Latvija

<mediawiki xmlns="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/ http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11.xsd" version="0.11" xml:lang="lt">
  <siteinfo>
    <sitename>Vikipedija</sitename>
    <dbname>ltwiki</dbname>
    <base>https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis</base>
    <generator>MediaWiki 1.47.0-wmf.5</generator>
    <case>first-letter</case>
    <namespaces>
      <namespace key="-2" case="first-letter">Medija</namespace>
      <namespace key="-1" case="first-letter">Specialus</namespace>
      <namespace key="0" case="first-letter" />
      <namespace key="1" case="first-letter">Aptarimas</namespace>
      <namespace key="2" case="first-letter">Naudotojas</namespace>
      <namespace key="3" case="first-letter">Naudotojo aptarimas</namespace>
      <namespace key="4" case="first-letter">Vikipedija</namespace>
      <namespace key="5" case="first-letter">Vikipedijos aptarimas</namespace>
      <namespace key="6" case="first-letter">Vaizdas</namespace>
      <namespace key="7" case="first-letter">Vaizdo aptarimas</namespace>
      <namespace key="8" case="first-letter">MediaWiki</namespace>
      <namespace key="9" case="first-letter">MediaWiki aptarimas</namespace>
      <namespace key="10" case="first-letter">Šablonas</namespace>
      <namespace key="11" case="first-letter">Šablono aptarimas</namespace>
      <namespace key="12" case="first-letter">Pagalba</namespace>
      <namespace key="13" case="first-letter">Pagalbos aptarimas</namespace>
      <namespace key="14" case="first-letter">Kategorija</namespace>
      <namespace key="15" case="first-letter">Kategorijos aptarimas</namespace>
      <namespace key="100" case="first-letter">Vikisritis</namespace>
      <namespace key="101" case="first-letter">Vikisrities aptarimas</namespace>
      <namespace key="102" case="first-letter">Vikiprojektas</namespace>
      <namespace key="103" case="first-letter">Vikiprojekto aptarimas</namespace>
      <namespace key="104" case="first-letter">Sąrašas</namespace>
      <namespace key="105" case="first-letter">Sąrašo aptarimas</namespace>
      <namespace key="710" case="first-letter">TimedText</namespace>
      <namespace key="711" case="first-letter">TimedText talk</namespace>
      <namespace key="828" case="first-letter">Module</namespace>
      <namespace key="829" case="first-letter">Module talk</namespace>
      <namespace key="1728" case="first-letter">Event</namespace>
      <namespace key="1729" case="first-letter">Event talk</namespace>
    </namespaces>
  </siteinfo>
  <page>
    <title>Latvija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>952</id>
    <revision>
      <id>7851872</id>
      <parentid>7808886</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:55:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Pirags</username>
        <id>15047</id>
      </contributor>
      <origin>7851872</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="84461" sha1="btkb5f7dg0on3awcr0afhxnfvx21dc6" xml:space="preserve">{{reikšmės}}
{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Latvija
|ilgas_pavadinimas = Latvijos Respublika
|vietinis_pavadinimas = {{lv|Latvijas Republika}}
|kilm=Latvijos
|žemėlapis=EU-Latvia.svg
|vėliava=Flag_of_Latvia.svg
|herbas=Coat of Arms of Latvia.svg
|herbo_plotis = 100 
|himnas = „[[Latvijos himnas|Dieve, laimink Latviją!]]“
|kalbos=[[Latvių kalba|latvių]]
|sostinė=[[Ryga]]
|didžiausiasMiestas=[[Ryga]]
|valdovų=3
|titulas1=[[Latvijos prezidentas|Prezidentas]]
|pavardė1=[[Edgars Rinkēvičs]]
|titulas2=[[Latvijos ministras pirmininkas|Premjerė]]
|pavardė2=[[Andris Kulbergs]]
|titulas3=[[Saeima|Saeimos Pirmininkė]]
|pavardė3=[[Daiga Mieriņa]]
|plotoVieta=122&lt;ref&gt;https://www.worldometers.info/geography/largest-countries-in-the-world/&lt;/ref&gt;
|plotas=64 589
|vandens=2,09 %&lt;ref&gt;{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}&lt;/ref&gt;
|gyvMetai=[[2020]]
|gyventojuVieta=147
|gyventoju=1 907 675&lt;ref name=&quot;Population – January 2020&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.csb.gov.lv/en/statistics/statistics-by-theme/population/number-and-change/key-indicator/population-number-its-changes-and-density|title=Population number, its changes and density &amp;#124; Central Statistical Bureau of Latvia|website=www.csb.gov.lv}}&lt;/ref&gt;
|gyventojuTankis=29,6
|tankumoVieta=147
|BVPMetai=[[2022]]
|BVPVieta=103
|BVP=40,83&lt;ref name=wb&gt;{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2021/October/weo-report?c=512,914,612,171,614,311,213,911,314,193,122,912,313,419,513,316,913,124,339,638,514,218,963,616,223,516,918,748,618,624,522,622,156,626,628,228,924,233,632,636,634,238,662,960,423,935,128,611,321,243,248,469,253,642,643,939,734,644,819,172,132,646,648,915,134,652,174,328,258,656,654,336,263,268,532,944,176,534,536,429,433,178,436,136,343,158,439,916,664,826,542,967,443,917,544,941,446,666,668,672,946,137,546,674,676,548,556,678,181,867,682,684,273,868,921,948,943,686,688,518,728,836,558,138,196,278,692,694,962,142,449,564,565,283,853,288,293,566,964,182,359,453,968,922,714,862,135,716,456,722,942,718,724,576,936,961,813,726,199,733,184,524,361,362,364,732,366,144,146,463,528,923,738,578,537,742,866,369,744,186,925,869,746,926,466,112,111,298,927,846,299,582,487,474,754,698,&amp;s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&amp;sy=2022&amp;ey=2022&amp;ssm=0&amp;scsm=1&amp;scc=0&amp;ssd=1&amp;ssc=0&amp;sic=0&amp;sort=country&amp;ds=.&amp;br=1|title=Latvia |publisher=[[TVF]]}}&lt;/ref&gt;
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui=21 489&lt;ref name=wb/&gt;
|BVPGyventojuiVieta=67
|valiuta=[[Euras]] (€)
|laikoJuosta=[[UTC]]+2 ([[Rytų Europos laikas|EET]])
|vasarosLaikas=[[UTC]]+3 ([[Rytų Europos vasaros laikas|EEST]])
|nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]
|nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[lapkričio 18]] d.&lt;br /&gt;[[1940]] m. [[birželio 17]] d.&lt;br /&gt;[[1990]] m. [[gegužės 4]] d.{{efn|Deklaracija nustatė pereinamąjį laikotarpį iki ''de facto'' nepriklausomybės. Pereinamasis laikotarpis formaliai baigėsi 1991 m. rugpjūčio 21 d.}}&lt;br /&gt;
|nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta&lt;br /&gt;[[Baltijos šalių okupacija|SSRS okupacija]]&lt;br /&gt;Atkurta
|TLD=[[.lv|lv]]
|telKodas=+371
|kirčiavimas = Lãtvija &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Latvija''' (oficialiai '''Latvijos Respublika'''; {{lv|Latvijas Republika}}) – valstybė [[Europa|Europos]] šiaurės rytuose, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] kartu su [[Estija]] (bendros [[valstybės siena|sienos]] ilgis 343 km) ir [[Lietuva]] (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su [[Rusija]] (276 km), o pietryčiuose su [[Baltarusija]] (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su [[Švedija]]. Latvija priskiriama [[vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] zonai.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.travelsignposts.com/Latvia/latvia-riga-weather.php|title=Weather information in Latvia|date=14 March 2015|publisher=www.travelsignposts.com|access-date=14 March 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20150402134808/http://www.travelsignposts.com/Latvia/latvia-riga-weather.php|archive-date=2 April 2015|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra [[Ryga]].

Latvija yra [[Unitarinė valstybė|unitarinė]] parlamentinė [[respublika]], kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 7 valstybės miestus ir 35 [[Latvijos administracinis suskirstymas|savivaldybes]].&lt;ref name=LE/&gt; Latvija nuo [[1991]] m. [[rugsėjo 17]] d. yra [[JT|Jungtinių Tautų]], nuo [[2004]] m. [[balandžio 2]] d. [[NATO]], o nuo tų pačių metų [[gegužės 1]]-osios, kartu su [[Lietuva]] ir [[Estija]], [[ES|Europos Sąjungos]] narė.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=73&amp;Itemid=1094 Welcome to Latvia – The Restoration of Independence] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412054808/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=73&amp;Itemid=1094 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt; Nuo 2014 m. valstybė priklauso [[euro zona|euro zonai]]. 2016 m. tapo [[OECD]] nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – [[baltoji kielė]], [[Dvitaškė adalija|dvitaškė boružė]], [[baltoji ramunė]], [[Liepa (augalas)|liepa]] ir [[ąžuolas]].&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=65&amp;Itemid=1065 Welcome to Latvia – Other Latvian Symbols] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412053205/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=65&amp;Itemid=1065 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt;

== Etimologija ==

Šalies vardas kildinamas nuo viduramžių genties [[latgaliai|latgalių]]. [[Henrikas Latvis]] kraštą vadino {{la|Lettigallia}} arba ''Lethia''.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20110805131726/http://www.utexas.edu/cola/centers/lrc/eieol/litol-0-X.html Baltic Online.] Utexas.edu (archyvuota 2011-08-05).&lt;/ref&gt; ''Latgalių'' vardas kildinamas iš upėvardžio, o pats terminas ''Latvija'' atsirado tik XIX a.&lt;ref&gt;{{Mašalaitis 2007|193}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
{{main|Latvijos istorija}}
[[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|left|250px|Baltų gentys XII a.]]

Pirmieji gyventojai į Latvijos teritoriją atklydo 9000 m. pr. m. e.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=69&amp;Itemid=1090 Welcome to Latvia – Prehistory / Early History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412053210/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=69&amp;Itemid=1090 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt; Maždaug 3-iame tūkst. pr. m. e. Rytų Pabaltijyje pasirodė [[indoeuropiečiai]], t. y., baltų genčių pirmtakai, kurie prie pat jūros sukūrė [[Pamarių kultūra|Pamarių kultūros]] įvairovę bei vėliau rutuliojosi į [[kuršiai|kuršių]], [[žiemgaliai|žiemgalių]] ir [[sėliai|sėlių]] gentis.&lt;ref&gt;[http://life.bio.sunysb.edu/ee/msr/Ethno/dategen1.html Data: 3000 BC to 1500 BC – The Ethnohistory Project] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060622113922/http://life.bio.sunysb.edu/ee/msr/Ethno/dategen1.html |date=2006-06-22 }}&lt;/ref&gt;

=== Viduramžiai ===

XII a. Latvijoje šalia baltų genčių taip pat gyveno finougrai [[lyviai]], neaiškios kilmės [[vendai]] ir slavai [[krivičiai]]. Rytų Latvijos gentys mokėjo duoklę [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystei]]. Rusų misionieriai platino stačiatikybę, tačiau ji plačiau neįsitvirtino. Krikštyti šiaurės pagonių ėmėsi ir vokiečių misionieriai. 1185 m. buvo įkurta pirmoji vyskupystė [[Ikškilė]]je, o 1198 m. popiežius [[Inocentas II]] išleido [[Popiežiaus bulė|bulę]], skelbdamas kryžiaus žygį prieš Pabaltijo pagonis.

1201 m. buvusių lyvių kaimų vietoje vyskupas [[Albrechtas fon Bukshevendas]] įkūrė [[Ryga|Rygos miestą]]. Kovai su pagonimis Albrechtas įkūrė [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordiną]] (po [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] jis tapo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], priklausiusiu [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]), kuris vėliau tapo savarankiška ekonomine ir politine jėga ir konfliktavo su vyskupu dėl politinės hegemonijos Livonijoje. 1209 m. vyskupas susitarė su Ordinu dėl jau užimtų ir dar neužimtų žemių pasidalinimo. Tokiu būdu dabartinė Latvijos teritorija galiausiai pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių [[Livonija|Livonijos]] konfederaciją, sudėtį. Be dabartinės Latvijos, Livonijos sudėtyje buvo ir dabartinė [[Estija]]. 1214 m. prie [[Sigulda|Siguldos]] buvo pastatyta [[Turaidos pilis]], tapusi svarbiu vokiečių valdžios simboliu regione. 1282 m. Ryga prisijungė prie [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]],&lt;ref name=&quot;Lonely2&quot;&gt;{{cite web |title=Latvian History, Lonely Planet |url=http://www.lonelyplanet.com/latvia/history |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100401090330/http://www.lonelyplanet.com/latvia/history |archive-date=2010-04-01 |access-date=2010-10-16 |publisher=Lonelyplanet.com}}&lt;/ref&gt; vėliau prie jos prisijungė ir [[Cėsys]], [[Limbažiai]], [[Kuoknesė]] bei [[Valmiera]]. Miestai tapo svarbiais prekybos centrais, o Ryga išsivystė į pagrindinį rytų–vakarų prekybos kelių mazgą, kuris sustiprino kultūrinius ryšius su [[Vakarų Europa]].

=== Reformacijos laikotarpis, Lenkijos ir Švedijos valdymas ===

XVI a. viduryje ([[1561]] m.) Latvijos [[Vidžemė]] ir [[Latgala]] buvo prijungtos prie [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], o etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir [[Sėla]] sujungti su [[Kuršas|Kuršo]] kunigaikštyste (sostinė Mintauja, dab. [[Jelgava]]), kuri buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o nuo [[1569]] metų ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] vasalė.

Iki XVIII a. dėl Baltijos šalių varžėsi Rusija, Švedija ir Lenkija. [[1629]] m. [[Vidžemė]] su [[Ryga]] atiteko [[Švedija]]i, o [[1721]] m. – [[Rusija]]i. [[1772]] m. prie [[Rusija|Rusijos]] imperijos prijungta [[Latgala]], [[1795]] m. – [[Kuršas|Kuršo]] kunigaikštystė.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=70&amp;Itemid=1091 Welcome to Latvia – Foreign Rule] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412054803/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=70&amp;Itemid=1091 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt; Daugybė karų ir epidemijų lėmė didelį gyventojų skaičiaus sumažėjimą.

=== Tautinis atgimimas ===

Nuo XIX a. vidurio, kartu su vadinamuoju [[Jaunalatvių sąjūdis|jaunalatvių sąjūdžiu]], prasidėjo [[Latvių tautinis atgimimas|latvių tautinis pabudimo judėjimas]]. Jo pradžia tradiciškai laikomi [[1855]] m., kai [[Tartu universitetas|Dorpato universitete]] studijuojančių latvių studentų grupė ėmė organizuoti vadinamuosius latviškus vakarus. Miestuose tuo metu pradėjo formuotis miesto proletariatas, o latvių buržuazija įgijo vis didesnę įtaką, priešingai nei vokiškoji buržuazija.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Latvian national awakening (1860-1918) |author=Augustinas Žemaitis |work=On Latvia |date=2015-07-29 |access-date=2025-08-17 |url= https://www.onlatvia.com/latvian-national-awakening-1860-1918-74 }}&lt;/ref&gt; Jaunalatviai ragino priešintis [[germanizacija]]i, pasisakė už lygiavertės vokiečiams latvių moderniosios tautos kūrimą, latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=466&amp;Itemid=1636 Welcome to Latvia – The First Awakening] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412053912/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=466&amp;Itemid=1636 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt; Šis Latvijos kalbos vartojimo literatūroje ir visuomenėje augimas vadinamas Pirmuoju latvių tautiniu atgimimu.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Latvians in the Second Half of the 19th Century and the Early 20th Century: National Identity, Culture and Social Life |url=http://lnvm.lv/en/?page_id=1078 |access-date=2022-03-19 |website=National History Museum of Latvia |archiveurl=https://web.archive.org/web/20220409052458/http://lnvm.lv/en/?page_id=1078 |archivedate=2022-04-09 |url-status=dead |language=en}}&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Latvia1925physical.jpg|thumb|right|330px|Latvija 1920–1940 m.]]

=== Latvijos Respublika (1918–1940) ===

[[1918]] m. [[lapkričio 18]] d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta [[Latvijos tautos taryba]] paskelbė [[Latvijos valstybės paskelbimas|šalies nepriklausomybę]]. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta [[Karlis Ulmanis|Karliui Ulmaniui]].&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Kārlis Ulmanis {{!}} Valsts prezidenta kanceleja|url=https://www.president.lv/en/karlis-ulmanis|access-date=13 October 2021|website=www.president.lv|language=en|archive-date=18 October 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211018115339/https://www.president.lv/en/karlis-ulmanis|url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[1920]] m. [[gegužės 1]] d. susirinko [[Latvijos steigiamasis seimas]] (150 deputatų), kuris dirbo iki [[1922]] m. lapkričio. [[1922]] m. [[vasario 15]] d. buvo priimta [[Latvijos Respublikos Konstitucija]]. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. Nuo [[1918]] iki [[1934]] m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių.

1920 m. Latvija patyrė ekonominį ir kultūrinį pakilimą. Vien 1922 m. buvo atidarytos 300 savivaldybių bibliotekų. Pagal išleistų knygų skaičių vienam gyventojui Latvija Europoje užėmė antrąją vietą po Islandijos.

Nuo 1920 m. Latvijos valstybė ėmė atidarinėti diplomatines atstovybes daugelyje Europos šalių, taip pat Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1922 m. lapkričio 7 d. įsigaliojo [[Latvijos Respublikos Konstitucija]], galiojanti iki šiol. Latvija taip pat įstojo į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. [[Mažuma|Mažumų]] įstatymai tuo metu buvo labai tolerantiški – valstybė išlaikė mokyklas septyniomis mažumų kalbomis.

[[1934]] m. po [[1934 m. Latvijos perversmas|valstybės perversmo]] prasidėjo K. Ulmanio režimo, kuriam būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose, laikotarpis.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=71&amp;Itemid=1092 Welcome to Latvia – The Independence] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412053215/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=71&amp;Itemid=1092 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt;

1939 metais, prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžią, [[Sovietų Sąjunga]] ir [[nacistinė Vokietija]] pasirašė [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]], pagal kurį pasidalino Vidurio ir Rytų Europą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=The Molotov-Ribbentrop pact – archive, August 1939 |url=https://www.theguardian.com/world/from-the-archive-blog/2019/jul/24/molotov-ribbentrop-pact-germany-russia-1939 |website=[[the Guardian]] |access-date=28 January 2021 |language=en |date=24 July 2019 |archive-date=27 June 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210627110113/https://www.theguardian.com/world/from-the-archive-blog/2019/jul/24/molotov-ribbentrop-pact-germany-russia-1939 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

=== Okupacija (1940–1990) ===
[[Vaizdas:Riga 1940 Soviet Army.jpg|thumb|[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] kariai įvažiuoja į [[Ryga|Rygą]] 1940 m.]]

1940 m. birželio 17 d. [[Baltijos šalių okupacija|Sovietų Sąjunga okupavo Latviją]], o rugpjūčio 5 d. įvykdyta Latvijos [[aneksija]]. Išskyrus trumpą [[Vokietija|Vokietijos]] okupacijos periodą [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, Latvija buvo sovietine respublika SSRS sudėtyje iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=72&amp;Itemid=41 Welcome to Latvia – The Occupation] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111011110925/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=72&amp;Itemid=41 |date=2011-10-11 }}&lt;/ref&gt;

Per vienerius Sovietų valdžios metus iki Vokietijos invazijos dešimtys tūkstančių latvių buvo ištremti į Sibiro [[gulagas|gulagus]] arba nužudyti. Gana didelė gyventojų dalis vokiečių kareivius karo pradžioje sutikdavo kaip išvaduotojus, tačiau karo metu gyventojai pasisuko prieš dėl vokiečių kariuomenės vykdytų žiaurumų. Naciai ir vietiniai bendrininkai nužudė daugiau nei 60 000 Latvijos [[Žydai|žydų]], ypač daug Rumbulos ir Liepojos žudynėse.&lt;ref name=&quot;PBBG&quot;&gt;{{cite book |first=Prit |last=Buttar |title=Between Giants |isbn=978-1-78096-163-7|date=21 May 2013 |publisher=Bloomsbury USA }}&lt;/ref&gt;{{rp|127–128}}

Sovietų okupacijos metu Latvija buvo perorientuota į pramoninę gamybą. Trūkstant specialistų, tūkstančiai žmonių iš visos Sovietų Sąjungos pradėjo migruoti į Latviją, daugiausia rusai. Po [[Stalinas|Stalino]] mirties 1953 m. grupė vadinamųjų tautinių komunistų, vadovaujamų Eduardo Berklavo, bandė įtikinti naująją SSRS vadovybę suteikti Latvijai didesnę autonomiją ir apsaugoti latvių kalbą, kurios padėtis sparčiai blogėjo dėl [[rusifikacija|rusifikacijos]]. To padaryti nepavyko. 1959 m., po [[Nikita Chruščiovas|Chruščiovo]] vizito į Latviją, vadinamieji tautiniai komunistai buvo atleisti iš savo pareigų, o Berklavas turėjo palikti Latviją. 1959 m. į Latviją atvyko apie 400 000 rusų imigrantų, o etninių latvių dalis sumažėjo iki 62 %.&lt;ref&gt;Bleiere, p. 418&lt;/ref&gt;

XX a. 9-ajame dešimtmetyje [[Michailas Gorbačiovas]] pradėjo vykdyti politines ir ekonomines reformas – „[[Glasnost]]“ ir [[perestroika]] (pertvarka). [[1988]] m. leista naudoti nepriklausomos tarpukario [[Latvijos vėliava|Latvijos vėliavą]], kuri buvo oficialiai pripažinta 1990 m.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=27&amp;Itemid=1096 Welcome to Latvia – Latvia in the 20th Century] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412052347/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=27&amp;Itemid=1096 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Baltic Way in Latvia near Krekava.jpeg|thumb|left|[[Baltijos kelias]]]]

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] 50-ąsias metines, kartu su Lietuva ir Estija buvo surengtas žymų įvykis [[Baltijos kelias]] – žmonių grandinė, besitęsianti 600 km nuo [[Talinas|Talino]] per Rygą iki [[Vilnius|Vilniaus]].

Per [[1990]] m. kovo demokratinius rinkimus [[Latvijos liaudies frontas|Latvijos liaudies fronto]] kandidatai įgijo dviejų trečdalių daugumą Aukščiausioje Taryboje.

=== Nuo 1990 m. iki dabar ===

1990 m. gegužės 4 d. Aukščiausioji Taryba priėmė [[Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas|Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją]], o Latvijos TSR buvo pervadinta į Latvijos Respubliką.&lt;ref name=&quot;Imagining&quot;&gt;{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=36JG1JBlNroC&amp;q=latvia+political+history|title=Imagining the Nation: History, Modernity, and Revolution in Latvia|last=Eglitis|first=Daina Stukuls|date=1 November 2010|publisher=Penn State Press|isbn=978-0-271-04562-7|language=en|access-date=14 November 2020|archive-date=19 January 2023|archive-url=https://web.archive.org/web/20230119144024/https://books.google.com/books?id=36JG1JBlNroC&amp;q=latvia+political+history|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Atkūrus nepriklausomybę, Latvija tapo [[JTO|Jungtinių Tautų]] ir [[1992]] m. [[TVF|Tarptautinio valiutos fondo]] nare. [[1993]] m. atkūrus [[1922]] m. konstituciją, pirmuoju prezidentu tapo [[Guntis Ulmanis]]. [[1994]] m. pradėta [[NATO]] programa „[[Partnerystė taikos labui]]“. Latvijai tapus [[Europos Vadovų Taryba|Europos vadovų tarybos]] nare, šalis tapo [[ES]] ir [[NATO]] narystės kandidate.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=27&amp;Itemid=1096 Welcome to Latvia – Latvia in the 20th Century] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100412052347/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=27&amp;Itemid=1096 |date=2010-04-12 }}&lt;/ref&gt; Latvija buvo pirmoji iš trijų [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]], kuri buvo priimta į [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizaciją]]. [[1999]] m. pabaigoje [[Helsinkis|Helsinkyje]] Europos Sąjungos vyriausybių vadovai pakvietė Latviją pradėti derybas dėl prisijungimo prie [[ES|Europos Sąjungos]]. [[2004]] m. [[balandžio 2]] d. Latvija tapo [[NATO]], o [[gegužės 1]]-ąją, kartu su [[Lietuva]] ir [[Estija]], [[ES]] nare. Per [[2003]] m. referendumą dėl narystės [[ES]], iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.encyclopedia.com/topic/Latvia.aspx|title=Encyclopedia.com|language=Anglų|accessdate=2009-10-10}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://reference.allrefer.com/encyclopedia/L/Latvia.html|title=AllRefer.com|language=Anglų|accessdate=2009-10-10|archive-date=2006-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20060627005553/http://reference.allrefer.com/encyclopedia/L/Latvia.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

2006 m. Rygoje įvyko [[NATO viršūnių susitikimas]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://www.nato.int/docu/pr/2006/p06-150e.htm |title=NATO Press Release |website=www.nato.int |access-date=16 January 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140312162903/http://www.nato.int/docu/pr/2006/p06-150e.htm |archive-date=12 March 2014 }}&lt;/ref&gt; 1999–2007 m. [[Vaira Vykė-Freiberga]] ėjo Latvijos prezidento pareigas ir buvo pirmoji moteris valstybės vadovė iš buvusių [[Rytų blokas|Rytų bloko]] šalių.&lt;ref&gt;{{cite web|title=Vaira Vike-Freiberga|url=https://www.britannica.com/biography/Vaira-Vike-Freiberga|access-date=2025-08-17|language=en|website=Encyclopedia Britannica}}&lt;/ref&gt;

2023 m. gegužę parlamentas naujuoju [[Latvijos prezidentas|Latvijos prezidentu]] išrinko [[Edgaras Rinkevičius|Edgarą Rinkevičių]], jis tapo pirmuoju atviru homoseksualiu asmeniu, einančiu šias pareigas Europos Sąjungoje.&lt;ref&gt;{{cite news |title=Latvian parliament elects foreign minister as new president |url=https://www.impartialreporter.com/news/national/23559193.latvian-parliament-elects-foreign-minister-new-president/ |work=Impartial Reporter |date=31 May 2023 |language=en |access-date=3 June 2023 |archive-date=3 June 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230603121301/https://www.impartialreporter.com/news/national/23559193.latvian-parliament-elects-foreign-minister-new-president/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

== Politinė sistema ==
{{main|Latvijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Flickr - Saeima - 4.maijs Saeimā (6).jpg|thumb|[[Saeima|Saeimos]] pastatas]]
[[Vaizdas:LR MK.jpg|thumb|[[Latvijos vyriausybė]]s pastatas]]

Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]].&lt;ref name=&quot;CIA&quot;&gt;[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html CIA pasaulio faktų knyga: Latvija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110816115347/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html |date=2011-08-16 }}&lt;/ref&gt; Ši sistema galiojo nuo nepriklausomybės paskelbimo iki [[Karlis Ulmanis|Karlio Ulmanio]] įvykdyto perversmo ([[1918]]–[[1936]] m.) ir nuo nepriklausomybės atgavimo [[1991]] m. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Nuo [[2023]] m. Latvijos prezidentas yra [[Edgaras Rinkevičius]].

[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas [[Saeima]]. 100 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]].

Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą. Ministrų kabinetui vadovauja [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|ministras pirmininkas]]. [[Latvijos Respublikos Konstitucija|Latvijos Respublikos konstitucijos]] 57 straipsnis nusako, jog Ministrų kabineto dydis, jų atsakomybės ribos ir ryšiai tarp [[valstybė|valstybės]] institucijų yra nustatomi [[įstatymas|įstatymų]]. Siekiant vykdyti savo pareigas, ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas turi turėti parlamento pasitikėjimą. Jei išreiškiamas nepasitikėjimas ministru pirmininku, atsistatydinti turi visas ministrų kabinetas. Jeigu išreiškiamas nepasitikėjimas atskiru ministru, atsistatydinti reikia tik jam, o į jo vietą premjeras turi paskirti naują ministrą.&lt;ref&gt;[http://www.likumi.lv/doc.php?mode=DOC&amp;id=57980 Constitution of the Republic of Latvia with amendments and revisions] [http://www.saeima.lv/LapasEnglish/Constitution_Saturs.htm (Official english translation)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070713102047/http://www.saeima.lv/LapasEnglish/Constitution_Saturs.htm |date=2007-07-13 }} (Nuoroda tikrinta on 24 December 2006)&lt;/ref&gt;

Latvijoje, kaip kitose Baltijos šalyse, susiformavo ''įcentrintas'' [[valdymas|valdymo]] [[modelis]], kurį sudaro unitarinės valstybės forma, rinkiminė sistema su proporciniu atstovavimu bei vyriausybės atsakomybe pagrįsta parlamentinė sistema. Tai lemia, jog vykdomoji valdžia ilgainiui tampa svarbesne už parlamentinę – parlamentinės [[partija|partijos]] disciplinuojasi, o politinis procesas pasižymi profesionalizacija ir sudėtingumu. Tai apsprendžia, jog net ir keičiantis atskiroms [[vyriausybė|vyriausybėms]] bendra reformų ir valstybės kurso trajektorija išlieka&lt;ref&gt;Pettai, V., Auers, D., Ramonaitė, A. (2011). Political development. M.Lauristin (ed.). Estonian Human Development Report 2010/2011. Baltic way(s) of Human Development: Twenty Years on Tallinn: Estonian Cooperation Assembly&lt;/ref&gt;.

=== Užsienio politika ===
{{pagr|Latvijos tarptautiniai santykiai|Latvijos ir Lietuvos santykiai}}
[[Vaizdas:Ministerio de Asuntos Exteriores, Riga, Letonia, 2012-08-07, DD 01.JPG|thumb|Latvijos užsienio reikalų ministerijos pastatas Rygoje]]

Latvijos užsienio politika orientuota į [[ES]], o santykiai su [[Rusija]] yra itin įtempti. Lietuva ir Latvija diplomatinius santykius atkūrė 1991 m., iškart po nepriklausomybių atkūrimo.

Latvija užmezgusi diplomatinius santykius su 158 valstybėmis. Turi 44 diplomatines ir konsulines atstovybes, įkūrusi 34 ambasadas, taip pat veikia 9 nuolatinės misijos užsienyje. Latvijos sostinėje [[Ryga|Rygoje]] veikia 37 užsienio ambasados ir 11 tarptautinių organizacijų. Latvijoje įsikūrusi viena iš Europos Sąjungos institucijų – Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI).&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.am.gov.lv/en/mission/|title=Diplomatic and Consular Representations|publisher=Ministry of Foreign Affairs Republic of Latvia|access-date=20 November 2013|archive-url=https://web.archive.org/web/20131201023600/http://www.am.gov.lv/en/mission/|archive-date=1 December 2013}}&lt;/ref&gt;

1995 m. spalio 13 d. Latvija oficialiai pateikė paraišką dėl narystės Europos Bendrijose, o derybos prasidėjo 2000 m. sausio mėn., po to kai 1999 m. gruodžio mėn. [[Europos Taryba]] davė sutikimą.

2006 m. Latvija surengė NATO viršūnių susitikimą ir nuo tada kasmetinė Rygos konferencija tapo vienu svarbiausių užsienio ir saugumo politikos forumų Šiaurės Europoje.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.rigaconference.lv/|title=About Rīga Conference|publisher=Rīga Conference|access-date=20 November 2013|archive-url=https://web.archive.org/web/20131108034651/http://www.rigaconference.lv/|archive-date=8 November 2013|url-status=live}}&lt;/ref&gt; 2015 m. pirmąjį pusmetį Latvija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Latvia |url=https://europa.eu/european-union/about-eu/countries/member-countries/latvia_en |website=europa.eu |date=5 July 2016 |publisher=European Union |access-date=9 June 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180612140700/https://europa.eu/european-union/about-eu/countries/member-countries/latvia_en |archive-date=12 June 2018 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

Nuo 2022 m. vasario Latvijos santykiai su Rusija pablogėjo. 2023 m. sausį Latvija atšaukė savo ambasadorių iš Rusijos, o Rusijos ambasadorių Latvijoje – išsiuntė.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Estonia and Latvia remove Russian ambassadors as tensions rise |url=https://www.politico.eu/article/estonia-latvia-russia-remove-european-union-tensions-moscow/ |date=23 January 2023 |access-date=25 October 2023 |archive-date=31 May 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230531001410/https://www.politico.eu/article/estonia-latvia-russia-remove-european-union-tensions-moscow/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Rusams buvo uždrausta atvykti į šalį.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Latvijos administracinis suskirstymas}}

2025 m. duomenimis, šalyje yra 35 savivaldybės (''novadi'') ir 7 valstybiniai miestai (''valstspilsētas''). Didžiausi miestai – [[Ryga]], [[Daugpilis]], [[Liepoja]], [[Jelgava]], [[Jūrmala]], [[Ventspilis]], [[Rėzeknė]].

[[Vaizdas:Latvijas novadi 2021.png|thumb|left|300px|Savivaldybės nuo 2021 m.]]

Pagal [[NUTS|Europos Sąjungos statistinę nomenklatūrą]] valsčiams buvo suteikti [[NUTS:LV]] kodai. Kiekviename valsčiuje yra renkama taryba, sudaroma [[administracija]]. [[2009]] m. [[liepos 1]] d. įgyvendinant Latvijos administracinės teritorijos reformą ir taupant valdymo išlaidas, buvo panaikinti rajonai ir įsteigtos 109 [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybės]] bei 9 respublikiniai miestai, turintys savo tarybą ir administraciją. 2021 m. savivaldybių skaičius sumažintas.
 
Latvijoje išskiriami 5 istoriniai-etnografiniai regionai: [[Kuršas]], [[Vidžemė]], [[Žiemgala]], [[Latgala]], [[Sėla (regionas)|Sėla]]. Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir Sėla (Aukšžemė) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu, nes [[1561]]–[[1795]] m. šios žemės buvo [[Kuršo kunigaikštystė]]s, o kraštą užėmus [[Rusijos imperija]]i – [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais ({{lv|kultūrvēsturiski novadi}}).

== Geografija ==
{{main|Latvijos geografija}}
[[Vaizdas:Gaizins.jpg|thumb|Panorama nuo [[Gaizinkalnas|Gaizinkalno]]]]

Latvijos plotas – 64 589 km². Sausuma ji ribojasi su [[Estija]], [[Rusija]], [[Baltarusija]] ir [[Lietuva]], jūra – su [[Švedija]]. Sausumos sienų ilgis – 1 380 km; iš jų su [[Baltarusija]] – 173 km, su [[Estija]] – 343 km, su [[Lietuva]] – 588 km, su [[Rusija]] – 276 km. Jūros pakrantės ilgis – 498 km.&lt;ref&gt;http://www.rs.gov.lv/bildes_upl/Valsts-robezsardzes-objektu-izvietojums-01.01.2010..gif {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130128151310/http://www.rs.gov.lv/bildes_upl/Valsts-robezsardzes-objektu-izvietojums-01.01.2010..gif |date=2013-01-28 }} Valsts robežsardzes objektu izvietojums&lt;/ref&gt; Latvija plotu (64,6 tūkst. km²) yra didesnė už [[Nyderlandai|Nyderlandus]], [[Belgija|Belgiją]], [[Danija|Daniją]], [[Šveicarija|Šveicariją]], [[Estija|Estiją]], mažesnė – už [[Austrija|Austriją]], [[Čekija|Čekiją]] ir beveik lygi su [[Lietuva]] ir [[Airija]]. Driekiasi 210 km šiaurės–pietų kryptimi ir 450 km vakarų–rytų kryptimi.&lt;ref name=&quot;Geographical Data – Key Indicators&quot;&gt;{{cite web |title=Geographical Data – Key Indicators |url=http://www.csb.gov.lv/en/statistikas-temas/geographical-data-key-indicators-30773.html |editor=Central Statistical Bureau Republic of Latvia |date=5 October 2011 |accessdate=2023-09-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120602190205/http://www.csb.gov.lv/en/statistikas-temas/geographical-data-key-indicators-30773.html |archive-date=2 June 2012}}&lt;/ref&gt;

1920–1940 m., Latvijos teritorija buvo maždaug 1300 km² didesnė už dabartinę. 1940 m. Sovietų Sąjunga aneksavo Latviją, o 1944 m. [[Abrenė]]s miestas ir šeši valsčiai (iš viso 1075,31 km²) buvo perduoti [[Rusijos TFSR|Rusijos SFSR]] bei rugpjūčio 23 d. įtraukti į naujai suformuotą [[Pskovo sritis|Pskovo sritį]].&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20091115080357/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=01-01a&amp;ti=1-1.+GEOGRAPHICAL+POSITION+OF+THE+REPUBLIC+OF+LATVIA&amp;path=..%2FDATABASEEN%2Fvisp%2FAnnual%20statistical%20data%2F01.%20Geographical%20data%2F&amp;lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Geografinė Latvijos Respublikos padėtis)&lt;/ref&gt;

[[Baltijos jūra]] prie Latvijos krantų gan sekli. Pakrantėje į vakarus nuo [[Kolkos ragas|Kolkos rago]] gylis 35, o [[Rygos įlanka|Rygos įlankoje]] – 26 metrai. Šalis yra [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]]. Pietryčiuose yra [[Baltijos aukštumos|Baltijos aukštumų]] pakraštys, sudarantis [[Latgalos aukštuma|Latgalos aukštumą]]. Šiaurės rytuose yra du izoliuoti aukštumų masyvai: [[Alūksnės aukštuma]] ir [[Vidžemės aukštuma]] (joje yra aukščiausia šalies vieta – [[Gaizinkalnas]], 311,5 m); vakaruose iškilusi [[Kuršo aukštuma]]. Pajūryje, centrinėje, pietinėje dalyse plyti lygumos. Latvijos vidutinis aukštis siekia 87 m, o 57 % šalies teritorijos yra žemiau nei 100 m virš jūros lygio.&lt;ref&gt;Ādolfs Krauklis: ''Lettlands geographische Lage''. In: Thomas Maess (Hrsg.): ''Lettland''. Mundo-Verlag, Leer 1993, ISBN 3-87322-058-X, p. 16. {{in lang|de}}&lt;/ref&gt;

Gamtiniai ištekliai: [[smėlis]], [[žvyras]], [[durpės]], [[klintis|klintys]], [[dolomitas]], [[gipsas]],&lt;ref&gt;[http://www.csb.gov.lv/csp/content/?lng=en&amp;cat=355 LR Centrālā statistikas pārvalde – Latvijos Centrinė statistikos valdyba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071121043324/http://www.csb.gov.lv/csp/content/?lng=en&amp;cat=355 |date=2007-11-21 }}&lt;/ref&gt; vandens ištekliai, hidroenergija, [[mediena]]. Žvalgomi naftos ištekliai Baltijos jūros šelfe ir vykdoma bandomoji naftos gavyba Kuržemės regione. Baltijos pakrantėje randami nedideli kiekiai [[Gintaras|gintaro]].
[[Vaizdas:Turaidas skats uz Gauju 2okt04.JPG|thumb|right|Latvijos miškingumas yra penktas didžiausias Europos Sąjungoje]]

[[Vaizdas:White-Wagtail.jpg|thumb|left|[[Baltoji kielė]] – Latvijos nacionalinis paukštis&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://rianova.narod.ru/inf/latinst.html|title=Латвийская более или менее официальная символика|website=rianova.narod.ru|access-date=2015-05-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20150211184655/http://rianova.narod.ru/inf/latinst.html|archive-date=2015-02-11|url-status=live}}&lt;/ref&gt;]]

=== Vidaus vandenys ===
[[Vaizdas:VentaKuldyga1.jpg|thumb|left|[[Venta|Ventos]] krioklys ties [[Kuldyga]]]]

Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra [[Dauguva]], [[Lielupė]], [[Gauja]], [[Venta]] ir [[Aiviekstė]].&lt;ref&gt;Elga Apsīte, Māris Kļaviņš, [https://enciklopedija.lv/skirklis/26188-iek%C5%A1%C4%93jie-virszemes-%C5%ABde%C5%86i-Latvij%C4%81 ''Iekšējie virszemes ūdeņi Latvijā''], Nacionālā enciklopēdija, 2023-06-07. Nuoroda tikrinta 2025-08-17.&lt;/ref&gt; Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, [[Salaca]]), Suomijos įlankos ([[Siniaja]], [[Ludza (upė)|Ludza]], [[Utroja]] ir [[Velikaja (Pskovas)|Velikaja]]) baseinams. Bendras upių ilgis 37 500 km. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 km&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20070430124051/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=01-03a&amp;ti=1-3.+MAJOR+RIVERS&amp;path=..%2FDATABASEEN%2Fvisp%2FAnnual%20statistical%20data%2F01.%20Geographical%20data%2F&amp;lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Didžiausios upės)&lt;/ref&gt; Užšalusios būna gruodžio-kovo mėnesiais. Yra 3195 ežerai, didesni kaip 0,01 km² (1 ha) (jie užima 1,5 % Latvijos ploto), iš jų 802 didesni kaip 0,1 km² (10 ha). Didžiausi – [[Lubanas]] (80,7 km²), [[Raznos ežeras]], [[Engurės ežeras]], [[Burtniekas]] ir [[Liepojos ežeras]]. Latvijoje yra giliausias Baltijos šalių ežeras [[Drydzis]] (65,1 m). Dauguma ežerų ledyninės kilmės, tačiau pajūryje yra reliktinių (Liepojos, Engurės, [[Papės ežeras|Papės]], [[Kanieris|Kanierio]]), Baltijos ledyninio ežero erozijos ([[Juglos ežeras|Juglos]], [[Kyšezeras|Kyšežero]], [[Babytės ežeras|Babytės]]) ežerų. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių.

=== Biologinė įvairovė ===

Apie 53 % Latvijos ploto dengia [[miškai]] (2021 m. duomenys).&lt;ref name=LE&gt;[https://enciklopedija.lv/skirklis/121992-Latvija ''Latvija''], Nacionālā encikllopēdija, 2025-08-05. Nuoroda tikrinta 2025-08-20.&lt;/ref&gt; Didžiausi masyvai plyti Kuršo šiaurėje, šiaurės rytuose ir pietuose. Pakrančių miškuose vyrauja [[pušis|pušys]], [[eglė]]s, šalies gilumoje – [[drebulė]]s, [[alksnis|alksniai]], [[beržas|beržai]]. Upių slėniuose, kalvose driekiasi [[pieva|pievų]] plotai. Nemažai [[pelkė|pelkių]]. Didžioji dalis pelkių yra Pakrantės žemumoje Rytų Latvijoje. 46 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos.

Gyvūnija tipinė mišriųjų miškų sričiai ([[elniai]], [[stirna|stirnos]], [[šernas|šernai]], [[lapė]]s, [[briedis|briedžiai]], [[kiškis|kiškiai]] ir kt.), yra [[vilkas|vilkų]], kartais pasitaiko [[rudasis lokys|lokių]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://latvijas.daba.lv/scripts/db/saraksti/saraksti.cgi?l=en&amp;s=en |title=List of species |publisher=Nature of Latvia |accessdate=7 March 2007 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20060207045022/http://latvijas.daba.lv/scripts/db/saraksti/saraksti.cgi?l=en&amp;s=en |archivedate=7 February 2006 }}&lt;/ref&gt; Iš viso yra suskaičiuojamos 62 žinduolių rūšys, iš kurių 19 gali netyčia atklysti iš kitų šalių, pvz., [[paprastasis ruonis]] arba [[paprastoji jūrų kiaulė]]. Šalyje suskaičiuojama apie 300 paukščių ir 29 žuvų rūšių. Dėl nepalankių klimato sąlygų roplių ir amfibijų – nedaug (atitinkamai – 7 ir 13 rūšių).&lt;ref&gt;[http://www.lvgma.gov.lv/produkti/soe2001_lv/par/daba/fauna.htm Fauna] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081214063526/http://www.lvgma.gov.lv/produkti/soe2001_lv/par/daba/fauna.htm |date=2008-12-14 }}&lt;/ref&gt; Latvijoje yra aprašytos 1 304 vietinės ir 633 įvežtos augalų rūšys.&lt;ref&gt;[http://www.botanika.lv/3.1.php Latvijas flora] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100312105038/http://www.botanika.lv/3.1.php |date=2010-03-12 }}&lt;/ref&gt; Kataloguota 17 500 [[Bestuburiai|bestuburių]] rūšių, teigiama, kad gali būti atrasta dar 12 000.&lt;ref name=&quot;enrin.grida.no&quot;&gt;{{Cite web |url=http://enrin.grida.no/htmls/latvia/par/daba/fauna.htm |title=Enviromental indicators in Latvia 2002 |access-date=2008-09-06 |archive-date=2006-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20060719063524/http://enrin.grida.no/htmls/latvia/par/daba/fauna.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Šalies gamta [[Sąrašas:Latvijos saugomos teritorijos|saugoma]] 4 nacionaliniuose parkuose, 5 draustiniuose, bei 90-yje kitų gamtos parkų.

=== Klimatas ===

Latvijoje vyrauja [[vidutinių platumų klimatas]], pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Šalies klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių 550–800 mm per metus (~70 % vasarą). [[Vasara|Vasaros]] būna vėsios (temperatūra siekia 16–17 °C) ir lietingos. Vidutinė temperatūra [[birželis|birželio]] mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. [[Žiema]] ateina lėtai ir trunka nuo [[gruodis|gruodžio]] vidurio iki [[kovas|kovo]] mėnesio vidurio. Vidutinė [[sausis|sausio]] mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio.&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/332121/Latvia Britannica.com]&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;LTE&quot;&gt;{{LTE|VI}}&lt;/ref&gt; 2019 m. Latvijoje buvo šilčiausi metai visoje oro stebėjimų istorijoje, vidutinė temperatūra buvo +8,1 °C.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://lvportals.lv/skaidrojumi/312041-2019-gads-latvija-siltakais-noverojumu-vesture-2020|title=2019 the warmest year|website=www.lvportals|access-date=6 February 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200206110135/https://lvportals.lv/skaidrojumi/312041-2019-gads-latvija-siltakais-noverojumu-vesture-2020|archive-date=6 February 2020|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Rygoje vidutinė metinė temperatūra yra apie 6 °C, per metus iškrenta 600 mm kritulių. Drėgniausia yra vasaros pabaigoje, sausiausia – pavasarį. Per metus saulė šviečia 1800–1900 valandų.

Baltijos jūros pakrantė žiemą paprastai neužšąla, rugpjūčio mėnesį vandens temperatūra pasiekia 17 °C.

== Ekonomika ==
{{main|Latvijos ekonomika}}

Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijos vyriausybė ėmė pertvarkyti valstybės valdomą ekonomiką į [[Rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]]. Kainų kontrolės panaikinimas ir [[privatizacija|privatizacijos]] įgyvendinimas buvo pagrindinės ekonominės reformos. Šalis skatino [[investicija]]s iš užsienio. Pieno perdirbimas ir [[gyvulininkystė]] išlieka neatskiriamomis žemės ūkio sektoriaus dalimis, kuriose dirba beveik 15 procentų šalies darbo jėgos. [[Grūdai]], [[cukriniai runkeliai]], [[bulvė]]s ir [[daržovė]]s – kiti pagrindiniai žemės ūkio produktai. Šalis taip pat yra ir medienos šaltinis.

Latvija yra svarbus pramonės centras. Latvijos pramonės srityje dirba apie 20 procentų šalies darbo jėgos. Šalies pramonė yra labai įvairi, – tai maisto apdorojimas, autobusų, sunkvežimių, [[Tramvajus|tramvajų]], traukinių, sintetinių audinių, žemės ūkio technikos, trąšų, elektros prietaisų, vaistų ir tekstilės gamyba. Distiliacija ir laivų statyba yra taip pat svarbios Latvijos ekonomikos dalys. [[Turizmas]] tapo pajamų iš užsienio šaltiniu. Mediena ir jos produktai, elektros prietaisų, metalo, tekstilės ir maisto produktai yra pagrindinės eksporto prekės. Žaliava, technika, cheminiai preparatai, degalai ir transporto priemonės – pagrindinės importo prekės. Prekyba visų pirma vyksta su [[Lietuva]], [[Vokietija]], [[Estija]] ir [[Rusija]].&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/ Encyclopædia Britannica]&lt;/ref&gt;

Latvijos pereinamoji [[ekonomika]] atsigavo po [[1998]] metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir tolygaus Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

[[Vaizdas:Lv real gdp growth.svg|thumb|left|Latvijos [[BVP]] augimas 1996–2006 m.]]
Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra Šiaurės Europos šalys. Bendro vidaus produkto pasiskirstymas ([[2005]] m.): žemės ūkis – 12,1 %, pramonė – 25,8 %, paslaugos – 61,8 %. [[2005]] m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė [[infliacija]] – tai didžiausias kainų augimas nuo [[1997]] m. sausio.

=== Ekonomikos susitraukimas ir atsigavimas (2008–2012) ===

[[2008]] m. Latviją palietė [[2008 m. pasaulio ekonominė krizė|pasaulio ekonominė krizė]]. Šalį ištikusi [[recesija|ekonominė recesija]] buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Latvijos finansų krizei įtakos turėję veiksniai: (i) privataus Švedijos SEB banko kreditų politikos sugriežtinimas; (ii) privataus JAV „''Lehman Brothers''“ banko bankrotas; (iii) privataus Latvijos „''Parex''“ banko bankrotas; (iv) tarptautinių finansinių tinklų nepasiekiamumas Latvijos vyriausybei &lt;ref&gt;Dvorak, J. (2012). Kaip Latvija įveikė finansų krizę. Viešoji politika ir administravimas, t.11, Nr.2. Prieiga per Internetą: https://www.mruni.eu/upload/iblock/6fc/017_Dvorak_apzvalga.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181118084747/https://www.mruni.eu/upload/iblock/6fc/017_Dvorak_apzvalga.pdf |date=2018-11-18 }}&lt;/ref&gt;. [[2008]] m. jos ekonomika susitraukė 4,6 %, o 2009 bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 18 %. Prognozuota, kad 2010 metais Latvijos ekonomika susitrauks 4 %.&lt;ref&gt;[http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/pasaulyje/I-recesijos-liuna-nugrimzdusia-Latvija-istiko-politine-krize-2010-03-18.html]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2023|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}&lt;/ref&gt; [[2009]] m. pabaigoje Latvija gavo pirmąją 200 mln. eurų Pasaulio banko paskolos išmoką.&lt;ref&gt;[http://www.alfa.lt/straipsnis/10304417/?Latvija.gavo.pirmaja.Pasaulio.banko.paskolos.ismoka..200.mln..euru=2009-12-14_11-23]&lt;/ref&gt; Prognozuota, kad ekonominė padėtis Latvijoje turėtų pagerėti [[2010]] metų antrojoje pusėje &lt;ref&gt;[http://www.alfa.lt/straipsnis/10265828/?Ekonomine.padetis.Latvijoje.turetu.pagereti.2010.metu.antrojoje.puseje=2009-03-26_16-24]&lt;/ref&gt;

[[2014]] m. [[sausio 1]] d. Latvijoje buvo įvestas [[euras]],&lt;ref&gt;[http://www.euro.lt/lt/apie-eura/euras-ir-euro-zona/euro-istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160213030759/http://euro.lt/lt/apie-eura/euras-ir-euro-zona/euro-istorija|date=2016-02-13}}&lt;/ref&gt; iki tol nacionalinė valiuta buvo [[latas]]. 2013 m. pab. duomenimis 45 % gyventojų palaikė euro įvedimą, o 52 % tam nepritarė.&lt;ref&gt;{{cite web |author=Apollo, redakcija@apollo.lv |url=http://www.apollo.lv/zinas/turpina-pieaugt-iedzivotaju-atbalsts-eiro-ieviesanai/625128 |title=Turpina pieaugt iedzīvotāju atbalsts eiro ieviešanai |date=2 December 2013 |publisher=Apollo.lv |access-date=23 April 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140404152209/http://www.apollo.lv/zinas/turpina-pieaugt-iedzivotaju-atbalsts-eiro-ieviesanai/625128 |archive-date=4 April 2014 |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Įvedus eurą, 2014 m. sausį atliktos „Eurobarometro“ apklausos parodė, kad euro palaikymas siekė apie 53 % ir yra artimas Europos vidurkiui.&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.economist.com/news/europe/21593502-latvias-president-nominates-laimdota-straujuma-prime-minister-new-currency-new-leader |title=New currency, new leader |newspaper=The Economist |date=14 January 2014 |access-date=10 January 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170701155225/http://www.economist.com/news/europe/21593502-latvias-president-nominates-laimdota-straujuma-prime-minister-new-currency-new-leader |archive-date=1 July 2017 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

Remiantis [[Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija|Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos]] duomenimis, 2024 m. Latvija pasaulio inovacijų indekse užėmė 42 vietą iš 132 šalių.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.wipo.int/web-publications/global-innovation-index-2024/en/|title=Global Innovation Index 2024: Unlocking the Promise of Social Entrepreneurship|access-date=2024-10-06|author=[[Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija]]|year=2024|work=www.wipo.int|page=18|language=en|doi=10.34667/tind.50062|isbn=978-92-805-3681-2}}&lt;/ref&gt; 2023 m. buvo 37-oje vietoje, o 2022 m. 41-oje.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.wipo.int/edocs/pubdocs/en/wipo-pub-2000-2023-en-main-report-global-innovation-index-2023-16th-edition.pdf|title=Índice mundial de innovación 2023. La innovación frente a la incertidumbre|access-date=2023-10-11|author=OMPI|website=www.wipo.int|language=es|doi=10.34667/tind.48220|isbn=978-92-805-3321-7}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.wipo.int/global_innovation_index/es/2022/index.html|title=Índice mundial de innovación 2022|access-date=2023-03-28|author=OMPI|website=www.wipo.int|language=es}}&lt;/ref&gt;

=== Infrastruktūra ===
==== Transportas ====
{{main|Latvijos transportas}}
[[Vaizdas:Ventspils osta.jpg|thumb|[[Ventspilio laisvasis uostas]] – vienas judriausių Baltijos šalyse]]

Transporto sektorius sudaro apie 14 % BVP. Didžiausi Latvijos uostai – [[Rygos laisvasis uostas|Rygos]], [[Ventspilio laisvasis uostas|Ventspilio]] ir [[Liepojos uostas|Liepojos]]. Didžioji dalis transporto srautų naudojasi šiais uostais žaliavinės naftos ir naftos produktų tranzitui.&lt;ref name=&quot;wpt&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20080908042001/http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/COUNTRIES/ECAEXT/EXTECAREGTOPTRANSPORT/0,,contentMDK:20647605~pagePK:34004173~piPK:34003707~theSitePK:571121,00.html Latvia] at the Wayback Machine (archived 8 September 2008), World Bank&lt;/ref&gt; Ventspilio laisvasis uostas – judriausias uostas [[Baltijos šalys]]e.

[[Rygos tarptautinis oro uostas]] – judriausias oro uostas Baltijos šalyse. 2012 m. juo pasinaudojo 4,7 mln. keleivių. Yra kryptys į daugiau nei 80 vietovių 30-yje šalių.

[[Latvijos geležinkeliai|Latvijos geležinkelių]] tinklo ilgis – 1 860 km, iš kurių 1 826 km yra 1 520 mm pločio [[Rusiškoji vėžė|rusiškosios vėžės]], o 251 km – elektrifikuoti. Tai ilgiausias geležinkelių tinklas Baltijos šalyse. Latvijos geležinkelių tinklas nesuderinamas su [[Europinė vėžė|Europinėmis vėžėmis]],&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/transp/transp__ikgad__transp/TR0010.px/table/tableViewLayout2/?rxid=cdcb978c-22b0-416a-aacc-aa650d3e2ce0 |title=Satiksmes ceļu garums gada beigās (kilometros) |publisher=Centrālais Statistikas Birojs |access-date=7 March 2018 }}{{dead link|date=August 2019 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; tai išspręs statomas [[Rail Baltica]] geležinkelis, kuris jungs Helsinkį–Taliną–Rygą–Kauną–Varšuvą. Numatytas pastatyti 2026 m.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.railbaltica.org/about-rail-baltica/ |title=About Rail Baltica |publisher=Rail Baltica |access-date=7 March 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180312171052/http://www.railbaltica.org/about-rail-baltica/ |archive-date=12 March 2018 }}&lt;/ref&gt;

==== Energija ====

Latvija daugiau nei trečdalį (38 %) elektros energijos gamina iš hidroenergijos, kurią tiekia trys hidroelektrinės prie [[Dauguva|Dauguvos]] upės: [[Pliavinių HE]] (908 MW), [[Rygos HE]] (402 MW) ir [[Kegumo HE]] (248 MW).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Daugava hydropower plants |url=https://latvenergo.lv/en/par-mums/razosana |website=Latvenergo.lv |access-date=9 September 2022 |archive-date=9 September 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220909200249/https://latvenergo.lv/en/par-mums/razosana |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Likusią dalį sudaro dvi didelės šiluminės elektrinės netoli Rygos – TEC-1 ir TEC-2, kurios kūrenamos gamtinėmis dujomis, o ekstremaliais atvejais – mazutu (sunkiąja nafta). Nedidelė energijos dalis importuojama elektra iš Estijos (iš skalūnų elektrinių netoli [[Narva|Narvos]]).

Pastaraisiais metais Latvijoje pastatytos kelios dešimtys vėjo jėgainių, taip pat įvairaus pajėgumų biodujų ir biomasės elektrinių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Development of wind parks is possible in whole Latvia's territory - LVM |url=https://www.baltictimes.com/development_of_wind_parks_is_possible_in_whole_latvia_s_territory_-_lvm/ |website=The Baltic Times |access-date=9 September 2022 |archive-date=9 September 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220909201127/https://www.baltictimes.com/development_of_wind_parks_is_possible_in_whole_latvia_s_territory_-_lvm/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; 2022 m. Latvijos ministras pirmininkas paskelbė apie planuojamas 1 mlrd. eurų investicijas į naujus [[Vėjo jėgainių parkas|vėjo jėgainių parkus]], tikimasi įvykdžius šį projektą bus gauti papildomi 800 MW.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Prime Minister: investment in wind farms to reach one billion euros |url=https://bnn-news.com/prime-minister-investment-in-wind-farms-to-reach-one-billion-euros-236830 |website=Baltic News Network |access-date=9 September 2022 |date=8 August 2022 |archive-date=9 September 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220909202258/https://bnn-news.com/prime-minister-investment-in-wind-farms-to-reach-one-billion-euros-236830 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

=== Turizmas ===
[[Vaizdas:House of Blackheads and St. Peter's Church Tower, Riga, Latvia - Diliff.jpg|thumb|[[Juodagalvių namai]]]]

2007 m. Latvijai prisijungus prie [[Šengeno zona|Šengeno zonos]] turizmas išaugo. Tais metais{{neaišku}} šalį aplankė daugiau nei 1,779 mln. užsienio turistų, iš jų – 1,153 mln. iš Europos. Daugiau nei 1,300 mln. apsilankė Rygoje. Piko sezonas – vasaros mėnesiais, kai viešbučių užimtumas vidutiniškai siekia 46 % visoje šalyje ir 56 % sostinėje.&lt;ref name=&quot;turismolat&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.csb.gov.lv/en/statistics/statistics-by-theme/transport-tourism/tourism/search-in-theme/329-tourism-latvia-2018|title=Tourism in Latvia 2018|access-date=2019-01-21|work=Central Statistical Bureau of Latvia|language=en}}&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{main|Latvijos gyventojai}}
[[Vaizdas:Population-of-Latvia.svg|thumb|Latvijos gyventojų skaičiaus kaita 1920–2014 m.]]
[[Vaizdas:Latvian song festival by Dainis Matisons, 2008.jpg|thumb|[[Latviai]] tautiniais kostiumais Dainų šventės metu]]

Pagal 2011 m. gyventojų surašymą Latvijoje buvo 2,068 mln. gyventojų. Nuo 1935 m. iki 1989 m. Latvijos gyventojų skaičius išaugo nuo 1,0 mln. iki beveik 2,7 mln. Pastaruosius du dešimtmečius Latvijos gyventojų skaičius mažėja. Dėl žemo gimstamumo lygio ir emigracijos nuo 1989 iki 2011 m. gyventojų sumažėjo 600 000 ir pasiekė maždaug XX a. ketvirtojo dešimtmečio lygį.&lt;ref name=&quot;lettlanddemographie&quot;&gt;[http://www.roots-saknes.lv/Ethnicities/ethnicities_statistics.htm International Programs]&lt;/ref&gt; Išliekant tokioms pačioms tendencijoms pagal ''US Census Bureau'' prognozę Latvijos gyventojų skaičius iki 2050 m. sumažės iki 1,54 mln.&lt;ref&gt;[http://www.census.gov/population/international/data/idb/region.php?N=%20Results%20&amp;T=13&amp;A=separate&amp;RT=0&amp;Y=2050&amp;R=-1&amp;C=LG International Programs]&lt;/ref&gt;

Natūralusis gyventojų prieaugis Latvijoje yra -0,614 % (2009 m.).&lt;ref name=&quot;CIA&quot;/&gt; Maždaug 99,7 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 68 % žmonių gyvena [[Miestas|miestuose]], bet šis procentas po truputį mažėja. 49 % latvių gyvena 7 didžiuosiuose [[Sąrašas:Latvijos miestai|Latvijos miestuose]], kiti 51 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20090901210751/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=04-05a&amp;ti=4-5.+RESIDENT+POPULATION+BY+REGION%2C+CITY+AND+DISTRICT+AT+THE+BEGINNING+OF+THE+YEAR&amp;path=..%2FDATABASEEN%2FIedzsoc%2FAnnual%20statistical%20data%2F04.%20Population%2F&amp;lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Resident Population by Region, City and District at the Beginning of the Year)&lt;/ref&gt; Tankiausiai gyvenama [[Žiemgala|Žiemgaloje]] ir rytų Latvijoje, rečiausiai – [[Kuršas|Kuršo]] pusiasalio šiaurėje.&lt;ref name=&quot;LTE&quot;/&gt; Amžiaus [[mediana]] – 40,1 metų (moterų – 43,3 m.; vyrų – 37,1 m.).&lt;ref name=&quot;CIA&quot;/&gt; [[Vidutinė gyvenimo trukmė]] – 72,15 m. (moterų – 77,59 m.; vyrų – 66,98 m.). [[2009]] m. apskaičiavimais šalyje daugiausiai 15-64 m. amžiaus žmonių. Vyresni negu 65 m. sudaro 17%, o jaunesni nei 15 m. 13,3% visų šalies gyventojų.&lt;ref name=&quot;CIA&quot;/&gt; 2009 m. duomenimis Latvijoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,86 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,49 vyro.&lt;ref name=&quot;CIA&quot;/&gt;

=== Tautinės mažumos ir nepiliečiai ===

2025 m. duomenimis Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti [[baltai|baltų]] tauta – [[latviai]] (65,5 %), yra didelė [[rusai|rusų]] (24,1 %) mažuma, mažesnės [[baltarusiai|baltarusių]] (2,9 %), [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (2,9 %), [[lenkai|lenkų]] (1,9 %) ir [[lietuviai|lietuvių]] (1,1 %) populiacijos.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Population by ethnicity at the beginning of year 1935 - 2025 |url=https://data.stat.gov.lv/pxweb/en/OSP_PUB/START__POP__IR__IRE/IRE010/ |access-date=2025-06-04 |website=Oficiālās statistikas portāls |language=en}}&lt;/ref&gt; Šiandien gausiausia etninė mažuma yra [[rusai]], kurie daugiausiai į Latviją atvyko sovietinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Rygos įlankos pakrantėje gyvenanti [[finougrai|finougrų]] tauta [[lyviai]] (170 žmonių) bei [[estai]] (0,1 %), [[vokiečiai]] (0,1 %), [[čigonai]] (0,3 %) ir [[žydai]] (0,3 %) yra mažiausios Latvijoje gyvenančios etninės grupės. Kuržemės vakaruose gyvena katalikiška [[suitai|suitų]] bendruomenė. Kitų tautybių žmonės sudaro 1,3 % gyventojų (jų iš viso yra 26 298).&lt;ref&gt;[http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120129110714/http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html|date=2012-01-29}}&lt;/ref&gt;

Tarp 1940 ir 1990 m. latvių dalis tarp šalies gyventojų mažėjo, nuo 77 % 1935 m. iki 52 % 1989 m. Tuo pačiu metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Taip apie 14 % gyventojų tapo [[Nepiliečiai (Latvija)|nepiliečiais]].

=== Kalba ===

Sovietų okupacijos metu dominuojantį vaidmenį Latvijoje turėjo rusų kalba. Nuo [[1988]] m. vienintelė oficiali šalies kalba yra [[latvių kalba|latvių]], kuri, kaip ir [[lietuvių kalba]], priklauso [[baltų kalbos|baltų kalbų grupei]], [[indoeuropiečių kalbų šeima]]i. Įstatymai saugo dar dvi kalbas – [[finougrų kalbos|finougrų šeimai]] priklausančią, į [[estų kalba|estų kalbą]] labai panašią ir beveik išnykusią [[lyvių kalba|lyvių kalbą]] bei [[Latgalių kalba|latgalių kalbą]], kuri nuo XVIII a. turi išsaugotą savo rašto tradiciją. [[Latgalių kalba]] laikoma ir [[tarmė|tarme]], ir kalba, panašiai, kaip [[žemaičių tarmė]]. Sostinėje [[Ryga|Rygoje]], kur kas antras gyventojas yra [[rusai|rusų]] kilmės, pagal Latvijos statistikos departamentą, kasdienio vartojimo kalbos yra latvių ir [[rusų kalba|rusų]].

[[Vaizdas:Riga Dom-Düna.jpg|thumb|right|[[Rygos katedra]] – didžiausia [[viduramžiai|viduramžių]] bažnyčia [[Baltijos šalys]]e]]

Pasak [[2000]] m. surašymo, 58,2 % (1 311 093) gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5 % (891 451) – rusų, o likusių 4,3 % – kitos kalbos. Latvių kalba antroji yra 20,8 % gyventojų, o rusų – 43,7 %. 71 % latvių moka kalbėti rusiškai, o 52 % rusų moka latviškai.&lt;ref&gt;[http://www.vvk.lv/index.php?sadala=129&amp;id=389 Dažādu tautu valodu prasme]&lt;/ref&gt; Eurobarometro apklausa parodė, kad iš viso latviškai moka 79 %, o rusiškai – 81 %.&lt;ref name=&quot;kalbos&quot; /&gt; Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka [[anglų kalba|angliškai]]&lt;ref&gt;(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)&lt;/ref&gt; ir 7,5 % – [[vokiečių kalba|vokiškai]].&lt;ref name=&quot;kalbos&quot;&gt;(Angliškai, galima pasikeisti į latvių) [https://archive.today/20120721003934/data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=tsk06a&amp;ti=POPULATION+BY+MOTHER+TONGUE+AND+MORE+WIDESPREAD+LANGUAGE+SKILLS&amp;path=../DATABASEEN/tautassk/Results%20of%20Population%20Census%202000%20in%20brief/&amp;lang=1 kalbų pasiskirstymo statistika]&lt;/ref&gt;

2012 m. vasario 18 d. Latvijoje vyko [[2012 m. Latvijos konstitucijos referendumas|konstitucinis referendumas]] dėl rusų kalbos įteisinimo kaip antrosios valstybinės kalbos.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://web.cvk.lv/pub/public/28361.html/|title=Referendum on the Draft Law 'Amendments to the Constitution of the Republic of Latvia'|publisher=Central Election Commission of Latvia|year=2012|access-date=2 May 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20120502013728/http://web.cvk.lv/pub/public/28361.html|archive-date=2 May 2012}}&lt;/ref&gt; Pasak Centrinės rinkimų komisijos, 74,8 % balsavo prieš, 24,9 % – už, o rinkėjų aktyvumas siekė 71,1 %.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.tn2012.cvk.lv/|title=Results of the referendum on the Draft Law 'Amendments to the Constitution of the Republic of Latvia'|language=lv|publisher=Central Election Commission of Latvia|year=2012|access-date=2 May 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20120415075014/http://www.tn2012.cvk.lv/|archive-date=15 April 2012}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2019 m. Latvijoje palaipsniui buvo mažinamas dėstymas rusų kalba privačiose kolegijose ir universitetuose, taip pat ir valstybinėse vidurinėse mokyklose,&lt;ref&gt;{{cite news |title=Latvia pushes majority language in schools, leaving parents miffed |url=https://www.dw.com/en/latvia-pushes-majority-language-in-schools-leaving-parents-miffed/a-45385830 |agency=Deutsche Welle |date=8 September 2018 |access-date=23 January 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190123223709/https://www.dw.com/en/latvia-pushes-majority-language-in-schools-leaving-parents-miffed/a-45385830 |archive-date=23 January 2019 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Moscow threatens sanctions against Latvia over removal of Russian from secondary schools |url=https://www.telegraph.co.uk/news/2018/04/03/moscow-threatens-sanctions-against-latvia-removal-russian-secondary/ |work=The Daily Telegraph |date=3 April 2018 |access-date=23 January 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181227040806/https://www.telegraph.co.uk/news/2018/04/03/moscow-threatens-sanctions-against-latvia-removal-russian-secondary/ |archive-date=27 December 2018 |url-status=live }}&lt;/ref&gt; išskyrus disciplinas, susijusias su rusų mažumos kultūra ir istorija, tokias kaip rusų kalbos ir literatūros pamokos.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/society/education/government-okays-transition-to-latvian-as-sole-language-at-schools-in-2019.a265290/|title=Government okays transition to Latvian as sole language at schools in 2019|date=23 January 2018|publisher=[[Latvijas Sabiedriskais medijs]]|access-date=23 January 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20180816125825/https://eng.lsm.lv/article/society/education/government-okays-transition-to-latvian-as-sole-language-at-schools-in-2019.a265290/|archive-date=16 August 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Religija ===

Didžiausia šalies religija yra [[krikščionybė]], bet tik 7 % gyventojų lanko bažnyčią bent kartą per savaitę.&lt;ref&gt;(Angliškai)[http://www.christiantoday.com/article/trust.in.religious.institutions.does.not.convey.to.church.attendance/1462.htm Trust in Religious Institutions does not convey to Church Attendance]&lt;/ref&gt; 2006 m. duomenimis, didžiausios krikščionių grupes sudaro [[liuteronai]] (450 000), [[Romos katalikai]] (450 000) ir [[stačiatikiai]] (350 000)&lt;ref&gt;(Latviškai) [https://archive.today/20120805173438/www.tm.gov.lv/lv/jaunumi/pi_info.html?news_id=1455 Par reliģisko savienību (baznīcu), diecēžu un reliģisko organizāciju pārskatiem par darbību 2006.gadā]&lt;/ref&gt;. [[Stačiatikiai]], kurių dauguma yra [[rusai]], daugiausia susitelkę didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu daugelis [[katalikai|katalikų]] gyvena rytinėje šalies dalyje ([[Latgala|Latgaloje]]).&lt;ref name=&quot;StateGov&quot;/&gt; Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad didelė dalis gyventojų yra [[ateistai]]. Pasak [[2005]] m. apklausos, 37 % Latvijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis}}&lt;/ref&gt;. Priklausymas vienai ar kitai religijai, pastebimai padidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, tačiau dauguma pasekėjų savo tikėjimą praktikuoja nereguliariai.

1993 m. [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|Latvijoje lankėsi katalikų popiežius Jonas Paulius II]], 2018 m. [[2018 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|įvyko popiežiaus Pranciškaus vizitas]].

[[2006]] m. gyventojų priklausymas religinei grupei (teisingumo ministerijos apskaičiavimai): [[Romos katalikai]] (500 000), [[liuteronai]] (450 000), [[stačiatikiai]] (350 000), [[baptistai]] (7240), [[septintosios dienos adventistai]] (4006), [[sentikiai]] (2843), [[mormonai]] (926), [[metodistai]] (876), [[musulmonai]] (380), [[judėjai]] (305), [[Jehovos liudytojai]] (178), [[krišnaitai]] (118) ir [[budistai]] (75).&lt;ref name=&quot;StateGov&quot;/&gt;

Kadaise viena didžiausių [[judėjai|judėjų]] bendruomenių buvo smarkiai išnaikinta [[Holokaustas|holokausto]] ([[1941]]–[[1944]]) metu. [[2006]] m. duomenimis, 9743 asmenys save identifikavo kaip žydus.&lt;ref name=&quot;StateGov&quot;&gt;[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90183.htm International Religious Freedom Report]&lt;/ref&gt; Iš jų [[2009]] m. duomenimis 667 save laiko [[judaizmas|judėjais]].&lt;ref name=&quot;Religiju Enciklopedija&quot;&gt;''Reliģiju Enciklopēdija'', [http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html Statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070205160945/http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html |date=2007-02-05 }} (in Latvian). Accessed 2009-07-23.&lt;/ref&gt; Šalyje yra apie 600 [[neopagonybė|neopagoniško]] judėjimo ''[[Dievturyba]]'' pasekėjų.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html|title=Statistics of approved parishes in Latvia|date=2004-01-01|accessdate=2007-03-07|publisher=The Latvian Bible Society|work=Reliģiju Enciklopēdija|language=lv|archive-date=2007-02-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20070205160945/http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

== Švietimas ==
[[Vaizdas:Latvijas Universitāte - ogre11 - Panoramio.jpg|thumb|upright=1.25|Latvijos universitetas]]

2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-parlamentas-pritare-draudimui-destyti-rusu-kalba-privaciose-istaigose-57-990608|title=Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-prezidentas-patvirtino-pataisas-del-perejimo-prie-mokymo-vien-latviu-kalba-57-949876|title=Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}&lt;/ref&gt; Didžiausias šalies universitetas yra [[Latvijos universitetas]].

== Kultūra ==
{{main|Latvijos kultūra}}
[[Vaizdas:Krišjānis Barons 1910.gads.jpg|thumb|left|180px|[[Krišjānis Barons]] – latvių rašytojas, folkloristas ir visuomenės veikėjas, sudaręs latvių liaudies dainų rinkinį „Latvju Dainas“]]

Latvijos kultūrinį paveldą sudaro [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], latvių valstiečių ir [[pagonys|pagonių]] tradicijos. [[XIII a.|XIII]]-[[XIX a.|XIX]] amžiuose, Baltijos [[vokiečiai]] suformavo [[aristokratas|aristokratų]] visuomenės klasę. Jie paliko išskirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek vokiečiai. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvavo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščioniškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje – [[Janių šventė]] (''Jāņi''; atitinka lietuviškąsias [[Joninės|Jonines]]), pagoniškoji [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžos]] šventė, yra švenčiama [[Jonas Krikštytojas|šv. Jono Krikštytojo]] religinės šventės dieną.

XIX a. Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Nepaisant to, kad prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://latvianart.org/historical.html|title=Latvianart.org, „Historical Background“|access-date=2021-01-22|archive-date=2009-10-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20091029113142/http://latvianart.org/historical.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Sovietinės okupacijos metu, šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti [[Socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] meno stiliumi. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.{{faktas}}

=== Literatūra ===

Latvių tautosakoje vyrauja lyrinės [[daina|dainos]]. Latviškų tekstų atsiradimas susijęs su [[reformacija]]. [[XVI a.|XVI]]-[[XVIII a.]] latvių raštiją kūrė daugiausiai Latvijoje gyvenantys [[vokiečiai]]. Latviškų tekstų buvo [[1525]] m. [[Liubekas|Liubeke]] išspausdintoje, bet neišlikusioje liuteroniškoje knygoje. Seniausios išlikusios latviškos knygos – [[1585]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] išspausdintas katalikiškas ir [[1586]] m.&lt;ref name=&quot;LTE&quot;/&gt; [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] liuteroniškas [[katekizmas|katekizmai]]. Latvių literatūros formavimasis susijęs su [[XIX a.]] 6-ame dešimtmetyje prasidėjusiu tautos atgimimo judėjimu – Jaunalatvių sąjūdžiu. Jaunalatvių poetai – [[Juris Alunanas]], [[Fricis Brivzemniekas]], publicistai – [[Kasparas Biezbārdis]], [[Krišjanis Valdemaras]], tautosakininkas – [[Krišjanis Baronas]] aktyviai rėmė nepriklausomybės siekį ir latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą.&lt;ref name=&quot;LTE&quot;/&gt;

=== Architektūra ===
[[Vaizdas:House of Blackheads and St. Peter's Church Tower, Riga, Latvia - Diliff.jpg|thumb|[[Juodagalvių namai]], kairėje [[Rygos Šv. Petro bažnyčia|Šv. Petro bažnyčia]]]]

Istorinis [[Rygos senamiestis]] įtrauktas į UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. Senamiestyje gausu istorinių pastatų: [[Juodagalvių namai]] ir [[Rygos pilis]] bei maldos namų, svarbiausi iš jų – [[Rygos katedra]] (viena didžiausių evangelikų bažnyčių Baltijos šalyse), [[Rygos Šv. Petro bažnyčia|Šv. Petro bažnyčia]], [[Rygos Šv. Jokūbo katedra|Šv. Jokūbo katedra]] ir [[Rygos Kristaus Gimimo katedra|Kristaus Gimimo katedra]]. Svarbiausi [[Barokas|baroko]] statiniai – [[Rundalės rūmai]] ir [[Jelgavos pilis]]. [[Istorizmas|Istorizmą]] geriausiai atspindi Rygos [[Latvijos nacionalinis teatras|Latvijos nacionalinio teatro]] pastatas. Sovietmetį mena išskirtiniai pastatai – [[Rygos televizijos bokštas]] (aukščiausias bokštas Europos Sąjungoje) ir [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos mokslų akademijos]] pastatas. Moderniosios architektūros simboliu laikomas [[Latvijos nacionalinė biblioteka|Latvijos nacionalinės bibliotekos]] pastatas, dar vadinamas Šviesos pilimi. Jį suprojektavo Gunnar Birkerts, latvių kilmės amerikiečių architektas.

=== Muzika ===

Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1,2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų.&lt;ref&gt;[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=40&amp;Itemid=124 Welcome to Latvia – Folk Songs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110515145643/http://www.li.lv/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=40&amp;Itemid=124 |date=2011-05-15 }}&lt;/ref&gt; Į UNESCO „[[Pasaulio atmintis|Pasaulio atminties]]“ registrą įrašyta K. Barono surinkta [[Dainų skrynia]]. [[Latviai|Latvių]] liaudies dainos daugiausia vienbalsės, turi bendrų bruožų ([[Diatoninė dermė|diatoninės dermės]], mišrusis metras) su [[lietuviai|lietuvių]], [[baltarusiai|baltarusių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[rusai|rusų]] liaudies dainomis. Melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Latvių liaudies instrumentais laikomi – styginiai – [[smuikas]] (''vijole''), [[kuoklės]] (''kokles''), [[pūslinė]] (''dūda'' ar ''pūšļa vijole''), [[vienstygė]] (''vienstīdzis''), pučiamieji – [[molinukas]] (''svilpaunieks''), [[lamzdelis]] (''stabule''), [[trimitas]] (''taure''), [[ožragis]] (''āžrags''), [[dūdmaišis]] (''somas stabules'' ar ''dūdas''), mušamieji – [[džingulis]] (''trīdeksnis''), [[būgnas]] (''bungas''), taip pat [[dambrelis]] (''vargāns''). [[XIII a.]] atsirado bažnytinė muzika. [[1873]] m. pradėtos rengti [[Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventė|Visuotinės latvių Dainų ir Šokių šventės]]. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 23 kartus. Jos vyko tiek [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], tiek sovietų okupacijos metu, tiek nepriklausomoje Latvijoje.&lt;ref name=&quot;LTE&quot;/&gt; Latvija [[Eurovizija|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 10 kartų. Debiutavo [[2000]] m. Aukščiausias rezultatas – pirma vieta [[2002]] m., kurią pasiekė atlikėja [[Marie N]].

2014 m. liepos mėn. Rygoje vyko 8-osios Pasaulio chorų žaidynės, kuriose dalyvavo daugiau nei 27 000 dalyvių iš daugiau nei 450 chorų ir iš daugiau nei 70 šalių.

=== Virtuvė ===
{{main|Latviška virtuvė}}
[[Vaizdas:Caraway cheese.jpg|thumb|right|[[Kmynų sūris]] – tradicinis [[Janių šventė]]s patiekalas]]

[[Latviška virtuvė]] dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis [[Rytų Europa|Rytų Europos]] virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: [[Lietuviška virtuvė|Lietuviškoje]], [[Rusiška virtuvė|Rusiškoje]], [[Estiška virtuvė|Estiškoje]] virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko [[kmynas|kmynų]] sūrį ({{la|ķimeņu siers}}), kai kas – latviškus [[koldūnai|koldūnus]] – ''pīrāgi''. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas [[XVIII a.]], tampantis daugelio šiuolaikinių [[Alkoholinis kokteilis|kokteilių]] sudėtine dalimi. Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra [[vokiečiai|vokiečių]] miestiečių tradicija, būdinga ir [[Estija]]i, kuri formavo [[kulinarija|kulinariją]] ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos [[dešra|dešros]], [[alus]]. Kita tradicija buvo primityvi [[latviai|latvių]] valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.&lt;ref&gt;Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.&lt;/ref&gt;

[[Latvių tautinis kostiumas]] – reikšminga ir savita kultūrinio paveldo dalis. Tradiciniu tautiniu kostiumu vadinamas drabužis, kuris formavosi ir vystėsi iki [[XIX a.]] vidurio.

=== Žiniasklaida ===

Latvijoje leidžiami penki nacionaliniu mastu platinami dienraščiai, tarp jų „[[Diena (Ryga)|Diena]]“, „Neatkarīgā Rīta Avīze“ ir „Latvijas Avīze“. Šalyje veikia visuomeninis televizijos ir radijo transliuotojas – [[Latvijas Televīzija]] ir [[Latvijas Radio]].

=== Sportas ===
{{plačiau|Sportas Latvijoje}}
[[Vaizdas:Schweden-Lettland bei der WM 2005.jpg|thumb|Jānis Sprukts 2005 m. pasaulio ledo ritulio čempionate Austrijoje]]

Nacionaline Latvijos sporto šaka – [[ledo ritulys]]. Pirmasis ledo ritulio mačas Latvijoje įvyko 1909 m. [[2006]] m. [[pasaulio ledo ritulio čempionatas]] vyko [[Ryga|Rygoje]]. Latvijos ledo ritulio rinktinė dalyvavo [[1936]], [[2002]], [[2006]] ir [[2010]] m. [[Žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]] ir visuose pasaulio čempionatuose nuo [[1997]] m. 2019/20 m. [[NHL]] sezone žaidė penki latviai.

Latvijoje taip pat mėgstamas [[krepšinis]] ir [[futbolas]], populiarus tautinis žaidimas [[novusas]]. Latvija tapo [[I Europos krepšinio čempionatas|I Europos krepšinio čempionato]] aukso medalių laimėtoja ir [[1937]] m. rengė [[II Europos krepšinio čempionatas|II Europos krepšinio čempionatą]]. Latvijos futbolo rinktinė dalyvavo [[Euro 2004|2004 m. Europos futbolo čempionate]]. Sėkmingiausias [[tenisas|teniso]] žaidėjas iš Latvijos laikomas [[Ernestas Gulbis]].

Šalis pirmą kartą dalyvavo [[1924 m. žiemos olimpinės žaidynės|1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]] ir iki sovietinės okupacijos 1940 m. nepriklausomai dalyvavo visose olimpiadose. Iki tol Latvijos sportininkai buvo iškovoję tris olimpinius medalius. Nuo nepriklausomybės atkūrimo, Latvija vasaros olimpinėse žaidynėse nuo [[1992]] m. laimėjo 14 medalių, įskaitant du aukso medalius, o žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo tik vieną bronzos medalį. Įskaitant sportininkus, kurie buvo įtraukti į [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] ir [[SSRS]] rinktines, Latvijos vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo 68 medalių (tarp jų 17 aukso), o žiemos olimpinės žaidynės 10 medalių (iš jų 3 aukso) &lt;ref&gt;[http://www.olimpiade.lv/abc/?selected=10 Latvijas sportisti Olimpiādēs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110810040429/http://www.olimpiade.lv/abc/?selected=10 |date=2011-08-10 }} olimpiade.lv&lt;/ref&gt;.

Pirmasis Latvijos olimpinis čempionas ir aukso medalio laimėtojas buvo ieties metikė [[Inese Jaunzeme]], kuri apdovanojimą iškovojo [[1956]] m. vasaros olimpinėse žaidynėse [[Melburnas|Melburne]], [[Australija]]. Pirmasis nepriklausomos Latvijos olimpinis čempionas – gimnastas [[Igors Vihrovs]] (2000 m. Sidnėjus).

Sėkmingiausias nepriklausomos Latvijos olimpietis – [[Māris Štrombergs]], kuris tapo dukart olimpiniu čempionu vyrų [[BMX]] rungtyje [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008]] m. ir [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012]] m. Sidabro medalį laimėjo ieties metikas [[Ainārs Kovals]], o bronzos – sunkiaatletis [[Viktoras Ščerbatihs]].&lt;ref&gt;[http://olimpiade.leta.lv/zinas/svinigi-noslegusas-pekinas-olimpiskas-speles Svinīgi noslēgušās Pekinas olimpiskās spēles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090104121121/http://olimpiade.leta.lv/zinas/svinigi-noslegusas-pekinas-olimpiskas-speles |date=2009-01-04 }}, leta.lv&lt;/ref&gt;

Latvija turi savo [[bobslėjus|bobslėjaus]] ir [[rogučių sportas|rogučių]] trasą [[Sigulda|Siguldoje]],&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.latvia.travel/de/sehenswurdigkeit/rennrodelbahn-und-bobsleighbahn-von-sigulda |title=Rennrodelbahn und Bobsleighbahn von Sigulda {{!}} Latvia Travel |access-date=2017-02-16 |language=de}}&lt;/ref&gt; kurioje reguliariai vyksta Europos ir pasaulio čempionatai. Latvijos sportininkai bobslėjaus ir [[skeletonas|skeletono]] varžybose yra tarp pasaulio elitinių atletų.

1960–1961 m. [[Michailas Talis]] buvo 8-asis [[Pasaulio šachmatų čempionas]].

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}

== Bibliografija ==
&lt;div class=&quot;references-small&quot;&gt;
* {{cite book|first=Juris|last=Dreifelds|title=Latvia in Transition|url=https://archive.org/details/latviaintransiti0000drei|publisher=Cambridge University Press|year=1996|isbn=978-0521555371}}
* {{cite book|editor=Rutkis, Jānis|title=Latvia: Country &amp; People|publisher=Latvian National Foundation|location=Stockholm|year=1967|oclc=457313}}
* {{cite book|author=[[Arveds Švābe|Arveds, Švābe]]|title=The Story of Latvia: A Historical Survey|publisher=Latvian National Foundation|location=Stockholm|year=1949|oclc=2961684}}
* {{cite book|title=These names accuse : nominal list of Latvians deported to Soviet Russia in 1940–41 : with supplementary list|publisher=Latvian National Foundation in cooperation with the World Federation and Free Latvians|location=Stockholm|year=1982|oclc=10403023|edition=second|url=http://latvians.com/en/Reading/TheseNamesAccuse/ThNA-00-OurFamilies.php|access-date=2009-10-15|archive-date=2009-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20091002000402/http://latvians.com/en/Reading/TheseNamesAccuse/ThNA-00-OurFamilies.php|url-status=dead}}
* A. Bilmanis, History of Latvia (1970);
* A. Butkus, Latviai (1995);
* R. J. Misiunas and R. Taagepera, The Baltic States: Years of Dependence, 1940–1980 (1983).
&lt;/div&gt;

== Nuorodos ==
{{portal}}
{{vikiseserys|Latvia}}
Valdžia:
* [http://www.president.lv/ Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija]
* [http://www.saeima.lv Latvijos Respublikos Saeima (Seimas)]
* [http://www.mk.gov.lv/ Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas]
* [http://www.pmlp.gov.lv/en/par_pmlp/ Latvijos Respublikos pilietybės ir migracijos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091205173903/http://www.pmlp.gov.lv/en/par_pmlp/ |date=2009-12-05 }}
* [http://www.csb.gov.lv/ Latvijos Respublikos statistika]

Žinynai:
* [http://www.li.lv Latvijos institutas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20011204062729/http://www.li.lv/ |date=2001-12-04 }}
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html CIA.gov informacija apie Latviją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110816115347/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html |date=2011-08-16 }}
* [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1106666.stm BBC informacija apie Latviją]
* [http://www.vifanord.de vifanord] Virtuali enciklopedija apie Šiaurės Europos ir Baltijos jūros šalis (Vifanord)

Keliaujantiems į Latviją:
* [https://www.latvija.lv/ Latvija]
* [http://www.latviatourism.lv Turizmo plėtros valstybinė agentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100820083530/http://latviatourism.lv/ |date=2010-08-20 }}
* [http://www.travellatvia.lv/ Latvijos turizmo katalogas]
* [http://www.virtuallatvia.lv Virtuali Latvija]
* [http://www.vietas.lv vietas.lv]

Latvijos naujienos:
* [http://www.latvijasradio.lv/lapas/lv_tiesraide.htm Latvijos radijas]
* [http://www.ltvzinas.lv/?n=tv Latvijos televizija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120724061909/http://ltvzinas.lv/?n=tv |date=2012-07-24 }}
* [http://zinas.nra.lv/sakums/ Neatkarīgā Rīta Avīze laikraštis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110606171159/http://zinas.nra.lv/sakums/ |date=2011-06-06 }}
* [http://www.delfi.lv/ delfi.lv]
* [http://www.lv.lv/ lv.lv]

Latvija žemėlapiuose:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/phisical-map-of-Latvia.gif Latvijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.occupationmuseum.lv/images/Kartes/Karte_1-48/index.php?sfpg=KioxKioqMWY0ZjczOTUyNTI3MDM2ZDE5MmM3Zjk2OTJjMjlmZGU Latvijos istorija žemėlapiuose]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [http://www.kolkasrags.lv/uploads/files/Latvijas%20novadu%20karte.jpg Latvijos administracinis žemėlapis dabar]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Latvia.gif Latvijos pagrindinių kelių žemėlapis]
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt Latvija balticmaps.eu žemėlapyje]

Latvijos orai ir laikas:
* [http://www.meteo.lv/public/30482.html Latvijos orai ir kita su jais susijusi statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110604035627/http://www.meteo.lv/public/30482.html |date=2011-06-04 }}
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=602 Latvijos laikas]

{{Europa}}
{{ES šalys}}
{{NATO}}
{{SavStr}}
{{Verta}}
{{UNPO}}

[[Kategorija:Latvija| ]]
[[Kategorija:Buvę UNPO nariai]]</text>
      <sha1>btkb5f7dg0on3awcr0afhxnfvx21dc6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vilniaus kraštas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>1729</id>
    <revision>
      <id>7851722</id>
      <parentid>7851702</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T13:38:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33513-18</username>
        <id>219168</id>
      </contributor>
      <comment>nebuvo rinbktas, todel ne prezidentas</comment>
      <origin>7851722</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13960" sha1="4n28pa2yx8oc1hslj11udrwnfhcevys" xml:space="preserve">{{Šaltiniai+}}
{{Lietuvos istorija}}

'''Vilniaus kraštas''' (1920–1922 m. vadinta '''[[Vidurinė Lietuva]]''', nuo 1925 m. '''[[Vilniaus vaivadija]]''', alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi '''[[Vilniaus žemė]]''', kartais dar vadinama '''''Vilnija''''', {{pl|Wileńszczyzna}}) – rytinė ir pietrytinė [[Lietuva|Lietuvos]] dalis su [[Vilnius|Vilniumi]], nuo [[1919]] m. balandžio iki [[1939]] m. rugsėjo (išskyrus 1920 m. liepos–gruodžio mėnesius) okupuota [[Lenkija|Lenkijos]]. Vilniaus krašto šiaurinė ir vakarinė sienos kelis kartus kito, jas įtvirtinti bandė [[Antantė]]s šalys, nustatydamos [[Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|demarkacijos linijas]]. Krašto sostine laikytas [[Vilnius]], jame taip pat buvo [[Druskininkai]], [[Eišiškės]], [[Ignalina]], [[Švenčionėliai]], [[Švenčionys]], [[Trakai]], [[Varėna]].

Iš pradžių krašto riba rytuose ir pietuose ėjo pagal [[1920]] m. [[liepos 12]] d. sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos: nuo [[Dauguva|Dauguvos]] pro [[Breslauja|Breslaują]], [[Pastovys|Pastovį]], [[Naročius|Naručio]] ežero rytinę pakrantę, [[Molodečnas|Molodečną]], [[Valažinas|Valažiną]], [[Beržūna|Beržūnos]] žemupiu ir [[Nemunas|Nemunu]] beveik iki [[Gardinas|Gardino]]. Šiaurės vakaruose riba sutapo su paskutine Lietuvos-Lenkijos demarkacine linija, o šiaurėje – su [[Latvija|Latvijos]]-[[Lenkija|Lenkijos]] siena. Po 1940 m. Vilniaus kraštu vadinamos žemės, kurias [[1939]]–[[1940]] m. [[SSRS]] grąžino [[Lietuva]]i.

Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuva gavo progą lengvai atsiimti Vilniaus kraštą ginklu. Tai skatino ir Vokietija, dėl ko, kaip vėliau atskleidė [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovas]], nerimavo ir SSRS, bijodama turėti prie savo sienų priartėjusią Vokietijos interesų zoną. Tačiau rugsėjo 5 d. posėdyje premjero Jono Černiaus Vyriausybė vieno balso persvara Vilniaus vadavimo planui, nepaisydama visuomenės, kariuomenės, daugelio intelektualų noro, nepritarė.&lt;ref&gt;&lt;sup&gt;31&lt;/sup&gt; K. Škirpa, Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940). Atsiminimai ir dokumentai. V., 1996, p. 193, 202.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-13467/straipsnis/Istorijos-puslapiai-Ilgas-kelias-i-Vilniu-Pirma-dalis&lt;/ref&gt; Neryžtingas buvo ir diktatorius A. Smetona.

[[1939]] m. [[rugsėjo 17]] d. SSRS įsiveržė į Lenkiją, [[rugsėjo 19]] d. užėmė Vilnių, o [[rugsėjo 21]] d. ir Vilniaus kraštą. 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos-SSRS sutartimi]] Lietuvai buvo grąžinta tik dalis Vilniaus krašto – 6909 km² teritorija su 490 000 gyventojų – apie vieną penktadalį. Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. lapkričio 6 d., prie Lietuvos buvo prijungta dar 2637 km² dydžio teritorija ([[Druskininkai]], [[Dieveniškės]], [[Švenčionys]]). Visa Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto dalis nuo tol apėmė tik 9546 km² su 565 400 gyventojų.

== Istorija ==
[[Vaizdas:MWP Pilsudski odezwa.JPG|thumb|left|[[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] [[Proklamacija buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams|dvikalbis kreipimasis „Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams“]], 1919 m. balandis]]
[[Vaizdas:Wilno 1919 Piłsudski.jpg|thumb|left|J. Pilsudskis Vilniuje 1919 m.]]
[[Vaizdas:Vilnius. Citizens of Vilnius greeting the Lithuanian army, 1939 11 23.jpg|thumb|Vilniaus gyventojai sveikina Lietuvos kariuomenę, 1939 11 23]]
[[Vaizdas:Vilnius. Citizens of Vilnius greeting the Lithuanian army in the Cathedral Square, 1939 11 23.jpg|thumb|Lietuvos kariuomenės sutikimas Katedros aikštėje]]
[[Vaizdas:Zem 1.jpg|thumb|right|250px|Rytinė Lietuvos siena pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Sovietų Rusijos sutartį, kuria Lietuvai pripažintas [[Gardinas]], [[Lyda]] ir kitos lietuvių tautos istorinės-etninės žemės]]

Vilniaus krašto istorija prasideda su [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaiga. Vokiečių okupacinė kariuomenė iš Vilniaus pradėjo trauktis nuo [[1918]] m. gruodžio pabaigos ir iki metų galo pasitraukė iš miesto. Iki tol čia veikusi [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] vyriausybė, grasinant Lenkijos kariuomenei bei prasidėjus [[Lietuvos–sovietų karas|Lietuvos–sovietų karui]], pasitraukė į [[Kaunas|Kauną]].

Pasitraukus vokiečiams [[Vilnius]] trumpam atitenka lenkų nacionalistams, kurie [[1919]] m. sausio 1-5 dienomis kontroliuoja miestą. Lenkų kareiviai ir legionieriai sugeba numalšinti bolševikų pastangas perimti miestą į savo rankas, tačiau jau [[1919]] m. [[sausio 5]] d. Raudonoji armija išstumia legionierius. Vilnius iki [[1919]] [[balandžio 19]] d. lieka bolševikų valdžioje, čia kuriasi [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuko]] vadovaujama [[Lietuvos Tarybų Respublika|Lietuvos Sovietų Respublika]], kuri nuo [[1919]] [[vasario 27]] d. tampa Lietuvos-Baltarusijos Socialistine Respublika (''[[Litbelas]]'').

Keičiantis karo eigai – puolant lenkams, [[1919]] m. [[balandžio 19]] d. bolševikų pajėgos palieka Vilnių, Litbelo vyriausybė pasitraukia į [[Minskas|Minską]]. [[1920]] m. gegužės 7 d. po daugiau nei pusmečio diplomatinių kontaktų [[Kremlius|Kremliuje]] pagaliau prasidėjo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos derybos, kurios 1920 m. liepos 12 d. baigėsi sutarties pasirašymu, nustatant sieną rytuose, ėjusią prie [[Molodečnas|Molodečno]], atsižvelgiant į situaciją iki [[LDK]] okupacijos 1795 m. ir lietuvių gyvenamų istorinių-etninių žemių ribą 16 -18 amžiuose. 1920 m. liepos 14 d. Vilnių, kurį liepos 10 d. Lietuvai pripažino [[Antantė]], traukdamiesi palikinėjo lenkų kariai, susikovę prie Rykantų su lietuviais ir susprogdinę tiltą per Vokę. 1920 m. [[liepos 15]] d. užlaikyta Lietuvos kariuomenė pietų metu įžygiavo į Vilnių, kur rado Raudonosios armijos kavalerijos dalinį vadovaujamą G. Gajaus, įžygiavusio ryte. 1920 m. [[rugpjūčio 6]] d. Lietuvos [[Steigiamasis Seimas]] ratifikavo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, o [[Raudonoji armija]] paliko Vilnių, trimis etapais, bet ne Vilniaus kraštą – rugpjūčio 25 d.

Lenkija laikinai Vilniaus kraštą pripažino kaip Lietuvos dalį pagal susitarimą (pasirašytas [[1920]] m. [[spalio 7]] d.) [[Suvalkų sutartis]], kuris turėjo įsigalioti spalio 10 d. 12 valandą. Suvalkų sutartį Lenkija praėjus dviem dienoms sulaužė ir vėl jėga spalio 9 d. užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą, kurį valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių okupacija teisinta tuo, kad Vilnių užėmė Lenkijos vyriausybės nekontroliuojamas lenkų generolas [[Liucjanas Želigovskis]]. Šis spalio 12 d. paskelbė [[Vidurinė Lietuva|Vidurio Lietuvos]] valstybę.

Tačiau vadinamoji [[Vidurinė Lietuva|„Vidurio Lietuva“]] užėmė tik mažą dalį Rytų Lietuvos žemių, kurios pagal 1920 m. sutartis turėjo priklausyti Lietuvai. Sovietų diplomatai derybose Rygoje su Lenkija sumąstė jėzuitišką išeitį, kad nereikėtų denonsuoti 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Lietuva – sovietai pasiūlė lenkams sukurti „buferinę“ keliasdešimt km pločio zoną tarp Lietuvos (su sovietų 1920 m. liepos 12 d. pripažintomis Lietuvos sienomis), bei Sovietų valdomų žemių. Ir oficialiai būtent tik ta gana siaura „buferinė zona“ sovietų buvo pripažįstama Lenkijai perduotomis teritorijomis.

[[File:Polish administration evicting banned two-class Lithuanian school in Vilnius, operating since 1907, 1924-10-28, Polish-occupied Vilnius.webp|thumb|Lenkų administracijos uždaroma seniausia Vilniaus lietuviška mokykla, veikusi nuo 1907 m.]]

[[1922]] m. [[sausio 8]] d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos [[Vilniaus seimas (1922)|seimą]], kuriuos dauguma [[lietuviai|lietuvių]], ir dalis [[žydai|žydų]] ir [[baltarusiai|baltarusių]] boikotavo. Rinkimuose dalyvavo lietuvių 8,2%, žydų 15,3%, baltarusių 41%, iš viso dalyvavo 64,4% rinkėjų (249 325 gyventojų). Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie [[Lenkija|Lenkijos]].

Vilniaus krašte buvo sukurta fiktyvi valstybė – [[Vidurinė Lietuva]], kurią [[1922]] m. [[kovo 24]] d. Lenkijos seimas oficialiai prijungė prie Lenkijos. [[Balandžio 6]] d. kraštas įėjo į sudarytą Vilniaus administracinę apygardą. [[1925]] m. [[gruodžio 22]] d. vienodinant su Lenkijos administracija, Lenkijos seimas įstatymu įsteigė [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Vilniaus kraštas su dalimi vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]] buvo padalintas tarp Vilniaus, [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] ir [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijų]].

Vilniaus krašto praradimas 1920 m. lėmė visą tolimesnę Lietuvos saugumo ir užsienio politiką bei santykius su kaimynais. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. 1926 m. Lietuvoje buvo patvirtintas planas organizuoti Lenkijos pavergtų tautų sukilimą ir taip kraštą atsiimti.&lt;ref&gt;https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/104029/1/ISSN2029-7181_2011_V_81.N_1.PG_3-11.pdf&lt;/ref&gt;

Lietuva kelis kartus bandė slapta su Lenkija derėtis dėl Vilniaus krašto ir tarpusavio santykių (1936 m., 1937 m.). Pilnai situacija su Vilniaus krašto klausimu pasikeitė Vokietijai pradėjus agresiją Europoje ir suartėjus su Sovietų Sąjunga. Iki tol buvusi jėgų pusiausvyra regione ėmė griūti ir 1938 m. po [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos pateikto ultimatumo]], grasinant karu, Lietuva buvo priversta užmegzti su Lenkija diplomatinius santykius, tačiau Lenkijos 1922 m. įvykdytą Vilniaus ir rytų Lietuvos aneksiją Lietuva ir toliau oficialiai nepripažino.

1931 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 546 000 žmonės, iš kurių 69 % buvo [[lenkai]], 12,5 % [[žydai]], 11 % [[lietuviai]], 3,5 % [[rusai]], 3 % [[baltarusiai]].&lt;ref&gt;{{vle|vilniaus-krastas|2024-08-08|Vilniaus kraštas|Juozas Marcinkevičius}}&lt;/ref&gt; Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises (pvz., švietimo [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]]), tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinta. Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos.

[[File:Map of Lithuania (Carte de Lithuanie), with the territory occupied by Poland, ca 1930s.jpg|thumb|Atvirukas su Lenkijos okupuotomis teritorijomis]]

== Valdymas ==

[[1931]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskrityje]] ir [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrityje]] buvo 546.000 gyventojų. [[1921]]–[[1932]] m. kaimai buvo skirstomi į vienkiemius, naikinami servitutai. Vilniaus-Trakų ir Švenčionių apskrityse išskirstyti 452 kaimai, turėję 1002,7 km² žemės. Lietuvių tyrinėtojų duomenimis, apie [[1930]] m. Vilniaus krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, 5 proc. rusų, 5 proc. baltarusių. Valstybine kalba nuo [[1924]] m. faktiškai tapo lenkų kalba.
[[Vaizdas:Lithuania territory 1939-1940.svg|thumb|250px|right|
{{legend|#ff9515|Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d.}}
{{legend|#ffad38|Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d.}}
{{legend|#993300|Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m.}}]]

[[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[Vokietija]]i užpuolus [[Lenkija|Lenkiją]] ir jai žlungant, [[rugsėjo 17]] d. [[Raudonoji Armija]] įžengė į vakarų [[Ukraina|Ukrainą]], vakarų [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir Vilniaus kraštą. [[Spalio 10]] d. Lietuvos-SSRS sutartimi sovietai perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai: 6909 km² teritoriją su 490.000 gyventojų. [[Spalio 30]] d. krašte buvo sudarytos šios apskritys:

{| {{graži lentelė}}
|-
| '''Apskritys''' || '''Valsčiai'''
|-
| [[Švenčionėlių apskritis]] ||
* [[Dūkšto valsčius]]
* [[Ignalinos valsčius]]
* [[Kaltanėnų valsčius]]
* [[Pabradės valsčius]]
* [[Smalvų valsčius]]
* [[Švenčionėlių valsčius]]
|-
| [[Valkininkų apskritis]] ||
* [[Eišiškių valsčius]]
* [[Rūdiškių valsčius]]
* [[Šalčininkėlių valsčius]]
* [[Turgelių valsčius]]
* [[Valkininkų valsčius]]
* [[Varėnos II valsčius]]
|-
| [[Vilniaus apskritis]] ||
* [[Maišiagalos valsčius]]
* [[Medininkų valsčius]]
* [[Naujosios Vilnios valsčius]]
* [[Nemenčinės valsčius]]
* [[Paberžės valsčius]]
* [[Riešės valsčius]]
* [[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]]
* [[Trakų valsčius]]
|}

[[1940]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[SSRS]] Aukščiausiosios Tarybos 7-oji sesija nutarė Lietuvos SSR perduoti tą [[Baltarusijos SSR]] teritorijos dalį, kurioje gyventojų daugumą sudarė [[lietuviai]]. [[Lapkričio 6]] d. prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km², Vilniaus krašto teritorija padidėjo iki 9546 km² ir gyveno 565.400 gyv. Iš Baltarusijos SSR perimtoje teritorijoje sudarytos apskritys ir valsčiai:
* iš [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrities]] dalies ir [[Švenčionėlių apskritis|Švenčionėlių apskrities]] – [[Švenčionių apskritis]];
* iš perduotos [[Pariečė]]s ir [[Rodūnia|Rodūnios]] rajonų teritorijos – [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] [[Marcinkonių valsčius|Marcinkonių]], [[Druskininkų valsčius|Druskininkų]] ir [[Rudnios valsčius|Rudnios]] valsčiai;
* iš [[Varenavo rajonas|Varenavo rajono]] dalies – [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrities]] [[Dieveniškių valsčius|Dieveniškių]] ir [[Šalčininkų valsčius|Šalčininkų]] valsčiai.

== Kinokronika ==
* [http://www.youtube.com/watch?v=leLwzVlVAZo Žygis į Vilnių (1939 m. spalio 27 – 28 d.)]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* {{TLE|4}}
* [[Vilnijos vartai]]. [https://www.vilnijosvartai.lt/]

{{Šablonas:Lietuvos apskritys (1919-1950)}}

[[Kategorija:Vilniaus kraštas]]</text>
      <sha1>4n28pa2yx8oc1hslj11udrwnfhcevys</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851732</id>
      <parentid>7851722</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:40:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ~2026-33513-18 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nomadbones keitimas)</comment>
      <origin>7851702</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13960" sha1="sfnflxsx2v5y8osvgzdrtrxi8ma2369" xml:space="preserve">{{Šaltiniai+}}
{{Lietuvos istorija}}

'''Vilniaus kraštas''' (1920–1922 m. vadinta '''[[Vidurinė Lietuva]]''', nuo 1925 m. '''[[Vilniaus vaivadija]]''', alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi '''[[Vilniaus žemė]]''', kartais dar vadinama '''''Vilnija''''', {{pl|Wileńszczyzna}}) – rytinė ir pietrytinė [[Lietuva|Lietuvos]] dalis su [[Vilnius|Vilniumi]], nuo [[1919]] m. balandžio iki [[1939]] m. rugsėjo (išskyrus 1920 m. liepos–gruodžio mėnesius) okupuota [[Lenkija|Lenkijos]]. Vilniaus krašto šiaurinė ir vakarinė sienos kelis kartus kito, jas įtvirtinti bandė [[Antantė]]s šalys, nustatydamos [[Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|demarkacijos linijas]]. Krašto sostine laikytas [[Vilnius]], jame taip pat buvo [[Druskininkai]], [[Eišiškės]], [[Ignalina]], [[Švenčionėliai]], [[Švenčionys]], [[Trakai]], [[Varėna]].

Iš pradžių krašto riba rytuose ir pietuose ėjo pagal [[1920]] m. [[liepos 12]] d. sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos: nuo [[Dauguva|Dauguvos]] pro [[Breslauja|Breslaują]], [[Pastovys|Pastovį]], [[Naročius|Naručio]] ežero rytinę pakrantę, [[Molodečnas|Molodečną]], [[Valažinas|Valažiną]], [[Beržūna|Beržūnos]] žemupiu ir [[Nemunas|Nemunu]] beveik iki [[Gardinas|Gardino]]. Šiaurės vakaruose riba sutapo su paskutine Lietuvos-Lenkijos demarkacine linija, o šiaurėje – su [[Latvija|Latvijos]]-[[Lenkija|Lenkijos]] siena. Po 1940 m. Vilniaus kraštu vadinamos žemės, kurias [[1939]]–[[1940]] m. [[SSRS]] grąžino [[Lietuva]]i.

Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuva gavo progą lengvai atsiimti Vilniaus kraštą ginklu. Tai skatino ir Vokietija, dėl ko, kaip vėliau atskleidė [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovas]], nerimavo ir SSRS, bijodama turėti prie savo sienų priartėjusią Vokietijos interesų zoną. Tačiau rugsėjo 5 d. posėdyje premjero Jono Černiaus Vyriausybė vieno balso persvara Vilniaus vadavimo planui, nepaisydama visuomenės, kariuomenės, daugelio intelektualų noro, nepritarė.&lt;ref&gt;&lt;sup&gt;31&lt;/sup&gt; K. Škirpa, Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940). Atsiminimai ir dokumentai. V., 1996, p. 193, 202.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-13467/straipsnis/Istorijos-puslapiai-Ilgas-kelias-i-Vilniu-Pirma-dalis&lt;/ref&gt; Neryžtingas buvo ir prezidentas A. Smetona.

[[1939]] m. [[rugsėjo 17]] d. SSRS įsiveržė į Lenkiją, [[rugsėjo 19]] d. užėmė Vilnių, o [[rugsėjo 21]] d. ir Vilniaus kraštą. 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|Lietuvos-SSRS sutartimi]] Lietuvai buvo grąžinta tik dalis Vilniaus krašto – 6909 km² teritorija su 490 000 gyventojų – apie vieną penktadalį. Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. lapkričio 6 d., prie Lietuvos buvo prijungta dar 2637 km² dydžio teritorija ([[Druskininkai]], [[Dieveniškės]], [[Švenčionys]]). Visa Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto dalis nuo tol apėmė tik 9546 km² su 565 400 gyventojų.

== Istorija ==
[[Vaizdas:MWP Pilsudski odezwa.JPG|thumb|left|[[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] [[Proklamacija buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams|dvikalbis kreipimasis „Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojams“]], 1919 m. balandis]]
[[Vaizdas:Wilno 1919 Piłsudski.jpg|thumb|left|J. Pilsudskis Vilniuje 1919 m.]]
[[Vaizdas:Vilnius. Citizens of Vilnius greeting the Lithuanian army, 1939 11 23.jpg|thumb|Vilniaus gyventojai sveikina Lietuvos kariuomenę, 1939 11 23]]
[[Vaizdas:Vilnius. Citizens of Vilnius greeting the Lithuanian army in the Cathedral Square, 1939 11 23.jpg|thumb|Lietuvos kariuomenės sutikimas Katedros aikštėje]]
[[Vaizdas:Zem 1.jpg|thumb|right|250px|Rytinė Lietuvos siena pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Sovietų Rusijos sutartį, kuria Lietuvai pripažintas [[Gardinas]], [[Lyda]] ir kitos lietuvių tautos istorinės-etninės žemės]]

Vilniaus krašto istorija prasideda su [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaiga. Vokiečių okupacinė kariuomenė iš Vilniaus pradėjo trauktis nuo [[1918]] m. gruodžio pabaigos ir iki metų galo pasitraukė iš miesto. Iki tol čia veikusi [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] vyriausybė, grasinant Lenkijos kariuomenei bei prasidėjus [[Lietuvos–sovietų karas|Lietuvos–sovietų karui]], pasitraukė į [[Kaunas|Kauną]].

Pasitraukus vokiečiams [[Vilnius]] trumpam atitenka lenkų nacionalistams, kurie [[1919]] m. sausio 1-5 dienomis kontroliuoja miestą. Lenkų kareiviai ir legionieriai sugeba numalšinti bolševikų pastangas perimti miestą į savo rankas, tačiau jau [[1919]] m. [[sausio 5]] d. Raudonoji armija išstumia legionierius. Vilnius iki [[1919]] [[balandžio 19]] d. lieka bolševikų valdžioje, čia kuriasi [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuko]] vadovaujama [[Lietuvos Tarybų Respublika|Lietuvos Sovietų Respublika]], kuri nuo [[1919]] [[vasario 27]] d. tampa Lietuvos-Baltarusijos Socialistine Respublika (''[[Litbelas]]'').

Keičiantis karo eigai – puolant lenkams, [[1919]] m. [[balandžio 19]] d. bolševikų pajėgos palieka Vilnių, Litbelo vyriausybė pasitraukia į [[Minskas|Minską]]. [[1920]] m. gegužės 7 d. po daugiau nei pusmečio diplomatinių kontaktų [[Kremlius|Kremliuje]] pagaliau prasidėjo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos derybos, kurios 1920 m. liepos 12 d. baigėsi sutarties pasirašymu, nustatant sieną rytuose, ėjusią prie [[Molodečnas|Molodečno]], atsižvelgiant į situaciją iki [[LDK]] okupacijos 1795 m. ir lietuvių gyvenamų istorinių-etninių žemių ribą 16 -18 amžiuose. 1920 m. liepos 14 d. Vilnių, kurį liepos 10 d. Lietuvai pripažino [[Antantė]], traukdamiesi palikinėjo lenkų kariai, susikovę prie Rykantų su lietuviais ir susprogdinę tiltą per Vokę. 1920 m. [[liepos 15]] d. užlaikyta Lietuvos kariuomenė pietų metu įžygiavo į Vilnių, kur rado Raudonosios armijos kavalerijos dalinį vadovaujamą G. Gajaus, įžygiavusio ryte. 1920 m. [[rugpjūčio 6]] d. Lietuvos [[Steigiamasis Seimas]] ratifikavo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, o [[Raudonoji armija]] paliko Vilnių, trimis etapais, bet ne Vilniaus kraštą – rugpjūčio 25 d.

Lenkija laikinai Vilniaus kraštą pripažino kaip Lietuvos dalį pagal susitarimą (pasirašytas [[1920]] m. [[spalio 7]] d.) [[Suvalkų sutartis]], kuris turėjo įsigalioti spalio 10 d. 12 valandą. Suvalkų sutartį Lenkija praėjus dviem dienoms sulaužė ir vėl jėga spalio 9 d. užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą, kurį valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių okupacija teisinta tuo, kad Vilnių užėmė Lenkijos vyriausybės nekontroliuojamas lenkų generolas [[Liucjanas Želigovskis]]. Šis spalio 12 d. paskelbė [[Vidurinė Lietuva|Vidurio Lietuvos]] valstybę.

Tačiau vadinamoji [[Vidurinė Lietuva|„Vidurio Lietuva“]] užėmė tik mažą dalį Rytų Lietuvos žemių, kurios pagal 1920 m. sutartis turėjo priklausyti Lietuvai. Sovietų diplomatai derybose Rygoje su Lenkija sumąstė jėzuitišką išeitį, kad nereikėtų denonsuoti 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Lietuva – sovietai pasiūlė lenkams sukurti „buferinę“ keliasdešimt km pločio zoną tarp Lietuvos (su sovietų 1920 m. liepos 12 d. pripažintomis Lietuvos sienomis), bei Sovietų valdomų žemių. Ir oficialiai būtent tik ta gana siaura „buferinė zona“ sovietų buvo pripažįstama Lenkijai perduotomis teritorijomis.

[[File:Polish administration evicting banned two-class Lithuanian school in Vilnius, operating since 1907, 1924-10-28, Polish-occupied Vilnius.webp|thumb|Lenkų administracijos uždaroma seniausia Vilniaus lietuviška mokykla, veikusi nuo 1907 m.]]

[[1922]] m. [[sausio 8]] d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos [[Vilniaus seimas (1922)|seimą]], kuriuos dauguma [[lietuviai|lietuvių]], ir dalis [[žydai|žydų]] ir [[baltarusiai|baltarusių]] boikotavo. Rinkimuose dalyvavo lietuvių 8,2%, žydų 15,3%, baltarusių 41%, iš viso dalyvavo 64,4% rinkėjų (249 325 gyventojų). Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie [[Lenkija|Lenkijos]].

Vilniaus krašte buvo sukurta fiktyvi valstybė – [[Vidurinė Lietuva]], kurią [[1922]] m. [[kovo 24]] d. Lenkijos seimas oficialiai prijungė prie Lenkijos. [[Balandžio 6]] d. kraštas įėjo į sudarytą Vilniaus administracinę apygardą. [[1925]] m. [[gruodžio 22]] d. vienodinant su Lenkijos administracija, Lenkijos seimas įstatymu įsteigė [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Vilniaus kraštas su dalimi vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]] buvo padalintas tarp Vilniaus, [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] ir [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijų]].

Vilniaus krašto praradimas 1920 m. lėmė visą tolimesnę Lietuvos saugumo ir užsienio politiką bei santykius su kaimynais. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. 1926 m. Lietuvoje buvo patvirtintas planas organizuoti Lenkijos pavergtų tautų sukilimą ir taip kraštą atsiimti.&lt;ref&gt;https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/104029/1/ISSN2029-7181_2011_V_81.N_1.PG_3-11.pdf&lt;/ref&gt;

Lietuva kelis kartus bandė slapta su Lenkija derėtis dėl Vilniaus krašto ir tarpusavio santykių (1936 m., 1937 m.). Pilnai situacija su Vilniaus krašto klausimu pasikeitė Vokietijai pradėjus agresiją Europoje ir suartėjus su Sovietų Sąjunga. Iki tol buvusi jėgų pusiausvyra regione ėmė griūti ir 1938 m. po [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos pateikto ultimatumo]], grasinant karu, Lietuva buvo priversta užmegzti su Lenkija diplomatinius santykius, tačiau Lenkijos 1922 m. įvykdytą Vilniaus ir rytų Lietuvos aneksiją Lietuva ir toliau oficialiai nepripažino.

1931 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 546 000 žmonės, iš kurių 69 % buvo [[lenkai]], 12,5 % [[žydai]], 11 % [[lietuviai]], 3,5 % [[rusai]], 3 % [[baltarusiai]].&lt;ref&gt;{{vle|vilniaus-krastas|2024-08-08|Vilniaus kraštas|Juozas Marcinkevičius}}&lt;/ref&gt; Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises (pvz., švietimo [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]]), tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinta. Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos.

[[File:Map of Lithuania (Carte de Lithuanie), with the territory occupied by Poland, ca 1930s.jpg|thumb|Atvirukas su Lenkijos okupuotomis teritorijomis]]

== Valdymas ==

[[1931]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Vilniaus-Trakų apskritis|Vilniaus-Trakų apskrityje]] ir [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrityje]] buvo 546.000 gyventojų. [[1921]]–[[1932]] m. kaimai buvo skirstomi į vienkiemius, naikinami servitutai. Vilniaus-Trakų ir Švenčionių apskrityse išskirstyti 452 kaimai, turėję 1002,7 km² žemės. Lietuvių tyrinėtojų duomenimis, apie [[1930]] m. Vilniaus krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, 5 proc. rusų, 5 proc. baltarusių. Valstybine kalba nuo [[1924]] m. faktiškai tapo lenkų kalba.
[[Vaizdas:Lithuania territory 1939-1940.svg|thumb|250px|right|
{{legend|#ff9515|Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d.}}
{{legend|#ffad38|Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d.}}
{{legend|#993300|Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m.}}]]

[[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[Vokietija]]i užpuolus [[Lenkija|Lenkiją]] ir jai žlungant, [[rugsėjo 17]] d. [[Raudonoji Armija]] įžengė į vakarų [[Ukraina|Ukrainą]], vakarų [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir Vilniaus kraštą. [[Spalio 10]] d. Lietuvos-SSRS sutartimi sovietai perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai: 6909 km² teritoriją su 490.000 gyventojų. [[Spalio 30]] d. krašte buvo sudarytos šios apskritys:

{| {{graži lentelė}}
|-
| '''Apskritys''' || '''Valsčiai'''
|-
| [[Švenčionėlių apskritis]] ||
* [[Dūkšto valsčius]]
* [[Ignalinos valsčius]]
* [[Kaltanėnų valsčius]]
* [[Pabradės valsčius]]
* [[Smalvų valsčius]]
* [[Švenčionėlių valsčius]]
|-
| [[Valkininkų apskritis]] ||
* [[Eišiškių valsčius]]
* [[Rūdiškių valsčius]]
* [[Šalčininkėlių valsčius]]
* [[Turgelių valsčius]]
* [[Valkininkų valsčius]]
* [[Varėnos II valsčius]]
|-
| [[Vilniaus apskritis]] ||
* [[Maišiagalos valsčius]]
* [[Medininkų valsčius]]
* [[Naujosios Vilnios valsčius]]
* [[Nemenčinės valsčius]]
* [[Paberžės valsčius]]
* [[Riešės valsčius]]
* [[Rudaminos valsčius (Vilnius)|Rudaminos valsčius]]
* [[Trakų valsčius]]
|}

[[1940]] m. [[rugpjūčio 3]] d. [[SSRS]] Aukščiausiosios Tarybos 7-oji sesija nutarė Lietuvos SSR perduoti tą [[Baltarusijos SSR]] teritorijos dalį, kurioje gyventojų daugumą sudarė [[lietuviai]]. [[Lapkričio 6]] d. prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km², Vilniaus krašto teritorija padidėjo iki 9546 km² ir gyveno 565.400 gyv. Iš Baltarusijos SSR perimtoje teritorijoje sudarytos apskritys ir valsčiai:
* iš [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskrities]] dalies ir [[Švenčionėlių apskritis|Švenčionėlių apskrities]] – [[Švenčionių apskritis]];
* iš perduotos [[Pariečė]]s ir [[Rodūnia|Rodūnios]] rajonų teritorijos – [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] [[Marcinkonių valsčius|Marcinkonių]], [[Druskininkų valsčius|Druskininkų]] ir [[Rudnios valsčius|Rudnios]] valsčiai;
* iš [[Varenavo rajonas|Varenavo rajono]] dalies – [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrities]] [[Dieveniškių valsčius|Dieveniškių]] ir [[Šalčininkų valsčius|Šalčininkų]] valsčiai.

== Kinokronika ==
* [http://www.youtube.com/watch?v=leLwzVlVAZo Žygis į Vilnių (1939 m. spalio 27 – 28 d.)]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* {{TLE|4}}
* [[Vilnijos vartai]]. [https://www.vilnijosvartai.lt/]

{{Šablonas:Lietuvos apskritys (1919-1950)}}

[[Kategorija:Vilniaus kraštas]]</text>
      <sha1>sfnflxsx2v5y8osvgzdrtrxi8ma2369</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Birželio 8</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2109</id>
    <revision>
      <id>7851889</id>
      <parentid>7642131</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:39:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851889</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15706" sha1="i7jtb7523hlf2hz1sotqjru6lvtw7tw" xml:space="preserve">{{BirželioKalendorius}}
'''Birželio 8 diena''' – 159-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 160-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 206 dienos.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* [[Pasaulinė vandenynų diena]]
* Geriausių draugų diena

=== Vardadieniai ===
* Eigintė – Medardas – Merūnas &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.06.08 Birželio 8] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Edgaras

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1749]] m. – Vilniuje kilo didelis [[1749 m. Vilniaus gaisras]].&lt;ref&gt;[https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/01/lim-2017-2-10-b.-many.-1760-metu-gaisro-vilniuje-pasekmes-p.-167-181.pdf Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai, 2], Lietuvos  istorijos institutas, p. 167, 173&lt;/ref&gt;
* '''[[1926]] m.''':
** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III]]“, žuvo [[Jurgis Dobkevičius]];
** beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[1926 m. Salantų gaisras]].
* [[1946]] m. – [[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas.
* [[1993]] m. – nutarta [[Būtingė]]je statyti naftos terminalą.
* [[1999]] m. – [[Lietuva]] pirmą kartą išrinkta į [[Tarptautinė darbo organizacija|Tarptautinės darbo organizacijos]] (TDO) valdymo tarybą.

=== Gimimo dienos ===
* [[1801]] m. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* [[1815]] m. – [[Jonas Juška (1815)|Jonas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1886]] m.).
* [[1921]] m. – [[Antanas Mončys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius modernistas (m. [[1993]] m.).
* '''[[1924]] m.''':
** [[Izabelė Čepkevičiūtė]]-Juodagalvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1991]] m.).
** [[Medardas Bavarskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, poetas (m. [[1989]] m.).
** [[Vladislovas Michelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[2008]] m.).
* [[1933]] m. – [[Algimantas Knašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[dviratis|dviratininkas]] sportinis [[turizmas|turistas]]. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje.
* [[1936]] m. – [[Juozas Aputis]], Lietuvos prozininkas, vertėjas (m. [[2010]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Algirdas Vaseris]], prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm Algirdas Vaseris.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091024101331/http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm |date=2009-10-24 }}&lt;/ref&gt;.
** [[Vytautas Dudėnas]], finansininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1942]] m.''':
** [[Danutė Martinkėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja.
** [[Zigmuntas Jonas Beresnevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* [[1944]] m. – [[Romas Kaunietis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kraštotyrininkas.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Edvardas Strončikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stasys Glėbus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. [[2008]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Antanas Odinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vytautas Jašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas oftalmologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Irena Cucėnienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Jonas Isajevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Kęstutis Palionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vygantas Dilys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1955]] m. – [[Algis Miškinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Vytautas Peleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1958]] m. – [[Romualdas Biknius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1967]] m. – [[Arūnas Vinčiūnas]], lietuvių diplomatas.
* [[1976]] m. – [[Paulius Velaikis]], asmeninis [[treneris]], sveikos gyvensenos ir fizinio pasiruošimo konsultantas, specialistas sveikos mitybos ir maisto papildų vartojimo klausimais.
* [[1987]] m. – [[Vaida Kelečiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, [[Kūjo metimas|kūjo metikė]]. [[2009 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2009]] m. ji tapo Lietuvos kūjo metimo čempione. Tais pačiais metais ji dalyvavo Kaune vykusiame [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos iki 23 m lengvosios atletikos čempionate]].

=== Mirtys ===
* [[1900]] m. – [[Petras Matulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. [[1865]] m.).
* [[1917]] m. – [[Vladislovas Opulskis]], kunigas, knygnešys (g. [[1875]] m.).
* [[1926]] m. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vladas Kuzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas (g. [[1892]] m.).
* [[1956]] m. – [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]], gydytojas, knygnešys, [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1866]] m.).
* [[1958]] m. – [[Adolfas Birontas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1885]] m.).
* [[1980]] m. – [[Vladas Žukas]], chorvedys (g. [[1906]] m.).
* [[1982]] m. – [[Vladas Dzindziliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[stalo tenisas|stalo tenisininkas]], treneris, Lietuvos [[futbolas|futbolo]], [[krepšinis|krepšinio]], [[tenisas|lauko teniso]], [[ledo ritulys|ledo ritulio]] rinktinės narys (g. [[1913]] m.).
* '''[[1987]] m.''':
** [[Kazimieras Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1908]] m.).
** [[Vincas Vaitekūnas]], [[etnografija|kraštotyrininkas]], muziejininkas (g. [[1908]] m.).
* [[1993]] m. – [[Jonas Matulionis (1906)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1906]] m.).
* [[2003]] m. – [[Leonas Švedas]], dvikalbis [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] poetas bei prozininkas, choro dainininkas (g. [[1918]] m.).
* '''[[2004]] m.''':
** [[Janina Akstinavičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1954]] m.).
** [[Jonas Bulota]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. [[1923]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1946]] m. – įsteigta [[tarptautinė žurnalistų organizacija]].
* [[1953]] m. – [[JAV]] Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad [[Kolumbijos apygarda|Kolumbijos apygardos]] restoranai negali atsisakyti aptarnauti juodaodžių klientų.
* [[1963]] m. – [[JAV]] kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš [[rūkymas|rūkymą]].
* [[1965]] m. – [[JAV]] pajėgoms duotas įgaliojimas [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietname]] vykdyti puolamojo pobūdžio operacijas.
* [[1969]] m. – [[Ričardas Niksonas]] paskelbė, kad [[JAV]] iš [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamo]] išves 25 000 JAV kareivių.
* [[1984]] m. – į [[JAV]] kino aktorių gildiją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Donaldas.
* [[1990]] m. – [[Rusija|Rusijos Federacija]] paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] įstatymus.
* [[1995]] m. – išėjo pirmoji vieša [[PHP]] versija.
* [[2000]] m. – [[Vladimiras Putinas]] [[Čečėnija|Čečėnijoje]] įvedė tiesioginį valdymą iš [[Maskva|Maskvos]].
* [[2005]] m. – aukcione [[Londonas|Londone]] už 546 tūkst. svarų (beveik 2 mln. 811 tūkst. litų) parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis „[[Amerika]]“.

=== Gimimo dienos ===
* [[1810]] m. – [[Robert Schumann|Robertas Šumanas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kompozitorių [[Romantizmas|romantikų]]. Priskiriamas [[Estetizmas|estetizmo]] krypčiai (m. [[1856]] m.).
* [[1851]] m. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D’Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (m. [[1940]] m.).
* [[1867]] m. – [[Frank Lloyd Wright]], žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. [[1959]] m.).
* [[1912]] m. – [[Harry Holtzman]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.nytimes.com/1987/09/29/obituaries/harry-holtzman-artist-dies-an-expert-on-piet-mondrian.html?pagewanted=1 Harry Holtzman. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1916]] m. – [[Francis Harry Compton Crick|Fransis Haris Komptonas Krikas]], anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[2004]] m.).
* [[1918]] m. – [[Robert Preston]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0696481/ Robert Preston. Informacija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1920]] m. – [[Ivanas Kožedubas|Ivanas Nikitovičius Kožedubas]], [[TSRS]] aviacijos maršalas, tris kartus [[Tarybų Sąjungos didvyris]] ([[1944]], 1944, [[1945]]) (m. [[1991]] m.).
* [[1925]] m. – [[Jean Renaudie]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[architektas]], [[Urbanistika|urbanistas]] (m. [[1981]] m.).
* '''[[1930]] m.''':
** [[Robert John Aumann]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}.
** [[Tiboras Žirošas]], praeityje garsus [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]].
* [[1947]] m. – [[Eric F. Wieschaus]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}.
* [[1951]] m. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja. Gerai žinoma dėl savito užkimusio balso.
* [[1955]] m. – [[Tim Berners-Lee|Timas Bernersas Lee]], žymus anglų mokslininkas, išradėjas, sukūręs svetainių aprašymo kalbą [[HTML]].
* [[1973]] m. – [[Jeronimo Gil|Jerónimo Javier Gil Manzaress]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorius.
* [[1975]] m. – [[Andrés Palacio]], [[Čilė]]s aktorius. Su aktore [[Paola Nunez]] jis vaidino telenovelėje [[Mientras Haya Vida]] ir telenovelėje „[[Asmens sargybinis (serialas)|Asmens Sargybinis]]“.
* [[1977]] m. – [[Kanye West|Kanye Omari West]], JAV muzikos prodiuseris bei atlikėjas. Jis išleido savo debiutinį albumą [[The College Dropout]], antrąjį albumą [[Late Registration]]ir trečiąjį albumą [[Graduation]]. Visi albumai: ''The College Dropout'', ''Late Registration'' ir ''Graduation'' sulaukė didelio pripažinimo, atnešdami West’ui 10 [[Grammy]] apdovanojimų. Kanye Westas taip pat vadovauja savo nuosavai įrašų kompanijai, ''GOOD Music''.
* [[1983]] m. – [[Kim Clijsters|Kim Klaisters]], [[Belgija|Belgijos]] tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
* '''[[1984]] m.''':
** [[Javier Mascherano|Chavjeras Maskerano]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos futbolo rinktinėje]] ir [[Premier League]] [[Liverpool FC|Liverpool]] klube.
** [[Maximiliano Pereira|Viktoras Maksimiljanas Pereira Paesas]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo [[SL Benfica]] žaidėjas.

=== Mirtys ===
* [[218]] m. – [[Diadumenianas|Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas]], [[Romos imperija|Romos imperatoriaus]] [[Makrinas|Makrino]] sūnus, tėvui tarnavęs [[217]] m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (g. [[208]] m.).
* [[632]] m. – [[Mahometas]], [[islamas|islamo]] pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš [[Pranašas|pranašų]], per kurį [[Alachas]] perdavė [[Koranas|Koraną]]. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame [[100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje|įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše]] Mahometas užėmė pirmąją vietą (g. [[570]] m.).
* [[1768]] m. – [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]], vokiečių menotyrininkas, [[Menotyra|menotyros]] pradininkas (g. [[1717]] m.).
* [[1845]] m. – [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonas]], 7-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1829]] iki [[1837]] metų (g. [[1767]] m.).
* [[1874]] m. – [[Cochise|Kočizas]], čirikivavų [[apačiai|apačių]] čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir [[1861]] m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda [[Arizona|Arizonoje]] pavadinta jo vardu (g. [[1815]] m.).
* [[1876]] m. – [[Žorž Sand|Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan]], [[Prancūzija|prancūzų]] novelistė ir [[Feminizmas|feministė]] (g. [[1804]] m.).
* [[1924]] m. – [[Džordžas Meloris]], [[Anglija|anglų]] alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į [[Everestas|Everestą]] dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas [[Endriu Irvainas]] (''Andrew Irvine'') kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. [[1999]] m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. [[1886]] m.).
* [[1968]] m. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (g. [[1933]] m.).
* [[1970]] m. – [[Abraham Maslow|Abraham Harold Maslow]], amerikietis psichologas ir vienas iš [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.&lt;ref&gt;http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090106142754/http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm |date=2009-01-06 }}&lt;/ref&gt; Maslow ir kitų [[humanistinė psichologija|humanistinių psichologų]] darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai [[pozityvioji psichologija|pozityviajai psichologijai]] (g. [[1908]] m.).
* [[2009]] m. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (g. [[1935]] m.).
* [[2020]] m. – [[Pierre Nkurunziza]], [[Burundis|Burundžio]] prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (g. [[1963]] m.).

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|8 June}}
* [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1760065 Birželio 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt)

[[Kategorija:Birželis|#08]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>i7jtb7523hlf2hz1sotqjru6lvtw7tw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851920</id>
      <parentid>7851889</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:24:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33766-73</username>
        <id>219199</id>
      </contributor>
      <comment>/* Mirtys */</comment>
      <origin>7851920</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15513" sha1="d0z0q6gqa53hilel2xl8h5kv44ocelz" xml:space="preserve">{{BirželioKalendorius}}
'''Birželio 8 diena''' – 159-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 160-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 206 dienos.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* [[Pasaulinė vandenynų diena]]
* Geriausių draugų diena

=== Vardadieniai ===
* Eigintė – Medardas – Merūnas &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.06.08 Birželio 8] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Edgaras

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1749]] m. – Vilniuje kilo didelis [[1749 m. Vilniaus gaisras]].&lt;ref&gt;[https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/01/lim-2017-2-10-b.-many.-1760-metu-gaisro-vilniuje-pasekmes-p.-167-181.pdf Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai, 2], Lietuvos  istorijos institutas, p. 167, 173&lt;/ref&gt;
* '''[[1926]] m.''':
** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III]]“, žuvo [[Jurgis Dobkevičius]];
** beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[1926 m. Salantų gaisras]].
* [[1946]] m. – [[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas.
* [[1993]] m. – nutarta [[Būtingė]]je statyti naftos terminalą.
* [[1999]] m. – [[Lietuva]] pirmą kartą išrinkta į [[Tarptautinė darbo organizacija|Tarptautinės darbo organizacijos]] (TDO) valdymo tarybą.

=== Gimimo dienos ===
* [[1801]] m. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* [[1815]] m. – [[Jonas Juška (1815)|Jonas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1886]] m.).
* [[1921]] m. – [[Antanas Mončys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius modernistas (m. [[1993]] m.).
* '''[[1924]] m.''':
** [[Izabelė Čepkevičiūtė]]-Juodagalvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1991]] m.).
** [[Medardas Bavarskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, poetas (m. [[1989]] m.).
** [[Vladislovas Michelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[2008]] m.).
* [[1933]] m. – [[Algimantas Knašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[dviratis|dviratininkas]] sportinis [[turizmas|turistas]]. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje.
* [[1936]] m. – [[Juozas Aputis]], Lietuvos prozininkas, vertėjas (m. [[2010]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Algirdas Vaseris]], prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm Algirdas Vaseris.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091024101331/http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm |date=2009-10-24 }}&lt;/ref&gt;.
** [[Vytautas Dudėnas]], finansininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1942]] m.''':
** [[Danutė Martinkėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja.
** [[Zigmuntas Jonas Beresnevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* [[1944]] m. – [[Romas Kaunietis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kraštotyrininkas.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Edvardas Strončikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stasys Glėbus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. [[2008]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Antanas Odinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vytautas Jašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas oftalmologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Irena Cucėnienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Jonas Isajevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Kęstutis Palionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vygantas Dilys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1955]] m. – [[Algis Miškinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Vytautas Peleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1958]] m. – [[Romualdas Biknius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1967]] m. – [[Arūnas Vinčiūnas]], lietuvių diplomatas.
* [[1987]] m. – [[Vaida Kelečiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, [[Kūjo metimas|kūjo metikė]]. [[2009 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2009]] m. ji tapo Lietuvos kūjo metimo čempione. Tais pačiais metais ji dalyvavo Kaune vykusiame [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos iki 23 m lengvosios atletikos čempionate]].

=== Mirtys ===
* [[1900]] m. – [[Petras Matulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. [[1865]] m.).
* [[1917]] m. – [[Vladislovas Opulskis]], kunigas, knygnešys (g. [[1875]] m.).
* [[1926]] m. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vladas Kuzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas (g. [[1892]] m.).
* [[1956]] m. – [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]], gydytojas, knygnešys, [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1866]] m.).
* [[1958]] m. – [[Adolfas Birontas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1885]] m.).
* [[1980]] m. – [[Vladas Žukas]], chorvedys (g. [[1906]] m.).
* [[1982]] m. – [[Vladas Dzindziliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[stalo tenisas|stalo tenisininkas]], treneris, Lietuvos [[futbolas|futbolo]], [[krepšinis|krepšinio]], [[tenisas|lauko teniso]], [[ledo ritulys|ledo ritulio]] rinktinės narys (g. [[1913]] m.).
* '''[[1987]] m.''':
** [[Kazimieras Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1908]] m.).
** [[Vincas Vaitekūnas]], [[etnografija|kraštotyrininkas]], muziejininkas (g. [[1908]] m.).
* [[1993]] m. – [[Jonas Matulionis (1906)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1906]] m.).
* [[2003]] m. – [[Leonas Švedas]], dvikalbis [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] poetas bei prozininkas, choro dainininkas (g. [[1918]] m.).
* '''[[2004]] m.''':
** [[Janina Akstinavičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1954]] m.).
** [[Jonas Bulota]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. [[1923]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1946]] m. – įsteigta [[tarptautinė žurnalistų organizacija]].
* [[1953]] m. – [[JAV]] Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad [[Kolumbijos apygarda|Kolumbijos apygardos]] restoranai negali atsisakyti aptarnauti juodaodžių klientų.
* [[1963]] m. – [[JAV]] kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš [[rūkymas|rūkymą]].
* [[1965]] m. – [[JAV]] pajėgoms duotas įgaliojimas [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietname]] vykdyti puolamojo pobūdžio operacijas.
* [[1969]] m. – [[Ričardas Niksonas]] paskelbė, kad [[JAV]] iš [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamo]] išves 25 000 JAV kareivių.
* [[1984]] m. – į [[JAV]] kino aktorių gildiją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Donaldas.
* [[1990]] m. – [[Rusija|Rusijos Federacija]] paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] įstatymus.
* [[1995]] m. – išėjo pirmoji vieša [[PHP]] versija.
* [[2000]] m. – [[Vladimiras Putinas]] [[Čečėnija|Čečėnijoje]] įvedė tiesioginį valdymą iš [[Maskva|Maskvos]].
* [[2005]] m. – aukcione [[Londonas|Londone]] už 546 tūkst. svarų (beveik 2 mln. 811 tūkst. litų) parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis „[[Amerika]]“.

=== Gimimo dienos ===
* [[1810]] m. – [[Robert Schumann|Robertas Šumanas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kompozitorių [[Romantizmas|romantikų]]. Priskiriamas [[Estetizmas|estetizmo]] krypčiai (m. [[1856]] m.).
* [[1851]] m. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D’Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (m. [[1940]] m.).
* [[1867]] m. – [[Frank Lloyd Wright]], žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. [[1959]] m.).
* [[1912]] m. – [[Harry Holtzman]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.nytimes.com/1987/09/29/obituaries/harry-holtzman-artist-dies-an-expert-on-piet-mondrian.html?pagewanted=1 Harry Holtzman. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1916]] m. – [[Francis Harry Compton Crick|Fransis Haris Komptonas Krikas]], anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[2004]] m.).
* [[1918]] m. – [[Robert Preston]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0696481/ Robert Preston. Informacija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1920]] m. – [[Ivanas Kožedubas|Ivanas Nikitovičius Kožedubas]], [[TSRS]] aviacijos maršalas, tris kartus [[Tarybų Sąjungos didvyris]] ([[1944]], 1944, [[1945]]) (m. [[1991]] m.).
* [[1925]] m. – [[Jean Renaudie]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[architektas]], [[Urbanistika|urbanistas]] (m. [[1981]] m.).
* '''[[1930]] m.''':
** [[Robert John Aumann]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}.
** [[Tiboras Žirošas]], praeityje garsus [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]].
* [[1947]] m. – [[Eric F. Wieschaus]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}.
* [[1951]] m. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja. Gerai žinoma dėl savito užkimusio balso.
* [[1955]] m. – [[Tim Berners-Lee|Timas Bernersas Lee]], žymus anglų mokslininkas, išradėjas, sukūręs svetainių aprašymo kalbą [[HTML]].
* [[1973]] m. – [[Jeronimo Gil|Jerónimo Javier Gil Manzaress]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorius.
* [[1975]] m. – [[Andrés Palacio]], [[Čilė]]s aktorius. Su aktore [[Paola Nunez]] jis vaidino telenovelėje [[Mientras Haya Vida]] ir telenovelėje „[[Asmens sargybinis (serialas)|Asmens Sargybinis]]“.
* [[1977]] m. – [[Kanye West|Kanye Omari West]], JAV muzikos prodiuseris bei atlikėjas. Jis išleido savo debiutinį albumą [[The College Dropout]], antrąjį albumą [[Late Registration]]ir trečiąjį albumą [[Graduation]]. Visi albumai: ''The College Dropout'', ''Late Registration'' ir ''Graduation'' sulaukė didelio pripažinimo, atnešdami West’ui 10 [[Grammy]] apdovanojimų. Kanye Westas taip pat vadovauja savo nuosavai įrašų kompanijai, ''GOOD Music''.
* [[1983]] m. – [[Kim Clijsters|Kim Klaisters]], [[Belgija|Belgijos]] tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
* '''[[1984]] m.''':
** [[Javier Mascherano|Chavjeras Maskerano]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos futbolo rinktinėje]] ir [[Premier League]] [[Liverpool FC|Liverpool]] klube.
** [[Maximiliano Pereira|Viktoras Maksimiljanas Pereira Paesas]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo [[SL Benfica]] žaidėjas.

=== Mirtys ===
* [[218]] m. – [[Diadumenianas|Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas]], [[Romos imperija|Romos imperatoriaus]] [[Makrinas|Makrino]] sūnus, tėvui tarnavęs [[217]] m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (g. [[208]] m.).
* [[632]] m. – [[Mahometas]], [[islamas|islamo]] pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš [[Pranašas|pranašų]], per kurį [[Alachas]] perdavė [[Koranas|Koraną]]. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame [[100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje|įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše]] Mahometas užėmė pirmąją vietą (g. [[570]] m.).
* [[1768]] m. – [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]], vokiečių menotyrininkas, [[Menotyra|menotyros]] pradininkas (g. [[1717]] m.).
* [[1845]] m. – [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonas]], 7-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1829]] iki [[1837]] metų (g. [[1767]] m.).
* [[1874]] m. – [[Cochise|Kočizas]], čirikivavų [[apačiai|apačių]] čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir [[1861]] m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda [[Arizona|Arizonoje]] pavadinta jo vardu (g. [[1815]] m.).
* [[1876]] m. – [[Žorž Sand|Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan]], [[Prancūzija|prancūzų]] novelistė ir [[Feminizmas|feministė]] (g. [[1804]] m.).
* [[1924]] m. – [[Džordžas Meloris]], [[Anglija|anglų]] alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į [[Everestas|Everestą]] dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas [[Endriu Irvainas]] (''Andrew Irvine'') kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. [[1999]] m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. [[1886]] m.).
* [[1968]] m. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (g. [[1933]] m.).
* [[1970]] m. – [[Abraham Maslow|Abraham Harold Maslow]], amerikietis psichologas ir vienas iš [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.&lt;ref&gt;http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090106142754/http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm |date=2009-01-06 }}&lt;/ref&gt; Maslow ir kitų [[humanistinė psichologija|humanistinių psichologų]] darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai [[pozityvioji psichologija|pozityviajai psichologijai]] (g. [[1908]] m.).
* [[2009]] m. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (g. [[1935]] m.).
* [[2020]] m. – [[Pierre Nkurunziza]], [[Burundis|Burundžio]] prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (g. [[1963]] m.).

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|8 June}}
* [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1760065 Birželio 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt)

[[Kategorija:Birželis|#08]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>d0z0q6gqa53hilel2xl8h5kv44ocelz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851924</id>
      <parentid>7851920</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:28:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ZI Jony</username>
        <id>135062</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Undid edits by [[Special:Contribs/~2026-33766-73|~2026-33766-73]] ([[User talk:~2026-33766-73|talk]]) to last version by CD</comment>
      <origin>7851924</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15706" sha1="i7jtb7523hlf2hz1sotqjru6lvtw7tw" xml:space="preserve">{{BirželioKalendorius}}
'''Birželio 8 diena''' – 159-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 160-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 206 dienos.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* [[Pasaulinė vandenynų diena]]
* Geriausių draugų diena

=== Vardadieniai ===
* Eigintė – Medardas – Merūnas &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.06.08 Birželio 8] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Edgaras

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1749]] m. – Vilniuje kilo didelis [[1749 m. Vilniaus gaisras]].&lt;ref&gt;[https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/01/lim-2017-2-10-b.-many.-1760-metu-gaisro-vilniuje-pasekmes-p.-167-181.pdf Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai, 2], Lietuvos  istorijos institutas, p. 167, 173&lt;/ref&gt;
* '''[[1926]] m.''':
** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III]]“, žuvo [[Jurgis Dobkevičius]];
** beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[1926 m. Salantų gaisras]].
* [[1946]] m. – [[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas.
* [[1993]] m. – nutarta [[Būtingė]]je statyti naftos terminalą.
* [[1999]] m. – [[Lietuva]] pirmą kartą išrinkta į [[Tarptautinė darbo organizacija|Tarptautinės darbo organizacijos]] (TDO) valdymo tarybą.

=== Gimimo dienos ===
* [[1801]] m. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* [[1815]] m. – [[Jonas Juška (1815)|Jonas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1886]] m.).
* [[1921]] m. – [[Antanas Mončys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius modernistas (m. [[1993]] m.).
* '''[[1924]] m.''':
** [[Izabelė Čepkevičiūtė]]-Juodagalvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1991]] m.).
** [[Medardas Bavarskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, poetas (m. [[1989]] m.).
** [[Vladislovas Michelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[2008]] m.).
* [[1933]] m. – [[Algimantas Knašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[dviratis|dviratininkas]] sportinis [[turizmas|turistas]]. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje.
* [[1936]] m. – [[Juozas Aputis]], Lietuvos prozininkas, vertėjas (m. [[2010]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Algirdas Vaseris]], prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm Algirdas Vaseris.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091024101331/http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm |date=2009-10-24 }}&lt;/ref&gt;.
** [[Vytautas Dudėnas]], finansininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1942]] m.''':
** [[Danutė Martinkėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja.
** [[Zigmuntas Jonas Beresnevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* [[1944]] m. – [[Romas Kaunietis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kraštotyrininkas.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Edvardas Strončikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stasys Glėbus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. [[2008]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Antanas Odinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vytautas Jašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas oftalmologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Irena Cucėnienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Jonas Isajevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Kęstutis Palionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vygantas Dilys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1955]] m. – [[Algis Miškinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Vytautas Peleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1958]] m. – [[Romualdas Biknius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1967]] m. – [[Arūnas Vinčiūnas]], lietuvių diplomatas.
* [[1976]] m. – [[Paulius Velaikis]], asmeninis [[treneris]], sveikos gyvensenos ir fizinio pasiruošimo konsultantas, specialistas sveikos mitybos ir maisto papildų vartojimo klausimais.
* [[1987]] m. – [[Vaida Kelečiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, [[Kūjo metimas|kūjo metikė]]. [[2009 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2009]] m. ji tapo Lietuvos kūjo metimo čempione. Tais pačiais metais ji dalyvavo Kaune vykusiame [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos iki 23 m lengvosios atletikos čempionate]].

=== Mirtys ===
* [[1900]] m. – [[Petras Matulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. [[1865]] m.).
* [[1917]] m. – [[Vladislovas Opulskis]], kunigas, knygnešys (g. [[1875]] m.).
* [[1926]] m. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vladas Kuzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas (g. [[1892]] m.).
* [[1956]] m. – [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]], gydytojas, knygnešys, [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1866]] m.).
* [[1958]] m. – [[Adolfas Birontas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1885]] m.).
* [[1980]] m. – [[Vladas Žukas]], chorvedys (g. [[1906]] m.).
* [[1982]] m. – [[Vladas Dzindziliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[stalo tenisas|stalo tenisininkas]], treneris, Lietuvos [[futbolas|futbolo]], [[krepšinis|krepšinio]], [[tenisas|lauko teniso]], [[ledo ritulys|ledo ritulio]] rinktinės narys (g. [[1913]] m.).
* '''[[1987]] m.''':
** [[Kazimieras Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1908]] m.).
** [[Vincas Vaitekūnas]], [[etnografija|kraštotyrininkas]], muziejininkas (g. [[1908]] m.).
* [[1993]] m. – [[Jonas Matulionis (1906)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1906]] m.).
* [[2003]] m. – [[Leonas Švedas]], dvikalbis [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] poetas bei prozininkas, choro dainininkas (g. [[1918]] m.).
* '''[[2004]] m.''':
** [[Janina Akstinavičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1954]] m.).
** [[Jonas Bulota]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. [[1923]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1946]] m. – įsteigta [[tarptautinė žurnalistų organizacija]].
* [[1953]] m. – [[JAV]] Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad [[Kolumbijos apygarda|Kolumbijos apygardos]] restoranai negali atsisakyti aptarnauti juodaodžių klientų.
* [[1963]] m. – [[JAV]] kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš [[rūkymas|rūkymą]].
* [[1965]] m. – [[JAV]] pajėgoms duotas įgaliojimas [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietname]] vykdyti puolamojo pobūdžio operacijas.
* [[1969]] m. – [[Ričardas Niksonas]] paskelbė, kad [[JAV]] iš [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamo]] išves 25 000 JAV kareivių.
* [[1984]] m. – į [[JAV]] kino aktorių gildiją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Donaldas.
* [[1990]] m. – [[Rusija|Rusijos Federacija]] paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] įstatymus.
* [[1995]] m. – išėjo pirmoji vieša [[PHP]] versija.
* [[2000]] m. – [[Vladimiras Putinas]] [[Čečėnija|Čečėnijoje]] įvedė tiesioginį valdymą iš [[Maskva|Maskvos]].
* [[2005]] m. – aukcione [[Londonas|Londone]] už 546 tūkst. svarų (beveik 2 mln. 811 tūkst. litų) parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis „[[Amerika]]“.

=== Gimimo dienos ===
* [[1810]] m. – [[Robert Schumann|Robertas Šumanas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kompozitorių [[Romantizmas|romantikų]]. Priskiriamas [[Estetizmas|estetizmo]] krypčiai (m. [[1856]] m.).
* [[1851]] m. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D’Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (m. [[1940]] m.).
* [[1867]] m. – [[Frank Lloyd Wright]], žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. [[1959]] m.).
* [[1912]] m. – [[Harry Holtzman]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.nytimes.com/1987/09/29/obituaries/harry-holtzman-artist-dies-an-expert-on-piet-mondrian.html?pagewanted=1 Harry Holtzman. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1916]] m. – [[Francis Harry Compton Crick|Fransis Haris Komptonas Krikas]], anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[2004]] m.).
* [[1918]] m. – [[Robert Preston]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0696481/ Robert Preston. Informacija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1920]] m. – [[Ivanas Kožedubas|Ivanas Nikitovičius Kožedubas]], [[TSRS]] aviacijos maršalas, tris kartus [[Tarybų Sąjungos didvyris]] ([[1944]], 1944, [[1945]]) (m. [[1991]] m.).
* [[1925]] m. – [[Jean Renaudie]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[architektas]], [[Urbanistika|urbanistas]] (m. [[1981]] m.).
* '''[[1930]] m.''':
** [[Robert John Aumann]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}.
** [[Tiboras Žirošas]], praeityje garsus [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]].
* [[1947]] m. – [[Eric F. Wieschaus]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}.
* [[1951]] m. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja. Gerai žinoma dėl savito užkimusio balso.
* [[1955]] m. – [[Tim Berners-Lee|Timas Bernersas Lee]], žymus anglų mokslininkas, išradėjas, sukūręs svetainių aprašymo kalbą [[HTML]].
* [[1973]] m. – [[Jeronimo Gil|Jerónimo Javier Gil Manzaress]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorius.
* [[1975]] m. – [[Andrés Palacio]], [[Čilė]]s aktorius. Su aktore [[Paola Nunez]] jis vaidino telenovelėje [[Mientras Haya Vida]] ir telenovelėje „[[Asmens sargybinis (serialas)|Asmens Sargybinis]]“.
* [[1977]] m. – [[Kanye West|Kanye Omari West]], JAV muzikos prodiuseris bei atlikėjas. Jis išleido savo debiutinį albumą [[The College Dropout]], antrąjį albumą [[Late Registration]]ir trečiąjį albumą [[Graduation]]. Visi albumai: ''The College Dropout'', ''Late Registration'' ir ''Graduation'' sulaukė didelio pripažinimo, atnešdami West’ui 10 [[Grammy]] apdovanojimų. Kanye Westas taip pat vadovauja savo nuosavai įrašų kompanijai, ''GOOD Music''.
* [[1983]] m. – [[Kim Clijsters|Kim Klaisters]], [[Belgija|Belgijos]] tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
* '''[[1984]] m.''':
** [[Javier Mascherano|Chavjeras Maskerano]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos futbolo rinktinėje]] ir [[Premier League]] [[Liverpool FC|Liverpool]] klube.
** [[Maximiliano Pereira|Viktoras Maksimiljanas Pereira Paesas]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo [[SL Benfica]] žaidėjas.

=== Mirtys ===
* [[218]] m. – [[Diadumenianas|Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas]], [[Romos imperija|Romos imperatoriaus]] [[Makrinas|Makrino]] sūnus, tėvui tarnavęs [[217]] m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (g. [[208]] m.).
* [[632]] m. – [[Mahometas]], [[islamas|islamo]] pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš [[Pranašas|pranašų]], per kurį [[Alachas]] perdavė [[Koranas|Koraną]]. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame [[100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje|įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše]] Mahometas užėmė pirmąją vietą (g. [[570]] m.).
* [[1768]] m. – [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]], vokiečių menotyrininkas, [[Menotyra|menotyros]] pradininkas (g. [[1717]] m.).
* [[1845]] m. – [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonas]], 7-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1829]] iki [[1837]] metų (g. [[1767]] m.).
* [[1874]] m. – [[Cochise|Kočizas]], čirikivavų [[apačiai|apačių]] čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir [[1861]] m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda [[Arizona|Arizonoje]] pavadinta jo vardu (g. [[1815]] m.).
* [[1876]] m. – [[Žorž Sand|Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan]], [[Prancūzija|prancūzų]] novelistė ir [[Feminizmas|feministė]] (g. [[1804]] m.).
* [[1924]] m. – [[Džordžas Meloris]], [[Anglija|anglų]] alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į [[Everestas|Everestą]] dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas [[Endriu Irvainas]] (''Andrew Irvine'') kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. [[1999]] m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. [[1886]] m.).
* [[1968]] m. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (g. [[1933]] m.).
* [[1970]] m. – [[Abraham Maslow|Abraham Harold Maslow]], amerikietis psichologas ir vienas iš [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.&lt;ref&gt;http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090106142754/http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm |date=2009-01-06 }}&lt;/ref&gt; Maslow ir kitų [[humanistinė psichologija|humanistinių psichologų]] darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai [[pozityvioji psichologija|pozityviajai psichologijai]] (g. [[1908]] m.).
* [[2009]] m. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (g. [[1935]] m.).
* [[2020]] m. – [[Pierre Nkurunziza]], [[Burundis|Burundžio]] prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (g. [[1963]] m.).

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|8 June}}
* [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1760065 Birželio 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt)

[[Kategorija:Birželis|#08]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>i7jtb7523hlf2hz1sotqjru6lvtw7tw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851928</id>
      <parentid>7851924</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:39:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ZI Jony pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-33766-73 keitimas)</comment>
      <origin>7851920</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15513" sha1="d0z0q6gqa53hilel2xl8h5kv44ocelz" xml:space="preserve">{{BirželioKalendorius}}
'''Birželio 8 diena''' – 159-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 160-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 206 dienos.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* [[Pasaulinė vandenynų diena]]
* Geriausių draugų diena

=== Vardadieniai ===
* Eigintė – Medardas – Merūnas &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.06.08 Birželio 8] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Edgaras

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1749]] m. – Vilniuje kilo didelis [[1749 m. Vilniaus gaisras]].&lt;ref&gt;[https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/01/lim-2017-2-10-b.-many.-1760-metu-gaisro-vilniuje-pasekmes-p.-167-181.pdf Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai, 2], Lietuvos  istorijos institutas, p. 167, 173&lt;/ref&gt;
* '''[[1926]] m.''':
** [[Kaunas|Kaune]], bandydamas lėktuvą „[[Dobi-III]]“, žuvo [[Jurgis Dobkevičius]];
** beveik visą [[Salantai|Salantų]] miestelį sunaikino naktį kilęs [[1926 m. Salantų gaisras]].
* [[1946]] m. – [[Vatikano radijas|Vatikano radijo]] lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas.
* [[1993]] m. – nutarta [[Būtingė]]je statyti naftos terminalą.
* [[1999]] m. – [[Lietuva]] pirmą kartą išrinkta į [[Tarptautinė darbo organizacija|Tarptautinės darbo organizacijos]] (TDO) valdymo tarybą.

=== Gimimo dienos ===
* [[1801]] m. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* [[1815]] m. – [[Jonas Juška (1815)|Jonas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1886]] m.).
* [[1921]] m. – [[Antanas Mončys]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius modernistas (m. [[1993]] m.).
* '''[[1924]] m.''':
** [[Izabelė Čepkevičiūtė]]-Juodagalvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė (m. [[1991]] m.).
** [[Medardas Bavarskas]], [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, poetas (m. [[1989]] m.).
** [[Vladislovas Michelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[2008]] m.).
* [[1933]] m. – [[Algimantas Knašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[dviratis|dviratininkas]] sportinis [[turizmas|turistas]]. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje.
* [[1936]] m. – [[Juozas Aputis]], Lietuvos prozininkas, vertėjas (m. [[2010]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Algirdas Vaseris]], prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm Algirdas Vaseris.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091024101331/http://www.samogit.lt/kultura/Zem_rasytojai_Klaipeda.htm |date=2009-10-24 }}&lt;/ref&gt;.
** [[Vytautas Dudėnas]], finansininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1942]] m.''':
** [[Danutė Martinkėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja.
** [[Zigmuntas Jonas Beresnevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* [[1944]] m. – [[Romas Kaunietis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kraštotyrininkas.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Edvardas Strončikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stasys Glėbus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. [[2008]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Antanas Odinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vytautas Jašinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas oftalmologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Irena Cucėnienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Jonas Isajevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Kęstutis Palionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vygantas Dilys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1955]] m. – [[Algis Miškinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1957]] m. – [[Vytautas Peleckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1958]] m. – [[Romualdas Biknius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1967]] m. – [[Arūnas Vinčiūnas]], lietuvių diplomatas.
* [[1987]] m. – [[Vaida Kelečiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, [[Kūjo metimas|kūjo metikė]]. [[2009 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2009]] m. ji tapo Lietuvos kūjo metimo čempione. Tais pačiais metais ji dalyvavo Kaune vykusiame [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos iki 23 m lengvosios atletikos čempionate]].

=== Mirtys ===
* [[1900]] m. – [[Petras Matulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. [[1865]] m.).
* [[1917]] m. – [[Vladislovas Opulskis]], kunigas, knygnešys (g. [[1875]] m.).
* [[1926]] m. – [[Jurgis Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karo lakūnas]], [[aviacija|aviacijos]] inžinierius, [[lėktuvas|lėktuvų]] konstruktorius (g. [[1900]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vladas Kuzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] chirurgas (g. [[1892]] m.).
* [[1956]] m. – [[Juozas Bagdonas (1866)|Juozas Bagdonas]], gydytojas, knygnešys, [[Lietuva|lietuvių]] spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. [[1866]] m.).
* [[1958]] m. – [[Adolfas Birontas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1885]] m.).
* [[1980]] m. – [[Vladas Žukas]], chorvedys (g. [[1906]] m.).
* [[1982]] m. – [[Vladas Dzindziliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[stalo tenisas|stalo tenisininkas]], treneris, Lietuvos [[futbolas|futbolo]], [[krepšinis|krepšinio]], [[tenisas|lauko teniso]], [[ledo ritulys|ledo ritulio]] rinktinės narys (g. [[1913]] m.).
* '''[[1987]] m.''':
** [[Kazimieras Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, biomedicinos [[mokslų daktaras]] (g. [[1908]] m.).
** [[Vincas Vaitekūnas]], [[etnografija|kraštotyrininkas]], muziejininkas (g. [[1908]] m.).
* [[1993]] m. – [[Jonas Matulionis (1906)|Jonas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1906]] m.).
* [[2003]] m. – [[Leonas Švedas]], dvikalbis [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] poetas bei prozininkas, choro dainininkas (g. [[1918]] m.).
* '''[[2004]] m.''':
** [[Janina Akstinavičienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (g. [[1954]] m.).
** [[Jonas Bulota]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. [[1923]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1946]] m. – įsteigta [[tarptautinė žurnalistų organizacija]].
* [[1953]] m. – [[JAV]] Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad [[Kolumbijos apygarda|Kolumbijos apygardos]] restoranai negali atsisakyti aptarnauti juodaodžių klientų.
* [[1963]] m. – [[JAV]] kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš [[rūkymas|rūkymą]].
* [[1965]] m. – [[JAV]] pajėgoms duotas įgaliojimas [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietname]] vykdyti puolamojo pobūdžio operacijas.
* [[1969]] m. – [[Ričardas Niksonas]] paskelbė, kad [[JAV]] iš [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamo]] išves 25 000 JAV kareivių.
* [[1984]] m. – į [[JAV]] kino aktorių gildiją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Donaldas.
* [[1990]] m. – [[Rusija|Rusijos Federacija]] paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] įstatymus.
* [[1995]] m. – išėjo pirmoji vieša [[PHP]] versija.
* [[2000]] m. – [[Vladimiras Putinas]] [[Čečėnija|Čečėnijoje]] įvedė tiesioginį valdymą iš [[Maskva|Maskvos]].
* [[2005]] m. – aukcione [[Londonas|Londone]] už 546 tūkst. svarų (beveik 2 mln. 811 tūkst. litų) parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis „[[Amerika]]“.

=== Gimimo dienos ===
* [[1810]] m. – [[Robert Schumann|Robertas Šumanas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kompozitorių [[Romantizmas|romantikų]]. Priskiriamas [[Estetizmas|estetizmo]] krypčiai (m. [[1856]] m.).
* [[1851]] m. – [[Jacques-Arsène d'Arsonval|Žakas Arsenė D’Arsonvalis]], [[Prancūzija|prancūzų]] gydytojas ir [[fizikas]] (m. [[1940]] m.).
* [[1867]] m. – [[Frank Lloyd Wright]], žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. [[1959]] m.).
* [[1912]] m. – [[Harry Holtzman]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.nytimes.com/1987/09/29/obituaries/harry-holtzman-artist-dies-an-expert-on-piet-mondrian.html?pagewanted=1 Harry Holtzman. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1916]] m. – [[Francis Harry Compton Crick|Fransis Haris Komptonas Krikas]], anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[2004]] m.).
* [[1918]] m. – [[Robert Preston]], amerikiečių aktorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0696481/ Robert Preston. Informacija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1920]] m. – [[Ivanas Kožedubas|Ivanas Nikitovičius Kožedubas]], [[TSRS]] aviacijos maršalas, tris kartus [[Tarybų Sąjungos didvyris]] ([[1944]], 1944, [[1945]]) (m. [[1991]] m.).
* [[1925]] m. – [[Jean Renaudie]], [[Prancūzija|prancūzų]] [[architektas]], [[Urbanistika|urbanistas]] (m. [[1981]] m.).
* '''[[1930]] m.''':
** [[Robert John Aumann]], [[2005 m. Nobelio premijos laureatai|2005]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}.
** [[Tiboras Žirošas]], praeityje garsus [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]].
* [[1947]] m. – [[Eric F. Wieschaus]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}.
* [[1951]] m. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja. Gerai žinoma dėl savito užkimusio balso.
* [[1955]] m. – [[Tim Berners-Lee|Timas Bernersas Lee]], žymus anglų mokslininkas, išradėjas, sukūręs svetainių aprašymo kalbą [[HTML]].
* [[1973]] m. – [[Jeronimo Gil|Jerónimo Javier Gil Manzaress]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorius.
* [[1975]] m. – [[Andrés Palacio]], [[Čilė]]s aktorius. Su aktore [[Paola Nunez]] jis vaidino telenovelėje [[Mientras Haya Vida]] ir telenovelėje „[[Asmens sargybinis (serialas)|Asmens Sargybinis]]“.
* [[1977]] m. – [[Kanye West|Kanye Omari West]], JAV muzikos prodiuseris bei atlikėjas. Jis išleido savo debiutinį albumą [[The College Dropout]], antrąjį albumą [[Late Registration]]ir trečiąjį albumą [[Graduation]]. Visi albumai: ''The College Dropout'', ''Late Registration'' ir ''Graduation'' sulaukė didelio pripažinimo, atnešdami West’ui 10 [[Grammy]] apdovanojimų. Kanye Westas taip pat vadovauja savo nuosavai įrašų kompanijai, ''GOOD Music''.
* [[1983]] m. – [[Kim Clijsters|Kim Klaisters]], [[Belgija|Belgijos]] tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
* '''[[1984]] m.''':
** [[Javier Mascherano|Chavjeras Maskerano]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos futbolo rinktinėje]] ir [[Premier League]] [[Liverpool FC|Liverpool]] klube.
** [[Maximiliano Pereira|Viktoras Maksimiljanas Pereira Paesas]], [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo [[SL Benfica]] žaidėjas.

=== Mirtys ===
* [[218]] m. – [[Diadumenianas|Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas]], [[Romos imperija|Romos imperatoriaus]] [[Makrinas|Makrino]] sūnus, tėvui tarnavęs [[217]] m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (g. [[208]] m.).
* [[632]] m. – [[Mahometas]], [[islamas|islamo]] pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš [[Pranašas|pranašų]], per kurį [[Alachas]] perdavė [[Koranas|Koraną]]. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame [[100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje|įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše]] Mahometas užėmė pirmąją vietą (g. [[570]] m.).
* [[1768]] m. – [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]], vokiečių menotyrininkas, [[Menotyra|menotyros]] pradininkas (g. [[1717]] m.).
* [[1845]] m. – [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonas]], 7-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1829]] iki [[1837]] metų (g. [[1767]] m.).
* [[1874]] m. – [[Cochise|Kočizas]], čirikivavų [[apačiai|apačių]] čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir [[1861]] m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda [[Arizona|Arizonoje]] pavadinta jo vardu (g. [[1815]] m.).
* [[1876]] m. – [[Žorž Sand|Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan]], [[Prancūzija|prancūzų]] novelistė ir [[Feminizmas|feministė]] (g. [[1804]] m.).
* [[1924]] m. – [[Džordžas Meloris]], [[Anglija|anglų]] alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į [[Everestas|Everestą]] dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas [[Endriu Irvainas]] (''Andrew Irvine'') kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. [[1999]] m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. [[1886]] m.).
* [[1968]] m. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (g. [[1933]] m.).
* [[1970]] m. – [[Abraham Maslow|Abraham Harold Maslow]], amerikietis psichologas ir vienas iš [[humanistinė psichologija|humanistinės psichologijos]] įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.&lt;ref&gt;http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090106142754/http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm |date=2009-01-06 }}&lt;/ref&gt; Maslow ir kitų [[humanistinė psichologija|humanistinių psichologų]] darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai [[pozityvioji psichologija|pozityviajai psichologijai]] (g. [[1908]] m.).
* [[2009]] m. – [[Omar Bongo]], [[Gabonas|Gabono]] prezidentas (g. [[1935]] m.).
* [[2020]] m. – [[Pierre Nkurunziza]], [[Burundis|Burundžio]] prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (g. [[1963]] m.).

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|8 June}}
* [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/birzelio-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1760065 Birželio 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt)

[[Kategorija:Birželis|#08]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>d0z0q6gqa53hilel2xl8h5kv44ocelz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1815 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>8432</id>
    <revision>
      <id>7851832</id>
      <parentid>7756309</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:05:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1815 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851832</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5334" sha1="pwx9w2s1dv7duyte3qsce0s20moe0fq" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1815|
|  }}
'''1815''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Jonas Juška (1815)|Jonas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[1886]] m.).
* '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Joseph Bender|Jozefas Benderis]], [[Prūsija|Prūsijos]] istorikas (m. [[1893]] m.).
* '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Steponas Gailevičius|Steponas Jonas Gailevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius, tautodailininkas, liaudies menininkas (m. [[1885]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Jeronimas Stroinovskis]], [[teisininkas]], teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]], [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupas]] nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808–1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonominių disciplinų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir [[teisės daktaras]] (g. [[1752]] m.).
* '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Juozapas Ignotas Tiškevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1724]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Kiprijonas Lukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, pamokslininkas, misionierius, [[pranciškonai|pranciškonas]] observantas.&lt;ref&gt;[https://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/SLL19/Maciulyte_str.pdf Kristina Mačiulytė. Kiprijono Lukausko (1757 – po 1798) biografijos mįslės. Senoji Lietuvos literatūra, 19 knyga, 2005 ISSN 1822-3656] PDF&lt;/ref&gt; (g. [[1757]] m.).

== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Vaterlo mūšis]].
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 11]]''' d. – [[John Alexander Macdonald]], pirmasis [[Kanada|Kanados]] ministras pirmininkas [[1867]]–[[1873]] m.&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/354128/Sir-John-Alexander-Macdonald John Alexander Macdonald].&lt;/ref&gt; (m. [[1891]] m.).
* '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Otto von Bismarck|Otas fon Bismarkas]], [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] [[XIX amžius|XIX a.]] politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku [[1862]]–[[1890]] m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo [[1867]] m. Bismarkas buvo [[Šiaurės Vokietijos sąjunga|Šiaurės Vokietijos sąjungos]] [[kancleris]]. Kai [[1871]] m. atsirado antroji [[Vokietijos imperija]], tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (m. [[1898]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Jonas Boskas]], katalikų kunigas, [[1934]] metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (m. [[1888]] m.).
* '''[[Lapkričio 2]]''' d. – [[Džordžas Būlis]], britų matematikas ir filosofas, [[logikos algebra|logikos algebros]] pradininkas&lt;ref&gt;[http://en.wikisource.org/wiki/1911_Encyclop%C3%A6dia_Britannica/Boole,_George Džordžas Būlis].&lt;/ref&gt; (m. [[1864]] m.).
* '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Elizabeth Cady Stanton|Elžbieta Keidi Stanton]], moterų teisių kovotoja [[Amerika|Amerikoje]] (m. [[1902]] m.).
* '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Ada Lovelace|Augusta Ada Lovelace Bairon]], kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo (m. [[1852]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Cochise|Kočizas]], čirikivavų [[apačiai|apačių]] čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir [[1861]] m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda [[Arizona|Arizonoje]] pavadinta jo vardu (m. [[1874]] m.).
* [[Seru Epenisa Cakobau]], [[Fidžis|Fidžio]] valdovas ir karvedys, kuris suvienijo šalį sutelkdamas bekariaujančias gentis po savo vėliava. Cakobau buvo tituluojamas [[Tui Viti]] (Fidžio karaliumi) nuo [[1871]] m. [[birželio 5]] d. iki [[1874]] m. [[spalio 10]] d., kol šalis buvo perduota [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valdovei [[Viktorija (karalienė)|karalienei Viktorijai]] (m. [[1883]] m.).
===== Neaprašyti =====
{{Neaprašytos asmenybės}}

* '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Džordžas Būlis]], [[JK|britų]] matematikas ir filosofas, [[Logikos algebra|logikos algebros]] pradininkas (m. [[1864]]).

=== Mirtys ===
* '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Mišelis Nėjus]], kunigaikštis [[de Elchingenas|de Elchingeno]], taip pat [[Prancūzija|prancūzų]] karys, vėliau [[maršalas]] (g. [[1769]] m.).
* '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Joachimas Miuratas]], [[kunigaikštis]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[maršalas]] ([[1804]]), [[Neapolis|Neapolio]] [[karalius]] ([[1808]]–[[1815]]), [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Revoliucijos]] ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] dalyvis, nacionalinis [[Italija|Italijos]] herojus (g. [[1767]] m.).

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1815|no=T}}

[[Kategorija:1815 metai|1815 m.]]</text>
      <sha1>pwx9w2s1dv7duyte3qsce0s20moe0fq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1830 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>8781</id>
    <revision>
      <id>7851834</id>
      <parentid>7793719</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:05:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1830 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851834</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5143" sha1="bcwtods596y20fhx6rn0qs702aayi22" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1830|
|  }}
'''1830''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===

'''Nedatuota'''

* [[Ivanas Levickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorizmo krypties inžinierius architektas, atvykęs iš [[Rusija|Rusijos]] (m. [[1894]] m.).
* [[Kiprijonas Maculevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (m. [[1906]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas]], padėjęs [[Liudvikas Rėza|Liudvikui Rėzai]] rengti [[biblija|biblijos]] leidimą (g. [[1786]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Detali informacija |url=http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;a=h&amp;-max=2147483647&amp;-recid=40845&amp;-find= |archive-url=https://archive.ph/o1Vb |archive-date=2012-08-04}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Lapkričio 21]]''' d. – [[Janas Sniadeckis|Jonas Sniadeckis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[astronomas]], [[matematika]]s, [[filosofas]], [[pedagogas]]; [[VU|Vilniaus Universiteto]] profesorius, [[1807]]–[[1815]] m. - rektorius (g. [[1756]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Dionizas Poška]], XIX a. [[Lietuva|lietuvių]] rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų (g. [[1757]] m.).

== Pasaulyje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Augustas Daugulis]], pirmasis profesionalus [[latviai|latvių]] grafikas (m. [[1899]] m.).
* '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Paulius Heizė]], vokiečių rašytojas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, vienas žymiausių [[XIX a.]]-[[XX a.]]-ojo amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių. Garsus tapo savo novelėmis (m. [[1914]] m.).
* '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Jonas Dogelis]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Rusija|Rusijos]] [[farmakologija|farmakologas]] (m. [[1916]] m.).
* '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Frédéric Mistral|Frederikas Mistralis]], [[1914]] m. [[kovo 25]] d. Majane) − [[Prancūzai|prancūzų]] poetas ir [[Oksitanų kalba|oksitanų kalbos]] [[leksikografas]]. [[Felibrižas|Felibrižo]] (literatūrinio judėjimo, siekusio provansalų literatūros atgimimo) pradininkas ir žymiausias atstovas. [[1904]] m. suteikta [[Nobelio literatūros premija]].
* '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Karlis Hūnas|Karlis Teodoras Hūnas]], [[latviai|latvių]] tapytojas, grafikas (m. [[1877]] m.).
* '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Porfirio Díaz|Porfirijus Diasas]], [[Amerikos–Meksikos karas|Amerikos–Meksikos karo]] savanoris, [[Prancūzų intervencija į Meksiką|Prancūzų intervencijos]] herojus ir [[Meksika|Meksikos]] prezidentas. Jis valdė nuo [[1876]] iki [[1880]] ir nuo [[1884]] iki [[1911]] (m. [[1915]] m.).
* '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Emily Dickinson|Emilė Elizabetė Dikinson]], [[JAV]] poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Kūryba (išskyrus keletą eilėraščių) buvo paskelbta po mirties. Emily Dickinson lyrika (&quot;Eilėraščiai&quot;, 3 t. [[1955]] m.) filosofinė, jai būdinga polinkis į [[misticizmas|misticizmą]], gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.&lt;ref&gt;{{LTE|III|||Emily Dickinson}}&lt;/ref&gt; (m. [[1886]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Johann Baptist Edler von Lampi]], austrų dailininkas – [[Portretas|portretistas]] (g. [[1751]] m.).
* '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Joseph Fourier|Jean Baptiste Joseph Fourier]], prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už [[Furjė eilutė|Furjė eilučių]] tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos [[Furjė transformacija|Furjė transformacijos]] (g. [[1768]] m.).
* '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Antonio José de Sucre|Antonijus Chosė de Sukrė]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] išsivadavimo kovų lyderis. Sukrė buvo vienas artimiausių [[Simonas Bolivaras|Simono Bolivaro]] draugų ir bendražygių (g. [[1795]] m.).
* '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Pijus VIII]], 253 - ias [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius (g. [[1761]] m.).
* '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Simón Bolívar|Simonas Bolivaras]], viena ryškiausių [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] [[Istorija|istorinių]] asmenybių, žymus karvedys ir [[Politika]]s (g. [[1783]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Hansas Jorkas|Jansas Jorkas]], prūsų generolas, [[1812]] m. pasirašęs [[Tauragės konvencija|Tauragės konvenciją]] (g. [[1759]] m.).
== Nuorodos ==

{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1830|no=T}}

[[Kategorija:1830 metai|1830 m.]]</text>
      <sha1>bcwtods596y20fhx6rn0qs702aayi22</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1807 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9197</id>
    <revision>
      <id>7851825</id>
      <parentid>7433456</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:03:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1807 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851825</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5321" sha1="4t81r1mlagpyw4mmx3bnpf90ragyl9j" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1807|
|  }}
'''1807''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Napoleonas Orda]], [[XIX amžius|XIX a.]] dailininkas, gyvenęs ir kūręs [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] vakarų gubernijose (m. [[1883]] m.).
* '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Rudolfas A. Štalis]], Mažosios Lietuvos knygų prekybininkas, knygrišys ir ekslibrisų kūrėjas.
* '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Tomas Jurgis Dobševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, istorikas, pedagogas (m. [[1881]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Ignotas Bušinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1873]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Kazimieras Narbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] filosofas (g. [[1738]] m.).
* '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Kristijonas Gotlybas Milkus]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas. Antrosios [[XVIII a.]] lietuvių filologinės polemikos iniciatorius (g. [[1733]] m.).
* '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Pranciškus Smuglevičius]], įžymiausias klasicizmo dailininkas [[Lietuva|Lietuvoje]]. Didžiąją dailininko kūrybos dalį sudaro religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, [[šventasis|šventųjų]] paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Be to jis savo darbuose įamžino [[Vilnius|Vilniaus]] architektūros paminklus, svarbiausius [[LDK]] istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas (g. [[1745]] m.).

== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* [[Sausio 7|'''Sausio 7''']] d. – [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] uždraudžiama prekyba su Prancūzija ir jos sąjungininkėmis.
* '''[[Vasario 7]]'''-8 d. – [[Napoleono karai#Karas%20su%20Ketvirt%C4%85ja%20koalicija|Ketvirtoji antiprancūziška koalicija]]: [[Ylavos mūšis]].
* '''[[Kovo 25]]''' d. –  pradėjo veikti pirmasis pasaulyje komercinis [[Geležinkelis|geležinkelio]] maršrutas: arklių traukiamais vagonais pradėti reguliarūs keleivių pervežimai [[Svonsis|Svonsio]] ir Mamblio (''The Swansea and Mumbles Railway'').
* '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Napoleono karai#Karas%20su%20Ketvirt%C4%85ja%20koalicija|Ketvirtoji antiprancūziška koalicija]]: Prancūzijos kariuomenė užėmė [[Dancigas|Dancigą]].
* [[Birželio 10|'''Birželio 10''']] d. – [[Napoleono karai#Karas%20su%20Ketvirt%C4%85ja%20koalicija|Ketvirtoji antiprancūziška koalicija]]: [[Heilsbergo mūšis]]
* [[Birželio 14|'''Birželio 14''']] d. – [[Napoleono karai#Karas%20su%20Ketvirt%C4%85ja%20koalicija|Ketvirtoji antiprancūziška koalicija]]: [[Frydlando mūšis]].
* [[Birželio 25|'''Birželio 25''']] d. – [[Tilžė|Tilžėje]] prasidėjo taikos derybos tarp Prancūzijos ir Rusijos.
* [[Liepos 7|'''Liepos 7''']] d. – ant plausto [[Nemunas|Nemuno]] upėje [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas I]] ir [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandras I]] pasirašė [[Tilžės taika|Tilžės taikos sutartį]].
* [[Liepos 9|'''Liepos 9''']] d. – prie [[Tilžės taika|Tilžės taikos sutarties]] diktato sąlygomis priversta prisidėti [[Prūsijos karalystė|Prūsija]].
* [[Rugpjūčio 17|'''Rugpjūčio 17''']] d. – pradėjo veikti pirmasis pasaulyje komercinis [[Garlaivis|garlaivio]] maršrutas: tarp [[Olbanis|Olbanio]] ir [[Niujorkas|Niujorko]] pradėjo kursuoti pirmasis garlaivis &quot;''North River Steamboat&quot;''.
* [[Rugsėjo 2|'''Rugsėjo 2''']]-7 d. – [[Kopenhagos mūšis]]: britų laivynas apšaudė [[Kopenhaga|Kopenhagą]] fosforo bombomis. Sunaikinta 30% miesto.&lt;ref&gt;he Bombardment of Copenhagen in 1807; by Jens Rahbek Rasmussen; translated by David Frost, British Ambassador in Copenhagen, https://web.archive.org/web/20080229045603/http://www.fco.gov.uk/Files/kfile/Translation%20of%20Skolehefte%20pamphlet%20-final.pdf&lt;/ref&gt;
* [[Spalio 9|'''Spalio 9''']] d. – Prūsijoje panaikinta [[baudžiava]]. 
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Robert E. Lee|Robertas E. Li]], vienas įžymiausių Konfederacijos generolų, [[JAV]] pilietinio karo metu vadovavęs pietinių valstijų pajėgoms&lt;ref&gt;[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&amp;GRid=615 Robertas E. Li].&lt;/ref&gt; (m. [[1870]] m.).
* '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Giuseppe Garibaldi|Džiuzepė Garibaldis]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gimęs [[Italija|Italijos]] karinis ir politinis lyderis (m. [[1882]] m.).
* '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Napoléon-Henri Reber]], prancūzų kompozitorius&lt;ref&gt;[http://imslp.org/wiki/Category:Reber,_Napol%C3%A9on_Henri Napoléon-Henri Reber].&lt;/ref&gt; (m. [[1880]] m.).
&lt;!--
=== Mirtys ===

* '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Pranciškus Smuglevičius]], lenkų dailininkas, piešimo ir tapybos katedros [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigėjas (g. [[1745]]).
--&gt;

{{Commons|Category:1807|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1807 metai|1807 m.]]</text>
      <sha1>4t81r1mlagpyw4mmx3bnpf90ragyl9j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1809 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9198</id>
    <revision>
      <id>7851827</id>
      <parentid>7018053</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:04:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1809 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851827</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4612" sha1="d8uob1pn35hp47rsscqbpr41wfcy7by" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1809|
|  }}
'''1809''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Vasario 17]]''' d. – Vilniaus [[rotušė]]je atlikta Haidno [[oratorija]] „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė  [[Krustina Gerhardi]].
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Boguslavas Frederikas Radvila]], didikas, [[Prūsija|Prūsijos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1873]] m.).
* '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Aleksandras Griškevičius|Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas, [[filosofija|filosofas]], išradėjas, [[orlaivis|orlaivių]] konstruktorius, [[aviacija|aviacijos]] Lietuvoje pradininkas (m. [[1863]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis]], Lietuvos [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1887]] m.).

