vilnius]], Olimpiečių g. 17]] 2008 m. klubo savininkui Vadimui Kastujevui išvykus į Rusiją, klubas prasiskolino, futbolininkai žaidė negaudami atlyginimų. 2009 m. žaidėjai, treneriai ir „[[Pietų IV Vilnius|Pietų IV]]“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir [[2009]] m. [[vasario 23]] d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“.<ref>http://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/vmfd_zalgiris {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140420125003/http://www.zalgiris-vilnius.lt/lt/vmfd_zalgiris |date=2014-04-20 }}</ref> Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus [[A lyga|A lygos]] komandų skaičiui, [[2010]] m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną. 2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduvos“]] komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0.<ref>http://www.lff.lt/lt/article/lygiosios_vilniuje_suduvai_uztikrino_sidabro_medalius_foto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150617143507/http://www.lff.lt/lt/article/lygiosios_vilniuje_suduvai_uztikrino_sidabro_medalius_foto |date=2015-06-17 }}</ref> Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo [[Artūras Jeršovas]], per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje.<ref>{{cite web |title=Geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas saugas D.Šernas (nuotraukos, video) |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2010/11/21/news/geriausiu-lietuvos-futbolininku-isrinktas-saugas-d-sernas-nuotraukos-video--5614879 |date=2010-11-21 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> 2011–2012 m. sezonuose klubas kilo ant A lygos pjedestalo, 2 metus iš eilės iškovodamas sidabrą, o 2012 m. vienu įskaitiniu tašku atsilikęs nuo čempiono [[FK Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekrano“]].<ref>http://www.lff.lt/lt/article/ekranas_penkta_karta_is_eiles_tapo_lietuvos_cempionu {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141006072041/http://www.lff.lt/lt/article/ekranas_penkta_karta_is_eiles_tapo_lietuvos_cempionu |date=2014-10-06 }}</ref> 2012 m. klubas atgimė, iškovota trofėjų. 2013–2016 m. iš eilės 4 kartus laimėtas A lygos čempionatas, 2012–2016 m. rekordinius 6 kartus iš eilės iškovota [[LFF taurė]],<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n4957_zalgirieciai_iskovojo_istorine_taure.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161121233334/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n4957_zalgirieciai_iskovojo_istorine_taure.html |date=2016-11-21 }}</ref> 2012–2016 m. laimėta 5 kartus iš eilės [[LFF Supertaurė]]. [[UEFA Europos lyga 2013–2014 m.|2013–2014 m. Europos lygos]] atrankoje žalgiriečiai tapo pirmaisiais Lietuvos futbolininkais, eliminavusiais 3 ekipas – [[Saint Patrick's Athletic FC|St Patrick’s Athletic FC]] iš [[Airija|Airijos]], [[FA P’yunik Erewan|Pyunik FC]] iš [[Armėnija|Armėnijos]] bei [[KKS Lech Poznań|Lech Poznań]] iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Ketvirtajame etape „Žalgiris“ pralaimėjo austrams [[Red Bull Salzburg]] (0:5 ir 0:2). [[UEFA čempionų lyga 2014–2015 m.|2014–2015 m. čempionų lygos]] atrankoje pirmame etape pralaimėta [[NK Dinamo Zagreb|Zagrebo „Dinamo“]], o 2015–2016 m. rezultatu 0:1 klubas pripažino [[Švedija|Švedijos]] [[Malmö FF|„Malmo“ FF]] pranašumą. 2016–2017 m. UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų antrajame etape „Žalgiris“ paskutinėmis sekundėmis 1:2 nusileido „Astana“ ekipai. === Dabartis === [[2014]] m. [[lapkričio 25]] d., išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiriu“.<ref>{{Cite web |title="Žalgiris" susigrąžino savo istoriją &gt;> Sportas.info - Lietuvos sporto veidrodis |author= |work=Sportas.info |date=2014-11-25 |access-date=2026-02-17 |url= http://www.old.sportas.info/naujienos/24083-zalgiris_susigrazino_savo_istorija.html}}</ref> [[Kaunas|Kauno]] futbolo klubas „Spyris“ tapo [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] dalimi. Teisme ginčytas „Žalgirio“ vardo naudojimas, klubai ginčijosi dėl „Žalgirio“ pavadinimo.<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7091_fk_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_apgyne_savo_prekiu_zenklus.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180130204347/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7091_fk_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_apgyne_savo_prekiu_zenklus.html |date=2018-01-30 }}</ref> [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. UEFA Europos konferencijų lygoje]] komanda pateko į grupių etapą. Iki tol jokiam Lietuvos klubui to padaryti nepavyko. [[2022]] m. [[rugsėjo 8]] d. išvykoje kovojo prieš [[ŠK Slovan Bratislava|Bratislavos „Slovan“]] ([[Slovakija|Slovakijos]] čempionai).<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ istorinis debiutas Konferencijų lygos grupių etape paženklintas lygiosiomis svečiuose su „Slovan“ |url=https://www.sportas.lt/naujiena/462905/zalgirio-istorinis-debiutas-konferenciju-lygos-grupiu-etape-pazenklintas-lygiosiomis-sveciuose-su-slovan |date=2022-09-08 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/09/08/europe/uefa-europa-conference-league/k-slovan-bratislava/fk-zalgiris-vilnius/3947098/</ref> Istorinės rungtynės baigėsi 0-0. {{fkp|1947|Dinamo|1948|Spartakas|1962|Žalgiris|1993|Žalgiris-EBSW|1995|FK Žalgiris|2009|VMFD Žalgiris|2015|FK Žalgiris}} === Emblemos === <gallery widths="px" heights="px"> Spartakas 1960.png | „Spartako“ emblema Žalgiris 1962.png | Apie 1962 m. Vaizdas:Žalgiris 1980.png | Apie 1980 m. Žalgiris 1989.png | 1989–1993 m. Žalgiris-EBSW.png | 1993–1995 m. Žalgiris 1995.png | 1995–1997 m. Žalgiris 1998.png | 1998 m. Žalgiris 1999.png | 1999 m. Žalgiris 2000.png | 2000–2008 m. Vmfdzalgiris.jpg|2009–2011 m. VMFD Zalgiris new.jpg|2012–2014 m. FK Žalgiris logo.svg.png|Nuo 2015 m. </gallery> === Apranga === Sovietmečiu naudojo įvairias spalvas: raudoni balti, mėlyni balti, buvo ir oranžiniai marškinėliai. Vėliau rungtyniavo geltona žalia apranga, kol, galiausiai 1981 m. atrastas žaliai baltas derinys.<ref>[https://fkzalgiris.lt/kodel-ir-nuo-kada-zaliai-balti-komandos-spalvu-istorija/]</ref> [[Kovo 11 aktas|Atkūrus Nepriklausomybę]], klubo spalvos – žaliai/balta. Marškinėliai buvo žaliai balti su vertikaliais dryžiais, o šortai buvo žalios arba baltos spalvos, kojinės baltos, žalios arba žaliai/baltos. 2016 m. klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „[[NIKE|Nike]]“ aprangų gamintojais.<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5517_sezonui_ruosis_lietuvoje_ir_kaimyninese_salyse.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161107221652/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5517_sezonui_ruosis_lietuvoje_ir_kaimyninese_salyse.html |date=2016-11-07 }}</ref> 2016 m. komanda žaidė languotais („šachmatiniais“) žalios/baltos marškinėliais. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būdavo baltos arba žalios. 2017 m. grįžta prie vertikalių žaliai/baltų dryžių, baltų šortų ir baltų kojinių (namuose) ir baltos aprangos (svečiuose). [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022 m. UEFA čempionų lygos]] atrankoje susitiko su [[Ferencvárosi TC|Budapešto „Ferencváros“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/437112/cempionu-lygos-atrankos-antrasis-etapas-ferencvaros-zalgiris-apzvalga sportas.lt: Paaiškėjo „Žalgirio“ varžovai]</ref> Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko [[2021]] m. [[liepos 20]] d. [[Budapeštas|Budapešte]], nugalėjo vengrai rezultatu 2:0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/07/20/europe/uefa-champions-league/ferencvarosi-torna-club/fk-zalgiris-vilnius/3517558/</ref><ref>{{cite web |title=„Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos antrąjį etapą pradėjo pralaimėjimu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/437112/zalgiris-cempionu-lygos-atrankos-antraji-etapa-pradejo-pralaimejimu |date=2021-07-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>{{cite web |title=Vilniaus „Žalgiris“ Budapešte nusileido „Ferencvaros“ ekipai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1454405/vilniaus-zalgiris-budapeste-nusileido-ferencvaros-ekipai |date=2021-07-20 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/match/2032590--ferencvaros-vs-zalgiris/</ref> Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, [[žalia]]–[[balta]] ir vertikalūs dryžiai, todėl [[FK Žalgiris]] žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis. Marškinėliai ir šortai buvo bordo spalvos su baltais žymenimis, o kojinės buvo juodos.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ vartininkas atrėmė smūgį nuo 11 metrų žymos, bet vilniečiai Vengrijoje pralaimėjo |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/zalgirio-vartininkas-atreme-smugi-nuo-11-metru-zymos-bet-vilnieciai-vengrijoje-pralaimejo-87746639 |date=2021-07-20 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-11}}</ref><ref>{{cite web |title=Vengrai norėjo didesnės „Ferencvaros“ pergalės, bet pagyrė ir pabaigoje nagus parodžiusį „Žalgirį“ |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2021/07/21/news/vengrai-norejo-didesnes-ferencvaros-pergales-bet-pagyre-ir-pabaigoje-nagus-parodziusi-zalgiri--20162295 |last=Eidvilas |first=Rolandas V. |date=2021-07-21 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-11}}</ref> [[2021]] m. prieš [[FK Sūduva]] išvykose kovodavo žaliomis aprangomis su baltos spalvos žymenimis. [[2025]] m. [[vasario 25]] d. oficialiai pristatytas naujas techninis partneris [[hummel]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/oficialiai-pristatytas-naujas-techninis-partneris-hummel/ Oficialiai pristatytas naujas techninis partneris – „Hummel“]</ref> ==== Apranga nuo 1988 m. ==== {| | {{Football kit | pattern_la=| pattern_b=| pattern_ra=| leftarm=D0F0C0 | body=D0F0C0| rightarm=D0F0C0 | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title=1988 m. }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_whitestripes | pattern_ra=| leftarm=FFFFFF | body=72C186| rightarm=FFFFFF | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title=1991 m. }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=_whitestripes | pattern_ra=| leftarm=008000 | body=008000| rightarm=008000 | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title=1996 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _greenborder | pattern_b = _greencollar | pattern_ra = _greenborder | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title=2007 m. namie }} |{{Football kit | | pattern_la = _whiteborder | pattern_b = _whitecollar | pattern_ra = _whiteborder | pattern_sh = | leftarm = 008800 | body = 008800 | rightarm = 008800 | shorts = 008800 | socks = 008800 | title=<center>2007 m. svetur }} |{{Football kit | pattern_la = | pattern_b = _greensquares | pattern_ra = | pattern_sh = | leftarm = 009900 | body = FFFFFF | rightarm = 009900 | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title=2016 m. }} |{{Football kit | pattern_la = | pattern_b = _greensquares | pattern_ra = | pattern_sh = | leftarm = 009900 | body = FFFFFF | rightarm = 009900 | shorts = 339933 | socks = 339933 | title=2016 m. }} |{{Football kit | pattern_la=_white_stripes|pattern_b=_whitestripes|pattern_ra=_white_stripes| leftarm=339933|body=339933|rightarm=339933|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF| title=2017 m. namie }} |{{Football kit | pattern_la=_white_stripes|pattern_b=_whitestripes|pattern_ra=_white_stripes| leftarm=339933|body=339933|rightarm=339933|shorts=339933|socks=339933| title=2017 m. svetur }} |} ==== Apranga nuo 2018 m. ==== {| | |{{Football kit | pattern_la=_rioave1819h|pattern_b=_rioave1819h|pattern_ra=_rioave1819h| leftarm=FFFFFF|body=339933|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF| title= nuo 2018 m. <br /> namie }} |{{Football kit | pattern_la=_rioave1819h|pattern_b=_rioave1819h|pattern_ra=_rioave1819h| leftarm=339933|body=339933|rightarm=339933|shorts=339933|socks=339933| title= nuo 2018 m. <br /> svetur }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|pattern_sh = _nikewhite| pattern_so = _nikewhite| leftarm=880000|body=880000|rightarm=880000|shorts=880000|socks=000000| title= {{nowrap|Prieš [[Ferencvárosi TC|„Ferencváros“]]}} <br /> [[2021]]–07–20 }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _rubin08A | pattern_ra = | pattern_sh = _nikewhite | pattern_so = _nikewhite | leftarm = 008800 | body = 008000 | rightarm = 008800 | shorts = 008800 | socks = 008800 | title= 2021 m. svetur <br /> {{nowrap|prieš [[FK Sūduva|„Sūduvą“]]}} }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|pattern_sh = _nikewhite| pattern_so = _nikewhite| leftarm=000000|body=000000|rightarm=000000|shorts=000000|socks=000000| title= {{nowrap|Prieš [[Slovan ŠK|„Slovan“]]}} <br /> [[2022]]–09–08 }} |} === Spalvinė gama === {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' | style="background:Black;color:white" width="150" height="50" |'''ŽALGIRIS''' |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|Danija}} [[Hummel]] 2009–2012 m. * {{vlv|Italija}} [[Kappa]] 2013–2015 m. * {{vlv|USA}} [[NIKE|Nike]] 2016–2023 m. * {{vlv|Danija}} [[hummel]] nuo 2025 m. == Sudėtis == : Atnaujinta: ''{{data|2026|06|05}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=VEN|pos=GK|name=[[Carlos Olses]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Argentinos pilietybę}} {{flagicon|ARG}} }} {{Fs player|no=12|nat=LTU|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=5|nat=ROM|name=[[Grigore Turda]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|name=[[Klaudijus Upstas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=Kroatija|pos=DF|name=[[Petar Bosančič]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi BIH pilietybę}} {{flagicon|BIH}} }} {{Fs player|no=23|nat=GEO|name=[[Saba Mamacašvili]]|pos=DF}} ''({{santrumpa|nuom.|nuomos pagrindais iki 2026 m. sezono pabaigos}} iš [[IK Sirius]])'' {{Fs player|no=25|nat=LTU|name=[[Vytis Pavilonis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Danny Koy Lupano|Danny Lupano]]|pos=DF|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Anglijos pilietybę}} {{flagicon|ENG}} }} {{Fs player|no=|nat=GER|name=[[Dominik Franke]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 6|nat=CRO|pos=MF|name=[[Marko Capan]]}} {{Fs player|no= 7|nat=SRB|pos=MF|name=[[Nemanja Mihajlović]]}} {{Fs player|no= 8|nat=ROM|pos=MF|name=[[Liviu Antal]]}} ''({{santrumpa|nuom.|nuomos pagrindais iki 2026 m. sezono pabaigos}} iš SCM Zalau)'' {{Fs player|no= 9|nat=LTU|pos=MF|name=[[Gustas Jarusevičius]]}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]]}} {{Fs player|no=14|nat=LTU|pos=MF|name=[[Martynas Šetkus]]}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]}} <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|gydėsi sunkią traumą}}</span> {{fs player|no=18|nat=LTU|pos=MF|name=[[Deividas Šešplaukis]]}} {{fs mid}} {{Fs player|no=22|nat=LTU|pos=MF|name=[[Ovidijus Verbickas]]|other=kapitonas [[Vaizdas:Captain sports.svg|12px]]}} {{Fs player|no=27|nat=LTU|pos=MF|name=[[Matas Vareika]]}} ''({{santrumpa|nuom.|nuomos pagrindais iki 2026 m. sezono pabaigos}} iš [[FA P’yunik Erewan|Pyunik]])'' {{Fs player|no=29|nat=LTU|name=[[Kajus Bička]]|pos=MF}} {{Fs player|no=33|nat=LTU|pos=MF|name=[[Nedas Klimavičius]]}} {{Fs player|no=77|nat=BLR|pos=MF|name=[[Jurijus Kendyšas]]}} {{Fs player|no=88|nat=LTU|pos=MF|name=[[Dariuš Stankevičius]]}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=11|nat=SRB|pos=FW|name=[[Nikola Petković]]}} {{Fs player|no=44|nat=LTU|pos=FW|name=[[Patrik Matyžonok]]}} {{Fs player|no=70|nat=CPV|pos=FW|name=[[Bryan Teixeira]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Prancūzijos pilietybę}} {{flagicon|FRA}}}} {{Fs player|no=|nat=UKR|pos=FW|name=[[Stanislavas Bilenkas]]}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Žalgiris / Žalgiris B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=MF|name=[[Kajus Kontautas]]}} {{Fs player|no=42|nat=LTU|pos=FW|name=[[Kevin Lukaševič]]}} {{Fs player|no=95|nat=LTU|pos=GK|name=[[Dominykas Čekavičius]]}} {{Fs player|no=|nat=LTU|name=[[Simas Grabauskas]]|pos=MF}} ''({{santrumpa|nuom.|nuomos pagrindais iki 2026 m. sezono pabaigos}} iš [[Vilnius FA|VFA]])'' {{Fs player|no=|nat=SEN|name=Seydina Ousmane Seck|pos=MF}} {{Fs end}} ---- == Akademija ir dubleriai == Nuo [[2009]] m. jaunimą ugdo Vaikų futbolo akademijoje „Žalgirietis“. Klubui priklausė 50% akademijos akcijų. [[2023]] m. [[rugsėjo 13]] d. FK Žalgiris išpirko likusias akcijas ir tapo vieninteliu dalininku.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/484262/zalgiris-uzbaige-futbolo-akademijos-zalgirietis-pilna-isigijima</ref> Vaikų futbolo akademija „Žalgirietis“ įkurta [[2008]] m. rugsėjo mėn. Jos steigėjai – buvę „Žalgirio“ futbolininkai [[Žydrūnas Grudzinskas]] ir [[Gediminas Kontautas]]. Po klubo krizės, [[2009]] m. atkurtas „Žalgiris“ taip pat tapo akademijos dalininku. Nuo [[2015]] m. akademijos baze tapo [[Vilniaus Senvagės gimnazija|„Senvagės“ gimnazija]], prie kurios buvo įrengta standartinių matmenų futbolo aikštė. LFF vaikų ir jaunimo akademijų sertifikavimo procese vertinant 2022 m. „Žalgirietis“ gavo 4 žvaigždučių įvertinimą kaip viena geriausių šalies futbolo akademijų.<ref>https://lff.lt/news/14918/finisavo-futbolo-ugdymo-istaigu-sertifikavimo-sezonas/?debug=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221014143619/https://lff.lt/news/14918/finisavo-futbolo-ugdymo-istaigu-sertifikavimo-sezonas/?debug=1 |date=2022-10-14 }}</ref> 2024 m. aukščiausias akademijų pasiektas reitingas buvo 3 žvaigždutės, Žalgirio akademija buvo viena iš jų gavėjų.<ref>https://www.lff.lt/lietuvos-futbolo-akademijos-sertifikuotos-antriesiems-projekto-metams/</ref> Trijų žvaigždučių reitingas išlaikytas ir 2025 m.<ref>https://www.lff.lt/uzbaigtas-2024-2025-metu-sertifikavimo-sezonas-pristatyti-laukiantys-pokyciai/</ref> 2024 m. lapkričio mėn. buvo pakeistas oficialus akademijos pavadinimas, nuo šiol vadinasi Všį Futbolo klubo Žalgiris akademija.<ref>{{cite web |title=Futbolo klubo "Žalgiris" akademija, VšĮ |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/zalgirietis/juridinis-asmuo/ |website=rekvizitai.vz.lt |access-date=2026-02-17}}</ref> 2025 m. gruodžį į akademijos vadovų štabą grįžo [[Žydrūnas Grudzinskas]].<ref>https://fkzalgiris.lt/prie-klubo-akademijos-vadovu-komandos-jungiasi-z-grudzinskas/</ref> Dublerių komanda '''[[Žalgiris B]]''' rungtyniavo [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. {{main|Žalgiris B}} Jaunimo komanda '''[[Žalgiris C]]''' varžėsi [[LFF II lyga|Antroje lygoje]]. Vėliau vadinosi '''Žalgiris U-19''' ir varžėsi Trečioje lygoje, Vilniaus zonoje. {{main|Žalgiris C}} == Stadionas == [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|[[FK Žalgiris namų stadionas]] 2023 m.]] Iki [[2011]] m. Vilniaus „Žalgiris“ savo namų rungtynes žaisdavo [[Žalgirio stadionas|„Žalgirio“ stadione]], kuris buvo didžiausias [[Lietuva|Lietuvoje]], talpinęs 15 030 žiūrovų (6 530 sėdimų vietų). Šis stadionas buvo pradėtas statyti iškart po II pasaulinio karo, o buvo užbaigtas [[1948]] m. Lietuvai atkūrus [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|nepriklausomybę]] jame žaidė [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]], tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą. [[2010]] m. stadiono savininkai ([[Ūkio banko investicinė grupė|ŪBIG]]) siūlė jį griauti ir vietoje jo pastatyti gyvenamuosius daugiabučius. Sulaukus pasipriešinimo, buvo svarstoma įtraukti stadioną į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], tačiau tam keliamų reikalavimų jis neatitiko, o be to tai būtų apsunkinę stadiono rekonstrukciją. [[2015]] m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „[[Hanner]]“,<ref>{{Cite web |title=Hanner investuos 200 mln. eurų į apleisto „Žalgirio“ stadiono teritoriją - Hanner |trans-title= |author= |work=Hanner |date= |access-date=2026-02-17 |url= https://hanner.lt/hanner-investuos-200-mln-euru-i-apleisto-zalgirio-stadiono-teritorija/ |language=lt}}</ref> kuri stadiono vietoje planavo gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Stadionas buvo nugriautas 2016 m.<ref>{{cite web |title=„Žalgirio“ stadiono šlovės metai: pergalės, konfliktai su milicija ir tautinio atgimimo žiežirbos |url=https://www.15min.lt/media-pasakojimai/zalgirio-stadiono-sloves-metai-pergales-konfliktai-su-milicija-ir-tautinio-atgimimo-ziezirbos-976 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Nuo [[2011]] m. Vilniaus „Žalgiris“ persikėlė į tuometinį [[LFF stadionas|LFF stadioną]], ir jame rungtyniauja iki šiol.<ref>{{cite web |title=Pirmos rungtynės rekonstruojamame LFF stadione - jau šeštadienį |website=LFF |publisher=[[Delfi]] |date=2011-09-09 |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/pirmos-rungtynes-rekonstruojamame-lff-stadione-jau-sestadieni-49449094 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Šis stadionas buvo pastatytas 2004 m., ir vadinosi [[Vėtros stadionas|„Vėtros“ stadionu]]. Tačiau [[2010]] m. [[FK vėtra Vilnius|Vilniaus „Vėtros“]] klubą ištikus finansiniams sunkumams, [[Lietuvos futbolo federacija]] perėmė jo valdymą, stadionas nuo tol vadinosi [[LFF stadionas|LFF stadionu]]. 2011 m. gegužę Europos futbolo asociacijų sąjungai ([[UEFA]]) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, stadione pradėti pirmieji darbai siekiant atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus ir kad jame galėtų namų rungtynes žaisti Lietuvos rinktinė. Stadionas talpina 5 067 žiūrovus.  [[2024]] m. [[gruodžio 27]] d. stadioną nupirko FK Žalgirio savininkų specialiai sukurta įmonė „Vexo projektai“. Pirkimą finansavo [[FK Žalgiris|FK Žalgirio]] savininkai – įmonė „Ollex“ ir V. Venslovaitienė. Pranešama, kad sandoris kainavo 3,5 mln. eurų.<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiris-tures-savo-namus-sutarta-del-stadiono-isigijimo/ 2024 gruodžio 27 „Žalgiris“ turės savo namus – sutarta dėl stadiono įsigijimo]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2447780/oficialu-lff-stadiono-seimininku-tapo-vilniaus-zalgirio-klubas Oficialu: LFF stadiono šeimininku tapo Vilniaus „Žalgirio“ klubas]</ref> 2025 m. stadionas pervadintas ir tapo žinomu naujuoju pavadinimu kaip [[FK „Žalgiris“ namų stadionas]]. == Fanai == Seniausia ir ištikimiausia Vilniaus „Žalgirio“ fanų bendruomenė, vadinama [[Pietų IV Vilnius|„Pietų-IV“]], buvo įkurta [[1985]] m. spalio 19 dieną. „Pietų-IV“ ultros klubą organizuotai palaiko jau daugiau nei 35 metus,<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5393_sirgaliams_padekojo_uz_30_ies_metu_palaikyma.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170227063956/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n5393_sirgaliams_padekojo_uz_30_ies_metu_palaikyma.html |date=2017-02-27 }}</ref> o sunkiausiu metu padėjo komandai išvengti išnykimo. Nors komandos palaikymo užuomazgos prasidėjo dar [[1977]]-aisiais, aktyviausi Vilniaus „Žalgirio“ fanai po „Žalgirio“ stadioną pradėjo klajoti [[1983]] m., apsistodami tai viename, tai kitame stadiono sektoriuje. Judėjimas po įvairius stadiono sektorius buvo naudojamas tam, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnams būtų sunkiau sukontroliuoti komandos fanus, kurie skanduodavo ne tik „Žalgirio“ bet ir Lietuvos vardą (tai tuo metu nebuvo toleruojama). Fanų bendruomenės įkūrimo pradžia laikomos rungtynės prieš Minsko „Dinamo“ [[1985]] m. [[spalio 19]] d., kai „Žalgirio“ ultros įsikūrė Pietų-IV sektoriuje.<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n276_.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160811210658/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n276_.html |date=2016-08-11 }}</ref> Nuo šių rungtynių sirgaliai ne tik liko šiame stadiono sektoriuje, bet ir pagal jį sukūrė savo pavadinimą. Nuo [[2011]] m. klubas namų rungtynes žaidė nebe „Žalgirio“, bet [[LFF stadionas|LFF stadione]], „Pietų-IV“ rungtynių metu būna įsikūrusi taip pat pietinėje stadiono tribūnoje. Sovietų Sąjungos laikais „Pietų-IV“ ultras sudarė beveik 1000 aktyvių sirgalių (visa Pietų IV tribūna, o netilpusieji į ją buriuodavosi Pietų III tribūnoje). Sunkiausius laikus fanų bendruomenė išgyveno Vilniaus „Žalgiriui“ pasitraukus iš SSRS čempionato: 1990–1991 m. į Pietų IV sektorių rinkdavosi vis mažiau ir mažiau aktyvių sirgalių, kartais jų būdavo vos keli. [[2009]] m. „Pietų-IV“ fanų bendruomenės nariai padėjo finansinių sunkumų spaudžiamam Vilniaus „Žalgirio“ klubui išsikapstyti iš krizės. Sirgaliai ne tik rengė įvairias akcijas, kurių metu buvo renkami pinigai klubo išlaikymui, bet ir aukojo savo asmeninius finansus, kad klubas neišnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio. „Pietų-IV“ yra seniausia bei didžiausia organizuotą ir aktyvų komandos palaikymą propaguojanti grupė visame [[Baltijos valstybės|Baltijos regione]]. Kita aktyvi bendruomenė, kuri vienija Vilniaus „Žalgirio“ fanus – „Žaliai baltas Vilnius“.<ref>https://www.facebook.com/zaliaibaltasvilnius/about_details?locale=lt_LT</ref> ŽBV bendruomenė buvo oficialiai registruota 2021 m.<ref>{{cite web |title=ŽALIAI BALTAS VILNIUS |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/zaliai_baltas_vilnius/juridinis-asmuo/ |website=rekvizitai.vz.lt |access-date=2026-02-17}}</ref> == Geriausi sezono žaidėjai == Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo: {{col3}} * 2004 m. {{flagicon|LTU}} [[Mindaugas Malinauskas]] * 2005 m. {{flagicon|LTU}} [[Virmantas Lemežis]] * 2006 m. {{flagicon|LTU}} [[Igoris Morinas]] * 2007 m. {{flagicon|LTU}} [[Igoris Morinas]] * 2008 m. {{flagicon|LTU}} [[Igoris Morinas]] * 2009 m. {{flagicon|LTU}} [[Edgaras Mastianica]] * 2010 m. {{flagicon|RUS}} [[Pavel Komolov]] * 2011 m. {{flagicon|LTU}} [[Marius Rapalis]] * 2012 m. {{flagicon|POL}} [[Kamil Bilinski]] * 2013 m. {{flagicon|LTU}} [[Mantas Kuklys]] * 2014 m. {{flagicon|LTU}} [[Deividas Šemberas]] * 2015 m. {{flagicon|CRO}} [[Andro Švrljuga]] * 2016 m. {{flagicon|SRB}} [[Andrija Kaludžerovič]] * 2017 m. {{flagicon|SEN}} [[Mamadou Mbodj]] * 2018 m. {{flagicon|ROM}} [[Liviu Antal]] * 2019 m. {{flagicon|CRO}} [[Tomislav Kiš]]<ref>https://vfk-zalgiris.blogspot.com/2019/11/geriausio-2019-metu-sezono-zalgirio.html</ref> * 2020 m. {{flagicon|LTU}} [[Saulius Mikoliūnas]]<ref>https://vfk-zalgiris.blogspot.com/2020/11/geriausio-2020-metu-sezono-zalgirio.html</ref> * 2021 m. {{flagicon|FRA}} [[Hugo Vidémont]] * 2022 m. {{flagicon|LTU}} [[Edvinas Gertmonas]] * 2023 m. {{flagicon|LTU}} [[Edvinas Gertmonas]] * 2024 m. {{flagicon|LTU}} [[Paulius Golubickas]] * 2025 m. {{flagicon|ROM}} [[Liviu Antal]]<ref>https://vfk-zalgiris.blogspot.com/2025/11/geriausio-2025-metu-sezono-zalgirio.html</ref> </div> == Personalas == {| |width=25% valign="top"| ; Administracija * Direktorius: [[Mindaugas Kasperūnas]] * Sporto direktorius: [[Giedrius Klevinskas]]<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/530369/zalgirio-sporto-direktoriumi-dirbs-giedrius-klevinskas</ref> * Operacijų direktorus: Andriejus Ovčinikovas * Komercijos vadovas: Rytis Davidovičius;<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/528234/vilniaus-zalgiris-pristate-nauja-komercijos-vadova Vilniaus „Žalgiris“ pristatė naują komercijos vadovą]</ref> ; Pagrindinės komandos treneriai * Vyr. treneris: {{vlv|Lietuva}} [[Andrius Skerla]] * Vyr. trenerio asistentas: [[Nerijus Mačiulis (1983)|Nerijus Mačiulis]]<ref>{{cite web |title=Nerijus Mačiulis papildė „Žalgirio“ trenerių štabą |url=https://www.sportas.lt/naujiena/533928/nerijus-maciulis-papilde-zalgirio-treneriu-staba |date=2026-01-19 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> * Analitikas: Gintaras Staučė * Vartininkų treneris: Vladislav Korovin * Atletinio rengimo treneris: Edgaras Lukoševičius<ref>https://fkzalgiris.lt/kluba-sustiprina-atletinio-rengimo-treneris-edgaras-lukosevicius/</ref> |width=25% valign="top"| ; Jaunimo komandų ir akademijų treneriai * „Žalgiris B“ vyr. treneris: Dainius Greviškis ; Medicinos personalas * Gydytojas: Tomas Jonaitis * Vyr. kineziterapeutas: <s>Dainius Pavilonis</s> |} == Savininkai == Nuo 2014 m. klubo nuosavybė buvo padalinta į 14 dalių: * 4 dalys priklausė [[Vilma Venslovaitienė|Vilmai Venslovaitienei]] * 3 – Mindaugui Nikoličiui * 2 – Vilniaus miesto savivaldybei * 2 – su Olegu Radionovu siejamoms įmonėms * 2 – Mindaugui ir Eleonorai Kasperūnams * 1 – Vytautui Čepui 2025 m. liepos mėn., kilo nepasitenkinimas V.Venclovaitienės valdymui, buvo raginama trauktis iš klubo. Rugpjūčio pradžioje pasirodė pranešimai apie galimus pasikeitimus.<ref>{{cite web |title=Vilma Venslovaitienė: „Esu pradėjusi derybas dėl man priklausančių įstaigos dalių pardavimo“ |url=https://www.sportas.lt/naujiena/524938/vilma-venslovaitiene-esu-pradejusi-derybas-del-man-priklausanciu-istaigos-daliu-pardavimo |date=2025-08-06 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Rugpjūčio 7 d. V.Venclovaitienė pardavė dvi dalis UAB „Valoras“.<ref>{{cite web |title=Dalį „Žalgirio“ Venslovaitienė perdavė su „Icor“ susijusiai įmonei |url=https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/dali-zalgirio-venslovaitiene-perdave-su-icor-susijusiai-imonei-n1442289 |last=Krasnickas |first=Mantas |date=2025-08-08 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Kiek anksčiau, V.Venclovaitienė perleido sau Eleonorai Kasperūnėniei priklausiusią dalį. Ši dalis rugsėjo mėn. buvo areštuota prokuratūros dėl galimai neteisėto parėmimo.<ref>https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/zalgirio-peripetiju-atomazga-direktoriumi-isrinktas-m-kasperunas-v-venslovaitienes-dalis-arestuota-prokuraturos/</ref> 2025 m. lapkričio 13 d. oficialiai pranešta, kad penkias Venslovaitienei ir Nikoličiui priklausančias dalis įsigijo verslininkas Tadas Burgaila.<ref>[https://fkzalgiris.lt/didziausiu-klubo-dalininku-tapo-verslininkas-t-burgaila/ Didžiausiu klubo dalininku tapo verslininkas T. Burgaila (FK Žalgiris oficiali svetainė)]</ref><ref>{{cite web |title=Oficialu: didžiausiu FK „Žalgirio“ dalininku tapo Tadas Burgaila, vyriausiuoju treneriu liks Rolandas Džiaukštas |url=https://www.sportas.lt/naujiena/530296/oficialu-didziausiu-fk-zalgirio-dalininku-tapo-tadas-burgaila-vyriausiuoju-treneriu-liks-rolandas-dziaukstas |date=2025-11-13 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>{{cite web |title=Dokumentai pasirašyti: Venslovaitienė ir Nikoličius savo dalis pardavė Burgailai |url=https://www.sportas.lt/naujiena/530283/dokumentai-pasirasyti-venslovaitiene-ir-nikolicius-savo-dalis-pardave-burgailai |date=2025-11-13 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref> 2025 m. lapkričio 17 d. įvyko dalininkų susitikimas, po kurio spaudos konferencijoje buvo atskleista kad išleista 10 naujų dalių, kurias nupirko T.Burgailos kompanija „Lost astronaut“.<ref>{{cite web |title=Burgaila į „Žalgirį“ įneša 1 mln. eurų: po dalininkų susitikimo atskleidė dabartinę klubo struktūrą, kalbėjo apie artimiausius planus ir sunkias derybas |url=https://www.sportas.lt/naujiena/530527/burgaila-i-zalgiri-inesa-1-mln-euru-po-dalininku-susitikimo-atskleide-dabartine-klubo-struktura-kalbejo-apie-artimiausius-planus-ir-sunkias-derybas |date=2025-11-17 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref> Po šių permainų nuosavybė padalinta taip: * 10 dalių priklauso Tado Burgailos įmonei „Lost astronaut“ * 5 – Tado Burgailos įmonei „Kilo grupė“ * 2 – UAB „Valoras“ * 2 – Vilniaus miesto savivaldybei * 2 – su Olegu Radionovu siejamoms įmonėms „Olego transportas“ ir „cargoGO Logistics“ * 1 – Mindaugui Kasperūnui * 1 – Vytautui Čepui * 1 – šiuo metu yra areštuota 2026 m. sausio pabaigoje Erikas Mališauskas tapo dar vienu klubo investuotoju bei dalininku.<ref>{{cite web |title=Prisistatė naujasis „Žalgirio“ dalininkas Erikas Mališauskas: „Nekantrauju pamatyti žaliai baltai nusidažantį miestą mačo dienomis“ |url=https://www.sportas.lt/naujiena/534443/prisistate-naujasis-zalgirio-dalininkas-erikas-malisauskas-nekantrauju-pamatyti-zaliai-baltai-nusidazanti-miesta-maco-dienomis |date=2026-01-28 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> == Vadovai == ; Vykdantieji direktoriai * {{vlv|Lietuva}} [[Vilma Venslovaitienė]] ([[2010]] kovo mėn. – [[2025]] m. rugpjūčio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/524989/vilma-venslovaitiene-traukiasi-is-zalgirio-vadoves-pareigu Vilma Venslovaitienė traukiasi iš „Žalgirio“ vadovės pareigų]</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/atsistatydina-fk-zalgiris-direktore/ Atsistatydina FK „Žalgiris“ direktorė]</ref> * {{vlv|Lietuva}} [[Mindaugas Kasperūnas]], nuo [[2025]] m. rugpjūčio mėn. laikinasis direktorius;<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/526079/istorijos-pabaiga-venslovaitiene-perdave-igaliojimus-kasperunui Istorijos pabaiga – Venslovaitienė perdavė įgaliojimus Kasperūnui]</ref> [[2025]] m. [[rugsėjo 30]] d. paskirtas nuolatiniu klubo vadovu.<ref>[https://fkzalgiris.lt/klubo-direktoriumi-paskirtas-m-kasperunas/ 2025 rugsėjo 30 – Klubo direktoriumi paskirtas M. Kasperūnas]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/527811/mindaugas-kasperunas-paskirtas-nuolatiniu-zalgirio-vadovu Mindaugas Kasperūnas paskirtas nuolatiniu „Žalgirio“ vadovu]</ref> ; Prezidentas * [[Andrius Tapinas]], nuo 2025 m. lapkričio mėn.<ref>{{cite web |title=Andrius Tapinas taps „Žalgirio“ prezidentu |url=https://www.sportas.lt/naujiena/531003/andrius-tapinas-taps-zalgirio-prezidentu |date=2025-11-26 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> == Rėmėjai == * 2025 m. gruodžio 19 d. paskelbta, kad futbolo klubo partneriu tampa viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „Naresta“.<ref>[https://fkzalgiris.lt/19273-2/ Statybų bendrovė „Naresta“ tampa vienu didžiausių klubo rėmėjų]</ref> == Treneriai == {{div col|2}} * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Voldemaras Jaškevičius]] (1947) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Jaroslavas Citavičius]] (1947–1948) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Georgijus Glazkovas]] (1948–1951) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Andrejus Protasovas]] (1951) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Jurijus Chodotovas]] (1952–1953) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Stasys Paberžis]] (1953–1957) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Vytautas Saunoris]] (1958–1960) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Zenonas Ganusauskas]] (1961–1962) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Serafimas Cholodkovas]] (1963–1965) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Juozas Vaškelis]] (1966–1967) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Algirdas Vosylius]] (1968–1971) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Serafimas Cholodkovas]] (1971–1973) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Algirdas Klimkevičius]] (1974–1976) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Benjaminas Zelkevičius]] (1977 m. sausio 1 d.–1983 m. gegužės 1 d.) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Algimantas Liubinskas]] (1983 m. sausio 1 d.–1985 m. gruodžio 31 d.) * {{flagicon|Lithuania|SSR}} [[Benjaminas Zelkevičius]] (1985 m. balandžio 1 d.–1991 m. spalio 1 d.) * {{flagicon|Lithuania}} [[Vytautas Jančiauskas]] (1991–1992) * {{flagicon|Lithuania}} [[Benjaminas Zelkevičius]] (1992 m. spalio 1 d.–1995 m. birželio 30 d.) * {{flagicon|Lithuania}} [[Eugenijus Riabovas]] (1996–2001) * {{flagicon|Lithuania}} [[Kęstutis Latoža]] (2002) * {{flagicon|Lithuania}} [[Eugenijus Riabovas]] (2003–2004) * {{flagicon|Lithuania}} [[Kęstutis Latoža]] (2004–2005) * {{flagicon|Lithuania}} [[Saulius Širmelis]] (2005) * {{flagicon|Lithuania}} [[Arminas Narbekovas]] (2005 m. lapkričio 30 d.–2006 m. lapkričio 30 d.) * {{flagicon|Lithuania}} [[Igoris Pankratjevas]] (2006) * {{flagicon|Russia}} [[Viačeslav Mogilnij]] (2008) * {{flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Čepas]] (2008–2009) * {{flagicon|Lithuania}} [[Igoris Pankratjevas]] (2009 m. liepos 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d.) * {{flagicon|Lithuania}} [[Vitalijus Stankevičius]] (2011 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d.) * {{flagicon|Croatia}} [[Damir Petravić]] (2012 m. sausio 4 d.–2012 m. rugpjūčio 8 d.) * {{flagicon|Poland}} [[Marek Zub]] (2012 m. rugpjūčio 8 d.–2014 m. gruodis) * {{flagicon|Lithuania}} [[Valdas Dambrauskas]] (2014 m. gruodžio 17 d.–2017 m. spalio 23 d.) <ref>http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n4366_cempionai_turi_nauja_vedli.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181222173106/http://www.zalgiris-vilnius.lt/naujienos/n4366_cempionai_turi_nauja_vedli.html |date=2018-12-22 }}</ref> <ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6950_pries_lemiamas_kovas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_ryzosi_permainoms.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180704213741/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6950_pries_lemiamas_kovas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_ryzosi_permainoms.html |date=2018-07-04 }}</ref> * {{flagicon|BLR}} Aleksandras Brazevičius (2017 m. spalio 24 d.-2017 m. lapkričio 24 d.) <ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7018_abrazevicius_atsisveikino_su_%E2%80%9Ezalgiriu%E2%80%9C.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181222173552/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7018_abrazevicius_atsisveikino_su_%E2%80%9Ezalgiriu%E2%80%9C.html |date=2018-12-22 }}</ref> * {{flagicon|Lithuania}} [[Aurelijus Skarbalius]] (2017 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. birželio 22 d.) * {{flagicon|Lithuania}} [[Valdas Urbonas]] (2018 m. birželio 23 d. – 2019 m. vasario 2 d.)<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7325_zalgirio_komandos_vairas_patyrusiam_specialistui.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180625104000/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7325_zalgirio_komandos_vairas_patyrusiam_specialistui.html |date=2018-06-25 }}</ref> * {{flagicon|Poland}} [[Marek Zub]] (2019 m. vasario 13 d. – 2019 m. liepos 15 d.) <ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7563.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190214002833/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7563.html |date=2019-02-14 }}</ref><ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7710.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190716100823/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7710.html |date=2019-07-16 }}</ref> * {{Flagicon|POR}} [[João Luís Martins]] (laikinasis) nuo 2019 m. liepos 15 d. iki lapkričio 27 d.<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7711.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190716101200/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7711.html |date=2019-07-16 }}</ref><ref>https://alyga.lt/naujiena/zalgiris-atsisveikino-su-laikinuoju-strategu/6392</ref> * {{flagicon|BLR}} [[Aliaksejus Baga]] (2020 m. sausio 19 d. – gruodžio 21 d.)<ref>http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7815.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200215072851/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n7815.html |date=2020-02-15 }}</ref> * {{flagicon|KAZ}} [[Vladimiras Čeburinas]] (2021 sausio 11 d. – 2025 m. rugpjūčio 31 d.)<ref>https://lff.lt/news/11728/zalgiri-teniruos-v-ceburinas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210112154123/https://lff.lt/news/11728/zalgiri-teniruos-v-ceburinas/ |date=2021-01-12 }}</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/ceburinas-atsisveikina/ V. Čeburinas palieka „Žalgirį“]</ref><ref>{{cite web |title=Vladimiras Čeburinas atsisveikino su „Žalgiriu“ |url=https://www.sportas.lt/naujiena/526242/vladimiras-ceburinas-atsisveikino-su-zalgiriu |date=2025-08-31 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Rolandas Džiaukštas]], (2025 m. rugsėjo 2 d. – 2026 m. balandžio 10 d.)<ref>[https://fkzalgiris.lt/naujasis-komandos-treneris-r-dziaukstas/ Naujasis komandos treneris – R. Džiaukštas]</ref><ref>{{cite web |title=Oficialu: paskirtas naujasis „Žalgirio“ strategas |url=https://www.sportas.lt/naujiena/526330/oficialu-paskirtas-naujasis-zalgirio-strategas |date=2025-09-02 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>[https://fkzalgiris.lt/permainos-zalgirio-trenerio-poste/ Permainos „Žalgirio“ trenerio poste]</ref> * {{vlv|Lietuva}} [[Andrius Skerla]], (2026 m. balandžio 13 d. – )<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgirio-komandos-vaira-perims-i-vilniu-griztantis-a-skerla/ „Žalgirio“ komandos vairą perims į Vilnių grįžtantis A. Skerla]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/539238/oficialu-paaiskejo-naujasis-zalgirio-treneris Oficialu: paaiškėjo naujasis „Žalgirio“ treneris]</ref> {{div col end}} == Žymūs žaidėjai == {{col3}} * [[Vytautas Saunoris]], 1947–1955 * [[Stasys Paberžis]], 1947–1951 * [[Algirdas Kulikauskas]], 1953–1965 * [[Stasys Ramelis]], 1959–1973 * [[Petras Glodenis]], 1962–1966, 1969, 1973–1974 * [[Romualdas Juška]], 1962–1965, 1970–1971 * [[Algirdas Žilinskas]], 1962–1975 * [[Benjaminas Zelkevičius]], 1963–1967; 1969–1973 * [[Gintautas Kalėdinskas]], 1963–1973 * [[Juzefas Jurgelevičius]], 1965, 1967–1970, 1973–1980 * [[Kęstutis Latoža]], 1968–1983 * [[Vytautas Dirmeikis]], 1970–1973, 1975–1981 * [[Šenderis Giršovičius]], 1974 * [[Eugenijus Riabovas]], 1976–1981 * [[Stasys Danisevičius]], 1976–1979, 1981–1986 * [[Valdas Kasparavičius]], 1976, 1978, 1980–1986 * [[Vaclovas Jurkus]], 1977–1988 * [[Sigitas Jakubauskas (1958)|Sigitas Jakubauskas]], 1978–1989 * [[Arvydas Janonis]], 1978–1989 * [[Stasys Baranauskas]], 1980–1989, 1997 * [[Igoris Pankratjevas]], 1983–1989 * [[Arminas Narbekovas]], 1983–1990 * [[Valdas Ivanauskas]], 1984, 1986–1989 * [[Viačeslavas Sukristovas]], 1984–1990; 1997–1998 * [[Virginijus Baltušnikas]], 1985–1990, 1991–1992, 1994–1995, 1997–1998 * [[Robertas Fridrikas]], 1985–1989; 1991 * [[Valdemaras Martinkėnas]], 1989 * [[Aidas Preikšaitis]], 1989–1996 * [[Andrius Tereškinas]], 1990–1996; 2005 * [[Edgaras Jankauskas]], 1991–1996 * [[Ričardas Zdančius]], 1991–1994 * [[Darius Maciulevičius]], 1991–1995 * [[Tomas Žvirgždauskas]], 1991–1995 * [[Aurelijus Skarbalius]], 1992–1994 * [[Andrius Skerla]], 1995–1996; 2012–2014 * [[Deividas Šemberas]] 1996–1998; 2014–2015 * [[Tomas Ražanauskas]] 1996–1997 * [[Igoris Morinas]], 1996–1998; 2004–2010 * [[Žydrūnas Karčemarskas]], 1998, 2001 * [[Robertas Poškus]], 1999 * [[Mindaugas Kalonas]], 2001 * [[Andrius Velička]], 2013–2014 * [[Mantas Kuklys]], 2012–2018, 2020–2022 * [[Saulius Mikoliūnas]], 2015-2023 </div> == Žymesni žaidėjai iš užsienio == {{col3}} * {{flagicon|RUS}} [[Pavelas Komolovas|Pavel Komolov]] 2010–2015 m. * {{flagicon|POL}} [[Kamil Bilinski]] 2012–2013 m. * {{flagicon|CRO}} [[Andro Švrljuga]] 2012–2015 m. * {{flagicon|POL}} [[Jakub Wilk]] 2013, 2014–2015 m. * {{flagicon|BLR}} [[Jurijus Kendyšas|Jurij Kendyš]], 2015, 2023 m. * {{flagicon|SRB}} [[Andrija Kaludžerovič]] 2016, 2020–2021 m. * {{flagicon|MLI}} [[Mahamane Traoré]] 2017 m. * {{flagicon|SEN}} [[Mamadou Mbodj]] 2016–2018 m. * {{flagicon|SLO}} [[Tomáš Šimkovič]] 2018 m. * {{flagicon|TUN}} [[Nassim Hnid]] 2023 m. </div> == Dalyvavimas Europos turnyruose == {| class="wikitable" ! Sezonas ! Turnyras ! Etapas ! Valstybė ! Klubas ! Pirmosios </br>rungtynės ! Antrosios </br>rungtynės ! Bendras </br>rezultatas |+Paskutinio sezono rezultatai |- |rowspan=2|2025–26 |rowspan=1|[[UEFA čempionų lyga 2025–2026 m.|UEFA Čempionų lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|MLT}} </center> |<center> [[Hamrun Spartans F.C.|Ħamrun Spartans F.C.]] </center> | 2:0 (Antal, Hadji) | 0:2,{{santrumpa|baud.|baudinių serija}}10:11 |<center> {{penmiss}} 2:2 {{pengoal}} </center> |- |rowspan=1|[[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]] |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|NIR}} </center> |<center> [[Linfield F.C.]] </center> | 0:0 | 0:2 |<center> 0:2 </center> |} {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" |+style="white-space: nowrap; " | Praėjusių sezonų rezultatai ! Sezonas ! Turnyras ! Etapas ! Valstybė ! resource="Vaizdas:Matejko_Battle_of_Grunwald.jpg" height width | Klubas ! Pirmosios rungtynės ! Antrosios rungtynės ! Bendras rezultatas |- |[[UEFA taurė 1988–1989 m.|1988–89]] | href="Spartakas Kaunas" |<center href="Dinamo Kaunas">[[UEFA Taurė]] </center> | href="Emilis Pastoras" |<center href="Dizmondas Ilgūnas">1/32 </center> | href="Zenonas Ganusauskas" |<center href="Bronius Galvičius">{{flagicon|AUT}} </center> | href="Stasys Penkauskas" |<center href="Steponas Petraitis">[[FK Austria Wien|Austria Wien]] </center> | href="Stasys Skalskis" |2:0 (R.Fridrikas, S.Baranauskas) |2:5 (V.Baltušnikas, R.Fridrikas) | href="Henrikas Kersnauskas" |<center href="Vladas Dzindziliauskas">4–5 </center> |- href="1946" | rowspan="2" href="1947" |[[UEFA taurė 1989–1990 m.|1989–90]] | rowspan="2" |<center href="1947">[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> | href="1961" |<center href="1962">1R </center> | href="1947" |<center href="1989">{{flagicon|SWE}} </center> | href="1987" |<center href="FK Spartak Moskva">[[IFK Göteborg]] </center> |2:0 (R.Fridrikas x 2) |0:1 | href="1990" |<center href="kovo 9">2–1 </center> |- href="TSRS futbolo čempionatas" | href="Cernomorec Odessa" |<center href="1990">2R </center> | href="Valdemaras Martinkėnas" |<center href="Gintautas Kvitkauskas">{{flagicon|YUG}} </center> | href="Virginijus Baltušnikas" |<center href="1991">[[Red Star Belgrade]] </center> | href="1997" |0:1 |1:4 (V.Ivanauskas) |<center href="2008">1–5 </center> |- href="2009" | href="Pietų IV Vilnius" |[[UEFA čempionų lyga 1992–1993 m.|1992–93]] | href="vasario 23" |<center href="2009">[[UEFA Čempionų lyga]] </center> | href="A lyga" |<center>1R </center> | href |<center resource="Vaizdas:Fans of Zalgiris Vilnius.JPG" height width>{{flagicon|NLD}} </center> |<center href="2010">[[PSV Eindhoven]] </center> | href="Sūduva Marijampolė" |0:6 |0:2 | href="Artūras Jeršovas" |<center href="A lyga">0–8 </center> |- href="2010" | href="A lyga" |[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|1993–94]] | href="Lietuvos futbolo varžybos 2011–2012 m." |<center href="Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė">[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtojų taurė]] </center> | href="Vitalijus Stankevičius" |<center href="Pavelas Komolovas">1Q </center> | href="GKS Bełchatów" |<center href="FK Ekranas Panevėžys">{{flagicon|SVK}} </center> | href="A lyga" |<center href="A lyga">[[MFK Košice]] </center> |1:2 (D.Maciulevičius) |0:1 | href="Lietuvos futbolo varžybos 2012–2013 m." |<center href="Damir Petravić">1–3 </center> |- href="KS Cracovia Kraków" | rowspan="2" href="Heart of Midlothian FC" |[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|1994–95]] | rowspan="2" href="Lietuvos futbolo varžybos 2011–2012 m." |<center href="LFF taurė">[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtojų taurė]] </center> | href="VfB Admira Wacker Mödling" |<center href="Marekas Zubas">1Q </center> |<center href="Lietuvos futbolo varžybos 2013–2014 m.">{{flagicon|WAL}} </center> | href="Lietuvos_futbolo_taurė" |<center href="FK_Šiauliai">[[Barry Town FC|Barry Town]] </center> | href="UEFA_Europos_lyga_2013–2014_m." |1:0 (D.Vencevičius) |6:0 (V.Karvelisx2, V.Baltušnikas, E.Poderis, D.Maciulevičius, E.Jankauskas) | href="St Patrick's Athletic FC" |<center href="Pyunik FC">7–0 </center> |- href="Lech Poznań" | href="Red Bull Salzburg" |<center href="FK_Atlantas_Klaipėda">1R </center> |<center href="Lietuvos futbolo varžybos 2014–2015 m.">{{flagicon|NLD}} </center> | href="Pavelas Komolovas" |<center href="Mantas Kuklys">[[Feyenoord]] </center> | href="Linas Pilibaitis" |1:1 (A.Tereškinas) |1:2 (D.Vencevičius) | href="Egidijus Vaitkūnas" |<center href="Artak Yedigaryan">2–3 </center> |- href="Andrius Skerla" | rowspan="2" href="Kamil Bilinski" |[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|1995–96]] | rowspan="2" href="Jakub Wilk" |<center href="Lietuvos_futbolo_taurė">[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtoų taurė]] </center> |<center href="UEFA čempionų lyga 2014–2015 m.">1Q </center> | href="NK Dinamo Zagreb" |<center href="FK Kruoja Pakruojis">{{flagicon|SVN}} </center> |<center>[[NK Mura]] </center> |2:0 (V.Baltušnikas, A.Tereškinas) |1:2 (D.Vencevičius) |<center>3–2 </center> |- |<center>1R </center> |<center>{{flagicon|Turkey}} </center> |<center>[[Trabzonspor]] </center> |2:2 (A.Tereškinas, G.Mikulėnas) |0:1 |<center>2–3 </center> |- | rowspan="2" |[[UEFA taurė 1996–1997 m.|1996–97]] | rowspan="2" |<center href="Hummel">[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> |<center href="Kappa">PR </center> |<center>{{flagicon|NIR}} </center> |<center>[[Crusaders F.C.|Crusaders]] </center> |2:0 (D.Vencevičius, A.Pukelevičius) |1:2 (T.Ražanauskas) |<center>3–2 </center> |- |<center>1R </center> |<center>{{flagicon|SCO}} </center> |<center>[[Aberdeen F.C.|Aberdeen]] </center> |1:4 (T.Ražanauskas) |3:1 (G.Mikulėnasx2, A.Pukelevičius) | href="2016" |<center href="sausio 27">4–5 </center> |- |[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|1997–98]] |<center>[[UEFA Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtojų taurė]] </center> |<center href="Mantas Kuklys">1Q </center> | href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė" |<center>{{flagicon|ISR}} </center> | href="Linas Klimavičius" |<center href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė">[[Hapoel Be'er Sheva F.C.|Hapoel Be’er Sheva]] </center> |0:0 |1:2 (N.Radžius) | href="Saulius Mikoliūnas" |<center href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė">1–2 </center> |- | rowspan="2" |[[UEFA taurė 1998–1999 m.|1998–99]] | rowspan="2" href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė" |<center>[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> | href="Georgas Freidgeimas" |<center href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė">1Q </center> |<center>{{flagicon|ISL}} </center> | href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė" |<center>[[Íþróttabandalag Akraness|ÍA]] </center> | href="Saulius Klevinskas" |2:3 (M.Skinderis, N.Vasiliauskas) |1:0 (A.Steško) | href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė" |<center>3–3{{efn|name=t|nugalėtojas išaiškintas pagal svečiuose įmuštų įvarčių taisyklę}} </center> |- href="Tautvydas Eliošius" | href="Lietuvos vyrų futbolo rinktinė" |<center>2Q </center> |<center href="Simonas Stankevičius">{{flagicon|NOR}} </center> |<center>[[SK Brann|Brann]] </center> |0:1 |0:0 |<center href="Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė">0–1 </center> |- | rowspan="2" |[[UEFA čempionų lyga 1999–2000 m.|1999–00]] | rowspan="2" |<center href="2004 m.">[[UEFA Čempionų lyga]] </center> |<center href="2004">1Q </center> |<center href="Mindaugas Malinauskas">{{flagicon|ARM}} </center> | href="2005" |<center>[[FC Araks|Araks Ararat]] </center> |2:0 (I.Steško, A.Steško) |3:0 (S.Novikovas, A.Jokšas, N.Vasiliauskas) | href="2006" |<center>5–0 </center> |- href="Igoris Morinas" |<center href="2007">2Q </center> |<center href="Igoris Morinas">{{flagicon|UKR}} </center> | href="2008" |<center>[[FC Dynamo Kyiv|Dynamo Kyiv]] </center> |0:2 |0:1 | href="2009" |<center>0–3 </center> |- href="Edgaras Mastianica" |[[UEFA taurė 2000–2001 m.|2000–01]] |<center href="Pavel Komolov">[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> | href="2011" |<center>1Q </center> | href="Marius Rapalis" |<center>{{flagicon|POL}} </center> |<center href="Kamil Bilinski">[[Ruch Chorzów]] </center> | href="2013" |2:1 (D.Saulėnas, R.Vilėniškis) |0:6 |<center href="Mantas Kuklys">2–7 </center> |- | href="2014" |[[UEFA taurė 2001–2002 m.|2001–02]] | href="Deividas Šemberas" |<center>[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> |<center href="Andro Švrljuga">1Q </center> |<center>{{flagicon|ISR}} </center> |<center>[[Maccabi Tel Aviv F.C.|Maccabi Tel Aviv]] </center> |0:6 |0:1 |<center>0–7 </center> |- | rowspan="2" |[[UEFA Intertoto taurė 2002 m.|2002]] | rowspan="2" |<center>[[UEFA Intertoto taurė]] </center> |<center>1R </center> |<center>{{flagicon|HUN}} </center> |<center>[[Budapest Honvéd FC|Budapest Honvéd]] </center> |1:0 (D.Saulėnas) |0:0 |<center>1–0 </center> |- |<center>2R </center> |<center>{{flagicon|FRA}} </center> |<center>[[FC Sochaux-Montbéliard|Sochaux]] </center> |0:2 |1:2 (A.Steško) |<center>1–4 </center> |- |[[UEFA Intertoto taurė 2003 m.|2003]] |<center>[[UEFA Intertoto taurė]] </center> |<center>1R </center> <td><center>{{flagicon|SWE}} </center></td> <td><center>[[Örgryte IS]] </center> |1:1 (A.Shylo) |0:3 | href="Gediminas Kalinauskas" |<center>1–4 </center> |- href="Vytautas Saulis (1941)" | rowspan="2" |[[UEFA taurė 2004–2005 m.|2004–05]] | rowspan="2" |<center>[[UEFA taurė|UEFA Taurė]] </center> |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|NIR}} </center> |<center>[[Portadown F.C.|Portadown]] </center> |2:2 (A.Steško, A.Maksimovic) |2:0 (T.Mikuckis, V.Kaušpadas) |<center>4–2 </center> |- |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|DNK}} </center> |<center>[[Aalborg BK]] </center> |1:3 (V.Kaušpadas) |0:0 |<center>1–3 </center> |- | rowspan="4" |[[UEFA Intertoto taurė 2005 m.|2005]] | rowspan="4" |<center>[[UEFA Intertoto taurė]] </center> |<center>1R </center> |<center>{{flagicon|NIR}} </center> |<center>[[Lisburn Distillery F.C.|Lisburn Distillery]] </center> |1:0 (V.Lemežis) |1:0 (A.Shylo) |<center>2–0 </center> |- |<center>2R </center> |<center>{{flagicon|LVA}} </center> |<center>[[Dinaburg FC|Dinaburg]] </center> |2:0 (K.Jasaitis, V.Lemežis) |1:2 (K.Jasaitis) |<center>3–2 </center> |- |<center>3R </center> |<center>{{flagicon|GRC}} </center> |<center>[[Egaleo FC|Egaleo]] </center> |3:1 (V.Lemežis, I.Morinas, B.Jašurek) |2:3 (V.Lemežis, I.Morinas) |<center>5–4 </center> |- |<center>1/2 </center> |<center>{{flagicon|ROU}} </center> |<center>[[CFR Cluj]] </center> |1:2 (A.Osipovič) |1:5 (A.Jokšas) |<center>2–7 </center> |- |[[UEFA Europos lyga 2012–2013 m.|2012–13]] |<center>[[UEFA Europos lyga]] </center> |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|AUT}} </center> |<center>[[FC Admira Wacker Mödling|Admira Wacker Mödling]] </center> |1:1 (R.Radavičius) |1:5 (M.Kuklys) |<center>2–6 </center> |- | rowspan="4" |[[UEFA Europos lyga 2013–2014 m.|2013–14]] | rowspan="4" |<center>[[UEFA Europos lyga]] </center> |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|IRL}} </center> |<center>[[St Patrick's Athletic F.C.|St Patrick’s Athletic]] </center> |2:2 (P.Komolov, K.Bilinski) |2:1 (M.Kuklys, K.Bilinski) |<center>4–3 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|ARM}} </center> |<center>[[FC Pyunik|Pyunik]] </center> |2:0 (K.Bilinski, R.Leliūga) |1:1 (M.Kuklys) |<center>3–1 </center> |- |<center>3Q </center> |<center>{{flagicon|POL}} </center> |<center>[[Lech Poznań]] </center> |1:0 (M.Kuklys) |1:2 (R.Leliūga) |<center>2–2{{efn|name=t}} </center> |- |<center>PO </center> |<center>{{flagicon|AUT}} </center> |<center>[[FC Red Bull Salzburg|Red Bull Salzburg]] </center> |0:5 |0:2 |<center> 0–7 </center> |- | [[UEFA čempionų lyga 2014–2015 m.|2014–15]] | <center>[[UEFA Čempionų lyga]] </center> |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|HRV}} </center> |<center>[[GNK Dinamo Zagreb|Dinamo Zagreb]] </center> |0:2 |0:2 |<center> 0-4 </center> |- | [[UEFA čempionų lyga 2015–2016 m.|2015–16]] | <center>[[UEFA Čempionų lyga]] </center> |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|SWE}} </center> |<center>[[Malmö FF|Malmo FF]] </center> |0:0 |0:1 |<center> 0–1 </center> |- |[[UEFA čempionų lyga 2016–2017 m.|2016–17]] |<center>[[UEFA Čempionų lyga]] </center> |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|KAZ}}</center> |<center>[[Lokomotiv Astana FK|Astana FC]]</center> ||0:0 |1:2 (Elivelto) |<center> 1–2 </center> |- |[[UEFA čempionų lyga 2017–2018 m.|2017–18]] |<center>[[UEFA Čempionų lyga]] </center> |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|BUL}}</center> |<center>[[Ludogorec Razgrad|Ludogorec]]</center> ||2:1 (S.Nyuiadzi, M.Kuklys) |1:4 (S.Nyuiadzi) |<center> 3–5 </center> |- | rowspan="3" | [[:en:2018–19_UEFA_Europa_League|2018–19]] <br /> | rowspan="3" |[[UEFA Europos lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|FAR}}</center> |<center>[[Klaksvikar ÍF|Klaksvikar IF]]</center> |2:1 (L.Antal, M.Mbodj) |1:1 (L.Antal) |<center> 3–2 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|LIE}}</center> |<center>[[FC Vaduz|Vaduz]]</center> |1:0 (L.Antal) |1:1 (T.Šimkovič) |<center> 2–1 </center> |- |<center>3Q </center> |<center>{{flagicon|ESP}}</center> |<center>[[Sevilla FC]]<br /></center> |0:1 |0:5 |<center> 0–6 </center> |- |[[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019-20]] |[[UEFA Europos lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|HUN}} </center> |<center> [[Budapest Honvéd FC|Honved FC]]<br /></center> |1:3 (Uzėla) |1:1 (Antal) |<center> 2-4 </center> |- |rowspan=2|[[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020-21]] |rowspan=2|[[UEFA Europos lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|Estija}} </center> |<center>[[Paide Linnameeskond|Paide LM]]<br /></center> |colspan=2| 2:0 (Kaludžerovič, Antal){{efn|name=c| dėl [[COVID-19]] pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.}} |<center>2-0</center> |- |<center>2Q</center> |<center>{{flagicon|NOR}} </center> |<center>[[FK Bodø/Glimt]] </center> |colspan=2| 1:3 (Antal){{efn|name=c| dėl [[COVID-19]] pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.}} |<center>1-3</center> |- |rowspan=4|2021–22 |rowspan=2|[[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA Čempionų lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|NIR}} </center> |<center> [[Linfield FC]]<br /></center> |3:1 (Vidémont, Kiš, Johns <small>(į savo vartus)</small>) |2:1 (Mikoliūnas, Onazi) |<center> 5:1 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|HUN}} </center> |<center> [[Ferencvárosi TC]]<br /></center> | 0:2 | 1:3 (Diaw) |<center> 1:5 </center> |- |rowspan=1|[[UEFA Europos lyga 2021–2022 m.|UEFA Europos lyga]] |<center>3Q </center> |<center>{{flagicon|SLO}} </center> |<center> [[NŠ Mura]] </center> | 0:0 | 0:1 |<center> 0:1 </center> |- |rowspan=1|[[UEFA Europos konferencijų lyga 2021–2022 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] |<center>PO </center> |<center>{{flagicon|NOR}} </center> |<center> [[FK Bodø/Glimt]] </center> | 2:2 (Kiš, Diaw) | 0:1 |<center> 2:3 </center> |- |- |rowspan=7|2022–23 |rowspan=3|[[UEFA čempionų lyga 2022–2023 m.|UEFA Čempionų lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|KOS}} </center> |<center> [[FC Ballkani]]<br /></center> |1:1 (Buff) |0:0, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:0 (Oyewusi) |<center>2:1 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|SWE}} </center> |<center>[[Malmö FF]] </center> |1:0 (Ourega) |2:0 (Oyewusi, Oliveira) |<center>3:0</center> |- |<center>3Q </center> |<center>{{flagicon|NOR}} </center> |<center>[[FK Bodø/Glimt]] </center> |0:5 |1:1 (Kyeremeh) |<center>1:6</center> |- |rowspan=1|[[UEFA Europos lyga 2021–2022 m.|UEFA Europos lyga]] |<center>PO </center> |<center>{{flagicon|BUL}} </center> |<center> [[PFK Ludogorec Razgrad]] </center> | 0:1 | 3:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:3 (Ourega, Buff, Oliveira) |<center> 3:4 </center> |- |rowspan=3|[[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] |rowspan=3|<center>GR </center> |<center>{{flagicon|SVK}} </center> |<center> [[ŠK Slovan Bratislava]] </center> | 0:0 | 1:2 (Kyeremeh) |rowspan=3|<center> 4 vieta grupėje </center> |- </center> |<center>{{flagicon|SUI}} </center> |<center> [[FC Basel]] </center> | 0:1 | 2:2 (Oyewusi x2) |- </center> |<center>{{flagicon|ARM}} </center> |<center> [[FC Pyunik]] </center> | 0:2 | 2:1 (Ourega, Oliveira) |- |rowspan=4|2023–24 |rowspan=2|[[UEFA čempionų lyga 2023–2024 m.|UEFA Čempionų lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|MKD}} </center> |<center> [[FC Struga]]<br /></center> |0:0 |2:1 (Kendyš, Radič (į s.v.)) |<center>2:1 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|TUR}} </center> |<center> [[Galatasaray SK]]<br /></center> |2:2 (Oyewusi, Kazlauskas) |0:1 |<center> 2:3 </center> |- |rowspan=1|[[UEFA Europos lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos lyga]] |<center>3Q </center> |<center>{{flagicon|SWE}} </center> |<center> [[BK Häcken]] </center> | 1:3 (Hnid) | 0:5 |<center> 1:8 </center> |- |rowspan=1|[[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] |<center>PO </center> |<center>{{flagicon|HUN}} </center> |<center> [[Ferencvárosi TC]] </center> | 0:4 | 0:3 |<center> 0:7 </center> |- |rowspan=2|2024–25 |rowspan=2|[[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.|UEFA konferencijų lyga]] |<center>1Q </center> |<center>{{flagicon|FIN}} </center> |<center> [[VPS Vaasa|VPS]] </center> | 2:1 (Fofana, Kendyš) | 1:0 (Fofana) |<center> 3:1 </center> |- |<center>2Q </center> |<center>{{flagicon|CYP}} </center> |<center> [[Pafos FC]] </center> | 2:1 (Antal x2) | 0:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}0:3 |<center> 2:4 </center> |- |colspan=8|{{notelist}} |} {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas | '''PR''' || Pirminės atrankos etapas || ''Preliminary Round'' |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''GR''' || Grupių etapas || ''Group stage'' |- |} == Pasiekimai == {{LTUfut |11|1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022, 2024 |13|1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2023 |4|1990, 1996, 2001, 2010 |14|1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 (pav. ir rud.), 2018, 2021, 2022 |6|1990, 1992, 1995, 2000, 2001, 2017 |9|2003, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2020, 2023, 2025 |3|2019, 2021, 2022 }} {{LTUfl | 1946 | 2024 | 37 | {{čemp}}}} {{USRfut |0| |0| |1|1987 |0||0||0||0||0||0|}} * [[SSRS I lyga|SSRS I lygos]] čempionas ([[1982]] m.) * Universiados čempionas ([[1987]] m.) {{USRfl|1953|1989|11|3}} == Sezonai == {{main|Sąrašas:FK Žalgiris sezonai}} <timeline> ImageSize = width:830 height:180 PlotArea = width:780 height:80 left:38 bottom:34 AlignBars = justify Period = from:1990 till:2025 TimeAxis = orientation:horizontal ScaleMajor = unit:year increment:5 start:1990 ScaleMinor = unit:year increment:1 start:1991 Colors = id:color1 value:rgb(0.6,1,0.6) id:color2 value:rgb(0.75,0.8,1) id:color3 value:rgb(0.85,0.9,1) id:color4 value:rgb(0.95,0.95,0.6) id:color5 value:rgb(1,1,0.7) id:color6 value:rgb(1,0.85,0.7) id:color7 value:rgb(1,0.85,0.7) id:color8 value:rgb(1,0.85,0.7) id:color9 value:rgb(1,0.85,0.7) id:color10 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color11 value:rgb(1,0.85,0.7) id:color12 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color13 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color14 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color15 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color16 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color17 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color18 value:rgb(1,0.7,0.7) id:color19 value:rgb(1,0.7,0.7) id:weiss value:gray(1) BarData = bar:1 text:"1" bar:2 text:"2" bar:3 text:"3" bar:4 text:"4–5" bar:6 text:"6–12" bar:7 text:"I lyga" PlotData= align:center textcolor:black fontsize:8 mark:(line,weiss) width:11 shift:(1,-4) bar:2 color:color2 from:1990 till:1991 text:2 bar:1 color:color1 from:1991 till:1992 text:1 bar:2 color:color2 from:1992 till:1993 text:2 bar:2 color:color2 from:1993 till:1994 text:2 bar:2 color:color2 from:1994 till:1995 text:2 bar:3 color:color3 from:1995 till:1996 text:3 bar:2 color:color2 from:1996 till:1997 text:2 bar:2 color:color2 from:1997 till:1998 text:2 bar:1 color:color1 from:1998 till:1999 text:1 bar:2 color:color2 from:1999 till:2000 text:2 bar:2 color:color2 from:2000 till:2001 text:2 bar:3 color:color3 from:2001 till:2002 text:3 bar:4 color:color4 from:2002 till:2003 text:4 bar:4 color:color4 from:2003 till:2004 text:4 bar:4 color:color4 from:2004 till:2005 text:4 bar:6 color:color6 from:2005 till:2006 text:8 bar:4 color:color4 from:2006 till:2007 text:4 bar:4 color:color4 from:2007 till:2008 text:4 bar:4 color:color4 from:2008 till:2009 text:5 bar:7 color:color10 from:2009 till:2010 text:6 bar:3 color:color3 from:2010 till:2011 text:3 bar:2 color:color2 from:2011 till:2012 text:2 bar:2 color:color2 from:2012 till:2013 text:2 bar:1 color:color1 from:2013 till:2014 text:1 bar:1 color:color1 from:2014 till:2015 text:1 bar:1 color:color1 from:2015 till:2016 text:1 bar:2 color:color2 from:2016 till:2017 text:2 bar:2 color:color2 from:2017 till:2018 text:2 bar:2 color:color2 from:2018 till:2019 text:2 bar:1 color:color1 from:2019 till:2020 text:1 bar:1 color:color1 from:2020 till:2021 text:1 bar:1 color:color1 from:2021 till:2022 text:1 bar:2 color:color2 from:2022 till:2023 text:2 bar:1 color:color1 from:2023 till:2024 text:1 bar:3 color:color3 from:2024 till:2025 text:3 TextData= pos:(220,140) fontsize:12 text: FK Žalgiris iškovotos vietos A lygoje nuo 1990 m. </timeline> ; Pastarieji sezonai 2016–2024 m. {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>8</small> || 33 || 24 || 4 || 5 || 74 || 29 || +45 || '''76 '''|| style="background:gold;" | ''taurė'' |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>8</small> || 33 || | 20 || 7 || 6 || 62 || 31 || +31 || '''67'''|| style="background:silver;" | ''finalas'' |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>8</small> || 33 || 23 || 6 || 4 || 70 || 23 || +47 || '''75'''|| style="background:gold;" | ''taurė'' |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>8</small> || 33 || 24 || 2 || 7 || 79 || 29 || +50 || '''74''' || 1/2 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>6</small>|| 20 || 14 || 3 || 3 || 42 || 14 || +28 || '''45'''|| 1/2 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>10</small>|| 36 || 23 || 10 || 3 || 76 || 28 || +48 || '''79''' || style="background:gold;" | ''taurė'' |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[A lyga]] (I) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>10</small>|| 36 || 26 || 6 || 4 || 85 || 27 || +58 || '''84 || style="background:gold;" | ''taurė'' |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[2023 m. A lyga|A lyga]] (I) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>10</small> || 36 || 23 || 6 || 7 || 67 || 28 || +39 || '''75 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. A lyga|A lyga]] (I) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>10</small> || 36 || 24 || 7 || 5 || 76 || 31 || +45 || '''79 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. A lyga|A lyga]] (I) || '''3'''/<small>10</small> || 36 || 17 || 11 || 8 || 54 || 41 || +13 || '''62 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. Toplyga|Toplyga]] (I) || colspan=9| || 1/16 f. |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://fkzalgiris.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fkzalgiris/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/zalgiris/fuLOijFI/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/zalgiris/fuLOijFI/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/zalgiris-vilnius/startseite/verein/602 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zalgiris-vilnius/15837/ Globalsportsarchi] {{TOPLYGA}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Žalgiris, FK}} t25qgu7qlnyi4e7jxvf1uyiyfs7j10x 0 25763 7851137 7851095 2026-06-05T13:28:48Z Nestea 25298 neišsitenka įprastiniame puslapio plotyje 7851137 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas |year = 2006 m. |other_titles = {{de|FIFA Fußball-Weltmeisterschaft Deutschland 2006}} |image = World_Cup_2006_logo.png |size = 150 |alt = center |country = {{flag|GER}} |dates = 2006 m. birželio 9 – liepos 9 d. |num_teams = 32 |confederations = 6 |venues = 12 |cities = 12 |champion = {{fut|ITA|1}} (4-asis titulas) |matches = 64 |goals = 147 |attendance = 3359439 |top_scorer = {{vlv|GER}} [[Miroslav Klose]] (5) |player = {{vlv|FRA}} [[Zinedine Zidane]] ([[Pasaulio futbolo čempionatų apdovanojimai|Auksinis kamuolys]]) |prevseason = [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m.]] |nextseason = [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m.]] }} '''XVIII pasaulio futbolo čempionatas''' vyko 2006 m. birželio 9 d. – liepos 9 d. 12-oje [[Vokietija|Vokietijos]] miestų. [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos|Atrankos varžybos]] vyko nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. pabaigos, čempionato burtai ištraukti 2005 m. gruodžio 9 d. [[Leipcigas|Leipcige]]. Vokietija iškovojo teisę rengti varžybas 2000 m., nurungusi kitas kandidates – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respubliką]], [[Anglija|Angliją]], [[Brazilija|Braziliją]] ir [[Marokas|Maroką]]. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] laimėjo turnyrą, ketvirtą kartą tapdama pasaulio čempione. Finale jie po 11 m baudinių serijos įveikė [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūziją]] 5–3, kai pagrindinis laikas buvo baigtas lygiosiomis 1–1. [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] įveikė [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugaliją]] 3–1 ir užėmė trečią vietą. [[Angolos vyrų futbolo rinktinė|Angola]], [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]], [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantas]], [[Trinidado ir Tobago vyrų futbolo rinktinė|Trinidadas ir Tobagas]] bei [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togas]] pasaulio čempionate dalyvavo pirmą kartą. Šiame čempionate Serbija dalyvavo kartu su Juodkalnija kaip [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbija ir Juodkalnija]], nors 2006 m. gegužės mėn., prieš pat turnyrą, Juodkalnija pasisakė referendume dėl nepriklausomybės. 2006 m. pasaulio futbolo taurė tapo vienu žiūrimiausių įvykių televizijos istorijoje, transliacija iš viso buvo įsijungta 26,29 milijardo kartų. Finalas pritraukė maždaug 715,1 milijono žiūrovų auditoriją.<ref>{{cite web|url=https://www.fifa.com/mm/document/fifafacts/ffprojects/ip-401_06e_tv_2658.pdf|title=World Cup and Television|accessdate=6 June 2007|year=2006|format=PDF|publisher=[[FIFA]]|archiveurl=https://web.archive.org/web/20070614094554/http://www.fifa.com/mm/document/fifafacts/ffprojects/ip-401_06e_tv_2658.pdf|archivedate=14 June 2007}}</ref> == Šeimininkai == Balsavimas dėl 2006 m. turnyro šeimininkų išrinkimo įvyko 2000 m. liepą [[Ciurichas|Ciuriche]], Šveicarijoje. Jame dalyvavo keturios paraiškas pateikusios šalys (Brazilija paraišką atsiimė prieš balsavimą): [[Vokietija]], [[Pietų Afrikos Respublika]], [[Anglija]] ir [[Marokas]]. Reikėjo trijų balsavimo raundų, po kurio iškrisdavo po valstybę, surinkusią mažiausiai balsų. Pirmieji du turai vyko liepos 6 d., trečiasis – liepos 7 d., kurį Vokietija laimėjo prieš Pietų Afrikos Respubliką. {| class="wikitable" style="margin:auto; margin:.5em;" ! colspan="4" style="text-align:center;" |Balsavimo rezultatai<ref>{{cite news|title=FIFA World Cup 2006 : Results of First Two Rounds of Voting|url=https://www.fifa.com/newscentre/news/newsid=73319.html|publisher=FIFA|date=6 July 2000|accessdate=29 March 2008|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080423021211/http://www.fifa.com/newscentre/news/newsid%3D73319.html|archivedate=23 April 2008|url-status=live}}</ref> |- !Šalis !Pirmasis raundas !Antrasis raundas !Trečiasis raundas |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |'''10''' |'''11''' |'''12''' |- |{{flagicon|South Africa}} Pietų Afrikos Respublika |6 |'''11''' |11 |- |{{flagicon|England}} Anglija |5 |2 |– |- |{{flagicon|Morocco}} Marokas |3 |– |– |} === Įtarimai dėl kyšininkavimo ir korupcijos === Kaltinimai kyšininkavimu ir korupcija jau nuo pat pradžių lydėjo Vokietijos paraiškos sėkmę. Tą pačią balsavimo dieną buvo paviešintas sukčiavimo atvejis, dėl kurio buvo pareikalauta dar kartą balsuoti. Naktį prieš balsavimą vokiečių satyrinis žurnalas „Titanikas“ juokais išsiuntė laiškus FIFA atstovams, siūlydamas dovanas, pavyzdžiui, gegutės laikrodžius ir Juodojo miško kumpį mainais už jų balsą už Vokietiją. Okeanijos delegatas Čarlis Dempsas iš pradžių rėmė Angliją, po to Pietų Afriką. Balsavimo išvakarėse jis susilaikė, nurodydamas „netoleruotiną spaudimą“.<ref>{{cite news|title=Legal threat over World Cup prank|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/in_depth/sport/2000/2006_world_cup_decision/824885.stm|work=BBC News|date=8 July 2000|accessdate=25 June 2007|archiveurl=https://www.webcitation.org/5mpuH8aP2?url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/in_depth/sport/2000/2006_world_cup_decision/824885.stm|archivedate=16 January 2010|url-status=live}}</ref> Jei Dempsis būtų balsavęs už PAR, balsavimas būtų buvęs lygus 12–12, o FIFA prezidentas Seppas Blatteris, kuris palaikė Pietų Afrikos pasiūlymą,<ref>{{cite news|title=S. Africa Confident of Blatter's Support to Host 2006 World Cup|url=http://english.people.com.cn/english/200001/19/eng20000119S121.html|publisher=People's Daily Online|date=19 January 2000|accessdate=25 June 2007|archiveurl=https://www.webcitation.org/5mpuGbhjd?url=http://english.people.com.cn/english/200001/19/eng20000119S121.html|archivedate=16 January 2010|url-status=live}}</ref> būtų turėjęs balsuoti.<ref>{{cite news|title=Voting procedure for 2006 FIFA World Cup decision|url=https://www.fifa.com/newscentre/news/newsid=73308.html|publisher=FIFA|date=5 July 2000|accessdate=29 March 2008|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080423021206/http://www.fifa.com/newscentre/news/newsid%3D73308.html|archivedate=23 April 2008|url-status=live}}</ref> Netrukus paaiškėjo daugiau pažeidimų, įskaitant staigų vokiečių politikų ir stambių verslininkų susidomėjimą keturiomis Azijos šalimis, kurių delegatai balsai buvo lemiami. Likus savaitei iki balsavimo, Vokietijos vyriausybė, kuriai vadovavo kancleris [[Gerhard Schröder|Gerardas Šrioderis]], panaikino ginklų embargą Saudo Arabijai ir sutiko išsiųsti į šalį granatsvaidžius. „[[DaimlerChrysler]]“ į „[[Hyundai Motor Company|Hyundai]]“ investavo kelis šimtus milijonų eurų, o vienas iš bendrovės įkūrėjų sūnų buvo FIFA vykdomojo komiteto narys. „Volkswagen“ ir „Bayer“ paskelbė apie investicijas Tailande ir Pietų Korėjoje, kurių atitinkami atstovai Voravi Makudi ir Čung Jung-Munas buvo potencialūs Vokietijos rinkėjai. Makudis papildomai gavo kyšį iš Vokietijos žiniasklaidos magnato Leo Kircho, kuris sumokėjo milijonus už bevertes televizijos teises į draugiškas rungtynes tarp Vokietijos ir Miuncheno „FC Bayern“ komandų. 2015 m. spalio 16 d. Vokietijos naujienų žurnalas „[[Der Spiegel]]“ teigė, kad tuometinio „Adidas“ generalinio direktoriaus Roberto Luiso-Dreifuso fondo lėšos buvo naudojamos paveikti keturių Azijos FIFA vykdomojo komiteto narių balsavimą.<ref>{{cite journal|title=World Cup Scandal: Germany Appears to Have Bought Right to Host 2006 Tournament|url=http://www.spiegel.de/international/world/documents-indicate-slush-fund-used-in-german-world-cup-bid-a-1058212.html|magazine=Der Spiegel|accessdate=18 October 2015|date=16 October 2015}}</ref> Vokietijos futbolo asociacijos (DFB) prezidentas Volfgangas Nyrsbachas spalio 17 d. paneigė kaltinimus sakydamas, kad Pasaulio taurė nebuvo nupirkta. DFB paskelbė, kad ketina kreiptis į teismą prieš „Der Spiegel“.<ref>{{cite web|title=Niersbach: "Die WM war nicht gekauft"|url=http://www.kicker.de/news/fussball/wm/startseite/637330/artikel_niersbach_die-wm-war-nicht-gekauft.html|publisher=kicker|accessdate=18 October 2015|language=de|date=17 October 2015}}</ref> Spalio 22 d. spaudos konferencijoje Nyrsbachas išreiškė savo poziciją pabrėždamas, kad 6,7 mln. buvo panaudoti 2002 m., siekiant užtikrinti FIFA subsidiją.<ref>{{cite news|title=WM-Vergabe 2006: Niersbachs Erklärung zur 6,7-Millionen-Euro-Zahlung|url=http://www.spiegel.de/sport/fussball/wolfgang-niersbach-gibt-erklaerung-zur-6-7-millionen-euro-zahlung-ab-a-1059114.html|work=Spiegel Online|accessdate=23 October 2015|language=de|date=22 October 2015}}</ref> 2016 m. kovo 22 d. Buvo paskelbta, kad [[FIFA etikos komitetas]] pradeda teisinę procedūrą dėl šio pasiūlymo.<ref>{{cite news|title=Fifa opens investigation into Franz Beckenbauer and Germany's 2006 World Cup bid|url=https://www.theguardian.com/football/2016/mar/22/fifa-franz-beckenbauer-germany-2006-world-cup|accessdate=22 March 2016|newspaper=The Guardian|date=22 March 2016}}</ref><ref>{{cite web|title=Fifa investigates 2006 World Cup award|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/35873480|accessdate=22 March 2016|language=en|date=22 March 2016}}</ref><ref>{{cite web|title=FIFA watchdog opens formal proceedings over 2006 German World Cup|url=https://www.reuters.com/article/us-soccer-fifa-germany-idUSKCN0WO1UP|accessdate=22 March 2016|language=en|date=22 March 2016}}</ref> == Atrankos varžybos == {{Main|XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka}} Čempionato atrankos varžybos vyko nuo 2003 m. spalio 10 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d. Jose dalyvavo 198 rinktinės, kovojusios dėl 32 vietų. Atrankos burtai ištraukti 2003 m. gruodžio 5 d. 2006 m. čempionate pirmą kartą nuo 1938 m. pasaulio čempionams nebuvo garantuota vieta, todėl Brazilijos komandai irgi teko dalyvauti atrankos varžybose. Tarpžemyninėse rungtynėse dėl dviejų vietų kovojo Afrikos ir Šiaurės Amerikos bei Pietų Amerikos ir Okeanijos konfederacijų atstovai. Atrankos varžybos nesėkmingai susiklostė Turkijai (3-ioji vieta 2002 metais), Graikijai (2004 metų Europos čempionai), Danijai, Rusijai, Belgijai, Senegalui, Pietų Afrikai, Kamerūnui, Nigerijai. Aštuonios komandos pirmą kartą įveikė atrankos varžybas – Angola, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Čekija, Serbija ir Juodkalnija, Ukraina, Trinidadas ir Tobagas. == Stadionai == 2006 m. Vokietijoje buvo daug futbolo stadionų, tenkinančių FIFA minimalią 40 000 vietų Pasaulio taurės varžyboms vietą. Miunchene vis dar stovinti „Olympiastadion“ (69 250), 1974 m. finalinių varžybų vieta, turnyrui nebuvo naudojama, nors FIFA nuostatai leidžia vienam miestui naudoti du stadionus. Taip pat nenaudota Diuseldorfo „LTU“ arena (51 500), Brėmeno „Weserstadion“ (43 000) ir Miunchengladbacho „Borussia-Park“ (46 249). Iš viso buvo atrinkta 12 stadionų, jų talpa siekė 42–74 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2006 World Cup 2006 Stadiums: Germany.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! [[Berlynas]] || [[Miunchenas]] || [[Dortmundas]] || [[Štutgartas]] |- | [[Berlyno olimpinis stadionas]] || [[Allianz arena]] || [[Signal Iduna Park]] || [[Gottlieb Daimler stadionas]] |- |{{small|{{Coord|52|30|53|N|13|14|22|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Olympiastadion (Berlin)}}}} |{{small|{{Coord|48|13|7.59|N|11|37|29.11|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Allianz Arena}}}} |{{small|{{Coord|51|29|33.25|N|7|27|6.63|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Signal Iduna Park}}}} |{{small|{{Coord|48|47|32.17|N|9|13|55.31|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Gottlieb-Daimler-Stadion}}}} |- | Talpa – '''72 000''' || Talpa – '''66 000''' || Talpa – '''65 000''' || Talpa – '''52 000''' |- | [[Vaizdas:Stade Olympique Berlin Ext.JPG|200px]] || [[Vaizdas:München - Allianz-Arena (Luftbild).jpg|200px]] || [[Vaizdas:Signal iduna park stadium dortmund 6.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Stuttgart stadium.jpg|200px]] |- ! [[Gelzenkirchenas]] |colspan="2" rowspan="10"| {{location map+|Vokietija|float=none|width=400|places= {{location map~|Vokietija|lat=52.514722|long=13.239444|label=[[Berlynas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=51.492569|long=7.451842|label=[[Dortmundas]]|position=right}} {{location map~|Vokietija|lat=48.218775|long=11.624753|label=[[Miunchenas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=48.792269|long=9.232031|label=[[Štutgartas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=51.554503|long=7.067589|label=[[Gelzenkirchenas]]|position=top}} {{location map~|Vokietija|lat=53.587158|long=9.898617|label=[[Hamburgas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=50.068572|long=8.645458|label=[[Frankfurtas prie Maino]]}} {{location map~|Vokietija|lat=50.933497|long=6.874997|label=[[Kelnas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=52.360067|long=9.731197|label=[[Hanoveris]]}} {{location map~|Vokietija|lat=51.345794|long=12.348219|label=[[Leipcigas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=49.434711|long=7.776456|label=[[Kaizerslauternas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=49.426111|long=11.125833|label=[[Niurnbergas]]}}}} ![[Hamburgas]] |- | [[AufSchalke arena]] || [[AOL arena]] |- |{{small|{{Coord|51|33|16.21|N|7|4|3.32|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Arena AufSchalke}}}} |{{small|{{Coord|53|35|13.77|N|9|53|55.02|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=AOL Arena}}}} |- | Talpa – '''52 000''' || Talpa – '''50 000''' |- | [[Vaizdas:Veltins-arena-2016.jpg|200px]] || [[Vaizdas:RK 1009 9831 Volksparkstadion.jpg|200px]] |- ! [[Frankfurtas]] || [[Kaizerslauternas]] |- | [[Commerzbank arena]] || [[Fritz Walter stadionas]] |- |{{small|{{Coord|50|4|6.86|N|8|38|43.65|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Commerzbank Arena}}}} |{{small|{{Coord|49|26|4.96|N|7|46|35.24|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Fritz-Walter-Stadion}}}} |- | Talpa – '''48 000''' || Talpa – '''46 000''' |- | [[Vaizdas:Aerial view of Commerzbank-Arena.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Betzenberg_luftaufnahme.jpg|200px]] |- ! [[Kelnas]] || [[Hanoveris]] || [[Leipcigas]] || [[Niurnbergas]] |- | [[RheinEnergie stadionas]] || [[AWD arena]] || [[Leipcigo centrinis stadionas]] || [[easyCredit stadionas]] |- |{{small|{{Coord|50|56|0.59|N|6|52|29.99|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=RheinEnergie Stadion}}}} |{{small|{{Coord|52|21|36.24|N|9|43|52.31|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=AWD-Arena}}}} |{{small|{{Coord|51|20|44.86|N|12|20|53.59|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Zentralstadion}}}} |{{small|{{Coord|49|25|34|N|11|7|33|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=EasyCredit-Stadion}}}} |- | Talpa – '''45 000''' || Talpa – '''43 000''' || Talpa – '''43 000''' || Talpa – '''41 000''' |- | [[Vaizdas:Rhein Energie Stadion Luftbild - aerial (20152327046).jpg|200px]] || [[Vaizdas:Hanover stadium.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Leipzig stadium.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Morlockstadion Arena Nbg Juli 2021.jpg|200px]] |} == Rinktinės == {{main|XVIII pasaulio futbolo čempionato ekipos}} [[Vaizdas:2006 world cup qualification.png|thumb|right|upright=1.4|{{legend|#000cff|Pateko į finalinį etapą}} {{legend|#ffut400|Nepateko į finalinį etapą}} {{legend|black|Nedalyvavo atrankose}} {{legend|#ababab|Ne FIFA narė}}]] Finaliniame turnyre dalyvavo 32 rinktinės. Komandos suskirstytos į 8 grupes, kuriose žaidė po vienerias rungtynes tarpusavyje. Dvi stipriausios grupės komandos pateko į atkrintamąjį etapą – aštuntfinalį. Dalyvės: {{Col-begin}} {{col-4}} ;[[Azijos futbolo konfederacija|AFC]] (4) * {{nowrap|{{fut|IRN|1}} (23)}} * {{nowrap|{{fut|JPN|1}} (18)}} * {{nowrap|{{fut|KSA|1}} (34)}} * {{nowrap|{{fut|KOR|1}} (29)}} ;[[CAF]] (5) * {{nowrap|{{fut|ANG|1}} (57)}} * {{nowrap|{{fut|GHA|1}} (48)}} * {{nowrap|{{fut|CIV|1}} (32)}} * {{nowrap|{{fut|TOG|1}} (61)}} * {{nowrap|{{fut|TUN|1}} (21)}} {{col-4}} ;[[CONCACAF]] (4) * {{nowrap|{{fut|CRC|1}} (26)}} * {{nowrap|{{fut|MEX|1}} (4)}} * {{nowrap|{{fut|TRI|1}} (47)}} * {{nowrap|{{fut|US|1}} (5)}} ;[[CONMEBOL]] (4) * {{nowrap|{{fut|ARG|1}} (9)}} * {{nowrap|{{fut|BRA|1}} (1)}} * {{nowrap|{{fut|ECU|1}} (39)}} * {{nowrap|{{fut|PAR|1}} (33)}} ;[[OFC]] (1) * {{nowrap|{{fut|AUS|1}} (42)}} {{col-4}} ;[[UEFA]] (14) * {{nowrap|{{fut|CRO|1}} (23)}} * {{nowrap|{{fut|CZE|1}} (2)}} * {{nowrap|{{fut|ENG|1}} (10)}} * {{nowrap|{{fut|FRA|1}} (8)}} * {{nowrap|{{fut|GER|1}} (19) (šeimininkai)}} * {{nowrap|{{fut|ITA|1}} (13)}} * {{nowrap|{{fut|NED|1}} (3)}} * {{nowrap|{{fut|POL|1}} (29)}} * {{nowrap|{{fut|POR|1}} (7)}} * {{nowrap|{{fut|SCG|1}} (44)}} * {{nowrap|{{fut|ESP|1}} (5)}} * {{nowrap|{{fut|SWE|1}} (16)}} * {{nowrap|{{fut|SUI|1}} (35)}} * {{nowrap|{{fut|UKR|1}} (45)}} {{col-4}} {{Col-end}} == Rungtynių teisėjai == {| class="wikitable" |- !Konfederacija !Teisėjas !Asistentai |- | rowspan="2" |[[Azijos futbolo konfederacija|AFC]] |{{flagicon|Japan}}[[Toru Kamikawa]] |{{flagicon|Japan}}Yoshikazu Hiroshima {{flagicon|South Korea}}Kim Dae-Young |- |{{flagicon|Singapore}}[[Shamsul Maidin]] |{{flagicon|Thailand}}Prachya Permpanich {{flagicon|United Arab Emirates}}Eisa Ghoulom |- | rowspan="2" |[[CAF]] |{{flagicon|Benin}}[[Coffi Codjia]] |{{flagicon|Benin}}Aboudou Aderodjou {{flagicon|Rwanda}}Célestin Ntagungira |- |{{flagicon|Egypt}}[[Essam Abd El Fatah]] |{{flagicon|Mali}}Dramane Dante {{flagicon|Senegal}}Mamadou N’Doye |- | rowspan="2" |[[CONCACAF]] |{{flagicon|Mexico}}[[Benito Archundia]] |{{flagicon|Mexico}}José Ramírez {{flagicon|Canada}}Héctor Vergara |- |{{flagicon|Mexico}}[[Marco Antonio Rodríguez|Marco Rodríguez]] |{{flagicon|Mexico}}José Luis Camargo {{flagicon|Costa Rica}}Leonel Leal |- | rowspan="5" |[[CONMEBOL]] |{{flagicon|Argentina}}[[Horacio Elizondo]] |{{flagicon|Argentina}}Darío García {{flagicon|Argentina}}Rodolfo Otero |- |{{flagicon|Brazil}}[[Carlos Eugênio Simon|Carlos Simon]] |{{flagicon|Brazil}}Aristeu Tavares {{flagicon|Brazil}}Ednílson Corona |- |{{flagicon|Colombia}}[[Óscar Ruiz]] |{{flagicon|Colombia}}José Navia {{flagicon|Ecuador}}Fernando Tamayo |- |{{flagicon|Paraguay}}[[Carlos Amarilla]] |{{flagicon|Paraguay}}Amelio Andino {{flagicon|Paraguay}}Manuel Bernal |- |{{flagicon|Uruguay}}[[Jorge Larrionda]] |{{flagicon|Uruguay}}Wálter Rial {{flagicon|Uruguay}}Pablo Fandiño |- |[[OFC]] |{{flagicon|Australia}}[[Mark Shield]] |{{flagicon|Australia}}Nathan Gibson {{flagicon|Australia}}Ben Wilson |- | rowspan="9" |[[UEFA]] |{{flagicon|Belgium}}[[Frank De Bleeckere]] |{{flagicon|Belgium}}Peter Hermans {{flagicon|Belgium}}Walter Vromans |- |{{flagicon|England}}[[Graham Poll]] |{{flagicon|England}}Philip Sharp {{flagicon|England}}Glenn Turner |- |{{flagicon|France}}[[Éric Poulat]] |{{flagicon|France}}Lionel Dagorne {{flagicon|France}}Vincent Texier |- |{{flagicon|Germany}}[[Markus Merk]] |{{flagicon|Germany}}Jan-Hendrik Salver {{flagicon|Germany}}Christian Schraer |- |{{flagicon|Italy}}[[Roberto Rosetti]] |{{flagicon|Italy}}Alessandro Stagnelli {{flagicon|Italy}}Cristiano Copelli |- |{{flagicon|Russia}}[[Valentin Valentinovich Ivanov|Valentin Ivanov]] |{{flagicon|Russia}}Nikolay Golubev {{flagicon|Russia}}Evgueni Volnin |- |{{flagicon|Slovakia}}[[Ľuboš Micheľ]] |{{flagicon|Slovakia}}Roman Slyško {{flagicon|Slovakia}}Martin Balko |- |{{flagicon|Spain}}[[Luis Medina Cantalejo]] |{{flagicon|Spain}}Victoriano Giraldez Carrasco {{flagicon|Spain}}Pedro Medina Hernández |- |{{flagicon|Switzerland}}[[Massimo Busacca]] |{{flagicon|Switzerland}}Francesco Buragina {{flagicon|Switzerland}}Matthias Arnet |} == Rezultatai == === Grupių etapas === ==== A grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-09 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|CRC|1}} || 4:2 |- | colspan=5 | [[Philipp Lahm]] (6'), [[Miroslav Klose]] (17', 61'), [[Torsten Frings]] (86'); [[Paulo Wanchope]] (12', 73') |- | rowspan=2 | 06-09 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|POL|1}} || {{fut|ECU|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Carlos Tenorio]] (24'), [[Agustin Delgado]] (80') |- | rowspan=2 | 06-14 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|POL|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Oliver Neuville]] (90+1') |- | rowspan=2 | 06-15 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|ECU|1}} || {{fut|CRC|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Carlos Tenorio]] (8'), [[Agustin Delgado]] (54'), [[Ivan Kaviedes]] (90+2') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|ECU|1}} || {{fut|GER|1}} || 0:3 |- | colspan=5 | [[Miroslav Klose]] (4', 44'), [[Lukas Podolski]] (57') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|CRC|1}} || {{fut|POL|1}} || 1:2 |- | colspan=5 | [[Ronald Gomez]] (25'); [[Bartosz Bosacki]] (33', 66') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirtumas |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|GER|1}} |'''9'''||3||3||0||0||8||2||6 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|ECU|1}} |'''6'''||3||2||1||0||5||3||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|POL|1}} |'''3'''||3||1||2||0||2||4||-2 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|CRC|1}} |'''0'''||3||0||3||0||3||9||-6 |} ==== B grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|PAR|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Carlos Gamarra]] (į savus 3') |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 62959 || {{fut|TRI|1}} || {{fut|SWE|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-15 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|TRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Peter Crouch]] (83'), [[Steven Gerrard]] (90+1') |- | rowspan=2 | 06-15 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|SWE|1}} || {{fut|PAR|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Fredrik Ljungberg]] (89') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|SWE|1}} || {{fut|ENG|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Marcus Allback]] (51'), [[Henrik Larsson]] (90'); [[Joe Cole]] (34'), [[Steven Gerrard]] (85') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|PAR|1}} || {{fut|TRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Brent Sancho]] (į savus 25'), [[Nelson Cuevas]] (86') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirtumas |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ENG|1}} |'''7'''||3||2||0||1||5||2||3 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|SWE|1}} |'''4'''||3||1||0||2||3||2||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|PAR|1}} |'''3'''||3||1||2||0||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|TRI|1}} |'''1'''||3||0||2||1||0||4||-4 |} ==== C grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 49480 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|CIV|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Hernan Crespo]] (24'), [[Javier Saviola]] (38'); [[Didier Drogba]] (82') |- | rowspan=2 | 06-11 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|SCG|1}} || {{fut|NED|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Arjen Robben]] (18') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|SCG|1}} || 6:0 |- | colspan=5 | [[Maxi Rodriguez]] (6', 41'), [[Esteban Cambiasso]] (31'), [[Hernan Crespo]] (78'), [[Carlos Tevez]] (84'), [[Lionel Messi]] (88') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|NED|1}} || {{fut|CIV|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Robin van Persie]] (23'), [[Ruud van Nistelrooij]] (27'); [[Bakary Kone]] (38') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|NED|1}} || {{fut|ARG|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|CIV|1}} || {{fut|SCG|1}} || 3:2 |- | colspan=5 | [[Aruna Dindane]] (37', 67'), [[Bonaventure Kalou]] (86'); [[Nikola Zigic]] (10'), [[Sasa Ilic]] (20') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ARG|1}} |'''7'''||3||2||0||1||8||1||7 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|NED|1}} |'''7'''||3||2||0||1||3||1||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CIV|1}} |'''3'''||3||1||2||0||5||6||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|SCG|1}} |'''0'''||3||0||3||0||2||10||-8 |} ==== D grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-11 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|MEX|1}} || {{fut|IRI|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Omar Bravo]] (28', 76'), [[Zinha]] (79'); [[Yahya Golmohammadi]] (36') |- | rowspan=2 | 06-11 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|ANG|1}} || {{fut|POR|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Pauleta]] (4') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|MEX|1}} || {{fut|ANG|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-17 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|IRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Deco]] (63'), [[Cristiano Ronaldo]] (80') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|MEX|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Maniche]] (6'), [[Simao]] (24'); [[Jose Fonseca]] (29') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 38000 || {{fut|IRI|1}} || {{fut|ANG|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Sohrab Bakhtiarizadeh]] (75'); [[Flavio]] (60') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|POR|1}} |'''9'''||3||3||0||0||5||1||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|MEX|1}} |'''4'''||3||1||1||1||4||3||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|ANG|1}} |'''2'''||3||0||1||2||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|IRI|1}} |'''1'''||3||0||2||1||2||6||-4 |} ==== E grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-12 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|GHA|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Andrea Pirlo]] (40'), [[Vincenzo Iaquinta]] (83') |- | rowspan=2 | 06-12 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|USA|1}} || {{fut|CZE|1}} || 0:3 |- | colspan=5 | [[Jan Koller]] (5'), [[Tomas Rosicky]] (36', 76') |- | rowspan=2 | 06-17 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|USA|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Alberto Gilardino]] (22'); [[Cristian Zaccardo]] (į savus 27') |- | rowspan=2 | 06-17 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|CZE|1}} || {{fut|GHA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Asamoah Gyan]] (2'), [[Sulley Muntari]] (82') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|CZE|1}} || {{fut|ITA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Marco Materazzi]] (26'), [[Filippo Inzaghi]] (87') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|GHA|1}} || {{fut|USA|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Haminu Draman]] (22'), [[Stephen Appiah]] (45+2'); [[Clint Dempsey]] (43') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ITA|1}} |'''7'''||3||2||0||1||5||1||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|GHA|1}} |'''6'''||3||2||1||0||4||3||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CZE|1}} |'''3'''||3||1||2||0||3||4||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|USA|1|name=JAV}} |'''1'''||3||0||2||1||2||6||-4 |} ==== F grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-12 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|AUS|1}} || {{fut|JPN|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Tim Cahill]] (84', 89'), [[John Aloisi]] (90+2'); [[Shunsuke Nakamura]] (26') |- | rowspan=2 | 06-13 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|CRO|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Kaka]] (44') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|AUS|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Adriano]] (49'), [[Fred]] (90') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|JPN|1}} || {{fut|CRO|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-22 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|JPN|1}} || {{fut|BRA|1}} || 1:4 |- | colspan=5 | [[Keiji Tamada]] (34'); [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] (45+1', 81'), [[Juninho Pernambucano]] (53'), [[Gilberto]] (59') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|CRO|1}} || {{fut|AUS|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Darijo Srna]] (2'), [[Niko Kovac]] (56'); [[Craig Moore]] (38'), [[Harry Kewell]] (79') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|BRA|1}} |'''9'''||3||3||0||0||7||1||6 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|AUS|1}} |'''4'''||3||1||1||1||5||5||0 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CRO|1}} |'''2'''||3||0||1||2||2||3||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|JPN|1}} |'''1'''||3||0||2||1||2||7||-5 |} ==== G grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-13 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|FRA|1}} || {{fut|SUI|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-13 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|KOR|1}} || {{fut|TOG|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Lee Chun Soo]] (54'), [[Ahn Jung Hwan]] (72'); [[Mohamed Kader]] (31') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|FRA|1}} || {{fut|KOR|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Thierry Henry]] (9'); [[Park Ji Sung]] (81') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|TOG|1}} || {{fut|SUI|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Alexander Frei]] (16'), [[Tranquillo Barnetta]] (88') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|TOG|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Patrick Vieira]] (55'), [[Thierry Henry]] (61') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|SUI|1}} || {{fut|KOR|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Philippe Senderos]] (23'), [[Alexander Frei]] (77') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|SUI|1}} |'''7'''||3||2||0||1||4||0||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|FRA|1}} |'''5'''||3||1||0||2||3||1||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|KOR|1}} |'''4'''||3||1||1||1||3||4||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|TOG|1}} |'''0'''||3||0||3||0||1||6||-5 |} ==== H grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-14 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|UKR|1}} || 4:0 |- | colspan=5 | [[Xabi Alonso]] (13'), [[David Villa]] (17', 48'), [[Fernando Torres]] (81') |- | rowspan=2 | 06-14 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|TUN|1}} || {{fut|KSA|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Zied Jaziri]] (23'), [[Radhi Jaidi]] (90+2'); [[Yasser al Kahtani]] (57'), [[Sami al Jaber]] (84') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|TUN|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Raul]] (71'), [[Fernando Torres]] (76', 90+1'); [[Jaouhar Mnari]] (8') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|KSA|1}} || {{fut|UKR|1}} || 0:4 |- | colspan=5 | [[Andrij Rusol]] (4'), [[Sergij Rebrov]] (36'), [[Andrij Sevcenko]] (46'), [[Maksim Kalinicenko]] (84') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|KSA|1}} || {{fut|ESP|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Juanito]] (36') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|UKR|1}} || {{fut|TUN|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Andrij Sevcenko]] (70') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ESP|1}} |'''9'''||3||3||0||0||8||1||7 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|UKR|1}} |'''6'''||3||2||0||0||5||4||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|TUN|1}} |'''1'''||3||0||1||2||3||6||-3 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|KSA|1}} |'''1'''||3||0||1||2||2||7||-5 |} === Aštuntfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-24 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|SWE|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Lukas Podolski]] (4', 12') |- | rowspan=2 | 06-24 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|MEX|1}} || 2:1 (prat.) |- | colspan=5 | [[Hernan Crespo]] (10'), [[Maxi Rodriguez]] (98'); [[Rafael Marquez]] (6') |- | rowspan=2 | 06-25 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|ECU|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[David Beckham]] (60') |- | rowspan=2 | 06-25 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|NED|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Maniche]] (23') |- | rowspan=2 | 06-26 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|AUS|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Francesco Totti]] (90+5') |- | rowspan=2 | 06-26 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|SUI|1}} || {{fut|UKR|1}} || 0:0 (baud. 0:3) |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-27 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|GHA|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] (5'), [[Adriano]] (45+1'), [[Ze Roberto]] (84') |- | rowspan=2 | 06-27 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|FRA|1}} || 1:3 |- | colspan=5 | [[David Villa]] (28'); [[Frank Ribery]] (41'), [[Patrick Vieira]] (83'), [[Zinedine Zidane]] (90+2') |} === Ketvirtfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-30 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|ARG|1}} || 1:1 (baud. 4:2) |- | colspan=5 | [[Miroslav Klose]] (80'); [[Roberto Ayala]] (49') |- | rowspan=2 | 06-30 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|UKR|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Gianluca Zambrotta]] (6'), [[Luca Toni]] (59', 69') |- | rowspan=2 | 07-01 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|POR|1}} || 0:0 (baud. 1:3) |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 07-01 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Thierry Henry]] (57') |} === Pusfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-04 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|ITA|1}} || 0:2 (prat.) |- | colspan=5 | [[Fabio Grosso]] (119'), [[Alessandro del Piero]] (120+1') |- | rowspan=2 | 07-05 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Zinedine Zidane]] (33') |} === Dėl III vietos === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-08 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|POR|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Bastian Schweinsteiger]] (56', 78'), [[Petit]] (į savus 60'); [[Nuno Gomes]] (88') |} === Finalas === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-09 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 69000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|FRA|1}} || 1:1 (baud. 5:3) |- | colspan=5 | [[Marco Materazzi]] (19'); [[Zinedine Zidane]] (7') |} == Atkrintamųjų varžybų schema == {{Round16-waiting <!--Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!--šešioliktfinaliai --> |birželio 24 d., Miunchenas|{{fut|GER|1}}|2|{{fut|SWE|1}}|0 |birželio 24 d., Leipcigas|{{fut|ARG|1}}|2|{{fut|MEX|1}}|1 |birželio 26 d., Kaizerslauternas|{{fut|ITA|1}}|1|{{fut|AUS|1}}|0 |birželio 26 d., Kelnas|{{fut|SUI|1}}|0|{{fut|UKR|1}}|3 |birželio 25 d., Štutgartas|{{fut|ENG|1}}|1|{{fut|ECU|1}}|0 |birželio 25 d., Niurnbergas|{{fut|POR|1}}|1|{{fut|NED|1}}|0 |birželio 27 d., Dortmundas|{{fut|BRA|1}}|3|{{fut|GHA|1}}|0 |birželio 27 d., Hanoveris|{{fut|ESP|1}}|1|{{fut|FRA|1}}|3 <!--ketvirtfinaliai --> |birželio 30 d., Berlynas|{{fut|GER|1}}|<small>1(4)</small>|{{fut|ARG|1}}|<small>1(2)</small> |birželio 30 d., Hamburgas|{{fut|ITA|1}}|3|{{fut|UKR|1}}|0 |liepos 1 d., Gelzenkirchenas|{{fut|ENG|1}}|<small>0(1)|{{fut|POR|1}}|<small>0(3) |liepos 1 d., Frankfurtas|{{fut|BRA|1}}|0|{{fut|FRA|1}}|1 <!--pusfinaliai --> |liepos 4 d., Dortmundas|{{fut|GER|1}}|0|{{fut|ITA|1}}|2 |liepos 5 d., Miunchenas|{{fut|POR|1}}|0|{{fut|FRA|1}}|1 <!--finalas --> |liepos 9 d., Berlynas|{{fut|ITA|1}}|<small>1(5)</small>|{{fut|FRA|1}}|<small>1(3)</small> <!--dėl 3 vietos --> |liepos 8 d., Štutgartas|{{fut|GER|1}}|3|{{fut|POR|1}}|1 <!-- # delete till the end with the use of Round16 template --> |A| [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px|Germany]] [[Vaizdas:Flag of Costa Rica (state).svg|20px|Costa Rica]] [[Vaizdas:Flag of Poland.svg|20px|Poland]] [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px|Ecuador]] |1-a |B| [[Vaizdas:Flag of England.svg|20px|England]] [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px|Paraguay]] [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px|Trinidad and Tobago]] [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px|Sweden]] |2-a |C|[[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px|Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px|Côte d'Ivoire]] [[Vaizdas:Flag of Serbia and Montenegro; Flag of Yugoslavia (1992–2003).svg|20px|Serbia and Montenegro]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px|Netherlands]] |1-a |D|[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|20px|Mexico]] [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px|Iran]] [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px|Angola]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px|Portugal]] |2-a |E|[[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px|Italy]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px|Ghana]] [[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|United States]] [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px|Czech Republic]] |1-a |F|[[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px|Brazil]] [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px|Croatia]] [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px|Australia]] [[Vaizdas:Flag of Japan (bordered).svg|20px|Japan bordered]] |2-a |G|[[Vaizdas:Flag of France.svg|20px|France]] [[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|16px|Switzerland]] [[Vaizdas:Flag of South Korea (bordered).svg|20px|Korea bordered Republic]] [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px|Togo]] |1-a |H|[[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px|Spain]] [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px|Ukraine]] [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px|Tunisia]] [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px|Saudi Arabia]] |2-a |B|[[Vaizdas:Flag of England.svg|20px|England]] [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px|Paraguay]] [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px|Trinidad and Tobago]] [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px|Sweden]] |1-a |A|[[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px|Germany]] [[Vaizdas:Flag of Costa Rica (state).svg|20px|Costa Rica]] [[Vaizdas:Flag of Poland.svg|20px|Poland]] [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px|Ecuador]] |2-a |D|[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|20px|Mexico]] [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px|Iran]] [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px|Angola]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px|Portugal]] |1-a |C|[[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px|Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px|Côte d'Ivoire]] [[Vaizdas:Flag of Serbia and Montenegro; Flag of Yugoslavia (1992–2003).svg|20px|Serbia and Montenegro]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px|Netherlands]] |2-a |F|[[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px|Brazil]] [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px|Croatia]] [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px|Australia]] [[Vaizdas:Flag of Japan (bordered).svg|20px|Japan bordered]] |1-a |E|[[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px|Italy]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px|Ghana]] [[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|United States]] [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px|Czech Republic]] |2-a |H|[[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px|Spain]] [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px|Ukraine]] [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px|Tunisia]] [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px|Saudi Arabia]] |1-a |G|[[Vaizdas:Flag of France.svg|20px|France]] [[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|16px|Switzerland]] [[Vaizdas:Flag of South Korea (bordered).svg|20px|Korea bordered Republic]] [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px|Togo]] |2-a }} == Išsami statistika == {{main|XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės}} Atskirų turų rezultatai ir statistika: * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/1 turas|Grupės varžybų 1 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/2 turas|Grupės varžybų 2 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/3 turas|Grupės varžybų 3 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/Atkrintamosios|Aštuntfinaliai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai]] == Įvarčių autoriai == Daugiausia įvarčių įmušusiu žaidėju tapo [[Miroslav Klose]], kuris bus apdovanotas [[Adidas]] „auksiniu bateliu“. Iš viso buvo įmušti 147 įvarčiai (4 į savus vartus), neskaičiuojant 11 m baudinių serijose įmuštų 21 įvarčio (žemiau neskaičiuojami). {| |- |colspan=4| === 5 įvarčiai === |- | * [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px]] [[Miroslav Klose]] |- |colspan=4| === 3 įvarčiai === |- | * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Hernán Crespo]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Maximiliano Rodríguez|Maxi Rodríguez]] * [[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px]] [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] * {{flagicon|FRA}} [[Thierry Henry]] |valign=top| * {{flagicon|FRA}} [[Zinédine Zidane|Zinedine Zidane]] * [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px]] [[Lukas Podolski]] * [[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px]] [[Fernando Torres]] * {{flagicon|ESP}} [[David Villa]] |- |colspan=4| === 2 įvarčiai === |- |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Tim Cahill]] * {{flagicon|BRA}} [[Adriano Leite Ribeiro|Adriano]] * [[Vaizdas:Flag of Cote d'Ivoire.svg|20px]] [[Aruna Dindane]] * [[Vaizdas:Flag of Costa Rica.svg|20px]] [[Paulo Wanchope]] * [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px]] [[Tomáš Rosický]] | * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Agustin Delgado]] * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Carlos Tenorio]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Steven Gerrard]] * {{flagicon|FRA}} [[Patrick Vieira]] * {{flagicon|GER}} [[Bastian Schweinsteiger]] | * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Marco Materazzi]] * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Luca Toni]] * {{flagicon|MEX}} [[Omar Bravo]] * [[Vaizdas:Flag of Poland (bordered).svg|22x20px]] [[Bartosz Bosacki]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Maniche]] |valign=top| * {{flagicon|SUI}} [[Alexander Frei]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Andrijus Ševčenka|Andriy Shevchenko]] |- |colspan=4| === 1 įvartis === |- |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px]] [[Flávio da Silva Amado|Flávio Amado]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Roberto Ayala]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Esteban Cambiasso]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Lionel Messi]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Javier Saviola]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Carlos Tévez|Carlos Tevez]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[John Aloisi]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Harry Kewell]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Craig Moore]] * {{flagicon|BRA}} [[Frederico Chaves Guedes|Fred]] * {{flagicon|BRA}} [[Gilberto]] * {{flagicon|BRA}} [[Juninho Pernambucano|Juninho]] * {{flagicon|BRA}} [[Kaká]] * {{flagicon|BRA}} [[Zé Roberto]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Didier Drogba]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Bonaventure Kalou]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Bakari Koné|Bakary Koné]] * [[Vaizdas:Flag of Costa Rica.svg|20px]] [[Ronald Gómez|Rónald Gómez]] * [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px]] [[Niko Kovač]] * [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px]] [[Darijo Srna]] |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|22x20px]] [[Jan Koller]] * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Jaime Iván Kaviedes|Iván Kaviedes]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[David Beckham]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Joe Cole]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Peter Crouch]] * {{flagicon|FRA}} [[Franck Ribéry|Frank Ribbery]] * {{flagicon|GER}} [[Torsten Frings]] * {{flagicon|GER}} [[Philipp Lahm]] * {{flagicon|GER}} [[Oliver Neuville]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Stephen Appiah]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Haminu Dramani]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Asamoah Gyan]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Sulley Ali Muntari]] * [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px]] [[Sohrab Bakhtiarizadeh]] * [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px]] [[Yahya Golmohammadi]] * {{flagicon|ITA}} [[Alberto Gilardino]] * {{flagicon|ITA}} [[Vincenzo Iaquinta]] * {{flagicon|ITA}} [[Filippo Inzaghi]] * {{flagicon|ITA}} [[Andrea Pirlo]] * {{flagicon|ITA}} [[Francesco Totti]] |valign=top| * {{flagicon|ITA}} [[Gianluca Zambrotta]] * {{flagicon|ITA}} [[Fabio Grosso]] * {{flagicon|ITA}} [[Alessandro Del Piero]] * {{flagicon|JPN}} [[Šunsuke Nakamura|Shunsuke Nakamura]] * {{flagicon|JPN}} [[Keidži Tamada|Keiji Tamada]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Ahn Jung-Hwan]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Lee Chun-Soo]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Park Ji-Sung]] * {{flagicon|MEX}} [[Francisco Fonseca]] * {{flagicon|MEX}} [[Rafael Márquez]] * {{flagicon|MEX}} [[Zinha]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Ruud van Nistelrooy]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Robin van Persie]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Arjen Robben]] * {{flagicon|PAR}} [[Nelson Cuevas]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Deco]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Pauleta]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Cristiano Ronaldo]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Simão Sabrosa]] * [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|20px]] [[Saša Ilić]] |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|20px]] [[Nikola Žigić]] * [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px]] [[Sami Al-Jaber]] * [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px]] [[Yaser Al-Kahtani|Yasser Al Kahtani]] * {{flagicon|ESP}} [[Xabi Alonso]] * {{flagicon|ESP}} [[Juan Gutiérrez Moreno|Juanito]] * {{flagicon|ESP}} [[Raúl]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Marcus Allbäck]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Henrik Larsson]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Fredrik Ljungberg]] * {{flagicon|SUI}} [[Tranquillo Barnetta]] * {{flagicon|SUI}} [[Philippe Senderos]] * [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px]] [[Mohamed Kader]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Radhi Jaidi]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Zied Jaziri|Ziad Jaziri]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Jawhar Mnari|Jaouhar Mnari]] * {{flagicon|USA}} [[Clint Dempsey]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Maksimas Kaliničenka|Maksim Kalynychenko]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Serhijus Rebrovas|Serhiy Rebrov]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Andrijus Rusolas|Andriy Rusol]] |- |colspan=4| === Įvarčiai į savo vartus === * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Cristian Zaccardo]] * [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px]] [[Carlos Gamarra]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Armando Teixeira|Petit]] * [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px]] [[Brent Sancho]] |} == Apdovanojimai žaidėjams == * „Auksinis kamuolys“ – geriausio turnyro žaidėjo titulas, atiteko prancūzų saugui [[Zinédine Zidane|Zinedinui Zidanui]]. * „Auksinis batelis“ – rezultatyviausio turnyro žaidėjo titulas, atiteko vokiečių puolėjui [[Miroslav Klose|Miroslavui Klozei]]. * Geriausiu vartininku išrinktas italas [[Gianluigi Buffon|Džianluidži Bufonas]]. * Geriausiu jaunuoju futbolininku išrinktas vokiečių puolėjas [[Lukas Podolski]]. Šis pasaulio čempionatas buvo rekordinis pagal parodytų kortelių skaičių. Visame turnyre buvo parodytos 345 geltonos ir 28 raudonos korteles. Aštuntfinalio rungtynėse tarp Olandijos ir Portugalijos, kurioms teisėjavo arbitras [[Valentinas Valentinovičius Ivanovas|Valentinas Ivanovas]] buvo pasiektas naujas kortelių parodymo rekordas rungtynėse, parodytos 16 geltonų ir 4 raudonos kortelės. Po šio ir kitų teisėjų neigiamai įvertintų darbo buvo nutarta, kad kitame pasaulio čempionate teisėjaus profesionalūs teisėjai, jų parengimui bus skirta 40 mln. dolerių. == Taškų skaičiavimas == Grupių varžybos vyksta lygos sistema, kiekviena komanda sužaidžia po vienerias rungtynes su kiekviena kita grupės komanda. Už pergalę skiriami 3 taškai, už lygiasias – 1 taškas, už pralaimėjimą taškai neskiriami. Pasibaigus grupės varžyboms, jei dvi ar daugiau komandų surenka po vienodai taškų, geresnę vietą lemia papildomi kriterijai: # Visų grupės rungtynių įvarčių skirtumas # Didesnis visose rungtynėse įmuštų įvarčių skaičius # Didesnis taškų skaičius skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas # Didesnis įvarčių skirtumas skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas # Didesnis įmuštų įvarčių skaičius skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas Jei kriterijai nepakankami (visi atitinkami vienodai), traukiami burtai. == Statistika == Per 48 rungtynes įmušti 132 įvarčiai (2,75 įv./rungt.), 20 kartų parodyta raudona kortelė (4 kartus parodyta vieneriose rungtynėse – {{futb|Portugalij|os|a}}-{{futb|Nyderland|ų|ai}}), 310 geltonų kortelių (6,46/rungt.), realizuota vienuolika 11 m baudinių. Daugiausiai geltonų kortelių parodyta [[Tuniso vyrų futbolo rinktinė|Tuniso]] rinktinei (vidutiniškai 4,67 per rungtynes), taip pat {{futb|Gan|os|os}} ir {{futb|Portugalij|os|os}} rinktinėms (po 4,5 per rungtynes), mažiausiai kortelių parodyta {{futb|Vokietij|os|os}} (1,25/rungt) ir [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos]] (1,5) rinktinių žaidėjams. Po dvi raudonas korteles parodyta 7 rinktinėms – {{futb|Čekij|os|os}}, {{futb|Kroatij|os|os}}, {{futb|Italij|os|os}}, {{futb|Nyderland|ų|ų}}, {{futb|Portugalij|os|os}}, {{fut|Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos|Serbijos ir Juodkalnijos}}, {{futb|JAV||}}. Rezultatyviausios komandos, pelniusios po 2,5 įvarčio per rungtynes – {{futb|Vokietij|os|a}}, {{futb|Brazilij|os|a}}, {{futb|Argentin|os|a}}. Daugiausiai kartų vartus atakavo {{futb|Vokietij|os|a}} (vidutiniškai 19,5 smūgių vartų link per rungtynes), {{futb|Ispanij|os|a}} (17,25). Daugiausiai kartų į vartų stačiakampį pataikė {{futb|Vokietij|os|a}} (vidutiniškai 9,5 k. per rungtynes), {{futb|Brazilij|os|a}} (9), {{futb|Ispanij|os|a}} (8,75). Rezultatyviausias žaidėjas – [[Miroslav Klose]] (5 įv.), po 3 įvarčius įmušė [[Fernando Torres]], [[Hernan Crespo|Hernanas Krespo]], [[Maxi Rodriguez|Maksi Rodrigesas]], [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], [[Lukas Podolski]], [[David Villa|Davidas Vilja]]. Daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliko [[Juan Riquelme|Chuanas Rikelmė]] (3). Daugiausiai kartų smūgiavo į vartų stačiakampį [[Miroslav Klose|Miroslavas Klozė]] (2,75/rungt), [[Frank Lampard|Frenkas Lampardas]] (2,25 k./ rungt.). Daugiausiai kartų vartų link smūgiavo [[Michael Ballack]] (5,33/rungt), [[Frank Lampard]] (5,25 k./rungt.) Daugiausiai kartų perėmė kamuolį [[Dwight Yorke]] (7 k./rungt.), [[Anatoliy Tymoschuk]] (6). Daugiausiai kartų prasižengė [[Oguchi Onyewu]] ir [[Mark Viduka]] (po 4 k./rungt.), daugiausiai kartų privertė prasižengti priešininkus [[Carlos Tenorio]] (5,33 k./rungt.), [[Luis Figo|Luisas Figas]] (4,75 k./rungt.). Vartininkas, daugiausiai kartų pagavęs į vartus skriejantį kamuolį – [[Joao Ricardo]] ir [[Jošikacu Kavaguči]] (po 7 k./rungt), daugiausiai įvarčių praleido [[Dragoslav Jevric]] (3,33/rungt.) ir [[Jose Porras]] (3/rungt.), per ketverias rungtynes nei vieno įvarčio nepraleido [[Pascal Zuberbuehler]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} {{commonscat|FIFA World Cup 2006}} * [http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/index.html FIFA informacija]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100304153504/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/index.html |date=2010-03-04 }} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionato ekipos]] {{futbolas}} {{Tarptautinis futbolas}} [[Kategorija:2006 Pasaulio futbolo čempionatas| ]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo varžybos]] 1vstw0vj7o4mg2rq4bmsx4amx74y6yr 7851139 7851137 2026-06-05T13:31:49Z CD 677 /* Stadionai */ 7851139 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas |year = 2006 m. |other_titles = {{de|FIFA Fußball-Weltmeisterschaft Deutschland 2006}} |image = World_Cup_2006_logo.png |size = 150 |alt = center |country = {{flag|GER}} |dates = 2006 m. birželio 9 – liepos 9 d. |num_teams = 32 |confederations = 6 |venues = 12 |cities = 12 |champion = {{fut|ITA|1}} (4-asis titulas) |matches = 64 |goals = 147 |attendance = 3359439 |top_scorer = {{vlv|GER}} [[Miroslav Klose]] (5) |player = {{vlv|FRA}} [[Zinedine Zidane]] ([[Pasaulio futbolo čempionatų apdovanojimai|Auksinis kamuolys]]) |prevseason = [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m.]] |nextseason = [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m.]] }} '''XVIII pasaulio futbolo čempionatas''' vyko 2006 m. birželio 9 d. – liepos 9 d. 12-oje [[Vokietija|Vokietijos]] miestų. [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos|Atrankos varžybos]] vyko nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. pabaigos, čempionato burtai ištraukti 2005 m. gruodžio 9 d. [[Leipcigas|Leipcige]]. Vokietija iškovojo teisę rengti varžybas 2000 m., nurungusi kitas kandidates – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respubliką]], [[Anglija|Angliją]], [[Brazilija|Braziliją]] ir [[Marokas|Maroką]]. [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]] laimėjo turnyrą, ketvirtą kartą tapdama pasaulio čempione. Finale jie po 11 m baudinių serijos įveikė [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūziją]] 5–3, kai pagrindinis laikas buvo baigtas lygiosiomis 1–1. [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietija]] įveikė [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugaliją]] 3–1 ir užėmė trečią vietą. [[Angolos vyrų futbolo rinktinė|Angola]], [[Ganos vyrų futbolo rinktinė|Gana]], [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Krantas]], [[Trinidado ir Tobago vyrų futbolo rinktinė|Trinidadas ir Tobagas]] bei [[Togo vyrų futbolo rinktinė|Togas]] pasaulio čempionate dalyvavo pirmą kartą. Šiame čempionate Serbija dalyvavo kartu su Juodkalnija kaip [[Serbijos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinė|Serbija ir Juodkalnija]], nors 2006 m. gegužės mėn., prieš pat turnyrą, Juodkalnija pasisakė referendume dėl nepriklausomybės. 2006 m. pasaulio futbolo taurė tapo vienu žiūrimiausių įvykių televizijos istorijoje, transliacija iš viso buvo įsijungta 26,29 milijardo kartų. Finalas pritraukė maždaug 715,1 milijono žiūrovų auditoriją.<ref>{{cite web|url=https://www.fifa.com/mm/document/fifafacts/ffprojects/ip-401_06e_tv_2658.pdf|title=World Cup and Television|accessdate=6 June 2007|year=2006|format=PDF|publisher=[[FIFA]]|archiveurl=https://web.archive.org/web/20070614094554/http://www.fifa.com/mm/document/fifafacts/ffprojects/ip-401_06e_tv_2658.pdf|archivedate=14 June 2007}}</ref> == Šeimininkai == Balsavimas dėl 2006 m. turnyro šeimininkų išrinkimo įvyko 2000 m. liepą [[Ciurichas|Ciuriche]], Šveicarijoje. Jame dalyvavo keturios paraiškas pateikusios šalys (Brazilija paraišką atsiimė prieš balsavimą): [[Vokietija]], [[Pietų Afrikos Respublika]], [[Anglija]] ir [[Marokas]]. Reikėjo trijų balsavimo raundų, po kurio iškrisdavo po valstybę, surinkusią mažiausiai balsų. Pirmieji du turai vyko liepos 6 d., trečiasis – liepos 7 d., kurį Vokietija laimėjo prieš Pietų Afrikos Respubliką. {| class="wikitable" style="margin:auto; margin:.5em;" ! colspan="4" style="text-align:center;" |Balsavimo rezultatai<ref>{{cite news|title=FIFA World Cup 2006 : Results of First Two Rounds of Voting|url=https://www.fifa.com/newscentre/news/newsid=73319.html|publisher=FIFA|date=6 July 2000|accessdate=29 March 2008|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080423021211/http://www.fifa.com/newscentre/news/newsid%3D73319.html|archivedate=23 April 2008|url-status=live}}</ref> |- !Šalis !Pirmasis raundas !Antrasis raundas !Trečiasis raundas |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |'''10''' |'''11''' |'''12''' |- |{{flagicon|South Africa}} Pietų Afrikos Respublika |6 |'''11''' |11 |- |{{flagicon|England}} Anglija |5 |2 |– |- |{{flagicon|Morocco}} Marokas |3 |– |– |} === Įtarimai dėl kyšininkavimo ir korupcijos === Kaltinimai kyšininkavimu ir korupcija jau nuo pat pradžių lydėjo Vokietijos paraiškos sėkmę. Tą pačią balsavimo dieną buvo paviešintas sukčiavimo atvejis, dėl kurio buvo pareikalauta dar kartą balsuoti. Naktį prieš balsavimą vokiečių satyrinis žurnalas „Titanikas“ juokais išsiuntė laiškus FIFA atstovams, siūlydamas dovanas, pavyzdžiui, gegutės laikrodžius ir Juodojo miško kumpį mainais už jų balsą už Vokietiją. Okeanijos delegatas Čarlis Dempsas iš pradžių rėmė Angliją, po to Pietų Afriką. Balsavimo išvakarėse jis susilaikė, nurodydamas „netoleruotiną spaudimą“.<ref>{{cite news|title=Legal threat over World Cup prank|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/in_depth/sport/2000/2006_world_cup_decision/824885.stm|work=BBC News|date=8 July 2000|accessdate=25 June 2007|archiveurl=https://www.webcitation.org/5mpuH8aP2?url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/in_depth/sport/2000/2006_world_cup_decision/824885.stm|archivedate=16 January 2010|url-status=live}}</ref> Jei Dempsis būtų balsavęs už PAR, balsavimas būtų buvęs lygus 12–12, o FIFA prezidentas Seppas Blatteris, kuris palaikė Pietų Afrikos pasiūlymą,<ref>{{cite news|title=S. Africa Confident of Blatter's Support to Host 2006 World Cup|url=http://english.people.com.cn/english/200001/19/eng20000119S121.html|publisher=People's Daily Online|date=19 January 2000|accessdate=25 June 2007|archiveurl=https://www.webcitation.org/5mpuGbhjd?url=http://english.people.com.cn/english/200001/19/eng20000119S121.html|archivedate=16 January 2010|url-status=live}}</ref> būtų turėjęs balsuoti.<ref>{{cite news|title=Voting procedure for 2006 FIFA World Cup decision|url=https://www.fifa.com/newscentre/news/newsid=73308.html|publisher=FIFA|date=5 July 2000|accessdate=29 March 2008|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080423021206/http://www.fifa.com/newscentre/news/newsid%3D73308.html|archivedate=23 April 2008|url-status=live}}</ref> Netrukus paaiškėjo daugiau pažeidimų, įskaitant staigų vokiečių politikų ir stambių verslininkų susidomėjimą keturiomis Azijos šalimis, kurių delegatai balsai buvo lemiami. Likus savaitei iki balsavimo, Vokietijos vyriausybė, kuriai vadovavo kancleris [[Gerhard Schröder|Gerardas Šrioderis]], panaikino ginklų embargą Saudo Arabijai ir sutiko išsiųsti į šalį granatsvaidžius. „[[DaimlerChrysler]]“ į „[[Hyundai Motor Company|Hyundai]]“ investavo kelis šimtus milijonų eurų, o vienas iš bendrovės įkūrėjų sūnų buvo FIFA vykdomojo komiteto narys. „Volkswagen“ ir „Bayer“ paskelbė apie investicijas Tailande ir Pietų Korėjoje, kurių atitinkami atstovai Voravi Makudi ir Čung Jung-Munas buvo potencialūs Vokietijos rinkėjai. Makudis papildomai gavo kyšį iš Vokietijos žiniasklaidos magnato Leo Kircho, kuris sumokėjo milijonus už bevertes televizijos teises į draugiškas rungtynes tarp Vokietijos ir Miuncheno „FC Bayern“ komandų. 2015 m. spalio 16 d. Vokietijos naujienų žurnalas „[[Der Spiegel]]“ teigė, kad tuometinio „Adidas“ generalinio direktoriaus Roberto Luiso-Dreifuso fondo lėšos buvo naudojamos paveikti keturių Azijos FIFA vykdomojo komiteto narių balsavimą.<ref>{{cite journal|title=World Cup Scandal: Germany Appears to Have Bought Right to Host 2006 Tournament|url=http://www.spiegel.de/international/world/documents-indicate-slush-fund-used-in-german-world-cup-bid-a-1058212.html|magazine=Der Spiegel|accessdate=18 October 2015|date=16 October 2015}}</ref> Vokietijos futbolo asociacijos (DFB) prezidentas Volfgangas Nyrsbachas spalio 17 d. paneigė kaltinimus sakydamas, kad Pasaulio taurė nebuvo nupirkta. DFB paskelbė, kad ketina kreiptis į teismą prieš „Der Spiegel“.<ref>{{cite web|title=Niersbach: "Die WM war nicht gekauft"|url=http://www.kicker.de/news/fussball/wm/startseite/637330/artikel_niersbach_die-wm-war-nicht-gekauft.html|publisher=kicker|accessdate=18 October 2015|language=de|date=17 October 2015}}</ref> Spalio 22 d. spaudos konferencijoje Nyrsbachas išreiškė savo poziciją pabrėždamas, kad 6,7 mln. buvo panaudoti 2002 m., siekiant užtikrinti FIFA subsidiją.<ref>{{cite news|title=WM-Vergabe 2006: Niersbachs Erklärung zur 6,7-Millionen-Euro-Zahlung|url=http://www.spiegel.de/sport/fussball/wolfgang-niersbach-gibt-erklaerung-zur-6-7-millionen-euro-zahlung-ab-a-1059114.html|work=Spiegel Online|accessdate=23 October 2015|language=de|date=22 October 2015}}</ref> 2016 m. kovo 22 d. Buvo paskelbta, kad [[FIFA etikos komitetas]] pradeda teisinę procedūrą dėl šio pasiūlymo.<ref>{{cite news|title=Fifa opens investigation into Franz Beckenbauer and Germany's 2006 World Cup bid|url=https://www.theguardian.com/football/2016/mar/22/fifa-franz-beckenbauer-germany-2006-world-cup|accessdate=22 March 2016|newspaper=The Guardian|date=22 March 2016}}</ref><ref>{{cite web|title=Fifa investigates 2006 World Cup award|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/35873480|accessdate=22 March 2016|language=en|date=22 March 2016}}</ref><ref>{{cite web|title=FIFA watchdog opens formal proceedings over 2006 German World Cup|url=https://www.reuters.com/article/us-soccer-fifa-germany-idUSKCN0WO1UP|accessdate=22 March 2016|language=en|date=22 March 2016}}</ref> == Atrankos varžybos == {{Main|XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka}} Čempionato atrankos varžybos vyko nuo 2003 m. spalio 10 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d. Jose dalyvavo 198 rinktinės, kovojusios dėl 32 vietų. Atrankos burtai ištraukti 2003 m. gruodžio 5 d. 2006 m. čempionate pirmą kartą nuo 1938 m. pasaulio čempionams nebuvo garantuota vieta, todėl Brazilijos komandai irgi teko dalyvauti atrankos varžybose. Tarpžemyninėse rungtynėse dėl dviejų vietų kovojo Afrikos ir Šiaurės Amerikos bei Pietų Amerikos ir Okeanijos konfederacijų atstovai. Atrankos varžybos nesėkmingai susiklostė Turkijai (3-ioji vieta 2002 metais), Graikijai (2004 metų Europos čempionai), Danijai, Rusijai, Belgijai, Senegalui, Pietų Afrikai, Kamerūnui, Nigerijai. Aštuonios komandos pirmą kartą įveikė atrankos varžybas – Angola, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Čekija, Serbija ir Juodkalnija, Ukraina, Trinidadas ir Tobagas. == Stadionai == 2006 m. Vokietijoje buvo daug futbolo stadionų, tenkinančių FIFA minimalią 40 000 vietų Pasaulio taurės varžyboms vietą. Miunchene vis dar stovinti „Olympiastadion“ (69 250), 1974 m. finalinių varžybų vieta, turnyrui nebuvo naudojama, nors FIFA nuostatai leidžia vienam miestui naudoti du stadionus. Taip pat nenaudota Diuseldorfo „LTU“ arena (51 500), Brėmeno „Weserstadion“ (43 000) ir Menchengladbacho „Borussia-Park“ (46 249). Galų gale atrinkta 12 stadionų, jų talpa siekė 42–74 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2006 World Cup 2006 Stadiums: Germany.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! [[Berlynas]] || [[Miunchenas]] || [[Dortmundas]] || [[Štutgartas]] |- | [[Berlyno olimpinis stadionas]] || [[Allianz arena]] || [[Signal Iduna Park]] || [[Gottlieb Daimler stadionas]] |- |{{small|{{Coord|52|30|53|N|13|14|22|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Olympiastadion (Berlin)}}}} |{{small|{{Coord|48|13|7.59|N|11|37|29.11|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Allianz Arena}}}} |{{small|{{Coord|51|29|33.25|N|7|27|6.63|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Signal Iduna Park}}}} |{{small|{{Coord|48|47|32.17|N|9|13|55.31|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Gottlieb-Daimler-Stadion}}}} |- | Talpa – '''72 000''' || Talpa – '''66 000''' || Talpa – '''65 000''' || Talpa – '''52 000''' |- | [[Vaizdas:Stade Olympique Berlin Ext.JPG|200px]] || [[Vaizdas:München - Allianz-Arena (Luftbild).jpg|200px]] || [[Vaizdas:Signal iduna park stadium dortmund 6.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Stuttgart stadium.jpg|200px]] |- ! [[Gelzenkirchenas]] |colspan="2" rowspan="10"| {{location map+|Vokietija|float=none|width=400|places= {{location map~|Vokietija|lat=52.514722|long=13.239444|label=[[Berlynas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=51.492569|long=7.451842|label=[[Dortmundas]]|position=right}} {{location map~|Vokietija|lat=48.218775|long=11.624753|label=[[Miunchenas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=48.792269|long=9.232031|label=[[Štutgartas]]|position=bottom}} {{location map~|Vokietija|lat=51.554503|long=7.067589|label=[[Gelzenkirchenas]]|position=top}} {{location map~|Vokietija|lat=53.587158|long=9.898617|label=[[Hamburgas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=50.068572|long=8.645458|label=[[Frankfurtas prie Maino]]}} {{location map~|Vokietija|lat=50.933497|long=6.874997|label=[[Kelnas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=52.360067|long=9.731197|label=[[Hanoveris]]|position=top}} {{location map~|Vokietija|lat=51.345794|long=12.348219|label=[[Leipcigas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=49.434711|long=7.776456|label=[[Kaizerslauternas]]}} {{location map~|Vokietija|lat=49.426111|long=11.125833|label=[[Niurnbergas]]}}}} ![[Hamburgas]] |- | [[AufSchalke arena]] || [[AOL arena]] |- |{{small|{{Coord|51|33|16.21|N|7|4|3.32|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Arena AufSchalke}}}} |{{small|{{Coord|53|35|13.77|N|9|53|55.02|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=AOL Arena}}}} |- | Talpa – '''52 000''' || Talpa – '''50 000''' |- | [[Vaizdas:Veltins-arena-2016.jpg|200px]] || [[Vaizdas:RK 1009 9831 Volksparkstadion.jpg|200px]] |- ! [[Frankfurtas prie Maino]] || [[Kaizerslauternas]] |- | [[Commerzbank arena]] || [[Fritz Walter stadionas]] |- |{{small|{{Coord|50|4|6.86|N|8|38|43.65|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Commerzbank Arena}}}} |{{small|{{Coord|49|26|4.96|N|7|46|35.24|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Fritz-Walter-Stadion}}}} |- | Talpa – '''48 000''' || Talpa – '''46 000''' |- | [[Vaizdas:Aerial view of Commerzbank-Arena.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Betzenberg_luftaufnahme.jpg|200px]] |- ! [[Kelnas]] || [[Hanoveris]] || [[Leipcigas]] || [[Niurnbergas]] |- | [[RheinEnergie stadionas]] || [[AWD arena]] || [[Leipcigo centrinis stadionas]] || [[easyCredit stadionas]] |- |{{small|{{Coord|50|56|0.59|N|6|52|29.99|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=RheinEnergie Stadion}}}} |{{small|{{Coord|52|21|36.24|N|9|43|52.31|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=AWD-Arena}}}} |{{small|{{Coord|51|20|44.86|N|12|20|53.59|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=Zentralstadion}}}} |{{small|{{Coord|49|25|34|N|11|7|33|E|region:DE_type:landmark|display=inline|name=EasyCredit-Stadion}}}} |- | Talpa – '''45 000''' || Talpa – '''43 000''' || Talpa – '''43 000''' || Talpa – '''41 000''' |- | [[Vaizdas:Rhein Energie Stadion Luftbild - aerial (20152327046).jpg|200px]] || [[Vaizdas:Hanover stadium.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Leipzig stadium.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Morlockstadion Arena Nbg Juli 2021.jpg|200px]] |} == Rinktinės == {{main|XVIII pasaulio futbolo čempionato ekipos}} [[Vaizdas:2006 world cup qualification.png|thumb|right|upright=1.4|{{legend|#000cff|Pateko į finalinį etapą}} {{legend|#ffut400|Nepateko į finalinį etapą}} {{legend|black|Nedalyvavo atrankose}} {{legend|#ababab|Ne FIFA narė}}]] Finaliniame turnyre dalyvavo 32 rinktinės. Komandos suskirstytos į 8 grupes, kuriose žaidė po vienerias rungtynes tarpusavyje. Dvi stipriausios grupės komandos pateko į atkrintamąjį etapą – aštuntfinalį. Dalyvės: {{Col-begin}} {{col-4}} ;[[Azijos futbolo konfederacija|AFC]] (4) * {{nowrap|{{fut|IRN|1}} (23)}} * {{nowrap|{{fut|JPN|1}} (18)}} * {{nowrap|{{fut|KSA|1}} (34)}} * {{nowrap|{{fut|KOR|1}} (29)}} ;[[CAF]] (5) * {{nowrap|{{fut|ANG|1}} (57)}} * {{nowrap|{{fut|GHA|1}} (48)}} * {{nowrap|{{fut|CIV|1}} (32)}} * {{nowrap|{{fut|TOG|1}} (61)}} * {{nowrap|{{fut|TUN|1}} (21)}} {{col-4}} ;[[CONCACAF]] (4) * {{nowrap|{{fut|CRC|1}} (26)}} * {{nowrap|{{fut|MEX|1}} (4)}} * {{nowrap|{{fut|TRI|1}} (47)}} * {{nowrap|{{fut|US|1}} (5)}} ;[[CONMEBOL]] (4) * {{nowrap|{{fut|ARG|1}} (9)}} * {{nowrap|{{fut|BRA|1}} (1)}} * {{nowrap|{{fut|ECU|1}} (39)}} * {{nowrap|{{fut|PAR|1}} (33)}} ;[[OFC]] (1) * {{nowrap|{{fut|AUS|1}} (42)}} {{col-4}} ;[[UEFA]] (14) * {{nowrap|{{fut|CRO|1}} (23)}} * {{nowrap|{{fut|CZE|1}} (2)}} * {{nowrap|{{fut|ENG|1}} (10)}} * {{nowrap|{{fut|FRA|1}} (8)}} * {{nowrap|{{fut|GER|1}} (19) (šeimininkai)}} * {{nowrap|{{fut|ITA|1}} (13)}} * {{nowrap|{{fut|NED|1}} (3)}} * {{nowrap|{{fut|POL|1}} (29)}} * {{nowrap|{{fut|POR|1}} (7)}} * {{nowrap|{{fut|SCG|1}} (44)}} * {{nowrap|{{fut|ESP|1}} (5)}} * {{nowrap|{{fut|SWE|1}} (16)}} * {{nowrap|{{fut|SUI|1}} (35)}} * {{nowrap|{{fut|UKR|1}} (45)}} {{col-4}} {{Col-end}} == Rungtynių teisėjai == {| class="wikitable" |- !Konfederacija !Teisėjas !Asistentai |- | rowspan="2" |[[Azijos futbolo konfederacija|AFC]] |{{flagicon|Japan}}[[Toru Kamikawa]] |{{flagicon|Japan}}Yoshikazu Hiroshima {{flagicon|South Korea}}Kim Dae-Young |- |{{flagicon|Singapore}}[[Shamsul Maidin]] |{{flagicon|Thailand}}Prachya Permpanich {{flagicon|United Arab Emirates}}Eisa Ghoulom |- | rowspan="2" |[[CAF]] |{{flagicon|Benin}}[[Coffi Codjia]] |{{flagicon|Benin}}Aboudou Aderodjou {{flagicon|Rwanda}}Célestin Ntagungira |- |{{flagicon|Egypt}}[[Essam Abd El Fatah]] |{{flagicon|Mali}}Dramane Dante {{flagicon|Senegal}}Mamadou N’Doye |- | rowspan="2" |[[CONCACAF]] |{{flagicon|Mexico}}[[Benito Archundia]] |{{flagicon|Mexico}}José Ramírez {{flagicon|Canada}}Héctor Vergara |- |{{flagicon|Mexico}}[[Marco Antonio Rodríguez|Marco Rodríguez]] |{{flagicon|Mexico}}José Luis Camargo {{flagicon|Costa Rica}}Leonel Leal |- | rowspan="5" |[[CONMEBOL]] |{{flagicon|Argentina}}[[Horacio Elizondo]] |{{flagicon|Argentina}}Darío García {{flagicon|Argentina}}Rodolfo Otero |- |{{flagicon|Brazil}}[[Carlos Eugênio Simon|Carlos Simon]] |{{flagicon|Brazil}}Aristeu Tavares {{flagicon|Brazil}}Ednílson Corona |- |{{flagicon|Colombia}}[[Óscar Ruiz]] |{{flagicon|Colombia}}José Navia {{flagicon|Ecuador}}Fernando Tamayo |- |{{flagicon|Paraguay}}[[Carlos Amarilla]] |{{flagicon|Paraguay}}Amelio Andino {{flagicon|Paraguay}}Manuel Bernal |- |{{flagicon|Uruguay}}[[Jorge Larrionda]] |{{flagicon|Uruguay}}Wálter Rial {{flagicon|Uruguay}}Pablo Fandiño |- |[[OFC]] |{{flagicon|Australia}}[[Mark Shield]] |{{flagicon|Australia}}Nathan Gibson {{flagicon|Australia}}Ben Wilson |- | rowspan="9" |[[UEFA]] |{{flagicon|Belgium}}[[Frank De Bleeckere]] |{{flagicon|Belgium}}Peter Hermans {{flagicon|Belgium}}Walter Vromans |- |{{flagicon|England}}[[Graham Poll]] |{{flagicon|England}}Philip Sharp {{flagicon|England}}Glenn Turner |- |{{flagicon|France}}[[Éric Poulat]] |{{flagicon|France}}Lionel Dagorne {{flagicon|France}}Vincent Texier |- |{{flagicon|Germany}}[[Markus Merk]] |{{flagicon|Germany}}Jan-Hendrik Salver {{flagicon|Germany}}Christian Schraer |- |{{flagicon|Italy}}[[Roberto Rosetti]] |{{flagicon|Italy}}Alessandro Stagnelli {{flagicon|Italy}}Cristiano Copelli |- |{{flagicon|Russia}}[[Valentin Valentinovich Ivanov|Valentin Ivanov]] |{{flagicon|Russia}}Nikolay Golubev {{flagicon|Russia}}Evgueni Volnin |- |{{flagicon|Slovakia}}[[Ľuboš Micheľ]] |{{flagicon|Slovakia}}Roman Slyško {{flagicon|Slovakia}}Martin Balko |- |{{flagicon|Spain}}[[Luis Medina Cantalejo]] |{{flagicon|Spain}}Victoriano Giraldez Carrasco {{flagicon|Spain}}Pedro Medina Hernández |- |{{flagicon|Switzerland}}[[Massimo Busacca]] |{{flagicon|Switzerland}}Francesco Buragina {{flagicon|Switzerland}}Matthias Arnet |} == Rezultatai == === Grupių etapas === ==== A grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-09 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|CRC|1}} || 4:2 |- | colspan=5 | [[Philipp Lahm]] (6'), [[Miroslav Klose]] (17', 61'), [[Torsten Frings]] (86'); [[Paulo Wanchope]] (12', 73') |- | rowspan=2 | 06-09 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|POL|1}} || {{fut|ECU|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Carlos Tenorio]] (24'), [[Agustin Delgado]] (80') |- | rowspan=2 | 06-14 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|POL|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Oliver Neuville]] (90+1') |- | rowspan=2 | 06-15 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|ECU|1}} || {{fut|CRC|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Carlos Tenorio]] (8'), [[Agustin Delgado]] (54'), [[Ivan Kaviedes]] (90+2') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|ECU|1}} || {{fut|GER|1}} || 0:3 |- | colspan=5 | [[Miroslav Klose]] (4', 44'), [[Lukas Podolski]] (57') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|CRC|1}} || {{fut|POL|1}} || 1:2 |- | colspan=5 | [[Ronald Gomez]] (25'); [[Bartosz Bosacki]] (33', 66') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirtumas |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|GER|1}} |'''9'''||3||3||0||0||8||2||6 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|ECU|1}} |'''6'''||3||2||1||0||5||3||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|POL|1}} |'''3'''||3||1||2||0||2||4||-2 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|CRC|1}} |'''0'''||3||0||3||0||3||9||-6 |} ==== B grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|PAR|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Carlos Gamarra]] (į savus 3') |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 62959 || {{fut|TRI|1}} || {{fut|SWE|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-15 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|TRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Peter Crouch]] (83'), [[Steven Gerrard]] (90+1') |- | rowspan=2 | 06-15 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|SWE|1}} || {{fut|PAR|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Fredrik Ljungberg]] (89') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|SWE|1}} || {{fut|ENG|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Marcus Allback]] (51'), [[Henrik Larsson]] (90'); [[Joe Cole]] (34'), [[Steven Gerrard]] (85') |- | rowspan=2 | 06-20 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|PAR|1}} || {{fut|TRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Brent Sancho]] (į savus 25'), [[Nelson Cuevas]] (86') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirtumas |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ENG|1}} |'''7'''||3||2||0||1||5||2||3 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|SWE|1}} |'''4'''||3||1||0||2||3||2||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|PAR|1}} |'''3'''||3||1||2||0||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|TRI|1}} |'''1'''||3||0||2||1||0||4||-4 |} ==== C grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-10 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 49480 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|CIV|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Hernan Crespo]] (24'), [[Javier Saviola]] (38'); [[Didier Drogba]] (82') |- | rowspan=2 | 06-11 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|SCG|1}} || {{fut|NED|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Arjen Robben]] (18') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|SCG|1}} || 6:0 |- | colspan=5 | [[Maxi Rodriguez]] (6', 41'), [[Esteban Cambiasso]] (31'), [[Hernan Crespo]] (78'), [[Carlos Tevez]] (84'), [[Lionel Messi]] (88') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|NED|1}} || {{fut|CIV|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Robin van Persie]] (23'), [[Ruud van Nistelrooij]] (27'); [[Bakary Kone]] (38') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|NED|1}} || {{fut|ARG|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|CIV|1}} || {{fut|SCG|1}} || 3:2 |- | colspan=5 | [[Aruna Dindane]] (37', 67'), [[Bonaventure Kalou]] (86'); [[Nikola Zigic]] (10'), [[Sasa Ilic]] (20') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ARG|1}} |'''7'''||3||2||0||1||8||1||7 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|NED|1}} |'''7'''||3||2||0||1||3||1||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CIV|1}} |'''3'''||3||1||2||0||5||6||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|SCG|1}} |'''0'''||3||0||3||0||2||10||-8 |} ==== D grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-11 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|MEX|1}} || {{fut|IRI|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Omar Bravo]] (28', 76'), [[Zinha]] (79'); [[Yahya Golmohammadi]] (36') |- | rowspan=2 | 06-11 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|ANG|1}} || {{fut|POR|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Pauleta]] (4') |- | rowspan=2 | 06-16 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|MEX|1}} || {{fut|ANG|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-17 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|IRI|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Deco]] (63'), [[Cristiano Ronaldo]] (80') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|MEX|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Maniche]] (6'), [[Simao]] (24'); [[Jose Fonseca]] (29') |- | rowspan=2 | 06-21 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 38000 || {{fut|IRI|1}} || {{fut|ANG|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Sohrab Bakhtiarizadeh]] (75'); [[Flavio]] (60') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|POR|1}} |'''9'''||3||3||0||0||5||1||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|MEX|1}} |'''4'''||3||1||1||1||4||3||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|ANG|1}} |'''2'''||3||0||1||2||1||2||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|IRI|1}} |'''1'''||3||0||2||1||2||6||-4 |} ==== E grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-12 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|GHA|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Andrea Pirlo]] (40'), [[Vincenzo Iaquinta]] (83') |- | rowspan=2 | 06-12 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|USA|1}} || {{fut|CZE|1}} || 0:3 |- | colspan=5 | [[Jan Koller]] (5'), [[Tomas Rosicky]] (36', 76') |- | rowspan=2 | 06-17 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|USA|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Alberto Gilardino]] (22'); [[Cristian Zaccardo]] (į savus 27') |- | rowspan=2 | 06-17 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|CZE|1}} || {{fut|GHA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Asamoah Gyan]] (2'), [[Sulley Muntari]] (82') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|CZE|1}} || {{fut|ITA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Marco Materazzi]] (26'), [[Filippo Inzaghi]] (87') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|GHA|1}} || {{fut|USA|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Haminu Draman]] (22'), [[Stephen Appiah]] (45+2'); [[Clint Dempsey]] (43') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=195|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ITA|1}} |'''7'''||3||2||0||1||5||1||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|GHA|1}} |'''6'''||3||2||1||0||4||3||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CZE|1}} |'''3'''||3||1||2||0||3||4||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|USA|1|name=JAV}} |'''1'''||3||0||2||1||2||6||-4 |} ==== F grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-12 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|AUS|1}} || {{fut|JPN|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Tim Cahill]] (84', 89'), [[John Aloisi]] (90+2'); [[Shunsuke Nakamura]] (26') |- | rowspan=2 | 06-13 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|CRO|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Kaka]] (44') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|AUS|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Adriano]] (49'), [[Fred]] (90') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|JPN|1}} || {{fut|CRO|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-22 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|JPN|1}} || {{fut|BRA|1}} || 1:4 |- | colspan=5 | [[Keiji Tamada]] (34'); [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] (45+1', 81'), [[Juninho Pernambucano]] (53'), [[Gilberto]] (59') |- | rowspan=2 | 06-22 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|CRO|1}} || {{fut|AUS|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Darijo Srna]] (2'), [[Niko Kovac]] (56'); [[Craig Moore]] (38'), [[Harry Kewell]] (79') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|BRA|1}} |'''9'''||3||3||0||0||7||1||6 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|AUS|1}} |'''4'''||3||1||1||1||5||5||0 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|CRO|1}} |'''2'''||3||0||1||2||2||3||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|JPN|1}} |'''1'''||3||0||2||1||2||7||-5 |} ==== G grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-13 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|FRA|1}} || {{fut|SUI|1}} || 0:0 |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-13 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|KOR|1}} || {{fut|TOG|1}} || 2:1 |- | colspan=5 | [[Lee Chun Soo]] (54'), [[Ahn Jung Hwan]] (72'); [[Mohamed Kader]] (31') |- | rowspan=2 | 06-18 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|FRA|1}} || {{fut|KOR|1}} || 1:1 |- | colspan=5 | [[Thierry Henry]] (9'); [[Park Ji Sung]] (81') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|TOG|1}} || {{fut|SUI|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Alexander Frei]] (16'), [[Tranquillo Barnetta]] (88') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|TOG|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:2 |- | colspan=5 | [[Patrick Vieira]] (55'), [[Thierry Henry]] (61') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|SUI|1}} || {{fut|KOR|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Philippe Senderos]] (23'), [[Alexander Frei]] (77') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|SUI|1}} |'''7'''||3||2||0||1||4||0||4 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|FRA|1}} |'''5'''||3||1||0||2||3||1||2 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|KOR|1}} |'''4'''||3||1||1||1||3||4||-1 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|TOG|1}} |'''0'''||3||0||3||0||1||6||-5 |} ==== H grupė ==== {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-14 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|UKR|1}} || 4:0 |- | colspan=5 | [[Xabi Alonso]] (13'), [[David Villa]] (17', 48'), [[Fernando Torres]] (81') |- | rowspan=2 | 06-14 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|TUN|1}} || {{fut|KSA|1}} || 2:2 |- | colspan=5 | [[Zied Jaziri]] (23'), [[Radhi Jaidi]] (90+2'); [[Yasser al Kahtani]] (57'), [[Sami al Jaber]] (84') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|TUN|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Raul]] (71'), [[Fernando Torres]] (76', 90+1'); [[Jaouhar Mnari]] (8') |- | rowspan=2 | 06-19 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|KSA|1}} || {{fut|UKR|1}} || 0:4 |- | colspan=5 | [[Andrij Rusol]] (4'), [[Sergij Rebrov]] (36'), [[Andrij Sevcenko]] (46'), [[Maksim Kalinicenko]] (84') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|KSA|1}} || {{fut|ESP|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Juanito]] (36') |- | rowspan=2 | 06-23 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|UKR|1}} || {{fut|TUN|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Andrij Sevcenko]] (70') |} Galutinė lentelė: {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|1. {{fut|ESP|1}} |'''9'''||3||3||0||0||8||1||7 |- style="background:#ccffac;" |style="text-align:left;"|2. {{fut|UKR|1}} |'''6'''||3||2||0||0||5||4||1 |- |style="text-align:left;"|3. {{fut|TUN|1}} |'''1'''||3||0||1||2||3||6||-3 |- |style="text-align:left;"|4. {{fut|KSA|1}} |'''1'''||3||0||1||2||2||7||-5 |} === Aštuntfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-24 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|SWE|1}} || 2:0 |- | colspan=5 | [[Lukas Podolski]] (4', 12') |- | rowspan=2 | 06-24 || ''Zentral'', [[Leipcigas]] || 43000 || {{fut|ARG|1}} || {{fut|MEX|1}} || 2:1 (prat.) |- | colspan=5 | [[Hernan Crespo]] (10'), [[Maxi Rodriguez]] (98'); [[Rafael Marquez]] (6') |- | rowspan=2 | 06-25 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|ECU|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[David Beckham]] (60') |- | rowspan=2 | 06-25 || ''Franken'', [[Niurnbergas]] || 41000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|NED|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Maniche]] (23') |- | rowspan=2 | 06-26 || ''Fritz-Walter'', [[Kaizerslauternas]] || 46000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|AUS|1}} || 1:0 |- | colspan=5 | [[Francesco Totti]] (90+5') |- | rowspan=2 | 06-26 || ''FIFA World Cup'', [[Kelnas]] || 45000 || {{fut|SUI|1}} || {{fut|UKR|1}} || 0:0 (baud. 0:3) |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 06-27 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|GHA|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] (5'), [[Adriano]] (45+1'), [[Ze Roberto]] (84') |- | rowspan=2 | 06-27 || ''FIFA World Cup'', [[Hanoveris]] || 43000 || {{fut|ESP|1}} || {{fut|FRA|1}} || 1:3 |- | colspan=5 | [[David Villa]] (28'); [[Frank Ribery]] (41'), [[Patrick Vieira]] (83'), [[Zinedine Zidane]] (90+2') |} === Ketvirtfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 06-30 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 72000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|ARG|1}} || 1:1 (baud. 4:2) |- | colspan=5 | [[Miroslav Klose]] (80'); [[Roberto Ayala]] (49') |- | rowspan=2 | 06-30 || ''FIFA World Cup'', [[Hamburgas]] || 50000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|UKR|1}} || 3:0 |- | colspan=5 | [[Gianluca Zambrotta]] (6'), [[Luca Toni]] (59', 69') |- | rowspan=2 | 07-01 || ''FIFA World Cup'', [[Gelzenkirchenas]] || 52000 || {{fut|ENG|1}} || {{fut|POR|1}} || 0:0 (baud. 1:3) |- | colspan=5 | |- | rowspan=2 | 07-01 || ''FIFA World Cup'', [[Frankfurtas prie Maino]] || 48000 || {{fut|BRA|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Thierry Henry]] (57') |} === Pusfinalis === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-04 || ''FIFA World Cup'', [[Dortmundas]] || 65000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|ITA|1}} || 0:2 (prat.) |- | colspan=5 | [[Fabio Grosso]] (119'), [[Alessandro del Piero]] (120+1') |- | rowspan=2 | 07-05 || ''FIFA World Cup'', [[Miunchenas]] || 66000 || {{fut|POR|1}} || {{fut|FRA|1}} || 0:1 |- | colspan=5 | [[Zinedine Zidane]] (33') |} === Dėl III vietos === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-08 || ''Gottlieb-Daimler'', [[Štutgartas]] || 52000 || {{fut|GER|1}} || {{fut|POR|1}} || 3:1 |- | colspan=5 | [[Bastian Schweinsteiger]] (56', 78'), [[Petit]] (į savus 60'); [[Nuno Gomes]] (88') |} === Finalas === {{f-rung}} |- | rowspan=2 | 07-09 || ''Olympia'', [[Berlynas]] || 69000 || {{fut|ITA|1}} || {{fut|FRA|1}} || 1:1 (baud. 5:3) |- | colspan=5 | [[Marco Materazzi]] (19'); [[Zinedine Zidane]] (7') |} == Atkrintamųjų varžybų schema == {{Round16-waiting <!--Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!--šešioliktfinaliai --> |birželio 24 d., Miunchenas|{{fut|GER|1}}|2|{{fut|SWE|1}}|0 |birželio 24 d., Leipcigas|{{fut|ARG|1}}|2|{{fut|MEX|1}}|1 |birželio 26 d., Kaizerslauternas|{{fut|ITA|1}}|1|{{fut|AUS|1}}|0 |birželio 26 d., Kelnas|{{fut|SUI|1}}|0|{{fut|UKR|1}}|3 |birželio 25 d., Štutgartas|{{fut|ENG|1}}|1|{{fut|ECU|1}}|0 |birželio 25 d., Niurnbergas|{{fut|POR|1}}|1|{{fut|NED|1}}|0 |birželio 27 d., Dortmundas|{{fut|BRA|1}}|3|{{fut|GHA|1}}|0 |birželio 27 d., Hanoveris|{{fut|ESP|1}}|1|{{fut|FRA|1}}|3 <!--ketvirtfinaliai --> |birželio 30 d., Berlynas|{{fut|GER|1}}|<small>1(4)</small>|{{fut|ARG|1}}|<small>1(2)</small> |birželio 30 d., Hamburgas|{{fut|ITA|1}}|3|{{fut|UKR|1}}|0 |liepos 1 d., Gelzenkirchenas|{{fut|ENG|1}}|<small>0(1)|{{fut|POR|1}}|<small>0(3) |liepos 1 d., Frankfurtas|{{fut|BRA|1}}|0|{{fut|FRA|1}}|1 <!--pusfinaliai --> |liepos 4 d., Dortmundas|{{fut|GER|1}}|0|{{fut|ITA|1}}|2 |liepos 5 d., Miunchenas|{{fut|POR|1}}|0|{{fut|FRA|1}}|1 <!--finalas --> |liepos 9 d., Berlynas|{{fut|ITA|1}}|<small>1(5)</small>|{{fut|FRA|1}}|<small>1(3)</small> <!--dėl 3 vietos --> |liepos 8 d., Štutgartas|{{fut|GER|1}}|3|{{fut|POR|1}}|1 <!-- # delete till the end with the use of Round16 template --> |A| [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px|Germany]] [[Vaizdas:Flag of Costa Rica (state).svg|20px|Costa Rica]] [[Vaizdas:Flag of Poland.svg|20px|Poland]] [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px|Ecuador]] |1-a |B| [[Vaizdas:Flag of England.svg|20px|England]] [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px|Paraguay]] [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px|Trinidad and Tobago]] [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px|Sweden]] |2-a |C|[[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px|Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px|Côte d'Ivoire]] [[Vaizdas:Flag of Serbia and Montenegro; Flag of Yugoslavia (1992–2003).svg|20px|Serbia and Montenegro]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px|Netherlands]] |1-a |D|[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|20px|Mexico]] [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px|Iran]] [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px|Angola]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px|Portugal]] |2-a |E|[[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px|Italy]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px|Ghana]] [[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|United States]] [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px|Czech Republic]] |1-a |F|[[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px|Brazil]] [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px|Croatia]] [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px|Australia]] [[Vaizdas:Flag of Japan (bordered).svg|20px|Japan bordered]] |2-a |G|[[Vaizdas:Flag of France.svg|20px|France]] [[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|16px|Switzerland]] [[Vaizdas:Flag of South Korea (bordered).svg|20px|Korea bordered Republic]] [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px|Togo]] |1-a |H|[[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px|Spain]] [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px|Ukraine]] [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px|Tunisia]] [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px|Saudi Arabia]] |2-a |B|[[Vaizdas:Flag of England.svg|20px|England]] [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px|Paraguay]] [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px|Trinidad and Tobago]] [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px|Sweden]] |1-a |A|[[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px|Germany]] [[Vaizdas:Flag of Costa Rica (state).svg|20px|Costa Rica]] [[Vaizdas:Flag of Poland.svg|20px|Poland]] [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px|Ecuador]] |2-a |D|[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|20px|Mexico]] [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px|Iran]] [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px|Angola]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px|Portugal]] |1-a |C|[[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px|Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px|Côte d'Ivoire]] [[Vaizdas:Flag of Serbia and Montenegro; Flag of Yugoslavia (1992–2003).svg|20px|Serbia and Montenegro]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px|Netherlands]] |2-a |F|[[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px|Brazil]] [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px|Croatia]] [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px|Australia]] [[Vaizdas:Flag of Japan (bordered).svg|20px|Japan bordered]] |1-a |E|[[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px|Italy]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px|Ghana]] [[Vaizdas:Flag of the United States.svg|20px|United States]] [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px|Czech Republic]] |2-a |H|[[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px|Spain]] [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px|Ukraine]] [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px|Tunisia]] [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px|Saudi Arabia]] |1-a |G|[[Vaizdas:Flag of France.svg|20px|France]] [[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|16px|Switzerland]] [[Vaizdas:Flag of South Korea (bordered).svg|20px|Korea bordered Republic]] [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px|Togo]] |2-a }} == Išsami statistika == {{main|XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės}} Atskirų turų rezultatai ir statistika: * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/1 turas|Grupės varžybų 1 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/2 turas|Grupės varžybų 2 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/3 turas|Grupės varžybų 3 turas]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas/Rungtynės/Atkrintamosios|Aštuntfinaliai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai]] == Įvarčių autoriai == Daugiausia įvarčių įmušusiu žaidėju tapo [[Miroslav Klose]], kuris bus apdovanotas [[Adidas]] „auksiniu bateliu“. Iš viso buvo įmušti 147 įvarčiai (4 į savus vartus), neskaičiuojant 11 m baudinių serijose įmuštų 21 įvarčio (žemiau neskaičiuojami). {| |- |colspan=4| === 5 įvarčiai === |- | * [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px]] [[Miroslav Klose]] |- |colspan=4| === 3 įvarčiai === |- | * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Hernán Crespo]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Maximiliano Rodríguez|Maxi Rodríguez]] * [[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|20px]] [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] * {{flagicon|FRA}} [[Thierry Henry]] |valign=top| * {{flagicon|FRA}} [[Zinédine Zidane|Zinedine Zidane]] * [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|20px]] [[Lukas Podolski]] * [[Vaizdas:Flag of Spain.svg|20px]] [[Fernando Torres]] * {{flagicon|ESP}} [[David Villa]] |- |colspan=4| === 2 įvarčiai === |- |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Tim Cahill]] * {{flagicon|BRA}} [[Adriano Leite Ribeiro|Adriano]] * [[Vaizdas:Flag of Cote d'Ivoire.svg|20px]] [[Aruna Dindane]] * [[Vaizdas:Flag of Costa Rica.svg|20px]] [[Paulo Wanchope]] * [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|20px]] [[Tomáš Rosický]] | * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Agustin Delgado]] * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Carlos Tenorio]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Steven Gerrard]] * {{flagicon|FRA}} [[Patrick Vieira]] * {{flagicon|GER}} [[Bastian Schweinsteiger]] | * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Marco Materazzi]] * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Luca Toni]] * {{flagicon|MEX}} [[Omar Bravo]] * [[Vaizdas:Flag of Poland (bordered).svg|22x20px]] [[Bartosz Bosacki]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Maniche]] |valign=top| * {{flagicon|SUI}} [[Alexander Frei]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Andrijus Ševčenka|Andriy Shevchenko]] |- |colspan=4| === 1 įvartis === |- |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Angola.svg|20px]] [[Flávio da Silva Amado|Flávio Amado]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Roberto Ayala]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Esteban Cambiasso]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Lionel Messi]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Javier Saviola]] * [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|20px]] [[Carlos Tévez|Carlos Tevez]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[John Aloisi]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Harry Kewell]] * [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|20px]] [[Craig Moore]] * {{flagicon|BRA}} [[Frederico Chaves Guedes|Fred]] * {{flagicon|BRA}} [[Gilberto]] * {{flagicon|BRA}} [[Juninho Pernambucano|Juninho]] * {{flagicon|BRA}} [[Kaká]] * {{flagicon|BRA}} [[Zé Roberto]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Didier Drogba]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Bonaventure Kalou]] * [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|20px]] [[Bakari Koné|Bakary Koné]] * [[Vaizdas:Flag of Costa Rica.svg|20px]] [[Ronald Gómez|Rónald Gómez]] * [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px]] [[Niko Kovač]] * [[Vaizdas:Flag of Croatia.svg|20px]] [[Darijo Srna]] |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of the Czech Republic.svg|22x20px]] [[Jan Koller]] * [[Vaizdas:Flag of Ecuador.svg|20px]] [[Jaime Iván Kaviedes|Iván Kaviedes]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[David Beckham]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Joe Cole]] * [[Vaizdas:Flag of England.svg|22x20px]] [[Peter Crouch]] * {{flagicon|FRA}} [[Franck Ribéry|Frank Ribbery]] * {{flagicon|GER}} [[Torsten Frings]] * {{flagicon|GER}} [[Philipp Lahm]] * {{flagicon|GER}} [[Oliver Neuville]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Stephen Appiah]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Haminu Dramani]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Asamoah Gyan]] * [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|20px]] [[Sulley Ali Muntari]] * [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px]] [[Sohrab Bakhtiarizadeh]] * [[Vaizdas:Flag of Iran.svg|20px]] [[Yahya Golmohammadi]] * {{flagicon|ITA}} [[Alberto Gilardino]] * {{flagicon|ITA}} [[Vincenzo Iaquinta]] * {{flagicon|ITA}} [[Filippo Inzaghi]] * {{flagicon|ITA}} [[Andrea Pirlo]] * {{flagicon|ITA}} [[Francesco Totti]] |valign=top| * {{flagicon|ITA}} [[Gianluca Zambrotta]] * {{flagicon|ITA}} [[Fabio Grosso]] * {{flagicon|ITA}} [[Alessandro Del Piero]] * {{flagicon|JPN}} [[Šunsuke Nakamura|Shunsuke Nakamura]] * {{flagicon|JPN}} [[Keidži Tamada|Keiji Tamada]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Ahn Jung-Hwan]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Lee Chun-Soo]] * [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|20px]] [[Park Ji-Sung]] * {{flagicon|MEX}} [[Francisco Fonseca]] * {{flagicon|MEX}} [[Rafael Márquez]] * {{flagicon|MEX}} [[Zinha]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Ruud van Nistelrooy]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Robin van Persie]] * [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|20px]] [[Arjen Robben]] * {{flagicon|PAR}} [[Nelson Cuevas]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Deco]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Pauleta]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Cristiano Ronaldo]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Simão Sabrosa]] * [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|20px]] [[Saša Ilić]] |valign=top| * [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|20px]] [[Nikola Žigić]] * [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px]] [[Sami Al-Jaber]] * [[Vaizdas:Flag of Saudi Arabia.svg|20px]] [[Yaser Al-Kahtani|Yasser Al Kahtani]] * {{flagicon|ESP}} [[Xabi Alonso]] * {{flagicon|ESP}} [[Juan Gutiérrez Moreno|Juanito]] * {{flagicon|ESP}} [[Raúl]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Marcus Allbäck]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Henrik Larsson]] * [[Vaizdas:Flag of Sweden.svg|20px]] [[Fredrik Ljungberg]] * {{flagicon|SUI}} [[Tranquillo Barnetta]] * {{flagicon|SUI}} [[Philippe Senderos]] * [[Vaizdas:Flag of Togo (3-2).svg|20px]] [[Mohamed Kader]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Radhi Jaidi]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Zied Jaziri|Ziad Jaziri]] * [[Vaizdas:Flag of Tunisia.svg|20px]] [[Jawhar Mnari|Jaouhar Mnari]] * {{flagicon|USA}} [[Clint Dempsey]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Maksimas Kaliničenka|Maksim Kalynychenko]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Serhijus Rebrovas|Serhiy Rebrov]] * [[Vaizdas:Flag of Ukraine.svg|20px]] [[Andrijus Rusolas|Andriy Rusol]] |- |colspan=4| === Įvarčiai į savo vartus === * [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|20px]] [[Cristian Zaccardo]] * [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|20px]] [[Carlos Gamarra]] * [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|20px]] [[Armando Teixeira|Petit]] * [[Vaizdas:Flag of Trinidad and Tobago.svg|20px]] [[Brent Sancho]] |} == Apdovanojimai žaidėjams == * „Auksinis kamuolys“ – geriausio turnyro žaidėjo titulas, atiteko prancūzų saugui [[Zinédine Zidane|Zinedinui Zidanui]]. * „Auksinis batelis“ – rezultatyviausio turnyro žaidėjo titulas, atiteko vokiečių puolėjui [[Miroslav Klose|Miroslavui Klozei]]. * Geriausiu vartininku išrinktas italas [[Gianluigi Buffon|Džianluidži Bufonas]]. * Geriausiu jaunuoju futbolininku išrinktas vokiečių puolėjas [[Lukas Podolski]]. Šis pasaulio čempionatas buvo rekordinis pagal parodytų kortelių skaičių. Visame turnyre buvo parodytos 345 geltonos ir 28 raudonos korteles. Aštuntfinalio rungtynėse tarp Olandijos ir Portugalijos, kurioms teisėjavo arbitras [[Valentinas Valentinovičius Ivanovas|Valentinas Ivanovas]] buvo pasiektas naujas kortelių parodymo rekordas rungtynėse, parodytos 16 geltonų ir 4 raudonos kortelės. Po šio ir kitų teisėjų neigiamai įvertintų darbo buvo nutarta, kad kitame pasaulio čempionate teisėjaus profesionalūs teisėjai, jų parengimui bus skirta 40 mln. dolerių. == Taškų skaičiavimas == Grupių varžybos vyksta lygos sistema, kiekviena komanda sužaidžia po vienerias rungtynes su kiekviena kita grupės komanda. Už pergalę skiriami 3 taškai, už lygiasias – 1 taškas, už pralaimėjimą taškai neskiriami. Pasibaigus grupės varžyboms, jei dvi ar daugiau komandų surenka po vienodai taškų, geresnę vietą lemia papildomi kriterijai: # Visų grupės rungtynių įvarčių skirtumas # Didesnis visose rungtynėse įmuštų įvarčių skaičius # Didesnis taškų skaičius skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas # Didesnis įvarčių skirtumas skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas # Didesnis įmuštų įvarčių skaičius skaičiuojant tik vienodą taškų skaičių surinkusias komandas Jei kriterijai nepakankami (visi atitinkami vienodai), traukiami burtai. == Statistika == Per 48 rungtynes įmušti 132 įvarčiai (2,75 įv./rungt.), 20 kartų parodyta raudona kortelė (4 kartus parodyta vieneriose rungtynėse – {{futb|Portugalij|os|a}}-{{futb|Nyderland|ų|ai}}), 310 geltonų kortelių (6,46/rungt.), realizuota vienuolika 11 m baudinių. Daugiausiai geltonų kortelių parodyta [[Tuniso vyrų futbolo rinktinė|Tuniso]] rinktinei (vidutiniškai 4,67 per rungtynes), taip pat {{futb|Gan|os|os}} ir {{futb|Portugalij|os|os}} rinktinėms (po 4,5 per rungtynes), mažiausiai kortelių parodyta {{futb|Vokietij|os|os}} (1,25/rungt) ir [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanijos]] (1,5) rinktinių žaidėjams. Po dvi raudonas korteles parodyta 7 rinktinėms – {{futb|Čekij|os|os}}, {{futb|Kroatij|os|os}}, {{futb|Italij|os|os}}, {{futb|Nyderland|ų|ų}}, {{futb|Portugalij|os|os}}, {{fut|Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos|Serbijos ir Juodkalnijos}}, {{futb|JAV||}}. Rezultatyviausios komandos, pelniusios po 2,5 įvarčio per rungtynes – {{futb|Vokietij|os|a}}, {{futb|Brazilij|os|a}}, {{futb|Argentin|os|a}}. Daugiausiai kartų vartus atakavo {{futb|Vokietij|os|a}} (vidutiniškai 19,5 smūgių vartų link per rungtynes), {{futb|Ispanij|os|a}} (17,25). Daugiausiai kartų į vartų stačiakampį pataikė {{futb|Vokietij|os|a}} (vidutiniškai 9,5 k. per rungtynes), {{futb|Brazilij|os|a}} (9), {{futb|Ispanij|os|a}} (8,75). Rezultatyviausias žaidėjas – [[Miroslav Klose]] (5 įv.), po 3 įvarčius įmušė [[Fernando Torres]], [[Hernan Crespo|Hernanas Krespo]], [[Maxi Rodriguez|Maksi Rodrigesas]], [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], [[Lukas Podolski]], [[David Villa|Davidas Vilja]]. Daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliko [[Juan Riquelme|Chuanas Rikelmė]] (3). Daugiausiai kartų smūgiavo į vartų stačiakampį [[Miroslav Klose|Miroslavas Klozė]] (2,75/rungt), [[Frank Lampard|Frenkas Lampardas]] (2,25 k./ rungt.). Daugiausiai kartų vartų link smūgiavo [[Michael Ballack]] (5,33/rungt), [[Frank Lampard]] (5,25 k./rungt.) Daugiausiai kartų perėmė kamuolį [[Dwight Yorke]] (7 k./rungt.), [[Anatoliy Tymoschuk]] (6). Daugiausiai kartų prasižengė [[Oguchi Onyewu]] ir [[Mark Viduka]] (po 4 k./rungt.), daugiausiai kartų privertė prasižengti priešininkus [[Carlos Tenorio]] (5,33 k./rungt.), [[Luis Figo|Luisas Figas]] (4,75 k./rungt.). Vartininkas, daugiausiai kartų pagavęs į vartus skriejantį kamuolį – [[Joao Ricardo]] ir [[Jošikacu Kavaguči]] (po 7 k./rungt), daugiausiai įvarčių praleido [[Dragoslav Jevric]] (3,33/rungt.) ir [[Jose Porras]] (3/rungt.), per ketverias rungtynes nei vieno įvarčio nepraleido [[Pascal Zuberbuehler]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} {{commonscat|FIFA World Cup 2006}} * [http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/index.html FIFA informacija]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100304153504/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/index.html |date=2010-03-04 }} * [[XVIII pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybos]] * [[XVIII pasaulio futbolo čempionato ekipos]] {{futbolas}} {{Tarptautinis futbolas}} [[Kategorija:2006 Pasaulio futbolo čempionatas| ]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo varžybos]] patwvmhbqcdv1a36cl2f4javvyh80qa 0 28502 7851320 7540908 2026-06-06T07:27:17Z ~2026-33415-30 219097 Klaidos taisymas: "energją" -> "energiją" 7851320 wikitext text/x-wiki {{klaidos}}{{POV}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Vincas Mickevičius-Kapsukas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 150px | gimimo data = {{Gimė|1880|04|07}} | gimimo vieta = [[Būdviečiai]], [[Pajevonio valsčius]] | mirties data = {{Mirė|1935|02|17|1880|04|07|}} | mirties vieta = [[Maskva]], [[Sovietų Sąjunga]]| palaidotas = [[ Novodevičės kapinės]]e | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = | veikla = publicistas, redaktorius, politinis veikėjas, revoliucionierius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1905]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]]</br>[[1917]] m. [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vincas Mickevičius-Kapsukas''' ([[1880]] m. [[balandžio 7]] d. ([[kovo 23]] d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]), [[Būdviečiai|Būdviečiuose]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]], [[Lietuva|Lietuvoje]] – [[1935]] m. [[vasario 17]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]]) – Lietuvos ir tarptautinis politinis veikėjas, aktyvus [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] dalyvis, [[varpininkai|varpininkas]], revoliucionierius, publicistas, redaktorius, vienas iš [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų ir lyderių, [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos]] ir [[Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos]] ([[Litbelas|Litbelo]]) įkūrėjas ir vyriausybės pirmininkas, vienas iš Komunistinio Internacionalo ([[Kominternas|Kominterno]]) lyderių. == Šeima == Tėvas Simonas (Simas) Mickevičius (1830–1915) buvo turtingas ūkininkas. Iš pirmos santuokos su Barbora Kriaučiūnaite (~1840–1870), Simonas turėjo dukrą Konstanciją Mickevičiūtę. Su antra žmona Ona Kuršėnaite (~1850–1934) Simonas turėjo du sūnus: Juozapą (1872–1950) ir Vincą. Vincas Mickevičius vedė [[Vanda Albrechtienė|Vandą Didžiulytę]] (1881–1941) [[1901]] metais [[Mintauja|Mintaujoje]] (dabar [[Jelgava]], [[Latvija]]); išsiskyrė [[1913]] metais po jų dukters mirties. Vedė Eleną Domicelę Tautkaitę (1893–1937) [[1922]] metais Maskvoje, Rusijoje. Vaikai: Vanda V. Didžiulytė (1905–1913) iš pirmos santuokos; Jūra Mickevičiūtė (1921–2008), Vincas Mickevičius (1925–2014) ir Lena Mickevičiūtė (1927–2001) iš antros santuokos. == Biografija == Vincas Mickevičius gimė 1880 m. balandžio 7 d. (kovo 23 d. pagal Julijaus kalendorių), [[Būdviečiai|Būdviečių kaime]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]], Lietuvoje. Lietuva tuomet buvo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dalis. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] (sausio sukilimo) buvo įvestas lietuviškos [[spaudos draudimas]], kuris truko nuo [[1864]] iki [[1904]] m. Vinco tėvas Simonas ir vyresnysis brolis Juozas buvo Lietuvos patriotai. Jo dėdė Antanas Mickevičius buvo [[daraktorius]], pogrindinių lietuviškų mokyklų steigėjas ir mokytojas.<ref name=el>{{cite encyclopedia | editor=Jonas Puzinas | encyclopedia=Lietuvių enciklopedija | title= Mickevičius-Kapsukas, Vincas | year=1953–1966 | publisher=Juozas Kapočius | volume=XVIII | location=Boston, Massachusetts | pages=354-356}} </ref><ref name=el2>{{cite encyclopedia | editor=Simas Sužiedėlis | encyclopedia=Encyclopedia Lituanica | title=Kapsukas-Mickevičius, Vincas | year=1970–1978 | publisher=Juozas Kapočius | volume=III | location=Boston, Massachusetts | pages=38–40}}</ref> Vincas Mickevičius labai anksti susipažino su nelegalia lietuviška spauda – jų namuose buvo slepiami mėnesiniai žurnalai „[[Auszra]]“ („[[Aušra]]“). [[1888]]–[[1892]] metais Vincas buvo mokinamas namuose ir lankė nelegalią lietuvišką mokyklą, kur dėstė jo dėdė A. Mickevičius. Nuo 1892 iki [[1897]] metų Mickevičius mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. [[1895]] metais jis tapo aktyviu [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] dalyviu, kuomet jo brolis Juozas įtraukė penkiolikmetį Vincą į slaptą [[knygnešiai|knygnešių]] draugiją [[Sietynas (organizacija)|Sietynas]]. Ši Lietuvos patriotų organizacija spausdino lietuviškas knygas ir periodinius leidinius [[Rytprūsiai|Rytų Prūsijoje]], slapta gabendavo juos per sieną ir platindavo Lietuvoje. Baigęs gimnaziją 1897 metais, Mickevičius įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], tačiau jau po metų ([[1898]]) buvo išmestas už nelegalią politinę veiklą. Jis priklausė slaptai Lietuvių klerikų draugijai ir dalyvavo platinant nelegalią lietuvišką spaudą.<ref name=el/> Apie 1898–[[1899]] m. Mickevičius mokino vaikus [[Povilas Višinskis|Povilo Višinskio]] „Sakalų“ lietuviškoje mokykloje.<ref name=el/> Nuo 1888 m. jis buvo aktyvus [[varpininkai|varpininkas]] – priklausė patriotinei organizacijai, pavadintai jų laikraščio „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, kurio tikslas buvo kelti lietuvišką savimonę, skatinti švietimą, lietuvišką kalbą ir kultūrą, vardu. Mickevičius jau nuo 1888 m. aktyviai rašė „Varpui“ ir kitam Varpininkų laikraštis – Ūkininkui. Jis dirbo „[[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininko]]“ redakcinėje kolegijoje nuo pat šio žurnalo įkūrimo 1888 metais. Vincas Mickevičius pasirinko slapyvardį Kapsukas, mažybinę formą nuo vienos iš „Varpo“ įkūrėjo [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] slapyvardžių – [[Vincas Kapsas]].<ref name=el2/><ref name=tumas>{{cite book | author=[[Juozas Tumas-Vaižgantas]] | title=Raštai IV | publisher=“Švyturio” bendrovė | year=1922 | location=Kaunas }}</ref>. Muziejaus Vinco Kudirkos gimtinėje įkūrėjo Stasio Ankevičiaus (1905-2002) teigimu, kada draugai Vinco Mickevičiaus klausdavo, "kodėl tik Kapsukas", atsakymas būdavo - "jeigu Vincas Kudirka Kapsas, tai aš tik Kapsukas". [[Vaizdas:Vincas_Mickevicius_Kapsukas_in_Jelgava_Gymnasium.jpg|thumb|right|Vincas Mickevičius [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]] (1901 m.).]] 1900 metais Mickevičius įstojo į [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]] (dabar Jelgava, Latvija). Tai buvo prestižinė aukštojo mokslo įstaiga, kuri tarp [[1801]] ir [[1806]] m. turėjo universiteto statusą. Jau 1901 m. jis buvo vėl pašalintas už tai, kad priklausė slaptai knygnešių draugijai „[[Kūdikis (draugija)|Kūdikis]]“ ir savo namuose laikė nelegalią spaudą, kurią draugija platino šiaurės Lietuvoje. [[Žandaras|Žandarų]] kratos metu jo namuose buvo rastas labai didelis draudžiamos literatūros kiekis. Prieš Mickevičių buvo iškelta politinė byla. Kad išvengtų arešto, jam teko bėgti į užsienį – per Rytų Prūsiją į [[Šveicarija|Šveicariją]]. Nuo 1901 iki maždaug [[1903]] metų Mickevičius studijavo [[filosofija|filosofiją]], [[sociologija|sociologiją]] ir politinę ekonomiką [[Berno universitetas|Berno universitete]] Šveicarijoje. Iš Berno toliau rašė kritikos straipsnius ir istorines apžvalgas „Varpui“ ir „Ūkininkui“. [[1902]] metais jis tapo „Varpo“ redaktoriaus pavaduotoju ir „Ūkininko“ redaktoriumi. Šie žurnalai buvo spausdinami [[Tilžė]]je, Rytų Prūsijoje (vok. ''Tilsit''; dabar [[Sovetskas/Tilžė|Sovetskas]], Rusija). 1902 m. jis darbo reikalais atvyko į Tilžę ir slapta aplankė šeimą tėviškėje. Tilžėje Mickevičius naudojosi lietuvių spaustuvių archyvais ir surinko daug medžiagos iš „Aušros“ laikų (laikraštis „Aušra“, įsteigtas dr. [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]], buvo „Varpo“ ideologinis pirmtakas), kurios pagrindu paruošė ir atspausdino straipsnius apie „Aušros“ dienas ir „Varpo“ gimimą.<ref name=el/> 1902 metais Varpininkų suvažiavime buvo įsteigta [[Lietuvių demokratų partija]]. Vincas Mickevičius tapo vienu iš pirmųjų šios partijos nariu. Jau 1903 m. Mickevičius pajuto, kad LDP politiniai tikslai nesiekia pakankamai toli. LDP programa buvo siekti Lietuvos autonomijos Rusijos sudėtyje, bet ne pilnos nepriklausomybės. Jo taip pat nepatenkino LDP socialinė programa. 1903 m. jis paliko LDP ir įstojo į [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partiją]] (LSDP). Tačiau Mickevičius nenorėjo nutraukti ryšių su Varpininkais ir stipriai susikirto su LSDP vadovybe (ypač A. Janulaičiu), kuri vengė bendradarbiauti su Varpininkais.<ref name=caro> {{ cite book | author=Vincas Mickevičius-Kapsukas | year=1929 | title=Caro kalėjimuos | location =Philadelphia | publisher=“Laisvės” spauda}}</ref> Siekdamas nutiesti tiltus tarp LSDP ir Varpininkų, [[1904]] metais jis įsteigė socialpatriotinę organizaciją „[[Draugas (organizacija)|Draugas]]“. Tuo pat metu jis oficialiai išliko LSDP nariu. Po ilgų derybų, [[1905]] metais „Draugas“ susijungė su LSDP ir Mickevičius buvo išrinktas į LSDP Centro Komitetą.<ref name=caro/> Tuo metu jis priklausė federalistų sparnui socialdemokratų partijoje. Ši frakcija siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, savanoriškoje federacijoje su [[Lenkija]], [[Baltarusija]], [[Ukraina]] ir Latvija, t. y. buvusių [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ribose. Federacijos su Rusija jų programoje nebuvo.<ref name=caro/><ref name=pirm> {{cite book | author=Vincas Kapsukas-Mickevičius | year=1934 | title=Pirmoji Lietuvos Proletarinė Revoliucija ir Sovietų Valdžia | location=Chicago | publisher=“Vilnies” spauda}}</ref> Federalistai kovojo su autonomistų sparnu socialdemokratų partijoje, kurie siekė Lietuvos autonomijos Rusijos sudėtyje. Maždaug tuo pat metu ([[1904]]–[[1906]] m.) Mickevičius įkūrė žurnalus „[[Draugas (žurnalas)|Draugas]]“ ir „[[Darbininkas (žurnalas)|Darbininkas]]“. Nuo 1906 iki [[1907]] m. jis taip pat rašė ir redagavo žurnalus „[[Naujoji Gadynė]]“ ir „[[Skardas]]“. [[1905 m. Rusijos revoliucija|1905 metų revoliucijos]] metu Vincas Mickevičius organizavo anticarines valstiečių demonstracijas ir streikus Suvalkijoje ir šiaurės Lietuvoje. Jis keliavo po Lietuvą, rašė, spausdino ir platino atsišaukimus. Mickevičius buvo trumpam sulaikytas policijos, bet, neradus pas jį jokios inkriminuojancios medžiagos, sugebėjo išsiderėti paleidimą. 1905 metų gruodį jis buvo areštuotas su J. Jaks-Tyrio pasu ir pasodintas už revoliucinę veiklą, tačiau draugų pagalba sugebėjo pabėgti iš Suvalkų kalėjimo ligoninės 1906 metais. Mickevičius buvo vėl areštuotas 1907 gegužės mėn. [[Vilnius|Vilniuje]] ir nuteistas trim metams tvirtovės kalėjimo už anticarinę veiklą. Jo gynėjai Suvalkų teisme buvo advokatai [[Aleksandras Kerenskis]], kuris po [[Vasario Revoliucija|1917 m. vasario revoliucijos]] buvo [[Rusijos laikinoji vyriausybė|Rusijos laikinosios vyriausybės]] pirmininkas, ir M. F. Folkenšteinas, kurio asistentu [[1893]] metais dirbo [[Vladimiras Uljanovas]] ([[Leninas]]).<ref name=caro/> Iki [[1909]] metų Mickevičius kalėjo Vilniaus ir Suvalkų kalėjimuose. 1909 metais policija nustatė, kad Mickevičius buvo tas pats asmuo, kuris pabėgo iš Suvalkų kalėjimo 1906 metais, ir teismas jam prie bausmės pridėjo 8 metus [[Katorga|katorgos]] (griežčiausio režimo kalėjimas). Mickevičius kalėjo Varšuvos Arsenale ([[1910]]–[[1911]] m.) ir Vladimiro katorgos centralėje ([[1911]]–[[1913]] m.). 