=== Mirtys ===

'''Nedatuota'''

* [[Ignotas Karpis|Ignotas (Ignacijus) Karpis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas, [[Upytė]]s [[Vėliavininkas (Rytų Europa)|vėliavininkas]].&lt;ref&gt; [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas &lt;/ref&gt; (g. [[1780]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Vasario 3]]''' d. – įkurta [[JAV]] Ilinojaus teritorija;
* '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Austrija|Austrijos]] imperatorius Pranciškus I paskelbė karą [[Prancūzija]]i;
* '''[[Vasario 11]]''' d. – Robertas Fultonas užpatentavo garlaivį.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Louis Braille|Lui Brailis]], [[prancūzai|prancūzų]] mokytojas, [[Aklųjų rašymo sistema|aklųjų rašymo sistemos]] išradėjas&lt;ref&gt;[http://www.afb.org/braillebug/louis_braille_bio.asp Lui Brailis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120130010349/http://www.afb.org/BrailleBug/louis_braille_bio.asp|date=2012-01-30}}.&lt;/ref&gt; (m. [[1852]] m.).
* '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]], amerikiečių [[poezija|poetas]], [[novelė|novelių]] [[rašytojas]], [[redaktorius]] ir literatūros [[kritikas]]. Jis laikomas Amerikos [[romantizmas|romantizmo]] judėjimo dalimi. Geriausiai žinomos jo mistiškos ir kraupios istorijos. Po yra laikomas [[Detektyvas|detektyvinio]] žanro pradininku. Glaudžiai siejamas su [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] žanru. Po buvo pirmasis garsus amerikiečių rašytojas, bandęs pragyventi iš rašymo, bet susidūręs su finansiniais sunkumais gyvenime ir darbe (m. [[1849]] m.).
* '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Felix Mendelssohn|Feliksas Mendelsonas]], vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (m. [[1847]] m.).
* '''[[Vasario 12]]''' d.:
** [[Abraham Lincoln|Abraomas Linkolnas]], 16-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – [[JAV pilietinis karas|JAV pilietinio karo]] metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti [[vergovė|vergovę]]. Baigiantis pilietiniam karui, Linkolnas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris buvo nužudytas (m. [[1865]] m.).
** [[Charles Darwin|Čarlzas Robertas Darvinas]], anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją ([[darvinizmas]]) (m. [[1882]] m.).
* '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Nikolajus Gogolis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] kilmės [[rusai|rusų]] rašytojas (m. [[1852]] m.).
* '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Bruno Bauer]], vokiečių [[Teologija|teologas]], [[Filosofija|filosofas]] ir [[Istorija|istorikas]] (m. [[1882]] m.).
* '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Nestoras Kukolnikas]], rusų rašytojas, dramaturgas, pedagogas (m. [[1868]] m.).
* '''[[Spalio 27]]''' d. – [[Chačaturas Abovianas]], [[armėnija|armėnų]] pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas, [[romantizmas|romantizmo]] pradininkas [[armėnų literatūra|armėnų literatūroje]] (m. [[1848]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Franz Joseph Haydn|Francas Jozefas Haidnas]], [[Austrija|austrų]] kompozitorius klasikas. Jam esant gyvam, pirmasis vardas Francas nevartotas (paties noru), ir dabar dažniau kompozitorius vadinamas tiesiog Jozefu Haidnu (g. [[1732]] m.).
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1809|no=T}}

[[Kategorija:1809 metai|1809 m.]]</text>
      <sha1>d8uob1pn35hp47rsscqbpr41wfcy7by</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1813 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9529</id>
    <revision>
      <id>7851830</id>
      <parentid>5472118</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:04:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1813 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851830</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4508" sha1="ppgdwe1fyarauaxjecz4f48o7l7whtt" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1813|
|  }}
'''1813''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Sausio 6]]''' d. – [[caras Aleksandras I]] [[Vilnius|Vilniuje]] pasirašė [[manifestas|manifestą]] apie pergalingą karo su [[Napoleonas|Napoleonu]] pabaigą. [[Lietuva bajorai|Lietuvos bajorams]], bendradarbiavusiems su [[Prancūzija|prancūzais]], paskelbta [[amnestija]];
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Rusija|rusų]] [[Kariuomenė|armijos]] vadas [[Michailas Kutuzovas]], paskelbęs Tėvynės karo pabaigą, išvyko iš [[Vilnius|Vilniaus]].

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Rudolfas Andrius Cipelis]], vertėjas, leksikografas (m. [[1894]] m.).
* '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Liudvikas Adomas Jucevičius]], žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. [[1846]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Juozapas Mikalojus Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1736]] m.).
* '''[[Lapkričio 11]]''' d. – [[Dominykas Jeronimas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (g. [[1786]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Domininkas Tiškevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1756]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Ferdinandas VII]] ([[1784]] m., [[Madridas]], [[Ispanija]] - [[1833]] m., [[Madridas]], [[Ispanija]]), tapo [[Ispanijos karalius|Ispanijos karaliumi]], valdė iki [[1833]] m. [[rugsėjo 29]] d.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Isaac Pitman|Izaokas Pitmanas]], [[britai|britų]] išradėjas, išradęs stenografiją&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/462091/Sir-Isaac-Pitman Izaokas Pitmanas].&lt;/ref&gt; (m. [[1897]] m.).
* '''[[Kovo 19]]''' d. – [[David Livingstone|Deividas Livingstonas]], britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas (m. [[1873]] m.).
* '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Sorenas Kirkegoras|Søren Aabye Kierkegaard]], danų [[Filosofija|filosofas]] ir [[Teologija|teologas]], [[Egzistencializmas|egzistencializmo]] pradininkas (m. [[1855]] m.).
* '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Richard Wagner]], garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas ir eseistas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų (m. [[1883]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Ivar Aasen]], Norvegijos kalbininkas, poetas, filosofas (m. [[1896]] m.).
* '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Džiuzepė Verdis]], žymus [[italai|italų]] [[kompozitorius]], daugiausia rašęs [[opera]]s (m. [[1901]] m.).
* '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Liudvigas Leichhardtas]], vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas (m. [[1848]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Adolfas Žoanas]], [[Prancūzija|prancūzų]] keliautojas ir geografas, įkūręs pirmąją prancūziškų [[turizmas|turizmo]] vadovų kolekciją (m. [[1881]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Michailas Kutuzovas|Michailas Ilarionovičius Kutuzovas]], rusų karvedys, karinis strategas, [[generolas feldmaršalas]] ([[1812]] m.), [[Smolenskas|Smolensko]] kunigaikštis (1812 m.). 1812 m. karo didvyris, išgarsėjęs tuo, kad apgynė Rusiją nuo [[Napoleonas|Napoleono]] kariuomenės bei privertė jį gėdingai trauktis (g. [[1745]] m.).
* '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Tekumzė]], [[šoniai|šonių]] genties vadas, visą gyvenimą kovojęs už [[indėnai|indėnų]] žemių išsaugojimą ir genčių vienybę. Žlugus jo bene didžiausiam visų laikų [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] bendram įvairių [[Indėnai|indėnų]] genčių sukilimui prieš [[JAV|Jungtines Valstijas]], Tekumzė tęsė kovą prieš amerikiečius anglų pusėje ir žuvo [[1813]]-ųjų mūšyje (g. [[1768]] m.).
* '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Imperatorius Go-Sakuramachi]], 117-asis Japonijos imperatorius pagal tradicinę paveldėjimo tvarką
(g. [[1740]] m.).  

{{Commons|Category:1813|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1813 metai|1813 m.]]</text>
      <sha1>ppgdwe1fyarauaxjecz4f48o7l7whtt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1801 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9539</id>
    <revision>
      <id>7851820</id>
      <parentid>5726496</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:02:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1801 m.]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851820</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3827" sha1="mn5q0n0ctaiydk1ru5f8iq4p2kpw037" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1801|
|  }}
'''1801''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Motiejus Valančius]], lietuvių grožinės prozos pradininkas, [[Žemaičių vyskupas]] (1849-1875 m.). M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje (m. [[1875]] m.).
* '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Vincentas Matusevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1831 m. sukilimas|1830-1831 m. sukilimo]] veikėjas, [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] sukilėlių būrio vadas (m. [[1862]] m.).
* '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Johanas Ferdinandas Kelkis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[pedagogas]], spaudos ir raštijos darbuotojas (m. [[1877]] m.).
* '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Mauricijus Prozoras]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis, rezistentas, visuomenės veikėjas (m. [[1886]] m.). 

'''Nedatuota'''

* [[Benediktas Dobroslavas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] veikėjas.
* [[Benediktas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1866]] m.).
* [[Nikolajus Zubovas (1801)|Nikolajus]], [[grafas (titulas)|grafas]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] tikrasis valstybės patarėjas, imperatorius rūmų hofmeisteris, liberalas (m. [[1871]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1727]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Jurgis Pranas Grabovskis]], vienas [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] vadų (g. [[1756]] m.).
== Pasaulyje ==
&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Justo José de Urquiza|Chustas Chosė de Urkiza]], [[Argentina|Argentinos]] generolas ir politikas. [[1854]]–[[1860]] m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (m. [[1870]] m.).
* '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Vincenzo Bellini]], italų kompozitorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0069057/ Vincenzo Bellini].&lt;/ref&gt; (m. [[1835]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksandras Varlamovas (1801)|Aleksandras Varlamovas]], [[rusai|rusų]] kompozitorius (m. [[1848]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Pavelas I]] Petrovičius, [[Rusijos imperatoriai|Rusijos imperatorius]] (nuo [[1796]] m.) (g. [[1754]] m.).
* '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Déodat Gratet de Dolomieu]], prancūzų geologas&lt;ref&gt;[http://www.annales.org/archives/x/dolomieu.html Déodat Gratet de Dolomieu].&lt;/ref&gt; (g. [[1750]] m.).

{{Commons|Category:1801|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1801 m.|1801 m.]]</text>
      <sha1>mn5q0n0ctaiydk1ru5f8iq4p2kpw037</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851821</id>
      <parentid>7851820</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:02:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:1801 m.]]; įtraukta [[Kategorija:1801 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851821</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3830" sha1="0ruj8c982zyqr7mm5sdtun5piple358" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1801|
|  }}
'''1801''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Motiejus Valančius]], lietuvių grožinės prozos pradininkas, [[Žemaičių vyskupas]] (1849-1875 m.). M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje (m. [[1875]] m.).
* '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Vincentas Matusevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1831 m. sukilimas|1830-1831 m. sukilimo]] veikėjas, [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] sukilėlių būrio vadas (m. [[1862]] m.).
* '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Mauricijus Griškevičius|Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius]], [[teisė|teisininkas]], istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. [[1864]] m.).
* '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Johanas Ferdinandas Kelkis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[pedagogas]], spaudos ir raštijos darbuotojas (m. [[1877]] m.).
* '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Mauricijus Prozoras]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis, rezistentas, visuomenės veikėjas (m. [[1886]] m.). 

'''Nedatuota'''

* [[Benediktas Dobroslavas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] veikėjas.
* [[Benediktas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1866]] m.).
* [[Nikolajus Zubovas (1801)|Nikolajus]], [[grafas (titulas)|grafas]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] tikrasis valstybės patarėjas, imperatorius rūmų hofmeisteris, liberalas (m. [[1871]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1727]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Jurgis Pranas Grabovskis]], vienas [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] vadų (g. [[1756]] m.).
== Pasaulyje ==
&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Justo José de Urquiza|Chustas Chosė de Urkiza]], [[Argentina|Argentinos]] generolas ir politikas. [[1854]]–[[1860]] m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (m. [[1870]] m.).
* '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Vincenzo Bellini]], italų kompozitorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0069057/ Vincenzo Bellini].&lt;/ref&gt; (m. [[1835]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksandras Varlamovas (1801)|Aleksandras Varlamovas]], [[rusai|rusų]] kompozitorius (m. [[1848]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Pavelas I]] Petrovičius, [[Rusijos imperatoriai|Rusijos imperatorius]] (nuo [[1796]] m.) (g. [[1754]] m.).
* '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Déodat Gratet de Dolomieu]], prancūzų geologas&lt;ref&gt;[http://www.annales.org/archives/x/dolomieu.html Déodat Gratet de Dolomieu].&lt;/ref&gt; (g. [[1750]] m.).

{{Commons|Category:1801|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1801 metai|1801 m.]]</text>
      <sha1>0ruj8c982zyqr7mm5sdtun5piple358</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1814 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9679</id>
    <revision>
      <id>7851831</id>
      <parentid>6877547</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:05:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1814 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851831</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5217" sha1="7rm3flzcovd93me5zpyt2wp4amk7h5u" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1814|
|  }}
'''1814''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valstybės ir [[švietimas|švietimo]] veikėjas, mecenatas.&lt;ref&gt; [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas &lt;/ref&gt; (m. [[1872]] m.).
* '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Eustachijus Tiškevičius]], [[Grafas (titulas)|grafas]], [[istorikas]], kolekcininkas, [[archeologas]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologijos pradininkas, [[Vilniaus laikinoji archeologinė komisija|Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos]] ir [[senienų muziejus|Vilniaus senienų muziejaus]] steigėjas (m. [[1873]] m.).
* '''[[Rugsėjo 11]]''' d. – [[Hiacintas Vasiliauskas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Pranciškonai|pranciškonų]] [[vienuolis]], paskutinis [[Smalėnų vienuolynas|Smalėnų vienuolyno]] vyresnysis (m. [[1889]] m.).
* '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Juozapas Rimkevičius]], kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas (m. [[1901]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksandras Polujanskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[Miškininkystė|miškininkas]], [[Suvalkija|Suvalkijos]] [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]] (m. [[1866]] m.).
* [[Antanina Tamašauskaitė]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvė, rezistentė (m. [[1883]] m.). 

=== Mirtys ===

'''Nedatuota'''

* [[Pranciškus Ksaveras Oginskis]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. [[1742]] m.).

== Pasaulyje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Liudvikas Mieroslavskis]], [[Lenkija|Lenkijos]] politikas, generolas, rašytojas, poetas (m. [[1878]] m.).
* '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Tarasas Ševčenka|Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka]], [[Ukrainiečiai|ukrainiečių]] [[poezija|poetas]], [[dailė|dailininkas]], rašytojas (m. [[1861]] m.).
* '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Michailas Bakuninas|Michailas Aleksandrovičius Bakuninas]], gerai žinomas [[Rusija|Rusijos]] [[anarchizmas|anarchistas]] (m. [[1876]] m.).
* '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Janis Cimzė]], [[latviai|latvių]] dirigentas, kompozitorius, pedagogas (m. [[1881]] m.).
* '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Samuel Colt]], amerikiečių išradėjas&lt;ref&gt;[http://www.netstate.com/states/peop/people/ct_sc.htm Samuel Colt].&lt;/ref&gt; (m. [[1862]] m.).
* '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Michailas Lermontovas|Michailas Jurijevičius Lermontovas]], rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas (m. [[1841]] m.).
* '''[[Spalio 26]]''' d. – [[Stanislavas Mikuckis]], [[lenkai|lenkų]] filologas (m. [[1890]] m.).
* '''[[Lapkričio 6]]''' d. – [[Adolfas Saksas]], [[Belgija|belgų]] muzikos instrumentų meistras, saksofono išradėjas&lt;ref&gt;[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&amp;GRid=6797 Adolfas Saksas].&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Many sources give alternative dates for Sax's death, mainly 3 February and 7 February.  A sign at Sax's grave in Montmartre says 7 February, for example.  However, 4 February appears in ''[[Baker's Biographical Dictionary of Musicians]]'' (8th ed., [[Nicolas Slonimsky]]); and in both the first and second editions of the [[New Grove Dictionary of Music and Musicians]].&lt;/ref&gt; (m. [[1894]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Johann Gottlieb Fichte|Johanas Gotlybas Fichtė]], filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, [[Imanuelis Kantas|Kanto]] sekėjas, daręs įtaką Vakarų [[Filosofija]]i (g. [[1762]] m.).
* '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Markizas de Sadas]], prancūzų aristokratas ir rašytojas. Savo romanuose vaizduodavo agresyvias, prievartines lytinės elgsenos formas, kurios vėliau pavadintos [[sadizmas|sadizmu]]. Daugelį metų praleido kalėjime, kur buvo pasodintas už amoralų elgesį ir lytinius nusikaltimus. [[Lytiniai santykiai|Lytinių santykių]] metu plakdavo ir kitaip kankindavo savo partneres, organizuodavo [[orgija]]s. Suklasifikavo tuo metu žinotus [[lytinis nukrypimas|lytinius nukrypimus]], aprašė daug mechaninių dirginimo priemonių (g. [[1740]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Gustavas Bergmanis]], [[latviai|latvių]] [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] teologas, literatas, kalbininkas, etnologas, švietėjas (g. [[1749]] m.).

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1814|no=T}}

[[Kategorija:1814 metai|1814 m.]]</text>
      <sha1>7rm3flzcovd93me5zpyt2wp4amk7h5u</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1812 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9680</id>
    <revision>
      <id>7851829</id>
      <parentid>7492566</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:04:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1812 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851829</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4098" sha1="8ndd0gx8rickkj3gscli87f5g5j7zxz" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1812|
|  }}
'''1812''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Birželio 24]]''' d. – [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] [[Didžioji armija]] [[Kaunas|Kaune]] persikėlė per [[Nemunas|Nemuną]] ir įsiveržė į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]];
* '''[[Birželio 28]]''' d.:
** – [[Antakalnio mūšis]];
** – [[Deltuvos mūšis]];
** – [[Rykantų mūšis]];
* '''[[Liepos 1]]''' d.
** –  [[Pavoverės mūšis]];
** –  Vilniuje suformuota [[Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija]]
* '''[[Liepos 14]]''' d. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] studentų iniciatyva Vilniaus katedroje įvyko iškilmingas pasižadėjimas atnaujinti uniją su [[Lenkija]];
* '''[[Gruodžio 9]][[Gruodžio 10|-10]]''' d. –  [[Vilniaus mūšis (1812)|Vilniaus mūšis]];
* '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Kauno mūšis (1812)|Kauno mūšis]] - [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė užėmė [[Kaunas|Kauną]] ir išstūmė Prancūzijos kariuomenę iš Rusijos imperijos valdytos teritorijos.

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Juozapas Holiakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas sufraganas]], pedagogas, rašytojas (m. [[1890]] m.).
'''Nedatuota'''
* [[Aleksandras Važinskis]], prelatas, [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinės akademijos]] profesorius, [[Petrapilio dvasinė akademija|Petrapilio dvasinės akademijos]] profesorius, [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] arkidiakonas, garsus pamokslininkas (m. 1872 m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Mykolas Angelas Šulcas]], vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš [[Kuršas|Kuršo]], [[Latvija|Latvijoje]] (g. [[1769]] m.).
== Pasaulyje ==

=== Įvykiai ===
'''[[Balandis]]'''
* 8 d. – Suomijos sostinė perkelta iš [[Turku]] į [[Helsinkis|Helsinkį]]
* 30 d. – [[Luiziana]] tapo 18-ąja JAV valstija
'''[[Birželis]]'''
* 18 d. – JAV paskelbė karą Didžiajai Britanijai ir Kanadai
* 21 d. – Napoleonas [[Vilkaviškio dvaras|Vilkaviškio dvare]] paskelbė apie karą su Rusijos imperija
* 24 d. – Napoleono kariuomenė įsiveržė į Rusiją
'''[[Rugsėjis]]'''
* 7 d. – [[Borodino mūšis]]
* 14 d. – Prancūzijos kariuomenė užėmė Maskvą
'''[[Spalis]]'''
* 18-20 d. – [[Antrasis Polocko mūšis (1812)|Antrasis Polocko mūšis]]
* 19 d. – Prancūzijos kariuomenė pradėjo atsitraukimą iš Maskvos
* 24 d. – [[Malojaroslavco mūšis]]

&lt;!--
'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Charles Dickens|Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas]], anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų [[Šekspyras|Šekspyru]] (m. [[1870]] m.).
* '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Aleksandras Hercenas]], rusų rašytojas, vienas socializmo pradininkų, [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo iniciatorius. Provakarietiškų pažiūrų (m. [[1870]] m.).
* '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Alfredas Krupas]], vokiečių pramonininkas, išradėjas (m. [[1887]] m.).
* '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Paul Abadie]], prancūzų [[architektas]] ir restauratorius (m. [[1884]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[George Clinton|Džordžas Klintonas]], [[JAV]] politikas ir karys. Jis buvo pirmasis (ir ilgiausiai pareigas ėjęs) [[Niujorko valstija|Niujorko valstijos]] gubernatorius. Valdant prezidentams [[Tomas Džefersonas|Tomui Džefersonui]] ir [[James Madison|Džeimsui Medisonui]], Džordžas Klintonas ėjo [[JAV viceprezidentas|JAV viceprezidento]] pareigas (g. [[1739]] m.).
* '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Petras Bagrationas]], karinis veikėjas, [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s [[generolas]] (g. [[1765]] m.).

{{Commons|Category:1812|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1812 metai|1812 m.]]</text>
      <sha1>8ndd0gx8rickkj3gscli87f5g5j7zxz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1811 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10263</id>
    <revision>
      <id>7851828</id>
      <parentid>7430355</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:04:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1811 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851828</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3769" sha1="0ip2z3emt2stl6x63cbhyivpn6ottqq" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1811|
|  }}
'''1811''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Georg Nesselmann|Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann]], vokiečių filologas, baltistas, [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius (m. [[1881]] m.).
* '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Liudvikas Liachovičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (m. [[1880]] m.).
* '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Napoleonas Ylakavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, dailininkas dekoratorius (m. [[1861]] m.).

&lt;!--
=== Mirtys ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Vardas Pavardė]], profesija (g. [[1861]] m.).
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
== Pasaulyje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''%5'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Domingo Faustino Sarmiento]] Albarracín, [[Argentina|Argentinos]] prezidentas (nuo [[1868]] iki [[1874]] m.), švietėjas, rašytojas (m. [[1888]] m.).
* '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Napoleonas II (Prancūzija)|Napoleonas II]], [[Prancūzijos karalius|II Prancūzijos imperatorius]] (m. [[1832]] m.).
* '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Harriet Beecher Stowe|Harieta Bičer-Stou]], amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi savo [[1852]] m. parašytu romanu &quot;[[Dėdės Tomo trobelė]]&quot; (angl. „Uncle Tom's Cabin“), kuris netrukus po išleidimo tapo bestseleriu (m. [[1896]] m.).
* '''[[Spalio 22]]''' d. – [[Ferencas Listas]], vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų [[Rapsodija|rapsodijų]], [[Opera|operos]], [[Oratorija|oratorijų]], [[Sonata|sonatų]], koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas (m. [[1886]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[William Makepeace Thackeray|Viljamas Meikpisas Tekerėjus]], anglų ir pasaulinės literatūros [[satyra|satyrikas]]. Jo vardas minimas su [[Juvenalis|Juvenalio]], [[Fransua Rablė|Fr. Rablė]], [[Džonatanas Sviftas|Dž. Svifto]], [[Michailas Saltykovas-Ščedrinas|M. Saltykovo-Ščedrino]], [[Džordžas Bernardas Šo|B. Šo]] ir kitais vardais. V. M. Tekerėjus buvo ne tik satyrikas, bet ir rašytojas, publicistas, eseistas, poetas, grafikas, karikatūristas, literatūros kritikas – vienas ryškiausių [[Viktorijos epocha|Viktorijos epochos]] menininkų intelektualų (m. [[1863]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Jean Chalgrin|Žanas Fransua Šalgrenas]], prancūzų [[architektas]] klasicistas (g. [[1739]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Louis Antoine de Bougainville]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] jūrininkas, keliautojas, [[Okeanija|Okeanijos]] tyrėjas (g. [[1729]] m.).
* '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Peter Simon Pallas|Peteris Simonas Palasas]], [[vokiečiai|vokietis]] zoologas ir botanikas, beveik visą gyvenimą dirbęs [[Rusijos imperija|Rusijoje]] (g. [[1741]] m.).

{{Commons|Category:1811|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1811 metai|1811 m.]]</text>
      <sha1>0ip2z3emt2stl6x63cbhyivpn6ottqq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1831 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10265</id>
    <revision>
      <id>7851835</id>
      <parentid>7756306</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:06:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1831 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851835</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10754" sha1="332yllfncgbb4p0v8orqf30tbumpjp9" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1831|
|  }}
'''1831''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===

* [[Kovo 21|'''Kovo 21''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sukilę Raseinių apylinkių bajorai užėmė [[Raseiniai|Raseinius]];
*'''[[Kovo 28]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sukilėliai užėmė [[Telšiai|Telšius]];
*[[Kovo 29|'''Kovo 29''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Šiaulių kautynės]], sukilėliai nugalėjo Rusijos kariuomenę;
*[[Balandžio 2|'''Balandžio 2''']] d.  – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sukilėliai užėmė [[Jonava|Jonavą]];
*[[Balandžio 7|'''Balandžio 7''']] d.  – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sukilėliai užėmė [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergę]] ([[Ukmergė|Ukmergę]]);
*[[Balandžio 9|'''Balandžio 9''']]-[[Balandžio 10|'''10''']] ir '''[[Balandžio 14|14]]-[[Balandžio 15|15]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Livo mūšis]];
*[[Balandžio 11|'''Balandžio 11''']] d.  – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Švenčionių kautynės]];
*'''[[Balandžio 17]]−[[Balandžio 24|24]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sukilėlių vadovybė sujungė pajėgas ir [[Vilniaus apgultis (1831)|apgulė Vilnių]];
*[[Balandžio 22|'''Balandžio 22''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Marijampolės mūšis]];
*[[Balandžio 27|'''Balandžio 27''']] d.  – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: Rusijos kariuomenė užėmė [[Panevėžys|Panevėžį]];
*[[Balandžio 29|'''Balandžio 29''']] d.:
**[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Kėdainių mūšis]];
**[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: Rusijos kariuomenė užėmė [[Šiauliai|Šiaulius]];
*[[Gegužės 10|'''Gegužės 10''']]-[[Gegužės 13|'''13''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Palangos mūšis]];
*[[Balandžio 29|'''Balandžio 29''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Kėdainių mūšis]];
*[[Gegužės 18|'''Gegužės 18''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: pirmoji caro amnestija ginklus sudėjusiems sukilėliams;
*[[Gegužės 21|'''Gegužės 21''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: mūšis tarp [[Emilija Pliaterytė|E. Pliaterytės]] vadovaujamų sukilėlių ir Rusijos kariuomenės Kačergškės kaime;
*[[Gegužės 29|'''Gegužės 29''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Raigardo mūšis (1831)|Raigardo mūšis]];
*[[Birželio 2|'''Birželio 2''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]] sudarytra [[Žemaičių centrinė vyriausybė]];
*[[Birželio 6|'''Birželio 6''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: antroji caro amnestija ginklus sudėjusiems sukilėliams;
*'''[[Birželio 11]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: sudaryta Laikinoji lenkų centrinė vyriausybė Lietuvoje;
*[[Birželio 19|'''Birželio 19''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Panerių kautynės]];
*'''[[Birželio 28]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė užėmė [[Kaunas|Kauną]].
*[[Liepos 2|'''Liepos 2''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė užėmė Jonavą ir Ukmergę;
*[[Liepos 6|'''Liepos 6''']] d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: Šiaulių mūšis, nesėkmingas sukilėlių mėginimas užimti Šiaulius;
*'''[[Liepos 10]]''' d. – [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]]: [[Meškuičių mūšis]] - paskutinis sukilėlių laimėtas mūšis;
'''Nedatuoti'''
* [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimas]].
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Jonas Katelė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, švietėjas, [[daraktorius]], [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platinimo ir slaptųjų [[lietuviškas vakaras|lietuviškųjų vakarų]] ir lietuvių mokyklų organizatorius (m. [[1908]] m.).
* '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Jurgis Zauerveinas]], [[sorbai|sorbų]] kilmės [[poliglotas]], [[Filosofija|filosofijos]] daktaras, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, publicistas, poetas (m. [[1904]] m.).
* '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Vladislovas Dembskis]], vertėjas, publicistas, [[laisvamanybė|laisvamanis]] (m. [[1913]] m.).
* '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Jonas Vytautas Tiškevičius|Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (m. [[1892]] m.).
* '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Andrius Kadaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas.&lt;ref&gt; [http://www.birzai.lt/index.php?856918480  [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]&lt;/ref&gt; (m. [[1901]] m.).
* '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Lubomir Gadon|Liubomiras Gadonas]], teisininkas, lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas (m. [[1908]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Mykolas Jeronimas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1744]] m.).
* '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Ipolitas Labanauskas]], Vilniaus krašto teisėjas, [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis.
* '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Silvestras Teofilis Valiūnas]], poetas, žuvo [[1831 sukilimas|1831 m. sukilime]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Valiūnas, Silvestras Teofilis |url=http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;a=v&amp;-max=2147483647&amp;-recid=42455&amp;-find= |access-date=2026-02-19 |archive-url=https://archive.ph/HqVI |archive-date=2012-08-04}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.plunge.rvb.lt/zymuspl.htm Silvestras Teofilis Valiūnas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100121045556/http://www.plunge.rvb.lt/zymuspl.htm |date=2010-01-21 }}. Nurodo mirties datą [[gegužės 19]] arba [[gegužės 31]] d.&lt;/ref&gt; (g. [[1789]] m.).
* '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Antanas Gelgaudas]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] Lietuvoje vadas, brigados [[generolas]] (g. [[1792]] m.).
* '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Emilija Pliaterytė]], grafaitė, kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvė, Lenkų kariuomenės [[kapitonas|kapitonė]], vadinama lietuviškąja [[Žana d'Ark]], taip pat nacionaline didvyre laikoma ir [[Lenkija|Lenkijoje]] bei [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (g. [[1806]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Jurgis Tiškevičius Logoiskis II]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1768]] m.).
* [[Pietras De Rosis]], architektas, atvykęs iš [[Italija|Italijos]], brandaus [[klasicizmas|klasicizmo]] atstovas (g. [[1761]] m.).
===== Neaprašyti =====
{{Neaprašytos asmenybės}}

* [[Silvestras Teofilis Valiūnas]], poetas, žuvo vasarą sukilime (g. [[1789]]).

== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Popiežius|Popiežiumi]] išrinktas [[Grigalius XVI]] (g. [[1765]] m. - m. [[1846]] m. [[birželio 1]] d.), popiežiaus pareigas ėjo iki [[1846]] m. [[birželio 1]] d.{{Popiežių sąrašai}}

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Konstantinas Leontjevas]], [[rusai|rusų]] filosofas, rašytojas, diplomatas (m. [[1891]] m.).
* '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Nikolajus Leskovas]], [[rusai|rusų]] rašytojas, publicistas, dramaturgas (m. [[1895]] m.).
* '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Gustav Kraatz|Ernst Gustav Kraatz]], vokiečių [[Entomologija|entomologas]], [[Berlyno Humboldtų universitetas|Humboldtų universiteto]] profesorius (m. [[1909]] m.).
* '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Ivanas Andrejevskis]], rusų teisės istorikas, teisininkas (m. [[1891]] m.).
* '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Johann Martin Schleyer]], katalikų kunigas, poetas ir [[filantropas]]. [[1880]] m. sukūrė dirbtinę kalba [[volapiukas|volapiuką]] (m. [[1912]] m.).
* '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Imperatorius Komei]], buvo 121-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (m. [[1867]] m.).
* '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Franas Levstikas]], [[slovėnija|slovėnų]] rašytojas, dramaturgas, kalbininkas, kritikas (m. [[1887]] m.).
* '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Frydrichas III (Vokietija)|Frydrichas III]], [[Prūsija|Prūsijos]] karalius ir [[Vokietija|Vokiečių]] imperatorius, valdęs 99 dienas (m. [[1888]] m.).
* '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[James Garfield|Džeimsas Abramas Garfyldas]], [[JAV prezidentai|20-asis]] [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[JAV prezidentas|prezidentas]]. Žudiko kulka nutraukė Garfyldo kadenciją praėjo tik 200 dienų po jo inauguracijos.&lt;ref&gt;[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&amp;GRid=381 James Abram Garfield] at Find A Grave&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.flipkart.com/james-garfield-army-general-president/1599860414-dtx3flmm5f James Garfield - Army General and President]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; (m. [[1881]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksandras Ritichas]], [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenės]] [[Generolas leitenantas|generolas letenantas]], [[Etnografija|etnografas]], [[Kartografija|kartografas]] (m. [[1914]] m.).
* [[James Clark Maxwell|Džeimsas Klarkas Maksvelas]], įžymus [[anglai|anglų]] fizikas (m. [[1879]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Liepos 4]]''' d. – [[James Monroe|Džeimsas Monro]], [[Sąrašas:JAV prezidentai|5-asis]] [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[JAV prezidentas|prezidentas]] (g. [[1758]] m.).
* '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Ioannis Kapodistrias]], [[Grafas (titulas)|grafas]], diplomatas, [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] užsienio reikalų ministras ([[1816]]–[[1822]] m.), pirmasis nepriklausomos [[Graikija|Graikijos]] vadovas (išrinktas [[1827]] m. [[balandžio 11]] d., šalies vadovas [[1828]]–[[1831]] m.) (g. [[1776]] m.).
* '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Georg Wilhelm Friedrich Hegel|Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis]], [[Vokietija|vokiečių]] [[filosofas]], vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu ([[Immanuel Kant]]), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų (g. [[1770]] m.).
* '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Karlas fon Klauzevicas|Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas]], prūsų karo teoretikas, [[generolas majoras]] (1818 m.) (g. [[1780]] m.).
== Nuorodos ==

{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1831|no=T}}

[[Kategorija:1831 metai|1831 m.]]</text>
      <sha1>332yllfncgbb4p0v8orqf30tbumpjp9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1833 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10266</id>
    <revision>
      <id>7851842</id>
      <parentid>5302208</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:08:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1833 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851842</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5306" sha1="i63h1i0tz6d3noaxzfctc3v66cmqt3v" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1833|
|  }}
'''1833''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Kazys Eitutavičius]], kunigas, [[knygnešys]] (m. [[1906]] m.).
* '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Antanas Vilhelmas Radvila]], didikas, [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1904]] m.).
* '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Mykolas Daugėla]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas (m. [[1871]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Antanas Pranciškus Audzevičius]], katalikų [[dvasininkas]], teologas, pedagogas, [[Vilniaus vyskupas]] (m. [[1895]] m.).
* [[Bonaventūras Andrijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, tremtinys (m. [[1880]] m.).
* [[Maksimas Černiakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas (m. [[1865]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Antanas Henrikas Radvila]], didikas, [[kompozitorius]], violončelininkas, [[Poznanės Didžioji kunigaikštystė|Poznanės Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1775]] m.).
* '''[[Balandžio 23]]''' d. – [[Antanas Strazdas]], lietuvių dvasininkas ir poetas (g. [[1763]] m.).
* '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Stanislovas Čerskis]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas (g. [[1777]] m.).
* '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Mykolas Kleopas Oginskis]], kunigaikštis, diplomatas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, [[1802]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] garbės narys, kompozitorius, populiarių [[Europa|Europoje]] [[polonezas|polonezų]], [[mazurka|mazurkų]] autorius (g. [[1765]] m.).
== Pasaulyje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Andrés Avelino Cáceres]] Dorregaray, [[Peru]] generolas ir du kart prezidentas (1886-1889 ir 1894-1895 m.). Kaseresas tapo nacionaliniu herojumi [[Ramiojo vandenyno karas|Ramiojo vandenyno kare]] kovodamas prieš [[Čilė|Čilę]] (m. [[1923]] m.).
* '''[[Gegužės 7]]''' d. – [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]], [[Vokietija|vokiečių]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]], daugiausia gyvenęs [[Viena|Vienoje]] (m. [[1897]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 20]]''' d. – [[Benjamin Harrison|Bendžaminas Harisonas]], buvo [[Sąrašas:JAV prezidentai|23-asis]] [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[JAV prezidentas|prezidentas]] (m. [[1901]] m.).
* '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Charles Bradlaugh]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] politikas, vienas žymiausių anglų [[Ateizmas|ateistų]]. [[1866]] m. įkūrė britų [[Sekuliarizmas|sekuliaristų]] draugiją – [[National Secular Society]], veikiančią iki dabar (m. [[1891]] m.).
* '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Alfred Nobel|Alfredas Bernardas Nobelis]], švedų chemikas, inžinierius, [[dinamitas|dinamito]] išradėjas, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] steigėjas (m. [[1896]] m.).
* '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Aleksandras Borodinas|Aleksandras Porfirijevičius Borodinas]], [[Gruzija|gruzinų]] kilmės [[Rusija|rusų]] kompozitorius bei chemikas (m. [[1887]] m.).
* '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Wilhelm Dilthey|Vilhelmas Diltėjus]], vokiečių [[filosofas]], istorikas, psichologas, sociologas, [[Hermeneutika|hermeneutikos]] teoretikas (m. [[1911]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Šv. Serafimas iš Sarovo|Šventas Serafimas iš Sarovo]], vienas žinomiausių vienuolių ir mistikų [[Rusija|Rusijos]] stačiatikių bažnyčioje. Jis bandė perduoti pasauliečiams kontempliatyvųjį ir asketiškąjį vienuolynų mokymą ir teigė, kad kiekvieno krikščionio tikslas – jungtis su Šventąja Dvasia (g. [[1759]] m.).
* '''[[Gegužės 29]]''' d. – [[Paul Johann Anselm von Feuerbach|Paulas Johanas Anzelmas Riteris fon Fojerbachas]], vokiečių teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], baudžiamosios [[teisės teorija|teisės teoretikas]], šiuolaikinės Vokietijos baudžiamosios teisės (ir jos teorijos) pradininkas, atgrasinimo teorijos pagrindėjas, Bavarijos baudžiamojo kodekso ([[1813]] m.) rengėjas (g. [[1775]] m.).
* '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Ferdinandas VII]], [[Ispanija|Ispanijos]] karalius ([[1808]], [[1813]] – [[1833]] m.); vyriausiasis [[Karlosas IV|Karloso IV]] ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (g. [[1784]] m.).

{{Commons|Category:1833|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1833 metai|1833 m.]]</text>
      <sha1>i63h1i0tz6d3noaxzfctc3v66cmqt3v</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1808 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10966</id>
    <revision>
      <id>7851826</id>
      <parentid>5542535</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:03:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1808 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851826</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3901" sha1="6giy0fx2djasqe8um0ff9r9glcflppc" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1808|
|  }}
'''[[1808]] m.''' buvo [[keliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Abraomas Mapu]], žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (m. [[1867]] m.).
* '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Julius Gruževskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] veikėjas (m. [[1865]] m.).
* '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Simonas Konarskis]], [[1831 m. sukilimas|1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo]] veikėjas (m. [[1839]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Irenėjus Kleopas Oginskis]], [[Raseiniai|Raseinių]] [[bajorai (luomas)|bajorų]] [[maršalka]], [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] mokyklų kuratorius, Rietavo [[žemės ūkis|žemės ūkio]] mokyklos steigėjas (m. [[1863]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Francišekas Ksaveras Dmochovskis]], [[lenkai|lenkų]] literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1762]] m.).
* '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Liudvikas Tiškevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1748]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 26]]''' d. – [[Jonas Nepomukas Kosakovskis]], [[LDK]] [[XVIII amžius|XVIII a.]] pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių [[trinitoriai|trinitorių]] veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 [[rugpjūčio 9]] d. – 1808 [[rugpjūčio 26]] d.) (g. [[1755]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Ispanija|Ispanijos]] karalius [[Čarlzas IV]] atsižada sosto savo sūnaus, [[Ferdinandas VII|Ferdinando VII]], naudai.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Carl Friedrich Lessing|Karlas Frydrichas Lesingas]], [[Vokietija|Vokietijos]] tapytojas peizažistas (m. [[1880]] m.).
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Napoleonas III]], [[Prancūzijos karalius|III Prancūzijos imperatorius]] [[1852]]–[[1870]] m (m. [[1873]] m.).
* '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Abdelkaderas]], alžyriečių pasipriešinimo prancūzų kolonijinėms pajėgoms lyderis (m. [[1883]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Abdelkader Enciklopedija britannica]&lt;/ref&gt;
* '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Frederikas VII]], [[1848]]-1863 m. [[Danija|Danijos]] karalius (m. [[1863]] m.).
* '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Tomas Kukas|Thomas Cook]], sukūrė pirmąją kelionių agentūrą, kuri dabar yra „Thomas Cook Group“ (m. [[1892]] m.).
* '''[[Gruodžio 29]]''' d. – [[Andrew Johnson|Endriu Džonsonas]], [[Sąrašas:JAV prezidentai|17-asis]] [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[JAV prezidentas|prezidentas]] ir [[JAV viceprezidentas|16-asis viceprezidentas]]. Tuometinis viceprezidentas Džonsonas prezidentu tapo [[1865]] metais po to, kai buvo nužudytas [[Abraomas Linkolnas]] (m. [[1875]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Kristijonas VII]], [[1766]]-1808 m. [[Danija|Danijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] karalius (g. [[1749]] m.).
* '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Alemdaras Mustafa Paša]], turkų karo vadas ir politikas, nuo [[1806]] m. - Ruščiuko paša (g. [[1775]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Johan Christian Fabricius]], [[Danija|danų]] [[entomologija|entomologas]] ir [[ekonomika|ekonomistas]] (g. [[1745]] m.).

{{Commons|Category:1808|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1808 metai|1808 m.]]</text>
      <sha1>6giy0fx2djasqe8um0ff9r9glcflppc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1845 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10967</id>
    <revision>
      <id>7851844</id>
      <parentid>5302257</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:09:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1845 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851844</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6872" sha1="hmlzyn5wi3h9djp4gjwbxikhmjztlq8" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1845|
|  }}
'''1845''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--

=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Dovas Zaunius (1845)|Dovas Zaunius]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato [[Dovas Zaunius (1892)|Dovo Zauniaus]], bibliografės, spaudos darbuotojos [[Morta Zauniūtė|Mortos Zauniūtės]] tėvas (m. [[1921]] m.).
* '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Juozas Miliauskas-Miglovara|Juozas Miliauskas – Miglovara]], rašytojas, [[Knygnešystė|knygnešys]], visuomenės veikėjas (m. [[1937]] m.).
* '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Hugo Šojus]], [[vokiečiai|vokiečių]] ir [[Šilutė]]s krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto [[mecenatas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] lietuvių [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] įkūrėjas (m. [[1937]] m.).
* '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Jonas Čerskis]], [[lietuviai|lietuvių]] [[bajorai|bajorų]] kilmės keliautojas ir atradėjas, [[geologija|geologas]], [[speleologija|speleologas]], [[paleontologija|paleontologas]] ir [[geografija|geografas]], tyrinėjęs [[Sibiras|Sibirą]] (m. [[1892]] m.).
* '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Žemaitė]], lietuvių rašytoja, [[laisvamanybė|laisvamanė]] (m. [[1921]] m.).
* '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Silvestras Gimžauskas]], kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas [[Lenkija|Lenkijoje]], kapas nežinomas (m. [[1897]] m.).
* '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Zigmantas Gliogeris]], lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (m. [[1910]] m.).
* '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Adolfas Neimanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas, vertėjas.&lt;ref&gt; [http://www.birzai.lt/index.php?856918480  [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]&lt;/ref&gt; (m. [[1921]] m.).
* '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Adomas Grinevičius]], kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas [[Panemunės kapinės]]e (m. [[1932]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Andrius Botyrius]], Lietuvos pedagogas, [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas (m. [[1900]] m.).
* [[Antanas Medekša]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, visuomenės veikėjas (m. [[1912]] m.).
* [[Leonardas Ivanauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dvarininkas, medžiotojas, gamtininkas mėgėjas, kolekcionierius, [[lenkų kalba|lenkiškai]] kalbantis lietuvis. Profesoriaus akademiko [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] tėvas. Jo dvaras buvo Lebiodkoje, [[Varanavo rajonas|Varanavo raj]]., [[Baltarusija]]. Mokėsi Vilniaus 1-ojoje gimnazijoje. Studijavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] technologijos institute. Baigęs institutą įsidarbino Peterburge valdiškoje įstaigoje, vedė (m. [[1919]] m.).
* [[Romanas Alekna Švoinickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis (m. [[1915]] m.).
* [[Vitalis Dembskis|Vitalis (Vincentas) Dembskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], draudžiamųjų lietuvių knygų platintojas (m. [[1915]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1786]] m.).
* '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Juzefas Vladislavas Bychovecas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] filosofas, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. [[1778]] m.).

== Pasaulyje ==
&lt;!--

=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Paul Deussen|Paulas Doisenas]], vokiečių [[filosofija|filosofas]] ir [[indologija|indologas]], [[Sanskritas|Sanskrito]] specialistas. Domėjosi [[Vedanta]], ypač [[Upanišados|Upanišadomis]] (m. [[1919]] m.).
* '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Albert Victor Bäcklund]], švedų matematikas ir fizikas (m. [[1922]] m.).
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Aleksandras III|Imperatorius Aleksandras III]], [[Rusijos imperatoriai|Rusijos imperatorius]], Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo [[1881]] m. [[kovo 13]] d. iki savo mirties [[1894]] m. [[lapkričio 1]] d (m. [[1894]] m.).
* '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Wilhelm Conrad Röntgen|Vilhelmas Konradas Rentgenas]], įžymus [[Vokietija|vokiečių]] [[fizikas]] eksperimentatorius, keleto [[Vokietija|Vokietijos]] [[Universitetas|universitetų]] profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]] (m. [[1923]] m.).
* '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Ilya Ilyich Mechnikov]], [[1908 m. Nobelio premijos laureatai|1908]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobMed&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]&lt;/ref&gt; (m. [[1916]] m.).
* '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Charles Louis Alphonse Laveran]], [[1907 m. Nobelio premijos laureatai|1907]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobMed&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]&lt;/ref&gt; (m. [[1922]] m.).
* '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Jurgis I]], [[Graikija|Graikijos]] karalius nuo [[1863]] iki [[1913]] metų. Jis buvo [[Danija|Danijos]] karaliaus Kristiano IX antrasis sūnus&lt;ref&gt;[[:en:George_I_of_Greece|Jurgis I]].&lt;/ref&gt; (m. [[1913]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Žiuli Klari|Marija Žiuli Klari Bonapart]], [[Ispanija|Ispanijos]], [[Neapolis|Neapolio]] ir [[Sicilija|Sicilijos]] karalienė, karaliaus [[Žozefas Bonapartas|Žozefo Bonaparto]] žmona (g. [[1771]] m.).
* '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Andrew Jackson|Endriu Džeksonas]], 7-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1829]] iki [[1837]] metų (g. [[1767]] m.).

{{Commons|Category:1845|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1845 metai|1845 m.]]</text>
      <sha1>hmlzyn5wi3h9djp4gjwbxikhmjztlq8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1848 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10970</id>
    <revision>
      <id>7851846</id>
      <parentid>6877551</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:10:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1848 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851846</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7686" sha1="eaojpa8asimedcdrv66djnsk3ozwh53" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1848|
|  }}
'''1848''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--

=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 11]]''' d. – [[Henrikas Geršinskis]], gydytojas, visuomenės veikėjas, publicistas (m. [[1930]] m.).
* '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Pranciškus Augustaitis]], lietuvių [[kunigas]], pedagogas, istorikas (m. [[1915]] m.).
* '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Bogdanas Oginskis]], novatorius, mecenatas; pagal kilmę – [[kunigaikštis]], kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] kunigaikščių [[Oginskiai|Oginskių]] giminės, [[Mykolas Kleopas Oginskis|Mykolo Kleopo Oginskio]] anūkas, [[Irenėjus Kleopas Oginskis|Irenėjaus Oginskio]] sūnus, [[Mykolas Oginskis|Mykolo Oginskio]] brolis, [[Rietavo dvaras|Rietavo dvaro]] savininkas (m. [[1909]] m.).
* '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Antanas Giedraitis (1848)|Antanas Giedraitis]], [[kunigaikštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas, pirmasis lietuvių [[geologija|geologas]], Lietuvos [[kvarteras|kvartero]] darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus [[poliglacializmas|poliglacializmo]] šalininkas (m. [[1909]] m.).
* '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Flavianas Dobrianskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[rusai|rusų]] bibliotekininkas, archeografas, geografas (m. [[1919]] m.).
* '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Kazimieras Jaunius]], teologas, [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tyrinėtojas (m. [[1908]] m.).
* '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Jonas Užupis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas (m. [[1917]] m.).
* '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Antanas Radušis]], Lietuvos [[kunigas]], draudžiamos spaudos platintojas ir švietėjas, tautosakininkas (m. [[1918]] m.).
* '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Juozas Dryja-Visockis]], vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. [[1916]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Vilius Kalvaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] tautosakininkas. [[1905]] m. išleido rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“ (m. [[1914]] m.).
* [[Vincentas Gorskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] (m. [[1901]] m.).
* [[Vladislovas Nagevičius|Vladislovas Kiprijonas Nagevičius]], [[bajorai|Lietuvos bajoras]], muitininkas (m. [[1881]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Simonas Stanevičius]], vienas iškiliausių [[XIX amžius|XIX amžiaus]] lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo [[pasakėčia|pasakėčiomis]] (g. [[1799]] m.).
* '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Feliksas Janevičius]], [[lietuviai|lietuvių]] kilmės smuikininkas, dirigentas, kompozitorius (g. [[1762]] m.).
* '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Eustachijus Karolis Karpis]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valstybės ir [[švietimas|švietimo]] veikėjas, mecenatas.&lt;ref&gt; [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas &lt;/ref&gt; (g. [[1785]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksejus Žilinas]] (Žilionis), aklas&lt;ref&gt;[http://www.news-nomad.ru/society-ru.php?id=5 Света Губанова (слепая девушка) пела для Папы Римского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111105135956/http://news-nomad.ru/society-ru.php?id=5 |date=2011-11-05 }}&lt;/ref&gt; romansų [[kompozitorius]] ir atlikėjas (g. [[1766]] m.).
* [[Karolis Gregotovičius]], architektas, romantizmo architektūros atstovas (g. [[1799]] m.).

== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Karlas Marksas]] ir [[Frydrichas Engelsas]] išleido „Komunistų partijos manifestą“, kuriame buvo išdėstyti pradiniai [[marksizmas|marksizmo]] teiginiai.

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Filipas Fortunatovas]], rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas (m. [[1914]] m.).
* '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Octave Mirbeau|Oktavas Mirbo]], prancūzų rašytojas, publicistas, novelistas ir dramaturgas (m. [[1917]] m.).
* '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Paul Gauguin|Polis Gogenas]], [[prancūzai|prancūzų]] tapytojas, [[postimpresionizmas|postimpresionistas]] (m. [[1903]] m.).
* '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Vilfredo Pareto|Vilfredo Federico Pareto]], italų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (m. [[1923]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Matysas Kaudzytė]], [[latviai|latvių]] rašytojas, [[slapyvardis]] ''Kalninieks''. [[Reinis Kaudzytė|Reinio Kaudzytės]] brolis (m. [[1926]] m.).
* '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Adolfas Alunanas]], [[latviai|latvių]] dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas (m. [[1912]] m.).
* '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Giovanni Battista Pirelli|Džiovanis Batista Pirelis]], italų pramonininkas įsteigęs vieną iš pirmųjų gumos gaminių fabrikų, kuriame nuo [[1899]] m. gaminamos padangos automobiliams&lt;ref&gt;[http://www.it.pirelli.com/web/group/history/personaggi/b_pirelli/default.page Džiovanis Batista Pirelis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.&lt;/ref&gt; (m. [[1932]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Kristijonas VIII]], [[1839]]–1848 m. [[Danija|Danijos]] ir [[1814]] m. [[gegužės 17]] d. – [[spalio 10]] d. [[Norvegija|Norvegijos]] karalius Kristijonas Frederikas (g. [[1786]] m.).
* '''[[Vasario 23]]''' d. – [[John Quincy Adams|Džonas Kvinsis Adamsas]], [[JAV]] prezidentas [[1825]]–[[1829]] m. Jo tėvas [[John Adams]] taip pat buvo JAV prezidentu (g. [[1767]] m.).
* '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Gaetanas Donicetis]], [[italai|italų]] kompozitorius, žymus [[belcanto]] meistras, vienas reikšmingiausių [[XIX a.]] pirmosios pusės italų [[opera|operos]] kūrėjų (g. [[1797]] m.).
* '''[[Liepos 4]]''' d. – [[François-René de Chateaubriand]], prancūzų diplomatas, rašytojas, poetas&lt;ref&gt;[http://www.newadvent.org/cathen/03640a.htm François-René de Chateaubriand].&lt;/ref&gt; (g. [[1768]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[George Stephenson|Džordžas Stivensonas]], anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (g. [[1781]] m.).
* '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Vasilijus Stasovas]], rusų [[architektas]], [[akademikas]] (g. [[1769]] m.).
* '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Emily Bronte]], britų rašytoja. Ją labiausiai išgarsino romanas „Vėtrų kalnas“ („Wuthering Heights“), pasirodęs [[1847]] m (g. [[1818]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aleksandras Varlamovas (1801)|Aleksandras Varlamovas]], [[rusai|rusų]] kompozitorius (g. [[1801]] m.).
* [[Chačaturas Abovianas]], [[armėnija|armėnų]] pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas, [[romantizmas|romantizmo]] pradininkas [[armėnų literatūra|armėnų literatūroje]] (g. [[1809]] m.).
* [[Liudvigas Leichhardtas]], vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas (g. [[1813]] m.).

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1848|no=T}}

[[Kategorija:1848 metai|1848 m.]]</text>
      <sha1>eaojpa8asimedcdrv66djnsk3ozwh53</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1849 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10971</id>
    <revision>
      <id>7851847</id>
      <parentid>5302259</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:11:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1849 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851847</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4771" sha1="7r29nlj2awhj2dhdpgksj905uczcsan" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1849|
|  }}
'''1849''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Jonas Jašmantas]], [[lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1906]] m.).
* '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Antanas Karosas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (m. [[1947]] m.).
* '''[[Kovo 21]]''' d. – [[Benediktas Tiškevičius Logoiskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1939]] m.).
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis]], poetas, publicistas, tautosakininkas, kultūrininkas, knygnešys. Palaidotas Rasų kapinėse (m. [[1919]] m.).
* '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Martynas Šernius]], vertėjas, spaustuvininkas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas (m. [[1908]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Antanas Radzinskis]]-Radžiūnas, [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijos]] [[profesorius]], [[Seinų dekanatas|Seinų dekanato]] [[dekanas]] (m. [[1903]] m.).
* [[Julijonas Šalkauskis]], gydytojas, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (m. [[1933]] m.).
* [[Mykolas Oginskis|Mykolas Mikalojus Oginskis]], [[kunigaikštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas (m. [[1902]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Jurgis Pabrėža|Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža]], kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos [[flora|floros]] tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų (g. [[1771]] m.).
== Pasaulyje ==
&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Augustas Strindbergas]], [[Švedija|švedų]] rašytojas, dramaturgas (m. [[1912]] m.).
* '''[[Vasario 5]]''' d. – [[August Palm|Augustas Palmas]], darbininkas, [[Švedija|Švedijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1922]] m.).
* '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Sergejus Mosinas]], rusas [[šaulių ginklai|šaulių ginklų]] konstruktorius, [[generolas majoras]] (m. [[1902]] m.).
* '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Ivanas Pavlovas|Ivanas Petrovičius Pavlovas]], rusų [[gydytojas]], [[fiziologas]]. [[1904]] m. medicinos [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas (m. [[1936]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Birželio 15]]''' d. – [[James K. Polk|Džeimsas Noksas Polkas]], 11-asis [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] prezidentas, ėjęs pareigas nuo [[1845]] iki [[1849]] metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo [[Atstovų rūmai (JAV)|JAV Atstovų rūmų]] pirmininkas ([[1835]]-[[1839]]) ir [[Tenesis|Tenesio valstijos]] gubernatorius ([[1839]]-[[1841]]) (g. [[1795]] m.).
* '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Johanas Štrausas Vyresnysis]], austrų kompozitorius&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0833896/ Johanas Štrausas Vyresnysis].&lt;/ref&gt; (g. [[1804]] m.).
* '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]], amerikiečių [[poezija|poetas]], [[novelė|novelių]] [[rašytojas]], [[redaktorius]] ir literatūros [[kritikas]]. Jis laikomas Amerikos [[romantizmas|romantizmo]] judėjimo dalimi. Geriausiai žinomos jo mistiškos ir kraupios istorijos. Po yra laikomas [[Detektyvas|detektyvinio]] žanro pradininku. Glaudžiai siejamas su [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] žanru. Po buvo pirmasis garsus amerikiečių rašytojas, bandęs pragyventi iš rašymo, bet susidūręs su finansiniais sunkumais gyvenime ir darbe (g. [[1809]] m.).
* '''[[Spalio 17]]''' d. – [[Frederikas Šopenas]], [[Lenkai|lenkų]] pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų (g. [[1810]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Katsushika Hokusai]], [[Japonija|japonų]] dailininkas ir [[Graviūra|graveris]], pirmasis sugalvojęs sąvoką ''[[manga]]'' ir pirmosios mangos autorius. Vienas garsiausių Hokusajo darbų yra paveikslų ciklas „[[36 Fudzijamos kalno vaizdai]]“ (g. [[1760]] m.).

{{Commons|Category:1849|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1849 metai|1849 m.]]</text>
      <sha1>7r29nlj2awhj2dhdpgksj905uczcsan</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1846 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>11266</id>
    <revision>
      <id>7851845</id>
      <parentid>6092128</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:10:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1846 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851845</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5233" sha1="3qu5oy3syms4n34mzedvufhnw76hwnj" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1846|
|  }}
'''1846''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

'''Įvykiai'''

'''Nedatuoti'''
* [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajone]], [[Ašva|Ašvos]] ir [[Rievupis|Rievupio]] upelių santakoje, pastatytas medinis [[Reivyčių vėjo malūnas]].

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Jurgis Bielinis]], Lietuvos [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis (m. [[1918]] m.).
* '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Edvardas Jančevskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] [[botanika]]s (m. [[1918]] m.).
'''Nedatuoti:''' 
* [[Kazimieras Jagminas]] – bajoras, daraktorius, mokęs vaikus 25-erius metus [[Mažeikiai|Mažeikių]], [[Viekšniai|Viekšnių]], [[Leckava|Leckavos]], [[Laižuva|Laižuvos]] parapijose, [[Buknaičiai|Buknaičių kaime]], gimtosios kalbos puoselėtojas.
'''Nedatuota'''

* [[Domininkas Tomas Bačkauskas]], vargonininkas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas (m. [[1909]] m.).
* [[Ipolitas Jundzilas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas (m. [[1898]] m.).
* [[Mykolas Masiulis]], kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas [[Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia|Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios]] šventoriuje (m. [[1906]] m.).
* [[Povilas Matulevičius]], [[knygnešys]] ir akmenkalys (m. [[1929]] m.).
* [[Tadas Blinda]], [[žemaičiai|žemaičių]] plėšikų vadas (m. [[1877]] m.).
* [[Vincentas Montvila]], [[Lietuva|Lietuvos]] pomologas selekcininkas (m. [[1903]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Liudvikas Adomas Jucevičius]], žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (g. [[1813]] m.).
* '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Leonas Borovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas (g. [[1784]] m.).
* '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Ksaveras Druckis-Liubeckis|Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis]], [[lenkai|lenkų]] politikas, finansininkas (g. [[1778]] m.).
* '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Liudvikas Augustas Pliateris]], [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], vėliau Varšuvos kunigaikštystės [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas, [[Lenkija|Lenkijos]] miškininkystės organizatorius, kilęs iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės (g. [[1775]] m.).
* '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Jonas Civinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (g. [[1772]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Japonija|Japoniją]] pradėjo valdyti imperatorius [[Imperatorius Komėjus|Komėjus]] ir valdė iki [[1867]] m.{{VVref|JP4}}
* '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Popiežius|Popiežiumi]] išrinktas [[Pijus IX|Šventasis Pijus IX]] (g. [[1792]] m. - m. [[1878]] m. [[vasario 7]] d.), popiežiaus pareigas ėjo iki [[1878]] m. [[vasario 7]] d.{{Popiežių sąrašai}}

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Rudolf Christoph Eucken]], vokiečių filosofas ir [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (m. [[1926]] m.).
* '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Henrikas Senkevičius]], [[Lenkija|lenkų]] rašytojas. [[1905]] m. gavo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]]. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją (m. [[1916]] m.).
* '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Peter Carl Fabergé|Karlas Faberže]], juvelyras&lt;ref&gt;[http://ornamentalturning.net/history/victorian_era_turner-faberge.html Karlas Faberže] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131211180038/http://ornamentalturning.net/history/victorian_era_turner-faberge.html |date=2013-12-11 }}.&lt;/ref&gt; (m. [[1920]] m.).
* '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Gaston Maspero]], [[Prancūzija|prancūzų]] egiptologas, [[Egiptas|Egipto]] senienų tarnybos vadovas (m. [[1916]] m.).
* '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Rikardas Drigo|Rikardas Eugenijus Drigo]], [[italai|italų]] kompozitorius, kapelmeisteris, dirigentas (m. [[1930]] m.).
* '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Nikolajus Miklucho-Maklajus]], [[rusai|rusų]] keliautojas, antropologas, etnografas, geografas (m. [[1888]] m.).
* '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Fricis Brivzemniekas]], [[latviai|latvių]] poetas, folklorininkas (m. [[1907]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Heinrich von Bülow|Heinrich Freiherr von Bülow]], [[Prūsija|Prūsijos]] politinis veikėjas (g. [[1792]] m.).
* '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Imperatorius Ninko]], buvo 120-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (g. [[1800]] m.).
* '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Grigalius XVI]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] nuo [[1831]] m. [[vasario 2]] d. iki mirties (g. [[1765]] m.).
* '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Šv. Andrius Kim Tae-gon]]as, pirmasis [[katalikybė|Romos katalikų]] [[kunigas]] [[Korėja|Korėjoje]] (g. [[1821]] m.).

== Nuorodos ==

{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1846|no=T}}

[[Kategorija:1846 metai|1846 m.]]</text>
      <sha1>3qu5oy3syms4n34mzedvufhnw76hwnj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1805 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12215</id>
    <revision>
      <id>7851824</id>
      <parentid>6877545</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:03:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1805 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851824</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3424" sha1="pu3muaym549he2fuvge1hvhqxsu8bl4" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1805|
|  }}
'''1805''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Anupras Jasevičius (1805)|Anupras Jasevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, kunigas (m. [[1884]] m.).
* '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Antanas Tatarė]], lietuvių prozininkas, pedagogas, [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] dvasininkas; pirmasis žymus [[Užnemunė]]s rašytojas, švietėjas (m. [[1889]] m.).
* '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Fridrichas Bekeris]], tautosakos rinkėjas ir vertėjas į [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]] (m. [[1890]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Antanas Kitkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, vertėjas, teologijos mokslų daktaras (m. [[1857]] m.).
* [[Fulgencijus Rimgaila]], žemaičių dailininkas ir architektas (m. [[1870]] m.).
* [[Juozapas Mykolas Tiškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (m. [[1844]] m.).
* [[Vincentas Dmachauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, scenografas, lietuvių [[romantizmas|romantinio]] [[peizažas|peizažo]] pradininkas (m. [[1862]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Benediktas Karpis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas, filantropas, mecenatas.&lt;ref&gt; [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. IX t. [[2006]] m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas &lt;/ref&gt; (g. [[1734]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Sausio 11]]''' d. – įkurta [[Mičiganas|Mičigano]] teritorija;
* '''[[Kovo 1]]''' d. – teisėjas Samuelis Čeisas (Samuel Chase), [[JAV]] Senato išteisintas apkaltoje;
* '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Tomas Džefersonas]] prisiekė kaip JAV prezidentas antrai kadencijai.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Hans Christian Andersen]], [[Danija|danų]] poetas, rašytojas (m. [[1875]] m.).
* '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Francesco Carrara]], italų [[baudžiamoji teisė|baudžiamosios]] teisės [[profesorius]], baudžiamosios teisės Klasikinės mokyklos atstovas, [[mirties bausmė]]s panaikinimo šalinininkas; liberalų politikas (m. [[1888]] m.).
* '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Joseph Smith|Džozefas Smitas]], religinis lyderis ir [[mormonai|mormonų]] judėjimo įkūrėjas&lt;ref&gt;[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&amp;GRid=962 Džozefas Smitas].&lt;/ref&gt; (m. [[1844]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Frydrichas Šileris]], [[Vokiečiai|vokiečių]] poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių [[Vokietija|Vokietijos]] klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei [[vokiečių literatūra]]i (g. [[1759]] m.).
* '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Luigi Boccherini|Luigi Rodolfo Boccherini]], violončelistas bei klasicizmo epochos italų kilmės kompozitorius, gyvenęs [[Ispanija|Ispanijoje]], kuris išlaikė rafinuotą ir galantišką stilių (g. [[1743]] m.).
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1805|no=T}}

[[Kategorija:1805 metai|1805 m.]]</text>
      <sha1>pu3muaym549he2fuvge1hvhqxsu8bl4</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1828 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12220</id>
    <revision>
      <id>7851833</id>
      <parentid>7187089</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:05:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1828 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851833</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4892" sha1="90cc1q5ezhow9dfthgf88y3yq78pp08" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1828|
|  }}
'''1828''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]], kunigas, [[1863]] m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] sukilėlių vadas. Nužudytas [[1863]] m. [[gruodžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]].

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Karolina Praniauskaitė]], žemaičių &lt;ref&gt;{{cite journal | author = Povilas Vitkevičius | date =  | year = 1998 | title = Bajorai Praniauskai A. Baranausko gyvenimo kelyje | journal = Lietuvos bajoras | issue = 3 | pages = 29-30 | publisher = Danielius | location = Vilnius | issn = 1392-1304 | language =  | quote = Save Karolina laikė žemaite. }}&lt;/ref&gt; poetė ir vertėja (m. [[1859]] m.).
* '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]], lietuvių kunigas, vienas iš [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] vadų (m. [[1863]] m.).
* '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Augustinas Zaicas]], [[OFM]], [[vienuolis]] ir vertėjas, [[pedagogas]], publicistas ir lietuviškos savimonės žadintojas (m. [[1914]] m.).

&lt;!--
=== Mirtys ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Vardas Pavardė]], profesija (g. [[1878]] m.).
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

== Pasaulyje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Jules Verne|Žiulis Gabrielis Vernas]], [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su [[Herbert George Wells|H.Dž. Velsu]], laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“.&lt;ref&gt;Adam Charles Roberts. '' [http://books.google.com/books?vid=ISBN0415192056&amp;id=IRw_MIPjnXwC&amp;pg=PA48&amp;lpg=PA48&amp;ots=WBbd3Gvw1g&amp;dq=father+of+science+fiction+H.+G.+Wells&amp;sig=vOAavBXpeRWlJh11l2OCXlb2wvk Science Fiction]''. Routledge, 2000. ISBN 0-415-19204-8&lt;/ref&gt; Žymiausios knygos: ''„[[Kelionė į Žemės centrą]]“'', ''„[[Nuo Žemės į Mėnulį]]“'', ''„[[20000 mylių po vandeniu]]“'', ''„[[Aplink pasaulį per 80 dienų]]“'' ir kt (m. [[1905]] m.).
* '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Henrik Ibsen|Henrik Johan Ibsen]], žymus [[Norvegija|Norvegijos]] dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.bowdoin.edu/news/events/archives/003725.shtml|title=Ibsen Celebration to Spotlight 'Father of Modern Drama'|publisher=Bowdoin College|date=2007-01-23|accessdate=2007-03-27|archive-date=2013-12-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20131212001849/http://www.bowdoin.edu/news/events/archives/003725.shtml|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; (m. [[1906]] m.).
* '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Henri Dunant|Žanas Anri Diunanas]], [[Šveicarija|šveicarų]] verslininkas, filantropas ir [[Krikščionybė|krikščioniškosios]] krypties [[Humanizmas|humanistas]] (m. [[1910]] m.).
* '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[George Crook]], [[JAV|amerikiečių]] generolas, [[JAV pilietinis karas|JAV pilietinio karo]] metu kovojęs su [[indėnai]]s (m. [[1890]] m.).
* '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Levas Tolstojus|Levas Nikolajevičius Tolstojus]], rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „[[Karas ir taika]]“ bei „[[Ana Karenina]]“ (m. [[1910]] m.).
===== Neaprašyti =====
{{Neaprašytos asmenybės}}

* '''[[Lapkričio 18]]''' d. – Džonas L. Daunas ([[John Langdon Haydon Down]]), britų daktaras, apibūdinęs ir aprašęs [[Dauno sindromas|Dauno sindromą]]. Mirė [[1896]] m. [[spalio 7]] d.

=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Aleksandras Ypsilantis]], [[Grafas (titulas)|Grafas]], [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] karininkas, [[Graikijos nepriklausomybės karas|Graikijos nepriklausomybės karo]] vadas, nacionalinis [[Graikija|Graikijos]] didvyris (g. [[1792]] m.).
* '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Francisco Goya|Franciskas Goja]], garsus [[Ispanija|ispanų]] [[Dailė|dailininkas]] ir [[Grafika]]s ([[litografija]]). Jis laikomas paskutiniu iš senųjų klasikinių dailininkų ir pirmuoju iš naujosios kartos (g. [[1746]] m.).
* '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Franz Schubert|Francas Šubertas]], austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių (g. [[1797]] m.).
== Nuorodos ==

{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1828|no=T}}

[[Kategorija:1828 metai|1828 m.]]</text>
      <sha1>90cc1q5ezhow9dfthgf88y3yq78pp08</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1832 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12229</id>
    <revision>
      <id>7851836</id>
      <parentid>6149996</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:06:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1832 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851836</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6068" sha1="es3bgcc5js7051r7thj47c9y2bvffpn" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1832|
|  }}
'''1832''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

=== Įvykiai ===

* '''[[Gegužės 13]]''' d. – Caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu uždarytas [[Vilniaus universitetas]], dėl profesorių ir studentų dalyvavimo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilime]].

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 29]]''' d. – [[Robertas Adolfas Chodasevičius]], karo inžinierius, [[topografija|topografas]], [[pulkininkas]] (m. [[1896]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Julijonas Čiudovskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas (m. [[1863]] m.).
* [[Kristianas Barčas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] tautosakininkas, kultūros veikėjas (m. [[1890]] m.).
* [[Nikolajus Zubovas (1832)|Nikolajus Zubovas]], [[grafas (titulas)|grafas]], [[Platonas Zubovas|Platono Zubovo]] brolio [[Dmitrijus Zubovas|Dmitrijaus Zubovo]] (1764–1836) ir kunigaikštytės Praskovjos Viazemskajos vaikaitis, [[Aleksandra Zubovienė|Aleksandros Olsufjevaitės-Zubovienės]] vyras, Olgos, Dmitrijaus ir [[Vladimiras Zubovas|Vladimiro Zubovų]] tėvas (m. [[1898]] m.).

=== Mirtys ===

'''Nedatuota'''

* [[Faustinas Cecerskis]], [[Dominikonų ordinas|OP]], [[Lietuva|Lietuvos]] teologas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. [[1760]] m.).
* [[Simonas Malevskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, ekonomistas fiziokratas, filosofijos daktaras (g. [[1759]] m.).

== Pasaulyje ==

&lt;!--

=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gustavas Dorė]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] tapytojas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius, nemažai dirbęs su medienos ir plieno graviravimu (m. [[1883]] m.).
* '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Édouard Manet|Eduardas Manė]], prancūzų tapytojas, [[impresionizmas|impresionizmo]] atstovas (m. [[1883]] m.).
* '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Ivanas Šiškinas|Ivanas Ivanovičius Šiškinas]], rusų tapytojas peizažistas, [[graveris]] (m. [[1898]] m.).
* '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Lewis Carroll|Charles Lutwidge Dodgson]], [[Anglija|anglų]] matematikas, logikas, rašytojas, [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] pastorius, fotografas (m. [[1898]] m.).
* '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Juris Alunanas]], [[latviai|latvių]] poetas, kalbininkas, istorikas. Vienas aktyviausių [[jaunalatviai|jaunalatvių]] veikėjų (m. [[1864]] m.).
* '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Nikolaus August Otto]], [[Vokietija|vokietis]], išradęs keturtaktį [[vidaus degimo variklis|vidaus degimo variklį]] (m. [[1891]] m.).
* '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Nikolaus Otto|Nikolausas Otas]], vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (m. [[1891]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Wilhelm Wundt|Vilhelmas Maksas Vuntas]], vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės [[psichologija|psichologijos]] šakų įkūrėjas (m. [[1920]] m.).
* '''[[Spalio 12]]''' d. – [[Nikolajus Zverevas]], rusų pianistas, pedagogas (m. [[1893]] m.).
* '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Gustav Langenscheidt]], vokiečių leidėjas&lt;ref&gt;[http://www.langenscheidt.de/verlagsgruppe/gustav_langenscheidt_96.html Gustav Langenscheidt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100111115844/http://www.langenscheidt.de/verlagsgruppe/gustav_langenscheidt_96.html |date=2010-01-11 }}.&lt;/ref&gt; (m. [[1895]] m.).
* '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Bjørnstjerne Bjørnson|Bjornstjerne Martinius Bjornson]], pirmasis [[skandinavija|skandinavų]] rašytojas, [[1903]] m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]]. Norvegų tautinio himno autorius (m. [[1910]] m.).
* '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Pavelas Tretjakovas]], rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius įkūręs [[Tretjakovo galerija|Tretjakovo galeriją]]&lt;ref&gt;[http://www.hrono.ru/biograf/bio_t/tretjakov_pm.php Pavelas Tretjakovas].&lt;/ref&gt; (m. [[1898]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Jean-François Champollion|Žanas Fransua Šampoljonas]], egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs [[Egiptiečių hieroglifai|egiptiečių hieroglifus]] (g. [[1790]] m.).
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Muzio Clementi]], nusipelnęs [[Italija|Italijos]] [[Klasicizmas|Klasicizmo]] epochos [[kompozitorius]], pianistas, pedagogas ir dirigentas. Jis yra pirmasis kompozitorius, kūręs muziką specialiai pianinui. Žinomas dėl savo sonatų, sonatinų bei pianino pamokų rinkinių. [[XIX amžius|XIX amžiuje]] Clementi buvo vadinamas „pianino tėvu“, „modernios pianino grojimo technikos tėvu“ ar „Romantinio pianino virtuoziškumo tėvu“ (g. [[1752]] m.).
* '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų (g. [[1749]] m.).
* '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Jeremy Bentham|Džeremis Bentamas]], [[anglai|anglų]] [[teisininkas]], [[filosofas]] ir socialinis reformatorius. Jis buvo politikas radikalas ir svarbiausias anglų [[Teisėtyra|teisėtyros]] teoretikas (g. [[1748]] m.).
* '''[[Liepos 19]]''' d. – [[Johanas Heinrikas Baumanis]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1753]] m.).
* '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Napoleonas II (Prancūzija)|Napoleonas II]], [[Prancūzijos karalius|II Prancūzijos imperatorius]] (g. [[1811]] m.).
* '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Jean-Baptiste Say|Žanas Baptistas Sėjus]], prancūzų ekonomistas ir prekybininkas (g. [[1767]] m.).

{{Commons|Category:1832|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1832 metai|1832 m.]]</text>
      <sha1>es3bgcc5js7051r7thj47c9y2bvffpn</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1838 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12233</id>
    <revision>
      <id>7851843</id>
      <parentid>5302264</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:09:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1838 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851843</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3962" sha1="b5uw45o8dd7tyu7z1z0jgw57puxxx6a" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1838|
|  }}
'''1838''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Konstantinas Kalinauskas]], vienas [[1863 sukilimas|1863 metų sukilimo]] vadovų (m. [[1864]] m.).
* '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Lukas Staugaitis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (m. [[1913]] m.).
* '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Juozas Gedminas]], [[XIX a.]] lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras (m. [[1913]] m.).
* '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Antanas Brundza]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys|knygnešių]] organizatorius (m. [[1892]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Juozapas Berkmanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[1915]] m.).
* [[Simonas Borisevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis.
* [[Vladislovas Dmachauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] tapytojas (m. [[1913]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Liepos 5]]''' d. – [[Juozapas Arnulfas Giedraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]], raštijos veikėjas, [[kanonistika|kanonistas]] (g. [[1754]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Aloyzas Liudvikas Kapelis]], italų [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], [[kanonistika|kanonistas]] ir civilistas, [[baudžiamoji teisė|baudžiamosios teisės]] mokslo ir dėstymo Lietuvoje pradininkas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[profesorius]] (g. [[1776]] m.).
* [[Antanas Jankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, piešėjas, iliustruotojas (g. [[1800]] m.).
* [[Vincentas Bortkevičius]], [[1794 m. sukilimas|1794 m.]] ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimų]] Lietuvoje veikėjas (g. [[1776]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Nikaragva]] paskelbia nepriklausomybę nuo [[Jungtinės Centrinės Amerikos Provincijos|Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų]];
* '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Trinidadas ir Tobagas|Trinidade ir Tobage]] oficialiai panaikinta vergovė.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Kovo 6]]''' d. – [[Szymon Winawer|Simonas Vinaveris]], Lenkijos [[šachmatai|šachmatininkas]], 1883-aisiais laimėjęs Vokietijos šachmatų čempionatą (m. [[1920]] m.).
* '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Julijus Federis]], [[latviai|latvių]] tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (m. [[1909]] m.).
* '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Ferdinand von Zeppelin|Ferdinandas fon Cepelinas]], [[vokiečiai|vokiečių]] generolas, standžiojo [[Dirižablis|Cepelino]] išradėjas (m. [[1917]] m.).
* '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Jan Matejko|Janas Mateika]], [[Lenkija|lenkų]] dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais (m. [[1893]] m.).
* '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Georges Bizet|Žoržas Bizė]], [[Prancūzija|prancūzų]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]] ir pianistas. Žinomiausias kūrinys – [[opera]] „[[Karmen (opera)|Karmen]]“ (m. [[1875]] m.).
=== Mirtys ===
* '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Charles Maurice de Talleyrand-Périgord|Šarlis Morisas Taleiranas]], žymus ir garsus [[Prancūzija|Prancūzijos]] diplomatas, [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] (bei daugelio kitų valdovų po jo) užsienio reikalų ministras, Prancūzijos diplomatijos vadovas, nulėmęs daugelį taktinių Prancūzijos užsienio politikos ir strategijos įgyvendinimo sprendimų (g. [[1754]] m.).

{{Commons|Category:1838|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1838 metai|1838 m.]]</text>
      <sha1>b5uw45o8dd7tyu7z1z0jgw57puxxx6a</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1803 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12239</id>
    <revision>
      <id>7851823</id>
      <parentid>7120472</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:03:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1803 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851823</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4311" sha1="bt7k2njzz3pbpyavwjav0tx7kaqhjh9" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1803|
|  }}
'''1803''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--

=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

=== Gimtadieniai ===

'''Nedatuota'''

* [[Jonas Banevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas romantikas (m. [[1881]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Mykolas Chominskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] visuomenės veikėjas, [[kunigas]] (g. [[1729]] m.).
* '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Mykolas Pranciškus Karpavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]], teologas, [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] veikėjas. Vienas žymiausių [[XVIII a.]] pab. Lietuvos pamokslininkų (g. [[1744]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Augustinas Kosakauskas]], architektas (g. [[1737]] m.).
* [[Jonas Jaskaudas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] religinių raštų rengėjas (g. [[1742]] m.).
* [[Kazimieras Adomas Naruševičius]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstybės ir religinis veikėjas (g. [[1730]] m.).

== Pasaulyje ==

=== Įvykiai ===

* '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Ohajas]] tapo septyniolikta [[JAV valstijos|JAV valstija]];
* '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Jungtinė Karalystė]] paskelbia karą [[Prancūzija]]i po to, kai Prancūzija atsisako pasitraukti iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] teritorijos.

=== Gimtadieniai ===
* '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Eduard August Feuerbach]], vokiečių teisininkas, [[privatinė teisė|privatinės teisės]] tyrinėtojas, teisės istorikas, [[germanų teisė]]s žinovas (m. [[1843]] m.).
* '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Ralph Waldo Emerson|Ralfas Valdo Emersonas]], amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas, labiausiai žinomas dėl lyderiavimo XIX amžiaus vidurio [[Transcendentalizmas|transcedentalistų judėjime]]. Emersono mokymai darė tiesioginę įtaką XIX amžiaus vidurio [[Naujoji Mintis|Naujosios Minties judėjimui]].&lt;ref&gt;[http://encarta.msn.com/encyclopedia_761571544/New_Thought.html New Thought at MSN Encarta. Nuoroda tikrinta Nov. 16, 2007.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091102072530/http://encarta.msn.com/encyclopedia_761571544/New_Thought.html |date=2009-11-02 }}&lt;/ref&gt; Emersonas buvo laikomas [[individualizmas|individualizmo]] čempionu (m. [[1882]] m.).
* '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Adolfas Adamas|Adolfas Šarlis Adamas]], [[prancūzai|prancūzų]] kompozitorius, [[Prancūzijos institutas|Prancūzijos instituto]] narys (m. [[1856]] m.).
* '''[[Rugsėjo 28]]''' d. – [[Prosper Mérimée|Prosperas Merimė]], XIX a. prancūzų rašytojas, domėjęsis [[lietuvių kalba]] ir [[etnografija]] bei parašęs novelę „Lokys“, kuriame vaizduojama XIX a. Lietuva (m. [[1870]] m.).
* '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Christian Doppler|Johann Christian Andreas Doppler]], austrų fizikas ir matematikas (m. [[1853]] m.).
* '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Fiodoras Tiutčevas|Fiodaras Ivanovičius Tiutčevas]], rusų poetas, diplomatas, Peterburgo Mokslų akademijos narys korespondentas (m. [[1873]] m.).
* '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Hector Berlioz|Luisas Hektoras Berliozas]], [[Prancūzija|prancūzų]] kompozitorius [[Romantizmas|romantikas]]. Žymiausias kūrinys – „[[Fantastinė simfonija]]“ (m. [[1869]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Vittorio Alfieri|Vitorijas Alfjeris]], [[Italija|italų]] poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis&lt;ref&gt;[http://en.wikisource.org/wiki/1911_Encyclop%C3%A6dia_Britannica/Alfieri,_Vittorio Vitorijas Alfjeris].&lt;/ref&gt; (g. [[1749]] m.).
* '''[[Gruodžio 18]]''' d. – [[Johann Gottfried Herder]], vokiečių filosofas, poetas, literatūros kritikas&lt;ref&gt;[http://plato.stanford.edu/entries/herder/ Johann Gottfried Herder].&lt;/ref&gt; (g. [[1744]] m.).

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:1803|no=T}}

[[Kategorija:1803 metai|1803 m.]]</text>
      <sha1>bt7k2njzz3pbpyavwjav0tx7kaqhjh9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1802 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12240</id>
    <revision>
      <id>7851822</id>
      <parentid>6591583</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:02:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:XIX amžius]]; įtraukta [[Kategorija:1802 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851822</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4386" sha1="6xusfibu0vundsfkyl3zdelazzzs0el" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1802|
|  }}
'''1802''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

&lt;!--
=== Įvykiai ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis.
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Stanislovas Batys Gorskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika]]s, farmakognostas, entomologas (m. [[1864]] m.).
* '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Pranciškus Šemeta|Pranciškus Stanislovas Justinas Šemeta]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, vienas [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadų (m. [[1882]] m.).
* '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Jonas Burdulis-Burdulevičius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas (m. [[1886]] m.).
*'''[[Liepos 22]]''' d. – [[Stanislovas Moravskis]], žymus [[Lieutuva|Lietuvos]] rašytojas, keliautojas, etnografas, gydytojas. 
* '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Ignas Domeika]], žymus [[Čilė]]s geologas, mineralogas, etnologas, [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis, Čilės universiteto Santjage [[rektorius]], [[Čilė]]s respublikos [[garbės pilietis]] (m. [[1889]] m.).
* '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Andrius Holiakas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kanauninkas]], [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijos]] [[rektorius]], bažnytinis teisininkas, kanonistas (m. [[1860]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Juozas Giedrimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis.
* [[Jurgis Radzinskas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Augustavo vyskupija|Augustavo vyskupijos]] kanceliarijos [[notaras]] (m. [[1839]] m.).
* [[Kazimieras Dalenas]], [[1831]] m. ir [[1863]] m. sukilimų veikėjas (m. [[1872]] m.).
* [[Steponas Pliateris]], [[teisė|teisininkas]], [[Grafas (titulas)|grafas]], kilęs iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, Švėkšnos dvarininkas (m. [[1864]] m.).

=== Mirtys ===
* '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Steponas Jonas Giedraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]], [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] valstybės pareigūnas (g. [[1730]] m.).

'''Nedatuota'''

* [[Kajetonas Nagurskis]], [[Žemaitija|Žemaitijos]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos]] politinis, karinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1757]] m.).
== Pasaulyje ==
=== Įvykiai ===

* '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Napoleonas Bonapartas]]  įsteigia Garbės legiono ordiną (L'ordre national de la Légion d'honneu).
* [[Liepos 22|'''Liepos 22''']] d. – Gia Long kariuomenė užėmė [[Hanojus|Hanojų]]; baigiamas [[Vietnamas|Vietnamo]] suvienijimas.
=== Gimtadieniai ===
* '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Victor Hugo|Viktoras Hugo]], prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris. Jis laikomas žymiausiu prancūzų [[Romantizmas|romantizmo]] poetu (m. [[1885]] m.).
* '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Heinrichas Gustavas Magnusas]] ([[Vokiečių kalba|vok]]. Heinrich Gustav Magnus) vokiečių chemikas ir fizikas (m. [[1870 m.|1870]] m.)
* '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Alexandre Dumas (tėvas)|Aleksandras Diuma, tėvas]], [[prancūzai|prancūzų]] literatūros klasikas, vienas ir su bendraautoriais parašęs daugiau nei 600 knygų (m. [[1870]] m.).
* '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Polis Emilis Bota]], prancūzų [[archeologas]], istorikas, gydytojas. Senovės [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] tyrinėjimų pradininkas (m. [[1870]] m.).

=== Mirtys ===

* '''[[Gruodžio 31]]''' d. – Frencis Liujis ([[Anglų kalba|angl]]. Francis Lewis), [[JAV nepriklausomybės deklaracija|JAV Nepriklausomybės deklaracijos]] signataras (g. [[1713 m.|1713]] m.)&lt;!--

=== Mirtys ===

'''[[Sausis]]'''
* '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Vardas Pavardė]], profesija (g. [[1852]] m.).
'''[[Vasaris]]'''
'''[[Kovas]]'''
'''[[Balandis]]'''
'''[[Gegužė]]'''
'''[[Birželis]]'''
'''[[Liepa]]'''
'''[[Rugpjūtis]]'''
'''[[Rugsėjis]]'''
'''[[Spalis]]'''
'''[[Lapkritis]]'''
'''[[Gruodis]]'''
'''Nedatuoti'''
--&gt;

{{Commons|Category:1802|no=T}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1802 metai|1802 m.]]</text>
      <sha1>6xusfibu0vundsfkyl3zdelazzzs0el</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva</title>
    <ns>102</ns>
    <id>14146</id>
    <revision>
      <id>7851964</id>
      <parentid>7841430</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:03:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Eiga */</comment>
      <origin>7851964</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4283" sha1="2dkwavr7msw0095lgmf3zeomz3a00s9" xml:space="preserve">__NOTOC__

{| padding=&quot;0&quot; cellspacing=&quot;0&quot; border=&quot;0&quot; style=&quot;background:none; width:100%; margin-top:-20px&quot;
|
|-
| style=&quot;text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0&quot; |
[[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]]
&lt;div style=&quot;position:relative; top:.25em; font-size:120%&quot;&gt;'''Savaitės iniciatyva'''&lt;/div&gt;
Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis.

Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo.

Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]].

Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.

Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]]
|-
|
|}

== {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} ==

{{Trūkstami}}

::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]]

== Eiga ==
Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]].

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || - || - ||- || -
|-
| [[User:CD|CD]] || - || -  || - || -
|-
| [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]  || -|| - || - || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] ||- || - || - || -
|-
| [[User:Viskonsas|Viskonsas]]  || -|| - || - || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]]  || - || - || - || -
|-
| [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]]   ||- || - ||  -|| -
|-
| [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ||   || - ||   || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] ||   || - ||   || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || -
|-
|
|}

== Kita savaitės iniciatyva ==

* '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''.

== Prisidėję naudotojai ==
Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius.

* {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}}

== Ankstesnės iniciatyvos ==
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]

== Dokumentacija ==
Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]].

[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]</text>
      <sha1>2dkwavr7msw0095lgmf3zeomz3a00s9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šablonas:Savaitės tema</title>
    <ns>10</ns>
    <id>16681</id>
    <revision>
      <id>7851969</id>
      <parentid>7840278</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:06:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851969</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2100" sha1="akw12ek9uvo213c4c44e61kkrxa7leo" xml:space="preserve">'''[[Vestgotų karalystė]]''' ({{lot|Regnum Visigothorum}}, {{got|Gutþiuda Þiudinassus}}) – [[Ankstyvieji viduramžiai|ankstyvaisiais viduramžiais]] Vakarų Europoje egzistavusi valstybė, kurią sukūrė germanų tauta [[vestgotai]]. Ji egzistavo [[418]]–[[720]] m. dabartinės [[Ispanija|Ispanijos]], [[Portugalija|Portugalijos]] ir pietų [[Prancūzija|Prancūzijos]] ([[Oksitanija|Oksitanijos]]) teritorijose.

[[Vaizdas:Hispania_476_AD.svg|thumb|left|200px|Karalystė apie 476 m.]]
Vestgotai buvo viena germanų genčių, užplūdusių Vakarų Romos imperiją po [[vandalai|vandalų]] ir [[svebai|svebų]] antpuolio. Jie jau buvo priėmę krikščionybę, tačiau išpažino [[Arijonizmas|arijonizmą]]. [[410]] m. jie užėmė [[Roma|Romą]] ir pagrobė imperatoriaus seserį [[Gala Placidija|Galą Placidiją]]. Vadovaujami [[Ataulfas|Ataulfo]], jie siaubė imperijos teritorijas Pirėnų pusiasalyje ir Akvitanijoje. Kada Ataulfas vedė Galą, imperatorius [[Honorijus]] pavedė jam ginti Romos imperijos teritorijas nuo kitų germanų genčių, o [[418]] m. atidavė valdyti jiems žemes [[Akvitanijos Galija|Akvitanijoje]], [[Garona|Garonos]] slėnyje.

Įsitvirtinę [[Tulūza|Tolose]], vestgotai ėmė plėsti savo karalystės teritorijas imperijos sąskaita. Tiesa, jie ir toliau tęsė veiklą kaip romėnų sąjungininkai: 451 m. [[Teodorikas I]] padėjo romėnams sustabdyti [[hunai|hunų]] antplūdį, o [[Teodorikas II]] 456 m. nusiaubė pagrindinę jėgą romėnų Ispanijoje – svebus.

Savo karalystę vestgotai pradėjo konsoliduoti valdant [[Eurikas|Eurikui]] (466–84). Užkariavimų metu jis iš Romos paveržė didžiąją dalį Akvitanijos ir beveik visą Ispaniją, palikdamas svebams tik šiaurės vakarinį pusiasalio kampą. Romos imperijai galutinai žlugus 486 m., vestgotai išlaikė šias valdas. Kadangi jų sostinė buvo [[Tulūza]], neretai karalystė įvardijama kaip '''Tulūzos karalystė''' ({{la|regnum Tolosanum}}).

Šios [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra '''{{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema}}'''.</text>
      <sha1>akw12ek9uvo213c4c44e61kkrxa7leo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai</title>
    <ns>102</ns>
    <id>18112</id>
    <revision>
      <id>7851962</id>
      <parentid>7850438</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:02:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851962</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2493" sha1="70edtyuau225bpmrh4xjzijxf98eovt" xml:space="preserve">{| padding=&quot;0&quot; cellspacing=&quot;0&quot; border=&quot;0&quot; style=&quot;background:none; width:100%; margin-top:-20px&quot;
|
|-
| style=&quot;text-align:left; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0&quot; |
&lt;div style=&quot;position:relative; top:.25em; font-size:120%&quot;&gt;'''Savaitės iniciatyvos pasiūlymai'''&lt;/div&gt;
Pasiūlymai „[[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|Savaitės iniciatyvoms]]“: įrašykite pasiūlymą į sąrašą ir pasirašykite su data. Būtų gerai, kad pateiktumėte preliminarų trūkstamų temos straipsnių sąrašėlį. Už pasiūlymus pasisakoma palaikymo principu, t. y. galima palaikyti pasiūlymą, tačiau ne „balsuoti“ prieš. Jei pasiūlyta tema jums neįdomi ar neketinate prie jos prisidėti, tiesiog ignoruokite pasiūlymą.
* Į blokuotų ir neregistruotų naudotojų pasisakymus neatsižvelgiama.
* Esant daugiau nei 10 kandidatų, ilgiausiai nepalaikyti pasiūlymai gali būti pašalinami.

'''Pastabos:'''
* Už savaitės iniciatyvą šiuo metu atsakingas: [[Naudotojas:Hugo.arg]]/[[Naudotojas:Viskonsas]].
|-
|
|}

== Pasiūlymai ==
''Prašome siūlyti''


== Dabartinė iniciatyva ==
=== Gotai (1) ===
;Valdovai, svarbūs asmenys
*[[Valameras]] ([[:en:Valamir]])
*[[Vitigas]] ([[:en:Vitiges]])
*[[Teodorikas I]] ([[:en:Theodoric I]])
*[[Eurikas]] ([[:en:Euric]], [https://www.britannica.com/biography/Euric brit])
*[[Alarikas II]] ([[:en:Alaric II]], [https://www.britannica.com/biography/Alaric-II brit])
*[[Vamba]] ([[:en:Wamba (king)]])
*[[Gezalekas]] ([[:en:Gesalec]])
*[[Rekaredas]] ([[:en:Reccared I]])
*[[Gundemaras]] ([[:en:Gundemar]])
*[[Tribigildas]] ([[:en:Tribigild]])
*[[Totila]] ([[:en:Totila]])

;Kita
*[[Ostrogotų karalystė]] ([[:en:Ostrogothic Kingdom]])
*[[Vujė mūšis]] ([[:en:Battle of Vouillé]])
*[[Gvadaletės mūšis]] ([[:en:Battle of Guadalete]])
*[[gotų kalba]] (papildyti)
*[[gotų raštas]] ([[:en:Gothic alphabet]])
*[[tervingai]] ([[:en:Thervingi]])
*[[greutungai]] ([[:en:Greuthungi]])
*[[giotai]] ([[:en:Geats]])
*[[Getika]] ([[:en:Getica]])

;Už
*[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:25, 4 birželio 2026 (EEST)

== Buvusios iniciatyvos ==

* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]]
* [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]]

[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]</text>
      <sha1>70edtyuau225bpmrh4xjzijxf98eovt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vadžgirys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>19530</id>
    <revision>
      <id>7851805</id>
      <parentid>7598610</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:41:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851805</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4384" sha1="p5v09vcxcc0rkyy7u32pekjdympy81t" xml:space="preserve">{{otheruse|miestelį|kaimą|[[Vadžgirys (kaimas)]]}}
{{Ltgyv
|pavad = Vadžgirys
|foto = Vadzgirio baznycia per atlaidus.jpg
|fotoinfo = [[Vadžgirio bažnyčia]]
|herb = Vadzgirys COA.jpg
|lat = 55.254
|long = 22.921
|sav = Jurbarko rajono savivaldybė
|sen = Šimkaičių seniūnija
|gyv = 349
|metai = 2021
|plotas = 0.65
|kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Vadžgirỹs|Vãdžgirio|Vãdžgiriui|Vãdžgirį|Vãdžgiriu|Vadžgiryjè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Wodźgiry}}
|vikiteka = Category:Vadžgirys
}}

'''Vadžgirys''' – miestelis [[Jurbarko rajono savivaldybė]]je, 15 km į rytus nuo [[Eržvilkas|Eržvilko]], į šiaurės rytus nuo [[Jurbarkas|Jurbarko]]. Seniūnaitijos centras. Stovi [[Vadžgirio šv. Juozapo bažnyčia]] (pastatyta [[1924]] m.), yra parapija,&lt;ref&gt;{{VLE|XXIV|501||Vadžgirys}}&lt;/ref&gt; veikia [[Vadžgirio pagrindinė mokykla]], biblioteka, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius, paštas (LT-74030), Vadžgirio bendruomenės centras.

Į šiaurę nuo miestelio teka [[Bebirva]] ir [[Bebirvytis]], dar šiauriau – [[Šaltuona]]. Aplink miestelį yra [[Vadžgirys (kaimas)|Vadžgirio kaimas]].

[[Vaizdas:Vadzgirio mokykla 2010.jpg|thumb|left|[[Vadžgirio pagrindinė mokykla]]]]

== Etimologija ==

Vadžgirio pavadinimo kilmė nėra aiški, tačiau spėjama, kad tai sudėtinis žodis, sudarytas iš asmenvardžio (galbūt ''Vadys, Vadžius'') ir žodžio ''giria'' („didelis miškas“).&lt;ref&gt;{{LVGDB}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

[[1595]] m. minimas [[Vadžgirio dvaras]], prie jo [[1676]] m. pastatyta koplyčia. Pirmoji [[Vadžgirio bažnyčia]] pastatyta [[1790]] m. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais draudžiamas lietuviškas knygas miestelio apylinkėse platino knygnešys J. Švedas. XIX a. Vadžgirys minimas kaip kaimas ir dvaras, buvęs miestelis Raseinių apskrities Šimkaičių valsčiuje.&lt;ref&gt;{{SGKP|13|730|Wodźgiry}}&lt;/ref&gt;

[[1901]] m. įsteigta Rusijos valdžios remta pradinė mokykla. Nuo 1908 m. iki 1912 m. Vadžgiryje veikė [[Saulė (organizacija)|Saulės draugijos]] mokykla. Lietuvai atkūrus valstybingumą, miestelyje veikė paštas, kooperatyvas, šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių skyriai. 1935 m. pastatyti nauji, modernūs mokyklos rūmai.

Po II pasaulinio karo Vadžgirio apylinkėse veikė [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] [[Lietuvos partizanai]], buvo įkurta [[tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė]]. [[2019]] m. patvirtintas [[Vadžgirio herbas]].

{{adm2}}
{{admr|XIII a.|[[Karšuvos žemė]]|?}}
{{admr|[[1491]] m.|[[Vadžgirio žemė]]s centras|?}}
{{admr|XIX a. – [[1950]] m.|[[Šimkaičių valsčius]]|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Vadžgirio apylinkė]]s centras|[[Raseinių rajonas]]}}
{{admr|[[1962]]–[[1988]] m.|r2=2|[[Jurbarko rajonas]]}}
{{admr|[[1988]]–[[1995]] m.|[[Šimkaičių apylinkė]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Šimkaičių seniūnija]]|[[Jurbarko rajono savivaldybė]]}}
|}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=650|inc=100|incmin=50
|1902|427|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|622|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|614|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|592|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|632||Vadžgirys}}&lt;/ref&gt;
|1979|523|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1983|537|r1983=&lt;ref name=&quot;LTE&quot;&gt;{{LTE|11|616||Vadžgirys}}&lt;/ref&gt;
|1987|471|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|405||Vadžgirys}}&lt;/ref&gt;
|1989|495|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|505|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Tauragė)}}&lt;/ref&gt;
|2011|440|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|349|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===
* [[Bronius Dirmauskas-Dirmėnas]] (1912–1961), poetas. Nuo 1944 m. gyveno JAV. Išleido du eilėraščių rinkinius: 1940 m. „Skambėk mano daina“ ir 1946 m. „Pavasaris ateina“.
* [[Krescencijus Stoškus]] (1938–), filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
* [[Nijolė Gulbinienė]] (1943–2016), muziejininkė.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* {{ML|4|503|Vadžgirys}}
* Vadžgirys (sud. Albinas Stoškus). – Kaunas: A. Stoškus, 2005. – 688 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-51-3

{{JURgyv}}
{{ltunavigacija
|C= VADŽGIRYS
|Š= [[Paupys (Raseiniai)|Paupys]] - 10 km
|ŠR= [[Raseiniai]] – 21 km
|R= [[Bliūdžiai (Raseiniai)|Bliūdžiai]] – 8 km
|PR= [[Šimkaičiai]] - 8 km
|P=
|PV= [[Paskynai]] - 2 km
|V= [[Eržvilkas]] – 16 km
|ŠV=
}}

[[Kategorija:Vadžgirys| ]]</text>
      <sha1>p5v09vcxcc0rkyy7u32pekjdympy81t</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Septintasis kryžiaus žygis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>25750</id>
    <revision>
      <id>7851753</id>
      <parentid>7394384</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:18:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851753</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3504" sha1="3oxslh4ksn2xwtuhoxcat88xvz3a2v0" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Septième croisade-es.svg|thumb|330px|Septintojo kryžiaus žygio žemėlapis]]
[[Vaizdas:Damjetos puolimas.JPG|thumb|330px|Liudvikas IX puola Damjetą]]
'''Septintasis kryžiaus žygis''' arba '''Pirmasis Šv. Liudviko kryžiaus žygis''' – [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygis]], vykęs 1248–1254 m. Šį žygį organizavo ir jam vadovavo [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos karalius|karalius]] [[Liudvikas IX Šventasis]] (1215–1270 m.).

Kryžiaus žygio tikslas buvo padėti [[Kryžiuočių valstybės|kryžiuočių valstybėms]] ir atkovoti musulmonų valdytą [[Jeruzalė|Jeruzalę]]. Šiuo tikslu buvo užpultas [[Ajubidai|Ajubidų sultanato]], valdžiusio Jeruzalę, galios centras – [[Egiptas]].

== Priežastys ==
1220 m. [[Chorezmšachai|Chorezmių imperiją]] Persijoje užkariavo [[Čingischanas|Čingischano]] vadovaujami mongolai. Jų kavalerijos likučiai perėjo pas Ajubidus ir užėmė Jeruzalę.

1244 m., po [[Šeštasis kryžiaus žygis|Šeštojo kryžiaus žygio]] praėjus dešimčiai paliaubų metų, musulmonai vėl užėmė Jeruzalę. Kryžiuočių padėtis Šventojoje žemėje buvo kritiška, jų valstybėlės [[Palestinos regionas|Palestinoje]] vos laikėsi. Tuo tarpu [[Europa|Europoje]] buvo mažai kreipiamas dėmesys į susiklosčiusią situaciją, nepaisant [[popiežius|popiežiaus]] kvietimų vykti į naują žygį. [[Šventoji Romos imperija|Šventoji Romos imperijos]] [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorius]] [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydrichas II]] kovojo su popiežiumi dėl valdžios, [[Sąrašas:Anglijos karaliai|Anglijos karaliai]] kovojo su baronų opozicija. Į žygį 1245 m. pradėjo ruoštis tik Prancūzijos karalius Liudvikas IX. Prancūzija tuo metu buvo stipriausia Europos valstybė ir po trejų pinigų rinkimo ir ruošimosi metų apie 20 tūkstančių karių armija 1248 m. išplaukė iš [[Marselis|Marselio]].

== Žygio eiga ==
1248 m. rugpjūtį Liudvikas IX išvyko į Egiptą su 100 laivų laivynu ir 35 tūkst. karių. Jo tikslas buvo paprastas: išsikelti [[Egiptas|Egipte]], užimti pagrindinius šalies miestus ir po to juos apkeisti į musulmonų užimtas teritorijas Šventojoje žemėje. Tai jam iš pradžių sekėsi. Užėmęs įtvirtintą uostą Damjetą jis pradėjo [[Kairas|Kairo]] puolimą, tačiau patvinęs [[Nilas]] keletui mėnesių sustabdė armijos judėjimą. Be to, kelią į Kairą pastojo stipriausia [[Mansura|Al-Mansuros]] tvirtovė, pastatyta and siauro pusiasalio šalia didelės Nilo kilpos. Ilgus mėnesius trukusi apsiaustis baigėsi katastrofa. 1250 m. vasario 8-11 d. vykusio mūšio metu musulmonai nugalėjo kryžiuočius, sudegino jų laivyną. Mūšyje žuvo ir Prancūzijos karaliaus brolis Robertas I. Netekę laivyno, kryžiuočiai negalėjo gauti maisto produktų, jų stovykloje prasidėjo [[epidemija|epidemijos]], nes Nilu, kurio vandenį kariai gėrė, plaukė tūkstančiai lavonų.

Ekspedicija žlugo, Liudvikas IX, pats užsikrėtęs [[dizenterija]], 1250 m. kovą turėjo trauktis į [[Damjetas|Damjetą]], tačiau su kukliais savo armijos likučiais buvo paimtas į nelaisvę. Už jo išlaisvinimą teko sumokėti milžinišką išpirką. Karalius pasitraukė į paskutinę kryžiuočių – Akros tvirtovę. 1255 m. [[mameliukai]] užėmė paskutinius kryžiuočių pasipriešinimo vietas [[Sirija|Sirijoje]].

[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:1248 metai]]
[[Kategorija:1254 metai]]</text>
      <sha1>3oxslh4ksn2xwtuhoxcat88xvz3a2v0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Michael Jackson</title>
    <ns>0</ns>
    <id>25937</id>
    <revision>
      <id>7851810</id>
      <parentid>7824437</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Michael Jackson]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851810</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28710" sha1="h3woceu6zx7brn8qr096qnd0q8jlhwu" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = [[1964]] – [[2009]]
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui ''Living with Michael Jackson'' (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „''[[Rolling Stone]]''“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių ''[[Got to Be There]]'' ir ''[[Ben (albumas)|Ben]]''. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===

Nuo [[1988]] iki [[2005]] m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė [[1993]] m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ („Living with Michael Jackson“). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur [[2009]] m. [[birželio 25]] d. mirė.

[[2013]] m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) [[2014]] m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos [[2019]] m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ („Leaving Neverland“). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; [[2019]] m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
[[2009]] m. [[birželio 25]] d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų [[JAV]] prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per [[1984]] m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), [[JAV]] išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo [[1972]] iki [[2001]] m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || [[1972]]
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || [[1972]]
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || [[1973]]
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || [[1975]]
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || [[1979]]
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || [[1982]]
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || [[1987]]
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || [[1991]]
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || [[1995]]
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || [[2001]]
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || [[2010]]
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || [[2014]]
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || [[2008]]
|-
| 2 || ''Bad 25'' || [[2012]]
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || [[2022]]
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || [[1975]]
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || [[1975]]
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || [[1983]]
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || [[1983]]
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || [[1984]]
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || [[1984]]
|-
| 7 || ''Anthology'' || [[1986]]
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || [[1986]]
|-
| 9 || ''Love Songs'' || [[1987]]
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || [[1988]]
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || [[1992]]
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || [[1992]]
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || [[1997]]
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || [[1999]]
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || [[2000]]
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || [[2001]]
|-
| 17 || ''Number Ones'' || [[2003]]
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || [[2004]]
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || [[2004]]
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || [[2004]]
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || [[2005]]
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || [[2006]]
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || [[2006]]
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || [[2007]]
|-
| 25 || ''King of Pop'' || [[2008]]
|-
| 26 || ''Gold'' || [[2008]]
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || [[2008]]
|-
| 28 || ''The Collection'' || [[2009]]
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || [[2009]]
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || [[2009]]
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || [[2013]]
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || [[2013]]
|}

[[1982]] m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki [[2009]] m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1971]] iki [[2003]] m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. [[1999]] m. [[gruodžio 31]] d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti [[2009 m.]] [[liepos 13]] d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo [[1985]] m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:Pop dainininkai]]
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:Soul atlikėjai]]
[[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]]
[[Kategorija:Michael Jackson]]</text>
      <sha1>h3woceu6zx7brn8qr096qnd0q8jlhwu</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851811</id>
      <parentid>7851810</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Pop dainininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851811</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28679" sha1="pwdf4rheee2re7inq3gkyh3v2sw18n5" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = [[1964]] – [[2009]]
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui ''Living with Michael Jackson'' (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „''[[Rolling Stone]]''“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių ''[[Got to Be There]]'' ir ''[[Ben (albumas)|Ben]]''. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===

Nuo [[1988]] iki [[2005]] m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė [[1993]] m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ („Living with Michael Jackson“). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur [[2009]] m. [[birželio 25]] d. mirė.

[[2013]] m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) [[2014]] m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos [[2019]] m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ („Leaving Neverland“). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; [[2019]] m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
[[2009]] m. [[birželio 25]] d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų [[JAV]] prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per [[1984]] m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), [[JAV]] išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo [[1972]] iki [[2001]] m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || [[1972]]
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || [[1972]]
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || [[1973]]
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || [[1975]]
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || [[1979]]
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || [[1982]]
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || [[1987]]
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || [[1991]]
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || [[1995]]
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || [[2001]]
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || [[2010]]
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || [[2014]]
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || [[2008]]
|-
| 2 || ''Bad 25'' || [[2012]]
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || [[2022]]
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || [[1975]]
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || [[1975]]
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || [[1983]]
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || [[1983]]
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || [[1984]]
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || [[1984]]
|-
| 7 || ''Anthology'' || [[1986]]
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || [[1986]]
|-
| 9 || ''Love Songs'' || [[1987]]
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || [[1988]]
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || [[1992]]
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || [[1992]]
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || [[1997]]
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || [[1999]]
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || [[2000]]
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || [[2001]]
|-
| 17 || ''Number Ones'' || [[2003]]
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || [[2004]]
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || [[2004]]
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || [[2004]]
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || [[2005]]
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || [[2006]]
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || [[2006]]
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || [[2007]]
|-
| 25 || ''King of Pop'' || [[2008]]
|-
| 26 || ''Gold'' || [[2008]]
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || [[2008]]
|-
| 28 || ''The Collection'' || [[2009]]
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || [[2009]]
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || [[2009]]
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || [[2013]]
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || [[2013]]
|}

[[1982]] m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki [[2009]] m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1971]] iki [[2003]] m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. [[1999]] m. [[gruodžio 31]] d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti [[2009 m.]] [[liepos 13]] d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo [[1985]] m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:Soul atlikėjai]]
[[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]]
[[Kategorija:Michael Jackson]]</text>
      <sha1>pwdf4rheee2re7inq3gkyh3v2sw18n5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851812</id>
      <parentid>7851811</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV dainininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851812</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28648" sha1="29hcfk830hwxto8s3r7xgcgp4kya1rv" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = [[1964]] – [[2009]]
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui ''Living with Michael Jackson'' (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „''[[Rolling Stone]]''“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių ''[[Got to Be There]]'' ir ''[[Ben (albumas)|Ben]]''. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===

Nuo [[1988]] iki [[2005]] m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė [[1993]] m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ („Living with Michael Jackson“). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur [[2009]] m. [[birželio 25]] d. mirė.

[[2013]] m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) [[2014]] m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos [[2019]] m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ („Leaving Neverland“). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; [[2019]] m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
[[2009]] m. [[birželio 25]] d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų [[JAV]] prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per [[1984]] m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), [[JAV]] išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo [[1972]] iki [[2001]] m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || [[1972]]
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || [[1972]]
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || [[1973]]
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || [[1975]]
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || [[1979]]
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || [[1982]]
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || [[1987]]
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || [[1991]]
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || [[1995]]
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || [[2001]]
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || [[2010]]
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || [[2014]]
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || [[2008]]
|-
| 2 || ''Bad 25'' || [[2012]]
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || [[2022]]
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || [[1975]]
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || [[1975]]
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || [[1983]]
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || [[1983]]
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || [[1984]]
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || [[1984]]
|-
| 7 || ''Anthology'' || [[1986]]
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || [[1986]]
|-
| 9 || ''Love Songs'' || [[1987]]
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || [[1988]]
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || [[1992]]
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || [[1992]]
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || [[1997]]
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || [[1999]]
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || [[2000]]
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || [[2001]]
|-
| 17 || ''Number Ones'' || [[2003]]
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || [[2004]]
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || [[2004]]
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || [[2004]]
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || [[2005]]
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || [[2006]]
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || [[2006]]
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || [[2007]]
|-
| 25 || ''King of Pop'' || [[2008]]
|-
| 26 || ''Gold'' || [[2008]]
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || [[2008]]
|-
| 28 || ''The Collection'' || [[2009]]
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || [[2009]]
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || [[2009]]
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || [[2013]]
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || [[2013]]
|}

[[1982]] m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki [[2009]] m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1971]] iki [[2003]] m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. [[1999]] m. [[gruodžio 31]] d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti [[2009 m.]] [[liepos 13]] d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo [[1985]] m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:Soul atlikėjai]]
[[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]]
[[Kategorija:Michael Jackson]]</text>
      <sha1>29hcfk830hwxto8s3r7xgcgp4kya1rv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851813</id>
      <parentid>7851812</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Soul atlikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851813</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28617" sha1="csbqkpos8rjg6l3u0t530p1hzwwlaix" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = [[1964]] – [[2009]]
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui ''Living with Michael Jackson'' (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „''[[Rolling Stone]]''“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių ''[[Got to Be There]]'' ir ''[[Ben (albumas)|Ben]]''. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===

Nuo [[1988]] iki [[2005]] m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė [[1993]] m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ („Living with Michael Jackson“). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur [[2009]] m. [[birželio 25]] d. mirė.

[[2013]] m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) [[2014]] m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos [[2019]] m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ („Leaving Neverland“). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; [[2019]] m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
[[2009]] m. [[birželio 25]] d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų [[JAV]] prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per [[1984]] m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), [[JAV]] išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo [[1972]] iki [[2001]] m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || [[1972]]
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || [[1972]]
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || [[1973]]
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || [[1975]]
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || [[1979]]
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || [[1982]]
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || [[1987]]
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || [[1991]]
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || [[1995]]
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || [[2001]]
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || [[2010]]
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || [[2014]]
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || [[2008]]
|-
| 2 || ''Bad 25'' || [[2012]]
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || [[2022]]
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || [[1975]]
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || [[1975]]
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || [[1983]]
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || [[1983]]
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || [[1984]]
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || [[1984]]
|-
| 7 || ''Anthology'' || [[1986]]
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || [[1986]]
|-
| 9 || ''Love Songs'' || [[1987]]
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || [[1988]]
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || [[1992]]
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || [[1992]]
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || [[1997]]
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || [[1999]]
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || [[2000]]
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || [[2001]]
|-
| 17 || ''Number Ones'' || [[2003]]
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || [[2004]]
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || [[2004]]
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || [[2004]]
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || [[2005]]
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || [[2006]]
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || [[2006]]
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || [[2007]]
|-
| 25 || ''King of Pop'' || [[2008]]
|-
| 26 || ''Gold'' || [[2008]]
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || [[2008]]
|-
| 28 || ''The Collection'' || [[2009]]
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || [[2009]]
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || [[2009]]
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || [[2013]]
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || [[2013]]
|}

[[1982]] m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki [[2009]] m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1971]] iki [[2003]] m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. [[1999]] m. [[gruodžio 31]] d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti [[2009 m.]] [[liepos 13]] d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo [[1985]] m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]]
[[Kategorija:Michael Jackson]]</text>
      <sha1>csbqkpos8rjg6l3u0t530p1hzwwlaix</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851814</id>
      <parentid>7851813</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:56:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851814</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28578" sha1="0x2i2k5j5qau9riyimyu97m439mdk79" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = [[1964]] – [[2009]]
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui ''Living with Michael Jackson'' (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „''[[Rolling Stone]]''“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100|''Billboard'' Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių ''[[Got to Be There]]'' ir ''[[Ben (albumas)|Ben]]''. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===

Nuo [[1988]] iki [[2005]] m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė [[1993]] m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ („Living with Michael Jackson“). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur [[2009]] m. [[birželio 25]] d. mirė.

[[2013]] m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) [[2014]] m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos [[2019]] m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ („Leaving Neverland“). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; [[2019]] m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
[[2009]] m. [[birželio 25]] d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų [[JAV]] prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per [[1984]] m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), [[JAV]] išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo [[1972]] iki [[2001]] m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || [[1972]]
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || [[1972]]
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || [[1973]]
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || [[1975]]
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || [[1979]]
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || [[1982]]
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || [[1987]]
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || [[1991]]
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || [[1995]]
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || [[2001]]
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || [[2010]]
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || [[2014]]
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || [[2008]]
|-
| 2 || ''Bad 25'' || [[2012]]
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || [[2022]]
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || [[1975]]
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || [[1975]]
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || [[1983]]
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || [[1983]]
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || [[1984]]
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || [[1984]]
|-
| 7 || ''Anthology'' || [[1986]]
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || [[1986]]
|-
| 9 || ''Love Songs'' || [[1987]]
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || [[1988]]
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || [[1992]]
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || [[1992]]
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || [[1997]]
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || [[1999]]
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || [[2000]]
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || [[2001]]
|-
| 17 || ''Number Ones'' || [[2003]]
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || [[2004]]
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || [[2004]]
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || [[2004]]
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || [[2005]]
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || [[2006]]
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || [[2006]]
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || [[2007]]
|-
| 25 || ''King of Pop'' || [[2008]]
|-
| 26 || ''Gold'' || [[2008]]
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || [[2008]]
|-
| 28 || ''The Collection'' || [[2009]]
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || [[2009]]
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || [[2009]]
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || [[2013]]
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || [[2013]]
|}

[[1982]] m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki [[2009]] m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1971]] iki [[2003]] m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. [[1999]] m. [[gruodžio 31]] d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti [[2009 m.]] [[liepos 13]] d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo [[1985]] m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:Michael Jackson]]</text>
      <sha1>0x2i2k5j5qau9riyimyu97m439mdk79</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851856</id>
      <parentid>7851814</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:09:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <origin>7851856</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28255" sha1="jx4h97c8ym33hzjw0iz8ucbzi6d6ece" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas          = Michael Jackson
| pav             =Michael Jackson 1983 (3x4 cropped) (contrast).jpg
| antraštė        = Maiklas Džeksonas 1983 m.
| fonas           = solo_dainininkas
| pilnas_vardas   = Michael Joseph Jackson
| dar_žinomas     = MJ, King of Pop
| gimė            = {{Gimė|1958|08|29}} [[Garis]], [[Indiana]], {{USAv}}
| mirė            = {{Mirė|2009|06|25|1958|08|29}} [[Los Andželas]], [[Kalifornija]], {{USAv}}
| instrumentai    = 
| žanras          = [[pop]] '''·''' [[R&amp;B]] '''·''' [[funk]] '''·''' [[new jack swing]] '''·''' [[pop rock]] '''·''' [[soul]]
| užsiėmimas      = Vokalistas, dainų autorius, choreografas, aktorius, prodiuseris
| kalba           = Anglų
| aktyvumo_metai  = 1964–2009
| įrašų_kompanija = Motown, Epic
| veikla          = The Jackson 5
| URL             = [http://www.michaeljackson.com/ Oficiali svetainė]
}}

'''Michael Joseph Jackson''' (''Maiklas Džozefas Džeksonas'', [[1958]] m. [[rugpjūčio 29]] d. – [[2009]] m. [[birželio 25]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris.

Jo sėkminga karjera ir asmeninis gyvenimas apie 40 metų buvo populiariosios kultūros dalis. Atlikėjas dar žinomas kaip „MJ“ arba „Pop Karalius“.

== Gyvenimas ir karjera ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ir Jackson 5 ===
Maiklas Džozefas Džeksonas gimė 1958 m. rugpjūčio 29 d. [[Garis|Garyje]] (pramoninis priemiestis Čikagoje, Ilinojuje) darbininkų šeimoje.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;&gt;George, p. 20&lt;/ref&gt; Jo tėvai – [[afroamerikiečiai]] Džozefas Volteris „Džo“ Džeksonas ir Katerina Esther.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Maiklas buvo septintas vaikas šeimoje. Kiti jo broliai ir seserys – Rebė, Džekis, Titas, Džermenas, La Toja, Marlonas, Rendis ir [[Janet Jackson|Dženetė]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Džozefas Džeksonas buvo plieno fabriko darbininkas, taip pat, kartu su broliais, – R&amp;B grupės įkūrėjas ir narys. Džeksono motina buvo pamaldi [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytoja]].&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Jackson 5 1969.jpg|kairėje|miniatiūra|199x199px|„Jackson 5“ (Michael Jackson per vidurį, 1969 m.)]]
Maiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm | title = Michael Jackson - The King of Pop or Wacko Jacko? | publisher = crime.about.com | accessdate = 2009-06-27 | archive-date = 2012-02-05 | archive-url = https://www.webcitation.org/65EhqdjzK?url=http://crime.about.com/od/current/p/michael_jackson.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;MJ's secret childhood&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |title=Michael Jackson's Secret Childhood |publisher=[[VH1]] |accessdate=2008 m. birželio 20 d |archive-date=2008-09-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080915120706/http://www.vh1.com/shows/dyn/vh1_news_presents/82010/episode_about.jhtml |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;&gt;Taraborrelli, pp. 20–22&lt;/ref&gt; Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai.&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 602&lt;/ref&gt;Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti.&lt;ref&gt;38 psl., Maiklas Džeksonas. Vienišas karalius. Leidykla „Europa“,1995&lt;/ref&gt; Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu [[Oprah Winfrey]]. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti.&lt;ref name = &quot;campbell (1995) 14-16&quot;&gt;Campbell (1995), pp. 14–16&lt;/ref&gt;&lt;ref name = &quot;lewis 165–168&quot;&gt;Lewis, pp. 165–168&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;George, pp. 45–46&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Taraborrelli, p. 620&lt;/ref&gt;
Interviu filmui „Living with Michael Jackson“ (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.&lt;ref name = &quot;tara 20-22&quot;/&gt;

Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;
1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermeno, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai [[konga|kongomis]] ir [[tambūrinas|tambūrinu]]. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į [[The Jackson 5]] (Džeksonų penketukas).&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po [[Vidurio vakarų Jungtinės Valstijos|vidurio vakarų JAV]] 1966–1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „[[chitlin' circuit]]“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš [[striptizas|striptizą]] ar kitus suaugusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „[[Motown]]“.&lt;ref name=RRHF&gt;{{cite web |url=http://www.rockhall.com/inductee/the-jackson-five |title=The Jackson Five |accessdate=2007 m. gegužės 29 d|publisher=Rock and Roll Hall of Fame}}&lt;/ref&gt;

Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai „Steeltown Records“ įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su „[[Motown|Motown Records]]“.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt; Žurnalas „[[Rolling Stone]]“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;/&gt; Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&amp;B/gospel atlikėjų [[Sam Cooke|Semo Kuko]], [[James Brown|Džeimso Brauno]], [[Ray Charles|Rėjaus Čarlzo]] ir [[Stevie Wonder|Styvo Vonderio]] intonacija“.&lt;ref name = &quot;rollingstone&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|title=Michael Jackson: Biography|work=[[Rolling Stone]]|accessdate=2008 m. vasario 14 d|archive-date=2008-02-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20080220071720/http://www.rollingstone.com/artists/michaeljackson/biography|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams („I Want You Back“, „ABC“, „The Love You Save“ ir „I’ll Be There“) užėmus pirmąsias vietas [[Billboard Hot 100]] topuose.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 20&quot;/&gt;1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su [[Motown]]), tarp kurių „[[Got to Be There]]“ ir „[[Ben (albumas)|Ben]]“. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, „I Am Love“, – ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.&lt;ref name = &quot;Nelson George overview 22&quot;&gt;George, p. 22&lt;/ref&gt;

=== Skandalai ===
Nuo 1988 iki 2005 m. Maiklas Džeksonas gyveno savo rančoje Neverlande, kur jis buvo įkūręs pasilinksminimų parką ir privatų zoologijos sodą. Džeksono rančoje dažnai lankydavosi vaikai su negalia bei sergantys mirtinomis ligomis.

Tačiau po to, kai pasirodė informacijos, kad vaikai kartais miegodavo M. Džeksono miegamajame, gandai apie vaikų nakvojimą pas dainininką sukėlė neigiamą žiniasklaidos reakciją. Pirmą kartą tokia informacija pasirodė 1993 m., kai Džeksonas buvo apkaltintas seksualiniu vaikų išnaudojimu. Antrą kartą dainininko santykių su vaikais klausimas į viešumą iškilo po dešimties metų, kai buvo parodytas dokumentinis filmas „Gyvenimas su Maiklu Džeksonu“ (''Living with Michael Jackson''). Dainininkas buvo paduotas į teismą už seksualinį vaikų išnaudojimą, bet po to išteisintas. Po didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlusio teismo proceso, Maiklas Džeksonas yra gyvenęs keliose užsienio valstybėse ([[Bahreinas|Bahreine]] ir [[Airija|Airijoje]]), tačiau vėliau sugrįžo į JAV, kur 2009 m. birželio 25 d. mirė.

2013 m. choreografas Veidas Robsonas (Wade Robson) pateikė ieškinį teigdamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo septynerių iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.today.com/video/choreographer-michael-jackson-sexually-abused-me-30450243877|title=Choreographer: Michael Jackson 'sexually abused me'|date=2013 m. gegužės 16 d|work=Today|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Išmaniųjų technologijų specialistas Džeimsas Seifčekas (James Safechuck) 2014 m. iškėlė bylą tvirtindamas, kad M. Džeksonas jį tvirkino nuo dešimties iki keturiolikos metų.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://mynewsla.com/crime/2017/07/07/sex-abuse-by-long-dead-michael-jackson-judge-rejects-lawsuit/|title=Sex abuse by long-dead Michael Jackson? Judge rejects lawsuit|last1=Stone|first1=Ken|date=2017 m. liepos 8 d|work=MyNewsLA.com|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;indie abuse&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.independent.co.uk/news/people/michael-jackson-hit-with-new-sex-abuse-claims-five-years-after-his-death-9650832.html?dkdk|title=Michael Jackson hit with new child sex abuse claims more than five years after his death|date=2014 m. rugpjūčio 6 d|website=The Independent|language=en|accessdate=2019-07-07}}&lt;/ref&gt; Detalios šiųdviejų vyrų istorijos apie jų santykius su M. Džeksonu pasakojamos 2019 m. pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Paliekant Neverlandą“ (''Leaving Neverland''). Abi bylos buvo nutrauktos, nes į teismą po tariamų įvykių kreiptasi per vėlai, be to, šiuo metu M. Džeksono korporacijos negali būti laikomos atsakingomis už jo galimą elgesį praeityje.&lt;ref&gt;https://www.usnews.com/news/entertainment/articles/2017-12-19/apnewsbreak-michael-jackson-sex-abuse-lawsuit-dismissed&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.cbc.ca/beta/news/entertainment/michael-jackson-molestation-lawsuit-dismissed-1.4457632&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.scribd.com/document/353219745/Safechuck-Ruling-Demurrer-Dismissal&lt;/ref&gt; Po šio filmo premjeros M. Džeksono muziką atsisakė groti [[BBC]] radijo kanalai, „Nova Entertainment“ radijo grupė, didžiausi [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] radijo stočių tinklai „MediaWorks“ ir „NZME“, žinomas atlikėjas Dreikas (Drake) iš savo programos išbraukė M. Džeksono hitą „Don't matter to me“, o vaikų muziejus [[Indianapolis|Indianapolyje]] ir Britų nacionalinis futbolo muziejus iš savo ekspozicijų pašalino su M. Džeksonu susijusius eksponatus.&lt;ref&gt;{{cite web |title= LRT eteryje – dokumentinė juosta apie M. Jacksono išnaudotus vaikus|author=|date=2019-05-09|publisher= alfa.lt|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/50390685/lrt-eteryje-dokumentine-juosta-apie-m-jacksono-isnaudotus-vaikus|accessdate= 2019-07-07}}&lt;/ref&gt; „Michael Jackson Estate“  fondas išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, jog abu vyrai, ankstesniuose skandaluose teisme davę priesaiką sakyti teisybę, teigė, kad filme minimų įvykių nebuvo, taip pat nepateikė jokių jų istorijas pagrindžiančių įrodymų.&lt;ref&gt;https://variety.com/2019/music/news/michael-jackson-estate-leaving-neverland-documentary-statement-1203119202/&lt;/ref&gt; 2019 m. vasarį „Michael Jackson Estate“  fondas padavė [[HBO]] televizijos tinklą, transliavusį „Paliekant Neverlandą“, į teismą, siekdamas prisiteisti 100 mln. JAV dolerių. Kadangi M. Džeksonas yra miręs, HBO televizijos tinklas negali būti paduotas į teismą už jo šmeižtą, todėl bylos pagrindu tapo sutartis tarp M. Džeksono ir HBO, leidusi HBO transliuoti jo koncertą [[Bukareštas|Bukarešte]], o vienas tos sutarties punktų teigė, kad HBO niekada neterš viešojo M. Džeksono įvaizdžio.&lt;ref&gt;https://slate.com/gdpr?redirect_uri=%2Fculture%2F2019%2F02%2Fleaving-neverland-lawsuit-michael-jackson-estate.html%3Fvia%3Dgdpr-consent&amp;redirect_host=https%3A%2F%2Fslate.com&lt;/ref&gt; Markas Džeragosas (Mark Geragos), buvęs M. Džeksono advokatas, sakė, kad jo, Džeragoso, kalbos filme iškarpytos ir pateiktos klaidinančiai.&lt;ref&gt;https://twitter.com/markgeragos/status/1106934761585426435&lt;/ref&gt; Žurnalistas Čarlis Tomsonas (Charles Thomson) radijo pokalbyje pabrėžė, kad abu vyrai dešimtmečius laikė Džeksoną nekaltu, gynė jį teisme davę priesaiką sakyti teisybę, tačiau, porą metų po Džeksono mirties pritrūkę pinigų, savo istorijas pakeitė ir padavė „Michael Jackson Estate“ į teismą dėl šimtų milijonų dolerių. Pasak žurnalisto, du kartus jų bylos buvo išmestos iš teismo, įrodžius, kad jie sulaužė priesaiką sakyti teisybę. Taip pat filme jie pasakoja istorijas, kurios tiesiogiai prieštarauja jų senoms, teisme prisiekus sakyti teisybę, pasakotoms istorijoms.&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=cBf5LGDm7dc&amp;feature=youtu.be&lt;/ref&gt;

=== Mirtis ===
2009 m. birželio 25 d. rytą, kaip pranešama, Maiklas Džeksonas prarado sąmonę savo namuose [[Los Andželas|Los Andžele]]. Atvykus medikams, Džeksonas nekvėpavo, jis buvo skubiai reanimuotas&lt;ref name=&quot;MSNBC&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|title=Singer Michael Jackson dead at 50-Legendary pop star had been preparing for London comeback tour|date=2009 m. birželio 25 d|publisher=MSNBC|accessdate=2009 m. birželio 25 d|archive-date=2009-07-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20090707112522/http://www.msnbc.msn.com/id/31552029?gt1=43001|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;{{cite news | first=Andrew | last=Blankstein |author2= Phil Willon |authorlink= | title=Michael Jackson is dead [Updated] | date=2009 m. birželio 25 d| publisher= | url =http://latimesblogs.latimes.com/lanow/2009/06/pop-star-michael-jackson-was-rushed-to-a-hospital-this-afternoon-by-los-angeles-fire-department-paramedics--capt-steve-ruda.html | work =[[The LA Times]] | pages = | accessdate = 2009 m. birželio 25 d| language = en}}&lt;/ref&gt;. Džeksonas patyrė komą ir mirė nespėjus jo nugabenti į ligoninę.&lt;ref name = reuters&gt;{{cite news |title=King of Pop Michael Jackson is dead: official |last=Tourtellotte |first=Bob |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. birželio 25 d|accessdate=2009 m. birželio 25 d|url=https://www.reuters.com/article/lifestyle/jackson-death-ruled-homicide-focus-on-doctor-idUSTRE57R4EY/}}&lt;/ref&gt;

Po skrodimo M. Džeksono mirties priežastimi oficialiai pripažintas apsinuodijimas įvairiais anestetikais ([[propofolis|propofoliu]], [[lorazepamas|lorazepamu]] ir [[midazolamas|midozalamu]]).&lt;ref name = vaistai&gt;{{cite news |title=FACTBOX: The drugs that caused Michael Jackson's death |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugsėjo 4 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d|url=http://www.reuters.com/article/peopleNews/idUSTRE58314R20090904}}&lt;/ref&gt; Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, jog tai buvo žmogžudystė.&lt;ref name = zmogzudyste&gt;{{cite news |title=Jackson death ruled homicide, focus on doctor |publisher=[[Reuters]] |date=2009 m. rugpjūčio 15 d. |accessdate=2009 m. rugsėjo 15 d |url=http://www.reuters.com/article/entertainmentNews/idUSTRE55O6AK20090626}}&lt;/ref&gt; 2011 metais Maiklo Džeksono gydytojas kardiologas Konradas Murėjus buvo nuteistas ketveriems metams už [[netyčinė žmogžudystė|netyčinę žmogžudystę]].

Surengtos dvi atminimo ceremonijos — privati [[Forest Lono memorialinis parkas|Forest Lono memorialinio parko Laisvės salėje]] ir viešoji ''[[Staples Center]]'' [[Los Andželas|Los Andžele]]. Dalyvauti viešojoje ceremonijoje buvo atsitiktiniu būdu atrinkta 8750 dalyvių (kiekvienam duoti du bilietai) iš 1,6 milijono besiaplikavusiųjų. Atminimo ceremonijoje kūriniūs atliko [[Mariah Carey]], [[Stevie Wonder]], [[Lionel Richie]], [[Jennifer Hudson]] ir [[Shaheen Jafargholi]], kalbą sakė [[Smokey Robinson]] ir [[Queen Latifah]].

Po Maiklo Džeksono mirties M. Džeksono gerbėjai Lietuvoje kuriam laikui buvo įrengę altorėlį [[Vinco Kudirkos aikštė]]je [[Vilnius|Vilniuje]].&lt;ref&gt;[https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/gedimino_prospekte__altorelis_mdzeksonui/ Gedimino prospekte - altorėlis M.Džeksonui]&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
Tarp Maiklo Džeksono pasiekimų muzikos industrijoje – revoliucinga muzikinių klipų transformacija, aukšto lygio albumų leidyba ir jų pardavimas, kaip naujas būdas įrašų kompanijoms gauti pinigų, lyderiavimas popmuzikos pasaulyje [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame dešimtmetyje]] bei tapimas pirmuoju juodaodžiu dainininku, kuris iš kūrybinės nežinomybės išvedė jauną [[MTV]] kanalą. Atlikėjo išsiskiriantis stilius, judesiai ir vokalas įkvėpė, padarė įtaką ir pagimdė visą [[Hip hopas|hip – hop]], [[pop]] ir [[R&amp;B]] muzikos žanrų dainininkų kartą ([[Mariah Carey]], [[Usher]], [[Britney Spears]], [[Justin Timberlake]], Omarion, Ne-Yo, [[Chris Brown]] ir t. t.). [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas įvardintas kaip „Pats sėkmingiausias visų laikų pramogų pasaulio atstovas“.

Be muzikinės veiklos, dainininkas dar žinomas dėl choreografijoje naudojamų sudėtingų fizinių technikų ([[robotas]] arba [[mėnulio eisena]]), kurios padarė įtaką vyraujančios mados šokiams bei pramogoms.

== Labdaringa veikla ==
Per visą savo gyvenimą ir kūrybą Maiklas pasisakė už humaniškumą, lygybę ir pasaulinę taiką. Maiklas Džeksonas surinko ir paaukojo milijonus dolerių vargingai gyvenantiems vaikams ir šalims (kai kuriais skaičiavimais, jo paaukota suma galėjo siekti 500 mln. JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt; Tiksliai įvertinti dainininko paaukotą sumą apsunkina tai, kad dalis jo aukų buvo anoniminės. Po „Heal the World“ singlo sėkmės 1992 m. įkūrė tokio pat pavadinimo labdaros fondą.

2000 m. [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygoje]] Maiklas Džeksonas pagerino „Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas“ rekordą, finansiškai rėmęs 39 labdaros organizacijas.&lt;ref name=&quot;Guinness&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/105188-most-charities-supported-by-a-pop-star/|title=Daugiausia labdaros ir paramos organizacijų remiantis POP atlikėjas|publisher=Gineso pasaulio rekordų knyga|date=2000}}&lt;/ref&gt;

Už filantropinę veiklą Maiklas Džeksonas buvo apdovanotas dviejų JAV prezidentų, JAV skautų organizacijos ir kitų, taip pat jis dukart nominuotas [[Nobelio taikos premija]]i, 1998 metais&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2001-dec-02-tm-10491-story.html|title=Humanity's Greatest Dish|work=[[Los Angeles Times]]|date=2001 m. gruodžio 2 d}}&lt;/ref&gt; ir 2003 metais.&lt;ref&gt;Doug Mellgren, &quot;A peace of the action&quot;, ''The Montreal Gazette'' (2003 m. spalio 10 d.), p. 4.&lt;/ref&gt; Daugiau nei 15 000 asmenų buvo pasirašę peticiją darkart nominuoti Maiklą Džeksoną Nobelio taikos premijai, tačiau tam sutrukdė dainininko mirtis.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/music/2009/jul/28/michael-jackson-fans-nobel-prize|title=Michael Jackson fans call for Nobel peace prize nomination|first=Sean|last=Michaels|work=[[The Guardian]]|date=2009 m. liepos 28 d}}&lt;/ref&gt;. Tačiau Maiklo Džeksono kūrinys ''Man in the Mirror'' buvo atliktas 2009 m. Nobelio taikos premijos koncerto metu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nydailynews.com/life-style/fashion/hairstyles-smith-kids-willow-jaden-rock-obama-nobel-peace-prize-concert-norway-article-1.434841|title=Hairstyles of Will Smith's kids, Willow and Jaden, rock Obama's Nobel Peace Prize concert in Norway|first=Soraya|last=Roberts|publisher=[[New York Daily News]]|date=2009 m. gruodžio 12 d}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
Maiklas Džeksonas iš viso pelnė 18 [[Grammy]] apdovanojimų (vien per 1984 m. apdovanojimų ceremoniją jų pelnė 8 – dar vienas rekordas), JAV išleido 13 „numeris vienas“ singlų – daugiau nei bet kuris kitas vyras atlikėjas [[Hot 100]] eroje. 2006 World Music Awards paskelbė, kad visame pasaulyje Džeksonas iš viso pardavė daugiau nei 750 000 000 kopijų įrašų ir labdarai atidavė 500 milijonų JAV dolerių.&lt;ref name=&quot;Daunt&quot;&gt;Tina Daunt, &quot;[https://www.latimes.com/archives/la-xpm-2009-jul-08-et-cause8-story.html Giving in spirit and deed]&quot;, ''[[Los Angeles Times]]'' (2009 m. liepos 8 d.), p. D6.&lt;/ref&gt;

Maiklas Džeksonas – daugiausiai įrašų pasaulyje pardavęs dainininkas ir vienas daugiausiai labdarai aukojusių humanitarų, kurio pastangos buvo įvertintos [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijos]] nominacija.

Pagrindinių Maiklo Džeksono apdovanojimų lentelė:
{| class=&quot;wikitable&quot;
! ''Apdovanojimai'' || ''Jų skaičius''
|-
| Amerikos muzikos apdovanojimai ||align=center| 26
|-
| Billboard apdovanojimai ||align=center| 40
|-
| Brit muzikos apdovanojimai ||align=center| 7
|-
| Auksinio gaublio apdovanojimai ||align=center| 1
|-
| [[Grammy]] apdovanojimai ||align=center| 18
|-
| Pasaulio Gineso rekordai ||align=center| 13
|-
| [[MTV]] muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| Soul Train apdovanojimai ||align=center| 10
|-
| NAACP įvaizdžio apdovanojimai ||align=center| 14
|-
| RIAA apdovanojimai ||align=center| 56
|-
| Amerikos vaizdo klipų apdovanojimai ||align=center| 4
|-
| Pasaulio muzikos apdovanojimai ||align=center| 13
|-
| '''Iš viso pagrindinių apdovanojimų''' ||align=center| '''210'''
|}

== Diskografija ==
[[Vaizdas:Michaeljacksonthriller.jpg|thumb|right|200px|Perkamiausias M.Džeksono albumas pasaulyje – [[Thriller]].]]
M. Džeksonas nuo 1972 iki 2001 m. išleido 10 studijinių albumų.

=== Studijiniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Got to Be There]]'' || 1972
|-
| 2 || ''[[Ben (albumas)|Ben]]'' || 1972
|-
| 3 || ''[[Music and Me|Music &amp; Me]]'' || 1973
|-
| 4 || ''[[Forever, Michael]]'' || 1975
|-
| 5 || ''[[Off the Wall]]'' || 1979
|-
| 6 || ''[[Thriller]]'' || 1982
|-
| 7 || ''[[Bad]]'' || 1987
|-
| 8 || ''[[Dangerous]]'' || 1991
|-
| 9 || ''[[HIStory|HIStory: Past, Present and Future, Book I]]'' || 1995
|-
| 10 || ''[[Invincible]]'' || 2001
|}

=== Po mirties išleisti albumai su negirdėtais kūriniais ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''[[Michael (albumas)|Michael]]'' || 2010
|-
| 2 || ''[[Xscape]]'' || 2014
|}

=== Jubiliejiniai studijinių albumų perleidimai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''Thriller 25'' || 2008
|-
| 2 || ''Bad 25'' || 2012
|-
| 3 || ''Thriller 40'' || 2022
|}

=== Kompiliaciniai albumai ===

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr. !! Albumas !! Metai
|-
| 1 || ''The Best of Michael Jackson'' || 1975
|-
| 2 || ''One Day in Your Life'' || 1975
|-
| 3 || ''18 Greatest Hits'' || 1983
|-
| 4 || ''9 Singles Pack'' || 1983
|-
| 5 || ''14 Greatest Hits'' || 1984
|-
| 6 || ''Farewell My Summer Love'' || 1984
|-
| 7 || ''Anthology'' || 1986
|-
| 8 || ''Their Very Best – Back to Back'' || 1986
|-
| 9 || ''Love Songs'' || 1987
|-
| 10 || ''Singles Souvenir Pack'' || 1988
|-
| 11 || ''Motown's Greatest Hits'' || 1992
|-
| 12 || ''Tour Souvenir Pack'' || 1992
|-
| 13 || ''The Best of Michael Jackson &amp; The Jackson 5ive'' || 1997
|-
| 14 || ''The Very Best of Michael Jackson with The Jackson Five'' || 1999
|-
| 15 || ''20th Century Masters – The Millennium Collection: The Best of Michael Jackson'' || 2000
|-
| 16 || ''Greatest Hits: HIStory, Volume I'' || 2001
|-
| 17 || ''Number Ones'' || 2003
|-
| 18 || ''Off the Wall / Thriller'' || 2004
|-
| 19 || ''Bad / Dangerous'' || 2004
|-
| 20 || ''The Ultimate Collection'' || 2004
|-
| 21 || ''The Essential Michael Jackson'' || 2005
|-
| 22 || ''[[Blood on the Dance Floor: HIStory in the Mix]] / [[Invincible]]'' || 2006
|-
| 23 || ''Visionary: The Video Singles'' || 2006
|-
| 24 || ''Les 50 plus belles chansons'' || 2007
|-
| 25 || ''King of Pop'' || 2008
|-
| 26 || ''Gold'' || 2008
|-
| 27 || ''Dangerous / Dangerous – The Short Films'' || 2008
|-
| 28 || ''The Collection'' || 2009
|-
| 29 || ''The Definitive Collection'' || 2009
|-
| 30 || ''La Légende de la Pop'' || 2009
|-
| 31 || ''The Indispensable Collection'' || 2013
|-
| 32 || ''The Ultimate Fan Extras Collection'' || 2013
|}

1982 m. jo išleistas albumas [[Thriller]] iki šiol yra labiausiai perkamas albumas pasaulyje. Iki 2009 m. buvo parduota apie 109 milijonai albumo kopijų visame pasaulyje.&lt;ref&gt;[http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=/www/story/01-16-2009/0004956264&amp;EDATE= Music Icon Quincy Jones Kicks-Off New Series in Tribune Newspapers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090413033308/http://news.prnewswire.com/ViewContent.aspx?ACCT=109&amp;STORY=%2Fwww%2Fstory%2F01-16-2009%2F0004956264&amp;EDATE= |date=2009-04-13 }}&lt;/ref&gt;

Nuo 1971 iki 2003 m. M.Džeksonas išleido 68 singlus.

=== Žymesnės dainos ===
Vienos žymiausių Maiklo Džeksono dainų:

{{col-begin|width=700px;}}
{{col-4}}
* Beat It
* Bad
* Ben
* [[Billie Jean]]
* Black or White
* Dirty Diana
* Don’t Stop 'til You Get Enough
* Got to Be There
* Human Nature
* Heal the World
{{col-4}}
* I Just Can’t Stop Loving You
* In the Closet
* Man in the Mirror
* Off the Wall
* P. Y.T. (Pretty Young Thing)
* Remember the Time
* Rock with You
* Rockin' Robin
* She’s out of My Life
* Smooth Criminal
{{col-4}}
* Scream/Childhood
* The Girl Is Mine
* The Way You Make Me Feel
* [[Thriller]]
* Wanna Be Startin' Somethin
* [[We Are the World]]
* Will You Be There
* You Are Not Alone
* You Rock My World
* Earth Song
{{col-4}}
* Leave Me Alone
* Say Say Say (su Polu Makartniu)
* Dangerous
* Gone Too Soon
* Why You Wanna Trip On Me
* Who Is It
* Give Into Me
* Liberian Girl
* Cry
* Stranger In Moscow
{{col-end}}

==Koncertiniai turai==
*''[[Bad (koncertinis turas)|Bad]]'' (1987–1989 m.)
*''[[Dangerous World Tour]]'' (1992–1993 m.)
*''[[HIStory World Tour]]'' (1996–1997 m., kurio metu M. Džeksonas koncertavo [[Estija|Estijoje]])
*''[[MJ &amp; Friends]]'' (1999 m.)
*''[[Michael Jackson: 30th Anniversary Celebration]]'' (2001 m. Du koncertai, kurių metu M. Džeksonas paskutinį kartą pasirodė koncertavo)

Dar du planuoti turai neįvyko. 1999 m. gruodžio 31 d. planuoti pasirodymai Australijoje ir JAV buvo atšaukti likus dviems mėnesiams. Kitas koncertinis turas, pavadinimu ''[[This Is It]]'', turėjo prasidėti 2009 m. liepos 13 d. [[Londonas|Londone]], tačiau neįvyko dėl staigios atlikėjo mirties.

== Sveikata ==
Maždaug nuo 1985 m. M. Džeksonas sirgo [[baltmė|baltme]] ({{la|vitiligo}}). Tai liga, kurios metu nyksta odos pigmentas ir oda ilgainiui pasidaro visiškai balta.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commons}}
{{Vikicitatos|Maiklas Džeksonas}}
* [http://www.michaeljackson.com/ „Sony“ muzikos įrašų kompanijos svetainė Maiklui Džeksonui]
* {{last.fm}}
* [http://www.healtheworld.us „Heal the World“ fondas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150822032259/http://www.healtheworld.us/ |date=2015-08-22 }}

{{DEFAULTSORT:Jackson, Michael}}
[[Kategorija:Michael Jackson| ]]</text>
      <sha1>jx4h97c8ym33hzjw0iz8ucbzi6d6ece</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Brioni susitarimas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>29295</id>
    <revision>
      <id>7851774</id>
      <parentid>6793614</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:39:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851774</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="638" sha1="ldqd56e3jodslkxug2rpbkhny0txqqu" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
'''Brioni susitarimas''' – dokumentas, pasirašytas Brioni (''Brijuni'') salose netoli [[Pula|Pulos]] ([[Kroatija]]) [[1991]] m. [[liepos 7]] d. tarp [[Slovėnija|Slovėnijos Respublikos]] ir [[Jugoslavija|Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos]], tarpininkaujant [[Europos Bendrija]]i. Šiuo dokumentu Jugoslavija baigė karo veiksmus [[Slovėnija|Slovėnijos]] teritorijoje; taip baigėsi [[Dešimties dienų karas]], o Slovėnija bei Kroatija užšaldė separatistinius veiksmus trims mėnesiams.

{{karas-stub}}

[[Kategorija:Taikos sutartys]]
[[Kategorija:Jugoslavijos karai]]
[[Kategorija:1991 metai]]</text>
      <sha1>ldqd56e3jodslkxug2rpbkhny0txqqu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie transportą</title>
    <ns>4</ns>
    <id>29721</id>
    <revision>
      <id>7851883</id>
      <parentid>7850094</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T01:40:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7851883</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5713" sha1="4fh60dzg1dk0ja2849uw92ezwou9dvd" xml:space="preserve">{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
 ?item wdt:P31 wd:Q334166.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
} 
GROUP BY ?item HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 25
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,P18:Nuotrauka,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Pavadinimas
! Kas tai yra?
! Nuotrauka
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q6537379|Q6537379]]
| [[walking]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[locomotor skill]]
| [[Vaizdas:Walk-Cycle.gif|center|128px]]
| 77
|-
| [[:d:Q13629441|Q13629441]]
| [[elektrinė transporto priemonė]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:17-11-14-Fahrzeug-Glasgow RR79924.jpg|center|128px]]
| 52
|-
| [[:d:Q752870|Q752870]]
| [[motorinė transporto priemonė]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:I-80 Eastshore Fwy.jpg|center|128px]]
| 51
|-
| [[:d:Q516739|Q516739]]
| [[automobilių transportas]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:COLLECTIE TROPENMUSEUM Verkeersdrukte op De Groote Postweg Oost in de binnenstad van Bandoeng TMnr 10014702.jpg|center|128px]]
| 46
|-
| [[:d:Q725864|Q725864]]
| [[pipeline transport]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[pramonė]]&lt;br/&gt;[[paslauga]]&lt;br/&gt;[[Produktas|gaminys]]
| [[Vaizdas:Alaska Pipeline 22.jpg|center|128px]]
| 39
|-
| [[:d:Q652494|Q652494]]
| [[jeepney]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Jeepney in Legazpi City.JPG|center|128px]]
| 34
|-
| [[:d:Q847580|Q847580]]
| [[moving walkway]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Metro SPB Line5 Sportivnaya Travelator Tunnel.jpg|center|128px]]
| 30
|-
| [[:d:Q167681|Q167681]]
| [[Vahana]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[žinduoliai]]
| 
| 29
|-
| [[:d:Q1888694|Q1888694]]
| [[utility cycling]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[individual transportation]]&lt;br/&gt;[[active mobility]]
| [[Vaizdas:Urban cycling III.jpg|center|128px]]
| 27
|-
| [[:d:Q1754713|Q1754713]]
| [[human powered quadricycle]]
| [[transporto priemonė]]&lt;br/&gt;[[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Cuadriciclo a pedal (CAP) - Federico Stellato montado sobre CAP en Telefónica 1.JPG|center|128px]]
| 22
|-
| [[:d:Q499814|Q499814]]
| [[inland navigation]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Binnenschiffahrt in Köln.jpg|center|128px]]
| 22
|-
| [[:d:Q4354683|Q4354683]]
| [[land transport]]
| [[pramonė]]&lt;br/&gt;[[transporto rūšis]]
| 
| 19
|-
| [[:d:Q1233750|Q1233750]]
| [[motorcycle taxi]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Scooters Bangkok Nana.jpg|center|128px]]
| 18
|-
| [[:d:Q1538190|Q1538190]]
| [[kicksled]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[sporto įranga]]
| [[Vaizdas:Blue kicksled.jpg|center|128px]]
| 18
|-
| [[:d:Q1158874|Q1158874]]
| [[fireless locomotive]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Dampfspeicherlok DLM 002-2.jpg|center|128px]]
| 15
|-
| [[:d:Q115755619|Q115755619]]
| [[semi-metro]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Granada 12 23 39 290000.jpeg|center|128px]]
| 12
|-
| [[:d:Q2394194|Q2394194]]
| [[hospital train]]
| [[transporto rūšis]]&lt;br/&gt;[[medical service]]
| [[Vaizdas:Ambulence Train (4515409162).jpg|center|128px]]
| 12
|-
| [[:d:Q2446589|Q2446589]]
| [[Ski touring]]
| [[sportas]]&lt;br/&gt;[[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:Skitouring in Krasnya Polyana.JPG|center|128px]]
| 11
|-
| [[:d:Q376771|Q376771]]
| [[Aerobus]]
| [[transporto rūšis]]
| [[Vaizdas:JHM-1975--Fx0063 - Aerobus Bundesgartenschau Mannheim 1975.jpg|center|128px]]
| 11
|-
| [[:d:Q975595|Q975595]]
| [[Upių transportas]]
| [[transporto rūšis]]
| 
| 11
|}
{{Wikidata list end}}
*oro uostai: [[Vilniaus oro uostas]], [[Kauno oro uostas]], [[Palangos oro uostas]], [[Lietuvos oro uostai, AB]] ([[:d:Q17577349|Q17577349]]), svarbiausi keliai
*Istorinės ir modernios transporto ir transportavimo priemonės:
**[[Vežimas]]
**[[Karieta]]
**[[Konvejeris]]
**[[Viešasis transportas]]
***[[Tramvajus]]
***[[Troleibusas]]
***[[Autobusas]]
***[[Taksi]]
**[[Automobilis]]
***[[Limuzinas]]
***kiti automobilių tipai ir klasės
**[[Traukinys]]
***[[Garvežys]]
***[[Lokomotyvas]]
***[[Elektrovėžis]]
**[[Metro]]
**[[Aviacija]]
***[[Lėktuvas]]
***[[Malūnsparnis]]
***[[Dirižablis]]
**Vandens transportas:
***[[Laivas]]
***[[Gondola]]
***[[Valtis]]
***[[Keltas]]
***[[Kanoja]]
***[[Jachta]]
***[[Garlaivis]]
***[[Barža]]
***[[Tankeris]]
**[[Dviratis]]
**[[Mopedas]]
**[[Motoroleris]]
**[[Motociklas]]
**[[Treileris]]
**[[Sunkvežimis]]
**[[Traktorius]]
**[[Eskalatorius]]
**[[Liftas]]
**[[Rogės]]
*Karinis transportas:
**[[Lėktuvnešis]]
**[[Tankas]]
**[[Šarvuotis]]
**[[Povandeninis laivas]]
*Kuras:
**[[Dyzelinas]]
**[[Benzinas]]
***[[Oktaninis skaičius]]
**[[Biokuras]]
**[[Raketinis kuras]]
** [[Suskystintos automobilinės dujos]]
**Ateities perspektyvos ([[elektromobilis]], vandenilio ir kito ekologiško kuro panaudojimas)
*Technologijos:
**[[Ratas]]
**[[Vidaus degimo variklis]]
**[[Reaktyvinis variklis]]
**[[Oro pagalvė]]
*Pagrindiniai gamintojai bei prekiniai ženklai:
**[[Boeing]]
**[[Airbus]]
**[[BMW]]
**[[DaimlerChrysler]]
**[[Mercedes-Benz]]
**[[Ferrari]]
**[[Volkswagen]]
**[[Peugeot]]
**[[Renault]]
**[[Citroen]]
**[[FIAT]]
**[[Škoda Auto|Škoda]]
**[[SAAB]]
**[[Volvo]]
**[[Jaguar]]
**[[Opel]]
**[[Audi]]
**[[Ford]]
**[[Toyota]]
**[[Hyunday]]
**[[Honda]]
**[[Daewoo]]
**[[AVTOVAZ]] ([[Žiguli]] - [[LADA]])
**[[ZAZ]]
**[[Volga (automobilis)|Volga]]
**[[Lexus]]
**[[Mazda]]
**[[Michelin]]
**[[Bridgestone]]
**[[Goodyear]]
*Infrastruktūra:
**[[Kelias]]
**[[Greitkelis]]
**[[Autostrada]]
**[[Upė]]
**[[Kanalas]]
**[[Geležinkelis]]
**[[Bėgiai]]
**[[Tunelis]]
**[[Šaligatvis]]
**[[Šviesoforas]]

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>4fh60dzg1dk0ja2849uw92ezwou9dvd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Tilžės aktas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>33865</id>
    <revision>
      <id>7851790</id>
      <parentid>7220316</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:55:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851790</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4545" sha1="qy0s8y2ijvo1ejqppa9dnmgzy3fmzde" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagražintu tekstu]]
'''Tilžės pareiškimas'''– [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų lietuvių tautos tarybos]] [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžė]]je priimtas Pareiškimas, remiantis [[Tautų apsisprendimo teisė|tautų apsisprendimo teise]] reikalavęs prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].&lt;ref&gt;{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/tilzes-aktas Tilžės aktas]|}}&lt;/ref&gt; Tilžės akto originalas saugomas [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejuje]].&lt;ref&gt;[http://www.pamarys.eu/tilzes-akto-originalas-yra-vytauto-didziojo-karo-muziejuje/ Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje] ''pamarys.eu''&lt;/ref&gt;

== Istorinės aplinkybės ==
[[1918]] m. lapkritį [[Vokietijos imperija]]i pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas [[Woodrow Wilson]] Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je įkūrė naują politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]], taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino [[Vilius Gaigalaitis]]. Po dviejų savaičių, [[lapkričio 30]] d., susirinkusi spaustuvininko [[Enzys Jagomastas|Enzio Jagomasto]] namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį pareiškimą:

'''Pareiškimas'''

''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž.'' [Mažosios] ''Lietuvos prie Didž.'' [Didžiosios] ''Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.''

''Tilžėje, lapkr.'' [lapkričio] ''mėn. 30 d. 1918 metų.''

''Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.''

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869–1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].

[[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.{{faktas}} Tarpukario Lietuvoje apie Tilžės aktą buvo beveik nieko nežinoma.

== Literatūra ==
* Tilžės akto šviesa (sud. [[Algimantas Liekis]]). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-60-5
* Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. [[Vytautas Šilas]]). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. – 152 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-37-058-1

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos-Vokietijos santykiai 1918-1940 m.]]
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
[[Kategorija:Klaipėdos kraštas]]
[[Kategorija:Tilžė]]</text>
      <sha1>qy0s8y2ijvo1ejqppa9dnmgzy3fmzde</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851792</id>
      <parentid>7851790</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:01:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851792</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5775" sha1="p53lczye3uybgqtawtu0l06hv7istl0" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagražintu tekstu]]
'''Tilžės pareiškimas'''– [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų lietuvių tautos tarybos]] [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžė]]je priimtas Pareiškimas, remiantis [[Tautų apsisprendimo teisė|tautų apsisprendimo teise]] reikalavęs prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].&lt;ref&gt;{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/tilzes-aktas Tilžės aktas]|}}&lt;/ref&gt; Tilžės akto originalas saugomas [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejuje]].&lt;ref&gt;[http://www.pamarys.eu/tilzes-akto-originalas-yra-vytauto-didziojo-karo-muziejuje/ Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje] ''pamarys.eu''&lt;/ref&gt;

== Istorinės aplinkybės ==
[[1918]] m. lapkritį [[Vokietijos imperija]]i pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas [[Woodrow Wilson]] Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je įkūrė naują politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]], taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino [[Vilius Gaigalaitis]]. Po dviejų savaičių, [[lapkričio 30]] d., susirinkusi spaustuvininko [[Enzys Jagomastas|Enzio Jagomasto]] namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį pareiškimą:

'''Pareiškimas'''

''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž.'' [Mažosios] ''Lietuvos prie Didž.'' [Didžiosios] ''Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.''

''Tilžėje, lapkr.'' [lapkričio] ''mėn. 30 d. 1918 metų.''

''Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.''

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869–1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].

[[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.{{faktas}} Tarpukario Lietuvoje apie Tilžės aktą buvo beveik nieko nežinoma. 1936 m. „Ryto&quot; spaustuvėje Jono Vanagaičio iniciatyva išleistas meninis plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais (tai, beje, iki šiol yra vienintelė žinoma akto versija, dokumento originalo istorikai nėra matę). Tik išleidus šį plakatą, Tilžės akto priėmimas buvo „prisimintas&quot;: 1938 m. išsamiausią jo priėmimo istorijos versiją pateikė tas pats Jonas Vanagaitis. Visa tai leidžia teigti, kad jis ir
laikytinas siužeto apie Tilžės akto priėmimą kūrėju.&lt;ref name=bar&gt;Vasilijus Safronovas. „[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367188263170/J.04~2008~1367188263170.pdf Tilžės akto mįslės]“, ''Kultūros barai'', 2008, nr. 11, pp. 80–96.&lt;/ref&gt;

Lapkričio 30 d. deklaraciją iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija po Antrojo pasaulinio karo. Visą Prūsų Lietuvą priskyrus SSRS, o didžiąją jos dalį – ne [[Lietuvos SSR]], bet tiesiogiai [[Rusijos SFR]], Erdmono Simonaičio vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją&quot; (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), reikalaudama visą Kaliningrado sritį ir dar šiek tiek teritorijos prijungti prie Lietuvos.&lt;ref name=bar /&gt;

== Literatūra ==
* Tilžės akto šviesa (sud. [[Algimantas Liekis]]). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-60-5
* Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. [[Vytautas Šilas]]). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. – 152 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-37-058-1

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos-Vokietijos santykiai 1918-1940 m.]]
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
[[Kategorija:Klaipėdos kraštas]]
[[Kategorija:Tilžė]]</text>
      <sha1>p53lczye3uybgqtawtu0l06hv7istl0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851793</id>
      <parentid>7851792</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:02:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851793</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5776" sha1="4ixmfxba6svfb2y0ooqmf91iufnx1e9" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagražintu tekstu]]
'''Tilžės pareiškimas'''– [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų lietuvių tautos tarybos]] [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžė]]je priimtas Pareiškimas, remiantis [[Tautų apsisprendimo teisė|tautų apsisprendimo teise]] reikalavęs prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].&lt;ref&gt;{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/tilzes-aktas Tilžės aktas]|}}&lt;/ref&gt; Tilžės akto originalas saugomas [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejuje]].&lt;ref&gt;[http://www.pamarys.eu/tilzes-akto-originalas-yra-vytauto-didziojo-karo-muziejuje/ Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje] ''pamarys.eu''&lt;/ref&gt;

== Istorinės aplinkybės ==
[[1918]] m. lapkritį [[Vokietijos imperija]]i pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas [[Woodrow Wilson]] Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je įkūrė naują politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]], taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino [[Vilius Gaigalaitis]]. Po dviejų savaičių, [[lapkričio 30]] d., susirinkusi spaustuvininko [[Enzys Jagomastas|Enzio Jagomasto]] namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį pareiškimą:

'''Pareiškimas'''

''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž.'' [Mažosios] ''Lietuvos prie Didž.'' [Didžiosios] ''Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.''

''Tilžėje, lapkr.'' [lapkričio] ''mėn. 30 d. 1918 metų.''

''Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.''

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869–1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].

[[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.{{faktas}} Tarpukario Lietuvoje apie Tilžės aktą buvo beveik nieko nežinoma. 1936 m. „Ryto&quot; spaustuvėje Jono Vanagaičio iniciatyva išleistas meninis plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais (tai, beje, iki šiol yra vienintelė žinoma akto versija, dokumento originalo istorikai nėra matę). Tik išleidus šį plakatą, Tilžės akto priėmimas buvo „prisimintas&quot;: 1938 m. išsamiausią jo priėmimo istorijos versiją pateikė tas pats Jonas Vanagaitis. Visa tai leidžia teigti, kad jis ir
laikytinas siužeto apie Tilžės akto priėmimą kūrėju.&lt;ref name=bar&gt;Vasilijus Safronovas. „[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367188263170/J.04~2008~1367188263170.pdf Tilžės akto mįslės]“, ''Kultūros barai'', 2008, nr. 11, pp. 80–96.&lt;/ref&gt;

Lapkričio 30 d. deklaraciją iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija po Antrojo pasaulinio karo. Visą Prūsų Lietuvą priskyrus SSRS, o didžiąją jos dalį – ne [[Lietuvos SSR]], bet tiesiogiai [[Rusijos TFSR]], Erdmono Simonaičio vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją&quot; (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), reikalaudama visą Kaliningrado sritį ir dar šiek tiek teritorijos prijungti prie Lietuvos.&lt;ref name=bar /&gt;

== Literatūra ==
* Tilžės akto šviesa (sud. [[Algimantas Liekis]]). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-60-5
* Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. [[Vytautas Šilas]]). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. – 152 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-37-058-1

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos-Vokietijos santykiai 1918-1940 m.]]
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
[[Kategorija:Klaipėdos kraštas]]
[[Kategorija:Tilžė]]</text>
      <sha1>4ixmfxba6svfb2y0ooqmf91iufnx1e9</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851854</id>
      <parentid>7851793</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:58:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851854</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5749" sha1="ch5wtqg86fveoank036mpb3h2g9vvkf" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės Pareiškimo pagražintu tekstu]]
'''Tilžės pareiškimas''' – [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Prūsų lietuvių tautos tarybos]] 1918 m. lapkričio 30 d. [[Tilžė]]je priimtas Pareiškimas, remiantis [[Tautų apsisprendimo teisė|tautų apsisprendimo teise]] reikalavęs prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].&lt;ref&gt;{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{MLE|4|[https://www.mle.lt/straipsniai/tilzes-aktas Tilžės aktas]|}}&lt;/ref&gt; Tilžės akto originalas saugomas [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejuje]].&lt;ref&gt;[http://www.pamarys.eu/tilzes-akto-originalas-yra-vytauto-didziojo-karo-muziejuje/ Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje] ''pamarys.eu''&lt;/ref&gt;

== Istorinės aplinkybės ==
1918 m. lapkritį [[Vokietijos imperija]]i pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė Prūsijos lietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas [[Woodrow Wilson]] Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Penkiasdešimt Prūsijos lietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. [[Tilžė]]je įkūrė naują politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]], taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. vnt. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių buvus palankiais Lietuvai, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino Vilius Gaigalaitis. Po dviejų savaičių, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko [[Enzys Jagomastas|Enzio Jagomasto]] namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį pareiškimą:

'''Pareiškimas'''

''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž.'' [Mažosios] ''Lietuvos prie Didž.'' [Didžiosios] ''Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti.''

''Tilžėje, lapkr.'' [lapkričio] ''mėn. 30 d. 1918 metų.''

''Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.''

Nuorašas iš Jonas Vanagaitis (1869–1946). Kovos kelias. 1938, psl. 156.

Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].

1919 m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šį Pareiškimą naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą.{{faktas}} Tarpukario Lietuvoje apie Tilžės aktą buvo beveik nieko nežinoma. 1936 m. „Ryto&quot; spaustuvėje Jono Vanagaičio iniciatyva išleistas meninis plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais (tai, beje, iki šiol yra vienintelė žinoma akto versija, dokumento originalo istorikai nėra matę). Tik išleidus šį plakatą, Tilžės akto priėmimas buvo „prisimintas&quot;: 1938 m. išsamiausią jo priėmimo istorijos versiją pateikė tas pats Jonas Vanagaitis. Visa tai leidžia teigti, kad jis ir
laikytinas siužeto apie Tilžės akto priėmimą kūrėju.&lt;ref name=bar&gt;Vasilijus Safronovas. „[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367188263170/J.04~2008~1367188263170.pdf Tilžės akto mįslės]“, ''Kultūros barai'', 2008, nr. 11, pp. 80–96.&lt;/ref&gt;

Lapkričio 30 d. deklaraciją iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija po Antrojo pasaulinio karo. Visą Prūsų Lietuvą priskyrus SSRS, o didžiąją jos dalį – ne [[Lietuvos SSR]], bet tiesiogiai [[Rusijos TFSR]], Erdmono Simonaičio vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją&quot; (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), reikalaudama visą Kaliningrado sritį ir dar šiek tiek teritorijos prijungti prie Lietuvos.&lt;ref name=bar /&gt;

== Literatūra ==
* Tilžės akto šviesa (sud. [[Algimantas Liekis]]). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-60-5
* Mažoji Lietuva. Lietuvininkų kovos (sud. [[Vytautas Šilas]]). Vilnius: Mažosios Lietuvos reikalų taryba, 2010. – 152 p. : iliustr. – ISBN 978-9986-37-058-1

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos-Vokietijos santykiai 1918-1940 m.]]
[[Kategorija:Mažoji Lietuva]]
[[Kategorija:Klaipėdos kraštas]]
[[Kategorija:Tilžė]]</text>
      <sha1>ch5wtqg86fveoank036mpb3h2g9vvkf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos vyrų futbolo rinktinė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>35076</id>
    <revision>
      <id>7851965</id>
      <parentid>7849861</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:03:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <comment>/* Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis */</comment>
      <origin>7851965</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="73556" sha1="jeq0a54v7yo5hd25stmnv5mcyut8y1c" xml:space="preserve">{{futbolo rinktinė |
img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]|
asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''|
reitingas= '''146'''  |
treneris= {{flagicon|LTU}} [[Edgaras Jankauskas]]|
rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)|
ilgiausiai=  [[Fedor Černych]] (103)|
1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}|
1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]|
1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.|
grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}|
grungtyniųvieta=[[Ryga]]|
grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.|
brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}|
brungtyniųvieta=[[Paryžius]]|
brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.|
&lt;!-- čempionatai --&gt;
žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]|
žč=0|pč=0|
| pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h
| leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00
| pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h
| leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000
}}

'''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i.

== Istorija ==
=== Tarpukario laikotarpis (1923–1940) ===
[[Vaizdas:1924 equipe de Lituanie.jpg|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]]]

Lietuva į [[FIFA]] įstojo [[1923]] m. [[gegužės 21]] d., tad netrukus pradėta ruoštis pirmosioms rinktinės rungtynėms. Varžovais pasirinkti estai. Nors ir paskubomis, bet rungtynėms ruoštasi kruopščiai – buvo gerokai patvarkyta futbolo aikštė, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų. Tam reikalui buvo išleista keli tūkstančiai litų (tuo metu dideli pinigai), nepigiai kainavo ir kelių futbolininkų pasikvietimas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], nes [[Kaunas|Kaune]] tebuvo tik viena pajėgi komanda – [[LFLS Kaunas|LFLS]]. Sudarant puolėjų grandį buvo pasikliauta Klaipėdos vokiečių [[MTV Klaipėda|MTV klubo]] žaidėjais, kurie turėjo patirties Rytprūsių futbolo pirmenybėse.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|47}}&lt;/ref&gt; Taigi, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes sužaidė [[1923]] m. [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas).

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape 0:9 pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]],&lt;ref&gt;[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA.] Kam.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html|date=2012-08-08}}&lt;/ref&gt; kuri šiame turnyre pasiekė finalą ir laimėjo sidabro medalius.

Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924]] m. [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940]] m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. [[Lietuvos futbolo lyga]] paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 m. Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.

[[1928]] m. startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935]] m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionato atranka|1934 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

[[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. pasaulio čempionato atrankos]] varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

=== Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) ===
Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]].

=== Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) ===
[[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.&lt;ref&gt;UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html]&lt;/ref&gt; Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų.
Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0.

==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ====
[[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]]
[[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]]

14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]].

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU&lt;/ref&gt;. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994&lt;/ref&gt;.
 
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996&lt;/ref&gt;.

Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL&lt;/ref&gt; ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH&lt;/ref&gt;, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/&lt;/ref&gt;.

Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/&lt;/ref&gt;.

Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}&lt;/ref&gt; o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0&lt;ref&gt;http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}&lt;/ref&gt; ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006&lt;/ref&gt; (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]''').

Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),&lt;ref&gt;{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}&lt;/ref&gt; vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008&lt;/ref&gt; (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]''').

Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0&lt;ref&gt;http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas&lt;/ref&gt;, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/&lt;/ref&gt; (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]''').

Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0&lt;ref&gt;http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html&lt;/ref&gt; ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.

Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną.

2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.&lt;ref&gt;[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}&lt;/ref&gt;

Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1).

'''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais.

Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą.

Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione.

Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina).

2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}&lt;/ref&gt;

'''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}&lt;/ref&gt; Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}&lt;/ref&gt;

[[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}&lt;/ref&gt; [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]&lt;/ref&gt; 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.&lt;ref&gt;[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}&lt;/ref&gt; 

2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/&lt;/ref&gt;

== Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose ==

=== Pasaulio čempionatai ===
* 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}}
* 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}}
* 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]
* 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}}

=== Europos čempionatai ===
* 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]].
* 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''.

== Žaidėjai ir treneriai ==
=== Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis ===
Rinktinės sudėtis 2026 m. birželio mėn. [[2026 m. Baltijos taurė]]s rungtynėms.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-siu-metu-baltijos-taurei/&lt;/ref&gt; 
Duomenys atnaujinti po rungtynių su Latvijos rinktine {{data|2026|6|6}}.
{{nat fs g start}}
{{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=18|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest= }}
{{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Ignas Plūkas]]|age={{birth date and age|1993|12|8|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]]|age={{birth date and age|2006|8|30|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]] |age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=70|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO|latest={{fb|BUL}}, {{data|2023|6|17}} }}
{{nat fs g player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]] |age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|26}} }}
{{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]] |age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=23|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|SRB}}, {{data|2023|9|10}} }} 
{{nat fs g player|no=''20''|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}} |caps=15|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs g player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}} |caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|LTU}},{{data|2023|6|20}} }}
{{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}} |caps=10|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]] |clubnat=HUN|latest= }}
{{nat fs g player|no= 8|pos=DF|name=[[Matijus Remeikis]]|age={{birth date and age|2003|3|28|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }}
{{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}} |caps=2|goals=0|club=[[FK Sūduva]] |clubnat=LTU|latest= }}
{{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Kloniūnas]]|age={{birth date and age|1998|6|28|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Ričardas Šveikauskas]]|age={{birth date and age|1997|4|9|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]] |age={{birth date and age|1990|12|18|df=y}}|caps=97|goals=12|club=[[FK Riteriai]]|clubnat=LTU |latest={{fb|EST}}, {{data|2024|6|11}}&lt;!--|debut={{fb|UKR}}, {{data|2010|5|25}}--&gt; }}
{{nat fs g player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]] |age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=51|goals=1|club=[[İstanbulspor AŞ]]|clubnat=TUR|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }}
{{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|04|15|df=y}} |caps=31|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|2}}}} 
{{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]] |age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=13|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }}
{{nat fs g player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[Roda JC]] ''(skol.)''|clubnat=NED|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }}
{{nat fs g player|no=21|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU }}
{{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} 
{{nat fs g player|no=22|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]]|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }}
{{nat fs g player|no=17|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]]|age={{birth date and age|2004|10|1|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=14|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]] |age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=18|goals=6|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }}
{{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest= }}
{{nat fs g player|no=24|pos=FW|name=[[Ignas Venckus]]|age={{birth date and age|2001|7|17|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs end}}

=== Artimiausia rinktinės atsarga ===
&lt;!--&lt;span style=&quot;font-size:90%;color:red&quot;&gt;{{santrumpa|✚|negali žaisti dėl traumos}}&lt;/span&gt;--&gt;
Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę
{{nat fs r start|background=green|color=yellow}}
{{nat fs r player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Universitatea Cluj]]|clubnat=ROU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FC Südtirol]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=13|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} 
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=17 |pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|04|01|df=y}}|caps=30|goals=4|club=[[NK Maribor]]|clubnat=SVN|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}} |caps=0|goals=0|club=[[AF Elbasani]] |clubnat=ALB|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}}  }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Markas Beneta]] |age={{birth date and age|1993|7|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]] |age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}} |caps=17|goals=0|club=[[FK Astana (2009)|FC Astana]] |clubnat=KAZ|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} 
{{nat fs r player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=MF|name=[[Deividas Šešplaukis]] |age={{birth date and age|1998|02|02|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} 
{{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]] |age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]] |age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]|age={{birth date and age|1996|2|10|df=y}}|caps=31|goals=0|club=[[Marsaxlokk FC]]|clubnat=MLT|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Antanavičius]]|age={{birth date and age|1998|11|19|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}}  }}
{{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Gabrielius Micevičius]]|age={{birth date and age|2003|4|25|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}}  }}
{{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]] |age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=74|goals=3|club=[[Sagan Tosu]]|clubnat=JPN|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }}
{{nat fs r player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=22|goals=1|club=[[SK Sigma Olomouc]]|clubnat= CZE|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|10|9}} }}
{{nat fs r player|no=20|pos=MF|name=[[Titas Milašius]]|age={{birth date and age|2000|12|12|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Ternana Calcio]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}}  }}
{{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Gytis Paulauskas]]|age={{birth date and age|1999|9|27|df=y}}|caps=28|goals=3|club=[[Jeju SK FC]]|clubnat=KOR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Nauris Petkevičius]]|age={{bda|2000|2|19}}|caps=4|goals=0|club=[[Inter Kashi FC]]|clubnat=IND|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}}  }}
{{nat fs r player|no=11|pos=FW|name=[[Romualdas Jansonas]]|age={{bda|2005|6|23}}|caps=5|goals=0|club=[[CF Os Belenenses]] ''(skol.)''|clubnat=POR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]] |age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[KF Vora]]|clubnat=ALB|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs end|background=green}}
{{col-begin}}
{{col-2}}

{{col-begin}}
{{col-2}}

=== Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai ===
'''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

''Atnaujinta {{data|2026|3|29}}''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
!#
!Žaidėjas
!Karjera rinktinėje
!Rungtynės
!Įvarčiai
|-
|rowspan=1|1.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Fedor Černych]]'''
|2012–
|103
|15
|-
|rowspan=1|2.
|align=&quot;left&quot;| [[Saulius Mikoliūnas]]
|2004–2022 m.
|101
|5
|-
|3.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Arvydas Novikovas]]'''
|2010–
|96
|12

|-
|4.
|align=&quot;left&quot;| [[Andrius Skerla]]
|1996–2011 m.
|84
|1
|-
|5.
|align=&quot;left&quot;| [[Deividas Šemberas]]
|1996–2013 m.
|82
|0
|-
|rowspan=1|6.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Vykintas Slivka]]'''
|2015 –
|74
|3
|-
|7.
|align=&quot;left&quot;| [[Tomas Danilevičius]]
|1998–2012 m.
|71
|19
|-
|rowspan=1|8.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Justas Lasickas]]
|2018 –
|69
|3
|-
|rowspan=1|9.
|align=&quot;left&quot;| [[Žydrūnas Karčemarskas]]
|2002–2013 m.
|66
|0
|-

|rowspan=2|10.
|align=&quot;left&quot;| [[Aurelijus Skarbalius]]
|1991–2005 m.
|65
|5
|-
|align=&quot;left&quot;| [[Marius Stankevičius]]
|2001–2013 m.
|65
|5
|}

{{col-2}}

=== Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai ===
'''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

''Atnaujinta {{data|2026|3|29}}''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
!#
!Žaidėjas
!Karjera rinktinėje
!Įvarčiai (rungtynės)
!Įv./rungt.
|-
|1.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Tomas Danilevičius]]
|1998–2012 m.
|19 (71)
|0,27
|-
|2.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| '''[[Fedor Černych]]'''
|2012–
|15 (103)
|0,15
|-
|rowspan=2|3.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Antanas Lingis]]
|1928–1938 m.
|12 (33)
|0,36
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| '''[[Arvydas Novikovas]]'''
|2010–
|12 (96)
|0,13
|-
|5.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Edgaras Jankauskas]]
|1991–2008 m.
|10 (56)
|0,18
|-
|6.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Virginijus Baltušnikas]]
|1990–1998 m.
|9 (42)
|0,21
|-
|rowspan=&quot;4&quot;|7.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Jaroslavas Citavičius]]
|1926–1933 m.
|8 (24)
|0,33
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Valdas Ivanauskas]]
|1990–2000 m.
|8 (28)
|0,29
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Darius Maciulevičius]]
|1991–2005 m.
|8 (38)
|0,21
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Robertas Poškus]]
|1999–2011 m.
|8 (48)
|0,17
|-
|}

{{col-end}}

=== Garsūs žaidėjai ===
* [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris.
* [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
* [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju.
* [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]].
* [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF.
* [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]].

* [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams.
* [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]].
* [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]].
* [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
* [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose.
* [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas.

=== Trenerių štabas ===
* Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] 
* Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]]
* Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]]
* Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]]
* Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]]

=== Lietuvos rinktinės vyr. treneriai ===

Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|279}}&lt;/ref&gt; Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],&lt;ref&gt;{{studentai 2010|24}}&lt;/ref&gt; o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|317}}&lt;/ref&gt; Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}&lt;/ref&gt;

{| class=wikitable
! Metai || Treneris || Rungtynės
|-
| 1923–1926 || be trenerio || 9
|-
| 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2
|-
| 1928–1929 || be trenerio || 5
|-
| 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3
|-
| 1931 || be trenerio || 2
|-
| 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3
|-
| 1932 || be trenerio || 2
|-
| 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6
|-
| 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7
|-
| 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4
|-
| 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7
|-
| 1936 || be trenerio || 3
|-
| 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5
|-
| 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2
|-
| 1938 || be trenerio || 5
|-
| 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6
|-
| 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6
|-
| 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4
|-
| 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5
|-
| 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1
|-
| 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7
|-
| 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3
|-
| 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5
|-
| 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2
|-
| 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14
|-
| 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2
|-
| 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10
|-
| 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33
|-
| 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || 
|-
| 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || 
|-
| 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || 
|-
| 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || 
|-
| 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18
|-
| 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1
|-
| 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8
|-
| 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1
|-
| 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19
|-
| 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51
|-
| 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15
|-
| 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16
|-
| 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16
|-
| 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21
|-
| 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28
|-
| 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24
|-
| 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10
|-
| 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4
|-
| 2023-01 – || [[Edgaras Jankauskas]] || 
|}

=== Spalvos ir apranga ===

==== Spalvos ====
{{?}}

==== Apranga ====
Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:250px; font-size:95%; text-align:center&quot;
! Metai !! Gamintojas
|-
| 1992–1994 || [[Umbro]]
|-
| 1994 || [[Auda]]
|-
| 1995–1997 || [[Diadora]]
|-
| 1997 ||  Tūta
|-
| 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]]
|-
| 1999 || [[Hummel International|Hummel]]
|-
| 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]]
|-
| 2002–2005 || Hummel
|-
| 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]]
|-
| 2010–dabar || Hummel
|}

=== Jaunimas ===

{{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}}
{{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}}
{{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}}

== Rungtynių rezultatai ==
{{Lietuvos rinktinės atrankos}}

=== Pastarosios rungtynės ===
{|class=&quot;wikitable&quot; cellpadding=&quot;5&quot; style=&quot;text-align: left;&quot;
|-
! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai
|-
|{{data|2025|3|21}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|POL}} [[Varšuva]]
|{{Fut|POL|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1
|
|-
|{{data|2025|3|24}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|FIN|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 2:2
|[[Armandas Kučys]], [[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|6|7}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|MLT}} [[Takalis]]
|{{Fut|MLT|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0
|
|-
|{{data|2025|6|10}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|DEN}} [[Odensė]]
|{{Fut|DEN|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:5
|
|-
|{{data|2025|9|4}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|MLT|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1
|[[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|9|7}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|NED|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 2:3
|[[Edvinas Girdvainis]], [[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|10|9}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|FIN}} [[Helsinkis]]
|{{Fut|FIN|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 1:2
|[[Pijus Širvys]]
|-
|{{data|2025|10|12}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|POL|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2
|
|-
|{{data|2025|11|13}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|ISR|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0
|
|-
|{{data|2025|11|17}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]]
|{{Fut|NED|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4
|
|-
|{{data|2026|3|26}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]]
|{{Fut|MDA|1}} 
|bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0
|[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]]
|-
|{{data|2026|3|29}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|GEO|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2
|
|-
|}

=== Artėjančių rungtynių tvarkaraštis ===
{|class=&quot;wikitable&quot; cellpadding=&quot;5&quot; style=&quot;text-align: left;&quot;
|-
! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas 
|-
|{{data|2026|6|6}}
|[[2026 m. Baltijos taurė]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
| {{Fut|LVA|1}} 
|-
|{{data|2026|6|9}}
|[[2026 m. Baltijos taurė]]
|[[Talinas]] arba [[Kaunas]]
| {{Fut|EST|1}} arba {{Fut|FAR|1}}
|-
|{{data|2026|9|24}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LIE}} 
|{{Fut|LIE|1}} 
|-
|{{data|2026|9|27}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LTU}} 
|{{Fut|AZE|1}} 
|-
|{{data|2026|10|4}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|AZE}} 
|{{Fut|AZE|1}} 
|-
|{{data|2026|11|16}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LTU}} 
|{{Fut|LIE|1}} 
|}

== Rinktinės varžybų statistika ==

Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.).

{{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align: center&quot;
|-
!width=200|Varžovas&lt;br /&gt;
!width=50|Žaista&lt;br /&gt;
!width=50|Pergalės&lt;br /&gt;
!width=50|Lygiosios&lt;br /&gt;
!width=50|Pralaimėta&lt;br /&gt;
!width=50|Įmušta&lt;br /&gt;
!width=50|Praleista&lt;br /&gt;
!width=50|Santykis&lt;br /&gt;
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AND|1}} || 2 || 2 || 0 || 0 || 7 || 1 || +6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AZE|1}} || 3 || 1 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|EST|1}} ||26 ||13 ||5 ||8 ||48 ||23|| +25
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LVA|1}} ||27 ||11 ||5 ||11 ||31 ||36 ||-5
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LIE|1}} ||6 ||4 ||1 ||1 ||8 ||3 || +5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2
|-
|}
{{notelist}}

Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}.

== Reitingai ==

=== FIFA reitingai ===
2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.&lt;ref&gt;https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU&lt;/ref&gt;
{{Graph:Chart
 | width=800
 | height=250
 | xGrid=
 | yGrid=
 | yAxisMin = 150
 | yAxisMax = 1
 | xAxisAngle = -45
 | xAxisTitle=Metai
 | yAxisTitle=FIFA reitingas
 | type=line
 | showvalues=
 | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022
 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144
}}

=== UEFA reitingai ===
UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.&lt;ref&gt;https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf&lt;/ref&gt; Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,&lt;ref&gt;https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf&lt;/ref&gt; o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]].

== Įsimintinos rungtynės ==

Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis:

&lt;small&gt;
----
{{footballbox
|date= 1992 m. rugsėjo 23 d.&lt;br&gt;[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|DEN|1}}
|goals1 =  
|goals2 =  
|stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance = 10 500
|referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov
}}
----
{{footballbox
|date= 1995 m. kovo 29 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|CRO|1}}
|goals1= 
|goals2=  
|stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance= 9500
|referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge
}}
----
{{footballbox
|date= 1994 m. lapkričio 16 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|SLO|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita]
|score= 1 – 2
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}}
|goals2=  [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}&lt;br /&gt;[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}}
|stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]]
|attendance=4000
|referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring
}}
----
{{footballbox
|date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.&lt;br&gt;[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|IRL|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=   
|stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]]
|attendance = 32 620
|referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado
}}
----
{{footballbox
|date= 1999 m. birželio 26 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=    
|team1={{fut|ARG|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=  
|stadium=  [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]]
|attendance= 11 314 
|referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello  }}
----
{{footballbox
|date= 2001 m. rugsėjo 1 d.&lt;br&gt;[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|ITA|1}} 
|goals1=  
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 5500
|referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende
}}
----
{{footballbox
|date= 2003 m. kovo 29 d.&lt;br&gt;[[XII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|GER|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} 
|goals2=  [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}}
|stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]]
|attendance= 40 754 
|referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres  }}
----
{{footballbox
|date= 2003 m. balandžio 2 d.&lt;br&gt;[[XII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita]
|score= 1 – 0
|team2={{fut|SCO|1}}
|goals1=  [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}}  
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 6400
|referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik   }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. rugsėjo 4 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time=
|team1={{fut|BEL|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}}
|goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}}
|stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]]
|attendance= 19 218
|referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. spalio 13 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|ESP|1}}
|goals1=   
|goals2=  
|stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance= 9114
|referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat  }}
----
{{footballbox
|date= 2006 m. gegužės 2 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=  
|team1={{fut|POL|2}}
|report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita]
|score= 0 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=  [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}}
|stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]]
|attendance= 5500 
|referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }}

----
{{footballbox
|date= 2006 m. rugsėjo 2 d.&lt;br&gt;[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|ITA|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}}
|goals2=  [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}}
|stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]]
|attendance= 60 000
|referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]]   }}
----
{{footballbox
|date= 2007 m. lapkričio 17 d.&lt;br&gt;[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|UKR|1}}
|goals1=  [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}&lt;br /&gt;[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}}
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 3000
|referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm  }}
----
{{footballbox
|date= 2008 m. rugsėjo 6 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|ROM|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita]
|score=0 – 3
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= 
|goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}&lt;br&gt;[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}&lt;br&gt;[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}}
|stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]]
|attendance= 14 000
|referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }}
----
{{footballbox
|date= 2008 m. rugsėjo 10 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|AUT|1}}
|goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}}
|goals2=
|stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]]
|attendance= 4500
|referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento  }}
----
{{footballbox
|date=2009 m. spalio 14 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita]
|score=2 – 1
|team2={{fut|SER|1}}
|goals1=  [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}&lt;br /&gt;[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}}
|goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}}
|stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]]
|attendance= 2000
|referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov  }}
----
{{footballbox
|date= 2010 m. rugsėjo 7 d.&lt;br&gt;[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|CZE|2}}
|report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita]
|score= 0 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  
|goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}}
|stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]]
|attendance= 12 100
|referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet  }}
----
{{footballbox
|date= 2011 m. kovo 25 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|POL|1}}
|goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}&lt;br&gt;[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}}
|goals2= 
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 3000
|referee=  {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis    }}
----
{{Footballbox |id=&quot;Slovenia v Lithuania&quot;
| date={{Start date|2015|10|9|df=y}}&lt;br&gt;[[XV Europos futbolo čempionato atranka]]
| time=  
| team1={{fut|SVN|2}}
| score=1–1
| report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita]
| team2={{fut|LTU|1}}
| goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}}
| goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}}
| stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]]
| attendance= 10 498 
| referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] 
}}

&lt;/small&gt;
Pergalės dideliu įvarčių skirtumu:
&lt;small&gt;

{{footballbox
|date =  [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.&lt;br&gt;[[1995 m. Baltijos taurė]]
|time = 
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 7&amp;ndash;0
|report = 
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} &lt;br&gt; [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} &lt;br&gt; [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} &lt;br&gt; [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} &lt;br&gt; [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} &lt;br&gt; [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} &lt;br&gt; [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}}
|goals2 = 
|stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]]
|attendance = 1500
|referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks
}}
----
{{footballbox
|date= 1995 m. spalio 11 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita]
|score= 5 – 0
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=  [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}&lt;br /&gt;[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}&lt;br /&gt;[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}&lt;br /&gt;[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}}
|goals2=  
|stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance=2500
|referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard
}}
----
{{footballbox
|date= 1998 m. birželio 29 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=    
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita]
|score= 4 – 0
|team2={{fut|AND|1}}
|goals1=  [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} &lt;br&gt;[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}&lt;br&gt;[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}&lt;br&gt;[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} 
|goals2=   
|stadium=   Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]]
|attendance= 60
|referee=  {{flagicon|Estija}} Juri Saar }}
----
{{footballbox
|date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.&lt;br&gt;[[2001 m. Baltijos taurė]]
|time =  
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 5 – 2
|report = 
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} &lt;br&gt; [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} &lt;br&gt; [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} &lt;br&gt; [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} 
|goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} &lt;br&gt; [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} 
|stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]]
|attendance = 500
|referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks  
}}
----
{{footballbox
|date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.&lt;br&gt;[[2003 m. Baltijos taurė]]
|time=  
|team1={{fut|EST|2}}
|report=  
|score= 1 – 5
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} 
|goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|D.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} &lt;br&gt; [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} &lt;br&gt; [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} &lt;br&gt; [[Edgaras Česnauskis|E.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}}
|stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]]
|attendance=  1500
|referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson   }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. rugsėjo 8 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita]
|score= 4 – 0
|team2={{fut|SMR|1}}
|goals1=  [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}&lt;br /&gt;[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}&lt;br /&gt;[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}}
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 4000
|referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci  }}
----
&lt;/small&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lff.lt/ LFF svetainė]
* [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info)
* [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org)
* [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] (Almis.sritis.lt)
* [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de)
* Žaidėjų statistika:
** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams]

{{Lietuvos futbolas}}
{{EFR}}
{{verta}}

[[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]]</text>
      <sha1>jeq0a54v7yo5hd25stmnv5mcyut8y1c</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851973</id>
      <parentid>7851965</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:10:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <comment>/* Žaidėjai ir treneriai */</comment>
      <origin>7851973</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="73554" sha1="b2w3p5wyambh8d4qbi9fn7cobm8t7u9" xml:space="preserve">{{futbolo rinktinė |
img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]|
asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''|
reitingas= '''146'''  |
treneris= {{flagicon|LTU}} [[Edgaras Jankauskas]]|
rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)|
ilgiausiai=  [[Fedor Černych]] (103)|
1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}|
1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]|
1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.|
grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}|
grungtyniųvieta=[[Ryga]]|
grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.|
brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}|
brungtyniųvieta=[[Paryžius]]|
brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.|
&lt;!-- čempionatai --&gt;
žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]|
žč=0|pč=0|
| pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h
| leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00
| pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h
| leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000
}}

'''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i.

== Istorija ==
=== Tarpukario laikotarpis (1923–1940) ===
[[Vaizdas:1924 equipe de Lituanie.jpg|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]]]

Lietuva į [[FIFA]] įstojo [[1923]] m. [[gegužės 21]] d., tad netrukus pradėta ruoštis pirmosioms rinktinės rungtynėms. Varžovais pasirinkti estai. Nors ir paskubomis, bet rungtynėms ruoštasi kruopščiai – buvo gerokai patvarkyta futbolo aikštė, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų. Tam reikalui buvo išleista keli tūkstančiai litų (tuo metu dideli pinigai), nepigiai kainavo ir kelių futbolininkų pasikvietimas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], nes [[Kaunas|Kaune]] tebuvo tik viena pajėgi komanda – [[LFLS Kaunas|LFLS]]. Sudarant puolėjų grandį buvo pasikliauta Klaipėdos vokiečių [[MTV Klaipėda|MTV klubo]] žaidėjais, kurie turėjo patirties Rytprūsių futbolo pirmenybėse.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|47}}&lt;/ref&gt; Taigi, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes sužaidė [[1923]] m. [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas).

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape 0:9 pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]],&lt;ref&gt;[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA.] Kam.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html|date=2012-08-08}}&lt;/ref&gt; kuri šiame turnyre pasiekė finalą ir laimėjo sidabro medalius.

Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924]] m. [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940]] m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. [[Lietuvos futbolo lyga]] paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 m. Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.

[[1928]] m. startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935]] m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionato atranka|1934 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

[[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. pasaulio čempionato atrankos]] varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

=== Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) ===
Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]].

=== Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) ===
[[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.&lt;ref&gt;UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html]&lt;/ref&gt; Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų.
Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0.

==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ====
[[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]]
[[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]]

14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]].

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU&lt;/ref&gt;. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994&lt;/ref&gt;.
 
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996&lt;/ref&gt;.

Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL&lt;/ref&gt; ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH&lt;/ref&gt;, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/&lt;/ref&gt;.

Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/&lt;/ref&gt;.

Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}&lt;/ref&gt; o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

[[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0&lt;ref&gt;http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}&lt;/ref&gt; ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006&lt;/ref&gt; (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]''').

Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),&lt;ref&gt;{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}&lt;/ref&gt; vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti&lt;ref&gt;http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008&lt;/ref&gt; (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]''').

Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0&lt;ref&gt;http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas&lt;/ref&gt;, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje&lt;ref&gt;http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/&lt;/ref&gt; (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]''').

Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0&lt;ref&gt;http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html&lt;/ref&gt; ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.

Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną.

2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.&lt;ref&gt;[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}&lt;/ref&gt;

Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1).

'''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais.

Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą.

Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione.

Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina).

2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}&lt;/ref&gt;

'''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}&lt;/ref&gt; Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}&lt;/ref&gt;

[[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}&lt;/ref&gt; [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]&lt;/ref&gt; 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.&lt;ref&gt;[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}&lt;/ref&gt; 

2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/&lt;/ref&gt;

== Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose ==

=== Pasaulio čempionatai ===
* 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}}
* 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}}
* 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]
* 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}}

=== Europos čempionatai ===
* 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]].
* 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''.

== Žaidėjai ir treneriai ==
=== Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis ===
Rinktinės sudėtis 2026 m. birželio mėn. [[2026 m. Baltijos taurė]]s rungtynėms.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-siu-metu-baltijos-taurei/&lt;/ref&gt; 
Duomenys atnaujinti po rungtynių su Latvijos rinktine {{data|2026|6|6}}.
{{nat fs g start}}
{{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=18|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest= }}
{{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Ignas Plūkas]]|age={{birth date and age|1993|12|8|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]]|age={{birth date and age|2006|8|30|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]] |age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=70|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO|latest={{fb|BUL}}, {{data|2023|6|17}} }}
{{nat fs g player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]] |age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|26}} }}
{{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]] |age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=23|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|SRB}}, {{data|2023|9|10}} }} 
{{nat fs g player|no=''20''|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}} |caps=15|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs g player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}} |caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|LTU}},{{data|2023|6|20}} }}
{{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}} |caps=10|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]] |clubnat=HUN|latest= }}
{{nat fs g player|no= 8|pos=DF|name=[[Matijus Remeikis]]|age={{birth date and age|2003|3|28|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }}
{{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}} |caps=2|goals=0|club=[[FK Sūduva]] |clubnat=LTU|latest= }}
{{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Kloniūnas]]|age={{birth date and age|1998|6|28|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Ričardas Šveikauskas]]|age={{birth date and age|1997|4|9|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]] |age={{birth date and age|1990|12|18|df=y}}|caps=97|goals=12|club=[[FK Riteriai]]|clubnat=LTU |latest={{fb|EST}}, {{data|2024|6|11}}&lt;!--|debut={{fb|UKR}}, {{data|2010|5|25}}--&gt; }}
{{nat fs g player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]] |age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=51|goals=1|club=[[İstanbulspor AŞ]]|clubnat=TUR|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }}
{{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|04|15|df=y}} |caps=31|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|2}}}} 
{{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]] |age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=13|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }}
{{nat fs g player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[Roda JC]] ''(skol.)''|clubnat=NED|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }}
{{nat fs g player|no=21|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU }}
{{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} 
{{nat fs g player|no=22|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]]|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }}
{{nat fs g player|no=17|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]]|age={{birth date and age|2004|10|1|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs g player|no=14|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]] |age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=18|goals=6|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }}
{{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest= }}
{{nat fs g player|no=24|pos=FW|name=[[Ignas Venckus]]|age={{birth date and age|2001|7|17|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs end}}

=== Artimiausia rinktinės atsarga ===
&lt;!--&lt;span style=&quot;font-size:90%;color:red&quot;&gt;{{santrumpa|✚|negali žaisti dėl traumos}}&lt;/span&gt;--&gt;
Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę
{{nat fs r start|background=green|color=yellow}}
{{nat fs r player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Universitatea Cluj]]|clubnat=ROU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]] |age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FC Südtirol]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=13|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} 
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=17 |pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|04|01|df=y}}|caps=30|goals=4|club=[[NK Maribor]]|clubnat=SVN|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}} |caps=0|goals=0|club=[[AF Elbasani]] |clubnat=ALB|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}}  }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Markas Beneta]] |age={{birth date and age|1993|7|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]] |age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}} |caps=17|goals=0|club=[[FK Astana (2009)|FC Astana]] |clubnat=KAZ|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} 
{{nat fs r player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=MF|name=[[Deividas Šešplaukis]] |age={{birth date and age|1998|02|02|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]] |clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} 
{{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]] |age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]] |age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]|age={{birth date and age|1996|2|10|df=y}}|caps=31|goals=0|club=[[Marsaxlokk FC]]|clubnat=MLT|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Antanavičius]]|age={{birth date and age|1998|11|19|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}}  }}
{{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Gabrielius Micevičius]]|age={{birth date and age|2003|4|25|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}}  }}
{{nat fs r player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]] |age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=74|goals=3|club=[[Sagan Tosu]]|clubnat=JPN|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }}
{{nat fs r player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=22|goals=1|club=[[SK Sigma Olomouc]]|clubnat= CZE|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|10|9}} }}
{{nat fs r player|no=20|pos=MF|name=[[Titas Milašius]]|age={{birth date and age|2000|12|12|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs break|background=green}}
{{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Ternana Calcio]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}}  }}
{{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Gytis Paulauskas]]|age={{birth date and age|1999|9|27|df=y}}|caps=28|goals=3|club=[[Jeju SK FC]]|clubnat=KOR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Nauris Petkevičius]]|age={{bda|2000|2|19}}|caps=4|goals=0|club=[[Inter Kashi FC]]|clubnat=IND|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}}  }}
{{nat fs r player|no=11|pos=FW|name=[[Romualdas Jansonas]]|age={{bda|2005|6|23}}|caps=5|goals=0|club=[[CF Os Belenenses]] ''(skol.)''|clubnat=POR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }}
{{nat fs r player|no=21|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]] |age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[KF Vora]]|clubnat=ALB|latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }}
{{nat fs end|background=green}}
{{col-begin}}
{{col-2}}

{{col-begin}}
{{col-2}}

=== Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai ===
'''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

''Atnaujinta {{data|2026|6|8}}''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
!#
!Žaidėjas
!Karjera rinktinėje
!Rungtynės
!Įvarčiai
|-
|rowspan=1|1.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Fedor Černych]]'''
|2012–
|103
|15
|-
|rowspan=1|2.
|align=&quot;left&quot;| [[Saulius Mikoliūnas]]
|2004–2022 m.
|101
|5
|-
|3.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Arvydas Novikovas]]'''
|2010–
|97
|12

|-
|4.
|align=&quot;left&quot;| [[Andrius Skerla]]
|1996–2011 m.
|84
|1
|-
|5.
|align=&quot;left&quot;| [[Deividas Šemberas]]
|1996–2013 m.
|82
|0
|-
|rowspan=1|6.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Vykintas Slivka]]'''
|2015 –
|74
|3
|-
|7.
|align=&quot;left&quot;| [[Tomas Danilevičius]]
|1998–2012 m.
|71
|19
|-
|rowspan=1|8.
|align=&quot;left&quot;| '''[[Justas Lasickas]]
|2018 –
|70
|3
|-
|rowspan=1|9.
|align=&quot;left&quot;| [[Žydrūnas Karčemarskas]]
|2002–2013 m.
|66
|0
|-

|rowspan=2|10.
|align=&quot;left&quot;| [[Aurelijus Skarbalius]]
|1991–2005 m.
|65
|5
|-
|align=&quot;left&quot;| [[Marius Stankevičius]]
|2001–2013 m.
|65
|5
|}

{{col-2}}

=== Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai ===
'''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

''Atnaujinta {{data|2026|6|8}}''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
!#
!Žaidėjas
!Karjera rinktinėje
!Įvarčiai (rungtynės)
!Įv./rungt.
|-
|1.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Tomas Danilevičius]]
|1998–2012 m.
|19 (71)
|0,27
|-
|2.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| '''[[Fedor Černych]]'''
|2012–
|15 (103)
|0,15
|-
|rowspan=2|3.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Antanas Lingis]]
|1928–1938 m.
|12 (33)
|0,36
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| '''[[Arvydas Novikovas]]'''
|2010–
|12 (97)
|0,12
|-
|5.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Edgaras Jankauskas]]
|1991–2008 m.
|10 (56)
|0,18
|-
|6.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Virginijus Baltušnikas]]
|1990–1998 m.
|9 (42)
|0,21
|-
|rowspan=&quot;4&quot;|7.
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Jaroslavas Citavičius]]
|1926–1933 m.
|8 (24)
|0,33
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Valdas Ivanauskas]]
|1990–2000 m.
|8 (28)
|0,29
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Darius Maciulevičius]]
|1991–2005 m.
|8 (38)
|0,21
|-
|style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Robertas Poškus]]
|1999–2011 m.
|8 (48)
|0,17
|-
|}

{{col-end}}

=== Garsūs žaidėjai ===
* [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris.
* [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
* [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju.
* [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]].
* [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF.
* [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]].

* [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams.
* [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]].
* [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]].
* [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
* [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose.
* [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas.

=== Trenerių štabas ===
* Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] 
* Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]]
* Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]]
* Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]]
* Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]]

=== Lietuvos rinktinės vyr. treneriai ===

Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|279}}&lt;/ref&gt; Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],&lt;ref&gt;{{studentai 2010|24}}&lt;/ref&gt; o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|317}}&lt;/ref&gt; Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}&lt;/ref&gt;

{| class=wikitable
! Metai || Treneris || Rungtynės
|-
| 1923–1926 || be trenerio || 9
|-
| 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2
|-
| 1928–1929 || be trenerio || 5
|-
| 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3
|-
| 1931 || be trenerio || 2
|-
| 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3
|-
| 1932 || be trenerio || 2
|-
| 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6
|-
| 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7
|-
| 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4
|-
| 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7
|-
| 1936 || be trenerio || 3
|-
| 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5
|-
| 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2
|-
| 1938 || be trenerio || 5
|-
| 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6
|-
| 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6
|-
| 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4
|-
| 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5
|-
| 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1
|-
| 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7
|-
| 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3
|-
| 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5
|-
| 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2
|-
| 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14
|-
| 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2
|-
| 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10
|-
| 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33
|-
| 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || 
|-
| 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || 
|-
| 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || 
|-
| 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || 
|-
| 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18
|-
| 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1
|-
| 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8
|-
| 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1
|-
| 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19
|-
| 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51
|-
| 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15
|-
| 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16
|-
| 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16
|-
| 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21
|-
| 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28
|-
| 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24
|-
| 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10
|-
| 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4
|-
| 2023-01 – || [[Edgaras Jankauskas]] || 
|}

=== Spalvos ir apranga ===

==== Spalvos ====
{{?}}

==== Apranga ====
Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:250px; font-size:95%; text-align:center&quot;
! Metai !! Gamintojas
|-
| 1992–1994 || [[Umbro]]
|-
| 1994 || [[Auda]]
|-
| 1995–1997 || [[Diadora]]
|-
| 1997 ||  Tūta
|-
| 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]]
|-
| 1999 || [[Hummel International|Hummel]]
|-
| 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]]
|-
| 2002–2005 || Hummel
|-
| 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]]
|-
| 2010–dabar || Hummel
|}

=== Jaunimas ===

{{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}}
{{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}}
{{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}}

== Rungtynių rezultatai ==
{{Lietuvos rinktinės atrankos}}

=== Pastarosios rungtynės ===
{|class=&quot;wikitable&quot; cellpadding=&quot;5&quot; style=&quot;text-align: left;&quot;
|-
! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai
|-
|{{data|2025|3|21}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|POL}} [[Varšuva]]
|{{Fut|POL|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1
|
|-
|{{data|2025|3|24}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|FIN|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 2:2
|[[Armandas Kučys]], [[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|6|7}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|MLT}} [[Takalis]]
|{{Fut|MLT|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0
|
|-
|{{data|2025|6|10}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|DEN}} [[Odensė]]
|{{Fut|DEN|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:5
|
|-
|{{data|2025|9|4}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|MLT|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1
|[[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|9|7}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|NED|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 2:3
|[[Edvinas Girdvainis]], [[Gvidas Gineitis]]
|-
|{{data|2025|10|9}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|FIN}} [[Helsinkis]]
|{{Fut|FIN|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 1:2
|[[Pijus Širvys]]
|-
|{{data|2025|10|12}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|POL|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2
|
|-
|{{data|2025|11|13}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|ISR|1}}
|bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0
|
|-
|{{data|2025|11|17}}
|[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]]
|{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]]
|{{Fut|NED|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4
|
|-
|{{data|2026|3|26}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]]
|{{Fut|MDA|1}} 
|bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0
|[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]]
|-
|{{data|2026|3|29}}
|[[Draugiškos rungtynės]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
|{{Fut|GEO|1}}
|bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2
|
|-
|}

=== Artėjančių rungtynių tvarkaraštis ===
{|class=&quot;wikitable&quot; cellpadding=&quot;5&quot; style=&quot;text-align: left;&quot;
|-
! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas 
|-
|{{data|2026|6|6}}
|[[2026 m. Baltijos taurė]]
|{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]]
| {{Fut|LVA|1}} 
|-
|{{data|2026|6|9}}
|[[2026 m. Baltijos taurė]]
|[[Talinas]] arba [[Kaunas]]
| {{Fut|EST|1}} arba {{Fut|FAR|1}}
|-
|{{data|2026|9|24}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LIE}} 
|{{Fut|LIE|1}} 
|-
|{{data|2026|9|27}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LTU}} 
|{{Fut|AZE|1}} 
|-
|{{data|2026|10|4}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|AZE}} 
|{{Fut|AZE|1}} 
|-
|{{data|2026|11|16}}
|[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]]
|{{flagicon|LTU}} 
|{{Fut|LIE|1}} 
|}

== Rinktinės varžybų statistika ==

Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.).

{{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}}
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align: center&quot;
|-
!width=200|Varžovas&lt;br /&gt;
!width=50|Žaista&lt;br /&gt;
!width=50|Pergalės&lt;br /&gt;
!width=50|Lygiosios&lt;br /&gt;
!width=50|Pralaimėta&lt;br /&gt;
!width=50|Įmušta&lt;br /&gt;
!width=50|Praleista&lt;br /&gt;
!width=50|Santykis&lt;br /&gt;
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AND|1}} || 2 || 2 || 0 || 0 || 7 || 1 || +6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|AZE|1}} || 3 || 1 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|EST|1}} ||26 ||13 ||5 ||8 ||48 ||23|| +25
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LVA|1}} ||27 ||11 ||5 ||11 ||31 ||36 ||-5
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LIE|1}} ||6 ||4 ||1 ||1 ||8 ||3 || +5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6
|-
|- bgcolor=FFFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8
|-
|- bgcolor=CCFFCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14
|-
|- bgcolor=FFCCCC
| style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2
|-
|}
{{notelist}}

Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}.

== Reitingai ==

=== FIFA reitingai ===
2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.&lt;ref&gt;https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU&lt;/ref&gt;
{{Graph:Chart
 | width=800
 | height=250
 | xGrid=
 | yGrid=
 | yAxisMin = 150
 | yAxisMax = 1
 | xAxisAngle = -45
 | xAxisTitle=Metai
 | yAxisTitle=FIFA reitingas
 | type=line
 | showvalues=
 | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022
 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144
}}

=== UEFA reitingai ===
UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.&lt;ref&gt;https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf&lt;/ref&gt; Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,&lt;ref&gt;https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf&lt;/ref&gt; o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]].

== Įsimintinos rungtynės ==

Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis:

&lt;small&gt;
----
{{footballbox
|date= 1992 m. rugsėjo 23 d.&lt;br&gt;[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|DEN|1}}
|goals1 =  
|goals2 =  
|stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance = 10 500
|referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov
}}
----
{{footballbox
|date= 1995 m. kovo 29 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|CRO|1}}
|goals1= 
|goals2=  
|stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance= 9500
|referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge
}}
----
{{footballbox
|date= 1994 m. lapkričio 16 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|SLO|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita]
|score= 1 – 2
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}}
|goals2=  [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}&lt;br /&gt;[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}}
|stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]]
|attendance=4000
|referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring
}}
----
{{footballbox
|date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.&lt;br&gt;[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|IRL|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=   
|stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]]
|attendance = 32 620
|referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado
}}
----
{{footballbox
|date= 1999 m. birželio 26 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=    
|team1={{fut|ARG|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=  
|stadium=  [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]]
|attendance= 11 314 
|referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello  }}
----
{{footballbox
|date= 2001 m. rugsėjo 1 d.&lt;br&gt;[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|ITA|1}} 
|goals1=  
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 5500
|referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende
}}
----
{{footballbox
|date= 2003 m. kovo 29 d.&lt;br&gt;[[XII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|GER|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} 
|goals2=  [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}}
|stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]]
|attendance= 40 754 
|referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres  }}
----
{{footballbox
|date= 2003 m. balandžio 2 d.&lt;br&gt;[[XII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita]
|score= 1 – 0
|team2={{fut|SCO|1}}
|goals1=  [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}}  
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 6400
|referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik   }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. rugsėjo 4 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time=
|team1={{fut|BEL|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}}
|goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}}
|stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]]
|attendance= 19 218
|referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. spalio 13 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|ESP|1}}
|goals1=   
|goals2=  
|stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance= 9114
|referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat  }}
----
{{footballbox
|date= 2006 m. gegužės 2 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=  
|team1={{fut|POL|2}}
|report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita]
|score= 0 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=   
|goals2=  [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}}
|stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]]
|attendance= 5500 
|referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }}

----
{{footballbox
|date= 2006 m. rugsėjo 2 d.&lt;br&gt;[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|ITA|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita]
|score= 1 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}}
|goals2=  [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}}
|stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]]
|attendance= 60 000
|referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]]   }}
----
{{footballbox
|date= 2007 m. lapkričio 17 d.&lt;br&gt;[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|UKR|1}}
|goals1=  [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}&lt;br /&gt;[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}}
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 3000
|referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm  }}
----
{{footballbox
|date= 2008 m. rugsėjo 6 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|ROM|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita]
|score=0 – 3
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= 
|goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}&lt;br&gt;[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}&lt;br&gt;[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}}
|stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]]
|attendance= 14 000
|referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }}
----
{{footballbox
|date= 2008 m. rugsėjo 10 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|AUT|1}}
|goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}}
|goals2=
|stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]]
|attendance= 4500
|referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento  }}
----
{{footballbox
|date=2009 m. spalio 14 d.&lt;br&gt;[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita]
|score=2 – 1
|team2={{fut|SER|1}}
|goals1=  [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}&lt;br /&gt;[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}}
|goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}}
|stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]]
|attendance= 2000
|referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov  }}
----
{{footballbox
|date= 2010 m. rugsėjo 7 d.&lt;br&gt;[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|CZE|2}}
|report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita]
|score= 0 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  
|goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}}
|stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]]
|attendance= 12 100
|referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet  }}
----
{{footballbox
|date= 2011 m. kovo 25 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|POL|1}}
|goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}&lt;br&gt;[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}}
|goals2= 
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 3000
|referee=  {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis    }}
----
{{Footballbox |id=&quot;Slovenia v Lithuania&quot;
| date={{Start date|2015|10|9|df=y}}&lt;br&gt;[[XV Europos futbolo čempionato atranka]]
| time=  
| team1={{fut|SVN|2}}
| score=1–1
| report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita]
| team2={{fut|LTU|1}}
| goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}}
| goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}}
| stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]]
| attendance= 10 498 
| referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] 
}}

&lt;/small&gt;
Pergalės dideliu įvarčių skirtumu:
&lt;small&gt;

{{footballbox
|date =  [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.&lt;br&gt;[[1995 m. Baltijos taurė]]
|time = 
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 7&amp;ndash;0
|report = 
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} &lt;br&gt; [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} &lt;br&gt; [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} &lt;br&gt; [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} &lt;br&gt; [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} &lt;br&gt; [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} &lt;br&gt; [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}}
|goals2 = 
|stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]]
|attendance = 1500
|referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks
}}
----
{{footballbox
|date= 1995 m. spalio 11 d.&lt;br&gt;[[X Europos futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita]
|score= 5 – 0
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=  [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}&lt;br /&gt;[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}&lt;br /&gt;[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}&lt;br /&gt;[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}}
|goals2=  
|stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance=2500
|referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard
}}
----
{{footballbox
|date= 1998 m. birželio 29 d.&lt;br&gt;draugiškos
|time=    
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita]
|score= 4 – 0
|team2={{fut|AND|1}}
|goals1=  [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} &lt;br&gt;[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}&lt;br&gt;[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}&lt;br&gt;[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} 
|goals2=   
|stadium=   Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]]
|attendance= 60
|referee=  {{flagicon|Estija}} Juri Saar }}
----
{{footballbox
|date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.&lt;br&gt;[[2001 m. Baltijos taurė]]
|time =  
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 5 – 2
|report = 
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} &lt;br&gt; [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} &lt;br&gt; [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} &lt;br&gt; [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} 
|goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} &lt;br&gt; [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} 
|stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]]
|attendance = 500
|referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks  
}}
----
{{footballbox
|date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.&lt;br&gt;[[2003 m. Baltijos taurė]]
|time=  
|team1={{fut|EST|2}}
|report=  
|score= 1 – 5
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} 
|goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|D.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} &lt;br&gt; [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} &lt;br&gt; [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} &lt;br&gt; [[Edgaras Česnauskis|E.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}}
|stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]]
|attendance=  1500
|referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson   }}
----
{{footballbox
|date= 2004 m. rugsėjo 8 d.&lt;br&gt;[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]]
|time= 
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita]
|score= 4 – 0
|team2={{fut|SMR|1}}
|goals1=  [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}&lt;br /&gt;[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}&lt;br /&gt;[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}}
|goals2=  
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 4000
|referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci  }}
----
&lt;/small&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lff.lt/ LFF svetainė]
* [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info)
* [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org)
* [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] (Almis.sritis.lt)
* [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de)
* Žaidėjų statistika:
** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams]

{{Lietuvos futbolas}}
{{EFR}}
{{verta}}

[[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]]</text>
      <sha1>b2w3p5wyambh8d4qbi9fn7cobm8t7u9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas</title>
    <ns>102</ns>
    <id>36402</id>
    <revision>
      <id>7851971</id>
      <parentid>7840270</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:07:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* 2026 m. savaitės iniciatyvos */</comment>
      <origin>7851971</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="89966" sha1="dcze94tlqemmv325lukdah2l6k96p4g" xml:space="preserve">'''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|Savaitės iniciatyvų]]''' sąrašas nuo 2005 metų.

== Detalūs sąrašai ir prisidėję naudotojai ==

Detalesnė informacija apie iniciatyvų istoriją prie kiekvienų metų archyvo:
* [[2025]] m. – [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2025]]
* [[2024]] m. – [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2024]]
* [[2023]] m. – [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2023]]
* [[2022]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2022|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2022]]
* [[2021]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2021|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2021]]
* [[2020]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2020|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2020]]
* [[2019]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2019|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2019]]
* [[2018]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2018|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2018]]
* [[2017]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2017|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2017]]
* [[2016]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2016|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2016]]
* [[2015]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2015|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2015]]
* [[2014]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2014|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2014]]
* [[2013]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2013|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2013]]
* [[2012]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2012|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2012]]
* [[2011]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės 2011|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2011]]
* [[2010]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2010|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2010]]
* [[2009]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2009|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2009]]
* [[2008]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2008|Wikipedia:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2008]]
* [[2007]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2007|Wikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2007]]
* [[2006]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2006|Wikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2006]]
* [[2005]] m. – [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2005|Wikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2005]]

== 2005 m. savaitės iniciatyvos ==
{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 6-12
|Amerikos atradimas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 13-19
|Nepilnų straipsnių peržiūra ir įvertinimas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 20-26
|Centrinė Amerika
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 27-lapkričio 2
|Būtini straipsniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 3 – lapkričio 9
|Austrijos ir Vengrijos istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 10 – lapkričio 16
|Skandinavija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 17 – lapkričio 23
|Iliustracijų savaitė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 24 – lapkričio 30
| TSRS istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 1 – gruodžio 7
| Transportas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 8 – gruodžio 14
| Didieji karai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 15 – gruodžio 21
| Pagalbos ruošimas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 22 – gruodžio 28
| Lotynų Amerikos
|}

== 2006 m. savaitės iniciatyvos ==
{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 29 – sausio 4
| Nesutvarkyti straipsniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 5 – sausio 11
| Nobelio literatūrinės premijos laureatai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 12 – sausio 18
| Buvusi Jugoslavija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 19 – sausio 25
| XX a. išradimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 26 – vasario 1
| Nepabaigti straipsniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 2 – vasario 8
| Kompozitoriai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 9 – vasario 15
| Lietuvos šviesuoliai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 16 – vasario 22
| Žiemos olimpinės žaidynės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 23 – kovo 1
| Marsas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 2 – kovo 8
| Anglų literatūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 9 – kovo 15
| Antropologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 15 – kovo 22
| Kategorijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 23 – kovo 29
| Antarktida
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 30 – balandžio 8
| Tautos be valstybių
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 9 – balandžio 15
| Lotynų Amerikos šalių istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 17 – balandžio 23
| Reformacija ir kontrreformacija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 24 – balandžio 30
| Naujausių laikų Kinijos istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 1 – gegužės 7
| „Švaros“
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 8 – gegužės 14
| Europos Sąjungos institucijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 15 – gegužės 21
| Senovės Roma
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 22 – gegužės 28
| Naršomumo
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 29 – birželio 4
| Gyvūnijos pasaulis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 5 – birželio 11
|Japonijos ekonomika
|-
| style=&quot;color:gray&quot;|birželio 12 – birželio 18
| Lietuvos muzikos istorija
|-
| style=&quot;color:gray&quot;|birželio 19 – birželio 25
| Šaltasis karas
|-
| style=&quot;color:gray&quot;|birželio 26 – liepos 2
| Jogailos ir Vytauto laikų Lietuva
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 3 – liepos 9
| Katalikų bažnyčia
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 10 – liepos 16
| Iliustracijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 17 – liepos 23
| Šablonai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 24 – liepos 30
| Lietuvos ir pasaulio upės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 31 – rugpjūčio 6
|Biografijų savaitė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 8 – rugpjūčio 14
|Atominė savaitė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 15 – rugpjūčio 21
|Maskva
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 22 – rugpjūčio 28
|Pasaulio krepšinio čempionatas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 29 – rugsėjo 4
|Etnografija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 5 – rugsėjo 14
|Evoliucija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 15 – rugsėjo 21
| Vėliavos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 19 – rugsėjo 25
|Politologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 26 – spalio 2
|Nacionaliniai parkai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 3 – spalio 9
|Karai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 18 – spalio 28
|Astronomija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 29 – lapkričio 5
|Nobelio premija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 6 – lapkričio 12
| Iliustracijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 13 – lapkričio 19
| Signatarai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 20 – lapkričio 26
|nevykdyta
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 26 – Gruodžio 3
|UNESCO Pasaulio Paveldo objektai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 6 – gruodžio 17
|Keliautojai ir atradėjai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|Gruodžio 18 -gruodžio 24
|'''Europos kinas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 25 – gruodžio 31
|Nesutvarkytų straipsnių tvarkymas
|}

== 2007 m. savaitės iniciatyvos ==

{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 29 – vasario 9
| Kalnai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 10 – 19
|Laivyba
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 19 – kovo 1
|Prancūzų literatūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 1 – kovo 9
|Senovės Peru istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 9 – kovo 20
|Dailininkai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 21 – balandžio 2
|Cheminiai junginiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 2 – balandžio 8
|Aviacija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 9 – balandžio 15
|Automobiliai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 16 – balandžio 23
|Tvarkos savaitė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 24 – balandžio 30
|Terorizmas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 1 – gegužės 7
|Alkoholiniai gėrimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 8 – gegužės 14
|Kompiuteriniai žaidimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 15 – gegužės 21
|Ginklų istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 22 – gegužės 28
|Vulkanizmas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 29 – birželio 4
|Buitis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 5 – birželio 11
|JAV kinas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 12 – birželio 18
|Mitologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 19 – birželio 25
|Meteorologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 26 – liepos 2
|Vilnius
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 3 – liepos 9
|Islamas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 10 – liepos 16
|Australijos aborigenai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 17 – liepos 23
|Bakterijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 24 – liepos 30
|Ugnis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 31 – rugpjūčio 6
|Pasaulio kalbos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 7 – rugpjūčio 13
|JAV istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 14 – rugpjūčio 20
|Osmanų imperija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 21 – rugpjūčio 27
|Kosmosas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 28 – rugsėjo 3
|Karai ir mūšiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 4 – rugsėjo 17
|Šventės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 18 – rugsėjo 27
|Trokštamiausi straipsniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 27 – spalio 3
|Mobilios technologijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 4 – spalio 10
|Architektūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 11 – spalio 20
|Mesopotamija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 21 – spalio 27
|Nobelio premija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 28 – lapkričio 3
|Parlamentai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 4 – lapkričio 11
|Keltai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 12 – lapkričio 18
|Psichoanalizė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 19 – lapkričio 25
|Muzikos istorija ir muzikos instrumentai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 26 – gruodžio 2
|Maistas ir maisto produktai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 3 – gruodžio 9
|Grožinė literatūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 10 – gruodžio 16
|Geografijos teorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 17 – gruodžio 24
|Piratai
|-
|gruodžio 25 – gruodžio 31
|„'''Zaurai'''“
|-
|}

== 2008 m. savaitės iniciatyvos ==

{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 1-7
|Popiežiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 8-14
|Šeima
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 15-21
|Gyvūnai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 22-28
|Sportas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 29 – vasario 4
|Valiuta
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 5-11
|Straipsniai apie Lietuvą pagal kitas wiki
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 12-29
|Europos Sąjunga
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 1-12
|Geležinkelis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 12-18
|Vaistai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 19-24
|Atsinaujinantys energijos šaltiniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 25 – balandžio 1
|Žemynai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 2-8
|Išsilavinimo siekimas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 9-15
|Germanų kalbos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 16-22
|Klimatas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 23-30
|Matematika
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 1-7
|Fantastinės būtybės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 8-20
|Kinas: aktoriai ir režisieriai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gegužės 21 – birželio 3
|Lotynų Amerikos kolonizacija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 4-21
|Paleoantropologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 21 – liepos 12
|Indėnai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 13 – liepos 25
|Tvarkos savaitė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 26 – rugpjūčio 6
|Žmogaus teisės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 7-12
|Mada
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 13-18
|Europos sostinės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 22-31
|Būtini straipsniai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 1-14
|Informatikos ir informacinių technologijų istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 15-30
|Teatras
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 1-8
|Aviacija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 9-29
|2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 30 – lapkričio 10
|2008 m. JAV Prezidento rinkimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 11-18
|Kosmologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 19-25
|Ankstyvieji viduramžiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 26 – gruodžio 9
|Ateizmo istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 10-16
|Dabartiniai (2008 m.) valstybių vadovai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 21-27
|(Neo)pagonybė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 28 – sausio 3
|Klasikiniai stalo žaidimai
|-
|}

== 2009 m. savaitės iniciatyvos ==

{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 6–12
|Filosofija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 13-20
|Kalbotyra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|sausio 21 – vasario 2
|Paukščiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 3–10
|Lietuvos upės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 11–19
|Fantastikos rašytojai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|vasario 20 – kovo 12
|Nacionalinės virtuvės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 13–21
|Viduramžių Rusijos istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|kovo 22 – balandžio 1
|Chemija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 1 -
|Majai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Senovės prūsai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Egėjo jūra ir jos salos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Alkoholiniai gėrimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Kepurės ir kiti galvos dangalai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Sutrumpinimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 18-31
|Popiežiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 1-14
|Uralo kalbos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Maistas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Kolonijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Priešistorė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Kosmologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Stambieji žinduoliai
|}

== 2010 m. savaitės iniciatyvos ==
{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Sufizmas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Rusijos istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Apdovanojimai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|XX a. karai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Pasaulio kalendoriai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Tarpukaris
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Užsienio šalių aukštosios mokyklos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Autonomijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Žalgiro mūšis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Senovės Meksika
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Nobelio premija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Lietuvių liaudės kultūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Rašto sistemos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Pasaulio jūros
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Dykumos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Dailė
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Antrasis pasaulinis karas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Mongolų imperija
|}

== 2011 m. savaitės iniciatyvos ==
{|{{graži lentelė}}
! Savaitė !! Tema
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|UNESCO pasaulio paveldas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Baltijos jūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Trečiasis Reichas iki 2 Pasaulionio karo
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Kriptozoologija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Šventyklos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Karinė aviacija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|UNESCO pasaulio paveldas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|
|Dešimt paslaptingai išnykusių senovės kultūrų
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|balandžio 22 – birželio 15
|Tarybų Sąjunga iki 2 PK
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|birželio 16 – liepos 10
|Nesutvarkytų straipsnių tvarkymas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 11-24
|Oro linijos
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|liepos 25-31
|2010-2011 m. arabų pasaulio protestai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 1-7
|Universitetai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 8-14
|Gintaras
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 15-28
|Istorija pagal šalis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugpjūčio 29-rugsėjo 4
|Branduolinė energetika
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 5-rugsėjo 25
|Ekonomika pagal šalis
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|rugsėjo 26-spalio 3
|Tiurkai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 4-spalio 16
|Nesutvarkytų straipsnių tvarkymas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 17-spalio 23
|Meidži restauracija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 24-spalio 30
|Muziejai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|spalio 31-lapkričio 6
|Vėžiagyviai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 7-lapkričio 13
|Antrojo pasaulinio karo mūšiai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 14-lapkričio 20
|Arbata ir arbatos kultūra
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 21-lapkričio 27
|Matematikos istorija
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|lapkričio 28-gruodžio 4
|Straipsnių tvarkymas
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 4-gruodžios 11
|Kino festivaliai
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 12-gruodžios 18
|Skruzdėlės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 19-gruodžios 25
|Religinės šventės
|-
|style=&quot;color:gray&quot;|gruodžio 26-sausio 1
|Lietuviški kino filmai nuo 1991 m.
|}

== 2012 m. savaitės iniciatyvos ==

{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 2 – sausio 8 || Vardų tradicijos || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 2 || sausio 9 – sausio 15 || Slidinėjimo kurortai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 3 || sausio 16 – sausio 22 || Vandens žinduoliai || [[Naudotojas:Laisverobotams|Laisverobotams]]
|-
| 4 || sausio 23 – sausio 29 || Siaubo žanras || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 5 || sausio 30 – vasario 5 || Karyba || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 6 || vasario 6 – vasario 12 || Televizijos serialai || [[Naudotojas:TVDB|TVDB]]
|-
| 7 || vasario 13 – vasario 19 || Popiežiai || [[Naudotojas:Mykoliux6|Mykoliux6]]
|-
| 8 || vasario 20 – vasario 26 || Automobiliai || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 9 || vasario 27 – kovo 4 || Amatai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 10 || kovo 5 – kovo 11 || Lenkijos miestai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 11 || kovo 12 – kovo 18 || |Grybai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 12 || kovo 19 – kovo 25 || Vėžliai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 13 || kovo 26 – balandžio 1 || Humoras || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 14 || balandžio 2 – balandžio 9 || Didieji geografiniai atradimai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 15 || balandžio 10 – balandžio 15 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 16 || balandžio 16 – balandžio 22 || Lietuvos partizaninis judėjimas || [[Naudotojas:Mykoliux6|Mykoliux6]]
|-
| 17 || balandžio 23 – balandžio 29 || Kompiuteriai || [[Naudotojas:Vezhlys|Vezhlys]]
|-
| 18 || balandžio 30 – gegužės 6 || Samdiniai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 19 || gegužės 7 – gegužės 20 || Miesto gamta || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 20 || gegužės 21 – gegužės 27 || Viduramžių mokslas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 21 || gegužės 28 – birželio 3 || Tankai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 22 || birželio 4 – birželio 10 || Vidaus vandenys || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 23 || birželio 11 – birželio 17 || Kakava || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 24 || birželio 18 – birželio 24 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 25 || birželio 25 – liepos 1 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 26 || liepos 2 – liepos 8 || Geležinkelis Lietuvoje || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 27 || liepos 9 – liepos 15 || Laiko kelionės || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 28 || liepos 16 – liepos 22 || |Pilys || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 29 || liepos 23 – liepos 29 || Palmės || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 30 || liepos 30 – rugpjūčio 5 || Karo laivai ir jūrų mūšiai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 31 || rugpjūčio 6 – rugpjūčio 12 || Lietuvos istorija || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 32 || rugpjūčio 13 – rugpjūčio 19 || Romos imperatoriai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 33 || rugpjūčio 20 – rugpjūčio 26 || Kosmoso tyrimai || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 34 || rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 || Universitetai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 35 || rugsėjo 3 – rugsėjo 9 || Urvai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 36 || rugsėjo 10 – rugsėjo 16 || Massively multiplayer online žaidimai (MMO) || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 37 || rugsėjo 17 – rugsėjo 23 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 38 || rugsėjo 24 – rugsėjo 30 || Krymo chanatas || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 39 || spalio 1 – spalio 7 || Popartas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 40 || spalio 8 – spalio 14 || Drambliai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 41 || spalio 15 – spalio 21 || Indologija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|42 || spalio 22 – spalio 28 || Feminizmas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 43 || spalio 29 – lapkričio 4 || Smilkalai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 44 || lapkričio 5 – lapkričio 11 || Žymiausi kino aktoriai / filmai || [[Naudotojas:Robotukas11|Robotukas11]]
|-
| 45 || lapkričio 12 – lapkričio 18 || Kava || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 46 || lapkričio 19 – lapkričio 25 || Lietuvos kariuomenės mūšiai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 47 || lapkričio 26 – gruodžio 2 || Tiltai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 48 || gruodžio 3 – gruodžio 9 || Buriavimas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
|49 || gruodžio 10 – gruodžio 16 || Atsinaujinanti energija || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 50 || gruodžio 17 – gruodžio 24 || Sausasis įstatymas JAV || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 51 || gruodžio 25 – gruodžio 31 || Šumeras || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2012 m. • Nomad – 16 • Ta-Ntalas – 14 • Hugo.arg – 4 • Bearas – 3 • Vilensija – 3 • Formis – 2 • LinasD – 2 • Mykoliux6 – 2 • Italas – 1 • Laisverobotams – 1  • Robotukas11 – 1 • Vezhlys – 1   • TVDB – 1&lt;/small&gt;

== 2013 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 1 – sausio 6 || Gyvatės || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 2 || sausio 7 – sausio 13 || Uostai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 3 || sausio 14 – sausio 20 || Dabartinės kosminės misijos || [[Naudotojas:Vezhlys|Vezhlys]]
|-
| 4 || sausio 21 – sausio 27 || Piratai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 5 || sausio 28 – vasario 3 || Duobagyviai || [[Naudotojas:Vezhlys|Vezhlys]]
|-
| 6 || vasario 4 – vasario 10 || Astrologija || [[Naudotoja:KasiaK|KasiaK]]
|-
| 7 || vasario 11 – vasario 17 || Lietuvoje sukurti lėktuvai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 8 || vasario 18 – vasario 24 || Orkestrai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 9 || vasario 25 – kovo 3 || Pieno produktai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 10 || kovo 4 – kovo 10 || Kardinolai || [[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]]
|-
| 11 || kovo 11 – kovo 17 || Bankai || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 12 || kovo 18 – kovo 24 || Fobijos || [[Naudotoja:KasiaK|KasiaK]]
|-
| 13 || kovo 25 – kovo 31 || Šokis || [[Naudotojas:Robotukas11|Robotukas11]]
|-
| 14 || balandžio 2 – balandžio 7 || Žemės ūkis || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 15 || balandžio 8 – balandžio 14 || Apple || [[Naudotojas:Robotukas11|Robotukas11]]
|-
| 16 || balandžio 15 – balandžio 21 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 17 || balandžio 22 – balandžio 28 || Daoizmas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 18 || balandžio 29 – gegužės 5 || Aleksandras Makedonietis || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 19 || gegužės 6 – gegužės 12 || Šikšnosparniai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 20 || gegužės 13 – gegužės 19 || Vietnamo karas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 21 || gegužės 20 – gegužės 26 || Baldai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 22 || gegužės 27 – birželio 2 || Lietuvos švietimas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 23 || birželio 3 – birželio 9 || Priešistoriniai žinduoliai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 24 || birželio 10 – birželio 16 || Prancūzijos monarchai || [[Naudotojas:Moksloguzas|Moksloguzas]]
|-
| 25 || birželio 17 – birželio 23 || Lietuvos sportininkai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 26 || birželio 24 – birželio 30 || Jungtinės Karalystės premjerai || [[Naudotojas:Moksloguzas|Moksloguzas]]
|-
| 27 || liepos 1 – liepos 7 || Kiberpanko žanras || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 28 || liepos 8 – liepos 14 || Šerlokas Holmsas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 29 || liepos 15 – liepos 21 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 30 || liepos 22 – liepos 28 || Kariniai ordinai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 31 || liepos 29 – rugpjūčio 4 || Vandens sportas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 32 || rugpjūčio 5 – rugpjūčio 11 || Daržovės || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 33 || rugpjūčio 12 – rugpjūčio 18 || Arktis || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 34 || rugpjūčio 19 – rugpjūčio 25 || Kaulinės žuvys || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 35 || rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 || Maisto priedai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 36 || rugsėjo 2 – rugsėjo 8 || Skrydžiai į Mėnulį || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 37 || rugsėjo 9 – rugsėjo 15 || Indo slėnio civilizacija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 38 || rugsėjo 16 – rugsėjo 22 || Cheminis ginklas || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 39 || rugsėjo 23 – rugsėjo 29 || Gyvūnų migracija || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 40 || rugsėjo 30 – spalio 6 || Aliejai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 41 || spalio 7 – spalio 13 || Humanitarinė pagalba || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 42 || spalio 14 – spalio 20 || Kompiuteriniai žaidimai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 43 || spalio 21 – spalio 30 || Krepšinis || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 44 || spalio 31 – lapkričio 10 || Organizuotas nusikalstamumas || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 45 || lapkričio 11 – lapkričio 17 || Mirusios kalbos || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 46 || lapkričio 18 – lapkričio 24 || Transporto eismas || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 47 || lapkričio 25 – gruodžio 1 || Černobylio avarija || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 48 || gruodžio 2 – gruodžio 8 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 49 || gruodžio 9 – gruodžio 22 || Vandenyno gelmės || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 50 || gruodžio 23 – sausio 6 || Rentgenas, jonizuojanti spinduliuotė, tyrimų metodai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2013 m. • Nomad – 15 • Ta-Ntalas – 8 • LinasD – 5 • Bearas – 4 • Hugo.arg – 3 • Italas – 3 • KasiaK – 2 • Moksloguzas – 2 • Robotukas11 – 2 • Vezhlys – 2  • Vilensija – 2 • Barzdonas – 1 • Martynas Patasius – 1&lt;/small&gt;

== 2014 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 7 – sausio 12 || Muzika || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 2 || sausio 13 – sausio 19 || Vilniaus geografija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 3 || sausio 20 – sausio 26 || Fotografija || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 4 || sausio 27 – vasario 2 || Holivudo aktoriai || [[Naudotojas:Mymis|Mymis]]
|-
| 5 || vasario 3 – vasario 9 || Švietimas || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 6 || vasario 10 – vasario 16 || Olimpinės žaidynės || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 7 || vasario 17 – vasario 23 || Vokiečių kalba || [[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]]
|-
| 8 || vasario 24 – kovo 2 || Lietuvos partijos || [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]]
|-
| 9 || kovo 3 – kovo 9 || Tapyba || [[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]]
|-
| 10 || kovo 10 – kovo 16 || Lietuvos sportininkai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 11 || kovo 17 – kovo 23 || Ligos, sutrikimai, gydymas || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 12 || kovo 24 – kovo 30 || ATR mūšiai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 13 || kovo 31 – balandžio 6 || Lietuvos salos || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 14 || balandžio 7 – balandžio 13 || Aplinkosauga || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 15 || balandžio 14 – balandžio 21 || Haičio Vudu || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 16 || balandžio 22 – balandžio 27 || Apranga || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 17 || balandžio 28 – gegužės 4 || Rinkimai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 18 || gegužės 5 – gegužės 11 || Chemija || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 19 || gegužės 12 – gegužės 18 || XX a. Europos valstybės || [[Naudotojas:MasiulisJonas1|MasiulisJonas1]]
|-
| 20 || gegužės 19 – gegužės 25 || Lietuvos kariuomenės daliniai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 21 || gegužės 26 – birželio 1 || Karinė technika || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 22 || birželio 1 – birželio 8 || Geometrija || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 23 || birželio 9 – birželio 15 || Šunų veislės || [[Naudotojas:Bieliauskas.lukas|Bieliauskas.lukas]]
|-
| 24 || birželio 16 – birželio 23 || Valstybių vadovai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 25 || birželio 24 – birželio 29 || Nobelio premijos laureatai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 26 || birželio 30 – liepos 6 || Maisto priedai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 27 || liepos 7 – liepos 27 || Šventieji || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 28 || liepos 28 – rugpjūčio 3 || Maistas || [[Naudotojas:Vabaran|Vabaran]]
|-
| 29 || rugpjūčio 4 – rugpjūčio 10 || Italijos Karalystė (1861–1946) || [[Naudotojas:MasiulisJonas1|MasiulisJonas1]]
|-
| 30 || rugpjūčio 11 – rugpjūčio 24 || Vilniaus gamta || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 31 || rugpjūčio 25 – rugpjūčio 31 || Tarybinis transportas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 32 || rugsėjo 1 – rugsėjo 7 || Ostlandas || [[Naudotojas:MasiulisJonas1|MasiulisJonas1]]
|-
| 33 || rugsėjo 8 – rugsėjo 14 || Valiutos || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 34 || rugsėjo 15 – rugsėjo 21 || Pirmasis pasaulinis karas || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 35 || rugsėjo 22 – rugsėjo 28 || Ukrainos krizė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 36 || rugsėjo 29 – spalio 5 || Hetitai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 37 || spalio 6 – spalio 12 || Mineralai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 38 || spalio 13 – spalio 19 || Panevėžio žymūs žmonės || [[Naudotojas:Lappon|Lappon]]
|-
| 39 || spalio 20 – spalio 26 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 40 || spalio 7 – lapkričio 2 || Maldos namai / Šventyklos || [[Naudotoja:KasiaK|KasiaK]]
|-
| 41 || lapkričio 3 – lapkričio 9 || Lenkijos miestai || [[Naudotojas:Felicilijonas|Felicilijonas]]
|-
| 42 || lapkričio 10 – lapkričio 16 || Baltų žemės || [[Naudotojas:Felicilijonas|Felicilijonas]]
|-
| 43 || lapkričio 17 – lapkričio 23 || Kino industrija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 44 || lapkričio 24 – lapkričio 30 || Europos Sąjunga || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 45 || gruodžio 1 – gruodžio 8 || Lietuvos TSR pramonė || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 46 || gruodžio 9 – gruodžio 14 || Šalių vadovai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 47 || gruodžio 15 – gruodžio 31 || Indėnai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2014 m. • Ta-Ntalas – 11 • Hugo.arg – 6 • LinasD – 5 • Italas – 4 • MasiulisJonas1 – 3 • Barzdonas – 2 • Bearas – 2 • Felicilijonas – 2 • Petriukas – 2 • Bieliauskas.lukas – 1 • Dirgela – 1 • KasiaK – 1 • Lappon – 1 • Mymis – 1 • Nomad – 1 • Powermelon – 1 • Vabaran – 1  • Vilensija – 1 • Viskonsas – 1&lt;/small&gt;

== 2015 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 1 – sausio 12 || 2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje || [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]]
|-
| 2 || sausio 13 – sausio 18 || Fizikiniai dydžiai, matavimo vienetai ir prietaisai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 3 || sausio 19 – vasario 1 || Pietų Amerikos gyvoji gamta || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 4 || vasario 2 – vasario 8 || Pasaulio kalendoriai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 5 || vasario 9 – vasario 15 || XX a. karai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 6 || vasario 16 – vasario 22 || Lietuvos raudonoji knyga || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 7 || kovo 2 – kovo 8 || Įnagiai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 8 || kovo 9 – kovo 15 || Buvusios ir esamos Lietuvos ligoninės || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 9 || kovo 16 – balandžio 4 || Naujai išrinktos savivaldybių tarybos || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 10 || balandžio 5 – balandžio 19 || Nacionaliniai parkai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 11 || balandžio 20 – balandžio 26 || Vaizdo redagavimo programos || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 12 || balandžio 27 – gegužės 3 || Atliekos || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 13 || gegužės 4 – gegužės 10 || Tibeto kultūra ir istorija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 14 || gegužės 11 – gegužės 17 || Lietuvių literatūra || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 15 || gegužės 18 – gegužės 24 || Sidabrinė gervė || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 16 || gegužės 25 – gegužės 31 || Trokštamiausi nesukurti straipsniai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 17 || birželio 1 – birželio 7 || Tarptautinis terorizmas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 18 || birželio 8 – birželio 14 || Pandemijas sukeliančios ligos || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 19 || birželio 15 – birželio 21 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 20 || birželio 22 – birželio 26 || Biografinių straipsnių tvarkymas || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 21 || birželio 27 – liepos 5 || Valstybės institucijos || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 22 || liepos 6 – liepos 12 || Teatras || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 23 || liepos 13 – liepos 19 || FIFA || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 24 || liepos 20 – liepos 26 || Antarktida || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 25 || liepos 27 – rugpjūčio 2 || Kaukazo tautos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 26 || rugpjūčio 3 – rugpjūčio 9 || Dviračiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 27 || rugpjūčio 10 – rugpjūčio 16 || Naminiai gyvūnai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 28 || rugpjūčio 17 – rugpjūčio 23 || Aviacija || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 29 || rugpjūčio 24 – rugpjūčio 30 || Spalvotosios revoliucijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 30 || rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 || Lietuvos gamtos paveldas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 31 || rugsėjo 7 – rugsėjo 13 || Karo technika || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 32 || rugsėjo 14 – rugsėjo 20 || Paštas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 33 || rugsėjo 21 – rugsėjo 27 || Amazonija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 34 || rugsėjo 28 – spalio 4 || Laivai || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 35 || spalio 5 – spalio 11 || Nelegali prekyba ginklais || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 36 || spalio 12 – spalio 18 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 37 || spalio 19 – spalio 25 || Dvarai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 38 || spalio 26 – lapkričio 1 || TV laidos || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 39 || lapkričio 2 – lapkričio 8 || Viešbučiai || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 40 || lapkričio 9 – lapkričio 15 || Nobelio premijos laureatai || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 41 || lapkričio 16 – lapkričio 22 || Paryžius || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 42 || lapkričio 23 – lapkričio 29 || Epai ir religiniai tekstai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 43 || lapkričio 30 – gruodžio 6 || Maistas ir gėrimai || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 44 || gruodžio 7 – gruodžio 13 || Poezija || [[Naudotojas:Ertagan|Ertagan]]
|-
| 45 || gruodžio 14 – gruodžio 20 || Vasaros muzikos festivaliai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 46 || gruodžio 21 – gruodžio 27 || Straipsnių pildymo savaitė || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 47 || gruodžio 28 – sausio 3 || Beždžionės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2015 m. • Vilensija – 11 • Hugo.arg – 8 • Powermelon – 8 • Ta-Ntalas – 5 • Barzdonas – 3 • Formis – 3 • Manvydasz – 3 • Nomad – 2 • Bearas – 1 • Dirgėla – 1 • Ertagan – 1 • Italas – 1&lt;/small&gt;

== 2016 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 4 – sausio 10 || Dakaro ralis || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 2 || sausio 11 – sausio 17 || Vikipedija || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 3 || sausio 18 – sausio 24 || Aviacija || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 4 || sausio 25 – sausio 31 || Lietuvos vabalai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 5 || vasario 1 – vasario 7 || Laikrodžiai || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 6 || vasario 8 – vasario 14 || Lietuvių liaudies buitis || [[Naudotojas:Ertagan|Ertagan]]
|-
| 7 || vasario 15 – vasario 21 || Lietuvos partizanai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 8 || vasario 22 – vasario 28 || Lietuvių kalba || [[Naudotojas:Ertagan|Ertagan]]
|-
| 9 || vasario 29 – kovo 6 || Atnaujinimo savaitė || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 10 || kovo 7 – kovo 13 || Šventės || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 11 || kovo 14 – kovo 20 || Haliucinogeniniai augalai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 12 || kovo 21 – kovo 27 || Vandens mitologija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 13 || kovo 28 – balandžio 3 || Pokštai ir apgavystės || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 14 || balandžio 4 – balandžio 10 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 15 || balandžio 11 – balandžio 17 || Kalbų šeimos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 16 || balandžio 18 – balandžio 24 || Lietuvos tvenkiniai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 17 || balandžio 25 – gegužės 1 || Oskarai || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 18 || gegužės 2 – gegužės 8 || Pinigai || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 19 || gegužės 9 – gegužės 15 || Priešistorinis menas || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 20 || gegužės 16 – gegužės 22 || Pleistoceno megafauna || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 21 || gegužės 23 – gegužės 29 || Istoriniai raštai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 22 || gegužės 30 – birželio 5 || Banginiai || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 23 || birželio 6 – birželio 12 || Porakanopiniai || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 24 || birželio 13 – birželio 19 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 25 || birželio 20 – birželio 26 || Elektriniai statybos ir remonto įrankiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 26 || birželio 27 – liepos 3 || Antrasis pasaulinis karas || [[Naudotojas:Formis|Formis]]
|-
| 27 || liepos 4 – liepos 10 || Žmogaus evoliucija || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 28 || liepos 11 – liepos 17 || Pasaulio tautos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 29 || liepos 18 – liepos 24 || Infekcijos, imunitetas ir skiepai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 30 || liepos 25 – liepos 31 || Mokslinė leidyba || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 31 || rugpjūčio 1 – rugpjūčio 7 || Olimpinės žaidynės || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 32 || rugpjūčio 8 – rugpjūčio 14 || Lietuvos ąžuolai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 33 || rugpjūčio 15 – rugpjūčio 21 || Lietuvos vienuoliai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 34 || rugpjūčio 22 – rugpjūčio 28 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 35 || rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 || Maisto priedai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 36 || rugsėjo 5 – rugsėjo 11 || Dykumos || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 37 || rugsėjo 12 – rugsėjo 18 || 1970–1990 m. vakarietiški automobiliai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 38 || rugsėjo 19 – rugsėjo 25 || 2016 m. vasaros parolimpinės žaidynės || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 39 || rugsėjo 26 – spalio 2 || Virtuvės įrankiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 40 || spalio 3 – spalio 9 || Gyventojų skaičiaus atnaujinimas || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 41 || spalio 10 – spalio 16 || Vidurinė Lietuva || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 42 || spalio 17 – spalio 23 || Bausmės || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 43 || spalio 24 – spalio 30 || Rašto sistemos || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 44 || spalio 31 – lapkričio 6 || Aktualijos || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 45 || lapkričio 7 – lapkričio 13 || Trokštamiausi straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 46 || lapkričio 14 – lapkričio 20 || JAV politika || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 47 || lapkričio 21 – lapkričio 27 || Elektromobiliai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 48 || lapkričio 28 – gruodžio 4 || Britų automobilių gamintojai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 49 || gruodžio 5 – gruodžio 11 || Magijos triukai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 50 || gruodžio 12 – gruodžio 18 || Lietuvos miestų ir miestelių herbai || [[Naudotojas:Gubaidulin|Gubaidulin]]
|-
| 51 || gruodžio 19 – gruodžio 25 || 2016 metai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 52 || gruodžio 26 – sausio 1 || Viešasis transportas || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2016 m. • Powermelon – 10 • Vilensija – 7 • C.C. vs. C.C. – 6 • Hugo.arg – 6 • Italas – 6 • Formis – 4 • Zygimantus – 4 • Bearas – 4 • Ertagan – 2 • Manvydasz – 2 • Gubaidulin – 1&lt;/small&gt;

== 2017 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 2 – sausio 8 || Pinigai ir valiutos || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 2 || sausio 9 – sausio 15 || Buitinė technika || [[Naudotojas:Tocekas|Tocekas]]
|-
| 3 || sausio 16 – sausio 22 || Straipsnių atnaujinimas || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 4 || sausio 23 – sausio 29 || Šiaurės Europos UNESCO paveldas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-Vilensija
| 5 || sausio 30 – vasario 5 || Kareiviška virtuvė || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 6 || vasario 6 – vasario 12 || Kalendoriai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 7 || vasario 13 – vasario 19 || Informacinių technologijų sektorius || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 8 || vasario 20 – vasario 26 || Muzikos konkursai ir apdovanojimai || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 9 || vasario 27 – kovo 5 || Prekybiniai keliai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 10 || kovo 6 – kovo 12 || Autonominiai automobiliai ir sistemos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 11 || kovo 13 – kovo 19 || Pasaulio didmiesčiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 12 || kovo 20 – kovo 26 || Piligrimystė || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 13 || kovo 27 – balandžio 2 || Piliakalniai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 14 || balandžio 3 – balandžio 9 || Vidurio ir Rytų Europa 2017 || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 15 || balandžio 10 – balandžio 16 || Tautinis kostiumas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 16 || balandžio 17 – balandžio 23 || Megaprojektai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 17 || balandžio 24 – balandžio 30 || Vaistai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 18 || gegužės 1 – gegužės 7 || Europos paveldo ženklas || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 19 || gegužės 8 – gegužės 14 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 20 || gegužės 15 – gegužės 21 || Geležinkeliai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 21 || gegužės 22 – gegužės 28 || Valstybių vadovai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 22 || gegužės 29 – birželio 4 || Aktualijos || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 23 || birželio 5 – birželio 11 || Internetas || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 24 || birželio 12 – birželio 18 || Kino teatrai Lietuvoje || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 25 || birželio 19 – birželio 25 || Sidabrinės gervės laimėtojai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 26 || birželio 26 – liepos 2 || Elektroninė komercija || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 27 || liepos 3 – liepos 9 || Sportas Lietuvoje || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 28 || liepos 10 – liepos 16 || Kinematografija ir fotografija || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 29 || liepos 17 – liepos 23 || Turizmas || [[Naudotojas:Coyote Cósmico v Carlos Castañeda|C.C. vs. C.C.]]
|-
| 30 || liepos 24 – liepos 30 || Egzogeologija || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 31 || liepos 31 – rugpjūčio 6 || Pageidaujami straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 32 || rugpjūčio 7 – rugpjūčio 13 || Internetiniai žemėlapiai ir navigacijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 33 || rugpjūčio 14 – rugpjūčio 20 || Referendumai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 34 || rugpjūčio 21 – rugpjūčio 27 || Lietuviška virtuvė || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 35 || rugpjūčio 28 – rugsėjo 3 || Kibernetinis saugumas || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 36 || rugsėjo 4 – rugsėjo 10 || Kalbos, kuriomis rašoma Vikipedija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 37 || rugsėjo 11 – rugsėjo 17 || Užtvankos || [[Naudotojas:Tocekas|Tocekas]]
|-
| 38 || rugsėjo 18 – rugsėjo 24 || Informacinių technologijų sektorius || [[Naudotojas:C.C. v C.C.|C.C. v C.C.]]
|-
| 39 || rugsėjo 25 – spalio 1 || Popierius ir kartonas || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 40 || spalio 2 – spalio 8 || Kalnų perėjos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 41 || spalio 9 – spalio 15 || Pasaulio šalių didmiesčiai || [[Naudotojas:C.C. v C.C.|C.C. v C.C.]]
|-
| 42 || spalio 16 – spalio 22 || Dviratės transporto priemonės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 43 || spalio 23 – spalio 29 || Jungtinių Tautų Organizacija || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 44 || spalio 30 – lapkričio 5 || UNESCO || [[Naudotojas:C.C. v C.C.|C.C. v C.C.]]
|-
| 45 || lapkričio 6 – lapkričio 12 || Lankininkystė || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 46 || lapkričio 13 – lapkričio 19 || Azijos valstybių himnai || [[Naudotojas:Superduperwikis|Superduperwikis]]
|-
| 47 || lapkričio 20 – lapkričio 26 || Ankstyvoji Rytų krikščionybė || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 48 || lapkričio 27 – gruodžio 3 || Piligrimystė || [[Naudotojas:C.C. v C.C.|C.C. v C.C.]]
|-
| 49 || gruodžio 4 – gruodžio 10 || Katalonija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 50 || gruodžio 11 – gruodžio 17 || Dopingas || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 51 || gruodžio 18 – gruodžio 24 || Rohinjai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 52 || gruodžio 25 – gruodžio 31 || Kūrybiškumas || [[Naudotojas:Vabaran|Vabaran]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2017 m. • Powermelon – 11 • Vilensija – 11 • C.C. vs. C.C. – 8 • Hugo.arg – 8 • Manvydasz – 4 • Barzdonas – 2 • Tocekas – 2 • Bearas – 2 • Italas – 2 • Superduperwikis – 1 • Vabaran – 1&lt;/small&gt;

== 2018 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 1 – sausio 7 || Mesopotamijos mitologija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 2 || sausio 8 – sausio 14 || Pasakos || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 3 || sausio 15 – sausio 21 || Nepriklausomybės šimtmečio deklaracijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 4 || sausio 22 – sausio 28 || Trokštamiausi straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 5 || sausio 29 – vasario 4 || UNESCO || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 6 || vasario 5 – vasario 11 || Žymūs neaprašyti futbolininkai || [[Naudotojas:Superduperwikis|Superduperwikis]]
|-
| 7 || vasario 12 – vasario 18 || Kosmoso tyrimai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 8 || vasario 19 – vasario 25 || Neįgaliųjų sportas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 9 || vasario 26 – kovo 4 || Pastarojo šimtmečio Lietuvos asmenybės || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 10 || kovo 5 – kovo 11 || Neaprašytos įžymybės || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 11 || kovo 12 – kovo 18 || Plėšrieji žinduoliai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 12 || kovo 19 – kovo 25 || JAV ir Kanados nacionaliniai parkai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 13 || kovo 26 – balandžio 1 || Vidurio ir Rytų Europa || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 14 || balandžio 2 – balandžio 8|| Anklavai, eksklavai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 15 || balandžio 9 – balandžio 15 || Jūrų ir pakrančių paukščiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 16 || balandžio 16 – balandžio 22 || 2017 m. || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 17 || balandžio 23 – balandžio 29 || Viešasis transportas || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 18 || balandžio 30 – gegužės 6 || Europos valstybių vadovai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 19 || gegužės 7 – gegužės 13 || XX a. kariniai konfliktai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 20 || gegužės 14 – gegužės 20 || Pasaulio rekordininkai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 21 || gegužės 21 – gegužės 27 || Lietuvos universitetų tarybos ir jų nariai || [[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]]
|-
| 22 || gegužės 28 – birželio 3 || Kurdistanas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 23 || birželio 4 – birželio 10 || XXI pasaulio futbolo čempionato miestai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 24 || birželio 11 – birželio 17 || Plastikai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 25 || birželio 18 – birželio 24 || Futbolas || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 26 || birželio 25 – liepos 1 || XXI pasaulio futbolo čempionato žaidėjai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 27 || liepos 2 – liepos 8 || Arti Žemės skriejantys objektai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 28 || liepos 9 – liepos 15 || Žiniasklaida Lietuvoje || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 29 || liepos 16 – liepos 22 || Salos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 30 || liepos 23 – liepos 29 || UNESCO || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 31 || liepos 30 – rugpjūčio 5 || Himnai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 32 || rugpjūčio 6 – rugpjūčio 12 || Geriausi universitetai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 33 || rugpjūčio 13 – rugpjūčio 19 || Trokštamiausi nesukurti straipsniai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 34 || rugpjūčio 20 – rugpjūčio 26 || Neskraidantys paukščiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 35 || rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 || Mokslo premijos, apdovanojimai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 36 || rugsėjo 3 – rugsėjo 9 || Valstybių administraciniai padaliniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 37 || rugsėjo 10 – rugsėjo 16 || Popiežiai || [[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]]
|-
| 38 || rugsėjo 17 – rugsėjo 23 || Olimpiniai stadionai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 39 || rugsėjo 24 – rugsėjo 30 || Liaudies architektūra || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 40 || spalio 1 – spalio 7 || Lietuvos premijų laureatai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 41 || spalio 8 – spalio 14 || Mokslo ir technologijų parkai || [[Naudotojas:Manvydasz|Manvydasz]]
|-
| 42 || spalio 15 – spalio 21 || Tarptautinis olimpinis komitetas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 43 || spalio 22 – spalio 28 || Maisto pramonė || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 44 || spalio 29 – lapkričio 4 || Svarbiausių enciklopedinių straipsnių kūrimas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 45 || lapkričio 5 – lapkričio 11 || Tekstilė || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 46 || lapkričio 12 – lapkričio 18 || Muziejai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 47 || lapkričio 19 – lapkričio 25 || Lietuvos ištekliai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 48 || lapkričio 26 – gruodžio 2 || Straipsniai Latvijos 100–mečiui || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 49 || gruodžio 3 – gruodžio 9 || Antarktidos tyrinėjimai || [[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]]
|-
| 50 || gruodžio 10 – gruodžio 16 || Straipsniai Estijos 100–mečiui || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 51 || gruodžio 17 – gruodžio 23 || Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019 || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 52 || gruodžio 24 – gruodžio 30 || Kalėdų šventės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2018 m. • Vilensija – 14 • Hugo.arg – 10 • Italas – 6 • Bearas – 4 • Vaidila – 3 • SQORP – 3 • Viskonsas – 2 • Zygimantus – 2 • Powermelon – 2 • Martynas Patasius – 2 • Ta-Ntalas – 1 • LinasD – 1 • Barzdonas – 1 • Manvydasz – 1&lt;/small&gt;

== 2019 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || gruodžio 31 – sausio 6 || 2018 m. || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 2 || sausio 7 – sausio 13 || Trokštamiausi botanikos straipsniai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 3 || sausio 14 – sausio 20 || Lotyniški posakiai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 4 || sausio 21 – sausio 27 || Nobelio premija || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 5 || sausio 28 – vasario 3 || Pirmasis kryžiaus žygis || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 6 || vasario 4 – vasario 10 || Aviakatastrofos || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 7 || vasario 11 – vasario 17 || Vėliavos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 8 || vasario 18 – vasario 24 || Islamas || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 9 || vasario 25 – kovo 3 || Elektromobiliai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 10 || kovo 4 – kovo 10 || Lietuvių kilmės asmenys / užsienio lietuviai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 11 || kovo 11 – kovo 17 || Leuvardenas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 12 || kovo 18 – kovo 24 || Grammy apdovanojimų laureatai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 13 || kovo 25 – kovo 31 || Londonas || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 14 || balandžio 1 – balandžio 7 || Dėsniai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 15 || balandžio 8 – balandžio 14 || Futbolo derbiai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 16 || balandžio 15 – balandžio 21 || Vidurio ir Rytų Europa || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 17 || balandžio 22 – balandžio 28 || Gatvės maistas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 18 || balandžio 29 – gegužės 5 || Buvusios kolonijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 19 || gegužės 6 – gegužės 12 || Kanada || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 20 || gegužės 13 – gegužės 19 || Rinkimai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 21 || gegužės 20 – gegužės 26 || Lietuvos miestų partneriai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 22 || gegužės 27 – birželio 2 || Talpyklos || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 23 || birželio 3 – birželio 9 || Kalavijas ir burtai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 24 || birželio 10 – birželio 16 || Išsilaipinimas Normandijoje || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 25 || birželio 17 – birželio 23 || Dienos naujienų straipsniai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 26 || birželio 24 – birželio 30 || Zoologijos sodai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 27 || liepos 1 – liepos 7 || Ūkiniai pastatai, trobesiai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 28 || liepos 8 – liepos 14 || Žymių žmonių gimtinės || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 29 || liepos 15 – liepos 21 || Makaronai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 30 || liepos 22 – liepos 28 || UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 31 || liepos 29 – rugpjūčio 4 || Etiketas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 32 || rugpjūčio 5 – rugpjūčio 11 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 33 || rugpjūčio 12 – rugpjūčio 18 || Miškai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 34 || rugpjūčio 19 – rugpjūčio 25 || Pataisos įstaigos || [[Naudotojas:Barzdonas|Barzdonas]]
|-
| 35 || rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 || Užsienio architektai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 36 || rugsėjo 2 – rugsėjo 8 || Nematerialus UNESCO paveldas Europoje || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 37 || rugsėjo 9 – rugsėjo 15 || Anglų kalba || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 38 || rugsėjo 16 – rugsėjo 22 || Žiniasklaida ir žurnalistika || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 39 || rugsėjo 23 – rugsėjo 29 || Dangoraižiai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 40 || rugsėjo 30 – spalio 6 || Vanaginiai paukščiai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 41 || spalio 7 – spalio 13 || Ekstremalios sporto šakos || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 42 || spalio 14 – spalio 20 || Didžiausi pasaulio darbdaviai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 43 || spalio 21 – spalio 27 || Nobelio premija || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 44 || spalio 28 – lapkričio 3 || Gaisras || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 45 || lapkričio 4 – lapkričio 10 || Mirusios kalbos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 46 || lapkričio 11 – lapkričio 17 || Armėnija || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 47 || lapkričio 18 – lapkričio 24 || Kanapės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 48 || lapkričio 25 – gruodžio 1 || Karaliaus Artūro legendos || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 49 || gruodžio 2 – gruodžio 8 || UNESCO Pasaulio paveldo objektai Kinijoje || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 50 || gruodžio 9 – gruodžio 15 || Europos Sąjungos valdžia || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 51 || gruodžio 16 – gruodžio 22 || Žiemos saulėgrįža || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 52 || gruodžio 23 – gruodžio 29 || Sūriai || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2019 m. • Vilensija – 12 • SQORP – 10 • Hugo.arg – 10 • Nomad – 7 • LinasD – 6 • Vaidila – 3 • Barzdonas – 1 • Powermelon – 1 • Bearas – 1 • Italas – 1&lt;/small&gt;

== 2020 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || gruodžio 30 – sausio 5 || Australija || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 2 || sausio 6 – sausio 12 || Vonia, tualetas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 3 || sausio 13 – sausio 19 || Valstybių šiuolaikiniai vadovai || [[Naudotojas:VAP-WAP|VAP-WAP]]
|-
| 4 || sausio 20 – sausio 26 || Raštas ir rašto sistemos || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 5 || sausio 27 – vasario 2 || Kosmetika || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 6 || vasario 3 – vasario 9 || Moterų futbolas || [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]]
|-
| 7 || vasario 10 – vasario 16 || Havajai || [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]]
|-
| 8 || vasario 17 – vasario 23 || Oskarai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 9 || vasario 24 – kovo 1 || Ligos ir jų protrūkiai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 10 || kovo 2 – kovo 8 || Kurortai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 11 || kovo 9 – kovo 15 || Džiazas || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 12 || kovo 16 – kovo 22 || Simboliai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 13 || kovo 23 – kovo 29 || UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 14 || kovo 30 – balandžio 5 || Didžiausi ir mažiausi organizmai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 15 || balandžio 6 – balandžio 12 || Apokaliptinė ir postapokaliptinė fantastika || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 16 || balandžio 13 – balandžio 19 || Šventės || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 17 || balandžio 20 – balandžio 26 || Monarchai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 18 || balandžio 27 – gegužės 3 || Izraelio–Palestinos konfliktas || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 19 || gegužės 4 – gegužės 10 || Bibliotekos || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 20 || gegužės 11 – gegužės 17 || Gyvūnai žmogėdros || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 21 || gegužės 18 – gegužės 24 || Trokštamiausi straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 22 || gegužės 25 – gegužės 31 || UNESCO programa Pasaulio atmintis || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 23 || birželio 1 – birželio 7 || Afroamerikiečių religijos || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 24 || birželio 8 – birželio 14 || Auksas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 25 || birželio 15 – birželio 21 || Lietuvos augalai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 26 || birželio 22 – birželio 28 || Britanijos karai ir mūšiai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 27 || birželio 29 – liepos 5 || Šiuolaikinis siaubo žanras || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 28 || liepos 6 – liepos 12 || Luiziana || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 29 || liepos 13 – liepos 19 || Europos paveldo ženklas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 30 || liepos 20 – liepos 26 || Lietuvos žydai/litvakai || [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]]
|-
| 31 || liepos 27 – rugpjūčio 2 || Bitininkystė || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 32 || rugpjūčio 3 – rugpjūčio 9 || Gimnastika || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 33 || rugpjūčio 10 – rugpjūčio 16 || Gyvūnų migracija || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 34 || rugpjūčio 17 – rugpjūčio 23 || Detektyvai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 35 || rugpjūčio 24 – rugpjūčio 30 || Humoras || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 36 || rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 || Kovinis sportas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 37 || rugsėjo 7 – rugsėjo 13 || Baltarusija || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 38 || rugsėjo 14 – rugsėjo 20 || Cukrus || [[Naudotojas:Bieliauskas.lukas|Bieliauskas.lukas]]
|-
| 39 || rugsėjo 21 – rugsėjo 27 || Rusija || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 40 || rugsėjo 28 – spalio 4 || Ypatingos, neįprastos situacijos || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 41 || spalio 5 – spalio 11 || Politinės srovės || [[Naudotojas:SQORP|SQORP]]
|-
| 42 || spalio 12 – spalio 18 || 2020 m. Nobelio premijos laureatai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 43 || spalio 19 – spalio 25 || Etiketas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 44 || spalio 26 – lapkričio 1 || Saugomos teritorijos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 45 || lapkričio 2 – lapkričio 8 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 46 || lapkričio 9 – lapkričio 15 || Lietuvos gatvės || [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]]
|-
| 47 || lapkričio 15 – lapkričio 22 || Lietuvos krepšinis || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 48 || lapkričio 23 – gruodžio 6 || Kariniai konfliktai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 49 || gruodžio 7 – gruodžio 13 || Alus || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 50 || gruodžio 14 – gruodžio 20 || Žvalgyba, šnipinėjimas || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 51 || gruodžio 21 – gruodžio 27 || Animacija || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
| 52 || gruodžio 28 – sausio 3 || Naminiai gyvūnėliai || [[Naudotojas:Nomad|Nomad]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2020 m. • Nomad – 12 • Hugo.arg – 7 • LinasD – 8 • Bearas – 6 • Vilensija – 5 • Powermelon – 3 • Vaidila – 2 • SQORP – 2 • Italas – 2 • Makenzis – 2 • Bieliauskas.lukas – 1 • VAP-WAP – 1 • Zykasaa – 1 • Obivan Kenobi – 1&lt;/small&gt;

== 2021 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 4 – sausio 10 || Reikšmingi 2020 m. įvykiai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 2 || sausio 11 – sausio 17 || Tenisas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 3 || sausio 18 – sausio 24 || UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 4 || sausio 25 – sausio 31 || UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 5 || vasario 1 – vasario 7 || UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 6 || vasario 8 – vasario 14 || Asmenybių ir objektų atvaizdai piniguose || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 7 || vasario 15 – vasario 28 || Šalių tautiniai judėjimai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 8 || kovo 1 – kovo 19 || Butas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 9 || kovo 19 – kovo 28 || Vaisiai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 10 || kovo 29 – balandžio 4 || Kakava || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 11 || balandžio 5 – balandžio 11 || Žmogaus evoliucija || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 12 || balandžio 12 – balandžio 18 || Prekybiniai keliai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 13 || balandžio 19 – balandžio 25 || Infekcijos, imunitetas ir skiepai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 14 || balandžio 26 – gegužės 2 || Miškų kenkėjai || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 15 || gegužės 3 – gegužės 9 || Eponimai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 16 || gegužės 10 – gegužės 16 || Kriptovaliutos || [[Naudotojas:Niekshas|Niekshas]]
|-
| 17 || gegužės 17 – gegužės 30 || Galaktikos, spiečiai ir ūkai || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 18 || gegužės 31 – birželio 13 || Lietuvos saugomos teritorijos || [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]
|-
| 19 || birželio 14 – liepos 11 || 2020 m. Europos futbolo čempionatas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 20 || liepos 12 – liepos 18 || Migracija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 21 || liepos 19 – liepos 25 || UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 22 || liepos 26 – rugpjūčio 1 || 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 23 || rugpjūčio 2 – rugpjūčio 29 || Sportas || [[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]]
|-
| 24 || rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 || Pasaulinės valstybingumo siekiančių tautų organizacijos nariai || [[Naudotojas:LinasD|LinasD]]
|-
| 25 || rugsėjo 6 – lapkričio 7 || Prieš 30 m. rugpjūtį nepriklausomybę paskelbusios valstybės || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 26 || lapkričio 8 – gruodžio 12 || Eurolyga || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 27 || gruodžio 13 – gruodžio 19 || Trūkstamiausi straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2021 m. • Vaidila – 6 • Hugo.arg – 5 • LinasD – 4 • Powermelon – 3 • Homo ergaster – 2 • Vilensija – 2 • Viskonsas – 1 • Wolfmartyn – 1 • Italas – 1 • Niekshas – 1 • Bearas – 1&lt;/small&gt;

== 2022 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 3 – sausio 16 || Lietuvos augalai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 2 || sausio 17 – sausio 30 || Istorinės šalys || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 3 || sausio 31 – vasario 6 || Pasaulio kalbos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 4 || vasario 7 – vasario 13 || Nauru || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 5 || vasario 14 – vasario 20 || Serijiniai žudikai || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 6 || vasario 21 – vasario 27 || Dangaus kūnai ir jais susijusi tema || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 7 || vasario 28 – kovo 6 || Valstybių santykių formos || [[Naudotojas:Kunigas Michailas|Kunigas Michailas]]
|-
| 8 || kovo 7 – kovo 13 || 2022 m. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 9 || kovo 14 – kovo 20 || Istorinės JAV teritorijos || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 10 || kovo 21 – kovo 27 || Prokalbės || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 11 || kovo 28 – balandžio 3 || Klasikinio kino aktoriai ir režisieriai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 12 || balandžio 4 – balandžio 10 || Aktualios socialinės/kultūrinės sąvokos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 13 || balandžio 11 – balandžio 18 || Antarktida || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 14 || balandžio 19 – balandžio 24 || Matematikos ir fizikos terminai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 15 || balandžio 25 – gegužės 1 || Ukraina || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 16 || gegužės 2 – gegužės 8 || Pelkės || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 17 || gegužės 9 – gegužės 15 || Seksas || [[Naudotojas:CD|CD]]
|-
| 18 || gegužės 16 – gegužės 22 || Tiltai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 19 || gegužės 23 – gegužės 29 || Profesijos ir užsiėmimai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 20 || gegužės 30 – birželio 5 || Karai ir mūšiai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 21 || birželio 6 – birželio 12 || Trūkstamiausi su biologija susiję straipsniai || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 22 || birželio 13 – birželio 19 || Rasizmas || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 23 || birželio 20 – birželio 26 || Religija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 24 || birželio 27 – liepos 3 || „Žvaigždžių karai“ || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 25 || liepos 4 – liepos 10 || Futbolas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 26 || liepos 11 – liepos 18 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 27 || liepos 19 – liepos 24 || Baziniai chemijos terminai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 28 || liepos 25 – liepos 31 || Poetai ir rašytojai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 29 || rugpjūčio 1 – rugpjūčio 7 || Šviečiamasis amžius || [[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]]
|-
| 30 || rugpjūčio 8 – rugpjūčio 14 || Liuksemburgo Didžioji Hercogystė || [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]]
|-
| 31 || rugpjūčio 15 – rugpjūčio 21 || Karyba || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 32 || rugpjūčio 22 – rugpjūčio 28 || Ligos || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 33 || rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 || Rūkymas || [[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]]
|-
| 34 || rugsėjo 5 – rugsėjo 11 || 2022 m. Europos krepšinio čempionatas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 35 || rugsėjo 12 – rugsėjo 18 || Literatūros kūriniai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 36 || rugsėjo 19 – rugsėjo 25 || Geologinė laiko skalė || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 37 || rugsėjo 26 – spalio 2 || Biologai || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 38 || spalio 3 – spalio 9 || Transporto infrastruktūra || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 39 || spalio 10 – spalio 16 || Buvę šalių/tautų vadovai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 40 || spalio 17 – spalio 23 || Kongo Demokratinė Respublika || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 41 || spalio 24 – spalio 30 || Tarptautinės ir regioninės organizacijos || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 42 || spalio 31 – lapkričio 6 || Antika || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 43 || lapkričio 7 – lapkričio 14 || Litosferos plokštės || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 44 || lapkričio 15 – lapkričio 20 || Ištrinti straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 45 || lapkričio 21 – lapkričio 27 || Filosofija || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 46 || lapkričio 28 – gruodžio 4 || Jungtinės Karalystės gyvenvietės || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 47 || gruodžio 5 – gruodžio 11 || Šaltasis karas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 48 || gruodžio 12 – gruodžio 18 || Šalys || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 49 || gruodžio 19 – gruodžio 26 || Pasaulio tautos || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 50 || gruodžio 27 – sausio 1 || Vandens telkiniai || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2022 m. • Viskonsas – 15 • Ego desidero aquiuem – 12 • Hugo.arg – 8 • Prancuze – 3 • Italas – 3 • Vaidila – 3 • Makenzis – 1 • Homo ergaster – 1 • CD – 1 • Bearas – 1 • Kunigas Michailas – 1 • Adamvs – 1&lt;/small&gt;

== 2023 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 2 – sausio 8 || Buitis || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 2 || sausio 9 – sausio 15 || UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 3 || sausio 16 – sausio 22 || Aukštojo mokslo įstaigos || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 4 || sausio 23 – sausio 29 || Šiuolaikiniai valstybių vadovai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 5 || sausio 30 – vasario 5 || Šiuolaikinis kinas || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 6 || vasario 6 – vasario 12 || Londonas || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 7 || vasario 13 – vasario 19 || Antrasis pasaulinis karas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 8 || vasario 20 – vasario 26 || Jungtinės Tautos || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 9 || vasario 27 – kovo 5 || Žinomos pasaulio moterys || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 10 || kovo 6 – kovo 12 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 11 || kovo 13 – kovo 19 || Istoriniai regionai || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 12 || kovo 20 – kovo 26 || Daugiausiai peržiūrimų puslapių atnaujinimas || [[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]]
|-
| 13 || kovo 27 – balandžio 2 || Maisto produktai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 14 || balandžio 3 – balandžio 9 || Vaizdo žaidimai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 15 || balandžio 10 – balandžio 16 || Muzikos žanrai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 16 || balandžio 17 – balandžio 23 || Filosofija || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
| 17 || balandžio 24 – balandžio 30 || Daugiausia interwiki turintys straipsniai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 18 || gegužės 1 – gegužės 7 || Su judaizmu ir žydais susiję straipsniai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 19 || gegužės 8 – gegužės 14 || Trūkstami straipsniai apie gyvūnus ir augalus || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 20 || gegužės 15 – gegužės 21 || Muzikos atlikėjai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 21 || gegužės 22 – gegužės 28 || Medicina || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 22 || gegužės 29 – birželio 4 || Nepastebimai raudonų nuorodų pildymas straipsniais || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 23 || birželio 5 – birželio 11 || Muzika ir jos instrumentai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 24 || birželio 12 – birželio 18 || Poetai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 25 || birželio 19 – birželio 25 || Muzikos kūriniai || [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]]
|-
| 26 || birželio 26 – liepos 2 || Krikščionybės religiniai veikėjai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 27 || liepos 3 – liepos 9 || Literatūros kūriniai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 28 || liepos 10 – liepos 17 || NATO || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 29 || liepos 18 – liepos 23 || Matematika || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 30 || liepos 24 – liepos 30 || Monarchai || [[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]]
|-
| 31 || liepos 31 – rugpjūčio 6 || Žvalgyba || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 32 || rugpjūčio 7 – rugpjūčio 13 || Prezidentai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 33 || rugpjūčio 14 – rugpjūčio 20 || Pirmasis pasaulinis karas || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 34 || rugpjūčio 21 – rugpjūčio 27 || Trūkstamiausi straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 35 || rugpjūčio 28 – rugsėjo 3 || Krepšinis || [[Naudotojas:BigHead|BigHead]]
|-
| 36 || rugsėjo 4 – rugsėjo 10 || Valstybinės laidotuvės || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 37 || rugsėjo 11 – rugsėjo 17 || Teatras || [[Naudotojas:BigHead|BigHead]]
|-
| 38 || rugsėjo 18 – rugsėjo 24 || Policija || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 39 || rugsėjo 25 – spalio 1 || Karas Ukrainoje || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 40 || spalio 2 – spalio 8 || Skaitomiausių straipsnių tobulinimas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 41 || spalio 9 – spalio 15 || UNESCO pasaulio paveldo objektai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 42 || spalio 16 – spalio 22 || Kryžiaus žygiai || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 43 || spalio 23 – spalio 29 || Šventieji || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 44 || spalio 30 – lapkričio 5 || Pasaulinis vandenynas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 45 || lapkričio 6 – lapkričio 12 || Trūkstami politiniai terminai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 46 || lapkričio 13 – lapkričio 19 || Smurtas ir priešinimasis jam || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 47 || lapkričio 20 – lapkričio 26 || Literatūros kūriniai || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 48 || lapkričio 27 – gruodžio 3 || XXI amžiaus karališkosios šeimos || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 49 || gruodžio 4 – gruodžio 10 || Nobelio fizikos premijos laureatai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 50 || gruodžio 11 – gruodžio 17 || JAV politika || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 51 || gruodžio 18 – gruodžio 25 || JAV miestai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 52 || gruodžio 26 – sausio 1 || Kosmosas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2023 m. • Viskonsas – 17 • Ego desidero aquiuem – 9 • Qwerbodas – 6 • Hugo.arg – 5 • Prancuze – 4 • Bearas – 3 • Zygimantus – 2 • Italas – 2 • BigHead – 2 • Adamvs – 1 • Wolfmartyn – 1&lt;/small&gt;

== 2024 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 2 – sausio 7 || Ankstyvoji nepriklausomų Jungtinių Valstijų istorija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 2 || sausio 8 – sausio 14 || 2023 metai || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 3 || sausio 15 – sausio 21 || Apdovanojimai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 4 || sausio 22 – sausio 28 || Sveikata || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 5 || sausio 29 – vasario 4 || Islamo ir musulmonų istorija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 6 || vasario 5 – vasario 11 || Krikščionybė || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 7 || vasario 12 – vasario 18 || Oskarai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 8 || vasario 19 – vasario 25 || Šiuolaikiniai valstybių ir vyriausybių vadovai || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 9 || vasario 26 – kovo 3 || Trumpų straipsnių apie žinduolius pildymas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 10 || kovo 4 – kovo 10 || Miltiniai valgiai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 11 || kovo 11 – kovo 17 || Bepiločiai orlaiviai/dronai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 12 || kovo 18 – kovo 24 || Literatūros klasika || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 13 || kovo 25 – kovo 31 || Tarptautinės kompanijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 14 || balandžio 1 – balandžio 7 || UNESCO pasaulio paveldas || [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]]
|-
| 15 || balandžio 8 – balandžio 14 || Paleogeologija || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 16 || balandžio 15 – balandžio 21 || Šokėjai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 17 || balandžio 22 – balandžio 28 || Europos paveldo ženklas || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 18 || balandžio 29 – gegužės 5 || Naujoji Gvinėja || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 19 || gegužės 6 – gegužės 12 || Senovės Graikijos filosofija || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 20 || gegužės 13 – gegužės 19 || Tarptautinės ir regioninės organizacijos || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 21 || gegužės 20 – gegužės 26 || JAV lietuvių bendruomenė || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 22 || gegužės 27 – birželio 2 || Ispanakalbių valstybių istorija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 23 || birželio 3 – birželio 9 || XXI a. kariniai konfliktai || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 24 || birželio 10 – birželio 16 || Rašytojai || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 25 || birželio 17 – birželio 24 || Diplomatinė tarnyba || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 26 || birželio 25 – birželio 30 || Žymiausios pasaulio aukštosios mokyklos || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 27 || liepos 1 – liepos 7 || Tvarkos savaitė || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 28 || liepos 8 – liepos 14 || Kulinarija || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 29 || liepos 15 – liepos 21 || Verslinės žuvys || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 30 || liepos 22 – liepos 28 || Galaktikos, spiečiai ir ūkai || [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]]
|-
| 31 || liepos 29 – rugpjūčio 4 || Europos Parlamentas || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 32 || rugpjūčio 5 – rugpjūčio 11 || Teksasas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 33 || rugpjūčio 12 – rugpjūčio 18 || Kompozitoriai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 34 || rugpjūčio 19 – rugpjūčio 25 || Automobiliai || [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
| 35 || rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 || Lietuvos gyvenviečių miestai-partneriai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 36 || rugsėjo 2 – rugsėjo 8 || Paralimpinis sportas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 37 || rugsėjo 9 – rugsėjo 15 || Tarmės || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
| 38 || rugsėjo 16 – rugsėjo 22 || Laivyba || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 39 || rugsėjo 23 – rugsėjo 29 || Vašingtonas ir Vašingtonas || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 40 || rugsėjo 30 – spalio 6 || Populiarūs trūkstami straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 41 || spalio 7 – spalio 13 || Dvasingumas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 42 || spalio 14 – spalio 20 || Etika ir etiniai klausimai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 43 || spalio 21 – spalio 27 || Amžiną atilsį || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 44 || spalio 28 – lapkričio 3 || Audros || [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]]
|-
| 45 || lapkričio 4 – lapkričio 10 || Prancūzijos miestai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 46 || lapkričio 11 – lapkričio 17 || Viktorijos epocha || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 47 || lapkričio 18 – lapkričio 24 || Tautos išrinktieji || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 48 || lapkričio 25 – gruodžio 1 || Nobelio premijos laureatai || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 49 || gruodžio 2 – gruodžio 8 || Nobelio premijos laureatės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 50 || gruodžio 9 – gruodžio 15 || Naujoji Zelandija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 51 || gruodžio 16 – gruodžio 22 || Pasaulio paveldas – naujausi || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 52 || gruodžio 23 – gruodžio 29 || Likime sveiki ir saugūs || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2024 m. • Viskonsas – 12 • Vilensija – 9 • Hugo.arg – 8 • Vardaitis Pavardaitis – 8 • Italas – 4 • Homo ergaster – 4 • Qwerbodas – 4 • Zygimantus – 1 • Bearas – 1 • Vaidila – 1&lt;/small&gt;

== 2025 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || gruodžio 31 – sausio 6 || Energija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 2 || sausio 6 – sausio 13 || 2024 metai || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 3 || sausio 13 – sausio 20 || Literatūros klasika || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 4 || sausio 20 – sausio 27 || Medžiagos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 5 || sausio 27 – vasario 3 || Lietuvos krepšinis || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 6 || vasario 3 – vasario 10 || Renesansas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
| 7 || vasario 10 – vasario 17 || Venetas || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
| 8 || vasario 17 – vasario 24 || Šventieji || [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
| 9 || vasario 24 – kovo 3 || Kalba ir raštas || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|10 || kovo 3 – kovo 10 || Ekstremalūs orų ir žemės reiškiniai || [[Naudotojas:Bearas|Bearas]]
|-
|11 || kovo 10 – kovo 17 || Trūkstami straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|12 || kovo 17 – kovo 31 || Politikos terminai ir politinė istorija || [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|13 || kovo 31 – balandžio 7 || Muzikos žanrai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
|14 || balandžio 7 – balandžio 14 || Sostinės || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
|15 || balandžio 14 – balandžio 21 || Geležinkelių linijos || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|16 || balandžio 21 – balandžio 28 || Senovės Roma || [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
|17 || balandžio 28 – gegužės 5 || Vatikanas ir popiežystė || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
|18 || gegužės 5 – gegužės 12 || Užsienio kino ir teatro aktoriai ||  [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|19 || gegužės 12 – gegužės 19 || Keliavimas gamtoje ||  [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
|20 || gegužės 19 – gegužės 26 || Automobilių keliai ||  [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|21 || gegužės 27 – birželio 9 || Tikėjimas ||  [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|22 || birželio 9 – birželio 23 || Buvę monarchai ||  [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|23 || birželio 23 – liepos 7 || Mitologija ir tautosaka ||  [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]]
|-
|24|| liepos 7 – liepos 21 || Keliautojai ||   [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|25|| liepos 21 – rugpjūčio 4 || Dirbtinis intelektas ||  [[Naudotojas:Italas|Italas]]
|-
|26|| rugpjūčio 4 – rugpjūčio 18 || Vaizduojamasis menas: dailininkai, skulptoriai ir fotografai ||  [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]]
|-
|27|| rugpjūčio 19 – rugsėjo 1 || Alpės ||  [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]]
|-
|28|| rugsėjo 1 – rugsėjo 15 ||Atmintinos dienos, šventės ||  [[Naudotojas:Bieliauskas.lukas|Bieliauskas.lukas]]
|-
|29|| rugsėjo 15 – rugsėjo 29 ||Čigonai, romai ||  [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
|30|| rugsėjo 29 – spalio 13 ||UNESCO pasaulio paveldas || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|31|| spalio 13 – spalio 27 ||Maldos namai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
|32|| spalio 27 – lapkričio 10 ||Nekropoliai, kapinės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
|33|| lapkričio 10 – lapkričio 24 ||Lietuvos ministrai ||[[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
|34|| lapkričio 24 – gruodžio 8 ||Lisabona ir apylinkės ||[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|35|| gruodžio 8 – gruodžio 22 ||Popiežiai || [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]]
|-
|36|| gruodžio 22 – sausio 5 ||Didmiesčių dalys, rajonai ||  [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2025 m. • Viskonsas – 8 • Hugo.arg – 8 • Vardaitis Pavardaitis – 5 • Qwerbodas – 4 • Vilensija – 4 • Bearas – 2 • Italas – 2 • Prancuze – 2 • Bieliauskas.lukas – 1&lt;/small&gt;

== 2026 m. savaitės iniciatyvos ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Nr.
! Savaitė
! Tema
! Iniciatorius
|-
| 1 || sausio 5 – sausio 26 || Banknotų portretai || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 2 || sausio 26 – vasario 9 || Aptarnavimo profesijos || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 3 || vasario 9 – vasario 23 || Sudėtiniai vietovardžiai su „naujas“ || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 4 || vasario 23 – kovo 9 || 2026 m. Europos kultūros sostinės || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 5 || kovo 9 – kovo 24 || Lietuvos augalai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 6 || kovo 24 – balandžio 6 || Maisto ruoša || [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]]
|-
| 7 || balandžio 6 – balandžio 20 || Trokštami straipsniai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 8 || balandžio 20 – gegužės 4 || Klasikinė literatūra || [[Naudotojas:DmitrijusKaramazovas|DmitrijusKaramazovas]]
|-
| 9 || gegužės 4 – gegužės 18 || Lotynų Amerikos istorija || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
| 10 || gegužės 18 – birželio 8 || Lietuvos piliakalniai || [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]]
|-
| 11 || birželio 8 – birželio 22 || Gotai || [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]]
|-
|}
*&lt;small&gt;'''Iniciatorių indėlis''' 2026 m. • Vilensija – 5 • Hugo.arg – 4 • DmitrijusKaramazovas – 1 • Kryganas – 1&lt;/small&gt;

[[Kategorija:Savaitės iniciatyva]]</text>
      <sha1>dcze94tlqemmv325lukdah2l6k96p4g</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vaducas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>41867</id>
    <revision>
      <id>7851857</id>
      <parentid>7835925</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:09:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:LIE Vaduz COA.svg]] → [[File:LIE Vaduz COA HistLex.svg]] → File replacement: update to new version ([[c:c:GR]])</comment>
      <origin>7851857</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7321" sha1="hgrqvnoo5s9qqr1tobysh0rtptl7ebz" xml:space="preserve">{{city/LIE
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Vaduz
|paveikslėlis = Vaduz utsikt.jpg
|paveikslėlio tekstas = Vaduco panorama
|herbas = LIE Vaduz COA HistLex.svg
|vėliava =  
|PL=47|PM=08|PS=0|IL=9|IM=31|IS=0
|apskritis = Vaduco
|įkurtas = 
|vadovotitulas = |vadovas = 
|gyventojumetai = 2025
|gyventojuRef =&lt;ref name=&quot;llv.li&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.llv.li/files/as/bevolkerungsstatistik-vorlaufige-ergebnisse-31-dezember-2019.pdf|title=Bevölkerungsstatistik: Vorläufige Ergebnisse 31. Dezember 2019|format=PDF|website=Llv.li|access-date=2020-08-13|archive-date=2022-01-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20220121020912/https://www.llv.li/files/as/bevolkerungsstatistik-vorlaufige-ergebnisse-31-dezember-2019.pdf|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; |gyventoju = 6109
|plotas = 17.3
|altitudė = 445
|pastokodas = 	9490
|telkodas = 7001
|tinklalapis = http://www.vaduz.li Vaduz.li
|vikiteka = Vaduz
|globėjas = 
|kirč = Vadùcas &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Vaducas''' ({{de|Vaduz}}) – miestelis [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]] kunigaikštystėje, dešiniajame [[Reinas|Reino]] upės krante, maždaug 470 aukštyje virš jūros lygio.&lt;ref&gt;{{VLE|XXIV|500-501||Vaducas (Vaduz)}}&lt;/ref&gt; Valstybės sostinė ir antras pagal dydį kunigaikštystės miestas. Čia yra šalies vadovo – kunigaikščio rūmai ir [[Vaduco pilis|pilis]], pastatyta XVI a. pradžioje ant kalvos. [[2019]] m. mieste gyveno 5696 gyventojai.&lt;ref name=&quot;llv.li&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.llv.li/files/as/bevolkerungsstatistik-vorlaufige-ergebnisse-31-dezember-2019.pdf|title=Bevölkerungsstatistik: Vorläufige Ergebnisse 31. Dezember 2019|format=PDF|website=Llv.li|access-date=2020-08-13|archive-date=2022-01-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20220121020912/https://www.llv.li/files/as/bevolkerungsstatistik-vorlaufige-ergebnisse-31-dezember-2019.pdf|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Yra [[gotika|gotikinė]] parapijos bažnyčia, pašto muziejus, valstybinė meno galerija, karališkoji meno kolekcija.

== Etimologija ==

Vardas ''Vaduz'' pirmą kartą buvo įrašytas kaip ''de Faduzes''. Gyvenvietės pavadinimas, kaip ir daugumos kitų Reino slėnio regiono miestų, yra [[Romanų kalbos|romanų]] kilmės. Pavadinimas gali būti kilęs iš senosios [[retoromanų kalbos]] šaknies ''auadutg'' („[[akvedukas]]“), kuris savo ruožtu išsivystė iš {{la|aquaeductus}}.&lt;ref&gt;Hans Stricker, Toni Banzer, Herbert Hilbe: Liechtensteiner Namenbuch. Die Orts- und Flurnamen des Fürstentums Liechtenstein. Band 2: Die Namen der Gemeinden Triesenberg, Vaduz, Schaan. Hrsg. vom Historischen Verein für das Fürstentum Liechtenstein. – Vaduz 1999, S. 430–435.&lt;/ref&gt;

Pagal kitą versiją, miesto vardas anksčiau vadinosi ''Valdutsch''. Pirmoji jo dalis siejama su {{la|vallis}} („slėnis“), antroji – su vokiečių aukštaičių žodžiu ''dütisk'' („vokiškas“). Taigi, Vaduco pavadinimas galėjo reikšti „vokiškas slėnis“.&lt;ref&gt;{{Mašalaitis 2007|205}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Vaducas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose [[1150]] m.

Nuo XIV a. vidurio buvo Vaduco pilis, Vaduco grafų rezidencija. Švabų karų metu [[1499]] m. Vaducas buvo smarkiai sugriautas, bet [[1523]]–[[1526]] m. sėkmingai atstatytas.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.britannica.com/place/Vaduz |title=Vaduz &amp;#124; Liechtenstein, Map, &amp; History &amp;#124; Britannica }}&lt;/ref&gt;

XVII a. Lichtenšteino šeima siekė vietos [[Reichstagas (Šventoji Romos imperija)|Reichstage]], tačiau kadangi jie nevaldė jokių žemių, negalėjo atitikti narystės reikalavimams.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://pages.uoregon.edu/dluebke/Reformations441/441ImperialPrimer.htm |title=441ImperialPrimer }}&lt;/ref&gt; [[1699]] ir [[1712]] m. šeima sėkmingai įsigijo atitinkamai [[Šelenbergas|Šelenbergą]] ir Vaduco grafystę.

[[1719]] m. [[sausio 23]] d. [[imperatorius Karolis VI]] dekretu prijungė Šelenbergą ir Vaduco grafystę – taip Lichtenšteinas tapo [[Šventoji Romos imperija|Šventoji Romos imperijos]] dalimi.

== Ekonomika ==

Vaducas yra daugelio bankų buvimo vieta ir finansų centras. Svarbiausios ūkio šakos yra [[turizmas]], vaisių auginimas ir vynuogininkystė.

Vaducas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, neturinčių savo oro uosto. Artimiausias oro uostas yra [[Ciuricho tarptautinis oro uostas]] [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Artimiausia miestui geležinkelio stotis yra už 3,5 km esanti Schaan-Vaduco geležineklio stotis, atidaryta [[1872]] m. Iki šiol buvo bandymų išplėsti traukinių eismą sostinėje, tačiau bandymai buvo nesėkmingi.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Beer |first=Lothar |date=31 December 2011 |title=Eisenbahn |url=https://historisches-lexikon.li/Eisenbahn?marker=bahn |access-date=2024-11-20 |website=[[Historisches Lexikon des Fürstentums Liechtenstein]] |language=de }}&lt;/ref&gt;

== Sportas ==
* [[FC Vaduz]] (futbolas)

== Klimatas ==
&lt;!--Infobox begins--&gt;{{Infobox Weather	
|metric_first=Yes &lt;!--Entering Yes will display metric first. Leave blank for imperial--&gt;	
|single_line=Yes &lt;!--Entering Yes will display metric and imperial units on same line.--&gt; 	
|location = 	Vaduco
|Jan_Hi_°C = 	3.6
|Feb_Hi_°C = 	5.6
|Mar_Hi_°C = 	10.1
|Apr_Hi_°C = 	13.8
|May_Hi_°C = 	18.4
|Jun_Hi_°C = 	20.9
|Jul_Hi_°C = 	23
|Aug_Hi_°C = 	22.3
|Sep_Hi_°C = 	19.5
|Oct_Hi_°C = 	14.7
|Nov_Hi_°C = 	8.5
|Dec_Hi_°C = 	4.4
|Year_Hi_°C =        	13.7
|Jan_Lo_°C =          	-3.5
|Feb_Lo_°C =         	-2
|Mar_Lo_°C =       	1.2
|Apr_Lo_°C =          	4
|May_Lo_°C =         	8
|Jun_Lo_°C =         	10.9
|Jul_Lo_°C =        	12.7
|Aug_Lo_°C =          	12.6
|Sep_Lo_°C =        	10
|Oct_Lo_°C =       	5.7
|Nov_Lo_°C =   	1
|Dec_Lo_°C =   	-2.6
|Year_Lo_°C =	4.8
|Jan_MEAN_°C =	0
|Feb_MEAN_°C =	1.6
|Mar_MEAN_°C =	5.3
|Apr_MEAN_°C =	8.9
|May_MEAN_°C =	13.2
|Jun_MEAN_°C =	15.9
|Jul_MEAN_°C =	17.8
|Aug_MEAN_°C =	17.2
|Sep_MEAN_°C =	14.6
|Oct_MEAN_°C =	10.2
|Nov_MEAN_°C =	4.9
|Dec_MEAN_°C =	1
|Year_MEAN_°C =	9.2

&lt;!--**** use mm or cm but not both! ****--&gt;	
|Jan_Precip_mm = 	45
|Feb_Precip_mm = 	44
|Mar_Precip_mm = 	46
|Apr_Precip_mm = 	58
|May_Precip_mm = 	84
|Jun_Precip_mm = 	112
|Jul_Precip_mm = 	124
|Aug_Precip_mm = 	127
|Sep_Precip_mm = 	87
|Oct_Precip_mm = 	55
|Nov_Precip_mm = 	58
|Dec_Precip_mm = 	51
|Year_Precip_mm = 	891
|Jan_Precip_days = 	8.4
|Feb_Precip_days = 	7.5
|Mar_Precip_days = 	9.2
|Apr_Precip_days = 	10.9
|May_Precip_days = 	12.7
|Jun_Precip_days = 	13.4
|Jul_Precip_days = 	13.2
|Aug_Precip_days = 	13.4
|Sep_Precip_days = 	9.4
|Oct_Precip_days = 	7.3
|Nov_Precip_days = 	8.6
|Dec_Precip_days = 	8.5
|Year_Precip_days = 	122.5
|source =MeteoSchweiz &lt;ref name=MeteoSchweiz&gt;{{cite web | url =http://www.meteoswiss.admin.ch/web/de/klima/klima_schweiz/tabellen.html | title =Temperature and Percipitation Average Values-Table, 1961-1990 | accessdate =8 May 2009 | publisher =Federal Office of Meteorology and Climatology MeteoSwiss | language=de, fr, it | archive-date =2009-06-27 | archive-url =https://web.archive.org/web/20090627163841/http://www.meteoswiss.admin.ch/web/de/klima/klima_schweiz/tabellen.html |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;
|accessdate = 2009-05-08
}}&lt;!--Infobox ends--&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Europos šalių sostinės}}
{{Licht-apskr}}

[[Kategorija:Sostinės]]
[[Kategorija:Lichtenšteino miestai]]</text>
      <sha1>hgrqvnoo5s9qqr1tobysh0rtptl7ebz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Juventus FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>50259</id>
    <revision>
      <id>7851988</id>
      <parentid>7815572</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:07:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851988</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29118" sha1="9hgcczlgynd268f118zkgtmazr4nzdb" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Turino „Juventus“
| image    = [[Vaizdas:Juventus FC - logo black (Italy, 2020).svg|125px]]
| fullname = Juventus Football Club S.p.A.
| nickname = ''La Vecchia Signora'' (Senoji Senjora)&lt;br /&gt;''Bianconeri'' (Juodai Balti)&lt;br /&gt;''Zebre'' (Zebrai) &lt;br /&gt; ''Gobbi''  (Kupriai)
| founded  = 1897 m. lapkričio 1 d.
| ground   = [[Juventus Arena]], [[Turinas]]
| capacity = 41 475
| chrtitle = Prezidentas
| chairman = {{Flagicon|ITA}} [[Andrea Agnelli]]
| mgrtitle = Vyriausiasis treneris
| manager  = {{Flagicon|ITA}} [[Luciano Spalletti]]
| league   = [[Serie A]] (išskyrus [[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2007]])
| season   = 2025–2026
| position = 6 vieta
| pattern_la1 = _juventus2425h
| pattern_b1 = _juventus2425h
| pattern_ra1 = _juventus2425h
| pattern_sh1 = _juventus2425h
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _juventus2425a
| pattern_b2 = _juventus2425a
| pattern_ra2 = _juventus2425a
| pattern_sh2 = _juventus2425a
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = fffd37
| body2 = fffd37
| rightarm2 = fffd37
| shorts2 = ffffff
| socks2 = ffffff
| pattern_la3 = _juventus2425t
| pattern_b3 = _juventus2425t
| pattern_ra3 = _juventus2425t
| pattern_sh3 = _juventus2425t
| pattern_so3 = _juventus2425tl
| leftarm3 = 000030
| body3 = 000030
| rightarm3 = 000030
| shorts3 = 000030
| socks3 = 000030
}}
'''Turino „Juventus“''' ({{la|juventus}} – „jaunimas“) – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Turinas|Turino]]. Klubas nuo pat įkūrimo 1897 m. žaidė aukščiausioje šalies futbolo lygoje (nuo 1929 m. pavadintoje [[Serie A]]), išskyrus 2006–2007 m. sezoną, kuomet buvo perkelti į žemesnę [[Serie B]]. Iki 2020 m. klubas Serie A čempionais tapo 36 kartus, nuo [[Italijos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2012]] iki [[Italijos futbolo varžybos 2019–2020 m.|2020]] m. tai padarę devynis kartus iš eilės. Tai pirmas Italijos klubas, pelnęs šį pasiekimą.

== Istorija ==
1897 m. klubą įkūrė ir pavadino ''''Sport Club Juventus'' italų menininko Massimo d’Azeglio licėjaus studentai. Po dvejų metų klubo pavadinimas buvo pakeistas į „Foot-Ball Club Juventus“. Pirmosios komandos spalvos buvo [[rožinė]] ir [[juoda]].

Prie [[Serie A]] Juventus prisijungė 1900 m. Po kelerių metų (1905) laimėjo pirmąjį lygos čempionatą. Pakeitė savo spalvas į juodą ir baltą, nužiūrėtas nuo [[Anglija|Anglijos]] [[Notts County FC]] ekipos.

1906 m. įvyko personalo skilimas, kai įsikūrė antra šio miesto futbolo komanda [[Torino FC]]. Nuo to laiko šiame mieste vyksta [[Turino derbis|Turino derbiai]].

1923 m. komandą pradėjo valdyti [[FIAT]] kompanijos įkūrėjas [[Edoardo Agnelli]]. Pastačius naują stadioną komanda iš karto laimėjo dar vieną čempionų titulą [[1925]]–[[1926]] m. sezone, finale bendru rezultatu 12-1 nugalėjus [[SS Alba-Audace Roma]] ekipą.

Labai sėkmingas klubui buvo XX a. ketvirtasis dešimtmetis, kai laimėti 5 iš eilės Italijos čempionatai. Šiuo rodikliu Juventus tapo pirmieji Seria A čempionate. [[1933]] m. komanda persikėlė į naująjį miesto stadioną [[Olimpinis Turino stadionas|Olimpinį Turino stadioną]].

Pirmosios laimėtos tarptautinės varžybos – [[UEFA taurė]], iškovota [[1977]] metais. [[1984]] metais iškovota [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]], [[1985]] metais laimėta [[UEFA Čempionų lyga]], [[1990]] ir [[1993]] metais – UEFA taurė, o [[1996]] metais vėl iškovota pergalė Čempionų lygos varžybose. 1985 m. Juventus komanda tapo vienintele pasaulyje tais metais iškovojusi visus pagrindinius oficialius trofėjus ir taures. Taip pat tais pačiais metais tapo pirmuoju klubu Europos futbolo istorijoje laimėjusiu trijuose pagrindiniuose UEFA rengiamuose turnyruose.&lt;ref&gt;[http://hemeroteca.elmundodeportivo.es/preview/2003/09/23/pagina-7/552332/pdf.html Un dilema histórico ([[Ispanų kalba]])]&lt;/ref&gt;

1994 m. komandos treneriu tapus [[Marcello Lippi]] ekipa iškovojo pirmąjį Seria A čempiono titulą nuo 1986 m.

2006 m. po [[Serie A skandalas (2006)|kyšininkavimo skandalo]] iš klubo atimti 2005 ir 2006 metais iškovoti čempionų titulai, taip pat „Juventus“ komanda pirmą kartą perkeltą į žemesnę [[Serie B]] lygą.&lt;ref&gt;[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/europe/5164194.stm Italian trio relegated to Serie B]&lt;/ref&gt; 2006–2007 m. sezone laimėjo Serie B čempionatą ir grįžo į aukščiausiąją lygą.

2011 m. treneriu tapo buvęs šios komandos žaidėjas italas [[Antonio Conte]]. Juventus laimėjo tų metų čempionų titulą pirmą kartą nuo [[2003]] m.

Juventus laikomas didžiausią gerbėjų skaičių turinti komanda Italijoje, o tarptautinių gerbėjų suskaičiuojama apie 170 milijonus.&lt;ref&gt;[http://www.repubblica.it/2008/08/sezioni/sport/calcio/sondaggio-calcio/tifo-juve-inter/tifo-juve-inter.html Tifosi, Juventus la più amata
Inter la più antipatica ([[Italų kalba]])]&lt;/ref&gt;

[[2012]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Italijos derbis|Italijos derbyje]] nutrūko 49-ių iš eilės nepralaimėtų rungtynių serija. Ją nutraukė [[Milanas|Milano]] [[Internazionale Milano FC|Inter]] klubas, nugalėjęs Juventus rezultatu 3-1.

[[2013]] m. [[gegužės 5]] d. Juventus šalies čempionu tapo antrus metus iš eilės (iš viso 29 kartą).&lt;ref&gt;[http://english.gazzetta.it/Football/05-05-2013/juve-scudetto-dream-becomes-reality-conte-claims-second-serie-title-20334059820.shtml Juve: Scudetto dream becomes reality Conte claims second Serie A title] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130507235632/http://english.gazzetta.it/Football/05-05-2013/juve-scudetto-dream-becomes-reality-conte-claims-second-serie-title-20334059820.shtml |date=2013-05-07 }}&lt;/ref&gt;

Dar nepasibaigus 2014 m. sezonui Juventus žaidėjai trečią kartą iš eilės tapo Italijos futbolo čempionais.&lt;ref&gt;[http://www.juventus.lt/pagrindinis/naujienos/serie-a/1984-juventus--italijos-cempionai.html „Juventus“ – Italijos čempionai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140506095249/http://www.juventus.lt/pagrindinis/naujienos/serie-a/1984-juventus--italijos-cempionai.html |date=2014-05-06 }}&lt;/ref&gt; Sezono pabaigoje surinkę 102 taškus, Juventus nariai pasiekė naują Serie A rekordą.

Besiruošiant 2014–2015 m. sezonui komandą paliko treneris A. Conte. Pasak oficialių pranešimų, tai buvo padaryta nesutarus su komandos vadovybe dėl strategijos bei naujų komandos tikslų ateinantiems sezonams.&lt;ref&gt;[http://www.football-italia.net/52139/official-conte-quits-juventus OFFICIAL: CONTE QUITS JUVENTUS]&lt;/ref&gt;

Jau kitą dieną buvo patvirtintas ir naujasis ekipos treneris – juo tapo 2010–2014 m. [[AC Milan]] vadovavęs [[Massimiliano Allegri]].&lt;ref&gt;[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]&lt;/ref&gt;

[[Italijos futbolo varžybos 2014–2015 m.|2014-2015]] m. Serie A čempionatą ekipa laimėjo likus keturiems turams iki sezono pabaigos. Juventus tokiu būdu tapo šalies čempione ketvirtą kartą iš eilės.&lt;ref&gt;[http://www.espnfc.com/juventus/story/2428648/juventus-win-fourth-straight-serie-a-title-at-sampdoria Juventus win fourth straight Serie A title with away victory at Sampdoria]&lt;/ref&gt; Tą patį sezoną ekipa laimėjo 10-tą kartą [[Italijos futbolo taurė]]s turnyrą, finale nugalėję [[Lazio Roma|Lazio]] ekipą 2:1.

[[Vaizdas:Juventus FC - Serie A champions 2016-17 (edited).jpg|thumb|right|250px|2016-2017 m. sezone tapusi čempione komanda triumfavo Italijoje šeštą kartą iš eilės]]
Taip pat šiame sezone Juventus ekipa puikiai pasirodė UEFA čempionų lygoje. Pirmą kartą nuo [[UEFA čempionų lyga 2002–2003 m.|2003]] m. komanda pasiekė [[UEFA čempionų lyga 2014–2015 m.|finalą]] – jame rezultatu 1-3 nusileido [[FC Barcelona]] ekipai.

[[Italijos futbolo varžybos 2015-2016 m.|2015-2016]] m. sezone ekipa penktą kartą iš eilės tapo šalies čempione. Nugalėjusi [[Italijos futbolo taurė]]s finale [[AC Milan]] komandą, Juventus tapo pirmąja Italijos futbolo ekipa du kartus iš eilės tapusi Serie A čempione ir šalies futbolo taurės savininke.&lt;ref&gt;[http://www.eurosport.com/football/juventus-claim-back-to-back-doubles-after-11th-coppa-italia-success_sto5581280/story.shtml Juventus claim back-to-back doubles after 11th Coppa Italia success]&lt;/ref&gt;

2016-2017 m. sezone tapusi čempione komanda triumfavo Italijoje šeštą kartą iš eilės ir tapo pirmąja šį pasiekimą pelniusi komanda.&lt;ref&gt;[http://www.espnfc.us/italian-serie-a/story/3130448/juventus-clinch-sixth-consecutive-serie-a-title-against-crotone Juventus clinch sixth consecutive Serie A title against Crotone]&lt;/ref&gt; Taip pat šį sezoną Juventus trečią kartą iš eilės laimėjo [[Italijos futbolo taurė]]s varžybas bei pelnė rekordinį pasiekimą.

Prieš [[2017]]-[[2018]] m. sezoną komanda pristatė savo naująjį logotipą ir naujo dizaino aprangą.&lt;ref&gt;[http://www.juventus.com/en/news/news/2017/presenting-the-new-adidas-home-kit-for-201718.php Presenting the new adidas home kit for 2017/18]&lt;/ref&gt;

[[2018]] m. [[gegužės 9]] d. Italijos taurės finale ekipa 4-0 įveikė [[AC Milan]] komandą ir rekordinį 4 kartą iš eilės tapo turnyro nugalėtoja.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/121138/coppa-force-four-juve-flatten-milan Coppa: Force Four Juve flatten Milan]&lt;/ref&gt; Po keturių dienų sužaidę lygiosiomis 0-0 su [[AS Roma|Roma]], Juventus komanda tapo 7 kartą iš eilės Serie A čempione. Tokiu būdu ekipa pagerino sau priklausiusį rekordą.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/121329/juventus-seven Juventus Seven-Up]&lt;/ref&gt;

Ruošiantis [[Italijos futbolo varžybos 2018-2019 m.|2018-2019]] m. sezonui 2018 m. [[liepos 10]] d. klubas iš „[[Real Madrid|Madrido Real]]“ klubo išpirko [[Cristiano Ronaldo]]. Už žaidėją Turino ekipa sumokėjo 100 milijonų eurų – tai tapo didžiausia Italijos futbolo klubo už žaidėją sumokėta suma istorijoje.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/124278/ronaldo-breaks-transfer-record Ronaldo breaks transfer record]&lt;/ref&gt;

[[2020]] m. [[rugpjūčio 8]] d. vos po vieno sezono su komanda buvo atleistas treneris [[Maurizio Sarri]]. Vietoj jo paskirtas buvęs ekipos žaidėjas [[Andrea Pirlo]].&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/156981/official-pirlo-new-juventus-coach OFFICIAL: Pirlo is new Juventus coach] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200926094106/https://www.football-italia.net/156981/official-pirlo-new-juventus-coach |date=2020-09-26 }}&lt;/ref&gt;

[[2020–2021 m. Serie A]] sezoną komanda baigė 4 vietoje, prieš tai 9 kartus iš eilės laimėję čempionatą. Tą patį sezoną „Juventus“ triumfavo abiejose Italijos taurės turnyruose.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/171086/bologna-1-4-juventus-bianconeri-finish-top-four Bologna 1-4 Juventus, Bianconeri finish in the top four]&lt;/ref&gt; Po vieno sezono trenerio poste A. Pirlo buvo atleistas, o į komandą sugrįžo Massimiliano Allegri.&lt;ref&gt;[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]&lt;/ref&gt;

[[2022]] m. [[lapkričio 28]] d. iš klubo pasitraukė visa vadovybė – prezidentas Andrea Agnelli, viceprezidentas [[Pavel Nedvěd]] bei vadovas [[Maurizio Arrivabene]].&lt;ref&gt;{{cite news |title=Plusvalenze Juve, il pm aveva chiesto l'arresto per Agnelli (respinto dal gip) |url=https://torino.corriere.it/cronaca/22_ottobre_24/plusvalenze-juve-chiusa-l-inchiesta-indagata-societa-15-persone-cda-dirigenti-revisori-958fcec0-53c7-11ed-a67a-b07760455bf9.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Corriere della Sera |language=it|date=2022-10-24}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Terremoto Juve, Agnelli lascia: con lui si dimette tutto il CdA |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Juventus/28-11-2022/juve-agnelli-si-dimette-cda-4501316473634.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Gazzetta dello Sport |date=2022-11-28}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Ecco il comunicato ufficiale della Juventus sulle dimissioni del CdA |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Juventus/28-11-2022/juve-dimissioni-agnelli-comunicato-4501317671383.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Gazzetta dello Sport |language=it|date=2022-11-28}}&lt;/ref&gt; [[2023]] m. sausį iš komandos buvo atimti 15 taškų, kaip bausmė už biudžeto manipuliavimą 2019-2021 m. laikotarpiu ir per [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemiją]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.figc.it/it/federazione/news/inchiesta-plusvalenze-accolto-il-ricorso-della-procura-15-punti-di-penalizzazione-alla-juventus/|title=Inchiesta Plusvalenze: accolto il ricorso della Procura, 15 punti di penalizzazione alla Juventus|date=2023-01-20|access-date=2023-01-20|publisher=Italian Football Federation|language=it}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news|last=Vaciago|first=Guido|date=2021-11-26|url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/serie-a/juventus/2021/11/26-87401881/juve_inchiesta_plusvalenze_milan_e_inter_assolte_nel_2008|url-status=live|title=Juve, inchiesta plusvalenze. Milan e Inter assolte nel 2008|work=Tuttosport|language=it|archive-url=https://web.archive.org/web/20230128160308/https://www.tuttosport.com/news/calcio/serie-a/juventus/2021/11/26-87401881/juve_inchiesta_plusvalenze_milan_e_inter_assolte_nel_2008|archive-date=2023-01-28|access-date=2023-01-28}}&lt;/ref&gt; Po apeliacijos 2023 m. [[gegužės 30]] d. bausmė sumažinta iki 10 taškų bei 720 000 eurų baudos.&lt;ref&gt;[https://football-italia.net/official-figc-explain-juventus-10-point-penalty/ Official: FIGC explain Juventus’ 10-point penalty]&lt;/ref&gt; 2023 m. [[liepos 28]] d. UEFA paskelbė, kad klubas nedalyvaus [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos konferencijų lygos 2023–2024 m.]] sezone.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.uefa.com/insideuefa/mediaservices/mediareleases/news/0283-1899ede31dd4-3e4a12d922fd-1000--the-cfcb-concludes-its-proceedings-against-juventus-and-/|title=The CFCB concludes its proceedings against Juventus and Chelsea FC|website=UEFA.com|publisher=Union of European Football Associations|date=2023-07-28|access-date=2023-07-28}}&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[gegužės 15]] d. klubas 15 kartą istorijoje laimėjo [[Italijos futbolo taurė|Italijos futbolo taurę]], tačiau kitą dieną po šios pergalės komanda atleido trenerį M. Allegri.&lt;ref&gt;[https://www.bbc.com/sport/football/articles/c80zx10dqz2o Juventus fire Allegri after cup final antics]&lt;/ref&gt; Prieš naujojo sezono pradžią komandos treneriu paskirtas buvęs futbolininkas [[Thiago Motta]].&lt;ref&gt;{{cite web |publisher=Juventus FC |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-coach-thiago-motta |date=2024-06-12 |access-date=2024-06-12 |title=Welcome, Coach Thiago Motta!}}&lt;/ref&gt;

[[2025]] m. pavasarį dėl komandos nepatenkinamų rezultatų T. Motta buvo atleistas iš trenerio pareigų ir iki sezono pabaigos komandai paskirtas vadovauti buvęs „Juventus“ žaidėjas [[Igor Tudor]] iš [[Kroatija|Kroatijos]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/coaches//igor-tudor/352/#bd I. Tudor]&lt;/ref&gt; Tačiau 2025 m. spalį kroatas trenerio poste buvo pakeistas italu [[Luciano Spalletti|Lučijanu Spalečiu]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.juventus.com/it/news/articoli/benvenuto-mister-luciano-spalletti |title=Benvenuto, mister Luciano Spalletti |publisher=Juventus FC |language=it |date=2025-10-30 }}&lt;/ref&gt;

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Juventus-FC.png|Logotipas nuo 2004 iki 2017 m.
Vaizdas:Juventus FC - logo black (Italy, 2020).svg|Dabartinis logotipas
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
|}

== Stadionai ==
Juventus klubas šiuo metu žaidžia ''[[Juventus Arena|Naujojoje Juventus Arenoje]]''. Nuo 2006 iki 2011 rugsėjo mėn. Juventus žaidė ''[[Olimpinis Turino stadionas|Olimpiniame stadione]]'', o nuo 1990 iki 2006 m. klubas buvo įsikūręs tuo metu didžiausiame miesto stadione ''[[Stadio delle Alpi]]''. Visoje Italijoje Juventus klubas yra vienintelis, kuriam priklauso visos teisės į stadiono nuosavybę.

== Bendruomenė Lietuvoje ==

„Juventus FC“ klubas Lietuvoje turi gausiai sirgalių lankomą šios bendruomenės tinklalapį – www.juventus.lt, kuriame kasdien pateikiamos ekipos naujienos, transliuojamos rungtynės, bei aktyviai diskutuojama forume. Tinklalapis kasdien sulaukia nuo 100 iki 150 unikalių lankytojų ir tai yra vienas lankomiausių užsienio futbolo klubo projektų Lietuvoje.

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|36|1905, 1926, 1931, 1932, 1933, 1934, 1935, 1950, 1952, 1958, 1960, 1961, 1967, 1972, 1973, 1975, 1977, 1978, 1981, 1982, 1984, 1986, 1995, 1997, 1998, 2002, 2003, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
|21|1903, 1904, 1906, 1938, 1946, 1947, 1953, 1954, 1963, 1974, 1976, 1980, 1983, 1987, 1992, 1994, 1996, 2000, 2001, 2009, 2021
|16|1901, 1910, 1920, 1927, 1929, 1930, 1940, 1943, 1948, 1951, 1968, 1970, 1979, 2004, 2008, 2024
|15|1938, 1942, 1959, 1960, 1965, 1979, 1983, 1990, 1995, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2024
|5|1973, 1992, 2002, 2004, 2022
|9|1995, 1997, 2002, 2003, 2012, 2013, 2015, 2018, 2020
|7|1990, 1998, 2005, 2014, 2016, 2019, 2021}}
* [[Serie B]] čempionas ([[2006]] m.)
* [[Luigi Berlusconi trofėjus|Luigi Berlusconi trofėjaus]] laimėtojas – 9 kartai (''1991, 1995, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2010'')

{{ITAfl | 1929 | 2016 | 84 | 1}}

* [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninės taurės]] laimėtojas ([[1985]], [[1996]] m.)
* [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninės taurės]] finalininkas ([[1973]] m.)

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|1|taurė}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|1|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|1|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|I|4|taurė}}
{{fs2|ITA|2021–2022|I|4|finalas}}
{{fs2|ITA|2022–2023|I|7|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|Serie A|3|taurė}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|4|}}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1959|1/16 f.||}}
{{uefad4|1960|||}}
{{uefad4|1961|1/16 f.||}}
{{uefad4|1962|1/4 f.||}}
{{uefad4|1963|||}}
{{uefad4|1964|||1/4 f.}}
{{uefad4|1965|||finalas}}
{{uefad4|1966||1/16 f.|}}
{{uefad4|1967|||1/4 f.}}
{{uefad4|1968|1/2 f.||}}
{{uefad4|1969|||1/16 f.}}
{{uefad4|1970|||1/16 f.}}
{{uefad4|1971|||finalas}}
{{uefad4|1972|||1/4 f.}}
{{uefad4|1973|finalas||}}
{{uefad4|1974|1/16 f.||}}
{{uefad4|1975|||1/2 f.}}
{{uefad4|1976|1/8 f.||}}
{{uefad4|1977|||taurė}}
{{uefad4|1978|1/2 f.||}}
{{uefad4|1979|1/16 f.||}}
{{uefad4|1980||1/2 f.|}}
{{uefad4|1981|||1/16 f.}}
{{uefad4|1982|1/8 f.||}}
{{uefad4|1983|finalas||}}
{{uefad4|1984||taurė|}}
{{uefad4|1985|taurė||}}
{{uefad4|1986|1/4 f.||}}
{{uefad4|1987|1/8 f.||}}
{{uefad4|1988|||1/16 f.}}
{{uefad4|1989|||1/4 f.}}
{{uefad4|1990|||taurė}}
{{uefad4|1991||1/2 f.|}}
{{uefad4|1992|||}}
{{uefad4|1993|||taurė}}
{{uefad4|1994|||1/4 f.}}
{{uefad4|1995|||finalas}}
{{uefad4|1996|taurė||}}
{{uefad4|1997|finalas||}}
{{uefad4|1998|finalas||}}
{{uefad4|1999|1/2 f.||}}
{{uefad4|2000|||1/8 f.}}
{{uefad4|2001|1/16 f.||}}
{{uefad4|2002|1/8 f.||}}
{{uefad4|2003|finalas||}}
{{uefad4|2004|1/8 f.||}}
{{uefad4|2005|1/4 f.||}}
{{uefad4|2006|1/4 f.||}}
{{uefad4|2007|||}}
{{uefad4|2008|||}}
{{uefad4|2009|1/8 f.||}}
{{uefad4|2010|1/16 f.||1/8 f.}}
{{uefad4|2011|||1/32 f.}}
{{uefad4|2012|||}}
{{uefad4|2013|1/4 f.||}}
{{uefad4|2014|1/16 f.||1/2 f.}}
{{uefad4|2015|finalas||}}
{{uefad4|2016|1/8 f.||}}
{{uefad4|2017|finalas||}}
{{uefad4|2018|1/4 f.||}}
{{uefad4|2019|1/4 f.||}}
{{uefad4|2020|1/8 f.||}}
{{uefad4|2021|1/8 f.||}}
{{uefad4|2022|1/8 f.||}}
{{uefad4|2023|1/16 f.||1/2 f.}}
{{uefad2|37|4|21|taurė|taurė|taurė}}

{{uefad3}}
{{uefad5|1999|3|taurė}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
[[2024]] m. [[rugpjūčio 27]] d. sudėtis.
{{Fs start}}
{{Fs player|no=1|pos=GK|nat=ITA|name=[[Mattia Perin]]}}
{{Fs player|no=3|pos=DF|nat=BRA|name=[[Gleison Bremer|Bremer]]}}
{{fs player|no=4|pos=DF|nat=ITA|name=[[Federico Gatti]]}}
{{Fs player|no=5|pos=MF|nat=ITA|name=[[Manuel Locatelli]]}}
{{Fs player|no=6|pos=DF|nat=BRA|name=[[Danilo]]|other=kapitonas}}
{{Fs player|no=9|pos=FW|nat=SRB|name=[[Dušan Vlahović]]}}
{{Fs player|no=10|pos=FW|nat=TUR|name=[[Kenan Yıldız]]}}
{{Fs player|no=14|pos=FW|nat=POL|name=[[Arkadiusz Milik]]}}
{{Fs player|no=15|pos=DF|nat=FRA|name=[[Pierre Kalulu]]|other=skol. iš [[AC Milan]]}}
{{Fs player|no=16|pos=MF|nat=USA|name=[[Weston McKennie]]}}
{{Fs player|no=19|pos=MF|nat=FRA|name=[[Khéphren Thuram]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=21|pos=MF|nat=ITA|name=[[Nicolò Fagioli]]}}
{{Fs player|no=22|pos=MF|nat=USA|name=[[Timothy Weah]]}}
{{Fs player|no=23|pos=GK|nat=ITA|name=[[Carlo Pinsoglio]]}}
{{Fs player|no=26|pos=MF|nat=BRA|name=[[Douglas Luiz]]}}
{{Fs player|no=27|pos=DF|nat=ITA|name=[[Andrea Cambiaso]]}}
{{Fs player|no=29|pos=GK|nat=ITA|name=[[Michele Di Gregorio]]|other=skol. iš [[AC Monza|Monza]]}}
{{Fs player|no=32|pos=DF|nat=COL|name=[[Juan Cabal]]}}
{{Fs player|no=37|pos=DF|nat=ITA|name=[[Nicolò Savona]]}}
{{Fs player|no=40|pos=DF|nat=SWE|name=[[Jonas Rouhi]]}}
{{Fs player|no=|pos=FW|nat=ARG|name=[[Nicolás González]]|other=skol. iš [[ACF Fiorentina|Fiorentina]]}}
{{Fs player|no=|pos=FW|nat=POR|name=[[Francisco Conceição]]|other=skol. iš [[FC Porto]]}}
{{Fs end}}

== Treneriai ==
{{div col|3}}
&lt;small&gt;
* {{Flagicon|HUN|1920}} [[Jenő Károly]] (1923–1926)
* {{Flagicon|HUN|1920}} [[József Viola]] (1926–1928)
* {{Flagicon|SCO}} [[William Aitken]] (1928–1930)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Carlo Carcano]] (1930–1934)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Virginio Rosetta]] (1935–1939)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Umberto Caligaris]] (1939–1941)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Giovanni Ferrari]] (1941–1942)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Felice Borel|Felice Placido Borel IIº]] (1942–1946)
* {{Flagicon|ITA}} [[Renato Cesarini]] (1946–1948, 1959–1961)
* {{Flagicon|SCO}} [[Billy Chalmers|William Chalmers]] (1948–1949)
* {{Flagicon|ENG}} [[Jesse Carver]] (1949–1951)
* {{Flagicon|HUN|1949}} [[György Sárosi]] (1951–1953)
* {{Flagicon|ITA}} [[Aldo Olivieri]] (1953–1955)
* {{Flagicon|ITA}} [[Sandro Puppo]] (1955–1957)
* {{Flagicon|ITA}} [[Teobaldo Depetrini]] (1957)
* {{Flagicon|SFR Yugoslavia}} [[Ljubiša Broćić]] (1957–1958)
* {{Flagicon|ITA}} [[Carlo Parola]] (1961–1962, 1974–1976)
* {{Flagicon|BRA}} [[Paulo Amaral|Paulo Lima Amaral]] (1962–1963)
* {{Flagicon|PAR}} [[Heriberto Herrera]] (1964–1969)
* {{Flagicon|ARG}} [[Luis Carniglia]] (1969–1970)
* {{Flagicon|ITA}} [[Armando Picchi]] (1970–1971)
* {{Flagicon|TCH}} [[Čestmír Vycpálek]] (1971–1974)
* {{Flagicon|ITA}} [[Giovanni Trapattoni]] (1976–1986, 1991–1994)
* {{Flagicon|ITA}} [[Rino Marchesi]] (1986–1988)
* {{Flagicon|ITA}} [[Dino Zoff]] (1988–1990)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luigi Maifredi]] (1990–1991)
* {{Flagicon|ITA}} [[Marcello Lippi]] (1994–1999, 2001–2004)
* {{Flagicon|ITA}} [[Carlo Ancelotti]] (1999–2001)
* {{Flagicon|ITA}} [[Fabio Capello]] (2004–2006)
* {{Flagicon|FRA}} [[Didier Deschamps]] (2006–2007)
* {{Flagicon|ITA}} [[Claudio Ranieri]] (2007–2009)
* {{Flagicon|ITA}} [[Ciro Ferrara]] (2009–2010)
* {{Flagicon|ITA}} [[Alberto Zaccheroni]] (2010)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luigi Delneri]] (2010–2011)
* {{Flagicon|ITA}} [[Antonio Conte]] (2011–2014)
* {{Flagicon|ITA}} [[Massimiliano Allegri]] (2014–2019, 2021–2024)
* {{Flagicon|ITA}} [[Maurizio Sarri]] (2019–2020)
* {{Flagicon|ITA}} [[Andrea Pirlo]] (2020–2021)
* {{Flagicon|ITA}} [[Thiago Motta]] (2024–2025)
* {{Flagicon|CRO}} [[Igor Tudor]] (2025)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luciano Spalletti]] (2025-)
&lt;/small&gt;
{{div col end}}

== Rėmėjai ==
{{col-begin}}
{{col-2}}
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Metai
! Rėmėjai&lt;ref name=sponsoriai&gt;{{cite news|url=http://www.juventuz.com/forum/showthread.php?t=11109|publisher=Juventuz.com|title=Juventus: facts, figures|date=2007-06-08}}&lt;/ref&gt;
|-
|1981–1989
|Ariston
|-
|1989–1992
| [[UPIM|Upim]]
|-
| 1992–1995
| [[Groupe Danone|Danone]]
|-
| 1995–1998
| [[Sony]] (Sony Minidisk)
|-
| 1998–1999
| D+Libertà digitale / Tele+
|-
| 1999–2000
| CanalSatellite / D+Libertà digitale / Sony
|-
| 2000–2001
| Sportal.com / Tele+
|-
| 2001–2002
| [[FASTWEB]] / Tu Mobile
|-
| 2002–2004
| FASTWEB / [[Tamoil]]
|-
| 2004–2005
| [[Sky Sports]] / Tamoil
|-
| 2005–2007
| Tamoil
|-
| 2007–2010
| [[New Holland Ag|New Holland]] ([[Fiat]])
|-
| 2010–2012
| [[BetClic]]
|-
| 2012–2015
| FIAT S.p. A ([[Jeep]])
|-
| 2015–2017
| FIAT S.p. A (Jeep)&lt;br/&gt;[[Adidas]]
|-
| 2017–2024
| FIAT S.p. A (Jeep)&lt;br/&gt;[[Adidas]]&lt;br/&gt;[[Cygames]]
|}
{{col-2}}
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
|}
{{col-2}}
{{col-end}}

== Moterų komanda==
2018 m. rugpjūčio 4 d. Juventus įsigijo „A.S.D. Cuneo Calcio Femminile“ moterų futbolo komandą ir ją pervadino į „[[Juventus FC (moterys)|Juventus]]“. Debiutiniame sezone komanda tapo [[Serie A (moterų lyga)|Serie A]] čempione,&lt;ref&gt;[http://www.juventus.com/en/news/news/2018/womenf1rst.php #WOMENF1RST]&lt;/ref&gt; o antrame sezone laimėjo lygą ir Italijos taurę.&lt;ref&gt;[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/the-coppa-italia-is-bianconera.php THE COPPA ITALIA IS BIANCONERA!]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Juventus}}
* [http://www.juventus.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/Juventus facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/juventus/C06aJvIB/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/juventus-turin/startseite/verein/506/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/juventus-fc/786/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Juventus]]
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Turino sportas]]</text>
      <sha1>9hgcczlgynd268f118zkgtmazr4nzdb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851989</id>
      <parentid>7851988</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:08:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851989</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29119" sha1="qtecx3rrukm0sgkzk3hc0ejy0hwcq18" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Turino „Juventus“
| image    = [[Vaizdas:Juventus FC - logo black (Italy, 2020).svg|125px]]
| fullname = Juventus Football Club S.p.A.
| nickname = ''La Vecchia Signora'' (Senoji Senjora)&lt;br /&gt;''Bianconeri'' (Juodai Balti)&lt;br /&gt;''Zebre'' (Zebrai) &lt;br /&gt; ''Gobbi''  (Kupriai)
| founded  = 1897 m. lapkričio 1 d.
| ground   = [[Juventus Arena]], [[Turinas]]
| capacity = 41 475
| chrtitle = Prezidentas
| chairman = {{Flagicon|ITA}} [[Andrea Agnelli]]
| mgrtitle = Vyriausiasis treneris
| manager  = {{Flagicon|ITA}} [[Luciano Spalletti]]
| league   = [[Serie A]] (išskyrus [[Italijos futbolo varžybos 2006–2007 m.|2007]])
| season   = 2025–2026
| position = 6 vieta
| pattern_la1 = _juventus2425h
| pattern_b1 = _juventus2425h
| pattern_ra1 = _juventus2425h
| pattern_sh1 = _juventus2425h
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _juventus2425a
| pattern_b2 = _juventus2425a
| pattern_ra2 = _juventus2425a
| pattern_sh2 = _juventus2425a
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = fffd37
| body2 = fffd37
| rightarm2 = fffd37
| shorts2 = ffffff
| socks2 = ffffff
| pattern_la3 = _juventus2425t
| pattern_b3 = _juventus2425t
| pattern_ra3 = _juventus2425t
| pattern_sh3 = _juventus2425t
| pattern_so3 = _juventus2425tl
| leftarm3 = 000030
| body3 = 000030
| rightarm3 = 000030
| shorts3 = 000030
| socks3 = 000030
}}
'''Turino „Juventus“''' ({{la|juventus}} – „jaunimas“) – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Turinas|Turino]]. Klubas nuo pat įkūrimo 1897 m. žaidė aukščiausioje šalies futbolo lygoje (nuo 1929 m. pavadintoje [[Serie A]]), išskyrus 2006–2007 m. sezoną, kuomet buvo perkelti į žemesnę [[Serie B]]. Iki 2020 m. klubas Serie A čempionais tapo 36 kartus, nuo [[Italijos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2012]] iki [[Italijos futbolo varžybos 2019–2020 m.|2020]] m. tai padarę devynis kartus iš eilės. Tai pirmas Italijos klubas, pelnęs šį pasiekimą.

== Istorija ==
1897 m. klubą įkūrė ir pavadino ''''Sport Club Juventus'' italų menininko Massimo d’Azeglio licėjaus studentai. Po dvejų metų klubo pavadinimas buvo pakeistas į „Foot-Ball Club Juventus“. Pirmosios komandos spalvos buvo [[rožinė]] ir [[juoda]].

Prie [[Serie A]] Juventus prisijungė 1900 m. Po kelerių metų (1905) laimėjo pirmąjį lygos čempionatą. Pakeitė savo spalvas į juodą ir baltą, nužiūrėtas nuo [[Anglija|Anglijos]] [[Notts County FC]] ekipos.

1906 m. įvyko personalo skilimas, kai įsikūrė antra šio miesto futbolo komanda [[Torino FC]]. Nuo to laiko šiame mieste vyksta [[Turino derbis|Turino derbiai]].

1923 m. komandą pradėjo valdyti [[FIAT]] kompanijos įkūrėjas [[Edoardo Agnelli]]. Pastačius naują stadioną komanda iš karto laimėjo dar vieną čempionų titulą [[1925]]–[[1926]] m. sezone, finale bendru rezultatu 12-1 nugalėjus [[SS Alba-Audace Roma]] ekipą.

Labai sėkmingas klubui buvo XX a. ketvirtasis dešimtmetis, kai laimėti 5 iš eilės Italijos čempionatai. Šiuo rodikliu Juventus tapo pirmieji Seria A čempionate. [[1933]] m. komanda persikėlė į naująjį miesto stadioną [[Olimpinis Turino stadionas|Olimpinį Turino stadioną]].

Pirmosios laimėtos tarptautinės varžybos – [[UEFA taurė]], iškovota [[1977]] metais. [[1984]] metais iškovota [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]], [[1985]] metais laimėta [[UEFA Čempionų lyga]], [[1990]] ir [[1993]] metais – UEFA taurė, o [[1996]] metais vėl iškovota pergalė Čempionų lygos varžybose. 1985 m. Juventus komanda tapo vienintele pasaulyje tais metais iškovojusi visus pagrindinius oficialius trofėjus ir taures. Taip pat tais pačiais metais tapo pirmuoju klubu Europos futbolo istorijoje laimėjusiu trijuose pagrindiniuose UEFA rengiamuose turnyruose.&lt;ref&gt;[http://hemeroteca.elmundodeportivo.es/preview/2003/09/23/pagina-7/552332/pdf.html Un dilema histórico ([[Ispanų kalba]])]&lt;/ref&gt;

1994 m. komandos treneriu tapus [[Marcello Lippi]] ekipa iškovojo pirmąjį Seria A čempiono titulą nuo 1986 m.

2006 m. po [[Serie A skandalas (2006)|kyšininkavimo skandalo]] iš klubo atimti 2005 ir 2006 metais iškovoti čempionų titulai, taip pat „Juventus“ komanda pirmą kartą perkeltą į žemesnę [[Serie B]] lygą.&lt;ref&gt;[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/europe/5164194.stm Italian trio relegated to Serie B]&lt;/ref&gt; 2006–2007 m. sezone laimėjo Serie B čempionatą ir grįžo į aukščiausiąją lygą.

2011 m. treneriu tapo buvęs šios komandos žaidėjas italas [[Antonio Conte]]. Juventus laimėjo tų metų čempionų titulą pirmą kartą nuo [[2003]] m.

Juventus laikomas didžiausią gerbėjų skaičių turinti komanda Italijoje, o tarptautinių gerbėjų suskaičiuojama apie 170 milijonus.&lt;ref&gt;[http://www.repubblica.it/2008/08/sezioni/sport/calcio/sondaggio-calcio/tifo-juve-inter/tifo-juve-inter.html Tifosi, Juventus la più amata
Inter la più antipatica ([[Italų kalba]])]&lt;/ref&gt;

[[2012]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Italijos derbis|Italijos derbyje]] nutrūko 49-ių iš eilės nepralaimėtų rungtynių serija. Ją nutraukė [[Milanas|Milano]] [[Internazionale Milano FC|Inter]] klubas, nugalėjęs Juventus rezultatu 3-1.

[[2013]] m. [[gegužės 5]] d. Juventus šalies čempionu tapo antrus metus iš eilės (iš viso 29 kartą).&lt;ref&gt;[http://english.gazzetta.it/Football/05-05-2013/juve-scudetto-dream-becomes-reality-conte-claims-second-serie-title-20334059820.shtml Juve: Scudetto dream becomes reality Conte claims second Serie A title] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130507235632/http://english.gazzetta.it/Football/05-05-2013/juve-scudetto-dream-becomes-reality-conte-claims-second-serie-title-20334059820.shtml |date=2013-05-07 }}&lt;/ref&gt;

Dar nepasibaigus 2014 m. sezonui Juventus žaidėjai trečią kartą iš eilės tapo Italijos futbolo čempionais.&lt;ref&gt;[http://www.juventus.lt/pagrindinis/naujienos/serie-a/1984-juventus--italijos-cempionai.html „Juventus“ – Italijos čempionai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140506095249/http://www.juventus.lt/pagrindinis/naujienos/serie-a/1984-juventus--italijos-cempionai.html |date=2014-05-06 }}&lt;/ref&gt; Sezono pabaigoje surinkę 102 taškus, Juventus nariai pasiekė naują Serie A rekordą.

Besiruošiant 2014–2015 m. sezonui komandą paliko treneris A. Conte. Pasak oficialių pranešimų, tai buvo padaryta nesutarus su komandos vadovybe dėl strategijos bei naujų komandos tikslų ateinantiems sezonams.&lt;ref&gt;[http://www.football-italia.net/52139/official-conte-quits-juventus OFFICIAL: CONTE QUITS JUVENTUS]&lt;/ref&gt;

Jau kitą dieną buvo patvirtintas ir naujasis ekipos treneris – juo tapo 2010–2014 m. [[AC Milan]] vadovavęs [[Massimiliano Allegri]].&lt;ref&gt;[http://www.bbc.com/sport/0/football/28327574 Juventus hire former AC Milan boss Massimiliano Allegri]&lt;/ref&gt;

[[Italijos futbolo varžybos 2014–2015 m.|2014-2015]] m. Serie A čempionatą ekipa laimėjo likus keturiems turams iki sezono pabaigos. Juventus tokiu būdu tapo šalies čempione ketvirtą kartą iš eilės.&lt;ref&gt;[http://www.espnfc.com/juventus/story/2428648/juventus-win-fourth-straight-serie-a-title-at-sampdoria Juventus win fourth straight Serie A title with away victory at Sampdoria]&lt;/ref&gt; Tą patį sezoną ekipa laimėjo 10-tą kartą [[Italijos futbolo taurė]]s turnyrą, finale nugalėję [[Lazio Roma|Lazio]] ekipą 2:1.

[[Vaizdas:Juventus FC - Serie A champions 2016-17 (edited).jpg|thumb|right|250px|2016-2017 m. sezone tapusi čempione komanda triumfavo Italijoje šeštą kartą iš eilės]]
Taip pat šiame sezone Juventus ekipa puikiai pasirodė UEFA čempionų lygoje. Pirmą kartą nuo [[UEFA čempionų lyga 2002–2003 m.|2003]] m. komanda pasiekė [[UEFA čempionų lyga 2014–2015 m.|finalą]] – jame rezultatu 1-3 nusileido [[FC Barcelona]] ekipai.

[[Italijos futbolo varžybos 2015-2016 m.|2015-2016]] m. sezone ekipa penktą kartą iš eilės tapo šalies čempione. Nugalėjusi [[Italijos futbolo taurė]]s finale [[AC Milan]] komandą, Juventus tapo pirmąja Italijos futbolo ekipa du kartus iš eilės tapusi Serie A čempione ir šalies futbolo taurės savininke.&lt;ref&gt;[http://www.eurosport.com/football/juventus-claim-back-to-back-doubles-after-11th-coppa-italia-success_sto5581280/story.shtml Juventus claim back-to-back doubles after 11th Coppa Italia success]&lt;/ref&gt;

2016-2017 m. sezone tapusi čempione komanda triumfavo Italijoje šeštą kartą iš eilės ir tapo pirmąja šį pasiekimą pelniusi komanda.&lt;ref&gt;[http://www.espnfc.us/italian-serie-a/story/3130448/juventus-clinch-sixth-consecutive-serie-a-title-against-crotone Juventus clinch sixth consecutive Serie A title against Crotone]&lt;/ref&gt; Taip pat šį sezoną Juventus trečią kartą iš eilės laimėjo [[Italijos futbolo taurė]]s varžybas bei pelnė rekordinį pasiekimą.

Prieš [[2017]]-[[2018]] m. sezoną komanda pristatė savo naująjį logotipą ir naujo dizaino aprangą.&lt;ref&gt;[http://www.juventus.com/en/news/news/2017/presenting-the-new-adidas-home-kit-for-201718.php Presenting the new adidas home kit for 2017/18]&lt;/ref&gt;

[[2018]] m. [[gegužės 9]] d. Italijos taurės finale ekipa 4-0 įveikė [[AC Milan]] komandą ir rekordinį 4 kartą iš eilės tapo turnyro nugalėtoja.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/121138/coppa-force-four-juve-flatten-milan Coppa: Force Four Juve flatten Milan]&lt;/ref&gt; Po keturių dienų sužaidę lygiosiomis 0-0 su [[AS Roma|Roma]], Juventus komanda tapo 7 kartą iš eilės Serie A čempione. Tokiu būdu ekipa pagerino sau priklausiusį rekordą.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/121329/juventus-seven Juventus Seven-Up]&lt;/ref&gt;

Ruošiantis [[Italijos futbolo varžybos 2018-2019 m.|2018-2019]] m. sezonui 2018 m. [[liepos 10]] d. klubas iš „[[Real Madrid|Madrido Real]]“ klubo išpirko [[Cristiano Ronaldo]]. Už žaidėją Turino ekipa sumokėjo 100 milijonų eurų – tai tapo didžiausia Italijos futbolo klubo už žaidėją sumokėta suma istorijoje.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/124278/ronaldo-breaks-transfer-record Ronaldo breaks transfer record]&lt;/ref&gt;

[[2020]] m. [[rugpjūčio 8]] d. vos po vieno sezono su komanda buvo atleistas treneris [[Maurizio Sarri]]. Vietoj jo paskirtas buvęs ekipos žaidėjas [[Andrea Pirlo]].&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/156981/official-pirlo-new-juventus-coach OFFICIAL: Pirlo is new Juventus coach] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200926094106/https://www.football-italia.net/156981/official-pirlo-new-juventus-coach |date=2020-09-26 }}&lt;/ref&gt;

[[2020–2021 m. Serie A]] sezoną komanda baigė 4 vietoje, prieš tai 9 kartus iš eilės laimėję čempionatą. Tą patį sezoną „Juventus“ triumfavo abiejose Italijos taurės turnyruose.&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/171086/bologna-1-4-juventus-bianconeri-finish-top-four Bologna 1-4 Juventus, Bianconeri finish in the top four]&lt;/ref&gt; Po vieno sezono trenerio poste A. Pirlo buvo atleistas, o į komandą sugrįžo Massimiliano Allegri.&lt;ref&gt;[https://www.skysports.com/football/news/12961/12318990/andrea-pirlo-juventus-sack-head-coach-with-massimiliano-allegri-set-to-replace-him Andrea Pirlo: Juventus sack head coach with Massimiliano Allegri set to replace him]&lt;/ref&gt;

[[2022]] m. [[lapkričio 28]] d. iš klubo pasitraukė visa vadovybė – prezidentas Andrea Agnelli, viceprezidentas [[Pavel Nedvěd]] bei vadovas [[Maurizio Arrivabene]].&lt;ref&gt;{{cite news |title=Plusvalenze Juve, il pm aveva chiesto l'arresto per Agnelli (respinto dal gip) |url=https://torino.corriere.it/cronaca/22_ottobre_24/plusvalenze-juve-chiusa-l-inchiesta-indagata-societa-15-persone-cda-dirigenti-revisori-958fcec0-53c7-11ed-a67a-b07760455bf9.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Corriere della Sera |language=it|date=2022-10-24}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Terremoto Juve, Agnelli lascia: con lui si dimette tutto il CdA |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Juventus/28-11-2022/juve-agnelli-si-dimette-cda-4501316473634.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Gazzetta dello Sport |date=2022-11-28}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Ecco il comunicato ufficiale della Juventus sulle dimissioni del CdA |url=https://www.gazzetta.it/Calcio/Serie-A/Juventus/28-11-2022/juve-dimissioni-agnelli-comunicato-4501317671383.shtml |access-date=2022-11-28 |work=Gazzetta dello Sport |language=it|date=2022-11-28}}&lt;/ref&gt; [[2023]] m. sausį iš komandos buvo atimti 15 taškų, kaip bausmė už biudžeto manipuliavimą 2019-2021 m. laikotarpiu ir per [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemiją]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.figc.it/it/federazione/news/inchiesta-plusvalenze-accolto-il-ricorso-della-procura-15-punti-di-penalizzazione-alla-juventus/|title=Inchiesta Plusvalenze: accolto il ricorso della Procura, 15 punti di penalizzazione alla Juventus|date=2023-01-20|access-date=2023-01-20|publisher=Italian Football Federation|language=it}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news|last=Vaciago|first=Guido|date=2021-11-26|url=https://www.tuttosport.com/news/calcio/serie-a/juventus/2021/11/26-87401881/juve_inchiesta_plusvalenze_milan_e_inter_assolte_nel_2008|url-status=live|title=Juve, inchiesta plusvalenze. Milan e Inter assolte nel 2008|work=Tuttosport|language=it|archive-url=https://web.archive.org/web/20230128160308/https://www.tuttosport.com/news/calcio/serie-a/juventus/2021/11/26-87401881/juve_inchiesta_plusvalenze_milan_e_inter_assolte_nel_2008|archive-date=2023-01-28|access-date=2023-01-28}}&lt;/ref&gt; Po apeliacijos 2023 m. [[gegužės 30]] d. bausmė sumažinta iki 10 taškų bei 720 000 eurų baudos.&lt;ref&gt;[https://football-italia.net/official-figc-explain-juventus-10-point-penalty/ Official: FIGC explain Juventus’ 10-point penalty]&lt;/ref&gt; 2023 m. [[liepos 28]] d. UEFA paskelbė, kad klubas nedalyvaus [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos konferencijų lygos 2023–2024 m.]] sezone.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.uefa.com/insideuefa/mediaservices/mediareleases/news/0283-1899ede31dd4-3e4a12d922fd-1000--the-cfcb-concludes-its-proceedings-against-juventus-and-/|title=The CFCB concludes its proceedings against Juventus and Chelsea FC|website=UEFA.com|publisher=Union of European Football Associations|date=2023-07-28|access-date=2023-07-28}}&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[gegužės 15]] d. klubas 15 kartą istorijoje laimėjo [[Italijos futbolo taurė|Italijos futbolo taurę]], tačiau kitą dieną po šios pergalės komanda atleido trenerį M. Allegri.&lt;ref&gt;[https://www.bbc.com/sport/football/articles/c80zx10dqz2o Juventus fire Allegri after cup final antics]&lt;/ref&gt; Prieš naujojo sezono pradžią komandos treneriu paskirtas buvęs futbolininkas [[Thiago Motta]].&lt;ref&gt;{{cite web |publisher=Juventus FC |url=https://www.juventus.com/en/news/articles/welcome-coach-thiago-motta |date=2024-06-12 |access-date=2024-06-12 |title=Welcome, Coach Thiago Motta!}}&lt;/ref&gt;

[[2025]] m. pavasarį dėl komandos nepatenkinamų rezultatų T. Motta buvo atleistas iš trenerio pareigų ir iki sezono pabaigos komandai paskirtas vadovauti buvęs „Juventus“ žaidėjas [[Igor Tudor]] iš [[Kroatija|Kroatijos]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/coaches//igor-tudor/352/#bd I. Tudor]&lt;/ref&gt; Tačiau 2025 m. spalį kroatas trenerio poste buvo pakeistas italu [[Luciano Spalletti|Lučijanu Spalečiu]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.juventus.com/it/news/articoli/benvenuto-mister-luciano-spalletti |title=Benvenuto, mister Luciano Spalletti |publisher=Juventus FC |language=it |date=2025-10-30 }}&lt;/ref&gt;

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Juventus-FC.png|Logotipas nuo 2004 iki 2017 m.
Vaizdas:Juventus FC - logo black (Italy, 2020).svg|Dabartinis logotipas
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
|}

== Stadionai ==
Juventus klubas šiuo metu žaidžia ''[[Juventus Arena|Naujojoje Juventus Arenoje]]''. Nuo 2006 iki 2011 rugsėjo mėn. Juventus žaidė ''[[Olimpinis Turino stadionas|Olimpiniame stadione]]'', o nuo 1990 iki 2006 m. klubas buvo įsikūręs tuo metu didžiausiame miesto stadione ''[[Stadio delle Alpi]]''. Visoje Italijoje Juventus klubas yra vienintelis, kuriam priklauso visos teisės į stadiono nuosavybę.

== Bendruomenė Lietuvoje ==

„Juventus FC“ klubas Lietuvoje turi gausiai sirgalių lankomą šios bendruomenės tinklalapį – www.juventus.lt, kuriame kasdien pateikiamos ekipos naujienos, transliuojamos rungtynės, bei aktyviai diskutuojama forume. Tinklalapis kasdien sulaukia nuo 100 iki 150 unikalių lankytojų ir tai yra vienas lankomiausių užsienio futbolo klubo projektų Lietuvoje.

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|36|1905, 1926, 1931, 1932, 1933, 1934, 1935, 1950, 1952, 1958, 1960, 1961, 1967, 1972, 1973, 1975, 1977, 1978, 1981, 1982, 1984, 1986, 1995, 1997, 1998, 2002, 2003, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020
|21|1903, 1904, 1906, 1938, 1946, 1947, 1953, 1954, 1963, 1974, 1976, 1980, 1983, 1987, 1992, 1994, 1996, 2000, 2001, 2009, 2021
|16|1901, 1910, 1920, 1927, 1929, 1930, 1940, 1943, 1948, 1951, 1968, 1970, 1979, 2004, 2008, 2024
|15|1938, 1942, 1959, 1960, 1965, 1979, 1983, 1990, 1995, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2021, 2024
|5|1973, 1992, 2002, 2004, 2022
|9|1995, 1997, 2002, 2003, 2012, 2013, 2015, 2018, 2020
|7|1990, 1998, 2005, 2014, 2016, 2019, 2021}}
* [[Serie B]] čempionas ([[2006]] m.)
* [[Luigi Berlusconi trofėjus|Luigi Berlusconi trofėjaus]] laimėtojas – 9 kartai (''1991, 1995, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2010'')

{{ITAfl | 1929 | 2016 | 84 | 1}}

* [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninės taurės]] laimėtojas ([[1985]], [[1996]] m.)
* [[Tarpžemyninė taurė|Tarpžemyninės taurės]] finalininkas ([[1973]] m.)

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|1|taurė}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|1|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|1|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|I|4|taurė}}
{{fs2|ITA|2021–2022|I|4|finalas}}
{{fs2|ITA|2022–2023|I|7|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|Serie A|3|taurė}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|4|}}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1959|1/16 f.||}}
{{uefad4|1960|||}}
{{uefad4|1961|1/16 f.||}}
{{uefad4|1962|1/4 f.||}}
{{uefad4|1963|||}}
{{uefad4|1964|||1/4 f.}}
{{uefad4|1965|||finalas}}
{{uefad4|1966||1/16 f.|}}
{{uefad4|1967|||1/4 f.}}
{{uefad4|1968|1/2 f.||}}
{{uefad4|1969|||1/16 f.}}
{{uefad4|1970|||1/16 f.}}
{{uefad4|1971|||finalas}}
{{uefad4|1972|||1/4 f.}}
{{uefad4|1973|finalas||}}
{{uefad4|1974|1/16 f.||}}
{{uefad4|1975|||1/2 f.}}
{{uefad4|1976|1/8 f.||}}
{{uefad4|1977|||taurė}}
{{uefad4|1978|1/2 f.||}}
{{uefad4|1979|1/16 f.||}}
{{uefad4|1980||1/2 f.|}}
{{uefad4|1981|||1/16 f.}}
{{uefad4|1982|1/8 f.||}}
{{uefad4|1983|finalas||}}
{{uefad4|1984||taurė|}}
{{uefad4|1985|taurė||}}
{{uefad4|1986|1/4 f.||}}
{{uefad4|1987|1/8 f.||}}
{{uefad4|1988|||1/16 f.}}
{{uefad4|1989|||1/4 f.}}
{{uefad4|1990|||taurė}}
{{uefad4|1991||1/2 f.|}}
{{uefad4|1992|||}}
{{uefad4|1993|||taurė}}
{{uefad4|1994|||1/4 f.}}
{{uefad4|1995|||finalas}}
{{uefad4|1996|taurė||}}
{{uefad4|1997|finalas||}}
{{uefad4|1998|finalas||}}
{{uefad4|1999|1/2 f.||}}
{{uefad4|2000|||1/8 f.}}
{{uefad4|2001|1/16 f.||}}
{{uefad4|2002|1/8 f.||}}
{{uefad4|2003|finalas||}}
{{uefad4|2004|1/8 f.||}}
{{uefad4|2005|1/4 f.||}}
{{uefad4|2006|1/4 f.||}}
{{uefad4|2007|||}}
{{uefad4|2008|||}}
{{uefad4|2009|1/8 f.||}}
{{uefad4|2010|1/16 f.||1/8 f.}}
{{uefad4|2011|||1/32 f.}}
{{uefad4|2012|||}}
{{uefad4|2013|1/4 f.||}}
{{uefad4|2014|1/16 f.||1/2 f.}}
{{uefad4|2015|finalas||}}
{{uefad4|2016|1/8 f.||}}
{{uefad4|2017|finalas||}}
{{uefad4|2018|1/4 f.||}}
{{uefad4|2019|1/4 f.||}}
{{uefad4|2020|1/8 f.||}}
{{uefad4|2021|1/8 f.||}}
{{uefad4|2022|1/8 f.||}}
{{uefad4|2023|1/16 f.||1/2 f.}}
{{uefad2|37|4|21|taurė|taurė|taurė}}

{{uefad3}}
{{uefad5|1999|3|taurė}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
[[2024]] m. [[rugpjūčio 27]] d. sudėtis.
{{Fs start}}
{{Fs player|no=1|pos=GK|nat=ITA|name=[[Mattia Perin]]}}
{{Fs player|no=3|pos=DF|nat=BRA|name=[[Gleison Bremer|Bremer]]}}
{{fs player|no=4|pos=DF|nat=ITA|name=[[Federico Gatti]]}}
{{Fs player|no=5|pos=MF|nat=ITA|name=[[Manuel Locatelli]]}}
{{Fs player|no=6|pos=DF|nat=BRA|name=[[Danilo]]|other=kapitonas}}
{{Fs player|no=9|pos=FW|nat=SRB|name=[[Dušan Vlahović]]}}
{{Fs player|no=10|pos=FW|nat=TUR|name=[[Kenan Yıldız]]}}
{{Fs player|no=14|pos=FW|nat=POL|name=[[Arkadiusz Milik]]}}
{{Fs player|no=15|pos=DF|nat=FRA|name=[[Pierre Kalulu]]|other=skol. iš [[AC Milan]]}}
{{Fs player|no=16|pos=MF|nat=USA|name=[[Weston McKennie]]}}
{{Fs player|no=19|pos=MF|nat=FRA|name=[[Khéphren Thuram]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=21|pos=MF|nat=ITA|name=[[Nicolò Fagioli]]}}
{{Fs player|no=22|pos=MF|nat=USA|name=[[Timothy Weah]]}}
{{Fs player|no=23|pos=GK|nat=ITA|name=[[Carlo Pinsoglio]]}}
{{Fs player|no=26|pos=MF|nat=BRA|name=[[Douglas Luiz]]}}
{{Fs player|no=27|pos=DF|nat=ITA|name=[[Andrea Cambiaso]]}}
{{Fs player|no=29|pos=GK|nat=ITA|name=[[Michele Di Gregorio]]|other=skol. iš [[AC Monza|Monza]]}}
{{Fs player|no=32|pos=DF|nat=COL|name=[[Juan Cabal]]}}
{{Fs player|no=37|pos=DF|nat=ITA|name=[[Nicolò Savona]]}}
{{Fs player|no=40|pos=DF|nat=SWE|name=[[Jonas Rouhi]]}}
{{Fs player|no=|pos=FW|nat=ARG|name=[[Nicolás González]]|other=skol. iš [[ACF Fiorentina|Fiorentina]]}}
{{Fs player|no=|pos=FW|nat=POR|name=[[Francisco Conceição]]|other=skol. iš [[FC Porto]]}}
{{Fs end}}

== Treneriai ==
{{div col|3}}
&lt;small&gt;
* {{Flagicon|HUN|1920}} [[Jenő Károly]] (1923–1926)
* {{Flagicon|HUN|1920}} [[József Viola]] (1926–1928)
* {{Flagicon|SCO}} [[William Aitken]] (1928–1930)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Carlo Carcano]] (1930–1934)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Virginio Rosetta]] (1935–1939)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Umberto Caligaris]] (1939–1941)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Giovanni Ferrari]] (1941–1942)
* {{Flagicon|ITA|1861}} [[Felice Borel|Felice Placido Borel IIº]] (1942–1946)
* {{Flagicon|ITA}} [[Renato Cesarini]] (1946–1948, 1959–1961)
* {{Flagicon|SCO}} [[Billy Chalmers|William Chalmers]] (1948–1949)
* {{Flagicon|ENG}} [[Jesse Carver]] (1949–1951)
* {{Flagicon|HUN|1949}} [[György Sárosi]] (1951–1953)
* {{Flagicon|ITA}} [[Aldo Olivieri]] (1953–1955)
* {{Flagicon|ITA}} [[Sandro Puppo]] (1955–1957)
* {{Flagicon|ITA}} [[Teobaldo Depetrini]] (1957)
* {{Flagicon|SFR Yugoslavia}} [[Ljubiša Broćić]] (1957–1958)
* {{Flagicon|ITA}} [[Carlo Parola]] (1961–1962, 1974–1976)
* {{Flagicon|BRA}} [[Paulo Amaral|Paulo Lima Amaral]] (1962–1963)
* {{Flagicon|PAR}} [[Heriberto Herrera]] (1964–1969)
* {{Flagicon|ARG}} [[Luis Carniglia]] (1969–1970)
* {{Flagicon|ITA}} [[Armando Picchi]] (1970–1971)
* {{Flagicon|TCH}} [[Čestmír Vycpálek]] (1971–1974)
* {{Flagicon|ITA}} [[Giovanni Trapattoni]] (1976–1986, 1991–1994)
* {{Flagicon|ITA}} [[Rino Marchesi]] (1986–1988)
* {{Flagicon|ITA}} [[Dino Zoff]] (1988–1990)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luigi Maifredi]] (1990–1991)
* {{Flagicon|ITA}} [[Marcello Lippi]] (1994–1999, 2001–2004)
* {{Flagicon|ITA}} [[Carlo Ancelotti]] (1999–2001)
* {{Flagicon|ITA}} [[Fabio Capello]] (2004–2006)
* {{Flagicon|FRA}} [[Didier Deschamps]] (2006–2007)
* {{Flagicon|ITA}} [[Claudio Ranieri]] (2007–2009)
* {{Flagicon|ITA}} [[Ciro Ferrara]] (2009–2010)
* {{Flagicon|ITA}} [[Alberto Zaccheroni]] (2010)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luigi Delneri]] (2010–2011)
* {{Flagicon|ITA}} [[Antonio Conte]] (2011–2014)
* {{Flagicon|ITA}} [[Massimiliano Allegri]] (2014–2019, 2021–2024)
* {{Flagicon|ITA}} [[Maurizio Sarri]] (2019–2020)
* {{Flagicon|ITA}} [[Andrea Pirlo]] (2020–2021)
* {{Flagicon|ITA}} [[Thiago Motta]] (2024–2025)
* {{Flagicon|CRO}} [[Igor Tudor]] (2025)
* {{Flagicon|ITA}} [[Luciano Spalletti]] (2025-)
&lt;/small&gt;
{{div col end}}

== Rėmėjai ==
{{col-begin}}
{{col-2}}
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Metai
! Rėmėjai&lt;ref name=sponsoriai&gt;{{cite news|url=http://www.juventuz.com/forum/showthread.php?t=11109|publisher=Juventuz.com|title=Juventus: facts, figures|date=2007-06-08}}&lt;/ref&gt;
|-
|1981–1989
|Ariston
|-
|1989–1992
| [[UPIM|Upim]]
|-
| 1992–1995
| [[Groupe Danone|Danone]]
|-
| 1995–1998
| [[Sony]] (Sony Minidisk)
|-
| 1998–1999
| D+Libertà digitale / Tele+
|-
| 1999–2000
| CanalSatellite / D+Libertà digitale / Sony
|-
| 2000–2001
| Sportal.com / Tele+
|-
| 2001–2002
| [[FASTWEB]] / Tu Mobile
|-
| 2002–2004
| FASTWEB / [[Tamoil]]
|-
| 2004–2005
| [[Sky Sports]] / Tamoil
|-
| 2005–2007
| Tamoil
|-
| 2007–2010
| [[New Holland Ag|New Holland]] ([[Fiat]])
|-
| 2010–2012
| [[BetClic]]
|-
| 2012–2015
| FIAT S.p. A ([[Jeep]])
|-
| 2015–2017
| FIAT S.p. A (Jeep)&lt;br/&gt;[[Adidas]]
|-
| 2017–2024
| FIAT S.p. A (Jeep)&lt;br/&gt;[[Adidas]]&lt;br/&gt;[[Cygames]]
|}
{{col-2}}
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
|}
{{col-2}}
{{col-end}}

== Moterų komanda==
2018 m. rugpjūčio 4 d. Juventus įsigijo „A.S.D. Cuneo Calcio Femminile“ moterų futbolo komandą ir ją pervadino į „[[Juventus FC (moterys)|Juventus]]“. Debiutiniame sezone komanda tapo [[Serie A (moterų lyga)|Serie A]] čempione,&lt;ref&gt;[http://www.juventus.com/en/news/news/2018/womenf1rst.php #WOMENF1RST]&lt;/ref&gt; o antrame sezone laimėjo lygą ir Italijos taurę.&lt;ref&gt;[https://www.juventus.com/en/news/news/2019/the-coppa-italia-is-bianconera.php THE COPPA ITALIA IS BIANCONERA!]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Juventus}}
* [http://www.juventus.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/Juventus facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/juventus/C06aJvIB/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/juventus-turin/startseite/verein/506/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/juventus-fc/786/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Juventus]]
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Turino sportas]]</text>
      <sha1>qtecx3rrukm0sgkzk3hc0ejy0hwcq18</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Žemutinės Saksonijos stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>50874</id>
    <revision>
      <id>7851893</id>
      <parentid>7723145</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:52:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851893</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3201" sha1="50x0e13dugdxp9gujxju8dnj24sy31e" xml:space="preserve">{{Stadionas
|lat = 52.3600
|long = 9.7311
|Pavadinimas = {{PAGENAME}}
|Vaizdas = [[Vaizdas:Hanover stadium.jpg|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2022 m.
|Vieta = {{vlv|GER}} [[Hanoveris]], [[Žemutinė Saksonija]]
|Atidarytas = 1954 m. rugsėjo 26 d.
|Savininkas =
|Paviršius = Žolė
|Architektas = Schulitz &amp; Partner Architects
|Nuomininkai = [[SV Hannover 96]] (1959–)
|Talpa = 49 000 vietų
|Lauko_matmenys = 105 × 68 m
}}

'''Žemutinės Saksonijos stadionas''' ({{de|Niedersachsenstadion}}) – [[futbolo stadionas]] [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Vietos klubo [[SV Hannover 96]] namų arena.

Stadione yra koncertavę „[[Rolling Stones]]“, [[Phil Collins]], „[[Genesis (grupė)|Genesis]]“, „[[Pink Floyd]]“, [[Tina Turner]], „[[Metallica]]“, „[[AC/DC]]“, „[[Coldplay]]“, [[Bruce Springsteen]], [[Robbie Williams]], „[[Scorpions]]“ ir kiti atlikėjai.

== Istotija ==

Stadionas atidarytas [[1954]] m. [[rugsėjo 26]] d., nuo 1959 m. čia žaidžia [[SV Hannover 96]] klubas. Stadione vyko [[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (4 rungtynės), [[1988 m. Europos futbolo čempionatas]] (2 rungtynės), [[2005 m. FIFA konfederacijų taurė]] (3 rungtynės), [[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (5 rungtynės).

Nuo 2003 m. kovo iki 2004 m. gruodžio vyko stadiono rekonstrukcijos darbai. Stoge buvo sumontuotas apšvietimas iš 150 lempų (kiekviena skleidžia 1500 liuksų šviesą). Stadione sumontuotos 2 spalvotos švieslentės, kurių kiekvienos ekranas yra 41 m² ploto. 26 400 W, 66 garsiakalbių garso sistema užtikrina puikius garso efektus. Po rekonstrukcijos stadionas gali talpinti 49 000 žiūrovų.

2002–2013 m. stadionas vadinosi '''''AWD arena''''', 2013–2022 m. '''''HDI arena'''''.&lt;ref&gt;[https://stadiumdb.com/stadiums/ger/niedersachsenstadion Heinz von Heiden-Arena (Niedersachsenstadion).] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt;

== Rungtynės ==
{{rinktinių pradžia}}
{{rinktinių turnyras|[[1974 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|1974-06-15|3 grupė|URU|NED|0–2|53000}}
{{rinktinių eilutė|1974-06-19|3 grupė|URU|BUL|1–1|12000}}
{{rinktinių eilutė|1974-06-26|A grupė|BRA|GDR|1–0|58463}}
{{rinktinių eilutė|1974-06-30|A grupė|ARG|BRA|1–2|38000}}
{{rinktinių turnyras|[[1988 m. Europos futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|1988-06-11|1 grupė|DEN|ESP|2–3|60366}}
{{rinktinių eilutė|1988-06-15|2 grupė|IRL|USR|1–1|38308}}
{{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-12|E grupė|ITA|GHA|2–0|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-16|D grupė|MEX|ANG|0–0|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-20|A grupė|CRC|POL|1–2|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-23|G grupė|SUI|KOR|2–0|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-27|Aštuntfinalis|ESP|FRA|1–3|43000}}
|}

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{Euro 1988 stadionai}}
{{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Hanoveris]]
[[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]
[[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>50x0e13dugdxp9gujxju8dnj24sy31e</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Max Morlock stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>50988</id>
    <revision>
      <id>7851957</id>
      <parentid>7723082</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:52:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851957</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3559" sha1="3ig36jkx7n97umyvppoczwwsosx1nhg" xml:space="preserve">{{Stadionas
|lat = 49.4261
|long = 11.1258
|Pavadinimas = {{PAGENAME}}
|Vaizdas = [[Vaizdas:Frankenstadion 2.JPG|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2005 m.
|Vieta = {{vlv|GER}} [[Niurnbergas]]
|Atidarytas = 1928 m.
|Savininkas = Niurnbergo miestas
|Paviršius = Žolė
|Nuomininkai = [[1. FC Nürnberg]] (1966–)
|Talpa = 47 559 vietos
|Lauko matmenys = 105 × 68 m
}}

'''Max Morlock stadionas''' ({{de|Max-Morlock-Stadion}}) – daugiafunkcis stadionas [[Niurnbergas|Niurnberge]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Arenoje vyksta ne tik futbolo, bet ir lengvosios atletikos varžybos, yra įrengti bėgimo takeliai. Stadionas yra futbolo klubo [[1. FC Nürnberg]] namų arena, jis pavadintas 1954 m. pasaulio čempiono [[Max Morlock|Makso Morloko]] (1925–1994), gimusio ir visą karjerą praleidusio Niurnbergo klube, garbei.

Stadione yra 2 persirengimo kambariai sportininkams, persirengimo kambarys treneriams, persirengimo kambarys teisėjams, gydytojo kambarys, fizioterapeuto kambarys, 300 m² spaudos patalpos, patalpos spaudos konferencijai, 3 televizijos studijos, 1200 m² VIP patalpos 800 žmonių, 15000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, vejos drėkinimo sistema, naudojanti lietaus vandenį, šildoma aikštė, du 60 m² dydžio spalvoti ekranai, atsarginis energijos tiekimas panaudojant [[dyzelinas|dyzelinius]] [[elektra|elektros]] generatorius.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20150924023847/http://www.grundig-stadion.de/main-ger/?sid=stadion-daten Daten &amp; Fakten.] Grundig-stadion.de (archyvuota 2015-09-24).&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

Pradėtas statyti 1926 m., atidarytas [[1928]] m., daug kartų keitė pavadinimą.&lt;ref&gt;[https://www.stadion-nuernberg.de/en/the-stadium/history History of the stadium of Nuremberg.] Stadion-nuernberg.de (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt; [[2003]] m. [[kovo 29]] d. šiame stadione [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuva]] žaidė atrankos į 2000 m. Europos futbolo čempionatą rungtynės su tuometiniais pasaulio vicečempionais [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] komanda. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 1–1.