1913 metais [[Romanovų dinastija|Romanovų dinastijos]] trys šimtųjų metų proga caro [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] manifestu buvo amnestuoti kai kurie kaliniai. Mickevičiui, kaip ne smurtiniam kaliniui, buvo sumažinta bausmė ir jis per Krasnojarsko kalėjimą buvo ištremtas į Jenisėjaus apskritį [[Sibiras|Sibire]].<ref name=caro/> 1913 m. gruodžio mėn. Mickevičius su padirbtais dokumentais pabėgo iš tremties Sibire. Keletą savaičių slapstėsi Latvijoje ir Lietuvoje (grafas [[Nikolajus Zubovas (1832)|Nikolajus Zubovas]] slėpė jį savo [[Medemrodės dvaras|Medemrodės dvare]]). Čia jis ruošėsi emigracijai į Vakarus. [[Mykolas Biržiška]] suteikė Mickevičiui plačius įgaliojimus veikti užsienyje LSDP vardu. [[1914]] metų pradžioje vietinių aktyvistų pagalba Mickevičius perėjo [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] sieną ir iš ten su fiktyviais dokumentais išvyko į [[Austrija-Vengrija|Austriją-Vengriją]]. 1914 metais [[Krokuva|Krokuvoje]] jis susitikinėjo su Rusijos socialdemokratų bolševikų frakcijos nariais ir jos lyderiu [[Vladimiras Leninas|Vladimiru Leninu]].<ref name=el/><ref name=caro/> Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] pradžios Mickevičius gyveno Krokuvoje ir buvo žurnalo „[[Vilnis (Ryga)|Vilnis]]“ redakcinės kolegijos nariu. Karui prasidėjus emigravo per Šveicariją į [[Škotija|Škotiją]]. Nuo 1914 iki [[1916]] metų Mickevičius gyveno [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]]. Jis vadovavo Škotijos LSDP skyriui ir 1915–1916 metais redagavo socialdemokratų laikraščius „[[Socialdemokratas (Belshilis)|Socialdemokratas]]“ ir „[[Rankpelnis]]“, leidžiamus [[Belshilis|Belshilyje]], Škotijoje.<ref name=pirm/> 1916 metais jis išvyko iš Škotijos per [[Kanda|Kanadą]] į [[JAV|Jungtines Amerikos Valstijas]]. 1916 m. Mickevičius, tik atvykęs į JAV, energingai įsijungė į [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga|Amerikos lietuvių socialistų sąjungos]] (ALSS) veiklą, kartu su būsimu Vilnies redaktoriumi L. Prūseika dalyvavo tų metų ALSS suvažiavime [[Čikaga|Čikagoje]] ir ėmėsi redaguoti pagrindinę lietuvių socialistų spaudą – savaitraštį „[[Kova (savaitraštis)|Kova]]“ ir mokslo ir literatūros žurnalą „[[Naujoji gadynė (Filadelfija)|Naujoji Gadynė]]“ (Filadelfija).<ref name=januta>{{cite journal | title= Pilietinis karas tarp Amerikos lietuvių | first= Donatas | last= Januta | journal= Draugas (The Lithuanian World-Wide Daily) | issue= July 21 | year= 2012 | url= http://www.draugas.org/07-21-12januta.pilietiniskaras2.html | access-date= 2014-05-02 | archive-date= 2014-05-02 | archive-url= https://web.archive.org/web/20140502032918/http://www.draugas.org/07-21-12januta.pilietiniskaras2.html |url-status=dead }}</ref> Po [[Vasario Revoliucija|1917 m. vasario revoliucijos]] Rusijoje Mickevičius nebebuvo bėglys ir pasinaudojo proga grįžti iš emigracijos. Jis atvyko iš JAV į [[Petrogradas|Petrogradą]], Rusija (dabar [[Sankt Peterburgas]]). Petrograde jis įstojo į [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją]] (bolševikų) (RSDDP(b)) ir tapo Lietuvos socialistų (veliau komunistų) laikraščio „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“ redaktoriumi. [[1917]] m. rugpjūčio mėn. dalyvavo 6-tame RSDDP(b) suvažiavime ir palaikė [[Komunistų internacionalas|Komunistų Internacionalo]] ([[Kominternas|Kominterno]]) įkūrimą. Įvykus [[Spalio revoliucija|1917 m. Spalio revoliucijai]], Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo paskirtas Lietuvos reikalų komisaru Tarybų (Sovietų) vyriausybėje. Jis taip pat buvo išrinktas į RSDDP(b) Centro Komiteto Lietuvos sekcijų centrinį biurą. [[1918]] metų pabaigoje Mickevičius grižo į Vokietijos okupuotą Lietuvą. Okupacija nusmukdė Lietuvos ekonomiką ir žemės ūkį. Daug dirbamos žemės buvo užleista ir dirvonavo, pašarų ir maisto produktų kainos išaugo keleriopai. Tai sukėlė didelę socialinę įtampą: daugelyje rajonų kilo spontaniški neramumai. Darbą praradę kaimo darbininkai, armijos dezertyrai ir pabėgę karo belaisviai organizavo ginkluotus būrius, pasivadinusius ''Miško broliais'', ir puldinėjo okupacinę armiją ir administraciją, taip pat plėšė ir terorizavo stambius žemvaldžius. Jie daugiausia veikė šiaurės ir vakarų Lietuvoje, tačiau naujienos apie jų veiklą sklido po visą Lietuvą. Norėdami pritraukti naujų narių ir gauti mažesnių ūkininkų palaikymą, jie naudojo [[Tadas Blinda|Tado Blindos]] plėšimo ir turto perdalinimo (iš turtingųjų neturtingiesiems) taktiką.<ref name=pirm/> Lietuva buvo pribrendusi radikaliems pokyčiams; ''status quo'' nepatenkino jokių socialinių sluoksnių. Keletas politinių jėgų varžėsi dėl Lietuvos ateities: (1) Vokietijos okupacinė valdžia vis dar kontroliavo administraciją ir siekė sau palankių išėjimo sąlygų, (2) [[Lietuvos Taryba]] paskelbė Lietuvos nepriklausomybę pirmą 1917 m. gruodžio 11 d. ir vėliau pataisytą versiją – 1918 m. vasario 16 d., (3) Lenkija siekė federacijos su Lietuva, panašiomis salygomis kaip [[Abiejų Tautų Respublika]] ir (4) Lietuvos kairiosios jėgos kėlė socialistinės revoliucijos idėją. 1918 m. birželio 4 d. Taryba nubalsavo už pasiūlymą pakviesti [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas fon Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] tapti Lietuvos monarchu. Hercogas Vilhelmas sutiko ir 1918 m. liepos 13 d. buvo išrinktas Lietuvos karaliumi [[Mindaugas II|Mindaugu II]]. Šis sprendimas buvo nepopuliarus ir keturi Tarybos nariai socialdemokratai protestuodami atsistatydino. Vokietijai bepralaimint Pirmą pasaulinį karą, Taryba nebelaikė savęs surišta ankstesniais įsipareigojimais ir 1918 m. lapkričio 2 d. anuliavo savo pakvietimą hercogui Vilhelmui, bei paskelbė pirmą laikinąją [[Lietuvos Konstitucija|Lietuvos Konstituciją]]. Valstybės valdymo forma nebuvo teisiškai apibrėžta iki 1920 m., tačiau ''de facto'' respublikos forma buvo priimta. Tuo metu Vokietijoje brendo revoliucija. Lapkričio 3 d. [[Kylis|Kylyje]] prasidėjo jūreivių maištas, kuris greitai išplito per visą imperiją. Lapkričio 6 d. [[Vilhelmas II|kaizeris Vilhelmas II]] buvo priverstas atsisakyti sosto. Lapkričio 9 d. socialdemokratas Šeidemanas ir, nepriklausomai nuo jo, „Spartako“ sąjungos įkūrėjas ir narys Lybknechtas beveik vienu metu paskelbė Vokietijos respubliką.{{faktas}} Lapkričio 11 d. [[Kompjenė]] paliaubos baigė karo veiksmus ir pažymėjo Vokietijos pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare, nors oficialiai Vokietija dar nekapituliavo. Šie įvykiai demoralizavo Vokietijos okupacinę armiją Lietuvoje ir ji pradėjo prarasti kontrolę. Tą pačią paliaubų dieną Lietuvos Taryba suformavo pirmą vyriausybę ir paskyrė [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] jos ministru pirmininku. Tuo pat metu Lietuvos miestuose įvairios kairiosios partijos (socialdemokratai, socialdemokratai-darbininkai, [[Bundas]], socialistai-revoliucionieriai ir pan.) ir nepartiniai organizavosi ir jungėsi prie Rusijos revoliucijos įkvėpto socialistinio judėjimo. Spalio pradžioje Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos (LBKP) suvažiavimas. Gruodžio pradžioje vyko rinkimai į Vilniaus Darbininkų Deputatų Tarybą, kur buvo išrinkti 96 komunistai ir jiems prijaučiantys, 60 Bundo narių, 22 menševikai ir 15 socialdemokratų.<ref name=weeks>{{cite book | author=T. R. Weeks | year=2005 | title=From “Russian” to “Polish”: Vilna-Wilno 1900-1925 | publisher=The National Council for Eurasian and East European Research | location=Washington | url=http://www.ucis.pitt.edu/nceeer/2004_819-06g_Weeks.pdf | access-date=2014-05-02 | archive-date=2021-09-01 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210901010136/https://www.ucis.pitt.edu/nceeer/2004_819-06g_Weeks.pdf | url-status=dead }}</ref> [[Vaizdas:Vincas_Mickevicius-Kapsukas_around_1918-1919.jpg|thumb|right|Vincas Mickevičius-Kapsukas apie 1918–1919 m.]] 1918 m. gruodžio 8 d. Vilniaus Taryba suformavo Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo išrinktas jos pirmininku ir užsienio reikalų ministru. Tuo metu Lietuvoje veikė dvi vyriausybės, kurios viena kitos nepripažino. Iš esmės nei Lietuvos Taryba, nei Mickevičiaus vyriausybė nebuvo nepriklausomi politiniai aktoriai. Taryba gavo politinę, materialinę ir karinę pagalbą iš Vokietijos, o Mickevičiaus vyriausybė iš Rusijos. Gruodžio 16 d. Mickevičiaus vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo panaikino Vokietijos okupacinę valdžią, paleido Lietuvos Tarybą ir perdavė valdžią darbininkų deputatų taryboms, bei paskelbė [[Lietuvos Tarybų Respublika|Lietuvos Tarybų Respublikos]] įkūrimą.<ref name=pirm/><ref name=sov> {{ cite encyclopedia | editor=A. M. Prokhorov | year=1979 | title=Mickevicius-Kapsukas, Vincas | encyclopedia= Great Soviet Encyclopedia | location=New York | publisher=MacMillan}} </ref> Atsakomuoju žingsniu, Lietuvos Taryba gruodžio 26 d. paleido Voldemaro vyriausybę ir paskyrė socialistų liaudininkų demokratų partijos narį [[Mykolas Sleževičius|Mykolą Sleževičių]] nauju ministru pirmininku. Vokietijos okupacinės armijos išvedimas iš Vilniaus prasidėjo gruodžio pabaigoje. Tuo pat metu [[Raudonoji Armija]] judėjo į vakarus, stengdamasi atsiimti Bresto taikos sutartimi prarastas teritorijas. 1919 m. sausio 2 d. Lenkų Komiteto pajėgos (Samoobrona) jėga paėmė valdžia Vilniuje.<ref name=pirm/><ref name=weeks/> Lietuvos Taryba ir Sleževičiaus vyriausybė tą pačią dieną pasitraukė į [[Kaunas|Kauną]]. Raudonoji Armija įžengė į Vilnių sausio 5 d. ir Mickevičiaus vyriausybė atstatė savo valdžią. 1919 m. vasario 27 d. Lietuvos TSR ir [[Baltarusijos TSR]] susijungė ir suformavo [[Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinę Respubliką]] ([[Litbelas|Litbelą]]). Vincas Mickevičius-Kapsukas tapo Litbelo ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru. [[1919]] vasarą Lenkijos kariuomenė, persekiodama Raudonąją Armiją, veržėsi giliai į Litbelo teritoriją. Tuo pat metu naujai sukurta Lietuvos kariuomenė, pavaldi Lietuvos Tarybai ir Sleževičiaus vyriausybei, ėmė kontroliuoti vis didesnę centrinės ir vakarų Lietuvos dalį. Mickevičiaus vyriausybę Lietuvoje labiausiai palaikė miesto darbininkai ir kaimo samdiniai, bei bežemiai valstiečiai. Lietuvos ūkininkai labiau palaikė Sleževičiaus vyriausybę, kuri pažadėjo žemę tiems, kurie ją dirba. Agrarinėje šalyje, kokia tuomet buvo Lietuva, ūkininkų palaikymas buvo lemiamas faktorius. Suvokdamas ribotą paramą savo vyriausybei, Mickevičius priešinosi Lenino raginimams šaukti daugiau lietuvių į Raudonąją Armiją. Jis pasiuntė telegramą Leninui, teigdamas, kad lietuvių šaukimas į Raudonąją Armiją dar sumažintų paramą jo vyriausybei.<ref name=eid>{{cite book | author=A. Eidintas, V. Žalys, A. E. Senn | year=1999 | title=The Years of the First Republic, 1918-1940 (Paperback ed.) | location= New York | publisher=St. Martin's Press}}</ref> 1919 rugpjūtį beveik visa Litbelo teritorija buvo Lenkijos ir Lietuvos Tarybos rankose. [[1920]] m. [[liepos 20]] d. Rusija pasirašė taikos sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika ''de jure'' nustojo egzistuoti. Rusijos bolševikų planas sukelti revoliuciją Europoje tiesiogiai įtakojo 1918–1919 m. įvykius Lietuvoje. Socialistinė revoliucija Lietuvoje buvo šio plano dalis. Tačiau skirtingai negu Latvijoje tuo pat metu, Lietuvoje nebuvo didesnių represijų. [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] atsiminimuose rašė:<ref name=tumas/> “''Vilniuje komunistai elgėsi žmoniškai, baidė smarkiai, bet kraujo neliejo. Ir tai nuopelnas Mickevičiaus ir kitų lietuvių komunistų ir ne komunistų. Viename revkome dantį griežė, kad Lietuvoje daroma „kaž kokių ceremonijų“, vieton „k stienie ir gana!“''” Mickevičius ne tik sėkmingai priešinosi revoliuciniam terorui, bet ir kvietė bendradarbiauti žymius Lietuvos veikėjus ir inteligentus, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų. Vilniaus lietuvių delegacijai, susirūpinusiai dėl esamos padėties ir Lietuvos ateities, Mickevičius pažadėjo: <ref name=tumas/> “''Kiekvieno jūsų laisvė garantuojama. Su žmonėmis, kurie mums sabotažo nedaro, darbuosimės, nesiklausdami jų vidaus dalykų, ką mano, kas patinka.''” Mickevičiaus vyriausybėje buvo penki ministrai komunistai ir vienas socialdemokratas – [[Vaclovas Biržiška|Vaclovas Biržiška]]. Tačiau vyriausybės ministerijose (komisariatuose) dirbo daugiau kitų partijų ir politinių krypčių atstovų, kaip pavyzdžiui Lietuvos Tarybos narys dr. [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičius]], Tautos pažangos partijos narys ir rašytojas kunigas [[Juozas Tumas-Vaižgantas|J. Tumas-Vaižgantas]], teisininkas ir rašytojas [[Antanas Kriščiukaitis|A. Kriščiukaitis]], mokytojas ir rašytojas [[Pranas Mašiotas|P. Mašiotas]] ir kiti tautinės inteligentijos atstovai.<ref name=rudokas>{{cite journal| title= Varpininkas, socialdemokratas, komunistas |first=Jonas |last=Rudokas | journal= Veidas |issue=04/07|year=2005}}</ref> [[File:Могила партийного деятеля Винцаса Мицкявичюса-Капсукаса.JPG | thumb | 220px | right | Vinco Mickevičiaus–Kapsuko kapas [[Novodevičės kapinės]]e]] Nuo [[1921]] m. pabaigos iki mirties [[1935]] m. Mickevičius gyveno Maskvoje, Sovietų Sąjungoje. Jis buvo visų Kominterno suvažiavimų (nuo antro iki šešto) delegatu, dirbo Kominterno Vykdomajame komitete nuo [[1923]] iki 1935 metų – [[1924]]–[[1928]] metais kaip narys-kandidatas, 1928–1935 metais kaip tikrasis narys.<ref name=sov/> Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Rusijos (veliau Tarybų Sąjungos) komunistų partijos ([[TSKP]]) VIII, XI, XII, XIV–XVII suvažiavimų delegatas. 1919 metais VIII Rusijos komunistų partijos suvažiavime buvo išrinktas RKP Centro Komiteto nariu-kandidatu.<ref name=sov/> Nuo 1921 iki savo mirties 1935 m. Mickevičius redagavo arba buvo redakcinės kolegijos narys daugumoje Lietuvos komunistų partijos periodinių leidinių: „Tiesa“, „Kibirkštis“, „[[Balsas (žurnalas)|Balsas]]“, „[[Komunaras (žurnalas)|Komunaras]]“ ir „[[Komunistas (žurnalas)|Komunistas]]“. Vincas Mickevičius-Kapsukas mirė 1935 m. vasario 17 d. Maskvos ligoninėje. Oficiali mirties priežastis buvo nurodyta kaip [[tuberkuliozė]]s komplikacijos. Buvo kremuotas, bet palaidotas tik po kelių metų. Jo žmona Elena Domicelė Tautkaitė buvo suimta ir sušaudyta 1937 m. už „trockistinę veiklą.“ Trys mažamečiai vaikai, likę našlaičiais, pateko į prieglobstį, skirta „liaudies priešų“ vaikams. Vėliau tetai iš motinos pusės pavyko pasiimti vaikus namo. == Politinės pažiūros ir asmenybė == Vinco Mickevičiaus pažiūros laipsniškai evoliucionavo nuo socialpatriotinių, [[nacionalizmas|nacionalistinių]] į [[marksizmas|marksistines]] internacionalistines. Jo ankstyvosios pažiūros formavosi patriotinėje šeimoje ir [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] įtakoje. Beveik visi šio sąjūdžio vadovai kilo is laisvų valstiečių. Jų lietuviškumas ir menka polonizacija lėmė nacionalinį šio sąjūdžio pobūdį. Jų valstietiška kilmė formavo sąjūdžio socialinę programą. Daugelis socialinių idėjų, kaip žemės perskirstymas, atėjo iš [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]. Todėl nenuostabu, kad daugelis socialdemokratų ir marksistų pradėjo savo kelią Lietuvių tautiniame sąjūdyje. [[Vincas Kudirka]] buvo Proletariato partijos nariu ir buvo areštuotas už K. Markso „[[Kapitalas (knyga)|Kapitalo]]“ spausdinimą. Mickevičius pats vadino save socialpatriotu.<ref name=caro/> 1905 m. revoliucijos metu Mickevičius visą savo energiją paskyrė kovai už laisvą ir teisingą Lietuvą. Jau tuo metu jis matė laisvę per socialinio teisingumo prizmę. Socialinis teisingumas, ir pagarba žmogui jam buvo svarbiau už valstybės nepriklausomybę.<ref name=caro/> Rašytoja [[Ona Pleirytė-Puidienė|O. Pleirytė-Puidienė]], 1905 m. revoliucijos liudininkė, taip prisiminė Mickevičių revoliucijos metu:<ref name=rudokas1>{{cite journal| title= Pirmasis Lietuvos komunistas |first=Jonas |last=Rudokas | journal= Opozicija |issue=14(666)|year=2005}}</ref> “''Kapsukas buvo stačiai socialdemokratų partijos ir lietuvių idėjos kankinys. Visuomet uždusęs, alkanas, be tikros pastogės slankiojo jis po Lietuvą nešiodamas tautinį supratimą ir šviesą. Be abejo socialdemokratų balsai jam rūpėjo labiausiai, bet ir savo Lietuvą jis mylėjo karštai.''” Sėdėdamas kalėjimuose (1907–1914 m.) Mickevičius perskaitė beveik visus marksizmo klasikus: [[Marksas|Marksą]], Kautskį, Bebelį, Plechanovą, Martovą ir kitus. Jo pažiūros ženkliai kairėjo. Vėliau tremtyje ir emigracijoje jis sutiko [[Jakovas Sverdlovas|J. Sverdlovą]], [[V. Leninas|V. Leniną]], N. Buchariną ir [[Levas Trockis|L. Trockį]], kurie taip pat padarė įtaką jo pažiūroms. 1918 metais Mickevičius laikė save marksistu. Tačiau iki paskutinių dienų jis dievino [[Vincas Kudirka|Vincą Kudirką]] ir išsaugojo gilią pagarbą [[Povilas Višinskis|Povilui Višinskiui]] ir kitiems [[Varpininkai|Varpininkams]]. [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] pastebėjo 1919 metais, kad Mickevičiui Lietuva buvo svarbesnė, negu siauros partinės direktyvos:<ref name=tumas/> ”''Ta pat galėjai pasergėti per visą jo komunistišką veikimą Vilniuje: jam Lietuva ne komunistiškai rūpėjo. Tai visi jautė, net jo sėbrai bolševikai.''” == Palikimas == Vincas Mickevičius-Kapsukas parašė virš 50 stambesnių darbų ir apie 2000 straipsnių politikos, istorijos, filosofijos ir literatūros ir kitais klausimais.<ref name=sov/> Taip pat rašė memuarus ir trumpus apsakymus. Nuo 1937 iki [[1953]] m. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Stalino „pilkajame saraše“ – ne „liaudies priešas,“ bet ir žmogus, apie kurį geriau viešai nekalbėti. Po Stalino mirties 1953 m. Lietuvos komunistinė vyriausybė, ypač [[LKP]] pirmasis sekretorius [[Antanas Sniečkus]], prikėlė Mickevičiaus vardą iš nebūties. Palaipsniui Vinco Mickevičiaus-Kapsuko atminties įamžinimas virto perdėtu jo garbinimu. Marijampolės miestas ir rajonas buvo pavadinti (1955–1989) Kapsuko vardu, jo vardas buvo suteiktas Vilniaus universitetui (1956–1989), Lietuvos žurnalistų sąjunga įsteigė jo vardo premiją (1964–1989), gatvės, aikštės, muziejai ir laivai buvo pavadinti jo vardu, jam buvo pastatyti keli paminklai, vienas jų stovėjo [[Vilniaus rotušės aikštė]]je, kol buvo nukeltas 1990 m.<ref>Vidmantas Misevičius. [https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kaip_iskeliavo_draugas_kapsukas/ Kaip iškeliavo „draugas Kapsukas“.] 2021-02-16, Respublika.lt (tikrinta 2025-04-13).</ref><ref>[https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/140248 Po Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklo nugriovimo tvarkomas Rotušės aikštės grindinys.] E-kinas.lt (tikrinta 2025-04-13).</ref> Kapsuko vardu buvo pavadinta: * [[1955]]–[[1989]] m. [[Marijampolė]]s miestas ir rajonas * [[1956]]–[[1989]] m. [[Vilniaus universitetas]], * [[1964]]–[[1989]] m. [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] [[Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija]] == Bibliografija == * ''Lietuvos buržuazijos stiprėjimas ir jos reikalų reiškėjai'', [[1914]] m. * ''J. Biliūno biografija'', [[1917]] m. * ''Lietuvos Bresto taikos derybos'', [[1918]] m. * ''Trumpa LSDP istorija'', 2 d., [[1918]]–[[1920]] m. * ''[[1905]] m. revoliucija Lietuvoje'', [[1926]] m. * ''Pirmoji Gegužės nepriklausomoje Lietuvoje'', [[1919]]–[[1920]] m. * ''Keturių teismo komedija ir paskutinės valandos'', [[1929]] m. * ''Caro kalėjimuos'', [[1929]] m.; [[1975]] m. * ''Lietuva'', [[1931]] m. * ''Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir Tarybų valdžia'', [[1934]] m.; [[1958]] m. * ''Raštai'', t. 1-10, Vilnius, [[1960]]–[[1971]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000401114/buvo-istikimas-komunistas-sovietines-rusijos-irankiu-tapes-mickevicius-kapsukas „Buvo ištikimas komunistas“: sovietinės Rusijos įrankiu tapęs Mickevičius-Kapsukas] (Lrt.lt) {{start box}} {{s-ppo}} |- {{succession box | before = [[Pranas Eidukevičius]]| title = [[LKP|LKP CK pirmasis sekretorius]]|years=[[1919]] - [[1920]]| after = [[Karolis Požėla]]}} {{succession box | before = -| title = [[Litbelas|Lietuvos-Baltarusijos TSR pirmasis sekretorius]]|years=[[1919]]| after = -}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Mickevičius-Kapsukas, Vincas}} [[Kategorija:Varpininkai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] [[Kategorija:Lietuvos politikai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] [[Kategorija:Rusijos politikai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] [[Kategorija:Baltarusijos politikai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] [[Kategorija:Lietuvos revoliucionieriai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai|Mickevičius-Kapsukas, Vincas]] eef3mrgt4n4fy4pivzovazs423pq2jt 4 32038 7851269 7848733 2026-06-05T22:34:36Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7851269 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas būtiniausių straipsnių apie '''kompozitorius''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 wd:Q36834; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Kompozitorius,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Kompozitorius ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Vaizdas:Layal Abboud - Plaza Palace Ceremony - Beirut - July 2015 - Lebanon 15 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[Layal Abboud]] | | data-sort-value="1982" | 1982-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[fitting model]]<br/>[[policininkas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]] | [[Libanas]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Vaizdas:Young-Dolly-Parton.jpg|center|128px]] | [[Dolly Parton]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kantri dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[kantri muzikantas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[instrumentalistas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 105 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | teatro režisierius iš Italijos Karalystė (1861–1946) | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[stage author]]<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q3048|Q3048]] | [[Vaizdas:Charles Maurras, photo Studio Harcourt, 1937.jpg|center|128px]] | [[Charles Maurras]] | | data-sort-value="1868" | 1868-04-20 | data-sort-value="1952" | 1952-11-16 | [[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q25378|Q25378]] | [[Vaizdas:Ville Valo & Agents 9 3 2019 (1).jpg|center|128px]] | [[Ville Valo]] | | data-sort-value="1976" | 1976-11-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Suomija]] | 51 |- | [[:d:Q57577|Q57577]] | [[Vaizdas:Ramin Djawadi.jpg|center|128px]] | [[Ramin Djawadi]] | | data-sort-value="1974" | 1974-07-19 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 51 |- | [[:d:Q188482|Q188482]] | [[Vaizdas:RobinGibb.jpg|center|128px]] | [[Robin Gibb]] | | data-sort-value="1949" | 1949-12-22 | data-sort-value="2012" | 2012-05-20 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q208205|Q208205]] | [[Vaizdas:Bill Evans (1961 publicity photo by Steve Schapiro).jpg|center|128px]] | [[Bill Evans]] | | data-sort-value="1929" | 1929-08-16 | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | [[jazz pianist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q212890|Q212890]] | [[Vaizdas:Dinis-P.jpg|center|128px]] | [[Denis I of Portugal]] | | data-sort-value="1261" | 1261-10-09 | data-sort-value="1325" | 1325-01-07 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[monarchas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 51 |- | [[:d:Q216179|Q216179]] | [[Vaizdas:Bryan ferry VieillesCharrues2007.JPG|center|128px]] | [[Bryan Ferry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-09-26 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q229139|Q229139]] | [[Vaizdas:Peggy Lee 1950.JPG|center|128px]] | [[Peggy Lee]] | | data-sort-value="1920" | 1920-05-26 | data-sort-value="2002" | 2002-01-21 | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[jazz singer]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q273334|Q273334]] | [[Vaizdas:Liguori.jpg|center|128px]] | [[Alphonsus Maria de Liguori]] | | data-sort-value="1696" | 1696-09-27 | data-sort-value="1787" | 1787-08-01 | [[kompozitorius]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Neapolio karalystė]] | 51 |- | [[:d:Q313362|Q313362]] | [[Vaizdas:AlexandreDesplat-gros-plan.jpg|center|128px]] | [[Alexandre Desplat]] | | data-sort-value="1961" | 1961-08-23 | | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 51 |- | [[:d:Q317026|Q317026]] | [[Vaizdas:Thomas Mitchell in High Barbaree trailer.jpg|center|128px]] | [[Thomas Mitchell]] | | data-sort-value="1892" | 1892-07-11 | data-sort-value="1962" | 1962-12-17 | [[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q345494|Q345494]] | [[Vaizdas:RyuichiSakamotoJI4.jpg|center|128px]] | [[Ryuichi Sakamoto]] | | data-sort-value="1952" | 1952-01-17 | data-sort-value="2023" | 2023-03-28 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Japonija]] | 51 |- | [[:d:Q16236223|Q16236223]] | [[Vaizdas:J-Hope at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[J-Hope]] | | data-sort-value="1994" | 1994-02-18 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Pietų Korėja]] | 51 |- | [[:d:Q18222476|Q18222476]] | [[Vaizdas:Sofia Carson 2022.jpg|center|128px]] | [[Sofia Carson]] | | data-sort-value="1993" | 1993-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 51 |- | [[:d:Q24962|Q24962]] | [[Vaizdas:Graham Chapman on SNL Newsbreaks (cropped).jpg|center|128px]] | [[Graham Chapman]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-08 | data-sort-value="1989" | 1989-10-04 | [[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q202319|Q202319]] | [[Vaizdas:Bill Haley (1974).jpg|center|128px]] | [[Bill Haley]] | | data-sort-value="1925" | 1925-07-06 | data-sort-value="1981" | 1981-02-09 | [[dainininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[yodeler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231484|Q231484]] | [[Vaizdas:Roberta Flack 1976.jpg|center|128px]] | [[Roberta Flack]] | amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1937" | 1937-02-10 | data-sort-value="2025" | 2025-02-24 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q231713|Q231713]] | [[Vaizdas:Christina Grimmie 2011.jpg|center|128px]] | [[Christina Grimmie]] | | data-sort-value="1994" | 1994-03-12 | data-sort-value="2016" | 2016-06-10 | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[YouTuber]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q243639|Q243639]] | [[Vaizdas:Jason Derulo 2018.png|center|128px]] | [[Jason Derulo]] | | data-sort-value="1989" | 1989-09-21 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vokalistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q288525|Q288525]] | [[Vaizdas:Birdy-2450.jpg|center|128px]] | [[Birdy]] | | data-sort-value="1996" | 1996-05-15 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q298139|Q298139]] | [[Vaizdas:Sezen Aksu (Minik Serçe) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sezen Aksu]] | | data-sort-value="1954" | 1954-07-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Turkija]] | 52 |- | [[:d:Q312311|Q312311]] | [[Vaizdas:Pedro III de Aragón.jpg|center|128px]] | [[Peter III of Aragon]] | | data-sort-value="1240" | 1240 | data-sort-value="1285" | 1285-11-11 | [[trubadūras]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[riteris]] | [[Crown of Aragon]] | 52 |- | [[:d:Q313537|Q313537]] | [[Vaizdas:Alan Silvestri 2009.jpg|center|128px]] | [[Alan Silvestri]] | amerikiečių kompozitorius ir dirigentas | data-sort-value="1950" | 1950-03-26 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q317397|Q317397]] | [[Vaizdas:Üzeyir Hacıbəyov (1946).jpg|center|128px]] | [[Uzeyir Hajibeyov]] | | data-sort-value="1885" | 1885-09-18 | data-sort-value="1948" | 1948-11-23 | [[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[folkloristas]] | [[Rusijos imperija]]<br/>[[Azerbaidžano Demokratinė Respublika]]<br/>[[Sovietų Sąjunga]] | 52 |- | [[:d:Q370560|Q370560]] | [[Vaizdas:CrosbyDavid1983 (cropped).jpg|center|128px]] | [[David Crosby]] | | data-sort-value="1941" | 1941-08-14 | data-sort-value="2023" | 2023-01-18 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 52 |- | [[:d:Q450429|Q450429]] | [[Vaizdas:Grace Jones at Carriageworks (Vivid) - 1st June 2015 08.jpg|center|128px]] | [[Grace Jones]] | | data-sort-value="1948" | 1948-05-19 | | [[aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Jamaika]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 52 |- | [[:d:Q496491|Q496491]] | [[Vaizdas:Kim Soo-hyun in August 2024 - 2.png|center|128px]] | [[Kim Soo-hyun]] | | data-sort-value="1988" | 1988-02-16 | | [[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Pietų Korėja]] | 52 |- | [[:d:Q6187642|Q6187642]] | [[Vaizdas:Jessie Buckley at the Toronto International Film Festival 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jessie Buckley]] | | data-sort-value="1989" | 1989-12-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Airija]] | 52 |- | [[:d:Q1790|Q1790]] | [[Vaizdas:Kim Wilde 2021 (328).jpg|center|128px]] | [[Kim Wilde]] | | data-sort-value="1960" | 1960-11-18 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[sodininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[speaker]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q11901|Q11901]] | [[Vaizdas:Oliver Mark - Beck, Hamburg 2000.jpg|center|128px]] | [[Beck]] | | data-sort-value="1970" | 1970-07-08 | | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q155412|Q155412]] | [[Vaizdas:Toni Braxton 2013.jpg|center|128px]] | [[Toni Braxton]] | | data-sort-value="1967" | 1967-10-07<br/>1966-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q156815|Q156815]] | [[Vaizdas:Mohammed Rafi 2016 postcard of India crop-flip.jpg|center|128px]] | [[Mohammed Rafi]] | | data-sort-value="1924" | 1924-12-24 | data-sort-value="1980" | 1980-07-31 | [[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]]<br/>[[Indijos dominija]] | 53 |- | [[:d:Q162629|Q162629]] | [[Vaizdas:Simon Cowell in December 2011.jpg|center|128px]] | [[Simon Cowell]] | | data-sort-value="1959" | 1959-10-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[talentų vadybininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[talent manager]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[artist and repertoire]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q188401|Q188401]] | [[Vaizdas:Emily Osment - Los Angeles Comic Con 2025.jpg|center|128px]] | [[Emily Osment]] | | data-sort-value="1992" | 1992-03-10 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[filmų dubliuotojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q190243|Q190243]] | [[Vaizdas:John Paul Jones - 2010.jpg|center|128px]] | [[John Paul Jones]] | | data-sort-value="1946" | 1946-01-03 | | [[boso gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q192094|Q192094]] | [[Vaizdas:Iron Maiden @ Bluesfest July 6 2010 (2).jpg|center|128px]] | [[Steve Harris]] | | data-sort-value="1956" | 1956-03-12 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q213647|Q213647]] | [[Vaizdas:Barry White, Bestanddeelnr 927-0098 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Barry White]] | | data-sort-value="1944" | 1944-09-12 | data-sort-value="2003" | 2003-07-04 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q272203|Q272203]] | [[Vaizdas:Van-Morrison.jpg|center|128px]] | [[Van Morrison]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-31 | | [[gitaristas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 53 |- | [[:d:Q477461|Q477461]] | [[Vaizdas:Amr Diab With World Music Awards.jpg|center|128px]] | [[Amr Diab]] | | data-sort-value="1961" | 1961-10-11 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Egiptas]] | 53 |- | [[:d:Q686301|Q686301]] | [[Vaizdas:TylerPerry-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Tyler Perry]] | | data-sort-value="1969" | 1969-09-13 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 53 |- | [[:d:Q2274|Q2274]] | [[Vaizdas:ChetBaker-StudioHarcourt-1955.png|center|128px]] | [[Chet Baker]] | | data-sort-value="1929" | 1929-12-23 | data-sort-value="1988" | 1988-05-13 | [[dainininkas]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q44414|Q44414]] | [[Vaizdas:Trey Parker by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[Trey Parker]] | | data-sort-value="1969" | 1969-10-19 | | [[scenaristas]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[animatorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q57619|Q57619]] | [[Vaizdas:Frank Wedekind.jpg|center|128px]] | [[Frank Wedekind]] | | data-sort-value="1864" | 1864-07-24 | data-sort-value="1918" | 1918-03-09 | [[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Prūsijos karalystė]] | 54 |- | [[:d:Q76906|Q76906]] | [[Vaizdas:Dieter Bohlen - 2019278200504 2019-10-05 Dieter Bohlen - 0214 - AK8I5492.jpg|center|128px]] | [[Dieter Bohlen]] | | data-sort-value="1954" | 1954-02-07 | | [[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Vokietija]] | 54 |- | [[:d:Q77177|Q77177]] | [[Vaizdas:Georges Enesco 1930.jpg|center|128px]] | [[Džordžė Enesku]] | | data-sort-value="1881" | 1881-08-19 | data-sort-value="1955" | 1955-05-04 | [[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[valstybės veikėjas]] | [[Rumunija]]<br/>[[Prancūzija]] | 54 |- | [[:d:Q108912|Q108912]] | [[Vaizdas:The Doors (1971) (cropped).png|center|128px]] | [[Ray Manzarek]] | | data-sort-value="1939" | 1939-02-12 | data-sort-value="2013" | 2013-05-20 | [[režisierius]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q124890|Q124890]] | [[Vaizdas:RICHTER Sviatoslav (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sviatoslav Richter]] | | data-sort-value="1915" | 1915-03-07 | data-sort-value="1997" | 1997-08-01 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dailininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]] | 54 |- | [[:d:Q193283|Q193283]] | [[Vaizdas:Manuel de Falla con bastón (cropped).jpg|center|128px]] | [[Manuel de Falla]] | | data-sort-value="1876" | 1876-11-23 | data-sort-value="1946" | 1946-11-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 54 |- | [[:d:Q208797|Q208797]] | [[Vaizdas:Ornette Coleman.jpg|center|128px]] | [[Ornette Coleman]] | | data-sort-value="1930" | 1930-03-09 | data-sort-value="2015" | 2015-06-11 | [[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q212762|Q212762]] | [[Vaizdas:Burt Bacharach 1972.JPG|center|128px]] | [[Burt Bacharach]] | | data-sort-value="1928" | 1928-05-12 | data-sort-value="2023" | 2023-02-08 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q216608|Q216608]] | [[Vaizdas:Geldof, Bob (IMF 2009).jpg|center|128px]] | [[Bob Geldof]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-05 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 54 |- | [[:d:Q313868|Q313868]] | [[Vaizdas:Fela Kuti record.jpg|center|128px]] | [[Fela Kuti]] | | data-sort-value="1938" | 1938-10-15 | data-sort-value="1997" | 1997-08-02 | [[saksofonininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nigerija]] | 54 |- | [[:d:Q331155|Q331155]] | [[Vaizdas:Shruti Haasan at the special screening of the short film Devi (32).jpg|center|128px]] | [[Shruti Haasan]] | | data-sort-value="1986" | 1986-01-28 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q381477|Q381477]] | [[Vaizdas:Kamal at 61st FF (cropped).jpg|center|128px]] | [[Kamal Haasan]] | | data-sort-value="1954" | 1954-11-07 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]] | [[Indija]] | 54 |- | [[:d:Q690974|Q690974]] | [[Vaizdas:Brandy Norwood 2019.png|center|128px]] | [[Brandy Norwood]] | | data-sort-value="1979" | 1979-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[socialite]]<br/>[[child actor]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q713286|Q713286]] | [[Vaizdas:Mike dirnt 14.jpg|center|128px]] | [[Mike Dirnt]] | | data-sort-value="1972" | 1972-05-04 | | [[bosininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 54 |- | [[:d:Q26933|Q26933]] | [[Vaizdas:Pete Townshend 3.jpg|center|128px]] | [[Pete Townshend]] | | data-sort-value="1945" | 1945-05-19 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q105349|Q105349]] | [[Vaizdas:Oscar Peterson.jpg|center|128px]] | [[Oscar Peterson]] | | data-sort-value="1925" | 1925-08-15 | data-sort-value="2007" | 2007-12-23 | [[jazz pianist]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q107467|Q107467]] | [[Vaizdas:Anna-Maria Ravnopolska-Dean.JPG|center|128px]] | [[Anna-Maria Ravnopolska-Dean]] | | data-sort-value="1960" | 1960-08-03 | | [[kompozitorius]]<br/>[[arfininkas]] | [[Bulgarija]] | 55 |- | [[:d:Q108555|Q108555]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tartini (Tartini House).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tartini]] | | data-sort-value="1692" | 1692-04-08 | data-sort-value="1770" | 1770-02-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Venecijos respublika]] | 55 |- | [[:d:Q115962|Q115962]] | [[Vaizdas:Whitesnake San Antonio 2015 6 (Cropped).jpg|center|128px]] | [[David Coverdale]] | | data-sort-value="1951" | 1951-09-22 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q140619|Q140619]] | [[Vaizdas:Nadia Boulanger 1925 colorized.jpg|center|128px]] | [[Nadia Boulanger]] | | data-sort-value="1887" | 1887-09-16 | data-sort-value="1979" | 1979-10-22 | [[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[woman conductor]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q156322|Q156322]] | [[Vaizdas:Katie Melua-1050903.jpg|center|128px]] | [[Katie Melua]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-16 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Gruzija|Sakartvelas]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q192359|Q192359]] | [[Vaizdas:João Gilberto.jpg|center|128px]] | [[João Gilberto]] | | data-sort-value="1931" | 1931-06-10 | data-sort-value="2019" | 2019-07-06 | [[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Brazilija]] | 55 |- | [[:d:Q202733|Q202733]] | [[Vaizdas:Tony-Iommi 2009-06-11 Chicago photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Tony Iommi]] | | data-sort-value="1948" | 1948-02-19 | | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 55 |- | [[:d:Q216924|Q216924]] | [[Vaizdas:Glenn Gould 1.jpg|center|128px]] | [[Glenn Gould]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-25 | data-sort-value="1982" | 1982-10-04 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[music publicist]] | [[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q240802|Q240802]] | [[Vaizdas:Richard Clayderman.jpg|center|128px]] | [[Richard Clayderman]] | | data-sort-value="1953" | 1953-12-28 | | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q272591|Q272591]] | [[Vaizdas:Daddy Yankee - The Kingdom (Official Q & A).png|center|128px]] | [[Daddy Yankee]] | | data-sort-value="1976" | 1976-02-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q298209|Q298209]] | [[Vaizdas:Willow Smith Black Shield Maiden 2024.png|center|128px]] | [[Willow Smith]] | | data-sort-value="2000" | 2000-10-31 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 55 |- | [[:d:Q351670|Q351670]] | [[Vaizdas:Komitas.jpg|center|128px]] | [[Komitas]] | | data-sort-value="1869" | 1869-09-26 | data-sort-value="1935" | 1935-10-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[etnomuzikologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[chorvedys]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[vardapet]]<br/>[[folkloristas]] | [[Osmanų imperija]]<br/>[[Rusijos imperija]]<br/>[[Prancūzija]] | 55 |- | [[:d:Q21063940|Q21063940]] | [[Vaizdas:Airat Ichmouratov with the London Symphony Orchestra during the recording session of his Piano Concerto.jpg|center|128px]] | [[Ayrat İşmoratof]] | | data-sort-value="1973" | 1973-06-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[klarnetininkas]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Rusija]]<br/>[[Kanada]] | 55 |- | [[:d:Q3008|Q3008]] | [[Vaizdas:Mike Oldfield NOTP 2006.jpg|center|128px]] | [[Mike Oldfield]] | | data-sort-value="1953" | 1953-05-15 | | [[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[žaidimų dizaineris]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q192183|Q192183]] | [[Vaizdas:Ritchie Blackmore's Rainbow headlining the Stone Free 2017 Festival at the O2 (34994158240).jpg|center|128px]] | [[Ritchie Blackmore]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-14 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 56 |- | [[:d:Q232333|Q232333]] | [[Vaizdas:KarenBlackDIFFApr10.jpg|center|128px]] | [[Karen Black]] | | data-sort-value="1939" | 1939-07-01 | data-sort-value="2013" | 2013-08-08 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q367094|Q367094]] | [[Vaizdas:Andy Dick 2012 Shankbone 2.JPG|center|128px]] | [[Andy Dick]] | | data-sort-value="1965" | 1965-12-21 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[speaker]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q454200|Q454200]] | [[Vaizdas:Publicity photo young Jackie Gleason.jpg|center|128px]] | [[Jackie Gleason]] | | data-sort-value="1916" | 1916-02-26 | data-sort-value="1987" | 1987-06-24 | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1239933|Q1239933]] | [[Vaizdas:Donald Glover TIFF 2015.jpg|center|128px]] | [[Donald Glover]] | | data-sort-value="1983" | 1983-09-25 | | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[showrunner]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q1387726|Q1387726]] | [[Vaizdas:Luis Fonsi 2015 (cropped).JPG|center|128px]] | [[Luis Fonsi]] | | data-sort-value="1978" | 1978-04-15 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 56 |- | [[:d:Q20812953|Q20812953]] | [[Vaizdas:Мария Захарова (28-11-2024) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maria Zakharova]] | | data-sort-value="1975" | 1975-12-24 | | [[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[funkcionierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[propagandistas]]<br/>[[press agent]]<br/>[[valstybės tarnautojas]] | [[Rusija]] | 56 |- | [[:d:Q4042|Q4042]] | [[Vaizdas:CeeLo Green by Gage Skidmore.jpg|center|128px]] | [[CeeLo Green]] | | data-sort-value="1975" | 1975-05-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[soul muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q39574|Q39574]] | [[Vaizdas:Candice Accola by Gage Skidmore 2.jpg|center|128px]] | [[Candice King]] | | data-sort-value="1987" | 1987-05-13 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q107933|Q107933]] | [[Vaizdas:Jim Belushi Unveils Belushi Performance Hall at MAC Motown 2015.jpg|center|128px]] | [[Jim Belushi]] | | data-sort-value="1954" | 1954-06-15 | | [[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Albanija]] | 57 |- | [[:d:Q167850|Q167850]] | [[Vaizdas:Zaz en avril 2011 avant son tour de chant au cirque royal de Bruxelles.jpg|center|128px]] | [[Zaz]] | | data-sort-value="1980" | 1980-05-01 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q191088|Q191088]] | [[Vaizdas:Joe Jonas Raleigh 928 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joe Jonas]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q191408|Q191408]] | [[Vaizdas:Francis Poulenc and Wanda Landowska (cropped).jpg|center|128px]] | [[Francis Poulenc]] | | data-sort-value="1899" | 1899-01-07 | data-sort-value="1963" | 1963-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos kritikas]] | [[Prancūzija]] | 57 |- | [[:d:Q192133|Q192133]] | [[Vaizdas:Robert Johnson grave, Little Zion Missionary Baptist Church Mississippi.jpg|center|128px]] | [[Robert Johnson]] | | data-sort-value="1911" | 1911-05-08 | data-sort-value="1938" | 1938-08-16 | [[gitaristas]]<br/>[[blues singer]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q206439|Q206439]] | [[Vaizdas:Issac Hayes 1971 press photo.jpg|center|128px]] | [[Isaac Hayes]] | | data-sort-value="1942" | 1942-08-20 | data-sort-value="2008" | 2008-08-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q215026|Q215026]] | [[Vaizdas:Debbie Harry - IFFR 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Debbie Harry]] | | data-sort-value="1945" | 1945-07-01 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q215120|Q215120]] | [[Vaizdas:Coleporter.jpg|center|128px]] | [[Cole Porter]] | | data-sort-value="1891" | 1891-06-09 | data-sort-value="1964" | 1964-10-15 | [[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q223769|Q223769]] | [[Vaizdas:DMX.rapper (cropped).jpg|center|128px]] | [[DMX]] | | data-sort-value="1970" | 1970-12-18 | data-sort-value="2021" | 2021-04-09 | [[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q230451|Q230451]] | [[Vaizdas:Cher-Lloyd-2020Lostshoot (cropped).jpg|center|128px]] | [[Cher Lloyd]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-28 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 57 |- | [[:d:Q231942|Q231942]] | [[Vaizdas:NATALIE COLE.jpg|center|128px]] | [[Natalie Cole]] | | data-sort-value="1950" | 1950-02-06 | data-sort-value="2015" | 2015-12-31 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q295593|Q295593]] | [[Vaizdas:Lionel Barrymore.jpg|center|128px]] | [[Lionel Barrymore]] | | data-sort-value="1878" | 1878-04-28 | data-sort-value="1954" | 1954-11-15 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 57 |- | [[:d:Q28826885|Q28826885]] | [[Vaizdas:Tayanna.jpg|center|128px]] | [[Tayanna]] | | data-sort-value="1984" | 1984-09-29 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]] | [[Ukraina]] | 57 |- | [[:d:Q28843759|Q28843759]] | [[Vaizdas:2023-11-16 Gala de los Latin Grammy, 27 (cropped)02.jpg|center|128px]] | [[Rosalía]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-25 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Ispanija]] | 57 |- | [[:d:Q28480|Q28480]] | [[Vaizdas:Max Brod v roce 1914.jpg|center|128px]] | [[Max Brod]] | | data-sort-value="1884" | 1884-05-27 | data-sort-value="1968" | 1968-12-20 | [[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[poetas teisininkas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[teatro kritikas]]<br/>[[oficialus]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[beamter]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Izraelis]]<br/>[[Cisleitanija]] | 58 |- | [[:d:Q38393|Q38393]] | [[Vaizdas:Asha Bhosle - still 47160 crop (cropped).jpg|center|128px]] | [[Asha Bhosle]] | | data-sort-value="1933" | 1933-09-08 | data-sort-value="2026" | 2026-04-12 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[playback singer]]<br/>[[muzikantas]] | [[Britų Indija]]<br/>[[Indija]] | 58 |- | [[:d:Q44570|Q44570]] | [[Vaizdas:John Lee Hooker two.jpg|center|128px]] | [[John Lee Hooker]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-22 | data-sort-value="2001" | 2001-06-21 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[bliuzo muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q57236|Q57236]] | [[Vaizdas:Bettina von Arnim portrait.jpg|center|128px]] | [[Bettina von Arnim]] | | data-sort-value="1785" | 1785-04-04 | data-sort-value="1859" | 1859-01-20 | [[rašytojas]]<br/>[[salonnière]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dainininkas]] | [[Free City of Frankfurt]] | 58 |- | [[:d:Q87567|Q87567]] | [[Vaizdas:Anton Rubinstein by J Ganz.png|center|128px]] | [[Anton Rubinstein]] | | data-sort-value="1829" | 1829-11-16 | data-sort-value="1894" | 1894-11-08 | [[classical composer]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Rusijos imperija]] | 58 |- | [[:d:Q111074|Q111074]] | [[Vaizdas:John-barry-2006.jpg|center|128px]] | [[John Barry]] | | data-sort-value="1933" | 1933-11-03 | data-sort-value="2011" | 2011-01-30 | [[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q125133|Q125133]] | [[Vaizdas:Victor-Jara-in-Helsinki-1969 (cropped)2.jpg|center|128px]] | [[Víctor Jara]] | | data-sort-value="1932" | 1932-09-28 | data-sort-value="1973" | 1973-09-16<br/>1973-09-14 | [[politikas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]]<br/>[[teatro režisierius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[cultural manager]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Čilė]] | 58 |- | [[:d:Q185928|Q185928]] | [[Vaizdas:Henry Mancini.jpg|center|128px]] | [[Henry Mancini]] | | data-sort-value="1924" | 1924-04-16 | data-sort-value="1994" | 1994-06-14 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[fleitininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q217787|Q217787]] | [[Vaizdas:CaroleKingHWOFDec2012.jpg|center|128px]] | [[Carole King]] | Amerikiečių dainininkė | data-sort-value="1942" | 1942-02-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[Liedermacher]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q237324|Q237324]] | [[Vaizdas:Lisa Marie Presley at car race (cropped).jpg|center|128px]] | [[Lisa Marie Presley]] | | data-sort-value="1968" | 1968-02-01 | data-sort-value="2023" | 2023-01-12 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q319578|Q319578]] | [[Vaizdas:Sri-Chinmoy-meditate-2.jpg|center|128px]] | [[Chinmoy Kumar Ghose]] | | data-sort-value="1931" | 1931-08-27 | data-sort-value="2007" | 2007-10-11 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[sunkumų kilnotojas]]<br/>[[humanitarinis darbuotojas]]<br/>[[spiritual teacher]]<br/>[[Guru]]<br/>[[ultramaratonininkas]]<br/>[[fleita]]<br/>[[kompozitorius]] | [[French India]]<br/>[[Britų Indija]] | 58 |- | [[:d:Q16185856|Q16185856]] | [[Vaizdas:Bebe Rexha - Untold 2023 - 53113724212 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Bebe Rexha]] | | data-sort-value="1989" | 1989-08-30 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 58 |- | [[:d:Q21573827|Q21573827]] | [[Vaizdas:M1 Music Awards 2019 166 Юлія Саніна.jpg|center|128px]] | [[Julia Sanina]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]] | [[Sovietų Sąjunga]]<br/>[[Ukraina]] | 58 |- | [[:d:Q18821|Q18821]] | [[Vaizdas:Wolfram47.jpg|center|128px]] | [[Wolfram von Eschenbach]] | | data-sort-value="1170" | 1170 | data-sort-value="1220" | 1220 | [[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[minezingeris]]<br/>[[riteris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 59 |- | [[:d:Q47284|Q47284]] | [[Vaizdas:Rodriguez, Robert (2007).jpg|center|128px]] | [[Robert Rodriguez]] | | data-sort-value="1968" | 1968-06-20 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[visual effects supervisor]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vyriausiasis filmo dailininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kameros operatorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q105237|Q105237]] | [[Vaizdas:Meyerbeer d'après P. Petit b 1865.jpg|center|128px]] | [[Giacomo Meyerbeer]] | | data-sort-value="1791" | 1791-09-05 | data-sort-value="1864" | 1864-05-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[pianistas]] | [[Prūsijos karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q105875|Q105875]] | [[Vaizdas:Herbie Hancock.jpg|center|128px]] | [[Herbie Hancock]] | | data-sort-value="1940" | 1940-04-12 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q108597|Q108597]] | [[Vaizdas:DaveBrubeckbyPabloSecca2.png|center|128px]] | [[Dave Brubeck]] | | data-sort-value="1920" | 1920-12-06 | data-sort-value="2012" | 2012-12-05 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q192114|Q192114]] | [[Vaizdas:Jon2 sunflower 2007.JPG|center|128px]] | [[Jon Lord]] | | data-sort-value="1941" | 1941-06-09 | data-sort-value="2012" | 2012-07-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[electronic organ]]<br/>[[autorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q210741|Q210741]] | [[Vaizdas:Eric Idle 2014.jpg|center|128px]] | [[Eric Idle]] | | data-sort-value="1943" | 1943-03-29 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 59 |- | [[:d:Q216563|Q216563]] | [[Vaizdas:Paul Anka 1995.jpg|center|128px]] | [[Paul Anka]] | | data-sort-value="1941" | 1941-07-30 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 59 |- | [[:d:Q220707|Q220707]] | [[Vaizdas:Muddy Waters.jpg|center|128px]] | [[Muddy Waters]] | | data-sort-value="1913" | 1913-04-04 | data-sort-value="1983" | 1983-04-30 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bliuzo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 59 |- | [[:d:Q324998|Q324998]] | [[Vaizdas:Pierre-Jean de Béranger 1847.jpg|center|128px]] | [[Pjeras de Beranžė]] | Prancūzijos politikas | data-sort-value="1780" | 1780-08-19 | data-sort-value="1857" | 1857-07-16 | [[chansonnier]]<br/>[[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[musicographer]] | [[Prancūzija]] | 59 |- | [[:d:Q76738|Q76738]] | [[Vaizdas:Athanasius Kircher.jpg|center|128px]] | [[Athanasius Kircher]] | | data-sort-value="1602" | 1602-05-02 | data-sort-value="1680" | 1680-11-27<br/>1680-11-28 | [[kalbininkas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[egiptologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[astronomas]]<br/>[[biologas]]<br/>[[archeologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[geologas]]<br/>[[vulkanologas]]<br/>[[muziejininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[gamtininkas]]<br/>[[orientalistas]]<br/>[[Catholic theologian]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[regular priest]] | [[Šventoji Romos imperija]] | 60 |- | [[:d:Q106662|Q106662]] | [[Vaizdas:John lydon live 27 10 2013 photo 13.JPG|center|128px]] | [[John Lydon]] | | data-sort-value="1956" | 1956-01-31 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Airija]] | 60 |- | [[:d:Q229613|Q229613]] | [[Vaizdas:Carlos gardel en su casa 1933.jpg|center|128px]] | [[Carlos Gardel]] | | data-sort-value="1890" | 1890-12-11 | data-sort-value="1935" | 1935-06-24 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Argentina]]<br/>[[Urugvajus]]<br/>[[Prancūzija]] | 60 |- | [[:d:Q294531|Q294531]] | [[Vaizdas:Neil Diamond 2.jpg|center|128px]] | [[Neil Diamond]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-24 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 60 |- | [[:d:Q1060796|Q1060796]] | [[Vaizdas:Portrait of John, Duke of Braganza c. 1630 (The Royal Castle in Warsaw).png|center|128px]] | [[John IV of Portugal]] | | data-sort-value="1604" | 1604-03-19 | data-sort-value="1656" | 1656-11-06 | [[kompozitorius]]<br/>[[sovereign]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]] | 60 |- | [[:d:Q3058202|Q3058202]] | [[Vaizdas:P Ramlee Dunia Film 15 May 1954 p20.jpg|center|128px]] | [[P. Ramlee]] | | data-sort-value="1929" | 1929-03-22 | data-sort-value="1973" | 1973-05-29 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Malaizija]] | 60 |- | [[:d:Q15001|Q15001]] | [[Vaizdas:Ivan Nikolayevich Kramskoi - Portrait of Alexander Sergeyevich Griboyedov, 1873.jpg|center|128px]] | [[Alexander Griboyedov]] | | data-sort-value="1795" | 1795-01-04 | data-sort-value="1829" | 1829-01-30 | [[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dvikovininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Rusijos imperija]] | 61 |- | [[:d:Q105487|Q105487]] | [[Vaizdas:Identite-MauriceJarre-1950-Sacem.png|center|128px]] | [[Maurice Jarre]] | | data-sort-value="1924" | 1924-09-13 | data-sort-value="2009" | 2009-03-28 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[bandleader]] | [[Prancūzija]] | 61 |- | [[:d:Q179682|Q179682]] | [[Vaizdas:Björn Ulvaeus 2023 (53338026438) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Björn Ulvaeus]] | | data-sort-value="1945" | 1945-04-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 61 |- | [[:d:Q185147|Q185147]] | [[Vaizdas:Gary Moore 2005.05.21 004.jpg|center|128px]] | [[Gary Moore]] | | data-sort-value="1952" | 1952-04-04 | data-sort-value="2011" | 2011-02-06 | [[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q187832|Q187832]] | [[Vaizdas:Mandy Moore at SXSW 2018 (25904503147) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mandy Moore]] | | data-sort-value="1984" | 1984-04-10 | | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 61 |- | [[:d:Q192474|Q192474]] | [[Vaizdas:Jeff Beck.jpg|center|128px]] | [[Jeff Beck]] | | data-sort-value="1944" | 1944-06-24 | data-sort-value="2023" | 2023-01-10 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q202246|Q202246]] | [[Vaizdas:Morrissey crop tie.jpg|center|128px]] | [[Morrissey]] | | data-sort-value="1959" | 1959-05-22 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q262314|Q262314]] | [[Vaizdas:Chris Rea 01 AB.jpg|center|128px]] | [[Chris Rea]] | | data-sort-value="1951" | 1951-03-04 | data-sort-value="2025" | 2025-12-22 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 61 |- | [[:d:Q317126|Q317126]] | [[Vaizdas:Oscar Pereira da Silva - Retrato de Anchieta, Acervo do Museu Paulista da USP.jpg|center|128px]] | [[Joseph of Anchieta]] | | data-sort-value="1534" | 1534-03-19 | data-sort-value="1597" | 1597-06-09 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[misionierius]]<br/>[[Catholic theologian]] | [[Ispanija]] | 61 |- | [[:d:Q18388296|Q18388296]] | [[Vaizdas:V at W Korea Breast Cancer Campaign, 15 October 2025.png|center|128px]] | [[V]] | | data-sort-value="1995" | 1995-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Pietų Korėja]] | 61 |- | [[:d:Q110462|Q110462]] | [[Vaizdas:Julie Delpy (2019).jpg|center|128px]] | [[Julie Delpy]] | | data-sort-value="1969" | 1969-12-21 | | [[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q151976|Q151976]] | [[Vaizdas:Mikis Theodorakis Fabrik 070004.jpg|center|128px]] | [[Mikis Theodorakis]] | kino kompozitorius, Graikija | data-sort-value="1925" | 1925-07-29 | data-sort-value="2021" | 2021-09-02 | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Graikija]] | 62 |- | [[:d:Q204005|Q204005]] | [[Vaizdas:Debby Ryan 2, 2012.jpg|center|128px]] | [[Debby Ryan]] | | data-sort-value="1993" | 1993-05-13 | | [[dainininkas]]<br/>[[child actor]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q214582|Q214582]] | [[Vaizdas:Benny Andersson 2012-09-24 001 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Benny Andersson]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[vargonininkas]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 62 |- | [[:d:Q228904|Q228904]] | [[Vaizdas:Studio publicity Hattie McDaniel.jpg|center|128px]] | [[Hattie McDaniel]] | | data-sort-value="1893" | 1893-06-10 | data-sort-value="1952" | 1952-10-26 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[fundraiser]]<br/>[[filantropas]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q262399|Q262399]] | [[Vaizdas:Les Paul, ca. Jan. 1947 (William P. Gottlieb 07001).jpg|center|128px]] | [[Les Paul]] | | data-sort-value="1915" | 1915-06-09 | data-sort-value="2009" | 2009-08-12<br/>2009-08-13<br/>2009-08-11 | [[gitaristas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[radijo laidų vedėjas]]<br/>[[musical instrument maker]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q272012|Q272012]] | [[Vaizdas:Eddie Van Halen at the New Haven Coliseum.jpg|center|128px]] | [[Eddie Van Halen]] | | data-sort-value="1955" | 1955-01-26 | data-sort-value="2020" | 2020-10-06 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[klavišininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Nyderlandai]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q2938630|Q2938630]] | [[Vaizdas:LMFAO, 2011.jpg|center|128px]] | [[Redfoo]] | | data-sort-value="1975" | 1975-09-03 | | [[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[tenisininkas]]<br/>[[investuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 62 |- | [[:d:Q4061|Q4061]] | [[Vaizdas:Woody Guthrie.jpg|center|128px]] | [[Woody Guthrie]] | | data-sort-value="1912" | 1912-07-14 | data-sort-value="1967" | 1967-10-03 | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[smuikininkas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q16473|Q16473]] | [[Vaizdas:Steve Martin by David Shankbone.jpg|center|128px]] | [[Steve Martin]] | | data-sort-value="1945" | 1945-08-14 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[meno kolekcininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q185465|Q185465]] | [[Vaizdas:Paula Abdul (53384817755) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paula Abdul]] | | data-sort-value="1962" | 1962-06-19 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[baleto šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikos žurnalistas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[video game actor]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q189415|Q189415]] | [[Vaizdas:25th Laureus World Sports Awards - Red Carpet - Andy García - 240422 184838-2 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Andy Garcia]] | | data-sort-value="1956" | 1956-04-12 | | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kuba]] | 63 |- | [[:d:Q194187|Q194187]] | [[Vaizdas:Sade Adu 1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sade Adu]] | | data-sort-value="1959" | 1959-01-16 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q200768|Q200768]] | [[Vaizdas:Dennis Quaid 2020 by Glenn Francis.jpg|center|128px]] | [[Dennis Quaid]] | | data-sort-value="1954" | 1954-04-09 | | [[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[Aviatorius|lakūnas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q202735|Q202735]] | [[Vaizdas:Billy Bob Thornton 2017 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Billy Bob Thornton]] | | data-sort-value="1955" | 1955-08-04 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q242454|Q242454]] | [[Vaizdas:Земфира на выступлении 1 апреля 2016 года в Олимпийском.jpg|center|128px]] | [[Zemfira]] | | data-sort-value="1976" | 1976-08-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Rusija]] | 63 |- | [[:d:Q313013|Q313013]] | [[Vaizdas:Brian Wilson of the Beach Boys in West Los Angeles 1990 photographed by Ithaka Darin Pappas.jpg|center|128px]] | [[Brian Wilson]] | | data-sort-value="1942" | 1942-06-20 | data-sort-value="2025" | 2025-06-11 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos aranžuotojas]]<br/>[[music executive]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[klavišininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 63 |- | [[:d:Q488353|Q488353]] | [[Vaizdas:Natalie Imbruglia 2011.jpg|center|128px]] | [[Natalie Imbruglia]] | | data-sort-value="1975" | 1975-02-04 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[modelis]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]]<br/>[[Jungtinė Karalystė]] | 63 |- | [[:d:Q105460|Q105460]] | [[Vaizdas:John Denver 1975.JPG|center|128px]] | [[John Denver]] | | data-sort-value="1943" | 1943-12-31 | data-sort-value="1997" | 1997-10-12 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q193744|Q193744]] | [[Vaizdas:Tori Amos 12 01 2017 -35 (25495988058).jpg|center|128px]] | [[Tori Amos]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-22 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[klavesinininkas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 64 |- | [[:d:Q208537|Q208537]] | [[Vaizdas:Pablocasals (cropped 3x4).jpg|center|128px]] | [[Pablas Kazalsas]] | | data-sort-value="1876" | 1876-12-29 | data-sort-value="1973" | 1973-10-22 | [[violončelininkas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos pedagogas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[docentas]] | [[Ispanija]] | 64 |- | [[:d:Q361642|Q361642]] | [[Vaizdas:Marek Grechuta.jpg|center|128px]] | [[Marek Grechuta]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-10 | data-sort-value="2006" | 2006-10-09 | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Lenkija]] | 64 |- | [[:d:Q46755|Q46755]] | [[Vaizdas:Benny Goodman 1942.jpg|center|128px]] | [[Benny Goodman]] | | data-sort-value="1909" | 1909-05-30 | data-sort-value="1986" | 1986-06-13 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[klarnetininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[saksofonininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[orchestra leader]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q48987|Q48987]] | [[Vaizdas:Jonathan Demme May 2015.jpg|center|128px]] | [[Jonathan Demme]] | | data-sort-value="1944" | 1944-02-22 | data-sort-value="2017" | 2017-04-26 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dokumentinių filmų kūrėjas]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[scenaristas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q194045|Q194045]] | [[Vaizdas:Steven Tyler by Gage Skidmore 3.jpg|center|128px]] | [[Steven Tyler]] | | data-sort-value="1948" | 1948-03-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 65 |- | [[:d:Q2748803|Q2748803]] | [[Vaizdas:Iggy Azalea August 2015.jpg|center|128px]] | [[Iggy Azalea]] | | data-sort-value="1990" | 1990-06-07 | | [[reperis]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Australija]] | 65 |- | [[:d:Q44122|Q44122]] | [[Vaizdas:DjangoReinhardt-1939-Harcourt.png|center|128px]] | [[Django Reinhardt]] | | data-sort-value="1910" | 1910-01-23 | data-sort-value="1953" | 1953-05-16 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]] | [[Prancūzija]] | 66 |- | [[:d:Q49575|Q49575]] | [[Vaizdas:Portrait of Dizzy Gillespie, Famous Door, New York, N.Y., ca. June 1946 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Dizzy Gillespie]] | | data-sort-value="1917" | 1917-10-21 | data-sort-value="1993" | 1993-01-06 | [[pianistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[trimitininkas]]<br/>[[bandleader]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 66 |- | [[:d:Q108560|Q108560]] | [[Vaizdas:AR Rahman At The ‘Marvel Anthem’ Launch.jpg|center|128px]] | [[A. R. Rahman]] | | data-sort-value="1966" | 1966-01-06 | | [[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]]<br/>[[multiinstrumentalistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Indija]] | 66 |- | [[:d:Q185040|Q185040]] | [[Vaizdas:Милий Балакирев.jpg|center|128px]] | [[Mily Balakirev]] | | data-sort-value="1836" | 1836-12-21 | data-sort-value="1910" | 1910-05-16 | [[kompozitorius]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[edukologas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos pedagogas]] | [[Rusijos imperija]] | 66 |- | [[:d:Q298838|Q298838]] | [[Vaizdas:Billy Connolly Festival Cine Sidney.jpg|center|128px]] | [[Bilis Konolis]] | | data-sort-value="1942" | 1942-11-24 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[estrados komikas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 66 |- | [[:d:Q11885|Q11885]] | [[Vaizdas:Axl Rose 2018 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Axl Rose]] | | data-sort-value="1962" | 1962-02-06 | | [[vokalistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 67 |- | [[:d:Q106001|Q106001]] | [[Vaizdas:Maurice Chevalier 1959.JPG|center|128px]] | [[Maurice Chevalier]] | | data-sort-value="1888" | 1888-09-12 | data-sort-value="1972" | 1972-01-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[chansonnier]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[karys]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 67 |- | [[:d:Q153300|Q153300]] | [[Vaizdas:Paco de Lucia 1.jpg|center|128px]] | [[Paco de Lucía]] | | data-sort-value="1947" | 1947-12-21 | data-sort-value="2014" | 2014-02-25 | [[gitaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[klasikinis gitaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[recording artist]] | [[Ispanija]] | 67 |- | [[:d:Q201908|Q201908]] | [[Vaizdas:Anni-Frid Lyngstad May 6, 2013.jpg|center|128px]] | [[Anni-Frid Lyngstad]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-15 | | [[schlager singer]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[disco singer]]<br/>[[dansband singer]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Švedija]] | 67 |- | [[:d:Q216582|Q216582]] | [[Vaizdas:Emilio Sommariva (1883 - 1956) Ritratto di Filippo Tommaso Marinetti, intellettuale futurista (1913).jpg|center|128px]] | [[Filippo Tommaso Marinetti]] | Italų ideologas, poetas, redaktorius ir futuristų judėjimo įkūrėjas | data-sort-value="1876" | 1876-12-22 | data-sort-value="1944" | 1944-12-02 | [[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[politikas]]<br/>[[vertėjas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 67 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q2756349|Q2756349]] | [[Vaizdas:Liam Payne for UNICEF 2023.png|center|128px]] | [[Liam Payne]] | britų dainininkas (1993–2024) | data-sort-value="1993" | 1993-08-29 | data-sort-value="2024" | 2024-10-16 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[pop dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 68 |- | [[:d:Q151231|Q151231]] | [[Vaizdas:Annie Lennox March 2023.jpg|center|128px]] | [[Annie Lennox]] | | data-sort-value="1954" | 1954-12-25 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[music video director]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[HIV/AIDS activist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 69 |- | [[:d:Q309926|Q309926]] | [[Vaizdas:Lemmy-02.jpg|center|128px]] | [[Lemmy]] | | data-sort-value="1945" | 1945-12-24 | data-sort-value="2015" | 2015-12-28 | [[roko muzikantas]]<br/>[[boso gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]] | 69 |- | [[:d:Q193509|Q193509]] | [[Vaizdas:The Pretty Reckless Rockfest 2017 2.jpg|center|128px]] | [[Taylor Momsen]] | | data-sort-value="1993" | 1993-07-26 | | [[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 70 |- | [[:d:Q312829|Q312829]] | [[Vaizdas:SamuelErewhonButler.jpg|center|128px]] | [[Samjuelis Batleris]] | | data-sort-value="1835" | 1835-12-04 | data-sort-value="1902" | 1902-06-18 | [[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[ūkininkas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė]] | 70 |- | [[:d:Q57258|Q57258]] | [[Vaizdas:16 obljetnica vojnoredarstvene operacije Oluja Ivo Josipovic 04082011 c 876.jpg|center|128px]] | [[Ivo Josipović]] | | data-sort-value="1957" | 1957-08-28 | | [[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Kroatija]] | 71 |- | [[:d:Q128746|Q128746]] | [[Vaizdas:Irving Berlin (1907 portrait, NPG.93.388.3 - crop).jpg|center|128px]] | [[Irving Berlin]] | | data-sort-value="1888" | 1888-05-11 | data-sort-value="1989" | 1989-09-22 | [[kompozitorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[miuziklų kompozitorius]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Rusijos imperija]] | 71 |- | [[:d:Q207660|Q207660]] | [[Vaizdas:Rouget de Lisle1.JPG|center|128px]] | [[Claude Joseph Rouget de Lisle]] | | data-sort-value="1760" | 1760-05-10 | data-sort-value="1836" | 1836-06-26 | [[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[inžinierius]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[karininkas]] | [[Prancūzija]] | 72 |- | [[:d:Q219631|Q219631]] | [[Vaizdas:AdamLevine2011.jpg|center|128px]] | [[Adam Levine]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-18 | | [[aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 72 |- | [[:d:Q51513|Q51513]] | [[Vaizdas:Hofmannsthal 1893.jpg|center|128px]] | [[Hugo von Hofmannsthal]] | | data-sort-value="1874" | 1874-02-01 | data-sort-value="1929" | 1929-07-15 | [[romanistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[filologas]] | [[Austrija]]<br/>[[Cisleitanija]]<br/>[[Vokietija]] | 73 |- | [[:d:Q55215|Q55215]] | [[Vaizdas:MKr386800 Alejandro González Iñárritu (Amores Perros, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Alejandro González Iñárritu]] | | data-sort-value="1963" | 1963-08-15 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Meksika]]<br/>[[Ispanija]] | 73 |- | [[:d:Q183074|Q183074]] | [[Vaizdas:Sor Juana Inés de la Cruz, 1732 - Fray Miguel de Herrera.jpg|center|128px]] | [[Juana Inés de la Cruz]] | | data-sort-value="1651" | 1651-11-12 | data-sort-value="1695" | 1695-04-17 | [[poetas]]<br/>[[sesuo]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[matematikas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[cloistered nun]]<br/>[[vienuolė]] | [[Ispanijos imperija]]<br/>[[Meksika]]<br/>[[Naujoji Ispanija]] | 73 |- | [[:d:Q185151|Q185151]] | [[Vaizdas:Ronnie-James-Dio Heaven-N-Hell 2009-06-11 Chicago Photoby Adam-Bielawski.jpg|center|128px]] | [[Ronnie James Dio]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-10 | data-sort-value="2010" | 2010-05-16 | [[heavy metal singer]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q201656|Q201656]] | [[Vaizdas:Nick Jonas Cannes 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Nick Jonas]] | | data-sort-value="1992" | 1992-09-16 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[pop musician]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 73 |- | [[:d:Q1545|Q1545]] | [[Vaizdas:CyndiLauper2022.jpg|center|128px]] | [[Cyndi Lauper]] | | data-sort-value="1953" | 1953-06-22 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[pop musician]]<br/>[[aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q151500|Q151500]] | [[Vaizdas:Sultan Abdulaziz.jpg|center|128px]] | [[Abdülaziz]] | | data-sort-value="1830" | 1830-02-08 | data-sort-value="1876" | 1876-06-04 | [[ruler]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[sultonas]] | [[Osmanų imperija]] | 74 |- | [[:d:Q205721|Q205721]] | [[Vaizdas:Joni Mitchell 2021 Kennedy Center Honors (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joni Mitchell]] | | data-sort-value="1943" | 1943-11-07 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q1275768|Q1275768]] | [[Vaizdas:Fred Rogers and Neighborhood Trolley.jpg|center|128px]] | [[Fred Rogers]] | | data-sort-value="1928" | 1928-03-20 | data-sort-value="2003" | 2003-02-27 | [[dvasininkas]]<br/>[[lėlių teatro aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[auklėtojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos laidų vedėjas]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[teologas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[Fernsehschaffender]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 74 |- | [[:d:Q16472|Q16472]] | [[Vaizdas:Robert Mitchum 1949 (no signature).jpg|center|128px]] | [[Robert Mitchum]] | | data-sort-value="1917" | 1917-08-06 | data-sort-value="1997" | 1997-07-01 | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[poetas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 75 |- | [[:d:Q214959|Q214959]] | [[Vaizdas:Harry Belafonte 2011 Shankbone.JPG|center|128px]] | [[Harry Belafonte]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1927" | 1927-03-01 | data-sort-value="2023" | 2023-04-25 | [[dainininkas]]<br/>[[linksmuolis]]<br/>[[pilietinių teisių gynėjas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[executive producer]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[politinis aktyvistas]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Jamaika]] | 75 |- | [[:d:Q557|Q557]] | [[Vaizdas:Patti Smith at the 81st Venice International Film Festival in 2024.jpg|center|128px]] | [[Patti Smith]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-30 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[žmogaus teisių gynėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[piešėjas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[performanso atlikėjas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[roko atlikėjas]]<br/>[[roko muzikantas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 76 |- | [[:d:Q212015|Q212015]] | [[Vaizdas:Johnny Hallyday 2012 3.jpg|center|128px]] | [[Johnny Hallyday]] | | data-sort-value="1943" | 1943-06-15 | data-sort-value="2017" | 2017-12-05 | [[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[roko muzikantas]] | [[Prancūzija]] | 76 |- | [[:d:Q103767|Q103767]] | [[Vaizdas:Portrait of Charlie Parker in 1947.jpg|center|128px]] | [[Charlie Parker]] | | data-sort-value="1920" | 1920-08-29 | data-sort-value="1955" | 1955-03-12 | [[saksofonininkas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q549981|Q549981]] | [[Vaizdas:NorahJones-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Norah Jones]] | | data-sort-value="1979" | 1979-03-30 | | [[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[džiazo muzikantas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[džiazo gitaristas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 77 |- | [[:d:Q633|Q633]] | [[Vaizdas:Neil Young Stavernfestivalen 2016 (220929).jpg|center|128px]] | [[Neil Young]] | | data-sort-value="1945" | 1945-11-12 | | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[autorius]] | [[Kanada]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 78 |- | [[:d:Q104266|Q104266]] | [[Vaizdas:MelBrooksApr10.jpg|center|128px]] | [[Mel Brooks]] | | data-sort-value="1926" | 1926-06-28 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[theatrical producer]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[komikas]]<br/>[[kinematografininkas]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q189080|Q189080]] | [[Vaizdas:Lou Reed at the Hop Farm Music Festival.jpg|center|128px]] | [[Lou Reed]] | | data-sort-value="1942" | 1942-03-02 | data-sort-value="2013" | 2013-10-27 | [[dainininkas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[fotografas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[music executive]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 79 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q49004|Q49004]] | [[Vaizdas:Patrick Swayze - 1990 Grammy Awards (cropped).jpg|center|128px]] | [[Patrick Swayze]] | | data-sort-value="1952" | 1952-08-18 | data-sort-value="2009" | 2009-09-14 | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[choreografas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aikidoka]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 82 |- | [[:d:Q189226|Q189226]] | [[Vaizdas:Amanda Seyfried at Berlinale 2026-1 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Amanda Seyfried]] | amerikiečių aktorė | data-sort-value="1985" | 1985-12-03 | | [[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 82 |- | [[:d:Q222071|Q222071]] | [[Vaizdas:Life Ball 2014 Courtney Love Crop.png|center|128px]] | [[Courtney Love]] | | data-sort-value="1964" | 1964-07-09 | | [[gitaristas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 83 |- | [[:d:Q213512|Q213512]] | [[Vaizdas:The World Affairs Council and Girard College present Bill Cosby (6343666943) (cropped to Cosby).jpg|center|128px]] | [[Bill Cosby]] | | data-sort-value="1937" | 1937-07-12 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[filmų dubliuotojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[gamintojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q342604|Q342604]] | [[Vaizdas:Idris Elba in 2024 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Idris Elba]] | | data-sort-value="1972" | 1972-09-06 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[diskžokėjus]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Siera Leonė]] | 86 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q51101|Q51101]] | [[Vaizdas:蔡依林出席王国大帝全球巡回赛现场 cropped (cropped).jpg|center|128px]] | [[Jolin Tsai]] | | data-sort-value="1980" | 1980-09-15 | | [[dainininkas]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[scenos menininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[muzikos prodiuseris]] | [[Taivanas]] | 88 |- | [[:d:Q160318|Q160318]] | [[Vaizdas:Norodom Sihanouk (c. 1952).jpg|center|128px]] | [[Norodom Sihanouk]] | dainininkas, Kambodža | data-sort-value="1922" | 1922-10-31 | data-sort-value="2012" | 2012-10-15 | [[politikas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[ruler]] | [[Kambodža]] | 91 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Vaizdas:Miriam Makeba (1968).png|center|128px]] | [[Miriam Makeba]] | | data-sort-value="1932" | 1932-03-04 | data-sort-value="2008" | 2008-11-09<br/>2008-11-10 | [[dainininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Alžyras]]<br/>[[Pietų Afrikos Respublika]] | 97 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] lk3icuwr3sbxf7r1aivw4edxwejjapn 0 44986 7851305 7803742 2026-06-06T06:02:35Z CD 677 7851305 wikitext text/x-wiki {{fc-infod | clubname = Klaipėdos „Atlantas“ <br /> 1996 – 2020 | image = [[Vaizdas:Atlantas 2016.svg|150px]] | fullname = Futbolo klubas „Atlantas“ | founded = [[1962]] m. <br> '''[[1996 m.]]''' | defunct = [[2023]] m. | ground = [[Klaipėdos centrinis stadionas]], [[Klaipėda]] | capacity = 5 000 | chairman = {{flagicon|Lietuva}} [[Vidas Adomaitis]] | manager = '''?''' | league = nedalyvauja | season = [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020]] | position = 4 vieta, ''[[LFF II lyga]], Vakarai'' | pattern_la1 = _atlantas1718h | pattern_b1 = _atlantas1718h | pattern_ra1 = _atlantas1718h | pattern_sh1 = _yellowsides | pattern_so1 = | leftarm1 = FFE517 | body1 = FFE517 | rightarm1 = FFE517 | shorts1 = 0048BA | socks1 = FFE517 | pattern_la2 = _atlantas1718a | pattern_b2 = _atlantas1718a | pattern_ra2 = _atlantas1718a | pattern_sh2 = _bluesides | pattern_so2 = | leftarm2 = 0048BA | body2 = 0048BA | rightarm2 = 0048BA | shorts2 = 0048BA | socks2 = 0048BA }} '''Klaipėdos futbolo klubas „Atlantas“''' (arba '''''Klaipėdos „Atlantas“''''') – buvęs [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. == Istorija == Klaipėdos miesto reprezentacinės komandos istoriją galima pradėti po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], kai [[1945]] m. iš geriausių miesto futbolininkų suburta [[Audra Klaipėda|„Audra“]] dalyvavo Lietuvos čempionate. Labai dažnai keitėsi komandos pavadinimas – [[Švyturys Klaipėda|„Švyturys“]], [[Žalgiris Klaipėda|„Žalgiris“]], [[Trinyčiai Klaipėda|„Trinyčiai“]], [[Baltija Klaipėda|„Baltija“]], nors komandos branduolys likdavo toks pat. Nepaisant to, kad prieškario laikotarpiu įvairios Klaipėdos vokiečių ir lietuvių komandos diktavo madas Lietuvos futbole, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios svarių laimėjimų pasiekta nebuvo, o geriausi pasiekimai buvo dalyvavimas taurės finale [[1953]] m. ir 3-ioji vieta [[1947]], [[1959]] m. čempionatuose. === 1962–1970 m. === Nuo [[1962]] m. komandą pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas – eilinį kartą pasikeitė komandos pavadinimas (tapo „Granitu“). [[1962]] m. „Granitas“ įgijo teisę žaisti TSRS futbolo sistemoje (perėmė [[Banga Kaunas|Kauno „Bangos“]] vietą), tačiau neatsisakė antrosios komandos, kuri žaidė LTSR pirmenybėse. Pirmąsias rungtynes Lietuvos pirmenybėse „Granito“ futbolininkai žaidė [[1962]] m. [[balandžio 30]] d. [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], kur 2:1 nugalėjo vietos [[Elektra Mažeikiai]] komandą, o pirmаjį įvartį „Granito“ istorijoje per šias rungtynes įmušė [[Vladimiras Losevas]] <ref>[https://web.archive.org/web/20110716090210/http://www.atlantas.lt/istorija/ Oficiali klubo svetainė: Istorija]</ref>. Prieš [[1963]] m. sezoną komandą papildė keletas žaidėjų iš kitų Lietuvos miestų ir tai jau faktiškai buvo antroji Lietuvos rinktinė. Vietos Lietuvos čempionate buvo nuspręsta neatsisakyti ir keletą metų Klaipėdoje buvo dvi vieno pavadinimo komandos – „Granito“ meistrų komanda (profesionalai) ir kūno kultūros kolektyvas „Granitas“ (mėgėjai). Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas meistrų komandai, o mėgėjiškas klubas ilgam liko šešėlyje. Pirmąsias rungtynes TSRS varžybose „Granitas“ žaidė [[Benderai|Benderuose]] ([[Moldavija]]). Jos baigėsi lietuvių pralaimėjimu (0:1), kaip ir debiutinis sezonas – 14 vieta tarp 16 komandų. Tačiau jau kitais metais savo grupėje „Granitas“ užėmė 3-ąją vietą ir tai suteikė teisę dalyvauti pereinamajame turnyre, kuris vyko kaip tik [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Palaikomas daugiatūkstantinės klaipėdiečių minios „Granitas“ pasirodė puikiai – buvo užimta 1-oji vieta, o dvylikai žaidėjų buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai. Deja, tuometiniai čempionato nuostatai neleido pereiti į A klasę. [[1965]] m. „Granitas“ savo grupėje užėmė 4 vietą, bet šį kartą pereinamajame turnyre buvo pasirodyta prasčiau, todėl teko tenkintis 4-ąja vieta. Taip iki [[1970]] m. komanda rungtyniavo B klasėje, užimdama vietas lentelės viduryje, o pagrindinis tikslas buvo ruošti žaidėjus [[Vilniaus Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriui“]] – neoficialiai Lietuvos rinktinei. === 1970–1990 m. === [[Vaizdas:Klaipedos uostas6.jpg|thumb|300px|[[Baltijos jūra]], prie kurios įsikūręs [[Klaipėda|Klaipėdos]] uostamiestis, yra [[Atlanto vandenynas|'''Atlanto''' vandenyno]] dalis. Lietuvos žvejybos laivynas išplaukia žvejoti ne tik į Baltiją, bet ir patį Atlantą.]] Nuo [[1970]] m. profesionalų komandą pradėjo remti [[Lietuvos žvejybos laivynas]] ir atsirado naujas pavadinimas – „Atlantas“ (LTSR varžybose dalyvavusi komanda išlaikė „Granito“ vardą). [[1970]] m. pradžioje Lietuvoje prasidėjo futbolo krizė, kurią lėmė daug priežasčių, tarp kurių ir geriausių futbolininkų išvykimas iš Lietuvos. Tad 6 sezonus jau TSRS II lygoje (trečiajame ešelone) vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos – „Atlantas“ ir „Žalgiris“. [[1974]] metais galutinėje lentelėje „Atlantas“ aplenkė vilniečius, bet tapti stipriausia Lietuvos komanda taip ir nepavyko – geriausi komandos žaidėjai buvo nuolat kviečiami į Vilniaus klubą. Nors miesto valdžia ir skyrė daug dėmesio „Atlantui“ (buvo rekonstruotas stadionas, kuriame rungtynes galėjo stebėti iki 12 000 žmonių, komandai buvo pastatytas viešbutis), bet prieštarauti tuometiniam [[LKP CK]], kuris rėmė „Žalgirį“, negalėjo. Iki [[1984]] m. „Atlantas“ taip ir buvo vidutiniokas TSRS II lygos čempionate. 9-ojo dešimtmečio viduryje susidomėjimas futbolu Klaipėdoje vėl išaugo – atėjus naujam treneriui [[Česlovas Urbonavičius|Č. Urbonavičiui]], nuo [[1985]] m. čempionato pradžios „Atlantas“ tvirtai išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas – komanda gavo teisę rungtyniauti TSRS I lygoje (antrajame ešelone). Tai galima laikyti geriausiu pasiekimu TSRS čempionatų istorijoje. Deja, [[1986]] m. „Atlantas“ žaidė nesėkmingai, užėmė 23 vietą ir vėl grįžo į II lygą. [[1987]] ir [[1988]] m. komandai buvo iškeltas uždavinys laimėti savo grupės varžybas ir iki to trūko visai nedaug – du kartus buvo užimta 2-oji vieta. [[1989]] m. sezonas buvo paskutinis TSRS čempionate – sovietinės imperijos griuvimas prasidėjo nuo sporto. Tad [[1989]] m. [[spalio 12]] d. per paskutines rungtynes Klaipėdoje „Atlantas“ laimėjo prieš [[Dinamo Bransk|Briansko „Dinamo“]], tuo užtvirtindamas vieną iš klubo rekordų – pustrečio sezono komanda Klaipėdoje komanda nepralaimėjo nė vienerių rungtynių čempionate, o viso tai sudarė 46 mačų seriją. Tas rungtynes jau stebėjo rekordiškai mažas žmonių skaičius, o per paskutinį savo sezoną buvo užimta tik 8-oji vieta. 1987 m. Atlantas sužaidė istorinės TSRS futbolo taurės 1/16 finalo dvikovas su [[Maskvos Torpedo]]. 1963–1989 metais TSRS čempionate buvo sužaistos 984 rungtynės, įvarčių santykis 1188:981. Pirmąjį įvartį įmušė V. Gruzdevas ([[1963]] m. [[gegužės 12]] d.; „Granitas“ – [[Dinamo Suhumi|Suchumio „Dinamo“]], 1:1), tūkstantąjį – V. Kasparavičius ([[1987]] m. [[gegužės 2]] d.; „Atlantas“ – [[Dinamo Brest|Bresto „Dinamo“]], 1:0). Daugiausia rungtynių sužaidė R. Butkevičius (1977–1989 m.) – 320, daugiausia įmušė Ruzgys (1982–1989) – 67. Didžiausios pergalės: [[1978]] m.: „Atlantas“ – [[Krasnaa Presna Moskva|Maskvos „Krasnaja presnia“]] 7:0, [[1989]] m. [[rugsėjo 26]] d.: „Atlantas“ – [[Dinamo Leningrad|Leningrado „Dinamo“]] 9:2. Nuo [[1970]] m. „Granitas“ buvo faktiškai „Atlanto“ dukterinė komanda. Klaipėdos jaunimas ten pradėdavo savo sportinį kelią, o „Atlanto“ veteranai ten baigdavo savo karjerą. Komanda žaidė labai banguotai. Kelis kartus buvo pakilusi į LTSR aukščiausią lygą. „Granito“ pakilimas prasidėjo nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio, kai prie komandos vairo atsistojo F. Finkelis. 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais „Granitas“ tapo Lietuvos čempionu, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986 m. užėmė 2-ąsias vietas, Lietuvos taurė buvo laimėta 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais. Šių pergalių negalima neįvertinti, nors stipriausios Lietuvos komandos „Žalgiris“ ir „Atlantas“ tose varžybose nedalyvavo. [[1990]] m. žvejybos laivynui atsisakius remti komandą, beveik visi žaidėjai perėjo į [[Sirijus Klaipėda|Klaipėdos „Sirijų“]], kuris tais metais laimėjo ir Lietuvos taurę, ir čempionatą. „Atlanto“ tradicijos tesėju tapo pusiau mėgėjiškas „Granitas“, kuris [[1990]] m. Baltijos šalių čempionate nežaidė, o Lietuvos čempionato atkrintamosiose varžybose pralaimėjo ketvirtfinalyje. === 1991–2010 m. === Nuo [[1991]] m. (jau atskirame Lietuvos čempionate) iki [[1996]] m. rungtyniavo dvi Klaipėdos komandos – [[Sirijus Klaipėda|„Sirijus“]] ir „Granitas“, kurios užėmė atitinkamai 5 ir 7 vietas. [[1992]] m. buvo laimėti medaliai – „Sirijus“ užėmė 3-iąją vietą. [[1993]] m. „Sirijus“ buvo arti kaip niekada iki rungtynių Europos taurei laimėti, bet čempionato pabaiga buvo itin nesėkminga ir teko tenkintis 4-ąją vieta, o Lietuvos taurės finale buvo pralaimėta Vilniaus „Žalgiriui“ rezultatu 0:1. Jau tada pradėjo jaustis rėmėjų krizė. Atsisakius statybos trestui remti „Granitą“, komandą pradėjo šefuoti Klaipėdos miesto policijos komisariatas, komanda pasivadino Policijos sporto klubu „Aras“, o jos kapitonu buvo policijos greito reagavimo būrio vadas [[Vacys Lekevičius]]. [[1994]] m. žiemą prie „Sirijaus“ pavadinimo prisidėjo VLPFK – [[Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija]] ir „[[Vakarų bankas]]“. Tačiau tai buvo netikras rėmimas. Būtent nuo tada prasidėjo geriausių futbolininkų nutekėjimas į kitus klubus – [[Inkaras Kaunas|„Inkarą“]], [[Žalgiris Vilnius|„Žalgirį“]], [[ROMAR Mažeikiai|„Romarą“]]. Tuomet „Sirijų“ paliko [[Arūnas Šuika]], [[Saulius Mikalajūnas]], A. Mika, kiek vėliau [[Marius Poškus]], [[Orestas Buitkus]] ir kiti. [[1995]] m. „Aras“ laimėjo naująjį „Nesės“ taurės turnyrą Klaipėdoje, finale 2–0 įveikęs „Žalgirį“.<ref>{{Kalinauskas 2003|30}}</ref> Čempionate „Aras“ liko ketvirtas, bet tai buvo galima pavadinti „gulbės giesme“, kadangi po to prasidėjo žaidėjų grobstymas ir „Arą“ paliko [[Rimantas Žvingilas]], [[Audrius Žuta]]. [[1995]] m. bankrutavus „Vakarų bankui“, problemos ir Lietuvos futbolo veikėjų užkulisiniai žaidimai privedė prie to, kad Klaipėda galėjo išvis likti be komandos aukščiausioje lygoje. [[1996]] m. [[FK Klaipėda]] (buvęs „Sirijus“) turėjo kovoti tik dėl 9–16 vietų, „Aras“ dėl 1–8 vietų, tačiau abi komandos liko be finansavimo šaltinių. Tik susirūpinus miesto valdžiai buvo nuspręsta padaryti vieną komandą – „Atlantą“, kitai suteikiant dublerių statusą. Bendromis jėgomis vietą Lietuvos lygoje pavyko išsaugoti. „Atlantas“ užėmė tik 6 vietą, o žaidėjų nutekėjimas vyko toliau. [[1997]] m. „Atlantas“ toliau kovojo dėl vietos lygoje ir užėmė 7 vietą iš 8 komandų. Situacija pasikeitė, kai vienu iš komandos rėmėjų tapo privati saugos tarnyba „Argus“, o prezidentu – [[Vacys Lekevičius]]. [[1998]] ir [[1999]] m. komandą galima laikyti tvirtu vidutinioku – abu kartus buvo užimta 6 vieta. Pereinant prie naujos sistemos pavasaris–ruduo, [[1999]] m. rudenį įvyko „trumpasis čempionatas“. Komandai buvo iškeltas uždavinys užimti ne žemesnę kaip 4-ąją vietą, kuri leistų dalyvauti [[Intertoto taurė]]s turnyre. Komanda čempionato metu sustiprėjo: pradėjo žaisti buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai T. Žiukas, A. Šuika (abu klaipėdiečiai anksčiau žaidę [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Danija|Danijoje]]), jaunimo rinktinės žaidėjai A. Laurišas, L. Valius, A. Tautvydas, A. Petreikis. Klubas nuo [[1990]] m. žaidė visuose aukščiausiosios lygos čempionatuose, tačiau [[2009]] m. pradžioje dėl neva nesąžiningo teisėjavimo [[2008]] m. sezone komanda pasitraukė iš elitinio diviziono, o federacijos pašalinta ir iš I lygos. [[2009]] m. klubas laimėjo II lygą, o [[2010]] m. I lygoje užėmė 7-ąją vietą, tačiau nepaisant to, komanda buvo priimta į aukščiausiąjį divizioną [[2011]] m. === 2011–2017 m. === Nuo [[2011]] m. rungtyniavo [[A lyga|A lygoje]]. [[2011]] m. klubui buvo iškelta bankroto byla, tačiau ir tuomet tęsė kovas [[A lyga|A lygoje]].<ref>{{cite web |title=Klaipėdos „Atlantui“ bankrotas netrukdo žaisti A lygoje |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/klaipedos-atlantui-bankrotas-netrukdo-zaisti-a-lygoje-24-149021?copied |last=Tamulionis |first=Aurimas |date=2011-05-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Pakilimas prasidėjo, į klubą atėjus dirbti [[amžiną atilsį]] [[Konstatin Sarsanija|Konstantinui Sarsanijai]], nuo [[2013]] m. vadovavusiam klubui. Atlantiečiai sugebėjo užimti antrą vietą [[2013 m. A lyga|A lygoje]]. === 2018–2021 m. === [[2018]] m. klubas pateko į sudėtingą situaciją, nes buvo areštuotos klubo banko sąskaitos. Klubas tapo nemokus, žaidėjai ėmė nutraukinėti sutartis.<ref>https://alyga.lt/naujiena/a-lyga-siekia-padeti-atlantui/5334</ref> Klubo vadovybė aptarinėjo galimus sprendimus, tarp jų ir klubo uždarymą.<ref>https://alyga.lt/naujiena/v.-lekevicius-buvo-minciu-uzdaryti-kluba-bet-kas-tuomet/5539</ref> Iš klubo pasitraukė jo prezidentas ir akcininkas [[Romualdas Jonaitis]],<ref>{{cite web |title=Klaipėdos „Atlantą“ paliko prezidentas |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-atlanta-paliko-prezidentas-862450 |date=2018-05-04 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-15}}</ref> užėmęs šias pareigas nuo 2012 m. R.Jonaitis taip pat užėmė Klaipėdos AFF prezidento pareigas, ir savo sprendimą motyvavo noru visas jėgas skirti apskrities futbolui. Paskutinėse, nieko nereiškiančiose sezono rungtynėse, Atlantas žaidė išvykoje su [[FK Žalgiris|FK „Žalgiris]]“ ir iškovojo lygiąsias, tuo tarpu „Žalgiriui“ lygiosios kainavo čempiono titulą.<ref>https://klpsportas.lt/2020/11/04/atlanto-futbolo-klubo-istorija-kone-virtusi-anekdotu/</ref> [[2019]] m. pradžioje apie klubą buvo žinoma tiek, kad neteko rėmėjų ir kilo abejonių dėl galimybių licencijuotis elito diviziono pirmenybėms.<ref>{{cite web |title=„Atlantas“ pasiekė aklavietę: nuo klubo nusisuka ir rėmėjai, ir savivaldybė |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/9/241538/atlantas-pasieke-aklaviete-nuo-klubo-nusisuka-ir-remejai-ir-savivaldybe |last=Šarkūnas |first=Arnas |date=2019-01-22 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Vasario mėn. pradžioje pasiekė gandai, kad klubas parduotas, o jį perima Vidas Adomaitis.<ref>{{cite web |title=„Atlanto“ gelbėtojas purtosi ir Pukelio, ir Buzo, o Lekevičiui paliktų nebent garbės regalijas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/atlanto-gelbetojas-purtosi-ir-sviniaus-ir-buzo-o-lekeviciui-paliktu-nebent-garbes-regalijas-80281125 |last=Jocius |first=Linas |date=2019-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Klubas nesugebėjo licencijuotis 2019 m. [[A lyga]]i.<ref>[https://web.archive.org/web/20210421204946/https://lff.lt/news/5664/a-lygos-licencijos-suteiktos-dar-dviems-klubams/ LFF svetainės naujienos]</ref>, bet išimties tvarka dalyvavo [[2019]] m. [[A lyga|A lygje]].<ref>[https://web.archive.org/web/20190220235838/https://lff.lt/news/5686/2019-m-a-lygoje-zais-astuonios-komandos/ |LFF oficialios svetainės]</ref> Sezono metu komanda buvo turnyrinės lentelės apačioje, po 28 turų užėmė šeštą vietą. Penktame rate vienas po kito sekė pralaimėjimai. Didžiausia sezono įgriuva buvo 29 turo rungtynės su [[FK Sūduva]], kurias klaipėdiečiai pralaimėjo rezultatu 1–9.<ref>[https://alyga.lt/rungtynes/2019-10-30-suduva-atlantas/1011 Rungtynių ataskaita]</ref> Gegužės mėnesį Klaipėdos apygardos teisme klubui iškelta restruktūrizacijos byla<ref>{{cite web |title=„Atlantui" iškelta restruktūrizacijos byla |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2019/05/24/atlantui-iskelta-restrukturizacijos-byla/ |last=Vainorius |first=Martynas |date=2019-05-24 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-15}}</ref>, kuri buvo patenkinta ir kurios pagrindu buvo užtikrintas tolimesnis klubo egzistavimas, bei toliau atidėtas įsiskolinimų padengimas. Liepos mėn. trys Klaipėdos „Atlanto” kreditoriai pateikė prašymą naikinti šią nutartį, ir pradėti bankroto procedūrą, tačiau 2020 m. balandžio mėn. Apeliacinis teismas nutarė šio prašymo nepatenkinti, nes įsiskolinimai po truputį mažėja.<ref>{{cite web |title=„Atlantas" toliau gyvuos |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2020/04/18/atlantas-toliau-gyvuos/ |last=Vainorius |first=Martynas |date=2020-04-18 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>{{cite web |title=Teismas „Atlantui“ suteikė šansą. Klubas egzistuos toliau |url=https://www.sportas.lt/naujiena/412788/teismas-atlantui-suteike-sansa-klubas-egzistuos-toliau |date=2020-04-18 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> [[2019]] m. [[gruodžio 5]] d. įvyko neeilinė LFF spaudos konferencija, kurioje pranešta, kad du klubai šalinami iš A lygos.<ref>[https://web.archive.org/web/20191205154510/https://lff.lt/news/9419/fk-atlantas-ir-fk-palanga-del-manipuliavimo-rezultatais-yra-salinami-is-a-lygos/ LFF oficiali svetainė: naujienos]</ref> Klaipėdos „Atlantas“ ir [[FK Palanga]] dėl manipuliavimo varžybų rezultatais pašalinami iš A lygos. „Atlanto“ klubui skirta 30 000 tūkstančių eurų bauda bei išsiuntimas į Lietuvos futbolo II lygą. Vienintelis VšĮ „Atlanto” futbolo dalininkas, buvęs futbolininkas, teisininkas [[Vidas Adomaitis]] patvirtino kad klubas egzistuos toliau ir žais 2020 m. II lygoje. Komanda pradėjo sezoną labai pakitusi, liko tik vienas žaidėjas iš pernai komandos, komanda pradėjo sezoną be trenerio. Ekipa pateko į stipriųjų grupę, o galutinėje komandų rikiuotėje užėmė ketvirtą vietą.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-atlantas-1021/?cid=8532401 2020 m. Antra lyga; galutinė komandų rikiuotė]</ref> Nepasant to, kad II lygoje užėmė tik ketvirtą vietą, klubas padavė paraišką licencijuotis į [[2021 m. LFF I lyga|2021 m. LFF I lygą]]. Tačiau netrukus, sausio 25 d. FK Atlantas informavo LFF, kad atsiima paraišką ryšium su klubui pritaikyta bauda, kuri smarkiai paveikė klubo biudžetą bei rėmėjų norą investuoti. Nesumokėjus baudos klubas neįgyvendins finansinių licencijavimosi reikalavimų. Bauda buvo skirta už sutartų rungtynių organizavimą 2019 m. Klubo vadovas V.Adomaitis ėmė kalbėti apie galimą klubo bankrotą.<ref>{{cite web |title=„Atlantas“ iš futbolo žemėlapio, veikiausiai, pasitrauks dar šiemet |url=https://www.sportas.lt/naujiena/427620/atlantas-is-futbolo-zemelapio-veikiausiai-pasitrauks-dar-siemet |date=2021-01-27 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>https://klpsportas.lt/2021/01/27/atlantui-ruosiama-kapaviete-ir-kalamas-kryzius/</ref><ref>https://klpsportas.lt/2021/01/27/t-danilevicius-atlantas-nepajudino-ne-pirsto-kad-gautu-1-osios-lygos-licencija/</ref> Klaipėdos AFF prezidentas R.Žvingilas atskleidė, kad „klubas neturi nei bazės, nei komandos, nei infrastruktūros. Yra tik du brangūs dalykai – pavadinimas ir fanai.“<ref>https://klpsportas.lt/2021/01/28/klff-prezidentas-r-zvingilas-atlanto-spalvos-mano-sirdyje/</ref> [[2021]] m. birželio mėn. pasiūlyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, ir iškelti bankroto bylą.<ref>{{cite web |title=„Atlantui“ keliama bankroto byla |url=https://www.sportas.lt/naujiena/434166/atlantui-keliama-bankroto-byla |date=2021-05-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> [[2021]] m. [[liepos 23]] d. Klaipėdos apygardos teismas klubui iškėlė [[bankrotas|bankroto]] bylą.<ref>{{cite web |title=„Atlantas" iškeliauja nebūtin |url=https://www.atviraklaipeda.lt/2021/07/26/atlantas-iskeliauja-nebutin/ |last=Vainorius |first=Martynas |date=2021-07-26 |website=atviraklaipeda.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> [[2023]] m. [[gruodžio 20]] d. Klaipėdos apygardos teismas patenkino viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubas nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, tad klubas oficialiai išformuotas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2158311/baigesi-legendinio-klaipedos-futbolo-klubo-atlantas-egzistencija Baigėsi legendinio Klaipėdos futbolo klubo „Atlantas“ egzistencija.] 2023-12-27, Lrt.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref><ref>[https://ve.lt/sportas/legendinis-klaipedos-futbolo-klubas-atlantas-oficialiai-nustojo-egzistuoti Legendinis Klaipėdos futbolo klubas „Atlantas“ oficialiai nustojo egzistuoti.] 2023-12-27, Ve.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> {{fkp|1962|Granitas|1970|Atlantas ''(LTSR pirmenybėse – „Granitas“)''|1990|Granitas|1992|Granitas-Aras|1993|PSK Aras|1996|Atlantas}} == Klubo atributika == [[Atlantas]] – šiuo atveju pavadinimą gavo nuo vandenyno, kadangi vienas iš rėmėjų buvo laivininkystės bendrovė. === Logotipas === Jame vaizduojamas jūros arkliukas. Senuose logotipuose buvo naudojamas jūros arkliukas, nuo [[1996]] iki [[2016]] m. logotipe buvo A raidė ir „pasaulis“, orientuotas į Atlanto vandenyną. Nuo [[2016]] vasario grįžta prie tradicinio jūros arkliuko. <gallery> Granitas Klaipėda.jpg | „Granito“ emblema PSK Aras.jpg | 1993–1995 m. Atlantas 1996.png | 1996–2001 m. Atlantas_2001.png | 2001 m. Atlantas_2005.png | XXI a. pradžia Atlantas_2008.png | 2003–2015 m. Atlantas 2016.svg | Nuo 2016 m. vasario 23 d. </gallery> === Apranga === * Klubas žaidžia geltonais marškinėliais, mėlynais šortais. Taip pat galimas variantas mėlyni marškinėliai, šortai bei kojinės. * Svečiuose gali žaisti mėlynomis aprangomis. Kai kuriais metais tai būdavo mėlynai/balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai ir mėlynai/baltos kojinės su horizontaliais strypais. === Sportinės aprangos: === {| width=55% |- ||{{Football kit |pattern_la = _blueline |pattern_b = _bluecollar |pattern_ra = _blueline |pattern_sh = _yellowsides |pattern_so = _blueline |leftarm = FFF200 |body = FFF200 |rightarm = FFF200 |shorts = 0048E0 |socks = FFF200 |title = Tradicinė apranga }} ||{{Football kit |pattern_la = _blueline |pattern_b = _bluecollar |pattern_ra = _blueline |pattern_sh = _yellowsides |pattern_so = _yellowline |leftarm = FFF200 |body = FFF200 |rightarm = FFF200 |shorts = 0048E0 |socks = 0048E0 |title = Tradicinė apranga }} ||{{Football kit |pattern_la = _yellowflareatshoulder |pattern_b = _yellowcollar |pattern_ra = _yellowflareatshoulder |pattern_sh = _yellowsides |pattern_so = _yellowline |leftarm = 0048E0 |body = 0048E0 |rightarm = 0048E0 |shorts = 0048E0 |socks = 0048E0 |title = Apranga svečiuose }} |{{Football kit |pattern_la=_whiteborder |pattern_b=_whitestripes |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh=_whitesides |pattern_so=_hoops_white| |leftarm=0048E0 |body=0048E0 |rightarm=0048E0 |shorts=0048E0 |socks= 0048E0 |title=2007/2008; 2015 m. }} |{{Football kit | pattern_la = _atlantas1718h | pattern_b = _atlantas1718h | pattern_ra = _atlantas1718h | pattern_sh = _yellowsides | pattern_so = | leftarm = FFE517 | body = FFE517 | rightarm = FFE517 | shorts = 0048BA | socks = FFE517 | title= Puma nuo 2017 m. }} |{{Football kit | pattern_la = _atlantas1718a | pattern_b = _atlantas1718a | pattern_ra = _atlantas1718a | pattern_sh = _bluesides | pattern_so = | leftarm = 0048BA | body = 0048BA | rightarm = 0048BA | shorts = FFE517 | socks = FFE517 | title= Puma nuo 2017 m. }} |{{Football kit | pattern_la=_blackshoulders| pattern_b=_blackshoulders| pattern_ra=_blackshoulders| leftarm=ffffff | body=ffffff| rightarm=ffffff | shorts=ffffff | socks=ffffff | title= 2018 m. namie vartininkai }} |} === Spalvinė gama === Mėlyna ir geltona spalvos. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Mėlyna''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Geltona''' |} ; Aprangų gamintojai * [[Jako Sportas|JAKO]] iki 2017; * [[Puma]] nuo 2017 == Pasiekimai == {{LTUfut |4|1978, 1980, 1981, 1984 |10|1962, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986, 2001, 2002, 2013 |3|1999 (rud.), 2000, 2004, 2014, 2015 |6|1977, 1981, 1983, 1986, 2001, 2003 (pav.) |1|2004 |0||0|}} TSRS varžybos: * 23 vieta I lygoje ([[1986]] m.) * taurės šešioliktfinalis ([[1987]] m.) {{LTUfl | 1961 | 2019 | 54 | 1}} == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1960}} {{fs2|LTU|1961–1962|I|2|}} {{fs2|LTU|1962–1963|I|10|}} {{fs2|LTU|1964|I|16|}} {{fs2|LTU|1968|I|11|}} {{fs2|LTU|1969|I|9|1/2 f.}} {{fs1|LTU|2|1970}} {{fs2|LTU|1970|I|8|}} {{fs2|LTU|1971|I|2|}} {{fs2|LTU|1972|I|12|}} {{fs2|LTU|1973|I|2|}} {{fs2|LTU|1974|I|25|}} {{fs2|LTU|1975|I|15|}} {{fs2|LTU|1976|I|11-12|}} {{fs2|LTU|1977|I|9-10|taurė}} {{fs2|LTU|1978|I|1|}} {{fs2|LTU|1979|I|11|}} |} |} {{fs1|LTU|1|1980}} {{fs2|LTU|1980|I|1|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1981|I|1|taurė}} {{fs2|LTU|1982|I|2|}} {{fs2|LTU|1983|I|2|taurė}} {{fs2|LTU|1984|I|1|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1985|I|2|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1986|I|2|taurė}} {{fs2|LTU|1987|I|6|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1988|I|8|}} {{fs2|LTU|1989|I|4|}} {{fs1|LTU|2|1990}} {{fs2|LTU|1990|I|5-8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1991|I|7|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1991–1992|I|7|1/4 f.}} {{fs2|LTU|1992–1993|I|7|1/4 f.}} {{fs2|LTU|1993–1994|I|6|1/4 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|I|5|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1995–1996|I|6|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|I|7|1/4 f.}} {{fs2|LTU|1997–1998|I|6|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1998–1999|I|6|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1999–2000|I|3|1/4 f.}} |} |} === 2000–2010 m. === {{fs200a|LTU}} {{fs200p|LTU|2001|I|3|taurė|||1/8 f.}} {{fs200p|LTU|2002|I|2|1/8 f.||1/128 f.|}} {{fs200p|LTU|2003|I|2|taurė||1/128 f.|}} {{fs200p|LTU|2004|I|5|1/4 f.||1/128 f.|}} {{fs200p|LTU|2005|I|3|finalas|||1/16 f.}} {{fs200p|LTU|2006|I|7|1/2 f.||1/128 f.|}} {{fs200p|LTU|2007|I|6|1/2 f.|||}} {{fs200p|LTU|2008|I|6|1/4 f.|||}} {{fs200p|LTU|2009|I|6|1/4 f.|||}} {{fs200p|LTU|2010|III (Vakarai)|1|1/32 f.|||}} |} {{fs201a|LTU|1|2010}} {{fs201p|LTU|2011|II|7|1/16 f.}} {{fs201p|LTU|2012|I|11|1/8 f.}} {{fs201p|LTU|2013|I|8|1/2 f.}} {{fs201p|LTU|2014|I|2|1/8 f.}} {{fs201p|LTU|2015|I|3|finalas||2Q}} {{fs201p|LTU|2016|I|3|1/4 f.||1Q}} |-style="text-align:center; | style="text-align:left; | [[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]] || I || 4 || 1/2 f. || 2016–2017 m. || || [[UEFA Europos lyga 2016–2017 m.|1Q]] |-style="text-align:center; |-style="text-align:center; | style="text-align:left; | [[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]] || I || 5 || 1/8 f. || 2017–2018 m. || || [[UEFA Europos lyga 2017–2018 m.|1Q]] |-style="text-align:center; | style="text-align:left; | [[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]] || I || 6 || 1/8 f. || 2018–2019 m. || || |-style="text-align:center; | style="text-align:left; | [[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]] || I || 6 || 1/16 f. || 2019–2020 m. || || |-style="text-align:center; | style="text-align:left; | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || III (Vakarai) || 4 || I etapas || 2020–2021 m. || || |} == Dubleriai == Šiuo metu dublerių ekipa [[Atlantas B]] yra išformuota. {{main|Atlantas B}} == Treneriai == {| |width=25% valign="top"| * {{Flagicon|Lithuania}} [[Algirdas Klimkevičius]], –1966 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Algirdas Vosylius]], 1967– * {{Flagicon|Lithuania}} [[Romualdas Dambrauskas]], ~1970 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Henrikas Markevičius]], 1976– * {{Flagicon|Lithuania}} [[Fiodoras Finkelis]], 1978 („Granitas“) * {{Flagicon|Lithuania}} [[Vladas Ulinauskas]], 1980 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Česlovas Urbonavičius]], 1984 * {{Flagicon|Lithuania}} R. Lavrinavičius, 1981 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Vacys Lekevičius]], 1998–2004, 2005 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Igoris Pankratjevas]], 2005 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Šenderis Giršovičius]], 2002, 2009–2010 |width=25% valign="top"| * {{Flagicon|Lithuania}} [[Romualdas Norkus]], 2011–2012 * {{Flagicon|France}} [[Sebastien Roques]], 2012 * {{Flagicon|Russia}} [[Konstatin Sarsanija]], 2013–2017 * {{Flagicon|Russia}} [[Sergejus Savčenkovas]], 2017 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Igoris Pankratjevas]], 2017 * {{Flagicon|Lithuania}} [[Algimantas Briaunys]], 2018 * {{Flagicon|UKR}} [[Anatolijus Šelestas]], 2018 m. birželio mėn. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Algimantas Briaunys]], 2018 m. birželio – rugpjūčio mėn. 30 d. * {{Flagicon|UKR}} [[Anatolijus Šelestas]], 2018 m. nuo rugsėjo – lakričio 4 d. * {{Flagicon|LAT}} [[Viktors Dobrecovs]] 2019 m. vasario – lapkričio 2 d. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Donatas Navikas]] 2019 m. lapkričio 2 d. – 2020 m. balandžio mėn. ''(laikinai)'' |} == Žymūs žaidėjai == === Sovietmetis === {{col3}} * [[Saulius Adomaitis]], 1978, 1980, 1981, 1983, 1984, 1986 * A. Adomynas, 1983 (kapitonas), 1984 * R. Alonderis, 1977, 1978, 1980 * K. Andriūnaitis, 1984, 1986 * G. Anilionis, 1986 * Z. Atutis (čempionas 1984) * A. Bagdonas (čempionas 1980) * [[Algimantas Balbuckas]], 1977, 1978 (kapitonas), 1980 * G. Balčiauskas, 1977, 1978 * V. Belousas, 1986 * A. Bernatonis (čempionas 1980) * [[Vladas Bertalis]], 1980, 1981, 1983, 1984 * R. Bubliauskas * V. Bujanauskas (čempionas 1984) * [[Kazimieras Dranginis]], 1986 * [[Šenderis Giršovičius]], 1978, 1980, 1981 * J. Gordejevas (čempionas 1984) * [[Michailas Gusiatinas]], 1977, 1978 * K. Indrijaitis (čempionas 1984) * V. Ivanovas, 1983, 1984 * [[Valerijus Jankauskas]], 1981, 1983, 1984, 1986 * V. Januškevičius, 1977, 1978, 1980, 1981 * [[Edmontas Karinauskas]], 1980, 1981 (kapitonas), 1983 * Raimondas Karpavičius, 1983 * [[Mindaugas Kaušpėdas]] 1970–1979 * A. Koroliovas, 1983, 1986 * [[Eugenijus Kundrotas]] (čempionas 1978, 1980, 1981) * J. Kundrotas, 1981, 1983, 1984 * [[Eugenijus Kurguznikovas]], 1979 * V. Kurguznikovas * [[Kostas Lukauskas]], 1977 (kapitonas), 1978 * [[Leonardas Lukavičius]] (čempionas 1978, 1980) * [[Algimantas Lungys]], meistrų komandoje * [[Edvardas Maliauskas]], 1977?–1983? * [[Valdemaras Martinkėnas]] 1987–1988 * [[Antanas Mikšys]], kapitonas 1962 * A. Monkevičius, 1977, 1978 * [[Raimondas Nausėda]], 1984, 1986 * [[Romualdas Norkus]], 1977 * A. Orinka, 1986 * K. Pečiulis, 1986 * V. Petrauskas, 1983, 1984, 1986 * J. Pociūnas (čempionas 1980) * I. Riabovas * K. Ruzgys, 1981 * [[Anatolijus Skorniakovas]], vartininkas (čempionas 1978) * [[Rimantas Skersys]], meistrų komandoje 1977–1990 * [[Vilhelmas Stanikas]], 1978, 1980, 1981 * [[Algimantas Šalkauskas]], 1980, 1981, 1983, 1984, 1986 * R. Šimkus, 1981, 1984, 1986 * A. Šumilovas, 1981 * S. Švalkus (čempionas 1980) * [[Vladimiras Talalajevas]], 1981, 1983 * [[Anatolijus Timofejevas]] (čempionas 1980) * A. Toliušis, 1981, 1983 * E. Tumasonis * A. Vabuolas, 1977 * [[Algirdas Vaitkus]] (čempionas 1978, 1980) * K. Valantiejus, 1983 * A. Vanagas, 1977, 1978 * [[Antanas Vaseris]], vartininkas (1977, 1978) * [[Virginijus Vaškys]], 1980, 1981 * R. Vilavičius (čempionas 1984) * R. Volungevičius, 1986 * G. Zakarauskas, 1981 * K. Žilevičius (čempionas 1980) * [[Audrius Žuta]], meistrų komandoje </div> === Po 1990 m. === * [[Andrius Gedgaudas]] * [[Gintaras Juodeikis]], 1998 * [[Remigijus Pocius]], 1991 * [[Tomas Ražanauskas]], 1994–1995 * [[Arūnas Šuika]] * [[Tomas Žiukas]] * [[Audrius Žuta]], puolėjas * [[Raimondas Žutautas]], 1995–1996 * [[Rimantas Žvingilas]], 1995 == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fk-atlantas/1405/matches/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-atlantas-klaipeda/15838/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Atlantas}} [[Kategorija:Buvę Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] jfj9winjblt6fm1ps43mrkdem54b89u 4 46573 7851243 7848222 2026-06-05T18:16:02Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7851243 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie pasaulio ir Lietuvos muzikos/meno kolektyvus bei atlikėjus: == Lietuvos kolektyvai == *[[Kauno valstybinis choras]]; *[[Lietuvos kamerinis orkestras]]; == Lietuvos atlikėjai == <!--*[[Vytautas Juozapaitis]]; --> *[[Ieva Prudnikovaitė]]; *[[Laima Jonutytė]]; == Pasaulio kolektyvai == == Pasaulio atlikėjai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P106 ?occupation; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 80 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } MINUS { ?item wdt:P106/wdt:P279* wd:Q33999 } # Ignore actors ?occupation (wdt:P31/(wdt:P279*)) wd:Q66715801. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Atlikėjas,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Atlikėjas ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Vaizdas:Joan Baez at The Egg (Albany, NY), March 2016 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Joan Baez]] | | data-sort-value="1941" | 1941-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[pacifistas]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[muzikos prodiuseris]]<br/>[[recording artist]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 101 |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Vaizdas:John Donne by Isaac Oliver.jpg|center|128px]] | [[Džonas Donas]] | | data-sort-value="1572" | 1572 | data-sort-value="1631" | 1631-03-31 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[dainų rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[Anglican priest]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[cleric]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Vaizdas:Patrick Modiano 6 dec 2014 - 23.jpg|center|128px]] | [[Patrick Modiano]] | scenaristas iš Prancūzija | data-sort-value="1945" | 1945-07-30 | | [[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[eseistas]] | [[Prancūzija]] | 101 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Vaizdas:Abelard.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Abelaras]] | | data-sort-value="1079" | 1079 | data-sort-value="1142" | 1142-04-21 | [[teologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[logikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[mokytojas]]<br/>[[vienuolis]] | [[Prancūzijos karalystė]] | 102 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Vaizdas:MKr377543 Kazuo Ishiguro (A Pale View of Hills, Cannes 2025).jpg|center|128px]] | [[Kazuo Ishiguro]] | romanistas iš Jungtinė Karalystė | data-sort-value="1954" | 1954-11-08 | | [[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Japonija]] | 117 |- | [[:d:Q939|Q939]] | [[Vaizdas:DpedroI-brasil-full.jpg|center|128px]] | [[Pedro I of Brazil]] | | data-sort-value="1798" | 1798-10-12 | data-sort-value="1834" | 1834-09-24 | [[politikas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[poetas]]<br/>[[monarchas]] | [[Kingdom of Portugal]]<br/>[[Brazilijos imperija]] | 82 |- | [[:d:Q170726|Q170726]] | [[Vaizdas:Enrico Caruso tenor.jpg|center|128px]] | [[Enrico Caruso]] | | data-sort-value="1873" | 1873-02-24<br/>1873-02-25 | data-sort-value="1921" | 1921-08-02 | [[operos dainininkas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 82 |- | [[:d:Q180374|Q180374]] | [[Vaizdas:Frank Gehry, Viljo Revell Centenary reception, 2010 (S2311 fl2969 it0089) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Frank Gehry]] | | data-sort-value="1929" | 1929-02-28 | data-sort-value="2025" | 2025-12-05 | [[architektas]]<br/>[[baldų dizaineris]]<br/>[[dizaineris]]<br/>[[juvelyrinių dirbinių dizaineris]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[piešėjas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Kanada]] | 83 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q166876|Q166876]] | [[Vaizdas:Isidore de Séville.jpg|center|128px]] | [[Isidore of Seville]] | | data-sort-value="560" | 560 | data-sort-value="636" | 636-04-04 | [[rašytojas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[muzikos teoretikas]]<br/>[[katalikų kunigas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[mokslininkas universalas]]<br/>[[Catholic bishop]]<br/>[[eruditas]]<br/>[[arkivyskupas]] | [[Kingdom of Toledo]] | 84 |- | [[:d:Q28034971|Q28034971]] | [[Vaizdas:Zohran Mamdani 05.25.25 (b).jpg|center|128px]] | [[Zohran Mamdani]] | amerikiečių politikas | data-sort-value="1991" | 1991-10-18 | | [[politikas]]<br/>[[housing counselor]]<br/>[[reperis]]<br/>[[visuomenės aktyvistas]] | [[Uganda]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 85 |- | [[:d:Q193608|Q193608]] | [[Vaizdas:Carl Sandburg NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Karlas Sandburgas]] | | data-sort-value="1878" | 1878-01-06 | data-sort-value="1967" | 1967-07-22 | [[poetas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[istorikas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[profsąjungos aktyvistas]]<br/>[[vaikų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q193982|Q193982]] | [[Vaizdas:Sinead O'Connor (14828633401) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sinéad O'Connor]] | airijos dainininkė, dainų autorė ir aktyvistė (1966–2023) | data-sort-value="1966" | 1966-12-08 | data-sort-value="2023" | 2023-07-26 | [[dainininkas ir dainų rašytojas]] | [[Airija]] | 86 |- | [[:d:Q244441|Q244441]] | [[Vaizdas:Pete Seeger NYWTS.jpg|center|128px]] | [[Pete Seeger]] | | data-sort-value="1919" | 1919-05-03 | data-sort-value="2014" | 2014-01-27 | [[dainininkas]]<br/>[[gatvės menininkas]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[muzikologas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[gitaristas]]<br/>[[antikarinis aktyvistas]]<br/>[[mandolinist]]<br/>[[recording artist]]<br/>[[folk musician]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]]<br/>[[gitara]]<br/>[[dainų rašytojas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 86 |- | [[:d:Q27655344|Q27655344]] | [[Vaizdas:Blackpink Rosé Rimowa 1.jpg|center|128px]] | [[Rosé]] | | data-sort-value="1997" | 1997-02-11 | | [[dainininkas]]<br/>[[šokėjas]]<br/>[[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[fotomodelis]] | [[Naujoji Zelandija]]<br/>[[Pietų Korėja]] | 86 |- | [[:d:Q134085|Q134085]] | [[Vaizdas:Jean Perrin 1926.jpg|center|128px]] | [[Jean-Baptiste Perrin]] | fizikas iš Prancūzija | data-sort-value="1870" | 1870-09-30 | data-sort-value="1942" | 1942-04-17 | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[fizikas teoretikas]] | [[Prancūzija]] | 87 |- | [[:d:Q70326|Q70326]] | [[Vaizdas:D'après Jean-Marc Nattier, Portrait de Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais (Bibliothèque-musée de la Comédie-Française) -001.jpg|center|128px]] | [[Pjeras Ogiustenas de Bomaršė]] | | data-sort-value="1732" | 1732-01-24 | data-sort-value="1799" | 1799-05-18 | [[muzikantas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[leidėjas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[finansininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[arms trader]]<br/>[[žvalgybininkas]]<br/>[[laikrodininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[politikas]] | [[Prancūzija]] | 95 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[Vaizdas:John Dryden (Richardson, c. 1730s).jpg|center|128px]] | [[John Dryden]] | | data-sort-value="1631" | 1631-08-09 | data-sort-value="1700" | 1700-05-01 | [[dramaturgas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[hymnwriter]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Anglijos karalystė]] | 96 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[Vaizdas:AudenVanVechten1939.jpg|center|128px]] | [[W. H. Auden]] | | data-sort-value="1907" | 1907-02-21 | data-sort-value="1973" | 1973-09-29 | [[poetas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros istorikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[vertėjas]] | [[Jungtinė Karalystė]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[Vaizdas:IShowSpeed at Chinatown (Portrait) 04.jpg|center|128px]] | [[IShowSpeed]] | | data-sort-value="2005" | 2005-01-21 | | [[YouTuber]]<br/>[[Twitch streamer]]<br/>[[online streamer]]<br/>[[reperis]]<br/>[[dainininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 97 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] cpqjnzuj6ny72vi0hs3qp8wg9qa1fu7 0 49836 7851344 7741904 2026-06-06T09:54:47Z JB82 13739 7851344 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Premier League.svg |founded = 1888 m. (kaip čempionatas) <br/> 1992 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|ENG}} |level = 1-oji pakopa |teams = 20 |champions = [[Arsenal FC]] |season = 2025–2026 |relegation = [[EFL čempionatas]] |website = https://www.premierleague.com }} '''Premier League''' – aukščiausia [[Anglijos futbolas|Anglijos futbolo]] pakopa, profesionalių futbolo klubų aukščiausia lyga. Lygoje žaidžia 20 klubų, kurie tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Trys paskutiniąsias vietas užėmusios komandos iškrenta į EFL čempionatą, vietoje jų kitą sezoną žaidžia žemesnės lygos komandos – dvi užėmusios pirmąsias vietas ir viena iš 3–6 vietas užėmusių komandų. Keturias aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. == Istorija == Anglijos futbolo čempionatas kaip [[Anglijos futbolo lyga]] buvo įkurtas [[1888]] m. [[balandžio 17]] d. Tai buvo pati pirmoji visame pasaulyje futbolo lyga, ją įkūrė [[Aston Villa]] klubo direktorius [[William McGregor]]. 1892 m. lyga priėmė daugiau klubų iš Futbolo sąjungos ir tais pačiais metais buvo išskaidyta į 2 divizionus, o pajėgesnis iš jų pavadintas I divizionu. [[1992]] m. [[vasario 20]] d. buvo įkurta ''Premier League'', o Anglijos futbolo lyga tapo 2-ąja pakopa. {{fkp|1888|Football League|1892|Football League First Division|1992|Premier League}} == Komandos == 2024–2025 m. sezono klubai: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[Arsenal FC]] || [[Londonas]] || [[Emirates Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,704}} |- | [[Aston Villa FC]] || [[Birmingamas]] || [[Villa Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|42,785}} |- | [[AFC Bournemouth]] || [[Bornmutas]] || [[Dean Court]] || align="center"| {{Nts|11,364}} |- | [[Brentford FC]] || [[Londonas]] || [[Brentford Community Stadium]] || align="center"| {{Nts|17,250}} |- | [[Brighton & Hove Albion FC]] || [[Braitonas]] || [[Falmer Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|30,750}} |- | [[Chelsea FC]] || [[Londonas]] || [[Stamford Bridge (stadium)|Stamford Bridge]] || style="text-align:center"|{{Nts|40,834}} |- | [[Crystal Palace FC]] || [[Londonas]] || [[Selhurst Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|25,486}} |- | [[Everton FC]] || [[Liverpulis]] || [[Goodison Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|39,414}} |- | [[Fulham FC]] || [[Londonas]] || [[Craven Cottage]] || style="text-align:center;"| {{Nts|19,000}} |- | [[Ipswich Town FC]] || [[Ipsvičas]] || [[Portman Road]] || style="text-align:center"|{{Nts|29,673}} |- | [[Leicester City FC]] || [[Lesteris]] || [[King Power Stadium]] || style="text-align:center;"| {{Nts|32,262}} |- | [[Liverpool FC]] || [[Liverpulis]] || [[Anfield]] || style="text-align:center"|{{Nts|53,394}} |- | [[Manchester City FC]] || [[Mančesteris]] || [[City of Manchester Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|55,097}} |- | [[Manchester United FC]] || [[Mančesteris]] || [[Old Trafford]] || style="text-align:center"|{{Nts|74,879}} |- | [[Newcastle United FC]] || [[Niukaslas prie Taino]] || [[St James' Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|52,388}} |- | [[Nottingham Forest FC]] || [[Notingamas]] || [[City Ground]] || align="center"| {{Nts|30,576}} |- | [[Southampton FC]] || [[Sautamptonas]] || [[St Mary's Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|32,384}} |- | [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Londonas]] || [[Tottenham Hotspur Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|62,303}} |- | [[West Ham United FC]] || [[Londonas]] || [[Londono olimpinis stadionas|London Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,000}} |- | [[Wolverhampton Wanderers FC]] || [[Vulverhamptonas]] || [[Molineux Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|32,050}} |} == Čempionai == [[Vaizdas:Premier league trophy icon.png|thumb|Anglijos čempionų trofėjus]] Per 1888–2025 m. Anglijos čempionų vardus iškovojo 24 komandos, tarp jų sėkmingiausios – [[Manchester United]] ir [[Liverpool FC]] (po 20 kartų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Manchester United]] || 20 || 1907–08, 1910–11, 1951–52, 1955–56, 1956–57, 1964–65, 1966–67, 1992–93, 1993–94, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 |- | [[FC Liverpool]] || 20 || 1900–01, 1905–06, 1921–22, 1922–23, 1946–47, 1963–64, 1965–66, 1972–73, 1975–76, 1976–77, 1978–79, 1979–80, 1981–82, 1982–83, 1983–84, 1985–86, 1987–88, 1989–90, 2019–20, 2024–25 |- | [[Arsenal London]] || 13 || 1930–31, 1932–33, 1933–34, 1934–35, 1937–38, 1947–48, 1952–53, 1970–71, 1988–89, 1990–91, 1997–98, 2001–02, 2003–04 |- | [[Manchester City]] || 10 || 1936–37, 1967–68, 2011–12, 2013–14, 2017–18, 2018–19, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24 |- | [[Everton Liverpool]] || 9 || 1890–91, 1914–15, 1927–28, 1931–32, 1938–39, 1962–63, 1969–70, 1984–85, 1986–87 |- | [[Aston Villa]] || 7 || 1893–94, 1895–96, 1896–97, 1898–99, 1899–1900, 1909–10, 1980–81 |- | [[AFC Sunderland]] || 6 || 1891–92, 1892–93, 1894–95, 1901–02, 1912–13, 1935–36 |- | [[Chelsea London]] || 6 || 1954–55, 2004–05, 2005–06, 2009–10, 2014–15, 2016–17 |- | [[Newcastle United]] || 4 || 1904–05, 1906–07, 1908–09, 1926–27 |- | [[Sheffield Wednesday]] || 4 || 1902–03, 1903–04, 1928–29, 1929–30 |- | [[Wolverhampton Wanderers]] || 3 || 1953–54, 1957–58, 1958–59 |- | [[Leeds United]] || 3 || 1968–69, 1973–74, 1991–92 |- | [[Huddersfield Town]] || 3 || 1923–24, 1924–25, 1925–26 |- | [[Blackburn Rovers]] || 3 || 1911–12, 1913–14, 1994–95 |- | [[Preston North End]] || 2 || 1888–89, 1889–90 |- | [[Tottenham Hotspur]] || 2 || 1950–51, 1960–61 |- | [[Derby County]] || 2 || 1971–72, 1974–75 |- | [[FC Burnley]] || 2 || 1920–21, 1959–60 |- | [[FC Portsmouth]] || 2 || 1948–49, 1949–50 |- | [[Sheffield United]] || 1 || 1897–98 |- | [[West Bromwich Albion]] || 1 || 1919–20 |- | [[Ipswich Town]] || 1 || 1961–62 |- | [[Nottingham Forest]] || 1 || 1977–78 |- | [[Leicester City]] || 1 || 2015–16 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | colspan=5 | '''Futbolo lyga''' |- | {{fsez2|ENG|1888}} || [[Preston North End]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[John Goodall]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1889}} || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Blackburn Rovers FC|Blackburn Rovers]] || [[James Ross]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1890}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Preston North End]] || [[Notts County]] || [[John Southworth]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1891}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Bolton Wanderers]] || [[John Campbell]] (32) |- | colspan=5 | '''Futbolo lygos I divizionas''' |- | {{fsez2|ENG|1892}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[John Campbell]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1893}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[John Southworth]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1894}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[John Campbell]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1895}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Derby County]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]], [[John Campbell]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1896}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Derby County]] || [[Steve Bloomer]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1897}} || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[George Wheldon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1898}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1899}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[William Garraty]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1900}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Notts County]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1901}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || J. Settle (18) |- | {{fsez2|ENG|1902}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sam Raybould]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1903}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Manchester City]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]] (20) |- | {{fsez2|ENG|1904}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Manchester City]] || A. Brown (22) |- | {{fsez2|ENG|1905}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Preston North End]] || [[Sheffield Wednesday]] || W. White (26) |- | {{fsez2|ENG|1906}} || [[Newcastle United]] || [[Bristol City]] || [[Everton FC|Everton]] || A. Young (28) |- | {{fsez2|ENG|1907}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Manchester City]] || E. West (27) |- | {{fsez2|ENG|1908}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || B. Freeman (38) |- | {{fsez2|ENG|1909}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Blackburn Rovers]] || J. Parkinson (30) |- | {{fsez2|ENG|1910}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || A. Shepherd (25) |- | {{fsez2|ENG|1911}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || [[Harry Hampton]], G. Holley, D. McLean (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1912}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || D. McLean (30) |- | {{fsez2|ENG|1913}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Middlesbrough FC|Middlesbrough]] || G. Elliott (32) |- | {{fsez2|ENG|1914}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Oldham Athletic]] || [[Blackburn Rovers]] || R. Parker (35) |- | {{fsez2|ENG|1915}} || colspan=4 rowspan=4 | Dėl I pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1916}} |- | {{fsez2|ENG|1917}} |- | {{fsez2|ENG|1918}} |- | {{fsez2|ENG|1919}} || [[West Bromwich Albion]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Fred Morris]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1920}} || [[Burnley FC|Burnely]] || [[Manchester City]] || [[Bolton Wanderers]] || [[Joe Smith]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1921}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Andy Wilson]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1922}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Huddersfield Town]] || [[Charlie Buchan]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1923}} || [[Huddersfield Town]] || [[Cardiff City]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || W. Chadwick (38) |- | {{fsez2|ENG|1924}} || [[Huddersfield Town]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Bolton Wanderers]] || F. Roberts (31) |- | {{fsez2|ENG|1925}} || [[Huddersfield Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Ted Harper]] (43) |- | {{fsez2|ENG|1926}} || [[Newcastle United]] || [[Huddersfield Town]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Jimmy Trotter]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1927}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Huddersfield Town]] || [[Leicester City]] || [[Dixie Dean]] (60) |- | {{fsez2|ENG|1928}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Leicester City]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || D. Halliday (43) |- | {{fsez2|ENG|1929}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Derby County]] || [[Manchester City]] || [[Vic Watson]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1930}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Tom Waring]] (49) |- | {{fsez2|ENG|1931}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Dixie Dean]] (44) |- | {{fsez2|ENG|1932}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Jack Bowers]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1933}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Huddersfield Town]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Jack Bowers]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1934}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ted Drake]] (42) |- | {{fsez2|ENG|1935}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[Huddersfield Town]] || W. G. Richardson (39) |- | {{fsez2|ENG|1936}} || [[Manchester City]] || [[Charlton Athletic]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Freddie Steele]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1937}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tommy Lawton]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1938}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlton Athletic]] || [[Tommy Lawton]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas |- | {{fsez2|ENG|1940}} || colspan=4 rowspan=6 | Dėl II pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1941}} |- | {{fsez2|ENG|1942}} |- | {{fsez2|ENG|1943}} |- | {{fsez2|ENG|1944}} |- | {{fsez2|ENG|1945}} |- | {{fsez2|ENG|1946}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Dennis Westcott]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1947}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Ronnie Rooke]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1948}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Manchester United]] || [[Derby County]] || [[Willie Moir]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1949}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Dickie Davis]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1950}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Stanley Mortensen]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1951}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[George Robledo]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1952}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Preston North End]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlie Wayman]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1953}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Huddersfield Town]] || [[Jimmy Glazzard]], [[Johnny Nicholls]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1954}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Ronnie Allen]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1955}} || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Nat Lofthouse]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1956}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Preston North End]] || [[John Charles]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1957}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Bobby Smith]] (36) |- | {{fsez2|ENG|1958}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Jimmy Greaves]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1959}} || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Dennis Viollet]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1960}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Jimmy Greaves]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1961}} || [[Ipswich Town]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ray Crawford]], [[Derek Kevan]] (po 33) |- | {{fsez2|ENG|1962}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Jimmy Greaves]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1963}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1964}} || [[Manchester United]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Greaves]], [[Andy McEvoy]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1965}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Leeds United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Roger Hunt]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1966}} || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ron Davies]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1967}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[George Best]], [[Ron Davies]] (po 28) |- | {{fsez2|ENG|1968}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1969}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jeff Astle]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1970}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Tony Brown]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1971}} || [[Derby County]] || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Francis Lee]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1972}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Bryan Robson]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1973}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Derby County]] || [[Mick Channon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1974}} || [[Derby County]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Malcolm McDonald]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1975}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Queens Park Rangers FC|QPR]] || [[Manchester United]] || [[Ted MacDougall]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1976}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester City]] || [[Ipswich Town]] || [[Andy Gray]], [[Malcolm McDonald]] (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1977}} || [[Nottingham Forest]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Bob Latchford]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1978}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Frank Worthington]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1979}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Ipswich Town]] || [[Phil Boyer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1980}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Ipswich Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Steve Archibald]], [[Peter Withe]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1981}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Manchester United]] || [[Kevin Keegan]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1982}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Watford FC|Watford]] || [[Manchester United]] || [[Luther Blissett]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1983}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Southampton FC|Southampton]] || [[Nottingham Forest]] || [[Ian Rush]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1984}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Kerry Dixon]], [[Gary Lineker]] (po 24) |- | {{fsez2|ENG|1985}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[West Ham United FC|West Ham United]] || [[Gary Lineker]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1986}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Clive Allen]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1987}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[John Aldridge]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1988}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1989}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Gary Lineker]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1990}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1991}} || [[Leeds United]] || [[Manchester United]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ian Wright]] (29) |- | colspan=5 | Premier lyga |- | {{fsez2|ENG|1992}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Norwich City]] || [[Teddy Sheringham]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1993}} || [[Manchester United]] || [[Blackburn Rovers]] || [[Newcastle United]] || [[Andy Cole]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1994}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Shearer]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1995}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Alan Shearer]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1996}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Alan Shearer]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1997}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Dion Dublin]], [[Michael Owen]], [[Chris Sutton]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1998}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]], [[Dwight York]], [[Michael Owen]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1999}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Kevin Phillips]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2000}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2001}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (24) |- | {{fsez2|ENG|2002}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Newcastle United]] || [[Ruud van Nistelrooy]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2003}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2004}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2005}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Thierry Henry]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2006}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Didier Drogba]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2007}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Cristiano Ronaldo]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2008}} || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Nicolas Anelka]] (19) |- | {{fsez2|ENG|2009}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Didier Drogba]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2010}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Dimitar Berbatov]], [[Carlos Tevez]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|2011}} || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Robin van Persie]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2012}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Robin van Persie]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2013}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Luis Suárez]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2014}} || [[Chelsea FC]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sergio Agüero]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2015}} || [[Leicester City FC]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Harry Kane]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2016}} || [[Chelsea FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Harry Kane]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2017}} || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Mohamed Salah]] (32) |- | {{fsez2|ENG|2018}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Pierre-Emerick Aubameyang]], [[Sadio Mané]], [[Mohamed Salah]] (po 22) |- | {{fsez2|ENG|2019}} || [[Liverpool FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United]] || [[Jamie Vardy]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2020}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC]] || [[Harry Kane]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2021}} || [[Manchester City]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC]] || [[Mohamed Salah]], [[Son Heung-min]] (po 23) |- | {{fsez2|ENG|2022}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (36) |- | {{fsez2|ENG|2023}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Erling Haaland]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2024}} || [[Liverpool FC]] || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Mohamed Salah]] (20) |} == Lietuvai žaidėjai == * [[Tomas Danilevičius]], [[Arsenal FC]], 2000–01 * [[Giedrius Arlauskis]], [[Watford FC]], 2015–16 == Nuorodos == {{Commonscat|FA Premier League}} * {{oficiali svetainė|https://www.premierleague.com/}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablese/engchamp.html England - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/engpaul/FLA/league.html England - Football Statistics Archive - League Records] * [https://www.flashscore.com/football/england/premier-league/archive/ Premier League archive] (Flashscore.com) * [https://foot.dk/Engmester.asp Samtlige mestre fra England] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20070511220537/http://geocities.com/clasglenning/Europeiska_fotbollstabeller/ENG1.htm ENGLAND: Alltime table 1st level 1888/89 - 2005/06] (Geocities.com) {{ENGfutč}} {{Anglijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Anglijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] ep733ismjpnvhs1hxqzkuu65nj3g809 7851347 7851344 2026-06-06T10:01:32Z JB82 13739 7851347 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Premier League.svg |founded = 1888 m. (kaip čempionatas) <br/> 1992 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|ENG}} |level = 1-oji pakopa |teams = 20 |champions = [[Arsenal FC]] |season = 2025–2026 |relegation = [[EFL čempionatas]] |website = https://www.premierleague.com }} '''Premier League''' – aukščiausia [[Anglijos futbolas|Anglijos futbolo]] pakopa, profesionalių futbolo klubų aukščiausia lyga. Lygoje žaidžia 20 klubų, kurie tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Trys paskutiniąsias vietas užėmusios komandos iškrenta į EFL čempionatą, vietoje jų kitą sezoną žaidžia žemesnės lygos komandos – dvi užėmusios pirmąsias vietas ir viena iš 3–6 vietas užėmusių komandų. Keturias aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. == Istorija == Anglijos futbolo čempionatas kaip [[Anglijos futbolo lyga]] buvo įkurtas [[1888]] m. [[balandžio 17]] d. Tai buvo pati pirmoji visame pasaulyje futbolo lyga, ją įkūrė [[Aston Villa]] klubo direktorius [[William McGregor]]. 1892 m. lyga priėmė daugiau klubų iš Futbolo sąjungos ir tais pačiais metais buvo išskaidyta į 2 divizionus, o pajėgesnis iš jų pavadintas I divizionu. [[1992]] m. [[vasario 20]] d. buvo įkurta ''Premier League'', o Anglijos futbolo lyga tapo 2-ąja pakopa. {{fkp|1888|Football League|1892|Football League First Division|1992|Premier League}} == Komandos == 2026–2027 m. sezono klubai: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[Arsenal FC]] || [[Londonas]] || [[Emirates Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,704}} |- | [[Aston Villa FC]] || [[Birmingamas]] || [[Villa Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|42,785}} |- | [[AFC Bournemouth]] || [[Bornmutas]] || [[Dean Court]] || align="center"| {{Nts|11,364}} |- | [[Brentford FC]] || [[Londonas]] || [[Brentford Community Stadium]] || align="center"| {{Nts|17,250}} |- | [[Brighton & Hove Albion FC]] || [[Braitonas]] || [[Falmer Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|30,750}} |- | [[Chelsea FC]] || [[Londonas]] || [[Stamford Bridge (stadium)|Stamford Bridge]] || style="text-align:center"|{{Nts|40,834}} |- | [[Coventry City FC]] || [[Koventris]] || [[Koventrio miesto stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|32,209}} |- | [[Crystal Palace FC]] || [[Londonas]] || [[Selhurst Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|25,486}} |- | [[Everton FC]] || [[Liverpulis]] || [[Goodison Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|39,414}} |- | [[Fulham FC]] || [[Londonas]] || [[Craven Cottage]] || style="text-align:center;"| {{Nts|19,000}} |- | [[Hull City FC]] || [[Kingstonas prie Halo]] || [[KCOM stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|25,586}} |- | [[Ipswich Town FC]] || [[Ipsvičas]] || [[Portman Road]] || style="text-align:center"|{{Nts|29,673}} |- | [[Liverpool FC]] || [[Liverpulis]] || [[Anfield]] || style="text-align:center"|{{Nts|53,394}} |- | [[Manchester City FC]] || [[Mančesteris]] || [[City of Manchester Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|55,097}} |- | [[Manchester United FC]] || [[Mančesteris]] || [[Old Trafford]] || style="text-align:center"|{{Nts|74,879}} |- | [[Newcastle United FC]] || [[Niukaslas prie Taino]] || [[St James' Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|52,388}} |- | [[Nottingham Forest FC]] || [[Notingamas]] || [[City Ground]] || align="center"| {{Nts|30,576}} |- | [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Londonas]] || [[Tottenham Hotspur Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|62,303}} |} == Čempionai == [[Vaizdas:Premier league trophy icon.png|thumb|Anglijos čempionų trofėjus]] Per 1888–2025 m. Anglijos čempionų vardus iškovojo 24 komandos, tarp jų sėkmingiausios – [[Manchester United]] ir [[Liverpool FC]] (po 20 kartų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Manchester United]] || 20 || 1907–08, 1910–11, 1951–52, 1955–56, 1956–57, 1964–65, 1966–67, 1992–93, 1993–94, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 |- | [[FC Liverpool]] || 20 || 1900–01, 1905–06, 1921–22, 1922–23, 1946–47, 1963–64, 1965–66, 1972–73, 1975–76, 1976–77, 1978–79, 1979–80, 1981–82, 1982–83, 1983–84, 1985–86, 1987–88, 1989–90, 2019–20, 2024–25 |- | [[Arsenal London]] || 13 || 1930–31, 1932–33, 1933–34, 1934–35, 1937–38, 1947–48, 1952–53, 1970–71, 1988–89, 1990–91, 1997–98, 2001–02, 2003–04 |- | [[Manchester City]] || 10 || 1936–37, 1967–68, 2011–12, 2013–14, 2017–18, 2018–19, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24 |- | [[Everton Liverpool]] || 9 || 1890–91, 1914–15, 1927–28, 1931–32, 1938–39, 1962–63, 1969–70, 1984–85, 1986–87 |- | [[Aston Villa]] || 7 || 1893–94, 1895–96, 1896–97, 1898–99, 1899–1900, 1909–10, 1980–81 |- | [[AFC Sunderland]] || 6 || 1891–92, 1892–93, 1894–95, 1901–02, 1912–13, 1935–36 |- | [[Chelsea London]] || 6 || 1954–55, 2004–05, 2005–06, 2009–10, 2014–15, 2016–17 |- | [[Newcastle United]] || 4 || 1904–05, 1906–07, 1908–09, 1926–27 |- | [[Sheffield Wednesday]] || 4 || 1902–03, 1903–04, 1928–29, 1929–30 |- | [[Wolverhampton Wanderers]] || 3 || 1953–54, 1957–58, 1958–59 |- | [[Leeds United]] || 3 || 1968–69, 1973–74, 1991–92 |- | [[Huddersfield Town]] || 3 || 1923–24, 1924–25, 1925–26 |- | [[Blackburn Rovers]] || 3 || 1911–12, 1913–14, 1994–95 |- | [[Preston North End]] || 2 || 1888–89, 1889–90 |- | [[Tottenham Hotspur]] || 2 || 1950–51, 1960–61 |- | [[Derby County]] || 2 || 1971–72, 1974–75 |- | [[FC Burnley]] || 2 || 1920–21, 1959–60 |- | [[FC Portsmouth]] || 2 || 1948–49, 1949–50 |- | [[Sheffield United]] || 1 || 1897–98 |- | [[West Bromwich Albion]] || 1 || 1919–20 |- | [[Ipswich Town]] || 1 || 1961–62 |- | [[Nottingham Forest]] || 1 || 1977–78 |- | [[Leicester City]] || 1 || 2015–16 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | colspan=5 | '''Futbolo lyga''' |- | {{fsez2|ENG|1888}} || [[Preston North End]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[John Goodall]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1889}} || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Blackburn Rovers FC|Blackburn Rovers]] || [[James Ross]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1890}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Preston North End]] || [[Notts County]] || [[John Southworth]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1891}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Bolton Wanderers]] || [[John Campbell]] (32) |- | colspan=5 | '''Futbolo lygos I divizionas''' |- | {{fsez2|ENG|1892}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[John Campbell]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1893}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[John Southworth]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1894}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[John Campbell]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1895}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Derby County]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]], [[John Campbell]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1896}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Derby County]] || [[Steve Bloomer]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1897}} || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[George Wheldon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1898}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1899}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[William Garraty]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1900}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Notts County]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1901}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || J. Settle (18) |- | {{fsez2|ENG|1902}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sam Raybould]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1903}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Manchester City]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]] (20) |- | {{fsez2|ENG|1904}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Manchester City]] || A. Brown (22) |- | {{fsez2|ENG|1905}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Preston North End]] || [[Sheffield Wednesday]] || W. White (26) |- | {{fsez2|ENG|1906}} || [[Newcastle United]] || [[Bristol City]] || [[Everton FC|Everton]] || A. Young (28) |- | {{fsez2|ENG|1907}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Manchester City]] || E. West (27) |- | {{fsez2|ENG|1908}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || B. Freeman (38) |- | {{fsez2|ENG|1909}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Blackburn Rovers]] || J. Parkinson (30) |- | {{fsez2|ENG|1910}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || A. Shepherd (25) |- | {{fsez2|ENG|1911}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || [[Harry Hampton]], G. Holley, D. McLean (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1912}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || D. McLean (30) |- | {{fsez2|ENG|1913}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Middlesbrough FC|Middlesbrough]] || G. Elliott (32) |- | {{fsez2|ENG|1914}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Oldham Athletic]] || [[Blackburn Rovers]] || R. Parker (35) |- | {{fsez2|ENG|1915}} || colspan=4 rowspan=4 | Dėl I pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1916}} |- | {{fsez2|ENG|1917}} |- | {{fsez2|ENG|1918}} |- | {{fsez2|ENG|1919}} || [[West Bromwich Albion]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Fred Morris]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1920}} || [[Burnley FC|Burnely]] || [[Manchester City]] || [[Bolton Wanderers]] || [[Joe Smith]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1921}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Andy Wilson]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1922}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Huddersfield Town]] || [[Charlie Buchan]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1923}} || [[Huddersfield Town]] || [[Cardiff City]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || W. Chadwick (38) |- | {{fsez2|ENG|1924}} || [[Huddersfield Town]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Bolton Wanderers]] || F. Roberts (31) |- | {{fsez2|ENG|1925}} || [[Huddersfield Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Ted Harper]] (43) |- | {{fsez2|ENG|1926}} || [[Newcastle United]] || [[Huddersfield Town]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Jimmy Trotter]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1927}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Huddersfield Town]] || [[Leicester City]] || [[Dixie Dean]] (60) |- | {{fsez2|ENG|1928}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Leicester City]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || D. Halliday (43) |- | {{fsez2|ENG|1929}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Derby County]] || [[Manchester City]] || [[Vic Watson]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1930}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Tom Waring]] (49) |- | {{fsez2|ENG|1931}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Dixie Dean]] (44) |- | {{fsez2|ENG|1932}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Jack Bowers]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1933}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Huddersfield Town]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Jack Bowers]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1934}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ted Drake]] (42) |- | {{fsez2|ENG|1935}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[Huddersfield Town]] || W. G. Richardson (39) |- | {{fsez2|ENG|1936}} || [[Manchester City]] || [[Charlton Athletic]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Freddie Steele]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1937}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tommy Lawton]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1938}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlton Athletic]] || [[Tommy Lawton]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas |- | {{fsez2|ENG|1940}} || colspan=4 rowspan=6 | Dėl II pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1941}} |- | {{fsez2|ENG|1942}} |- | {{fsez2|ENG|1943}} |- | {{fsez2|ENG|1944}} |- | {{fsez2|ENG|1945}} |- | {{fsez2|ENG|1946}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Dennis Westcott]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1947}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Ronnie Rooke]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1948}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Manchester United]] || [[Derby County]] || [[Willie Moir]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1949}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Dickie Davis]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1950}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Stanley Mortensen]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1951}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[George Robledo]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1952}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Preston North End]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlie Wayman]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1953}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Huddersfield Town]] || [[Jimmy Glazzard]], [[Johnny Nicholls]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1954}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Ronnie Allen]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1955}} || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Nat Lofthouse]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1956}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Preston North End]] || [[John Charles]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1957}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Bobby Smith]] (36) |- | {{fsez2|ENG|1958}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Jimmy Greaves]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1959}} || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Dennis Viollet]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1960}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Jimmy Greaves]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1961}} || [[Ipswich Town]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ray Crawford]], [[Derek Kevan]] (po 33) |- | {{fsez2|ENG|1962}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Jimmy Greaves]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1963}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1964}} || [[Manchester United]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Greaves]], [[Andy McEvoy]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1965}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Leeds United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Roger Hunt]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1966}} || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ron Davies]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1967}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[George Best]], [[Ron Davies]] (po 28) |- | {{fsez2|ENG|1968}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1969}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jeff Astle]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1970}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Tony Brown]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1971}} || [[Derby County]] || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Francis Lee]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1972}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Bryan Robson]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1973}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Derby County]] || [[Mick Channon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1974}} || [[Derby County]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Malcolm McDonald]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1975}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Queens Park Rangers FC|QPR]] || [[Manchester United]] || [[Ted MacDougall]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1976}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester City]] || [[Ipswich Town]] || [[Andy Gray]], [[Malcolm McDonald]] (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1977}} || [[Nottingham Forest]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Bob Latchford]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1978}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Frank Worthington]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1979}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Ipswich Town]] || [[Phil Boyer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1980}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Ipswich Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Steve Archibald]], [[Peter Withe]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1981}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Manchester United]] || [[Kevin Keegan]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1982}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Watford FC|Watford]] || [[Manchester United]] || [[Luther Blissett]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1983}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Southampton FC|Southampton]] || [[Nottingham Forest]] || [[Ian Rush]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1984}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Kerry Dixon]], [[Gary Lineker]] (po 24) |- | {{fsez2|ENG|1985}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[West Ham United FC|West Ham United]] || [[Gary Lineker]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1986}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Clive Allen]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1987}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[John Aldridge]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1988}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1989}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Gary Lineker]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1990}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1991}} || [[Leeds United]] || [[Manchester United]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ian Wright]] (29) |- | colspan=5 | Premier lyga |- | {{fsez2|ENG|1992}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Norwich City]] || [[Teddy Sheringham]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1993}} || [[Manchester United]] || [[Blackburn Rovers]] || [[Newcastle United]] || [[Andy Cole]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1994}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Shearer]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1995}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Alan Shearer]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1996}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Alan Shearer]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1997}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Dion Dublin]], [[Michael Owen]], [[Chris Sutton]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1998}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]], [[Dwight York]], [[Michael Owen]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1999}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Kevin Phillips]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2000}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2001}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (24) |- | {{fsez2|ENG|2002}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Newcastle United]] || [[Ruud van Nistelrooy]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2003}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2004}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2005}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Thierry Henry]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2006}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Didier Drogba]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2007}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Cristiano Ronaldo]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2008}} || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Nicolas Anelka]] (19) |- | {{fsez2|ENG|2009}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Didier Drogba]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2010}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Dimitar Berbatov]], [[Carlos Tevez]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|2011}} || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Robin van Persie]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2012}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Robin van Persie]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2013}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Luis Suárez]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2014}} || [[Chelsea FC]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sergio Agüero]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2015}} || [[Leicester City FC]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Harry Kane]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2016}} || [[Chelsea FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Harry Kane]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2017}} || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Mohamed Salah]] (32) |- | {{fsez2|ENG|2018}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Pierre-Emerick Aubameyang]], [[Sadio Mané]], [[Mohamed Salah]] (po 22) |- | {{fsez2|ENG|2019}} || [[Liverpool FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United]] || [[Jamie Vardy]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2020}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC]] || [[Harry Kane]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2021}} || [[Manchester City]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC]] || [[Mohamed Salah]], [[Son Heung-min]] (po 23) |- | {{fsez2|ENG|2022}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (36) |- | {{fsez2|ENG|2023}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Erling Haaland]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2024}} || [[Liverpool FC]] || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Mohamed Salah]] (20) |} == Lietuvai žaidėjai == * [[Tomas Danilevičius]], [[Arsenal FC]], 2000–01 * [[Giedrius Arlauskis]], [[Watford FC]], 2015–16 == Nuorodos == {{Commonscat|FA Premier League}} * {{oficiali svetainė|https://www.premierleague.com/}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablese/engchamp.html England - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/engpaul/FLA/league.html England - Football Statistics Archive - League Records] * [https://www.flashscore.com/football/england/premier-league/archive/ Premier League archive] (Flashscore.com) * [https://foot.dk/Engmester.asp Samtlige mestre fra England] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20070511220537/http://geocities.com/clasglenning/Europeiska_fotbollstabeller/ENG1.htm ENGLAND: Alltime table 1st level 1888/89 - 2005/06] (Geocities.com) {{ENGfutč}} {{Anglijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Anglijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] gsh5i8pfqv8xrhs6awjobaw7coanbfg 7851348 7851347 2026-06-06T10:02:03Z JB82 13739 7851348 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Premier League.svg |founded = 1888 m. (kaip čempionatas) <br/> 1992 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|ENG}} |level = 1-oji pakopa |teams = 20 |champions = [[Arsenal FC]] |season = 2025–2026 |relegation = [[EFL čempionatas]] |website = https://www.premierleague.com }} '''Premier League''' – aukščiausia [[Anglijos futbolas|Anglijos futbolo]] pakopa, profesionalių futbolo klubų aukščiausia lyga. Lygoje žaidžia 20 klubų, kurie tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Trys paskutiniąsias vietas užėmusios komandos iškrenta į EFL čempionatą, vietoje jų kitą sezoną žaidžia žemesnės lygos komandos – dvi užėmusios pirmąsias vietas ir viena iš 3–6 vietas užėmusių komandų. Keturias aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. == Istorija == Anglijos futbolo čempionatas kaip [[Anglijos futbolo lyga]] buvo įkurtas [[1888]] m. [[balandžio 17]] d. Tai buvo pati pirmoji visame pasaulyje futbolo lyga, ją įkūrė [[Aston Villa]] klubo direktorius [[William McGregor]]. 1892 m. lyga priėmė daugiau klubų iš Futbolo sąjungos ir tais pačiais metais buvo išskaidyta į 2 divizionus, o pajėgesnis iš jų pavadintas I divizionu. [[1992]] m. [[vasario 20]] d. buvo įkurta ''Premier League'', o Anglijos futbolo lyga tapo 2-ąja pakopa. {{fkp|1888|Football League|1892|Football League First Division|1992|Premier League}} == Komandos == 2026–2027 m. sezono klubai: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[Arsenal FC]] || [[Londonas]] || [[Emirates Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,704}} |- | [[Aston Villa FC]] || [[Birmingamas]] || [[Villa Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|42,785}} |- | [[AFC Bournemouth]] || [[Bornmutas]] || [[Dean Court]] || align="center"| {{Nts|11,364}} |- | [[Brentford FC]] || [[Londonas]] || [[Brentford Community Stadium]] || align="center"| {{Nts|17,250}} |- | [[Brighton & Hove Albion FC]] || [[Braitonas]] || [[Falmer Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|30,750}} |- | [[Chelsea FC]] || [[Londonas]] || [[Stamford Bridge (stadium)|Stamford Bridge]] || style="text-align:center"|{{Nts|40,834}} |- | [[Coventry City FC]] || [[Koventris]] || [[Koventrio miesto stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|32,209}} |- | [[Crystal Palace FC]] || [[Londonas]] || [[Selhurst Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|25,486}} |- | [[Everton FC]] || [[Liverpulis]] || [[Goodison Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|39,414}} |- | [[Fulham FC]] || [[Londonas]] || [[Craven Cottage]] || style="text-align:center;"| {{Nts|19,000}} |- | [[Hull City FC]] || [[Kingstonas prie Halo]] || [[KCOM stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|25,586}} |- | [[Ipswich Town FC]] || [[Ipsvičas]] || [[Portman Road]] || style="text-align:center"|{{Nts|29,673}} |- | [[Liverpool FC]] || [[Liverpulis]] || [[Anfield]] || style="text-align:center"|{{Nts|53,394}} |- | [[Manchester City FC]] || [[Mančesteris]] || [[City of Manchester Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|55,097}} |- | [[Manchester United FC]] || [[Mančesteris]] || [[Old Trafford]] || style="text-align:center"|{{Nts|74,879}} |- | [[Newcastle United FC]] || [[Niukaslas prie Taino]] || [[St James' Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|52,388}} |- | [[Nottingham Forest FC]] || [[Notingamas]] || [[City Ground]] || align="center"| {{Nts|30,576}} |- | [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Londonas]] || [[Tottenham Hotspur Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|62,303}} |} == Čempionai == [[Vaizdas:Premier league trophy icon.png|thumb|Anglijos čempionų trofėjus]] Per 1888–2025 m. Anglijos čempionų vardus iškovojo 24 komandos, tarp jų sėkmingiausios – [[Manchester United]] ir [[Liverpool FC]] (po 20 kartų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Manchester United]] || 20 || 1907–08, 1910–11, 1951–52, 1955–56, 1956–57, 1964–65, 1966–67, 1992–93, 1993–94, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 |- | [[FC Liverpool]] || 20 || 1900–01, 1905–06, 1921–22, 1922–23, 1946–47, 1963–64, 1965–66, 1972–73, 1975–76, 1976–77, 1978–79, 1979–80, 1981–82, 1982–83, 1983–84, 1985–86, 1987–88, 1989–90, 2019–20, 2024–25 |- | [[Arsenal London]] || 14 || 1930–31, 1932–33, 1933–34, 1934–35, 1937–38, 1947–48, 1952–53, 1970–71, 1988–89, 1990–91, 1997–98, 2001–02, 2003–04, 2025–26 |- | [[Manchester City]] || 10 || 1936–37, 1967–68, 2011–12, 2013–14, 2017–18, 2018–19, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24 |- | [[Everton Liverpool]] || 9 || 1890–91, 1914–15, 1927–28, 1931–32, 1938–39, 1962–63, 1969–70, 1984–85, 1986–87 |- | [[Aston Villa]] || 7 || 1893–94, 1895–96, 1896–97, 1898–99, 1899–1900, 1909–10, 1980–81 |- | [[AFC Sunderland]] || 6 || 1891–92, 1892–93, 1894–95, 1901–02, 1912–13, 1935–36 |- | [[Chelsea London]] || 6 || 1954–55, 2004–05, 2005–06, 2009–10, 2014–15, 2016–17 |- | [[Newcastle United]] || 4 || 1904–05, 1906–07, 1908–09, 1926–27 |- | [[Sheffield Wednesday]] || 4 || 1902–03, 1903–04, 1928–29, 1929–30 |- | [[Wolverhampton Wanderers]] || 3 || 1953–54, 1957–58, 1958–59 |- | [[Leeds United]] || 3 || 1968–69, 1973–74, 1991–92 |- | [[Huddersfield Town]] || 3 || 1923–24, 1924–25, 1925–26 |- | [[Blackburn Rovers]] || 3 || 1911–12, 1913–14, 1994–95 |- | [[Preston North End]] || 2 || 1888–89, 1889–90 |- | [[Tottenham Hotspur]] || 2 || 1950–51, 1960–61 |- | [[Derby County]] || 2 || 1971–72, 1974–75 |- | [[FC Burnley]] || 2 || 1920–21, 1959–60 |- | [[FC Portsmouth]] || 2 || 1948–49, 1949–50 |- | [[Sheffield United]] || 1 || 1897–98 |- | [[West Bromwich Albion]] || 1 || 1919–20 |- | [[Ipswich Town]] || 1 || 1961–62 |- | [[Nottingham Forest]] || 1 || 1977–78 |- | [[Leicester City]] || 1 || 2015–16 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | colspan=5 | '''Futbolo lyga''' |- | {{fsez2|ENG|1888}} || [[Preston North End]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[John Goodall]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1889}} || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Blackburn Rovers FC|Blackburn Rovers]] || [[James Ross]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1890}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Preston North End]] || [[Notts County]] || [[John Southworth]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1891}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Bolton Wanderers]] || [[John Campbell]] (32) |- | colspan=5 | '''Futbolo lygos I divizionas''' |- | {{fsez2|ENG|1892}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[John Campbell]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1893}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[John Southworth]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1894}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[John Campbell]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1895}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Derby County]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]], [[John Campbell]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1896}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Derby County]] || [[Steve Bloomer]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1897}} || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[George Wheldon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1898}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1899}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[William Garraty]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1900}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Notts County]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1901}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || J. Settle (18) |- | {{fsez2|ENG|1902}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sam Raybould]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1903}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Manchester City]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]] (20) |- | {{fsez2|ENG|1904}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Manchester City]] || A. Brown (22) |- | {{fsez2|ENG|1905}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Preston North End]] || [[Sheffield Wednesday]] || W. White (26) |- | {{fsez2|ENG|1906}} || [[Newcastle United]] || [[Bristol City]] || [[Everton FC|Everton]] || A. Young (28) |- | {{fsez2|ENG|1907}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Manchester City]] || E. West (27) |- | {{fsez2|ENG|1908}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || B. Freeman (38) |- | {{fsez2|ENG|1909}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Blackburn Rovers]] || J. Parkinson (30) |- | {{fsez2|ENG|1910}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || A. Shepherd (25) |- | {{fsez2|ENG|1911}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || [[Harry Hampton]], G. Holley, D. McLean (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1912}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || D. McLean (30) |- | {{fsez2|ENG|1913}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Middlesbrough FC|Middlesbrough]] || G. Elliott (32) |- | {{fsez2|ENG|1914}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Oldham Athletic]] || [[Blackburn Rovers]] || R. Parker (35) |- | {{fsez2|ENG|1915}} || colspan=4 rowspan=4 | Dėl I pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1916}} |- | {{fsez2|ENG|1917}} |- | {{fsez2|ENG|1918}} |- | {{fsez2|ENG|1919}} || [[West Bromwich Albion]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Fred Morris]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1920}} || [[Burnley FC|Burnely]] || [[Manchester City]] || [[Bolton Wanderers]] || [[Joe Smith]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1921}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Andy Wilson]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1922}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Huddersfield Town]] || [[Charlie Buchan]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1923}} || [[Huddersfield Town]] || [[Cardiff City]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || W. Chadwick (38) |- | {{fsez2|ENG|1924}} || [[Huddersfield Town]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Bolton Wanderers]] || F. Roberts (31) |- | {{fsez2|ENG|1925}} || [[Huddersfield Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Ted Harper]] (43) |- | {{fsez2|ENG|1926}} || [[Newcastle United]] || [[Huddersfield Town]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Jimmy Trotter]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1927}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Huddersfield Town]] || [[Leicester City]] || [[Dixie Dean]] (60) |- | {{fsez2|ENG|1928}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Leicester City]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || D. Halliday (43) |- | {{fsez2|ENG|1929}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Derby County]] || [[Manchester City]] || [[Vic Watson]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1930}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Tom Waring]] (49) |- | {{fsez2|ENG|1931}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Dixie Dean]] (44) |- | {{fsez2|ENG|1932}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Jack Bowers]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1933}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Huddersfield Town]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Jack Bowers]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1934}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ted Drake]] (42) |- | {{fsez2|ENG|1935}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[Huddersfield Town]] || W. G. Richardson (39) |- | {{fsez2|ENG|1936}} || [[Manchester City]] || [[Charlton Athletic]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Freddie Steele]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1937}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tommy Lawton]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1938}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlton Athletic]] || [[Tommy Lawton]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas |- | {{fsez2|ENG|1940}} || colspan=4 rowspan=6 | Dėl II pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1941}} |- | {{fsez2|ENG|1942}} |- | {{fsez2|ENG|1943}} |- | {{fsez2|ENG|1944}} |- | {{fsez2|ENG|1945}} |- | {{fsez2|ENG|1946}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Dennis Westcott]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1947}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Ronnie Rooke]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1948}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Manchester United]] || [[Derby County]] || [[Willie Moir]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1949}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Dickie Davis]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1950}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Stanley Mortensen]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1951}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[George Robledo]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1952}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Preston North End]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlie Wayman]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1953}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Huddersfield Town]] || [[Jimmy Glazzard]], [[Johnny Nicholls]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1954}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Ronnie Allen]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1955}} || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Nat Lofthouse]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1956}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Preston North End]] || [[John Charles]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1957}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Bobby Smith]] (36) |- | {{fsez2|ENG|1958}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Jimmy Greaves]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1959}} || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Dennis Viollet]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1960}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Jimmy Greaves]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1961}} || [[Ipswich Town]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ray Crawford]], [[Derek Kevan]] (po 33) |- | {{fsez2|ENG|1962}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Jimmy Greaves]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1963}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1964}} || [[Manchester United]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Greaves]], [[Andy McEvoy]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1965}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Leeds United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Roger Hunt]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1966}} || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ron Davies]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1967}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[George Best]], [[Ron Davies]] (po 28) |- | {{fsez2|ENG|1968}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1969}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jeff Astle]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1970}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Tony Brown]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1971}} || [[Derby County]] || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Francis Lee]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1972}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Bryan Robson]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1973}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Derby County]] || [[Mick Channon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1974}} || [[Derby County]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Malcolm McDonald]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1975}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Queens Park Rangers FC|QPR]] || [[Manchester United]] || [[Ted MacDougall]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1976}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester City]] || [[Ipswich Town]] || [[Andy Gray]], [[Malcolm McDonald]] (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1977}} || [[Nottingham Forest]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Bob Latchford]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1978}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Frank Worthington]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1979}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Ipswich Town]] || [[Phil Boyer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1980}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Ipswich Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Steve Archibald]], [[Peter Withe]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1981}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Manchester United]] || [[Kevin Keegan]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1982}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Watford FC|Watford]] || [[Manchester United]] || [[Luther Blissett]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1983}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Southampton FC|Southampton]] || [[Nottingham Forest]] || [[Ian Rush]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1984}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Kerry Dixon]], [[Gary Lineker]] (po 24) |- | {{fsez2|ENG|1985}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[West Ham United FC|West Ham United]] || [[Gary Lineker]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1986}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Clive Allen]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1987}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[John Aldridge]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1988}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1989}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Gary Lineker]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1990}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1991}} || [[Leeds United]] || [[Manchester United]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ian Wright]] (29) |- | colspan=5 | Premier lyga |- | {{fsez2|ENG|1992}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Norwich City]] || [[Teddy Sheringham]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1993}} || [[Manchester United]] || [[Blackburn Rovers]] || [[Newcastle United]] || [[Andy Cole]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1994}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Shearer]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1995}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Alan Shearer]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1996}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Alan Shearer]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1997}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Dion Dublin]], [[Michael Owen]], [[Chris Sutton]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1998}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]], [[Dwight York]], [[Michael Owen]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1999}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Kevin Phillips]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2000}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2001}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (24) |- | {{fsez2|ENG|2002}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Newcastle United]] || [[Ruud van Nistelrooy]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2003}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2004}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2005}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Thierry Henry]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2006}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Didier Drogba]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2007}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Cristiano Ronaldo]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2008}} || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Nicolas Anelka]] (19) |- | {{fsez2|ENG|2009}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Didier Drogba]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2010}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Dimitar Berbatov]], [[Carlos Tevez]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|2011}} || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Robin van Persie]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2012}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Robin van Persie]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2013}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Luis Suárez]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2014}} || [[Chelsea FC]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sergio Agüero]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2015}} || [[Leicester City FC]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Harry Kane]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2016}} || [[Chelsea FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Harry Kane]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2017}} || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Mohamed Salah]] (32) |- | {{fsez2|ENG|2018}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Pierre-Emerick Aubameyang]], [[Sadio Mané]], [[Mohamed Salah]] (po 22) |- | {{fsez2|ENG|2019}} || [[Liverpool FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United]] || [[Jamie Vardy]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2020}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC]] || [[Harry Kane]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2021}} || [[Manchester City]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC]] || [[Mohamed Salah]], [[Son Heung-min]] (po 23) |- | {{fsez2|ENG|2022}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (36) |- | {{fsez2|ENG|2023}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Erling Haaland]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2024}} || [[Liverpool FC]] || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Mohamed Salah]] (20) |} == Lietuvai žaidėjai == * [[Tomas Danilevičius]], [[Arsenal FC]], 2000–01 * [[Giedrius Arlauskis]], [[Watford FC]], 2015–16 == Nuorodos == {{Commonscat|FA Premier League}} * {{oficiali svetainė|https://www.premierleague.com/}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablese/engchamp.html England - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/engpaul/FLA/league.html England - Football Statistics Archive - League Records] * [https://www.flashscore.com/football/england/premier-league/archive/ Premier League archive] (Flashscore.com) * [https://foot.dk/Engmester.asp Samtlige mestre fra England] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20070511220537/http://geocities.com/clasglenning/Europeiska_fotbollstabeller/ENG1.htm ENGLAND: Alltime table 1st level 1888/89 - 2005/06] (Geocities.com) {{ENGfutč}} {{Anglijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Anglijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 5uz60rzqhw4f83q7yft6swnw18iajtt 7851349 7851348 2026-06-06T10:02:23Z JB82 13739 7851349 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Premier League.svg |founded = 1888 m. (kaip čempionatas) <br/> 1992 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|ENG}} |level = 1-oji pakopa |teams = 20 |champions = [[Arsenal FC]] |season = 2025–2026 |relegation = [[EFL čempionatas]] |website = https://www.premierleague.com }} '''Premier League''' – aukščiausia [[Anglijos futbolas|Anglijos futbolo]] pakopa, profesionalių futbolo klubų aukščiausia lyga. Lygoje žaidžia 20 klubų, kurie tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Trys paskutiniąsias vietas užėmusios komandos iškrenta į EFL čempionatą, vietoje jų kitą sezoną žaidžia žemesnės lygos komandos – dvi užėmusios pirmąsias vietas ir viena iš 3–6 vietas užėmusių komandų. Keturias aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. == Istorija == Anglijos futbolo čempionatas kaip [[Anglijos futbolo lyga]] buvo įkurtas [[1888]] m. [[balandžio 17]] d. Tai buvo pati pirmoji visame pasaulyje futbolo lyga, ją įkūrė [[Aston Villa]] klubo direktorius [[William McGregor]]. 