Stadionas buvo renovuojamas 3 kartus. Pirmąjį kartą [[1961]] m., kai [[1. FC Nürnberg]] klubas pateko į [[Bundeslyga|aukščiausiąją Vokietijos lygą]]. Antrąjį kartą 1988–1991 m., trečiąjį 2002 m. Trečioji renovacija kainavo 56,2 mln. eurų, po kurios stadionas gali talpinti 47 559 žiūrovus. Stadione vyko [[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]] (5 rungtynės).

[[2006]] m. [[kovo 14]] d. stadiono vardas 5 metų laikotarpiui buvo pakeistas į ''easyCredit-Stadion''.

{{fkp|1928|Städtisches Stadion|1945|Victory Stadium|1961|Städtisches Stadion|1991|Frankenstadion|2006|easyCredit-Stadion|2012|Stadion Nürnberg|2013|Grundig Stadion|2016|Stadion Nürnberg|2017|Max-Morlock-Stadion}}

== Rungtynės ==
{{rinktinių pradžia}}
{{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-11|D grupė|MEX|IRI|3–1|41000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-15|B grupė|ENG|TRI|2–0|41000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-18|F grupė|JPN|CRO|0–0|41000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-22|E grupė|GHA|USA|2–1|41000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-25|Aštuntfinalis|POR|NED|1–0|41000}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Frankenstadion 1.JPG
Frankenstadion 3.JPG
Frankenstadion 4.JPG
Frankenstadion 5.JPG
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Niurnbergas]]
[[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>3ig36jkx7n97umyvppoczwwsosx1nhg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Red Bull arena (Leipcigas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>51055</id>
    <revision>
      <id>7851953</id>
      <parentid>7723102</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:41:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851953</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3899" sha1="52zmzfbk3ky95p6dkfa60uncackh6zy" xml:space="preserve">{{kiti|Red Bull arena|}}
{{Stadionas
|lat = 51.3458
|long = 12.3483
|Pavadinimas = „Red Bull“ arena
|Vaizdas = [[Vaizdas:Red Bull arena, Leipzig von oben Zentralstadion.jpg|300px]]
|Antraštė = Stadionas 2011 m.
|Vieta = {{vlv|GER}} [[Leipcigas]]
|Atidarytas = 1956 m.
|Savininkas = Red Bull Arena Besitzgesellschaft mbH
|Paviršius = Žolė
|Nuomininkai = [[RB Leipzig]] (2010–)
|Talpa = 44 345 vietos
|Lauko_matmenys = 105 × 68 m
}}

'''„Red Bull“ arena''' (1956–2010 m. '''''Centrinis stadionas''''', {{de|Zentralstadion}}) – [[futbolo stadionas]] [[Leipcigas|Leipcige]] ([[Vokietija]]), į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Savo namų rungtynes žaidžia [[RB Leipzig]] futbolo klubas, stadione telpa 44 345 žiūrovai. Kadangi naujasis stadionas yra pastatytas viduje senojo, tai į stadioną galima patekti tiltais, kurie nutiesti per senąjį stadioną.

Stadione yra koncertavę [[Tina Turner]], [[Paul McCartney]], „[[Genesis (grupė)|Genesis]]“, [[Bon Jovi]], „[[Depeche Mode]]“, „[[AC/DC]]“, „[[Coldplay]]“, [[Bruce Springsteen]], „[[Rammstein]]“, [[Robbie Williams]] ir kiti atlikėjai.

== Istorija ==

Sporto renginiai būsimojo stadiono vietoje vyko jau nuo 1867 m.&lt;ref&gt;[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/red-bull-arena-rb-leipzig-stadium-tickets-tour-merchandise-7116 Red Bull Arena: RB Leipzig's new stadium for a new era.] 2020-01-14, Bundesliga.com (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt; Pirmasis Leipcigo centrinis stadionas atidarytas [[1956]] m. [[rugpjūčio 4]] d. po 15 mėnesių trukusių statybų. Tuo metu tai buvo didžiausias Vokietijos stadionas, galintis talpinti 100 000 žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://www.erlebnis-stadion.de/leipzig-zentralstadion/alt/chronik Zentralstadion Leipzig.] Erlebnis-stadion.de (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt; Bėgant metams stadiono išlaikymas miestui tapo per brangus ir [[1997]] m. buvo nuspręsta pastatyti naują stadioną, skirtą tik futbolui.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20050616084818/http://www.sportforum-leipzig.com/zentralstadion/ Zentralstadion.] Sportforum-leipzig.de (archyvuota 2005-06-16).&lt;/ref&gt;

Naujojo stadiono statybos vyko nuo 2000 m. gruodžio iki 2004 m. kovo, jis oficialiai atidarytas [[2004]] m. [[lapkričio 17]] d. Šiame stadione buvo sužaistos penkios [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės.&lt;ref&gt;[http://fifaworldcup.yahoo.com/06/en/d/s/leipzig.html Leipzig.] Yahoo.com, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060616074050/http://fifaworldcup.yahoo.com/06/en/d/s/leipzig.html|date=2006-06-16}}&lt;/ref&gt; Iki [[2010]] m. birželio 30 d. vadintas centriniu miesto stadionu.

== Rungtynės ==
{{rinktinių pradžia}}
{{rinktinių turnyras|[[2005 m. FIFA konfederacijų taurė]]}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-16|B grupė|BRA|GRE|3–0|42507}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-21|A grupė|AUS|TUN|0–2|23952}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-29|Dėl 3-osios vietos|GER|MEX|4–3 (prat.)|43335}}
{{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-11|C grupė|SCG|NED|0–1|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-14|H grupė|ESP|UKR|4–0|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-18|G grupė|KOR|FRA|1–1|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-21|D grupė|IRI|ANG|1–1|38000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-24|Aštuntfinalis|ARG|MEX|2–1 (prat.)|43000}}
{{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-18|F grupė|POR|CZE|2–1|38421}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-21|D grupė|NED|FRA|0–0|38531}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-24|B grupė|CRO|ITA|1–1|38322}}
{{rinktinių eilutė|2024-07-02|Aštuntfinalis|AUT|TUR|1–2|38305}}
|}

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Leipcigas]]
[[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>52zmzfbk3ky95p6dkfa60uncackh6zy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851978</id>
      <parentid>7851953</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:34:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851978</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3874" sha1="auuz6nhhkqjy9d8378j4rrvgs5vb6eb" xml:space="preserve">{{kiti|Red Bull arena|}}
{{Stadionas
|lat = 51.3458
|long = 12.3483
|Pavadinimas = „Red Bull“ arena
|Vaizdas = [[Vaizdas:Red Bull arena, Leipzig von oben Zentralstadion.jpg|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2011 m.
|Vieta = {{vlv|GER}} [[Leipcigas]]
|Atidarytas = 1956 m.
|Savininkas = Red Bull Arena Besitzgesellschaft mbH
|Paviršius = Žolė
|Nuomininkai = [[RB Leipzig]] (2010–)
|Talpa = 44 345 vietos
|Lauko_matmenys = 105 × 68 m
}}

'''„Red Bull“ arena''' (1956–2010 m. '''''Centrinis stadionas''''', {{de|Zentralstadion}}) – [[futbolo stadionas]] [[Leipcigas|Leipcige]] ([[Vokietija]]), į šiaurės vakarus nuo miesto centro. Savo namų rungtynes žaidžia [[RB Leipzig]] futbolo klubas, stadione telpa 44 345 žiūrovai. Kadangi naujasis stadionas yra pastatytas viduje senojo, tai į stadioną galima patekti tiltais, kurie nutiesti per senąjį stadioną.

Stadione yra koncertavę [[Tina Turner]], [[Paul McCartney]], „[[Genesis (grupė)|Genesis]]“, [[Bon Jovi]], „[[Depeche Mode]]“, „[[AC/DC]]“, „[[Coldplay]]“, [[Bruce Springsteen]], „[[Rammstein]]“, [[Robbie Williams]] ir kiti atlikėjai.

== Istorija ==
Sporto renginiai būsimojo stadiono vietoje vyko jau nuo 1867 m.&lt;ref&gt;[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/red-bull-arena-rb-leipzig-stadium-tickets-tour-merchandise-7116 Red Bull Arena: RB Leipzig's new stadium for a new era.] 2020-01-14, Bundesliga.com (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt; Pirmasis Leipcigo centrinis stadionas atidarytas 1956 m. rugpjūčio 4 d. po 15 mėnesių trukusių statybų. Tuo metu tai buvo didžiausias Vokietijos stadionas, galintis talpinti 100 000 žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://www.erlebnis-stadion.de/leipzig-zentralstadion/alt/chronik Zentralstadion Leipzig.] Erlebnis-stadion.de (tikrinta 2026-06-08).&lt;/ref&gt; Bėgant metams stadiono išlaikymas miestui tapo per brangus ir 1997 m. buvo nuspręsta pastatyti naują stadioną, skirtą tik futbolui.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20050616084818/http://www.sportforum-leipzig.com/zentralstadion/ Zentralstadion.] Sportforum-leipzig.de (archyvuota 2005-06-16).&lt;/ref&gt;

Naujojo stadiono statybos vyko nuo 2000 m. gruodžio iki 2004 m. kovo, jis oficialiai atidarytas 2004 m. lapkričio 17 d. Šiame stadione buvo sužaistos penkios [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės.&lt;ref&gt;[http://fifaworldcup.yahoo.com/06/en/d/s/leipzig.html Leipzig.] Yahoo.com, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060616074050/http://fifaworldcup.yahoo.com/06/en/d/s/leipzig.html|date=2006-06-16}}&lt;/ref&gt; Iki 2010 m. birželio 30 d. vadintas centriniu miesto stadionu.

== Rungtynės ==
{{rinktinių pradžia}}
{{rinktinių turnyras|[[2005 m. FIFA konfederacijų taurė]]}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-16|B grupė|BRA|GRE|3–0|42507}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-21|A grupė|AUS|TUN|0–2|23952}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-29|Dėl 3-osios vietos|GER|MEX|4–3 (prat.)|43335}}
{{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-11|C grupė|SCG|NED|0–1|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-14|H grupė|ESP|UKR|4–0|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-18|G grupė|KOR|FRA|1–1|43000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-21|D grupė|IRI|ANG|1–1|38000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-24|Aštuntfinalis|ARG|MEX|2–1 (prat.)|43000}}
{{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-18|F grupė|POR|CZE|2–1|38421}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-21|D grupė|NED|FRA|0–0|38531}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-24|B grupė|CRO|ITA|1–1|38322}}
{{rinktinių eilutė|2024-07-02|Aštuntfinalis|AUT|TUR|1–2|38305}}
|}

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Leipcigas]]
[[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>auuz6nhhkqjy9d8378j4rrvgs5vb6eb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>RheinEnergie stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>52410</id>
    <revision>
      <id>7851815</id>
      <parentid>7851649</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:58:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7851815</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4036" sha1="4h6lyd04hfv7zh9x3ie5inwk3ardqhl" xml:space="preserve">{{Stadionas
|lat = 50.9336
|long = 6.8750
|Pavadinimas = {{PAGENAME}}
|Vaizdas = [[Vaizdas:FIFA WM06 Stadion Koeln.jpg|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2006 m.
|Vieta = {{vlv|GER}} [[Kelnas]], [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]]
|Atidarytas = 1923 m.
|Savininkas = Kölner Sportstätten GmbH
|Paviršius = Žolė
|Nuomininkai = [[FC Köln]] (1948–)
|Talpa = 50 374 vietos
|Lauko_matmenys = 105 × 68 m
}}

'''„RheinEnergie“ stadionas''' ({{de|RheinEnergieStadion}}) – [[futbolo stadionas]] [[Šiaurės Reinas-Vestfalija|Šiaurės Reino-Vestfalijos]] žemės [[Kelnas|Kelno]] mieste ([[Vokietija]]), Miungersdorfo rajone. Savo namų rungtynes čia žaidžia [[FC Köln]] futbolo klubas. Stadione telpa 50 374 žiūrovai. Tarptautinių rungtynių metu stadiono talpa siekia 46 134, kadangi visi bilietai parduodami tik į sėdimas vietas. Čia vyksta ir amerikietiškojo futbolo komandos [[Cologne Centurions]] rungtynės. Stadionui suteiktas vietinės energijos kompanijos ''RheinEnergie AG'' vardas, jame yra [[FC Köln]] klubo muziejus.&lt;ref&gt;[https://www.stadiumguide.com/rheinenergie/ RheinEnergieStadion.] Stadiumguide.com (tikrinta 2026-06-07).&lt;/ref&gt;

[[2004]] m. liepą [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] apdovanojo stadioną bronzos medaliu už puikias sporto ir laisvalaikio praleidimo patalpas. Kadangi aplink stadioną nėra bėgimo takų, tai futbolo mėgėjai gali stebėti rungtynes iš arčiau. Stadiono ilgis – 220 m, plotis – 180 m, iki stogo – 33,25 m.

== Istorija ==

Aikštė veikė nuo 1920 m., stadionas atidarytas [[1923]] m. [[rugsėjo 16]] d. Jis vadinosi Miungersdorfo stadionu. Dukart buvo remontuojamas, 1972–1975 ir 2002–2004 m. Jame vyko [[1988 m. Europos futbolo čempionatas]].

[[2004]] m. [[sausio 31]] d. atidarytas naujasis – dabartinis stadionas.&lt;ref&gt;[https://www.koelntourismus.de/kunst-kultur/sehenswuerdigkeiten/detail/rheinenergiestadion RheinEnergieSTADION.] Koelntourismus.de (tikrinta 2026-06-07).&lt;/ref&gt; Šis stadionas jau yra trečias pastatytas toje pačioje vietoje. Stadione vyko [[2005 m. FIFA konfederacijų taurė]], sužaistos penkerios [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio futbolo čempionato]] rungtynės, vyko [[2024 m. Europos futbolo čempionatas]].

== Rungtynės ==
{{rinktinių pradžia}}
{{rinktinių turnyras|[[1988 m. Europos futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|1988-06-12|2 grupė|NED|USR|0–1|54336}}
{{rinktinių eilutė|1988-06-17|1 grupė|ITA|DEN|2–0|53951}}
{{rinktinių turnyras|[[2005 m. FIFA konfederacijų taurė]]}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-15|A grupė|ARG|TUN|2–1|28033}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-18|A grupė|TUN|GER|0–3|44377}}
{{rinktinių eilutė|2005-06-22|B grupė|JPN|BRA|2–2|44922}}
{{rinktinių turnyras|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-11|D grupė|ANG|POR|0–1|45000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-17|E grupė|CZE|GHA|0–2|45000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-20|B grupė|SWE|ENG|2–2|45000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-23|G grupė|TOG|FRA|0–2|45000}}
{{rinktinių eilutė|2006-06-26|Aštuntfinalis|SUI|UKR|0–0 (baud. 0–3)|45000}}
{{rinktinių turnyras|[[2024 m. Europos futbolo čempionatas]]}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-15|A grupė|HUN|SUI|1–3|41676}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-19|A grupė|SCO|SUI|1–1|42711}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-22|E grupė|BEL|ROM|2–0|42535}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-25|C grupė|ENG|SLO|0–0|41536}}
{{rinktinių eilutė|2024-06-30|Aštuntfinalis|ESP|GEO|4–1|42233}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
RheinEnergieStadion Köln 002.jpg|Stadionas
RheinEnergieStadion Köln 001.jpg|Stadiono vidus
Drohnenaufnahme RheinEnergieStadion im Sportpark Müngersdorf-0570.jpg
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Commonscat|RheinEnergieStadion}}
{{ref}}

{{Euro 1988 stadionai}}
{{FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Kelnas]]
[[Kategorija:Vokietijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Europos futbolo čempionatų stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>4h6lyd04hfv7zh9x3ie5inwk3ardqhl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gudkalnis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>53276</id>
    <revision>
      <id>7851718</id>
      <parentid>6761348</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:52:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Sigitas0805</username>
        <id>51116</id>
      </contributor>
      <comment>Panaudojus Google Earth nustatytas kavos aukštis</comment>
      <origin>7851718</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="417" sha1="eo2uvb1pdf0c4hqc3hls24h4thvnzpj" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Gudkalnis.JPG|thumb|250px|right]]

'''Gudkalnis''' – kalva [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] [[Užvenčio seniūnija|Užvenčio seniūnijos]] pietinėje dalyje. Kalno papėdėje yra [[Pabutkalnis|Pabutkalnio]] kaimo pietinė dalis. Kalvos aukštis 178 m.

 Tiksli vieta 55°42'07.46&quot;N 22°39'11.30&quot;E. 

[[Kategorija:Lietuvos kalvos]]
[[Kategorija:Kelmės rajono savivaldybė]]</text>
      <sha1>eo2uvb1pdf0c4hqc3hls24h4thvnzpj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kentaučiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>53961</id>
    <revision>
      <id>7851776</id>
      <parentid>7148945</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:41:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <origin>7851776</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1125" sha1="j2dn97xngi4rjnhgewweoj8bfl8k2gd" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Kentaučiai
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 56.369
|long = 22.047
|sav = Mažeikių rajono savivaldybė
|sen = Židikų seniūnija
|gyv = 5
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Kentaũčiai|Kentaũčių|Kentaũčiams|Kentaučiùs|Kentaũčiais|Kentaũčiuose|š=2002}}
}}

'''Kentaučiai''' – kaimas [[Mažeikių rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Židikai|Židikų]]. Pro kaimą teka [[Dubulis (Varduva)|Dubulis]].

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=280|inc=50|incmin=25
|1902|257|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|273|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|189|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|121||Kentaučiai}}&lt;/ref&gt;
|1970|134|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|62|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|17|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|17|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Telšiai)}}&lt;/ref&gt;
|2011|5|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===
* Kentaučiuose gimė Lietuvos rašytojas, žurnalistas, redaktorius, komjaunimo, partinis veikėjas [[Laimonas Inis]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* {{MKE}}

[[Kategorija:Mažeikių rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>j2dn97xngi4rjnhgewweoj8bfl8k2gd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lichtenšteino apskritys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>61994</id>
    <revision>
      <id>7851858</id>
      <parentid>7399727</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:09:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:LIE Vaduz COA.svg]] → [[File:LIE Vaduz COA HistLex.svg]] → File replacement: update to new version ([[c:c:GR]])</comment>
      <origin>7851858</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3507" sha1="por3rnude4gzy8tdfzrsb0gfpc75bje" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Liechtenstein - Gemeinden mit Exklaven.png|thumb|300px|Lichtenšteino administracinis suskirstymas]]

'''[[Lichtenšteinas]]''' suskirstytas į 11 apskričių ({{de|Gemeinden}} – vns. ''Gemeinde''), kurių daugumą tesudaro vienas miestas:

{| class=&quot;wikitable&quot;
|- class=&quot;hintergrundfarbe5&quot;
! Herbas !! Pašto indeksas ir apskritis !! Gyventojai&lt;br /&gt;&lt;small&gt;([[2008]] m. [[gruodžio 31]] d.)&lt;/small&gt; !! Plotas&lt;br /&gt;km² !! Miestai
|-  
| colspan=&quot;5&quot; align=&quot;center&quot; bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; | '''Rinkimų apygarda &quot;Unterland&quot; (istorinė Šelenbergo {{de|Schellenberg}} žemė)'''
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Ruggell.svg|25px|Ruggell]] || 9491 [[Rugelis]] || align=right | 1937 || align=right | 7,4 || Ruggell
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Schellenberg.svg|25px|Schellenberg]] || 9488 [[Šelenbergas]] || align=right | 1402 || align=right | 3,5 || Schellenberg
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Gamprin.svg|25px|Gamprin]] || 9487 [[Gamprinas]] || align=right | 1524 || align=right | 6,1 || Gamprin, Bendern
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Eschen.svg|25px|Eschen]] || 9492 [[Ešenas]] || align=right | 4150 || align=right | 10,3 || Eschen, Nendeln
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Mauren.svg|25px|Mauren]] || 9493 [[Maurenas]]|| align=right | 3836 || align=right | 7,5 || Mauren, Schaanwald 
|- 
| colspan=&quot;5&quot; align=&quot;center&quot; bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; | '''Rinkimų apygarda &quot;Oberland&quot; (istorinė Vaduco grafystė)'''
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Schaan.svg|25px|Schaan]] || 9494 [[Šanas]] || align=right | 5758 || align=right | 26,8 || Schaan
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Planken.svg|25px|Planken]] || 9498 [[Plankenas]] || align=right | 421 || align=right | 5,3 || Planken
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:LIE Vaduz COA HistLex.svg|25px|Vaduz]] || 9490 [[Vaducas]] || align=right | 5111 || align=right | 17,3 || Vaduz
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Triesenberg.svg|25px|Triesenberg]] || 9497 [[Tryzenbergas]] || align=right | 2538 || align=right | 29,8 || Triesenberg, Masescha, Silum, Gaflei, Steg, Malbun 
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Triesen.svg|25px|Triesen]] || 9495 [[Tryzenas]] || align=right | 4759 || align=right | 26,4 || Triesen
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Balzers.svg|25px|Balzers]] || 9496 [[Balcersas]] || align=right | 4513 || align=right | 19,6 || Balzers, Mäls
|- class=&quot;hintergrundfarbe5&quot;
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Staatswappen-Liechtensteins.svg|25px|Lichtenšteino kunigaikštystė]] || '''[[Lichtenšteinas|Lichtenšteino kunigaikštystė]]''' || align=right | 35 589 || align=right | 160,0 || align=center |
|}

== [[Eksklavas|Eksklavos]] ir [[Anklavas|Anklavos]] ==
Lichtenšteino apskritys dėl mažo dydžio ir sudėtingų formų yra įvairiai paplitusios savo teritorijose. Septynios apskritys, šalia savo pagrindinės dalies, dar turi vieną ar keletą [[Eksklavas|eksklavų]]. Pagal žemėlapį tai yra:

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Apskritis !! Eksklavų ir Anklavų skaičius
|-
| Balcersas || 2 Eksklavos
|-
| Ešenas || 2 Eksklavos
|-
| Gamprinas || 1 Eksklavas
|-
| Plankenas || 3 Eksklavos, 1 Anklavas
|-
| Šanas || 4 Eksklavos, 2 Anklavos
|-
| Tryzenbergas || 1 Eksklavas (aplink Malbun vietovę)
|-
| Vaduas || 5 Eksklavos
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.citypopulation.de/en/liechtenstein/ Liechtenstein] (Citypopulation.de)
* [http://statoids.com/uli.html Communes of Liechtenstein] (Statoids.com)

{{Lichtenšteino apskritys}}

[[Kategorija:Lichtenšteino apskritys| ]]</text>
      <sha1>por3rnude4gzy8tdfzrsb0gfpc75bje</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851879</id>
      <parentid>7851858</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T21:15:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:Wappen Balzers.svg]] → [[File:LIE Balzers COA.svg]] → File replacement: update to new version ([[c:c:GR]])</comment>
      <origin>7851879</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3508" sha1="sp3akwjfiy4bx30ry7d5yhz1ohloqoo" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Liechtenstein - Gemeinden mit Exklaven.png|thumb|300px|Lichtenšteino administracinis suskirstymas]]

'''[[Lichtenšteinas]]''' suskirstytas į 11 apskričių ({{de|Gemeinden}} – vns. ''Gemeinde''), kurių daugumą tesudaro vienas miestas:

{| class=&quot;wikitable&quot;
|- class=&quot;hintergrundfarbe5&quot;
! Herbas !! Pašto indeksas ir apskritis !! Gyventojai&lt;br /&gt;&lt;small&gt;([[2008]] m. [[gruodžio 31]] d.)&lt;/small&gt; !! Plotas&lt;br /&gt;km² !! Miestai
|-  
| colspan=&quot;5&quot; align=&quot;center&quot; bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; | '''Rinkimų apygarda &quot;Unterland&quot; (istorinė Šelenbergo {{de|Schellenberg}} žemė)'''
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Ruggell.svg|25px|Ruggell]] || 9491 [[Rugelis]] || align=right | 1937 || align=right | 7,4 || Ruggell
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Schellenberg.svg|25px|Schellenberg]] || 9488 [[Šelenbergas]] || align=right | 1402 || align=right | 3,5 || Schellenberg
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Gamprin.svg|25px|Gamprin]] || 9487 [[Gamprinas]] || align=right | 1524 || align=right | 6,1 || Gamprin, Bendern
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Eschen.svg|25px|Eschen]] || 9492 [[Ešenas]] || align=right | 4150 || align=right | 10,3 || Eschen, Nendeln
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Mauren.svg|25px|Mauren]] || 9493 [[Maurenas]]|| align=right | 3836 || align=right | 7,5 || Mauren, Schaanwald 
|- 
| colspan=&quot;5&quot; align=&quot;center&quot; bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; | '''Rinkimų apygarda &quot;Oberland&quot; (istorinė Vaduco grafystė)'''
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Schaan.svg|25px|Schaan]] || 9494 [[Šanas]] || align=right | 5758 || align=right | 26,8 || Schaan
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Planken.svg|25px|Planken]] || 9498 [[Plankenas]] || align=right | 421 || align=right | 5,3 || Planken
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:LIE Vaduz COA HistLex.svg|25px|Vaduz]] || 9490 [[Vaducas]] || align=right | 5111 || align=right | 17,3 || Vaduz
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Triesenberg.svg|25px|Triesenberg]] || 9497 [[Tryzenbergas]] || align=right | 2538 || align=right | 29,8 || Triesenberg, Masescha, Silum, Gaflei, Steg, Malbun 
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Wappen Triesen.svg|25px|Triesen]] || 9495 [[Tryzenas]] || align=right | 4759 || align=right | 26,4 || Triesen
|- 
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:LIE Balzers COA.svg|25px|Balzers]] || 9496 [[Balcersas]] || align=right | 4513 || align=right | 19,6 || Balzers, Mäls
|- class=&quot;hintergrundfarbe5&quot;
| align=&quot;center&quot; | [[Vaizdas:Staatswappen-Liechtensteins.svg|25px|Lichtenšteino kunigaikštystė]] || '''[[Lichtenšteinas|Lichtenšteino kunigaikštystė]]''' || align=right | 35 589 || align=right | 160,0 || align=center |
|}

== [[Eksklavas|Eksklavos]] ir [[Anklavas|Anklavos]] ==
Lichtenšteino apskritys dėl mažo dydžio ir sudėtingų formų yra įvairiai paplitusios savo teritorijose. Septynios apskritys, šalia savo pagrindinės dalies, dar turi vieną ar keletą [[Eksklavas|eksklavų]]. Pagal žemėlapį tai yra:

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Apskritis !! Eksklavų ir Anklavų skaičius
|-
| Balcersas || 2 Eksklavos
|-
| Ešenas || 2 Eksklavos
|-
| Gamprinas || 1 Eksklavas
|-
| Plankenas || 3 Eksklavos, 1 Anklavas
|-
| Šanas || 4 Eksklavos, 2 Anklavos
|-
| Tryzenbergas || 1 Eksklavas (aplink Malbun vietovę)
|-
| Vaduas || 5 Eksklavos
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.citypopulation.de/en/liechtenstein/ Liechtenstein] (Citypopulation.de)
* [http://statoids.com/uli.html Communes of Liechtenstein] (Statoids.com)

{{Lichtenšteino apskritys}}

[[Kategorija:Lichtenšteino apskritys| ]]</text>
      <sha1>sp3akwjfiy4bx30ry7d5yhz1ohloqoo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SS Lazio</title>
    <ns>0</ns>
    <id>62180</id>
    <revision>
      <id>7851949</id>
      <parentid>7815583</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:25:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851949</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8172" sha1="kkjmzprpa6pmd66449vubhzo03q2les" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Romos „Lazio“
| image    = [[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]
| fullname = Società Sportiva Lazio S.p.A.
| nickname = ''Biancocelesti'' (šviesiai mėlyni)&lt;br /&gt;''Aquilotti'' (Ereliai)
| founded  = 1900 m.
| ground   = [[Romos olimpinis stadionas|Olimpinis stadionas]], [[Roma]]
| capacity = 70 634
| chairman = {{flagicon|Italy}} [[Claudio Lotito]]
| manager  = {{flagicon|Italy}} [[Maurizio Sarri]]
| league   = [[Serie A]] (nuo 1988)
| season   = 2025–2026
| position = 9 vieta
|pattern_la1 = _lazio1920h
|pattern_b1 =  _lazio1920h
|pattern_ra1 = _lazio1920h
|pattern_sh1 = _lazio1920h
|pattern_so1 = _lazio1920h
|leftarm1 = 5699EB
|body1 = 5699EB
|rightarm1 = 5699EB
|shorts1 = FFFFFF
|socks1 = FFFFFF
|pattern_la2 = _lazio1920a
|pattern_b2 =  _lazio1920a
|pattern_ra2 = _lazio1920a
|pattern_sh2 = _lazio1920a
|pattern_so2 = _lazio1920a
|leftarm2 = FFFFFF
|body2 = FFFFFF
|rightarm2 = FFFFFF
|shorts2 = 5699EB
|socks2 = 5699EB
|pattern_la3 = _lazio1920t
|pattern_b3 =  _lazio1920t
|pattern_ra3 = _lazio1920t
|pattern_sh3 = _lazio1920t
|pattern_so3 = _lazio1920t
|leftarm3 = 061142
|body3 = 061142
|rightarm3 = 061142
|shorts3 = 061142
|socks3 = 061142
}}

'''Romos „Lazio“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Roma|Romos]] ([[Lacijas]]). Klubas išlaiko ir kitų sporto šakų komandas.

Futbolo komanda žaidžia šviesiai mėlynais marškinėliais, baltais šortais ir kojinėmis. „Lazio“ vardas buvo pasirinktas todėl, kad klubo įkūrėjai norėjo jį pavadinti kaip nors įspūdingiau nei vien tik miestas, kuriame jie gyveno – tai [[Lacijas|Lacijo regionas]], kuriame įsikūrusi Roma. Šviesiai mėlyna ir balta komandos spalvos buvo pasirinktos dėl [[Graikija|Graikijos]] vėliavos ir šalies, pagimdžiusios olimpines tradicijas, o erelį kūrėjai pasirinko kaip Romos imperijos simbolį. „Lazio“ yra pirmasis klubas istorijoje, kuris Romoje pradėjo žaisti organizuotą futbolą. 

== Istorija ==
1900 m. sausio 9 d. įkurtas klubas tuometiniu pavadinimu ''Società Podistica Lazio''. Buvo devyni įkūrėjai – neįgaliotasis Italijos ''Bersaglieri'' karinių pajėgų pareigūnas Luigi Bigiarelli, taip pat Giacomo Bigiarelli, Odoacre Aloisi, Arturo Balestrieri, Alceste Grifoni, Giulio Lefevre'as, Galileo Massa, Alberto Mesonesas, ir Enrico Venieras. Klubas buvo įkurtas kaip atletikos, tačiau [[1901]] metais klube įsikūrė ir futbolo sekcija, kuri pradėjo žaisti oficialias varžybas [[1902]] m. Šiuolaikinis Lazio yra vienas iš didžiausių sporto klubų Europoje – jame propaguojamos net 37 sporto šakos, nuo [[Kriketas|kriketo]] iki [[Krepšinis|krepšinio]] ar [[Parašiutizmas|parašiutizmo]]. [http://www.casalazio.it/sezioni.asp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070517141337/http://www.casalazio.it/sezioni.asp |date=2007-05-17 }}

2006 m. po [[Serie A skandalas (2006)|rezultatų derinimo skandalo]], į kurį įsivėlė ir Lazio, futbolo klubas buvo nubaustas perkeliant į [[Serie B]] ir neteko teisės kitais metais atstovauti Italijai [[UEFA taurė]]s varžybose, tačiau po apeliacijos buvo sugrąžintas į [[Serie A]].

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|2|1974, 2000
|6|1913, 1914, 1923, 1937, 1995, 1999
|6|1957, 1973, 1996, 2001, 2007, 2015
|7|1958, 1998, 2000, 2004, 2009, 2013, 2019
|3|1961, 2015, 2017
|5|1998, 2000, 2009, 2017, 2019
|3|2004, 2013, 2015}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|5|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|5|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|8|taurė}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|2|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|6|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|Serie A|2|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|Serie A|7|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|7|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _lazio2526h
| pattern_b= _lazio2526h
| pattern_ra= _lazio2526h
| pattern_sh= _lazio2526h
| pattern_so= _lazio2526hl
| leftarm= 88bff7
| body= 88bff7
| rightarm= 88bff7
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Marius Stankevičius]], gynėjas 2011–2013 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Società Sportiva Lazio}}
* [http://www.sslazio.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SSLazioOfficialPage facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/lazio/URcSl02h/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/lazio-rom/startseite/verein/398/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ss-lazio/790/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Romos sportas]]
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Lazio]]</text>
      <sha1>kkjmzprpa6pmd66449vubhzo03q2les</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851950</id>
      <parentid>7851949</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:25:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851950</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8173" sha1="6uor32pp5gbcrio78g40gzly74dmm6x" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Romos „Lazio“
| image    = [[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]
| fullname = Società Sportiva Lazio S.p.A.
| nickname = ''Biancocelesti'' (šviesiai mėlyni)&lt;br /&gt;''Aquilotti'' (Ereliai)
| founded  = 1900 m.
| ground   = [[Romos olimpinis stadionas|Olimpinis stadionas]], [[Roma]]
| capacity = 70 634
| chairman = {{flagicon|Italy}} [[Claudio Lotito]]
| manager  = {{flagicon|Italy}} [[Maurizio Sarri]]
| league   = [[Serie A]] (nuo 1988)
| season   = 2025–2026
| position = 9 vieta
|pattern_la1 = _lazio1920h
|pattern_b1 =  _lazio1920h
|pattern_ra1 = _lazio1920h
|pattern_sh1 = _lazio1920h
|pattern_so1 = _lazio1920h
|leftarm1 = 5699EB
|body1 = 5699EB
|rightarm1 = 5699EB
|shorts1 = FFFFFF
|socks1 = FFFFFF
|pattern_la2 = _lazio1920a
|pattern_b2 =  _lazio1920a
|pattern_ra2 = _lazio1920a
|pattern_sh2 = _lazio1920a
|pattern_so2 = _lazio1920a
|leftarm2 = FFFFFF
|body2 = FFFFFF
|rightarm2 = FFFFFF
|shorts2 = 5699EB
|socks2 = 5699EB
|pattern_la3 = _lazio1920t
|pattern_b3 =  _lazio1920t
|pattern_ra3 = _lazio1920t
|pattern_sh3 = _lazio1920t
|pattern_so3 = _lazio1920t
|leftarm3 = 061142
|body3 = 061142
|rightarm3 = 061142
|shorts3 = 061142
|socks3 = 061142
}}

'''Romos „Lazio“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Roma|Romos]] ([[Lacijas]]). Klubas išlaiko ir kitų sporto šakų komandas.

Futbolo komanda žaidžia šviesiai mėlynais marškinėliais, baltais šortais ir kojinėmis. „Lazio“ vardas buvo pasirinktas todėl, kad klubo įkūrėjai norėjo jį pavadinti kaip nors įspūdingiau nei vien tik miestas, kuriame jie gyveno – tai [[Lacijas|Lacijo regionas]], kuriame įsikūrusi Roma. Šviesiai mėlyna ir balta komandos spalvos buvo pasirinktos dėl [[Graikija|Graikijos]] vėliavos ir šalies, pagimdžiusios olimpines tradicijas, o erelį kūrėjai pasirinko kaip Romos imperijos simbolį. „Lazio“ yra pirmasis klubas istorijoje, kuris Romoje pradėjo žaisti organizuotą futbolą. 

== Istorija ==
1900 m. sausio 9 d. įkurtas klubas tuometiniu pavadinimu ''Società Podistica Lazio''. Buvo devyni įkūrėjai – neįgaliotasis Italijos ''Bersaglieri'' karinių pajėgų pareigūnas Luigi Bigiarelli, taip pat Giacomo Bigiarelli, Odoacre Aloisi, Arturo Balestrieri, Alceste Grifoni, Giulio Lefevre'as, Galileo Massa, Alberto Mesonesas, ir Enrico Venieras. Klubas buvo įkurtas kaip atletikos, tačiau [[1901]] metais klube įsikūrė ir futbolo sekcija, kuri pradėjo žaisti oficialias varžybas [[1902]] m. Šiuolaikinis Lazio yra vienas iš didžiausių sporto klubų Europoje – jame propaguojamos net 37 sporto šakos, nuo [[Kriketas|kriketo]] iki [[Krepšinis|krepšinio]] ar [[Parašiutizmas|parašiutizmo]]. [http://www.casalazio.it/sezioni.asp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070517141337/http://www.casalazio.it/sezioni.asp |date=2007-05-17 }}

2006 m. po [[Serie A skandalas (2006)|rezultatų derinimo skandalo]], į kurį įsivėlė ir Lazio, futbolo klubas buvo nubaustas perkeliant į [[Serie B]] ir neteko teisės kitais metais atstovauti Italijai [[UEFA taurė]]s varžybose, tačiau po apeliacijos buvo sugrąžintas į [[Serie A]].

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|2|1974, 2000
|6|1913, 1914, 1923, 1937, 1995, 1999
|6|1957, 1973, 1996, 2001, 2007, 2015
|7|1958, 1998, 2000, 2004, 2009, 2013, 2019
|3|1961, 2015, 2017
|5|1998, 2000, 2009, 2017, 2019
|3|2004, 2013, 2015}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|5|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|5|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|8|taurė}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|2|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|6|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|Serie A|2|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|Serie A|7|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|7|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _lazio2526h
| pattern_b= _lazio2526h
| pattern_ra= _lazio2526h
| pattern_sh= _lazio2526h
| pattern_so= _lazio2526hl
| leftarm= 88bff7
| body= 88bff7
| rightarm= 88bff7
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Marius Stankevičius]], gynėjas 2011–2013 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Società Sportiva Lazio}}
* [http://www.sslazio.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SSLazioOfficialPage facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/lazio/URcSl02h/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/lazio-rom/startseite/verein/398/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ss-lazio/790/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Romos sportas]]
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Lazio]]</text>
      <sha1>6uor32pp5gbcrio78g40gzly74dmm6x</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851951</id>
      <parentid>7851950</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:25:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851951</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8087" sha1="6os3qmuzs3kbertdji5fbxga6y7v1xf" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Romos „Lazio“
| image    = [[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]
| fullname = Società Sportiva Lazio S.p.A.
| nickname = ''Biancocelesti'' (šviesiai mėlyni)&lt;br /&gt;''Aquilotti'' (Ereliai)
| founded  = 1900 m.
| ground   = [[Romos olimpinis stadionas|Olimpinis stadionas]], [[Roma]]
| capacity = 70 634
| chairman = {{flagicon|Italy}} [[Claudio Lotito]]
| manager  = {{flagicon|Italy}} [[Maurizio Sarri]]
| league   = [[Serie A]] (nuo 1988)
| season   = 2025–2026
| position = 9 vieta
|pattern_la1 = _lazio1920h
|pattern_b1 =  _lazio1920h
|pattern_ra1 = _lazio1920h
|pattern_sh1 = _lazio1920h
|pattern_so1 = _lazio1920h
|leftarm1 = 5699EB
|body1 = 5699EB
|rightarm1 = 5699EB
|shorts1 = FFFFFF
|socks1 = FFFFFF
|pattern_la2 = _lazio1920a
|pattern_b2 =  _lazio1920a
|pattern_ra2 = _lazio1920a
|pattern_sh2 = _lazio1920a
|pattern_so2 = _lazio1920a
|leftarm2 = FFFFFF
|body2 = FFFFFF
|rightarm2 = FFFFFF
|shorts2 = 5699EB
|socks2 = 5699EB
|pattern_la3 = _lazio1920t
|pattern_b3 =  _lazio1920t
|pattern_ra3 = _lazio1920t
|pattern_sh3 = _lazio1920t
|pattern_so3 = _lazio1920t
|leftarm3 = 061142
|body3 = 061142
|rightarm3 = 061142
|shorts3 = 061142
|socks3 = 061142
}}

'''Romos „Lazio“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Roma|Romos]] ([[Lacijas]]). Klubas išlaiko ir kitų sporto šakų komandas.

Futbolo komanda žaidžia šviesiai mėlynais marškinėliais, baltais šortais ir kojinėmis. „Lazio“ vardas buvo pasirinktas todėl, kad klubo įkūrėjai norėjo jį pavadinti kaip nors įspūdingiau nei vien tik miestas, kuriame jie gyveno – tai [[Lacijas|Lacijo regionas]], kuriame įsikūrusi Roma. Šviesiai mėlyna ir balta komandos spalvos buvo pasirinktos dėl [[Graikija|Graikijos]] vėliavos ir šalies, pagimdžiusios olimpines tradicijas, o erelį kūrėjai pasirinko kaip Romos imperijos simbolį. „Lazio“ yra pirmasis klubas istorijoje, kuris Romoje pradėjo žaisti organizuotą futbolą. 

== Istorija ==
1900 m. sausio 9 d. įkurtas klubas tuometiniu pavadinimu ''Società Podistica Lazio''. Buvo devyni įkūrėjai – neįgaliotasis Italijos ''Bersaglieri'' karinių pajėgų pareigūnas Luigi Bigiarelli, taip pat Giacomo Bigiarelli, Odoacre Aloisi, Arturo Balestrieri, Alceste Grifoni, Giulio Lefevre'as, Galileo Massa, Alberto Mesonesas, ir Enrico Venieras. Klubas buvo įkurtas kaip atletikos, tačiau [[1901]] metais klube įsikūrė ir futbolo sekcija, kuri pradėjo žaisti oficialias varžybas [[1902]] m. Šiuolaikinis Lazio yra vienas iš didžiausių sporto klubų Europoje – jame propaguojamos net 37 sporto šakos, nuo [[Kriketas|kriketo]] iki [[Krepšinis|krepšinio]] ar [[Parašiutizmas|parašiutizmo]]. [http://www.casalazio.it/sezioni.asp] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070517141337/http://www.casalazio.it/sezioni.asp |date=2007-05-17 }}

2006 m. po [[Serie A skandalas (2006)|rezultatų derinimo skandalo]], į kurį įsivėlė ir Lazio, futbolo klubas buvo nubaustas perkeliant į [[Serie B]] ir neteko teisės kitais metais atstovauti Italijai [[UEFA taurė]]s varžybose, tačiau po apeliacijos buvo sugrąžintas į [[Serie A]].

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|2|1974, 2000
|6|1913, 1914, 1923, 1937, 1995, 1999
|6|1957, 1973, 1996, 2001, 2007, 2015
|7|1958, 1998, 2000, 2004, 2009, 2013, 2019
|3|1961, 2015, 2017
|5|1998, 2000, 2009, 2017, 2019
|3|2004, 2013, 2015}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|5|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|5|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|8|taurė}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|2|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|6|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|Serie A|2|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|Serie A|7|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|7|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SS LAZIO'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:lightBlue;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Ss_lazio.gif|150px]]'''SS LAZIO'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _lazio2526h
| pattern_b= _lazio2526h
| pattern_ra= _lazio2526h
| pattern_sh= _lazio2526h
| pattern_so= _lazio2526hl
| leftarm= 88bff7
| body= 88bff7
| rightarm= 88bff7
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Marius Stankevičius]], gynėjas 2011–2013 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Società Sportiva Lazio}}
* [http://www.sslazio.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SSLazioOfficialPage facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/lazio/URcSl02h/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/lazio-rom/startseite/verein/398/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ss-lazio/790/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Romos sportas]]
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Lazio]]</text>
      <sha1>6os3qmuzs3kbertdji5fbxga6y7v1xf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>45 pabaltijiečių memorandumas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>62758</id>
    <revision>
      <id>7851765</id>
      <parentid>7846209</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:33:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851765</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2977" sha1="q61n1pzgc87bk7ivinsb6tv4uw5p0cz" xml:space="preserve">'''45 pabaltijiečių memorandumas''' – 1979 m. rugpjūčio 23 d. lietuvių, latvių ir estų patriotų bei antisovietinių veikėjų pasirašytas protesto pareiškimas prieš [[Ribentropo-Molotovo paktas|Ribentropo-Molotovo paktą]].

Memorandumą paskelbti poasiūlė [[Lietuvos laisvės lyga|Lietuvos laisvės lygos]] nariai. Jis buvo adresuotas [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizacijos]] [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|Generaliniam sekretoriui]] [[Kurt Waldheim|Kurtui Valdhaimui]] ir [[Helsinkio baigiamasis aktas|Helsinkio baigiamąjį aktą]] pasirašiusių šalių vyriausybėms. Taip paskelbiama tiesa apie tautų agresiją ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kaltininkus. Pasirašiusieji prašė likviduoti karo ir okupacijos padarinius, išvesti svetimą kariuomenę iš [[Baltijos valstybės|Pabaltijo respublikų]].

Pabaltijiečių memorandumas susilaukė plataus atgarsio visame pasaulyje. 1983 m. sausio 13 d. [[Europos Parlamentas]] priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį šis klausimas svarstytas autoritetingame tarptautiniame forume.&lt;ref&gt;[http://www.lzinios.lt/lt/2010-08-11/komentarai_ir_debatai/isejimas_i_viesuma.html Bronislovas Genzelis. Išėjimas į viešumą // Lietuvos žinios, 2010-08-11] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100823075243/http://www.lzinios.lt/lt/2010-08-11/komentarai_ir_debatai/isejimas_i_viesuma.html |date=2010-08-23 }}&lt;/ref&gt;

== Signatarai ==
Memorandumo signatarai: [[Romas Andrijauskas]], [[Stasė Andrijauskienė]], [[Alfonsas Andriukaitis]], [[Edmundas Bartuška]], [[Vytautas Bastys]], [[Vladas Bobinas]], [[Vytautas Bogušis]], [[Ints Calitis]], [[Petras Cidzikas]], [[Ervydas Čekanavičius|Arvydas Čekanavičius]], [[Jonas Dambrauskas]], [[Jonas Eišvidas]], [[Virgilijus Jaugelis]], [[Mečislovas Jurevičius]], [[Liutauras Kazakevičius]], [[Leonas Laurinskas]], [[Rimas Mažukna]], [[Algirdas Mocius]], [[Napoleonas Narkūnas]], [[Mart Niklus]], [[Angelė Paškauskienė]], [[Sigitas Paulavičius]], [[Jonas Petkevičius]], [[Jadvyga Petkevičienė]], [[Kęstutis Povilaitis]], [[Jonas Protusevičius]], [[Sigitas Randis]], [[Endel Ratas]], [[Henrikas Sambore]], [[Julius Sasnauskas]], [[Leonora Sasnauskaitė]], [[Algirdas Statkevičius|Algis Statkevičius]], [[Kęstutis Subačius (1958)|Kęstutis Subačius]], [[Vladas Šakalys]], [[Jonas Šerkšnas]], [[Zigmas Širvinskas]], [[Enn Tarto]], [[Antanas Terleckas]], [[Erik Udam]], [[Romas Vitkevičius]], [[Jonas Volungevičius]], [[Alfreds Zeideks]], [[Juris Ziemelis]], [[Rimas Žukauskas]], [[Ivars Žukovskis]].

Memorandumą pasirašė 4 estai, 5 latviai ir 36 lietuviai.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{ist-stub}}

[[Kategorija:Europos istorija]]
[[Kategorija:Žmogaus teisių istorija]]
[[Kategorija:Žmogaus teisės Lietuvoje]]
[[Kategorija:Rezistencija Lietuvoje]]
[[Kategorija:Memorandumai]]</text>
      <sha1>q61n1pzgc87bk7ivinsb6tv4uw5p0cz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bajorai (Tauragnai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>65329</id>
    <revision>
      <id>7851873</id>
      <parentid>6709258</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:57:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851873</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2366" sha1="1jrsfv8o0itdtvsa7d9mahvovn7s1yi" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Bajorai
|foto = Bajorai (Tauragnų sen.).JPG
|plotis = 275px
|fotoinfo = Kelias pro Bajorus
|lat = 55.495
|long = 25.852
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 27
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Bajõrai|Bajõrų|Bajõrams|Bajorùs|Bajõrais|Bajõruose|š=2002}}
|istpav = {{pl|Bojary}}, {{ru|Пейкишки}}
}}

'''Bajorai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]je, 6 km į šiaurę nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], [[Ažvinčių–Minčios giria|Ažvinčių–Minčios girios]] pakraštyje, prie kelio {{RK4909}} (atšaka į [[Musteikiai (Tauragnai)|Musteikius]]). Riogso mitologinis [[Bajorų akmuo]],&lt;ref&gt;{{cite kvr|29621}}&lt;/ref&gt; yra senkapis, senos neveikiančios kaimo kapinės.

Žemės nederlingos, akmenuotos. Pasak legendo, velnias už kažką nubaudęs žmones, atrišęs maišą ir pribarstęs daugybę didelių ir mažų akmenų. Dėl jų žemę buvo labai sunku dirbti metaliniais įrankiais. Žemdirbiai turėdavo ypač garsias Bajorų [[akėčios|akėčias]], sudėtas iš kelių medinių skirtingų dalių, lengvai riedančias ir per akmenis.&lt;ref&gt;[http://www.uvb.lt/~uvb/Utenos_enciklopedija/seniunijos/tauragnu_seniunija.htm#Min%C4%8Dia Utenos krašto enciklopedija]&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Bajorai, Lithuania - panoramio.jpg|thumb|left|200px|Kaimo kryžius]]

== Istorija ==

Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinio karo]] atskiros Bajorų kaimo dalys buvo vadinamos '''Peikiškėmis''' ir '''Ožkinagaliu'''.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt; Peikiškės užrašytos seniausiame Tauragnų dvaro inventoriuje: ''Folwarku Poykiszki y Petryszki'' [[1669]] metais, p. 28. Bajorų vardas paminėtas [[1802]] metais: ''de Villa Boiary''.

LTSR laikais veikė parduotuvė, mokykla (1928–1956 m. pradinė, 1956–1962 m. septynmetė, vėliau aštuonmetė).&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=180|inc=20|incmin=10
|1902|175|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|149|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|122|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|1|145||Bajorai}}&lt;/ref&gt;
|1970|95|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|75|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|54|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|34|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|27|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|27|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>1jrsfv8o0itdtvsa7d9mahvovn7s1yi</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Peru vėliava</title>
    <ns>0</ns>
    <id>65969</id>
    <revision>
      <id>7851952</id>
      <parentid>7583377</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:33:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CommonsDelinker</username>
        <id>3342</id>
      </contributor>
      <comment>Vaizdas Flag_of_Peru_(war).svg keičiamas State_flag_of_Peru.svg</comment>
      <origin>7851952</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3159" sha1="8tc78wcdtmhf4geaoacj2voxuhzg1cz" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Flag of Peru (state).svg|thumb|200px|[[Vaizdas:FIAV 010010.svg|23px]] Valstybės vėliava (''Pabellón Nacional''); Proporcijos: 2:3]]
[[Vaizdas:Flag of Peru.svg|thumb|200px|[[Vaizdas:FIAV 100100.svg|23px]] Nacionalinė vėliava (''Bandera Nacional''). Proporcijos: 2:3]]
[[Vaizdas:State flag of Peru.svg|thumb|200px|[[Vaizdas:FIAV 001001.svg|23px]] Karinių pajėgų vėliava (''Bandera de Guerra''); Proporcijos: 2:3]]
[[Vaizdas:Naval Jack of Peru.svg|125px|thumb|Jūrų vėliava (''Bandera de proa''); Proporcijos: 1:1]]

'''[[Peru]] [[vėliava]]''' – stačiakampio formos audeklas padalintas į tris lygias vertikalias juostas, išorines raudonas ir vidurinę baltą. Baltos juostos centre įkomponuotas [[Peru herbas]].

== Istorija ==
Vėliava įteisinta [[1825]] m.

== Istorinės vėliavos ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%;&quot;
|-
! Metai
! Vėliava
!
|-
| [[1820]]
| [[Vaizdas:Flag of Peru (1821-1822).svg|50px]] 
| Generolo [[Jose de San Martin]] sukurta ir įteisinta [[1820]] m. [[spalio 21]] d. Pirmosios Respublikos vėliava.
|-
| [[1822]]
| [[Vaizdas:Flag of Peru (1822).svg|50px]] 
| Markizo [[Jose Bernardo de Tagle]], nuvertęs generolą [[Jose de San Martin]], sukūrta ir įteisinta vėliava.
|-
| [[1822]]
| [[Vaizdas:Flag of Peru (1822–1825).svg|50px]] 
| Tais pačiais metais naujai sukurta ir įteisinta vėliava.
|-
| [[1825]]
| [[Vaizdas:Flag of Peru (1825–1950).svg|50px]] 
| [[Simonas Bolivaras|Simon Bolivar]] valdymo metu pakeista ir įteisinta vėliava. Joje, vietoj buvusio saulės simbolio, atsirado [[Jose Gregorio Paredes]] ir [[Francisco Javier Cortss]] sukurtas [[Peru herbas]].
|-
| [[1836]]–[[1839]]
| [[Vaizdas:Flag of the Peru-Bolivian Confederation.svg|50px]] 
| [[Peru]] ir [[Bolivija|Bolivijos]] konfederacijos gyvavimo metu naudota vėliava.
|-
| [[1836]]–[[1839]]
| [[Vaizdas:Flag of South Peru.svg|50px]] 
| [[Peru]] ir [[Bolivija|Bolivijos]] konfederacijos gyvavimo metu [[Pietų Peru]] naudota vėliava. ([[Šiaurės Peru]] buvo sudariusi konfederaciją su Bolivija).
|-
|}

[[1950]] m. generolas [[Odria]] suvienijo valstybę ir naudojo raudona - balta - raudoną vėliavą. Vėliau joje buvo įkomponuota Peru herbas,. Tokia vėliava naudojama iki šių dienų.

[[Birželio 7]] d., Arikos mūšio metinės, yra minima kaip Vėliavos diena.

== Simbolika ==
Raudona spalva simbolizuoja karą ir didvyriškumą, balta – taiką, garbę ir progresą.

== Panašios vėliavos ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%;&quot;
|-
! Vėliava
! Šalis
! Skirtumai
|-
| [[Vaizdas:Flag of Canada.svg|50px]] 
| [[Kanados vėliava]]
| Vėliavos centre kitoks simbolis.
|-
| [[Vaizdas:POL_województwo_zachodniopomorskie_flag.svg|50px]] 
| Vakarų [[Pomeranija|Pomeranijos]] vėliava.
| Inversinė.
|-
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.fotw.info/flags/pe.html fotw.net]
* [http://www.vexilla-mundi.com/peru.htm vexilla - mundi.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061017180932/http://www.vexilla-mundi.com/peru.htm |date=2006-10-17 }}
{{-}}

{{AmericaSurVėliavos}}
{{Commons|Category:Flags of Peru|no=T}}

[[Kategorija:Peru atributika]]
[[Kategorija:Valstybinės vėliavos]]</text>
      <sha1>8tc78wcdtmhf4geaoacj2voxuhzg1cz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Juozas Vitkus-Kazimieraitis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>68664</id>
    <revision>
      <id>7851737</id>
      <parentid>7618655</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T15:49:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851737</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7393" sha1="j5ppdgkx5ggzvwokbr0gabks61wqbll" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = mil
| vardas = Juozas Vitkus-Kazimieraitis
| paveikslėlis = Juozas Vitkus-Kazimieraitis in uniform.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = J. Vitkus-Kazimieraitis
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1901|12|10}}
| gimimo vieta = [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnuose]], [[Tirkšlių valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1946|07|02|1901|12|10}}
| mirties vieta = [[Janavas (Druskininkai)|Janavas]], [[Lazdijų apskritis]]| palaidojimo vieta = perlaidotas [[Antakalnio kapinės]]e
| tautybė = 
| sutuoktinis = Genovaitė Grybauskaitė
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Jūratė-Teresė Vainauskienė, Vytolis Vitkus, Vytautas Vitkus, Rimgaudas Vitkus, Algimantas Vitkus, Kastytis Vitkus, Liudas Vitkus. 
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = lietuvių [[rezistentas]], Pietų [[Lietuvos partizanas|Lietuvos partizanų]] vienytojas ir pirmasis vadas.
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
* [[1997]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]]
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Juozas Vitkus-Kazimieraitis''' ([[1901]] m. [[gruodžio 10]] d. [[Ketūnai (Mažeikiai)|Ketūnuose]], [[Tirkšlių valsčius]] – [[1946]] m. [[liepos 2]] d., Žaliamiškyje netoli [[Liškiava|Liškiavos]]) – lietuvių [[rezistentas]], Pietų [[Lietuvos partizanas|Lietuvos partizanų]] vienytojas ir pirmasis vadas, [[pulkininkas]].&lt;ref&gt;{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-vitkus/ Juozas Vitkus]}}&lt;/ref&gt;

== Biografija ==
Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių aps. Skuodo vls. Ketūnų k. ūkininko šeimoje. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. [[Tirkšliai|Tirkšliuose]] baigė pradžios mokyklą. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus organizuoti vietinę savivaldą, 1918 m. pabaigoje pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybės raštininku sekretoriumi. Vėliau mokėsi [[Mažeikiai|Mažeikių]] prekybos mokykloje, [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]].

1920 m. lapkričio mėn., mokydamasis Telšių gimnazijos 6-ojoje klasėje, įstojo į [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], baigė jos IV laidą. 1921 m. paskirtas į veikiančią [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]], dalyvavo [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Nepriklausomybės kovose]]. Buvo paskirtas į veikiančios armijos [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas|4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką]], gynusį Širvintų-Giedraičių barą.

1924–1926 m. mokėsi [[Kaunas|Kauno]] Aukštųjų Karo technikos kursų Statybos skyriuje. 1929–1934 m. mokėsi Briuselio (Belgija) karo vadovybės inžinerinėje mokykloje. Grįžęs iš studijų užsienyje, tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku.

1938 m. [[pulkininkas leitenantas]], pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją. Aktyviai bendradarbiavo „[[Kardas (žurnalas)|Karde]]“, „[[Karys (žurnalas)|Karyje]]“, „[[Mūsų žinynas|Mūsų žinyne]]“ ir kt., buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde.&lt;ref&gt;[http://www.genocid.lt/centras/lt/334/a/ Biografija]&lt;/ref&gt;

1941 metais buvo [[Lietuvos aktyvistų frontas|Lietuvos aktyvistų fronto]] (LAF) Vilniaus štabo nariu, rengusiu [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimą]]. 1941 m. prasidėjus karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę „Kęstučio” organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje inžinerijos disciplinas.

Antros sovietinės Lietuvos okupacijos metais pasitraukė į [[Dzūkija|Dzūkiją]], įsidarbino [[Kabeliai|Kabelių]] girininkijoje buhalteriu. 1945 m. gegužės mėn. įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, vienijo rezistencinę veiklą.

1945 m. gegužės 7 d. J. Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo pirmus direktyvinius dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę (po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu). 1945 m. lapkričio 18 d. įkūrė „A” apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu.

1946 m. balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“.

Mūšyje su [[NKVD]] padaliniais Žaliamiškyje prie Liškiavos (Lazdijų aps., šalia [[Janavas (Druskininkai)|Janavo]]&lt;ref&gt;{{cite kvr|26419}}&lt;/ref&gt;) 1946 m. liepos 2 d. buvo sunkiai sužeistas, po kelių valandų mirė.

{{citata|Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų savo vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. Aš kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tęsėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus…|[[Adolfas Ramanauskas-Vanagas]]}}

== Palaidojimo vieta ==
Apie J. Vitkaus-Kazimieraičio palaidojimo vietą nebuvo žinoma daugiau nei pusę amžiaus. 2022 m. spalio 20 d. [[Leipalingis|Leipalingyje]], buvusios NKVD būstinės kieme, atlikti archeologiniai kasinėjimai. Jų metu rasti žuvusio partizano palaikai, kurių autentiškumą patvirtino [[DNR]] tyrimas.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/10/19/news/vilniuje-prasideda-daug-aistru-keliancios-eitynes-uz-palestina-organizatoriai-ispejo-dalyvius-28798267 Antakalnio kapinėse bus perlaidojami J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai] ''lrytas.lt'' 2023-10-19&lt;/ref&gt;

2023 m. spalio 21 d. J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai iškilmingai perlaidoti [[Antakalnio kapinės]]e.

== Įvertininimas ==
* 1997 m. lapkričio 20 d. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidento]] dekretu J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu.
* 1998 m. sausio 26 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
* 1999 m. jo vardu pavadintas [[Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas]], dislokuotas Kaune.
* 2013 m. jo vardu pavadinta [[Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla]] Mažeikių rajone.
* 2025 m. į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] įrašyta gimtosios sodybos vieta Ketūnuose.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=45164|title=Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gimtosios sodybos vieta}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.genocid.lt/centras/lt/334/a/ Biografija]
* Rokas Subačius. [[Dramatiškos biografijos]]: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5

{{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}}

{{DEFAULTSORT:Vitkus-Kazimieraitis, Juozas}}
[[Kategorija:Lietuvos rezistentai]]
[[Kategorija:Lietuvos pulkininkai]]
[[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]]</text>
      <sha1>j5ppdgkx5ggzvwokbr0gabks61wqbll</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos</title>
    <ns>0</ns>
    <id>69440</id>
    <revision>
      <id>7851764</id>
      <parentid>6776415</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:32:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851764</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2856" sha1="bjncjbku709o2fg3b1rio3f2g9s78r1" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = {{en|South Georgia and the South Sandwich Islands}}
| herbas = Coat of arms of South Georgia and the South Sandwich Islands.svg
| vėliava = Flag of South Georgia and the South Sandwich Islands.svg
|kilm=Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salų
| žemėlapis = Antarktyda-SGSS.png
| žemėlapio tekstas = 
| plotis = 250
| UTC= -2|UTCv= 
| valstybė = Jungtinė Karalystė
| valstRegionoVardas = | valstRegionas = 
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = 
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = 
| admCentras =King Edvard Pointas
| admVienetoVardas = | admVienetoKiekis = 
| admVienetoVardas2 = | admVienetoKiekis2 = 
| admVienetoVardas3 = | admVienetoKiekis3 = 
| įkurtas = 
| vadovotitulas = Komisaras|vadovas = Nigel Haywood
| gyventojumetai = [[2006]]|gyventoju = 30
| plotas = 3903
| iso 3166-2 = GS
| teritkodai = | teritkodas = 
| pastokodas = 
| telkodas = 
| tinklalapis = 
| vikiteka = Category:South Georgia and the South Sandwich Islands
}}
[[Vaizdas:South Georgia and South Sandwich Islands.png|thumb|left|300px|Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salų žemėlapis]]
'''Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos''' ({{en|South Georgia and the South Sandwich Islands}}, {{es|Islas Georgias del Sur y Sandwich del Sur}}) – [[Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos|Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija]] [[Atlanto vandenynas|Pietų Atlante]]. Į jas pretenzijas reiškia [[Argentina]]. Teritorija sudaryta [[1985]] m., iki tol įėjo į [[Falklando salos (teritorija)|Folklando salų]] teritoriją.

Salyną sudaro [[Pietų Džordžija|Pietų Džordžijos]] (Pietų Georgijos) sala ir atokiau esančios mažesnės [[Pietų Sandvičo salos]]. Administracinis centras – [[King Edvard Pointas]], taip pat yra buvusi [[banginių medžioklė|banginių medžiotojų]] stotis [[Griutvikenas]].

== Klimatas ==
 
Klimatas atšiaurus. Maksimali paros temperatūra [[Pietų Džordžija|Pietų Džordžijoje]], jūros lygyje, yra 0 °[[Celsijus|C]] [[žiema|žiemą]] ([[rugpjūtis|rugpjūtį]]), ir 8 °[[Celsijus|C]] [[vasara|vasarą]] ([[sausis|sausį]]). Minimali žiemos temperatūra paprastai būna apie -5 °[[Celsijus|C]], kartais iki -10 °[[Celsijus|C]]. Didžiausia kada nors užregistruota temperatūra buvo 23,5&amp;nbsp;°C [[Griutvikenas|Griutvikene]].

Metinis kritulių kiekis Pietų Džordžijoje lygus 1500 mm.
Didžiają kritulių dalį sudaro [[šlapdriba]] arba [[sniegas]].

Salas supančios jūros temperatūra siekia iki 0&amp;nbsp;°C rugpjūčio pabaigoje, ir maždaug 4 °[[Celsijus|C]] [[balandis|balandžio]] pradžioje.

[[Vaizdas:Thatcher-Peninsula.jpg|thumb|left|250px|Pietų Džordžijos sala]]

{{Britanijos valdos}}

[[Kategorija:Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos| ]]</text>
      <sha1>bjncjbku709o2fg3b1rio3f2g9s78r1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pietų Sandvičo salos</title>
    <ns>0</ns>
    <id>69442</id>
    <revision>
      <id>7851769</id>
      <parentid>7689362</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:35:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851769</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1985" sha1="riaf4ou6qhw0rxs8feu40iu6ddj4z4m" xml:space="preserve">[[Vaizdas:South sandwich islands.png|thumb|200px|Pietų Sandvičo salos]]

'''Pietų Sandvičo salos''' ({{en|South Sandwich Islands}}) – salų grupė [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pietuose, [[Antarktis|Antarktyje]]. Sudaro 11 [[ugnikalnisvulkaninės]] kilmės salų. Drauge su [[Pietų Džordžija]] sudaro [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Britų užjūrio teritorijos|užjūrio teritoriją]] – [[Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos|Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salas]]. Plotas 310 km². Salynas susidarė dėl [[Subdukcija|Pietų Amerikos plokštės panirimo po Pietų Sandvičo plokštės]]. Salos bent 70% sudarytos iš [[bazaltas|bazalto]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://volcano.oregonstate.edu/sites/volcano.oregonstate.edu/files/oldroot/volcanoes/volc_images/south_america/south_sandwich_islands.html|title=South Sandwich Islands, southern Atlantic Ocean|website=Oregon State University|access-date=2022-08-09|archive-date=2022-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20220809160001/https://volcano.oregonstate.edu/sites/volcano.oregonstate.edu/files/oldroot/volcanoes/volc_images/south_america/south_sandwich_islands.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Salynas funkcionuoja kaip svarbi būstinė [[pingvinas|pingvinams]] bei kitiems [[jūriniai paukščiai|jūriniams paukščiams]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.bas.ac.uk/media-post/research-sheds-light-on-south-sandwich-islands/|title=New South Sandwich Islands research|date=2022-06-15|access-date=2022-08-09|language=en}}&lt;/ref&gt; Aukščiausia vieta – [[Belindos kalnas]]. [[1755]] m. salas atrado [[Džeimsas Kukas]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.britannica.com/place/South-Sandwich-Islands|title=South Sandwich Islands|access-date=2022-08-09|language=en|website=Encyclopedia Britannica}}&lt;/ref&gt;

Salos skirstomos į 4 grupes: Traverso, Kendlmaso, Centrines ir Pietų Tulės.
== Šaltiniai ==
{{reflist}} 

[[Kategorija:Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos]]</text>
      <sha1>riaf4ou6qhw0rxs8feu40iu6ddj4z4m</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851773</id>
      <parentid>7851769</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:39:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851773</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1982" sha1="7erxogrhib4yllb46q66y06e92zy03t" xml:space="preserve">[[Vaizdas:South sandwich islands.png|thumb|200px|Pietų Sandvičo salos]]

'''Pietų Sandvičo salos''' ({{en|South Sandwich Islands}}) – salų grupė [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pietuose, [[Antarktis|Antarktyje]]. Sudaro 11 [[ugnikalnis|vulkaninės]] kilmės salų. Drauge su [[Pietų Džordžija]] sudaro [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Britų užjūrio teritorijos|užjūrio teritoriją]] – [[Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos|Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salas]]. Plotas 310 km². Salynas susidarė dėl [[Subdukcija|Pietų Amerikos plokštės panirimo po Pietų Sandvičo plokštės]]. Salos bent 70% sudarytos iš [[bazaltas|bazalto]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://volcano.oregonstate.edu/sites/volcano.oregonstate.edu/files/oldroot/volcanoes/volc_images/south_america/south_sandwich_islands.html|title=South Sandwich Islands, southern Atlantic Ocean|website=Oregon State University|access-date=2022-08-09|archive-date=2022-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20220809160001/https://volcano.oregonstate.edu/sites/volcano.oregonstate.edu/files/oldroot/volcanoes/volc_images/south_america/south_sandwich_islands.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Salynas funkcionuoja kaip svarbi būstinė [[pingvinas|pingvinams]] bei kitiems [[jūriniai paukščiai|jūriniams paukščiams]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.bas.ac.uk/media-post/research-sheds-light-on-south-sandwich-islands/|title=New South Sandwich Islands research|date=2022-06-15|access-date=2022-08-09|language=en}}&lt;/ref&gt; Aukščiausia vieta – [[Belindos kalnas]]. 1755 m. salas atrado [[Džeimsas Kukas]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.britannica.com/place/South-Sandwich-Islands|title=South Sandwich Islands|access-date=2022-08-09|language=en|website=Encyclopedia Britannica}}&lt;/ref&gt;

Salos skirstomos į 4 grupes: Traverso, Kendlmaso, Centrines ir Pietų Tulės.
== Šaltiniai ==
{{reflist}} 

[[Kategorija:Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos]]</text>
      <sha1>7erxogrhib4yllb46q66y06e92zy03t</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vilkablauzdė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>79066</id>
    <revision>
      <id>7851867</id>
      <parentid>6709303</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:41:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33781-32</username>
        <id>219183</id>
      </contributor>
      <origin>7851867</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1658" sha1="en4e32rl5krxwjak1yzraayiqrbvdkc" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vilkablauzdė
|foto = Vilkablauzdė.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Vilkablauzdė
|lat = 55.476
|long = 25.790
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 30
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vilkablaũzdė|Vilkablaũzdės|Vilkablaũzdei|Vilkablaũzdę|Vilkablauzdè|Vilkablaũzdėje|š=2002}}
}}

'''Vilkablauzdė''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], aukštumoje tarp miškelių, prie Raudesos (Rudakasčio) upelio. Praeina [[Klykiai|Klykių]]–[[Bajorai|Bajorų]] keliukas. Stovi koplytstulpis.

== Istorija ==

Kaimas šaltiniuose minimas nuo [[1792]] m. – čia buvo Tauragnų valdoms priklausęs Vilkablauzdės dvaras. XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius.

Tarybiniais metais Vilkablauzdė buvo Tilvyčio [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė [[felčerių ir akušerių punktas]] (įkurtas 1980 m.)

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=80|inc=20|incmin=5
|1902|71|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|67|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|39|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|42|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|755||Vilkablauzdė}}&lt;/ref&gt;
|1979|75|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|53|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|520||Vilkablaūzdė}}&lt;/ref&gt;
|1989|65|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|49|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|44|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|30|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

[[Vaizdas:Vilkablauzdė, koplytstulpis.JPG|thumb|left|180px|Koplytstulpis]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>en4e32rl5krxwjak1yzraayiqrbvdkc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851868</id>
      <parentid>7851867</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:44:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851868</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1670" sha1="dw70b0xa4w04w9zifw5v9sgkh68t2t2" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vilkablauzdė
|foto = Vilkablauzdė.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Vilkablauzdė
|lat = 55.476
|long = 25.790
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 30
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vilkablaũzdė|Vilkablaũzdės|Vilkablaũzdei|Vilkablaũzdę|Vilkablauzdè|Vilkablaũzdėje|š=2002}}
}}

'''Vilkablauzdė''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], aukštumoje tarp miškelių, prie Raudesos (Rudakasčio) upelio. Praeina [[Klykiai|Klykių]]–[[Bajorai (Tauragnai)|Bajorų]] keliukas. Stovi koplytstulpis.

== Istorija ==

Kaimas šaltiniuose minimas nuo [[1792]] m. – čia buvo Tauragnų valdoms priklausęs Vilkablauzdės dvaras. XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius.

Tarybiniais metais Vilkablauzdė buvo Tilvyčio [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė [[felčerių ir akušerių punktas]] (įkurtas 1980 m.)

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=80|inc=20|incmin=5
|1902|71|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|67|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|39|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|42|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|755||Vilkablauzdė}}&lt;/ref&gt;
|1979|75|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|53|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|520||Vilkablaūzdė}}&lt;/ref&gt;
|1989|65|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|49|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|44|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|30|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

[[Vaizdas:Vilkablauzdė, koplytstulpis.JPG|thumb|left|180px|Koplytstulpis]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>dw70b0xa4w04w9zifw5v9sgkh68t2t2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851869</id>
      <parentid>7851868</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:46:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851869</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1708" sha1="ji9lf057lgryloq8jjujda5983hrjwd" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vilkablauzdė
|foto = Vilkablauzdė.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Vilkablauzdė
|lat = 55.476
|long = 25.790
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 30
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vilkablaũzdė|Vilkablaũzdės|Vilkablaũzdei|Vilkablaũzdę|Vilkablauzdè|Vilkablaũzdėje|š=2002}}
}}

'''Vilkablauzdė''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], aukštumoje tarp miškelių, prie Raudesos (Rudakasčio) upelio. Praeina [[Klykiai|Klykių]]–[[Bajorai (Tauragnai)|Bajorų]] keliukas. Stovi koplytstulpis.

== Istorija ==

Kaimas šaltiniuose minimas nuo [[1792]] m. – čia buvo Tauragnų valdoms priklausęs Vilkablauzdės dvaras. XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

Tarybiniais metais Vilkablauzdė buvo Tilvyčio [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė [[felčerių ir akušerių punktas]] (įkurtas 1980 m.).&lt;ref name=&quot;TLE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=80|inc=20|incmin=5
|1902|71|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|67|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|39|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|42|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|755||Vilkablauzdė}}&lt;/ref&gt;
|1979|75|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|53|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|520||Vilkablaūzdė}}&lt;/ref&gt;
|1989|65|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|49|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|44|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|30|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

[[Vaizdas:Vilkablauzdė, koplytstulpis.JPG|thumb|left|180px|Koplytstulpis]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>ji9lf057lgryloq8jjujda5983hrjwd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851870</id>
      <parentid>7851869</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:50:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851870</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2012" sha1="se33yb78owr9ndknzh7zh43blr1ghym" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vilkablauzdė
|foto = Vilkablauzdė.JPG
|plotis = 270px
|fotoinfo = Vilkablauzdė
|lat = 55.476
|long = 25.790
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 30
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vilkablaũzdė|Vilkablaũzdės|Vilkablaũzdei|Vilkablaũzdę|Vilkablauzdè|Vilkablaũzdėje|š=2002}}
|istpav= {{pl|Wiłkoblaudziszki}}, {{ru|Вилкоблаудзишки}}
}}

'''Vilkablauzdė''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], aukštumoje tarp miškelių, prie Raudesos (Rudakasčio) upelio. Praeina [[Klykiai|Klykių]]–[[Bajorai (Tauragnai)|Bajorų]] keliukas. Stovi koplytstulpis.

== Istorija ==

Kaimas šaltiniuose minimas nuo [[1792]] m. – čia buvo Tauragnų valdoms priklausęs Vilkablauzdės dvaras. XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt; XIX a. pab. kaimas buvo [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Tauragnų valsčius|Tauragnų valsčiuje]]. Padovanotas Prušakų giminei, vėliau išskirstytas.&lt;ref&gt;{{SGKP|13|535|Wiłkoblaudziszki}}&lt;/ref&gt;

Tarybiniais metais Vilkablauzdė buvo Tilvyčio [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Veikė [[felčerių ir akušerių punktas]] (įkurtas 1980 m.).&lt;ref name=&quot;TLE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=80|inc=20|incmin=5
|1902|71|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|67|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|39|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|42|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|755||Vilkablauzdė}}&lt;/ref&gt;
|1979|75|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|53|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|520||Vilkablaūzdė}}&lt;/ref&gt;
|1989|65|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|49|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|44|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|30|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

[[Vaizdas:Vilkablauzdė, koplytstulpis.JPG|thumb|left|180px|Koplytstulpis]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>se33yb78owr9ndknzh7zh43blr1ghym</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Musteikiai (Tauragnai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>79067</id>
    <revision>
      <id>7851871</id>
      <parentid>6869429</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:51:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851871</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1368" sha1="oyqaai16popc2xuur740b5d9qg3wsir" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Musteikiai
|foto = Musteikiai.JPG
|plotis = 275px
|fotoinfo = Kelias pro Musteikius
|lat = 55.482
|long = 25.811
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Musteĩkiai|Musteĩkių|š=2016}}
|istpav = {{pl|Mustejki}}, {{ru|Мустейки}}
}}

'''Musteikiai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], supamas miškų, pelkaičių. Eina keliukas [[Bajorai (Tauragnai)|Bajorai]]–[[Vilkablauzdė]].

== Etimologija ==

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio ''Musteĩkis''.&lt;ref&gt;{{LVGDB}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

XX a. pradžioje kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Tauragnų valsčius|Tauragnų valsčių]].&lt;ref&gt;{{SGKP|15b|363|Mustejki}}&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=5|till=80|inc=20|incmin=5
|1902|72|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|76|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|40|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|51|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|28|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|13|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|7|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|4|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|4|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>oyqaai16popc2xuur740b5d9qg3wsir</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kvebekas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>80384</id>
    <revision>
      <id>7851958</id>
      <parentid>7120791</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:52:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kurcke</username>
        <id>209059</id>
      </contributor>
      <comment>Coat of arms of Quebec (without crown).svg The crown was officially removed from the Québec coat of arms on 23 January 2026. Source: https://www.quebec.ca/gouvernement/portrait-quebec/drapeau-symboles-nationaux/armoiries</comment>
      <origin>7851958</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28390" sha1="djaaaeqy4ktm751npzyz9n55y2we3n6" xml:space="preserve">:: ''Kvebeku taip pat vadinamas ir miestas – žr. [[Kvebekas (miestas)]]''.
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = {{fr|Québec}}
| žemėlapis = Quebec in Canada 2.svg
| UTC=|UTCv=
| valstybė = Kanada
| herbas = Coat of arms of Quebec (without crown).svg
| vėliava = Flag of Quebec.svg
| admCentras = Kvebekas (miestas){{!}}Kvebekas
|kalbos = [[prancūzų kalba|prancūzų]]
| admVienetoVardas = | admVienetoKiekis =
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai = 2021&lt;ref&gt;[https://www.citypopulation.de/en/canada/agglo/ CANADA: Agglomerations // Provinces and Territories], ''citypopulation.de''&lt;/ref&gt;|gyventoju = 8604495
| plotas = 1542056
| altitudė = 
| tinklalapis = http://www.gouv.qc.ca/ www.gouv.qc.ca
| iso 3166-2 = CA-QC
| vikiteka = Category:Québec
}}

'''Kvebekas''' ({{fr|Québec}}, {{en|Quebec}}) – [[prancūzų kalba|prancūzakalbė]]&lt;ref name=language&gt;&quot;[http://www.oqlf.gouv.qc.ca/english/charter/title1chapter1.html Title I :Status of the French language]. &quot; Government of Quebec. Nuoroda tikrinta on November 10, 2010. &quot;1. French is the official language of Québec. &quot; – Original French: [http://www.oqlf.gouv.qc.ca/charte/charte/clflgoff.html Titre I&amp;nbsp;– Le statut de la langue française&amp;nbsp;– Chapitre I&amp;nbsp;– La langue officielle du Québec&lt;!-- Bot generated title --&gt;] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061211093058/http://www.oqlf.gouv.qc.ca/charte/charte/clflgoff.html |date=2006-12-11 }}.&lt;/ref&gt; provincija rytų [[Kanada|Kanadoje]]. Tai pirmoji įkurta ir didžiausia pagal plotą Kanados [[Kanados provincijos ir teritorijos|provincija]]. Pietvakariuose ribojasi su [[Ontarijas|Ontariju]], šiaurės rytuose – su [[Niufaundlandas ir Labradoras|Niufaundlandu ir Labradoru]], pietryčiuose – su [[Naujasis Bransvikas|Naujuoju Bransviku]]. Taip pat pietuose turi sieną su keliomis [[JAV]] valstijomis. Tai daugiausiai prancūzakalbių gyventojų turinti Kanados provincija. Dėl savo kalbos, kultūros ir jos institucijų Kvebekas sudaro savarankišką Kanados tautą.&lt;ref&gt;Cour suprême du Canada: [http://scc.lexum.umontreal.ca/fr/1982/1982rcs2-793/1982rcs2-793.html Renvoi sur l’opposition du Québec à une résolution pour modifier la Constitution, [1982] 2 R.C.S. 793] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100505142027/http://scc.lexum.umontreal.ca/fr/1982/1982rcs2-793/1982rcs2-793.html |date=2010-05-05 }} – „Wir müssen anerkennen, dass die beiden Völker, die Kanada gegründet haben, grundsätzlich gleich sind und dass Quebec innerhalb der kanadischen Föderation durch Sprache, Kultur und Institutionen eine eigenständige Gesellschaft bildet und alle Attribute einer deutlichen nationalen Gemeinschaft aufweist“, Original: « On devra reconnaître que les deux peuples qui ont fondé le Canada sont foncièrement égaux et que le Québec forme à l’intérieur de l’ensemble fédéral canadien une société distincte par la langue, la culture, les institutions et qui possède tous les attributs d’une communauté nationale distincte ».&lt;/ref&gt;

[[2021]] m. Kvebeke gyveno 8,604 mln. gyventojų. Dauguma jų – [[kvebekiečiai]] ({{fr|Québécois}})&lt;ref&gt;The term ''Québécois'' (feminine: ''Québécoise''), which is usually reserved for francophone Quebeckers, may be rendered in English without both e-acute (''é''): ''Quebecois'' (fem.: ''Quebecoise''). (''Oxford Guide to Canadian English Usage''; ISBN 0-19-541619-8; p. 335).&lt;/ref&gt;. Kvebekas yra vienintelis Šiaurės Amerikos regionas, kur pracūzakalbiai sudaro daugumą. Nors Kanadoje oficialios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]], vis dėlto Kvebeko oficiali kalba yra tik prancūzų. Administracinis centras yra [[Kvebekas (miestas)|Kvebekas]], o didžiausias miestas [[Monrealis]].

Kvebeko simboliai yra: įvairiaspalvis vilkdalgis&lt;ref&gt;[http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080611165104/http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en |date=2008-06-11 }}&lt;/ref&gt;, geltonasis beržas&lt;ref&gt;[http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080611165104/http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en |date=2008-06-11 }}&lt;/ref&gt; ir baltoji pelėda&lt;ref&gt;[http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080611165104/http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en |date=2008-06-11 }}&lt;/ref&gt;. Vėliavoje pavaizduota lelija. Kvebeko moto {{fr|'Je me souviens'}} („Aš prisimenu“).

Kvebeko [[čiabuviai]]s yra laikomos 39 pripažintos tautos, kurios dar vadinamos [[Pirmosios tautos|Pirmosiomis tautomis]] ([[indėnai]]). Dauguma jų kalbų priklauso [[Irokėzai|irokėzų]], algonkinų ir [[Inuitai|inuitų]] kalbų grupėms.

== Istorija ==

=== Priešistorė ir europiečių atradimas ===
[[Vaizdas:Jacques Cartier 1851-1852.jpg|130px|left|thumb|[[Žakas Kartjė]]]]

Kvebekas senovėje buvo [[Inuitai|inuitų]], [[Mohaukai|mohaukų]], cree, algonkinų, innu, atikamekw, mi’kmaq, wyandot, abenaki, maliseet ir naskapi genčių gyvenvietė. Nors daugiausia tautų gyveno nesėsliai kaip medžiotojai, rankiotajai ir žvejai, [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno]] [[irokėzai]] gyveno sėsliai ir vertėsi žemės ūkiu.

[[Baskai|Baskų]] žvejai apytiksliai jau nuo [[1525]] m. nuolatos atplaukdavo į rytų Kanados pakrantę iki [[Šv. Lauryno upė]]s [[Estuarija|estuarijos]]. Pirmasis europiečių atradėjas atklydęs į Kvebeko vidurį buvo prancūzas [[Jacques Cartier|Žakas Kartjė]]. [[1534]] m. jis pasiekė dabartinį [[Gaspé]] miestą. [[Pierre Chauvin]] [[1600]] m. dabartinėje Tadoussac gyvenvietėje įkūrė pirmąjį prekybos postą.

=== Naujoji Prancūzija ===
{{main|Naujoji Prancūzija}}
[[Vaizdas:Samuel de Champlain Carte geographique de la Nouvelle France.jpg|thumb|right|250px|Naujosios Prancūzijos žemėlapis sudarytas [[Samuel de Champlain]]]]

[[1608]] m. [[Samuel de Champlain]] įkūrė [[Kvebekas (miestas)|Kvebeko miestą]], kuris buvo paskelbtas [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] sostine. Palaipsniui susiformavo prekybiniai ir kariniai santykiai su algokinais ir wyandot gentimis. Manais su indėnais už metalo gaminius, ginklus ir alkoholį į Prancūziją buvo eksportuojami kailiai. Iš Kvebeko miesto į Kanados gilumas skverbėsi tyrinėtojai ir katalikų misionieriai. Kitos gyvenvietės kūrėsi palei [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno upę]] jau [[XVII a.]] ([[Monrealis]] [[1642]] m.).

Kvebeko pavadinimas kilo iš algokinų kalbos žodžio, kuris reiškia „kur upė siaurėja“. Juo buvo vadinamos vietos aplink [[Kvebekas (miestas)|Kvebeko miestą]] ir aplink Šv. Lauryno upę. Ankstyvieji pavadinimo rašybos variantai buvo Québecq ([[1601]] m.) ir Kébec ([[1609]] m.)&lt;ref&gt;Patricia Afable, Madison Beeler: „Place Names“, in ''Handbook of North American Indians''. Bd. 17, S. 191. William C. Sturtevant, Washington DC 1996.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://history.cbc.ca/history/?MIval=EpContent.html&amp;series_id=1&amp;episode_id=2&amp;chapter_id=4&amp;page_id=4&amp;lang=E The birth of Quebec] – Canadian Broadcast Corporation, 2001&lt;/ref&gt;.

[[1627]] m. [[Liudvikas XIII]] suteikė ''Compagnie de la Nouvelle-France'' monopolija kontroliuoti kailių prekybą. Kvebeke vyravo pusiau feodalinė žemės dalyba ir buvo uždrausta į kraštą atsikelti ne katalikams. Šv. Sulpicijus ir [[Jėzuitai|Jėzuitų]] ordinai stengėsi algokinus ir wyandot atversti į katalikų tikėjimą. Dėl to, kad kolonizacija, vadovaujama ''Compagnie'', vyko labai lėtai karalius [[Liudvikas XIV]] [[1663]] m. ją paskelbė karališkąją kolonija. Per kitą šimtmetį prancūzų kolonistų skaičius stipriai išaugo, kurie save vadino „Canadiens“, iki 60 tūkst. Dėl Prancūzijos draudimo [[Hugenotai|hugenotams]] atsikelti į jos teritorijas, gyventojų skaičius nebuvo toks didelis kaip Trylikoje kolonijų.
[[Vaizdas:Samuel de Champlain arrive à Québec - George Agnew Reid - 1909.jpg|250px|left|thumb|[[Samuel de Champlain]], „Naujosios Prancūzijos tėvas“, pasiekia Kvebeko miestą.]]
[[1753]] m. Prancūzija, kad sumažintų Britanijos įtaką, pradėjo statyti fortus Ohajo regiono teritorijoje. Sekančiais metais [[Fort Duquesne]] sugriovimas tapo viena iš priežasčių, dėl ko kilo [[Prancūzų ir indėnų karas]], kur kas didesnio [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]] dalis. Prancūzijos pusėje kovojo wyandot, o Britanijos pusėje irokėzų gentys. [[1759]] m. Prancūzai buvo sutriuškinti Abraomo lygumoje. [[1763]] m. pagal Paryžiaus sutartį Naujoji Prancūzija krito Didžajai Britanijai. Tais pačiais metais britų karalius [[Jurgis III]] koloniją pervadino į Kvebeko provinciją.

=== Britų valdymas ===

Kai prancūzakalbių asimiliacija nepavyko [[1774]] m. britų parlamentas priėmė Kvebeko aktą. Šis įstatymas pripažino prancūzišką rašybos sistemą, religijos laisvę, o be to prancūzų kalbą ir kultūrą. Šitaip buvo siekiama užkirsti kelią Kvebekui prisijungti prie sukilusiu Trylikos kolonijų.

Tačiau įstatymas supykdė Trylika kolonijų, nes juo buvo perkeltos Kvebeko sienos į Ohajo ir Ilinojaus kraštus. Jis buvo vienas iš netolerantingiausių veiksmų, dėl kurių kilo [[JAV nepriklausomybės karas]]. [[1775]] m. invazija į Kvebeką buvo atremta. Dešimtys tūkstančių [[Britų imperija|Britų imperijos]] šalininkų pabėgo į šiandieninę [[Kanada|Kanadą]]. Pagal Paryžiaus sutartį, teritorijos į pietus už [[Didieji ežerai|Didžiųjų ežerų]] buvo perduotos [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]].

Kad patenkintų pabėgusius Britų imperijos šalininkus, Britanijos parlamentas [[1791]] m. priėmė konstitucinį aktą, kuris Kvebeko provinciją padalino į prancūzakalbę [[Žemutinė Kanada|Žemutinę Kanadą]] ir anglakalbę [[Aukštutinė Kanada|Aukštutinę Kanadą]] joms suteikdama teisę rinkti savo parlamentą. Tarp JAV ir Didžiosios Britanijos padidėjusi įtampa peraugo į JAV-Britų karą, kuris tesėsi nuo [[1812]] m. iki [[1814]] m., bet galiausiai baigėsi be rezultatų.

[[Vaizdas:Bird's eye view of Montreal 1889.jpg|thumb|right|300px|[[Monrealis]] [[1889]] m.]]
Kaip ir kaimyninėje Aukštutinėje Kanadoje, [[Louis-Joseph Papineau]] ir [[Robert Nelson]], [[1837]] m. formavo sukilėlių judėjimą, kurio tikslas buvo pabaigti britų kolonijinį valdymą. [[Britų armija]] iš pradžių buvo visiškai nepasirengusi, tačiau vis tiek galėjo numalšinti sukilimą. Remiantis lordo Lambton ataskaitą, kuris tyrė sukilimo priežastis, Aukštutinės ir Žemutinės Kanados provincijos, [[1840]] m., buvo suvienytos į Jungtinę Kanados provinciją. [[1848]] m. ji įgijo teisę į savivaldą ir pirmąjį demokratiškai renkamą vyriausybę.

=== Kanados provincija ===

[[1860]]-aisiai Britų Šiaurės Amerikos delegatai pradėjo kalbėti apie [[Britų Šiaurės Amerika|Britų Šiaurės Amerikos]] kolonijų suvienijimą. Įsigaliojus Britų Šiaurės Amerikos aktui [[1867]] m. [[liepos 1]] d. Kanados dominija ir Kanados provincija buvo padalintos [[Ontarijas|Ontarijo]] ir Kvebeko provincijas. Nors Kanadoje daugiausiai vyravo angliakalbiai, visgi Kvebeke išliko prancūzakalbių dauguma.

[[1870]] m. Kanados federalinė vyriausybė iš „Hudson’s Bay Company“ įsigijo Rupertas’s Land ir taip buvo sukurtos [[Šiaurės Vakarai (Kanada)|Šiaurės Vakarų teritorijos]]. Per ateinančius dešimtmečius, federalinė vyriausybė, iš gautų teritorijų praplėtė esamas arba sukūrė naujas provincijas. Dviem etapais Kvebekas išplėtė savo plotą daugiau nei tris kartus. Pirmasis praplėtimas įvyko [[1898]] m. [[birželio 13]] d. Kvebeko teritorija buvo išplėsta iki Džeimso įlankos. [[1912]] m. [[gegužės 15]] d. priimtas įstatymas prijungė Ungava-Distrikt. Per [[1927]] m. pasienio konfliktą Kvebekas turėjo atiduoti siaurą teritorijos juostelę tuometinei Niufaundlando dominijai.

Iki XX a. vidurio Union nationale partija kovojo prieš reformas, bet kai XX a. septintajame dešimtmetyje į valdžią atėjo Parti libéral du Québec partija, Kvebeke įvyko daug reformų, kurios modernizavo visuomenę ir politinę sistemą. Ji buvo žinoma kaip „Tyli revoliucija“ (révolution tranquille). Vyriausybė, su šūkiu „Ponas savo namuose“ (Maître chez nous), mažino katalikų bažnyčios įtaką.

== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:Québec - Hôtel du Parlement 3.jpg|thumb|left|250px|Nacionalinė Kvebeko asamblėja]]

Kvebeko politinė sistema yra paremta pagal [[Vestminsterio sistema|Vestminsterio sistemą]], su vienų rūmų parlamentu, Nacionaline Kvebeko asamblėja (Assemblée nationale du Québec). Ja sudaro 125 nariai, kurie yra renkami rinkimų apygardose, daugumos balsavimo sistema. Vicegubernatorius kartu su ministru pirmininku per tam tikrą laiką, vėliausiai po penkerių metų, gali paleisti parlamentą ir organizuoti vėl rinkimus, tai yra britų parlamento tradicijos kopija. Ministru tampa partijos vadovas, kuri surinko daugiausia balsų per rinkimus. Iki [[1968]] m. egzistavo, su paminėtais nariais, Aukštieji rūmai, įstatymų leidžiamoji valdžia.

Pagal Kanados konstitucija 24 vietos senate priklauso Kvebeko atstovams. Kaip Kanadoje įprasta, taip pat ir Kvebeko provinciją, atstovauja partijos, kurios nėra įsitraukusios į provincijos politiką.

== Geografija ==
[[Vaizdas:Neige Montreal.JPG|thumb|right|230px|„Mon pays ce n’est pas un pays, c’est l’hiver“ (mano šalis ne šalis, o žiema) Gilles Vigneault]]

Kvebekas yra rytų Kanadoje. Vakaruose ribojasi su Kanados [[Ontarijas|Ontarijo]] provincija, rytuose su [[Niufaundlandas ir Labradoras|Niufaundlando ir Labradoro]] ir [[Naujasis Bransvikas|Naujojo Bransviko]] provincijomis, bei [[JAV]] ([[Meinas]], [[Naujasis Hampšyras]], [[Vermontas]], [[Niujorko valstija]]), taip pat šiaurėje su [[Nunavutas|Nunavutu]]. Didžioji dalis įsikūrusi [[Labradoras|Labradoro pusiasalyje]]. Šiaurės vakaruose skalauja [[Hadsono įlanka]], šiaurėje [[Ungavos įlanka]], rytuose – [[Šv. Lauryno įlanka]]. Pietinė provincijos dalis, išsidėsčiusi prie [[Šv. Lauryno upė]]s gyvenama tankiai, čia susitelkę dauguma didžiųjų ne tik provincijos, bet ir visos Kanados miestų. Tuo tarpu šiaurinė dalis, esanti Labradoro pusiasalyje apgyvendinta labai retai. Provincija yra apytiksliai tokio dydžio kaip trys Prancūzijos. Aukščiausias Provincijos taškas yra [[Mont D'Iberville]] 1652 m.&lt;ref&gt;[http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=5968 ''Mont D’Iberville, Québec/Newfoundland'', Peakbagger.com]&lt;/ref&gt; aukščio. Daugiau keturi penktadaliai Kvebeko ploto yra [[Labradoro pusiasalis|Labradoro pusiasalyje]], kuri priklauso [[Kanados skydas|Kanados skydui]].

=== Klimatas ===

Kvebeke vyrauja trys klimatiniai regionai. Pietuose ir vakaruose, kur daugiausiai gyventojų, vyrauja [[žemyninis klimatas]], būdingos šiltos ir drėgnos vasaros, bei ilgos šaltos žiemos. Šiaurės Kanada ir Jungtinių Amerikos Valstijų pietus daugiausia įtakoja Kvebeko klimatą. Iš Atlanto vandenyno ir iš Šiaurės Amerikos atkeliauja įvairūs ciklonai, kurie remią kritulių kiekį provincijoje. Daugelyje sričių kasmet iškrenta daugiau nei 1000 mm kritulių per metus, iš jų 300 mm sniego. Tornadai ir perkūnijos provincijoje labai retas reiškinys, nei palyginti piečiau esančiame [[Ontarijas|Ontaryje]].

Centrinėje Kvebeko dalyje vyrauja [[subarktinis klimatas]]. Žiemos čia ilgos ir yra laikomos vienomis iš šalčiausių visoje Kanadoje, kai vasaros yra karštos, bet dėl arktinio oro masių įtakos labai trumpos. Kritulių kiekis yra šiek tiek mažesnis nei provincijos pietuose.

Šalies šiaurėje vyrauja [[poliarinis klimatas]] su labai šaltomis žiemomis ir labai trumpomis ir ganėtinai vėsiomis vasaromis. Labiausiai klimatą veikia Arkties vandenyno srovės ir [[Arktis|Arkties]] oro masės.

== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:Verwaltungsgliederung Quebecs.png|thumb|left|180px|Kvebeko regionai]]

Kvebekas yra suskirstytas į 17 administracinių regionų ({{fr|régions administratives}}, ''MRC''). Tai savo ruožtu regioninės savivaldybės ({{fr|municipalités régionales de comté}}), kurios perimą kai kurias svarbesnes užduotis ne tik regioniniais klausymais. Tai apima žemės naudojimo plano kūrimą, vandens tiekimą ir atliekų tvarkymą. 14 laisvųjų miestų patys atlieką ''MRC'' užduotis. [[Kvebekas (miestas)|Kvebeko]] ir [[Monrealis|Monrealio]] didmiesčiai turi specialų metropolinių bendruomenių statusą ({{fr|communauté métropolitaine}}, ''CM''). Ši sistema pakeitė iki 1980-ųjų gyvavusią apskričių sistemą ({{fr|comtés}})

Žemiausio lygio vietinės valdžios vienetas yra bendruomenė. Bendrijos formomis Kvebeke yra laikomi miestai ({{fr|Ville}}), savivaldybės ({{fr|municipalité}}), kaimai ({{fr|village}}), parapijos ({{fr|paroisse}}), kantonai ({{fr|canton}}) bei šiauriniai, [[kri]] ir [[naskapiai|naskapių]] kaimai ({{fr|villages nordique, cri et naskapi}}).

== Gyventojai ==
{| class=&quot;wikitable float-right&quot; align=&quot;right&quot;
|- bgcolor=&quot;#E3E3E3&quot;
!colspan=&quot;6&quot; bgcolor=&quot;#E3E3E3&quot; | Gyventojų surašymas &lt;ref&gt;[http://www40.statcan.ca/l01/cst01/demo62g.htm Bevölkerungsentwicklung Ontarios] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061113025844/http://www40.statcan.ca/l01/cst01/demo62g.htm |date=2006-11-13 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;
|- bgcolor=&quot;#E3E3E3&quot;
! Metai
! Gyventojų
! Metai
! Gyventojų
|-
| align=&quot;center&quot;| 1851 || align=&quot;center&quot;| 892.061 || align=&quot;center&quot;| 1931 || align=&quot;center&quot;| 2.874.255
|-
| align=&quot;center&quot;| 1861 || align=&quot;center&quot;| 1.111.566 || align=&quot;center&quot;| 1941 || align=&quot;center&quot;| 3.331.882
|-
| align=&quot;center&quot;| 1871 || align=&quot;center&quot;| 1.191.516 || align=&quot;center&quot;| 1951 || align=&quot;center&quot;| 4.055.681
|-
| align=&quot;center&quot;| 1881 || align=&quot;center&quot;| 1.359.027 || align=&quot;center&quot;| 1961 || align=&quot;center&quot;| 5.259.211
|-
| align=&quot;center&quot;| 1891 || align=&quot;center&quot;| 1.488.535 || align=&quot;center&quot;| 1971 || align=&quot;center&quot;| 6.027.765
|-
| align=&quot;center&quot;| 1901 || align=&quot;center&quot;| 1.648.898 || align=&quot;center&quot;| 1981 || align=&quot;center&quot;| 6.438.403
|-
| align=&quot;center&quot;| 1911 || align=&quot;center&quot;| 2.005.776 || align=&quot;center&quot;| 1991 || align=&quot;center&quot;| 6.895.963
|-
| align=&quot;center&quot;| 1921 || align=&quot;center&quot;| 2.360.665 || align=&quot;center&quot;| 2001 || align=&quot;center&quot;| 7.237.479
|}

[[1605]] m. Kvebeke gyveno apie 44 tūkst. gyventojų. [[1754]] m. prieš [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]] skaičius nebuvo smarkiai padidėjęs apie 55 tūkst. gyventojų. [[1806]] m. Kvebeko gyventojų skaičius jau siekė apie 250 tūkst. gyventojų.

Gimstamumas Kvebeke yra vienas iš mažiausių Kanadoje. 1,52 gimimo yra žymiai mažesnis negu respublikinis Kanados lygis, kuris yra 2,1. Tai yra ryškus pasikeitimas palyginti su padėtimi, kuri buvo prieš [[1960]] m. Visgi, gimstamumas [[2003]] m. buvo didesnis 9,8 % nei mirtingumas 7,4 %. Gyvenimo trukmė [[2002]] m. siekė pas vyrus 76,3 ir pas moteris 81,9 metus.
[[Vaizdas:Fete nationale du Quebec.jpg|thumb|left|280px|Kvebeko nacionalinė šventė. Eitynės su Kvebeko vėliavomis [[Monrealis|Monrealio]] mieste]]

Pagal gyventojų surašymą [[2001]] m. 68,7 % gyventojų laikė save [[kanadiečiai]]s. 29,6 % buvo prancūzų, 4,1 % airių, 3,5 % anglų ir 2,2 % škotų kilmės (buvo galima keletas variantų). Čiabuvių gyventojų surašyta nedaug (1,8 % [[Pirmosios tautos|indėnų]], 0,3 % metisų, 0,1 % [[inuitai|inuitų]])&lt;ref&gt;[http://www40.statcan.ca/l01/cst01/demo26f.htm Volkszählung 2001: Ethnische Zusammensetzung der Bevölkerung] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080219142705/http://www40.statcan.ca/l01/cst01/demo26f.htm |date=2008-02-19 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;. Daugelis genčių atsisako dalyvauti gyventojų surašyme, nes jų juridinis statusas yra dar neaiškus.

=== Kalba ===

Kvebekas yra vienintelė Kanados provincija, kur prancūzų yra vienintelė oficiali kalba. Per [[2001]] m. Kanados gyventojų surašymą 79,0 % gyventojų nurodė prancūzų kaip gimtąją kalbą. Anglakalbių dalis buvo 7,7 %&lt;ref&gt;[http://www12.statcan.ca/english/census06/data/highlights/language/Table401.cfm Volkszählung 2001: Bevölkerung nach Muttersprache] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090310155903/http://www12.statcan.ca/english/census06/data/highlights/language/Table401.cfm |date=2009-03-10 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;. Visgi 40,8 % nurodė esą dvikalbiai (prancūzų/anglų)&lt;ref&gt;[http://www12.statcan.ca/english/census06/data/profiles/community/Details/Page.cfm?Lang=E&amp;Geo1=PR&amp;Code1=24&amp;Geo2=PR&amp;Code2=01&amp;Data=Count&amp;SearchText=Quebec&amp;SearchType=Begins&amp;SearchPR=01&amp;B1=Language&amp;Custom= 2006 Community Profiles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081210110207/http://www12.statcan.ca/english/census06/data/profiles/community/Details/Page.cfm?Lang=E&amp;Geo1=PR&amp;Code1=24&amp;Geo2=PR&amp;Code2=01&amp;Data=Count&amp;SearchText=Quebec&amp;SearchType=Begins&amp;SearchPR=01&amp;B1=Language&amp;Custom= |date=2008-12-10 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;. Monrealio regione prancūzakalbių dalis sudaro 65 %, o tai yra mažiau nei likusioje provincijos dalyje. Kitakalbių dalis, kurių gimtoji kalba nėra nei prancūzų nei anglų, sudaro 11,9 %. Populiariausios kita kalbių kalbos yra italų 1,8 %, arabų 1,6 % ir ispanų 1,5 %.&lt;ref&gt;[http://www12.statcan.ca/english/census06/data/topics/RetrieveProductTable.cfm?ALEVEL=3&amp;APATH=3&amp;CATNO=&amp;DETAIL=0&amp;DIM=&amp;DS=99&amp;FL=0&amp;FREE=0&amp;GAL=0&amp;GC=99&amp;GK=NA&amp;GRP=1&amp;IPS=&amp;METH=0&amp;ORDER=1&amp;PID=89186&amp;PTYPE=88971&amp;RL=0&amp;S=1&amp;ShowAll=No&amp;StartRow=1&amp;SUB=701&amp;Temporal=2006&amp;Theme=70&amp;VID=0&amp;VNAMEE=&amp;VNAMEF=&amp;GID=837953 Detaillierte Aufschlüsselung der Muttersprachen] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081210105351/http://www12.statcan.ca/english/census06/data/topics/RetrieveProductTable.cfm?ALEVEL=3&amp;APATH=3&amp;CATNO=&amp;DETAIL=0&amp;DIM=&amp;DS=99&amp;FL=0&amp;FREE=0&amp;GAL=0&amp;GC=99&amp;GK=NA&amp;GRP=1&amp;IPS=&amp;METH=0&amp;ORDER=1&amp;PID=89186&amp;PTYPE=88971&amp;RL=0&amp;S=1&amp;ShowAll=No&amp;StartRow=1&amp;SUB=701&amp;Temporal=2006&amp;Theme=70&amp;VID=0&amp;VNAMEE=&amp;VNAMEF=&amp;GID=837953 |date=2008-12-10 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;

=== Religija ===
[[Vaizdas:Lacite-limoilou.jpg|thumb|right|200px|[[Kvebekas (miestas)|Kvebekas]]]]

Kvebeke, priešingai nei kitose provincijose, vyrauja katalikai. Tą lėmė tai, kad į [[Naujoji Prancūzija|Naująją Prancūziją]] galėjo atsikelti tik katalikai, o vėliau į kraštą dar atsikėlė daug airių. Kvebeko globėju laikomas [[Jonas Krikštytojas]].

Per [[2001]] m. gyventojų surašymą 90,2 % gyventojų save laikė krikščionimis (83,4 % katalikai, 4,7 % protestantai, 1,4 % ortodoksai ir 0,8 % kiti krikščionys). Kitos religijos: musulmonai 1,5 %, judėjai 1,3 %, budistai 0,6 %, hindusitai 0,3 %. Į klausimą neatsakė 5,8 %&lt;ref&gt;[http://www12.statcan.ca/english/census01/products/standard/themes/RetrieveProductTable.cfm?Temporal=2001&amp;PID=55824&amp;APATH=3&amp;METH=1&amp;PTYPE=55440&amp;THEME=56&amp;FOCUS=0&amp;AID=0&amp;PLACENAME=0&amp;PROVINCE=0&amp;SEARCH=0&amp;GC=0&amp;GK=0&amp;VID=0&amp;VNAMEE=&amp;VNAMEF=&amp;FL=0&amp;RL=0&amp;FREE=0&amp;GID=431540 Religionszugehörigkeit laut Volkszählung 2001] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081210105702/http://www12.statcan.ca/english/census01/products/standard/themes/RetrieveProductTable.cfm?Temporal=2001&amp;PID=55824&amp;APATH=3&amp;METH=1&amp;PTYPE=55440&amp;THEME=56&amp;FOCUS=0&amp;AID=0&amp;PLACENAME=0&amp;PROVINCE=0&amp;SEARCH=0&amp;GC=0&amp;GK=0&amp;VID=0&amp;VNAMEE=&amp;VNAMEF=&amp;FL=0&amp;RL=0&amp;FREE=0&amp;GID=431540 |date=2008-12-10 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;.

=== Didžiausi miestai ===

Šaltinis: Statistics Canada &lt;ref&gt;[http://www12.statcan.ca/english/census06/data/popdwell/Table.cfm?T=202&amp;PR=24&amp;S=0&amp;O=A&amp;RPP=50 Einwohnerzahlen nach Gemeinden] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081210105346/http://www12.statcan.ca/english/census06/data/popdwell/Table.cfm?T=202&amp;PR=24&amp;S=0&amp;O=A&amp;RPP=50 |date=2008-12-10 }} – Statistics Canada&lt;/ref&gt;

* [[Monrealis]] – 3824,2 tūkst. gyv. (2016 m.).
* [[Kvebekas (miestas)|Kvebekas]] – 765,7
* [[Gatino]] – 314,5
* [[Šerbrukas]] – 201,8
* [[Lavalis (Kanada)|Lavalis]] – 381,7
* [[Sagenė]] (buv. [[Šikutimis]], [[Žonkjė]] ir kt.) – 157,7
* [[Trua Rivjeras]] – 151,7

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Old Port of Montreal (French- Vieux-Port de Montréal).jpg|right|200px|thumb|Monrealio centras]]
Kvebeke yra dideli kasybos rajonai, kuriuose kasama [[geležis|geležies]], [[varis|vario]] rūdos, taip pat [[auksas]] ir [[sidabras]]. Didelės aliuminio ir medžio apdirbimo įmonės. Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Taip pat auginama [[bulvės]], [[kukurūzai]] ir kt.

Provincija pasižymi gamtos ištekliais. Kvebeke gausu upių, ežerų ir milžinišku miškų ir dėl to provincijoje klesti popieriaus ir medžio pramonė, taip pat išgaunama daug elektros energijos iš [[hidroelektrinė|hidroelektrinių]]. [[Šv. Lauryno upė]]s slėnis yra labai vaisingas. Jame auginami vaisiai, daržovės ir grūdai. Kvebekas yra vienas iš pagrindinių klevo sirupų eksportuotojų. Joje taip pat yra verčiamasi gyvulininkyste.

Miestuose vyrauja įvairi pramonė.

=== Turizmas ===

Turizmas yra labai svarbi pramonės šaka. [[2004]] m. Kvebeką aplanke 28 mln. turistų. Jis sudaro apie 130 tūkst. tiesioginių ir apie 48 tūkst. netiesioginių darbo vietų. Neskaitant vietinio turizmo Kanadoje, daugiausiai turistų į provinciją atvyksta iš [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[JK]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Meksika|Meksikos]] ir [[Japonija|Japonijos]]&lt;ref&gt;[http://www.bonjourquebec.com/medias/quebecbref/index.php?langue=fr Offizielle Tourismusseite der Regierung Québecs] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090210110614/http://www.bonjourquebec.com/medias/quebecbref/index.php?langue=fr |date=2009-02-10 }}&lt;/ref&gt;.

== Literatūra ==
* Daniel Chartier: ''Littérature, immigration et imaginaire au Québec et en Amérique du Nord'', Paris [unter anderem], L' Harmattan, 2006, ISBN 2-296-00264-1
* Christian Dufour: ''Le défi français – regards croisés sur la France et le Québec'', Sillery, QC, Éditions du Septentrion, 2006, ISBN 2-89448-459-3
* Christian Lammert: ''Nationale Bewegungen in Québec und Korsika – 1960–2000'', Frankfurt unter anderem, Campus-Verl., 2004, ISBN 3-593-37466-8
* Yves Bourdon, Jean Lamarre: ''Histoire du Québec'', Laval, Québec 1998, ISBN 2-7616-0753-8.
* Victor Armony: ''Le Québec expliqué aux immigrants.'' VLB Éditeur, Montréal 2007. ISBN 978-2-89005-985-6. Deutsche Ausgabe: Leben in Québec. Soziokulturelle Betrachtungen eines Zugewanderten. Aus dem Fr. von Regine Scheffer, Herausgegeben von Ingo Kolboom, Heidelberg, Synchron, 2010, 231s., ISBN 978-3-939381-34-1

== Išnašos ir šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs?lang=en Kvebeko vyriausybė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110927045602/http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs?lang=en |date=2011-09-27 }}
* [http://www.discoverthequebec.ca/ Discover Kvebekas nuotraukose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070929084947/http://www.discoverthequebec.ca/ |date=2007-09-29 }}
* [http://www.bonjourquebec.com/ Bonjour Québec], Kvebeko vyriausbybės oficiali turistinė svetainė
* [http://www.agora.qc.ca/ Agora], internetinė Kvebeko enciklopedija
* [http://www.thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&amp;Params=A1ARTA0006591 Straipsnis apie Kvebeką, Kanados enciklopedijoje (''The Canadian Encyclopedia'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110518191546/http://thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&amp;Params=A1ARTA0006591 |date=2011-05-18 }}

;Istorija
* [http://www2.marianopolis.edu/quebechistory/ Kvebeko istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090214133429/http://marianopolis.edu/quebechistory |date=2009-02-14 }}
* [http://www.mccord-museum.qc.ca/scripts/explore.php?Lang=1&amp;tableid=11&amp;tablename=theme&amp;elementid=2__true 1837–1838 m. Žemutinės Kanados sukilimas]

{{Kanada-ter}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Kanados provincijos]]
[[Kategorija:Kvebekas]]</text>
      <sha1>djaaaeqy4ktm751npzyz9n55y2we3n6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Maltese Premier League</title>
    <ns>0</ns>
    <id>82549</id>
    <revision>
      <id>7851938</id>
      <parentid>7802783</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:02:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851938</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15128" sha1="s1aetlpy5lqez0tng4vmlxytm2lzzvs" xml:space="preserve">{{Infolentelė futbolo lyga
|image = 
|founded = 1909 m.
|country = {{flag|MLT}}
|level = 1-oji pakopa
|teams = 12 (2024–2025 m.)
|champions = [[Floriana FC]]
|season = 2025–2026
|relegation = [[Maltos Iššūkio lyga]]
}}

'''Maltese Premier League''' arba '''Maltos Premjer lyga''' ({{en|Maltese Premier League}}) – pagrindinės [[Maltos futbolas|Maltos futbolo]] pirmenybės, aukščiausia šalies futbolo pakopa.

== Istorija ==

Pirmosios Maltos futbolo pirmenybės prasidėjo [[1909]] m. Jose ilgą laiką žaidė iki 10 komandų, vienose pirmenybėse težaidė išvis tik 2 klubai. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu neįvyko 1 pirmenybės, [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo metu]] – 4.

2019–2020 m. Premjer lygoje žaidė 14 komandų. Dėl pandemijos pirmenybės buvo nutrauktos po 20 turų. Nugalėtojais paskelbti [[Floriana FC]] futbolininkai, kurie tuo metu pirmavo. Po sezono nė viena ekipa neiškrito. 2020–2021 m. dalyvavo 16 komandų. Nuspręsta, kad po sezono trys arba keturios komandos iškris į žemesnį divizioną. Ketvirtoji iškristų, pralaimėjusi pereinamąsias rungtynes. 2021–2022 m. rungtyniavo 12 ekipų, 2022–2023 m. dalyvavo 14 ekipų.

{{fkp|1939|Maltese First Division|1980|Maltese Premier League}}

== Dalyviai ==
; 2025–2026 m. Maltese Premier League (YoHealth Malta Premier)
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Klubas
! Lygoje nuo
! Miestas
|-
| [[Birkirkara FC|Birkirkara]]
| align=&quot;center&quot;| 1990–1991
| [[Birkirkara]]
|-
| [[Floriana FC|Floriana]]
| align=&quot;center&quot;| 1986–1987
| [[Floriana]]
|-
| [[Gżira United FC|Gżira United]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Gzira]]
|-
| [[Ħamrun Spartans FC|Ħamrun Spartans]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Hamrūnas]]
|-
| [[Hibernians FC|Hibernians]]
| align=&quot;center&quot;| 1945–1946
| [[Paola]]
|-
| [[Marsaxlokk FC|Marsaxlokk]]
| align=&quot;center&quot;| 2022–2023
| [[Marsašlokas]]
|-
| [[Mosta FC|Mosta]]
| align=&quot;center&quot;| 2011–2012
| [[Mosta]]
|-
| [[Naxxar Lions FC|Naxxar Lions]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Našaras]]
|-
| [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Slima]]
|-
| {{increase}} [[Tarxien Rainbows FC|Tarxien Rainbows]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Taršinas]]
|-
| {{increase}} [[Valletta FC|Valletta]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Valeta]]
|-
| [[Żabbar Saint Patrick FC|Żabbar St Patrick]]
| align=&quot;center&quot;| 2024–2025 
| [[Zabaras]]
|-
|}

== Titulai ==
[[Vaizdas:MaltesePremierLeagueTrophy.jpg|thumb|180px|Maltos čempionų trofėjus]]

1910–2025 m. Maltos čempionais tapo 10 komandų, tarp jų sėkmingiausios – [[Sliema Wanderers]] ir [[FC Floriana]] (po 26 titulus).

{{čempionų suvestinė}}
|-
| [[Sliema Wanderers]] || {{center|26}} || 1920, 1923, 1924, 1926, 1930, 1933, 1934, 1936, 1938, 1939, 1940, 1949, 1954, 1956, 1957, 1964, 1965, 1966, 1971, 1972, 1976, 1989, 1996, 2003, 2004, 2005
|-
| [[FC Floriana]] || {{center|26}} || 1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020
|-
| [[FC Valletta]] || {{center|25}} || 1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|-
| [[Hibernians Paola]] || {{center|13}} || 1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2022
|-
| [[Ħamrun Spartans]] || {{center|11}} || 1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|-
| [[FC Birkirkara]] || {{center|4}} || 2000, 2006, 2010, 2013
|-
| [[Rabat Ajax]] || {{center|2}} || 1985, 1986
|-
| [[Saint Georges Cospicua]] || {{center|1}} || 1917
|-
| [[FC Marsaxlokk]] || {{center|1}} || 2007
|-
| [[KOMR Valletta]] || {{center|1}} || 1919
|}

== Prizininkai ==
{{fut-c}}
|-
| {{fsez2|MLT|1909}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[SJU Msida]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1910}} || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1911}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1912}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1913}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1914}} || [[Valletta United]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1915}} || colspan=4| Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1916}} || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1917}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1918}} || [[KOMRM Valletta]] || [[Ħamrun United]] || [[ASC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1919}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1920}} || [[FC Floriana]] || [[Marsa United]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1921}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Malta Police]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1922}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1923}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Vittoriosa Birgu]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1924}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1925}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1926}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1927}} || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1928}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1929}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Old Saint George's]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1930}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1931}} || [[Valletta United]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Sliema Hotspurs]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1932}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1933}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || Tik du dalyviai || 
|-
| {{fsez2|MLT|1934}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1935}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1936}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1937}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta City]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1938}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Melita Saint Julian's]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1939}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Melita Saint Julian's]] || 
|-
| 1940–1944 m. || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1944}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Athletics]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1945}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1946}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1947}} || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1948}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1949}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1950}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1951}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1952}} || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1953}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1954}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1955}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1956}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1957}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1958}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1959}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1960}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1961}} || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1962}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1963}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1964}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1965}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1966}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1967}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1968}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1969}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1970}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsa]] || [[Gzira United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1971}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1972}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1973}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1974}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1975}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1976}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1977}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1978}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1979}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1980}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1981}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1982}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1983}} || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1984}} || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1985}} || [[Rabat Ajax]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1986}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1987}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1988}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1989}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1990}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1991}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1992}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1993}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1994}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1995}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1996}} || [[FC Valletta]] || [[Luxol Birkirkara]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1997}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1998}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1999}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2000}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2001}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2002}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2003}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2004}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2005}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsaxlokk]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2006}} || [[FC Marsaxlokk]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2007}} || [[FC Valletta]] || [[FC Marsaxlokk]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2008}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2009}} || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || [[FC Qormi]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2010}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2011}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2012}} || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2013}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2014}} || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2015}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2016}} || [[Hibernians Paola]] || [[Balzan FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2017}} || [[Valletta FC]] || [[Balzan FC]] || [[Gzira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2018}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2019}} || [[Floriana FC]] || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2020}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] || [[Kevin Roseru]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2021}} || [[Hibernians Paola]] || [[Floriana FC]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Maxuell]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2022}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Gżira United FC]] || [[Jefferson Assis]] (20)
|-
| {{fsez2|MLT|2023}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Floriana FC]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Luke Montebello]] (21)
|-
| {{fsez2|MLT|2024}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Floriana FC]] || [[Maxuell Samurai Maia]] (8)
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfa.com.mt/ Federacijos svetainė]
* Rsssf.org
** [https://www.rsssf.org/tablesm/maltchamp.html Malta - List of Champions and Runners-Up]
** [https://www.rsssf.org/tablesm/malthist.html Malta - List of Final Tables]
* [https://foot.dk/Malmester.asp Samtlige mestre fra Malta] (Foot.dk)
* [https://www.flashscore.com/football/malta/premier-league/ Malta Premier League] (Flashscore.com)
* [https://stats.maltafootball.info/national-league/premier-league 360Sports Malta Premier] (Maltafootball.info)

{{Maltese Premier League}}
{{Maltos futbolas}}
{{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}}

[[Kategorija:Maltos futbolo lygos|1]]
[[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]]</text>
      <sha1>s1aetlpy5lqez0tng4vmlxytm2lzzvs</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851939</id>
      <parentid>7851938</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:03:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Titulai */</comment>
      <origin>7851939</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15134" sha1="ru0lr428lm5p2tbcud7i33h3eagcwiv" xml:space="preserve">{{Infolentelė futbolo lyga
|image = 
|founded = 1909 m.
|country = {{flag|MLT}}
|level = 1-oji pakopa
|teams = 12 (2024–2025 m.)
|champions = [[Floriana FC]]
|season = 2025–2026
|relegation = [[Maltos Iššūkio lyga]]
}}

'''Maltese Premier League''' arba '''Maltos Premjer lyga''' ({{en|Maltese Premier League}}) – pagrindinės [[Maltos futbolas|Maltos futbolo]] pirmenybės, aukščiausia šalies futbolo pakopa.

== Istorija ==

Pirmosios Maltos futbolo pirmenybės prasidėjo [[1909]] m. Jose ilgą laiką žaidė iki 10 komandų, vienose pirmenybėse težaidė išvis tik 2 klubai. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu neįvyko 1 pirmenybės, [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo metu]] – 4.

2019–2020 m. Premjer lygoje žaidė 14 komandų. Dėl pandemijos pirmenybės buvo nutrauktos po 20 turų. Nugalėtojais paskelbti [[Floriana FC]] futbolininkai, kurie tuo metu pirmavo. Po sezono nė viena ekipa neiškrito. 2020–2021 m. dalyvavo 16 komandų. Nuspręsta, kad po sezono trys arba keturios komandos iškris į žemesnį divizioną. Ketvirtoji iškristų, pralaimėjusi pereinamąsias rungtynes. 2021–2022 m. rungtyniavo 12 ekipų, 2022–2023 m. dalyvavo 14 ekipų.

{{fkp|1939|Maltese First Division|1980|Maltese Premier League}}

== Dalyviai ==
; 2025–2026 m. Maltese Premier League (YoHealth Malta Premier)
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Klubas
! Lygoje nuo
! Miestas
|-
| [[Birkirkara FC|Birkirkara]]
| align=&quot;center&quot;| 1990–1991
| [[Birkirkara]]
|-
| [[Floriana FC|Floriana]]
| align=&quot;center&quot;| 1986–1987
| [[Floriana]]
|-
| [[Gżira United FC|Gżira United]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Gzira]]
|-
| [[Ħamrun Spartans FC|Ħamrun Spartans]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Hamrūnas]]
|-
| [[Hibernians FC|Hibernians]]
| align=&quot;center&quot;| 1945–1946
| [[Paola]]
|-
| [[Marsaxlokk FC|Marsaxlokk]]
| align=&quot;center&quot;| 2022–2023
| [[Marsašlokas]]
|-
| [[Mosta FC|Mosta]]
| align=&quot;center&quot;| 2011–2012
| [[Mosta]]
|-
| [[Naxxar Lions FC|Naxxar Lions]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Našaras]]
|-
| [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Slima]]
|-
| {{increase}} [[Tarxien Rainbows FC|Tarxien Rainbows]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Taršinas]]
|-
| {{increase}} [[Valletta FC|Valletta]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Valeta]]
|-
| [[Żabbar Saint Patrick FC|Żabbar St Patrick]]
| align=&quot;center&quot;| 2024–2025 
| [[Zabaras]]
|-
|}

== Titulai ==
[[Vaizdas:MaltesePremierLeagueTrophy.jpg|thumb|180px|Maltos čempionų trofėjus]]

1910–2025 m. Maltos čempionais tapo 10 komandų, tarp jų sėkmingiausios – [[Sliema Wanderers]] ir [[FC Floriana]] (po 26 titulus).

{{čempionų suvestinė}}
|-
| [[Sliema Wanderers]] || {{center|26}} || 1920, 1923, 1924, 1926, 1930, 1933, 1934, 1936, 1938, 1939, 1940, 1949, 1954, 1956, 1957, 1964, 1965, 1966, 1971, 1972, 1976, 1989, 1996, 2003, 2004, 2005
|-
| [[FC Floriana]] || {{center|27}} || 1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020, 2026
|-
| [[FC Valletta]] || {{center|25}} || 1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|-
| [[Hibernians Paola]] || {{center|13}} || 1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2022
|-
| [[Ħamrun Spartans]] || {{center|11}} || 1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|-
| [[FC Birkirkara]] || {{center|4}} || 2000, 2006, 2010, 2013
|-
| [[Rabat Ajax]] || {{center|2}} || 1985, 1986
|-
| [[Saint Georges Cospicua]] || {{center|1}} || 1917
|-
| [[FC Marsaxlokk]] || {{center|1}} || 2007
|-
| [[KOMR Valletta]] || {{center|1}} || 1919
|}

== Prizininkai ==
{{fut-c}}
|-
| {{fsez2|MLT|1909}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[SJU Msida]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1910}} || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1911}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1912}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1913}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1914}} || [[Valletta United]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1915}} || colspan=4| Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1916}} || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1917}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1918}} || [[KOMRM Valletta]] || [[Ħamrun United]] || [[ASC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1919}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1920}} || [[FC Floriana]] || [[Marsa United]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1921}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Malta Police]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1922}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1923}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Vittoriosa Birgu]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1924}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1925}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1926}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1927}} || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1928}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1929}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Old Saint George's]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1930}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1931}} || [[Valletta United]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Sliema Hotspurs]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1932}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1933}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || Tik du dalyviai || 
|-
| {{fsez2|MLT|1934}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1935}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1936}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1937}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta City]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1938}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Melita Saint Julian's]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1939}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Melita Saint Julian's]] || 
|-
| 1940–1944 m. || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1944}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Athletics]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1945}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1946}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1947}} || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1948}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1949}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1950}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1951}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1952}} || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1953}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1954}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1955}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1956}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1957}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1958}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1959}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1960}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1961}} || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1962}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1963}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1964}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1965}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1966}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1967}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1968}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1969}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1970}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsa]] || [[Gzira United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1971}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1972}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1973}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1974}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1975}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1976}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1977}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1978}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1979}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1980}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1981}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1982}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1983}} || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1984}} || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1985}} || [[Rabat Ajax]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1986}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1987}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1988}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1989}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1990}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1991}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1992}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1993}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1994}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1995}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1996}} || [[FC Valletta]] || [[Luxol Birkirkara]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1997}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1998}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1999}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2000}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2001}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2002}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2003}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2004}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2005}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsaxlokk]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2006}} || [[FC Marsaxlokk]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2007}} || [[FC Valletta]] || [[FC Marsaxlokk]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2008}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2009}} || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || [[FC Qormi]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2010}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2011}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2012}} || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2013}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2014}} || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2015}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2016}} || [[Hibernians Paola]] || [[Balzan FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2017}} || [[Valletta FC]] || [[Balzan FC]] || [[Gzira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2018}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2019}} || [[Floriana FC]] || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2020}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] || [[Kevin Roseru]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2021}} || [[Hibernians Paola]] || [[Floriana FC]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Maxuell]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2022}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Gżira United FC]] || [[Jefferson Assis]] (20)
|-
| {{fsez2|MLT|2023}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Floriana FC]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Luke Montebello]] (21)
|-
| {{fsez2|MLT|2024}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Floriana FC]] || [[Maxuell Samurai Maia]] (8)
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfa.com.mt/ Federacijos svetainė]
* Rsssf.org
** [https://www.rsssf.org/tablesm/maltchamp.html Malta - List of Champions and Runners-Up]
** [https://www.rsssf.org/tablesm/malthist.html Malta - List of Final Tables]
* [https://foot.dk/Malmester.asp Samtlige mestre fra Malta] (Foot.dk)
* [https://www.flashscore.com/football/malta/premier-league/ Malta Premier League] (Flashscore.com)
* [https://stats.maltafootball.info/national-league/premier-league 360Sports Malta Premier] (Maltafootball.info)

{{Maltese Premier League}}
{{Maltos futbolas}}
{{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}}

[[Kategorija:Maltos futbolo lygos|1]]
[[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]]</text>
      <sha1>ru0lr428lm5p2tbcud7i33h3eagcwiv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851940</id>
      <parentid>7851939</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:03:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Titulai */</comment>
      <origin>7851940</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15134" sha1="fs1ouy6coj7upmsyh5nmlhbxpvxpovu" xml:space="preserve">{{Infolentelė futbolo lyga
|image = 
|founded = 1909 m.
|country = {{flag|MLT}}
|level = 1-oji pakopa
|teams = 12 (2024–2025 m.)
|champions = [[Floriana FC]]
|season = 2025–2026
|relegation = [[Maltos Iššūkio lyga]]
}}

'''Maltese Premier League''' arba '''Maltos Premjer lyga''' ({{en|Maltese Premier League}}) – pagrindinės [[Maltos futbolas|Maltos futbolo]] pirmenybės, aukščiausia šalies futbolo pakopa.

== Istorija ==

Pirmosios Maltos futbolo pirmenybės prasidėjo [[1909]] m. Jose ilgą laiką žaidė iki 10 komandų, vienose pirmenybėse težaidė išvis tik 2 klubai. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu neįvyko 1 pirmenybės, [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo metu]] – 4.

2019–2020 m. Premjer lygoje žaidė 14 komandų. Dėl pandemijos pirmenybės buvo nutrauktos po 20 turų. Nugalėtojais paskelbti [[Floriana FC]] futbolininkai, kurie tuo metu pirmavo. Po sezono nė viena ekipa neiškrito. 2020–2021 m. dalyvavo 16 komandų. Nuspręsta, kad po sezono trys arba keturios komandos iškris į žemesnį divizioną. Ketvirtoji iškristų, pralaimėjusi pereinamąsias rungtynes. 2021–2022 m. rungtyniavo 12 ekipų, 2022–2023 m. dalyvavo 14 ekipų.

{{fkp|1939|Maltese First Division|1980|Maltese Premier League}}

== Dalyviai ==
; 2025–2026 m. Maltese Premier League (YoHealth Malta Premier)
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Klubas
! Lygoje nuo
! Miestas
|-
| [[Birkirkara FC|Birkirkara]]
| align=&quot;center&quot;| 1990–1991
| [[Birkirkara]]
|-
| [[Floriana FC|Floriana]]
| align=&quot;center&quot;| 1986–1987
| [[Floriana]]
|-
| [[Gżira United FC|Gżira United]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Gzira]]
|-
| [[Ħamrun Spartans FC|Ħamrun Spartans]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Hamrūnas]]
|-
| [[Hibernians FC|Hibernians]]
| align=&quot;center&quot;| 1945–1946
| [[Paola]]
|-
| [[Marsaxlokk FC|Marsaxlokk]]
| align=&quot;center&quot;| 2022–2023
| [[Marsašlokas]]
|-
| [[Mosta FC|Mosta]]
| align=&quot;center&quot;| 2011–2012
| [[Mosta]]
|-
| [[Naxxar Lions FC|Naxxar Lions]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Našaras]]
|-
| [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Slima]]
|-
| {{increase}} [[Tarxien Rainbows FC|Tarxien Rainbows]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Taršinas]]
|-
| {{increase}} [[Valletta FC|Valletta]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Valeta]]
|-
| [[Żabbar Saint Patrick FC|Żabbar St Patrick]]
| align=&quot;center&quot;| 2024–2025 
| [[Zabaras]]
|-
|}

== Titulai ==
[[Vaizdas:MaltesePremierLeagueTrophy.jpg|thumb|180px|Maltos čempionų trofėjus]]

1910–2025 m. Maltos čempionais tapo 10 komandų, tarp jų sėkmingiausios – [[Sliema Wanderers]] ir [[FC Floriana]] (po 26 titulus).

{{čempionų suvestinė}}
|-
| [[FC Floriana]] || {{center|27}} || 1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020, 2026
|-
| [[Sliema Wanderers]] || {{center|26}} || 1920, 1923, 1924, 1926, 1930, 1933, 1934, 1936, 1938, 1939, 1940, 1949, 1954, 1956, 1957, 1964, 1965, 1966, 1971, 1972, 1976, 1989, 1996, 2003, 2004, 2005
|-
| [[FC Valletta]] || {{center|25}} || 1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|-
| [[Hibernians Paola]] || {{center|13}} || 1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2022
|-
| [[Ħamrun Spartans]] || {{center|11}} || 1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|-
| [[FC Birkirkara]] || {{center|4}} || 2000, 2006, 2010, 2013
|-
| [[Rabat Ajax]] || {{center|2}} || 1985, 1986
|-
| [[Saint Georges Cospicua]] || {{center|1}} || 1917
|-
| [[FC Marsaxlokk]] || {{center|1}} || 2007
|-
| [[KOMR Valletta]] || {{center|1}} || 1919
|}

== Prizininkai ==
{{fut-c}}
|-
| {{fsez2|MLT|1909}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[SJU Msida]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1910}} || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1911}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1912}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1913}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1914}} || [[Valletta United]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1915}} || colspan=4| Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1916}} || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1917}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1918}} || [[KOMRM Valletta]] || [[Ħamrun United]] || [[ASC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1919}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1920}} || [[FC Floriana]] || [[Marsa United]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1921}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Malta Police]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1922}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1923}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Vittoriosa Birgu]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1924}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1925}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1926}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1927}} || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1928}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1929}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Old Saint George's]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1930}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1931}} || [[Valletta United]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Sliema Hotspurs]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1932}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1933}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || Tik du dalyviai || 
|-
| {{fsez2|MLT|1934}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1935}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1936}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1937}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta City]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1938}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Melita Saint Julian's]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1939}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Melita Saint Julian's]] || 
|-
| 1940–1944 m. || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1944}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Athletics]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1945}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1946}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1947}} || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1948}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1949}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1950}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1951}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1952}} || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1953}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1954}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1955}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1956}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1957}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1958}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1959}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1960}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1961}} || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1962}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1963}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1964}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1965}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1966}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1967}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1968}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1969}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1970}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsa]] || [[Gzira United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1971}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1972}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1973}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1974}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1975}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1976}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1977}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1978}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1979}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1980}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1981}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1982}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1983}} || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1984}} || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1985}} || [[Rabat Ajax]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1986}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1987}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1988}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1989}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1990}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1991}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1992}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1993}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1994}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1995}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1996}} || [[FC Valletta]] || [[Luxol Birkirkara]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1997}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1998}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1999}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2000}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2001}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2002}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2003}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2004}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2005}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsaxlokk]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2006}} || [[FC Marsaxlokk]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2007}} || [[FC Valletta]] || [[FC Marsaxlokk]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2008}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2009}} || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || [[FC Qormi]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2010}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2011}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2012}} || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2013}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2014}} || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2015}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2016}} || [[Hibernians Paola]] || [[Balzan FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2017}} || [[Valletta FC]] || [[Balzan FC]] || [[Gzira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2018}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2019}} || [[Floriana FC]] || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2020}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] || [[Kevin Roseru]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2021}} || [[Hibernians Paola]] || [[Floriana FC]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Maxuell]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2022}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Gżira United FC]] || [[Jefferson Assis]] (20)
|-
| {{fsez2|MLT|2023}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Floriana FC]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Luke Montebello]] (21)
|-
| {{fsez2|MLT|2024}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Floriana FC]] || [[Maxuell Samurai Maia]] (8)
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfa.com.mt/ Federacijos svetainė]
* Rsssf.org
** [https://www.rsssf.org/tablesm/maltchamp.html Malta - List of Champions and Runners-Up]
** [https://www.rsssf.org/tablesm/malthist.html Malta - List of Final Tables]
* [https://foot.dk/Malmester.asp Samtlige mestre fra Malta] (Foot.dk)
* [https://www.flashscore.com/football/malta/premier-league/ Malta Premier League] (Flashscore.com)
* [https://stats.maltafootball.info/national-league/premier-league 360Sports Malta Premier] (Maltafootball.info)

{{Maltese Premier League}}
{{Maltos futbolas}}
{{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}}

[[Kategorija:Maltos futbolo lygos|1]]
[[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]]</text>
      <sha1>fs1ouy6coj7upmsyh5nmlhbxpvxpovu</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851942</id>
      <parentid>7851940</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:04:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Titulai */</comment>
      <origin>7851942</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15114" sha1="6a51o38mxmofhzh9z9p4207f0gtzbwk" xml:space="preserve">{{Infolentelė futbolo lyga
|image = 
|founded = 1909 m.
|country = {{flag|MLT}}
|level = 1-oji pakopa
|teams = 12 (2024–2025 m.)
|champions = [[Floriana FC]]
|season = 2025–2026
|relegation = [[Maltos Iššūkio lyga]]
}}

'''Maltese Premier League''' arba '''Maltos Premjer lyga''' ({{en|Maltese Premier League}}) – pagrindinės [[Maltos futbolas|Maltos futbolo]] pirmenybės, aukščiausia šalies futbolo pakopa.

== Istorija ==

Pirmosios Maltos futbolo pirmenybės prasidėjo [[1909]] m. Jose ilgą laiką žaidė iki 10 komandų, vienose pirmenybėse težaidė išvis tik 2 klubai. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu neįvyko 1 pirmenybės, [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo metu]] – 4.

2019–2020 m. Premjer lygoje žaidė 14 komandų. Dėl pandemijos pirmenybės buvo nutrauktos po 20 turų. Nugalėtojais paskelbti [[Floriana FC]] futbolininkai, kurie tuo metu pirmavo. Po sezono nė viena ekipa neiškrito. 2020–2021 m. dalyvavo 16 komandų. Nuspręsta, kad po sezono trys arba keturios komandos iškris į žemesnį divizioną. Ketvirtoji iškristų, pralaimėjusi pereinamąsias rungtynes. 2021–2022 m. rungtyniavo 12 ekipų, 2022–2023 m. dalyvavo 14 ekipų.

{{fkp|1939|Maltese First Division|1980|Maltese Premier League}}

== Dalyviai ==
; 2025–2026 m. Maltese Premier League (YoHealth Malta Premier)
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Klubas
! Lygoje nuo
! Miestas
|-
| [[Birkirkara FC|Birkirkara]]
| align=&quot;center&quot;| 1990–1991
| [[Birkirkara]]
|-
| [[Floriana FC|Floriana]]
| align=&quot;center&quot;| 1986–1987
| [[Floriana]]
|-
| [[Gżira United FC|Gżira United]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Gzira]]
|-
| [[Ħamrun Spartans FC|Ħamrun Spartans]]
| align=&quot;center&quot;| 2016–2017
| [[Hamrūnas]]
|-
| [[Hibernians FC|Hibernians]]
| align=&quot;center&quot;| 1945–1946
| [[Paola]]
|-
| [[Marsaxlokk FC|Marsaxlokk]]
| align=&quot;center&quot;| 2022–2023
| [[Marsašlokas]]
|-
| [[Mosta FC|Mosta]]
| align=&quot;center&quot;| 2011–2012
| [[Mosta]]
|-
| [[Naxxar Lions FC|Naxxar Lions]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Našaras]]
|-
| [[Sliema Wanderers FC|Sliema Wanderers]]
| align=&quot;center&quot;| 2023–2024 
| [[Slima]]
|-
| {{increase}} [[Tarxien Rainbows FC|Tarxien Rainbows]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Taršinas]]
|-
| {{increase}} [[Valletta FC|Valletta]]
| align=&quot;center&quot;| 2025–2026
| [[Valeta]]
|-
| [[Żabbar Saint Patrick FC|Żabbar St Patrick]]
| align=&quot;center&quot;| 2024–2025 
| [[Zabaras]]
|-
|}

== Titulai ==
[[Vaizdas:MaltesePremierLeagueTrophy.jpg|thumb|180px|Maltos čempionų trofėjus]]

1910–2026 m. Maltos čempionais tapo 10 komandų, tarp jų sėkmingiausia – [[FC Floriana]] iškovojo 27 titulus.

{{čempionų suvestinė}}
|-
| [[FC Floriana]] || {{center|27}} || 1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020, 2026
|-
| [[Sliema Wanderers]] || {{center|26}} || 1920, 1923, 1924, 1926, 1930, 1933, 1934, 1936, 1938, 1939, 1940, 1949, 1954, 1956, 1957, 1964, 1965, 1966, 1971, 1972, 1976, 1989, 1996, 2003, 2004, 2005
|-
| [[FC Valletta]] || {{center|25}} || 1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|-
| [[Hibernians Paola]] || {{center|13}} || 1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2022
|-
| [[Ħamrun Spartans]] || {{center|11}} || 1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|-
| [[FC Birkirkara]] || {{center|4}} || 2000, 2006, 2010, 2013
|-
| [[Rabat Ajax]] || {{center|2}} || 1985, 1986
|-
| [[Saint Georges Cospicua]] || {{center|1}} || 1917
|-
| [[FC Marsaxlokk]] || {{center|1}} || 2007
|-
| [[KOMR Valletta]] || {{center|1}} || 1919
|}

== Prizininkai ==
{{fut-c}}
|-
| {{fsez2|MLT|1909}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[SJU Msida]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1910}} || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1911}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1912}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1913}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1914}} || [[Valletta United]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1915}} || colspan=4| Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1916}} || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1917}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1918}} || [[KOMRM Valletta]] || [[Ħamrun United]] || [[ASC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1919}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1920}} || [[FC Floriana]] || [[Marsa United]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1921}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Malta Police]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1922}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1923}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Vittoriosa Birgu]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1924}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1925}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1926}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1927}} || [[FC Floriana]] || [[Valletta United]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1928}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1929}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Old Saint George's]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1930}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Valletta United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1931}} || [[Valletta United]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Sliema Hotspurs]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1932}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Rangers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1933}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || Tik du dalyviai || 
|-
| {{fsez2|MLT|1934}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1935}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1936}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1937}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Valletta City]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1938}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Melita Saint Julian's]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1939}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || [[Melita Saint Julian's]] || 
|-
| 1940–1944 m. || colspan=4 | Nevyko
|-
| {{fsez2|MLT|1944}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Athletics]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1945}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1946}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1947}} || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1948}} || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1949}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1950}} || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1951}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1952}} || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1953}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1954}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1955}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1956}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1957}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1958}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1959}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1960}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1961}} || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1962}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1963}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1964}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1965}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1966}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1967}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1968}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1969}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1970}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsa]] || [[Gzira United]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1971}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1972}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1973}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1974}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Saint George's Cospicua]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1975}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1976}} || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1977}} || [[FC Valletta]] || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1978}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1979}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1980}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1981}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1982}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1983}} || [[FC Valletta]] || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1984}} || [[Rabat Ajax]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1985}} || [[Rabat Ajax]] || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1986}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1987}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Zurrieq]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1988}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[Ħamrun Spartans]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1989}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1990}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1991}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1992}} || [[FC Floriana]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1993}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Floriana]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1994}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1995}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1996}} || [[FC Valletta]] || [[Luxol Birkirkara]] || [[FC Floriana]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1997}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1998}} || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|1999}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2000}} || [[FC Valletta]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2001}} || [[Hibernians Paola]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2002}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2003}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2004}} || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || [[Hibernians Paola]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2005}} || [[FC Birkirkara]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Marsaxlokk]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2006}} || [[FC Marsaxlokk]] || [[Sliema Wanderers]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2007}} || [[FC Valletta]] || [[FC Marsaxlokk]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2008}} || [[Hibernians Paola]] || [[FC Valletta]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2009}} || [[FC Birkirkara]] || [[FC Valletta]] || [[FC Qormi]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2010}} || [[FC Valletta]] || [[FC Floriana]] || [[FC Birkirkara]] || 
|-
| {{fsez2|MLT|2011}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2012}} || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2013}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2014}} || [[Hibernians Paola]] || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2015}} || [[Valletta FC]] || [[Birkirkara FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2016}} || [[Hibernians Paola]] || [[Balzan FC]] || [[Birkirkara FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2017}} || [[Valletta FC]] || [[Balzan FC]] || [[Gzira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2018}} || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2019}} || [[Floriana FC]] || [[Valletta FC]] || [[Hibernians Paola]] ||
|-
| {{fsez2|MLT|2020}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Hibernians Paola]] || [[Gżira United FC]] || [[Kevin Roseru]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2021}} || [[Hibernians Paola]] || [[Floriana FC]] || [[Ħamrun Spartans]] || [[Maxuell]] (17)
|-
| {{fsez2|MLT|2022}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Gżira United FC]] || [[Jefferson Assis]] (20)
|-
| {{fsez2|MLT|2023}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Floriana FC]] || [[Sliema Wanderers]] || [[Luke Montebello]] (21)
|-
| {{fsez2|MLT|2024}} || [[Ħamrun Spartans]] || [[Birkirkara FC]] || [[Floriana FC]] || [[Maxuell Samurai Maia]] (8)
|}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfa.com.mt/ Federacijos svetainė]
* Rsssf.org
** [https://www.rsssf.org/tablesm/maltchamp.html Malta - List of Champions and Runners-Up]
** [https://www.rsssf.org/tablesm/malthist.html Malta - List of Final Tables]
* [https://foot.dk/Malmester.asp Samtlige mestre fra Malta] (Foot.dk)
* [https://www.flashscore.com/football/malta/premier-league/ Malta Premier League] (Flashscore.com)
* [https://stats.maltafootball.info/national-league/premier-league 360Sports Malta Premier] (Maltafootball.info)

{{Maltese Premier League}}
{{Maltos futbolas}}
{{Aukščiausios Europos šalių futbolo lygos}}

[[Kategorija:Maltos futbolo lygos|1]]
[[Kategorija:UEFA šalių pirmenybės]]</text>
      <sha1>6a51o38mxmofhzh9z9p4207f0gtzbwk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Minčia</title>
    <ns>0</ns>
    <id>83029</id>
    <revision>
      <id>7851876</id>
      <parentid>7751805</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T20:11:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851876</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3494" sha1="fnxuxp9ha9y2xe92ec4c0jhkcyfmojm" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Minčia
|foto = Mincia-1863paminklas-2010.jpg
|plotis = 270px
|fotoinfo = Vandens malūnas ir paminklas 1863 m. sukilimui Minčioje
|lat = 55.476
|long = 25.979
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 8
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Minčia
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Mìnčia|Mìnčios|Mìnčiai|Mìnčią|Mìnčia|Mìnčioje|š=2002}}
|istpav = {{pl|Mińcza}}, {{ru|Минча}}
}}

'''Minčia''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s pietryčiuose, [[Aukštaitijos NP|Aukštaitijos nacionaliniame parke]], iš visų pusių apsuptas [[Minčios giria|Minčios girios]] vyrauja [[pušynas|pušynai]]). Minčiagirės seniūnaitijos centras. Kaimu teka [[Minčia (upė)|Minčios upelis]] (patvenktas), pietuose už 1,5 km telkšo [[Utenas]]. Pro kaimą eina kelias {{RK4907}}.

{{Aukštaitijos NP}}
[[Vaizdas:Minčia.JPG|thumb|left|250px|Minčios pirkios]]

Yra girininkija, aptiktas IX–XII a. [[Minčios pilkapynas]]. Kaimu prateka patvenktas [[Minčia (upė)|Minčios upelis]], ant kurio užtvankos stovi [[Minčios vandens malūnas]] (XIX a. technikos paminklas, saugomas valstybės)&lt;ref name=&quot;utenosTic&quot;&gt;{{Cite web | title = Utenos TIC | work = utenainfo.lt | accessdate = 2016-04-10 | url = http://utenainfo.lt/lt/tauragnai/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160410092657/http://utenainfo.lt/lt/tauragnai/ | archivedate = 2016-04-10 }}&lt;/ref&gt;. Miške yra kapinės, kuriose palaidoti 1863 m. sukilėliai.&lt;ref&gt;[http://www.uvb.lt/~uvb/Utenos_enciklopedija/seniunijos/tauragnu_seniunija.htm#Min%C4%8Dia Utenos enciklopedija]&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

XVIII a. minimas Minčios malūnas, [[1792]] m. perstatytas iš apipjautų medžio rąstų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla.

XIX a. buvo [[palivarkas]], priklausęs Tauragnų dvarui. Kaimas garsėjo [[varis|varinių]] dirbinių gamyba – varkalyste. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėliai]] šią įmonę pavertė kulkų liejykla. XIX a. pab. Minčia pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Salako valsčius|Salako valsčių]]. Buvo karčema. Gyveno 67 gyventojai (23 katalikai, 38 žydai, 6 sentikiai).&lt;ref&gt;{{SGKP|6|444|Mińcza}}&lt;/ref&gt;

Sovietmečiu vandens malūne įkurta [[Utena|Utenos]] elektros tinklų poilsio bazė.

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=70|inc=10|incmin=5
|1885|67
|1902|35|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|48|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|39|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|600||Minčia}}&lt;/ref&gt;
|1970|18|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|18|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|15|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|7|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|9|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|8|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

;Žymūs žmonės
* Minčioje gimė kriminologė-viktimologė [[Genovaitė Babachinaitė]] (1944–).

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Minčia 28303, Lithuania - panoramio (2).jpg|Vandens malūnas
Minčia 28303, Lithuania - panoramio (4).jpg|Kryžius ir sodybos
Minčia 28303, Lithuania - panoramio.jpg|Autobusų stotelė
Minčia 28303, Lithuania - panoramio (3).jpg|Tiltas per užtvanką
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{ltunavigacija
|C=''Minčia''
|Š=
|ŠR=[[Salakas|SALAKAS]] – 13 km
|R=
|PR=''[[Aukštaglynis]]'' – 4 km &lt;br /&gt; [[Ignalina|IGNALINA]] – 22 km
|P=
|PV=''[[Šeimatis]]'' – 4 km &lt;br /&gt; [[Tauragnai|TAURAGNAI]] – 11 km
|V=
|ŠV=''[[Sirvydžiai]]'' – 9 km
}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>fnxuxp9ha9y2xe92ec4c0jhkcyfmojm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dainius Šalenga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>98168</id>
    <revision>
      <id>7851731</id>
      <parentid>7754239</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:40:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851731</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5675" sha1="d408z64scj7hblqljhow7x5oj01kva0" xml:space="preserve">{{Krepšininkas
|playername=Dainius Šalenga
|image=[[Vaizdas:Dainius Salenga by Augustas Didzgalvis.jpg|250px]]
|dateofbirth={{Gimimo data|1977|04|15}}
|cityofbirth=
|countryofbirth=[[Varėna]]
|currentclub=Baigęs karjerą
|height=1,97 m
|weight=93 kg
|position=[[Lengvasis kraštas]]
|years=[[1997]]–[[1998]]&lt;br /&gt;[[1998]]–[[2000]]&lt;br /&gt;[[2000]]–[[2005]]&lt;br /&gt;[[2005]]–[[2007]]&lt;br /&gt;[[2007]]–[[2011]]&lt;br /&gt;[[2011]]–[[2012]]&lt;br /&gt;[[2012]]&lt;br /&gt;[[2012]]–[[2013]]&lt;br /&gt;[[2013]]–[[2014]]&lt;br /&gt;[[2014]]&lt;br /&gt;[[2014]]–[[2015]]&lt;br /&gt;[[2015]]–[[2016]]&lt;br /&gt;[[2016]]–[[2017]]&lt;br /&gt;[[2017]]
|clubs=Vilniaus „Farmeka“&lt;br /&gt;[[KK Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]&lt;br /&gt;[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]&lt;br /&gt;[[Girona (krepšinio komanda)|Žeronos „Akasvayu“]]&lt;br /&gt;[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]&lt;br /&gt;[[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]&lt;br /&gt;[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]&lt;br /&gt;[[Kijevo „Budivelnik&quot;|Kijevo „Budivelnik“]]&lt;br /&gt;[[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]&lt;br /&gt;[[Kijevo Budivelnik|Kijevo „Budivelnik“]]&lt;br /&gt;[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]&lt;br /&gt;[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Birštono Vytautas“]]&lt;br /&gt;[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]&lt;br /&gt;[[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]]
|manageryears=2019–2021&lt;br /&gt;2019&lt;br /&gt;2021–2023&lt;br&gt;2026
|managerclubs=[[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] (asist.)&lt;br /&gt;[[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]]&lt;br /&gt;[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žv.“]] (asist.)&lt;br&gt; Astanos „Astana“
|pointsaverage=
|nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}}
|nationalyears=[[2003]]–[[2005]]
|nationalpoints=
|ntupdate=2005
|nba=
|nbayear=
|nbateam=
}}

{{MedalTableTop}}
{{MedalCompetition|[[Europos krepšinio čempionatas| Europos čempionatai]]}}
{{MedalGold|[[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|Švedija 2003]]|[[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}}
{{MedalBottom}}

'''Dainius Šalenga''' (g. [[1977]] m. [[balandžio 15]] d. [[Varėna|Varėnoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, krepšinio treneris.

== Karjera ==
Profesionalo karjerą D. Šalenga pradėjo [[1997]] m. Vilniaus „Farmeka“ komandoje, kuri žaidė LKAL lygoje. Praleidęs joje vieną sezoną krepšininkas perėjo į [[KK Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] klubą. Jame krepšininkas buvo vienas lyderių, tad [[KK Sakalai|„Sakaluose“]] išžaidęs vos pustrečio sezono D. Šalenga perėjo į [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]], kuriame taip pat žaidė ganėtinai naudingai. [[2005]] m. nusprendė palikti Lietuvą ir perėjo į [[ACB|Ispanijos aukščiausiosios lygos]] – [[Girona (krepšinio komanda)|Žeronos „Akasvayu“]] klubą, jame praleidęs du sezonus, [[2007]] m. [[birželio 14]] d. nusprendė grįžti į Lietuvą ir pasirašė dvejų metų sutartį su [[Kauno Žalgiris|„Žalgirio“]] ekipa.&lt;ref&gt;http://www.balsas.lt/naujiena/122139/dainius-salenga-grizta-i-kauno-zalgirio-krepsinio-kluba/rubrika:naujienos-sportas-krepsinis&lt;/ref&gt;

[[2011]] m. [[sausio 18]] d. D. Šalengos kontraktas buvo nutrauktas, kadangi buvo pradėtas tyrimas dėl [[stimuliantas|stimulianto]] [[Metilheksanaminas|metilheksanamino]] pėdsakų jo organizme. [[2011]] m. [[vasario 18]] d. buvo diskvalifikuotas pusei metų dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.&lt;ref&gt;http://sportas.delfi.lt/eurobasket2003/dsalenga-diskvalifikuotas-pusei-metu.d?id=42138159&lt;/ref&gt; [[2011]] m. [[rugsėjo 1]] d. pasirašė vienerių metų sutartį su Prienų „Rūdupio“ komanda.&lt;ref&gt;http://sportas.delfi.lt/basketball/dsalenga-rungtyniaus-lkl-bronzos-medalininku-gretose.d?id=49186850&lt;/ref&gt; [[2011]]–[[2012]] sezoną Šalenga startavo [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupio“]] gretose, vėliau sugrįžo į [[Kauno Žalgiris|„Žalgirio“]] ekipą.&lt;ref&gt;http://sportas.delfi.lt/basketball/puolejas-dsalenga-grizta-i-kauno-zalgirio-gretas.d?id=53413439&lt;/ref&gt;

[[2012]] m. rugpjūčio pradžioje pasirašė vienerių metų kontraktą su [[Kijevo Budivelnik|Kijevo „Budivelnik“]] klubu.&lt;ref&gt;http://sportas.delfi.lt/basketball/zalgiri-paliekantis-dsalenga-keliasi-i-ukraina.d?id=59269381&lt;/ref&gt;

[[2015]] m. lapkričio viduryje sugrįžo į [[Prienų Rūdupis|Prienų-Birštono „Rūdupis“]] klubą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=„Vytauto“ gretose permainos: komandos nariu tapo Dainius Šalenga |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/vytauto-gretose-permainos-komandos-nariu-tapo-dainius-salenga-875-542599 |date=2015-11-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

[[2003]] m. buvo pakviestas į [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos nacionalinę rinktinę]] su kuria tapo Europos čempionu. [[2004]] m. vasarą D. Šalenga su rinktine dalyvavo Atėnų Olimpiadoje, kurioje Lietuvos komanda užėmė ketvirtąją vietą. [[2005]] m. vasarą krepšininkas taip pat atvyko į rintkinės treniruočių stovyklą, tačiau prieš pat čempionatą gavo traumą ir ginti Europos čempiono titulo neišvyko. Nuo tada D. Šalenga į Lietuvos rinktinės stovyklas nebėra kviečiamas.

== Pasiekimai ==
* [[2001]], [[2003]], [[2004]], [[2005]], 2008, [[2012]] m. [[LKL]] čempionas
* [[2002]], [[2009]], 2010 m. [[LKL]] vicečempionas
* [[2005]], [[2008]], [[2011]] m. [[BBL]] čempionas
* [[2003]] m. Europos čempionas
* [[2002]] m. [[LKL]] Dėjimo į krepšį konkurso nugalėtojas
* [[2007]] m. [[FIBA Europos taurė]]s laimėtojas
* [[2014]] , 2015 m. Ukrainos lygos čempionas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Šalenga, Dainius}}
[[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]]</text>
      <sha1>d408z64scj7hblqljhow7x5oj01kva0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Graikijos vėliava</title>
    <ns>0</ns>
    <id>102214</id>
    <revision>
      <id>7851956</id>
      <parentid>6918678</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:51:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CommonsDelinker</username>
        <id>3342</id>
      </contributor>
      <comment>Vaizdas Naval_Jack_of_Greece.svg keičiamas Naval_jack_of_Greece.svg</comment>
      <origin>7851956</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2638" sha1="0hjlym4145ahx1wuazxuk76k24tcx00" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Flag of Greece.svg|thumb|250px|[[Vaizdas:FIAV 111111.svg|23px]] Proporcjos: 2:3]]
[[Vaizdas:Naval jack of Greece.svg|thumb|150px|Graikijos karinio jūrų lavyno vėliava.]]
'''[[Graikija|Graikijos]] [[vėliava]]''' ([[Graikų kalba|graik.]] ''Σημαία της Ελλάδος'', pop. ''Γαλανόλευκη'' arba ''Κυανόλευκη'' – „mėlyna - balta“) – stačiakampis suskirstytas į 9-nias vienodo aukščio horizontalias [[Mėlyna|mėlynos]] ir [[Balta|baltos]] spalvos juostas. Mėlyname vėliavos [[Kantonas (veksilologija)|kantone]] – baltas kryžius.

== Istorija ==
[[1821]] m. vykstant revoliucijai, buvo išrinktos Graikijos vėliavos spalvos – mėlyna ir balta, kaip priešprieša [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] Graikijoje naudojamai raudonos - mėlynos - raudonos spalvų vėliavai.
[[1822]] m. įteisinta vėliava buvo mėlyname fone baltas kryžius.

Dabartinė vėliava, kaip jūrų vėliava, pirmą kartą įteisinta [[1822]] m. Iki [[1978]] m. buvo naudojama ir reprezentuoti šalį užsienyje. Nuo [[1978]] m. galutinai įtvirtintas nacionalinės vėliavos statusas.

== Simbolika ==
Simbolika nėra žinoma. Yra kelios nuomonės apie spalvas ir juostas. Pagal vieną iš jų, penkios mėlynos juostos reiškia 5 vandenynus, baltos - debesis arba bangas. Pagal kitą, 9 juostos reiškia 9 mūzas. Tik kryžius turi pakankamai aiškią reikšmę kaip krikščioniškosios religijos simbolis.

== Konstrukcija ==
[[Vaizdas:Flag of Greece (construction sheet).svg|250px]]
== Spalvos ==
{{Pantone|Spalva=White}} [[Pantone]] spalvų sistemoje: Balta – nėra;  [[RGB]] spalvų sistemoje: Balta – 255, 255, 255.

{{Pantone|Spalva=294}} [[Pantone]] spalvų sistemoje: Mėlyna – Pantone 294;  [[RGB]] spalvų sistemoje: Mėlyna – 0, 63, 135.

== Nuorodos ==
* [http://www.presidency.gr/en/shmaia.htm Graikojos Prezidento institucija. Apie vėliavą.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081015001727/http://www.presidency.gr/en/shmaia.htm |date=2008-10-15 }} {{en-icon}}
* [http://www.hellasarmy.gr/anagsim.htm Graikijos vėliavos Osmanų Imperijoje.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070311004835/http://www.hellasarmy.gr/anagsim.htm |date=2007-03-11 }} (graikų k.)
* [http://www.vexilla-mundi.com/greece.htm vexilla-mundi.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061017181036/http://www.vexilla-mundi.com/greece.htm |date=2006-10-17 }} {{en-icon}}
* [http://www.flags.net/GREC.htm flags.net] {{en-icon}}
{{-}}
{{EuropaVėliavos}}
{{Commons|Category:Flags of Greece}}

[[Kategorija:Graikijos atributika]]
[[Kategorija:Valstybinės vėliavos]]</text>
      <sha1>0hjlym4145ahx1wuazxuk76k24tcx00</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bologna FC 1909</title>
    <ns>0</ns>
    <id>103845</id>
    <revision>
      <id>7851979</id>
      <parentid>7815423</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:35:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851979</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6569" sha1="1blwdx720e3mqi4vl7hz6r11zj0ycn1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bolonijos FC
| image    = [[Vaizdas:Bologna F.C. 1909 logo.svg|150px]]
| fullname = Bologna Football Club 1909 SpA
| nickname = ''[[Rossoblu]]'', ''Felsinei''
| founded  = 1909 m. spalio 3 d.
| ground   = [[Stadio Renato Dall'Ara]], [[Bolonija]]
| capacity = 38 279
| chairman = 
| manager  =  
| league   = [[Serie A]]
| season   = 2025–2026
| position = 8 vieta
|pattern_b1=_navystripes
|body1=ff0000
|pattern_la1=_redborder
|leftarm1=000080
|pattern_ra1=_redborder
|rightarm1=000080
|pattern_sh1=
|shorts1=fefefe
|pattern_so1 = _double pale red line
|socks1=312f57
&lt;!-- Divisa da trasferta --&gt;
|pattern_la2=_redborder
|body2=ffffff
|pattern_b2=_redblue_rightsash_bologna
|leftarm2=fefefe
|pattern_ra2=_blueborder
|rightarm2=fefefe
|shorts2=fefefe
|pattern_sh2= _twolittleblueredlines
|socks2=fefefe
|pattern_so2= _red&amp;blue lines
&lt;!-- Terza divisa --&gt;
|pattern_la3=_redborder
|body3=348153
|pattern_b3=
|leftarm3=348153
|pattern_ra3=_blueborder
|rightarm3=348153
|shorts3=101010
|pattern_sh3= _twolittleblueredlines
|socks3=101010
|pattern_so3= _red&amp;blue lines
|terza divisa=Terza divisa
}}

'''Bolonijos FC''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bolonija|Bolonijos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1909 m. spalio 3 d.

1920 m. kovo 20 d. klubo komanda žaidė pirmąsias rungtynes. 1924–1925 metų sezone komanda pirmą kartą laimėjo Šiaurės Italijos čempionatą ir šalies čempionatą, 1929 metais ir vėl tapo šalies čempionais. Iki antrojo pasaulinio karo komanda dar 4 kartus tapo čempionais, tačiau po karo komanda nebežaidė taip sėkmingai ir tik vienintelį kartą 1964 metais dar kartą laimėjo čempionatą. 1982 metais komanda iškrito iš aukščiausiosios [[Serie A]] lygos, vėliau krito dar žemiau į [[Serie C1]], 1990 metais komanda vėl trumpam pakilo į aukščiausią lygą, bet po metų krito į [[Serie B]], o 1993 metais – į [[Serie C1]]. 1996 metais komanda vėl pakilo į [[Serie A]], po poros metų pateko į [[Intertoto taurė]]s varžybas ir laimėjo taurę bei galimybę žaisti [[UEFA taurė]]s varžybose. 2005 metais komanda ir vėl iškrito iš aukščiausiosios lygos.

{{fkp|1909|Bologna FC|1926|AGC Bologna|1945|FC Bologna}}

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|7|1925, 1929, 1936, 1937, 1939, 1941, 1964
|4|1927, 1932, 1940, 1966
|6|1921, 1924, 1926, 1931, 1933, 1937
|2|1970, 1974
|0|
|0||0|}}

{{ITAfl | 1929 | 2011 | 65 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|15|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|15|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|10|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|12|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|12|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|13|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie A]]|9|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|9|}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Tomas Danilevičius]], puolėjas 2007–2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.bolognafc.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/bfc1909official facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/bologna/0M9xNN8N/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/bologna/0M9xNN8N/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-bologna/startseite/verein/1025 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bologna-fc-1909/801/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Bologna]]
[[Kategorija:Bolonija]]</text>
      <sha1>1blwdx720e3mqi4vl7hz6r11zj0ycn1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851980</id>
      <parentid>7851979</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:35:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851980</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6570" sha1="mpbadmcfujofyzadbbslvv3wtb2gtz6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bolonijos FC
| image    = [[Vaizdas:Bologna F.C. 1909 logo.svg|150px]]
| fullname = Bologna Football Club 1909 SpA
| nickname = ''[[Rossoblu]]'', ''Felsinei''
| founded  = 1909 m. spalio 3 d.
| ground   = [[Stadio Renato Dall'Ara]], [[Bolonija]]
| capacity = 38 279
| chairman = 
| manager  =  
| league   = [[Serie A]]
| season   = 2025–2026
| position = 8 vieta
|pattern_b1=_navystripes
|body1=ff0000
|pattern_la1=_redborder
|leftarm1=000080
|pattern_ra1=_redborder
|rightarm1=000080
|pattern_sh1=
|shorts1=fefefe
|pattern_so1 = _double pale red line
|socks1=312f57
&lt;!-- Divisa da trasferta --&gt;
|pattern_la2=_redborder
|body2=ffffff
|pattern_b2=_redblue_rightsash_bologna
|leftarm2=fefefe
|pattern_ra2=_blueborder
|rightarm2=fefefe
|shorts2=fefefe
|pattern_sh2= _twolittleblueredlines
|socks2=fefefe
|pattern_so2= _red&amp;blue lines
&lt;!-- Terza divisa --&gt;
|pattern_la3=_redborder
|body3=348153
|pattern_b3=
|leftarm3=348153
|pattern_ra3=_blueborder
|rightarm3=348153
|shorts3=101010
|pattern_sh3= _twolittleblueredlines
|socks3=101010
|pattern_so3= _red&amp;blue lines
|terza divisa=Terza divisa
}}

'''Bolonijos FC''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bolonija|Bolonijos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1909 m. spalio 3 d.

1920 m. kovo 20 d. klubo komanda žaidė pirmąsias rungtynes. 1924–1925 metų sezone komanda pirmą kartą laimėjo Šiaurės Italijos čempionatą ir šalies čempionatą, 1929 metais ir vėl tapo šalies čempionais. Iki antrojo pasaulinio karo komanda dar 4 kartus tapo čempionais, tačiau po karo komanda nebežaidė taip sėkmingai ir tik vienintelį kartą 1964 metais dar kartą laimėjo čempionatą. 1982 metais komanda iškrito iš aukščiausiosios [[Serie A]] lygos, vėliau krito dar žemiau į [[Serie C1]], 1990 metais komanda vėl trumpam pakilo į aukščiausią lygą, bet po metų krito į [[Serie B]], o 1993 metais – į [[Serie C1]]. 1996 metais komanda vėl pakilo į [[Serie A]], po poros metų pateko į [[Intertoto taurė]]s varžybas ir laimėjo taurę bei galimybę žaisti [[UEFA taurė]]s varžybose. 2005 metais komanda ir vėl iškrito iš aukščiausiosios lygos.

{{fkp|1909|Bologna FC|1926|AGC Bologna|1945|FC Bologna}}

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|7|1925, 1929, 1936, 1937, 1939, 1941, 1964
|4|1927, 1932, 1940, 1966
|6|1921, 1924, 1926, 1931, 1933, 1937
|2|1970, 1974
|0|
|0||0|}}

{{ITAfl | 1929 | 2011 | 65 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|15|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|15|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|10|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|12|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|12|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|13|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie A]]|9|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|9|}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Tomas Danilevičius]], puolėjas 2007–2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.bolognafc.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/bfc1909official facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/bologna/0M9xNN8N/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/bologna/0M9xNN8N/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-bologna/startseite/verein/1025 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bologna-fc-1909/801/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Bologna]]
[[Kategorija:Bolonija]]</text>
      <sha1>mpbadmcfujofyzadbbslvv3wtb2gtz6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851981</id>
      <parentid>7851980</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:35:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851981</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6484" sha1="lcbckzk12nvgcfw0jesmey0l0ox87bd" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bolonijos FC
| image    = [[Vaizdas:Bologna F.C. 1909 logo.svg|150px]]
| fullname = Bologna Football Club 1909 SpA
| nickname = ''[[Rossoblu]]'', ''Felsinei''
| founded  = 1909 m. spalio 3 d.
| ground   = [[Stadio Renato Dall'Ara]], [[Bolonija]]
| capacity = 38 279
| chairman = 
| manager  =  
| league   = [[Serie A]]
| season   = 2025–2026
| position = 8 vieta
|pattern_b1=_navystripes
|body1=ff0000
|pattern_la1=_redborder
|leftarm1=000080
|pattern_ra1=_redborder
|rightarm1=000080
|pattern_sh1=
|shorts1=fefefe
|pattern_so1 = _double pale red line
|socks1=312f57
&lt;!-- Divisa da trasferta --&gt;
|pattern_la2=_redborder
|body2=ffffff
|pattern_b2=_redblue_rightsash_bologna
|leftarm2=fefefe
|pattern_ra2=_blueborder
|rightarm2=fefefe
|shorts2=fefefe
|pattern_sh2= _twolittleblueredlines
|socks2=fefefe
|pattern_so2= _red&amp;blue lines
&lt;!-- Terza divisa --&gt;
|pattern_la3=_redborder
|body3=348153
|pattern_b3=
|leftarm3=348153
|pattern_ra3=_blueborder
|rightarm3=348153
|shorts3=101010
|pattern_sh3= _twolittleblueredlines
|socks3=101010
|pattern_so3= _red&amp;blue lines
|terza divisa=Terza divisa
}}

'''Bolonijos FC''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bolonija|Bolonijos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1909 m. spalio 3 d.

1920 m. kovo 20 d. klubo komanda žaidė pirmąsias rungtynes. 1924–1925 metų sezone komanda pirmą kartą laimėjo Šiaurės Italijos čempionatą ir šalies čempionatą, 1929 metais ir vėl tapo šalies čempionais. Iki antrojo pasaulinio karo komanda dar 4 kartus tapo čempionais, tačiau po karo komanda nebežaidė taip sėkmingai ir tik vienintelį kartą 1964 metais dar kartą laimėjo čempionatą. 1982 metais komanda iškrito iš aukščiausiosios [[Serie A]] lygos, vėliau krito dar žemiau į [[Serie C1]], 1990 metais komanda vėl trumpam pakilo į aukščiausią lygą, bet po metų krito į [[Serie B]], o 1993 metais – į [[Serie C1]]. 1996 metais komanda vėl pakilo į [[Serie A]], po poros metų pateko į [[Intertoto taurė]]s varžybas ir laimėjo taurę bei galimybę žaisti [[UEFA taurė]]s varžybose. 2005 metais komanda ir vėl iškrito iš aukščiausiosios lygos.

{{fkp|1909|Bologna FC|1926|AGC Bologna|1945|FC Bologna}}

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|7|1925, 1929, 1936, 1937, 1939, 1941, 1964
|4|1927, 1932, 1940, 1966
|6|1921, 1924, 1926, 1931, 1933, 1937
|2|1970, 1974
|0|
|0||0|}}

{{ITAfl | 1929 | 2011 | 65 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|15|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|15|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|10|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|12|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|12|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|13|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie A]]|9|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|9|}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Tomas Danilevičius]], puolėjas 2007–2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.bolognafc.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/bfc1909official facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/bologna/0M9xNN8N/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/bologna/0M9xNN8N/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-bologna/startseite/verein/1025 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bologna-fc-1909/801/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Bologna]]
[[Kategorija:Bolonija]]</text>
      <sha1>lcbckzk12nvgcfw0jesmey0l0ox87bd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Atalanta BC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105449</id>
    <revision>
      <id>7851982</id>
      <parentid>7815409</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:36:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851982</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7083" sha1="etu8fhp6gc8rvjjtd1122zxszjbwaam" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bergamo „Atalanta“
| image    = [[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]
| fullname = Atalanta Bergamasca Calcio SpA
| nickname = ''La Dea'', ''Nerazzurri'', ''Orobici'' 
| founded  = 1907 m.
| ground   = „[[Atleti Azzurri d'Italia]]“, [[Bergamas]]
| capacity = 26 638
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Serie A]] (nuo 2011)
| season   = 2025–2026
| position = 7 vieta
| pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes||body1=0079CF|pattern_la1=_black_stripes|
  leftarm1=0079CF|pattern_ra1=_black_stripes|rightarm1=0079CF|shorts1=000000|socks1=0079CF|
  pattern_so1=_blacktop|pattern_b2=_Atalanta08a|body2=ffffff|pattern_la2= _borderonwhite|
  leftarm2= 0099FF|pattern_ra2= _borderonwhite|rightarm2= 0099FF|pattern_sh2= _Atalanta08a|shorts2= FFFFFF|socks2=FFFFFF|body3=000000|
  pattern_la3=|leftarm3=0079CF|pattern_ra3=|
  rightarm3=0079CF|shorts3=000000|socks3=0079CF|pattern_so3=_blacktop
}}

'''Bergamo „Atalanta“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bergamas|Bergamo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1907 m. Rungtyniavo aukščiausioje lygoje – [[Serie A ]]. 

[[Italijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018-2019]] m. sezone komanda pirmą kartą istorijoje užėmė 3 vietą ir pateko į [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] turnyrą. Dėl savo stadiono renovacijos ir neatitikimo [[UEFA]] reikalavimams, komanda Čempionų lygos rungtynes žaidė [[Milanas|Milano]] [[San Siro stadionas|San Siro stadione]].&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/140720/atalanta-squatters-san-siro Atalanta squatters at San Siro] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190714153953/https://www.football-italia.net/140720/atalanta-squatters-san-siro |date=2019-07-14 }}&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[gegužės 22]] d. [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|Europos lygos]] finale „Atalanta“ nugalėjo „[[Bayer Leverkusen]]“ rezultatu 3–0 ir tapo čempionais. Tai buvo pirmasis komandos laimėjimas futbolo turnyruose nuo [[1963]] m.&lt;ref&gt;[https://www.bbc.com/sport/football/live/cw005j1704lt UEFA Europa League - Final]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|0|
|0|
|4|2019, 2020, 2021, 2025
|1|1963
|4|1987, 1996, 2013, 2024
|0||0|}}
* [[Serie B]] čempionas ([[1940]], [[1959]], [[1984]], [[2006]], [[2011]] m.)
* [[Serie C1]] čempionas ([[1982]] m.)

{{ITAfl | 1937 | 2021 | 61 | 3 (2019 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|4|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|7|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|3|finalas}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|3|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|3|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|8|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie A]]|4|finalas}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ATALANTA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ATALANTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]'''ATALANTA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]'''ATALANTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _atalanta2526h
| pattern_b= _atalanta2526h
| pattern_ra= _atalanta2526h
| pattern_sh= _atalanta2526h
| pattern_so= _atalanta2526hl
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2025–2026 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.atalanta.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/atalantabc/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/atalanta/8C9JjMXu/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/atalanta/8C9JjMXu/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/atalanta-bergamo/startseite/verein/800/ Transfermark]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/atalanta-bc/796/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>etu8fhp6gc8rvjjtd1122zxszjbwaam</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851983</id>
      <parentid>7851982</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:36:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851983</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7084" sha1="a7qfxxgqrx1sndiycvyj5zsq3fw6db3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bergamo „Atalanta“
| image    = [[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]
| fullname = Atalanta Bergamasca Calcio SpA
| nickname = ''La Dea'', ''Nerazzurri'', ''Orobici'' 
| founded  = 1907 m.
| ground   = „[[Atleti Azzurri d'Italia]]“, [[Bergamas]]
| capacity = 26 638
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Serie A]] (nuo 2011)
| season   = 2025–2026
| position = 7 vieta
| pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes||body1=0079CF|pattern_la1=_black_stripes|
  leftarm1=0079CF|pattern_ra1=_black_stripes|rightarm1=0079CF|shorts1=000000|socks1=0079CF|
  pattern_so1=_blacktop|pattern_b2=_Atalanta08a|body2=ffffff|pattern_la2= _borderonwhite|
  leftarm2= 0099FF|pattern_ra2= _borderonwhite|rightarm2= 0099FF|pattern_sh2= _Atalanta08a|shorts2= FFFFFF|socks2=FFFFFF|body3=000000|
  pattern_la3=|leftarm3=0079CF|pattern_ra3=|
  rightarm3=0079CF|shorts3=000000|socks3=0079CF|pattern_so3=_blacktop
}}

'''Bergamo „Atalanta“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bergamas|Bergamo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1907 m. Rungtyniavo aukščiausioje lygoje – [[Serie A ]]. 

[[Italijos futbolo varžybos 2018–2019 m.|2018-2019]] m. sezone komanda pirmą kartą istorijoje užėmė 3 vietą ir pateko į [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] turnyrą. Dėl savo stadiono renovacijos ir neatitikimo [[UEFA]] reikalavimams, komanda Čempionų lygos rungtynes žaidė [[Milanas|Milano]] [[San Siro stadionas|San Siro stadione]].&lt;ref&gt;[https://www.football-italia.net/140720/atalanta-squatters-san-siro Atalanta squatters at San Siro] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190714153953/https://www.football-italia.net/140720/atalanta-squatters-san-siro |date=2019-07-14 }}&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[gegužės 22]] d. [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|Europos lygos]] finale „Atalanta“ nugalėjo „[[Bayer Leverkusen]]“ rezultatu 3–0 ir tapo čempionais. Tai buvo pirmasis komandos laimėjimas futbolo turnyruose nuo [[1963]] m.&lt;ref&gt;[https://www.bbc.com/sport/football/live/cw005j1704lt UEFA Europa League - Final]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{ITAfut
|0|
|0|
|4|2019, 2020, 2021, 2025
|1|1963
|4|1987, 1996, 2013, 2024
|0||0|}}
* [[Serie B]] čempionas ([[1940]], [[1959]], [[1984]], [[2006]], [[2011]] m.)
* [[Serie C1]] čempionas ([[1982]] m.)

{{ITAfl | 1937 | 2021 | 61 | 3 (2019 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. Serie A|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Serie A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ital2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|I|4|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|I|7|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|I|3|finalas}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|3|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie A]]|3|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie A]]|8|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie A]]|5|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie A]]|4|finalas}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie A]]|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ATALANTA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ATALANTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]'''ATALANTA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Atalanta_bc.gif|150px]]'''ATALANTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _atalanta2526h
| pattern_b= _atalanta2526h
| pattern_ra= _atalanta2526h
| pattern_sh= _atalanta2526h
| pattern_so= _atalanta2526hl
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2025–2026 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.atalanta.it Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/atalantabc/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/atalanta/8C9JjMXu/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/atalanta/8C9JjMXu/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/atalanta-bergamo/startseite/verein/800/ Transfermark]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/atalanta-bc/796/ Globalsportsarchive]

{{Serie A}}
[[Kategorija:Italijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>a7qfxxgqrx1sndiycvyj5zsq3fw6db3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gonfalonė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>119683</id>
    <revision>
      <id>7851859</id>
      <parentid>6994319</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:09:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:LIE Vaduz COA.svg]] → [[File:LIE Vaduz COA HistLex.svg]] → File replacement: update to new version ([[c:c:GR]])</comment>
      <origin>7851859</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2540" sha1="ecx4adhpd7idaq4khp19bv4fy9xgy2g" xml:space="preserve">'''Gonfalonė''' ({{en|gonfalone}} ar ''gonfalon'') – ypatingos formos [[vėliava]], kabinama ant skersinio. Laisvasis kraštas dažnai dvišakas ar turi kelias uodegas. Gonfalones pirmiausia ėmė naudoti [[viduramžiai|viduramžių]] [[Italija|Italijos]] bendruomenės, vėliau amatininkų [[gildija|gildijos]], korporacijos. Gonfalones ilgai naudojo įvairiose religinėse procesijose ir ceremonijose.

Tokią pačią išvaizdą kaip gonfalonės dažnai turi pulko vėliavos ir [[chorugvė]]s.

Gonfalonėje dažnai atvaizduojamas [[herbas]] ar herbinis ženklas (''badge''), ji gali būti išmarginta įvairiais ornamentais.

Dabar gonfalonės plačiai naudojamos Italijoje. Kiekviena Italijos bendruomenė (komuna) turi savo gonfalonę, kurios ceremonijose dažnai pakeičia paprastas vėliavas.

== Gonfalonės Ukrainoje ==
Panašias vėliavas ir panašiomis progomis naudoja ir Ukrainos municipalitetai. Ukrainiečių kalboje jos vadinamos ''штандарт'', tačiau į anglų kalbą jie verčia kaip ''gonfalone''.

Ukrainietiškos gonfalonės apačioje neturi uodegų. Dalis ukrainietiškų gonfalonių savo pakabinimo būdu visiškai atitinka itališkas gonfalones. Pvz., Odesos srities tarybos pirmininko gonfalonė&lt;ref&gt;https://www.fotw.info/flags/ua-od.html#gonf&lt;/ref&gt; ar Umanės (''Умань'') rajono tarybos pirmininko gonfalonė &lt;ref&gt;{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071006090847/http://heraldry.com.ua/index.php3?lang=E&amp;context=info&amp;id=1820#verh |date=2007-10-06 }}&lt;/ref&gt;.

Kitos ukrainietiškos gonfalonės tvirtinamos ne prie † formos, o prie L formos koto skersinio. Pvz., Dubno rajono ([[Rovno sritis]]) gonfalonė.&lt;ref&gt;https://www.fotw.info/flags/ua-rv-du.html&lt;/ref&gt;

== Gonfalonės herbuose ==
Gonfalonės yra senas, viduramžių laikų simbolis, todėl spėjo papulti ir į herbus.
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:DEU Altheim (Alb) COA.svg| ''Altheim'' miestelio ([[Badenas-Viurtembergas]], Vokietija) herbas
Vaizdas:DEU Börslingen COA.svg| ''Börslingen'' miesto (Badenas-Viurtembergas, Vokietija) herbas
Vaizdas:Wappen Herrenberg.svg| ''Herrenberg'' miesto (Badenas-Viurtembergas, Vokietija) herbas
Vaizdas:LIE Vaduz COA HistLex.svg| [[Lichtenšteinas|Lichenšteino]] sostinės [[vaducas|Vaduco]] herbas
Vaizdas:Wappen-stuttgart-buesnau.png|[[Štutgartas|Štutgarto]] miesto (Vokietija) rajono ''Büsnau'' herbas
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{Ref}}

== Nuorodos ==
* [https://www.fotw.info/flags/ua-city.html#gon Gonfalons (?) (Diskusija apie ukrainietiškas gonfalones]

[[Kategorija:Vėliavų rūšys]]</text>
      <sha1>ecx4adhpd7idaq4khp19bv4fy9xgy2g</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alytaus Šaltinių progimnazija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>122356</id>
    <revision>
      <id>7851897</id>
      <parentid>7808767</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:23:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33933-68</username>
        <id>219196</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7851897</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1927" sha1="lwh47kijuoml9tj988d0404pkkdlk48" xml:space="preserve">{{Mokykla
|lat = 54.4108
|long = 24.0214
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė = Evelina Žukauskienė
|skaičius = 802
|data = [[1975]] m.
|laidos = 25
|darbuotojai = 65
|pav = Alytus, Šaltinių mok.JPG
|vieta = Lauko g. 23, [[Alytus]]
|emblema = Alytaus Šaltinių mokykla, logo.jpeg
}}

'''Alytaus Šaltinių progimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Alytus|Alytuje]], Lauko g. 23, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 191056390. Steigėjas [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]].

== Istorija ==
[[Vaizdas:Alytus, Šaltinių mokykla.JPG|miniatiūra|250px|left]]

[[1975]] m. [[rugsėjo 1]] d. atidaryta Alytaus 7-oji vidurinė mokykla. [[1987]]–[[1999]] m. mokykloje įvestas sustiprintas fizikos mokymas, [[1989]] m. įvestas sustiprintas (dabar pagilintas) [[anglų kalba|anglų]] kalbos mokymas, [[2001]] m. – kryptingas meninis ugdymas. [[1996]] m. pakeistas mokyklos pavadinimas – Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla. [[2002]] m. mokykla reorganizuota į pagrindinę. [[2004]]–[[2005]] m. vyko mokyklos pastato renovacijos darbai. [[2015]] m. mokykla laimėjo ir gavo „Geros mokyklos“ ženklą. Nuo [[2016]] m. mokykloje vykdoma STEAM kryptis. [[2019]] m. suteiktas progimnazioz js.&lt;ref&gt;[https://www.saltiniumokykla.lt/pradzia/progimnazijos-istorija/ Mokyklos istorija.] Saltiniumokykla.lt (tikrinta 2022-04-22).&lt;/ref&gt;

== Pavadinimų kaita ==
{{mok-pav|1975|Alytaus 7-oji vidurinė mokykla|1996|Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla|2019|Alytaus Šaltinių progimnazija}}

== Direktoriai ==
* 1975–1996 m. Vytautas Mockevičius,
* 1996-2022 m. [[Alfonsas Lietuvininkas]],
* nuo 2023 m. Evelina Žukauskienė,

== Nuorodos ==
* [https://www.saltiniumokykla.lt/ Mokyklos svetainė]

[[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]]
[[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės mokyklos|Šaltinių]]
&lt;references /&gt;</text>
      <sha1>lwh47kijuoml9tj988d0404pkkdlk48</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851901</id>
      <parentid>7851897</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:31:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ~2026-33933-68 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas)</comment>
      <origin>7808767</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1934" sha1="rxemshhdwybga3kz76zn24eabrmume1" xml:space="preserve">{{Mokykla
|lat = 54.4108
|long = 24.0214
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė = Evelina Žukauskienė
|skaičius = 802
|data = [[1975]] m.
|laidos = 25
|darbuotojai = 65
|pav = Alytus, Šaltinių mok.JPG
|vieta = Lauko g. 23, [[Alytus]]
|emblema = Alytaus Šaltinių mokykla, logo.jpeg
}}

'''Alytaus Šaltinių progimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Alytus|Alytuje]], Lauko g. 23, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 191056390. Steigėjas [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]].

== Istorija ==
[[Vaizdas:Alytus, Šaltinių mokykla.JPG|miniatiūra|250px|left]]

[[1975]] m. [[rugsėjo 1]] d. atidaryta Alytaus 7-oji vidurinė mokykla. [[1987]]–[[1999]] m. mokykloje įvestas sustiprintas fizikos mokymas, [[1989]] m. įvestas sustiprintas (dabar pagilintas) [[anglų kalba|anglų]] kalbos mokymas, [[2001]] m. – kryptingas meninis ugdymas. [[1996]] m. pakeistas mokyklos pavadinimas – Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla. [[2002]] m. mokykla reorganizuota į pagrindinę. [[2004]]–[[2005]] m. vyko mokyklos pastato renovacijos darbai. [[2015]] m. mokykla laimėjo ir gavo „Geros mokyklos“ ženklą. Nuo [[2016]] m. mokykloje vykdoma STEAM kryptis. [[2019]] m. suteiktas progimnazijos statusas.&lt;ref&gt;[https://www.saltiniumokykla.lt/pradzia/progimnazijos-istorija/ Mokyklos istorija.] Saltiniumokykla.lt (tikrinta 2022-04-22).&lt;/ref&gt;

== Pavadinimų kaita ==
{{mok-pav|1975|Alytaus 7-oji vidurinė mokykla|1996|Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla|2019|Alytaus Šaltinių progimnazija}}

== Direktoriai ==
* 1975–1996 m. Vytautas Mockevičius,
* 1996-2022 m. [[Alfonsas Lietuvininkas]],
* nuo 2023 m. Evelina Žukauskienė,

== Nuorodos ==
* [https://www.saltiniumokykla.lt/ Mokyklos svetainė]

[[Kategorija:Lietuvos progimnazijos]]
[[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės mokyklos|Šaltinių]]
&lt;references /&gt;</text>
      <sha1>rxemshhdwybga3kz76zn24eabrmume1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Birkirkara FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>126730</id>
    <revision>
      <id>7851909</id>
      <parentid>7815051</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:42:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851909</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6445" sha1="2zcyoksdljjoo6lxa8sb2ku71bga8si" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Birkirkaros FC
| image    = [[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]
| fullname = Birkirkara Football Club P.L.C.
| nickname = ''Tar-Raħal''
| founded  = 1950 m.
| ground   = „Infetti“ stadionas, [[Birkirkara]]
| capacity = 2 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1990)
| season   = 2025–2026
| position = 8 vieta

| pattern_la1=
| pattern_b1=_birkirkara1819h
| pattern_ra1=
| pattern_sh1=_adidasyellow
| pattern_so1=_3_stripes_yellow
| leftarm1=FF0000
| body1=FFDD00
| rightarm1=FF0000
| shorts1=FF0000
| socks1=FF0000

| pattern_la2=
| pattern_b2=
| pattern_ra2=
| pattern_sh2= 
| pattern_so2=
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000C0
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 0000C0
| socks2 = 0000FF

| pattern_la3=
| pattern_b3=
| pattern_ra3=
| pattern_sh3= 
| pattern_so3=
| leftarm3 = 00A693
| body3 = 00A693
| rightarm3 = 00A693
| shorts3 = 008000
| socks3 = 008000
}}

'''Birkirkaros FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Birkirkara|Birkirkaroje]] sujungus [[Birkirkara United]] ir [[Birkirkara Celtic]] komandas.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1950 m. Vyrų komanda žaidžia aukščiausioje šalies lygoje. Yra tapęs šalies čempionais. Penkis kartus iškovojo taurę.

Moterų komanda pastaruoju metu dominuoja Maltos futbole, daugkartinės šalies čempionės ir taurės laimėtojos.
=== Moterų komanda===
{{main|Birkirkara FC (moterys)}}
Klubas turi moterų komandą, kuri yra viena tituluočiausių Maltoje.
{{fkp|1950|Birkirkara FC|1994|Birkirkara Luxol FC ''(prijungus [[Saint Andrew's Luxol]] klubą)|1997|Birkirkara FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|4|2000, 2006, 2010, 2013
|9|1953, 1997, 1998, 1999, 2003, 2004, 2005, 2014, 2022
|10|2001, 2002, 2007, 2008, 2009, 2011, 2012, 2015, 2016, 2017
|6|2002, 2003, 2005, 2008, 2015, 2023
|6|1973, 1990, 1999, 2000, 2001, 2018
|7|2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2013, 2014
|6|1997, 1999, 2000, 2008, 2010, 2015}}

{{MLTfl | 1949 | 2025 | 60 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|3|taurė}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|4|finalas}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|5|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|4|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|2|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BIRKIRKARA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BIRKIRKARA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]'''BIRKIRKARA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]'''BIRKIRKARA'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|
Vaizdas:Birkirkara.png|
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4r25r
| pattern_b= _nikestrike4r25r
| pattern_ra= _nikestrike4r25r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _kayserispor1920h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikeprecision6urbc
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _birkirkara1819h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _yellowsides
| pattern_so= _3_stripes_yellow
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _redstripes2
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _yellowsides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= 
| pattern_b= _birkirkarabody1
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFDD00
| rightarm= FFFF00
| shorts= F00000
| socks= F00000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai atstovavę [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]
* {{vlv|Malta}} [[Alexander Satariano]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/BirkirkaraFC/?ref=embed_page facebook paskyra]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/birkirkara-fc/15664/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Birkirkara}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Birkirkara]]</text>
      <sha1>2zcyoksdljjoo6lxa8sb2ku71bga8si</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851910</id>
      <parentid>7851909</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:42:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851910</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6450" sha1="k3mdn9qfonqxywi7dn9snu4ffnvodrf" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Birkirkaros FC
| image    = [[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]
| fullname = Birkirkara Football Club P.L.C.
| nickname = ''Tar-Raħal''
| founded  = 1950 m.
| ground   = „Infetti“ stadionas, [[Birkirkara]]
| capacity = 2 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1990)
| season   = 2025–2026
| position = 8 vieta

| pattern_la1=
| pattern_b1=_birkirkara1819h
| pattern_ra1=
| pattern_sh1=_adidasyellow
| pattern_so1=_3_stripes_yellow
| leftarm1=FF0000
| body1=FFDD00
| rightarm1=FF0000
| shorts1=FF0000
| socks1=FF0000

| pattern_la2=
| pattern_b2=
| pattern_ra2=
| pattern_sh2= 
| pattern_so2=
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000C0
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 0000C0
| socks2 = 0000FF

| pattern_la3=
| pattern_b3=
| pattern_ra3=
| pattern_sh3= 
| pattern_so3=
| leftarm3 = 00A693
| body3 = 00A693
| rightarm3 = 00A693
| shorts3 = 008000
| socks3 = 008000
}}

'''Birkirkaros FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Birkirkara|Birkirkaroje]] sujungus [[Birkirkara United]] ir [[Birkirkara Celtic]] komandas.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1950 m. Vyrų komanda žaidžia aukščiausioje šalies lygoje. Yra tapęs šalies čempionais. Penkis kartus iškovojo taurę.

Moterų komanda pastaruoju metu dominuoja Maltos futbole, daugkartinės šalies čempionės ir taurės laimėtojos.
=== Moterų komanda===
{{main|Birkirkara FC (moterys)}}
Klubas turi moterų komandą, kuri yra viena tituluočiausių Maltoje.
{{fkp|1950|Birkirkara FC|1994|Birkirkara Luxol FC ''(prijungus [[Saint Andrew's Luxol]] klubą)|1997|Birkirkara FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|4|2000, 2006, 2010, 2013
|9|1953, 1997, 1998, 1999, 2003, 2004, 2005, 2014, 2022
|10|2001, 2002, 2007, 2008, 2009, 2011, 2012, 2015, 2016, 2017
|6|2002, 2003, 2005, 2008, 2015, 2023
|6|1973, 1990, 1999, 2000, 2001, 2018
|7|2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2013, 2014
|6|1997, 1999, 2000, 2008, 2010, 2015}}

{{MLTfl | 1949 | 2025 | 60 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|3|taurė}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|4|finalas}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|5|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|4|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|2|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BIRKIRKARA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BIRKIRKARA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]'''BIRKIRKARA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|150px]]'''BIRKIRKARA'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Birkirkara FC new logo.png|
Vaizdas:Birkirkara.png|
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4r25r
| pattern_b= _nikestrike4r25r
| pattern_ra= _nikestrike4r25r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _kayserispor1920h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikeprecision6urbc
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _birkirkara1819h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _yellowsides
| pattern_so= _3_stripes_yellow
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _redstripes2
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _yellowsides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= 
| pattern_b= _birkirkarabody1
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFDD00
| rightarm= FFFF00
| shorts= F00000
| socks= F00000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai atstovavę [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]
* {{vlv|Malta}} [[Alexander Satariano]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/BirkirkaraFC/?ref=embed_page facebook paskyra]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/birkirkara-fc/15664/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Birkirkara}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Birkirkara]]</text>
      <sha1>k3mdn9qfonqxywi7dn9snu4ffnvodrf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Floriana FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133877</id>
    <revision>
      <id>7851934</id>
      <parentid>7815065</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:45:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851934</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5934" sha1="is6mxyqev9t68z0r2c0afn95hdb6jk2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Florianos FC
| image    = [[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]
| fullname = Floriana Football Club
| nickname = ''airiai'', ''žalieji''
| founded  = 1894 m.
| ground   = Nepriklausomybės stadionas, [[Floriana]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1986)
| season   = 2025–2026
| position = {{čemp}}
| pattern_la1 = |pattern_b1 = _green_stripes_green_sholders|pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 009A30 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 009A30 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF |
  pattern_la2 = _greenlower |pattern_b2 = |pattern_ra2 = _greenlower |
  leftarm2 = ffffff |body2 = ffffff |rightarm2 = ffffff |shorts2 = ffffff |socks2 = ffffff |
}}

'''Florianos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Floriana|Florianos]]. Vienas seniausių šalies futbolo klubų (kartu su [[Saint George's FC]]).

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1894 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai.

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|26|1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020
|15|1923, 1926, 1936, 1938, 1954, 1956, 1966, 1969, 1972, 1976, 1992, 1994, 2011, 2022, 2024
|11|1945, 1946, 1947, 1957, 1960, 1967, 1980, 1981, 1991, 1996, 1997
|28|1911, 1913, 1922, 1923, 1928, 1929, 1931, 1938, 1945, 1947, 1949, 1950, 1953, 1954, 1955, 1957, 1958, 1961, 1966, 1967, 1972, 1976, 1981, 1993, 1994, 2011, 2017, 2022
|14|1926, 1935, 1936, 1956, 1960, 1965, 1974, 1977, 1978, 1979, 1988, 1989, 2006, 2024
|2|1993, 2017
|2|1994, 2011}}

{{MLTfl | 1909 | 2025 | 98 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|5|taurė}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|5|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|12|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|2|finalas}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum5gw
| pattern_b= _jomatoletum5gw
| pattern_ra= _jomatoletum5gw
| pattern_sh= _jomatokio1gw
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white_stripes
| pattern_b= _jomainter19gw
| pattern_ra= _white_stripes
| pattern_sh= _joma19gw 
| pattern_so= _whitetop
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomacopa2wg
| pattern_b= _jomacopa2wg
| pattern_ra= _jomacopa2wg
| pattern_sh= 
| pattern_so= _jomapremier2gw
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _floriana1718h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 006600
| body= 006600
| rightarm= 006600
| shorts= 006600
| socks= 006600
| title= {{small|2017–2018 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitehoops
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _green_stripes_green_sholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 009A30
| body= 009A30
| rightarm= 009A30
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/FlorianaFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/floriana/hKIRewt8/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/floriana/hKIRewt8/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/floriana-fc/startseite/verein/10603 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/floriana-fc/15665/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Floriana}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Floriana]]</text>
      <sha1>is6mxyqev9t68z0r2c0afn95hdb6jk2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851935</id>
      <parentid>7851934</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:46:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Pasiekimai */</comment>
      <origin>7851935</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5940" sha1="0ttcaskgefi3dd2ryaein64ikekowvq" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Florianos FC
| image    = [[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]
| fullname = Floriana Football Club
| nickname = ''airiai'', ''žalieji''
| founded  = 1894 m.
| ground   = Nepriklausomybės stadionas, [[Floriana]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1986)
| season   = 2025–2026
| position = {{čemp}}
| pattern_la1 = |pattern_b1 = _green_stripes_green_sholders|pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 009A30 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 009A30 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF |
  pattern_la2 = _greenlower |pattern_b2 = |pattern_ra2 = _greenlower |
  leftarm2 = ffffff |body2 = ffffff |rightarm2 = ffffff |shorts2 = ffffff |socks2 = ffffff |
}}

'''Florianos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Floriana|Florianos]]. Vienas seniausių šalies futbolo klubų (kartu su [[Saint George's FC]]).

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1894 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai.

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|27|1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020, 2026
|15|1923, 1926, 1936, 1938, 1954, 1956, 1966, 1969, 1972, 1976, 1992, 1994, 2011, 2022, 2024
|11|1945, 1946, 1947, 1957, 1960, 1967, 1980, 1981, 1991, 1996, 1997
|28|1911, 1913, 1922, 1923, 1928, 1929, 1931, 1938, 1945, 1947, 1949, 1950, 1953, 1954, 1955, 1957, 1958, 1961, 1966, 1967, 1972, 1976, 1981, 1993, 1994, 2011, 2017, 2022
|14|1926, 1935, 1936, 1956, 1960, 1965, 1974, 1977, 1978, 1979, 1988, 1989, 2006, 2024
|2|1993, 2017
|2|1994, 2011}}

{{MLTfl | 1909 | 2025 | 98 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|5|taurė}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|5|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|12|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|2|finalas}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum5gw
| pattern_b= _jomatoletum5gw
| pattern_ra= _jomatoletum5gw
| pattern_sh= _jomatokio1gw
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white_stripes
| pattern_b= _jomainter19gw
| pattern_ra= _white_stripes
| pattern_sh= _joma19gw 
| pattern_so= _whitetop
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomacopa2wg
| pattern_b= _jomacopa2wg
| pattern_ra= _jomacopa2wg
| pattern_sh= 
| pattern_so= _jomapremier2gw
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _floriana1718h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 006600
| body= 006600
| rightarm= 006600
| shorts= 006600
| socks= 006600
| title= {{small|2017–2018 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitehoops
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _green_stripes_green_sholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 009A30
| body= 009A30
| rightarm= 009A30
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/FlorianaFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/floriana/hKIRewt8/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/floriana/hKIRewt8/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/floriana-fc/startseite/verein/10603 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/floriana-fc/15665/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Floriana}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Floriana]]</text>
      <sha1>0ttcaskgefi3dd2ryaein64ikekowvq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851936</id>
      <parentid>7851935</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:46:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851936</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5945" sha1="95z5v39fauw4zv07by2gjuyhzu8u489" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Florianos FC
| image    = [[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]
| fullname = Floriana Football Club
| nickname = ''airiai'', ''žalieji''
| founded  = 1894 m.
| ground   = Nepriklausomybės stadionas, [[Floriana]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1986)
| season   = 2025–2026
| position = {{čemp}}
| pattern_la1 = |pattern_b1 = _green_stripes_green_sholders|pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 009A30 |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 009A30 |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF |
  pattern_la2 = _greenlower |pattern_b2 = |pattern_ra2 = _greenlower |
  leftarm2 = ffffff |body2 = ffffff |rightarm2 = ffffff |shorts2 = ffffff |socks2 = ffffff |
}}

'''Florianos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Floriana|Florianos]]. Vienas seniausių šalies futbolo klubų (kartu su [[Saint George's FC]]).

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1894 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai.

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|27|1910, 1912, 1913, 1921, 1922, 1925, 1927, 1928, 1929, 1931, 1935, 1937, 1950, 1951, 1952, 1953, 1955, 1958, 1962, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1993, 2020, 2026
|15|1923, 1926, 1936, 1938, 1954, 1956, 1966, 1969, 1972, 1976, 1992, 1994, 2011, 2022, 2024
|11|1945, 1946, 1947, 1957, 1960, 1967, 1980, 1981, 1991, 1996, 1997
|28|1911, 1913, 1922, 1923, 1928, 1929, 1931, 1938, 1945, 1947, 1949, 1950, 1953, 1954, 1955, 1957, 1958, 1961, 1966, 1967, 1972, 1976, 1981, 1993, 1994, 2011, 2017, 2022
|14|1926, 1935, 1936, 1956, 1960, 1965, 1974, 1977, 1978, 1979, 1988, 1989, 2006, 2024
|2|1993, 2017
|2|1994, 2011}}

{{MLTfl | 1909 | 2025 | 98 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|5|taurė}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|5|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|12|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|2|finalas}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FLORIANA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Floriana FC logo.png|150px]]'''FLORIANA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum5gw
| pattern_b= _jomatoletum5gw
| pattern_ra= _jomatoletum5gw
| pattern_sh= _jomatokio1gw
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white_stripes
| pattern_b= _jomainter19gw
| pattern_ra= _white_stripes
| pattern_sh= _joma19gw 
| pattern_so= _whitetop
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomacopa2wg
| pattern_b= _jomacopa2wg
| pattern_ra= _jomacopa2wg
| pattern_sh= 
| pattern_so= _jomapremier2gw
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _floriana1718h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 006600
| body= 006600
| rightarm= 006600
| shorts= 006600
| socks= 006600
| title= {{small|2017–2018 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitehoops
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _green_stripes_green_sholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 009A30
| body= 009A30
| rightarm= 009A30
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/FlorianaFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/floriana/hKIRewt8/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/floriana/hKIRewt8/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/floriana-fc/startseite/verein/10603 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/floriana-fc/15665/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Floriana}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Floriana]]</text>
      <sha1>95z5v39fauw4zv07by2gjuyhzu8u489</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Hamrun Spartans FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133879</id>
    <revision>
      <id>7851921</id>
      <parentid>7815090</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:25:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851921</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11893" sha1="o8nt3w2p6r776skultvdrx54uiopw2a" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Hamrūno „Spartans“
| image    = [[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]
| fullname = Ħamrun Spartans Football Club
| nickname = ''Tas-Sikkina'', l-''Ispartans''
| founded  = 1907 m.
| ground   = „Victor Tedesco“ stadionas, [[Hamrūnas]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{flagicon|Malta}} Gejtu Debattista
| manager  = {{flagicon|ITA}} [[:en:Giovanni Tedesco]] &lt;ref&gt;https://www.timesofmalta.com/articles/view/20180531/football/hamrun-appoint-tedesco-as-coach.680530&lt;/ref&gt;
| league   = {{fut|MLT|c}} 
| season   = 2025–2026
| position = 3 vieta

| pattern_la1 = _hspartans2526h
| pattern_b1 = _hspartans2526h
| pattern_ra1 = _hspartans2526h
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = 000000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _hspartans2324a
| pattern_b2 = _hspartans2324a
| pattern_ra2 = _hspartans2324a
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 = _pumarise2122w
| pattern_b3 = _pumarise2122w
| pattern_ra3 = _pumarise2122w
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
}}

'''Hamrūno „Spartans“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Hamrūnas|Hamrūno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1908 m. 2022–2023 m. sezone tapo šalies čempionais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/malta/premier-league/20222023/regular-season/r69005/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone apgynė titulą.

2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]&lt;/ref&gt; Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o Hamrun Spartans FC palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą.

{{fkp|1908|Hamrun Spartans|1918|Hamrun United|1919|Hamrun Spartans|1921|Hamrun Lions|1922|Hamrun Spartans|19??|Hamrun Liberty|1947|Hamrun Spartans}}

== Sudėtis ==
: Atnaujinta: {{data|2025|07|15}}&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ Hamrun Spartans squad list 2019-20 season] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240611071132/https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ |date=11 June 2024 }}, facebook.com, 21 August 2019&lt;/ref&gt;
{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=MLT|pos=GK|name=[[Henry Bonello]]}}
{{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=DF|name=Rafael Compri}}
{{Fs player|no= 3|nat=MLT|pos=DF|name=Nikolai Micallef}}
{{Fs player|no= 5|nat=MLT|pos=DF|name=Sven Xerri}}
{{Fs player|no= 6|nat=MLT|pos=MF|name=Daniel Letherby}}
{{Fs player|no= 8|nat=MLT|pos=MF|name=[[Matías García]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=ITA|pos=FW|name=[[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]]}}
{{Fs player|no=10|nat=MLT|pos=MF|name=[[Joseph Mbong]]}}
{{Fs player|no=13|nat=ITA|pos=DF|name=Vincenzo Polito}}
{{Fs player|no=17|nat=ITA|pos=FW|name=Gabriel Adragna}}
{{Fs player|no=19|nat=CIV|pos=FW|name=[[N'dri Philippe Koffi]]}}
{{Fs player|no=20|nat=MNE|pos=MF|name=[[Jovan Čađenović]]}}
{{Fs player|no=23|nat=MLT|pos=DF|name=Kydin Hili}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=24|nat=MLT|pos=GK|name=Matthias Debono}}
{{Fs player|no=25|nat=BRA|pos=MF|name=Ederson}}
{{Fs player|no=27|nat=SRB|pos=MF|name=Ognjen Bjeličić}}
{{Fs player|no=28|nat=ALB|pos=MF|name=[[Redon Mihana]]}}
{{Fs player|no=33|nat=LIT|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]}}
{{Fs player|no=45|nat=ITA|pos=FW|name=Junior Djile}}
{{Fs player|no=47|nat=BEL|pos=MF|name=Mouad El Fanis}}
{{Fs player|no=77|nat=SUI|pos=FW|name=Merlin Hadzi}}
{{Fs player|no=80|nat=BRA|pos=FW|name=Jonny Robert}}
{{Fs player|no=88|nat=MLT|pos=MF|name=Bjorn Buhagiar}}
{{Fs player|no=91|nat=BRA|pos=DF|name=[[Marcelina Emerson|Emerson]]}}
{{Fs player|no=94|nat=MLT|pos=DF|name=[[Ryan Camenzuli]]}}
{{Fs player|no=98|nat=BRA|pos=GK|name=Célio}}
{{Fs end}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|11|1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|11|1912, 1913, 1915, 1919, 1920, 1948, 1949, 1950, 1952, 1985, 1993
|11|1917, 1921, 1954, 1955, 1956, 1958, 1959, 1973, 1984, 1989, 2022
|6|1983, 1984, 1987, 1988, 1989, 1992
|5|1913, 1946, 1969, 1995, 2008
|5|1987, 1988, 1989, 1991, 1992
|0|}}

{{MLTfl | 1911 | 2025 | 84 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| {{čemp}}
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|10|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|II|12 (R)|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|9|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|1|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
|}

== Apranga ==
* Namuose žaidžia [[juoda]]–[[raudona]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_redsquares |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= 000000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _hoops_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_black_stripes_thin1 |
 pattern_b=_blackstripes_thin4 |
 pattern_ra=_black_stripes_thin1 |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes_thin1|
 pattern_b= _hamrun2021h |
 pattern_ra= _black_stripes_thin1|
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _hamrun2021h|
 pattern_b= _hamrun2021h|
 pattern_ra= _hamrun2021h|
 pattern_sh= _hamrun2021h|
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hspartans2324h
| pattern_b = _hspartans2324h
| pattern_ra = _hspartans2324h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FF0000
| body = FF0000
| rightarm = FF0000
| shorts = 000000
| socks = 000000
| title = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę maltos nacionalinei komandai
* {{vlv|Malta}} [[Henry Bonello]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|MNE}} [[Jovan Čađenović]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://fk-panevezys.lt/j-cadzenovicius-atstovaus-maltos-cempionams/ J. Čadženovičius atstovaus Maltos čempionams]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/511924/j-cadzenovicius-is-panevezio-persikele-i-malta J.Čadženovičius iš Panevėžio persikėlė į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Senegalas}} [[Bacary Sané]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://www.fcdziugas.lt/telsiu-dziugas-atsisveikina-su-dviem-zaidejais/ Telšių „Džiugas“ atsisveikina su dviem žaidėjais]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/512635/dziugo-gynejas-isvyko-i-malta sportas.lt „Džiugo“ gynėjas išvyko į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025 m.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/72601/Domantas_Simkus.html General Information about the player Domantas Šimkus]&lt;/ref&gt;

== Lietuviai ==
* [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025– m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.hamrunspartansfc.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/hamrun-spartans/startseite/verein/17149 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/%C4%A6amrun-spartans-fc/15681/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:hamrun Spartans}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Hamrun]]</text>
      <sha1>o8nt3w2p6r776skultvdrx54uiopw2a</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851922</id>
      <parentid>7851921</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:26:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Pasiekimai */</comment>
      <origin>7851922</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11899" sha1="82zfajq0crfeymn72dffku8o0p0mcrg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Hamrūno „Spartans“
| image    = [[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]
| fullname = Ħamrun Spartans Football Club
| nickname = ''Tas-Sikkina'', l-''Ispartans''
| founded  = 1907 m.
| ground   = „Victor Tedesco“ stadionas, [[Hamrūnas]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{flagicon|Malta}} Gejtu Debattista
| manager  = {{flagicon|ITA}} [[:en:Giovanni Tedesco]] &lt;ref&gt;https://www.timesofmalta.com/articles/view/20180531/football/hamrun-appoint-tedesco-as-coach.680530&lt;/ref&gt;
| league   = {{fut|MLT|c}} 
| season   = 2025–2026
| position = 3 vieta

| pattern_la1 = _hspartans2526h
| pattern_b1 = _hspartans2526h
| pattern_ra1 = _hspartans2526h
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = 000000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _hspartans2324a
| pattern_b2 = _hspartans2324a
| pattern_ra2 = _hspartans2324a
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 = _pumarise2122w
| pattern_b3 = _pumarise2122w
| pattern_ra3 = _pumarise2122w
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
}}

'''Hamrūno „Spartans“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Hamrūnas|Hamrūno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1908 m. 2022–2023 m. sezone tapo šalies čempionais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/malta/premier-league/20222023/regular-season/r69005/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone apgynė titulą.

2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]&lt;/ref&gt; Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o Hamrun Spartans FC palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą.

{{fkp|1908|Hamrun Spartans|1918|Hamrun United|1919|Hamrun Spartans|1921|Hamrun Lions|1922|Hamrun Spartans|19??|Hamrun Liberty|1947|Hamrun Spartans}}

== Sudėtis ==
: Atnaujinta: {{data|2025|07|15}}&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ Hamrun Spartans squad list 2019-20 season] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240611071132/https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ |date=11 June 2024 }}, facebook.com, 21 August 2019&lt;/ref&gt;
{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=MLT|pos=GK|name=[[Henry Bonello]]}}
{{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=DF|name=Rafael Compri}}
{{Fs player|no= 3|nat=MLT|pos=DF|name=Nikolai Micallef}}
{{Fs player|no= 5|nat=MLT|pos=DF|name=Sven Xerri}}
{{Fs player|no= 6|nat=MLT|pos=MF|name=Daniel Letherby}}
{{Fs player|no= 8|nat=MLT|pos=MF|name=[[Matías García]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=ITA|pos=FW|name=[[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]]}}
{{Fs player|no=10|nat=MLT|pos=MF|name=[[Joseph Mbong]]}}
{{Fs player|no=13|nat=ITA|pos=DF|name=Vincenzo Polito}}
{{Fs player|no=17|nat=ITA|pos=FW|name=Gabriel Adragna}}
{{Fs player|no=19|nat=CIV|pos=FW|name=[[N'dri Philippe Koffi]]}}
{{Fs player|no=20|nat=MNE|pos=MF|name=[[Jovan Čađenović]]}}
{{Fs player|no=23|nat=MLT|pos=DF|name=Kydin Hili}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=24|nat=MLT|pos=GK|name=Matthias Debono}}
{{Fs player|no=25|nat=BRA|pos=MF|name=Ederson}}
{{Fs player|no=27|nat=SRB|pos=MF|name=Ognjen Bjeličić}}
{{Fs player|no=28|nat=ALB|pos=MF|name=[[Redon Mihana]]}}
{{Fs player|no=33|nat=LIT|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]}}
{{Fs player|no=45|nat=ITA|pos=FW|name=Junior Djile}}
{{Fs player|no=47|nat=BEL|pos=MF|name=Mouad El Fanis}}
{{Fs player|no=77|nat=SUI|pos=FW|name=Merlin Hadzi}}
{{Fs player|no=80|nat=BRA|pos=FW|name=Jonny Robert}}
{{Fs player|no=88|nat=MLT|pos=MF|name=Bjorn Buhagiar}}
{{Fs player|no=91|nat=BRA|pos=DF|name=[[Marcelina Emerson|Emerson]]}}
{{Fs player|no=94|nat=MLT|pos=DF|name=[[Ryan Camenzuli]]}}
{{Fs player|no=98|nat=BRA|pos=GK|name=Célio}}
{{Fs end}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|11|1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|11|1912, 1913, 1915, 1919, 1920, 1948, 1949, 1950, 1952, 1985, 1993
|12|1917, 1921, 1954, 1955, 1956, 1958, 1959, 1973, 1984, 1989, 2022, 2026
|6|1983, 1984, 1987, 1988, 1989, 1992
|5|1913, 1946, 1969, 1995, 2008
|5|1987, 1988, 1989, 1991, 1992
|0|}}

{{MLTfl | 1911 | 2025 | 84 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| {{čemp}}
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|10|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|II|12 (R)|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|9|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|1|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
|}

== Apranga ==
* Namuose žaidžia [[juoda]]–[[raudona]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_redsquares |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= 000000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _hoops_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_black_stripes_thin1 |
 pattern_b=_blackstripes_thin4 |
 pattern_ra=_black_stripes_thin1 |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes_thin1|
 pattern_b= _hamrun2021h |
 pattern_ra= _black_stripes_thin1|
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _hamrun2021h|
 pattern_b= _hamrun2021h|
 pattern_ra= _hamrun2021h|
 pattern_sh= _hamrun2021h|
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hspartans2324h
| pattern_b = _hspartans2324h
| pattern_ra = _hspartans2324h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FF0000
| body = FF0000
| rightarm = FF0000
| shorts = 000000
| socks = 000000
| title = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę maltos nacionalinei komandai
* {{vlv|Malta}} [[Henry Bonello]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|MNE}} [[Jovan Čađenović]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://fk-panevezys.lt/j-cadzenovicius-atstovaus-maltos-cempionams/ J. Čadženovičius atstovaus Maltos čempionams]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/511924/j-cadzenovicius-is-panevezio-persikele-i-malta J.Čadženovičius iš Panevėžio persikėlė į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Senegalas}} [[Bacary Sané]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://www.fcdziugas.lt/telsiu-dziugas-atsisveikina-su-dviem-zaidejais/ Telšių „Džiugas“ atsisveikina su dviem žaidėjais]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/512635/dziugo-gynejas-isvyko-i-malta sportas.lt „Džiugo“ gynėjas išvyko į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025 m.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/72601/Domantas_Simkus.html General Information about the player Domantas Šimkus]&lt;/ref&gt;

== Lietuviai ==
* [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025– m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.hamrunspartansfc.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/hamrun-spartans/startseite/verein/17149 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/%C4%A6amrun-spartans-fc/15681/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:hamrun Spartans}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Hamrun]]</text>
      <sha1>82zfajq0crfeymn72dffku8o0p0mcrg</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851923</id>
      <parentid>7851922</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:26:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851923</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11904" sha1="lgc685ffnd2e3tdzhc8y15iloz7zlao" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Hamrūno „Spartans“
| image    = [[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]
| fullname = Ħamrun Spartans Football Club
| nickname = ''Tas-Sikkina'', l-''Ispartans''
| founded  = 1907 m.
| ground   = „Victor Tedesco“ stadionas, [[Hamrūnas]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{flagicon|Malta}} Gejtu Debattista
| manager  = {{flagicon|ITA}} [[:en:Giovanni Tedesco]] &lt;ref&gt;https://www.timesofmalta.com/articles/view/20180531/football/hamrun-appoint-tedesco-as-coach.680530&lt;/ref&gt;
| league   = {{fut|MLT|c}} 
| season   = 2025–2026
| position = 3 vieta

| pattern_la1 = _hspartans2526h
| pattern_b1 = _hspartans2526h
| pattern_ra1 = _hspartans2526h
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = 000000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _hspartans2324a
| pattern_b2 = _hspartans2324a
| pattern_ra2 = _hspartans2324a
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 = _pumarise2122w
| pattern_b3 = _pumarise2122w
| pattern_ra3 = _pumarise2122w
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
}}

'''Hamrūno „Spartans“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Hamrūnas|Hamrūno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1908 m. 2022–2023 m. sezone tapo šalies čempionais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/malta/premier-league/20222023/regular-season/r69005/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone apgynė titulą.

2025–2026 m. UEFA Čempionų lygos atrankos pirmojo etapo burtai lėmė, kad varžovais tapo [[FK Žalgiris]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/522168/pirmasis-zalgirio-varzovas-europoje-maltos-cempionai sportas.lt burtai: Pirmasis „Žalgirio“ varžovas Europoje – Maltos čempionai]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 9]] d. išvykoje (FK „Žalgiris“ namų stadionas, [[Vilnius]]) pralaimėjo [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] klubui rezultatu 0-2. Lietuvos čempionams įvarčius pelnė [[Liviu Antal]] ir [[Kassim Hadji]].&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523457/cempionu-lyga-pergale-pradejes-zalgiris-zenge-tvirta-zingsni-link-kito-etapo Čempionų lygą pergale pradėjęs „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį link kito etapo]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://fkzalgiris.lt/cempionu-lygoje-pergalingas-startas/ FK Žalgiris oficiali svetainė: Čempionų lygoje – pergalingas startas]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/09/europe/uefa-champions-league/-algiris/hamrun/4670641/ 2025-07-09 Žalgiris 2-0 Hamrun Spartans (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[liepos 15]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko rezultatu 2-0 pirmavo Maltos klubas, po [[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]] ir [[Joseph Mbong]] įvarčių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2025/07/15/europe/uefa-champions-league/hamrun/-algiris/4670642/ 2025-07-15 Hamrun Spartans FC 2-0 (baud. 11-10) FK žalgiris (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/523759/zalgiris-issvaiste-2-ivarciu-pranasuma-pralaimejo-28-atliktu-smugiu-baudiniu-serija-ir-tes-kova-konferenciju-lygos-atrankoje „Žalgiris“ iššvaistė 2 įvarčių pranašumą, pralaimėjo 28 atliktų smūgių baudinių seriją ir tęs kovą Konferencijų lygos atrankoje]&lt;/ref&gt; Susitikimo baigtį lėmė 11 metrų baudinių serija, kurioje buvo atlikti net 28 smūgiai, o Hamrun Spartans FC palaužė [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgirį“]] 11-10 ir pateko į kitą turnyro etapą.

{{fkp|1908|Hamrun Spartans|1918|Hamrun United|1919|Hamrun Spartans|1921|Hamrun Lions|1922|Hamrun Spartans|19??|Hamrun Liberty|1947|Hamrun Spartans}}

== Sudėtis ==
: Atnaujinta: {{data|2025|07|15}}&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ Hamrun Spartans squad list 2019-20 season] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240611071132/https://www.facebook.com/HamrunSpartansFCOfficial/posts/earlier-this-afternoon-a-press-conference-was-held-at-giardini-lambrosa-where-th/2639847336048207/ |date=11 June 2024 }}, facebook.com, 21 August 2019&lt;/ref&gt;
{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=MLT|pos=GK|name=[[Henry Bonello]]}}
{{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=DF|name=Rafael Compri}}
{{Fs player|no= 3|nat=MLT|pos=DF|name=Nikolai Micallef}}
{{Fs player|no= 5|nat=MLT|pos=DF|name=Sven Xerri}}
{{Fs player|no= 6|nat=MLT|pos=MF|name=Daniel Letherby}}
{{Fs player|no= 8|nat=MLT|pos=MF|name=[[Matías García]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=ITA|pos=FW|name=[[Serigne Saliou Mbacke Thioune|Saliou Thioune]]}}
{{Fs player|no=10|nat=MLT|pos=MF|name=[[Joseph Mbong]]}}
{{Fs player|no=13|nat=ITA|pos=DF|name=Vincenzo Polito}}
{{Fs player|no=17|nat=ITA|pos=FW|name=Gabriel Adragna}}
{{Fs player|no=19|nat=CIV|pos=FW|name=[[N'dri Philippe Koffi]]}}
{{Fs player|no=20|nat=MNE|pos=MF|name=[[Jovan Čađenović]]}}
{{Fs player|no=23|nat=MLT|pos=DF|name=Kydin Hili}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=24|nat=MLT|pos=GK|name=Matthias Debono}}
{{Fs player|no=25|nat=BRA|pos=MF|name=Ederson}}
{{Fs player|no=27|nat=SRB|pos=MF|name=Ognjen Bjeličić}}
{{Fs player|no=28|nat=ALB|pos=MF|name=[[Redon Mihana]]}}
{{Fs player|no=33|nat=LIT|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]}}
{{Fs player|no=45|nat=ITA|pos=FW|name=Junior Djile}}
{{Fs player|no=47|nat=BEL|pos=MF|name=Mouad El Fanis}}
{{Fs player|no=77|nat=SUI|pos=FW|name=Merlin Hadzi}}
{{Fs player|no=80|nat=BRA|pos=FW|name=Jonny Robert}}
{{Fs player|no=88|nat=MLT|pos=MF|name=Bjorn Buhagiar}}
{{Fs player|no=91|nat=BRA|pos=DF|name=[[Marcelina Emerson|Emerson]]}}
{{Fs player|no=94|nat=MLT|pos=DF|name=[[Ryan Camenzuli]]}}
{{Fs player|no=98|nat=BRA|pos=GK|name=Célio}}
{{Fs end}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|11|1914, 1918, 1947, 1983, 1987, 1988, 1991, 2021, 2023, 2024, 2025
|11|1912, 1913, 1915, 1919, 1920, 1948, 1949, 1950, 1952, 1985, 1993
|12|1917, 1921, 1954, 1955, 1956, 1958, 1959, 1973, 1984, 1989, 2022, 2026
|6|1983, 1984, 1987, 1988, 1989, 1992
|5|1913, 1946, 1969, 1995, 2008
|5|1987, 1988, 1989, 1991, 1992
|0|}}

{{MLTfl | 1911 | 2025 | 84 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| {{čemp}}
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|10|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|II|12 (R)|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|9|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|1|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|1|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ħamrun Spartans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hamrun-Spartans.png|150px]]'''Ħamrun Spartans'''
|}

== Apranga ==
* Namuose žaidžia [[juoda]]–[[raudona]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_redsquares |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= 000000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _hoops_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_black_stripes_thin1 |
 pattern_b=_blackstripes_thin4 |
 pattern_ra=_black_stripes_thin1 |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes_thin1|
 pattern_b= _hamrun2021h |
 pattern_ra= _black_stripes_thin1|
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _hamrun2021h|
 pattern_b= _hamrun2021h|
 pattern_ra= _hamrun2021h|
 pattern_sh= _hamrun2021h|
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hspartans2324h
| pattern_b = _hspartans2324h
| pattern_ra = _hspartans2324h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FF0000
| body = FF0000
| rightarm = FF0000
| shorts = 000000
| socks = 000000
| title = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę maltos nacionalinei komandai
* {{vlv|Malta}} [[Henry Bonello]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/46863/Henry_Bonello.html General Information about the player Henry Bonello]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|MNE}} [[Jovan Čađenović]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://fk-panevezys.lt/j-cadzenovicius-atstovaus-maltos-cempionams/ J. Čadženovičius atstovaus Maltos čempionams]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/511924/j-cadzenovicius-is-panevezio-persikele-i-malta J.Čadženovičius iš Panevėžio persikėlė į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Senegalas}} [[Bacary Sané]] (nuo 2024 m. gruodžio)&lt;ref&gt;[https://www.fcdziugas.lt/telsiu-dziugas-atsisveikina-su-dviem-zaidejais/ Telšių „Džiugas“ atsisveikina su dviem žaidėjais]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/512635/dziugo-gynejas-isvyko-i-malta sportas.lt „Džiugo“ gynėjas išvyko į Maltą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025 m.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/72601/Domantas_Simkus.html General Information about the player Domantas Šimkus]&lt;/ref&gt;

== Lietuviai ==
* [[Domantas Šimkus]], saugas, 2025– m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.hamrunspartansfc.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/hamrun/0EeKzT9a/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/hamrun-spartans/startseite/verein/17149 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/%C4%A6amrun-spartans-fc/15681/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:hamrun Spartans}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Hamrun]]</text>
      <sha1>lgc685ffnd2e3tdzhc8y15iloz7zlao</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Hibernians FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133880</id>
    <revision>
      <id>7851912</id>
      <parentid>7815093</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:01:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851912</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6221" sha1="fpypv1svq8y2uyyostanf4el8xq8c07" xml:space="preserve">{{fc-info
|clubname = Paolos „Hibernians“
|image    = [[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]
|fullname = Paola Hibernians Football Club
|nickname = ''Tal-Pagun'', ''Raħal il-ġdid''
|founded  = 1922 m.
|ground   = [[Tonio Becinos stadionas]], [[Paola]]
|capacity = 8 000
|chairman = 
|manager  = 
|league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1945)
|season   = 2025–2026
|position = 7 vieta
|pattern_b1=_blackcross | body1=FFFFFF |pattern_la1= |
 leftarm1=FFFFFF |pattern_ra1= | rightarm1=FFFFFF |shorts1=000000|socks1=000000 |
 pattern_la2=_blackshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_blackshoulders|
 leftarm2=FFDD00|body2=FFDD00|rightarm2=FFDD00|shorts2=000000|socks2=000000
}}

'''Paolos „Hibernians“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Paola|Paolos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1922 m. 

{{fkp|1922|Constitutionals FC|1931|Hibernians FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|13|1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2021
|14|1933, 1934, 1937, 1951, 1960, 1963, 1974, 1978, 1986, 2012, 2013, 2016, 2019, 2021
|13|1935, 1936, 1964, 1965, 1966, 1968, 1970, 1976, 1990, 2004, 2005, 2014,2020
|10|1962, 1970, 1971, 1980, 1982, 1998, 2006, 2007, 2012, 2013
|11|1948, 1951, 1952, 1961, 1963, 1966, 1967, 1968, 1975, 1997, 2015
|3|1994, 2007, 2015
|9|1986, 1995, 1998, 2002, 2006, 2009, 2012, 2013, 2017}}

{{MLTfl | 1932 | 2025 | 85 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|3|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|2|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|5|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Karolis Laukžemis]], puolėjas, 2020–2021 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''HIBERNIANS'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''HIBERNIANS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]'''HIBERNIANS'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]'''HIBERNIANS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum4wb
| pattern_b= _jomatoletum4wb
| pattern_ra= _jomatoletum4wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomacampus3w
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _hibernians17h
| pattern_b= _hibernians17h
| pattern_ra= _hibernians17h
| pattern_sh= _bragantino15A
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blackcross
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _whitesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackshoulders
| pattern_b= _blackshoulders
| pattern_ra= _blackshoulders
| pattern_sh= _whitebottom
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _blackcollar
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= _thinwhitesides
| pattern_so= _whitetop
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Treneriai ==
* {{flagicon|ITA}} [[Stefano Sanderra]] ([[2018]]–[[2022]] m.)&lt;ref&gt;[https://www.timesofmalta.com/articles/view/20180704/football/stefano-sanderra-named-new-hibernians-coach.683562 Stefano Sanderra named new Hibernians coach]&lt;/ref&gt;
* {{flagicon|ITA}} [[Andrea Pisanu]] ({{data|2022|07|08}} – {{data|2023|01|06}}
* {{flagicon|MLT}} [[Silvio Vella]] ({{data|2023|02|17}} – {{data|2023|06|01}})
* {{flagicon|SRB}} Branko Nišević ({{data|2023|07|17}}&amp;nbsp;– )

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/hibernians/hWUCnRM1/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/hibernians/hWUCnRM1/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/hibernians-fc/startseite/verein/10604 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hibernians-fc/15666/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Hibernians}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Hibernians]]</text>
      <sha1>fpypv1svq8y2uyyostanf4el8xq8c07</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851913</id>
      <parentid>7851912</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:01:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851913</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6226" sha1="p9c4ytbvty27g5iz1loj6h3enfyzspn" xml:space="preserve">{{fc-info
|clubname = Paolos „Hibernians“
|image    = [[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]
|fullname = Paola Hibernians Football Club
|nickname = ''Tal-Pagun'', ''Raħal il-ġdid''
|founded  = 1922 m.
|ground   = [[Tonio Becinos stadionas]], [[Paola]]
|capacity = 8 000
|chairman = 
|manager  = 
|league   = {{fut|MLT|c}} (nuo 1945)
|season   = 2025–2026
|position = 7 vieta
|pattern_b1=_blackcross | body1=FFFFFF |pattern_la1= |
 leftarm1=FFFFFF |pattern_ra1= | rightarm1=FFFFFF |shorts1=000000|socks1=000000 |
 pattern_la2=_blackshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_blackshoulders|
 leftarm2=FFDD00|body2=FFDD00|rightarm2=FFDD00|shorts2=000000|socks2=000000
}}

'''Paolos „Hibernians“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Paola|Paolos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1922 m. 

{{fkp|1922|Constitutionals FC|1931|Hibernians FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|13|1961, 1967, 1969, 1979, 1981, 1982, 1994, 1995, 2002, 2009, 2015, 2017, 2021
|14|1933, 1934, 1937, 1951, 1960, 1963, 1974, 1978, 1986, 2012, 2013, 2016, 2019, 2021
|13|1935, 1936, 1964, 1965, 1966, 1968, 1970, 1976, 1990, 2004, 2005, 2014,2020
|10|1962, 1970, 1971, 1980, 1982, 1998, 2006, 2007, 2012, 2013
|11|1948, 1951, 1952, 1961, 1963, 1966, 1967, 1968, 1975, 1997, 2015
|3|1994, 2007, 2015
|9|1986, 1995, 1998, 2002, 2006, 2009, 2012, 2013, 2017}}

{{MLTfl | 1932 | 2025 | 85 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|2|taurė}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|3|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|2|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|5|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Karolis Laukžemis]], puolėjas, 2020–2021 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''HIBERNIANS'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''HIBERNIANS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]'''HIBERNIANS'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Hibernians-FC.png|150px]]'''HIBERNIANS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum4wb
| pattern_b= _jomatoletum4wb
| pattern_ra= _jomatoletum4wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomacampus3w
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _hibernians17h
| pattern_b= _hibernians17h
| pattern_ra= _hibernians17h
| pattern_sh= _bragantino15A
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blackcross
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _whitesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackshoulders
| pattern_b= _blackshoulders
| pattern_ra= _blackshoulders
| pattern_sh= _whitebottom
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _blackcollar
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= _thinwhitesides
| pattern_so= _whitetop
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Treneriai ==
* {{flagicon|ITA}} [[Stefano Sanderra]] ([[2018]]–[[2022]] m.)&lt;ref&gt;[https://www.timesofmalta.com/articles/view/20180704/football/stefano-sanderra-named-new-hibernians-coach.683562 Stefano Sanderra named new Hibernians coach]&lt;/ref&gt;
* {{flagicon|ITA}} [[Andrea Pisanu]] ({{data|2022|07|08}} – {{data|2023|01|06}}
* {{flagicon|MLT}} [[Silvio Vella]] ({{data|2023|02|17}} – {{data|2023|06|01}})
* {{flagicon|SRB}} Branko Nišević ({{data|2023|07|17}}&amp;nbsp;– )

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/hibernians/hWUCnRM1/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/hibernians/hWUCnRM1/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/hibernians-fc/startseite/verein/10604 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/hibernians-fc/15666/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Hibernians}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Hibernians]]</text>
      <sha1>p9c4ytbvty27g5iz1loj6h3enfyzspn</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Marsaxlokk FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133881</id>
    <revision>
      <id>7851929</id>
      <parentid>7815121</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:43:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851929</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5758" sha1="d70oofyfodfqq9r9jysh9hvig2vc8wv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Marsašloko FC
| image    = [[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]
| fullname = Marsaxlokk Football Club
| nickname = ''Tal-Lampuki''
| founded  = 1949 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Premier League
| season   = 2025–2026
| position = 2 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_whitesholders|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=003366|socks2=003366|
  pattern_la3=|pattern_b3=_whitesholders|pattern_ra3=|
  leftarm3=FF4500|body3=FF4500|rightarm3=FF4500|shorts3=000000|socks3=000000
}}

'''Marsašloko FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Marsašlokas|Marsašloko]].

== Istorija ==
{{išplėsti}}
{{fkp|1949|Marsaxlokk White Stars FC|1954|Marsaxlokk FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|1|2007
|1|2008
|1|2006
|0|
|1|2004
|0|
|1|2007}}
* II diviziono čempionas ([[2002]] m.)

{{MLTfl | 2002 | 2025 | 12 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|IV|???|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|IV|12|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|IV|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|III|10|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|III|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|11|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|11|finalas}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|6|}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]], saugas, 2003–2004 m.
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, nuo 2026 m.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/533046/domantas-simkus-pakeite-kluba-maltoje Domantas Šimkus pakeitė klubą Maltoje]&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARSAXLOKK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARSAXLOKK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomatoletum4rbw
| pattern_b  = _jomatoletum4rbw
| pattern_ra = _jomatoletum4rbw
| pattern_sh = _jomatoletum4rbw
| pattern_so = _jomatoletum4rbw
| leftarm    = 0030FF
| body       = 0030FF
| rightarm   = 0030FF
| shorts     = 0030FF
| socks      = 0030FF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitesholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _adidasyellow
| pattern_so= _3_stripes_yellow
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueshoulders
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= _blueshoulders
| pattern_sh= _yellowbottom
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _3bluestripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00 
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueline
| pattern_b= 
| pattern_ra= _blueline
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/marsaxlokkfootballclub/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/marsaxlokk-fc/startseite/verein/10605 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/marsaxlokk-fc/15677/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Marsaxlokk FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Marsaxlokk]]</text>
      <sha1>d70oofyfodfqq9r9jysh9hvig2vc8wv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851930</id>
      <parentid>7851929</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:43:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Pasiekimai */</comment>
      <origin>7851930</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5764" sha1="6w6qj59o8qu480ym5tb2xv1j0x6mmop" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Marsašloko FC
| image    = [[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]
| fullname = Marsaxlokk Football Club
| nickname = ''Tal-Lampuki''
| founded  = 1949 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Premier League
| season   = 2025–2026
| position = 2 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_whitesholders|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=003366|socks2=003366|
  pattern_la3=|pattern_b3=_whitesholders|pattern_ra3=|
  leftarm3=FF4500|body3=FF4500|rightarm3=FF4500|shorts3=000000|socks3=000000
}}

'''Marsašloko FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Marsašlokas|Marsašloko]].

== Istorija ==
{{išplėsti}}
{{fkp|1949|Marsaxlokk White Stars FC|1954|Marsaxlokk FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|1|2007
|2|2008, 2026
|1|2006
|0|
|1|2004
|0|
|1|2007}}
* II diviziono čempionas ([[2002]] m.)

{{MLTfl | 2002 | 2025 | 12 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|IV|???|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|IV|12|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|IV|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|III|10|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|III|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|11|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|11|finalas}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|6|}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]], saugas, 2003–2004 m.
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, nuo 2026 m.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/533046/domantas-simkus-pakeite-kluba-maltoje Domantas Šimkus pakeitė klubą Maltoje]&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARSAXLOKK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARSAXLOKK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomatoletum4rbw
| pattern_b  = _jomatoletum4rbw
| pattern_ra = _jomatoletum4rbw
| pattern_sh = _jomatoletum4rbw
| pattern_so = _jomatoletum4rbw
| leftarm    = 0030FF
| body       = 0030FF
| rightarm   = 0030FF
| shorts     = 0030FF
| socks      = 0030FF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitesholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _adidasyellow
| pattern_so= _3_stripes_yellow
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueshoulders
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= _blueshoulders
| pattern_sh= _yellowbottom
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _3bluestripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00 
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueline
| pattern_b= 
| pattern_ra= _blueline
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/marsaxlokkfootballclub/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/marsaxlokk-fc/startseite/verein/10605 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/marsaxlokk-fc/15677/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Marsaxlokk FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Marsaxlokk]]</text>
      <sha1>6w6qj59o8qu480ym5tb2xv1j0x6mmop</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851931</id>
      <parentid>7851930</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:43:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851931</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5769" sha1="gsp7jy0wlvbj0pyk4rn072mvux9coku" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Marsašloko FC
| image    = [[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]
| fullname = Marsaxlokk Football Club
| nickname = ''Tal-Lampuki''
| founded  = 1949 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Premier League
| season   = 2025–2026
| position = 2 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_whitesholders|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=003366|socks2=003366|
  pattern_la3=|pattern_b3=_whitesholders|pattern_ra3=|
  leftarm3=FF4500|body3=FF4500|rightarm3=FF4500|shorts3=000000|socks3=000000
}}

'''Marsašloko FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Marsašlokas|Marsašloko]].

== Istorija ==
{{išplėsti}}
{{fkp|1949|Marsaxlokk White Stars FC|1954|Marsaxlokk FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|1|2007
|2|2008, 2026
|1|2006
|0|
|1|2004
|0|
|1|2007}}
* II diviziono čempionas ([[2002]] m.)

{{MLTfl | 2002 | 2025 | 12 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|IV|???|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|IV|12|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|IV|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|III|10|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|III|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|11|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|2|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|11|finalas}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|6|}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Donatas Vencevičius]], saugas, 2003–2004 m.
* {{vlv|LTU}} [[Domantas Šimkus]], saugas, nuo 2026 m.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/533046/domantas-simkus-pakeite-kluba-maltoje Domantas Šimkus pakeitė klubą Maltoje]&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARSAXLOKK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARASXLOKK'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marsaxlokk FC logo.png|150px]]'''MARSAXLOKK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomatoletum4rbw
| pattern_b  = _jomatoletum4rbw
| pattern_ra = _jomatoletum4rbw
| pattern_sh = _jomatoletum4rbw
| pattern_so = _jomatoletum4rbw
| leftarm    = 0030FF
| body       = 0030FF
| rightarm   = 0030FF
| shorts     = 0030FF
| socks      = 0030FF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitesholders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _adidasyellow
| pattern_so= _3_stripes_yellow
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueshoulders
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= _blueshoulders
| pattern_sh= _yellowbottom
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _3bluestripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00 
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueline
| pattern_b= 
| pattern_ra= _blueline
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/marsaxlokkfootballclub/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/marsaxlokk/6LJg5A2T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/marsaxlokk-fc/startseite/verein/10605 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/marsaxlokk-fc/15677/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Marsaxlokk FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Marsaxlokk]]</text>
      <sha1>gsp7jy0wlvbj0pyk4rn072mvux9coku</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sliema Wanderers FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133891</id>
    <revision>
      <id>7851917</id>
      <parentid>7815246</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:12:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851917</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7006" sha1="realienb9ynzbdxn1547rku9wiu2ope" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Slimos „Wanderers“
| image    = [[Vaizdas:Sliema Wanderers FC 2starlogo.png|150px]]
| fullname = Sliema Wanderers Football Club
| nickname = mėlynieji
| founded  = 1909 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Premier League]]'''
| season   = 2025–2026
| position = 5 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_thindkbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=1E90FF|body1=1E90FF|rightarm1=1E90FF|shorts1=1E90FF|socks1=1E90FF|
  pattern_la2=|pattern_b2=_thindkbluesides|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Slimos „Wanderers“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Slima|Slimos]].

== Istorija ==
1939 m. prisijungė [[Sliema Rangers]] klubą.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II) ir tapo nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/malta/first-division/20222023/group-b/r68671/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Po sezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą. 

2023–2024 m. sezone debiutantai [[Maltese Premier League]] (I) užėmė trečią vietą.

{{fkp|1909|Sliema Wanderers|1918|Sliema Amateurs|1919|Sliema Wanderers|1944|Sliema Athletic|1945|Sliema Wanderers}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|26|1920, 1923, 1924, 1926, 1930, 1933, 1934, 1936, 1938, 1939, 1940, 1949, 1954, 1956, 1957, 1964, 1965, 1966, 1971, 1972, 1976, 1989, 1996, 2003, 2004, 2005
|31|1910, 1917, 1922, 1925, 1927, 1929, 1931, 1932, 1935, 1945, 1946, 1955, 1958, 1959, 1967, 1968, 1970, 1973, 1975, 1977, 1980, 1981, 1982, 1988, 1990, 1995, 2000, 2001, 2006, 2007
|18|1913, 1915, 1918, 1937, 1948, 1950, 1952, 1961, 1962, 1963, 1974, 1978, 1979, 1985, 1992, 1998, 1999, 2024
|22|1935, 1936, 1937, 1940, 1946, 1948, 1951, 1952, 1956, 1959, 1963, 1965, 1968, 1969, 1974, 1979, 1990, 2000, 2004, 2009, 2016, 2024
|25|1915, 1922, 1923, 1931, 1938, 1939, 1945, 1949, 1953, 1955, 1958, 1964, 1971, 1972, 1980, 1982, 1987, 1991, 1993, 1996, 2002, 2003, 2007, 2014, 2017
|3|1996, 2000, 2009
|8|1988, 1989, 1990, 2001, 2003, 2004, 2005, 2016}}

{{MLTfl | 1909 | 2025 | 106 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|4|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|5|finalas}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|7|taurė}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|6|finalas}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|10|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|5|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|12 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|3|taurė}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|4|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Sliema Wanderers'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Sliema Wanderers'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Sliema Wanderers FC 2starlogo.png|150px]]'''Sliema Wanderers'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Sliema Wanderers FC 2starlogo.png|150px]]'''Sliema Wanderers'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Sliema wanderers.gif|Senoji emblema
Sliema Wanderers FC 2starlogo.png|„čempioniška“
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _sliema2425h
| pattern_b= _sliema2425h
| pattern_ra= _sliema2425h
| pattern_sh= _sliema2425h
| pattern_so= _sliema2425h
| leftarm= 81DAF5
| body= 0000FF
| rightarm= 81DAF5
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|2024–2025 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _whitelines
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|2020–2021 metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _whiteborder
| pattern_b= _sliema1819h
| pattern_ra= _whiteborder
| pattern_sh= _sliemashorts1
| pattern_so= 
| leftarm= 81DAF5
| body= 81DAF5
| rightarm= 81DAF5
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _navyborder
| pattern_b= _thinnavysides
| pattern_ra= _navyborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 1E90FF
| body= 1E90FF
| rightarm= 1E90FF
| shorts= 1E90FF
| socks= 1E90FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _navyshoulders
| pattern_b= _navyshoulders
| pattern_ra= _navyshoulders
| pattern_sh= _navysides
| pattern_so= _navytop
| leftarm= 1E90FF
| body= 1E90FF
| rightarm= 1E90FF
| shorts= 1E90FF
| socks= 1E90FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _vnecknavy
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 1E90FF
| body= 1E90FF
| rightarm= 1E90FF
| shorts= 1E90FF
| socks= 1E90FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai atstovavę [[Maltos vyrų futbolo rinktinė|Maltos nacionalinei rinktinei]]
* {{vlv|Malta}} [[Alexander Satariano]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/80277/Alexander_Satariano.html General Information about the player Alexander Satariano]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/sliemawanderersfc/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/sliema/WAHVfceE/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sliema/WAHVfceE/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/sliema-wanderers/startseite/verein/329 Transfermarket]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sliema-wanderers-fc/15670/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Sliema Wanderers FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Sliema Wanderers]]</text>
      <sha1>realienb9ynzbdxn1547rku9wiu2ope</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valletta FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133892</id>
    <revision>
      <id>7851918</id>
      <parentid>7815291</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:13:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851918</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6397" sha1="qqt8jijjmwqglt5lc6m85ytclc434z6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Valetos FC
| image    = [[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]
| fullname = Valletta Football Club
| founded  = 1904 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Premier League]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 4 vieta
| pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=_aachen1112A|pattern_ra1=_whiteshoulders
| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF
| pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=_freiburg1314h|pattern_ra2=_redshoulders
|  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000
}}

'''Valetos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Valeta|Valetos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1904 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai. 2022–2023 m. sezone Premjer lygoje liko aštuntoje vietoje.

2023–2024 m. sezone rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I), tačiau liko dvylikti ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną.

2024–2025 m. sezone tapo [[Maltese Challenge League]] (II) nugalėtojais. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I).
{{fkp|1904|Valletta United|1932|Valletta City|1939|Valletta Saint Paul's AFT|1943|Valletta FC ''(prijungus [[Valletta Saint Paul's]] klubą)}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|25|1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|17|1928, 1947, 1957, 1961, 1962, 1964, 1965, 1979, 1983, 1987, 1989, 1991, 1996, 2009, 2010, 2015, 2020
|22|1914, 1920, 1924, 1925, 1926, 1929, 1930, 1931, 1938, 1949, 1951, 1953, 1969, 1972, 1977, 1986, 1993, 1994, 1995, 2000, 2003, 2013
|20|1915, 1921, 1960, 1964, 1975, 1977, 1978, 1991, 1995, 1996, 1997, 1999, 2001, 2010, 2014, 2018
|20|1911, 1917, 1920, 1927, 1929, 1932, 1947, 1957, 1959, 1962, 1970, 1976, 1983, 1985, 1992, 1994, 1998, 2009, 2011, 2019, 2022
|12|1990, 1995, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2010, 2011, 2012, 2016, 2018
|6|1987, 1991, 1992, 1993, 1996, 2014}}

{{MLTfl | 1911 | 2024 | 94 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Challenge League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|1|taurė}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|2|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|7|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|7|finalas}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|12 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|II|1|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Džiugas Bartkus]], vartininkas, 2016–2017 m.
* [[Tomas Radzinevičius]], puolėjas, 2017 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VALLETTA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VALLETTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]'''VALLETTA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]'''VALLETTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wr
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _aachen1112A
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumagoal23w
| pattern_b= _pumagoal23w
| pattern_ra= _pumagoal23w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _valletta1718h
| pattern_b= _valletta1718h
| pattern_ra= _valletta1718h
| pattern_sh= _adidasred
| pattern_so= _3_stripes_red
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|2017–2018 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _redshoulders
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= _thinredsides
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _3redstripes
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vallettafc.net Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/vallettafclub facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/valletta/WMTGoox8/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/valletta/WMTGoox8/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/valletta-fc/startseite/verein/6335 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/valletta-fc/15672/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Valletta FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Valletta]]</text>
      <sha1>qqt8jijjmwqglt5lc6m85ytclc434z6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851919</id>
      <parentid>7851918</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:13:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851919</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6402" sha1="8bo3x2x2lolob4qbewl823fqsutv17f" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Valetos FC
| image    = [[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]
| fullname = Valletta Football Club
| founded  = 1904 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Premier League]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 4 vieta
| pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=_aachen1112A|pattern_ra1=_whiteshoulders
| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF
| pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=_freiburg1314h|pattern_ra2=_redshoulders
|  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000
}}

'''Valetos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Valeta|Valetos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1904 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai. 2022–2023 m. sezone Premjer lygoje liko aštuntoje vietoje.

2023–2024 m. sezone rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I), tačiau liko dvylikti ir po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną.

2024–2025 m. sezone tapo [[Maltese Challenge League]] (II) nugalėtojais. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I).
{{fkp|1904|Valletta United|1932|Valletta City|1939|Valletta Saint Paul's AFT|1943|Valletta FC ''(prijungus [[Valletta Saint Paul's]] klubą)}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|25|1915, 1932, 1945, 1946, 1948, 1959, 1960, 1963, 1974, 1978, 1980, 1984, 1990, 1992, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2011, 2012, 2014, 2016, 2018, 2019
|17|1928, 1947, 1957, 1961, 1962, 1964, 1965, 1979, 1983, 1987, 1989, 1991, 1996, 2009, 2010, 2015, 2020
|22|1914, 1920, 1924, 1925, 1926, 1929, 1930, 1931, 1938, 1949, 1951, 1953, 1969, 1972, 1977, 1986, 1993, 1994, 1995, 2000, 2003, 2013
|20|1915, 1921, 1960, 1964, 1975, 1977, 1978, 1991, 1995, 1996, 1997, 1999, 2001, 2010, 2014, 2018
|20|1911, 1917, 1920, 1927, 1929, 1932, 1947, 1957, 1959, 1962, 1970, 1976, 1983, 1985, 1992, 1994, 1998, 2009, 2011, 2019, 2022
|12|1990, 1995, 1997, 1998, 1999, 2001, 2008, 2010, 2011, 2012, 2016, 2018
|6|1987, 1991, 1992, 1993, 1996, 2014}}

{{MLTfl | 1911 | 2024 | 94 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Challenge League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|1|taurė}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|1|finalas}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|2|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|7|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|7|finalas}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|12 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|II|1|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Džiugas Bartkus]], vartininkas, 2016–2017 m.
* [[Tomas Radzinevičius]], puolėjas, 2017 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VALLETTA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VALLETTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]'''VALLETTA'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Valletta-FC.png|150px]]'''VALLETTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wr
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _aachen1112A
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumagoal23w
| pattern_b= _pumagoal23w
| pattern_ra= _pumagoal23w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _valletta1718h
| pattern_b= _valletta1718h
| pattern_ra= _valletta1718h
| pattern_sh= _adidasred
| pattern_so= _3_stripes_red
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|2017–2018 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _redshoulders
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= _thinredsides
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _3redstripes
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vallettafc.net Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/vallettafclub facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/valletta/WMTGoox8/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/valletta/WMTGoox8/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/valletta-fc/startseite/verein/6335 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/valletta-fc/15672/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Valletta FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Valletta]]</text>
      <sha1>8bo3x2x2lolob4qbewl823fqsutv17f</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gżira United FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133898</id>
    <revision>
      <id>7851914</id>
      <parentid>7815086</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:02:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851914</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5057" sha1="pz64r9klm18tmlfhfcdzr7aj8pejd09" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Gziros „United“
| image    = [[File:GziraUnitedFC.png|150px]]
| fullname = Gżira United Football Club
| founded  = 1947 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}}
| season   = 2025–2026
| position = 6 vieta 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=88A7E0|body1=970045|rightarm1=88A7E0|shorts1=FFFFFF|socks1=970045|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=970045|socks2=970045
}}

'''Gziros „United“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gzira|Gziros]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1947 m.

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|0|
|0|
|5|1971, 2018, 2019, 2021, 2023
|1|1973
|0|
|0||0|}}

{{MLTfl|1964|2025|18|3}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|III|11|–}}
{{fs2|MLT|2011–2012|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|II|4|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|6|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|3|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|7|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Gżira United'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Gżira United'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:#88A7E0;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:GziraUnitedFC.png|150px]]'''Gżira United'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:GziraUnitedFC.png|150px]]'''Gżira United'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomachampionship7rs
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 910000
| body= 910000
| rightarm= 910000
| shorts= 910000
| socks= 910000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _dbrest19a
| pattern_b= _dbrest19a
| pattern_ra= _dbrest19a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3buw
| pattern_b= _jomatoletum3buw
| pattern_ra= _jomatoletum3buw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _pumaligacore19c
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 970045
| body= 970045
| rightarm= 970045
| shorts= 970045
| socks= 970045
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 88A7E0
| body= 970045
| rightarm= 88A7E0
| shorts= FFFFFF
| socks= 970045
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/gziraunitedfootballclub facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/gzira/vNKKFgsl/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/gzira/vNKKFgsl/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/gzira-united-fc/startseite/verein/32768 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gzira-united-fc-youth/38243/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Gzira united}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Gzira]]</text>
      <sha1>pz64r9klm18tmlfhfcdzr7aj8pejd09</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851915</id>
      <parentid>7851914</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:02:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851915</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5062" sha1="rt7im1ort6zrs9lia16a7yzhb2liw58" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Gziros „United“
| image    = [[File:GziraUnitedFC.png|150px]]
| fullname = Gżira United Football Club
| founded  = 1947 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = {{fut|MLT|c}}
| season   = 2025–2026
| position = 6 vieta 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=88A7E0|body1=970045|rightarm1=88A7E0|shorts1=FFFFFF|socks1=970045|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=970045|socks2=970045
}}

'''Gziros „United“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gzira|Gziros]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1947 m.

== Pasiekimai ==
{{MLTfut
|0|
|0|
|5|1971, 2018, 2019, 2021, 2023
|1|1973
|0|
|0||0|}}

{{MLTfl|1964|2025|18|3}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|III|11|–}}
{{fs2|MLT|2011–2012|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|II|4|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|6|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|3|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|7|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Gżira United'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Gżira United'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:#88A7E0;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:GziraUnitedFC.png|150px]]'''Gżira United'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:GziraUnitedFC.png|150px]]'''Gżira United'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomachampionship7rs
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 910000
| body= 910000
| rightarm= 910000
| shorts= 910000
| socks= 910000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _dbrest19a
| pattern_b= _dbrest19a
| pattern_ra= _dbrest19a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3buw
| pattern_b= _jomatoletum3buw
| pattern_ra= _jomatoletum3buw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _pumaligacore19c
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 880000
| body= 880000
| rightarm= 880000
| shorts= 880000
| socks= 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 970045
| body= 970045
| rightarm= 970045
| shorts= 970045
| socks= 970045
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 88A7E0
| body= 970045
| rightarm= 88A7E0
| shorts= FFFFFF
| socks= 970045
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/gziraunitedfootballclub facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/gzira/vNKKFgsl/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/gzira/vNKKFgsl/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/gzira-united-fc/startseite/verein/32768 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/gzira-united-fc-youth/38243/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp Foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Gzira united}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Gzira]]</text>
      <sha1>rt7im1ort6zrs9lia16a7yzhb2liw58</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SS Murata</title>
    <ns>0</ns>
    <id>134816</id>
    <revision>
      <id>7851944</id>
      <parentid>7815368</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:08:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851944</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1657" sha1="sgt0yiga6vobt2u0w7918hnpyd213kz" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = San Marino „Murata“
| image    = [[Vaizdas:SS Murata logo.gif|150px]]
| fullname = Società Sportiva Murata
| founded  = 1966 m.
| ground   = „Campo sportivo“, [[Montedžardinas]]
| capacity = 1.000
| chairman = [[Libero Casadei]] 
| manager  = {{flagicon|SMR}} [[Federico Rossini]]
| league   = [[San Marino futbolo čempionatas]]
| season   = 2025–2026
| position = 16 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_blackshoulders|pattern_ra1=|
  leftarm1=000000|body1=FFFFFF|rightarm1=000000|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF|
  pattern_la2=|pattern_b2=_unknown|pattern_ra2=|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000|
}}

'''San Marino „Murata“''' – [[San Marinas|San Marino]] [[futbolo klubas]] iš [[San Marinas (miestas)|San Marino miesto]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1966 m.

== Pasiekimai ==
{{SMRfut
|3|2006, 2007, 2008
|2|2005, 2009
|1|2001
|3|1997, 2007, 2008
|1|2015
|3|2006, 2008, 2009
|0|}}

== Sezonai ==
{{fs1|SMR}}
{{fs2|SMR|2018–2019|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|SMR|2019–2020|I|5|pandemija}}
{{fs2|SMR|2020–2021|I|{{?}}|1/4 f.}}
{{fs2|SMR|2021–2022|I||1/4 f.}}
{{fs2|SMR|2022–2023|I|8|II etapas}}
{{fs2|SMR|2023–2024|I|5|}}
{{fs2|SMR|2024–2025|I|9|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/ss-murata/O4fsjdsr/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/ss-murata/O4fsjdsr FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/ss-murata/startseite/verein/10611 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ss-murata/15879/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:San Marino futbolo klubai|Murata]]
{{DEFAULTSORT:Murata}}</text>
      <sha1>sgt0yiga6vobt2u0w7918hnpyd213kz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lašijas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>144883</id>
    <revision>
      <id>7851794</id>
      <parentid>6768991</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:07:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851794</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1226" sha1="3idjei4ww5181vypas27az1szf5vlmv" xml:space="preserve">{{city/Mianmaro miestas
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = လားရှိုးမြို့
 |paveikslėlis = Lashio sight IMG 0595.JPG
 |paveikslėlio tekstas =  Lašijo panorama
 |herbas = 
 |vėliava = 
 |PL=22|PM=56|PS=0|IL=97|IM=45|IS=0
 |teritorija = Šanų valstija
 |įkurtas = 
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2024|gyventoju = 107242 |gyventojuRef=&lt;ref&gt;{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/myanmar/cities/|Cities &amp; Towns|Myanmar}}&lt;/ref&gt;
 |plotas = 41.4
 |altitudė = 836
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = Category:Lashio
 |kirč = 
}}
'''Lašijas''' ({{my|လာရ္ဟိးမ္ရု}}) – miestas rytų [[Mianmaras|Mianmare]], [[Šanų valstija|Šanų valstijoje]], Namo upės ([[Menam Čao Praja|Menamo]] baseinas) [[slėnis|slėnyje]], 836 m aukštyje. Daugiausia gyventojų yra [[bamarai|bamarų]], [[kinai|kinų]] ir [[šanai|šanų]]. Tranporto mazgas: kelias į [[Jangonas|Jangoną]], geležinkelis į [[Mandalajus|Mandalajų]]. Medienos apdirbimas, netoliese – [[geležis|geležies rūdos]] gavyba.&lt;ref&gt;{{GEC|248}}&lt;/ref&gt; Lašijuje yra 2 [[pagoda|pagodos]]. Netoliese, Jepusane – mineralinės versmės.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Mianmaro miestai]]</text>
      <sha1>3idjei4ww5181vypas27az1szf5vlmv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balcersas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>151583</id>
    <revision>
      <id>7851880</id>
      <parentid>7835913</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T21:15:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:Wappen Balzers.svg]] → [[File:LIE Balzers COA.svg]] → File replacement: update to new version ([[c:c:GR]])</comment>
      <origin>7851880</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1668" sha1="jl3seo3uiw6l66rg6a68vmw7fmul86w" xml:space="preserve">{{city/LIE
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Balzers
 |paveikslėlis = Burg Gutenberg.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Gutenbergo pilis, viena iš apskrities įžymybių
 |herbas =LIE Balzers COA.svg
 |vėliava = 
 |PL=47|PM=04|PS=00|IL=9|IM=30|IS=00
 |apskritis = Balcerso
 |įkurtas = 
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 4836
 |plotas = 
 |altitudė = 
 |pastokodas = 
 |telkodas =
 |tinklalapis = http://www.balzers.li/
 |vikiteka = Category:Balzers
 |globėjas = 
 |kirč = Bálcersas
}}

'''Balcersas''' – miestelis ir apskritis pietų [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]]. 4,4 tūkst. gyventojų (2005, visoje apskrityje). Pagrindinė miestelio dalis įsikūrusi rytiniame [[Reinas|Reino]] krante.

== Istorija ir kultūra ==

Istoriškai dabartinė Balcersas susiformavo iš dviejų mažesnių kaimų – dabartinio Balcerso rytuose ir [[Mėlsas|Mėlso]] vakaruose. Dėl tokio „pasidalijimo“ dar ir šiandien rengiamos pusiau rimtos Balcerso ir Mėlso gyventojų varžytuvės. Kai kurios tradicinės šventės, pavyzdžiui, ''Funken'', švenčiama pavasarį, išliko ir praktikuojamos dar nuo ikikrikščioniškų laikų. Du Balcerso apskrities kaimeliai pirmąkart istoriniuose šaltiniuose paminėti kaip ''Palazoles'' (Balcersas) ir ''Meilis'' (Mėlsas).

== Sraigtasparnių kilimo ir nusileidimo bazė ==

Lichtenšteine nėra jokio [[oro uostas|oro uosto]], tačiau Balcerse įrengta maža [[sraigtasparnis|sraigtasparnių]] kilimo ir nusileidimo aikštelė.

== Sportas ==
* [[FC Balzers]] (futbolas)

{{Lichtenšteino apskritys}}

[[Kategorija:Lichtenšteino apskritys]]
[[Kategorija:Lichtenšteino miestai]]</text>
      <sha1>jl3seo3uiw6l66rg6a68vmw7fmul86w</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Volodymyras (miestas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>159904</id>
    <revision>
      <id>7851881</id>
      <parentid>7678201</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T23:56:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Naikii2015</username>
        <id>190334</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851881</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2317" sha1="dg1olqjgeg5cnv85y30a04hw52pvqsh" xml:space="preserve">{{city/UKR
 |Pavadinimas = Volodymyras
 |origpavadin = Володимир
 |rusiskai =
 |Foto = Volodymyr-Volyns'kiy Soborna Komplex Uspens'kogo Soboru 02 2 (YDS 6392).jpg
 |Foto tekstas =Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras
 |Herbas = Coat of arms Volodymyr.svg
 |Vėliava = Flag of Volodymyr.svg
 |long=24.3|lat=50.85
&lt;!-- |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=--&gt;
 |Regionas = Voluinės sritis
 |rajonas = 
 |Įkurtas = 988
 |Magdeburgo teisė nuo = 1324
 |Meras =
 |Surašymo metai =  2005 |Gyventojų skaičius = 38256
 |Plotas = 16.05
 |altitudė = 
 |Pašto kodas = 44700-44709
 |Tel. kodas = +380-3342
 |Tinklalapis = http://www.volodymyrrada.gov.ua/ Oficiali svetainė
 |vikiteka = 
 |globėjas = 
 |kirč = 
}}

'''Volodymyras''' ({{uk|Володи́мир}}, 1944–2021 m. '''''Voluinės Volodymyras''''')&lt;ref&gt;[https://www.pravda.com.ua/news/2021/12/15/7317475/ ''Рада перейменувала Володимир-Волинський, у російському Владімірє проти''], Українська правда, 2021-12-15. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.&lt;/ref&gt; – srities pavaldumo miestas [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Voluinės sritis|Voluinės srities]] vakaruose. Rajono administracinis centras. Pirmą kartą paminėtas [[988]] m., [[Magdeburgo teisė]] – nuo [[1324]] m.&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/voluines-vladimiras/ ''Voluinės Vladimiras''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-05-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.&lt;/ref&gt; 38 tūkst. gyventojų, gyv. tankumas – 2 383 žm./km². Plotas – 16,05 km². Miestas išsidėstęs 15 km nuo sienos su [[Lenkija]]; miestą kerta nacionalinė autostrada {{Nacionaliai Ukrainos keliai|22}}, jungianti [[Rivnė|Rivnę]] su sienos kirtimo punktu [[Ustyluhas|Ustyluhe]].

== Turizmas ==
Lankytinos vietos:
* Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras ([[1160]] m.)
* Senamiestis (1160 m.)

== Miestai partneriai ==
Volodymyras yra užmezgęs [[miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius su šiais miestais:
* {{flagicon|Poland}} [[Hrubešuvas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|Poland}} [[Kenštynas]], Lenkija

== Šaltiniai ==
{{išn}}

== Nuorodos ==
* [http://www.volodymyrrada.gov.ua/ Oficiali svetainė] &lt;small&gt;(ukr. ir angl. kalbomis)&lt;/small&gt;

{{Volynės srities miestai}}
{{Voluinės sritis-stub}}

[[Kategorija:Voluinės srities miestai]]</text>
      <sha1>dg1olqjgeg5cnv85y30a04hw52pvqsh</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sirvydžiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>168250</id>
    <revision>
      <id>7851875</id>
      <parentid>7451375</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T20:09:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851875</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2944" sha1="t39jzf33j0a5wkeruf0s6s9jthsawrj" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Sirvydžiai
|foto = Sirvydžiai.JPG
|plotis = 275px
|fotoinfo = Kelias pro kaimą
|lat = 55.510
|long = 25.859
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 14
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Sirvỹdžiai|Sirvỹdžių|Sirvỹdžiams|Sirvydžiùs|Sirvỹdžiais|Sirvỹdžiuose|š=2002}}
|istpav = {{pl|Serwidzie}},&lt;ref&gt;[http://maps.mapywig.org/m/WIG_maps/series/100K_300dpi/P26_S42_DUKSZTY_1932_300dpi_bcuj297033-284271.jpg]&lt;/ref&gt; ''Syrwidzie'', {{ru|Сырвидзы}}
}}

'''Sirvydžiai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]je, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], [[Ažvinčių–Minčios giria|Ažvinčių–Minčios girios]] pakraštyje, šalia [[Ligaja|Ligajos]] upelio. Ties kaimu kertasi keliai {{RK4907}} ir {{RK4909}}. Stūkso Aukštakalnis (232 m). Yra senos neveikiančios kaimo kapinės, veikiančios sentikių kapinės.&lt;ref&gt;[http://www.uvb.lt/~uvb/Utenos_enciklopedija/seniunijos/tauragnu_seniunija.htm#Min%C4%8Dia Utenos krašto enciklopedija]&lt;/ref&gt; Yra parduotuvė.

[[Vaizdas:Kelias į Minčios girią prie Sirvydžių.JPG|thumb|left|230px|Vaizdas į Ažvinčių–Minčios girią nuo Sirvydžių]]

== Istorija ==

Sirvydžiai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo [[1792]] m. (21 kiemas, 87 gyventojų, 29 valakai priklausė [[Tauragnų dvaras|Tauragnų dvarui]]). 1859 m. dvare veikė spirito varykla.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt; XIX a. pab. kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Tauragnų valsčius|Tauragnų valsčių]], buvo Puslovskių Tauragnų dvaro valda.&lt;ref&gt;{{SGKP|11|750|Syrwidzie}}&lt;/ref&gt;

Po II pasaulinio karo beveik visas kaimas sudegintas. LTSR laikais veikė parduotuvė, kūrėsi kaip kolūkinė gyvenvietė.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

Veikė pašto skyrius.

{{adm2|3}}
{{admr|–[[1950]] m.|[[Tauragnų valsčius]]|[[Utenos apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1954]] m.|[[Sirvydžių apylinkė]]s centras|r3=4|[[Utenos rajonas]]}}
{{admr|[[1954]]–[[1963]] m.|[[Musteikių apylinkė]]}}
{{admr|[[1963]]–[[1977]] m.|[[Spitrėnų apylinkė]]}}
{{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Tauragnų apylinkė]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Tauragnų seniūnija]]|[[Utenos rajono savivaldybė]]}}
|}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=180|inc=20|incmin=10
|1792|87
|1902|164|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|172|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|33|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|48|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|207||Sirvydžiai}}&lt;/ref&gt;
|1979|64|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|55|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|33|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|23|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|14|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{ltunavigacija
|C=''Sirvydžiai''
|Š=[[Daugailiai]]
|ŠR=
|R=
|PR=''[[Minčia]]''
|P=
|PV=[[Tauragnai|TAURAGNAI]]
|V=
|ŠV=[[Degučiai (Zarasai)|Degučiai]]
}}

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>t39jzf33j0a5wkeruf0s6s9jthsawrj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Levenas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>173764</id>
    <revision>
      <id>7851855</id>
      <parentid>7526709</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:00:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851855</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4376" sha1="nsp1pnu31tmf63v52rq4lkwojxe06bx" xml:space="preserve">{{city/BEL
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = {{nl|Leuven}}, {{fr|Louvain}}
 |paveikslėlis = 42150 - België - Leuven - Stadhuis - 01.JPG
 |paveikslėlio tekstas = Miesto rotušė
 |herbas = Wapen van Leuven.svg
 |vėliava = Flag of Leuven.svg
 |PL=50|PM=53|PS=00|IL=4|IM=42|IS=00
 |regionas = Flandrijos
 |provincija = Flamandų Brabanto
 |įkurtas = [[891]]
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2025|gyventoju = 104906 |gyventojuRef=&lt;ref&gt;{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/belgium/vlaamsbrabant/leuven/24062__leuven/|Leuven|Belgium}}&lt;/ref&gt;
 |plotas = 57.5
 |altitudė = 36
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = Category:Leuven
 |globėjas = 
 |kirč = Lèvenas (pr. Luvènas)
}}

'''Levenas''' ({{nl|Leuven}}), '''Luvenas''' ({{fr|Louvain}}) – miestas vidurio [[Belgija|Belgijoje]], 30 km į rytus nuo [[Briuselis|Briuselio]]; [[Flamandų Brabanto provincija|Flamandų Brabanto provincijos]] centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis.

== Geografija ==
Levenas įsikūręs prie [[Dijlė]]s upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su [[Šeldė]]s upe.

== Istorija ==
Antikos laikais Leveno vietoje buvo [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė prie prekybinio kelio iš [[Roma|Romos]] į [[Tryras|Tryrą]]. Pirmąkart minimas [[891]] m., kai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Arnulfas]] prie Leveno sumušė vikingus. [[1190]]–[[1383]] m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po [[1382]] m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė [[1425]] m. įkurtas [[Leveno universitetas]]. [[XVIII a.]] Leveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi [[1366]] m. įsteigta alaus darykla. [[XX a.]] ji tapo viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje; nuo [[2008]] m. vadinama [[Anheuser-Busch InBev]]. Ūkio raidą paspartino [[1825]] m. baigtas kasti Leveno–[[Antverpenas|Antverpeno]] kanalas. Per [[pasauliniai karai|I ir II pasaulinius karus]] miestas labai apgriautas, [[1914]] m. ir [[1940]] m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. &lt;ref&gt;{{VLE|XIII|48||Levenas}}&lt;/ref&gt;

== Architektūra ==
[[Vaizdas:Leuven-University-Library.jpg|thumb|left|250px|Universiteto biblioteka]]
* Šv. Petro bažnyčia, pastatyta [[XI a.]], vėliau sugriauta, [[1410]]–[[1541]] m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus.
* Kviintenskerk, [[XIII a.]] pradžioje
* Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta [[1230]] m.
* Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta [[XIII a.]] – [[XIV a.]]
* Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta [[1666]] m., architektas V. Hesius.
* Bėginių vienuolynas, pastatytas [[XVI a.]] – [[XVII a.]], nuo [[1962]] m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta [[1305]] m.
* Gotikinė Audinių [[halė (pastatas)|halė]], pastatyta [[1317]]–[[1945]] m.
* [[Rotušė]], pastatyta [[1439]]–[[1469]] m., architektas M. de Lajensas, [[1841]] m. restauruota.
* Leveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka.
* Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, [[XV a.]] – [[XVI a.]] Brabanto skulptūros
* Alaus muziejus.
* Sakralinio meno muziejus.

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:'Hoofdkantoor De Lijn' Martelarenplein Leuven (5860406182).jpg|thumb|Leveno geležinkelio stotis]]
Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), [[tekstilė]]s, odos ir [[avalynė]]s pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas.

== Lietuviai ==
[[Leveno universitetas|Leveno universitete]] mokėsi žymūs lietuviai [[Abraomas Kulvietis]], [[Antanas Baranauskas]], [[Pranas Kuraitis]].

== Sportas ==
* [[Oud-Heverlee Leuven]] – futbolo klubas;
* [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)]] – moterų futbolo ekipa;
: Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]&lt;/ref&gt; Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Levenas]]</text>
      <sha1>nsp1pnu31tmf63v52rq4lkwojxe06bx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rimantas Dichavičius</title>
    <ns>0</ns>
    <id>181697</id>
    <revision>
      <id>7851861</id>
      <parentid>7726057</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:17:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33844-47</username>
        <id>219182</id>
      </contributor>
      <comment>Patikslintas autorių skaičius</comment>
      <origin>7851861</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12926" sha1="o8qjfngph49yysli5yjjrf42dxq2l6x" xml:space="preserve">{{biograf-cleanup}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlio apibūdinimas = Foto Aušros Dichavičienės, 2022 m., Palangos parkas
| gimimo data = {{Gimė|1937|03|01|T}}
| gimimo vieta =
| mirties vieta =
| tautybė =[[lietuvis]] 
| sutuoktinis = Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Aras Dichavičius, gim. 1963 m. (mama - pirmoji žmona, Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942-2005 m.)
&lt;!-- Veikla Aras Dichavičius--&gt;
| veikla =dailininkas, fotografas, leidėjas| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
[[Vaizdas:Rimantas Dichavičius 2022 m.jpg|alt=Rimantas Dichavičius. 2022|miniatiūra|Rimantas Dichavičius]]
'''Rimantas Dichavičius'''  (Vladislavas Rimantas Dichavičius, (g. [[1937]] m. [[kovo 1]] d. [[Grimzeliai|Grimzeliuose]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.

== Biografija ==
[[1952]]–[[1957]] m. mokėsi [[Kaunas|Kauno]] taikomosios dailės technikume. [[1957]]–[[1963]] m. studijavo [[VDA|LTSR dailės instituto]] Grafikos fakultete. [[1964]]–[[1968]] m. žurnalo [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]] , [[1969]]–[[1979]] m. leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo [[1970]] m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys , AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|672||Rimantas Dichavičius}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1978]] m.  Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis. 

== Svarbiausi darbai ==
* &quot;Lietuvos fotografija&quot;, almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
* „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
* „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
* „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
* „Vizijos“ (2006 m.).
* „[[Edmundas Laucevičius]]. XV-XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
* „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
* Kalendoriai &quot;Talentu ir širdimi&quot; - su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996-2003 m.
* Dailininkų kūrybos monografijos: &quot;[[Antanas Kmieliauskas]]&quot; ( 2001 m. ir 2003 m, du leidimai), &quot;[[Šarūnas Sauka]]&quot; (2001 m.), &quot;Algimantas Švažas&quot; (2014 m.), &quot;[[Giedrius Kazimierėnas]]&quot; (2008 m.); &quot;[[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. Rūstybės diena&quot; (2017 m.),  [[Giedrius Kazimierėnas]]. &quot;Pragaro giesmės&quot; (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica&quot; (2008 m.), Indra Grušaitė &quot;Sapnų žemė&quot; (2024 m.).
* Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas &quot;Baltic Art&quot; (2004 m.).
* &quot;Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei&quot;. Trys tomai: 2012 m.,  2013 m.,  2016 m. (pristatoma 214 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
* &quot;Laisvės šviesa&quot; (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
* &quot;Osetija-Alanija&quot; (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
* &quot;Pelenė&quot; (1989 m. )
* &quot;Jie ėjo su mumis į laisvę&quot; (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
*&quot;Paminklas paminklui&quot; (2020 m.) - fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
* &quot;Rimantas Dichavičius&quot; (2025 m., Rimanto Dichavičiaus paruoštas leidinys - kūrybos monografija)
2025 m. Nidoje atidengra skulptūra pagal vieną pirmųjų Rimanto Dichavičiaus fotografijų iš ciklo &quot;Žiedai tarp žiedų&quot;.

== Apdovanojimai ==
* 1987 m. – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
* 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
* 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
* 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
* 2000 m. – Lauryno Ivinskio premija
* 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
* 2003 m. - Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
* 2004 m. - Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
* 2007 m. - LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
* 2016 m. - ordino &quot;Už nuopelnus Lietuvai&quot; Komandoro kryžius
* 2016 m. - Juozo Keliuočio premija
* 2018 m. - visuomeninis Santarvės ordinas
* 2022 m. - ordinas &quot;Vyčio žvaigždė&quot;
* per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
* 2025 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas

== Fotografijos kolekcijose ==
* [[Lietuvos fotomenininkų sąjunga]], [[Vilnius]]
* [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Vilnius Kaunas Klaipėda (1999 albumas)|Vilnius]]
* Antakalnio galerija, [[Vilnius]]
* Fotografijos muziejus, [[Šiauliai]]
* Nacionalinis muziejus, [[Jeruzalė]], [[Izraelis]]
* Žydų kultūros centras, [[Paryžius]], [[Prancūzija]]
* Žydų muziejus, Vilnius; FIAP kolekcija, [[Lozana]], [[Šveicarija]]
* Oxford Centre for Hebrew and Jewish studies, [[JK|Didžioji Britanija]]
* [[Liudas Truikys|Liudo Truikio]] memorialinis muziejus, [[Kaunas]]
* Lietuvos žydų bendruomenė
* Zimmerli Art Museum, New Brunswick, NJ
* MO muziejus, Vilnius
* Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas
* Mažeikių muziejus, Mažeikiai
* Kelmės krašto muziejus, Kelmė
* Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius. 2023 m. muziejui perduota per 60 metų kūrybinio darbo sukaupta negatyvų ir fotografijų kolekcija

== Leidiniai ==
* [[Edmundas Laucevičius]]. Knygų įrišimai Lietuvoje. 1976 m.
* Žiedai tarp žiedų. – Vilnius: Mintis, 1987, 1988, 1989, 1990 m
* Rimantas Dichavičius. Amžinoji versmė / Parodos katalogas. – Čikaga, Santa Monica, 1996 m.
* Talentu ir širdimi / Kalendoriai, Vilnius, 1996–2003 m.
* Gintaras. Kalendoriai.
* M. K. Čiurlionis ir nūdiena. Kalendoriai
* Vizijos. 2006.
* [[Edmundas Laucevičius]], Birutė Rūta Vitkauskienė. Lietuvos auksakalystė XV-XIX amžius. 2001 m.
* [[Antanas Kmieliauskas]]. 2001, 2003 m.
* Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei. Trys tomai. 1- 2012, 2- 2013, 3 - 2016 m.
* Jurtij Jakovenko. Linea Magica. 2008 m.
* [[Giedrius Kazimierėnas]]. Lietuvos istorija tapyboje. 2009 m.
* [[Šarūnas Sauka]]. 2011 m.
* [[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. 2012 m.
* Algimantas Švažas. 2014 m.
* Alanija-Osetija. Albumas parengtas kartu su Antanu Varanka (keturi leidimai  - 2003 -2016 m.). 
* Valerija Dichavičienė. Jie ėjo su mumis į laisvę. 2015 m.
* Paminklas paminklui, 2019 (2020) m.
* [[Giedrius Kazimierėnas]]. Pragaro giesmės. 2021 m.
* Jonas Dikavičius. Po neramios nakties. 2021 m.(brolio Jono Dikavičiaus prisiminimai)
* [[Kęstutis Trečiakauskas]]. Be pavadinimo. 2022 m.
* Gruzdžių ir Dichavičių giminės istorija. Prisiminimai ir atradimai. 2022 m.
* Dichavičių, Gruzdžių ir Semenavičių giminės istorija. 2023 m.
* Indra Grušaitė. Sapnų žemė. 2024 m. 
* Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų
* 2024 m. išleido savo kūrybos monografiją &quot;Rimantas Dichavičius&quot;

== Parodos ==
=== Personalinės parodos ===
* Profsajungų kultūros rūmai, Vilnius, 1969;
* Parodų galerija, Nyiregyhaza, Vengrija, 1986;
* M. K. Čiurlionio galerija, Čikaga, JAV, 1987;
* Santa Monikos koledžas, JAV, 1988;
* Centriniai žurnalistų rūmai, Maskva, Rusija, 1989; &quot;Žiedai tarp žiedų&quot; sensacinga paroda - apie 20 000 lankytojų per dieną, truko 5 mėn.
* Miesto biblioteka, Leenwardenas Olandija 1992;
* Operos ir baleto teatras, Duisburgas, Vokietija, 1992;
* Miesto savivaldybė, Hürthas, Vokietija, 1992;
* Pilies galerija, Heidelbergas, Vokietija, 1992;
* Miesto magistratas, Epinry-sur-Saine, 1993;
* Fujifilm fotografijos galerija, Kaunas, 1994;
* Algimanto galerija, Panevėžys, 1994;
* M. K. Čiurlionio galerija, Čikaga, JAV, 1994;
* Fotografijos koledžo galerija, Santa Monika, JAV, 1994;
* Centrinė architektų salė, Praha, Čekija, 1996;
* Medalių galerija, Vilnius, 1996; Podkowa Liasna galerija, Varšuva, Lenkija, 1997;
* Lietuvos ambasada, Varšuva, Lenkija, 1997;
* Miesto rotušės galerija, Torunė, Lenkija, 1997;
* Galerija Baroti, Klaipėda, 1997; Architektų salė, Praha, Čekija, 1997;
* Baltijos meno ir muzikos festivalis, Torunė, Lenkija, 1998;
* „Vizijos“, fotografijos galerija, Prospektas, Vilnius, 2000;
* P. Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolė, 2001;
* Fotografijos muziejus, Šiauliai, 2001; Fotografijos galerija, Klaipėda, 2001;
* „Vizijos“, galerija Stiklo karoliukai, Vilnius, 2002;
* „Vizijos“, Rašytojų klubas, Vilnius, 2002.
* &quot;Vizijos&quot;, Lietuvos Policijos departamentas, 2015 m.
* Retrospektyvinė paroda 80-mečio proga. Galerija &quot;Arka&quot;, 2018 m.
* &quot;Peržengus užmaršties ribą&quot;, Vilniaus Antakalnio seniūnija, 2019 m.
* &quot;Laiko ženklai&quot;, Antakalnio galerija, 2020 m.
* Fotografijų paroda LITEXPO, Vilnius, 2020 m.
* Fotografijų paroda COMPENSA, Vilnius., 2021 m. 
* &quot;Vardai, tapę mūsų laiko ženklais&quot;, Vilnius, Kazio Varnelio namai-muziejus, 2022 m. 
* &quot;Vardai, tapę mūsų laiko ženklais&quot;, Palanga, Jono Šliūpo namai-muziejus, 2022 m.
* Paroda Menų akademijos Pelėdų kalno galerijoje, 2022 m.
* Etnografija. Mažeikių muziejus, 2022 m.
* &quot;Žiedai tarp žiedų&quot;. Galerija &quot;Ardor11&quot;, Vilnius. 2022 m.
* &quot;Laiko šukės ir aidai&quot;, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius. 2023-2024 m.
* Biržų pilis, 2024 m.
* Dusetų dailės galerija, 2024 m.
* Skuodo biblioteka, 2024 m.
* Tapybos darbų paroda COMPENSA, Vilnius, 2024 m.
* Parodos Skuode, Varėnoje, Marcinkonyse, Kaune, Juodkrantėje. 2024 m.

=== Grupinės parodos ===
* „9 Lietuvos fotografai“, Centriniai žurnalistų namai, Maskva, Rusija, 1969;
* Istorijos ir etnografijos muziejus, Leningradas, Rusija, 1972;
* Novosibirskas, Rusija, 1972; Kultūros rūmai Ural, Sverdlovskas, Rusija, 1974;
* FNAC Montparnasse galerija, Paryžius, Prancūzija, 1979;
* Fotografų galerija, Londonas, Anglija, 1980; Fotografijos centras, Stokholmas, Švedija, 1985;
* „Peizažas ir aktas iš Lietuvos“, Potsdamas, Vokietija, 1986;
* Fotografijos draugija, Kopenhaga, Danija, 1987; Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1987;
* UNESCO būstinė, Paryžius, Prancūzija, 1987;
* „Aktas šiuolaikinės Rytų Europos fotografijoje“, galerija Canon, Amsterdamas, Nyderlandai, 1987;
* Jaunimo rūmų parodų salė, Leningradas, Rusija, 1988;
* Miesto salė, Vespremas, Vengrija, 1989;
* „L’Anne de l’Est“. Muse d’ Elyse, Lozana, Šveicarija, 1990;
* „Per meilę į tiesą“, Laband galerija, Los Andželas, JAV, 1991;
* Fotografijos muziejus, Talinas, Estija, 1991;
* „Uždrausti Lietuvos fotografų aktai“, Miunchenas, Vokietija, 1996;
* Tarptautinis diaporamų festivalis, Ambérieu en Bugey, Prancūzija, 1997;
* Taikomosios dailės galerija, Vilnius, 1997;
* A. Mickevičiaus biblioteka, Vilnius, 2002.
* Tuskulėnų rimties parko galerija. 2021 m.
* Galeria Sztuki Rozruch, Poznanė, Lenkija. 2022 m.
* Šv.Tomo bažnyčia, Berlynas, Vokietija. 2022 m.
* COMPENSA parodų erdvė, Vilnius. 2024 m.
* Berck, Musée Opale Sud Berck-sur-Mer, Prancūzija. 2024.

== Bibliografija ==
* Lietuvos fotografija (Vilnius, 1967, 1969, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987);
* Ōīņī Photo (Maskva, 1970, 1971, 1973);
* Fotojarbuch International (Leipcigas, 1970/1971, 1972, 1973, 1976, 1977, 1980/1981, 1983/1984);
* Fotografen aus der UdSSR (Baden Badenas, 1982);
* Očerki o litovskoj fotografii (Vilnius, 1984);
* Fotografija v strukture massovoj kommunikacii (Vilnius, 1986);
* Cvetenije zemli (Maskva, 1987);
* International Center of Photography. Encyclopedia of Photography (Niujorkas, 1984);
* [[Tarybų Lietuvos enciklopedija]], t. 1 (Vilnius, 1985);
* Photography Year Book (Londonas, 1987/1988);
* Poetika fotografii (Maskva, 1989);
* Photographers Encyclopedia International from 1839 to the Present (Hermance, Šveicarija, 1997);
* Body Vision. Lithuanian Nudes (Miunchenas, 1996);
* Susipynusios vieno medžio šakos (Vilnius, 1999);
* Atsisveikinant su XX amžiumi (Vilnius, 2000);
* Saur Allgemeines Künstlerlexikon, t. 27 (Miunchenas-Leipcigas, 2001);
* Lietuvos fotografija iki XXI a. (Vilnius, 2002);
* Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002);
* Kas yra kas Lietuvoje? (Kaunas, 1995/1996, 1997/1998, 2000, 2002);
* Lietuvos dailės istorija (Vilnius, 2002);
* Who’s is who in Lithuania? (Kaunas, 1997/ 1998, 2000, 2002);
* Kas yra kas Vilniaus apskrityje (Kaunas, 2003);
* Who Is Who in Vilnius City (Kaunas, 2003).

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{commonscat|Rimantas Dichavičius}}

{{DEFAULTSORT:Dichavičius, Rimantas}}

[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai menininkai]]</text>
      <sha1>o8qjfngph49yysli5yjjrf42dxq2l6x</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851862</id>
      <parentid>7851861</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:35:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851862</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5152" sha1="8rx7nhcp9ff653xb8no3lwkokagleae" xml:space="preserve">{{biograf-cleanup}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
|paveikslėlis = Rimantas Dichavičius 2022 m.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Rimantas Dichavičius, 2022 m.
| gimimo data = {{Gimė|1937|03|01|T}}
| gimimo vieta =[[Grimzeliai]], [[Kelmės valsčius]]
| mirties vieta =
| tautybė =[[lietuvis]] 
| sutuoktinis =Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942–2005 m.)&lt;br&gt; Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Aras Dichavičius (g. 1963 m.)
| veikla =dailininkas, fotografas, leidėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Rimantas Dichavičius''' (Vladislavas Rimantas Dichavičius, (g. [[1937]] m. [[kovo 1]] d. [[Grimzeliai|Grimzeliuose]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.

== Biografija ==
[[1952]]–[[1957]] m. mokėsi [[Kauno taikomosios dailės technikumas|Kauno taikomosios dailės technikume]]. [[1957]]–[[1963]] m. studijavo [[VDA|LTSR dailės instituto]] Grafikos fakultete. [[1964]]–[[1968]] m. žurnalo [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]] , [[1969]]–[[1979]] m. leidyklos „[[Mintis (leidykla)|Mintis]]“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narys. Nuo [[1970]] m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|672||Rimantas Dichavičius}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1978]] m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.

Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų.

== Svarbiausi darbai ==
* „Lietuvos fotografija“, almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
* „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
* „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
* „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
* „Vizijos“ (2006 m.).
* „[[Edmundas Laucevičius]]. XV–XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
* „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
* Kalendoriai „Talentu ir širdimi“ – su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996–2003 m.
* Dailininkų kūrybos monografijos: „[[Antanas Kmieliauskas]]“ (2001 m. ir 2003 m, du leidimai), „[[Šarūnas Sauka]]“ (2001 m.), „Algimantas Švažas“ (2014 m.), „[[Giedrius Kazimierėnas]]“ (2008 m.); „[[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. Rūstybės diena“ (2017 m.), [[Giedrius Kazimierėnas]]. „Pragaro giesmės“ (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica&quot; (2008 m.), Indra Grušaitė „Sapnų žemė“ (2024 m.).
* Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas „Baltic Art“ (2004 m.).
* „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“. Trys tomai: 2012 m., 2013 m., 2016 m. (pristatoma 214 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
* „Laisvės šviesa“ (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
* „Osetija-Alanija“ (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
* „Pelenė“ (1989 m.)
* „Jie ėjo su mumis į laisvę“ (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
* „Paminklas paminklui“ (2020 m.) – fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
* „Rimantas Dichavičius“ (2025 m., Rimanto Dichavičiaus paruoštas leidinys – kūrybos monografija)
2025 m. Nidoje atidengra skulptūra pagal vieną pirmųjų Rimanto Dichavičiaus fotografijų iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“.

== Apdovanojimai ==
* 1987 m. – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
* 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
* 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
* 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
* 2000 m. – [[Lauryno Ivinskio premija]]
* 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
* 2003 m. – Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
* 2004 m. – Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
* 2007 m. – LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
* 2016 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
* 2016 m. – Juozo Keliuočio premija
* 2018 m. – visuomeninis Santarvės ordinas
* 2022 m. – ordinas „Vyčio žvaigždė“
* per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
* 2025 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{commonscat|Rimantas Dichavičius}}

{{DEFAULTSORT:Dichavičius, Rimantas}}

[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai menininkai]]</text>
      <sha1>8rx7nhcp9ff653xb8no3lwkokagleae</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851863</id>
      <parentid>7851862</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:36:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851863</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5131" sha1="9cxmwior5i7ti4qig6romj2b9pv2u36" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
|paveikslėlis = Rimantas Dichavičius 2022 m.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Rimantas Dichavičius, 2022 m.
| gimimo data = {{Gimė|1937|03|01|T}}
| gimimo vieta =[[Grimzeliai]], [[Kelmės valsčius]]
| mirties vieta =
| tautybė =[[lietuvis]] 
| sutuoktinis =Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942–2005 m.)&lt;br&gt; Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Aras Dichavičius (g. 1963 m.)
| veikla =dailininkas, fotografas, leidėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Rimantas Dichavičius''' (Vladislavas Rimantas Dichavičius, g. [[1937]] m. [[kovo 1]] d. [[Grimzeliai|Grimzeliuose]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.

== Biografija ==
[[1952]]–[[1957]] m. mokėsi [[Kauno taikomosios dailės technikumas|Kauno taikomosios dailės technikume]]. [[1957]]–[[1963]] m. studijavo [[VDA|LTSR dailės instituto]] Grafikos fakultete. [[1964]]–[[1968]] m. žurnalo [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]] , [[1969]]–[[1979]] m. leidyklos „[[Mintis (leidykla)|Mintis]]“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narys. Nuo [[1970]] m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|672||Rimantas Dichavičius}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1978]] m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.

Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų.

== Svarbiausi darbai ==
* „Lietuvos fotografija“, almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
* „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
* „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
* „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
* „Vizijos“ (2006 m.).
* „[[Edmundas Laucevičius]]. XV–XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
* „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
* Kalendoriai „Talentu ir širdimi“ – su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996–2003 m.
* Dailininkų kūrybos monografijos: „[[Antanas Kmieliauskas]]“ (2001 m. ir 2003 m, du leidimai), „[[Šarūnas Sauka]]“ (2001 m.), „Algimantas Švažas“ (2014 m.), „[[Giedrius Kazimierėnas]]“ (2008 m.); „[[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. Rūstybės diena“ (2017 m.), [[Giedrius Kazimierėnas]]. „Pragaro giesmės“ (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica&quot; (2008 m.), Indra Grušaitė „Sapnų žemė“ (2024 m.).
* Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas „Baltic Art“ (2004 m.).
* „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“. Trys tomai: 2012 m., 2013 m., 2016 m. (pristatoma 214 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
* „Laisvės šviesa“ (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
* „Osetija-Alanija“ (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
* „Pelenė“ (1989 m.)
* „Jie ėjo su mumis į laisvę“ (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
* „Paminklas paminklui“ (2020 m.) – fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
* „Rimantas Dichavičius“ (2025 m., Rimanto Dichavičiaus paruoštas leidinys – kūrybos monografija)
2025 m. Nidoje atidengra skulptūra pagal vieną pirmųjų Rimanto Dichavičiaus fotografijų iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“.

== Apdovanojimai ==
* 1987 m. – Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
* 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
* 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
* 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
* 2000 m. – [[Lauryno Ivinskio premija]]
* 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
* 2003 m. – Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
* 2004 m. – Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
* 2007 m. – LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
* 2016 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
* 2016 m. – Juozo Keliuočio premija
* 2018 m. – visuomeninis Santarvės ordinas
* 2022 m. – ordinas „Vyčio žvaigždė“
* per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
* 2025 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{commonscat|Rimantas Dichavičius}}

{{DEFAULTSORT:Dichavičius, Rimantas}}

[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai menininkai]]</text>
      <sha1>9cxmwior5i7ti4qig6romj2b9pv2u36</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851864</id>
      <parentid>7851863</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:36:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Apdovanojimai */</comment>
      <origin>7851864</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5127" sha1="cre19arvt5i3n18sk8yc2g4vqebqayp" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
|paveikslėlis = Rimantas Dichavičius 2022 m.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Rimantas Dichavičius, 2022 m.
| gimimo data = {{Gimė|1937|03|01|T}}
| gimimo vieta =[[Grimzeliai]], [[Kelmės valsčius]]
| mirties vieta =
| tautybė =[[lietuvis]] 
| sutuoktinis =Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942–2005 m.)&lt;br&gt; Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Aras Dichavičius (g. 1963 m.)
| veikla =dailininkas, fotografas, leidėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Rimantas Dichavičius''' (Vladislavas Rimantas Dichavičius, g. [[1937]] m. [[kovo 1]] d. [[Grimzeliai|Grimzeliuose]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.

== Biografija ==
[[1952]]–[[1957]] m. mokėsi [[Kauno taikomosios dailės technikumas|Kauno taikomosios dailės technikume]]. [[1957]]–[[1963]] m. studijavo [[VDA|LTSR dailės instituto]] Grafikos fakultete. [[1964]]–[[1968]] m. žurnalo [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]] , [[1969]]–[[1979]] m. leidyklos „[[Mintis (leidykla)|Mintis]]“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narys. Nuo [[1970]] m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|672||Rimantas Dichavičius}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1978]] m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.

Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų.

== Svarbiausi darbai ==
* „Lietuvos fotografija“, almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
* „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
* „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
* „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
* „Vizijos“ (2006 m.).
* „[[Edmundas Laucevičius]]. XV–XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
* „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
* Kalendoriai „Talentu ir širdimi“ – su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996–2003 m.
* Dailininkų kūrybos monografijos: „[[Antanas Kmieliauskas]]“ (2001 m. ir 2003 m, du leidimai), „[[Šarūnas Sauka]]“ (2001 m.), „Algimantas Švažas“ (2014 m.), „[[Giedrius Kazimierėnas]]“ (2008 m.); „[[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. Rūstybės diena“ (2017 m.), [[Giedrius Kazimierėnas]]. „Pragaro giesmės“ (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica&quot; (2008 m.), Indra Grušaitė „Sapnų žemė“ (2024 m.).
* Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas „Baltic Art“ (2004 m.).
* „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“. Trys tomai: 2012 m., 2013 m., 2016 m. (pristatoma 214 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
* „Laisvės šviesa“ (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
* „Osetija-Alanija“ (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
* „Pelenė“ (1989 m.)
* „Jie ėjo su mumis į laisvę“ (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
* „Paminklas paminklui“ (2020 m.) – fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
* „Rimantas Dichavičius“ (2025 m., Rimanto Dichavičiaus paruoštas leidinys – kūrybos monografija)
2025 m. Nidoje atidengra skulptūra pagal vieną pirmųjų Rimanto Dichavičiaus fotografijų iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“.

== Apdovanojimai ==
* 1987 m. – LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
* 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
* 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
* 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
* 2000 m. – [[Lauryno Ivinskio premija]]
* 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
* 2003 m. – Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
* 2004 m. – Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
* 2007 m. – LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
* 2016 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
* 2016 m. – Juozo Keliuočio premija
* 2018 m. – visuomeninis Santarvės ordinas
* 2022 m. – ordinas „Vyčio žvaigždė“
* per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
* 2025 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{commonscat|Rimantas Dichavičius}}

{{DEFAULTSORT:Dichavičius, Rimantas}}

[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai menininkai]]</text>
      <sha1>cre19arvt5i3n18sk8yc2g4vqebqayp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851993</id>
      <parentid>7851864</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:43:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851993</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5094" sha1="45kd1ovp56ds3kmoetmo8x5wjjzb6q2" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
|paveikslėlis = Rimantas Dichavičius 2022 m.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Rimantas Dichavičius, 2022 m.
| gimimo data = {{Gimė|1937|03|01|T}}
| gimimo vieta =[[Grimzeliai]], [[Kelmės valsčius]]
| mirties vieta =
| tautybė =[[lietuvis]] 
| sutuoktinis =Benigna Genovaitė Dichavičienė (1942–2005 m.)&lt;br&gt; Aušra Dichavičienė (Giružytė), gim. 1965 m. 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = Aras Dichavičius (g. 1963 m.)
| veikla =dailininkas, fotografas, leidėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Rimantas Dichavičius
}}

'''Rimantas Dichavičius''' (Vladislavas Rimantas Dichavičius, g. [[1937]] m. [[kovo 1]] d. [[Grimzeliai|Grimzeliuose]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|lietuvių]] dailininkas, fotomenininkas, leidėjas.

== Biografija ==
1952–1957 m. mokėsi [[Kauno taikomosios dailės technikumas|Kauno taikomosios dailės technikume]]. 1957–1963 m. studijavo [[VDA|LTSR dailės instituto]] Grafikos fakultete. 1964–1968 m. žurnalo [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]] , 1969–1979 m. leidyklos „[[Mintis (leidykla)|Mintis]]“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narys. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|672||Rimantas Dichavičius}}&lt;/ref&gt; Nuo 1978 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.

Iliustravo ir apipavidalino daugiau kaip 300 knygų.

== Svarbiausi darbai ==
* „Lietuvos fotografija“, almanachas. 1967 m. ir 1969 m. Maketas Rimanto Dichavičiaus.
* „Žiedai tarp žiedų“ (albumas 1987–1990 m.) – keturi leidimai ir su juo susijusi paroda, apkeliavusi daugelį šalių.
* „Lietuvos etnografija“ (nuo 1960 m., kelių tūkstančių fotografijų ciklas).
* „Formų pasaulyje“ (1965 m. fotografijų ciklas).
* „Vizijos“ (2006 m.).
* „[[Edmundas Laucevičius]]. XV–XVII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“ (1976 m.).
* „Kultūros darbuotojų portretai“ (fotografijų ciklas, susijęs su Vilniaus Universiteto 400 m. jubiliejumi)
* Kalendoriai „Talentu ir širdimi“ – su Lietuvos dailininkų kūryba ir gintaro kolekcijomis. 1996–2003 m.
* Dailininkų kūrybos monografijos: „[[Antanas Kmieliauskas]]“ (2001 m. ir 2003 m, du leidimai), „[[Šarūnas Sauka]]“ (2001 m.), „Algimantas Švažas“ (2014 m.), „[[Giedrius Kazimierėnas]]“ (2008 m.); „[[Giedrius Kazimierėnas]]. Žalgiris. Rūstybės diena“ (2017 m.), [[Giedrius Kazimierėnas]]. „Pragaro giesmės“ (2021 m.), Jurij Jakovenko. Linea Magica&quot; (2008 m.), Indra Grušaitė „Sapnų žemė“ (2024 m.).
* Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachas „Baltic Art“ (2004 m.).
* „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“. Trys tomai: 2012 m., 2013 m., 2016 m. (pristatoma 214 dailininkų, per 5000 kūrinių). Trys tomai išleisti, pardavus žemę, už kurią su tėvais buvo ištremtas į Sibirą.
* „Laisvės šviesa“ (2012 m.). Politinių kalinių ir tremtinių leidinys.
* „Osetija-Alanija“ (kartu su Antanu Varanka, 2003 m.- 2016 m., keturi leidimai)
* „Pelenė“ (1989 m.)
* „Jie ėjo su mumis į laisvę“ (2015 m., Valerijos Dichavičienės fotografijų albumas)
* „Paminklas paminklui“ (2020 m.) – fotografijų albumas, skirtas sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g.
* „Rimantas Dichavičius“ (2025 m., Rimanto Dichavičiaus paruoštas leidinys – kūrybos monografija)
2025 m. Nidoje atidengra skulptūra pagal vieną pirmųjų Rimanto Dichavičiaus fotografijų iš ciklo „Žiedai tarp žiedų“.

== Apdovanojimai ==
* 1987 m. – LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas
* 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės vardas
* 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys
* 1998 m. – Minsko dailės akademijos garbės narys
* 2000 m. – [[Lauryno Ivinskio premija]]
* 2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija
* 2003 m. – Osetijos-Alanijos nusipelniusio meno veikėjo vardas
* 2004 m. – Estijos Baltosios žvaigždės ordino Karininko kryžius
* 2007 m. – LDK Gedimino ordino Karininko kryžius
* 2016 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
* 2016 m. – Juozo Keliuočio premija
* 2018 m. – visuomeninis Santarvės ordinas
* 2022 m. – ordinas „Vyčio žvaigždė“
* per 20 aukso, sidabro, bronzos medalių tarptautinėse dailės ir foto parodose
* 2025 m. suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Dichavičius, Rimantas}}
[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai menininkai]]</text>
      <sha1>45kd1ovp56ds3kmoetmo8x5wjjzb6q2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SC Faetano</title>
    <ns>0</ns>
    <id>181957</id>
    <revision>
      <id>7851945</id>
      <parentid>7815340</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:14:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851945</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1687" sha1="ati8kljmc5c0et4we1lg5srou84jo30" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Faetano SC
| image    = [[Vaizdas:SC Faetano logo.png|150px]]
| fullname = Società Calcio Faetano
| founded  = 1962 m.
| ground   = „Stadio Olimpico“, [[Seravalė]]
| capacity = 7 000
| chairman = [[Fabio Gasperoni]]
| manager  = [[Pier Domenico Della Valle]]
| league   = {{fut|SMR|c}}
| season   = 2025–2026
| position = 13 vieta
|pattern_la1=_acerbisbelatrix19yrb|pattern_b1=_acerbisbelatrix19yrb|pattern_ra1=_acerbisbelatrix19yrb|leftarm1=FFDD00|body1=|rightarm1=FFDD00|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|pattern_la2=_jomachampion1819bby|pattern_b2=_jomachampion1819bby|pattern_ra2=_jomachampion1819bby|leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000
}}

'''Faetano SC''' – [[San Marinas|San Marino]] [[futbolo klubas]] iš [[Faetanas|Faetano]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1962 m.

== Pasiekimai ==
{{SMRfut
|3|1986, 1991, 1999
|1|1987
|3|1997, 2008, 2010
|3|1993, 1994, 1998
|3|1991, 1995, 2014
|1|1994
|3|1986, 1993, 2008}}

== Sezonai ==
{{fs1|SMR}}
{{fs2|SMR|2018–2019|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|SMR|2019–2020|I|9|pandemija}}
{{fs2|SMR|2020–2021|I|13|I etapas}}
{{fs2|SMR|2021–2022|I||1/4 f.}}
{{fs2|SMR|2022–2023|I|11|I etapas}}
{{fs2|SMR|2023–2024|I|12|}}
{{fs2|SMR|2024–2025|I|10|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/sc-faetano/MZnw6dmF/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sc-faetano/MZnw6dmF/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/sc-faetano/startseite/verein/24347 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sc-faetano/15872/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:San Marino futbolo klubai|Faetano]]
{{DEFAULTSORT:Faetano}}</text>
      <sha1>ati8kljmc5c0et4we1lg5srou84jo30</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>AS San Giovanni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>181959</id>
    <revision>
      <id>7851948</id>
      <parentid>7815376</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:23:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851948</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1647" sha1="1q51qfh0e5wmn0pg0bg2b2trnuxayl5" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = San Džovanio SS
| image    = [[File:SS San Giovanni logo.png|150px]]
| fullname = Società Sportiva San Giovanni
| founded  = 1948 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Borgo Madžorė]]
| capacity = 1 000
| chairman = [[Valerio Zanotti]]
| manager  = [[Migani Filippo]]
| league   = {{fut|SMR|c}}
| season   = 2025–2026
| position = 12 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=_redshoulders|pattern_ra2=_redshoulders|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FF0000|socks2=FFFFFF|
}}

'''San Džovanio SS''' – [[San Marinas|San Marino]] [[futbolo klubas]] iš [[San Džovanis|San Džovanio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1948 m.

== Pasiekimai ==
{{SMRfut
|0|
|1|1986
|0|
|0|
|1|2013
|0||0|}}

== Sezonai ==
{{fs1|SMR}}
{{fs2|SMR|2018–2019|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|SMR|2019–2020|I|14|pandemija}}
{{fs2|SMR|2020–2021|I|{{?}}|I etapas}}
{{fs2|SMR|2021–2022|I||I etapas}}
{{fs2|SMR|2022–2023|I||I etapas}}
{{fs2|SMR|2023–2024|I|7|}}
{{fs2|SMR|2024–2025|I|7|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://sangiovannicalcio.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/san-giovanni/lIzdcnTF/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/san-giovanni/lIzdcnTF/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/ss-san-giovanni/startseite/verein/24351 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/as-san-giovanni/15876/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:San Marino futbolo klubai|San Giovanni]]
{{DEFAULTSORT:San Giovanni}}</text>
      <sha1>1q51qfh0e5wmn0pg0bg2b2trnuxayl5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Luiz Felipe Scolari</title>
    <ns>0</ns>
    <id>183136</id>
    <revision>
      <id>7851850</id>
      <parentid>7793606</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:42:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nen5556</username>
        <id>215079</id>
      </contributor>
      <comment>/* */</comment>
      <origin>7851850</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5244" sha1="4lva0fxgmm2nqp8et872p1tsansfpdb" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

{{Football manager infobox2
|managername = Luiz Felipe Scolari
| playername = Luiz Felipe Scolari
| image = [[Vaizdas:Luiz Felipe Scolari.jpeg|200px]]
| fullname = Luiz Felipe Scolari
| height = 
| nickname = ''Felipão'' (&quot;Big Phil&quot;)
| dateofbirth = {{birth date and age|1948|11|9}} 
| cityofbirth =  [[Paso Fundas]], [[Pietų Rio Grandė|RS]]
| countryofbirth = [[Brazilija]]
| dateofdeath =2026 m. Sausio 9 d. 
| cityofdeath =Kaunas 
| countryofdeath =Lietuva 
| currentclub =  
| clubnumber =
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 1966
| youthclubs = Aymoré-[[Rio Grande do Sul|RS]]
| years = 
| clubs = [[Sociedade Esportiva e Recreativa Caxias do Sul|SER Caxias do Sul]]&lt;br /&gt; [[Esporte Clube Juventude|Juventude]]&lt;br /&gt; [[Esporte Clube Novo Hamburgo|EC Novo Hamburgo]]&lt;br /&gt; [[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]
| caps(goals) = 
| manageryears = 1982&lt;br /&gt; 1982-1983&lt;br /&gt; 1983&lt;br /&gt; 1984-1985&lt;br /&gt; 1986&lt;br /&gt; 1986-1987&lt;br /&gt; 1987&lt;br /&gt; 1988&lt;br /&gt; 1988-1990&lt;br /&gt; 1990&lt;br /&gt; 1991&lt;br /&gt; 1991&lt;br /&gt; 1992&lt;br /&gt; 1993-1996&lt;br /&gt; 1997&lt;br /&gt; 1997-2000&lt;br /&gt; 2000-2001&lt;br /&gt; 2001-2002&lt;br /&gt; 2003-2008&lt;br /&gt; 2008-2009&lt;br&gt;2009-2010&lt;br&gt;2010-2012&lt;br&gt;2012-2014&lt;br&gt;2014–2015&lt;br&gt;2015–2017&lt;br&gt;2018–2019&lt;br&gt;2020–2021&lt;br&gt;2021&lt;br&gt;2022&lt;br&gt;2023–2024
| managerclubs = [[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]&lt;br /&gt;[[Esporte Clube Juventude|Juventude]]&lt;br /&gt; [[Grêmio Esportivo Brasil|Brasil de Pelotas]]&lt;br /&gt; [[Al-Shabab (KSA)|Al-Shabab]]&lt;br /&gt; Brasil de Pelotas&lt;br /&gt; Juventude&lt;br /&gt; [[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Goiás Esporte Clube|Goiás EC]]&lt;br /&gt; [[Al Qadisiya Kuwait]]&lt;br /&gt; {{fut|KUW|1}}&lt;br /&gt; [[Criciúma Esporte Clube|Criciúma EC]]&lt;br /&gt; [[Al-Ahli (Džida)|Al-Ahli]]&lt;br /&gt; Al Qadisiya Kuwait&lt;br /&gt; Grêmio&lt;br /&gt; [[Júbilo Iwata]]&lt;br /&gt; [[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]&lt;br /&gt; [[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]&lt;br /&gt; {{fut|BRA|1}}&lt;br /&gt; {{fut|POR|1}}&lt;br /&gt; [[Chelsea FC]]&lt;br /&gt;[[FC Bunyodkor]]&lt;br&gt;[[Palmeiras]]&lt;br&gt;{{fut|BRA|1}}&lt;br /&gt;[[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Guangzhou Evergrande Taobao F.C.|Guangzhou Evergrande]]&lt;br /&gt;[[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]&lt;br /&gt;[[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]&lt;br /&gt; [[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Club Athletico Paranaense|Athletico Paranaense]]&lt;br&gt;[[Atlético Mineiro]]
}}
'''Luisas Felipė Skolaris''' (g. [[1948]] m. [[lapkričio 9]] d. [[Paso Fundas|Paso Funde]], [[Pietų Rio Grandė]]je) – [[Brazilija|Brazilijos]] futbolo treneris. Treniravo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos futbolo]] rinktinę. 2002 m. treniruodamas [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos futbolo rinktinę]] laimėjo pasaulio futbolo čempionatą.

== Karjera ==
Būdamas futbolininku žaidė Brazilijos klubuose [[SER Caxias do Sul]], [[Esporte Clube Juventude|Juventude]], [[EC Novo Hamburgo]], CSA.

[[1982 m.]] pradėjo trenerio karjerą CSA klube. Vėliau treniravo įvairius Brazilijos klubus, jų tarpe tokius kaip [[Grêmio]], [[Palmeiras]], [[Cruzeiro]], taip pat dirbo [[Kuveitas|Kuveito]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]], [[Japonija|Japonijos]] klubuose. 1999 m. Luiz Felipe Scolari su Palmeiras klubu laimėjo [[Libertadores taurė|Libertadores taurę]] ir išrinktas Pietų Amerikos metų treneriu (šis apdovanojimas vėliau suteiktas dar kart 2002 m.). Po tokio pasirodymo, 2001 m. Scolari pakviestas treniruoti Brazilijos rinktinę, su kuria {{WorldCup|2002|2002 m. laimėjo}} pasaulio futbolo čempionatą. Vėliau treneris stojo prie Portugalijos rinktinės vairo ir šią komandą 2004 m. nuvedė iki Europos čempionato finalo, o 2006 m. – pasaulio čempionato pusfinalio.

=== Athletico Paranaense ===
[[2022 m.]] [[gegužės 4]] d. pakviestas į [[Club Athletico Paranaense|Athletico Paranaense]] ir tapo techniniu direktoriumi, bei pagrindinės ekipos vyr. treneriu.&lt;ref&gt;[https://www.athletico.com.br/noticia/multicampeao-felipao-e-o-novo-contratado-do-athletico-paranaense/ Oficialios klubo naujienos]&lt;/ref&gt;

== Laimėjimai ==

==== Klubiniai ====
;[[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]
* [[Campeonato Alagoano]] (1): 1982 m.

;[[Al Qadisiya Kuwait]]
* [[Kuveito emyro taurė]] (1): 1989 m.

;[[Criciúma Esporte Clube|Criciúma]]
* [[Copa do Brasil]] (1): 1991 m.

;[[Grêmio FBPA|Grêmio]]
* [[Campeonato Brasileiro Série A]] (1): 1995–96 m.
* [[Copa do Brasil]] (1): 1993–94 m.
* [[Campeonato Gaúcho]] (3): 1987, 1995, 1996 m.
* [[Copa Libertadores]] (1): 1994–95 m.
* [[Recopa Sudamericana]] (1): 1995–96 m.

;[[SE Palmeiras|Palmeiras]]
* [[Copa do Brasil]] (2): 1997–98, 2011–12 m.
* [[Copa Mercosur]] (1): 1998 m.
* [[Copa Libertadores]] (1): 1998–99 m.
* [[Torneio Rio-São Paulo]] (1): 2000 m.

;[[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]
* [[Copa Sul-Minas]] (1): 2001 m.

;[[FC Bunyodkor|Bunyodkor]]
* [[Uzbekistano futbolo lyga]] (1): 2009 m.

==== Tarptautiniai ====
;{{fut|KUW|1}}
* [[Įlankos Tautų taurė]] (1): 1990 m.

;{{fut|BRA|1}}
* [[Pasaulio futbolo čempionatas]] (1): 2002 m.
* [[FIFA Konfederacijų taurė]] (1): 2013 m.

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

[[Kategorija:Brazilijos futbolininkai|Scolari]]
[[Kategorija:Brazilijos futbolo treneriai|Scolari]]</text>
      <sha1>4lva0fxgmm2nqp8et872p1tsansfpdb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851851</id>
      <parentid>7851850</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:44:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas Nen5556 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)</comment>
      <origin>7793606</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5212" sha1="8ruh1k54vsbp76v5r3655cf6leiqh3b" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

{{Football manager infobox2
|managername = Luiz Felipe Scolari
| playername = Luiz Felipe Scolari
| image = [[Vaizdas:Luiz Felipe Scolari.jpeg|200px]]
| fullname = Luiz Felipe Scolari
| height = 
| nickname = ''Felipão'' (&quot;Big Phil&quot;)
| dateofbirth = {{birth date and age|1948|11|9}} 
| cityofbirth =  [[Paso Fundas]], [[Pietų Rio Grandė|RS]]
| countryofbirth = [[Brazilija]]
| dateofdeath = 
| cityofdeath = 
| countryofdeath = 
| currentclub =  
| clubnumber =
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 1966
| youthclubs = Aymoré-[[Rio Grande do Sul|RS]]
| years = 
| clubs = [[Sociedade Esportiva e Recreativa Caxias do Sul|SER Caxias do Sul]]&lt;br /&gt; [[Esporte Clube Juventude|Juventude]]&lt;br /&gt; [[Esporte Clube Novo Hamburgo|EC Novo Hamburgo]]&lt;br /&gt; [[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]
| caps(goals) = 
| manageryears = 1982&lt;br /&gt; 1982-1983&lt;br /&gt; 1983&lt;br /&gt; 1984-1985&lt;br /&gt; 1986&lt;br /&gt; 1986-1987&lt;br /&gt; 1987&lt;br /&gt; 1988&lt;br /&gt; 1988-1990&lt;br /&gt; 1990&lt;br /&gt; 1991&lt;br /&gt; 1991&lt;br /&gt; 1992&lt;br /&gt; 1993-1996&lt;br /&gt; 1997&lt;br /&gt; 1997-2000&lt;br /&gt; 2000-2001&lt;br /&gt; 2001-2002&lt;br /&gt; 2003-2008&lt;br /&gt; 2008-2009&lt;br&gt;2009-2010&lt;br&gt;2010-2012&lt;br&gt;2012-2014&lt;br&gt;2014–2015&lt;br&gt;2015–2017&lt;br&gt;2018–2019&lt;br&gt;2020–2021&lt;br&gt;2021&lt;br&gt;2022&lt;br&gt;2023–2024
| managerclubs = [[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]&lt;br /&gt;[[Esporte Clube Juventude|Juventude]]&lt;br /&gt; [[Grêmio Esportivo Brasil|Brasil de Pelotas]]&lt;br /&gt; [[Al-Shabab (KSA)|Al-Shabab]]&lt;br /&gt; Brasil de Pelotas&lt;br /&gt; Juventude&lt;br /&gt; [[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Goiás Esporte Clube|Goiás EC]]&lt;br /&gt; [[Al Qadisiya Kuwait]]&lt;br /&gt; {{fut|KUW|1}}&lt;br /&gt; [[Criciúma Esporte Clube|Criciúma EC]]&lt;br /&gt; [[Al-Ahli (Džida)|Al-Ahli]]&lt;br /&gt; Al Qadisiya Kuwait&lt;br /&gt; Grêmio&lt;br /&gt; [[Júbilo Iwata]]&lt;br /&gt; [[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]&lt;br /&gt; [[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]&lt;br /&gt; {{fut|BRA|1}}&lt;br /&gt; {{fut|POR|1}}&lt;br /&gt; [[Chelsea FC]]&lt;br /&gt;[[FC Bunyodkor]]&lt;br&gt;[[Palmeiras]]&lt;br&gt;{{fut|BRA|1}}&lt;br /&gt;[[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Guangzhou Evergrande Taobao F.C.|Guangzhou Evergrande]]&lt;br /&gt;[[Sociedade Esportiva Palmeiras|Palmeiras]]&lt;br /&gt;[[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]&lt;br /&gt; [[Grêmio Foot-Ball Porto Alegrense|Grêmio]]&lt;br /&gt; [[Club Athletico Paranaense|Athletico Paranaense]]&lt;br&gt;[[Atlético Mineiro]]
}}
'''Luisas Felipė Skolaris''' (g. [[1948]] m. [[lapkričio 9]] d. [[Paso Fundas|Paso Funde]], [[Pietų Rio Grandė]]je) – [[Brazilija|Brazilijos]] futbolo treneris. Treniravo [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos futbolo]] rinktinę. 2002 m. treniruodamas [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos futbolo rinktinę]] laimėjo pasaulio futbolo čempionatą.

== Karjera ==
Būdamas futbolininku žaidė Brazilijos klubuose [[SER Caxias do Sul]], [[Esporte Clube Juventude|Juventude]], [[EC Novo Hamburgo]], CSA.

[[1982 m.]] pradėjo trenerio karjerą CSA klube. Vėliau treniravo įvairius Brazilijos klubus, jų tarpe tokius kaip [[Grêmio]], [[Palmeiras]], [[Cruzeiro]], taip pat dirbo [[Kuveitas|Kuveito]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]], [[Japonija|Japonijos]] klubuose. 1999 m. Luiz Felipe Scolari su Palmeiras klubu laimėjo [[Libertadores taurė|Libertadores taurę]] ir išrinktas Pietų Amerikos metų treneriu (šis apdovanojimas vėliau suteiktas dar kart 2002 m.). Po tokio pasirodymo, 2001 m. Scolari pakviestas treniruoti Brazilijos rinktinę, su kuria {{WorldCup|2002|2002 m. laimėjo}} pasaulio futbolo čempionatą. Vėliau treneris stojo prie Portugalijos rinktinės vairo ir šią komandą 2004 m. nuvedė iki Europos čempionato finalo, o 2006 m. – pasaulio čempionato pusfinalio.

=== Athletico Paranaense ===
[[2022 m.]] [[gegužės 4]] d. pakviestas į [[Club Athletico Paranaense|Athletico Paranaense]] ir tapo techniniu direktoriumi, bei pagrindinės ekipos vyr. treneriu.&lt;ref&gt;[https://www.athletico.com.br/noticia/multicampeao-felipao-e-o-novo-contratado-do-athletico-paranaense/ Oficialios klubo naujienos]&lt;/ref&gt;

== Laimėjimai ==

==== Klubiniai ====
;[[Centro Sportivo Alagoano|CSA]]
* [[Campeonato Alagoano]] (1): 1982 m.

;[[Al Qadisiya Kuwait]]
* [[Kuveito emyro taurė]] (1): 1989 m.

;[[Criciúma Esporte Clube|Criciúma]]
* [[Copa do Brasil]] (1): 1991 m.

;[[Grêmio FBPA|Grêmio]]
* [[Campeonato Brasileiro Série A]] (1): 1995–96 m.
* [[Copa do Brasil]] (1): 1993–94 m.
* [[Campeonato Gaúcho]] (3): 1987, 1995, 1996 m.
* [[Copa Libertadores]] (1): 1994–95 m.
* [[Recopa Sudamericana]] (1): 1995–96 m.

;[[SE Palmeiras|Palmeiras]]
* [[Copa do Brasil]] (2): 1997–98, 2011–12 m.
* [[Copa Mercosur]] (1): 1998 m.
* [[Copa Libertadores]] (1): 1998–99 m.
* [[Torneio Rio-São Paulo]] (1): 2000 m.

;[[Cruzeiro Esporte Clube|Cruzeiro]]
* [[Copa Sul-Minas]] (1): 2001 m.

;[[FC Bunyodkor|Bunyodkor]]
* [[Uzbekistano futbolo lyga]] (1): 2009 m.

==== Tarptautiniai ====
;{{fut|KUW|1}}
* [[Įlankos Tautų taurė]] (1): 1990 m.

;{{fut|BRA|1}}
* [[Pasaulio futbolo čempionatas]] (1): 2002 m.
* [[FIFA Konfederacijų taurė]] (1): 2013 m.

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

[[Kategorija:Brazilijos futbolininkai|Scolari]]
[[Kategorija:Brazilijos futbolo treneriai|Scolari]]</text>
      <sha1>8ruh1k54vsbp76v5r3655cf6leiqh3b</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balčiai (Utena)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>183942</id>
    <revision>
      <id>7851874</id>
      <parentid>6715128</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:59:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851874</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1927" sha1="0djjc2q332uzeh90bx25zgwcqq9us4r" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Balčiai
|foto = Balčiai (Utenos).JPG
|plotis = 275px
|fotoinfo = Įvažiavimas į Balčius
|lat = 55.493
|long = 25.917
|sav = Utenos rajono savivaldybė
|sen = Tauragnų seniūnija
|gyv = 11
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=4|Balčiaĩ|Balčių̃|Balčiáms|Balčiùs|Balčiaĩs|Balčiuosè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Bolcie, Bolcze}}, {{ru|Больцы}}
}}

'''Balčiai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]je, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], prie [[Balčių ežeras|Balčių ežero (Balčio)]], [[Ažvinčių–Minčios giria|Ažvinčių–Minčios girioje]]. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias {{RK4907}}. Yra kapinaitės,&lt;ref&gt;[http://www.uvb.lt/~uvb/Utenos_enciklopedija/seniunijos/tauragnu_seniunija.htm#Min%C4%8Dia Utenos krašto enciklopedija]&lt;/ref&gt; apylinkėse gausu pilkapynų.

== Istorija ==

Nuo [[1387]] m. [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] valda. [[1538]] m. minimas Balčių palivarkas ''ex curia Bolcze''. XVIII a. tas palivarkas priklausė [[Tauragnų valsčius|Tauragnų valsčiui]]. XIX a. privatus dvaras.

XX a. pr. Balčių kaimas pateko į [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskritį]], [[Tauragnų valsčius|Tauragnų valsčių]].&lt;ref&gt;{{SGKP|15a|190|Bolcie (2)}}&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=150|inc=20|incmin=10
|1902|142|r1902=&lt;ref&gt;{{1902sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|129|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|112|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|1|149||Balčiai}}&lt;/ref&gt;
|1970|67|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|55|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|33|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|38|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Utena)}}&lt;/ref&gt;
|2011|16|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|11|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Vaizdas:Balčiai 28303, Lithuania - panoramio (crop).jpg|thumb|left|Įvažiavimas į Balčius nuo Sirvydžių pusės]]

[[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>0djjc2q332uzeh90bx25zgwcqq9us4r</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Nachmanas Dušanskis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>187688</id>
    <revision>
      <id>7851708</id>
      <parentid>7809237</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:09:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <origin>7851708</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10616" sha1="jikr1ewukks9us4v8l49h3jn83wuuc8" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = nus
| vardas = Nachmanas Dušanskis&lt;br /&gt;&lt;small&gt;Нахман Ноахович Душанский&lt;/small&gt;
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1919|12|29}}
| gimimo vieta = [[Šiauliai]]
| mirties data = {{Mirė|2008|2|20|1919|12|29}}
| mirties vieta = [[Haifa]], [[Izraelis]]
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[TSRS]] [[KGB|valstybės saugumo]] veikėjas Lietuvoje
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Nachmanas Dušanskis''' ({{ru|Нахман Ноахович Душанский}}, [[1919]] m. [[gruodžio 29]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – [[2008]] m. [[vasario 20]] d. [[Haifa|Haifoje]], [[Izraelis|Izraelyje]]) – [[TSRS]] [[KGB|valstybės saugumo]] veikėjas [[Lietuvos TSR|Lietuvoje]], tiesiogiai dalyvavęs ir vadovavęs [[Sovietų Sąjunga|sovietų]] valdžiai nepalankių Lietuvos gyventojų žudynėms ir kankinimams.

== Biografija ==
Nuo1934 m. priklausė nelegaliai Lietuvos [[komjaunimas|komjaunimo]] sąjungai, nuo 1940 m. – [[Lietuvos komunistų partija|LKP]]. Už antivalstybinę veiklą 1936 m. birželio – 1937 m. balandžio mėn. ir 1937 m. balandžio – 1940 m. birželio mėn. kalintas. 1940–1941 m. dirbo [[NKVD]] [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] skyriuje, [[leitenantas]].

1940–1941 m. N. Dušanskis dirbo NKVD Telšių apskrities skyriuje, dalyvavo gyventojų suėmimuose ir trėmimuose.&lt;ref&gt;''Nachmanas Dušanskis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]].&lt;/ref&gt;

[[Maskva|Maskvoje]] baigė NKVD mokyklą ir įvairiuose [[Jaroslavlis|Jaroslavlio]], [[Smolenskas|Smolensko]] sričių lageriuose dirbo tardytoju.

1944 m. rugpjūčio 1 d. grįžęs į Lietuvą dirbo [[Kaunas|Kaune]] vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Vėliau tapo [[MGB]] Kauno poskyrio, kovojančio su „nacionalistiniu pogrindžiu“ ([[Lietuvos partizanai|partizanais]]), viršininko pavaduotoju, vėliau – viršininku. Planavo ir organizavo (su kitais) Lietuvos partizanų [[Tauro apygarda|Tauro]], [[Dainavos apygarda|Dainavos]], [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo]] ir kitų apygardų štabų likvidavimą, dalyvavo operacijose nužudant [[Juozas Vitkus|J. Vitkų]], [[Juozas Lukša|J. Lukšą]] ir kitus partizanų vadus. 1953–1954 m. [[Lietuvos TSR]] [[MVD]] 4-osios valdybos 3-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas, 1954–1960 m. [[Lietuvos TSR]] [[KGB]] 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas, 1956 m. [[papulkininkis]], 1960–1967 m. 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas, 1967–1971 m. – 5-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas.

1971 m. rugpjūčio 20 d. išleistas į atsargą. 1964 m. baigė [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakultetą]]. Nuo 1971 m. dirbo įvairiose įstaigose.

== Rainių tragedija ==
1940–1941 m. N. Dušanskis dirbo [[NKVD]] [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] skyriuje ir dalyvavo gyventojų suėmimuose bei trėmimuose.&lt;ref name=&quot;VLEDusanskis&quot;&gt;''Nachmanas Dušanskis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]].&lt;/ref&gt; [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC)]] leidinyje ''Rainių tragedija: 1941 m. birželio 24–25 d.'' jis įtrauktas į sovietinio saugumo darbuotojų sąrašą kaip [[NKVD]]–[[NKGB]] [[Telšių apskritis|Telšių apskrities]] skyriaus operatyvinis įgaliotinis, dalyvavęs suimant, tardant arba nužudant [[Telšių kalėjimas|Telšių kalėjimo]] kalinius.&lt;ref name=&quot;RainiuTragedija&quot;&gt;Birutė Burauskaitė (sud.), ''Rainių tragedija: 1941 m. birželio 24–25 d.'', Vilnius: [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras]], 2000. Žr. internete: https://www.partizanai.org/failai/html/rainiu-tragedija.htm&lt;/ref&gt;

1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. [[Rainių žudynės|Rainių miškelyje]] buvo sadistiškai nukankinti Telšių kalėjimo kaliniai. Ilgą laiką manyta, kad aukų buvo 73, tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad nužudyti 75 asmenys.&lt;ref name=&quot;LRTRainiai&quot;&gt;LRT.lt. „80 metų nuo pačių žiauriausių sovietų okupantų egzekucijų: kankinta taip sadistiškai, kad motinos neatpažino vaikų“, 2021 m. birželio 23 d. Žr. internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1438644/80-metu-nuo-paciu-ziauriausiu-sovietu-okupantu-egzekuciju-kankinta-taip-sadistiskai-kad-motinos-neatpazino-vaiku&lt;/ref&gt; [[LRT]], remdamasi LGGRTC duomenimis, nurodo, kad dauguma kalinių buvo nužudyti ne sušaudant, o sadistiškai kankinant: daliai aukų buvo išbadytos akys, nukapoti pirštai, sutraiškyti lyties organai, kūnai žaloti durtiniais ir kitais įrankiais; tik nedidelė dalis buvo nušauta.&lt;ref name=&quot;LRTRainiai&quot; /&gt; To paties šaltinio teigimu, lavonai buvo taip subjauroti, kad artimieji dažnai negalėjo jų atpažinti.&lt;ref name=&quot;LRTRainiai&quot; /&gt;

Vienu iš pagrindinių Rainių žudynių organizatorių viešai įvardijamas [[Petras Raslanas]].&lt;ref name=&quot;LRTRainiai&quot; /&gt; LGGRTC leidinyje taip pat cituojamas 1942 m. P. Raslano paaiškinimas, kuriame jis teigė esąs „įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“.&lt;ref name=&quot;RainiuTragedija&quot; /&gt; Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Rainių žudynės buvo pradėtos tirti, tačiau tarp įtariamųjų minėti P. Raslanas ir N. Dušanskis Lietuvos teismui nebuvo perduoti: Raslanas pasislėpė [[Rusija|Rusijoje]], Dušanskis – [[Izraelis|Izraelyje]], o šios valstybės atsisakė juos išduoti.&lt;ref name=&quot;LRTRainiai&quot; /&gt;

== Adolfo Ramanausko-Vanago suėmimo operacija, kalinimas ir egzekucija ==
1956 m. spalio 11 d. N. Dušanskis parengė [[Adolfas Ramanauskas-Vanagas|Adolfo Ramanausko-Vanago]] ir jo žmonos [[Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė|Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės]] sulaikymo planą. [[Kaunas|Kaune]] vykdytoje [[KGB]] operacijoje dalyvavę pareigūnai buvo suskirstyti į dvi grupes; vienos iš jų veiksmams vadovavo pats Dušanskis.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 145–146.&lt;/ref&gt;

Po suėmimo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankinamas. 1956 m. spalio 15 d. [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjimo]] ligoninės gydytojų komisija konstatavo, kad jis į ligoninę buvo pristatytas labai sunkios būklės, be sąmonės, ištiktas trauminio šoko; jo kraujospūdis buvo 60/40. Medicininiuose dokumentuose nurodyti šie sužalojimai: plėštinė žaizda lytinių organų srityje, šešios durtinės žaizdos dešinėje akyje, daugybiniai pilvo nubrozdinimai ir gili pjautinė kairės rankos piršto žaizda. Remiantis sužalojimais, taip pat buvo konstatuota kastracija.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 84–85.&lt;/ref&gt;

Vėlesnės ekspertizės ir 2018 m. identifikavus A. Ramanausko-Vanago palaikus atlikti tyrimai šiuos duomenis papildė. Ekspertai nustatė penkis skylinius sužalojimus dešinėje akiduobėje, atitinkančius sugijusias durtines žaizdas, taip pat sužalojimą buku daiktu, padarytą likus 2–4 savaitėms iki mirties.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 199–201.&lt;/ref&gt; Ekspertų vertinimu, lytinių organų sužalojimai buvo padaryti pjaunant ar kerpant aštriu įrankiu, o visų šių sužalojimų A. Ramanauskas pats sau pasidaryti negalėjo.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 199–201.&lt;/ref&gt;

[[Arvydas Anušauskas|Arvydo Anušausko]] teigimu, tarp galimų A. Ramanausko kankinimų vykdytojų galėjo būti N. Dušanskis ir jam tiesiogiai pavaldūs KGB darbuotojai Gilelis Blochas ir Nikolajus Šabaldinas.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 170–171.&lt;/ref&gt;

Mirties bausmė A. Ramanauskui-Vanagui buvo įvykdyta 1957 m. lapkričio 29 d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Anušausko duomenimis, egzekuciją vykdė KGB vidaus kalėjimo pareigūnas Vasilijus Podoroga.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 202–203.&lt;/ref&gt; Tiriant palaikus nustatyta, kad šautinis sužalojimas buvo padarytas apatinio žandikaulio kairėje pusėje, o šūvio smūgio jėga pažeidė pirmą ir antrą kaklo slankstelius; ekspertų nuomone, budelis galėjo šauti stovėdamas priešais, šūviui pataikius iš kairės pusės pro žandikaulį.&lt;ref&gt;Arvydas Anušauskas, ''Aš esu Vanagas'', Vilnius: „Dominicus Lituanus“, 2018, p. 203.&lt;/ref&gt;

== Baudžiamoji byla Lietuvoje ir ekstradicijos klausimas ==
1989 m. N. Dušanskis apsigyveno Izraelyje.&lt;ref&gt;''Nachmanas Dušanskis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]].&lt;/ref&gt; 1996 m. [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra]] dėl jo veiklos iškėlė baudžiamąją bylą.&lt;ref&gt;''Nachmanas Dušanskis''. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]].&lt;/ref&gt; Vėliau Lietuvos prokuratūra, negavusi teisinės pagalbos iš Izraelio, N. Dušanskiui už akių pareiškė kaltinimus dėl devynių epizodų, susijusių su akcijų prieš Lietuvos rezistencijos kovotojus ir civilius gyventojus organizavimu ir asmeniniu dalyvavimu jose; [[Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas]] jam skyrė kardomąjį suėmimą.&lt;ref&gt;BNS. „Izraelio argumentai N. Dušanskio byloje – absurdiški?“, ''Delfi'', 2004 m.&lt;/ref&gt;

Izraelis atsisakė išduoti N. Dušanskį Lietuvai. Izraelio teisingumo ministro laiške buvo teigiama, kad jam inkriminuojami nusikaltimai įvykdyti seniau nei Izraelio teisėje numatytas 20 metų senaties terminas, kad šiuo atveju netaikytinos [[genocidas|genocido]] išimtys, nes kaltinimai nesusiję su [[nacizmas|nacių]] režimu, taip pat buvo keliama prielaida, jog N. Dušanskis persekiojamas dėl tautybės.&lt;ref&gt;BNS. „Izraelio argumentai N. Dušanskio byloje – absurdiški?“, ''Delfi'', 2004 m.&lt;/ref&gt; Lietuvos prokuratūros atstovas Rimvydas Valentukevičius šiuos argumentus atmetė, teigdamas, kad genocido nusikaltimams pagal tarptautines konvencijas senatis netaikoma, o byla N. Dušanskiui nėra susijusi su jo tautybe.&lt;ref&gt;BNS. „Izraelio argumentai N. Dušanskio byloje – absurdiški?“, ''Delfi'', 2004 m.&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Dušanskis, Nachmanas}}
[[Kategorija:Lietuvos nusikaltėliai]]
[[Kategorija:KGB tarnautojai]]
[[Kategorija:Stribai]]</text>
      <sha1>jikr1ewukks9us4v8l49h3jn83wuuc8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kėdainių SM</title>
    <ns>0</ns>
    <id>188319</id>
    <redirect title="Kėdainių sporto centras" />
    <revision>
      <id>7851780</id>
      <parentid>1249788</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:46:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Kėdainių sporto centras#Futbolas]]</comment>
      <origin>7851780</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="54" sha1="h0pj1z5grnz35iqz5wvy0jzervh9bjj" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Kėdainių sporto centras#Futbolas]]</text>
      <sha1>h0pj1z5grnz35iqz5wvy0jzervh9bjj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Didžioji Akmenos rėva</title>
    <ns>0</ns>
    <id>190530</id>
    <revision>
      <id>7851714</id>
      <parentid>6598196</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:24:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851714</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1236" sha1="2f63nppn5w1babkncio4o73t2rzue5g" xml:space="preserve">[[Vaizdas:AkmenosRėva.JPG|thumb|right|250px]]

'''Didžioji Akmenos rėva''' – gamtos paminklas [[Akmena (Jūra)|Akmenos]] upėje, prasideda 2 km į pietvakarius nuo [[Kilpinės|Kilpinių]] kaimo, [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajone]]. [[Rėva|Rėvos]] ilgis apie 250 metrų.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/zalias/ispudingas-riedulynas-akmenos-upeje-didzioji-reva-1007-800112 ''Įspūdingas riedulynas Akmenos upėje – Didžioji Rėva'']. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2022-03-19.&lt;/ref&gt; Susiformavo tirpstant ledynams.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/grynas/archive/pagramancio-regioninis-parkas-akmenos-didzioji-reva.d?id=58173356  ''Pagramančio regioninis parkas. Akmenos „Didžioji rėva“'']. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-03-19.&lt;/ref&gt; Ties jos viduriu, kairiajame Akmenos krante įrengta stovyklavietė. Baigiasi truputį aukščiau [[Andriejaičiai|Andriejaičių]] tilto per upę.

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:AkmenosRėva2.JPG
Vaizdas:AkmenosRėva3.JPG
Vaizdas:AkmenosRėva4.JPG
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

{{Šilalės rajono saugomos teritorijos}}

{{geostub}}

[[Kategorija:Šilalės rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>2f63nppn5w1babkncio4o73t2rzue5g</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Čako karas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>195529</id>
    <revision>
      <id>7851789</id>
      <parentid>5450619</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:54:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851789</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2444" sha1="1n2930yqwf3uuza1fkqzhn1dce8bwhv" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas
| conflict = Čako karas
| partof = [[Tarpukaris]]
| image = [[File:Disputed Bolivia Paraguay.jpg|250px]]
| caption = Ginčytina teritorija
| date = 1932 birželio 15 d. – 1935 birželio 12 d.&lt;br&gt;
| place = [[Gran Čakas]], [[Pietų Amerika]]
| casus = Bolivijos-Paragvajaus pasienio ginčas
| territory = Dauguma ginčytinos teritorijos atiteko Paragvajui
| result = Paragvajaus pergalė
| combatant1 = {{flag|Bolivia}}
| combatant2 = {{flag|Paraguay}}&lt;br/&gt;'''Remia'''&lt;br/&gt;{{flag|Argentina}}
}}

'''Čako karas''' ({{es|Guerra del Chaco}}) – tarp [[Bolivija|Bolivijos]] ir [[Paragvajus|Paragvajaus]] [[1932]]–[[1935]] m. vykęs karas, dėl [[Šiaurinis Čakas|Šiaurės Čako]] regiono (259 000 km² ginčytinos pasienio zonos), kuriame buvo rasta [[nafta|naftos]]. 

==Eiga==
Bolivija siekė gauti išėjimą prie jūros [[Paragvajus (upė)|Paragvajaus]] arba [[Pilkomajas|Pilkomajo]] upe. Nuo 1928 m. ginčytinoje teritorijoje vyko abiejų valstybių karinių dalinių susirėmimai. 1932 m. gegužės 10 m. Paragvajus oficialiai paskelbė karą Bolivijai. Karo pradžioje Paragvajaus kariuomenę sudarė ~150 tūkst. žmonių, turėjo 56 pabūklus, 232 sunkiuosius kulkosvaidžius, 2 kanonierinius laivus, ~30 lėktuvų. Paragvajiečiams vadovavo maršalas [[José Félix Estigarribia]]. Bolivijos kariuomenėje buvo ~210 tūkst. žmonių, 64 patrankos, 750 kulkosvaidžių, 5 tankai, ~40 lėktuvų. Bolivijiečiams vadovavo generolas Hans Kundt, nuo 1933 m. spalio Enrique Peñaranda Castillo.

Čako brūzgynuose ir pelkynuose kovoti geriau pasirengusi Paragvajaus kariuomenė iki 1934 m. užėmė beveik visą jo teritoriją, 1935 m. sausį įsiveržė į Boliviją. 1935 m. birželio 14 d. karo veiksmų išsekintos šalys pasirašė paliaubas. Per karą žuvo ~34 tūkst. Paragvajaus ir ~60 tūkst. Bolivijos karių. 1938 m. liepos 21 d. konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo [[Argentina]], [[Brazilija]], [[Čilė]], [[Peru]], [[Urugvajus]], [[JAV]] pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią du trečdaliai Šiaurinio Čako atiteko Paragvajui, likęs trečdalis su [[Puerto Kasadas|Puerto Kasado]] uostu – Bolivijai&lt;ref&gt;{{VLE|III|||Čako karas}}&lt;/ref&gt;.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Chaco War}}

[[Kategorija:Paragvajaus istorija]]
[[Kategorija:Bolivijos istorija]]
[[Kategorija:Amerikos karai]]
[[Kategorija:1932 metai]]
[[Kategorija:1935 metai]]</text>
      <sha1>1n2930yqwf3uuza1fkqzhn1dce8bwhv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Tarxien Rainbows FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>196417</id>
    <revision>
      <id>7851908</id>
      <parentid>7815287</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:38:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851908</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4477" sha1="jtcur8i2hg5tt754ue3ctrhrg01j7wl" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Taršino „Rainbows“
| image    = [[Vaizdas:Tarxien Rainbows FC emblema.png|150px]]
| fullname = Tarxien Rainbows Football Club
| founded  = 1944 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Challenge League]]'''
| season   = 2025–2026
| position = {{decrease}} 12 vieta, ''[[Maltese Premier League]]''
| pattern_la1=|pattern_b1=_lightbluestripes|pattern_ra1=|
  leftarm1=3BB9FF|body1=FFFFFF|rightarm1=3BB9FF|shorts1=000000|socks1=3BB9FF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000
}}

'''Taršino „Rainbows“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Taršinas|Taršino]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1944 m. 2022–2023 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II) ir liko ketvirtoje vietoje. 2024–2025 m. sezone varžėsi [[Maltese Challenge League]] (II), iškovojo antrąją vietą ir pateko į pajėgiausią lygą.

Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I).
{{fkp|1944|Little Rainbows|19??|Tarxien Rainbows}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfl | 1986 | 2021 | 16 | 5 (2010, 2011 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|5|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|14|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|14|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (B grupė)|3|}}
{{fs2|MLT|2022–2023|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|II|10|nulinis etapas}}
{{fs2|MLT|2024–2025|II|2|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Tarxien Rainbows'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Tarxien Rainbows'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Tarxien Rainbows FC emblema.png|150px]]'''Tarxien Rainbows'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Tarxien Rainbows FC emblema.png|150px]]'''Tarxien Rainbows'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _whiteborder
| pattern_b= 
| pattern_ra= _whiteborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 00CCFF
| body= FFFFFF
| rightarm= 00CCFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _carlisle1920h
| pattern_b= _carlisle1920h
| pattern_ra= _carlisle1920h
| pattern_sh= _carlisle1920h
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _lightbluestripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 3BB9FF
| body= FFFFFF
| rightarm= 3BB9FF
| shorts= 000000
| socks= 3BB9FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _erreaelliot19sbw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 8CD3F3
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 8CD3F3
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/Tarxien-Rainbows-FC-456237668563638/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/tarxien/I5Y7y9fg/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/tarxien/I5Y7y9fg/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/tarxien-rainbows/startseite/verein/21395 Transfermarket]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/tarxien-rainbows-fc/15671/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Tarxien Rainbows FC}}
[[Kategorija:Maltos futbolo klubai|Tarxien]]</text>
      <sha1>jtcur8i2hg5tt754ue3ctrhrg01j7wl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2010 m. pasaulio futbolo čempionatas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>197343</id>
    <revision>
      <id>7851970</id>
      <parentid>7843609</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:07:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Stadionai */</comment>
      <origin>7851970</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="43815" sha1="32od9wegzrixpj135pe1ioqpc6yr8s2" xml:space="preserve">{{Futbolo turnyro infolentelė
|tourney_name = pasaulio futbolo čempionatas
|year = 2010 m.
|other_titles = {{af|FIFA Sokker-Wêreldbekertoernooi in 2010}}
|image = Vaizdas:2010 FIFA World Cup logo2.png
|size = 150
|alt = center
|country = {{flag|RSA}}
|dates = 2010 m. birželio 11 – liepos 11 d.
|num_teams = 32
|confederations = 6
|venues = 10
|cities = 9
|champion = {{fut|ESP|1}} (1-asis titulas)
|matches = 64
|goals = 145
|attendance = 3178856
|top_scorer = {{vlv|URU}} [[Diego Forlan]] (5) &lt;br/&gt; {{vlv|GER}} [[Thomas Muller]] (5) &lt;br/&gt; {{vlv|NED}} [[Wesley Sneijder]] (5) &lt;br/&gt; {{vlv|ESP}} [[David Villa]] (5)
|player = {{vlv|URU}} [[Diego Forlan]] ([[Pasaulio futbolo čempionatų apdovanojimai|Auksinis kamuolys]])
|goalkeeper = {{vlv|ESP}} [[Iker Casillas]]
|young_player = {{vlv|GER}} [[Thomas Müller]]
|prevseason = [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m.]]
|nextseason = [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m.]]
}}

'''XIX [[pasaulio futbolo čempionatas]]''' – 19 kartą vykęs aukščiausio lygio futbolo turnyras. Čempionatas prasidėjo [[birželio 11]] d. ir baigėsi liepos 11 d. [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]]. Atranka į pasaulio čempionatą prasidėjo [[2007]] m. rugpjūtį, kurioje dalyvavo 204 [[FIFA]] nacionalinės komandos iš 208. Tai pirmasis kartas, kai čempionatas rengtas [[Afrika|Afrikos]] žemyne. Pietų Afrika nukonkuravo [[Marokas|Maroką]] ir [[Egiptas|Egiptą]] pasiūlydama didžiausią biudžetą čempionatui.

== [[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka|Atrankos varžybos]] ==
Čempionate dalyvaus 13 šalių iš [[Europa|Europos]], 5 iš Afrikos (neskaičiuojant PAR), 4 ar 5 iš [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], 4 ar 5 iš [[Azija|Azijos]], 3 ar 4 iš [[Centrinė Amerika|Centrinės]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] ir 0 ar 1 iš [[Okeanija|Okeanijos]].
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa]]
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Pietų Amerika]]
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Afrika]]
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Azija]]
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Okeanija]]
* [[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Šiaurės Amerika]]

=== Į čempionatą patekusios šalys ===
[[Vaizdas:2010 world cup qualification.png|thumb|305px|{{legend|#0000FF|šalys patekusios į pasaulio čempionatą}} {{legend|#FFDD00|Šalys nepatekusios į pasaulio čempionatą}} {{legend|#000000|Šalys nedalyvavusios pasaulio čempionate}} {{legend|#808080|Šalys ne FIFA narės}}]]
Į čempionatą pateko 32 šalys. Pietų Afrika pateko be atrankos varžybų.

{|
|- valign=&quot;top&quot;
|
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Azija|AFC]]''' '''(4)'''
* {{fut|AUS|1}}
* {{fut|JPN|1}}
* {{fut|PRK|1}}
* {{fut|KOR|1}}
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Afrika|CAF]]''' '''(6)'''
* {{fut|ALG|1}}
* {{fut|CMR|1}}
* {{fut|CIV|1}}
* {{fut|GHA|1}}
* {{fut|NGA|1}}
* {{fut|RSA|1}} (šeimininkai)
|
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Šiaurės Amerika|CONCACAF]]''' '''(3)'''
* {{fut|HON|1|flag=1949}}
* {{fut|MEX|1}}
* {{fut|USA|1}}
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Pietų Amerika|CONMEBOL]]''' '''(5)'''
* {{fut|ARG|1}}
* {{fut|BRA|1}}
* {{fut|CHL|1}}
* {{fut|PAR|1}}
* {{fut|URU|1}}
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Okeanija|OFC]]''' '''(1)'''
* {{fut|NZL|1}}
|
'''[[2010 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|UEFA]]''' '''(13)'''
* {{fut|DEN|1}}
* {{fut|ENG|1}}
* {{fut|FRA|1}}
* {{fut|GER|1}}
* {{fut|GRE|1}}
* {{fut|ITA|1}}
* {{fut|NED|1}}
* {{fut|POR|1}}
* {{fut|SER|1}}
* {{fut|SVK|1}}
* {{fut|SLO|1}}
* {{fut|ESP|1}}
* {{fut|SUI|1}}
|}

== Stadionai ==

2005 m. organizatoriai sudarė sarašą vietų kuriuose bus žaidžiama. Sąrašą sudarė 12 vietų: [[Blumfonteinas]], [[Keiptaunas]], [[Durbanas]], [[Johanesburgas]] (dvi vietos), [[Kimberlis]], [[Nelsprutas]], [[Orkneitas]], [[Polokvanė]], [[Port Elizabetas]], [[Pretorija]] ir [[Rustenburgas]]. Tačiau vietų buvo sumažinta iki 10, kurios buvo paskelbtos FIFA 2006 m. kovo 17 d. Stadionų talpa siekė 39–84 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://stadiumdb.com/tournaments/world_cup/2010 World Cup 2010 Stadiums: South Africa.] Stadiumdb.com (tikrinta 2026-05-24).&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! colspan=2 | [[Johanesburgas]] || [[Keiptaunas]] || [[Durbanas]]
|-
| [[FNB stadionas]] || [[Ellis Park stadionas]] || [[Keiptauno stadionas]] || [[Moses Mabhida stadionas]]
|-
| Talpa – '''84,490''' || Talpa – '''55,686''' || Talpa – '''64,100''' || Talpa – '''62,760'''
|-
| [[Vaizdas:FNB Stadium, Johannesburg.jpg|226x226px]] || [[Vaizdas:Ellis Park Stadium.jpg|200x200px]] || [[Vaizdas:Kapské město, fotbalový stadion - Jihoafrická republika - panoramio.jpg|200x200px]] || [[Vaizdas:Moses Mabhida stadium in Durban.jpg|200x200px]]
|-
! [[Pretorija]]
!rowspan=4 colspan=2|{{location map+|Pietų Afrikos Respublika|float=center |width=375 |places=
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-26.234797|long=27.982353|label=[[Johanesburgas]]|position=bottom}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-29.829444|long=31.030278|label=[[Durbanas]]|position=bottom}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-33.903461|long=18.411153|label=[[Keiptaunas]]|position=right}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-25.753333|long=28.186944|label=[[Pretorija]]|position=top}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-33.937778|long=25.598889|label=[[Port Elizabetas]]|position=right}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-29.117292|long=26.208847|label=[[Blumfonteinas]]|position=top}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-23.924689|long=29.468765|label=[[Polokvanė]]|position=top}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-25.5786  |long=27.1607  |label=[[Rustenburgas]]|position=left}}
{{location map~|Pietų Afrikos Respublika|lat=-25.46172 |long=30.929689|label=[[Nelspreitas]]|position=top}}|caption=Stadionų geografija}}
! [[Port Elizabetas]]
|-
| [[Loftus Versfeld stadionas]] || [[Nelson Mandela Bay stadionas]]
|-
| Talpa – '''42,858''' || Talpa – '''42,486'''
|-
| [[Vaizdas:Loftus Versfeld Stadium2.jpg|200px]] || [[Vaizdas:Nelson Mandela Stadium in Port Elizabeth (cropped).jpg|200px]]
|-
! [[Rustenburgas]] || [[Polokvanė]] || [[Nelspreitas]] || [[Blumfonteinas]]
|-
| [[Royal Bafokeng stadionas]] || [[Peter Mokaba stadionas]] || [[Mbombela stadionas]] || [[Laisvosios Valstybės stadionas]]
|-
| Talpa – '''42,000''' || Talpa – '''41,733''' || Talpa – '''40,929''' || Talpa – '''40,911'''
|-
| [[Vaizdas:Royal Bafokeng Stadium, Phokeng.jpg|197x197px]] || [[Vaizdas:Teams are warming up (4738980575).jpg|200px]] || [[Vaizdas:Mbombela Stadium Aerial View.jpg|200x200px]] || [[Vaizdas:Free_State_Stadium1.jpg|197x197px]]
|}

== Pasiruošimas ==

Čempionato pasiruošimui Pietų Afrika pastatė dar penkis futbolo stadionus.

Be stadionų Pietų Afrika ketina pagerinti dabartinę viešojo transporto infrastruktūrą, įvairiuose miestuose įdiegti naujo tranzito sistemą pavadinimu Rea Vaya. Danny Jordaan, 2010 m. pasaulio futbolo čempionato organizacinio komiteto pirmininkas, sakė, kad visi darbai turi būti užbaigti iki 2009 metų spalio mėnesio.

Šalis taip pat ketina įgyvendinti specialias priemones, užtikrinančias saugumą ir apsaugą užsienio turistams pagal FIFA standartinius reikalavimus. Čempionato metu virš stadionų bus apriboti lėktuvų skrydžiai.

Prie futbolo stadionų dirbo apie 70 000 darbuotojų, kurie per mėnesį uždirbdavo apie [[Svaras sterlingų|£]]192, [[Euro|€]]224 ar [[Jungtinių Valstijų doleris|$]]313, dauguma buvo nepatenkinti maža alga ir pradėdavo streikuoti, tačiau stadionai buvo spėti pastatyti laiku.

=== Transportas ===
Prieš čempionatą buvo patobulinti kelių tinklai, siekiant sumažinti žmonių srautą į stadionus ir iš jų. Taip pat buvo užbaigti požeminio geležinkelio tinklai, atnaujintos metro ir autobusų sistemos. Lankytojams buvo sukurti autobusų maršrutai ir informacija apie miestus.

== Finalinis traukimas ==
FIFA organizacinis komitetas patvirtino futbolo rinktines finaliniams traukimams, 2009 m. gruodžio 2 dieną. Pagal 2009 m. spalio mėnesio FIFA pasaulio reitingą, pirmajam krepšeliui buvo atrinktos septynios stipriausios komandos finaliniams traukimams, prie kurių prisidėjo ir čempionato šeimininkai Pietų Afrika. Taip pat buvo atrinkti trys kiti krepšeliai: antrajame Azija, Šiaurės Amerika ir Okeanija, trečiajame Afrika ir Pietų Amerika, ketvirtajame Europa.

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:98%;&quot;
|-
!width=25%| '''Pirmas krepšelis''' (Šeimininkai ir septyni geriausi)
!width=25%| '''Antras krepšelis''' (Azija, Šiaurės Amerika ir Okeanija)
!width=25%| '''Trečias krepšelis''' (Afrika ir Pietų Amerika)
!width=25%| '''Ketvirtas krepšelis''' (Europa)
|-
|
{{fut|RSA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|BRA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|ESP|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|NED|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|ITA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|GER|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|ARG|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|ENG|1}}
|
{{fut|AUS|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|JPN|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|PRK|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|KOR|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|HON|1|flag=1949}}&lt;br /&gt;
{{fut|MEX|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|USA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|NZL|1}}
|
{{fut|ALG|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|CMR|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|CIV|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|GHA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|NGA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|CHI|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|PAR|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|URU|1}}
|
{{fut|DEN|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|FRA|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|GRE|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|POR|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|SRB|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|SVK|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|SVN|1}}&lt;br /&gt;
{{fut|SUI|1}}
|}
 
Grupės traukimai vyko [[Keiptaunas|Keiptauno]] tarptautiniame konvencijos centre 19 valandą ([[UTC+2]]) gruodžio 4 dieną 2009 metais. Ceremoniją pradėjo Pietų Afrikos aktorė [[Charlize Theron]], padedama FIFA generalinio sekretoriaus Jérôme Valcke. Kamuoliukus su komandomis traukė anglų futbolo žvaigždė [[David Beckham]] ir Afrikos žymiausi sportininkai [[Haile Gebreselassie]], [[John Smit]], [[Makhaya Ntini]], [[Matthew Booth]] ir [[Simphiwe Dludlu]].

{| class=&quot;wikitable centre&quot; style=&quot;line-height:15px;&quot;
|+'''Finalinės grupės'''
|-
! width=160  |Grupė A
! width=160  |Grupė B
! width=160  |Grupė C
! width=160  |Grupė D
|- align=&quot;left&quot;
|{{fut|RSA|1}}
|{{fut|ARG|1}}
|{{fut|ENG|1}}
|{{fut|GER|1}}
|-----
|{{fut|MEX|1}}
|{{fut|NGA|1}}
|{{fut|USA|1}}
|{{fut|AUS|1}}
|-----
|{{fut|URU|1}}
|{{fut|KOR|1}}
|{{fut|ALG|1}}
|{{fut|SRB|1}}
|-----
|{{fut|FRA|1}}
|{{fut|GRE|1}}
|{{fut|SVN|1}}
|{{fut|GHA|1}}
|}

{| class=&quot;wikitable centre&quot; style=&quot;line-height:15px;&quot;
|+
|-
! width=160  |Grupė E
! width=160  |Grupė F
! width=160  |Grupė G
! width=160  |Grupė H
|- align=&quot;left&quot;
|{{fut|NED|1}}
|{{fut|ITA|1}}
|{{fut|BRA|1}}
|{{fut|ESP|1}}
|-----
|{{fut|DEN|1}}
|{{fut|PAR|1}}
|{{fut|PRK|1}}
|{{fut|SUI|1}}
|-----
|{{fut|JPN|1}}
|{{fut|NZL|1}}
|{{fut|CIV|1}}
|{{fut|HON|1|flag=1949}}
|-----
|{{fut|CMR|1}}
|{{fut|SVK|1}}
|{{fut|POR|1}}
|{{fut|CHI|1}}
|}

== Teisėjai ==
FIFA pasaulio čempionatui parinkti teisėjai:

{{col-begin}}
{{col-2}}
;AFC
: {{Flagicon|KSA}} [[Khalil Al Ghamdi]]
: {{Flagicon|UZB}} [[Ravshan Irmatov]]
: {{Flagicon|MAS}} [[Subkhiddin Mohd Salleh]]
: {{Flagicon|JPN}} [[Yuichi Nishimura]]

;CAF
: {{Flagicon|MLI}} [[Koman Coulibaly]]
: {{Flagicon|RSA}} [[Jerome Damon]]
: {{Flagicon|SEY}} [[Eddy Maillet]]

;CONCACAF
: {{Flagicon|SLV}} [[Joel Aguilar]]
: {{Flagicon|MEX}} [[Benito Archundia]]
: {{Flagicon|GUA}} [[Carlos Batres]]
: {{Flagicon|MEX}} [[Marco Antonio Rodríguez]]

{{col-2}}
;CONMEBOL
: {{Flagicon|ARG}} [[Héctor Baldassi]]
: {{Flagicon|URU}} [[Jorge Larrionda]]
: {{Flagicon|CHI}} [[Pablo Pozo]]
: {{Flagicon|COL}} [[Óscar Ruiz]]
: {{Flagicon|BRA}} [[Carlos Eugênio Simon|Carlos Simon]]
: {{Flagicon|URU}} [[Martín Vázquez (referee)|Martín Vázquez]]

;OFC
: {{Flagicon|NZL}} [[Michael Hester]]
: {{Flagicon|NZL}} [[Peter O'Leary]]

;UEFA
: {{Flagicon|POR}} [[Olegário Benquerença]]
: {{Flagicon|SUI}} [[Massimo Busacca]]
: {{Flagicon|BEL}} [[Frank De Bleeckere]]
: {{Flagicon|SWE}} [[Martin Hansson]]
: {{Flagicon|HUN}} [[Viktor Kassai]]
: {{Flagicon|FRA}} [[Stephane Lannoy]]
: {{Flagicon|ITA}} [[Roberto Rosetti]]
: {{Flagicon|GER}} [[Wolfgang Stark]]
: {{Flagicon|ESP}} [[Alberto Undiano Mallenco]]
: {{Flagicon|ENG}} [[Howard Webb]]
{{col-end}}

== Komandos ==
{{main|Sąrašas:XIX pasaulio futbolo čempionato komandų sudėtys}}

Kaip ir [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]], komandą turi sudaryti 23 žaidėjai. Visos dalyvaujančios nacionalinės asociacijos turi patvirtinti galutinį žaidėjų sąrašą iki 2010 m. birželio 1 dienos. Komandoms leista pateikti pavėluotą sąrašą, jei žaidėjai yra gavę sunkių traumų.

== Rungtynės ==

=== Grupių etapas ===
* '''Rungt.''' = sužaistos rungtynės
* '''Laim.''' = laimėtos rungtynės
* '''Lyg.''' = rungtynės sužaistos lygiom
* '''Pral.''' = rungtynės pralaimėtos
* '''Įv.įm.''' = įmušti įvarčiai (tiksliai)
* '''Įv. pral.''' = praleisti įvarčiai
* '''Įv. skirtumas''' = įvarčių skirtumas
* '''Tšk''' = surinkta taškų (už laimėtas rungtynes skiriami 3 taškai, už lygiąsias 1 taškas, už pralaimėjimą 0 taškų).

Tik tos komandos kurios užėmė grupėje pirmąsias ir antrąsias vietas gali dalyvauti kitame etape

=== Taškų lygybės atvejis ===
FIFA naudoja šiuos kriterijus norint nustatyti stipresnę komandą.

# Didžiausias taškų skaičius per visas grupės rungtynes
# Įvarčių skirtumas grupės rungtynėse
# Didžiausias įvarčių skaičius
# Didesnis taškų skaičius tarp lygių komandų
# Įvarčių skirtumas tarp lygių komandų
# Didesnis įvarčių skaičius tarp lygių komandų
# Traukiant burtus pagal FIFA organizacinį komitetą

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!colspan=2|Spalvos grupių lentelėse
|-
| style=&quot;background:#cfc; width:20px;&quot;|
|align=left|Grupės nugalėtojai patenkantys į kitą etapą
|-
| style=&quot;background:#fcc; width:20px;&quot;|
|align=left|Šalys nepatekusios į kitą etapą
|}

=== A grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - A grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|URU|1}}
|'''7'''||3||2||1||0||4||0||+4
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|MEX|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||3||2||+1
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|RSA|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||3||5||-2
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|FRA|1}}
|'''1'''||3||0||1||2||1||4||-3
|-
|}

{|width=100% cellspacing=1
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 11, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Pietų Afrikos Respublika]] [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|23px|border]] [[Meksika]]'''|| [[Soccer City]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Urugvajus]] [[Vaizdas:Flag of Uruguay.svg|23px|border]] '''||align=center|''' 0-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of France.svg|23px|border]] [[Prancūzija]]'''|| [[Keiptauno stadionas]], [[Keiptaunas]]
|-
|Birželio 16, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Pietų Afrikos Respublika]] [[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-3 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Uruguay.svg|23px|border]] [[Urugvajus]]'''|| [[Loftus Versfeld stadionas]], [[Pretorija]]
|-
|Birželio 17, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Prancūzija]] [[Vaizdas:Flag of France.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|23px|border]] [[Meksika]]'''|| [[Peter Mokaba stadionas]], [[Polokvanė]]
|-
|Birželio 22, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Meksika]] [[Vaizdas:Flag of Mexico.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-1'''||'''[[Vaizdas:Flag of Uruguay.svg|23px|border]] [[Urugvajus]]'''|| [[Royal Bafokeng stadionas]], [[Rustenburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Prancūzija]] [[Vaizdas:Flag of France.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of South Africa.svg|23px|border]] [[Pietų Afrikos Respublika]]'''|| [[Free State stadionas]], [[Blumfonteinas]]
|}

=== B grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - B grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ARG|1}}
|'''9'''||3||3||0||0||7||1||+6
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|KOR|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||5||6||-1
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GRE|1}}
|'''3'''||3||1||0||2||2||5||-3
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NGA|1}}
|'''1'''||3||0||1||2||3||5||-2
|-
|}

{|width=100% cellspacing=1
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 12, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Pietų Korėja]] [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Greece.svg|23px|border]] [[Graikija]]'''|| [[Nelson Mandela Bay stadionas]], [[Port Elizabetas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Nigeria.svg|23px|border]] [[Nigerija]]'''|| [[Ellis Park stadionas]], [[Johanesburgas]]
|-
|Birželio 17, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Argentina]] [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 4-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|23px|border]] [[Pietų Korėja]] '''|| [[Soccer City]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Graikija]] [[Vaizdas:Flag of Greece.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Nigeria.svg|23px|border]] [[Nigerija]]'''|| [[Free State stadionas]], [[Blumfonteinas]]
|-
|Birželio 22, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Nigerija]] [[Vaizdas:Flag of Nigeria.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-2 '''||''' [[Vaizdas:Flag of South Korea.svg|23px|border]] [[Pietų Korėja]]'''|| [[Moses Mabhida stadionas]], [[Durbanas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Graikija]] [[Vaizdas:Flag of Greece.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-2 '''||''' [[Vaizdas:Flag of Argentina.svg|23px|border]] [[Argentina]]'''|| [[Peter Mokaba stadionas]], [[Polokvanė]]
|}

=== C grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - C grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|USA|1}}
|'''5'''||3||1||2||0||4||3||+1
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ENG|1}}
|'''5'''||3||1||2||0||2||1||+1
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SLO|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||3||3||0
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ALG|1}}
|'''1'''||3||0||1||2||0||2||-2
|-
|}

{|width=100% cellspacing=1
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 12, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Anglija]] [[Vaizdas:Flag of England.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of the United States.svg|23px|border]] [[JAV]]'''|| [[Royal Bafokeng stadionas]], [[Rustenburgas]]
|-
|Birželio 13, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Alžyras]] [[Vaizdas:Flag of Algeria.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Slovenia.svg|23px|border]] [[Slovėnija]]'''|| [[Peter Mokaba stadionas]], [[Polokvanė]]
|-
|Birželio 18, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Slovėnija]] [[Vaizdas:Flag of Slovenia.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of the United States.svg|23px|border]] [[JAV]]'''|| [[Ellis Park stadionas]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Anglija]] [[Vaizdas:Flag of England.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Algeria.svg|23px|border]] [[Alžyras]]'''|| [[Cape Town stadionas]], [[Keiptaunas]]
|-
|Birželio 23, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Slovėnija]] [[Vaizdas:Flag of Slovenia.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of England.svg|23px|border]] [[Anglija]]'''|| [[Nelson Mandela Bay stadionas]], [[Port Elizabetas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[JAV]] [[Vaizdas:Flag of the United States.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Algeria.svg|23px|border]] [[Alžyras]]'''|| [[Loftus Versfeld stadionas]], [[Pretorija]]
|}

=== D grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - D grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GER|1}}
|'''6'''||3||2||0||1||5||1||+4
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|GHA|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||2||2||0
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|AUS|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||3||6||-3
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SER|1}}
|'''3'''||3||1||0||2||2||3||-1
|-
|}

{|width=100% cellspacing=1
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 13, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Serbija]] [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|23px|border]]'''||align=center|'''0-1'''||'''[[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|23px|border]] [[Gana]]'''|| [[Loftus Versfeld stadionas]], [[Pretorija]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Vokietija]] [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|23px|border]]'''||align=center|'''4-0'''||'''[[Vaizdas:Flag of Australia.svg|23px|border]] [[Australija]]'''|| [[Moses Mabhida stadionas]], [[Durbanas]]
|-
|Birželio 18, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Vokietija]] [[Vaizdas:Flag of Germany.svg|23px|border]]'''||align=center|'''0-1'''||''' [[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|23px|border]] [[Serbija]]'''|| [[Nelson Mandela Bay stadionas]], [[Port Elizabetas]]
|-
|Birželio 19, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Gana]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|23px|border]]'''||align=center|'''1-1'''||'''[[Vaizdas:Flag of Australia.svg|23px|border]] [[Australija]]'''|| [[Royal Bafokeng stadionas]], [[Rustenburgas]]
|-
|Birželio 23, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Gana]] [[Vaizdas:Flag of Ghana.svg|23px|border]]'''||align=center|'''0-1'''||'''[[Vaizdas:Flag of Germany.svg|23px|border]] [[Vokietija]]'''|| [[Soccer City]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Australija]] [[Vaizdas:Flag of Australia.svg|23px|border]]'''||align=center|'''2-1'''||'''[[Vaizdas:Flag of Serbia.svg|23px|border]] [[Serbija]]'''|| [[Mbombela stadionas]], [[Nelsprutas]]
|}

=== E grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - E grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NED|1}}
|'''9'''||3||3||0||0||5||1||+4
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|JPN|1}}
|'''6'''||3||2||0||1||4||2||+2
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|DEN|1}}
|'''3'''||3||1||0||2||3||6||-3
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CMR|1}}
|'''0'''||3||0||0||3||2||5||-3
|-
|}

{| style=&quot;width:100%;&quot; cellspacing=&quot;1&quot;
|-
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 14, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Nyderlandai]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Denmark.svg|23px|border]] [[Danija]]'''|| [[Soccer City]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Japonija]] [[Vaizdas:Flag of Japan.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Cameroon.svg|23px|border]] [[Kamerūnas]]'''|| [[Free State stadionas]], [[Blumfonteinas]]
|-
|Birželio 19, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Nyderlandai]] [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Japan.svg|23px|border]] [[Japonija]]'''|| [[Moses Mabhida stadionas]], [[Durbanas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Kamerūnas]] [[Vaizdas:Flag of Cameroon.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Denmark.svg|23px|border]] [[Danija]]'''|| [[Loftus Versfeld stadionas]], [[Pretorija]]
|-
|Birželio 24, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Danija]] [[Vaizdas:Flag of Denmark.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-3 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Japan.svg|23px|border]] [[Japonija]]'''|| [[Royal Bafokeng stadionas]], [[Rustenburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Kamerūnas]] [[Vaizdas:Flag of Cameroon.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-2'''||''' [[Vaizdas:Flag of the Netherlands.svg|23px|border]] [[Nyderlandai]]'''|| [[Cape Town stadionas]], [[Keiptaunas]]
|}

=== F grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - F grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|PAR|1}}
|'''5'''||3||1||2||0||3||1||+2
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SVK|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||4||5||-1
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|NZL|1}}
|'''3'''||3||0||3||0||2||2||0
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ITA|1}}
|'''2'''||3||0||2||1||4||5||-1
|-
|}

{| style=&quot;width:100%;&quot; cellspacing=&quot;1&quot;
|-
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 14, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Italija]] [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|23px|border]] [[Paragvajus]]'''|| [[Cape Town stadionas]], [[Keiptaunas]]
|-
|Birželio 15, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Naujoji Zelandija]] [[Vaizdas:Flag of New Zealand.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Slovakia.svg|23px|border]] [[Slovakija]]'''|| [[Royal Bafokeng stadionas]], [[Rustenburgas]]
|-
|Birželio 20, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Slovakija]] [[Vaizdas:Flag of Slovakia.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|23px|border]] [[Paragvajus]]'''|| [[Free State stadionas]], [[Blumfonteinas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Italija]] [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-1 '''||''' [[Vaizdas:Flag of New Zealand.svg|23px|border]] [[Naujoji Zelandija]]'''|| [[Mbombela stadionas]], [[Nelsprutas]]
|-
|Birželio 24, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Slovakija]] [[Vaizdas:Flag of Slovakia.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 3-2 '''||''' [[Vaizdas:Flag of Italy.svg|23px|border]] [[Italija]]'''|| [[Ellis Park stadionas]], [[Johanesburgas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Paragvajus]] [[Vaizdas:Flag of Paraguay.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-0 '''||''' [[Vaizdas:Flag of New Zealand.svg|23px|border]] [[Naujoji Zelandija]]'''|| [[Peter Mokaba stadionas]], [[Polokvanė]]
|}

=== G grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - G grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|BRA|1}}
|'''7'''||3||2||1||0||5||2||+3
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|POR|1}}
|'''5'''||3||1||2||0||7||0||+7
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CIV|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||4||3||+1
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|PRK|1}}
|'''0'''||3||0||0||3||1||12||-11
|-
|}

{| style=&quot;width:100%;&quot; cellspacing=&quot;1&quot;
|-
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 15, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Dramblio Kaulo Krantas]] [[Vaizdas:Flag of Cote d'Ivoire.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|23px|border]] [[Portugalija]]'''|| [[Nelson Mandela Bay stadionas]], [[Port Elizabetas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Brazilija]] [[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of North Korea.svg|23px|border]] [[Šiaurės Korėja]]'''|| [[Ellis Park stadionas]], [[Johanesburgas]]
|-
|Birželio 20, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Brazilija]] [[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 3-1 '''||''' [[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|23px|border]] [[Dramblio Kaulo Krantas]]'''|| [[Soccer City]], [[Johanesburgas]]
|-
|Birželio 21, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Portugalija]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 7-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of North Korea.svg|23px|border]] [[Šiaurės Korėja]]'''|| [[Cape Town stadionas]], [[Keiptaunas]]
|-
|Birželio 25, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Portugalija]] [[Vaizdas:Flag of Portugal.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Brazil.svg|23px|border]] [[Brazilija]]'''|| [[Moses Mabhida stadionas]], [[Durbanas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Šiaurės Korėja]] [[Vaizdas:Flag of North Korea.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-3 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Côte d'Ivoire.svg|23px|border]] [[Dramblio Kaulo Krantas]]'''|| [[Mbombela stadionas]], [[Nelsprutas]]
|}

=== H grupė ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - H grupė}}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
|-
!width=165|Komanda
!width=20|Tšk.
!width=20|Rungt.
!width=20|Laim.
!width=20|Lyg.
!width=20|Pral.
!width=20|Įv. įm.
!width=20|Įv. pral.
!width=20|Įv. skirtumas.
|- bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|ESP|1}}
|'''6'''||3||2||0||1||4||2||+2
|-bgcolor=#cfc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|CHL|1}}
|'''6'''||3||2||0||1||3||2||+1
|-bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|SUI|1}}
|'''4'''||3||1||1||1||1||1||0
|- bgcolor=#fcc
|style=&quot;text-align:left;&quot;|{{fut|HON|1|flag=1949}}
|'''1'''||3||0||1||2||0||3||-3
|-
|}

{| style=&quot;width:100%;&quot; cellspacing=&quot;1&quot;
|-
!width=25%|
!width=10%|
!width=25%|
|-
|Birželio 16, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Hondūras]] [[Vaizdas:Flag of Honduras (before 2022).svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Chile.svg|23px|border]] [[Čilė]]'''|| [[Mbombela stadionas]], [[Nelsprutas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Ispanija]] [[Vaizdas:Flag of Spain.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-1 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|23px|border]] [[Šveicarija]]'''|| [[Moses Mabhida stadionas]], [[Durbanas]]
|-
|Birželio 21, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Čilė]] [[Vaizdas:Flag of Chile.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|23px|border]] [[Šveicarija]]'''|| [[Nelson Mandela Bay stadionas]], [[Port Elizabetas]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Ispanija]] [[Vaizdas:Flag of Spain.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 2-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Honduras (before 2022).svg|23px|border]] [[Hondūras]]'''|| [[Ellis Park stadionas]], [[Johanesburgas]]
|-
|Birželio 25, 2010
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Čilė]] [[Vaizdas:Flag of Chile.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 1-2 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Spain.svg|23px|border]] [[Ispanija]]'''|| [[Loftus Versfeld stadionas]], [[Pretorija]]
|- style=font-size:90%
|align=right|'''[[Šveicarija]] [[Vaizdas:Flag of Switzerland.svg|23px|border]]'''||align=center|''' 0-0 '''||'''[[Vaizdas:Flag of Honduras (before 2022).svg|23px|border]] [[Hondūras]]'''|| [[Free State stadionas]], [[Blumfonteinas]]
|}

=== Atkrintamosios varžybos ===
{{main|XIX pasaulio futbolo čempionatas - Atkrintamosios varžybos}}

Rungtynės vyks 90 minučių, jei jos baigsis lygiosiomis bus žaidžiami du papildomi kėliniai po 15 minučių. Jei rungtynės vis dar bus lygios, abi komandos muš 11 metrų baudinius.