1892 m. lyga priėmė daugiau klubų iš Futbolo sąjungos ir tais pačiais metais buvo išskaidyta į 2 divizionus, o pajėgesnis iš jų pavadintas I divizionu. [[1992]] m. [[vasario 20]] d. buvo įkurta ''Premier League'', o Anglijos futbolo lyga tapo 2-ąja pakopa. {{fkp|1888|Football League|1892|Football League First Division|1992|Premier League}} == Komandos == 2026–2027 m. sezono klubai: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[Arsenal FC]] || [[Londonas]] || [[Emirates Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,704}} |- | [[Aston Villa FC]] || [[Birmingamas]] || [[Villa Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|42,785}} |- | [[AFC Bournemouth]] || [[Bornmutas]] || [[Dean Court]] || align="center"| {{Nts|11,364}} |- | [[Brentford FC]] || [[Londonas]] || [[Brentford Community Stadium]] || align="center"| {{Nts|17,250}} |- | [[Brighton & Hove Albion FC]] || [[Braitonas]] || [[Falmer Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|30,750}} |- | [[Chelsea FC]] || [[Londonas]] || [[Stamford Bridge (stadium)|Stamford Bridge]] || style="text-align:center"|{{Nts|40,834}} |- | [[Coventry City FC]] || [[Koventris]] || [[Koventrio miesto stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|32,209}} |- | [[Crystal Palace FC]] || [[Londonas]] || [[Selhurst Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|25,486}} |- | [[Everton FC]] || [[Liverpulis]] || [[Goodison Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|39,414}} |- | [[Fulham FC]] || [[Londonas]] || [[Craven Cottage]] || style="text-align:center;"| {{Nts|19,000}} |- | [[Hull City FC]] || [[Kingstonas prie Halo]] || [[KCOM stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|25,586}} |- | [[Ipswich Town FC]] || [[Ipsvičas]] || [[Portman Road]] || style="text-align:center"|{{Nts|29,673}} |- | [[Liverpool FC]] || [[Liverpulis]] || [[Anfield]] || style="text-align:center"|{{Nts|53,394}} |- | [[Manchester City FC]] || [[Mančesteris]] || [[City of Manchester Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|55,097}} |- | [[Manchester United FC]] || [[Mančesteris]] || [[Old Trafford]] || style="text-align:center"|{{Nts|74,879}} |- | [[Newcastle United FC]] || [[Niukaslas prie Taino]] || [[St James' Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|52,388}} |- | [[Nottingham Forest FC]] || [[Notingamas]] || [[City Ground]] || align="center"| {{Nts|30,576}} |- | [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Londonas]] || [[Tottenham Hotspur Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|62,303}} |} == Čempionai == [[Vaizdas:Premier league trophy icon.png|thumb|Anglijos čempionų trofėjus]] Per 1888–2026 m. Anglijos čempionų vardus iškovojo 24 komandos, tarp jų sėkmingiausios – [[Manchester United]] ir [[Liverpool FC]] (po 20 kartų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Manchester United]] || 20 || 1907–08, 1910–11, 1951–52, 1955–56, 1956–57, 1964–65, 1966–67, 1992–93, 1993–94, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 |- | [[FC Liverpool]] || 20 || 1900–01, 1905–06, 1921–22, 1922–23, 1946–47, 1963–64, 1965–66, 1972–73, 1975–76, 1976–77, 1978–79, 1979–80, 1981–82, 1982–83, 1983–84, 1985–86, 1987–88, 1989–90, 2019–20, 2024–25 |- | [[Arsenal London]] || 14 || 1930–31, 1932–33, 1933–34, 1934–35, 1937–38, 1947–48, 1952–53, 1970–71, 1988–89, 1990–91, 1997–98, 2001–02, 2003–04, 2025–26 |- | [[Manchester City]] || 10 || 1936–37, 1967–68, 2011–12, 2013–14, 2017–18, 2018–19, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24 |- | [[Everton Liverpool]] || 9 || 1890–91, 1914–15, 1927–28, 1931–32, 1938–39, 1962–63, 1969–70, 1984–85, 1986–87 |- | [[Aston Villa]] || 7 || 1893–94, 1895–96, 1896–97, 1898–99, 1899–1900, 1909–10, 1980–81 |- | [[AFC Sunderland]] || 6 || 1891–92, 1892–93, 1894–95, 1901–02, 1912–13, 1935–36 |- | [[Chelsea London]] || 6 || 1954–55, 2004–05, 2005–06, 2009–10, 2014–15, 2016–17 |- | [[Newcastle United]] || 4 || 1904–05, 1906–07, 1908–09, 1926–27 |- | [[Sheffield Wednesday]] || 4 || 1902–03, 1903–04, 1928–29, 1929–30 |- | [[Wolverhampton Wanderers]] || 3 || 1953–54, 1957–58, 1958–59 |- | [[Leeds United]] || 3 || 1968–69, 1973–74, 1991–92 |- | [[Huddersfield Town]] || 3 || 1923–24, 1924–25, 1925–26 |- | [[Blackburn Rovers]] || 3 || 1911–12, 1913–14, 1994–95 |- | [[Preston North End]] || 2 || 1888–89, 1889–90 |- | [[Tottenham Hotspur]] || 2 || 1950–51, 1960–61 |- | [[Derby County]] || 2 || 1971–72, 1974–75 |- | [[FC Burnley]] || 2 || 1920–21, 1959–60 |- | [[FC Portsmouth]] || 2 || 1948–49, 1949–50 |- | [[Sheffield United]] || 1 || 1897–98 |- | [[West Bromwich Albion]] || 1 || 1919–20 |- | [[Ipswich Town]] || 1 || 1961–62 |- | [[Nottingham Forest]] || 1 || 1977–78 |- | [[Leicester City]] || 1 || 2015–16 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | colspan=5 | '''Futbolo lyga''' |- | {{fsez2|ENG|1888}} || [[Preston North End]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[John Goodall]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1889}} || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Blackburn Rovers FC|Blackburn Rovers]] || [[James Ross]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1890}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Preston North End]] || [[Notts County]] || [[John Southworth]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1891}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Bolton Wanderers]] || [[John Campbell]] (32) |- | colspan=5 | '''Futbolo lygos I divizionas''' |- | {{fsez2|ENG|1892}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[John Campbell]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1893}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[John Southworth]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1894}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[John Campbell]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1895}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Derby County]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]], [[John Campbell]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1896}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Derby County]] || [[Steve Bloomer]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1897}} || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[George Wheldon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1898}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1899}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[William Garraty]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1900}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Notts County]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1901}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || J. Settle (18) |- | {{fsez2|ENG|1902}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sam Raybould]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1903}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Manchester City]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]] (20) |- | {{fsez2|ENG|1904}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Manchester City]] || A. Brown (22) |- | {{fsez2|ENG|1905}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Preston North End]] || [[Sheffield Wednesday]] || W. White (26) |- | {{fsez2|ENG|1906}} || [[Newcastle United]] || [[Bristol City]] || [[Everton FC|Everton]] || A. Young (28) |- | {{fsez2|ENG|1907}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Manchester City]] || E. West (27) |- | {{fsez2|ENG|1908}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || B. Freeman (38) |- | {{fsez2|ENG|1909}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Blackburn Rovers]] || J. Parkinson (30) |- | {{fsez2|ENG|1910}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || A. Shepherd (25) |- | {{fsez2|ENG|1911}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || [[Harry Hampton]], G. Holley, D. McLean (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1912}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || D. McLean (30) |- | {{fsez2|ENG|1913}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Middlesbrough FC|Middlesbrough]] || G. Elliott (32) |- | {{fsez2|ENG|1914}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Oldham Athletic]] || [[Blackburn Rovers]] || R. Parker (35) |- | {{fsez2|ENG|1915}} || colspan=4 rowspan=4 | Dėl I pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1916}} |- | {{fsez2|ENG|1917}} |- | {{fsez2|ENG|1918}} |- | {{fsez2|ENG|1919}} || [[West Bromwich Albion]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Fred Morris]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1920}} || [[Burnley FC|Burnely]] || [[Manchester City]] || [[Bolton Wanderers]] || [[Joe Smith]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1921}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Andy Wilson]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1922}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Huddersfield Town]] || [[Charlie Buchan]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1923}} || [[Huddersfield Town]] || [[Cardiff City]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || W. Chadwick (38) |- | {{fsez2|ENG|1924}} || [[Huddersfield Town]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Bolton Wanderers]] || F. Roberts (31) |- | {{fsez2|ENG|1925}} || [[Huddersfield Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Ted Harper]] (43) |- | {{fsez2|ENG|1926}} || [[Newcastle United]] || [[Huddersfield Town]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Jimmy Trotter]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1927}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Huddersfield Town]] || [[Leicester City]] || [[Dixie Dean]] (60) |- | {{fsez2|ENG|1928}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Leicester City]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || D. Halliday (43) |- | {{fsez2|ENG|1929}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Derby County]] || [[Manchester City]] || [[Vic Watson]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1930}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Tom Waring]] (49) |- | {{fsez2|ENG|1931}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Dixie Dean]] (44) |- | {{fsez2|ENG|1932}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Jack Bowers]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1933}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Huddersfield Town]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Jack Bowers]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1934}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ted Drake]] (42) |- | {{fsez2|ENG|1935}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[Huddersfield Town]] || W. G. Richardson (39) |- | {{fsez2|ENG|1936}} || [[Manchester City]] || [[Charlton Athletic]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Freddie Steele]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1937}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tommy Lawton]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1938}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlton Athletic]] || [[Tommy Lawton]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas |- | {{fsez2|ENG|1940}} || colspan=4 rowspan=6 | Dėl II pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1941}} |- | {{fsez2|ENG|1942}} |- | {{fsez2|ENG|1943}} |- | {{fsez2|ENG|1944}} |- | {{fsez2|ENG|1945}} |- | {{fsez2|ENG|1946}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Dennis Westcott]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1947}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Ronnie Rooke]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1948}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Manchester United]] || [[Derby County]] || [[Willie Moir]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1949}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Dickie Davis]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1950}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Stanley Mortensen]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1951}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[George Robledo]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1952}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Preston North End]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlie Wayman]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1953}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Huddersfield Town]] || [[Jimmy Glazzard]], [[Johnny Nicholls]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1954}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Ronnie Allen]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1955}} || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Nat Lofthouse]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1956}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Preston North End]] || [[John Charles]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1957}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Bobby Smith]] (36) |- | {{fsez2|ENG|1958}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Jimmy Greaves]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1959}} || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Dennis Viollet]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1960}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Jimmy Greaves]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1961}} || [[Ipswich Town]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ray Crawford]], [[Derek Kevan]] (po 33) |- | {{fsez2|ENG|1962}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Jimmy Greaves]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1963}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1964}} || [[Manchester United]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Greaves]], [[Andy McEvoy]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1965}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Leeds United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Roger Hunt]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1966}} || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ron Davies]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1967}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[George Best]], [[Ron Davies]] (po 28) |- | {{fsez2|ENG|1968}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1969}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jeff Astle]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1970}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Tony Brown]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1971}} || [[Derby County]] || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Francis Lee]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1972}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Bryan Robson]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1973}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Derby County]] || [[Mick Channon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1974}} || [[Derby County]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Malcolm McDonald]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1975}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Queens Park Rangers FC|QPR]] || [[Manchester United]] || [[Ted MacDougall]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1976}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester City]] || [[Ipswich Town]] || [[Andy Gray]], [[Malcolm McDonald]] (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1977}} || [[Nottingham Forest]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Bob Latchford]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1978}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Frank Worthington]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1979}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Ipswich Town]] || [[Phil Boyer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1980}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Ipswich Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Steve Archibald]], [[Peter Withe]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1981}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Manchester United]] || [[Kevin Keegan]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1982}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Watford FC|Watford]] || [[Manchester United]] || [[Luther Blissett]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1983}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Southampton FC|Southampton]] || [[Nottingham Forest]] || [[Ian Rush]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1984}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Kerry Dixon]], [[Gary Lineker]] (po 24) |- | {{fsez2|ENG|1985}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[West Ham United FC|West Ham United]] || [[Gary Lineker]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1986}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Clive Allen]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1987}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[John Aldridge]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1988}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1989}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Gary Lineker]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1990}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1991}} || [[Leeds United]] || [[Manchester United]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ian Wright]] (29) |- | colspan=5 | Premier lyga |- | {{fsez2|ENG|1992}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Norwich City]] || [[Teddy Sheringham]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1993}} || [[Manchester United]] || [[Blackburn Rovers]] || [[Newcastle United]] || [[Andy Cole]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1994}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Shearer]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1995}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Alan Shearer]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1996}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Alan Shearer]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1997}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Dion Dublin]], [[Michael Owen]], [[Chris Sutton]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1998}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]], [[Dwight York]], [[Michael Owen]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1999}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Kevin Phillips]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2000}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2001}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (24) |- | {{fsez2|ENG|2002}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Newcastle United]] || [[Ruud van Nistelrooy]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2003}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2004}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2005}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Thierry Henry]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2006}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Didier Drogba]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2007}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Cristiano Ronaldo]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2008}} || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Nicolas Anelka]] (19) |- | {{fsez2|ENG|2009}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Didier Drogba]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2010}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Dimitar Berbatov]], [[Carlos Tevez]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|2011}} || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Robin van Persie]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2012}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Robin van Persie]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2013}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Luis Suárez]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2014}} || [[Chelsea FC]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sergio Agüero]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2015}} || [[Leicester City FC]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Harry Kane]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2016}} || [[Chelsea FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Harry Kane]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2017}} || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Mohamed Salah]] (32) |- | {{fsez2|ENG|2018}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Pierre-Emerick Aubameyang]], [[Sadio Mané]], [[Mohamed Salah]] (po 22) |- | {{fsez2|ENG|2019}} || [[Liverpool FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United]] || [[Jamie Vardy]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2020}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC]] || [[Harry Kane]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2021}} || [[Manchester City]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC]] || [[Mohamed Salah]], [[Son Heung-min]] (po 23) |- | {{fsez2|ENG|2022}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (36) |- | {{fsez2|ENG|2023}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Erling Haaland]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2024}} || [[Liverpool FC]] || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Mohamed Salah]] (20) |} == Lietuvai žaidėjai == * [[Tomas Danilevičius]], [[Arsenal FC]], 2000–01 * [[Giedrius Arlauskis]], [[Watford FC]], 2015–16 == Nuorodos == {{Commonscat|FA Premier League}} * {{oficiali svetainė|https://www.premierleague.com/}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablese/engchamp.html England - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/engpaul/FLA/league.html England - Football Statistics Archive - League Records] * [https://www.flashscore.com/football/england/premier-league/archive/ Premier League archive] (Flashscore.com) * [https://foot.dk/Engmester.asp Samtlige mestre fra England] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20070511220537/http://geocities.com/clasglenning/Europeiska_fotbollstabeller/ENG1.htm ENGLAND: Alltime table 1st level 1888/89 - 2005/06] (Geocities.com) {{ENGfutč}} {{Anglijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Anglijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 5x4g03y717c4qq8wu4fdw75feo5ha3c 7851350 7851349 2026-06-06T10:05:23Z JB82 13739 7851350 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = Premier League.svg |founded = 1888 m. (kaip čempionatas) <br/> 1992 m. (dabartinė lyga) |country = {{flag|ENG}} |level = 1-oji pakopa |teams = 20 |champions = [[Arsenal FC]] |season = 2025–2026 |relegation = [[EFL čempionatas]] |website = https://www.premierleague.com }} '''Premier League''' – aukščiausia [[Anglijos futbolas|Anglijos futbolo]] pakopa, profesionalių futbolo klubų aukščiausia lyga. Lygoje žaidžia 20 klubų, kurie tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Trys paskutiniąsias vietas užėmusios komandos iškrenta į EFL čempionatą, vietoje jų kitą sezoną žaidžia žemesnės lygos komandos – dvi užėmusios pirmąsias vietas ir viena iš 3–6 vietas užėmusių komandų. Keturias aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. == Istorija == Anglijos futbolo čempionatas kaip [[Anglijos futbolo lyga]] buvo įkurtas [[1888]] m. [[balandžio 17]] d. Tai buvo pati pirmoji visame pasaulyje futbolo lyga, ją įkūrė [[Aston Villa]] klubo direktorius [[William McGregor]]. 1892 m. lyga priėmė daugiau klubų iš Futbolo sąjungos ir tais pačiais metais buvo išskaidyta į 2 divizionus, o pajėgesnis iš jų pavadintas I divizionu. [[1992]] m. [[vasario 20]] d. buvo įkurta ''Premier League'', o Anglijos futbolo lyga tapo 2-ąja pakopa. {{fkp|1888|Football League|1892|Football League First Division|1992|Premier League}} == Komandos == 2026–2027 m. sezono klubai: {| class="wikitable sortable" |- ! Komanda || Miestas || Stadionas || Talpa |- | [[Arsenal FC]] || [[Londonas]] || [[Emirates Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|60,704}} |- | [[Aston Villa FC]] || [[Birmingamas]] || [[Villa Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|42,785}} |- | [[AFC Bournemouth]] || [[Bornmutas]] || [[Dean Court]] || align="center"| {{Nts|11,364}} |- | [[Brentford FC]] || [[Londonas]] || [[Brentford Community Stadium]] || align="center"| {{Nts|17,250}} |- | [[Brighton & Hove Albion FC]] || [[Braitonas]] || [[Falmer Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|30,750}} |- | [[Chelsea FC]] || [[Londonas]] || [[Stamford Bridge (stadium)|Stamford Bridge]] || style="text-align:center"|{{Nts|40,834}} |- | [[Coventry City FC]] || [[Koventris]] || [[Koventrio miesto stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|32,209}} |- | [[Crystal Palace FC]] || [[Londonas]] || [[Selhurst Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|25,486}} |- | [[Everton FC]] || [[Liverpulis]] || [[Goodison Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|39,414}} |- | [[Fulham FC]] || [[Londonas]] || [[Craven Cottage]] || style="text-align:center;"| {{Nts|19,000}} |- | [[Hull City FC]] || [[Kingstonas prie Halo]] || [[KCOM stadionas]] || style="text-align:center;"| {{Nts|25,586}} |- | [[Ipswich Town FC]] || [[Ipsvičas]] || [[Portman Road]] || style="text-align:center"|{{Nts|29,673}} |- | [[Liverpool FC]] || [[Liverpulis]] || [[Anfield]] || style="text-align:center"|{{Nts|53,394}} |- | [[Manchester City FC]] || [[Mančesteris]] || [[City of Manchester Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|55,097}} |- | [[Manchester United FC]] || [[Mančesteris]] || [[Old Trafford]] || style="text-align:center"|{{Nts|74,879}} |- | [[Newcastle United FC]] || [[Niukaslas prie Taino]] || [[St James' Park]] || style="text-align:center"|{{Nts|52,388}} |- | [[Nottingham Forest FC]] || [[Notingamas]] || [[City Ground]] || align="center"| {{Nts|30,576}} |- | [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Londonas]] || [[Tottenham Hotspur Stadium]] || style="text-align:center"|{{Nts|62,303}} |} == Čempionai == [[Vaizdas:Premier league trophy icon.png|thumb|Anglijos čempionų trofėjus]] Per 1888–2026 m. Anglijos čempionų vardus iškovojo 24 komandos, tarp jų sėkmingiausios – [[Manchester United]] ir [[Liverpool FC]] (po 20 kartų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Manchester United]] || 20 || 1907–08, 1910–11, 1951–52, 1955–56, 1956–57, 1964–65, 1966–67, 1992–93, 1993–94, 1995–96, 1996–97, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2010–11, 2012–13 |- | [[FC Liverpool]] || 20 || 1900–01, 1905–06, 1921–22, 1922–23, 1946–47, 1963–64, 1965–66, 1972–73, 1975–76, 1976–77, 1978–79, 1979–80, 1981–82, 1982–83, 1983–84, 1985–86, 1987–88, 1989–90, 2019–20, 2024–25 |- | [[Arsenal London]] || 14 || 1930–31, 1932–33, 1933–34, 1934–35, 1937–38, 1947–48, 1952–53, 1970–71, 1988–89, 1990–91, 1997–98, 2001–02, 2003–04, 2025–26 |- | [[Manchester City]] || 10 || 1936–37, 1967–68, 2011–12, 2013–14, 2017–18, 2018–19, 2020–21, 2021–22, 2022–23, 2023–24 |- | [[Everton Liverpool]] || 9 || 1890–91, 1914–15, 1927–28, 1931–32, 1938–39, 1962–63, 1969–70, 1984–85, 1986–87 |- | [[Aston Villa]] || 7 || 1893–94, 1895–96, 1896–97, 1898–99, 1899–1900, 1909–10, 1980–81 |- | [[AFC Sunderland]] || 6 || 1891–92, 1892–93, 1894–95, 1901–02, 1912–13, 1935–36 |- | [[Chelsea London]] || 6 || 1954–55, 2004–05, 2005–06, 2009–10, 2014–15, 2016–17 |- | [[Newcastle United]] || 4 || 1904–05, 1906–07, 1908–09, 1926–27 |- | [[Sheffield Wednesday]] || 4 || 1902–03, 1903–04, 1928–29, 1929–30 |- | [[Wolverhampton Wanderers]] || 3 || 1953–54, 1957–58, 1958–59 |- | [[Leeds United]] || 3 || 1968–69, 1973–74, 1991–92 |- | [[Huddersfield Town]] || 3 || 1923–24, 1924–25, 1925–26 |- | [[Blackburn Rovers]] || 3 || 1911–12, 1913–14, 1994–95 |- | [[Preston North End]] || 2 || 1888–89, 1889–90 |- | [[Tottenham Hotspur]] || 2 || 1950–51, 1960–61 |- | [[Derby County]] || 2 || 1971–72, 1974–75 |- | [[FC Burnley]] || 2 || 1920–21, 1959–60 |- | [[FC Portsmouth]] || 2 || 1948–49, 1949–50 |- | [[Sheffield United]] || 1 || 1897–98 |- | [[West Bromwich Albion]] || 1 || 1919–20 |- | [[Ipswich Town]] || 1 || 1961–62 |- | [[Nottingham Forest]] || 1 || 1977–78 |- | [[Leicester City]] || 1 || 2015–16 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | colspan=5 | '''Futbolo lyga''' |- | {{fsez2|ENG|1888}} || [[Preston North End]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[John Goodall]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1889}} || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Blackburn Rovers FC|Blackburn Rovers]] || [[James Ross]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1890}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Preston North End]] || [[Notts County]] || [[John Southworth]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1891}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Bolton Wanderers]] || [[John Campbell]] (32) |- | colspan=5 | '''Futbolo lygos I divizionas''' |- | {{fsez2|ENG|1892}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Preston North End]] || [[Everton FC|Everton]] || [[John Campbell]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1893}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[John Southworth]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1894}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[John Campbell]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1895}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Derby County]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]], [[John Campbell]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1896}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Derby County]] || [[Steve Bloomer]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1897}} || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[George Wheldon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1898}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1899}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield United]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[William Garraty]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1900}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Notts County]] || [[Steve Bloomer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1901}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || J. Settle (18) |- | {{fsez2|ENG|1902}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sam Raybould]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1903}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Manchester City]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Steve Bloomer]] (20) |- | {{fsez2|ENG|1904}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Manchester City]] || A. Brown (22) |- | {{fsez2|ENG|1905}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Preston North End]] || [[Sheffield Wednesday]] || W. White (26) |- | {{fsez2|ENG|1906}} || [[Newcastle United]] || [[Bristol City]] || [[Everton FC|Everton]] || A. Young (28) |- | {{fsez2|ENG|1907}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Manchester City]] || E. West (27) |- | {{fsez2|ENG|1908}} || [[Newcastle United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || B. Freeman (38) |- | {{fsez2|ENG|1909}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Blackburn Rovers]] || J. Parkinson (30) |- | {{fsez2|ENG|1910}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || A. Shepherd (25) |- | {{fsez2|ENG|1911}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Newcastle United]] || [[Harry Hampton]], G. Holley, D. McLean (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1912}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || D. McLean (30) |- | {{fsez2|ENG|1913}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Middlesbrough FC|Middlesbrough]] || G. Elliott (32) |- | {{fsez2|ENG|1914}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Oldham Athletic]] || [[Blackburn Rovers]] || R. Parker (35) |- | {{fsez2|ENG|1915}} || colspan=4 rowspan=4 | Dėl I pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1916}} |- | {{fsez2|ENG|1917}} |- | {{fsez2|ENG|1918}} |- | {{fsez2|ENG|1919}} || [[West Bromwich Albion]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Fred Morris]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1920}} || [[Burnley FC|Burnely]] || [[Manchester City]] || [[Bolton Wanderers]] || [[Joe Smith]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1921}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Andy Wilson]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1922}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Huddersfield Town]] || [[Charlie Buchan]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1923}} || [[Huddersfield Town]] || [[Cardiff City]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || W. Chadwick (38) |- | {{fsez2|ENG|1924}} || [[Huddersfield Town]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Bolton Wanderers]] || F. Roberts (31) |- | {{fsez2|ENG|1925}} || [[Huddersfield Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Ted Harper]] (43) |- | {{fsez2|ENG|1926}} || [[Newcastle United]] || [[Huddersfield Town]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Jimmy Trotter]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1927}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Huddersfield Town]] || [[Leicester City]] || [[Dixie Dean]] (60) |- | {{fsez2|ENG|1928}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Leicester City]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || D. Halliday (43) |- | {{fsez2|ENG|1929}} || [[Sheffield Wednesday]] || [[Derby County]] || [[Manchester City]] || [[Vic Watson]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1930}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Tom Waring]] (49) |- | {{fsez2|ENG|1931}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Dixie Dean]] (44) |- | {{fsez2|ENG|1932}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Jack Bowers]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1933}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Huddersfield Town]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Jack Bowers]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1934}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ted Drake]] (42) |- | {{fsez2|ENG|1935}} || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Derby County]] || [[Huddersfield Town]] || W. G. Richardson (39) |- | {{fsez2|ENG|1936}} || [[Manchester City]] || [[Charlton Athletic]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Freddie Steele]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1937}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tommy Lawton]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1938}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlton Athletic]] || [[Tommy Lawton]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1939}} || colspan=4 | Nutrauktas |- | {{fsez2|ENG|1940}} || colspan=4 rowspan=6 | Dėl II pasaulinio karo vyko tik regioninės varžybos |- | {{fsez2|ENG|1941}} |- | {{fsez2|ENG|1942}} |- | {{fsez2|ENG|1943}} |- | {{fsez2|ENG|1944}} |- | {{fsez2|ENG|1945}} |- | {{fsez2|ENG|1946}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Dennis Westcott]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1947}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Ronnie Rooke]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1948}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Manchester United]] || [[Derby County]] || [[Willie Moir]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1949}} || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Sunderland AFC|Sunderland]] || [[Dickie Davis]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1950}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Stanley Mortensen]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1951}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[George Robledo]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1952}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Preston North End]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Charlie Wayman]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1953}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Huddersfield Town]] || [[Jimmy Glazzard]], [[Johnny Nicholls]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1954}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Portsmouth FC|Portsmouth]] || [[Ronnie Allen]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1955}} || [[Manchester United]] || [[Blackpool FC|Blackpool]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Nat Lofthouse]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1956}} || [[Manchester United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Preston North End]] || [[John Charles]] (38) |- | {{fsez2|ENG|1957}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Preston North End]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Bobby Smith]] (36) |- | {{fsez2|ENG|1958}} || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Jimmy Greaves]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1959}} || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Dennis Viollet]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1960}} || [[Tottenham Hotspur]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Wolverhampton Wanderers]] || [[Jimmy Greaves]] (41) |- | {{fsez2|ENG|1961}} || [[Ipswich Town]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ray Crawford]], [[Derek Kevan]] (po 33) |- | {{fsez2|ENG|1962}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Jimmy Greaves]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1963}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (35) |- | {{fsez2|ENG|1964}} || [[Manchester United]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Greaves]], [[Andy McEvoy]] (po 29) |- | {{fsez2|ENG|1965}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Leeds United]] || [[Burnley FC|Burnley]] || [[Roger Hunt]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1966}} || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Ron Davies]] (37) |- | {{fsez2|ENG|1967}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[George Best]], [[Ron Davies]] (po 28) |- | {{fsez2|ENG|1968}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Jimmy Greaves]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1969}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Leeds United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jeff Astle]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1970}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Tony Brown]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1971}} || [[Derby County]] || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Francis Lee]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1972}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Bryan Robson]] (28) |- | {{fsez2|ENG|1973}} || [[Leeds United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Derby County]] || [[Mick Channon]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1974}} || [[Derby County]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Malcolm McDonald]] (21) |- | {{fsez2|ENG|1975}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Queens Park Rangers FC|QPR]] || [[Manchester United]] || [[Ted MacDougall]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1976}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester City]] || [[Ipswich Town]] || [[Andy Gray]], [[Malcolm McDonald]] (po 25) |- | {{fsez2|ENG|1977}} || [[Nottingham Forest]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[Bob Latchford]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1978}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[West Bromwich Albion]] || [[Frank Worthington]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1979}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Ipswich Town]] || [[Phil Boyer]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1980}} || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Ipswich Town]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Steve Archibald]], [[Peter Withe]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|1981}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Ipswich Town]] || [[Manchester United]] || [[Kevin Keegan]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1982}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Watford FC|Watford]] || [[Manchester United]] || [[Luther Blissett]] (27) |- | {{fsez2|ENG|1983}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Southampton FC|Southampton]] || [[Nottingham Forest]] || [[Ian Rush]] (32) |- | {{fsez2|ENG|1984}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Kerry Dixon]], [[Gary Lineker]] (po 24) |- | {{fsez2|ENG|1985}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Everton FC|Everton]] || [[West Ham United FC|West Ham United]] || [[Gary Lineker]] (30) |- | {{fsez2|ENG|1986}} || [[Everton FC|Everton]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Clive Allen]] (33) |- | {{fsez2|ENG|1987}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[John Aldridge]] (26) |- | {{fsez2|ENG|1988}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1989}} || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Tottenham Hotspur]] || [[Gary Lineker]] (24) |- | {{fsez2|ENG|1990}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Crystal Palace FC|Crystal Palace]] || [[Alan Smith]] (23) |- | {{fsez2|ENG|1991}} || [[Leeds United]] || [[Manchester United]] || [[Sheffield Wednesday]] || [[Ian Wright]] (29) |- | colspan=5 | Premier lyga |- | {{fsez2|ENG|1992}} || [[Manchester United]] || [[Aston Villa FC|Aston Villa]] || [[Norwich City]] || [[Teddy Sheringham]] (22) |- | {{fsez2|ENG|1993}} || [[Manchester United]] || [[Blackburn Rovers]] || [[Newcastle United]] || [[Andy Cole]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1994}} || [[Blackburn Rovers]] || [[Manchester United]] || [[Nottingham Forest]] || [[Alan Shearer]] (34) |- | {{fsez2|ENG|1995}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Alan Shearer]] (31) |- | {{fsez2|ENG|1996}} || [[Manchester United]] || [[Newcastle United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Alan Shearer]] (25) |- | {{fsez2|ENG|1997}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Dion Dublin]], [[Michael Owen]], [[Chris Sutton]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1998}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]], [[Dwight York]], [[Michael Owen]] (po 18) |- | {{fsez2|ENG|1999}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Leeds United]] || [[Kevin Phillips]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2000}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Jimmy Floyd Hasselbaink]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2001}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (24) |- | {{fsez2|ENG|2002}} || [[Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Newcastle United]] || [[Ruud van Nistelrooy]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2003}} || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2004}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Manchester United]] || [[Thierry Henry]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2005}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Thierry Henry]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2006}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Didier Drogba]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2007}} || [[Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Cristiano Ronaldo]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2008}} || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Nicolas Anelka]] (19) |- | {{fsez2|ENG|2009}} || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Didier Drogba]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2010}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Dimitar Berbatov]], [[Carlos Tevez]] (po 20) |- | {{fsez2|ENG|2011}} || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Robin van Persie]] (30) |- | {{fsez2|ENG|2012}} || [[Manchester United FC|Manchester United]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Robin van Persie]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2013}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Luis Suárez]] (31) |- | {{fsez2|ENG|2014}} || [[Chelsea FC]] || [[Manchester City FC|Manchester City]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Sergio Agüero]] (26) |- | {{fsez2|ENG|2015}} || [[Leicester City FC]] || [[Arsenal FC|Arsenal]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Harry Kane]] (25) |- | {{fsez2|ENG|2016}} || [[Chelsea FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Harry Kane]] (29) |- | {{fsez2|ENG|2017}} || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United FC]] || [[Tottenham Hotspur FC]] || [[Mohamed Salah]] (32) |- | {{fsez2|ENG|2018}} || [[Manchester City FC]] || [[Liverpool FC|Liverpool]] || [[Chelsea FC|Chelsea]] || [[Pierre-Emerick Aubameyang]], [[Sadio Mané]], [[Mohamed Salah]] (po 22) |- | {{fsez2|ENG|2019}} || [[Liverpool FC]] || [[Manchester City FC]] || [[Manchester United]] || [[Jamie Vardy]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2020}} || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Liverpool FC]] || [[Harry Kane]] (23) |- | {{fsez2|ENG|2021}} || [[Manchester City]] || [[Liverpool FC]] || [[Chelsea FC]] || [[Mohamed Salah]], [[Son Heung-min]] (po 23) |- | {{fsez2|ENG|2022}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (36) |- | {{fsez2|ENG|2023}} || [[Manchester City]] || [[Arsenal FC]] || [[Liverpool FC]] || [[Erling Haaland]] (27) |- | {{fsez2|ENG|2024}} || [[Liverpool FC]] || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Mohamed Salah]] (20) |- | {{fsez2|ENG|2025}} || [[Arsenal London]] || [[Manchester City]] || [[Manchester United]] || [[Erling Haaland]] (27) |} == Lietuvai žaidėjai == * [[Tomas Danilevičius]], [[Arsenal FC]], 2000–01 * [[Giedrius Arlauskis]], [[Watford FC]], 2015–16 == Nuorodos == {{Commonscat|FA Premier League}} * {{oficiali svetainė|https://www.premierleague.com/}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tablese/engchamp.html England - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/engpaul/FLA/league.html England - Football Statistics Archive - League Records] * [https://www.flashscore.com/football/england/premier-league/archive/ Premier League archive] (Flashscore.com) * [https://foot.dk/Engmester.asp Samtlige mestre fra England] (Foot.dk) * [https://web.archive.org/web/20070511220537/http://geocities.com/clasglenning/Europeiska_fotbollstabeller/ENG1.htm ENGLAND: Alltime table 1st level 1888/89 - 2005/06] (Geocities.com) {{ENGfutč}} {{Anglijos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Anglijos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 4h4mpqbkahct2foe383c9x0bfot8rz6 0 50996 7851274 7849745 2026-06-05T23:26:47Z JB82 13739 7851274 wikitext text/x-wiki {{NBA komanda|pavadinimas=Niujorko „Knicks“|color2=#0069b4|color1=#f48422|logo=NYK_2011.png|konferencija=[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų]]|pogrupis=[[Atlanto pogrupis (NBA)|Atlanto]]|įkurta=1946|arena=Madison Square Garden|istorija='''Niujorko „Knicks“'''<br>1946–''dabar''|miestas=[[Niujorkas]]|spalvos=Mėlyna, oranžinė, sidabrinė, juoda, balta<br />{{color box|#1D428A}} {{color box|#F58426}} {{color box|#9EA2A2}} {{color box|#000000}} {{color box|#FFFFFF}}|savininkas=James L. Dolan|generalinis direktorius=Gersson Rosas|treneris=[[Mike Brown]]|dukterinė komanda=[[Vestčesterio Knicks|Vestčesterio „Knicks“]]|čempionų titulai='''2''' (1970, 1973)|konferencijos nugalėtojų titulai='''5''' (1972, 1973, 1994, 1999, 2026)|pogrupio nugalėtojų titulai='''8''' (1953, 1954, 1970, 1971, 1989, 1993, 1994, 2013)|įamžinti marškinėlių nr.='''9''' (10, 12, 15, 15, 19, 22, 24, 33, 613)|oficiali svetainė={{URL|https://www.nba.com/knicks}}}} '''Niujorko „Knicks“''' ({{en|New York Knicks}}) – [[NBA]] Rytų konferencijos Atlanto pogrupio [[krepšinis|krepšinio]] komanda iš [[Niujorkas|Niujorko]]. == Istorija == [[Vaizdas:NYKnicks.gif|100px|thumb|1995-2011]] ''Knicks'' kartu su [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] yra viena iš tų komandų vis dar esanti tame pačiame mieste nuo NBA lygos įkūrimo pradžios [[1949]] m., kai susijungė ''The Basketball Association of America'' su ''National Basketball League''. Jie yra tapę NBA čempionais du kartus – [[1970]] ir [[1973]] m. [[2014]] m. [[kovo 18]] d. buvo paskelbta, kad legendinis NBA treneris [[Phil Jackson]] tapo klubo prezidentu.<ref>[http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ Phil Jackson Named President of New York Knicks] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140318210300/http://knicksnow.com/posts/5430/phil-jackson-named-president-of-new-york-knicks#.Uyh-cfl_sdZ |date=2014-03-18 }}</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" cellpadding=3 ! Sezonas !! Pogrupis !! Vieta !! Atkrintamosios varžybos !! Pergalės !! Pralaimėjimai |- | 2005/2006 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2006/2007 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 33 || 49 |- | 2007/2008 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 14 vieta || Nepateko || 23 || 59 |- | 2008/2009 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2009/2010 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2010/2011 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 6 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0–4 pralaimėjo [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komandai || 42 || 40 |- | 2011/2012 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 7 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majami „Heat“]] komandai || 36 || 30 |- | 2012/2013 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 54 || 28 |- | 2013/2014 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 9 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2014/2015 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2015/2016 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 13 vieta || Nepateko || 32 || 50 |- | 2016/2017 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 31 || 51 |- | 2017/2018 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 29 || 53 |- | 2018/2019 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 17 || 65 |- | 2019/2020 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 21 || 45 |- | 2020/2021 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 4 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1–4 pralaimėjo [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komandai || 41 || 31 |- | 2021/2022 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 37 || 45 |- | 2022/2023 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 5 vieta || Konferencijos pusfinalyje 2–4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] komandai || 47 || 35 |- | 2023/2024 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinalyje 3–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai || 50 || 32 |- | 2024/2025 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 3 vieta || Konferencijos finale 2–4 pralaimėjo [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai|| 51 || 31 |} == Komandos sudėtis == {{Niujorko Knicks}} === Šlovės muziejaus nariai === * Red Holzman * Hubie Brown * [[Isiah Thomas]] (komandos prezidentas nuo [[2003]] m., įamžintas kaip [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] žaidėjas) * [[Lenny Wilkens]] * Larry Brown === Įamžinti marškinėliai === Klubas yra įamžinęs garsiausių savo krepšininkų marškinėlius. Numeriai marškinėlių, kuriuos jie nešiojo, daugiau niekada nebus naudojami komandoje. Į šį sąrašą įeina: * '''10''' – Walt Frazier, G, 1967-77; komentatorius * '''12''' – Dick Barnett, G, 1965-74 * '''15''' – Earl Monroe, G, 1972-80 * '''15''' – Dick McGuire, G, 1949-57; vyr. treneris, 1965-68 * '''19''' – Willis Reed, CP, 1964-74; vyr. treneris, 1977-78 * '''22''' – Dave DeBusschere, P, 1969-74 * '''24''' – [[Bill Bradley]], P, 1967-77 * '''613''' – Red Holzman, vyr. treneris, 1967-77 & 1978-82 (vadovavo 613 laimėtom rungtynėm) * '''33''' – [[Patrick Ewing]], CP, 1985–2000 === Lietuviai žaidę "Knicks" komandoje === * [[Mindaugas Kuzminskas]] – 2016–2017 m. * [[Ignas Brazdeikis]] – 2019–2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.nba.com/knicks Oficiali Niujorko „Knicks“ svetainė] {{NBA komandos}} {{Commons|Category:New York Knicks|no=T}} [[Kategorija:NBA klubai]] o59vw9zbnt8r3y4llq8rfurfc6xaqrf 0 51233 7851138 7723259 2026-06-05T13:30:36Z CD 677 7851138 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 51.5544 |long = 7.0675 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Veltins Arena by Arne Mueseler.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2019 m. |Vieta = {{vlv|GER}} [[Gelzenkirchenas]] |Atidarytas = 2001 m. |Savininkas = [[FC Schalke 04]] |Operatorius = FC Schalke 04 |Paviršius = Žolė |Architektas = Hentrich, Hubert Petschnigg |Nuomininkai = [[FC Schalke 04]] |Talpa = 61 482 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''„Veltins“ arena''' (arba '''''AufSchalke arena''''') – [[futbolo stadionas]] [[Gelzenkirchenas|Gelzenkirchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Savo namų rungtynes čia žaidžia [[FC Schalke 04]] futbolo klubas. Stadiono talpa yra 61 482 vietos (stovimos ir sėdimos) arba 48 426 vietos (tik sėdimos, skirtos tarptautinėms varžyboms). Stadionas vadinamas rėmėjo „Veltins“ bendrovės vardu. Naujasis stadionas pastatytas senojo vietoje, tačiau dėl po stadionu esančių anglies kasyklos šachtų teko jį pasukti apie 45° kampu. Stadione yra 2 aukštų [[tribūna|tribūnos]]. Tarp šių dviejų aukštų aplink visą stadioną yra 72 VIP ložės. Stadionas, priklausomai nuo oro sąlygų, gali būti uždaras arba atviras. Stadiono centre, virš aikštelės kabo video kubas. Jį sudaro 4 ekranai, kurių kiekvieno plotas yra 35 m². Aikštelė iš stadiono gali išvažiuoti per 4 valandas, todėl [[veja]] gali augti normaliomis sąlygomis, be šviesos trūkumo, taip ji nenukenčia koncertų metu. == Istorija == [[Vaizdas:080110 schalke arena germany.JPG|thumb|left|Rungtynių metu]] [[Vaizdas:Arena AufSchalke Innen bei Konzert.jpg|thumb|left|Koncerto metu]] Planai pastatyti naują stadioną kilo XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai senasis [[Parko stadionas (Gelzenkirchenas)|Parko stadionas]] tapo morališkai pasenęs. Po istorinės [[FC Schalke 04]] pergalės [[UEFA taurė]]s finale [[1997]] m. ir artėjant klubo šimtosioms metinėms 2004 m. buvo nutarta statyti naują, modernų stadioną. Statybos prasidėjo 1998 m. lapkritį.<ref>[https://stadiumdb.com/tournaments/euro/2024/arena_auf_schalke Arena AufSchalke.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-06-05).</ref> Naujasis stadionas atidarytas [[2001]] m. [[rugpjūčio 13]] d. ir pavadintas ''Arena AufSchalke''. Toks pavadinimas suteiktas siekiant atminti seną šachtininkų pasisveikinimą ({{de|Glück Auf!}}).<ref>[https://www.santosfootballplanet.com/europe/germany/gelsenkirchen/veltins-arena/ Veltins-Arena.] Santosfootballplanet.com (tikrinta 2026-06-05).</ref> 2005 m. pavadintas „Veltins“ arena pagal rėmėjus. Stadione vyko [[UEFA čempionų lyga 2004–2005 m.|2004 m. UEFA Čempionų lygos finalas]], [[Bruce Springsteen]] ir [[Bon Jovi]] koncertai. [[2006]] m. čia buvo sužaistos penkios [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės. == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2006-06-09|A grupė|POL|ECU|0–2|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-12|E grupė|USA|CZE|0–3|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-16|C grupė|ARG|SCG|6–0|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-21|D grupė|POR|MEX|2–1|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-07-01|Ketvirtfinalis|ENG|POR|0–0 (baud. 1–3)|52000}} {{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2024-06-16|C grupė|SRB|ENG|0–1|48953}} {{rinktinių eilutė|2024-06-20|B grupė|ESP|ITA|1–0|49528}} {{rinktinių eilutė|2024-06-26|F grupė|GEO|POR|2–0|49616}} {{rinktinių eilutė|2024-06-30|Aštuntfinalis|ENG|SVK|2–1 (prat.)|47244}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.veltins-arena.de/ Oficiali svetainė] {{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] 42ag6nqqdodstnxtrdqh0htmyubbcvz 0 51345 7851128 7850818 2026-06-05T12:32:50Z CD 677 7851128 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 48.7922 |long = 9.2319 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:Neckarstadion 2011.jpg|250px]] |Antraštė = Stadiono panorama 2011 m. |Vieta = {{vlv|GER}} [[Štutgartas]] |Atidarytas = 1933 m. |Savininkas = Stadion NeckarPark GmbH & Co.KG |Operatorius = VfB Stuttgart Arena Betriebs GmbH |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[VfB Stuttgart]] (1933–) |Talpa = 60 441 sėdima vieta |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''MHP arena''' ({{de|MHPArena}}; 1949–1993 m. '''''Nekaro stadionas'''''; 1993–2008 m. '''''„Gottlieb Daimler“ stadionas'''''; 2008–2023 m. '''''„Mercedes-Benz“ arena''''') – [[futbolo stadionas]] [[Štutgartas|Štutgarte]], [[Vokietija|Vokietijoje]], netoli [[Nekaras|Nekaro]] upės. Klubo [[VfB Stuttgart]] namų arena, talpina 55 896 žiūrovus. Stadione taip pat vyksta koncertai, čia dainavo „[[Pink Floyd]]“, „[[Genesis (grupė)|Genesis]]“, „[[Depeche Mode]]“ ir kiti atlikėjai. == Istorija == [[Vaizdas:Gottlieb-daimler-stadion.jpg|thumb|left|MHPArena]] Stadionas buvo atidarytas [[1933]] m. [[liepos 23]] d. Iš pradžių jis pavadintas [[Hitleris|A. Hitlerio]] garbei ({{de|Adolf-Hitler-Kampfbahn}}), 1945 m. pervadintas ''Century Stadium'', 1949 m. – Nekaro stadionu ({{de|Neckarstadion}}).<ref>[https://stadiumdb.com/stadiums/ger/mercedes_benz_arena MHP Arena.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-06-05).</ref> Stadione vyko [[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (4 rungtynės), [[1986 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas]], [[1988 m. Europos futbolo čempionatas]] (2 rungtynės), [[1993 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]], [[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (6 rungtynės), [[2024 m. Europos futbolo čempionatas]] (5 rungtynės), [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2025 m. Tautų lygos]] finalinis turnyras. Aštuntojo XX a. dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje stadionas buvo rekonstruotas. Rekonstrukcija buvo finansuota „Daimler-Benz“, todėl stadionas 1993–2008 m. vadinosi „[[Gottlieb Daimler]]“ vardu. 2008–2023 m. vadinosi „Mercedes-Benz“ arena.<ref>[https://newsroom.porsche.com/en/2023/company/porsche-mhp-vfb-stuttgart-ag-position-paper-32923.html Porsche, MHP and VfB Stuttgart AG sign position paper.] 2023-06-27, Porsche.com (tikrinta 2025-12-27).</ref> == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1974-06-15|4 grupė|POL|ARG|3–2|32700}} {{rinktinių eilutė|1974-06-19|4 grupė|ARG|ITA|1–1|70100}} {{rinktinių eilutė|1974-06-23|4 grupė|POL|ITA|2–1|70100}} {{rinktinių eilutė|1974-06-26|B grupė|SWE|POL|0–1|44955}} {{rinktinių turnyras|[[1988 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1988-06-12|2 grupė|ENG|IRL|0–1|51373}} {{rinktinių eilutė|1988-06-22|Pusfinalis|USR|ITA|2–0|61606}} {{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2006-06-13|G grupė|FRA|SUI|0–0|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-16|C grupė|NED|CIV|2–1|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-19|H grupė|ESP|TUN|3–1|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-22|F grupė|CRO|AUS|2–2|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-25|Aštuntfinalis|ENG|ECU|1–0|52000}} {{rinktinių eilutė|2006-07-08|Dėl 3-osios vietos|GER|POR|3–1|52000}} {{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2024-06-16|C grupė|SLO|DEN|1–1|54000}} {{rinktinių eilutė|2024-06-19|A grupė|GER|HUN|2–0|54000}} {{rinktinių eilutė|2024-06-23|A grupė|SCO|HUN|0–1|54000}} {{rinktinių eilutė|2024-06-26|E grupė|UKR|BEL|0–0|54000}} {{rinktinių eilutė|2024-07-05|Ketvirtfinalis|ESP|GER|2–1 (prat.)|54000}} {{rinktinių turnyras|[[2024–2025 m. UEFA tautų lyga]]}} {{rinktinių eilutė|2025-06-05|Pusfinalis|ESP|FRA|5–4|51724}} {{rinktinių eilutė|2025-06-08|Dėl 3-osios vietos|GER|FRA|0–2|51313}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|MHPArena (Stuttgart)}} * {{oficiali svetainė|https://www.mhparena-stuttgart.de/}} {{Pasaulio lengvosios atletikos čempionato stadionai}} {{Euro 1988 stadionai}} {{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Štutgartas]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] c4i5a3wzfj23zofgge6jmlqxlbgbjfq 0 51725 7851198 7756445 2026-06-05T14:54:38Z CD 677 7851198 wikitext text/x-wiki {{kiti|Parko stadionas|}} {{Stadionas |lat = 53.5872 |long = 9.8986 |Pavadinimas = {{PAGENAME}} |Vaizdas = [[Vaizdas:AOL-Arena.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2004 m. |Vieta = {{vlv|GER}} [[Hamburgas]] |Atidarytas = 1953 m. liepos 12 d.; 1998 m. (naujas stadionas) |Savininkas = [[Hamburger SV]] |Operatorius = Hamburger SV |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[Hamburger SV]] <br> [[Hamburg Sea Devils]] |Talpa = 57 274 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Volksparkstadion''' – pagrindinis [[Hamburgas|Hamburgo]] miesto ([[Vokietija]]) [[stadionas]]. Savo namų rungtynes čia žaidžia vietos futbolo klubas „[[Hamburger SV]]“ ir [[Amerikietiškas futbolas|amerikietiškojo futbolo]] klubas „Hamburg Sea Devils“. Stadionas talpina 57 274 žiūrovus (stovimos ir sėdimos vietos) arba 51 055 žiūrovus (tik sėdimos vietos, tarptautinėms rungtynėms). [[UEFA]] yra suteikusi stadionui 5 žvaigždučių įvertinimą, kuris suteikia teisę organizuoti [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] finalus. Stadione yra [[Hamburger SV]] klubo muziejus.<ref>[https://www.hsv.de/en/volksparkstadion/stadium-tours-museum/public-stadium-tour Public stadium tour.] Hsv.de (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Hamburg AOL-Arena HSV-SGE.jpg|thumb|left|200px|Rungtynių metu]] Pirmasis stadionas šioje vietoje pastatytas dar [[1925]] m. ir pavadintas ''Bahrenfelder Stadion''. [[1951]]–[[1953]] m. perstatytas ir pervadintas į ''Volksparkstadion''. Naujai perstatytas stadionas talpino 75 000 žiūrovų. [[1963]] m. „[[Hamburger SV]]“ pateko į [[Bundeslyga|aukščiausiąją Vokietijos lygą]] ir persikėlė į šį stadioną. Stadione buvo sužaistos trejos [[X pasaulio futbolo čempionatas|1974 m. pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės. [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m. Europos futbolo čempionate]] sužaistos vienerios pusfinalio rungtynės. [[1998]] m. klubas nusprendė pasistatyti naują stadioną vietoje senojo. [[2006]] m. jame buvo sužaistos penkerios [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės. Stadionas 2001–2007 m. vadinosi ''AOL Arena'', 2007–2010 m. ''HSH Nordbank Arena'', 2010–2015 m. ''Imtech Arena'', nors neoficialiai jis vis tiek vadintas ''Volksparkstadion''.<ref>[http://bilder-hamburg.info/index.php/Stadien/Imtech-Arena Vaizdai iš Imtech Arena] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304082742/http://bilder-hamburg.info/index.php/Stadien/Imtech-Arena|date=2016-03-04}}</ref> 2015 m. sausio 22 d. [[Klaus-Michael Kühne]] įsigijo teises į Hamburgo stadiono vardą ir vėl sugrąžino senąjį pavadinimą ''Volksparkstadion''.<ref>{{cite web |url=http://www.hsv.de/en/season/meldungen/bundesliga/june-2015/letters-disappearing-the-legend-volksparkstadion-is-back/|title=Letters disappearing - the legend Volksparkstadion is back!|accessdate=2015-06-09|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150924031700/http://www.hsv.de/en/season/meldungen/bundesliga/june-2015/letters-disappearing-the-legend-volksparkstadion-is-back/|archivedate=2015-09-24}}</ref> Po to, kai [[Hamburger SV]] 2019 m. II bundeslygoje užėmė 4 vietą (antrus metus iš eilės), Klaus-Michael Kühne sutarties nepratęsė. == Rungtynės == {{rinktinių pradžia}} {{rinktinių turnyras|[[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1974-06-14|1 grupė|GDR|AUS|2–0|17000}} {{rinktinių eilutė|1974-06-18|1 grupė|AUS|FRG|0–3|53000}} {{rinktinių eilutė|1974-06-22|1 grupė|GDR|FRG|1–0|60200}} {{rinktinių turnyras|[[1988 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|1988-06-22|Pusfinalis|FRG|NED|1–2|56115}} {{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2006-06-10|C grupė|ARG|CIV|2–1|49480}} {{rinktinių eilutė|2006-06-15|A grupė|ECU|CRC|3–0|50000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-19|H grupė|KSA|UKR|0–4|50000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-22|E grupė|CZE|ITA|0–2|50000}} {{rinktinių eilutė|2006-06-30|Ketvirtfinalis|ITA|UKR|3–0|50000}} {{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}} {{rinktinių eilutė|2024-06-16|D grupė|POL|NED|1–2|48117}} {{rinktinių eilutė|2024-06-19|B grupė|CRO|ALB|2–2|46784}} {{rinktinių eilutė|2024-06-22|F grupė|GEO|CZE|1–1|46524}} {{rinktinių eilutė|2024-06-26|F grupė|CZE|TUR|1–2|47683}} {{rinktinių eilutė|2024-07-05|Ketvirtfinalis|POR|FRA|0–0 (baud. 3–5)|47789}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Euro 1988 stadionai}} {{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}} [[Kategorija:Hamburgas]] [[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]] [[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]] 3yxiwx57p4f8epmk5whvf3o060m9pfl 0 53335 7851121 7819636 2026-06-05T12:24:16Z Makenzis 46558 7851121 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kijevo „Dinamo“ | image = [[Vaizdas:Dynamo logo.svg|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Динамо» Київ | nickname = ''Bilo-Syni'' | founded = 1927 m. | ground = [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]], [[Kijevas]] | capacity = 70 050 | chairman = {{flagicon|UKR}} [[Ihoris Surkis]] | manager = | league = [[Premjer-Liha]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta | pattern_la1 = _fin18h | pattern_b1 = _fin18h | pattern_ra1 = _fin18h | leftarm1 = ffffff | body1 = ffffff | rightarm1 = ffffff | shorts1 = ffffff | socks1 = ffffff | pattern_la2 = | pattern_b2 = _suning20h | pattern_ra2 = | leftarm2 = 201EF7 | body2 = 201EF7 | rightarm2 = 201EF7 | shorts2 = 201EF7 | socks2 = 201EF7 | pattern_la3 = _suning20a | pattern_b3 = _suning20a | pattern_ra3 =_suning20a | leftarm3 = FFFF00 | body3 = FFFF00 | rightarm3 = FFFF00 | shorts3 = FFFF00 | socks3 = FFFF00 }} '''Kijevo „Dinamo“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[1927 m.]] [[Kijevas|Kijeve]]. Kitados buvo „Dinamo“ organizacijos dalis. == Istorija == Sovietmečiu buvo stipriausias Ukrainos futbolo klubas, varžęsis su stipriausiais Maskvos klubais, nuo 1954 iki 1990 metų. 13 kartų laimėjo Tarybų Sąjungos čempionatą bei 9 kartus iškovojo taurę. Nuo 1992 m. rungtyniavo Ukrainos futbolo sistemoje. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai UEFA organizuojamuose turnyruose. Kijeviečių pagrindiniai konkurentai Premjer lygoje – [[FC Šachtar|„Šachtar“]]. == Pasiekimai == {{UKRfut |17|1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021, 2025 |13|1992, 2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2020, 2024 |1|2013 |13|1993, 1996, 1998, 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2014, 2015, 2020, 2021 |7|2002, 2008, 2011, 2015, 2017, 2018 2025 |8|2004, 2006, 2007, 2009, 2011, 2016, 2018, 2019 |5|2005, 2008, 2014, 2015, 2017}} * Ukrainos TSR taurė (1937, 1938, 1944, 1946, 1947, 1948 m.) {{UKRfl | 1992 | 2021 | 34 |{{čemp}}}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|1992|I|1 {{small|(„B“ grupė)}} <br /> 2 vieta|1/4 f.}} {{fs2|UKR|1992–1993|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1993–1994|I|1|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1994–1995|I|1|1/4 f.}} {{fs2|UKR|1995–1996|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1996–1997|I|1|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1997–1998|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1998–1999|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1999–2000|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2000–2001|I|1|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2001–2002|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2002–2003|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2003–2004|I|1|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2004–2005|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2005–2006|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2006–2007|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2007–2008|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2008–2009|I|1|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2009–2010|I|2|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2010–2011|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2011–2012|I|2|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2012–2013|I|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2013–2014|I|4|taurė}} {{fs2|UKR|2014–2015|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2015–2016|I|1|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2016–2017|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2017–2018|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2018–2019|I|2|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|4|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|2|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|1|finalas}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kijevo „Dinamo“''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Kijevo „Dinamo“''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“''' |} == Apranga == * Klubas žaidžia baltais marškinėliais, baltais šortais. Tai yra tradicinės klubo spalvos, kai žaidžiama namuose. * Svečiuose gali žaisti mėlyna apranga. Kai kuriais metais tai būdavo mėlyna balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai. '''1927–1941 m.''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_so = |leftarm =ffffff |body =ffffff |rightarm =ffffff |shorts = 12186E |socks = 12186E |title = 1927–1930 m.}} |{{Football kit |pattern_la =_white_stripes |pattern_b = _navystripes |pattern_ra = _white_stripes |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = 000077 |body = FFFFFF |rightarm = 000077 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1930–1935 m.}} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _bluehorizontal |pattern_ra = |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = FFFFFF |body =FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title =1936–1941 m.}} |} '''FC "Start"''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _vneck |pattern_ra = |leftarm = DD0000 |body = DD0000 |rightarm = DD0000 |shorts = FFFFFF |socks = DD0000 |title = 1941–1944 m.}} |} '''1944–1991 m. (Sovietmetis)''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000088 |title = 1944–1951 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _bluehorizontal |pattern_ra = |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = FFFFFF |body =FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1952–1960 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_so = |leftarm =12186E |body =12186E |rightarm =12186E |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1960–1970 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1970–1980 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _blueshoulders |pattern_ra = |leftarm = 12186E |body = FFFFFF |rightarm = 12186E |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1980 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFF00 |body = FFFF00 |rightarm = FFFF00 |shorts = 0000CD |socks = FFFF00 |title = 1990–1991 m. }} |} ; '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' {| class="wikitable" style="background:white;" | {{Football kit |pattern_la =_lightblue_stripe |pattern_b = _halfblue_jacquard |pattern_ra =_lightblue_stripe |leftarm =19217F |body = FFFFFF |rightarm =19217F |shorts = 19217F |socks = FFFFFF |title = 1991–1993 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _adidasstripesonwhite |pattern_b = _thindarkbluestripes |pattern_ra = _adidasstripesonwhite |leftarm = 19217F |body = ffffff |rightarm = 19217F |shorts = 19217F |socks = ffffff |title = 1994–1996 m. }} |{{Football kit |pattern_la =_navyshoulders |pattern_b = _2blueshoulderstripes |pattern_ra =_navyshoulders |pattern_so = |leftarm =ffffff |body =ffffff |rightarm =ffffff |shorts = 12186E |socks = ffffff |title = 1996–2004 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _darkbluerightsash |pattern_ra = |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2004–2008 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _adidasstripesonwhite |pattern_b = _thindarkbluestripes |pattern_ra = _adidasstripesonwhite |leftarm = 19217F |body = ffffff |rightarm = 19217F |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2008–2010 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo1011h |pattern_b = _dynamo1011h |pattern_ra = _dynamo1011h |pattern_sh =_esp_08_away |pattern_so =_color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = ffffff |rightarm = FFFFFF |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2010–2013 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo75 |pattern_b = _dynamo1213h |pattern_ra = _dynamo75 |pattern_sh =_esp_08_away |pattern_so =_color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = ffffff |rightarm = FFFFFF |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2013–2016 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo1920h |pattern_b = _dynamo1920h |pattern_ra = _dynamo1920h |pattern_sh = |pattern_so =_dynamo1920h |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2019–2020 m. }} |} == Lietuviai == * [[Edgaras Česnauskis]], saugas 2003–2006 * [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1992 * [[Valdemaras Martinkėnas]], vartininkas 1990–1994 * [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1992–1993 == Taip pat skaitykite == * [[Tarybinio futbolo derbis]] * [[ŽFK Dynamo Kiïv]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcdynamo.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/dynamo-kyiv/nNpqXMwH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dynamo-kiew/startseite/verein/338 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dynamo-kyiv/864/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dinamo Kiiv]] e776dxp66vo2t0jm3prhd0e5mv1udrs 7851124 7851121 2026-06-05T12:24:29Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851124 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kijevo „Dinamo“ | image = [[Vaizdas:Dynamo logo.svg|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Динамо» Київ | nickname = ''Bilo-Syni'' | founded = 1927 m. | ground = [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]], [[Kijevas]] | capacity = 70 050 | chairman = {{flagicon|UKR}} [[Ihoris Surkis]] | manager = | league = [[Premjer-Liha]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta | pattern_la1 = _fin18h | pattern_b1 = _fin18h | pattern_ra1 = _fin18h | leftarm1 = ffffff | body1 = ffffff | rightarm1 = ffffff | shorts1 = ffffff | socks1 = ffffff | pattern_la2 = | pattern_b2 = _suning20h | pattern_ra2 = | leftarm2 = 201EF7 | body2 = 201EF7 | rightarm2 = 201EF7 | shorts2 = 201EF7 | socks2 = 201EF7 | pattern_la3 = _suning20a | pattern_b3 = _suning20a | pattern_ra3 =_suning20a | leftarm3 = FFFF00 | body3 = FFFF00 | rightarm3 = FFFF00 | shorts3 = FFFF00 | socks3 = FFFF00 }} '''Kijevo „Dinamo“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[1927 m.]] [[Kijevas|Kijeve]]. Kitados buvo „Dinamo“ organizacijos dalis. == Istorija == Sovietmečiu buvo stipriausias Ukrainos futbolo klubas, varžęsis su stipriausiais Maskvos klubais, nuo 1954 iki 1990 metų. 13 kartų laimėjo Tarybų Sąjungos čempionatą bei 9 kartus iškovojo taurę. Nuo 1992 m. rungtyniavo Ukrainos futbolo sistemoje. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai UEFA organizuojamuose turnyruose. Kijeviečių pagrindiniai konkurentai Premjer lygoje – [[FC Šachtar|„Šachtar“]]. == Pasiekimai == {{UKRfut |17|1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021, 2025 |13|1992, 2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2020, 2024 |1|2013 |13|1993, 1996, 1998, 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2014, 2015, 2020, 2021 |7|2002, 2008, 2011, 2015, 2017, 2018 2025 |8|2004, 2006, 2007, 2009, 2011, 2016, 2018, 2019 |5|2005, 2008, 2014, 2015, 2017}} * Ukrainos TSR taurė (1937, 1938, 1944, 1946, 1947, 1948 m.) {{UKRfl | 1992 | 2021 | 34 |{{čemp}}}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|1992|I|1 {{small|(„B“ grupė)}} <br /> 2 vieta|1/4 f.}} {{fs2|UKR|1992–1993|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1993–1994|I|1|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1994–1995|I|1|1/4 f.}} {{fs2|UKR|1995–1996|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1996–1997|I|1|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1997–1998|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1998–1999|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|1999–2000|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2000–2001|I|1|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2001–2002|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2002–2003|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2003–2004|I|1|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2004–2005|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2005–2006|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2006–2007|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2007–2008|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2008–2009|I|1|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2009–2010|I|2|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2010–2011|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2011–2012|I|2|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2012–2013|I|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2013–2014|I|4|taurė}} {{fs2|UKR|2014–2015|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2015–2016|I|1|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2016–2017|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2017–2018|I|2|finalas}} {{fs2|UKR|2018–2019|I|2|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|2|taurė}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|1|taurė}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|4|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|2|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|1|finalas}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|4|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Kijevo „Dinamo“''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Kijevo „Dinamo“''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“''' |} == Apranga == * Klubas žaidžia baltais marškinėliais, baltais šortais. Tai yra tradicinės klubo spalvos, kai žaidžiama namuose. * Svečiuose gali žaisti mėlyna apranga. Kai kuriais metais tai būdavo mėlyna balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai. '''1927–1941 m.''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_so = |leftarm =ffffff |body =ffffff |rightarm =ffffff |shorts = 12186E |socks = 12186E |title = 1927–1930 m.}} |{{Football kit |pattern_la =_white_stripes |pattern_b = _navystripes |pattern_ra = _white_stripes |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = 000077 |body = FFFFFF |rightarm = 000077 |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1930–1935 m.}} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _bluehorizontal |pattern_ra = |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = FFFFFF |body =FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title =1936–1941 m.}} |} '''FC "Start"''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _vneck |pattern_ra = |leftarm = DD0000 |body = DD0000 |rightarm = DD0000 |shorts = FFFFFF |socks = DD0000 |title = 1941–1944 m.}} |} '''1944–1991 m. (Sovietmetis)''' {| class="wikitable" style="background:white;" |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000088 |title = 1944–1951 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _bluehorizontal |pattern_ra = |pattern_so =_color_3_stripes_blue |leftarm = FFFFFF |body =FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1952–1960 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_so = |leftarm =12186E |body =12186E |rightarm =12186E |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1960–1970 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1970–1980 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _blueshoulders |pattern_ra = |leftarm = 12186E |body = FFFFFF |rightarm = 12186E |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = 1980 s }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |leftarm = FFFF00 |body = FFFF00 |rightarm = FFFF00 |shorts = 0000CD |socks = FFFF00 |title = 1990–1991 m. }} |} ; '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' {| class="wikitable" style="background:white;" | {{Football kit |pattern_la =_lightblue_stripe |pattern_b = _halfblue_jacquard |pattern_ra =_lightblue_stripe |leftarm =19217F |body = FFFFFF |rightarm =19217F |shorts = 19217F |socks = FFFFFF |title = 1991–1993 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _adidasstripesonwhite |pattern_b = _thindarkbluestripes |pattern_ra = _adidasstripesonwhite |leftarm = 19217F |body = ffffff |rightarm = 19217F |shorts = 19217F |socks = ffffff |title = 1994–1996 m. }} |{{Football kit |pattern_la =_navyshoulders |pattern_b = _2blueshoulderstripes |pattern_ra =_navyshoulders |pattern_so = |leftarm =ffffff |body =ffffff |rightarm =ffffff |shorts = 12186E |socks = ffffff |title = 1996–2004 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _darkbluerightsash |pattern_ra = |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2004–2008 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _adidasstripesonwhite |pattern_b = _thindarkbluestripes |pattern_ra = _adidasstripesonwhite |leftarm = 19217F |body = ffffff |rightarm = 19217F |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2008–2010 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo1011h |pattern_b = _dynamo1011h |pattern_ra = _dynamo1011h |pattern_sh =_esp_08_away |pattern_so =_color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = ffffff |rightarm = FFFFFF |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2010–2013 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo75 |pattern_b = _dynamo1213h |pattern_ra = _dynamo75 |pattern_sh =_esp_08_away |pattern_so =_color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = ffffff |rightarm = FFFFFF |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2013–2016 m. }} |{{Football kit |pattern_la = _dynamo1920h |pattern_b = _dynamo1920h |pattern_ra = _dynamo1920h |pattern_sh = |pattern_so =_dynamo1920h |leftarm = ffffff |body = ffffff |rightarm = ffffff |shorts = ffffff |socks = ffffff |title = 2019–2020 m. }} |} == Lietuviai == * [[Edgaras Česnauskis]], saugas 2003–2006 * [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1992 * [[Valdemaras Martinkėnas]], vartininkas 1990–1994 * [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1992–1993 == Taip pat skaitykite == * [[Tarybinio futbolo derbis]] * [[ŽFK Dynamo Kiïv]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fcdynamo.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/dynamo-kyiv/nNpqXMwH/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dynamo-kiew/startseite/verein/338 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dynamo-kyiv/864/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dinamo Kiiv]] dwn7bwhc21vjc6spbfp6vqxtzj7nl4d 4 61670 7851324 7848729 2026-06-06T08:10:02Z Homo ergaster 10314 /* Sukurta verčiant... */ naujas skyrius 7851324 wikitext text/x-wiki __NEWSECTIONLINK__ {{shortcut|VP:FO}} {{Forumas}} Archyvai: * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 1]] (2006 m. liepa – 2008 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 2]] (2008 m. gruodis – 2011 m. vasaris) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 3]] (2011 m. kovas – 2012 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 4]] (2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. lapkričio 6 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 5]] (2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d.) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 6]] (2015 m. spalis - gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 7]] (2016 m. sausis - 2017 m. lapkritis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 8]] (2017 m. gruodis - 2018 m. gruodis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 9]] (2019 m. vasaris - 2021 m. rugpjūtis) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 10]] (2021 m. rugpjūtis - 2024 m. kovas) * [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 11]] (2024 m. balandis - 2025 m. spalis) * [[Vikipedija:Forumas/Wikimedia naujienos]] (2019 m. sausis - 2019 m. balandis) __NEWSECTIONLINK__ == Join the CEE Hub staff team – We’re hiring a Program Specialist == Hi everyone, The regional [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] is looking for a '''Program Specialist''' to join our [[:m:Wikimedia CEE Hub/Staff|staff team]]! Are you someone experienced with Wikimedia who wants to help volunteers? Do you participate in Wiki Loves… and other related projects, and do you have ideas and skills to help others improve their efforts? Do you enjoy working with people from different countries? Are you able to work on your own, feel comfortable on Meta-Wiki, and understand how Meta works? If this sounds like you and you're interested in working with the CEE hub team, we’d love to hear from you! '''As a Program Specialist, you will:''' * Support affiliates and communities in developing and implementing impactful programs, * Strengthen regional cooperation and cross-border projects, * Help guide campaigns and initiatives across the CEE region, * Work closely with the CEE Hub team and community members. This is a '''part-time (0.8–0.9 full-time equivalent), remote position''' open to candidates based in the CEE region or nearby time zones. '''APPLICATION DEADLINE: NOVEMBER 10, 2025''' ➡️ '''Learn more and learn how to apply on Meta:''' [[:m:Wikimedia CEE Hub/Jobs/Program Specialist|Wikimedia CEE Hub – Program Specialist]] ⬅️ If you know someone who would be a great fit, please share this opportunity with them! <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29192870 sąrašą --> == Help us test Cat-a-lot on your Wikipedia == '''[[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Cat-a-lot]]''' is a JavaScript gadget that helps with moving, removing and adding files (as well as articles or subcategories) between, from and to categories and it is widely used on Wikimedia Commons, where it is accessible for every user after enabling the gadget in your [https://commons.wikimedia.org/wiki/Special:Preferences#mw-prefsection-gadgets Preferences]. Complete explanation of the tool, along with the images and demonstration video it is accessible on [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Wikimedia Commons]]. If your Wikipedia is struggling with performing this repetitive task when you need to move pages between categories and remove pages from a category, Cat-a-lot could be activated for your Wikipedia as well. Installation can be done as your user script or as a project gadget and codes can be found [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|here]]. Installation is already done on Polish and Romanian wikis from our CEE Region. English phrases from [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating]] can be translated and saved in [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro]] (for example). [[:m:CEE Hub/Working Groups/Technical Advancement Group|CEE Hub Technical Advancement Group]] is willing to support your community in the installation of the tool, and to offer support in case of bugs, as we can report them to the development team. Just leave a message below with any issues you encounter. --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 12:42, 18 lapkričio 2025 (EET) (on behalf of the CEE Hub Technical Advancement Group) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670161 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Reminder: Help us decide the name of the new Abstract Wikipedia project</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="function2"/> {{int:Hello}}. Reminder: Please help to choose name for the new Abstract Wikipedia wiki project. The finalist vote starts today. The finalists for the name are: <span lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr">Abstract Wikipedia, Multilingual Wikipedia, Wikiabstracts, Wikigenerator, Proto-Wiki</span>. If you would like to participate, then '''[[m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia/Abstract Wikipedia naming contest|please learn more and vote now]]''' at meta-wiki. {{Int:Feedback-thanks-title}} <section end="function2"/> </div> -- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 16:22, 20 lapkričio 2025 (EET) <!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29583860 sąrašą --> == Vikipedija ir [[DI]] == Jau ir anksčiau netrūko problemų dėl autovertimų, dabar prisidėjo ir "AI slop". Keliantiems tokius straipsnius, tas AI slop'as, matyt, atrodo ne taip jau ir blogai (gal kaip tik labai pažangu). Ar neatrodo, kad tie visi algoritmai gali palaipsniui, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nukonkuruoti Vikipediją? Na, pasiskaito žmogus, ką [[ChatGPT]] sugeneravo, ir gana. Lankytojų srautas jau, panašu, kiek sumažėjo (žr. [https://www.ghacks.net/2025/10/20/wikipedia-sees-decline-in-human-pageviews-says-ai-is-to-blame/]). Autovertimai vėlgi tobulėja, tai ar nenutiks taip, kad žmonėms tiesiog užteks pasiskaityti didžiosios wiki straipsnio autovertimą, o mažosios wiki beliks aktualios tik tam tikroms temoms?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:09, 29 lapkričio 2025 (EET) :Pirma, ką mes laikome mažom wikėm? Fareriečių projektas, galima sakyti, žlugęs. Koks tridešimt dar juda, bet visi skundžiasi sumažėjusiais srautais (rašytojų, koreguotojų, atnaujintojų; lankytojų, galimai irgi). Yra dar mažesnių projektų, tai jie iš anksto pasmerkti. Sakysime, uzbekai, atrodo, eina Cebuano pėdomis. /// DI gali kažką tik tuo atveju, kai yra informacijos ta tema. Kadangi dirbu su egzotika, ten joks DI tokios pelkės nepereis. Bus atsakyta, kad babytė Jadzė nežinomas/neistorinis asmuo, duomenų nėra. Arba jūs, tikriausiai, juokaujate. Su futbolo klubais irgi. Bus nežinomi stadionai ir viskas, kas nėra parašyta juodu ant balto. Ne viską sugeneruos, neišmąstys, nepateiks objektyviai. Pasiklaustume, futbolininkas buvo geriausias spalio mėnesį ir pan., atsakytų, kad nei jis geriausias, nei ką... O mums reikia info, kurį mėnesį pripažintas geriausiu žaidėju. Kol kas nematau jokios naudos iš DI. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:26, 29 lapkričio 2025 (EET) :::Vikipedija baigsis, kai (jei) DI taip ištobulės, kad kiekvienas pats sau galės greitai susikurti patikimą enciklopediją. O kad srautai mažėja, nes pilka masė jau dabar pradeda teikti prioritetą DI, deja, nenuostabu... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:40, 29 lapkričio 2025 (EET) ::::Aš kūriau [[Tomas Stelmokas]], ir šią savaitę kai ką... Žinote, ieškau informacijos, sakau pasižiūrėsiu, ką DI sugeba. Nemoka atpažinti nuotraukų, hidranto nuo dviračio ir pan. Analizuoti duomenų iš rungtynių ataskaitų ir pan. Ten kur reikia kasti lyg ekskavatoriui, tiesiog pereina per soc. tinklus, dar kažką. Rezultatas nuviliantis. /// Paleidau į wiki straipsnį, tai DI lyg kokia erkė iš karto kabinasi į wikipediją. Tiesiog žaibo greitumu. Jeigu reiktų kurti apie mažai žinomą futbolininką, kurio nėra wiki, tai DI užsivafliuos, pripasakos nesąmonių. /// '''[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan]]''', š`kiasi, pats asmuo turi būti vaikščiojanti enciklopedija, mokėti analizuoti informaciją, kritiškai vertini pateikiamas naujienos. DI išmokytas "nusirašinėti" nuo wiki. Ką parašysiu wiki, tą ištransiuos... O jeigu kažkas netraukia? Vakar viena damutė ėmė klausinėti, kas [[Jakudza]] yra... nežino, tai tokiai net mintis nekiltų pasiklausti DI`o, pagooglinti... nežino ir nežino. Klausinėja. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:10, 4 gruodžio 2025 (EET) :::::Truputį pasidomėjau, kaip tie uzbekai gyvena, tai, pasirodo, buvo ten toks grandiozinis [[:en:WikiStipendiya]]. Na, ir prikepė daug varganų autovertimų... Kaip ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę, taip ir ne kiekvienas mužikas gali sukurti bent jau pakenčiamą wiki straipsnį. Tai vat, reikėtų kritiškai vertinti informaciją. O dabar ką, pasiskaito, ką DI sugeneravo, ir priima už gryną pinigą. Tas pats ir su wiki: žmonės nelabai supranta, kaip ta wiki veikia, kartais net nežino, kad rašyti ir redaguoti gali bet kas (vėlgi prisiminus [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&diff=prev&oldid=6394711]) su visom iš to kylančiom pasekmėm. Kažkur en wiki mačiau, kad pačioj pradžioj būta planų, kad atsiras tapatybės patikros, dalis straipsnių bus su patikrintom stabiliom versijom ir pan. O dabar ką, atsiverčia skaitytojas straipsnį ''Jupiteris'' ir randa vandalo nesąmonę, kad tai pirmoji pagal nuotolį planeta nuo Saulės. Esant dabartiniam modeliui, tokie dalykai neišvengiami. Ar gali toks projektas atrodyti labai rimtai? Tai ne. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:14, 8 gruodžio 2025 (EET) ::::::::Pvėluotai prisidedu prie diskusijos. Kad liks svarbi tik Angliškoji Vikipedija, nes dauguma moka anglų kalbą, o DI užtektų imti informaciją iš jos arba žmonėms patiems en. wiki pasiskaityti, nesutikčiau. Tarybiniais laikais visi mokėjo rusų kalbą, bet dėl to neišnyko lietuviška spauda, knygos, vadovėliai, žiniasklaida. Kaip sakėte, DI pats informacijos nesukuria, naudojasi tuo, kas yra, o jei sukuria, tai dažnai ta „informacija“ būna DI haliucinacijos. Anksčiau įdomumo dėlei klausiau DI, kas yra [[aliatyvas]], ir gavau atsakymus, kad tai yra slapyvardis arba alternatyva. Taip pat man buvo paaiškinta, kad Dovilės Filmanavičiūtės vyras yra Filmanavičius, o Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis yra Vytauto Landsbergio senelis iš <u>motinos</u> pusės. DI turi dar labai patobulėti, o Vikipedija, manau, liks vienu informacijos šaltinių, iš kurio duomenis ims ir DI. Suprantama, dėl konkurencijos skaitytojų sumažės, bet tai nėra baisus dalykas.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 12:05, 24 kovo 2026 (EET) :::: DI daug padeda, pvz., sudėti dvigubus laužtinius skliaustus, su viki šablonais. Tačiau labai daug daro klaidų. Pvz., kai paprašiau paieškoti apie Mykolo koplyčią Bernardinų bažnyčioje, visiškai sumaišė informaciją ir paieškojo apie šv. Kykolo bažnyčią, ir pan. Visa informacija apie bažnyčių ekserjerus, interjerus ir taip sudėtingai parašyta, bet DI labai painiojasi. Pvz., susiginčijau dėl Antakalnio Jėzaus, ar dešinėje, ar kairėje, žinau, kur ta statula, nes ne kartą buvusi, mačiusi, DI susipainiojo, o kai ketvirtą kartą ėmiau teigti, jog kitaip, nulūžo, tipo parašė - something wrong. Pakoreguotą DI nuotrauką, buvo ryškumas pakeistas, čia atmetė, nes nusimušė nuotraukos duomenys. Kol kas DI nepakeičia enciklopedijų pildymo, viską reikia tikrinti, kai ištobulės, bus matyt...--[[Naudotojas:Stela|Stela]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 12:19, 24 kovo 2026 (EET) Vikipedija gerai tuo, kad galima pačiam kažko išmokti, sužinoti, smegenis pamiklinti, net jei tų straipsnių paskui niekas neskaito. Na, o DI turinys tiesiog ''brain rot''. Vėl užmečiau akį, kaip gyvena albanai (žr. [https://sq.wikipedia.org/wiki/Speciale:FaqeT%C3%ABReja]), tai, kaip pasakytų latviai, pilasi vien sugeneruotas ''mēsls''. Senbuviai ir tie kelia visokius nevikizuotus straipsnius. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:00, 1 birželio 2026 (EEST) :O taip! Man paskaičius Grokipedijos straipsnius galva susisuka...vis tiek, kol kas žmonės kitaip rašo. [[Naudotojas:Andrejsmirnov97|Andrejsmirnov97]] ([[Naudotojo aptarimas:Andrejsmirnov97|aptarimas]]) 17:14, 1 birželio 2026 (EEST) == Thank You for Last Year – Join Wiki Loves Ramadan 2026 == Dear Wikimedia communities, We hope you are doing well, and we wish you a happy New Year. ''Last year, we captured light. This year, we’ll capture legacy.'' In 2025, communities around the world shared the glow of Ramadan nights and the warmth of collective iftars. In 2026, ''Wiki Loves Ramadan'' is expanding, bringing more stories, more cultures, and deeper global connections across Wikimedia projects. We invite you to explore the ''Wiki Loves Ramadan 2026'' [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026|Meta page]] to learn how you can participate and [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026/Participating communities|sign up]] your community. 📷 ''Photo campaign on '' [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan 2026|Wikimedia Commons]] If you have questions about the project, please refer to the FAQs: * [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan/FAQ/|Meta-Wiki]] * [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan/FAQ|Wikimedia Commons]] ''Early registration for updates is now open via the '''[[m:Special:RegisterForEvent/2710|Event page]]''''' ''Stay connected and receive updates:'' * [https://t.me/WikiLovesRamadan Telegram channel] * [https://lists.wikimedia.org/postorius/lists/wikilovesramadan.lists.wikimedia.org/ Mailing list] We look forward to collaborating with you and your community. '''The Wiki Loves Ramadan 2026 Organizing Team''' 21:45, 16 sausio 2026 (EET) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29879549 sąrašą --> == Feminism and Folklore 2026 starts soon == <div style="border:8px maroon ridge;padding:6px;"> [[File:Feminism and Folklore 2026 logo.svg|centre|550px|frameless]] ::<div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> ;Invitation to Organize Feminism and Folklore 2026 Dear Wiki Community, We are pleased to invite Wikimedia communities, affiliates, and independent contributors to organize the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026]]''' writing competition on your local Wikipedia. The international campaign will run from '''1 February to 31 March 2026''' and aims to improve coverage of feminism, women’s histories, gender-related topics, and folk culture across Wikipedia projects. ;About the Campaign '''Feminism and Folklore''' is a global writing initiative that complements the '''[[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2026|Wiki Loves Folklore]]''' photography competition. While Wiki Loves Folklore focuses on visual documentation, this writing campaign addresses the '''gender gap on Wikipedia''' by improving encyclopedic content related to folk culture and marginalized voices. ;What Can Participants Write About? Communities can contribute by creating, expanding, or translating articles related to: * Folk festivals, rituals, and celebrations * Folk dances, music, and traditional performances * Women and queer figures in folklore * Women in mythology and oral traditions * Women warriors, witches, and witch-hunting narratives * Fairy tales, folk stories, and legends * Folk games, sports, and cultural practices Participants may work from curated article lists or generate new article suggestions using campaign tools. ;How to Sign Up as an Organizer Organizers are requested to complete the following steps to register their community: # Create a local project page on your wiki [[:m:Feminism and Folklore/Sample|(see sample)]] # Set up the campaign using the '''CampWiz''' tool # Prepare a local article list and clearly mention: #* Campaign timeline #* Local and international prizes # Request a site notice from local administrators [[:mr:Template:SN-FNF|(see sample)]] # Add your local project page and CampWiz link to the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta project page]]''' ;Campaign Tools The Wiki Loves Folklore Tech Team has introduced tools to support organizers and participants: * '''Article List Generator by Topic''' – Helps identify articles available on English Wikipedia but missing in your local language Wikipedia. The tool allows customized filters and provides downloadable article lists in CSV and wikitable formats. * '''CampWiz''' – Enables communities to manage writing campaigns effectively, including jury-based evaluation. This will be the third year CampWiz is officially used for Feminism and Folklore. Both tools are now available for use in the campaign. '''[https://tools.wikilovesfolklore.org/ Click here to access the tools]''' ;Learn More & Get Support For detailed information about rules, timelines, and prizes, please visit the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 project page]]'''. If you have any questions or need assistance, feel free to reach out via: * '''[[:m:Talk:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta talk page]]''' * Email us using details on the contact page. ;Join Us We look forward to your collaboration and coordination in making Feminism and Folklore 2026 a meaningful and impactful campaign for closing gender gaps and enriching folk culture content on Wikipedia. Thank you and best wishes, '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 International Team]]''' ---- ''Stay connected:'' [[File:B&W Facebook icon.png|link=https://www.facebook.com/feminismandfolklore/|30x30px]]&nbsp; [[File:B&W Twitter icon.png|link=https://twitter.com/wikifolklore|30x30px]] </div></div> == Invitation to Host Wiki Loves Folklore 2026 in Your Country == <div lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> <div style="text-align: center; width: 100%;">''{{int:please-translate}}''</div> [[File:Wiki Loves Folklore Logo.svg|right|150px|frameless]] Hello everyone, We are delighted to invite Wikimedia affiliates, user groups, and community organizations worldwide to participate in '''Wiki Loves Folklore 2026''', an international initiative dedicated to documenting and celebrating folk culture across the globe. ;About Wiki Loves Folklore '''Wiki Loves Folklore''' is an annual international photography competition hosted on Wikimedia Commons. The campaign runs from '''1 February to 31 March 2026''' and encourages photographers, cultural enthusiasts, and community members to contribute photographs that highlight: * Folk traditions and rituals * Cultural festivals and celebrations * Traditional attire and crafts * Performing arts, music, and dance * Everyday practices rooted in folk heritage Through this campaign, we aim to preserve and promote diverse folk cultures and make them freely accessible to the world. [[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026|Project page on Wikimedia Commons]] ; Host a Local Edition As we celebrate the '''eight edition''' of Wiki Loves Folklore, we warmly invite communities to organize a local edition in their country or region. Hosting a local campaign is a great opportunity to: * Increase visibility of your region’s folk culture * Engage new contributors in your community * Enrich Wikimedia Commons with high-quality cultural content '''[[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026/Organize|Sign up to organize]]:''' If your team prefers to organize the competition in ''either February or March only'', please feel free to let us know. If you are unable to organize, we encourage you to share this opportunity with other interested groups or organizations in your region. ;Get in Touch If you have any questions, need support, or would like to explore collaboration opportunities, please feel free to contact us via: * The project Talk pages * Email: '''support@wikilovesfolklore.org''' We are also happy to connect via an online meeting if your team would like to discuss planning or coordination in more detail. Warm regards, '''The Wiki Loves Folklore International Team''' </div> [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:21, 18 sausio 2026 (EET) <!-- User:Tiven2240@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery/Wikipedia&oldid=29228188 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Annual review of the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> I am writing to you to let you know the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines is open now. You can make suggestions for changes through 9 February 2026. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2026|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]]. The [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|you may review the U4C Charter]]. Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate. -- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]])<section end="announcement-content" /> </div> 23:01, 19 sausio 2026 (EET) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=29905753 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Migration to Parsoid</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> <em>[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Product and Technology/Parsoid Read Views/Read View Announcement|Read this in another language]]</em> Hello everyone! I am glad to inform you that as the next step in the [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification|Parser Unification]] project, Parsoid will soon be turned on as the default article renderer on your wiki. We are gradually increasing the number of wikis using Parsoid, with the intention of making it the default wikitext parser for MediaWiki's next long-term support release. This will make our wikis more reliable and consistent for editors, readers, and tools to use, as well as making the development of future wikitext features easier. If this disrupts your workflow, don’t worry! You can still opt out through a user preference or turn Parsoid off on the current page using the Tools submenu, as described in the [[mw:Special:MyLanguage/Help:Extension:ParserMigration|Extension:ParserMigration]] documentation. There is [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Confidence Framework|more information about our roll-out strategy]] available, including the testing done before we turn on Parsoid for a new wiki. To report bugs and issues, please look at our [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Known Issues|known issues]] documentation and if you found a new bug please create a phab ticket and tag the [[phab:project/view/5846|Content Transform Team in Phabricator]]. <section end="announcement-content" /> </div> <bdi lang="en" dir="ltr">[[mw:User:ABreault (WMF)|Content Transform Team]]</bdi> 02:42, 18 vasario 2026 (EET) <!-- User:ABreault (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Wikimedia_Foundation/Product_and_Technology/Parsoid_Read_Views/2026-02-16_Wikipedias&oldid=30094589 sąrašą --> == Help Needed – A project to grow content and attract more contributors in Lithuanian Wikipedia == {{int:Hello}} Lithuanian Wikipedia, I apologize that this message is not in your language. {{int:Please-translate}}. The [[mw:Wikimedia Language and Product Localization|WMF Language and Product Localization]] team is planning to launch a campaign project to encourage more native speakers to contribute to your Wikipedia. '''Our approach''' We will invite native speakers through Lithuanian Wikipedia homepage to join a 3-week onboarding program in an [[metawiki:Event_Center/Registration#Event_Registration_Tool|Event registration page]]. This program will: * Guide them step-by-step through an onboarding material on how to edit and use contribution tools to expand articles. * Surface vital articles that the community has prioritized for improvement and editing tasks can be worked on to improve those articles. Through this guided onboarding program we will see if this approach will increase contributions from new editors or less experienced editors in your Wikipedia. You can read more about the project here in [[metawiki:Research:Engage native speakers to improve vital content in small language Wikipedias#Hypothesis_WE2.1.5|this page]]. '''Tasks you can volunteer to help us with''' To make this project successful, we need your community’s help with these key tasks: * Translate the onboarding materials on this page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Overview into Lithuanian. * Set up a call-to-action message on your [[Pagrindinis puslapis|homepage]] using the translations (admins are needed for this step). Instructions for the setup are on [[metawiki:User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#For_event_organizers:_adding_vital_knowledge_section_to_wiki_home_page|this page]]. @[[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] and @[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]], can you help with this task? * Create an Event Registration Page on Lithuanian Wikipedia, and insert the translated materials in it. Here is a sample of the event registration page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026 * Identify local Wikipedia articles or lists of articles needing improvement or missing in your Wikipedia. You might find inspiration in the "[[metawiki:List_of_articles_every_Wikipedia_should_have|List of articles every Wikipedia should have]]". These articles are to be added into the Event page you will create. Our team will help generate links to contribution tools for the selected articles. '''Timeline and Next Steps''' Please, help us complete these tasks by '''March 20, 2026'''. We plan to launch the program on March 23, 2026. We understand this is a big effort and truly appreciate any help you all can provide. Your support can help grow your community and make Lithuanian Wikipedia stronger. Please let us know If your community is interested in this project and would help us with the tasks by replying on this thread. Thank you for your time and support! [[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 11:34, 26 vasario 2026 (EET) == New Rapid Funds in CEE – global support now closer to your local activities == Hi everyone, '''Starting from 1 April 2026''', the CEE Hub will begin reviewing and supporting Rapid Fund applications for Central and Eastern Europe, in close cooperation with the Wikimedia Foundation. This change is part of our shared effort to bring support closer to communities and make the process more accessible and responsive to local contexts. You will still apply through the same system (Fluxx), and WMF will continue handling contracts and fund transfers. What changes is that the CEE Hub becomes your first point of contact, offering guidance, reviewing applications, and staying closer to your ideas throughout the process. We encourage you to reach out to [[:m:User:TRistovski-CEEhub|Toni]], our Grants Specialist before applying. A short conversation can help clarify your idea and make things smoother from the start. * ☝️ Rapid Funds remain open year-round (with possible delays in June and December). * ☝️ For Central Asian communities: the process stays the same – you continue applying directly through WMF. Join our online Q&A session to learn more (same content, two options to join): * 2 April, 5:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 1|register here]]) * 8 April 7:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&A Nr. 2|register here]]) More info & contact: '''[[:m:CEE Hub Rapid Funds|Wikimedia CEE Hub/Rapid Grants]]''' --[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 14:21, 31 kovo 2026 (EEST) <!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=29670168 sąrašą --> == Join the sixth Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia! == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia 2026.png|right|250px|thumb|link=https://meta.wikimedia.org/wiki/Ukraine%27s_Cultural_Diplomacy_Month_2026|Join our campaign!]] {{int:please-translate}} Dear Wikipedians! [[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Ukraine|Wikimedia Ukraine]], in cooperation with the [[:en:Ministry of Foreign Affairs of Ukraine|MFA of Ukraine]] and [[:en:Ukrainian Institute|Ukrainian Institute]], has launched the sixth edition of writing challenge "'''[[:m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Ukraine's Cultural Diplomacy Month]]'''", which lasts from '''1st April''' until '''30th April 2026'''. The initiative aims to promote knowledge about Ukrainian culture abroad by creating and improving Wikipedia articles in multiple languages. This year marks the sixth edition of the campaign, which will focus on contemporary culture, making today’s artistic voices and practices more visible to international audiences. 🧩'''How to participate?''' Choose an article from the suggested list → Write an article in your language, or improve an existing one according to the rules → Add your contribution to the contest page and calculate your points → Win prizes and receive a certificate of participation → Become a promoter of truthful knowledge about Ukraine. 🧩'''[[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Check our main page for more information]]'''. '''If you are interested in coordinating long-term community engagement for the campaign and becoming a local ambassador, we would love to hear from you! Please let us know your interest.''' If not, then we encourage you to translate the [[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|landing page of the contest]] and [https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MessageGroupStats?group=Centralnotice-tgroup-UCDM2026banner&messages=&language=en&x=D banner] into your own language. Also, we set up a [[:m:CentralNotice/Request/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|banner]] to notify users of the possibility to participate in this challenge! [[:m:User:OlesiaLukaniuk (WMUA)|OlesiaLukaniuk (WMUA)]] ([[:m:User talk:OlesiaLukaniuk (WMUA)|talk]]) 04:35, 1 April 2026 (UTC) </div> <!-- User:OlesiaLukaniuk (WMUA)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:OlesiaLukaniuk_(WMUA)/list_of_wikis&oldid=28552112 sąrašą --> == Action Required: Update templates/modules for electoral maps (Migrating from P1846 to P14226) == Hello everyone, This is a notice regarding an ongoing data migration on Wikidata that may affect your election-related templates and Lua modules (such as <code>Module:Itemgroup/list</code>). '''The Change:'''<br /> Currently, many templates pull electoral maps from Wikidata using the property [[:d:Property:P1846|P1846]], combined with the qualifier [[:d:Property:P180|P180]]: [[:d:Q19571328|Q19571328]]. We are migrating this data (across roughly 4,000 items) to a newly created, dedicated property: '''[[:d:Property:P14226|P14226]]'''. '''What You Need To Do:'''<br /> To ensure your templates and infoboxes do not break or lose their maps, please update your local code to fetch data from [[:d:Property:P14226|P14226]] instead of the old [[:d:Property:P1846|P1846]] + [[:d:Property:P180|P180]] structure. A [[m:Wikidata/Property Migration: P1846 to P14226/List|list of pages]] was generated using Wikimedia Global Search. '''Deadline:'''<br /> We are temporarily retaining the old data on [[:d:Property:P1846|P1846]] to allow for a smooth transition. However, to complete the data cleanup on Wikidata, the old [[:d:Property:P1846|P1846]] statements will be removed after '''May 1, 2026'''. Please update your modules and templates before this date to prevent any disruption to your wiki's election articles. Let us know if you have any questions or need assistance with the query logic. Thank you for your help! [[User:ZI Jony|ZI Jony]] using [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:11, 3 balandžio 2026 (EEST) <!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&oldid=29941252 sąrašą --> == Naujos nuotraukos == Norėjau pasidalinti, kad WMF patvirtinus turime 1000 naujų puikios kokybės profesionalių Lietuvos kalvų, kalnų aero nuotraukų fotografuotų [[:Commons:Category:Photographs_by_Gytis_Grizas]]. [[Naudotojas:Respublik|Respublik]] ([[Naudotojo aptarimas:Respublik|aptarimas]]) 03:20, 16 balandžio 2026 (EEST) :Šaunu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:11, 16 balandžio 2026 (EEST) ::Ekspres sukėlimo į Commons bardakas, totali nepagarba vartotojui. Apart nuvalkiotų turistinių taškų, yra ten kadrų [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas|Iliustruotinų objektų sąrašui]]? --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 11:33, 16 balandžio 2026 (EEST) == Request for comment (global AI policy) == <bdi lang="en" dir="ltr" class="mw-content-ltr"> Apologies for writing in English. {{int:Please-translate}} A [[:m:Requests for comment/Artificial intelligence policy|request for comment]] is currently being held to decide on a global AI policy. {{int:Feedback-thanks-title}} [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 03:58, 26 balandžio 2026 (EEST) </bdi> <!-- User:Codename Noreste@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=30424282 sąrašą --> == Call for Community Candidates – Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026 == ''Please help us and your community by translating this announcement into your language!'' Dear all, The [[Meta:Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026]] is currently underway. There are 4 seats allocated to community representatives. Community members are invited to nominate themselves as candidates for these seats. These positions will be filled through a vote by the CEE community. '''Eligibility criteria:''' * Candidates must be [[Meta:Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026/Eligibility|eligible voters]]: ** Have a Wikimedia account created before 18 December 2025 ** Have at least 300 edits between 18 December 2025 and 18 June 2026 ** Must not have been blocked between 18 March 2026 and 18 June 2026 * Must have participated in at least 2 of the last 3 [[Meta:Wikimedia CEE Hub/CEE Hub Status Meeting|CEE Hub Advisory Group meetings]] You can check your eligibility using the following tool: https://cee-sc-election.toolforge.org/ '''How to proceed:''' Candidates may nominate themselves or be nominated by others. If nominated by others, the candidate must explicitly accept the nomination before 18 June 2026. The candidate should create their nomination page and submit their candidacy [[Meta:Wikimedia_CEE_Hub_Steering_Committee_Election_2026/Nominations|here]]: Please also inform your communities about the election and encourage participation. Best regards,   Electoral Commission of Wikimedia CEE Hub Steering Committee Election 2026 --[[Meta:Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Meta:Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 13:00, 30 balandžio 2026 (EEST) <!-- User:MHeidarzadeh-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=30401522 sąrašą --> == Wikimedia CEE Meeting 2026 == Sveiki! 2026 m. rugsėjo 18-20 d. [[Klužas-Napoka|Kluže Napokoje]], Rumunijoj, vyks [[m:Wikimedia_CEE_Meeting_2026|"Wikimedia CEE" susitikimas]]. Wikimedia CEE Meeting yra kasmetinė konferencija, skirta Vikimedijos projektams (Vikipedijai ir kitiems susijusiems projektams) Vidurio ir Rytų Europos (pastaruoju metu - ir Vidurio Azijos) šalyse. Joje skaitomi pranešimai apie Vikimedijos projektus, kitas vikipedijas, laisvąją / atvirojo kodo programinę įrangą, laisvąsias žinias ir laisvąjį turinį bei šių temų socialinius ir techninius aspektus. WMCEEM26 organizuoja ir rengia "Wikimedians of Romania and Moldova User Group", glaudžiai bendradarbiaudama su Vikimedijos Vidurio ir Rytų Europos centru ir WMF. Lietuvių bendruomenė taip pat gali išsirinkti delegatą į šią konferenciją. Nominacijas galima teikti šioje temoje. [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 22:45, 13 gegužės 2026 (EEST) :Kas rugsėjį gali skirti laiko ir kas nebijo prarasti dalies anonimiškumo (lėktuvo bilietui, viešbučiui, neviešinama), kodėl nepasinaudojus proga ir nenuvažiavus? Tikėtis iš to kažin kokios naudos projektui, aišku, nereikėtų – kaip ir kitur panašiuose susitikimuose, svarbu įgyta patirtis, nauji kontaktai ir panašiai. Su bendruomene atsiskaityti po konferencijos išsamios ataskaitos rašyti nebūtina, pakaktų trumpo savo įspūdžių aprašymo. Jei kas mano, kad „čia ne man, o tik aktyviausiems”, atkreipsiu dėmesį, kad pastaraisiais metais tokiuose renginiuose norinčių dalyvauti mūsiškių neatsirasdavo. Viena nemokama vieta mums skirta, reiktų pasinaudoti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:45, 14 gegužės 2026 (EEST) ::@[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] Atstovavau Lietuvai 2024 m., jei niekas kitas nesutiks, galiu prisijungti ir šį kartą. [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 14:35, 19 gegužės 2026 (EEST) :::Tai puiku, sudalyvaukite. Jei atsiras daugiau norinčių, bus galima surengti balsavimą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:19, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::@[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] o jūs nenorite? [[Naudotojas:Renvoy|Renvoy]] ([[Naudotojo aptarimas:Renvoy|aptarimas]]) 12:22, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::Ne, ačiū, tuo metu negalėsiu. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 22:23, 20 gegužės 2026 (EEST) == Invitation: Call for Delegates Nominations and registration for Wikimedia CEE Meeting 2026 in Cluj-Napoca == Dear Lithuanian language community, On behalf of the Wikimedians of Romania and Moldova User Group, we are thrilled to invite you to the [[:m:Wikimedia_CEE_Meeting_2026/Registration|Wikimedia CEE Meeting 2026]]! This year, our regional gathering will take place in the heart of Transylvania, in the vibrant city of Cluj-Napoca, Romania. <span style="font-family:monospace,monospace">'''Dates: 18–20 September 2026. Location: Cluj-Napoca, Romania'''</span> === Call for Delegate Nominations === We are now officially opening the call for affiliates to nominate their delegates. Each affiliate is encouraged to select representatives who will actively contribute to the sessions, share local successes, and help strengthen our regional network. It is crucial to check the '''[[:m:Wikimedia CEE Meeting 2026/Eligible affiliates|eligibility subpage]]''' to see the number of delegates allocated to your community. This number tells you how many delegate scholarships are reserved for your community. <span style="font-family:monospace,monospace">'''Nomination Deadline: 30 May 2026'''</span> Please ensure that your nominations are submitted by this date to allow our organizing team enough time to manage travel logistics and visa support where necessary. === Registration process === Delegates, scholarship recipients, and all self-funded attendees can register using the Registration Form (given below). It is mandatory for each delegate application to contain a link to the documents supporting the respective nomination as delegate. All travel, accommodation, and food expenses (during the conference days) will be organized and covered by Wikimedians of Romania and Moldova User Group only for delegates and scholarship recipients. Registration is required for everyone to participate in the Wikimedia CEE Meeting. <p style="font-family:monospace,monospace;background-color:#bbb">'''Registration Form is here: [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdrSQ3JZCGa21AInWOCXnNjzhUZLV1n7LcSt8-0pd1L0Z4rMw/viewform Apply]'''</p> * '''Registration period for representatives of Wikimedia affiliations: <u>13 May 2026, 00:00 (UTC) — 30 May 2026, 23:59 (UTC)</u>.''' * Registration period for self-funded participants and for everyone else: 13 May 2026, 00:00 (UTC) — 30 June 2026, 23:59 (UTC). For any questions or unclear issues, please reach out to us at our official conference email: <p style="font-family:monospace,monospace">'''wmceem2026[[File:At sign.svg|17px|link=|@|class=skin-invert]]icf-fri.org'''</p> We look forward to welcoming you to Cluj-Napoca this September to share knowledge, foster new ideas, and celebrate our collective achievements. Warm regards,<br/>Wikimedia CEE Meeting 2026 Organizing Team<br/>Wikimedians of Romania and Moldova User Group PS: @[[User:Renvoy|Renvoy]]: Thanks for already letting the community know! [[File:Fluent Emoji Color 1f604.svg|20px|link=]] [[Naudotojas:Gikü|Gikü]] ([[Naudotojo aptarimas:Gikü|aptarimas]]) 23:52, 13 gegužės 2026 (EEST) :{{ats|Gikü}} Thanks for invitation! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:46, 14 gegužės 2026 (EEST) == Wiki Loves Eurovision 2026 == <div lang="en" dir="ltr"> [[File:Wiki Loves Eurovision edit-a-thon logo 2026.svg|right|250px]] Hello everyone! You are invited to participate in the "[[meta:Wiki Loves Eurovision 2026|Wiki Loves Eurovision]]" article writing contest, where our goal is to create new Eurovision-related articles in the CEE-language Wikipedia editions and improve existing ones. The contest will take place from May 10 to June 10, 2026, and prizes are available: * 1st prize: a voucher worth €60 * 2nd prize: a voucher worth €50 * 3rd prize: a voucher worth €40 * 4th–10th prize: a voucher worth €30 To participate in the contest and learn more, please visit [[meta:Wiki Loves Eurovision 2026|this link]]. --[[User:MHeidarzadeh-CEEhub|MHeidarzadeh-CEEhub]] ([[User talk:MHeidarzadeh-CEEhub|talk]]) 14:00, 16 May 2026 (UTC) </div> <!-- User:MHeidarzadeh-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&oldid=30401522 sąrašą --> == <span lang="en" dir="ltr">Vote now in the 2026 U4C election</span> == <div lang="en" dir="ltr"> <section begin="announcement-content" /> Eligible voters are asked to participate in the 2026 [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] election. More information–including an eligibility check, voting process information, candidate information, and a link to the vote–are available on Meta at the [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2026|2026 Election information page]]. The vote closes on 2 June 2026 at [https://zonestamp.toolforge.org/1780358400 00:00 UTC]. Please vote if your account is eligible. Results will be available by 14 June 2026. -- In cooperation with the U4C,<section end="announcement-content" /> </div> [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]]) 20:14, 27 gegužės 2026 (EEST) <!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&oldid=30513860 sąrašą --> == Sukurta verčiant... == Tai kaip visgi su tuo "sukurta verčiant"? Autovertimą lyg ir sakė, kad išjungė, bet vis tiek pasitaiko tokių kaip [[Naudotojas:Dovydasstrimaitis/Kanigu šv. Martyno vienuolynas]]. Na, gal tikrai išjungtas, bet, matyt, sistema vis tiek siūlo versti, o tie "vertėjai" jokių įgūdžių neturi, neraštingi ir nieko doro kaip neišeina, taip neišeina. Jei atsirastų motyvuotų raštingųjų (kaip žinom, čia vienetiniai atvejai), tai gal praverstų koks rekomenduojamų šaltinių sąrašiukas. Pagal juos galėtų šį bei tą parašyti, dar ir patys kažko išmoktų. O dabar toks įspūdis, kad tiesiog nori pabūti kūrėjais, neįdėdami pastangų, ir tų savo "kūrinių" net atidžiau neperskaito. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:10, 6 birželio 2026 (EEST) k0i0rj9pbc0uxpjwi3uaa1vp3bi7usb 0 62602 7851186 7735346 2026-06-05T14:35:07Z Makenzis 46558 /* Titulai */ 7851186 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Dinamo Kiïv]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2024 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[Sahtar Doneck]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | {{fsez1|UKR|1992}} || [[Tavria Simferopol]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1992}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1993}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1994}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1995}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1996}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|1997}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Karpati Lviv]] || |- | {{fsez2|UKR|1998}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|1999}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|2000}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2001}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2002}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2003}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2004}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2005}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|2006}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2007}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2008}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2009}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2010}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2011}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2012}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || |- | {{fsez2|UKR|2013}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2014}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2015}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2016}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2017}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|2018}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[PFK Oleksandriâ]] || |- | {{fsez2|UKR|2019}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2020}} || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || [[Vladyslav Kulach]] (15) |- | {{fsez2|UKR|2021}} || colspan=3 | Čempionatas nutrauktas dėl Rusijos invazijos || [[Artem Dovbyk]] (14) |- | {{fsez2|UKR|2022}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[SK Dnipro-1]] || [[FK Zorâ Lugansʹk]] || [[Artem Dovbyk]] (24) |- | {{fsez2|UKR|2023}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || [[Vladyslav Vanat]] (14) |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 2bs6823yq5rx56lzhw288uq7f8q3v47 7851187 7851186 2026-06-05T14:35:15Z Makenzis 46558 /* Titulai */ 7851187 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Dinamo Kiïv]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[Sahtar Doneck]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | {{fsez1|UKR|1992}} || [[Tavria Simferopol]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1992}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1993}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1994}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1995}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1996}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|1997}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Karpati Lviv]] || |- | {{fsez2|UKR|1998}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|1999}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|2000}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2001}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2002}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2003}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2004}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2005}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|2006}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2007}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2008}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2009}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2010}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2011}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2012}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || |- | {{fsez2|UKR|2013}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2014}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2015}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2016}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2017}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|2018}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[PFK Oleksandriâ]] || |- | {{fsez2|UKR|2019}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2020}} || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || [[Vladyslav Kulach]] (15) |- | {{fsez2|UKR|2021}} || colspan=3 | Čempionatas nutrauktas dėl Rusijos invazijos || [[Artem Dovbyk]] (14) |- | {{fsez2|UKR|2022}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[SK Dnipro-1]] || [[FK Zorâ Lugansʹk]] || [[Artem Dovbyk]] (24) |- | {{fsez2|UKR|2023}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || [[Vladyslav Vanat]] (14) |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] elsk24vnvrfpfm1sg31l1tvqe5kvveu 7851188 7851187 2026-06-05T14:35:40Z Makenzis 46558 /* Titulai */ 7851188 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Dinamo Kiïv]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[FK Šahtar Donecʹk]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | {{fsez1|UKR|1992}} || [[Tavria Simferopol]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1992}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1993}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1994}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1995}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1996}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|1997}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Karpati Lviv]] || |- | {{fsez2|UKR|1998}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|1999}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|2000}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2001}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2002}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2003}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2004}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2005}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|2006}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2007}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2008}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2009}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2010}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2011}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2012}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || |- | {{fsez2|UKR|2013}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2014}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2015}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2016}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2017}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|2018}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[PFK Oleksandriâ]] || |- | {{fsez2|UKR|2019}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2020}} || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || [[Vladyslav Kulach]] (15) |- | {{fsez2|UKR|2021}} || colspan=3 | Čempionatas nutrauktas dėl Rusijos invazijos || [[Artem Dovbyk]] (14) |- | {{fsez2|UKR|2022}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[SK Dnipro-1]] || [[FK Zorâ Lugansʹk]] || [[Artem Dovbyk]] (24) |- | {{fsez2|UKR|2023}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || [[Vladyslav Vanat]] (14) |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] kn235y8ma7v0o6sfav5hmrcsiuwjl9c 7851189 7851188 2026-06-05T14:35:55Z Makenzis 46558 7851189 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Šahtar Donecʹk]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[FK Šahtar Donecʹk]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Prizininkai == {{fut-c}} |- | {{fsez1|UKR|1992}} || [[Tavria Simferopol]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1992}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1993}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|1994}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1995}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|1996}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|1997}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Karpati Lviv]] || |- | {{fsez2|UKR|1998}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|1999}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || |- | {{fsez2|UKR|2000}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2001}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2002}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2003}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Dnipro Dnipropetrovsk]] || |- | {{fsez2|UKR|2004}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalurg Doneck]] || |- | {{fsez2|UKR|2005}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Cornomorec Odesa]] || |- | {{fsez2|UKR|2006}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2007}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2008}} || [[Dinamo Kiiv]] || [[Sahtar Doneck]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2009}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2010}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Metalist Harkiv]] || |- | {{fsez2|UKR|2011}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2012}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || |- | {{fsez2|UKR|2013}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalist“]] || |- | {{fsez2|UKR|2014}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2015}} || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dnìpro|FK Dnìpro]] || |- | {{fsez2|UKR|2016}} || [[FK Šahtar Donecʹk|Donecko „Šahtar“]] || [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2017}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Vorskla Poltava]] || |- | {{fsez2|UKR|2018}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[PFK Oleksandriâ]] || |- | {{fsez2|UKR|2019}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || |- | {{fsez2|UKR|2020}} || [[FK Dinamo Kiïv]] || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[FK Zorâ Lugansʹk|Luhansko „Zorâ“]] || [[Vladyslav Kulach]] (15) |- | {{fsez2|UKR|2021}} || colspan=3 | Čempionatas nutrauktas dėl Rusijos invazijos || [[Artem Dovbyk]] (14) |- | {{fsez2|UKR|2022}} || [[FK Šahtar Donecʹk]] || [[SK Dnipro-1]] || [[FK Zorâ Lugansʹk]] || [[Artem Dovbyk]] (24) |- | {{fsez2|UKR|2023}} || [[Sahtar Doneck]] || [[Dinamo Kiiv]] || [[Krivbas Krivij Rig]] || [[Vladyslav Vanat]] (14) |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 4ii3zhnrb76zf66dgb9ywtwui2bi8al 7851190 7851189 2026-06-05T14:36:38Z Makenzis 46558 /* Prizininkai */ eilinis sąrašas su liewais pavadinimais 7851190 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Šahtar Donecʹk]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[FK Šahtar Donecʹk]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] pfiqqswqsd943x5911nu72ilhwopdlp 7851191 7851190 2026-06-05T14:36:59Z Makenzis 46558 /* Titulai */ 7851191 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Šahtar Donecʹk]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[FK Šahtar Donecʹk]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] krbwga7it7ga4fm8qx59oxj88qd378z 7851192 7851191 2026-06-05T14:37:24Z Makenzis 46558 /* Titulai */ 7851192 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė futbolo lyga |image = UPL new.jpg |founded = 1992 m. |country = {{flag|UKR}} |level = 1-oji pakopa |teams = 16 |champions = [[FK Šahtar Donecʹk]] |season = 2024–2025 |relegation = [[Ukrainos I lyga]] }} '''Premjer-Liha''', o ankstesniais metais žinoma kaip '''Ukrainos aukščiausioji lyga''' ({{uk|Українська Прем'єр-ліга}}) – profesionali [[Ukrainos futbolas|Ukrainos futbolo]] lyga, kurioje žaidžia 12 stipriausių komandų. Lygos sezonas tęsiasi nuo liepos iki kitų metų birželio su trijų mėnesių žiemos pertrauka, komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes. Dvi stipriausios komandos patenka į [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygą]]. Paskutiniąsias dvi vietas užėmusios komandos iškrenta į žemesnę I lygą, jas pakeičia stipriausios I lygos komandos. == Istorija == Pirmieji Ukrainos futbolo čempionatai vyko dar XX a. pradžioje regionų ir didmiesčių lygmenyje. Nuo 1921 m. kaip šalies pirmenybės vyko miestų rinktinių varžybos, o nuo 1936 m. Ukrainos komandos žaidė [[TSRS futbolas|TSRS futbolo]] sistemoje. Žlugus TSRS, nepriklausomos Ukrainos futbolo lyga įkurta [[1992]] m. Iki 1996 m. lygą organizavo [[Ukrainos futbolo federacija]], vėliau organizavimą perėmė Ukrainos Profesionalų futbolo lyga. {{fkp|1992|Вища ліга|2008|Прем'єр-ліга}} == Titulai == 1992–2026 m. Ukrainos čempionais yra tapę 3 klubai, tarp jų daugiausia – „Dinamo“ (17 titulų). {{čempionų suvestinė}} |- | [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiiv]] || {{center|17}} || 1992–93, 1993–94, 1994–95, 1995–96, 1996–97, 1997–98, 1998–99, 1999–2000, 2000–01, 2002–03, 2003–04, 2006–07, 2008–09, 2014–15, 2015–16, 2020–21, 2024–25 |- | [[FK Šahtar Donecʹk]] || {{center|16}} || 2001–02, 2004–05, 2005–06, 2007–08, 2009–10, 2010–11, 2011–12, 2012–13, 2013–14, 2016–17, 2017–18, 2018–19, 2019–20, 2022–23, 2023–24, 2025–26 |- | [[SK Tavrìâ Sìmferopolʹ|Tavria Simferopol]] || {{center|1}} || 1992 |} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://upl.ua/en}} * Rsssf.org ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrchamp.html Ukraine - List of Champions] ** [https://www.rsssf.org/tableso/oekrhist.html Ukraine - Championships 1921-1936] * [https://foot.dk/Ukrmester.asp Samtlige mestre fra Ukraine] (Foot.dk) {{Premjer-Liha}} {{Ukrainos futbolas}} {{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo lygos|1]] [[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]] 04hqwwhgxubx7aqjoi8ovw314iss6fz 0 63849 7851315 6818356 2026-06-06T06:53:55Z Vilensija 40695 +akm 7851315 wikitext text/x-wiki {{otheruses|Daukšiai}} {{Ltgyv |pavad = Daukšiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.632 |long = 23.348 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Daukšiaĩ|Daukšių̃|š=2016}} }} '''Daukšiai''' – kaimas [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 8 km nuo [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]]. Stūkso [[Daukšių akmuo su dubenėliais]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=60|inc=10|incmin=5 |1902|21|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|52|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|42|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|38|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|20|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 67g817kxzntwvnn5nkolhlfv4iyqpzn 0 67306 7851396 7790866 2026-06-06T11:53:20Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851396 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Poškonys |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.129 |long = 26.067 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 16 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=3|Poškónys|Poškonių̃|š=2016}} |istpav = {{pl|Paszkany}}, {{ru|Пашканы}} }} '''Poškonys''' (''Paškonys'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 5,5 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie [[Dobis|Dobio]] upelio. Keliai į [[Naujasodis (Švenčionys)|Naujasodį]], [[Varakaliai|Varakalius]]. Piečiau kaimo telkšo [[Paškonių pelkė]]. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Poškonis, Poška''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose minimi nuo 1742 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=110|inc=20|incmin=10 |1866|57|r1866=<ref>{{SGKP|7|892|Paszkany}}</ref> |1905|107|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|97|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|72|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|52|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|42|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|20|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|12|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|16|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šnekta == Kaime pastebėta įdomi šnekta: joje painiojami ''š'', ''ž'' ir ''s'', ''z'' priebalsiai, pvz., ''ziema'' – „žiema“, ''šarmata'' – „gėda, sarmata“. Išsamiai ją aprašė E. Grinaveckienė. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 3f5vpec91t75t04c8otj0n5rx0vo7n9 0 68792 7851361 6890966 2026-06-06T10:15:21Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7851361 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Margumiškis |panaik = [[2015]] m. |lat = 55.141 |long = 26.131 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Švenčionių seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Margùmiškis|š=1972}} |istpav = {{pl|Marguniszki}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/WIG100_300DPI/P28_S42_SWIECIANY_300dpi.jpg Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis 1932 m.]</ref> }} '''Margumiškis''' – buvęs viensėdis [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytinėje dalyje, 1 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]]. ==Gyventojai== {{dem|kolon=6|till=55|inc=10|incmin=2 |1959|19|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|14|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} ===Žymūs žmonės=== * [[Antoni Olechnowicz]] (1905–1951), karininkas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] gsvzuu5nem8qagi0z3peohu306qlsyb 7851363 7851361 2026-06-06T10:15:55Z Hugo.arg 1674 /* Žymūs žmonės */ 7851363 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Margumiškis |panaik = [[2015]] m. |lat = 55.141 |long = 26.131 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Švenčionių seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Margùmiškis|š=1972}} |istpav = {{pl|Marguniszki}}<ref>[http://www.mapywig.org/m/WIG100_300DPI/P28_S42_SWIECIANY_300dpi.jpg Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis 1932 m.]</ref> }} '''Margumiškis''' – buvęs viensėdis [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytinėje dalyje, 1 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]]. ==Gyventojai== {{dem|kolon=6|till=55|inc=10|incmin=2 |1959|19|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|14|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|0|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 274rhy5ncfcmchmbabnhj2ddyym851m 0 68795 7851367 7773267 2026-06-06T10:22:22Z Hugo.arg 1674 7851367 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Merlinas |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.109 |long = 26.158 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 19 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Merlìnas|Merlìno|š=2016}} |istpav = {{pl|Marylin}} }} '''Merlinas''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į pietus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], šalia [[Mera|Kūnos]] upelio. Seniūnaitijos centras. Praeina keliukas [[Cirkliškis]]–[[Salomenka (Švenčionys)|Salomenka]]. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje, buvo Salomenkos–Merlino (Marilino) dvaro dalis. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=40|inc=10|incmin=2 |1905|5|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|14|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|10|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|39|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|23|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|27|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|12|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|14|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|19|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 148nnhxowx0fbsv34k45ifhmcgswkih 0 72990 7851314 6818352 2026-06-06T06:53:26Z Vilensija 40695 +akm 7851314 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Ardaičiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.630 |long = 23.337 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ardáičiai|Ardáičių|š=2016}} }} '''Ardaičiai''' – kaimas [[Radviliškio rajono savivaldybė]]s vakarinėje dalyje, 6 km į pietvakarius [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]]. Stūkso [[Daukšių akmuo su dubenėliais]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=10|incmin=2 |1902|16|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|33|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|28|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 98poytdtzxun122vqaexe1l26x5esc5 0 82555 7851359 7773265 2026-06-06T10:14:29Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851359 wikitext text/x-wiki :: ''Apie kaimą Švenčionių seniūnijoje žr. [[Margumiškis (Švenčionys)]]''. {{Ltgyv |pavad = Margumiškis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.134 |long = 26.136 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 36 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Margùmiškis|Margùmiškio|š=2016}} |istpav = {{pl|Marguniszki, Margumiszki}}, {{ru|Маргунишки}}, {{la|Mergumiʃzki}} }} '''Margumiškis''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 1 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 0,5 km į šiaurę nuo [[Cirkliškis|Cirkliškio]], prie Vaiškūnų miško pakraščio. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Margumiškis (Mergumiškis) minimas nuo 1823 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=80|inc=20|incmin=5 |1905|39|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|66|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|76|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|58|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|43|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|62|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|55|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 57wrp55u28pplicp7fi3tuzetmz2ymb 7851362 7851359 2026-06-06T10:15:38Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7851362 wikitext text/x-wiki :: ''Apie kaimą Švenčionių seniūnijoje žr. [[Margumiškis (Švenčionys)]]''. {{Ltgyv |pavad = Margumiškis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.134 |long = 26.136 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 36 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Margùmiškis|Margùmiškio|š=2016}} |istpav = {{pl|Marguniszki, Margumiszki}}, {{ru|Маргунишки}}, {{la|Mergumiʃzki}} }} '''Margumiškis''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 1 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 0,5 km į šiaurę nuo [[Cirkliškis|Cirkliškio]], prie Vaiškūnų miško pakraščio. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Margumiškis (Mergumiškis) minimas nuo 1823 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=80|inc=20|incmin=5 |1905|39|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|51|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|66|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|76|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|58|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|43|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|62|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|55|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 7wgo9g3h1xz42txyxi3med3b50e5vbo 7851364 7851362 2026-06-06T10:16:08Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7851364 wikitext text/x-wiki :: ''Apie kaimą Švenčionių seniūnijoje žr. [[Margumiškis (Švenčionys)]]''. {{Ltgyv |pavad = Margumiškis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.134 |long = 26.136 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 36 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Margùmiškis|Margùmiškio|š=2016}} |istpav = {{pl|Marguniszki, Margumiszki}}, {{ru|Маргунишки}}, {{la|Mergumiʃzki}} }} '''Margumiškis''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 1 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 0,5 km į šiaurę nuo [[Cirkliškis|Cirkliškio]], prie Vaiškūnų miško pakraščio. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Margumiškis (Mergumiškis) minimas nuo 1823 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=80|inc=20|incmin=5 |1905|39|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|51|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|66|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|76|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|58|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|43|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|62|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|55|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|36|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} ===Žymūs žmonės=== * [[Antoni Olechnowicz]] (1905–1951), karininkas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4ucqe1jvlj3lubgfgdrrszzn33oeva7 0 86148 7851111 7838892 2026-06-05T12:09:42Z ~2026-33373-04 219066 /* Taip pat skaitykite */ 7851111 wikitext text/x-wiki {{Auto taxobox <!--| spalva = --> <!--| plotis = --> | pavadinimas = Marmurinis auksavabalis | lrk = 2 | statusas = | statuso sistema = IUCN3.1 | vaizdas = Liocola lugubris.JPG | antraštė = Marmurinis auksavabalis (''Protaetia lugubris'') <!--| vaizdo plotis = --> | karalystė = Animalia | karalystė lt = Gyvūnai | tipas = Arthropoda | tipas lt = Nariuotakojai | potipis = Hexapoda | potipis lt = Šešiakojai | klasė = Insecta | klasė lt = Vabzdžiai | būrys = Coleoptera | būrys lt = Vabalai | pobūris = Polyphaga | pobūris lt = Įvairiaėdžiai vabalai | infrabūrys = Scarabaeiformia | infrabūrys lt = | antšeimis = Scarabaeoidae | antšeimis lt = Plokštėtaūsiniai | šeima = Auksavabaliai | šeima lt = Cetoniidae | gentis = Protaetia | gentis lt = | rūšis = Protaetia lugubris | rūšis lt = Marmurinis auksavabalis | lotpav = Protaetia lugubris | autoriai = [[Herbst]] | metai = 1786 | vikiteka = Protaetia lugubris | sinonimai = * Potosia lugubris * Liocola lugubris * Netocia lugubris * Liocola marmorata | gbifid = | itisid = | ncbiid = }} '''Marmurinis auksavabalis''' (''Protaetia lugubris'') – [[Auksavabaliai|auksavabalių]] (''Cetoniidae'') šeimos vabalas. Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonoją knygą]]. == Taip pat skaitykite == * [[Lietuvos auksavabalių sąrašas|Lietuvoje gyvenantys auksavabaliai vabalai]] * [https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/vabzdziai/159-marmurinis-auksavabalis-protaetia-lugubris-netocia-liocola-marmorata Marmurinis auksavabalis / Lietuvos raudonoji knyga] == Nuorodos == * [http://henrikasostrauskas.tripod.com/Raudoni_lapai_2000_7.pdf Raudoni lapai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070327234901/http://henrikasostrauskas.tripod.com/Raudoni_lapai_2000_7.pdf |date=2007-03-27 }} * [http://www.zin.ru/ANIMALIA/COLEOPTERA/rus/netlugob.htm Мраморная бронзовка Netocia lugubris (Herbst, 1786) – сканографии О.Берлова] [[Kategorija:Auksavabaliai]] avl596bs9iguwnbtr6qfzzptrf4toba 7851112 7851111 2026-06-05T12:11:03Z Homo ergaster 10314 7851112 wikitext text/x-wiki {{Auto taxobox <!--| spalva = --> <!--| plotis = --> | pavadinimas = Marmurinis auksavabalis | lrk = 2 | statusas = | statuso sistema = IUCN3.1 | vaizdas = Liocola lugubris.JPG | antraštė = Marmurinis auksavabalis (''Protaetia lugubris'') <!--| vaizdo plotis = --> | karalystė = Animalia | karalystė lt = Gyvūnai | tipas = Arthropoda | tipas lt = Nariuotakojai | potipis = Hexapoda | potipis lt = Šešiakojai | klasė = Insecta | klasė lt = Vabzdžiai | būrys = Coleoptera | būrys lt = Vabalai | pobūris = Polyphaga | pobūris lt = Įvairiaėdžiai vabalai | infrabūrys = Scarabaeiformia | infrabūrys lt = | antšeimis = Scarabaeoidae | antšeimis lt = Plokštėtaūsiniai | šeima = Auksavabaliai | šeima lt = Cetoniidae | gentis = Protaetia | gentis lt = | rūšis = Protaetia lugubris | rūšis lt = Marmurinis auksavabalis | lotpav = Protaetia lugubris | autoriai = [[Herbst]] | metai = 1786 | vikiteka = Protaetia lugubris | sinonimai = * Potosia lugubris * Liocola lugubris * Netocia lugubris * Liocola marmorata | gbifid = | itisid = | ncbiid = }} '''Marmurinis auksavabalis''' (''Protaetia lugubris'') – [[Auksavabaliai|auksavabalių]] (''Cetoniidae'') šeimos vabalas. Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. == Taip pat skaitykite == * [[Lietuvos auksavabalių sąrašas|Lietuvoje gyvenantys auksavabaliai vabalai]] * [https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/vabzdziai/159-marmurinis-auksavabalis-protaetia-lugubris-netocia-liocola-marmorata Marmurinis auksavabalis / Lietuvos raudonoji knyga] == Nuorodos == * [http://henrikasostrauskas.tripod.com/Raudoni_lapai_2000_7.pdf Raudoni lapai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070327234901/http://henrikasostrauskas.tripod.com/Raudoni_lapai_2000_7.pdf |date=2007-03-27 }} * [http://www.zin.ru/ANIMALIA/COLEOPTERA/rus/netlugob.htm Мраморная бронзовка Netocia lugubris (Herbst, 1786) – сканографии О.Берлова] [[Kategorija:Auksavabaliai]] m4cv5epbqokg0d4y0vyjlrmdp3if34k 0 92457 7851279 7549964 2026-06-06T04:42:43Z CD 677 7851279 wikitext text/x-wiki :: ''Šiame straipsnyje aptariamas istorinis regionas. Straipsnį apie Pandžabo valstiją Indijoje galima rasti [[Pandžabas (Indija)|čia]], o apie Pandžabo provinciją Pakistane – [[Pandžabas (Pakistanas)|čia]].'' {{Regionasd | Spalva = #FFC0CB | Tipas = Indijos istorinis regionas | Pavadinimas = Pandžabas ਪੰਜਾਬ / پنجاب | Foto = Badshahi Mosque July 1 2005 pic32 by Ali Imran (1).jpg | Šalis = [[Pakistanas]] ([[Pandžabas (Pakistanas)|Pandžabas]]), [[Indija]] ([[Pandžabas (Indija)|Pandžabas]], [[Harjana]], [[Delis]]) | Vėliava = | Tauta = [[pandžabai]] | Kalba = [[pandžabi]] | Valstybės = [[Delio sultonatas]] (1206–1527)<br />[[Mogolai]] (1526–1858) | Laikotarpis = | Miestai = [[Lahoras]], [[Amritsaras]], [[Multanas]], [[Čandigarhas]], [[Ludhiana]] | Titulas = | Žemėlapis = Major_ethnic_groups_of_Pakistan_in_1980.jpg }} '''Pandžabas''' ([[arabų raštas|arabų raštu]]: پنجاب, [[gurmukhi]]: ਪੰਜਾਬ) – istorinis [[Pietų Azija|Pietų Azijos]] subregionas, [[Indas (upė)|Indo]] aukštupyje, šiuo metu politiškai padalintas tarp [[Indija|Indijos]] ir [[Pakistanas|Pakistano]]. Plotas apie 300 000 km², 110 mln. gyventojų, vyrauja [[pandžabai|pandžabų]] tauta.<ref>{{vle|pandzabas|2026-06-06}}</ref> Šiuo metu jis padalintas tarp šių administracinių vienetų: [[Pandžabas (Indija)|Pandžabo]], [[Čandigarhas|Čandigarho]] ir dalies [[Himačal Pradešas|Himačal Pradešo]] valstijų Indijoje; ir [[Pandžabas (Pakistanas)|Pandžabo]] provincijos Pakistane. Kartais Pandžabui priskiriamos ir [[Harjana|Harjanos]] bei [[Delis|Delio]] valstijos Indijoje. == Geografija == [[Vaizdas:Punjab map (topographic).png|thumb|left|Pandžabo upės]] Pandžabo pavadinimas kilęs iš [[persų kalba|persų kalbos]] ir reiškia „penkios upės“.<ref>{{Mašalaitis 2007|263}}</ref> Tai apibūdina krašto geografiją: ji apima derlingas žemumas vidurio Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje, per kurias teka 5 didelės upės, pietuose sutekančios į [[Indas (upė)|Indo upę]]. Tai yra: Indas, [[Činabas]], [[Dželamas]], [[Ravis]] ir [[Satledžas]]. Tarp šių upių yra tarpupiai ([[doabas|doabai]]), kurių kiekvienas irgi turi pavadinimą: Sind Sagaro doabas (tarp Indo ir Džhelumo), Džečo doabas (tarp Dželamo ir Činabo), Rečna doabas (tarp Činabo ir Ravio), Bari doabas (tarp Ravio ir Satledžo), Bist doabas (tarp Beaso ir Satledžo). Žemumos į rytus nuo Satledžo (iki [[Džamna|Džamnos]] upės) dar neformaliai vadinamos Delio doabu. Šiaurėje regioną uždaro [[Pir Pandžalas|Pir Pandžalo]] kalnai ir [[Himalajai]], už kurių yra [[Kašmyro slėnis]] ir [[Ladakas]]. Vakaruose regionas kyla į Karakorumo kalnagūbrį ir Irano kalnyną ([[Puštunistanas|Puštunistaną]]). Šiauriausias Pandžabo kampas Indo ir Kabulo upės senovėje buvo vadinamas [[Gandhara]]. Rytuose Pandžabas driekiasi iki pat Džamnos upės. Pietvakariuose jis susisiekia su [[Sindho istorija|Sindhu]], pietuose – su [[Radžastano istorija|Radžastanu]]. == Demografija == [[Vaizdas:Dialects Of Punjabi.jpg|thumb|left|Pandžabų kalbos tarmės]] Pandžabas – vienas derlingiausių pasaulio regionų, o kartu ir vienas tankiausiai gyvenamų. Visame regione, tiek Indijoje, tiek Pakistane, gyvena daugiau nei 150 mln. gyventojų. Dauguma jų yra etniniai [[pandžabai]] ir kalba įvairiais [[pandžabų kalba|pandžabų kalbos]] dialektais. Šie dialektai žymi atskirus kultūrinius Pandžabo regionus. Didžiausias ir svarbiausias jų – [[Madžhi]], kur kalbama standartine pandžabi ir yra svarbiausi istoriniai Pandžabo miestai [[Lahoras]] ir [[Amritsaras]]. Pandžabas pasižymi viena didžiausių religinių įvairovių pasaulyje. Istoriškai regionas buvo gausiai apgyvendintas tiek [[hinduizmas|hinduistų]], tiek [[musulmonai|musulmonų]], tiek [[budizmas|budistų]], tiek [[sikhizmas|sikhų]], yra ir stiprios [[krikščionybė|krikščionių]], [[parsizmas|parsų]] bendruomenės. == Istorija == Pandžabo istorija prasideda III–II tūkst. pr. m. e., kuomet čia suklestėjo [[Indo civilizacija]]. Pandžabe paplito jos atmaina – [[Harapos kultūra]] (gretimame Sindhe tuo tarpu klestėjo [[Mohendžo Daras]]). II tūkst. pr. m. e., kuomet Pandžabą apgyvendino [[arijai]], Pandžabas buvo žinomas kaip '''Sapta Sindhu'''. Čia formavosi ankstyvosios gentinės valstybėlės – [[džanapada|džanapados]]. Ilgainiui svarbiausia tarp jų tapo [[Gandhara]], buvusi šiauriausiame Pandžabo kampe, turėjusi susisiekimą su vakarų kraštais. Nuo II tūkst pr. m. e. pabaigos čia suklestėjo vedinė civilizacija ir galingos valstybės, tokios kaip [[Kuru]], [[Gandhara]]. Ilgainiui Gandharos regionas tapo vienu svarbiausių kultūros ir politikos centrų Indijoje. Čia nuolat keitėsi valstybės ir kultūros. == Šaltiniai == {{Commonscat|Punjab region}} {{ref}} {{Pietų Azijos regionai}} [[Kategorija:Pandžabas| ]] bj35j9oolled68onnij46jdasgi0pwt 0 94610 7851225 7751885 2026-06-05T16:24:08Z Stanislovas01 48706 7851225 wikitext text/x-wiki :: ''Apie viensėdį Jauniūnų seniūnijoje žr. [[Liukonys (Jauniūnai)]]''. {{Ltgyv |pavad = Liukonys |foto = Liukonys 1.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Kaimas nuo Čiobiškio pusės |lat = 55.027 |long = 24.661 |sav = Širvintų rajono savivaldybė |sen = Gelvonų seniūnija |gyv = 161 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Liukonys |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Liùkonys|Liùkonių|Liùkonims|Liùkonis|Liùkonimis|Liùkonyse|š=2002}} }} '''Liukonys''' – kaimas [[Širvintų rajono savivaldybė]]je, 5 km į pietus nuo [[Gelvonai|Gelvonų]], prie [[Širvinta (Šventoji)|Širvintos]]. Seniūnaitijos centras. Ties kaimu kertasi keliai {{RK4305}} ir {{RK4306}}. Veikia biblioteka. Archeologijos paminklas – [[Liukonių akmenys]]: vienas „su dubeniu“ ir du „suakmenėję žmonės“. [[Vaizdas:Liukonys, grįstas kelias.JPG|miniatiūra|220px|left|Akmenimis grįstas senasis kelias]] [[Vaizdas:Liukonių kaimas.JPG|miniatiūra|220px|left|Gatvė Liukonyse]] [[Vaizdas:Liukonys, buvusi mokykla.JPG|miniatiūra|220px|left|Mokykla dvaro parke]] == Istorija == Istoriniuose šaltiniuose Liukonys minimi nuo [[1534]] m. [[1779]] m. Liukonis nusipirko grafas [[Simonas Kosakovskis|Simonas Kosakovskis]]. [[XIX amžius|XIX]] a. pradžioje po Napoleono karų šiuose rūmuose apsigyveno jo sūnėnas Napoleono adjutantas, generolas [[Juozapas Antanas Kosakovskis|Juozapas Kosakovskis]] (1772–1842). Čia jis sukaupė vertingą biblioteką ir senienų kolekciją, kurios didžiąją dalį padovanojo Vilniaus senienų muziejui. J. Kosakovskis šeimos neturėjo, todėl po jo mirties Liukonis paveldėjo sūnėnas Pranciškus Kosakovskis (1815–1887), kuriam mirus iki 1910 m. Liukonis valdė jo našlė Katažina O‘Brain de Laski (a.1835–1910). [[1859]] m. [[Liukonių dvaras|Liukonių dvare]] kilo gaisras, bet rūmai buvo atkurti ir išsilaikė iki Pirmojo pasaulinio karo. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=250|inc=50|incmin=25 |1905|124|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1923|107|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|98|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|465||Liukoniai}}</ref> |1970|124|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|193|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|219|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|637||Liukonys}}</ref> |1989|234|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|232|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|216|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|161|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Liukonių dvare mirė Napoleono adjutantas generolas [[Juozapas Antanas Kosakovskis]] ([[1772]]–[[1842]]). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Širvintų rajono savivaldybės gyvenvietės]] 3nup979iwf1qfcfg534kd7vdct02yzy 0 104170 7851341 7764202 2026-06-06T09:49:00Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851341 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Ežerinčiškė |foto = Ezerinciske.jpg |plotis = 270px |fotoinfo = Kaimas žiemą |lat = 55.082 |long = 26.117 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 3 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ežeriñčiškė|Ežeriñčiškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Jezierszczyzna}}, {{ru|Озерщизна}} }} '''Ežerinčiškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 1 km į šiaurės vakarus nuo [[Naujas Strūnaitis|Naujo Strūnaičio]], šiauriniame [[Kūna (ežeras)|Kūnos]] ežero krante, priklauso [[Cirkliškis|Cirkliškio seniūnijai]]. Kaime yra 8 sodybos. Kitaip šis kaimas vadinamas Ežeriškėmis arba Pekarskais. Pastarasis pavadinimas kilęs iš kelių, čia anksčiau gyvenusių šeimų, pavardės. Į rytus nuo kaimo, šalia [[Akulieriai|Abulenio (Akulierių)]] ežero yra [[Ežerinčiškės pilkapynas]] (I tūkstantmečio II pusės – II tūkstantmečio pradžios). == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''ežeras''. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Ežerinčiškė minima nuo 1751 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. buvo du Ežerinčiškės užusieniai (vienas jų priklausė Komarui), patekę į Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčių]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=60|inc=10|incmin=2 |1905|17|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|57|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|32|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|31|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|19|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|12|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|9|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|11|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * Ežerinčiškėse gimė ir gyveno pynėja iš šiaudų ir skiautininkė [[Zofija Masevičienė]] (mirė 2017 m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] t1o5m0ckkdlq3isvrdh9dv7rsvp2rgj 0 106818 7851321 6664406 2026-06-06T07:33:43Z Hugo.arg 1674 7851321 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Tahatas | Paveikslėlis = Tahat matin.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Tahatas | Aukštis = 2908 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|ALG}} | Kalnynas = [[Achagaras]] | map= Alžyras1 | lat_degrees = 23 | lat_minutes = 17 | lat_seconds = 0| lat_direction =N | long_degrees = 5 | long_minutes = 31| long_seconds =0 | long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = 1931 m. | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Tahatas''' ({{ar|جبل تحت|Ǧabal Tāhāt}}) – aukščiausia [[Alžyras|Alžyro]] vieta,<ref>[http://peaklist.org/WWlists/ultras/africa.html ''Africa Ultra-Prominences'']. peaklist.org. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.</ref> esanti šalies pietuose iškilusiame [[Achagaras|Achagaro kalnyne]]. Aukštis 2908 m<ref>[https://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11060 ''Tahat, Algeria'']. Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.</ref> (kitais duomenimis – 2918<ref>[https://www.britannica.com/place/Ahaggar ''Ahaggar'']. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.</ref>, 3003 m<ref>{{citation|title=The World Factbook|url=https://books.google.com/books?id=gHrwlZePcXIC&pg=PA13|year=2010|publisher=Central Intelligence Agency|isbn=978-0-16-086462-9|page=13}}</ref>). Sudarytas iš [[bazaltas|bazalto]], [[tufas|tufo]]. == Išnašos == {{Ref}} [[Kategorija:Alžyro kalnai]] [[Kategorija:Achagaras]] obj6m1yego6nuv6l6c6qddhume0cys2 0 120764 7851212 7754174 2026-06-05T15:40:08Z VoxelVexel 97531 7851212 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas= off | paveikslėlis = Zivile pinskuviene 20180721.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = 2018 m. liepą, Širvintų miesto šventėje | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo vardas= Živilė Gudonytė | gimimo data = {{Gimė|1975|06|21|T}} | gimimo vieta = [[Širvintos]] | mirties data = {{Mirė|||||||}} | mirties vieta = | gyv_vieta=[[Širvintos]]<ref>{{cite web |title=Ž. Pinskuvienės dvasios nepalaužė nei iš gyvenimo pasitraukusių artimųjų netektys, nei politiniai skandalai |url=https://www.lrytas.lt/stilius/atvirai/2022/01/22/news/z-pinskuvienes-dvasios-nepalauze-nei-is-gyvenimo-pasitraukusiu-artimuju-netektys-nei-politiniai-skandalai-22089225 |date=2022-01-22 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-15}}</ref> | tautybė=[[Lietuvė]]<ref>https://www.vrk.lt/2019-savivaldybiu-tarybu/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/kandidatai/savKandidatasAnketa_rkndId-2405454.html</ref> | pilietybė={{LTUv}} | sutuoktinis = [[Jonas Pinskus]] | tėvai = Marija Gudonienė | vaikai = Daniela Pinskutė<ref>{{cite web |title=Ž. Pinskuvienės dukra pasijuto vejama iš Lietuvos |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/z-pinskuvienes-dukra-pasijuto-vejama-is-lietuvos-73379918 |date=2017-01-06 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref><br />Dovydas Pinskus<ref>{{cite web |title=Krepšinio rinktinėje neįprastomis aplinkybėmis buvo atsiradęs žinomų politikų sūnus |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/krepsinio-rinktineje-buvo-atsirades-ir-zinomu-politiku-sunus-875-1181056 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-07-30 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> | veikla = [[Politika|Politikė]] | įstaigos= [[Širvintų rajono savivaldybė]] | pareigos= [[Meras|Merė]] | partija = 2003–2017 m. [[Darbo partija]]<br />2017 m. visuomeninis judėjimas „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“<br />2018 m. [[Lietuvos socialdemokratų darbo partija]] | alma_mater = [[VGTU]] (1998 [[Bakalauras|B]], 2003 [[Magistras|M]]) | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Živilė Pinskuvienė''' (g. [[1975]] m. [[birželio 21]] d. [[Širvintos]]e) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajono savivaldybės]] politikė. == Biografija == === Išsilavinimas === [[Vaizdas:Dsc07247 8 (2).jpg|miniatiūra|Merė Živilė Pinskuvienė]] [[Vaizdas:Zivile pinskuviene su seima 20180721.jpg|miniatiūra|Su vyru [[Jonas Pinskus|Jonu Pinskumi]] ir vaikais]] Baigė [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Širvintų 1-ąją vidurinę mokyklą]]. 1998 m. baigė [[Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas|Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetą]], aplinkos apsaugos inžinierė, 2003 m. aplinkos inžinerijos magistrė. === Karjera === 2000–2002 m. UAB „Edroma“ [[CEO|generalinė direktorė]]. 2003–2017 m. [[Darbo partija|Darbo partijos]] narė, 2005–2016 m. Širvintų skyriaus pirmininkė. 2016–2017 m. partijos pirmininkė. 2005–2006 m. ūkio ministro patarėja, 2007–2008 m. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė, atleista tarybai pareiškus nepasitikėjimą. 2008 m. UADBB „Draudėjų pagalbos centras“ direktoriaus pavaduotoja. 2011–[[2023]] m. [[Širvintų rajono savivaldybės taryba|Širvintų rajono savivaldybės tarybos]] narė.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas55462/Kandidato55462Anketa.html 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131031201901/http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas55462/Kandidato55462Anketa.html |date=2013-10-31 }}</ref> 2013–2014 m. [[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]] viceministrė.<ref>{{cite web |title=Žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė: „Mano kvalifikacija – kelių ir miestų statyba“ |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zemes-ukio-viceministre-zivile-pinskuviene-mano-kvalifikacija-keliu-ir-miestu-statyba-56-379231 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2013-10-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> 2012 m. dalyvavo [[2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimuose]], tačiau [[LRKT|Konstitucinio Teismo]] 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje buvo nuspręsta, kad negali būti laikoma išrinkta Seimo nare.<ref>{{cite web |title=KT: Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų eiliškumas ir rezultatai Biržų-Kupiškio apygardoje |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kt-seimo-rinkimu-istatymui-priestarauja-darbo-partijos-kandidatu-eiliskumas-ir-rezultatai-birzu-kupiskio-apygardoje-59955979 |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2012-11-10 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Nuo 2015 m. [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajono savivaldybės]] merė. 2024 m. lapkričio 11 d. po nesėkmingų [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|rinkimų į Seimą]], Lietuvos regionų partija pirmadienį Ž. Pinskuvienė paskelbė, kad savo narystę partijoje nutraukė, o jos sutuoktinis, buvęs partijos lyderis Jonas Pinskus pašalintas iš politinės jėgos narių<ref>{{cite web |title=Regionų partija: Pinskuvienė nutraukė narystę partijoje, Pinskus iš jos pašalintas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/regionu-partija-pinskuviene-nutrauke-naryste-partijoje-pinskus-is-jos-pasalintas-n1377006 |date=2024-11-11 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{start box}} |- {{s-ppo}} |- {{succession box | before=[[Valentinas Mazuronis]] | title= [[Darbo partija|Darbo partijos pirmininkė]] | years=[[2016]] m. – [[2017]] m. | after=[[Šarūnas Birutis]]}} {{End box}} {{DEFAULTSORT:Pinskuvienė, Živilė}} [[Kategorija:Širvintų merai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai]] [[Kategorija:Lietuvos viceministrai]] 8w6qvn5w3nxlfkb8yosf7snb8p19zr2 0 122273 7851386 6760304 2026-06-06T11:22:29Z ~2026-33487-97 219105 7851386 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Drinking glass 00118.gif|miniatiūra|Gazuoto vandens stiklinė]] '''Gazuotas vanduo''' – gėrimas prisotintas [[anglies dioksidas|anglies dioksidu]], išsiskiriantis maloniu skoniu, gaivinančiomis savybėmis ir vadinamu „žaismingumu“ (intensyviu ir ilgalaikiu burbuliukų išsiskyrimu). (🤤burbuliukai🤤) [[Anglies dioksidas]] turi konservavimo savybes, dėl ko gazuoti gėrimai ilgiau išlaiko savo savybes. Gėrimo gazavimas vykdomas mechaniškai įvedant ir tirpinant anglies dioksidą (vaisiniuose, mineraliniuose vandenyse; vynuose ir vandenyje) ar natūraliai [[fermentacija|fermentuojant]] ([[šampanas|šampane]], [[vynas|vyne]], [[sidras|sidre]], [[alus|aluje]], duonos [[gira|giroje]]). Pirmu atveju gėrimai gazuojami specialiuose aparatuose – [[saturatorius|saturatoriuose]], [[akratofora|akratoforose]] ar metalinėse talpose su [[slėgis|slėgiu]], atšaldžius gėrimą ir išleidus iš jo orą. Gėrimas anglies dioksidu prisotinimas nuo 5-10 g/l. [[Kategorija:Geriamasis vanduo]] pilokxku1mr6dzovmyiaqx21kgs2dnc 7851387 7851386 2026-06-06T11:23:22Z NDG 202549 Reverted edits by [[Special:Contribs/~2026-33487-97|~2026-33487-97]] ([[User talk:~2026-33487-97|talk]]) to last version by Homobot: test edits, please use the sandbox 6760304 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Vaizdas:Drinking glass 00118.gif|miniatiūra|Gazuoto vandens stiklinė]] '''Gazuotas vanduo''' – gėrimas prisotintas [[anglies dioksidas|anglies dioksidu]], išsiskiriantis maloniu skoniu, gaivinančiomis savybėmis ir vadinamu „žaismingumu“ (intensyviu ir ilgalaikiu burbuliukų išsiskyrimu). [[Anglies dioksidas]] turi konservavimo savybes, dėl ko gazuoti gėrimai ilgiau išlaiko savo savybes. Gėrimo gazavimas vykdomas mechaniškai įvedant ir tirpinant anglies dioksidą (vaisiniuose, mineraliniuose vandenyse; vynuose ir vandenyje) ar natūraliai [[fermentacija|fermentuojant]] ([[šampanas|šampane]], [[vynas|vyne]], [[sidras|sidre]], [[alus|aluje]], duonos [[gira|giroje]]). Pirmu atveju gėrimai gazuojami specialiuose aparatuose – [[saturatorius|saturatoriuose]], [[akratofora|akratoforose]] ar metalinėse talpose su [[slėgis|slėgiu]], atšaldžius gėrimą ir išleidus iš jo orą. Gėrimas anglies dioksidu prisotinimas nuo 5-10 g/l. [[Kategorija:Geriamasis vanduo]] fkz0tc75ba27pwuflp7z6s9l6xfamu3 0 123663 7851244 7350878 2026-06-05T18:22:32Z Z.karalius 219078 sena ežero pakrantės nuotrauka pakeista į 2026 metais daryta nuotrauką 7851244 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Lukštas|}} {{Infolentelė ežeras | pavadinimas = Lukštas | paveiksliukas = Antakščių ež.JPG | fotopav = Ežero pakrantė [[Antakščiai|Antakščiuose]] | vieta = [[Molėtų rajonas|Molėtų raj.]], {{flag|Lietuva}} | plotas = 0,272 | krantas = 3,85 | kilme = ledyninis | vidgylis = | didgylis = 16-18 | iteka = [[Liepelė]] | isteka = [[Liepelė]] | map= Molėtų rajonas | lat_degrees =55 | lat_minutes =22| lat_seconds =47.87| lat_direction =N | long_degrees = 25| long_minutes =16| long_seconds =44.34| long_direction = E |map_width =260 }} '''Lukštas''' ('''Antakščių ežeras''') – 27 ha ploto ežeras Lietuvoje, [[Molėtų rajonas|Molėtų]] ir [[Anykščių rajonas|Anykščių rajonų]] paribyje, 3 km į šiaurę nuo [[Alanta|Alantos]], [[Antakščiai|Antakščių]] kaime. Ilgis iš pietvakarių į rytus 1,33 km, plotis iki 0,35 km. Altitudė 124,7 m. Vakarinė pakrantė priartėja prie kelio {{KK119}}. Kranto linija labai vingiuota, krantai aukšti (ypač šiaurinis), tačiau pietinis žemas ir pelkėtas<ref>{{TLE|2|664}}</ref>, apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu. Pakrantėse daugiausia plyti pievos ir dirbami laukai. Gražaus aštriakampio kontūro, su 0,93 hektaro dydžio miškinga [[Antakščių sala]], giliai į ežerą įsirėžusiu pusiasaliu („Ineinama salala“). Dugnas [[žvyras|žvyro]] ir [[smėlis|smėlio]], kietas, giliausiose vietose siekia 16-18 metrų. Šiaurės rytuose įteka ir pietvakariuose išteka [[Liepelė|Liepelės]] upelis (į [[Suojys|Suojo ežerą]], [[Virinta|Virintos]] upės baseinas). [[Vaizdas:Antaksciu ez.jpg|kairėje|miniatiūra|229x229px|Lukšto ežeras]] Tarpukariu ežero savininkai Stasys Telksnys ir Adomas Čečiuolis ežerą nuomodavo [[Ukmergė]]s žydams, kurie traukdavo tinklais [[Europinė lydeka|lydekas]], [[ešerys|ešerius]], [[karšis|karšius]], [[kuoja]]s, [[Lynas (žuvis)|lynus]], [[vėgėlė|vėgeles]]. Šiuo metu ežeras priklauso Telksnių ir Čečiuolių palikuonims, aplink įsikūrę keliolika sodybų, iš kurių paminėtinos skandinaviško stiliaus Beinorų kaimo turizmo sodyba bei dar viena kaimo turizmo sodyba. Ežerėvardis ''Lùkštas'' gretinamas su žodžiu ''lukštas'' („vandens lelija; lūgnė; puriena“).