{{Round16
&lt;!-- Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2 --&gt;
&lt;!-- round of 16 --&gt;
|Birželio 26 – [[Nelson Mandela Bay stadionas]]|'''{{fut|URU|1}}''' | '''2'''| {{fut|KOR|1}} |1
|Birželio 26 – [[Royal Bafokeng stadionas]]| {{fut|USA|1}} |1 | '''{{fut|GHA|1}}''' |'''2''' (prat.)
|Birželio 28 – [[Moses Mabhida stadionas]]|'''{{fut|NED|1}}'''| '''2''' | {{fut|SVK|1}} |1
|Birželio 28 – [[Ellis Park stadionas]]| '''{{fut|BRA|1}}''' |'''3''' | {{fut|CHL|1}} |0
|Birželio 27 – [[Soccer City]]| '''{{fut|ARG|1}}''' |'''3''' | {{fut|MEX|1}} |1
|Birželio 27 – [[Free State stadionas]]| '''{{fut|GER|1}}''' |'''4''' | {{fut|ENG|1}} |1
|Birželio 29 – [[Loftus Versfeld stadionas]]| '''{{fut|PAR|1}}'''|'''0 (5)''' |  {{fut|JPN|1}} |0 (3)
|Birželio 29 – [[Cape Town stadionas]]| '''{{fut|ESP|1}}''' |'''1''' | {{fut|POR|1}} |0
&lt;!-- quarter-finals --&gt;
|Liepos 2 – [[Soccer City]]|'''{{fut|URU|1}}''' |'''1 (4)''' |{{fut|GHA|1}} |1 (2)
|Liepos 2 – [[Nelson Mandela Bay stadionas]]|'''{{fut|NED|1}}'''| '''2'''|{{fut|BRA|1}}|1
|Liepos 3 – [[Cape Town stadionas]]| {{fut|ARG|1}} |0 |'''{{fut|GER|1}}''' |'''4'''
|Liepos 3 – [[Ellis Park stadionas]]|{{fut|PAR|1}}|0 |'''{{fut|ESP|1}}'''|'''1'''
&lt;!-- semi-finals --&gt;
|Liepos 6 – [[Cape Town stadionas]]|{{fut|URU|1}}|2 |'''{{fut|NED|1}}'''|'''3'''
|Liepos 7 – [[Moses Mabhida stadionas]]|{{fut|GER|1}}|0 |'''{{fut|ESP|1}}'''|'''1''' 
&lt;!-- final --&gt;
|Liepos 11 – [[Soccer City]]|{{fut|NED|1}}|0 |'''{{fut|ESP|1}}'''|'''1''' (prat.)
&lt;!-- Trečia vieta --&gt;
|Liepos 10 – [[Nelson Mandela Bay stadionas]]|{{fut|URU|1}}|2 |'''{{fut|GER|1}}'''|'''3'''
|widescore=yes}}

== Įvarčių autoriai ==
{{div col |cols=3}}
;5 įvarčiai
* {{flagicon|ESP}} [[David Villa]]
* {{flagicon|NED}} [[Wesley Sneijder]]
* {{flagicon|GER}} [[Thomas Müller]]
* {{flagicon|URU}} [[Diego Forlán]]

;4 įvarčiai
* {{flagicon|ARG}} [[Gonzalo Higuaín]]
* {{flagicon|GER}} [[Miroslav Klose]]
* {{flagicon|SVK}} [[Róbert Vittek]]

;3 įvarčiai
* {{flagicon|BRA}} [[Luís Fabiano]]
* {{flagicon|GHA}} [[Asamoah Gyan]]
* {{flagicon|URU}} [[Luis Alberto Suárez|Luis Suárez]]
* {{flagicon|USA}} [[Landon Donovan]]

;2 įvarčiai
* {{flagicon|ARG}} [[Carlos Tévez]]
* {{flagicon|AUS}} [[Brett Holman]]
* {{flagicon|BRA}} [[Elano]]
* {{flagicon|BRA}} [[Robinho]]
* {{flagicon|CMR}} [[Samuel Eto'o]]
* {{flagicon|ESP}} [[Andrés Iniesta]]
* {{flagicon|GER}} [[Lukas Podolski]]
* {{flagicon|JPN}} [[Keisuke Honda]]
* {{flagicon|KOR}} [[Lee Jung-Soo]]
* {{flagicon|KOR}} [[Lee Chung-Yong]]
* {{flagicon|MEX}} [[Javier Hernández Balcázar|Javier Hernández]]
* {{flagicon|NGA}} [[Kalu Uche]]
* {{flagicon|NED}} [[Arjen Robben]]
* {{flagicon|POR}} [[Tiago Mendes|Tiago]]

;1 įvartis
* {{flagicon|ARG}} [[Martín Demichelis]]
* {{flagicon|ARG}} [[Gabriel Heinze]]
* {{flagicon|ARG}} [[Martín Palermo]]
* {{flagicon|AUS}} [[Tim Cahill]]
* {{flagicon|BRA}} [[Maicon Douglas Sisenando|Maicon]]
* {{flagicon|BRA}} [[Juan Silveira dos Santos|Juan]]
* {{flagicon|ESP}} [[Carles Puyol]]
* {{flagicon|CHI}} [[Jean Beausejour]]
* {{flagicon|CHI}} [[Mark González]]
* {{flagicon|CHI}} [[Rodrigo Millar]]
* {{flagicon|CIV}} [[Didier Drogba]]
* {{flagicon|CIV}} [[Yaya Touré]]
* {{flagicon|CIV}} [[Romaric]]
* {{flagicon|CIV}} [[Salomon Kalou]]
* {{flagicon|DEN}} [[Nicklas Bendtner]]
* {{flagicon|DEN}} [[Dennis Rommedahl]]
* {{flagicon|DEN}} [[Jon Dahl Tomasson]]
* {{flagicon|ENG}} [[Steven Gerrard]]
* {{flagicon|ENG}} [[Jermain Defoe]]
* {{flagicon|ENG}} [[Matthew Upson]]
* {{flagicon|FRA}} [[Florent Malouda]]
* {{flagicon|GER}} [[Cacau]]
* {{flagicon|GER}} [[Arne Friedrich]]
* {{flagicon|GER}} [[Mesut Özil]]
* {{flagicon|GER}} [[Marcell Jansen]]
* {{flagicon|GER}} [[Sami Khedira]]
* {{flagicon|GHA}} [[Kevin-Prince Boateng]]
* {{flagicon|GHA}} [[Sulley Muntari]]
* {{flagicon|GRE}} [[Dimitrios Salpingidis]]
* {{flagicon|GRE}} [[Vasilis Torosidis]]
* {{flagicon|ITA}} [[Daniele De Rossi]]
* {{flagicon|ITA}} [[Vincenzo Iaquinta]]
* {{flagicon|ITA}} [[Antonio Di Natale]]
* {{flagicon|ITA}} [[Fabio Quagliarella]]
* {{flagicon|JPN}} [[Yasuhito Endō]]
* {{flagicon|JPN}} [[Shinji Okazaki]]
* {{flagicon|PRK}} [[Ji Yun-Nam]]
* {{flagicon|KOR}} [[Park Chu-Young]]
* {{flagicon|KOR}} [[Park Ji-Sung]]
* {{flagicon|MEX}} [[Cuauhtémoc Blanco]]
* {{flagicon|MEX}} [[Rafael Márquez]]
* {{flagicon|NED}} [[Dirk Kuyt]]
* {{flagicon|NED}} [[Giovanni van Bronckhorst]]
* {{flagicon|NED}} [[Klaas-Jan Huntelaar]]
* {{flagicon|NED}} [[Robin van Persie]]
* {{flagicon|NGR}} [[Yakubu Aiyegbeni]]
* {{flagicon|NZL}} [[Winston Reid]]
* {{flagicon|NZL}} [[Shane Smeltz]]
* {{flagicon|PAR}} [[Antolín Alcaraz]]
* {{flagicon|PAR}} [[Cristian Riveros]]
* {{flagicon|PAR}} [[Enrique Vera]]
* {{flagicon|POR}} [[Hugo Almeida]]
* {{flagicon|POR}} [[Liédson]]
* {{flagicon|POR}} [[Raul Meireles]]
* {{flagicon|POR}} [[Cristiano Ronaldo]]
* {{flagicon|POR}} [[Simão Sabrosa|Simão]]
* {{flagicon|SRB}} [[Milan Jovanović]]
* {{flagicon|SRB}} [[Marko Pantelić]]
* {{flagicon|SUI}} [[Gelson Fernandes]]
* {{flagicon|SVK}} [[Kamil Kopúnek]]
* {{flagicon|SVN}} [[Valter Birsa]]
* {{flagicon|SVN}} [[Robert Koren]]
* {{flagicon|SVN}} [[Zlatan Ljubijankič]]
* {{flagicon|RSA}} [[Bongani Khumalo]]
* {{flagicon|RSA}} [[Katlego Mphela]]
* {{flagicon|RSA}} [[Siphiwe Tshabalala]]
* {{flagicon|URU}} [[Edinson Cavani]]
* {{flagicon|URU}} [[Álvaro Pereira]]
* {{flagicon|URU}} [[Maxi Pereira]]
* {{flagicon|USA}} [[Clint Dempsey]]
* {{flagicon|USA}} [[Michael Bradley]]

;Į savo vartus
* {{flagicon|DEN}} [[Daniel Agger]] (už Nyderlandus)
* {{flagicon|KOR}} [[Park Chu-Young]] (už Argentiną)
{{div col end}}

== Statistika ==
Daugiausiai įvarčių per šį čempionatą įmušė Vokietija (16). Nė vieno įvarčio neįmušė tik Alžyras ir Hondūras. Daugiausia įvarčių praleido Šiaurės Korėja (praleido 12 įvarčių; įmuštų ir praleistų įvarčių santykis -11). Čempionai ispanai įmušė mažiausiai įvarčių (8) lyginant su kitais pasaulio čempionais. Beje, ispanai taip pat yra pirmoji komanda, kuri pralaimėjusi pirmąją dvikovą (0:1 Šveicarijai) sugebėjo tapti čempionais. Taip pat tai pirmasis čempionatas, kuriame abu praėjusio pasaulio čempionato finalininkai nepateko į kitą etapą. Nyderlandų komanda tapo blogiausiai finale žaidžiančia ekipa, kadangi jau tris kartus nesugebėjo laimėti pasaulio čempionatų finaluose. Tai pirmasis pasaulio čempionatas, kai čempionato šeimininkai nepateko į antrąjį etapą.

== Prizinis fondas ==
Bendras prizinis [[FIFA]] patvirtintas čempionato fondas sudaro 420 milijonų [[$]]. Tai yra 60 % daugiau, nei [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006]] m. čempionate.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20110604204608/http://www.timesonline.co.uk/tol/sport/football/international/article6943557.ece Record prize money on offer at World Cup finals only increases pain for Irish]&lt;/ref&gt; Prieš čempionatą kiekviena šalis dalyvė gavo po 1 milijoną $ pasiruošimui čempionatui. Vėliau kiekviena komanda, išėjusi iš grupės, gavo po 8 milijonus $. Vėlesniuose etapuose prizai dalinosi tokia tvarka:

* 9 milijonai $ už dalyvavimą 16-finalyje
* 18 milijonų $ – 1/4 finalo
* 20 milijonų $ – pusfinalyje
* 24 milijonai $ – antriems
* 30 milijonai $ – nugalėtojams.

Pirmą kartą pasaulio čempionatų istorijoje lėšų už žaidėjų dalyvavimą čempionate gavo ir vietiniai klubai. Iš viso jiems bus išmokėta 26 milijonai €, tai sudaro maždaug 1 000 € už vieną žaidėją per dieną.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20110728150121/http://www.irishtimes.com/newspaper/sport/2009/1204/1224260043791.html World Cup finalists guaranteed at least €6m]&lt;/ref&gt;

== Čempionato talismanas ==
[[Vaizdas:Zakumi.jpg|thumb|200px|Zakumi – čempionato talismanas]]
Oficialus čempionato talismanas yra Zakumi (gimęs [[1994]] m. [[birželio 15]] d.). Jis yra antropomorfinis [[leopardas]] su [[žalia]]is plaukais. Zakumi vardas buvo duotas nuo raidžių junginio ''ZA'', reiškiančio [[PAR]] kodą padal ISO standartą, ir ''kumi'', dauguma Afrikos kalbų reiškiančio skaičių dešimt. Šis talismanas oficialiai buvo pristatytas [[2008]] m. [[rugsėjo 22]] d.

Zakumi gimimo diena buvo pasirinkta tarptautinė jaunimo diena, kuri PAR švenčiama birželio 15 d.

Žalia ir geltona leopardo spalvos simbolizuoja [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė]]s spalvas.

Oficialus Zakumi šūkis yra „Zakumi žaidžia garbingai“ ([[Anglų kalba|angl.]] ''Zakumi’s game is Fair Play'').

== Čempionato daina ==
Oficialią čempionato dainą sukūrė ir atliko [[Kolumbija|Kolumbijos]] dainininkė [[Shakira]] kartu su PAR grupe Freshlyground.&lt;ref&gt;[http://www.gigwise.com/news/56093/Shakira-Song-Chosen-As-Official-2010-World-Cup-Anthem Shakira Song Chosen As Official 2010 World Cup Anthem]&lt;/ref&gt; Daina pavadinta „''Waka Waka''“ ir įrašyta dviem kalbomis – angliškai ir [[Ispanų kalba|ispaniškai]]. Šią dainą atlikėjai atliko per čempionato atidarymo ir uždarymo ceremonijas.

== Čempionato kamuolys ==

Oficialų šio čempionato kamuolį pagamino [[Vokietija|Vokietijos]] sporto prekių gamintojas [[Adidas]]. Šis kamuolys vadinsis ''Jabulani'' – [[zulų kalba]] tai reiškia „teikiantis džiaugsmą visiems“.

Kamuolys yra nuspalvintas 11 skirtingų spalvų, taip simbolizuojant 11 futbolo žaidėjų, 11-tą Pasaulio futbolo čempionatą, kuriam kamuolius gamina Adidas, ir 11 kalbų, naudojamų PAR.

Čempionato finale bus žaidžiama su specialiu auksine spalva nuspalvintu ''Jo’bulani'' kamuoliu. Pavadinimas duotas nuo šalies sostinės [[Johanesburgas|Johanesburgo]], kuriame bus žaidžiamas finalas, pavadinimo.&lt;ref&gt;[http://goal.blogs.nytimes.com/2009/12/04/meet-jabulani-2010-world-cup-match-ball/ Meet Jabulani: 2010 World Cup Match Ball]&lt;/ref&gt;

Šis kamuolys jau pirmųjų rungtynių susilaukė kritikos iš komandų žaidėjų. [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė]]s [[puolėjas]] [[Luís Fabiano]] skundėsi dėl nenuspėjamos kamuolio skriejimo trajektorijos, teigdamas, kad „jis juda iš numatytos trajektorijos ir elgiasi nenatūraliai“.&lt;ref&gt;[http://www.onlinebetting.net/tag/luis-fabiano/ New World Cup Ball Creates Controversy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121208082841/http://www.onlinebetting.net/tag/luis-fabiano/ |date=2012-12-08 }}&lt;/ref&gt; [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė]]s pagrindinis [[vartininkas]] [[Iker Casillas]] teigė, kad šis kamuolys yra lyg paplūdimio kamuolys &lt;ref&gt;[http://www.elmundodeportivo.es/gen/20100530/53937059708/noticia/iker-casillas-se-queja-del-balon-de-playa-del-mundial.html Iker Casillas se queja del „balón de playa“ del Mundial]&lt;/ref&gt;, o Brazilijos rinktinės vartininkas Júlio Césaras – lyg kamuolys iš supermarketo.&lt;ref&gt;[http://www.tnp.sg/printfriendly/0,4139,242142,00.html Cesar: Jabulani is horrible] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100623132214/http://www.tnp.sg/printfriendly/0,4139,242142,00.html |date=2010-06-23 }}&lt;/ref&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[2009 m. FIFA Konfederacijų taurė]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FIFA World Cup 2010}}
* [http://www.fifa.com/worldcup/index.html FIFA.com tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131120042645/http://www.fifa.com/worldcup/index.html |date=2013-11-20 }}

{{futbolas}}
{{Tarptautinis futbolas}}
{{SavStr}}

[[Kategorija:2010 m. pasaulio futbolo čempionatas| ]]
[[Kategorija:Pietų Afrikos Respublikos futbolo varžybos]]</text>
      <sha1>32od9wegzrixpj135pe1ioqpc6yr8s2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Griutvikenas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>198182</id>
    <revision>
      <id>7851762</id>
      <parentid>7764742</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:31:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851762</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1976" sha1="h357az4wnh05fs83dkwcv7tw7isy4o7" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

{{city
 |pavadinimas =  Griutvikenas
 |origpavadin = ''Grytviken''
 |paveikslėlis = Grytviken Panorama.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Griutvikeno panorama
 |plotis = 250px
 |locmap = 
 |mapplotis =
 |PL=54|PM=16|PS=0|NS=S|IL=36|IM=30|IS=0|ES=W
 |UTC=-2|UTCv= 
 |valstybė = Jungtinė Karalystė
 |valstRegionoVardas = Užjūrio valda|valstRegionas =Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos
 |įkurtas = [[1904]] m.
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 20
 |plotas =  
 |altitudė = 
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = Category:Grytviken
}}
'''Griutvikenas''' ({{en|Grytviken}}) – pagrindinė [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Britų užjūrio teritorijos|užjūrio teritorijos]] [[Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos|Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salų]] gyvenvietė. Yra centrinėje [[Pietų Džordžija|Pietų Džordžijos]] salos dalyje prie Kamberlando Rytų įlankos. Yra muziejus buvusioje [[banginių medžioklė]]s stotyje, kruizinių laivų uostas, bažnyčia, keliautojo Ernesto Šekltono kapavietė.

== Istorija ==

Griutvikenas įkurtas [[1904]] m. norvegų banginių medžiotojų, dirbusių [[Argentina|Argentinos]] kompanijai ''Compañía Argentina de Pesca''. Vasarą čia dirbdavo apie 300 darbininkų. Netrukus susikūrė nuolat gyvenamas miestelis. Tačiau [[XX a.]] vid. [[banginiai|banginių]] skaičius labai sumažėjo, todėl [[1966]] m. stotis uždaryta, o gyvenvietė apleista. Dabar Griutvikenas yra turistinis objektas.

=== Žymūs žmonės ===

* [[Ernest Shackleton]] ([[1874]]–[[1922]]), [[Airiai|airių]] keliautojas ir tyrinėtojas.

&lt;gallery&gt;
Grytviken church.jpg|Griutvikeno bažnyčia
South Georgia Museum (15508699134).jpg|Pietų Džordžijos muziejus
Grytviken hg.jpg|Buvusi banginių medžioklės stotis
South Georgia Ernest Shackleton grave in Grytviken.jpg|E. Šekltono kapas
&lt;/gallery&gt;

[[Kategorija:Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos]]</text>
      <sha1>h357az4wnh05fs83dkwcv7tw7isy4o7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2008 m. Marriott viešbučio sprogimai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>199833</id>
    <revision>
      <id>7851760</id>
      <parentid>7017871</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:27:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851760</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3613" sha1="s98xz1zker2renmdtxg3wbirufq4g80" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{teroro aktas
| image = Marriot Hotel Islamabad Pakistan bombing.jpg
| caption = Viešbučio vaizdas po sprogimo
|title = ''Marriott'' viešbučio sprogimai
|location = [[Pakistanas]], [[Islamabadas]]
|date = [[2008]] m. [[rugsėjo 20]] d., 19:56 (vietos laiku)
|type = Automobilio sprogimas
|fatalities = 53
|injuries = 266
|susperps = Fedayeen-i-Islam
|}}

'''2008 m. Marriott viešbučio sprogimai''' įvyko [[2008 m.]] [[rugsėjo 20]] d., kuomet sprogmenų prikrautas sunkvežimis sprogo priešais ''Marriott'' viešbutį [[Pakistanas|Pakistano]] sostinėje [[Islamabadas|Islamabade]], nužudydamas 53 žmones, sužeisdamas mažiausiai 100 ir palikdamas 6 metrų gylio kraterį šalia viešbučio pastato. Dauguma sužeistųjų buvo Pakistano piliečiai; buvo pranešta ir apie 15 sužeistų užsieniečių. Maždaug du trečdaliai pastato nuo sprogimo užsiliepsnojo, o viešbučio paradinė dalis visiškai sugriuvo. Išpuolis įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai savo pirmąją kalbą Parlamente pristatė naujasis šalies Prezidentas [[Asif Ali Zardari]]. Didžiulis sprogimas buvo girdimas už 15 km nuo įvykio vietos.

''Marriott'' viešbutis, nors ir anksčiau buvo tapęs kovotojų taikiniu, yra populiarus tarp užsieniečių, lankančių Pakistaną. 2007 m. savižudis sprogdintojas šiame viešbutyje nusinešė savo ir dar vieno asmens gyvybę. 

== Ataka ==

Viešbučio savininkas, [[Šiitai|šiitas]] Sadruddin Hashwani pasakojo, kad sunkvežimį su sprogmenimis, ketinantį patekti į viešbučio teritoriją, bandė sustabdyti viešbučio apsaugos darbuotojai. „Buvo paleisti keli šūviai. Vienas iš mūsų apsauginių atidengdamas atsakomają ugnį pataikė į sunkvežimį, sukeldamas sprogimą. Visi šie pareigūnai žuvo.“, teigė S. Hashwani.

Policijos teigimu, dėl sprogimo buvo pažeisto gamtinių dujų kanalo, viešbučio paskutiniame aukšte kilo didelis gaisras. Gaisro metu buvo smarkiai apgadinti apie du trečdaliai viso pastato, o pirmame aukšte esantis priėmimo holas - visiškai sunaikintas. 

Po išpuolio, laikinai krovininiams automobiliams buvo draudžiama įvažiuoti į Islamabado teritoriją.

Daug valdžios lyderių buvo vos keletą šimtų metrų nuo įvykio vietos, pietaudami premjero namuose. Tiek Prezidentas Zardari, tiek premjeras Yousaf Raza Gilani pasmerkė ataką ir užtikrino nusiteikimą kovoti su terorizmu. 

Per nelaimę liepsnose žuvo Čekijos ambasadorius Pakistane Ivo Žďárek. Ligoninės ir saugumo pareigūnai pranešė jog tarp nukentėjusiųjų yra 6 vokiečiai, 4 britai ir 1 danų diplomatas. Filipinų pilietis, dirbęs viešbučio priimamajame, atsipirko sužeidimais. 

== Tarptautinė reakcija ==
{| class=&quot;wikitable&quot; align=center width=100%
! width=175px  | [[Valstybė]] !! Atsiliepimas
|-
| {{flag|JAV}} || Jungtinių Valstijų nacionalinės saugumo tarybos atstovas [[Gordon Johndroe]] teigė, jog šalis „stipriai smerkia teroristo ataką ir palaiko demokratiškai išrinktą Pakistano valdžią, susidurusią su tokiu iššūkiu“.
|-
| {{flag|Jungtinė Karalystė}} || Britanijos užsienio reikalų ministras [[David Miliband]] sakė, kad „ši ataka Islamabade yra dar vienas šokiruojantis ir negarbingas išpuolis be pasiteisinimo“.
|-
| {{flag|Europos Sąjunga}} || Europos tarybos ir Prancūzijos prezidentas [[Nicolas Sarkozy]] tikino, kad Europos Sąjunga „kaip niekada moraliai palaiko“ Pakistano kovą su terorizmu.
|}

[[Kategorija:Terorizmas Pakistane|Marriott viešbučio sprogimai]]
[[Kategorija:Islamabadas]]
[[Kategorija:Islamo terorizmas]]
[[Kategorija:2008 metai]]</text>
      <sha1>s98xz1zker2renmdtxg3wbirufq4g80</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>205754</id>
    <revision>
      <id>7851770</id>
      <parentid>7712986</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:36:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851770</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="877" sha1="pcz0te5ysm371cgjpb6eynoeryg2rkd" xml:space="preserve">'''Rytų Bažnyčių kanonų kodeksas''', {{la|Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium}} ('''CCEO''') - 22 Rytų Bažnyčių ([[unitai|unitų]]) teisynas, [[kodifikacija|kodifikuotas]] vidaus gyvenimą reguliuojantis teisės aktas. Legistinis Romos Katalikų Bažnyčios teisynas yra ''[[Codex Iuris Canonici]]'' (CIC).

RB kanonų kodeksą [[1990]] m. [[spalio 18]] d. savo apaštališkąja konstitucija ''Sacri Canones'' [[Promulgacija|promulgavo]] (paskelbė ir patvirtino) Popiežius [[Jonas Paulius II]].

== Nuorodos ==
* [http://www.ulrichrhode.de/kanon/cceo.html ''Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080617025143/http://www.ulrichrhode.de/kanon/cceo.html |date=2008-06-17 }} (tekstas)

[[Kategorija:Istoriniai teisės šaltiniai]]
[[Kategorija:Kanonų teisė]]
[[Kategorija:Teisės kodeksai]]
[[Kategorija:1990 metai]]</text>
      <sha1>pcz0te5ysm371cgjpb6eynoeryg2rkd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Arvydas Anušauskas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>210237</id>
    <revision>
      <id>7851710</id>
      <parentid>7679774</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:20:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <origin>7851710</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13949" sha1="dht8kyvdvlvd5uojjbe9aa1q394stvj" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija 
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Arvydas Anusauskas (2024) (cropped).jpg 
| paveikslėlio dydis = 
| paveikslėlio apibūdinimas =Arvydas Anušauskas
| gimimo data = {{Gimė|1963|09|29|T}}
| gimimo vieta = [[Vilnius]]
| mirties data = 
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = 
| vaikai = 
| veikla = istorikas, publicistas, scenaristas, politinis veikėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = Krašto apsaugos ministras (nuo 2020 m. iki 2024 m.) 
| partija = 2007 m. [[TS-LKD]]
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 1989 m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas =Arvydas_Anušauskas_signature.png 
| pastabos = 
}}

'''Arvydas Anušauskas''' (g. [[1963]] m. [[rugsėjo 29]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos istorikas, publicistas, scenaristas, visuomenės ir politinis veikėjas.

== Biografija ==
1970–1981 m. mokėsi [[Vilniaus Sausio 13-osios mokykla|Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje]], 1981–1982 m. Vilniaus 21-ojoje profesinėje technikos mokykloje. 1982–1989 m. studijavo [[Vilniaus valstybinis universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]] (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultete. Studijuodamas buvo pašauktas į sovietų armiją, 1983–1985 m. atliko karinę tarnybą. 1989–2000 m. [[LII|Lietuvos istorijos instituto]] mokslinis bendradarbis.

1990 m. įsirašė į savanorius, vykdė Krašto apsaugos departamento užduotis. 1995 m. suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.&lt;ref&gt;http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=A&amp;sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150105010420/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=A&amp;sritis=H |date=2015-01-05 }}&lt;/ref&gt; 1996–1997 m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete, 1996–2006 m. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete.

1997–2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, periodinio žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ mokslinis redaktorius. 1999–2001 m. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti mokslinių tyrimų programų koordinatorius. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto narys.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;{{VLE|I|626|}}&lt;/ref&gt; 2001 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. 2002–2007 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojantis docentas. 2002–2008 m. VU Istorijos fakulteto docentas.

Nuo 2007 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (dabar – [[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų]]) narys. [[2008–2012 m. Seimas|2008–2012 m.]], [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m.]], [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m.]] ir [[2020–2024 m. Seimas|2020–2024 m. Seimo]] narys. 2008–2012 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nuo 2012 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. 2008–2012 m. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narys, 2012–2016 m. Seimo Antikorupcijos komisijos narys, 2016–2020 m. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas. 2013–2020 m. Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas.&lt;ref&gt;http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&amp;p_k=1&amp;p_a=5&amp;p_asm_id=53916&amp;pt=sn:3#sn {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170301005442/http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&amp;p_k=1&amp;p_a=5&amp;p_asm_id=53916&amp;pt=sn:3#sn |date=2017-03-01 }}&lt;/ref&gt;

2015 m. Arvydas Anušauskas (51) susituokė su su studente Lina Bulanovaite (24)&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/seimo-narys-arvydas-anusauskas-rotuseje-susituoke-su-studente-lina-bulanovaite-1050-504696?utm_medium=copied Seimo narys Arvydas Anušauskas Rotušėje susituokė su studente Lina Bulanovaite]&lt;/ref&gt;.

[[Vaizdas:Anusauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|left|Arvydas Anušauskas 2023 m.]]
2020 m. paskirtas Lietuvos krašto apsaugos ministru.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;/&gt;

== Mokslinė veikla ==
Tiria teroro, genocido, slaptųjų tarnybų istoriją. 35 knygų autorius, bendraautoris ir sudarytojas. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir Vokietijos moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 100 studijų ir straipsnių.

== Scenaristas ==
2004–2007 m. televizijos dokumentinių filmų ciklui „XX amžiaus slaptieji archyvai“ su bendraautore [[Gražina Sviderskytė|Gražina Sviderskyte]] sukūrė 14 filmų scenarijų:
* 100 paskutinių valandų
* Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas (2004 m.)
* Pučai ir teroras Lietuvoje, I–II dalys (2005 m., 2007 m.)
* Laivyno paradas (''Flottenparade'') (2005 m.)
* Dingę Berlyne (2006 m.)
* Lietūkio garažas, I–II dalys (2006 m.)
* Milijardai sau ir… Tėvynei (2007 m.)
* Pašto ženklų byla (2007 m.)
* Žemaitis ir Berija (2007 m.)
* Pabėgti iš SSRS (2007 m.)
* Aukso pagrobimas (2007 m.)
* Žvalgybos pulkininkai (2007 m.)

== Apdovanojimai ==
* III laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2024 m.)
* Ukrainos valstybės apdovanojimas – Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinas (2022 m.)
* Archyvaro garbės ženklas (2021 m.)
* Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2018 m.)
* Estijos Pro Terra Mariana IV klasės kryžius (2013 m.)
* Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ (2012 m.)
* Radijo ir televizijos konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimas (2007 m.)

== Bibliografija ==
&lt;small&gt;
* Lietuvos slaptosios tarnybos, 1918–1940. – Vilnius: Mintis, 1993. – 339 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00-652-1
* Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais. – Vilnius: Mintis, 1996. – 494 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00713-7
* Lietuvos slaptosios tarnybos, 1918–1940. – 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Mintis, 1998. – 400 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00788-9
* Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 metais: MVD-MGB organizacinė struktūra, personalas ir veikla / Arvydas Anušauskas, [[Liudas Truska]], Inga Petravičiūtė. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – 415 p.: portr. – ISBN 9986-757-32-0
* ''The anti-soviet resistance in the Baltic States''. – Vilnius: Du Ka, 1999. – 272 p.: iliustr. – ISBN 9986-647-10-X
* Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991 m. / Arvydas Anušauskas, [[Juozapas Romualdas Bagušauskas]], Česlovas Bauža, Danutė Blažytė, Vitalija Ilgevičiūtė, [[Vanda Kašauskienė]], [[Algimantas Liekis]]. – Vilnius: Diemedis, 2000. – 487 p. – ISBN 9986-23-084-5
* Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 – rugpjūčio 4 d. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. – 183 p. – ISBN 9986-757-45-2
* Antikomunistinis kongresas ir tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, 2000 / parengė Arvydas Anušauskas, [[Vytautas Zabiela]], [[Vytautas Raudeliūnas]]. – Vilnius Ramona, 2002. – 923 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-82-3
* ''Anti-Communist Congress and Proceedings of the International Public Tribunal in Vilnius 2000 („Evaluation of the Crimes of Communism“) / compiled by Arvydas Anušauskas, Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas''. – Vilnius: Ramona, 2002. – 1006 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-94-7
* Baltijos laisvė – Europos atsakomybė: Baltijos šalių išsivadavimo kelių paieškos: pilietinis protestas ir Europos Parlamentas 1979–1983 m. / Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė. – Vilnius: Valstybės žinios, 2002. – 287 p.: portr. – ISBN 9986-18-106-2
* ''Freedom of the Baltics. Responsibility of Europe: searching the ways for liberation of the Baltic States: civil protest and the European Parliament in 1979–1983 / Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė''. – Vilnius: Valstybės žinios, 2003. – 290 p.: portr. – ISBN 9986-18-105-4
* Pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir Lenkijoje: sąsajos ir ypatumai, 1939–1956. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004. – 398 p. – ISBN 9986-757-63-0
* Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, [[Juozas Banionis (1956)|Juozas Banionis]], Česlovas Bauža, [[Valentinas Brandišauskas]], [[Arūnas Bubnys]], Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, [[Dalia Kuodytė]], Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, [[Arūnas Streikus]], [[Vytautas Tininis]], [[Liudas Truska]]. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. – 710 p.: iliustr. – ISBN 9986-757-65-7
* Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui: pirmoji sovietinė okupacija 1940–1941 m. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 236 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-307-4
* Kelias į Antikomunistinį tribunolą, 2000–2005: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Baltos lankos, 2006. – 184 p. – ISBN 9955-23-021-5
* ''The path to the Anticommunist Tribunal, 2000–2005''. – Vilnius: Baltos lankos, 2006. – 199 p. – ISBN 9955-23-037-1
* Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija: 1940–1941 / Algirdas Jakubčionis, [[Stasys Knezys]], [[Arūnas Streikus]]; sud. Arvydas Anušauskas. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 567 p. – ISBN 9986-09-306-6
* ''The occupation regimes and their crimes in the Baltic, 1940–1991'' / Arvydas Anušauskas, Irēne Šneidere, Küllo Arjakas, Valdis Bērziņš. – Riga: Institute of the History of Latvia Publishers, 2006. – 51 p. – ISBN 9984601838 9789984601830
* Okupantai ir kolaborantai: pirmoji sovietinė okupacija, 1940–1941 / Nijolė Maslauskienė, Inga Petravičiūtė; sudarė Arvydas Anušauskas, Eglė Šukytė-Gerulaitienė. – Vilnius: Margi raštai, 2007. – 607 p. – ISBN 978-9986-09-324-4
* Lietuva, 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija (sud. Arvydas Anušauskas, [[Juozas Banionis (1956)|Juozas Banionis]], Česlovas Bauža ir kt.). – 2-asis leid. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – 720 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-757-78-8
* Lietuva Antrajame pasauliniame kare (sud. Arvydas Anušauskas, [[Česlovas Laurinavičius]]). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. – 640 p. – ISBN 978-9986-780-93-9
* Žydų gelbėtojai / Jonas Rimašauskas (sud. Nelė Asadauskienė, Arvydas Anušauskas). – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 152 p. – ISBN 978-9955-34-152-9
* XX amžiaus slaptieji archyvai. Dvylika istorijos detektyvų (sud. [[Gražina Sviderskytė]], Arvydas Anušauskas). – Vilnius: Versus aureus, 2008. – ISBN 978-9955-34-118-5
* KGB Lietuvoje: slaptosios veiklos bruožai. – Vilnius: Vilniaus krašto kultūros, verslo ir pilietinės iniciatyvos asociacija „Atvažiavo meška“, 2008. – 251 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95038-0-6
* Kovų istorijos, 2 knyga. XX amžius / Arvydas Anušauskas, Vytautas Leščius. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2008. – 152 p. – ISBN: 978-5-420-01635-0
* ''Histoire de la Lituanie: Un millénaire Relié'' / Arvydas Anušauskas, Yves Plasseraud, Céline Bayou, Daniel Beauvois. – Armeline, 2009. – 507 p. – ISBN 978-2-910878-36-8
* Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 / Arvydas Anušauskas, [[Kęstutis Bartkevičius]], [[Virgilijus Čepaitis]], [[Bronislovas Genzelis]], Bronislovas Kuzmickas, [[Angonita Rupšytė]], [[Romualdas Ozolas]], Linas Saldukas , [[Antanas Tyla]], [[Petras Vaitiekūnas]], [[Dainius Žalimas]]; sud. Bronislovas Genzelis ir Angonita Rupšytė. – Kaunas: Šviesa, 2010. – 511 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04927-0
* Teroras 1940–1958 m. – Vilnius: Versus aureus, 2012. – 317 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-346-2
* Lietuvos žvalgyba 1918–1940 m. – Vilnius: Versus aureus, 2014. – 368 p. –ISBN 9789955344544
* KGB. Visiškai slaptai. – Vilnius: Versus aureus, 2015. – 464 p. – ISBN 9789955345350
* ''Lithuania in 1940–1991: the History of Occupied Lithuania'' / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža… [et.al.]. Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania, 2015. – 592 p. – ISBN 978-609-8037-54-8
* Išdavystė. Markulio dienoraščiai. Vilnius: Versus aureus, 2017. – 192 p. – ISBN 978-9955-34-660-9
* Prezidento žvalgas: du gyvenimai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018. – 320 p. : iliustr. – ISBN 978-6094-80-007-8
* Aš esu Vanagas. Vilnius: Dominicus Lituanus, 2018. – 272 p. – ISBN 978-609-8227-07-9
* Užmirštas desantas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 248 p. – ISBN 978-609-480-061-0
* Raudonasis teroras. Dominicus Lituanus, 2020. – 360 p. – &lt;nowiki&gt;ISBN 9786098227185&lt;/nowiki&gt;
&lt;/small&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.arvydasanusauskas.lt Svetainė]

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Raimundas Karoblis]]| title = [[Lietuvos krašto apsaugos ministras]]&lt;br&gt;[[Vaizdas:KAM logo.svg|55px]]|years=2020–2024| after = [[Laurynas Kasčiūnas]]}}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Anušauskas, Arvydas}}
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
[[Kategorija:Lietuvos scenaristai]]
[[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos archyvininkai]]</text>
      <sha1>dht8kyvdvlvd5uojjbe9aa1q394stvj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Amerikos–Meksikos karas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>223610</id>
    <revision>
      <id>7851788</id>
      <parentid>7324107</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:53:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851788</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34976" sha1="jaae8dnhu5x5uk6jgw4aou86luwkx0m" xml:space="preserve">{{Infobox karinis konfliktas
|conflict=Amerikos-Meksikos karas
|partof=
|image=[[Vaizdas:Battle of Veracruz.jpg|300px]]
|caption=Mūšis prie [[Verakrusas|Verakruso]]
|date=[[1846]]–[[1848]] m.
|place=[[Šiaurės Amerika]]
|casus=Teritorinės [[JAV]] pretenzijos
|territory=
|result=[[Meksika|Meksikos]] teritorijų praradimas
|combatant1={{flagicon|JAV}} [[JAV]]&lt;br&gt;{{flagicon image|First_Bear_Flag_of_California_(1846).svg}} [[Kalifornijos respublika]]
|combatant2={{flagicon|Meksika}} [[Meksika]]
|commander1={{flagicon|JAV}} [[James K. Polk]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[George M. Dallas]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[George Bancroft]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[Robert F. Stockton]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[John E. Wool]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[John Y. Mason]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[William L. Marcy]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[Winfield Scott]]&lt;br /&gt;{{flagicon|JAV}} [[Zachary Taylor]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|First_Bear_Flag_of_California_(1846).svg}} [[William B. Ide]]
|commander2={{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Antonio López de Santa Anna]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Mariano Parede]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Manuel de la Peña y Peña|Manuel Peña]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Mariano Arista]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Pedro de Ampudia]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Nicolás Bravo]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[José Joaquín de Herrera|José de Herrera]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Pedro María de Anaya|Pedro de Anaya]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Gabriel Valencia]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[José de Urrea]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} [[Juan Almonte]]&lt;br /&gt;{{flagicon image|Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg}} Joaquín Rea
|strength1=73 532
|strength2= 82 000
|casualties1=18 130
|casualties2=35 000
|casualties3=
|notes=
}}
'''Amerikos–Meksikos karas''' – [[1846]]–[[1848]] m. [[JAV]] ir [[Meksika|Meksikos]] karinis konfliktas. Meksikoje šį karą vadina „Šiaurės Amerikos intervencija“ (bei „47-ųjų metų karu“). JAV jis žinomas kaip „Meksikos karas“.

Karas kilo dėl teritorinių ginčų tarp [[JAV]] ir [[Meksika|Meksikos]] po to, kai JAV [[1845]] m. [[aneksija|aneksavo]] Teksasą. Dar [[1836]] m. [[Teksasas]] paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos ir ginklu ją apgynė, tačiau Meksikos vyriausybė jos niekada nepripažino ir Teksasą laikė savo maištaujančia teritorija. Teksaso nepriklausomybę Meksika pripažino tik tada, kai jis faktiškai įėjo į JAV sudėtį, tačiau siekė, kad jis būtų laikomas nepriklausoma valstybe, o ne JAV sudėtine dalimi. Karo priežastimi tapo ginčas dėl teritorijos tarp Nueseso ir [[Grandė (JAV-Meksika)|Rio Grandės]] upių – JAV reikalavo, kad ši teritoriją įeitų į jos sudėtį kartu su Teksasu, o Meksika teigė, kad ši teritorija niekada nebuvo Teksaso dalis, todėl yra ir liks neatskiriama Meksikos dalimi.

Teksaso aneksija ir karas su Meksika sukėlė prieštaringą amerikiečių visuomenės reakciją. Daugelis [[JAV demokratų partija|demokratų]] JAV palaikė karą, o daugelis [[JAV vigų partija|vigų]] jam nepritarė. Meksikoje karas buvo nacionalinės garbės reikalas.

Svarbiausios karo pasekmės – didelės Meksikos teritorijos perleidimas JAV. Buvo atiduotos Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos – dabartinių [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]], [[Arizona|Arizonos]], [[Nevada|Nevados]] ir [[Juta|Jutos]] žemės. Amerikos politikai kelerius metus svarstė dėl [[vergovė]]s statuso naujosiose teritorijose, kol galiausiai ryžosi „[[1850]] metų kompromisui“ (tik Kalifornija buvo pripažinta teritorija be vergovės). Meksika po karo ėmė stiprinti šiaurinių teritorijų kolonizaciją norėdama išvengti tolimesnių praradimų.

== Karo prielaidos ==
[[Vaizdas:México División Política-República Central.png|thumb|250px|Meksikos respublikos teritorija 1835-1846 m. Rožine spalva pažymėti maištaujantys regionai.]]
Iki Amerikos – Meksikos karo, Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos buvo neblogai žinomos amerikiečių medžiotojams, tyrinėtojams ir pirkliams, kurie dažnai naudojosi „Santa Fe keliu“ jungiančiu [[Misūris|Misūrį]] ir [[Santa Fė (Naujoji Meksika)|Santa Fė]] bei „Kalifornijos keliu“; amerikiečių laivai keisdavo savo prekes į kailius ir mėsą visoje Kalifornijos pakrantėje. Visos šios teritorijos buvo dalis nepriklausomos Meksikos respublikos jau 25-is metus, o iki tol priklausė [[Ispanija|Ispanijos]] kolonijai [[Naujoji Ispanija|Naujajai Ispanijai]].

Po to, kai [[1803]] m. JAV nusipirko iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Luiziana|Luizianą]], amerikiečių naujakuriai ėmė keltis į vakarus į ispanų teritoriją iš dalies skatinami JAV vyriausybės. Kai Meksika ėmė kontroliuoti šias teritorijas, kraustymasis tęsėsi. Meksikos vyriausybės santykiai su naujakuriais nebuvo geri, iš dalies todėl, kad jie buvo [[protestantizmas|protestantais]] oficialiai [[katalikybė|katalikiškoje]] Meksikoje. Kai Meksika panaikino [[vergovė|vergovę]], kai kurie imigrantai iš JAV atsisakė laikytis tokio įstatymo. Persikėlėliai reiškė nepasitenkinimą centrinės vyriausybės valdymu šioje teritorijoje ir tai sukėlė Teksaso revoliuciją.

Naujajai Meksikos vyriausybei, kur buvo susilpnėjusi ir faktiškai bankrutavusi po Meksikos nepriklausomybės karo, sunkiai sekėsi valdyti nutolusias šiaurines teritorijas.

=== Teksaso respublika ===
[[Vaizdas:Wpdms republic of texas.png|thumb|250px|left|Teksaso respublika 1836-1846 m.]]
Po [[1836]] m. karo, [[Teksaso respublika|Teksasas]], nugalėjęs [[Meksika|Meksikos]] kariuomenę vadovaujamą Antonio Lopez Santa Anos ({{es|Antonio de Padua María Severino López de Santa Anna y Pérez de Lebrón}}), tapo nepriklausomu. Meksika niekada nepripažino Teksaso respublikos ir skelbė apie savo ketinimus iš naujo užimti atskilusią provinciją.

Per dešimtmetį, praėjusį po karo, Teksasas sutvirtino savo respublikos statusą užmezgęs diplomatinius santykius su [[Jungtinė Karalystė|Didžiąja Britanija]] ir [[JAV]]. Didžioji dalis teksasiečių buvo už prisijungimą prie Jungtinių Valstijų, tačiau prieš [[vergovė|vergovę]] nusistatučios valstijos bijojo, kad priėmus dar vieną vergvaldinę valstiją, jėgų balansas pakryps Pietų pusei. Todėl Teksaso priėmimas buvo vilkinamas beveik dešimt metų, kol [[1845]] m. jis galiausiai tapo 28–ąja valstija.

Meksikos vyriausybė pareiškė, kad jos „maištingos provincijos“ prijungimas prie JAV yra neteisėtas ir tai yra kišimasis į Meksikos valstybės vidaus reikalus. Įtakingiausios [[Europa|Europos]] valstybės, visų pirma [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]], pripažino Teksaso suverenumą ir ragino Meksiką nesivelti į karą. Britanijos tarpininkų pastangos buvo bevaisės, nes tarp Britanijos ir JAV taip pat buvo ginčų dėl [[Oregonas|Oregono]] sienų.

[[1845]] m. naujai išrinktas JAV prezidentas [[Džeimsas Polkas]] į Meksiką nusiuntė diplomatą Džoną Slaidelą derėtis dėl Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos pirkimo. Amerikiečiai norėjo, kad Kalifornija sutrukdytų britaniškoms ambicijoms šiame regione ir troško turėti uostą prie [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]], leidžiančio dalyvauti pelningoje prekyboje su [[Azija]]. Polkas įpareigojo Slaidelą atleisti Meksikai skolas bei pasiūlyti dar nuo 25 iki 30 milijonų [[doleris|dolerių]] už šias dvi teritorijas.

Meksika nebuvo linkusi derėtis su Slaidelu, jis [[Meksikas|Meksike]] nebuvo priimtas su džiaugsmu. Be to, derėtis vyriausybė negalėjo ir dėl politinio nestabilumo šalyje. [[1846]] m. šalies prezidentas keitėsi keturis kartus, gynybos ministras – 6 kartus, o finansų ministras – net 16 kartų.&lt;ref&gt;Donald Fithian Stevens, ''Origins of Instability in Early Republican Mexico'' (1991) p. 11 &lt;/ref&gt; Daugelis politinių veikėjų ar grupuočių, kurios siekė valdžios ar ją iš tikro turėjo, buvo nusiteikusios kariauti su JAV. Kitaip manantys politikai ar norintys derėtis buvo kaltinami net šalies išdavyste.&lt;ref&gt; Miguel E. Soto, «The Monarchist Conspiracy and the Mexican War» in ''Essays on the Mexican War'' ed by Wayne Cutler; Texas A&amp;M University Press. 1986. pp 66-67&lt;/ref&gt;

Prezidentas Chose Choakina de Erera, norėjęs derėtis su Slaidelu, buvo apkaltintas išdavyste ir nuverstas. Į valdžią atėjo nacionalistiškai nusiteikusi vyriausybė vadovaujama generolo Mariano Paredes i‘Arilaga, kuri vėl pareiškė pretenzijas į Teksasą. Suerzintas Slaidelas išvyko įsitikinęs, kad Meksika turi būti „nubausta“.&lt;ref&gt;Mexican war [http://www.globalsecurity.org/military/ops/mexican_war.htm globalsecurity.org]&lt;/ref&gt;

=== Karinių veiksmų pradžia ===
Meksika, niekada nepripažinusi Teksaso nepriklausomybės, paskelbė, kad Teksaso ir Meksikos siena eina palei Nueceso upę, kuri teka apie 150 [[mylia|mylių]] į šiaurę nuo [[Grandė (JAV-Meksika)|Rio Grandės]] upės. Tuo tarpu JAV, remdamasi [[Velasko sutartis|Velasko sutartimi]] ([[1836]] m. pasirašyta tarp Meksikos ir Teksaso), paskelbė, kad siena eina palei Rio Grandę. Meksika teigė, kad generolas Santa Ana susitarimą pasirašė būdamas teksasiečių nelaisvėje ne savo valia, todėl jis laikytinas negaliojančiu. Negana to, Meksika teigė, kad jis neturėjo įgaliojimų vesti derybų ir pasirašinėti sutarčių (Meksikos vyriausybė taip ir neratifikavo šios sutarties). Po to, kai [[1846]] m. Teksasas buvo prijungtas prie JAV, prezidentas Dž. Polkas nusiuntė kariuomenę, vadovaujamą generolo [[Zachary Taylor|Zakarijaus Teiloro]], tikėdamas pajudinti sienos klausimo sprendimą.

Z. Teiloras ignoravo oficialius meksikiečių reikalavimus atitraukti kariuomenę prie Nueceso upės ir pradėjo įtvirtinimų (vėliau pavadintų Brauno fortu) prie Rio Grandės priešais meksikiečių miestelį Matomorosą statybas. Meksikos kariuomenė, vadovaujama generolo Mariano Aristos ruošėsi karui.

[[1846]] m. [[balandžio 24]] d. dviejų tūkstančių meksikiečių raitelių būrys atakavo 63 amerikiečių kuopą į šiaurę nuo Rio Grandės upės, žuvo 11 amerikiečių, išgyvenę atsitraukė ir sugebėjo grįžti į Brauno fortą. Šis išpuolis buvo pavadintas Torntono byla.

[[Gegužės 3]] d. meksikiečių artilerija iš Matamoroso miestelio apšaudė Brauno fortą. Pastarasis atsakė savo pabūklų ugnimi. Apšaudymas truko penkias dienas ir stiprėjo Meksikos kariuomenei palaipsniui apsupant fortą. Apšaudymo metu žuvo du amerikiečių kareiviai, tarp jų ir Džeikobas Braunas, kurio garbei ir buvo pavadintas fortas.

[[Gegužės 8]] d. į pagalbą su 2400 kareivių atvyko Zakarijus Teiloras. Tačiau Arista patraukė į šiaurę ir užkirto jam kelią su savo 3400 žmonių prie Palo-Alto. Amerikiečiai naudojo naujo tipo vadinamąją „skrajojančią“ artileriją – lengvas mobilias patrankas sumontuotas ant šasi ir traukiamas arklių. Amerikiečių artileristai jodavo ant tų pačių arklių, kurie traukė patrankas. Amerikiečių artilerija niokojo meksikiečių gretas, o šie atsakė artilerijos ugnimi ir pavieniais kavaleristų išpuoliais. Lengvoji artilerija demoralizavo meksikiečių armiją, naktį jie atsitraukė į tolimą senos išdžiūvusios upės vagos pusę, kuri sudarė natūralią priedangą. Tačiau tuo pat metu armija išsisklaidė ir ryšys tarp jos dalių buvo prastas. Kitą dieną abi pusės susitiko artimoje kovoje. Amerikiečiams pavyko užgrobti meksikiečių artileriją, kas privertė juos trauktis. Atsitraukimas galiausiai pavirto chaotišku bėgimu. Dėl vietovės ypatumų ir armijos išsisklaidymo, Aristai nebepavyko surinkti besitraukiančių karių. Meksikiečiai patyrė didelius nuostolius, buvo priversti palikti savo artileriją ir gurguoles su provizija. Besikeliantys armijos likučiai per Rio Grandę dar buvo apšaudyti iš Brauno forto.

=== Karo paskelbimas ===
[[1846]] m. [[gegužės 11]] d. pranešimas JAV kongresui skelbė, kad Meksika „įsiveržė į mūsų teritoriją ir praliejo amerikiečių kraują amerikiečių žemėje“. Kongreso posėdžio metu didžiule dauguma buvo nubalsuota už karo paskelbimą. Demokratai vieningai palaikė karą, 14 [[JAV vigų partija|vigų]] balsavo prieš. JAV karą paskelbė [[1846]] m. [[gegužės 13]] d., Meksika – [[gegužės 23]] d.

[[JAV vigų partija|Vigų partija]], tiek šiaurėje, tiek pietuose iš esmės buvo prieš karą. Tuo tarpu demokratai jį rėmė. Vigas [[Abraham Lincoln|Abraomas Linkolnas]] ginčijo karo paskelbimo teisėtumą ir reikalavo patikrinti vietą, kur buvo užpultas Torntono būrys ir kurioje vietoje buvo pralietas amerikiečių kraujas.

Paskelbus karą, amerikiečių kariuomenė įsiveržė į Meksikos teritoriją dviem pagrindinėmis kryptimis. Karinė JAV vadovybė pasiuntė kavaleriją, vadovaujamą Stiveno Kirnio užimti vakarinę Meksiką nuo Livenvorto forto. Kavalerijai į pagalbą buvo nusiųstas [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] laivynas vadovaujamas Džono Sloto. Amerikiečiai nerimavo, kad žemių okupacijai gali ryžtis ir [[Jungtinė Karalystė|Didžioji Britanija]]. Dar dviem daliniams, kuriems vadovavo Džonas Vulas ir Zakarijus Teiloras, buvo įsakyta užimti kaip įmanoma daugiau Meksikos teritorijos į pietus nuo [[Monterėjus|Monterėjaus]] miesto.

== Karas Kalifornijoje ==
[[Vaizdas:Original Todd bear flag.jpg|thumb|250px|Pirmoji Kalifornijos respublikos „Meškos vėliava“.]]
[[XIX amžius|XIX a.]] viduryje šiaurinės Meksikos regionai (Aukštutinė Kalifornija ir Naujoji Meksika) buvo itin retai apgyvendinti: kolonijos buvo nedidelės ir jas viena nuo kitos skyrė didžiuliai atstumai. Nepaisant to, šių kolonijų gyventojų (ispanų palikuonių ir jų kultūrą perėmusių indėnų bei amerikiečių) buvo daugiau nei vietinių indėnų.

[[1846]] m. [[birželio 14]] d. 30 amerikiečių naujakurių Sonomoje po naktinio susitikimo suėmė ir įkalino papulkininkį Mariano Gvadelupe Valieho ir paskelbė [[Kalifornijos respublika|Kalifornijos respublikos]] nepriklausomybę. Šios trumpalaikės respublikos įtaka niekada nesiekė toliau Sonomos ir aplinkinių sričių. Amerikos kariuomenės [[kapitonas]] Džonas Frimontas su kareiviais atvyko į Sonomą [[birželio 25]] d. ir organizavo maištininkų grupę, pasivadinusią Kalifornijos [[batalionas|batalionu]].

[[Liepos 7]] d. Kalifornijos vandenyno pakrantėje laivynas vadovaujamas Džono Sloto pareiškė teises į Monterėjų ir faktiškai ėmė kontroliuoti [[Kalifornija|Kaliforniją]]. Vėliau, [[liepos 15]] d. vadovavimą perdavė [[komandoras|komandorui]] Robertui Stoktonui.

[[1846]] m. [[rugpjūčio 13]] d. amerikiečių karinės jūrų pajėgos išsilaipino [[Los Andželas|Los Andžele]] ir nesulaukę jokio pasipriešinimo iškėlė [[JAV vėliava|JAV vėliavą]]. Tačiau žiaurūs kariniai įstatymai įvesti kapitono Arčibaldo Gilspio, faktinio Los Andželo valdytojo, sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir kilo maištas, kuriam vadovavo meksikiečių patriotas Kalifornijoje Chose Marija Floresomas. Nedidelė Gilspio įgula buvo išvyta jau [[rugpjūčio 23]] d., o jo paties buvo pasigailėta su sąlyga, kad jis nedelsdamas paliks Kaliforniją.

Stoktonas, sužinojęs apie sukilimą Kalifornijoje, pasiuntė kapitoną Viljamą Merviną su laivu į San Pedro miestą. Mervinas su 350 karių išsilaipino [[1846]] m. [[spalio 7]] d. Gilespis, tik juos išvydęs, sulaužė paliaubas su kaliforniečiais. Nauja ekspedicija skubiai išvyko į Los Andželą tikėdamasi pergalės. Susidūrime, pavadintame „Močiutės šautuvo mūšiu“, įsiaudrinę kaliforniečiai, vadovaujami Chose Antonio Karilio, Mervino jūreivius pasitiko šūviais iš vienos patrankos. Šie šūviai sukėlė paniką tarp amerikiečių ir jie pasitraukė į savo laivą „Savanna“, kur meksikiečiai negalėjo jų pasiekti. Šios kautynės dar žinomos kaip „Mūšis už Domingeso rančą“. Jo metu žuvo 14 amerikiečių, o meksikiečiai nuostolių nepatyrė. Kai atvyko amerikiečių pastiprinimas, kaliforniečiai pasinaudoję naktimi pasitraukė. Komandoras Stoktonas su dideliu pastiprinimu išsilaipino [[San Diegas|San Diege]].

Tuo metu [[generolas]] Stivenas Kirnis su Vakarų armija (apie 1700 kareivių) pasiekė [[Santa Fė (Naujoji Meksika)|Santa Fė]] [[Naujoji Meksika|Naujoje Meksikoje]] ir užėmė miestą. Po to Kirnis, su gerokai mežesniu būriu – apie 300 [[dragūnai|dragūnų]] – patraukė palei Gilo upės slėnį per dykumą į Kaliforniją. Po šio žygio būryje liko tik apie 150 karių. Generolą Kirnį dezinformavo vietiniai amerikiečių naujakuriai, tarp jų ir garsus žvalgas Kitas Sarsonas, teigdami, kad kaliforniečiai, iš principo yra bailiai ir greičiausiai bėgs, nei stos kautis. Kirni sužinojo, kad Andresas Piko ir jo sukilėliai iš Pietų Kalifornijos yra netoliese. [[1846]] m. [[gruodžio 6]] d. generolas Kirnis ir Vakarų armija, papildyta kapitono Gilspio žmonėmis įsivėlė į mūšį su mažesniu nei 150 žmonių meksikiečių būriu San Paskualio vietovėje. Meksikiečių raiteliai buvo pranašesni už amerikiečius, mėtydami ant jų [[lasas|lasus]], griaudami nuo arklių ir vilkdami žeme, kol aukos nemirdavo arba badydavo juos ilgomis kalifornietiškomis ietimis. Arčibaldas Gilspis buvo kelis kartus sužeistas, generolui Kirniui taip pat kliuvo su ietimi. Iš 150 amerikiečių kareivių 18 žuvo ir 13 buvo sužeista. Šis mūšis buvo lemiamas amerikiečių pralaimėjimas, po kurio jie atsisakė planų užimti Kaliforniją.

[[1846]] m. [[lapkričio 16]] d. įvyko dar vienas mūšis netoli nuo dabartinio Salinas-Veli. Kaliforniečiai vadovaujami Choakimo de la Torės paėmė į nelaisvę amerikiečių konsulą Tomasą Oliverį Larkiną ir laikė jį kaip karo belaisvį. Apie 100 kareivių, kuriems vadovavo Blufordas Tompsonas ir Čarlzas Burua, sutiko apie 130-ies meksikiečių būrį vadovaujamą Manuelio de Chesusa ir Choakimo de la Torės. Mūšis truko 20 minučių, kurio metu meksikiečiai nukovė 5 amerikiečius, tarp jų ir kapitoną Burua ir dar kelis sužeidė.

Stoktonas, atvykęs į pietų Kaliforniją susijungė su jūreiviais ir laimėjo du nedidelius mūšius, kurių dėka ėmė kontroliuoti [[San Diegas|San Diegą]] ir [[Los Andželas|Los Andželą]]. Kauengos susitarimas buvo pasirašytas [[1847]] m. [[sausio 13]] d. tarp Džono Čarlzo Frymonto ir generolo Andreso Piko ir užbaigė karinį konfliktą Kalifornijos teritorijoje.

== Karas Meksikos šiaurės rytuose ==
[[Vaizdas:Ustroopsmarchonmonterrey.jpg|thumb|300px|Mūšis prie Monterėjaus.]]
Pralaimėjimai prie Palo-Alto ir de la Palmos slėnyje sukėlė politinę betvarkę Meksikoje, kurią Antonio Lopez Santa Ana panaudojo savo politinės karjeros atgaivinimui ir grįžo iš savanoriškos tremties iš [[Kuba|Kubos]]. Jis amerikiečiams pažadėjo, kad jei jį praleis pro blokadą, jis susitars dėl taikos sudarymo ir parduos Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijas JAV. Tačiau atvykęs į [[Meksikas|Meksiką]], sulaužė susitarimą ir remdamasis savo karine patirtimi pasiūlė savo paslaugas Meksikos vyriausybei. Kai Santa Anas buvo paskirtas generolu, jis vėl išdavė, tik šį kartą savo vyriausybę ir užgrobė valdžią pasiskelbdamas prezidentu.

Didelės pajėgos, vadovaujamos [[Zachary Taylor|Zacharijaus Teiloro]], persikėlė per Rio Grandės upę. Jis užėmė Matomoroso miestelį, vėliau Kamargo (čia kurį laiką stovėjo, nes dalis kareivių susirgo viena iš daugelio ligų), po to patraukė į pietus ir blokavo [[Monterėjus|Monterėjaus]] miestą. Mūšis dėl Monterėjaus buvo itin kruvinas, abi pusės patyrė nemažų nuostolių. Amerikiečių lengvoji artilerija pasirodė neefektyvi prieš akmeninius miesto įtvirtinimus. Meksikos kareiviai vadovaujami generolo Pedro de Ampudja ir Šv. Patriko [[batalionas]] (airiai katalikai, palikę amerikiečių armiją ir perėję pas meksikiečius) gerai gynė miestą. Nepaisant to, pėstininkų padalinys ir Teksaso reindžeriai sugebėjo užimti keturias kalvas į vakarus nuo miesto kartu su sunkiąja artilerija. Tai leido amerikiečiams atakuoti miestą iš vakarų ir rytų. Patekę į miestą, užiminėjo namą po namo: kiekvieną „išvalydavo“ padegamųjų sprogmenų pagalba, kuriuos naudojo kaip granatas. Galiausiai Ampudja su savo žmonėmis buvo apsupti centrinėje aikštėje, kur teko derėtis. Teiloras sutiko, kad meksikiečių kariai evakuotųsi iš miesto ir po 8-ių savaičių paliaubų atvyktų perduoti miestą. Spaudžiamas [[Vašingtonas|Vašingtono]] Teiloras sulaužė paliaubas ir užėmė Saltilio miestą į pietus nuo Monterėjaus. Santa Ana atsakingu už miestų praradimą paskelbė Ampudją ir pažeminęs jį pareigose išsiuntė vadovauti nedideliam artilerijos batalionui.

[[1847]] m. [[vasario 22]] d. Santa Ana asmeniškai kartu su 20 tūkstančių karių armija išvyko kautis su Teiloru. Šis įsitvirtino apkasuose kalnų perėjoje netoli nuo Buenos Vistos sodybos su 4600 kareivių. Meksikiečių armijoje vyko masinis dezertyravimas ir į vietą Santa Ana atvyko tik su 15 tūkstančių karių. Tą pačią naktį jis pareikalavo, kad amerikiečiai pasiduotų, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Kitą rytą Santa Ana atakavo amerikiečių pozicijas iš flango, nusiuntęs kavaleriją ir dalį pėstininkų į viršų stačiais perėjos šlaitais, o pėstininkai tuo metu atakavo per centrą palei kelią vedantį į Bueno Vistą. Įvyko atkaklus mūšis, kurio metu amerikiečiai buvo arti pralaimėjimo, tačiau buvo išgelbėti kapitono Brekstono Brego vadovaujamų artileristų ugnies ir Džefersono Deiviso misipiečių raitųjų šaulių. Patyręs pralaimėjimą, Santa Ana pasitraukė kitą naktį, palikęs Teilorui kontroliuoti šiaurinę Meksiką. Vėliau šio mūšio sėkmę Teiloras panaudojo [[1848]] m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje.

== Skoto kampanija ==
[[Vaizdas:Battle of Chapultepec.jpg|thumb|300px|Mūšis už Čepulteko tvirtovę.]]
Vietoje to, kad sustiprintų Teiloro pozicijas tolesniam puolimui, prezidentas Dž. Polkas nusiuntė antrą armiją, vadovaujamą Vinfildo Skoto, laivais prie [[Verakrusas|Verakruso]], kad šis įsiveržtų į pagrindinius Meksikos rajonus. Polkas nepasitikėjo Teiloru, kuris, jo manymu, parodė nekompetenciją pasirašydamas paliaubas Monterėjuje. Taip pat į Teilorą prezidentas galėjo žiūrėti kaip į savo politinį konkurentą [[Baltieji rūmai|Baltuosiuose rūmuose]].

Pirmą kartą JAV istorijoje besiruošdamas Verakruso apgulčiai Skotas atliko [[desantas|desanto]] išlaipinimą. Dvylikos tūkstančių savanorių ir kareivių armija sėkmingai iškrovė amuniciją, ginklus ir arklius netoli miesto sienų. Miestą gynė Meksikos generolas Chuanas Moralesas su 3400 kareivių. [[Mortyra|Mortyros]] ir jūriniai pabūklai panaudoti griaunant miesto sienas ir siekiant psichologiškai palaužti pasipriešinimą. Miestas atsakė artilerijos ugnimi. Verakrusas pasidavė po dvylikos dienų trukusios apgulties. Amerikiečiai prarado 80 žmonių, o meksiekiečiai – apie 180, iš kurių dalis buvo civiliai. Apgulties metu amerikiečius guldė ir [[geltonoji karštligė]].

Po apgulties Skotas patraukė į [[Meksikas|Meksiko]] pusę su 8500 karių. Tuo metu Santa Ana įrenginėjo įtvirtinimus kanjone aplink pagrindinį kelią pusiaukelėje į sostinę netoli Sero Gordo kaimelio. Santa Ana apkasuose dislokavo dvylika tūkstančių kareivių ir artileriją palei kelią, kuriuo kaip manė, turėjo keliauti Skotas. Tačiau pastarasis į priekį pasiuntė 2600 [[dragūnai|dragūnus]] ir atidengusi ugnį meksikiečių artilerija per anksti išdavė savo pozicijas. Vietoje to, kad eitų pagrindiniu keliu, Skotas su kariuomene patraukė per laukinę vietovę ant aukštumų išdėstydamas artileriją ir patyliukais supdamas meksikiečius iš flangų. Nors Santa Ana jau buvo informuotas apie amerikiečių pozicijas, jo kariai nebuvo pasiruošę sekusiai atakai. Meksikiečių kariuomenė buvo sutriuškinta. Amerikiečiai neteko apie 400 karių, meksikiečiai apie 1000 ir dar 3000 pakliuvo į nelaisvę.

Gegužės mėnesį Skotas pasiekė [[Puebla (Meksika)|Pueblą]], tuo metu antrąjį pagal dydį Meksikos miestą. Miestiečiai pasidavė [[gegužės 15]] d. be pasipriešinimo, nes nemėgo prezidento Santa Anos. Po mūšio už Čepultepeką Meksikas liko atviras amerikiečių armijai ir vėliau buvo jų užimtas.

== Karo pabaiga ==
[[Vaizdas:Wpdms mexican cession.svg|thumb|250px|Teritorijos, kurias Meksika perleido JAV Gvadelupės – Hidalgo sutartimi 1848 m.]]
Gvadelupės – Hidalgo sutartis ({{es|Tratado de Guadalupe Hidalgo}}), pasirašyta [[1848]] m. [[vasario 2]] d. užbaigė JAV – Meksikos karą. Meksika valstijoms perleido [[Teksasas|Teksasą]], taip pat [[Kalifornija|Kaliforniją]], [[Nevada|Nevadą]], [[Juta|Jutą]] ir dalį dabartinių [[Koloradas (valstija)|Kolorado]], [[Arizona|Arizonos]], [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]] ir [[Vajomingas|Vajomingo]] valstijų teritorijų. Už tai Meksika gavo 18 mln. 250 tūkst. dolerių – pagal [[2000]] m. vidurio kursą - apie 627 mln. 520 tūkst. dolerių. Kai [[JAV senatas]] ratifikavo šią sutartį, išbraukė dešimtą straipsnį. Šiame straipsnyje buvo teigiama, kad JAV pripažįsta meksikiečių ir ispanų žemdirbius, o meksikiečiai gyvenantys užgrobtose teritorijose gaus tokias pat teises kaip ir Amerikos piliečiai.

== Priešininkai ==
Karo metu mirė apie 13 000 JAV kareivių, tačiau tik 1 700 iš jų žuvo mūšiuose. Kiti mirė nuo žaizdų ir ligų. Meksika prarado apie 25 000 žmonių.

Viena iš priežasčių, dėl kurių Meksikos nuostoliai kur kas didesni, buvo prastesnė ginkluotė. Jos armija naudojo dar [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] laikų britiškus šautuvus, o amerikiečiai buvo ginkluoti naujausiais JAV pagamintais šautuvais. Be to, meksikiečiai buvo apmokyti šaudyti ginklą laikant ties klubais, o amerikiečiai naudojo pažangesnį ginklo laikymo metodą – buožę atrėmus į petį, kas leido daug taikliau šaudyti.

Didžioji dalis Šv. Patriko bataliono (keli šimtai airių kareivių pasitraukę iš JAV armijos ir perbėgę pas meksikiečius) karių žuvo mūšyje prie Čurubusko. Apie 100 jų pateko į nelaisvę ir buvo pakarti kaip dezertyrai.

Paskutinis išgyvenęs konflikto dalyvis, Ouvenas Tomas Edgaras, mirė [[1929]] m. [[rugsėjo 3]] d., eidamas 98 metus.

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Monumentoalosniñosheroes.jpg|thumb|250px|left|Paminklas kadetams herojams Čapulteko parke Meksike.]]
Meksika prarado apie 1,3 mln. kvadratinių metrų plotą – tai buvo beveik pusė jos teritorijos. Karas sustiprino nacionalinės vienybės jausmą šalyje, kuris buvo išblėsęs po revoliucijos [[1821]] m.

Karas taip pat sąlygojo naujo tipo politikų atsiradimą, kuriems galiausiai pavyko atsikratyti Santa Anos viešpatavimo ir [[1857]] m. paskelbti liberalią [[respublika|respubliką]]. Vieni pirmųjų naujosios respublikos priimtų įsakymų skatino plačių šiaurinių Meksikos teritorijų kolonizavimą, kuo siekta išvengti galimo kitų žemių praradimo.

Prarastose teritorijose gyveno apie 8000 meksikiečių šeimų – apie 1000 Kalifornijoje ir apie 7000 Naujoje Meksikoje. Kai kurie grįžo į Meksiką, bet didžioji dalis pasiliko ir tapo JAV piliečiais.

Iki karo pabaigos likus mėnesiui JAV prezidentas Polkas buvo sukritikuotas Atstovų rūmų. Kritikos gavo ir generolas Teiloras už esą „nereikalingo“ karo palaikymą. Po šios kritikos, kur svarbų vaidmenį atliko [[Abraomas Linkolnas]], sekė detalus karo priežasčių tyrimas Kongrese.&lt;ref&gt;[http://memory.loc.gov/cgi-bin/ampage?collId=llcg&amp;fileName=020/llcg020.db&amp;recNum=102 Congressional Globe, 30th Session (1848) pp.93-95]&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;[http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?ammem/hlaw:@field(DOCID+@lit(hj04321)) House Journal, 30th Session (1848) pp.183-184]&lt;/ref&gt; Linkolno ataka prieš prezidentą sugadino jo karjerą [[Ilinojus|Ilinojuje]], nes čia karas buvo populiarus ir todėl nebuvo perrinktas kitai kadencijai.

Nors [[JAV vigų partija|vigai]] prieštaravo karui, [[1848]] m. prezidento rinkimuose kandidatu iškėlė [[Zachary Taylor|Zacharijų Teilorą]], akcentuodami jo ištikimybę ir slopindami jo veiksmų karo metu kritiką.

Čapulteko parke [[Meksikas|Meksike]] pastatytas paminklas šešiems paaugliams kadetams, kurie Čapulteko tvirtovės apgulties metu [[1847]] m. [[rugsėjo 18]] d. nenorėdami pakliūti į amerikiečių užkariautojų belaisvę nušoko nuo rūmų sienos. Praėjus beveik šimtumečiui po karo, [[1947]] m. [[kovo 5]] d., JAV prezidentas [[Harry S. Truman|Haris Trumanas]] padėjo vainiką prie paminklo pagerbdamas žuvusiuosius.

== Bibliografija ==
{{Meksikos istorija}}

=== Pirminiai šaltiniai ===
Polk: The Diary of a President, 1845–1849, Covering the Mexican War, the Acquisition of Oregon, and the Conquest of California and the Southwest.'' edited by Allan Nevins (1929)
* [http://www.gutenberg.net/etext/4367 ''Personal Memoirs of Ulysses S. Grant'']{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130705134405/http://www.gutenberg.org/ebooks/4367 |date=2013-07-05 }} from [[Project Gutenberg]]

=== Apžvalgos ===
* Bauer K. Jack. ''The Mexican War, 1846–1848''. Macmillan, 1974.
* Crawford, Mark; Heidler, Jeanne T.; Heidler, David Stephen, eds. ''Encyclopedia of the Mexican-American War'' (1999) (ISBN 1-57607-059-X)
* De Voto, Bernard, ''Year of Decision 1846'' (1942)
* Mayers, David; Fernández Bravo, Sergio A., «La guerra con México y los disidentes estadounidenses, 1846–1848» [The War with Mexico and US Dissenters, 1846-48]. ''Secuencia'' [Mexico] 2004 (59): 32-70. Issn: 0186-0348
* Meed, Douglas. ''The Mexican War, 1846–1848'' (2003). A short survey.
* Rodríguez Díaz, María Del Rosario. «Mexico’s Vision of Manifest Destiny During the 1847 War» ''Journal of Popular Culture'' 2001 35(2): 41-50. Issn: 0022-3840
* Smith, Justin Harvey. ''The War with Mexico.'' 2 vol (1919). Pulitzer Prize winner.

=== Karinė literatūra ===
* Bauer K. Jack. ''Zachary Taylor: Soldier, Planter, Statesman of the Old Southwest''. Louisiana State University Press, 1985.
* Eisenhower, John. ''So Far From God: The U.S. War with Mexico'', Random House (New York; 1989)
* Frazier, Donald S. ''The U.S. and Mexico at War'', Macmillan (1998)
* Hamilton, Holman, ''Zachary Taylor: Soldier of the Republic'' , (1941)
* Johnson, Timothy D. ''Winfield Scott: The Quest for Military Glory'', University Press of Kansas (1998)
* Foos, Paul. ''A Short, Offhand, Killing Affair: Soldiers and Social Conflict during the Mexican-American War'' (2002)
* Lewis, Lloyd. ''Captain Sam Grant'' (1950)
* Winders, Richard Price. ''Mr. Polk’s Army'' Texas A&amp;M Press (College Station, 1997)

=== Politinė ir diplomatinė literatūra ===
* Albert J. Beveridge; ''Abraham Lincoln, 1809–1858''. Volume: 1. 1928.
* Brack, Gene M. ''Mexico Views Manifest Destiny, 1821–1846: An Essay on the Origins of the Mexican War'' (1975).
* Fowler, Will. ''Tornel and Santa Anna: The Writer and the Caudillo, Mexico, 1795–1853'' (2000)
* Gleijeses, Piero. «A Brush with Mexico» ''Diplomatic History'' 2005 29(2): 223–254. Issn: 0145-2096 debates in Washington before war
* Graebner, Norman A. ''Empire on the Pacific: A Study in American Continental Expansion''. New York: Ronald Press, 1955.
* Graebner, Norman A. «Lessons of the Mexican War.» ''Pacific Historical Review'' 47 (1978): 325-42.
* Graebner, Norman A. «The Mexican War: A Study in Causation.» ''Pacific Historical Review'' 49 (1980): 405-26.
* Krauze, Enrique. ''Mexico: Biography of Power'', Harpers: 1997
* Pletcher David M. ''The Diplomacy of Annexation: Texas, Oregon, and the Mexican War''. University of Missouri Press, 1973.
* Price, Glenn W. ''Origins of the War with Mexico: The Polk-Stockton Intrigue''. University of Texas Press, 1967.
* Robinson, Cecil, ''The View From Chapultepec: Mexican Writers on the Mexican-American War,'' University of Arizona Press (Tucson, 1989)
* Ruiz, Ramon Eduardo. ''Triumph and Tragedy: A History of the Mexican People'', Norton 1992
* Schroeder John H. ''Mr. Polk’s War: American Opposition and Dissent, 1846–1848.'' University of Wisconsin Press, 1973.
* Sellers Charles G. ''James K. Polk: Continentalist, 1843–1846'' Princeton University Press, 1966.
* Smith, Justin Harvey. ''The War with Mexico.'' 2 vol (1919). Pulitzer Prize winner.
* Weinberg Albert K. ''Manifest Destiny: A Study of Nationalist Expansionism in American History'' Johns Hopkins University Press, 1935.
* Yáñez, Agustín. ''Santa Anna: Espectro de una sociedad'' (1996)

== Nuorodos ==
{{Commonscat|The War between the United States and Mexico Illustrated}}
* [http://www.tshaonline.org/handbook/online/articles/qdm02 ''The Handbook of Texas Online:'' Mexican War]
* [http://www.lnstar.com/mall/texasinfo/mexicow.htm ''The Mexican War'']
* [http://www.sonofthesouth.net/mexican-war/war.htm Mexican-American War Resources]
* [http://www.lnstar.com/mall/texasinfo/mexicow.htm Lone Star Internet]
* [http://www.pbs.org/kera/usmexicanwar PBS site of US-Mexican war program] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20031002064758/http://www.pbs.org/kera/usmexicanwar/ |date=2003-10-02 }}
* [http://www.loc.gov/rr/program/bib/ourdocs/Guadalupe.html Treaty of Guadalupe Hidalgo and related resources at the U.S. Library of Congress]
* [http://www.smithsonianeducation.org/educators/lesson_plans/borders/start.html Smithsonian teaching aids for «Establishing Borders: The Expansion of the United States, 1846-48»]
* [http://www.usa-presidents.info/pierce/mexican-war.html Franklin Pierce’s Journal on the March from Vera Cruz] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061027184404/http://www.usa-presidents.info/pierce/mexican-war.html |date=2006-10-27 }}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:JAV karai]]
[[Kategorija:Meksikos istorija]]
[[Kategorija:Amerikos karai]]
[[Kategorija:1846 metai]]
[[Kategorija:1848 metai]]</text>
      <sha1>jaae8dnhu5x5uk6jgw4aou86luwkx0m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SM Kėdainiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>229044</id>
    <redirect title="Kėdainių sporto centras" />
    <revision>
      <id>7851781</id>
      <parentid>1569495</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:46:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Kėdainių sporto centras#Futbolas]]</comment>
      <origin>7851781</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="54" sha1="h0pj1z5grnz35iqz5wvy0jzervh9bjj" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Kėdainių sporto centras#Futbolas]]</text>
      <sha1>h0pj1z5grnz35iqz5wvy0jzervh9bjj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Karys (žurnalas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>233267</id>
    <revision>
      <id>7851740</id>
      <parentid>7168505</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T15:57:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851740</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7483" sha1="2jmak24stoqled7ax31pgpo8slcisrw" xml:space="preserve">{{Infobox_magazine|
name                = Karys |
image               = [[Vaizdas:Kariškių žodis 1919.jpg|220px]]|
caption             = Pirmasis numeris, 1919 m. |
frequency           = mėnesinis|
category            = kariams, jaunimui, visuomenei|
chiefeditor         = |
editor              = Kazys Jonušas|
staff_writer        = |
photographer        = |
publisher           = [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]]|
founder             = |
foundation          = 1919 m.|
firstdate           = |
company             = |
headquarters        = |
ceased publication  = |
language            = lietuvių|
circulation         = |
ISSN                = |
website             = |
}}

'''Karys''' – [[Lietuvos kariuomenė]]s [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]], einantis nuo 1919 m. Skirtas kariams, jaunimui, visuomenei.

== Istorija ==
1919–1940 m. leistas [[Kaunas|Kaune]], nuo 1919 m. gegužės 22 d. iki 1920 m. spalio 23 d. Nr. 42 (74) vadinosi „Kariškių žodis“, 1941–1944 m. leistas [[Vilnius|Vilniuje]], 1944 m. pab. – 1945 m. – [[Vokietija|Vokietijoje]], 1950–1991 m. – [[Niujorkas|Niujorke]], nuo 1991 m. – Vilniuje.

Nuo 1928 m. Nr. 2-52 iki 1944 m. Nr. 1-25 – ''Lietuvos karių savaitinis laikraštis'', 1929 m. ''Lietuvos kariuomenės savaitinis laikraštis'', 1941–1944 m. ''savisaugos dalių savaitraštis'', 1945 m. ''lietuvių karių laikraštis'', 1991 m. Nr. 1-10 ''Krašto apsaugos departamento mėnesinis žurnalas'', 1991 m. Nr. 11 – 1997 m. Nr. 12 ''Krašto apsaugos ministerijos mėnesinis žurnalas'', 1998 m. Nr. 1 – 2000 m. Nr. 22 ''Krašto apsaugos ministerijos žurnalas'', 2000 m. Nr. 23 – 2001 m. Nr. 12 ''Lietuvos krašto apsaugos ministerijos žurnalas'', nuo 2002 m. ''mėnesinis žurnalas kariams''.

[[Vaizdas:Karys 1920 spalis.jpg|thumb|left|upright|1920 m. spalio numeris]]
Nuo 1919 m. leido [[Lietuvos krašto apsaugos ministerija]] Literatūros skyrius, 1920 m. Nr. 41 – 1921 m. Nr. 26 išleido [[Generalinis štabas|Generalinio štabo]] Literatūros skyrius, 1921 m. Nr. 27 – 1923 m. Nr. 52 – Krašto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 1 – 1924 m. Nr. 5 – Generalinio štabo Karo mokslo skyrius, 1924 m. Nr. 6 – 1927 m. Nr. 52 – Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrius, 1928 m. Nr. 1 – 1929 m. Nr. 13 – Lietuvos vyriausiojo štabo Karo mokslo valdyba, nuo 1929 m. – Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyrius, nuo 1941 m. Nr. 1 – Savisaugos dalinių inspekcija.

1919–1940 m. turėjo priedus atskiriems kariuomenės pulkams: [[Pirmasis pėstininkų pulkas|„1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulkas“]] (1927 m. rugpjūčio 14 d.) „Mūsų karių kapai“ (1927 m. lapkričio 23 d.) [[Penktasis pėstininkų pulkas|„5 pėstininkų D. L. K. Kęstučio pulkas“]] (1928 m. birželio 29 d.)ir kt., taip pat kurį laiką leido priedą [[gudų kalba]] „Bielorus voiskovy“ (red. [[Aleksandras Ružancovas]]).

Spausdino [[Valstybės spaustuvė]] bei „[[Spindulio spaustuvė]]“ Kaune, „[[Švyturio spaustuvė]]“ Vilniuje. [[Tiražas]] 1920 m. – 4000 egz., 1940 m. – 33 000 egz.&lt;ref&gt;{{ŽE|207}}&lt;/ref&gt;

== „Karys“ užsienyje ==
1944 m. pabaigoje – 1945 m. keli „Kario“ numeriai išleisti [[Vokietija|Vokietijoje]]. Nuo 1950 m. leistas kaip ''Pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesinis iliustruotas žurnalas'', ėjęs nuo 1950 m. lapkričio iki 1991 m. [[Niujorkas|Niujorke]] (JAV) kaip atgaivintas Nepriklausomoje Lietuvoje leistas leidinys. 1950–1951 m. leido [[Simas Urbonas]], nuo 1954 m. leido Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius, turėjo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje skyrių „Tremties trimitas“. Be karinių dalykų, daug spausdino istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Tiražas 1983 m. – 1650 egz. Žurnalo redakcija išleido karo istorijos ir kitokios tematikos knygų.

== Atkūrus Nepriklausomybę ==
[[Vaizdas:Karys2013.jpg|thumb|upright|2013 m. balandžio numeris]]

Nuo 1991 m. sausio 17 d. žurnalą leidžia [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]].

1992 m. prie jo prijungtas Niujorke leistas „Karys“. Iki 1994 m. buvo savaitinis, iki 1998 m. – mėnesinis, vėliau – vėl savaitinis, nuo 1999 m. – dvisavaitinis, nuo 2001 m. – vėl mėnesinis.

Žurnalą nuo 2012 m. rengia Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Karinės periodikos redakcija (taip pat rengia žurnalą [[Kardas (žurnalas)|„Kardas“]] ir informacinį leidinį [[Krašto apsauga|„Krašto apsauga“]]).

Žurnalas „Karys“ skirtas kariams ir plačiajai visuomenei. Jame spausdinami karinės tematikos straipsniai, fotoreportažai.

Nuo 2006 m. žurnalą spausdina Lietuvos kariuomenės karo [[kartografija|kartografijos]] centras, [[Domeikava|Domeikavoje]], [[Kauno rajonas|Kauno r.]]

Tiražas 1991 m. – 22 000, 2005 m. – 3000 egz.&lt;ref&gt;{{VLE|IX|443|[[Juozapas Vytas Urbonas]]|Karys (žurnalas)}}&lt;/ref&gt;, 2009 m. – 2500 egz., nuo 2016 m. kovo – 3000 egz.

== Bendradarbiai ==
Žurnale dirbo ir bendradarbiavo [[Konradas Aleksa]], [[Vaclovas Alksninis]], [[Pranas Alšėnas]], [[Petras Babickas]], [[Vladas Bakūnas (1908)|Vladas Bakūnas]], [[Kazimieras Viktoras Banaitis]], [[Stasys Butkus]] (1922–1940 m. Kaune, 1941–1944 m. Vilniuje ir 1950–1952 m. Niujorke, 1954–1961 m. redaktoriaus pavaduotojas), [[Jonas Kalnėnas]], [[Pranas Kaunas]], [[Antanas Mačiuika]], [[Vytautas Maželis]], [[Jonas Noreika]], [[Tomas Šarkus]], [[Gražutė Šlapelytė-Sirutienė]], [[Aleksandras Šimkus (1897)|Aleksandras Šimkus]], [[Balys Vosylius]] (1936–1938 m.), [[Egidijus Žičkus]] ir kiti žurnalistai bei kariuomenės specialistai.

== Redaktoriai ==
{{div col|2}}
* [[Petras Ruseckas]] – 1919 m. ir 1922–1925 m.;
* [[Vytautas Steponaitis]] – 1919–1920 m.;
* [[Jonas Martynas Laurinaitis]] – 1920–1921 m.;
* [[Kazys Kepalas]] – 1921–1922 m.
* [[Zigmas Kuzmickis]] – 1922 m.
* [[Petras Tarulis|Juozas Petrėnas]] – 1925 m.
* [[Antanas Majus]] – 1925–1927 m.
* [[Leonas Gustaitis]] – 1928 m.;
* [[Stanislovas Kuizinas]] – 1928 m. kovo 1 d. – spalio 11 d.;
* [[Juozas Balčiūnas-Švaistas]] – 1928–1935 m.;
* [[Juozas Tomkus]]
* [[Romualdas Burokas]]
* [[Tadas Šakmanas]]
* [[Petras Jakštas]]
* [[Simas Urbonas]] – nuo 1936 m. kovo 19 d. iki 1940 m. liepos 5 d. ir nuo 1950 m. lapkričio 23 d. iki 1951 m. gruodžio mėn.;
* [[Domas Penikas]] – 1952–1954 m.
* [[Zigmantas Raulinaitis]] – 1954–1984 m.
* [[Balys Raugas]] – nuo 1985 m. sausio 9 d. iki 1991 m. Nr. 6.
* [[Bronius Čekanauskas]] – 1991–1993 m.;
* [[Kęstutis Starinskas]] – 1993–1998 m.;
* [[Alina Meilūnaitė]]-Vaišvilienė – 1999–2004 m.; 2006 m.;
* [[Kazys Jonušas]] – 2004–2006 m. ir nuo 2006 m.
{{div col end}}

== Nuorodos ==
* [http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/karys.html Žurnalo „Karys“ elektroninės versijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101228200638/http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/karys.html |date=2010-12-28 }}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos karinė spauda]]
[[Kategorija:JAV lietuvių spauda]]
[[Kategorija:Vilniaus spauda]]
[[Kategorija:Kauno spauda]]</text>
      <sha1>2jmak24stoqled7ax31pgpo8slcisrw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Robertas Keturakis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>235651</id>
    <revision>
      <id>7851972</id>
      <parentid>7817732</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:08:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33891-09</username>
        <id>219202</id>
      </contributor>
      <comment>/* Bibliografija */</comment>
      <origin>7851972</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5140" sha1="ksifvzktd4xf94j8inzxld7dpjvo2xw" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| titulas = 
| vaizdas = 
| vaizdo plotis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1935|03|12|}}
| gimimo vieta = [[Jonučiai]], [[Garliavos valsčius]]
| mirė = {{Mirė|2021|10|26|1935|03|12}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]]e&lt;ref&gt;[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/i-paskutine-kelione-palydetas-poetas-r-keturakis-1049543 Į PASKUTINĘ KELIONĘ PALYDĖTAS POETAS R. KETURAKIS]. kaunodiena.lt. 2021-10-30. Nuoroda tikrinta 2021-11-16.&lt;/ref&gt;
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = 
| vaikai = 
| veikla = poetas, rašytojas, vertėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1963]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Robertas Keturakis''' ([[1935]] m. [[kovo 12]] d. [[Jonučiai|Jonučiuose]], [[Garliavos valsčius|Garliavos valsčiuje]] – [[2021]] m. [[spalio 26]] d. [[Kaunas|Kaune]])&lt;ref name = &quot;vle&quot;&gt;Ramutis Karmalavičius. [https://www.vle.lt/straipsnis/robertas-keturakis/ Robertas Keturakis]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-08-31. Nuoroda tikrinta 2021-10-27.&lt;/ref&gt; – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, rašytojas, vertėjas.

== Biografija ==
[[1963]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1967]]–[[1991]] m. dirbo žurnalo [[Nemunas (žurnalas)|„Nemunas“]], 1991–[[1997]] m. žurnalo [[Santara (žurnalas)|„Santara“]] redakcijose. [[1998]]–[[1999]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] leidyklos ir laikraščio „[[Kauno žinios]]“ redaktorius. Nuo [[1966]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys.

== Kūryba ==
Ankstyvojoje poezijoje vyrauja visuomeninės aktualijos, patetiškumas. Vėlesnėje poezijoje derinamos intymios ir retorinės intonacijos, miesto realijos ir kaimo, vaikystės prisiminimai. Vėlyvajai kūrybai būdinga politinių ir kultūros pokyčių problematika, individualios egzistencijos refleksija. Parašė apybraižų, pasakų knygą suaugusiesiems „Ahasferas“. Išvertė turkmėnų poeto S. Ovezberdyjevo rinkinį „Viltis“ ([[1981]] m.). Jo kūrinių paskelbta [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[Rusų kalba|rusų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] ir kitomis kalbomis.&lt;ref&gt;{{VLE|IX|778|[[Ramutis Karmalavičius]]|Robertas Keturakis}}&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
{{div col|2}}
* Saulėtekis kely: eilėraščiai. – Vilnius, 1961 m.
* Balti sparnai: eilėraščiai. – Vilnius, 1965 m.
* Saulabroliai: eilėraščiai. – Vilnius, 1969 m.
* Atspindžiai: eilėraščiai. – Vilnius, 1974 m.
* Vėluojančių gatvė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977 m.
* Reikia mylinčio žmogaus: publicistika. – Vilnius: Vaga, 1979 m.
* Veidą matau: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980 m.
* Kas mirksnį visur: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982 m.
* Perspėk kitus: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985 m.
* Likimus renkamės patys: publicistika. – Vilnius: Vyturys, 1986 m.
* Krintantis vakaro paukštis 1993 m.
* Neverk, mano broli, neverk 1995 m.
* Trys lelijos šventam Kazimierui: eilėraščiai. – Kaunas: Atmintis, 1996 m.
* Namai ant traškančio ledo: eseistika. – Kaunas: Spindulys, 1996 m.
* Erškėtrožė ant Santakos delno: eilėraščiai. – Kaunas: Varpas, 2000 m.
* Kulka Dievo širdy: romanas. – Kaunas: Nemunas, 2002 m.
* Ir niekad vėlai: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 m.
* Ahasferas, pasakos suaugusiesiems, 2005 m.
* Robertas Keturakis: bibliografinė rodyklė (sud. Birutė Ambrazevičiūtė, Virginija Tamašauskienė). – Kaunas: Adaksita, 2008. – 144 p. – ISBN 978-9955-631-21-7
* Jotvingiai: poema. – Kaunas, 2011 m.
* Nakties baltieji debesys: poezija. – Kaunas: PLC, 20016 m.
* Teesie: poezija. – Kaunas: PLC, 2019 m.
{{div col end}}

== Įvertinimas ==
{{External media
 |image1 = [https://www.kaunorasytojai.lt/wp-content/uploads/2024/03/800px-K-_P6L8748.jpg Robertas Keturakis (~2010 m.)]
}}
* 1988 m. „[[Poezijos pavasaris|Poezijos pavasario]]“ laureatas.
* [[2001]] m. laikraščio „Lietuvių balsas“ konkurso antroji premija už knygą „Kulka Dievo širdy“.
* [[2003]] m. [[Gerumo plyta]] – [[Kauno miesto savivaldybė]]s mero apdovanojimas už gerus darbus visuomenės labui.
* 2005 m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]].
* [[2006]] m. [[Jono Aisčio literatūrinė premija]] už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ bei „Ir niekad vėlai“.
* 2012 m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]].&lt;ref name = &quot;vle&quot;&gt;Ramutis Karmalavičius. [https://www.vle.lt/straipsnis/robertas-keturakis/ Robertas Keturakis]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-08-31. Nuoroda tikrinta 2021-10-27.&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Keturakis, Robertas}}
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]</text>
      <sha1>ksifvzktd4xf94j8inzxld7dpjvo2xw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Romualdas Marcinkus (1907)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>243365</id>
    <revision>
      <id>7851772</id>
      <parentid>7849665</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:37:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <origin>7851772</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7312" sha1="ksr2w6bahoka0uydteq3rdbqx7mtewz" xml:space="preserve">{{DISPLAYTITLE:Romualdas Marcinkus}}
{{Žmogaus biografija
| vardas = Romualdas Marcinkus
|fonas= mil
| paveikslėlis = Romualdas Marcinkus blank.png
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data  = {{Gimė|1907|07|22}}
| gimimo vieta = [[Jurbarkas]]
| mirties data  = {{Mirė|1944|03|29|1907|07|22}}
| mirties vieta = prie [[Gdanskas|Dancigo]],|  palaidotas =[[Poznanė]]je
| tėvai = Pranciškus Marcinkus &lt;br&gt; Honorata Saturnina Kroazė-Marcinkienė
| sutuoktinis = Aleksandra Lingytė-Marcinkienė
| vaikai = 
| veikla = karo lakūnas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos =  
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| žinomas = 
| apdovanojimai =
| parašas = 
| pastabos= 
 |vikiteka= Category:Romualdas Marcinkus
}}

'''Romualdas Marcinkus''' ([[1907]] m. [[liepos 22]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1944]] m. [[kovo 29]] d. prie [[Gdanskas|Dancigo]], palaidotas [[Poznanė]]je) – [[lakūnas]], [[Lietuvos kariuomenė]]s [[kapitonas]], parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris.

== Biografija ==
[[Kaunas|Kaune]] baigė vokiškos aukštesniosios realinės mokyklos šešias klases. Žaidė vokiečių, lenkų futbolo komandose. 1926–1929 m. mokėsi [[Kauno karo mokykla|Karo mokykloje]], 1930–1932 m. [[Aukštieji karininkų kursai|Vytauto Didžiojo karininkų kursų]] Aviacijos skyriuje.

Nuo 1933 m. lakūnų parašiutizmo instruktorius, parodomųjų šuolių meistras. 1933 m. birželio 17 d. susituokė su Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Aleksandra Lingyte.&lt;ref&gt;http://www.plienosparnai.lt/page.php?16&lt;/ref&gt;

1934 m. dalyvavo 25 dienų trijų [[ANBO-IV]] lėktuvų grandies, vadovaujamos [[Antanas Gustaitis (1898)|Antano Gustaičio]], 10 000 km skrydyje per Europą maršrutu Kaunas – [[Stokholmas]] – [[Kopenhaga]] – [[Amsterdamas]] – [[Briuselis]] – [[Londonas]] – [[Paryžius]] – [[Marselis]] – [[Roma]] – [[Udinė]] – [[Viena]] – [[Praha]] – [[Budapeštas]] – [[Bukareštas]] – [[Kijevas]] – [[Maskva]] – [[Didieji Lukai]] – Kaunas, aplankant 12 Europos valstybių. 1936 m. suteiktas kapitono laipsnis.

1940 m. išvyko iš Lietuvos, įstojo į [[Prancūzijos KOP|Prancūzijos armijos oro pajėgas]], Prancūzijai kapituliavus – į [[JK|Didžiosios Britanijos]] [[Royal Air Force|Karališkąsias oro pajėgas]]. Gruodžio 24 d. priimtas į RAF, suteiktas [[Jaunesnysis leitenantas|jaunesniojo leitenanto]] laipsnis.

1941 m. gegužės 1 d. baigė mokytis skraidyti su [[Naikintuvas|naikintuvu]] „[[Hawker Hurricane]]“ ir buvo paskirtas į britų KOP 1-ąją eskadrilę, dalyvavo oro mūšiuose su [[naciai]]s virš [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo]] ir [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], numušė vieną „[[Messerschmitt Bf 109|Messerschimitt Bf 109F]]&quot;.&lt;ref&gt;[http://jkgg.lt/karo-lakunas-ir-tarpukario-futbolo-legenda-romualdas-marcinkus/ Karo lakūnas ir tarpukario futbolo legenda Romualdas Marcinkus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221226213321/http://jkgg.lt/karo-lakunas-ir-tarpukario-futbolo-legenda-romualdas-marcinkus/ |date=2022-12-26 }}, Jurbarko krašto gidas.&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Romualdas Marcinkus (2).jpg|thumb|left|upright|Marcinkus Kaune]]
1942 m. vasario 12 d. vokiečiams numušus lėktuvą paimtas į nelaisvę. Nacių karo belaisviams lakūnams skirtame „Stalag Luft III“ lageryje [[Žaganis|Žaganyje]] netoli [[Zielona Gura|Zielona Guros]] kartu su kitais [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] aviacijos karininkais 1944 m. naktį iš kovo 24 d. į kovo 25 d. surengė pabėgimą – išsikastu požeminiu [[tunelis|tuneliu]]. Pabėgo 76 įvairių tautybių belaisviai, bet prie Šneidemūlio sugautas ir prie [[Gdanskas|Dancigo]] sušaudytas.&lt;ref&gt;{{VLE|XIV|253||Romualdas Marcinkus (1907)}}&lt;/ref&gt;

Palaidotas kapinėse prie Poznanės [[citadelė]]s.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20070120105900/http://www.ausra.pl/pdf/456.pdf Tomasz Lewandowski. Lietuvis karys]&lt;/ref&gt; Apie šį žygdarbį 1963 m. sukurtas filmas „[[Didysis pabėgimas]]“ (''The Great Escape'').

== Sportiniai pasiekimai ==
1926 m. žaidė [[KSK Kultus Kaunas|„Kauno KSK“]], 1927–1935 m. ir 1937–1938 m. „[[LFLS Kaunas]]“, [[1936]]–1937 m. [[FK Kovas Kaunas|„Kovas“]] futbolo komandose, 1927–1938 m. [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]je, nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. žaidžiantysis treneris. Su rinktine žaidė pasaulio čempionatų atrankos turnyruose, tarptautinėse draugiškose rungtynėse [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Suomija|Suomijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]].

* 1930 m. ir 1935 m. Pabaltijo taurės laimėtojas
* 1927 m. ir 1932 m. su „LFLS“ – Lietuvos futbolo čempionas
* 1936 m. su „Kovu“ – Lietuvos futbolo čempionas

== Įvertinimas ==
* 1934 m. [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
* 1939 m. Lietuvos karo aviacijos garbės ženklas „[[Plieno sparnai]]“
* „1939–1945 karo žvaigždė“, Didžioji Britanija, 2001 m., po mirties
* Europos aviacijos žvaigždė, Didžioji Britanija, 2001 m., po mirties
* 1939–1945 metų karo medalis, Didžioji Britanija, 2001 m., po mirties

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Romualdas Marcinkus 1933.JPG|Lietuvos spirdžio rinktinės žaidėjas Romualdas Marcinkus. Dailininko A. Čepo šaržas, 1933 m.
Vaizdas:Romualdas Marcinkus.Jonas Liorentas.Antanas Gustaitis.Juozas Namikas.Jonas Mikenas.Kazys Rimkevicius.near ANBO.jpg|Romualdas Marcinkus, [[Jonas Liorentas]], [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]], [[Juozas Namikas]], [[Jonas Mikėnas]], [[Kazys Rimkevičius]] prie [[ANBO]]
Vaizdas:The50Memorial.jpg|Sušaudytų karo lakūnų belaisvių kapas Poznanėje
&lt;/gallery&gt;

== Literatūra ==
* [http://jkgg.lt/karo-lakunas-ir-tarpukario-futbolo-legenda-romualdas-marcinkus/ Karo lakūnas ir tarpukario futbolo legenda Romualdas Marcinkus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221226213321/http://jkgg.lt/karo-lakunas-ir-tarpukario-futbolo-legenda-romualdas-marcinkus/ |date=2022-12-26 }}, Jurbarko krašto gidas.
* [[Gražina Sviderskytė]]. Uragano kapitonas. – V.: Artseria, 2004. – 327 p.: iliustr. – ISBN 9986-716-38-1
* {{VLE|XIV|253||Romualdas Marcinkus (1907)}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html Kapitonas Romualdas Marcinkus – tarpukario futbolo legenda] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html |date=2012-08-08 }}
* [[:en:The_Great_Escape_(film)|Filmas „Didysis pabėgimas“ en-Wiki]]

{{DEFAULTSORT:Marcinkus, Romualdas}}
[[Kategorija:Lietuvos karo lakūnai]]
[[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės kapitonai‎]]
[[Kategorija:Lietuvos parašiutininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]]
[[Kategorija:Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneriai]]
[[Kategorija:Didžiosios Britanijos karininkai]]</text>
      <sha1>ksr2w6bahoka0uydteq3rdbqx7mtewz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>256137</id>
    <revision>
      <id>7851882</id>
      <parentid>7846989</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T01:39:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>JB82</username>
        <id>13739</id>
      </contributor>
      <origin>7851882</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3651" sha1="2es9nm9o4jh14asgawuuy934do0fvrl" xml:space="preserve">{| class=&quot;toccolours&quot; style=&quot;float:right; margin:0 0 0.5em 1em;&quot;
!colspan=&quot;2&quot;|Roland Garros
|-
|colspan=&quot;2&quot;|[[Vaizdas:Roland_Garros.jpg|center]]
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Vieta'''
|[[Paryžius]]
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|
|[[Prancūzija]]
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Varžybų vieta'''
|Stade Roland Garros
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Kortų danga'''
|Gruntas
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Vyrų lentelės'''
|128S / 128Q / 64D
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Moterų lentelės'''
|128S / 96Q / 64D
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|'''Prizinis fondas'''
| [[Euras|€]] 16 150 460
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
!colspan=&quot;2&quot; style=&quot;background: #ddd;&quot;|Didžiojo kirčio turnyrai
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|{{flagicon|AUS}} [[Australijos atvirasis teniso čempionatas|Australian Open]]
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|{{flagicon|FRA}} '''French Open''' (Roland Garros)
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|{{flagicon|UK}} [[Vimbldono čempionatas|Wimbledon]]
|- style=&quot;vertical-align:top;&quot;
|{{flagicon|JAV}} [[US Open]] 
|}
'''Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas''' (toliau RG), {{en|French Open}} - vienas iš keturių [[Didysis kirtis (tenisas)|Didžiojo kirčio]] turnyrų. RG vyksta kiekvienais metais gegužės mėnesio pabaigoje ir birželio pradžioje [[Paryžius|Stade Roland Garros]] kortuose. Nuo turnyro pradžios iki [[1927]] m. jame buvo žaidžiama žolės dangos kortuose, o nuo [[1928]] m. ant lėtesnės ir reikalaujančios daugiau fizinės žaidėjų ištvermės - grunto dangos. RG yra antrasis [[Didysis kirtis (tenisas)|Didžiojo kirčio]] [[tenisas|teniso]] sezono turnyras. Turnyras pirmą kartą vyko [[1891]] m. 

== Varžybos ==
Kaip ir visuose Didžiojo kirčio turnyruose, yra vyrų ir moterų varžybos, taip pat yra mišriųjų dvejetų ir jaunesniųjų varžybos.

Turnyro metu Prancūzijoje būna pavasaris - vasara, šilta. Labai dažnai turnyro metu lyja lietus.

== Kortai ==
Pagrindiniai kortai yra Philippe Chatrier ir Suzanne Lenglen. 

Nuo pat turnyro gyvavimo pradžios žaidžiama ant grunto dangos.

[[Vaizdas:2012 French Open map-fr.svg|thumb|300px|left|]]
[[Vaizdas:Roland_Garros_02.JPG|thumb|300px|right|Suzanne Lenglen kortas Roland Garros turnyre.]]
{{clear}}

== Čempionai ==

* ''[[Roland Garros vyrų vienetų čempionai|Vyrų vienetų čempionai]]   laimi'' '''Coupe des Mousquetaires'''. (Muškietininkų taurė)
* ''[[Roland Garros moterų vienetų čempionės|Moterų vienetų čempionės]]  laimi'' '''Coupe Suzanne Lenglen'''. (Suzanos Lenglen taurė)
* ''Vyrų dvejetų čempionai   laimi'' '''Coupe Jacques Brugnon'''.  (Žako Brunono taurė)
* ''Moterų dvejetų čempionės laimi'' '''Coupe Simone Mathieu'''.  (Simonos Matieu taurė)
* ''Mišrių dvejetų čempionai laimi'' '''Coupe Marcel Bernard'''.  (Marselo Bernardo taurė)

=== Dabartiniai čempionai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|- bgcolor=&quot;#efefef&quot;
|width=&quot;50&quot;| '''Metai''' 
|width=&quot;175&quot;| '''Čempionas''' 
|width=&quot;150&quot;| '''Finalininkas''' 
|width=&quot;100&quot;| '''Rezultatas'''
|-
| [[2026]] || {{flagicon|GER}} '''[[Alexander Zverev]]''' || {{flagicon|ITA}} [[Flavio Cobboli]] || 6-1, 4-6, 6-4, 6&lt;sup&gt;5&lt;/sup&gt;-7, 6-1.
|}

{| class=&quot;wikitable&quot;
|- bgcolor=&quot;#efefef&quot;
|width=&quot;50&quot;| '''Metai''' 
|width=&quot;175&quot;| '''Čempionė''' 
|width=&quot;150&quot;| '''Finalininkė''' 
|width=&quot;100&quot;| '''Rezultatas'''
|-
| [[2026]] || {{flagicon|}} '''[[Mirra Andreeva]]''' || {{flagicon|POL}} [[Maja Chwalińska]] ||6–3, 6-2.
|}

== Nuorodos ==
http://www.rolandgarros.com/en_FR/

[[Kategorija:Teniso čempionatai]]
[[Kategorija:Prancūzijos tenisas]]
[[Kategorija:Prancūzijos sporto varžybos]]</text>
      <sha1>2es9nm9o4jh14asgawuuy934do0fvrl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Mūsų žinynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>273154</id>
    <revision>
      <id>7851743</id>
      <parentid>7169764</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:01:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851743</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2096" sha1="qcqe86m5m13x4uzsebb9rntz6cfi4qx" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Mūsų žinynas 1921 nr1.jpg|thumb|200px|„Mūsų žinynas“ pirmasis numeris, 1921 m.]]
'''Mūsų žinynas''' – [[Lietuva|Lietuvos]] karybos ir istorijos žurnalas, ėjęs 1921–1940 m. [[Kaunas|Kaune]]. 

== Istorija ==
Žurnalą įsteigė Krašto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyrius, leido Spaudos ir švietimo skyrius. Iki 1925 m. ėjo kas tris mėnesius, nuo 1929 m. – kas du, 1929–1940 m. – kas mėnesį. Nagrinėjo karo mokslo, karų istorijos, [[Lietuvos kariuomenė]]s organizacijos, karių rengimo ir auklėjimo, karinės ginkluotės, Lietuvos istorijos ir tarptautinių santykių raidos klausimus. Tiražas 1000 egz. (1928 m.). 

Leido priedus: [[Kardas (žurnalas)|„Kardas“]], 1925 m. „[[Karo archyvas]]“, „Karo literatūros rodyklė“, „Karo mokslų draugijos žinios“.&lt;ref&gt;{{VLE|XV|625||Mūsų žinynas}}&lt;/ref&gt;

Bendradarbiavo [[Jonas Basanavičius]], [[Petras Biržys]], [[Viktoras Biržiška]], [[Jurgis Byla]], [[Petras Bytautas]], [[Karolis Dineika]], [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]], [[Augustinas Janulaitis]], [[Paulius Galaunė]], [[Kazys Grinius (1899)|Kazys Grinius]], [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis]], [[Vaclovas Griganavičius]], [[Leonas Gustaitis]], [[Vladas Ingelevičius]], [[Augustinas Janulaitis]], [[Viktoras Jasaitis]], [[Maksimas Katchė]], [[Pranas Kaunas]], [[Stanislovas Kuizinas]], [[Kazys Ladiga]], [[Antanas Mačiuika]], [[Vladas Mieželis]], [[Kazys Musteikis]], [[Povilas Pakarklis]], [[Jonas Petruitis]], [[Petras Purėnas]], [[Antanas Simanas Rėklaitis]], [[Petras Ruseckas]], [[Aleksandras Ružancovas]], [[Kazys Škirpa]], [[Konstantinas Žukas]] ir kiti.&lt;ref&gt;{{ŽE|346}}&lt;/ref&gt;

== Redaktoriai ==
* [[Jonas Martynas Laurinaitis]] – 1920–1921 m.
* [[Vytautas Steponaitis]] – 1921–1925 m.
* [[Juozas Lanskoronskis]] – 1930–1934 m.
* [[Aleksandras Šimkus (1897)|Aleksandras Šimkus]] – 1934–1940 m.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos žurnalai]]
[[Kategorija:Kauno spauda]]
[[Kategorija:Lietuvos karinė spauda]]
[[Kategorija:Karybos istorijos mokslas Lietuvoje]]</text>
      <sha1>qcqe86m5m13x4uzsebb9rntz6cfi4qx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Adas Juškevičius</title>
    <ns>0</ns>
    <id>277345</id>
    <revision>
      <id>7851728</id>
      <parentid>7753358</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:38:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851728</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4085" sha1="sq56z1bdq3t4n9ply9nsseow5pdmlsy" xml:space="preserve">{{Krepšininkas
|image = [[Vaizdas:Fenerbahçe Men's Basketball vs Galatasaray Men's Basketball TSL 20180304 (62).jpg|250px]]
|playername=Adas Juškevičius
|dateofbirth={{Gimimo data|1989|01|3}}
|cityofbirth=
|countryofbirth=[[Kaunas]]
|currentclub= 
|height=1,94 m
|weight=89 kg
|position=[[Atakuojantis gynėjas]] / [[įžaidėjas]]
|years=[[2005]]–[[2008]]&lt;br /&gt;[[2007]]–[[2009]]&lt;br&gt;[[2009]]–[[2014]]&lt;br&gt;[[2010]]–[[2012]]&lt;br&gt;[[2013]]–[[2014]]&lt;br&gt;[[2014]]–[[2016]]&lt;br&gt;[[2016]]–[[2017]]&lt;br&gt;[[2017]]–[[2018]]&lt;br&gt;[[2018]]&lt;br&gt;[[2018]]–[[2019]]&lt;br&gt;[[2019]]–[[2022]]&lt;br&gt;[[2022]]&lt;br&gt;[[2022]]–[[2024]]&lt;br&gt;[[2024]]–[[2025]]&lt;br&gt;[[2025]]–[[2026]]
|clubs=[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]&lt;br /&gt;[[Kauno Kaunas Triobet|Kauno „Triobet“]]&lt;br&gt;[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]&lt;br&gt;→[[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]] (''skol.'')&lt;br&gt;→Brėmerhafeno „Eisbaren“ (''skol.'')&lt;br&gt;[[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos rytas“]]&lt;br&gt;[[Saragosos Basket 2002|Saragosos „Tecnyconta“]]&lt;br&gt;[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]&lt;br&gt;[[Stambulo Galatasaray (krepšinio klubas)|Stambulo „Galatasaray“]]&lt;br&gt;Nantero „Nanterre 92“&lt;br&gt;Permės „Parma“&lt;br&gt;Kremonos „Vanoli“&lt;br&gt;[[BC Wolves|Vilniaus „Wolves“]]&lt;br&gt;Ostruvo „Stal“&lt;br&gt;[[BC Astana|Astanos „Astana“]]
|pointsaverage=
|nationalteam = {{Krep|LTU|1}}
|nationalyears = 2014–2019
|nationalpoints =
|ntupdate = 2014
}}

'''Adas Juškevičius''' (g. [[1989]] m. [[sausio 3]] d.) – Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis atakuojančiuoju gynėju arba įžaidėju.

== Karjera ==
[[2010]] paskolintas [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupio“]] klubui.&lt;ref&gt;http://thehoopsmarket.blogspot.com/2010/08/rudupis-lands-adas-juskevicius-and.html&lt;/ref&gt; [[2011]] m. [[rugsėjo 30]] d. A. Juškevičius ir vėl buvo paskolintas Prienų klubui.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Juškevičius grįžta į „Rūdupį“ |url=https://www.basketnews.lt/news-42660-juskevicius-grizta-i-rudupi.html |date=2011-09-30 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}&lt;/ref&gt; Pasibaigus sutarčiai su Kauno klubu, ji vėl buvo pratęsta dvejiems metams.&lt;ref&gt;http://sportas.delfi.lt/basketball/paskutiniai-zalgirio-pirkiniai-olafayetteas-ir-ajuskevicius.d?id=59297131&lt;/ref&gt;
[[2014]]–[[2016]] m. rungtyniavo [[Vilniaus Lietuvos rytas|Vilniaus „Lietuvos ryto“]] klube.&lt;ref&gt;http://www.delfi.lt/sportas/krepsinis/buves-zalgirietis-a-juskevicius-keliasi-i-lietuvos-ryta.d?id=65088523&lt;/ref&gt;

[[2018]] m. rugpjūčio pradžioje pasirašė vienerių metų sutartį su Rusijos Permės „Parma“ klubu.&lt;ref&gt;https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/adas-juskevicius-keliasi-i-rusija-klausys-maksvycio-nurodymu.d?id=81898917&lt;/ref&gt; [[2022]] m. kovo pradžioje pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Italijos krepšinio lyga|Italijos krepšinio lygos]] dugne esančia Kremonos „Vanoli“ komanda.&lt;ref&gt;https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/juskevicius-is-saltos-rusijos-keliasi-i-italija.d?id=89632003&lt;/ref&gt;

[[2022]] m. liepos pradžioje grįžo į Lietuvą ir pasirašė dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti, su „BC Wolves“ klubu.&lt;ref&gt;https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/oficialu-juskevicius-jungiasi-prie-wolves-komandos.d?id=90669851&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==

* [[2008]] m. Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas.
* [[2015]] m. [[LKL]] vicečempionas
* [[2016]] m. [[Karaliaus Mindaugo taurė]]s čempionas

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{krepČempTitle}}
{{krepČempOliTitle}}
{{krepČempOli|[[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|Rio de Žaneiras 2016]]|7|9,3|3,3|0|1,3|100 %|40 %|- %}}
{{krepČempPasTitle}}
{{krepČempPas|[[2014 m. pasaulio krepšinio čempionatas|Ispanija 2014]]|4|19,1|8,2|1,4|1,6|39,1 %|48,1 %|89,5 %}}
{{krepČempŽemTitle}}
{{krepČempŽem|[[2017 m. Europos krepšinio čempionatas|Europa 2017]]|9|19,5|7,2|1,2|1,7|71,4 %|50 %|60 %}}
|}

== Šaltiniai ==

{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Juškevičius, Adas]]
[[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]]</text>
      <sha1>sq56z1bdq3t4n9ply9nsseow5pdmlsy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos didysis kunigaikštis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>282631</id>
    <revision>
      <id>7851888</id>
      <parentid>7764731</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:35:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851888</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34909" sha1="tgzwbf331ycvocccsdr3tilt302x434" xml:space="preserve">{{redirect|Ldk|Apie valstybę|Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė}}
{{Infolentelė
 | above       = Lietuvos didysis kunigaikštis
 | headerstyle = background-color:#eee;
 | image       = [[Vaizdas:Coat of arms of the Grand Duchy of Lithuania.svg|120px]]
 | caption     = [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas]]
 | header1     = Detalės
 | label2      = Kreipinys
 | data2       = Jo Didenybė{{Efn|Formaliai vartotas tik karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]].}}
 | label3      = Pirmas
 | data3       = [[Mindaugas]]
 | label4      = Paskutinis
 | data4       = [[Stanislovas Poniatovskis]]
 | label5      = Rezidencija
 | data5       = Mindaugo pilis, [[Voruta]] &lt;small&gt;(1253−1263 m.)&lt;/small&gt;&lt;br /&gt;[[Gedimino bokštas|Gedimino pilis]], [[Vilnius]] &lt;small&gt;(XIII a. pab. − XV a. pab.)&lt;/small&gt;&lt;br /&gt;[[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai]], Vilnius &lt;small&gt;(XV a. pab. − 1665 m.)&lt;/small&gt;
}}

'''Lietuvos didysis kunigaikštis''' ({{La|Magnus dux Lituaniae}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], gyvavusios nuo XIII a. iki 1795 m., valdovo [[titulas]].

Lietuvoje [[didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] titulas įsigalėjo [[Vytautas|Vytauto]] valdymo metais (~1392–1430), oficialiai patvirtintas 1401 m. [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus–Radomo sutartimi]]. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedroje]] vykdavo naujojo didžiojo kunigaikščio [[inauguracija|inauguracijos]], tais laikais tai buvo vadinama „pakėlimu“. [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]] 1564 m. atsisakius Lietuvos sosto paveldėjimo teisės ir 1569 m. sudarius [[Liublino unija|Liublino uniją]] su [[Lenkijos karalystė|Lenkija]] buvo atsisakyta [[insignija|insignijų]] ir atskiro pakėlimo. Didžiojo kunigaikščio titulas buvo naudojamas greta [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliaus]] titulo. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] dokumentuose jis buvo minimas iki valstybės žlugimo 1795 m. Formaliai iki pat 1917 m. [[Caras|Rusijos carai]] taip pat vadinosi Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.

Lietuvoje XIV–XV a. buvo būdinga stipri didžiojo kunigaikščio valdžia. Didysis kunigaikštis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teisėjas. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima, tačiau griežtos paveldėjimo tvarkos nebuvo. Faktiškai teises į didžiojo kunigaikščio sostą turėjo visi jo sūnūs, todėl ilgą laiką sostas galėjo pereiti bet kuriam iš jų.

Pirmasis Lietuvos valdovas Mindaugas taip pat karūnavosi [[Lietuvos karalystė|Lietuvos karaliumi]] (taip 1918 m. tituluotas ir [[Mindaugas II]]). Lietuvos didieji kunigaikščiai dažnai turėjo kitų valstybių titulų, svarbiausi pateikti lentelėje.

== Sąrašas ==
{{Pagr|Sąrašas:Lietuvos didieji kunigaikščiai}}

=== [[Mindaugo giminė]] (1236–1267) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas || Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Karalius&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Mindaugas]]'''}}&lt;br /&gt; 1236 – 1253&lt;br /&gt;''(didysis kunigaikštis)''&lt;br /&gt; &lt;hr /&gt; 1253 – 1263&lt;br /&gt;''(karalius)''|| [[File:Mindaugas (99259281).jpg|100px]] || ~1203&lt;hr/&gt;Mitinio kunigaikščio [[Ringaudas|Ringaudo]] sūnus ||&lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; Mortos sesuo (N. N.)&lt;br/&gt; 2 vaikai &lt;hr/&gt;&lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Morta Mindaugienė|Morta]]&lt;br/&gt; 2 vaikai || 1263&lt;br /&gt; [[Agluona (Latvija)|Agluona]]&lt;br /&gt; Nužudytas [[Treniota|Treniotos]] arba [[Daumantas|Daumanto]]&lt;br /&gt; (apie 60 metų) || [[Debeliacija]] &lt;hr/&gt; Mitinio kunigaikščio [[Ringaudas|Ringaudo]]&lt;br /&gt;sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Treniota]]'''}}&lt;br /&gt; 1263 – 1264|| [[File:Treniota.jpg|100px]] || ''Nežinoma'' &lt;hr/&gt;Mindaugo sesers (N. N.) ir [[Vykintas|Vykinto]] sūnus || ''Nežinoma''&lt;br/&gt; 1 vaikas || 1264&lt;br /&gt; Nužudytas Mindaugo sūnui [[Vaišvilkas|Vaišvilkui]]&lt;br/&gt;ištikimų tarnų
| Debeliacija &lt;hr/&gt; [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnėnas
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Vaišvilkas]]'''}}&lt;br/&gt;arba '''Vaišelga''', '''Laurušas'''&lt;br /&gt; 1264 – 1267|| [[File:Vojshalk.png|100px]] || ''Nežinoma'' &lt;hr/&gt;[[Mindaugas|Mindaugo]] ir jo pirmosios žmonos (N. N.) sūnus || Nevedė ir vaikų&lt;br /&gt;neturėjo
| 1268&lt;br /&gt; Nužudytas [[Levas Danilovičius|Levo Danilovičiaus]]|| Debeliacija &lt;hr/&gt; [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnus
|-
|
|
|}

=== Iš [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo]] kilęs valdovas (1267–1269) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas || Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Švarnas]]'''}}&lt;br /&gt; 1267 – 1269||[[File:Князь_Шварн.jpg|100px]]|| ~1230&lt;br/&gt; [[Haličas]] &lt;hr/&gt;[[Danielius Haličietis|Danieliaus Haličiečio]] sūnus  || Mindaugo duktė (N. N.)&lt;br/&gt;Vaikų neturėjo || ~1269&lt;br/&gt; [[Chelmas]]&lt;br /&gt;(apie 39 metų)
| Suteiktas [[Vaišvilkas|Vaišvilko]] &lt;hr/&gt; Vaišvilko svainis
|-
|}

=== [[Mindaugo giminė]] (1269–1285) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas || Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Traidenis]]'''}}&lt;br /&gt; 1270 – 1282||[[File:Lithuanian Grand Duke Traidenis.JPG|100px]]|| 1220 || Liudmila&lt;br/&gt; 1 vaikas|| 1282&lt;br/&gt; [[Kernavė]]&lt;br/&gt; (62 metų) || Debeliacija &lt;hr/&gt; Galimas [[Mindaugas|Mindaugo]]&lt;br/&gt;giminaitis
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Daumantas]]'''}}&lt;br /&gt;arba '''Domantas'''&lt;br /&gt; 1282 – 1285
| || ''Nežinoma'' ||''Nežinoma'' || 1285 m. kovo 3 d.&lt;br /&gt;Žuvo mūšyje prie [[Tverė|Tverės]]|| Galimas [[Mindaugas|Mindaugo]]&lt;br/&gt;sūnus
|-
|}

=== [[Gediminaičiai]] (1285–1440) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas |||  Herbas  !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Butigeidis]]'''}}&lt;br /&gt; 1285 – 1291|| [[File:Budzikid._Будзікід_(M._Barvicki,_1908).jpg|frameless|100px]] || ''Nežinomas'' || ''Nežinoma'' &lt;hr/&gt; [[Skalmantas|Skalmanto]]&lt;br /&gt; sūnus (?)
| ''Nežinoma'' ||1291 || Galimas [[Daumantas|Daumanto]]&lt;br /&gt;giminaitis
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Butvydas]]'''}}&lt;br /&gt;arba '''Budivydas''', '''Putavyras''', '''Pukuveras''', '''Putuveras'''&lt;br /&gt; 1291 – 1295|| [[File:Пукувер_Будивид.jpg|frameless|100px]]|| ''Nežinomas'' || ''Nežinoma'' &lt;hr/&gt; [[Skalmantas|Skalmanto]]&lt;br /&gt; sūnus (?)
| ''Nežinoma'' || ~1294–1295 || [[Butigeidis|Butigeidžio]] brolis
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Vytenis]]'''}}&lt;br /&gt; 1295 – 1316||[[File:Witenes.PNG|frameless|100px]]|| ''Nežinomas'' || 1260 &lt;hr/&gt;[[Butvydas|Butvydo]] sūnus || Vikinda&lt;br/&gt; 1 vaikas|| 1316&lt;br /&gt; (56 metų) || [[Butvydas|Butvydo]] sūnus
|- 
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Gediminas]]'''}}&lt;br /&gt; 1316 – 1341||[[File:Gediminas, the Grand Duke of Lithuania, painted in 1709.png|100px]]|| ''Nežinomas'' || ~1275 &lt;hr/&gt;[[Butvydas|Butvydo]] sūnus || [[Jaunė]]&lt;br/&gt;13 vaikų || ~1341&lt;br /&gt; [[Raudonė]]&lt;br /&gt;(apie 66 metų) || [[Butvydas|Butvydo]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Jaunutis]]'''}}&lt;br /&gt; 1341 – 1345||[[File:Князь_Евнутий.jpg|frameless|100px]]|| ''Nežinomas'' || ~1306−1309 &lt;hr/&gt;[[Gediminas|Gedimino]] ir&lt;br/&gt;[[Jaunė|Jaunės]] sūnus|| ''Nežinoma''&lt;br/&gt; 3 vaikai || ~1366&lt;br /&gt; (57−60 metų) || [[Gediminas|Gedimino]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt; &lt;small&gt; ''(dvivaldystė su Kęstučiu)'' &lt;/small&gt;&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Algirdas]]'''}}&lt;br /&gt; 1345 – 1377 ||[[File:Algirdas kunigaikštis.jpg|100px]]|| [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]] || ~1296 &lt;hr/&gt;[[Gediminas|Gedimino]] ir&lt;br /&gt;[[Jaunė|Jaunės]] sūnus|| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Marija Vitebskietė]]&lt;br /&gt; 6 vaikai &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Julijona Tverietė]]&lt;br/&gt; 8 vaikai|| ~1377&lt;br /&gt; [[Maišiagala]]&lt;br /&gt;(apie 81 metų) || Debeliacija &lt;hr/&gt; [[Gediminas|Gedimino]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt; &lt;small&gt; ''(dvivaldystė su Kęstučiu)'' &lt;/small&gt;&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Jogaila Algirdaitis]]'''}}&lt;br /&gt; 1377 m. gegužės mėn.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1381 m. rugpjūčio mėn.||[[File:Žygimont Aŭgust-Jagajła. Жыгімонт Аўгуст-Ягайла (K. Aleksandrovič, 1790).jpg|100px]]|| [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || ~1352−1362&lt;br/&gt; [[Vilnius]] &lt;hr/&gt;[[Algirdas|Algirdo]] ir [[Julijona Tverietė|Julijonos&lt;br /&gt;Tverietės]] sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Jadvyga]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Ona Celietė]]&lt;br /&gt; 1 vaikas &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(3)&lt;/span&gt; [[Elžbieta Granovska]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(4)&lt;/span&gt; [[Sofija Alšėniškė]]&lt;br/&gt; 2 vaikai || 1434 m. birželio 1 d.&lt;br /&gt; [[Horodokas (Lvovas)|Horodokas]]&lt;br /&gt; (72−82 metų) || [[Algirdas|Algirdo]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Kęstutis]]'''}}&lt;br /&gt; 1381 – 1382 || [[File:Kiejstut.JPG|100px]] || [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]] || ~1297&lt;br/&gt; [[Senieji Trakai]] &lt;hr/&gt;[[Gediminas|Gedimino]] ir&lt;br /&gt;[[Jaunė|Jaunės]] sūnus|| [[Birutė]]&lt;br/&gt; 3 vaikai|| 1382&lt;br /&gt; [[Krėva]]&lt;br /&gt; Įkalintas, nužudytas&lt;br/&gt; Jogailos įsakymu&lt;br /&gt; (84–85 metų) || Debeliacija &lt;hr/&gt; [[Gediminas|Gedimino]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Jogaila Algirdaitis]]'''}}&lt;br /&gt;1382 m. rugpjūčio 3 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1434 m. birželio 1 d.||[[File:Žygimont Aŭgust-Jagajła. Жыгімонт Аўгуст-Ягайла (K. Aleksandrovič, 1790).jpg|100px]]|| [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || ~1352−1362&lt;br/&gt; [[Vilnius]] &lt;hr/&gt;[[Algirdas|Algirdo]] ir [[Julijona Tverietė|Julijonos&lt;br /&gt;Tverietės]] sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Jadvyga]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Ona Celietė]]&lt;br /&gt; 1 vaikas &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(3)&lt;/span&gt; [[Elžbieta Granovska]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(4)&lt;/span&gt; [[Sofija Alšėniškė]]&lt;br /&gt; 2 vaikai || 1434 m. birželio 1 d.&lt;br /&gt; [[Horodokas (Lvovas)|Horodokas]]&lt;br /&gt; (72−82 metų) || Debeliacija &lt;hr/&gt; [[Algirdas|Algirdo]]&lt;br /&gt;sūnus
|-
|-
! colspan=&quot;7&quot; |'''1385 m. pasirašyta [[Krėvos unija]]'''&lt;br/&gt;&lt;small&gt;[[Lenkijos karalystė|Lenkija]] ir [[LDK|Lietuva]] ''de jure'' valdomos vieno monarcho, tačiau lieka atskiros valstybės.&lt;/small&gt;
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Jogaila Algirdaitis]]'''}}&lt;br /&gt;1382 m. rugpjūčio 3 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1434 m. birželio 1 d.||[[File:Žygimont Aŭgust-Jagajła. Жыгімонт Аўгуст-Ягайла (K. Aleksandrovič, 1790).jpg|100px]]|| [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || ~1352−1362&lt;br/&gt; [[Vilnius]] &lt;hr/&gt;[[Algirdas|Algirdo]] ir [[Julijona Tverietė|Julijonos&lt;br /&gt;Tverietės]] sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Jadvyga]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Ona Celietė]]&lt;br /&gt; 1 vaikas &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(3)&lt;/span&gt; [[Elžbieta Granovska]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(4)&lt;/span&gt; [[Sofija Alšėniškė]]&lt;br /&gt; 2 vaikai || 1434 m. birželio 1 d.&lt;br /&gt; [[Horodokas (Lvovas)|Horodokas]]&lt;br /&gt; (72−82 metų) || [[Algirdas|Algirdo]] sūnus
|-
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Skirgaila]]'''}}&lt;br /&gt; 1386 – 1392 ||[[File:Skirgajła._Скіргайла_(A._Guagnini,_1578).jpg|100px]]|| [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]]|| ~1353–1354&lt;br/&gt; [[Vilnius]] &lt;hr /&gt;[[Algirdas|Algirdo]] ir [[Julijona Tverietė|Julijonos&lt;br /&gt;Tverietės]] sūnus
| Nevedė ir vaikų&lt;br/&gt;neturėjo || 1397 m. sausio 11 d.&lt;br /&gt; [[Kyjivas]]&lt;br/&gt; Galimai nunuodytas&lt;br/&gt; [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|rusų stačiatikių]]&lt;nowiki/&gt;nurodymu&lt;br /&gt; (42−44 metų) || Suteiktas [[Jogaila|Jogailos]] &lt;hr/&gt; [[Algirdas|Algirdo]] sūnus &lt;hr/&gt; Pašalintas [[Jogaila|Jogailos]]
|-
|-
! colspan=&quot;7&quot; |'''1392 m. pasirašyta [[Astravos sutartis]]'''&lt;br/&gt;&lt;small&gt;Po konflikto su Jogaila Vytautas ir jo įpėdiniai ''de jure''&lt;br/&gt;valdo kaip [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliaus]] vietininkai iki 1440 m.&lt;/small&gt;
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Vytautas Didysis]]'''}}&lt;br/&gt;1392 rugpjūčio 4 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1430 m. spalio 27 d.||[[File:Vitaŭt Vialiki. Вітаўт Вялікі (XVIII).jpg|100px]]|| [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]] || ~1350&lt;br/&gt; [[Senieji Trakai]] &lt;hr/&gt;[[Kęstutis|Kęstučio]] ir&lt;br/&gt;[[Birutė|Birutės]] sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Ona Vytautienė|Ona]]&lt;br /&gt; 1 vaikas &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Julijona Alšėniškė]]&lt;br/&gt;Vaikų neturėjo || 1430 m. spalio 27 d.&lt;br /&gt; [[Trakai]]&lt;br /&gt; (apie 80 metų) || Suteiktas [[Jogaila|Jogailos]] &lt;hr/&gt; [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Švitrigaila]]'''}}&lt;br /&gt; 1430 spalio mėn.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1432 m. rugpjūčio 1 d.||[[File:Svitrigaila (118503655).jpg|frameless|100x100px]]||  [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]] || Before 1370&lt;br/&gt; [[Vilnius]] &lt;hr/&gt;[[Algirdas|Algirdo]] ir [[Julijona Tverietė|Julijonos&lt;br /&gt;Tverietės]] sūnus || Ona Tverietė&lt;br/&gt; 1 vaikas || 1452 m. vasario 10 d.&lt;br /&gt; [[Luckas]]&lt;br /&gt;(apie 82 metų) || [[Algirdas|Algirdo]] sūnus
|-
|Didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Žygimantas Kęstutaitis]]'''}}&lt;br /&gt; 1432 – 1440 ||[[File:Žygimont Kiejstutavič. Жыгімонт Кейстутавіч (XIX).jpg|100px]]||  [[File:COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.svg|100px]] || 1365&lt;br/&gt; [[Trakai]] &lt;hr/&gt;[[Kęstutis|Kęstučio]] ir&lt;br /&gt;[[Birutė|Birutės]] sūnus|| ''Nežinoma''&lt;br/&gt; 1 vaikas|| 1440 m. kovo 20 d.&lt;br /&gt; [[Trakai]]&lt;br /&gt; Nužudytas Švitrigailos šalininkų&lt;br /&gt; (75 metų) || [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus
|-
|}

=== [[Jogailaičiai]] (1440–1569) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas |||  Herbas  !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Kazimieras IV Jogailaitis]]'''}}&lt;br /&gt; 1440 birželio 29 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1492 m. birželio 7 d.||[[File:Kazimier Jagajłavič. Казімер Ягайлавіч (1645).jpg|100px]]||  [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || {{Nowrap|1427 m. lapkričio 30 d.}}&lt;br/&gt; [[Krokuva]] &lt;hr/&gt;[[Jogaila|Jogailos]] ir [[Sofija Alšėniškė|Sofijos&lt;br /&gt;Alsėniškės]] sūnus || [[Elžbieta Habsburgaitė]]&lt;br/&gt; 13 vaikų || {{Nowrap|1492 m. birželio 7 d.}}&lt;br /&gt; [[Gardino Senoji pilis|Gardinas]]&lt;br /&gt; (64 metų) || [[Jogaila|Jogailos]] sūnus
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Aleksandras Jogailaitis]]'''}}&lt;br /&gt; 1492 m. liepos 30 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1506 m. rugpjūčio 19 d.||[[File:Aleksander Jagiellonczyk (275208).jpg|100px]]||  [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || 1461 m. rugpjūčio 5 d.&lt;br/&gt; [[Krokuva]] &lt;hr/&gt;[[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaitės]] sūnus || [[Elena Maskvietė]]&lt;br/&gt; Vaikų neturėjo|| 1506 m. rugpjūčio 19 d.&lt;br /&gt; [[Vilnius]]&lt;br /&gt; (45 metų) || [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero IV&lt;br /&gt;Jogailaičio]] sūnus
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Žygimantas I Senasis]]'''}}&lt;br /&gt;1506 m. gruodžio 8 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1548 m. balandžio 1 d.||[[File:Kulmbach Sigismund I the Old.jpg|100px]]||  [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || 1467 m. sausio 1 d.&lt;br/&gt; [[Kozenicės]] &lt;hr/&gt;[[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaitės]] sūnus  || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Barbora Zápolya|Barbora Zapojajė]]&lt;br /&gt; 2 vaikai &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Bona Sforca]]&lt;br/&gt; 6 vaikai|| 1548 m. balandžio 1 d.&lt;br /&gt; [[Krokuva]]&lt;br /&gt; (81 metų) || [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero IV&lt;br /&gt;Jogailaičio]] sūnus
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Žygimantas II Augustas]]'''}}&lt;br /&gt;1548 m. balandžio 1 d.&lt;br/&gt;–&lt;br/&gt;1572 m. liepos 7 d. ||[[File:Cranach the Younger Sigismund II Augustus.jpg|100px]]||  [[File:COA Jagiellon.svg|100px]] || 1520 m. rugpjūčio 1 d.&lt;br/&gt; [[Krokuva]] &lt;hr/&gt;[[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] ir [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]] sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Elžbieta Habsburgaitė (1526-1545)|Elžbieta Habsburgaitė]]&lt;br /&gt;Vaikų neturėjo &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Barbora Radvilaitė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(3)&lt;/span&gt; [[Kotryna Habsburgaitė]]&lt;br/&gt; Vaikų neturėjo|| 1572 m. liepos 7 d.&lt;br /&gt; [[Knišinas]]&lt;br /&gt; (51 metų) || [[Žygimantas Senasis|Žygimanto I&lt;br /&gt;Senojo]] sūnus
|-
! colspan=&quot;7&quot; |'''1569 m. pasirašyta [[Liublino unija]]'''&lt;br/&gt;&lt;small&gt;[[Lenkijos karalystė|Lenkija]] ir [[LDK|Lietuva]] sujungtos į bendrą valstybę – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]].&lt;/small&gt;
|-
|}

=== Didieji kunigaikščiai – Abiejų Tautų Respublikos valdovai (1569–1795) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas |||  Herbas  !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Žygimantas II Augustas]]'''}}&lt;br /&gt;{{Nowrap|1548 m. balandžio 1 d.}}&lt;br /&gt; ''(atskirų valstybių)'',&lt;br /&gt;1569 m. liepos 1 d.&lt;br /&gt;''(bendros Respublikos)''&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1572 m. liepos 7 d.
| [[File:Cranach the Younger Sigismund II Augustus.jpg|100px]]
| [[File:COA Jagiellon.svg|100px]]
| {{Nowrap|1520 m. rugpjūčio 1 d.}}&lt;br /&gt; [[Krokuva]]&lt;hr /&gt;[[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] ir [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]]&lt;br /&gt;sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Elžbieta Habsburgaitė (1526-1545)|Elžbieta Habsburgaitė]]&lt;br /&gt;Vaikų neturėjo&lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Barbora Radvilaitė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo &lt;hr /&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(3)&lt;/span&gt; [[Kotryna Habsburgaitė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo
| 1572 m. liepos 7 d.&lt;br /&gt; [[Knišinas]]&lt;br /&gt; (51 metų)
| Paveldėtas&lt;hr /&gt; Pirmasis bendrai renkamas Lenkijos ir Lietuvos valdovas 

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Henrikas Valua|'''Henrikas III Valua''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1573 m. gegužės 16 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1575 m. gegužės 12 d.
| [[File:Henri III - portrait after Jean Decourt - Musée Condé.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Henri de Valois as lifelong king of Poland.svg|100px]]
| 1551 m. rugsėjo 19 d.&lt;br /&gt;[[Fontenblo]]&lt;hr /&gt;[[Henrikas II|Henriko II]] ir [[Kotryna Mediči|Kotrynos Mediči]] sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Liudvika Lotaringietė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo
| 1589 m. rugpjūčio 2 d.&lt;br /&gt;[[Sen Klu]]&lt;br /&gt;(37 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;Išvyko 1574 m. paveldėjęs [[Prancūzijos karalystė|Prancūzijos]] sostą&lt;hr /&gt;Tarpuvaldis iki 1575 d.

|-
|Lenkijos karalienė&lt;br /&gt; ir Lietuvos didžioji kunigaikštienės&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Ona Jogailaitė|'''Ona Jogailaitė''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;&lt;br /&gt;1575 m. gruodžio 15 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1587 m. rugpjūčio 19 d.&lt;br /&gt;''(de facto),''&lt;br /&gt;1596 m. rugsėjo 9 d.&lt;br /&gt;''(de jure)''
| [[File:Kober Anna Jagiellon as a widow.jpg|100px]]
| [[File:COA Jagiellon.svg|100px]]
| 1523 spalio 18 d.&lt;br /&gt;[[Krokuva]]&lt;hr /&gt;[[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] ir [[Bona Sforca|Bonos Sforcos]] duktė
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Steponas Batoras]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo
| 1596 m. rugsėjo 9 d.&lt;br /&gt;[[Varšuva]]&lt;br /&gt;(72 metų)
| Išrinkta bendravalde su [[Steponas Batoras|Stepono Batoru]]&lt;hr /&gt;Valdovė iki Batoro [[Elekcinis seimas|išrinkimo]] ir karūnacijos 1576 m. gegužės mėn.&lt;hr /&gt;Valdė po vyro mirties iki sūnėno išrinkimo 

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;'''[[Steponas Batoras]]'''&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1576 m. gegužės 1 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1586 m. gruodžio 12 d.
| [[File:Riehl Portrait of Stephen Bathory.jpg|100px]]
| [[File:Bathory coat of arms.svg|100px]]
| 1533 m. rugsėjo 27 d.&lt;br /&gt;[[Šimleu Silvaniėjus]]&lt;hr /&gt;Ištvano Batoro (''Báthory István'') ir Katalinos Telgedi (''Katalin Telegdi'') sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Ona Jogailaitė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo
| 1586 m. gruodžio 12 d.&lt;br /&gt;[[Gardinas]]&lt;br /&gt;(53 metų)
| Išrinktas bendravaldžiu su [[Ona Jogailaitė|Ona Jogailaite]]&lt;hr /&gt;Prieš tapdamas karaliumi buvo [[Transilvanijos kunigaikštystė|Transilvanijos kunigaikštis]]

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Zigmantas Vaza|'''Zigmantas III''']]&lt;/big&gt;&lt;br/&gt;arba '''Žygimantas III'''&lt;br /&gt;1587 m. rugpjūčio 19 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1632 m. balandžio 30 d.
| [[File:Rubens Sigismund III Vasa.jpg|100px]]
| [[File:Polish House of Vasa Coa.svg|100px]]
| 1566 m. birželio 20 d.&lt;br /&gt;[[Gripsholmo pilis|Gripsholmas]]&lt;hr /&gt;Švedijos karaliaus [[Jonas III|Jono III]] ir [[Kotryna Jogailaitė|Kotrynos Jogailaitės]] sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Ona Habsburgaitė]]&lt;hr /&gt;&lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Konstancija Habsburgaitė]]
| 1632 m. balandžio 30 d.&lt;br /&gt;[[Varšuva]]&lt;br /&gt;(65 metų)
| Išrinktas, [[Ona Jogailaitė|Onos Jogailaitės]] sūnėnas&lt;hr /&gt;Lenkijos sostinę perkėlė iš [[Krokuva|Krokuvos]] į [[Varšuva|Varšuvą]]&lt;hr /&gt;[[Švedijos karalius]] iki nuvertimo 1599 m.
|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Vladislovas Vaza|'''Vladislovas IV''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1632 m. lapkričio 8 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1648 m. gegužės 20 d.
| [[File:Rubens Władysław Vasa.jpg|100px]]
| [[File:Polish House of Vasa Coa.svg|100px]]
| 1595 m. birželio 9 d.&lt;br /&gt;[[Lobzuvas]]&lt;hr /&gt;[[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] ir [[Ona Habsburgaitė|Onos Habsburgaitės]] sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Cecilija Renata Habsburgaitė]]&lt;hr /&gt;&lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Liudvika Marija Gonzaga]]
| 1648 m. gegužės 20 d.&lt;br /&gt;[[Merkinė]]&lt;br /&gt;(52 metų)
| Išrinktas (paveldėjo)&lt;hr /&gt;Nominalus [[Švedijos karalius]], išrinktas [[Rusijos caras|Rusijos caru]] (1610–1613) Respublikos kariuomenei užėmus [[Maskva|Maskvą]]

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Jonas Kazimieras Vaza|'''Jonas II Kazimieras''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1648 m. lapkričio 20 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1668 m. rugsėjo 16 d.
| [[File:Schultz John II Casimir Vasa.jpg|100px]]
| [[File:Polish House of Vasa Coa.svg|100px]]
| 1609 m. kovo 22 d.&lt;br /&gt;[[Krokuva]]&lt;hr /&gt;[[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] ir [[Konstancija Habsburgaitė|Konstancijos Habsburgaitės]] sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Marie Louise Gonzaga|Liudvika Marija Gonzaga]]&lt;hr /&gt;&lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; [[Claudine Françoise Mignot|Klodina Fransuaza Minjo]]
([[morganatinė santuoka]])
| 1672 m. gruodžio 16 d.&lt;br /&gt;[[Neveras]]&lt;br /&gt;(63 metų)
| Išrinktas (paveldėjo)&lt;hr /&gt;Anksčiau buvo [[kardinolas]]&lt;hr /&gt;Nominalus [[Švedijos karalius]]&lt;hr /&gt;[[Abdikacija|Abdikavo]]

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;'''[[Mykolas Kaributas Višnioveckis]]'''&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1669 m. birželio 19 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1673 m. lapkričio 10 d.
| [[File:King Michael Korybut Wisniowiecki.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Michal Korybut Wisniowiecki as king of Poland.svg|100px]]
| {{Nowrap|1640 m. gegužės 31 d.}}&lt;br /&gt;[[Bilis Kaminas]]&lt;hr /&gt;[[Jeremijus Mykolas Višnioveckis|Jeremio Višnioveckio]] ir Gryzeldos Konstancijos Zamoiskos sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Eleonora Marija Habsburgaitė]]&lt;br /&gt; Vaikų neturėjo
| 1673 m. lapkričio 10 d.&lt;br /&gt;[[Lvivas]]&lt;br /&gt;(33 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;[[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|Bajoras]], karvedžio sūnus

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;'''[[Jonas Sobieskis|Jonas III Sobieskis]]'''&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1674 m. gegužės 19 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1696 m. birželio 17 d.
| [[File:Schultz John III Sobieski.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Jan Sobieski as king of Poland.svg|100px]]
| {{Nowrap|1629 m. rugpjūčio 17 d.}}&lt;br /&gt;[[Oleskos pilis|Oleska]]&lt;hr /&gt;Jakubo Sobieskio ir [[Sofija Teofilė Danilovičiuvna|Zofijos Teofilos]] sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Marija Kazimiera]]&lt;br /&gt; 13 vaikų
| 1696 m. birželio 17 d.&lt;br /&gt;[[Vilanuvo rūmai|Vilanuvas]]&lt;br /&gt;(66 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;[[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|Bajoras]]&lt;hr /&gt;Iškilus karvedys

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Augustas II|'''Augustas II Striprusis''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1697 m. rugsėjo 15 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1706 m.&lt;br /&gt;''(pirmas valdymas)''
| [[File:August II the Strong.PNG|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Wettin kings of Poland.svg|100px]]
| 1670 m. gegužės 12 d.&lt;br /&gt;[[Dresdenas]]&lt;hr /&gt;[[Jonas Jurgis III (Saksonija)|Jono Jurgio III]] ir princesės Onos Sofijos Danės sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; Kristina Eberhardina Brandenburg-Bairoit&lt;br /&gt;1 vaikas&lt;br /&gt;(su žmona)
| 1733 m. vasario 1 d.&lt;br /&gt;[[Varšuva]]&lt;br /&gt;(62 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;Taip pat [[Saksonijos kurfiurstas]]&lt;hr /&gt;[[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo I]] nuverstas 1706 m. [[Didysis Šiaurės karas|Didžiojo Šiaurės karo]] metu

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Stanislovas Leščinskis|'''Stanislovas I Leščinskis''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1704 m. liepos 12 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1709 m. liepos 8 d.&lt;br /&gt;''(pirmas valdymas)''
| [[File:Mányoki Stanislaus Leszczyński.png|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Stanislaus Leszczynski as king of Poland.svg|100px]]
| 1677 m. spalio 20 d.&lt;br /&gt;[[Lvivas]]&lt;hr /&gt;Rafalo Leščinskio ir Anos Jablonovskos sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Kotryna Opalinska]]&lt;br /&gt; 2 vaikai
| 1766 m. vasario 23 d.&lt;br /&gt;[[Liunevilio rūmai|Liunevilis]]&lt;br /&gt;(88 metų)
| Išrinktas (uzurpavo)&lt;hr /&gt;Valdovu paskelbtas 1704, karūnuotas 1705 m.,1706 m. iš valdžios pašalino [[Augustas II|Augustą II]]&lt;hr /&gt;Nuverstas 1709 m.

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;[[Augustas II Stiprusis|'''Augustas II Striprusis''']]&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1709 m. liepos 8 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1733 m. vasario 1 d.&lt;br /&gt;''(antras valdymas)''
| [[File:August II (1670-1733).jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Wettin kings of Poland.svg|100px]]
| 1670 m. gegužės 12 d.&lt;br /&gt;[[Dresdenas]]&lt;hr /&gt;[[Jonas Jurgis III (Saksonija)|Jono Jurgio III]] ir princesės Onos Sofijos Danės sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; Kristina Eberhardina Brandenburg-Bairoit&lt;br /&gt;1 vaikas&lt;br /&gt;(su žmona)
| 1733 m. vasario 1 d.&lt;br /&gt;[[Varšuva]]&lt;br /&gt;(62 metų)
| Sugrąžintas į sostą

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;'''&lt;big&gt;[[Stanislovas Leščinskis|Stanislovas I Leščinskis]]&lt;/big&gt;'''&lt;br /&gt;1733 m. rugsėjo 12 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1736 m. vasario 26 d.&lt;br /&gt;''(antras valdymas)''
| [[File:Portrait of Stanisław I Leszczyński.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Stanislaus Leszczynski as king of Poland.svg|100px]]
| 1677 m. spalio 20 d.&lt;br /&gt;[[Lvivas]]&lt;hr /&gt;Rafalo Leščinskio ir Anos Jablonovskos sūnus
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Kotryna Opalinska]]&lt;br /&gt; 2 vaikai
| 1766 m. vasario 23 d.&lt;br /&gt;[[Liunevilio rūmai|Liunevilis]]&lt;br /&gt;(88 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;Jį išrinkus kilo [[ATR įpėdinystės karas]]&lt;hr /&gt;[[Augustas III|Augusto III]] nuverstas 1736 m.

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;'''[[Augustas III]]'''&lt;/big&gt;&lt;br /&gt;1733 m. spalio 5 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1763 m. spalio 5 d.
| [[File:Louis de Silvestre - Portrait of Augustus III of Poland (after 1733) - Google Art Project.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Wettin kings of Poland.svg|100px]]
| 1696 m. spalio 17 d.&lt;br /&gt;[[Dresdenas]]&lt;hr /&gt;[[Augustas II|Augusto II]] ir Kristinos Eberhardinos Brandenburg-Bairoit
| &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; [[Marija Juozapa Habsburgaitė]]&lt;br /&gt; 16 vaikų
| 1763 m. spalio 5 d.&lt;br /&gt;[[Dresdenas]]&lt;br /&gt;(66 metų)
| Išrinktas (uzurpavo), išrinktas&lt;hr /&gt;Taip pat [[Saksonijos kurfiurstas]]&lt;hr /&gt;Valdovu paskelbtas 1733, karūnuotas 1734 m.&lt;hr /&gt;1736 m. nuvertė [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovą I]]

|-
|Lenkijos karalius&lt;br /&gt; ir Lietuvos didysis kunigaikštis&lt;br /&gt;&lt;big&gt;'''[[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovas II Augustas]]'''&lt;/big&gt;&lt;br/&gt;arba '''Stanislovas Augustas Poniatovskis'''&lt;br /&gt;1764 m. rugsėjo 7 d.&lt;br /&gt;–&lt;br /&gt;1795 m. lapkričio 25 d.
| [[File:Vigee Stanislaw Augustus.jpg|100px]]
| [[File:Coat of Arms of Stanislaus Augustus as king of Poland.svg|100px]]
| 1732 m. sausio 17 d.&lt;br /&gt;[[Voučynas]]&lt;hr /&gt;[[Stanislavas Poniatovskis|Stanislavo Poniatovskio]] ir [[Konstancija Čartoriska|Konstancijos Čartoriskos]] sūnus
| Nevedė
| 1798 m. vasario 1 d.&lt;br /&gt;[[Sankt Peterburgas]]&lt;br /&gt;(66 metų)
| Išrinktas&lt;hr /&gt;[[Bajorai (Lietuva ir Lenkija)|Bajoras]]&lt;hr /&gt;Paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdymas baigėsi [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|valstybės padalijimais]]
|}

=== [[Urachų dinastija|Urachai]] (1918) ===

{| style=&quot;background:#FFFFFF; text-align:center; width:100%&quot; class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;width:22.5%&quot; | Vardas !! style=&quot;width:100px&quot; | Portretas |||  Herbas  !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Gimė !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Santuoka ir vaikai !! style=&quot;width:17.5%&quot; | Mirė !! style=&quot;width:17.5%&quot; {{!}} Įpėdinystės pagrindas
|-
|Karalius&lt;br /&gt;{{Big|'''[[Mindaugas II]]'''}}&lt;br /&gt; 1918 m. liepos 11 d.&lt;br /&gt; –&lt;br /&gt;1918 m. lapkričio 2 d.||[[File:Mindaugas II.jpg|100px]]||  [[File:Wappen des Herzogs von Urach.svg|100px]] || {{Nowrap|1864 m. gegužės 30 d.}}&lt;br/&gt; [[Monakas]] &lt;hr/&gt;Uracho hercogo Vilhelmo ir Monako princesės Florestinos sūnus || &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(1)&lt;/span&gt; Amelija Vitelsbach&lt;br /&gt; 9 vaikai &lt;hr/&gt; &lt;span style=&quot;color:gray&quot;&gt;(2)&lt;/span&gt; Princesė Viltrūda Bavarė&lt;br/&gt; Vaikų neturėjo|| 1928 m. kovo 24 d.&lt;br /&gt; [[Rapalas]]&lt;br /&gt; (63 metų)
| ''De jure'' valdovo instituto atkūrimas &lt;hr/&gt; Pakviestas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] &lt;hr/&gt; Sosto pasiūlymas atšauktas
|-
|}

==LDK monarchų valdymo metai==
&lt;timeline&gt;
ImageSize=width:1250 height:auto barincrement:12
PlotArea=top:10 bottom:30 right:130 left:20
AlignBars=justify

DateFormat=yyyy
Period=from:1200 till:1572
TimeAxis=orientation:horizontal
ScaleMajor=unit:year increment:100 start:1200
ScaleMinor=unit:year increment:10  start:1200

Colors=
  id:canvas      value:rgb(1,1,1)
  id:br     value:rgb(0.5,0.5,1)
  id:sw     value:rgb(0.85,0.35,0)
  id:su     value:orange
  id:cw     value:rgb(0.8,0.8,0.8)
  id:hg      value:rgb(0.2,1,0.2)
  id:eon    value:Black
  id:du     value:red
  id:fa     value:yellow
  id:ba     value:green

Backgroundcolors=canvas:canvas

BarData=
  barset:Rulers
  bar:eon

PlotData=
  align:center textcolor:black fontsize:8 mark:(line,black) width:25 shift:(0,-5)
  bar:eon color:eon

  from: 1239   till:    1263   color:  br   
  from: 1263   till:    1264   color: sw   
  from: 1264   till:    1267   color: su   
  from: 1267   till:    1268   color: cw   
  from: 1269   till:    1281   color: hg   
  from: 1282   till:    1285   color: eon   
  from: 1285   till:    1377   color: du   text:[[Gediminaičiai]]
  from: 1377   till:    1381   color: fa   
  from: 1381   till:    1382   color: ba   
  from: 1382   till:    1392   color: fa 
  from: 1392   till:    1430  color: ba text:[[Kęstutaičiai]]
  from: 1430   till:    1432  color: du  
  from: 1432   till:    1440  color: ba  
  from: 1440   till:    1572  color: fa  text:[[Jogailaičiai]]

  width:5 align:left fontsize:S shift:(5,-4) anchor:till
  barset:Rulers

  from: 1239   till:    1263   color:  br   text:[[Mindaugas]]

  from: 1263   till:    1264   color: sw   text:[[Treniota]]

  from: 1264   till:    1267   color: su   text:[[Vaišelga]]

  from: 1267   till:    1268   color: cw   text:[[Švarnas]]

  from: 1269   till:    1281   color: hg   text:[[Traidenis]]

  from: 1282   till:    1285   color: eon   text:[[Daumantas]]

  from: 1285 till: 1291 color:du text:[[Butigeidis]]
  from: 1291 till: 1295 color:du text:[[Butvydas]]
  from: 1295 till: 1315 color:du text:[[Vytenis]]
  from: 1316 till: 1341 color:du text:[[Gediminas]]
  from: 1341 till: 1345 color:du text:[[Jaunutis]]
  from: 1345 till: 1377 color:du text:[[Algirdas]]
 
  from: 1377 till: 1381 color:fa text:[[Jogaila]]

  from: 1381 till: 1382 color:ba text:[[Kęstutis]]

  from: 1382 till: 1392 color:fa text:[[Jogaila]]

  from: 1392 till: 1430 color:ba text:[[Vytautas]]

  from: 1430 till: 1432 color:du text:[[Švitrigaila]]

  from: 1432 till: 1440 color:ba text:[[Žygimantas Kęstutaitis]]

  from: 1440 till: 1492 color:fa text:[[Kazimieras Jogailaitis]]
  from: 1492 till: 1506 color:fa text:[[Aleksandras]]
  from: 1506 till: 1544 color:fa text:[[Žygimantas Senasis]]
  from: 1544 till: 1572 color:fa text:[[Žygimantas Augustas]]

  barset:skip
&lt;/timeline&gt;

== Šaltiniai ==
* Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas (sud. Vytautas Spečiūnas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 151 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01535-8
* Lietuvos valdovai (sud. [[Zigmantas Kiaupa]]). – Kaunas: Šviesa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04521-7
* Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2008. – 408 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05213-3
* Lietuvos valdovai: enciklopedinis žinynas (sud. Nelija Asadauskienė). – Kaunas: Šviesa, 2009. – 200 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-05494-6

== Pastabos ==
{{Notelist}}

== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:Ankstyvieji lietuvių kunigaikščiai|Ankstyvieji (XIII a.) lietuvių kunigaikščiai]]
* [[Sąrašas:Lietuvos didieji kunigaikščiai|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių sąrašas]]
* [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]
* [[Lietuvos karalystė]]

[[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai| ]]
[[Kategorija:Monarchų titulai]]</text>
      <sha1>tgzwbf331ycvocccsdr3tilt302x434</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šablonas:Country data Kvebekas</title>
    <ns>10</ns>
    <id>282934</id>
    <revision>
      <id>7851959</id>
      <parentid>6689877</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:53:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kurcke</username>
        <id>209059</id>
      </contributor>
      <comment>Coat of arms of Quebec (without crown).svg The crown was officially removed from the Québec coat of arms on 23 January 2026. Source: https://www.quebec.ca/gouvernement/portrait-quebec/drapeau-symboles-nationaux/armoiries</comment>
      <origin>7851959</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="431" sha1="hx3l9ty3pxrqfa6g7pbflg5dxoy6pj0" xml:space="preserve">{{ {{{1&lt;noinclude&gt;|country showdata&lt;/noinclude&gt;}}}
| alias           = Kvebekas
| shortname alias = Kvebekas
| flag alias      = Flag of Quebec.svg
| countryname = {{{countryname|Kvebekas&lt;!-- MUST MATCH SUFFIX OF PAGENAME!! --&gt;}}}
| arms alias      = Coat of arms of Quebec (without crown).svg
| isoKod = 	CA-QC
| genitive = Kvebeko
| variant = {{{variant|}}}
| size = {{{size|}}}
| name = {{{name|}}}
| altlink = {{{altlink|}}}
}}</text>
      <sha1>hx3l9ty3pxrqfa6g7pbflg5dxoy6pj0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Moko kalnas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>297560</id>
    <revision>
      <id>7851804</id>
      <parentid>7258758</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:33:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851804</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="939" sha1="boc2vv7047lwvd6l9oc4fk7h6xgq8yg" xml:space="preserve">{{Kalnas
| Pavadinimas = {{PAGENAME}}
| Paveikslėlis =Morro do Moco, Huambo, Angola.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Moko kalnas
| Aukštis =2620
| Žemynas = [[Afrika]]
| Šalys = {{flag|ANG}}
| Kalnynas =  [[Bijė plokščiakalnis]] 
  | map=Angola1
  | lat_degrees =12 | lat_minutes = 28| lat_seconds =0| lat_direction =S 
  | long_degrees = 15 | long_minutes =  10| long_seconds =0 | long_direction =E
|map_width  =230 
| Pirmasis įkopimas(metai) = 
| Įkopęs žmogus = 
| Vikiteka = Category:Mount Moco
}}
'''Moko kalnas''' ({{pt|Morro do Moco}}) – kalnas vakarų [[Angola|Angoloje]], [[Bijė plokščiakalnis|Bijė plokščiakalnyje]], [[Huambo provincija|Huambo provincijoje]], į šiaurės vakarus nuo [[Huambas|Huambo]]. Aukščiausias visoje šalyje. Aukštis 2620 m&lt;ref&gt;http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11210&lt;/ref&gt;.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Angolos geografija]]
[[Kategorija:Afrikos kalnai]]</text>
      <sha1>boc2vv7047lwvd6l9oc4fk7h6xgq8yg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dilolo ežeras</title>
    <ns>0</ns>
    <id>297674</id>
    <revision>
      <id>7851803</id>
      <parentid>7196927</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:33:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851803</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1489" sha1="1122bawllkzzwaxla1wm8ti0tlq19cc" xml:space="preserve">{{Infolentelė ežeras 
| pavadinimas = Dilolo ežeras
| vieta = {{flag|Angola}}
| plotas = ?
| paveiksliukas = Dilolo Lake.jpg
| fotopav = Palydovinė Dilolo ežero nuotrauka
| krantas =  
| kilme =  
| vidgylis =  
| didgylis = 
| turis =  
| iteka =  
| isteka =  
| map= Angola1
  | lat_degrees =11| lat_minutes =30|lat_seconds = 0| lat_direction =S  
  | long_degrees =22| long_minutes =1| long_seconds =0| long_direction = E
|map_width  =230
}}
'''Dilolo ežeras''' ({{pt|Lago Dilolo}}) – ežeras rytų [[Angola|Angoloje]], [[Mošiko provincija|Mošiko provincijoje]], didžiausias šalyje. Telkšo plynaukštėje, 1445 m aukštyje virš jūros lygio, [[Zambezė]]s ir [[Kongas (upė)|Kongo]] baseinų vandenskyroje. Krantai supelkėję, apaugę nendrėmis&lt;ref&gt;http://www.birdlife.org/datazone/sites/index.html?action=SitHTMDetails.asp&amp;sid=6004&amp;m=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090103061442/http://www.birdlife.org/datazone/sites/index.html?action=SitHTMDetails.asp&amp;sid=6004&amp;m=0 |date=2009-01-03 }}&lt;/ref&gt;. Gausu žuvų, vandens paukščių, [[begemotas|begemotų]].

Atrastas [[1854]] m. vasarį [[David Livingstone|Deivido Livingstono]]. Jo aprašymu ežeras yra 8 – 14 km ilgio ir 5 km pločio. Sezoniškai užliejamas Zambezės vandens sistemos. Greta įsikūrusi Donos gyvenvietė. Yra greta [[Kamėjos nacionalinis parkas|Kamėjos nacionalinio parko]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Angolos geografija]]
[[Kategorija:Afrikos ežerai]]</text>
      <sha1>1122bawllkzzwaxla1wm8ti0tlq19cc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1833 m. vergijos uždraudimo aktas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>303424</id>
    <revision>
      <id>7851839</id>
      <parentid>7602038</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:07:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:1833 m.]]; įtraukta [[Kategorija:1833 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851839</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1216" sha1="bv68h52itnb3w5kqmtjf1uw1hxjqufh" xml:space="preserve">'''1833 metų vergijos uždraudimo aktas''' buvo [[1833]] metais [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Jungtinės Karalystės parlamento]] priimtas [[įstatymas]], beveik visoje [[Britų imperija|Britų imperijoje]] uždraudęs [[vergija|vergiją]] (išskyrus teritorijas, priklausančias [[Britų Rytų Indijos kompanija|Rytų Indijos kompanijai]], [[Šri Lanka|Ceilono salą]], [[Šv. Elenos Sala|Šv. Elenos salą]]).&lt;ref name=SectionLXIV&gt;{{cite web |url=https://www.pdavis.nl/Legis_07.htm |title=Slavery Abolition Act 1833; Section LXIV |date=1833-08-28 |access-date=2008-06-03 |archive-date=24 May 2008 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080524010152/https://www.pdavis.nl/Legis_07.htm |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

[[1998 m.]] lapkričio 19 d. nustojo galios. Plačios anglų statutinės teisės racionalizavimo metu įstatymas buvo anuliuotas, tačiau vėlesni antivergoviniai įstatymai liko galioti.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:1833 metai]]
[[Kategorija:istoriniai teisės šaltiniai]]
[[Kategorija:konstitucinės teisės istorija]]
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės teisės šaltiniai]]
[[Kategorija:Žmogaus teisių istorija]]
[[Kategorija:Jungtinės Karalystės teisės istorija]]</text>
      <sha1>bv68h52itnb3w5kqmtjf1uw1hxjqufh</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Espeletija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>303663</id>
    <revision>
      <id>7851937</id>
      <parentid>6758933</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:58:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851937</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1609" sha1="8vramhg8unhzk303lj1u67eyqe4jauq" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Espeletia}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Espeletia pycnophylla.jpg|260px| ]] | caption = ''[[Espeletia pycnophylla]]''}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Astražiedžiai | taxon1 = Asteridae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Astriniai | taxon1 = Asteraceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon =  Espeletija | taxon1 =Espeletia }}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}

'''Espeletija''' (''Espeletia'') – [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos augalų gentis. Tai daugiamečiai puskrūmiai, augantys [[Andai|Andų]] aukštikalnėse [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Ekvadoras|Ekvadore]], [[Venesuela|Venesueloje]].

Tai būdingas [[paramai|paramų]] (Andų aukštikalnių pievų) augalas. [[Stiebas]] storas, [[lapai]] [[sukulentai|sukulentiniai]], plaukuoti, auga [[skrotelė|skrotele]]. [[Žiedynas]] – [[graižas]], paprastai geltonas.

Gentis aprašyta gamtininko [[Aleksandras fon Humboltas|Aleksandro fon Humbolto]] ir pavadinta [[Naujoji Granada|Naujosios Granados]] vicekaraliaus [[José Manuel de Ezpeleta]] garbei.

== Rūšys ==

Gentį sudaro 88 rūšys:
* ''Espeletia grandiflora''
* ''Espeletia killipii''
* ''Espeletia uribei''
* ''Espeletia pycnophylla''
* ''Espeletia schultzii''
* ''Espeletia curialensis''
* ir kt.

{{commonscat|Espeletia}}

[[Kategorija:Astriniai]]</text>
      <sha1>8vramhg8unhzk303lj1u67eyqe4jauq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1833 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>305427</id>
    <revision>
      <id>7851837</id>
      <parentid>4373452</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:06:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:1833 m.]] į [[Kategorija:1833 metai]]</comment>
      <origin>4373452</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="60" sha1="qk147dcrxi92qsdjtkofio363l55n51" xml:space="preserve">{{Commonscat|1833}}
{{plačiau}}

[[Kategorija:XIX amžius]]</text>
      <sha1>qk147dcrxi92qsdjtkofio363l55n51</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vokietijos muitų sąjunga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>305429</id>
    <revision>
      <id>7851840</id>
      <parentid>6787194</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:07:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:1833 m.]]; įtraukta [[Kategorija:1833 metai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851840</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4478" sha1="s5p1kob0f5w2r8tfqsumsoafrou3eei" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:German unified 1815 1871.svg|thumb|Muitų sąjunga ir Vokietijos suvienijimas]]
'''Vokietijos muitų sąjunga''' ({{de|Deutscher Zollverein}}) - vokiškų valstybių ekonominis susivienijimas [[muitas|muitų]] ir [[prekyba|prekybos]] srityse; sąjunga. Sukurta [[1833]] m. [[kovo 22]] d. sutartimi (''Zollvereinigungsvertrag''). Pradėjo veikti, įsigaliojus sutarčiai [[1834]] m. [[sausio 1]] d. Narės - [[Prūsija]], [[Bavarija]], [[Saksonija]], [[Viurtembergas]], [[Badenas]], [[Hanoveris]], [[Liuksemburgas]] ir kitos. Teritorija siekė 425 000 km². Ji padėjo Vokietijos valstybėms vystytis ekonomiškai bei leido skirtingom Vokietijos valstybėlėms suartėti ir pradėti artimesnį ekonominį bendradarbiavimą. Ši sąjunga leido Berlynui tapti visos Vokietijos finansiniu centru. Per šį laikotarpį dėl šios sutarties bei spartaus populiacijos augimo Vokietijos ekonomika vystėsi labai greitai. [[1848 m.|1848]] m. prasidėjus tautų pavasariui muitų sąjunga neiširo ir net nuslopinus visus nacionalinius judėjimus muitų sąjunga išliko. Sąjunga neįtraukė Austrijos ne tik dėl geografinės jos padėties (Austriją nuo didelės dalies Vokietijos skyrė Alpių kalnai), bet ir dėl to, kad ši sąjunga tam tikru aspektu atskyrė Austriją nuo likusios Vokietijos, nuo jos Austrija pradėjo ekonomiškai ir infrastruktūriškai atsilikti. 
{| class=&quot;wikitable&quot;
!Data
!Chronologija
|-
|1815
|Įkuriama Vokietijos konfederacija
|-
|1818
|Prūsija panaikina vidinius tarifus
|-
|1819
|Badenas pasiūlo muitų sąjungą, tačiau Vokietijos konfederacijos parlamentas jį atmeta
 [[Schwarzburg-Sondershausen|Schwarzburg-Sondershausenas]] prisjungia prie Prūsijos muitų sąjungos
|-
|1821
|Anhalto grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos
|-
|1826
|[[Grand Duchy of Mecklenburg-Schwerin|Mecklenburg-Schwerinas]] prisijungia
|-
|1828
|Sausio 18: Įkuriama muitų sąjunga tarp Bavarijos ir Vurtembergo
Vasario 14: Hessės grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos
Rugsėjo 24: Įkuriama šiaurės ir centro Vokietijos muitų sąjunga ir jai priklauso šios valstybės: [[Kingdom of Saxony|Saxonija]], [[Kingdom of Hanover|Hanoveris]], [[Electorate of Hesse|Hesse-Kasselis]], [[Veimaras]], [[Duchy of Saxe-Altenburg|Saxe-Altenburgas]], [[Saxe-Coburg and Gotha|Saxe-Coburgas]], [[Duchy of Nassau|Nassau]], [[Schwarzburg-Rudolstadt|Schwarzburg-Rudolstadtas]], [[Free City of Frankfurt|Frankfurtas]], [[Duchy of Saxe-Meiningen|Saxe-Meiningenas]], [[Brunsvikas]], [[Schwarzburg-Sondershausen|Schwarzburg-Sondershausenas]], [[Principality of Reuss-Greiz|Reuss-Greizas]], [[Principality of Reuss-Gera|Reuss-Geras]], [[Brėmenas]], [[Oldenburgas]], ir [[Hesse-Homburg|Hesse-Homburgas]]
|-
|1833
|Įkuriama Tiuringijos muitų sąjunga
|-
|1833
|Derybos dėl būsimos muitų sąjungos
|-
|1834
|Įkuriama Zollverein, muitų sąjunga
|-
|1835
|Badenas, Nassau ir Hesse-Homburgas prisjungia prie ''Zollverein''.
|-
|1836
|Frankfurtas prisijungia prie Zollverein
|-
|1838
|Zollverein muitų sąjungai priklausančios valstybės pritaria veliutų standartizavimui
|-
|1840–47
|Bulvių maras prasideda didelėje Vokietijos dalyje
|-
|1841
|Brunsvikas prisijungia prie ''Zollverein''.
|-
|1842
|Liuksemburgas prisijungia prie ''Zollverein''.
|-
|1848–49
|Prasideda Tautų Pavasaris. Pasiūloma ekonominė ir politinė vokiečių tautų sąjunga
|-
|1851
|Hanoveris prisijungia prie Zollverein
|-
|1852
|Oldenburgas prisijungia prie Zollverein
|-
|1857
|Austrija ir Lichtenšteinas standartizuoja valiutas
|-
|1864
|Prasideda Prūsijos ir Austrijos karas priš Daniją
|-
|1865
|Švedija-Norvegija pasirašo laisvos prekybos sutartį su Zollverein
|-
|1866
|Austrijos-Prūsijos karas per kurį Austrija praranda visą įtaką Vokietijoje
|-
|1867
|''Zollverein'' yra performuojama
|-
|1868
|[[Šlėzvigas-Holšteinas]], [[Saxe-Lauenburg|Saxe-Lauenburgas]] ir [[Grand Duchy of Mecklenburg-Strelitz|Mecklenburg-Strelitzas]] prisijungia prie ''Zollverein''.
|-
|1871
|Alsazė-Loreinas prisjungia prie muitų sąjungos
Įkuriama Vokietijos Imperija
|-
|1888
|Miestai valstybės Hamburgas ir Brėmenas prisijungia prie muitų sąjungos.
|-
|1919
|Įkuriama Veimaro Respublika. Liuksemburgas palieka ''Zollverein''.
|}


{{org-stub}}

[[Kategorija:Vokietijos istorija]]
[[Kategorija:Ekonomikos istorija]]
[[Kategorija:Muitinė]]
[[Kategorija:1833 metai]]
[[Kategorija:Vokietijos užsienio politika]]</text>
      <sha1>s5p1kob0f5w2r8tfqsumsoafrou3eei</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Mosta FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>311067</id>
    <revision>
      <id>7851898</id>
      <parentid>7815135</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:24:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851898</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5288" sha1="bf9118cdpzptwphhhmsgnyhx48pgbfr" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mostos FC
| image    = [[Vaizdas:MostaFC.png|150px]][[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]
| fullname = Mosta Football Club
| founded  = 1935 m.
| ground   = [[Mosta|Mostos]] stadionas, [[Mosta]]
| capacity = 700
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Maltese Premier League]]
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=6495ED|body1=6495ED|rightarm1=6495ED|shorts1=FFFFFF|socks1=6495ED|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=6495ED|body2=FFFFFF|rightarm2=6495ED|shorts2=6495ED|socks2=FFFFFF|
}}

'''Mostos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mosta|Mostos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1935 m. 2022–2023 m. sezone [[Maltese Premier League]] liko šeštoje vietoje.
{{fkp|1935|Most Athletic|1975|Mosta FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfl|1974|2025|18|4 (2014 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|8|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|6|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|8|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MOSTA'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MOSTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]'''MOSTA'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]'''MOSTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronhalley23rbw
| pattern_b= _macronhalley23rbw
| pattern_ra= _macronhalley23rbw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _mosta2122h 
| pattern_b= _mosta2122h 
| pattern_ra= _mosta2122h 
| pattern_sh= _macrontempel1wrb 
| pattern_so= _macrontarget19rbw 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bluewhite_cuffs 
| pattern_b= _blue_stripes
| pattern_ra= _bluewhite_cuffs 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bluelines
| pattern_b= _aqua_right_half
| pattern_ra= _bluelines
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 6495ED
| body= 6495ED
| rightarm= 6495ED
| shorts= FFFFFF
| socks= 6495ED
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _chevron_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 3760ba
| body= 3760ba
| rightarm= 3760ba
| shorts= FFFFFF
| socks= 3760ba
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macclesfield1819h
| pattern_b= _sumqayıt1819h
| pattern_ra= _macclesfield1819h
| pattern_sh= _macclesfield1819h
| pattern_so= _macclesfield1819h
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/mosta.fc/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/mosta-fc/htCyNMwL/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/mosta-fc/htCyNMwL/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/mosta-fc/startseite/verein/32125 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mosta-fc/34832/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Mosta FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Mosta]]</text>
      <sha1>bf9118cdpzptwphhhmsgnyhx48pgbfr</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851899</id>
      <parentid>7851898</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:24:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851899</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5289" sha1="3u0b59wd0iixr7r0rxzp21sofomueop" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mostos FC
| image    = [[Vaizdas:MostaFC.png|150px]][[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]
| fullname = Mosta Football Club
| founded  = 1935 m.
| ground   = [[Mosta|Mostos]] stadionas, [[Mosta]]
| capacity = 700
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Maltese Premier League]]
| season   = 2025–2026
| position = 11 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=6495ED|body1=6495ED|rightarm1=6495ED|shorts1=FFFFFF|socks1=6495ED|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=6495ED|body2=FFFFFF|rightarm2=6495ED|shorts2=6495ED|socks2=FFFFFF|
}}

'''Mostos FC''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mosta|Mostos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1935 m. 2022–2023 m. sezone [[Maltese Premier League]] liko šeštoje vietoje.
{{fkp|1935|Most Athletic|1975|Mosta FC}}

== Pasiekimai ==
{{MLTfl|1974|2025|18|4 (2014 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2011–2012|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|I|8|x}}
{{fs2|MLT|2020–2021|I|6|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|8|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MOSTA'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MOSTA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]'''MOSTA'''
| style=&quot;background:skyBlue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Mosta FC logo.png|150px]]'''MOSTA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronhalley23rbw
| pattern_b= _macronhalley23rbw
| pattern_ra= _macronhalley23rbw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _mosta2122h 
| pattern_b= _mosta2122h 
| pattern_ra= _mosta2122h 
| pattern_sh= _macrontempel1wrb 
| pattern_so= _macrontarget19rbw 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bluewhite_cuffs 
| pattern_b= _blue_stripes
| pattern_ra= _bluewhite_cuffs 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bluelines
| pattern_b= _aqua_right_half
| pattern_ra= _bluelines
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 6495ED
| body= 6495ED
| rightarm= 6495ED
| shorts= FFFFFF
| socks= 6495ED
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _chevron_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 3760ba
| body= 3760ba
| rightarm= 3760ba
| shorts= FFFFFF
| socks= 3760ba
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macclesfield1819h
| pattern_b= _sumqayıt1819h
| pattern_ra= _macclesfield1819h
| pattern_sh= _macclesfield1819h
| pattern_so= _macclesfield1819h
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFFFF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/mosta.fc/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/mosta-fc/htCyNMwL/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/mosta-fc/htCyNMwL/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/mosta-fc/startseite/verein/32125 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mosta-fc/34832/ Globalsportsarchive]
* [http://foot.dk/Malmester.asp foot.dk] (sezonai)

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Mosta FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Mosta]]</text>
      <sha1>3u0b59wd0iixr7r0rxzp21sofomueop</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Żabbar Saint Patrick FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>311075</id>
    <revision>
      <id>7851903</id>
      <parentid>7815187</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:33:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851903</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6008" sha1="rqvea4ltpov9jkhxrj0ugablqp91a89" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Zabaro „Saint Patrick“
| image    = [[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]
| fullname = Saint Patrick Football Club
| founded  = 1912 m.
| ground   = „Il Foss“
| capacity = 500
| chairman = {{small|nežinomas}}
| manager  = {{small|nežinomas}}
| league   = '''[[Maltese Premier League]] (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=|
| leftarm1=000000|body1=FFCC00|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=000000
| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=
| leftarm2=ffffff|body2=Ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=FFffff|socks2=FFffff
}}

'''Zabaro „Saint Patrick“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zabaras|Zabaro]]. 

Angliškuose šaltiniuose žinomas '''Żabbar Saint Patrick Football Club''', o trumpai '''Żabbar Saint Patrick FC''' pavadinimais.

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo stipriausioje šalies lygoje. Joje debiutavo 1950 m., tačiau ilgam joje įsitvirtinti nepavykdavo. Dešimtmečius praleido žemesniuose divizionuose. 

2022–2023 m. sezone rungtyniavo IZIBET Amateur League (III pakopa) ir A grupėje liko trečioje vietoje. Dėl galimybės kilti į aukštesnį divizioną, kovojo pereinamųjų rungtynių cikle. Po sezono perkelti į aukštesnį divizioną. 

2023–2024 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II pakopa), liko antroje vietoje, tačiau pateko į stipriausią šalies divizioną.