<ref>{{LHEŽ|198}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Molėtų rajono ežerai]] oxrppjbqcsyd1yzgmvug49iui6godeq 0 126309 7851258 6390411 2026-06-05T19:38:55Z Nen5556 215079 /* */ 7851258 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Radoslav Nesterović |image=[[Vaizdas:Rasho Nesterovic crop.JPG|230px]] |nickname = ''Rasho'' |dateofbirth={{Gimė|1976|5|30|T}} |cityofbirth=[[Liubliana]] |countryofbirth=[[Slovėnija]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=2,13 m |weight=113 kg |position=[[centro puolėjas]] |years=1992-1993<br />1993-1995<br />1995-1997<br />1997-1999<br />1999-2003<br />2003-2006<br />2006-2008<br />2008-2009<br />2009-2010<br>2010-2011 |clubs=[[Belgrado Partizan|Belgrado „Partizan“]]<br />[[Salonikų PAOK]]<br />[[Liublianos Olimpija|Liublianos „Union Olimpija“]]<br />[[Bolonijos Virtus|Bolonijos „Kinder“]]<br />[[Minnesota Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]<br />[[San Antonio Spurs|San Antonio „Spurs“]]<br />[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]<br />[[Indiana Pacers|Indiana „Pacers“]]<br />[[Toronto Raptors|Toronto "Raptors"]]<br>[[Pirėjo Olympiacos (krepšinio klubas)|Pirėjo "Olympiacos"]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Slovėnij|os|a|flag=SLO}} |nationalyears=[[1996]]-[[2008]] |nationalpoints= |ntupdate= |nba=17 |nbayear=1998 |nbateam=[[Minnesota Timberwolves|Mineosotos „Timberwolves“]] }} '''Radoslavas ''„Rasho“'' Nesterovičius''' (g. [[1976]] m. [[gegužės 30]] d. [[Liubliana|Liublianoje]]) – [[Slovėnija|Slovėnijos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Pirėjo Olympiacos (krepšinio klubas)|Pirėjo "Olympiacos"]] komandoje. [[2008]] m. [[liepos 25]] d. Radoslavas buvo iškeistas [[Indiana Pacers|Indianos „Pacers“]] komandai.<ref>http://www.nba.com/raptors/news/fordoneal_062608.html</ref> [[2009]] m. [[liepos 30]] d. jis pasirašė sutartį su [[Toronto Raptors|Toronto "Raptors"]] klubu.<ref>http://www.nba.com/raptors/news/nesterovic_signing073009.html</ref> [[2010]] m. [[rugpjūčio 5]] d. sugrįžo į Europą ir pasirašė dvejų metų sutartį su [[Pirėjo Olympiacos (krepšinio klubas)|Pirėjo "Olympiacos"]] klubu.<ref>http://www.euroleague.net/news/i/74365/180/olympiacos-lands-rasho-nesterovic</ref> R. Nesterovičius nuo [[2005]] iki [[2008]] m. buvo Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas. [[2008]] m. [[liepos 19]] d. jis paskelbė, kad baigia karjerą rinktinėje.<ref>http://www.athens2008.fiba.com/pages/eng/fe/08/olymQual/men/news/lateNews/p/newsid/26845/FE_news_lateNews_arti.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160509064312/http://www.athens2008.fiba.com/pages/eng/fe/08/olymQual/men/news/lateNews/p/newsid/26845/FE_news_lateNews_arti.html |date=2016-05-09 }}</ref> == Pasiekimai == * [[1996]] m. Slovėnijos čempionas * [[1998]] m. [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionas * [[1999]] m. [[Eurolyga|Eurolygos]] vicečempionas * [[1998]] m. [[Serie A (krepšinis)|Italijos]] čempionas * [[1999]] m. Italijos taurės laimėtojas * [[2005]] m. [[NBA]] čempionas * [[1996]] m. Europos čempionato (iki 22 m.) naudingiausias žaidėjas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{krepžaid-stub}} [[Kategorija:Slovėnijos krepšininkai|Nestervic, Radoslav]] 0o623xsjf40rpnxtuveit3b1062udid 0 131631 7851369 7848855 2026-06-06T10:31:22Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851369 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Mėžionys |foto = Mėžionys 18120, Lithuania - panoramio (1).jpg |plotis = 265px |fotoinfo = Kaimo ūlytėlė |lat = 55.102 |long = 26.051 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 56 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=3|Mėžiónys|Mėžionių̃|Mėžionìms|Mėžiónis|Mėžionimìs|Mėžionysè|š=2002}} |istpav = {{pl|Mieżany}}, {{ru|Межаны}} }} '''Mėžionys''' – [[gatvinis kaimas]] [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 8 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie [[Mėžia|Mėžios]] (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už [[Paulinavas (Švenčionys)|Paulinavo]] miško, telkšo [[Sarių ežeras]]. Seniūnaitijos centras. Stūkso [[Mėžionių akmuo su ženklais]]. Mėžionių gatvinis rėžinis kaimas – kultūros paveldo objektas.<ref>{{cite kvr|10324}}</ref> Be to, saugomos 7 tipinės kaimo sodybos. [[Vaizdas:Mėžionys 18120, Lithuania - panoramio.jpg|thumb|left|230px|Mėžionių kryžius]] [[Vaizdas:Mėžionys 18120, Lithuania - panoramio (2).jpg|thumb|left|230px|Kaimo riboženklis]] == Istorija == Kaimas įkurtas [[XVI a.]] antroje pusėje per [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. [[XVIII a.]] priklausė [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupui]] [[Ignotas Masalskis|I. J. Masalskiui]], [[XIX a.]] – [[Cirkliškio dvaras|Cirkliškio dvaro]] savininkams grafams [[Mostovskiai|Mostovskiams]]. 1 km į pietvakarius nuo kaimo yra [[Mėžionių pilkapynas]]. Švenčionių parapijos metrikose Mėžionys minimi nuo 1742 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. Mėžionių kaimas pateko į Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčių]], Sudotos Vaitijos apylinkę.<ref>{{SGKP|6|364|Mieżany}}</ref> XX a. pr. buvo [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame kaime išliko vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių gatvinių vienpusių arba dvipusių sodybų ir pavienių pastatų. Dvigalės arba viengalės [[pirkia|pirkios]] statytos iš tašytų arba apvalių rąstų, sujungtų į [[kertė|kertes]], kartais į [[sąspara]]s, su pėdintais permetimais dvišlaičiais, pusskliaučiais arba mišriais [[stogas|stogais]]. Galiniai arba šoniniai [[svirnas|svirnai]] su [[Priesvirnis|priesvirniais]], [[tvartas|tvartai]] dažniausiai vienos patalpos su pusskliaučiais, keturšlaičiais pėdiniais arba [[gegnė|gegniniais]] dvišlaičiais stogais, [[kluonas|kluonų]] stogai dažniausiai pusskliaučiai.<ref>{{VLE|XV|17|[[Jurgita Rimkevičienė]]|Mėžionys}}</ref> LTSR laikais buvo [[Modžiūnų apylinkė]]s centras, veikė kultūros namai (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1948 m.).<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=370|inc=100|incmin=25 |1905|362|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|353|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|222|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|570||Mėžionys}}</ref> |1970|200|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|186|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|145|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|66|[[Nijolė Tarnauskienė]] ir kt|Mėžionys}}</ref> |1989|100|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|85|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2008|76 |2011|54|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|56|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.miesteliai.lt/miestas/mezionys.html Miesteliai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071223094831/http://www.miesteliai.lt/miestas/mezionys.html |date=2007-12-23 }} {{ltunavigacija |C=''Mėžionys'' |Š= |ŠR=[[Švenčionys|ŠVENČIONYS]] |R= |PR= |P=[[Sariai]] |PV= |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 4kn3d7clny0xwhea9dbzh2q7x1cbptg 0 131682 7851357 7650236 2026-06-06T10:13:13Z Vilensija 40695 panaikinta [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]]; įtraukta [[Kategorija:Kleboniškiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7851357 wikitext text/x-wiki :: ''Apie Kauno miesto dalį žr. [[Kleboniškis]]''. {{Ltgyv |pavad = Kleboniškiai |foto = Sodyba Kleboniskese4.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.769 |long = 23.870 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |gyv = 9 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Klebõniškiai|Klebõniškių|Klebõniškiams|Klebõniškius|Klebõniškiais|Klebõniškiuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Plebaniszki}}, {{ru|Плебанишки}} }} '''Kleboniškiai''' – [[gatvinis kaimas]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 1 km į rytus nuo [[Pakalniškiai|Pakalniškių]], [[Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis|Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje]], prie [[Daugyvenė]]s upės. Įkurtas XVI a. viduryje [[Valakų reforma|Valakų reformos]] metu.<ref>{{cite web |title=Europos muziejų naktį lankytojai laukiami Kleboniškių muziejuje |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/europos-muzieju-nakti-lankytojai-laukiami-kleboniskiu-muziejuje |date=2025-05-15 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> Pietuose eina plentas {{A9}} Kaime yra 1989 m. įkurtas 18 ha užimantis kaimo buities muziejus. Stovi [[1884]] m. statytas [[Kleboniškių vėjo malūnas]], vienas iš dviejų veikiančių Šiaulių krašte (kitas – [[Paežerių vėjo malūnas]]). Kleboniškių kaimas apibūdinamas kaip vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Šiuo metu Kleboniškiuose suskaičiuojami 28 pastatai: 3 kaimo sodybos su 10 pastatų yra kaimo gyventojų nuosavybė, o visi likusieji priklauso kaimo buities muziejui.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-10-kleboniskiu-kaimo-sodyba-paskelbta-kulturos-vertybe/40278 bernardinai.lt Kleboniškių kaimo sodyba paskelbta kultūros vertybe. 2010-02-10]</ref> Į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti XIX–XX a. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Šalia išlikusių dar gyvenamų Kleboniškių kaimo pastatų atkuriamos buvusios kaimo sodybos šiaudiniais stogais. Muziejaus pastatuose įrengtos ekspezicijos, kuriose atkuriama ūkininkų XIX a. pab. buitis, pateikiama didelė senovinės technikos kolekcija.<ref>Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5.</ref> [[2010]] m. Kleboniškių kaimo sodyba įtraukta į Kultūros vertybių sąrašą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo. Namas dviejų galų, statytas iš tašytų rąstų, šalia [[1939]] m. statyta daržinė ir kiti ūkiniai pastatai. Kaime vyksta senųjų [[Amatai|amatų]] ir edukacijų dienos.<ref name="skrastas">{{cite web |title=Atgijusiame Kleboniškių kaime lankytojų laukia senųjų amatų įdomybės |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/atgijusiame-kleboniskiu-kaime-lankytoju-laukia-senuju-amatu-idomybes |date=2025-08-01 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> == Etimologija == Po [[1554]]–[[1555]] m. Šeduvos krašte įvykdytos valakų reformos kaimas priklausė vietos parapijos klebonui. Nuo to ir kilo kaimo vardas.<ref>{{Jankevičiūtė 2006|151}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=100|inc=20|incmin=10 |1902|97|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|87|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|98|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|64|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|53|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|63|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|42|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|21|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|9|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Vaizdas:Sodyba Kleboniskese.jpg|Sodyba Kleboniškiuose Vaizdas:Akmuo su peda.jpg|Akmuo su pėda Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese2.jpg| Vaizdas:Dubenuotas akmuo Kleboniskese.jpg|Dubenuotas akmuo Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese3.jpg| </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.muziejai.lt/Radviliskis/malunas.htm Vėjo malūnas] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=863&lg=2 Kalvė] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=876&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (kiemas)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=862&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (pirkia)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=865&lg=2 Kleboniškių kaimo vėjo malūnas] [[Kategorija:Kleboniškiai]] [[Kategorija:Lietuvos muziejai po atviru dangumi]] bnlll3lfusvjr31wfb9dcnzhzxryid2 7851366 7851357 2026-06-06T10:17:53Z Vilensija 40695 7851366 wikitext text/x-wiki :: ''Apie Kauno miesto dalį žr. [[Kleboniškis]]''. {{Ltgyv |pavad = Kleboniškiai |foto = Sodyba Kleboniskese4.jpg |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.769 |long = 23.870 |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |gyv = 9 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Klebõniškiai|Klebõniškių|Klebõniškiams|Klebõniškius|Klebõniškiais|Klebõniškiuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Plebaniszki}}, {{ru|Плебанишки}} }} '''Kleboniškiai''' – [[gatvinis kaimas]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, 1 km į rytus nuo [[Pakalniškiai|Pakalniškių]], [[Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis|Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje]], prie [[Daugyvenė]]s upės. Įkurtas XVI a. viduryje [[Valakų reforma|Valakų reformos]] metu.<ref>{{cite web |title=Europos muziejų naktį lankytojai laukiami Kleboniškių muziejuje |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/europos-muzieju-nakti-lankytojai-laukiami-kleboniskiu-muziejuje |date=2025-05-15 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> Pietuose eina plentas {{A9}} Kaime yra 1989 m. įkurtas 18 ha užimantis kaimo buities muziejus. Stovi [[1884]] m. statytas [[Kleboniškių vėjo malūnas]], vienas iš dviejų veikiančių Šiaulių krašte (kitas – [[Paežerių vėjo malūnas]]), stūkso [[Kleboniškių akmuo su dubenėliais]]. Kleboniškių kaimas apibūdinamas kaip vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Šiuo metu Kleboniškiuose suskaičiuojami 28 pastatai: 3 kaimo sodybos su 10 pastatų yra kaimo gyventojų nuosavybė, o visi likusieji priklauso kaimo buities muziejui.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-10-kleboniskiu-kaimo-sodyba-paskelbta-kulturos-vertybe/40278 bernardinai.lt Kleboniškių kaimo sodyba paskelbta kultūros vertybe. 2010-02-10]</ref> Į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti XIX–XX a. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Šalia išlikusių dar gyvenamų Kleboniškių kaimo pastatų atkuriamos buvusios kaimo sodybos šiaudiniais stogais. Muziejaus pastatuose įrengtos ekspezicijos, kuriose atkuriama ūkininkų XIX a. pab. buitis, pateikiama didelė senovinės technikos kolekcija.<ref>Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5.</ref> [[2010]] m. Kleboniškių kaimo sodyba įtraukta į Kultūros vertybių sąrašą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo. Namas dviejų galų, statytas iš tašytų rąstų, šalia [[1939]] m. statyta daržinė ir kiti ūkiniai pastatai. Kaime vyksta senųjų [[Amatai|amatų]] ir edukacijų dienos.<ref name="skrastas">{{cite web |title=Atgijusiame Kleboniškių kaime lankytojų laukia senųjų amatų įdomybės |url=https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/atgijusiame-kleboniskiu-kaime-lankytoju-laukia-senuju-amatu-idomybes |date=2025-08-01 |website=skrastas.lt |publisher=[[Skrastas]] |access-date=2025-09-22 |language=lt}}</ref> == Etimologija == Po [[1554]]–[[1555]] m. Šeduvos krašte įvykdytos valakų reformos kaimas priklausė vietos parapijos klebonui. Nuo to ir kilo kaimo vardas.<ref>{{Jankevičiūtė 2006|151}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=100|inc=20|incmin=10 |1902|97|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|87|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|98|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|64|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|53|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|63|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|42|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|21|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|9|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Vaizdas:Sodyba Kleboniskese.jpg|Sodyba Kleboniškiuose Vaizdas:Akmuo su peda.jpg|Akmuo su pėda Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese2.jpg| Vaizdas:Dubenuotas akmuo Kleboniskese.jpg|Dubenuotas akmuo Kleboniškiuose Vaizdas:Sodyba Kleboniskese3.jpg| </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.muziejai.lt/Radviliskis/malunas.htm Vėjo malūnas] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=863&lg=2 Kalvė] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=876&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (kiemas)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=862&lg=2 Kleboniškių kaimo muziejus (pirkia)] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=865&lg=2 Kleboniškių kaimo vėjo malūnas] [[Kategorija:Kleboniškiai]] [[Kategorija:Lietuvos muziejai po atviru dangumi]] g2h3ogxn2mems8m9o2uqd76zyt07edr 0 133148 7851327 6759624 2026-06-06T08:16:26Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851327 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Krepšininkas |playername=Florent Piétrus |image= [[Vaizdas:FlorentPietrus.jpg|220px]] |nickname = |dateofbirth={{bda|1981|1|19}} |cityofbirth=[[Abimesas]] |countryofbirth=[[Gvadelupa]] |currentclub= |height=2,02 m |weight=107 kg |position=[[lengvasis kraštas]] |years=1997–2004<br />2004–2007<br />2007–2008<br />2008–2013<br />2013–2016<br />2016–2017 <br />2017<br />2018–2020<br />2020 |clubs=[[Po Ortezo Élan Béarnais|Po Ortezo „Élan Béarnais“]]<br />[[Malagos Unicaja|Malagos „Unicaja“]]<br />[[Madrido Estudiantes|Madrido „Estudiantes“]]<br />[[Valensijos Pamesa]]<br /> [[SLUC Nancy Basket|Nansi „SLUC“]]<br /> [[BCM Gravelines|Gravelino „BCM“]]<br /> [[Levallois Metropolitans|Paryžiaus „Metropolitans“]]<br />[[SIG Basket|Strasbūro „SIG“]]<br /> [[Orléans Loiret Basket|Orleano „Loiret Basket“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krep|FRA|1}} |nationalyears=[[2003]]-[[2016]] |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Floranas Pietriusas''' (''Florent Piétrus'', g. [[1981]] m. [[sausio 19]] d. [[Abimesas]], [[Gvadelupa]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas. Gimęs Prancūzijos užjūrio departamente [[Gvadelupa|Gvadelupoje]]. Jaunesnis žaidėjo brolis, [[Mickaël Piétrus]], taip pat krepšininkas. == Pasiekimai == * [[2000]] m. Europos jaunimo čempionas * [[2005]] m. [[Eurobasket 2005|Europos krepšinio čempionato]] bronzos medalio laimėtojas * [[2001]], [[2003]], [[2004]] m. [[LNB|Prancūzijos lygos]] čempionas * [[2002]], [[2003]] m. [[Coupe de France de basket-ball|Prancūzijos taurės]] laimėtojas * [[2003]] m. [[Semaine des As]] laimėtojas * [[2005]] m. [[Copa del Rey de Baloncesto|Ispanijos taurės]] laimėtojas * [[2006]] m. [[ACB|Ispanijos lygos]] čempionas * [[2007]] m. [[Eurolyga|Eurolygos]] trečios vietos laimėtojas * [[2011]] m. Europos čempionato antros vietos laimėtojas {{krepžaid-stub}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai|Piétrus]] 45exvgbfyey35moiqaqdocggc63msvc 0 133176 7851323 7563384 2026-06-06T08:06:30Z Nen5556 215079 /* */ 7851323 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Mickaël Pietrus |image= [[Vaizdas:Mickael Pietrus.jpg|200px]] |nickname = MP2, Air France |dateofbirth={{Gimė|1982|2|7|T}} |cityofbirth=[[Abymesas]] |countryofbirth=[[Gvadelupa]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[atakuojantis gynėjas]],<br />[[lengvasis kraštas]] |years=1999-2003<br />2003-2008<br />2008-2010<br>2010-2011<br>2011-2012<br>2012-2013 |clubs=[[Po Ortezo Élan Béarnais|Po Ortezo „Élan Béarnais“]]<br />[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]<br />[[Orlando Magic|Orlando "Magic"]]<br>[[Phoenix Suns|Phoenix "Suns"]]<br>[[Boston Celtics|Boston "Celtics"]]<br>[[Toronto Raptors|Toronto "Raptors"]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Prancūzij|os|a|flag=FRA}} |nationalyears=[[2005]] |nationalpoints= |ntupdate= |nba=11 |nbayear=2003 |nbateam=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]] }} '''Mickaël Pietrus''' (g. [[1982]] m. [[vasario 7]] d. [[Abymesas]], [[Gvadelupa]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijoje [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komandoje. [[2010]] m. [[gruodžio 18]] d. buvo iškeistas [[Phoenix Suns|Phoenix „Suns“]] klube.<ref>http://www.nba.com/suns/news/feature_improve_trade_101218.html</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 22]] d. buvo atleistas iš Fynikso klubo.<ref>http://www.nba.com/2011/news/12/22/suns-waive-pietrus.ap/index.html?ls=iref:nbahpt2</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 25]] d. pasirašė vienerių metų sutartį su [[Boston Celtics|Boston „Celtics“]] klubu.<ref>http://espn.go.com/boston/nba/story/_/id/7387172/veteran-swingman-mickael-pietrus-signs-boston-celtics</ref> Žaidėjo vyresnis brolis [[Florent Piétrus]] taip pat yra profesionalus krepšinio žaidėjas. == Pasiekimai == * [[2000]] m. Europos jaunių (iki 18 metų) čempionas * [[2002]] m. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato bronzos medalio laimėtojas * [[2005]] m. [[Eurobasket|Europos krepšinio čempionato]] bronzos medalio laimėtojas * [[2001]], [[2003]] m. [[LNB|Prancūzijos lygos]] čempionas * [[2002]], [[2003]] m. [[Prancūzijos krepšinio taurė]]s laimėtojas * [[2003]] m. [[Semaine des As]] laimėtojas == Nuorodos == * [http://www.nba.com/playerfile/mickael_pietrus/ NBA.com svetainės žaidėjo puslapis] * [http://www.mickael-pietrus.com/ Oficiali krepšininko svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111123010117/http://www.mickael-pietrus.com/ |date=2011-11-23 }} {{Išnašos}} {{krepžaid-stub}} {{2003 m. NBA naujokų birža}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai|Piétrus]] 8balrx8iul93rgz2qt1a70cz8laheh4 7851325 7851323 2026-06-06T08:12:27Z Hugo.arg 1674 7851325 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Mickaël Pietrus |image= [[Vaizdas:Mickael Pietrus.jpg|200px]] |nickname = MP2, Air France |dateofbirth={{Gimė|1982|2|7|T}} |cityofbirth=[[Abymesas]] |countryofbirth=[[Gvadelupa]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[atakuojantis gynėjas]],<br />[[lengvasis kraštas]] |years=1999-2003<br />2003-2008<br />2008-2010<br>2010-2011<br>2011-2012<br>2012-2013 |clubs=[[Po Ortezo Élan Béarnais|Po Ortezo „Élan Béarnais“]]<br />[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]<br />[[Orlando Magic|Orlando "Magic"]]<br>[[Phoenix Suns|Phoenix "Suns"]]<br>[[Boston Celtics|Boston "Celtics"]]<br>[[Toronto Raptors|Toronto "Raptors"]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Prancūzij|os|a|flag=FRA}} |nationalyears=[[2005]] |nationalpoints= |ntupdate= |nba=11 |nbayear=2003 |nbateam=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]] }} '''Mikaelis Pietriusas''' (''Mickaël Pietrus'', g. [[1982]] m. [[vasario 7]] d. [[Abymesas]], [[Gvadelupa]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijoje [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komandoje. [[2010]] m. [[gruodžio 18]] d. buvo iškeistas [[Phoenix Suns|Phoenix „Suns“]] klube.<ref>http://www.nba.com/suns/news/feature_improve_trade_101218.html</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 22]] d. buvo atleistas iš Fynikso klubo.<ref>http://www.nba.com/2011/news/12/22/suns-waive-pietrus.ap/index.html?ls=iref:nbahpt2</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 25]] d. pasirašė vienerių metų sutartį su [[Boston Celtics|Boston „Celtics“]] klubu.<ref>http://espn.go.com/boston/nba/story/_/id/7387172/veteran-swingman-mickael-pietrus-signs-boston-celtics</ref> Žaidėjo vyresnis brolis [[Florent Piétrus]] taip pat yra profesionalus krepšinio žaidėjas. == Pasiekimai == * [[2000]] m. Europos jaunių (iki 18 metų) čempionas * [[2002]] m. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato bronzos medalio laimėtojas * [[2005]] m. [[Eurobasket|Europos krepšinio čempionato]] bronzos medalio laimėtojas * [[2001]], [[2003]] m. [[LNB|Prancūzijos lygos]] čempionas * [[2002]], [[2003]] m. [[Prancūzijos krepšinio taurė]]s laimėtojas * [[2003]] m. [[Semaine des As]] laimėtojas == Nuorodos == * [http://www.nba.com/playerfile/mickael_pietrus/ NBA.com svetainės žaidėjo puslapis] * [http://www.mickael-pietrus.com/ Oficiali krepšininko svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111123010117/http://www.mickael-pietrus.com/ |date=2011-11-23 }} {{Išnašos}} {{krepžaid-stub}} {{2003 m. NBA naujokų birža}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai|Piétrus]] tbzx3vkm6qhpvxa7n39kfpttquu90lh 7851326 7851325 2026-06-06T08:12:52Z Hugo.arg 1674 7851326 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Mickaël Pietrus |image= [[Vaizdas:Mickael Pietrus.jpg|200px]] |nickname = MP2, Air France |dateofbirth={{Gimė|1982|2|7|T}} |cityofbirth=[[Abimesas]] |countryofbirth=[[Gvadelupa]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,98 m |weight=98 kg |position=[[atakuojantis gynėjas]],<br />[[lengvasis kraštas]] |years=1999-2003<br />2003-2008<br />2008-2010<br>2010-2011<br>2011-2012<br>2012-2013 |clubs=[[Po Ortezo Élan Béarnais|Po Ortezo „Élan Béarnais“]]<br />[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]]<br />[[Orlando Magic|Orlando "Magic"]]<br>[[Phoenix Suns|Phoenix "Suns"]]<br>[[Boston Celtics|Boston "Celtics"]]<br>[[Toronto Raptors|Toronto "Raptors"]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Prancūzij|os|a|flag=FRA}} |nationalyears=[[2005]] |nationalpoints= |ntupdate= |nba=11 |nbayear=2003 |nbateam=[[Golden State Warriors|„Golden State Warriors“]] }} '''Mikaelis Pietriusas''' (''Mickaël Pietrus'', g. [[1982]] m. [[vasario 7]] d. [[Abimesas]], [[Gvadelupa]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] krepšininkas, žaidęs [[atakuojantis gynėjas|atakuojančio gynėjo]] pozicijoje. [[2010]] m. [[gruodžio 18]] d. buvo iškeistas [[Phoenix Suns|Phoenix „Suns“]] klube.<ref>http://www.nba.com/suns/news/feature_improve_trade_101218.html</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 22]] d. buvo atleistas iš Fynikso klubo.<ref>http://www.nba.com/2011/news/12/22/suns-waive-pietrus.ap/index.html?ls=iref:nbahpt2</ref> [[2011]] m. [[gruodžio 25]] d. pasirašė vienerių metų sutartį su [[Boston Celtics|Boston „Celtics“]] klubu.<ref>http://espn.go.com/boston/nba/story/_/id/7387172/veteran-swingman-mickael-pietrus-signs-boston-celtics</ref> Žaidėjo vyresnis brolis [[Florent Piétrus]] taip pat yra profesionalus krepšinio žaidėjas. == Pasiekimai == * [[2000]] m. Europos jaunių (iki 18 metų) čempionas * [[2002]] m. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato bronzos medalio laimėtojas * [[2005]] m. [[Eurobasket|Europos krepšinio čempionato]] bronzos medalio laimėtojas * [[2001]], [[2003]] m. [[LNB|Prancūzijos lygos]] čempionas * [[2002]], [[2003]] m. [[Prancūzijos krepšinio taurė]]s laimėtojas * [[2003]] m. [[Semaine des As]] laimėtojas == Nuorodos == * [http://www.nba.com/playerfile/mickael_pietrus/ NBA.com svetainės žaidėjo puslapis] * [http://www.mickael-pietrus.com/ Oficiali krepšininko svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111123010117/http://www.mickael-pietrus.com/ |date=2011-11-23 }} {{Išnašos}} {{krepžaid-stub}} {{2003 m. NBA naujokų birža}} [[Kategorija:Prancūzijos krepšininkai|Piétrus]] jyavou2nhowvrc43gr8n6dnc4phxmlh 0 135864 7851108 7819850 2026-06-05T12:01:45Z Makenzis 46558 7851108 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Luhansko „Zorâ“ | image = [[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Зоря» Луганськ | founded = 1923 m. | ground = „Avanhard“ stadionas, [[Luhanskas]] | capacity = 22 320 | chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Yevhen Heller]] | manager = {{flagicon|Ukraine}} [[Viktoras Skripnikas]] | league = [[Ukrainos aukščiausioji lyga]] (nuo 2006) | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _pumaultraweave22b | pattern_b1 = _pumaultraweave22b | pattern_ra1 = _pumaultraweave22b | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 171717 | body1 = 171717 | rightarm1 = 171717 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _pumaultraweave22w | pattern_b2 = _pumaultraweave22w | pattern_ra2 = _pumaultraweave22w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _pumafinal21r | pattern_b3 = _pumafinal21r | pattern_ra3 = _pumafinal21r | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = FF0000 | body3 = FF0000 | rightarm3 = FF0000 | shorts3 = FF0000 | socks3 = FF0000 }} '''Luhansko „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luhanskas|Luhansko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1923 m. 1972 m. tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Tris kartus Sovietų Ukrainos čempionais. Dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] klubas persikėlė į [[Zaporožė|Zaporožę]]. {{fkp|1923|Металіст|1937|Дзержинець|1948|Трудові резерви|1952|Дзержинець|1954|Авангард|1957|Трудові резерви|1964|Зоря}} == Stadionai == Nuo 2014–2015 metų sezono Premjer lygos namų rungtynes žaidžia "Slavutič Arenoje" [[Zaporožė|Zaporožėje]], o Europos lygos rungtynes žaidė [[Kijevas|Kijeve]] ("Dinamo" arba "Obolonės Arenoje"). == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zorya_Luhansk.gif| Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png| </gallery> == Pasiekimai == {{UKRfut |0| |0| |2|2016, 2020 |0| |2|2016, 2021 |0| |0|}} * Sovietų Sąjungos čempionai (1972 m.) * Ukrainos TSR čempionas (1938, 1962, 1986 m.) {{UKRfl | 1992 | 2021 | 19 | 3 }} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|1992|I|12|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1992–1993|I|15|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1993–1994|I|14|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1994–1995|I|16|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1995–1996|I|18|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1996–1997|II|20|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1997–1998|II|19|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1998–1999|III ({{small|''5 grupė''}})|2|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1999–2000|III ({{small|''5 grupė''}})|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2000–2001|III ({{small|''5 grupė''}})|5|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2001–2002|III ({{small|''5 grupė''}})|9|I etapas}} {{fs2|UKR|2002–2003|III ({{small|''5 grupė''}})|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2003–2004|II|15|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2004–2005|II|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2005–2006|II|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2006–2007|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2007–2008|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2008–2009|I|13|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2009–2010|I|13|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2010–2011|I|12|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2011–2012|I|13|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2013–2014|I|7|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2015–2016|I|4|finalas}} {{fs2|UKR|2016–2017|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2017–2018|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|I|5|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|3|finalas}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|3|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|10|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|7|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Lietuviai == * [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1994–1995 == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22bw | pattern_b= _nikeacademy22bw | pattern_ra= _nikeacademy22bw | pattern_sh= _nikelaser5bw | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wb | pattern_b= _nikeacademy22wb | pattern_ra= _nikeacademy22wb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikestrike3w | pattern_b= _nikestrike3w | pattern_ra= _nikestrike3w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22b | pattern_b= _pumaultraweave22b | pattern_ra= _pumaultraweave22b | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 171717 | body= 171717 | rightarm= 171717 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22w | pattern_b= _pumaultraweave22w | pattern_ra= _pumaultraweave22w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/zorya-lugansk/startseite/verein/10690/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zorya-luhansk/922/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zora]] e77lu2kv8z5sswvbctisa6727jt4npe 7851109 7851108 2026-06-05T12:02:02Z Makenzis 46558 7851109 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Luhansko „Zorâ“ | image = [[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Зоря» Луганськ | founded = 1923 m. | ground = „Avanhard“ stadionas, [[Luhanskas]] | capacity = 22 320 | chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Yevhen Heller]] | manager = {{flagicon|Ukraine}} [[Viktoras Skripnikas]] | league = [[Premjer-Liha]] (nuo 2006) | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _pumaultraweave22b | pattern_b1 = _pumaultraweave22b | pattern_ra1 = _pumaultraweave22b | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 171717 | body1 = 171717 | rightarm1 = 171717 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _pumaultraweave22w | pattern_b2 = _pumaultraweave22w | pattern_ra2 = _pumaultraweave22w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _pumafinal21r | pattern_b3 = _pumafinal21r | pattern_ra3 = _pumafinal21r | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = FF0000 | body3 = FF0000 | rightarm3 = FF0000 | shorts3 = FF0000 | socks3 = FF0000 }} '''Luhansko „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luhanskas|Luhansko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1923 m. 1972 m. tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Tris kartus Sovietų Ukrainos čempionais. Dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] klubas persikėlė į [[Zaporožė|Zaporožę]]. {{fkp|1923|Металіст|1937|Дзержинець|1948|Трудові резерви|1952|Дзержинець|1954|Авангард|1957|Трудові резерви|1964|Зоря}} == Stadionai == Nuo 2014–2015 metų sezono Premjer lygos namų rungtynes žaidžia "Slavutič Arenoje" [[Zaporožė|Zaporožėje]], o Europos lygos rungtynes žaidė [[Kijevas|Kijeve]] ("Dinamo" arba "Obolonės Arenoje"). == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zorya_Luhansk.gif| Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png| </gallery> == Pasiekimai == {{UKRfut |0| |0| |2|2016, 2020 |0| |2|2016, 2021 |0| |0|}} * Sovietų Sąjungos čempionai (1972 m.) * Ukrainos TSR čempionas (1938, 1962, 1986 m.) {{UKRfl | 1992 | 2021 | 19 | 3 }} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|1992|I|12|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1992–1993|I|15|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1993–1994|I|14|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1994–1995|I|16|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1995–1996|I|18|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1996–1997|II|20|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1997–1998|II|19|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1998–1999|III ({{small|''5 grupė''}})|2|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1999–2000|III ({{small|''5 grupė''}})|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2000–2001|III ({{small|''5 grupė''}})|5|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2001–2002|III ({{small|''5 grupė''}})|9|I etapas}} {{fs2|UKR|2002–2003|III ({{small|''5 grupė''}})|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2003–2004|II|15|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2004–2005|II|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2005–2006|II|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2006–2007|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2007–2008|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2008–2009|I|13|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2009–2010|I|13|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2010–2011|I|12|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2011–2012|I|13|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2013–2014|I|7|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2015–2016|I|4|finalas}} {{fs2|UKR|2016–2017|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2017–2018|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|I|5|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|3|finalas}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|3|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|10|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|7|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Lietuviai == * [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1994–1995 == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22bw | pattern_b= _nikeacademy22bw | pattern_ra= _nikeacademy22bw | pattern_sh= _nikelaser5bw | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wb | pattern_b= _nikeacademy22wb | pattern_ra= _nikeacademy22wb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikestrike3w | pattern_b= _nikestrike3w | pattern_ra= _nikestrike3w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22b | pattern_b= _pumaultraweave22b | pattern_ra= _pumaultraweave22b | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 171717 | body= 171717 | rightarm= 171717 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22w | pattern_b= _pumaultraweave22w | pattern_ra= _pumaultraweave22w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/zorya-lugansk/startseite/verein/10690/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zorya-luhansk/922/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zora]] hvndsw7mnlezw1s5bsrewkx95ao6h3n 7851110 7851109 2026-06-05T12:02:22Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851110 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Luhansko „Zorâ“ | image = [[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Зоря» Луганськ | founded = 1923 m. | ground = „Avanhard“ stadionas, [[Luhanskas]] | capacity = 22 320 | chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Yevhen Heller]] | manager = {{flagicon|Ukraine}} [[Viktoras Skripnikas]] | league = [[Premjer-Liha]] (nuo 2006) | season = 2025–2026 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _pumaultraweave22b | pattern_b1 = _pumaultraweave22b | pattern_ra1 = _pumaultraweave22b | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 171717 | body1 = 171717 | rightarm1 = 171717 | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 | pattern_la2 = _pumaultraweave22w | pattern_b2 = _pumaultraweave22w | pattern_ra2 = _pumaultraweave22w | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _pumafinal21r | pattern_b3 = _pumafinal21r | pattern_ra3 = _pumafinal21r | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = FF0000 | body3 = FF0000 | rightarm3 = FF0000 | shorts3 = FF0000 | socks3 = FF0000 }} '''Luhansko „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luhanskas|Luhansko]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1923 m. 1972 m. tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Tris kartus Sovietų Ukrainos čempionais. Dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] klubas persikėlė į [[Zaporožė|Zaporožę]]. {{fkp|1923|Металіст|1937|Дзержинець|1948|Трудові резерви|1952|Дзержинець|1954|Авангард|1957|Трудові резерви|1964|Зоря}} == Stadionai == Nuo 2014–2015 metų sezono Premjer lygos namų rungtynes žaidžia "Slavutič Arenoje" [[Zaporožė|Zaporožėje]], o Europos lygos rungtynes žaidė [[Kijevas|Kijeve]] ("Dinamo" arba "Obolonės Arenoje"). == Emblema == <gallery> Vaizdas:Zorya_Luhansk.gif| Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png| </gallery> == Pasiekimai == {{UKRfut |0| |0| |2|2016, 2020 |0| |2|2016, 2021 |0| |0|}} * Sovietų Sąjungos čempionai (1972 m.) * Ukrainos TSR čempionas (1938, 1962, 1986 m.) {{UKRfl | 1992 | 2021 | 19 | 3 }} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|1992|I|12|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1992–1993|I|15|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1993–1994|I|14|1/8 f.}} {{fs2|UKR|1994–1995|I|16|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1995–1996|I|18|1/16 f.}} {{fs2|UKR|1996–1997|II|20|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1997–1998|II|19|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1998–1999|III ({{small|''5 grupė''}})|2|1/32 f.}} {{fs2|UKR|1999–2000|III ({{small|''5 grupė''}})|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2000–2001|III ({{small|''5 grupė''}})|5|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2001–2002|III ({{small|''5 grupė''}})|9|I etapas}} {{fs2|UKR|2002–2003|III ({{small|''5 grupė''}})|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2003–2004|II|15|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2004–2005|II|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2005–2006|II|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2006–2007|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2007–2008|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2008–2009|I|13|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2009–2010|I|13|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2010–2011|I|12|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2011–2012|I|13|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2012–2013|I|10|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2013–2014|I|7|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2015–2016|I|4|finalas}} {{fs2|UKR|2016–2017|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2017–2018|I|4|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|I|5|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|3|finalas}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|3|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|10|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|7|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|8|}} |} == Lietuviai == * [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1994–1995 == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''FK Zorâ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22bw | pattern_b= _nikeacademy22bw | pattern_ra= _nikeacademy22bw | pattern_sh= _nikelaser5bw | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikeacademy22wb | pattern_b= _nikeacademy22wb | pattern_ra= _nikeacademy22wb | pattern_sh= _nikelaser5wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikesdiii1819ab | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _nikestrike3w | pattern_b= _nikestrike3w | pattern_ra= _nikestrike3w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22b | pattern_b= _pumaultraweave22b | pattern_ra= _pumaultraweave22b | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 171717 | body= 171717 | rightarm= 171717 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumaultraweave22w | pattern_b= _pumaultraweave22w | pattern_ra= _pumaultraweave22w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/zorya-lugansk/startseite/verein/10690/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zorya-luhansk/922/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zora]] g5symnls3wojmboia09wupjg241qqri 0 171652 7851337 6850247 2026-06-06T09:35:26Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851337 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Bogutiškė |foto = Bogutiškė, 2020.jpg |plotis = |fotoinfo = Kaimo ženklas |lat = 55.096 |long = 26.011 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Bogùtiškė|Bogùtiškės|Bogùtiškei|Bogùtiškę|Bogùtiške|Bogùtiškėje|š=2002}} |istpav= {{pl|Boguciszki}},<ref>{{SGKP|15a|179|Boguciszki}}</ref> {{ru|Богутишки}} }} '''Bogutiškė''' (''Bagutiškė'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Sariai|Sarių]], tarp Girelės miškų, netoli Mėžio upelio. Šiaurėje stūkso [[Bogutiškės piliakalnis]]. Šiuo metu kaime yra išlikusios tik penkios pirkios. == Etimologija == Pavadinimas sietinas su asmenvardžiais ''Boguta, Bogutavičius'', {{pl|Boguta, Bohuta}}.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Bogutiškės piliakalnis datuojamas IV–V a.<ref name="MLTE" /> XX a. pr. Bogutiškės kaimas ir [[užusienis]] pateko į Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčių]]. XX a. 7-ajame dešimtmetyje veikė pradinė mokykla.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=100|inc=20|incmin=10 |1905|91|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|70|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|39|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|143||Bagutiškė}}</ref> |1970|34|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|13|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|8|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=''Bogutiškė'' |Š=''[[Dotenėnai]]'' |ŠR= |R= |PR= |P=[[Sariai]] |PV= |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] csii7gv05fkhby42f5sq5nby4r9h5ku 7851339 7851337 2026-06-06T09:35:40Z Hugo.arg 1674 /* Gyventojai */ 7851339 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Bogutiškė |foto = Bogutiškė, 2020.jpg |plotis = |fotoinfo = Kaimo ženklas |lat = 55.096 |long = 26.011 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 7 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Bogùtiškė|Bogùtiškės|Bogùtiškei|Bogùtiškę|Bogùtiške|Bogùtiškėje|š=2002}} |istpav= {{pl|Boguciszki}},<ref>{{SGKP|15a|179|Boguciszki}}</ref> {{ru|Богутишки}} }} '''Bogutiškė''' (''Bagutiškė'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Sariai|Sarių]], tarp Girelės miškų, netoli Mėžio upelio. Šiaurėje stūkso [[Bogutiškės piliakalnis]]. Šiuo metu kaime yra išlikusios tik penkios pirkios. == Etimologija == Pavadinimas sietinas su asmenvardžiais ''Boguta, Bogutavičius'', {{pl|Boguta, Bohuta}}.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Bogutiškės piliakalnis datuojamas IV–V a.<ref name="MLTE" /> XX a. pr. Bogutiškės kaimas ir [[užusienis]] pateko į Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčių]]. XX a. 7-ajame dešimtmetyje veikė pradinė mokykla.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=100|inc=20|incmin=10 |1905|91|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|70|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|39|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|143||Bagutiškė}}</ref> |1970|34|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|13|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|8|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|7|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=''Bogutiškė'' |Š=''[[Dotenėnai]]'' |ŠR= |R= |PR= |P=[[Sariai]] |PV= |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 2idcslvx1gri7cunmxpjgoayj9amezk 0 175697 7851380 7181303 2026-06-06T11:03:37Z Nestea 25298 7851380 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Televizijos kanalas| pavadinimas=Nickelodeon| logotipas=[[Vaizdas:Nickelodeon 2023 logo (outline).svg|245px|„Nickelodeon“ logotipas, naudojamas nuo 2009 m.]]| šalis=[[Jungtinės Valstijos]]| rodoma=| savininkas= ViacomCBS Domestic Media Networks| vadovai=| pradžia=1977 m. gruodžio 1 d.<br />(kaip Pinwheel)<br />1979 m. balandžio 1 d.<br />(kaip Nickelodeon)| tema=| formatas= [[16:9]] [[1080i]] ([[HDTV]])<br />[[16:9]] [[480i]] ([[SDTV]])| šūkis=''Yes!''| ankstesnis pavadinimas=Pinwheel (1977–1979)| seserinis kanalas= Nick Jr.<br />Nicktoons<br />TeenNick<br />Nick at Nite<br />[[MTV]]<br />[[VH1]]<br />[[VIVA]]</br>TV Land| svetainė= [https://www.nick.com/ www.nick.com]| }} '''„Nickelodeon“''' (trumpiau – ''Nick'') – [[JAV]] kabelinės televizijos kanalas, orientuotas į vaikus ir paauglius. Jis buvo įkurtas 1979 m. balandžio 1 d., šiuo metu priklauso „[[ViacomCBS]]“ kompanijai. Kanalo programa daugiausia skirta 2–17 m. amžiaus žiūrovams,<ref>{{cite news|url=https://finance.yahoo.com/m/b39c8860-9f0d-35a7-834b-026ac947a05d/viacom%E2%80%99s-nickelodeon-remains.html|title=Viacom's Nickelodeon Remains Driving Force for Media Segment|last=Hemsworth|first=Aaron|work=Yahoo! Finance|date=2018-01-03|access-date=2018-01-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20180108233746/https://finance.yahoo.com/m/b39c8860-9f0d-35a7-834b-026ac947a05d/viacom%E2%80%99s-nickelodeon-remains.html|archive-date=2018-01-08|url-status=live}}</ref> dalis turinio skirta visai šeimai. Kanalo būstinė yra [[Niujorkas|Niujorke]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]]. Kanalas yra transliuojamas visame pasaulyje daugiau nei 50 skirtingų šalių. == Istorija == Kanalo istorija siekia 1977 m., kai tų metų gruodžio 9 d. [[Kolumbas (Ohajas)|Kolumbe]], [[Ohajas|Ohajuje]], buvo įkurtas vaikams skirtas kanalas pavadinimu „The Pinwheel Network“.<ref>{{cite book|author=Julie Young|title=The Famous Faces of Indy's WTTV-4|url=https://books.google.com/books?id=C-N2CQAAQBAJ&pg=PT105|date=2013-05-28|publisher=Arcadia Publishing Incorporated|isbn=978-1-62584-506-1|pages=105}}</ref> 1979 m. balandžio 1 d. kanalas buvo pervadintas į „Nickelodeon“ ir nuo tada tai yra laikoma oficialia kanalo įkūrimo data.{{sfn|Hendershot|2004|p=165}}<ref>[https://web.archive.org/web/20110624034539/http://www.highbeam.com/doc/1P2-23112505.html Jay Bobbin. "Nickelodeon 20th Birthday from Green Slime to Prime Time, The Kids Network Celebrates with Lots of Special Events"], ''The Buffalo News'', 1999-06-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-10.</ref> Iš pradžių televizijos tinklas nebuvo komercinis ir tokiu išliko iki 1984 m.<ref name="MilwaukeeSentinel">{{cite news|url=https://news.google.com/newspapers?id=m4FQAAAAIBAJ&pg=7074%2C425626|title=Cable's Nickelodeon is all for the children|last1=Dudek|first1=Duane|date=1983-09-02|work=Milwaukee Sentinel|access-date=2018-12-27}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> „Nickelodeon“, kartu su seseriniais kanalais [[MTV]] ir [[VH1]], 1986 m. buvo parduotas kompanijai „[[Viacom (1952–2006)|Viacom]]“.{{sfn|Hendershot|2004|p=21–22}} Nuo pat įkūrimo kanalo logotipas keitėsi ne vieną kartą. Žymusis oranžinis logotipas pradėtas naudoti nuo 1985 m., nuo tada jis keitėsi keletą kartų, o dabartinė versija įsigalėjo nuo 2009 m. == Kanalai == * '''Nick at Nite''' (dažnai stilizuojamas kaip ''nick@nite'') – vėlai vakare ir naktį transliuojama pagrindinio „Nickelodeon“ kanalo programinis blokas. „Nick at Nite“ kartais įvardijamas kaip atskiras kanalas, nors iš tiesų yra tik jo dalis. Įkurtas 1985 m. liepos 1 d., orientuotas į suaugusių ar vyresnio amžiaus paauglių auditoriją. Rodoma daugiausiai įvairios šešto ir septinto dešimtmečio situacijų komedijos, taip pat įvairūs filmai. Kitaip nei kitos naktį transliuojamos programos, per „Nick at Nite“ rodomi serialai ir filmai nėra vulgarūs, stengiamasi rodyti kuo mažiau smurto. [[Vaizdas:Nick Jr. logo 2023 (outline).svg|thumb|right|200px|Kanalo „Nick Jr.“ logotipas.]] === Dukteriniai kanalai === * '''Nick Jr.''' (dažnai stilizuojamas kaip ''nick jr.'') – kabelinės televizijos kanalas, daugiausiai orientuotas į ikimokyklinio amžiaus (2–6 m.) vaikų auditoriją. Iš pradžių buvo vadinamas „Noggin“, kaip „Nickelodeon“ kanalo dalis įkurtas 1999 m., o 2007 m. – kaip visiškai atskiras kanalas. Nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. įgavo „Nick Jr.“ pavadinimą. Rodoma mažiems vaikams skirti serialai ir įvairios programos, daugiausiai mokomojo pobūdžio, įskaitant garsius serialus „Dora the Explorer“ ir „Go, Diego, Go!“. * '''TeenNick''' (dažnai stilizuojamas kaip ''teennick'') – į mokyklinio amžiaus vaikų (11–19 m.) auditoriją orientuotas kabelinės televizijos kanalas. Iš pradžių buvo vadinamas „The N“, kaip „Noggin“ kanalo dalis įkurtas 2002 m. balandžio 1 d., nuo 2007 m. – kaip visai atskiras kanalas. 2009 m. pervadintas į „TeenNick“. Kanalu yra kartojami įvairūs per „Nickelodeon“ rodomi/rodyti serialai ir animaciniai filmai. Anksčiau buvo transliuojami ir specialiai „TeenNick“ sukurti serialai, daugiausiai „The N“ laikais. [[Vaizdas:Nicktoons_2023_Outlined_Logo.png|thumb|right|200px|„Nicktoons“ logotipas nuo 2024 m.]] * '''Nicktoons''' (dažnai stilizuojamas kaip ''nicktoons'') – į jaunesnio amžiaus žiūrovus orientuotas kanalas, dukterinis „Nickelodeon“ kanalas. Įkurtas 2002 m. gegužės 1 d. Nuo įkūrimo kanalo pavadinimas keitėsi keletą kartų – iš pradžių buvo „Nick Toons TV“, vėliau, nuo 2003 iki 2005 m., buvo vadinamas „Nicktoons“, po to – „Nicktoons Network“. 2009 m. sugrįžta prie ankstesnio pavadinimo, o kartu pasirodė ir naujas logotipas. Kanalu pertransliuojamos daugiausiai pagrindiniu „Nickelodeon“ kanalu rodyti/rodomi animaciniai serialai, taip pat transliuojami ir specialiai „Nicktoons“ kanalui sukurti serialai. Pastaraisiais metais vis dažniau rodomos ir įvairios neanimacinės situacijų komedijos ir dramos. * '''TV Land''' (dažnai stilizuojamas kaip ''<small>TV</small>land'') – kabelinės televizijos kanalas, orientuotas į įvairaus amžiaus žiūrovus. Įkurtas 1996 m. balandžio 29 d. Nuo pat kanalo įkūrimo per jį rodomų programų stilius drastiškai keitėsi keletą kartų. Iš pradžių kanalu buvo transliuojami įvairiausių laikotarpių šou, serialai, vesternai. Vėliau nuspręsta pritraukti kuo jaunesnio amžiaus žiūrovų, pradėta transliuoti įvairūs originalūs serialai, kuriami specialiai „TV Land“, o senoji programa rodoma tik tam tikru laiku. == Programos == „Nickelodeon“ kanalu daugiausiai transliuojami įvairūs [[animacinis serialas|animaciniai serialai]], [[situacijų komedija|situacijų komedijos]] ir [[drama|draminiai]] [[serialas|serialai]], vaikams skirtos [[Muilo opera|muilo operos]], televizijos [[Filmas|filmai]], [[viktorina|žaidimų laidos]], [[realybės šou]] ir įvairių kitų tipų televizijos programos. Visa produkcija skirta jaunesnio amžiaus žiūrovams, griežtai atsisakoma rodyti sumurtą ir prievartą. Visa, kas yra rodoma per „Nickelodeon“ ir jos dukterinius kanalus, yra originali produkcija, sukurta būtent pagal šio kanalo pageidavimus. Žymesnės per „Nickelodeon“ rodomos arba anksčiau rodytos programos: === Animaciniai serialai === [[Vaizdas:2009Spongeboblogo.png|thumb|left|190px|Vienas labiausiai nusisekusių kanalo serialų.]] * '''„[[Rugrats]]“''' (rodyta 1991 m. rugpjūčio 11 d. – 2004 m. birželio 8 d.) – trylika metų rodytas animacinis serialas apie grupę mažamečių vaikų ir jų kasdienius nuotykius. Turi žvaigždę [[Holivudo šlovės alėja|Holivudo šlovės alėjoje]]. Per devynis sezonus eteryje parodytos 173 serijos, iki „SpongeBob SquarePants“ buvo ilgiausiai rodytas animacinis serialas. „Rugrats“ yra susilaukęs 20 įvairiausių apdovanojimų, įskaitant keturis [[Emmy apdovanojimas|„Emmy“]]. Yra išleisti trys filmai, įvairūs video žaidimai, komiksai ir kita. * '''„[[SpongeBob SquarePants]]“''' (rodoma nuo 1999 m. gegužės 1 d.) – seniausiai per „Nickelodeon“ rodomas animacinis serialas apie Kempiniuką ir jo nuotykius povandeniniame pasaulyje. Serialas pasaulyje susilaukė neregėto populiarumo, 2013 m. vasarą iš viso buvo parodyta daugiau nei 180 serijų. Bendrai serialas kanalui yra atnešęs 8 mlrd. JAV dolerių pelno. 2004 m. kinuose buvo parodytas filmas, po animacinio filmo sėkmės šiuo metu yra planų kurti ir antrą dalį. [[Vaizdas:Logo de Avatar la leyenda de Aang.png|thumb|right|190px|Serialo „Avatar: The Last Airbender“ logotipas.]] * '''„[[The Fairly OddParents]]“''' (rodoma nuo 2001 m. kovo 30 d.) – trečias ilgiausiai „Nickelodeon“ kanalu rodomas animacinis serialas apie dešimtmetį berniuką Timį Ternerį ir du jį globojančius krikštatėvius-fėjas Vandą ir Kosmą, kurie pildo kiekvieną mažamečio norą ar užgaidą. Yra išleisti devyni televizijos filmai. Serialas laimėjęs tris [[Emmy apdovanojimas|„Emmy“ apdvanojimus]]. 2013 m. vasarą buvo parodyta iš viso 131 serija, 2005 m. serialas buvo nutrauktas, po to pradėtas rodyti vėl. * '''„[[Avatar: The Last Airbender]]“''' (rodyta 2005 m. vasario 21 d. – 2008 m. liepos 19 d.) – tris sezonus rodytas animacinis serialas apie išskirtinių gebėjimų turintį dvylikametį berniuką Angą ir jo draugus. Serialas susilaukė didelės sėkmės, buvo itin gerai įvertintas tarp televizijos kritikų bei žiūrovų, pasiekė itin aukštus reitingus. 2010 m. buvo išleistas (neanimacinis) kino filmas. 2012 m. tuo pačiu kanalu pradėtas rodyti serialo pratęsimas pavadinimu „[[The Legend of Korra]]“. * '''„[[The Penguins of Madagascar]]“''' (rodoma nuo 2008 m. lapkričio 29 d.) – [[Kompiuterinė animacija|kompiuterinės animacijos]] filmas apie penkių pingvinų nuotykius [[Manhatanas|Manhatane]] ([[Niujorkas|Niujorke]]) esančiame [[Zoologijos sodas|zoologijos sode]]. Serialas pradėtas kurti po filmo [[Madagaskaras (filmas)|„Madagaskaras“]] sėkmės. Animacinis filmas susilaukė pripažinimo tarp kritikų, buvo nominuotas keliolikai [[Emmy apdovanojimas|„Emmy“ apdovanojimų]]. Tai pirmasis serialas, sukurtas bendradarbiaujant su „[[DreamWorks Animation]]“ kompanija. Yra išleisti keli [[Kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniai žaidimai]]. === Situacijų komedijos === [[Vaizdas:Victorious Cast.jpg|left|thumb|200px|Serialo „Victorious“ aktoriai.]] * '''„[[Drake & Josh]]“''' (rodyta 2004 m. sausio 11 d. – 2007 m. rugsėjo 16 d.) – viena labiausiai nusisekusių kanalo [[komedija|komedijų]] apie du vaikinus paauglius Josh ir Drake, kurie yra netikri broliai ir labai skirtingų charakterių. Per keturis sezonus parodyta daugiau nei 60 serijų. Yra išleistas serialo garso takelis, keli video žaidimai. Parodyti trys televizijos filmai. Serialas buvo gerai įvertintas tarp kritikų, padėjo išgarsėti aktorei [[Miranda Cosgrove]], kuri vėliau gavo vaidmenį seriale „iCarly“. * '''„[[Zoey 101]]“''' (rodyta 2005 m. sausio 9 d. – 2008 m. gegužės 2 d.) – komedija apie merginą Zoey Brooks ir jos draugus, kurie visi gyvena ir mokosi privačioje „Pacific Coast“ akademijoje [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Pagrindinį vaidmenį seriale atliko [[Britney Spears]] sesuo [[Jamie Lynn Spears|Jamie Lynn]]. Nominuotas [[Emmy apdovanojimas|„Emmy“ apdovanojimui]]. Vienas brangiausių kanalo serialų. Serialas vėliau susilaukė labai aukštų reitingų, tačiau kritikai komediją vertino labai neigiamai. Parodyti keturi sezonai. [[Vaizdas:Miranda Cosgrove 2010 MMVA (Straighten Crop).jpg|thumb|right|150px|[[Miranda Cosgrove]] iš serialo „iCarly“.]] * '''„[[iCarly]]“''' (rodyta 2007 m. rugsėjo 8 d. – 2012 m. lapkričio 23 d.) – situacijų komedija apie merginą Carly, kuri, kartu su savo draugais, kuria savo internetinį šou. Serialas susilaukė itin aukštų reitingų, pagrindinė serialo aktorė Miranda Cosgrove tapo viena geriausiai apmokamų paauglių aktorių visoje [[JAV|Amerikoje]]. Yra išleisti keli kompiuteriniai žaidimai ir serialo garso takelis, sukurtas daug populiarumo sulaukęs tinklalapis. Per septynis „iCarly“ sezonus parodyta daugiau nei 100 serijų. * '''„[[Victorious]]“''' (rodyta 2010 m. kovo 27 d. – 2013 m. vasario 2 d.) – „Nickelodeon“ kanalu rodyta situacijų komedija apie merginą Tori ir jos draugus, kurie visi mokosi toje pačioje mokykloje „Hollywood Arts“ [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Serialas yra muzikinis, išleisti trys albumai. Keturis kartus nominuotas „Emmy“ apdovanojimui. Po keturių sezonų (parodžius beveik 60 serijų) serialas dėl nežinomų priežasčių buvo netikėtai nutrauktas, nors ir „Victorious“ buvo vienas žiūrimiausių paauglių serialų. * '''„[[House of Anubis]]“''' (rodyta 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 11 d.) – paslapčių ir nuotykių kupinas paauglių serialas „House of Anubis“ pasakoja itin įdomią istoriją apie merginą vardu Nina, kuri atvyksta į naują mokyklą Didžiojoje Britanijoje tą pačią dieną kai populiari mergina Džoja per prievarta yra išvežta ir panaikinama iš visos mokyklos istorijos. Tačiau jos draugė Patricia nepasiduoda ir daro viską kas jai šauna į galvą, kad tik pavyktų sužinoti kas nutiko jos geriausiai draugei. Manydama, jog visa tai yra Ninos kaltė, ji ją užrakina apleistoje mokyklos palėpėje, kur Nina atranda didžiausias tų namų paslaptis. Kelis kartus laimėjęs [[Grammy apdovanojimas|„Grammy“ apdovanojimą]] bei surinkęs milijonus žiūrovų dėmesio, egyptologijos istorija paremtas šou sudaro 190 dvidešimt minučių trukmės serijų ir paskirstomas į tris šou sezonus bei mokslo pabaigimų šventę pristatantį televizijos filmą „Touchstone of Ra“. Yra išleista daug kompiuterinių serialo žaidimų, knygų bei diskų. * '''„[[Sam & Cat]]“''' (rodoma nuo 2013 m. birželio 8 d.) – situacijų komedija apie dvi charizmatiškas merginas ir jų nuotykius dirbant auklėmis. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka aktorės [[Ariana Grande]] (vaidina Cat iš serialo „Victorious“) ir Jennette McCurdy (vaidina Sam iš serialo „iCarly“). Pirmosios „Sam & Cat“ serijos buvo gerai įvertintos, pasiekė aukštus reitingus, todėl kanalo prodiuseriai iš karto užsakė mažiausiai 40 serijų. Dėl „Nickelodeon“ padarytų sprendimų ir seksualių Jennette McCurdy nuotraukų paviešinimo, gan daug peržiūrų sulaukusio serialo produkcija buvo atšaukta. [[Vaizdas:Jonas Brothers KCA.jpg|thumb|left|200px|„Nickelodeon Kids' Choice Awards“ 2009 m.]] === Kitos programos === * '''„[[Figure It Out]]“''' (rodoma nuo 1997 m. liepos 7 d.) – vaikams skirtas žaidimų šou. Rodytas keturis sezonus 1997–1999 m., vėliau atkurtas 2012 m. Laidos esmė – vaikai su specialiais gebėjimais ir talentais kaip varžovai rungiasi laidoje, o joje dalyvaujančios įžymybės (iš kanalo serialų) bando iš anksto nuspėti frazę, apibūdinančią talentą. Laidą veda Jeff Sutphen. Šou yra nusisekęs, buvo rodomos kelios kitos šiek tiek pakeistu formatu laidos. * '''„[[Nickelodeon Kids' Choice Awards]]“''' (rodoma nuo 1988 m. balandžio 18 d.) – seniausi Amerikos apdovanojimai, kurių laimėtojus renka vaikai. Egzistuoja keliasdešimt kategorijų, įskaitant pasiekimus [[Muzika|muzikoje]], [[Televizija|televizijoje]], [[Kinas|kine]] ir t. t. Rodomi kiekvienais metais. Prestižiniai apdovanojimai, sulaukiantys ypatingai daug dėmesio ir pritraukiantys įvairių pasaulinio lygio žvaigždžių. Laimėtojai renkami internetu. Daugiausiai apdovanojimų (10) yra gavęs aktorius Will Smith. == Išnašos == {{Išnašos}} == Šaltiniai == * {{cite book |editor-last=Hendershot |editor-first=Heather |title=Nickelodeon Nation: The History, Politics, and Economics of America's Only TV Channel for Kids |location=New York |publisher=New York University Press|year=2004 |isbn=0-8147-3652-1 }} == Nuorodos == * [https://www.nick.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:JAV televizijos kanalai]] pp3vd9e6u1353dpmp6kyudex0tb312k 0 179309 7851383 7533802 2026-06-06T11:18:55Z Nestea 25298 7851383 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė |paprastas_pav = Prūsijos karalystė|vietinis pavadinimas = |ilgas pavadinimas = {{smaller|Prūsijos karalystė}}<br>{{nobold|{{small|{{de|Königreich Preußen}}}}}} |žemynas = Europa |statusas = {{smaller|[[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] dalis (1871–1918)}} |year_start = 1701 |year_end = 1918 |date_end = |date_start = sausio 18 |date_end = lapkričio 28 |event1 = [[Vienos kongresas]] |date_event1 = 1815 m. birželio 9 d. |event2 = [[Vokietijos suvienijimas]] |date_event2 = 1871 m. sausio 18 d. |event_start = [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydricho I]] [[karūnacija]] |event_end = [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] sosto atsisakymas |p1 = Brandenburgas-Prūsija |vėliava_p1 =Wappen Mark Brandenburg.png |p2 = Šventoji Romos imperija |vėliava_p2 =Banner of the Holy Roman Emperor with haloes (1430-1806).svg |s1 = Laisvoji Prūsijos valstybė |vėliava_s1 = Flag of Prussia (1918–1933).svg |image_flag = Flag of Prussia (1892-1918).svg |vėliavos_tipas = Vėliava<br>(1892–1918) |vėliava = Vėliava |image_coat = Coat of Arms of the Kingdom of Prussia 1873-1918.svg |simbolio_tipas = Herbas<br>(1873–1918) |simbolis = Herbas |coa_size = 70px |image_map = Prussia in the German Reich (1871).svg |image_map_caption = Prūsijos karalystė (raudona) [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijoje]] 1871–1918 m. |nacionalinis_devizas = [[Suum cuique]] |valstybis_himnas = |sostinė = [[Berlynas]] |valstybinės_kalbos = [[Vokiečių kalba|Vokiečių]] |valdymo_forma = [[Absoliutinė monarchija]] {{smaller|(iki 1848)}}<br>[[Konstitucinė monarchija]] {{smaller|(nuo 1848)}} |valdovo_titulas = [[Karalius]] |valdymo_metai1 = 1701–1713 {{small|(pirmas)}} |valdovas1 = [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]] |valdymo_metai2 = 1888–1918 {{small|(paskutinis)}} |valdovas2 = [[Vilhelmas II]] |title_deputy = |deputy1 = |year_deputy1 = |deputy2 = |year_deputy2 = |stat_year1 = |stat_area1 = |stat_year2 = 1816 |stat_pop2 = 10349031 |stat_year3 = 1871 |stat_pop3 = 24689000 |stat_year4 = 1910 |stat_pop4 = 40169219 |valiuta = [[Reichstaleris]] {{small|(1701–1750)}}<br> [[Prūsijos taleris]] {{small|(1750–1857)}}<br> [[Goldmarkė]] {{small|(1873–1914)}} }} '''Prūsijos karalystė''' ({{de|Königreich Preußen}}) – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Karalystę 1701 m. sausio 18 d. vietoje [[Prūsijos hercogystė]]s įkūrė kurfiurstas [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas III]], tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos]] valstybę ir gyvavo iki [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijos]] ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d. – tuo metu karalystės teritorijoje sudaryta [[Prūsijos laisvoji valstybė]]. [[XVIII a.]] Prūsijos karalystė buvo didžiausia [[vokiečiai|vokiečių]] gyvenama valstybė Europoje. [[XIX a.]] viduryje jos valdovų pastangomis vyko [[Vokietijos suvienijimas]]. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. [[Karaliaučius]], nuo 1772 m. [[Berlynas]], 1806–1807 m. [[Klaipėda]]. == Istorija == [[Vaizdas:Flag of the Kingdom of Prussia (1701-1750).svg|thumb|150px|left|Prūsijos vėliava 1701 m.]] {{Prūsijos istorija}} [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafas ir Prūsijos hercogas [[Frydrichas Vilhelmas]], miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichui]], kuris 1701 m. sausio 18 d. [[Karaliaučiaus katedra|Karaliaučiaus katedroje]] buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik [[Bohemija]], tačiau Frydrichui pavyko įtikinti [[imperatorius Leopoldas I|imperatorių Leopoldą I]] suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės kare]] (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus [[Frydrichas Vilhelmas I]] 1713 m., kai įsigaliojo [[Utrechto sutartis]]. 1772 m. per [[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|I ATR padalijimą]] Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi [[Vysla|Vyslos]] žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|II ATR padalijimą]] Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|III ATR padalijimą]] ji prisijungė Lietuvos [[Užnemunė|Užnemunę]], dalį [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] ir [[Mazovija|Mazoviją]] su [[Varšuva]]. 1807–1815 m. [[Napoleonas]] Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]]. 1815 m. [[Vienos kongresas]] Prūsijai atidavė [[Poznanės provincija|Poznanės provinciją]], jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, [[Halberštadtas]], [[Nešatelis]], [[Klevė]], [[Marka]], [[Mindenas]]-[[Ravensburgas]] Pareinėje ir [[Vestfalija]]. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Acprussiamap2.gif|thumb|Prūsijos hercogystė ir karalystė 1600–1795 m.]] [[Vaizdas:Preussen-1806.jpg|thumb|Prūsijos karalystė 1806 m.]] [[Vaizdas:Ac.prussiamap3.png|thumb|Prūsijos karalystė 1807–187 m.]] 1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje [[Prūsijos kunigaikštystė]]je buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai ({{De|Kreis}}). Nuo tada [[Semba|Semboje]] Žiokų sritį sudarė [[Žiokų apskritis|Žiokų]], [[Žuvininkų apskritis|Žuvininkų]] ir [[Noihauseno apskritis|Noihauseno apskritys]]. Tepliuvos sritį sudarė [[Tepliuvos apskritis|Tepliuvos]], [[Labguvos apskritis|Labguvos]] ir [[Toplaukio apskritis|Toplaukio apskritys]]. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Ragainės apskritis|Ragainės]], [[Tilžės apskritis|Tilžės]] ir [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskritys]]. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas [[Lietuvos departamentas]] bei [[Rytų Prūsijos departamentas]]. Per 1815–1818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardą]] su 16 apskričių ir [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardą]] su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): [[Šilutės apskritis|Šilutės]], [[Lankos apskritis|Lankos]] (Pakalnės), [[Ragainės apskritis|Ragainės]], [[Tilžės apskritis|Tilžės]], [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio]], [[Stalupėnų apskritis|Stalupėnų]], [[Gumbinės apskritis|Gumbinės]], [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Darkiemio apskritis|Darkiemio]] ir [[Geldapės apskritis (Prūsija)|Geldapės]] (didžioji dalis [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).<ref>Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003</ref> === Dalys iki 1772 m. === * [[Prūsijos hercogystė]] * [[Brandenburgas]] * [[Klevo hercogystė|Klevas]], [[Marko grafystė|Markas]], [[Ravensbergo grafystė|Ravensbergas]] (nuo 1614 m.) * [[Pomeranija]], [[Mindeno vyskupija|Mindenas]], [[Halberštadto kunigaikštystė|Halberštadtas]] (nuo 1648 m.) * [[Lauenburgas–Biutovas]], [[Draheimas]] (nuo 1657 m.) * [[Magdeburgas]] (nuo 1680 m.) * [[Noišatelis]] (nuo 1707) * [[Prūsijos Geldersas|Geldersas]] (nuo 1713) * [[Mindenas-Ravensbergas]] (nuo 1719) * [[Vakarų Pomeranija]] (nuo 1720, 1815) * [[Silezija]], [[Kladsko grafystė|Glatzas]] (nuo 1742) * [[Rytų Fryzija]] (nuo 1744) === 1773–1775 m. prijungtos provincijos === [[Vaizdas:Prūsija 1795m.png|thumb|Prūsijos didžiausia teritorija 1795 m.]] * [[Rytų Prūsijos provincija]] ([[Lietuvos departamentas]], [[Karaliaučiaus departamentas]]) * [[Vakarų Prūsijos provincija]] * [[Naujoji Rytų Prūsija]] * [[Pietų Prūsija]] * [[Naujoji Silezija]] === Provincijos po 1808 m. === * [[Brandenburgas]] * [[Silezijos provincija]] (nuo 1815 m.) * [[Vestfalijos provincija]] (nuo 1815 m.) * [[Pomeranijos provincija]] (1815–1946 m.) * [[Saksonijos provincija]] (nuo 1816 m.) * [[Reino provincija]] (1822–1946 m.): [[Žemutinio Reino didžioji kunigaikštystė]] (1815–1822 m.), Julicho-Klevės-Bergo provincija (1815–1822 m.) * [[Rytų Prūsijos provincija]] (1824–1878 m.): [[Gumbinės apygarda]], [[Karaliaučiaus apygarda]] * [[Poznanės provincija]] (1848–1919 m.), buvusi [[Poznanės didžioji kunigaikštystė]] (1815–1848 m.) * [[Hohencolerno provincija]] (1850–1945 m.): Hohencolernas-Hešingenas (1576–1850 m.), Hohencolernas-Zigmaringenas (1576–1850 m.) * [[Hanoveris]] (nuo 1866 m.) * [[Hesenas-Nasau]] (nuo 1866 m.) [[Vaizdas:Vokietija 1871-1918m.png|thumb|Vokietijos imperija nuo 1871 m., kurioje visišką valdžią turėjo Prūsija]] == Gyventojai ir plotas == {{dem|kolon=6|till=41000000|inc=10000000|incmin=5000000 |1713|1600000 |1740|2400000 |1786|5400000 |1795|8700000 |1806|9700000 |1807|8490000 |1816|10300000 |1840|15000000 |1861|18500000 |1871|24600000 |1880|27000000 |1910|40160000}} '''Teritorijos raida''' {|{{graži lentelė}} |-- |'''Metai'''||1713||1740||1786||1795||1807||1816||1871 |-- |'''Plotas km²'''||114 000||119 000||195 000||300 000||158 000||280 000||348 780 |-- |} == Valdovai == [[Vaizdas:Preussen 1701 Königsberg.jpg|thumb|Prūsijos karaliaus [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydricho]] karūnavimas]] * [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]], kurfiurstas, nuo 1701 m. karalius Prūsijai * [[Frydrichas Vilhelmas I]], Prūsijos karalius * [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]] * [[Frydrichas Vilhelmas II]] * [[Frydrichas Vilhelmas III]] * [[Frydrichas Vilhelmas IV]] * [[Vilhelmas I]], nuo 1867 m. [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos valstybių sąjungos]] prezidentas, nuo 1871 m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatorius]]. * [[Frydrichas III (Vokietija)|Frydrichas III]] * [[Vilhelmas II]], 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje kilus revoliucijai, atsisakė sosto. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Otto Büsch, Wolfgang Neugebauer: Moderne preussische Geschichte : 1648–1947. 3 Bände. Berlin 1981, De Gruyter Verlag, ISBN 3-11-008324-8 * Ingrid Mittenzwei/Erika Herzfeld: Brandenburg-Preußen 1648–1789. Verlag der Nation, Berlin 1. Auflage 1987, ISBN 3-373-00004-1 [[Kategorija:Prūsijos karalystė| ]] 4rafnjnmqxt99rtudu6jss2stmzipeh 0 192807 7851296 7850777 2026-06-06T05:36:40Z Vilensija 40695 panaikinta [[Kategorija:Osmaų imperijos karai]]; įtraukta [[Kategorija:Osmanų imperijos karai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7851296 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Pirmasis Balkanų karas |image=[[Vaizdas:Balkanskata voina Photobox.jpg|300px]] |caption=Pagal laikrodžio rodyklę iš viršaus į dešinę:<br />{{flatlist| *Serbijos pajėgos įžengia į [[Kosovo Mitrovica|Mitrovicą]] *Osmanų kariuomenė Kumanovo mūšyje *Graikijos karaliaus [[Jurgis I (Graikija)|Jurgio I]] ir Bulgarijos caro [[Ferdinandas I (Bulgarija )|Ferdinando I]] susitikimas [[Salonikai|Salonikuose]] *Bulgarijos sunkioji artilerija}} |partof= [[Balkanų karai]] |place=[[Balkanų pusiasalis]] |date=Spalio 8 d. [[1912]]–Gegužės 30 d. [[1913]] <br /> (7 mėnesiai, 3 savaitės ir 1 diena) |result=[[Balkanų Lyga|Balkanų Lygos]] pergalė *[[Londono sutartis (1913)|Londono sutartis]] *[[Atėnų sutartis]] |territory = Osmanų europinės terirtorijos padalintos tarp Balkanų lygos šalių |combatant1={{plainlist| *'''Balkanų Lyga''': *{{flagicon|Bulgaria|1878}} [[Bulgarija]] *{{flagicon|Greece}} [[Graikija]] *{{flagicon|Serbia|1882}} [[Serbijos karalystė|Serbija]] *[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] [[Juodkalnijos karalystė|Juodkalnija]]}} |combatant2={{flag|Ottoman Empire}} | commander1 = {{plainlist| *{{flagicon|Bulgaria|1878}} [[Ferdinandas I (Bulgarija)|Ferdinandas I]] *{{flagicon|Bulgaria|1878}} Georgi Vazov *{{flagicon|Bulgaria|1878}} Mihail Savov *{{flagicon|Bulgaria|1878}} Ivan Fichev *{{flagicon|Bulgaria|1878}} Stiliyan Kovachev *{{flagicon|Bulgaria|1878}} Andranik Ozanian *{{flagicon|Greece}} [[Jurgis I (Graikija)|Jurgis I]] [[Nužudymas|'''X''']] *{{flagicon|Greece}} [[Konstantinas I (Graikija)|Konstantinas I]] *{{flagicon|Greece}} Eleftherios Venizelos *{{flagicon|Greece}} Panagiotis Danglis *{{flagicon|Greece}} Pavlos Kountouriotis *{{flagicon|Greece}} Konstantinos Sapountzakis *{{flagicon|Serbia|1882}} [[Petras I (Serbija)|Petras I]] *{{flagicon|Serbia|1882}} [[Aleksandras I (Jugoslavija)|Princas Aleksandras]] *{{flagicon|Serbia|1882}} Radomir Putnik *{{flagicon|Serbia|1882}} Stepa Stepanović *{{flagicon|Serbia|1882}} Božidar Janković *{{flagicon|Serbia|1882}} Živojin Mišić *[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] [[Nikola I]] *[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] [[Danilo Aleksandar Petrović-Njegoš|Princas Danilo]] *[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] [[Peter Petrovich-Njegosh |Princas Petras]] *[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] Janko Vukotić}} | commander2 = {{plainlist| *{{flagicon|Ottoman Empire}} [[Mehmedas V]]{{Pasidavė}} *{{nowrap|{{flagicon|Ottoman Empire}} Mahmud Shevket Pasha}} *{{flagicon|Ottoman Empire}} Enver Pasha *{{flagicon|Ottoman Empire}} Nazım Pasha *{{flagicon|Ottoman Empire}} Zeki Pasha }} | strength1 = {{plainlist| *'''{{flagicon|Bulgaria|1878}}''' 450 300+ <ref name="Hall16">{{harvnb|Hall|2000|p=16}}</ref><ref>{{Cite journal |last=Dennis |first=Brad |date=2019-07-03 |title=Armenians and the Cleansing of Muslims 1878–1915: Influences from the Balkans |url=https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/13602004.2019.1654186 |journal=Journal of Muslim Minority Affairs |language=en |volume=39 |issue=3 |pages=411–431 |doi=10.1080/13602004.2019.1654186 |s2cid=202282745 |issn=1360-2004|url-access=subscription }}</ref> *'''{{flagicon|Serbia|1882}}''' 230 000 <ref name="Hall18">{{harvnb|Hall|2000|p=18}}</ref> *'''{{flagicon|Greece}}''' 125 000 <ref name="Erickson70">{{harvnb|Erickson|2003|p=70}}</ref> *'''[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]]''' 44 500 {{sfn|Erickson|2003|p=69}} *'''Viso:''' 850 000 }} | strength2 = {{plainlist| '''{{flagicon|Ottoman Empire}}''' 436 742 karo pradžioje{{sfn|Erickson|2003|p=52}} }} | casualties1 = {{plainlist| *'''{{flagicon|Bulgaria|1878}} [[Bulgarija|Bulgarijos karalystė]]:'''<ref name="Hall135">{{harvnb|Hall|2000|p=135}}</ref> **14 000 žuvo **4 926 dingo **50 000 sužeista **19 000 mirė nuo ligų *'''{{flagicon|Greece}} [[Graikija|Graikijos karalystė]]:'''<ref name="Hall135"/> *5 169 žuvo *23 502 sužeista *1 550 mirė nuo ligų *'''{{flagicon|Serbia|1882}} [[Serbijos karalystė]]:''' *5 000 žuvo *18 000 sužeista<ref>''Βιβλίο εργασίας 3, Οι Βαλκανικοί Πόλεμοι'', ΒΑΛΕΡΙ ΚΟΛΕΦ and ΧΡΙΣΤΙΝΑ ΚΟΥΛΟΥΡΗ, translation by ΙΟΥΛΙΑ ΠΕΝΤΑΖΟΥ, CDRSEE, Thessaloniki 2005, p. 120, '''(Greek)'''. Retrieved from http://www.cdsee.org {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150627234917/http://www.cdsee.org/ |date=2015-06-27 }}</ref> *6 698 mirė nuo ligų *'''[[Vaizdas:Flag of Montenegro (1905–1918).svg|20px]] [[Juodkalnijos karalystė]]:'''<ref name="Hall135"/><ref name="Erickson329"/> *2 836 žuvo *6 602 sužeista *406 mirė nuo ligų<hr> '''Viso:''' 156 139 žuvo, sužeista ar mirė nuo ligų }} | casualties2 = '''{{flag|Ottoman Empire}}:'''<ref name="Erickson329">{{harvnb|Erickson|2003|p=329}}</ref>{{plainlist| *50 000 žuvo *100 000 sužeista *115 000 pateko į nelaisvę *75 000 mirė nuo ligų<hr> *'''Viso:''' 340 000 žuvo, sužeista, pateko į nelaisvę ar mirė nuo ligų }} | casualties3 = Apie 890 000 civilių tapo [[Pabėgėlis|karo pabėgeliais]] <br /> Žuvo 632 000<ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=MDoFR3UJOSgC |title=McCarthy, Justin (1995). Death and Exile: The Ethnic Cleansing of Ottoman Muslims, 1821–1922. Darwin Press. p. 164.|isbn=9780340706572 |last1=McCarthy |first1=Justin |date=2 February 2001 |publisher=Bloomsbury Academic }}</ref> - 1.5 milijonų<ref>Hupchick, Dennis P., The Balkans: From Constantinople to Communism. p. 321.</ref><ref>{{Cite web |last=Pekesen |first=Berna |date=2012 |title=Expulsion and Emigration of the Muslims from the Balkans |url=http://ieg-ego.eu/en/threads/europe-on-the-road/forced-ethnic-migration/berna-pekesen-expulsion-and-emigration-of-the-muslims-from-the-balkans |website=European History Online}}</ref> Osmanų musulmonų civilių. <br /> Žuvo daugiau nei 120 000 albanų civilių.<ref name=":7">{{Cite journal |last=Rifati |first=Fitim |url=https://www.balkanjournal.org/wp-content/uploads/2020/12/JSB-1.-sayi-revize_2-Fitim-Rifati-1.pdf |title=Kryengritjet shqiptare në Kosovë si alternativë çlirimi nga sundimi serbo-malazez (1913–1914) |date=2021 |journal=Journal of Balkan Studies |volume=1 |page=84 |doi=10.51331/A004 |quote="According to Serbian Social Democrat politician Kosta Novakovic, from October 1912 to the end of 1913, the Serbo-Montenegrin regime exterminated more than 120,000 Albanians of all ages, and forcibly expelled more than 50,000 Albanians to the Ottoman Empire and Albania." |issn=2671-3675 |archive-date=16 June 2023 |access-date=12 November 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230616205615/https://www.balkanjournal.org/wp-content/uploads/2020/12/JSB-1.-sayi-revize_2-Fitim-Rifati-1.pdf |url-status=dead }}</ref><ref name=":11">{{Cite book |last=Alpion |first=Gëzim |url=https://books.google.com/books?id=sylOEAAAQBAJ&dq=%22120,000+albanians%22+%221912%22&pg=PA11 |title=Mother Teresa: The Saint and Her Nation |date= 2021 |publisher=Bloomsbury |isbn=9789389812466 |pages=11, 19 |quote="During the Balkan wars, in total '120,000 Albanians were exterminated', hundreds of villages' were shelled by artillery and 'a large number of them were burned down' across Kosova and Macedonia. The figures do not include people killed in present-day Albania and the devastated houses, villages and towns that Serbian and Montenegrin soldiers left behind when they were eventually forced to retreat.'"}}</ref><ref name=":0">{{Cite web |last=Novakovic |first=Kosta |title=Colonisation and Serbianisation of Kosova |url=http://www.kosova.com/arkivi1997/expuls/dok5.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20131225040933/http://www.kosova.com/arkivi1997/expuls/dok5.htm |archive-date=25 December 2013 |publisher=The Institute of History, Prishtina}}</ref><ref name=":10">{{Cite journal |last=Ademi |first=Haxhi |date=2019 |title=THE CASE OF THE "DISPLACEMENT" OF SERBS FROM KOSOVO DURING WORLD WAR TWO |url=http://www.istoriecraiova.ro/wp-content/uploads/2019/04/2019_1_ANALE.pdf#page=27 |journal=Analele UniversităŃii din Craiova. Istorie |pages=32}}</ref><ref name=":13">{{Cite journal |last=Zhitia |first=Skender |date=2021 |title=The Anti-Albanian Policy of the Serbian State, Programs and Methods (XIX–XX) |url=https://dergipark.org.tr/tr/download/article-file/1777746 |journal=Journal of History & Future}}</ref><ref name=":18">{{cite book |last1=Geshov |first1=Ivan Evstratiev |url=https://books.google.com/books?id=enANAQAAIAAJ&q=massacres%20albanais%20serbe%201913 |title=La genèse de la guerre mondiale: la débâcle de l'alliance balkanique |date=1919 |publisher=P. Haupt |edition=as for example that of the Serbian deputy Triša Kaclerovićh, who, in an article published in 1917 by the International Bulletin, affirms that in 1912–1913 120,000 Albanians were massacred by the Serbian army |page=64 |language=fr |access-date=9 August 2023}}</ref><ref name=":2">{{Cite book |last=Pirraku |first=Muhamet |url=https://zeflushmarku.edu.mk/libra/masakra_e_dubraves_pirraku.pdf |title=MASAKRA NË BURGUN E DUBRAVËS 19 –24 MAJ 1999 |publisher=Biblioteka Kombëtare dhe Universitare e Kosovës |pages=162 |quote="'there were some 150 thousand Albanians killed by Serbs in 1912–13'" |access-date=2025-10-18 |archive-date=2025-01-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250119092454/https://zeflushmarku.edu.mk/libra/masakra_e_dubraves_pirraku.pdf |url-status=dead }}</ref> <br /> Šimtai tūkstančių albanų buvo [[tremtis|deportuoti]].<ref>{{Cite book |last=Štěpánek |first=Václav |url=https://digilib.phil.muni.cz/_flysystem/fedora/pdf/115340.pdf |title=Problem of colonization of Kosovo and Metohija in 1918–1945 |year=2010 |pages=88}}</ref><ref name=":112">{{Cite book |last=Alpion |first=Gëzim |url=https://books.google.com/books?id=sylOEAAAQBAJ&dq=%22120,000+albanians%22+%221912%22&pg=PA11 |title=Mother Teresa: The Saint and Her Nation |date=2021 |publisher=Bloomsbury |isbn=9789389812466 |pages=11}}</ref><ref name="Qirezi46">{{cite book |last=Qirezi |first=Arben |title=Kosovo and Serbia: Contested Options and Shared Consequences |publisher=University of Pittsburgh Press |year=2017 |isbn=9780822981572 |editor1-last=Mehmeti |editor1-first=Leandrit I. |pages= |chapter=Settling the self-determination dispute in Kosovo |editor2-last=Radeljić |editor2-first=Branislav |chapter-url=https://books.google.com/books?id=IWMqDwAAQBAJ&q=1912&pg=PT74}}</ref> }} '''Pirmasis Balkanų karas''' – karas vykęs [[1912]] m. [[spalis|spalio]] mėn. 9 d. – [[1913]] m. [[gegužė]]s mėn. 30 d. tarp [[Balkanų lyga|Balkanų lygos]] ([[Serbija]], [[Juodkalnija]], [[Graikija]] ir [[Bulgarija]]) ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]. Karo priežastis buvo Serbijos, Bulgarijos, Graikijos ir Juodkalnijos siekis išplėsti savo teritoriją. Karas baigėsi [[Londono taikos sutartis|Londono taikos sutartimi]]. Pirmasis karo laikotarpis (1912 m. spalis-gruodis) pasižymėjo didelio masto puolamosiomis Balkanų lygos šalių operacijomis. [[Paliaubos|Paliaubų]] metu [[Turkija]], [[Serbija]] ir [[Bulgarija]] sustabdė karinius veiksmus, tačiau [[Graikija]] ir [[Juodkalnija]] paliaubų nesilaikė. Antrajame karo laikotarpyje (1913 m. vasaris-gegužė) buvo būdinga pozicinė kova apkasuose, išskyrus Adrianopolio šturmą. Pasibaigus Pirmajam Balkanų karui, Balkanų lygos šalys nebuvo patenkintos Londono taikos sutarties sąlygomis, o dingus vienijančiai šias šalis Osmanų imperijos grėsmei, tarp jų prasidėjo įtampa. Labiausiai nusivylusi Bulgarija vėliau pradėjo [[Antrasis Balkanų karas|Antrąjį Balkanų karą]]. == Priežastys == Dar XV a. osmanai užėmė [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]] ir pradėjo Balkanų pusiasalio, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos užkariavimus. Po [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] žlugimo susiformavusi Osmanų imperija užėmė milžiniškas teritorijas Viduržemio jūros rytinėje dalyje, palei Juodąją jūrą ir vakarinėje Azijos dalyje. Šiose teritorijose gyveno daug tautų, jos skyrėsi savo tikyba, tautine priklausomybe bei pasaulėžiūra. Balkanų pusiasalyje, iki jį prijungiant prie Osmanų imperijos, gyveno apie 15 skirtingų tautų. Įtampa tarp Balkanų valstybių, dėl jų pretenzijų į [[Makedonija|Makedoniją]] ir [[Trakija|Trakiją]], šiek tiek buvo sumažėjusi XIX a. viduryje įsikišus didžiosioms Europos valstybėms, kurios siekė labiau ginti šios osmanų provincijos krikščionių daugumą ir išsaugoti status quo. 1867 m. [[Graikija]], [[Serbija]] ir [[Juodkalnija]] užsitikrino savo nepriklausomybes per pasirašytą [[Berlyno sutartis|Berlyno sutartį]] po dešimtmečio. Serbijos ketinimai [[Bosnija-Hercegovina|Bosnijos-Hercegovinos]] atžvilgiu buvo sužlugdyti Austro-Vengrų imperijai aneksavus ją 1908 m. spalį, tad serbai sutelkė dėmesį į savo istorinį lopšį [[Kosovas|Kosovą]] bei pietus. [[Bulgarija]], užsitikrino Osmanų pripažinimą 1909 m. balandį ir sulaukė palankumo iš [[Rusija|Rusijos]]. 1910 m. kovą, prasidėjo albanų maištas Kosove, kurį rėmė jaunieji turkai. 1910 m. rugpjūtį Juodkalnija pasekė Bulgarijos pavyzdžiu ir pasiskelbė karalyste. 1911 m. Italija įsiveržė į [[Tripolitanija|Tripolitaniją]], po kurios greitai sekė Dodekaneso salų okupacija. Italijos kariuomenės svarios pergalės prieš Osmanų imperiją paskatino Balkanų šalis ruoštis karui prieš musulmonus. Taigi 1912 m. pavasarį įvyko pasitarimai ir krikščioniškos Balkanų valstybės sudarė karines sąjungas, jos tapo žinomos kaip [[Balkanų lyga]]. Didžiosios jėgos, ypač [[Prancūzija]] ir [[Austrija-Vengrija]] į šią diplomatinę sensaciją reagavo bandydamos perkalbėti lygą nuo karo, bet joms nepavyko. Rugsėjo pabaigoje buvo mobilizuotos Lygos ir Osmanų armijos. Baigiantis italų ir turkų taikos deryboms, 1912 m. spalio 8 d. Juodkalnija, o spalio 17 d. po ultimatumo Portai, karą paskelbė ir Bulgarija, Serbija, Graikija. == Pasiruošimas karui ir kariniai planai == Keturios sąjungininkės nebuvo paruošusios bendro veiksmų plano, todėl neįstengė koordinuoti visų pajėgų. Kiekviena valstybė kariavo individualiai, o karas vyko keturiuose geografiškai apibrėžtuose frontuose. Bulgarai susidūrė su turkų pajėgomis, kurios saugojo kelius į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], Trakijoje bei vykdė gretutines operacijas link Makedonijos. Serbai ir juodkalniečiai veikė Kosove, [[Sandžakas|Sandžake]], šiaurės Makedonijoje ir Albanijoje; tuo tarpu graikai kariavo pietų Makedonijos link [[Salonikai|Salonikų]] ir nuo [[Epyras|Epyro]] link [[Jonija|Jonijos]]. === Bulgarija === Bulgarija, dažnai vadinta „Balkanų Prūsija“, turėjo galingiausią iš Lygos kariuomenių. Taikos meto armija, iš 60 000 vyrų, karo metu buvo išplėsta iki 370 000. Viso karo metu buvo mobilizuota net 600 000 vyrų iš Bulgarijos 4 300 000 gyventojų. Bulgarų karo lauko kariuomenė buvo sudaryta iš 9 pėstininkų padalinių, 1 kavalerijos divizijos ir 1116 artilerijos vienetų. Vyriausiasis kariuomenės vadas buvo caras Ferdinandas, bet tikrasis vadovavimas karui priklausė jo pavaduotojui, generolui Michailui Savov. Bulgarijos kariniais tikslais buvo Trakija ir Makedonija. Nors pastaroji turėjo būti padalinta tarp Serbijos ir Graikijos, Bulgarija tikėjosi gauti didžiąją jos dalį su uostu Salonikuose. Bulgarai dislokavo pajėgas Trakijoje, suformavo tris armijas – 1-oji armija, vadovaujama generolo Vasil Kutinchev su trejomis pėstininkų divizijomis, dislokuota Jambolo pietuose su nurodymu veikti palei Tundžos upę. 2-oji armija, vadovaujama generolo Nikola Ivanov su dviem pėstininkų divizijomis ir viena pėstininkų brigada dislokuota į vakarus nuo 1-osios armijos ir jai liepta užimti [[Adrianopolis|Adrianopolio]] tvirtoves. Pagal karinį planą, 3-ioji armija (generolas Radko Dimitriev) buvo dislokuota į rytus ir už 1-osios armijos, ją dengė kavalerijos divizija. Trečioji armija turėjo tris pėstininkų divizijas ir jai planuota pereiti Stranja kalnus bei užimti Lozengrado Kirk Kilise tvirtovę. === Serbija === Serbija karui mobilizavo apie 230 000 vyrų, suformavo 10 pėstininkų divizijų, dvi nepriklausomas brigadas ir kavalerijos diviziją, vadovaujamą pažangaus buvusio karo ministro Radomiro Putniko. Serbų vyriausioji vadovybė, savo prieškarinėse pratybose nusprendė, kad lemtingai kovai prieš turkų Vardar armiją labiausiai tiks Ovče Polje plynaukštė netoli[[Skopjė|Skopje]]. Pagrindines pajėgas sudarė trys armijos, turėjusios žygiuoti link Skopjės miesto, o viena pėstininkų divizija, veikdama su nepriklausoma brigada, turėjo padėjo Juodkalnijai kariauti Sandžake. Pirmajai armijai vadovavo Petar Bojovic, jo armija buvo didžiausia skaičiumi ir galia, sudariusi link Skopjės judančios armijų grupės branduolį. Antrai armijai vadovavo generolas Stepa Stepanovic, jo armija buvo sudaryta iš vienos serbų ir vienos bulgarų divizijos. Ši armija dengė jungtinės armijos kairįjį sparną ir žengė link Stracino. Serbų ir bulgarų armijų vadovai, prieš karą buvo susitarę dėl bulgarų divizijos prisijungimo, tačiau vos karui prasidėjus, bulgarų divizija nustojo vykdyti generolo Stepanovic duotus įsakymus, klausė tik Bulgarijos vyriausiųjų karo vadų įsakymų. Trečioji armija priklausė generolui Božidar Jankovic, ji dengė dešinyjį sparną jungtinės armijos, šios užduotis buvo išlaisvinti Kosovą, o paskui prisijungti prie kitų armijų Ovče Polje mūšyje. === Graikija === {{Tvarkyti|Stilius|nuo=2019 m. liepos|netvarkingas_nuo=2008 m. rugpjūčio}} Graikija laikyta silpniausia sąjungininke Lygoje, ji po triuškinančio pralaimėjimo osmanams Graikijos-Turkijos kare 1897 m. ir nepretendavo daug prisidėti prie karo prieš turkus. Graikija mobilizavo tik 120 000 vyrų. Kita vertus, Graikijos laivynas buvo stiprus, tai buvo svarbu Lygai, nes jis sutrukdė turkų pastiprinimui persikelti iš Azijos į Europą. Kaip teigė graikų ambasadorius, per [[Sofija|Sofijoje]] vykusias derybas dėl Graikijos priėmimo į lygą: „Graikija gali parūpinti 600 000 vyrų karo pajėgoms. […] 200 000 vyrų lauke, o flotilė galės sustabdyti 400 000 vyrų atsikeliančių iš Turkijos. […] tarp Salonikų ir Galipolio. " Kai karas prasidėjo, graikų armija vis dar reorganizavosi po Prancūzijos karinės misijos. Po mobilizacijos, ji buvo sugrupuota į dvi armijas. [[Tesalija|Tesalijos]] armija, vadovaujama princo Konstantino ir leitenanto bei įgulos vado Panagiotis Danglis, turėjo kliautis septyniomis pėstininkų divizijomis, kavalerijos brigada bei keturiais nepriklausomais Evzones batalionais, visa tai sudarė apie 100 000 vyrų. Likę, nuo 10 000 iki 13 000 vyrų, aštuoniuose batalionuose, turėjo persikelti į Epyrą. Šiai armijai, vadovaujamai leitenanto Konstantinos Sapountzakis, buvo patikėta judėti link Epyro. Kadangi ji neturėjo daug vilčių užimti gerai įtvirtintą Jonijos sostinę, svarbiausia užduotis buvo tiesiog trukdyti turkų pajėgoms, kol atvyks pastiprinimas iš Tesalijos armijos po sėkmingų operacijų. Graikų laivynas tuo tarpu tikėjosi užimti [[Egėjo jūra|Egėjo jūros]] salas, kurias vis dar valdė osmanai, ir taip užtikrinti jūrinį pranašumą kare. Egėjo flotilė, vadovaujama užnugario admirolo Pavlos Kountouriotis, turėjo atlikti šią suplanuotą užduotį. Dislokavusi tris kovos laivus, septynis eskadrinius minininkus ir naujausią kreiserį „Averof“, kurio padedami graikai tikėjosi užsitikrinti dominavimą Egėjo jūros teritorijoje. === Juodkalnija === Juodkalnija turėjo užgrūdintų ir patyrusių karių reputaciją, bet jų armija buvo maža ir sudaryta iš senesnių kovų veteranų. Po mobilizacijos, per pirmą spalio savaitę, Juodkalnija turėjo tik 35 600 vyrų su 126 pabūklais. Buvo suorganizuotos keturios divizijos, kiekvienoje buvo po tris brigadas. Formalus jų vadovas karalius Nicholas, bet vadovavo generolas Lazarovic. Pagrindinis karo tikslas – užimti svarbų miestą Skadar, antraeilės operacijos atliktos Novi Pazar. === Osmanų Imperija === 1912 m. Osmanų imperijos padėtis pasunkėjo. Ji vis dar buvo įsitraukusi į karą su Italija [[Libija|Libijoje]], kuris tęsėsi iki spalio 15 d., keleta dienų po Balkanų karo pradžios. Todėl Osmanų imperija negalėjo iškart sustiprinti savo pozicijų Balkanuose. Osmanų karinėms galimybėms taip pat trukdė nestabilumas, keltas jaunųjų turkų revoliucijos, ir kontrrevoliucinis karas kilęs po kelių mėnesių nuo revoliucijos. Vokiečių delegacija stengėsi pertvarkyti osmanų armiją, tačiau rezultatai buvo nevienareikšmiai. [[Reguliarioji armija]] (nizam) buvo gerai aprūpinta ir ištreniruota, bet rezerviniai vienetai (redif), turėję papildyti armiją, sudarė dešimtys šalies nemusulmonų, nebuvo linkę kariauti. Teoriškai, osmanai galėjo kautis daug didesnėmis pajėgomis prieš Balkanų lygą, bet dėl Graikijos sėkmingo Egėjo jūros kontrolės, jiems teko transportuoti karius geležinkeliu, kas buvo mažiau greita ir mobilu. Kare Europinėje dalyje, Osmanų imperija nebuvo sukūrusi jokio plano, tad prieš oponentus, ir jų pajėgos kovėsi izoliuotose mūšiuose be tikslios koordinacijos kas ką turi daryti. == Operacijos == [[Vaizdas:First Balkan war.png|thumb|300px|Karo veiksmai]] [[Vaizdas:Serbia montenegro albania1913 01.png|thumb|right|180px]] === Bulgarijos, Serbijos ir Juodkalnijos operacijų eiga === Pirmieji didesni mūšiai įvyko prie Adrianopolio-Kirk Kilisse gynybinės linijos, dar spalio 23-24 d. bulgarų pirmoji ir trečioji armijos (kartu 110 000 vyrų) laimėjo prieš pagrindines turkų pajėgas (130 000 vyrų) prie Gechkeli, Seliolu ir Petra. Adrianopolio tvirtovė krito, Kirk Kilisse pasidavė be pasipriešinimo pasirodžius trečiajai bulgarų armijai. Po tokių pergalių, bulgarų vyriausieji karo vadai, nusprendė kelias dienas palaukti, todėl turkai spėjo užimti gynybines pozicijas Luleburgaz-Karaagach-Bunarhisar fronte. Nepaisant to, bulgarų pirmos ir trečios armijos ataka spalio 30-31 d., sutriuškino turkų pajėgas, leisdama pasiekti Marmuro jūrą. Tuo pačiu metu, serbai laimėjo kautynes prie Kumanovo ir užėmė Uskubą, Diuresį bei Monastirą. Gavę naują pastiprinimą iš Azijos provincijų, turkų pajėgos įsirengė savo trečią ir stipriausią gynybinę poziciją palei Čataldžio liniją, skersai visą pusiasalį, kuriame buvo įsikūręs Konstantinopoliso miestas. Lapkričio 4-17 d. Bulgarija atakavo Čataldžio liniją, bet lapkričio 17-22 d. turkai juos atrėmė. Turkų tvirtovės Adrianopolis, Škoderis ir Janina atsilaikė priešų puolimus. Lapkričio 20 d. – gruodžio 3 d. osmanai ir bulgarai, kartu atstovavę Serbiją ir Juodkalniją, susitarė dėl paliaubų kare. Netrukus Londone prasidėjo taikos derybos, jame tuo metu įvyko didžiųjų Europos valstybių atstovų konferencija. Graikija irgi dalyvavo Londono konferencijoje, bet nesutiko su paliaubomis, nes norėjo tęsti operacijas Epyre. Austrai, italų ir vokiečių remiami, prieštaraudami Rusijos pozicijai, pasistengė sukurti nepriklausomą Albanijos valstybę. Tačiau Osmanų ir Lygos derybos nutrūko, nes jaunaturkai, vadovaujami Envero, nepripažino Adrianopolio atskyrimo. Pasibaigus paliaubų terminui dėl taikos derybų, vasario 16 d. karas atsinaujino. Naujos turkų pajėgos, dislokuotos Bulair ir Sarkoy, po ilgos kovos buvo užspaustos, juos sumušė naujai suformuota ketvirtoji bulgarų armija, vadovaujama generolo Stilian Kovachev. Čataldžio gynyba osmanams taip pat nesisekė. Kovo 11 d., prasidėjo lemiama bulgarų ataka prieš Adrianopolio miestą. Vadovaujantis generolas Georgi Vazov, sulaukęs paramos iš dviejų serbų divizijų, kovo 26 d. užėmė miestą, turėjusi „nepaimamojo“ pavadinimą. Tuo pat metu serbams ir juodkalniečiams, dėl turkų vado Essad Pašos išdavystės, pavyko užimti Škoderį. Balandžio 23 d. jį paėmė juodkalniečiai, tačiau, reikalaujant Austrijai, gegužės 5 d. iš jo pasitraukė. Į Škoderį atvyko didžiųjų Europos valstybių karinės pajėgos. === Graikų operacijų eiga === Graikų Tesalijos armija, vadovaujama princo Konstantino, įžengė į Salonikus iš pietų, sėkmingai kovodama su osmanais įsitvirtinusiais Sarantrapore. Po pergalės Giannitse, miestas ir jo valdžia pasidavė graikams spalio 27 d. tuo pačiu metu bulgarai perkėlė septintąją „rila“ diviziją iš šiaurės miesto kryptimi, bet atvyko diena po miesto pasidavimo. Iki lapkričio 10 d. graikų okupuotos zonos išsiplėtė nuo Doirani ežero iki Strymon upės. Tačiau Vakarų Makedonijoje, graikai visgi patyrė pralaimėjimą Vevi mūšyje lapkričio 2 d. ir osmanų pasipriešinimas, sutelktas Monastire, lėmė, kad tą miestą užėmė serbai. Epyre graikai sėkmingai užėmė Preveza, bet nebegalėjo užimti vokiečių sukurtų gynybinių Bizani miesto pozicijų, kurios saugojo priartėjimą prie Jonijos. Tačiau, kai baigėsi kampanija Makedonijoje, didelė dalis princo Konstantino armijos persikėlė į Epyrą ir Bizani mūšyje osmanų pozicijos buvo pralaužtos, o Jonija paimta vasario 22 d., 1913 m. 1913 m. kovo 6 d. graikai užėmė ir Janiną. Jūroje, graikų flotilė ėmėsi veiksmų nuo pat pirmosios karo dienos. Nuo spalio 6 d. iki gruodžio 20 d. 1912 m., graikų laivynas ir armijos junginiai išlaisvino beveik visas rytų ir šiaurės Egėjo salas ir įkūrė priekinę bazę Moudros pakrantėje Lemnos saloje, iš kurios ėmėsi kontroliuoti kas iš [[Dardanelai|Dardanelų]] sąsiaurio išplaukia. Leitenantas Nikolaos Votsis pakėlė graikų dvasią lapkričio 8 d., kai naktį paleido torpedas į Tesalonikų uostą ir paskandino seną osmanų karo laivą „Feth-i-Bulend“. Osmanų flotilė nepasitraukė iš Dardanelų karo pradžioje, bet per du išpuolius iš sąsiaurių, 1912 m. gruodžio 3 d. ir 1913 m. sausio 5 d., ji buvo sutriuškinta Elli ir Lemnos jūrų mūšiuose, daugiausia dėl taktinių užnugario veiksmų, vykdytų admirolo Kountouriotis. == Karo pabaiga ir padariniai == 1913 m. gegužės 30 d. Londone buvo pasirašyta didžiųjų valstybių pasiūlyta preliminari taikos sutartis. Ji užbaigė Pirmąjį Balkanų karą. Balkanų šalių armijos nugalėjo didelę, bet strategiškai nepasiruošusią Osmanų kariuomenę ir atkovojo daug teritorijos. Karo rezultatas, beveik visos Europinės Osmanų imperijos teritorijos buvo atimtos ir padalintos tarp Lygos narių, susikūrė nepriklausoma Albanijos valstybė. Dalydamiesi karo grobį buvę sąjungininkai susipyko, o sąjunga iširo. Beveik visa teritorija, kuri buvo paskirta albanams suformuoti savo šalį, buvo netikėtai okupuota Graikijos ir Serbijos. Tačiau likus neišspręstiems klausimams su Bulgarija dėl Makedonijos padalijimo, beveik iš karto prasidėjo Antrasis Balkanų karas. == Pirmojo Balkanų karo mūšiai == {|style="margin-center:3px; border:1px solid #8888aa; background-color:#f7f7ff; padding:0px; font-size:85%;" align=center | colspan="9" style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | '''Pirmojo Balkanų karo mūšiai''' |- | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Pavadinimas | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Puolė | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Vadas | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Gynėsi | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Vadas | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Data | style="text-align: center; background-color: rgb(204, 153, 51);" | Laimėjo |- | [[Sarantaporo mūšis]] | Graikija | Kronprincas [[Konstantinas I|Konstantinas]] | Osmanai | | Spalio 22 1912 | Graikija |- | [[Giannitsa mūšis]] | Graikija | Kronprincas [[Konstantinas I|Konstantinas]] | Osmanai | Hasan Tahsin Pasha | Lapkričio 1 1912 | Graikija |- | [[Kumanovo mūšis]] | Serbija | Generolas [[Radomir Putnik]] (po mūšio paaukštintas į vaivadas) | Osmanai | Generolas Zekki-Pasha | Spalio 23 1912 | Serbija |- | [[Kirk Kelesse mūšis]] | Bulgarija | Generolas [[Radko Dimitriev]], Generolas [[Ivan Fichev]] | Osmanai | Mahmud Muhtar Pasha | Spalio 24 1912 | Bulgarija |- | [[Pente Pigadia mūšis]] | Graikija | Lt. Gen. [[Konstantinos Sapountzakis]] | Osmanai | Esat Pasha | Lapkričio 6-12 1912 | Graikija |- | [[Prilep mūšis]] | Serbija | | Osmanai | | Lapkričio 3 1912 | Serbija |- | [[Lule-Burgas mūšis]] | Bulgarija | Gen. [[Radko Dimitriev]], Gen. [[Ivan Fichev]] | Osmanai | Abdullah Pasha | Spalio 28-31 1912 | Bulgarija |- | [[Vevi mūšis (Balkanų karai)|Vevi mūšis]] | Graikija | | Osmanai | | Lap 15 1912 | Osmanai |- | [[Bitola mūšis]] | Serbija | Gen. [[Petar Bojović]] | Osmanai | Zekki-Pasha (Gen.) | Lapkričio 16-19 1912 | Serbija |- | [[Kaliakra jūrų mūšis]] | Bulgarija | Kapitonas Dimitar Dobrev | Osmanai | Hyusein Rauf Bey | Lapkričio 21 1912 | Bulgarija |- | [[Elli jūrų mūšis]] | Graikija | Užnugario admirolas [[Pavlos Kountouriotis]] | Osmanai | Adm Ramiz Bey | Gruodžio 16 1912 | Graikija |- | [[Bulair mūšis]] | Osmanai | Feti Bey | Bulgarija | Generolas [[Georgi Todorov (generolas)|Georgi Todorov]] | Sausio 26 1913 | Bulgarija |- | [[Şarköy mūšis]] | Osmanai | Enver Bey | Bulgarija | Generolas [[Stiliyan Kovachev]] | Sausio 26-28 1913 | Bulgarija |- | [[Lemnos jūrų mūšis]] | Graikija | Užnugario admirolas [[Pavlos Kountouriotis]] | Osmanai | | Sausio 18 1913 | Graikija |- | [[Bizani mūšis]] | Graikija | Kronprincas [[Konstantinas I|Konstantinas]] | Osmanai | Esat Pasha | Kovo 5-6 1913 | Graikija |- | [[Adrianopolio apgultis]] | Bulgarija ir Serbija | Generolas [[Georgi Vazov]], Generolas [[Stepa Stepanovic]] | Osmanai | Generolas [[Ghazi Shulkri Pasha]] | Kovo 11-13 1913 | Bulgarija |- |} [[Kategorija:Balkanų karai]] <references /> [[Kategorija:Bulgarijos karai]] [[Kategorija:Serbijos karai]] [[Kategorija:Osmanų imperijos karai]] [[Kategorija:Graikijos karai]] [[Kategorija:Juodkalnijos karai]] [[Kategorija:1912 metai]] [[Kategorija:1913 metai]] 7dcvydahriesaox50pnwp8keg7ac1ja 0 193459 7851275 7829692 2026-06-06T00:18:52Z Qqerim 86463 /* Šaltiniai */ kat. 7851275 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Gruzdžiai]] |nuo=1863 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Šiaulių apskritis]] (1863–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Šiaulių apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Šiaulių apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Šiaulių apskritis]] (1944–1950) |lat=56.10 |long=23.25 }} '''Gruzdžių valsčius''' ({{ru|Груздзевская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Gruzdžiai]]. == Istorija == [[Vaizdas:Gruzdžiai 1938.jpg|thumb|left|Gruzdžių valsčiaus būstinė 1938 m.]] Valsčius įkurtas [[1863]] m. Kauno gubernijoje,<ref>{{Vilniaus PK 1868|151}}</ref> padalijus [[1791]] m. vietoje [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomijos]] Gruzdžių gubernijos įkurtą [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskritį]] ir apjungus [[Gruzdžių bažnyčia|Gruzdžių]], dalį [[Meškuičių bažnyčia|Meškuičių]] bei [[Šakynos bažnyčia|Šakynos]] parapijų.<ref>Vidmantas Daugirdas. [http://www.llt.lt/pdf/gruzdziai/gruzdziai-1_ist-2005.pdf Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt]</ref> Po [[1923]] m. 5 vietovės priskirtos [[Kuršėnų valsčius|Kuršėnų valsčiui]], 5 vietovės – [[Meškuičių valsčius|Meškuičių valsčiui]] ir 1 vietovė – [[Šiaulių valsčius|Šiaulių valsčiui]].<ref>{{LE|9|723}}</ref> Gruzdžių valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškio rajonas|Joniškio rajonui]] (1 apylinkė), [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajonui]] (6 apylinkės) ir [[Žagarės rajonas|Žagarės rajonui]] (4 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1877]] m. || || 8269 || 719 kiemų <ref>{{Rus vls 1886b|28}}</ref> || 4 seniūnijos || 91 |- | [[1897]] m. || 533,2 || 10 204 || 719 || 4 seniūnijos || |- | [[1923]] m. {{LGS1|1923|Šiaulių|Gruzdžių}} || 424 || 10 827 || 2293 || 14 seniūnijų || 119 gyvenviečių <ref>{{LGS 1923 ref|288}}</ref> |- | [[1932]] m. || 239 || 10977 || || 15 seniūnijų <ref>{{Savivaldybės 1932|692–715}}</ref> || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Šiaulių|1949|Gruzdžių}} || 392 || || || 11 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|129}}</ref> || |} == Vadovai == * [[Laurynas Kaupis]], [[1932]] m.<ref>{{Savivaldybės 1932|694}}</ref> * [[Stasys Motūzas]], [[1934]]–[[1944]] m. * [[Povilas Norkūnas]], [[1940]]–[[1941]] m. == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė || width=200 | Seniūnija, [[1897]] m. || width=200 | Seniūnija, [[1923]] m. || width=200 | Seniūnija, [[1932]] m.<ref>{{Savivaldybės 1932|703–704}}</ref> || width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|130}}</ref> |- | [[Aukštuoliai (Šiauliai)|Aukštuoliai]] || - || - || - || [[Aukštuolių apylinkė (Šiauliai)|Aukštuolių apylinkė]] |- | [[Beržėnai (Joniškis)|Beržėnai]] || [[Beržėnų seniūnija]] || [[Beržėnų seniūnija]] || Beržėnų seniūnija || [[Beržėnų apylinkė]] |- | [[Gruzdžiai]] || - || [[Gruzdžių seniūnija]] || Gruzdžių seniūnija || [[Gruzdžių apylinkė]] |- | [[Jokūbaičiai (Šiauliai)|Jokubaičiai]] || - || - || Jokubaičių seniūnija || - |- | [[Lygudai]] || - || [[Lygudų seniūnija]] || Lygudų seniūnija || - |- | [[Lukošaičiai]] || - || - || - || [[Lukošaičių apylinkė]] |- | [[Mažeikiai (Šiauliai)|Mažeikiai]] || - || [[Mažeikių seniūnija (Gruzdžiai)|Mažeikių seniūnija]] || Mažeikių seniūnija || - |- | [[Meškuičiai]] || [[Meškuičių seniūnija]] || - || - || - |- | [[Mimaičiai]] || - || [[Mimaičių seniūnija]] || Mimaičių seniūnija || - |- | [[Piktuižiai]] || [[Piktuižių seniūnija]] || [[Piktuižių seniūnija]] || Piktuižių seniūnija || [[Piktuižių apylinkė]] |- | [[Račiai (Šiauliai)|Račiai]] || - || [[Račių seniūnija]] || Račių seniūnija || - |- | [[Rudiškiai]] || - || [[Rudiškių seniūnija]] || - || - |- | [[Saveikiai]] || - || [[Saveikių seniūnija]] || Saveikių seniūnija || [[Saveikių apylinkė]] |- | [[Staneliai (Joniškis)|Staneliai]] || - || - || Stanelių seniūnija || - |- | [[Šakyna]] || - || [[Šakynos seniūnija]] || Šakynos seniūnija || [[Šakynos apylinkė]] |- | [[Šelvenai]] || - || [[Šelvenų seniūnija]] || Šelvenų seniūnija || [[Šelvenų apylinkė]] |- | [[Šiupyliai]] || - || [[Šiupylių seniūnija]] || Šipylių seniūnija || [[Šiupylių apylinkė]] |- | [[Valdomai]] || - || [[Valdomų seniūnija]] || Valdomų seniūnija || [[Valdomų apylinkė]] |- | [[Verbūnai]] || [[Verbūnų seniūnija]] || [[Verbūnų seniūnija]] || Verbūnų seniūnija || [[Verbūnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 4 seniūnijos || 14 seniūnijų || 15 seniūnijų || 11 apylinkių |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:<ref>[https://www.versme.lt/gruz_kaimai.htm Buvusio Gruzdžių valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas.]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Versme.lt (tikrinta 2023-07-09).</ref> {{col5}} * Asinovkos dv. * Augučių dv. * Aukštrakių vs. * Aužgirių vs. * Balsių k. * Bargavonių k. * Bartkūnų dv. * Berezovkos plv. * Beržėnų dv. * Biržų k. * Bučiūnų k. * Bungių k. * Burbinų k. * Buvainių k. * Čiaponių k. * Dabrolių vs. * Dargių k. * Dargaičių k. * Dargaudžių k. * Daugmaudžių k. * Daujočių k. * Dimšių k. * Diržių k. * Egeliškių k. * Gaižiškių vs. * Gedaičių k. * Gedvydžių k. * Georgevskos plv. * Griežiškių k. * Gruzdžių mstl. * Gruzdžių (Gorių) dv. * Gulbinų k. * Gurbų dv. * Jaunelių k. * Jokūbaičių k. * Jurgaičių k. * Kančiūnų k. * Kantminių k. * Karvelių k. * Kiauklių vs. * Kybarčių k. * Kudgalių k. * Laumakių k. * Lepšių k. * Lygudų k. * Lukošaičių k. * Maldenių vs. * Maldenių k. * Maniūšių k. * Maniušių dv. * Mažeikių k. * Mecėdų dv. * Medvalakių k. * Meštaičių vs. * Mimaičių k. * Mikaičių k. * Mikutaičių k. * Miliškių vs. * Norvaišių k. * Nuomininkų k. * Pakarnių k. * Pakarniukų k. * Pakubelių vs. * Pamušio dv. * Pauparių dv. * Piktaičių k. * Piktuižių k. * Piktuižių dv. * Podiškių vs. * Povilaičių k. * Poviliškių k. * Račių k. * Radimų vs. * Rakandžių k. * Ratkūnų k. * Raubaičių k. * Raudiškių k. * Raudiškių vs. * Raušiškių k. * Ražų k. * Riškaičių k. * Romutaičių k. * Rubežninkų k. * Rūdiškių k. * Sauginių k. * Saveikių k. * Skuobiškių vs. * Sručio vs. * Stanelių k. * Strazdų k. * Šakynos mstl. * Šapkaičių dv. * Šapkaičių k. * Šėkščių dv. * Šėkščių k. * Šelvėnų dv. * Šemetiškių vs. * Šilmikių k. * Šiupylių k. * Taurakių k. * Trumpaitėlių k. * Tulminų k. * Vaišnorių k. * Vaitiškių vs. * Valdamų dv. * Valdamų k. * Valakų vs. * Varčiulių vs. * Vasiliškių vs. * Veižgirdžių k. * Velvyčių k. * Verbūnų dv. * Vileišiškių vs. * Vorelių k. * Žardelių k. * Žiogų k. * Žmirklių k. * Žvirbliškių vs. </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 10 827 žmonės:<ref>[http://statistikouzrasai.wordpress.com/atsisiuntimai/ 1923 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 93,87% (10163); * [[Latviai]] – 3,79% (410); * [[Žydai]] – 1,31% (142); * [[Rusai]] – 0,67% (73); * [[Vokiečiai]] – 0,18% (19); * [[Lenkai]] – 0,04% (4); * Kiti – 0,15% (16). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1861 || [[Šiupyliai]] || [[Augustinas Baranauskas]], knygnešys || 1923 |- | 1871 || [[Dargaičiai (Joniškis)|Dargaičiai]] || [[Vincas Čepinskis]], fizikas || 1940 |- | 1900 || [[Laumakiai (Gruzdžiai)|Laumakiai]] || [[Alfonsas Vytautas Braziulis]], žurnalistas || 1982 |- | 1907 || [[Mikaičiai (Šiauliai)|Mikaičiai]] || [[Aleksandras Merkelis]], žurnalistas || 1994 |- | 1922 || [[Auksučiai (Šiauliai)|Auksučiai]] || [[Stasys Daunys]], etnografas || |- | 1937 || [[Verbūnai]] || [[Henrikas Elzbutas]], inžinierius || |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Gruzdžių valsčius| ]] [[Kategorija:Šiaulių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Kauno gubernijos valsčiai]] q19ga8mhazybal6tyezp8epp5dk7osx 0 196864 7851393 6850251 2026-06-06T11:42:09Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851393 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Peršaukštis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.092 |long = 26.068 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 3 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Péršaukštis|Péršaukščio|Péršaukščiui|Péršaukštį|Péršaukščiu|Péršaukštyje|š=2002}} |istpav = {{pl|Perszukszta, Michałowo}}, {{ru|Першукшта, Михалово}} }} '''Peršaukštis''' (''Mikalavas'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 7 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 4 km nuo [[Cirkliškis|Cirkliškio]], šalia kelio {{KK102}}, supamas miško. Pietryčiuose telkšo [[Peršaukštis (ežeras)|Peršaukščio ežeras]], teka [[Saria]]. Į pietus nuo kaimo aptikta Peršaukščio pilkapynų grupė (>40 pilkapių). == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Peršaukštis minimas nuo 1750 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX–XX a. Peršaukštyje buvo [[Peršaukščio valsčius|Mikalavo valsčiaus]] centras.<ref>{{SGKP|6|309|Michałowo (16)}}</ref> XX a. pr. du Peršaukščio užusieniai priklausė kunigaikščiui Radvilai ir Kvašninai-Samarinai. {{adm2|3}} {{admr|XIX a. – [[1929]] m.|[[Peršaukščio valsčius|Peršaukščio valsčiaus]] centras|r3=3|[[Švenčionių apskritis]]}} {{admr|–[[1947]] m.|[[Švenčionių valsčius]]}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Strūnaičio valsčius]]}} {{admr|[[1950]]–[[1954]] m.|[[Peršaukščio apylinkė]]s centras|r3=2|[[Švenčionių rajonas]]}} {{admr|[[1954]]–[[1995]] m.|[[Strūnaičio apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Cirkliškio seniūnija]]|[[Švenčionių rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=50|inc=10|incmin=2 |1905|24|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|43|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|22|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|822||Peršaukštis}}</ref> |1970|14|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|12|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] agkz3brg11yp1nc4vcd7hiblmxrkk7k 0 212099 7851288 6840420 2026-06-06T05:06:32Z Vilensija 40695 [[]] 7851288 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pavaiguvis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.706 |long = 22.731 |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |gyv = 6 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Pãvaiguvis|Pãvaiguvio|š=2016}} }} '''Pavaiguvis''' – kaimas [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, 1 km į šiaurės vakarus nuo [[Vaiguva|Vaiguvos]], netoli kelio {{KK158}}. Stūkso [[Pavaiguvio akmuo su dubenėliais]] ir įvairiais ženklais. == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=150|inc=20|incmin=10 |1902|150|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|15|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|32|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|24|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|14|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|18|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|16|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|7|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|6|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kelmės rajono savivaldybės gyvenvietės]] bgg1lvsjk2rsd6r4j1zz5f3vcjwykxy 104 222231 7851271 7072086 2026-06-05T22:45:43Z IvanScrooge98 93658 /* Italijos Respublikos Prezidentai */ images 7851271 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Flag of the President of Italy.svg|thumb|Prezidento vėliava]]Tai yra sąrašas '''[[Italija|Italijos Respublikos]] prezidentų''' ([[italų kalba|ital.]] ''Presidente della Repubblica''), kurie ėjo pareigas nuo [[1946]] m. Italijos Respublikos prezidentas yra valstybės vadovas. Viena jo kadencija trunka 7 metus. Dabartinis šalies prezidentas yra [[Sergio Mattarella]], kuris buvo išrinktas [[2015 m.|2015]] m. [[vasario 3]] d. rinkimuose. Prezidentą išrenka Italijos Parlamento nariai. Pagal šalies konstituciją prezidentu gali būti tik Italijos pilietis, kuriam yra daugiau nei 50 metų, bei kuriam nėra suvaržytos politinės ir pilietinės teisės. Prezidento įgaliojimai gali būti sustabdomi šiais atvejais: * Pasibaigus kadencijai * Mirties atveju * Sunkios ligos atveju * Nusižengus įstatymams ar šalies konstitucijai. Visi buvę Italijos prezidentai po kadencijos pabaigos tampa senatoriais visam gyvenimui. === Italijos Respublikos Prezidentai === {| class="wikitable" cellpadding=2 cellspacing=2 |- bgcolor=#cccccc !Prezidentas !! Nuotrauka !! Gimė-mirė !! Kadencijos pradžia !! Kadencijos pabaiga |- bgcolor=#ccccff || [[Enrico De Nicola]] || [[Vaizdas:Enrico De Nicola (cropped).jpg|70px]] || [[1877]]–[[1959]] || [[1946]] m. [[liepos 1]] d. || [[1948]] m. [[gegužės 12]] d. |- bgcolor=#ccccff || [[Luigi Einaudi]] || [[Vaizdas:LuigiEinaud.jpg|70px]] || [[1874]]–[[1961]] || [[1948]] m. [[gegužės 12]] d. || [[1955]] m. [[gegužės 11]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Giovanni Gronchi]] || [[Vaizdas:Giovanni Gronchi hq (cropped).jpg|70px]] || [[1887]]–[[1978]] || [[1955]] m. [[gegužės 11]] d. || [[1962]] m. [[gegužės 11]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Antonio Segni]] || [[Vaizdas:Antonio Segni Official 1962.jpg|70px]] || [[1891]]–[[1972]] || [[1962]] m. [[gegužės 11]] d. || [[1964]] m. [[gruodžio 6]] d. |- bgcolor=#ffe4e1 || [[Giuseppe Saragat]] || [[Vaizdas:Giuseppe Saragat.jpg|70px]] || [[1898]]–[[1988]] || [[1964]] m. [[gruodžio 29]] d. || [[1971]] m. [[gruodžio 29]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Giovanni Leone]] || [[Vaizdas:Presidente Leone.jpg|70px]] || [[1908]]–[[2001]] || [[1971]] m. [[gruodžio 29]] d. || [[1978]] m. [[birželio 15]] d. |- bgcolor=#ffcccc || [[Alessandro Pertini]] || [[Vaizdas:Pertini ritratto.jpg|70px]] || [[1896]]–[[1990]] || [[1978]] m. [[liepos 9]] d. || [[1985]] m. [[birželio 29]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Francesco Cossiga]] || [[Vaizdas:Cossiga Francesco.jpg|70px]] || [[1928]]–[[2010]] || [[1985]] m. [[liepos 3]] d. || [[1992]] m. [[balandžio 28]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Oscar Luigi Scalfaro]] || [[Vaizdas:Oscar Luigi Scalfaro portrait.jpg|70px]] || [[1918]]–[[2012]] || [[1992]] m. [[gegužės 28]] d. || [[1999]] m. [[gegužės 15]] d. |- bgcolor=#ccffcc || [[Carlo Azeglio Ciampi]] || [[Vaizdas:Ciampi_ritratto.jpg|70px]] || [[1920]]–[[2016]] || [[1999]] m. [[gegužės 18]] d. || [[2006]] m. [[gegužės 15]] d. |- bgcolor=#ffcccc || [[Giorgio Napolitano]] || [[Vaizdas:Presidente Napolitano.jpg|70px]] || [[1925]]–[[2023]] || [[2006]] m. [[gegužės 15]] d. || [[2015]] m. [[sausio 14]] d. |- bgcolor=#ccffcc || [[Sergio Mattarella]] || [[Vaizdas:Sergio Mattarella Presidente della Repubblica Italiana.jpg|70px]] || [[1941]]– || [[2015]] m. [[vasario 3]] d. || – |} [[Kategorija:Italijos prezidentai|!]] [[Kategorija:Italijos politikai|Italijos Prezidentai| ]] [[Kategorija:Prezidentų sąrašai|Italijos Prezidentai]] [[Kategorija:Istorinių asmenybių sąrašai|Italijos Prezidentai]] gscsl4s69te58yaz011yw2aosaeybna 7851273 7851271 2026-06-05T22:48:00Z IvanScrooge98 93658 7851273 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Flag of the President of Italy.svg|thumb|Prezidento vėliava]]Tai yra sąrašas '''[[Italija|Italijos Respublikos]] prezidentų''' ([[italų kalba|ital.]] ''Presidente della Repubblica''), kurie ėjo pareigas nuo [[1946]] m. Italijos Respublikos prezidentas yra valstybės vadovas. Viena jo kadencija trunka 7 metus. Dabartinis šalies prezidentas yra [[Sergio Mattarella]], kuris buvo išrinktas [[2015 m.|2015]] m. [[vasario 3]] d. rinkimuose. Prezidentą išrenka Italijos Parlamento nariai. Pagal šalies konstituciją prezidentu gali būti tik Italijos pilietis, kuriam yra daugiau nei 50 metų, bei kuriam nėra suvaržytos politinės ir pilietinės teisės. Prezidento įgaliojimai gali būti sustabdomi šiais atvejais: * Pasibaigus kadencijai * Mirties atveju * Sunkios ligos atveju * Nusižengus įstatymams ar šalies konstitucijai. Visi buvę Italijos prezidentai po kadencijos pabaigos tampa senatoriais visam gyvenimui. === Italijos Respublikos Prezidentai === {| class="wikitable" cellpadding=2 cellspacing=2 |- bgcolor=#cccccc !Prezidentas !! Nuotrauka !! Gimė-mirė !! Kadencijos pradžia !! Kadencijos pabaiga |- bgcolor=#ccccff || [[Enrico De Nicola]] || [[Vaizdas:Enrico De Nicola (cropped).jpg|70px]] || [[1877]]–[[1959]] || [[1946]] m. [[liepos 1]] d. || [[1948]] m. [[gegužės 12]] d. |- bgcolor=#ccccff || [[Luigi Einaudi]] || [[Vaizdas:LuigiEinaud.jpg|70px]] || [[1874]]–[[1961]] || [[1948]] m. [[gegužės 12]] d. || [[1955]] m. [[gegužės 11]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Giovanni Gronchi]] || [[Vaizdas:Giovanni Gronchi hq (cropped).jpg|70px]] || [[1887]]–[[1978]] || [[1955]] m. [[gegužės 11]] d. || [[1962]] m. [[gegužės 11]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Antonio Segni]] || [[Vaizdas:Antonio Segni Official 1962.jpg|70px]] || [[1891]]–[[1972]] || [[1962]] m. [[gegužės 11]] d. || [[1964]] m. [[gruodžio 6]] d. |- bgcolor=#ffe4e1 || [[Giuseppe Saragat]] || [[Vaizdas:Giuseppe Saragat (cropped).jpg|70px]] || [[1898]]–[[1988]] || [[1964]] m. [[gruodžio 29]] d. || [[1971]] m. [[gruodžio 29]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Giovanni Leone]] || [[Vaizdas:Presidente Leone.jpg|70px]] || [[1908]]–[[2001]] || [[1971]] m. [[gruodžio 29]] d. || [[1978]] m. [[birželio 15]] d. |- bgcolor=#ffcccc || [[Alessandro Pertini]] || [[Vaizdas:Pertini ritratto.jpg|70px]] || [[1896]]–[[1990]] || [[1978]] m. [[liepos 9]] d. || [[1985]] m. [[birželio 29]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Francesco Cossiga]] || [[Vaizdas:Cossiga Francesco.jpg|70px]] || [[1928]]–[[2010]] || [[1985]] m. [[liepos 3]] d. || [[1992]] m. [[balandžio 28]] d. |- bgcolor=#ffffcc || [[Oscar Luigi Scalfaro]] || [[Vaizdas:Oscar Luigi Scalfaro portrait.jpg|70px]] || [[1918]]–[[2012]] || [[1992]] m. [[gegužės 28]] d. || [[1999]] m. [[gegužės 15]] d. |- bgcolor=#ccffcc || [[Carlo Azeglio Ciampi]] || [[Vaizdas:Ciampi_ritratto.jpg|70px]] || [[1920]]–[[2016]] || [[1999]] m. [[gegužės 18]] d. || [[2006]] m. [[gegužės 15]] d. |- bgcolor=#ffcccc || [[Giorgio Napolitano]] || [[Vaizdas:Presidente Napolitano.jpg|70px]] || [[1925]]–[[2023]] || [[2006]] m. [[gegužės 15]] d. || [[2015]] m. [[sausio 14]] d. |- bgcolor=#ccffcc || [[Sergio Mattarella]] || [[Vaizdas:Sergio Mattarella Presidente della Repubblica Italiana.jpg|70px]] || [[1941]]– || [[2015]] m. [[vasario 3]] d. || – |} [[Kategorija:Italijos prezidentai|!]] [[Kategorija:Italijos politikai|Italijos Prezidentai| ]] [[Kategorija:Prezidentų sąrašai|Italijos Prezidentai]] [[Kategorija:Istorinių asmenybių sąrašai|Italijos Prezidentai]] 0f4cmbmjxhd8jk2ztyzohfva0fex8d2 0 231835 7851370 7780796 2026-06-06T10:45:37Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851370 wikitext text/x-wiki :: ''Netoliese yra ir kaimas [[Myliai II]]''. {{Ltgyv |pavad = Myliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.105 |long = 26.181 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 46 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Myliaĩ|Mylių̃|š=2016}} |istpav = {{pl|Mile}}, {{ru|Мили}} }} '''Myliai''' (arba ''Myliai I'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietryčius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie [[Mera|Kūnos]] upės ir Mylių miško. Šiame miške aptiktas [[Mylių pilkapynas]].<ref>{{cit kvr|12081}}</ref> == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Myliai minimi nuo 1749 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]], apylinkės centras.<ref>{{SGKP|6|421|Mile}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=190|inc=20|incmin=10 |1905|112|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|182|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|104|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|105|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|99|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|66|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|53|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|47|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|46|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 1p6k471ch9yhw50auk9h13q3djoc1dv 7851371 7851370 2026-06-06T10:46:19Z Hugo.arg 1674 7851371 wikitext text/x-wiki :: ''Netoliese yra ir kaimas [[Myliai II]]''. {{Ltgyv |pavad = Myliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.105 |long = 26.181 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 46 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Myliaĩ|Mylių̃|š=2016}} |istpav = {{pl|Mile}}, {{ru|Мили}} }} '''Myliai''' (arba ''Myliai I'') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietryčius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie [[Mera|Kūnos]] upės ir Mylių miško. Šiame miške aptiktas [[Mylių pilkapynas]].<ref>{{cite kvr|12081}}</ref> == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Myliai minimi nuo 1749 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]], apylinkės centras.<ref>{{SGKP|6|421|Mile}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=190|inc=20|incmin=10 |1905|112|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|182|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|104|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|105|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|99|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|66|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|53|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|47|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|46|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] cx3pdjtvwg0fnfktgzi10jgtkxz2ji1 0 231844 7851378 7772836 2026-06-06T10:59:59Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851378 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Modžiūnai |foto = Kaimas modziunai2016.jpg |plotis = 265px |fotoinfo = |lat = 55.112 |long = 26.108 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 38 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Modžiūnai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Modžiū́nai|Modžiū́nų|Modžiū́nams|Modžiū́nus|Modžiū́nais|Modžiū́nuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Miadziuny, Madziuny}}, {{ru|Мадзюны}} }} '''Modžiūnai''' (''Madžiūnai'') – [[gatvinis kaimas]] [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie kelio {{KK102}}. Šalia kaimo teka [[Saria]] ir jos intakas Ravas, sudarytas [[Modžiūnų tvenkinys]]. Kaimas – urbanistikos paminklas, kurį sudaro 26 sodybos. Prie kaimo prasideda [[Kunigiškės kraštovaizdžio draustinis]]. Išlikusi istorinė girininkija.<ref>{{cite kvr|31472}}</ref> [[Vaizdas:Modžiūnai, Lithuania - panoramio.jpg|thumb|left|Kaimo kryžius]] [[Vaizdas:Modžiūnai, Lithuania - panoramio (2).jpg|thumb|left|Modžiūnų pirkios]] == Istorija == Kaimas susikūrė [[XVI a.]] antroje pusėje per [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. Švenčionių parapijos metrikose minimas nuo 1743 m.<ref>{{IVDB}}</ref> 1766 m. Madžiūnų kaimiškoji seniūnija minima Vilniaus vaivadijos Vilniaus apskrityje. Tuo metu kaimas priklausė etmonui [[Mykolas Masalskis|Mykolui Masalskiui]], vėliau – Kazimierui Zablockiui.<ref>{{SGKP|5|892|Madziuny}}</ref> Smarkiai nukentėjo per gaisrą [[1812]] m. ir per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]]. XIX a. pab. kaimas buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. {{adm2|3}} {{admr|XIX a.–[[1950]] m.|[[Švenčionių valsčius]]|[[Švenčionių apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1975]] m.|[[Modžiūnų apylinkė]] (1950–1963 m. jos centras)|r3=2|[[Švenčionių rajonas]]}} {{admr|[[1975]]–[[1995]] m.|[[Cirkliškio apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Cirkliškio seniūnija]]|[[Švenčionių rajono savivaldybė]]}} |} == Architektūra == Gatviniame išretėjusiame kaime išliko [[XIX a.]] pr.– [[XX a.]] pradžioje etnografinių gatvinių vienpusių arba ne visai dvipusių sodybų, ir pavienių pastatų: iš tašytų arba apvalių rąstų, sujungtų į kertes dvigalių pirkių su dvišlaičiais stogais, tvartų su diendaržiais, keturšlaičiais stogais, kluonų su dideliais pusskliaučiais, pėdintais stogais, [[svirnas]]. Išliko vertingas Medžiūnų girininkijos medinis pastatas ([[1932]] m.).<ref>{{VLE|XV|303|[[Jurgita Rimkevičienė]]|Modžiūnai}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=150|inc=20|incmin=10 |1866|85 |1905|120|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|143|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|99|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|103|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|83|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|67|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|121|[[Julita Kančienė]] ir kt|Modžiūnai}}</ref> |1989|70|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|60|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|47|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|38|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Lietuvos urbanistikos paminklai]] 0cpcan6umtcgj6g6p7ozyrjz9ftsseo 7851379 7851378 2026-06-06T11:01:17Z Hugo.arg 1674 /* Istorija */ 7851379 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Modžiūnai |foto = Kaimas modziunai2016.jpg |plotis = 265px |fotoinfo = |lat = 55.112 |long = 26.108 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 38 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Modžiūnai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Modžiū́nai|Modžiū́nų|Modžiū́nams|Modžiū́nus|Modžiū́nais|Modžiū́nuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Miadziuny, Madziuny}}, {{ru|Мадзюны}} }} '''Modžiūnai''' (''Madžiūnai'') – [[gatvinis kaimas]] [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie kelio {{KK102}}. Šalia kaimo teka [[Saria]] ir jos intakas Ravas, sudarytas [[Modžiūnų tvenkinys]]. Kaimas – urbanistikos paminklas, kurį sudaro 26 sodybos. Prie kaimo prasideda [[Kunigiškės kraštovaizdžio draustinis]]. Išlikusi istorinė girininkija.<ref>{{cite kvr|31472}}</ref> [[Vaizdas:Modžiūnai, Lithuania - panoramio.jpg|thumb|left|Kaimo kryžius]] [[Vaizdas:Modžiūnai, Lithuania - panoramio (2).jpg|thumb|left|Modžiūnų pirkios]] == Istorija == Kaimas susikūrė [[XVI a.]] antroje pusėje per [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. Švenčionių parapijos metrikose minimas nuo 1743 m.<ref>{{IVDB}}</ref> 1766 m. Madžiūnų kaimiškoji seniūnija minima Vilniaus vaivadijos Vilniaus apskrityje. Tuo metu kaimas priklausė etmonui [[Mykolas Juozapas Masalskis|Mykolui Masalskiui]], vėliau – Kazimierui Zablockiui.<ref>{{SGKP|5|892|Madziuny}}</ref> Smarkiai nukentėjo per gaisrą [[1812]] m. ir per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]]. XIX a. pab. kaimas buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. {{adm2|3}} {{admr|XIX a.–[[1950]] m.|[[Švenčionių valsčius]]|[[Švenčionių apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1975]] m.|[[Modžiūnų apylinkė]] (1950–1963 m. jos centras)|r3=2|[[Švenčionių rajonas]]}} {{admr|[[1975]]–[[1995]] m.|[[Cirkliškio apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Cirkliškio seniūnija]]|[[Švenčionių rajono savivaldybė]]}} |} == Architektūra == Gatviniame išretėjusiame kaime išliko [[XIX a.]] pr.– [[XX a.]] pradžioje etnografinių gatvinių vienpusių arba ne visai dvipusių sodybų, ir pavienių pastatų: iš tašytų arba apvalių rąstų, sujungtų į kertes dvigalių pirkių su dvišlaičiais stogais, tvartų su diendaržiais, keturšlaičiais stogais, kluonų su dideliais pusskliaučiais, pėdintais stogais, [[svirnas]]. Išliko vertingas Medžiūnų girininkijos medinis pastatas ([[1932]] m.).<ref>{{VLE|XV|303|[[Jurgita Rimkevičienė]]|Modžiūnai}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=150|inc=20|incmin=10 |1866|85 |1905|120|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|143|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|99|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|103|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|83|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|67|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|121|[[Julita Kančienė]] ir kt|Modžiūnai}}</ref> |1989|70|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|60|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|47|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|38|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Lietuvos urbanistikos paminklai]] 812qs5kxwurebq6685bfm7cwe3n6j03 0 234397 7851215 7595505 2026-06-05T16:02:42Z ~2026-33189-90 219076 /* Biografija */ 7851215 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] kursą. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] 3bh04eo7h2spo8ln8auqzecexhifay5 7851216 7851215 2026-06-05T16:10:30Z ~2026-33189-90 219076 /* Pastatymai */ 7851216 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] kursą. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. "Senamiesčio skersgatvio pasaka", 1999 m. * "Principas" Pagal Antono Čechovo vienameiksmes humoreskas "Meška" ir "Piršlybos", 2020 m. * Žemaitė "Trys mylimos", 2024 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] c8agnxz4n0dmhnz54y9cdv2wfxh1ylc 7851223 7851216 2026-06-05T16:21:48Z ~2026-33189-90 219076 /* Biografija */ 7851223 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė (g. 1953 m. vasario 13 d. Kaune) –''' Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorė, režisierė. Ilgametė Vilniaus Jaunimo teatro aktorė, sukūrusi daugiau kaip 50 vaidmenų teatre. Plačiajai visuomenei žinoma ir dėl vaidmenų televizijoje bei humoro laidoje „Dviračio šou“. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] kursą. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. "Senamiesčio skersgatvio pasaka", 1999 m. * "Principas" Pagal Antono Čechovo vienameiksmes humoreskas "Meška" ir "Piršlybos", 2020 m. * Žemaitė "Trys mylimos", 2024 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] pc4eh33cfga5ionb8kgsrfqz4xyt8er 7851224 7851223 2026-06-05T16:23:58Z ~2026-33189-90 219076 /* Biografija */ 7851224 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė (g. 1953 m. vasario 13 d. Kaune) –''' Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorė, režisierė. Ilgametė Vilniaus Jaunimo teatro aktorė, sukūrusi daugiau kaip 50 vaidmenų teatre. Plačiajai visuomenei žinoma ir dėl vaidmenų televizijoje bei humoro laidoje „Dviračio šou“. == Biografija == 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Studijavo D. Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame vaidino iki 2007 m. Per daugiau nei tris dešimtmečius teatre sukūrė daugybę ryškių draminių ir komiškų vaidmenų režisierių Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Irenos Bučienės ir kitų spektakliuose. Vėliau aktyviai dirbo televizijoje, vaidino kino filmuose, televizijos spektakliuose bei humoro projektuose. Nuo 1999 m. dalyvavo televizijos laidoje „Dviračio šou“, kur sukūrė daugelį žiūrovų pamėgtų personažų. 2007 m. kartu su triatlonininku Vidmantu Urbonu dalyvavo muzikiniame televizijos projekte „Žvaigždžių duetai“, kuriame užėmė trečiąją vietą. 2010–2011 m. buvo šio projekto komisijos narė. 2009 m. įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos studiją vaikams ir suaugusiesiems. Vėliau ėmėsi ir teatro režisūros. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. "Senamiesčio skersgatvio pasaka", 1999 m. * "Principas" Pagal Antono Čechovo vienameiksmes humoreskas "Meška" ir "Piršlybos", 2020 m. * Žemaitė "Trys mylimos", 2024 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] t9v53fdzsbow7ohyj4oqd7voclo3nta 7851227 7851224 2026-06-05T16:32:11Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-33189-90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Normantas Bataitis keitimas) 7595505 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] klasę. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] 5jpi7tjm7qqgk0ny1qe6exmqoxpoluf 7851228 7851227 2026-06-05T16:48:53Z ~2026-33189-90 219076 /* Biografija */ 7851228 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Studijavo Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame vaidino iki 2007 m. Per daugiau kaip tris dešimtmečius Jaunimo teatre sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų. Vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Irenos Bučienės ir kitų spektakliuose. Viena ryškiausių savo kartos aktorių, išgarsėjo Džuljetos vaidmeniu roko operoje ''Meilė ir mirtis Veronoje''. Taip pat vaidino spektakliuose ''Katė už durų'', ''Ilga kaip šimtmečiai diena'', ''Žuvėdra'', ''Trys mylimos'', ''Haroldas ir Modė'' ir kituose. Jos vaidmenys buvo vieni labiausiai aptariamų Jaunimo teatro repertuare, o Kristina Kazlauskaitė ilgainiui tapo viena ryškiausių šio teatro aktorių. Vėliau aktyviai dirbo televizijoje ir kine. Vaidino filmuose ''Riešutų duona'', ''Ir visi jų vyrai'' ir kituose projektuose. Didelio populiarumo sulaukė televizijos humoro laidoje ''Dviračio šou'', kur sukūrė daugybę žiūrovų pamėgtų personažų, tarp jų Jadzę, panelę mokytoją Leokadiją, Zitą iš Mažeikių, Larisą, ir kitus. Jos sukurti personažai tapo vienais žinomiausių laidos istorijoje. 2007 m. kartu su Vidmantu Urbonu dalyvavo muzikiniame televizijos projekte ''Žvaigždžių duetai'', kuriame užėmė trečiąją vietą. 2010–2011 m. buvo šio projekto komisijos narė. 2009 m. įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos studiją vaikams ir suaugusiesiems. Vėliau ėmėsi teatro režisūros, statė spektaklius ir vedė aktorinio meistriškumo užsiėmimus. Už kūrybinę veiklą ir publikos simpatijas ne kartą sulaukė žiūrovų pripažinimo. 2023 m. žurnalo ''Legendos'' skaitytojų balsavime buvo išrinkta mylimiausia Lietuvos aktore. Kristina Kazlauskaitė laikoma viena ryškiausių savo kartos Lietuvos aktorių. Teatro kritikai ir kolegos išskiria jos muzikalumą, improvizacijos gebėjimus, ekspresyvumą bei komiškų ir draminių vaidmenų įvairovę. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] cp7wxex3n8wqucu8nz6age52xgw6bxd 7851229 7851228 2026-06-05T16:49:27Z ~2026-33189-90 219076 7851229 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro, kino ir televizijos aktorė. == Biografija == 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Studijavo Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame vaidino iki 2007 m. Per daugiau kaip tris dešimtmečius Jaunimo teatre sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų. Vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Irenos Bučienės ir kitų spektakliuose. Viena ryškiausių savo kartos aktorių, išgarsėjo Džuljetos vaidmeniu roko operoje ''Meilė ir mirtis Veronoje''. Taip pat vaidino spektakliuose ''Katė už durų'', ''Ilga kaip šimtmečiai diena'', ''Žuvėdra'', ''Trys mylimos'', ''Haroldas ir Modė'' ir kituose. Jos vaidmenys buvo vieni labiausiai aptariamų Jaunimo teatro repertuare, o Kristina Kazlauskaitė ilgainiui tapo viena ryškiausių šio teatro aktorių. Vėliau aktyviai dirbo televizijoje ir kine. Vaidino filmuose ''Riešutų duona'', ''Ir visi jų vyrai'' ir kituose projektuose. Didelio populiarumo sulaukė televizijos humoro laidoje ''Dviračio šou'', kur sukūrė daugybę žiūrovų pamėgtų personažų, tarp jų Jadzę, panelę mokytoją Leokadiją, Zitą iš Mažeikių, Larisą, ir kitus. Jos sukurti personažai tapo vienais žinomiausių laidos istorijoje. 2007 m. kartu su Vidmantu Urbonu dalyvavo muzikiniame televizijos projekte ''Žvaigždžių duetai'', kuriame užėmė trečiąją vietą. 2010–2011 m. buvo šio projekto komisijos narė. 2009 m. įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos studiją vaikams ir suaugusiesiems. Vėliau ėmėsi teatro režisūros, statė spektaklius ir vedė aktorinio meistriškumo užsiėmimus. Už kūrybinę veiklą ir publikos simpatijas ne kartą sulaukė žiūrovų pripažinimo. 2023 m. žurnalo ''Legendos'' skaitytojų balsavime buvo išrinkta mylimiausia Lietuvos aktore. Kristina Kazlauskaitė laikoma viena ryškiausių savo kartos Lietuvos aktorių. Teatro kritikai ir kolegos išskiria jos muzikalumą, improvizacijos gebėjimus, ekspresyvumą bei komiškų ir draminių vaidmenų įvairovę. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] fw24shkkp4mjpgc5iycmzuts48mfj2h 7851230 7851229 2026-06-05T16:50:10Z ~2026-33189-90 219076 7851230 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro, kino ir televizijos aktorė. == Biografija == 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Studijavo Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame vaidino iki 2007 m. Per daugiau kaip tris dešimtmečius Jaunimo teatre sukūrė virš 50 vaidmenų. Vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Irenos Bučienės ir kitų spektakliuose. Viena ryškiausių savo kartos aktorių, išgarsėjo Džuljetos vaidmeniu roko operoje ''Meilė ir mirtis Veronoje''. Taip pat vaidino spektakliuose ''Katė už durų'', ''Ilga kaip šimtmečiai diena'', ''Žuvėdra'', ''Trys mylimos'', ''Haroldas ir Modė'' ir kituose. Jos vaidmenys buvo vieni labiausiai aptariamų Jaunimo teatro repertuare, o Kristina Kazlauskaitė ilgainiui tapo viena ryškiausių šio teatro aktorių. Vėliau aktyviai dirbo televizijoje ir kine. Vaidino filmuose ''Riešutų duona'', ''Ir visi jų vyrai'' ir kituose projektuose. Didelio populiarumo sulaukė televizijos humoro laidoje ''Dviračio šou'', kur sukūrė daugybę žiūrovų pamėgtų personažų, tarp jų Jadzę, panelę mokytoją Leokadiją, Zitą iš Mažeikių, Larisą, ir kitus. Jos sukurti personažai tapo vienais žinomiausių laidos istorijoje. 2007 m. kartu su Vidmantu Urbonu dalyvavo muzikiniame televizijos projekte ''Žvaigždžių duetai'', kuriame užėmė trečiąją vietą. 2010–2011 m. buvo šio projekto komisijos narė. 2009 m. įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos studiją vaikams ir suaugusiesiems. Vėliau ėmėsi teatro režisūros, statė spektaklius ir vedė aktorinio meistriškumo užsiėmimus. Už kūrybinę veiklą ir publikos simpatijas ne kartą sulaukė žiūrovų pripažinimo. 2023 m. žurnalo ''Legendos'' skaitytojų balsavime buvo išrinkta mylimiausia Lietuvos aktore. Kristina Kazlauskaitė laikoma viena ryškiausių savo kartos Lietuvos aktorių. Teatro kritikai ir kolegos išskiria jos muzikalumą, improvizacijos gebėjimus, ekspresyvumą bei komiškų ir draminių vaidmenų įvairovę. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] 2fbl5ayyoca24u524ksx7ebp5j99d5n 7851231 7851230 2026-06-05T17:11:10Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-33189-90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7595505 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] klasę. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] 5jpi7tjm7qqgk0ny1qe6exmqoxpoluf 7851256 7851231 2026-06-05T18:36:01Z ~2026-33424-03 219082 /* Biografija */ 7851256 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Studijavo Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus Jaunimo teatre, kuriame vaidino iki 2007 m. Per daugiau kaip tris dešimtmečius Jaunimo teatre sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų. Vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Irenos Bučienės ir kitų spektakliuose. Viena ryškiausių savo kartos aktorių, išgarsėjo Džuljetos vaidmeniu roko operoje ''Meilė ir mirtis Veronoje''. Taip pat vaidino spektakliuose ''Katė už durų'', ''Ilga kaip šimtmečiai diena'', ''Žuvėdra'', ''Trys mylimos'', ''Haroldas ir Modė'' ir kituose. Jos vaidmenys buvo vieni labiausiai aptariamų Jaunimo teatro repertuare, o Kristina Kazlauskaitė ilgainiui tapo viena ryškiausių šio teatro aktorių. Vėliau aktyviai dirbo televizijoje ir kine. Vaidino filmuose ''Riešutų duona'', ''Ir visi jų vyrai'' ir kituose projektuose. Didelio populiarumo sulaukė televizijos humoro laidoje ''Dviračio šou'', kur sukūrė daugybę žiūrovų pamėgtų personažų, tarp jų Jadzę, panelę mokytoją Leokadiją, Zitą iš Mažeikių, Larisą, ir kitus. Jos sukurti personažai tapo vienais žinomiausių laidos istorijoje. 2007 m. kartu su Vidmantu Urbonu dalyvavo muzikiniame televizijos projekte ''Žvaigždžių duetai'', kuriame užėmė trečiąją vietą. 2010–2011 m. buvo šio projekto komisijos narė. 2009 m. įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos studiją vaikams ir suaugusiesiems. Vėliau ėmėsi teatro režisūros, statė spektaklius ir vedė aktorinio meistriškumo užsiėmimus. Už kūrybinę veiklą ir publikos simpatijas ne kartą sulaukė žiūrovų pripažinimo. 2023 m. žurnalo ''Legendos'' skaitytojų balsavime buvo išrinkta mylimiausia Lietuvos aktore. Kristina Kazlauskaitė laikoma viena ryškiausių savo kartos Lietuvos aktorių. Teatro kritikai ir kolegos išskiria jos muzikalumą, improvizacijos gebėjimus, ekspresyvumą bei komiškų ir draminių vaidmenų įvairovę. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] cp7wxex3n8wqucu8nz6age52xgw6bxd 7851257 7851256 2026-06-05T18:37:29Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-33424-03 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7595505 wikitext text/x-wiki '''Kristina Kazlauskaitė''' (g. [[1953]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir televizijos aktorė. == Biografija == [[1975]] m. baigė [[LMTA|Lietuvos konservatorijos]] [[Dalia Tamulevičiūtė (1940)|D. Tamulevičiūtės]] klasę. Nuo 1975 m. [[Jaunimo teatras|Jaunimo teatro]] aktorė. Raiškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų sukūrė D. Tamulevičiūtės, [[Irena Bučienė|I. Bučienės]], [[Eimuntas Nekrošius|E. Nekrošiaus]], [[Algirdas Latėnas|A. Latėno]] spektakliuose. Sukūrė vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos laidose („[[Dviračio šou]]“, nuo [[1999]] m.).<ref>{{VLE|IX|672||Kristina Kazlauskaitė}}</ref> [[2007]] m. kartu su triatlonininku [[Vidmantas Urbonas|Vidmantu Urbonu]] dalyvavo [[LNK]] muzikiniame šou „[[Žvaigždžių duetai]]“, kuriame užėmė 3-ąją vietą ir laimėjo bronzinius mikrofonus, o [[2010]]–[[2011]] m. tapo viena iš šios laidos komisijos narių. 2009 metų pabaigoje, įkūrė Kristinos Kazlauskaitės dramos būrelį, skirtą vaikams bei suaugusiems. == Vaidmenys == * Šacė – Karojis Sakonis. Televizijos trukdymai, 1975 m. * Petronėlė – [[Žemaitė]]. Trys mylimos, [[1979]] m. * Milda – [[Georgijus Kanovičius]]. Katė už durų. [[1980]] m. * Džuljeta – [[Kęstutis Antanėlis]]. [[Meilė ir mirtis Veronoje]]. [[1982]] m., libretas – [[Sigitas Geda]] * Zaripa – Ilga kaip šimtmečiai diena [[1983]] m., pagal [[Čingizas Aitmatovas|Č. Aitmatovą]] * Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž – [[Kolingas Higinsas]], [[Žanas Klodas Karjė]]. Haroldas ir Modė, 1983 m. * Arkadina – [[Antonas Čechovas]]. Žuvėdra [[1991]] m. * Antanina – [[Rudolfas Blaumanis]]. Siuvėjų dienos Silmačiuose [[1993]] m. * Nadia – Perpetuum mobile, [[1998]] m., pagal A. Čechovą * Karalienė Elzbieta – [[Viljamas Šekspyras]]. Ričardas III [[2000]] m. '''Vaidmenys kine ir televizijoje''' * Mokytoja – [[Riešutų duona]], 1977 m., rež. [[Arūnas Žebriūnas]] * Palmyra – [[Jo žmonos išpažintis]], 1983 m., rež. [[Almantas Grikevičius]] * Nina – [[Dičiaus karjera]], 1980 m., pagal [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvytį]], rež. [[Balys Bratkauskas]] * Kristina – [[Sveika, Irena]], rež. [[Galina Dauguvietytė]] * [[Čia mūsų namai]], 1984 m. rež. [[Saulius Vosylius]], LTV * [[Žvėris, kylantis iš jūros]], [[1992]] m., rež. [[Vytautas Žalakevičius]]. * Zita iš Mažeikių, panelė Mokytoja, benamė Jadzė ir kt. - humoro laida [[Dviračio šou]], nuo 1998 m. * Regina – TV serialas [[Namai, kur širdis]], 2013 m. * Kristina – TV serialas [[Baisiausia mano gyvenimo savaitė]], 2014 m. * Irena – TV serialas [[Gyvenimo receptai]], 2014 m. * Vilma – [[Ir visi jų vyrai]], 2019 m., rež. [[Donatas Ulvydas]] == Pastatymai == * [[Judita Vaičiūnaitė]]. Senamiesčio skersgatvio pasaka, 1999 m. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Aktor%C4%97-Kristina-Kazlauskait%C4%97-Oficialus-puslapis-101910275821470/ Puslapis apie Kristiną Kazlauskaitę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130605164300/http://kristinakazlauskaite.lt/ |date=2013-06-05 }} {{DEFAULTSORT:Kazlauskaitė, Kristina}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] 5jpi7tjm7qqgk0ny1qe6exmqoxpoluf 0 259853 7851270 6760705 2026-06-05T22:44:52Z IvanScrooge98 93658 image 7851270 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | name=Giovanni Gronchi | image=Giovanni Gronchi hq (cropped).jpg | titulas=[[Italijos prezidentas]] | term_start=[[1955]] [[gegužės 11]] | term_end=[[1962]] [[gegužės 11]] | predecessor=[[Luigi Einaudi]] | successor=[[Antonio Segni]] | birth_date=[[1887]] [[rugsėjo 10]] | birth_place=[[Pontedera]], [[Italija]] | death_date=[[1978]] [[spalio 17]] | death_place=[[Roma]], [[Italija]] | party=[[Krikščionių demokratų partija]] | parašas = Giovanni Gronchi signature.svg | vikiteka =Category:Giovanni Gronchi}} '''Giovanni Gronchi''' ([[1887]] m. [[rugsėjo 10]] d. – [[1978]] m. [[spalio 17]] d.) buvo politikas iš [[Italija|Italijos]], kuris nuo [[1955]] iki [[1962]] m. buvo trečiasis Italijos Respublikos prezidentas. Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo kontroversišku ir nepavykusiu mėginimu į valdžią atvesti kairiąją politinę jėgą. == Biografija == Jis gimė [[1887]] m. [[rugsėjo 10]] d. [[Pontedera|Pontederoje]], [[Toskana|Toskanos]] regione ir anksti tapo krikščionių judėjimo nariu. Vėliau jis mokėsi [[Piza|Pizoje]] literatūros ir filosofijos mokslų. Nuo [[1911]] iki [[1915]] m. jis dirbo mokytoju įvairiuose Italijos miestuose. [[I pasaulinis karas|I pasauliniame kare]] jis dalyvavo kaip savanoris, o grįžęs iš karo [[1919]] m. įkūrė Italijos katalikų populiariąją partiją. Po to jis porą kadencijų buvo išrinktas į parlamentą. Nuo [[1925]] iki [[1943]] m. jis buvo pasitraukęs iš politikos, kad nebūtų apkaltintas [[Fašizmas|fašistinio]] režimo palaikymu, ir toliau dirbo mokytoju. [[1943]]-[[1944]] m. jis buvo vienas Krikščionių demokratų partijos įkūrėjų ir tapo kairiųjų judėjimo lyderiu. Nuo [[1944]] iki [[1946]] m. jis buvo šalies darbo ministras. [[1947]] m., [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu, jis pasipriešino savo partijos sprendimui iš Italijos parlamento pašalinti [[Komunizmas|komunistines]] ir [[Socializmas|socialistines]] partijas. [[1948]] m. Giovanni buvo išrinktas Italijos deputatų prezidentu. [[1955]] m. buvo renkamas naujas šalies prezidentas. Po trumpos kovos su vienu konkurentu, surinkęs 658 balsus iš 883 galimų, trečiuoju šalies prezidentu buvo išrinktas Giovanni Gronchi. Jis tapo pirmuoju tokį rangą užėmęs Katalikų partijos narys. Gronchi kadencija truko iki [[1962]] m. ir per tuos metus prezidentas pasižymėjo savo kontroversiškais pasiūlymais, kaip socialistų ir komunistų partijų grąžinimas į parlamentą, atsisakymas priklausyti [[NATO]] ir pan., tačiau mažos Italijos liberalų partijos balsų dėka parlamentas sudarydavo reikiamą balsų daugumą, kad priimtų sprendimus be prezidento. Po kadencijos pabaigos Gronchi bandė antrą kartą laimėti prezidento rinkimus, tačiau pralaimėjo [[Antonio Segni]]. Pagal Italijos [[Konstitucija|konstituciją]] Gronchi tapo šalies senatoriumi visam gyvenimui. [[1978]] m. [[spalio 17]] d. sulaukęs 91 metų jis mirė [[Roma|Romoje]]. {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box|title=[[Italijos prezidentas]]|before=[[Luigi Einaudi]]|after=[[Antonio Segni]]|years=[[1955]]–[[1962]]}} {{end box}} {{Italijos prezidentai}} {{DEFAULTSORT:Gronchi, Giovanni}} [[Kategorija:Italijos prezidentai]] ruo7vlymirzj3siqmt824uobm8sd5r4 0 260018 7851272 6760729 2026-06-05T22:47:42Z IvanScrooge98 93658 /* */ 7851272 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | name=Giuseppe Saragat | image=Giuseppe Saragat (cropped).jpg | titulas=[[Italijos prezidentas]] | term_start=[[1964]] [[gruodžio 29]] | term_end=[[1971]] [[gruodžio 29]] | predecessor=[[Antonio Segni]] | successor=[[Giovanni Leone]] | birth_date={{Gimė|1898|09|18}} | birth_place=[[Turinas]], [[Italija]] | death_date={{Mirė|1988|06|11|1898|09|18}} | death_place=[[Roma]], [[Italija]] | party=[[Italijos Demokratų socialistų partija]] |parašas = Giuseppe Saragat signature.svg |vikiteka=Category:Giuseppe Saragat }} '''Giuseppe Saragat''' ([[1898]] [[rugsėjo 18]] – [[1988]] [[birželio 11]]) – [[Italija|Italijos]] politikas, nuo [[1964]] iki [[1971]] m. ėjęs šalies prezidento pareigas. == Biografija == Saragat gimė [[Turinas|Turine]], o jo šeima kilusi iš [[Sardinija|Sardinijos]]. Jis buvo [[Socializmas|socialistas]], tačiau [[1947]] m. atsiskyrė nuo [[Italijos socialistų partija|Italijos socialistų partijos]], ir įkūrė [[Italijos socialistų darbininkų partija|Italijos socialistų darbininkų partiją]], kuri greitai tapo [[Italijos Demokratų socialistų partija]]. Nuo [[1963]] iki [[1964]] m. Saragat buvo šalies užsienio reikalų ministras, o [[1964]] m. buvo išrinktas į šalies prezidento postą. [[1988]] m. [[birželio 11]] d. [[Roma|Romoje]] jis mirė. {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box|title=[[Italijos prezidentas]]|before=[[Antonio Segni]]|after=[[Giovanni Leone]]|years=[[1966]]–[[1971]]}} {{end box}} {{Italijos prezidentai}} {{DEFAULTSORT:Saragat, Giuseppe}} [[Kategorija:Italijos prezidentai]] 66r7hjz28w4a7v3ygu5vc6ausr8i267 0 268459 7851122 7762992 2026-06-05T12:24:21Z CD 677 CD pervadino puslapį [[1993 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] į [[1993 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] 7762992 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = {{PAGENAME}} |logotipas = Luftbild Daimlerstadion Schleyerhalle Porsche-Arena.jpg |data = [[1993]] m. [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 22]] d. |vieta = [[Štutgartas]], {{flag|GER}} |stadionas = [[Mercedes-Benz Arena|Gottlieb Daimler stadionas]] |šalių skaičius = 187 |dalyvių skaičius = 1689 |rungčių skaičius = 44 |rekordų pasiekta = 4 [[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|pasaulio]] |lygis = Profesionalai suaugusieji |prieš = [[1991 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1991 Tokijas]] |po = [[1995 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|1995 Geteborgas]] }} '''1993 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas''' – 4-asis [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, kuriame varžosi atstovai ši viso pasaulio. Čempionatas vyko [[Mercedes-Benz Arena|Mercedes-Benz Arenoje]], [[Štutgartas|Štutgarte]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Čempionate pirmą kartą pasirodė atstovai iš [[Lietuva|Lietuvos]]. Iš viso dalyvavo 1689 atletai iš 187 šalių. == Laimėtojai == === Vyrai === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" class="wikitable" |align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |align="center" bgcolor="gold" colspan=2|'''Auksas''' |align="center" bgcolor="silver" colspan=2|'''Sidabras''' |align="center" bgcolor="CC9966" colspan=2|'''Bronza''' |- |100 m |{{flagicon|UK}} [[Linford Christie]]||9,87<br><small>(EuR) |{{flagicon|USA}}[[Andre Cason]]||9,92 |{{flagicon|USA}}[[Dennis Mitchell]]||9,99 |- |200 m |{{flagicon|NAM}}[[Frankie Fredericks]]||19,85<br><small>(AfR) |{{flagicon|GBR}}[[John Regis]]||19,94 |{{flagicon|USA}}[[Carl Lewis]]||19,99 |- |400 m |{{flagicon|USA}}[[Michael Johnson]]||43,65 |{{flagicon|USA}}[[Butch Reynolds]]||44,13 |{{flagicon|KEN}}[[Samson Kitur]]||44,54 |- |800 m |{{flagicon|KEN}}[[Paul Ruto]]||1:44,71 |{{flagicon|ITA}}[[Giuseppe D'Urso]]||1:44,86 |{{flagicon|KEN}}[[Billy Konchellah]]||1:44,89 |- |1 500 m |{{flagicon|ALG}}[[Noureddine Morceli]]||3:34,24 |{{flagicon|ESP}}[[Fermin Cacho Ruiz]]||3:35,56 |{{flagicon|Somalis}}[[Abdi Bile]]||3:35,96 |- |5 000 m |{{flagicon|KEN}}[[Ismael Kirui]]||13:02,75 |{{flagicon|ETH|1975}}[[Haile Gebrselassie]]||13:03,17 |{{flagicon|ETH|1975}}[[Fita Bayisa]]|||13:05,40 |- |10 000 m |{{flagicon|ETH|1975}}[[Haile Gebrselassie]]||27:46,02 |{{flagicon|KEN}}[[Moses Tanui]]||27:46,54 |{{flagicon|KEN}}[[Richard Chelimo]]||28:06,02 |- |Maratonas |{{flagicon|USA}}[[Mark Plaatjes]]||2:13:57 |{{flagicon|NAM}}[[Lucketz Swartbooi]]||2:14:11 |{{flagicon|NED}}[[Bert van Vlaanderen]]||2:15:12 |- |110 m su kliūtimis |{{flagicon|GBR}}[[Colin Jackson]]||12,91<br><small>('''[[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|PR]]''') |{{flagicon|GBR}}[[Tony Jarrett]]||13,00 |{{flagicon|USA}}[[Jack Pierce]]||13,06 |- |400 m su kliūtimis |{{flagicon|USA}}[[Kevin Young]]||47,18 |{{flagicon|ZAM}}[[Samuel Matete]]||47,60 |{{flagicon|JAM}}[[Winthrop Graham]]||47,62 |- |3 000 m su kliūtimis |{{flagicon|KEN}}[[Moses Kiptanui]]||8:06,36 |{{flagicon|KEN}}[[Patrick Sang]]||8:07,53 |{{flagicon|ITA}}[[Alessandro Lambruschini]]||8:08,78 |- |20 km ėjimas |{{flagicon|ESP}}[[Valentin Massana]]||1:22:31 |{{flagicon|ITA}}[[Giovanni De Benedictis]]||1:23:06 |{{flagicon|ESP}}[[Daniel Plaza]]||1:23:18 |- |50 km ėjimas |{{flagicon|ESP}}[[Jesus Garcia]]||3:41:41 |{{flagicon|FIN}}[[Valentin Kononen]]||3:42:02 |{{flagicon|RUS}}[[Valeriy Spitsyn]]||3:42:50 |- |4x100 m |{{flagicon|USA}}<br>[[Jon Drummond]]<br>[[Andre Cason]]<br>[[Dennis Mitchell]]<br>[[Leroy Burrell]]||37,48 |{{flagicon|GBR}}<br>[[Colin Jackson]]<br>[[Tony Jarrett]]<br>[[John Regis]]<br>[[Linford Christie]]||37,77<br><small>(EuR.) |{{flagicon|CAN}}<br>[[Robert Esmie]]<br>[[Glenroy Gilbert]]<br>[[Bruny Surin]]<br>[[Atlee Mahorn]]||37,83<br><small>(NR) |- |4x400 m |{{flagicon|USA}}<br>[[Andrew Valmon]]<br>[[Quincy Watts]]<br>[[Butch Reynolds]]<br>[[Michael Johnson]]||2:54,29<br><small>('''[[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|PR]]''') |{{flagicon|KEN}}<br>[[Kennedy Ochieng]]<br>[[Simon Kemboi]]<br>[[Abednego Matilu]]<br>[[Samson Kitur]]||2:59,82 |{{flagicon|GER}}<br>[[Rico Lieder]]<br>[[Karsten Just]]<br>[[Olaf Hense]]<br>[[Thomas Schönlebe]]||2:59,99 |- |Šuolis į tolį |{{flagicon|USA}}[[Mike Powell]]||8,59 |{{flagicon|RUS}}[[Stanislav Tarasenko]]||8,16 |{{flagicon|UKR}}[[Vitaliy Kirilenko]]||8,15 |- |Trišuolis |{{flagicon|USA}}[[Mike Conley]]||17,86 |{{flagicon|RUS}}[[Leonid Voloshin]]||17,65 |{{flagicon|GBR}}[[Jonathan Edwards]]||17,44 |- |Šuolis į aukštį |{{flagicon|CUB}}[[Javier Sotomayor]]||2,40 |{{flagicon|POL}}[[Artur Partyka]]||2,37 |{{flagicon|GBR}}[[Steve Smith]]||2,37 |- |rowspan="2"|Šuolis su kartimi |rowspan="2"|{{flagicon|UKR}}[[Sergey Bubka]]||rowspan="2"|6,00 |rowspan="2"|{{flagicon|KAZ}}[[Grigoriy Yegorov]]||rowspan="2"|5,90<br><small>(AzR) |{{flagicon|RUS}}[[Maksim Tarasov]]||rowspan="2"|5,80 |- |{{flagicon|RUS}}[[Igor Trandenkov]] |- |Rutulio stūmimas |{{flagicon|SUI}}[[Werner Günthör]]||21,97 |{{flagicon|USA}}[[Randy Barnes]]||21,80 |{{flagicon|UKR}}[[Oleksandr Bagach]]||20,40 |- |Disko metimas |{{flagicon|GER}}[[Lars Riedel]]||67,72 |{{flagicon|RUS}}[[Dmitriy Shevchenko]]||66,90 |{{flagicon|GER}}[[Jürgen Schult]]||66,12 |- |Kūjo metimas |{{flagicon|TJK}}[[Andrey Abduvaliyev]]||81,64<br><small>(AzR) |{{flagicon|BLR|1991}}[[Igor Astapkovich]]||79,88 |{{flagicon|HUN}}[[Tibor Gecsek]]||79,54 |- |Ieties metimas |{{flagicon|CZE}}[[Jan Železný]]||85,98 |{{flagicon|FIN}}[[Kimmo Kinnunen]]||84,78 |{{flagicon|GBR}}[[Mick Hill]]||82,96 |- |Dešimtkovė |{{flagicon|USA}}[[Dan O'Brien]]||8817 |{{flagicon|BLR|1991}}[[Eduard Hämäläinen]]||8724 |{{flagicon|GER}}[[Paul Meier]]||8548 |- |} === Moterys === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" class="wikitable" |align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |align="center" bgcolor="gold" colspan=2|'''Auksas''' |align="center" bgcolor="silver" colspan=2|'''Sidabras''' |align="center" bgcolor="CC9966" colspan=2|'''Bronza''' |- | align="center"| 00 m |[[Gail Devers]]<br>{{flagcountry|USA}}||10.82<br>CR |[[Merlene Ottey]]<br>{{flagcountry|Jamaica}}||10.82<br>CR |[[Gwen Torrence]]<br>{{flagcountry|United States}}||10.89 |- | align="center"| 200 m |[[Merlene Ottey]]<br>{{flagcountry|Jamaica}}||21.98 |[[Gwen Torrence]]<br>{{flagcountry|United States}}||22.00 |[[Irina Privalova]]<br>{{flagcountry|Russia}}||22.13 |- | align="center"| 400 m |[[Jearl Miles Clark|Jearl Miles]]<br>{{flagcountry|United States}}||49.82 |[[Natasha Kaiser-Brown]]<br>{{flagcountry|United States}}||50.17 |[[Sandie Richards]]<br>{{flagcountry|Jamaica}}||50.44 |- | align="center"| 800 m |[[Maria de Lurdes Mutola]]<br>{{flagcountry|Mozambique}}||1:55.43<br>AR |[[Lyubov Gurina]]<br>{{flagcountry|Russia}}||1:57.10 |[[Ella Kovacs]]<br>{{flagcountry|Romania}}||1:57.92 |- | align="center"| 1 500 m |[[Liu Dong]]<br>{{flagcountry|China}}||4:00.50 |[[Sonia O'Sullivan]]<br>{{IRL}}||4:03.48 |[[Hassiba Boulmerka]]<br>{{flagcountry|Algeria}}||4:04.29 |- | align="center"| 3 000 m |[[Qu Yunxia]]<br>{{flagcountry|China}}||8:28.71<br>CR |[[Zhang Linli]]<br>{{flagcountry|China}}||8:29.25 |[[Zhang Lirong]]<br>{{flagcountry|China}}||8:31.95 |- | align="center"| 10 000 m |[[Wang Junxia]]<br>{{flagcountry|China}}||30:49.30<br>CR |[[Zhong Huandi]]<br>{{flagcountry|China}}||31:12.55 |[[Sally Barsosio]]<br>{{flagcountry|Kenya}}||31:15.38 |- | align="center"| Maratonas |[[Junko Asari]]<br>{{flagcountry|Japan}}||2:30:03 |[[Manuela Machado]]<br>{{flagcountry|Portugal}}||2:30.54 |[[Tomoe Abe]]<br>{{flagcountry|Japan}}||2:31:01 |- | align="center"| 100 m su kliūtimis |[[Gail Devers]]<br>{{flagcountry|USA}}||12.46<br>AR |[[Marina Azyabina]]<br>{{flagcountry|Russia}}||12.60 |[[Lynda Tolbert]]<br>{{flagcountry|USA}}||12.67 |- | align="center"| 400 m su kliūtimis |[[Sally Gunnell]]<br>{{flagcountry|United Kingdom}}||52.74<br>[[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|PR]] |[[Sandra Farmer-Patrick]]<br>{{flagcountry|USA}}||52.79<br>AR |[[Margarita Ponomaryova]]<br>{{flagcountry|Russia}}||53.48 |- | align="center"| 10 km ėjimas |[[Sari Essayah]]<br>{{flagcountry|Finland}}||42:59 |[[Ileana Salvador]]<br>{{flagcountry|Italy}}||43:08 |[[Encarna Granados]]<br>{{flagcountry|Spain}}||43:21 |- | align="center"| 4 x 100 m |[[Olga Bogoslovskaya]], [[Galina Maltchouguina]], [[Natalya Voronova]], [[Irina Privalova]] <br>{{flagcountry|Russia}}||41.49<br>CR |[[Michelle Finn]], [[Gwen Torrence]], [[Wendy Vereen]], [[Gail Devers]] <br>{{flagcountry|USA}}||41.49<br>CR |[[Michelle Freeman]], [[Juliet Campbell]], [[Nicole Mitchell]], [[Merlene Ottey]] <br>{{flagcountry|Jamaica}}||41.94 |- | align="center"| 4 x 400 m |[[Gwen Torrence]], [[Maicel Malone-Wallace]], [[Natasha Kaiser]], [[Jearl Miles Clark|Jearl Miles]] <br>{{flagcountry|USA}}||3:16.71<br>CR |[[Yelena Rouzina]], [[Tatyana Alekseyeva]], [[Margarita Ponomaryova]], [[Irina Privalova]] <br>{{flagcountry|Russia}}||3:18.38 |[[Linda Keough]], [[Phylis Smith]], [[Tracy Goddard]], [[Sally Gunnell]] <br>{{flagcountry|United Kingdom}}||3:23.41 |- | align="center"| Šuolis į tolį |[[Heike Drechsler]]<br> {{flagcountry|Germany}}||7.11 |[[Larisa Berezhnaya]]<br>{{flagcountry|Ukraine}}||6.98 |[[Renata Nielsen]]<br> {{flagcountry|Denmark}}||6.76 |- | align="center"| Trišuolis |[[Anna Biryukova]]<br>{{flagcountry|Russia}}||15.09<br>[[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|PR]] |[[Yolanda Chen]]<br>{{flagcountry|Russia}}||14.70 |[[Iva Prandzheva]]<br>{{flagcountry|Bulgaria}}||14.23 |- | align="center"| Šuolis į aukštį |[[Ioamnet Quintero]]<br>{{flagcountry|Cuba}}||1.99 |[[Silvia Costa]]<br>{{flagcountry|Cuba}}||1.97 |[[Sigrid Kirchmann]]<br>{{flagcountry|Austria}}||1.97 |- | align="center"| Rutulio stūmimas |[[Huang Zhihong]]<br>{{flagcountry|China}}||20.57 |[[Svetlana Krivelyova]]<br>{{flagcountry|Russia}}||19.97 |[[Kathrin Neimke]]<br>{{flagcountry|Germany}}||19.71 |- | align="center"| Disko metimas |[[Olga Chernyavskaya]]<br>{{flagcountry|Russia}}||67.40 |[[Daniela Costian]]<br>{{flagcountry|Australia}}||65.36 |[[Min Chunfeng]]<br>{{flagcountry|China}}||65.26 |- | align="center"| Ieties metimas |[[Trine Hattestad]]<br>{{flagcountry|Norway}}||69.18 |[[Karen Forkel]]<br>{{flagcountry|Germany}}||65.80 |[[Natalya Shikolenko]]<br>{{flagcountry|Belarus|1991}}||65.64 |- | align="center"| Septynkovė |[[Jackie Joyner-Kersee]]<br>{{flagcountry|USA}}||6837 |[[Sabine Braun]]<br>{{flagcountry|Germany}}||6797 |[[Svetlana Buraga]]<br>{{flagcountry|Belarus|1991}}||6635 |- |} == Medalių lentelė == {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" class="wikitable sortable" |align="center" bgcolor="efefef" |'''Vieta''' |align="center" bgcolor="efefef" |'''Valstybė''' |align="center" bgcolor="gold" | [[Vaizdas:Gold medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="silver" |[[Vaizdas:Silver medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="CC9966" |[[Vaizdas:Bronze medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="efefef" |'''Viso''' |- |1. |align=left|{{flagcountry|United States}} |13 |7 |5 |25 |- |2. |align=left|{{flagcountry|China}} |4 |2 |2 |8 |- |3. |align=left|{{flagcountry|Russia}} |3 |8 |5 |16 |- |4= |align=left|{{flagcountry|United Kingdom}} |3 |3 |4 |10 |- |4= |align=left|{{flagcountry|Kenya}} |3 |3 |4 |10 |- |6. |align=left|{{flagcountry|Germany}} |2 |2 |4 |8 |- |7. |align=left|{{flagcountry|Spain}} |2 |1 |2 |5 |- |8. |align=left|{{flagcountry|Cuba}} |2 |1 |0 |3 |- |9. |align=left|{{flagcountry|Finland}} |1 |2 |0 |3 |- |10. |align=left|{{flagcountry|Jamaica}} |1 |1 |3 |5 |- |11. |align=left|{{flagcountry|Ukraine}} |1 |1 |2 |4 |- |12. |align=left|{{flagcountry|Ethiopia|1975}} |1 |1 |1 |3 |- |13. |align=left|{{flagcountry|Namibia}} |1 |1 |0 |2 |- |14= |align=left|{{flagcountry|Algeria}} |1 |0 |1 |2 |- |14= |align=left|{{flagcountry|Japan}} |1 |0 |1 |2 |- |16= |align=left|{{flagcountry|Czech Republic}} |1 |0 |0 |1 |- |16= |align=left|{{flagcountry|Mozambique}} |1 |0 |0 |1 |- |16= |align=left|{{flagcountry|Norway}} |1 |0 |0 |1 |- |16= |align=left|{{flagcountry|Switzerland}} |1 |0 |0 |1 |- |16= |align=left|{{flagcountry|Tajikistan}} |1 |0 |0 |1 |- |21. |align=left|{{flagcountry|Italy}} |0 |3 |1 |4 |- |22. |align=left|{{flagcountry|Belarus|1991}} |0 |2 |2 |4 |- |23= |align=left|{{flagcountry|Australia}} |0 |1 |0 |1 |- |23= |align=left|{{IRLv}} |0 |1 |0 |1 |- |23= |align=left|{{flagcountry|Kazakhstan}} |0 |1 |0 |1 |- |23= |align=left|{{flagcountry|Poland}} |0 |1 |0 |1 |- |23= |align=left|{{flagcountry|Portugal}} |0 |1 |0 |1 |- |23= |align=left|{{flagcountry|Zambia}} |0 |1 |0 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Austria}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Bulgaria}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Canada}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Denmark}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Hungary}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Netherlands}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Romania}} |0 |0 |1 |1 |- |29= |align=left|{{flagcountry|Somalia}} |0 |0 |1 |1 |- |} == Lietuva čempionate == {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan=2|Rungtis !colspan=6|Atletai |- !Vyrai|| Rezultatas || Vieta !Moterys || Rezultatas || Vieta |- |3 000 m |– || || |[[Regina Čistiakova]]|| 8:58,51 || 19 |- |10 km ėjimas |– || || |[[Sada Eidikytė-Buksnienė]]|| 48:03 || 31 |- |20 km ėjimas |[[Viktoras Meškauskas]]|| 1:28:57 || 25 |–|| || |- |Trišuolis |[[Audrius Raizgys]]|| 16,05 || 33 ||| || |- |Šuolis į aukštį ||| || |[[Nelė Žilinskienė]]|| 1,90 || 16 |- |rowspan="2"|Disko metimas |[[Vaclavas Kidykas]]|| 58,62 || 11 |rowspan="2"|[[Austrutė Mikelytė]] |rowspan="2"| 59,82 |rowspan="2"| 17 |- |[[Romas Ubartas]] || '''DSQ''' ¹|| |- |Ieties metimas ||| || |[[Teresė Nekrošaitė]]|| '''NM''' ¹ || |} ¹ – pateko į finalą, bet buvo diskvalifikuotas ar neužfiksavo rezultato. == Nuorodos == *[http://www.iaaf.org/wch09/ Oficialus IAAF tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090722041230/http://www.iaaf.org/WCH09/ |date=2009-07-22 }} {{IAAF čempionatai}} [[Kategorija:Pasaulio lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:1993 sporte]] [[Kategorija:Vokietijos sporto varžybos]] pw6bcj4g9qkfzk2762mij9ag5hhcxmy 0 288905 7851375 7439469 2026-06-06T10:56:31Z CD 677 7851375 wikitext text/x-wiki '''Nemunas''' gali reikšti: == Geografija == * [[Nemunas]] – ilgiausia Lietuvos upė; * [[Senas Nemunas]] – ežeras Pagėgių savivaldybėje; * [[Nemunas (Klaipėda)|Nemunas]] – Klaipėdos miesto rajonas. == Spauda == * [[Nemunas (žurnalas)|Nemunas]] – žurnalas; * [[Nemunas (Skrantonas)]] – iliustruotas nepriklausomas kultūros žurnalas, ėjęs 1950–1951 m. Čikagoje ir Skrantone; * [[Nemuno kraštas]] – literatūrinis-meninis ir informacinis iliustruotas žurnalas, pradėtas leisti 1964 m. Vicenkauze-Veroje (Vokietija). == Kitos reikšmės == * [[Nemunas (ansamblis)]] – KTU tautinio meno ansamblis; * [[Nemunas (ledynmetis)]] – Lietuvos geologinis periodas; * [[Nemanas]]. {{Nuorodinis}} 1sodp7rw78layie2xlkkmxw0dq5osrf 0 295069 7851382 7786206 2026-06-06T11:09:47Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851382 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Naujasodis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.108 |long = 26.096 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Naujãsodis|Naujãsodžio|Naujãsodžiui|Naujãsodį|Naujãsodžiu|Naujãsodyje|š=2002}} |istpav = {{pl|Nowosiółki Madziuńskie I}}, {{ru|Новоселки}} }} '''Naujasodis''' (arba '''''Navasiolkos''''') – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 1 km nuo [[Modžiūnai|Modžiūnų]], prie Ravo upelio. Praeina keliukas į [[Poškonys (Švenčionys)|Poškonis]]. == Etimologija == Kaimo vardas kilęs nuo žodžių ''naũjas'' 'neseniai atsiradęs' ir ''sodà'' 'neišskirstytas kaimas, sodžius', ''sõdžius'' 'valstiečių gyvenamoji vieta, kaimas'.<ref>{{LHEŽ}}</ref> Tą patį reiškia šaltiniuose minimas slaviškas pavadinimas ''Novosiolkos'' (''nowy'' – 'naujas', ''siółka'' – 'kaimelis, gyvenvietė'). == Istorija == XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje (XIX a. pab. priklausė Modžiūnų dvarui).<ref>{{SGKP|7|279|Nowosiółki 35.)}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]] == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=90|inc=20|incmin=5 |1905|59|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|83|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|36|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|26|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|25|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|15|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|13|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|11|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 05ui6tomvinq34m6zewb5s90cj7kr1f 104 303558 7851332 7837407 2026-06-06T09:03:38Z SUJIRENas 47083 /* Moterys */ atnaujinta info 7851332 wikitext text/x-wiki Nacionalinius rekordus fiksuoja [[Lietuvos lengvosios atletikos federacija]].<ref name=LT>{{cite web|url=http://lengvoji.lt/wp-content/uploads/2020/09/LTU_TOP20_20200919.pdf |title= Visų laikų sportininkų dvidešimtukai | publisher= [[Lietuvos lengvosios atletikos federacija]] |accessdate=2021 m. sausio 31 d.}}</ref> ==Lauko== ===Vyrai=== {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Sportininkas !Metai !Čempionatas !Vieta |- |100 m |10.14 |[[Rytis Sakalauskas]] |2011 |Universiada |{{flagicon|CHN}} [[Šenženas]] |- |200 m |20.48 |[[Gediminas Truskauskas]] |2021 |Reiffeisen Austrian Open |{{flagicon|AUT}} [[Aizenštatas]] |- |300 m |33.48 |[[Raimondas Turla]] |2003 |Jurbarkas 2003 varžybos |{{flagicon|LTU}} [[Jurbarkas]] |- |400 m |45.73 |[[Remigijus Valiulis]] |1979 |Universiada |{{flagicon|MEX}} [[Meksikas]] |- |800 m |1:46.58 |[[Vitalij Kozlov]] |2008 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |1500 m |3:36.88 |[[Simas Bertašius]] |2025 |„World Athletics“ varžybos Voor Mon |{{flagicon|Belgium}} [[Levenas]] |- |1 mylia |3:59.25 |[[Simas Bertašius]] |2020 |LLAF taurė |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |3000 m |7:42.07 |[[Simas Bertašius]] |2025 |„World Athletics“ varžybos „British Milers Club Grand Prix“ |{{flagicon|GBR}} [[Votfordas]] |- |5000 m |13:17.9 |[[Aleksandras Antipovas]] |1979 | |{{flagicon|URS}} [[Sočis]] |- |10000 m |27:31.50 |[[Aleksandras Antipovas]] |1978 |[[1978 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|TCH}} [[Praha]] |- |Pusmaratonis |1.03:27 |[[Remigijus Kančys]] |2025 |Kopenhagos pusės maratono bėgimas |{{flagicon|DEN}} [[Kopenhaga]] |- |Maratonas |2.12:35 |[[Česlovas Kundrotas]] |1997 |[[Frankfurto maratonas]] |{{flagicon|GER}} [[Frankfurtas]] |- |20 km ėjimas |1:19:29 |[[Valdas Kazlauskas]] |1989 | |{{flagicon|USSR}} [[Sočis]] |- |35 km ėjimas |2:34:16 |[[Marius Žiūkas]] |2022 |Pasaulio čempionatas |{{flagicon|USA}} [[Judžinas]] |- |50 km ėjimas |3:48:24 |[[Arturas Mastianica]] |2021 |Sportinio ėjimo varžybos „Dudinska patdesiatka“ |{{flagicon|SVK}} [[Dudincė]] |- |3000 m kliūtinis |8:22.2 |[[Vladimiras Dudinas]] |1969 | |{{flagicon|URS}} [[Kijevas]] |- |110 m barjerinis |13.60 (-0.8 m/s) |[[Jonas Jakštys]] |1987 | |{{flagicon|URS}} [[Brianskas]] |- |400 m barjerinis |50.39 |[[Silvestras Guogis]] |2012 |Šiaurės šalių ir Baltijos U23 čempionatas |{{flagicon|NOR}} [[Jesheimas]] |- |Šuolis į aukštį |2,34 m |[[Rolandas Verkys]] |1991 | |{{flagicon|POL}} [[Varšuva]] |- |Šuolis su kartimi |5,40 m |[[Zigmas Biliūnas]] |1981 | |{{flagicon|URS}} [[Vilnius]] |- |Šuolis į tolį |8,15 m |[[Povilas Mykolaitis]] |2011 |[[LLAF taurė]]s varžybos |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |Trišuolis |17,29 m (+0.7 m/s) |[[Audrius Raizgys]] |1995 | |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |Rutulio stūmimas |21,10 m |[[Donatas Stukonis]] |1985 | |{{flagicon|URS}} [[Kaunas]] |- |Disko metimas |75,56 |[[Mykolas Alekna]] |2024 |„World Athletics“ varžybos „Oklahoma Throws Series“ |{{flagicon|USA}} [[Ramona]] |- |Kūjo metimas |82,24 m |[[Benjaminas Viluckis]] | 1986 | |{{flagicon|URS}} [[Klaipėda]] |- |Ieties metimas |89,17 m |[[Edis Matusevičius]] |2019 |Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas |{{flagicon|LTU}} [[Palanga]] |- |[[Dešimtkovė]] |8437 |[[Rišardas Malachovskis]] |1988 | |{{flagicon|URS}} [[Minskas]] |- |4x100 m estafetė |39.77 |[[Kostas Skrabulis]]<br>[[Kristupas Seikauskas]]<br>[[Adas Dambrauskas]]<br>[[Gediminas Truskauskas]] |2025 |„Cosma“ taurės estafečių varžybos |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |4x400 m estafetė |3:09.65 |[[Einius Trumpa]]<br>[[Matas Janarauskas]]<br>[[Lukas Sutkus]]<br>[[Tomas Keršulis]] |2023 |„Cosma“ taurės varžybos |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |} ===Moterys=== {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Sportininkė !Metai !Čempionatas !Vieta |- |100 m |11.19 (+1,5 m/s) |[[Lina Grinčikaitė]] | 2012 |[[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|Olimpinės žaidynės]] |{{flagicon|GBR}} [[Londonas]] |- |200 m |22.99 (+1,3 m/s) |[[Agnė Šerkšnienė]] |2018 |Šveicarijos čempionatas |{{flagicon|SUI}} [[Zofingenas]] |- |400 m |50.49 |[[Modesta Justė Morauskaitė]] |2022 |Meeting Iberoamerica Huelva 2022 |{{flagicon|ESP}} [[Huelva]] |- |800 m |1:56.7 |[[Dalia Matusevičienė]] |1988 | |{{flagicon|URS}} [[Kijevas]] |- |1500 m |4:00.24 |[[Laimutė Baikauskaitė]] |1988 |[[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Oimpinės žaidynės]] |{{flagicon|KOR}} [[Seulas]] |- |3000 m |8:39.25 |[[Regina Čistiakova]] |1986 | |{{flagicon|URS}} [[Maskva]] |- |5000 m |15:28.66 |[[Inga Juodeškienė]] |2000 | |{{flagicon|NED}} [[Heusdenas]] |- |10 000 m |32:30.48 |[[Živilė Balčiūnaitė]] |2005 | |{{flagicon|URS}} [[Tula]] |- |Pusmaratonis |1.10:23 |[[Živilė Balčiūnaitė]] |2005 | |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]] |- |Maratonas |2.25:15 |[[Živilė Balčiūnaitė]] |2005 |Tokijo maratonas |{{flagicon|JPN}} [[Tokijas]] |- |3000 m kliūtinis |9:26.88 |[[Greta Karinauskaitė]] |2023 |NCAA Vakarų regiono atrankinės varžybos |{{flagicon|USA}} [[Sakramentas]] |- |100 m barjerinis |12.87 |[[Beatričė Juškevičiūtė]] |2024 |Hypo Meeting Gotzis |{{flagicon|AUT}} [[Gecisas]] |- |400 m barjerinis |54.02 |[[Ana Ambrazienė]] |1983 | |{{flagicon|URS}} [[Maskva]] |- |Šuolis į aukštį |2,01 m |[[Airinė Palšytė]] |2017 |Europos čempionatas |{{flagicon|SRB}} [[Belgradas]] |- |Šuolis su kartimi |4,45 m |[[Rugilė Miklyčiūtė]] |2026 |WA kontinentinio turo varžybos „Touch the clouds festival” |{{flagicon|GER}} [[Gräfelfingas]] |- |Šuolis į tolį |7,20 m (+2.0 m/s) |[[Irena Oženko]] |1986 | |{{flagicon|HUN}} [[Budapeštas]] |- |Trišuolis |14,43 m |[[Diana Zagainova]] |2019 |Resisprint International |{{flagicon|SUI}} [[Šo de Fonas]] |- |Rutulio stūmimas |20,27 m |[[Danguolė Bimbaitė]] |1987 | |{{flagicon|URS}} [[Leselidzė]] |- |Disko metimas |72,14 m |[[Galina Murašova]] |1984 |Friendship Games |{{flagicon|TCH}} [[Praha]] |- |Kūjo metimas |66,09 m |[[Agnė Lukoševičiūtė]] |2021 | |{{flagicon|USA}} [[Volnutas (Kalifornija)|Volnutas]] |- |Ieties metimas |63,98 m |[[Liveta Jasiūnaitė]] |2019 |Baltijos šalių čempionatas |{{flagicon|LAT}} [[Uogrė]] |- |[[Septynkovė]] |6604 |[[Remigija Nazarovienė]] |1989 | |{{flagicon|URS}} [[Brianskas]] |- |[[Dešimtkovė]] |8366 ([[Sąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordai|PR]]) |[[Austra Skujytė]] |2005 | |{{flagicon|USA}} [[Kolumbija (Misūris)|Kolumbija]] |- |10 km ėjimas |42:43 |[[Brigita Virbalytė-Dimšienė]] |2015 |Tarptautinės ėjimo varžybos |{{flagicon|POL}} [[Katovicai]] |- |20 km ėjimas |1:27:59 |[[Brigita Virbalytė-Dimšienė]] |2018 |Europos lengvosios atletikos čempionatas |{{flagicon|GER}} [[Berlynas]] |- |4x100 m estafetė |43.95 |[[Edita Lingytė]]<br>[[Lina Grinčikaitė]]<br>[[Sonata Tamošaitytė]]<br>[[Audra Dagelytė]] |2008 | |{{flagicon|ESP}} [[Madridas]] |- |4x400 m estafetė |3:27.54 |[[Margarita Navickaitė]]<br>[[Teresa Valiulienė]]<br>[[Aldona Mendzarytė]]<br>[[Ana Ambrazienė]] |1983 | |{{flagicon|URS}} [[Maskva]] |} ===Mišrios rungtys=== {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Sportininkė !Metai !Čempionatas !Vieta |- |4x400 m estafetė |3:15.95 |[[Lukas Sutkus]]<br>[[Ema Sarafinaitė]]<br>[[Tomas Keršulis]]<br>[[Modesta Justė Morauskaitė]] |2023 |Europos komandinis čempionatas |{{flagicon|POL}} [[Chožuvas]] |} ==Uždarų patalpų== ===Vyrai=== {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Sportininkai !Metai !Čempionatas !Vieta |- |60 m | 6.62 |[[Kastytis Klimas]] |1993 | |{{flagicon|DEN}} [[Kopenhaga]] |- |150 m |15.53 |[[Rytis Sakalauskas]] |2010 |[[Botnijos žaidynės]] |{{flagicon|FIN}} [[Korsholmas]] |- |200 m |20.98 |[[Gediminas Truskauskas]] |2025 |Bassen Sprint |{{flagicon|NOR}} [[Berumas]] |- |300 m |33.56 |[[Rokas Pacevičius]] | 2018 |"Sprinto dienos" |{{flagicon|LTU}} [[Panevėžys]] |- |400 m |46.75 |[[Remigijus Valiulis]] |1980 | |{{flagicon|GER}} [[Zindelfingenas]] |- |600 m |1:17.20 |[[Vitalij Kozlov]] |2010 | |{{flagicon|RUS}} [[Maskva]] |- |800 m |1:48.42 |[[Vitalij Kozlov]] |2009 | |{{flagicon|AUT}} [[Viena]] |- |1000 m |2:22.90 |[[Pavelas Fedorenka]] |1990 | |{{flagicon|RUS}} [[Čeliabinskas]] |- |1500 m |3:38.32 |[[Simas Bertašius]] |2022 |Czech Indoor Gala |{{flagicon|CZE}} [[Ostrava]] |- |1 mylia |4:10.51 |[[Darius Gruzdys]] |1999 | |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |2000 m |5:14.58 |[[Mindaugas Pukštas]] |2001 | |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |3000 m |7:55.0 |[[Aleksandras Antipovas]] |1978 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Vilnius]] |- |5000 m |13:27.00 |[[Simas Bertašius]] |2026 |John Thomas Terrier Classic |{{flagicon|USA}} [[Bostonas]] |- |60 m barjerinis |7.69 |[[Mantas Šilkauskas]] |2012 |Wildcat Invitational |{{flagicon|USA}} [[Manhatanas]] |- |2000 kliūtinis |5:29.15 |[[Mindaugas Pukštas]] |2002 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |3000 kliūtinis |8:37.0 |[[Antanas Stančius]] |2008 | |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |Šuolis į aukštį |2,28 m |[[Raivydas Stanys]] |2015 | |{{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |- |Šuolis su kartimi |5,30 m |[[Zigmas Biliūnas]] |1984 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Kaunas]] |- |Šuolis į tolį |8,13 m |[[Povilas Mykolaitis]] |2005 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |Trišuolis |17,03 m |[[Audrius Raizgys]] |1995 | |{{flagicon|LTU}} [[Panevėžys]] |- |Rutulio stūmimas |20,69 m |[[Saulius Kleiza]] |1987 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Kaunas]] |- |Septynkovė |5937 |[[Edgaras Benkunskas]] |2023 | |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] |- |5000 m ėjimas |18:48.8 |[[Valdas Kazlauskas]] |1992 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |4x200 m estafetė |1:28.08 ||[[Sigitas Kavaliauskas]]<br>[[Raimondas Turla]]<br>[[Dainius Šerpytis]]<br>[[Artūras Kulnis]] |2005 | |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] |- |4x400 m estafetė |3:23.46 | |2006 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |4x800 m estafetė |7:52.9 | |2003 | |{{flagicon|LTU}} [[Klaipėda]] |} ===Moterys=== {| class="wikitable" style="font-size:95%; width: 95%;" |- !Rungtis !Rekordas !Sportininkė !Metai !Čempionatas !Vieta |- |50 m |6.31 |[[Agnė Visockaitė]] |2000 | |{{flagicon|CAN}} [[Saskatūnas]] |- |60 m |7.23 | [[Agnė Visockaitė]] |2003 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |200 m |23.39 | [[Agnė Visockaitė]] | 1999 | |{{flagicon|JPN}} [[Maebašis]] |- |400 m |51.63 |[[Modesta Morauskaitė]] |2022 |World Athletics kontinentinis turas |{{flagicon|ESP}} [[Madridas]] |- |600 m |1:27.70 |[[Dalia Matusevičienė]] |1988 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Maskva]] |- |800 m |2:00.97 |[[Gabija Galvydytė]] |2025 |John Thomas Terrier Classic |{{flagicon|USA}} [[Bostonas]] |- |1000 m |2:35.17 |[[Gabija Galvydytė]] |2026 |Thane Baker Invitational |{{flagicon|USA}} [[Manhatanas (Kanzasas)]] |- |1500 m |4:05.32 |[[Gabija Galvydytė]] |2025 |David Hemery Valentine Invitational |{{flagicon|USA}} [[Bostonas]] |- |1 mylia |4:22.76 |[[Gabija Galvydytė]] |2025 |David Hemery Valentine Invitational |{{flagicon|USA}} [[Bostonas]] |- |2000 m |5:50.7 |[[Laimutė Baikauskaitė]] |1988 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Vilnius]] |- |3000 m |8:46.74 |[[Regina Čistiakova]] |1986 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Maskva]] |- |60 m barjerinis |8.10 | [[Sonata Tamošaitytė]] |2012 |Estijos aukso lyga |{{flagicon|EST}} [[Tartu]] |- | 1500 kliūtinis | 4:50.6 | [[Rasa Drazdauskaitė]] | 2006 | |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |Šuolis į aukštį |2,01 m |[[Airinė Palšytė]] |2017 |Europos UP čempionatas |{{flagicon|SRB}} [[Belgradas]] |- |Šuolis su kartimi |4,40 m |[[Rugilė Miklyčiūtė]] |2026 |Rygos taurė 2026 |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |- |Šuolis į tolį |7,01 m |[[Nijolė Medvedeva]] |1987 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Kaunas]] |- |Trišuolis |14,13 m |[[Dovilė Dzindzaletaitė]] |2018 |IAAF World Indoor Tour |{{flagicon|ESP}} [[Madridas]] |- |Rutulio stūmimas |19,60 m |[[Danguolė Bimbaitė]] |1984 | |{{flagicon|Soviet Union}} [[Gomelis]] |- |Penkiakovė |4802 |[[Austra Skujytė]] |2012 |[[2012 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] |{{flagicon|TUR}} [[Stambulas]] |- |3000 m ėjimas |12:07.19 |[[Brigita Virbalytė]] |2014 |Vienna Indoor Gala 2014 |{{flagicon|AUT}} [[Viena]] |- |4x200 m estafetė |1:38.87 |[[Edita Lingytė]]<br>[[Audra Dagelytė]]<br>[[Jūratė Kudirkaitė]]<br>[[Lina Andrijauskaitė]] |2005 | |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] |- |4x400 m estafetė |3:43.42 |[[Edita Kavaliauskienė]]<br>[[Jekaterina Sakovič]]<br>[[Živilė Brokoriūtė]]<br>[[Agnė Orlauskaitė]] |2009 |[[2009 m. Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] |{{flagicon|ITA}} [[Turinas]] |} ¹ – rekordas tvirtinimo stadijoje. == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == *[http://www.laf.lt/lt/index.htm LLAF oficiali svetainė] {{Lietuvos atletika2}} [[Kategorija:Lietuvos lengvoji atletika|*]] [[Kategorija:Lietuvos sporto sąrašai]] [[Kategorija:Sporto rekordai]] [[Kategorija:Lengvosios atletikos sąrašai]] q5s86ln6bxn7z2pixpe7a02bzotvvjd 0 305125 7851394 6887372 2026-06-06T11:44:02Z Hugo.arg 1674 {{pervadinti|Mikalavo valsčius}} niekur orig. šaltiniuose taip nevadinimas, tik kad centras buvo Peršaukštyje 7851394 wikitext text/x-wiki {{pervadinti|Mikalavo valsčius}} {{ist-valsčius |cen=[[Peršaukštis]] |nuo=XIX a. |iki=1929 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Švenčionių apskritis]] (186?–1915) |v2=Lenkija2|r2=[[Vilniaus apygarda]] (1919–1920) <br/> [[Vidurinė Lietuva]] (1920–1922) <br/> [[Vilniaus žemė]] (1922–1926) <br/> [[Vilniaus vaivadija]] (1926–1929)|p2=[[Švenčionių apskritis]] (1919–1929) |lat=55.09 |long=26.07 }} '''Peršaukščio valsčius''' (arba '''''Mikalavo valsčius''''', {{ru|Михаиловская волость}}, {{pl|gmina Michałowo}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Peršaukštis]]. == Istorija == Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.<ref>{{Vilniaus PK 1868|143}}</ref> [[1926]] m. [[balandžio 1]] d. apsikeista teritorijomis su [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiumi]].<ref>[http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19251290934 Dz.U. 1925 nr 129 poz. 934]</ref> [[1929]] m. [[balandžio 11]] d. valsčius panaikintas, jo teritorija perduota [[Joniškio valsčius (Rytai)|Joniškio valsčiui]], [[Kiemeliškių valsčius|Kiemeliškių valsčiui]], [[Lentupio valsčius|Lentupio valsčiui]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]] ir [[Žukainių valsčius|Žukainių valsčiui]].<ref>[http://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU19290220223 Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223]</ref> {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 3408 || 462 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1870|289}}</ref> || || 66 |- | [[1874]] m. || || 3665 || 328 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1875|290}}</ref> || 4 seniūnijos || 68 |- | [[1880]] m. || || 4570 || 328 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1881|328}}</ref> || 4 seniūnijos || 68 |- | [[1885]] m. || || 4592 || 327 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1886|327}}</ref> || 4 seniūnijos || 78 |- | [[1890]] m. || || 4933 || 327 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1891|505}}</ref> || 4 seniūnijos || 78 |} == Vadovai == * M. Gasperis, [[1886]]–[[1888]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1887|414}}</ref> * V. Pauliukevičius, [[1888]]–[[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1889|514|515}}</ref> * A. Jurkovlianecas, [[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1890|527}}</ref> * O. Saulis, nuo [[1889]] m.<ref>{{Vilniaus PK|1890|505}}</ref> == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|226|228}}</ref> !! width=200 | Seniūnija, ~[[1880]] m. (lenk.)<ref>{{SGKP|6|309|Michałowo (16)}}</ref> |- | [[Cirkliškis]] || Церклишское || Cerkliszki |- | [[Sariai]], [[Strūnaitis]] || Сорско-Струнайское || Sory |- | [[Sarokpolis]], [[Zalavas]] || Сорокпольско-Зуловское || Sorokpole |- | [[Švenčionėliai]] || Свенцянковское || Święcianiki |- ! ''Iš viso:'' || 4 seniūnijos || 4 seniūnijos |} == Gyvenvietės == Valsčiaus gyvenvietės [[1870]] m.:<ref>[https://www.radzima.net/be/volost/mihaylovskaya-sviencianskiy.html Міхайлаўская воласць: Спіс месцаў.] Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).</ref> {{col5}} * [[Akvieriškė]], km. * [[Ažuraistis (Cirkliškis)|Ažuraistis]], vs. * [[Bajoriškė (Švenčionys)|Bajoriškė]], vs. * [[Balevičiai]], km. * [[Beržynė (Švenčionys)|Beržynė]], vs. * [[Beržinkos]], km. * [[Bildos]], vs. * [[Bogutiškė]], km. * [[Bogutiškė]], vs. * [[Cirkliškis]], dv. * [[Daujotiškė (Švenčionys)|Daujotiškė]], km. * [[Daukšiai (Švenčionys)|Daukšiai]], km. * [[Daumilai]], km. * [[Drūstėnai]], km. * [[Dvarčiškiai (Švenčionys)|Dvarčiškiai]], km. * [[Dvilonys]], km. * [[Ežerinčiškė]], km. * [[Grybai (Švenčionys)|Grybai]], dv. * [[Grigaliūnai (Švenčionys)|Grigaliūnai]], km. * [[Gužiai]], km. * [[Kameniškė]], vs. * [[Karklinė]], km. * [[Kasčiukai (Švenčionys)|Kasčiukai]], km. * [[Katelninkai]], km. * [[Kavalčiukai (Švenčionys)|Kavalčiukai]], km. * [[Kavoliškė (Švenčionys)|Kavoliškė]], vs. * [[Kazliškė (Švenčionys)|Kazliškė]], km. * [[Klišiškė]], km. * [[Kulbokiškė]], km. * [[Kusliškė]], km. * [[Laužėnai]], km. * [[Maselščizna]], km. * [[Maselščizna]], vs. * [[Matusonys]], km. * [[Merionys I]], vs. * [[Meškauščizna]], km. * [[Mėžionys]], km. * [[Munkuškės]], km. * [[Nevieriškė]], km. * [[Ožiniai (Švenčionys)|Ožiniai]], vs. * [[Padvarė]], vs. * [[Pakarvinė]], km. * [[Pamerionys]], vs. * [[Peršaukštis]], vs. * [[Petruškos (Sariai)|Petruškos]], vs. * [[Piorkos]], km. * [[Pirktinė I]]?, km. * [[Pirktinė II]]?, vs. * [[Poškonys (Švenčionys)|Poškonys]], km. * [[Račkiškė]], plv. * [[Račkiškė]], vs. * [[Rėviškė]], vs. * [[Salomenka (Švenčionys)|Salomenka]], vs. * [[Sariai]], dv. * [[Sarokpolis]], dv. * [[Senadvaris (Švenčionys)|Senadvaris]], km. * [[Šakimas (Sariai)|Šakimas]], km. * [[Šiaudiniškė (Švenčionys)|Šiaudiniškė]], km. * [[Šilėnai (Švenčionys)|Šilėnai]], km. * [[Šilinė (Švenčionys)|Šilinė]], km. * [[Šutai]], km. * [[Tartokas (Švenčionys)|Tartokas]], vs. * [[Toleikos (Strūnaitis)|Toleikos]], km. * [[Vidutinė]], km. * [[Zalavas]], dv. * [[Zalavas]], km. * [[Ziboliškė]], km. </div> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Švenčionių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Vilniaus gubernijos valsčiai]] r26lathj0fymd2jusa16owvfpz637ra 0 309634 7851333 7747660 2026-06-06T09:09:53Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851333 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Ažuraistis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.120 |long = 26.069 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 5 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ažùraistis|Ažùraisčio|š=2016}} |istpav = {{pl|Ażurojście}}, {{ru|Ажуройсти}} }} '''Ažuraistis''' – viensėdis [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 5 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], šalia Poškionių pelkės (raisto). == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''ažùraistis'' 'vieta už [[raistas|raisto]]'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Viensėdžio įkūrimo data 1869 m., įkūrėjas – Paula Stakelė (1836.01.12-1911.04.24).{{faktas}} Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=10|incmin=2 |1905|39|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|18|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|16|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|10|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|6|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 1pmgnofh1uekub1opkrxlq5xsube234 0 309976 7851334 7747683 2026-06-06T09:20:46Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851334 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Baldoniškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.091 |long = 26.082 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Baldõniškė|Baldõniškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Bałdaniszki}} }} '''Baldoniškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietvakarius nuo [[Modžiūnai|Modžiūnų]], šalia kelio {{KK102}}, Baldoniškės miške. Pietuose telkšo ežeras [[Peršaukštis]]. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Baldoniškė minima nuo 1750 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=5|incmin=1 |1905|6|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|32|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|4|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|2|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] ggtsrknd4zmqh9lmwh0lkzuihmfor8o 7851335 7851334 2026-06-06T09:21:31Z Hugo.arg 1674 7851335 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Baldoniškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.091 |long = 26.082 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Baldõniškė|Baldõniškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Bałdaniszki}} }} '''Baldoniškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietvakarius nuo [[Modžiūnai|Modžiūnų]], šalia kelio {{KK102}}, Baldoniškės miške. Pietuose telkšo ežeras [[Peršaukštis (ežeras)|Peršaukštis]]. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Baldoniškė minima nuo 1750 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=5|incmin=1 |1905|6|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|32|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|4|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|2|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] n7nd7y2yauuolrj41jklgkmp55qfaky 0 310935 7851336 7750642 2026-06-06T09:27:35Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851336 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Beržynė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.136 |long = 26.083 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 13 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Beržỹnė|Beržỹnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Brzeźniaki}}, {{ru|Бержелата}} }} '''Beržynė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4 km į vakarus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], prie Beržynės miško ir Dobio upelio. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''beržỹnė'' '[[beržynas|beržų miškas]]; vieta, kur daug beržų auga'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. buvo Berželoto (''Бержелата'') buvo [[užusienis]] Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas (tada vadintas Bžezniakais) priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=70|inc=20|incmin=5 |1905|43|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|45|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|62|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|41|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|29|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|12|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|11|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|11|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|13|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] khcc4m8zvc9xkfxk281dksv11eybd2i 0 318132 7851345 7768625 2026-06-06T09:55:08Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851345 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Kazliškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.128 |long = 26.126 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 6 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Kazlìškė|Kazlìškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Koźliszki}}, {{ru|Козлишки}} }} '''Kazliškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 1 km į šiaurės vakarus nuo [[Cirkliškis|Cirkliškio]], prie Dobio upelio ir kelio {{RK4425}}. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Kazlas, Kazlys''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Kazliškė minima nuo 1749 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=80|inc=20|incmin=5 |1905|74|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|62|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|34|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|29|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|7|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|11|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|6|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] ktka0f5kpce137ugek606j3wkuqdl3l 0 319448 7851351 7770641 2026-06-06T10:05:49Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851351 wikitext text/x-wiki {{kiti}} {{Ltgyv |pavad = Kunigiškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.094 |long = 26.117 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 10 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Kunigìškė|Kunigìškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Kunigiszki}}, {{ru|Кунигишки}} }} '''Kunigiškė''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 4,5 km į pietus nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], juosiamas Kunigiškės miško, netoli [[Saria|Sarios]] upelio. Praeina kelias [[Modžiūnai]]–[[Naujas Strūnaitis]]. == Etimologija == Pavadinimas greičiausiai kilęs nuo žodžio ''[[kunigas]]'' arba iš jo padaryto asmenvardžio. == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose Kunigiškė minima nuo 1744 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiuje]]. Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=115|inc=20|incmin=5 |1866|81|r1866=<ref>{{SGKP|4|877|Kunigiszki}}</ref> |1905|82|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|115|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|82|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|70|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|60|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|34|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|28|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|10|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] phnht2z73waoweg8x9c3yf9dxeu6dx5 0 323381 7851372 6891082 2026-06-06T10:47:36Z Hugo.arg 1674 7851372 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Myliai II |panaik = [[2015]] m. |lat = 55.114 |long = 26.180 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Myliai̇̃|š=1972}} }} '''Myliai II''' – buvęs kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietryčius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], Mylių miške. 2015 m. prijungtas prie [[Myliai|Mylių I]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=40|inc=10|incmin=2 |1931|7|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|22|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|22|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|37|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|16|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|9|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] dy75byyysu0g5sjb7linrp7k2lmk4pv 0 326564 7851390 7848856 2026-06-06T11:30:24Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851390 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Papinigiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.108 |long = 26.009 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Papinìgiai|Papinìgių|š=2016}} |istpav = {{pl|Popinigi, Popienigi}}, {{ru|Попеники}} }} '''Papinigiai''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 5 km į pietus nuo [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]], miške, prie [[Mėžis|Mėžio]] upelio. Šalia tyvuliuoja Papinigių pelkė, stūkso [[Mėžionių akmuo su ženklais|Mėžionių (Papinigių) akmuo su ženklais]], piečiau yra [[Bogutiškės piliakalnis]]. Netoliese – didelis saulės jėgainių kompleksas. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Papinigis''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Švenčionių parapijos metrikose minimi nuo 1746 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. [[užusienis]] buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje, Sudotos Vaitijos apylinkėje.<ref>{{SGKP|8|789|Popienigi}}</ref> Tarpukariu priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=40|inc=10|incmin=2 |1905|31|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|15|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|13|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|14|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|7|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] pmctn6shdjq7bdrqxg5ndbqq94cqi0t 0 327811 7851395 7792613 2026-06-06T11:51:12Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851395 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Pirktinė II |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.101 |long = 25.999 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Pirktìnė|Pirktìnės|š=2016}} |istpav = {{pl|Pirkcinie II}}, {{ru|Перкцини II}} }} '''Pirktinė II''' – kaimas [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 6 km į pietus nuo [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]], 5 km į šiaurės vakarus nuo [[Sariai|Sarių]], tarp miškų ir šlapių pievų. Keliukai į [[Mėžionys|Mėžionis]], [[Papinigiai|Papinigius]], [[Sudota|Sudotą]]. == Istorija == XX a. pr. [[užusienis]] buvo Švenčionių apskrities [[Mikalavo valsčius|Mikalavo valsčiuje]]. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=20|inc=10|incmin=2 |1905|17|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|19|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|20|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|10|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|8|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|5|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 6a4yhyc2prhtbkrtac317l6051urloo 0 329266 7851397 7794630 2026-06-06T11:56:52Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851397 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Rėviškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.113 |long = 26.080 |sav = Švenčionių rajono savivaldybė |sen = Cirkliškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Rė̃viškė|Rė̃viškės|š=2016}} |istpav = {{pl|Rawiszki}}, {{ru|Равишки}} }} '''Rėviškė''' – viensėdis [[Švenčionių rajono savivaldybė]]je, 5 km į pietvakarius nuo [[Švenčionys|Švenčionių]], 2 km į vakarus nuo [[Mėžionys|Mėžionių]], nedideliame miškelyje. == Istorija == XX a. pr. užusienis buvo Švenčionių apskrities Švenčionių valsčiuje. Tarpukariu užusienis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]], [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Švenčionių valsčius|Švenčionių valsčiui]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=30|inc=10|incmin=2 |1905|20|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|27|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|30|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|11|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|9|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Švenčionių rajono savivaldybės gyvenvietės]] d3gr109iip61we1y51z8dr8q8iy735q 0 342190 7851259 7755516 2026-06-05T19:39:31Z Nen5556 215079 /* */ 7851259 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Peja Stojakovic Mavs.jpg|200px]] |playername=Predrag Stojaković |dateofbirth={{Gimė|1977|6|9|T}} |cityofbirth=[[Požega (Kroatija)|Slavonska Požega]] |countryofbirth=[[Jugoslavijos SFR]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=2,08 m |weight=104 kg |careeryears=[[1992]] – |position=[[Lengvasis kraštas|LK]] |years=1992-1994<br />1994-1998<br />1998-2006<br />2006<br />2006-2010<br />2010-2011<br />2011 |clubs=[[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]]<br />[[Salonikų PAOK (krepšinio klubas)|Salonikų „PAOK“]]<br />[[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]]<br />[[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]]<br />[[Naujojo Orleano Hornets|Naujojo Orleano „Hornets“]]<br />[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]<br />[[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] |pointsaverage=&nbsp; |nationalteam={{krep|Serbija ir Juodkalnija|1}} |nationalyears=[[1999]]-[[2003]] |nationalpoints= |ntupdate=2006 |nba=14 |nbayear=1996 |nbateam=[[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] |clubnumber=8, 16}} {{MedalTableTop}} {{MedalCompetition| [[Europos krepšinio čempionatas|Europos čempionatai]]}} {{MedalGold|[[2001 m. Europos krepšinio čempionatas|Turkija 2001]]|[[Serbijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbija]]}} {{MedalBronze|[[1999 m. Europos krepšinio čempionatas|Prancūzija 1999]]|[[Serbijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbija]]}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio krepšinio čempionatas]]}} {{MedalGold|[[XIV pasaulio krepšinio čempionatas|JAV 2002]]|[[Serbijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbija]]}} {{MedalBottom}} '''Predragas „Pedža“ Stojakovičius''' ({{sr|Предраг „Пеђа“ Стојаковић, Predrag „Peđa“ Stojaković}}; g. [[1977]] m. [[birželio 9]] d.) – [[Serbija|Serbijos]]-[[Graikija|Graikijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[National Basketball Association|NBA]] nuo 1998 iki 2011 m. P. Stojakovičius yra laikomas vienu iš geriausių Europos krepšininkų istorijoje.<ref>https://hoopshype.com/lists/75-greatest-international-players-ever-the-hoopshype-list/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230111170938/https://hoopshype.com/lists/75-greatest-international-players-ever-the-hoopshype-list/ |date=2023-01-11 }}</ref> == Karjera == Krepšininkas gimė [[Kroatija|Kroatijoje]], serbų Miodrago ir Brankos Stojakovičių šeimoje. Netrukus šeima pabėgo į [[Belgradas|Belgradą]] dėl prasidėjusių [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karų]].<ref>http://www.b92.net/sport/teme/ozmo.php?yyyy=2011&mm=12&nav_id=567632</ref> === Ankstyvoji karjera === 1992 m., būdamas 15 metų, prisijungė prie [[Belgrado Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] komandos.<ref>http://www.mojacrvenazvezda.net/110099/2015/06/09/na-danasnji-dan-rodjen-predrag-stojakovic-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250119092724/http://www.mojacrvenazvezda.net/110099/2015/06/09/na-danasnji-dan-rodjen-predrag-stojakovic-2/ |date=2025-01-19 }}</ref> [[1994]] m. Stojakovičius pirmą kartą išvyko žaisti į užsienį – krepšininkas pasirašė kontraktą su [[Salonikų PAOK (krepšinio klubas)|Salonikų „PAOK“]] klubu. Su šia komanda krepšininkas tapo [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos lygos]] vicečempionu bei buvo išrinktas lygos naudingiausiu žaidėju 1998 metais. === Sakramento „Kings“ (1998–2006 m.) === [[1996 m. NBA naujokų birža|1996 m. NBA naujokų biržoje]] krepšininką 14-uoju šaukimu pasirinko [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] komanda. 2000–2001 m. NBA sezone jis vidutiniškai pelnė po 20,4 taško bei atkovodavo po 5,8 kamuolio per rungtynes. Jis tapo [[NBA didžiausią pažangą padaręs žaidėjas|NBA didžiausią pažangą padariusio žaidėjo]] apdovanojimo finalininku. 2001–2002 m. NBA sezone krepšininkas buvo pirmą kartą išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA visų žvaigždžių rungtynes]] bei tapo NBA tritaškių konkurso čempionu. Sezone Stojakovičius vidutiniškai rinko po 21,2 taško. Sekančiame sezone jis antrą kartą karjeroje buvo išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|visų žvaigždžių rungtynes]] ir antrą kartą laimėjo tritaškių konkursą. 2003–2004 m. NBA sezone, vidutiniškai pelnydamas po 24,2 taško per rungtynes (antras lygoje), trečią kartą buvo išrinktas į [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA visų žvaigždžių rungtynes]] ir liko ketvirtas NBA naudingiausio žaidėjo rinkimuose. === Indianos „Pacers“ (2006 m.) === 2006 m. sausio 25 d. Stojakovičius buvo iškeistas į [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komandą mainuose už [[Ron Artest|Roną Artestą]].<ref>http://sports.espn.go.com/nba/news/story?id=2304942</ref> === Naujojo Orleano „Hornets“ (2006–2010 m.) === 2006 m. pasirašė penkerių metų, 64 mln. [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]] vertės sutartį su [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano/Oklahoma Sičio „Hornets“]] komanda.<ref>http://sports.espn.go.com/nba/news/story?id=2517700</ref> Debiutiniame sezone su komanda dėl įvairių traumų jis sužaidė tik trylika rungtynių. === Toronto „Raptors“ (2010–2011 m.) === [[2010]] m. [[lapkričio 20]] d. krepšininkas buvo iškeistas į [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] ekipą,<ref>http://www.cbc.ca/sports/basketball/story/2010/11/20/sp-peja.html</ref> tačiau dėl kairio kelio traumos su komanda sužaidė tik dvejas rungtynes. [[2011]] m. [[sausio 20]] d. jo sutartis buvo nutraukta.<ref>http://www.nba.com/raptors/news/20110120/9745/raptors-release-peja-stojakovic</ref> === Dalaso „Mavericks“ (2011 m.) === 2011 m. sausio 24 d. pasirašė sutartį su [[Dallas Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] klubu.<ref>http://sports.espn.go.com/dallas/nba/news/story?id=6054560</ref> Komanda tapo 2011 m. NBA čempionais. [[2011]] m. [[gruodžio 19]] d. oficialiai atsistatydino.<ref>http://espn.go.com/dallas/nba/story/_/id/7370035/peja-stojakovic-decides-retirement-dallas-mavericks-championship-run</ref> == Asmeninis gyvenimas == Būdamas 17 metų įgijo [[Graikija|Graikijos]] pilietybę.<ref>https://web.archive.org/web/20181123065659/http://www.paokworld.com/index.php/prosforamoney-mainmenu-82.html</ref> P. Stojakovičius taip pat moka [[Graikų kalba|graikų kalbą]]<ref>http://www.eurohoops.net/featured/309511/peja-paok-beautiful-team-world</ref> ir tarnavo Graikijos kariuomenėje.<ref>http://sports.espn.go.com/nba/news/story?id=1893195</ref> == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * [[National Basketball Association|NBA]] čempionas (2011 m.) * 3× [[National Basketball Association|NBA]] Visų žvaigždžių rungtynių žaidėjas (2002–2004 m.) * Antrosios [[NBA simbolinė komanda|NBA simbolinės komandos]] žaidėjas (2004 m.) * 2× [[National Basketball Association|NBA]] tritaškių konkurso čempionas (2002, 2003 m.) * Nr. 16 įamžintas Sakramento „Kings“ komandoje. === Kiti === * Europos visų žvaigždžių rungtynių žaidėjas (2007 m.) * [[Graikijos krepšinio taurė|Graikijos krepšinio taurės]] čempionas (1995 m.) * [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos krepšinio lygos]] naudingiausias žaidėjas (1998 m.) * 2× [[Graikijos krepšinio lyga|Graikijos krepšinio lygos]] visų žvaigždžių rungtynių žaidėjas (1996, 1997 m.) * 2022 m. įtrauktas į Graikijos krepšinio lygos šlovės muziejų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Stojaković, Peja}} [[Kategorija:Serbijos krepšininkai]] [[Kategorija:Jugoslavijos olimpiečiai]] msbtyzgshwtujkmybzrmtbzoueu2p0x 0 366746 7851308 7843789 2026-06-06T06:29:17Z CD 677 7851308 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.4042 |long = 24.0224 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Alytaus SC.jpg |data = 1954 m. |pav = |vieta = [[Alytus]], Naujoji g. 52 }} '''Alytaus sporto centras''' – viešoji įstaiga [[Alytus|Alytaus]] mieste. Tai vienintelis Lietuvoje daugiafunkcinis pramogų ir sporto kompleksas, kuriame po vienu stogu telpa ir sporto salių kompleksas, ir 50 m ilgio aštuonių takelių tarptautinius reikalavimus atitinkantis baseinas, centrui taip pat priklauso [[Alytaus miesto stadionas]] su atnaujinta futbolo aikštės danga ir lengvosios atletikos takeliais.<ref>[https://www.alytusinfo.lt/pramogos-ka-veikti/alytaus-sporto-ir-rekreacijos-centras/ Alytaus sporto ir rekreacijos centras.] Alytusinfo.lt (tikrinta 2026-05-21).</ref> Įstaigos kodas 300022462. Pirmasis Alytaus sporto mokyklos pastatas A. Matučio g. 14 yra kultūros paveldo objektas Nr. {{kvrmc|49621}}, tokiu paskelbtas 2025 m.<ref>[https://fm99.lt/alytaus-sporto-mokyklos-pastatas-paveldo-objektas/ Alytaus sporto mokyklos pastatas – paveldo objektas.] 2025-11-15, Fm99.lt (tikrinta 2026-05-21).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:SRC Alytus.png|thumb|left|Alytaus SRC emblema]] Mokykla įkurta [[1954]] m. [[spalio 4]] d., nors kai kur nurodomi 1955 m.<ref>[https://ciuoziu.lt/sporto-mokykla-alytuje/ Alytaus sporto mokykla: istorija, pasiekimai ir reikšmė miestui.] Ciuoziu.lt (tikrinta 2026-05-21).</ref> 1954 m. pastatyta sporto salė ir administracinės patalpos.<ref>{{LSE|1|47–48|Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykla}}</ref> Iš pradžių veikė futbolo, tinklinio ir gimnastikos skyriai, vėliau iki 2003 m. kultivuota futbolas, tinklinis, šaudymo, dviračių sportas, rankinis, stalo tenisas, krepšinis, šachmatai, orientavimosi sportas. Skirtingu metu mokyklą lankė 150–1200 mokinių.<ref name=lse>{{lse|alytaus-vaiku-ir-jauniu-sporto-mokykla|2026-05-21|Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykla}}</ref> [[1977]] m. pastatyti [[Alytaus sporto rūmai]].<ref>{{LSE|1|48–50|Alytus}}</ref> 2003 m. mokykla su [[Alytaus stadionas|Alytaus stadionu]] ir Alytaus sporto rūmais reorganizuota į viešąją įstaigą Alytaus sporto ir rekreacijos centrą. 2005 m. prijungta [[Alytaus sporto mokykla]].<ref>[https://alytus.lt/lt/svietimas-1/svietimo-alytuje-istorija Švietimo Alytuje istorija.] Alytus.lt (tikrinta 2026-05-21).</ref> 2025 m. jis pervadintas Alytaus sporto centru.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/alytaus_sporto_ir_rekreacijos_centras/juridinis-asmuo/ Alytaus sporto centras, VšĮ.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-21).</ref> {{fkp|1954|Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykla|2003|Alytaus sporto ir rekreacijos centras|2025|Alytaus sporto centras}} == Direktoriai == * [[Kazys Svetikas]] (1923–2006), 1954–1958 m. * R. Pocius, 1958–1966 m. * A. Grauželis, 1966–1977 m. * J. Budrys, 1977–2003 == Futbolas == {{fc-info | clubname = Alytaus SRC | fullname = VšĮ „Alytaus sporto ir rekreacijos centras“ | founded = | ground = [[Alytus]] | capacity = | chairman = | manager = | league = [[LFF III lyga]] | season = 2017 | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_redstripes|pattern_ra1=| leftarm1=FF0000|body1=FFF000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFF000|body2=FFF000|rightarm2=FFF000|shorts2=FFF000|socks2=FFF000| }} XX a. mokyklos auklėtiniais buvo [[Valdemaras Martinkėnas]], [[Gintaras Staučė]], [[Irmantas Stumbrys]], treneriu dirbo [[Vytautas Ramanauskas]].<ref name=lse/> Futbolo komanda [[2003]] m. žaidė III lygoje, o [[2004]] m. pateko į II lygą. Tačiau po šio sezono buvo performuota į viešąją įstaigą <ref>http://www.asrc.lt/index.php?langid=1</ref> ir iš varžybų pasitraukė. [[2016]] m. [[LFF II lyga|Antros lygos, Pietų zonos pirmenybėse]] dalyvavo jungtinė [[DFK Dainava B]] ir [[SRC Alytus]] komanda. [[2017]] m. dalyvavo Alytaus apskrities ([[LFF III lyga|LFF III lygos]]) pirmenybėse Alytaus SRC „Vyčio“ pavadinimu. {{fkp|2003|SM Pušynas-Dvyniai|2004|SM Alytus|2005|Alytaus SRC|2017|Alytaus SRC „Vytis“}} === Sezonai === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2003|IV (Alytus)||}} {{fs2|LTU|2004|III (Pietūs)|7|}} {{fs2|LTU|2016|III (Pietūs)|9*|(nedalyvavo)}} {{fs2|LTU|2017|IV (Alytus)|7|(nedalyvavo)}} |} '''Pastaba.''' [[2016]] m. [[LFF II lyga]] dalyvavo jungtinė [[DFK Dainava B]] ir [[SRC Alytus]] komanda. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://asrc.lt/}} * [https://www.facebook.com/people/Alytaus-sporto-centras/61583630825444/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Alytaus sportas]] [[Kategorija:Alytaus futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] mq50uit3661xmjvkk9loljjzspy3c47 4 368462 7851260 7848356 2026-06-05T19:51:59Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7851260 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti|terminus, straipsnius versti į lietuvių kalbą}} '''Reikalingi straipsniai''' yra 300 straipsnių, kurių nėra lietuviškoje Vikipedijoje, tačiau sukurta daugelyje kitų, sąrašas. {{Wikidata list |sparql= SELECT ?item ?itemLabel ?sitelinks WITH { SELECT ?item ?sitelinks WHERE { ?item wikibase:sitelinks ?sitelinks. hint:Prior hint:rangeSafe true. FILTER (?sitelinks > 80 ) MINUS { ?item wdt:P31/wdt:P279* wd:Q17379835. } MINUS { ?article schema:about ?item. ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. } } } AS %sub WHERE { INCLUDE %sub SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "lt". } } ORDER BY DESC(?sitelinks) LIMIT 300 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?sitelinks:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q4617|Q4617]] | [[Corbin Bleu]] | [[žmogus]] | 225 |- | [[:d:Q5208|Q5208]] | [[Huang Sianfan]] | [[žmogus]] | 172 |- | [[:d:Q49757|Q49757]] | [[poetas]] | [[profesija]]<br/>[[užsiėmimas]] | 172 |- | [[:d:Q104750296|Q104750296]] | [[Go, Dog. Go!]] | [[animacinis serialas]] | 163 |- | [[:d:Q82955|Q82955]] | [[politikas]] | [[profesija]] | 152 |- | [[:d:Q6105|Q6105]] | [[Hebe Camargo]] | [[žmogus]] | 150 |- | [[:d:Q1362169|Q1362169]] | [[Agnez Mo]] | [[žmogus]] | 147 |- | [[:d:Q1930187|Q1930187]] | [[žurnalistas]] | [[profesija]]<br/>[[užsiėmimas]]<br/>[[occupation group according to ISCO-08]]<br/>[[pareigybė]] | 145 |- | [[:d:Q131333|Q131333]] | [[Džordžas Eliotas]] | [[žmogus]] | 137 |- | [[:d:Q205707|Q205707]] | [[Bradley Cooper]] | [[žmogus]] | 135 |- | [[:d:Q23852|Q23852]] | [[kūnas]] | [[taksono kūno tipas]] | 134 |- | [[:d:Q183266|Q183266]] | [[Samuelis Džonsonas]] | [[žmogus]] | 134 |- | [[:d:Q828224|Q828224]] | [[kilometras]] | [[ilgio vienetas]]<br/>[[SI išvestinis vienetas]]<br/>[[decimal multiple of a unit]]<br/>[[metric unit]] | 131 |- | [[:d:Q168728|Q168728]] | [[Robertas Frostas]] | [[žmogus]] | 127 |- | [[:d:Q165308|Q165308]] | [[Moliūgas]] | [[maisto ingridientas]]<br/>[[daržovės]] | 127 |- | [[:d:Q16869|Q16869]] | [[Constantinople]] | [[miestas]]<br/>[[administracinis vienetas]]<br/>[[ancient city]] | 126 |- | [[:d:Q41104|Q41104]] | [[.tr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 125 |- | [[:d:Q16538|Q16538]] | [[Pietų Parkas]] | [[animacinis serialas]] | 125 |- | [[:d:Q133500|Q133500]] | [[mokymasis]] | [[elgesys]]<br/>[[proceso tipas]] | 125 |- | [[:d:Q46795|Q46795]] | [[Wangari Muta Maathai]] | [[žmogus]] | 125 |- | [[:d:Q83003|Q83003]] | [[Antonio Gramsci]] | [[žmogus]] | 124 |- | [[:d:Q32046|Q32046]] | [[284 m.]] | [[metai]] | 123 |- | [[:d:Q11406|Q11406]] | [[electromagnetism]] | [[fizikos šaka]] | 123 |- | [[:d:Q3318231|Q3318231]] | [[Joko Widodo]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q102124|Q102124]] | [[Sigourney Weaver]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q82248|Q82248]] | [[Džonas Golsvortis]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q41142|Q41142]] | [[Jane Fonda]] | [[žmogus]] | 120 |- | [[:d:Q33533|Q33533]] | [[281 m.]] | [[metai]] | 120 |- | [[:d:Q82409|Q82409]] | [[Samuelis Teiloras Kolridžas]] | [[žmogus]] | 120 |- | [[:d:Q151403|Q151403]] | [[Tomas Karlailis]] | [[žmogus]] | 119 |- | [[:d:Q4340209|Q4340209]] | [[depresija]] | [[ligų klasė]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | 118 |- | [[:d:Q190507|Q190507]] | [[Viltis]] | [[positive emotion]] | 118 |- | [[:d:Q48282|Q48282]] | [[mokinys]] | [[užsiėmimas]]<br/>[[žmonių grupė]]<br/>[[socialinė grupė]] | 118 |- | [[:d:Q49170|Q49170]] | [[279 m.]] | [[metai]] | 118 |- | [[:d:Q23466|Q23466]] | [[Chris Pine]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q755|Q755]] | [[Paul Verlaine]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q584601|Q584601]] | [[Baskin-Robbins]] | [[ledainių tinklas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[food manufacturing]] | 117 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Kazuo Ishiguro]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q190135|Q190135]] | [[Mažoji undinėlė]] | [[animacinis filmas]] | 116 |- | [[:d:Q173869|Q173869]] | [[Alfredas Tenisonas]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q152513|Q152513]] | [[Henris Vodsvertas Longfelou]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q41914|Q41914]] | [[Manmohan Singh]] | [[žmogus]] | 115 |- | [[:d:Q23359|Q23359]] | [[Taylor Lautner]] | [[žmogus]] | 115 |- | [[:d:Q3839081|Q3839081]] | [[katastrofa]] | | 115 |- | [[:d:Q534495|Q534495]] | [[2020s]] | [[dešimtmetis]] | 115 |- | [[:d:Q52946|Q52946]] | [[šneka]] | [[action]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]] | 114 |- | [[:d:Q42817|Q42817]] | [[30]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[sphenic number]]<br/>[[harshad number]]<br/>[[Giuga number]]<br/>[[kvadratinis piramidinis skaičius]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[pronic number]]<br/>[[šešiakampis skaičius]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 113 |- | [[:d:Q7474|Q7474]] | [[Rosalind Franklin]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q457786|Q457786]] | [[Rodrigo Duterte]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q88870|Q88870]] | [[Polandball]] | [[webcomic]]<br/>[[internet meme]] | 113 |- | [[:d:Q52183|Q52183]] | [[Sheikh Hasina]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q3962|Q3962]] | [[nešiojamasis kompiuteris]] | [[form factor]]<br/>[[kompiuterių klasė]]<br/>[[išradimas]] | 112 |- | [[:d:Q3314483|Q3314483]] | [[vaisius]] | [[food group]] | 112 |- | [[:d:Q235311|Q235311]] | [[Doraemon]] | [[manga series]] | 112 |- | [[:d:Q177232|Q177232]] | [[sūnus]] | [[giminystė]] | 112 |- | [[:d:Q131152|Q131152]] | [[Shirin Ebadi]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q57464|Q57464]] | [[Abdullah II of Jordan]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q83359|Q83359]] | [[Džeimsas Dynas]] | [[žmogus]] | 111 |- | [[:d:Q42973|Q42973]] | [[architektas]] | [[profesija]]<br/>[[corporate title]]<br/>[[užsiėmimas]]<br/>[[certified professional]]<br/>[[occupation group according to ISCO-08]] | 110 |- | [[:d:Q234|Q234]] | [[Flandrija]] | [[ethnic territory]] | 110 |- | [[:d:Q19081|Q19081]] | [[Prokariotinė ląstelė]] | [[obsolete taxon]] | 110 |- | [[:d:Q13276|Q13276]] | [[pyragas]] | | 110 |- | [[:d:Q4964182|Q4964182]] | [[filosofas]] | [[užsiėmimas]] | 110 |- | [[:d:Q1375057|Q1375057]] | [[Kendall Jenner]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q559838|Q559838]] | [[Dani Rodrik]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q284636|Q284636]] | [[Jason Bateman]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q273535|Q273535]] | [[HEC Paris]] | [[verslo vadybos mokykla]] | 110 |- | [[:d:Q128560|Q128560]] | [[Greihamas Grinas]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q83163|Q83163]] | [[Srinivasa Ramanujan]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q41871|Q41871]] | [[Paul Newman]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q12130|Q12130]] | [[Bretanė]] | [[Prancūzijos regionai]] | 109 |- | [[:d:Q8998|Q8998]] | [[Mo Yan]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q1180|Q1180]] | [[Džamu ir Kašmyras]] | [[state of India]]<br/>[[former administrative territorial entity]] | 109 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Dario Fo]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q327195|Q327195]] | [[Edgar de Wahl]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q183492|Q183492]] | [[Margaret Atwood]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q181667|Q181667]] | [[Washington Irving]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q133346|Q133346]] | [[siena]] | | 109 |- | [[:d:Q108941|Q108941]] | [[Carrie Fisher]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q37893|Q37893]] | [[.gr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 108 |- | [[:d:Q29999|Q29999]] | [[Nyderlandai]] | [[suvereni valstybė]]<br/>[[kingdom]]<br/>[[colonial power]]<br/>[[realm]]<br/>[[šalis]] | 108 |- | [[:d:Q25161|Q25161]] | [[Roald Dahl]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q3957|Q3957]] | [[mažas miestas]] | [[classification of human settlements]] | 108 |- | [[:d:Q201788|Q201788]] | [[istorikas]] | [[profesija]] | 108 |- | [[:d:Q169150|Q169150]] | [[Aleksandras Diuma]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q164359|Q164359]] | [[patirtis]] | [[quality]]<br/>[[psychology concept]] | 108 |- | [[:d:Q158957|Q158957]] | [[Priyanka Chopra]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q43874|Q43874]] | [[Eddie Murphy]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q57074|Q57074]] | [[Nelly Sachs]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q57298|Q57298]] | [[Abdullah of Saudi Arabia]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q33547|Q33547]] | [[ISO 639]] | [[ISO standartas]] | 107 |- | [[:d:Q16494556|Q16494556]] | [[As Aventuras de Gui & Estopa]] | [[animacinis serialas]] | 107 |- | [[:d:Q3606816|Q3606816]] | [[Jacinda Ardern]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q605076|Q605076]] | [[Receptai]] | [[literatūros žanras]]<br/>[[book form]] | 107 |- | [[:d:Q228546|Q228546]] | [[Alphonse Daudet]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q180081|Q180081]] | [[Markas Porcijus Katonas]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q168551|Q168551]] | [[Caselle Landi]] | [[komuna Italijoje]] | 107 |- | [[:d:Q163872|Q163872]] | [[Tamsos riteris]] | [[filmas]] | 107 |- | [[:d:Q133855|Q133855]] | [[Guillaume Apollinaire]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q80405|Q80405]] | [[Julianne Moore]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q71206|Q71206]] | [[Bette Davis]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q44520|Q44520]] | [[Anne Brontë]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q7787|Q7787]] | [[Europos istorija]] | [[history of a geographic region]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 106 |- | [[:d:Q7197090|Q7197090]] | [[Piotrovicai]] | [[kaimas Lenkijoje]] | 106 |- | [[:d:Q849751|Q849751]] | [[York University]] | [[universitetas]]<br/>[[charitable organization]] | 106 |- | [[:d:Q712519|Q712519]] | [[50]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[hexagonal pyramidal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 106 |- | [[:d:Q338430|Q338430]] | [[Wonder Woman]] | [[Amazonės]]<br/>[[komiksų veikėjas]]<br/>[[animacinis veikėjas]]<br/>[[televizijos veikėjas]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[demigod or quasi-deity in a work of fiction]] | 106 |- | [[:d:Q238464|Q238464]] | [[Simon Pegg]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q170800|Q170800]] | [[Pedro Calderón de la Barca]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q132489|Q132489]] | [[Amartya Sen]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q132140|Q132140]] | [[Federal University of Minas Gerais]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 106 |- | [[:d:Q103459|Q103459]] | [[galvijai]] | [[animal type]] | 106 |- | [[:d:Q46335|Q46335]] | [[rašymo mašinėlė]] | | 106 |- | [[:d:Q18391|Q18391]] | [[Elie Wiesel]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q188697|Q188697]] | [[Alfonsas Lamartinas]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Dolly Parton]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q178166|Q178166]] | [[Vin Diesel]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q127635|Q127635]] | [[Hanshin Tigers]] | [[beisbolo komanda]] | 105 |- | [[:d:Q106039|Q106039]] | [[krikščionis]] | [[religious identity]]<br/>[[religious group]] | 105 |- | [[:d:Q47099|Q47099]] | [[Grupo Televisa]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]]<br/>[[media conglomerate]]<br/>[[internet service provider]]<br/>[[įmonė]] | 105 |- | [[:d:Q42317|Q42317]] | [[40]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[octagonal number]]<br/>[[pentagonal pyramidal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[Zumkeller number]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[harshad number]] | 104 |- | [[:d:Q38674|Q38674]] | [[XIX amžiaus 9-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 104 |- | [[:d:Q9543|Q9543]] | [[Salman Khan]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q7141|Q7141]] | [[citologija]] | [[branch of biology]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 104 |- | [[:d:Q219675|Q219675]] | [[Al-Baqarah]] | [[Sura]] | 104 |- | [[:d:Q191753|Q191753]] | [[Pelenė]] | [[animacinis filmas]] | 104 |- | [[:d:Q190523|Q190523]] | [[Christopher Plummer]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q161841|Q161841]] | [[Edvardas Gibonas]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q159102|Q159102]] | [[Federal University of Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 104 |- | [[:d:Q131318|Q131318]] | [[Juan Ramón Jiménez]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q124378|Q124378]] | [[sliekai]] | [[taksonas]] | 104 |- | [[:d:Q102870|Q102870]] | [[Harriet Tubman]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q83492|Q83492]] | [[Gary Oldman]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q72533|Q72533]] | [[Garfildas]] | [[comic strip series]] | 104 |- | [[:d:Q47160|Q47160]] | [[Titas Makcijus Plautas]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57282|Q57282]] | [[Jacob Zuma]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57553|Q57553]] | [[Mohammed VI of Morocco]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q38971|Q38971]] | [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 103 |- | [[:d:Q38324|Q38324]] | [[XIX amžiaus 5-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 103 |- | [[:d:Q9557|Q9557]] | [[Aamir Khan]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q288933|Q288933]] | [[Marjorie Estiano]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q159106|Q159106]] | [[Federal Center of Technological Education of Minas Gerais]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]] | 103 |- | [[:d:Q156406|Q156406]] | [[State University of Feira de Santana]] | [[state universities of Bahia]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 103 |- | [[:d:Q102857|Q102857]] | [[Apis]] | [[taksonas]] | 103 |- | [[:d:Q44003|Q44003]] | [[Theodor Herzl]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Pjeras Abelaras]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q2495760|Q2495760]] | [[State University of Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 102 |- | [[:d:Q2344210|Q2344210]] | [[Louise Glück]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q756916|Q756916]] | [[Federal Center of Technological Education Celso Suckow da Fonseca]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 102 |- | [[:d:Q485298|Q485298]] | [[Gillian Anderson]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q482980|Q482980]] | [[autorius]] | [[užsiėmimas]] | 102 |- | [[:d:Q396412|Q396412]] | [[Indian Premier League]] | [[sporto lyga]] | 102 |- | [[:d:Q285536|Q285536]] | [[Imelda Marcos]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q123480|Q123480]] | [[landlocked country]] | | 102 |- | [[:d:Q103876|Q103876]] | [[Peter O'Toole]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q44659|Q44659]] | [[XIX amžiaus 3-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 102 |- | [[:d:Q39889|Q39889]] | [[.br]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q39847|Q39847]] | [[XIX amžiaus 8-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 101 |- | [[:d:Q39484|Q39484]] | [[XIX amžiaus 4-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 101 |- | [[:d:Q37861|Q37861]] | [[.us]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q37420|Q37420]] | [[.au]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q28975|Q28975]] | [[Kristoferis Marlou]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Layal Abboud]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q6070218|Q6070218]] | [[Pedro Sánchez]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q3257809|Q3257809]] | [[purpurinė]] | [[spalva]]<br/>[[HTML4 named color]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Patrick Modiano]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Džonas Donas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q134262|Q134262]] | [[Tennessee Williams]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q131761|Q131761]] | [[Humphry Davy]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Joan Baez]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q104027|Q104027]] | [[Kirk Douglas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q81219|Q81219]] | [[Šandoras Petefis]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q42253|Q42253]] | [[URL]] | [[Standartas|techninis standartas]] | 100 |- | [[:d:Q41774|Q41774]] | [[.ir]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q39582|Q39582]] | [[.ca]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q38300|Q38300]] | [[.ar]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q196|Q196]] | [[vyšnia]] | [[type of fruit]] | 100 |- | [[:d:Q484|Q484]] | [[tinginystė]] | [[yda]]<br/>[[veikla]] | 100 |- | [[:d:Q6545811|Q6545811]] | [[jealousy]] | [[negative emotion]] | 100 |- | [[:d:Q4842556|Q4842556]] | [[Instituto Federal da Bahia]] | [[Brazilian Federal Institutes of Education, Science and Technology]] | 100 |- | [[:d:Q484275|Q484275]] | [[lyderystė]] | [[mokslumas]]<br/>[[personality trait]] | 100 |- | [[:d:Q308194|Q308194]] | [[dukra]] | [[giminystė]] | 100 |- | [[:d:Q254032|Q254032]] | [[Olga Tokarczuk]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q217238|Q217238]] | [[Jimmie Johnson]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q200184|Q200184]] | [[Ūdra]] | [[taksonas]] | 100 |- | [[:d:Q193800|Q193800]] | [[Juvenalis]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q179680|Q179680]] | [[Alfredas de Miusė]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q170509|Q170509]] | [[Henry James]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q155164|Q155164]] | [[Imran Khan]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q123078|Q123078]] | [[Robertas Heinleinas]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q104109|Q104109]] | [[Mary Pickford]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q104049|Q104049]] | [[Sidney Poitier]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q74363|Q74363]] | [[Hippocampus]] | [[taksonas]] | 100 |- | [[:d:Q40927|Q40927]] | [[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 99 |- | [[:d:Q40619|Q40619]] | [[.kz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q39661|Q39661]] | [[.ba]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q39132|Q39132]] | [[.jp]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q38768|Q38768]] | [[Richterio skalė]] | [[moment magnitude scale]]<br/>[[logarithmic scale]]<br/>[[matavimo skalė]] | 99 |- | [[:d:Q19155|Q19155]] | [[Henry Fonda]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q108493269|Q108493269]] | [[Torsten Haß]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q1639825|Q1639825]] | [[kalvis]] | [[skilled trade]]<br/>[[historical profession]]<br/>[[užsiėmimas]] | 99 |- | [[:d:Q587465|Q587465]] | [[28]] | [[positive integer]]<br/>[[tobulasis skaičius]]<br/>[[triangular number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[centered nonagonal number]]<br/>[[hexagonal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 99 |- | [[:d:Q215072|Q215072]] | [[John Goodman]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q191050|Q191050]] | [[Ambrozas Birsas]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q183372|Q183372]] | [[Alfredas Nortas Vaithedas]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q171730|Q171730]] | [[Georges Clemenceau]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q155833|Q155833]] | [[Nerium oleander]] | [[taksonas]] | 99 |- | [[:d:Q83566|Q83566]] | [[Izabelė Aljendė]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q80079|Q80079]] | [[Aloe vera]] | [[taksonas]] | 99 |- | [[:d:Q40656|Q40656]] | [[.ua]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q40467|Q40467]] | [[.il]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q40196|Q40196]] | [[XIX amžiaus 2-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 98 |- | [[:d:Q37883|Q37883]] | [[.es]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q37715|Q37715]] | [[.at]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q34316|Q34316]] | [[Daktaras Kas]] | [[Serialas|televizijos serialas]] | 98 |- | [[:d:Q11359|Q11359]] | [[Aryabhata]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q10791|Q10791]] | [[nuogumas]] | | 98 |- | [[:d:Q1986139|Q1986139]] | [[Aršakidų dinastija]] | [[istorinė valstybė]] | 98 |- | [[:d:Q1148669|Q1148669]] | [[Cyril Ramaphosa]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q862089|Q862089]] | [[giraffe]] | [[taksonas]] | 98 |- | [[:d:Q273708|Q273708]] | [[Fransua de Larošfuko]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q233265|Q233265]] | [[Robertas Brauningas]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q230762|Q230762]] | [[Deilas Karnegis]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q172678|Q172678]] | [[Samuel Leroy Jackson]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q81796|Q81796]] | [[Džeimsas Metjus Beris]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q79988|Q79988]] | [[24]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[nonagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 98 |- | [[:d:Q43034|Q43034]] | [[Kastel Gofreras]] | [[komuna Italijoje]] | 97 |- | [[:d:Q41851|Q41851]] | [[.sg]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q41670|Q41670]] | [[lotynų abėcėlė]] | [[natural writing system]] | 97 |- | [[:d:Q41016|Q41016]] | [[.aq]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q40442|Q40442]] | [[.se]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39773|Q39773]] | [[.be]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39144|Q39144]] | [[.bd]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q38900|Q38900]] | [[.cn]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37913|Q37913]] | [[.uk]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37164|Q37164]] | [[.fi]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q25315|Q25315]] | [[Fanthjetas]] | [[provincial city of Vietnam]]<br/>[[didmiestis]] | 97 |- | [[:d:Q11859|Q11859]] | [[Undinėlė (pasaka)]] | [[literatūros kūrinys]]<br/>[[pasaka]] | 97 |- | [[:d:Q10225|Q10225]] | [[Indijos nacionalinis kongresas]] | [[politinė partija]] | 97 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[IShowSpeed]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q485446|Q485446]] | [[pozityvus mąstymas]] | [[advanced emotion]] | 97 |- | [[:d:Q189489|Q189489]] | [[Zendaya]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q189125|Q189125]] | [[translytis]] | | 97 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[W. H. Auden]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q170494|Q170494]] | [[kūnas]] | [[anatomical entity class type]] | 97 |- | [[:d:Q160460|Q160460]] | [[Alfarabijus]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Miriam Makeba]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q133156|Q133156]] | [[kolonija]] | | 97 |- | [[:d:Q103949|Q103949]] | [[Buster Keaton]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q54545|Q54545]] | [[Martina Navratilova]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q59215|Q59215]] | [[Robert Redford]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q42695|Q42695]] | [[.ke]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q42634|Q42634]] | [[.jo]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q42286|Q42286]] | [[.zw]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41433|Q41433]] | [[.sa]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41102|Q41102]] | [[.id]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41060|Q41060]] | [[.no]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41039|Q41039]] | [[.dz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q40622|Q40622]] | [[.hu]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39993|Q39993]] | [[.bh]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39885|Q39885]] | [[.cl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39870|Q39870]] | [[.by]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39382|Q39382]] | [[.ie]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q37907|Q37907]] | [[.pl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q34394|Q34394]] | [[belief]] | | 96 |- | [[:d:Q28054|Q28054]] | [[Judi Dench]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q12172|Q12172]] | [[Baselstadas]] | [[Šveicarijos kantonai]]<br/>[[Miestas-valstybė]]<br/>[[Valstija]]<br/>[[half-canton]] | 96 |- | [[:d:Q20514253|Q20514253]] | [[blockchain]] | [[sąvoka]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]]<br/>[[pramonė]]<br/>[[darbo sritis]] | 96 |- | [[:d:Q18677875|Q18677875]] | [[Normandy]] | [[Prancūzijos regionai]] | 96 |- | [[:d:Q10304508|Q10304508]] | [[erkės]] | [[taksonas]] | 96 |- | [[:d:Q8563753|Q8563753]] | [[:Help:Page history|Page history]] | | 96 |- | [[:d:Q6614109|Q6614109]] | [[Universidade Federal do Recôncavo da Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q923610|Q923610]] | [[Pontifícia Universidade Católica de Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[pontifical university]]<br/>[[privati švietimo įstaiga]]<br/>[[private not-for-profit educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q433353|Q433353]] | [[27]] | [[positive integer]]<br/>[[deficient number]]<br/>[[odd number]]<br/>[[skaičiaus kubas]]<br/>[[decagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[power of three]]<br/>[[harshad number]] | 96 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[John Dryden]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q208195|Q208195]] | [[malonumas]] | [[positive emotion]] | 96 |- | [[:d:Q184197|Q184197]] | [[Rūdys]] | | 96 |- | [[:d:Q179282|Q179282]] | [[Steven Weinberg]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q177626|Q177626]] | [[žmonių migracija]] | | 96 |- | [[:d:Q172048|Q172048]] | [[Terencijus]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q171091|Q171091]] | [[Philip K. Dick]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q133042|Q133042]] | [[Shmuel Yosef Agnon]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q119158|Q119158]] | [[Federalinė sritis]] | [[federal district of Brazil]]<br/>[[capital district or territory]]<br/>[[Brazilijos regionai ir valstijos]] | 96 |- | [[:d:Q103784|Q103784]] | [[Donald Sutherland]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q95026|Q95026]] | [[Shirley MacLaine]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q93957|Q93957]] | [[Gary Cooper]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q77888|Q77888]] | [[Vilhelmas Humboltas]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q76179|Q76179]] | [[Megawati Soekarnoputri]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q53001|Q53001]] | [[Jean-Luc Godard]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q57068|Q57068]] | [[Wilhelm Wien]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q58251|Q58251]] | [[Azerbaijani Wikipedia]] | [[Wikipedia language edition]] | 96 |- | [[:d:Q43132|Q43132]] | [[.om]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q43135|Q43135]] | [[Kevin Rudd]] | [[žmogus]] | 95 |- | [[:d:Q42504|Q42504]] | [[Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[religious organization]] | 95 |- | [[:d:Q41840|Q41840]] | [[.ph]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41842|Q41842]] | [[.zm]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41835|Q41835]] | [[.lb]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41768|Q41768]] | [[.iq]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |- | [[:d:Q41731|Q41731]] | [[.as]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 95 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Pageidaujami straipsniai]] 6ip4xrm0o1o4rax71qyqvg5zpapx5o0 0 372126 7851208 7759365 2026-06-05T15:35:08Z LukasTankas 195284 LukasTankas pervadino puslapį [[Kveta]] į [[Kveta (miestas)]]: kveta taip pat yra ir SI priešdėlis 7759365 wikitext text/x-wiki {{city/Pakistano miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{Nastaliq|کوئٹہ}} |paveikslėlis = View of Kirani Quetta.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama |herbas = |vėliava = |PL=30|PM=12|PS=0|IL=67|IM=1|IS=0 |provincija = Beludžistano provincija |rajonas = |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2017 |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/pakistan/cities/ PAKISTAN: Provinces and Major Cities], ''citypopulation.de''</ref>|gyventoju = 999385 |plotas = |altitudė = 1680 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Quetta |kirč = }} '''Kveta''' ({{ur|کوئٹہ|Kwattah}}, [[brahujų kalba|brah.]] ''Koŧá'') – miestas vakarų [[Pakistanas|Pakistano]] vakaruose, į vakarus nuo [[Multanas|Multano]]; [[Beludžistanas (Pakistanas)|Beludžistano provincijos]] centras. Miestas įsikūręs Brahujų kalnuose, beveik 1700 m aukštyje, atskiri kalnai iškilę paties miesto teritorijoje (netoliese – [[Bolano perėja]]).<ref>{{GEC|204}}</ref> Tai vienintelis Pakistano didmiestis, įsikūręs kalnuose; seismiškai itin nestabilioje srityje. Kvetoje gyvena daugiausia [[puštūnai]], yra [[beludžiai|beludžių]], [[pandžabai|pandžabų]], [[brahujai|brahujų]], išeivių iš Afganistano. Keliai ir geležinkeliai miestą jungia su [[Karačis|Karačiu]], [[Pešavaras|Pešavaru]], [[Lahoras|Lahoru,]] [[Zahedanas|Zahedanu]], yra oro uostas. Vystoma chemijos ([[siera|sieros]]), cemento, tekstilės, metalo apdirbimo, maisto pramonė. [[Amatai]] (kilimų audimas, [[veidrodis|veidrodžių]] gamyba ir kt.). Apylinkėse verčiamasi klajokline gyvulininkyste ir drėkinamąja žemdirbyste (vaismedžių auginimas), kasamos [[akmens anglys]]. Atitiestas dujotiekis iš Sui gamtinių dujų telkinio. Kvetoje veikia 1970 m. įkurtas Beludžistano universitetas, geofizikos institutas, archeologijos ir geologijos muziejai. Yra karinė bazė<ref>{{VLE|XI}}</ref>. == Istorija == Kveta nuo seno buvo gyvenama puštūnų genties kasi. Rašytiniuose šaltiniuose Kveta minima nuo [[XI a.]], kai buvo užkariauta [[Mahmudas Gaznevi|Mahmudo Gaznevi]]. [[XVI a.]] miestą valdė [[Mogolai]]. Vakariečiai miestą aplankė [[1828]] m., jį aprašė kaip pastatytą iš 3000 molinių namų apsuptų moline siena. Valdant britams Kveta tapo svarbiu strateginiu postu, čia įrengta nauja infrastruktūra. [[1935]] m. [[gegužės 31]] d. stiprus [[žemės drebėjimas]] visiškai suniokojo miestą, žuvo ~40 tūkst. žmonių. Vėliau miestas atstatytas, prisijungė prie Pakistano ir tapo Beludžistano provincijos sostine. == Galerija == <gallery> Image:Quetta Railway Station - 40311.jpg|Geležinkelio stotis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Pakistano miestai]] 19swg45uhcb85g6inzi82hgwtl4mmr8 0 393031 7851291 6785624 2026-06-06T05:17:16Z Vilensija 40695 +kvr 7851291 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} '''Vaiguvos dvaras''' – dvaras, buvęs [[Vaiguva|Vaiguvoje]]. Išlikęs dvaro [[svirnas]] (Kaštonų g. 11).<ref>{{cite kvr|mc=207|title=Buv. dvaro svirnas}}</ref> ==Istorija== Dvarą XV a. įkūrė žemaičių seniūnas [[Mykolas Kęsgaila]]. Dvarą XV a. 2-ojoje pusėje valdė [[Žemaičių seniūnas]] J. Kęsgailaitis, vėliau sūnus Stanislovas, o [[1498]] m. Andrius Rukovičius. Jo laikais Vaiguvos dvaras turėjo duoti dešimtinę savo pajamų [[Kurtuvėnų bažnyčia]]i. [[1531]] m. Stanislovas Kęsgaila Vaiguvos dvarelį užrašė [[Kražiai|Kražių]] [[altarija]]i. Yra išlikęs Vaiguvos dvaro [[1557]] m. [[gegužės 16]] d. inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su dviem sūnumis. XIX a. Vaiguvos dvaras, kuriam priklausė 844 dešimtinės žemės, buvo Sirevičių nuosavybė. Vaiguvos dvaras, vietinių gyventojų vadinamas Vaigos dvaru, kadaise buvęs žymios Šiukštų giminės nuosavybė. Kaip vieną paskutinių savininkių senieji gyventojai nurodo buvus Bobenskaitę. Šioji padovanojo dvarą vienuolynui. Po vienuolyno uždarymo čia įkurti vaikų namai, sovietmečiu – prieglauda. Iš paties dvaro komplekso beveik nieko neišlikę. Dvarvietę žymi vien dar teberyški alėja bei ąžuolas, kadaise stovėjęs prie dvaro rūmų. Patys rūmai neišliko, sudegė apie [[1975]]–[[1976]] m. Tuo laikotarpiu juose veikė ligoninė. Tai buvo didelis, gražus dviejų aukštų medinis rūmas, prie kurio šliejosi kiti pastatai bei 100 ha žemės. Iš kitų pastatų išliko akmens mūro sandėlis. Vyskupo Pranciškaus Būčio atsiminimuose II tome rašoma, kad 1905 metais dvaras priklausė generolui Babianskiui, kuris Peterburge "tarnavo aukštame kariuomenės teisme". Generolas Babianskis pravedė Peterburgo lietuvių susirinkimą, kuris rinko atstovus į Vilniaus Didįjį lietuvių seimą. Anot, Pranciškaus Būčio : "Lenkai jį laikė savuoju žmogum, bet į šį susirinkimą jis atėjo, pareiškė esąs lietuvis ir lietuviškai patriotiškai kalbėjo". == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Vaiguva]] [[Kategorija:Kelmės rajono dvarai]] kuttzj62ihlni9fx1lxhdszyt65pzn8 0 393141 7851385 7382492 2026-06-06T11:20:38Z Nestea 25298 7851385 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas | pavadinimas = Poznanės provincija | origpavadin = Provinz Posen | herbas = Grand Coat of Arms of Grand Duchy of Poznań.svg | vėliava = Flagge Preußen - Provinz Posen.svg | žemėlapis = German Empire - Prussia - Posen (1871).svg | žemėlapio tekstas = | plotis = 250 | valstybė = | valstRegionoVardas = | valstRegionas = | admCentras = [[Poznanė]] | admVienetoVardas = Departamentai/Apygardos | admVienetoKiekis = 2 | admVienetoKiekisMet = | admVienetoKiekis1 = | admVienetoKiekisMet1 = | admVienetoKiekis2 = | admVienetoKiekisMet2 = | kalbos = vokiečių kalba | įkūrimoMet = 1848 | panaikinimoMet = 1919 | priklausomybė1 = Prūsijos karalystė| priklausomybėLaik1 = 1848–1918 | priklausomybėVėl1 = Flag of Prussia (1892-1918).svg | priklausomybė2 = Vokietijos imperija| priklausomybėLaik2 = 1871–1918 | priklausomybėVėl2 = Flag of Prussia (1892-1918).svg | priklausomybė3 = Veimaro respublika| priklausomybėLaik3 = 1918–1933 | priklausomybėVėl3 = Flag of Germany.svg | priklausomybė4 = Trečiasis reichas| priklausomybėLaik4 = 1933–1945 | priklausomybėVėl4 = Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg | p1 = Poznanės didžioji kunigaikštystė | vėliava_p1 = Flag of Wien.svg | p2 = | vėliava_p2 = | s1 = Poznanė-Vakarų Prūsija | vėliava_s1 = Flagge Preußen - Grenzmark Posen-Westpreußen.svg | s2 = Poznanės vaivadija | vėliava_s2 = POL województwo poznańskie II RP COA.svg | s3 = | vėliava_s3 = | vadovotitulas = Oberprezidentas|vadovas = | vadovotitulas2 = |vadovas2 = | gyventoju1metai = |gyventoju1 = | gyventojumetai =1905 |gyventoju = 2 099 831 | gyventojuRef = | plotas =28.970 |plotoRef = | vikiteka = }} '''Poznanės provincija''' ({{de|Provinz Posen}}, {{pl|Prowincja Poznańska}}) – buvusi [[Prūsijos karalystė]]s provincija, egzistavusi nuo 1848 m. iki 1918 m., vėliau nuo 1871 m. iki 1918 m. įėjo į [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] sudėtį. Teritorija apėmė maždaug 29 km² plotą.<ref name="Koebler">Gerhard Köbler, ''Historisches Lexikon der Deutschen Länder: die deutschen Territorien vom Mittelalter bis zur Gegenwart'', 7th edition, C.H.Beck, 2007, p.535, ISBN 3406549861</ref> Teritorija, iš pradžių priklausiusi [[Didžioji Lenkija|Didžiosios Lenkijos]] regionui, po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|ATR padalijimų]] 1772 m. ([[Notecės apygarda]]) ir 1793 m. ([[Pietų Prūsija]]) tapo Prūsijos dalimi. Po Prūsijos pralaimėjimo [[Napoleono karai|Napoleono karuose]], pagal 1807 m. sudarytos [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] sąlygas teritorija buvo prijungta prie [[Varšuvos kunigaikštystė]]s. 1815 m. vykusiame [[Vienos kongresas|Vienos kongrese]], Prūsijai atiteko vakarinis trečdalis Varšuvos kunigaikštystės teritorijos; tai sudarė apie pusę buvusios Pietų Prūsijos teritorijos. Vėliau Prūsija šiai provincijai suteikė pusiau autonominį [[Poznanės didžioji kunigaikštystė|Poznanės didžiosios kunigaikštystės]] statusą, tačiau 1830 m. ji prarado beveik visas išskirtines teises.<ref name=Koebler/> Vėliau, kai vietinis Poznanės parlamentas 26 prieš 17 nubalsavo prieš stojimą į [[Vokietijos Konfederacija|Vokietijos Konfederaciją]], 1848 m. balandžio 3 d. [[Frankfurto parlamentas]] nepaisydamas šio balsavimo primygtinai įsakė pakeisti Prūsijos provincijos statusą ir prisijungti prie Vokietijos Konfederacijos.<ref>Dieter Gosewinkel, ''Einbürgern und Ausschliessen: die Nationalisierung der Staatsangehörigkeit vom Deutschen Bund bis zur Bundesrepublik Deutschland'', 2nd edition, Vandenhoeck & Ruprecht, 2001, p.116, ISBN 3525351658</ref> Daugiausiai regione gyveno lenkų, vokiečiai, žydai ir kitataučiai čia sudarė mažumą. Beveik visi lenkai buvo [[Romos katalikai]], o apie 90 % vokiečių buvo [[protestantai]]. Pradėjus vykdyti [[vokietinimas|vokietinimo]] politiką, iki XIX a. pab. regione išaugo vokiečių tautybės gyventojų sk. Po 1919 m. pasirašytos [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutarties]], [[Veimaro respublika]] perleido didžiąją provincijos dalį naujai įsteigtos [[Antroji Lenkijos Respublika|Antrosios Lenkijos Respublikos]] valdžiai. Likusi apie 2 200 km² plotą apimanti teritorija, apgyvendinta vokiečių, buvo prijungta prie likusios [[Vakarų Prūsija|Vakarų Prūsijos]] dalies ir taip buvo sukurta Poznanės-Vakarų Prūsijos provincija.<ref name=Koebler/> 1938 m. ši provincija buvo panaikinta, jos teritoriją pasidalino šalimais buvusios Vokietijos provincijos. 1939 m. buvusios Poznanės provincijos teritoriją aneksavo [[Nacistinė Vokietija]]. 1945 m. baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], teritoriją užgrobė [[Raudonoji armija]] ir perdavė [[Lenkijos liaudies respublika]]i. [[Vaizdas:Posen 1905.png|thumb|200px|left|Poznanės provincijos žemėlapis. Geltona spalva pažymėta lenkų gyvenama teritorija.]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Prūsijos karalystės provincijos]] [[Kategorija:Didžiosios Lenkijos istorija]] ttjdlox0cbvce1b9sck24h2v4ezllmr 0 401865 7851295 7679466 2026-06-06T05:35:48Z Vilensija 40695 /* Lietuvoje */ [[]] 7851295 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:JohannesPaul2-portrait.jpg|thumb|upright|[[Popiežius Jonas Paulius II]] beatifikavo daugiau žmonių negu jo pirmtakai kartu paėmus,<ref>https://www.thecatholictelegraph.com/5-ways-saint-pope-john-paul-ii-changed-the-catholic-church-forever/77835</ref> jis pats buvo beatifikuotas praėjus šešeriems metams po jo mirties.]] '''Beatifikacija''' – [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] mirusiojo pripažinimas buvus palaimintuoju. Beatifikacijos aktas laikomas žingsniu link palaimintojo [[Kanonizacija|kanonizacijos]].<ref>{{VLE|II|755||[[Jonas Boruta (1944)|Jonas Boruta]]. Beatifikacija}}</ref> == Istorija == Ankstyvosios [[krikščionybė]]s laikais asmens paskelbimas [[šventasis|šventuoju]] daugiausia priklausė nuo [[vyskupas|vyskupo]] sprendimų. [[1642]] m. [[popiežius]] [[Urbonas VIII]] atskyrė beatifikaciją nuo kanonizacijos. [[1747]] m. popiežius [[Benediktas XIV]] išleido encikliką ''De servorum Dei beatificatione et de beatorum canonizatione'', kuria nustatė beatifikacijos proceso tvarką. Šią tvarką dar kelis kartus reformavo popiežiai [[Paulius VI]] ir [[Jonas Paulius II]]. == Beatifikacijos procesas == Beatifikacijos bylos metu tiriamas kandidato gyvenimas, veikla ir šventumas. Asmenį palaimintuoju iškilmingu aktu skelbia popiežius. Akte patvirtinama, kad palaimintasis pasižymėjo išskirtinėmis dorybėmis ir yra krikščioniško gyvenimo pavyzdys. Įprastai palaimintąjį garbinti leidžiama vietos bendruomenėje ir tik išskirtiniais atvejais – visoje valstybėje. Palaimintojo vardas, leidus Apaštalų sostui, gali būti suteikiamas bažnyčiai. Palaimintieji asmenys negali būti vietovės ar vyskupijos globėjais. Vėliau palaimintieji gali būti paskelbti šventaisiais, jeigu pasižymi stebuklingo gydymo dovana ir pan.<ref>{{Cite web|url=https://www.britannica.com/topic/saint|title=Saint|website=[[Encyclopedia Britannica]]|access-date=2018-12-26}}</ref> == Lietuvoje == Lietuvoje [[1987]] m. palaimintuoju paskelbtas vyskupas [[Jurgis Matulaitis]], [[2017]] m. [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijoje]] – [[Dievo tarnas]] arkivyskupas [[Teofilius Matulionis]] (1873–1962). Taip pat yra pradėtos kelios kitos beatifikacijos bylos: * [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijoje]] Dievo tarnaitei [[Adelė Dirsytė|Adelei Dirsytei]] (1909–1955), Dievo tarnaitei [[Elena Spirgevičiūtė|Elenai Spirgevičiūtei]] (1924–1944); * [[Šiaulių vyskupija|Šiaulių vyskupijoje]] [[Dievo Tarnaitė Barbora Žagarietė|Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei]] (1628–1648), [[Ignacas Štachas|Ignacui Štachui]] (1797–1854), [[Mečislovas Jurevičius|Mečislovui Jurevičiui]] (1927-1999), Sibiro kankiniui kunigui [[Pranciškus Budrys|Pranciškui Budriui]] (1882-1937), kanauninkui Vaclovui Dambrauskui (1878-1941), ūkininkui Kazimierui Pieškui (1898-1941), Aušvico kankiniui kunigui [[Konstantinas Daukantas|Konstantinui Daukantui]] (1896-1942), kunigui [[Algirdas Mocius|Algirdui Mociui]] (1917-1999), kunigui Pauliui Racevičiui (1908-1941), Vladui Keseliui (1907-1941), kunigui [[Stanislovas Rimkus|Stanislovui Pijui Rimkui]] (1912-1942); * [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio vyskupijoje]] Dievo tarnui kunigui [[Alfonsas Lipniūnas|Alfonsui Lipniūnui]] (1905–1945); * [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijoje]] Dievo tarnui vyskupui [[Vincentas Borisevičius|Vincentui Borisevičiui]] (1887–1946); * [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijoje]] Dievo tarnui arkivyskupui kankiniui [[Mečislovas Reinys|Mečislovui Reiniui]] (1884–1953); * Dievo Apvaizdos seserų kongregacija Lietuvoje (DP) pradėjo bylą jos įkūrėjai [[Marija Rusteikaitė|Marijai Rusteikaitei]] (1892-1949). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kanonizacija]] bmyvkhym7jowawxvxyem9u4pf82p7py 0 428499 7851340 7618970 2026-06-06T09:43:38Z ~2026-33504-73 219103 patikslinau leidyklą 7851340 wikitext text/x-wiki '''Erika Grigoravičienė''' ([[1965]] [[liepos 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. == Biografija == 1983–1989 studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – [[Vilniaus dailės akademija]]). 1995–1996 stažavosi Vienos universitete. 2001 kovo 15 d. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10 dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. 1989–1994 dirbo [[Šiuolaikinio meno centras|Šiuolaikinio meno centre]] (iki 1992 – Dailės parodų direkcija), 1992–1995 redagavo kultūros savaitraščio „[[7 meno dienos (savaitraštis)|7 meno dienos]]“ dailės skiltį. 2002 buvo Lietuvos nacionalinės ekspozicijos Frankfurto knygų mugėje kuratorė-koordinatorė, VšĮ „Dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje organizacinis komitetas” leidybos projektų vadovė. 2002–2007 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2013 skaito dailės istorijos ir vizualumo studijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 2004 dirba [[Lietuvos kultūros tyrimų institutas|Lietuvos kultūros tyrimų institute]] (iki 2010 – Filosofijos, kultūros ir meno institutas). Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. == Bibliografija == '''Monografijos''' * ''Bioįvairovė ir hibridinė raiška šiuolaikinėje dailėje'', Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024, ISBN 9786098231779. * ''Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė'', Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017, ISBN 9789955548577. * ''Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai'', Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, ISBN 978-9955-868-43-9. '''Dailės albumai''' * ''Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais'', teksto aut. E.Grigoravičienė, sud. E.Grigoravičienė, K. Grigaliūnas, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjungos galerija, 2022. * ''Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos'', teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2020. ISBN 9786098136234. * ''Lietuvos grafika nuo 1960 metų'' (iš MO muziejaus rinkinio), teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2018. * ''Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį'', sud. E. Grigoravičienė, A. Kisarauskaitė, Vilnius: Interse, 2015. ISBN 978-9955-548-49-2 * ''Žibuntas Mikšys'', teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: Artseria, 2013. * ''Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis'', teksto aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, R. Rachlevičiūtė, Vilnius: Artseria, 2011. '''Svarbiausi parodų projektai''' * ''Gyvūnas – žmogus – robotas'', MO muziejus, 2019 (su Ugne Paberžyte). * ''Eksperimentas''. XX–XXI a. Lietuvos dailės paroda, LDM, 2007/2008 (su Lolita Jablonskiene ir Jolita Mulevičiūte). * ''Nekaltas gyvenimas''. Tarptautinė šiuolaikinio meno paroda, ŠMC, 2000 (su Lolita Jablonskiene). * ''Veiksmas ir vaizdinys''. XX amžiaus 7–9 dešimtmečio Lietuvos tapybos paroda, ŠMC, 1992. {{DEFAULTSORT:Grigoravičienė, Erika}} [[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai]] 7b8lv1zn9c2ad1hb7gfdqqzdsdqo07g 0 439962 7851354 4988154 2026-06-06T10:10:20Z Vilensija 40695 papild. 7851354 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Daukonių akmuo.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Akmuo Daukonių laukuose |herb = |žeml = |lat= 55.791556|long= 23.881785 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |aukštis = |plotas = |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|13126}} }} '''Daukonių akmuo''' (dar vadinamas ''Ramytės aukuru'') – [[mitologinis akmuo]] ties [[Daukonys|Daukonimis]] ([[Pakalniškių seniūnija]]), [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]]. Riedulys stūkso dirbamų laukų apsuptyje, beveik po aukštos įtampos elektros linija, netoli ištiesintos [[Ramytė]]s upelio vagos. Paminklinį akmenį žymi betoninis stulpas su įrašu. Už 1,2 km į pietryčius yra [[Burbiškio dvaras (Radviliškis)|Burbiškio dvaras]]. [[Vaizdas:Daukoniu akmuo.jpg|miniatiūra|left|Paminklo ženklu pažymėtas akmuo]] Tai istorinę ir mitologinę vertę turintis objektas, [[1999]] m. [[sausio 13]] d. įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=13126|title=Akmuo vad. Ramytės aukuru}}</ref> Priklauso [[Raginėnai|Raginėnų]] archeologijos kompleksui.<ref>http://www.muziejai.lt/radviliskis/raginenai.htm</ref> Pasakojama, kad prie Daukonių [[aukuras|aukuro]] akmens vaidilutės kūrenusios šventąją ugnį. Akmuo turi iškaltų ženklų. Per visą viršutinę dalį padarytas griovelis buvo naudojamas ne tik [[auka (religija)|aukojimui]], bet ir viziravimui – senoviniam [[metų laikai|metų laikų]] nustatymui pagal [[dangaus kūnas|dangaus kūnų]] judėjimo stebėjimą. Akmens iškirta nukreipta į [[kalva|kalvą]], esančią šalia [[Raginėnų piliakalnis|Raginėnų piliakalnio]]. Nustatyta, kad 105 laispnių [[azimutas]] atitinka [[Saulė]]s patekėjimą balandžio mėnesio pabaigoje ir rugsėjo mėnesio pradžioje. Pirmoji data siejama su [[Baltų mitologija|baltų mitologijoje]] svarbia pirmosios vagos švente, antroji – su paukščių išlėkimu.<ref>[https://www.inforadviliskis.lt/lankytinos-vietos/daukoniu-akmuo-vadinamas-ramytes-aukuru/ Daukonių akmuo vadinamas „Ramytės aukuru“] ''inforadviliskis.lt''</ref> == Šaltiniai == {{commonscat|Daukonys stone}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] ou1r5aj2mgwsq5avascttspc7p5s64m 0 444587 7851365 6263914 2026-06-06T10:16:32Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851365 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Antoni Olechnowicz | titulas = | vaizdas = Antoni olechnowicz.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1905|6|13}} | gimimo vieta = [[Margumiškis (Švenčionys)|Margumiškis]], [[Rusijos imperija]] | mirė = {{Mirė|1951|2|8|1905|6|13}} | mirties vieta = [[Varšuva]], [[Lenkijos Liaudies Respublika]] | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Karininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Antonis Olechnovičius''' (''Antoni Olechnovič'', [[1905]] m. [[birželio 13]] d. [[Margumiškis (Švenčionys)|Margumiškyje]], [[Rusijos imperija]] – [[1951]] m. [[vasario 8]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Lenkijos Liaudies Respublika]]) – Lenkijos karininkas. == Biografija == Gimė [[1905]] m. [[birželio 13]] d. Margumiškyje, Ferdinando ir Felicijos Piecevičiūtės šeimoje. [[1926]] m. baigė [[Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija|Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnaziją]]. [[1926]]–[[1929]] m. mokėsi karininkų mokykloje. [[1929]] m. išsiųstas tarnauti į [[Vilnius|Vilnių]], tapo [[Paporučikis|Paporučikiu]], [[1931]] m. [[Poručikas|poručikas]]. [[1935]]–[[1937]] m. mokėsi Varšuvos aukštojoje karininkų mokykloje, baigęs mokslus išsiųstas tarnauti į [[Baranovičiai|Baranovičius]]. Vokiečiams užpuolus Lenkiją kovojo prie [[Narevas|Narevo]] ir [[Vakarinis Bugas|Vakarinio Bugo]] santakos, tačiau sovietams įsiveržus į Lenkiją buvo paimtas į nelaisvę, bet sugebėjo pabėgti į Vilnių, kur įsitraukė į pogrindinę veiklą. Nuo [[1943]] m. priklausė Vilniaus [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] būriui. Nuo [[1944]] m. balandžio priklausė [[Operacija Aušros vartai|Operacijos ''Aušros vartai'']] organizavimo štabui, vadovavo rytiniam būriui. [[1944]] m. liepą suimtas sovietų, tačiau pabėgo ir pasitraukė į [[Naugardukas|Naugarduką]], o iš ten į Lenkiją. Centrinėje Lenkijoje įsidarbino geležinkelyje, o nuo [[1945]] m. rugpjūčio pasitraukė į pogrindį kovoje prieš komunistinę valdžią. Suformavo būrius, kurie veikė [[Balstogė]]s apylinkėse ir [[Pomeranija|Pomeranijoje]]. [[1948]] m. [[liepos 26]] d. suimtas [[Vroclavas|Vroclave]]. [[1949]] m. [[lapkričio 2]] d. kartu su [[Henryk Borowski]] ir [[Lucjan Minkiewicz]] nuteistas mirties bausme, kuri buvo įvykdyta [[1951]] m. [[vasario 8]] d. Varšuvoje. Viena iš [[Gdynia|Gdynios]] gatvių pavadintų jo atminimui. == Literatūra == * P. Niwiński, "Konspiracja i opór społeczny w Polsce… ", s. 325–329 * W. Minkiewicz, Mokotów, Wronki, Rawicz…, s. 107 * Małgorzata Szejnert: Śród żywych duchów. Wyd. ANEKS, Londyn 1990. * Tadeusz Swat: Niewinnie Straceni 1945–56. Wyd. Fundacja Ochrony Zabytków, Warszawa 1991 * Rocznik Oficerski 1932, Biuro Personalne Ministerstwa Spraw Wojskowych, Warszawa 1932, s. 120, 535. {{DEFAULTSORT:Olechnowicz, Antoni}} [[Kategorija:Lenkijos karininkai]] hs75flqup8clktm6azikqfpolqzpy9m 0 456954 7851309 7833819 2026-06-06T06:33:47Z CD 677 7851309 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.2395 |long = 23.5121 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = |data = |pav = Lazdijų sporto centras.jpg |vieta = [[Lazdijai]], Lazdijos g. 5 }} '''Lazdijų sporto centras''' – viešoji įstaiga, įsikūrusi [[Lazdijai|Lazdijuose]], Lazdijos g.5, priklausanti [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų rajono savivaldybei]]. Tai vaikų, jaunimo papildomo ugdymo ir suaugusiųjų sporto savivaldybės įstaiga, koordinuojanti kūno kultūros ir sporto veiklą rajone. Rajone vykdomos seniūnijų, moksleivių žaidynės ir atskirų sporto šakų pirmenybės. Teikiamos salės, sporto inventoriaus nuomos paslaugos. Naujasis sporto centro pastatas atidarytas [[2025]] m. kovo 17 d. Jame įrengta moderni sporto salė ir 500 vietų talpinančios žiūrovų tribūnos. Sporto centro salės bendras plotas – 3301 m². Yra krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės. Salėje įrengta švieslentė, garso aparatūra įvairiems renginiams vykdyti. Pagalbinėse patalpose įsikūrusi administracija. == Sporto centro veikla == [[2010]] m. sporto centre dirbo 26 darbuotojai: 3 administracijos, 16 pedagogų ir 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų. 2010 m. sporto centro užsiėmimus lankė 528 moksleiviai. Veikė 10-ties sporto šakų 34 mokomosios grupės. Lazdijuose yra krepšinio, tinklinio, aerobikos, jėgos trikovės, Tailando bokso skyriai, [[Seirijai|Seirijuose]] – šachmatų, tinklinio, [[Aštrioji Kirsna|Aštrioje Kirsnoje]] – žirginio sporto, [[Veisiejai|Veisiejuose]] – stalo teniso, futbolo, jėgos trikovės, [[Šeštokai|Šeštokuose]] – tinklinio, [[Šventežeris|Šventežeryje]] – aerobikos, [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]] – laisvųjų imtynių skyrius. Sporto centre vykusios svarbesnės suaugusiųjų varžybos: * Rajoninės: ** Lazdijų rajono krepšinio pirmenybės ** Lazdijų rajono salės futbolo pirmenybės ** Lazdijų rajono futbolo pirmenybės ** Lazdijų miesto stalo teniso pirmenybės ** Veisiejų miesto stalo teniso pirmenybės ** Lazdijų rajono stalo teniso pirmenybės ** Lazdijų rajono šachmatų pirmenybės ** Lazdijų rajono tinklinio pirmenybės ** Lazdijų rajono seniūnijų sporto žaidynės * Respublikinės: ** Alytaus apskrities futbolo pirmenybės ** Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos, vasaros sporto žaidynės ** Savaitraščio „Šeimininkė“ moterų tinklinio varžybos ** Lietuvos pietvakarių tinklinio asociacijos vyrų ir moterų pirmenybės: 4x4; 6x6 ** Lietuvos dziudo čempionatas ** Lietuvos jėgos trikovės čempionatas, taurių varžybos ** Lietuvos stalo teniso asociacijos moterų ir vyrų lygų pirmenybės ** Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės == Nuorodos == * [http://lazdijusc.lt/ Sporto centro svetainė] * [http://test.lyga.lt/organizatoriai/vairavimo-kursai/d1e-kategorija/lazdiju-sporto-centras/?related=1 Lazdijų sporto centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129031923/http://test.lyga.lt/organizatoriai/vairavimo-kursai/d1e-kategorija/lazdiju-sporto-centras/?related=1|date=2014-11-29}} * [http://www.infolex.lt/lazdijai/Default.aspx?Id=3&DocId=20378 Lazdijų sporto centro veikla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129040953/http://www.infolex.lt/lazdijai/Default.aspx?Id=3&DocId=20378 |date=2014-11-29}} {{Lietuvos sporto arenos}} [[Kategorija:Lietuvos sporto arenos]] [[Kategorija:Lazdijų sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] tg809xfpsbrc4ay4guk4oicwpl85c0p 0 461897 7851358 7588354 2026-06-06T10:13:31Z Vilensija 40695 įtraukta [[Kategorija:Kleboniškiai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7851358 wikitext text/x-wiki {{coord|55.77020|23.85036|display=title}} [[Vaizdas:Kleboniškiai, malūnas.JPG|miniatiūra|250px|right|Vėjo malūnas Kleboniškiuose, šalia Pakalniškių]] [[Vaizdas:Pakalniskiu malunas is sono.jpg|miniatiūra|250px|right|Įėjimo durys]] '''Kleboniškių vėjo malūnas''' – kepurinis [[vėjo malūnas]], vienas ilgiausiai Lietuvoje malęs grūdus, stūksantis [[Kleboniškiai|Kleboniškių]] kaime–muziejuje ([[Pakalniškių seniūnija|Pakalniškių sen.]]), [[Radviliškio rajonas|Radviliškio rajone]], apie 5,5 km į rytus nuo [[Šeduva|Šeduvos]], prie kelio {{RK2906}}. Šalia medinio malūno įrengtas aukštas žaibolaidžio stiebas, pastatyta rodyklė į [[Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis)|Kleboniškių piliakalnį]] (0,2 km). [[1884]] m. kairiajame [[Daugyvenė]]s krante, prie senojo [[Panevėžys|Panevėžio]] kelio, ant kalvos iškilęs vėjo malūnas yra kelrodis atvykstantiems į Kleboniškių etnografinį kaimą,<ref>[http://www.daugyvenesmuziejus.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=39&layout=blog&Itemid=58 Kleboniškių kaimo muziejus]</ref> priklausantį Daugyvenės kultūros istorijos muziejui-draustiniui. 18 ha plote, senoje kaimavietėje stovi kelios dešimtys pastatų, suręstų stiliumi, kuris XIX-XX a. sandūroje buvo būdingas Radviliškio apylinkėms. Greta buvo įsikūręs malūnininkas ir kampininkas. Ši kaimo dalis buvo pavadinta Šilais. Sovietmečiu apleistas malūnas buvo atnaujintas ir yra bene vienintelis veikiantis vėjo malūnas Lietuvoje.<ref>[http://www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/iamzintas-laikas-kleboniskiu-kaime-nuotrauku-albumai.d?id=23404106 Įamžintas laikas Kleboniškių kaime]</ref> Vėjo malūnas su technologine įranga – technikos paminklas. [[1971]] m. jis buvo įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą, nuo [[1997]] m. – įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas {{kvrmc|23183}}). Veikiančio malūno muziejinė paskirtis leidžia lankytojams geriau pažinti šį unikalų technikos paminklą. Jis naudojamas pažintinio turizmo reikmėms, lankytojams demonstruojamas malimo procesas. Malūno siluetas darniai įsilieja į archaišką kaimo aplinką. Tai vienas geriausiai išlikusių vėjo malūnų [[Šiauliai|Šiaulių]] krašte. Jo atnaujintas pastatas išlaikė visus šio tipo medinės architektūros statiniams būdingus bruožus. Suremontuoti mechanizmai gali malti grūdus naudojant vėjo energiją. Malūnas yra vienas lankomiausių objektų visame Šiaulių krašte. == Istorija == [[XIX a.]] antroje pusėje kaimo ūkininkas Mykolas Silickas nedirbamą žemės rėžio galą išnuomojo malūnui statyti, malūnininko sodybai kurti. Kleboniškių malūną [[1884]] m. pastatė malūnų meistras Šiaulinskis. [[1908]] m. malūną iš Osipo Gvaldos nupirko Kazimieras Grabaliauskas. [[1910]] m. jis malūną perdavė Norbertui Zenkevičiui iš Vardukšnių kaimo. Naujasis malūnininkas malė Kleboniškių ir aplinkinių kaimų ūkininkams, vėliau jam padėjo sūnūs Pranciškus, Stasys ir Romas. [[1926]] m. malūno savininku tapo sūnus Pranciškus, garsėjęs kaip sumanus malūnininkas. Pranciškus Zenkevičius (1898-1981), apie dešimtmetį ragavęs emigranto duonos [[Urugvajus|Urugvajuje]], grįžo į tėvų namus ir malūną. Į Kleboniškių malūną malti veždavo iš plačios apylinkės, net ir tolimesnių vietovių. Pradėjus kurti kolūkius, valdžia malūną atėmė. P. Zenkevičius ir toliau jame dirbo, nes niekas kitas nemokėjo remontuoti mechanizmų ir gerai malti. Gerai prižiūrimas malūnas malė kolūkio derlių sukamas vėjo iki pat [[1975]] m. Jame buvo įrengtas elektros variklis. [[1976]] m. malūnininkas buvo atleistas iš darbo, malūnas liko be priežiūros. [[1978]] m. Pakalniškių mokyklos mokytojai buvo sumanę malūne įrengti vietos kraštotyrininkų muziejėlį, tačiau šis sumanymas nesulaukė valdžios pritarimo ir paramos. Malūnui likus be šeimininko ir priežiūros, jis buvo pradėtas ardyti ir plėšti. Malūnininkas P. Zenkevičius mirė [[1981]] m., palaidotas Kleboniškių kaimo kapinaitėse, ant jo paminklinio akmens iškaltas malūno atvaizdas. [[1985]] m. su tuometinio Šeduvos tarybinio ūkio-technikumo pagalba pradėtas malūno remontas - pakeistos supuvusios malūno kepurės konstrukcijos, stogo danga, uždėti nauji sparnai, bet darbai iki galo nepavyko - sparnai nesisuko. Jie buvo ne taip padaryti, girnos nemalė. Nebaigus darbų, malūnas vėl buvo apleistas. [[1989]] m. sumanyta malūną suremontuoti ir eksponuoti su autentiškais veikiančiais mechanizmais, įjungiant jį į Kleboniškių kaimo buities ekspoziciją. [[1996]] m. Daugyvenės muziejus įsigijo du dvylikos metrų ilgio ąžuolų kamienus bei kitos reikiamos medienos ir pradėjo malūno restauravimo darbus. Į darbą buvo pakviestas [[Paežerių vėjo malūnas|Paežerių malūno]] savininkas Petras Liepa, kuris apsiėmė malūną suremontuoti, padaryti sparnus ir jį paleisti. Meistras P. Liepa padarė naujus ąžuolinius posparnius ''brūžtikius'', pagamino sparnus, tvarkė girnas, remontavo krumpliaračius, maišų pakėlimo mechanizmą ir kitus įrengimus. Buvo atlikti sudėtingi sparnų montavimo darbai dideliame aukštyje. [[1998]] m. sausio mėn. Kleboniškių malūnas atgijo, ėmė mojuoti sparnais. Tų pačių metų kovo pabaigoje buvo sumaltas ir pirmasis maišas grūdų. Akmeninės girnos vėl sukosi iki [[2006]]-ųjų. Praūžus uraganui, vėjai nulaužė vieną sparną, paskui aplaužė kitą sparną ir malūnas liko be sparnų. [[2011]] m. atlikti kapitaliniai malūno restauravimo darbai:<ref>[http://www.ukioklubas.lt/straipsniai/kaimo-amatai/senojo-maluno-sparnai-netrukus-vel-suksis-7696 Senojo malūno sparnai netrukus vėl suksis]</ref> atnaujintos ir pakeistos vidaus konstrukcijos, naujai apkalta išorė, uždėta rekonstruota kepurė, pagaminti sparnai. Teko remontuoti ir pačius grūdų malimo mechanizmus – keisti krumpliaračius, taisyti girnas. Baigus darbus čia įrengta ekspoziciją, kurioje eksponuojamos senos nuotraukos iš malūno kasdienybės tiek tarpukario, tiek pokario metais, pažinimo tikslais atnaujinamas grūdų malimo procesas, atskleidžiamas malūno veikimo principas. Remontas kainavo apie milijoną litų su parama iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] fondų.<ref>[http://radviliskietis.balsas.lt/radviliskis-naujienos/naujienos/siaulenu-koplycia-ir-kleboniskiu-malunas-laukia-atnaujinimo-/ Kleboniškių malūnas laukia atnaujinimo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150103123648/http://radviliskietis.balsas.lt/radviliskis-naujienos/naujienos/siaulenu-koplycia-ir-kleboniskiu-malunas-laukia-atnaujinimo-/ |date=2015-01-03 }}</ref> == Malūno įranga == Malūnas aštuonkampis, kepurinės konstrukcįjos – olandiško tipo su lauko akmenų pamatais. Kepurė pasukama grąžulu, sparninio veleno galva išlieta iš [[ketus|ketaus]]. Trijuose malūno aukštuose išdėstyti mechanizmai: sparninis velenas su didžiuoju krumpliaračiu, statvolis su viršutiniu mažu ir apatiniu dideliu krumpliaračiais, [[Girnapusė|girnapusių]] iškėlimo „žirklės“ ir kt. Įrangos pasiskirstymas pagal aukštus: * '''Pirmame aukšte''' įrengti ''aulai'' miltams į maišus suberti, volo didysis krumpliaratis, [[girnos|girnų]] ašys, pasienyje pastatytas ''piklius'' (malūno įtaisas smulkiam malimui). Ant jo išlikęs įrašas – „1884“. * '''Antrajame aukšte''' įrengtos dvejos girnos su kubilais ir bertuvėmis grūdams. Vienos naudojamos prastiems miltams malti, o antrosios – ''pikliavotiems'' miltams. * '''Trečiajame aukšte''' yra įrengtas maišų keltuvas ir dėžės grūdams suberti. Maišai iš pirmo aukšto į trečiąjį pakeliami grandine, pritvirtinta prie maišų keltuvo. Malūno sparnai dideli, platūs ir ilgi, beveik siekia žemę, pritvirtinti prie ąžuolinių ''brūžtikių'', kurie kryžmais perkišti per sparninio veleno galvą. Malūno kepurėje yra įrengtas mechanizmų stabdys. Stabdant malūną, stabdys užgula sparninio veleno krumpliaratį, ir malūnas sustoja. Prieš pradedant malti, malūno kepurė pasukama prieš vėją, naudojant ''ožiuką'' – specialų įrenginį su voleliu, per kurį perkišta kartis. ''Ožiukas'', reikiamoje padėtyje pasukus kepurę, užkabinamas ant vieno iš aštuonių ąžuolinių stulpelių, įkastų aplink malūną. Pasukus sparnus prieš vėją, ant jų kabinamos drobinės [[burės]], nukeliamas stabdys ir malūno sparnai pradeda suktis, išjudindami girnas. Maišai iš vežimo sukraunami pirmajame aukšte ir grandinės pagalba užtraukiami į trečiąjį aukštą. Grūdai supilami į dėžes, iš jų patenka į bertuves virš girnų, esančių žemiau, antrame aukšte. Malūnininkas iš bertuvės pamažu, nedidele srove leidžia grūdus į girnas ir malūnas pradeda malti. Stebima, kad girnos būtų tolygiai apkrautos, nebūtų akmuo braukiamas į akmenį ir pan. Prie malūno įrengti trys [[buomas|buomai]], atvažiavusių ūkininkų arkliams pririšti eilėje belaukiant. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Kleboniškiai windmill}} * [http://www.malunai.lt/malunas.php?malunas_id=102 Lietuvos vėjo malūnai. Kleboniškių vėjo malūnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150103115057/http://www.malunai.lt/malunas.php?malunas_id=102 |date=2015-01-03 }} * [http://www.lpaminklai.lt/objektai.php?nr=3&id=106&programa=7&paieska= Lietuvos paminklai. Kleboniškių malūnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150103114709/http://www.lpaminklai.lt/objektai.php?nr=3&id=106&programa=7&paieska= |date=2015-01-03 }} * [http://www.muziejai.lt/radviliskis/malunas.htm Kleboniškių vėjo malūnas (''muziejai.lt'')] * [http://www.radviliskiokc.lt/content/view/433/33/ Malūnų kelias] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150103115601/http://www.radviliskiokc.lt/content/view/433/33/ |date=2015-01-03 }} [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos vėjo malūnai]] [[Kategorija:Lietuvos technikos muziejai]] [[Kategorija:Kleboniškiai]] 8odbsxg4x0gd89emdiq0n27wc51ax4d 0 462833 7851129 7841657 2026-06-05T12:44:22Z ~2026-33397-49 219068 /* */ 7851129 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Edgaras Ulanovas 92 BC Žalgiris EuroLeague 20250117 (3).jpg|200px]] |playername=Edgaras Ulanovas |dateofbirth={{Gimė|1992|1|7|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |height=1,99 m |weight=99 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]]<ref>[https://www.basketnews.lt/zaidejai/6815-edgaras-ulanovas.html Edgaras Ulanovas], ''basketnews.lt''</ref> |years=2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2013–2014<br />2014–2020<br />2020–2021<br />2021– |clubs=[[Kauno KKM-Aisčiai|Kauno „Aisčiai-KKM“]] (NKL)<br />[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „SK-Triobet“]] (NKL)<br />[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]] (NKL)<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br />→[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]]<br />→[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br />→[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=[[2017]]- |nationalpoints= |ntupdate= |nba=NBA |nbayear=2015 |nbateam=Lakers |nickname=Ula}} '''Edgaras Ulanovas''' (g. [[1992]] m. [[sausio 7]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] krepšinio klube. Gali žaisti abejose puolėjo pozicijose. == Krepšininko karjera == Gimė ir augo Kaune. 2008 m. Iš Kauno krepšinio mokyklos (KKM) persikėlė žaisti į [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinės krepšinio lygos]] komandą [[Kauno KKM-Aisčiai|Kauno „KKM-Aisčiai"]], tuo metu treniruotą [[Kazys Maksvytis|Kazio Maksvyčio]]. 2009 m. pasirašė sutartį su [[Jonavos CBet|Jonavos „Triobet“]]. 2010 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė ilgalaikę sutartį su [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiriu“]], 2010–2011 m. sezone žaidė klubo dublerių komandoje [[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2”]].<ref>{{cite web|title=„Žalgirio“ dublerius papildys Ulanovas, Čižauskas, Čepukaitis|url=https://basketnews.lt/news-31929-zalgirio-dublerius-papildys-ulanovas-cizauskas-cepukaitis.html|website=basketnews.lt|date=2010-08-10|accessdate=2023-04-06}}</ref> === Karjera nuomos pagrindais === 2011–2012 m. sezoną nuomos pagrindais praleido [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] klube, su kuriuo debiutavo [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygoje]] (LKL). 2012 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskolintas [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komandai.<ref>{{cite web|title=Ulanovas rungtyniaus „Pieno žvaigždėse“|url=https://basketnews.lt/news-53052-ulanovas-rungtyniaus-pieno-zvaigzdese.html|website=basketnews.lt|date=2012-08-18|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2012 m. gruodžio 18 d. paliko klubą abipusiu susitarimu.<ref>{{cite web|title=„Pieno žvaigždės“ nutraukė sutartis su trimis krepšininkais ir pasirašė kontraktą su Vasiliausku|url=https://basketnews.lt/news-56913-pieno-zvaigzdes-nutrauke-sutartis-su-trimis-krepsininkais-ir-pasirase-kontrakta-su-vasiliausku.html|website=basketnews.lt|date=2012-12-18|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2013 m. sausio 2 d. buvo paskolintas [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliui“]] iki sezono pabaigos.<ref>{{cite web|title=„Lietkabelyje“ – šeštas „Žalgirio“ paskolintas žaidėjas|url=https://basketnews.lt/news-57342-lietkabelyje-sestas-zalgirio-paskolintas-zaidejas.htmll|website=basketnews.lt|date=2013-01-02|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2013 m. rugsėjo 2 d. vienam sezonui paskolintas [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnui“]], treniruotam Kazio Maksvyčio.<ref>{{cite web|title=„Žalgiris“ skolina Ulanovą „Neptūnui“|url=https://basketnews.lt/news-57342-lietkabelyje-sestas-zalgirio-paskolintas-zaidejas.html|website=basketnews.lt|date=2013-09-02|accessdate=2023-04-06}}</ref> Su komanda žaidė [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]], [[Europos taurė|Europos Taurės]] ir [[Vieningoji lyga|VTB]] turnyruose. 2014 m. balandžio 25 d. kartu su [[Liubercų Triumf|Liubercų „Triumph]]“ gynėju Dmitrijumi Kulaginu buvo pripažintas VTB lygos 2013–2014 m. sezono geriausiu jaunuoju krepšininku,<ref>{{cite web|title=Edgaras Ulanovas – geriausias VTB lygos jaunasis krepšininkas|url=https://www.15min.lt/m/id/24sek/archyvas/edgaras-ulanovas-geriausias-vtb-lygos-jaunasis-krepsininkas-872-422309 |website=15min.lt|date=2014-04-25|accessdate=2023-04-06}}</ref><ref>{{cite web|title=Kulaginas ir Ulanovas – geriausi jaunieji Vieningosios lygos krepšininkai|url=https://basketnews.lt/news-72897-kulaginas-ir-ulanovas-geriausi-jaunieji-vieningosios-lygos-krepsininkai.html|website=basketnews.lt|date=2014-04-25|accessdate=2023-04-06}}</ref> taip pat buvo paskelbtas lygos geriausiu jaunuoju krepšininku vasario ir kovo mėnesiais. „Neptūnui“ sezonas tapo istoriškai sėkmingu, pirmą kartą pasiekus LKL finalą (serijoje 2–4 nusileista Kauno „Žalgiriui“). Finalo serijos metu Ulanovas fiksavo 9.6 taško, 4.3 atkovoto kamuolio ir 12 naudingumo balų rodiklius. === Debiutas Eurolygoje === 2014 m. rugpjūčio 6 d. oficialiai pranešta, kad Ulanovas prisijungs prie Kauno „Žalgirio“ komandos.<ref>{{cite web|title= Pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį papildys Ulanovas ir Kariniauskas|url=https://basketnews.lt/news-75448-pagrindine-zalgirio-sudeti-papildys-ulanovas-ir-kariniauskas.html|website=basketnews.lt|date=2014-08-06|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2014–2015 m. sezone pirmą kartą tapo LKL čempionu, „Žalgiriui“ finalo serijoje 4–0 įveikus [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytą”]]. 2015 m. liepos 20 d. pratesė sutartį su „Žalgiriu” vienam sezonui.<ref>{{cite web|title=E.Ulanovas, S.Vene, V.Lipkevičius ir K.Vecvagaras lieka „Žalgiryje“|url=https://zalgirioklubas.lt/lt/naujienos/9643/e-ulanovas-s-vene-v-lipkevicius-ir-k-vecvagaras-lieka-zalgiryje|website=zalgirioklubas.lt|date=2015-07-20|accessdate=2023-04-06|archive-date=2023-04-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20230406112052/https://zalgirioklubas.lt/lt/naujienos/9643/e-ulanovas-s-vene-v-lipkevicius-ir-k-vecvagaras-lieka-zalgiryje|url-status=dead}}</ref> 2016 m. gegužės 3 d. pasirašė naują trejų metų (2+1) trukmės sutartį.<ref>{{cite web|title=Kauno „Žalgiris“ pratęsė sutartį su Edgaru Ulanovu|url=https://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/57046/|website=zalgiris.lt|date=2016-05-03|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2016–2017 m. sezone išrinktas naudingiausiu [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s (KMT) finalo žaidėju, „Žalgiriui” laimėjus prieš Panevėžio „Lietkabelį“ rezultatu 84-63. Taip pat buvo pripažintas LKL finalų naudingiausiu žaidėju, serijoje prieš „Lietkabelį“ vidutiniškai rinkęs po 11.2 taško, 5.8 atkovoto kamuolio, 2.6 rezultatyvaus perdavimo bei 19.4 naudingumo balo per rungtynes. 2017–2018 m. sezono KMT finale „Žalgiriui“ laimėjus prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ rezultatu 81-62, antrą kartą iš eilės pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Su „Žalgiriu“ po 19 metų pertraukos pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, kur ketvirtfinalio serijoje 3–1 buvo eliminuotas Graikijos [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiacos“]] klubas, tačiau pusfinalyje Belgrade 76-67 nusileista [[Stambulo Fenerbahçe|Stambulo „Fenerbahçe“]] komandai. Rungtynėse dėl trečios vietos prieš [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]], laimėtose rezultatu 79-77, pelnė 14 taškų. 2018 m. birželio 30 d. pasirašė naują dvejų metų (1+1) sutartį su Kauno „Žalgiriu“.<ref>{{cite web|title=Kauno „Žalgiris“ išlaikė vieną lyderių: E.Ulanovas lieka Kaune|url=https://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/73983/|website=zalgiris.lt|date=2018-06-30|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2018–2019 m. sezone komanda Eurolygoje antrus metus iš eilės pateko į atkintamąsias, kur ketvirtfinalio serijoje 1–3 pralaimėjo Stambulo „Fenerbahçe“ klubui. Komanda apgynė LKL čempionų titulą, o Ulanovas buvo pripažintas naudingiausiu finalų žaidėju, serijoje prieš „Rytą“ vidutiniškai rinkęs po 13.7 taško, 5.3 atk. kamuolio, 2.2 rez. perdavimo ir 20 naud. balų. 2019–2020 m. sezone trečią sykį pripažintas naudingiausiu KMT finalo žaidėju. === "Fenerbahçe" === 2020 m. liepos 9 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[Turkija|Turkijos]] [[Stambulo Fenerbahçe|Stambulo „Fenerbahçe“]] klubu.<ref>{{cite web|title=Oficialu: E.Ulanovas keliasi į „Fenerbahče“ ekipą|url=https://www.krepsinis.net/naujiena/e-ulanovas-kelsis-i-fenerbahce-ekipa/304904|website=krepsinis.net|accessdate=2020-07-10|language=}}</ref>. Nepaisant individualiai silpno sezono Stambule (vid. 19 minučių ir 4.5 taško per rungtynes Eurolygoje), komanda pateko į Eurolygos atkrintamąsias. 2021 m. birželio 11 d. Ulanovas paliko klubą abipusiu susitarimu.<ref>{{cite web|title=Laisvasis agentas: Edgaras Ulanovas nebeatstovaus „Fenerbahče“ klubui |url=https://basketnews.lt/news-152454-laisvasis-agentas-edgaras-ulanovas-nebeatstovaus-fenerbahce-klubui.html|website=basketnews.lt|date=2021-06-11|accessdate=2023-04-06}}</ref> === Grįžimas į „Žalgirį“ === 2021 m. liepos 10 d. grįžo į Kauno „Žalgirį“ ir pasirašė vienerių metų sutartį.<ref>{{cite web|title=Ulanovas grįžta į „Žalgirį“|url=https://www.basketnews.lt/news-153613-ulanovas-grizta-i-zalgiri.html|website=basketnews.lt|accessdate=2021-07-10|language=}}</ref> 2022 m. balandžio 10 d. su „Žalgiriu“ pasirašė naują dvejų metų sutartį.<ref>{{cite web|title=„Žalgiris“ pratęsė sutartis su E.Ulanovu ir L.Lekavičiumi|url=https://lkl.lt/straipsniai/5857/zalgiris-pratese-sutartis-su-eulanovu-ir-llekaviciumi|website=lkl.lt|date=2022-04-10|accessdate=2023-04-06}}</ref>. 2023 m. liepos 7 d. su "Žalgiriu" pasirašė keturių metų trukmės sutartį.<ref>{{cite web|title= Naujas kontraktas: „Žalgiris“ ilgam išsaugojo Ulanovą|url=https://www.basketnews.lt/news-191597-naujas-kontraktas-zalgiris-ilgam-issaugojo-ulanova.html|website=basketnews.lt|accessdate=2023-07-05|language=}}</ref> == Lietuvos jaunimo ir vyrų krepšinio rinktinės == 2015 m. Ulanovas pateko į išplėstinį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą, tačiau nebuvo pakviestas į rinktinės stovyklą. 2016 m. pateko į rinktinės kandidatų sąrašą ir į pagrindinį rinktinės dvyliktuką [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms]], tačiau prieš turnyrą patyrė čiurnos traumą ir dvyliktuke buvo pakeistas [[Vaidas Kariniauskas|Vaido Kariniausko]]. 2017 m. pateko į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą ir su komanda debiutavo tų metų [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionate]], rungtynėse prieš Sakartvelo rinktinę pelnydamas 7 taškus. Lietuvos rinktinė grupių etape finišavo 1-oje vietoje, tačiau aštuntfinalyje nusileido Graikijai. Ulanovas čempionate rinko 7.2 taško, 2.2 atkovoto kamuolio, 1.3 rezultatyvaus perdavimo ir 6 naudingumo balų rodiklius. 2019 m. atstovavo Lietuvai [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionate]] Kinijoje, kuriame rinktinė neįveikė aštuntfinalio barjero pralaimėdama Prancūzijai. Ulanovas čempionate rinko po 7.2 taško, 3,4 atkovoto kamuolio, 2.2 rezultatyvaus perdavimo ir 8.2 naudingumo balo. == Asmeninis gyvenimas == 2021 m. Birželio 26 d. Ulanovas tapo krepšinio portalo „Basketnews“ dalininku įsigydamas 15% akcijų.<ref>{{cite web|title= Į naują BasketNews projektą investavęs Ulanovas – apie galimą sugrįžimą į „Žalgirį“ ir sveikatos būklę|url=https://www.basketnews.lt/news-153017-i-nauja-basketnews-projekta-investaves-ulanovas-apie-galima-sugrizima-i-zalgiri-ir-sveikatos-bukle.html|website=basketnews.lt|date=2021-06-26|accessdate=2023-05-21}}</ref> == Pasiekimai == * [[2008 m.|2008]] m. Europos vyrų U16 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2010]] m. Europos vyrų U18 čempionato čempionas. * [[2011 m.|2011]] m. Europos vyrų U19 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2010]] m. Europos vyrų U20 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2012]] m. Europos vyrų U20 čempionato starto penketo žaidėjas. * [[2010]] m. [[NKL]] vicečempionas ([[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „SK-Triobet-Malsta“]]) * [[2012]] m. [[NKL]] trečios vietos laimėtojas ([[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]) * [[2014 m.|2014]] m. [[Vieningoji lyga|VTB Vieningosios lygos]] geriausias jaunasis krepšininkas (kartu su Dmitrijumi Kulaginu) * [[2015]] m. [[LKF ]]taurės turnyro finalo naudingiausias žaidėjas.<ref>{{cite web|title=Ulanovas: „Naudingiausio žaidėjo titulą galėjo pelnyti bet kas“ (video)|url=http://www.basketnews.lt/news-82378-ulanovas-naudingiausio-zaidejo-titula-galejo-pelnyti-bet-kas-video.html#.VOs4T3yUeCM|website=basketnews.lt|accessdate=2020-07-10|language=}}</ref> * [[2018]] m. Eurolygos trečios vietos laimėtojas. * [[2017]], [[2019]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] finalo serijos naudingiausias žaidėjas. * [[2015]], [[2016]], [[2017]], [[2018]], [[2019]], [[2020]], [[2023]], [[2025]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] čempionas. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s laimėtojas: [[2017 m.|2017]], [[2015|2018]], [[2020 m.|2020]], [[2022 m.|2022]], [[2015|2023]], [[2024]], [[2025]], [[2026 m.|2026]] m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurės]] finalo serijos naudingiausias žaidėjas: [[2017 m.|2017]], [[2018 m.|2018]], [[2020 m.|2020]], [[2023 m.|2023]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Kinija 2019]]|9|22,1|7,2|3,6|2,2|63,2 %|0 %|85,7 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|9|18,8|7,2|2,2|1,3|58,8 %|37,5 %|93,3 %}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/players/edgaras-ulanovas/002329/ Eurolygos profilis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230407110952/https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/players/edgaras-ulanovas/002329/ |date=2023-04-07 }} (anglų k.) {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Ulanovas, Edgaras}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] mmw95wi3yqslkweks6rlkp43ad3cbnv 7851130 7851129 2026-06-05T12:45:33Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-33397-49 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Àncilu keitimas) 7841657 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image=[[Vaizdas:Edgaras Ulanovas 92 BC Žalgiris EuroLeague 20250117 (3).jpg|200px]] |playername=Edgaras Ulanovas |dateofbirth={{Gimė|1992|1|7|T}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |height=1,99 m |weight=99 kg |position=[[Lengvasis krašto puolėjas]]<ref>[https://www.basketnews.lt/zaidejai/6815-edgaras-ulanovas.html Edgaras Ulanovas], ''basketnews.lt''</ref> |years=2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013<br />2013–2014<br />2014–2020<br />2020–2021<br />2021– |clubs=[[Kauno KKM-Aisčiai|Kauno „Aisčiai-KKM“]] (NKL)<br />[[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „SK-Triobet“]] (NKL)<br />[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2“]] (NKL)<br />→[[Kauno Baltai|Kauno „Baltai“]]<br />→[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno Žvaigždės“]]<br />→[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br />→[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=[[2017]]- |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= |nickname=Ulė}} '''Edgaras Ulanovas''' (g. [[1992]] m. [[sausio 7]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] krepšinio klube. Gali žaisti abejose puolėjo pozicijose. == Krepšininko karjera == Gimė ir augo Kaune. 2008 m. Iš Kauno krepšinio mokyklos (KKM) persikėlė žaisti į [[Nacionalinė krepšinio lyga|Nacionalinės krepšinio lygos]] komandą [[Kauno KKM-Aisčiai|Kauno „KKM-Aisčiai"]], tuo metu treniruotą [[Kazys Maksvytis|Kazio Maksvyčio]]. 2009 m. pasirašė sutartį su [[Jonavos CBet|Jonavos „Triobet“]]. 2010 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė ilgalaikę sutartį su [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiriu“]], 2010–2011 m. sezone žaidė klubo dublerių komandoje [[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris-2”]].<ref>{{cite web|title=„Žalgirio“ dublerius papildys Ulanovas, Čižauskas, Čepukaitis|url=https://basketnews.lt/news-31929-zalgirio-dublerius-papildys-ulanovas-cizauskas-cepukaitis.html|website=basketnews.lt|date=2010-08-10|accessdate=2023-04-06}}</ref> === Karjera nuomos pagrindais === 2011–2012 m. sezoną nuomos pagrindais praleido [[Kauno Baltai|Kauno „Baltų“]] klube, su kuriuo debiutavo [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygoje]] (LKL). 2012 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskolintas [[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždžių“]] komandai.<ref>{{cite web|title=Ulanovas rungtyniaus „Pieno žvaigždėse“|url=https://basketnews.lt/news-53052-ulanovas-rungtyniaus-pieno-zvaigzdese.html|website=basketnews.lt|date=2012-08-18|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2012 m. gruodžio 18 d. paliko klubą abipusiu susitarimu.<ref>{{cite web|title=„Pieno žvaigždės“ nutraukė sutartis su trimis krepšininkais ir pasirašė kontraktą su Vasiliausku|url=https://basketnews.lt/news-56913-pieno-zvaigzdes-nutrauke-sutartis-su-trimis-krepsininkais-ir-pasirase-kontrakta-su-vasiliausku.html|website=basketnews.lt|date=2012-12-18|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2013 m. sausio 2 d. buvo paskolintas [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabeliui“]] iki sezono pabaigos.<ref>{{cite web|title=„Lietkabelyje“ – šeštas „Žalgirio“ paskolintas žaidėjas|url=https://basketnews.lt/news-57342-lietkabelyje-sestas-zalgirio-paskolintas-zaidejas.htmll|website=basketnews.lt|date=2013-01-02|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2013 m. rugsėjo 2 d. vienam sezonui paskolintas [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnui“]], treniruotam Kazio Maksvyčio.<ref>{{cite web|title=„Žalgiris“ skolina Ulanovą „Neptūnui“|url=https://basketnews.lt/news-57342-lietkabelyje-sestas-zalgirio-paskolintas-zaidejas.html|website=basketnews.lt|date=2013-09-02|accessdate=2023-04-06}}</ref> Su komanda žaidė [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]], [[Europos taurė|Europos Taurės]] ir [[Vieningoji lyga|VTB]] turnyruose. 2014 m. balandžio 25 d. kartu su [[Liubercų Triumf|Liubercų „Triumph]]“ gynėju Dmitrijumi Kulaginu buvo pripažintas VTB lygos 2013–2014 m. sezono geriausiu jaunuoju krepšininku,<ref>{{cite web|title=Edgaras Ulanovas – geriausias VTB lygos jaunasis krepšininkas|url=https://www.15min.lt/m/id/24sek/archyvas/edgaras-ulanovas-geriausias-vtb-lygos-jaunasis-krepsininkas-872-422309 |website=15min.lt|date=2014-04-25|accessdate=2023-04-06}}</ref><ref>{{cite web|title=Kulaginas ir Ulanovas – geriausi jaunieji Vieningosios lygos krepšininkai|url=https://basketnews.lt/news-72897-kulaginas-ir-ulanovas-geriausi-jaunieji-vieningosios-lygos-krepsininkai.html|website=basketnews.lt|date=2014-04-25|accessdate=2023-04-06}}</ref> taip pat buvo paskelbtas lygos geriausiu jaunuoju krepšininku vasario ir kovo mėnesiais. „Neptūnui“ sezonas tapo istoriškai sėkmingu, pirmą kartą pasiekus LKL finalą (serijoje 2–4 nusileista Kauno „Žalgiriui“). Finalo serijos metu Ulanovas fiksavo 9.6 taško, 4.3 atkovoto kamuolio ir 12 naudingumo balų rodiklius. === Debiutas Eurolygoje === 2014 m. rugpjūčio 6 d. oficialiai pranešta, kad Ulanovas prisijungs prie Kauno „Žalgirio“ komandos.<ref>{{cite web|title= Pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį papildys Ulanovas ir Kariniauskas|url=https://basketnews.lt/news-75448-pagrindine-zalgirio-sudeti-papildys-ulanovas-ir-kariniauskas.html|website=basketnews.lt|date=2014-08-06|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2014–2015 m. sezone pirmą kartą tapo LKL čempionu, „Žalgiriui“ finalo serijoje 4–0 įveikus [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Lietuvos rytą”]]. 2015 m. liepos 20 d. pratesė sutartį su „Žalgiriu” vienam sezonui.<ref>{{cite web|title=E.Ulanovas, S.Vene, V.Lipkevičius ir K.Vecvagaras lieka „Žalgiryje“|url=https://zalgirioklubas.lt/lt/naujienos/9643/e-ulanovas-s-vene-v-lipkevicius-ir-k-vecvagaras-lieka-zalgiryje|website=zalgirioklubas.lt|date=2015-07-20|accessdate=2023-04-06|archive-date=2023-04-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20230406112052/https://zalgirioklubas.lt/lt/naujienos/9643/e-ulanovas-s-vene-v-lipkevicius-ir-k-vecvagaras-lieka-zalgiryje|url-status=dead}}</ref> 2016 m. gegužės 3 d. pasirašė naują trejų metų (2+1) trukmės sutartį.<ref>{{cite web|title=Kauno „Žalgiris“ pratęsė sutartį su Edgaru Ulanovu|url=https://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/57046/|website=zalgiris.lt|date=2016-05-03|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2016–2017 m. sezone išrinktas naudingiausiu [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s (KMT) finalo žaidėju, „Žalgiriui” laimėjus prieš Panevėžio „Lietkabelį“ rezultatu 84-63. Taip pat buvo pripažintas LKL finalų naudingiausiu žaidėju, serijoje prieš „Lietkabelį“ vidutiniškai rinkęs po 11.2 taško, 5.8 atkovoto kamuolio, 2.6 rezultatyvaus perdavimo bei 19.4 naudingumo balo per rungtynes. 2017–2018 m. sezono KMT finale „Žalgiriui“ laimėjus prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ rezultatu 81-62, antrą kartą iš eilės pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Su „Žalgiriu“ po 19 metų pertraukos pateko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, kur ketvirtfinalio serijoje 3–1 buvo eliminuotas Graikijos [[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiacos“]] klubas, tačiau pusfinalyje Belgrade 76-67 nusileista [[Stambulo Fenerbahçe|Stambulo „Fenerbahçe“]] komandai. Rungtynėse dėl trečios vietos prieš [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]], laimėtose rezultatu 79-77, pelnė 14 taškų. 2018 m. birželio 30 d. pasirašė naują dvejų metų (1+1) sutartį su Kauno „Žalgiriu“.<ref>{{cite web|title=Kauno „Žalgiris“ išlaikė vieną lyderių: E.Ulanovas lieka Kaune|url=https://zalgiris.lt/news/bc-zalgiris/73983/|website=zalgiris.lt|date=2018-06-30|accessdate=2023-04-06}}</ref> 2018–2019 m. sezone komanda Eurolygoje antrus metus iš eilės pateko į atkintamąsias, kur ketvirtfinalio serijoje 1–3 pralaimėjo Stambulo „Fenerbahçe“ klubui. Komanda apgynė LKL čempionų titulą, o Ulanovas buvo pripažintas naudingiausiu finalų žaidėju, serijoje prieš „Rytą“ vidutiniškai rinkęs po 13.7 taško, 5.3 atk. kamuolio, 2.2 rez. perdavimo ir 20 naud. balų. 2019–2020 m. sezone trečią sykį pripažintas naudingiausiu KMT finalo žaidėju. === "Fenerbahçe" === 2020 m. liepos 9 d. pasirašė dvejų metų sutartį su [[Turkija|Turkijos]] [[Stambulo Fenerbahçe|Stambulo „Fenerbahçe“]] klubu.<ref>{{cite web|title=Oficialu: E.Ulanovas keliasi į „Fenerbahče“ ekipą|url=https://www.krepsinis.net/naujiena/e-ulanovas-kelsis-i-fenerbahce-ekipa/304904|website=krepsinis.net|accessdate=2020-07-10|language=}}</ref>. Nepaisant individualiai silpno sezono Stambule (vid. 19 minučių ir 4.5 taško per rungtynes Eurolygoje), komanda pateko į Eurolygos atkrintamąsias. 2021 m. birželio 11 d. Ulanovas paliko klubą abipusiu susitarimu.<ref>{{cite web|title=Laisvasis agentas: Edgaras Ulanovas nebeatstovaus „Fenerbahče“ klubui |url=https://basketnews.lt/news-152454-laisvasis-agentas-edgaras-ulanovas-nebeatstovaus-fenerbahce-klubui.html|website=basketnews.lt|date=2021-06-11|accessdate=2023-04-06}}</ref> === Grįžimas į „Žalgirį“ === 2021 m. liepos 10 d. grįžo į Kauno „Žalgirį“ ir pasirašė vienerių metų sutartį.<ref>{{cite web|title=Ulanovas grįžta į „Žalgirį“|url=https://www.basketnews.lt/news-153613-ulanovas-grizta-i-zalgiri.html|website=basketnews.lt|accessdate=2021-07-10|language=}}</ref> 2022 m. balandžio 10 d. su „Žalgiriu“ pasirašė naują dvejų metų sutartį.<ref>{{cite web|title=„Žalgiris“ pratęsė sutartis su E.Ulanovu ir L.Lekavičiumi|url=https://lkl.lt/straipsniai/5857/zalgiris-pratese-sutartis-su-eulanovu-ir-llekaviciumi|website=lkl.lt|date=2022-04-10|accessdate=2023-04-06}}</ref>. 2023 m. liepos 7 d. su "Žalgiriu" pasirašė keturių metų trukmės sutartį.<ref>{{cite web|title= Naujas kontraktas: „Žalgiris“ ilgam išsaugojo Ulanovą|url=https://www.basketnews.lt/news-191597-naujas-kontraktas-zalgiris-ilgam-issaugojo-ulanova.html|website=basketnews.lt|accessdate=2023-07-05|language=}}</ref> == Lietuvos jaunimo ir vyrų krepšinio rinktinės == 2015 m. Ulanovas pateko į išplėstinį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą, tačiau nebuvo pakviestas į rinktinės stovyklą. 2016 m. pateko į rinktinės kandidatų sąrašą ir į pagrindinį rinktinės dvyliktuką [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms]], tačiau prieš turnyrą patyrė čiurnos traumą ir dvyliktuke buvo pakeistas [[Vaidas Kariniauskas|Vaido Kariniausko]]. 2017 m. pateko į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą ir su komanda debiutavo tų metų [[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionate]], rungtynėse prieš Sakartvelo rinktinę pelnydamas 7 taškus. Lietuvos rinktinė grupių etape finišavo 1-oje vietoje, tačiau aštuntfinalyje nusileido Graikijai. Ulanovas čempionate rinko 7.2 taško, 2.2 atkovoto kamuolio, 1.3 rezultatyvaus perdavimo ir 6 naudingumo balų rodiklius. 2019 m. atstovavo Lietuvai [[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Pasaulio krepšinio čempionate]] Kinijoje, kuriame rinktinė neįveikė aštuntfinalio barjero pralaimėdama Prancūzijai. Ulanovas čempionate rinko po 7.2 taško, 3,4 atkovoto kamuolio, 2.2 rezultatyvaus perdavimo ir 8.2 naudingumo balo. == Asmeninis gyvenimas == 2021 m. Birželio 26 d. Ulanovas tapo krepšinio portalo „Basketnews“ dalininku įsigydamas 15% akcijų.<ref>{{cite web|title= Į naują BasketNews projektą investavęs Ulanovas – apie galimą sugrįžimą į „Žalgirį“ ir sveikatos būklę|url=https://www.basketnews.lt/news-153017-i-nauja-basketnews-projekta-investaves-ulanovas-apie-galima-sugrizima-i-zalgiri-ir-sveikatos-bukle.html|website=basketnews.lt|date=2021-06-26|accessdate=2023-05-21}}</ref> == Pasiekimai == * [[2008 m.|2008]] m. Europos vyrų U16 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2010]] m. Europos vyrų U18 čempionato čempionas. * [[2011 m.|2011]] m. Europos vyrų U19 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2010]] m. Europos vyrų U20 čempionato čempionas. * [[2010 m.|2012]] m. Europos vyrų U20 čempionato starto penketo žaidėjas. * [[2010]] m. [[NKL]] vicečempionas ([[Jonavos Sporto Klubas|Jonavos „SK-Triobet-Malsta“]]) * [[2012]] m. [[NKL]] trečios vietos laimėtojas ([[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]]) * [[2014 m.|2014]] m. [[Vieningoji lyga|VTB Vieningosios lygos]] geriausias jaunasis krepšininkas (kartu su Dmitrijumi Kulaginu) * [[2015]] m. [[LKF ]]taurės turnyro finalo naudingiausias žaidėjas.<ref>{{cite web|title=Ulanovas: „Naudingiausio žaidėjo titulą galėjo pelnyti bet kas“ (video)|url=http://www.basketnews.lt/news-82378-ulanovas-naudingiausio-zaidejo-titula-galejo-pelnyti-bet-kas-video.html#.VOs4T3yUeCM|website=basketnews.lt|accessdate=2020-07-10|language=}}</ref> * [[2018]] m. Eurolygos trečios vietos laimėtojas. * [[2017]], [[2019]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] finalo serijos naudingiausias žaidėjas. * [[2015]], [[2016]], [[2017]], [[2018]], [[2019]], [[2020]], [[2023]], [[2025]] m. [[Lietuvos krepšinio lyga|Lietuvos krepšinio lygos]] čempionas. * [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s laimėtojas: [[2017 m.|2017]], [[2015|2018]], [[2020 m.|2020]], [[2022 m.|2022]], [[2015|2023]], [[2024]], [[2025]], [[2026 m.|2026]] m. * [[Karaliaus Mindaugo taurė|Karaliaus Mindaugo taurės]] finalo serijos naudingiausias žaidėjas: [[2017 m.|2017]], [[2018 m.|2018]], [[2020 m.|2020]], [[2023 m.|2023]] m. == Dalyvavimas čempionatuose == {{krepČempTitle}} {{krepČempPasTitle}} {{krepČempPas|[[2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Kinija 2019]]|9|22,1|7,2|3,6|2,2|63,2 %|0 %|85,7 %}} {{krepČempŽemTitle}} {{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|9|18,8|7,2|2,2|1,3|58,8 %|37,5 %|93,3 %}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/players/edgaras-ulanovas/002329/ Eurolygos profilis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230407110952/https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/players/edgaras-ulanovas/002329/ |date=2023-04-07 }} (anglų k.) {{Kauno Žalgirio dabartinė sudėtis}} {{DEFAULTSORT:Ulanovas, Edgaras}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] ce0zezqhy7as61n0pg8klhgaoj9yxsh 0 465371 7851310 7850102 2026-06-06T06:35:52Z CD 677 7851310 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.7049 |long = 25.2823 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = |data = 2021 m. |pav = Vilnius gymnastic school.JPG |vieta = [[Vilnius]], Kauno g. 43 }} '''Sostinės sporto centras''' – didžiausia neformaliojo ugdymo įstaiga Lietuvoje. Sostinės sporto centre yra beveik 250 vaikų grupių (2350 mokiniai), 106 treneriai.<ref>https://sportas.vilnius.lt/</ref> Sostinės sporto centro būstinė yra Ozo g. 10, [[Vilnius]].<ref>[http://www.vilniusvaikams.lt/gimnastika-vilniaus-miesto-sporto-centras Apie sporto centrą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150213220146/http://www.vilniusvaikams.lt/gimnastika-vilniaus-miesto-sporto-centras |date=2015-02-13 }}</ref> Vadovas – Mantas Marcinkevičius. == Istorija == [[1966]] m. birželio 21 dieną buvo įsteigta Vilniaus gimnastikos mokykla (VGM). Ji buvo pagrindinė sporto mokymo įstaiga, rengianti sportininkus Lietuvos gimnastikos, meninės gimnastikos ir sportinių šokių rinktinėms.<ref>[http://sportas.vilnius.lt/gimnastika/p/apie-mus Vilniaus gimnastikos mokyklos istorija]</ref> [[2014]] m. balandžio 2 d. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] sprendimu Nr. 1-1762 nutarta sujungti šešių sporto mokymo įstaigų mokyklų (dvikovės sporto šakų, vandens sporto, gimnastikos, lengvosios atletikos bei „Sietyno“ sporto mokyklų ir [[Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras|Olimpinio sporto centro]]) veiklą. [[2014]] m. gegužės 8 d. kaip nauja biudžetinė įstaiga buvo įregistruotas Vilniaus miesto sporto centras. Nuo 2014 m. [[rugsėjo 1]] d. Vilniaus mieste pradėjo veikti Vilniaus miesto sporto centras.<ref>[http://www.vilnius.lt/lit/Vilniaus_miesto_sporto_centras/22/698415 Istorija]</ref> == Struktūra == * '''''Lengvosios atletikos skyrius''''' * '''''Individualių sporto šakų skyrius''''' * '''''Vandens sporto šakų skyrius''''' [[1977]] m. rugsėjo 1 dieną buvo įsteigta Vilniaus specializuota vaikų/jaunių karinio taikomojo plaukimo sporto mokykla. [[1991]] m. rugsėjo 1 d. ji pervadinta į Vilniaus vandens sporto mokyklą. Nuo 2001 m. Vilniaus miesto sporto mokyklos plaukimo ir vandensvydžio sporto šakų treneriai (sporto mokytojai) dirbo Vilniaus vandens sporto mokykloje. * '''''Gimnastikos skyrius''''' Šakos – [[sportinė gimnastika]], [[meninė gimnastika]], [[sportiniai šokiai]], [[aerobinė gimnastika]]. Priimami 6–7 metų vaikai į sportinės gimnastikos ir meninės gimnastikos (mergaitėms) pradinio rengimo grupes. === Treneriai === Sostinės sporto centre dirba tokie žymūs treneriai kaip: Tomas Valčiukas, Michailas Romanovskis, Mantas Jusis, Kęstutis Steponavičius, Kazimieras Rėksnys, Tatjana Krasauskienė, Algis Mečkovskis, Mindaugas Mizgaitis, Valdemaras Venckaitis. == Auklėtiniai olimpiečiai == * [[Kotryna Teterevkova]] (g. 2002 m.) – plaukikė * [[Osvaldas Bareikis]] (g. 1993 m.) – dziudo imtynininkas * [[Henrikas Žustautas]] (g. 1994 m.) – kanojininkas * [[Airinė Palšytė]] (g. 1992 m.) – lengvaatletė * [[Vadim Korobov]] (g. 1997 m.) – kanojininkas * [[Martynas Alekna]] (g. 2000 m.) – lengvaatletis * [[Mykolas Alekna]] (g. 2002 m.) – lengvaatletis * [[Milda Valčiukaitė]] (g. 1994 m.) – irkluotoja * [[Diana Zagainova]] (g. 1997 m.) – lengvaatletė * [[Jelena Zanevskaja]] (g. 1987 m.) – gimnastė * [[Julija Kovaliova]] (g. 1980 m.) – gimnastė * [[Kristina Kliukevičiūtė]] (g. 1975 m.) – gimnastė * [[Robert Tvorogal]] (g. 1994 m.) – gimnastas == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vilniaus mokyklos]] [[Kategorija:Vilniaus sportas]] [[Kategorija:Lietuvos lengvoji atletika]] [[Kategorija:Gimnastika Lietuvoje]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] 0ldng6mn03drtp458ku3wv8daq4x56p 0 476173 7851376 7042159 2026-06-06T10:57:04Z CD 677 7851376 wikitext text/x-wiki '''Nemanas''' gali reikšti: * [[Nemunas]] slavų kalbose; * [[Ragainė]], miestas Rusijoje, Karaliaučiaus srityje; * [[Mahilna]], agromiestelis Baltarusijoje, Nemanu vadintas 1979–1991 m. * [[Nemunas (reikšmės)]]. {{nuorodinis}} c0ckofa5117fakio2zvt9rlho4gw6f5 0 485588 7851285 7800733 2026-06-06T05:04:01Z CD 677 7851285 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = 55.6295 |long = 22.9449 |Pavadinimas = Kelmės miesto stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Kelme 2022q.jpg|250px]] |Antraštė = Stadionas 2022 m. |Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kelmė]] |Atidarytas = 1926 m. |Renovuotas = 2015 m. |Savininkas = [[Kelmės rajono savivaldybė]] |Operatorius = [[Kelmės sporto centras]] |Paviršius = Žolė |Nuomininkai = [[FK Kražantė]] |Talpa = 50 kėdučių ir per 300 stovimų vietų |Lauko_matmenys = 105 × 68 m }} '''Kelmės centrinis stadionas''' – stadionas Lietuvoje, [[Kelmė]]s mieste, vaizdingoje miesto dalyje prie [[Kražantė]]s upės. Jame namų rungtynes žaidžia [[FK Kražantė]]. Greta stadiono yra Draugystės parkas.<ref>[https://www.etaplius.lt/rajono-taryba-isreiske-susirupinima-del-upiu-vientisumo-atkurimo-projektu Kelmės rajono Taryba išreiškė susirūpinimą dėl upių vientisumo atkūrimo projektų.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220206060320/https://www.etaplius.lt/rajono-taryba-isreiske-susirupinima-del-upiu-vientisumo-atkurimo-projektu |date=2022-02-06 }} Etaplius.lt (tikrinta 2022-02-06).</ref> Stadionas yra su natūralia veja. Jame sportuoja vietos komandos, Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos auklėtiniai. == Istorija == Šioje vietoje stadionas įkurtas XX a. 3-ajame dešimtmetyje. Jame nuo [[1926]] m. treniruotes ir varžybas rengdavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS), futbolo sekcijos nariai. Kai kuriais duomenimis, stadionas pastatytas [[1933]] m.<ref>[https://www.lse.lt/kelmes-rajono-savivaldybe/ Kelmės rajono savivaldybė.] Lse.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> [[1994]]–[[1997]] m. čia namų rungtynes šiame stadione žaisdavo ir moterų futbolo klubas [[Joginta Kelmė|Kelmės „Joginta“]]. [[2015]] m. metais stadionas renovuotas, atsirado tribūna su 50 sėdimų kėdučių, pastatyti jūriniai konteineriai, kurie tapo persirengimo kabinomis ir už vartų pakabinti kamuolių gaudymo tinklai. [[2015]] ir [[2016]] m. jame vyko [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] rungtynės, namų rungtynes žaidė [[FK Kražantė Kelmė|Kelmės „Kražantė“]]. == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Kelmės futbolas|Stadionas]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai]] 4z3ui5ddgkq6shuuna826impbsmogsi 0 505617 7851312 5827008 2026-06-06T06:39:23Z Homo ergaster 10314 7851312 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Corvultur}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Thick-billed-Ravens.jpg|270px|Baltakaklis ragasnapis kranklys (''Corvus albicollis'')]] | caption = Baltapakaušių ragasnapių kranklių (''Corvus crassirostris'')<br/> porelė}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:WhiteNeckedRaven.jpg|270px|Baltakaklis ragasnapis kranklys (''Corvus albicollis'')]] | caption = Baltakaklių ragasnapių kranklių (''Corvus albicollis'')<br/> porelė Sinsinačio (JAV) zoosode}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Žvirbliniai paukščiai | taxon1 = Passeriformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Varniniai | taxon1 = Corvidae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Varnos | taxon1 = Corvus}} {{Taxobox_pogente | taxon = Ragasnapiai krankliai | taxon1 = Corvultur}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Ragasnapiai krankliai''' (''Corvultur'') – [[varniniai paukščiai|varninių]] (''Corvidae'') šeimos, [[Varnos|varnų]] (''Corvus'') genties pogentė. Kita [[Ornitologija|ornitologų]] dalis juos išskiria į visiškai atskirą varninių šeimos gentį.<ref>hbw.com / [http://www.hbw.com/species/thick-billed-raven-corvus-crassirostris Thick-billed Raven (''Corvus crassirostris'')]</ref> == Paplitimas == Ragasnapių kranklių pogentės dvi rūšys išplitusios rytų ir pietryčių [[Afrika|Afrikos]] kalnuotose vietovėse. == Rūšys == Pogentėje dvi rūšys: * [[Baltapakaušis ragasnapis kranklys]] (''Corvus crassirostris'' sin. ''Corvultur crassirostris''); Stambiausia pogentės rūšis. Savaime paplitę nedidelėje [[Rytų Afrika|Rytų Afrikos]] dalyje – [[Eritrėja|Eritrėjoje]], [[Etiopija|Etiopijoje]], [[Somalis|Somalio]] šiaurės vakaruose bei [[Sudanas|Sudano]] rytuose. * [[Baltakaklis ragasnapis kranklys]] (''Corvus albicollis'' sin. ''Corvultur albicollis''); Rūšis paplitusi [[Afrika|Afrikos]] žemyno didelėje pietryčių dalyje. == Matmenys ir išvaizda == Ragasnapiai krankliai labai dideli, stambūs paukščiai. Varninių (''Corvidae'') šeimoje už juos didesnis tik [[paprastasis kranklys]]. Iš kitų varnų genties rūšių išsiskiria ypač stambiu [[Snapas|snapu]]. Jų [[Koja|kojos]] gana ilgos, prisitaikiusios puikiai vaikštinėti žeme. Kūno plunksninis apdaras beveik visas juodas su rausvais, violetiniais atspalviais. Baltapakaušis ragasnapis kranklys nuo jam artimos rūšies stambesnis (kūno ilgis įskaitant uodegą iki 64 cm, svoris iki 1,5 kg. ) ir skiriasi ant pakaušio ir kaklo gale gerai pastebima, neįprastai atrodančia balta ar balsva dėme. Baltakaklio ragasnapio kranklio kaklo užpakalinėje dalyje pereinančioje į nugarą yra ryški balta dėmė. == Mityba == Ragasnapiai krankliai yra visalesiai ir maistui neišrankūs, nors daugiausiai minta gyvulinės kilmės maistu – smulkesniais [[stuburiniai]]s ir [[bestuburiai]]s, įskaitant [[skėriai]]s, [[vabalai]]s ir mėšle esančiomis jų lervomis, [[kirmėlė]]mis, [[Žmogus|žmonių]] išmetamomis maisto atliekomis, smulkiais ropliais. Neatsisako dvėselienos. Lesa ir augalinį maistą – [[Grūdas|grūdus]], [[Riešutas|riešutus]]. == Elgsena == Ragasnapiai krankliai yra [[Varniniai|varninių]] šeimoje, kurios paukščiai, anot tyrinėtojų, būdingas vienas aukščiausių [[Intelekto koeficientas|intelekto koeficientų]] tarp visų gyvūnų, prilygstantis [[Delfinai|delfinams]], [[Drambliai|drambliams]], [[Žmogbeždžionės|žmogbeždžionėms]]. [[Monogamija|Monogamai]]. [[Lizdas|Lizdus]] sukasi [[Klifas|klifų]] iškyšose, rečiau [[Medis|medžiuose]]. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * hbw.com / [http://www.hbw.com/dictionary/definition/corvultur Corvultur], ''[[Anglų kalba|anglų k.]]'' {{Paukščiai}} [[Kategorija:Varniniai]] kce6hfmfd7p516j6gjdshpm4gb3uh3l 0 515137 7851293 7841786 2026-06-06T05:28:02Z CD 677 7851293 wikitext text/x-wiki {{Redirect|FM Klaipėda|Apie 2022 m. žaidusią komandą FM-Klaipėda|FM-Klaipėda}} {{fc-info | clubname = Klaipėdos FM | image = [[Vaizdas:Klaipėdos FM 2025.png|150px]] | fullname = VšĮ Klaipėdos futbolo mokykla (nuo 1995 m.) | founded = [[1975]] m. Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokykla <br> 1991 m. Klaipėdos futbolo mokykla | ground = [[Klaipėdos FM stadionas]], [[Klaipėda]] | capacity = | chairman = [[Audrius Žuta]] | manager = [[Algimantas Briaunys]] | league = [[LFF II lyga|Antra lyga]] (A divizionas) | season = [[2025 m. LFF II lyga|2025]] | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Klaipėdos futbolo mokykla''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo mokyklos ekipa]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. == Istorija == Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokykla buvo įkurta 1975 m. rugsėjo 1 d. Ji vadinosi Klaipėdos futbolo sporto mokykla, vėliau – tiesiog Klaipėdos futbolo mokykla. 2006 m. mokykloje dirbo 19 trenerių, ją lankė 889 mokiniai.<ref>{{LSE|1|611|Klaipėdos futbolo sporto mokykla}}</ref> 2017 m. [[LMFA I lyga|LMFA I lygos]] pirmenybėse dalyvavo klubo merginų [[MFK Klaipėdos FM|komanda]], kuri vadinosi '''Klaipėdos FM - FK "Atlantas".''' KFM auklėtiniai dalyvauja įvairaus rango jaunių pirmenybėse. Klubas taip pat turi salės futbolo komandą. 2019 m. debiutavo [[LFF III lyga|LFF Trečioje lygoje]]. 2021 m. pakilo į Antrą lygą.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Klubo jaunimo komanda 2023 m. rungtyniavo UEFA Jaunimo lygoje.<ref>[https://www.lff.lt/klaipedos-fm-uzbaige-pasirodyma-uefa-jaunimo-lygoje/ Klaipėdos FM užbaigė pasirodymą UEFA Jaunimo lygoje.] 2023-10-25, Lff.lt (tikrinta 2026-04-11).</ref> 2025 m. vasarį patvirtinta nauja klubo emblema.<ref>{{cite web |title=Klaipėdos futbolo mokykla turi naują logotipą |url=https://ve.lt/sportas/klaipedos-futbolo-mokykla-turi-nauja-logotipa |date=2025-02-26 |website=ve.lt |publisher=[[Vakarų ekspresas]] |access-date=2026-04-11}}</ref> {{fkp|2015|Klaipėdos FM|2017|Klaipėdos FM - FK "Atlantas"|2019|Klaipėdos FM}} ==== Logotipai ==== <gallery> Klaipėdos FM.png|Iki 2025 m. pabaigos Klaipėdos FM 2025.png|Nuo 2026 m. pradžios </gallery> == Spalvinė gama == Geltoni marškinėliai ir mėlyni šortai. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:yellow;color:blue;padding:2em" |'''Geltona''' | style="background:blue;color:yellow;padding:2em" |'''Mėlyna''' |} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas ! Lyga (lygmuo) ! Vieta ! R ! P ! L ! Pr ! Į+ ! Į- ! Į+- ! Taškai ![[LFF taurė]] |- |align=center| '''2019''' |align=center| [[LFF III lyga|III lyga (Klaipėda)]] (IV) |align=center| '''3''' |align=center| 15 |align=center| 8 |align=center| 0 |align=center| 7 |align=center| 43 |align=center| 52 || -9 |align=center| '''24''' |align=center| - |- |align=center| '''2020''' |align=center| [[LFF III lyga|III lyga (Klaipėda)]] (IV) |align=center| '''2''' |align=center| 10 |align=center| 5 |align=center| 0 |align=center| 5 |align=center| 21 |align=center| 16 || +5 |align=center| '''15''' |align=center| - |- |align=center| '''[[2021 m. LFF II lyga|2021]]''' |align=center| [[LFF II lyga|Antra lyga]] (III) |align=center| '''17''' |19 ||4 ||3 ||12 ||26 ||51 ||−25 |align=center| '''15 ''' |align=center| I etapas |- |'''[[Lietuvos futbolas 2022 m.|2022]]''' || [[2022 m. LFF II lyga|Antra lyga]] (III) || '''7''' || 26 || 9 || 8 || 9 || 40 || 42 || -2 || '''35 || 1/16 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2023 m.|2023]]''' || [[2023 m. LFF II lyga|Antra lyga]] (III) || '''7''' || 30 || 13 || 7 || 10 || 58 || 33 || +25 || '''46 || 1/8 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2024 m.|2024]]''' || [[2024 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || '''8''' || 30 || 9 || 12 || 9 || 64 || 48 || +16 || '''39 || 1/8 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2026 m.|2025]]''' || [[2025 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || '''7''' || 30 || 11 || 3 || 16 || 50 || 63 || -13 || '''36 || 1/16 f. |- |'''[[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026]]''' || [[2026 m. LFF II lyga|Antra lyga (A divizionas)]] (III) || colspan=9| || 1/8 f. |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|3|22}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=1 |nat=LTU|pos=GK|name=Modestas Povilionis}} {{Fs player|no=16 |nat=LTU|pos=GK|name=Evaldas Skersis}} {{Fs player|no=3 |nat=LTU|pos=DF|name=Artiom Karavajev}} {{Fs player|no=41 |nat=LTU|pos=DF|name=Povilas Šalčius}} {{Fs player|no=6 |nat=LTU|pos=MF|name=Robertas Mockus}} {{Fs player|no=9 |nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Bogdanovas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=10 |nat=LTU|pos=MF|name=Vilius Paulauskas}} {{Fs player|no=17 |nat=LTU|pos=MF|name=Edvinas Mikutis}} {{Fs player|no=23 |nat=LTU|pos=MF|name=Gabrielius Šedvartas}} {{Fs player|no=24 |nat=LTU|pos=MF|name=Erikas Gėrikas}} {{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=MF|name=Benas Kavaliauskas}} {{Fs player|no=30 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustas Sadauskas}} {{Fs player|no=31 |nat=LTU|pos=MF|name=Pijus Zaremba}} {{Fs player|no=33 |nat=LTU|pos=MF|name=Emilis Zifermanas}} {{Fs player|no=50 |nat=LTU|pos=MF|name=Ugnius Krukauskas}} {{Fs player|no=69 |nat=LTU|pos=MF|name=Augustas Norbutas}} {{Fs player|no=84 |nat=LTU|pos=MF|name=Kornelijus Stulpinas}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=FW|name=Simonas Sirutis}} {{Fs end}} == Dubleriai == {{main|Klaipėdos FM B}} 2020 m. debiutavo III lygoje, Klaipėdos apskrityje, ir užėmė antrąją vietą. Komanda vadinosi '''Klaipėdos FM–2004'''. 2021 m. toliau žaidė III lygoje, komanda vadinosi '''Klaipėdos FM B'''. == Vyr. treneriai == * [[Algimantas Briaunys]], nuo 2022 m. == Salės futbolas == 2018-2019 m. Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybėse žaidė A lygoje '''Klaipėda FM-Atlantas''' pavadinimu (varžybos vyko 2 vertikaliose lygose), užėmė 4 vietą tarp 10 komandų, ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame pralaimėjo Plikiai-Rūgpienių Kaimas komandai. 2019 m. Klaipėdos miesto salės futbolo Taurės varžybose komanda užėmė 2 vietą grupėje (viso buvo 4 grupės), ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame pralaimėjo Port Mare komandai. 2019-2020 m. Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybėse žaidė A lygoje. Dėl kilusios [[COVID-19]] pandemijos kovo mėn. varžybos buvo nutrauktos ir paskelbtos neįvykusiomis.<ref>http://klff.lt/news.php?rowstart=140</ref> 2023-2024 m. sezone sugrįžo į Klaipėdos miesto salės futbolo pirmenybes. Žaidė pirmenybių A lygoje, reguliariajame etape užėmė 1-ąją vietą, atkrintamąjame – 4-ą vietą. == Žymūs žaidėjai == Žymesni mokyklos auklėtiniai: * [[Aleksandras Fokinas]] * [[Rolandas Bubliauskas]] * [[Zenonas Atutis]] * [[Kęstutis Ruzgys]] * [[Remigijus Pocius]] * [[Audrius Žuta]] * [[Viktoras Olšanskis]] * [[Marius Poškus]] * [[Arūnas Šuika]] * [[Tomas Žiukas]] * [[Saulius Mikalajūnas]] * [[Rimantas Žvingilas]] * [[Vadimas Petrenko]] * [[Orestas Buitkus]] * [[Mindaugas Maksvytis]] * [[Tomas Danilevičius]] * [[Andrius Gedgaudas]] * [[Robertas Poškus]] * [[Robertas Ringys]] * [[Vidas Alunderis]] * [[Kęstutis Ivaškevičius]] * [[Povilas Šarūnas]] == Direktoriai == * [[Vladas Ulinauskas]], 1975–1982 * [[Vytautas Kempinas]], 1982–1990 m. * [[Adolfas Antanas Mickus]], 1990–2002 m. * [[Antanas Adomynas]], 2002–2020 m. * [[Audrius Žuta]], nuo 2020 m.<ref>{{vle|klaipedos-futbolo-sporto-mokykla|2026-06-06|Klaipėdos futbolo sporto mokykla}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.klaipedosfm.lt/}} * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/klaipedos-fm/50072/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo mokyklos]] jfbazd1bhfdlh9rp4kb5r9w50due2do 0 521106 7851115 7819673 2026-06-05T12:14:24Z Makenzis 46558 7851115 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kovalivkos FK "Kolos" | image = [[Vaizdas:FCKolos2018.svg|200px]] | fullname = Футбольний клуб «Колос» Ковалівка | founded = 2012 m. | ground = Koloso stadionas, [[Kovalivka]] | capacity = 1020 | chairman = Andriy Zasukha | manager = Ruslan Kostyshyn | league = Premjer lyha | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | | pattern_la1 = | pattern_b1 = _nikelegend1920wbb | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _nikevenom3wb | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _nikelegend1920bbw | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _nikevenom3bw | pattern_so2 = _nikematchfit2021b | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _nikepark7ht | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 08E8DE | body3 = 08E8DE | rightarm3 = 08E8DE | shorts3 = 08E8DE | socks3 = 08E8DE }} '''Kovalivkos „Kolos“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kovalivka|Kovalivkos]] kaimo, esančio [[Kijevo sritis|Kijevo srityje]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2012 m. Žaidė žemesniuose divizionuose, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje. == Sezonai == === Ukrainos varžybos === {{fs1}} {{fs2|UKR|2015–2016|II|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2016–2017|II|5|II etapas}} {{fs2|UKR|2017–2018|II|5|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|2|II etapas}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|6|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|4|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|8|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|10|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''KOLOS''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''KOLOS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS''' | style="background:silver;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:FK_Kolos_Kovalivka.jpg|Senoji emblema Vaizdas:FCKolos2018.svg|Nuo 2018 m. </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikelegend1920wbb | pattern_ra= | pattern_sh= _nikevenom3wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikelegend1920bbw | pattern_ra= | pattern_sh= _nikevenom3bw | pattern_so= _nikematchfit2021b | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Lietuviai == * [[Gytis Paulauskas]], puolėjas, 2024– == Taip pat skaitykite == * [[ŽFK Kolos Kovalivka]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.koloskovalivka.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/kolos-kovalivka/startseite/verein/48332/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kolos-kovalivka/23561/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kolos}} {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] q9ugdvlcsopc039w602fkaexdf5mrdr 7851116 7851115 2026-06-05T12:14:34Z Makenzis 46558 /* Ukrainos varžybos */ 7851116 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kovalivkos FK "Kolos" | image = [[Vaizdas:FCKolos2018.svg|200px]] | fullname = Футбольний клуб «Колос» Ковалівка | founded = 2012 m. | ground = Koloso stadionas, [[Kovalivka]] | capacity = 1020 | chairman = Andriy Zasukha | manager = Ruslan Kostyshyn | league = Premjer lyha | season = 2025–2026 | position = 6 vieta | | pattern_la1 = | pattern_b1 = _nikelegend1920wbb | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _nikevenom3wb | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _nikelegend1920bbw | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _nikevenom3bw | pattern_so2 = _nikematchfit2021b | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _nikepark7ht | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 08E8DE | body3 = 08E8DE | rightarm3 = 08E8DE | shorts3 = 08E8DE | socks3 = 08E8DE }} '''Kovalivkos „Kolos“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kovalivka|Kovalivkos]] kaimo, esančio [[Kijevo sritis|Kijevo srityje]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2012 m. Žaidė žemesniuose divizionuose, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje. == Sezonai == === Ukrainos varžybos === {{fs1}} {{fs2|UKR|2015–2016|II|1|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2016–2017|II|5|II etapas}} {{fs2|UKR|2017–2018|II|5|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|2|II etapas}} {{fs2|UKR|2019–2020|I|6|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|I|4|1/4 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|8|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|10|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|6|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''KOLOS''' | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''KOLOS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS''' | style="background:silver;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS''' |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:FK_Kolos_Kovalivka.jpg|Senoji emblema Vaizdas:FCKolos2018.svg|Nuo 2018 m. </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= FFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikelegend1920wbb | pattern_ra= | pattern_sh= _nikevenom3wb | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikelegend1920bbw | pattern_ra= | pattern_sh= _nikevenom3bw | pattern_so= _nikematchfit2021b | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Lietuviai == * [[Gytis Paulauskas]], puolėjas, 2024– == Taip pat skaitykite == * [[ŽFK Kolos Kovalivka]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.koloskovalivka.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.transfermarkt.com/kolos-kovalivka/startseite/verein/48332/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kolos-kovalivka/23561/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kolos}} {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] mtpoa1qmchavptbox0k66121fg6rtss 0 523304 7851206 7842338 2026-06-05T15:28:23Z LukasTankas 195284 papildymas 7851206 wikitext text/x-wiki '''Nonilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[oktilijonas|oktilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³⁰, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 30 [[0 (skaičius)|nulių]]. [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis – „[[kveta|kveta-]]“, [[SI (sistema)|SI]] raidė – Q. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''novem'' („devyni“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=9.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> Terminas „decilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1690 m.]] (apibūdinant „devintojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 1100100111110010110010011100110100000100011001110100111011011110101001000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 1447626234640431647336510000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 73431471067365783300b3247854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: c9f2c9cd04674edea40000000 * Standartinė sistema: 1e30 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³⁰ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³⁰ × 5³⁰ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{60}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{90}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-30) * Logaritmas: log_n(n^10³⁰) == Veiksmai su nonilijonu == * Kvadratas: (10³⁰)^² = 10⁶⁰ * Kubas: (10³⁰)^³ = 10⁹⁰ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³⁰)^ⁿ = 10³⁰ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³⁰ ≈ 10^{4,3429448 × 10²⁹} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{30}} = 10^{15}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{30}} = 10^{10}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30}} = 10^{\frac{30}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³⁰) ≈ -0,090117 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³⁰) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³⁰) ≈ 0,090485 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³⁰) ≈ 69,077553 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³⁰) = 30 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias nonilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{1678}{12} \approx 1,0000809017 \times 10^{30}</math> Taip pat nonilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>29! \approx 8,842 \times 10^{30}</math> === Fizikoje === *[[Saulė|Saulės]] masė apytiksliai lygi 1,99 × 10³⁰ kg.<ref>https://www.space.com/42649-solar-mass.html</ref> *[[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra, apytiksliai lygi 142 nonilijonų laipsnių [[celsijus|celsijaus]].<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> === Biologijoje === * [[Žemė|Žemėje]] gyvena maždaug penki nonilijonai [[Bakterijos|bakterijų]].<ref>{{Cite web |title=Ar žinojai, kad? Žemėje gyvena penki nonilijonai bakterijų? |trans-title= |author= |work=lrt.lt |date=2020-12-04 |access-date=2024-01-30 |url= https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132125/ar-zinojai-kad-zemeje-gyvena-penki-nonilijonai-bakteriju |language=lt}}</ref> * [[Žemė|Žemėje]] yra apie 10 nonilijonų [[virusas|virusų]].<ref>https://virology.ws/2013/09/06/how-many-viruses-on-earth/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Oktilijonas]] (viena tūkstantoji nonilijono) * [[Decilijonas]] (tūkstantis nonilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 9zwoktd75gy0l1o7wvqsj7eyhg4rz92 7851207 7851206 2026-06-05T15:30:39Z LukasTankas 195284 7851207 wikitext text/x-wiki '''Nonilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[oktilijonas|oktilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³⁰, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 30 [[0 (skaičius)|nulių]]. [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis – „[[kveta|kveta-]]“, [[SI (sistema)|SI]] raidė – Q. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''novem'' („devyni“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=9.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> Terminas „noncilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1690 m.]] (apibūdinant „devintojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 1100100111110010110010011100110100000100011001110100111011011110101001000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 1447626234640431647336510000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 73431471067365783300b3247854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: c9f2c9cd04674edea40000000 * Standartinė sistema: 1e30 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³⁰ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³⁰ × 5³⁰ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{60}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{90}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-30) * [[Logaritmas]]: log_n(n^10³⁰) == Veiksmai su nonilijonu == * Kvadratas: (10³⁰)^² = 10⁶⁰ * Kubas: (10³⁰)^³ = 10⁹⁰ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³⁰)^ⁿ = 10³⁰ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³⁰ ≈ 10^{4,3429448 × 10²⁹} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{30}} = 10^{15}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{30}} = 10^{10}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30}} = 10^{\frac{30}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³⁰) ≈ -0,090117 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³⁰) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³⁰) ≈ 0,090485 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³⁰) ≈ 69,077553 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³⁰) = 30 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias nonilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{1678}{12} \approx 1,0000809017 \times 10^{30}</math> Taip pat nonilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>29! \approx 8,842 \times 10^{30}</math> === Fizikoje === *[[Saulė|Saulės]] masė apytiksliai lygi 1,99 × 10³⁰ kg.<ref>https://www.space.com/42649-solar-mass.html</ref> *[[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra, apytiksliai lygi 142 nonilijonų laipsnių [[celsijus|celsijaus]].<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> === Biologijoje === * [[Žemė|Žemėje]] gyvena maždaug penki nonilijonai [[Bakterijos|bakterijų]].<ref>{{Cite web |title=Ar žinojai, kad? Žemėje gyvena penki nonilijonai bakterijų? |trans-title= |author= |work=lrt.lt |date=2020-12-04 |access-date=2024-01-30 |url= https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132125/ar-zinojai-kad-zemeje-gyvena-penki-nonilijonai-bakteriju |language=lt}}</ref> * [[Žemė|Žemėje]] yra apie 10 nonilijonų [[virusas|virusų]].<ref>https://virology.ws/2013/09/06/how-many-viruses-on-earth/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Oktilijonas]] (viena tūkstantoji nonilijono) * [[Decilijonas]] (tūkstantis nonilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 7g5h4sjp26pmxn86si7u4p40v9n6hlw 7851210 7851207 2026-06-05T15:35:59Z LukasTankas 195284 7851210 wikitext text/x-wiki '''Nonilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[oktilijonas|oktilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³⁰, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 30 [[0 (skaičius)|nulių]]. [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis – „[[kveta (SI priešdėlis)|kveta-]]“, [[SI (sistema)|SI]] raidė – Q. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''novem'' („devyni“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=9.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> Terminas „noncilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1690 m.]] (apibūdinant „devintojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/nonillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 1100100111110010110010011100110100000100011001110100111011011110101001000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 1447626234640431647336510000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 73431471067365783300b3247854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: c9f2c9cd04674edea40000000 * Standartinė sistema: 1e30 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³⁰ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³⁰ × 5³⁰ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{60}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{90}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-30) * [[Logaritmas]]: log_n(n^10³⁰) == Veiksmai su nonilijonu == * Kvadratas: (10³⁰)^² = 10⁶⁰ * Kubas: (10³⁰)^³ = 10⁹⁰ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³⁰)^ⁿ = 10³⁰ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³⁰ ≈ 10^{4,3429448 × 10²⁹} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{30}} = 10^{15}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{30}} = 10^{10}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{30}} = 10^{\frac{30}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³⁰) ≈ -0,090117 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³⁰) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³⁰) ≈ 0,090485 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³⁰) ≈ 69,077553 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³⁰) = 30 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias nonilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{1678}{12} \approx 1,0000809017 \times 10^{30}</math> Taip pat nonilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>29! \approx 8,842 \times 10^{30}</math> === Fizikoje === *[[Saulė|Saulės]] masė apytiksliai lygi 1,99 × 10³⁰ kg.<ref>https://www.space.com/42649-solar-mass.html</ref> *[[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra, apytiksliai lygi 142 nonilijonų laipsnių [[celsijus|celsijaus]].<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> === Biologijoje === * [[Žemė|Žemėje]] gyvena maždaug penki nonilijonai [[Bakterijos|bakterijų]].<ref>{{Cite web |title=Ar žinojai, kad? Žemėje gyvena penki nonilijonai bakterijų? |trans-title= |author= |work=lrt.lt |date=2020-12-04 |access-date=2024-01-30 |url= https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000132125/ar-zinojai-kad-zemeje-gyvena-penki-nonilijonai-bakteriju |language=lt}}</ref> * [[Žemė|Žemėje]] yra apie 10 nonilijonų [[virusas|virusų]].<ref>https://virology.ws/2013/09/06/how-many-viruses-on-earth/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Oktilijonas]] (viena tūkstantoji nonilijono) * [[Decilijonas]] (tūkstantis nonilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 4ff30d55melbzcreju7xqvu92d4w3f8 0 525862 7851117 7850746 2026-06-05T12:17:49Z Homo ergaster 10314 7851117 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Choe Si-Hyong.jpg|alt=Donghako revoliucijos dalyvis|miniatiūra|Donghako revoliucijos dalyvis]] {{tvarkyti}} {{gramatika}} '''Donghako valstiečių revoliucija''', taip pat vadinama '''Donghako valstiečių judėjimu''', buvo prieš vyriausybinis, prieš feodalinis ir antitarptautinis sukilimas, įvykęs [[1894]]-aisiais metais [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], kuri buvo [[Pirmasis Kinijos-Japonijos karas|pirmojo Kinijos-Japonijos karo]]<ref name=":0">New World Encyclopedia, "[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/First_Sino-Japanese_War First Sino-Japanese War]" [žiūrėta 2017 Spalio 19d.] </ref> (1894–1895) priežastis. Dėl Donghako revoliucijos taip pat baigėsi Korėjoje tuo metu buvęs [[Džiosono laikotarpis]], trukęs net 500 metų (1392–1892). Galima teigti, jog Donghako valstiečių revoliucija prasidėjo Samnės mieste (netoli Čondžu, Čolos provincijos sostinės) [[1982]] m. [[gruodžio 19]] d. Per ateinančius metus sukilimo intensyvumas vien tik augo. == Donghako religija == Čo Džeunas [[1860]]-aisiais metais sukūrė Donghako (Rytų mokymosi) ideologiją. Ją sukurdamas jis siekė padėti ūkininkams, kenčiantiems nuo skurdo bei neramumų ir atkurti politinį ir socialinį stabilumą šalyje. Donghako religija yra paremta kitų religijų ideologijomis. Joje galima rasti elementų iš [[Konfucianizmas|konfucionizmo]], [[Budizmas|budizmo]], [[Šamanizmas|šamanizmo]], modernių humanistinių bei klasikinių kovos idėjų, kurias šiandien dauguma žmonių laiko [[Marksizmas|marksizmu]]. Kadangi religija rūpinasi ir valstybės gerove, ją galima laikyti ir politine ideologija. Donghako religijos idėjos sklido dainomis, kad neraštingiems valstiečiams būtų lengviau suprasti tikėjimo skleidžiamas idėjas. Ši religija greitai sklido valstiečių tarpe, nes teigė, jog išgelbės valstiečius nuo ištikusių bėdų.<ref name=":1">Asian History Blogspot, (2013) "[http://ap2asianhistory.blogspot.lt/2013/01/donghak-peasant-revolution.html Donghak Peasant Revoliution]", [žiūrėta 2017 Spalio 21d.]</ref><ref>World Heritage Encyclopedia, "[http://newspaperslibrary.org/articles/eng/Donghak Donghak] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171110005321/http://newspaperslibrary.org/articles/eng/Donghak |date=2017-11-10 }}", [žiūrėta 2017 Spalio 19d.]</ref> == Sukilimai == === Pirmasis sukilimas === Vienas svarbesnių sukilimų prasidėjo Gobu mieste [[1894]]-ųjų vasarį, kai valstiečiai pradėjo protestuoti prieš politine korupcija užsiimančia šalies valdžią. Sukilimas buvo pavadintas [[Donghako]] (Rytų mokymasis) vardu – tai korėjietiškos religijos pavadinimas, kurioje pabrėžiama lygybė visiems žmonėms. Džiosono vyriausybei nepavyko numalšinti sukilimo, todėl pradinės mažos kovos tapo gana dideliais mūšiais. Nugalėję vyriausybines pajėgas, Gobu mūšio dalyviai paskirstė laimėtas žemes valstiečiams. Sukilėliams karas gerai sekėsi iki 1894 m. [[kovo 13]] d., tačiau tada Korėjos vyriausybė sureagavo į pasipriešinimą rimtesnėmis priemonėmis, kurios leido mūšiui peraugti į visišką sukilimą. Vyriausybinės pajėgos bandė mažinti Donghako revoliucijos dalyvių gretas, ieškodavo ir žudydavo partizanus, degindavo kaimus ir konfiskuodavo valstiečių turtą. Tačiau valstiečiai nepasidavė, rinko ir didino savo gretas bei sukėlė naują maištą. Nors Donghano revoliucijos dalyviai ir buvo skurdūs valstiečiai, jie vadovavosi savais principais: nežudyti ir neimti kito valstiečio turto, apsaugoti valstiečių teises, panaikinti japonus ir vakarų šalių gyventojus iš savo krašto, sutvarkyti šalies vyriausybę. Korėjos teismas nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik prašyti kieno nors pagalbos, todėl karalius [[Godžongas]] paprašė tuo metu [[Čingų dinastija|Čing dinastijos]] valdomos Kinijos karinės pagalbos, kuri padėtų suvaldyti sukilėlius. Kinija išsiuntė karius, kad padėtų Korėjos karaliui. Japonijos pareigūnai sužinojo, jog Kinija išsiuntė 3000 karių padėti Korėjai, todėl buvo sušauktas japonų politikų susitikimas, kuriame buvo cituojamas Kinijos Tientsino konvencijos pažeidimas, kuriame Japonija ir Kinija buvo pasižadėjusios viena kitai pranešti apie karių įvežimą į Korėją ir leido kiekvienai šaliai įvežti vienodą karių skaičių. Japonija pasinaudodama šia proga taip pat į Korėją išsiunčia savo karius. Nei Kinija, nei Japonija nesitraukė iš Korėjos, todėl tarp abiejų šalių tvyrojo vis didesnė įtampa, kuri galiausiai peraugo į karą. Japonija greitai sunaikino Kinijos pajėgas sausumoje ir jūroje.<ref name=":1" /><ref name=":2">New World Encyclopedia, (2017) "[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Donghak_Peasant_Revolution Donghak Peasant Revolution]", [žiūrėta 2017 Spalio 20d.]</ref><ref name=":3">Choe, C.D., (2014), "[http://www.transparency-korea.org/2014/10/donghak-uprising/ Donghak Uprising] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171110125931/http://www.transparency-korea.org/2014/10/donghak-uprising/ |date=2017-11-10 }}", [žiūrėta 2017 Spalio 19d.]</ref> === Antrasis sukilimas === Kadangi kavos veiksmai tarp Kinijos ir Japonijos prasidėjo Korėjoje, vietiniai šalies gyventojai nebuvo tuo patenkinti. Japonija, laimėjusi karą prieš Kiniją Korėjoje, [[Seulas|Seule]], įsteigė naują Japonijos vyriausybę. Vietiniai gyventojai norėjo nuversti Japonijos valdžią šalyje ir taip prasidėjo antrasis Donghano valstiečių revoliucijos sukilimas. 1894-ųjų birželį japonai nusprendė sunaikinti valstiečių sukilėlių gretas. Japonijos kariai sukūrė valstiečiams sukilėliams spąstus Gongdžiu mieste ir laukė ten ateinančios sukilėlių kariuomenės. Japonijos armijos pasitraukimas laikomas Donghako valstiečių armijos nugalėjimu. Japonai turėjo tuo metu modernę ginkluotę – patrankas bei šaunamuosius ginklus, o Donghako sukilimo dalyviai buvo apsiginklavę tik lankais bei strėlėmis, kardais ir muškietomis. Galutinis mūšis prasidėjo 1894 m. [[spalio 22]] d. ir tęsėsi iki 1894 m. [[lapkričio 10]] d. Nepakankamai ginkluoti valstiečiai sukilėliai vis puldavo gerai apsiginklavusius japonus, tačiau japonai kiekvieną kartą atlaikydavo puolimus ir nesukeldavo valstiečių kariuomenei didelių nuostolių. Galiausiai likę valstiečių kariai išsilakstė po visą šalį. Japonijos kariuomenė nepasidavė, surado sukilėlius kareivius ir juos sunaikino, o kartu nužudė ir tuo metu buvusį Donghako sukilimo vadą Džon Bongdžūną. Donghako valstiečių sukilimas nepavyko, tačiau vėliau jų likimas buvo nuspręstas Gabos reforma. Kinijos ir Japonijos karo rezultatas buvo Korėjos valstybės įkūrimas [[1897]]-aisiais metais. Užsienio įtaka vis dar darė didelę įtaką Korėjai, o Japonija varžėsi su [[Rusija]] dėl išskirtinių teisių šalyje. Per ateinančius metus Korėja vis labiau leidosi, kad jai didesnę įtaką darytų Japonija, o po [[Japonijos-Rusijos karas|Japonijos ir Rusijos karo]] Rusija nebeturėjo įtakos Korėjai. Korėjos imperija tapo Japonijos autonominiu protektoratu ir [[1910]]-aisiais metais buvo [[Japonijos okupacija Korėjoje|prijungta prie Japonijos]]. Tikėtina, kad be Donghako valstiečių sukilimo, kuris nusilpnino Korėją, Japonija nebūtų turėjusi galimybių į Korėją atsivežti savo kariuomenės. Nors Danghako valstiečių revoliucija nepavyko, ji paliko didelį indėlį į Korėjos modernizavimą bei [[Demokratija|demokratijos]] siekimą.<ref name=":1" /><ref name=":2" /><ref>Kang, S.M., (2016), [http://english.hani.co.kr/arti/english_edition/e_national/762977.html A documentary made by "the land and sky of Korea"], [žiūrėta 2017 Spalio 20d.]</ref><ref name=":3" /> == Japonijos veiksmų eiga bandant užimti Korėją == Japonijos karių atsiuntimas į Korėją 1894-aisiais laikomas viena pagrindinių Japonijos ir Kinijos karo priežasčių. Japonijos veiksmai Korėjoje buvo greiti ir užtikrinti: # 1894-ųjų [[birželio 8]]-ą dieną pirmieji 4000 Japonijos karių bei laivyno pajėgos atvyksta į [[Inčonas|Inčoną]], nepaisant korėjiečių ir kinų protesto. # 1894-ųjų [[birželio 13]]-ą dieną Japonijos valdžia liepia Japonijos kariuomenės vadui bei patyrusiam diplomatui [[Otori Keisukė|Otori Keisukei]] likti Korėjoje kaip įmanoma ilgiau nepaisant sukilimo pabaigos.<ref>[https://books.google.lt/books?id=vl7Auu2UVEsC&pg=PA304&lpg=PA304&dq=otori+keisuke&source=bl&ots=d7m_7TuJju&sig=jI8gkEr3UA59vjYjx84dz2td-Go&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwiu8tymhpvXAhVkEJoKHSIFDCYQ6AEIZDAN#v=onepage&q=otori%20keisuke&f=false Japan at War: An Encyclopedia], 304 psl. [žiūrėta 2017 Spalio 21d.]</ref> # 1894-ųjų [[birželio 16]]-ą dieną Japonijos užsienio reikalų ministras [[Mucu Munemicu]] susitinka su Kinijos ambasadoriumi Japonijoje Vangu Fengzo aptarti Korėjos ateities. Vangas teigia, kad Kinija po sukilimo išves savo kariuomenę iš Korėjos ir tikisi, jog Japonija padarys tą patį, tačiau kinai buvo išrinkę vieną gyventoją atsakingą rūpintis Kinijos interesais Korėjoje ir po sukilimo tikėjosi įgauti valdžią Korėjoje. # 1894-ųjų [[birželio 22]]-ą dieną į Korėją atvyksta daugiau Japonijos karių. # 1894-ųjų [[liepos 3]]-ą dieną Japonijos kariuomenės vadas Otori siūlo reformuoti Korėjos politinę sistemą, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. # 1894-ųjų [[liepos 23]]-ą dieną Japonijos pajėgos įžengia į [[Seulas|Seulą]], areštuoja Korėjos imperatorių ir įsteigia naują japonišką vyriausybę, kuri nutraukia visas buvusias sutartis tarp Korėjos ir Kinijos ir suteikia Japonijos kariuomenei teisę išvesti Kinijos kariuomenę iš Korėjos.<ref name=":0" /> == Mūšiai už pagrindinės kovos ribų == Kol korėjiečiai Donghako revoliucijos metu kariavo tarpusavyje bei su japonais, šalyje vyko karai ir tarp Japonijos bei Kinijos, kurie vedė šias šalis karo link. Naujoji japonų įsteigta vyriausybė Korėjoje skatino kinus iš šalies išvyti naudojant karinius veiksmus. Japonų kariuomenės generolas Ošima Jošimasa vedė japonų karių brigadas iš Seulo pietų iki Asanos įlankos, kur buvo įsikūrusi Kinijos kariuomenė. '''[[Songvano mūšis]]''' įvyko 1894-ųjų [[liepos 28]]-ą dieną. Kinijos ir Japonijos kariai susidūrė už Asano įlankos. Palaipsniui kinai prarado vis daugiau karių ir nepajėgė pasipriešinti Japonijos kariams, todėl pasitraukė į Pchenjaną. Teigiama, kad šiame mūšyje kinai prarado 500 karių, o japonai tik 82 karius. Po šio mūšio, 1894-ųjų [[rugpjūčio 1]]-ą dieną Kinija ir Japonija oficialiai paskelbė karą. '''[[Pchenjano mūšis]].''' Likusi Korėjoje Kinijos kariuomenės dalis taip pat pasitraukė į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] ir jame buvo 1894-ųjų [[rugpjūčio 4]]-ą dieną. Kiniją į Pchenjaną atsiuntė daugiau karių, kurie jau laukė iš Korėjos pasitraukusiųjų kinų. Daugiau negu 13000 karių Pchenjane buvo pasiruošę sutikti Japonijos kariuomenę. 1894-ųjų rugsėjo 15-ą dieną Japonijos imperijos pirmasis kariuomenės korpusas apsupo Pchenjaną iš kelių krypčių. Japonija užpuolė miestą ir galiausiai įveikė Kiniją užpuolimu iš pasalų. Kinijos kariuomenė pasidavė, kariai, pasinaudoję tamsa, išplaukė iš Pchenjano. Kinija šiame mūšyje neteko 2000 žmonių, apie 4000 sužeisti, japonai neteko 102 karių. Japonijos kariuomenė į Pchenjano miestą įžengė ankstų rugsėjo 16-osios rytą.<ref name=":0" /> == Išvados ir sukilimo pasekmės == Donghako revoliucija susilpnino Korėjos valstybę. Susilpnėjusią šalį norėjo aneksuoti tiek Kinija, tiek Japonija. Įsivyravęs konfliktas tarp Kinijos ir Japonijos palietė ir nekaltus Korėjos piliečius. Japonija laimėjo karą prieš Kiniją ir įsitvirtino Korėjoje. Korėjiečiai nepasidavė japonams ir taip kilo antrasis Donghako valstiečių revoliucijos sukilimas. Deja, šalies nepavyko išgelbėti nuo Japonijos gniaužtų ir 1910-aisiais metais [[Japonijos okupacija Korėjoje|Japonija okupavo Korėją]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Korėjos istorija]] [[Kategorija:Revoliucijos]] [[Kategorija:1894 metai]] 69u8a7saortn8eo50rbqvvrr65v4hog 0 530854 7851389 7121088 2026-06-06T11:27:52Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851389 wikitext text/x-wiki {{otheruse|1871 m. [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] suvienijimą į [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]]|1990 m. [[Rytų Vokietija|Rytų]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] susivienijimą į dabartinę [[Vokietija|Vokietiją]]|[[Vokietijos susivienijimas]].}} '''Vokietijos suvienijimas''' ({{de|Deutsche Einigung}}) į politiškai ir administraciškai integruotą valstybę oficialiai įvyko 1871 m. sausio 18 d., Veidrodžių salėje, [[Versalio rūmai |Versalio rūmuose]] Prancūzijoje. Vokietijos žemių valdovai, išskyrus Austriją, susirinko paskelbti Prūsijos karalių [[Vilhelmas I |Vilhelmą I]] iš Vokietijos imperatoriumi po prancūzų kapituliacijos [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos kare]]. Faktiškai Vokietijos valstybių vienijimas jau buvo prasidėjęs anksčiau per formalius ir neformalius aljansus tarp vokiečių valstybių valdovų. Skirtingi vokiečių valstybių interesai beveik šimtmetį trukdė vienijimosi procesui, kuris prasidėjo [[Napoleono karai|Napoleono karų]] laikotarpiu, kai 1806 m. buvo panaikinta [[Šventoji Romos imperija]] ir ėmė stiprėti [[vokiečių nacionalizmas]]. 1871 m. susivienijimo aktas tebuvo vienas epizodas ilgame vienijimosi procese. Šventosios Romos imperijos imperatorius dažnai vadintas „Visų Vokietijų imperatoriumi“. Nuo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikų [[Rytų Frankų karalystė]] buvo valdoma per hercogystes, kurios daugeliu atveju buvo de facto savarankiškos valstybės. Didžioji šalies dalis buvo kalnuota ir geografiškai atskirtos teritorijos ilgą laiką suformavo ir išlaikė kultūrinius, kalbinius ir religinius skirtumus. Tik XIX a. transporto ir komunikacijų plėtra šiuos regionus vėl ėmė artinti vieną prie kito. Europos liberalizmas siūlė intelektualų pagrindą susivienijimui, metant iššūkį [[dinastija |dinastiniams]] ir [[Absoliutinė monarchija|absoliutinio]] valdymo socialinės ir politinės organizacijos modeliams. [[Vaizdas:Deutsches Reich1.png|thumb|[[Vokietijos imperija]] 1871–1918. Nuotraukoje yra pavaizduotas ''Kleindeutsch'', mažesnės Vokietijos be Austrijos, variantas.]] Šventoji Romos imperija, jungusi daugiau nei 500 nepriklausomų valstybių, buvo panaikinta, kai 1806 m. rugpjūčio 2 d. imperatorius Pranciškus II atsisakė sosto per [[Prancūzijos revoliuciniai karai |karą su Trečiąją koalicija]]. Ekonominiu aspektu Prūsijos ''[[Vokietijos muitų sąjunga|Zollverein]]'' (muitų sąjungos) sukūrimas 1818 m. ir jos vėlesnis išsiplėtimas įtraukiant ir kitas [[Vokiečių konfederacija|Vokietijos Konfederacijos]] žemes, sumažino konkurenciją tarp valstybių. Po 1866 m. Austrijos-Prūsijos karo, kurį laimėjo Prūsija O. fon Bismarkas prijungė prie Prūsijos kai kurias teritorijas ir 1867 m. su kitomis vokiečių valstybėmis įkūrė [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungą]] ir tapo jos kancleriu. Į šią valstybių sąjungą Austrija jau neįėjo. Į Šiaurės Vokietijos sąjungą neįėjo ir kelios pietinės Vokietijos valstybės, kurios priešinosi suvienijimui tokia forma. Nesutarimai tarp protestantiškų Šiaurės Vokietijos valstybių ir katalikiškų prietinių žemių buvo stiprūs nuo Reformacijos laikų. Tikybiniu vokiečių susiskaldymu XVII a. ypač naudojosi Prancūzija ir ilgą laiką jis trukdė Vokietijos susivienijimui. {{Tvarkyti|Stilius, vertimo klaidos, neperskaitomi beprasmiškis sakiniai|nuo=2018 m. gegužės|netvarkingas_nuo=2018 m. sausio}} == Pagrindinė laiko juosta == * 1797: Pirmoji Prancūzijos respublika aneksuoja kairiąją Reino pakrantę, [[Pirmoji antiprancūziška koalicija|Pirmosios antiprancūziškos koalicijos]] karo pasekoje; * 1802: Prieš tai minėtos Prancūzijos įvykdytos aneksacijos yra patvirtintos jai laimėjus Antrosios koalicijos karą; * 1804: Austrijos [[Imperatorius Pranciškus II|Pranciškus I]] paskelbia Austrijos imperiją, pasekoje Napoleono Bonaparto Pirmosios Prancūzijos imperijos paskelbimo 1804-ais; * 1806: Pasekoje Trečiosios koalicijos karo, Napoleonas I aneksuoja kelias rytų Reino teritorijas, pakeičia Šventąją Romos imperiją į [[Reino konfederacija|Reino konfederaciją]] (prancūzų satelitinė valstybė); * 1807: [[Prūsijos karalystė|Prūsija]] praranda pusę teritorijos pasekoje Ketvirtosios koalicijos karo; * 1815: Po Napoleono pralaimėjimo, [[Vienos kongresas|Vienos Kongresas]] sujungia vokiečių valstybes į [[Vokiečių konfederacija|Vokiečių konfederaciją]], kuriai vadovauja [[Austrijos imperija]]; * 1819: Karlsbado įsakai užgniaužia visas pan-Germaniškas veiklos formas tam, kad išvengtų 'Vokiečių valstybės' sukūrimo; [[Prūsijos karalystė]], kita vertus, inicijuoja mainų sąjunga su kitomis Konfederacijos valstybėmis; * 1834: [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] vadovaujama [[Vokietijos muitų sąjunga|muitų sąjunga]] išsivysto į ''Zollverein'', kuriai priklauso beveik visos Konfederacijos narės, išskyrus Austriją; [[Vaizdas:Philipp Veit 008.jpg|thumb|Germanija, Vokietijos personifikacija, Phillippo Veito freskoje (1834-36). Ji laiko skydą su Vokietijos Konfederacijos herbu. Skydai, ant kurių ji stovi, simbolizuoja septynių Šventosios Romos imperijos elektokratų herbus.]] * 1848: Sukilimai [[Vokiečių konfederacija|Vokiečių Konfederacijoje]], pavyzdžiui [[Berlynas|Berlyne]], [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Frankfurtas|Frankfurte]], priverčia Prūsijos karalių [[Frydrichas Vilhelmas IV|Frydrichą Vilhelmą IV]] paskelbti Konfederacijos konstituciją. Tuo metu, 1848 m. sukuriamas Frankfurto parlamentas, kuris bando paskelbti suvienytą Vokietiją, bet jam sukliudo Vilhelmas IV. Vieningos Vokietijos klausimas su ''Kleindeutschland'' sprendimu (neįtraukiant Austrijos) ar vadinamosios ''Großdeutsch'' (su Austrija) pradėjo kilti. * 1850: Erfurto sąjunga buvo trumpai trukęs vokiečių valstybių unijos federacijos formatu bandymas, pasiūlytas [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]]. Erfurto Sąjungos parliamentas (''Erfurter Unionsparlament''), trukęs nuo 1850 m. kovo 20 d. iki balandžio 29 d., pradėjo darbą ankstesniame Augustinijos vienuolyne [[Erfurtas|Erfurte]]. Sąjunga niekada netapo realybe ir buvo visiškai nužeminta Olmutzo susitarimu (''Olmützer Punktation''), sutartimi tarp Prūsijos ir Austrijos, pasirašyta 1850 m. lapkričio 29 d., kuria Prūsija paliko Erfurto sąjungą ir priėmė Vokietijos Konfederacijos, su Austrijos vadovavimu, sugrįžimą.<ref>{{cite book|last1=Blackbourn|first1=David|title=The Long Nineteenth Century: A History of Germany, 1780-1918|url=https://archive.org/details/longnineteenthce0000blac|date=1997|publisher=Oxford University Press|location=Oxford}}</ref><ref>{{cite book|last1=Mai|first1=Gunter|title=Die Erfurter Union und das Erfurter Unionsparlament 1850|date=2000|publisher=Böhlau|location=Köln}}</ref> * 1861–62: Karalius Vilhelmas I tampa Prūsijos karaliumi ir 1862 m. rugsėjo 23 d. paskiria [[Otto von Bismarck|Ottą fon Bismarką]] ministru prezidentu ir užsienio reikalų ministru (). Bismarkas palaiko 'kraujo ir švino" taktiką kuriant suvienytą Vokietiją, valdomą [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]]; * 1864: [[Danijos karas|Danijos-Prūsijos karas]] prasideda, kai Prūsija paprotestavo prieš Šlėzvigo inkorporaciją į [[Danija|Danijos karalystę]]. Otas fon Bismarkas tyčia įtraukia Austrijos imperiją į šį karą. Austrijos-Prūsijos pergalė lėmė Šlėzvigą, šiaurinę dalį, valdomą Prūsijos ir [[Holšteinas|Holšteiną]], pietinę dalį, valdomą Austrijos, 1864-ųjų Vienos sutartimi; * 1866: Bismarkas apkaltina [[Austrijos imperija|Austrijos imperiją]] keliant neramumus Šlėzvgie. Prūsijos kariuomenė įžengia į Austrijos valdomą Holšteiną ir perima visą [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvigo-Holšteino]] kontrolę. Austrija paskelbia Prūsijai karą ir, po [[Austrijos-Prūsijos karas|Austrijos-Prūsijos]] (Septynių savaičių) karo, yra nugalėta. Pragos sutartimi (1866) [[Vokiečių konfederacija]] yra išardoma ir Prūsija sukuria [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungą]], kuriai priklauso visos vokiečių valstybės išskyrus pro-prancūziškąsias, pietinės [[Bavarija|Bavarijos]], [[Badenas|Badeno]] ir [[Viurtembergas|Viurtembergo]] karalystes; * 1870: Kai Prancūzijos imperatorius [[Napoleonas III]] pareikalauja Reino žemių teritorijos dėl jo neutralumo per [[Austrijos-Prūsijos karas|Austrijos-Prūsijos karą]], Bismarkas panaudoja Ispanų dinastijos klausimą (1868) ir Emso telegramą (1870) kaip galimybę inkorporuoti pietines žemes. Napoleonas III paskelbia karą Prūsijai; * 1871: Prancūzijos-Prūsijos karas baigiasi Prūsijos armijos įvykdytu [[Paryžius|Paryžiaus]], [[Antroji Prancūzijos imperija|Antrosios Prancūzijos imperijos]] sostinės, užėmimu. Bavarija, Badenas ir Viurtembergas yra inkorporuojami į Šiaurinės Vokietijos sąjungą Frankfurto sutartimi (1871). Bismarkas paskelbia karalių [[Vilhelmas I|Vilhelmą I]], tada jau kaiserį Vilhelmą I, naujosios suvienytos Vokietijos (Vokietijos reicho) lyderiu, neįtraukiant Austrijos. Su vokiečių armiją pasiliekančią Paryžiuje, Napoleonas III išardo Prancūzų imperiją ir nauja respublika, [[Trečioji Prancūzijos Respublika]], yra sukuriama Adolphe Thiers. == Vokiškai kalbanti centrinė Europa ankstyvajame XIX amžiuje == Iki 1806 m., vokiškai kalbanti centrinė Europa buvo sudaryta iš daugiau nei 300 politinių darinių, iš kurių dauguma priklausė arba [[Šventoji Romos imperija|Šventajai Romos imperijai]] arba plačiai [[Habsburgų dinastija|Habsburgų dinastijos]] dominijai. Žemės skyrėsi dydžiu – nuo mažų ir sudėtingų princų Hehenlohe šeimos valdų iki didelių, tiksliai apibrėžtų teritorijų kaip Bavarijos ir [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]]. Skyrėsi ir valdžios formos: [[laisvasis imperijos miestas|laisvieji imperiniai miestai]], taip pat besiskiriantys vienas nuo kito dydžiu, kaip galingasis [[Augsburgas]] ir mažytis Veilas prie Štato; bažnytinės teritorijos, besiskiriančios dydžiu ir įtaka, kaip turtingoji Reichenau abatija ir galingoji Kelno arkivyskupystė; ir dinastinės valstybės kaip Viurtembergas. Šios žemės (arba jų dalys – ir [[Habsburgų monarchija]], ir [[Hohencolernai|Hohenzolernų]] Prūsija turėjo teritorijų už imperijos ribų) sudarė Šventosios Romos imperiją, kuriai vienu metu priklausė net 1000 darinių. Nuo penkioliktojo amžiaus, su keliomis išimtimis, imperijos [[kurfiurstas|kurfiurstai]] išrinkdavo vienas po kito Habsburgų šeimos galvas į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Šventosios Romos imperatoriaus]] sostą. Tarp vokiškai kalbančių valstybių, Šventosios Romos imperijos administraciniai ir teisiniai mechanizmai suteikė erdvę konfliktams tarp žemdirbių ir žemės savininkų, tarp ir viduje jurisdikcijų, išspręsti. Per imperinių ratų (''Reichskreise'') organizavimą, grupė šalių sujungdavo išteklius ir skatino regioninius ir organizacinius interesus, įskaitant ekonominį bendradarbiavimą ir karinę apsaugą.<ref>{{cite book|last1=Allen Vann|first1=James|title=The Swabian Kreis: Institutional Growth in the Holy Roman Empire 1648–1715|url=https://archive.org/details/swabiankreis0000jame|date=1975|location=Bruxelles|page=Vol. LII|edition=Studies Presented to International Commission for the History of Representative and Parliamentary Institutions.}}</ref> [[Vaizdas:Map of the Holy Roman Empire, 1789 en.png|thumb| Šventosios Romos Imperijos žemėlapis 1789-aisias. Žemėlapis yra dominuojamas Habsburgų monarchijos (oranžinė) ir Prūsijos karalystės (mėlyna). Parodoma ir daug mažų valstybių (dauguma yra per mažos pavaizduoti žemėlapyje).]] Antrosios koalicijos karas (1799–1802 m.) su [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonu Bonapartu]] baigėsi imperinės ir sąjungininkų armijos pralaimėjimu. Lunéville (1801) ir Amiens (1802) sutartys, 1803-ųjų Mediatizacija perkėlė dideles Šventosios Romos imperijos dalys į dinastines valstybes ir supasaulietino bažnytines teritorijas. Dauguma imperinių miestų dingo iš politinio ir teisinio žemėlapio, o tenais gyvenančios visuomenės priklausė kitiems valdovams. Šis perkėlimas ypač padidino Viurtembergo ir [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeno]] teritorijas. 1806-ais, po sėkmingos Prūsijos invazijos ir Prūsijos ir Rusijos pralaimėjimo [[Jėnos mūšis|Jėnos]] mūšiuose, Napoleonas padiktavo Pressburgo sutartį, kuria užbaigė Šventosios Romos imperijos egzistavimą.<ref>{{cite book|last1=A. Kann|first1=Robert|title=History of the Habsburg Empire: 1526–1918|url=https://archive.org/details/historyofhabsbur0000kann|date=1974|location=Los Angeles|page=[https://archive.org/details/historyofhabsbur0000kann/page/221 221]|ref=I}}</ref> === Vokiškojo nacionalizmo iškilimas Napoleoninėje sistemoje === Valdant Prancūzijos imperijai (1804–1814 m.), populiarus vokiškasis nacionalizmas klestėjo reorganizuotose vokiečių valstybėse. Dalinai dėl bendros patirties, nors ir valdomi prancūzų, įvairūs pateisinimai iškilo „Vokietijai“ kaip vienai valstybei identifikuoti. Kaip vokiečių filosofas [[Johann Gottlieb Fichte]] yra pasakęs:<ref>{{cite book|last1=Fichte|first1=Johann Gottlieb|title=Adress to the German Nation|date=1808|ref=I}}</ref> <div class="center" style="width: auto; margin-left: auto; margin-right: auto;">Pirmosios, originalios ir tikrosios natūralios šalių sienos yra be abejonės jų vidinės sienos. Tuos, kurie kalba ta pačia kalba, pati gamta sujungti daugybe nematomų ryšių, dar prieš prasidedant bet kokiam žmonių menui. Jie supranta vienas kitą ir turi galią tęsti šį supratimą daugiau ir aiškiau. Jie priklauso drauge ir yra pagal gamta neišskiriami, vienas ir tas pats.</div> [[Vaizdas:Battle Of The Nations-Monument.jpg|thumb| [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšio]] atminimo monumentas, pastatytas kovos šimtmečiui 1913-ais paminėti. Paminklas švenčia vokiečių pergalę prieš Napoleoną.]] Bendra kalba galbūt galėjo būti matoma kaip šalies pagrindas, bet šiuolaikiniai devynioliktojo amžiaus Vokietijos istorikai pastebi, kad prireikė daugiau nei vien lingvistinių panašumų šiems keliems šimtiems politinių darinių suvienyti.<ref>Sheehan, pp. 384–387.</ref> Vokiškai kalbančios centrinės Europos patirtys prancūzų dominavimo metais prisidėjo prie bendro tikslo išvaryti prancūzų įsiveržėlius ir atgauti savo žemių kontrolę. Napoleono kampanijų Lenkijoje (1806–1807 m.) būtinumas, Iberijos pusiasalis, vakarinė Vokietija ir imperatoriaus katastrofiška invazija į Rusiją (1812) panašiai nuvylė daug vokiečių, princų ir žemdirbių. Napoleono kontinentinė sistema beveik sugriovė centrinės Europos ekonomiką. Žygyje į Rusiją dalyvavo beveik 125 000 karininkų iš vokiečių žemių ir šios armijos praradimas įkvėpė daug vokiečių, iš ir aukštesniosios ir žemesniosios klasių, įsivaizduoti centrinę Europą, nepriklausomą nuo Napoleono įtakos.<ref>Jakob Walter, and Marc Raeff. ''The diary of a Napoleonic foot soldier''. Princeton, N.J., 1996.</ref> Studentų milicijų, kaip Lützow nepriklausomųjų padalinių, įkūrimas pateikė šios tendencijos pavyzdžių.<ref>Sheehan, pp. 384–387</ref> Sutriuškinimas Rusijoje atlaisvino prancūzų pančius Vokietijos princams. 1813-aisiais Napoleonas pabandė vėl įtraukti Vokietijos žemes į prancūzų įtakos zoną. Sekantis Išsilaisvinimo karas kulminavosi [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšyje]], kitaip vadiname Tautų mūšiu. 1813 m. spalį daugiau nei 500 000 kovotojų kovėsi nuožmiame trijų dienų mūšyje – ilgiausioje Europos sausumos kovoje devynioliktame amžiuje. Mūšis baigėsi Austrijos, Prūsijos, Rusijos, Saksonijos ir Švedijos koalicijos pergale ir baigė prancūzų dominavimą rytų Reine. Sėkmė paskatino sąjungininkes išvaryti Napoleoną per Reiną, jo armija ir vyriausybė sugriuvo ir pergalinga koalicija įkalino Napoleoną Elbos saloje. Per trumpą Napoleono sugrįžimą, žinomą kaip Šimtas dienų (1815) septintosios koalicijos pajėgos, įskaitant ir anglų sąjungininkių armiją, vadovaujant [[Arthur Wellesley|Velingtono grafui]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] armijos vadui Gebhardui fon Blücheriui, laimėjo [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšį]] (1815 06 18).<ref>Although the Prussian army had gained its reputation in the Seven Years' War, its humiliating defeat at Jenaand Auerstadt crushed the pride many Prussians felt in their soldiers. During their Russian exile, several officers, including Carl von Clausewitz, contemplated reorganization and new training methods. Sheehan, p. 323.</ref> Svarbi Blücherio pajėgų rolė, ypač po priverstinio pasitraukimo iš [[Linji mūšis|Linji]] lauko dieną prieš, padėjo pakeisti kovos eigą į prancūzų nesėkmę. Prūsijos kavalerija pasekoje galutinai sumušė prancūzus birželio 18-osios vakarą. Iš vokiečių perspektyvos, Blücherio armijos veiksmai Vaterlo, ir sujungtos pastangos Leipcige, pateikė pasididžiavimo ir entuziazmo šaltinį.<ref>Sheehan, pp. 322–323.</ref> Ši interpretacija tapo pagrindine ''Borusijos'' mito sukūrimo dalimi, detaliai išaiškinta proprūsiškų nationalistų istorikų vėlesniame devynioliktajame amžiuje.<ref>David Blackbourn and Geoff Eley. ''The peculiarities of German history: bourgeois society and politics in nineteenth-century Germany.'' Oxford & New York, 1984, part 1; Thomas Nipperdey, ''German History From Napoleon to Bismarck, 1800–1871'', New York, Oxford, 1983. Chapter 1.</ref> === Centrinės Europos reogranizacija ir Vokiškojo dualizmo iškilimas === Nugalėjus Napoleoną, [[Vienos kongresas]] įtvirtino naują Europos politinę-diplomatinę sistemą paremtą jėgų balansu. Ši sistema reorganizavo Europą į įtakos sferas, kurios kartais neatitiko įvairių tautų interesų, įskaitant vokiečius ir italus.<ref>Sheehan, pp. 398–410; Hamish Scott, ''The Birth of a Great Power System, 1740–1815'', US, 2006, pp. 329–361.</ref>Apskritai, padidinta Prūsija ir kitos 38 valstijos, sudarytos iš 1803-ais ankesuotų teritorijų, buvo įtrauktos į [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]] įtakos sferą. Kongresas įkūrė [[Vokiečių konfederacija|Vokiečių konfederaciją]] (1815–1866 m.), vadovaujamą Austrijos, kurioje buvo „Federalinis Kongresas“ (vadintas ''Bundestagu'', paskirtų atstovų asamblėja) susirenkantis [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]]. Pabrėžiant tradicinę Habsburgų imperinę rolę, Austrijos imperatoriai tapo tituluotais parlamento prezidentais. [[Vaizdas:Wappen Deutscher Bund.svg|thumb|[[Vokietijos Konfederacija|Vokietijos Konfederacijos]] herbas]] Tačiau primestas Austrijos viešpatavimas nesuprato Prūsijos XVIII amžiaus iškilimo imperinėje politikoje. Nuo tada, kai [[kurfiurstas]] [[Brandenburgas|Brandeburgo]] princas pasiskelbė Prūsijos karaliumi to šimtmečio pradžioje, jų teritorija didėjo dėl karų ir paveldėjimų. Prūsijos tvirtybė ypač pasirodė per [[Austrijos įpėdinystės karas|Austrijos įpėdinystės karą]] ir [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]] [[Frydrichas II|Frydricho II]] valdymo laikais.<ref>Sheehan, pp. 398–410</ref> Kai [[Marija Teresė]] ir [[Imperatorius Juozapas II|Juozapas II]] bandė atkurti Habsburgų viešpatavimą Šventosios Romos imperijoje, Frederikas sukūrė ''Fürstenbund'' (princų sąjungą) 1785-ais. Austrijos-Prūsijos dualizmas buvo įsišaknijęs imperinėje politikoje. Šio jėgų balanso manevrai buvo įkūnyti per Bavarijos įpėdinystės karą, vadintą bendrinėje kalboje ''Bulvių karu''. Net ir žlugus Šventosios Romos imperijai, šis rungtyniavimas įtakojo nacionalistinių judėjimų 19-ame amžiuje augimą.<ref>Jean Berenger. ''A History of the Habsburg Empire 1700–1918.'' C. Simpson, Trans. New York: Longman, 1997, <nowiki>ISBN 0-582-09007-5</nowiki>. pp. 96–97.</ref> === Reorganizacijos problemos === Nepaisant Kongreso nomenklatūros, ši institucija neturėtų būtų laikoma kaip atstovaujanti, populiari, išrinkta atstovų grupė. Daugelis valstijų neturėjo konstitucijų, o tose, kurios buvo, kaip [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeno didžiosios kunigaikštystės]]<nowiki/>, balsavimo teisė buvo reguliuojama griežtų žemės reikalavimų, dėl kurių tik maža dalis vyrų galėjo balsuot<ref>Lloyd Lee, ''Politics of Harmony: Civil Service, Liberalism, and Social Reform in Baden, 1800–1850'', Cranbury, New Jersey, 1980.</ref>i. Taip pat šis nepraktiškas sprendimas neatspindėjo naujojo Prūsijos statuso schemoje. Nors Prūsijos armija pralaimėjo 1806-ais [[Jėnos mūšis|Jėnos mūšyje]], ji buvo pergalinga Vaterlo, dėl ko Prūsijos lyderiai tikėjosi turėti svarią galią Vokietijos politikoje.<ref>Lloyd Lee, ''Politics of Harmony: Civil Service, Liberalism, and Social Reform in Baden, 1800–1850'', Cranbury, New Jersey, 1980.</ref> [[Vaizdas:Wartburg demonstration 1817.jpg|thumb|1817-ųjų spalį apie 500 studentų susirinko pademonstruoti norą susivienyti Vartburgo pilyje, kurioje Martinas Liuteris ieškojo prieglbosčio prieš tris šimtmečius. Vartburgas buvo pasirinktas dėl jo simbolinės sąsajos su vokiečių nacionaliniu charakteriu. Šiuolaikinis, spalvotos medienos graviravimas.]] Vokiečių [[Nacionalizmas|nacionalizmo]]<nowiki/> kilimas, paveiktas vokiečių patirties Napoleono metais, iš pat pradžių siejamas su [[liberalizmas|liberalizmu]], pakeitė politinius, socialinius ir kultūrinius santykuis tarp vokiečių valstijų<ref>L.B. Namier, (1952) ''Avenues of History.'' London, ONT, 1952, p. 34.</ref>. Šiame kontekste, galima surasti nacionalizmo šaknis Napoleono laikuose.<ref>Nipperdey, pp. 1–3.</ref>''Burschenshaft'' studentų organizacijos ir masinės demonstracijos (pavyzdžiui, [[Vartburgo pilis} Vartburgo pilyje]] 1817-ųjų spalį), prisidėjo prie augančio vienybės jausmo tarp vokiškai kalbančių vidurio Europiečių. Taip pat, Išsilaisvinimo karo pažadai, neišpildyti pasiekus taiką, sukėlė išrinktos valdžios bei platesnio dalvavimo politiniame procese troškimą. Studentiškų organizacijų agitacija leido konservatyviems lyderiams – [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas| Klemensui Meternichui]] – bijoti tautinio sentimento iškilimo. Vokiečių dramatisto Augusto fon Kotzebue nužudymas 1819-ųjų kovą, įvykdytas radikalių studentų siekiančių susivienijimo, buvo pasektas Karslbado įsakų, trukdančių intelektualiai nacionalizmo vadovybei, paskelbimu 1819 m. rugsėjo 20 d. [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas]],<nowiki/>ą,<ref>Sheehan, pp. 407–408, 444.