Nuo 2024–2025 m. sezono rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I),

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2014–2015|III|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|III|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|III|11|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2021–2022|III||1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|III {{small|(A grupė)}}|3|}}
{{fs2|MLT|2023–2024|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|9|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Gold;color:Green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Żabbar Saint Patrick'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Żabbar Saint Patrick'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Gold;color:Green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]'''Żabbar Saint Patrick'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]'''Żabbar Saint Patrick'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _erreaelliot19by
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _klagenfurt1920f
| pattern_b= _witgeorgia19t
| pattern_ra= _klagenfurt1920f
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blackstripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 000000
| leftarm= 000000
| body= FFCC00
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _blackcollar
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _yellowborder
 |pattern_b  = _erreaeverton19y
 |pattern_ra = _yellowborder
 |pattern_sh = _blackbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = FFEE00
 |socks      = FFEE00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _yellowborder
 |pattern_b  = _erreaeverton19b
 |pattern_ra = _yellowborder
 |pattern_sh = _yellowbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _blueborder
 |pattern_b  = _bluehalf
 |pattern_ra = _greenborder
 |pattern_sh = _greenbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 99EE00
 |body       = 99EE00
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 99EE00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/zabbarsaints/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/zabbar/MZkrZYmQ/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/zabbar-st-patrick-f-c-/startseite/verein/34423 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zabbar-st-patrick-fc/15688/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Saint Patrick FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Saint Patrick]]</text>
      <sha1>rqvea4ltpov9jkhxrj0ugablqp91a89</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851904</id>
      <parentid>7851903</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:33:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851904</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6009" sha1="esjk1oqd8052qulw6amr6atwteenig2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Zabaro „Saint Patrick“
| image    = [[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]
| fullname = Saint Patrick Football Club
| founded  = 1912 m.
| ground   = „Il Foss“
| capacity = 500
| chairman = {{small|nežinomas}}
| manager  = {{small|nežinomas}}
| league   = '''[[Maltese Premier League]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 10 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=|
| leftarm1=000000|body1=FFCC00|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=000000
| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=
| leftarm2=ffffff|body2=Ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=FFffff|socks2=FFffff
}}

'''Zabaro „Saint Patrick“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zabaras|Zabaro]]. 

Angliškuose šaltiniuose žinomas '''Żabbar Saint Patrick Football Club''', o trumpai '''Żabbar Saint Patrick FC''' pavadinimais.

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1912 m. Kitados rungtyniavo stipriausioje šalies lygoje. Joje debiutavo 1950 m., tačiau ilgam joje įsitvirtinti nepavykdavo. Dešimtmečius praleido žemesniuose divizionuose. 

2022–2023 m. sezone rungtyniavo IZIBET Amateur League (III pakopa) ir A grupėje liko trečioje vietoje. Dėl galimybės kilti į aukštesnį divizioną, kovojo pereinamųjų rungtynių cikle. Po sezono perkelti į aukštesnį divizioną. 

2023–2024 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II pakopa), liko antroje vietoje, tačiau pateko į stipriausią šalies divizioną.

Nuo 2024–2025 m. sezono rungtyniavo [[Maltese Premier League]] (I),

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2014–2015|III|5|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|III|4|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|III|11|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2021–2022|III||1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|III {{small|(A grupė)}}|3|}}
{{fs2|MLT|2023–2024|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|9|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Gold;color:Green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Żabbar Saint Patrick'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Żabbar Saint Patrick'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Gold;color:Green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]'''Żabbar Saint Patrick'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:St.PatrickFC.png|150px]]'''Żabbar Saint Patrick'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _erreaelliot19by
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _klagenfurt1920f
| pattern_b= _witgeorgia19t
| pattern_ra= _klagenfurt1920f
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _blackstripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 000000
| leftarm= 000000
| body= FFCC00
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _blackcollar
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _yellowborder
 |pattern_b  = _erreaeverton19y
 |pattern_ra = _yellowborder
 |pattern_sh = _blackbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = FFEE00
 |socks      = FFEE00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _yellowborder
 |pattern_b  = _erreaeverton19b
 |pattern_ra = _yellowborder
 |pattern_sh = _yellowbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _blueborder
 |pattern_b  = _bluehalf
 |pattern_ra = _greenborder
 |pattern_sh = _greenbottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 99EE00
 |body       = 99EE00
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 99EE00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/zabbarsaints/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/zabbar/MZkrZYmQ/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/zabbar-st-patrick-f-c-/startseite/verein/34423 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/zabbar-st-patrick-fc/15688/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Saint Patrick FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Saint Patrick]]</text>
      <sha1>esjk1oqd8052qulw6amr6atwteenig2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naxxar Lions FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>311081</id>
    <revision>
      <id>7851905</id>
      <parentid>7815149</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:34:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851905</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6238" sha1="041n90cgsra1d3hgavdqih496is9wu6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Našaro „Lions“
| image    = [[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]][[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]
| fullname = Naxxar Lions Football Club
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Premier League]]'''
| season   = 2025–2026
| position = 9 vieta

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=B9DCFF|body2=B9DCFF|rightarm2=B9DCFF|shorts2=326495|socks2=B9DCFF| 
}}

'''Našaro „Lions“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Našaras|Našaro]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1920]] m. Tai pirmasis futbolo klubas, kuris buvo įkurtas šalies šiaurėje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II) ir liko antrojoje vietoje. Po sezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą.

== Pasiekimai ==
{{MLTfl|1946|2025|20|6 (1989, 1990, 1999, 2024 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|III|3|–}}
{{fs2|MLT|2011–2012|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|6|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|4|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|10|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomalion2r
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomachampionship7rb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _zira1819a
 |pattern_b  = _zira1819a
 |pattern_ra = _zira1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bayer1415h
| pattern_b= _bayer1415h
| pattern_ra= _bayer1415h
| pattern_sh= _bayer1415h
| pattern_so= _bayer1415h
| leftarm= DD0000
| body= DD0000
| rightarm= DD0000
| shorts= DD0000
| socks= DD0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _vneckblack
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= _blackbottom
| pattern_so= _blacktop
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _goldborder
| pattern_b= _vneckgold
| pattern_ra= _goldborder
| pattern_sh= _goldsides
| pattern_so= _goldstripe
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Arpangos gaintojai
* {{vlv|ESP}} [[Joma]] (metai nežinomi)&lt;ref&gt;[https://sport.timesofmalta.com/2025/04/28/naxxar-lions-stun-gzira-united-to-move-clear-of-relegation-places/ Naxxar Lions stun Gżira United to move clear of relegation places]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/naxxar-lions-fc/startseite/verein/32130 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/naxxar-lions-fc/15669/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Naxxar Lions FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Naxxar]]</text>
      <sha1>041n90cgsra1d3hgavdqih496is9wu6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851906</id>
      <parentid>7851905</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:34:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851906</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6243" sha1="hxorbv8yw779frkh6kftbhb7ldsc21h" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Našaro „Lions“
| image    = [[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]][[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]
| fullname = Naxxar Lions Football Club
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Premier League]]'''
| season   = 2025–2026
| position = 9 vieta

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=B9DCFF|body2=B9DCFF|rightarm2=B9DCFF|shorts2=326495|socks2=B9DCFF| 
}}

'''Našaro „Lions“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Našaras|Našaro]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1920]] m. Tai pirmasis futbolo klubas, kuris buvo įkurtas šalies šiaurėje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II) ir liko antrojoje vietoje. Po sezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą.

== Pasiekimai ==
{{MLTfl|1946|2025|20|6 (1989, 1990, 1999, 2024 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|III|3|–}}
{{fs2|MLT|2011–2012|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|6|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|4|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|10|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomalion2r
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomachampionship7rb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _zira1819a
 |pattern_b  = _zira1819a
 |pattern_ra = _zira1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bayer1415h
| pattern_b= _bayer1415h
| pattern_ra= _bayer1415h
| pattern_sh= _bayer1415h
| pattern_so= _bayer1415h
| leftarm= DD0000
| body= DD0000
| rightarm= DD0000
| shorts= DD0000
| socks= DD0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _vneckblack
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= _blackbottom
| pattern_so= _blacktop
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _goldborder
| pattern_b= _vneckgold
| pattern_ra= _goldborder
| pattern_sh= _goldsides
| pattern_so= _goldstripe
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Arpangos gaintojai
* {{vlv|ESP}} [[Joma]] (metai nežinomi)&lt;ref&gt;[https://sport.timesofmalta.com/2025/04/28/naxxar-lions-stun-gzira-united-to-move-clear-of-relegation-places/ Naxxar Lions stun Gżira United to move clear of relegation places]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/naxxar-lions-fc/startseite/verein/32130 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/naxxar-lions-fc/15669/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Naxxar Lions FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Naxxar]]</text>
      <sha1>hxorbv8yw779frkh6kftbhb7ldsc21h</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851907</id>
      <parentid>7851906</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:38:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851907</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6291" sha1="53qxe65cjujgsk4qsw0n7637fad4k4a" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Našaro „Lions“
| image    = [[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]][[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]
| fullname = Naxxar Lions Football Club
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Takalis|Takalio]] stadionas
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''[[Maltese Challenge League]]'''
| season   = 2025–2026
| position = {{decrease}}  9 vieta, ''[[Maltese Premier League]]''

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=B9DCFF|body2=B9DCFF|rightarm2=B9DCFF|shorts2=326495|socks2=B9DCFF| 
}}

'''Našaro „Lions“''' – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Našaras|Našaro]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1920]] m. Tai pirmasis futbolo klubas, kuris buvo įkurtas šalies šiaurėje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Challenge League (II) ir liko antrojoje vietoje. Po sezono buvo perkelti į stipriausią šalies lygą.

== Pasiekimai ==
{{MLTfl|1946|2025|20|6 (1989, 1990, 1999, 2024 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. 360Sports Malta Premier|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Maltese Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesm/malt2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|MLT}}
{{fs2|MLT|2010–2011|III|3|–}}
{{fs2|MLT|2011–2012|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2012–2013|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2013–2014|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|MLT|2014–2015|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2015–2016|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2016–2017|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2017–2018|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|MLT|2018–2019|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|MLT|2019–2020|II|pandemija|pandemija}}
{{fs2|MLT|2020–2021|II|6|x}}
{{fs2|MLT|2021–2022|II (A grupė)|4|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2022–2023|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2023–2024|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|MLT|2024–2025|I|10|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC logo.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''NAXXAR LIONS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
| style=&quot;background:maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naxxar Lions FC emblema.png|150px]]'''NAXXAR LIONS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomalion2r
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomachampionship7rb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _zira1819a
 |pattern_b  = _zira1819a
 |pattern_ra = _zira1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bayer1415h
| pattern_b= _bayer1415h
| pattern_ra= _bayer1415h
| pattern_sh= _bayer1415h
| pattern_so= _bayer1415h
| leftarm= DD0000
| body= DD0000
| rightarm= DD0000
| shorts= DD0000
| socks= DD0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _vneckblack
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= _blackbottom
| pattern_so= _blacktop
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _goldborder
| pattern_b= _vneckgold
| pattern_ra= _goldborder
| pattern_sh= _goldsides
| pattern_so= _goldstripe
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Arpangos gaintojai
* {{vlv|ESP}} [[Joma]] (metai nežinomi)&lt;ref&gt;[https://sport.timesofmalta.com/2025/04/28/naxxar-lions-stun-gzira-united-to-move-clear-of-relegation-places/ Naxxar Lions stun Gżira United to move clear of relegation places]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/naxxar-lions/SItGFa63/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/naxxar-lions-fc/startseite/verein/32130 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/naxxar-lions-fc/15669/ Globalsportsarchive]

{{Maltese Premier League}}
{{DEFAULTSORT:Naxxar Lions FC}}
[[Kategorija: Maltos futbolo klubai|Naxxar]]</text>
      <sha1>53qxe65cjujgsk4qsw0n7637fad4k4a</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi sveikatos straipsniai</title>
    <ns>4</ns>
    <id>312496</id>
    <revision>
      <id>7851990</id>
      <parentid>7850514</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:12:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7851990</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="67323" sha1="7up6sulgr6prq96pjoh4xa4zxf3b01m" xml:space="preserve">{{Wikidata list
|sparql=SELECT DISTINCT ?item ?linkcount WHERE {
  { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q11190 }
  UNION  {
    ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12136 .
  }
  UNION {
    ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q796194 .
  }
  UNION {
    ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q12140 .
  }
  FILTER(?linkcount &gt; 40 )
  MINUS {
    ?sitelinklt schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt;;
      schema:about ?item.
  }
  ?item wikibase:sitelinks ?linkcount;  
  SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language &quot;[AUTO_LANGUAGE],en&quot;. }
}
ORDER BY DESC (?linkcount)
|section=
|sort=?linkcount
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,description:Aprašymas,P31:Yra,P279:Poklasis,?linkcount:Skaičius kitose viki
|thumb=128
|min_section=2
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Straipsnis
! Aprašymas
! Yra
! Poklasis
! Skaičius kitose viki
|-
| [[:d:Q4340209|Q4340209]]
| [[depresija]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[neurological and physiological symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 118
|-
| [[:d:Q325253|Q325253]]
| [[osteopathy]]
| 
| [[alternative medicine]]
| [[alternatyvioji medicina]]
| 41
|-
| [[:d:Q377493|Q377493]]
| [[selective mutism]]
| 
| [[liga]]
| [[kalbos sutrikimai]]&lt;br/&gt;[[nerimo sutrikimai]]
| 41
|-
| [[:d:Q408535|Q408535]]
| [[quetiapine]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[atypical antipsychotic]]&lt;br/&gt;[[heterocyclic compound]]&lt;br/&gt;[[alkoholis]]
| 41
|-
| [[:d:Q409231|Q409231]]
| [[indomethacin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]&lt;br/&gt;[[indole alkaloid]]
| 41
|-
| [[:d:Q409672|Q409672]]
| [[(RS)-citalopram]]
| 
| [[group of stereoisomers]]
| [[benzodihydrofuran]]&lt;br/&gt;[[vaistas]]&lt;br/&gt;[[nitrile]]&lt;br/&gt;[[organofluorine]]&lt;br/&gt;[[tertiary amine]]
| 41
|-
| [[:d:Q411398|Q411398]]
| [[sulfonamide drug]]
| 
| [[pharmacological class of chemical compounds]]
| [[sulfonamide]]&lt;br/&gt;[[vaistas]]
| 41
|-
| [[:d:Q424337|Q424337]]
| [[acute kidney injury]]
| 
| [[mirties priežastis]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[inkstų nepakankamumas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q560337|Q560337]]
| [[Tay-Sachs disease]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[lysosomal storage disease]]&lt;br/&gt;[[GM2 gangliosidosis]]&lt;br/&gt;[[eye degenerative disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q596899|Q596899]]
| [[miosis]]
| 
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pupil disorder]]&lt;br/&gt;[[contracted pupil]]
| 41
|-
| [[:d:Q642598|Q642598]]
| [[factitious disorder imposed on self]]
| 
| 
| [[factitious disorder]]
| 41
|-
| [[:d:Q711849|Q711849]]
| [[median lethal dose]]
| 
| 
| [[Mirtinoji dozė]]&lt;br/&gt;[[toxicology testing]]&lt;br/&gt;[[biological quantity]]&lt;br/&gt;[[bedimensis dydis]]
| 41
|-
| [[:d:Q725345|Q725345]]
| [[Kaposi's sarcoma]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[connective tissue neoplasm]]&lt;br/&gt;[[human herpesvirus 8 infectious disease]]&lt;br/&gt;[[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q769815|Q769815]]
| [[maisto alergija]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[food hypersensitivity]]&lt;br/&gt;[[gastrointestinal allergy]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q835051|Q835051]]
| [[hyperplasia]]
| 
| [[liga]]
| [[hypertrophy]]
| 41
|-
| [[:d:Q949302|Q949302]]
| [[odos liga]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[integumentary system disease]]&lt;br/&gt;[[skin and connective tissue diseases]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q1033379|Q1033379]]
| [[medical cannabis]]
| 
| 
| [[marihuana]]&lt;br/&gt;[[vaistas]]
| 41
|-
| [[:d:Q1077505|Q1077505]]
| [[Crimean-Congo hemorrhagic fever]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[rare skin disease]]&lt;br/&gt;[[skin infection]]&lt;br/&gt;[[Bunyaviridae infectious disease]]&lt;br/&gt;[[viral hemorrhagic fever]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[pandemic and epidemic-prone diseases]]
| 41
|-
| [[:d:Q1128595|Q1128595]]
| [[pulmonary hypertension]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hypertension]]&lt;br/&gt;[[Arterinė hipertenzija|hipertenzija]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q1138584|Q1138584]]
| [[balanitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[penile disease]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q1144039|Q1144039]]
| [[inguinal hernia]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[intestinal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[išvarža]]
| 41
|-
| [[:d:Q1162164|Q1162164]]
| [[clubfoot]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[dysmelia]]&lt;br/&gt;[[bone development disease]]&lt;br/&gt;[[foot deformity]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 41
|-
| [[:d:Q98655215|Q98655215]]
| [[Ad26.COV2.S]]
| 
| [[funded product]]&lt;br/&gt;[[cheminė medžiaga]]
| [[adenovirus-based vaccine]]&lt;br/&gt;[[vaccine candidate]]&lt;br/&gt;[[COVID-19 vakcina]]
| 41
|-
| [[:d:Q164818|Q164818]]
| [[Q fever]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[zoonozė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q306264|Q306264]]
| [[β-lactam antibiotic]]
| 
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]
| [[antibiotikas]]&lt;br/&gt;[[β-lactam]]
| 42
|-
| [[:d:Q411417|Q411417]]
| [[cephalexin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[cephalosporin antibiotic]]
| 42
|-
| [[:d:Q414028|Q414028]]
| [[meloxicam]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]&lt;br/&gt;[[heterocyclic compound]]
| 42
|-
| [[:d:Q520181|Q520181]]
| [[hand sanitizer]]
| 
| [[pagrindinis vaistas]]
| [[local anti-infective agent]]&lt;br/&gt;[[dezinfekantas]]
| 42
|-
| [[:d:Q570197|Q570197]]
| [[proteinuria]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[inkstų liga]]&lt;br/&gt;[[urological symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q582687|Q582687]]
| [[antipyretic]]
| 
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[vaistas]]&lt;br/&gt;[[physiological effect of drugs]]
| 42
|-
| [[:d:Q594013|Q594013]]
| [[Prader–Willi syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[chromosomal disease]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[syndromic obesity]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q623289|Q623289]]
| [[dysphagia]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[esophageal disease]]&lt;br/&gt;[[pharyngeal diseases]]&lt;br/&gt;[[throat symptom]]
| 42
|-
| [[:d:Q631361|Q631361]]
| [[diabetic retinopathy]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[ocular manifestation of diabetes]]&lt;br/&gt;[[diabetic angiopathy]]&lt;br/&gt;[[retinal vascular disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q661015|Q661015]]
| [[achalasia]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[esophageal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q742672|Q742672]]
| [[dyscalculia]]
| 
| [[mathematical disorder]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[learning disability]]&lt;br/&gt;[[mathematical anxiety]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q749409|Q749409]]
| [[osteogenesis imperfecta]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[osteochondrodysplasia]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q779054|Q779054]]
| [[auscultation]]
| 
| 
| [[physical examination]]
| 42
|-
| [[:d:Q824292|Q824292]]
| [[hyponatremia]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[abnormally low value]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[klinikinis požymis]]
| [[hemic system symptom]]&lt;br/&gt;[[electrolyte imbalance]]
| 42
|-
| [[:d:Q847705|Q847705]]
| [[raminamieji]]
| 
| [[vaistas]]
| [[migdomieji ir raminamieji vaistai]]
| 42
|-
| [[:d:Q908104|Q908104]]
| [[BMR]]
| 
| [[vaccine type]]
| [[attenuated vaccine]]&lt;br/&gt;[[combined vaccine]]
| 42
|-
| [[:d:Q929833|Q929833]]
| [[reta liga]]
| 
| [[disease attributes]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q936549|Q936549]]
| [[somatic symptom disorder]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[psichikos sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[psychosomatic disease]]&lt;br/&gt;[[medically unexplained physical symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q938205|Q938205]]
| [[neuroblastoma]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[Vėžys (liga)|vėžys]]
| [[autonomic nervous system neoplasm]]&lt;br/&gt;[[neuroblastic tumor]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[childhood cancer]]
| 42
|-
| [[:d:Q1129007|Q1129007]]
| [[angioedema]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[odos liga]]&lt;br/&gt;[[vascular skin disease]]&lt;br/&gt;[[dilgėlinė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q1134891|Q1134891]]
| [[pica]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[psichikos sutrikimas]]
| [[valgymo sutrikimai]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q1145674|Q1145674]]
| [[necrotizing fasciitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[fasciitis]]&lt;br/&gt;[[necrotizing soft tissue infection]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q13121526|Q13121526]]
| [[colic]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[abdominal pain]]&lt;br/&gt;[[skausmas]]
| 42
|-
| [[:d:Q17002116|Q17002116]]
| [[fetal alcohol spectrum disorders]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[specific developmental disorder]]&lt;br/&gt;[[chromosominės ligos]]&lt;br/&gt;[[alkoholis ir sveikata]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 42
|-
| [[:d:Q38978|Q38978]]
| [[įvaisa]]
| 
| [[homogamy]]
| [[breeding]]
| 43
|-
| [[:d:Q76973|Q76973]]
| [[yaws]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[treponematosis]]&lt;br/&gt;[[bone disease]]&lt;br/&gt;[[cellulitis]]&lt;br/&gt;[[neglected tropical disease]]&lt;br/&gt;[[odos liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q148939|Q148939]]
| [[Corylus colurna]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| [[useful plant]]
| 43
|-
| [[:d:Q338857|Q338857]]
| [[Minamata disease]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[environmental impact of mercury]]&lt;br/&gt;[[environmental conflict]]
| [[erethism]]&lt;br/&gt;[[environmental disease]]&lt;br/&gt;[[mercury poisoning]]&lt;br/&gt;[[pollution-related disease]]
| 43
|-
| [[:d:Q411347|Q411347]]
| [[amlodipine]]
| 
| [[group of stereoisomers]]
| [[dihydropyridine]]&lt;br/&gt;[[pagrindinis vaistas]]&lt;br/&gt;[[carboxylate ester]]&lt;br/&gt;[[ethyl ester]]&lt;br/&gt;[[organochlorine compound]]&lt;br/&gt;[[substituted benzene]]&lt;br/&gt;[[unsymmetrical ether]]
| 43
|-
| [[:d:Q422222|Q422222]]
| [[digoxin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[cardiac glycoside]]&lt;br/&gt;[[cardanolides]]
| 43
|-
| [[:d:Q431643|Q431643]]
| [[microcephaly]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[nervous system malformations]]&lt;br/&gt;[[malformation of cortical development, Group I]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q461707|Q461707]]
| [[cupping therapy]]
| 
| [[alternative medicine]]
| 
| 43
|-
| [[:d:Q506680|Q506680]]
| [[endeminė liga]]
| 
| [[terminas]]
| [[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q535364|Q535364]]
| [[Angelman syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[developmental defect during embryogenesis]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[chromosomal disease]]&lt;br/&gt;[[genetic syndromic intellectual disability]]&lt;br/&gt;[[organic brain syndrome]]&lt;br/&gt;[[chromosomal anomaly with epilepsy as a major feature]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q549229|Q549229]]
| [[varikozė]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[pelvic varices]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q550675|Q550675]]
| [[hysterectomy]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[ectomy]]
| [[chirurgija]]&lt;br/&gt;[[ginekologija]]
| 43
|-
| [[:d:Q638603|Q638603]]
| [[United Airlines Flight 93]]
| 
| [[lėktuvo užgrobimas]]&lt;br/&gt;[[teroro aktas]]&lt;br/&gt;[[Teroristas mirtininkas]]&lt;br/&gt;[[flight]]
| 
| 43
|-
| [[:d:Q668064|Q668064]]
| [[hepatology]]
| 
| [[medicinos specialybė]]
| [[medicina]]&lt;br/&gt;[[gastroenterologija]]
| 43
|-
| [[:d:Q720032|Q720032]]
| [[exanthema subitum]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[Roseolovirus infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q767485|Q767485]]
| [[respiratory failure]]
| 
| [[mirties priežastis]]&lt;br/&gt;[[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[lung disease]]&lt;br/&gt;[[respiratory compromise]]&lt;br/&gt;[[respiratory signs and symptoms]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q815753|Q815753]]
| [[filariasis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[nematode infection]]&lt;br/&gt;[[parasitic helminthiasis infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q835153|Q835153]]
| [[physical examination]]
| 
| 
| [[health assessment]]&lt;br/&gt;[[medical examination]]&lt;br/&gt;[[medicininis tyrimas]]
| 43
|-
| [[:d:Q840545|Q840545]]
| [[sports medicine]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[exercise physiology]]&lt;br/&gt;[[medicina]]&lt;br/&gt;[[clinical sciences]]&lt;br/&gt;[[family medicine]]&lt;br/&gt;[[vidaus ligų medicina]]&lt;br/&gt;[[reabilitologija]]&lt;br/&gt;[[prevencinė medicina]]
| 43
|-
| [[:d:Q848662|Q848662]]
| [[ventricular fibrillation]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[thoracic disease]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[tachikardija]]&lt;br/&gt;[[ventricular dyssynchrony]]&lt;br/&gt;[[širdies virpėjimas]]
| 43
|-
| [[:d:Q917069|Q917069]]
| [[rhabdomyolysis]]
| 
| [[liga]]
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[myolysis]]
| 43
|-
| [[:d:Q917357|Q917357]]
| [[Rett syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[pervasive developmental disorder]]&lt;br/&gt;[[neurological disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q938983|Q938983]]
| [[osteomyelitis]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[bone inflammation disease]]&lt;br/&gt;[[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q954674|Q954674]]
| [[iron deficiency anemia]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[deficiency anemia]]&lt;br/&gt;[[nutritional deficiency disease]]&lt;br/&gt;[[iron deficiency]]&lt;br/&gt;[[hypochromic anemia]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q1066061|Q1066061]]
| [[diverticulitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[intestinal disease]]&lt;br/&gt;[[diverticular disease]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[sigmoiditis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q1132120|Q1132120]]
| [[trigeminal neuralgia]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[trigeminal nerve disease]]&lt;br/&gt;[[facial neuralgia]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 43
|-
| [[:d:Q1773974|Q1773974]]
| [[prevencinė medicina]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[sveikatos apsauga]]&lt;br/&gt;[[medicina]]
| 43
|-
| [[:d:Q2420841|Q2420841]]
| [[Black feminism]]
| 
| [[school of thought]]&lt;br/&gt;[[politinis judėjimas]]&lt;br/&gt;[[ksenofobija]]
| [[feminizmas]]&lt;br/&gt;[[anti-black sentiment]]
| 43
|-
| [[:d:Q27429789|Q27429789]]
| [[macular degeneration]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[retinal degeneration]]&lt;br/&gt;[[maculopathy]]&lt;br/&gt;[[aklumas]]
| 43
|-
| [[:d:Q102|Q102]]
| [[pneumonoultramicroscopicsilicovolcanoconiosis]]
| 
| [[uždegimas]]
| 
| 44
|-
| [[:d:Q124407|Q124407]]
| [[type-1 diabetes]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| [[cukrinis diabetas]]&lt;br/&gt;[[autoimmune disease of endocrine system]]
| 44
|-
| [[:d:Q143504|Q143504]]
| [[dental plaque]]
| 
| 
| [[dental deposits]]
| 44
|-
| [[:d:Q200741|Q200741]]
| [[teratoma]]
| 
| [[auglys]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[germ cell and embryonal cancer]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 44
|-
| [[:d:Q213151|Q213151]]
| [[kwashiorkor]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[protein-energy malnutrition]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[dystrophy]]&lt;br/&gt;[[protein deficiency]]
| 44
|-
| [[:d:Q215948|Q215948]]
| [[neurolinguistics]]
| 
| [[interdisciplinary science]]
| [[kalbotyra]]&lt;br/&gt;[[neurologija]]
| 44
|-
| [[:d:Q254327|Q254327]]
| [[anoreksija]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[simptomas]]&lt;br/&gt;[[fiziologinė būklė]]&lt;br/&gt;[[nutrition, metabolism, and development symptom]]&lt;br/&gt;[[decreased appetite]]&lt;br/&gt;[[valgymo sutrikimai]]
| 44
|-
| [[:d:Q427810|Q427810]]
| [[dysthymic disorder]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[psichikos sutrikimas]]
| [[nuotaikos sutrikimai]]&lt;br/&gt;[[depressive disorder]]
| 44
|-
| [[:d:Q556281|Q556281]]
| [[uterine fibroid]]
| 
| [[neoplazma]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[uterine benign neoplasm]]&lt;br/&gt;[[leiomyoma]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 44
|-
| [[:d:Q608259|Q608259]]
| [[trichotillomania]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[psichikos sutrikimas]]
| [[impulsų kontrolės sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[body-focused repetitive behavior disorders]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[traction alopecia]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 44
|-
| [[:d:Q625506|Q625506]]
| [[preterm birth]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[abnormally low value]]
| [[obstetric labor complication]]&lt;br/&gt;[[gimimas]]
| 44
|-
| [[:d:Q847583|Q847583]]
| [[cardiomyopathy]]
| 
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[širdies liga]]&lt;br/&gt;[[raumenų liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 44
|-
| [[:d:Q935781|Q935781]]
| [[hyperhidrosis]]
| 
| [[sveikatos problema]]
| [[sweat gland disease]]&lt;br/&gt;[[abnormal sudomotor regulation]]
| 44
|-
| [[:d:Q942976|Q942976]]
| [[Pap test]]
| 
| [[periodinis sveikatos patikrinimas]]
| [[swab sample]]&lt;br/&gt;[[cervical screening]]
| 44
|-
| [[:d:Q1137767|Q1137767]]
| [[raumenų distrofija]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[genetic peripheral neuropathy]]&lt;br/&gt;[[raumenų liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 44
|-
| [[:d:Q1161133|Q1161133]]
| [[pedikiūras]]
| 
| 
| [[self-care]]&lt;br/&gt;[[foot care]]&lt;br/&gt;[[beauty therapy]]&lt;br/&gt;[[kosmetika]]&lt;br/&gt;[[higiena]]
| 44
|-
| [[:d:Q1368943|Q1368943]]
| [[cerebral hemorrhage]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[mirties priežastis]]
| [[intracranial hemorrhage]]&lt;br/&gt;[[insultas]]
| 44
|-
| [[:d:Q1645075|Q1645075]]
| [[adaptive immune system]]
| 
| 
| [[imuninė sistema]]&lt;br/&gt;[[antibiotic resistance]]
| 44
|-
| [[:d:Q3295141|Q3295141]]
| [[Dancing Plague of 1518]]
| 
| [[dancing mania]]
| 
| 44
|-
| [[:d:Q5781808|Q5781808]]
| [[back pain]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[skausmas]]&lt;br/&gt;[[dorsopathy]]&lt;br/&gt;[[simptomas]]
| 44
|-
| [[:d:Q16035842|Q16035842]]
| [[hearing loss]]
| 
| [[sveikatos problema]]
| [[hearing disorder]]&lt;br/&gt;[[sensory loss]]
| 44
|-
| [[:d:Q100732653|Q100732653]]
| [[long covid]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[sequelae]]&lt;br/&gt;[[umbrella term]]
| [[COVID-19]]
| 44
|-
| [[:d:Q32778|Q32778]]
| [[bronchiectasis]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[bronchospasm]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q194517|Q194517]]
| [[enema]]
| 
| [[medical procedure type]]
| [[medicininė procedūra]]&lt;br/&gt;[[drug administration]]
| 45
|-
| [[:d:Q209642|Q209642]]
| [[muzikos terapija]]
| 
| [[musical concept]]
| [[expressive therapy]]
| 45
|-
| [[:d:Q216933|Q216933]]
| [[elektrokardiografija]]
| 
| 
| [[Echoskopija]]&lt;br/&gt;[[medicininis vizualizavimas]]&lt;br/&gt;[[medicininis tyrimas]]
| 45
|-
| [[:d:Q217972|Q217972]]
| [[laxative]]
| 
| 
| [[purgative]]&lt;br/&gt;[[gastrointestinal agent]]
| 45
|-
| [[:d:Q271021|Q271021]]
| [[cephalosporin antibiotic]]
| 
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]&lt;br/&gt;[[structural class of chemical entities]]
| [[cephem antibiotic]]
| 45
|-
| [[:d:Q274083|Q274083]]
| [[antacid]]
| 
| 
| [[drugs for acid-related disorders]]&lt;br/&gt;[[gastrointestinal agent]]&lt;br/&gt;[[mechanism of action]]
| 45
|-
| [[:d:Q326643|Q326643]]
| [[hepatitas E]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[notifiable disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[Hepeviridae infectious disease]]&lt;br/&gt;[[virusinis hepatitas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q356405|Q356405]]
| [[bloodletting]]
| 
| [[terapija]]&lt;br/&gt;[[alternative medicine]]
| [[phlebotomy]]
| 45
|-
| [[:d:Q422482|Q422482]]
| [[gentamicin]]
| 
| [[mišinys]]&lt;br/&gt;[[ekstraktas]]
| [[antibiotikas]]&lt;br/&gt;[[aminoglycoside]]
| 45
|-
| [[:d:Q448310|Q448310]]
| [[seborrhoeic dermatitis]]
| 
| [[odos liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[dermatitas]]&lt;br/&gt;[[pityriasis steatoides]]&lt;br/&gt;[[:ICD-10 Chapter XII: Diseases of the skin and subcutaneous tissue| Diseases of the skin and subcutaneous tissue]]&lt;br/&gt;[[seborrhea]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q460591|Q460591]]
| [[decompression sickness]]
| 
| [[liga]]
| [[decompression illness]]
| 45
|-
| [[:d:Q501829|Q501829]]
| [[gigantizmas]]
| 
| [[sveikatos problema]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[tall stature]]&lt;br/&gt;[[growth hormone-producing pituitary gland neoplasm]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q504775|Q504775]]
| [[šlapimo pūslės vėžys]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[urinary system cancer]]&lt;br/&gt;[[bladder disease]]&lt;br/&gt;[[bladder neoplasm]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q560107|Q560107]]
| [[trypophobia]]
| 
| [[aversion]]
| [[fobija]]&lt;br/&gt;[[aversion]]
| 45
|-
| [[:d:Q644318|Q644318]]
| [[vasculitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kraujagyslių liga]]&lt;br/&gt;[[angiitis]]&lt;br/&gt;[[hemic system symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q653318|Q653318]]
| [[silicosis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pneumoconiosis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q675754|Q675754]]
| [[laparoscopy]]
| 
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[endoskopija]]
| 45
|-
| [[:d:Q748309|Q748309]]
| [[problem gambling]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[impulsų kontrolės sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[elgesio priklausomybė]]&lt;br/&gt;[[money disorder]]&lt;br/&gt;[[social issue]]&lt;br/&gt;[[poverty factor]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q844717|Q844717]]
| [[spina bifida]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[neural tube defect]]&lt;br/&gt;[[spinal dysraphism]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q931309|Q931309]]
| [[medicininis vizualizavimas]]
| 
| [[medicininio tyrimo tipas]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[biological imaging]]&lt;br/&gt;[[medicininis tyrimas]]&lt;br/&gt;[[physical examination]]
| 45
|-
| [[:d:Q944777|Q944777]]
| [[endometrial cancer]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[uterine cancer]]&lt;br/&gt;[[uterine corpus cancer]]&lt;br/&gt;[[endometriozė]]&lt;br/&gt;[[endometrial neoplasm]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q949694|Q949694]]
| [[amebiasis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[protozoal dysentery]]&lt;br/&gt;[[Amoebozoa infectious disease]]&lt;br/&gt;[[parasitic protozoa infectious disease]]&lt;br/&gt;[[waterborne disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q1928978|Q1928978]]
| [[virusinė infekcinė liga]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[infekcija]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 45
|-
| [[:d:Q3505252|Q3505252]]
| [[drug overdose]]
| 
| 
| [[apsinuodijimas]]
| 45
|-
| [[:d:Q45355603|Q45355603]]
| [[aminoglycoside antibiotic]]
| 
| [[class of chemical entities with similar applications or functions]]
| [[antibiotikas]]&lt;br/&gt;[[aminoglycoside]]&lt;br/&gt;[[vaistas]]
| 45
|-
| [[:d:Q53926008|Q53926008]]
| [[Nipah virus infection]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[Henipavirus infectious disease]]&lt;br/&gt;[[viral encephalitis]]&lt;br/&gt;[[zoonozė]]
| 45
|-
| [[:d:Q28971|Q28971]]
| [[impetigo]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[pyoderma]]&lt;br/&gt;[[skin infection]]&lt;br/&gt;[[bacterial skin disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q162272|Q162272]]
| [[viral hemorrhagic fever]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[pandemic and epidemic-prone diseases]]
| 46
|-
| [[:d:Q216211|Q216211]]
| [[hypertrophy]]
| 
| [[liga]]
| [[deformity]]
| 46
|-
| [[:d:Q244438|Q244438]]
| [[prosopagnosia]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[cognitive disorder]]&lt;br/&gt;[[associative agnosia]]&lt;br/&gt;[[agnozija]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q273761|Q273761]]
| [[tonzūra]]
| 
| [[hairstyle]]
| [[shaved hair design]]
| 46
|-
| [[:d:Q275792|Q275792]]
| [[saline solution]]
| 
| [[pagrindinis vaistas]]
| [[aqueous solution]]&lt;br/&gt;[[saline water]]
| 46
|-
| [[:d:Q319595|Q319595]]
| [[presbyopia]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[eye accommodation disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q326071|Q326071]]
| [[giardiasis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[parasitic protozoa infectious disease]]&lt;br/&gt;[[waterborne disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q371520|Q371520]]
| [[polydactyly]]
| 
| [[developmental defect during embryogenesis]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[chromosominės ligos]]&lt;br/&gt;[[congenital limb deformity]]&lt;br/&gt;[[non-syndromic polydactyly, syndactyly and/or hyperphalangy]]&lt;br/&gt;[[congenital anomaly of digit]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q454812|Q454812]]
| [[teismo medicina]]
| 
| [[medicinos specialybė]]
| [[teismo ekspertizė]]&lt;br/&gt;[[medicina]]&lt;br/&gt;[[teisėtyra]]
| 46
|-
| [[:d:Q463859|Q463859]]
| [[foot fetishism]]
| 
| 
| [[partialism]]
| 46
|-
| [[:d:Q488532|Q488532]]
| [[Rorschach Test]]
| 
| [[Projekciniai testai]]
| [[ink blot test]]
| 46
|-
| [[:d:Q557945|Q557945]]
| [[mental confusion]]
| 
| [[sveikatos problema]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[type of uncertainty]]
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[mental state]]&lt;br/&gt;[[neurological and physiological symptom]]&lt;br/&gt;[[neurobehavioral manifestation]]&lt;br/&gt;[[thought disorder]]
| 46
|-
| [[:d:Q653197|Q653197]]
| [[bėrimas]]
| 
| [[simptomas]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[odos liga]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 46
|-
| [[:d:Q738292|Q738292]]
| [[Japanese encephalitis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[horse disease]]&lt;br/&gt;[[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[infectious disease with epilepsy]]&lt;br/&gt;[[flavivirus infectious disease]]&lt;br/&gt;[[encephalopathy]]
| 46
|-
| [[:d:Q788558|Q788558]]
| [[plant breeding]]
| 
| [[pramonė]]&lt;br/&gt;[[veikla]]&lt;br/&gt;[[agricultural science]]
| [[artificial selection]]&lt;br/&gt;[[selective breeding]]
| 46
|-
| [[:d:Q826103|Q826103]]
| [[Reye syndrome]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[encephalopathy]]&lt;br/&gt;[[systemic disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q857300|Q857300]]
| [[Heimlich maneuver]]
| 
| [[terapija]]
| [[airway management]]
| 46
|-
| [[:d:Q860740|Q860740]]
| [[learning disability]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[specific developmental disorder]]&lt;br/&gt;[[negalia]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 46
|-
| [[:d:Q1128431|Q1128431]]
| [[vaginizmas]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[vaginal disease]]&lt;br/&gt;[[reproductive system symptom]]&lt;br/&gt;[[Dispareunija]]
| 46
|-
| [[:d:Q1648484|Q1648484]]
| [[Duchenne muscular dystrophy]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[raumenų distrofija]]&lt;br/&gt;[[myopathy with eye involvement]]&lt;br/&gt;[[qualitative or quantitative defects of dystrophin]]&lt;br/&gt;[[Duchenne and Becker muscular dystrophy]]&lt;br/&gt;[[X-linked recessive disease]]
| 46
|-
| [[:d:Q2006818|Q2006818]]
| [[mėšlungis]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[spazmas]]&lt;br/&gt;[[raumenų simptomas]]
| 46
|-
| [[:d:Q5142470|Q5142470]]
| [[Raynaud syndrome]]
| 
| [[liga]]
| [[peripheral artery disease]]
| 46
|-
| [[:d:Q72210|Q72210]]
| [[tetraphobia]]
| 
| [[numerophobia]]
| [[fobija]]
| 47
|-
| [[:d:Q118301|Q118301]]
| [[orthodontics]]
| 
| [[dental specialty]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[specializacija]]&lt;br/&gt;[[studijų sritis]]
| [[odontologija]]
| 47
|-
| [[:d:Q156590|Q156590]]
| [[priapism]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[penile disease]]&lt;br/&gt;[[peripheral vascular disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 47
|-
| [[:d:Q161801|Q161801]]
| [[sudden infant death syndrome]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[sudden cardiac death]]&lt;br/&gt;[[infant death]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 47
|-
| [[:d:Q273972|Q273972]]
| [[bondage]]
| 
| [[physical restraint]]
| [[technika]]&lt;br/&gt;[[physical activity]]&lt;br/&gt;[[BDSM practice]]
| 47
|-
| [[:d:Q467265|Q467265]]
| [[savant syndrome]]
| 
| [[Sindromas]]
| [[pervasive developmental disorder]]&lt;br/&gt;[[gabumai]]
| 47
|-
| [[:d:Q515610|Q515610]]
| [[Jasminum officinale]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 47
|-
| [[:d:Q552348|Q552348]]
| [[eklampsija]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[preeklampsija]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[life emergency]]
| 47
|-
| [[:d:Q659584|Q659584]]
| [[molluscum contagiosum]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[virusinė odos liga]]&lt;br/&gt;[[Poxviridae infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 47
|-
| [[:d:Q676191|Q676191]]
| [[vaginitis]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[vaginal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 47
|-
| [[:d:Q745832|Q745832]]
| [[stillbirth]]
| 
| 
| [[pregnancy with abortive outcome]]&lt;br/&gt;[[reproductive system symptom]]&lt;br/&gt;[[complications of pregnancy]]&lt;br/&gt;[[mirties aplinkybės]]
| 47
|-
| [[:d:Q846227|Q846227]]
| [[antiviral drug]]
| 
| [[ChEBI Ontology term]]&lt;br/&gt;[[drug class]]
| [[antiviral agent]]&lt;br/&gt;[[antimicrobial drug]]
| 47
|-
| [[:d:Q864088|Q864088]]
| [[female condom]]
| 
| [[contraceptive]]
| [[Prezervatyvas]]
| 47
|-
| [[:d:Q1127417|Q1127417]]
| [[flying phobia]]
| 
| [[fobija]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[Specifinė fobija]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 47
|-
| [[:d:Q1993476|Q1993476]]
| [[death of Adolf Hitler]]
| 
| [[savižudybė]]&lt;br/&gt;[[certain aspects of a person's life]]&lt;br/&gt;[[įvykis]]
| 
| 47
|-
| [[:d:Q2861470|Q2861470]]
| [[emergency medicine]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]&lt;br/&gt;[[clinical sciences]]&lt;br/&gt;[[pediatrija]]&lt;br/&gt;[[farmacija]]
| 47
|-
| [[:d:Q256602|Q256602]]
| [[ciprofloxacin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[fluoroquinolone]]&lt;br/&gt;[[alkaloidas]]&lt;br/&gt;[[carbocyclic compound]]
| 48
|-
| [[:d:Q372752|Q372752]]
| [[prostatitas]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[prostate disease]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 48
|-
| [[:d:Q464067|Q464067]]
| [[fungal infectious disease]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[bacterial infection and mycosis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 48
|-
| [[:d:Q498231|Q498231]]
| [[foot binding]]
| 
| [[Kinijos kultūra]]&lt;br/&gt;[[child abuse]]&lt;br/&gt;[[body modification]]
| [[body modification]]&lt;br/&gt;[[acquired foot deformity]]&lt;br/&gt;[[pokytis]]
| 48
|-
| [[:d:Q504790|Q504790]]
| [[nefrozinis sindromas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[neufrozė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 48
|-
| [[:d:Q539690|Q539690]]
| [[angiology]]
| 
| [[medicinos specialybė]]
| [[vidaus ligų medicina]]
| 48
|-
| [[:d:Q640448|Q640448]]
| [[intravenous infusion and defusion]]
| 
| [[route of administration]]&lt;br/&gt;[[terapija]]
| [[intravenous administration]]&lt;br/&gt;[[infusion therapy]]
| 48
|-
| [[:d:Q643396|Q643396]]
| [[širdies transplantacija]]
| 
| [[surgical procedure type]]
| [[organo transplantacija]]
| 48
|-
| [[:d:Q831530|Q831530]]
| [[rosacea]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[odos liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 48
|-
| [[:d:Q29483|Q29483]]
| [[palliative care]]
| 
| [[medical procedure type]]
| [[sveikatos apsauga]]&lt;br/&gt;[[medicininė procedūra]]&lt;br/&gt;[[health services research]]&lt;br/&gt;[[姑息的治療]]
| 49
|-
| [[:d:Q110315|Q110315]]
| [[lead poisoning]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[metal poisoning]]&lt;br/&gt;[[occupational disease]]&lt;br/&gt;[[chemical hazard]]&lt;br/&gt;[[rare intoxication]]
| 49
|-
| [[:d:Q190805|Q190805]]
| [[širdies liga]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[širdies ir kraujagyslių liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q318005|Q318005]]
| [[nocturnal enuresis]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[enuresis]]&lt;br/&gt;[[urinary incontinence]]&lt;br/&gt;[[elimination disorders]]
| 49
|-
| [[:d:Q332293|Q332293]]
| [[carpal tunnel syndrome]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[computer-induced medical problem]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[nerve compression syndrome]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q373597|Q373597]]
| [[hematuria]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[urination disorder]]&lt;br/&gt;[[urological symptom]]&lt;br/&gt;[[genitourinary hemorrhage]]
| 49
|-
| [[:d:Q460167|Q460167]]
| [[Meniere's disease]]
| 
| [[galvos ir kaklo liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[endolymphatic hydrops]]&lt;br/&gt;[[genetic otorhinolaryngologic disease]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[genetic nervous system disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q468433|Q468433]]
| [[anosmia]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[olfaction disorder]]&lt;br/&gt;[[sensory loss]]
| 49
|-
| [[:d:Q471706|Q471706]]
| [[hemolysis]]
| 
| [[lysis]]&lt;br/&gt;[[medicininė išvada]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hemic system symptom]]
| 49
|-
| [[:d:Q848532|Q848532]]
| [[napkin]]
| 
| 
| [[linens]]&lt;br/&gt;[[higiena]]
| 49
|-
| [[:d:Q949149|Q949149]]
| [[sanitation]]
| 
| [[veikla]]&lt;br/&gt;[[sąvoka]]
| [[higiena]]&lt;br/&gt;[[ekologiniai veiksniai]]&lt;br/&gt;[[aplinkos politika]]
| 49
|-
| [[:d:Q1135338|Q1135338]]
| [[Bell's palsy]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[facial paralysis]]&lt;br/&gt;[[palsy]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q1141499|Q1141499]]
| [[Ehlers-Danlos syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[collagen disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 49
|-
| [[:d:Q25980145|Q25980145]]
| [[2016 Munich shooting]]
| 
| [[mass shooting]]&lt;br/&gt;[[amok]]&lt;br/&gt;[[hate crime]]&lt;br/&gt;[[right-wing terrorism]]&lt;br/&gt;[[murder–suicide]]
| 
| 49
|-
| [[:d:Q62962|Q62962]]
| [[hypnotic]]
| 
| [[drug class]]
| [[vaistas]]&lt;br/&gt;[[migdomieji ir raminamieji vaistai]]&lt;br/&gt;[[therapeutic use]]
| 50
|-
| [[:d:Q208376|Q208376]]
| [[positron emission tomography]]
| 
| [[medicininis tyrimas]]&lt;br/&gt;[[technika]]
| [[tomografija]]
| 50
|-
| [[:d:Q213373|Q213373]]
| [[ataksija]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[dyskinesia]]&lt;br/&gt;[[lack of coordination]]&lt;br/&gt;[[neurological and physiological symptom]]
| 50
|-
| [[:d:Q214963|Q214963]]
| [[nuclear medicine]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]&lt;br/&gt;[[clinical sciences]]&lt;br/&gt;[[radiologija]]
| 50
|-
| [[:d:Q235007|Q235007]]
| [[kardiochirurgija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[thoracic surgery]]
| 50
|-
| [[:d:Q265936|Q265936]]
| [[Kawasaki disease]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[lymphadenitis]]&lt;br/&gt;[[imuninės sistemos liga]]&lt;br/&gt;[[predominantly medium-vessel vasculitis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q281490|Q281490]]
| [[urinary incontinence]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[impairment of continence]]&lt;br/&gt;[[urination disorder]]&lt;br/&gt;[[urological symptom]]
| 50
|-
| [[:d:Q379764|Q379764]]
| [[lactase]]
| 
| [[fermentas]]&lt;br/&gt;[[angliavandeniai]]&lt;br/&gt;[[digestive enzyme]]&lt;br/&gt;[[baltymai]]
| 
| 50
|-
| [[:d:Q422210|Q422210]]
| [[omeprazole]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[proton-pump inhibitor]]&lt;br/&gt;[[heterocyclic compound]]
| 50
|-
| [[:d:Q649717|Q649717]]
| [[saulės nudegimas]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[nudegimas]]&lt;br/&gt;[[fotojautrumas]]
| 50
|-
| [[:d:Q689985|Q689985]]
| [[lipoma]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[benign neoplasms by histologic type]]&lt;br/&gt;[[adipose tissue neoplasm]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q690838|Q690838]]
| [[vasectomy]]
| 
| [[ectomy]]
| [[genital ectomy]]&lt;br/&gt;[[male contraceptive]]
| 50
|-
| [[:d:Q692077|Q692077]]
| [[nevus]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[skin benign neoplasm]]&lt;br/&gt;[[rare genetic developmental defect during embryogenesis]]&lt;br/&gt;[[skin tumor or hamartoma]]
| 50
|-
| [[:d:Q719444|Q719444]]
| [[lumbar puncture]]
| 
| [[medicininė procedūra]]
| [[Punkcija]]&lt;br/&gt;[[puncturing]]&lt;br/&gt;[[biopsija]]
| 50
|-
| [[:d:Q816759|Q816759]]
| [[beta blocker]]
| 
| [[drug class]]
| [[adrenoblocker]]&lt;br/&gt;[[adrenergic antagonist]]
| 50
|-
| [[:d:Q822331|Q822331]]
| [[matcha]]
| 
| 
| [[žalioji arbata]]&lt;br/&gt;[[food powder]]
| 50
|-
| [[:d:Q857667|Q857667]]
| [[pulmonary edema]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[respiratory failure]]&lt;br/&gt;[[respiratory signs and symptoms]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q876887|Q876887]]
| [[cellulitis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[odos liga]]&lt;br/&gt;[[connective tissue disease]]&lt;br/&gt;[[bacterial skin disease]]&lt;br/&gt;[[musculoskeletal system symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q1215575|Q1215575]]
| [[naproxen]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]
| 50
|-
| [[:d:Q5609817|Q5609817]]
| [[tinea pedis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[dermatofitozė]]&lt;br/&gt;[[foot diseases]]&lt;br/&gt;[[odos liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 50
|-
| [[:d:Q25007917|Q25007917]]
| [[2016 Istanbul airport attack]]
| 
| [[teroro aktas]]&lt;br/&gt;[[suicide bombing]]
| 
| 50
|-
| [[:d:Q11094|Q11094]]
| [[chronic thyroiditis]]
| 
| [[autoimuninė liga]]
| [[autoimmune thyroiditis]]
| 51
|-
| [[:d:Q111812|Q111812]]
| [[coumarin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[biogenic coumarin]]&lt;br/&gt;[[Vitamin K antagonist]]
| 51
|-
| [[:d:Q125367|Q125367]]
| [[carbon monoxide poisoning]]
| 
| 
| [[apsinuodijimas]]&lt;br/&gt;[[chemical hazard]]
| 51
|-
| [[:d:Q153861|Q153861]]
| [[tuliaremija]]
| 
| [[notifiable disease]]&lt;br/&gt;[[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[zoonozė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q209647|Q209647]]
| [[delirium tremens]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[alcohol withdrawal syndrome]]&lt;br/&gt;[[delirium]]&lt;br/&gt;[[alcoholic hallucinosis]]
| 51
|-
| [[:d:Q222634|Q222634]]
| [[cleft lip and cleft palate]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[facial feature]]&lt;br/&gt;[[chromosominės ligos]]&lt;br/&gt;[[facial cleft]]&lt;br/&gt;[[stomatognathic system abnormality]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q223867|Q223867]]
| [[brain death]]
| 
| 
| [[Koma]]
| 51
|-
| [[:d:Q223907|Q223907]]
| [[tremor]]
| 
| [[rhythmic process]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[movement disorders]]&lt;br/&gt;[[general symptom]]&lt;br/&gt;[[axitación]]
| 51
|-
| [[:d:Q255375|Q255375]]
| [[Celtis australis]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 51
|-
| [[:d:Q273510|Q273510]]
| [[candidiasis]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[opportunistic mycosis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q282142|Q282142]]
| [[glioblastoma]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[astrocytoma]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q337492|Q337492]]
| [[castor oil]]
| 
| 
| [[seed oil]]&lt;br/&gt;[[mišinys]]&lt;br/&gt;[[crude drug]]&lt;br/&gt;[[herbal medicinal product]]
| 51
|-
| [[:d:Q369570|Q369570]]
| [[skutimas]]
| 
| [[žmogaus veikla]]
| [[plaukų šalinimas]]&lt;br/&gt;[[beauty therapy]]&lt;br/&gt;[[personal hygiene]]
| 51
|-
| [[:d:Q383126|Q383126]]
| [[chronic condition]]
| 
| [[disease attributes]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[rizikos veiksnys]]&lt;br/&gt;[[medical state]]
| 51
|-
| [[:d:Q461486|Q461486]]
| [[heterochromia]]
| 
| 
| [[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[genodermatosis]]&lt;br/&gt;[[phenotypic trait]]
| 51
|-
| [[:d:Q468414|Q468414]]
| [[angiography]]
| 
| 
| [[roentgenology]]&lt;br/&gt;[[medicininis vizualizavimas]]
| 51
|-
| [[:d:Q574491|Q574491]]
| [[bruise]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[ecchymosis]]&lt;br/&gt;[[blunt trauma]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 51
|-
| [[:d:Q671776|Q671776]]
| [[muteness]]
| 
| [[sveikatos problema]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[kalbos sutrikimai]]&lt;br/&gt;[[psychopathological symptom]]&lt;br/&gt;[[Mutitas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q778502|Q778502]]
| [[vaginal discharge]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[vaginal disease]]&lt;br/&gt;[[body fluid]]&lt;br/&gt;[[reproductive system symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q835061|Q835061]]
| [[mastitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[breast disease]]&lt;br/&gt;[[breastfeeding difficulties]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[reproductive system disease]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q1017169|Q1017169]]
| [[Burulio opa]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[mycobacterium infectious disease]]&lt;br/&gt;[[neglected tropical disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 51
|-
| [[:d:Q126691|Q126691]]
| [[gestational diabetes]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[cukrinis diabetas]]&lt;br/&gt;[[complication of pregnancy, childbirth and the puerperium]]&lt;br/&gt;[[diabetes mellitus and pregnancy]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[complications of pregnancy]]
| 52
|-
| [[:d:Q190878|Q190878]]
| [[aktyvintoji anglis]]
| 
| [[excipient]]&lt;br/&gt;[[pagrindinis vaistas]]&lt;br/&gt;[[vaistas]]&lt;br/&gt;[[filter]]&lt;br/&gt;[[mišinys]]&lt;br/&gt;[[absorbent]]
| [[medžiaga]]
| 52
|-
| [[:d:Q193003|Q193003]]
| [[hydrocephalus]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[cerebral degeneration]]&lt;br/&gt;[[intracranial hypertension]]&lt;br/&gt;[[head symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 52
|-
| [[:d:Q213403|Q213403]]
| [[naturopathy]]
| 
| [[alternative medicine]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[alternatyvioji medicina]]
| 52
|-
| [[:d:Q213901|Q213901]]
| [[genų terapija]]
| 
| [[type of medical treatment]]
| [[terapija]]
| 52
|-
| [[:d:Q221441|Q221441]]
| [[pellagra]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[nutritional deficiency disease]]&lt;br/&gt;[[other acquired skin disease]]&lt;br/&gt;[[odos liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 52
|-
| [[:d:Q315860|Q315860]]
| [[calcitonin]]
| 
| [[baltymai]]&lt;br/&gt;[[protein fragment]]
| [[peptide hormone]]&lt;br/&gt;[[biogenic peptide]]
| 52
|-
| [[:d:Q327988|Q327988]]
| [[occupational burnout]]
| 
| [[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[jausmai]]&lt;br/&gt;[[Nuovargis|letargija]]
| [[Nuovargis|letargija]]&lt;br/&gt;[[health risk]]&lt;br/&gt;[[psychosocial hazard]]
| 52
|-
| [[:d:Q506319|Q506319]]
| [[generinis vaistas]]
| 
| [[vaistas]]
| [[vaistas]]
| 52
|-
| [[:d:Q737460|Q737460]]
| [[silpnaregystė]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[akių liga]]&lt;br/&gt;[[vision disorder]]&lt;br/&gt;[[sensory loss]]&lt;br/&gt;[[sensory disability]]
| 52
|-
| [[:d:Q753904|Q753904]]
| [[rheumatic fever]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 52
|-
| [[:d:Q827658|Q827658]]
| [[kremas nuo saulės]]
| 
| 
| [[kosmetika]]&lt;br/&gt;[[dermatologic drug]]&lt;br/&gt;[[radiation protection agent]]&lt;br/&gt;[[apsauga nuo saulės]]
| 52
|-
| [[:d:Q846270|Q846270]]
| [[gastric acid]]
| 
| 
| [[Skrandžio adenokarcinoma|skrandžio vėžys]]
| 52
|-
| [[:d:Q1216998|Q1216998]]
| [[neoplazma]]
| 
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[abnormal tissue]]
| 52
|-
| [[:d:Q1816730|Q1816730]]
| [[probiotics]]
| 
| 
| [[mikroorganizmai]]&lt;br/&gt;[[terapija]]
| 52
|-
| [[:d:Q117121|Q117121]]
| [[Vilsono-Konovalovo liga]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kepenų liga]]&lt;br/&gt;[[metal metabolism disorder]]&lt;br/&gt;[[copper metabolism disease]]&lt;br/&gt;[[organic brain syndrome]]&lt;br/&gt;[[rare hereditary metabolic disease with peripheral neuropathy]]&lt;br/&gt;[[metabolic disease with cataract]]&lt;br/&gt;[[metabolic disease with corneal opacity]]&lt;br/&gt;[[supranuclear oculomotor palsy]]&lt;br/&gt;[[tremor]]&lt;br/&gt;[[rare genetic tremor disorder]]&lt;br/&gt;[[rare metabolic liver disease]]&lt;br/&gt;[[metal transport or utilization disorder with epilepsy]]&lt;br/&gt;[[rare genetic epilepsy]]&lt;br/&gt;[[neurometabolic disease]]&lt;br/&gt;[[rare disorder with dystonia and other neurologic or systemic manifestation]]&lt;br/&gt;[[nephropathy secondary to a storage or other metabolic disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 53
|-
| [[:d:Q189956|Q189956]]
| [[aphthous stomatitis]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[stomatitas]]&lt;br/&gt;[[lesions in mouth]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 53
|-
| [[:d:Q217111|Q217111]]
| [[bradycardia]]
| 
| [[medicininė išvada]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[aritmija]]&lt;br/&gt;[[finding of heart rate]]
| 53
|-
| [[:d:Q220551|Q220551]]
| [[necukrinis diabetas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[inkstų liga]]&lt;br/&gt;[[endocrine system disease]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[idiopathy]]&lt;br/&gt;[[autoimmune disease of endocrine system]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]
| 53
|-
| [[:d:Q223254|Q223254]]
| [[otitis media]]
| 
| [[galvos ir kaklo liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[middle ear disease]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 53
|-
| [[:d:Q244150|Q244150]]
| [[ampicillin]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[Penicilinas]]
| 53
|-
| [[:d:Q275419|Q275419]]
| [[hipotenzija]]
| 
| [[abnormally low value]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[hemic system symptom]]&lt;br/&gt;[[general symptom]]
| 53
|-
| [[:d:Q323808|Q323808]]
| [[hearing aid]]
| 
| [[audiology]]&lt;br/&gt;[[telehealth in speech-language pathology and in audiology]]
| [[hearing device]]
| 53
|-
| [[:d:Q624497|Q624497]]
| [[aukštikalnių liga]]
| 
| [[sveikatos problema]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]
| [[Altitude sickness]]
| 53
|-
| [[:d:Q27261089|Q27261089]]
| [[semaglutide]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]&lt;br/&gt;[[protein]]
| [[synthetic peptide]]&lt;br/&gt;[[glucagon-like peptide-1]]
| 53
|-
| [[:d:Q16499|Q16499]]
| [[hipertiroidizmas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[skydliaukės liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 54
|-
| [[:d:Q143925|Q143925]]
| [[toothache]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[orofacial pain]]&lt;br/&gt;[[dental disease]]&lt;br/&gt;[[skausmas]]
| 54
|-
| [[:d:Q161421|Q161421]]
| [[Fraxinus ornus]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 54
|-
| [[:d:Q192579|Q192579]]
| [[jet lag]]
| 
| [[liga]]
| [[circadian misalignment]]&lt;br/&gt;[[circadian rhythm sleep disorder]]
| 54
|-
| [[:d:Q203601|Q203601]]
| [[pneumotoraksas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[pleural disease]]&lt;br/&gt;[[emphysema]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 54
|-
| [[:d:Q212021|Q212021]]
| [[kleptomania]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[psichikos sutrikimas]]
| [[impulsų kontrolės sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 54
|-
| [[:d:Q220989|Q220989]]
| [[nystagmus]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[eye movement]]&lt;br/&gt;[[eye symptom]]
| 54
|-
| [[:d:Q245359|Q245359]]
| [[injection]]
| 
| [[medical procedure type]]&lt;br/&gt;[[route of administration]]
| [[parenteral administration]]
| 54
|-
| [[:d:Q271759|Q271759]]
| [[porphyria]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[paveldimos metabolinės ligos]]&lt;br/&gt;[[metabolic skin disease]]&lt;br/&gt;[[photodermatosis]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 54
|-
| [[:d:Q271993|Q271993]]
| [[hyperglycemia]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[abnormally high value]]
| [[glucose metabolism disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 54
|-
| [[:d:Q427523|Q427523]]
| [[opioid]]
| 
| [[ChEBI Ontology term]]&lt;br/&gt;[[drug class]]
| [[psichoaktyviosios medžiagos]]&lt;br/&gt;[[Analgetikas|analgetikai]]&lt;br/&gt;[[narkotikai]]&lt;br/&gt;[[psychotropic drug]]&lt;br/&gt;[[opioid receptor agent]]&lt;br/&gt;[[haliucinogenai]]
| 54
|-
| [[:d:Q840143|Q840143]]
| [[streptokokinis faringitas]]
| 
| [[infekcinė liga]]
| [[Group A streptococcal infection]]&lt;br/&gt;[[faringitas]]
| 54
|-
| [[:d:Q86901049|Q86901049]]
| [[COVID-19 testas]]
| 
| [[medicininio tyrimo tipas]]&lt;br/&gt;[[molecular diagnostics]]&lt;br/&gt;[[medicininė procedūra]]
| [[periodinis sveikatos patikrinimas]]&lt;br/&gt;[[Viral disease testing]]&lt;br/&gt;[[air surveillance]]&lt;br/&gt;[[wastewater surveillance]]
| 54
|-
| [[:d:Q95042269|Q95042269]]
| [[AZD1222]]
| 
| [[funded product]]
| [[COVID-19 vakcina]]&lt;br/&gt;[[adenovirus-based vaccine]]&lt;br/&gt;[[vaccine candidate]]
| 54
|-
| [[:d:Q160796|Q160796]]
| [[delirium]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Գիտակցության մթագնում]]&lt;br/&gt;[[cognitive disorder]]&lt;br/&gt;[[neurological and physiological symptom]]&lt;br/&gt;[[mental confusion]]
| 55
|-
| [[:d:Q161105|Q161105]]
| [[Plantanus orientalis]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 55
|-
| [[:d:Q219102|Q219102]]
| [[Cushing's syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[adrenal gland hyperfunction]]
| 55
|-
| [[:d:Q653971|Q653971]]
| [[indigestion]]
| 
| [[symptom type]]
| [[functional gastric disease]]&lt;br/&gt;[[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[digestive sign]]
| 55
|-
| [[:d:Q5284418|Q5284418]]
| [[akušerija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]
| [[sveikatos mokslai]]&lt;br/&gt;[[akušerija ir ginekologija]]
| 55
|-
| [[:d:Q33226|Q33226]]
| [[logopedija]]
| 
| [[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[specializacija]]&lt;br/&gt;[[medicinos specialybė]]
| [[terapija]]
| 56
|-
| [[:d:Q111185|Q111185]]
| [[Ferula assa-foetida]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[parivyaya]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 56
|-
| [[:d:Q191618|Q191618]]
| [[sterilization]]
| 
| 
| [[higiena]]&lt;br/&gt;[[process]]&lt;br/&gt;[[hazard elimination]]
| 56
|-
| [[:d:Q213600|Q213600]]
| [[miego apnėja]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[miego sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[apnea]]&lt;br/&gt;[[sleep-related breathing disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 56
|-
| [[:d:Q274493|Q274493]]
| [[antiseptikas]]
| 
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[baktericidas]]&lt;br/&gt;[[antimicrobial drug]]
| 56
|-
| [[:d:Q473845|Q473845]]
| [[Columbine High School massacre]]
| 
| [[school shooting]]&lt;br/&gt;[[mass shooting]]&lt;br/&gt;[[murder–suicide]]&lt;br/&gt;[[masinės žudynės]]
| 
| 56
|-
| [[:d:Q565276|Q565276]]
| [[sciatica]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[fiziologinė būklė]]
| [[Neuralgija]]
| 56
|-
| [[:d:Q652744|Q652744]]
| [[hand, foot and mouth disease]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[coxsackievirus infectious disease]]&lt;br/&gt;[[skin infection]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 56
|-
| [[:d:Q654426|Q654426]]
| [[psychological trauma]]
| 
| [[psychopathological symptom]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[trauma]]
| [[psichinius reiškinius]]&lt;br/&gt;[[psychological stress]]
| 56
|-
| [[:d:Q815819|Q815819]]
| [[prieširdžių virpėjimas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[heart conduction disease]]&lt;br/&gt;[[širdies virpėjimas]]&lt;br/&gt;[[abnormal heart rhythm]]
| 56
|-
| [[:d:Q2085267|Q2085267]]
| [[faringitas]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[viršutinių kvėpavimo takų liga]]&lt;br/&gt;[[pharyngeal diseases]]&lt;br/&gt;[[throat symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 56
|-
| [[:d:Q21698220|Q21698220]]
| [[atsparumas antimikrobiniams vaistams]]
| 
| 
| [[atsparumas vaistams]]
| 56
|-
| [[:d:Q98270627|Q98270627]]
| [[Gam-COVID-Vac]]
| 
| 
| [[COVID-19 vakcina]]&lt;br/&gt;[[adenovirus-based vaccine]]&lt;br/&gt;[[vaccine candidate]]
| 56
|-
| [[:d:Q52849|Q52849]]
| [[ankylosing spondylitis]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[bone inflammation disease]]&lt;br/&gt;[[axial spondyloarthritis]]&lt;br/&gt;[[autoimmune disease of musculoskeletal system]]&lt;br/&gt;[[spinal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q186005|Q186005]]
| [[fizioterapija]]
| 
| [[reabilitologija]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[type of medical treatment]]
| [[terapija]]
| 57
|-
| [[:d:Q188724|Q188724]]
| [[nesteroidinis vaistas nuo uždegimo]]
| 
| [[ChEBI Ontology term]]
| [[non-opioid analgesic]]&lt;br/&gt;[[anti-inflammatory agent]]&lt;br/&gt;[[disease-modifying antirheumatic drug]]
| 57
|-
| [[:d:Q207334|Q207334]]
| [[pagirios]]
| 
| 
| [[alkoholis ir sveikata]]
| 57
|-
| [[:d:Q208562|Q208562]]
| [[Marfan syndrome]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[marfanoid]]&lt;br/&gt;[[connective tissue disease]]&lt;br/&gt;[[akių liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q219223|Q219223]]
| [[laktozės netoleravimas]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[carbohydrate metabolic disorder]]&lt;br/&gt;[[malabsorption]]&lt;br/&gt;[[maisto netoleravimas]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q220570|Q220570]]
| [[plaučių embolija]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[pulmonary artery disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q309067|Q309067]]
| [[judesio liga]]
| 
| [[galvos ir kaklo liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[inner ear disease]]&lt;br/&gt;[[genetic nervous system disorder]]&lt;br/&gt;[[genetic otorhinolaryngologic disease]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q615057|Q615057]]
| [[anesteziologija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[clinical sciences]]
| 57
|-
| [[:d:Q906933|Q906933]]
| [[Sandy Hook Elementary School shooting]]
| 
| [[school shooting]]&lt;br/&gt;[[mass shooting]]&lt;br/&gt;[[matricide]]&lt;br/&gt;[[murder–suicide]]&lt;br/&gt;[[pedicide]]
| 
| 57
|-
| [[:d:Q1909343|Q1909343]]
| [[dermatofitozė]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[dermatomycosis]]&lt;br/&gt;[[tinea]]&lt;br/&gt;[[fungal infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 57
|-
| [[:d:Q154666|Q154666]]
| [[galvijų spongiforminė encefalopatija]]
| 
| [[neurodegeneration]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[transmissible spongiform encephalopathy]]&lt;br/&gt;[[bovine disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 58
|-
| [[:d:Q188151|Q188151]]
| [[išemija]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kraujagyslių liga]]&lt;br/&gt;[[hemic system symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[nepakankamumas]]
| 58
|-
| [[:d:Q193894|Q193894]]
| [[sarcoidosis]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[type IV hypersensitivity]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 58
|-
| [[:d:Q207855|Q207855]]
| [[ambliopija]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[akių liga]]&lt;br/&gt;[[silpnaregystė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 58
|-
| [[:d:Q327092|Q327092]]
| [[biomedicininė inžinerija]]
| 
| [[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[academic major]]&lt;br/&gt;[[pramonė]]
| [[inžinerija]]&lt;br/&gt;[[biomedicinos mokslai]]
| 58
|-
| [[:d:Q335555|Q335555]]
| [[Sjogreno sindromas]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[autoimuninė liga]]&lt;br/&gt;[[autoimmune disease of exocrine system]]
| 58
|-
| [[:d:Q337554|Q337554]]
| [[heat stroke]]
| 
| [[heat illness]]
| [[hyperthermia]]&lt;br/&gt;[[heat illness]]
| 58
|-
| [[:d:Q500816|Q500816]]
| [[polyendocrine metabolic ovarian syndrome]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]&lt;br/&gt;[[intersex condition]]
| [[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[endocrine system disease]]&lt;br/&gt;[[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[reproductive system disease]]&lt;br/&gt;[[ovarian dysfunction]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 58
|-
| [[:d:Q836356|Q836356]]
| [[krupas]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[acute laryngitis]]&lt;br/&gt;[[kvėpavimo takų liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 58
|-
| [[:d:Q852163|Q852163]]
| [[apatinės nugaros dalies skausmas]]
| 
| 
| [[low backache]]&lt;br/&gt;[[low back disorder]]
| 58
|-
| [[:d:Q13|Q13]]
| [[triskaidekaphobia]]
| 
| [[numerophobia]]
| 
| 59
|-
| [[:d:Q154878|Q154878]]
| [[toksoplazmozė]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[coccidiosis]]&lt;br/&gt;[[zoonozė]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[congenital abnormality]]
| 59
|-
| [[:d:Q191355|Q191355]]
| [[bado streikas]]
| 
| [[būsena]]&lt;br/&gt;[[mirties priežastis]]
| [[nonviolent resistance]]&lt;br/&gt;[[passive resistance]]&lt;br/&gt;[[food refusal]]
| 59
|-
| [[:d:Q192717|Q192717]]
| [[streptomicinas]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[antituberculous drug]]&lt;br/&gt;[[aminoglycoside]]
| 59
|-
| [[:d:Q201180|Q201180]]
| [[venų išsiplėtimas]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[vein disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 59
|-
| [[:d:Q223102|Q223102]]
| [[peritonitas]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[gastrointestinal system disease]]&lt;br/&gt;[[intraabdominal infection]]&lt;br/&gt;[[uždegiminė liga]]&lt;br/&gt;[[peritoneal disease]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 59
|-
| [[:d:Q275157|Q275157]]
| [[blood glucose]]
| 
| [[biomedical measurand type]]
| [[koncentracija]]&lt;br/&gt;[[medicininis tyrimas]]
| 59
|-
| [[:d:Q276469|Q276469]]
| [[pūslelė]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[spuogas]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 59
|-
| [[:d:Q886837|Q886837]]
| [[kraujo tyrimas]]
| 
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[analizė]]&lt;br/&gt;[[laboratory diagnostics]]&lt;br/&gt;[[blood tests]]
| 59
|-
| [[:d:Q2211650|Q2211650]]
| [[sadomazochizmas]]
| 
| 
| [[lytinis nukrypimas]]
| 59
|-
| [[:d:Q3025883|Q3025883]]
| [[antro tipo cukrinis diabetas]]
| 
| [[liga]]
| [[cukrinis diabetas]]&lt;br/&gt;[[endocrine system disease]]
| 59
|-
| [[:d:Q10384|Q10384]]
| [[geriatrija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[gerontologija]]&lt;br/&gt;[[medicina]]&lt;br/&gt;[[health services research]]
| 60
|-
| [[:d:Q59677|Q59677]]
| [[transfobija]]
| 
| [[LGBTQ-related non-medical phobias]]
| [[diskriminacija]]&lt;br/&gt;[[bias]]
| 60
|-
| [[:d:Q162171|Q162171]]
| [[Melia azedarach]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 
| 60
|-
| [[:d:Q202758|Q202758]]
| [[Hipoglikemija]]
| 
| [[abnormally low value]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[glucose metabolism disease]]&lt;br/&gt;[[pancreas disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 60
|-
| [[:d:Q209583|Q209583]]
| [[tachikardija]]
| 
| [[medicininė išvada]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[aritmija]]&lt;br/&gt;[[finding of heart rate]]
| 60
|-
| [[:d:Q223591|Q223591]]
| [[gastroezofaginio refliukso liga]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[genetinė liga]]&lt;br/&gt;[[skrandžio liga]]&lt;br/&gt;[[esophagitis]]
| 60
|-
| [[:d:Q245341|Q245341]]
| [[rentgenografija]]
| 
| [[medicininis vizualizavimas]]&lt;br/&gt;[[specializacija]]&lt;br/&gt;[[periodinis sveikatos patikrinimas]]
| [[medicininis vizualizavimas]]&lt;br/&gt;[[radiologija]]
| 60
|-
| [[:d:Q1020115|Q1020115]]
| [[piktoji akis]]
| 
| [[belief]]&lt;br/&gt;[[prietaras]]&lt;br/&gt;[[kultūrinis sindromas]]
| [[prakeikimas]]
| 60
|-
| [[:d:Q97154240|Q97154240]]
| [[tozinameranas]]
| 
| [[funded product]]&lt;br/&gt;[[pharmaceutical product]]
| [[COVID-19 vakcina]]&lt;br/&gt;[[RNA vaccine]]
| 60
|-
| [[:d:Q188504|Q188504]]
| [[alternatyvioji medicina]]
| 
| [[specializacija]]&lt;br/&gt;[[healing knowledge]]
| [[pseudomedicine]]&lt;br/&gt;[[healing knowledge]]&lt;br/&gt;[[terapija]]
| 61
|-
| [[:d:Q202013|Q202013]]
| [[kraujavimas iš nosies]]
| 
| [[simptomas]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Kraujavimas]]&lt;br/&gt;[[nose symptom]]
| 61
|-
| [[:d:Q623031|Q623031]]
| [[kepenų vėžys]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[liver tumor]]&lt;br/&gt;[[kepenų liga]]&lt;br/&gt;[[rare hepatic and biliary tract tumor]]&lt;br/&gt;[[liver neoplasm]]&lt;br/&gt;[[hepatobiliary system cancer]]&lt;br/&gt;[[endocrine gland cancer]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 61
|-
| [[:d:Q221668|Q221668]]
| [[šlapimo takų infekcija]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Cistitas]]&lt;br/&gt;[[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[urinary system disease]]&lt;br/&gt;[[bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 62
|-
| [[:d:Q838966|Q838966]]
| [[dirgliosios žarnos sindromas]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[functional colonic disease]]&lt;br/&gt;[[Sindromas]]&lt;br/&gt;[[intestinal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 62
|-
| [[:d:Q61335|Q61335]]
| [[preeklampsija]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[gestational hypertension]]&lt;br/&gt;[[Arterinė hipertenzija|hipertenzija]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 63
|-
| [[:d:Q12252367|Q12252367]]
| [[aterosklerozė]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[arteriosclerotic cardiovascular disease]]&lt;br/&gt;[[aterosklerozė]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 63
|-
| [[:d:Q30015850|Q30015850]]
| [[2017 Manchester Arena bombing]]
| 
| [[suicide bombing]]&lt;br/&gt;[[masinės žudynės]]
| 
| 63
|-
| [[:d:Q205214|Q205214]]
| [[Guillain–Barré syndrome]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[autoimmune disease of peripheral nervous system]]&lt;br/&gt;[[imuninės sistemos liga]]&lt;br/&gt;[[rare neuroinflammatory disease]]&lt;br/&gt;[[acute and subacute inflammatory demyelinating polyneuropathy]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 64
|-
| [[:d:Q218155|Q218155]]
| [[Quercus ilex]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| [[medis]]
| 64
|-
| [[:d:Q540571|Q540571]]
| [[fibromialgija]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[myositis]]&lt;br/&gt;[[chronic pain]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 64
|-
| [[:d:Q172341|Q172341]]
| [[Kiaušidžių vėžys]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[female reproductive organ cancer]]&lt;br/&gt;[[ovarian neoplasm]]&lt;br/&gt;[[ovarian disease]]&lt;br/&gt;[[endocrine gland cancer]]&lt;br/&gt;[[rare genetic endocrine disease]]&lt;br/&gt;[[inherited gynecological tumor]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 65
|-
| [[:d:Q217519|Q217519]]
| [[buboninis maras]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[maras]]&lt;br/&gt;[[lymph node disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 65
|-
| [[:d:Q552461|Q552461]]
| [[rankų plovimas]]
| 
| [[grooming behavior]]
| [[prevencinė medicina]]&lt;br/&gt;[[personal protective measure]]&lt;br/&gt;[[washing]]
| 65
|-
| [[:d:Q16501|Q16501]]
| [[hipotirozė]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[skydliaukės liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 66
|-
| [[:d:Q188449|Q188449]]
| [[neurochirurgija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[chirurgija]]
| 66
|-
| [[:d:Q190564|Q190564]]
| [[Hantingtono liga]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[neurodegeneration]]&lt;br/&gt;[[Huntington disease and related disorders]]&lt;br/&gt;[[eye degenerative disease]]&lt;br/&gt;[[genetic neurodegenerative disease with dementia]]&lt;br/&gt;[[trinucleotide repeat disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 66
|-
| [[:d:Q2836|Q2836]]
| [[afazija]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[kalbos sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[neurologinis simptomas]]&lt;br/&gt;[[specific language impairment-5]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 67
|-
| [[:d:Q157307|Q157307]]
| [[Morus alba]]
| 
| [[taksonas]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| [[vaismedis]]&lt;br/&gt;[[useful plant]]
| 67
|-
| [[:d:Q182672|Q182672]]
| [[zoonozė]]
| 
| 
| [[animal disease]]&lt;br/&gt;[[host-pathogen interaction]]&lt;br/&gt;[[infekcinė liga]]
| 67
|-
| [[:d:Q184084|Q184084]]
| [[Beriberi liga]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[thiamine deficiency]]
| 67
|-
| [[:d:Q186819|Q186819]]
| [[headphone]]
| 
| [[audio equipment]]&lt;br/&gt;[[accessory]]
| [[garsiakalbis]]&lt;br/&gt;[[kurtumas]]
| 67
|-
| [[:d:Q189553|Q189553]]
| [[otolaringologija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[clinical sciences]]
| 67
|-
| [[:d:Q243257|Q243257]]
| [[chikungunya]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[notifiable disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[alphavirus infections]]&lt;br/&gt;[[arbovirosis]]&lt;br/&gt;[[neglected tropical disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[pandemic and epidemic-prone diseases]]
| 67
|-
| [[:d:Q476921|Q476921]]
| [[inkstų nepakankamumas]]
| 
| [[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[inkstų liga]]&lt;br/&gt;[[impaired renal function disease]]&lt;br/&gt;[[chronic renal disease]]&lt;br/&gt;[[urological symptom]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 67
|-
| [[:d:Q2697787|Q2697787]]
| [[nuplikimas]]
| 
| 
| [[hair diseases]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 67
|-
| [[:d:Q11180|Q11180]]
| [[vidaus ligų medicina]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[general practitioner]]
| [[medicina]]
| 68
|-
| [[:d:Q144119|Q144119]]
| [[isterija]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[personality trait]]
| [[neurozė]]
| 68
|-
| [[:d:Q152401|Q152401]]
| [[snukio ir nagų liga]]
| 
| [[bovine disease]]&lt;br/&gt;[[infekcinė liga]]
| [[Picornaviridae infectious disease]]
| 68
|-
| [[:d:Q185034|Q185034]]
| [[Pjautuvinė anemija]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[autosomal recessive disease]]&lt;br/&gt;[[hemoglobinopathy]]&lt;br/&gt;[[congenital hemolytic anemia]]&lt;br/&gt;[[blood protein disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 68
|-
| [[:d:Q205972|Q205972]]
| [[apsinuodijimas alkoholiu]]
| 
| 
| [[substance intoxication]]&lt;br/&gt;[[short-term effects of alcohol]]&lt;br/&gt;[[apsinuodijimas]]
| 68
|-
| [[:d:Q212809|Q212809]]
| [[endoskopija]]
| 
| [[medicininio tyrimo tipas]]
| [[medicininis tyrimas]]&lt;br/&gt;[[medicininis vizualizavimas]]
| 69
|-
| [[:d:Q187255|Q187255]]
| [[reumatoidinis artritas]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[artritas]]&lt;br/&gt;[[autoimuninė liga]]&lt;br/&gt;[[chronic condition]]&lt;br/&gt;[[collagen disease]]&lt;br/&gt;[[autoimmune disease of musculoskeletal system]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 70
|-
| [[:d:Q327657|Q327657]]
| [[reumatologija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]&lt;br/&gt;[[akademinė disciplina]]
| [[medicina]]&lt;br/&gt;[[clinical sciences]]
| 70
|-
| [[:d:Q1472|Q1472]]
| [[Krono liga]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[inflammatory bowel diseases]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 71
|-
| [[:d:Q183392|Q183392]]
| [[Rachitas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[bone remodeling disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 71
|-
| [[:d:Q202837|Q202837]]
| [[širdies sustojimas]]
| 
| [[thoracic disease]]&lt;br/&gt;[[mirties priežastis]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[congestive heart failure]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 71
|-
| [[:d:Q62736|Q62736]]
| [[osteoartritas]]
| 
| [[bone disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[artritas]]&lt;br/&gt;[[degenerative disorder of musculoskeletal system]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 72
|-
| [[:d:Q187882|Q187882]]
| [[strazdanos]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hyperpigmentation of the skin]]
| 72
|-
| [[:d:Q107231|Q107231]]
| [[paralyžius]]
| 
| [[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[klinikinis požymis]]&lt;br/&gt;[[neurologinis simptomas]]
| 73
|-
| [[:d:Q154865|Q154865]]
| [[botulizmas]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[acquired neuromuscular junction disease]]&lt;br/&gt;[[infectious disease of the nervous system]]&lt;br/&gt;[[geonosis]]&lt;br/&gt;[[apsinuodijimas maistu]]
| 73
|-
| [[:d:Q180762|Q180762]]
| [[stenokardija]]
| 
| [[simptomas]]&lt;br/&gt;[[clinical finding]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[coronaropathy]]&lt;br/&gt;[[krūtinės skausmas]]&lt;br/&gt;[[angina]]
| 73
|-
| [[:d:Q201928|Q201928]]
| [[Amoksicilinas]]
| 
| [[cheminio objekto tipas]]
| [[Penicilinas]]&lt;br/&gt;[[karboksirūgštys]]
| 73
|-
| [[:d:Q199602|Q199602]]
| [[niežulys]]
| 
| [[symptom type]]
| [[simptomas]]&lt;br/&gt;[[somatosensory disorder]]&lt;br/&gt;[[skin and integumentary tissue symptom]]
| 74
|-
| [[:d:Q327651|Q327651]]
| [[bathing]]
| 
| 
| [[veikla]]&lt;br/&gt;[[personal hygiene]]
| 74
|-
| [[:d:Q41482|Q41482]]
| [[autopsija]]
| 
| 
| [[dissection]]&lt;br/&gt;[[medicininis tyrimas]]
| 75
|-
| [[:d:Q168800|Q168800]]
| [[anafilaksija]]
| 
| 
| [[padidėjęs jautrumas]]&lt;br/&gt;[[allergic response]]&lt;br/&gt;[[side effect]]
| 75
|-
| [[:d:Q172941|Q172941]]
| [[peptic ulcer disease]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[gastrointestinal system disease]]&lt;br/&gt;[[duodenal disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]&lt;br/&gt;[[opa]]
| 75
|-
| [[:d:Q192102|Q192102]]
| [[Odos vėžys]]
| 
| [[ligų klasė]]
| [[integumentary system cancer]]&lt;br/&gt;[[skin neoplasm]]&lt;br/&gt;[[odos liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 75
|-
| [[:d:Q192309|Q192309]]
| [[spengimas ausyse]]
| 
| [[sveikatos problema]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[hearing disorder]]&lt;br/&gt;[[ear symptom]]
| 75
|-
| [[:d:Q1485|Q1485]]
| [[sisteminė raudonoji vilkligė]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[Reumatinė liga|Reumatas]]&lt;br/&gt;[[lupus erythematosus]]&lt;br/&gt;[[connective tissue disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 76
|-
| [[:d:Q182155|Q182155]]
| [[juosiančioji pūslelinė]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[skin infection]]&lt;br/&gt;[[varicella zoster infection]]&lt;br/&gt;[[post-viral disorder]]&lt;br/&gt;[[virusinė odos liga]]&lt;br/&gt;[[neurological disorder]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 76
|-
| [[:d:Q182442|Q182442]]
| [[plastinė chirurgija]]
| 
| [[medicinos specialybė]]
| [[chirurgija]]&lt;br/&gt;[[body modification]]
| 76
|-
| [[:d:Q389735|Q389735]]
| [[širdies ir kraujagyslių liga]]
| 
| [[akademinė disciplina]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[anatominės struktūros liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 76
|-
| [[:d:Q206901|Q206901]]
| [[šoninė amiotrofinė sklerozė]]
| 
| [[designated intractable/rare disease]]&lt;br/&gt;[[reta liga]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[motor neuron disease]]&lt;br/&gt;[[TDP-43 Proteinopathies]]&lt;br/&gt;[[neurodegeneration]]&lt;br/&gt;[[monogenic disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 79
|-
| [[:d:Q81867|Q81867]]
| [[albinizmas]]
| 
| [[reta liga]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| [[liga]]
| 84
|-
| [[:d:Q179661|Q179661]]
| [[terapija]]
| 
| [[medical procedure type]]
| [[medicininė procedūra]]
| 84
|-
| [[:d:Q101971|Q101971]]
| [[karpa]]
| 
| [[liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[virusinė odos liga]]
| 86
|-
| [[:d:Q133076|Q133076]]
| [[išvarža]]
| 
| 
| [[liga]]
| 86
|-
| [[:d:Q183134|Q183134]]
| [[sepsis]]
| 
| [[critical illness]]&lt;br/&gt;[[simptomas]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[general infection]]&lt;br/&gt;[[systemic disease]]
| 87
|-
| [[:d:Q83165|Q83165]]
| [[kvapusis muskatmedis]]
| 
| [[raminamieji]]&lt;br/&gt;[[Prieskoniai|prieskonis]]&lt;br/&gt;[[maisto ingridientas]]
| [[Myristica]]
| 88
|-
| [[:d:Q505619|Q505619]]
| [[beprotybė]]
| 
| [[kognityviniai procesai]]&lt;br/&gt;[[psichikos sutrikimas]]&lt;br/&gt;[[superseded scientific theory]]
| [[biologinis procesas]]
| 88
|-
| [[:d:Q170461|Q170461]]
| [[Azadirachta indica]]
| 
| [[taksonas]]
| [[useful plant]]&lt;br/&gt;[[vaistiniai augalai]]
| 91
|-
| [[:d:Q164655|Q164655]]
| [[Pūlinys]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[simptomas arba ženklas (klasė)]]
| [[suppuration]]&lt;br/&gt;[[general symptom]]
| 92
|-
| [[:d:Q129104|Q129104]]
| [[Juodligė]]
| 
| [[infekcinė liga]]&lt;br/&gt;[[notifiable disease]]&lt;br/&gt;[[ligų klasė]]
| [[primary bacterial infectious disease]]&lt;br/&gt;[[zoonozė]]&lt;br/&gt;[[primary Bacillaceae infectious disease]]&lt;br/&gt;[[liga]]
| 94
|}
{{Wikidata list end}}
[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>7up6sulgr6prq96pjoh4xa4zxf3b01m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FNB stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>314801</id>
    <revision>
      <id>7851967</id>
      <parentid>7839276</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:06:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>CD pervadino puslapį [[Soccer City]] į [[FNB stadionas]]</comment>
      <origin>7839276</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1398" sha1="967mz5z10991fsy4uhl23okra19f1a4" xml:space="preserve">{{Stadionas
|lat = -26.2347
|long = 27.9822
|Pavadinimas = „Soccer City“
|Vieta = {{vlv|RSA}} [[Johanesburgas]], [[PAR]]
|Vaizdas = [[Vaizdas:FNB Stadium, Johannesburg.jpg|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2017 m.
|Pradėtas statyti = [[1986]] m.
|Atidarytas = [[1989]] m.
|Savininkas = The Stadia and Soccer Development Trust
|Operatorius = PAR futbolo asociacija
|Statybos_kaina = 3,3 milijardo [[Randas (Pietų Afrika)|randų]]
|Architektas = Boogertman &amp; Partners
|Nuomininkai = [[Pietų Afrikos Respublikos vyrų futbolo rinktinė]]
|Talpa = 91 141 žiūrovas ([[futbolas]])
}}

'''„Soccer City“''' ({{lt|Futbolo miestas}}; taip pat ''First National Bank Stadium, FNB Stadium'') – futbolo stadionas, esantis [[Johanesburgas|Johanesburge]], [[PAR|Pietų Afrikos Respublikoje]]. Jis talpina 91 141 žiūrovą. Šis stadionas yra didžiausias visoje šalyje.

Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|2010 m.]] pasaulio futbolo čempionatą stadionas buvo smarkiai patobulintas ir pagražintas.

== Nuorodos ==
* [http://www.safa.net/index.php?page=soccercity Oficiali stadiono svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120314135648/http://www.safa.net/index.php?page=soccercity |date=2012-03-14 }}

{{FIFA 2010 pasaulio futbolo čempionato stadionai}}

[[Kategorija:Pietų Afrikos Respublikos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]</text>
      <sha1>967mz5z10991fsy4uhl23okra19f1a4</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>340559</id>
    <revision>
      <id>7851986</id>
      <parentid>7849960</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:01:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <comment>/* Rezultatai */</comment>
      <origin>7851986</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="30325" sha1="6smnnjbfdo3s2dwhxeiik4vkba4n2ec" xml:space="preserve">{{infobox
|name=Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė
|image=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]
|above=Lietuvos U21 futbolo rinktinė
| label1= Asociacija:
| data1 =[[Lietuvos futbolo federacija]]
| label2 = Treneris: 
| data2 = [[Andrius Skerla]]
| label3 = Kapitonas:
| data3 = [[Domas Slendzoka]]
}}

'''Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė''', dar žinoma, kaip U21 arba U-21 rinktinė, yra nacionalinė komanda, kuri atstovauja Lietuvai tokio amžiaus žaidėjų turnyruose bei ruošia žaidėjus [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos futbolo rinktinei]]. 

2025 m. U-21 rinktinei atstovauja jaunuoliai, gimę ne anksčiau nei 2004 m. sausio 1 d.

== Pasiekimai ==
* [[2010 m. Baltijos taurė]] (U-21) – 1 vieta
* [[2018 m. Baltijos taurė]] (U-21) – 1 vieta

== Sudėtis ==
Rinktinės sudėtis [[2026 m. Baltijos taurė]]s turnyrui 2026 m. birželio mėn.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/patvirtinta-u21-rinktines-sudetis-baltijos-taures-turnyrui/&lt;/ref&gt;

Duomenys atnaujinti po rungtynių su Ukrainos U-21 rinktine {{data|2026|3|27}}&lt;!--rungtynės su klubais žaidėjų rinktinės statistikoje neskaičiuojamos--&gt;

⭐–Žaidėjai taip pat kviesti atstovauti [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų futbolo rinktinę]] 

&lt;div style=&quot;background-color: lightblue; float:left; width: 100%&quot;&gt;
{{nat fs g start}}
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot; align=&quot;left&quot; |
|----- bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot;
{{nat fs g player|no=|pos=GK|name=[[Paulius Linkevičius]]|age={{bda|2006|8|20|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= |pos=GK|name=[[Rokas Bagdonavičius]]|age={{bda|2004|1|20|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU}}
|-----
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot; align=&quot;left&quot; |
|----- bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot;
{{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Tautvydas Burdzilauskas]]|age={{bda|2005|5|18|df=y}}|caps=8|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=11|pos=DF|name=[[Martynas Šetkus]]|age={{bda|2005|10|7|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Motiejus Šapola]]|age={{bda|2006|4|19|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[US Pontedera 1912]]|clubnat=ITA}}
{{nat fs g player|no=14|pos=DF|name=[[Edgaras Bierontas]]|age={{bda|2007|10|3|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= |pos=DF|name=[[Danielius Jarašius]]|age={{bda|2006|7|12|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= |pos=DF|name=[[Erik Kirjanov]]|age={{bda|2005|10|28|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Minija]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= |pos=DF|name=[[Patrik Matyžonok]]|age={{bda|2006|7|23|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=|pos=DF|name=[[Oskar Pukelis]]|age={{bda|2008|2|29|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[AIK Fotboll|AIK FF]]|clubnat=SWE}}
|-----
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot; align=&quot;left&quot; |
|----- bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot;
{{nat fs g player|no= 5|pos=MF|name=[[Sidas Praleika]]|age={{bda|2007|5|25|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Patrikas Pranckus]]|age={{bda|2006|6|29|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Denis Ževžikovas]]|age={{bda|2004|8|10|df=y}}|caps=8|goals=0|club=[[FC Džiugas]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=10|pos=MF|name=[[Ernestas Gudelevičius]] ⭐|age={{bda|2005|1|14|df=y}}|caps=9|goals=0|club=[[Siracusa Calcio 1924]]|clubnat=ITA}}
{{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Adrian Lickūnas]]|age={{bda|2006|3|28|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[US Cremonese]]|clubnat=ITA}}
{{nat fs g player|no=19|pos=MF|name=[[Faustas Steponavičius]] ⭐|age={{bda|2004|6|8|df=y}}|caps=20|goals=5|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=20|pos=MF|name=[[Jonas Usavičius]]|age={{bda|2006|1|23|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Riteriai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=|pos=MF|name=[[Dovas Grudzinskas]]|age={{bda|2008|9|17|df=y}}|caps=0|goals=0|club=AKA Red Bull Salzburg U18|clubnat=AUT}}
{{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Nikita Pavlovskij]]|age={{bda|2006|8|30|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FC Džiugas]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=|pos=MF|name=[[Dominykas Taučas]]|age={{bda|2008|2|7|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Valencia CF]]|clubnat=ESP}}
|-----
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot; align=&quot;left&quot; |
|----- bgcolor=&quot;#D3D3D3&quot;
{{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Romualdas Jansonas]] ⭐|age={{bda|2005|6|23|df=y}}|caps=8|goals=1|club=[[C.F. Os Belenenses]]|clubnat=POR}}
{{nat fs g player|no= |pos=FW|name=[[Nedas Garbaliauskas]]|age={{bda|2007|1|7|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU}}
|-----
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#B0D3FB&quot; align=&quot;left&quot; | U-21 žaidėjai, žaidžiantys [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|vyrų rinktinėje]]
|-----
{{nat fs g player|no= 6|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]] ⭐|age={{bda|2004|10|1|df=y}}|caps=7|goals=1|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]] ⭐|age={{bda|2006|8|30|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}}
{{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]] ⭐|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} 
|-----
! colspan=&quot;9&quot; bgcolor=&quot;#B0D3FB&quot; align=&quot;left&quot; | Kiti žaidėjai, kviesti į U-21 rinktinę 2026 m.
|-----
{{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Julius Virvilas]]|age={{bda|2004|6|23|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Domas Slendzoka]]|age={{bda|2004|2|22|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Maksim Andrejev]]|age={{bda|2004|6|9|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Nojus Vytis Audinis]]|age={{bda|2006|2|15|df=y}}|caps=7|goals=1|club=[[FK Teplice]]|clubnat=CZE}}
{{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Simas Civilka]]|age={{bda|2005|3|6|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Riteriai]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs g player|no=21|pos=MF|name=[[Esmilis Kaušinis]]|age={{bda|2004|5|31|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU}}
{{nat fs end}}
&lt;/div&gt;
----
&lt;br/&gt;{{0}}
:Praėjusių metų sudėtys: [[Sąrašas:Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinės sudėtys]]

== Treneriai ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center&quot;
|-
!Treneris
!
!Nuo
!Iki
|-
|align=left|[[Stasys Danisevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|1994
|align=left|1995
|-
|align=left|[[Stasys Stankus]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|1995
|align=left|1999
|-
|align=left|[[Eugenijus Riabovas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2000
|align=left|2001
|-
|align=left|[[Algimantas Liubinskas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2002
|align=left|2002
|-
|align=left|[[Virginijus Liubšys]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2003
|align=left|2004
|-
|align=left|[[Vitalijus Stankevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2004
|align=left|2006
|-
|align=left|[[Saulius Širmelis]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2006
|align=left|2006
|-
|align=left|[[Igoris Pankratjevas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2007
|align=left|2007
|-
|align=left|[[Šenderis Giršovičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2008
|align=left|2008
|-
|align=left|[[Valdas Ivanauskas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2009
|align=left|2009
|-
|align=left|[[Vitalijus Stankevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2009
|align=left|2011
|-
|align=left|[[Mindaugas Neoras]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2011
|align=left|2011
|-
|align=left|[[Vitalijus Stankevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2011
|align=left|2012
|-
|align=left|[[Mindaugas Neoras]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2012
|align=left|2012
|-
|align=left|[[Arminas Narbekovas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2013
|align=left|2015
|-
|align=left|[[Antanas Vingilys]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2015
|align=left|2016
|-
|align=left|[[Carit Falch]] {{small|[[:en:Carit Falch|[en] ]] }}
|{{flagicon|Denmark}}
|align=left|2017
|align=left|2018
|-
|align=left|[[Donatas Vencevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2019
|align=left|2020
|-
|align=left|[[Marius Stankevičius]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2021
|align=left|2022
|-
|align=left| [[Fabio Mazzone]]
|{{flagicon|ITA}}
|align=left|2022
|align=left|2022
|-
|align=left|[[Tomas Ražanauskas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2022
|align=left|2024
|-
|align=left|[[Rokas Garastas]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2025
|align=left|2026
|-
|align=left|[[Andrius Skerla]]
|{{flagicon|Lithuania}}
|align=left|2026–
|align=left|
|}

== Dalyvavimas ==
=== UEFA jaunimo U21 čempionatai ===
UEFA jaunimo iki 21 metų Europos čempionatai vyksta kas dveji metai nuo 1996 m. Lietuvos U-21 rinktinei dar nėra pavykę įveikti atrankos turnyro.

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center; font-size: 90%;&quot;
|+ Atrankos rungtynių rezultatai
!width=125|Metai
!width=25|Rungt.
!width=25{{!}}Perg.
!width=25{{!}}Lyg.
!width=25{{!}}Pral.
!width=25{{!}}Įv+
!width=25{{!}}Įv–
!width=25{{!}}+/–
|-
|{{flagicon|ESP}} 1996 m.
|10 ||2 ||2 ||6 ||14 ||16 ||−2
|-
|{{flagicon|ROU}} 1998 m.
|8 ||3 ||0 ||5 ||8 ||12 ||−4
|-
|{{flagicon|SVK}} 2000 m.
|10 ||5 ||1 ||4 ||14 ||10 ||+4
|-
|{{flagicon|SUI}} 2002 m.
|8 ||2 ||0 ||6 ||5 ||17 ||−12
|-
|{{flagicon|GER}} 2004 m.
|6 ||3 ||0 ||3 ||10 ||10 ||0
|-
|{{flagicon|POR}} 2006 m.
|10 ||3 ||1 ||6 ||9 ||16 ||−7
|-
|{{flagicon|NED}} 2007 m.
|2 ||1 ||0 ||1 ||1 ||2 ||−1
|-
|{{flagicon|SWE}} 2009 m.
|8 ||0 ||1 ||7 ||2 ||18 ||−16
|-
|{{flagicon|DEN}} 2011 m.
|8 ||1 ||2 ||5 ||3 ||11 ||−8
|-
|{{flagicon|ISR}} 2013 m.
|10 ||3 ||0 ||7 ||9 ||18 ||−9
|-
|{{flagicon|CZE}} 2015 m.
|10 ||2 ||2 ||6 ||6 ||19 ||−13
|-
|{{flagicon|POL}} 2017 m.
|10||3||1 ||6||5||18||−13
|-
|{{flagicon|ITA}} 2019 m.
|10||2||2 ||6||7||16||−9
|-
|{{flagicon|HUN}}{{flagicon|SVN}} 2021 m.
|10 || 3 || 1 || 6 || 9 || 15 || −6 
|-
|{{flagicon|ROM}}{{flagicon|GEO}} 2023 m.
|8  || 2 || 1 || 5 || 7|| 22 || −15 
|-
|{{flagicon|SVK}} 2025 m. 
| 8  || 1  || 0  || 7  || 7  || 16  || −9   
|-
|{{flagicon|SRB}} {{flagicon|ALB}} 2027 m. || colspan=7| ''vyks 2026 m. lapkritį
|-
|'''Viso'''
|'''136'''
|'''36'''
|'''14'''
|'''86'''
|'''116'''
|'''236'''
|'''−120'''
|}

====2021 m. UEFA U21 čempionatas====
Lietuvos U21 rinktinė pateko į IV atrankos grupę, rungtynės vyko 2019 m. birželio – 2020 m. lapkričio mėn.&lt;ref&gt;https://www.flashscore.com/football/europe/euro-u21/results/&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center; font-size: 90%;&quot;
|+IV atrankos grupės galutinė lentelė
|-
!width=10|Vieta
!width=125|Komanda
!width=25|Rungt.
!width=25{{!}}Perg.
!width=25{{!}}Lyg.
!width=25{{!}}Pral.
!width=25{{!}}Įv+
!width=25{{!}}Įv–
!width=25{{!}}+/–
!width=25|Tšk.
|- style=&quot;background:#ccffcc;&quot;
| 1 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|CZE}} Čekija || 10 || 6 || 3 || 1 || 20 || 4 || 16 || '''21'''
|- style=&quot;background:#ccffcc;&quot;
| 2 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|CRO}} Kroatija || 10 || 6 || 2 || 2 || 37 || 7 || 30 || '''20'''
|-
| 3 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|SCO}}  Škotija || 10 || 5 || 3 || 2 || 16 || 5 || 11 || '''18'''
|-
| 4 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|GRE}}  Graikija || 10 || 5 || 1 || 4 || 10 || 11 || −1 || '''16'''
|-
| 5 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|LTU}}  Lietuva || 10 || 3 || 1 || 6 || 9 || 15 || −6 || '''10'''
|-
| 6 || style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|SMR}}  San Marinas || 10 || 0 || 0 || 10 || 0 || 50 || −50 || '''0'''
|}

====2023 m. UEFA U21 čempionatas====
Šio UEFA jaunimo čempionato šeimininkai buvo [[Rumunija]] ir [[Gruzija]]. Čempionate galėjo dalyvauti jaunuoliai, gimę po {{data|2000|1|1}}. Ištraukus burtus Lietuvos U21 rinktinė pateko į C atrankos grupę, kartu su Ispanijos, Rusijos, Slovakijos, Šiaurės Airijos bei Maltos U21 rinktinėmis.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/11790/paaiskejo-lietuvos-jaunimo-rinktines-varzovai-europos-cempionato-atrankos-varzybose/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210203013433/https://lff.lt/news/11790/paaiskejo-lietuvos-jaunimo-rinktines-varzovai-europos-cempionato-atrankos-varzybose/ |date=2021-02-03 }}&lt;/ref&gt; {{data|2022|5|2}} [[UEFA]] sprendimu, dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos į Ukrainą]], visų Rusijos rinktinių dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose buvo suspenduotas. Jau sužaistų rungtynių rezultatai buvo anuliuoti.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/13515/uefa-sprendimai-del-tolimesnio-rusijos-rinktiniu-ir-klubu-suspendavimo/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220504110826/https://lff.lt/news/13515/uefa-sprendimai-del-tolimesnio-rusijos-rinktiniu-ir-klubu-suspendavimo/ |date=2022-05-04 }}&lt;/ref&gt; 

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center; font-size: 90%;&quot;
|+C atrankos grupės galutinė lentelė
|-
!width=10|Vieta
!width=125|Komanda
!width=25|Rungt.
!width=25{{!}}Perg.
!width=25{{!}}Lyg.
!width=25{{!}}Pral.
!width=25{{!}}Įv+
!width=25{{!}}Įv–
!width=25{{!}}+/–
!width=25|Tšk.
|- style=&quot;background:#ccffcc;&quot;
| 1  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|ESP}} Ispanija || 8  || 8  || 0  || 0  || 37  || 5  || +32  || 24 
|- style=&quot;background:#B7E9F7;&quot;
| 2  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|SVK}} Slovakija  || 8  || 5  || 0  || 3  || 18  || 10  || +8  || 15  
|-
| 3  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|NIR}} Šiaurės Airija || 8  || 2  || 1  || 5  || 8  || 18  || −10  || 7 
|-
| 4  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|LTU}} Lietuva || 8  || 2  || 1  || 5  || 7  || 22  || −15  || 7 
|-
| 5  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|MLT}} Malta  || 8  || 2  || 0  || 6  || 10  || 25  || −15  || 6 
|- style=&quot;background:#808080;&quot;
| 6  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|RUS}}  Rusija{{efn|Suspenduota dėl invazijos į Ukrainą}}  || 0  || 0  || 0  || 0  || 0  || 0  || 0  || 0
|}
{{notelist}}

====2025 m. UEFA U21 čempionatas====
Šio UEFA jaunimo čempionato šeimininkai buvo [[Slovakija]]. Čempionate galėjo dalyvauti jaunuoliai, gimę po {{data|2002|1|1}}. Burtai buvo ištraukti {{data|2023|2|2}}, Lietuvos U21 rinktinė pateko į I atrankos grupę, kartu su Danijos, Čekijos, Islandijos ir Velso U21 rinktinėmis.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/vaikinu-u21-rinktine-suzinojo-varzovus-europos-cempionato-atrankoje/&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center; font-size: 90%;&quot;
|+I atrankos grupės galutinė lentelė
|-
!width=10|Vieta
!width=125|Komanda
!width=25|Rungt.
!width=25{{!}}Perg.
!width=25{{!}}Lyg.
!width=25{{!}}Pral.
!width=25{{!}}Įv+
!width=25{{!}}Įv–
!width=25{{!}}+/–
!width=25|Tšk.
|- style=&quot;background:#ccffcc;&quot;
| 1  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|DEN}} Danija || 8  || 5  || 2  || 1  || 18  || 8  || +10  || 17 
|- style=&quot;background:#B7E9F7;&quot;
| 2  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|CZE}} Čekija || 8  || 4  || 2  || 2  || 13  || 11  || +2  || 14
|-
| 3  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|WAL}} Velsas|| 8  || 4  || 2  || 2  || 13  || 11  || +2  || 14
|-
| 4  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|ISL}} Islandija || 8  || 3  || 0  || 5  || 9  || 14  || −5  || 9
|-
| 5  ||  style=&quot;text-align:left;&quot;| {{flagicon|LTU}} Lietuva || 8  || 1  || 0  || 7  || 7  || 16  || −9  || 3  
|}

====2027 m. UEFA U21 čempionatas====
Šio UEFA jaunimo čempionato šeimininkai bus [[Serbija]] ir [[Albanija]]. Čempionate gali dalyvauti jaunuoliai, gimę po {{data|2004|1|1}}. Burtai buvo ištraukti {{data|2025|2|6}}, Lietuvos U21 rinktinė pateko į H atrankos grupę, kartu su Ukrainos, Kroatijos, Vengrijos bei Turkijos U21 rinktinėmis.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/vaikinu-u21-rinktine-suzinojo-varzovus-2027-uju-europos-cempionato-atrankos-turnyre/&lt;/ref&gt; Atrankos varžybos vyks 2026 m. lapkričio mėn.

=== Baltijos taurė U21 ===
Pagrindinės [[Baltijos taurė]]s varžybos vyksta tarp Pabaltijo vyrų rinktinių. Pastaraisiais metais imta rengti ir jaunimo bei moterų Baltijos taurės varžybas.

====2018 m. Baltijos taurė U21 ====
Lietuvos U-21 rinktinė užėmė pirmąją vietą.
----
{{Footballbox
|date=[[2018]] m. [[gegužės 29]] d.
|time=
|team1={{fut|EST|1}}
|score=1–1
|report=
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1= [[Herol Riiberg]] {{goal|78}} (11m.)
|goals2= [[Rimvydas Sadauskas]] {{goal|74}}
|stadium=
|attendance=
|referee=
}}
----
{{Footballbox
|date=[[2018]] m. [[birželio 1]] d.
|time=
|team1={{fut|LAT|1}}
|score=2–0
|report=
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=[[Vladislavs Fjodorovs]] {{goal|25}} &lt;br/&gt; [[Rendijs Sibašs]] {{goal|84}}
|stadium=
|attendance=
|referee=
}}
----
{{Footballbox
|date=[[2018]] m. [[birželio 4]] d.
|time=
|team1={{fut|LTU|1}}
|score=1–0
|report=
|team2={{fut|LAT|1}}
|goals1=[[Daniel Romanovskij]] {{goal|53}} (11 m.)
|goals2=
|stadium=
|attendance=
|referee=
}}
----

====2020 m. Baltijos taurė U21 ====
Turnyras buvo planuojamas, tačiau atšauktas dėl [[COVID-19 pandemija Lietuvoje|COVID-19 viruso pandemijos]].

====2022 m. Baltijos taurė U21 ====
Lietuvos U-21 rinktinė užėmė trečiąją vietą.
{| class=&quot;wikitable&quot;
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}}
|-
| {{data|2022|11|16}} || [[Estija]] || {{Flagicon|Estija}} Estija U-21 – {{Flagicon|LTU}} Lietuva U-21 || 5:1
|-
| {{data|2022|11|20}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LTU}} Lietuva U-21 – {{Flagicon|Latvija}} Latvija U-21 || 1:2
|}

====2024 m. Baltijos taurė U21 ====
Lietuvos U-21 rinktinė užėmė ketvirtąją vietą.
----
{{football box
|date       = {{Start date|2024|6|6|df=y}}
|time       = 
|round      = pusfinalis
|team1      = Latvija U-21 {{flagicon|LVA}}
|score      = 1:1 &lt;br/&gt; baud. 4:2
|report     = 
|result     = 
|team2      = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|goals1     = Bruno Melnis {{goal|23}} 
|goals2     = {{goal|24}} [[Faustas Steponavičius]]
|stadium    = Pärnu Rannastaadion, Estija
|attendance = 
|referee    = Rasmus Maalinn
}}
----
{{football box
|date       = {{Start date|2024|6|9|df=y}}
|time       = 
|round      = dėl 3-os vietos
|team1      = Suomija U-21 {{flagicon|FIN}}
|score      = 2:0
|report     = 
|result     = 
|team2      = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|goals1     = Santeri Väänänen {{goal|68|11m.}} &lt;br/&gt; Henri Salomaa {{goal|80}}
|goals2     = 
|stadium    = Kuressaare Linnastaadion, Estija
|attendance = 
|referee    = Kevin Kaivoja
}}
----

==Rezultatai==

;2026 m.
----
{{football box 
|date       = {{Start date|2026|3|27|df=y}}
|time       = 18:00
|round      = 2027 m. UEFA Europos U-21 čempionato atranka
|team1      = Ukraina U-21 {{flagicon|UKR}}
|score      = 1:1
|report     = [https://www.uefa.com/under21/match/2047414--ukraine-vs-lithuania/ Ataskaita]
|team2      = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|goals1     = Danylo Krevsun {{goal|61}}
|goals2     = Faustas Steponavičius {{goal|70}}
|stadium    = {{flagicon|SVK}} Košická Futbalová Aréna, [[Košicė]]
|attendance = 850
|referee    = Roman Jitari {{flagicon|MDA}}
}}
----
{{football box 
|date = {{Start date|2026|6|7|df=y}}
|time = 18:00
|round = [[2026 m. Baltijos taurė|2026 m. Baltijos U-21 taurė]]
|team1 = Estija U-21 {{flagicon|EST}}
|team2 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|score = 2:2
|report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/estija-lietuva-23908792/ Ataskaita]
|goals1 = [[Karel Mustmaa]] {{goal|12||15}} {{goal|15}}
|goals2 = [[Sidas Praleika]] {{goal|33}} &lt;br/&gt; [[Jonas Usavičius]] {{goal|83}}
|stadium = {{flagicon|LVA}} Sporta bāze Daugavgrīva, [[Ryga]]
|attendance = 88
|referee = Deniss Kozlovs {{flagicon|LVA}}
}}
----
{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|-
|+Pastarieji rezultatai ir numatytos rungtynės
|- 
| {{data|2026|10|1}} || [[Vengrija]] || {{Flagicon|HUN}} Vengrija U-21 ||  || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2026|10|6}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|CRO}} Kroatija U-21 ||  || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|}

;2025 m.

{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|-
| {{data|2025|3|21}} || [[Raudondvaris]] || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-21 || 0:2 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2025|3|23}} || [[Gargždai]] || {{Flagicon|LTU}} [[FK Banga]] || 0:2 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2025|6|7}} || [[Druskininkai]] || {{Flagicon|LTU}} [[DFK Dainava]] || 1:0 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2025|6|10}} || [[Tauragė]] || {{Flagicon|LTU}} [[FK Tauras]] || 1:1 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2025|9|5}} || [[Druskininkai]] || {{Flagicon|UKR}} Ukraina U-21 || 0:4 || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2025|9|9}} || [[Druskininkai]] || {{Flagicon|HUN}} Vengrija U-21 || 1:1 (N.Audinis) || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2025|10|10}} || [[Turkija]], [[Sakarija]] || {{Flagicon|TUR}} Turkija U-21 || 0:2 || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2025|10|14}} || [[Nyderlandai]], [[Emenas]] || {{Flagicon|NED}} Nyderlandai U-21 || 0:2 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2025|11|13}} || [[Kroatija]], [[Velika Gorica]] || {{Flagicon|CRO}} Kroatija U-21 || 0:4 || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2025|11|18}} || [[Lietuva]], [[Druskininkai]] || {{Flagicon|TUR}} Turkija U-21 || 1:2 (D.Šluta) || 2027 m. Europos U21 čempionato atranka
|} 

{| class=&quot;mw-collapsible mw-collapsed wikitable&quot;
|+style=&quot;white-space:nowrap;&quot; | Praėjusių metų rezultatai
|
;2024 m.
{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|-
|- 
| {{data|2024|3|22}} || [[Velsas]], [[Newport]] || {{Flagicon|WAL}} Velsas U-21 || 1:2 (M.Burba) || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2024|3|26}} || [[Danija]], [[Vejle]] || {{Flagicon|DEN}} Danija U-21 || 0:3 || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2024|6|6}} || [[Estija]], [[Pärnu]] || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-21 || 1:1, baud.2:4 &lt;br/&gt;(F.Steponavičius) || [[2024 m. Baltijos taurė]]s turnyras
|- 
| {{data|2024|6|9}} || [[Estija]], [[Pärnu]] || {{Flagicon|FIN}} Suomija U-21  || 0:2 || [[2022 m. Baltijos taurė]]s turnyras
|- 
| {{data|2024|9|6}} || [[Lietuva]], [[Jonava]] || {{Flagicon|CZE}} Čekija U-21 || 1:2 (R.Jansonas) || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|-
| {{data|2024|10|10}} || [[Islandija]], Víkingsvöllur || {{Flagicon|Iceland}} Islandija U-21 || 2:0 (F.Steponavičius, &lt;br/&gt;R.Jansonas)  || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|-
| {{data|2024|10|15}} || [[Čekija]], [[Hradec Kralove]] || {{Flagicon|CZE}} Čekija U-21 || 0:3 || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|}

;2023 m.
{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|- 
| {{data|2023|3|25}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LTU}} [[FC Hegelmann]] || 1:1 (A.Kučys) || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2023|3|28}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LTU}} [[FK Panevėžys]] || 1:2 (M.Remeikis) || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2023|6|16}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|Denmark}} Danija U-21 || 1:2 (A.Kučys) || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2023|9|9}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LTU}} [[DFK Dainava]] || 0:3 || kontrolinės rungtynės
|-
| {{data|2023|9|13}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|Wales}} Velsas U-21 || 2:3 (K.Keršys, F.Steponavičius) || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|-
| {{data|2023|10|17}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|Iceland}} Islandija U-21 || 0:1 || 2025 m. Europos U21 čempionato atranka
|-
| {{data|2023|11|19}} || [[Malta]] || {{Flagicon|MLT}} Malta U-21 || 2:1 (A.Kučys, D.Žala) || draugiškos rungtynės
|}

;2022 m.
{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|- 
| {{data|2022|3|25}} || [[Ispanija]] || {{Flagicon|ESP}} Ispanija U-21 || 0:8 || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2022|3|29}} || [[Malta]] || {{Flagicon|MLT}} Malta U-21 || 3:1 (Deividas Dovydaitis, &lt;br/&gt;Faustas Steponavičius, &lt;br/&gt;Christian Gauci (į savo vartus)) || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| &lt;s&gt;{{data|2022|6|3}}&lt;/s&gt; || [[Rusija]] || {{Flagicon|RUS}} Rusija U-21 ||&lt;small&gt;''neįvyko – Rusija suspenduota''&lt;/small&gt;|| 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2022|6|7}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|NIR}} Šiaurės Airija U-21 || 1:1 (Artemijus Tutyškinas) || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- 
| {{data|2022|9|23}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] || 0:1 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2022|9|27}} || [[Vengrija]] || {{Flagicon|HUN}} Vengrija U-21 || 0:1 || kontrolinės rungtynės
|- 
| {{data|2022|11|16}} || [[Estija]] || {{Flagicon|Estija}} Estija U-21  || 1:5 (Kristupas Keršys) || [[2022 m. Baltijos taurė]]s turnyras
|- 
| {{data|2022|11|20}} || [[Lietuva]] || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-21 || 1:2 (Matas Dedura) || [[2022 m. Baltijos taurė]]s turnyras
|}

;2021 m.
{| class=&quot;wikitable&quot; 
! Data !! Miestas, Šalis !! Varžovai !! {{santrumpa|Rez.|Rezultatas}} !! Varžybos  
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2021 m. birželio 4 d. || [[Alytus]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|EST}} Estija U-21 || 2:0 || draugiškos rungtynės
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2021 m. rugsėjo 3 d. || [[Nitra]], [[Slovakija]] || {{Flagicon|SVK}} Slovakija U-21 || 1:3 (Artūr Dolžnikov) || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2021 m. rugsėjo 7 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|ESP}} Ispanija U-21 || 0:2 || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2021 m. spalio 8 d. || [[Alytus]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|MLT}} Malta U-21 || 2:1 (Titas Milašius, &lt;br/&gt;Tomas Kalinauskas) || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- style=&quot;background:#D3D3D3;&quot;
| 2021 m. spalio 12 d. || [[Alytus]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|RUS}} Rusija U-21 || &lt;s&gt;0:3&lt;/s&gt; ''anuliuota'' || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2021 m. lapkričio 12 d. || [[Šiaurės Airija]] || {{Flagicon|NIR}} Šiaurės Airija U-21 || 0:4 || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2021 m. lapkričio 16 d. || [[Lietuva]] || {{Flagicon|SVK}} Slovakija U-21 || 0:2 || 2023 m. Europos U21 čempionato atranka
|}
&lt;!--TVARKOMA
{| class=&quot;mw-collapsible mw-collapsed wikitable&quot;
|+style=&quot;white-space:nowrap;&quot; | Past seasons results
! Date !! Venue !! Opponent !! Result !! Competition  
|-
!colspan=&quot;5&quot;|'''2018'''
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2018 m. kovo 23 d. || [[Gargždai]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|FIN}} Suomija U-21 || 0:2
|[[2019 UEFA European Under-21 Championship qualification|2019 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2018 m. kovo 23 d. || [[Liublinas]], [[Lenkija]] || {{Flagicon|POL}} Lenkija U-21 || 0:1 || [[2019 UEFA European Under-21 Championship qualification|2019 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#ffc;&quot;
| 2018 m. gegužės 29 d. || [[Parnu]], [[Estija]] || {{Flagicon|EST}} Estija U-21 || 1:1 || 2018 [[Under-21 Baltic Cup|U-21 Baltic Cup]]
|-
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2018 m. birželio 4 d. || [[Gargždai]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-21 || 1:0 || 2018 [[Under-21 Baltic Cup|U-21 Baltic Cup]]
|-
|- style=&quot;background:#ffc;&quot;
| 2018 m. rugsėjo 7 d. || [[Gargždai]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|GEO}} Sakartvelas U-21 || 0:0
|[[2019 UEFA European Under-21 Championship qualification|2019 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2018 m. rugsėjo 11 d. || [[Gargždai]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|DNK}} Danija U-21 || 0:2
|[[2019 UEFA European Under-21 Championship qualification|2019 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#ffc;&quot;
| 2018 m. spalio 12 d. || [[Torshaunas]], [[Farerų salos]] || {{Flagicon|FRO}} Farerai U-21 || 2:2
|[[2019 UEFA European Under-21 Championship qualification|2019 UEFA U-21 Q]]
|-
!colspan=&quot;5&quot;|'''2019'''
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. kovo 26 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|BLR}} Baltarusija U-21 || 0:1 || [[Exhibition game|Friendly]]
|-
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2019 m. birželio 5 d. || [[Seravalė]], [[San Marinas]] || {{Flagicon|SMR}} San Marinas U-21 || 3:0
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. birželio 9 d. || [[Klaipėda]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|LVA}} Latvija U-21 || 0:2 || [[Exhibition game|Friendly]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. rugsėjo 6 d. || [[Česke Budejovicai]], [[Čekija]] || {{Flagicon|CZE}} Čekija U-21 || 0:2
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. rugsėjo 10 d. || [[Kalitėja]], [[Graikija]] || {{Flagicon|GRC}} Graikija U-21 || 0:1
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#ffc;&quot;
| 2019 m. spalio 10 d. || [[Edinburgas]], [[Škotija]] || {{Flagicon|SCO}} Škotija U-21 || 0:0
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. lapkričio 14 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|HRV}} Kroatija U-21 || 1:3
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
!colspan=&quot;5&quot;|'''2020'''
|-
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2020 m. rugsėjo 8 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|SCO}} Škotija U-21 || 0:1 || [[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|-
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2020 m. spalio 8 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|GRC}} Graikija U-21 || 2:0
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2019 m. spalio 13 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|CZE}} Čekija U-21 || 0:1
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|- style=&quot;background:#cfc;&quot;
| 2020 m. lapkričio 13 d. || [[Vilnius]], [[Lietuva]] || {{Flagicon|SMR}} San Marinas U-21 || 3:0
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|- style=&quot;background:#fcc;&quot;
| 2020 m. lapkričio 17 d. || [[Zagrebas]], [[Kroatija]] || {{Flagicon|HRV}} Kroatija U-21 || 0:7
|[[2021 UEFA European Under-21 Championship qualification|2021 UEFA U-21 Q]]
|}
|}
--&gt;

==Šaltiniai==
{{išn}}

[[Kategorija:Jaunimo sportas]]
[[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]]</text>
      <sha1>6smnnjbfdo3s2dwhxeiik4vkba4n2ec</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kardas (žurnalas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>340848</id>
    <revision>
      <id>7851738</id>
      <parentid>7168478</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T15:52:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851738</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1718" sha1="jpjqswty9pwawyhw1rhe7yuph4spoji" xml:space="preserve">{{kiti|Kardas}}
'''Kardas''' – [[Lietuva|Lietuvos]] karininkų iliustruotas [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]], leistas 1925–1940 m. [[Kaunas|Kaune]].

== Istorija ==
Pradėjo leisti [[Karo mokslo draugija]] du kartus per mėnesį. Nuo 1929 m. vasario ėjo kartą per mėnesį kaip žurnalo „[[Mūsų žinynas]]“ priedas, vadinosi „Karo mokslo draugijos žinios“. Nuo 1933 m. gegužės 15 d. „Kardą“ leido [[Lietuvos karininkų ramovė]] du kartus per mėnesį. Spausdino [[Raidės spaustuvė]], nuo 1933 m. [[Spindulio spaustuvė]] [[Kaunas|Kaune]]. [[Tiražas]] 1925 m. – 1000 egz., 1938 m. – 2000 egz.

Bendradarbiavo [[Jurgis Byla]], [[Vytautas Bulvičius]], M. Butavičius, [[Stasys Dabušis]], B. Gentvilas, K. Gabriūnas, [[Vincas Grigaliūnas-Glovackis]], [[Antanas Januševičius]], [[Pranas Kaunas]], [[Antanas Mačiuika]], [[Vytautas Maželis]], [[Vladas Mieželis]], [[Jonas Noreika]], [[Jonas Petruitis]], K. Slašauskas, J. Šepetys, [[Konstantinas Žukas]] ir kt.

== Redaktoriai ==
[[Kazys Skučas]], [[Vincas Jonuška]], [[Petras Biržys]], [[Jonas Asevičius-Acukas]], [[Juozas Balčiūnas]], [[Vytautas Steponaitis]], [[Aleksandras Šimkus (1897)|Aleksandras Šimkus]], [[Liudas Zibavičius]] (nuo 1938 m. pabaigos).&lt;ref&gt;{{ŽE|205-206}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/kardas_808.html Žurnalo elektroninės versijos PDF formatu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101209153355/http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/kardas_808.html |date=2010-12-09 }}

[[Kategorija:Lietuvos karinė spauda]]
[[Kategorija:Lietuvos žurnalai]]
[[Kategorija:Kauno spauda]]</text>
      <sha1>jpjqswty9pwawyhw1rhe7yuph4spoji</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Karo archyvas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>340867</id>
    <revision>
      <id>7851744</id>
      <parentid>7168494</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:02:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851744</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1693" sha1="ik30gmkh9chml1xf5e7z4bqwwy58r2p" xml:space="preserve">'''Karo archyvas''' – [[Lietuvos kariuomenė]]s leidinys, leistas 1925–1929 m., 1935–1940 m. [[Kaunas|Kaune]].

== Istorija ==
Ėjo neperiodiškai. 1925–1929 m. leido Vyriausiojo štabo Karo mokslo skyrius, o 1935–1940 m. – Spaudos ir švietimo skyrius. Spausdino [[Spindulio spaustuvė]], nuo 1935 m. [[Varpo spaustuvė]] [[Kaunas|Kaune]]. [[Tiražas]] 1925 m. – 800 egz., 1929 m. – 200 egz. Išėjo 12 tomų.

Spausdino karo ir Lietuvos kariuomenės istorijos tyrinėjimus, monografijas, karių atsiminimus, dokumentus, Lietuvos istorijos studijas.

1993 m. [[Vilnius|Vilniuje]] išleistas [[Lietuvos krašto apsaugos ministerija|Lietuvos krašto apsaugos ministerijos]] žurnalas „Karo archyvas“, kaip atgaivintas 1925–1940 m. Kaune ėjęs to paties pavadinimo leidinys. Nuo 2003 m. leidžia [[Lietuvos karo akademija]].

Bendradarbiavo [[Vytautas Bičiūnas]], [[Vaclovas Biržiška]], [[Mykolas Biržiška]], [[Stasys Butkus (1897)|Stasys Butkus]], [[Marijona Čilvinaitė]], [[Tadas Daugirdas]], [[Zenonas Ivinskis]], [[Jonas Martynas Laurinaitis]], [[Antanas Merkys]], [[Aleksandras Ružancovas]], [[Kazimieras Pakalniškis]], [[Vincas Vitkauskas]] ir kt.

== Redaktoriai ==
* [[Vytautas Steponaitis]] – 1925–1940 m.
* [[Gintautas Surgailis]] – nuo 1992 m.&lt;ref&gt;{{ŽE|208}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lka.lt/index.php/lt/132582/ Karo archyvas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100605033609/http://www.lka.lt/index.php/lt/132582/ |date=2010-06-05 }}

[[Kategorija:Lietuvos karinė spauda]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo leidiniai]]
[[Kategorija:Kauno spauda]]
[[Kategorija:Vilniaus spauda]]</text>
      <sha1>ik30gmkh9chml1xf5e7z4bqwwy58r2p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Krašto apsauga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>341065</id>
    <revision>
      <id>7851742</id>
      <parentid>7613196</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T15:59:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851742</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4426" sha1="8ashclfaxame8ig9bvrr13qhzka3zw9" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Kraštoapsaugoslogotipas2.jpeg|thumb|„Krašto apsaugos“ logotipas]]

„'''Krašto apsauga“''' – periodinis [[Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija|Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos]] informacinis [[leidinys]], rengiamas [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] kanceliarijos Karinės periodikos redakcijoje (taip pat leidžia žurnalus „[[Karys (žurnalas)|Karys]]“ ir „[[Kardas (žurnalas)|Kardas]]“).
Leidinyje „Krašto apsauga“ yra pateikiama informacija apie tarptautinį karinį bendradarbiavimą, [[karys|karių]] kovinį rengimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, karių kultūrinį ir sportinį gyvenimą, ryšius su visuomene ir kitas Krašto apsaugos sistemos aktualijas. Leidinį spausdina Lietuvos kariuomenės Karo [[kartografija|kartografijos]] centras, [[Domeikava|Domeikavoje]], [[Kaunas|Kauno]] r. „Krašto apsauga“ įprastai leidžiama kartą per dvi savaites. Leidinio [[tiražas]] – 1100 [[egzempliorius|egz]]. Apimtis – apie 28 psl. Leidinys platinamas nemokamai.

== Istorija ==
Nuo 1991 m. vasario 9 d. iki 1992 m. kovo mėn. [[Krašto apsaugos departamentas]] (KAD) ir [[laikraštis|laikraščio]] „Lietuvos aidas“ redakcija leido laikraštį „Savanoris“.

Nuo 1992 m. balandžio 30 d. [[Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]] (KAM) pradėjo leisti [[Savaitraštis|savaitraštį]] „Krašto apsauga“. Leidinio numeracija buvo perimta iš „Savanorio“, todėl pirmasis „Krašto apsaugos“ numeris buvo pažymėtas Nr. 17(44). Leidinio redakcija įsikūrė Krašto apsaugos ministerijos patalpose, Totorių g. 25/3, [[Vilnius|Vilniuje]]. Leidinys tuo metu buvo spausdinamas 5000 egz. tiražu.

1995 m. balandžio 25 d. Krašto apsaugos departamento penktosioms įkūrimo metinėms paminėti buvo išleistas proginis leidinio „Krašto apsauga“ numeris. Tai buvo pirmasis spalvotas savaitraščio numeris. Jame buvo pateikta veiklos kronika, pirmųjų KAD darbuotojų prisiminimai, aprašyta kariuomenės pajėgų, dalinių ir tarnybų kūrimosi istorija.

1996–2001 m. vietoj „Krašto apsaugos“ Krašto apsaugos ministerija leido svarbiausius Krašto apsaugos sistemos įvykius atspindintį „Informacinį biuletenį“.

Nuo 2001 m. gruodžio pradžios buvo pradėtas leisti naujo dizaino leidinys „Krašto apsauga“. Leidinį 1500 egz. tiražu spausdino Leidybos centro prie KAM „Senamiesčio spaustuvė“.

Nuo 2007 m. rugsėjo leidinys pradėtas spausdinti Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centre. Nustotas leisti 2019 m.

== Viršelių galerija ==
&lt;gallery&gt;
Krašto apsauga 1992.jpg|Pirmojo „Krašto apsaugos“ numerio viršelis
Krašto apsauga 1997.jpg|Informacinis biuletenis
Krašto apsauga 2001.jpg|„Krašto apsauga“ nuo 2001 m.
Krašto apsauga 2014.jpg|„Krašto apsauga“ nuo 2014 m.
&lt;/gallery&gt;

== Rubrikos ==
* Tarptautinis bendradarbiavimas;
* Tarptautinės operacijos;
* Karinis rengimas;
* Mūsų puslapis;
* Karjera;
* Paskutinis puslapis;
* Taip pat, įvairios proginės rubrikos.

== Tiražas (nuo 2001 m.) ==
{| border=&quot;1&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;0&quot; style=&quot;border: 1px #AAA solid;border-collapse: collapse&quot;
! Leidinio numeris ||align=center| Kiekis
|-
| 1-3 ||align=center| 1500 egz.
|-
| 4-12 ||align=center| 2000 egz.
|-
| 13-25, 154–160, 271 ||align=center| 2500 egz.
|-
| 26-55, 57-70 ||align=center| 2700 egz.
|-
| 56 ||align=center| 5000 egz.
|-
| 71-75, 77-114 ||align=center| 2800 egz.
|-
| 76 ||align=center| 3000 egz.
|-
| 115–118, 120–153 ||align=center| 3100 egz.
|-
| 119 ||align=center| 3600 egz.
|-
| 161–175, 201–223 ||align=center| 1000 egz.
|-
| 176–200 ||align=center| 900 egz.
|-
| nuo 224 ||align=center| 1100 egz.
|}

== Redaktoriai ==
* Vida Urbonaitė – 2001–2011 m.
* Eugenijus Steiblys – 2011–2012, nuo 2016 m.
* Paulius Babilas – 2012–2016 m.

== Nuorodos ==
* [http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/krasto_apsauga_718.html Leidinio „Krašto apsauga“ elektroninės versijos PDF formatu]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.facebook.com/KrastoApsauga Leidinio „Krašto apsauga“ profilis Facebook socialiniame tinkle]

[[Kategorija:Lietuvos laikraščiai]]
[[Kategorija:Lietuvos karinė spauda]]
[[Kategorija:Vilniaus spauda]]</text>
      <sha1>8ashclfaxame8ig9bvrr13qhzka3zw9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>La Šo de Fonas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>350647</id>
    <revision>
      <id>7851795</id>
      <parentid>5812733</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:09:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Hugo.arg pervadino puslapį [[Šo de Fonas]] į [[La Šo de Fonas]]: VLE ir visomis kt. kalbomis</comment>
      <origin>5812733</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1162" sha1="bl4lb424jf2pld7e27lc9tk1haqvve8" xml:space="preserve">{{city/SUI
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = {{fr|La Chaux-de-Fonds}}
 |paveikslėlis = La chaux de fond1-ag.jpg
 |paveikslėlio tekstas = 
 |herbas = 
 |vėliava = 
 |PL=47|PM=06|PS=10|IL=6|IM=49|IS=00
 |kantonas = Nešatelio
 |savivaldybė = 
 |įkurtas = 
 |gyventojumetai = 2009 |gyventoju = 37413
 |plotas = 55.66
 |altitudė = 
 |pašto kodas = 
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = Category:La Chaux-de-Fonds
 |globėjas = 
 |kirč = Šò de Fònas
 |UNESCO id = 1302
}}

'''Šo de Fonas''' ({{fr|La Chaux-de-Fonds}}) – miestas vakarų [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Juros kalnai|Juros kalnuose]], pasienyje su [[Prancūzija]]. Po [[Ženeva|Ženevos]] ir [[Lozana|Lozanos]] tai yra trečiasis pagal dydį šalies [[prancūzų kalba|prancūzakalbis]] miestas. Išvystyta laikrodžių gamyba. Yra tarptautinis laikrodžių gamybos muziejus. Nuo [[2009]] m. įrašytas į  [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|UNESCO pasaulio paveldo objektų]] sąrašą (kartu su [[Le Loklis|Le Lokliu]]).

== Sportas ==
=== Futbolas ===
* [[FC La Chaux-de-Fonds]]
* [[FC Étoile-Sporting]]
{{UNESCOŠveicarija}}
[[Kategorija:Šveicarijos miestai]]</text>
      <sha1>bl4lb424jf2pld7e27lc9tk1haqvve8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851797</id>
      <parentid>7851795</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:17:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851797</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1983" sha1="lqxm5w7yt3y9lmlj01q53i2wof283ci" xml:space="preserve">{{city/SUI
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = ''La Chaux-de-Fonds''
 |paveikslėlis =Chaux-de-Fonds4.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Miesto reginys 
 |herbas = La Chaux-de-Fonds-coat of arms.svg
 |vėliava = 
 |PL=47|PM=06|PS=10|IL=6|IM=49|IS=00
 |kantonas = Nešatelio
 |savivaldybė = 
 |įkurtas = 
 |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 37845 |gyventojuRef=&lt;ref&gt;{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/switzerland/neuchatel/neuch%C3%A2tel/6421__la_chaux_de_fonds/|La Chaux-de-Fonds|Switzerland}}&lt;/ref&gt;
 |plotas = 55.66
 |altitudė = 1039
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = Category:La Chaux-de-Fonds
 |globėjas = 
 |kirč = La Šò de Fònas
 |UNESCO id = 1302
}}

'''La Šo de Fonas''' ({{fr|La Chaux-de-Fonds}}) – miestas vakarų [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Nešatelio kantonas|Nešatelio kantone]], [[Juros kalnai|Žiuros kalnuose]], pasienyje su [[Prancūzija]]. Išsidriekęs kalnų slėnyje daugiau kaip 10,5 km. Po [[Ženeva|Ženevos]] ir [[Lozana|Lozanos]] tai yra trečiasis pagal dydį šalies [[prancūzų kalba|prancūzakalbis]] miestas. Išvystyta laikrodžių gamyba.&lt;ref&gt;{{GEC|248}}&lt;/ref&gt; Yra tarptautinis laikrodžių gamybos muziejus. Vynmedžių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas, slidinėjimas.

Nuo [[2009]] m. įrašytas į [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|UNESCO pasaulio paveldo objektų]] sąrašą (kartu su [[Le Loklis|Le Lokliu]]). Būdinga XIX a. ''art deco'' architektūra. Yra XIX a. pab. – XX a. pr. teatras'' L’Heure Bleue'', sinagoga, vilos, kino teatras ''La Scala''.

== Istorija ==
La Šo de Fonas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miesto teisės suteiktos 1656 m. Miestą 1794 m. suniokojo gaisras.&lt;ref&gt;{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/la-chaux-de-fonds/ La Chaux-de-Fonds (La Šo de Fònas)]}}&lt;/ref&gt;

== Sportas ==

=== Futbolas ===
* [[FC La Chaux-de-Fonds]]
* [[FC Étoile-Sporting]]

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{UNESCOŠveicarija}}
[[Kategorija:Šveicarijos miestai]]</text>
      <sha1>lqxm5w7yt3y9lmlj01q53i2wof283ci</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valdas Benkunskas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>355084</id>
    <revision>
      <id>7851926</id>
      <parentid>7848183</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:34:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>TitanChamp</username>
        <id>213634</id>
      </contributor>
      <comment>papildyta politinės karjeros sritis, pridėtas kontekstas</comment>
      <origin>7851926</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11726" sha1="cp30kgx8srr2mry5ymk9qggblbvj99h" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. Šiuo laikotarpiu savivaldybė įgyvendino priemones, skirtas didinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/135837/vilniaus-savivaldybe-del-registracijos-i-darzelius-pati-pazeidzia-savo-tvarka&lt;/nowiki&gt;?&lt;/ref&gt; Taip pat dalyvavo su šilumos ūkiu susijusiuose savivaldybės sprendimuose ir teisminiuose ginčuose su bendrove „Rubicon Group“.&lt;ref&gt;[https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?utm https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?]&lt;/ref&gt; Einant vicemero pareigas buvo pakeista daugiabučių namų administravimo tvarka, sudarant galimybę gyventojams balsavimo būdu pasirinkti namo administratorių.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726? https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726?]&lt;/ref&gt; 2017 m. spalį Liberalų sąjūdis nutraukė koaliciją su TS–LKD, todėl jam teko pasitraukti iš vicemero pareigų, šis postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. R. Šimašius buvo perrinktas antrai Vilniaus miesto mero kadencijai, buvo sudaryta valdančioji koalicija iš keturių politinių jėgų. Vicemerų postus pasidalijo R. Šimašiaus vadovaujamas komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Pakviestas eiti vicemero pareigas (2019–2023 m.),&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; kuravo šias sritis: sportą ir sveikatingumą, energetikos, šilumos ūkį, atliekų tvarkymo sistemos administravimą bei vandentiekio ir nuotekų ūkį. Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino priemones, susijusias su šilumos kainų mažinimu,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/v-benkunskas-likus-prie-sildymo-dujomis-kainos-butu-sunkiai-suvokiamos-664-1945218&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt; tęsė Lazdynų baseino projekto statybas, kurias užbaigė 2023 m. sausį,&lt;ref&gt;delfi.lt/verslas/naujienos/uzsitesusios-lazdynu-baseino-statybos-arteja-prie-pabaigos-numatyta-kada-atsidarys-90440163 &lt;/ref&gt; atnaujino 35 mokyklų sporto aikštynus,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/sportui-ir-sveikatingumui-sostineje-siemet-bus-skirta-18-5-mln-euru-86175719&lt;/nowiki&gt;  &lt;/ref&gt; tęsė Nacionalinio stadiono projektą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi?]&lt;/ref&gt; Taip pat buvo priimtas sprendimas nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra?]&lt;/ref&gt; 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt;, nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; Šiuo metu  Vilniaus skyrių sueigos&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/skyrius/vilniaus-miesto-skyriu-sueiga/&lt;/ref&gt; pirmininkas.

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>cp30kgx8srr2mry5ymk9qggblbvj99h</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851932</id>
      <parentid>7851926</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:43:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Darosi panašu į CV...</comment>
      <origin>7851932</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11733" sha1="3f7467g5fott6mrqokddpyts9sxiboy" xml:space="preserve">{{CV}}
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. Šiuo laikotarpiu savivaldybė įgyvendino priemones, skirtas didinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/135837/vilniaus-savivaldybe-del-registracijos-i-darzelius-pati-pazeidzia-savo-tvarka&lt;/nowiki&gt;?&lt;/ref&gt; Taip pat dalyvavo su šilumos ūkiu susijusiuose savivaldybės sprendimuose ir teisminiuose ginčuose su bendrove „Rubicon Group“.&lt;ref&gt;[https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?utm https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?]&lt;/ref&gt; Einant vicemero pareigas buvo pakeista daugiabučių namų administravimo tvarka, sudarant galimybę gyventojams balsavimo būdu pasirinkti namo administratorių.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726? https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726?]&lt;/ref&gt; 2017 m. spalį Liberalų sąjūdis nutraukė koaliciją su TS–LKD, todėl jam teko pasitraukti iš vicemero pareigų, šis postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. R. Šimašius buvo perrinktas antrai Vilniaus miesto mero kadencijai, buvo sudaryta valdančioji koalicija iš keturių politinių jėgų. Vicemerų postus pasidalijo R. Šimašiaus vadovaujamas komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Pakviestas eiti vicemero pareigas (2019–2023 m.),&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; kuravo šias sritis: sportą ir sveikatingumą, energetikos, šilumos ūkį, atliekų tvarkymo sistemos administravimą bei vandentiekio ir nuotekų ūkį. Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino priemones, susijusias su šilumos kainų mažinimu,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/v-benkunskas-likus-prie-sildymo-dujomis-kainos-butu-sunkiai-suvokiamos-664-1945218&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt; tęsė Lazdynų baseino projekto statybas, kurias užbaigė 2023 m. sausį,&lt;ref&gt;delfi.lt/verslas/naujienos/uzsitesusios-lazdynu-baseino-statybos-arteja-prie-pabaigos-numatyta-kada-atsidarys-90440163 &lt;/ref&gt; atnaujino 35 mokyklų sporto aikštynus,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/sportui-ir-sveikatingumui-sostineje-siemet-bus-skirta-18-5-mln-euru-86175719&lt;/nowiki&gt;  &lt;/ref&gt; tęsė Nacionalinio stadiono projektą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi?]&lt;/ref&gt; Taip pat buvo priimtas sprendimas nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra?]&lt;/ref&gt; 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt;, nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; Šiuo metu  Vilniaus skyrių sueigos&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/skyrius/vilniaus-miesto-skyriu-sueiga/&lt;/ref&gt; pirmininkas.

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>3f7467g5fott6mrqokddpyts9sxiboy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851943</id>
      <parentid>7851932</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:05:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Partinė karjera */</comment>
      <origin>7851943</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11739" sha1="k6f6rxjd9wrf0ir00mu55fisgupeuek" xml:space="preserve">{{CV}}
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. Šiuo laikotarpiu savivaldybė įgyvendino priemones, skirtas didinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/135837/vilniaus-savivaldybe-del-registracijos-i-darzelius-pati-pazeidzia-savo-tvarka&lt;/nowiki&gt;?&lt;/ref&gt; Taip pat dalyvavo su šilumos ūkiu susijusiuose savivaldybės sprendimuose ir teisminiuose ginčuose su bendrove „Rubicon Group“.&lt;ref&gt;[https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?utm https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?]&lt;/ref&gt; Einant vicemero pareigas buvo pakeista daugiabučių namų administravimo tvarka, sudarant galimybę gyventojams balsavimo būdu pasirinkti namo administratorių.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726? https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726?]&lt;/ref&gt; 2017 m. spalį Liberalų sąjūdis nutraukė koaliciją su TS–LKD, todėl jam teko pasitraukti iš vicemero pareigų, šis postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. R. Šimašius buvo perrinktas antrai Vilniaus miesto mero kadencijai, buvo sudaryta valdančioji koalicija iš keturių politinių jėgų. Vicemerų postus pasidalijo R. Šimašiaus vadovaujamas komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Pakviestas eiti vicemero pareigas (2019–2023 m.),&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; kuravo šias sritis: sportą ir sveikatingumą, energetikos, šilumos ūkį, atliekų tvarkymo sistemos administravimą bei vandentiekio ir nuotekų ūkį. Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino priemones, susijusias su šilumos kainų mažinimu,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/v-benkunskas-likus-prie-sildymo-dujomis-kainos-butu-sunkiai-suvokiamos-664-1945218&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt; tęsė Lazdynų baseino projekto statybas, kurias užbaigė 2023 m. sausį,&lt;ref&gt;delfi.lt/verslas/naujienos/uzsitesusios-lazdynu-baseino-statybos-arteja-prie-pabaigos-numatyta-kada-atsidarys-90440163 &lt;/ref&gt; atnaujino 35 mokyklų sporto aikštynus,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/sportui-ir-sveikatingumui-sostineje-siemet-bus-skirta-18-5-mln-euru-86175719&lt;/nowiki&gt;  &lt;/ref&gt; tęsė Nacionalinio stadiono projektą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi?]&lt;/ref&gt; Taip pat buvo priimtas sprendimas nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra?]&lt;/ref&gt; 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt;, nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; Šiuo metu{{kada}} Vilniaus skyrių sueigos&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/skyrius/vilniaus-miesto-skyriu-sueiga/&lt;/ref&gt; pirmininkas.

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>k6f6rxjd9wrf0ir00mu55fisgupeuek</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851946</id>
      <parentid>7851943</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:21:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>TitanChamp</username>
        <id>213634</id>
      </contributor>
      <comment>patikslinimas</comment>
      <origin>7851946</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9220" sha1="g2ureonoilu0r8nsnczw4491hxz34tk" xml:space="preserve">{{CV}}
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. 2017 m. spalį Liberalų sąjūdis nutraukė koaliciją su TS–LKD, todėl jam teko pasitraukti iš vicemero pareigų, šis postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. R. Šimašius buvo perrinktas antrai Vilniaus miesto mero kadencijai, buvo sudaryta valdančioji koalicija iš keturių politinių jėgų. Vicemerų postus pasidalijo R. Šimašiaus vadovaujamas komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Pakviestas eiti vicemero pareigas (2019–2023 m.),&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; kuravo šias sritis: sportą ir sveikatingumą, energetikos, šilumos ūkį, atliekų tvarkymo sistemos administravimą bei vandentiekio ir nuotekų ūkį. 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt;, nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; Šiuo metu{{kada}} Vilniaus skyrių sueigos&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/skyrius/vilniaus-miesto-skyriu-sueiga/&lt;/ref&gt; pirmininkas.

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>g2ureonoilu0r8nsnczw4491hxz34tk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851947</id>
      <parentid>7851946</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:21:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>NDG</username>
        <id>202549</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Reverted edits by [[Special:Contribs/TitanChamp|TitanChamp]] ([[User talk:TitanChamp|talk]]) to last version by Homo ergaster: unexplained content removal</comment>
      <origin>7851943</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11739" sha1="k6f6rxjd9wrf0ir00mu55fisgupeuek" xml:space="preserve">{{CV}}
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. Šiuo laikotarpiu savivaldybė įgyvendino priemones, skirtas didinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/135837/vilniaus-savivaldybe-del-registracijos-i-darzelius-pati-pazeidzia-savo-tvarka&lt;/nowiki&gt;?&lt;/ref&gt; Taip pat dalyvavo su šilumos ūkiu susijusiuose savivaldybės sprendimuose ir teisminiuose ginčuose su bendrove „Rubicon Group“.&lt;ref&gt;[https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?utm https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2015/07/30/vilnius-ruosiasi-silumos-ukio-peremimui-is-dalkios?]&lt;/ref&gt; Einant vicemero pareigas buvo pakeista daugiabučių namų administravimo tvarka, sudarant galimybę gyventojams balsavimo būdu pasirinkti namo administratorių.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726? https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2017/09/11/news/vilnieciai-tampa-savo-namu-seimininkais-patys-pasirinks-namo-administratoriu-2515726?]&lt;/ref&gt; 2017 m. spalį Liberalų sąjūdis nutraukė koaliciją su TS–LKD, todėl jam teko pasitraukti iš vicemero pareigų, šis postas atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. R. Šimašius buvo perrinktas antrai Vilniaus miesto mero kadencijai, buvo sudaryta valdančioji koalicija iš keturių politinių jėgų. Vicemerų postus pasidalijo R. Šimašiaus vadovaujamas komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“. Pakviestas eiti vicemero pareigas (2019–2023 m.),&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; kuravo šias sritis: sportą ir sveikatingumą, energetikos, šilumos ūkį, atliekų tvarkymo sistemos administravimą bei vandentiekio ir nuotekų ūkį. Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino priemones, susijusias su šilumos kainų mažinimu,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/v-benkunskas-likus-prie-sildymo-dujomis-kainos-butu-sunkiai-suvokiamos-664-1945218&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt; tęsė Lazdynų baseino projekto statybas, kurias užbaigė 2023 m. sausį,&lt;ref&gt;delfi.lt/verslas/naujienos/uzsitesusios-lazdynu-baseino-statybos-arteja-prie-pabaigos-numatyta-kada-atsidarys-90440163 &lt;/ref&gt; atnaujino 35 mokyklų sporto aikštynus,&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://www.delfi.lt/miestai/vilnius/sportui-ir-sveikatingumui-sostineje-siemet-bus-skirta-18-5-mln-euru-86175719&lt;/nowiki&gt;  &lt;/ref&gt; tęsė Nacionalinio stadiono projektą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1811853/benkunskas-nacionalinio-stadiono-projektas-vilniaus-miesto-savivaldybei-turetu-buti-pristatytas-sausio-menesi?]&lt;/ref&gt; Taip pat buvo priimtas sprendimas nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra? https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1110899/vilniaus-vicemeras-benkunskas-del-cvirkos-paminklo-atviru-laisku-kreipesi-i-kulturos-ministra?]&lt;/ref&gt; 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt;, nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; Šiuo metu{{kada}} Vilniaus skyrių sueigos&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/skyrius/vilniaus-miesto-skyriu-sueiga/&lt;/ref&gt; pirmininkas.

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>k6f6rxjd9wrf0ir00mu55fisgupeuek</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851977</id>
      <parentid>7851947</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:29:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>TitanChamp</username>
        <id>213634</id>
      </contributor>
      <comment>/* Partinė karjera */</comment>
      <origin>7851977</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9690" sha1="oayik1gf9xkggyz871om1lcg52pgv0x" xml:space="preserve">{{CV}}
{{Žmogaus biografija
|vardas={{PAGENAME}}
|fonas=off
|paveikslėlis=Valdas Benkunskas by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=2022 m.
|paveikslėlio dydis=200px
|gimimo data={{Gimė|1984|11|01|T}}
|gimimo vieta=[[Klaipėda]]
|mirties data=
|mirties vieta=
|sutuoktinis=[[Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas vedė savo išrinktąją Vismantę Vasaitytę |url=https://www.delfi.lt/veidai/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-vede-savo-isrinktaja-vismante-vasaityte-84941283 |date=2020-08-07 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|tėvai=|vaikai=Agota Ona, Marcelė &lt;ref&gt;{{cite web |title=Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas su žmona tapo tėvais: atskleidė vaikelio lytį |url=https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/vilniaus-vicemeras-valdas-benkunskas-su-zmona-tapo-tevais-atskleide-vaikelio-lyti-n1181380 |date=2022-08-01 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
|veikla=politikas, teisininkas
|partija=[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]] (nuo 2008 m.)
|įstaigos=
|pareigos=
|alma_mater=[[2009]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
|apdovanojimai=|parašas=
|vikiteka=
|titulas0=[[Vilnius|Vilniaus miesto meras]]|fonas0=off|ėjo pareigas0=[[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – &lt;br /&gt; dabar|ankstesnis0=[[Remigijus Šimašius]]
|titulas1=[[Vilnius|Vilniaus miesto vicemeras]]|ėjo pareigas1=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d. –&lt;br /&gt;[[2023]] m. [[balandžio 25]] d.
[[2015]] m. [[balandžio 22]] d. –&lt;br /&gt;[[2017]] m. [[spalio 11]] d.|išsilavinimas=[[Teisė]]}}

'''Valdas Benkunskas''' (g. [[1984]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – Vilniaus miesto meras&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politikas&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/valdas-benkunskas/ ''Valdas Benkunskas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2023-12-16.&lt;/ref&gt;, priklausantis partijai [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]]. Prieš tapdamas Vilniaus miesto meru, ėjo Vilniaus miesto vicemero pareigas.

2015–2017 m. kuravo švietimo ir ugdymo, energetikos, šilumos ūkio sritis, o 2019–2023 m., eidamas Vilniaus miesto vicemero pareigas, buvo atsakingas už sportą ir sveikatingumą,  energetiką, šilumos ūkį, atliekų sistemų administravimą,  vandentiekio ir nuotekų ūkį. 2023 m. [[Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose]] jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Biografija ==
2003 m. baigė [[Šilutės Vydūno gimnazija|Šilutės Vydūno gimnaziją]], 2007 m. įgijo teisės bakalaurą [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], 2008 m. baigė teisės magistro kvalifikacinį laipsnį [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], teisininkas.

2008–2009 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjas. 

2009–2015 m. ir 2017–2019 m. [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] patarėjas.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;pamarys.eu/is-silutes-kiles-valdas-benkunskas-sieks-vilniaus-miesto-mero-posto/&lt;/ref&gt;

2012–2014 m.  [[Vyriausioji rinkimų komisija|Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos]] narys.&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://sc.bns.lt/view/item/pristatyti-kandidatai-i-vyriausiaja-rinkimu-komisija-130499&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;

2011–2023 m. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] narys.

2015–2017 m. ir 2019–2023 m. [[:Kategorija:Vilniaus vicemerai|Vilniaus miesto vicemeras]].  

Nuo 2020 m. [[Europos regionų komitetas|Europos Regionų komiteto]] narys&lt;ref&gt;&lt;nowiki&gt;https://memberspage.cor.europa.eu/members/2038211&lt;/nowiki&gt; &lt;/ref&gt;, o nuo 2025 m. Lietuvos delegacijos vadovas. 

2023 m. kovą išrinktas [[Vilnius|Vilniaus]] miesto meru. Surinkęs 52,05% palaikymo nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus ir II turo metu laimėjęs prieš A. Zuoką.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230319230457/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/1304/2/1920/rezultatai/lt/rezultataiSavTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-21928.html |date=2023-03-19 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/x-56-2025110&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title= V.Benkunskas tapo Vilniaus meru: dabar turim savo pažadus paversti realybe  |url=https://www.15min.lt/video/vbenkunskas-dabar-turim-savo-pazadus-paversti-realybe-236690 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Politinė karjera ==
Savo politinę karjerą pradėjo 2008 m. dirbdamas [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nario [[Paulius Saudargas|P. Saudargo]] padėjėjo pareigose, vėliau prisijungė prie [[Europos Parlamentas|Europarlamentaro]] [[Algirdas Saudargas|A. Saudargo]] komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Patirtis Vilniaus m. savivaldybėje ===
2011–2023 m. buvo išrinktas [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba|Vilniaus miesto savivaldybės tarybos]] nariu.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Priklausė šiems komitetams: 

* 2011–2015 m.  Paslaugų ir miesto ūkio komiteto narys;
* 2015–2019 m. Sveikatos komiteto narys, Savivaldos plėtojimo komiteto narys;
* 2019–2023 m. Miesto plėtros komiteto narys, Sveikatos ir sporto reikalų komiteto narys. 

[[Remigijus Šimašius|Remigijui Šimašiui]] 2015 m. kovą laimėjus Vilniaus miesto mero rinkimus, buvo sudaryta penkių partijų koalicija. Pagal koalicijos susitarimą vicemerų pareigos atiteko [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdžio]], [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų]] partijos atstovams.&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/archive/article/2015/3/26/susitare-del-vilniaus-koalicijos&lt;/ref&gt; Nuo TS–LKD deleguotas į Vilniaus miesto vicemero pareigas (2015–2017 m.), buvo atsakingas už šias sritis: švietimas ir ugdymas, energetika, šilumos ūkis. Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė vykdė ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtrą, sprendė su šilumos ūkiu susijusius klausimus, įskaitant teisminius ginčus su bendrove „[[Rubicon group|Rubicon Group]]“, taip pat pakeitė daugiabučių namų administravimo tvarką. 2017 m. spalį Liberalų sąjūdžiui nutraukus koaliciją su TS–LKD, vicemero pareigų neteko.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liberalai-is-vilniaus-savivaldybes-koalicijos-meta-konservatorius-56-861294&lt;/ref&gt;

2019 m. po Remigijaus Šimašiaus perrinkimo Vilniaus miesto meru buvo sudaryta nauja valdančioji koalicija, kurioje TS–LKD gavo vieno iš vicemerų postą. 2019–2023 m. eidamas vicemero pareigas, buvo atsakingas už sporto ir sveikatingumo, energetikos, šilumos ūkio, atliekų tvarkymo sistemos administravimo bei vandentiekio ir nuotekų ūkio sritis.&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pirmasis-vilniaus-tarybos-posedis-prasideda-priesaikomis-ir-p-poderskio-atleidimu-56-1134732#_&lt;/ref&gt; Šiuo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė priėmė ir įgyvendino sprendimus šiose srityse, tęsė Lazdynų baseino ir Nacionalinio stadiono projektus bei vykdė mokyklų sporto infrastruktūros atnaujinimo darbus. Taip pat buvo priimtas sprendimas nukelti [[Petras Cvirka|Petro Cvirkos]] paminklą Vilniuje. 

== Partinė karjera ==
Nuo 2008 [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos]] narys, partijos prezidiumo narys,&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prezidiumas/&lt;/ref&gt; nuo 2015 m. gegužės iki 2025 m. kovo Priežiūros komiteto narys.&lt;ref&gt;https://tsajunga.lt/prieziuros-komitetas/&lt;/ref&gt; 2017 m. balandį buvo išrinktas Vilniaus skyrių sueigos pirmininku.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/171211/ts-lkd-vilniaus-skyriu-sueigos-pirmininku-isrinktas-v-benkunskas?srsltid=AfmBOopWtUSNvAk2XKL8PZBfqOrb3OmH9p-RqFtLG94bcnHbmm0InE8g https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/171211/ts-lkd-vilniaus-skyriu-sueigos-pirmininku-isrinktas-v-benkunskas?]&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==
Sutuoktinė operos solistė Vismantė Vasaitytė - Benkunskienė&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/susipazinkite-naujai-isrinkto-vilniaus-mero-zmona-jaunesne-mylimoji-politika-suzavejo-balsu-n1224980&lt;/ref&gt;, kartu augina dvi dukteris. 

== Hobiai ==
Sportas (krepšinis, futbolas, padelis), sodininkystė, vinilinių plokštelių kolekcionavimas ir klausymas (yra fanas tokių grupių, kaip Depeche Mode, Billy Joel).&lt;ref&gt;https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/vilniaus-meras-valdas-benkunskas-pravere-namu-duris-visiems-siuncia-1-zinia-n1502685&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Remigijus Šimašius]] | title = Vilniaus miesto meras | years = [[2023]] m. [[balandžio 26]] d. – dabar | after = }}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Benkunskas, Valdas}}
[[Kategorija:Lietuvos teisininkai]]
[[Kategorija:Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus merai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>oayik1gf9xkggyz871om1lcg52pgv0x</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ažupiečiai (Anykščiai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>355483</id>
    <revision>
      <id>7851725</id>
      <parentid>7490111</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:11:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7851725</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1537" sha1="kq2q6u3pxlm09pi7nc7wnppn2xpyjc9" xml:space="preserve">{{Ltgyvd
|pavad = Ažupiečiai
|prie = [[1925]] m.
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 55.532
|long = 25.097
|sav = Anykščių rajono savivaldybė
|sen = Anykščių seniūnija
}}

'''Ažupiečiai''' (arba '''''Užupiečiai''''') – [[Anykščių miesto dalis]], esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, dešiniajame [[Šventoji|Šventosios]] krante.&lt;ref&gt;{{Lt-atlas 2003|76}}&lt;/ref&gt; Buvusi šiaurės rytinė [[Ažupiečiai|Ažupiečių]] kaimo dalis. Šiaurėje prieina geležinkelis. Yra [[A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus]], įsikūrę daug pramonės įmonių. Su miesto centru jungia [[Vyskupo Antano Baranausko tiltas]], su [[Jurzdikas (Anykščiai)|Jurzdiku]] – [[Anykščių pėsčiųjų tiltas]].

== Istorija ==
[[File:Lithuanian landscape. Užupis village, Anykščiai, begining of the 20th century.jpg|thumb|left|Užupių sodžius, XX a. pr. (medinis [[Anykščių tiltas]])]]

Iki XX a. pradžios Ažupiečiai buvo Anykščių miestelio vakarinis priemiestis, nuo miestelio atskirtas Šventosios vaga. Kaimas įsiliejo į Anykščius [[1925]] m., kai [[Anykščių valsčius|Anykščių valsčiaus]] valdyba patvirtino Anykščių miestelio plano schemą.&lt;ref&gt;{{Akvž|820}}&lt;/ref&gt;

Ažupiečių kaimo teritorijoje XX a. antrojoje pusėje toliau plėtėsi miestas, jo laukuose pastatytas Kolūkiečių gatvės nuosavų namų kvartalas (dab. Gedimino g.), įsikūrė miesto [[infrastruktūra|infrastruktūros]] įmonės.

== Šaltiniai ==
{{ref}}

[[Kategorija:Anykščių miesto dalys]]</text>
      <sha1>kq2q6u3pxlm09pi7nc7wnppn2xpyjc9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>GOELRO planas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>362871</id>
    <revision>
      <id>7851777</id>
      <parentid>6868073</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:42:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851777</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2018" sha1="tvi8xd33vd0xiilnuealklvrno0rk0o" xml:space="preserve">[[Vaizdas:GOELRO plan title page 1920.jpg|thumb|GOELRO plano titulinis puslapis, 1920]]
'''GOELRO planas''' ({{ru|план ГОЭЛРО}}) buvo pirmasis [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] planas nacionalinei ekonomikai atkurti ir vystyti. Jis tapo vėlesnių penkmečių planų prototipu. GOELRO yra rusiška „Valstybinės Rusijos elektrifikacijos komisijos“ abreviatūra ('''Го'''сударственная комиссия по '''эл'''ектрификации '''Ро'''ссии).

Komisija ir planas buvo inicijuoti ir prižiūrimi [[Leninas|Vladimiro Lenino]]. Lenino įsitikinimą apie esminį elektrifikacijos vaidmenį siekiant komunizmo iliustruoja jo posakis: „Komunizmas yra tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija“.&lt;ref&gt;[http://www.marxists.org/archive/lenin/works/1920/nov/21.htm Lenin ''Our Foreign and Domestic Position and Party Tasks''].&lt;/ref&gt;

Komisiją 1920 m. vasario 21 d. įkūrė [[Aukščiausioji liaudies ūkio taryba|Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos]] (ALŪT) prezidiumas&lt;ref name=&quot;50a&quot;&gt;[http://www.springerlink.com/content/lh35mg7706n56561/ 50th anniversary of the Lenin Goélro Plan and Hydropower Development] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200224232639/http://www.springerlink.com/content/lh35mg7706n56561/ |date=2020-02-24 }}&lt;/ref&gt;, remdamasis 1920 m. vasario 3 d. Visos Rusijos vykdomojo komiteto sprendimu dėl elektrifikacijos plano ruošimo.&lt;ref name=&quot;GSE&quot;&gt;[[Didžioji tarybinė enciklopedija]], III leidimas, straipsnis „ГОЭЛРО“, prieinama online [http://slovari.yandex.ru/art.xml?art=bse/00020/05400.htm čia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200224232635/http://slovari.yandex.ru/art.xml?art=bse%2F00020%2F05400.htm |date=2020-02-24 }}&lt;/ref&gt; Komisijos direktoriumi buvo [[Glebas Kržižanovskis]].

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{ist-stub}}

[[Kategorija:Istoriniai dokumentai]]
[[Kategorija:TSRS istorija]]
[[Kategorija:TSRS ekonomika]]
[[Kategorija:Ekonomikos istorija]]
[[Kategorija:1920 metai]]</text>
      <sha1>tvi8xd33vd0xiilnuealklvrno0rk0o</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kulalių riedulynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>368453</id>
    <revision>
      <id>7851712</id>
      <parentid>7124133</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:22:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851712</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3775" sha1="nq3h23tkn09cimvhq0tnilik29qdd9k" xml:space="preserve">{{coord|56.1316|21.6351|display=t}}

'''Kulalių riedulynas''' yra šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], pietinėje [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Notėnų seniūnija|Notėnų seniūnijoje]], [[Kulaliai|Kulalių]] vakariniame pakraštyje, dešiniajame [[Juodupis (Bartuva)|Juodupio]] krante, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioniniame parke]]. 

[[riedulys|Riedulynas]] susiformavo [[ledynmetis|poledynmečiu]], prieš 10–12 tūkstančių metų. Pagrindinis kraštovaizdžio elementas – stipriai apaugančios pievos su gausybe iš po žemių kyšančių įvairaus dydžio riedulių. Daug kur auga pavieniai kadagiai, yra nedideli viržynų plotai. Vietomis medžiai sutankėja sudarydami mišką. Teritorija išvagota giliais sausinimo grioviais.

Nuo [[2005]] m. Kulalių riedulynas priklauso ekologiniam „[[Natura 2000]]“ teritorijų tinklui, kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija (LTSKU0003), įsteigta siekiant išsaugoti viržynų, [[Kadagynas|kadagynų]], briedgaurynų ir melvenynų buveines su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi. 

Teritorijos šiaurės rytinėje dalyje sausuose riedulynuose gausiai auga [[paprastasis kadagys|paprastieji kadagiai]] ''(Juniperus communis)'' (bendras buveinės plotas apie 6,6 ha). [[viržiai|Viržynų]] buveinės fragmentiškai pasiskirsčiusios visoje teritorijoje (bendras plotas apie 3 ha). Jas sudaro kupstuotų riedulynų kompleksai su vyraujančiais [[šilinis viržis|šiliniais viržiais]] ''(Calluna vulgaris)'', [[bruknė]]mis ''(Vaccinium vitis-idaea)'', [[avinis eraičinas|aviniais eraičinais]] ''(Festuca ovina)''. Apie 3 ha plotą apima [[melvenė|melvenynų]] buveinės, kuriose vyrauja [[melvenė|melsvoji melvenė]] (Molinia caerulea), telkiasi šiaurinėje teritorijos dalyje. Įvairiose teritorijos vietose aptinkami nedideli [[briedgaurė|briedgaurynų]] ploteliai (bendras buveinės plotas apie 1 ha).
 
Teritorijoje auga dvi Lietuvoje saugomos augalų ([[aukštoji gegūnė]] ''(Dactylorhiza fuchsii)'', [[baltijinė gegūnė]] ''(Dactylorhiza longifolia)'') ir 2 [[kerpė|kerpių]] ([[suodinoji saitakerpė]] ''(Umbilicaria deusta)'', [[daugialakštė saitakerpė]] ''(Umbilicaria polyphylla)'') rūšys, įrašytos į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Čia taip pat aptinkama 1 į Lietuvos raudonąją knygą ir 2 į saugomų laukinių paukščių sąrašą įrašytos paukščių rūšys ([[tetervinas]] ''(Tetrao tetrix)'', [[paprastoji medšarkė]] ''(Lanius collurio)'').

Teritorijos plotas – 59 ha, visa patenka į [[Šauklių kraštovaizdžio draustinis|Šauklių kraštovaizdžio draustinį]].&lt;ref&gt;[http://www.salanturp.lt/14925/natura-2000/bast/bast-kulaliu-riedulynas.html BAST Kulalių riedulynas. - Salantų regioninis parkas: Natūra 2000: BAST] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305085241/http://www.salanturp.lt/14925/natura-2000/bast/bast-kulaliu-riedulynas.html |date=2016-03-05 }}&lt;/ref&gt;

Riedulyno teritorijoje yra [[Kulalių skaldyklos akmenynas]] – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

==Šaltiniai==
{{Išnašos}}

==Nuorodos==
* [http://ekologija.blogas.lt/kulaliu-riedulyne-tesiami-gamtotvarkiniai-darbai-11750.html Kulių riedulyne tęsiami gamtotvarkiniai darbai. - Ekonaujienos lt., 2011-03-25] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160312060057/http://ekologija.blogas.lt/kulaliu-riedulyne-tesiami-gamtotvarkiniai-darbai-11750.html |date=2016-03-12 }}  
* [http://www.voruta.lt/gamtotvarkiniai-darbai-kulaliu-riedulyne/ Gamtotvarkiniai darbai Kulalių riedulyne. Voruta.lt, 2011-03-28]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

[[Kategorija:Lietuvos reljefas]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>nq3h23tkn09cimvhq0tnilik29qdd9k</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kulalių skaldyklos akmenynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>368454</id>
    <revision>
      <id>7851715</id>
      <parentid>7124134</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:24:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851715</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2006" sha1="ioxt5kdm718q14wu0njs91tugildyrg" xml:space="preserve">{{coord|56.1300|21.6374|display=t}}

'''Kulalių skaldyklos akmenynas''' – valstybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], paskelbtas saugomu [[2001]] m. Akmenynas yra pietinėje [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, [[Kulaliai|Kulalių]] ([[Notėnų seniūnija]]) vakariniame pakraštyje, kelio [[Šaukliai]] – Kulaliai dešinėje pusėje, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioniniame parke]]. Užima 0,5 ha plotą, patenka į [[Kulalių riedulynas|Kulalių riedulyną]].

== Istorija ==
{{Salantų RP}}

Šioje vietoje [[XX a.]] 7–9 dešimtmetyje veikė akmenų sprogdykla, į kurią buvo vežami [[melioracija|melioruojamuose]] aplinkiniuose [[Skuodo rajonas|Skuodo rajono]] laukuose surinkti stambūs [[riedulys|akmenys]]. Čia juos sprogdino ir ruošė akmens skaldos gamybai. Išlikę nesusprogdinti rieduliai šiuo metu sukrauti į šešias, 100 m ilgio eiles. Riedulių dydis svyruoja nuo 0,36 (0,3 x 0,4 x 0,3) iki 3,66 (2,2 x 1,85 x 0,9) m³.&lt;ref&gt;[http://www.salanturp.lt/14540/gamta/gamtos-paveldo-objektai.html Gamtos paveldo objektai. – Salantų regioninis parkas: Gamta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305085852/http://www.salanturp.lt/14540/gamta/gamtos-paveldo-objektai.html |date=2016-03-05 }}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://stk.vstt.lt/stk/ Saugomų teritorijų valstybės kadastras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110828024940/http://stk.vstt.lt/stk/ |date=2011-08-28 }} 
* [http://ekologija.blogas.lt/kulaliu-riedulyne-tesiami-gamtotvarkiniai-darbai-11750.html Kulių riedulyne tęsiami gamtotvarkiniai darbai. – Ekonaujienos lt., 2011-03-25] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160312060057/http://ekologija.blogas.lt/kulaliu-riedulyne-tesiami-gamtotvarkiniai-darbai-11750.html |date=2016-03-12 }}

{{Skuodo rajono saugomos teritorijos}}

[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Skuodo rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>ioxt5kdm718q14wu0njs91tugildyrg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Fra Angelico</title>
    <ns>0</ns>
    <id>374342</id>
    <revision>
      <id>7851719</id>
      <parentid>7676714</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T13:16:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Oursana</username>
        <id>62772</id>
      </contributor>
      <comment>/* Darbų galerija */ -+File:Beato angelico, pala strozzi della deposizione, con cuspidi e predella di lorenzo monaco, 01.JPG</comment>
      <origin>7851719</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8879" sha1="csle3d5exekspr40vge1b874rfpxrer" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Fra_Angelico_portrait.jpg|right|thumb|200px|[[Luca Signorelli|Lukos Sinjorelio]] tapytas Fra Andželiko pomirtinis portretas, tikriausiai [[fikcija|fikcinis]], [[1501]] m.]]
'''Fra Andželikas''' (it. '''Fra Angelico''', apie [[1395]]–[[1455]] m. [[vasario 18]] d.) – [[Italija|italų]] [[XV amžius|XV a.]] ankstyvojo [[Renesansas|renesanso]] dailininkas. Gyvenimo metu žinotas [[dominikonai|dominikonų]] vienuolio Džovanio iš Fjezolės (''Giovanni da Fiesole'') vardu. Buvo pramintas „palaimintuoju“ ('''Beato Angelico''') dėl savo sugebėjimų piešti tyras religines scenas. Fra Andželiku (liet. „Angeliškuoju broliu“) buvo pramintas tik po mirties.

[[1982]] m. [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]] oficialiai [[beatifikacija|beatifikavo]] Fra Andželiką ir 1984 m. paskelbė jį visų [[katalikybė|katalikiškojo]] meno kūrėjų globėju. Minėjimo diena – [[vasario 18]].&lt;ref&gt;[http://saintsresource.com/fra-angelico/ saintsresource.com/fra-angelico/]{{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

== Biografija ==
Fra Andželikas (tikr. Gvidas, Pjetro sūnus, it. ''Guido di Pietro'') gimė [[1390]]–[[1395]] m. laikotarpiu Mudželo miestelyje prie [[Fjezolė]]s, [[Toskana|Toskanoje]]. Nieko nežinoma apie jo tėvus. Pirmasis įrašas mini Gvido ryšius su [[karmelitai|karmelitų]] vienuoliais 1417 m. [[spalio 17]] d. Gvidas jau tuo metu buvo dailininkas, tikriausiai mokėsi pas [[Lorenzo Monaco|Lorencą Monaką]].&lt;ref&gt;[http://www.metmuseum.org/toah/hd/fang/hd_fang.htm Ross Finocchio, 2000. metmuseum.org] &lt;/ref&gt; Fra Andželiko stiliaus pėdsakų galima atsekti manuskriptų iliuminacijoje, kurias Lorencas Monakas ruošė ''Santa Maria degli Angeli'' vienuolynui. Kiti jo stiliaus kūrybos pėdsakai atsekami 1417 m. dominikonų vienuolio Petruso de Krua piligrimystės į Šventąją Žemę iliustruotame gide. [[1418]] m. minimas užmokestis už tapybą [[bažnyčia|bažnyčioje]] (neišlikusi). 1418–1422 m. laikotarpiu Fra Andželikas tapo vienuoliu. [[1423]] m. jis minimas [[Fjezolė]]s [[dominikonai|dominikonų]] vienuoliu, pakeitusiu vardą į Jono (Džovanio). Dailininkas sukūrė trijų altorių tapybą savo vienuolynui, įskaitant didžiojo altoriaus (vėliau pertapytas kitų dailininkų ir keistas rėmas). Kartu dominikonų vienuoliu buvo jo brolis Benedetas, su kuriuo dailininkas iliustravo religinius [[manuskriptas|manuskriptus]].

[[Vaizdas:ANGELICO, Fra Annunciation, 1437-46 (2236990916).jpg|left|thumb|300px| „Geroji naujiena“ ([[1437]]–46, [[San Marko muziejus]], [[Florencija]])]]
Greitu laiku Fra Andželikas pradėjo garsėti, pirmieji jo darbai neišlikę. Iki [[1436]] m. Fra Andželikas sukūrė tapybą Fjezolės vienuolyno susirinkimų salės sienoje pavaizduodamas [[Kristus|Kristų]] su maždaug 250 vienuolių. Šiuo kūrybos periodu Fra Andželiko stilius buvo paveiktas jaunesnio dailininko [[Masaccio|Mazačo]] kūrybos. Jo figūros tapo labiau trimatės, naudojama [[perspektyva]]. [[1436]] m. dailininkas persikėlė į [[Florencija|Florencijoje]] naujai įkurtą [[San Marko muziejus|''San Marco'' (Šv. Morkaus) vienuolyną]], globojamą [[Medičiai|Medičių]] giminės. Jame jis sukūrė altoriaus paveikslą, kuris tapo vienu žymiausių jo kūrinių ([[San Marko muziejus]]). Fra Andželiko naujoviškumas jame pasireiškė eliminuojant arkines nišas, kurios skirdavo madoną ir [[šventieji|šventuosius]] bei patalpinant visą sceną natūralistiniame peizaže su pagal linijinės perspektyvos taisykles išdėstytomis figūromis. 

Po [[Lorenzo Monaco|Lorenco Monako]] mirties 1425 m. Fra Andželikas perėmė jo užsakymą ''Santa Trinità'' (Šv. Trejybės) bažnyčioje, kuriai 1430-ųjų pradžioje sukūrė altoriaus paveikslą. 1430-ųjų kūrybiniam periodui priklauso „Gerosios Naujienos“ altorinis paveikslas ([[Prado muziejus]]) ir Annalena altoriaus paveikslas ([[San Marko muziejus]]), kuris laikomas pirmuoju renesanso stiliaus ''sacra conversazione'' tipo [[Madona (menas)|madonos]] paveikslu.&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/24542/Fra-Angelico Encyclopaedia Britannica]&lt;/ref&gt; Fra Andželikas priklausė Fjezolės priorijai iki 1439 m., kada tapo ''San Marco'' priorijos nariu. ''San Marco'' vienuolyno vienos salės sienoje nutapė didžiulę „Nukryžiavimo“ freską. ''San Marco'' vienuolyne Fra Andželikas ir jo dirbtuvių pagalbininkai ištapė 20 vienuolyno celių sienas iliuzinėmis freskomis bei kūrė freskas kitose vienuolyno sienose. Bent 10 celių tapyboje atpažįstama paties Fra Andželiko ranka. Jo žymiausiu mokiniu buvo [[Benocas Gocolis]]. 

[[1445]] m. Fra Andželikas buvo pakviestas į [[Vatikanas|Vatikaną]] atlikti tapybos darbų [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]], tačiau šie darbai neišliko. [[1447]] m. Fra Andželikas dirbo [[Orvjetas|Orvjeto]] katedroje. 1447–1448 m. buvo grįžęs į Fjezolės vienuolyną, kur užėmė [[prioras|prioro]] pareigas. Po to su mokinių pagalba kūrė freskas [[Mikalojaus koplyčia|Mikalojaus koplyčioje]] Vatikane. Dailininkas mirė [[1455]] m. [[vasario 18]] d. [[Roma|Romoje]] vienuolių dominikonų susirinkimo metu. Palaidotas Romos dominikonų [[Santa Maria sopra Minerva]] bažnyčioje. Paskutine dailininko tapyba laikomas altoriaus paveikslas šiai bažnyčiai, kurio išlikę keletas pažeistų ir išsklaidytų po muziejus fragmentų. Pradėtas freskas Orvjeto katedroje vėliau baigė [[Luka Sinjorelis]].

Andželiko pravardės kilmė, matyt, susijusi su [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]] [[XVI amžius|XVI a.]] viduryje parašytomis italų dailinininkų biografijomis. Jose Vasari vadina dailinininką „Fra Giovanni Angelico“ ir tikina, kad paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus“ ([[1437]]–40 m.) sukurtas kaip iš dangaus nužengusio [[angelas|angelo]].

== Kūryba ==
Fra Andželiko kūryboje dominuoja išskirtinai [[Krikščionybė|krikščioniškosios]] religijos tematikos darbai. Dailininkas savo darbuose pasiekė figūrų apimties pajautimo ir reto natūralumo pojūčio, dėl ko buvo pramintas ''il Beato'' (liet. „palaimintuoju“). Svarbiausia Fra Andželiko darbų kolekcija yra [[San Marko muziejus|San Marko muziejuje]] [[Florencija|Florencijoje]]. Fra Andželikas savo gyvenimo metu buvo vienu žymiausių Italijos dailininkų, daugelyje jo altorinių paveikslų naudoti [[auksas]] ir ypač brangūs akvamarino mėlynojo dažai.

== Darbų galerija ==
&lt;gallery&gt;
Image:Fra Angelico 080.jpg|„Marija su Šv. Dominyku ir Tomu Akviniečiu“ (apie [[1420]], [[Ermitažas]], [[Sankt Peterburgas]])
Image:Fra Angelico - Lamentation over St Francis - WGA0626.jpg| „Šv. Pranciškaus apraudojimas“ (apie [[1429]], [[Berlyno paveikslų galerija]])
Image:Angelico, pala di fiesole, full.jpg| „Marija su Jėzumi ir šventieji“ ([[1424]]–30, San Domenico vienuolynas, [[Fjezolė]])
Image:La Anunciación, de Fra Angelico.jpg| „Geroji naujiena“ ([[1430]]–32, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])
Image:Fra Angelico 081.jpg| „Mergelės Marijos karūnavimas“ ([[1434]]–35, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])
Image:Fra Angelico - Coronation of the Virgin - WGA0627.jpg| „Mergelės Marijos karūnavimas“ ([[1434]]–45, [[Luvras]], [[Paryžius]])
Image:Beato angelico, pala strozzi della deposizione, con cuspidi e predella di lorenzo monaco, 01.JPG| „Nuėmimas nuo kryžiaus“ ([[1437]]–40, [[San Marko muziejus]], [[Florencija]])
Image:Fra Angelico 060.jpg| San Marco bažnyčios altorius ([[1438]]–40, [[San Marko muziejus]], [[Florencija]])
Image:Fra Angelico 042 adjusted.jpg| „Apreiškimas“ ([[1437]]–46, [[San Marko muziejus]], [[Florencija]])
Image:Angelico, perugia altarpiece 01.jpg| „Madona soste“ (apie [[1447]]–46, Nacionalinė Umbrijos galerija, [[Perudža]])
Image:Angelico, niccolina 27.jpg| Freskos [[Mikalojaus koplyčia|Mikalojaus koplyčioje]] ([[1447]]–49, [[Vatikano muziejai]])
Image:Angelico, san nicola salva la nave.jpg| „Šv. Mikalojus gelbsti laivą“ ([[1448]]–49, [[Vatikano muziejai|Vatikano pinakoteka]])
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Fra Angelico}}

* [http://www.abcgallery.com/A/angelico/angelico.html Fra Andželikas Olga’s Gallery tinklalapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090213001811/http://abcgallery.com/A/angelico/angelico.html |date=2009-02-13 }}
* [http://www.wga.hu/html_m/a/angelico/index.html Fra Andželikas WGA tinklalapyje]
* [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariFraA.html Fra Andželiko biografija [[Giorgio Vasari]] „[[Le Vite]]“ (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120317020306/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariFraA.html |date=2012-03-17 }}

[[Kategorija:Italijos religinių paveikslų tapytojai|Angelico]]
[[Kategorija:Dominikonai|Angelico]]</text>
      <sha1>csle3d5exekspr40vge1b874rfpxrer</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Antonio da Correggio</title>
    <ns>0</ns>
    <id>374687</id>
    <revision>
      <id>7851976</id>
      <parentid>7666402</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:21:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CommonsDelinker</username>
        <id>3342</id>
      </contributor>
      <comment>Vaizdas Correggio_015.jpg keičiamas Correggio_-_Lo_Sposalizio_mistico_di_Santa_Caterina_-_circa_1518_-_WD_Q3851960.jpg</comment>
      <origin>7851976</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="20164" sha1="pr5d56ie5okbbqsuu1pce244kork9tb" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Antonijus Alegris (Koredžas)&lt;br /&gt;it. ''Antonio Allegri (Correggio)''
| paveikslėlis = Antonio Allegri da Correggio.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Fikcinis Antonijaus Alegrio iš Koredžo portretas
| paveikslėlio dydis = 160px
| gimimo data = apie [[1489]] m.
| gimimo vieta = Koredžas, [[Lombardija]]
| mirties data = [[1534]] m. [[kovo 5]] d.
| mirties vieta = Koredžas, [[Lombardija]]
| tautybė = [[Italija|Italas]]
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = Dailininkas
| sritis = Aukštasis [[Renesansas]]
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
 |vikiteka= 
}}
'''Antonijus Alegris''', paprastai žinomas kaip '''Koredžas''' (Antonijus iš Koredžo, it. '''Antonio da Correggio''', tikr. ''Antonio Allegri'', [[1489]]–[[1534]] m. [[kovo 5]] d.) – [[Italija|italų]] [[XVI amžius|XVI a.]] [[Aukštasis renesansas|aukštojo renesanso]] dailininkas. Tai vienas iš iškiliausių renesanso ir, apskritai, Europos dailės meistrų. Daugiausia kūrė [[Parma|Parmoje]].