</ref> Meternichas sugebėjo panaudoti konservatyviųjų pyktį dėl nužudymo priėmimui įsako, sumažinančio spaudos laisvę bei liberalius ir nacionalistinius judėjimus. To pasekoje, ''Burschenchaften'' draugijos turėjo pasitraukti į pogrindį, jų leidinių kiekis buvo sumažintas, spaudos ir privačios korespondencijos cenzūra – sugriežtinta, akademinė kalba ribojama – universiteto profesoriai neteko teisės skatinti nacionalistines diskusijas. Joseph fon Görres rašė savo pamflete ''Deuschland und die Revolution (Vokietija ir revoliucija)'' (1820), kad yra neįmanoma ir nenorima riboti viešąją kalbą reakciniais metodais.<ref>Sheehan, pp. 442–445</ref> == Ekonominis bendradarbiavimas: Vokietijos mainų sąjunga == Dar viena institucija, buvusi ypač svarbi vienijant vokiečių valstybes, [[Vokietijos muitų sąjunga]], padėjo pasiekti ekonominio suvienijimo. Sukurta Prūsijos finansų ministro Hans von Bülow kaip Prūsijos mainų sajunga 1818-ais, Vokietijos mainų sąjunga sujungė daug Prūsijos ir [[Hohenzollernai| Hohencolern'ų]] teritorijų. Per kitus trisdešimt (ir daugiau) metų prie jos prisijungė ir kitos vokiečių valstybės. Sąjunga padėjo sumažinti protektionistinius barjerus tarp vokiečių žemių, ji ypač pagerino žaliavų ir gaminių transportavimą, nes buvo daug lengviau vežioti produktus ir pigiau pirkti, transportuoti ir parduoti žaliavas. Tai buvo svarbu augantiems industriniams centrams, kurie daugiausia buvo susitelkę Prūsijos regionuose – [[Reino kraštas | Reino krašte]], [[Saras (upė) | Saro]] ir [[Rūras | Rūro]] slėniuose <ref>Sheehan, pp. 465–467</ref>. Valstybės, esančios toliau nuo pakrantės, prisijungė prie mainų sąjungos anksčiau. Buvimas sąjungos nare rūpėjo labiau pietinėms valstybėms, kadangi išoriniai sąjungos tarifai nebeleido prieigos prie pajūrio be papildomų mokesčių (o prieiga reiškė galimybę prekiauti tarptautiniu lygmeniu). Todėl 1836-ais visos piečiau Prūsijos esančios šalys, išskyrus Austriją, buvo prisijungusios prie sąjungos <ref>Keller,Wolfgang and Shiue,Carol (University of Colorado, NBER, and CEPR) The Trade Impact of the Customs Union, Pub. University of Colorado, 5 March 2013; pp.10 and 18</ref>. [[Vaizdas:Map-GermanConfederation.svg|thumb|[[Vokietijos Konfederacija|Vokietijos konfederacijos]] ribos. Mėlyna – Prūsija, Austrija-Vengrija – geltona, kitos teritorijos – pilka.]] Kita vertus, pajūrio valstybės, kurios neturėjo sienų tarptautinei prekybai, nenorėjo, kad klientai ir gamintojai būtų varginami importo mokesčių, mokamų patenkant į Vokietijos muitų sąjungos zoną. Hanoveris 1834-ais įkūrė savo muitų sąjungą – „Mokesčių sąjungą“ (''Steuerverein'') ir kartu su Brunsviku ir Oldenbergu – 1836-ais. Išoriniai tarifai gaminiams ir užjūrio žaliavoms buvo žemesni nei Vokietijos muitų sąjungoje. Brunsvikas prisijungė prie Vokietijos muitų sąjungos 1840-ais, o Hanoveris ir Oldenburgas – 1854-ais <ref>Ploeckl, Florian. The Zollverein and the Formation of a Customs Union, Discussion Paper no. 84 in Economic and Social History series, publ by Nuffield College, Oxford;Page 23; Nuoroda tikrinta from www.nuff.ox.ac.uk/Economics/History March 2017; p.23</ref>. [[Vaizdas:1834customstarrifs.jpg|thumb|Piešinys atspindi satyrinę pastabą apie muitų sienų buvimą daugumoje Vokietijos valstybių apytiksliai 1834-aisias. Kai kurios valstybės buvo tokios mažos, kad vežiotojai turėdavo išimti ir sudėti savo gaminius į vežimus du-tris kartus per dieną.]] Po Austrijos-Prūsijos karo 1866-ais, Šlezvigas, Holšteinas ir Lauenburgas buvo prijungti prie Prūsijos ir kartu prie Vokietijos muitų sąjungos. Dvi Meklenburgo valstybės ir Hamburgo bei Bremeno miestai-valstybės prisijungė vėliau, nes jų prekyba stipriau rėmėsi tarptautiniais ryšiais. Meklenburgo žemės prisijungė 1867-ais, Brėmenas ir Hamburgas – 1888 m.<ref>Keller,Wolfgang and Shiue,Carol (University of Colorado, NBER, and CEPR) The Trade Impact of the Customs Union, Pub. University of Colorado, 5 March 2013; pp.10 and 18</ref>. === Keliai ir geležinkeliai === XIX a. pradžioje Vokietijos kelių kokybė nuolat prastėjo. Vietiniai ir užsienio keliautojai skundėsi dėl ''Heerstraßen'', karinio kelio, skirto lengvesniam armijos judėjimui, būklės. Tačiau kai Vokietijos keliai nustojo būti naudojami karinėms reikmėms, jų kokybė pagerėjo. Kieto paviršiaus kelių Prūsijoje padaugėjo nuo 3 800 kilometrų 1816-ais iki 16 600 kilometrų 1852-ais. Keliavimas vandeniu taip pat pagerėjo. 1846 m. 180 garinių laivų plaukiojo Vokietijos upėmis ir [[Bodeno ežeras | Bodeno ežere]], kanalų tinklas apėmė [[Dunojus | Dunojaus]], [[Vėzeris | Vėzerio]] bei [[Elbė]]s upes <ref>Sheehan, p. 465.</ref>. Didelę įtaką turėjo geležinkelis. Vokiečių ekonomistas Friedrichas Listas pavadino geležinkelius ir muitų sąjungą „Siamo dvyniais“, taip pabrėždamas svarbų ryšį tarp jų <ref>Sheehan, pp. 467–468.</ref>. Antrosios imperijos istorikai vadino geležinkelius pirmaisiais suvienytos valstybės ženklais. Patriotas rašytojas Vilhelmas Raabe rašė: "[[Vokietijos imperija]] buvo sukurta kartu su pirmojo geležinkelio sukonstravimu. " <ref>Sheehan, p. 469.</ref> Tačiau ne kiekvienas sutiko geležinį monstrą su entuziazmu. Prūsijos karalius [[Frydrichas Vilhelmas III]] nematė jokio privalumo atvykti iš Berlyno į [[Potsdamas | Potsdamą]] keliomis valandomis greičiau, o Metternichas visiškai atsisakė važiuoti su traukiniu. Kiti diskutavo ar geležinkeliai buvo „blogis“, pavojingas kraštovaizdžiui: Nikolo Lenaus 1838-ųjų poema ''An den Frühling'' („Pavasariui“) pabrėžė, kaip traukiniai sugadino Vokietijos miškų tylumą.<ref>Sheehan, p. 458.</ref> Bavarijos Liudvigo geležinkelio linija pirmoji sujungė [[Niurnbergas| Niurnbergą ]] ir [[Fiurtas | Fiurtą ]] 1835-aisias. Nors ji buvo tik 6-ių kilometrų ilgio ir veikė tik dienos šviesoje, ji buvo ir populiari, ir pelninga. Per trejus metus, buvo pastatytas 141 kilometras geležinkelio linijų, iki 1840-ųjų – 462 kilometrai, o iki 1860-ųjų – 11 157 kilometrai. Kadangi nebuvo geografiškai centralizuotos organizacinės detalės (kaip sostinė), linijos buvo tiesiamos voratinkliais, jungiant miestus ir prekybos vietas regionuose, regionus su didesniais regionais ir taip toliau. Kai geležinkelių tinklas išsiplėtė, tapo pigiau transportuoti produktus: 1840-aisiais, 18 pfeningų už tonos pervežimą kilometrą, o 1870-aisias – 5 pfeningai. Geležinkelio įtaka buvo iškart pastebima. Pavyzdžiui, žaliavos galėjo keliauti per [[Rūro sritis | Rūro sritį]] be poreikio sustoti ir pakeisti transporto priemonę. Keliavimas traukiniais pakeitė miestų vaizdą ir žmonių keliavimo būdą. Nors kai kurios nuošalyje esančios vokiečių provincijos buvo neprijungtos iki 1890-jų, dauguma gyventojų ir gamybos centrų buvo sujungti tarpusavyje geležinkeliu iki 1865 m.<ref>Sheehan, pp. 466–467.</ref> === Geografija, patriotizmas ir kalba === Kelionėms tampant lengvesnėms, greitesnėms ir pigesnėms, vokiečiai pradėjo matyti vienybę ne tik savo kalboje. [[Broliai Grimai]], kurie išleido didžiulį žodyną pavadinimų „Grimas“, taip pat sudarė rinkinį pasakų ir mitų, kurie pabrėžė paraleles tarp pasakojimų skirtinguose regionuose <ref>They traced the roots of the German language, and drew its different lines of development together. The Brothers Grimm online. Joint Publications.</ref>. Karlas Baedekeris parašė informacines knygeles skirtingiems Centrinės Europos miestams ir regionams, kuriuose nurodė vietas apsistoti, lankytinas vietas bei užrašė trumpą pilių, mūšio laukų, žymių pastatų ir žymių žmonių istorijas. Jo giduose taip pat buvo paminėti ir atstumai, vengtini keliai bei rekomenduotini pasivaikščiojimo takai.<ref>(in German) Hans Lulfing, Baedecker, Karl[permanent dead link], Neue Deutsche Biographie (NDB). Band 1, Duncker & Humblot, Berlin 1953, p. 516 f.</ref> [[Vaizdas:01Europe blank map with Germany Region (detail).png|thumb|Vokiečių kalbos regionas (įskaitant [[Olandų kalba|Olandų kalbą]], [[Šiaurės fryzų kalba|Šiaurės fryzų kalbą]] ir [[Liuksemburgiečių kalba|Liuksemburgiečių kalbą]]), pagrįstas devyniolikto amžiaus kalbos žemėlapiais su vokiečių kalbos salomis. Pavaizduota su dabartinėmis Europos valstybių sienomis.]] Augusto Hofmano fon Fallerslebeno žodžiai išreiškė ne tik lingvistinę, bet ir geografinę vokiečių vienybę: „Deutschland, Deutschland über Alles“ dainoje, oficialiai pavadintai ''Das Lied der Deutschen'' ([[Vokietijos himnas| „Vokiečių daina“]]), Fallerslebenas kvietė vokiečių žemių valdovus pripažinti vienybę reiškiančius vokiečių bruožus <ref>(in German) Peter Rühmkorf, Heinz Ludwig Arnold, Das Lied der Deutschen Göttingen: Wallstein, 2001, ISBN 3-89244-463-3, pp. 11–14.</ref>. Kitos patriotinės dainos kaip Makso Schenckenburgerio ''Die Wacht am Rhein'' („Reino stebėjimas“), paskatino atidžiau pažvelgti į geografinę padėtį, neapribojant „vokietiškumo“ ties bendra kalba. Schneckenburgeris parašė ''Die Wacht am Rhein'' kaip specifinį patriotinį atsakymą į prancūzų teigimus, kad Reinas buvo „natūrali“ Prancūzijos rytinė siena. Pasakymu „Brangi tėvyne, brangi tėvyne, nusiramink / Reinas stebimas tikrai“, ir tokia poetine poezija kaip Nikolajaus Bekerio ''Das Rheinlied'' („Reinas“), vokiečiai buvo skatinami ginti savo tėvynę. == ''Vormärz'' ir devynioliktojo amžiaus liberalizmas == Vormärz arba „prieš kovą“ – periodas prieš 1848-ųjų revoliucijas Vokietijoje, prasidėjusias kovo mėnesį. Laikotarpį charakterizavo Austrijos ir Prūsijos pavaldinės valstybės bei spaudos draudimas. Šiuo periodu išaugo Europos liberalizmas, fokusavęsis ties ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis problemomis. Dauguma Europos liberalų Vormärz laikotarpiu siekė suvienijimo nacionaliniu pagrindu, skatino perėjimą į kapitalismą bei stengėsi išplėsti vyrų balsavimo teisę, kartu su kitomis problemomis. Liberalų „radikalumas“ priklausė nuo to, kurią poziciją jie propagavo vyrų balsavimo teisės atžvilgiu: ar palaikė platesnę, labiau radikalią balsavimo teisės sampratą. === Hambacho festivalis: liberalus nacionalimas ir konservatyvi reakcija === Nepaisant konservatyvių draudimų, vienybės idėjos buvo susietos su platesnės balsavimo teisės reikalavimu vokiškai kalbančiose šalyse. Hambacho festivalyje, įvykusiame 1832-ųjų gegužę, dalyvavo daugiau nei 30 000 žmonių minia.<ref>Sheehan, pp. 610–613.</ref> Festivalis buvo reklamuojamas kaip mugė,<ref>Sheehan, p. 610.</ref> o jo dalyviai šventė brolybės, liberalizmo ir nacionalinės vienybės idėjas. Šventėjai susirinko žemutiniame mieste ir minioje žingsniavo link Hambacho pilies griuvėsių, esančių virš mažo Hambacho miestelio, Palatinate provincijoje Bavarijoje. Dalyviai nešėsi vėliavas, mušė būgnus, dainavo. Prie pilies minia žygiavo nuo ryto iki vidurdienio. Atvykę prie pilies įėjimo, dalyviai klausėsi nacionalistų oratorių kalbų, kurių politinis spektras driekėsi nuo konservatyvių iki radikalių. Kalbų turinys parodė aiškų skirtumą tarp vokiečių nacionalizmo 1830-aisiais ir prancūzų nacionalizmo liepos revoliucijoje – vokiečių nacionalizmas fokusavosi ties žmonių švietimu. Kai tauta bus pakankamai išugdyta, tada nacionalistai pasieks savo tikslus. Hambacho retorika pabrėžė taikią vokiečių nacionalizmo prigimtį – tikslas buvo ne statyti barikadas, kuo pasižymėjimo „prancūziška“ nacionalizmo forma, bet skatinti emocinių tiltų tarp grupių kūrimą.<ref>Sheehan, p. 612.</ref> [[Vaizdas:Zug-zum-hambacher-schloss 1-1200x825.jpg|thumb|Pro-nacionalistinių pažiūrų dalyviai žygiuoja į Hambacho pilies griuvėsius 1832-aisiais. Studentai ir keli profesionalai, jų antrosios pusės sudarė daugumą dalyvių. Žmonės nešė pogrindžio Burschenschaft organizacijų vėliavą, kuri vėliau tapo modernios Vokietijos vėliavos pagrindu.]] Kaip ir 1819-aisiais po Kotzebue nužudymo, Meternichas pasinaudojo demonstracijomis Hambache konservatyviai socialinei politikai įgyvendinti. „Šeši straipsniai“, paskelbti 1832-ųjų irželio 28-ą, dar kartą patvirtino monarchinės viršenybės principą. Liepos penktą Frankfurto parlamentas nubalsavo priimti papildomus dešimt straipsnių, sugriežtinančių spaudos draudimo, politinių organizacijų veiklos ir visuomeninės veiklos taisykles. Narės sutiko atsiųsti karinę pagalbą bet kuriai vyriausybei, kuriai iškilo maišto grėsmė.<ref>Sheehan, p. 613.</ref>Princas Vrde vadovavo pusei visos Bavarijos armijos, kuri buvo nusiųsta į Palatinate „numalšinti“ provinciją. Keli Hambacho oratoriai buvo suimti, tarydti ir įkalinti. Vienas iš jų, Karlas Heinrichas Briugemanas (1810–1887), teisės studentas ir slaptos Burschenschaft organizacijos atstovas, buvo išsiųstas į Prūsiją, kur jis buvo nubaustas mirties bausmes, bet vėliau išteisintas.<ref>Sheehan, pp. 610–613.</ref> [[Vaizdas:Bildarchiv Preußischer Kulturbesitz.jpg|thumb|Vokiečių karikatūra, išjuokianti Karlsbado taisykles, kurios suvaržė žodžio teisę.]] === Liberalizmas ir atsakas į ekonomines problemas === Keli faktoriai trukdė [[nacionalizmas | nacionalizmo]] augimui vokiečių valstybėse. Keli iš jų buvo politinė kompeticija tarp Vokietijos konfederacijos narių, ypač tarp austrų ir prūsų, socialinis-ekonominis varžymasis tarp komercinių darbininkų ir senųjų žemvaldžių aristokratų interesų. Buvo ir gamtos sukeltų kliūčių, tarp kurių yra 1830-ųjų ir 1840-ųjų sausra bei 1840-ųjų maisto krizė. Tolimesnės kliūtis iškilo dėl perėjimo į industrializaciją ir pramoninę gamybą. Ieškodami darbo žmonės palikdavo kaimus ir mažus miestelius dirbti savaitės metu miestuose, grįžtant dienai su puse savaitgaliais.<ref>David Blackbourn, Marpingen: apparitions of the Virgin Mary in nineteenth-century Germany. New York, 1994.</ref> Paprastų žmonių gyvenamosios vietos kaita dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių, ekonominis nuosmukis besikeičiančioje ekonomikoje, meteoroliginės katastrofos – faktoriai, prisidėję prie augančių problemų centrinėje Europoje.<ref>Sperber, Rhineland radicals. p. 3.</ref> Daugumos vyriausybių nesugebėjimas suvaldyti 1840-ųjų maisto krizės privedė prie bulvių derliaus užkrato amarais (susijusio su didžiuoju airių badu). Keli blogo oro sezonai skatino daugumą manyti, kad turtingieji ir galingieji nesidomi jų problemomis. Valdantieji buvo susirūpinę augančiu maištu, politine ir socialine agitacija tarp darbininkų, inteligentsijos nepasitenkinimu. Jokie metodai – spaudos draudimas, baudos, įkalinimas, ištrėmimas – nebegalėjo, atrodo, numalšinti kritikos. Taip pat tapo aišku, kad ir Austrija, ir Prūsija troško būti bet kokio įvyksiančio suvienijimo lyderėmis – kiekviena jų sukliudytų kitos šansus pasiekti suvienijimą.<ref>Blackbourn, Long Century, p. 127.</ref> == Išnašos == {{išn|21em}} == Šaltiniai == * Nipperdey, Thomas. ''Germany from Napoleon to Bismarck, 1800–1866.'' Princeton, Princeton University Press, 1996. {{ISBN|978-0-691-02636-7}} * Sheehan, James J. ''German History 1770–1866''. Oxford History of Modern Europe. Oxford, Oxford University Press, 1989. {{ISBN|978-0-19-820432-9}} * Sperber, Jonathan. ''Rhineland Radicals: The Democratic Movement and the Revolution of 1848–1849''. Princeton, Princeton University Press, 1993. {{ISBN|978-0-691-00866-0}} [[Kategorija:Vokietijos istorija]] om3sfzpgzpj1qqiwiyu1chpkx4v9uig 0 540715 7851304 7389941 2026-06-06T05:56:39Z CD 677 7851304 wikitext text/x-wiki '''Vladimiras Vasiljevas''', {{ru|Владимир Васильевич Васильев}} ([[1935]] m. [[lapkričio 28]] d. [[Sankt Peterburgas|Leningrade]], [[TSRS]] – [[2003]] m. [[birželio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Lietuvos Respublika]]) – Rusijos jachtininkas, buriavimo ledrogėmis sportininkas. Lietuvos buriavimo treneris. [[1972 m. vasaros olimpinės žaidynės|1972 m.]] ir [[1976 m. vasaros olimpinės žaidynės|1976 m. vasaros olimpinių žaidynių]] dalyvis.<ref>{{cite web|url=https://www.olympedia.org/athletes/64017 |title=Vladimir Vasilyev |work=Olympedia |accessdate=11 June 2020}}</ref> == Biografija == [[Vaizdas:Potapov Abashkina Riga1976.jpg|thumb|right|320px|TSRS buriavimo rinktinė 1976 m. (Vladimiras Vasiljevas – pirmas iš kairės)]] Baigė tuometinį Laivų statybos institutą Leningrade, įgijo inžinieriaus diplomą. Dirbo gimtojo miesto Karinio jūros laivyno mokslo tiriamajame institute ([[1958]]–[[1961]] m.) ir sportinių laivų statykloje ([[1961]]–[[1963]]). Vėliau tarnavo jūrų karininku. Būdamas dešimties susidomėjo buriavimu [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] [[Suomių įlanka|Suomių įlankoje]]. Šešis kartus tapo [[TSRS]] čempionu: „Žvaigždžių“ („Star“) jachtų klasėje [[1963]] m. ir [[1971]] m.; keturis kartus „Tornado“ klasėje [[1973]]–[[1976]] metais. Šalies rinktinės narys, treneris Eduardas Staisonas. Vl.Vasiljevas [[1972 m. vasaros olimpinės žaidynės|Miuncheno olimpinėse žaidynėse]] „Star“ jachtų klasėje kartu su įgula buvo devintas, o [[1976 m. vasaros olimpinės žaidynės|Monrealio olimpinėse žaidynėse]] „Tornado“ katamaranų klasėje užėmė tryliktąją vietą. Žiemą buriuodavo ant ledo [[Ladoga|Ladogos]] ežere, [[1964]]–[[1979]] m. aštuonis kartus tapo TSRS pirmenybių nugalėtoju burinių ledrogių su 20 m² bure klasėje. Aukščiausios kategorijos buriavimo sporto teisėjas. [[1983]] m. persikėlė gyventi į Klaipėdą. Dirbo treneriu [[Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokykla|Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje]], jo auklėtiniai R. Andrijauskas ir A. Burkšas („Solingo“ klasė), broliai E. ir R. Gyliai („Skrajojačio Olando“ klasėje) tapo [[Lietuvos TSR]] čempionais. [[Burlenčių sportas|Burlentininkai]] V. Čeponis ir V. Kloviškis TSRS pirmenybėse užimdavo prizines vietas. V. Vasiljevas propagavo Klaipėdoje kiek primirštą buriavimo ledrogėmis tradiciją. Pats gamindavo inventorių ir buriuodavo užšalusių [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ledu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://arturas.sailing.lt/Gallery/Fotos/Vasiljevas/Vasia_2_nekrologas.htm Vladimiras Vasiljevas (nekrologas)] * [http://www.ve.lt/naujienos/jura/vladimiras-vasiljevas-/ Vladimiras Vasiljevas] * [https://www.sports-reference.com/olympics/athletes/va/vladimir-vasilyev-2.html Olimpinių regatų rezultatai (en)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121215022514/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/va/vladimir-vasilyev-2.html |date=2012-12-15 }} {{DEFAULTSORT:Vasiljevas, Vladimiras}} [[Kategorija:Rusijos sportininkai]] [[Kategorija:Lietuvos treneriai]] [[Kategorija:Buriuotojai]] [[Kategorija:Rusijos olimpiečiai]] [[Kategorija:Sporto teisėjai]] [[Kategorija:Lietuvos buriuotojai ledu]] ce87h39cr80462aizit7ymk6o22wqcb 0 541293 7851246 7850685 2026-06-05T18:25:29Z CD 677 7851246 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyras |logo = UEFA Nations League.svg |founded = 2018 m. |region = [[Europa]] ([[UEFA]]) |teams = 55 |champions = {{fut|POR|1}} |season = 2024–2025 |website = {{URL|https://www.uefa.com/uefanationsleague/|uefa.com/nationsleague}} |current = [[2026–2027 m. UEFA tautų lyga]] }} '''UEFA tautų lyga''' ({{en|UEFA Nations League}}) – [[2018]] m. įkurtas [[Futbolas|futbolo]] turnyras, kuriame dalyvauja [[UEFA]] vyrų [[Sąrašas:Nacionalinės vyrų futbolo rinktinės|nacionalinės rinktinės]]. Šis turnyras perėmė draugiškų rungtynių ciklų vietą rinktinių tvarkaraštyje.<ref>[https://www.telegraph.co.uk/sport/football/teams/england/10722834/England-ready-to-play-in-new-Nations-League-as-revolutionary-Uefa-plan-earns-unanimous-backing.html England ready to play in new Nations League as revolutionary Uefa plan earns unanimous backing]</ref> UEFA tautų lygos sezonas vyksta nuo rugsėjo iki kitų metų birželio, turnyro nugalėtojas išaiškėja kas dvejus metus. == Formatas == 55 UEFA narės paskirstytos į 4 lygas, kiekvienoje lygoje komandos paskirstytos į 4 grupes. Komandos su kiekviena grupės komanda žaidžia rungtynes išvykoje ir namuose. Kiekvienos grupės nugalėtojas perkeliamas į aukštesnę lygą, o paskutinę vietą užėmusios komandos perkeliamos į žemesnę lygą. A lygos keturių grupių nugalėtojai tęsia kovą atkrintamuoju principu dėl nugalėtojo vardo. Nuo turnyro pradžios 2018 m., Tautų lygos rezultatų pagrindu sudaryti reitingai pakeitė [[UEFA koeficientai|UEFA nacionalinių rinktinių koeficientus]], skirstant komandas į [[UEFA Europos futbolo čempionatas|UEFA Europos futbolo čempionato]] atranką. Pradedant atranka į [[XVI Europos futbolo čempionatas|2020 m. Europos futbolo čempionatą]], šešiolika aukščiausias vietas Tautų lygoje užėmusių, tačiau [[UEFA Europos futbolo čempionatas|UEFA Europos futbolo čempionato]] atrankos etapo nepraėjusių komandų gavo teisę žaisti antrajame atrankos etape dėl keturių vietų [[UEFA Europos futbolo čempionatas|UEFA Europos futbolo čempionate]].<ref>[http://www.uefa.com/uefaeuro/news/newsid=2191264.html UEFA Nations League format approved]</ref> Pradedant [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|2022 m. pasaulio futbolo čempionatu]], dvi aukščiausias vietas Tautų lygoje užėmusios, tačiau [[FIFA pasaulio čempionatas|FIFA pasaulio čempionato]] pirmojo atrankos etapo nepraėjusios komandos gauna teisę žaisti antrajame [[FIFA pasaulio čempionatas|FIFA pasaulio čempionato]] atrankos etape.<ref>[http://edition.cnn.com/2014/03/27/sport/football/football-nations-league/index.html UEFA’s new 'League of Nations' – Do you understand it?]</ref> == Istorija == Pirmasis sezonas vyko 2018–2019 m. Varžybos prasidėjo {{data|2018|9|6}}, ir baigėsi {{data|2019|6|9}} finalu kuriame Portugalija nugalėjo Nyderlandus 1-0. 55 UEFA narės buvo paskirstytos į 4 lygas – A (12 komandų), B (12), C (15) ir D (16). Kiekvienoje lygoje komandos buvo paskirstytos į 4 grupes. Traukiant burtus, dėl politinės situacijos, į tą pačią grupę negalėjo patekti Armėnija ir Azerbaidžanas, o taip tap Rusija ir Ukraina. Dėl žaidimo sąlygų žiemos metu, į tą pačią grupę negalėjo patekti daugiau nei dvi iš šių šalių: Norvegija, Suomija, Estija, Lietuva. Norint apriboti pernelyg tolimų kelionių skaičių, į tą pačią grupę negalėjo patekti daugiau nei viena iš šių porų: Andora ir Kazachstanas, Farerai ir Kazachstanas, Gibraltaras ir Kazachstanas, Gibraltaras ir Azerbaidžanas. Antrojo sezono burtai [[2020-2021 m. UEFA tautų lyga|2020-2021 m.]] buvo ištraukti 2020 m. kovo 3 d., varžybos prasidėjo 2020 m. rugsėjo 3 d. Išliko 4 lygų struktūra po 4 grupes kiekvienoje, tačiau pakito komandų skaičius – A lygoje 16 komandų, B lygoje 16, C lygoje 16 ir D lygoje 7. Traukiant burtus apribojimų nebuvo. Trečiasis, [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m.]] sezonas prasidėjo ne rugsėjo, o birželio mėnesį, nes šių metų [[XXII pasaulio futbolo čempionatas|FIFA pasaulio čempionatas Katare]] vyksta neįprastu metų laiku – lapkričio mėn. Dėl šios priežasties, traukiant burtus, nereikėjo atsižvelgti į žaidimo sąlygas žiemos metu. Dėl politinės situacijos Rusija ir Ukraina negalėjo patekti į vieną grupę, o vėliau Rusija, dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|invazijos į Ukrainą]], buvo diskvalifikuota iš šio turnyro sezono. Norint apriboti pernelyg tolimų kelionių skaičių, į tą pačią grupę negalėjo patekti daugiau nei viena iš šių porų: Andora ir Kazachstanas, Malta ir Kazachstanas, Šiaurės Airija ir Kazachstanas, Gibraltaras ir Azerbaidžanas, Armėnija ir Islandija, Izraelis ir Islandija. == Tautų lygos finalų rezultatai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;text-align:center;width:100%" |- !rowspan="2" width="8%"|Sezonas !rowspan="2" width="10%"|Finalinio etapo šeimininkai |width="1%" rowspan=6 style="background-color:#ffffff"| !colspan="3"|Finalas |width="1%" rowspan=6 style="background-color:#ffffff"| !colspan="3"|Mažasis finalas |- !width="14%"|Nugalėtojai !width="10%"|Rezultatas !width="14%"|Antra vieta !width="14%"|Trečia vieta !width="10%"|Rezultatas !width="14%"|Ketvirta vieta |- style="height:4.1em;" |[[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–19]] |align=left| {{flag|Portugal}} |'''{{fut|POR|1}}''' |'''1–0''' |{{fut|NED|1}} |{{fut|ENG|1}} |'''0–0''' ([[Pratęsimas|prat.]])<br />(6–5 [[Baudinių serija|p]]) |{{fut|SUI|1}} |- style="height:4.1em;" |[[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–21]] |align=left| {{flag|Italy}} |'''{{fut|FRA|1}}''' |'''2–1''' |{{fut|ESP|1}} |{{fut|ITA|1}} |'''2–1''' |{{fut|BEL|1}} |- style="height:4.1em;" |[[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–23]] |align=left| {{nowrap|{{Flag|Netherlands}} }} |'''{{fut|ESP|1}}''' |'''0–0''' ([[Pratęsimas|prat.]])<br />(5–4 [[Baudinių serija|p]]) |{{fut|CRO|1}} |{{fut|ITA|1}} |'''3–2''' |{{fut|NED|1}} |- style="height:4.1em;" |[[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–25]] |align=left| {{nowrap|{{Flag|GER}} }} |'''{{fut|POR|1}}''' |'''2–2''' ([[Pratęsimas|prat.]])<br />(5–3 [[Baudinių serija|p]]) |{{fut|ESP|1}} |{{fut|FRA|1}} |'''2–0''' |{{fut|GER|1}} |} === Pasirodymai pagal komandas === {| class="wikitable sortable" |- !Komanda !Nugalėtojai !Antra vieta !Trečia vieta !Ketvirta vieta |- |style="background:#ffd700"|{{fut|POR|1}} |style="background:#ffd700"|2 ([[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2019]][[#1|*]], [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2025]]) |{{N/a|}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |- |style="background:#ffd700"| {{fut|ESP|1}} |style="background:#ffd700"| 1 ([[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2023]]) |style="background:#c0c0c0"| 2 ([[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2021]], [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2025]]) |{{N/a|}} |{{N/a|}} |- |style="background:#ffd700"|{{fut|FRA|1}} |style="background:#ffd700"|1 ([[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2021]]) |{{N/a|}} |style="background:#cc9966"|1 ([[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2025]]) |{{N/a|}} |- |style="background:#C0C0C0"|{{fut|NED|1}} |{{N/a|}} |style="background:#C0C0C0"|1 ([[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2019]]) |{{N/a|}} |style="background:#9acdff"|1 ([[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2023]][[#1|*]]) |- |style="background:#C0C0C0"|{{fut|CRO|1}} |{{N/a|}} |style="background:#C0C0C0"|1 ([[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2023]]) |{{N/a|}} |{{N/a|}} |- |style="background:#cc9966"|{{fut|ITA|1}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |style="background:#cc9966"|2 ([[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2021]][[#1|*]], [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2023]]) |{{N/a|}} |- |style="background:#cc9966"|{{fut|ENG|1}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |style="background:#cc9966"|1 ([[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2019]]) |{{N/a|}} |- |style="background:#9acdff"|{{fut|SUI|1}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |style="background:#9acdff"|1 ([[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2019]]) |- |style="background:#9acdff"|{{fut|BEL|1}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |style="background:#9acdff"|1 ([[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2021]]) |- |style="background:#9acdff"|{{fut|GER|1}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |{{N/a|}} |style="background:#9acdff"|1 ([[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2025]][[#1|*]]) |} : <div id="1"><nowiki>*</nowiki> = ''šeimininkai</div> == Komandų pasiekimai turnyre == [[Vaizdas:2018–19 UEFA Nations League map.svg|thumb|375px|Europos šalys, dalyvavusios tautų lygoje 2018–19 m. {{legend|#e61e2b|A lyga}} {{legend|#2f89c7|B lyga}} {{legend|#34a861|C lyga}} {{legend|#f8c51c|D lyga}}]] {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" style="text-align: center;" |+style="white-space:nowrap;" | 2018–19 m. sezono rezultatai |- !rowspan=2|Komanda !colspan=3|2018–19 m. sezonas |- !width=28|Lyga !width=28|Vieta (1–55) !width=28|Kitimas po sezono |- |align=left|{{fut|ALB|1}} |C |38 |D |- |align=left|{{fut|IRL|1}} |B |23 |C |- |align=left|{{fut|ARM|1}} |D |45 |D |- |align=left|{{fut|AUT|1}} |B |18 |B |- |align=left|{{fut|AZE|1}} |D |46 |D |- |align=left|{{fut|BLR|1}} |D |43 |C |- |align=left|{{fut|BEL|1}} |A |5 |A |- |align=left|{{fut|BIH|1}} |B |13 |A |- |align=left|{{fut|BUL|1}} |C |30 |C |- |align=left|{{fut|CRO|1}} |A |9 |B |- |align=left|{{fut|CYP|1}} |C |35 |C |- |align=left|{{fut|CZE|1}} |B |20 |B |- |align=left|{{fut|DEN|1}} |B |15 |A |- |align=left|{{fut|ENG|1}} |A |3 |A |- |align=left|{{fut|EST|1}} |C |36 |D |- |align=left|{{fut|FRO|1}} |D |50 |D |- |align=left|{{fut|FIN|1}} |C |27 |B |- |align=left|{{fut|FRA|1}} |A |6 |A |- |align=left|{{fut|GEO|1}} |D |40 |C |- |align=left|{{fut|GER|1}} |A |11 |B |- |align=left|{{fut|GIB|1}} |D |49 |D |- |align=left|{{fut|GRE|1}} |C |33 |C |- |align=left|{{fut|HUN|1}} |C |31 |C |- |align=left|{{fut|ISL|1}} |A |12 |B |- |align=left|{{fut|ISR|1}} |C |32 |C |- |align=left|{{fut|ITA|1}} |A |8 |A |- |align=left|{{fut|KAZ|1}} |D |47 |D |- |align=left|{{fut|KVX|1}} |D |42 |C |- |align=left|{{fut|LVA|1}} |D |51 |D |- |align=left|{{fut|LIE|1}} |D |52 |D |- |align=left|{{fut|LTU|1}} |C |39 |D |- |align=left|{{fut|LUX|1}} |D |44 |D |- |align=left|{{fut|MKD|1}} |D |41 |C |- |align=left|{{fut|MLT|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|MDA|1}} |D |48 |D |- |align=left|{{fut|MNE|1}} |C |34 |C |- |align=left|{{fut|NED|1}} |A |2 |A |- |align=left|{{fut|NIR|1}} |B |24 |C |- |align=left|{{fut|NOR|1}} |C |26 |B |- |align=left|{{fut|POL|1}} |A |10 |B |- |align=left|{{fut|POR|1}} |A |1 |A |- | align="left" |{{fut|ROU|1}} |C |29 |C |- | align="left" |{{fut|RUS|1}} |B |17 |B |- |align=left|{{fut|SMR|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|SCO|1}} |C |28 |B |- |align=left|{{fut|SRB|1}} |C |25 |B |- |align=left|{{fut|SVK|1}} |B |21 |C |- |align=left|{{fut|SVN|1}} |C |37 |D |- |align=left|{{fut|ESP|1}} |A |7 |A |- |align=left|{{fut|SWE|1}} |B |16 |A |- |align=left|{{fut|SUI|1}} |A |4 |A |- |align=left|{{fut|TUR|1}} |B |22 |C |- |align=left|{{fut|UKR|1}} |B |14 |A |- |align=left|{{fut|WAL|1}} |B |19 |B |} {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" style="text-align: center;" |+style="white-space:nowrap;" | 2020–21 m. sezono rezultatai |- | {{išplėsti}} |} {| class="mw-collapsible mw-collapsed wikitable" style="text-align: center;" |+style="white-space:nowrap;" | 2022–23 m. sezono rezultatai |- | {{col-begin|width=auto}} {{col-break}} {| class="wikitable sortable" |+ A divizionas |- ! {{santrumpa|V.|Galutinė vieta}} ! Komanda |- | 1 || {{fut|ESP|1}} |- | 2 || {{fut|CRO|1}} |- | 3 || {{fut|ITA|1}} |- | 4 || {{fut|NED|1}} |- | 5 || {{fut|DEN|1}} |- | 6 || {{fut|POR|1}} |- | 7 || {{fut|BEL|1}} |- | 8 || {{fut|HUN|1}} |- | 9 || {{fut|SUI|1}} |- | 10 || {{fut|GER|1}} |- | 11 || {{fut|POL|1}} |- | 12 || {{fut|FRA|1}} |- | 13 || {{fut|AUT|1}} {{decrease}} |- | 14 || {{fut|CZE|1}} {{decrease}} |- | 15 || {{fut|ENG|1}} {{decrease}} |- | 16 || {{fut|WAL|1}} {{decrease}} |} {{col-break|gap=2em}} {| class="wikitable sortable" |+ B divizionas |- ! {{santrumpa|V.|Galutinė vieta}} ! Komanda |- | 17 || {{fut|ISR|1}} {{increase}} |- | 18 || {{fut|BIH|1}} {{increase}} |- | 19 || {{fut|SRB|1}} {{increase}} |- | 20 || {{fut|SCO|1}} {{increase}} |- | 21 || {{fut|FIN|1}} |- | 22 || {{fut|UKR|1}} |- | 23 || {{fut|ISL|1}} |- | 24 || {{fut|NOR|1}} |- | 25 || {{fut|SVN|1}} |- | 26 || {{fut|IRL|1}} |- | 27 || {{fut|ALB|1}} |- | 28 || {{fut|MNE|1}} |- | 29 || {{fut|ROM|1}} {{decrease}} |- | 30 || {{fut|SWE|1}} {{decrease}} |- | 31 || {{fut|ARM|1}} {{decrease}} |- | 32 || {{fut|RUS|1}} {{decrease}} |} {{col-break|gap=2em}} {| class="wikitable sortable" |+ C divizionas |- ! {{santrumpa|V.|Galutinė vieta}} ! Komanda |- | 33 || {{fut|GEO|1}} {{increase}} |- | 34 || {{fut|GRE|1}} {{increase}} |- | 35 || {{fut|TUR|1}} {{increase}} |- | 36 || {{fut|KAZ|1}} {{increase}} |- | 37 || {{fut|LUX|1}} |- | 38 || {{fut|AZE|1}} |- | 39 || {{fut|KOS|1}} |- | 40 || {{fut|BUL|1}} |- | 41 || {{fut|FRO|1}} |- | 42 || {{fut|MKD|1}} |- | 43 || {{fut|SVK|1}} |- | 44 || {{fut|NIR|1}} |- | 45 || {{fut|CYP|1}} |- | 46 || {{fut|BLR|1}} |- | 47 || {{fut|LTU|1}} |- | 48 || {{fut|GIB|1}} {{decrease}} |} {{col-break|gap=2em}} {| class="wikitable sortable" |+ C divizionas |- ! {{santrumpa|V.|Galutinė vieta}} ! Komanda |- | 49 || {{fut|EST|1}} {{increase}} |- | 50 || {{fut|LVA|1}} {{increase}} |- | 51 || {{fut|MDA|1}} |- | 52 || {{fut|MLT|1}} |- | 53 || {{fut|AND|1}} |- | 54 || {{fut|SMR|1}} |- | 55 || {{fut|LIE|1}} |} {{col-end}} |} == Lietuvos vyrų rinktinės rungtynių rezultatai == {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Lietuvos rezultatai UEFA tautų lygoje |- !Sezonas !Divizionas !Galutinė vieta |- |align=left|[[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–2019 m.]] |C4 |39 |- |align=left|[[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–2021 m.]] |C4 |41 |- |align=left|[[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m.]] |C1 |47 |- |align=left|[[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–2025 m.]] |C2 |48 |} == Nuorodos == * [http://www.uefa.com/uefanationsleague/index.html Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:UEFA tautų lyga| ]] c2a1h9tp938pamgte62rqvln6zkbhhv 0 543550 7851245 7850688 2026-06-05T18:24:06Z CD 677 7851245 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2018–2019 m. |image = |size = |dates = 2018 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. birželio 9 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|POR|1}} |matches = 142 |goals = 342 |attendance = 2467041 |top_scorer = {{vlv|SRB}} [[Aleksandar Mitrović]] (6 įvarčiai) }} '''2018–2019 m. UEFA tautų lyga''' – pirmasis naujai sukurtos [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvavo 55 [[UEFA]] narės. Sezoną sudarė lygų varžybos (2018 m. rugsėjį-lapkritį) ir tautų lygos finalas (2019 m. birželį). Šie finalai buvo atrankos į [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionatą]] dalimi. Keturios komandos tampa šio čempionato dalyvėmis. == Varžybų grafikas == {| class="wikitable" ! Varžybos ! Etapas ! Data |- | rowspan="6" | '''Lygos varžybos''' | 1 ratas | 2018 m. rugsėjo 6-8 |- | 2 ratas | 2018 m. rugsėjo 9-11 |- | 3 ratas | 2018 m. spalio 11-13 |- | 4 ratas | 2018 m. spalio 14-16 |- | 5 ratas | 2018 m. lapkričio 15-17 |- |6 ratas | 2018 m. lapkričio 18-20 |- | rowspan="3" | '''Finalai''' | Pusfinaliai | 2019 m. birželio 5-6 |- | Dėl trečiosios vietos | rowspan="2" | 2019 m. birželio 9 |- | Finalas |} == Komandų pasiekimai turnyre == [[Vaizdas:2018–19 UEFA Nations League map.svg|thumb|375px|Europos šalys, dalyvaujančios Tautų lygoje{{legend|#e61e2b|A lyga}} {{legend|#2f89c7|B lyga}} {{legend|#34a861|C lyga}} {{legend|#f8c51c|D lyga}}]] {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !rowspan=2|Komanda !colspan=3|2018–19 m. sezonas |- !width=28|Lyga !width=28|Vieta (1–55) !width=28|Kitimas po sezono |- |align=left|{{fut|ALB|1}} |C |38 |D |- |align=left|{{fut|IRL|1}} |B |23 |C |- |align=left|{{fut|ARM|1}} |D |45 |D |- |align=left|{{fut|AUT|1}} |B |18 |B |- |align=left|{{fut|AZE|1}} |D |46 |D |- |align=left|{{fut|BLR|1}} |D |43 |C |- |align=left|{{fut|BEL|1}} |A |5 |A |- |align=left|{{fut|BIH|1}} |B |13 |A |- |align=left|{{fut|BUL|1}} |C |30 |C |- |align=left|{{fut|CRO|1}} |A |9 |B |- |align=left|{{fut|CYP|1}} |C |35 |C |- |align=left|{{fut|CZE|1}} |B |20 |B |- |align=left|{{fut|DEN|1}} |B |15 |A |- |align=left|{{fut|ENG|1}} |A |3 |A |- |align=left|{{fut|EST|1}} |C |36 |D |- |align=left|{{fut|FRO|1}} |D |50 |D |- |align=left|{{fut|FIN|1}} |C |27 |B |- |align=left|{{fut|FRA|1}} |A |6 |A |- |align=left|{{fut|GEO|1}} |D |40 |C |- |align=left|{{fut|GER|1}} |A |11 |B |- |align=left|{{fut|GIB|1}} |D |49 |D |- |align=left|{{fut|GRE|1}} |C |33 |C |- |align=left|{{fut|HUN|1}} |C |31 |C |- |align=left|{{fut|ISL|1}} |A |12 |B |- |align=left|{{fut|ISR|1}} |C |32 |C |- |align=left|{{fut|ITA|1}} |A |8 |A |- |align=left|{{fut|KAZ|1}} |D |47 |D |- |align=left|{{fut|KVX|1}} |D |42 |C |- |align=left|{{fut|LVA|1}} |D |51 |D |- |align=left|{{fut|LIE|1}} |D |52 |D |- |align=left|{{fut|LTU|1}} |C |39 |D |- |align=left|{{fut|LUX|1}} |D |44 |D |- |align=left|{{fut|MKD|1}} |D |41 |C |- |align=left|{{fut|MLT|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|MDA|1}} |D |48 |D |- |align=left|{{fut|MNE|1}} |C |34 |C |- |align=left|{{fut|NED|1}} |A |2 |A |- |align=left|{{fut|NIR|1}} |B |24 |C |- |align=left|{{fut|NOR|1}} |C |26 |B |- |align=left|{{fut|POL|1}} |A |10 |B |- |align=left|{{fut|POR|1}} |A |1 |A |- | align="left" |{{fut|ROU|1}} |C |29 |C |- | align="left" |{{fut|RUS|1}} |B |17 |B |- |align=left|{{fut|SMR|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|SCO|1}} |C |28 |B |- |align=left|{{fut|SRB|1}} |C |25 |B |- |align=left|{{fut|SVK|1}} |B |21 |C |- |align=left|{{fut|SVN|1}} |C |37 |D |- |align=left|{{fut|ESP|1}} |A |7 |A |- |align=left|{{fut|SWE|1}} |B |16 |A |- |align=left|{{fut|SUI|1}} |A |4 |A |- |align=left|{{fut|TUR|1}} |B |22 |C |- |align=left|{{fut|UKR|1}} |B |14 |A |- |align=left|{{fut|WAL|1}} |B |19 |B |} == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''7'''||4||2||1||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''2'''||4||0||2||2||3||7||-4 |- |} * {{fut|GER|2}} 0:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|NED|1}} * {{fut|NED|2}} 3:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|NED|2}} 2:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|GER|2}} 2:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''9'''||4||3||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''9'''||4||3||0||1||9||6||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||4||0||0||4||1||13||-12 |- |} * {{fut|SUI|2}} 6:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|BEL|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|SUI|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|SUI|2}} 5:2 {{fut|BEL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''8'''||4||2||2||0||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''5'''||4||1||2||1||2||2||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||4||6||-2 |- |} * {{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} * {{fut|POR|2}} 1:0 {{fut|ITA|1}} * {{fut|POL|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} * {{fut|POL|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} * {{fut|ITA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} * {{fut|POR|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''7'''||4||2||1||1||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''6'''||4||2||0||2||12||7||+5 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''4'''||4||1||1||2||4||10||-6 |- |} * {{fut|ENG|2}} 1:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|CRO|1}} * {{fut|CRO|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} * {{fut|ESP|2}} 2:3 {{fut|ENG|1}} * {{fut|CRO|2}} 3:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''9'''||4||3||0||1||5||5||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''6'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''3'''||4||1||0||3||5||5||0 |- |} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|UKR|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 4:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''7'''||4||2||1||1||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||3||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''3'''||4||1||0||3||4||7||-3 |- |} * {{fut|TUR|2}} 1:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:3 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|SWE|1}} * {{fut|RUS|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|SWE|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:0 {{fut|RUS|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''10'''||4||3||1||0||5||1||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''7'''||4||2||1||1||3||2||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} |'''0'''||4||0||0||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|BIH|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:0 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|BIH|2}} 2:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 0:0 {{fut|BIH|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''8'''||5||2||3||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||1||5||-4 |- |} * {{fut|WAL|2}} 4:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|DEN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''9'''||4||3||0||1||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''3'''||4||1||0||3||1||8||-7 |- |} * {{fut|ALB|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:1 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:4 {{fut|SCO|1}} * {{fut|SCO|2}} 3:2 {{fut|ISR|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''9'''||6||3||0||3||4||5||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''4'''||6||1||1||4||4||8||-4 |- |} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|HUN|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:1 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''13'''||6||4||2||1||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''11'''||6||3||3||1||8||6||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''5'''||6||1||3||3||5||9||-4 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||8||-3 |- |} * {{fut|NOR|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:2 {{fut|BUL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:0 {{fut|NOR|1}} * {{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|BUL|2}} 2:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|CYP|2}} 1:1 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|NOR|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2018–2019 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''14'''||6||4||2||0||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''12'''||6||3||3||0||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MNE|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||6||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||16||-13 |} * {{fut|LTU|2}} 0:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|Juodkalnija|1}} * {{fut|SER|2}} 2:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|SER|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:4 {{fut|MNE|1}} * {{fut|SER|2}} 2:1 {{fut|MNE|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|SER|2}} 4:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:1 {{fut|ROM|1}} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||2||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''6'''||6||1||3||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''4'''||6||0||4||2||2||6||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Andora|1}} |'''4'''||6||0||4||3||2||9||-7 |} * {{fut|KAZ|2}} 0:2 {{fut|GEO|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|GEO|2}} 1:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|GEO|2}} 3:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|KAZ|2}} 4:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:3 {{fut|GEO|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|GEO|2}} 2:1 {{fut|KAZ|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''14'''||6||4||2||0||10||0||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''9'''||6||2||3||1||4||5||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''0'''||6||0||0||6||0||16||-16 |} * {{fut|BLR|2}} 5:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 4:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:3 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:0 {{fut|BLR|1}} * {{fut|BLR|2}} 1:0 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 3:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:1 {{fut|MDA|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|LUX|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''14'''||6||3||2||0||15||2||+13 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''9'''||6||2||3||1||7||6||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''5'''||6||1||5||3||5||10||-5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||14||-9 |} * {{fut|FRO|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|AZE|1}} * {{fut|FRO|2}} 0:3 {{fut|AZE|1}} * {{fut|KOS|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 1:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|AZE|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 0:5 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 4:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''15'''||6||5||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''10'''||6||2||2||2||14||8||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||15||-10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''4'''||6||1||2||3||7||12||-5 |} * {{fut|GIB|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|ARM|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|MKD|2}} 2:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|ARM|2}} 4:0 {{fut|MKD|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:6 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:2 {{fut|ARM|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. === Pusfinaliai === {{Footballbox |date= 2019 m. birželio 5 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score=3–1 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024419/index.html Ataskaita] |team2={{fut|SUI|1}} |goals1=[[Cristiano Ronaldo|Ronaldas]] {{goal|25}}, {{goal|88}}, {{goal|90}} |goals2=[[Ricardo Rodríguez|Rodrigesas]] {{goal|57|11 m}} |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=42 415<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024419_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Portugal v Switzerland |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=5 June 2019 |access-date=5 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} [[Felix Brych|Feliksas Brychas]] }} {{Footballbox |date=2019 m. birželio 6 d. |time=20:45 |team1={{fut|NED|2}} |score=3–1<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024420/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1=[[Matthijs de Ligt|De Ligtas]] {{goal|73}}<br>[[Kyle Walker|Volkeris]] {{goal|97|į.s.v.}}<br>[[Quincy Promes|Promesas]] {{goal|114}} |goals2=[[Marcus Rashford|Rašfordas]] {{goal|32|11 m}} |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=25 711<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024420_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Netherlands v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 June 2019 |access-date=6 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|FRA}} [[Clément Turpin|Klemenas Turpenas]] }} === Mažasis finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time=15:00 |team1={{fut|SUI|2}} |score=0–0<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000957/match=2024421/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=15 742<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024421_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Switzerland v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ROM}} Ovidijus Haceganas |penalties1=[[Steven Zuber|Zuberis]] {{pengoal}}<br>[[Granit Xhaka|Čaka]] {{pengoal}}<br>[[Manuel Akanji|Akandžis]] {{pengoal}}<br>[[Kevin Mbabu|Mbabu]] {{pengoal}}<br>[[Fabian Schär|Šeras]] {{pengoal}}<br>[[Josip Drmić|Drmičius]] {{penmiss}} |penaltyscore=5–6 |penalties2={{pengoal}} [[Harry Maguire|Magvairas]]<br>{{pengoal}} [[Ross Barkley|Barklis]]<br>{{pengoal}} [[Jadon Sancho|Sančas]]<br>{{pengoal}} [[Raheem Sterling|Sterlingas]]<br>{{pengoal}} [[Jordan Pickford|Pikfordas]]<br>{{pengoal}} [[Eric Dier|Dajeris]] }} === Finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score= 1–0 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000958/match=2024422/index.html Ataskaita] |team2={{fut|NED|1}} |goals1=[[Gonçalo Guedes|Gedešas]] {{goal|60}} |goals2= |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=43 199<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024422_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Portugal v Netherlands |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ESP}} [[Alberto Undiano Mallenco|Albertas Undianas Maljenkas]] }} == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2018–2019 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] e4zax3qqt4qdjfad3ryyfvqjc5mwbua 7851248 7851245 2026-06-05T18:28:13Z CD 677 7851248 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2018–2019 m. |image = |size = |dates = 2018 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. birželio 9 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|POR|1}} |matches = 142 |goals = 342 |attendance = 2467041 |top_scorer = {{vlv|SRB}} [[Aleksandar Mitrović]] (6 įvarčiai) |prevseason = --- |nextseason = [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–2021 m.]] }} '''2018–2019 m. UEFA tautų lyga''' – pirmasis naujai sukurtos [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvavo 55 [[UEFA]] narės. Sezoną sudarė lygų varžybos (2018 m. rugsėjį-lapkritį) ir tautų lygos finalas (2019 m. birželį). Šie finalai buvo atrankos į [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionatą]] dalimi. Keturios komandos tampa šio čempionato dalyvėmis. == Varžybų grafikas == {| class="wikitable" ! Varžybos ! Etapas ! Data |- | rowspan="6" | '''Lygos varžybos''' | 1 ratas | 2018 m. rugsėjo 6-8 |- | 2 ratas | 2018 m. rugsėjo 9-11 |- | 3 ratas | 2018 m. spalio 11-13 |- | 4 ratas | 2018 m. spalio 14-16 |- | 5 ratas | 2018 m. lapkričio 15-17 |- |6 ratas | 2018 m. lapkričio 18-20 |- | rowspan="3" | '''Finalai''' | Pusfinaliai | 2019 m. birželio 5-6 |- | Dėl trečiosios vietos | rowspan="2" | 2019 m. birželio 9 |- | Finalas |} == Komandų pasiekimai turnyre == [[Vaizdas:2018–19 UEFA Nations League map.svg|thumb|375px|Europos šalys, dalyvaujančios Tautų lygoje{{legend|#e61e2b|A lyga}} {{legend|#2f89c7|B lyga}} {{legend|#34a861|C lyga}} {{legend|#f8c51c|D lyga}}]] {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !rowspan=2|Komanda !colspan=3|2018–19 m. sezonas |- !width=28|Lyga !width=28|Vieta (1–55) !width=28|Kitimas po sezono |- |align=left|{{fut|ALB|1}} |C |38 |D |- |align=left|{{fut|IRL|1}} |B |23 |C |- |align=left|{{fut|ARM|1}} |D |45 |D |- |align=left|{{fut|AUT|1}} |B |18 |B |- |align=left|{{fut|AZE|1}} |D |46 |D |- |align=left|{{fut|BLR|1}} |D |43 |C |- |align=left|{{fut|BEL|1}} |A |5 |A |- |align=left|{{fut|BIH|1}} |B |13 |A |- |align=left|{{fut|BUL|1}} |C |30 |C |- |align=left|{{fut|CRO|1}} |A |9 |B |- |align=left|{{fut|CYP|1}} |C |35 |C |- |align=left|{{fut|CZE|1}} |B |20 |B |- |align=left|{{fut|DEN|1}} |B |15 |A |- |align=left|{{fut|ENG|1}} |A |3 |A |- |align=left|{{fut|EST|1}} |C |36 |D |- |align=left|{{fut|FRO|1}} |D |50 |D |- |align=left|{{fut|FIN|1}} |C |27 |B |- |align=left|{{fut|FRA|1}} |A |6 |A |- |align=left|{{fut|GEO|1}} |D |40 |C |- |align=left|{{fut|GER|1}} |A |11 |B |- |align=left|{{fut|GIB|1}} |D |49 |D |- |align=left|{{fut|GRE|1}} |C |33 |C |- |align=left|{{fut|HUN|1}} |C |31 |C |- |align=left|{{fut|ISL|1}} |A |12 |B |- |align=left|{{fut|ISR|1}} |C |32 |C |- |align=left|{{fut|ITA|1}} |A |8 |A |- |align=left|{{fut|KAZ|1}} |D |47 |D |- |align=left|{{fut|KVX|1}} |D |42 |C |- |align=left|{{fut|LVA|1}} |D |51 |D |- |align=left|{{fut|LIE|1}} |D |52 |D |- |align=left|{{fut|LTU|1}} |C |39 |D |- |align=left|{{fut|LUX|1}} |D |44 |D |- |align=left|{{fut|MKD|1}} |D |41 |C |- |align=left|{{fut|MLT|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|MDA|1}} |D |48 |D |- |align=left|{{fut|MNE|1}} |C |34 |C |- |align=left|{{fut|NED|1}} |A |2 |A |- |align=left|{{fut|NIR|1}} |B |24 |C |- |align=left|{{fut|NOR|1}} |C |26 |B |- |align=left|{{fut|POL|1}} |A |10 |B |- |align=left|{{fut|POR|1}} |A |1 |A |- | align="left" |{{fut|ROU|1}} |C |29 |C |- | align="left" |{{fut|RUS|1}} |B |17 |B |- |align=left|{{fut|SMR|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|SCO|1}} |C |28 |B |- |align=left|{{fut|SRB|1}} |C |25 |B |- |align=left|{{fut|SVK|1}} |B |21 |C |- |align=left|{{fut|SVN|1}} |C |37 |D |- |align=left|{{fut|ESP|1}} |A |7 |A |- |align=left|{{fut|SWE|1}} |B |16 |A |- |align=left|{{fut|SUI|1}} |A |4 |A |- |align=left|{{fut|TUR|1}} |B |22 |C |- |align=left|{{fut|UKR|1}} |B |14 |A |- |align=left|{{fut|WAL|1}} |B |19 |B |} == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''7'''||4||2||1||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''2'''||4||0||2||2||3||7||-4 |- |} * {{fut|GER|2}} 0:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|NED|1}} * {{fut|NED|2}} 3:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|NED|2}} 2:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|GER|2}} 2:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''9'''||4||3||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''9'''||4||3||0||1||9||6||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||4||0||0||4||1||13||-12 |- |} * {{fut|SUI|2}} 6:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|BEL|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|SUI|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|SUI|2}} 5:2 {{fut|BEL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''8'''||4||2||2||0||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''5'''||4||1||2||1||2||2||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||4||6||-2 |- |} * {{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} * {{fut|POR|2}} 1:0 {{fut|ITA|1}} * {{fut|POL|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} * {{fut|POL|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} * {{fut|ITA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} * {{fut|POR|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''7'''||4||2||1||1||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''6'''||4||2||0||2||12||7||+5 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''4'''||4||1||1||2||4||10||-6 |- |} * {{fut|ENG|2}} 1:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|CRO|1}} * {{fut|CRO|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} * {{fut|ESP|2}} 2:3 {{fut|ENG|1}} * {{fut|CRO|2}} 3:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''9'''||4||3||0||1||5||5||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''6'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''3'''||4||1||0||3||5||5||0 |- |} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|UKR|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 4:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''7'''||4||2||1||1||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||3||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''3'''||4||1||0||3||4||7||-3 |- |} * {{fut|TUR|2}} 1:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:3 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|SWE|1}} * {{fut|RUS|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|SWE|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:0 {{fut|RUS|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''10'''||4||3||1||0||5||1||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''7'''||4||2||1||1||3||2||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} |'''0'''||4||0||0||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|BIH|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:0 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|BIH|2}} 2:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 0:0 {{fut|BIH|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''8'''||5||2||3||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||1||5||-4 |- |} * {{fut|WAL|2}} 4:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|DEN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''9'''||4||3||0||1||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''3'''||4||1||0||3||1||8||-7 |- |} * {{fut|ALB|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:1 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:4 {{fut|SCO|1}} * {{fut|SCO|2}} 3:2 {{fut|ISR|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''9'''||6||3||0||3||4||5||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''4'''||6||1||1||4||4||8||-4 |- |} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|HUN|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:1 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''13'''||6||4||2||1||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''11'''||6||3||3||1||8||6||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''5'''||6||1||3||3||5||9||-4 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||8||-3 |- |} * {{fut|NOR|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:2 {{fut|BUL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:0 {{fut|NOR|1}} * {{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|BUL|2}} 2:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|CYP|2}} 1:1 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|NOR|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2018–2019 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''14'''||6||4||2||0||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''12'''||6||3||3||0||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MNE|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||6||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||16||-13 |} * {{fut|LTU|2}} 0:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|Juodkalnija|1}} * {{fut|SER|2}} 2:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|SER|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:4 {{fut|MNE|1}} * {{fut|SER|2}} 2:1 {{fut|MNE|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|SER|2}} 4:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:1 {{fut|ROM|1}} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||2||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''6'''||6||1||3||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''4'''||6||0||4||2||2||6||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Andora|1}} |'''4'''||6||0||4||3||2||9||-7 |} * {{fut|KAZ|2}} 0:2 {{fut|GEO|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|GEO|2}} 1:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|GEO|2}} 3:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|KAZ|2}} 4:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:3 {{fut|GEO|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|GEO|2}} 2:1 {{fut|KAZ|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''14'''||6||4||2||0||10||0||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''9'''||6||2||3||1||4||5||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''0'''||6||0||0||6||0||16||-16 |} * {{fut|BLR|2}} 5:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 4:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:3 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:0 {{fut|BLR|1}} * {{fut|BLR|2}} 1:0 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 3:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:1 {{fut|MDA|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|LUX|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''14'''||6||3||2||0||15||2||+13 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''9'''||6||2||3||1||7||6||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''5'''||6||1||5||3||5||10||-5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||14||-9 |} * {{fut|FRO|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|AZE|1}} * {{fut|FRO|2}} 0:3 {{fut|AZE|1}} * {{fut|KOS|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 1:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|AZE|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 0:5 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 4:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''15'''||6||5||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''10'''||6||2||2||2||14||8||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||15||-10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''4'''||6||1||2||3||7||12||-5 |} * {{fut|GIB|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|ARM|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|MKD|2}} 2:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|ARM|2}} 4:0 {{fut|MKD|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:6 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:2 {{fut|ARM|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. === Pusfinaliai === {{Footballbox |date= 2019 m. birželio 5 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score=3–1 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024419/index.html Ataskaita] |team2={{fut|SUI|1}} |goals1=[[Cristiano Ronaldo|Ronaldas]] {{goal|25}}, {{goal|88}}, {{goal|90}} |goals2=[[Ricardo Rodríguez|Rodrigesas]] {{goal|57|11 m}} |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=42 415<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024419_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Portugal v Switzerland |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=5 June 2019 |access-date=5 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} [[Felix Brych|Feliksas Brychas]] }} {{Footballbox |date=2019 m. birželio 6 d. |time=20:45 |team1={{fut|NED|2}} |score=3–1<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024420/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1=[[Matthijs de Ligt|De Ligtas]] {{goal|73}}<br>[[Kyle Walker|Volkeris]] {{goal|97|į.s.v.}}<br>[[Quincy Promes|Promesas]] {{goal|114}} |goals2=[[Marcus Rashford|Rašfordas]] {{goal|32|11 m}} |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=25 711<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024420_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Netherlands v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 June 2019 |access-date=6 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|FRA}} [[Clément Turpin|Klemenas Turpenas]] }} === Mažasis finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time=15:00 |team1={{fut|SUI|2}} |score=0–0<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000957/match=2024421/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=15 742<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024421_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Switzerland v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ROM}} Ovidijus Haceganas |penalties1=[[Steven Zuber|Zuberis]] {{pengoal}}<br>[[Granit Xhaka|Čaka]] {{pengoal}}<br>[[Manuel Akanji|Akandžis]] {{pengoal}}<br>[[Kevin Mbabu|Mbabu]] {{pengoal}}<br>[[Fabian Schär|Šeras]] {{pengoal}}<br>[[Josip Drmić|Drmičius]] {{penmiss}} |penaltyscore=5–6 |penalties2={{pengoal}} [[Harry Maguire|Magvairas]]<br>{{pengoal}} [[Ross Barkley|Barklis]]<br>{{pengoal}} [[Jadon Sancho|Sančas]]<br>{{pengoal}} [[Raheem Sterling|Sterlingas]]<br>{{pengoal}} [[Jordan Pickford|Pikfordas]]<br>{{pengoal}} [[Eric Dier|Dajeris]] }} === Finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score= 1–0 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000958/match=2024422/index.html Ataskaita] |team2={{fut|NED|1}} |goals1=[[Gonçalo Guedes|Gedešas]] {{goal|60}} |goals2= |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=43 199<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024422_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Portugal v Netherlands |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ESP}} [[Alberto Undiano Mallenco|Albertas Undianas Maljenkas]] }} == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2018–2019 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] 6w4tltw1izmsronbqk9missw4cj3lvf 7851250 7851248 2026-06-05T18:31:49Z CD 677 7851250 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2018–2019 m. |image = UEFA Nations League.svg |size = 150px |dates = 2018 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. birželio 9 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|POR|1}} |matches = 142 |goals = 342 |attendance = 2467041 |top_scorer = {{vlv|SRB}} [[Aleksandar Mitrović]] (6 įvarčiai) |prevseason = --- |nextseason = [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–2021 m.]] }} '''2018–2019 m. UEFA tautų lyga''' – pirmasis naujai sukurtos [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvavo 55 [[UEFA]] narės. Sezoną sudarė lygų varžybos (2018 m. rugsėjį-lapkritį) ir tautų lygos finalas (2019 m. birželį). Šie finalai buvo atrankos į [[XVI Europos futbolo čempionatas|XVI Europos futbolo čempionatą]] dalimi. Keturios komandos tampa šio čempionato dalyvėmis. == Varžybų grafikas == {| class="wikitable" ! Varžybos ! Etapas ! Data |- | rowspan="6" | '''Lygos varžybos''' | 1 ratas | 2018 m. rugsėjo 6-8 |- | 2 ratas | 2018 m. rugsėjo 9-11 |- | 3 ratas | 2018 m. spalio 11-13 |- | 4 ratas | 2018 m. spalio 14-16 |- | 5 ratas | 2018 m. lapkričio 15-17 |- |6 ratas | 2018 m. lapkričio 18-20 |- | rowspan="3" | '''Finalai''' | Pusfinaliai | 2019 m. birželio 5-6 |- | Dėl trečiosios vietos | rowspan="2" | 2019 m. birželio 9 |- | Finalas |} == Komandų pasiekimai turnyre == [[Vaizdas:2018–19 UEFA Nations League map.svg|thumb|375px|Europos šalys, dalyvaujančios Tautų lygoje{{legend|#e61e2b|A lyga}} {{legend|#2f89c7|B lyga}} {{legend|#34a861|C lyga}} {{legend|#f8c51c|D lyga}}]] {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !rowspan=2|Komanda !colspan=3|2018–19 m. sezonas |- !width=28|Lyga !width=28|Vieta (1–55) !width=28|Kitimas po sezono |- |align=left|{{fut|ALB|1}} |C |38 |D |- |align=left|{{fut|IRL|1}} |B |23 |C |- |align=left|{{fut|ARM|1}} |D |45 |D |- |align=left|{{fut|AUT|1}} |B |18 |B |- |align=left|{{fut|AZE|1}} |D |46 |D |- |align=left|{{fut|BLR|1}} |D |43 |C |- |align=left|{{fut|BEL|1}} |A |5 |A |- |align=left|{{fut|BIH|1}} |B |13 |A |- |align=left|{{fut|BUL|1}} |C |30 |C |- |align=left|{{fut|CRO|1}} |A |9 |B |- |align=left|{{fut|CYP|1}} |C |35 |C |- |align=left|{{fut|CZE|1}} |B |20 |B |- |align=left|{{fut|DEN|1}} |B |15 |A |- |align=left|{{fut|ENG|1}} |A |3 |A |- |align=left|{{fut|EST|1}} |C |36 |D |- |align=left|{{fut|FRO|1}} |D |50 |D |- |align=left|{{fut|FIN|1}} |C |27 |B |- |align=left|{{fut|FRA|1}} |A |6 |A |- |align=left|{{fut|GEO|1}} |D |40 |C |- |align=left|{{fut|GER|1}} |A |11 |B |- |align=left|{{fut|GIB|1}} |D |49 |D |- |align=left|{{fut|GRE|1}} |C |33 |C |- |align=left|{{fut|HUN|1}} |C |31 |C |- |align=left|{{fut|ISL|1}} |A |12 |B |- |align=left|{{fut|ISR|1}} |C |32 |C |- |align=left|{{fut|ITA|1}} |A |8 |A |- |align=left|{{fut|KAZ|1}} |D |47 |D |- |align=left|{{fut|KVX|1}} |D |42 |C |- |align=left|{{fut|LVA|1}} |D |51 |D |- |align=left|{{fut|LIE|1}} |D |52 |D |- |align=left|{{fut|LTU|1}} |C |39 |D |- |align=left|{{fut|LUX|1}} |D |44 |D |- |align=left|{{fut|MKD|1}} |D |41 |C |- |align=left|{{fut|MLT|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|MDA|1}} |D |48 |D |- |align=left|{{fut|MNE|1}} |C |34 |C |- |align=left|{{fut|NED|1}} |A |2 |A |- |align=left|{{fut|NIR|1}} |B |24 |C |- |align=left|{{fut|NOR|1}} |C |26 |B |- |align=left|{{fut|POL|1}} |A |10 |B |- |align=left|{{fut|POR|1}} |A |1 |A |- | align="left" |{{fut|ROU|1}} |C |29 |C |- | align="left" |{{fut|RUS|1}} |B |17 |B |- |align=left|{{fut|SMR|1}} |D | |D |- |align=left|{{fut|SCO|1}} |C |28 |B |- |align=left|{{fut|SRB|1}} |C |25 |B |- |align=left|{{fut|SVK|1}} |B |21 |C |- |align=left|{{fut|SVN|1}} |C |37 |D |- |align=left|{{fut|ESP|1}} |A |7 |A |- |align=left|{{fut|SWE|1}} |B |16 |A |- |align=left|{{fut|SUI|1}} |A |4 |A |- |align=left|{{fut|TUR|1}} |B |22 |C |- |align=left|{{fut|UKR|1}} |B |14 |A |- |align=left|{{fut|WAL|1}} |B |19 |B |} == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''7'''||4||2||1||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''2'''||4||0||2||2||3||7||-4 |- |} * {{fut|GER|2}} 0:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|NED|1}} * {{fut|NED|2}} 3:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|NED|2}} 2:0 {{fut|FRA|1}} * {{fut|GER|2}} 2:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''9'''||4||3||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''9'''||4||3||0||1||9||6||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||4||0||0||4||1||13||-12 |- |} * {{fut|SUI|2}} 6:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|BEL|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|SUI|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ISL|1}} * {{fut|SUI|2}} 5:2 {{fut|BEL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''8'''||4||2||2||0||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''5'''||4||1||2||1||2||2||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||4||6||-2 |- |} * {{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} * {{fut|POR|2}} 1:0 {{fut|ITA|1}} * {{fut|POL|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} * {{fut|POL|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} * {{fut|ITA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} * {{fut|POR|2}} 1:1 {{fut|POL|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''7'''||4||2||1||1||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''6'''||4||2||0||2||12||7||+5 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''4'''||4||1||1||2||4||10||-6 |- |} * {{fut|ENG|2}} 1:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|CRO|1}} * {{fut|CRO|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} * {{fut|ESP|2}} 2:3 {{fut|ENG|1}} * {{fut|CRO|2}} 3:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''9'''||4||3||0||1||5||5||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''6'''||4||2||1||1||4||4||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''3'''||4||1||0||3||5||5||0 |- |} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|UKR|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 4:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''7'''||4||2||1||1||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''7'''||4||2||1||1||4||3||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''3'''||4||1||0||3||4||7||-3 |- |} * {{fut|TUR|2}} 1:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:3 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|SWE|1}} * {{fut|RUS|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|SWE|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:0 {{fut|RUS|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''10'''||4||3||1||0||5||1||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''7'''||4||2||1||1||3||2||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} |'''0'''||4||0||0||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|BIH|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:0 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|BIH|2}} 2:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 0:0 {{fut|BIH|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''8'''||5||2||3||0||4||1||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''2'''||4||0||2||2||1||5||-4 |- |} * {{fut|WAL|2}} 4:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|DEN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''9'''||4||3||0||1||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''6'''||4||2||0||2||6||5||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''3'''||4||1||0||3||1||8||-7 |- |} * {{fut|ALB|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:1 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:4 {{fut|SCO|1}} * {{fut|SCO|2}} 3:2 {{fut|ISR|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||5||3||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''9'''||6||3||0||3||4||5||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''4'''||6||1||1||4||4||8||-4 |- |} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|HUN|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|GRE|2}} 1:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:1 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''13'''||6||4||2||1||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''11'''||6||3||3||1||8||6||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''5'''||6||1||3||3||5||9||-4 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||8||-3 |- |} * {{fut|NOR|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:2 {{fut|BUL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:0 {{fut|NOR|1}} * {{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|BUL|2}} 2:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|CYP|2}} 1:1 {{fut|BUL|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|NOR|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2018–2019 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''14'''||6||4||2||0||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''12'''||6||3||3||0||8||3||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MNE|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||6||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||16||-13 |} * {{fut|LTU|2}} 0:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|Juodkalnija|1}} * {{fut|SER|2}} 2:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:0 {{fut|SER|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:4 {{fut|MNE|1}} * {{fut|SER|2}} 2:1 {{fut|MNE|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|SER|2}} 4:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:1 {{fut|ROM|1}} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||2||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''6'''||6||1||3||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''4'''||6||0||4||2||2||6||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Andora|1}} |'''4'''||6||0||4||3||2||9||-7 |} * {{fut|KAZ|2}} 0:2 {{fut|GEO|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|GEO|2}} 1:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|GEO|2}} 3:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|KAZ|2}} 4:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:3 {{fut|GEO|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|GEO|2}} 2:1 {{fut|KAZ|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''14'''||6||4||2||0||10||0||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||11||4||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''9'''||6||2||3||1||4||5||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''0'''||6||0||0||6||0||16||-16 |} * {{fut|BLR|2}} 5:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 4:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:3 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:0 {{fut|BLR|1}} * {{fut|BLR|2}} 1:0 {{fut|LUX|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LUX|2}} 3:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:1 {{fut|MDA|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|LUX|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|BLR|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''14'''||6||3||2||0||15||2||+13 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''9'''||6||2||3||1||7||6||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''5'''||6||1||5||3||5||10||-5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||14||-9 |} * {{fut|FRO|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|AZE|1}} * {{fut|FRO|2}} 0:3 {{fut|AZE|1}} * {{fut|KOS|2}} 3:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AZE|2}} 1:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|AZE|2}} 2:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 0:5 {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 4:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''15'''||6||5||0||1||14||5||+9 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''10'''||6||2||2||2||14||8||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||15||-10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''4'''||6||1||2||3||7||12||-5 |} * {{fut|GIB|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|ARM|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|MKD|2}} 2:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|ARM|2}} 4:0 {{fut|MKD|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:6 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 2:2 {{fut|ARM|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. === Pusfinaliai === {{Footballbox |date= 2019 m. birželio 5 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score=3–1 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024419/index.html Ataskaita] |team2={{fut|SUI|1}} |goals1=[[Cristiano Ronaldo|Ronaldas]] {{goal|25}}, {{goal|88}}, {{goal|90}} |goals2=[[Ricardo Rodríguez|Rodrigesas]] {{goal|57|11 m}} |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=42 415<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024419_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Portugal v Switzerland |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=5 June 2019 |access-date=5 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} [[Felix Brych|Feliksas Brychas]] }} {{Footballbox |date=2019 m. birželio 6 d. |time=20:45 |team1={{fut|NED|2}} |score=3–1<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000956/match=2024420/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1=[[Matthijs de Ligt|De Ligtas]] {{goal|73}}<br>[[Kyle Walker|Volkeris]] {{goal|97|į.s.v.}}<br>[[Quincy Promes|Promesas]] {{goal|114}} |goals2=[[Marcus Rashford|Rašfordas]] {{goal|32|11 m}} |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=25 711<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024420_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Netherlands v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 June 2019 |access-date=6 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|FRA}} [[Clément Turpin|Klemenas Turpenas]] }} === Mažasis finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time=15:00 |team1={{fut|SUI|2}} |score=0–0<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000957/match=2024421/index.html Ataskaita] |team2={{fut|ENG|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Estádio D. Afonso Henriques|Alfonso Enrikeso stadionas]], [[Gimarainšas]] |attendance=15 742<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024421_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Switzerland v England |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ROM}} Ovidijus Haceganas |penalties1=[[Steven Zuber|Zuberis]] {{pengoal}}<br>[[Granit Xhaka|Čaka]] {{pengoal}}<br>[[Manuel Akanji|Akandžis]] {{pengoal}}<br>[[Kevin Mbabu|Mbabu]] {{pengoal}}<br>[[Fabian Schär|Šeras]] {{pengoal}}<br>[[Josip Drmić|Drmičius]] {{penmiss}} |penaltyscore=5–6 |penalties2={{pengoal}} [[Harry Maguire|Magvairas]]<br>{{pengoal}} [[Ross Barkley|Barklis]]<br>{{pengoal}} [[Jadon Sancho|Sančas]]<br>{{pengoal}} [[Raheem Sterling|Sterlingas]]<br>{{pengoal}} [[Jordan Pickford|Pikfordas]]<br>{{pengoal}} [[Eric Dier|Dajeris]] }} === Finalas === {{Footballbox |date=2019 m. birželio 9 d. |time= 19:45 |team1={{fut|POR|2}} |score= 1–0 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/season=2019/matches/round=2000958/match=2024422/index.html Ataskaita] |team2={{fut|NED|1}} |goals1=[[Gonçalo Guedes|Gedešas]] {{goal|60}} |goals2= |stadium=[[Estádio do Dragão|Dragaun stadionas]], [[Portas]] |attendance=43 199<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2019/2024422_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Portugal v Netherlands |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=9 June 2019 |access-date=9 June 2019}}</ref> |referee={{flagicon|ESP}} [[Alberto Undiano Mallenco|Albertas Undianas Maljenkas]] }} == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2018–2019 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] 6n5x0sm357qo38kkxvng5silts2klue 0 561544 7851119 7832107 2026-06-05T12:21:34Z Makenzis 46558 7851119 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}} {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}} {{fc-info | clubname = FK „Metalist 1925“ | image = [[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]] | fullname = ФК «Металіст 1925» Харків | founded = 2016 m. | ground = „Metalisto“ stadionas | capacity = 40 000 | chairman = {{uk|Володимир Лінке}} | manager = {{uk|Андрій Демченко}} | league = Premjer lyha | season = 2025–2026 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _metalist1819h | pattern_b1 = _metalist1819h | pattern_ra1 = _metalist1819h | pattern_sh1 = _metalist1819h | pattern_so1 = _yellowhoops | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = ffdd00 | shorts1 = FFDD00 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _metalist1819a | pattern_b2 = _metalist1819a | pattern_ra2 = _metalist1819a | pattern_sh2 = _metalist1819a | pattern_so2 = _yellowhoops | leftarm2 = _metalist1819a | body2 = _metalist1819a | rightarm2 = _metalist1819a | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 | pattern_la3 = _metalist1819t | pattern_b3 = _metalist1819t | pattern_ra3 = _metalist1819t | pattern_sh3 = _metalist1819t | pattern_so3 = | leftarm3 = _metalist1819t | body3 = _metalist1819t | rightarm3 = _metalist1819t | shorts3 = _metalist1819t | socks3 = }} '''Futbolo klubas „Metalist 1925“''' ({{uk|ФК «Металіст 1925» Харків}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2016 m., kai senasis „Metalistas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. 2017 m. klubas pristatė naują logotipą ir naujas sportines aprangas.<ref>https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/2a/1499435072-metalist-1925-predstaviv-novi-logotip-i-formu.html</ref> 2018–2019 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Rusijos invazijos metu klubas persikėlė į Kijevo sritį. Rungtyniavo Levyj Bereh stadione.<ref>https://2day.kh.ua/ru/sport/metallist-1925-ne-vernetsya-v-kharkov-v-etom-godu</ref> == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2016–2017|IV|1|}} {{fs2|UKR|2017–2018|III|2|}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|4|}} {{fs2|UKR|2019–2020|II|7|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|II|3|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|12|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|16 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|II|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:black" width="150" height="50" |'''Metalist 1925''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Metalist 1925''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21y |pattern_b = _pumafinalg21y |pattern_ra = _pumafinalg21y |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFDD00 |socks = FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21n |pattern_b = _pumafinalg21n |pattern_ra = _pumafinalg21n |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21b |pattern_b = _pumafinalg21b |pattern_ra = _pumafinalg21b |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324h | pattern_b= _metalist2324h | pattern_ra= _metalist2324h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0044FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324a | pattern_b= _metalist2324a | pattern_ra= _metalist2324a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000060 | body= 000060 | rightarm= 000060 | shorts= 000060 | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324t | pattern_b= _metalist2324t | pattern_ra= _metalist2324t | pattern_sh= _metalist2324t | pattern_so= _metalist2324t | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[FK Metalìst Harkìv]] * [[FK Metalist (2019)]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://metalist1925.com Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626122815/https://metalist1925.com/ |date=2019-06-26 }} * [https://www.facebook.com/metalist1925kh facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/metalist-1925/W0X2VHyL/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-1925-kharkiv/31491/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist 1925]] 6fh0jstpt4v48ysjtezlp9joplb6p9m 7851120 7851119 2026-06-05T12:21:43Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851120 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}} {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}} {{fc-info | clubname = FK „Metalist 1925“ | image = [[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]] | fullname = ФК «Металіст 1925» Харків | founded = 2016 m. | ground = „Metalisto“ stadionas | capacity = 40 000 | chairman = {{uk|Володимир Лінке}} | manager = {{uk|Андрій Демченко}} | league = Premjer lyha | season = 2025–2026 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _metalist1819h | pattern_b1 = _metalist1819h | pattern_ra1 = _metalist1819h | pattern_sh1 = _metalist1819h | pattern_so1 = _yellowhoops | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = ffdd00 | shorts1 = FFDD00 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _metalist1819a | pattern_b2 = _metalist1819a | pattern_ra2 = _metalist1819a | pattern_sh2 = _metalist1819a | pattern_so2 = _yellowhoops | leftarm2 = _metalist1819a | body2 = _metalist1819a | rightarm2 = _metalist1819a | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 | pattern_la3 = _metalist1819t | pattern_b3 = _metalist1819t | pattern_ra3 = _metalist1819t | pattern_sh3 = _metalist1819t | pattern_so3 = | leftarm3 = _metalist1819t | body3 = _metalist1819t | rightarm3 = _metalist1819t | shorts3 = _metalist1819t | socks3 = }} '''Futbolo klubas „Metalist 1925“''' ({{uk|ФК «Металіст 1925» Харків}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2016 m., kai senasis „Metalistas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. 2017 m. klubas pristatė naują logotipą ir naujas sportines aprangas.<ref>https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/2a/1499435072-metalist-1925-predstaviv-novi-logotip-i-formu.html</ref> 2018–2019 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Rusijos invazijos metu klubas persikėlė į Kijevo sritį. Rungtyniavo Levyj Bereh stadione.<ref>https://2day.kh.ua/ru/sport/metallist-1925-ne-vernetsya-v-kharkov-v-etom-godu</ref> == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2016–2017|IV|1|}} {{fs2|UKR|2017–2018|III|2|}} {{fs2|UKR|2018–2019|II|4|}} {{fs2|UKR|2019–2020|II|7|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|II|3|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|12|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|16 {{decrease}}|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|II|3|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|5|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:black" width="150" height="50" |'''Metalist 1925''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Metalist 1925''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:gold;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21y |pattern_b = _pumafinalg21y |pattern_ra = _pumafinalg21y |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFDD00 |socks = FFDD00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21n |pattern_b = _pumafinalg21n |pattern_ra = _pumafinalg21n |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000066 |socks = 000066 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21b |pattern_b = _pumafinalg21b |pattern_ra = _pumafinalg21b |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 000000 |socks = 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324h | pattern_b= _metalist2324h | pattern_ra= _metalist2324h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 0044FF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324a | pattern_b= _metalist2324a | pattern_ra= _metalist2324a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000060 | body= 000060 | rightarm= 000060 | shorts= 000060 | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _metalist2324t | pattern_b= _metalist2324t | pattern_ra= _metalist2324t | pattern_sh= _metalist2324t | pattern_so= _metalist2324t | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} == Taip pat skaitykite == * [[FK Metalìst Harkìv]] * [[FK Metalist (2019)]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://metalist1925.com Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626122815/https://metalist1925.com/ |date=2019-06-26 }} * [https://www.facebook.com/metalist1925kh facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/metalist-1925/W0X2VHyL/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-1925-kharkiv/31491/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist 1925]] d5wa60nygkza4sh4u1k96n99cfpyvuh 0 561595 7851253 7833580 2026-06-05T18:33:07Z LinasD 7775 /* Aukščiausio lygio susitikimai */ https://www.bbc.com/news/articles/clypym3q7p1o 7851253 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:People's Republic of China North Korea Locator.svg|thumb|300px|Kinija (žalia) ir Šiaurės Korėja (oranžinė) pasaulio žemėlapyje.]] '''Kinijos–Šiaurės Korėjos santykiai''' – yra dvišaliai ryšiai tarp [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]]. Abi šalys viena kitą pripažino [[1949]] m. spalio 10 d. Kinijos ambasada yra įsikūrusi [[Pchenjanas|Pchenjane]], o Šiaurės Korėjos – [[Pekinas|Pekine]]. == Istorija == Kinija kariavo Šiaurės Korėjos pusėje 1950–1953 m. vykusiame [[Korėjos karas|Korėjos kare]]. Paskutiniai Kinijos kareiviai Šiaurės Korėją paliko 1958 m., pradėjus kilti abipusiam nepasitikėjimui po [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] vykdytos valdžios konsolidacijos, pašalinusios su Kinija artimus ryšius palaikiusius aukšto rango pareigūnus. Tuo metu [[Kinijos-TSRS santykių lūžis|prastėjant Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykiams]], Šiaurės Korėja išlaikė ryšius su abiem pusėm ir neretai panaudodavo priešpriešą savo naudai. Su Kinija 1961 m. buvo pasirašyta Draugystės, bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos sutartis, deklaravusi stiprius dvišalius santykius ir užtikrinusi materialią Kinijos paramą Šiaurės Korėjai viso [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu.<ref>Carla P. Freeman. ''China and North Korea: Strategic and Policy Perspectives from a Changing China''. Springer, 2015, Chapter I</ref> Šaltojo karo pabaiga, ekonominės reformos Kinijoje ir Kim Ir Seno mirtis padidino perskyrą dvišaliuose santykiuose. Nepaisant to, Kinija yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos sajungininkų. Nors Kinija nepritaria [[Šiaurės Korėjos branduolinė programa|Šiaurės Korėjos vykdomai branduolinei programai]] ir palaikė tarptautinę sankcijų iniciatyvą, ji pasisako už režimo Šiaurės Korėjoje stabilumą, remia šalį humanitarine pagalba ir išlieka didžiausia Šiaurės Korėjos ekonomine partnere.<ref>[https://www.cfr.org/backgrounder/china-north-korea-relationship The China–North Korea Relationship], Council on Foreign Relations, June 25, 2019</ref> == Aukščiausio lygio susitikimai == [[Vaizdas:Zhou Enlai and Kim Il Sung in Beijing.jpg|thumb|275px|Kim Ir Seno vizitas į Pekiną 1958 m. Nuotraukoje su Kinijos premjeru [[Džou Enlai]].]] Lentelėje pateikiami aukščiausio lygio susitikimai tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos, kurių metu susitiko tuometiniai abiejų pusių lyderiai.<ref>[https://beyondparallel.csis.org/china-dprk-high-level-visits-since-1953/ Dataset: China-North Korea High Level Visits Since 1953], Beyond Parallel</ref> {| class="wikitable" |- ! style="width: 200px" | Kinijos lyderis !! Vizito data ir kryptis<br><small>⟵ – į Kiniją<br>⟶ – į Šiaurės Korėją</small> !! style="width: 200px" | Šiaurės Korėjos lyderis |- | rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Mao Tse Tung (cropped)(2).jpg|100px]]<br>[[Mao Dzedongas]]<br><small>(1893–1976)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1950–05–13 – 1950–05–14</small></center> || rowspan="14" | <center>[[Vaizdas:Kim Il Sung Portrait-3.jpg|100px]]<br>[[Kim Ir Senas]]<br><small>(1912–1994)</small></center></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1953–11–10 – 1953–11–27</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1954–09–28 – 1954–10–05</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1958–11–21 – 1958–11–28</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1959–09–25 – 1959–10–03</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1961–07–10 – 1961–07–15</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1975–04–18 – 1975–04–26</small></center> |- | rowspan="5" | <center>[[Vaizdas:Deng Xiaoping and Jimmy Carter at the arrival ceremony for the Vice Premier of China. - NARA - 183157-restored(cropped).jpg|100px]]<br>[[Deng Siaopingas]]<br><small>(1904–1997)</small></center></center> || <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1978–09–08 – 1978–09–13</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1982–04–26 – 1982–04–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1983–06–02 – 1983–06–12</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1984–11–26 – 1984–11–28</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1989–11–05 – 1989–11–07</small></center> |- | rowspan="5" | <center>[[Vaizdas:Zemin.jpg|100px]]<br>[[Dziang Dzeminas]]<br><small>(1926–2022)</small></center></center> || <center><big>'''⟶'''</big><br><small>1990–03–14 – 1990–03–16</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>1991–10–04 – 1991–10–13</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2000–05–29 – 2000–05–31</small></center> || rowspan="10" | <center>[[Vaizdas:Kim Jong il Portrait-2.jpg|100px]]<br>[[Kim Čen Iras]]<br><small>(1941–2011)</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2001–01–15 – 2001–01–20</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2001–09–03 – 2001–09–05</small></center> |- | rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Hu Jintao 2004.jpg|100px]]<br>[[Hu Dzintao]]<br><small>(1942–)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2004–04–19 – 2004–04–21</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2005–10–28 – 2005–10–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2006–01–10 – 2006–01–18</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–02–23</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–05–03 – 2010–05–07</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2010–08–26 – 2010–08–30</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2011–05–20 – 2011–05–26</small></center> |- | rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Xi Jinping in 2016.jpg|100px]]<br>[[Si Dzinpingas]]<br><small>(1953–)</small></center> || <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–03–25 – 2018–03–28</small></center> || rowspan="7" | <center>[[Vaizdas:Kim Jong-un at the Workers' Party of Korea main building.png|100px]]<br>[[Kim Džongunas]]<br><small>(1984–)</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–05–07 – 2018–05–08</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2018–06–19 – 2018–06–20</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2019–01–07 – 2019–01–10</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2019–06–20 – 2019–06–21</small></center> |- | <center><big>'''⟵'''</big><br><small>2025–09–02 – 2025–09–04</small></center> |- | <center><big>'''⟶'''</big><br><small>2026–06–08 – 2026–06–09</small></center> |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaurės Korėjos užsienio politika]] [[Kategorija:Kinijos Liaudies Respublikos politinė sistema]] 8imw47kygrd0b9g4jsxuvhyysxartky 10 572189 7851164 7846551 2026-06-05T14:04:27Z Makenzis 46558 7851164 wikitext text/x-wiki {{Komanda | bg = green | fg = white | logo = [[Vaizdas:FK Žalgiris logo.svg.png|40px]] | komanda = FK Žalgiris | p1 = 1 [[Carlos Olses]] {{·}} 5 [[Grigore Turda]] {{·}} 6 [[Marko Capan]] {{·}} 7 [[Nemanja Mihajlović]] {{·}} 8 [[Liviu Antal]] {{·}} 9 [[Gustas Jarusevičius]] {{·}} 10 [[Paulius Golubickas]] {{·}} 11 [[Nikola Petković]] {{·}} 12 [[Vincentas Šarkauskas]] {{·}} 13 [[Klaudijus Upstas]] {{·}} 14 [[Martynas Šetkus]] {{·}} 15 [[Petar Bosančić]] {{·}} 16 [[Kajus Kontautas]] {{·}} 17 [[Giedrius Matulevičius]] {{·}} 18 [[Deividas Šešplaukis]] {{·}} 22 [[Ovidijus Verbickas]] {{·}} 23 [[Saba Mamacašvili]] {{·}} 25 [[Vytis Pavilonis]] {{·}} 27 [[Matas Vareika]] {{·}} 29 [[Kajus Bička]] {{·}} 33 [[Nedas Klimavičius]] {{·}} 42 [[Kevin Lukaševič]] {{·}} 44 [[Patrik Matyžonok]] {{·}} 70 [[Bryan Teixeira]] {{·}} 77 [[Jurijus Kendyšas]] {{·}} 88 [[Dariuš Stankevičius]] {{·}} 95 [[Dominykas Čekavičius]] {{·}} [[Danny Lupano]] {{·}} [[Stanislavas Bilenkas]] {{·}} [[Dominik Franke]] | coach = {{vlv|LTU}} [[Andrius Skerla]] }}<noinclude> [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubų šablonai]] </noinclude> dx5cowixarvo8gsz58zdtjgpcz8sf3b 0 578932 7851131 7819763 2026-06-05T12:54:23Z Makenzis 46558 7851131 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}} {{fc-info | clubname = FK „Polesė“ (Polissja) | image = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Полісся» <br/> Futbolo klubas „Polissja“ | founded = 2016 m. | ground = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] | capacity = 5 928 | chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius | manager = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis | league = '''Premjer lyga (I)''' | season = 2025–2026 | position = 3 vieta |pattern_la1=_fcpz17h |pattern_b1=_fcpz17h |pattern_ra1=_fcpz17h |pattern_sh1 =_fcpz17h |leftarm1=f0cd00 |body1= |rightarm1= |shorts1=008800 |socks1=f0cd00 |pattern_la2=_fcpz17a |pattern_b2=_fcpz17a |pattern_ra2=_fcpz17a |pattern_sh2 =_fcpz17a |leftarm2= |body2= |rightarm2= |shorts2= |socks2=138737 }} '''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2016 m. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje. Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> == Sezonai == === Ukrainos varžybos === {{fs1}} {{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Spalvinė gama == Geltona, žalia ir balta. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |'''POLISSJA''' | style="background:Green;color:white" width="150" height="50" |'''POLISSJA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]]. * Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis. * Svečiuose rungtyniavo žalia apranga. {| |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _mfczt16h | pattern_ra = _mfczt16h | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = 2016–2017 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_la = | pattern_b = _mfczt16a | pattern_ra = _mfczt16a | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = 009668 | body = 009668 | rightarm = 009668 | shorts = 009668 | socks = 009668 | title = 2016–2017 m. }} |} * Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta. * Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. {| |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _fcpz17h | pattern_ra = _fcpz17h | pattern_sh = _fcpz17h | pattern_so = | leftarm = f0cd00 | body = | rightarm = | shorts = | socks = f0cd00 | title = 2017–2018 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _fcpz17a | pattern_ra = _fcpz17a | pattern_sh = _fcpz17a | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 138737 | title = 2017–2018 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fcpzh18h | pattern_b = _fcpzh18h | pattern_ra = _fcpzh18 | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = f0cd00 | body = | rightarm = | shorts = 188d00 | socks = ffef00 | title = 2018–2019 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fcpzh18a | pattern_b = _fcpzh18a | pattern_ra = _fcpzh18a | pattern_sh = _fcpzh18a | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 269129 | title = 2018–2019 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _polissya2021h | pattern_b = _polissya2021h | pattern_ra = _polissya2021h | pattern_sh = _polissya2021h | leftarm = FFEF00 | body = FFEF00 | rightarm = FFEF00 | shorts = 188D00 | socks = FFEF00 | title = 2020–2021 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _polissya2021a | pattern_b = _polissya2021a | pattern_ra = _polissya2021a | pattern_sh = _polissya2021a | leftarm = 17B52F | body = 17B52F | rightarm = 17B52F | shorts = 17B52F | socks = 17B52F | title = 2020–2021 m. }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/polissya-zhytomyr/f3sGNX3j/ SOCCERWAY] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]] {{DEFAULTSORT:Polissja}} a7lbnkjt6xaoknuqcvwk1wbn4r0581o 7851132 7851131 2026-06-05T12:54:32Z Makenzis 46558 /* Ukrainos varžybos */ 7851132 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}} {{fc-info | clubname = FK „Polesė“ (Polissja) | image = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Полісся» <br/> Futbolo klubas „Polissja“ | founded = 2016 m. | ground = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] | capacity = 5 928 | chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius | manager = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis | league = '''Premjer lyga (I)''' | season = 2025–2026 | position = 3 vieta |pattern_la1=_fcpz17h |pattern_b1=_fcpz17h |pattern_ra1=_fcpz17h |pattern_sh1 =_fcpz17h |leftarm1=f0cd00 |body1= |rightarm1= |shorts1=008800 |socks1=f0cd00 |pattern_la2=_fcpz17a |pattern_b2=_fcpz17a |pattern_ra2=_fcpz17a |pattern_sh2 =_fcpz17a |leftarm2= |body2= |rightarm2= |shorts2= |socks2=138737 }} '''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]]. == Istorija == Klubas įkurtas 2016 m. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje. Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> == Sezonai == === Ukrainos varžybos === {{fs1}} {{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}} {{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|3|}} |} == Spalvinė gama == Geltona, žalia ir balta. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:yellow;color:green" width="150" height="50" |'''POLISSJA''' | style="background:Green;color:white" width="150" height="50" |'''POLISSJA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]]. * Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis. * Svečiuose rungtyniavo žalia apranga. {| |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _mfczt16h | pattern_ra = _mfczt16h | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = FF0000 | socks = FF0000 | title = 2016–2017 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_la = | pattern_b = _mfczt16a | pattern_ra = _mfczt16a | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = 009668 | body = 009668 | rightarm = 009668 | shorts = 009668 | socks = 009668 | title = 2016–2017 m. }} |} * Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta. * Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. {| |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _fcpz17h | pattern_ra = _fcpz17h | pattern_sh = _fcpz17h | pattern_so = | leftarm = f0cd00 | body = | rightarm = | shorts = | socks = f0cd00 | title = 2017–2018 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = | pattern_b = _fcpz17a | pattern_ra = _fcpz17a | pattern_sh = _fcpz17a | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 138737 | title = 2017–2018 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fcpzh18h | pattern_b = _fcpzh18h | pattern_ra = _fcpzh18 | pattern_sh = | pattern_so = | leftarm = f0cd00 | body = | rightarm = | shorts = 188d00 | socks = ffef00 | title = 2018–2019 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fcpzh18a | pattern_b = _fcpzh18a | pattern_ra = _fcpzh18a | pattern_sh = _fcpzh18a | pattern_so = | leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 269129 | title = 2018–2019 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _polissya2021h | pattern_b = _polissya2021h | pattern_ra = _polissya2021h | pattern_sh = _polissya2021h | leftarm = FFEF00 | body = FFEF00 | rightarm = FFEF00 | shorts = 188D00 | socks = FFEF00 | title = 2020–2021 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _polissya2021a | pattern_b = _polissya2021a | pattern_ra = _polissya2021a | pattern_sh = _polissya2021a | leftarm = 17B52F | body = 17B52F | rightarm = 17B52F | shorts = 17B52F | socks = 17B52F | title = 2020–2021 m. }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/polissya-zhytomyr/f3sGNX3j/ SOCCERWAY] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]] {{DEFAULTSORT:Polissja}} 88cf2z1icp2vlqgyf5393m9urj8t406 0 579041 7851247 7850691 2026-06-05T18:27:10Z CD 677 7851247 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2020–2021 m. |image = |size = |dates = 2020 m. rugsėjo 3 d. – 2022 m. kovo 29 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|FRA|1}} |matches = 168 |goals = 382 |attendance = 222505 |top_scorer = {{vlv|BEL}} [[Romelu Lukaku]] <br> {{vlv|NOR}} [[Erling Haaland]] <br> {{vlv|ESP}} [[Ferran Torres]] <br> (po 6 įvarčius) }} '''2020–2021 m. UEFA tautų lyga''' – antrasis [[UEFA]] rengiamo futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvauja 55 [[UEFA]] narės. Turnyro formatas buvo kiek pakeistas po 2018–2019 m. sezono: sumažintas D diviziono narių skaičius, praplėstas kitų divizionų narių skaičius. A diviziono grupių nugalėtojai susitinka finaliniame turnyre dėl UEFA tautų lygos čempiono titulo. C diviziono grupių pralaimėtojai kovoja tarpusavyje dėl išlikimo divizione. == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''12'''||6||3||3||0||7||2||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||6||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''2'''||6||0||2||4||3||11||-8 |- |} *{{fut|NED|2}} 1:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|BIH|2}} 1:2 {{fut|POL|1}} *{{fut|NED|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:0 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 0:0 {{fut|ITA|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 3:0 {{fut|BIH|1}} *{{fut|NED|2}} 3:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|ITA|2}} 2:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:2 {{fut|ITA|1}} *{{fut|POL|2}} 1:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''15'''||6||5||0||1||16||6||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Anglija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||4||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||17||-14 |- |} *{{fut|ISL|2}} 0:1 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 5:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|BEL|1}} *{{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ENG|2}} 0:1 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 2:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|ENG|2}} 4:0 {{fut|ISL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||5||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''13'''||6||4||1||1||12||4||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''3'''||6||1||0||5||9||16||-7 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''3'''||6||1||0||5||5||13||-8 |- |} *{{fut|POR|2}} 4:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:2 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:1 {{fut|SWE|1}} *{{fut|FRA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 1:2 {{fut|FRA|1}} *{{fut|POR|2}} 3:0 {{fut|SWE|1}} *{{fut|POR|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|SWE|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|SWE|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''11'''||6||3||2||1||13||3||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''9'''||6||2||3||1||10||13||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||8||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||13||-8 |- |} * {{fut|GER|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|UKR|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ESP|2}} 4:0 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:2 {{fut|GER|1}} * {{fut|GER|2}} 3:3 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|ESP|1}} * {{fut|GER|2}} 3:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|SUI|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, keliems ukrainiečių žaidėjams susirgus COVID-19. Ukrainos federacija tokį UEFA sprendimą apskundė: [https://uaf.ua/article/40809]</ref> {{fut|UKR|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''13'''||6||4||1||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||12||7||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||9||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|Šiaurės Airija|1}} |'''2'''||6||0||2||4||4||11||-7 |- |} * {{fut|NOR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} * {{fut|ROM|2}} 1:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:3 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:5 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NOR|2}} 4:0 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, nes dėl COVID-19 teigiamų rezultatų norvegai neatvyko į Rumuniją. [https://disciplinary.uefa.com/insideuefa/disciplinary/updates/0263-10e26ac64257-1df12113fe6d-1000--ab-romania-v-norway/]</ref> {{fut|NOR|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:1 {{fut|ROM|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''12'''||6||4||0||2||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''10'''||6||3||1||2||5||4||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||7||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||10||-5 |- |} * {{fut|SCO|2}} 1:1 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:3 {{fut|CZE|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 2:3 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''8'''||6||2||2||2||9||12||-3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||7||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''6'''||6||1||3||2||6||8||-2 |- |} * {{fut|RUS|2}} 3:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:3 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SER|2}} 0:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 1:1 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|TUR|2}} 2:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 3:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 5:0 {{fut|RUS|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''16'''||6||5||1||0||7||1||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''3'''||6||0||3||3||1||4||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''2'''||6||0||2||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|FIN|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|BUL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:2 {{fut|FIN|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|WAL|2}} 3:1 {{fut|FIN|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} |'''13'''||6||4||1||1||10||2||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''6'''||6||1||3||2||2||4||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''4'''||6||1||1||4||2||10||-8 |- |} *{{fut|AZE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:1 {{fut|AZE|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:1 {{fut|MNE|1}} *{{fut|LUX|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|LUX|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|MNE|2}} 4:0 {{fut|CYP|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''9'''||6||2||3||1||9||8||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''7'''||6||1||4||1||6||6||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||9||-4 |- |} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:1 {{fut|MKD|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:2 {{fut|GEO|1}} *{{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|MKD|1}} *{{fut|EST|2}} 1:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|MKD|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:2 {{fut|ARM|1}} *{{fut|ARM|2}} 1:0 {{fut|MKD|1}} *{{fut|GEO|2}} 0:0 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''14'''||6||4||2||0||8||1||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''12'''||6||3||3||0||6||1||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''5'''||6||1||2||3||4||6||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''1'''||6||0||1||5||1||11||-10 |- |} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|SLO|2}} 0:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|GRE|2}} 2:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 0:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:4 {{fut|SLO|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 2:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2020–2021 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||10||8||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''8'''||6||2||2||2||5||7||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||9||-4 |- |} * {{fut|LTU|2}} 0:2 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:2 {{fut|ALB|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|KAZ|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|LTU|2}} 2:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|LTU|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|LTU|1}} === Varžybos dėl išlikimo C divizione === {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|{{fut|MDA|2}}||2–2 (4–5)|'''{{fut|KAZ|1}}'''||1–2|1–0}} {{TwoLegResult|{{fut|EST|2}}||0–2|'''{{fut|CYP|1}}'''||0–0|0–2}} |} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''12'''||6||3||3||0||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''9'''||6||2||3||1||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''7'''||6||1||4||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AND|1}} |'''2'''||6||0||2||4||1||11||-10 |- |} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|FRO|2}} 3:2 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AND|2}} 0:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|MLT|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|MLT|2}} 3:1 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:5 {{fut|LVA|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''8'''||4||2||2||0||3||1||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''5'''||4||1||2||1||3||2||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''2'''||4||0||2||2||0||3||-3 |- |} * {{fut|GIB|2}} 1:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|LIE|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:1 {{fut|LIE|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--semi-finals --> |[[Spalio 6]] – [[Milanas]]|{{fut|ITA|1}}|1|'''{{fut|ESP|1}}'''|2 |[[Spalio 7]] – [[Turinas]]|{{fut|BEL|1}}|2|'''{{fut|FRA|1}}'''|3 <!--final --> |[[Spalio 10]] – [[Milanas]]|{{fut|ESP|1}}|1|'''{{fut|FRA|1}}'''|2 <!--third place --> |[[Spalio 10]] – [[Turinas]]|'''{{fut|ITA|1}}'''|2|{{fut|BEL|1}}|1 }} === Pusfinaliai === {{Football box |date={{Start date|2021|10|6|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 1–2 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030758/ Ataskaita] |team2={{fut|ESP|1}} |goals1=[[Lorenzo Pellegrini|Pelegrinis]] {{goal|83}} |goals2=[[Ferran Torres|F. Toresas]] {{goal|17}}, {{goal|45+2}} |stadium=[[San Siro]], [[Milanas]] |attendance=33 524<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030758_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Italy v Spain |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 October 2021 |access-date=6 October 2021}}</ref> |referee= {{flagicon|RUS}} Sergejus Karasiovas }} {{Football box |date={{Start date|2021|10|7|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|BEL|2}} |score= 2–3 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030759/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Yannick Carrasco|Karaskas]] {{goal|37}}<br>[[Romelu Lukaku|Lukaku]] {{goal|40}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|62}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|69|11 m}}<br>[[Theo Hernandez|T. Ernandesas]] {{goal|90}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=12 409<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030759_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Belgium v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=7 October 2021 |access-date=7 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} Danielis Zybertas }} === Mažasis finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=16:00 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 2–1 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030760/ Ataskaita] |team2={{fut|BEL|1}} |goals1=[[Nicolò Barella|Barela]] {{goal|46}}<br>[[Domenico Berardi|Berardis]] {{goal|65|[[11 metrų baudinys|11 m]]}} |goals2=De Keteleras {{goal|86}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=16 724<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|SRB}} Srdžanas Jovanovičius }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _italy20h |pattern_b = _italy20h |pattern_ra = _italy20h |pattern_sh = |pattern_so = _ita20H |leftarm = 113ED7 |body = 113ED7 |rightarm = 113ED7 |shorts = 000054 |socks = 113ED7 |title = Italija<ref name="ita-bel_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _bel20a |pattern_b = _bel20A |pattern_ra = _bel20a |pattern_sh = _adidas_red |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FAFAFF |body = FAFAFF |rightarm = FAFAFF |shorts = FAFAFF |socks = FAFAFF |title = Belgija<ref name="ita-bel_line-ups"/> }} |} === Finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ESP|2}} |score= 1–2 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030761/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Mikel Oyarzabal|Ojarsabalis]] {{goal|64}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|66}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|80}} |stadium=[[San Siro stadionas]], [[Milanas]] |attendance=31 511<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|ENG}} Enotonis Teiloras }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _esp20h |pattern_b = _esp20H |pattern_ra = _esp20h |pattern_sh = _esp20h |pattern_so = _esp20h |leftarm = E00000 |body = FF0000 |rightarm = E00000 |shorts = 020053 |socks = 020053 |title = Ispanija<ref name="esp-fra_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _rbl2021h |pattern_b = _france20a |pattern_ra = _rbl2021h |pattern_sh = _fra20A |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = Prancūzija<ref name="esp-fra_line-ups"/> }} |} == Šaltiniai == * [http://www.rsssf.org/tables/2021uefanl.html UEFA Nations League 2020/21] (Rsssf.org) {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2020–2021 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] hnl0pd019pggxxzgqav3uhv48zng3pl 7851249 7851247 2026-06-05T18:28:59Z CD 677 7851249 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2020–2021 m. |image = |size = |dates = 2020 m. rugsėjo 3 d. – 2022 m. kovo 29 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|FRA|1}} |matches = 168 |goals = 382 |attendance = 222505 |top_scorer = {{vlv|BEL}} [[Romelu Lukaku]] <br> {{vlv|NOR}} [[Erling Haaland]] <br> {{vlv|ESP}} [[Ferran Torres]] <br> (po 6 įvarčius) |prevseason = [[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–2019 m.]] |nextseason = [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m.]] }} '''2020–2021 m. UEFA tautų lyga''' – antrasis [[UEFA]] rengiamo futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvauja 55 [[UEFA]] narės. Turnyro formatas buvo kiek pakeistas po 2018–2019 m. sezono: sumažintas D diviziono narių skaičius, praplėstas kitų divizionų narių skaičius. A diviziono grupių nugalėtojai susitinka finaliniame turnyre dėl UEFA tautų lygos čempiono titulo. C diviziono grupių pralaimėtojai kovoja tarpusavyje dėl išlikimo divizione. == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''12'''||6||3||3||0||7||2||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||6||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''2'''||6||0||2||4||3||11||-8 |- |} *{{fut|NED|2}} 1:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|BIH|2}} 1:2 {{fut|POL|1}} *{{fut|NED|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:0 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 0:0 {{fut|ITA|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 3:0 {{fut|BIH|1}} *{{fut|NED|2}} 3:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|ITA|2}} 2:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:2 {{fut|ITA|1}} *{{fut|POL|2}} 1:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''15'''||6||5||0||1||16||6||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Anglija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||4||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||17||-14 |- |} *{{fut|ISL|2}} 0:1 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 5:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|BEL|1}} *{{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ENG|2}} 0:1 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 2:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|ENG|2}} 4:0 {{fut|ISL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||5||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''13'''||6||4||1||1||12||4||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''3'''||6||1||0||5||9||16||-7 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''3'''||6||1||0||5||5||13||-8 |- |} *{{fut|POR|2}} 4:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:2 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:1 {{fut|SWE|1}} *{{fut|FRA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 1:2 {{fut|FRA|1}} *{{fut|POR|2}} 3:0 {{fut|SWE|1}} *{{fut|POR|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|SWE|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|SWE|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''11'''||6||3||2||1||13||3||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''9'''||6||2||3||1||10||13||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||8||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||13||-8 |- |} * {{fut|GER|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|UKR|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ESP|2}} 4:0 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:2 {{fut|GER|1}} * {{fut|GER|2}} 3:3 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|ESP|1}} * {{fut|GER|2}} 3:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|SUI|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, keliems ukrainiečių žaidėjams susirgus COVID-19. Ukrainos federacija tokį UEFA sprendimą apskundė: [https://uaf.ua/article/40809]</ref> {{fut|UKR|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''13'''||6||4||1||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||12||7||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||9||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|Šiaurės Airija|1}} |'''2'''||6||0||2||4||4||11||-7 |- |} * {{fut|NOR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} * {{fut|ROM|2}} 1:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:3 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:5 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NOR|2}} 4:0 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, nes dėl COVID-19 teigiamų rezultatų norvegai neatvyko į Rumuniją. [https://disciplinary.uefa.com/insideuefa/disciplinary/updates/0263-10e26ac64257-1df12113fe6d-1000--ab-romania-v-norway/]</ref> {{fut|NOR|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:1 {{fut|ROM|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''12'''||6||4||0||2||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''10'''||6||3||1||2||5||4||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||7||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||10||-5 |- |} * {{fut|SCO|2}} 1:1 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:3 {{fut|CZE|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 2:3 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''8'''||6||2||2||2||9||12||-3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||7||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''6'''||6||1||3||2||6||8||-2 |- |} * {{fut|RUS|2}} 3:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:3 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SER|2}} 0:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 1:1 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|TUR|2}} 2:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 3:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 5:0 {{fut|RUS|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''16'''||6||5||1||0||7||1||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''3'''||6||0||3||3||1||4||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''2'''||6||0||2||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|FIN|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|BUL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:2 {{fut|FIN|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|WAL|2}} 3:1 {{fut|FIN|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} |'''13'''||6||4||1||1||10||2||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''6'''||6||1||3||2||2||4||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''4'''||6||1||1||4||2||10||-8 |- |} *{{fut|AZE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:1 {{fut|AZE|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:1 {{fut|MNE|1}} *{{fut|LUX|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|LUX|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|MNE|2}} 4:0 {{fut|CYP|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''9'''||6||2||3||1||9||8||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''7'''||6||1||4||1||6||6||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||9||-4 |- |} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:1 {{fut|MKD|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:2 {{fut|GEO|1}} *{{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|MKD|1}} *{{fut|EST|2}} 1:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|MKD|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:2 {{fut|ARM|1}} *{{fut|ARM|2}} 1:0 {{fut|MKD|1}} *{{fut|GEO|2}} 0:0 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''14'''||6||4||2||0||8||1||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''12'''||6||3||3||0||6||1||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''5'''||6||1||2||3||4||6||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''1'''||6||0||1||5||1||11||-10 |- |} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|SLO|2}} 0:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|GRE|2}} 2:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 0:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:4 {{fut|SLO|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 2:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2020–2021 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||10||8||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''8'''||6||2||2||2||5||7||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||9||-4 |- |} * {{fut|LTU|2}} 0:2 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:2 {{fut|ALB|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|KAZ|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|LTU|2}} 2:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|LTU|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|LTU|1}} === Varžybos dėl išlikimo C divizione === {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|{{fut|MDA|2}}||2–2 (4–5)|'''{{fut|KAZ|1}}'''||1–2|1–0}} {{TwoLegResult|{{fut|EST|2}}||0–2|'''{{fut|CYP|1}}'''||0–0|0–2}} |} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''12'''||6||3||3||0||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''9'''||6||2||3||1||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''7'''||6||1||4||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AND|1}} |'''2'''||6||0||2||4||1||11||-10 |- |} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|FRO|2}} 3:2 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AND|2}} 0:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|MLT|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|MLT|2}} 3:1 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:5 {{fut|LVA|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''8'''||4||2||2||0||3||1||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''5'''||4||1||2||1||3||2||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''2'''||4||0||2||2||0||3||-3 |- |} * {{fut|GIB|2}} 1:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|LIE|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:1 {{fut|LIE|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--semi-finals --> |[[Spalio 6]] – [[Milanas]]|{{fut|ITA|1}}|1|'''{{fut|ESP|1}}'''|2 |[[Spalio 7]] – [[Turinas]]|{{fut|BEL|1}}|2|'''{{fut|FRA|1}}'''|3 <!--final --> |[[Spalio 10]] – [[Milanas]]|{{fut|ESP|1}}|1|'''{{fut|FRA|1}}'''|2 <!--third place --> |[[Spalio 10]] – [[Turinas]]|'''{{fut|ITA|1}}'''|2|{{fut|BEL|1}}|1 }} === Pusfinaliai === {{Football box |date={{Start date|2021|10|6|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 1–2 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030758/ Ataskaita] |team2={{fut|ESP|1}} |goals1=[[Lorenzo Pellegrini|Pelegrinis]] {{goal|83}} |goals2=[[Ferran Torres|F. Toresas]] {{goal|17}}, {{goal|45+2}} |stadium=[[San Siro]], [[Milanas]] |attendance=33 524<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030758_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Italy v Spain |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 October 2021 |access-date=6 October 2021}}</ref> |referee= {{flagicon|RUS}} Sergejus Karasiovas }} {{Football box |date={{Start date|2021|10|7|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|BEL|2}} |score= 2–3 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030759/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Yannick Carrasco|Karaskas]] {{goal|37}}<br>[[Romelu Lukaku|Lukaku]] {{goal|40}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|62}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|69|11 m}}<br>[[Theo Hernandez|T. Ernandesas]] {{goal|90}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=12 409<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030759_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Belgium v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=7 October 2021 |access-date=7 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} Danielis Zybertas }} === Mažasis finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=16:00 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 2–1 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030760/ Ataskaita] |team2={{fut|BEL|1}} |goals1=[[Nicolò Barella|Barela]] {{goal|46}}<br>[[Domenico Berardi|Berardis]] {{goal|65|[[11 metrų baudinys|11 m]]}} |goals2=De Keteleras {{goal|86}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=16 724<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|SRB}} Srdžanas Jovanovičius }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _italy20h |pattern_b = _italy20h |pattern_ra = _italy20h |pattern_sh = |pattern_so = _ita20H |leftarm = 113ED7 |body = 113ED7 |rightarm = 113ED7 |shorts = 000054 |socks = 113ED7 |title = Italija<ref name="ita-bel_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _bel20a |pattern_b = _bel20A |pattern_ra = _bel20a |pattern_sh = _adidas_red |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FAFAFF |body = FAFAFF |rightarm = FAFAFF |shorts = FAFAFF |socks = FAFAFF |title = Belgija<ref name="ita-bel_line-ups"/> }} |} === Finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ESP|2}} |score= 1–2 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030761/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Mikel Oyarzabal|Ojarsabalis]] {{goal|64}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|66}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|80}} |stadium=[[San Siro stadionas]], [[Milanas]] |attendance=31 511<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|ENG}} Enotonis Teiloras }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _esp20h |pattern_b = _esp20H |pattern_ra = _esp20h |pattern_sh = _esp20h |pattern_so = _esp20h |leftarm = E00000 |body = FF0000 |rightarm = E00000 |shorts = 020053 |socks = 020053 |title = Ispanija<ref name="esp-fra_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _rbl2021h |pattern_b = _france20a |pattern_ra = _rbl2021h |pattern_sh = _fra20A |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = Prancūzija<ref name="esp-fra_line-ups"/> }} |} == Šaltiniai == * [http://www.rsssf.org/tables/2021uefanl.html UEFA Nations League 2020/21] (Rsssf.org) {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2020–2021 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] bk4p6pgl6c9yww0eiahqjhlepbggc56 7851251 7851249 2026-06-05T18:32:07Z CD 677 7851251 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2020–2021 m. |image = UEFA Nations League.svg |size = 150px |dates = 2020 m. rugsėjo 3 d. – 2022 m. kovo 29 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|FRA|1}} |matches = 168 |goals = 382 |attendance = 222505 |top_scorer = {{vlv|BEL}} [[Romelu Lukaku]] <br> {{vlv|NOR}} [[Erling Haaland]] <br> {{vlv|ESP}} [[Ferran Torres]] <br> (po 6 įvarčius) |prevseason = [[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–2019 m.]] |nextseason = [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m.]] }} '''2020–2021 m. UEFA tautų lyga''' – antrasis [[UEFA]] rengiamo futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvauja 55 [[UEFA]] narės. Turnyro formatas buvo kiek pakeistas po 2018–2019 m. sezono: sumažintas D diviziono narių skaičius, praplėstas kitų divizionų narių skaičius. A diviziono grupių nugalėtojai susitinka finaliniame turnyre dėl UEFA tautų lygos čempiono titulo. C diviziono grupių pralaimėtojai kovoja tarpusavyje dėl išlikimo divizione. == Varžybos == === A divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''12'''||6||3||3||0||7||2||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||6||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''2'''||6||0||2||4||3||11||-8 |- |} *{{fut|NED|2}} 1:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|BIH|2}} 1:2 {{fut|POL|1}} *{{fut|NED|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:0 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 0:0 {{fut|ITA|1}} *{{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|NED|1}} *{{fut|POL|2}} 3:0 {{fut|BIH|1}} *{{fut|NED|2}} 3:1 {{fut|BIH|1}} *{{fut|ITA|2}} 2:0 {{fut|POL|1}} *{{fut|BIH|2}} 0:2 {{fut|ITA|1}} *{{fut|POL|2}} 1:2 {{fut|NED|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''15'''||6||5||0||1||16||6||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Danija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||8||7||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Anglija|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||4||+3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''0'''||6||0||0||6||3||17||-14 |- |} *{{fut|ISL|2}} 0:1 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 5:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|DEN|2}} 0:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|ENG|2}} 2:1 {{fut|BEL|1}} *{{fut|ISL|2}} 0:3 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ENG|2}} 0:1 {{fut|DEN|1}} *{{fut|ISL|2}} 1:2 {{fut|BEL|1}} *{{fut|BEL|2}} 2:0 {{fut|ENG|1}} *{{fut|DEN|2}} 2:1 {{fut|ISL|1}} *{{fut|ENG|2}} 4:0 {{fut|ISL|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''16'''||6||5||1||0||12||5||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''13'''||6||4||1||1||12||4||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''3'''||6||1||0||5||9||16||-7 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''3'''||6||1||0||5||5||13||-8 |- |} *{{fut|POR|2}} 4:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|CRO|1}} *{{fut|SWE|2}} 0:2 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:1 {{fut|SWE|1}} *{{fut|FRA|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} *{{fut|CRO|2}} 1:2 {{fut|FRA|1}} *{{fut|POR|2}} 3:0 {{fut|SWE|1}} *{{fut|POR|2}} 0:1 {{fut|FRA|1}} *{{fut|SWE|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} *{{fut|CRO|2}} 2:3 {{fut|POR|1}} *{{fut|FRA|2}} 4:2 {{fut|SWE|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''11'''||6||3||2||1||13||3||+10 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''9'''||6||2||3||1||10||13||-4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||8||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''6'''||6||2||0||4||5||13||-8 |- |} * {{fut|GER|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|UKR|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ESP|2}} 4:0 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:2 {{fut|GER|1}} * {{fut|GER|2}} 3:3 {{fut|SUI|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|ESP|1}} * {{fut|GER|2}} 3:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 6:0 {{fut|GER|1}} * {{fut|SUI|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, keliems ukrainiečių žaidėjams susirgus COVID-19. Ukrainos federacija tokį UEFA sprendimą apskundė: [https://uaf.ua/article/40809]</ref> {{fut|UKR|1}} === B divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''13'''||6||4||1||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||12||7||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||9||-1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|Šiaurės Airija|1}} |'''2'''||6||0||2||4||4||11||-7 |- |} * {{fut|NOR|2}} 1:2 {{fut|AUT|1}} * {{fut|ROM|2}} 1:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:3 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:5 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NOR|2}} 4:0 {{fut|ROM|1}} * {{fut|NIR|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|NOR|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 2:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0<ref>Rezultatas paskirtas, nes dėl COVID-19 teigiamų rezultatų norvegai neatvyko į Rumuniją. [https://disciplinary.uefa.com/insideuefa/disciplinary/updates/0263-10e26ac64257-1df12113fe6d-1000--ab-romania-v-norway/]</ref> {{fut|NOR|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NIR|2}} 1:1 {{fut|ROM|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''12'''||6||4||0||2||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''10'''||6||3||1||2||5||4||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||7||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||10||-5 |- |} * {{fut|SCO|2}} 1:1 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:3 {{fut|CZE|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:2 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:2 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 2:3 {{fut|ISR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} * {{fut|CZE|2}} 1:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:0 {{fut|SVK|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:0 {{fut|SCO|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Vengrija|1}} |'''11'''||6||3||2||1||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} |'''8'''||6||2||2||2||9||12||-3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''6'''||6||1||3||2||9||7||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''6'''||6||1||3||2||6||8||-2 |- |} * {{fut|RUS|2}} 3:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:3 {{fut|RUS|1}} * {{fut|SER|2}} 0:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|RUS|2}} 1:1 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|RUS|2}} 0:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|TUR|2}} 2:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|TUR|2}} 3:2 {{fut|RUS|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|HUN|2}} 2:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|SER|2}} 5:0 {{fut|RUS|1}} ==== IV grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''16'''||6||5||1||0||7||1||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|Suomija|1}} |'''12'''||6||4||0||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''3'''||6||0||3||3||1||4||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''2'''||6||0||2||4||2||7||-5 |- |} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|FIN|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|FIN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|BUL|2}} 0:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:2 {{fut|FIN|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|WAL|2}} 3:1 {{fut|FIN|1}} === C divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} |'''13'''||6||4||1||1||10||2||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||5||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''6'''||6||1||3||2||2||4||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''4'''||6||1||1||4||2||10||-8 |- |} *{{fut|AZE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 0:1 {{fut|AZE|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:1 {{fut|MNE|1}} *{{fut|LUX|2}} 2:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|CYP|1}} *{{fut|MNE|2}} 1:2 {{fut|LUX|1}} *{{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|MNE|1}} *{{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|LUX|1}} *{{fut|LUX|2}} 0:0 {{fut|AZE|1}} *{{fut|MNE|2}} 4:0 {{fut|CYP|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||6||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''9'''||6||2||3||1||9||8||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''7'''||6||1||4||1||6||6||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''3'''||6||0||3||3||5||9||-4 |- |} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:0 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:1 {{fut|MKD|1}} *{{fut|ARM|2}} 2:2 {{fut|GEO|1}} *{{fut|EST|2}} 3:3 {{fut|MKD|1}} *{{fut|EST|2}} 1:1 {{fut|ARM|1}} *{{fut|MKD|2}} 1:1 {{fut|GEO|1}} *{{fut|MKD|2}} 2:1 {{fut|EST|1}} *{{fut|GEO|2}} 1:2 {{fut|ARM|1}} *{{fut|ARM|2}} 1:0 {{fut|MKD|1}} *{{fut|GEO|2}} 0:0 {{fut|EST|1}} ==== III grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''14'''||6||4||2||0||8||1||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''12'''||6||3||3||0||6||1||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''5'''||6||1||2||3||4||6||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''1'''||6||0||1||5||1||11||-10 |- |} * {{fut|MDA|2}} 1:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|SLO|2}} 0:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|GRE|2}} 2:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|KOS|2}} 0:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:4 {{fut|SLO|1}} * {{fut|MDA|2}} 0:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|SLO|2}} 2:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} ==== IV grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2020–2021 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||10||8||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''8'''||6||2||2||2||5||7||-2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||9||-4 |- |} * {{fut|LTU|2}} 0:2 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:2 {{fut|ALB|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|KAZ|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|LTU|2}} 2:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|LTU|2}} 0:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|BLR|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|ALB|2}} 3:2 {{fut|BLR|1}} * {{fut|KAZ|2}} 1:2 {{fut|LTU|1}} === Varžybos dėl išlikimo C divizione === {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|{{fut|MDA|2}}||2–2 (4–5)|'''{{fut|KAZ|1}}'''||1–2|1–0}} {{TwoLegResult|{{fut|EST|2}}||0–2|'''{{fut|CYP|1}}'''||0–0|0–2}} |} === D divizionas === ==== I grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''12'''||6||3||3||0||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''9'''||6||2||3||1||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''7'''||6||1||4||1||8||4||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AND|1}} |'''2'''||6||0||2||4||1||11||-10 |- |} * {{fut|LVA|2}} 0:0 {{fut|Andora|1}} * {{fut|FRO|2}} 3:2 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AND|2}} 0:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|MLT|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|MLT|2}} 3:1 {{fut|AND|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|AND|2}} 0:5 {{fut|LVA|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} ==== II grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''8'''||4||2||2||0||3||1||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''5'''||4||1||2||1||3||2||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''2'''||4||0||2||2||0||3||-3 |- |} * {{fut|GIB|2}} 1:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|LIE|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:1 {{fut|LIE|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--semi-finals --> |[[Spalio 6]] – [[Milanas]]|{{fut|ITA|1}}|1|'''{{fut|ESP|1}}'''|2 |[[Spalio 7]] – [[Turinas]]|{{fut|BEL|1}}|2|'''{{fut|FRA|1}}'''|3 <!--final --> |[[Spalio 10]] – [[Milanas]]|{{fut|ESP|1}}|1|'''{{fut|FRA|1}}'''|2 <!--third place --> |[[Spalio 10]] – [[Turinas]]|'''{{fut|ITA|1}}'''|2|{{fut|BEL|1}}|1 }} === Pusfinaliai === {{Football box |date={{Start date|2021|10|6|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 1–2 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030758/ Ataskaita] |team2={{fut|ESP|1}} |goals1=[[Lorenzo Pellegrini|Pelegrinis]] {{goal|83}} |goals2=[[Ferran Torres|F. Toresas]] {{goal|17}}, {{goal|45+2}} |stadium=[[San Siro]], [[Milanas]] |attendance=33 524<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030758_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Italy v Spain |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=6 October 2021 |access-date=6 October 2021}}</ref> |referee= {{flagicon|RUS}} Sergejus Karasiovas }} {{Football box |date={{Start date|2021|10|7|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|BEL|2}} |score= 2–3 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030759/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Yannick Carrasco|Karaskas]] {{goal|37}}<br>[[Romelu Lukaku|Lukaku]] {{goal|40}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|62}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|69|11 m}}<br>[[Theo Hernandez|T. Ernandesas]] {{goal|90}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=12 409<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030759_fr.pdf |title=Full Time Report – Semi-finals – Belgium v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=7 October 2021 |access-date=7 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|GER}} Danielis Zybertas }} === Mažasis finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=16:00 |team1={{fut|ITA|2}} |score= 2–1 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030760/ Ataskaita] |team2={{fut|BEL|1}} |goals1=[[Nicolò Barella|Barela]] {{goal|46}}<br>[[Domenico Berardi|Berardis]] {{goal|65|[[11 metrų baudinys|11 m]]}} |goals2=De Keteleras {{goal|86}} |stadium=[[Juventus stadionas]], [[Turinas]] |attendance=16 724<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_fr.pdf |title=Full Time Report – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|SRB}} Srdžanas Jovanovičius }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _italy20h |pattern_b = _italy20h |pattern_ra = _italy20h |pattern_sh = |pattern_so = _ita20H |leftarm = 113ED7 |body = 113ED7 |rightarm = 113ED7 |shorts = 000054 |socks = 113ED7 |title = Italija<ref name="ita-bel_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030760_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Third-place match – Italy v Belgium |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _bel20a |pattern_b = _bel20A |pattern_ra = _bel20a |pattern_sh = _adidas_red |pattern_so = _3_stripes_red |leftarm = FAFAFF |body = FAFAFF |rightarm = FAFAFF |shorts = FAFAFF |socks = FAFAFF |title = Belgija<ref name="ita-bel_line-ups"/> }} |} === Finalas === {{Football box |date={{Start date|2021|10|10|df=y}} |time=21:45 |team1={{fut|ESP|2}} |score= 1–2 |report= [https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2030761/ Ataskaita] |team2={{fut|FRA|1}} |goals1=[[Mikel Oyarzabal|Ojarsabalis]] {{goal|64}} |goals2=[[Karim Benzema|Benzema]] {{goal|66}}<br>[[Kylian Mbappé|Mbapė]] {{goal|80}} |stadium=[[San Siro stadionas]], [[Milanas]] |attendance=31 511<ref name="attendance">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_fr.pdf |title=Full Time Report – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |format=PDF |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> |referee={{flagicon|ENG}} Enotonis Teiloras }} {| width=92% |- |{{Football kit |pattern_la = _esp20h |pattern_b = _esp20H |pattern_ra = _esp20h |pattern_sh = _esp20h |pattern_so = _esp20h |leftarm = E00000 |body = FF0000 |rightarm = E00000 |shorts = 020053 |socks = 020053 |title = Ispanija<ref name="esp-fra_line-ups">{{cite web |url=https://www.uefa.com/newsfiles/unl/2021/2030761_lu.pdf |title=Tactical Line-ups – Final – Spain v France |website=UEFA.com |publisher=Union of European Football Associations |date=10 October 2021 |access-date=10 October 2021}}</ref> }} |{{Football kit |pattern_la = _rbl2021h |pattern_b = _france20a |pattern_ra = _rbl2021h |pattern_sh = _fra20A |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = Prancūzija<ref name="esp-fra_line-ups"/> }} |} == Šaltiniai == * [http://www.rsssf.org/tables/2021uefanl.html UEFA Nations League 2020/21] (Rsssf.org) {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2020–2021 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] tc8uh409wv5ql3s2a5d3ununcakfxtq 6 589182 7851235 6235584 2026-06-05T17:50:46Z CD 677 7851235 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{sport-logo}} a3wyve4fpcagjm1en52txisvcu2qcxt 0 599981 7851373 6404409 2026-06-06T10:51:51Z Vilensija 40695 {{abejotinas}} 7851373 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}}{{abejotinas}} {{Ltgyvp |pavad = Kolūkiečiai |panaik = [[XX a.]] pabaigoje |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = |long = |sav = Anykščių rajono savivaldybė |sen = Kavarsko seniūnija }} '''Kolūkiečiai''' – buvęs kaimas ir miestelis [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]. ==Istorija== Kolūkiečių kaimas minimas sovietmečiu gyventojų surašymų ataskaitose – [[1970]] m. kaip kaimas [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių apylinkėje]] (jos centras buvo [[Kavarskas]]), o [[1979]] ir [[1989]] m. – kaip miestelis [[Kavarsko apylinkė]]je. Vėliau gyvenvietė neaptinkama. Kadangi surašymų metu joje būdavo daugiau nei 100 gyventojų, galima spėti,{{neaišku}} kad ji ne šiaip išnyko ar buvo apleista, bet tai buvusi Kavarsko priemiestinė gyvenvietė, atkūrus Nepriklausomybę priskirta [[Kavarskas|Kavarsko]] miestui. ==Gyventojai== {{dem|kolon=4|till=200|inc=50|incmin=25 |1959|135|r1959=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1970|110|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|120|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|108|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> }} ==Šaltiniai== {{ref}} [[Kategorija:Panaikintos Anykščių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 855b1nkvesb97nutkyoo01pzqv1i47q 7851384 7851373 2026-06-06T11:19:45Z Vilensija 40695 įtraukta [[Kategorija:Lietuvos miesteliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7851384 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}}{{abejotinas}} {{Ltgyvp |pavad = Kolūkiečiai |panaik = [[XX a.]] pabaigoje |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = |long = |sav = Anykščių rajono savivaldybė |sen = Kavarsko seniūnija }} '''Kolūkiečiai''' – buvęs kaimas ir miestelis [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, netoli [[Kavarskas|Kavarsko]]. ==Istorija== Kolūkiečių kaimas minimas sovietmečiu gyventojų surašymų ataskaitose – [[1970]] m. kaip kaimas [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių apylinkėje]] (jos centras buvo [[Kavarskas]]), o [[1979]] ir [[1989]] m. – kaip miestelis [[Kavarsko apylinkė]]je. Vėliau gyvenvietė neaptinkama. Kadangi surašymų metu joje būdavo daugiau nei 100 gyventojų, galima spėti,{{neaišku}} kad ji ne šiaip išnyko ar buvo apleista, bet tai buvusi Kavarsko priemiestinė gyvenvietė, atkūrus Nepriklausomybę priskirta [[Kavarskas|Kavarsko]] miestui. ==Gyventojai== {{dem|kolon=4|till=200|inc=50|incmin=25 |1959|135|r1959=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1970|110|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|120|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|108|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> }} ==Šaltiniai== {{ref}} [[Kategorija:Panaikintos Anykščių rajono savivaldybės gyvenvietės]] [[Kategorija:Lietuvos miesteliai]] 1uugh1007hc5h7vmlsdcuw8r5wc3o8j 2 605601 7851268 7836391 2026-06-05T22:01:49Z Nomadbones 153116 7851268 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas|pavadinimas=Pietų Prūsija|origpavadin={{de|Provinz Südpreußen}}<br>{{pl|Prusy Południowe}}|žemėlapis=South_Prussia_1795–1806_administrative_map_with_departments,_districts_and_all_towns.jpg|įkūrimoMet=1793|panaikinimoMet=1807|p1=ATR|vėliava_p1=Chorągiew królewska.png|s1=Varšuvos kunigaikštystė|vėliava_s1=Flag_of_the_Duchy_of_Warsaw.svg|admCentras=[[Poznanė]] (1793–1795)<br>[[Varšuva]] (1795–1807)|valstybė=Prūsija|gyventoju=1335000|gyventojumetai=1793|gyventoju1=1503508|gyventoju1metai=1806|kalbos=[[vokiečių kalba|vokiečių]]|plotas=53000|plotasmetai=1806}} '''Pietų Prūsija''' ({{de|Provinz Südpreußen}}, {{pl|Prusy Południowe}}) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]] provincija, įkurta 1793 m. iš teritorijų, aneksuotų per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]]. 1795 m. įvyko [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiasis ir paskutinis padalijimas]], ir provincija aneksavo dar daugiau teritorijų – [[Varšuva|Varšuvą]] ir jos apylinkes. == Geografija == Pietų Prūsija vakaruose ribojosi su Brandenburgo [[Noimarkas|Noimarko]] regionu, o šiaurėje – su [[Notecės apygarda]]. Po trečiojo padalijimo Dobrynės ir Plocko žemės į šiaurės rytus nuo [[Vysla|Vyslos]] buvo perduotos [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] sudėčiai, o Pietų Prūsija įgijo buvusio [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] Varšuvos regioną. Pietryčiuose [[Pilica|Pilicos]] upė žymėjo sieną su tomis [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] teritorijomis, kurios 1795 m. tapo Austrijos [[Vakarų Galicija|Naujosios Galicijos]] dalimi. Pietvakariuose ribojosi su [[Silezijos provincija]] ir [[Naujoji Silezija|Naująja Silezija]], mažesne provincija, apimančia buvusią [[Sevežo kunigaikštystė|Sevežo kunigaikštystęė]], kuri buvo administruojama iš Pietų Prūsijos. == Istorija == Pietų Prūsija buvo sukurta iš teritorijų, aneksuotų per antrąjį ATR padalijimą, ir 1793 m. apėmė: * [[Poznanės vaivadija (Lenkijos karalystė)|Poznanės]], [[Kališo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Kališo]], [[Kujavijos Bresto vaivadija|Kujavijos Bresto]] ir [[Gniezno vaivadija|Gniezno]] vaivadijas; * [[Seradzo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Seradzo]] ir [[Lenčycos vaivadija|Lenčycos]] apylinkes; * [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]]; * gretimas [[Plocko vaivadija (Lenkijos karalystė)|Plocko]] ir [[Ravos vaivadija|Ravos]] vaivadijų dalis. Iš pradžių provincijos sostine buvo [[Poznanė]] (1793–1795 m.), vėliau – [[Varšuva]] (1795–1806 m.), kuri buvo prijungta 1795 m. po trečiojo ATR padalijimo. Visgi faktiškai teritoriją administravo Generalinė direktorija (''General-Direktorium'') [[Berlynas|Berlyne]]. Ši mažai išsivysčiusi provincija buvo administruojama siekiant pirmiausia gauti finansinės naudos. Pirmasis provincijos ministras [[Otto von Voss|Otas fon Fosas]] teigė, kad „Pietų Prūsija neturėtų būti įgyta pernelyg brangiai: ji neturi tapti našta kitoms provincijoms, o priešingai – turi joms ir visai Prūsijos valstybei nešti naudą“. Taigi, vykdydama [[Lenkų germanizacija padalijimo laikotarpiu|lenkų germanizaciją padalijimų metu]], Prūsijos valstybė iš provincijos išgaudavo daugiau pajamų, nei į ją investuodavo, ir nustatydavo muitus prekėms iš jos, kas labai neigiamai paveikė provincijos pramoninį vystymąsi. Po [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] pergalės [[Ketvirtosios koalicijos karas|Ketvirtosios koalicijos kare]] ir [[Didžiosios Lenkijos sukilimas (1806)|Didžiosios Lenkijos sukilimo]], pagal 1807 m. [[Tilžės taika|Tilžės taiką]] Pietų Prūsijos teritorija tapo [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystės]], Prancūzijos satelitinės valstybės, dalimi. Po 1815 m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] buvo padalyta tarp Prūsijos [[Poznanės didžioji kunigaikštystė|Poznanės didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos Kongreso karalystė|Kongresinės Lenkijos]], priklausiusios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]]. == Administracinis suskirstymas == [[File:Preussen-1806.jpg|thumb|right|411x411px|Pietų Prūsijos ir jos Poznanės, Kališo bei Varšuvos departamentų žemėlapis, 1801–1807 m.]] === Departamentai === Provincija buvo suskirstyta į tris departamentus: Poznanės, Kališo ir Varšuvos. === Apygardos === 1806 m. trys provincijos departamentai buvo suskirstyti į šias apygardas: {| class="wikitable" |- !Kališo departamentas !Poznanės departamentas !Varšuvos departamentas |- style="vertical-align: top;" | *[[Kališas]] *[[Odolianuvas]] *[[Koninas]] *[[Ostšešuvas]] *[[Veliunis]] *[[Liutomerskas]] *[[Varta (miestelis)|Varta]] *[[Šadekas]] *[[Seradzas]] *[[Petrakavas]] *[[Radomskas]] *[[Čenstakava]] | *[[Poznanė]] *[[Obornikai]] *[[Mendzyžečas]] *[[Babimostas]] *[[Vschova]] *[[Krobia]] *[[Sremas]] *[[Koscianas]] *[[Krotošynas]] *[[Pyzdrai]] *[[Didžiosios Lenkijos Sroda]] *[[Gnieznas]] *[[Vongrovecas]] *[[Povidzas (Didžiosios Lenkijos vaivadija)|Povidzas]] *[[Kujavijos Brestas]] *[[Radzejuvas]] *[[Kovalis]] | *[[Varšuva]] *[[Blonis]] *[[Čerskas (Pamario vaivadija)|Čerskas]] *[[Mazovijos Rava]] *[[Sochačevas]] *[[Gostynis]] *Orlovas *[[Lenčyca]] *[[Zgežas]] *[[Bžezinas]] |} == Išnašos == {{išn}} == Papildomam skaitymui == {{refbegin}} * Mincer Franciszek. Miasta ziem nadnoteckich (ze szczególnym uwzględnieniem Bydgoszczy) w latach 1772–1815. Problematyka periodyzacyjna, historiograficzna i źródłoznawcza [w.] Biegański Zdzisław, Grzegorz M. red.: Bydgoszcz – 650 lat praw miejskich. Praca zbiorowa. Bydgoszcz 1996 * Biegański Zdzisław, Jastrzębski Włodzimierz red.: Bydgoszcz jako ośrodek administracyjny na przestrzeni wieków, zbiór studiów. Bydgoszcz 1998. * Biskup Marian red.: Historia Bydgoszczy. Tom I do roku 1920. Warszawa-Poznań: Bydgoskie Towarzystwo Naukowe, 1991 * Dzieje Pomorza Nadwiślańskiego od VII wieku do 1945 r. Praca zbiorowa. Wydawnictwo Morskie Gdańsk 1978 * Biegański Zdzisław: Kształt terytorialno-administracyjny regionu kujawsko-pomorskiego w XIX i XX wieku [w.] Związki Kujaw i Pomorza na przestrzeni wieków. Zbiór studiów pod red. Zdzisława Biegańskiego i Włodzimierza Jastrzębskiego. Prace komisji historii BTN t. XVII: Bydgoszcz 2001 {{refend}} [[Kategorija:Prūsijos karalystės administraciniai vienetai] 6u2kc1xairtlgntjxpe94u3rakdvmuc 7851343 7851268 2026-06-06T09:54:28Z Nomadbones 153116 Ištrintas visas puslapio turinys 7851343 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 607661 7851136 7850848 2026-06-05T13:25:54Z Nestea 25298 7851136 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė|_noautocat=yes|vėliava_p1=Flag of Cuba (1902–1906).svg|paprastas_pav=|statusas=[[JAV]] [[okupacija]]|statuso_tekstas=|era=[[XX amžius]]|year_start=1906|year_end=1909|year_exile_start=|year_exile_end=|date_start=rugsėjo 28 d.|date_end=vasario 6 d.|event_start=JAV įsiveržimas|event_end=Visiškas atsitraukimas|p1=Kubos Respublika (1902–1959)|ilgas pavadinimas=Kubos laikinoji vyriausybė|vėliava_s1=Flag of Cuba (1902–1906).svg|s1=Kubos Respublika (1902–1959)|image_flag=Flag_of_the_United_States_(1896–1908).svg|image_coat=Coat of arms of the United States occupation of Cuba.svg|simbolio_tipas=|simbolis=|image_map=CUB_orthographic.svg|image_map_caption=|sostinė=[[Havana]]|valstybinės_kalbos=[[Ispanų kalba|ispanų]], [[Anglų kalba|anglų]]|valdymo_metai1=1906|valdovas1=[[Viljamas Hovardas Taftas]]|valdymo_metai2=1906–1909|valdovas2=[[Charles Edward Magoon]]|valdymo_forma=[[Okupacija]]|valdovo_titulas=Laikinasis gubernatorius}} '''Antroji Kubos okupacija,''' oficialiai vadinama '''Kubos laikinoji vyriausybė''' ({{en|Provisional Government of Cuba}}) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[JAV ginkluotosios pajėgos|karinių pajėgų]] įvykdyta [[Kuba|Kubos]] okupacija, trukusi nuo 1906 m. rugsėjo iki 1909 m. vasario. Žlugus Kubos prezidento [[Tomas Estrada Palma|Tomaso Estrados Palma]] vyriausybei, JAV prezidentas [[Theodore Roosevelt|Teodoras Ruzveltas]] įsakė JAV karinėms pajėgoms įžengti į Kubą. Jų misija buvo užkirsti kelią kubiečių tarpusavio kovoms, apsaugoti JAV ekonominius interesus Kuboje ir surengti laisvus rinkimus, kad būtų sudaryta nauja ir teisėta vyriausybė. 1908 m. lapkričio mėn. išrinkus [[Jose Miguel Gomez|Chosė Migelį Gomesą]], JAV pareigūnai nusprendė, kad padėtis Kuboje pakankamai stabili, kad JAV galėtų išvesti savo kariuomenę, ir ši okupacija buvo baigta 1909 m. vasario mėn.<ref name="Beede, pg. 28-30">Beede, pg. 28-30</ref><ref>http://www.dtic.mil/cgi-bin/GetTRDoc?Location=U2&doc=GetTRDoc.pdf&AD=ADA506295 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121009132337/http://www.dtic.mil/cgi-bin/GetTRDoc?Location=U2&doc=GetTRDoc.pdf&AD=ADA506295 |date=2012-10-09 }}</ref> [[JAV karinė valdžia Kuboje|Ankstesnė okupacija]] truko 1898–1902 m., nuo taikos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir [[Ispanija|Ispanijos]] sudarymo pasibaigus [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos–Amerikos karui]] iki Kubos Respublikos įkūrimo. == Prieš okupaciją == JAV vaidmuo Kubos reikaluose, jų atsakomybė ir prerogatyvos kilo iš [[1903 m. Kubos ir Amerikos santykių sutartis|1903 m. Kubos ir Amerikos santykių sutarties]], kurią Kuba ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė 1903 m. gegužės 22 d. ir ratifikavo 1904 m. III straipsnyje buvo nurodyta:{{Quote|Kubos Vyriausybė sutinka, kad Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pasinaudoti teise įsikišti, siekdamos išsaugoti Kubos nepriklausomybę, išlaikyti vyriausybę, tinkamą gyvybei, nuosavybei ir asmens laisvei apsaugoti, ir vykdyti [[Paryžiaus sutartis (1898)|Paryžiaus sutartimi]] Jungtinėms Amerikos Valstijoms nustatytus įsipareigojimus Kubos atžvilgiu, kuriuos dabar turi prisiimti ir prisiima Kubos Vyriausybė.}}Konfliktas tarp Kubos politinių partijų prasidėjo per 1905 m. rugsėjo mėn. prezidento rinkimus, kuriuose Estrada Palma ir jo partija suklastojo rinkimus, kad užtikrintų pergalę prieš liberalų kandidatą Chosė Migelį Gomesą. 1906 m. rugpjūčio mėn. liberalai surengė sukilimą. Abi pusės siekė JAV karinės intervencijos: vyriausybė tikėjosi paramos malšinant sukilimą, o jos oponentai – naujų, prižiūrimų rinkimų. Kai Estrada Palma paprašė JAV karių, prezidentas Ruzveltas iš pradžių nenorėjo jų siųsti. Jis pasiuntė karo sekretorių [[William Howard Taft|Viljamą Taftą]] ir valstybės sekretoriaus padėjėją [[Robert Bacon|Robertą Beikoną]] surengti diskusijų, siekiant derybomis išspręsti nesutarimus. Rugsėjo 19 d. atvykę Taftas ir Beikonas susitiko su abiejų partijų vadovais. Kai Estrada Palma pripažino, kad Ruzveltas nėra pasirengęs palaikyti jo pozicijos, 1906 m. rugsėjo 28 d. jis atsistatydino.<ref>Minger, Ralph Eldin. „William H. Taft and the United States Intervention in Cuba in 1906.“ ''The Hispanic American Historical Review''. Vol. 41, No. 1 (Feb. 1961), pp. 75–89. Duke University Press. https://www.jstor.org/stable/2509992</ref> [[Vaizdas:William_Howard_Taft_cph.3b35813.jpg|kairėje|miniatiūra|upright|Viljamas Hovardas Taftas 1908 m.]] == Okupacija == Kitą dieną po jo atsistatydinimo sekretorius Taftas, remdamasis 1903 m. sutarties sąlygomis, įsteigė Kubos laikinąją vyriausybę ir paskyrė save laikinuoju Kubos gubernatoriumi.<ref name="archives199">[https://www.archives.gov/research/guide-fed-records/groups/199.html Records of the Provisional Government of Cuba], National Archives and Records Administration</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.historyofcuba.com/history/Taft-1.htm|title=William H. Taft in Cuba|access-date=2022-03-14|archive-date=2020-08-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20200814150248/http://www.historyofcuba.com/history/Taft-1.htm|url-status=dead}}</ref> JAV laikinosios vyriausybės ''[[de jure]]'' valdžia buvo nustatyta tuometinio karo sekretoriaus ir pirmojo Kubos laikinojo gubernatoriaus Viljamo Tafto proklamacijoje, kurią jis paskelbė iš karto po to, kai 1906 m. rugsėjo 29 d. buvo įsteigta JAV laikinoji vyriausybė. 1906 m. spalio 23 d. prezidentas Ruzveltas išleido įsakymą, kuriuo patvirtino Tafto veiksmus.<ref name="archives199" /> JAV pareigūnai įsakė [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|Jungtinių Valstijų karinėms jūrų pajėgoms]] išlaipinti [[Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas|jūrų pėstininkų]] [[Brigada (karyba)|brigadą]]. Vadovaujami pulkininko Littleton Waller, jie turėjo saugoti Amerikos piliečius ir patruliuoti saloje, kol atvyks reguliarioji kariuomenė. Sukilėliai nesipriešino ir amerikiečių įsikišimą laikė sėkmės ženklu. JAV kariuomenės generolas [[Frederick Funston]] prižiūrėjo sukilėlių pasidavimą dar prieš atvykstant kariuomenei. Tačiau netrukus Funston atsistatydino, o jį pakeitė generolas [[James Franklin Bell]].<ref name="Beede, pg. 28-30" /><ref>United States War Department, pg. 313</ref> Atvykus kariuomenei sukilėliai jau buvo pasidavę, amerikiečiai daugiausia dėmesio skyrė kelių ir postų statybai. Iš viso per okupaciją buvo nutiesta 92 km naujų kelių, o kariuomenė įrengė apie trisdešimt įvairių postų tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, įskaitant [[Gvantanamo įlankos karinio jūrų laivyno bazė|Gvantanamo įlankos karinio jūrų laivyno bazę]]. Karinė administracija nerimavo, kad jų kariai užsikrės [[Vidurių šiltinė|vidurių šiltine]], [[maliarija]] ir [[gonorėja]], o per okupaciją dešimt procentų karių susirgo venerinėmis ligomis.<ref name="Musicant67">Musicant, I, ''The Banana Wars'', 1990, New York: MacMillan Publishing Co., {{ISBN|0025882104}}, page 67</ref> Dauguma karių buvo dislokuoti [[Santa Klaros provincija|Santa Klaros provincijoje]], netoli gyventojų centrų ir strategiškai išdėstyti prie geležinkelių, kelių ir kitų laivybos kelių, kuriais buvo gabenamos cukranendrės. Tikėdamiesi būsimų politinių neramumų ir sukilimų, amerikiečiai suorganizavo Karinės žvalgybos skyrių (KŽS), kuris rinko informaciją apie Kubos karinį pajėgumą ir vyriausybės priešininkų turimus išteklius.<ref name="Beede, pg. 28-30" /><ref>{{Cite web|url=http://www.globalsecurity.org/military/ops/cuba06.htm|title=1906 Cuban Pacification Campaign}}</ref> KŽS parengė visų 1906 m. sukilimo dalyvių pavardžių sąrašą ir išspausdino tikslius Kubos [[Topografija|topografijos]] žemėlapius. Kiti daliniai reorganizavo ir mokė Kubos kaimo gvardiją (''Guardia Rural Cubana''), daugiausia dėmesio skirdami drausmės ir moralės gerinimui bei politiniais motyvais grindžiamų paaukštinimų panaikinimui. Šios pastangos buvo mažai veiksmingos, nes Kubos vyriausybė nusprendė vietoj Kaimo gvardijos akcentuoti reorganizuotą ir nuolatinę Kubos kariuomenę. Stipresnių ir nuolatinių karinių pajėgų kūrimas buvo prieštaringai vertinamas, nes galėjo pasitarnauti valdančiosios partijos politiniams interesams, tačiau jų šalininkai teigė, kad tik nuolatinės karinės pajėgos gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą. 1906 m. spalio 13 d. laikinuoju Kubos gubernatoriumi tapo [[Charles Edward Magoon]], kuris nusprendė, kad padėtis šalyje pakankamai stabili, kad būtų galima surengti rinkimus. Regioniniai rinkimai įvyko 1908 m. gegužės 25 d., o prezidento rinkimai – lapkričio 14 d. Abu rinkimus prižiūrėjo JAV kariškiai. Rinkimai įvyko be incidentų, o jais buvo išrinktas Chosė Migelis Gomesas. Jis pradėjo eiti pareigas 1909 m. sausio 28 d. JAV kariuomenė buvo išvesta per kelias ateinančias savaites, o paskutinės amerikiečių pajėgos paliko salos šalį 1909 m. vasario 6 d.<ref name="Beede, pg. 28-30" /><ref>Otero, pg. 157</ref><ref>http://trove.nla.gov.au/newspaper/article/15033966</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * Lockmiller, David. ''Magoon in Cuba: A History of the Second Intervention, 1906–1909'' (Greenwood Press, 1969). ISBN 978-0-8371-2210-6. * Minger, Ralph Eldin. „William H. Taft and the United States intervention in Cuba in 1906.“ ''Hispanic American Historical Review'' 41.1 (1961): 75-89 [https://read.dukeupress.edu/hahr/article-pdf/41/1/75/789413/0410075.pdf online] * {{cite book|last=Beede|first=Benjamin R.|title=The War of 1898, and U.S. Interventions, 1898–1934: An Encyclopedia|year=1994|publisher=Taylor & Francis|isbn=0-8240-5624-8|url-access=registration|url=https://archive.org/details/americanrevoluti0000unse_o8w2}} * {{cite book|last=United States War Department|title=Annual report of the Secretary of War, Part 3|year=1907|publisher=United States Government Printing Office}} * {{cite book|last=Otero|first=Juan Joaquin|title=Libro De Cuba, Una Enciclopedia Ilustrada Que Abarca Las Ates, Las Letras, Las Ciencias, La Economia, La Politica, La Historia, La Docencia, Y ElProgreso General De La Nacion Cubana - Edicion Conmemorative del Cincuentenario de la Republica de Cuba, 1902-1952|year=1954}} [[Kategorija:1906 metai]] [[Kategorija:1909 metai]] [[Kategorija:JAV istorija]] [[Kategorija:Kubos istorija]] 54umkxtkql0wrinx2ea31fylriqf3bk 0 609096 7851391 7551019 2026-06-06T11:39:51Z Wyslijp16 170993 7851391 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Jean-Luc Mélenchon | paveikslėlis =Mélenchon 2027 - 55262255527 (cropped 3-4).png | paveikslėlio apibūdinimas = Melanšonas 2022 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1951|08|19|T}} | gimimo vieta = [[Tanžeras]], [[Marokas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Politikas, žurnalistas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija =„[[Nenugalėtoji Prancūzija]]“ | aktyvumo metai = 2016–dabar <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Franš Kontės universitetas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Jean-Luc Mélenchon signature.png | pastabos= }} '''Žanas Liukas Antuanas Pjeras Melanšonas''' ({{fr|Jean-Luc Antoine Pierre Mélenchon}}; g. [[1951]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – kraštutinių kairiųjų pažiūrų prancūzų politikas, šiuo metu einantis [[Prancūzija|Prancūzijos Respublikos]] [[Nacionalinė Asamblėja (Prancūzija)|Nacionalinės Asamblėjos]] nario pareigas. Jis du kartus kandidatavo į [[Prancūzijos prezidentas|Prancūzijos prezidentus]] – [[2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2017]] ir [[2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2022 m.]], atitinkamai užimdamas ketvirtą ir trečią vietas. == Politinė karjera == [[1976]] m. Ž. L. Melanšonas buvo išrinktas Masi savivaldybės tarybos nariu (1983 m.), [[Esonas (departamentas)|Esono]] [[Prancūzijos departamentai|departamento]] generaliniu tarybos nariu (1985 m.) ir to paties departamento [[Prancūzijos senatas|senatoriumi]] (1986 m., perrinktas 1995 ir 2004 m.). 2000–2002 m. jis taip pat ėjo profesinio švietimo ministro pareigas, vadovaujant nacionalinio švietimo ministrui [[Jack Lang|Džakui Longui]], [[Lionel Jospin|Lionelio Žospeno]] vyriausybėje. Būdamas kairiosios partijos lyderis, jis prisijungė prie kairiojo fronto rinkimų koalicijos prieš 2009 m. [[Europos Parlamento rinkimai|Europos Parlamento rinkimus]] ir buvo išrinktas [[Europos parlamentaras|Europos Parlamento nariu]] Pietvakarių rinkimų apygardoje (perrinktas 2014 m.). == Prezidentinė politika == Per protesto judėjimą prieš 2010 m. pensijų reformą Ž. L. Melanšono viešumas išaugo dėl daugybės pasirodymų visuomenėje ir televizijoje. Jis taip pat buvo šios koalicijos kandidatas 2012 m. prezidento rinkimuose, po kurių užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 11,1% balsų. Melanšonas buvo kandidatas [[2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2017 m. prezidento rinkimuose]] „už politinių partijų rėmų“ ir 2016 m. vasarį įkūrė judėjimą „[[Nenugalėtoji Prancūzija]]“ (FI).<ref>[http://www.jean-luc-melenchon.fr/2008/11/ca-suffit-comme-ca/ Statement by Jean‑Luc&nbsp;Mélenchon made after he left the Socialist Party] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100830032435/http://www.jean-luc-melenchon.fr/2008/11/ca-suffit-comme-ca/ |date=2010-08-30 }}</ref><ref>[http://www.lepartidegauche.fr/vie-du-parti/50-interventions-lors-du-meeting-de-lancement-du-pg/156-jean-luc-melenchon-senateur-de-lessonne Speech by Jean-Luc Mélenchon at the creation congress of the Left Party] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721010500/http://www.lepartidegauche.fr/vie-du-parti/50-interventions-lors-du-meeting-de-lancement-du-pg/156-jean-luc-melenchon-senateur-de-lessonne |date=2011-07-21 }}</ref> Jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 19,5% balsų. Jis vėl kandidatavo į prezidentus [[2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2022 m. rinkimuose]] ir pirmajame ture užėmė trečią vietą, surinkęs 21,95% balsų.<ref>[https://www.bns.lt/topic/1912/news/66143661/ E. Macronas ir M. Le Pen ruošiasi dvikovai Prancūzijos prezidento rinkimų antrame rate]. bns.lt. [[BNS]]. Nuoroda tikrinta 2022-04-13.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Mélenchon, Jean-Luc}} [[Kategorija:Prancūzijos politikai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Prancūzija)]] bnawg669dpvmhhclbxuesc6mref2clq 7851392 7851391 2026-06-06T11:40:19Z Wyslijp16 170993 7851392 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Jean-Luc Mélenchon | paveikslėlis =Mélenchon 2027 - 55262255527 (cropped 3-4).png | paveikslėlio apibūdinimas = Melanšonas 2026 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1951|08|19|T}} | gimimo vieta = [[Tanžeras]], [[Marokas]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Politikas, žurnalistas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija =„[[Nenugalėtoji Prancūzija]]“ | aktyvumo metai = 2016–dabar <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = Franš Kontės universitetas | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Jean-Luc Mélenchon signature.png | pastabos= }} '''Žanas Liukas Antuanas Pjeras Melanšonas''' ({{fr|Jean-Luc Antoine Pierre Mélenchon}}; g. [[1951]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – kraštutinių kairiųjų pažiūrų prancūzų politikas, šiuo metu einantis [[Prancūzija|Prancūzijos Respublikos]] [[Nacionalinė Asamblėja (Prancūzija)|Nacionalinės Asamblėjos]] nario pareigas. Jis du kartus kandidatavo į [[Prancūzijos prezidentas|Prancūzijos prezidentus]] – [[2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2017]] ir [[2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2022 m.]], atitinkamai užimdamas ketvirtą ir trečią vietas. == Politinė karjera == [[1976]] m. Ž. L. Melanšonas buvo išrinktas Masi savivaldybės tarybos nariu (1983 m.), [[Esonas (departamentas)|Esono]] [[Prancūzijos departamentai|departamento]] generaliniu tarybos nariu (1985 m.) ir to paties departamento [[Prancūzijos senatas|senatoriumi]] (1986 m., perrinktas 1995 ir 2004 m.). 2000–2002 m. jis taip pat ėjo profesinio švietimo ministro pareigas, vadovaujant nacionalinio švietimo ministrui [[Jack Lang|Džakui Longui]], [[Lionel Jospin|Lionelio Žospeno]] vyriausybėje. Būdamas kairiosios partijos lyderis, jis prisijungė prie kairiojo fronto rinkimų koalicijos prieš 2009 m. [[Europos Parlamento rinkimai|Europos Parlamento rinkimus]] ir buvo išrinktas [[Europos parlamentaras|Europos Parlamento nariu]] Pietvakarių rinkimų apygardoje (perrinktas 2014 m.). == Prezidentinė politika == Per protesto judėjimą prieš 2010 m. pensijų reformą Ž. L. Melanšono viešumas išaugo dėl daugybės pasirodymų visuomenėje ir televizijoje. Jis taip pat buvo šios koalicijos kandidatas 2012 m. prezidento rinkimuose, po kurių užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 11,1% balsų. Melanšonas buvo kandidatas [[2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2017 m. prezidento rinkimuose]] „už politinių partijų rėmų“ ir 2016 m. vasarį įkūrė judėjimą „[[Nenugalėtoji Prancūzija]]“ (FI).<ref>[http://www.jean-luc-melenchon.fr/2008/11/ca-suffit-comme-ca/ Statement by Jean‑Luc&nbsp;Mélenchon made after he left the Socialist Party] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100830032435/http://www.jean-luc-melenchon.fr/2008/11/ca-suffit-comme-ca/ |date=2010-08-30 }}</ref><ref>[http://www.lepartidegauche.fr/vie-du-parti/50-interventions-lors-du-meeting-de-lancement-du-pg/156-jean-luc-melenchon-senateur-de-lessonne Speech by Jean-Luc Mélenchon at the creation congress of the Left Party] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721010500/http://www.lepartidegauche.fr/vie-du-parti/50-interventions-lors-du-meeting-de-lancement-du-pg/156-jean-luc-melenchon-senateur-de-lessonne |date=2011-07-21 }}</ref> Jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 19,5% balsų. Jis vėl kandidatavo į prezidentus [[2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimai|2022 m. rinkimuose]] ir pirmajame ture užėmė trečią vietą, surinkęs 21,95% balsų.<ref>[https://www.bns.lt/topic/1912/news/66143661/ E. Macronas ir M. Le Pen ruošiasi dvikovai Prancūzijos prezidento rinkimų antrame rate]. bns.lt. [[BNS]]. Nuoroda tikrinta 2022-04-13.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Mélenchon, Jean-Luc}} [[Kategorija:Prancūzijos politikai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Prancūzija)]] frqze5svyju5nmc430hku9j062f9xk9 0 610862 7851252 7850695 2026-06-05T18:32:37Z CD 677 7851252 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2022–2023 m. |image = UEFA Nations League.svg |size = 150px |dates = 2022 m. birželio 1 d. – 2024 m. kovo 26 d. |num_teams = 55 |confederations = 1 |champion = {{fut|ESP|1}} |matches = 162 |goals = 425 |attendance = 3225868 |top_scorer = {{vlv|NOR}} [[Erling Haaland]] <br> {{vlv|ESP}} [[Aleksandar Mitrović]] <br> (po 6 įvarčius) |prevseason = [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–2021 m.]] |nextseason = [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–2025 m.]] }} '''2022–2023 m. UEFA tautų lyga''' – antrasis [[UEFA]] rengiamo vyrų futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Jame dalyvauja 55 [[UEFA]] narių nacionalinės rinktinės. Turnyro formatas liko toks pats kaip 2020–2021 m. sezone. Komandų krepšeliai traukiant burtus buvo paskirstyti remiantis [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–2021 m. UEFA tautų lygos]] galutinių rezultatų pagrindu.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/026e-1377ed21d2e8-930ad19855ca-1000/unl_rankings.pdf</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Nations-League-2022/23-Online</ref> Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusija]] šiame sezone buvo diskvalifikuota, ir automatiškai iškrito į žemesnį divizioną.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/mediaservices/mediareleases/news/0275-150c9887cacb-882c686f407f-1000/</ref> [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinė]] žaidė C1 divizione, užėmė paskutinę, ketvirtąją vietą, ir žaidė atrankos rungtynes dėl išlikimo C divizione su Gibraltaro rinktine. Lietuvos rinktinė nugalėjo šiose rungtynėse ir išliko C divizione. == Tvarkaraštis == {| class="wikitable" ! Etapas ! Turas ! Datos<ref>https://www.uefa.com/uefanationsleague/news/026e-13698f20e8cb-8372848125f5-1000/</ref><ref>https://www.uefa.com/uefanationsleague/news/0270-13fa7d271b2d-786414f61047-1000/</ref> |- | rowspan="6" | '''Varžybos grupėse''' | 1-oji rungtynių diena | 2022 m. birželio 1-4 d. |- | 2-oji rungtynių diena | 2022 m. birželio 5-8 d. |- | 3-oji rungtynių diena | 2022 m. birželio 9–11 d. |- | 4-oji rungtynių diena | 2022 m. birželio 12–14 d. |- | 5-oji rungtynių diena | 2022 m. rugsėjo 22–24 d. |- | 6-oji rungtynių diena | 2022 m. rugsėjo 25–27 d. |- | rowspan="3" | '''Finalinis etapas''' | Pusfinaliai | 2023 m. birželio 14–15 d. |- | Dėl 3-osios vietos | rowspan="2" | 2023 m. birželio 18 d. |- | Finalas |- | rowspan="2" | '''Atkrintamosios rungtynės dėl išlikimo''' | Pirmosios rungtynės | 2024 m. kovo 21–23 d. |- | Atsąkomosios rungtynės | 2024 m. kovo 24–26 d. |} == Varžybos == === A divizionas === ==== A1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''13'''||6||4||1||1||8||6||+0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} |'''12'''||6||4||0||2||9||5||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''5'''||6||1||2||3||5||7||-2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''4'''||6||1||1||4||6||10||-4 |- |} * {{fut|CRO|2}} 0:3 {{fut|AUT|1}} * {{fut|FRA|2}} 1:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|CRO|2}} 1:1 {{fut|FRA|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:1 {{fut|FRA|1}} * {{fut|DEN|2}} 0:1 {{fut|CRO|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|AUT|1}} * {{fut|FRA|2}} 0:1 {{fut|CRO|1}} * {{fut|CRO|2}} 2:1 {{fut|DEN|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:0 {{fut|AUT|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:3 {{fut|CRO|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|FRA|1}} ==== A2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||5||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||11||3||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''9'''||6||3||0||3||6||9||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||13||-8 |- |} * {{fut|CZE|2}} 2:1 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:1 {{fut|POR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|POR|2}} 4:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|POR|2}} 2:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SUI|2}} 0:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|ESP|2}} 2:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:0 {{fut|POR|1}} * {{fut|CZE|2}} 0:4 {{fut|POR|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:2 {{fut|SUI|1}} * {{fut|POR|2}} 0:1 {{fut|ESP|1}} * {{fut|SUI|2}} 2:1 {{fut|CZE|1}} ==== A3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||7||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} |'''10'''||6||3||1||2||8||5||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''7'''||6||1||4||1||11||9||+2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''3'''||6||0||3||3||4||11||-6 |- |} * {{fut|HUN|2}} 1:0 {{fut|ENG|1}} * {{fut|ITA|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|GER|2}} 1:1 {{fut|ENG|1}} * {{fut|ITA|2}} 2:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|ENG|2}} 0:0 {{fut|ITA|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} * {{fut|ENG|2}} 0:4 {{fut|HUN|1}} * {{fut|GER|2}} 5:2 {{fut|ITA|1}} * {{fut|GER|2}} 0:1 {{fut|HUN|1}} * {{fut|ITA|2}} 1:0 {{fut|ENG|1}} * {{fut|HUN|2}} 0:2 {{fut|ITA|1}} * {{fut|ENG|2}} 3:3 {{fut|GER|1}} ==== A4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''16'''||6||5||1||0||14||6||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''10'''||6||3||1||2||11||8||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||12||-6 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''1'''||6||0||1||5||6||11||-5 |- |} * {{fut|POL|2}} 2:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|BEL|2}} 1:4 {{fut|NED|1}} * {{fut|BEL|2}} 6:1 {{fut|POL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:2 {{fut|NED|1}} * {{fut|NED|2}} 2:2 {{fut|POL|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:1 {{fut|BEL|1}} * {{fut|NED|2}} 3:2 {{fut|WAL|1}} * {{fut|POL|2}} 0:1 {{fut|BEL|1}} * {{fut|BEL|2}} 2:1 {{fut|WAL|1}} * {{fut|POL|2}} 0:2 {{fut|NED|1}} * {{fut|NED|2}} 1:0 {{fut|BEL|1}} * {{fut|WAL|2}} 0:1 {{fut|POL|1}} === B divizionas === ==== B1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''13'''||6||4||1||1||11||5||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''11'''||6||3||2||1||10||4||+6 |- |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||8||7||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''3'''||6||1||0||5||4||17||-13 |- |} * {{fut|ARM|2}} 1:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|UKR|2}} 3:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|IRL|2}} 3:0 {{fut|SCO|1}} * {{fut|ARM|2}} 1:4 {{fut|SCO|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|SCO|2}} 3:0 {{fut|UKR|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:5 {{fut|UKR|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:1 {{fut|IRL|1}} * {{fut|IRL|2}} 3:2 {{fut|ARM|1}} * {{fut|UKR|2}} 0:0 {{fut|SCO|1}} ==== B2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''8'''||4||2||2||0||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''4'''||4||0||4||0||7||6||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''2'''||4||0||2||2||4||7||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|<s>{{fut|RUS|1}}</s> |'''0'''||0||0||0||0||0||0||0 |- |} * {{fut|ISR|2}} 2:2 {{fut|ISL|1}} * {{fut|ISL|2}} 1:1 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 1:2 {{fut|ISR|1}} * {{fut|ISL|2}} 2:2 {{fut|ISR|1}} * {{fut|ISR|2}} 2:1 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 1:1 {{fut|ISL|1}} ==== B3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''11'''||6||3||2||1||8||8||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MNE|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||6||0 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''7'''||6||2||1||3||6||8||-2 |- |} * {{fut|FIN|2}} 1:1 {{fut|BIH|1}} * {{fut|MNE|2}} 2:0 {{fut|ROM|1}} * {{fut|FIN|2}} 2:0 {{fut|MNE|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:0 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 1:1 {{fut|BIH|1}} * {{fut|ROM|2}} 1:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|ROM|2}} 0:3 {{fut|MNE|1}} * {{fut|BIH|2}} 3:2 {{fut|FIN|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:0 {{fut|MNE|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:1 {{fut|ROM|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:2 {{fut|FIN|1}} * {{fut|ROM|2}} 4:1 {{fut|BIH|1}} ==== B4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''13'''||6||4||1||1||13||5||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||7||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''6'''||6||1||3||2||6||10||-4 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''4'''||6||1||1||4||7||11||-4 |- |} * {{fut|SER|2}} 0:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|SLO|2}} 0:2 {{fut|SWE|1}} * {{fut|SER|2}} 4:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|SWE|2}} 1:2 {{fut|NOR|1}} * {{fut|NOR|2}} 0:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|SWE|2}} 0:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|NOR|2}} 3:2 {{fut|SWE|1}} * {{fut|SLO|2}} 2:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|SLO|2}} 2:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|SER|2}} 4:1 {{fut|SWE|1}} * {{fut|NOR|2}} 0:2 {{fut|SER|1}} * {{fut|SWE|2}} 1:1 {{fut|SLO|1}} === C divizionas === ==== C1 grupė<ref>https://lff.lt/news/17067/tautu-lygos-finise-netiketa-fareru-salu-rinktines-pergale-pries-turkus/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220926210047/https://lff.lt/news/17067/tautu-lygos-finise-netiketa-fareru-salu-rinktines-pergale-pries-turkus/ |date=2022-09-26 }}</ref> ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''13'''||6||4||1||1||18||5||+13 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||7||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||10||-3 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''1'''||6||0||1||5||2||14||-13 |- |} * {{fut|LTU|2}} 0:2 {{fut|LUX|1}} * {{fut|TUR|2}} 4:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|FRO|2}} 0:1 {{fut|LUX|1}} * {{fut|LTU|2}} 0:6 {{fut|TUR|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:2 {{fut|TUR|1}} * {{fut|LUX|2}} 2:2 {{fut|FRO|1}} * {{fut|TUR|2}} 2:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|TUR|2}} 3:3 {{fut|LUX|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:1 {{fut|TUR|1}} * {{fut|LUX|2}} 1:0 {{fut|LTU|1}} ==== C2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''15'''||6||5||0||1||10||2||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''9'''||6||3||0||3||11||8||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} |'''5'''||6||1||2||3||7||10||-3 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''5'''||6||1||2||3||4||12||-8 |- |} * {{fut|CYP|2}} 0:2 {{fut|KOS|1}} * {{fut|NIR|2}} 0:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|KOS|2}} 0:1 {{fut|GRE|1}} * {{fut|GRE|2}} 3:0 {{fut|CYP|1}} * {{fut|KOS|2}} 3:2 {{fut|NIR|1}} * {{fut|GRE|2}} 2:0 {{fut|KOS|1}} * {{fut|NIR|2}} 2:2 {{fut|CYP|1}} * {{fut|NIR|2}} 2:1 {{fut|KOS|1}} * {{fut|CYP|2}} 1:0 {{fut|GRE|1}} * {{fut|GRE|2}} 3:1 {{fut|NIR|1}} * {{fut|KOS|2}} 5:1 {{fut|CYP|1}} ==== C3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''13'''||6||4||1||1||8||6||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''10'''||6||3||1||2||7||4||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''7'''||6||2||1||3||5||6||-1 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''3'''||6||0||3||3||3||7||-4 |- |} * {{fut|KAZ|2}} 2:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 0:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|AZE|2}} 0:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|BLR|2}} 1:1 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|KAZ|2}} 2:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|AZE|2}} 2:0 {{fut|BLR|1}} * {{fut|KAZ|2}} 2:1 {{fut|BLR|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:2 {{fut|AZE|1}} * {{fut|AZE|2}} 3:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:1 {{fut|BLR|1}} ==== C4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''16'''||6||5||1||0||16||3||+13 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''9'''||6||2||3||1||10||8||+2 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||7||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''1'''||6||0||1||5||3||18||-15 |- |} * {{fut|GEO|2}} 4:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|MKD|1}} * {{fut|GIB|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|BUL|2}} 2:5 {{fut|GEO|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:1 {{fut|BUL|1}} * {{fut|MKD|2}} 0:3 {{fut|GEO|1}} * {{fut|GEO|2}} 0:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|MKD|2}} 4:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|GEO|2}} 2:0 {{fut|MKD|1}} * {{fut|BUL|2}} 5:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:2 {{fut|GEO|1}} * {{fut|MKD|2}} 0:1 {{fut|BUL|1}} === Varžybos dėl išlikimo C divizione === Iš pradžių buvo planuojama kad į D divizioną iškris dvi iš keturių paskutiniąsias vietas užėmusių komandų. Burtų būdu, buvo planuojama kad Lietuva žais su Baltarusija, o Gibraltaras su Kipru. Pralaimėjusios komandos turėjo iškristi į D lygą. 2023 m. gruodžio mėn. UEFA priėmė sprendimą kad suspenduota Rusijos rinktinė neiškris iš B į C divizioną, o bus pašalinta visai. Tokiu būdu, C divizione atsirado dar viena vieta. UEFA nutarė, kad dvi iš keturių geriausiai pasirodžiųsių paskutiniąsias vietas užėmusių komandų liks C divizione automatiškai, o dvi paskutiniosios žais atrankos rungtynes. Tokiu būdu Kipro ir Baltarusijos komandos automatiškai liko C divizione, o Lietuva žaidė su Gibraltaru. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''{{fut|LTU|1}}'''||2–0|{{fut|GIB|1}}||1–0|1–0}} |} === D divizionas === ==== D1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''13'''||6||4||1||1||12||5||+7 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''13'''||6||4||1||1||10||6||+4 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AND|1}} |'''8'''||6||2||2||2||6||7||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''0'''||6||0||0||6||1||11||-10 |- |} * {{fut|LVA|2}} 3:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|MDA|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:0 {{fut|LIE|1}} * {{fut|AND|2}} 0:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:4 {{fut|LVA|1}} * {{fut|AND|2}} 2:1 {{fut|LIE|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:1 {{fut|AND|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|LVA|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:2 {{fut|MDA|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:2 {{fut|AND|1}} * {{fut|AND|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|LIE|1}} ==== D2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=165|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''12'''||4||4||0||0||10||2||+8 |- |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''6'''||4||2||0||2||5||4||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''0'''||4||0||0||4||0||9||-9 |- |} * {{fut|EST|2}} 2:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:2 {{fut|MLT|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:2 {{fut|EST|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|EST|2}} 2:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|SMR|2}} 0:4 {{fut|EST|1}} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--semi-finals --> |[[birželio 14]] – [[Roterdamas]]|{{fut|NED|1}}|2|'''{{fut|CRO|1}}'''|4 |[[birželio 15]] – [[Enschedė]]|'''{{fut|ESP|1}}'''|2|{{fut|ITA|1}}|1 <!--final --> |[[birželio 18]] – [[Roterdamas]]|{{fut|CRO|1}}|0 (4)|'''{{fut|ESP|1}}'''|0 (5) <!--third place --> |[[birželio 18]] – [[Enschedė]]|{{fut|NED|1}}|2|'''{{fut|ITA|1}}'''|3 }} === Pusfinaliai === {{Football box |date={{Start date|2023|6|14|df=y}} |time=20:45 |team1={{fut|NED|2}} |score= 2–4<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2035581/ Ataskaita] |team2={{fut|CRO|1}} |goals1= [[Donyell Malen|Malen]] {{goal|34}}<br>[[Noa Lang|Lang]] {{goal|90+6}} |goals2=[[Andrej Kramarić|Kramarić]] {{goal|55|11 m}}<br>[[Mario Pašalić|Pašalić]] {{goal|72}}<br>[[Bruno Petković|Petković]] {{goal|98}}<br>[[Luka Modrić|Modrić]] {{goal|116|11 m}} |stadium=''De Kuip'' stadionas, [[Roterdamas]] |attendance=39 359 |referee= {{flagicon|ROM}} István Kovács }} {{Football box |date={{Start date|2023|6|15|df=y}} |time=20:45 |team1={{fut|ESP|2}} |score= 2–1 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2035582/ Ataskaita] |team2={{fut|ITA|1}} |goals1= [[Yeremy Pino|Pino]] {{goal|3}}<br>[[Joselu]] {{goal|88}} |goals2= [[Ciro Immobile|Immobile]] {{goal|11|11 m}} |stadium=''De Grolsch Veste'' stadionas, [[Enschedė]] |attendance=24 558 |referee={{flagicon|SLO}} Slavko Vinčić }} === Mažasis finalas === {{Football box |date={{Start date|2023|6|18|df=y}} |time=15:00 |team1={{fut|NED|2}} |score= 2–3 |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2035583/ Ataskaita] |team2={{fut|ITA|1}} |goals1=[[Steven Bergwijn|Bergwijn]] {{goal|68}}<br>[[Georginio Wijnaldum|Wijnaldum]] {{goal|89}} |goals2=[[Federico Dimarco|Dimarco]] {{goal|6}}<br>[[Davide Frattesi|Frattesi]] {{goal|20}}<br>[[Federico Chiesa|Chiesa]] {{goal|72}} |stadium=''De Grolsch Veste'' stadionas, [[Enschedė]] |attendance=21 292 |referee={{flagicon|SWE}} Glenn Nyberg }} === Finalas === {{Football box |date={{Start date|2023|6|18|df=y}} |time=20:45 |team1={{fut|CRO|2}} |score= 0–0<br>(prat.) |report=[https://www.uefa.com/uefanationsleague/match/2035584/ Ataskaita] |team2={{fut|ESP|1}} |goals1= |goals2= |stadium=''De Kuip'', [[Roterdamas]] |attendance=41 110 |referee= {{flagicon|GER}} Felix Zwayer |penalties1=[[Nikola Vlašić|Vlašić]] {{pengoal}}<br>[[Marcelo Brozović|Brozović]] {{pengoal}}<br>[[Luka Modrić|Modrić]] {{pengoal}}<br>[[Lovro Majer|Majer]] {{penmiss}}<br>[[Ivan Perišić|Perišić]] {{pengoal}}<br>[[Bruno Petković|Petković]] {{penmiss}} |penaltyscore=4–5 |penalties2={{pengoal}} [[Joselu]]<br>{{pengoal}} [[Rodri]]<br>{{pengoal}} [[Mikel Merino|Merino]]<br>{{pengoal}} [[Marco Asensio|Asensio]]<br>{{penmiss}} [[Aymeric Laporte|Laporte]]<br>{{pengoal}} [[Dani Carvajal|Carvajal]] }} == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2022–2023 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] 0t5i125eio1vepmluinxi5pmb5yh3wm 0 621272 7851388 7659834 2026-06-06T11:24:02Z Nestea 25298 7851388 wikitext text/x-wiki {{otheruse|1990 m. [[Rytų Vokietija|Rytų]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] susivienijimą į dabartinę [[Vokietija|Vokietiją]]|1871 m. [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] suvienijimą į [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]]|[[Vokietijos suvienijimas]].}} [[Vaizdas:Inter-German_Locator.svg|miniatiūra|[[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų]] ir [[Vakarų Vokietija]] (1949–1990)]] [[Vaizdas:Deutschland Besatzungszonen 8 Jun 1947 - 22 Apr 1949.svg|thumb|right|Vokietija pralaimėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] buvo padalinta į [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|keturias okupacines zonas]]: [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[SSRS]]. (1945–1949)]] '''Vokietijos susivienijimas''' ({{de|Deutsche Wiedervereinigung}}) – 1990 m. spalio 3 d. įvykęs [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] ir [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyno]] prijungimas prie [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinės Respublikos]].<ref name=":0">{{cite web |title=Vokietijos susivienijimas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/vokietijos-susivienijimas/ |editor=Sigitas Tutlys |date=2023-09-30 |orig-date=2018-10-17 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-10-03}}</ref> == Istorija == === Vokietijos padalijimas === Vokietija, pralaimėjusi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]], buvo padalinta į [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|keturias okupacines zonas]]: [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[SSRS]].<ref name=":0" /> 1949 metais buvo sukurtos dvi Vokietijos: Rytų (VDR) ir Vakarų (VFR). Rytų Vokietija buvo SSRS okupacijos zona, o Vakarų – JAV, Britanijos ir Prancūzijos. Vakarų Vokietijai 1954 m. buvo leista įstoti į [[NATO]], o 1956 m. atkurti savo kariuomenę bei dalyvauti įvairiuose Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. Po 1957 m. referendumo prie VFR prijungtas [[Saro kraštas]].<ref name=":0" /> Rytų Vokietija buvo [[Satelitinė valstybė|satelitinė SSRS valstybė]], kuri 1955 metais prisijungė prie [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto]] valstybių. Vakarų Berlynas formaliai tapo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] protektoratu.<ref name=":0" /> 1950 m. spalio 1 d. įsigaliojo Vakarų Berlyno konstitucija. [[Vakarų Berlynas]] buvo įtrauktas į Vakarų Vokietijos ekonominę sistemą. === Susivienijimas === 1952 m. kovo 10 d. [[Tarybų Sąjunga|SSRS]] visoms okupacinėms valstybėms ([[Jungtinė Karalystė|Didžiajai Britanijai]], [[Prancūzija|Prancūzijai]], [[JAV]]) įteikė vadinamąją „[[Stalino nota|Stalino notą]]“, kurioje buvo pasiūlyta sujungti dvi valstybes, taip pat leisti suvienytai Vokietijai turėti savo kariuomenę, bet uždrausti jai įstoti į bet kokias [[Karinė sąjunga|karines sąjungas]].<ref>[https://www.wilsoncenter.org/sites/default/files/media/documents/publication/ACFB54.pdf The 1952 Stalin Note Debate] ''wilsoncenter.org''</ref> Vakarų valstybės atmetė pasiūlymą teigdamos, kad suvienyta Vokietija turėtų prisijungti prie [[NATO]]. 1989 metais vėl prasidėjo derybos dėl Vokietijos susivienijimo. Jas pagreitino VDR ir SSRS prasidėjusi politinė ir ekonominė krizė.<ref name=":0" /> Prasidėjo masinis gyventojų bėgimas į [[Vakarų Vokietija|VFR]], tai sukėlė [[Berlyno siena|Berlyno sienos]] griūtį.<ref name=":0" /> 1990 m. gegužę VFR ir VDR pasirašė sutartį dėl bendros ekonominės erdvės sukūrimo, o 1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė, [[Berlynas]] tapo [[Vokietija|sujungtos Vokietijos]] sostine.<ref name=":0" /> == Šaltiniai == {{Išn}} [[Kategorija:Vokietijos Demokratinė Respublika]] [[Kategorija:Vakarų Vokietija]] [[Kategorija:Vokietijos istorija]] 5tjkei0lpyycmw5fl4qkgyv6n6h94w9 0 622990 7851267 7620463 2026-06-05T21:43:09Z Yayan550 219087 New logo since 2026 7851267 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:LSM logo 2026.svg|thumb|250px|LSM logotipas]] '''Latvijas Sabiedriskais medijs''' ('''LSM''') – [[Latvija|Latvijos]] [[visuomeninis transliuotojas]]. Sudarytas iš šešių radijų bei dviejų [[Latvijos Televizija|Latvijos Televizijų]] transliuojamų latvių, rusų kalbomis ir portalo [[LSM.lv]].<ref>{{Cite web | title = Dimants: nekas nenotiek “no zila gaisa” | publisher = Nacionālā elektronisko plašsaziņas līdzekļu padome | date = 2014-10-31 | accessdate = 2014-11-02 | url = http://www.irir.lv/2014/10/31/dimants-nekas-nenotiek-no-zila-gaisa}}</ref> Tiesioginės transliacijos ir įrašai rodomi internetu ([[Interneto portalas|portale]] ir „[[Youtube]]“ kanale). Laidų įrašai pateikiami LSM mediatekoje. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [http://www.lsm.lv LSM svetainė] [[Kategorija:Nacionaliniai transliuotojai]] [[Kategorija:Žiniasklaida Latvijoje]] 7smmzv9i07vbzmm5u06znhmarlfbddb 4 626819 7851147 7835238 2026-06-05T13:50:34Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7851147 wikitext text/x-wiki Būtiniausi straipsniai apie '''Latviją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE { ?item wdt:P17 wd:Q211. ?article2 schema:about ?item . ?article2 schema:isPartOf ?link . FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item . ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/> . }) } GROUP BY ?item HAVING(?count > 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q302045|Q302045]] | [[Post-Soviet states]] | [[kultūrinis regionas]]<br/>[[geopolitical group]] | 61 |- | [[:d:Q112070734|Q112070734]] | [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]] | [[ligos protrūkis]]<br/>[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]] | 42 |- | [[:d:Q70253009|Q70253009]] | [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 42 |- | [[:d:Q2458532|Q2458532]] | [[Marijos žemė]] | [[istorinė valstybė]]<br/>[[šalis Šventojoje Romos imperijoje]] | 38 |- | [[:d:Q117949|Q117949]] | [[list of World Heritage Sites in Latvia]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 32 |- | [[:d:Q86458103|Q86458103]] | [[COVID-19 pandemija Europoje]] | [[pandemija]] | 30 |- | [[:d:Q18340732|Q18340732]] | [[Meduza]] | [[naujienų svetainė]]<br/>[[Programėlė|mobilioji aplikacija]] | 28 |- | [[:d:Q13295|Q13295]] | [[Pietų Estijos dialektas]] | [[kalba]] | 28 |- | [[:d:Q19870421|Q19870421]] | [[Latvija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q28933416|Q28933416]] | [[Latvija 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 26 |- | [[:d:Q1430437|Q1430437]] | [[:ISO 3166-2:LV|LV]] | [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]] | 25 |- | [[:d:Q42912123|Q42912123]] | [[Latvia at the 2024 Summer Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 25 |- | [[:d:Q898799|Q898799]] | [[Trasianka]] | [[mišri kalba]] | 25 |- | [[:d:Q2350607|Q2350607]] | [[Rumbula massacre]] | [[masinės žudynės]] | 24 |- | [[:d:Q87066621|Q87066621]] | [[COVID-19 pandemija Latvijoje]] | [[ligos protrūkis]] | 24 |- | [[:d:Q1879910|Q1879910]] | [[Komi-Permyaks]] | [[ethnic community]] | 23 |- | [[:d:Q31899639|Q31899639]] | [[2023 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | [[sporto sezonas]]<br/>[[pasikartojantis sporto įvykis]] | 23 |- | [[:d:Q697172|Q697172]] | [[Courland Pocket]] | [[mūšis]] | 23 |- | [[:d:Q1188612|Q1188612]] | [[25-asis dienovidinis į rytus]] | [[geografinis dienovidinis]] | 22 |- | [[:d:Q147661|Q147661]] | [[Latvija 2006 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 22 |- | [[:d:Q1807092|Q1807092]] | [[Latvijos radijas]] | [[radijo stotis]]<br/>[[visuomeninis transliuotojas]]<br/>[[Valstybės įmonė]] | 22 |- | [[:d:Q1550015|Q1550015]] | [[Rygos Kristaus Gimimo katedra-soboras]] | [[Rytų ortodoksų katedra]] | 21 |- | [[:d:Q1586376|Q1586376]] | [[SmartLynx Airlines, SIA]] | [[oro linijų bendrovė]]<br/>[[Teisės subjektas|juridinis asmuo]]<br/>[[charter airline]] | 21 |- | [[:d:Q42914753|Q42914753]] | [[Latvija 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 21 |- | [[:d:Q697912|Q697912]] | [[Rygos-Kaiservaldo koncentracijos stovykla]] | [[Nacių koncentracijos stovyklos]]<br/>[[koncentracijos stovykla]] | 21 |- | [[:d:Q718738|Q718738]] | [[Sovietų Sąjungos okupacija Latvijoje 1940 m.]] | [[okupacija]] | 21 |- | [[:d:Q32969|Q32969]] | [[Skonto Hall]] | [[arena]] | 21 |- | [[:d:Q1129463|Q1129463]] | [[Latvijos ortodoksų bažnyčia]] | [[savivaldą turinti bažnyčia]] | 20 |- | [[:d:Q1185588|Q1185588]] | [[Latvijos olimpinis komitetas]] | [[Nacionalinis olimpinis komitetas]] | 20 |- | [[:d:Q1458591|Q1458591]] | [[2012–13 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 20 |- | [[:d:Q1507606|Q1507606]] | [[2011 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 20 |- | [[:d:Q190670|Q190670]] | [[Rygos centrinis turgus]] | [[Halė (pastatas)|halė]] | 20 |- | [[:d:Q48940439|Q48940439]] | [[The Insider]] | [[naujienų svetainė]] | 20 |- | [[:d:Q610650|Q610650]] | [[Latvijos pasas]] | | 20 |- | [[:d:Q698342|Q698342]] | [[Rygos žydų getas]] | [[getas nacių okupuotoje Europoje]] | 20 |- | [[:d:Q810370|Q810370]] | [[Sovietų Sąjungos moterų krepšinio rinktinė]] | [[women's national basketball team]] | 20 |- | [[:d:Q11068461|Q11068461]] | [[Ruopažų savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 19 |- | [[:d:Q111721493|Q111721493]] | [[Latvia at the 2026 Winter Olympics]] | [[olimpinė delegacija]] | 19 |- | [[:d:Q1128303|Q1128303]] | [[Delko Marseille Provence]] | [[dviračių sporto klubo komanda]]<br/>[[UCI Continental Team]]<br/>[[UCI Professional Continental Team]]<br/>[[UCI ProTeam]] | 19 |- | [[:d:Q1851815|Q1851815]] | [[1999 European Parliament election]] | [[Europos Parlamento rinkimai]] | 19 |- | [[:d:Q186097|Q186097]] | [[Parako bokštas]] | [[Bokštas (statinys)|Bokštas]] | 19 |- | [[:d:Q2910388|Q2910388]] | [[kelionės įspėjimas]] | | 19 |- | [[:d:Q854102|Q854102]] | [[2011–12 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 19 |- | [[:d:Q107474036|Q107474036]] | [[euro digital]] | [[central bank digital currency]] | 18 |- | [[:d:Q1089531|Q1089531]] | [[2008–09 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q11732933|Q11732933]] | [[2013–14 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 18 |- | [[:d:Q1474490|Q1474490]] | [[Latvijos rusų sąjunga]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q147658|Q147658]] | [[Latvija 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q1481577|Q1481577]] | [[LGBT teisės Latvijoje]] | [[LGBT teisės pagal šalį ar teritoriją]] | 18 |- | [[:d:Q16355736|Q16355736]] | [[Livonijos bajorų korporacijos namas]] | [[parlamento pastatas]] | 18 |- | [[:d:Q1702540|Q1702540]] | [[Latvijos nacionalinis nepriklausomybės judėjimas]] | [[politinė partija]] | 18 |- | [[:d:Q183286|Q183286]] | [[Battle of Cēsis]] | [[mūšis]] | 18 |- | [[:d:Q1846214|Q1846214]] | [[Peitav sinagoga]] | [[sinagoga]] | 18 |- | [[:d:Q2464883|Q2464883]] | [[Latvija 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 18 |- | [[:d:Q4158329|Q4158329]] | [[Latvijos Respublikos paskelbimo diena]] | [[valstybinė šventė]] | 18 |- | [[:d:Q5614871|Q5614871]] | [[Guerilla war in the Baltic states]] | [[Partizaninis karas]] | 18 |- | [[:d:Q1029040|Q1029040]] | [[2018 m. rugpjūčio 11 d. Saulės užtemimas]] | [[Saulės užtemimas]]<br/>[[dalinis saulės užtemimas]] | 17 |- | [[:d:Q1076324|Q1076324]] | [[Latvijos oro pajėgos]] | [[karinės oro pajėgos]] | 17 |- | [[:d:Q1316556|Q1316556]] | [[Latvijos katalikų bažnyčia]] | [[Vietovės katalikų bažnyčia]] | 17 |- | [[:d:Q1324428|Q1324428]] | [[Baltijos operacija]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q147646|Q147646]] | [[Latvija 2002 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147649|Q147649]] | [[Latvija 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147655|Q147655]] | [[Latvija 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q147679|Q147679]] | [[Latvija 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 17 |- | [[:d:Q16799321|Q16799321]] | [[2014 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 17 |- | [[:d:Q1718950|Q1718950]] | [[Tramvajai Rygoje]] | [[tramvajaus sistema]] | 17 |- | [[:d:Q1812192|Q1812192]] | [[Latvijos vyrų tinklinio rinktinė]] | [[men’s national volleyball team]] | 17 |- | [[:d:Q2232018|Q2232018]] | [[Marupės savivaldybė]] | [[buvusi Latvijos savivaldybė]] | 17 |- | [[:d:Q23015896|Q23015896]] | [[2016 m. Europos imtynių čempionatas]] | [[sporto sezonas]] | 17 |- | [[:d:Q2451384|Q2451384]] | [[Riga Metro]] | [[proposed entity]]<br/>[[Metropolitenas]] | 17 |- | [[:d:Q28858492|Q28858492]] | [[Eurovision Choir of the Year 2017]] | [[Eurovision Choir]] | 17 |- | [[:d:Q60528251|Q60528251]] | [[2022 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 17 |- | [[:d:Q704567|Q704567]] | [[Gemauerthofo mūšis]] | [[mūšis]] | 17 |- | [[:d:Q7311206|Q7311206]] | [[religija Latvijoje]] | [[vietovės religija]] | 17 |- | [[:d:Q869996|Q869996]] | [[Jelgavos Romos katalikų vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 17 |- | [[:d:Q11347885|Q11347885]] | [[Battle of Riga]] | [[mūšis]] | 16 |- | [[:d:Q1255484|Q1255484]] | [[57-oji šiaurės platumos lygiagretė]] | [[lygiagretė]] | 16 |- | [[:d:Q1796248|Q1796248]] | [[Latvijos oro uostų sąrašas]] | [[Vikipedija:Sąrašai]] | 16 |- | [[:d:Q22665767|Q22665767]] | [[2018 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 16 |- | [[:d:Q2356985|Q2356985]] | [[Latvija 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q2385523|Q2385523]] | [[Latgalians (modern)]] | [[etnografinė grupė]] | 16 |- | [[:d:Q2630440|Q2630440]] | [[Latvia–Russia border]] | [[siena]]<br/>[[land boundary]]<br/>[[Valstybės siena]]<br/>[[border of the Schengen Area]] | 16 |- | [[:d:Q281087|Q281087]] | [[Latvija 1998 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 16 |- | [[:d:Q374031|Q374031]] | [[Rezeknės–Agluonos vyskupija]] | [[Katalikų Bažnyčios vyskupija]] | 16 |- | [[:d:Q4499395|Q4499395]] | [[Holokaustas Latvijoje]] | [[Holokaustas vienoje šalyje]]<br/>[[aspect of history]] | 16 |- | [[:d:Q599262|Q599262]] | [[Daugpilio tramvajus]] | [[tramvajaus sistema]] | 16 |- | [[:d:Q1172924|Q1172924]] | [[Daugavgriva]] | [[mikrorajonas]] | 15 |- | [[:d:Q147674|Q147674]] | [[Latvija 1936 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] | [[olimpinė delegacija]] | 15 |- | [[:d:Q16152058|Q16152058]] | [[2014–15 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |- | [[:d:Q1641497|Q1641497]] | [[TTT Ryga]] | [[krepšinio komanda]] | 15 |- | [[:d:Q164226|Q164226]] | [[Viskas Latvijai!]] | [[politinė partija]] | 15 |- | [[:d:Q183580|Q183580]] | [[2010 m. Latvijos parlamento rinkimai]] | [[Latvijos parlamento rinkimai]] | 15 |- | [[:d:Q22919732|Q22919732]] | [[2016–17 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |- | [[:d:Q2533242|Q2533242]] | [[Rygos kačių namas]] | [[kolektyvinis būstas]] | 15 |- | [[:d:Q2568547|Q2568547]] | [[St. John's Church]] | [[bažnyčia]] | 15 |- | [[:d:Q2630537|Q2630537]] | [[Latvijos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė]] | [[nacionalinė futbolo rinktinė]] | 15 |- | [[:d:Q3089540|Q3089540]] | [[Soviet westward offensive of 1918–1919]] | [[Kampanija (karyba)|kampanija]] | 15 |- | [[:d:Q3237797|Q3237797]] | [[Sarja]] | [[upė]]<br/>[[pasienio upė]] | 15 |- | [[:d:Q384826|Q384826]] | [[Reformų partija]] | [[politinė partija]] | 15 |- | [[:d:Q48947483|Q48947483]] | [[2018–19 KHL season]] | [[sporto sezonas]] | 15 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] dh04p5h3vz9ewwe1j0hlstkenjkjais 0 636023 7851113 7843061 2026-06-05T12:12:33Z Makenzis 46558 7851113 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kryvyj Riho „Kryvbas“ | image = [[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|200px]] | fullname = Футбольний клуб «Кривбас» | founded = 2020 m. | ground = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] <br /> „Hirnyk“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] | capacity = {{small|nežinoma}} <br /> 2 500 | chairman = {{vlv|UKR}} Kostiantynas Karamanicas | manager = {{vlv|NLD}} Patrick van Leeuwen | league = '''Premjer lyga''' | season = 2025–2026 | position = '''7 vieta''' |pattern_la1= |pattern_b1= _kryvbas2425h |pattern_ra1= |leftarm1= ff0000 |body1= ff0000 |rightarm1= ff0000 |shorts1= ff0000 |socks1= ff0000 |pattern_la2= |pattern_b2= _kryvbas2425a |pattern_ra2= |leftarm2= FFFFFF |body2= FFFFFF |rightarm2= FFFFFF |shorts2= FFFFFF |socks2= FFFFFF |pattern_la3= |pattern_b3= _kryvbas2425t |pattern_ra3= |leftarm3= 000000 |body3= 000000 |rightarm3= 000000 |shorts3= 000000 |socks3= 000000 }} '''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]]. == Istorija == {{main|FK Kryvbas Krivij Rìg}} Klubo ištakos siekia 1959 m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo 1966 m. vadinosi „Kryvbas“. Nuo 1992 m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus. 2013 m. šis klubas bankrutavo. Futbolo istorikas Vasylis Chnatiukas, dar 2013 m. liepos mėn. duotame interviu, numatė „Hirnyko“ klubo galimą virsmą į „Kryvbas“.<ref>[https://football.ua/ownshirt/frankly/209360-kryvbas-nazad-v-majjbutnje.html Кривбас: назад в майбутнє?]</ref> === FK Kryvbas (2020) === 2020 m. liepos 29 d. „Hirnyk“ kluvo prezidentas Kostiantynas Karamanicas patvirtino, kad prieš 2020–2021 m. Ukrainos antrosios lygos sezono pradžią klubas bus pervadintas į „Kryvbas-2020“.<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-gornyaka-karamanits-podtverdil-pereimenovanie/ Президент Горняка Караманиц подтвердил переименование клуба в Кривбасс-2020]</ref> Vėliau tapo Kryvbas Kryvyi Rih.<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ofitsialno-pereimenovali-v-krivbass/ Горняк официально переименовали в Кривбасс]</ref><ref>[https://sportarena.com/football/upl/v-krivom-roge-proshla-vstrecha-posvyashhennaya/ В Кривом Роге прошла встреча, посвященная возрождению Кривбасса]</ref><ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ne-gotovitsya-k-obedineniyu-s-krivbassom-smi/ Горняк не готовится к объединению с Кривбассом — СМИ]</ref> Klubo prekės ženklo keitimas buvo pradėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peticija.<ref>[https://gordonua.com/news/sport/fk-krivbass-kotoryy-zelenskiy-poruchil-vozrodit-yuziku-budet-vystupat-vo-vtoroy-lige-1512170.html ФК "Кривбасс", который Зеленский поручил возродить Юзику, будет выступать во Второй лиге]</ref><ref>[https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 Восстановили "Кривбасс", убив "Горняк": Как депутат Юзик выполнил поручение Зеленского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210623085143/https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 |date=2021-06-23 }}</ref><ref>[https://sport.ua/news/500338-foto-est-vozrozhdenie-krivbass-provel-prezentatsiyu-novoy-komandy ФОТО. Есть возрождение. Кривбасс провел презентацию новой команды]</ref><ref>[http://krivbass.city/news/view/kto-i-zachem-prinyalsya-vozrozhdat-fk-krivbass-posle-7-let-nebytiya Кто и зачем принялся возрождать ФК «Кривбасс» после 7 лет небытия?]</ref> 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko oficialus naujosios „Kryvbas“ pristatymas.<ref>[https://www.footboom1.com/ukrainian/2/1597948987--kryvbass-nova-istoriia-velykoho-klubu.html "Кривбасс": нова історія великого клубу]</ref> Naujasis „Kryvbas“ 2020–2021 m. Ukrainos taurės turnyro pirmąsias rungtynes žaidė prieš [[FK Čerkaščina|„Čerkaščynos“ klubą]] ir nugalėjo varžovus rezultatu 4:2. Žaidimą aplankė keli žiūrovai,<ref>[https://www.footboom1.com/ukrainian/cup/1598443811-match-kubku-ukrainy-kryvbas-cherkashchyna-vidbudetsia-iz-chastkovym-zaluchenniam-hliadachiv.html Матч Кубку України "Кривбас" - "Черкащина" відбудеться із частковим залученням глядачів]</ref> tarp kurių buvo ir Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]].<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-krivbassa-karamanits-zaderzhka-matcha-s/ Президент Кривбасса Караманиц: «Задержка матча с Черкащиной вызвана реконструкцией стадиона»]</ref> 2020–2021 m. Antroje lygoje (trečia pakopa) užėmė antrą vietą. 2021–2022 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje. Dėl karo su Rusija futbolo čempionatas Ukrainoje buvo nutrauktas. Ekipa tuo metu buvo antroje vietoje. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje ir užėmė septintą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/premier-league/20122013/regular-season/r18150/ 2022–2023 m. premjer lygos sezonas pagal Soccerway]</ref> == Pasiekimai == {{UKRfut |0| |0| |1|2024 |0| |0| |0||0|}} {{UKRfl | 2022 | 2024 | 2 | 3 (2024 m.)}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2020–2021|III|2|1⁄16 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|II|2|1⁄64 f.}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|7|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|5|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Sudėtis == ''2026 m. gegužės 23 d.:'' <ref>{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592|title=Kryvbas Kryvyi Rig - Club profile | publisher=Transfermarkt}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=UKR|name=Bogdan Khoma|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=CRO|name=Jan Jurcec|pos=DF}} {{Fs player|no=3|nat=Venezuela|name=[[Carlos Rojas]]|pos=DF|other=skol. iš [[Deportivo La Guaira FC]]}} {{Fs player|no=4|nat=UKR|name=Volodymyr Vilivald|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=CRO|name=Ante Bekavac|pos=DF}} {{Fs player|no=6|nat=Venezuela|name=Andrusw Awaujo|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=Venezuela|name=Gleiker Mendoza|pos=FW}} {{Fs player|no=8|nat=UKR|name=Yaroslav Shevchenko|pos=MF}} {{Fs player|no=9|nat=Venezuela|name=Carlos Paraco|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=UKR|name=Giovany Herbert|pos=MF|other=skol. iš [[CD Árabe Unido]]}} {{Fs player|no=11|nat=ISR|name=Sami Adam|pos=FW|other=skol. iš [[Hapoel Tel Aviv FC]]}} {{Fs player|no=12|nat=UKR|name=Oleksandr Kemkin|pos=GK|other=skol. iš [[FK Karpaty (2020)|FK Karpaty]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=14|nat=SEN|name=Assane Seck|pos=FW}} {{Fs player|no=15|nat=Panama|name=Joseph Jones|pos=DF}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Thiago Borges|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=ISR|name=Bar Lin|pos=FW|other=skol. iš [[Maccabi Tel Aviv FC]]}} {{Fs player|no=20|nat=UKR|name=Matviy Bodnar|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=UKR|name=Oleksandr Kamenskyi|pos=MF}} {{Fs player|no=24|nat=UKR|name=Volodymyr Mulyk|pos=FW}} {{Fs player|no=28|nat=Ecuador|name=Jhoel Maya|pos=MF|other=skol. iš [[CD El Nacional]]}} {{Fs player|no=30|nat=UKR|name=Volodymyr Makhankov|pos=GK}} {{Fs player|no=55|nat=Kamerūnas|name=Yvan Dibango|pos=DF}} {{Fs player|no=94|nat=UKR|name=Maksym Zaderaka|pos=FW|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''KRYVBAS''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |'''KRYVBAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia raudona apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _dumbarton1819a |pattern_b = _dumbarton1819a |pattern_ra = _dumbarton1819a |pattern_sh = _whitesides |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | |pattern_la = _xanthi1819A |pattern_b = _xanthi1819A |pattern_ra = _xanthi1819A |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomaessential1819bbw |pattern_b = _jomaessential1819bbw |pattern_ra = _jomaessential1819bbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampion19gfb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 35bb48 |body = FFFFFF |rightarm = 35bb48 |shorts = 35bb48 |socks = 35bb48 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> vartininkų }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampion19tn |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 99DDF5 |body = FFFFFF |rightarm = 99DDF5 |shorts = 99DDF5 |socks = 99DDF5 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> vartininkų }} |} {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3rw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> namuose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3wr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3pfb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = ff0c94 |body = FFFFFF |rightarm = ff0c94 |shorts = 000000 |socks = ff0c94 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkų }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkų }} |} == Aprangos gamintojai == ; Aprangos gamintojai * nuo 2020 m. [[Joma]] == Stadionai == [[File:Kryvyi Rih Zhovtneva Mine Stadium 2.jpg|thumb|„Hirnyko“ stadionas]] Pagrindinis klubo stadionas – „Hirnyk“ stadionas, įsikūręs Kolonkovsko gatvėje, [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Rihe]]. : Stadionas talpina 2 500 žiūrovų. Visos vietos sėdimos. : Natūralios žolės veja. Plotas sudaro 105х67 metrų. Klubas turi ir treniruočių kompleksą, įsikūrusį aplink buvusį „Tėvynės“ („Rodinos“) stadioną, esantį Svitlohorsko gatvėje. „Metalurho“ stadionas, didžiausias stadionas mieste, tačiau jame buvo pradėta rekonstrukcija. Baigus rekonstrukciją klubo pagrindinė ekipa turėtų namų rungtynes žaisti šiame stadione. == Taip pat skaitykite == * [[ŽFK Kryvbas]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fckryvbas.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fckryvbas facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kryvbas-kryvyi-rih/911/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kryvbas]] st6cr8o3hvkj7xi1n2c7egkbhscezuj 7851114 7851113 2026-06-05T12:12:48Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851114 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Kryvyj Riho „Kryvbas“ | image = [[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|200px]] | fullname = Футбольний клуб «Кривбас» | founded = 2020 m. | ground = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] <br /> „Hirnyk“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] | capacity = {{small|nežinoma}} <br /> 2 500 | chairman = {{vlv|UKR}} Kostiantynas Karamanicas | manager = {{vlv|NLD}} Patrick van Leeuwen | league = '''Premjer lyga''' | season = 2025–2026 | position = '''7 vieta''' |pattern_la1= |pattern_b1= _kryvbas2425h |pattern_ra1= |leftarm1= ff0000 |body1= ff0000 |rightarm1= ff0000 |shorts1= ff0000 |socks1= ff0000 |pattern_la2= |pattern_b2= _kryvbas2425a |pattern_ra2= |leftarm2= FFFFFF |body2= FFFFFF |rightarm2= FFFFFF |shorts2= FFFFFF |socks2= FFFFFF |pattern_la3= |pattern_b3= _kryvbas2425t |pattern_ra3= |leftarm3= 000000 |body3= 000000 |rightarm3= 000000 |shorts3= 000000 |socks3= 000000 }} '''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]]. == Istorija == {{main|FK Kryvbas Krivij Rìg}} Klubo ištakos siekia 1959 m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo 1966 m. vadinosi „Kryvbas“. Nuo 1992 m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus. 2013 m. šis klubas bankrutavo. Futbolo istorikas Vasylis Chnatiukas, dar 2013 m. liepos mėn. duotame interviu, numatė „Hirnyko“ klubo galimą virsmą į „Kryvbas“.<ref>[https://football.ua/ownshirt/frankly/209360-kryvbas-nazad-v-majjbutnje.html Кривбас: назад в майбутнє?]</ref> === FK Kryvbas (2020) === 2020 m. liepos 29 d. „Hirnyk“ kluvo prezidentas Kostiantynas Karamanicas patvirtino, kad prieš 2020–2021 m. Ukrainos antrosios lygos sezono pradžią klubas bus pervadintas į „Kryvbas-2020“.<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-gornyaka-karamanits-podtverdil-pereimenovanie/ Президент Горняка Караманиц подтвердил переименование клуба в Кривбасс-2020]</ref> Vėliau tapo Kryvbas Kryvyi Rih.<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ofitsialno-pereimenovali-v-krivbass/ Горняк официально переименовали в Кривбасс]</ref><ref>[https://sportarena.com/football/upl/v-krivom-roge-proshla-vstrecha-posvyashhennaya/ В Кривом Роге прошла встреча, посвященная возрождению Кривбасса]</ref><ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ne-gotovitsya-k-obedineniyu-s-krivbassom-smi/ Горняк не готовится к объединению с Кривбассом — СМИ]</ref> Klubo prekės ženklo keitimas buvo pradėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peticija.<ref>[https://gordonua.com/news/sport/fk-krivbass-kotoryy-zelenskiy-poruchil-vozrodit-yuziku-budet-vystupat-vo-vtoroy-lige-1512170.html ФК "Кривбасс", который Зеленский поручил возродить Юзику, будет выступать во Второй лиге]</ref><ref>[https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 Восстановили "Кривбасс", убив "Горняк": Как депутат Юзик выполнил поручение Зеленского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210623085143/https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 |date=2021-06-23 }}</ref><ref>[https://sport.ua/news/500338-foto-est-vozrozhdenie-krivbass-provel-prezentatsiyu-novoy-komandy ФОТО. Есть возрождение. Кривбасс провел презентацию новой команды]</ref><ref>[http://krivbass.city/news/view/kto-i-zachem-prinyalsya-vozrozhdat-fk-krivbass-posle-7-let-nebytiya Кто и зачем принялся возрождать ФК «Кривбасс» после 7 лет небытия?]</ref> 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko oficialus naujosios „Kryvbas“ pristatymas.<ref>[https://www.footboom1.com/ukrainian/2/1597948987--kryvbass-nova-istoriia-velykoho-klubu.html "Кривбасс": нова історія великого клубу]</ref> Naujasis „Kryvbas“ 2020–2021 m. Ukrainos taurės turnyro pirmąsias rungtynes žaidė prieš [[FK Čerkaščina|„Čerkaščynos“ klubą]] ir nugalėjo varžovus rezultatu 4:2. Žaidimą aplankė keli žiūrovai,<ref>[https://www.footboom1.com/ukrainian/cup/1598443811-match-kubku-ukrainy-kryvbas-cherkashchyna-vidbudetsia-iz-chastkovym-zaluchenniam-hliadachiv.html Матч Кубку України "Кривбас" - "Черкащина" відбудеться із частковим залученням глядачів]</ref> tarp kurių buvo ir Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]].<ref>[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-krivbassa-karamanits-zaderzhka-matcha-s/ Президент Кривбасса Караманиц: «Задержка матча с Черкащиной вызвана реконструкцией стадиона»]</ref> 2020–2021 m. Antroje lygoje (trečia pakopa) užėmė antrą vietą. 2021–2022 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje. Dėl karo su Rusija futbolo čempionatas Ukrainoje buvo nutrauktas. Ekipa tuo metu buvo antroje vietoje. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje ir užėmė septintą vietą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/premier-league/20122013/regular-season/r18150/ 2022–2023 m. premjer lygos sezonas pagal Soccerway]</ref> == Pasiekimai == {{UKRfut |0| |0| |1|2024 |0| |0| |0||0|}} {{UKRfl | 2022 | 2024 | 2 | 3 (2024 m.)}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2020–2021|III|2|1⁄16 f.}} {{fs2|UKR|2021–2022|II|2|1⁄64 f.}} {{fs2|UKR|2022–2023|I|7|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|3|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|5|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|7|}} |} == Sudėtis == ''2026 m. gegužės 23 d.:'' <ref>{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592|title=Kryvbas Kryvyi Rig - Club profile | publisher=Transfermarkt}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=UKR|name=Bogdan Khoma|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=CRO|name=Jan Jurcec|pos=DF}} {{Fs player|no=3|nat=Venezuela|name=[[Carlos Rojas]]|pos=DF|other=skol. iš [[Deportivo La Guaira FC]]}} {{Fs player|no=4|nat=UKR|name=Volodymyr Vilivald|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=CRO|name=Ante Bekavac|pos=DF}} {{Fs player|no=6|nat=Venezuela|name=Andrusw Awaujo|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=Venezuela|name=Gleiker Mendoza|pos=FW}} {{Fs player|no=8|nat=UKR|name=Yaroslav Shevchenko|pos=MF}} {{Fs player|no=9|nat=Venezuela|name=Carlos Paraco|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=UKR|name=Giovany Herbert|pos=MF|other=skol. iš [[CD Árabe Unido]]}} {{Fs player|no=11|nat=ISR|name=Sami Adam|pos=FW|other=skol. iš [[Hapoel Tel Aviv FC]]}} {{Fs player|no=12|nat=UKR|name=Oleksandr Kemkin|pos=GK|other=skol. iš [[FK Karpaty (2020)|FK Karpaty]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=14|nat=SEN|name=Assane Seck|pos=FW}} {{Fs player|no=15|nat=Panama|name=Joseph Jones|pos=DF}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Thiago Borges|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=ISR|name=Bar Lin|pos=FW|other=skol. iš [[Maccabi Tel Aviv FC]]}} {{Fs player|no=20|nat=UKR|name=Matviy Bodnar|pos=FW}} {{Fs player|no=21|nat=UKR|name=Oleksandr Kamenskyi|pos=MF}} {{Fs player|no=24|nat=UKR|name=Volodymyr Mulyk|pos=FW}} {{Fs player|no=28|nat=Ecuador|name=Jhoel Maya|pos=MF|other=skol. iš [[CD El Nacional]]}} {{Fs player|no=30|nat=UKR|name=Volodymyr Makhankov|pos=GK}} {{Fs player|no=55|nat=Kamerūnas|name=Yvan Dibango|pos=DF}} {{Fs player|no=94|nat=UKR|name=Maksym Zaderaka|pos=FW|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}} {{Fs end}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |'''KRYVBAS''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |'''KRYVBAS''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS''' | style="background:White;color:Red" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia raudona apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _dumbarton1819a |pattern_b = _dumbarton1819a |pattern_ra = _dumbarton1819a |pattern_sh = _whitesides |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | |pattern_la = _xanthi1819A |pattern_b = _xanthi1819A |pattern_ra = _xanthi1819A |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = _jomaessential1819bbw |pattern_b = _jomaessential1819bbw |pattern_ra = _jomaessential1819bbw |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = 000000 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampion19gfb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 35bb48 |body = FFFFFF |rightarm = 35bb48 |shorts = 35bb48 |socks = 35bb48 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> vartininkų }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomachampion19tn |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 99DDF5 |body = FFFFFF |rightarm = 99DDF5 |shorts = 99DDF5 |socks = 99DDF5 |title = {{small|2020–2021 m.}} <br /> vartininkų }} |} {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3rw |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FF0000 |body = FFFFFF |rightarm = FF0000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> namuose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3wr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _jomatiger3pfb |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = ff0c94 |body = FFFFFF |rightarm = ff0c94 |shorts = 000000 |socks = ff0c94 |title = {{small|nežinomi metai}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkų }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkų }} |} == Aprangos gamintojai == ; Aprangos gamintojai * nuo 2020 m. [[Joma]] == Stadionai == [[File:Kryvyi Rih Zhovtneva Mine Stadium 2.jpg|thumb|„Hirnyko“ stadionas]] Pagrindinis klubo stadionas – „Hirnyk“ stadionas, įsikūręs Kolonkovsko gatvėje, [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Rihe]]. : Stadionas talpina 2 500 žiūrovų. Visos vietos sėdimos. : Natūralios žolės veja. Plotas sudaro 105х67 metrų. Klubas turi ir treniruočių kompleksą, įsikūrusį aplink buvusį „Tėvynės“ („Rodinos“) stadioną, esantį Svitlohorsko gatvėje. „Metalurho“ stadionas, didžiausias stadionas mieste, tačiau jame buvo pradėta rekonstrukcija. Baigus rekonstrukciją klubo pagrindinė ekipa turėtų namų rungtynes žaisti šiame stadione. == Taip pat skaitykite == * [[ŽFK Kryvbas]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fckryvbas.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fckryvbas facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kryvbas-kryvyi-rih/911/ Globalsportsarchive] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kryvbas]] fq8um5odcfxp6t5ysedx9cr7t6oo78t 0 636098 7851106 7819665 2026-06-05T12:00:43Z Makenzis 46558 7851106 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Karpaty | image = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Карпати» | nickname = | founded = 2020 m. | ground = „Ukrainos“ stadionas, [[Lvivas]] | capacity = 28 051 | chairman = {{vlv|UKR}} Stepanas Jurčyšynas <br /> ({{uk|Степан Федорович Юрчи́шин}}) | manager = {{vlv|UKR}} Mironas Markevyčius <br /> ({{uk|Миро́н Богда́нович Марке́вич}}) | league = '''Premjer lyga (I)''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _nikepark7pg | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 008000 | body1 = 008000 | rightarm1 = 008000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 008000 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _nikepark7wpg | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _nikelaser5gw | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 008000 | socks2 = FFFFFF }} '''FK Karpaty''' ({{uk|Футбольний клуб «Карпати»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]]. == Istorija == {{main|FK Karpati Lʹvìv}} 1963–2021 m. gyvavo legendinis Karpatų klubas. 2020 m. buvo pašalinti iš Premjer lygos, o 2021 m. klubas galutinai likviduotas. === Naujadaro įkūrimas === 2020 m. sukurtas naujas klubas, kuris naudojo tą patį pavadinimą, tačiau logotipas buvo kitoks, nei legendinio klubo. 2020–2021 m. rungtyniavo mėgėjų lygoje. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir A grupėje buvo pirmavo, tačiau čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. 2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> 2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I), o galutinėje komandų rikiuotėje buvo šeštoje vietoje. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|5|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|II|2|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|6|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:darkgreen;color:white" width="150" height="50" |'''KARPATY''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''KARPATY''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY''' | style="background:darkgreen;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _jomatoletum3gw | pattern_b= _jomatoletum3gw | pattern_ra= _jomatoletum3gw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= FFFFFF | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomatoletum3wb | pattern_b= _jomatoletum3wb | pattern_ra= _jomatoletum3wb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikepark7pg | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= FFFFFF | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikepark7wpg | pattern_ra= | pattern_sh= _nikelaser5gw | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _nikechallenge3g |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 008000 |body = FFFFFF |rightarm = 008000 |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _nikechallenge3w |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/karpaty-lviv/tCBNq3le/ SOCCERWAY] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Karpaty}} s7k60sx5aqoa6250wf7k1esobm8u0of 7851107 7851106 2026-06-05T12:00:52Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851107 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Karpaty | image = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «Карпати» | nickname = | founded = 2020 m. | ground = „Ukrainos“ stadionas, [[Lvivas]] | capacity = 28 051 | chairman = {{vlv|UKR}} Stepanas Jurčyšynas <br /> ({{uk|Степан Федорович Юрчи́шин}}) | manager = {{vlv|UKR}} Mironas Markevyčius <br /> ({{uk|Миро́н Богда́нович Марке́вич}}) | league = '''Premjer lyga (I)''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _nikepark7pg | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 008000 | body1 = 008000 | rightarm1 = 008000 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 008000 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _nikepark7wpg | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _nikelaser5gw | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 008000 | socks2 = FFFFFF }} '''FK Karpaty''' ({{uk|Футбольний клуб «Карпати»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]]. == Istorija == {{main|FK Karpati Lʹvìv}} 1963–2021 m. gyvavo legendinis Karpatų klubas. 2020 m. buvo pašalinti iš Premjer lygos, o 2021 m. klubas galutinai likviduotas. === Naujadaro įkūrimas === 2020 m. sukurtas naujas klubas, kuris naudojo tą patį pavadinimą, tačiau logotipas buvo kitoks, nei legendinio klubo. 2020–2021 m. rungtyniavo mėgėjų lygoje. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir A grupėje buvo pirmavo, tačiau čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. 2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> 2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I), o galutinėje komandų rikiuotėje buvo šeštoje vietoje. == Pasiekimai == {{išplėsti}} == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|5|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|II|2|1/64 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|6|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|I|9|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:darkgreen;color:white" width="150" height="50" |'''KARPATY''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''KARPATY''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY''' | style="background:darkgreen;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _jomatoletum3gw | pattern_b= _jomatoletum3gw | pattern_ra= _jomatoletum3gw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= FFFFFF | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jomatoletum3wb | pattern_b= _jomatoletum3wb | pattern_ra= _jomatoletum3wb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikepark7pg | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 008000 | body= 008000 | rightarm= 008000 | shorts= FFFFFF | socks= 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _nikepark7wpg | pattern_ra= | pattern_sh= _nikelaser5gw | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 008000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _nikechallenge3g |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 008000 |body = FFFFFF |rightarm = 008000 |shorts = 008000 |socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _nikechallenge3w |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/karpaty-lviv/tCBNq3le/ SOCCERWAY] {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Karpaty}} pgrta698kotlne3sedoy83omfihn1gc 0 636100 7851133 7819697 2026-06-05T12:55:09Z Makenzis 46558 7851133 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK LNZ | image = [[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «ЛНЗ» | nickname = | founded = 2006 m. | ground = „Čerkasų Arena“, [[Čerkasai]] | capacity = 10 321 | chairman = {{vlv|UKR}} Andrijus Poltavecis | manager = {{vlv|}} Olegas Dulubas | league = '''[[Premjer-Lyha]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _macronthemiseco23wb | pattern_b1 = _macronthemiseco23wb | pattern_ra1 = _macronthemiseco23wb | pattern_sh1 = FFFFFF | pattern_so1 = _FFFFFF | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _macronthemiseco23pw | pattern_b2 = _macronthemiseco23pw | pattern_ra2 = _macronthemiseco23pw | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = 4f2b83 | body2 = 4f2b83 | rightarm2 = 4f2b83 | shorts2 = 4f2b83 | socks2 = 4f2b83 }} '''FK LNZ''' ({{uk|Футбольний клуб «ЛНЗ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2006 m., kai [[Špola|Špoloje]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 2013 m. persikėlė į [[Lebedynas|Lebedyną]].[[2020 m.]] įgijo profesionalaus futbolo klubo statusą. 2021 m. persikėlė į [[Čerkasai|Čerkasus]]. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. Tuo metu „A“ grupėje buvo trečioje vietoje. 2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo treti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo su [[FK Inhulec]]. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. rungtynės [[Petrovė]]je baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/inhulets/lnz-cherkasy/4078155/ 2023-06-10 Inhulets 11-1 LNZ Čerkasy]</ref> Lemiamos rungtynės įvyko [[2023 m.]] [[birželio 14]] d. ir jose Čerkasų komanda rezultatu 2-1 palaužė [[FK Inhulets]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/lnz-cherkasy/inhulets/4078156/ 2023-06-14 LNZ Čerkasy 2-1 Inhulets]</ref> Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 3-2 LNZ naudai, tad klubas pateko į Premjer lygą. 2023–2024 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje. == Pasiekimai == ; Pirma lyga (II pakopa) : [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2022–2023 m. == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|3|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|7|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|12|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|II||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''LNZ''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''LNZ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920w |pattern_b = _pumacupjersey1920w |pattern_ra = _pumacupjersey1920w |pattern_sh = _pumacupjersey1920w |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _stfc1920t |pattern_b = _stfc1920t |pattern_ra = _stfc1920t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 8400ff |socks = 8400ff | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21w |pattern_b = _pumafinalg21w |pattern_ra = _pumafinalg21w |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23p |pattern_b = _pumagoal23p |pattern_ra = _pumagoal23p |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 5F04B4 |socks = 5F04B4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macronthemiseco23wb | pattern_b= _macronthemiseco23wb | pattern_ra= _macronthemiseco23wb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macronthemiseco23pw | pattern_b= _macronthemiseco23pw | pattern_ra= _macronthemiseco23pw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 4f2b83 | body= 4f2b83 | rightarm= 4f2b83 | shorts= 4f2b83 | socks= 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fc-lnz.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fclnz/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/lnz-cherkasy/2m6zvQp5/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/lnz-lebedyn/datenfakten/verein/63007 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-lnz-cherkasy/37083/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:LNZ}} {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] n9f9ysd0w7yqh8imtsa7ddclw1db1s2 7851134 7851133 2026-06-05T12:55:17Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7851134 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK LNZ | image = [[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]] | fullname = Футбольний клуб «ЛНЗ» | nickname = | founded = 2006 m. | ground = „Čerkasų Arena“, [[Čerkasai]] | capacity = 10 321 | chairman = {{vlv|UKR}} Andrijus Poltavecis | manager = {{vlv|}} Olegas Dulubas | league = '''[[Premjer-Lyha]] (I)''' | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _macronthemiseco23wb | pattern_b1 = _macronthemiseco23wb | pattern_ra1 = _macronthemiseco23wb | pattern_sh1 = FFFFFF | pattern_so1 = _FFFFFF | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _macronthemiseco23pw | pattern_b2 = _macronthemiseco23pw | pattern_ra2 = _macronthemiseco23pw | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = 4f2b83 | body2 = 4f2b83 | rightarm2 = 4f2b83 | shorts2 = 4f2b83 | socks2 = 4f2b83 }} '''FK LNZ''' ({{uk|Футбольний клуб «ЛНЗ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2006 m., kai [[Špola|Špoloje]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 2013 m. persikėlė į [[Lebedynas|Lebedyną]].[[2020 m.]] įgijo profesionalaus futbolo klubo statusą. 2021 m. persikėlė į [[Čerkasai|Čerkasus]]. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. Tuo metu „A“ grupėje buvo trečioje vietoje. 2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo treti.<ref>[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]</ref> Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo su [[FK Inhulec]]. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. rungtynės [[Petrovė]]je baigėsi lygiosiomis (1-1).<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/inhulets/lnz-cherkasy/4078155/ 2023-06-10 Inhulets 11-1 LNZ Čerkasy]</ref> Lemiamos rungtynės įvyko [[2023 m.]] [[birželio 14]] d. ir jose Čerkasų komanda rezultatu 2-1 palaužė [[FK Inhulets]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/lnz-cherkasy/inhulets/4078156/ 2023-06-14 LNZ Čerkasy 2-1 Inhulets]</ref> Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 3-2 LNZ naudai, tad klubas pateko į Premjer lygą. 2023–2024 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje. == Pasiekimai == ; Pirma lyga (II pakopa) : [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2022–2023 m. == Sezonai == {{fs1}} {{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}} {{fs2|UKR|2022–2023|II|3|——}} {{fs2|UKR|2023–2024|I|7|1/16 f.}} {{fs2|UKR|2024–2025|I|12|1/8 f.}} {{fs2|UKR|2025–2026|II|2|}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |'''LNZ''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''LNZ''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:purple;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _pumacupjersey1920w |pattern_b = _pumacupjersey1920w |pattern_ra = _pumacupjersey1920w |pattern_sh = _pumacupjersey1920w |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _stfc1920t |pattern_b = _stfc1920t |pattern_ra = _stfc1920t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 8400ff |socks = 8400ff | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumafinalg21w |pattern_b = _pumafinalg21w |pattern_ra = _pumafinalg21w |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _pumagoal23p |pattern_b = _pumagoal23p |pattern_ra = _pumagoal23p |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 5F04B4 |socks = 5F04B4 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macronthemiseco23wb | pattern_b= _macronthemiseco23wb | pattern_ra= _macronthemiseco23wb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _macronthemiseco23pw | pattern_b= _macronthemiseco23pw | pattern_ra= _macronthemiseco23pw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 4f2b83 | body= 4f2b83 | rightarm= 4f2b83 | shorts= 4f2b83 | socks= 4f2b83 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://fc-lnz.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fclnz/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/lnz-cherkasy/2m6zvQp5/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.co.uk/lnz-lebedyn/datenfakten/verein/63007 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-lnz-cherkasy/37083/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:LNZ}} {{Premjer-Liha}} [[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]] 2b0bl4jz0o4a145qisomdu9kqmw2t2w 0 640306 7851328 7742419 2026-06-06T08:58:09Z SUJIRENas 47083 atnaujinta info 7851328 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Rugilė Miklyčiūtė |pav= |pilnas vardas= Rugilė Miklyčiūtė |gimė = {{Gimė|2005|05|04|T}} |mirė = |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Šuolis su kartimi |asmeniniai rekordai= Stadionas: 4,45 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) <br> Maniežas: 4,40 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |treneriai= R. Sadzevičienė |klubas= A.S.D.Atletica Gran Sasso Teramo |PaAuksas= | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Nacionalinė čempionė |IAAF url kodas= 14913088 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Moterų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition| [[Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 23 čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 Bergenas]] | Kartis}} {{MedalCompetition| [[Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 20 čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|2023 Jeruzalė]] | Kartis}} {{MedalBottom}} '''Rugilė Miklyčiūtė''' (g. [[2005]] m. [[gegužės 4]] d., [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], kuri specializuojasi [[Šuolis su kartimi|šuoliuose su kartimi]], nacionalinė čempionė ir rekordininkė.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2621042/planeta-turi-duplantisa-o-lietuva-miklyciute-svajone-kad-visi-zinotu-suoli-su-kartimi Planeta turi Duplantisą, o Lietuva – Miklyčiūtę: svajonė, kad visi žinotų šuolį su kartimi]</ref> == Biografija == [[2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2019 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Miklyčiūtė įveikė 3 m aukštį ir pelnė sidabro medalį. [[2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2020 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pirmą kartą tapo Lietuvos nacionaline čempione. [[2022]] m. Miklyčiūtė tapo pirmąją Lietuvos moterimi įveikusia 4 m aukštį. [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] pasiekė naują nacionalinį rekordą (4,10 m).<ref>[https://etaplius.lt/naujiena/2022-uju-lietuvos-lengvosios-atletikos-sezono-apzvalga-rekordai-ir-istoriniai-medaliai 2022-ųjų Lietuvos lengvosios atletikos sezono apžvalga: rekordai ir istoriniai medaliai]</ref> [[2023]] m. Europos iki 20 m čempionate pagerino Lietuvos rekordą (4,15 m) ir pelnė sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2054167/lietuvos-rekorda-pagerinusi-rugile-miklyciute-tapo-europos-jaunimo-vicecempione Lietuvos rekordą pagerinusi Rugilė Miklyčiūtė tapo Europos jaunimo vicečempione]</ref> [[2025]] m. [[birželio 25]] d. [[Madridas|Madride]] Europos komandinio čempionato pirmojo diviziono varžybose vėl pagerino jai priklausiusį šuolio su kartimi Lietuvos rekordą - 4,30 m,<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2598263/lengvaatlete-miklyciute-keturiais-centimetrais-pagerino-lietuvos-suolio-su-kartimi-rekorda Lengvaatletė Miklyčiūtė keturiais centimetrais pagerino Lietuvos šuolio su kartimi rekordą]</ref> kurį dar kartą pagerino (4,35 m) [[Bergenas|Bergene]] ([[Norvegija]]) vykusiame Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionate.<ref>[https://lengvoji.lt/naujienos/109570-nuostabi-europos-u23-cempionato-pabaiga-r-miklyciute-laimejo-sidabra-o-e-kudulyte-finisavo-devinta/ Nuostabi Europos U23 čempionato pabaiga]</ref> [[2026]] m. sausio 22 d. [[Ryga|Rygoje]] vykusiose „Rygos taurė 2026” varžybose Rugilė Miklyčiūtė laimėjo šuolių su kartimi rungtį ir du kartus gerino Lietuvos rekordą uždarose patalpose – 4,36 m ir 4,40 m.<ref>[https://lengvoji.lt/srautas/118648-rygos-taure-2026/ „Rygos taurė 2026”: Rugilė Miklyčiūtė du kartus gerino Lietuvos rekordą]</ref> == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |rowspan=2| 2023 |[[2023 m. Europos žaidynės]] |[[Chožuvas]], {{flag|POL}} | align="center"| - | NM |- |[[2023 m. Europos iki 20 metų lengvosios atletikos čempionatas|Europos iki 20 čempionatas]] |[[Jeruzalė]], {{flag|ISR}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,15 |- |2024 |Baltijos šalių jaunimo komandinis čempionatas |[[Valmiera]], {{flag|LAT}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,20 |- |2025 |Europos iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas |[[Bergenas]], {{flag|NOR}} | align="center" bgcolor=silver| 2 | 4,35 ([[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|NR]]) |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/greta-karinauskaite-14781341 WA svetainėje] {{start box}} {{s-bef|before= [[Rolanda Demčenko]] <br> 3,91 m <br> [[2012]] m. [[liepos 8]] d.}} {{s-ttl|title=''Lietuvos moterų šuolio su kartimi rekordas'' |years='''Rugilė Miklyčiūtė''' <br> 3,95 m - 4,45 m <br> [[2022]] m. [[birželio 25]] d. - [[2026]] m. [[birželio 5]] d. }} {{s-aft|after= - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Miklyčiūtė, Rugilė}} [[Kategorija:Lietuvos šuolininkai su kartimi]] p0l95gc0v1gev45iowwc02ma2x4i7yi 0 641125 7851299 7568375 2026-06-06T05:48:36Z Nomadbones 153116 /* Finalai */ 7851299 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=Latvian-Estonian Basketball League logo.png |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas={{flag|Europa}} |valstybė={{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}} |įkurta=2018 m. |komandos=14 |čempionai=[[Valmieros Glass Via| Valmieros „Glass Via“]]<br />(1-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]<br />(2 titulai)<br>[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]<br />(2 titulai) |svetainė=[https://www.estlatbl.com/ estlatbl.com] |TV=[[Delfi]], Inspira, [[Latvijas Televīzija|LTV7]], [[TV4|TV4]] }} '''Latvijos–Estijos krepšinio lyga''' ({{lv|Latvijas—Igaunijas Basketbola līga}}, {{et|Eesti-Läti Korvpalliliiga}}) – aukščiausio lygio vyrų [[Krepšinis|krepšinio]] lyga [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]], įkurta 2018 m.<ref name=":0">{{cite web|url=https://www.estlatbl.com/en/press-releases-and-news?news_id=4901|title=News – 15 teams participating in OlyBet Latvian-Estonian Basketball League|work=www.estlatbl.com|accessdate=2019-08-28}}</ref> Jai vadovauja [[Latvijos krepšinio asociacija]] ir [[Estijos krepšinio asociacija]]. Ji buvo įkurta susijungus [[Latvijos krepšinio lyga|Latvijos krepšinio lygai]] ir [[Estijos krepšinio lyga|Estijos krepšinio lygai]].<ref name=":0" /> 2022–2024 m. lygoje varžėsi [[Ukraina|Ukrainos]] klubas [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]], nes dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą]] [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos Superlyga]] buvo sustabdyta. Komanda namų rungtynes žaidė [[Ryga|Rygoje]].<ref>{{Cite web|url=https://basketnews.com/news-173747-ukrainian-club-prometey-to-play-in-a-latvian-estonian-league.html|title=Ukrainian club Prometey to play in a Latvian-Estonian League|website=basketnews.com|access-date=2022-06-18|language=en}}</ref> == Klubai == {{Location map+ |Estija ir Latvija|border = |caption = Komandų geografija 2022–23 sezone |float = right |label = |width = 320 |places = {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.40|long=24.51|position=bottom |label=[[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Kalev]]<br>[[Talino Kalev/Audentes|Audentes]]<br>[[TalTech Basketball]]|position=left}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.38 |long=24.5 |position=bottom |label=[[Pernu Pernu|Pernu]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.99 |long=24.8 |position=top |label=[[Raplos Rapla|Rapla]]|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.38 |long=26.71 |position=bottom |label=[[Tartu Rock|Maks & Moorits]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=57.416667 |long=21.533333 |position=right |label=[[Ventspilio Ventspils|Ventspils]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.966667 |long=24.133333 |position=left |label=[[Latvijos universiteto vyrų krepšinio komanda|LU]]<br>[[Rygos VEF|VEF]]<br>[[Slobožanskės Prometey|Prometey]]|position=left}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.516667 |long=21 |position=bottom |label={{nowrap|[[Liepojos Lauvas|Liepoja]]}}}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.818611 |long=24.605556 |position=right |label=[[Uogrės Uogrė|Uogrė]]|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=57.55 |long=25.4 |position=top |label={{nowrap|[[Valmieros Glass Via|Glass Via]]}}|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.35 |long=26.35 |position=bottom |label=[[Rakverės Tarvas|Tarvas]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.43 |long=24.74 |position=left |label=[[Vymsio Vymsis|Vymsis]]|position=right}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.18 |long=24.25 |position=right |label=[[Keilos Keila|Keila]]|position=right}} }} 2023–2024 m. sezone lygoje varžėsi 16 klubų: 9 iš Estijos, 6 iš Latvijos ir 1 iš Ukrainos.<ref>[https://sport.delfi.ee/artikkel/120038206/delfi-video-keila-liitub-korvpalli-korgliigaga-peep-pahv-sellist-voimalust-ei-saanud-kasutamata-jatta DELFI VIDEO | Keila liitub korvpalli kõrgliigaga. Peep Pahv: sellist võimalust ei saanud kasutamata jätta]</ref><ref>[https://twitter.com/Pafleague/status/1537721667673268224 League announcement on Twitter]</ref> {| class="wikitable sortable" !Komanda !Miestas !Žiūrovai |- |{{flagicon|EST}} [[Raplos Rapla|Raplos „Rapla“]] |[[Rapla]] |1 000 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |[[Talinas]] |7 200 |- |{{flagicon|EST}} [[Keilos Keila|Keilos „Keila“]] |[[Keila]] |669 |- |{{flagicon|LAT}} [[Latvijos universiteto vyrų krepšinio komanda|Latvijos universitetas]] |[[Ryga]] |830 |- |{{flagicon|LAT}} [[Liepojos Lauvas|Liepojos „Liepoja“]] |[[Liepoja]] |2 542 |- |{{flagicon|LAT}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |[[Uogrė]] |500 |- |{{flagicon|EST}} [[Pernu Pernu|Pernu „Pernu“]] |[[Pernu]] |1 820 |- |{{flagicon|EST}} [[Rakverės „Tarvas“]] |[[Rakverė]] |2 747 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev/Audentes|Talino „Kalev/Audentes“]] |[[Talinas]] |1 030 |- |{{flagicon|EST}} [[TalTech Basketball]] |[[Talinas]] |1 000 |- |{{flagicon|EST}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] |[[Tartu]] |2 600 |- |{{flagicon|EST}} [[Vymsio Vymsis|Vymsio „Vymsis“]] |[[Habnėmė]] |500 |- |{{flagicon|LAT}} [[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]] |[[Valmiera]] |1 500 |- |{{flagicon|LAT}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] |[[Ryga]] |11 200 |- |{{flagicon|LAT}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] |[[Ventspilis]] |3 085 |- |{{Flagicon|UKR}} [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]] |[[Ryga]] |11 200 |} == Finalai == Dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] 2019–2020 m. sezone atkrintamosios neįvyko.<ref name="COVID">{{cite web|url=http://www.basket.ee/et/uudised?news_id=7021|title=Korvpalliliit sel hooajal Eesti meistritiitleid välja ei jaga|publisher=basket.ee|accessdate=2020-12-07}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.estlatbl.com/en/press-releases-and-news?news_id=7006|title=News - Latvian-Estonian Basketball League is suspended|work=www.estlatbl.com|accessdate=2020-05-26}}</ref> {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III–ioji vieta !! IV–oji vieta |-'''2025–2026 m.''' | '''2025–2026 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |-'''2024–2025 m.''' | '''2024–2025 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos Zeļļi|Rygos „Zeļļi“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- |-'''2023–2024 m.''' | '''2023–2024 m.''' || {{flagicon|Ukraina}} '''[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] |- |-'''2022–2023 m.''' | '''2022–2023 m.''' || {{flagicon|Ukraina}} '''[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |- | '''2021–2022 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Vymsio Vymsis|Vymsio „Vymsis“]] || {{flagicon|Estija}} [[Pernu Pernu|Pernu „Pernu“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- | '''2020–2021 m.''' || {{flagicon|Estija}} '''[[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] || {{flagicon|Estija}} [[Raplos Rapla|Raplos „Rapla“]] |- | '''2019–2020 m.''' || || || || |- | '''2018–2019 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- {{Col-end}} == Pasiekimai pagal klubą == {| class="wikitable" ! style="width:15%;" |Komanda !Čempionų titulai !Sezonai |- |{{Flagicon|UKR}} [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]] | style="text-align:center;" |2 |2022–23, 2023–24 |- |{{flagicon|LAT}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] | style="text-align:center;" |2 |2021–22, 2024–25 |- |{{flagicon|LAT}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] | style="text-align:center;" |1 |2018–19 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] | style="text-align:center;" |1 |2020–21 |- |{{flagicon|LAT}} [[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]] |1 |2025–2026 |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Krepšinio lygos]] [[Kategorija:Latvijos krepšinis]] [[Kategorija:Estijos krepšinis]] duew48e0ank5em44l405s1tbinhp6d4 7851300 7851299 2026-06-06T05:48:57Z Nomadbones 153116 /* Pasiekimai pagal klubą */ 7851300 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė sporto lyga |pavadinimas= |logo=Latvian-Estonian Basketball League logo.png |sporto_šaka=[[Krepšinis]] |žemynas={{flag|Europa}} |valstybė={{flag|Latvija}}<br>{{flag|Estija}} |įkurta=2018 m. |komandos=14 |čempionai=[[Valmieros Glass Via| Valmieros „Glass Via“]]<br />(1-asis titulas) |daugiausiai_titulų=[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]<br />(2 titulai)<br>[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]<br />(2 titulai) |svetainė=[https://www.estlatbl.com/ estlatbl.com] |TV=[[Delfi]], Inspira, [[Latvijas Televīzija|LTV7]], [[TV4|TV4]] }} '''Latvijos–Estijos krepšinio lyga''' ({{lv|Latvijas—Igaunijas Basketbola līga}}, {{et|Eesti-Läti Korvpalliliiga}}) – aukščiausio lygio vyrų [[Krepšinis|krepšinio]] lyga [[Latvija|Latvijoje]] ir [[Estija|Estijoje]], įkurta 2018 m.<ref name=":0">{{cite web|url=https://www.estlatbl.com/en/press-releases-and-news?news_id=4901|title=News – 15 teams participating in OlyBet Latvian-Estonian Basketball League|work=www.estlatbl.com|accessdate=2019-08-28}}</ref> Jai vadovauja [[Latvijos krepšinio asociacija]] ir [[Estijos krepšinio asociacija]]. Ji buvo įkurta susijungus [[Latvijos krepšinio lyga|Latvijos krepšinio lygai]] ir [[Estijos krepšinio lyga|Estijos krepšinio lygai]].<ref name=":0" /> 2022–2024 m. lygoje varžėsi [[Ukraina|Ukrainos]] klubas [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]], nes dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą]] [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos Superlyga]] buvo sustabdyta. Komanda namų rungtynes žaidė [[Ryga|Rygoje]].<ref>{{Cite web|url=https://basketnews.com/news-173747-ukrainian-club-prometey-to-play-in-a-latvian-estonian-league.html|title=Ukrainian club Prometey to play in a Latvian-Estonian League|website=basketnews.com|access-date=2022-06-18|language=en}}</ref> == Klubai == {{Location map+ |Estija ir Latvija|border = |caption = Komandų geografija 2022–23 sezone |float = right |label = |width = 320 |places = {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.40|long=24.51|position=bottom |label=[[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Kalev]]<br>[[Talino Kalev/Audentes|Audentes]]<br>[[TalTech Basketball]]|position=left}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.38 |long=24.5 |position=bottom |label=[[Pernu Pernu|Pernu]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.99 |long=24.8 |position=top |label=[[Raplos Rapla|Rapla]]|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=58.38 |long=26.71 |position=bottom |label=[[Tartu Rock|Maks & Moorits]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=57.416667 |long=21.533333 |position=right |label=[[Ventspilio Ventspils|Ventspils]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.966667 |long=24.133333 |position=left |label=[[Latvijos universiteto vyrų krepšinio komanda|LU]]<br>[[Rygos VEF|VEF]]<br>[[Slobožanskės Prometey|Prometey]]|position=left}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.516667 |long=21 |position=bottom |label={{nowrap|[[Liepojos Lauvas|Liepoja]]}}}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=56.818611 |long=24.605556 |position=right |label=[[Uogrės Uogrė|Uogrė]]|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=57.55 |long=25.4 |position=top |label={{nowrap|[[Valmieros Glass Via|Glass Via]]}}|position=bottom}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.35 |long=26.35 |position=bottom |label=[[Rakverės Tarvas|Tarvas]]}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.43 |long=24.74 |position=left |label=[[Vymsio Vymsis|Vymsis]]|position=right}} {{Location map~|Estija ir Latvija |lat=59.18 |long=24.25 |position=right |label=[[Keilos Keila|Keila]]|position=right}} }} 2023–2024 m. sezone lygoje varžėsi 16 klubų: 9 iš Estijos, 6 iš Latvijos ir 1 iš Ukrainos.<ref>[https://sport.delfi.ee/artikkel/120038206/delfi-video-keila-liitub-korvpalli-korgliigaga-peep-pahv-sellist-voimalust-ei-saanud-kasutamata-jatta DELFI VIDEO | Keila liitub korvpalli kõrgliigaga. Peep Pahv: sellist võimalust ei saanud kasutamata jätta]</ref><ref>[https://twitter.com/Pafleague/status/1537721667673268224 League announcement on Twitter]</ref> {| class="wikitable sortable" !Komanda !Miestas !Žiūrovai |- |{{flagicon|EST}} [[Raplos Rapla|Raplos „Rapla“]] |[[Rapla]] |1 000 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |[[Talinas]] |7 200 |- |{{flagicon|EST}} [[Keilos Keila|Keilos „Keila“]] |[[Keila]] |669 |- |{{flagicon|LAT}} [[Latvijos universiteto vyrų krepšinio komanda|Latvijos universitetas]] |[[Ryga]] |830 |- |{{flagicon|LAT}} [[Liepojos Lauvas|Liepojos „Liepoja“]] |[[Liepoja]] |2 542 |- |{{flagicon|LAT}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |[[Uogrė]] |500 |- |{{flagicon|EST}} [[Pernu Pernu|Pernu „Pernu“]] |[[Pernu]] |1 820 |- |{{flagicon|EST}} [[Rakverės „Tarvas“]] |[[Rakverė]] |2 747 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev/Audentes|Talino „Kalev/Audentes“]] |[[Talinas]] |1 030 |- |{{flagicon|EST}} [[TalTech Basketball]] |[[Talinas]] |1 000 |- |{{flagicon|EST}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] |[[Tartu]] |2 600 |- |{{flagicon|EST}} [[Vymsio Vymsis|Vymsio „Vymsis“]] |[[Habnėmė]] |500 |- |{{flagicon|LAT}} [[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]] |[[Valmiera]] |1 500 |- |{{flagicon|LAT}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] |[[Ryga]] |11 200 |- |{{flagicon|LAT}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] |[[Ventspilis]] |3 085 |- |{{Flagicon|UKR}} [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]] |[[Ryga]] |11 200 |} == Finalai == Dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] 2019–2020 m. sezone atkrintamosios neįvyko.<ref name="COVID">{{cite web|url=http://www.basket.ee/et/uudised?news_id=7021|title=Korvpalliliit sel hooajal Eesti meistritiitleid välja ei jaga|publisher=basket.ee|accessdate=2020-12-07}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.estlatbl.com/en/press-releases-and-news?news_id=7006|title=News - Latvian-Estonian Basketball League is suspended|work=www.estlatbl.com|accessdate=2020-05-26}}</ref> {| {{graži lentelė}} ! Sezonas !! [[Vaizdas:Med 1.png]] Čempionai !! [[Vaizdas:Med 2.png]] Vicečempionai !! [[Vaizdas:Med 3.png]] III–ioji vieta !! IV–oji vieta |-'''2025–2026 m.''' | '''2025–2026 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |-'''2024–2025 m.''' | '''2024–2025 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos Zeļļi|Rygos „Zeļļi“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- |-'''2023–2024 m.''' | '''2023–2024 m.''' || {{flagicon|Ukraina}} '''[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] |- |-'''2022–2023 m.''' | '''2022–2023 m.''' || {{flagicon|Ukraina}} '''[[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Tartu Rock|Tartu „Maks & Moorits“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] |- | '''2021–2022 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Rygos VEF|Rygos „VEF“]]''' || {{flagicon|Estija}} [[Vymsio Vymsis|Vymsio „Vymsis“]] || {{flagicon|Estija}} [[Pernu Pernu|Pernu „Pernu“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- | '''2020–2021 m.''' || {{flagicon|Estija}} '''[[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] || {{flagicon|Estija}} [[Raplos Rapla|Raplos „Rapla“]] |- | '''2019–2020 m.''' || || || || |- | '''2018–2019 m.''' || {{flagicon|Latvija}} '''[[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]]''' || {{flagicon|Latvija}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] || {{flagicon|Estija}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] || {{flagicon|Latvija}} [[Uogrės Uogrė|Uogrės „Uogrė“]] |- {{Col-end}} == Pasiekimai pagal klubą == {| class="wikitable" ! style="width:15%;" |Komanda !Čempionų titulai !Sezonai |- |{{Flagicon|UKR}} [[Slobožanskės Prometey|Slobožanskės „Prometey“]] | style="text-align:center;" |2 |2022–23, 2023–24 |- |{{flagicon|LAT}} [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]] | style="text-align:center;" |2 |2021–22, 2024–25 |- |{{flagicon|LAT}} [[Ventspilio Ventspils|Ventspilio „Ventspils“]] | style="text-align:center;" |1 |2018–19 |- |{{flagicon|EST}} [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Talino „Kalev“]] | style="text-align:center;" |1 |2020–21 |- |{{flagicon|LAT}} [[Valmieros Glass Via|Valmieros „Glass Via“]] | style="text-align:center;" |1 |2025–2026 |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Krepšinio lygos]] [[Kategorija:Latvijos krepšinis]] [[Kategorija:Estijos krepšinis]] qp3m5waapg8nmms0vcwx4en4x8oih6c 0 641253 7851301 7764997 2026-06-06T05:49:38Z Nomadbones 153116 7851301 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = #ffffff | color2 = #ca242a | pavadinimas = Slobožanskės „Prometey“ | nickname = | logotipas = BC Prometey logo 2022.png | imagesize = 80px | lygos = [[Latvijos–Estijos krepšinio lyga]]<br />[[Europos taurė]] | įkurta = [[2018]] m. | history = | arena = SC Prometey (Talpa: 1 000)<br />[[Rygos arena]] (Talpa: 11 200)<br>[[Olimpinis sporto centras]] (Talpa: 830) | vieta = [[Kamianskė]], Ukraina (2018–2021)<br>[[Slobožanskė (Dniepropetrovskas)|Slobožanskė]], Ukraina (2021–2022)<br />[[Ryga]], [[Latvija]] (2022–2024) | spalvos = [[Raudona]] ir [[balta]]<br />{{spalvos langelis|#ca242a}} {{spalvos langelis|white}} | prezidentas = {{flagicon|UKR}} Volodymyras Dubinskis | treneris ={{flagicon|Izraelis}} [[Ronen Ginzburg]] | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 1 <br>[[Vaizdas:Med 1.png]] [[Latvijos–Estijos krepšinio lyga]]: 2 <br>[[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos aukštesnioji lyga: 2 | svetainė = [https://prometeybc.com/en prometeybc.com] | h_pattern_b = _basket_with_white | h_body = ca242a | h_shorts = ca242a | a_pattern_b = _basket_in_white | a_body = ca242a }} '''Slobožanskės „Prometey“''' ({{uk|Баскетбольний клуб «Прометей»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[Krepšinis|krepšinio]] klubas, veikęs 2018–2024 m. 2019–2022 m. komanda žaidė [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio superlygoje]], aukščiausioje Ukrainos krepšinio lygoje, tačiau dėl Ukrainoje vykstančio karo, kurį sukėlė [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijos invazija]], persikėlė į [[Latvijos–Estijos krepšinio lyga|Latvijos–Estijos krepšinio lygą]]. 2024 m. klubas nutraukė veiklą, motyvuodamas finansinėmis problemomis.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://prometeybc.com/en/novosti/dmytro-paliichuk-bc-prometey-ceasing-exist|title=Dmytro Paliichuk: BC "Prometey" is ceasing to exist"|website=BC "Prometey"|access-date=2024-08-20|language=|archive-date=2024-08-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20240820141932/https://prometeybc.com/en/novosti/dmytro-paliichuk-bc-prometey-ceasing-exist|url-status=dead}}</ref> == Istorija == 2018 m. rugsėjį Volodymyras Dubinskis ir Pavlas Čuchno įkūrė sporto klubą „Prometey“.<ref>{{Cite web|url=https://prometeybc.com/en/bcprometey_man_history|title=BC "Prometey"|website=BC "Prometey"|access-date=2022-08-09|language=en|archive-date=2023-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20230718015008/https://prometeybc.com/en/bcprometey_man_history|url-status=dead}}</ref> Jie planavo sukurti krepšinio ir [[Tinklinis|tinklinio]] komandas. 2018 m. „Prometey“ prisijungė prie antrosios pagal pajėgumą Ukrainos lygos. 2018 m. spalio 8 d. jie sužaidė pirmąsias rungtynes su „Zolotyi Vik“ ir laimėjo 86:80. Klubas pirmuoju bandymu iškovojo lygos čempiono titulą ir dėl to pateko į Ukrainos superlygą.<ref>{{cite web|url=https://basketball.eurobasket.com/teamDetails.asp?id=49124&SectionName=Ukraine&TeamName=SC-Prometey-Kamianske&Page=5|title=SC Prometey Kamianske|work=basketball.eurobasket.com|accessdate=2019-08-13}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Pirmajame Superlygos sezone „Prometey“ užėmė trečiąją vietą, kol sezonas buvo nutrauktas dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]]. Kitą sezoną klubas prisijungė [[FIBA Europos taurė|FIBA Europos taurės]] turnyro ir debiutavo Europoje. 2021 m. klubas laimėjo pirmąjį Ukrainos superlygos čempionų titulą.<ref>{{cite news|title=Prometey celebrate SuperLeague title|url=https://www.eurobasket.com/Ukraine/news/688924/Prometey-celebrate-Superleague-title|access-date=2021-06-23|work=Eurobasket.com|date=2021-06-14}}</ref> Debiutavo [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]], tačiau turėjo pasitraukti dėl 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Visos klubo komandos buvo išformuotos, o klubo prezidentas Volodymyras Dubinskis pareiškė: „Visi pinigai ir lėšos turi atitekti kariuomenei. Pirmiausia laimėti. Tada visa kita“.<ref>{{cite web|url=https://www.eurohoops.net/en/fiba-champions-league/1316565/prometey-withdrawing-from-bcl/|title=Prometey withdrawing from BCL|date=2022-03-05|website=Eurohoops|access-date=2022-03-05|language=en}}</ref><ref>{{cite web|url=https://prometeybc.com/en/novosti/prometey-disbands-all-clubs-teams-and-refuses-participation-champions-league|title=Prometey disbands all the club's teams and refuses from the participation in Champions League!|date=2022-03-05|website=prometeybc.com|access-date=2022-06-17|language=|archive-date=2023-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20230718015007/https://prometeybc.com/en/novosti/prometey-disbands-all-clubs-teams-and-refuses-participation-champions-league|url-status=dead}}</ref> 2022 m. birželio 16 d. klubas buvo įtrauktas į 2022–23 m. Europos taurės turnyre dalyvausiančių komandų sąrašą.<ref>{{Cite web|url=https://www.euroleaguebasketball.net/news/2022-23-euroleague-and-eurocup-participating-teams-confirmed/?pageTitle=Homepage&historyUrl=/|title=2022-23 EuroLeague and EuroCup participating teams confirmed|date=16 June 2022|access-date=17 June 2022|work=[[Euroleague Basketball]]|archive-date=2023-07-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20230718023914/https://www.euroleaguebasketball.net/news/2022-23-euroleague-and-eurocup-participating-teams-confirmed/?pageTitle=Homepage&historyUrl=/|url-status=dead}}</ref> Nuo tada komanda treniravosi ir namų rungtynes žaidė Rygoje.<ref>{{cite web|url=https://www.eurohoops.net/en/eurocup/1358211/prometey-london-lions-paris-basketball-join-eurocup-for-2022-23-season/|title=Prometey, London Lions, Paris Basketball join EuroCup for 2022-23 season|date=2022-05-16|website=Eurohoops|access-date=2022-05-17|language=}}</ref> 2022–2023 m. Latvijos–Estijos krepšinio lygoje komanda tapo čempione.<ref name=":0">{{cite web|url=https://livestats.dcd.shared.geniussports.com/u/EBF/2264227/#c|title=Paf Estonian-Latvian Basketball League - Live Stats|access-date=2023-09-01|work=livestats.dcd.shared.geniussports.com}}</ref> Šį rezultatą jie pakartojo ir kitais metais. 2024 m. balandį žiniasklaida pranešė, kad klubas dėl finansinių problemų pasitraukė iš Latvijos–Estijos krepšinio lygos ir [[Europos taurė|Europos taurės]].<ref>{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2269908/ziniasklaida-lietuviu-atstovaujamas-prometey-traukiasi-is-europos-turnyru|title=Žiniasklaida: lietuvių atstovaujamas „Prometey“ traukiasi iš Europos turnyrų|date=2024-05-10|website=lrt.lt|access-date=2024-08-20|language=lt}}</ref> Vėliau komandos vykdomasis direktorius paskelbė, kad klubas nutraukia veiklą.<ref name=":1" /> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" | align="center" bgcolor="FFFCAF" |Čempionai | align="center" bgcolor="E5E5E5" |Vicečempionai | align="center" bgcolor="BBF3BB" |Pakilo | align="center" bgcolor="bce8e8" |Atkrintamosios |} {| class="wikitable plainrowheaders" style="text-align:center; font-size:90%" summary="Season (sortable), Team, Conference, Conference finish (sortable), Division, Division finish (sortable), Wins (sortable), Losses (sortable), Win% (sortable), GB (sortable), Playoffs, Awards and Head coach" ! scope="col" |Sezonas ! scope="col" |Pakopa ! scope="col" |Lyga ! scope="col" |Vieta ! scope="col" |Perg. ! scope="col" |Pral. ! scope="col" |Perg.% ! scope="col" class="unsortable" |Atkrintamosios ! scope="col" class="unsortable" |Kiti turnyrai ! scope="col" |Vyr. treneris |- | colspan="11" align="center" style="border:2px solid silver; background-color:#ee3224" |<span style="color:white;">'''„Prometey“'''</span> |- |2018–19 |2 |Ukrainos aukštesnioji lyga | bgcolor="#bce8e8" |1-oji |26 |2 |{{Winning percentage|26|2}} | bgcolor="#BBF3BB" |'''Laimėjo''' finalą (prieš Rivnę), 3–0 |– |Dmitrijus Markovas |- |2019–20 |1 |[[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos superlyga]] |3-oji |16 |8 |{{Winning percentage|16|8}} |Sustabdyta dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] |– |[[Kārlis Muižnieks]] |- |2020–21 |1 |[[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos superlyga]] | bgcolor="#bce8e8" |3-oji |27 |13 |{{Winning percentage|27|13}} | bgcolor="#FFFCAF" |'''Laimėjo''' finalą (prieš Zaporožę, 3–0) |[[FIBA Europos taurė]] |[[Vitalijus Černijus]]<br>[[Ronen Ginzburg]] |- |2021–22 |1 |[[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos superlyga]] |1-oji |25 |1 |{{Winning percentage|25|1}} |Sustabdyta dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]] |[[FIBA Čempionų lyga]] |[[Ronen Ginzburg]] |- |2022–23 |1 |[[Latvijos–Estijos krepšinio lyga]] | bgcolor="#bce8e8" |1-oji |29 |1 |{{Winning percentage|29|1}} | bgcolor="#FFFCAF" |'''Laimėjo''' finalą (Prieš [[Rygos VEF|Rygos „VEF“]], 77:62) |[[Europos taurė]] |[[Ronen Ginzburg]] |- |2023–24 |1 |[[Latvijos–Estijos krepšinio lyga]] | bgcolor="#bce8e8" |1-oji |26 |4 |{{Winning percentage|26|4}} | bgcolor="#FFFCAF" |'''Laimėjo''' finalą (Prieš [[Talino Kalev (krepšinio klubas)|Taleno „Kalev“]], 91:83) |[[Europos taurė]] |[[Ronen Ginzburg]] |} == Pasiekimai == * '''Latvijos–Estijos krepšinio lyga''' ** {{Aukso medalis}}''':''' 2022–23, 2023–24 m. * '''Ukrainos krepšinio superlyga''' ** {{Aukso medalis}}''':''' 2020–21 m. * '''Ukrainos aukštesnioji lyga''' ** {{Aukso medalis}}''':''' 2018–19, 2023–24 m. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] f1a6ua7ebqt5iydhb3k7atk15e1bbt5 0 647777 7851125 7762118 2026-06-05T12:27:23Z ~2026-33300-54 219067 /* „Sutemos“ */ 7851125 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jessica Shy | pav = | dydis = | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Džesika Šyvokaitė | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = | gimimo_data = {{Gimimo data|1996|05|06}} | gimimo_vieta = [[Jieznas]], Lietuva<ref name="2021Delfi">{{cite web |title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: dirbti pradėjau būdama vos 11 metų |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2021-07-11 |url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-dirbti-pradejau-budama-vos-11-metu-87673115 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> | kilmė = Lietuva | mirties_data = <!-- {{Mirties data|YYYY|MM|DD|YYYY|MM|DD}} (iš pradžių mirties data) --> | mirties_vieta = <!-- [[Miestas]], Valstija/Provincija, Šalis --> | žanras = [[Popmuzika]] | užsiėmimas = Atlikėja, dainų autorė | instrumentai = | kalba = lietuvių, anglų | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = [[OpenPlay]] | susijusi_veikla = | žymesni_instrumentai = | veikla = | URL = {{URL|jessicashy.lt}} }} '''Džesika Šyvokaitė''' (sceninis vardas '''Jessica Shy'''; g. [[1996]] m. [[gegužės 6]] d. [[Jieznas|Jiezne]]) – Lietuvos atlikėja, dainų autorė. == Biografija == Dainuoti pradėjo nuo ketverių su puse metų. [[Birštono muzikos mokykla|Birštono muzikos mokykloje]] mokėsi estradinio dainavimo.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/jessica-shy-kitu-kampu-apie-komerciskai-sekminga-karantina-moterims-ziauresne-scena-ir-kuryba-masems-1050-1480222 Jessica Shy kitu kampu: apie komerciškai sėkmingą karantiną, moterims žiauresnę sceną ir kūrybą masėms] ''15min.lt''</ref> Atlikėja pirmą kartą žengė į didžiąją sceną 2010 m. būdama 14 metų [[LNK]] televizijos projekte „2 minutės šlovės“, vėliau du sezonus dainavo [[TV3]] projekte „[[Chorų karai]]“. Pirmasis darbas buvo mamos viešbutyje Birštone, vėliau persikėlė į Kauną.<ref name="2021Delfi"/> Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Londoną<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/pramogos/lietuvos-izymybes/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-is-birstono-staiga-patekau-i-europos-niujorka/225075/|title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: iš Birštono staiga patekau į Europos Niujorką|publisher=[[alfa.lt]]|date=2021-07-12|access-date=2023-12-18}}</ref>, kur studijavo.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy: „Esu tvirtai pasakiusi: mano vyras nebus iš appso“ |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-esu-tvirtai-pasakiusi-mano-vyras-nebus-is-appso-MJ5werOZQz0 |date=2022-10-12 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Diskografija == {| class="wikitable" |- ! Išleidimo data ! Albumo pavadinimas |- | rowspan="1" | 2022 m. sausio 25 d. | rowspan="1" | Apkabinti Prisiminimus |- | rowspan="1" | 2023 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-naujausia-albuma-pasaka-ir-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-92762113|title=Jessica Shy pristato naujausią albumą „Pasaka“ ir kviečia nusikelti į nežemišką pasaulį|publisher=[[Delfi]]|date=2023-03-10|access-date=2023-12-18}}</ref> | rowspan="1" | Pasaka |- | rowspan="1" | 2024 m. gegužės 31 d.<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/30/laisvalaikis/jessica-shy-pristato-naujausia-hita-ir-vaizdo-klipa-zvaigzdes-video/|title=Jessica Shy pristato naujausią hitą ir vaizdo klipą „Žvaigždės“|publisher=kasvyksta|website=kasvyksta.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-06-02}}</ref> | rowspan="1" | [[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]] |- | rowspan="1" | 2025 m. birželio 12 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref> | rowspan="1" | [[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]] |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- ! Metai ! Apdovanojimai ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2021 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2020|M.A.M.A. 2020]] | Metų proveržis | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2022 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2021|M.A.M.A. 2021]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Rugpjūtis“ <small>(su [[Justinas Jarutis]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2023 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Tyliai pakuždėk“ | {{nominacija}} |- | rowspan="9" | 2024 | rowspan="9" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų muzikos albumas | „Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | Metų vaizdo klipas | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | Metų vaizdo klipas | „Pasaka“ <small>(su [[Elayork]])</small> | {{nominacija}} |- | Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{Laimėjo}} |- | Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="14" |2025 | rowspan="8" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų koncertinė grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų vaizdo klipas | | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- |„[[LATGA]]“ populiariausias dainų autorius | | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2024]] |Metų atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="4" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų dainininkė arba dainininkas | |{{Laimėjo}} |- |Metų hitas |„Vis Vien“ |{{nominacija}} |- |Metų koncertas |Kalnų parke |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ |{{Laimėjo}} |- | rowspan="7" |2026 | rowspan="7" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Popmuzikos grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{nominacija}} |- |Koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“ |{{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė) |{{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė, N. A. Khotseng) |{{nominacija}} |- |LATGA Metų autorius | |{{nominacija}} |} == Koncertiniai turai == === „Pasaka“<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2152186/jessica-shy-su-trenksmu-pradejo-koncertu-tura-sausakimsoje-zalgirio-arenoje-netilpo-visi-norintys|title=Jessica Shy su trenksmu pradėjo koncertų turą: sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje netilpo visi norintys|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2023-12-16|access-date=2024-08-31}}</ref> === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2023-12-16 || [[Kaunas]] || rowspan="5"|Lietuva || [[Žalgirio arena]] |- | 2023-12-19 || [[Klaipėda]] || [[Švyturio arena]] |- | 2023-12-22 || [[Vilnius]] || [[Twinsbet Arena|Avia Solutions Group arena]] |- | 2023-12-27 || [[Šiauliai]] || [[Šiaulių arena]] |- | 2023-12-29 || [[Panevėžys]] || [[Kalnapilio arena]] |} === „Sutemos“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2024-08-31 || [[Kaunas]] ||Lietuva || [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 39599 |} === „Žaidimas“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2025-07-17 || rowspan="3" | [[Vilnius]] || rowspan="3" |Lietuva || rowspan="3" | [[Kalnų parkas]] |- | 2025-07-18 |- | 2025-07-19 |} === „Žvėris“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2026-08-28 | rowspan="2" | [[Vilnius]] | rowspan="3" | Lietuva | rowspan="2" | [[Vingio parkas]] | rowspan="2" | ~80 tūkst.<ref>{{cite web |title=Paaiškėjo, kiek į Jessicos Shy koncertus nupirkta bilietų |website=madeinvilnius.lt |publisher=MadeInVilnius |date=2025-10-11 |url=https://madeinvilnius.lt/pramogos/koncertai/paaiskejo-kiek-i-jessicos-shy-koncertus-nupirkta-bilietu/ |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> |- | 2026-08-29 |} == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] {{DEFAULTSORT:Shy, Jessica}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] ejme6vtkq3ev14xtt9y0r5i0useg0yq 7851126 7851125 2026-06-05T12:32:16Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-33300-54 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-11692-67 keitimas) 7762118 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jessica Shy | pav = | dydis = | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Džesika Šyvokaitė | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = | gimimo_data = {{Gimimo data|1996|05|06}} | gimimo_vieta = [[Jieznas]], Lietuva<ref name="2021Delfi">{{cite web |title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: dirbti pradėjau būdama vos 11 metų |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2021-07-11 |url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-dirbti-pradejau-budama-vos-11-metu-87673115 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> | kilmė = Lietuva | mirties_data = <!-- {{Mirties data|YYYY|MM|DD|YYYY|MM|DD}} (iš pradžių mirties data) --> | mirties_vieta = <!-- [[Miestas]], Valstija/Provincija, Šalis --> | žanras = [[Popmuzika]] | užsiėmimas = Atlikėja, dainų autorė | instrumentai = | kalba = lietuvių, anglų | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = [[OpenPlay]] | susijusi_veikla = | žymesni_instrumentai = | veikla = | URL = {{URL|jessicashy.lt}} }} '''Džesika Šyvokaitė''' (sceninis vardas '''Jessica Shy'''; g. [[1996]] m. [[gegužės 6]] d. [[Jieznas|Jiezne]]) – Lietuvos atlikėja, dainų autorė. == Biografija == Dainuoti pradėjo nuo ketverių su puse metų. [[Birštono muzikos mokykla|Birštono muzikos mokykloje]] mokėsi estradinio dainavimo.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/jessica-shy-kitu-kampu-apie-komerciskai-sekminga-karantina-moterims-ziauresne-scena-ir-kuryba-masems-1050-1480222 Jessica Shy kitu kampu: apie komerciškai sėkmingą karantiną, moterims žiauresnę sceną ir kūrybą masėms] ''15min.lt''</ref> Atlikėja pirmą kartą žengė į didžiąją sceną 2010 m. būdama 14 metų [[LNK]] televizijos projekte „2 minutės šlovės“, vėliau du sezonus dainavo [[TV3]] projekte „[[Chorų karai]]“. Pirmasis darbas buvo mamos viešbutyje Birštone, vėliau persikėlė į Kauną.<ref name="2021Delfi"/> Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Londoną<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/pramogos/lietuvos-izymybes/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-is-birstono-staiga-patekau-i-europos-niujorka/225075/|title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: iš Birštono staiga patekau į Europos Niujorką|publisher=[[alfa.lt]]|date=2021-07-12|access-date=2023-12-18}}</ref>, kur studijavo.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy: „Esu tvirtai pasakiusi: mano vyras nebus iš appso“ |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-esu-tvirtai-pasakiusi-mano-vyras-nebus-is-appso-MJ5werOZQz0 |date=2022-10-12 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Diskografija == {| class="wikitable" |- ! Išleidimo data ! Albumo pavadinimas |- | rowspan="1" | 2022 m. sausio 25 d. | rowspan="1" | Apkabinti Prisiminimus |- | rowspan="1" | 2023 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-naujausia-albuma-pasaka-ir-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-92762113|title=Jessica Shy pristato naujausią albumą „Pasaka“ ir kviečia nusikelti į nežemišką pasaulį|publisher=[[Delfi]]|date=2023-03-10|access-date=2023-12-18}}</ref> | rowspan="1" | Pasaka |- | rowspan="1" | 2024 m. gegužės 31 d.<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/30/laisvalaikis/jessica-shy-pristato-naujausia-hita-ir-vaizdo-klipa-zvaigzdes-video/|title=Jessica Shy pristato naujausią hitą ir vaizdo klipą „Žvaigždės“|publisher=kasvyksta|website=kasvyksta.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-06-02}}</ref> | rowspan="1" | [[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]] |- | rowspan="1" | 2025 m. birželio 12 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref> | rowspan="1" | [[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]] |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- ! Metai ! Apdovanojimai ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2021 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2020|M.A.M.A. 2020]] | Metų proveržis | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2022 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2021|M.A.M.A. 2021]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Rugpjūtis“ <small>(su [[Justinas Jarutis]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2023 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Tyliai pakuždėk“ | {{nominacija}} |- | rowspan="9" | 2024 | rowspan="9" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų muzikos albumas | „Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | Metų vaizdo klipas | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | Metų vaizdo klipas | „Pasaka“ <small>(su [[Elayork]])</small> | {{nominacija}} |- | Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{Laimėjo}} |- | Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="14" |2025 | rowspan="8" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų koncertinė grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų vaizdo klipas | | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- |„[[LATGA]]“ populiariausias dainų autorius | | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2024]] |Metų atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="4" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų dainininkė arba dainininkas | |{{Laimėjo}} |- |Metų hitas |„Vis Vien“ |{{nominacija}} |- |Metų koncertas |Kalnų parke |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ |{{Laimėjo}} |- | rowspan="7" |2026 | rowspan="7" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Popmuzikos grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{nominacija}} |- |Koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“ |{{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė) |{{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė, N. A. Khotseng) |{{nominacija}} |- |LATGA Metų autorius | |{{nominacija}} |} == Koncertiniai turai == === „Pasaka“<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2152186/jessica-shy-su-trenksmu-pradejo-koncertu-tura-sausakimsoje-zalgirio-arenoje-netilpo-visi-norintys|title=Jessica Shy su trenksmu pradėjo koncertų turą: sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje netilpo visi norintys|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2023-12-16|access-date=2024-08-31}}</ref> === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2023-12-16 || [[Kaunas]] || rowspan="5"|Lietuva || [[Žalgirio arena]] |- | 2023-12-19 || [[Klaipėda]] || [[Švyturio arena]] |- | 2023-12-22 || [[Vilnius]] || [[Twinsbet Arena|Avia Solutions Group arena]] |- | 2023-12-27 || [[Šiauliai]] || [[Šiaulių arena]] |- | 2023-12-29 || [[Panevėžys]] || [[Kalnapilio arena]] |} === „Sutemos“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2024-08-31 || [[Kaunas]] ||Lietuva || [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 38 tūkst.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy sudrebino Kauno Dariaus ir Girėno stadioną: parduotas rekordinis bilietų skaičius |website=zmones.15min.lt |date=2024-08-31 |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-sudrebino-kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-parduotas-rekordinis-bilietu-skaicius-xvVZbpJLVg4 |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> |} === „Žaidimas“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2025-07-17 || rowspan="3" | [[Vilnius]] || rowspan="3" |Lietuva || rowspan="3" | [[Kalnų parkas]] |- | 2025-07-18 |- | 2025-07-19 |} === „Žvėris“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų ! |- | 2026-08-28 | rowspan="2" | [[Vilnius]] | rowspan="3" | Lietuva | rowspan="2" | [[Vingio parkas]] | rowspan="2" | ~80tūkst.<ref>{{cite web |title=Paaiškėjo, kiek į Jessicos Shy koncertus nupirkta bilietų |website=madeinvilnius.lt |publisher=MadeInVilnius |date=2025-10-11 |url=https://madeinvilnius.lt/pramogos/koncertai/paaiskejo-kiek-i-jessicos-shy-koncertus-nupirkta-bilietu/ |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> | |- | 2026-08-29 | |} == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] {{DEFAULTSORT:Shy, Jessica}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] c7w295sagb7ig3nk0neskioal34lp6u 7851127 7851126 2026-06-05T12:32:39Z Homo ergaster 10314 7851127 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Jessica Shy | pav = | dydis = | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Džesika Šyvokaitė | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = | gimimo_data = {{Gimimo data|1996|05|06}} | gimimo_vieta = [[Jieznas]], Lietuva<ref name="2021Delfi">{{cite web |title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: dirbti pradėjau būdama vos 11 metų |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2021-07-11 |url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-dirbti-pradejau-budama-vos-11-metu-87673115 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> | kilmė = Lietuva | mirties_data = <!-- {{Mirties data|YYYY|MM|DD|YYYY|MM|DD}} (iš pradžių mirties data) --> | mirties_vieta = <!-- [[Miestas]], Valstija/Provincija, Šalis --> | žanras = [[Popmuzika]] | užsiėmimas = Atlikėja, dainų autorė | instrumentai = | kalba = lietuvių, anglų | aktyvumo_metai = | įrašų_kompanija = [[OpenPlay]] | susijusi_veikla = | žymesni_instrumentai = | veikla = | URL = {{URL|jessicashy.lt}} }} '''Džesika Šyvokaitė''' (sceninis vardas '''Jessica Shy'''; g. [[1996]] m. [[gegužės 6]] d. [[Jieznas|Jiezne]]) – Lietuvos atlikėja, dainų autorė. == Biografija == Dainuoti pradėjo nuo ketverių su puse metų. [[Birštono muzikos mokykla|Birštono muzikos mokykloje]] mokėsi estradinio dainavimo.<ref>[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/jessica-shy-kitu-kampu-apie-komerciskai-sekminga-karantina-moterims-ziauresne-scena-ir-kuryba-masems-1050-1480222 Jessica Shy kitu kampu: apie komerciškai sėkmingą karantiną, moterims žiauresnę sceną ir kūrybą masėms] ''15min.lt''</ref> Atlikėja pirmą kartą žengė į didžiąją sceną 2010 m. būdama 14 metų [[LNK]] televizijos projekte „2 minutės šlovės“, vėliau du sezonus dainavo [[TV3]] projekte „[[Chorų karai]]“. Pirmasis darbas buvo mamos viešbutyje Birštone, vėliau persikėlė į Kauną.<ref name="2021Delfi"/> Sulaukusi pilnametystės, išvyko į Londoną<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/pramogos/lietuvos-izymybes/londone-gyvenusi-atlikeja-jessica-shy-is-birstono-staiga-patekau-i-europos-niujorka/225075/|title=Londone gyvenusi atlikėja Jessica Shy: iš Birštono staiga patekau į Europos Niujorką|publisher=[[alfa.lt]]|date=2021-07-12|access-date=2023-12-18}}</ref>, kur studijavo.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy: „Esu tvirtai pasakiusi: mano vyras nebus iš appso“ |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-esu-tvirtai-pasakiusi-mano-vyras-nebus-is-appso-MJ5werOZQz0 |date=2022-10-12 |website=zmones.15min.lt |publisher=[[Žmonės (žurnalas)|Žmonės]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Diskografija == {| class="wikitable" |- ! Išleidimo data ! Albumo pavadinimas |- | rowspan="1" | 2022 m. sausio 25 d. | rowspan="1" | Apkabinti Prisiminimus |- | rowspan="1" | 2023 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessica-shy-pristato-naujausia-albuma-pasaka-ir-kviecia-nusikelti-i-nezemiska-pasauli-92762113|title=Jessica Shy pristato naujausią albumą „Pasaka“ ir kviečia nusikelti į nežemišką pasaulį|publisher=[[Delfi]]|date=2023-03-10|access-date=2023-12-18}}</ref> | rowspan="1" | Pasaka |- | rowspan="1" | 2024 m. gegužės 31 d.<ref>{{cite web|url=https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/05/30/laisvalaikis/jessica-shy-pristato-naujausia-hita-ir-vaizdo-klipa-zvaigzdes-video/|title=Jessica Shy pristato naujausią hitą ir vaizdo klipą „Žvaigždės“|publisher=kasvyksta|website=kasvyksta.lt|date=2024-05-30|access-date=2024-06-02}}</ref> | rowspan="1" | [[Sutemos (Jessica Shy albumas)|Sutemos]] |- | rowspan="1" | 2025 m. birželio 12 d.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/muzika/jessicos-shy-gerbejams-jaudinanti-zinia-120116929|title=Jessicos Shy gerbėjams – jaudinanti žinia|publisher=[[DELFI]]|website=delfi.lt|date=2025-06-10|access-date=2025-06-12}}</ref> | rowspan="1" | [[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]] |} == Apdovanojimai == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- ! Metai ! Apdovanojimai ! Kategorija ! Kūrinys ! Rezultatas |- | rowspan="1" | 2021 | rowspan="1" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2020|M.A.M.A. 2020]] | Metų proveržis | | {{nominacija}} |- | rowspan="2" | 2022 | rowspan="2" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2021|M.A.M.A. 2021]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Rugpjūtis“ <small>(su [[Justinas Jarutis]])</small> | {{nominacija}} |- | rowspan="3" | 2023 | rowspan="3" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2022|M.A.M.A. 2022]] | Metų popmuzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų atlikėjas | | {{nominacija}} |- | Metų daina – kūrinys | „Tyliai pakuždėk“ | {{nominacija}} |- | rowspan="9" | 2024 | rowspan="9" | [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2023|M.A.M.A. 2023]] | Metų muzikos albumas | „Pasaka“ | {{Laimėjo}} |- | Metų vaizdo klipas | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | Metų vaizdo klipas | „Pasaka“ <small>(su [[Elayork]])</small> | {{nominacija}} |- | Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- | Metų koncertinė grupė / atlikėjai | | {{Laimėjo}} |- | Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Apkabink“ | {{Laimėjo}} |- | Metų kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{nominacija}} |- | M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina | „Dėl Tavęs“ | {{Laimėjo}} |- | rowspan="14" |2025 | rowspan="8" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2024|M.A.M.A. 2024]]<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/zalgirio-arena-drebina-muzikine-m-a-m-a-kas-taps-metu-geriausiais-1050-2382806|title=M.A.M.A drebino areną: triumfavo Jessica Shy, Free Finga, „Žemaitukai“, staigmena – „Kamanių šilelis“ ir Žvagulis|publisher=[[15min.lt]]|date=2025-01-24|accessdate=2025-02-05}}</ref> |M.A.M.A. TOP 40 klausomiausias kūrinys / daina |„Žvaigždės“ | {{nominacija}} |- |Metų pop muzikos grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų koncertinė grupė, atlikėja ar atlikėjas | | {{Laimėjo}} |- |Metų vaizdo klipas | | {{nominacija}} |- |Metų albumas |„Sutemos“ | {{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- |„[[LATGA]]“ populiariausias dainų autorius | | {{Laimėjo}} |- | rowspan="2" |[[Lietaus muzikos apdovanojimai|Lietaus muzikos apdovanojimai 2024]] |Metų atlikėja | | {{Laimėjo}} |- |Metų daina |„1000 vėtrų“ | {{nominacija}} |- | rowspan="4" |[[M1 muzikos apdovanojimai|M1 muzikos apdovanojimai 2025]] |Metų dainininkė arba dainininkas | |{{Laimėjo}} |- |Metų hitas |„Vis Vien“ |{{nominacija}} |- |Metų koncertas |Kalnų parke |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„Žvėris“ |{{Laimėjo}} |- | rowspan="7" |2026 | rowspan="7" |[[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai 2025|M.A.M.A. 2025]] |Popmuzikos grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{nominacija}} |- |Koncertinė grupė / atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų albumas |„[[Žvėris (Jessica Shy albumas)|Žvėris]]“ |{{nominacija}} |- |Metų atlikėjas / atlikėja | |{{Laimėjo}} |- |Metų kūrinys / daina |„Vis Vien“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė) |{{nominacija}} |- |Metų kūrinys / daina |„Žvėris“ (aut. K. Labanauskas, L. Strockis, Dž. Šyvokaitė, E. Borsteikaitė, N. A. Khotseng) |{{nominacija}} |- |LATGA Metų autorius | |{{nominacija}} |} == Koncertiniai turai == === „Pasaka“<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2152186/jessica-shy-su-trenksmu-pradejo-koncertu-tura-sausakimsoje-zalgirio-arenoje-netilpo-visi-norintys|title=Jessica Shy su trenksmu pradėjo koncertų turą: sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje netilpo visi norintys|publisher=LRT|website=lrt.lt|date=2023-12-16|access-date=2024-08-31}}</ref> === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2023-12-16 || [[Kaunas]] || rowspan="5"|Lietuva || [[Žalgirio arena]] |- | 2023-12-19 || [[Klaipėda]] || [[Švyturio arena]] |- | 2023-12-22 || [[Vilnius]] || [[Twinsbet Arena|Avia Solutions Group arena]] |- | 2023-12-27 || [[Šiauliai]] || [[Šiaulių arena]] |- | 2023-12-29 || [[Panevėžys]] || [[Kalnapilio arena]] |} === „Sutemos“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų |- | 2024-08-31 || [[Kaunas]] ||Lietuva || [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || 38 tūkst.<ref>{{cite web |title=Jessica Shy sudrebino Kauno Dariaus ir Girėno stadioną: parduotas rekordinis bilietų skaičius |website=zmones.15min.lt |date=2024-08-31 |url=https://zmones.15min.lt/naujiena/jessica-shy-sudrebino-kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-parduotas-rekordinis-bilietu-skaicius-xvVZbpJLVg4 |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> |} === „Žaidimas“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena |- | 2025-07-17 || rowspan="3" | [[Vilnius]] || rowspan="3" |Lietuva || rowspan="3" | [[Kalnų parkas]] |- | 2025-07-18 |- | 2025-07-19 |} === „Žvėris“ === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Data !! Miestas !! Šalis !! Arena !! Parduota bilietų ! |- | 2026-08-28 | rowspan="2" | [[Vilnius]] | rowspan="3" | Lietuva | rowspan="2" | [[Vingio parkas]] | rowspan="2" | ~80 tūkst.<ref>{{cite web |title=Paaiškėjo, kiek į Jessicos Shy koncertus nupirkta bilietų |website=madeinvilnius.lt |publisher=MadeInVilnius |date=2025-10-11 |url=https://madeinvilnius.lt/pramogos/koncertai/paaiskejo-kiek-i-jessicos-shy-koncertus-nupirkta-bilietu/ |access-date=2025-10-12 |language=lt}}</ref> | |- | 2026-08-29 | |} == Šaltiniai == {{Išnašos|1}} == Nuorodos == * [https://www.jessicashy.lt/ Oficiali svetainė] * [https://www.facebook.com/jessicaShywouh Jessica Shy Facebook puslapis] * [https://www.pakartot.lt/project/jessica-shy Jessica Shy Pakartot platformoje] {{DEFAULTSORT:Shy, Jessica}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] t6rpiz0nqut9hd21ja0idb4r4cw4557 0 648978 7851254 7850698 2026-06-05T18:35:07Z CD 677 7851254 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2024–2025 m. |image = UEFA Nations League.svg |size = 150px |dates = 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2026 m. kovo 21 d. |num_teams = 54 |confederations = 1 |champion = {{fut|POR|1}} |matches = 188 |goals = 505 |attendance = 4384892 |top_scorer = {{vlv|SWE}} [[Viktor Gyökeres]] (6 įvarčiai) |prevseason = [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m.]] |nextseason = [[2026–2027 m. UEFA tautų lyga|2026–2027 m.]] }} '''2024–2025 m. UEFA tautų lyga''' – trečiasis [[UEFA]] rengiamo vyrų futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas.<ref>https://www.uefa.com/uefanationsleague/history/</ref> Jame dalyvauja 54 [[UEFA]] narių nacionalinės rinktinės. Turnyro formatas liko toks pats kaip 2022–2023 m. sezone, išskyrus naują ketvirtfinalio etapą A lygoje.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/027d-172768727c48-45d6e1772dcc-1000/new_format_for_uefa_men_s_national_team_competitions.pdf</ref> Komandų krepšeliai traukiant burtus buvo paskirstyti remiantis [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–2023 m. UEFA tautų lygos]] galutinių rezultatų pagrindu. Dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos įsiveržimo į Ukrainą]], [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusija]] šiame sezone buvo pašalinta iš [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] dalyvių. [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinė]] nugalėjo pereinamosiose rungtynėse ir išlaikė vietą C divizione. Šiame sezone Lietuvos rinktinė užėmė 4-ąją vietą C2 grupėje, ir iškrito į D divizioną. Turnyro nugalėtojais antrą kartą tapo Portugalijos futbolininkai. == Tvarkaraštis == {| class="wikitable" ! Etapas ! Turas ! Datos<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0288-1998d51d0fd5-7d6b0ba88ce6-1000/04.03.02_unl_2425_league_phase_draw_procedure_en.pdf</ref><ref>https://www.uefa.com/uefanationsleague/news/0288-19a14a0f77d0-8b88a4fd8106-1000--2024-25-nations-league-explained/</ref> |- | colspan="2" | '''Burtų traukimas''' | 2024 m. vasario 8 d. |- | rowspan="6" | '''Varžybos grupėse''' | 1-oji rungtynių diena | 2024 m. rugsėjo 5-7 d. |- | 2-oji rungtynių diena | 2024 m. rugsėjo 8-10 d. |- | 3-oji rungtynių diena | 2024 m. spalio 10-12 d. |- | 4-oji rungtynių diena | 2024 m. spalio 13–15 d. |- | 5-oji rungtynių diena | 2024 m. lapkričio 14-16 d. |- | 6-oji rungtynių diena | 2024 m. lapkričio 17-19 d. |- | rowspan="4" | '''Finalinis etapas''' | A lygos ketvirtfinaliai | 2025 m. kovo 20-25 d. |- | Pusfinaliai | 2025 m. birželio 4–5 d. |- | Dėl 3-osios vietos | rowspan="2" | 2025 m. birželio 8 d. |- | Finalas |- | rowspan="1" | '''Atkrintamosios rungtynės dėl išlikimo''' | A, B ir C divizionuose | 2025 m. kovo 20-25 d. |} == Varžybos == Burtai buvo ištraukti 2024 m. vasario 8 d. === A divizionas === ==== A1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} |'''14'''||6||4||2||0||13||5||+8 |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||8||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||8||-4 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} |'''6'''||6||1||1||4||9||16||-7 |- |} * {{fut|POR|2}} 2:1 {{fut|CRO|1}} * {{fut|SCO|2}} 2:3 {{fut|POL|1}} * {{fut|CRO|2}} 1:0 {{fut|POL|1}} * {{fut|POR|2}} 2:1 {{fut|SCO|1}} * {{fut|CRO|2}} 2:1 {{fut|SCO|1}} * {{fut|POL|2}} 1:3 {{fut|POR|1}} * {{fut|POL|2}} 3:3 {{fut|CRO|1}} * {{fut|SCO|2}} 0:0 {{fut|POR|1}} * {{fut|POR|2}} 5:1 {{fut|POL|1}} * {{fut|SCO|2}} 1:0 {{fut|CRO|1}} * {{fut|POL|2}} 1:2 {{fut|SCO|1}} * {{fut|CRO|2}} 1:1 {{fut|POR|1}} ==== A2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} |'''13'''||6||4||1||1||12||6||+6 |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} |'''13'''||6||4||1||1||13||8||+5 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|BEL|1}} |'''4'''||6||1||1||4||6||9||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} |'''4'''||6||1||1||4||5||13||-8 |- |} * {{fut|BEL|2}} 3:1 {{fut|ISR|1}} * {{fut|FRA|2}} 1:3 {{fut|ITA|1}} * {{fut|FRA|2}} 2:0 {{fut|BEL|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:2 {{fut|ITA|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:4 {{fut|FRA|1}} * {{fut|ITA|2}} 2:2 {{fut|BEL|1}} * {{fut|BEL|2}} 1:2 {{fut|FRA|1}} * {{fut|ITA|2}} 4:1 {{fut|ISR|1}} * {{fut|BEL|2}} 0:1 {{fut|ITA|1}} * {{fut|FRA|2}} 0:0 {{fut|ISR|1}} * {{fut|ISR|2}} 1:0 {{fut|BEL|1}} * {{fut|ITA|2}} 1:3 {{fut|FRA|1}} ==== A3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} |'''14'''||6||4||2||0||18||4||+14 |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} |'''9'''||6||2||3||1||13||7||+6 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} |'''6'''||6||1||3||2||4||11||-7 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} |'''2'''||6||0||2||4||4||17||-13 |- |} * {{fut|GER|2}} 5:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|NED|2}} 5:2 {{fut|BIH|1}} * {{fut|HUN|2}} 0:0 {{fut|BIH|1}} * {{fut|NED|2}} 2:2 {{fut|GER|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:2 {{fut|GER|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|NED|1}} * {{fut|BIH|2}} 0:2 {{fut|HUN|1}} * {{fut|GER|2}} 1:0 {{fut|NED|1}} * {{fut|GER|2}} 7:0 {{fut|BIH|1}} * {{fut|NED|2}} 4:0 {{fut|HUN|1}} * {{fut|BIH|2}} 1:1 {{fut|NED|1}} * {{fut|HUN|2}} 1:1 {{fut|GER|1}} ==== A4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} |'''16'''||6||5||1||0||13||4||+9 |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||5||+2 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|SER|1}} |'''6'''||6||1||3||2||3||6||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} |'''2'''||6||0||2||4||6||14||-8 |- |} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|SER|2}} 0:0 {{fut|ESP|1}} * {{fut|DEN|2}} 2:0 {{fut|SER|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:4 {{fut|ESP|1}} * {{fut|SER|2}} 2:0 {{fut|SUI|1}} * {{fut|ESP|2}} 1:0 {{fut|DEN|1}} * {{fut|ESP|2}} 3:0 {{fut|SER|1}} * {{fut|SUI|2}} 2:2 {{fut|DEN|1}} * {{fut|DEN|2}} 1:2 {{fut|ESP|1}} * {{fut|SUI|2}} 1:1 {{fut|SER|1}} * {{fut|SER|2}} 0:0 {{fut|DEN|1}} * {{fut|ESP|2}} 3:2 {{fut|SUI|1}} === B divizionas === ==== B1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||8||+1 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} |'''8'''||6||2||2||2||8||8||0 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} |'''7'''||6||2||1||3||7||6||+1 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|ALB|1}} |'''7'''||6||2||1||3||4||6||-2 |- |} * {{fut|GEO|2}} 4:1 {{fut|CZE|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:2 {{fut|ALB|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:1 {{fut|GEO|1}} * {{fut|CZE|2}} 3:2 {{fut|UKR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:0 {{fut|ALB|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:0 {{fut|GEO|1}} * {{fut|GEO|2}} 0:1 {{fut|ALB|1}} * {{fut|UKR|2}} 1:1 {{fut|CZE|1}} * {{fut|GEO|2}} 1:1 {{fut|UKR|1}} * {{fut|ALB|2}} 0:0 {{fut|CZE|1}} * {{fut|ALB|2}} 1:2 {{fut|UKR|1}} * {{fut|CZE|2}} 2:1 {{fut|GEO|1}} ==== B2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} |'''15'''||6||5||0||1||16||3||+13 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} |'''15'''||6||5||0||1||11||4||+7 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} |'''6'''||6||2||0||4||3||12||-9 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} |'''0'''||6||0||0||6||2||13||-11 |- |} * {{fut|IRL|2}} 0:2 {{fut|ENG|1}} * {{fut|GRE|2}} 3:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|ENG|2}} 2:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|IRL|2}} 0:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|ENG|2}} 1:2 {{fut|GRE|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:2 {{fut|IRL|1}} * {{fut|FIN|2}} 1:3 {{fut|ENG|1}} * {{fut|GRE|2}} 2:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|GRE|2}} 0:3 {{fut|ENG|1}} * {{fut|IRL|2}} 1:0 {{fut|FIN|1}} * {{fut|ENG|2}} 5:0 {{fut|IRL|1}} * {{fut|FIN|2}} 0:2 {{fut|GRE|1}} ==== B3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} |'''13'''||6||4||1||1||15||7||+8 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|AUT|1}} |'''11'''||6||3||2||1||14||5||+9 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} |'''8'''||6||2||2||2||7||9||-2 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} |'''1'''||6||0||1||5||0||15||-15 |- |} * {{fut|KAZ|2}} 0:0 {{fut|NOR|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|NOR|2}} 2:1 {{fut|AUT|1}} * {{fut|SLO|2}} 3:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|AUT|2}} 4:0 {{fut|KAZ|1}} * {{fut|NOR|2}} 3:0 {{fut|SLO|1}} * {{fut|KAZ|2}} 0:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|AUT|2}} 5:1 {{fut|NOR|1}} * {{fut|KAZ|2}} 0:2 {{fut|AUT|1}} * {{fut|SLO|2}} 1:4 {{fut|NOR|1}} * {{fut|AUT|2}} 1:1 {{fut|SLO|1}} * {{fut|NOR|2}} 5:0 {{fut|KAZ|1}} ==== B4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|WAL|1}} |'''12'''||6||3||3||0||9||4||+5 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} |'''11'''||6||3||2||1||9||6||+3 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} |'''7'''||6||2||1||3||10||13||-3 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|MNE|1}} |'''3'''||6||1||0||5||4||9||-5 |- |} * {{fut|ISL|2}} 2:0 {{fut|MNE|1}} * {{fut|WAL|2}} 0:0 {{fut|TUR|1}} * {{fut|TUR|2}} 3:1 {{fut|ISL|1}} * {{fut|MNE|2}} 1:2 {{fut|WAL|1}} * {{fut|ISL|2}} 2:2 {{fut|WAL|1}} * {{fut|TUR|2}} 1:0 {{fut|MNE|1}} * {{fut|ISL|2}} 2:4 {{fut|TUR|1}} * {{fut|WAL|2}} 1:0 {{fut|MNE|1}} * {{fut|MNE|2}} 0:2 {{fut|ISL|1}} * {{fut|TUR|2}} 0:0 {{fut|WAL|1}} * {{fut|MNE|2}} 3:1 {{fut|TUR|1}} * {{fut|WAL|2}} 4:1 {{fut|ISL|1}} === C divizionas === ==== C1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} |'''16'''||6||5||1||0||19||4||+15 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} |'''13'''||6||4||1||1||10||5||+5 |- |style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} |'''4'''||6||1||1||4||3||9||-6 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|AZE|1}} |'''1'''||6||0||1||5||3||17||-14 |- |} * {{fut|AZE|2}} 1:3 {{fut|SWE|1}} * {{fut|EST|2}} 0:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SVK|2}} 2:0 {{fut|AZE|1}} * {{fut|SWE|2}} 3:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|EST|2}} 3:1 {{fut|AZE|1}} * {{fut|SVK|2}} 2:2 {{fut|SWE|1}} * {{fut|AZE|2}} 1:3 {{fut|SVK|1}} * {{fut|EST|2}} 0:3 {{fut|SWE|1}} * {{fut|AZE|2}} 0:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|SWE|2}} 2:1 {{fut|SVK|1}} * {{fut|SVK|2}} 1:0 {{fut|EST|1}} * {{fut|SWE|2}} 6:0 {{fut|AZE|1}} ==== C2 grupė ==== {{main|Lietuvos rinktinė UEFA tautų lygoje 2024–2025 m.}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} |'''18'''||6||6||0||0||18||3||+15 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} |'''12'''||6||4||0||2||10||7||+3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} |'''6'''||6||2||0||4||4||15||-11 |- bgcolor=#FFC0CB |style="text-align:left;"|{{fut|LTU|1}} |'''0'''||6||0||0||6||4||11||-7 |- |} * {{fut|LTU|2}} 0:1 {{fut|CYP|1}} * {{fut|KOS|2}} 0:3 {{fut|ROM|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:4 {{fut|KOS|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:2 {{fut|KOS|1}} * {{fut|CYP|2}} 0:3 {{fut|ROM|1}} * {{fut|KOS|2}} 3:0 {{fut|CYP|1}} * {{fut|LTU|2}} 1:2 {{fut|ROM|1}} * {{fut|CYP|2}} 2:1 {{fut|LTU|1}} * {{fut|ROM|2}} 3:0<ref>Rungtynės nutrauktos esant rezultatui 0:0, nes Kosovo futbolininkai po ilgosios pertraukos atsisakė žengti į aikštę dėl sirgalių skanduojamų skanduočių prieš Kosovą. Vėliau UEFA paskyrė techninį pralaimėjimą Kosovui.</ref> {{fut|KOS|1}} * {{fut|KOS|2}} 1:0 {{fut|LTU|1}} * {{fut|ROM|2}} 4:1 {{fut|CYP|1}} ==== C3 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} |'''11'''||6||3||2||1||11||3||+8 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} |'''9'''||6||2||3||1||3||6||-3 |- |style="text-align:left;"|{{fut|BLR|1}} |'''7'''||6||1||4||1||3||4||-1 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} |'''3'''||6||0||3||3||3||7||-4 |- |} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|NIR|2}} 2:0 {{fut|LUX|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:1 {{fut|BLR|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|BUL|2}} 0:0 {{fut|LUX|1}} * {{fut|BLR|2}} 0:0 {{fut|NIR|1}} * {{fut|BLR|2}} 1:1 {{fut|LUX|1}} * {{fut|NIR|2}} 5:0 {{fut|BUL|1}} * {{fut|LUX|2}} 0:1 {{fut|BUL|1}} * {{fut|NIR|2}} 2:0 {{fut|BLR|1}} * {{fut|BUL|2}} 1:1 {{fut|BLR|1}} * {{fut|LUX|2}} 2:2 {{fut|NIR|1}} ==== C4 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} |'''16'''||6||5||1||0||10||1||+9 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|ARM|1}} |'''7'''||6||2||1||3||8||9||-1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} |'''6'''||6||1||3||2||5||6||-1 |- bgcolor=#FFF0F5 |style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} |'''4'''||6||1||1||4||4||11||-7 |- |} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|MKD|1}} * {{fut|ARM|2}} 4:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:0 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MKD|2}} 2:0 {{fut|ARM|1}} * {{fut|LVA|2}} 0:3 {{fut|MKD|1}} * {{fut|FRO|2}} 2:2 {{fut|ARM|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:2 {{fut|MKD|1}} * {{fut|FRO|2}} 1:1 {{fut|LVA|1}} * {{fut|ARM|2}} 0:1 {{fut|FRO|1}} * {{fut|MKD|2}} 1:0 {{fut|LVA|1}} * {{fut|LVA|2}} 1:2 {{fut|ARM|1}} * {{fut|MKD|2}} 1:0 {{fut|FRO|1}} === D divizionas === ==== D1 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} |'''7'''||4||2||1||1||5||3||+2 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} |'''6'''||4||1||3||0||4||3||+1 |- |style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} |'''2'''||4||0||2||2||3||6||-3 |- |} * {{fut|SMR|2}} 1:0 {{fut|LIE|1}} * {{fut|GIB|2}} 2:2 {{fut|LIE|1}} * {{fut|GIB|2}} 1:0 {{fut|SMR|1}} * {{fut|LIE|2}} 0:0 {{fut|GIB|1}} * {{fut|SMR|2}} 1:1 {{fut|GIB|1}} * {{fut|LIE|2}} 1:3 {{fut|SMR|1}} ==== D2 grupė ==== {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- !width=185|Komanda !width=20|Tšk. !width=20|Rungt. !width=20|Laim. !width=20|Lyg. !width=20|Pral. !width=20|Įv. įm. !width=20|Įv. pral. !width=20|Įv. skirt. |- bgcolor=#ccffcc |style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} |'''9'''||4||3||0||1||5||1||+4 |- bgcolor=#D0F0C0 |style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} |'''7'''||4||2||1||1||2||2||0 |- |style="text-align:left;"|{{fut|AND|1}} |'''1'''||4||0||1||3||0||4||-4 |- |} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|MLT|1}} * {{fut|AND|2}} 0:1 {{fut|MLT|1}} * {{fut|MDA|2}} 2:0 {{fut|AND|1}} * {{fut|MLT|2}} 1:0 {{fut|MDA|1}} * {{fut|AND|2}} 0:1 {{fut|MDA|1}} * {{fut|MLT|2}} 0:0 {{fut|AND|1}} == Pereinamieji turnyrai == Rungtynės vyks 2025 m. kovo pabaigoje. === Tarp A ir B diviziono === Dėl vietos sekančio sezono A divizione kovoja tręčiąją vietą A divizione užėmusios komandos su B divizione antrąją vietą užėmusiomis komandomis. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''{{fut|TUR|2}}''' ||6–1| {{fut|HUN|1}} ||3–1|3–0}} {{TwoLegResult| {{fut|UKR|2}} ||3–4| '''{{fut|BEL|1}}''' ||3–1|0–3}} {{TwoLegResult| {{fut|AUT|2}} ||1–2| '''{{fut|SRB|1}}''' ||1–1|0–2}} {{TwoLegResult| '''{{fut|GRE|2}}''' ||3–1| {{fut|SCO|1}} ||0–1|3–0}} |} === Tarp B ir C diviziono === Dėl vietos sekančio sezono B divizione kovoja tręčiąją vietą B divizione užėmusios komandos su C divizione antrąją vietą užėmusiomis komandomis. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| '''{{fut|KOS|2}}''' ||5–2| {{fut|ISL|1}} ||2–1|3–1}} {{TwoLegResult| {{fut|BUL|2}} ||2–4| '''{{fut|IRL|1}}''' ||1–2|1–2}} {{TwoLegResult| {{fut|ARM|2}} ||1–9| '''{{fut|GEO|1}}''' ||0–3|1–6}} {{TwoLegResult| {{fut|SVK|2}} ||0–1| '''{{fut|SVN|1}}''' ||0–0|0–1}} |} === Tarp C ir D diviziono === Dėl vietos sekančio sezono C divizione kovoja dvi geriau pasirodžiusios ketvirtąją vietą C divizione užėmusios komandos su D divizione antrąją vietą užėmusiomis komandomis. {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult| {{fut|GIB|2}} ||0–2| '''{{fut|LVA|1}}''' ||0–1 |0–1}} {{TwoLegResult| {{fut|MLT|2}} ||0–5| '''{{fut|LUX|1}}''' ||0–2 |0–3 }} |} == Finalinis turnyras == A diviziono grupių nugalėtojai varžosi dėl turnyro čempiono titulo. {{Round8-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --> <!--quarter-finals --> |[[kovo 23]] d.|'''{{fut|FRA|1}}'''|0–2|{{fut|CRO|1}}|{{nowrap|2–0 (5–4)}} |kovo 23 d.|'''{{fut|GER|1}}'''|2–1|{{fut|ITA|1}}|3–3 |kovo 23 d.|'''{{fut|POR|1}}'''|0–1|{{fut|DEN|1}}|{{nowrap|5–2 (prat.)}} |kovo 23 d.|'''{{fut|ESP|1}}'''|2–2|{{fut|NED|1}}|{{nowrap|3–3 (5–4)}} <!--pusf --> |[[birželio 4]] d.|{{fut|GER|1}}|1|'''{{fut|POR|1}}'''|2 |[[birželio 5]] d.|'''{{fut|ESP|1}}'''|5|{{fut|FRA|1}}|4 <!--final --> |[[birželio 8]] d. – [[Miunchenas]]|'''{{fut|POR|1}}'''|2 (5)|{{fut|ESP|1}}|2 (3) <!--third place --> |birželio 8 d. – [[Štutgartas]]|{{fut|GER|1}}|0|'''{{fut|FRA|1}}'''|2 }} == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2024–2025 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] gwn5uwlfab154be2o7qf21l1epke4kr 0 670149 7851307 7476774 2026-06-06T06:27:15Z CD 677 7851307 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.7104 |long = 21.3935 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Gargždų SC.png |data = 2002 m. |pav = |vieta = [[Gargždai]], J. Janonio g. 9 }} '''Gargždų sporto centras''' – [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinės veiklos yra sporto ugdymas ir kita sporto veikla, taip pat neformalusis švietimas.<ref>[https://www.gargzdusc.lt/nuostatai-3/ Nuostatai.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240719105546/https://www.gargzdusc.lt/nuostatai-3/ |date=2024-07-19 }} Gargzdusc.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> Įstaigos kodas 163740253, steigėjas [[Klaipėdos rajono savivaldybė]].<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_r_savivaldybes_sporto_centras/juridinis-asmuo/ Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> Įstaiga kultivuoja įvairias sporto šakas ([[krepšinis]], [[futbolas]], [[bėgimas]], [[dviračių sportas]], [[imtynės]], [[ledo ritulys]], [[lengvoji atletika]], [[sunkioji atletika]], [[šachmatai]], [[tenisas]] ir kt.).<ref>[https://www.gargzdusc.lt/category/futbolas/ Futbolas.] Gargzdusc.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> == Istorija == Gargždų sporto centras įkurtas [[2002]] m. [[gruodžio 24]] d.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_r_savivaldybes_sporto_centras/juridinis-asmuo/ Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centras, BĮ.] Vz.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> Veiklą pradėjo [[2003]] m.<ref>[https://www.lse.lt/klaipedos-rajono-savivaldybe/ Klaipėdos rajono savivaldybė.] Lse.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> [[2020]] m. [[liepos 1]] d. prie centro prijungta [[Gargždų sporto mokykla]].<ref>[https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/20365-sporto-mokyklos-ir-sporto-centro-jungtuves-kokie-pokyciai-laukia Sporto mokyklos ir Sporto centro jungtuvės: kokie pokyčiai laukia?] 2020-06-17, Mano-gargzdai.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://gargzdusc.lt/}} * [https://www.facebook.com/p/Garg%C5%BEd%C5%B3-sporto-centras-100064468792176/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] [[Kategorija:Gargždų sportas]] qtp45b6mipnu15o1g07n3eljc07nllq 0 670151 7851306 7423368 2026-06-06T06:21:40Z CD 677 7851306 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.8983 |long = 21.2478 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Gargždų SM.png |data = 1970 m. |uždarymo data = 2020 m. |pav = |vieta = [[Gargždai]], Kvietinių g. 26 }} '''Gargždų sporto mokykla''' (1970–2014 m. '''''Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla'''''; sutrumpintai '''''Klaipėdos rajono VJSM, Gargždų SM''''') – buvusi mokykla [[Klaipėdos rajono savivaldybė]]s centre [[Gargždai|Gargžduose]].<ref>{{LSE|1|615–616|Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla}}</ref> Mokykloje buvo siekiama teikti kokybiškas neformaliojo švietimo paslaugas, tenkinti [[Gargždai|Gargždų]] miesto ir [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajono]] moksleivių ugdymosi poreikius. == Istorija == [[1970]] m. rugsėjo 1 d. Gargžduose įkurta ''Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla''.<ref>{{lse|klaipedos-rajono-vaiku-ir-jauniu-sporto-mokykla|2024-10-12|Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla}}</ref> Iki [[1987]] m. buvo kultyvuojamos tik 2 sporto šakos – [[futbolas]] ir [[lengvoji atletika]], ilgainiui imtos vystyti ir kitos sporto šakos – [[krepšinis]], [[boksas]], [[sunkioji atletika]] ir kt. [[2006]] m. mokykla įsikūrė [[Gargždų miesto stadionas|Gargždų miesto stadione]] adresu Kvietinių g. 26, [[Gargždai]].<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_r_vaiku_ir_jauniu_sporto_mokykla/ Gargždų sporto mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref><ref>[https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/sporto-mokykla-isikure-gargzdu-stadione-398706 Sporto mokykla įsikūrė Gargždų stadione.] 2006-03-15, Ve.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> Mokykla kurį laiką veikė adresu Kranto g. 5, [[Gargždai]].<ref>[https://www.1551.lt/gargzdu-sporto-mokykla-67292/ Gargždų sporto mokykla.] 1551.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> [[2014]] m. mokykla pervadinta ''Gargždų sporto mokykla''. [[2019]] m. savivaldybės taryba nusprendė sporto mokyklą prijungti prie [[Gargždų sporto centras|Gargždų sporto centro]]. Sprendimas dvi savivaldybei priklausančias biudžetines įstaigas sujungti į vieną buvo priimtas atlikus sporto įstaigų veiklos analizę. Prijungti Gargždų sporto mokyklą prie Sporto centro nuspręsta dėl to, kad Sporto centras vykdė platesnes funkcijas (suaugusių fizinio aktyvumo užsiėmimai, sporto renginiai seniūnijose, lauko ir vidaus sporto infrastruktūros plėtra ir priežiūra, pagalba sporto klubams, Savivaldybei svarbių renginių organizavimas).<ref>[https://klaipedaassutavim.lt/naujienos/rajonas/sporto-pletra-rajone-rupinsis-viena-istaiga Sporto plėtra rajone rūpinsis viena įstaiga.] 2019-12-19, Klaipedaassutavim.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> [[2020]] m. [[liepos 1]] d. prie Gargždų sporto mokykla prijungta prie Gargždų sporto centro.<ref>[https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/20365-sporto-mokyklos-ir-sporto-centro-jungtuves-kokie-pokyciai-laukia Sporto mokyklos ir Sporto centro jungtuvės: kokie pokyčiai laukia?] 2020-06-17, Mano-gargzdai.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> Prieš uždarant mokyklą joje mokėsi beveik 500 mokinių, joje buvo kultyvuojama 13 sporto šakų, mokykla turėjo 6 skyrius ([[Dovilai]], [[Endriejavas]], [[Judrėnai]], [[Priekulė]], [[Veiviržėnai]], [[Vėžaičiai]]).<ref>[https://gargzdai.lt/po-penkiasdesimtmecio-gargzdu-sporto-mokykla-bus-reorganizuota/ Po penkiasdešimtmečio Gargždų sporto mokykla bus reorganizuota.] 2020-03-02, Gargzdai.lt (tikrinta 2024-10-12).</ref> == Direktoriai == * [[Justinas Petrauskas]], 1970–1971 m. * [[Michailas Terentjevas]], 1971–1979 m. * [[Antanas Blinstrubas]], 1979–2020 m. == Mokiniai == Mokyklą 1970–2020 m. baigė per 1000 mokinių. Kasmet, priklausomai nuo dvyliktokų skaičiaus, buvo išleidžiama apie 15–30 mokinių. Žymesni mokiniai: * [[Arminas Narbekovas]] * [[Raimondas Žutautas]] ir kt. == Sporto šakos == 2011 m. mokykloje buvo kultyvuojama:<ref>[http://www.smokykla.lt/ Mokykla] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120814222140/http://www.smokykla.lt/ |date=2012-08-14 }}</ref> * [[Lengvoji atletika]]: Živilė Olčauskaitė, Remigija Simoneit (Gargždai), Birutė Ruigienė (Vėžaičiai), Laima Bloškienė (Priekulės I. Simonaitytės vid. mokykla), Arūnas Šimkevičius (Dovilų pagr. mokykla) * [[Krepšinis]]: Kęstutis Rauka, Petras Mickus, Virginijus Čekanauskas, Valentas Marcinkevičius (merginos), Rimantas Mikalauskas (Gargždai), Antanas Rimkus (Priekulės I. Simonaitytės vid. mokykla) * Žirginis sportas: Antanas Ruškys (Dreverna) * [[Tenisas]]: Jolanta Romančikienė (Gargždai) * [[Sunkioji atletika]]: Karolis Juraitis, Edvardas Šauklys (Gargždai) * [[Dziudo]]: Jonas Tilvikas, Rimvydas Platakis (Gargždai) * Step-aerobika: Andželina Papievienė (Gargždai) * Laisvosios [[imtynės]]: Vladas Ruškys (Judrėnai) * [[Stalo tenisas]]: Vladas Ruškys (Judrėnai), Feliksas Žemgulis, Antanas Blinstrubas (Gargždai) * [[Šachmatai]] == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Gargždų sportas]] [[Kategorija:Buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] c8mbv7nqe7lktbemhc5sajeln8c2bgt 0 672025 7851311 7513806 2026-06-06T06:37:05Z CD 677 7851311 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.8983 |long = 21.2478 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Remigijus Malakauskas |emblema = Kretingos SM.png |skaičius = 704 |data = 1965 m. |pav = |vieta = [[Kretinga]], Vilniaus g. 16 }} '''Kretingos sporto mokykla''' – mokykla [[Kretinga|Kretingos]] mieste, įsikūrusi [[Kretingos dvaras|Kretingos dvaro]] parke. Įstaigos kodas 190284715, įmonės forma – biudžetinė įstaiga.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kretingos_sporto_mokykla/ Kretingos sporto mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref> 2016 m. duomenimis, Kretingos sporto mokykloje buvo šių sporto šakų grupės: futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, bokso, rankinio, aerobikos ir sunkiosios atletikos, dirbo 19 trenerių-sporto mokytojų, sportavo 704 mokiniai.<ref>[https://smalsusvaikas.lt/teachers/dainralfas-gym-2/ Kretingos sporto mokykla.] Smalsusvaikas.lt (tikrinta 2024-10-30).</ref><ref>[https://sportas.kretinga.lm.lt/istorija ''Istorija''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210925040038/https://www.sportas.kretinga.lm.lt/istorija |date=2021-09-25 }}. Kretingos sporto mokykla. Nuoroda tikrinta 2024-10-30.</ref> == Istorija == Kretingos sporto mokykla įkurta [[1965]] m. Mokykla buvo įkurta tuometinės [[Kretingos vidurinė mokykla|Kretingos vidurinėje mokykloje]], užsiėmimai vykdavo mokyklos salėje ir lauke.<ref>[https://www.pajurionaujienos.com/?sid=5722&act=exp Meilę futbolui matavo ne pinigais.] 2010-09-24, Pajurionaujienos.com (tikrinta 2024-10-30).</ref> Iš pradžių dirbo 3 treneriai – [[Jonas Pauliukonis]], [[Stasys Ruzgaila]], [[Algirdas Mykolas Andriuškevičius]]. Mokykloje buvo [[futbolas|futbolo]], [[krepšinis|krepšinio]], [[stalo tenisas|stalo teniso]], [[tinklinis|tinklinio]] grupės, [[1979]] m. imtos sudaryti [[rankinis|rankinio]], [[1986]] m. – [[šachmatai|šachmatų]] ir [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]], [[1991]] m. – [[boksas|bokso]], [[1999]] m. – [[aerobika|aerobikos]] grupės. == Mokiniai == Žymūs auklėtiniai:<ref>{{lse|kretingos-sporto-mokykla|2024-10-30|Kretingos sporto mokykla}}</ref> * krepšininkai – [[Gintaras Krapikas]], [[Alvydas Pazdrazdis]], [[Romanas Brazdauskis]], [[Gintaras Einikis]], [[Algirdas Paulauskas]], [[Renaldas Seibutis]], [[Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė]], [[Sandra Valužytė]]; * futbolininkai – [[Valdas Trakys]], [[Juozas Puotkalis]], [[Kazimieras Bričkus]], [[Alfonsas Barasa]], [[Algis Barasa]], [[Saulius Jablonskis]], [[Edvardas Milius]], [[Gediminas Petrauskas]], [[Darius Butkus]], [[Kazimieras Gnedojus]], [[Linas Pilibaitis]]. == Direktoriai == * M. Vaitkevičius (1965–1972) * G. Trumpis (1972–1975) * Pr. Žiubrys (1975–1984) * R. Žiubrys (1984–1987) * G. Petrauskas (1987–1993) * R. Juška (1994–1996 ir 2001–2005) * M. Žiubrienė (1996–2001) * [[Audra Podienė]] (2005–2007) * [[Remigijus Malakauskas]] (nuo 2007) == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.sportas.kretinga.lm.lt/}} * [https://www.facebook.com/KretingosSportoMokykla?locale=lt Facebook.com paskyra] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Kretingos sportas]] 45x59vabw0bh7yb5g8oa2dq7x030hbw 0 674121 7851255 7850700 2026-06-05T18:35:55Z CD 677 7851255 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = [[UEFA tautų lyga]] |year = 2026–2027 m. |image = UEFA Nations League.svg |size = 150px |dates = 2026 m. rugsėjo 24 d. – 2028 m. kovo 28 d. |num_teams = 54 |confederations = 1 |champion = |matches = |goals = |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–2025 m.]] |nextseason = [[2028–2029 m. UEFA tautų lyga|2028–2029 m.]] }} '''2026–2027 m. UEFA tautų lyga''' – ketvirtasis [[UEFA]] rengiamo vyrų futbolo turnyro – [[UEFA tautų lyga|UEFA tautų lygos]] sezonas. Turnyro formate pakitimų nenumatyta. Burtai bus traukiami 2026 m. pavasarį, komandų krepšeliai traukiant burtus buvo paskirstyti remiantis [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–2025 m. UEFA tautų lygos]] galutinių rezultatų pagrindu. Varžybos prasidės 2026 m. rudenį. [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinė]] žais D divizione. == Šaltiniai == {{reflist}} {{UEFA tautų lyga}} [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] [[Kategorija:UEFA tautų lyga]] 0m6zprglxe9btfsl8ng4kn1jce23hpp 2 676580 7851213 7848442 2026-06-05T15:43:23Z LukasTankas 195284 7851213 wikitext text/x-wiki [[Naudotojas:LukasTankas/Kombinatorinis koeficientas]] https://www.desmos.com/scientific e^(pi*sqrt(163.00000000000000000000000000002321677794245334106797849304)) [[tredecilijonas]]: tan(84 skaitmenys po kablelio) laimingieji skaičiai: skaitmenų kvadratų suma -> galiausiai gaunasi vienas collatz seka: 3n+1 arba n/2 iki kol gaunasi 1. 2xyhplwrlvqb3ujldjl0qskm7foimkn 0 681947 7851298 7850061 2026-06-06T05:42:45Z Nomadbones 153116 7851298 wikitext text/x-wiki {{Vyksta-krepšinis}} {{Infobox sporto sezonas|league=[[NBA]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist| * 2025 m. spalio 21 d. – 2026 m. balandžio 12 d. (reguliarusis sezonas) * 2025 m. lapkričio 31 d. – gruodžio 16 d. ([[NBA taurė]]) * 2026 m. balandžio 14–17 d. (įkrintamosios) * 2026 m. balandžio 18 d. – 2026 m. gegužės mėn. (atkrintamosios) * 2026 m. birželio mėn. (finalas) }}|no_of_games=82|no_of_teams=30|TV= [[American Broadcasting Company|ABC]], [[NBC]], [[ESPN]]|draft=Naujokų birža|draft_link=2025 m. NBA naujokų birža|top_pick=[[Cooper Flagg]]|picked_by=[[Dallas Mavericks]]|season=Reguliarusis sezonas|kitas=[[2026–2027 m. NBA sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[2024–2025 m. NBA sezonas|2024–2025 m.]]|top_seed=[[Oklahoma City Thunder]] (64–18)|top_scorer=[[Luka Dončić]]|MVP=[[Shai Gilgeous-Alexander ]]|MVP_link=Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|conf2_champ=|conf2_link=Vakarų konferencija (NBA)|conf2=Vakarų|conf2_runner-up=|finals=Finalas|finals_champ=|finals_runner-up=|finals_MVP=|finals_MVP_link=Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|top_pick_link=Sąrašas:Pirmieji NBA naujokų biržos šaukimai|season2 = [[NBA taurė]] | season_champ2_name = Čempionai | season_champs2 = [[New York Knicks]] | second_place2 = [[San Antonio Spurs]] | conf1 = Rytų | conf1_link = Rytų konferencija (NBA) | conf1_champ = [[New York Knicks]] | conf1_runner-up = [[Cleveland Cavaliers]] | conf2 = Vakarų | conf2_link = Vakarų konferencija (NBA) | conf2_champ = [[San Antonio Spurs]] | conf2_runner-up = [[Oklahoma City Thunder]]}} '''2025–2026 m. NBA sezonas''' – 80-asis [[National Basketball Association|Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA)]] sezonas, kurio reguliarusis sezonas prasidėjo 2025 m. spalio 21 d. ir baigėsi 2026 m. balandžio 12 d. [[NBA taurė|NBA taurės]] turnyras surengtas 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. 2026 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynės]] įvyko 2026 m. vasario 15 d. [[Inglvudas|Inglvude]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/2026-nba-all-star-weekend-los-angeles-official-release|title=Los Angeles and LA Clippers to host NBA All-Star 2026|date=2024-01-16|website=NBA.com}}</ref> Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d. == Sandoriai == === Karjerą baigiantys žaidėjai === * 2025 m. birželio 29 d. [[Bojan Bogdanović]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio, motyvuodamas tai pasikartojančiomis pėdos traumomis. Per savo dešimties metų karjerą NBA žaidė šešiose komandose.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45609272|title=Bojan Bogdanovic retires after 10 NBA seasons|date=June 29, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=June 30, 2025|agency=Field Level Media}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 18 d. [[Marco Belinelli]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. NBA praleido 13 sezonų ir 2014 m. su [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komanda tapo NBA čempionu.<ref>{{cite web|url=https://www.nbcsports.com/nba/news/nba-champion-marco-belinelli-officially-announces-retirement-from-basketball|title=NBA champion Marco Belinelli officially announces retirement from basketball|last=Helin|first=Kurt|date=August 18, 2025|publisher=NBC Sports|access-date=August 20, 2025}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 19 d. [[John Wall]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per savo 13 metų karjerą žaidė trijose komandose.<ref>{{cite web|url=https://www.nbcwashington.com/news/sports/nba/john-wall-retires-nba-all-star-top-pick/3977053/|title=Former NBA All-Star and No. 1 pick John Wall retires after 11 seasons|last=Molski|first=Max|date=August 19, 2025|publisher=NBC Washington|access-date=August 20, 2025}}</ref> * 2025 m. rugpjūčio 30 d. [[Jeremy Lin]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per devynerių metų karjerą NBA žaidė aštuoniose komandose. Jis labiausiai žinomas dėl „Linsanity“ reiškinio, kilusio 2011–2012 m. sezone, kai jis rungtyniavo [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Vėliau, 2019 m., su [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komanda laimėjo NBA čempionų titulą.<ref>{{cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/25242994-jeremy-lin-retires-basketball-knicks-icon-played-last-nba-game-2019|title=Jeremy Lin Retires from Basketball, Knicks Icon Played Last NBA Game in 2019|last=Bachar|first=Zach|date=August 31, 2025|access-date=August 31, 2025|work=Bleacher Report}}</ref> * 2025 m. spalio 15 d. [[Malcolm Brogdon]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per devynerių metų karjerą žaidė penkiose komandose, o 2017 m. buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA metų naujokai|NBA metų naujoku]].<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/46607116/knicks-malcolm-brogdon-retires-nine-nba-seasons|title=Knicks' Malcolm Brogdon retires after nine NBA seasons|last=Charania|first=Shams|date=October 15, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=October 23, 2025|author-link=}}</ref> * 2025 m. lapkričio 22 d. [[Chris Paul]] pranešė, kad 2025–2026 m. sezonas bus jo paskutinis. Per savo 21 metų karjerą žaidė septyniose komandose. 2006 m. išrinktas NBA metų naujoku ir buvo paskutinis iš 2005 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržos]] likęs aktyvus krepšininkas. 2026 m. vasario 13 d. paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/chris-pauls-extraordinary-basketball-journey-paved-by-relentless-pursuit-of-perfection|title=Chris Paul's extraordinary basketball journey paved by relentless pursuit of perfection {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}</ref> * 2025 m. gruodžio 2 d. [[Danilo Gallinari]] paskelbė apie savo pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per šešiolikos metų karjerą jis žaidė aštuoniose komandose.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/danilo-gallinari-retires-nba|title=NBA veteran Danilo Gallinari officially announces retirement {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}</ref> === Naujokų birža === {{Main|2025 m. NBA naujokų birža}} [[2025 m. NBA naujokų birža]] įvyko birželio 25–26 d. „[[Barclays Center]]“ arenoje [[Bruklinas|Brukline]], [[Niujorkas|Niujorke]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-draft-2025-set-barclays-center-june-25-26|title=NBA Draft 2025 to take place June 25–26 at Barclays Center|date=2025-01-28|website=NBA.com}}</ref> === Laisvųjų agentų rinka === Derybos su laisvaisiais agentais prasidėjo 2025 m. birželio 30 d. 18:00 val. Krepšininkai galėjo pasirašyti sutartis po liepos moratoriumo pabaigos, liepos 6 d. 12:00 val. === Reikšmingi mainai === * Didžiausiame NBA istorijos mainų sandoryje, kuriame dalyvavo septynios komandos ir 13 žaidėjų, [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] iš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] įsigijo [[Kevin Durant]] mainais už [[Dillon Brooks]] ir [[Jalen Green]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/kevin-durant-joins-rockets-7-team-trade|title=Kevin Durant traded to Rockets as part of historic 7-team deal|date=July 6, 2025|website=NBA.com|access-date=July 6, 2025}}</ref> * [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] išmainė [[Trae Young]] į [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] už [[CJ McCollum]] ir [[Corey Kispert]].<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/hawks-trade-trae-young-to-wizards-for-cj-mccollum-corey-kispert|title=Report: Hawks trade Trae Young to Wizards for CJ McCollum, Corey Kispert|date=January 8, 2026|website=NBA.com|access-date=January 8, 2026}}</ref> * [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] išmainė [[James Harden]] į [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] už [[Darius Garland]] ir antrojo rato šaukimą.<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/james-harden-darius-garland-trade|title=Clippers trade James Harden to Cavaliers for Darius Garland|date=February 20, 2026|website=NBA.com|access-date=February 5, 2026}}</ref> === Trenerių pokyčiai === {| class="wikitable" |- ! scope="col" | Komanda ! scope="col" | 2024–25 sezonas ! scope="col" | 2025–26 sezonas |- ! colspan="3" |Tarpsezonis |- | [[Denver Nuggets]]|| [[David Adelman]] (laik.) || David Adelman |- | [[Memphis Grizzlies]]|| [[Tuomas Iisalo]] (laik.) || Tuomas Iisalo |- | [[New York Knicks]]|| [[Tom Thibodeau]]||[[Mike Brown]] |- | [[Phoenix Suns]]|| [[Mike Budenholzer]]|| [[Jordan Ott]] |- | [[Sacramento Kings]]|| [[Doug Christie]] (laik.) || Doug Christie |- | [[San Antonio Spurs]]|| [[Gregg Popovich]]|| [[Mitch Johnson]] |- ! colspan="3"|Sezono metu |- | [[New Orleans Pelicans]] || [[Willie Green]] || [[James Borrego]] (laik.) |- |} == Arenų pokyčiai == * „Wells Fargo Center“, [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ekipos namų arena, pagal naują pavadinimo teisių sutartį su „Xfinity“ 2025 m. rugsėjo 1 d. pervadinta į „[[Wells Fargo Center (Filadelfija)|Xfinity Mobile Arena]]“.<ref>{{cite web|url=https://www.espn.com/nhl/story/_/id/45025071/76ers-flyers-arena-lands-naming-rights-deal-xfinity-mobile|title=Xfinity Mobile lands naming rights deal to 76ers, Flyers arena|date=2025-05-06|publisher=[[ESPN]]|work=Associated Press}}</ref> * „PHX Arena“, [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] ekipos namų arena, 2025 m. spalio 2 d. pervadinta į „[[Mortgage Matchup Center]]“.<ref>{{Cite web|url=https://burncitysports.com/2025/06/20/suns-arena-naming-rights-partner/|title=Suns arena will have naming rights partner ahead of 2025-2026 season|last=Tortorella|first=Tanner|date=June 20, 2025}}</ref> == Priešsezonis == NBA dažnai rengia priešsezonio rungtynes ne NBA rinkose. {| class="wikitable" !Data !Rungtynės !Vieta |- |Spalio 3 d. |[[Finikso Suns|Phoenix Suns]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] |[[Palm Dezertas]], [[Kalifornija]] |- |Spalio 15 d. |[[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] |[[Paradaisas (Nevada)|Paradaisas]], [[Nevada]] |} === Tarptautinės rungtynės === {| class="wikitable" |+ ! scope="col" | Data ! scope="col" | Rungtynės ! scope="col" | Vieta ! scope="col" | Išn |- |Spalio 2 d. |[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]] |[[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]] |<ref name="KnicksVs76ers">{{cite web|url=https://www.nba.com/news/abu-dahbi-games-release-76ers-knicks-2025|title=Knicks, 76ers to play 2 preseason games in NBA Abu Dhabi Games 2025|date=2025-04-24|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 3 d. |[[New Orleans Pelicans]] vs. [[Melbourne United]] |[[Melburnas]], [[Australija]] |<ref name="PelVsMel">{{cite web|url=https://www.nba.com/pelicans/news/2025-2026-nba-preseason-nbl-nba-games-australia-october-melbourne-united-south-east-melbourne-phoenix|title=New Orleans Pelicans to play two NBL teams in first NBA games in Australia this October|date=2025-03-10|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 4 d. |[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]] |Abu Dabis, JAE |<ref name="KnicksVs76ers" /> |- |Spalio 5 d. |[[New Orleans Pelicans]] vs. [[South East Melbourne Phoenix]] |Melburnas, Australija |<ref name="PelVsMel" /> |- |Spalio 10 d. | rowspan="2" |[[Brooklyn Nets]] vs. [[Phoenix Suns]] | rowspan="2" |[[Makao]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] | rowspan="2" |<ref>{{cite web|url=https://www.nba.com/news/brooklyn-nets-phoenix-suns-to-play-two-preseason-games-in-macao-in-october-2025|title=Brooklyn Nets, Phoenix Suns to play two preseason games in Macao in October 2025|date=2024-12-06|website=NBA.com}}</ref> |- |Spalio 12 d. |} == Reguliarusis sezonas == === Divizionai === {{col-begin}} {{col-2}} * '''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''': {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Atlanto divizionas (NBA)|Atlanto divizionas]] |- ! # !! width="213"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} || 30‍–‍11 || 26‍–‍15 || 10‍–‍6 |- | 2. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 30‍–‍10 || 23‍–‍19 || 14‍–‍3 |- | 3. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 5‍–‍12 |- | 4. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 23‍–‍18 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7 |- | 5. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} || 12‍–‍29 || 8‍–‍33 || 3‍–‍13 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Centrinis divizionas (NBA)|Centrinis divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} || 32‍–‍9 || 28‍–‍13 || 12‍–‍4 |- | 2. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 27‍–‍14 || 25‍–‍16 || 10‍–‍5 |- | 3. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} || 19‍–‍22 || 13‍–‍28 || 9‍–‍7 |- | 4. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} || 18‍–‍23 || 13‍–‍28 || 4‍–‍12 |- | 5. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} || 11‍–‍29 || 8‍–‍34 || 4‍–‍12 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Pietryčių divizionas (NBA)|Pietryčių divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7 |- | 2. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 26‍–‍16 || 19‍–‍21 || 9‍–‍8 |- | 3. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} || 21‍–‍20 || 23‍–‍18 || 11‍–‍5 |- | 4. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} || 26‍–‍15 || 17‍–‍24 || 10–‍7 |- | 5. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} || 11‍–‍30 || 6‍–‍35 || 2–‍14 |} {{col-2}} * '''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''': {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Šiaurės vakarų divizionas (NBA)|Šiaurės vakarų divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} || 34‍–‍8 || 30‍–‍10 || 12‍–‍4 |- | 2. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} || 28‍–‍13 || 26‍–‍15 || 11‍–‍5 |- | 3. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} || 26‍–‍15 || 23‍–‍18 || 9‍–‍7 |- | 4. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 24‍–‍17 || 18‍–‍23 || 7‍–‍9 |- | 5. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 14‍–‍27 || 8‍–‍33 || 1‍–‍15 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Ramiojo vandenyno divizionas (NBA)|Ramiojo vandenyno divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 28‍–‍13 || 25‍–‍16 || 9‍–‍7 |- | 2. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 25‍–‍16 || 20‍–‍21 || 10‍–‍6 |- | 3. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 23‍–‍18 || 19‍–‍22 || 10‍–‍6 |- | 4. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} || 22‍–‍19 || 15‍–‍26 || 7‍–‍9 |- | 5. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 15‍–‍26 || 7‍–‍34 || 4‍–‍12 |} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=9| [[Pietvakarių divizionas (NBA)|Pietvakarių divizionas]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}} |- | 1. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} || 32‍–‍8 || 30‍–‍12 || 13‍–‍3 |- | 2. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 30‍–‍11 || 22‍–‍19 || 10‍–‍6 |- | 3. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} || 17‍–‍24 || 9‍–‍32 || 7‍–‍9 |- | 4. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} || 16‍–‍25 || 10‍–‍31 || 4‍–‍12 |- | 5. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} || 14‍–‍27 || 11‍–‍30 || 6‍–‍10 |} {{col-end}} === Konferencijos === {{col-begin}} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=6| [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]] |- ! # !! width="229"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} |- | 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} |- | 2. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} |- | 3. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} |- | 4. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} |- | 5. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} |- | 6. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- | 7. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 8. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 9. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} |- | 10. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} |- ! colspan = 6 style="background:blue;"| |- | 11. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} |- | 12. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} |- | 13. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} |- | 14. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} |- | 15. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} |} {{col-2}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |- !colspan=6| [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]] |- ! # !! width="210"| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} |- | 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} |- | 2. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} |- | 3. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} |- | 4. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|54|28}} |- | 5. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} |- | 6. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} |- ! colspan = 6 style="background:#c9072a;"| |- | 7. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} |- | 8. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} |- | 9. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} |- | 10. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} |- ! colspan = 6 style="background:#c9072a;"| |- | 11. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} |- | 12. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} |- | 13. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} |- | 14. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} |- | 15. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} |} {{col-end}} == NBA taurė == {{Main|NBA taurė}} Lapkričio–gruodžio mėnesiais surengta [[NBA taurė]]. Turnyro finale [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] įveikė [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]], o [[Jalen Brunson|Jalen Bruson]] buvo paskelbtas naudingiausiu turnyro žaidėju.<ref>{{Cite news|title=In-form Knicks surge past Spurs to win NBA Cup for first trophy since 1973|url=https://www.theguardian.com/sport/2025/dec/16/knicks-spurs-nba-cup-final-anunoby-brunson|work=The Guardian|date=2025-12-17|access-date=2026-04-06|issn=0261-3077|language=en-GB}}</ref> == Įkrintamosios varžybos == Į pagrindinius 2026 m. NBA atkrintamųjų varžybų etapus patenka tik šešios geriausios kiekvienos konferencijos komandos, o kitos keturios komandos dalyvauja 2026 m. balandžio 14–17 d. vyksiančiame įkrintamųjų varžybų turnyre. === Rytų konferencija === {{PagePlayoffBracket | RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės''' | RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos''' | RD3= '''Galutinės vietos''' | team-width= 150 | score-width= 75 | RD1-seed1='''7''' | RD1-team1='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]''' | RD1-seed2=8 | RD1-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] | RD1-seed3='''9''' | RD1-team3='''[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]''' | RD1-seed4=10 | RD1-team4=[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] | RD3-seed1=7 | RD3-score1=7 vieta | RD3-seed2=8 | RD3-score2=8 vieta |RD2-team1='''[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]'''|RD2-seed1='''8'''|RD3-team1=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-team2=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|RD2-seed2=9|RD3-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|RD1-score3='''127''' ([[Pratęsimas|PT]])|RD1-score4=126|RD1-score1='''109'''|RD1-score2=97|RD2-score1='''121'''|RD2-score2=90}} === Vakarų konferencija === {{PagePlayoffBracket | RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės''' | RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos''' | RD3= '''Galutinės vietos''' | team-width= 155 | score-width= 75 | RD1-seed1=7 | RD1-seed2='''8''' | RD1-seed3=9 | RD1-seed4='''10''' | RD3-seed1=8 | RD3-score1=7 vieta | RD3-seed2=7 | RD3-score2=8 vieta |RD2-seed1='''7'''|RD2-seed2=10|RD1-team1=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]|RD1-team4='''„[[Golden State Warriors]]“'''|RD1-team3=[[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]|RD1-team2='''[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]'''|RD1-score1=110|RD1-score2='''114'''|RD2-team1='''[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]'''|RD3-team1=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|RD1-score3=121|RD1-score4='''126'''|RD2-team2=„[[Golden State Warriors]]“|RD2-score1='''111'''|RD2-score2=96|RD3-team2=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]}} == Atkrintamosios varžybos == Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d. === Lentelė === {{16TeamBracket with seeds | RD1='''Pirmas turas''' | RD2='''Ketvirtfinaliai''' | RD3='''Pusfinaliai''' | RD4='''Finalas''' | team-width= 168 | RD1-seed01='''E1''' | RD1-seed02=E8 | RD1-seed03='''E4''' | RD1-seed04=E5 | RD1-seed05='''E3''' | RD1-seed06=E6 | RD1-seed07=E2 | RD1-seed08='''E7''' | RD1-seed09='''W1''' | RD1-seed10=W8 | RD1-seed11='''W4''' | RD1-seed12=W5 | RD1-seed13=W3 | RD1-seed14='''W6''' | RD1-seed15='''W2''' | RD1-seed16=W7 |group1='''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''' |group2='''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''' |RD1-team01='''[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]''' |RD1-team02=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] |RD1-team03='''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]''' |RD1-team04=[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] |RD1-team05='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]''' |RD1-team06=[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] |RD1-team07=[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] |RD1-team08='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]''' |RD1-team09='''[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]''' |RD1-team10=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] |RD1-team11='''[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]''' |RD1-team12=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] |RD1-team13=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] |RD1-team14='''[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]''' |RD1-team15='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]''' |RD1-team16=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] |RD1-score01='''4'''|RD1-score02=3|RD1-score03='''4'''|RD1-score04=3|RD1-score07=3|RD1-score05='''4'''|RD1-score06=2|RD1-score08='''4'''|RD1-score09='''4'''|RD1-score10=0|RD1-score13=2|RD1-score12=2|RD1-score11='''4'''|RD1-score15='''4'''|RD1-score14='''4'''|RD1-score16=1|RD2-seed05='''W1'''|RD2-team05='''[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]'''|RD2-team08='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]'''|RD2-seed08='''W2'''|RD2-team03='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''|RD2-seed03='''E3'''|RD2-team07=[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]|RD2-seed07=W6|RD2-score08='''4'''|RD2-score07=2|RD2-team06=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]|RD2-seed06=W4|RD2-score06=0|RD2-score05='''4'''|RD2-team04=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-seed04=E7|RD2-score03='''4'''|RD2-score04=0|RD2-team01=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]|RD2-team02='''[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]'''|RD2-seed01=E1|RD2-seed02='''E4'''|RD2-score02='''4'''|RD2-score01=3|RD3-team02='''[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]'''|RD3-seed02='''E3'''|RD3-team03=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]|RD3-seed03=W1|RD3-team04='''[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]'''|RD3-score04='''4'''|RD3-score03=3|RD3-score02='''4'''|RD3-score01=0|RD3-seed04='''W2'''|RD3-team01=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]|RD3-seed01=E4|RD4-team01=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]|RD4-seed01=E3|RD4-team02=[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]|RD4-score01=2|RD4-seed02=W2|RD4-score02=0}} {| class=wikitable style="text-align:center; margin:auto" |- ! colspan="3" |2025–2026 m. NBA čempionai |- |[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]] | |[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]] |} == Statistika == === Individualios statistikos lyderiai === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda (-os) !! '''Statistika''' |- | Taškai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] ||33,5 |- | Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||12,9 |- | Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||10,7 |- | Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Ausar Thompson]]|| [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||2,0 |- | Blokuoti metimai per rungtynes || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||3,1 |- | Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||4,0 |- | Pražangos per rungtynes || [[Wendell Carter Jr.]]|| [[Orlando Magic]]||3,4 |- | Minutės per rungtynes || [[Tyrese Maxey]]|| [[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]||38,0 |- | FG% || [[Rudy Gobert]]|| [[Minesotos Timberwolves|Minnesota Timberwolves]]||68,2 |- | FT% || [[Cam Spencer]]|| [[Memfio Grizzlies|Memphis Grizzlies]]||94,0 |- | 3P% || [[Luke Kennard]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||47,8 |- | Naudingumas per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||32,3 |- | Dvigubi dubliai || [[Karl-Anthony Towns]]|| [[Niujorko Knicks|New York Knicks]]||57 |- | Trigubi dubliai || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||34 |} === Individualių rungtynių rekordai === {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda !! Statistika |- |Taškai |[[Bam Adebayo]] |[[Majamio Heat|Miami Heat]] |83 |- | Atkovoti kamuoliai || [[Scottie Barnes]]|| [[Toronto Raptors]]||25 |- |Rezultatyvūs perdavimai || [[Ryan Nembhard]]|| [[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]||23 |- | rowspan="2" |Perimti kamuoliai |[[Herbert Jones]] |[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]] | rowspan="2" |8 |- |[[Tyrese Maxey]] |[[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]] |- | Blokuoti metimai || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||9 |- | rowspan="2" | Tritaškiai || [[Stephen Curry]]|| [[Golden State Warriors]]|| rowspan="2" |12 |- |[[Trey Murphy III]] |[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]] |} === Komandų statistikos lyderiai === {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Kategorija !! Komanda !! Statistika |- | Taškai per rungtynes || [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||122,0 |- | Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||47,9 |- | Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]||30,1 |- | Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||10,4 |- | Blokuoti metimai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||6,4 |- | Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Bostono Celtics|Boston Celtics]]||12,4 |- | Pražangos per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||18,3 |- | FG% || [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||50,2 |- | FT% || [[Los Andželo Clippers|Los Angeles Clippers]]||82,2 |- |3P% |[[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]] |39,6 |- | +/− || [[Oklahoma City Thunder]]||11,6 |} == Apdovanojimai == === Metiniai apdovanojimai === {| class="wikitable" |+ '''2025–26 m. NBA apdovanojimai''' |- ! '''Apdovanojimas'''!! '''Laimėtojas'''!! '''Finalininkai'''<ref>{{cite web|title=2025-26 NBA Awards: Finalists for league accolades announced|url=https://www.nba.com/news/2025-2026-regular-season-awards|work=NBA.com|date=April 19, 2026|access-date=April 19, 2026}}</ref> |- | [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|Naudingiausias metų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<ref>{{cite web |last=Reynolds |first=Tim |title=Shai Gilgeous-Alexander becomes the 14th player to win back-to-back Kia NBA MVPsr |url=https://www.nba.com/news/shai-gilgeous-alexander-kia-mvp-2025-26 |website=NBA.com |date=May 17, 2026 |access-date=May 17, 2026}}</ref> ||[[Nikola Jokić]] {{small|(Denver Nuggets)}}<br />[[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}} |- | [[Sąrašas:NBA geriausi metų gynėjai|Geriausiai besiginantis metų žaidėjas]]|| [[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<ref>{{cite web |title=Spurs' Victor Wembanyama named 2025-26 Kia NBA Defensive Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-defensive-player-of-the-year-award-2025-26 |work=NBA.com |date=April 20, 2026 |access-date=April 20, 2026}}</ref> || [[Chet Holmgren]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<br />[[Ausar Thompson]] {{small|(Detroit Pistons)}} |- | [[Sąrašas:NBA metų naujokai|Metų naujokas]]|| [[Cooper Flagg]] {{small|(Dallas Mavericks)}}<ref>{{cite web |title=Cooper Flagg named 2025-26 Kia NBA Rookie of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-rookie-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 28, 2026 |access-date=April 28, 2026}}</ref> || [[V. J. Edgecombe]] {{small|(Philadelphia 76ers)}}<br />[[Kon Knueppel]] {{small|(Charlotte Hornets)}} |- | [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|Metų šeštas žaidėjas]]|| [[Keldon Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<ref>{{cite web |title=Keldon Johnson named 2025-26 Kia NBA Sixth Man of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-sixth-man-2025-26 |work=NBA.com |date=April 22, 2026 |access-date=April 22, 2026}}</ref> || [[Tim Hardaway Jr.]] {{small|(Denver Nuggets)}}<br />[[Jaime Jaquez Jr.]] {{small|(Miami Heat)}} |- | [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|Didžiausią pažangą padaręs žaidėjas]]|| [[Nickeil Alexander-Walker]] {{small|(Atlanta Hawks)}}<ref>{{cite web |title=Nickeil Alexander-Walker named 2025-26 Kia NBA Most Improved Player |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-most-improved-player-2025-26 |work=NBA.com |date=April 24, 2026 |access-date=April 24, 2026}}</ref> || [[Deni Avdija]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}<br />[[Jalen Duren]] {{small|(Detroit Pistons)}} |- | [[NBA geriausias lemiamų momentų žaidėjas|Geriausias lemiamų momentų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<ref>{{cite web |title=Shai Gilgeous-Alexander named 2025-26 Kia NBA Clutch Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-clutch-player-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 21, 2026 |access-date=April 20, 2026}}</ref>|| [[Anthony Edwards]] {{small|(Minnesota Timberwolves)}}<br />[[Jamal Murray]] {{small|(Denver Nuggets)}} |- | [[Sąrašas:NBA metų treneriai|Metų treneris]]|| [[Joe Mazzulla]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{cite web |title=Celtics coach Joe Mazulla wins 2025-26 NBA Coach of the Year |url=https://www.nba.com/news/joe-mazzulla-2025-26-nba-coach-of-year |website=NBA.com |date=May 26, 2026 |access-date=May 26, 2026}}</ref> || [[J. B. Bickerstaff]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Mitch Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}} |- | [[NBA metų generalinis vadybininkas|Metų generalinis vadybininkas]]|| [[Brad Stevens]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{Cite web|title=Celtics' Brad Stevens named NBA Basketball Executive of the Year|url=https://www.nba.com/news/brad-stevens-nba-executive-of-year-2025-26|work=NBA.com|date=April 28, 2026|access-date=April 28, 2026}}</ref>|| |- | [[Sąrašas:NBA garbingo elgesio žaidėjai|Garbingo elgesio apdovanojimas]]|| [[Derrick White]] {{small|(Boston Celtics)}}<ref>{{cite web |title=Derrick White wins 2025-26 NBA Sportsmanship Award |url=https://www.nba.com/news/derrick-white-2025-26-nba-sportsmanship-award |work=NBA.com |date=April 23, 2026 |access-date=April 23, 2026}}</ref> || [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}<br />[[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}<br />[[Al Horford]] {{small|(Golden State Warriors)}}<br />[[T. J. McConnell]] {{small|(Indiana Pacers)}} |- | [[Metų komandos draugo apdovanojimas|Metų komandos draugas]]|| [[DeAndre Jordan]] {{small|(New Orleans Pelicans)}}<ref>{{cite web|title=Pelicans' DeAndre Jordan named Twyman-Stokes Teammate of the Year|url=https://www.nba.com/news/deandre-jordan-twyman-stokes-teammate-of-year-2025-26|website=NBA.com|date=April 29, 2026}}</ref> || [[Desmond Bane]] {{small|(Orlando Magic)}}<br />[[Jalen Brunson]] {{small|(New York Knicks)}}<br />[[Pat Connaughton]] {{small|(Charlotte Hornets)}}<br />[[De'Aaron Fox]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Jeff Green (krepšininkas)|Jeff Green]] {{small|(Houston Rockets)}}<br />[[Jrue Holiday]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}<br />[[Duncan Robinson]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Marcus Smart]] {{small|(Los Angeles Lakers)}}<br />[[Jayson Tatum]] {{small|(Boston Celtics)}}<br />[[Garrett Temple]] {{small|(Toronto Raptors)}}<br />[[Jaylin Williams]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}} |- | [[NBA bendruomenės pagalbos apdovanojimas|Bendruomenės pagalbos apdovanojimas]]|| || |- | [[Kareem Abdul-Jabbar socialinio teisingumo čempiono apdovanojimas]]|| [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}<ref name="All-Defensive Teams" /> || [[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}<br />[[Jaylen Brown]] {{small|(Boston Celtics)}}<br />[[Tobias Harris]] {{small|(Detroit Pistons)}}<br />[[Larry Nance Jr.]] {{small|(Cleveland Cavaliers)}} |- |[[NBA labiausiai besistengiantis žaidėjas|Labiausiai besistengiantis žaidėjas]]|| [[Moussa Diabaté]] {{small|(Charlotte Hornets)}}<ref>{{Cite web |title=Hornets' Moussa Diabaté named 2025-26 Kia NBA Hustle Award winner|url=https://www.nba.com/news/moussa-diabate-2025-26-kia-nba-hustle-award|date=April 30, 2026|website=nba.com}}</ref> || |} {{col-begin|width=99%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė komanda|Pirmoji NBA simbolinė komanda]]''':<ref>{{cite web|title=SGA, Jokić, Wemby headline KIA All-NBA team announced Sunday|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-nba-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 24, 2026|date=May 24, 2026}}</ref> ** [[Cade Cunningham]], [[Detroit Pistons]] ** [[Luka Dončić]], [[Los Angeles Lakers]] ** [[Shai Gilgeous-Alexander]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Nikola Jokić]], [[Denver Nuggets]] ** [[Victor Wembanyama]], [[San Antonio Spurs]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė komanda''': ** [[Jaylen Brown]], [[Boston Celtics]] ** [[Jalen Brunson]], [[New York Knicks]] ** [[Kevin Durant]], [[Houston Rockets]] ** [[Kawhi Leonard]], [[Los Angeles Clippers]] ** [[Donovan Mitchell]], [[Cleveland Cavaliers]] {{col-break|width=33%}} *'''Trečioji NBA simbolinė komanda''': ** [[Tyrese Maxey]], [[Philadelphia 76ers]] ** [[Jamal Murray]], [[Denver Nuggets]] ** [[Jalen Johnson]], [[Atlanta Hawks]] ** [[Chet Holmgren]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Jalen Duren]], [[Detroit Pistons]] {{col-end}} {{col-begin|width=66%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė gynybos komanda|Pirmoji NBA simbolinė gynybos komanda]]''':<ref name="All-Defensive Teams">{{cite web|title=Kia All-Defensive Teams, NBA Social Justice Champion revealed live on Peacock|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-defensive-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 22, 2026|date=May 22, 2026}}</ref> ** [[Victor Wembanyama]], [[San Antonio Spurs]] ** [[Chet Holmgren]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Ausar Thompson]], [[Detroit Pistons]] ** [[Rudy Gobert]], [[Minnesota Timberwolves]] ** [[Derrick White]], [[Boston Celtics]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė gynybos komanda''': ** [[Scottie Barnes]], [[Toronto Raptors]] ** [[Cason Wallace]], [[Oklahoma City Thunder]] ** [[Bam Adebayo]], [[Miami Heat]] ** [[O.G. Anunoby]], [[New York Knicks]] ** [[Dyson Daniels]], [[Atlanta Hawks]] {{col-end}} {{col-begin|width=66%}} {{col-break|width=33%}} *'''[[NBA simbolinė naujokų komanda|Pirmoji NBA simbolinė naujokų komanda]]''':<ref>{{cite web|title=Cooper Flagg, Kon Knueppel headline 2025-26 Kia All-Rookie Teams|url=https://www.nba.com/news/2025-26-all-rookie-teams-announced|website=NBA.com|access-date=May 20, 2026|date=May 20, 2026}}</ref> ** [[Cooper Flagg]], [[Dallas Mavericks]] ** [[Kon Knueppel]], [[Charlotte Hornets]] ** [[V. J. Edgecombe]], [[Philadelphia 76ers]] ** [[Dylan Harper]], [[San Antonio Spurs]] ** [[Cedric Coward]], [[Memphis Grizzlies]] {{col-break|width=33%}} *'''Antroji NBA simbolinė naujokų komanda''': ** [[Ace Bailey]], [[Utah Jazz]] ** [[Jeremiah Fears]], [[New Orleans Pelicans]] ** [[Collin Murray-Boyles]], [[Toronto Raptors]] ** [[Maxime Raynaud]], [[Sacramento Kings]] ** [[Derik Queen]], [[New Orleans Pelicans]] {{col-end}} === Savaitės žaidėjai === Savaitės Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Savaitė ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class="unsortable" |Išn |- | style="text-align:center;" |Spalio 21–26 d. | [[Giannis Antetokounmpo]] ([[Milwaukee Bucks]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Giannis Antetokounmpo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-of-the-week-1-victor-wembanyama-giannis-antetokounmpo|website=NBA.com|date=October 27, 2025|access-date=October 28, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Spalio 27 d. – lapkričio 2 d. | [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/2)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=November 3, 2025|access-date=November 3, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 3–9 d. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Nikola Jokić, Cade Cunningham named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nikola-jokic-cade-cunningham-named-nba-players-of-the-week|website=NBA.com|date=November 10, 2025|access-date=November 10, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 10–16 d. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(1/2)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Nikola Jokić, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jalen-johnson|website=NBA.com|date=November 17, 2025|access-date=November 18, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 17–23 d. | [[Donovan Mitchell]] ([[Klivlando Cavaliers|Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Donovan Mitchell named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-donovan-mitchell|website=NBA.com|date=November 24, 2025|access-date=November 25, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Lapkričio 24–30 d. | [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/2)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Luka Dončić, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|url=hhttps://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-jalen-brunson|website=NBA.com|date=December 1, 2025|access-date=December 1, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 1–7 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/3)}} | [[Jamal Murray]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Jamal Murray, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jamal-murray-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 8, 2025|access-date=December 9, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 15–21 d. | [[Jalen Brunson]] ([[Niujorko Knicks|New York Knicks]]) {{small|(2/2)}} | [[Jaren Jackson Jr.]] ([[Memphis Grizzlies]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Jalen Brunson, Jaren Jackson Jr. named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jalen-brunson-jaren-jackson-jr|website=NBA.com|date=December 22, 2025|access-date=December 24, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 22–28 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(2/3)}} | [[Kawhi Leonard]] ([[Los Angeles Clippers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Kawhi Leonard, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-kawhi-leonard-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 29, 2025|access-date=December 29, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Gruodžio 29 d. – sausio 4 d. | [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(2/2)}} | [[Deni Avdija]] ([[Portland Trail Blazers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Deni Avdija, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-deni-avdija-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=January 5, 2026|access-date=January 5, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 5–11 d. | [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Peyton Watson]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Peyton Watson, Scottie Barnes named NBA Players of the Week |url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-peyton-watson-scottie-barnes|website=NBA.com|date=January 12, 2026|access-date=January 12, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 12–18 d. | [[Bam Adebayo]] ([[Miami Heat]]) {{small|(1/2)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(3/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-bam-adebayo|website=NBA.com|date=January 19, 2026|access-date=January 27, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 19–25 d. | [[Immanuel Quickley]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Luka Dončić, Immanuel Quickley named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-immanuel-quickley|website=NBA.com|date=January 26, 2026|access-date=January 27, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Sausio 26 d. – vasario 1 d. | [[Brandon Miller]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Dillon Brooks]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title= Dillon Brooks, Brandon Miller named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-dillon-brooks-brandon-miller|website=NBA.com|date=February 2, 2026|access-date=February 2, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Vasario 2–8 d. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(2/2)}} | [[Stephon Castle]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Stephon Castle, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-stephon-castle-jalen-johnson|website=NBA.com|date=February 9, 2026|access-date=February 9, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Vasario 23 d. – kovo 1 d. | [[Jalen Duren]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Anthony Edwards]] ([[Minnesota Timberwolves]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite web|title=Anthony Edwards, Jalen Duren named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-anthony-edwards-jalen-duren|website=NBA.com|date=March 3, 2026|access-date=March 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 2–8 d. | [[Tyler Herro]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Tyler Herro named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-victor-wembanyama-tyler-herro|website=NBA.com|date=March 9, 2026|access-date=March 10, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 9–15 d. | [[Bam Adebayo]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(2/2)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(3/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Luka Dončić, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-bam-adebayo|website=NBA.com|date=March 16, 2026|access-date=March 16, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 16–22 d. | [[LaMelo Ball]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(4/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Luka Dončić, LaMelo Ball named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-lamelo-ball|website=NBA.com|date=March 23, 2026|access-date=March 24, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 23–29 d. | [[Jayson Tatum]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denver Nuggets]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{Cite news|title=Nikola Jokić, Jayson Tatum named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jayson-tatum-week-23|website=NBA.com|date=March 30, 2026|access-date=March 30, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Kovo 30 d. – balandžio 5 d. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(3/3)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(4/4)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-jaylen-brown-week-24|website=NBA.com|date=April 7, 2026|access-date=April 7, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;" |Balandžio 6–12 d. | [[Brandon Ingram]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[LeBron James]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref>{{cite news|title=LeBron James, Brandon Ingram named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-lebron-james-brandon-ingram-week-25|website=NBA.com|date=April 13, 2026|access-date=April 13, 2026}}</ref> |} === Mėnesio žaidėjai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}} | [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0">{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-october-november-2025|title=Monthly NBA Awards: Nikola Jokić, Cade Cunningham win honors for October & November|website=nba.com|access-date=December 2, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/1)}} | [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Shai Gilgeous-Alexander, Jalen Brunson win honors for December|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-december-2025|website=nba.com|access-date=January 2, 2025}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jaylen Brown win honors for January|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-luka-doncic-jaylen-brown-win-honors-for-january|website=NBA.com|access-date=February 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb">{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Victor Wembanyama, Cade Cunningham win honors for February|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-victor-wembanyama-cade-cunningham-win-honors-for-february|website=NBA.com|access-date=March 3, 2026}}</ref> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Jalen Johnson]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}} | [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar">{{cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jalen Johnson win honors for March|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-march-2026|website=NBA.com|date=April 2, 2026|access-date=April 2, 2026}}</ref> |} === Mėnesio geriausiai besiginantys žaidėjai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų geriausiai besiginančiais žaidėjais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}} | [[Cason Wallace]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Isaiah Stewart]] ([[Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Chet Holmgren]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Derrick White]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}} | [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} === Mėnesio naujokai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų naujokais paskelbti šie žaidėjai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]) {{small|(1/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(2/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(2/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(3/4)}} | [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(3/3)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(4/4)}} | [[Dylan Harper]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[V. J. Edgecombe]] ([[Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/1)}} | [[Maxime Raynaud]] ([[Sacramento Kings]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} === Mėnesio treneriai === Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų treneriais paskelbti šie treneriai. {| class="wikitable sortable" style="text-align:left;" |- ! Mėnesis ! Rytų konferencija ! Vakarų konferencija ! class=unsortable|Išn |- | style="text-align:center;"|Spalio/lapkričio mėn. | [[J. B. Bickerstaff]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}} | [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name=":0" /> |- | style="text-align:center;"|Gruodžio mėn. | [[Joe Mazzulla]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}} | [[Mitch Johnson]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Dec"/> |- | style="text-align:center;"|Sausio mėn. | [[Charles Lee]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}} | [[Jordan Ott]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Jan"/> |- | style="text-align:center;"|Vasario mėn. | [[Kenny Atkinson]] ([[Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}} | [[Mitch Johnson]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Feb"/> |- | style="text-align:center;"|Kovo mėn. | [[Quin Snyder]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}} | [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/2)}} | style="text-align:center;"|<ref name="Mar"/> |} == Išnašos == {{išn}} {{NBA sezonai}} [[Kategorija:NBA sezonai]] 47c6lt0omp6l149ab8rzfjb9ha7vdbo 0 692066 7851200 7842335 2026-06-05T14:58:05Z LukasTankas 195284 papildymas 7851200 wikitext text/x-wiki '''Decilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[nonilijonas|nonilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³³, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 33 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''decem'' („dešimt“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=10.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> Terminas „decilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1844 m.]] (apibūdinant „dešimtojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 11000101001101110001100100010010001101100100110011100011000001010110110000101000000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 3051561442215446343012660500000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 42676b72671a7ab2092a662a6a9b854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 314dc6448d9338c15b0a00000000 * Standartinė sistema: 1e33 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³³ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³³ × 5³³ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{66}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{99}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-33) * Logaritmas: log_n(n^10³³) == Veiksmai su decilijonu == * Kvadratas: (10³³)^² = 10⁶⁶ * Kubas: (10³³)^³ = 10⁹⁹ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³³)^ⁿ = 10³³ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³³ ≈ 10^{4,3429448 × 10³²} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{33}} = 10^{16,5}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{33}} = 10^{11}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33}} = 10^{\frac{33}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³³) ≈ 0,762302 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³³) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³³) ≈ -1,177808 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³³) ≈ 75,985308 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³³) = 33 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias undecilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{4914}{11} \approx 9,9954353602 \times 10^{32}</math> Taip pat undecilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>31! \approx 8,2228 \times 10^{33}</math> === Fizikoje === [[Fizika|Fizikoje]] artimiausias decilijono atitikmuo yra didžiausios žvaigždės Visatoje ([[R136a1]]) masė: 5,27×10³² kg.<ref>https://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/astronomai-atrado-masyviausia-visu-laiku-zvaigzde-61-108350</ref><ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2010/07/21/news/astronomus-apstulbino-zvaigzde-monstras---ji-265-kartus-masyvesne-nei-saule-video--5655237</ref> Kitas panašus dydis yra [[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra:<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> <math> T_\mathrm{Planko} \approx 1,416 \times 10^{32}\,\mathrm{K} </math> == Taip pat skaitykite == * [[Nonilijonas]] (viena tūkstantoji decilijono) * [[Undecilijonas]] (tūkstantis decilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 1mtkg95n4fq3h6vpk6sr6vvnjnk4w20 7851203 7851200 2026-06-05T15:01:10Z LukasTankas 195284 7851203 wikitext text/x-wiki '''Decilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[nonilijonas|nonilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³³, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 33 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''decem'' („dešimt“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=10.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> Terminas „decilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1844 m.]] (apibūdinant „dešimtojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 11000101001101110001100100010010001101100100110011100011000001010110110000101000000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 3051561442215446343012660500000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 42676b72671a7ab2092a662a6a9b854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 314dc6448d9338c15b0a00000000 * Standartinė sistema: 1e33 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³³ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³³ × 5³³ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{66}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{99}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-33) * Logaritmas: log_n(n^10³³) == Veiksmai su decilijonu == * Kvadratas: (10³³)^² = 10⁶⁶ * Kubas: (10³³)^³ = 10⁹⁹ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³³)^ⁿ = 10³³ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³³ ≈ 10^{4,3429448 × 10³²} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{33}} = 10^{16,5}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{33}} = 10^{11}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33}} = 10^{\frac{33}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³³) ≈ 0,762302 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³³) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³³) ≈ -1,177808 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³³) ≈ 75,985308 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³³) = 33 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias decilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{4914}{11} \approx 9,9954353602 \times 10^{32}</math> Taip pat decilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>31! \approx 8,2228 \times 10^{33}</math> === Fizikoje === [[Fizika|Fizikoje]] artimiausias decilijono atitikmuo yra didžiausios žvaigždės Visatoje ([[R136a1]]) masė: 5,27×10³² kg.<ref>https://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/astronomai-atrado-masyviausia-visu-laiku-zvaigzde-61-108350</ref><ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2010/07/21/news/astronomus-apstulbino-zvaigzde-monstras---ji-265-kartus-masyvesne-nei-saule-video--5655237</ref> Kitas panašus dydis yra [[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra:<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> <math> T_\mathrm{Planko} \approx 1,416 \times 10^{32}\,\mathrm{K} </math> == Taip pat skaitykite == * [[Nonilijonas]] (viena tūkstantoji decilijono) * [[Undecilijonas]] (tūkstantis decilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 68afqfas2rq2z0hmd82zhcnpd8kz8o1 7851205 7851203 2026-06-05T15:10:43Z LukasTankas 195284 7851205 wikitext text/x-wiki '''Decilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[nonilijonas|nonilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³³, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 33 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''decem'' („dešimt“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=10.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> Terminas „decilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1844 m.]] (apibūdinant „dešimtojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/decillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 11000101001101110001100100010010001101100100110011100011000001010110110000101000000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 3051561442215446343012660500000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 42676b72671a7ab2092a662a6a9b854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 314dc6448d9338c15b0a00000000 * Standartinė sistema: 1e33 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³³ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³³ × 5³³ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{66}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{99}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-33) * Logaritmas: log_n(n^10³³) == Veiksmai su decilijonu == * Kvadratas: (10³³)^² = 10⁶⁶ * Kubas: (10³³)^³ = 10⁹⁹ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³³)^ⁿ = 10³³ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³³ ≈ 10^{4,3429448 × 10³²} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{33}} = 10^{16,5}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{33}} = 10^{11}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{33}} = 10^{\frac{33}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³³) ≈ 0,762302 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³³) ≈ -0,647221 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³³) ≈ -1,177808 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³³) ≈ 75,985308 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³³) = 33 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias decilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{4914}{11} \approx 9,9954353602 \times 10^{32}</math> Taip pat decilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius: <math>31! \approx 8,2228 \times 10^{33}</math> === Fizikoje === [[Fizika|Fizikoje]] artimiausias decilijono atitikmuo yra didžiausios žvaigždės Visatoje ([[R136a1]]) masė: 5,27 × 10³² kg.<ref>https://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/astronomai-atrado-masyviausia-visu-laiku-zvaigzde-61-108350</ref><ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2010/07/21/news/astronomus-apstulbino-zvaigzde-monstras---ji-265-kartus-masyvesne-nei-saule-video--5655237</ref> Kitas panašus dydis yra [[Planko temperatūra]], teoriškai didžiausia [[Visata|Visatoje]] įmanoma temperatūra:<ref>https://www.lrytas.lt/it/visata/2014/11/21/news/kokia-yra-auksciausia-imanoma-temperatura-visatoje--4338569</ref> <math> T_\mathrm{Planko} \approx 1,416 \times 10^{32}\,\mathrm{K} </math> == Taip pat skaitykite == * [[Nonilijonas]] (viena tūkstantoji decilijono) * [[Undecilijonas]] (tūkstantis decilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] ic2itea5ztcaubutiheqyjvmboux73f 0 692529 7851201 7850491 2026-06-05T14:58:45Z LukasTankas 195284 7851201 wikitext text/x-wiki '''Duodecilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[undecilijonas|undecilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10³⁹, kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 39 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''duodecim'' („dvylika“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=12.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/duodecillion</ref> Terminas „duodecilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1844 m.]] (apibūdinant „dvyliktojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/duodecillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Dvejetainė skaičiavimo sistema|Dvejetainis kodas]]: 1011110000010100001111111010010011100010010100001110101100110001000101111101100101010101101000000000000000000000000000000000000000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 13602417722342241654610575452550000000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 14b1b002969373a3a30919a43209812387854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 2f050fe938943acc45f65568000000000 * Standartinė sistema: 1e39 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10³⁹ * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2³⁹ × 5³⁹ * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{78}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{117}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{39n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-39) * Logaritmas: log_n(n^10³⁹) == Veiksmai su duodecilijonu == * Kvadratas: (10³⁹)^² = 10⁷⁸ * Kubas: (10³⁹)^³ = 10¹¹⁷ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10³⁹)^ⁿ = 10³⁹ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10³⁹ ≈ 10^{4,3429448 × 10³⁸} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{39}} = 10^{19,5}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{39}} = 10^{13}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{39}} = 10^{\frac{39}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10³⁹) ≈ 0,908363 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10³⁹) ≈ -0,418181 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10³⁹) ≈ -2,172353 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10³⁹) ≈ 89,80081 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10³⁹) = 39 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias duodecilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{3698}{14} \approx 1,0008667145 \times 10^{39}</math> Taip pat duodecilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius. Tačiau išreiškiant [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] negaunama [[dešimtainė trupmena|dešimtainės trupmenos]] ir 10³⁹ sandauga: <math>34! \approx 2,9523 \times 10^{38}</math> <math>35! \approx 1,0333 \times 10^{40}</math> == Taip pat skaitykite == * [[Undecilijonas]] (viena tūkstantoji duodecilijono) * [[Tredecilijonas]] (tūkstantis duodecilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] qfps8q95yz1y528nn6s7m6fcfjm8gvv 2 692539 7851214 7848534 2026-06-05T16:00:17Z LukasTankas 195284 7851214 wikitext text/x-wiki '''Dideli skaičiai''' – [[skaičius|skaičiai]], daug didesni nei tie, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, atliekant paprastus skaičiavimus ar [[finansai|finansines]] operacijas. Šie dydžiai dažniausiai pasitaiko [[matematika|matematikoje]], [[kosmologija|kosmologijoje]], [[kriptografija|kriptografijoje]] ir [[statistinė mechanika|statistinėje mechanikoje]].<ref>https://www.utenos-kolegija.lt/upload/file_manager/Visuomenei/%C4%AE%C5%BEvalgos/2019-Nr1/14%20T.%20Panavas_DIDELIU%20SKAICIU%20ISRAISKOS%20BUDAI.pdf</ref> '''Gugologija''' tyrinėja šių milžiniškų skaičių pavadinimų suteikimo [[sutartis|konvencijas]] ir savybes. Kadangi įprastas didelių skaičių [[dešimtainė skaičiavimo sistema|dešimtainis formatas]] gali būti ilgas, buvo sukurtos kitos sistemos, leidžiančios juos trumpiau pateikti. Pavyzdžiui, [[milijardas]] dešimtainiu formatu pateikiamas kaip 10 simbolių (1 000 000 000), tačiau eksponentinio formato atveju – tik 3 simboliai (10⁹). [[Trilijonas]] dešimtainiu formatu yra 13 simbolių, o eksponentinio formato – tik 4 (10¹²). Labai skirtingos reikšmės gali būti pateikiamos ir palyginamos grafiškai naudojant [[logaritminė liniuotė|logaritminę skalę]]. == Numeravimas natūralioje kalboje == [[Natūralioji kalba|Natūralioje kalboje]] numeravimo sistema didelius skaičius vaizduoja pavadinimais, o ne skaitmenų seka. Pavyzdžiui, kai kuriems skaitytojams „milijardas“ gali būti lengviau suprantamas nei „1 000 000 000“. Kartais skaičiai sutrumpinami naudojant trumpinius, pavyzdžiui, 2 340 000 000 = 2,34B (B = [[milijardas]]). Kai skaitinė reikšmė yra ilga ir sudaryta iš įvairių [[skaitmuo|skaitmenų]], dažniausiai būna išreiškiama skaitmenimis arba [[apvalinimas|apvalinimu]]. Pavyzdžiui, [[šviesos greitis]] yra lygus 299 792 458 m/s, bet dažniausiai rašomas kaip 3×10⁸ m/s arba 300 000 km/s.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Mokslinis žymėjimas == Mokslinis žymėjimas buvo sukurtas siekiant pateikti platų [[moksliniai tyrimai|moksliniuose tyrimuose]] sutinkamų reikšmių diapazoną tokiu formatu, kuris yra kompaktiškesnis nei tradiciniai formatai, tačiau leidžia pasiekti didelį tikslumą, kai to reikia. Reikšmė pateikiama [[dešimtainė trupmena|dešimtaine trupmena]], padauginta iš skaičiaus 10 kartotinio. Šis daugiklis skirtas tam, kad skaitymo supratimas būtų lengvesnis nei ilga [[nulis|nulių]] seka. Pavyzdžiui, 10⁹ reiškia vieną milijardą – 1, po kurio eina devyni nuliai. Atvirkščiai, viena milijardoji, yra 10^-9. Kartais raidė e pakeičia laipsnio rodiklį, pavyzdžiui, 1 milijardas gali būti išreikštas kaip 1e9 vietoj 10⁹.<ref>https://lt.alegsaonline.com/art/68186</ref> == Astronomijoje == [[Astronomija|Astronomijoje]] ir [[kosmologija|kosmologijoje]] sutinkami dideli [[ilgis (matematika)|ilgio]] ir [[laikas|laiko]] matų skaičiai. Pavyzdžiui, pagal vyraujantį [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] modelį, [[Visata]] yra maždaug 13,8 milijardo metų senumo (atitinka 4,355 × 10¹⁷ sekundžių). Stebimoji Visata apima 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] (apytiksliai 8,8 × 10²⁶ metrų). Taip pat joje yra apie 5 × 10²² žvaigždžių, kurios yra suskirstytos į maždaug 125 milijardus [[galaktika|galaktikų]]. Apytiksliais skaičiavimais, stebimojoje Visatoje yra apie 10⁸⁰ [[atomas|atomų]] ir 10⁸⁹ [[fotonas|fotonų]]. Pagal [[Albertos universitetas|Albertos universiteto]] ([[Kanada]]) fiziką Doną Page'ą ([[Don Page]]), ilgiausias baigtinis laikas, kurį iki šiol aiškiai apskaičiavo bet kuris fizikas, yra <math>{\displaystyle 10^{10^{10^{10^{10^{1,1}}}}}{\mbox{ metų}}}</math> (tai atitinka kvantinės būsenos Poincaré pasikartojimo laiką hipotetinėje dėžėje su [[juodoji skylė|juodąja skyle]], kurios masė prilygsta visos [[Visata|Visatos]] masei, darant prielaidą apie tam tikrą kosminės infliacijos modelį, kuriame inflatono masė lygi 10^-6 Planko masės), maždaug <math>10^{10^{1,288\cdot 10^{3,884}}} T</math> Šis laikas apibūdinamas [[statistika (mokslas)|statistiniu]] modeliu, kuriam taikoma Poincaré rekurencija. Labai supaprastintas būdas suprasti šį laiką yra modelis, kuriame Visatos istorija kartojasi savarankiškai daug kartų dėl statistinės mechanikos savybių; tai yra laiko skalė, kai ji pirmą kartą vėl bus šiek tiek panaši į dabartinę savo būseną. [[Kombinatorika|Kombinatoriniai]] procesai sukuria stulbinamai didelius skaičius. [[faktorialas|Faktorialo]] funkcija, kuri nusako fiksuotos objektų aibės perstatymų skaičių, didėja supereksponentiškai, kai objektų skaičius auga. Stirlingo formulė pateikia tikslų šio spartaus augimo asimptotinį įvertį. [[Statistinė mechanika|Statistinėje mechanikoje]] kombinatoriniai skaičiai pasiekia tokias milžiniškas reikšmes, kad jie dažnai išreiškiami naudojant logaritmus. Gėdelio skaičiai, kartu su panašiomis [[bitas|bitų]] eilučių reprezentacijomis algoritminėje informacijos teorijoje, yra milžiniški — net ir vidutinio ilgio matematiniams teiginiams. Pažymėtina, kad kai kurie patologiniai skaičiai pranoksta net tuos Gėdelio skaičius, kurie susiję su įprastais matematiniais teiginiais. Logikas Harvis Frydmanas reikšmingai prisidėjo prie labai didelių skaičių tyrimų, įskaitant darbus, susijusius su Kruskalio medžių teorema ir Robertson–Seymour teorema. == Didelių skaičių sąrašas == Beiveik visi dideli skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10^x, pavadinami pagal [[lotynų kalba|lotynišką]] žodį, kuris atitinka n reikšmę. Tik dviejų skaičių pavadinimai nėra kildinami iš [[lotynų kalba|lotyniško]] n skaičiaus pavadinimo: [[milijonas]] ir [[milijardas]]. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10³ⁿ⁺³) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10⁶ⁿ) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ! [[SI (sistema)|SI]] priešdėlis ! [[SI (sistema)|SI]] raidė |- | 1 | [[Milijonas]] | 10⁶ | 10⁶ | – | mega- | M |- | 2 | [[Milijardas]] | 10⁹ | 10¹² | – | giga- | G |- | 3 | [[Trilijonas]] | 10¹² | 10¹⁸ | tres | tera- | T |- | 4 | [[Kvadrilijonas]] | 10¹⁵ | 10²⁴ | quattour | peta- | P |- | 5 | [[Kvintilijonas]] | 10¹⁸ | 10³⁰ | quinque | eksa- | E |- | 6 | [[Sekstilijonas]] | 10²¹ | 10³⁶ | sex | zeta- | Z |- | 7 | [[Septilijonas]] | 10²⁴ | 10⁴² | septem | jota- | Y |- | 8 | [[Oktilijonas]] | 10²⁷ | 10⁴⁸ | octo | rona- | R |- | 9 | [[Nonilijonas]] | 10³⁰ | 10⁵⁴ | novem | kveta- | Q |- | 10 | [[Decilijonas]] | 10³³ | 10⁶⁰ | decem | – | – |- | 11 | [[Undecilijonas]] | 10³⁶ | 10⁶⁶ | undecim | – | – |- | 12 | [[Duodecilijonas]] | 10³⁹ | 10⁷² | duodecim | – | – |- | 13 | [[Tredecilijonas]] | 10⁴² | 10⁷⁸ | tredecim | – | – |- | 14 | [[Kvartodecilijonas]] | 10⁴⁵ | 10⁸⁴ | quattuordecim | – | – |- | 15 | [[Kvindecilijonas]] | 10⁴⁸ | 10⁹⁰ | quindecim | – | – |- | 16 | [[Sekstodecilijonas]] | 10⁵¹ | 10⁹⁶ | sedecim | – | – |- | 17 | [[Septendecilijonas]] | 10⁵⁴ | 10¹⁰² | septemdecim | – | – |- | 18 | [[Duodevigintilijonas]] | 10⁵⁷ | 10¹⁰⁸ | duodeviginti | – | – |- | 19 | [[Undevigintilijonas]] | 10⁶⁰ | 10¹¹⁴ | undeviginti | – | – |- | 20 | [[Vigintilijonas]] | 10⁶³ | 10¹²⁰ | viginti | – | – |- | 30 | [[Trigintilijonas]] | 10⁹³ | 10¹⁸⁰ | triginta | – | – |- | 40 | [[Kvadragintilijonas]] | 10¹²³ | 10²⁴⁰ | quadraginta | – | – |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonas]] | 10¹⁵³ | 10³⁰⁰ | quinquaginta | – | – |- | 60 | [[Seksagintilijonas]] | 10¹⁸³ | 10³⁶⁰ | sexaginta | – | – |- | 70 | [[Septuagintilijonas]] | 10²¹³ | 10⁴²⁰ | septuaginta | – | – |- | 80 | [[Oktogintilijonas]] | 10²⁴³ | 10⁴⁸⁰ | octoginta | – | – |- | 90 | [[Nonagintilijonas]] | 10²⁷³ | 10⁵⁴⁰ | nonaginta | – | – |- | 100 | [[Centilijonas]] | 10³⁰³ | 10⁶⁰⁰ | centum | – | – |- | 200 | [[Ducentilijonas]] | 10⁶⁰³ | 10¹²⁰⁰ | ducenti | – | – |- | 300 | [[Trecentilijonas]] | 10⁹⁰³ | 10¹⁸⁰⁰ | trecenti | – | – |- | 400 | [[Kvadringentilijonas]] | 10¹²⁰³ | 10²⁴⁰⁰ | quadringenti | – | – |- | 500 | [[Kvingentilijonas]] | 10¹⁵⁰³ | 10³⁰⁰⁰ | quingenti | – | – |- | 600 | [[Sescentilijonas]] | 10¹⁸⁰³ | 10³⁶⁰⁰ | sescenti | – | – |- | 700 | [[Septingentilijonas]] | 10²¹⁰³ | 10⁴²⁰⁰ | septingenti | – | – |- | 800 | [[Oktigentilijonas]] | 10²⁴⁰³ | 10⁴⁸⁰⁰ | octigenti | – | – |- | 900 | [[Nongentilijonas]] | 10²⁷⁰³ | 10⁵⁴⁰⁰ | nongenti | – | – |- | 1000 | [[Milinilijonas]] | 10³⁰⁰³ | 10⁶⁰⁰⁰ | mille | – | – |} Dar didesni skaičiai, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10^{10^x}, pavadinami naudojant skaičių 10^x pavadinimų [[kamienas (kalbotyra)|kamienus]] ir pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-pleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10^10³ⁿ⁺³) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10^10⁶ⁿ) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonpleksas]] | 10^10⁶ | 10^10⁶ | – |- | 2 | [[Milijardpleksas]] | 10^10⁹ |10^10¹² | – |- | 3 | [[Trilijonpleksas]] | 10^10¹² | 10^10¹⁸ | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonpleksas]] | 10^10¹⁵ | 10^10²⁴ | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonpleksas]] | 10^10¹⁸ | 10^10³⁰ | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonpleksas]] | 10^10²¹ | 10^10³⁶ | sex |- | 7 | [[Septilijonpleksas]] | 10^10²⁴ | 10^10⁴² | septem |- | 8 | [[Oktilijonpleksas]] | 10^10²⁷ | 10^10⁴⁸ | octo |- | 9 | [[Nonilijonpleksas]] | 10^10³⁰ | 10^10⁵⁴ | novem |- | 10 | [[Decilijonpleksas]] | 10^10³³ | 10^10⁶⁰ | decem |- | 20 | [[Vigintilijonpleksas]] | 10^10⁶³ | 10^10¹²⁰ | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonpleksas]] | 10^10⁹³ | 10^10¹⁸⁰ | triginta |- | 40 | [[Kvadragintilijonpleksas]] | 10^10¹²³ | 10^10²⁴⁰ | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonpleksas]] | 10^10¹⁵³ | 10^10³⁰⁰ | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonpleksas]] | 10^10¹⁸³ | 10^10³⁶⁰ | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonpleksas]] | 10^10²¹³ | 10^10⁴²⁰ | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonpleksas]] | 10^10²⁴³ | 10^10⁴⁸⁰ | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonpleksas]] | 10^10²⁷³ | 10^10⁵⁴⁰ | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonpleksas]] | 10^10³⁰³ | 10^10⁶⁰⁰ | centum |- | 200 | [[Ducentilijonpleksas]] | 10^10⁶⁰³ | 10^10¹²⁰⁰ | ducenti |- | 300 | [[Trecentilijonpleksas]] | 10^10⁹⁰³ | 10^{10¹⁸⁰⁰} | trecenti |- | 400 | [[Kvadringentilijonpleksas]] | 10^10¹²⁰³ | 10^{10²⁴⁰⁰} | quadringenti |- | 500 | [[Kvingentilijonpleksas]] | 10^10¹⁵⁰³ | 10^{10³⁰⁰⁰} | quingenti |- | 600 | [[Sescentilijonpleksas]] | 10^10¹⁸⁰³ | 10^{10³⁶⁰⁰} | sescenti |- | 700 | [[Septigentilijonpleksas]] | 10^10²¹⁰³ | 10^{10⁴²⁰⁰} | septingenti |- | 800 | [[Oktigentilijonpleksas]] | 10^10²⁴⁰³ | 10^{10⁴⁸⁰⁰} | octigenti |- | 900 | [[Nongentilijonpleksas]] | 10^10²⁷⁰³ | 10^{10⁵⁴⁰⁰} | nongenti |- | 1000 | [[Milinilijonpleksas]] | 10^10³⁰⁰³ | 10^{10⁶⁰⁰⁰} | mille |} Taip pat yra dar didesnių skaičių, kurie [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] užrašomi kaip 10^{10^{10^x}}. Jų pavadinimai kildinami prie 10^x skaičiaus pavadinimo [[kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[galūnė (kalbotyra)|galūnę]] „-plekspleksas“. {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Trumpoji skalė]] (10^{10^10³ⁿ⁺³}) ! [[Trumpoji ir ilgoji skalės|Ilgoji skalė]] (10^{10^10⁶ⁿ}) ! Kilmė iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio |- | 1 | [[Milijonplekspleksas]] | 10^{10^10⁶} | 10^{10^10⁶} | – |- | 2 | [[Milijardplekspleksas]] | 10^{10^10⁹} | 10^{10^10¹²} | – |- | 3 | [[Trilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹²} | 10^{10^10¹⁸} | tres |- | 4 | [[Kvadrilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹⁵} | 10^{10^10²⁴} | quattour |- | 5 | [[Kvintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹⁸} | 10^{10^10³⁰} | quinque |- | 6 | [[Sekstilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²¹} | 10^{10^10³⁶} | sex |- | 7 | [[Septilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²⁴} | 10^{10^10⁴²} | septem |- | 8 | [[Oktilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²⁷} | 10^{10^10⁴⁸} | octo |- | 9 | [[Nonilijonplekspleksas]] | 10^{10^10³⁰} | 10^{10^10⁵⁴} | novem |- | 10 | [[Decilijonplekspleksas]] | 10^{10^10³³} | 10^{10^10⁶⁰} | decem |- | 20 | [[Vigintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10⁶³} | 10^{10^10¹²⁰} | viginti |- | 30 | [[Trigintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10⁹³} | 10^{10^10¹⁸⁰} | triginta |- | 40 | [[Kvadragintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹²³} | 10^{10^10²⁴⁰} | quadraginta |- | 50 | [[Kvinkvagintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹⁵³} | 10^{10^10³⁰⁰} | quinquaginta |- | 60 | [[Seksagintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10¹⁸³} | 10^{10^10³⁶⁰} | sexaginta |- | 70 | [[Septuagintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²¹³} | 10^{10^10⁴²⁰} | septuaginta |- | 80 | [[Oktogintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²⁴³} | 10^{10^10⁴⁸⁰} | octoginta |- | 90 | [[Nonagintilijonplekspleksas]] | 10^{10^10²⁷³} | 10^{10^10⁵⁴⁰} | nonaginta |- | 100 | [[Centilijonplekspleksas]] | 10^{10^10³⁰³} | 10^{10^10⁶⁰⁰} | centum |- | 1000 | [[Milinilijonplekspleksas]] | 10^{10^10³⁰⁰³} | 10^{10^{10⁶⁰⁰⁰}} | mille |} Norint pavadinti dar didesnius skaičius, nei pateikti lentelėse, tereikia panaudoti skaičiaus 10^x [[kamienas (kalbotyra)|kamieną]] ir pridėti galūnę, kuri gali būti vis prailginta su nauju skiemeniu ''pleks'': „-pleksas“, „-plekspleksas“, „-pleksplekspleksas“, „-plekspleksplekspleksas“... Kita didelių skaičių grupė vadinama [[gugolų šeima]]. Šių skaičių pavadinimai nėra kilę iš [[lotynų kalba|lotyniškų]] skaičių pavadinimų ir tų skaičių reikšmės negaunamos su 10³ⁿ⁺³ formule (kai kintamojo n reikšmė yra [[natūralusis skaičius]]). Gugolų šeimos nariai yra skaičiai 10¹⁰⁰ⁿ, kur n yra [[natūralusis skaičius]].<ref>https://sites.google.com/site/largenumbers/home/appendix/a/ulnl</ref> {| class="wikitable" ! n ! Pavadinimas ! Skaitinė reikšmė (10¹⁰⁰ⁿ) ! [[anglų kalba|Angliškai]] |- | 1 | [[Gugolas]] | 10¹⁰⁰ | googol |- | 2 | [[Gargugolas]] | 10²⁰⁰ | gargoogol |- | 3 | [[Trargugolas]] | 10³⁰⁰ | thrargoogol |- | 4 | [[Kvargugolas]] | 10⁴⁰⁰ | quargoogol |- | 5 | [[Fragugolas]] | 10⁵⁰⁰ | phrargoogol |- | 10 | [[Gugolkimas]] | 10¹⁰⁰⁰ | googolchime |- | 50 | [[Gugolbelas]] | 10⁵⁰⁰⁰ | googolbell |- | 100 | [[Gugoltolas]] | 10¹⁰⁰⁰⁰ | googoltoll |- | 500 | [[Gugolklangas]] | 10⁵⁰⁰⁰⁰ | googolclang |- | 1000 | [[Gugolgongas]] | 10¹⁰⁰⁰⁰⁰ | googolgong |- | 10000 | [[Gugolbongas]] | 10^1000000 | googolbong |- | 10⁹ | [[Gugoltrongas]] | 10^10¹¹ | googolthrong |- | 10¹² | [[Gugolgandinganas]] | 10^10¹⁴ | googolganding |} == Standartizuota rašymo sistema == Standartizuotas labai didelių skaičių rašymo būdas leidžia juos lengvai rūšiuoti didėjančia tvarka ir susidaryti gerą vaizdą, kiek vienas skaičius didesnis už kitą. Norint palyginti skaičius moksline notacija, pavyzdžiui, 5×10⁴ ir 2×10⁵, pirmiausia reikia palyginti laipsnio rodiklius, šiuo atveju 5 > 4, taigi 2×10⁵ > 5×10⁴. Jei laipsnio rodikliai yra lygūs, reikia palyginti koeficientą, taigi 5×10⁴ > 2×10⁴, nes 5 > 2. [[Tetracija]] su pagrindu n sudaro skaičių seką, kur kiekvienas naujas skaičius gaunamas statant n laipsnių bokštą: <math>{\displaystyle n^{n^{n^{n^{n^{n}}}}}{\mbox{ ...}}}</math> Toks veiksmas apibrėžiamas formule n↑↑m, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį. Pavyzdžiui, 7↑↑4 = 7^{7^7⁷}. Kita formulė, su daugiau kintamųjų, skirta naudoti tada, kai laipsnių bokšto viršutinis laipsnis yra kitoks skaičius nei visi kiti laipsniai: (n↑)^ma, kur n - laipsnių bokšto pagrindai, m - [[natūralusis skaičius]], nurodantis kintamųjų n kiekį, a - viršutinis laipsnių bokšto laipsnis. Pavyzdžiui, (10↑)³4,829 = 10^{10^{10^4,829}}. Iš šių dviejų formulių išsivedamas analoginis skaičių palyginimas: n↑↑m < (n↑)^ma < n↑↑(m+1), kai 1 < a < 10. Konkretaus skaičiaus pavyzdys: [[gugolpleksas]] yra lygus 10^10¹⁰⁰ = (10↑)²100 = (10↑)³2. Norint išgauti dar „aukštesnių“ laipsnių bokštų reikšmes, naudojamos formulės su daugiau rodyklių (↑). Jų skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal laipsnių bokšto narių kiekį, kuris atitinka „žemesniojo“ laipsnio bokšto skaitinę reikšmę: * n↑↑↑m = n↑↑(n↑↑m) * n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑m)) * n↑↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑↑m) = n↑↑(n↑↑(n↑↑↑m)) = n↑↑(n↑↑(n↑↑(n↑↑m))) ir t. t. Verta pabrėžti, jog nors n↑↑↑↑m = n↑↑(n↑↑↑m), tačiau n↑↑↑↑m ≠ n↑↑↑(n↑↑m).<ref>https://www.reddit.com/r/askmath/comments/qwzrmc/how_big_is_33/</ref> Verta pabrėžti, jog 10^(10↑)ⁿx = (10↑)ⁿ10^x Vizualizacinis pavyzdys: :<math>2 \uparrow\uparrow\uparrow 4 = \begin{matrix} \underbrace{2_{}^{2^{{}^{.\,^{.\,^{.\,^2}}}}}}\\ \qquad\quad\ \ \ (n\uparrow\uparrow m)\mbox{ 65536 dvejetų kopijų } \end{matrix} </math> Skaičius 65536 gaunamas atlikus 2↑↑4 veiksmą: 2↑↑4 = 2^{2^2²} = 2^2⁴ = 2¹⁶ = 65536 == Nuorodos == Šis straipsnis buvo sukurtas iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] verčiant šiuos straipsnius: * [[:en:Large numbers|Large numbers]] ''(dideli skaičiai)'' * [[:en:Names of large numbers|Names of large numbers]] ''(didelių skaičių pavadinimai)'' Taip pat buvo remiamasi šiomis išnašomis: {{Išn}} o9yofddfy7kz9xikzbhgswvz8yrz5ln 0 693162 7851202 7850492 2026-06-05T15:00:43Z LukasTankas 195284 7851202 wikitext text/x-wiki '''Tredecilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[duodecilijonas|duodecilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10⁴², kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 42 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''tredecim'' („trylika“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=13.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/tredecillion</ref> Terminas „tredecilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1850 m.]] (apibūdinant „tryliktojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/tredecillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 212266770503376314725634665222331704000000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 9969b89751070a181273679ab44322b4601b854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 8a2dbf142dfcc7ab6e3569326c78400000000 * Standartinė sistema: 1e42 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10⁴² * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2⁴² × 5⁴² * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{84}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{126}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{42n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-42) * Logaritmas: log_n(n^10⁴²) == Veiksmai su tredecilijonu == * Kvadratas: (10⁴²)^² = 10⁸⁴ * Kubas: (10⁴²)^³ = 10¹²⁶ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10⁴²)^ⁿ = 10⁴²ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10⁴² ≈ 10^{4,3429448 × 10⁴¹} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{42}} = 10^{21}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{42}} = 10^{14}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{42}} = 10^{\frac{42}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10⁴²) ≈ −0,405907 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10⁴²) ≈ −0,913914 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10⁴²) ≈ 0,444139 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10⁴²) ≈ 96,708573 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10⁴²) = 42 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias tredecilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{2129}{17} \approx 1,0003385162 \times 10^{42}</math> Taip pat tredecilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius. Tačiau išreiškiant [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] negaunama [[dešimtainė trupmena|dešimtainės trupmenos]] ir 10⁴² sandauga: <math>36! \approx 3,7199 \times 10^{41}</math> <math>37! \approx 1,3764 \times 10^{43}</math> === Fizikoje === [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] masė apytiksliai lygi 2,985 × 10⁴² kg.<ref>https://www.cfa.harvard.edu/news/mass-milky-way#:~:text=The%20astronomers%20adopt%20a%20nominal%20travel%20time,adding%20significant%20precision%20to%20the%20previous%20estimates.</ref><ref>https://science.nasa.gov/missions/hubble/what-does-the-milky-way-weigh-hubble-and-gaia-investigate/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Duodecilijonas]] (viena tūkstantoji tredecilijono) * [[Kvartodecilijonas]] (tūkstantis tredecilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] 9p4gl1urc1vmm3o1chjhy4uvmux5hn6 7851204 7851202 2026-06-05T15:04:26Z LukasTankas 195284 7851204 wikitext text/x-wiki '''Tredecilijonas''' (arba [[tūkstantis]] [[duodecilijonas|duodecilijonų]]) – [[natūralusis skaičius]], lygus 10⁴², kitaip tariant, [[1 (skaičius)|vienetas]] su 42 [[0 (skaičius)|nuliais]]. Pavadinimas kildinamas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''tredecim'' („trylika“). Skaitinė reikšmė apibrėžiama pagal formulę 10³ⁿ⁺³, kur n=13.<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/tredecillion</ref> Terminas „tredecilijonas“ su tokia skaitine reikšme pavartotas [[1850 m.]] (apibūdinant „tryliktojo bilijono“ dydį).<ref>https://www.merriam-webster.com/dictionary/tredecillion</ref> == Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose == * [[Arabiškieji skaitmenys|Arabiškai]]: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 * [[Aštuntainė skaičiavimo sistema|Aštuntainis kodas]]: 212266770503376314725634665222331704000000000000 * [[Dešimtainė skaičiavimo sistema|Dešimtainis kodas]]: 1000000000000000000000000000000000000000000 * [[Dvyliktainė skaičiavimo sistema|Dvyliktainis kodas]]: 9969b89751070a181273679ab44322b4601b854 * [[Šešioliktainė skaičiavimo sistema|Šešioliktainis kodas]]: 8a2dbf142dfcc7ab6e3569326c78400000000 * Standartinė sistema: 1e42 * [[Standartinė skaičiaus išraiška|Standartinė išraiška]]: 10⁴² * [[pirminis skaičius|Pirminių skaičių]] sandauga: 2⁴² × 5⁴² * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{84}}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{126}}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{42n}}</math> * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan([[pi|π]]/2 − 10^-42) * Logaritmas: log_n(n^10⁴²) == Veiksmai su tredecilijonu == * Kvadratas: (10⁴²)^² = 10⁸⁴ * Kubas: (10⁴²)^³ = 10¹²⁶ * [[Kėlimas laipsniu|Laipsnis]]: (10⁴²)^ⁿ = 10⁴²ⁿ * Kai [[e (skaičius)|e]] yra laipsnio pagrindas: e^10⁴² ≈ 10^{4,3429448 × 10⁴¹} * [[Kvadratinė šaknis]]: <math>\sqrt{10^{42}} = 10^{21}</math> * [[Kubinė šaknis]]: <math>\sqrt[3]{10^{42}} = 10^{14}</math> * Šaknis: <math>\sqrt[n]{10^{42}} = 10^{\frac{42}{n}}</math> * [[Trigonometrija|Sinusas]]: sin(10⁴²) ≈ -0,405907 * [[Trigonometrija|Kosinusas]]: cos(10⁴²) ≈ -0,913914 * [[Trigonometrija|Tangentas]]: tan(10⁴²) ≈ 0,444139 * Natūralus [[logaritmas]]: ln(10⁴²) ≈ 96,708573 * Dešimtainis [[logaritmas]]: log₁₀(10⁴²) = 42 == Artimiausi atitikmenys == === Matematikoje === [[Matematika|Matematikoje]] artimiausias tredecilijono atitikmuo yra išreikštas [[kombinatorinis koeficientas|kombinatoriniu koeficientu]] <math>\binom{n}{k}</math>, kai <math>n</math> ir <math>k</math> reikšmės labai skiriasi: <math>\binom{2129}{17} \approx 1,0003385162 \times 10^{42}</math> Taip pat tredecilijonui artimus skaičius galima išreikšti [[faktorialas|faktorialu]] <math>n!</math>, kai <math>n</math> reikšmė yra dviženklis skaičius. Tačiau išreiškiant [[standartinė skaičiaus išraiška|standartine išraiška]] negaunama [[dešimtainė trupmena|dešimtainės trupmenos]] ir 10⁴² sandauga: <math>36! \approx 3,7199 \times 10^{41}</math> <math>37! \approx 1,3764 \times 10^{43}</math> === Fizikoje === [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] masė apytiksliai lygi 2,985 × 10⁴² kg.<ref>https://www.cfa.harvard.edu/news/mass-milky-way#:~:text=The%20astronomers%20adopt%20a%20nominal%20travel%20time,adding%20significant%20precision%20to%20the%20previous%20estimates.</ref><ref>https://science.nasa.gov/missions/hubble/what-does-the-milky-way-weigh-hubble-and-gaia-investigate/</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Duodecilijonas]] (viena tūkstantoji tredecilijono) * [[Kvartodecilijonas]] (tūkstantis tredecilijonų) * [[Dideli skaičiai]] == Išnašos == {{Išn}} [[Kategorija:Skaičiai]] ggxduoqg4ilrqw0xlcvrmmdrpy4853q 0 696566 7851142 7842137 2026-06-05T13:33:52Z Nestea 25298 panaikinta [[Kategorija:ATR konfederacijos]]; įtraukta [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7851142 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Szczebrzeszyn_St_Catherine_church_2023.jpg|miniatiūra|Šv. Kotrynos bažnyčia Ščebžešyne ]] '''Ščebžešyno konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja szczebrzeszyńska}}) – 1672 m. lapkričio 23 d. [[Ščebžešynas|Ščebžešyne]] ([[Lenkija]]) sudaryta [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos karinė ir politinė konfederacija]], inicijuota didžiojo karūnos etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]], nukreipta prieš karalių [[Mykolas Kaributas Višnioveckis|Mykolą Kaributą Višnioveckį]], kuris siekė įgyvendinti reformas (tarp jų – pareigų kadencijų įvedimą ir draudimą vienu metu eiti kelias valstybines pareigas).<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 39.</ref> Dėl Jono Sobieskio autoriteto konfederaciją palaikė karūnos (Lenkijos) kariuomenė. Karalių rėmė [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ir jo pajėgos. Konfederaciją sudarė karūnos kariuomenė, vadovaujama maršalkos ir didžiojo etmono Jono Sobieskio bei jo artimiausių karinių ir politinių bendradarbių: Kijevo vaivados [[Andžejus Potockis (1691)|Andžejaus Potockio]], karūnos vėliavininko [[Mikolajus Hieronimas Sieniavskis|Mikolajaus Hieronimo Sieniavskio]], karūnos sargybininko Stefano Bidzinskio ir Maltos ordino riterio [[Hieronimas Augustinas Lubomirskis|Hieronimo Augustino Lubomirskio]]. Ši grupuotė buvo vadinama „malkontentais“. Ji priešinosi karaliui ir jo šalininkams („regalistams“), kas sukėlė rimtus vidaus politinius konfliktus valstybėje. Jono Sobieskio autoritetas konfederacijos sudarymo metu buvo labai didelis po sėkmingo žygio prieš totorių čambulus. Jis buvo laikomas „Tėvynės gynėju“ po to, kai vasarą, po Osmanų imperijos apgulties, kapituliavo [[Podolės Kameneco tvirtovė|Podolės Kamenieco tvirtovė]] ir priešas priartėjo prie [[Lvovas|Lvovo]]. Pagrindinis konfederacijos tikslas buvo pasipriešinti vos mėnesiu anksčiau sudarytai Golebo konfederacijai, kuria buvo siekiama atimti iš Jono Sobieskio etmono titulą (buožę), reformuoti valstybės administraciją ir užkirsti kelią karaliaus nuvertimui, kurį esą planavo Sobieskio šalininkai. Oficialiai Ščebžešyno konfederacija deklaravo senųjų bajorų teisių, seimo ir seimelių valdymo principų bei etmono pareigų teisių gynybą. 1672 m. gruodį Sobieskio šalininkų kariuomenė išvyko į žiemos stovyklas, tačiau faktiškai perėmė didžiosios Karūnos dalies kontrolę ir [[Palenkės vaivadija|Palenkėje]] blokavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę]], kuri ketino padėti karaliui Višniovieckiui. 1673 m. kovo 12 d. [[1673 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seime]], spaudžiant naujo karo su Osmanų imperija grėsmei ir dėl to, kad nebuvo ratifikuota [[Bučačo taikos sutartis|Bučačo sutartis]], abi pusės susitaikė. Tačiau realiai Jono Sobieskio stovykla iš šios konfrontacijos išėjo laimėjusi, o Golebo konfederacijos siektos reformos nebuvo įgyvendintos.<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 40.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * W. Konopczyński, ''Dzieje Polski nowożytnej'', wyd. 4 krajowe, Instytut Wydawniczy Pax, Warszawa 1999, p. 459–460. {{ISBN|83-211-0730-3}}. * Rota przysięgi na generalnym kole 24 novembris 1672 w Szczebrzeszynie wykonanej, // Pisma do wieku i spraw Jana Sobieskiego, oprac. F. Kluczycki, t. I, cz. 2, Kraków 1880, p. 1128 * Z. Hundert, ''Między buławą a tronem. Wojsko koronne w walce stronnictwa malkontentów z ugrupowaniem dworskim w latach 1669–1673'', Oświęcim 2014, p. 336–339. [[Kategorija:1672 metai]] [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija| ]] 2zvl46whfkdbe528b6i42m7ylas93uy 7851232 7851142 2026-06-05T17:31:14Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Ščebžešino konfederacija]] į [[Ščebžešyno konfederacija]] 7851142 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Szczebrzeszyn_St_Catherine_church_2023.jpg|miniatiūra|Šv. Kotrynos bažnyčia Ščebžešyne ]] '''Ščebžešyno konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja szczebrzeszyńska}}) – 1672 m. lapkričio 23 d. [[Ščebžešynas|Ščebžešyne]] ([[Lenkija]]) sudaryta [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos karinė ir politinė konfederacija]], inicijuota didžiojo karūnos etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]], nukreipta prieš karalių [[Mykolas Kaributas Višnioveckis|Mykolą Kaributą Višnioveckį]], kuris siekė įgyvendinti reformas (tarp jų – pareigų kadencijų įvedimą ir draudimą vienu metu eiti kelias valstybines pareigas).<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 39.</ref> Dėl Jono Sobieskio autoriteto konfederaciją palaikė karūnos (Lenkijos) kariuomenė. Karalių rėmė [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ir jo pajėgos. Konfederaciją sudarė karūnos kariuomenė, vadovaujama maršalkos ir didžiojo etmono Jono Sobieskio bei jo artimiausių karinių ir politinių bendradarbių: Kijevo vaivados [[Andžejus Potockis (1691)|Andžejaus Potockio]], karūnos vėliavininko [[Mikolajus Hieronimas Sieniavskis|Mikolajaus Hieronimo Sieniavskio]], karūnos sargybininko Stefano Bidzinskio ir Maltos ordino riterio [[Hieronimas Augustinas Lubomirskis|Hieronimo Augustino Lubomirskio]]. Ši grupuotė buvo vadinama „malkontentais“. Ji priešinosi karaliui ir jo šalininkams („regalistams“), kas sukėlė rimtus vidaus politinius konfliktus valstybėje. Jono Sobieskio autoritetas konfederacijos sudarymo metu buvo labai didelis po sėkmingo žygio prieš totorių čambulus. Jis buvo laikomas „Tėvynės gynėju“ po to, kai vasarą, po Osmanų imperijos apgulties, kapituliavo [[Podolės Kameneco tvirtovė|Podolės Kamenieco tvirtovė]] ir priešas priartėjo prie [[Lvovas|Lvovo]]. Pagrindinis konfederacijos tikslas buvo pasipriešinti vos mėnesiu anksčiau sudarytai Golebo konfederacijai, kuria buvo siekiama atimti iš Jono Sobieskio etmono titulą (buožę), reformuoti valstybės administraciją ir užkirsti kelią karaliaus nuvertimui, kurį esą planavo Sobieskio šalininkai. Oficialiai Ščebžešyno konfederacija deklaravo senųjų bajorų teisių, seimo ir seimelių valdymo principų bei etmono pareigų teisių gynybą. 1672 m. gruodį Sobieskio šalininkų kariuomenė išvyko į žiemos stovyklas, tačiau faktiškai perėmė didžiosios Karūnos dalies kontrolę ir [[Palenkės vaivadija|Palenkėje]] blokavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę]], kuri ketino padėti karaliui Višniovieckiui. 1673 m. kovo 12 d. [[1673 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|ATR Seime]], spaudžiant naujo karo su Osmanų imperija grėsmei ir dėl to, kad nebuvo ratifikuota [[Bučačo taikos sutartis|Bučačo sutartis]], abi pusės susitaikė. Tačiau realiai Jono Sobieskio stovykla iš šios konfrontacijos išėjo laimėjusi, o Golebo konfederacijos siektos reformos nebuvo įgyvendintos.<ref>''Historia Polski. Kalendarium dziejów: 1655–1887'', red. A. Nowak, Kraków 2010, p. 40.</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * W. Konopczyński, ''Dzieje Polski nowożytnej'', wyd. 4 krajowe, Instytut Wydawniczy Pax, Warszawa 1999, p. 459–460. {{ISBN|83-211-0730-3}}. * Rota przysięgi na generalnym kole 24 novembris 1672 w Szczebrzeszynie wykonanej, // Pisma do wieku i spraw Jana Sobieskiego, oprac. F. Kluczycki, t. I, cz. 2, Kraków 1880, p. 1128 * Z. Hundert, ''Między buławą a tronem. Wojsko koronne w walce stronnictwa malkontentów z ugrupowaniem dworskim w latach 1669–1673'', Oświęcim 2014, p. 336–339. [[Kategorija:1672 metai]] [[Kategorija:Ščebžešino konfederacija| ]] 2zvl46whfkdbe528b6i42m7ylas93uy 0 697161 7851352 7850440 2026-06-06T10:09:02Z Bitės Biblioteka 152018 /* Šaltiniai */ 7851352 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija|vardas={{PAGENAME}}|fonas=rel|gimė={{Gimė|1921|05|21|T}}|mirė={{Mirė|2006|01|07|}}|religija=Romos katalikų|gimimo_vieta=[[Liudiškiai]], [[Utenos apskritis]], [[Lietuva]]|mirties_vieta=[[Panevėžys]]|veikla=kunigas|alma_mater=[[Kauno kunigų seminarija]]|vaizdas=Jonas Juodelis.jpg}}'''Jonas Juodelis''' – ([[1921 m.|1921]] m. [[gegužės 21]] d. [[Liudiškiai|Liudiškiuose]], [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiuje]] – [[2006 m.|2006]] m. [[sausio 7]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]] [[monsinjoras]]. == Biografija == J. Juodelis gimė Antano Juodelio (1891 05 02 – 1977 12 09) ir Bronislavos Karosaitės (1893 11 03 – 1982 04 11) šeimoje.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> 1929–1935 m. mokėsi Anykščių vienuolyno pradinėje mokykloje, 1935–1939 m. – Anykščių progimnazijoje, 1939–1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 m. baigė Kauno kunigų seminariją.<ref name=":0">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/juodelis-jonas/ ''Jonas Juodelis''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 1947 m. birželio 29 d. vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedroje]] J. Juodelį įšventino į kunigus.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Nuo 1947 m. Ramygalos, 1947–1949 m. – Kupiškio vikaras, 1949–1951 m. Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras.<ref name=":0" /> Aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje, 1950 m. rudenį buvo skiriamas dėstyti filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, tačiau skyrimo nepalaikė okupacinė sovietų valdžia. Nepaisydamas draudimų bei perspėjimų, katechizavo vaikus. 1951 m. suimtas, kalintas. 1952 m. už antisovietinę propagandą ir trukdymą auklėti vaikus sovietine dvasia nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskacija. Į Lietuvą grįžo 1955 m.<ref name=":0" /> 1956–1969 m. Šeduvos vikaras, 1969–1970 m. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas, 1970–2002 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas.<ref name=":0" /> 1973–2002 m. – Panevėžio dekanato vicedekanas, 1976–2002 m. – tribunolo sinodinis teisėjas. 1982–1983 m. – Panevėžio vyskupijos valdytojas generalvikaro teisėmis, 1983–2001 m. ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1989 m. kaip Panevėžio vyskupijos atstovas deleguotas į Sąžinės laisvės įstatymo parengimo komisiją, 1990 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos konsultoriumi, nuo 1990 m. – ir Bažnytinės nuosavybės priežiūros ir remonto komisijos narys, nuo 1992 m. – Pastoracinės tarybos narys.<ref name=":0" /> Nuo 2002 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas-emeritas.<ref name=":0" /> == Pedagoginė veikla == J. Juodelis 1991 m. įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinę mokyklą, iki 1994 m. – jos direktorius. Jo iniciatyva įkurtos Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokyklos.<ref name=":0" /> Nuo 1995 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas.<ref name=":0" /> == Mokslinė veikla == Gyvendamas Kupiškyje J. Juodelis parašė filosofijos licenciato darbą „Žak Mariteno integralinis humanizmas“. 1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją. 1995 m. pripažintas teologijos mokslų daktaru.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Metai Kupiškyje (1947–1948). Iš ''Monsijoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 38. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus įkūrimo iniciatorius, pirmasis ir vienintelis jo pirmininkas (1992–2006). Nuo 1990 m. vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, ruošusiai tikybos mokytojus, dėstė jiems teologiją.<ref name=":0" /> Skaitė pranešimus Sinoikijose, mokslinėse konferencijose. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, buvo aktyvus religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis ir patarėjas. Daug prisidėjo rengiant ir išleidžiant monografiją „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla“ (1998).<ref name=":0" /> == Įvertinimas == * Popiežius Jonas Paulius II suteikė monsinjoro titulą (1990).<ref name=":0" /> * Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/metu-panevezieciai/labiausiai-nusipelniusieji-panevezieciai.html ''Labiausiai nusipelniusieji panevėžiečiai 1996–2003''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> * Panevėžio miesto garbės pilietis (2002).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/garbes-pilieciai.html ''Garbės piliečiai''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> == Atmintis == 1997 m. J. Juodelio kunigystės 50-mečio proga Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pašventintas kryžius (aut. G. Vasiliauskas).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/kryzius-skirtas-sv-apastalu-petro-ir-povilo-baznycios-120-metu-ir-mons-j-juodelio-kunigystes-50-metu-jubiliejams/ ''Kryžius, skirtas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 120 metų ir mons. J. Juodelio kunigystės 50 metų jubiliejams''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2007 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonijos pastatas, kuriame 1990–2006 m. gyveno monsinjoras, paženklintas atminimo lenta.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jonui-juodeliui/ ''Atminimo lenta Jonui Juodeliui''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2008 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.<ref name=":0" /> J. Juodelis sukaupė turtingą asmeninę biblioteką. Dalį šios bibliotekos knygų saugo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos bibliotekos. <ref name=":0" />Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas. == Šaltiniai == [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] jk6wh3ew84f5n4s9utbq5ly5mfe70xw 7851355 7851352 2026-06-06T10:12:25Z Bitės Biblioteka 152018 7851355 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija|vardas={{PAGENAME}}|fonas=rel|gimė={{Gimė|1921|05|21|T}}|mirė={{Mirė|2006|01|07|}}|religija=Romos katalikų|gimimo_vieta=[[Liudiškiai]], [[Utenos apskritis]], [[Lietuva]]|mirties_vieta=[[Panevėžys]]|veikla=kunigas|alma_mater=[[Kauno kunigų seminarija]]|vaizdas=Jonas Juodelis.jpg}}'''Jonas Juodelis''' – ([[1921 m.|1921]] m. [[gegužės 21]] d. [[Liudiškiai|Liudiškiuose]], [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiuje]] – [[2006 m.|2006]] m. [[sausio 7]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]] [[monsinjoras]]. == Biografija == J. Juodelis gimė Antano Juodelio (1891 05 02 – 1977 12 09) ir Bronislavos Karosaitės (1893 11 03 – 1982 04 11) šeimoje.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> 1929–1935 m. mokėsi Anykščių vienuolyno pradinėje mokykloje, 1935–1939 m. – Anykščių progimnazijoje, 1939–1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 m. baigė Kauno kunigų seminariją.<ref name=":0">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/juodelis-jonas/ ''Jonas Juodelis''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 1947 m. birželio 29 d. vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedroje]] J. Juodelį įšventino į kunigus.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Nuo 1947 m. Ramygalos, 1947–1949 m. – Kupiškio vikaras, 1949–1951 m. Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras.<ref name=":0" /> Aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje, 1950 m. rudenį buvo skiriamas dėstyti filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, tačiau skyrimo nepalaikė okupacinė sovietų valdžia. Nepaisydamas draudimų bei perspėjimų, katechizavo vaikus. 1951 m. suimtas, kalintas. 1952 m. už antisovietinę propagandą ir trukdymą auklėti vaikus sovietine dvasia nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskacija. Į Lietuvą grįžo 1955 m.<ref name=":0" /> 1956–1969 m. Šeduvos vikaras, 1969–1970 m. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas, 1970–2002 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas.<ref name=":0" /> 1973–2002 m. – Panevėžio dekanato vicedekanas, 1976–2002 m. – tribunolo sinodinis teisėjas. 1982–1983 m. – Panevėžio vyskupijos valdytojas generalvikaro teisėmis, 1983–2001 m. ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1989 m. kaip Panevėžio vyskupijos atstovas deleguotas į Sąžinės laisvės įstatymo parengimo komisiją, 1990 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos konsultoriumi, nuo 1990 m. – ir Bažnytinės nuosavybės priežiūros ir remonto komisijos narys, nuo 1992 m. – Pastoracinės tarybos narys.<ref name=":0" /> Nuo 2002 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas-emeritas.<ref name=":0" /> == Pedagoginė veikla == J. Juodelis 1991 m. įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinę mokyklą, iki 1994 m. – jos direktorius. Jo iniciatyva įkurtos Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokyklos.<ref name=":0" /> Nuo 1995 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas.<ref name=":0" /> == Mokslinė veikla == Gyvendamas Kupiškyje J. Juodelis parašė filosofijos licenciato darbą „Žak Mariteno integralinis humanizmas“. 1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją. 1995 m. pripažintas teologijos mokslų daktaru.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Metai Kupiškyje (1947–1948). Iš ''Monsijoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 38. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus įkūrimo iniciatorius, pirmasis ir vienintelis jo pirmininkas (1992–2006). Nuo 1990 m. vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, ruošusiai tikybos mokytojus, dėstė jiems teologiją.<ref name=":0" /> Skaitė pranešimus Sinoikijose, mokslinėse konferencijose. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, buvo aktyvus religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis ir patarėjas. Daug prisidėjo rengiant ir išleidžiant monografiją „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla“ (1998).<ref name=":0" /> == Įvertinimas == * Popiežius Jonas Paulius II suteikė monsinjoro titulą (1990).<ref name=":0" /> * Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/metu-panevezieciai/labiausiai-nusipelniusieji-panevezieciai.html ''Labiausiai nusipelniusieji panevėžiečiai 1996–2003''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> * Panevėžio miesto garbės pilietis (2002).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/garbes-pilieciai.html ''Garbės piliečiai''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> == Atmintis == 1997 m. J. Juodelio kunigystės 50-mečio proga Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pašventintas kryžius (aut. G. Vasiliauskas).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/kryzius-skirtas-sv-apastalu-petro-ir-povilo-baznycios-120-metu-ir-mons-j-juodelio-kunigystes-50-metu-jubiliejams/ ''Kryžius, skirtas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 120 metų ir mons. J. Juodelio kunigystės 50 metų jubiliejams''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2007 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonijos pastatas, kuriame 1990–2006 m. gyveno monsinjoras, paženklintas atminimo lenta.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jonui-juodeliui/ ''Atminimo lenta Jonui Juodeliui''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2008 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.<ref name=":0" /> J. Juodelis sukaupė turtingą asmeninę biblioteką. Dalį šios bibliotekos knygų saugo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos bibliotekos. <ref name=":0" /> Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas. == Šaltiniai == [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] a76ru1mps11tn7luibxd8rruysxc1yx 7851360 7851355 2026-06-06T10:15:13Z Bitės Biblioteka 152018 7851360 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija|vardas={{PAGENAME}}|fonas=rel|gimė={{Gimė|1921|05|21|T}}|mirė={{Mirė|2006|01|07|}}|religija=Romos katalikų|gimimo_vieta=[[Liudiškiai]], [[Utenos apskritis]], [[Lietuva]]|mirties_vieta=[[Panevėžys]]|veikla=kunigas|alma_mater=[[Kauno kunigų seminarija]]|vaizdas=Jonas Juodelis.jpg}}'''Jonas Juodelis''' – ([[1921 m.|1921]] m. [[gegužės 21]] d. [[Liudiškiai|Liudiškiuose]], [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiuje]] – [[2006 m.|2006]] m. [[sausio 7]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]] [[monsinjoras]]. == Biografija == J. Juodelis gimė Antano Juodelio (1891 05 02 – 1977 12 09) ir Bronislavos Karosaitės (1893 11 03 – 1982 04 11) šeimoje.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 20. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> 1929–1935 m. mokėsi Anykščių vienuolyno pradinėje mokykloje, 1935–1939 m. – Anykščių progimnazijoje, 1939–1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 m. baigė Kauno kunigų seminariją.<ref name=":0">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/juodelis-jonas/ ''Jonas Juodelis''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 1947 m. birželio 29 d. vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedroje]] J. Juodelį įšventino į kunigus.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Nuo 1947 m. Ramygalos, 1947–1949 m. – Kupiškio vikaras, 1949–1951 m. Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras.<ref name=":0" /> Aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje, 1950 m. rudenį buvo skiriamas dėstyti filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, tačiau skyrimo nepalaikė okupacinė sovietų valdžia. Nepaisydamas draudimų bei perspėjimų, katechizavo vaikus. 1951 m. suimtas, kalintas. 1952 m. už antisovietinę propagandą ir trukdymą auklėti vaikus sovietine dvasia nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskacija. Į Lietuvą grįžo 1955 m.<ref name=":0" /> 1956–1969 m. Šeduvos vikaras, 1969–1970 m. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas, 1970–2002 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas.<ref name=":0" /> 1973–2002 m. – Panevėžio dekanato vicedekanas, 1976–2002 m. – tribunolo sinodinis teisėjas. 1982–1983 m. – Panevėžio vyskupijos valdytojas generalvikaro teisėmis, 1983–2001 m. ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1989 m. kaip Panevėžio vyskupijos atstovas deleguotas į Sąžinės laisvės įstatymo parengimo komisiją, 1990 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos konsultoriumi, nuo 1990 m. – ir Bažnytinės nuosavybės priežiūros ir remonto komisijos narys, nuo 1992 m. – Pastoracinės tarybos narys.<ref name=":0" /> Nuo 2002 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas-emeritas.<ref name=":0" /> == Pedagoginė veikla == J. Juodelis 1991 m. įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinę mokyklą, iki 1994 m. – jos direktorius. Jo iniciatyva įkurtos Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokyklos.<ref name=":0" /> Nuo 1995 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas.<ref name=":0" /> == Mokslinė veikla == Gyvendamas Kupiškyje J. Juodelis parašė filosofijos licenciato darbą „Žak Mariteno integralinis humanizmas“. 1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją. 1995 m. pripažintas teologijos mokslų daktaru.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Metai Kupiškyje (1947–1948). Iš ''Monsijoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 38. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus įkūrimo iniciatorius, pirmasis ir vienintelis jo pirmininkas (1992–2006). Nuo 1990 m. vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, ruošusiai tikybos mokytojus, dėstė jiems teologiją.<ref name=":0" /> Skaitė pranešimus Sinoikijose, mokslinėse konferencijose. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, buvo aktyvus religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis ir patarėjas. Daug prisidėjo rengiant ir išleidžiant monografiją „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla“ (1998).<ref name=":0" /> == Įvertinimas == * Popiežius Jonas Paulius II suteikė monsinjoro titulą (1990).<ref name=":0" /> * Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/metu-panevezieciai/labiausiai-nusipelniusieji-panevezieciai.html ''Labiausiai nusipelniusieji panevėžiečiai 1996–2003''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> * Panevėžio miesto garbės pilietis (2002).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/garbes-pilieciai.html ''Garbės piliečiai''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> == Atmintis == 1997 m. J. Juodelio kunigystės 50-mečio proga Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pašventintas kryžius (aut. G. Vasiliauskas).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/kryzius-skirtas-sv-apastalu-petro-ir-povilo-baznycios-120-metu-ir-mons-j-juodelio-kunigystes-50-metu-jubiliejams/ ''Kryžius, skirtas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 120 metų ir mons. J. Juodelio kunigystės 50 metų jubiliejams''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2007 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonijos pastatas, kuriame 1990–2006 m. gyveno monsinjoras, paženklintas atminimo lenta.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jonui-juodeliui/ ''Atminimo lenta Jonui Juodeliui''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2008 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.<ref name=":0" /> J. Juodelis sukaupė turtingą asmeninę biblioteką. Dalį šios bibliotekos knygų saugo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos bibliotekos. <ref name=":0" /> Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas. == Šaltiniai == [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] 57f9rosqtsq6hduwzyppgt4tf3fsecv 7851374 7851360 2026-06-06T10:55:57Z Bitės Biblioteka 152018 /* Atmintis */ 7851374 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}} {{Žmogaus biografija|vardas={{PAGENAME}}|fonas=rel|gimė={{Gimė|1921|05|21|T}}|mirė={{Mirė|2006|01|07|}}|religija=Romos katalikų|gimimo_vieta=[[Liudiškiai]], [[Utenos apskritis]], [[Lietuva]]|mirties_vieta=[[Panevėžys]]|veikla=kunigas|alma_mater=[[Kauno kunigų seminarija]]|vaizdas=Jonas Juodelis.jpg}}'''Jonas Juodelis''' – ([[1921 m.|1921]] m. [[gegužės 21]] d. [[Liudiškiai|Liudiškiuose]], [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiuje]] – [[2006 m.|2006]] m. [[sausio 7]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]] [[monsinjoras]]. == Biografija == J. Juodelis gimė Antano Juodelio (1891 05 02 – 1977 12 09) ir Bronislavos Karosaitės (1893 11 03 – 1982 04 11) šeimoje.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 20. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> 1929–1935 m. mokėsi Anykščių vienuolyno pradinėje mokykloje, 1935–1939 m. – Anykščių progimnazijoje, 1939–1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 m. baigė Kauno kunigų seminariją.<ref name=":0">[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/juodelis-jonas/ ''Jonas Juodelis''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 1947 m. birželio 29 d. vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] [[Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra|Panevėžio katedroje]] J. Juodelį įšventino į kunigus.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Monsinjoro vaikystė ir mokslo metai. Iš ''Monsinjoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 29. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Nuo 1947 m. Ramygalos, 1947–1949 m. – Kupiškio vikaras, 1949–1951 m. Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras.<ref name=":0" /> Aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje, 1950 m. rudenį buvo skiriamas dėstyti filosofiją Kauno kunigų seminarijoje, tačiau skyrimo nepalaikė okupacinė sovietų valdžia. Nepaisydamas draudimų bei perspėjimų, katechizavo vaikus. 1951 m. suimtas, kalintas. 1952 m. už antisovietinę propagandą ir trukdymą auklėti vaikus sovietine dvasia nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskacija. Į Lietuvą grįžo 1955 m.<ref name=":0" /> 1956–1969 m. Šeduvos vikaras, 1969–1970 m. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas, 1970–2002 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas.<ref name=":0" /> 1973–2002 m. – Panevėžio dekanato vicedekanas, 1976–2002 m. – tribunolo sinodinis teisėjas. 1982–1983 m. – Panevėžio vyskupijos valdytojas generalvikaro teisėmis, 1983–2001 m. ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1989 m. kaip Panevėžio vyskupijos atstovas deleguotas į Sąžinės laisvės įstatymo parengimo komisiją, 1990 m. paskirtas Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos konsultoriumi, nuo 1990 m. – ir Bažnytinės nuosavybės priežiūros ir remonto komisijos narys, nuo 1992 m. – Pastoracinės tarybos narys.<ref name=":0" /> Nuo 2002 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas-emeritas.<ref name=":0" /> == Pedagoginė veikla == J. Juodelis 1991 m. įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinę mokyklą, iki 1994 m. – jos direktorius. Jo iniciatyva įkurtos Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokyklos.<ref name=":0" /> Nuo 1995 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas.<ref name=":0" /> == Mokslinė veikla == Gyvendamas Kupiškyje J. Juodelis parašė filosofijos licenciato darbą „Žak Mariteno integralinis humanizmas“. 1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją. 1995 m. pripažintas teologijos mokslų daktaru.<ref>Vasiliauskienė, Aldona. Metai Kupiškyje (1947–1948). Iš ''Monsijoras Jonas Juodelis''. Vilnius: Regnum fondas, 2001, p. 38. <nowiki>ISBN 9986-494-63-X</nowiki>.</ref> Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus įkūrimo iniciatorius, pirmasis ir vienintelis jo pirmininkas (1992–2006). Nuo 1990 m. vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, ruošusiai tikybos mokytojus, dėstė jiems teologiją.<ref name=":0" /> Skaitė pranešimus Sinoikijose, mokslinėse konferencijose. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, buvo aktyvus religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis ir patarėjas. Daug prisidėjo rengiant ir išleidžiant monografiją „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla“ (1998).<ref name=":0" /> == Įvertinimas == * Popiežius Jonas Paulius II suteikė monsinjoro titulą (1990).<ref name=":0" /> * Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/metu-panevezieciai/labiausiai-nusipelniusieji-panevezieciai.html ''Labiausiai nusipelniusieji panevėžiečiai 1996–2003''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> * Panevėžio miesto garbės pilietis (2002).<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/garbes-pilieciai.html ''Garbės piliečiai''.] Panevėžio miesto savivaldybė (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> == Atmintis == 1997 m. J. Juodelio kunigystės 50-mečio proga Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje pašventintas kryžius (aut. G. Vasiliauskas).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/kryzius-skirtas-sv-apastalu-petro-ir-povilo-baznycios-120-metu-ir-mons-j-juodelio-kunigystes-50-metu-jubiliejams/ ''Kryžius, skirtas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 120 metų ir mons. J. Juodelio kunigystės 50 metų jubiliejams''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2007 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonijos pastatas, kuriame 1990–2006 m. gyveno monsinjoras, paženklintas atminimo lenta.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/atminimo-zenklai/atminimo-lenta-jonui-juodeliui/ ''Atminimo lenta Jonui Juodeliui''.] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-03).</ref> 2008 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.<ref name=":0" /> J. Juodelis sukaupė turtingą asmeninę biblioteką. Dalį šios bibliotekos knygų saugo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos bibliotekos <ref name=":0" />, per 300 leidinių iš kunigo knygų kolekcijos saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Pastarojoje saugomas ir J. Juodelio rankraščių fondas, kuriame monsinjoro J. Juodelio asmens dokumentai ir jų kopijos, autobiografija, kelionių įspūdžiai, korespondencija, įvairioms progoms skirti religiniai paveikslėliai, fotografijos, kuriose J. Juodelis įamžintas atliekantis bažnytines apeigas, dalyvaujantis renginiuose, įvairių kelionių užsienyje metu, su artimaisiais.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/2021/05/monsinjorui-jonui-juodeliui-100/ ''Monsinjorui Jonui Juodeliui – 100.''] Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2026-06-06).</ref> == Šaltiniai == [[Kategorija:Lietuvos kunigai]] 0kucs6ioxw99su4sgji8hxwz68eh02a 0 697183 7851221 7850369 2026-06-05T16:18:01Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Toedahadas]] į [[Teodahadas]] 7850369 wikitext text/x-wiki {{biograf-cleanup}}{{šaltiniai+}} '''Teodahadas''' (lot. ''Theodahatus'', ''Theodahadus'', ''Theodatus''; 480 – gruodis 536) - Ostgotų karalystės Italijoje karalius, valdęs nuo 534 iki 536 metų. Jis buvo ostgotų karaliaus [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] sesers Amalafridos sūnus. Kitaip nei dauguma gotų karių, jis buvo labiau išsilavinęs, studijavo lotynų kultūrą, literatūra ir filosofiją. Jis neturėjo gotų princams įprasto karinio pasirengimo, senųjų istorikų šaltiniuose (Prokopijaus iš Cezarėjos, Kasiodoro) dažnai vadinamas bailiu ir nedrąsiu, godžiu turtams. Gyvendamas Etrūrijoje jis pasižymėjo kaimynų žemių neteisėtu užgrobimu. Šiems ėmus aktyvios teisinės gynybos, kai kas jiems buvo sugrąžinta dar Teodoriko Didžiojo laikais, kai ką gražino Amalasunta, atleidus jį, beje, nuo įstatymo nuobaudų. Anot Prokopijaus, Teodahadas niekuomet nepamiršęs šios skriaudos. Po motinos Amalafridos, vandalų karalienės, mirties Afrikoje Teodahadas paveldėjo jos žemes. Jo kasmetinės pajamos iš žemės prilygo stambiausių V a. Italijos senatorių pajamoms.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Iš pradžių Teodahadas Ostgotų karalystę valdė kartu su savo pussesere [[Amalasunta]]. Ji pakvietė jį bendravaldžiu 534 m. pabaigoje, po savo sūnaus, karaliaus [[Atalarikas|Atalariko]], mirties, tikriausiai siekdama užsitikrinti valdžios vyrų paramą ir įteisinti savo regentystę. Tačiau siekdamas vienvaldės valdžios, Teodahadas išdavė Amalasuntą; jis ją įkalino Bolsenos ežero saloje kur ji ir buvo nužudyta apie 535 m. balandžio 30 d. Karalienės Amalasuntos nužudymas suteikė idealų pretekstą Bizantijos imperatoriui [[Justinianas I|Justinianui I]] pradėti Gotų karą (535–554 m.) siekiant susigrąžinti Italijos žemes Rytų Romos imperijon. Bizantijos karvedžiui Belizarijui užėmus Siciliją ir Neapolį, Teodahadas puolė į paniką ir netgi slapta derėjosi su Bizantija dėl sosto atsisakymo mainais į pensiją Konstantinopolyje, kompensacija už jo turtus. Matydama visišką karaliaus neveiksnumą ir gresiantį Romos praradimą, gotų kariuomenė 536 m. pabaigoje sukilo. Sostas buvo atiduotas karvedžiui Vitigiui. Teodahadas bandė bėgti į Raveną, tačiau jį pasivijo ir nužudė patys gotų kariai. qk88l7hsktuzpp903vyinswbprr6rih 7851226 7851221 2026-06-05T16:28:23Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851226 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija |vardas= Teodahadas |fonas= reg |vaizdas=Follis of Theodahad cropped.png |vaizdo dydis= |antraštė= Teodahado moneta <!-- Apie žmogų --> |gimė= ~{{gimė|480||}} |gimimo vieta= [[Taurezijus]], [[Rytų Romos imperija]] |mirė= {{mirė|536|12||480||}} |mirties vieta= [[Ostrogotų karalystė]] (Italija) |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[gotai|gotas]] |dinastija=[[Amalų dinastija]] |sutuoktinis= Gudeliva |tėvai= [[Amalafrida]] |vaikai= [[Teudigiselis,]] Teodenanta |religija= |titulas0= Ostrogotų karalius |fonas0= reg |kelintas0= |nuo0=534 |iki0=536 |pirmtakas0= [[Atalarikas]] ir [[Amalasunta]] |įpėdinis0= [[Vitigis]] |vikiteka=Category:Athalaric }} '''Teodahadas''' ({{la|Theodahatus, Theodahadus, Theodatus}}, {{got|𐌸𐌹𐌿𐌳𐌰𐌷𐌰𐌸𐌿𐍃|þiudahaþus}}; [[480]]–[[536]] m. gruodis) – [[Ostgotų karalystė]]s Italijoje karalius, valdęs nuo [[534]] iki [[536]] metų. Jis buvo ostgotų karaliaus [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] sesers [[Amalafrida|Amalafridos]] sūnus. Kitaip nei dauguma gotų karių, jis buvo labiau išsilavinęs, studijavo lotynų kultūrą, literatūra ir filosofiją. Jis neturėjo gotų princams įprasto karinio pasirengimo, senųjų istorikų šaltiniuose ([[Prokopijus iš Cezarėjos|Prokopijaus iš Cezarėjos]], [[Kasiodoras|Kasiodoro]]) dažnai vadinamas bailiu ir nedrąsiu, godžiu turtams. Gyvendamas [[Etrūrija|Etrūrijoje]] jis pasižymėjo kaimynų žemių neteisėtu užgrobimu. Šiems ėmus aktyvios teisinės gynybos, kai kas jiems buvo sugrąžinta dar Teodoriko Didžiojo laikais, kai ką gražino [[Amalasunta]], atleidus jį, beje, nuo įstatymo nuobaudų. Anot Prokopijaus, Teodahadas niekuomet nepamiršęs šios skriaudos. Po motinos Amalafridos, [[vandalai|vandalų]] karalienės, mirties Afrikoje Teodahadas paveldėjo jos žemes. Jo kasmetinės pajamos iš žemės prilygo stambiausių V a. Italijos senatorių pajamoms.<ref>Jordanas. ''Apie getų kilmę ir žygius arba GETIKA''. Vilnius: Žara, 2017.</ref> Iš pradžių Teodahadas Ostgotų karalystę valdė kartu su savo pussesere [[Amalasunta]]. Ji pakvietė jį bendravaldžiu 534 m. pabaigoje, po savo sūnaus, karaliaus [[Atalarikas|Atalariko]], mirties, tikriausiai siekdama užsitikrinti valdžios vyrų paramą ir įteisinti savo regentystę. Tačiau siekdamas vienvaldės valdžios, Teodahadas išdavė Amalasuntą; jis ją įkalino [[Bolsenos ežeras|Bolsenos ežero]] saloje kur ji ir buvo nužudyta apie 535 m. balandžio 30 d. Karalienės Amalasuntos nužudymas suteikė idealų pretekstą Bizantijos imperatoriui [[Justinianas I|Justinianui I]] pradėti [[Gotų karas|Gotų karą]] (535–554 m.), siekiant susigrąžinti Italijos žemes Rytų Romos imperijon. Bizantijos karvedžiui [[Belizarijus|Belizarijui]] užėmus [[Sicilija|Siciliją]] ir [[Neapolis|Neapolį]], Teodahadas puolė į paniką ir netgi slapta derėjosi su Bizantija dėl sosto atsisakymo mainais į pensiją Konstantinopolyje, kompensacija už jo turtus. Matydama visišką karaliaus neveiksnumą ir gresiantį Romos praradimą, gotų kariuomenė 536 m. pabaigoje sukilo. Sostas buvo atiduotas karvedžiui [[Vitigis|Vitigiui]]. Teodahadas bandė bėgti į [[Ravena|Raveną]], tačiau jį pasivijo ir nužudė patys gotų kariai. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gotai]] 3okzmttfrgc121bjqgg4yvqvd5uqkv5 0 697184 7851220 7850374 2026-06-05T16:17:15Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851220 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 54.601286|long= 24.430077 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Prienų rajono savivaldybė |sen = Stakliškių seniūnija |aukštis = 1,3 |plotas = 1,25x1,2 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|26433}} }} '''Intuponių akmuo''', vadinamas ''''' Užkeikta merga''''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Prienų rajono savivaldybė]]je, [[Intuponys|Intuponių]] kaime ([[Stakliškių seniūnija|Stakliškių sen.]]), 0,5 km į pietus nuo [[Rodomislės dvaras|Rodomislės dvaro]]. Akmuo stūkso kaimo kapinių vakariniame pakraštyje, arčiau keliuko, į kairę nuo įėjimo vartų. 2002 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninės reikšmės paminklo statusas, nustatyta 8 m² apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=26433|title=Intuponių akmuo, vad. Užkeikta merga}}</ref> Intuponio akmuo yra žmogaus apdorotas, apkerpėjęs, apsamanojęs [[riedulys]]. Akmuo – pilkšvas, vidutinio grūdėtumo [[granitas]], netaisyklingo [[kūgis|kūgio]] formos, smailia viršūne. Jis apie 1,25x1,2 m dydžio ir iki 1,3 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmens šone, 25 cm nuo žemės yra iškaltas 69 cm ilgio [[kryžius]] su puslankiu. [[Kaltas|Kaltu]] padarytų griovelių plotis siekia 1,5-2 cm, gylis – iki 1,5 cm.<ref name=kvr/> == Pasakojimai, legendos == Pasakojama apie akmeniu paverstą mergą, kurios motina nenorėjo, kad ištekėtų už pasirinkto jaunikio ir ją prakeikė. Mergai važiuojant imti šliūbo, vestuvių palyda sustojo prie kapinių. Nuotaka į jas užėjo ir virto akmeniu. Pasakojama, kad dar neseniai buvo atsiradęs stebukladarys, žadėjęs akmenį atversti atgal į žmogų. Pasakotojai tai laikė tikru įvykiu. Kažkoks bernas paskelbė, kad prisilies prie akmens, ir jis atvirs į mergą. Suvažiavo žmonės žiūrėti stebuklo. Tačiau stojo tamsūs debesys, pradėjo griaudėti, o atvažiavusi milicija „čerauninką“ pripažino durniumi. Kiti kalbėjo, kad laukiamo atvertimo dieną „čerauninkas“ prie visų jau pradėjo melstis. O diena buvus labai giedra, tik virš Intuponių nedidelis debesėlis. Kiek pasimeldęs, jis sušuko: „Daugiau maldų, jau greit!“ Jau gal kas ir būt buvę, tačiau atvažiavo milicija ir suėmė „čerauninką“. Tada iš to juodo debesėlio trenkė perkūnija ir vieną iš milicijos, kur vedė suimtąjį, užmušė. Bet žmogaus, kai išvežė, daugiau niekas nematė. Tai galėjo būti apie 1940 metus, o gal tuoj po karo.<ref>[https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_LK_1996_2.pdf Žmonės, pavirtę akmenimis] ''tautosmenta.lt'', p. 20, 21</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Užkeikta merga]] == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://vietosdvasia.lt/item/intuponiu-akmuo-uzkeiktos-mergos-legenda/ Intuponių akmuo: Užkeiktos mergos legenda] ''vietosdvasia.lt'' [[Kategorija:Prienų rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 65dqs4vzd57m8v0nur2njekur1dry7z 0 697203 7851219 7850529 2026-06-05T16:16:38Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851219 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.677579|long= 24.246333 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Panevėžio rajono savivaldybė |sen = Upytės seniūnija |aukštis = 0,6 |plotas = 4x3,1 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|32647}} }} '''Vaišvilčių akmuo su „Dievo pėda“ ir ženklais''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Panevėžio rajono savivaldybė]]je, [[Vaišvilčiai I|Vaišvilčių I]] kaime ([[Upytės seniūnija|Upytės sen.]]), 0,9 km į šiaurės vakarus nuo kelio {{KK195}}, 2,5 km į pietvakarius nuo Panevėžio aplinkkelio, 0,24 km į rytus nuo melioruoto [[Vešeta|Vešetos]] upelio (dešiniojo [[Upytė (Nevėžis)|Upytės]] intako). Akmuo stūkso atokiau nuo gyvenvietės, lygių dirbamų laukų apsuptyje. Akmuo apkerpėjęs, apsamanojęs, šalia priversta surinktų lauko akmenų. Menkai iškilęs virš žemės paviršaus, iki 4 m pločio, pažymėtas atnaujintu mitologinės vietos ženklu su paminkline lenta.<ref>[https://upytesmokykla.lt/krastotyros-ir-gamtosaugos-diena/ Kraštotyros ir gamtosaugos diena] ''upytesmokykla.lt'' 2015-06-02</ref> Akmens vieta yra dar [[ledynas|ledyno]] tirpsmo vandenų išgraužto Vešetos [[klonis (reljefas)|senklonio]] pakraštyje.<ref>Gibas, Juozas. [https://ibiblioteka.lt/metis/publication/C190000217464?query=q1YqTk0sSs5wy0zNSSlWsoquVsrJT89MTszxL0gtSizJL1KyUnL0c1HSQVYIFHNxdXMM9QkBihdkFCUWp%2FomliRnAMXdHIND4oNdHYOcPeB6AsAqgJKPGuYFJOZmFh1dWJL5qGGOQkFiGdC0fIX8pKzU7JLETIXQgsqSI9OLFbKLEoFqUvWUamNrAQ%3D%3D Pamiršti paveldo objektai Upytės krašte] „Sekundė“, 2008-07-29, p. 11</ref> 2009 m. akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninės reikšmės paminklo statusas, nustatyta 398 m² apsauginė zona.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=32647|title=Vaišvilčių akmuo su "Dievo pėda" ir ženklais}}</ref> Vaišvilčių akmuo yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], kurį sudaro šviesiai rausvas stambiagrūdis [[granitas]]. Akmuo pailgos formos, paplokščiu nuolaidėjančiu viršumi, 4x3,1 m dydžio, iki 0,6 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Ant akmens viršuje, kiek labiau pietvakarių šone yra netaisyklingos, [[ovalas|ovalo]] formos iki 85 cm ilgio, 50-75 cm pločio ir iki 10 cm gylio įdubimas, vadinamas „Dievo pėda“. Priešingame šone iškaltas maždaug 50x50 cm dydžio [[apskritimo lankas|puslankis]], kurio griovelių plotis nuo 3 iki 10 cm, gylis nuo 2 iki 7,5 cm.<ref name=kvr/> == Pasakojimai, legendos == [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] kraštotyrininkas, gamtininkas [[Jurgis Elisonas]] užrašė pasakojimą apie ant akmens paliktą „Dievo pėdos“ antspaudą. Pasak legendos, senovėje [[Dievas]] vaikščiojęs elgetaudamas po pasaulį ir buvo čia užsukęs, atsistojęs ant to akmens. Taip tenai ir likęs jo pėdsakas. == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.panrs.lt/wp-content/uploads/2020/05/paveldoataskaita2013.pdf Darbo kultūros paveldo apsaugos srityje 2013 m. ataskaita] ''panrs.lt'' * [https://www.panrs.lt/wp-content/uploads/2020/05/Upyt%C4%97.Lankytinosvietos.pdf Upytė. Lankytinos vietos. Gamtos paminklai] [[Kategorija:Panevėžio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] g6p49uaz6kt3gx5cm7dirz3iy6thfgi 0 697209 7851218 7850791 2026-06-05T16:16:05Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851218 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 56.127032|long= 23.289440 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Šiaulių rajono savivaldybė |sen = Gruzdžių seniūnija |aukštis = 1 |plotas = 4,7x3,85 m |priešpilis = |naudotas = I t-metis pr. Kr. |žvalgytas = 2011 m. |tirtas = 2015 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5104}} }} '''Gurbų akmuo su dubenėliais''' – archeologijos paminklas, masyvus riedulys, stūksantis [[Šiaulių rajono savivaldybė]]je, [[Gurbai (Šiauliai)|Gurbų]] kaime ([[Gruzdžių seniūnija|Gruzdžių sen.]]), 4 km į šiaurės rytus nuo Gruzdžių, 50 m į vakarus nuo kelio {{RK1603}}. Akmuo guli [[Girstulė]]s upelio dešiniajame krante plytinčiame atvirame [[žemdirbystė]]s lauke. Nedaug iškilusį akmenį lygiame, kiek nuolaidėjančiame [[kraštovaizdis|kraštovaizdyje]] žymi keli medžiai. Teritorija apardyta ilgalaikių [[arimas|arimų]]. == Isorija == 2011 m. gegužės 1 d. šį akmenį [[Žiemgala|Žiemgalos]] žvalgymų metu aptiko „Latvijas Petroglifu centrs“, kuris identifikuoja [[archeologijos paminklas|archeologinius paminklus]] ir [[geologija|geologinius]] objektus.<ref>[https://www.petroglifi.lv/news/latviesu_petnieku_atklajumi_lietuva/2011-11-12-24 Latviešu pētnieki atklāj kulta akmeņus Lietuvā] ''petroglifi.lv'' 2011-11-12</ref> Šio centro darbuotojai turi tradiciją bent kartą per metus aplankyti Lietuvą ir patyrinėti kaimyninės šalies gamtos ir kultūros paminklus. Važiuodami Gruzdžių apylinkių žvyrkeliais, atskiro lauko viduryje aptiko gulintį išskirtinį [[gneisas|gneiso]] riedulį. Akmuo pasirodė išties gražus – dryžuotas, tarsi sustingusiosomis bangomis pakraščiuose, bet pats paviršius – lygesnis ir kitoks. Dėmesį patraukė matmenys. Išmatavus 3,8 m ilgio ir 3,2 m pločio akmenį, paaiškėjo kad jo tūris yra apie 5 m³, neskaitant neregimos požeminės dalies. Akivaizdu, kad riedulio masyvumas išgelbėjo jį nuo perkėlimo [[melioracija|melioracijos]] darbų metu, kai viskas aplinkui buvo sulyginta. Akmuo išlikęs savo pirmykštėje vietoje, o jo paviršiuje identifikuotos, sužymėtos 34 apvalios duobutės. Didžiausios iš jų siekė iki 10 cm skersmens, viršijo vidutinį baltiškų [[Dubenėtasis akmuo|dubenėtųjų akmenų]] duobučių dydį. Apie Gurbų akmenį žodinę informaciją perdavė [[Lietuvos archeologijos draugija|Lietuvos archeologijos draugijos]] pirmininkas [[Vykintas Vaitkevičius]]. 2015 m. kovo 4 d. akmenį vietoje aplankė ir įvertino archeologas [[Arūnas Strazdas]] su paminklotvarkininkais. Tyrėjai pastebi, kad priešingoje Girstulės pusėje, [[Dargaičiai (Šiauliai)|Dargaičiuose]], senoje sodybvietėje apie 1942 m. buvo rastas, o 1970 m. perduotas į muziejų akmeninis [[kirvis|kirvelis]] su skyle kotui, keturkampe pentimi. Nuo 2016 m. paminklinis akmuo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=38564 |title=Gurbų akmuo su dubenėliais}}</ref> Datuojamas I tūkstantmečio pr. Kr. laikotarpiu. Priklauso dubenėtųjų akmenų grupei, susijusiai su senovės žmogaus veikla, [[kultas|kulto]] apeigomis. Juose dažniausiai išlikusios šios veiklos žymės – įvairių dydžių ir formų įdubos, dubenys, duobutės. Lietuvoje akmenų su duobutėmis išaiškinta nedaug, dalis tų akmenų išjudinti iš savo pirminių vietų, apskaldyti. Nėra galutinai aišku ar duobutės buvo išgręžtos, išsuktos, ar išgludintos.<ref> „[[Kultūros paminklai]]“. [https://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=154&limit=1&limitstart=3 Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja] ''ethnicart.lt'' 1996, t. 3, p. 6–19</ref> Gurbų akmuo yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], visas [[kerpės|apkerpėjęs]] ir [[samanos|apsamanojęs]], jame gausu įvairių įtrūkimų ir išskilinėjimų, didžiajame dubenėlyje kaupiasi vanduo. Sudarytas iš pilko vidutinio grūdėtumo [[granitas|granito]]. Akmuo yra iš šono netaisyklingos [[piramidė]]s, o iš priekio – [[stačiakampis|stačiakampio]] formos, pailgas, maždaug 4,7x3,85 m dydžio, kiek platesnis pietvakarių gale, iki 1 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Akmens viršutinėje, gana siauroje dalyje, išgludinti 25 dubenėliai – nuo 4 iki 7 cm dydžio ir nuo 1 iki 3 cm gylio. Vienas iš jų išsiskiria dydžiu – apie 10 cm skersmens ir iki 6 cm gylio. Pietvakarių gale yra apie 1,2 m ilgio ir 0,45 m pločio bei iki 0,2 m gylio išskilimas.<ref name=kvr/> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Senuobinės mūsų buočių tradicijos. [https://www.facebook.com/100063655472833/posts/gurb%C5%B3-akmuo-su-duben%C4%97liaiskult%C5%ABros-paveldas%C5%A1iauli%C5%B3-rvykintas-vaitkevi%C4%8Dius-sakoak/3536576926364154/ Gurbų akmuo su dubenėliais] ''facebook.com'', 2020. [[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] texpo6mgfgm0onp24kr8odcdgm9bkns 0 697211 7851141 7850640 2026-06-05T13:32:57Z Nestea 25298 7851141 wikitext text/x-wiki '''Belzo konfederacija''' ({{Pl|Konfederacja bełska}}) – 1572 m. liepos 21 d. sudaryta [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|Abiejų Tautų Respublikos bajorų konfederacija]]. Vienas iš jos vadovų buvo [[Janas Zamoiskis]] (tuometinis [[Belzo kunigaikštystė|Belzo]] seniūnas). Konfederacija buvo taikaus pobūdžio, ji tapo arena, kurioje buvo aptariami ATR valdovo rinkimo aspektai. Konfederacijos dokumentai yra publikuojami Belzo vaivadijos 1572–1656 m. aktų sąvade.<ref>Zwierzykowski, Michał, Kołodziej, Robert, „ [https://books.akademicka.pl/publishing/en/catalog/view/192/577/537 Konfederacja województwa bełskiego w Bełzie, 21 lipca 1572 r.]“ (p. 7–10)., „Akta sejmikowe województwa bełskiego. Lata 1572–1655“, DOI: <nowiki>https://doi.org/10.12797/9788381384476</nowiki></ref> Po [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliaus]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] mirties prasidėjusiame pirmajame [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Tarpuvaldis|tarpuvaldyje]] ({{La|interregum}}, {{Pl|bezkrólewie}}), nesant aiškaus valdovo įpėdinio, įvairiose valstybės žemėse pradėtos kurti konfederacijos, kurios turėjo palaikyti tvarką ir atstovauti bajorijos interesams iki naujo karaliaus išrinkimo. Pirmoji tokių konfederacijų, sudaryta praėjus vos dviem savaitėms po Žygimanto Augusto mirties ir vadovaujama J. Zamoiskio, rėmė [[Atstovaujamoji rinkimų sistema|atstovaujamosios rinkimų sistemos]] idėją ATR valdovo laisvuosiuose rinkimuose. Buvo siūloma, kad karalių rinktų ne visi bajorai asmeniškai, bet iš vaivadijų išrinkti atstovai. Toks modelis būtų buvęs panašesnis į luominį parlamentinį atstovavimą.<ref name=":0">Motuz, Mariia, [https://doaj.org/article/b3337966256b4f8788ea4298b7402d20 Jan Zamojski as a Representative of the Belz Voivodeship at the Warsaw Convocation Sejm in 1573], Kиївські історичні студії, Vol. 2, no. 13, pp. 87 – 94.</ref> Iš pradžių ši idėja sulaukė paramos [[Rusios vaivadija|Rusios]], [[Podolės vaivadija|Podolės]], [[Kijevo vaivadija|Kijevo]] ir [[Sandomiežo kunigaikštystė|Sandomiežo]] [[Vaivadija|vaivadijose]].<ref name=":0" /> Atstovaujamosios rinkimų sistemos koncepcija netrukus prarado palaikymą ir buvo pakeista [[tiesioginių rinkimų sistema]] ({{La|electio viritim}}), pagal kurią kiekvienas [[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|ATR bajoras]] turėjo teisę asmeniškai dalyvauti ATR valdovo rinkimuose. Ši sistema buvo patvirtinta [[1573 m. Abiejų Tautų Respublikos konvokacinis Seimas|1573 m. konvokaciniame seime]] ir tapo būdinga visai vėlesnei Abiejų Tautų Respublikos politinei santvarkai.<ref>[https://www.bryk.pl/wypracowania/historia/xvi-wiek/4286-pierwsze-trzy-wolne-elekcje-w-rzeczypospolitej.html Pierwsze trzy wolne elekcje w Rzeczypospolitej], bryk.pl</ref> Nors pati konfederacija istoriniu požiūriu neturėjo didelės reikšmės, ji tapo pagrindu, nuo kurio pradėjo formuotis Zamoiskio, kaip populiaraus politiko ir bajorų interesų gynėjo, legenda. Ilgainiui jis gavo pravardę „bajorų tribūnas“ ({{Pl|tribun szlachty}}).<ref>Sławomir Leśniewski: ''Jan Zamoyski – hetman i polityk'', p. 23-24.</ref> == Reikšmė Lietuvos istorijai == Nors pati Belzo konfederacija ilgai neegzistavo ir netapo visos valstybės institucija, ji svarbi dėl kelių priežasčių: # Ji buvo viena pirmųjų organizuotų bajorų reakcijų į Jogailaičių dinastijos pabaigą. # Joje iškilo Janas Zamoiskis, vėliau tapęs vienu įtakingiausių XVI a. pabaigos ATR politikų. # Joje pirmą kartą plačiau aptarinėtas klausimas, kaip turėtų vykti laisvieji karaliaus rinkimai. # Konfederacijos pralaimėjimas politinėje kovoje nulėmė, kad Respublika pasirinko visuotinio bajorų dalyvavimo modelį (''electio viritim''), kuris tapo vienu iš garsiausių „bajorų demokratijos“ bruožų. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * [https://www.britannica.com/biography/Jan-Zamoyski Jan Zamoyski, Polish politician], Encylopedia Britanica. * Leśniewski, Sławomir: ''Jan Zamoyski – hetman i polityk'' (lenkų k.). Bellona 2008. * Motuz, Mariia, [https://doaj.org/article/b3337966256b4f8788ea4298b7402d20 Jan Zamojski as a Representative of the Belz Voivodeship at the Warsaw Convocation Sejm in 1573], Kиївські історичні студії, Vol. 2, no. 13, pp. 87 – 94, DOI https://doi.org/10.28925/2524-0757.2021.211, ISSN 2524-0749 (Print), 2524-0757 (Online), Borys Grinchenko Kyiv Metropolitan University, <nowiki>http://istorstudio.kubg.edu.ua/index.php/journal</nowiki> * [https://www.bryk.pl/wypracowania/historia/xvi-wiek/4286-pierwsze-trzy-wolne-elekcje-w-rzeczypospolitej.html Pierwsze trzy wolne elekcje w Rzeczypospolitej], bryk.pl. * Zwierzykowski, Michał, Kołodziej, Robert, „ [https://books.akademicka.pl/publishing/en/catalog/view/192/577/537 Konfederacja województwa bełskiego w Bełzie, 21 lipca 1572 r.]“ (p. 7–10)., „Akta sejmikowe województwa bełskiego. Lata 1572–1655“, DOI: <nowiki>https://doi.org/10.12797/9788381384476</nowiki> [[Kategorija:1572 metai]] [[Kategorija:ATR konfederacijos]] jnjq3of6rl771fojubrv4qgalihg113 0 697237 7851217 7850752 2026-06-05T16:14:38Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851217 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.626085|long= 22.550242 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Kražių seniūnija |aukštis = 0,70 |plotas = 2,5x2,2 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5104}} }} '''Pašilės akmuo su „Dievo pėda“''', dar žinomas kaip '''„Pono Dievo grabas“''' – mitologinis kultūros paminklas [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, [[Kražių seniūnija|Kražių seniūnijoje]], 2 km į šaurės rytus nuo [[Pašilė]]s miestelio, 0,6 km į rytus nuo kelio {{RK2136}}. Akmuo guli Pašilės miške, kalvyno šlaite, į šiaurės rytus nuo pelkaitės, į pietus nuo [[Paalksnių pilkapynas|Paalksnių pilkapyno]] (0,7 km), kur tirti senojo bei vélyvojo [[geležies amžius|geležies amžiaus]] palaidojimai. Paminklinis akmuo turi [[pėda|pėdą]] primenantį įdubimą. Nuo 1998 m. kaip pavienis objektas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5104|title=Pašilės, vad. Pono grabu, kitaip su "Dievo pėda"}}</ref> Akmuo – netaisyklingo trikampio formos, 2,5x2,2 m dydžio, iki 70 cm aukščio, sudarytas iš pilko [[granitas|granito]]. 15 cm nuo šiaurinio galo yra 16 cm ilgio, 4,5-6 cm pločio, 11 cm gylio išzulinta ar buku įrankiu iškalta kairiosios žmogaus kojos „pėda“.<ref name=lad>[https://lad.lt/data/com_ladlibrary/1490/472-555.pdf Pašilė (Kražių seniūnija). 88. Akmuo su Dievo pėda, Pono Dievo grabas] ''lad.lt'' p. 488</ref> Apie Pašilės miško akmenį su „pėda“, vadinamą Pono Dievo grabu, papasakojo buvęs Kražių girininkijos eigulys Adolfas Gedutis.<ref name=lad/> Akmenyje esanti pėda vienų vadinta Velnio pėda, kitų – Dievo pėda. Trečių pasakojimu, tai mažo vaikelio – Jėzaus Kristaus šiame akmenyie įminta pėda. == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.infokelme.lt/lankytinos-vietos/akmuo-su-dievo-peda-pasileje/ Akmuo su „Dievo pėda“ Pašilėje] ''infokelme.lt'' * [https://www.kraziai.lt/sample-page/lankytinos-vietos/med%C5%BEiokalnis/ Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje. Akmuo su „Dievo pėda“] [[Kategorija:Pašilė]] [[Kategorija:Kelmės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] ou5dmwl6t5gybsan5bix97yu0o5dkqr 1 697264 7851118 2026-06-05T12:18:59Z Homo ergaster 10314 Naujas puslapis: Varganas studentiškas vertimas: "Užsienio įtaka vis dar darė didelę įtaką Korėjai, o Japonija varžėsi su Rusija dėl išskirtinių teisių šalyje. Per ateinančius metus Korėja vis labiau leidosi, kad jai didesnę įtaką darytų Japonija, o po Japonijos ir Rusijos karo Rusija nebeturėjo įtakos Korėjai." --~~~~ 7851118 wikitext text/x-wiki Varganas studentiškas vertimas: "Užsienio įtaka vis dar darė didelę įtaką Korėjai, o Japonija varžėsi su Rusija dėl išskirtinių teisių šalyje. Per ateinančius metus Korėja vis labiau leidosi, kad jai didesnę įtaką darytų Japonija, o po Japonijos ir Rusijos karo Rusija nebeturėjo įtakos Korėjai." --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:18, 5 birželio 2026 (EEST) a1a8mrlku0le4bc63p0rxnj994zy9hl 7851143 7851118 2026-06-05T13:35:49Z Homo ergaster 10314 7851143 wikitext text/x-wiki Varganas studentiškas vertimas: "Užsienio įtaka vis dar darė didelę įtaką Korėjai, o Japonija varžėsi su Rusija dėl išskirtinių teisių šalyje. Per ateinančius metus Korėja vis labiau leidosi, kad jai didesnę įtaką darytų Japonija, o po Japonijos ir Rusijos karo Rusija nebeturėjo įtakos Korėjai." --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:18, 5 birželio 2026 (EEST) :Arba šis: "Kol korėjiečiai Donghako revoliucijos metu kariavo tarpusavyje bei su japonais, šalyje vyko karai ir tarp Japonijos bei Kinijos, kurie vedė šias šalis karo link. Naujoji japonų įsteigta vyriausybė Korėjoje skatino kinus iš šalies išvyti naudojant karinius veiksmus." --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:35, 5 birželio 2026 (EEST) egi7mmbro5s1elis030dd8sdrp8x551 7851144 7851143 2026-06-05T13:42:17Z Homo ergaster 10314 7851144 wikitext text/x-wiki Varganas studentiškas vertimas: "Užsienio įtaka vis dar darė didelę įtaką Korėjai, o Japonija varžėsi su Rusija dėl išskirtinių teisių šalyje. Per ateinančius metus Korėja vis labiau leidosi, kad jai didesnę įtaką darytų Japonija, o po Japonijos ir Rusijos karo Rusija nebeturėjo įtakos Korėjai." --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:18, 5 birželio 2026 (EEST) :Arba šis: "Kol korėjiečiai Donghako revoliucijos metu kariavo tarpusavyje bei su japonais, šalyje vyko karai ir tarp Japonijos bei Kinijos, kurie vedė šias šalis karo link. Naujoji japonų įsteigta vyriausybė Korėjoje skatino kinus iš šalies išvyti naudojant karinius veiksmus." Dar ir visai žioplos klaidos: "Kadangi '''kavos''' veiksmai tarp Kinijos ir Japonijos prasidėjo Korėjoje, vietiniai šalies gyventojai nebuvo tuo patenkinti." --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:35, 5 birželio 2026 (EEST) 16slw431fe65cob9m9jty6muex48d9r 0 697265 7851123 2026-06-05T12:24:21Z CD 677 CD pervadino puslapį [[1993 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] į [[1993 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] 7851123 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[1993 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] dgjb0vxylem36gbmiwmmei2okjhi8fp 0 697266 7851135 2026-06-05T13:20:28Z CD 677 Nukreipiama į [[Veltins arena]] 7851135 wikitext text/x-wiki #redirect [[Veltins arena]] sib6i6p99xb8bo19g41d30u6tw50iuc 0 697267 7851140 2026-06-05T13:32:26Z CD 677 Nukreipiama į [[Volksparkstadion]] 7851140 wikitext text/x-wiki #redirect [[Volksparkstadion]] ec20kd99bts1ed4qiwxi01a2ayqzaxe 0 697268 7851146 2026-06-05T13:49:51Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2016201 <br /> 201–201 | youthclubs = <br /> <br /> | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br />... 7851146 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2016201 <br /> 201–201 | youthclubs = <br /> <br /> | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[]] <br> <br> <br> <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}} {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} i3n2jtfke474m2qwu9z3z18uke5f101 7851148 7851146 2026-06-05T13:51:12Z Makenzis 46558 7851148 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = 2016201 <br /> 201–201 | youthclubs = <br /> <br /> | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[]] <br> <br> <br> <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}} {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 07wl8osy49grijxmbrtlxekxrr17rlf 7851149 7851148 2026-06-05T13:52:02Z Makenzis 46558 7851149 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 201–201 | youthclubs = SC Riesa <br /> <br /> | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[]] <br> <br> <br> <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}} {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 4h8vjkid97wcykxk41ohb3tjcc89yzx 7851150 7851149 2026-06-05T13:53:01Z Makenzis 46558 7851150 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[]] <br> <br> <br> <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}} {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į RB Leipzig jaunimo ugdymo sistemą. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} jpw1tnitmw22gnozb795a3btex009ki 7851151 7851150 2026-06-05T13:53:52Z Makenzis 46558 7851151 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 220 <br> 20–20 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> <br> <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}} {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į RB Leipzig jaunimo ugdymo sistemą. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} jh8bhstqhizivl4cd4u69y8tsc9d27r 7851152 7851151 2026-06-05T13:54:28Z Makenzis 46558 7851152 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 202 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> <br> →<br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į RB Leipzig jaunimo ugdymo sistemą. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} gq5zulsrjq7idjpr5486oh7f3b0bsvw 7851153 7851152 2026-06-05T13:56:10Z Makenzis 46558 7851153 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} h6etxw0ba0ixvpaa0gta7vvuqq5ffwm 7851154 7851153 2026-06-05T13:56:35Z Makenzis 46558 7851154 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 202 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />{{0}} {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} qbxqx4ku8v5musq6x34z2fwvxnqzvwc 7851155 7851154 2026-06-05T13:57:26Z Makenzis 46558 7851155 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} damdo7bvvci27p6gg9xz343hjxfcca0 7851156 7851155 2026-06-05T13:58:02Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851156 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[Wehen Wiesbaden]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 92nl438t5izlrs4d20p9lj35g6k7huw 7851157 7851156 2026-06-05T13:58:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851157 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 202 <br /> 202–202 <br /> 202–202 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} mxyma2xhkyqjooa3hsnkqnl8kdupbad 7851158 7851157 2026-06-05T13:59:58Z Makenzis 46558 7851158 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br /> {{0}}()<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 00f8o9ehnodq2gz3ye562clngn3pklx 7851159 7851158 2026-06-05T14:00:40Z Makenzis 46558 7851159 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]]. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} i1iqa93g85xvpctbgii43h59bq5pugj 7851160 7851159 2026-06-05T14:01:17Z Makenzis 46558 /* „Žalgirio“ klubas */ 7851160 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} t8d9tprip4zw1m5vp4eu8phc1km0tua 7851161 7851160 2026-06-05T14:01:48Z Makenzis 46558 /* „Žalgirio“ klubas */ 7851161 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} d51ff6zahxxkq5utkfk3q9wgsykl7mm 7851162 7851161 2026-06-05T14:02:52Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851162 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]). 2025–2026 m. su šiuo klubu tapo Šveicarijos čempionu. === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} r6f5ns0malr52pz42qi1ift268tz1qr 7851163 7851162 2026-06-05T14:03:33Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851163 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]). 2025–2026 m. su šiuo klubu tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} gimrdj638o7rdpd1xpdpcad52dmcr04 7851165 7851163 2026-06-05T14:05:11Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851165 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2025–2026 m. su šiuo klubu tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} scju6igbqeytbvoko8gj1n4y0harbp0 7851166 7851165 2026-06-05T14:06:52Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851166 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} myqp2b7wbfvsut1s0aqydcd01ta0fst 7851167 7851166 2026-06-05T14:07:46Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851167 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} apl3z686fg3ase0vvyjcs4wd9idlaay 7851168 7851167 2026-06-05T14:08:49Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851168 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė sutartį su [[FK Žalgiris]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} cy51ajowqfyo4usvhev487l6f5q6kt0 7851169 7851168 2026-06-05T14:10:02Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7851169 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 1tts28eiqtcafr9n1ac36etu9r65j4z 7851170 7851169 2026-06-05T14:10:43Z Makenzis 46558 /* „Žalgirio“ klubas */ 7851170 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ ]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} hyxuun1ll9dml0tfvp454ki76mbtcab 7851171 7851170 2026-06-05T14:11:13Z Makenzis 46558 /* „Žalgirio“ klubas */ 7851171 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : '''[[A lyga|A lygos]] čempionas:''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} jconxviu4bwt9grzctnkxkiox5joad5 7851172 7851171 2026-06-05T14:11:34Z Makenzis 46558 /* Laimėjimai */ 7851172 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo A lygoje; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} cr3z816c26jyd5erjx7vr17pemhmqv1 7851173 7851172 2026-06-05T14:12:10Z Makenzis 46558 /* Statistika */ 7851173 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} s11kxqn0ylkr5qn7ojuvbsxerh83cso 7851174 7851173 2026-06-05T14:13:15Z Makenzis 46558 7851174 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} sioulp8hmlxllcccan6gi569cl1m1hw 7851175 7851174 2026-06-05T14:14:08Z Makenzis 46558 7851175 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} hhiyehr82bxkc5znsqhtxiy2klnbgwh 7851176 7851175 2026-06-05T14:14:41Z Makenzis 46558 7851176 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}](0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} qy5oate6tmbnerx96m1adldwqgyyeae 7851177 7851176 2026-06-05T14:15:04Z Makenzis 46558 7851177 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} ocsoe8q7hr9gv0isqtmc87gz89sq2a5 7851178 7851177 2026-06-05T14:15:48Z Makenzis 46558 7851178 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} kwhihc71zkx4ad569zjp66k4yg8rx4y 7851179 7851178 2026-06-05T14:17:46Z Makenzis 46558 /* Laimėjimai */ 7851179 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} axhziqm3e9ttfnwyne739ba9no9nebm 7851180 7851179 2026-06-05T14:18:29Z Makenzis 46558 /* Laimėjimai */ 7851180 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]]:''' 2024–2025 m. ; su [[FK Žalgiris]] : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} ktr4zin36h0w4oyfywulprrtv8dsj1n 7851181 7851180 2026-06-05T14:18:56Z Makenzis 46558 /* Laimėjimai */ 7851181 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]] (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|LTU}} su [[FK Žalgiris]]: : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} k8iy772108gmthtsuh2vrbhm2uvmgxi 7851182 7851181 2026-06-05T14:19:39Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7851182 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]] (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|LTU}} su [[FK Žalgiris]]: : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dominik-franke/profil/spieler/288348 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} gr4byw32eq1mzhu2d83p9iau9g3hj7h 7851183 7851182 2026-06-05T14:20:45Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7851183 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]] (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|LTU}} su [[FK Žalgiris]]: : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/franke-dominik/Gp5Wzf1p/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dominik-franke/profil/spieler/288348 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} cnj43lju7cnqysgpn88guqz5fo4rdj1 7851184 7851183 2026-06-05T14:21:31Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7851184 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. {{Tvarkomas}} == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]] (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|LTU}} su [[FK Žalgiris]]: : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/franke-dominik/Gp5Wzf1p/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dominik-franke/profil/spieler/288348 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/dominik-franke/102847/ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} 4g66muswq7rmmgy8hk2ywc9mjwqhigf 7851185 7851184 2026-06-05T14:31:51Z Makenzis 46558 7851185 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Dominik Franke | image = | fullname = Dominik Franke | nickname = | height = cm{{faktas}} | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|10|05|mf=y}} | cityofbirth = [[Ryza]] | countryofbirth = [[Vokietija]] | currentclub = {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | clubnumber = | position = [[gynėjas]] | youthyears = {{0|0000}}–2011 <br /> 2011–2017 | youthclubs = SC Riesa <br /> RB Leipzig | years = 2016–2017 <br> 2016–2017 <br> 2017–2020 <br> 2017–2020 <br> 2019–2020 <br /> 2020–2023 <br /> 2023–2025 <br />2026– | clubs = [[RB Leipzig]] <br> → RB Leipzig II <br> [[VfL Wolfsburg]] <br> → VfL Wolfsburg II <br> → Wehen Wiesbaden (skol.) <br> [[FC Ingolstadt 04]] <br /> [[FC Thun]] <br> {{vlv|LTU}} [[FK Žalgiris]] | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0)<br />30 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />58 {{0}}(2)<br />10 {{0}}(0)<br />75 {{0}}(0)<br />51 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2026|05|29}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2016–2017 <br /> 2017 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-18 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-20 | nationalcaps(goals)= {{0}}8 {{0}}(0)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}3 {{0}}(0) | ntupdate = |}} '''Dominikas Frankė''' (''Dominik Franke''; g. [[1998]] m. [[spalio 5]] d.) – Vokietijos futbolininkas, gynėjas. Kitados atstovavo Vokietijos jaunimo rinktinėms. == Karjera == Žaidėjas kilęs iš Rytų Vokietijos. Kitados priklausė SC Riesa, o 2011 m. persikėlė į [[RB Leipzig]] jaunimo ugdymo sistemą. Nuo 2016 m. rungtyniavo klubo dublerių komandoje. 2017 m. persikėlė į [[VfL Wolfsburg]]. Atstovavo klubo dublerių komandai. 2019 m. nuomos pagrindais perleistas [[SV Wehen Wiesbaden]]. Nuo 2020 m. priklausė [[FC Ingolstadt 04]]. 2020–2021 m. su klubu iškovojo trečiąją vietą [[3. Liga]]. 2021–2022 m. varžėsi [[2. Bundesliga]], tačiau po sezono iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2023 m. atstovavo [[FC Thun]] ([[Šveicarija]]).<ref>{{cite web|url=https://www.fcthun.ch/de/news/dominik-franke-neu-beim-fc-thun|trans-title=Dominik Franke new at FC Thun|title=Dominik Franke neu beim FC Thun|language=German|website=www.fcthun.ch/de|date=19 October 2023|accessdate=24 October 2023}}</ref> 2024–2025 m. sezone su klubu tapo [[Swiss Challenge League]] (II) nugalėtoju ir svariai prisidėjo, kad komanda patektų į pajįgiausią šalies futbolo divizioną. 2025–2026 m. sezone tapo Šveicarijos čempionu.<ref name="auto">{{Cite web|url=https://www.sarganserlaender.ch/artikel/der-thuner-meistertitel-ist-unglaublich-und-unbeschreiblich|title=Der Thuner Meistertitel ist &quot;unglaublich und unbeschreiblich&quot;|website=www.sarganserlaender.ch}}</ref> === „Žalgirio“ klubas === 2026 m. birželio 5 d. oficialiai tapo žinoma, kad futbolininkas pasirašė 2,5 metų trukmės sutartį su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]].<ref>[https://fkzalgiris.lt/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-d-franke/ „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas D. Franke (FK žalgiris oficiali sveatinė)]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/542551/zalgiri-papildys-sveicarijos-cempionas-dominikas-franke „Žalgirį“ papildys Šveicarijos čempionas Dominikas Franke (pagal sportas.lt)]</ref> == Statistika == ; TOPLYGA statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. TOPLYGA|2026]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FK Žalgiris]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 |} Spalvų reikšmės: :{{color box|#C5FFD0}} rungtyniavo TOPLYGA; == Laimėjimai == ; {{vlv|SUI}} su [[FC Thun]]: * '''[[Swiss Super League]] (1):''' [[2025–2026 m. Swiss Super League|2025–2026]] m. * '''[[Swiss Challenge League|Challenge League]] (1):''' 2024–2025 m. ; {{vlv|LTU}} su [[FK Žalgiris]]: : ''':''' TBA == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [ toplyga.lt svetainė] * [https://www.soccerway.com/player/franke-dominik/Gp5Wzf1p/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/dominik-franke/profil/spieler/288348 Transfermarkt] * [ lietuvosfutbolas.lt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/dominik-franke/102847/ Globalsportsarchive] {{FK Žalgiris}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] {{DEFAULTSORT:Franke}} mqww4wh4vgp3dkvebq4mtscbvs6a4pj 0 697269 7851193 2026-06-05T14:38:48Z CD 677 Nukreipiama į [[Seulo pasaulio taurės stadionas]] 7851193 wikitext text/x-wiki #redirect [[Seulo pasaulio taurės stadionas]] g5q07wgyiwhschfa4366o2b48pfa9fo 0 697270 7851194 2026-06-05T14:39:20Z CD 677 Nukreipiama į [[Micheilo Meschio stadionas]] 7851194 wikitext text/x-wiki #redirect [[Micheilo Meschio stadionas]] 3y2qtgv3mgaqsi85jjyzeeg01y6t3zh 0 697271 7851195 2026-06-05T14:39:57Z CD 677 Nukreipiama į [[Veritas stadionas]] 7851195 wikitext text/x-wiki #redirect [[Veritas stadionas]] 4e6tekxpp1huchkvryqkym5w833voxt 0 697272 7851196 2026-06-05T14:40:37Z CD 677 Nukreipiama į [[Boriso Paičadzės Dinamo arena]] 7851196 wikitext text/x-wiki #redirect [[Boriso Paičadzės Dinamo arena]] 79dpbo18rlnqpb85m3atvjvs25j8bgm 0 697273 7851197 2026-06-05T14:41:17Z CD 677 Nukreipiama į [[Poliudo miesto stadionas]] 7851197 wikitext text/x-wiki #redirect [[Poliudo miesto stadionas]] pzkan7hizqmvmzp44i0wn8lf7odxano 0 697274 7851199 2026-06-05T14:55:30Z CD 677 Nukreipiama į [[Deutsche Bank Park]] 7851199 wikitext text/x-wiki #redirect [[Deutsche Bank Park]] 2gxmceyo8c7k3dab3v8x2ezve3hk8vp 0 697276 7851211 2026-06-05T15:39:18Z Fnyxo 166866 Nukreipiama į [[Ročesteris]] 7851211 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Ročesteris]] 3fmpsvbjffymewswwy9uevaxmkoopbk 0 697277 7851222 2026-06-05T16:18:01Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg pervadino puslapį [[Toedahadas]] į [[Teodahadas]] 7851222 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Teodahadas]] djm9f174dfoq6nkcazu0vgc5n3wuae6 0 697278 7851233 2026-06-05T17:31:14Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Ščebžešino konfederacija]] į [[Ščebžešyno konfederacija]] 7851233 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Ščebžešyno konfederacija]] 3o2iiiy3sl5igej2m4jb6acjdcaji78 6 697279 7851234 2026-06-05T17:47:39Z CD 677 {{sport-logo}} 7851234 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{sport-logo}} a3wyve4fpcagjm1en52txisvcu2qcxt 0 697280 7851236 2026-06-05T17:54:19Z CD 677 Naujas puslapis: {{Mokykla |lat = 55.3000 |long = 24.0009 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kėdainių SC.jpg |data = 1954 m. |pav = |vieta = [[Vilainiai]], Parko g. 4 }} '''Kėdainių sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainiuose]]. Įstaigos kodas 191015760, steigėjas [[Kėdainių rajono savivaldybė]], pagrindinė veikla – sportinis ir rekreacinis švietimas.<ref name=vz/> Vystomos krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, bokso, pla... 7851236 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.3000 |long = 24.0009 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kėdainių SC.jpg |data = 1954 m. |pav = |vieta = [[Vilainiai]], Parko g. 4 }} '''Kėdainių sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainiuose]]. Įstaigos kodas 191015760, steigėjas [[Kėdainių rajono savivaldybė]], pagrindinė veikla – sportinis ir rekreacinis švietimas.<ref name=vz/> Vystomos krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, bokso, plaukimo, teniso ir dziudo programos.<ref>[https://kedainiusportas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Kedainiusportas.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Istorija == [[1954]] m. įkurta Kėdainių sporto mokykla. 2002 m. rekonstruota sporto mokyklos krepšinio salė, 2003 m. prie jos įrengtas dengtas sintetinės dangos futbolo maniežas (1000 m²).<ref name=lse>{{LSE|1|586–588|Kėdainių rajono savivaldybė}}</ref> [[2014]] m. mokykla pervadinta sporto centru.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kedainiu_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kėdainių sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Direktoriai == * L. Pranaitis, 1954–1955 m. * N. Kulvinskas, 1955–1961 m. * A. Zokaitis, 1961–1965 m. * V. Butkevičius, 1965–1973 m. * E. Zakarevičienė, 1978–1982 m. * S. Mickevičius, 1982–1985 m. * J. Kalvaitienė, 1985–1994 m. * A. Šulcas, nuo 1994 m.<ref name=lse/> * [[Tomas Pakštys]], 2025 m.<ref>[https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/sportas/kedainiu-sporto-centras/2316 Kėdainių sporto centras.] 2025-10-22, Kedainiai.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> <gallery caption="Ankstesnės sporto centro emblemos"> SM Kėdainiai.jpg Kedainiu SC logo.png </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://kedainiusportas.lt/}} * [https://www.facebook.com/kedainiusportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kėdainių sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kėdainių rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] gfm2g6acndbwx3sma1gbodvr7kiy2pb 7851237 7851236 2026-06-05T17:54:27Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kėdainių sporto mokykla]] į [[Kėdainių sporto centras]] 7851236 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.3000 |long = 24.0009 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kėdainių SC.jpg |data = 1954 m. |pav = |vieta = [[Vilainiai]], Parko g. 4 }} '''Kėdainių sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainiuose]]. Įstaigos kodas 191015760, steigėjas [[Kėdainių rajono savivaldybė]], pagrindinė veikla – sportinis ir rekreacinis švietimas.<ref name=vz/> Vystomos krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, bokso, plaukimo, teniso ir dziudo programos.<ref>[https://kedainiusportas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Kedainiusportas.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Istorija == [[1954]] m. įkurta Kėdainių sporto mokykla. 2002 m. rekonstruota sporto mokyklos krepšinio salė, 2003 m. prie jos įrengtas dengtas sintetinės dangos futbolo maniežas (1000 m²).<ref name=lse>{{LSE|1|586–588|Kėdainių rajono savivaldybė}}</ref> [[2014]] m. mokykla pervadinta sporto centru.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kedainiu_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kėdainių sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Direktoriai == * L. Pranaitis, 1954–1955 m. * N. Kulvinskas, 1955–1961 m. * A. Zokaitis, 1961–1965 m. * V. Butkevičius, 1965–1973 m. * E. Zakarevičienė, 1978–1982 m. * S. Mickevičius, 1982–1985 m. * J. Kalvaitienė, 1985–1994 m. * A. Šulcas, nuo 1994 m.<ref name=lse/> * [[Tomas Pakštys]], 2025 m.<ref>[https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/sportas/kedainiu-sporto-centras/2316 Kėdainių sporto centras.] 2025-10-22, Kedainiai.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> <gallery caption="Ankstesnės sporto centro emblemos"> SM Kėdainiai.jpg Kedainiu SC logo.png </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://kedainiusportas.lt/}} * [https://www.facebook.com/kedainiusportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kėdainių sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kėdainių rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] gfm2g6acndbwx3sma1gbodvr7kiy2pb 7851240 7851237 2026-06-05T17:58:15Z CD 677 7851240 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.3000 |long = 24.0009 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kėdainių SC.jpg |data = 1954 m. |pav = Vilainiai3.JPG |vieta = [[Vilainiai]], Parko g. 4 }} '''Kėdainių sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi Kėdainių priemiestyje [[Vilainiai|Vilainiuose]]. Įstaigos kodas 191015760, steigėjas [[Kėdainių rajono savivaldybė]], pagrindinė veikla – sportinis ir rekreacinis švietimas.<ref name=vz/> Vystomos krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, bokso, plaukimo, teniso ir dziudo programos.<ref>[https://kedainiusportas.lt/apie-mus/ Apie mus.] Kedainiusportas.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Istorija == [[1954]] m. įkurta Kėdainių sporto mokykla. 2002 m. rekonstruota sporto mokyklos krepšinio salė, 2003 m. prie jos įrengtas dengtas sintetinės dangos futbolo maniežas (1000 m²).<ref name=lse>{{LSE|1|586–588|Kėdainių rajono savivaldybė}}</ref> [[2014]] m. mokykla pervadinta sporto centru.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kedainiu_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kėdainių sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> == Direktoriai == * L. Pranaitis, 1954–1955 m. * N. Kulvinskas, 1955–1961 m. * A. Zokaitis, 1961–1965 m. * V. Butkevičius, 1965–1973 m. * E. Zakarevičienė, 1978–1982 m. * S. Mickevičius, 1982–1985 m. * J. Kalvaitienė, 1985–1994 m. * A. Šulcas, nuo 1994 m.<ref name=lse/> * [[Tomas Pakštys]], 2025 m.<ref>[https://www.kedainiai.lt/veiklos-sritys/sportas/kedainiu-sporto-centras/2316 Kėdainių sporto centras.] 2025-10-22, Kedainiai.lt (tikrinta 2026-06-05).</ref> <gallery caption="Ankstesnės sporto centro emblemos"> SM Kėdainiai.jpg Kedainiu SC logo.png </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://kedainiusportas.lt/}} * [https://www.facebook.com/kedainiusportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kėdainių sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kėdainių rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] r9eni974p5uwqsogwc037o97e9ltd6g 0 697281 7851238 2026-06-05T17:54:27Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kėdainių sporto mokykla]] į [[Kėdainių sporto centras]] 7851238 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kėdainių sporto centras]] gudgwect08aqkoj98q459e16zjgr7m7 3 697282 7851241 2026-06-05T17:58:28Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7851241 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 20:58, 5 birželio 2026 (EEST)}} 48f3gch05iqpwfzncqvbkt53btbr618 10 697283 7851242 2026-06-05T18:15:44Z CD 677 Naujas puslapis: {{Navbox | name = UEFA tautų lyga | title = [[UEFA tautų lyga]] | state = {{{state|autocollapse}}} | listclass = hlist | group1 = Sezonai | list1 = [[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–19]] {{,}} [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–21]] {{,}} [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–23]] {{,}} [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–25]] {{,}} ''[[2026–2027 m. UEFA tautų lyga|2026–27]]'' | group6 = Lietuvos rungtynės | list6 = Lietuvos rinktinė 2018... 7851242 wikitext text/x-wiki {{Navbox | name = UEFA tautų lyga | title = [[UEFA tautų lyga]] | state = {{{state|autocollapse}}} | listclass = hlist | group1 = Sezonai | list1 = [[2018–2019 m. UEFA tautų lyga|2018–19]] {{,}} [[2020–2021 m. UEFA tautų lyga|2020–21]] {{,}} [[2022–2023 m. UEFA tautų lyga|2022–23]] {{,}} [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|2024–25]] {{,}} ''[[2026–2027 m. UEFA tautų lyga|2026–27]]'' | group6 = Lietuvos rungtynės | list6 = [[Lietuvos rinktinė 2018–2019 m. UEFA tautų lygoje|2018–19]] {{,}} [[Lietuvos rinktinė 2020–2021 m. UEFA tautų lygoje|2020–21]] {{,}} [[Lietuvos rinktinė 2022–2023 m. UEFA tautų lygoje|2022–23]] {{,}} [[Lietuvos rinktinė 2024–2025 m. UEFA tautų lygoje|2024–25]] {{,}} ''[[Lietuvos rinktinė 2026–2027 m. UEFA tautų lygoje|2026–27]]'' }}<noinclude> [[Kategorija:UEFA tautų lyga|*]] [[Kategorija:Tarptautinių futbolo varžybų šablonai]] </noinclude> bs9sibhtk023qyslhv3mh40v98qw0xt 2 697284 7851261 2026-06-05T19:53:21Z Dovydasstrimaitis 219085 Sukurta verčiant puslapį „[[:fr:Special:Redirect/revision/232034591|Abbaye Saint-Martin du Canigou]]“ 7851261 wikitext text/x-wiki '''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{en|Westminster Abbey}}) {{en|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}(en {{Ca|''Sant Martí del Canigó''}}), est un [[Vienuolynas|monastère]] de moines [[Benediktinai|bénédictins]] fondé au XIe siècle par Guifred II, comte de Cerdagne.Saint-Martin du Canigou abatija (kataloniškai: Sant Martí del Canigó) yra benediktinų vienuolių vienuolynas, įkurtas XI amžiuje Cerdanijos grafo Guifred II. twgmhrg4a8yef34xpryxg7ga36wex89 7851262 7851261 2026-06-05T19:54:35Z Dovydasstrimaitis 219085 7851262 wikitext text/x-wiki '''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}(en {{ca|''Sant Martí del Canigó''}}), est un [[Vienuolynas|monastère]] de moines [[Benediktinai|bénédictins]] fondé au XIe siècle par Guifred II, comte de Cerdagne.Saint-Martin du Canigou abatija (kataloniškai: Sant Martí del Canigó) yra benediktinų vienuolių vienuolynas, įkurtas XI amžiuje Cerdanijos grafo Guifred II. rwy6769673cy32vqr30271ob8nuly1r 7851263 7851262 2026-06-05T19:55:15Z Dovydasstrimaitis 219085 7851263 wikitext text/x-wiki '''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}, {{ca|Sant Martí del Canigó}}), est un [[Vienuolynas|monastère]] de moines [[Benediktinai|bénédictins]] fondé au XIe siècle par Guifred II, comte de Cerdagne.Saint-Martin du Canigou abatija (kataloniškai: Sant Martí del Canigó) yra benediktinų vienuolių vienuolynas, įkurtas XI amžiuje Cerdanijos grafo Guifred II. k0alkmxegwfuk4l47onk0oaxywwdkcg 7851264 7851263 2026-06-05T20:05:31Z Dovydasstrimaitis 219085 7851264 wikitext text/x-wiki '''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}, {{ca|Sant Martí del Canigó}}) – tai [[benediktinai|benediktinų]] [[vienuolynas]], kurį XI a. įkūrė Cerdanijos grafo Gifredas II. Įsikūręs vakariniuose [[Kanigu masyvas|Kanigu masyvo]] šlaituose, virš nedidelio [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, [[Prancūzijos|Prancūzijos]] [[Rytų Pirėnai|Rytų Pirėnų]] [[Prancūzijos departamentai|departamente]], [[Oksitanija (regionas)|Oksitanijos]] [[Prancūzijos regionai|regione]], vienuolynas buvo panaikintas – o jo vienuoliai perkelti – [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu 1791 m., tačiau XX a. pradžioje atgimė. „Béatitudes“ bendruomenė nuo 1988 m. čia rūpinasi dieviškosios liturgijos tarnyste, taip pat turistų ir dvasiniu priėmimu. i926ibh8mhbof6j301tbs3yjgw51eh7 7851265 7851264 2026-06-05T20:14:15Z Dovydasstrimaitis 219085 7851265 wikitext text/x-wiki '''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}, {{ca|Sant Martí del Canigó}}) – tai [[benediktinai|benediktinų]] [[vienuolynas]], kurį XI a. įkūrė Cerdanijos grafo Gifredas II. Įsikūręs vakariniuose [[Kanigu masyvas|Kanigu masyvo]] šlaituose, virš nedidelio [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Rytų Pirėnai|Rytų Pirėnų]] [[Prancūzijos departamentai|departamente]], [[Oksitanija (regionas)|Oksitanijos]] [[Prancūzijos regionai|regione]], vienuolynas buvo panaikintas – o jo vienuoliai perkelti – [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu 1791 m., tačiau XX a. pradžioje atgimė. „Béatitudes“ bendruomenė nuo 1988 m. čia rūpinasi [[Valandų liturgija|Dievo tarnyba]], taip pat turistų ir dvasiniu priėmimu. Vienuolyno bažnyčioje pastebimi ankstyvųjų Rusiijono regiono pietinio [[romanika|romanikos]] meno eksperimentai, svarbus lūžis architektūros istorijoje. Visas kompleksas yra įtrauktas į [[Kultūros paminklas|istorinių paminklų]] sąrašą. Vienuolyno bažnyčia apibendrina ankstyvąsias pietinio [[romanika|romaninio]] meno raiškas [[Rusijonas (regionas)|Rusijone]] ir laikoma svarbiu lūžiu architektūros raidoje. Visas kompleksas yra įtrauktas į [[kultūros paminklas|istorinių paminklų]] sąrašą. 8xdxbze6wa4nxelxwwjy4y45pwdhusk 6 697285 7851280 2026-06-06T04:50:01Z CD 677 {{sport-logo}} 7851280 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{sport-logo}} a3wyve4fpcagjm1en52txisvcu2qcxt 0 697286 7851281 2026-06-06T05:01:17Z CD 677 Naujas puslapis: {{Mokykla |lat = 55.6300 |long = 22.9196 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kelmės SC.png |data = 1970 m. |pav = |vieta = [[Kelmė]], J. Janonio g. 11F }} '''Kelmės sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi [[Kelmė]]s mieste, vykdanti sporto ir kultūrinio švietimo veiklas. Įstaigos kodas 190112078, steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centras administruoja [[Kelmės miesto stadionas|Kelmės stadioną]]. Centre kultivuojamos 7 sporto šakos –... 7851281 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.6300 |long = 22.9196 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kelmės SC.png |data = 1970 m. |pav = |vieta = [[Kelmė]], J. Janonio g. 11F }} '''Kelmės sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi [[Kelmė]]s mieste, vykdanti sporto ir kultūrinio švietimo veiklas. Įstaigos kodas 190112078, steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centras administruoja [[Kelmės miesto stadionas|Kelmės stadioną]]. Centre kultivuojamos 7 sporto šakos – krepšinis, tinklinis, futbolas, žolės riedulys, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, stalo tenisas. == Istorija == [[1970]] m. įkurta Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM). Iš pradžių joje veikė lengvosios atletikos, dviračių ir stalo teniso grupės, turėjo filialus prie kai kurių vidurinių mokyklų. 2008 m. kultivuota lengvoji atletika, laisvosios imtynės, žolės riedulys, krepšinis, futbolas, tinklinis, stalo tenisas, 2009 m. dirbo 14 trenerių, treniravosi 302 mokiniai.<ref>{{LSE|1|590–591|Kelmės rajono vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> [[2019]] m. mokykla pervadinta sporto centru, ji persikėlė iš Vytauto Didžiojo g. 110 į J. Janonio g. 11F pastatą.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kelmes_vaiku_ir_jaunimo_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kelmės sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Direktoriai == * G. Sakalauskas, 1970–1974 m. * A. A. Musneckas, 1974–1978 m. * P. Sabaitis, 1978–1986 m. * K. Buzys, 1986–1988 m.<ref>{{lse|kelmes-vaiku-ir-jaunimo-sporto-mokykla|2026-06-06|Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> * A. Samulionis, 1988–2019 m. * V. Monkevičius, nuo 2019 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.kelmesc.lt/}} * [https://www.facebook.com/kelmessportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kelmės sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kelmės rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] pauq2qy34lhulg3zbylkvwks9v12tq4 7851282 7851281 2026-06-06T05:01:27Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla]] į [[Kelmės sporto centras]] 7851281 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.6300 |long = 22.9196 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kelmės SC.png |data = 1970 m. |pav = |vieta = [[Kelmė]], J. Janonio g. 11F }} '''Kelmės sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi [[Kelmė]]s mieste, vykdanti sporto ir kultūrinio švietimo veiklas. Įstaigos kodas 190112078, steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centras administruoja [[Kelmės miesto stadionas|Kelmės stadioną]]. Centre kultivuojamos 7 sporto šakos – krepšinis, tinklinis, futbolas, žolės riedulys, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, stalo tenisas. == Istorija == [[1970]] m. įkurta Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM). Iš pradžių joje veikė lengvosios atletikos, dviračių ir stalo teniso grupės, turėjo filialus prie kai kurių vidurinių mokyklų. 2008 m. kultivuota lengvoji atletika, laisvosios imtynės, žolės riedulys, krepšinis, futbolas, tinklinis, stalo tenisas, 2009 m. dirbo 14 trenerių, treniravosi 302 mokiniai.<ref>{{LSE|1|590–591|Kelmės rajono vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> [[2019]] m. mokykla pervadinta sporto centru, ji persikėlė iš Vytauto Didžiojo g. 110 į J. Janonio g. 11F pastatą.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kelmes_vaiku_ir_jaunimo_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kelmės sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Direktoriai == * G. Sakalauskas, 1970–1974 m. * A. A. Musneckas, 1974–1978 m. * P. Sabaitis, 1978–1986 m. * K. Buzys, 1986–1988 m.<ref>{{lse|kelmes-vaiku-ir-jaunimo-sporto-mokykla|2026-06-06|Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> * A. Samulionis, 1988–2019 m. * V. Monkevičius, nuo 2019 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.kelmesc.lt/}} * [https://www.facebook.com/kelmessportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kelmės sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kelmės rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] pauq2qy34lhulg3zbylkvwks9v12tq4 7851286 7851282 2026-06-06T05:05:14Z CD 677 7851286 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.6300 |long = 22.9196 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kelmės SC.png |data = 1970 m. |pav = |vieta = [[Kelmė]], J. Janonio g. 11F }} '''Kelmės sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi [[Kelmė]]s miesto vakarinėje dalyje, vykdanti sporto ir kultūrinio švietimo veiklas. Įstaigos kodas 190112078, steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centras administruoja [[Kelmės miesto stadionas|Kelmės stadioną]]. Centre kultivuojamos 7 sporto šakos – krepšinis, tinklinis, futbolas, žolės riedulys, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, stalo tenisas.<ref>[https://www.kelmesc.lt/apie-mus/ Apie mus.] Kelmesc.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Istorija == [[1970]] m. įkurta Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM). Iš pradžių joje veikė lengvosios atletikos, dviračių ir stalo teniso grupės, turėjo filialus prie kai kurių vidurinių mokyklų. 2008 m. kultivuota lengvoji atletika, laisvosios imtynės, žolės riedulys, krepšinis, futbolas, tinklinis, stalo tenisas, 2009 m. dirbo 14 trenerių, treniravosi 302 mokiniai.<ref>{{LSE|1|590–591|Kelmės rajono vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> [[2019]] m. mokykla pervadinta sporto centru, ji persikėlė iš Vytauto Didžiojo g. 110 į J. Janonio g. 11F pastatą.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kelmes_vaiku_ir_jaunimo_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kelmės sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Direktoriai == * G. Sakalauskas, 1970–1974 m. * A. A. Musneckas, 1974–1978 m. * P. Sabaitis, 1978–1986 m. * K. Buzys, 1986–1988 m.<ref>{{lse|kelmes-vaiku-ir-jaunimo-sporto-mokykla|2026-06-06|Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> * A. Samulionis, 1988–2019 m. * V. Monkevičius, nuo 2019 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.kelmesc.lt/}} * [https://www.facebook.com/kelmessportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kelmės sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kelmės rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] qkrehchiudxtylw0qs16dx2s84d6clg 7851290 7851286 2026-06-06T05:10:00Z CD 677 7851290 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.6300 |long = 22.9196 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = Kelmės SC.png |data = 1970 m. |pav = |vieta = [[Kelmė]], J. Janonio g. 11F }} '''Kelmės sporto centras''' – įstaiga, įsikūrusi [[Kelmė]]s miesto vakarinėje dalyje, vykdanti sporto ir kultūrinio švietimo veiklas. Įstaigos kodas 190112078, steigėjas [[Kelmės rajono savivaldybė]].<ref name=vz/> Centras administruoja [[Kelmės miesto stadionas|Kelmės stadioną]]. Centre kultivuojamos 7 sporto šakos – krepšinis, tinklinis, futbolas, žolės riedulys, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, stalo tenisas.<ref>[https://www.kelmesc.lt/apie-mus/ Apie mus.] Kelmesc.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Istorija == [[1970]] m. įkurta Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM). Iš pradžių joje veikė lengvosios atletikos, dviračių ir stalo teniso grupės, turėjo filialus prie kai kurių vidurinių mokyklų. 2008 m. kultivuota lengvoji atletika, laisvosios imtynės, žolės riedulys, krepšinis, futbolas, tinklinis, stalo tenisas, 2009 m. dirbo 14 trenerių, treniravosi 302 mokiniai.<ref>{{LSE|1|590–591|Kelmės rajono vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> 2018 m. atidarytas naujas sporto centro pastatas, pastatytas šalia profesinio rengimo centro.<ref>[https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/kelmeje-atidarytas-sporto-centras Kelmėje atidarytas Sporto centras.] 2018-12-01, Skrastas.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> [[2019]] m. mokykla pervadinta sporto centru, ji persikėlė iš Vytauto Didžiojo g. 110 į J. Janonio g. 11F pastatą.<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/kelmes_vaiku_ir_jaunimo_sporto_mokykla/juridinis-asmuo/ Kelmės sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> == Direktoriai == * G. Sakalauskas, 1970–1974 m. * A. A. Musneckas, 1974–1978 m. * P. Sabaitis, 1978–1986 m. * K. Buzys, 1986–1988 m.<ref>{{lse|kelmes-vaiku-ir-jaunimo-sporto-mokykla|2026-06-06|Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla}}</ref> * A. Samulionis, 1988–2019 m. * V. Monkevičius, nuo 2019 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.kelmesc.lt/}} * [https://www.facebook.com/kelmessportocentras/ Centro „Facebook“ paskyra] [[Kategorija:Kelmės sportas]] [[Kategorija:Buvusios Kelmės rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] 4jjf6up7gs4qgx7mtec95cxa438qwk9 0 697287 7851283 2026-06-06T05:01:27Z CD 677 CD pervadino puslapį [[Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla]] į [[Kelmės sporto centras]] 7851283 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kelmės sporto centras]] a1qox6w8azzqj4kivzbu49f0u7vdpsx 0 697288 7851287 2026-06-06T05:05:19Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.707310|long= 22.742098 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |aukštis = 1,1 |plotas = 2,65x1,75 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = 1980 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5146}} }} '''Pavaiguvio akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, Vaiguvos sen... 7851287 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.707310|long= 22.742098 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |aukštis = 1,1 |plotas = 2,65x1,75 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = 1980 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5146}} }} '''Pavaiguvio akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, [[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijoje]], [[Pavaiguvis|Pavaiguvio]] ir [[Vaiguva|Vaiguvos]] kaimų paribyje, 0,4 km į šiaurę nuo kelio {{KK158}}, 100 m nuo Užugirių gatvės (ties Nr. 5). Akmuo guli lygiame [[kraštovaizdis|kraštovaizdyje]], atvirame lauke, pievoje. Pažymėtas betoniniu [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] ženklu.<ref>[https://maps.app.goo.gl/2aYYSbbJVt1Rs3KL7 Pavaiguvio akmuo su dubenėliais] ''[[Google Street View]]'' 2023-07</ref> Nuo 1992 m. kaip pavienis objektas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5146|title=Pavaiguvio akmuo su dubenėliais}}</ref> Pavaiguvio akmuo yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš rausvo [[granitas|granito]]. Akmuo savo forma primena [[Lietuviškas varškės sūris|lietuvišką sūrį]] nuolaidėjančiu paviršiumi. Virš žemės iškilęs nedaug, iki 1,1 m, yra 2,65x1,75 m dydžio. Akmens šiaurinėje dalyje iškaltas lygiašonis [[kryžius]] su 55 cm ilgio kryžmomis, su 5-9 cm ilgio skersiniais ant galų. Ties šia vieta iškalti skaičiai „1789“ ir raidės „GSZ TB“. Prie kryžiaus yra 6 gludinti dubenėliai, kurių dydis – nuo 4 iki 8 cm skersmens, gylis – nuo 1 iki 2 cm. == Istorija == Pavaiguvio akmuo žinomas nuo [[tarpukaris|tarpukario]]. 1929 m. gegužės 31 d. jį aplankė muziejininkas [[Balys Buračas]], paminėjęs savo ekspedicinės kelionės užrašuose: „''Sužinojęs dvaro lauke esantį akmenį su įdomiais ženklais, dviejų miestelėnų lydimas, suradau akmenį ir apžiūrėjau. Radau įrašyta tokius ženk­lus: X 1789. G.S. T.B.''“<ref>[https://www.llti.lt/failai/15_Dienorastis_lent%281%29.pdf Muziejininko Buračo Balio 1929 metų vasaros ekspedicinės kelionės užrašai. Vaiguvos vl. m., Šiaulių ap.] ''llti.lt'' p. 200, 201</ref> 1980 m. tiriant akmens aplinką, nustatyta, kad akmuo nejudintas, išlikęs savo pirmykštėje vietoje. Ties jo pietine dalimi iškasus [[šurfas|šurfą]], 10 cm gylyje aptikti akmenys, 35 cm gylyje - iki 20 cm dydžio akmenų [[grindinys]].<ref>[https://www.lad.lt/data/com_ladreports/617/1-4.pdf Pavaiguvio akmuo su jvairiais ženklais ir gludintais dubenėliais] ''lad.lt'' 1980-12-05</ref><ref>Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. [https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Pavaiguvis Vaiguvos seniūnija). 691. Akmuo su dubenėliais, ženklais] ''academia.edu'', p. 489, 490</ref> Pasak vienos legendos, po akmeniu buvo palaidotas „[[kryžiuočiai|kryžiokų]]“ vadas, pagal kitą – ten paslėpti pinigai.<ref> „[[Kultūros paminklai]]“. [https://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=154&limit=1&limitstart=3 Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja. 22. PAVAIGUVYS, KELMĖS RAJ.] ''ethnicart.lt'' 1996, t. 3, p. 6–19</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/vaiguvos-dvaro-pavaiguvio-akmuo-su-%C5%BEenklais-1929-m-gegu%C5%BE%C4%97s-31-d-fot-balys-bura%C4%8Da/999381755563904/ Vaiguvos dvaro (Pavaiguvio) akmuo su ženklais. 1929 m.] ''facebook.com'' [[Kategorija:Vaiguva]] [[Kategorija:Kelmės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] tvh92r8khggtfv1yi7i8haddbhs5a5d 7851318 7851287 2026-06-06T07:23:28Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851318 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.707310|long= 22.742098 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |aukštis = 1,1 |plotas = 2,65x1,75 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = 1980 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5146}} }} '''Pavaiguvio akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, [[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijoje]], [[Pavaiguvis|Pavaiguvio]] ir [[Vaiguva|Vaiguvos]] kaimų paribyje, 0,4 km į šiaurę nuo kelio {{KK158}}, 100 m nuo Užugirių gatvės (ties Nr. 5). Akmuo guli lygiame [[kraštovaizdis|kraštovaizdyje]], atvirame lauke, pievoje. Pažymėtas betoniniu [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] ženklu.<ref>[https://maps.app.goo.gl/2aYYSbbJVt1Rs3KL7 Pavaiguvio akmuo su dubenėliais] ''[[Google Street View]]'' 2023-07</ref> Nuo 1992 m. kaip pavienis objektas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5146|title=Pavaiguvio akmuo su dubenėliais}}</ref> Pavaiguvio akmuo yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš rausvo [[granitas|granito]]. Akmuo savo forma primena [[Lietuviškas varškės sūris|lietuvišką sūrį]] nuolaidėjančiu paviršiumi. Virš žemės iškilęs nedaug, iki 1,1 m, yra 2,65x1,75 m dydžio. Akmens šiaurinėje dalyje iškaltas lygiašonis [[kryžius]] su 55 cm ilgio kryžmomis, su 5-9 cm ilgio skersiniais ant galų. Ties šia vieta iškalti skaičiai „1789“ ir raidės „GSZ TB“. Prie kryžiaus yra 6 gludinti dubenėliai, kurių dydis – nuo 4 iki 8 cm skersmens, gylis – nuo 1 iki 2 cm. == Istorija == Pavaiguvio akmuo žinomas nuo [[tarpukaris|tarpukario]]. 1929 m. gegužės 31 d. jį aplankė muziejininkas [[Balys Buračas]], paminėjęs savo ekspedicinės kelionės užrašuose: „''Sužinojęs dvaro lauke esantį akmenį su įdomiais ženklais, dviejų miestelėnų lydimas, suradau akmenį ir apžiūrėjau. Radau įrašyta tokius ženklus: X 1789. G.S. T.B.''“<ref>[https://www.llti.lt/failai/15_Dienorastis_lent%281%29.pdf Muziejininko Buračo Balio 1929 metų vasaros ekspedicinės kelionės užrašai. Vaiguvos vl. m., Šiaulių ap.] ''llti.lt'' p. 200, 201</ref> 1980 m. tiriant akmens aplinką, nustatyta, kad akmuo nejudintas, išlikęs savo pirmykštėje vietoje. Ties jo pietine dalimi iškasus [[šurfas|šurfą]], 10 cm gylyje aptikti akmenys, 35 cm gylyje – iki 20 cm dydžio akmenų [[grindinys]].<ref>[https://www.lad.lt/data/com_ladreports/617/1-4.pdf Pavaiguvio akmuo su jvairiais ženklais ir gludintais dubenėliais] ''lad.lt'' 1980-12-05</ref><ref>Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. [https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Pavaiguvis Vaiguvos seniūnija). 691. Akmuo su dubenėliais, ženklais] ''academia.edu'', p. 489, 490</ref> Pasak vienos legendos, po akmeniu buvo palaidotas „[[kryžiuočiai|kryžiokų]]“ vadas, pagal kitą – ten paslėpti pinigai.<ref> „[[Kultūros paminklai]]“. [https://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=154&limit=1&limitstart=3 Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja. 22. PAVAIGUVYS, KELMĖS RAJ.] ''ethnicart.lt'' 1996, t. 3, p. 6–19</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/vaiguvos-dvaro-pavaiguvio-akmuo-su-%C5%BEenklais-1929-m-gegu%C5%BE%C4%97s-31-d-fot-balys-bura%C4%8Da/999381755563904/ Vaiguvos dvaro (Pavaiguvio) akmuo su ženklais. 1929 m.] ''facebook.com'' [[Kategorija:Vaiguva]] [[Kategorija:Kelmės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] kw7iz7lskdmmpq8zeqkz0xtvzjj20rg 7851319 7851318 2026-06-06T07:23:49Z Hugo.arg 1674 7851319 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.707310|long= 22.742098 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kelmės rajono savivaldybė |sen = Vaiguvos seniūnija |aukštis = 1,1 |plotas = 2,65x1,75 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = 1980 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|5146}} }} '''Pavaiguvio akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Kelmės rajono savivaldybė]]je, [[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijoje]], [[Pavaiguvis|Pavaiguvio]] ir [[Vaiguva|Vaiguvos]] kaimų paribyje, 0,4 km į šiaurę nuo kelio {{KK158}}, 100 m nuo Užugirių gatvės (ties Nr. 5). Akmuo guli lygiame [[kraštovaizdis|kraštovaizdyje]], atvirame lauke, pievoje. Pažymėtas betoniniu [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] ženklu.<ref>[https://maps.app.goo.gl/2aYYSbbJVt1Rs3KL7 Pavaiguvio akmuo su dubenėliais] ''[[Google Street View]]'' 2023-07</ref> Nuo 1992 m. kaip pavienis objektas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|mc=5146|title=Pavaiguvio akmuo su dubenėliais}}</ref> Pavaiguvio akmuo yra žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš rausvo [[granitas|granito]]. Akmuo savo forma primena [[Lietuviškas varškės sūris|lietuvišką sūrį]] nuolaidėjančiu paviršiumi. Virš žemės iškilęs nedaug, iki 1,1 m, yra 2,65x1,75 m dydžio. Akmens šiaurinėje dalyje iškaltas lygiašonis [[kryžius]] su 55 cm ilgio kryžmomis, su 5-9 cm ilgio skersiniais ant galų. Ties šia vieta iškalti skaičiai „1789“ ir raidės „GSZ TB“. Prie kryžiaus yra 6 gludinti dubenėliai, kurių dydis – nuo 4 iki 8 cm skersmens, gylis – nuo 1 iki 2 cm. == Istorija == Pavaiguvio akmuo žinomas nuo [[tarpukaris|tarpukario]]. 1929 m. gegužės 31 d. jį aplankė muziejininkas [[Balys Buračas]], paminėjęs savo ekspedicinės kelionės užrašuose: „''Sužinojęs dvaro lauke esantį akmenį su įdomiais ženklais, dviejų miestelėnų lydimas, suradau akmenį ir apžiūrėjau. Radau įrašyta tokius ženklus: X 1789. G.S. T.B.''“<ref>[https://www.llti.lt/failai/15_Dienorastis_lent%281%29.pdf Muziejininko Buračo Balio 1929 metų vasaros ekspedicinės kelionės užrašai. Vaiguvos vl. m., Šiaulių ap.] ''llti.lt'' p. 200, 201</ref> 1980 m. tiriant akmens aplinką, nustatyta, kad akmuo nejudintas, išlikęs savo pirmykštėje vietoje. Ties jo pietine dalimi iškasus [[šurfas|šurfą]], 10 cm gylyje aptikti akmenys, 35 cm gylyje – iki 20 cm dydžio akmenų [[grindinys]].<ref>[https://www.lad.lt/data/com_ladreports/617/1-4.pdf Pavaiguvio akmuo su jvairiais ženklais ir gludintais dubenėliais] ''lad.lt'' 1980-12-05</ref><ref>Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. [https://www.academia.edu/1362388/Senosios_Lietuvos_%C5%A1ventviet%C4%97s_%C5%BDemaitija_Ancient_Sacred_Places_of_Lithuania_%C5%BDemaitija_Samogitia_Region Pavaiguvis Vaiguvos seniūnija). 691. Akmuo su dubenėliais, ženklais] ''academia.edu'', p. 489, 490</ref> Pasak vienos legendos, po akmeniu buvo palaidotas „[[kryžiuočiai|kryžiokų]]“ vadas, pagal kitą – ten paslėpti pinigai.<ref> „[[Kultūros paminklai]]“. [https://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=154&limit=1&limitstart=3 Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja. 22. PAVAIGUVYS, KELMĖS RAJ.] ''ethnicart.lt'' 1996, t. 3, p. 6–19</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/vaiguvos-dvaro-pavaiguvio-akmuo-su-%C5%BEenklais-1929-m-gegu%C5%BE%C4%97s-31-d-fot-balys-bura%C4%8Da/999381755563904/ Vaiguvos dvaro (Pavaiguvio) akmuo su ženklais. 1929 m.] ''facebook.com'' [[Kategorija:Vaiguva]] [[Kategorija:Kelmės rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 779jxk5a3shhxiik69db9p9ipd8cv3z 0 697289 7851302 2026-06-06T05:54:49Z CD 677 Naujas puslapis: {{Mokykla |lat = 55.7160 |long = 21.1324 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = |data = 1981 m. |pav = |vieta = [[Klaipėda]], S. Daukanto g. 24 }} '''Klaipėdos miesto sporto centras''' (1981–1991 m. '''''Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokykla''''') – buvusi įstaiga, veikusi [[Klaipėda|Klaipėdos]] mieste, [[Naujamiestis (Klaipėda)|Naujamiestyje]]. Įstaigos kodas 142040098, steigėjas [[Klaipėdos miesto savivaldybė]].<ref name=vz/> == Istorija == [... 7851302 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.7160 |long = 21.1324 |mokykla = {{PAGENAME}} |emblema = |data = 1981 m. |pav = |vieta = [[Klaipėda]], S. Daukanto g. 24 }} '''Klaipėdos miesto sporto centras''' (1981–1991 m. '''''Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokykla''''') – buvusi įstaiga, veikusi [[Klaipėda|Klaipėdos]] mieste, [[Naujamiestis (Klaipėda)|Naujamiestyje]]. Įstaigos kodas 142040098, steigėjas [[Klaipėdos miesto savivaldybė]].<ref name=vz/> == Istorija == [[1981]] m. įkurta Klaipėdos aukštojo sportinio meistriškumo mokykla (ASMM), kurioje veikė akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, futbolo, sunkiosios atletikos, šaudymo iš lanko, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės grupės. Vėliau imtos kultivuoti ir kitos sporto šakos. Mokykla paruošė daug aukšto lygio sportininkų, tapusių Lietuvos, TSRS, Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkais.<ref>{{LSE|1|613–614|Klaipėdos miesto sporto centras}}</ref> 1991 m. mokykla pervadinta miesto centru. [[2013]] m. gruodį centras reorganizuotas,<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_m_sporto_centras_bi/juridinis-asmuo/ Klaipėdos miesto sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-06-06).</ref> prijungiant prie [[Viesulas (sporto centras)|„Viesulo“ sporto centro]].<ref>2013-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-220 [https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file10230.docx „Dėl Klaipėdos miesto sporto centro reorganizavimo“].</ref> == Direktoriai == * R. Gelžinis, 1981–1985 m. * J. Sadlauskas, 1985–1989 m. * V. Z. Dvelienė, 1989–1991 m. * R. Vitkus, nuo 1991 m.<ref>{{lse|klaipedos-miesto-sporto-centras|2026-06-06|Klaipėdos miesto sporto centras}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Klaipėdos sportas]] [[Kategorija:Buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] bycjybmzh9xfp1lnss9xtyias0bf79o 0 697290 7851303 2026-06-06T05:55:43Z CD 677 Nukreipiama į [[Klaipėdos miesto sporto centras]] 7851303 wikitext text/x-wiki #redirect [[Klaipėdos miesto sporto centras]] oezuxz40va6g4z5z78s5ny2lh8ol5wt 0 697291 7851313 2026-06-06T06:52:15Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |aukštis = 1 |plotas = 2,35x2,1 m |priešpilis = |naudotas = I t-metis pr. Kr. – I t-mečio po Kr. vid. |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|43943}} }} '''Daukšių akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], s... 7851313 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |aukštis = 1 |plotas = 2,35x2,1 m |priešpilis = |naudotas = I t-metis pr. Kr. – I t-mečio po Kr. vid. |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|43943}} }} '''Daukšių akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, [[Šiaulėnų seniūnija|Šiaulėnų seniūnijoje]], [[Ardaičiai|Ardaičių]] kaime, paribyje su [[Daukšiai (Radviliškis)|Daukšiais]], 6 km į pietvakarius nuo [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]], 0,4 km į pietus nuo kelio {{KK148}} ties [[Šiaulaičiai]]s. Paminklinis akmuo guli pamiškėje, prie žvyrkelio. Nuo 2019 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=43943 |title=Daukšių akmuo su dubenėliais}}</ref> Daukšių akmuo guli ne pirminėje savo vietoje, nes buvo atvilktas iš [[melioracija|melioruoto]] lauko. Greta kitų įvairaus dydžio lauko riedulių jį pastebėjo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus direktorius [[Egidijus Prascevičius]]. Akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, nuskeltu kraštu. Tai žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš pilkai rausvo stambiagrūdžio [[granitas|granito]]. Akmuo netaisyklingos formos, maždaug 2,35 m ilgio, 2,1 m pločio bei iki 1 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Ant akmens gana nelygioje plokštumoje išgludinti 28 dubenėliai, nuo 4 iki 7 cm skersmens dydžio.<ref name=kvr/> Akmuo įtrauktas į „Šiaulės žemės dviračių trasos“ maršrutą.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-dviraciu/siaules-zemes-dviraciu-trasa-/212 Šiaulės žemės dviračių trasa] ''pamatyklietuvoje.lt''</ref> Šalia įrengta [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] informacinė lenta, jis lankomas turistų, dubenėliuose paliekamos monetos.<ref name=kvr/> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Tytuvėnų regioninis parkas. [https://www.facebook.com/p/Dauk%C5%A1i%C5%B3-akmuo-su-duobut%C4%97mis-100075758210101/ Daukšių akmuo su duobutėmis] ''facebook.com'', 2019 m. * [https://www.inforadviliskis.lt/lankytinos-vietos/dauksiu-akmuo/ Daukšių akmuo] ''inforadviliskis.lt'' [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] 3vro4h4bgob5cfq24s47brcxji6r44w 7851316 7851313 2026-06-06T06:57:20Z Vilensija 40695 7851316 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |aukštis = 1 |plotas = 2,35x2,1 m |priešpilis = |naudotas = I t-metis pr. Kr. – I t-mečio po Kr. vid. |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|43943}} }} '''Daukšių akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, [[Šiaulėnų seniūnija|Šiaulėnų seniūnijoje]], [[Ardaičiai|Ardaičių]] kaime, paribyje su [[Daukšiai (Radviliškis)|Daukšiais]], 6 km į pietvakarius nuo [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]], 3,3 km į pietus nuo kelio {{KK148}} ties [[Šiaulaičiai]]s. Paminklinis akmuo guli pamiškėje, prie žvyrkelio. Nuo 2019 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=43943 |title=Daukšių akmuo su dubenėliais}}</ref> Daukšių akmuo guli ne pirminėje savo vietoje, nes buvo atvilktas iš [[melioracija|melioruoto]] lauko. Greta kitų įvairaus dydžio lauko riedulių jį pastebėjo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus direktorius [[Egidijus Prascevičius]]. Akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, nuskeltu kraštu. Tai žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš pilkai rausvo stambiagrūdžio [[granitas|granito]]. Akmuo netaisyklingos formos, maždaug 2,35 m ilgio, 2,1 m pločio bei iki 1 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Ant akmens gana nelygioje plokštumoje išgludinti 28 dubenėliai, nuo 4 iki 7 cm skersmens dydžio.<ref name=kvr/> Akmuo įtrauktas į „Šiaulės žemės dviračių trasos“ maršrutą.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-dviraciu/siaules-zemes-dviraciu-trasa-/212 Šiaulės žemės dviračių trasa] ''pamatyklietuvoje.lt''</ref> Šalia įrengta [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] informacinė lenta, jis lankomas turistų, dubenėliuose paliekamos monetos.<ref name=kvr/> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Tytuvėnų regioninis parkas. [https://www.facebook.com/p/Dauk%C5%A1i%C5%B3-akmuo-su-duobut%C4%97mis-100075758210101/ Daukšių akmuo su duobutėmis] ''facebook.com'', 2019 m. * [https://www.inforadviliskis.lt/lankytinos-vietos/dauksiu-akmuo/ Daukšių akmuo] ''inforadviliskis.lt'' [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] ohx1vbz8f6f707vc9obkihv5mv9uyly 7851317 7851316 2026-06-06T07:22:23Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7851317 wikitext text/x-wiki {{Tytuvėnų RP}} {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Šiaulėnų seniūnija |aukštis = 1 |plotas = 2,35x2,1 m |priešpilis = |naudotas = I t-metis pr. Kr. – I t-mečio po Kr. vid. |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|43943}} }} '''Daukšių akmuo su dubenėliais''' – [[mitologinis akmuo]], stūksantis [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, [[Šiaulėnų seniūnija|Šiaulėnų seniūnijoje]], [[Ardaičiai|Ardaičių]] kaime, paribyje su [[Daukšiai (Radviliškis)|Daukšiais]], 6 km į pietvakarius nuo [[Šiaulėnai|Šiaulėnų]], 3,3 km į pietus nuo kelio {{KK148}} ties [[Šiaulaičiai]]s. Paminklinis akmuo guli pamiškėje, prie žvyrkelio. Nuo 2019 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=43943 |title=Daukšių akmuo su dubenėliais}}</ref> Daukšių akmuo guli ne pirminėje savo vietoje, nes buvo atvilktas iš [[melioracija|melioruoto]] lauko. Greta kitų įvairaus dydžio lauko riedulių jį pastebėjo Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus direktorius [[Egidijus Prascevičius]]. Akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, nuskeltu kraštu. Tai žmogaus apdorotas [[riedulys]], sudarytas iš pilkai rausvo stambiagrūdžio [[granitas|granito]]. Akmuo netaisyklingos formos, maždaug 2,35 m ilgio, 2,1 m pločio bei iki 1 m aukščio nuo žemės paviršiaus. Ant akmens gana nelygioje plokštumoje išgludinti 28 dubenėliai, nuo 4 iki 7 cm skersmens dydžio.<ref name=kvr/> Akmuo įtrauktas į „Šiaulės žemės dviračių trasos“ maršrutą.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-dviraciu/siaules-zemes-dviraciu-trasa-/212 Šiaulės žemės dviračių trasa] ''pamatyklietuvoje.lt''</ref> Šalia įrengta [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] informacinė lenta, jis lankomas turistų, dubenėliuose paliekamos monetos.<ref name=kvr/> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * Tytuvėnų regioninis parkas. [https://www.facebook.com/p/Dauk%C5%A1i%C5%B3-akmuo-su-duobut%C4%97mis-100075758210101/ Daukšių akmuo su duobutėmis] ''facebook.com'', 2019 m. * [https://www.inforadviliskis.lt/lankytinos-vietos/dauksiu-akmuo/ Daukšių akmuo] ''inforadviliskis.lt'' [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] qng6rwfy9zdd7s9vyz0be1ab8h9gdf3 0 697292 7851329 2026-06-06T09:02:36Z CD 677 Naujas puslapis: '''Kolūkietis''' gali reikšti: * žmogus, dirbęs [[kolūkis|kolūkyje]]; * [[Kolūkiečiai (Anykščiai)|buvusi gyvenvietė Anykščių rajone]]; * [[Kolūkietis (sporto draugija)|sporto draugija, kuravusi kaimo sporto plėtrą]]; * žurnalas „[[Lietuvos kolūkietis]]“. {{nuorodinis}} 7851329 wikitext text/x-wiki '''Kolūkietis''' gali reikšti: * žmogus, dirbęs [[kolūkis|kolūkyje]]; * [[Kolūkiečiai (Anykščiai)|buvusi gyvenvietė Anykščių rajone]]; * [[Kolūkietis (sporto draugija)|sporto draugija, kuravusi kaimo sporto plėtrą]]; * žurnalas „[[Lietuvos kolūkietis]]“. {{nuorodinis}} 8wouqs4qhd17g1uwhnu12wukhnmejis 7851331 7851329 2026-06-06T09:03:34Z CD 677 7851331 wikitext text/x-wiki '''Kolūkietis''' gali reikšti: * žmogus, dirbęs [[kolūkis|kolūkyje]]; * [[Kolūkietis (sporto draugija)|„Kolūkiečio“ sporto draugija]], kuravusi kaimo sporto plėtrą; * žurnalas „[[Lietuvos kolūkietis]]“; * [[Kolūkiečiai (Anykščiai)|Kolūkiečiai]] – buvusi gyvenvietė Anykščių rajone. {{nuorodinis}} b8dbglw0t0nz929fhn28r26yi7dn6as 0 697293 7851330 2026-06-06T09:03:00Z CD 677 Nukreipiama į [[Kolūkietis]] 7851330 wikitext text/x-wiki #redirect [[Kolūkietis]] d4o69ape4nxw4mad6zrpennqtwvp8rv 0 697294 7851338 2026-06-06T09:35:26Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |aukštis = 1,2 |plotas = 2,7x2,5 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|16168}} }} '''Kleboniškių akmuo su dubenėliais''' – [[archeologijos paminklas]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, Pakalniš... 7851338 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |lat= 55.631376|long= 23.345235 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Radviliškio rajono savivaldybė |sen = Pakalniškių seniūnija |aukštis = 1,2 |plotas = 2,7x2,5 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|16168}} }} '''Kleboniškių akmuo su dubenėliais''' – [[archeologijos paminklas]] [[Radviliškio rajono savivaldybė]]je, [[Pakalniškių seniūnija|Pakalniškių seniūnijoje]], aptinkamas [[Kleboniškiai|Kleboniškių]] kaimo laukuose, 1,5 km į šiaurę nuo kelio {{A9}}, 120 m į rytus nuo [[Daugyvenė]]s kranto. Patenka į [[Daugyvenės kraštovaizdžio draustinis|Daugyvenės kraštovaizdžio draustinio]] teritoriją. Priešingoje upės pusėje, už 200 m stūkso [[Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis)|Pakalniškių piliakalnis]]. Nuo 1997 m. akmuo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=16168|title=Kleboniškių akmuo su dubenėliais}}</ref> Kleboniškių akmuo [[melioracija|melioratorių]] buvo iškeltas iš senosios vietos, pastaraisiais metais - vėl nuvežtas maždaug ten, kur pagal atsiminimus ir gulėjo. Akmenį sudaro rausvas [[granitas]], jis 2,7x2,5 m dydžio, iki 1,2 m. aukščio. Viršutinėje akmens plokštumoje suskaičiuojami 35 dubenėliai, kurių daugumą sudaro 5-7 cm skersmens, 1-2 cm gylio įdubimai. Dalis akmens nuskelta.<ref>„[[Kultūros paminklai]]“. [https://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=154&limit=1&limitstart=3 Akmenys su duobutėmis: sena ir nauja. 15. KLEBONIŠKĖS, RADVILIŠKIO RAJ. (Av-1999)] ''ethnicart.lt'' 1996, t. 3, p. 6–19</ref> Pasak archeologo [[Libertas Klimka|Liberto Klimkos]], apylinkėse tyrinėjusio istorinę [[Raginėnai|Raginėnų]] vietovę, akmenyje iškaltos duobutės buvo skirtos [[auka (religija)|aukojimui]] ir siejamos su senovės baltų [[laumė|laumių]] kultu.<ref>[https://www.inforadviliskis.lt/lankytinos-vietos/kleboniskiu-akmuo/ Kleboniškių akmuo] ''inforadviliskis.lt''</ref> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://www.inforadviliskis.lt/pramogos-ka-veikti/dviraciu-zygis-radviliskio-rajono-mitologiniu-akmenu-kelias/ Dviračių žygis „Radviliškio rajono mitologinių akmenų kelias“] [[Kategorija:Kleboniškiai]] [[Kategorija:Radviliškio rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] o12kstqfbxncoo86p0ph6xvmmjiq6pu 0 697295 7851342 2026-06-06T09:54:22Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Istorinis administracinis vienetas|pavadinimas=Pietų Prūsija|origpavadin={{de|Provinz Südpreußen}}<br>{{pl|Prusy Południowe}}|žemėlapis=South_Prussia_1795–1806_administrative_map_with_departments,_districts_and_all_towns.jpg|įkūrimoMet=1793|panaikinimoMet=1807|p1=ATR|vėliava_p1=Chorągiew królewska.png|s1=Varšuvos kunigaikštystė|vėliava_s1=Flag_of_the_Duchy_of_Warsaw.svg|admCentras=[[Poznanė]] (1793–1795)<br>[[Varšuva]] (1795–1807)|valstybė=Prūsij... 7851342 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas|pavadinimas=Pietų Prūsija|origpavadin={{de|Provinz Südpreußen}}<br>{{pl|Prusy Południowe}}|žemėlapis=South_Prussia_1795–1806_administrative_map_with_departments,_districts_and_all_towns.jpg|įkūrimoMet=1793|panaikinimoMet=1807|p1=ATR|vėliava_p1=Chorągiew królewska.png|s1=Varšuvos kunigaikštystė|vėliava_s1=Flag_of_the_Duchy_of_Warsaw.svg|admCentras=[[Poznanė]] (1793–1795)<br>[[Varšuva]] (1795–1807)|valstybė=Prūsija|gyventoju=1335000|gyventojumetai=1793|gyventoju1=1503508|gyventoju1metai=1806|kalbos=[[vokiečių kalba|vokiečių]]|plotas=53000|plotasmetai=1806}} '''Pietų Prūsija''' ({{de|Provinz Südpreußen}}, {{pl|Prusy Południowe}}) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]] provincija, įkurta 1793 m. iš teritorijų, aneksuotų per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]]. Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo padalijimo]] 1795 m. provincija gerokai išsiplėtė, įtraukdama [[Varšuva|Varšuvą]] ir jos apylinkes. == Geografija == Pietų Prūsija vakaruose ribojosi su Brandenburgo [[Noimarkas|Noimarko]] regionu, o šiaurėje – su [[Notecės apygarda]]. Po Trečiojo padalijimo [[Dobrynės žemė|Dobrynės]] ir [[Plocko vaivadija (Lenkijos karalystė)|Plocko]] žemės į šiaurės rytus nuo [[Vysla|Vyslos]] buvo perduotos [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] sudėčiai, o Pietų Prūsija įgijo buvusios [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] Varšuvos regioną. Pietryčiuose [[Pilica|Pilicos]] upė žymėjo sieną su tomis [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] teritorijomis, kurios 1795 m. tapo Austrijos [[Vakarų Galicija|Naujosios Galicijos]] dalimi. Pietvakariuose ribojosi su [[Silezijos provincija]] ir [[Naujoji Silezija|Naująja Silezija]], mažesne provincija, apimančia buvusią [[Sevežo kunigaikštystė|Sevežo kunigaikštystę]], kuri buvo administruojama iš Pietų Prūsijos. == Istorija == Pietų Prūsija buvo sukurta iš teritorijų, aneksuotų per Antrąjį ATR padalijimą, ir 1793 m. apėmė: * [[Poznanės vaivadija (Lenkijos karalystė)|Poznanės]], [[Kališo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Kališo]], [[Kujavijos Bresto vaivadija|Kujavijos Bresto]] ir [[Gniezno vaivadija|Gniezno]] vaivadijas; * [[Seradzo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Seradzo]] ir [[Lenčycos vaivadija|Lenčycos]] apylinkes; * [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]]; * gretimas [[Plocko vaivadija (Lenkijos karalystė)|Plocko]] ir [[Ravos vaivadija|Ravos]] vaivadijų dalis. Iš pradžių provincijos sostine buvo [[Poznanė]] (1793–1795 m.), vėliau – [[Varšuva]] (1795–1806 m.), kuri buvo prijungta 1795 m. po Trečiojo ATR padalijimo.<ref name="Meyer">[http://www.retrobibliothek.de/retrobib/seite.html?id=115435#S%C3%BCdpreu%C3%9Fen Südpreußen] // Meyers Konversations-Lexikon. — 4. Auflage. — Band 15. — Leipzig/Wien, Verlag des Bibliographischen Instituts, 1885—1892. — S. 423</ref> Tačiau faktiškai teritoriją administravo Generalinė direktorija (''General-Direktorium'') [[Berlynas|Berlyne]]. Ši ekonomiškai mažai išsivysčiusi provincija buvo administruojama siekiant pirmiausia gauti finansinės naudos. Pirmasis provincijos ministras [[Otto von Voss|Otas fon Fosas]] teigė, kad „Pietų Prūsija neturėtų būti įgyta pernelyg brangiai: ji neturi tapti našta kitoms provincijoms, o priešingai – turi joms ir visai Prūsijos valstybei nešti naudą“.<ref>Denkschrift über die Verwaltung Südpreussens während der ersten Amtsperiode des Ministers von Voss, September 1794, in Ingeburg Bussenius, ed., ''Urkunden und Alten zur Geschichte der preussischen Verwaltung in Sudpreussen und Neuostpreussen 1793–1806''(Frankfurt a.M., 1961), document 13.</ref> Taigi, vykdydama [[Lenkų germanizacija padalijimo laikotarpiu|lenkų germanizaciją padalijimų metu]], Prūsijos valstybė iš provincijos išgaudavo daugiau pajamų, nei į ją investuodavo, ir nustatydavo muitus prekėms iš jos, kas labai neigiamai paveikė provincijos pramoninį vystymąsi.<ref>Hagen, William W. “The Partitions of Poland and the Crisis of the Old Regime in Prussia 1772–1806.” ''Central European History'' 9, no. 2 (1976): 115–28.</ref> Po [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] pergalės [[Ketvirtosios koalicijos karas|Ketvirtosios koalicijos kare]] ir [[Didžiosios Lenkijos sukilimas (1806)|Didžiosios Lenkijos sukilimo]], pagal 1807 m. [[Tilžės taika|Tilžės taiką]] Pietų Prūsijos teritorija tapo [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystės]], Prancūzijos satelitinės valstybės, dalimi. Po 1815 m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] buvo padalyta tarp Prūsijos [[Poznanės didžioji kunigaikštystė|Poznanės didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos Kongreso karalystė|Kongresinės Lenkijos]], priklausiusios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]]. == Administracinis suskirstymas == [[File:Preussen-1806.jpg|thumb|right|408x408px|Pietų Prūsijos ir jos Poznanės, Kališo bei Varšuvos departamentų žemėlapis, 1801–1807 m.]] === Departamentai === Provincija buvo suskirstyta į tris departamentus: * Kališo departamentas (''Kammerdepartment Kalisch''), administracinis centras – [[Kališas]]. * Poznanės departamentas (''Kammerdepartment Posen''), administracinis centras – [[Poznanė]]. * Varšuvos departamentas (''Kammerdepartment Warschau''), administracinis centras – [[Varšuva]]. === Apygardos === 1806 m. trys provincijos departamentai buvo suskirstyti į šias apygardas: {| class="wikitable" |- !Kališo departamentas !Poznanės departamentas !Varšuvos departamentas |- style="vertical-align: top;" | *[[Kališas]] *[[Odolianuvas]] *[[Koninas]] *[[Ostšešuvas]] *[[Veliunis]] *[[Liutomerskas]] *[[Varta (miestelis)|Varta]] *[[Šadekas]] *[[Seradzas]] *[[Petrakavas]] *[[Radomskas]] *[[Čenstakava]] | *[[Poznanė]] *[[Obornikai]] *[[Mendzyžečas]] *[[Babimostas]] *[[Vschova]] *[[Krobia]] *[[Sremas]] *[[Koscianas]] *[[Krotošynas]] *[[Pyzdrai]] *[[Didžiosios Lenkijos Sroda]] *[[Gnieznas]] *[[Vongrovecas]] *[[Povidzas (Didžiosios Lenkijos vaivadija)|Povidzas]] *[[Kujavijos Brestas]] *[[Radzejuvas]] *[[Kovalis]] | *[[Varšuva]] *[[Blonis]] *[[Čerskas (Pamario vaivadija)|Čerskas]] *[[Mazovijos Rava]] *[[Sochačevas]] *[[Gostynis]] *Orlovas *[[Lenčyca]] *[[Zgežas]] *[[Bžezinas]] |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Prūsijos karalystės provincijos]] [[Kategorija:Didžiosios Lenkijos istorija]] sqcq36uda3r256sja3i39stsfi5g09x 7851353 7851342 2026-06-06T10:09:03Z Nomadbones 153116 7851353 wikitext text/x-wiki {{Istorinis administracinis vienetas|pavadinimas=Pietų Prūsija|origpavadin={{de|Provinz Südpreußen}}<br>{{pl|Prusy Południowe}}|žemėlapis=South_Prussia_1795–1806_administrative_map_with_departments,_districts_and_all_towns.jpg|įkūrimoMet=1793|panaikinimoMet=1807|p1=ATR|vėliava_p1=Chorągiew królewska.png|s1=Varšuvos kunigaikštystė|vėliava_s1=Flag_of_the_Duchy_of_Warsaw.svg|admCentras=[[Poznanė]] (1793–1795)<br>[[Varšuva]] (1795–1807)|valstybė=Prūsija|gyventoju=1335000|gyventojumetai=1793|gyventoju1=1503508|gyventoju1metai=1806|kalbos=[[vokiečių kalba|vokiečių]]|plotas=53000|plotasmetai=1806|žemėlapio tekstas=Provincija 1795–1807 m.<ref>[https://www.raremaps.com/cgi-bin/gallery.pl/enlarge/18319 Factual Prussia (West-East Prussia) Map. ]</ref>}} '''Pietų Prūsija''' ({{de|Provinz Südpreußen}}, {{pl|Prusy Południowe}}) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]] provincija, įkurta 1793 m. iš teritorijų, aneksuotų per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]]. Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo padalijimo]] 1795 m. provincija gerokai išsiplėtė, įtraukdama [[Varšuva|Varšuvą]] ir jos apylinkes. == Geografija == Pietų Prūsija vakaruose ribojosi su Brandenburgo [[Noimarkas|Noimarko]] regionu, o šiaurėje – su [[Notecės apygarda]]. Po Trečiojo padalijimo [[Dobrynės žemė|Dobrynės]] ir [[Plocko vaivadija (Lenkijos karalystė)|Plocko]] žemės į šiaurės rytus nuo [[Vysla|Vyslos]] buvo perduotos [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] sudėčiai, o Pietų Prūsija įgijo buvusios [[Mazovijos vaivadija (1529–1795)|Mazovijos vaivadijos]] Varšuvos regioną. Pietryčiuose [[Pilica|Pilicos]] upė žymėjo sieną su tomis [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] teritorijomis, kurios 1795 m. tapo Austrijos [[Vakarų Galicija|Naujosios Galicijos]] dalimi. Pietvakariuose ribojosi su [[Silezijos provincija]] ir [[Naujoji Silezija|Naująja Silezija]], mažesne provincija, apimančia buvusią [[Sevežo kunigaikštystė|Sevežo kunigaikštystę]], kuri buvo administruojama iš Pietų Prūsijos. == Istorija == Pietų Prūsija buvo sukurta iš teritorijų, aneksuotų per Antrąjį ATR padalijimą, ir 1793 m. apėmė: * [[Poznanės vaivadija (Lenkijos karalystė)|Poznanės]], [[Kališo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Kališo]], [[Kujavijos Bresto vaivadija|Kujavijos Bresto]] ir [[Gniezno vaivadija|Gniezno]] vaivadijas; * [[Seradzo vaivadija (Lenkijos karalystė)|Seradzo]] ir [[Lenčycos vaivadija|Lenčycos]] apylinkes; * [[Dobrynės žemė|Dobrynės žemę]]; * gretimas [[Plocko vaivadija (Lenkijos karalystė)|Plocko]] ir [[Ravos vaivadija|Ravos]] vaivadijų dalis. Iš pradžių provincijos sostine buvo [[Poznanė]] (1793–1795 m.), vėliau – [[Varšuva]] (1795–1806 m.), kuri buvo prijungta 1795 m. po Trečiojo ATR padalijimo.<ref name="Meyer">[http://www.retrobibliothek.de/retrobib/seite.html?id=115435#S%C3%BCdpreu%C3%9Fen Südpreußen] // Meyers Konversations-Lexikon. — 4. Auflage. — Band 15. — Leipzig/Wien, Verlag des Bibliographischen Instituts, 1885—1892. — S. 423</ref> Tačiau faktiškai teritoriją administravo Generalinė direktorija (''General-Direktorium'') [[Berlynas|Berlyne]]. Ši ekonomiškai mažai išsivysčiusi provincija buvo administruojama siekiant pirmiausia gauti finansinės naudos. Pirmasis provincijos ministras [[Otto von Voss|Otas fon Fosas]] teigė, kad „Pietų Prūsija neturėtų būti įgyta pernelyg brangiai: ji neturi tapti našta kitoms provincijoms, o priešingai – turi joms ir visai Prūsijos valstybei nešti naudą“.<ref>Denkschrift über die Verwaltung Südpreussens während der ersten Amtsperiode des Ministers von Voss, September 1794, in Ingeburg Bussenius, ed., ''Urkunden und Alten zur Geschichte der preussischen Verwaltung in Sudpreussen und Neuostpreussen 1793–1806''(Frankfurt a.M., 1961), document 13.</ref> Taigi, vykdydama [[Lenkų germanizacija padalijimo laikotarpiu|lenkų germanizaciją padalijimų metu]], Prūsijos valstybė iš provincijos išgaudavo daugiau pajamų, nei į ją investuodavo, ir nustatydavo muitus prekėms iš jos, kas labai neigiamai paveikė provincijos pramoninį vystymąsi.<ref>Hagen, William W. “The Partitions of Poland and the Crisis of the Old Regime in Prussia 1772–1806.” ''Central European History'' 9, no. 2 (1976): 115–28.</ref> Po [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] pergalės [[Ketvirtosios koalicijos karas|Ketvirtosios koalicijos kare]] ir [[Didžiosios Lenkijos sukilimas (1806)|Didžiosios Lenkijos sukilimo]], pagal 1807 m. [[Tilžės taika|Tilžės taiką]] Pietų Prūsijos teritorija tapo [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystės]], Prancūzijos satelitinės valstybės, dalimi. Po 1815 m. [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] buvo padalyta tarp Prūsijos [[Poznanės didžioji kunigaikštystė|Poznanės didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Lenkijos Kongreso karalystė|Kongresinės Lenkijos]], priklausiusios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]]. == Administracinis suskirstymas == [[File:Preussen-1806.jpg|thumb|right|408x408px|Pietų Prūsijos ir jos Poznanės, Kališo bei Varšuvos departamentų žemėlapis, 1801–1807 m.]] === Departamentai === Provincija buvo suskirstyta į tris departamentus: * Kališo departamentas (''Kammerdepartment Kalisch''), administracinis centras – [[Kališas]]. * Poznanės departamentas (''Kammerdepartment Posen''), administracinis centras – [[Poznanė]]. * Varšuvos departamentas (''Kammerdepartment Warschau''), administracinis centras – [[Varšuva]]. === Apygardos === 1806 m. trys provincijos departamentai buvo suskirstyti į šias apygardas: {| class="wikitable" |- !Kališo departamentas !Poznanės departamentas !Varšuvos departamentas |- style="vertical-align: top;" | *[[Kališas]] *[[Odolianuvas]] *[[Koninas]] *[[Ostšešuvas]] *[[Veliunis]] *[[Liutomerskas]] *[[Varta (miestelis)|Varta]] *[[Šadekas]] *[[Seradzas]] *[[Petrakavas]] *[[Radomskas]] *[[Čenstakava]] | *[[Poznanė]] *[[Obornikai]] *[[Mendzyžečas]] *[[Babimostas]] *[[Vschova]] *[[Krobia]] *[[Sremas]] *[[Koscianas]] *[[Krotošynas]] *[[Pyzdrai]] *[[Didžiosios Lenkijos Sroda]] *[[Gnieznas]] *[[Vongrovecas]] *[[Povidzas (Didžiosios Lenkijos vaivadija)|Povidzas]] *[[Kujavijos Brestas]] *[[Radzejuvas]] *[[Kovalis]] | *[[Varšuva]] *[[Blonis]] *[[Čerskas (Pamario vaivadija)|Čerskas]] *[[Mazovijos Rava]] *[[Sochačevas]] *[[Gostynis]] *Orlovas *[[Lenčyca]] *[[Zgežas]] *[[Bžezinas]] |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Prūsijos karalystės provincijos]] [[Kategorija:Didžiosios Lenkijos istorija]] iny58n34uiu3131h9jkpvc3mg9lec05 10 697296 7851346 2026-06-06T09:56:12Z Hugo.arg 1674 Naujas puslapis: <span style="border: 1px blue solid;">{{KelionrRK|4425}} [[Cirkliškis]]–[[Vaiškūnai]]&nbsp;</span><noinclude> [[Kategorija:Rajoninių kelių šablonai]] </noinclude> 7851346 wikitext text/x-wiki <span style="border: 1px blue solid;">{{KelionrRK|4425}} [[Cirkliškis]]–[[Vaiškūnai]]&nbsp;</span><noinclude> [[Kategorija:Rajoninių kelių šablonai]] </noinclude> 7tvyzt3na97sh2195477ytyonzb0cbm 14 697297 7851356 2026-06-06T10:12:49Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{commonscat|Kleboniškiai}} {{ct}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 7851356 wikitext text/x-wiki {{commonscat|Kleboniškiai}} {{ct}} [[Kategorija:Radviliškio rajono savivaldybės gyvenvietės]] ch97sgs1ql20an79i9p6ut8ra2f3ize 0 697298 7851368 2026-06-06T10:25:22Z Vilensija 40695 Nukreipiama į [[Daukonių akmuo]] 7851368 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Daukonių akmuo]] mfvm1suf88vk9f5s3ftlrtel56gz74f 1 697299 7851381 2026-06-06T11:05:50Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: Kaži, a daug esti piliečių, kurių metrikuose įrašyta „''gimė Anykščių raj., Kolūkiečių mst.''“? Gal jau seniai išsikėlė į Londoniškes, bet vistiek kolūkietis.--~~~~ 7851381 wikitext text/x-wiki Kaži, a daug esti piliečių, kurių metrikuose įrašyta „''gimė Anykščių raj., Kolūkiečių mst.''“? Gal jau seniai išsikėlė į Londoniškes, bet vistiek kolūkietis.--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 14:05, 6 birželio 2026 (EEST) nux28hqtr12wxpu045iezfgu0c06h1l