Svarbiausias jo gyvenimo darbas – [[Parmos katedra|Parmos katedros]] kupolo freska (žinoma kaip „[[Mergelės paėmimas į dangų (Correggio)|Mergelės Marijos paėmimas į dangų]]“, baigta apie [[1530]] m.). Iš paveikslų tikriausiai geriausiai žinomas ir [[reprodukcija|reprodukuojamas]] – „[[Piemenų pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ (arba „Naktis“, 1522-29, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]).

== Biografija ==
=== Ankstyvieji darbai ===
Dailininkas dirbo [[Italija|Italijos]] kultūrinėje provincijoje [[Parma|Parmoje]] ir, panašu, niekuomet net ir nebandė ieškoti užsakymų ar keltis į [[Florencija|Florenciją]] ir [[Roma|Romą]], todėl žinių apie jį patį esama nedaug. Antra vertus, dailininko gyvenimas nepasižymėjo audringumu. Dalį savo paveikslų Koredžas pasirašydavo [[lotynų kalba|lotynizuota]] forma – ''Antonius Laetus''.
[[Vaizdas:Correggio MadonnaSzentFerenccel.jpg|left|thumb|200px| „Šv. Pranciškaus Madona“]]
Antonijus Alegris (it. Antonio Allegri) gimė apie [[1489]] m. Pellegrino Allegri ir Bernardina Ormani šeimoje Koredžo miestelyje prie [[Emilijos Redžas|Emilija Redžijos]], nuo kurio vėliau gavo savo pravardę. Tėvas buvo nepasiturintis [[pirklys]]. Pirmieji dailininko mokytojai yra spėjami vietos dailininkai ir dėdė Lorenzo. Spėjama, kad Koredžas gavo filosofinį ir lotynų kalbos išsilavinimą, nes žinoma, kad tuo metu į Koredžą atvykdavo profesoriai, dėstę gretimuose [[Ferara|Feraros]], [[Modena|Modenos]] ir [[Pjačenca|Pjačencos]] miestuose.

[[1503]]–[[1505]] m. Koredžas mokėsi dailės [[Modena|Modenoje]], spėjama, pas dailininką Francesco Bianchi Ferrara. Tikriausiai dailininkas mokėsi ir skulptūros pas Antonio Begarelli. Žinoma, kad dailininkas turėjo ir architektūros pagrindų, nes [[1525]] m. buvo įtrauktas į komisijos sudėtį [[Parma|Parmoje]] spręsti įtrūkimų, naujai pastatytos bažnyčios sienoje, klausimą. [[1506]] m. dailininkas dokumentuotas [[Mantuja|Mantujoje]], kurioje susipažino su [[Andrea Mantegna|Mantenjos]] ir jo pasekėjų darbais. Šiuo laikotarpiu datuojamas pirmas žinomas jo darbas. Apie [[1507]] m. Koredžas nutapė keletą epizodų [[Andrea Mantegna|Mantenjos]] pomirtinėje [[koplyčia|koplyčioje]]. Ankstyvuosiuose dailininko darbuose jaučiama Šiaurės Italijos dailininkų, kaip [[Lorenzo Costa]], [[Francesco Francia]] ir [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčis]], įtaka.
[[Vaizdas:Correggio - Lo Sposalizio mistico di Santa Caterina - circa 1518 - WD Q3851960.jpg|right|thumb|200px| „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ ([[Kapodimontės muziejus]])]]
Vėlesnius metus dailininkas praleido tarp [[Mantuja|Mantujos]] ir gimtojo Koredžo. Mantujoje tapė katedros ''Sant’Andrea'' (Šv. Andriejaus) paradinį įėjimą, o Koredže [[1514]] m. gavo užsakymą ištapyti vietos Šv. Pranciškaus [[vienuolynas|vienuolyno]] bažnyčios altorių („Šv. Pranciškaus Madona“), kuris virto pirmuoju kapitaliniu dailininko užsakymu. Nors ankstyvuosiuose Koredžo darbuose vyravo paprasti madonų atvaizdai, tačiau „Šv. Pranciškaus Madonoje“, dar gana tradicinės kompozicijos scenoje, dailininkas sukūrė būsimus kūrybos bruožus nulėmusį išraiškingą ir nuotaikingą darbą, įtvirtinusį Koredžą kaip didžiausią vietos dailės meistrą. Po to sekė vis išraiškingesni darbai, greičiausiai jau privačių asmenų užsakymais, kaip „Išminčių pagarbinimas“, „Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu“, bei „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (tema, kuria dailininkas sukūrė bent 4 žinomus paveikslus).

=== Darbai Parmoje ===
[[1516]] m. Koredžas, jau kaip žinomas dailininkas, persikėlė į [[Parma|Parmą]], kurioje praleido didžiąją dalį savo dailininko karjeros. Nors nėra jokių duomenų apie Koredžo apsilankymą [[Florencija|Florencijoje]] ar [[Roma|Romoje]], gali būti, kad apie [[1518]] m. jis aplankė [[Roma|Romą]] (kai kurių tyrinėtojų nuomone, Koredžas negalėjo nutapyti freskų Parmos katedroje ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje, nematęs Mikelandželo ir Rafaelio freskų Romoje). [[1519]] m. vedė kraštietę Džirolamą Frančeską Brageti, su kuria susilaukė 4 vaikų.
[[Vaizdas:Cupola Duomo Parma Correggio.jpg|left|thumb|200px| „Mergelės paėmimas į dangų“, (iki 1530, [[Parmos katedra]])]]
[[1512]] m. Koredžas gavo pirmą reikšmingą užsakymą – ištapyti Šv. Pauliaus [[abatija|abatijos]] pietų kambarį (šiuo metu žinomas kaip ''Camera della badessa''). Šį darbą Koredžas atliko [[freska|freskos]] technika. Kambario meninis motyvas – graikų medžioklės [[deivė]] [[Diana]]. Kambarys buvo ištapytas tarsi atvirų langų iliuzionistiniais vaizdais – idėja greičiausiai pasiskolinta iš [[Andrea Mantegna|Mantenjos]], kaip ir dekoracijos gėlėmis. Freskose žaidžiantys [[Putis|pučiai]] pažymėtini perspektyviojo vaizdavimo efektais, kaip ir po jais pavaizduotos iliuzionistinės monochromatinės [[Liunetė|liunetės]]. Visa tai buvo labai naujoviška Italijos dailėje. Pažymėtina, kad [[Katalikybė|katalikų]] vienuolyne atsiradusį darbą [[Pagonybė|pagoniškos]] deivės tema greičiausiai lėmė abatė Džovana Pjačenca, kuri esą buvo despotiško būdo ir tolima Koredžo giminė, kuri vienuolyne tvarkėsi pagal savo norus.

[[1521]]-24 m. dailininkas sukūrė [[Benediktinai|benediktinų]] Šv. Jono Evangelisto bažnyčios kupolo freską („Šv. Jono Evangelisto vizija“) Parmoje, kurioje pavaizduotas [[Kristus|Kristaus]] apreiškimas apaštalų apsuptyje bei 4 evangelistų ir 4 [[Krikščionybė|krikščionybės]] tėvų kupolo atramose. Atskirose [[liunetė]]se pavaizdavo Šv. Joną Krikštytoją ir Mergelės Marijos karūnavimą (pastaroji freska šiuo metu yra [[Nacionalinė Parmos galerija|Nacionalinėje Parmos galerijoje]]). Po to Parmos didikas Placido del Bono užsakė keletą darbų Del Bono koplyčioje toje pat bažnyčioje („Keturių šventųjų nužudymas“, „Nuėmimas nuo kryžiaus“). Apie [[1525]] m. [[grafas|grafo]] Nicola Maffei užsakymu buvo nutapyta „Venera ir Kupidonas su satyru“ ir, greičiausiai į porą jai, „Kupidono mokslai“. Abu paveikslai 1536 m. pateko į [[Mantuja|Mantujos]] kunigaikščio [[Federikas II Gonzaga|Federiko II Gonzagos]] kolekciją.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://cartelen.louvre.fr/cartelen/visite?srv=car_not_frame&amp;idNotice=14263&amp;langue=en |title= Luvro katalogas |accessdate=2012 m. balandžio 24 d.}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1524]] iki [[1530]] m. Koredžas atliko savo pagrindinį darbą, [[Parmos katedra|Parmos katedros]] kupolo freską, žinomą kaip „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“.
{{main|Mergelės Marijos paėmimas į dangų (Correggio)}}
[[Vaizdas:Correggio, Camera di San Paolo, Parma 02.jpg|200px|thumb|right| ''Camera della badessa'', lubos]]
[[Vaizdas:Camera della badessa 11.JPG|right|thumb|200px| ''Camera della badessa'', „Diana“]]
[[Vaizdas:Correggio - Nativity (Holy Night) - WGA05336.jpg|right|thumb|200px| „[[Piemenėlių pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ arba „Naktis“]]
[[1522]]-30 m. laikotarpyje dailininkas sukūrė keletą darbų bažnyčių altoriams [[Modena|Modenoje]] („Šv. Sebastijono Madona“, „Šv. Jurgio Madona“), [[Emilijos Redžas|Emilija Redžijoje]] („Piemenėlių pagarbinimas“, „Šv. Jeronimo Madona“), [[Parma|Parmoje]] („Madonna della Scodella“) ir gimtajame Koredže. Vėlyvoji dailininko kūryba pasižymėjo sudėtingomis daugiafigūrėmis kompozicijomis, turinčiomis [[Manierizmas|manierizmo]] bruožų. [[1529]] m. mirus žmonai dailininkas grįžo į gimtąjį Koredžą, gyveno atsiskyręs. Paskutiniais metais pasižymėjo 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščio Federiko II Gonzagos užsakymu [[Ovidijus|Ovidijaus]] „Metamorfozių“ motyvais („Leda ir gulbinas“, „[[Jupiteris ir Ijo]]“, „Ganimedo pagrobimas“ ir „Danaja“). O [[Isabella d'Este|Izabelė d’Este]] užsakė porą paveikslų San Giorgio pilyje Mantujoje („Dorybių alegorija“ ir „Nedorybių alegorija“ – dabar abu [[Luvras|Luvre]])

[[Giorgio Vasari]] liudijimu, dailininkas nuolat taupė ir gavęs atlygį nusprendė grįžti iš Parmos į gimtąjį miestą, o atlygis jam buvo išmokėtas smulkiomis monetomis, norint iš jo pasišaipyti. Dailininkas ėjo pėsčiomis karštą dieną, sukaito ir persišaldė atsigėręs šalto vandens (spėjama, kad tai tik [[Giorgio Vasari]] prasimanymas, nes dailininkas nebuvo toks skurdus, turėjo namą ir žemės). Koredžas mirė [[1534]] m. [[kovo 5]] d. Palaidotas gimtojo miesto [[pranciškonai|pranciškonų]] brolijos bažnyčioje. Jo sūnus, Pomponijus Alegris, irgi tapo dailininku, tačiau manoma, kad su Pomponijumi ir baigėsi Alegrių giminė.

== Kūryba ==
[[Vaizdas:Correggio - Madonna and Child with Sts Jerome and Mary Magdalen (The Day) - WGA05327.jpg|right|thumb|200px| „Šv. Jeronimo Madona“ arba „Diena“]]
Kaip dailininkas, Koredžas neturėjo nei įkvėpėjų, nei pasekėjų. Parmoje jis susipažino su brandžiojo renesanso meistrų, tokių kaip [[Leonardas da Vinčis]], [[Mikelandželas]] bei [[Venecija|Venecijos]] dailininkai, kūryba, tačiau išsiugdė savitą dailės stilių. Be to, jis pratęsė brandžiojo renesanso tradiciją Italijos dailėje, neprisišliedamas prie tuo metu sparčiai plintančio [[Manierizmas|manierizmo]]. Panašiai kaip [[Rafaelis]], Koredžas vengė savo darbuose bet kokio psichologinio vaizdavimo ir orientavo darbų pobūdį ne į tai, kas juose vaizduojama, o į tai, kokias emocijas jie sukelia žiūrovui (anot legendos ar tikrų faktų, Koredžas, [[Pjačenca|Pjačencoje]] pamatęs [[Siksto madona|Siksto Madoną]], esą apsiverkė ir sušuko: ''„Taip, aš irgi esu tapytojas!“''). [[Giorgio Vasari]] tikina, kad niekas iki tol Italijoje nemokėjo geriau suderinti spalvos ir piešinio vaizduodamas kūną ir aukštai vertino gebėjimą laisvu stiliumi užbaigti paveikslus.

Dailininkas žinomas ir tuo, kad nutapė daugybę kūdikių ir vaikų atvaizdų, kuriuos vaizduoja su akivaizdžia meile ir simpatija (viena Koredžo duktė mirė iškart po gimimo). Dailininko kūryboje išsiskiria šiuo metu garsi 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščiui. Šiuose darbuose dailininkas neslėpė jų [[Erotika|erotinio]] charakterio, o, pvz., „Ganimedo pagrobimas“, net ir neatrodo kaip pagrobimas, o atvirkščiai, interpretuotas kaip laisvo Renesanso žmogaus skrydis. Paveiksle „Leda ir gulbinas“ vaizduojamos netikėtai [[Gulbė|gulbių]] užpultos mauduolės, o „Jupiteryje ir Ijo“ vaizduojamas debesimi pasivertęs [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]]. [[Ijo]] poza tokia elegantiška, kad galima suprasti, kodėl Koredžas buvo idealizuotas [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Barokas|baroko]] ir [[Klasicizmas|klasicizmo]] dailininkų.
{{main|Danaja (Correggio)}}
{{main|Jupiteris ir Ijo}}
Amžininkai apibūdina Koredžą kaip uždaro, [[intravertas|intravertiško]] [[charakteris|charakterio]] žmogų, tačiau kūryboje dailininkas visai kitoks. Jo darbai pasižymi laisvumu ir [[fantazija|fantazijos]] žaismu. Koredžas vienas pirmųjų naudojo erdvės pratęsimo [[iliuzija|iliuzionistinį]] tapybos efektą, kaip Šv. Pauliaus abatijoje ir [[Parmos katedra|Parmos katedroje]]. Paveiksle „Piemenėlių pagarbinimas“ („Naktis“) vienas pirmųjų panaudojo naktinio apšvietimo efektą. Budapešto Madonoje (''„Madonna del Latte“'') pasirinkta diagonali kompozicija ir gilus ''[[chiaroscuro]]'' panaudojimas būdingas daug vėlesniems [[barokas|baroko]] kūriniams. Dailininko paveikslai [[Antika|antikiniais]] motyvais persmelkti intymumo ir asmenininio charakterio, nutolę nuo brandžiojo renesanso universaliųjų žmogiškųjų idealų vaizdavimo. Sava kūryba Koredžas stilistiškai išpranašavo [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigos vėlyvąjį [[Barokas|baroką]] ir [[Rokokas|rokoką]]. [[Ticianas]] esą apsilankęs [[Parmos katedra|Parmos katedroje]] ir pasakęs: ''„Jei aš nebūčiau Ticianas, norėčiau būti Koredžas“''. Anot legendos, Ticianas esą išgelbėjęs Parmos katedros freską nuo sunaikinimo, nes Parmos gyventojai svarstė ją pakeisti „naujoviškesne“, o vietos aukšto rango dvasininkas freską apibūdino „varlių kojomis“. [[Ticianas]] esą pasakė, kad apverstas ir pripildytas visas [[auksas|aukso]] kupolas nevertas Koredžo freskos.

Reikšmingesni darbai religinėmis temomis:
[[Vaizdas:Antonio Allegri, called Correggio - The Abduction of Ganymede - Google Art Project.jpg|right|thumb|200px| „Ganimedo pagrobimas“]]
* „Šv. Pranciškaus Madona“ (1514-15, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]])
* „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“ (1517, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])
* „Išminčių pagarbinimas“ (1518, [[Breros pinakoteka]], [[Milanas]])
* „Noli Me Tangere“ (1518, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])
* „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1520, [[Kapodimontės muziejus]], [[Neapolis]])
* „Poilsis pakeliui į Egiptą ir Šv. Pranciškus“ (1520, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])
* „[[Piemenėlių pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ (arba „Naktis“, 1522-29, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]])
* „Maitinanti Madona“ (''Madonna del Latte'', 1523, [[Szépművészeti muziejus]], [[Budapeštas]])
* „Šv. Jono Evangelisto vizija“ (1524, Šv. Jono Evangelisto bažnyčia, [[Parma]])
* „Mergelės Marijos karūnavimas“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]])
* „Šv. Sebastijono Madona“ (1524, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]])
* „Keturių šventųjų nužudymas“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]])
* „Nukėlimas nuo kryžiaus“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]])
* „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“, 1525-28, [[Nacionalinė Parmos galerija]])
* „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1525-26, [[Luvras]], [[Paryžius]])
* „Madona su krepšiu“ (1526, [[Nacionalinė Londono galerija]])
* „Kūdikėlio pagarbinimas“ (1526, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])
* „Šv. Jurgio Madona“ (1530, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]])
* „Madonna della Scodella“ (1530, [[Nacionalinė Parmos galerija]])
* „[[Mergelės paėmimas į dangų (Correggio)|Mergelės paėmimas į dangų]]“ (1530, [[Parmos katedra]])

Darbai [[antika|antikinėmis]] temomis:
* „Diana“ (1519, Šv. Pauliaus abatija, [[Parma]])
* „Venera ir Kupidonas su satyru“ ([[1524]]-25, [[Luvras]], [[Paryžius]])
* „Kupidono mokslai“ (1527-28, [[Nacionalinė Londono galerija]])
* „Ganimedo pagrobimas“ (1531-32, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]])
* „[[Jupiteris ir Ijo]]“ (1531-32, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]])
* „Leda ir gulbinas“ (1531-32, [[Paveikslų galerija Berlyne]])
* „[[Danaja (Correggio)|Danaja]]“ (1531, [[Borgezių galerija]], [[Roma]])
* „Dorybių alegorija“ (apie 1531, [[Luvras]], [[Paryžius]])
* „Nedorybių alegorija“ (apie 1531, [[Luvras]], [[Paryžius]])

== Įdomūs faktai ==
* [[Diana]] ''Camera della badessa'' kambaryje pavaizduota ant [[Židinys|židinio]].
* [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje Koredžo paveikslas „Leda ir gulbinas“ priklausė [[Orleaniečiai|Orleaniečių]] kolekcijai [[Paryžius|Paryžiuje]], kaip [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Regentas|regento]] [[Pilypas II Orleanietis|Pilypo II Orleaniečio]] sūnus Lui sudarkė [[Leda|Ledos]] veidą iš religinio pasipiktinimo. Apie [[1814]]-15 m. [[Leda|Ledos]] veidas pertapytas dailininko Schlesingen, kai paveikslas buvo perkeltas į [[Berlynas|Berlyną]].
* [[XVIII amžius|XVIII a.]] antroje pusėje Koredžo autoritetas buvo pasiekęs viršūnę, jis buvo prilyginamas Rafaeliui. Kai kurie paveikslai buvo tokie populiarūs, kad gavo pravardes „Diena“ („Šv. Jeronimo Madona“) ir „Naktis“ („Piemenėlių pagarbinimas“).
* [[Napoleono karai|Napoleono karų]] metu [[Prancūzija|prancūzai]] pagrobė paveikslą „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“) ir kitų Kortedžo darbų iš Parmos, tačiau [[1816]] m. jie vis dėlto buvo grąžinti.
* Žymus prancūzų dailininkas [[Jean Auguste Dominique Ingres|Dominikas Engras]] nutapė paveikslo „Jupiteris ir Ijo“ savą kopiją.
* [[1934]] m. [[Kazimieras Jasėnas]] parašė apybraižą apie dailininką lietuvių kalba.

== Darbų galerija ==
&lt;gallery&gt;
Image:Correggio 047.jpg| „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“
Image:Correggio, cupola, cristo.jpg| „Šv. Jono Evangelisto vizija“, detalė, Kristus
Image:Correggio - Nursing Madonna.jpg| „Maitinanti Madona“ (''Madonna del Latte'')
Image:Correggio - Madonna of the Basket.jpg| „Madona su krepšiu“
Image:Correggio - The Adoration of the Child - WGA05325.jpg| „Kūdikėlio pagarbinimas“
Image:Correggio - Mystic Marriage of Saint Catherine with Saint Sebastian - Louvre.jpg| „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ ([[Luvras]])
Image:Correggio 052.jpg| „Keturių šventųjų nužudymas“
Image:Vénus et l'Amour découverts par un satyre, Corrège (Louvre INV 42) 02.jpg| „Venera ir Kupidonas su satyru“
Image:Correggio - The Education of Cupid - WGA05340.jpg| „Kupidono mokslai“
Image:Correggio - Danaë - WGA05341.jpg| „[[Danaja (Correggio)|Danaja]]“
Image:Correggio.jpg| „Leda ir gulbinas“
Image:Correggio 028c.jpg| „[[Jupiteris ir Ijo]]“
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Correggio}}
* [http://www.abcgallery.com/C/correggio/correggio.html Koredžas Olga’s Gallery tinklalapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111001052423/http://www.abcgallery.com/C/correggio/correggio.html |date=2011-10-01 }}
* [http://www.wga.hu/frames-e.html?/html/c/correggi/index.html Koredžas WGA tinklalapyje]
* [http://www.antoniodacorreggio.org/ Tinklalapis skirtas Koredžui (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211215202042/https://www.antoniodacorreggio.org/ |date=2021-12-15 }}
* [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariCorreggio.html Koredžo biografija [[Giorgio Vasari]] „[[Le Vite]]“ (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120318053442/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariCorreggio.html |date=2012-03-18 }}
* [http://www.gutenberg.org/files/19143/19143-h/19143-h.htm 15 Koredžo paveikslų apžvalga (anglų k.)]
* [http://www.oldandsold.com/articles29/correggio-1.shtml Straipsnių apie Koredžą, kuriems pasibaigęs autorinių teisių galiojimas, rinkinys]
* [http://www.mainlesson.com/display.php?author=keysor&amp;book=artists3&amp;story=corr The Baldwin Project apie Koredžą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130130084940/http://www.mainlesson.com/display.php?author=keysor&amp;book=artists3&amp;story=corr |date=2013-01-30 }}

{{DEFAULTSORT:Correggio, Antonio da}}

[[Kategorija:Antonio da Correggio]]</text>
      <sha1>pr5d56ie5okbbqsuu1pce244kork9tb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šablonas:FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai</title>
    <ns>10</ns>
    <id>375822</id>
    <revision>
      <id>7851955</id>
      <parentid>7134830</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:43:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851955</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="889" sha1="2b9utebht04o0ujmt3zvezalfczeybx" xml:space="preserve">{{Navbox
| name  = FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato stadionai
| title = [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|FIFA 2006 pasaulio futbolo čempionato]] stadionai
| list1 = [[Signal Iduna Park]] ([[Dortmundas]]) {{·}} [[Commerzbank-Arena]] ([[Frankfurtas prie Maino|Frankfurtas]]) {{·}} [[Veltins-Arena]] ([[Gelzenkirchenas]]) {{·}} [[HSH Nordbank Arena]] ([[Hamburgas]]) {{·}} [[AWD-Arena]] ([[Hanoveris]]) {{·}} [[RheinEnergieStadion]] ([[Kelnas]]) {{·}} [[Allianz arena]] ([[Miunchenas]]) {{·}} [[Franken-Stadion]] ([[Niurnbergas]]) {{·}} [[Fritz-Walter-Stadion]] ([[Kaizerslauternas]]) {{·}} [[MHPArena|Gottlieb-Daimler-Stadion]] ([[Štutgartas]]) {{·}} [[Berlyno Olimpinis stadionas|Olimpinis stadionas]] ([[Berlynas]]) {{·}} [[Red Bull arena (Leipcigas)|Red Bull Arena]] ([[Leipcigas]])
}}&lt;noinclude&gt;
[[Kategorija:Pasaulio futbolo čempionatų stadionai]]
&lt;/noinclude&gt;</text>
      <sha1>2b9utebht04o0ujmt3zvezalfczeybx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šablonas:Trūkstami</title>
    <ns>10</ns>
    <id>376627</id>
    <revision>
      <id>7851963</id>
      <parentid>7840257</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:02:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851963</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="877" sha1="3j36bexb2fmk7deovqsoe6zyk83po3s" xml:space="preserve">;Valdovai, svarbūs asmenys
*[[Valameras]] ([[:en:Valamir]])
*[[Vitigas]] ([[:en:Vitiges]])
*[[Teodorikas I]] ([[:en:Theodoric I]])
*[[Eurikas]] ([[:en:Euric]], [https://www.britannica.com/biography/Euric brit])
*[[Alarikas II]] ([[:en:Alaric II]], [https://www.britannica.com/biography/Alaric-II brit])
*[[Vamba]] ([[:en:Wamba (king)]])
*[[Gezalekas]] ([[:en:Gesalec]])
*[[Rekaredas]] ([[:en:Reccared I]])
*[[Gundemaras]] ([[:en:Gundemar]])
*[[Tribigildas]] ([[:en:Tribigild]])
*[[Totila]] ([[:en:Totila]])

;Kita
*[[Ostrogotų karalystė]] ([[:en:Ostrogothic Kingdom]])
*[[Vujė mūšis]] ([[:en:Battle of Vouillé]])
*[[Gvadaletės mūšis]] ([[:en:Battle of Guadalete]])
*[[gotų kalba]] (papildyti)
*[[gotų raštas]] ([[:en:Gothic alphabet]])
*[[tervingai]] ([[:en:Thervingi]])
*[[greutungai]] ([[:en:Greuthungi]])
*[[giotai]] ([[:en:Geats]])
*[[Getika]] ([[:en:Getica]])</text>
      <sha1>3j36bexb2fmk7deovqsoe6zyk83po3s</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Emmanuel Agyemang-Badu</title>
    <ns>0</ns>
    <id>387479</id>
    <revision>
      <id>7851941</id>
      <parentid>7716761</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:03:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851941</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2702" sha1="lng02hmmsvqanvo9mee13znp23sf1z9" xml:space="preserve">{{Infobox football biography 
|          playername =  Badu
|               image =  [[File:20150331 Mali vs Ghana 148.jpg|165px]]
|            fullname = Emmanuel Agyemang-Badu
|              height =  1,69 m
|         dateofbirth = {{birth date and age|1990|12|2}}
|         cityofbirth = [[Berekumas]] 
|      countryofbirth = [[Gana]]
|         currentclub = 
|          clubnumber = 
|            position = [[saugas]]
| youthyears = –2006 &lt;br&gt;2006–2007
| youthclubs = Berlin&lt;br&gt;[[Berekum Arsenal]] 
| years = 2007–2008 &lt;br&gt;2008–2009&lt;br&gt;2009&lt;br&gt;2009&lt;br&gt;2010–2020&lt;br&gt;2017–2018	&lt;br&gt;2019–2020&lt;br&gt;2020–2021&lt;br&gt;2021–2022&lt;br&gt;2022–2023
| clubs = [[Berekum Arsenal]] &lt;br&gt;→ [[Asante Kotoko]] ''(skol.)''&lt;br&gt;Berlin FC&lt;br&gt;→ [[Recreativo de Huelva|Recreativo]] ''(skol.)''&lt;br&gt;[[Udinese Calcio|Udinese]]&lt;br&gt;→ [[Bursaspor]] &lt;br&gt; → [[Hellas Verona FC|Verona]]&lt;br&gt; [[Hellas Verona FC|Verona]]&lt;br&gt; [[Qingdao FC|Qingdao]]&lt;br&gt; [[Accra Great Olympics FC|Accra Great Olympics]]
| caps(goals) = {{0}}19 {{0}}(7)&lt;br&gt;{{0}}18 {{0}}(2)&lt;br&gt; &lt;br&gt;{{0}}{{0}}0 {{0}}(0)&lt;br&gt;170 (10)&lt;br&gt;{{0}}18 {{0}}(1)&lt;br&gt;{{0}}10 {{0}}(0)&lt;br&gt;{{0}}{{0}}0 {{0}}(0)&lt;br&gt;{{0}}{{0}}4 {{0}}(0)&lt;br&gt;{{0}}11 {{0}}(0)
| nationalyears = 2008–2017
| nationalteam = {{fut|GHA|1}} 
| nationalcaps(goals) = {{0}}78 (11)&lt;ref&gt;{{National Football Teams}}&lt;/ref&gt;
| pcupdate = 
| ntupdate = 
}}
'''Emanuelis Agjemangas-Badu''' (''Emmanuel Agyemang-Badu''; g. [[1990]] m. [[gruodžio 2]] d.) – [[Gana|Ganos]] futbolininkas, atraminis saugas.

== Karjera ==
Karjerą pradėjo Ganoje, gimtojo Berekumo miesto klube „Berekum Arsenal“. Vėliau paskolintas vienam šalies lyderių „Asante Kotoko“. 

Žaidėjas išvyko į Europą, bandė įsitvirtinti [[Ispanija|Ispanijoje]], bet ten žaisti negavo. 

2010 m. perėjo į Italijos klubą „Udinese“.

== Rinktinės ==
Kitados atstovavo Ganos jaunimo rinktinėms, o 2008 m. debiutavo nacionalinėje rinktinėje, rungtynėse prieš Lesotą.

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempPasTitle}}
{{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|I etapas|2|0|0|0|0}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[2010 m. Afrikos Tautų taurė|Angola 2010]]|2 vieta|5|0|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[2012 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas–P. Gvinėja 2012]]|4 vieta|4|1|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[2013 m. Afrikos Tautų taurė|Pietų Afrika 2013]]|4 vieta|5|1|1|0|0}}
{{futČempŽem|[[2015 m. Afrikos Tautų taurė|Pusiaujo Gvinėja 2015]]|2 vieta|5|0|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[2017 m. Afrikos Tautų taurė|Gabonas 2017]]|4 vieta|5|0|0|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{transfermarkt}}

[[Kategorija:Ganos futbolininkai|Badu]]</text>
      <sha1>lng02hmmsvqanvo9mee13znp23sf1z9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ingravescentem Aetatem</title>
    <ns>0</ns>
    <id>418922</id>
    <revision>
      <id>7851768</id>
      <parentid>4938654</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:34:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851768</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2189" sha1="np9h480j88vtblhg5y546us56ux71t1" xml:space="preserve">'''''Ingravescentem Aetatem''''' ('Amžiaus naštos padidinimas') – 1970 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas [[popiežius|popiežiaus]] [[Paulius VI|Pauliaus VI]] apaštališkasis laiškas ''motu proprio'', kuris nustatė maksimalų [[kardinolas rinkikas|kardinolų rinkikų]] amžių. Ši taisyklė įsigaliojo 1971 m. sausio 1 d.

== Turinys ==
Kai kurie esminiai laiško ''[[motu proprio]]'' teiginiai:

: II. Tėvai kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų:
: 1. nustoja būti [[Romos kurija|Romos kurijos]] skyrių ir kitų įstaigų, minimų ankstesniame straipsnyje, nariai;
: 2. ir praranda teisę dalyvauti [[konklava|konklavoje]] ir ten rinkti Aukščiausiąjį pontifiką. Bet jeigu kardinolui aštuoniasdešimt metų suėjo konklavos metu, toje konklavoje Aukščiausiojo pontifiko rinkimo teisės jis nepraranda.&lt;ref&gt;[http://www.vatican.va/holy_father/paul_vi/motu_proprio/documents/hf_p-vi_motu-proprio_19701120_ingravescentem_lt.html Текст апостольского письма ''Ingravescentem Aetatem'']&lt;/ref&gt;

=== Kardinolai, tarnaujantys Romos kurijoje ===
Romos kurijoje tarnaujantiems [[kardinolas|kardinolams]], kuriems sukako 75 metai, siūloma savanoriškai atsistatydinti, o popiežius turi teisę atsistatydinimą priimti išsyk ar vėliau, bet iki tokiems kardinolui sukaks 80 m.

=== Kardinolai, kuriems sukako 80 metų ===
Kardinolai, kuriems sukako 80 metų:
* nustoja būti Romos kurijos [[dikasterija|dikasterijų]] nariais;
* praranda teisę dalyvauti konklavoje ir rinkti naują popiežių.

Išimtis yra [[Šv. Romos Bažnyčios Kamerlengas|kamerlengas]] ir [[didysis penitenciarijus]], kurie toliau vykdo savo pareigas, net jei popiežiaus mirties metu jiems sukako 80 metų. Tokioje situacijoje jie eina savo pareigas tol, kol juos pakeičia naujojo popiežiaus paskirtieji.

[[Kardinolų kolegijos dekanas]], kai jam sukanka 80 metų, praranda teisę dalyvauti konklavoje. Jo pareigas ima vykdyti [[Kardinolų kolegijos subdekanas]]. Jei šis nedalyvauja arba irgi jau pasiekė 80 m. amžių, dekano pareigas vykdo vyriausias [[kardinolas vyskupas]].

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Kanonų teisė]]
[[Kategorija:1970 metai]]</text>
      <sha1>np9h480j88vtblhg5y546us56ux71t1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>In pectore</title>
    <ns>0</ns>
    <id>419026</id>
    <revision>
      <id>7851766</id>
      <parentid>4422803</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:33:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851766</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1952" sha1="qolky5009cvph8hu8hbjmt009w0u544" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Aleander.jpg|miniatiūra|right|250px|''Girolamo Aleandro'' – pirmasis popiežiaus paskirtas kardinolas ''in pectore'' ([[Reformacija|reformacijos]] epocha)]]
'''In pectore''' ({{la|In pectore}} 'krūtinėje') – lotyniškas posakis, kuris gali būti išverčiamas ir kaip „slapta širdyje“. Pirmą kartą pasirodė [[1536]] m. kaip [[Romos kurija|Romos kurijos]] terminas apibrėžti [[kardinolas|kardinolą]], kurį [[popiežius]] paskyrė savo slaptu nutarimu. Jei pontifikas iki savo mirties nespėjo apie tai pranešti [[konsistorija]]i, tai toks paskyrimas laikomas negaliojančiu.

== Slaptieji kardinolai ==

Pagal [[Kanonų teisė|Kanonų teisę]] slaptasis kardinolas laikinai neturi jokių kardinolo teisių, tačiau jas įgyja iškart, popiežiui paviešinus jo vardą. Be to, viršenybės teisė jam priklauso nuo tos dienos, kada buvo paskirtas kardinolu, nors ir nepaskelbus jo vardo. Paprastai slaptojo kardinolo statusas dvasininkui suteikiamas tada, kai viešumas gali sukelti grėsmę jo gyvybei, ypač jeigu naujasis hierarchas gyvena šalyje, kuri priešiška Katalikų Bažnyčiai, ji yra persekiojama. Tokio kardinolo vardas neskelbiamas, kol tokioje šalyje nepagerėja politinė padėtis. Taip kartais būdavo daroma [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais, siekiant apginti komunistinėje [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] dirbusius vyskupus.

[[1998]] m. popiežius [[Jonas Paulius II]] paskyrė slaptuoju kardinolu [[Ryga|Rygos]] arkivyskupą [[Jānis Pujats|Janį Pujatą]], kurio vardas visuomenei tapo žinomas [[2001]] m.

[[2003]] m., prieš dvejus metus iki savo mirties, Jonas Paulius II paskyrė slaptąjį kardinolą, kurio vardo taip ir neatskleidė. Be to, tai nebuvo parašyta ir kardinolams skirtame popiežiaus testamente.

== Nuorodos ==

* [http://www.newadvent.org/cathen/08025b.htm ''In pectore'' kardinolas]

[[Kategorija:Kanonų teisė]]
[[Kategorija:Kardinolai]]
[[Kategorija:1536 metai]]</text>
      <sha1>qolky5009cvph8hu8hbjmt009w0u544</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rogier van der Weyden</title>
    <ns>0</ns>
    <id>425834</id>
    <revision>
      <id>7851860</id>
      <parentid>6617621</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:14:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Surajr7</username>
        <id>169696</id>
      </contributor>
      <origin>7851860</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8640" sha1="qygyehb2i66q5baxdhs932wzspdf3vd" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Rogier Lamp.jpg|thumb|right|180px| Rogiro van der Veideno portretas (1572 m., aut. Cornelis Cort)]]
[[Vaizdas:Weyden Deposition.jpg|thumb|right|240px| „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (apie 1435, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])]]
'''Rogiras van der Veidenas''' (ol. '''Rogier van der Weyden''', tikr. Rogier de le Pasture, apie [[1399]]−[[1400]] m. – 1464 m. birželio 18 d.) – [[Flandrija|flamandų]] XV a. tapytojas. Kartu su [[Jan van Eyck|Janu van Eiku]] įvardijamas vienu iš dviejų įtakingiausių [[Ankstyvoji Nyderlandų tapyba|ankstyvojo Nyderlandų meno]] dailininkų. Daugiausia kūrė religinius paveikslus ir portretus. Jo kūryba pasižymėjo ekspresyviu žmogiškųjų emocijų vaizdavimu. 

== Biografija == 
Rogier de le Pasture gimė 1399 ar 1400 m. [[Turnė]] mieste Valonijoje. Jo tėvas buvo vardu Henry de le Pasture. Nieko nežinoma apie Rogiro jaunystės metus. 1427 m. jis dokumentuotas su kitu dailininku [[Jacques Daret]] įstojęs į Robero Kampeno dirbtuves Turnė (savo ruožtu [[Roberas Kampenas]] identifikuojamas su „Flemalės meistru“, vienu realistinio vaizdavimo Nyderlandų dailėje pradininkų). Pas Roberą Kampeną Rogiras mokėsi 5 metus ir 1432 m. paliko dirbtuves, kurios buvo uždarytos po to, kai Kampenas buvo apkaltintas neištikimybe žmonai. Gali būti, kad Rogiro sąsajos su Kampenu prasidėjo dar apie 1423 m. Jo ir [[Jacques Daret]] santykiai su Kampenu galėjo būti ne vien kaip mokytojo-mokinių, o kaip bendradarbių. Kai kurie „Flemalės meistro“ darbai buvo priskiriami Rogirui van der Veidenui. Anksčiausias išlikęs darbas, priskiriamas Rogirui, datuojamas 1423-27 m. periodu. 1426 m. mirė Rogiro tėvas ir tais pat metais jis vedė Liesbeth Goffaert, kuri buvo kilusi iš Briuselio. Su ja Rogiras susilaukė bent 5 vaikų. 1427 m. Turnė lankėsi Janas van Eikas. Gali būti, kad dailininkai susitiko.

Spėjama, kad 1432-35 m. Rogiras gyveno daugiausia Turnė. 1435 m. jis dokumentuotas išvykęs į [[Briuselis|Briuselį]], kuris tuo metu buvo tapęs [[Burgundijos hercogystė|Burgundijos hercogystės]] sostine ir nutapė vieną žinomiausių savo darbų − „Nuėmimą nuo kryžiaus“ [[Levenas|Leveno]] šaulių gildijos užsakymu (dabar Prado muziejuje). 1436 m. jis buvo paskirtas oficialiu Briuselio miesto dailininku. Briuselyje Rogiro pavardė buvo pakeista pagal flamadišką tradiciją į Veideno (prancūziškai ''Pasture'' ir flamandiškai ''Weyden'' reiškia pievą).&lt;ref&gt;[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803121931718 Oxford Reference]&lt;/ref&gt; Jam darbus užsakinėjo [[Pilypas Gerasis]]. Žinoma, kad Rogiras atliko 2 hercogo portretus (išlikę kopijomis). 1439 m. Rogiras pradėjo grupę darbų miesto [[rotušė]]je − Teisingumo alegorijas Trajano ir Herkenbaldo istorijų tema. Šie kūriniai ilgą laiką buvo laikomi žymiausiais Rogiro van der Veideno. Patys darbai buvo sunaikinti 1695 m. Briuselio bombardavimų metu. Išliko [[gobelenas]], sukurtas pagal paveikslus. 1439 m. Rogiras minimas polichromuotoju (statulų dažytojų). 1443-44 m. jis įsigijo namą Briuselyje. 1445-48 m. atliko „Paskutiniojo teismo“ poliptiką Pilypo Gerojo įtakingo kanclerio Nicolas Rolin užsakymu [[Bonas (Prancūzija)|Bono miesto]] ligoninei. Savo didumu [[poliptikas]] konkuravo su brolių Van Eikų [[Gento altorius|Gento altoriumi]]. 1448 m. jis iliustravo [[Heno provincija|Heno]] kronikas Pilypo Gerojo užsakymu. 

1450 metus popiežiui [[Mikalojus V|Mikalojui V]] paskelbus Šventaisiais metais Rogiras van der Veidenas atliko piligriminę kelionę į Italiją, pabuvojo [[Roma|Romoje]]. To meto ankstyvojo renesanso stilius, matyt, jo nesužavėjo. Anot legendos, geriausiu Italijos tapytoju Rogiras įvardijo [[Gentile da Fabriano]], propagavusį vėlyvąjį [[Gotika|gotikos]] stilių. Grįžusio iš Italijos Rogiro darbai nerodo beveik jokių renesanso dailės įtakos pėdsakų. Į Italiją Rogiras atvyko būdamas žymiu dailininku, jam darbų užsakė [[Estės]] ir [[Medičiai]]. Grįžęs į Briuselį iki 1453 m. Rogiras sukūrė „Septynių sakramentų triptiką“. Iki 1459 m. atliko religinį triptiką Šv. Oberto bažnyčiai [[Kambrė]] (neišlikęs). Gyvenimo pabaigoje Rogiras buvo pradėjęs garsėti kaip portretistas. 1462 m. jis nutapė [[Karolis Drąsusis|Karolio Drąsiojo]] portretą.

Rogiras van der Veidenas mirė 1464 m. birželio 18 d. Palaidotas Šv. Kotrynos koplyčioje Šv. Gudulos bažnyčioje Briuselyje. Nei vienas jo darbas nėra pasirašytas ir datuotas. Vėlesnieji religiniai darbai varijuoja kokybe. Manoma, kad prie jų daug prisidėjo Rogiro van der Veideno dirbtuvių pagalbininkai. Gyvenimo pabaigoje Rogiras van der Veidenas buvo vienu žinomiausių ir įtakingiausių Šiaurės renesanso dailininkų&lt;ref&gt;[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803121931718 Oxford Reference]&lt;/ref&gt;. Jo religiniams darbams būdingas emocionalių ir dvasingų žmogiškųjų charakterių vaizdavimas. Po žymiausių darbų 1695 m. Briuselio rotušėje sunaikinimo Van der Veidenas buvo beveik užmirštas. Tik XX a. meno tyrinėtojai atstatė jo vietą istorijoje, kaip vieno įtakingiausių XV a. Šiaurės Europos dailininkų. Jo darbai buvo plačiai imituojami, įtaką patyrė beveik visi vėlesni XV a. Nyderlandų dailininkai.

== Darbų galerija ==

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Portrait of a Woman with a Winged Bonnet - Google Art Project.jpg | „Moters portretas“ (apie [[1440]], [[Berlyno paveikslų galerija]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden 030.jpg | „Geroji naujiena“ (apie [[1440]], [[Luvras]], [[Paryžius]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Diptych - WGA25672.jpg | „Madonos su Kūdikiu ir Šv Kotrynos diptikas“ (apie [[1440]], [[Meno istorijos muziejus (Viena)|Meno istorijos muziejus]], [[Viena]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Triptych- The Crucifixion - Google Art Project.jpg | „Nukryžiavimo triptikas“ (apie [[1443]]-45, [[Meno istorijos muziejus (Viena)|Meno istorijos muziejus]], [[Viena]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Seven Sacraments Altarpiece - WGA25602.jpg| „Septynių sakramentų altorius“ (apie [[1445]]-50, Karališkasis meno muziejus, [[Antverpenas]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - The Altar of St. John - Google Art Project.jpg| „Šv. Jono Krikštytojo altorius“ (apie [[1455]], [[Berlyno paveikslų galerija]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Beaune Altarpiece (1443).jpg| „Paskutiniojo teismo poliptikas“ (apie [[1445]]-48, Hôtel-Dieu muziejus, [[Bonas (Prancūzija)]])
Vaizdas:2columb.jpg | „Išminčių pagarbinimas“ (apie [[1455]], [[Senoji pinakoteka (Miunchenas)|Senoji pinakoteka]], [[Miunchenas]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Portrait of Philippe de Croÿ.jpg| „Pilypo de Krua portretas“ (apie [[1460]], Karališkasis meno muziejus, [[Antverpenas]])
Vaizdas:Rogier van der Weyden - Portrait of Charles the Bold - WGA25709.jpg| „Karolis Drąsusis“ (apie [[1462]], [[Berlyno paveikslų galerija]])
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Rogier van der Weyden}}
* [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/641351/Rogier-van-der-Weyden Rogier van der Weyden Encyclopaedia Britannica tinklalapyje]
* [http://www.wga.hu/frames-e.html?/bio/w/weyden/rogier/biograph.html Rogier van der Weyden WGA tinklalapyje]
* [http://www.italian-renaissance-art.com/Van-der-Weyden.html www.italian-renaissance-art.com]
* [http://vlaamseprimitieven.vlaamsekunstcollectie.be/en/biography/rogier-van-der-weyden Rogiras van der Veidenas − flamandų primityvistas]
* [http://www.museodelprado.es/enciclopedia/enciclopedia-on-line/voz/weyden-roger-van-der/ Prado muziejaus informacija]
* [http://www.newadvent.org/cathen/15269c.htm Rogier van der Weyden Katalikų Enciklopedijos tinklalapyje]
* [http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/art/great-works/great-works-the-deposition-1436-rogier-van-der-weyden-1777980.html The Independent straipsnis apie Veideno „Nuėmimą nuo kryžiaus“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150516032149/http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/art/great-works/great-works-the-deposition-1436-rogier-van-der-weyden-1777980.html |date=2015-05-16 }}
* [http://www.academia.edu/321420/A_Passion_for_Carving._The_Sculptor_in_Rogier_van_der_Weyden Apybraiža apie Rogier van der Weyden kūrybą]
* [http://www.artble.com/artists/rogier_van_der_weyden artble.com]

[[Kategorija:Nyderlandų dailininkai|Weyden]]
[[Kategorija:Flamandų tapytojai|Weyden]]
[[Kategorija:Tapytojai portretistai|Weyden]]
[[Kategorija:Nyderlandų religinių paveikslų tapytojai|Weyden]]</text>
      <sha1>qygyehb2i66q5baxdhs932wzspdf3vd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gibraltaro vyrų futbolo rinktinė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>435162</id>
    <revision>
      <id>7851878</id>
      <parentid>7798170</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T20:55:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851878</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4540" sha1="52qzkbo9rg1bh2pg44ytki3i3qkejf7" xml:space="preserve">{{futbolo rinktinė|
img=[[Vaizdas:Gibraltar Football Association logo.png]]|
asociacija=[[Gibraltaro futbolo asociacija]]|
reitingas= '''198''' ({{data|2023|9|21}}) |
treneris={{flagicon|URU}} [[Julio César Ribas]]|
rezultatyviausias=[[Roy Chipolina]]&lt;br&gt;[[Liam Walker]] (5)|
ilgiausiai=[[Liam Walker]] (72)|
1rungtynės= '''Neoficialios:'''&lt;br&gt;{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 1–2 [[Džersis]] {{flagicon|Jersey}}&lt;br /&gt;(Šanklinas, [[Vaito sala]]; 1993 m. liepos 4 d.)&lt;br&gt;'''Oficialios:'''&lt;br&gt;{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 0–0 {{fut|SLO|1}}&lt;br /&gt;([[Faras]], [[Portugalija]]; 2013 m. lapkričio 19 d.)|
1rungtyniųvieta=|
1rungtyniųdata=|
grungtynės='''Neoficialios:&lt;br /&gt;'''{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 19–0 [[Sarkas]] [[Vaizdas:Flag of Sark.svg|20px]]&lt;br&gt;([[Šv. Martyno parapija|Šv. Martynas]], [[Gernsis]]; 2003 m. liepos 29 d.)&lt;br&gt;'''Oficialios:'''&lt;br&gt;{{flagicon|Gibraltar}} Gibraltaras 4–0 {{fut|VGB|2}}&lt;br /&gt;([[Gibraltaras]]; 2026 m. birželio 3 d.)|
grungtyniųvieta=|
grungtyniųdata=|
brungtynės={{flagicon|FRA}} [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzija]] 14–0 Gibraltaras {{flagicon|Gibraltar}}|
brungtyniųvieta=[[Nica]]|
brungtyniųdata=[[2023]] m. [[lapkričio 18]] d.|
&lt;!-- Pasaulio čempionatai --&gt;
pč=0|
pč1=|&lt;!-- pirmasis čempionatas --&gt;
pč1m=|&lt;!-- pirmojo čempionato metai --&gt;
pčg=|
pčgmetai=|
&lt;!-- Regiono čempionatai (Europos) --&gt;
žemynoč=Europos futbolo čempionatas|
žč=0|
žčmetai=|
žčg=|
žčgmetai=|
pattern_la1      = _whiteborder|
  pattern_b1       = _Gibraltar_1314h|
  pattern_ra1      = _whiteborder|
  pattern_sh1      = _whitesides|
  pattern_so1      = _whiteline|
  leftarm1         = FF0000|
  body1            = FF0000|
  rightarm1        = FF0000|
  shorts1          = FF0000|
  socks1           = FF0000|
  pattern_la2      = _thinredborder|
  pattern_b2       = _Gibraltar_1314a|
  pattern_ra2      = _thinredborder|
  pattern_sh2      = _red stripes|
  pattern_so2      = _redline|
  leftarm2         = FFFFFF|
  body2            = FF0000|
  rightarm2        = FFFFFF|
  shorts2          = FFFFFF|
  socks2           = FFFFFF|
 pattern_la3      = _thinwhiteborder|
  pattern_b3       = _whiteleftshoulder|
  pattern_ra3      = _thinwhiteborder|
  pattern_sh3      = _white stripes|
  pattern_so3      = _whiteline|
  leftarm3         = 0000FF|
  body3            = 0000FF|
  rightarm3        = 0000FF|
  shorts3          = 0000FF|
  socks3           = 0000FF|
}}
'''Gibraltaro vyrų futbolo rinktinė''' – [[Gibraltaras|Gibraltarui]] atstovaujanti [[Futbolas|futbolo]] komanda, kontroliuojama [[Gibraltaro futbolo asociacija|Gibraltaro futbolo asociacijos]]. Nėra pilnateisis [[FIFA]] narys. Rinktinė neturi teisės dalyvauti [[FIFA pasaulio čempionatas|FIFA pasaulio čempionate]]. Nuo 2013 m. gegužės 24 d. yra [[UEFA]] narys, galintis dalyvauti [[UEFA Europos futbolo čempionatas|UEFA Europos futbolo čempionatuose]]. Tai yra mažiausias pagal gyventojų skaičių UEFA narys.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Gibraltar Moves Closer to Soccer Independence (Published 2013) |author= |work=nytimes.com |date= |access-date=2026-03-13 |url= https://www.nytimes.com/2013/05/23/sports/soccer/gibraltar-moves-toward-uefa-membership-as-spain-resists.html?_r=2&amp;}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/22657481&lt;/ref&gt;

== UEFA narystė ==
2013 m. gegužės 24 d. vykusiame UEFA kongreso [[Londonas|Londone]] metu, prieštaraujant tik [[Ispanijos futbolo federacija|Ispanijai]] ir [[Baltarusijos futbolo federacija|Baltarusijai]], [[Gibraltaro futbolo asociacija|GFA]] tapo pilnateise [[UEFA]] nare.&lt;ref&gt;http://www.uefa.org/aboutuefa/organisation/congress/news/newsid=1956133.html&lt;/ref&gt; Dėl politinių priežasčių Gibraltaras ir Ispanija nebus kvalifikuojami į tą pačią grupę.&lt;ref&gt;http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/22657481&lt;/ref&gt;

== Žymesni žaidėjai ==
* [[Joseph Chipolina]] (2013–)
* [[Lee Casciaro]] (2014–)
* [[Jake Gosling]] (2014–)

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.gibraltarfa.com/ Oficiali Gibraltaro futbolo asociacijos svetainė]
* [https://eu-football.info/_matches.php?id=90 Gibraltar national football team] (Eu-football.info)
* [https://www.rsssf.org/tablesg/gib-intres.html Gibraltar – List of International Matches] (Rsssf.org)
* [http://www.uefa.com/memberassociations/association=gib/index.html UEFA profilis]

{{Gibraltaro futbolas}}
{{EFR}}

[[Kategorija:Europos vyrų futbolo rinktinės]]
[[Kategorija:Gibraltaro sporto rinktinės]]
[[Kategorija:Gibraltaro futbolas]]</text>
      <sha1>52qzkbo9rg1bh2pg44ytki3i3qkejf7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Žydrasis Langas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>441439</id>
    <revision>
      <id>7851884</id>
      <parentid>7367815</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T02:32:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Grand-Duc</username>
        <id>99797</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]]) [[c:COM:FR|File renamed]]: [[File:Azure window.png]] → [[File:Azure window silhouette on post-collapse image.png]] [[c:COM:FR#FR2]] ambiguity</comment>
      <origin>7851884</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7991" sha1="120m5iorv8d2613nb7b9fd2batych8f" xml:space="preserve">{{Coord|36|03|12|N|14|11|18|E|scale:10000|display=title}}
[[Vaizdas:Azure Window 2009.JPG|thumb|right|Žydrasis Langas 2009 m.]]
[[Vaizdas:Azure window silhouette on post-collapse image.png|thumb|right|2017 m. po griūties daryta nuotrauka, vaizduojanti vietą, kurioje stovėjo arka]]
'''Žydrasis Langas''' ({{mt|Tieqa Żerqa}}) – iš [[kalkakmenis|kalkakmenio]] sudaryta istorinė uolinė arka [[Malta]]i priklausančioje [[Gocas|Goco]] saloje. Ji stūksojo netoli Dvedžros įlankos, [[Vidinė Goco jūra|Vidinėje Goco jūroje]]. Ši struktūra, kuri susidarė suirus dviem kalkakmenio jūrų urvams, buvo mėgstama [[nardymas|nardytojų su akvalangais]].

[[2017]] m. [[kovo 8]] d., audros metu, arka sugriuvo.&lt;ref name=&quot;telegraph&quot;&gt;{{cite news |last1=Morris |first=Hugh |title=Malta's famous Azure Window arch collapses into the sea |url=https://www.telegraph.co.uk/travel/destinations/europe/malta/gozo/articles/maltas-famous-gozo-azure-window-arch-collapses-into-sea/ |work=[[The Daily Telegraph]] |date=2017-08-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170312111937/http://www.telegraph.co.uk/travel/destinations/europe/malta/gozo/articles/maltas-famous-gozo-azure-window-arch-collapses-into-sea/ |archive-date=2017-03-12 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;independent2017-03-08&quot;&gt;{{cite news |title=Dwejra Window collapses; geologist says pillar gave way |url=http://www.independent.com.mt/articles/2017-03-08/local-news/Dwejra-Window-collapses-6736171375 |work=The Malta Independent |date=2017-03-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170308161340/http://www.independent.com.mt/articles/2017-03-08/local-news/Dwejra-Window-collapses-6736171375 |archive-date=2017-03-08 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Schicluna |first1=Chris |last2=Balmer |first2=Crispian |date=2017-03-08 |title=Malta's 'Azure Window' rock formation collapses into the sea |url=https://www.reuters.com/article/us-malta-rock-idUSKBN16F1CY |archive-url=https://web.archive.org/web/20170308164625/https://www.reuters.com/article/us-malta-rock-idUSKBN16F1CY |archive-date=2017-03-08 |publisher=Reuters}}&lt;/ref&gt;

== Geologija ==
Žydrojo Lango arka buvo viena iš 26 prieš 500 metų dėl jūros ir lietaus erozijos natūraliai susidariusių arkų Maltos salyne.&lt;ref name=&quot;times2013-07-19&quot;&gt;{{cite news |last1=Martin |first1=Ivan |title=The Azure Window is still safe... for now |url=http://www.timesofmalta.com/articles/view/20130719/local/The-Azure-Window-is-still-safe-for-now.478580|work=[[Times of Malta]] |date=2013-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160610053139/http://www.timesofmalta.com/articles/view/20130719/local/The-Azure-Window-is-still-safe-for-now.478580 |archive-date= 2016-06-10 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Buvo antra pagal senumą. Tokį pavadinimą, tikėtina, gavo nuo netoliese esančios olos.&lt;ref name=&quot;times2017-03-14&quot;&gt;{{cite news|last1=Carabott|first1=Sarah|title=Azure Window probably inherited name from nearby less-popular crevice|url=http://www.timesofmalta.com/articles/view/20170314/local/did-the-azure-window-in-dwejra-inherit-its-name.642341|work=Times of Malta|date= 2017-03-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20170314201202/http://www.timesofmalta.com/articles/view/20170314/local/did-the-azure-window-in-dwejra-inherit-its-name.642341|archive-date=2017-03-14|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Arką sudarė maltietiško kalkakmenio, žinomo kaip ''Globigerina'', uolienos. Uolos plotis siekė apie 25 m, aukštis – iki 28 m.&lt;ref name=&quot;report&quot;&gt;{{cite report |author=Geoscience Consulting |date=2013 m. liepos mėn. |title=Geological and geotechnical report on the Azure Window, Gozo: Rock assessment and recommendations on preservation and conservation. |publisher=Ministry for Sustainable Development, the Environment and Climate Change &lt;!-- (Ref: MG 22/2005), Malta --&gt; |url=https://msdec.gov.mt/en/Documents/Downloads/Azure%20Window%20Report%20July%202013.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20170308143754/https://msdec.gov.mt/en/Documents/Downloads/Azure%20Window%20Report%20July%202013.pdf |archive-date= 2017-03-08 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Uolą sudarė nuo geltonos iki pilkšvos spalvos atspalvių kalkakmenio uolienos ir jūros gyvūnų liekanos.&lt;ref name=&quot;report&quot;/&gt;

=== Sunykimas ===
Uolą jos egzistavimo laikotarpiu veikė intensyvi [[erozija]]. Uola pamažu iro, nuo arkos apačios atskildavo dideli uolienos luitai.&lt;ref&gt;{{cite news |title=A huge part of the Dwejra Window rock collapsed |url=http://www.tvm.com.mt/en/news/a-huge-part-of-the-dwejra-window-rock-collapsed/ |work=TVM |date=2016-06-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160629060527/http://www.tvm.com.mt/en/news/a-huge-part-of-the-dwejra-window-rock-collapsed |archive-date=2016-06-29 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Pagal irimo greitį buvo nustatyta, kad arka veikiausiai sunyks per keletą metų.

Paskutiniais metais dėl skylančių uolienų keliamo pavojaus vietovėje aplink uolą buvo sustatyti įspėjamieji ženklai.&lt;ref&gt;{{cite news |title=Dwejra Azure Window fissure grows, collapse may be close |url=http://www.independent.com.mt/articles/2015-12-06/local-news/Dwejra-Azure-Window-fissure-grows-collapse-may-be-close-6736150001 |work=The Malta Independent|date= 2015-12-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160623035556/http://www.independent.com.mt/articles/2015-12-06/local-news/Dwejra-Azure-Window-fissure-grows-collapse-may-be-close-6736150001 |archive-date=2016-06-23 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Tačiau daugelis žmonių vis dar reguliariai lipdavo ant arkos,&lt;ref&gt;{{cite news|title=Iconic Azure Window in Dwejra loses another chunk (but people are still walking on it) |url=http://www.independent.com.mt/articles/2016-08-28/local-news/Iconic-Azure-Window-in-Dwejra-loses-another-chunk-and-it-s-a-big-one-6736162965 |work=The Malta Independent |date=2016-08-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160829120133/http://www.independent.com.mt/articles/2016-08-28/local-news/Iconic-Azure-Window-in-Dwejra-loses-another-chunk-and-it-s-a-big-one-6736162965 |archive-date=2016-08-29 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; o „[[YouTube]]“ buvo skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti žmonės, nardantys uolos prieangiuose, kuomet krinta akmenys.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Mizzi |first1=Daniel |title=Rocks fall off picturesque Azure Window after cliff jumper dive |url=http://www.maltatoday.com.mt/environment/environment/72019/watch_rocks_fall_off_picturesque_azure_window_after_cliff_jumper_dive |work=Malta Today |date=2016-11-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161127115128/http://www.maltatoday.com.mt/environment/environment/72019/watch_rocks_fall_off_picturesque_azure_window_after_cliff_jumper_dive |archive-date= 2016-11-27 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |work=Times of Malta |date=2016-11-27 |url=http://www.timesofmalta.com/articles/view/20161127/local/rocks-fall-as-man-jumps-off-the-azure-window.632146 |title=Watch: Rocks fall as man jumps off the Azure Window |archive-date=2016-11-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161128172039/http://www.timesofmalta.com/articles/view/20161127/local/rocks-fall-as-man-jumps-off-the-azure-window.632146 }}&lt;/ref&gt;

Prieš sugriuvimą 2017 metų pavasarį arka buvo taip suirusi, jog jos forma buvo beveik taisyklingo stačiakampio. Vis dėlto, griūtį lėmė ne pačios arkos, bet jos atraminės uolienos griūtis dėl paplovimo.&lt;ref name=&quot;independent2017-03-08&quot;/&gt;

== Turizmas ==
Žydrojo Lango uolinė arka buvo gausiai lankoma turistų, nes buvo netoli Dvedžros turistinio kaimelio, priklausančio [[San Lavrencas|San Lavrenco]] kaimui. Vandenys aplink arką tinkami plaukioti, nardyti, laivuoti.

Čia taip pat filmuotos kino filmų ir televizijos serialų (pvz., „[[Sostų žaidimas]]“) scenos.&lt;ref name=&quot;independent2017-03-08&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Azure Window 360.jpg|thumb|center|800px|Žydrojo Lango arkos apylinkių panorama]]
{{Commonscat|Azure Window}}

== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Maltos geografija]]
[[Kategorija:Europos uolos]]</text>
      <sha1>120m5iorv8d2613nb7b9fd2batych8f</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Laumakių akmenynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>469329</id>
    <revision>
      <id>7851716</id>
      <parentid>6581189</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:25:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851716</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2512" sha1="arqh5ik7stupwd4lpdx71jgfza30dft" xml:space="preserve">{{coord|56.17933|23.30767|type:landmark|display=title}}

'''Laumakių akmenynas''' – savivaldybės saugomas geologinis  [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], [[Gruzdžių seniūnija|Gruzdžių seniūnijoje]], [[Laumakiai (Gruzdžiai)|Laumakių]] kaime, apie 10 km į šiaurės rytus nuo [[Gruzdžiai|Gruzdžių]]. 0,5 ha užimantis akmenynas yra Laumakių kaimo šiaurės rytų pusėje – Laumakių miško pamiškėje, [[Einautas|Einauto]] upelio kairiajame krante, apie 500 m nuo kelio [[Beržėnai]]-[[Bučiūnai]].

Laumakių akmenynas paskelbtas saugomu [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s tarybos [[2012]] m., siekiant išsaugoti unikalų objektą, išraiškingą gamtovaizdžio elementą, turintį gamtinę, pažintinę, estetinę reikšmę.

== Objekto aplinka ==

Laumakių rieduliai minimi [[Bronius Kviklys|Broniaus Kviklio]] knygoje „Mūsų Lietuva“, sudarytoje 1967-1968 m. Vietiniai žmonės prisimena, kad riedulynas buvo dar prieš karą. Manoma, kad tai galėjo būti senovinių įtvirtinimų liekanos. Kaime yra kiti lankytini objektai: Laumakių senkapis ir Rimdžiaus ąžuolas su riedulių memorialu, pokaryje nužudytiems kaimo gyventojams atminti. Kaimo vakarinėje dalyje, 48 m į pietus nuo tilto per Einauto upę, 34 m į pietvakarius nuo kelio Bučiūnai–[[Rudiškiai]] išlikę Laumakių pirmosios senosios kapinės, vadinamos Šliažų kapinaitėmis (kultūros paminklo unik. kodas {{kvrmc|4556}}); kaimo rytinėje dalyje, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelio Bučiūnai–Rudiškiai, 0,57 km į pietryčius nuo Einauto upės – Laumakių antrosios senosios kapinės, vadinamos Bagužų kapinaitėmis (unik. kodas {{kvrmc|4557}}). Akmenynas apaugęs gluosniais ir alksniais. Akmenys susitelkę ant paaukštėjimo, šalia praeina sausinimo griovys. Akmenyno šiauriniame pakraštyje pastatytas medinis medžioklės bokštelis.

== Duomenys ==

* Didžiausias riedulys – 3,4x1,4x2,0 m
* Riedulių skaičius – virš 200
* Vyraujanti uoliena – [[granitas|granitai]]
* Riedulių tankumas – virš 40 vnt./a.
* Užimamas plotas – 0,496 ha
* Amžius – nenustatytas

== Nuorodos ==

* [https://stk.am.lt/portal/ Saugomų teritorijų valstybės kadastras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126232128/https://i.imgur.com/ZquB9fQ.png |date=2021-01-26 }} 

{{Šiaulių rajono saugomos teritorijos}}

[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]
[[Kategorija:Šiaulių rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>arqh5ik7stupwd4lpdx71jgfza30dft</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Tema</title>
    <ns>102</ns>
    <id>496208</id>
    <revision>
      <id>7851966</id>
      <parentid>7840259</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:03:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851966</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5" sha1="jb822owafcinwtpe3fjy6pgrw34m5b7" xml:space="preserve">Gotai</text>
      <sha1>jb822owafcinwtpe3fjy6pgrw34m5b7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vyresnioji Eda</title>
    <ns>0</ns>
    <id>506239</id>
    <revision>
      <id>7851758</id>
      <parentid>5569010</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:23:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851758</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3891" sha1="hmz2thwdulfuvh3325nr33q4ilidz1x" xml:space="preserve">'''Vyresnioji Eda''' (taip pat '''Poetinė Eda, Edos giesmės''') – [[XIII amžius|XIII amžiuje]] sukurtas [[Islandija|Islandijos]] rankraštis su seniausiomis [[Skandinavija|skandinavų]] giesmėmis apie dievus ir didvyrius. Vienas žymiausių skandinavų poetinės kultūros šedevrų įvardijamas keliais pavadinimais, norint atskirti jį nuo kitos islandiškos knygos, taip pat vadinamos „[[Eda]]“ (ją parašė poetas ir istorikas [[Snoris Sturlusonas]] (1178–1241); jos pavadinimas – „Prozinė“ arba „[[Jaunesnioji Eda]]“).

== Karališkoji knyga ==
 
Pagrindinis [[rankraštis]], vadinamas Karališkąja knyga (''Codex Regius''), užrašytas apie [[1270]] m. Jame įdėta 11 giesmių apie dievus ir 20 giesmių apie herojus. Tačiau nėra žinomas tikras užrašytų giesmių skaičius, nes rankraščio viduryje trūksta lapų, todėl dabartiniuose  leidimuose kartais būna įtraukiama ir daugiau giesmių, išlikusių kituose rankraščiuose. Kai kurios giesmės tikrai yra gerokai senesnės, kurios, manoma, galėjo būti sukurtos Norvegijoje, Islandijoje, viena kita galbūt Grenlandijoje.

== Giesmės ==

„Edos“ giesmės – [[mitologija|mitologinės]] ir herojinės. Mitologinėse karaliauja [[dievas|dievai]], [[milžinai]] jotunai, tursai, arba troliai, nykštukai dvergai, elfai, milžiniškas vilkas Fenris, visą pasaulį juosianti gyvatė Jormunganda, šuo [[Garmas]], mergelės [[valkirijos]], voverė Ratatoskas, gaidžiai Gulinkambis ir Fjalaras, vanagas Habrokas, paršas Sehrymnis, drakonas Nydhogas ir kiti. Herojinėse giesmėse pasakojama apie senovės didvyrius – Atlį (Atilą), Jormunreką (Ermanariką) ir kitus.

Žmonės mitologinėse „Poetinės Edos“ giesmėse vaidina menką vaidmenį. Minimi pirmieji žmonės Askas ir Embla, dievų sukurti iš medžio gabalų, jų palikuonys Lyva ir Lyftrasis. Tarp antgamtinių būtybių ir žmonių tarpinę padėtį užima kalvis Volundas dar vadinamas „elfų princu“, nors jis vargu ar buvo [[elfai|elfas]]. Volundas moka skraidyti ir pabėgti nuo priešų.

Moterys „Poetinėje Edoje“ vadinamos  raktų nešiotojomis, aukso asėmis. Viena tokių – Briunhilda, kuriai po mirties trolė taria: „''Buvai tu, Briunhilda, Budlio dukra, laimei blogiausiai užgimus pasauly – Gjūkio vaikus tu pražudei ir prapuldei visą jų laimę''“. Ši giesmė – viena labiau įkvepiančių: Briunhilda, pasakodama trolei apie savo gyvenimą ir šlovindama savo meilę Sigurdui, giesmės pabaigoje prisiekia niekada nebūsianti atskirta nuo mylimojo.

Giesmėse naudojama daugybė [[metafora|metaforų]], vadinamų [[Keningas|keningais]]: šakelių naikintoja vietoje „ugnis“, skruostų giria („barzda“), bangų kiaulė („laivas, valtis“), skydų liūdesys („kardas“), trolių virkdytojas („dievas Toras“), trolės žirgas („vilkas“) ir kt. Tokios metaforos dažnos [[skaldai|skaldų]] poezijoje.

== Lietuviškas leidimas ==

[[2009]] m. „Poetinė Eda“ išleista lietuviškai. 400 puslapių apimties kūrinys suskirstytas į „Giesmes apie dievus“ (11), „Giesmes apie didvyrius“ (19) ir „Pridėtines giesmes“ (5).&lt;ref&gt;[http://www.radikaliai.lt/knygos/192-raktu-nesiotojos-ir-ju-milzinai-poetine-eda Raktų nešiotojos ir jų milžinai: Poetinė Eda]&lt;/ref&gt; 

== Bibliografija ==

* ''Poetinė Eda'' /iš sen. islandų k. vertė Aurelijus Vijūnas/ Vilnius: Aidai, 2009. ISBN 978-9955-656-64-7

== Šaltiniai == 
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Poetic Edda}}
* [http://www.academia.edu/2084173/Poetin%C4%97_Eda_k%C4%85_%C5%BEyn%C4%97_pasak%C4%97_Odinui Poetinė Eda: ką žynė pasakė Odinui?]
* [http://www.sacred-texts.com/neu/poe/index.htm „Poetinės Edos“ tekstas (anglų k.)]

{{Skandinavų mitologija}}

[[Kategorija:Poezija]]
[[Kategorija:Skandinavų mitologija]]
[[Kategorija:Viduramžių literatūra]]
[[Kategorija:1270 metai]]</text>
      <sha1>hmz2thwdulfuvh3325nr33q4ilidz1x</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gukanšo</title>
    <ns>0</ns>
    <id>512459</id>
    <revision>
      <id>7851779</id>
      <parentid>7755415</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:45:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851779</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3169" sha1="5peh9r7i08i2xd827pms0ty0cl19d4o" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Hyakuninisshu 095.jpg|thumb|Džien, „Gukanšo“ autorius (portretas iš „[[Ogura Hjakunin Isšu]]“)]]
'''„Gukanšo“''' ({{jp|愚管抄}}) – septynių tomų istorinis ir literatūrinis veikalas apie [[Japonijos istorija|Japonijos istoriją]], sukurtas apie [[1220]] m. Veikalo autorius – [[budizmas|budistų]] dvasininkas [[Džien]], priklausęs [[Tendai sekta]]i.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Brownlee|first=John|year=1991|title=Political thought in Japanese historical writing: from &quot;Kojiki&quot; (712) to &quot;Tokushi Yoron&quot; (1712).|pages=92-102|isbn=0-88920-997-9|publisher=Waterloo, Ontario: Wilfrid Laurier University Press}}&lt;/ref&gt;

Veikalo atsiradimą paskatino problemos, kylančios iš santykių tarp imperijos valdžios ir [[šiogūnas|šiogūnato]].&lt;ref&gt;{{cite book|author=Brown, Delmer |display-authors=etal|year=1975|title=Gukanshō|pages=402-403}}&lt;/ref&gt; Džien tėvas buvo [[Fudživara no Tadamiči]], politiškai svarbaus Fudživaros klano narys, kas turėjo įtakos požiūriui, išsakytam Džien darbuose. Kadangi autorius savo darbe šios įtakos išvengti nesistengė, „Gukanšo“ apibūdinama kaip istorinė diskusija.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Brownlee|first=John|year=1991|title=Political thought in Japanese historical writing: from &quot;Kojiki&quot; (712) to &quot;Tokushi Yoron&quot; (1712).|pages=92-93|isbn=0-88920-997-9|publisher=Waterloo, Ontario: Wilfrid Laurier University Press}}&lt;/ref&gt; Džien pateikė naują Japonijos istorijos interpretaciją, tačiau šis darbas buvo paveiktas senų istorinių ir genealoginių interesų.&lt;ref&gt;{{cite book|author=Brown, Delmer |display-authors=etal|year=1975|title=Gukanshō|pages=6}}&lt;/ref&gt;

== Sandara ==
Tekstas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių:

# Pirmas ir antras tomai pateikia imperinę kroniką tarp nuo [[Imperatorius Džinmu|imperatoriaus Džinmu]] iki [[Imperatorius Džiuntoku|imperatoriaus Džiuntoku]];
# tomai 3-6 pateikia valdžios perdavimų istoriją;
# septintame tome pateikta tuometinės [[Japonija|Japonijos]] politikos apžvalgą.

Rašydamas kroniką apie žmones ir įvykius, Džien stengėsi taikyti budizmo principus, tokius kaip ''[[mappō]]''. Be to, analizuodamas Japonijos istoriją, autorius buvo sąmoningai susitelkęs į šių principų taikymą.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Brownlee|first=John|year=1991|title=Political thought in Japanese historical writing: from &quot;Kojiki&quot; (712) to &quot;Tokushi Yoron&quot; (1712).|pages=96|isbn=0-88920-997-9|publisher=Waterloo, Ontario: Wilfrid Laurier University Press}}&lt;/ref&gt; Džien pateikė naują Japonijos istorijos interpretaciją, tačiau šis darbas buvo paveiktas senų istorinių ir genealoginių interesų.&lt;ref&gt;{{cite book|author=Brown, Delmer|display-authors=etal|year=1975|title=Gukanshō|pages=6}}&lt;/ref&gt; Tiesa, Džien negalėjo visiškai atskirti savo, kaip Fudživaros klano giminaičio ir budizmą studijuojančio bei praktikuojančio vienuolio, pozicijų.&lt;ref&gt;{{cite book|author=Brown, Delmer|display-authors=etal|year=1975|title=Gukanshō|pages=418-419}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išnašos}}

{{japonija-stub}}

[[Kategorija:Istoriniai šaltiniai]]
[[Kategorija:Knygos]]
[[Kategorija:Japonijos istorija]]
[[Kategorija:1220 metai]]</text>
      <sha1>5peh9r7i08i2xd827pms0ty0cl19d4o</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Naujienos/Sąrašas</title>
    <ns>102</ns>
    <id>522923</id>
    <revision>
      <id>7851900</id>
      <parentid>7851545</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:30:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851900</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2286" sha1="7vp0suw5b52r7l3rgkrt7q3xf58iq31" xml:space="preserve">* Birželio 7 d. [[Vokietija|Vokietijos]] atstovas [[Aleksandras Zverevas]] laimėjo „[[Roland Garros]]“ vyrų teniso turnyro finalą, iškovodamas pirmąjį karjeroje „[[Didysis kirtis|Didžiojo kirčio]]“ turnyro titulą.[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2953149/daugiau-nei-4-valandas-trukusi-trileri-laimejes-zverevas-roland-garros-cempionas]
* Birželio 6 d. „[[Roland Garros]]“ teniso pirmenybių moterų vienetų varžybas laimėjo rusė [[Mira Andrejeva]].[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/tenisas/roland-garros-teniso-pirmenybese-19-metes-triumfas-222-2699484]
* Birželio 6 d. [[Lietuvos socialdemokratų partija]] nutarė nutraukti valdančiąją koaliciją su „[[Nemuno aušra]]“.[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2951479/sinkevicius-apie-koalicijos-keitima-tai-teisingiausias-kelias-partijai-ir-valstybei]
* Birželio 5 d. Visoje [[Jamaika|Jamaikos]] saloje neliko elektros.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2952047/jamaika-pranesa-kad-visoje-salyje-dingo-elektra]
* Birželio 2 d. [[Ventės ragas|Ventės rage]] sugauta nauja paukščių rūšis – [[plačiauodegė četija]].[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2948198/ventes-rage-sugauta-nauja-pauksciu-rusis]
* Birželio 1 d. [[Iranas]] pranešė stabdantis derybas su [[JAV]] ir visiškai blokuosiantis [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiaurį]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2947024/iranas-stabdo-derybas-su-jav]
* Gegužės 30 d. [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų]] lygos finalą laimėjo Paryžiaus „[[Paris Saint-Germain|Saint-Germain]]“ ekipa.[https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/arsenal-bandymas-nukarunuoti-psg-subyrejo-i-sipulius-prancuzai-vel-stipriausi-europoje/]
* Gegužės 28 d. Mirė Seimo narys, olimpietis [[Jevgenijus Šuklinas]].[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758]
* Gegužės 26 d. [[JAV]] smogė taikiniams pietiniame [[Iranas|Irane]].[https://www.bbc.com/news/articles/cvgzzn4y1n8o]
* Gegužės 25 d. Paskelbta pirmoji popiežiaus [[Leonas XIV|Leono XIV]] enciklika „[[Magnifica humanitas]]“.[https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2026-05/magnifica-humanitas-pirmoji-leono-xiv-enciklika.html]</text>
      <sha1>7vp0suw5b52r7l3rgkrt7q3xf58iq31</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851985</id>
      <parentid>7851900</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:47:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851985</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2583" sha1="ozsh3l4cgosa7gqmvs2tjchvjlpjg1k" xml:space="preserve">* Birželio 8 d. [[Armėnija|Armėnijos]] parlamento rinkimus laimėjo premjero [[Nikolas Pašinianas|N. Pašiniano]] vadovaujama „Pilietinio susitarimo“ partija.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2954172/optimizmui-isblesus-pasiniano-laukia-nepopuliarus-sprendimai-kaimynu-spaudimas] 
* Birželio 7 d. [[Vokietija|Vokietijos]] atstovas [[Aleksandras Zverevas]] laimėjo „[[Roland Garros]]“ vyrų teniso turnyro finalą, iškovodamas pirmąjį karjeroje „[[Didysis kirtis|Didžiojo kirčio]]“ turnyro titulą.[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2953149/daugiau-nei-4-valandas-trukusi-trileri-laimejes-zverevas-roland-garros-cempionas]
* Birželio 6 d. „[[Roland Garros]]“ teniso pirmenybių moterų vienetų varžybas laimėjo rusė [[Mira Andrejeva]].[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/tenisas/roland-garros-teniso-pirmenybese-19-metes-triumfas-222-2699484]
* Birželio 6 d. [[Lietuvos socialdemokratų partija]] nutarė nutraukti valdančiąją koaliciją su „[[Nemuno aušra]]“.[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2951479/sinkevicius-apie-koalicijos-keitima-tai-teisingiausias-kelias-partijai-ir-valstybei]
* Birželio 5 d. Visoje [[Jamaika|Jamaikos]] saloje neliko elektros.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2952047/jamaika-pranesa-kad-visoje-salyje-dingo-elektra]
* Birželio 2 d. [[Ventės ragas|Ventės rage]] sugauta nauja paukščių rūšis – [[plačiauodegė četija]].[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2948198/ventes-rage-sugauta-nauja-pauksciu-rusis]
* Birželio 1 d. [[Iranas]] pranešė stabdantis derybas su [[JAV]] ir visiškai blokuosiantis [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiaurį]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2947024/iranas-stabdo-derybas-su-jav]
* Gegužės 30 d. [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų]] lygos finalą laimėjo Paryžiaus „[[Paris Saint-Germain|Saint-Germain]]“ ekipa.[https://www.eurofootball.lt/futbolo-naujienos/arsenal-bandymas-nukarunuoti-psg-subyrejo-i-sipulius-prancuzai-vel-stipriausi-europoje/]
* Gegužės 28 d. Mirė Seimo narys, olimpietis [[Jevgenijus Šuklinas]].[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758]
* Gegužės 26 d. [[JAV]] smogė taikiniams pietiniame [[Iranas|Irane]].[https://www.bbc.com/news/articles/cvgzzn4y1n8o]
* Gegužės 25 d. Paskelbta pirmoji popiežiaus [[Leonas XIV|Leono XIV]] enciklika „[[Magnifica humanitas]]“.[https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2026-05/magnifica-humanitas-pirmoji-leono-xiv-enciklika.html]</text>
      <sha1>ozsh3l4cgosa7gqmvs2tjchvjlpjg1k</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Be namų negerai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>527320</id>
    <revision>
      <id>7851911</id>
      <parentid>7820090</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:46:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Tomasz Domański 21.05.1993</username>
        <id>210703</id>
      </contributor>
      <origin>7851911</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8521" sha1="ftfjnwzonmmkabxtaqkbnhjecl0pm8t" xml:space="preserve">{{Infolentelė televizijos serialas
 | Spalva    = #ccccff
 | Tekstas   =
 | Pavadinimas = Be namų negerai
 | Paveikslėlis =
 | Antraštė = 
 | Pavadinimas_2 = 
 | Žanras = [[Muilo opera]]
 | Formatas = 
 | Kūrėjas = Alan Bateman
 | Išplėtojo = 
 | Scenarijus = 
 | Režisierius = 
 | Kūrybos režisierius = 
 | Aktoriai =
 | Pasakotojas =
 | Atidar muz kompozitorius = Mike Perjanik
 | Atidarymo muzika = „Home and Away“&lt;br /&gt;(trumpa, instrumentinė versija)
 | Uždarymo muzika = „Home and Away“
 | Kompozitorius = 
 | Šalis = [[Australija]]
 | Kalba = anglų
 | Sezonai = 39
 | Serijos = 8739&lt;br/&gt;(2026 m. birželio 26 d.)
 | Epizodai = 
 | Epizodų sąrašas = 
 | Vykdantysis prodiuseris = John Holmes&lt;br /&gt;Julie McGauran
 | Prodiuseris = John Holmes (1988–89)&lt;br /&gt;Andrew Howie (1989–94)&lt;br /&gt;Russell Webb (1994–2001)&lt;br /&gt;Julie McGauran (2001–07)&lt;br/&gt;Cameron Welsh (2007–12)&lt;br/&gt;Lucy Addario (2012–)
 | Montuotojas =
 | Vieta = Palm Byčas, [[Sidnėjus]], [[Naujasis Pietų Velsas]]
 | Kinematografija =
 | Kamera =  Video (1988&amp;ndash;2003)&lt;br /&gt;HD video (2003&amp;ndash;dabar)
 | Trukmė = 22 minutės
 | Kompanija =
 | Platintojas = Southern Star Group
 | Kanalas = [[Seven Network]]
 | Vaizdo formatas = [[576i]] ([[4:3]]) (1988–2000)&lt;br /&gt;[[576i]] ([[16:9]]) (2001–)&lt;br /&gt;[[1080i]] (16:9) (2007–2010, 2016–)
 | Garso formatas = Stereo
 | Pirmas pasirodymas = 
 | Pirmą kartą = {{Start date|1988|1|17|df=y}}
 | Paskutinį kartą = dabar
 | Anksčiau =
 | Vėliau = 
 | Susijusios = HeadLand
 | Tinklalapis = https://homeandaway.7plus.com.au/
 | Tinklalapio pav = Oficiali svetainė
 | Gamybos tinklalapis = 
}}

'''„Be namų negerai“''' ({{en|Home and Away}}) – [[Australija|Australijos]] draminis televizijos serialas. Autorius – Alan Bateman. Pradėtas rodyti [[1988]] m. [[sausio 17]] d. per TV kanalą „[[Seven Network|Seven]]“.&lt;ref name=&quot;TelevisionAu&quot;&gt;{{cite web|url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|title=Home and Away|publisher=Televisionau.com|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Odt65yqt?url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|archivedate=2014-04-06}}&lt;/ref&gt; 

„Be namų negerai“ tapo vienu sėkmingiausiu Australijos medijų eksporto produktu, rodytas daugiau nei 80 šalių.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=66&amp;Itemid=60 |title=Summer Bay |publisher=Northpalmbeach.com.au |archiveurl=https://www.webcitation.org/6aTab5jhn?url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=66&amp;Itemid=60 |archivedate=2015-08-02}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news|url=http://www.heraldsun.com.au/entertainment/shadows-fall-on-home-and-away-behind-the-scenes-at-australias-most-troubled-soap-opera/story-e6frf96f-1225811925149|title=Shadows fall on Home And Away – behind the scenes at Australia's most troubled soap opera|last=Fife-Yeomans|first=Janet|work=[[Herald Sun]]|date=2009-12-19|accessdate=2015-08-02}}&lt;/ref&gt; Serialas populiarus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Airija|Airijoje]] ir [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] pirmoji serija parodyti per [[LNK]] 1995 m.{{faktas}} Vėliau serialas rodytas per [[TV1]] ir [[Baltijos televizija|BTV]].

== Istorija ==
A. Bateman serialo koncepcija buvo paremta vaikų [[Našlaitis|našlaičių]] problemomis mažame Samerbėjaus (''Summer Bay'') miestelyje. Iš pradžių serialas turėjo vadintis „Refuge“.

Pirmoji pilotinė serialo serija tęsėsi 90 min. ir jai duotas pavadinimas „Home and Away: The Movie“. Nuo tada kiekvienas epizodas tęsiasi apie 22 minutes. Serialas transliuojamas penkias dienas per savaitę ir yra ilgiausias [[Drama|draminis]] serialas Australijoje bei vienas ilgiausiai besitęsiančių serialų pasaulyje.

Šiuo metu Australijoje jis transliuojamas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 19 val. Ketvirtadienį – po dvi serijas.
Australijoje serialas yra labiausiai apdovanota TV programa „Logie Awards“ apdovanojimuose (virš 46 kartų).

== Turinys ==
Seriale meilės temoms nėra skiriama daugiausiai dėmesio. Nagrinėjamos [[Alkoholizmas|alkoholizmo]],&lt;ref name=&quot;Al&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/spoilers/a650041/leah-tries-to-support-matt.html|title=Leah tries to support Matt|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2015-05-30|accessdate= 2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Narkomanija|narkotikų]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;&gt;{{cite web|url=http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|title=Home and Away's most controversial moments|work=The Fix|date=2014-12-09|accessdate=2015-07-31|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150828020306/http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|archivedate=2015-08-28}}&lt;/ref&gt; [[Ankstyvas nėštumas|ankstyvo nėštumo]],&lt;ref name=&quot;Pregnant Plot&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/news/a301222/ha-star-pregnancy-plot-is-realistic.html|title='H&amp;A' star: 'Pregnancy plot is realistic'|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2011-01-31|accessdate= 2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Patyčios|patyčių]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;/&gt; [[Kriminalinis pasaulis|kriminalinio pasaulio]], [[Homoseksualumas|homoseksualumo]],&lt;ref name=&quot;Ricci&quot;&gt;{{cite news|url=https://www.smh.com.au/national/education/too-gay-for-teens-20090322-92yi.html|title=Too gay for teens|last=Ricci|first=Colleen|work=The Sydney Morning Herald|date=2009-03-23|accessdate=2015-07-24}}&lt;/ref&gt; [[ŽIV]], [[AIDS]],&lt;ref name=&quot;Tragic&quot;&gt;{{cite journal|title=A tragic twist|journal=Inside Soap|date=2008-03-01|pages=31}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;08 Spoilers&quot;&gt;{{cite web|title=Home and Away Spoilers 2008|url=http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|publisher=Throng Australia|accessdate=2011-11-12|date=2015-08-23|archive-date=2012-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20120409115551/http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; [[Autizmas|autizmo]], [[Vėžys (liga)|vėžio]], [[savižala|savęs žalojimo]],&lt;ref name= &quot;traumatic&quot;&gt;{{cite web| url=http://www.digitalspy.com/soaps/home-and-away/spoilers/a782600/home-and-away-spoiler-olivia-reveals-her-traumatic-secret/| title=Home and Away spoiler: Olivia reveals her traumatic secret| website=[[Digital Spy]]| date= 2016-02-06| accessdate=2016-10-13}}&lt;/ref&gt; [[Bulimija|bulimijos]], [[Savižudybė|savižudybių]],&lt;ref name=&quot;Storylines&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.whatsontv.co.uk/home-and-away|title=Abou Home and Away|work=What's on TV|accessdate=2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Vairavimas išgėrus|vairavimo išgėrus]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;/&gt; [[Įsivaikinimas|įsivaikinimo]] ir kitos su šiais ir panašiais reiškiniais susijusios problemos.

„Be namų negerai“ veiksmas vyksta Samerbėjuje, kuris yra išgalvota vieta. Filmavimai vyksta [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]] ir [[Palm Byčas|Palm Byčo]] paplūdimyje [[Sidnėjus|Sidnėjuje]]. Veiksmo vietos: paplūdimys, mokykla, užkandinė, garažas, žvejybos reikmenų parduotuvėlė, ligoninė, policijos nuovada, buriavimo klubas, kuriame yra sporto klubas, kioskas ir antrame aukšte įsikūręs restoranas.

Personažai gyvena bendruomenėje ir visi vieni kitus gerai pažįsta. Jie gyvena nuosavuose namuose arba nuomoja gyvenamąjį plotą rančoje, namo dalį, butą virš užkandinės, Samerbėjaus karavanų parke priekabą. Dažnai minimi didesni, taip pat išgalvoti miestai – Mangrourivas (''Mangrove River'') ir Jabikrykas (''Yabbie Creek'').

== Filmavimas ==
Scenos patalpose iki 2010 m. buvo filmuojamos „Seven Network’s Sydney“ studijose [[Epingas|Epinge]]. Dabar vidaus scenos filmuojamos Australijos technologijų parke [[Redfernas|Redferne]]. Rančos, pagrindinio namo ir karavanų parko scenos nuo 1988 m. buvo filmuojamos [[Kenthurstas|Kenthurste]]. Tačiau po 2002 m. gruodžio krūmynų gaisrų sunaikinto pagrindinio namo ir aplinkos, karavanų parkas buvo perkeltas ir pradėtas filmuoti Waratah parke (2007–2009 m.) ir Lane Cove River turistų parke (2010–2014 m.). Pagrindinio namo kopija buvo atstatyta pirminėje lokacijoje Kenthurste. Karavanų parkas buvo atkeltas taip pat. Nuo 2015 m. jie pradėti naudoti filmavimams. Pagrindinio namo fasadas yra rodomas nuo pat 1988-ųjų.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Televizijos serialai]]
[[Kategorija:Dramos (serialai)]]</text>
      <sha1>ftfjnwzonmmkabxtaqkbnhjecl0pm8t</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ustronės riedulynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>530251</id>
    <revision>
      <id>7851711</id>
      <parentid>6379917</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:22:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851711</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1349" sha1="6pwqfthg0ux92heepet3v7ytbhen5b8" xml:space="preserve">{{coord|54.6064|24.4670|display=t}}

'''Ustronės riedulynas''' yra [[Aukštadvario regioninis parkas|Aukštadvario regioniniam parke]], pietryčių Lietuvoje, [[Trakų rajonas|Trakų rajone]]. Rieduliai čia buvo ledynų atvilkti iš [[Alandų salos|Alandų salų]] ir pietvakarių [[Suomija|Suomijos]]. Jie išsibarstę stačiame kalvos šlaite miške, kurio aukštis apie 30 m, plotas 150 m². Padavimuose jis žinomas kaip Akmenų kalnas.

[[2017 m.]] vasarą šlaitą sutvarkė skautai, nuvalė nuo riedulių samanas ir kerpes, nurinko sausas šakas. Buvo surastas akmuo su dubenėliu, galbūt senovėje naudotas apeigose.

Riedulynas randamas, {{A16}} keliu vykstant iki [[Lavariškės|Lavariškių kaimo]] ir ties parko riba pasukus rodyklės „[[Lavariškių piliakalnis]]“ kryptimi, toliau pasiekus [[Rodomislės dvaras|Rodomislės dvarą]], žvyruotu keliu reikia važiuoti iki [[Antaveršis| Antaveršio kaime]] esančios rodyklės „Ustronės riedulynas“. Objektas pasiekiamas pėsčiomis.

== Nuorodos ==
* [http://www.arp.lt/index.php?psl=107004&amp;i=0&amp;d=2&amp;klb=1#santr_369 Lankytinos Aukštadvario regioninio parko vietos]
* [http://www.arp.lt/index.php?psl=147181&amp;i=0&amp;d=0&amp;klb=1&amp;data_metai= Riedulyno tvarkymas (nuotraukos)]

[[Kategorija:Lietuvos reljefas]]
[[Kategorija:Trakų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>6pwqfthg0ux92heepet3v7ytbhen5b8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lina Lapelytė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561537</id>
    <revision>
      <id>7851866</id>
      <parentid>7671592</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:41:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851866</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15215" sha1="rg1p5uf7gbapez0ki6hz0wecs65est9" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Lina Lapelytė
| paveikslėlis =Lina_Lapelytė._Andrejaus_Vasilenko_nuotrauka.jpg 
| paveikslėlio apibūdinimas =Lapelytė 2019 m.
| gimimo data = {{Gimė|1984|07|30|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| veikla = menininkė, muzikantė, kompozitorė
| apdovanojimai = [[2019]] m. Auksinis liūtas [[Venecijos bienalė|Venecijos bienalėje]] &lt;br&gt; [[2018]] m. [[Boriso Dauguviečio auskaras|Boriso Dauguviečio auskaras]] &lt;br&gt; [[2014]] m. [[Auksinis scenos kryžius|Auksinis scenos kryžius]]
| vikiteka =Category:Lina Lapelytė
}}

'''Lina Lapelytė''' (g. [[1984]] m. [[liepos 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių menininkė, muzikantė ir kompozitorė. Gyvena ir kuria [[Vilnius|Vilniuje]] bei [[Londonas|Londone]].

== Išsilavinimas ==
[[2006]] m. [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje]] (LMTA) įgijo klasikinio [[smuikas|smuiko]] specialybę. [[2009]] m. Londono menų universitete (LCC) su pagyrimu baigė garso meno bakalauro studijas, o [[2013]] m. Londono karališkajame meno koledže (RCA) įgijo skulptūros magistro laipsnį.

Aktyviai dalyvauja tarptautinėse menininkų rezidencijų programose: ''Akademie Schloss Solitude'' rezidencijoje&lt;ref&gt;[http://www.akademie-solitude.de/en/fellowship/fellows/lina-lapelyte~pe3719/ Lina Lapelytė. Performing Arts. 2015–2017] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626091612/http://www.akademie-solitude.de/en/fellowship/fellows/lina-lapelyte~pe3719/ |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; [[Štutgartas|Štutgarte]], [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės akademijos]] Nidos meno kolonijoje&lt;ref&gt;[http://nidacolony.lt/lt/925-rezidentai-ruosiasi-7-ajam-inter-formato-simpoziumui-palei-linijas Rezidentai ruošiasi 7-ajam Inter-formato simpoziumui „Palei linijas“], in ''Nidacolony.lt'', 2017 05 05&lt;/ref&gt;, Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre [[Varšuva|Varšuvoje]].

Nuo [[2013|2019]] m. kaip vizituojanti lektorė dėsto Londono Karališkame meno koledže.

== Kūryba ==
Linos Lapelytės kūryba pagrįsta [[performansas|performansu]] ir neatsiejama nuo muzikos. Joje daug nuorodų į populiariają kultūrą, lyčių stereotipus bei nostalgiją&lt;ref&gt;[http://letmefix.lt/Lina_Lapelyt%C4%97 Lina Lapelytė] in ''Letmefix.lt''&lt;/ref&gt;.

Kūryboje menininkė jungia kelias disciplinas, gilinasi į performatyvumą ir įvairias jo formas, manipuliuoja žanrų ribomis. Populiariosios muzikos ir [[opera|operos]] elementus Lina Lapelytė supina su liaudies ritualais ir šiuolaikinės kasdienybės kultūra&lt;ref&gt; [https://artnews.lt/pokalbis-su-lina-lapelyte-23039 Pokalbis su Lina Lapelyte] by Justė Kostikovaitė in ''Artnews.lt'', 2014 03 26 &lt;/ref&gt;.

Į savo projektus menininkė dažnai įtraukia bendruomenių ir kolektyvų narius. Kūriniuose susitinka profesionalūs atlikėjai ir mėgėjai. Kolektyviška darbo metodika atsispindi ir sėkmingose kūrybinėse koloboracijose. Gyvendama Londone sukūrė performansus „Hunky Bluff“ (2014) bei „Candy Shop“ (2013–1015). Kartu su menininkėmis [[Rugilė Barzdžiukaitė|Rugile Barzdžiukaite]] ir [[Vaiva Grainytė|Vaiva Grainyte]] 2013 metais sukurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“&lt;ref&gt;[https://haveagoodday.lt/ Apie operą „Geros dienos!“] in ''Haveagoodday.lt''&lt;/ref&gt; įvertinta šešiais tarptautiniais apdovanojimais. Apie skirtingus parduotuvės darbuotojų likimus pasakojanti opera apkeliavo dešimtis festivalių visame pasaulyje, buvo transliuota [[BBC Radio 3]] ir [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]] eteryje.
Su antru bendros kūrybos projektu opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)“&lt;ref&gt;[https://www.sunandsea.lt/lt Apie operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“], in ''Sunandsea.lt''&lt;/ref&gt; menininkės [[2019]] m. atstovavo Lietuvai 58-ojoje [[Venecijos bienalė|Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje]] ir buvo apdovanotos „Auksiniu liūtu“&lt;ref&gt;[https://www.labiennale.org/en/news/biennale-arte-2019-official-awards Biennale Arte 2019: Official Awards], in ''Labiennale.org'', 2019 05 11&lt;/ref&gt;.

Ankstyvoje kūryboje menininkė daug dėmesio skyrė improvizacinei muzikai. Menininkė dalyvavo įvairiuose šiuolaikinės muzikos projektuose, rengė pasirodymus su Angharad Davies, Davidu Toopu, Johnu Butcheriu, Antonu Lukoszevieze, Eddie Prevostu, Davidu Ryanu, Peteriu Cusacku, Leafcutteriu Johnu, kvartetu „Twentytwentyone“, Arturu Bumšteinu, Rhodri Davies, Anat Ben David, Olga Nosova ir kitais&lt;ref&gt; [https://www.mic.lt/lt/baze/elektronine/kompozitoriai-atlikejai/lapelyte/#bio Lina Lapelytė. Lietuvos muzikos informacijos centras] &lt;/ref&gt;.

Improvizacinė muzika yra svarbi menininkės kūrybos dalis – kartas nuo karto jis pasirodo duete su Angharad Davies – „LA Wireless“ bei su ansambliu „Common Objects“.

== Darbai ==

* Šiuolaikinė opera/performansas „[[Saulė ir jūra]]“ (2017) | „Sun and Sea (Marina)“ (2019), kūrinio bendraautorės – [[Vaiva Grainytė]] ir [[Rugilė Barzdžiukaitė]]
* Performansas/Video „Play for the parallels“ (2017)
* Performansas „Piruetas“ (2017)
* Performansas „Ladies“ (2016)
* Šiuolaikinė opera/performansas „Candy Shop – the Circus“ (2015)
* Performansas/instaliacija „Yes. Really!“ (2014)
* Šiuolaikinė opera/performansas „Hunky Bluff“ (2014)
* Šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (2013), kūrinio bendraautorės – [[Vaiva Grainytė]] ir [[Rugilė Barzdžiukaitė]]

== Parodos ir pasirodymai ==
Lina Lapelytė aktyviai dalyvauja parodose ir projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Personalines parodas ir pasirodymus yra surengusi tokiose institucijose kaip DRAF – Davido Robertso meno fondo galerija&lt;ref&gt;[http://davidrobertsartfoundation.com/exhibition/everything-i-do-i-do-it-big-a-project-by-lina-lapelyte-9-jan-11-jan-2014/ Exhibition: Lina Lapelyte. Everything I Do, I Do It Big (9 – 11 Jan 2014)]&lt;/ref&gt; ([[Londonas]], 2014), „Serpentine“ galerijų paviljonas&lt;ref&gt;[https://www.serpentinegalleries.org/exhibitions-events/park-nights-2014-lina-lapelytes-hunky-bluff Park Nights 2014: Lina Lapelyte’s Hunky Bluff 29 Aug 2014 – 8:00 PM at Serpentine Pavilion]&lt;/ref&gt; ([[Londonas]], 2014), edukacijos, rezidencijų ir parodų centre „Rupert“&lt;ref&gt;[http://rupert.lt/lt/lina-lapelyte-pirouette-opening-performance/ Lina Lapelytė: Piruetas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626105330/http://rupert.lt/lt/lina-lapelyte-pirouette-opening-performance/ |date=2019-06-26 }} in Rupert.lt&lt;/ref&gt; ([[Vilnius]], 2017), Barselonos šiuolaikinio meno muziejuje MACBA&lt;ref&gt;[https://www.macba.cat/en/lina-lapelyte-lorem-ipsum Lina Lapelytė. LOREM IPSUM in Capella MACBA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626111855/https://www.macba.cat/en/lina-lapelyte-lorem-ipsum |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; ([[Barselona]], 2017), „Cartier“ meno fondas&lt;ref&gt;[https://www.fondationcartier.com/en/live-shows/soirees-nomades/lina-lapelyte Nomadic Night. Lina Lapelyte ''Candy Shop''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190407103826/https://www.fondationcartier.com/en/live-shows/soirees-nomades/lina-lapelyte |date=2019-04-07 }}&lt;/ref&gt; ([[Paryžius]], 2019).

Menininkės darbai buvo pristatyti daugelyje tarptautinių grupinių parodų: „Waiting for Another Coming“&lt;ref&gt;[https://u-jazdowski.pl/en/programme/exhibitions/czekajac-na-kolejne-nadejscie 25/10/2018—27/01/2019 exhibition ''Waiting for Another Coming'']&lt;/ref&gt; (Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre, [[Varšuva]], 2018), „Give up the Ghost!“&lt;ref&gt;[https://www.baltictriennial13.org/artist/lina-lapelyte/ Lina Lapelytė. Baltic Triennial ''Give Up The Ghost''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190528013653/https://www.baltictriennial13.org/artist/lina-lapelyte/ |date=2019-05-28 }}&lt;/ref&gt; (13-oji Baltijos trienalė, [[Talinas]], 2018), parodoje „Priedainis“ šiuolaikinio meno centre „KIM?“&lt;ref&gt;[https://kim.lv/en/lina-lapelyte-indre-serpytyte-undersong/ Lina Lapelytė and Indrė Šerpytytė “Undersong” at KIM? 16.2.2018 – 1.4.2018]&lt;/ref&gt; ([[Ryga]], 2018), [[Nacionalinė dailės galerija|Nacionalinėje dailės galerijoje]] organizuotoje parodoje „Magma“&lt;ref&gt;[http://www.ndg.lt/parodos/buvusios-parodos/magma.aspx Apie parodą ''M/A\G/M\A.'' ''Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų'']&lt;/ref&gt;, ([[Vilnius]], 2017), Moderna Museet muziejaus parodoje „Public Movement“&lt;ref&gt;[https://www.modernamuseet.se/malmo/en/exhibitions/public-movement/ Public Movement. On Art, Politics and Dance. 30.9 2017 – 6.5 2018. MALMÖ]&lt;/ref&gt; ([[Malmė]], 2017), FIAC&lt;ref&gt;[https://www.fiac.com/en/FAIR/Archives/FIAC-2017/Performances/lina-lapelyte/ CANDY SHOP – THE CIRCUS, 2015. Sunday, October 22nd – 7.30pm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115049/https://www.fiac.com/en/FAIR/Archives/FIAC-2017/Performances/lina-lapelyte/ |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; ([[Paryžius]], 2017), festivalyje „Tectonics“ ([[Tel Avivas]], 2017), projektų erdvėje „1857“&lt;ref&gt;[http://rupert.lt/lt/rupert-at-1857-night-of-performances/ Rupertas 1857 erdvėje. Performansų naktis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115123/http://rupert.lt/lt/rupert-at-1857-night-of-performances/ |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; ([[Oslas]], 2017), šiuolaikinio meno centro „De Vleeshal“ parodoje „Why Patterns?“ Midelburge&lt;ref&gt;[https://vleeshal.nl/en/public-programme/why-patterns-performances-by-lina-lapelyte ‘Why Patterns?’ performances by Lina Lapelyte. 10.06.2017, 19:00 Vleeshal Markt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115106/https://vleeshal.nl/en/public-programme/why-patterns-performances-by-lina-lapelyte/ |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; ([[Olandija]], 2017). Taip pat parodose „Peculiar People“&lt;ref&gt;[http://www.fpg.org.uk/event/the-peculiar-people-opening-including-performance-by-artist-lina-lapelyte/ ‘The Peculiar People’ opening including performance by artist Lina Lapelyte]&lt;/ref&gt; (galerija „Focal Point“, [[Pajūrio Sautendas]], [[Jungtinė karalystė|Didžioji Britanija]], 2016), „Double Bind“&lt;ref&gt;[http://rupert.lt/lt/double-bind/ Apie parodą „Dvigubas mazgas“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115047/http://rupert.lt/lt/double-bind/ |date=2019-06-26 }} Vilniuje in Rupert.lt&lt;/ref&gt; (NILO, [[Reikjavikas]], 2016 ir „Rupert“, [[Vilnius]], 2015), Venecijos architektūros bienalėje ([[Venecija]], 2016), „Picnic session“ šiuolaikinio meno muziejuje CA2M&lt;ref&gt;[https://www.youtube.com/watch?v=Jo8mE3dO_lg&amp;list=PLt5Ljo_HFyUjDs1bZ91JNtfo_l9U6i96E&amp;index=5&amp;t=0s Picnic Sessions 2 JUL 2015 RODRIGO SOBARZO DE LARRAECHEA/ LINA LAPELYTE.]&lt;/ref&gt; ([[Madridas]], 2015), „Listening“&lt;ref&gt;[https://www.southbankcentre.co.uk/about/press/press-releases/listening-curated-sam-belinfante] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115057/https://www.southbankcentre.co.uk/about/press/press-releases/listening-curated-sam-belinfante |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt; („Hayward“ galerijos keliaujanti paroda [[Jungtinė karalystė|Didžioji Britanija]], 2015), „Block Universe“&lt;ref&gt;[http://blockuniverse.co.uk/lina-lapelyte/ ''Candy Shop – The Circus'' – Lina Lapelytė.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626115049/http://blockuniverse.co.uk/lina-lapelyte/ |date=2019-06-26 }} Saturday, 13 June 2015, at Stationers Hall, St. Paul’s&lt;/ref&gt; ([[Londonas]], 2015), „Baltic CCA“ ([[Niukaslas prie Taino|Niukaslas]], 2014), „Eye and Lense“ („Whitechapel Gallery“, [[Londonas]], 2014).
Linos Lapelytės kūryba yra skambėjusi Karalienės Elžbietos koncertų salėje Londone, Royal Albert salėje Londone bei Teatro Argentino, [[Roma|Romoje]].

== Apdovanojimai ==
[[2014]] m. Jungtinėje Karalystėje Lina Lapelytė buvo nominuota Arts Foundation Futures Awards (AFFAs) apdovanojimuose&lt;ref&gt;[http://acprojects.org/lina-lapelytes-candy-shop/ Lina Lapelyte Shortlisted for 2014 Arts Foundation Awards with Candy Shop] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626155636/http://acprojects.org/lina-lapelytes-candy-shop/ |date=2019-06-26 }} in AC Projects, 2014 01 24&lt;/ref&gt;, o [[2018]] m. – „Globalios Lietuvos apdovanojimui“&lt;ref&gt;[http://www.gllawards.lt/nominantai-2018/ Nominantai 2018. Pasaulio lietuviai – Lietuvos vardo garsintojai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626155633/http://www.gllawards.lt/nominantai-2018/ |date=2019-06-26 }}&lt;/ref&gt;.
Kartu su [[Rugilė Barzdžiukaitė|Rugile Barzdžiukaite]] ir [[Vaiva Grainytė|Vaiva Grainyte]] už operą „Geros dienos!“ [[2012]] m. pelnė tarptautinio teatro instituto organizuojamo konkurso ''Music Theatre NOW'' prizą ([[Jončiopingas]], [[Švedija]]). [[2014]] m. už geriausią lietuvių autorių pastatymą menininkėms Lietuvoje įteiktas [[Auksinis scenos kryžius]]&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/panevezyje-iskilmingai-iteikti-auksiniai-scenos-kryziai-283-415461 Panevėžyje teatralams įteikti Auksiniai scenos kryžiai] by Tomas Markelevičius in ''15min.lt'', 2014 03 27&lt;/ref&gt;. Tais pačiais metais pelnyti du Latvijoje vykstančio festivalio „Baltijos teatrai“ konkursinės programos apdovanojimai už „socialinės tikrovės pajautą” ir „dramaturgiją“.
[[2015]] m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos [[Jaunojo menininko premija]], taip pat pelnė pagrindinį tarptautinio jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą ([[Braunšveigas]], [[Vokietija]]). [[2018]] m. už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos [[Boriso Dauguviečio auskaras|Boriso Dauguviečio auskaru]]&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/paskelbti-auksiniu-scenos-kryziu-laureatai-283-947286 Paskelbti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai] by Monika Gimbutaitė in ''15min.lt'', 2018 03 27.&lt;/ref&gt;.

Kartu su [[Rugilė Barzdžiukaitė|Rugile Barzdžiukaite]] ir [[Vaiva Grainytė|Vaiva Grainyte]] [[2019]] m. pelnė:
* [[Venecijos bienalė|Venecijos meno bienalės]] „Auksinį liūtą“ už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/pirma-karta-istorijoje-lietuvos-paviljonas-venecijos-bienaleje-apdovanotas-auksiniu-liutu-929-1143156?copied Pirmą kartą istorijoje: Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje apdovanotas „Auksiniu liūtu“] by Monika Gimbutaitė in ''15min.lt'', 2019 05 11.&lt;/ref&gt;,
* [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją]].

== Nuorodos ==
* {{Oficiali svetainė|http://linalapelyte.com}}
* [https://www.sunandsea.lt/en Saulė ir jūra (Marina)]
* [https://haveagoodday.lt Geros dienos!]
* [http://echogonewrong.com/signs-apocalypse-beach-interview-artists-vaiva-grainyte-lina-lapelyte-rugile-barzdziukaite/ Agnė Sadauskaitė. Apokalipsės ženklai pliaže. Interviu su operos-performanso „Saulė ir jūra“ kūrėjomis, Artnews.lt, 2018 10 11]

== Šaltiniai ==
{{išnašos|3}}

{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}

{{DEFAULTSORT:Lapelytė, Lina}}
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]</text>
      <sha1>rg1p5uf7gbapez0ki6hz0wecs65est9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kinijos–Šiaurės Korėjos santykiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561595</id>
    <revision>
      <id>7851895</id>
      <parentid>7851253</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T05:35:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>LinasD</username>
        <id>7775</id>
      </contributor>
      <origin>7851895</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7870" sha1="pwm597vguh5fo3chqy9h5dmmm5uuotz" xml:space="preserve">[[Vaizdas:People's Republic of China North Korea Locator.svg|thumb|300px|Kinija (žalia) ir Šiaurės Korėja (oranžinė) pasaulio žemėlapyje.]]
'''Kinijos–Šiaurės Korėjos santykiai''' – yra dvišaliai ryšiai tarp [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublikos]] ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjos]]. Tai kaimyninės valstybės, turinčios bendrą 1334 km ilgio sieną.&lt;ref&gt;Lowell Dittmer, Maochun Yu. ''Routledge Handbook of Chinese Security''. Taylor &amp; Francis, 2015, p. 173&lt;/ref&gt; Abi šalys viena kitą pripažino [[1949]] m. spalio 10 d., jas sieja artimi politiniai ir ekonominiai ryšiai. Nuo 1961 m. galioja [[Kinijos ir Šiaurės Korėjos draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartis]], kuria abi pusės įsipareigoja palaikyti draugiškus ryšius įvairios srityse, o taip pat suteikti karinę pagalbą užpuolimo atveju.&lt;ref&gt;[https://archives.nato.int/uploads/r/nato-archives-online/1/7/3/173915f119331e3f97fe909195fdaa9726bbb7f781d4008e35450e2eecb5a7b1/AC_119-WP_61_42.1_ENG_NHQL899773.pdf Treaty on Friendship, Cooperation and Mutual Assistance between China and North Korea], NATO Archives&lt;/ref&gt;

Kinijos ambasada yra įsikūrusi [[Pchenjanas|Pchenjane]], o Šiaurės Korėjos – [[Pekinas|Pekine]].

== Istorija ==

Kinija kariavo Šiaurės Korėjos pusėje 1950–1953 m. vykusiame [[Korėjos karas|Korėjos kare]]. Paskutiniai Kinijos kareiviai Šiaurės Korėją paliko 1958 m., pradėjus kilti abipusiam nepasitikėjimui po [[Kim Ir Senas|Kim Ir Seno]] vykdytos valdžios konsolidacijos, pašalinusios su Kinija artimus ryšius palaikiusius aukšto rango pareigūnus. Tuo metu [[Kinijos-TSRS santykių lūžis|prastėjant Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykiams]], Šiaurės Korėja išlaikė ryšius su abiem pusėm ir neretai panaudodavo priešpriešą savo naudai. Su Kinija 1961 m. buvo pasirašyta Draugystės, bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos sutartis, deklaravusi stiprius dvišalius santykius ir užtikrinusi materialią Kinijos paramą Šiaurės Korėjai viso [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu.&lt;ref&gt;Carla P. Freeman. ''China and North Korea: Strategic and Policy Perspectives from a Changing China''. Springer, 2015, Chapter I&lt;/ref&gt;

Šaltojo karo pabaiga, ekonominės reformos Kinijoje ir Kim Ir Seno mirtis padidino perskyrą dvišaliuose santykiuose. Nepaisant to, Kinija yra viena pagrindinių Šiaurės Korėjos sajungininkų. Nors Kinija nepritaria [[Šiaurės Korėjos branduolinė programa|Šiaurės Korėjos vykdomai branduolinei programai]] ir palaikė tarptautinę sankcijų iniciatyvą, ji pasisako už režimo Šiaurės Korėjoje stabilumą, remia šalį humanitarine pagalba ir išlieka didžiausia Šiaurės Korėjos ekonomine partnere.&lt;ref&gt;[https://www.cfr.org/backgrounder/china-north-korea-relationship The China–North Korea Relationship], Council on Foreign Relations, June 25, 2019&lt;/ref&gt;

== Aukščiausio lygio susitikimai ==
[[Vaizdas:Zhou Enlai and Kim Il Sung in Beijing.jpg|thumb|275px|Kim Ir Seno vizitas į Pekiną 1958 m. Nuotraukoje su Kinijos premjeru [[Džou Enlai]].]]
Lentelėje pateikiami aukščiausio lygio susitikimai tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos, kurių metu susitiko tuometiniai abiejų pusių lyderiai.&lt;ref&gt;[https://beyondparallel.csis.org/china-dprk-high-level-visits-since-1953/ Dataset: China-North Korea High Level Visits Since 1953], Beyond Parallel&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! style=&quot;width: 200px&quot; | Kinijos lyderis !! Vizito data ir kryptis&lt;br&gt;&lt;small&gt;⟵ – į Kiniją&lt;br&gt;⟶ – į Šiaurės Korėją&lt;/small&gt; !! style=&quot;width: 200px&quot; | Šiaurės Korėjos lyderis
|-
| rowspan=&quot;7&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Mao Tse Tung (cropped)(2).jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Mao Dzedongas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1893–1976)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1950–05–13 – 1950–05–14&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || rowspan=&quot;14&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Kim Il Sung Portrait-3.jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Kim Ir Senas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1912–1994)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1953–11–10 – 1953–11–27&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1954–09–28 – 1954–10–05&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1958–11–21 – 1958–11–28&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1959–09–25 – 1959–10–03&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;  
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1961–07–10 – 1961–07–15&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1975–04–18 – 1975–04–26&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| rowspan=&quot;5&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Deng Xiaoping and Jimmy Carter at the arrival ceremony for the Vice Premier of China. - NARA - 183157-restored(cropped).jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Deng Siaopingas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1904–1997)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;&lt;/center&gt; || &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1978–09–08 – 1978–09–13&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1982–04–26 – 1982–04–30&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1983–06–02 – 1983–06–12&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1984–11–26 – 1984–11–28&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1989–11–05 – 1989–11–07&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| rowspan=&quot;5&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Zemin.jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Dziang Dzeminas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1926–2022)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;&lt;/center&gt; || &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1990–03–14 – 1990–03–16&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;1991–10–04 – 1991–10–13&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2000–05–29 – 2000–05–31&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || rowspan=&quot;10&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Kim Jong il Portrait-2.jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Kim Čen Iras]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1941–2011)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2001–01–15 – 2001–01–20&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2001–09–03 – 2001–09–05&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| rowspan=&quot;7&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Hu Jintao 2004.jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Hu Dzintao]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1942–)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2004–04–19 – 2004–04–21&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2005–10–28 – 2005–10–30&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2006–01–10 – 2006–01–18&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2010–02–23&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2010–05–03 – 2010–05–07&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2010–08–26 – 2010–08–30&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2011–05–20 – 2011–05–26&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| rowspan=&quot;7&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Xi Jinping in 2016.jpg|100px]]&lt;br&gt;[[Si Dzinpingas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1953–)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2018–03–25 – 2018–03–28&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; || rowspan=&quot;7&quot; | &lt;center&gt;[[Vaizdas:Kim Jong-un at the Workers' Party of Korea main building.png|100px]]&lt;br&gt;[[Kim Džongunas]]&lt;br&gt;&lt;small&gt;(1984–)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2018–05–07 – 2018–05–08&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2018–06–19 – 2018–06–20&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2019–01–07 – 2019–01–10&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2019–06–20 – 2019–06–21&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟵'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2025–09–02 – 2025–09–04&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|-
| &lt;center&gt;&lt;big&gt;'''⟶'''&lt;/big&gt;&lt;br&gt;&lt;small&gt;2026–06–08 – 2026–06–09&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}


[[Kategorija:Šiaurės Korėjos užsienio politika]]
[[Kategorija:Kinijos Liaudies Respublikos politinė sistema]]</text>
      <sha1>pwm597vguh5fo3chqy9h5dmmm5uuotz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojas:Vilensija/naujienos</title>
    <ns>2</ns>
    <id>588284</id>
    <revision>
      <id>7851925</id>
      <parentid>7847581</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:30:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851925</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="46553" sha1="lsazqzv4j58dqacdq7d965zz65oalc1" xml:space="preserve">::''&lt;small&gt;Archyvai: &lt;span style=&quot;color: white;&quot;&gt; [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas1|2021–2022,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas2|2023,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas3|2024,]] [[Naudotojas:Vilensija/naujienos/Archyvas4|2025]]&lt;/small&gt;''

* birželio 8 d. lietuviai toliau lyderiauja įdėtomis investicijomis [[Ryga|Rygos]] verslo kvartale. [https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/lietuviai-toliau-lyderiauja-investicijomis-rygoje-preses-nama-kvartals-obligacijomis-vel-pritrauke-daugiau-lesu-nei-planuota-120260685]
* birželio 7 d. Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo [[vandenilis|vandenilio]] stotelė. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedoje-atidaryta-pirmoji-lietuvoje-zaliojo-vandenilio-baze-120260062]
* birželio 6 d. „[[Paysera]]i“ vėluojant pateikti 2024 m. finansų ataskaitą skirta bauda. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansines-ataskaitas-veluojanciai-pateikti-payserai-skirta-20-tukst-euru-bauda-120170527]
* birželio 5 d. pirmą kartą vyko „Svajų naktis [[Kauno zoologijos sodas|Kauno zoologijos sode]]“. [https://www.zoosodas.lt/renginiai/jau-si-penktadieni-vienintele-lietuvoje-svaju-naktis-zoologijos-sode/]
* birželio 4 d. nauja Palangos traukos vieta – atidarytas pažintinis [[Melno taika|Melno]] takas. [https://www.delfi.lt/gyvenimas/seima/nauja-palangos-traukos-vieta-i-kuria-anksciau-patekti-buvo-draudziama-cia-sprendesi-lietuvos-likimas-120259578]
* birželio 3 d. savo [[delnas|delno]] įspaudą Kauno „McDonald's Žvaigždžių alėjoje“ paliko [[Sylvain Francisco]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kaune-sylvaino-francisco-delno-ispaudas-120259013]
* birželio 2 d. po rotacijos [[JAV ginkluotosios pajėgos|JAV kariai]] su technika palieka Lietuvą; neaišku, kada atvyks nauji. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/pasibaigus-rotacijai-jav-kariai-palieka-lietuva-kol-kas-neaisku-kada-atvyks-nauji-120258456]
* birželio 1 d. didėja įtampa tarp Ukrainos ir Lenkijos dėl [[Ukrainos sukilėlių armija|Ukrainos sukilėlių armijos]] didvyrių vardo suteikimo. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/itampa-tarp-ukrainos-ir-lenkijos-dideja-prabilo-apie-beprecedenti-atveji-120257838]
* gegužės 31 d. [[Didžiosios Kabiškės|Didžiosiose Kabiškėse]] (Vilniaus raj.) modernizuojamas daugiafunkcis kultūros centras. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/didziosiose-kabiskese-bus-modernizuotas-daugiafunkcis-kulturos-centras-120257306] 
* gegužės 30 d. [[Petras Kalpokas|P. Kalpoko]] 1909 m. paveikslas „Žiemos peizažas“ Vilnaiaus [[aukcionas|aukcione]] parduotas už 30 240 Eur. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/05/30/vilniuje-vykusiu-meno-aukcionu-zvaigzde-p-kalpokas-585515]
* gegužės 29 d. finansų ministras [[Kristupas Vaitiekūnas|K. Vaitiekūnas]] dėl augančios [[valstybės skola|valstybės skolos]] situacijos nedramatizuoja. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/finansu-ministras-apie-augancia-valstybes-skola-situacija-tikrai-nera-dramatiska-120257067]
* gegužės 28 d. [[Lietuvos sporto universitetas|Lietuvos sporto universitete]] magistro darbus gynė [[Jonas Valančiūnas]] ir [[Tautvydas Sabonis]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/lietuvos-krepsinio-zvaigzdes-isgyveno-ypatinga-diena-cia-buvo-sunkiau-nei-rungtynese-120256433]
* gegužės 27 d. [[Saulius Damulevičius|S. Damulevičius]] be papildomo deguonies ir pagalbos ties 8400 m nutraukė kopimą į [[Everestas|Everestą]]. [https://sportas24.lt/kitas-sportas/alpinistas-saulius-damulevicius-vietoj-istorinio-everesto-sturmo-pasirinko-gyvenima/] 
* gegužės 26 d. užstrigo [[Registrų centras|Registrų centro]] svetainė, gyventojams masiškai tikrinant galimai nutekintus [[duomenys|duomenis]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/registru-centras-gyventojams-tikrinant-ar-pavogti-ju-duomenys-eme-strigti-istaigos-svetaine-662-2690966]
* gegužės 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado]] siųstuvas slopina [[GPS]] ir nukreipia ukrainiečių dronus į Baltijos šalis. [https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2939206/ziniasklaida-rusija-nukreipineja-dronus-i-baltijos-salis-naudodama-siustuva-kaliningrade]
* gegužės 24 d. [[Kretinga|Kretingoje]] prie [[Akmena (upė)|Akmenos]] upės statomas 2,3 km ilgio [[Kalnų dviratis|kalnų dviračių]] trasų parkas. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kretingoje-irenginejamas-2-3-kilometro-ilgio-kalnu-dviraciu-trasu-parkas-120254364]
* gegužės 23 d. Vilniaus „Rytas“ sensacingai, pirmąkart klubo istorijoje liko be [[2025–2026 m. LKL sezonas|LKL]] pusfinalio. [https://www.basketnews.lt/news-248095-amziaus-sensacija-rytas-pirmakart-istorijoje-liko-be-lkl-pusfinalio.html]
* gegužės 22 d. operacijoje prieš [[kontrabanda|kontrabandininkus]] sulaikyta 10 Šalčininkų policininkų. [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2026/05/22/news/po-didziulio-masto-operacijos-pries-kontrabandininku-gaujos-salcininkuose-spaudos-konferencija-42531766] 
* gegužės 21 d. Baltijos šalių prezidentai išplatino bendrą laišką Kremliaus „[[dezinformacija|dezinformacijos]] kampanijai“. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/baltijos-saliu-prezidentai-isplatino-bendra-laiska-120253453]
* gegužės 20 d. įskridus kariniam dronui, pirmą kartą Lietuvoje paskelbtas „raudonas“ [[oro pavojus]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2934284/ka-butina-zinoti-ir-kaip-suprasti-informacija-apie-oro-pavojaus-perspejimus]
* gegužės 19 d. [[LRT]] atsakė, kodėl Lietuva už balsus „[[Eurovizijos dainų konkursas 2026|Eurovizijoje]]“ mokėjo kone brangiausiai. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lrt-atsake-kodel-lietuva-uz-balsus-eurovizijoje-mokejo-kone-brangiausiai-120252180]
* gegužės 18 d. [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] pirmą kartą susitiks su [[NCAA]] čempionais. [https://www.basketnews.lt/news-247688-istorinis-ivykis-lietuvos-rinktine-grumsis-su-ncaa-cempionais.html]
* gegužės 17 d. [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba]] priėmė [[rezoliucija|rezoliuciją]] tapti [[DI|dirbtinio intelekto]] sostine Europoje. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/siekiama-kad-vilnius-taptu-dirbtinio-intelekto-sostine-europoje-120251246]
* gegužės 16 d. [[Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] atiduoda nurašytas, nebenaudojamas [[knyga]]s. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/nacionaline-martyno-mazvydo-biblioteka-atiduoda-nurasytas-knygas-120251010]
* gegužės 15 d. Suomijos kasybos bendrovė prie sienos su Rusija surado [[auksas|aukso]] telkinį, kurį pradės kasti iki 2030 m. [https://www.vz.lt/pramone/2026/05/15/suomiai-prie-sienos-su-rusija-surado-aukso-telkini-584821]
* gegužės 14 d. atidaryta nauja gamykla [[Klaipėdos LEZ]] kasmet galės perdirbti apie pusę Lietuvos [[rapsai|rapsų]] derliaus. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/klaipedos-lez-atidaryta-nauja-70-mln-euru-vertes-gamykla-120250069]
* gegužės 13 d. G. Nausėda perspėjo [[karas|kariaujančias]] šalis neskraidinti dronų per Lietuvos teritoriją. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2927024/nauseda-grieztai-perspeja-nenaudoti-lietuvos-teritorijos-dronu-antskrydziams?srsltid=AfmBOopUX50kQK5KZ8b9BnZR5OcMDUc1zWgBwH-9lfrUtZL2lJNEMBOn]
[[Vaizdas:Dear latvians, welcome to Lithuania ^ ,)) - panoramio.jpg|miniatiūra|Vėžė pasienyje. [[Latvijos geležinkeliai]] pareiškė dar vieną pretenziją už 2008 m. išardytą [[Mažeikių–Rygos geležinkelis|ruožą į Rengę]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/latvijos-gelezinkeliai-is-ltg-reikalauja-dar-33-mln-euru-uz-isardyta-ruoza-i-renge-662-2683944] ]]
* gegužės 12 d. [[Telšiai|Telšių]] medžiotojų surengta edukacija sutikta prieštaringai. [https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/vaizdai-is-medziotoju-sventes-sulauke-audringu-reakciju-isvadino-aborigenais-ir-sadistais-120248944]
* gegužės 11 d. Lietuva jungsis prie jūrinio saugumo operacijų [[Hormūzo sąsiauris|Hormūzo sąsiauryje]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2925247/vgt-pritare-lietuva-jungsis-prie-jurinio-saugumo-operaciju-hormuzo-sasiauryje?srsltid=AfmBOoo-XTbdK80V4ow6I68v30xd8GV8bMVjz2yheDdVCMyAH7yaPhAV]
* gegužės 10 d. 7 Lietuvos [[paplūdimys|paplūdimiams]] dvejiems metams suteiktos [[Mėlynosios vėliavos programa|Mėlynosios vėliavos]]. [https://www.delfi.lt/keliones/po-lietuva/7-lietuvos-papludimiams-suteiktos-melynosios-veliavos-120248000]
* gegužės 9 d. [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] po 17 metų pertraukos iškovojo tarptautinio turnyro titulą – [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygą]]. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/kelia-triumfo-link-apzvelges-zibenas-tures-isiznybti-tai-buvo-kaip-susuktas-filmas-120247850]
* gegužės 8 d. V. Zelenskis pasirašė įsaką leisti surengti Pergalės dienos paradą prie [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliaus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/zelenskis-leido-surengti-parada-maskvoje-geguzes-9-aja-120247656]
* gegužės 7 d. [[Aplinkos apsaugos departamentas|Aplinkos apsaugos departamento]] vertinimu, Kaune [[Brastos tiltas|Brastos tilto]] statytojai neteisėtai pagilino Neries [[upės vaga|upės vagą]]. [https://kaunas.kasvyksta.lt/112/aad-apskunde-policijos-sprendima-nepradeti-ikiteisminio-tyrimo-del-neries-vagos-gilinimo]
* gegužės 6 d. atidaroma [[Venecijos bienalė]], kur Lietuva ir kitos šalys protestuos prieš Rusijos dalyvavimą. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2912211/jablonskiene-deriname-galimus-veiksmus-del-rusijos-dalyvavimo-venecijos-bienaleje?srsltid=AfmBOopWyDmNgZYwt3sWBrIXK8VHg3tXUb4u5o08oLPVFIUvUe38rGyr]
* gegužės 6 d. paaiškėjo prieš metus Kaliningrade nuslėptas ruso [[susideginimas]], nukreiptas prieš karą Ukrainoje. [https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2919406/tarptautinis-tyrimas-kremlius-nuslepe-kalantos-istorijos-atveji-kaliningrade?srsltid=AfmBOopg2UGSc5ghvPsptnM54KYujND_5EeLRNmau9K0CspV_trJenad]
* gegužės 5 d. „Eurovizijai“ besiruošiantis Lietuvos atstovas [[Lion Ceccah]] pirmą kartą viešai pristatė savo mylimąjį. [https://www.delfi.lt/veidai/eurovizija/lion-ceccah-europai-pristate-savo-mylimaji-120246092]
* gegužės 4 d. per kelias paras įvykusios [[Krovininis traukinys|krovininių traukinių]] avarijos paveikė virš 5 tūkst. keleivių. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/po-traukiniu-avariju-kelia-klausimus-kiek-gali-trukti-velavimai-ir-kokios-kompensacijos-120245513]
* gegužės 3 d. [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] atstovas: [[Baltijos šalys]] vietiniams rusams neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/apgavo-rusijoje-skamba-kaltinimai-baltijos-salims-120245015]
* gegužės 2 d. į Klaipėdą atvyko pirmasis šiais metais [[kruizinis laivas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/i-uosta-iplauke-pirmasis-siais-metais-kruizinis-laivas-120244871]
* gegužės 1 d. dėl sumažėjusio finansavimo paankstinta kai kurių [[LRT]] laidų sezono pabaiga. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lrt-del-faktiskai-sumazejusio-biudzeto-paankstinta-kai-kuriu-laidu-sezono-pabaiga-120244654]
* balandžio 30 d. [[minimali mėnesio alga]] (MMA), Lietuvos banko siūlymu, kitąmet galėtų augti iki 12 %. [https://www.vz.lt/vadyba/2026/04/30/mma-kitamet-galetu-augti-64-12-584160]
* balandžio 29 d. [[Diana Nausėdienė]] susitikime [[Dubrovnikas|Dubrovnike]] kalbėjo apie [[švelnioji galia|minkštosios galios]] tinklaveiką. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/nausediene-minkstoji-galia-issaugo-tai-kas-daro-mus-zmonemis-120243746]
* balandžio 28 d. [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninė]] turi gydytojų ir įrangos, bet vaikų skyrius nuostolingas – trūksta pacientų. [https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2909069/mazejant-pacientu-savivaldybiu-laukia-permainos-del-vaiku-skyriu-ligoninese?srsltid=AfmBOooXzIWvgPqGj5P0BtgFV3Pzx1fe7-zx0hp5x2d1piKnX8RyPA-w]
* balandžio 27 d. [[Žemaitija|Žemaitijos]] regione pirmą kartą užfiksuota rudoji meška. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/zemaitijoje-pirma-karta-uzfiksuota-meska-120242651]
[[Vaizdas:Dubravos apyrubė. Įspėjimas.JPG|miniatiūra|Dėl šokiruojančio lankytojų elgesio nyksta unikali [[Dubravos rezervatinė apyrubė]] prie Kauno. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nyksta-unikali-lietuvos-vieta-lankytoju-elgesys-sokiruoja-1630-2684272] ]]
* balandžio 26 d. Klaipėdos uoste daugėja negabaritinių ir sunkiasvorių [[krovinys|krovinių]]. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/laimonas-rimkus-klaipedos-uostas-ir-augantys-negabaritiniai-kroviniai-metas-sisteminiams-sprendimams-120241782]
* balandžio 25 d. [[Nacionalinis miškasodis|Nacionaliniame miškasodyje]] pasodinta daugiau nei 155 tūkst. ąžuolų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/nacionaliniame-miskasodyje-visoje-lietuvoje-pasodinta-daugiau-nei-155-tukst-azuolu-120241971]
* balandžio 24 d. paskelbti geriausi 2025 metų Lietuvos [[Biblioteka|bibliotekininkai]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-geriausi-2025-metu-bibliotekininkai-120241628] 
* balandžio 23 d. 2028 m. Lietuvoje planuojama sukurti bendro bilieto sistemą visų rūšių [[Viešasis transportas|viešajam transportui]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/2028-aisiais-planuojama-idiegti-vieno-bilieto-sistema-visu-rusiu-viesajam-transportui-120241208]
* balandžio 22 d. [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] parodai kuriamas humanoidinis [[robotas]]. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ne-dienos-be-robotikos-kaip-lietuvoje-kuriamas-humanoidas-muziejui-120240612]
* balandžio 21 d. per pusantro mėnesio dingo daugiau nei 2500 prie „Bolt“ [[paspirtukas|paspirtukų]] pritvirtintų [[šalmas|šalmų]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/tukstanciu-salmu-netekusi-bolt-imasi-naujo-sprendimo-120239926]
* balandžio 20 d. Estija neįleis į savo oro erdvę lėktuvų, vykstančių į Maskvos [[Pergalės diena (Gegužės 9)|Pergalės paradą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/i-maskva-susiruosusiam-robertui-fico-zinia-is-estijos-120239161]
* balandžio 19 d. meras ir [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo ministras]] susiginčijo dėl [[Šiaulių oro uostas|Šiaulių oro uosto]] likimo. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/susigincijo-del-lietuvos-oro-uosto-likimo-meras-sako-kad-veikia-blogai-120239086]
* balandžio 18 d. Vilniuje surengta 58-oji fizikų dienos [[FiDi]] eisena. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/vilniuje-tradicija-tapusi-fiziku-dienos-sventes-eisena-120238904]
* balandžio 17 d. prie Molėtų aptiktas neįtikėtinai retas, beveik 20 metų amžiaus [[juodasis gandras]]. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvoje-aptiktas-neitiketinai-retas-paukstis-europoje-tokiu-yra-tik-trys-120238582]
* balandžio 16 d. Seimas atleido Ukrainoje savanoriaujančius lietuvius nuo [[PSD]] įmokų skolų. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ukrainoje-savanoriaujancius-lietuvos-gyventojus-seimas-atleido-nuo-psd-imoku-skolu-120237904]
* balandžio 15 d. Vilniuje veikiantis [[Europos humanitarinis universitetas]] Baltarusijoje laikomas „ekstremistine organizacija“. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/smsm-smerkia-baltarusijos-sprendima-europos-humanitarini-universiteta-paskelbti-ekstremistiniu-120237662]
* balandžio 14 d. Tarptautinis valiutos fondas nekeičia [[Lietuvos ekonomika|Lietuvos ekonomikos]] augimo prognozių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/tvf-nekeicia-siu-metu-lietuvos-ekonomikos-augimo-prognoziu-120237118]
* balandžio 13 d. prasideda „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai, aktualizuojantys [[klasicizmas|klasicizmo]] Europos ženklus Lietuvoje. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/prasideda-lietuvos-muzieju-kelias-paskelbta-nemokamu-renginiu-visoje-lietuvoje-programa-1770-2661540]
* balandžio 12 d. Ukrainoje jau naudojamos privačios [[Oro gynyba|oro gynybos]] sistemos objektų apsaugai nuo dronų. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/verslas-veikia-greiciau-ukrainoje-jau-naudojamos-privacios-oro-gynybos-sistemos-120235998]
* balandžio 11 d. Vilniuje vakare kilo spūstis ''drifteriams'' atidarant „Nightriders public“ sezoną. [https://www.delfi.lt/auto/autonaujienos/sestadienio-vakara-vilniecius-nustebino-didele-spustis-nesuprato-kas-vyksta-120235852]
* balandžio 10 d. Lietuvai perkant [[tankas|tankus]], Estija stabdo 500 mln. vertės [[kovos mašina|kovos mašinų]] įsigijimą, stiprins oro gynybą ir dronų pajėgas. [https://lnk.lt/straipsniai/pasaulyje/lietuva-perka-tankus-o-estija-vietoje-kovos-masinu-investuos-i-apsauga-nuo-dronu/370598]
* balandžio 9 d. [[Kauno menininkų namai]] pirmą kartą Lietuvoje rengia [[slemas|slemo]] duetus. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kauno-menininku-namai-kviecia-i-pirma-karta-lietuvoje-vyksiancius-slemo-duetus-120235052]
* balandžio 8 d. ant Vilniaus televizijos bokšto iškelta [[romų vėliava]]. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/romai-tv-bokste-iskele-savo-veliava-pirmame-plane-demesi-kaustanti-raisa-sarkiene-120234477]
* balandžio 7 d. Lietuvos sunkvežimių tolimųjų [[reisas|reisų]] vežėjai įsitvirtino tarp šešių didžiausių Europos Sąjungos rinkų. [https://www.delfi.lt/auto/laisva-pavara/lietuvos-tolimuju-reisu-sunkvezimiu-rinkos-fenomenas-kaip-tai-pavyko-120233976]
* balandžio 6 d. atsinaujino kalbos apie [[Vilniaus sporto rūmai|Vilniaus sporto rūmų]] likimą. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/sporto-rumu-likimas-pasiulymu-kaip-is-gausybes-rago-120233404]
* balandžio 5 d. Lenkijoje, [[Krynica Zdrujus|Krynica Zdrujuje]] atidarytas apžvalgos bokštas su stikline platforma. [https://www.delfi.lt/keliones/per-europa/lenkijoje-atidarytas-ispudingas-apzvalgos-bokstas-turistus-traukia-stikline-platforma-120231754]
* balandžio 4 d. [[Visaginas]] ir [[Ignalinos atominė elektrinė|atominė elektrinė]] prieš 35 metus galėjo atsidurti Baltarusijoje dėl „skriaudžiamų“ [[Lietuvos rusai|rusakalbių]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/saudyti-reikia-jus-labusus-kaip-sovietai-sieke-is-lietuvos-atimti-visagina-ir-ignalinos-ae-120232719]
* balandžio 3 d. Lukašenka siūlo JAV už 3 mlrd. USD pirkti [[Kalio trąša|kalio trąšų]] kompleksą [[Belaruskalij]], tikėdamasis tranzito per Klaipėdą. [https://www.vz.lt/pramone/2026/04/03/a-lukasenka-siulo-jav-pirkti-kalio-gamykla-tikimasi-kad-tai-atvers-klaipedos-uosto-vartus-582833]
* balandžio 2 d. kino teatras „[[Garsas (kino teatras)|Garsas]]“ grįžta į patalpas menų centre „[[Stasys Museum]]“. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/02/panevezio-stasys-museum-pradeda-veikti-garso-kino-teatras-582915]
* balandžio 1 d. trims rašytojams ir vertėjai skirta trečioji [[Dausų šeimos literatūros premija]]. [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/trecioji-dausu-seimos-lietuviu-literaturos-premija-trims-rasytojams-ir-vertejai-1770-2653946]
* kovo 31 d. [[Alytus|Alytuje]] atsidarys vienintelis [[KFC]] prekės ženklo restoranas [[Dzūkija|Dzūkijoje]]. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/alytuje-atsidarys-kfc-restoranas-120231320]
* kovo 30 d. Kaliningrado srityje, [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|pasienyje su Lietuva]], vėl deginama pernykštė [[žolė]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/kaliningrado-srityje-prie-sienos-su-lietuva-vel-prasidejo-zoles-deginimas-120230789]
* kovo 29 d. [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajone]] į valstybės saugomus [[GPO|gamtos paveldo objektus]] pretenduoja [[Palaukių ąžuolas]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/panevezio-rajone-naujas-gamtos-paveldo-objektas-120230262]
* kovo 28 d. Panevėžyje, [[Vasario 16-osios gatvė (Panevėžys)|Vasario 16-osios gatvėje]] stūksantys apleisti, praeiviams pavojingi pastatai pripažinti turintys kultūros [[Kultūros paveldas|kultūros paveldo]] požymių. [https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-geda-pripazinta-paveldo-vertybe/]
* kovo 28 d. [[Skuodas|Skuode]] pastatytas galimai didžiausias Lietuvoje velykinis [[margutis]]. [https://www.facebook.com/darius.simutis/photos/skuodo-centrin%C4%97je-aik%C5%A1t%C4%97je-montuojamas-galimai-did%C5%BEiausias-velykinis-margutis-li/27006071298993806/]
* kovo 27 d. Vilniuje, [[Valstybinis jaunimo teatras|Jaunimo teatre]] teikiami [[Auksinis scenos kryžius|Auksiniai scenos kryžiai]]. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/valstybiniame-jaunimo-teatre-laureatams-bus-teikiami-auksiniai-scenos-kryziai-n1506837]
* kovo 26 d. Estijos [[laivų statykla]] kuria [[karo laivas|karo laivo]] prototipą dešimčiai Europos šalių. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/estu-imone-kuria-karo-laivo-prototipa-desimciai-europos-saliu-120229151] 
* kovo 25 d. [[FK Žalgiris namų stadionas|Žalgirio namų stadiono]] valdytojas paaiškino, kodėl šiuo metu sporto objektas nėra parduodamas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/dialogo-norejusiems-zalgirio-fanams-stadiono-valdytojo-pastaba-120228331]
* kovo 24 d. [[Laukių ąžuolas]], augantis [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]], išrinktas [[Europos metų medis|Europos metų medžiu]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/europos-metu-medziu-lietuvoje-augantis-azuolas-120228315]
* kovo 24 d. [[Elektrėnų savivaldybė]]je skelbiama ekstremali situacija dėl situacijos [[Kazokiškių sąvartynas|Kazokiškių sąvartyne]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/meras-skelbia-ekstremalia-situacija-elektrenu-savivaldybeje-120228236]
* kovo 23 d. [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčioje]] rasta kelių šimtų metų senumo  sieninė [[tapyba]]. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000687298/simno-baznycioje-rasta-keliu-simtu-metu-sienine-tapyba-kompozicija-tikimasi-sutvirtinti]
* kovo 22 d. klimato aktyvistai ir žalieji surengs protestą prieš Vilniaus planus gilinti [[Neris|Nerį]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/klimato-aktyvistai-ir-zalieji-surengs-protesta-pries-savivaldybes-planus-gilinti-neri-120227159]
* kovo 21 d. Vyriausybė pritarė [[Zarasai|Zarasų]] aplinkkelio statybai. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000684422/vyriausybe-pritare-zarasu-aplinkkelio-statybai]
* kovo 21 d. [[:Kategorija:Lietuvos universitetai|Lietuvos universitetų]] ryšiai su Kinija tampresni nei su Iranu. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/lietuvos-universitetu-rysiai-su-kinija-tampresni-nei-su-iranu-turi-dvisaliu-sutarciu-siuncia-destytojus-120224593]
[[Vaizdas:IFV Vilkas Vilnius military parade.jpg|miniatiūra|Dronų karybos epochoje [[Boxer (šarvuotoji kovinė mašina)|„Boxer-Vilkai“]] atskleidžia savo iki šiol nepažintą potencialą. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/algirdo-bataliono-pavasarinese-pratybose-isbandytas-arsus-vilkas-veiksmingas-ir-pries-dronus-120238511] ]]
* kovo 20 d. [[Giraitės ginkluotės gamykla]] visas [[kulka]]s pradeda gaminti pati. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/giraites-ginkluotes-gamykloje-pristatomi-du-nauji-kulku-gamybos-irenginiai-662-2645410]
* kovo 19 d. JAV naikina [[sankcija]]s Baltarusijos [[trąšos|trąšų]] gamintojams ir bankams. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/19/jav-atsaukia-sankcijas-belaruskalij-baltarusijos-bankams-ir-finansu-ministerijai-582235]
* kovo 18 d. [[Baltijos šalys]] bendrai pirks regioninius traukinius reisams „Rail Baltica“ linijoje. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/18/baltijos-salys-kartu-pirks-regioninius-traukinius-reisams-rail-baltica-veze-vykdyti-582181]
* kovo 17 d. „[[Orlen Lietuva]]“ įpareigota į rinką išleisti 80 000 t [[nafta|naftos]] atsargų. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/17/orlen-lietuva-ipareigota-i-rinka-isleisti-80000-t-naftos-atsargu-582109]
* kovo 16 d.  [[Robertas Kaunas]]: Lietuva nesvarsto siųsti karinių pajėgų į [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/kaunas-lietuva-nesvarsto-siusti-kariniu-pajegu-i-artimuosius-rytus-120224519] 
* kovo 15 d. [[Kultūros ministerija]] siūlo išlaikyti Desovietizacijos komisiją, jos funkcijų neperduoti savivaldai. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2868049/ministerija-siulo-islaikyti-desovietizacijos-komisija-jos-funkciju-neperduoti-savivaldai]
* kovo 14 d. [[San Paulas|San Paule]] atidaryti Brazilijos ir Lietuvos prekybos rūmai, skirti stiprinti [[Brazilijos ir Lietuvos santykiai|šalių tarpusavio ryšius]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/14/san-paule-atidaryti-brazilijos-ir-lietuvos-prekybos-rumai-581981]
* kovo 13 d. Panevėžyje prašo uždrausti futbolo [[fanas|sirgalių]] būgnus ir dūdas. [https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezyje-skundas-del-futbolo-sirgaliu-praso-uzdrausti-bugnus-ir-dudas-120223459]
* kovo 12 d. energetikos ministras: Lietuva galėtų atlaisvinti 80 000 t. [[degalai|degalų]] rezervo. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/03/12/z-vaiciunas-lietuva-galetu-atlaisvinti-80000-t-degalu-rezervo-581898]
* kovo 11 d. pasiektas [[:Kategorija:Lietuvos muziejai|Lietuvos muziejų]] lankomumo rekordas – lankytojų skaičius perkopė 6 mln. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/03/11/lietuviskas-rekordas-lankytoju-skaicius-muziejuose-perkope-6-milijonus-581815]
* kovo 10 d. kariuomenė: Baltarusija didina [[informacija|informacinį]] spaudimą prieš Lietuvą, išnaudoja hibridinius incidentus. [[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2863189/kariuomene-baltarusija-didina-informacini-spaudima-pries-lietuva-isnaudoja-incidentus?srsltid=AfmBOoqgVn_ztWKj32rFB5fmSLAw5L9UvKZvOs8MscTIg_LqRrxCbrSF]
* kovo 9 d. [[Lietuvos studentų krepšinio lyga|Lietuvos studentų krepšinio lygos]] (LSKL) 20 kartų čempionė VDU komanda netaps čempione. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/sensacija-studentu-krepsinyje-baigesi-desimtmeti-trukes-vdu-dominavimas-120221775] 
* kovo 8 d. prasideda „[[Kino pavasaris]]“, kurio programoje numatyta 16 lietuviškų filmų premjerų, seansas [[Lazdynų baseinas|baseine]]. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prasideda-festivalis-kino-pavasaris-programoje-16-lietuvisku-filmu-premjeru-seansas-baseine-56-2637068#:~:text=Lietuvos%20nacionaliniame%20operos%20ir%20baleto%20teatre%20Vilniuje,programoje%20%E2%80%93%2016%20lietuvi%C5%A1k%C5%B3%20film%C5%B3%20premjer%C5%B3%2C%20specialus]
[[Vaizdas:Tiltas per Šyšos upę.jpg|miniatiūra|Šilutėje šurmuliuojama dėl [[Šilutės Geltonasis tiltas|Geltonojo tilto]] ryškios spalvos. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/siluteje-bresta-protestas-del-tilto-spalvos-56-2662966] ]]
* kovo 7 d. lietuvių dėvėti stilingi olimpiniai biatlono [[apranga|kostiumai]] išgirti užsienio šalių žiniasklaidoje. [https://www.delfi.lt/moterys/stilius/olimpiadoje-isgirtas-pogrebnojus-olimpinio-komiteto-vadovei-siulo-pamirsti-senus-nesutarimus-120220533]
* kovo 6 d. Lietuva didina [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančios energetikos pajėgumus]] – pagamins tiek [[elektra|elektros]], kiek pati suvartoja. [https://www.vz.lt/energetika/2026/03/06/energetikos-sektorius-lietuva-gali-tapti-patrauklia-vieta-dideliems-elektros-vartotojams-581632] 
* kovo 5 d. pradėjo groti [[TV3 Group|TV3 grupei]] priklausantis  „[[Radio3]]“, pakeitęs 20 metų veikusią [[radijo stotis|radijo stotį]] „ExtraFM“. [https://kaunas.kasvyksta.lt/verslas/kaune-startavusios-radijo-stoties-extrafm-nebeliko-pradejo-groti-radijas-pakeistu-pavadinimu]
* kovo 5 d. Susisiekimo ministerija paskelbė „Stop kelių gadinimui“ – daugės modernių [[Svarstyklės (prietaisas)|svarstyklių]] sunkvežimiams. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/03/05/rado-byranciu-keliu-siauba-bandys-gelbetis-moderniomis-svarstyklemis-581364] 
* kovo 4 d. [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|JAV ir Irano karas]] dėl pašokusių [[kuras|kuro]] kainų gali tapti atgaiva Lietuvos biudžetui. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/jav-ir-irano-karas-gali-tapti-atgaiva-lietuvos-biudzetui-120219358]
* kovo 3 d. Lietuva yra antra Europoje pagal tai, kiek suvartotos elektros pagamino [[vėjo elektrinė]]s. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuva-antra-europoje-pagal-tai-kiek-suvartotos-elektros-pagamino-vejo-elektrines-sesta-pagal-saules-gamyba-120219200]
* kovo 2 d. [[Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija|Statybos inspekcija]] žada tirti dar vieną skundą dėl G. Nausėdos sklypo [[Pūčkoriai|Pūčkoriuose]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2855238/statybos-inspekcija-zada-tirti-dar-viena-skunda-del-nausedos-sklypo-puckoriuose]
* kovo 1 d. „Rail Baltica“ vystymui planuojama [[visuomenė]]s [[reikmė]]ms paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/ministras-neatmeta-galimybes-uz-rail-baltica-paimamus-sklypus-ir-neturtines-zalos-vertinimas-120218004]
* vasario 28 d. Lietuvos ekspertai, reaguodami į Zelenskio ir Trampo kivirčą, ragina nepasiduoti [[emocija|emocijoms]]. [https://www.delfi.lt/saugu/naujienos/lietuvos-ekspertai-reaguoja-i-zinias-po-zelenskio-ir-trumpo-susitikimo-ragina-nepasiduoti-emocijoms-izvelgia-nepagarba-120090218]
* vasario 27 d. [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas]] pagerbė 2025 metų kilnaus elgesio sporte laureatus. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/nuo-drasaus-poelgio-iki-socialines-iniciatyvos-paskelbti-ir-ivertinti-fair-play-nugaletojai-120217554]
[[Vaizdas:Owl - Duxford August 2009 (3842951237).jpg|miniatiūra|[[Vilniaus knygų mugė]]je gyva pelėda sukėlė klausimų. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/knygu-mugeje-pasirodziusi-peleda-inese-sumaisties-ar-jai-cia-vieta-120219157] ]]
* vasario 26 d. Lietuvos prekybos milžinėse „[[Varlė (įmonė)|Varlė]]“ ir „[[Topo centras|Topo grupė]]“ surengtos [[krata|kratos]], įtariant [[Pridėtinės vertės mokestis|PVM]] grobstymą. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-prekybos-milzinese-varle-ir-topo-grupe-teisesaugos-kratos-itaria-pvm-grobstyma-663-2630102]
* vasario 25 d. [[Kaliningrado sritis|Kaliningradas]] toliau naikina [[Kristijonas Donelaitis|Donelaičio]] atminimą: nukeltas paminklas [[Gumbinė]]s centre. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/02/25/kaliningrado-srities-valdzia-toliau-sluoja-donelaicio-pedsaka-581166]
* vasario 24 d. „[[Žemaitijos pienas]]“ dėl plečiamos veiklos prašo [[Telšiai|Telšiuose]] pakeisti miesto ribas. [https://www.vz.lt/pramone/2026/02/24/zemaitijos-pienas-telsiuose-statys-nauja-cecha-praso-savivaldybes-perbraizyti-miesto-ribas-581120]
* vasario 23 d. [[Lechas Valensa]] apie [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invaziją]]: neatiduoti nė milimetro Ukrainos teritorijos. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/walesa-ukraina-neprivalo-atiduoti-rusijai-ne-milimetro-savo-teritorijos-120215377]
* vasario 22 d. [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]]: jei Lietuva atsigręš į Kiniją, JAV tai pastebės. [https://www.delfi.lt/naujienos/politika/landsbergis-jei-lietuva-atsigres-i-kinija-jav-tai-pastebes-120214162]  
* vasario 21 d. [[Trakai|Trakuose]], [[Galvė]]s ežere dešimtą kartą surengtos tarptautinės žiemos [[plaukimas|plaukimo]] varžybos [[eketė]]je. [https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/trakuose-lietuvos-atviras-ziemos-plaukimo-cempionatas-su-rekordine-1-km-distancija-n1495578]
* vasario 20 d. Lietuvos Seime pasiūlyta įvesti skaitmeninę [[nepilnametystė|pilnametystę]] – 16 metų ribą [[socialiniai tinklai|socialiniams tinklams]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/siulo-neleisti-naudotis-socialiniais-tinklais-vaikams-iki-16-metu-120214254]
* vasario 19 d. Lenkija, reikalui esant, per 48 val. [[Mina (inžinerija)|užminuotų]] sieną su Rusija ir Baltarusija. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/tuskas-lenkija-pasirengusi-uzminuoti-siena-su-rusija-ir-baltarusija-120214090]
* vasario 18 d. per [[Nacionalinis miškasodis|nacionalinį miškasodį]] Šilagiryje (Šakių raj.) sodins ąžuolyną [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] šimtmečiui. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/veidai/bus-sodinamas-siauliu-garbes-piliecio-v-adamkaus-100mecio-azuolynas/387317#goog_rewarded]
* vasario 17 d. Lenkija reikalaus iš Rusijos [[reparacijos|reparacijų]] už nusikaltimus, padarytus šalyje sovietų laikotarpiu. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/lenkija-rengia-ieskini-rusijai-120212800]
* vasario 16 d. vėlų vakarą danguje virš Lietuvos užfiksuotas ryškus [[meteoras|meteoro]] sprogimas. [https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/danguje-virs-lietuvos-ryskus-objekto-sprogimas-is-visos-salies-plusta-vaizdai-120212506]
* vasario 15 d. iš [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] pašalintas ukrainietis [[Vladyslavas Heraskevyčius]] apdovanotas [[Laisvės ordinas (Ukraina)|Laisvės ordinu]]. [https://www.delfi.lt/sportas/ziemos-olimpines-zaidynes/po-diskvalifikacijos-grazi-heraskevyciaus-iniciatyva-120212314]
* vasario 14 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]] pristatytas naujas baterinis traukinys „[[Stadler FLIRT]]“. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/kaune-pristatytas-naujas-baterinis-traukinys-koki-atstuma-jis-gales-iveikti-ir-koks-jo-greitis-120212057]
* vasario 14 d. Lietuvoje siekiama uždrausti [[šuo|šunis]] laikyti pririštus prie [[Šuns būda|būdų]]. [https://www.delfi.lt/projektai/pulsas/poveikis/lietuvoje-siekiama-uzdrausti-sunis-risti-prie-budu-120211304]
* vasario 13 d. [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajono]] taryba atsisakė pervadinti dėl [[pedofilija|pedofilijos]] bausto kardinolo [[Henrikas Gulbinovičius|H. Gulbinovičiaus]] gatves. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2838156/vilniaus-rajono-taryba-atsisake-pervadinti-del-pedofilijos-bausto-gulbinowicziaus-gatves?srsltid=AfmBOor-1ef6PDNkStShZzlh8N-7HuvYqhUX0SuK-qQMmM05nhTL66AN]
* vasario 12 d. [[Vokietijos kariuomenė]] neranda savanorių, norinčių tarnauti [[Brigada (karyba)|brigadoje]], kuri bus dislokuota Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/po-informacijai-apie-brigados-issukius-merzo-pazadas-nausedai-120211363]
* vasario 11 d. [[Lietuvos romai|Lietuvos romų]] bendruomenės pirmininkas su nerimu laukia artėjančių [[užgavėnės|užgavėnių]] su „čigonais“. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/del-esa-zeidziancio-kreipinio-pasisakes-istvanas-kvikas-sukele-arsias-diskusijas-120210771] 
* vasario 10 d. [[Šėtos bažnyčia|Šėtos parapijos]] klebonas tęsia principinę kovą dėl bažnyčioms užkrautų mokesčių. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/setos-klebono-siuolaikinis-kryziaus-zygis-dar-nesibaige-o-ministerijos-sako-ir-taip-turite-nuolaidu-120210004]
* vasario 9 d. po [[Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija|atsijungimo nuo „Brell žiedo“]], Lietuva siekia metais paankstinti „[[Harmony Link]]“ įrengimą su Lenkija. [https://www.delfi.lt/verslas/energetika/vaiciunas-metais-paankstine-harmony-link-sukurtume-naudu-lietuvos-ir-lenkijos-vartotojams-120209572]
* vasario 8 d. kritikuojamas [[Vilniaus knygų mugė|Knygų mugės]] sprendimas nesuteikti sveikinimo žodžio prezidentui Gitanui Nausėdai. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/ministre-kritikuoja-knygu-muges-organizatoriu-sprendima-del-nausedos-buvo-grazi-tradicija-120209067]
* vasario 7 d. „[[Palangos stinta|Palangos Stintoje 2026]]“ prekeiviai siūlė [[stinta]]s 1,5 karto brangiau, nei prieš metus. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/oficialiai-atidarytas-festivalis-palangos-stinta-2026-stintos-1-5-karto-brangesnes-nei-pernai-120208976]
* vasario 6 d. nepaisant I. Ruginienės kritikos, [[Taivano atstovybė Lietuvoje|Taivaniečių atstovybė]] žada toliau bendradarbiauti su Lietuva. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/taivanieciu-atstovybe-tesiame-glaudu-bendradarbiavima-su-lietuva-120208842]
* vasario 5 d. Baltarusijos opozicijos lyderė [[Sviatlana Cichanouskaja]] nebuvo išvaryta iš Vilniaus. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/budrys-cichanouskaja-nebuvo-isvaryta-is-vilniaus-120208347]
* vasario 4 d. Latvija ir Estija siūlo pradėti dialogą su Putinu, kartu išlaikant Rusijos izoliaciją ir [[sankcija]]s. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/latvija-ir-estija-siulo-pradeti-tiesiogini-dialoga-su-putinu-120207791] 
* vasario 3 d. [[Valstybinė miškų tarnyba|Miškų tarnyba]]: ši [[žiema]] su daug [[sniegas|sniego]] ir šalčiais [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškams]] labai naudinga. [https://www.delfi.lt/grynas/gamta/pasake-kodel-lietuvos-miskams-tokia-ziema-tikra-dovana-120204873]
* vasario 2 d. [[Daugpilis|Daugpilio]] regioninė [[ligoninė]] atleido beveik 50 darbuotojų, turinčių Rusijos ir Baltarusijos pasus. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/daugpilio-ligonine-atleido-beveik-50-darbuotoju-turinciu-rusijos-ir-baltarusijos-pasus-120206555]
* vasario 1 d. Lietuvos vardas plačiai minimas su [[Jeffrey Epstein|Jeffrey Epstein]] siejamoje baudžiamojoje byloje. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/epsteino-bylos-dokumentuose-minimas-lietuvis-valdas-petreikis-kas-ji-siejo-su-seksualiniu-nusikalteliu-120205996]
* sausio 31 d. Kėdainiuose oficialiai atidaryta [[Lietuvos kultūros sostinė]]. [https://www.etaplius.lt/gyvenimas/kultura/sestadienio-vakara-vyks-kedainiai-lietuvos-kulturos-sostine-2026-atidarymo-renginys/385318]
* sausio 31 d. po dviejų metų pertraukos surengtos tradicinės [[Sartų lenktynės|Sartų žirgų lenktynės]]. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2823011/dusetose-po-dveju-metu-pertraukos-istorines-zirgu-lenktynes?srsltid=AfmBOopFvktperO7bQghOsXCeY96cxH_v4X59ArrpAhfQ5RUR9udg4Nl]
* sausio 30 d. [[ledas]] padengė ketvirtadalį [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] – 90 tūkst. km² iš bendro 377 tūkst. km² ploto. [https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/ketvirti-baltijos-juros-dengia-ledas-120205738]
* sausio 29 d. Rusijos [[opozicija (politika)|opozicijos]] veikėjo [[Leonidas Volkovas|Leonido Volkovo]] gyvenimas Lietuvoje grėsmės nekelia. [https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/volkovas-gali-likti-lietuvoje-institucijos-nenustate-gresmiu-po-skandalingu-opozicionieriaus-pasisakymu-n1489910]
* sausio 28 d. [[Juozas Statkevičius]] nustebo nepakviestas į vakarienę su [[Danijos karalius|Danijos karaliene]], kurią pažįsta jau 20 metų – kūrė jai įvaizdį. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/statkevicius-sureagavo-i-paaiskinima-kodel-nebuvo-pakviestas-i-susitikima-su-danijos-karaliais-tik-tiek-islemeno-120204666]
* sausio 27 d. privataus [[švietimas|švietimo]] rinkos senbuviams sukėlė nerimą „[[Tesonet]]“ planai investuoti į šią sritį. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/kiek-reikia-uzdirbti-kad-leistum-vaika-i-privacia-mokykla-ir-universiteta-120203283]
* sausio 26 d. iš Airijos per [[Dublino oro uostas|Dublino oro uostą]] buvo deportuoti 16 Lietuvos piliečių. [https://www.delfi.lt/naujienos/kriminalai/is-airijos-i-lietuva-deportuota-16-lietuviu-juos-lydejo-gausios-pareigunu-pajegos-120203457]
* sausio 25 d. [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Prezidentūra]] ragina populiarinti [[vokiečių kalba|vokiečių kalbą]]. [https://www.delfi.lt/naujienos/svietimas/prezidenturai-raginant-populiarinti-vokieciu-kalba-svietimo-ministerija-tikina-matome-tai-daugiakalbystes-kontekste-120202950]
* sausio 24 d. UEFA [[Futsalas|futsalo]] čempionatas Kaune: Armėnijos rinktinė su 8 „[[armėnai]]s“ iš Rusijos, čekai su „ČSSR“ simbolika.   [https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/24/sportas/zalgirio-arenoje-apsilankes-kaunietis-ar-sis-uzrasas-nekvepia-meslu/]
* sausio 23 d. sunkiaatletis [[Aurimas Didžbalis]] šokiruotas dėl teigiamo [[dopingas|dopingo]] testo prieš 10 metų. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/man-sokas-zinios-apie-dopinga-pritrenktas-didzbalis-nezino-ka-darys-toliau-120202439]
* sausio 22 d. 15 migrantų be dokumentų ir bagažo Vilniuje pateko į lėktuvą skristi į [[Hamburgas|Hamburgą]]. [https://www.delfi.lt/verslas/transportas/migrantai-be-dokumentu-vilniuje-pateko-i-lektuva-kaip-tai-nutiko-120201996]
* sausio 21 d. [[Europos parlamentas]] diskutuoja dėl mėginimo užgrobti [[Visuomeninis transliuotojas|nacionalinį transliuotoją]] ir grėsmės [[demokratija]]i Lietuvoje. [https://www.delfi.lt/tv/aktualijos/tiesiogiai-ep-diskusija-del-gresmes-demokratijai-lietuvoje-120201397]
* sausio 20 d. Lietuvos [[biatlonas|biatlonininkai]] olimpinėse žaidynėse dėvės lietuvišką aprangą. [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/pristatyta-lietuvos-biatlonininku-apranga-olimpinems-zaidynems-120200961]
* sausio 19 d. per [[Edita Mildažytė|Editos Mildažytės]] knygos pristatymą Kauno bibliotekoje netelpantys svečiai apsistumdė su organizatoriais. [https://www.delfi.lt/veidai/zmones/po-apsistumdymo-mildazytes-vakare-kaune-aistis-mickevicius-pasidalino-ka-isvydo-120200294]
[[Vaizdas:WP25 potential birthday logo-it.svg|miniatiūra|[[Vikipedija]]i sukako 25.]]
* sausio 18 d.  „[[Verslo žinios]]e“ prisimintas [[Vikipedija|Vikipedijos]] 25-metis, su nerimu pasitinkant [[DI]] amžių. [https://www.vz.lt/inovacijos/2026/01/18/25-aji-gimtadieni-paminejusi-wikipedia-di-amziu-pasitinka-su-nerimu-579342]
* sausio 17 d. „[[Eurostat]]“ populiacijos raidos prognozėmis, 2040 m. Lietuva bus ketvirta seniausia visuomenė ES. [https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/lietuva-europoje-arteja-prie-rekordo-bet-jis-nedziugins-120198531]
* sausio 16 d. paaiškėjo reali [[Rūdninkų karinis poligonas|Rūdininkų karinio miestelio]] statybų kaina. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/16/dienos-akcentai-reali-rudininku-karinio-miestelio-statybu-kaina-ir-uzbaigtas-marijampoles-pieno-konservu-sandoris-579318]
* sausio 15 d. [[Rokiškis]] paskelbtas 2026 m. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] dienų sostine. [https://grokiskis.lt/laisvalaikis/kultura-susitikimai-jubiliejai-tradicijos-ir-ypatingos-naujienos] 
* sausio 14 d. [[KAM]] pradėjo konsultacijas [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]] su vietos gyventojais dėl steigiamo poligono. [https://kam.lt/pradedamos-individualios-konsultacijos-kapciamiescio-gyventojams-del-poligono-steigimo-skelbiamos-papildomos-susitikimu-datos/]
* sausio 13 d. [[Raimondas Paulas|Raimondui Paului]] švenčiant 90-metį, pasirodė jo naujas muzikos albumas – „Neįvykęs koncertas“. [https://www.delfi.lt/veidai/uzsienio-zvaigzdes/raimondui-paului-90-maestro-ir-toliau-stebina-muzikiniais-sedevrais-120197467]
* sausio 12 d. [[Paulius Motiejūnas|Pauliaus Motiejūno]] vadovaujama organizacija į [[NBA]] nusiuntė laišką su grasinimu galimomis teisinėmis priemonėmis. [https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/konfliktas-stipreja-eurolyga-ispejo-nba-del-galimu-teisiniu-veiksmu-120197351]
* sausio 11 d. demonstrantai Vilniaus [[Katedros aikštė]]je palaiko [[Iranas|Irano]] protestuotojus prieš savo vyriausybę. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2803056/vilniaus-centre-protestas-uz-irano-laisve]
* sausio 11 d. [[Europos Komisija]] atrinko 250 aštuoniolikmečių lietuvių keliauti nemokamai Europos traukiniais. [https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/tarp-nemokamai-po-europa-traukiniais-keliauti-galesianciu-astuoniolikmeciu-250-lietuviu-120196716]
[[Vaizdas:Coat of arms of Cyprus (2006).svg|miniatiūra|Pirmininkavimą ES pradėjo [[Kipras]]. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/11/infografika-pirmininkavima-es-pradejes-kipras-579008] ]]
* sausio 10 d. Lietuvos 12% [[pensija|pensijų]] atotrūkis tarp vyrų ir moterų atrodo geriu, nei Šveicarijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. [https://www.vz.lt/finansai/2026/01/10/12-pensiju-atotrukis-lietuva-atrodo-gerai-579043]
* sausio 9 d. Lietuva kreipėsi į Ukrainą, kad ji vykdytų nuosprendį [[Sausio 13-osios aukos|Sausio 13-osios]] byloje nuteistam A. Radkevičiui. [https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2026/01/09/lietuva-praso-ukrainos-vykdyti-nuosprendi-sausio-13-osios-byloje-nuteistam-a-radkeviciui-579035]
* sausio 8 d. Ukrainoje parduodamas buvusio Ukrainos ekonomikos ministro, verslininko [[Aivaras Abromavičius|Aivaro Abromavičiaus]] verslas. [https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/abromavicius-ukrainoje-parduoda-agro-region-grupe-skelbia-ziniasklaida-120195794]
* sausio 7 d. Šiaulių „[[Pietinia kronikas]]“ turi tęsinį, kurį pasakoja mergina Edita iš ''Pietinia''. [https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/01/07/naujas-r-kmitos-romanas-gyvenimas-siauliu-pietinia-editos-zvilgsniu-578933] 
* sausio 6 d. [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvare]] paskelbti geriausi [[tautodailė|tautodailininkai]] – [[medžio drožyba|drožėjas]], [[Liaudies instrumentų orkestras|liaudies instrumentų]] meistras ir [[Velykų margučiai|margučių]] margintoja. [https://alkas.lt/2026/01/08/karunuota-meistryste-triju-karaliu-diena-paskelbti-geriausi-metu-tautodailininkai/]
* sausio 6 d. technologijų centras „[[Teltonika]]“ Kaune sukurs 500 [[darbo vieta|darbo vietų]]. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teltonikos-technologiju-centras-kaune-sukurs-apie-500-darbo-vietu-663-2595500]
* sausio 5 d. galimai nutrauktas Lietuvą ir Latviją jungiantis jūrinis [[ryšiai|ryšių]] kabelis, valdomas švedų „Arelion“. [https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2797165/vilmantas-vitkauskas-kabelis-baltijos-juroje-tikriausiai-buvo-nutrauktas?srsltid=AfmBOoowco7nNrrmdPtAxrHIOFMkRhQQ9PH7NAVxfz5HvpNWdAh0_rIJ]
* sausio 4 d. neranda pirkėjo, bet rado valdytoją aukščiausiam [[Ryga|Rygos]] pastatui „[[Zunda Towers]]“. [https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2026/01/04/neranda-pirkejo-bet-rado-valdytoja-auksciausiam-rygos-pastatu-kompleksui-578701]
* sausio 3 d. Lietuva, kaip ir [[ES]], nepripažįsta [[Venesuela|Venesuelos]] valdžios [[Legitimumas|legitimumo]]. [https://www.regionunaujienos.lt/urm-lietuva-kaip-ir-es-nepripazista-venesuelos-valdzios-legitimumo/]
* sausio 2 d. [[Lenkijos geležinkeliai]] pirks 20 elektrinių traukinių, galinčių išvystyti iki 320 km/h greitį. [https://www.vz.lt/logistika-ir-transportas/2026/01/02/lenkija-pirks-20-elektriniu-traukiniu-galinciu-isvystyti-iki-320-kmh-greiti-578771]
* sausio 1 d. minint [[Lietuvos vėliavos diena|Lietuvos vėliavos dieną]], [[Gedimino pilis|Gedimino pilies]] bokšto vėliava bus perduoda Šakių rajono [[Kudirkos Naumiesčio gimnazija]]i. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-gedimino-pilies-boksto-veliava-bus-perduota-kudirkos-naumiescio-vinco-kudirkos-gimnazijai-56-2593292]

&lt;span style=&quot;background:#ffffff;position:absolute;top:-50px; left:-70px;z-index:-3&quot;&gt;[[Image:Wikipedia-logo-v2-ka (Ukraine colors).svg|50px]]&lt;br&gt;[[Image:Wikipedia-logo-for-Ukraine.png|50px]]&lt;/span&gt;</text>
      <sha1>lsazqzv4j58dqacdq7d965zz65oalc1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sąrašas:Lietuvos futbolo rinktinės Baltijos taurės rungtynės</title>
    <ns>104</ns>
    <id>597170</id>
    <revision>
      <id>7851974</id>
      <parentid>7840477</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:18:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <origin>7851974</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28928" sha1="tgge9b6cg6wcakpcjgmfwmyvqbhabiz" xml:space="preserve">Visos [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]]s rungtynės [[Baltijos taurė]]s turnyruose.

{{horizontal TOC}}

== 2026 m. ==

Į turnyrą buvo pakviesta Farerų rinktinė. Pusfinalių poros buvo paskirstytos burtų būdu. 
----
{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = '''pusfinalis'''
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|LAT|1}}
|score = 1–1
|goals1 = [[Armandas Kučys]] {{goal|28}}
|goals2 = [[Maksims Toņiševs]] {{goal|60}}
|stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 7789
|referee = {{vlv|EST}} Joonas Jaanotivs
|penaltyscore = 5–4 
|penalties1 = [[Edgaras Utkus]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Gvidas Gineitis]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Armandas Kučys]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Lukas Michelbrink]] {{penmiss2}} &lt;br&gt; [[Arvydas Novikovas]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Motiejus Burba]] {{pengoal}}
|penalties2 = [[Marko Rezga]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Martins Kigurs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Deniss Melniks]] {{penmiss2}} &lt;br&gt; [[Andrejs Ciganiks]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Aleksejs Saveljevs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Kristers Penkevics]] {{penmiss2}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/latvia-WC2jLpW4/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = '''Finalas'''
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|EST|1}}
|score = 
|goals1 = 
|goals2 = 
|stadium = [[Talinas]]
|attendance = 
|referee = 
|report = 
}}
----

== 2024 m. ==

Į turnyrą buvo pakviesta Farerų rinktinė. Pusfinalių poros buvo paskirstytos burtų būdu. 
----
{{Footballbox
|date={{data|2024|6|8}}
|time=16:00
|round='''pusfinalis'''
|team1={{fut|LVA|2}}
|score=0–2
|report=[https://www.sofascore.com/lithuania-latvia/gUbsBVb#id:12069039]
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=
|goals2= [[Armandas Kučys|Kučys]] {{goal|49}}&lt;br&gt;[[Artūr Dolžnikov|Dolžnikov]] {{goal|72}}
|stadium=[[Liepojos Daugavos stadionas|Dauguvos stadionas]], [[Liepoja]]
|penalties1=
|penaltyscore=
|penalties2=
|attendance=
|referee={{flagicon|EST}} Juri Frischer
}}
----
{{Footballbox
|date={{data|2024|6|11}}
|time=19:00
|round='''Finalas'''
|team1={{fut|LTU|2}}
|score=1–1
|report=
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1= [[Giedrius Matulevičius|Matulevičius]] {{goal|84}}
|goals2= [[Mark Anders Lepik|Lepik]] {{goal|82}}
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], Kaunas
|penalties1= [[Justas Lasickas|Lasickas]] {{Penmiss}}&lt;br&gt;[[Fedor Černych|Černych]] {{Penmiss}}&lt;br&gt;[[Artemijus Tutyškinas|Tutyškinas]] {{Pengoal}}&lt;br&gt;[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{Pengoal}}&lt;br&gt;[[Linas Klimavičius|Klimavičius]] {{Pengoal}}
|penaltyscore=3–4
|penalties2= {{Pengoal}} [[Karol Mets|Mets]]&lt;br&gt;{{Pengoal}} [[Mark Anders Lepik|Lepik]]&lt;br&gt;{{Pengoal}} [[Kevor Palumets|Palumets]]&lt;br&gt;{{Penmiss}} [[Erik Sorga|Sorga]]&lt;br&gt;{{Pengoal}} [[Martin Vetkal|Vetkal]]
|attendance=
|referee={{flagicon|LVA}} Andris Treimanis
}}
----

== 2022 m. ==

Į turnyrą buvo pakviesta Islandijos rinktinė. Pusfinalių poros buvo paskirstytos burtų būdu. Lietuva užėmė IV vietą.

----
{{Footballbox
|date={{data|2022|11|16}}
|time=
|round='''pusfinalis'''
|team1={{fut|LTU|2}}
|score=0–0&lt;br&gt;(prat.)
|report=[https://www.sportas.lt/naujiena/466909/baltijos-taures-pusfinalis-lietuva-islandija-apzvalga Apžvalga]
|team2={{fut|ISL|1}}
|goals1=
|goals2=
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|penalties1=
[[Edvinas Girdvainis|Girdavinis]] {{pengoal}}&lt;br&gt;
[[Gvidas Gineitis|Gineitis]] {{pengoal}}&lt;br&gt;
[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{pengoal}}&lt;br&gt;
[[Paulius Golubickas|Golubickas]] {{pengoal}}&lt;br&gt;
[[Rolandas Baravykas|Baravykas]] {{pengoal}}&lt;br&gt;
[[Natanas Žebrauskas|N.Žebrauskas]] {{penmiss}}
|penaltyscore=5–6
|penalties2=
{{pengoal}} [[Andri Guðjohnsen|Guðjohnsen]]&lt;br&gt;
{{pengoal}} [[Stefán Teitur Þórðarson|Þórðarson]]&lt;br&gt;
{{pengoal}} [[Arnór Sigurðsson|Sigurðsson]]&lt;br&gt;
{{pengoal}} [[Mikael Anderson|Anderson]]&lt;br&gt;
{{pengoal}} [[Sverrir Ingi Ingason|Ingason]]&lt;br&gt;
{{pengoal}} [[Aron Elís Þrándarson|Þrándarson]]
|attendance=
|referee={{flagicon|LVA}} Andris Treimanis
}}
----
{{Footballbox
|date={{data|2022|11|19}}
|time= 16:00
|round='''dėl 3-os vietos'''
|team1={{fut|LTU|2}}
|score=0–2
|report=
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=
|goals2={{goal|65}} [[Sergei Zenjov|Zenjov]]&lt;br&gt;{{goal|89}} [[Rasmus Peetson|Peetson]]
|stadium= [[A. Le Coq Arena]], [[Talinas]]
|attendance=
|referee={{flagicon|LVA}} Vitālijs Spasjoņņikovs
}}

== 2021 m. ==

Turnyras buvo numatytas 2020 m., tačiau dėl [[COVID-19]] pandemijos buvo atidėtas. Lietuva užėmė III vietą.
----
{{Footballbox
|date={{data|2021|6|1}}
|time=19:00
|team1={{fut|LTU|2}}
|score=0–1
|report=[http://lietuvosfutbolas.lt/nacionalines-rinktines/vyru/ Lietuvosfutbolas.lt] &lt;br/&gt; [https://alyga.lt/naujiena/baltijos-taures-starte-pralaimejimas-estams/7127 Alyga.lt] &lt;br/&gt; [http://jalgpall.ee/koondis/1/mangud/protocol/2426 Jalgpall.ee]
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=
|goals2=[[Henri Anier|Anier]] {{goal|59}}
|stadium= [[LFF stadionas]], [[Vilnius]]
|location= 
|attendance=
|referee={{flagicon|LVA}} Aleksandrs Anufrijevs  
}}
* Lietuvos rinktinės sudėtis: [[Tomas Švedkauskas]], [[Egidijus Vaitkūnas]], [[Edvinas Girdvainis]], [[Markas Beneta]], [[Saulius Mikoliūnas]], [[Domantas Šimkus]], [[Martynas Dapkus]] (69 min. [[Ovidijus Verbickas]]), [[Justas Lasickas]] (59 min. [[Fiodoras Černychas]]), [[Tautvydas Eliošius]] (46 min. [[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]]), [[Arvydas Novikovas]], [[Karolis Laukžemis]] (69 min. [[Deimantas Petravičius]]).
----
{{Footballbox
|date={{data|2021|6|4}}
|time=19:00
|team1={{fut|LAT|2}}
|score=3–1
|report=[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/latvija-lietuva-9806875/ Lietuvosfutbolas.lt] &lt;br/&gt; [https://lff.lt/news/12224/lietuvos-rinktine-isvykoje-neprilygo-latvijai/ Lff.lt] &lt;br/&gt; [http://jalgpall.ee/koondis/1/mangud/protocol/2432 Jalgpall.ee]
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=[[Markas Beneta]] {{own goal|37}} &lt;br/&gt; [[Eduards Emsis]] {{goal|69}} &lt;br/&gt; [[Roberts Uldriķis]] {{goal|85}}
|goals2= {{goal|67}} [[Paulius Golubickas]]
|stadium= [[Rygos Daugavos stadionas]]
|attendance=
|referee={{flagicon|EST}} Juri Frischer
}}

== 2018 m. ==

Lietuva turnyre užėmė III vietą.
----
{{Footballbox
|date=[[2018]] m. [[gegužės 30]] d.
|time=19:00 ([[UTC+3]])
|team1={{fut|EST|2}}
|score=2–0
|report=[https://int.soccerway.com/matches/2018/05/30/europe/baltic-cup/estonia/lithuania/2750756/ Soccerway.com] &lt;br/&gt; [https://lff.lt/news/lietuvos-rinktine-nesekme-startavo-baltijos-taureje/ Lff.lt]
|team2={{fut|LTU|1}}
[[Henrik Ojamaa|Ojamaa]] {{goal|23}}&lt;br&gt;[[Mattias Käit|Käit]] {{goal|42}}
|stadium=[[Rakverės miesto stadionas]], [[Rakverė]]
|attendance=1460
|referee={{flagicon|Latvia}} Andris Treimanis
}}
----
{{Footballbox
|date=[[2018]] m. [[birželio 5]] d.
|time=19:00 ([[UTC+3]])
|team1={{fut|LTU|2}}
|score=1–1
|report=[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/05/europe/baltic-cup/lithuania/latvia/2750758/ Soccerway.com] &lt;br/&gt; [https://lff.lt/news/baltijos-taures-finise-lietuvos-ir-latvijos-lygiosios/ Lff.lt]
|team2={{fut|LAT|1}}
|goals1=[[Karolis Laukžemis|Laukžemis]] {{goal|86}}
|goals2=[[Kaspars Dubra|Dubra]] {{goal|46}}
|stadium=[[LFF stadionas]], [[Vilnius]]
|attendance=
|referee={{flagicon|EST}} Kristo Tohver
}}
----

== 2016 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{Footballbox
| date= 2016 m. gegužės 29 d.
| time=16:00&lt;br&gt;([[UTC+3]])
| team1={{fut|LTU|2}}
| score=2–0
| report=[http://int.soccerway.com/matches/2016/05/29/europe/baltic-cup/lithuania/estonia/2173074/?ICID=PL_MS_01 Ataskaita]
| team2={{fut|EST|1}}
| goals1=[[Nerijus Valskis|Valskis]] {{goal|30}}&lt;br/&gt;[[Fiodor Černych|Černych]] {{goal|45}}
| goals2=
| stadium=[[Klaipėdos centrinis stadionas]], [[Klaipėda]]
| attendance=3700
| referee=Aleksandrs Anufrijevs ({{flag|LVA}})
}}
----
{{Footballbox
| date=  2016 m. birželio 1 d.
| time=19:30&lt;br&gt;([[UTC+3]])
| team1={{fut|LAT|2}}
| score=2–1
| report=[http://int.soccerway.com/matches/2016/06/01/europe/baltic-cup/latvia/lithuania/2173238/?ICID=PL_MS_02 Ataskaita]
| team2={{fut|LTU|1}}
| goals1=[[Artūrs Zjuzins|Zjuzins]] {{goal|51}}&lt;br/&gt;[[Artjoms Rudņevs|Rudņevs]] {{goal|72}}
| goals2=[[Fiodor Černych|Černych]] {{goal|84}}
| stadium=[[Dauguvos stadionas]], [[Liepoja]]
| attendance=
| referee=Roomer Tarajev ({{flag|EST}})
}}
----

== 2014 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{Footballbox
|date = 2014 gegužės 29 d.
|time = 17:00 ([[UTC+3]])}
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 1–0
|report = [https://eu-football.info/_match.php?id=1423 Ataskaita]
|team2 = {{fut|FIN|1}}
|goals1 = [[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|42}}
|goals2 =
|stadium = [[Ventspilio olimpinis stadionas]], [[Ventspilis]]
|attendance = 631
|referee = {{flagicon|LVA}} Vadims Direktorenko 
}}
----
{{Footballbox
|date =  2014 gegužės 31 d.
|time = 20:00 ([[UTC+3]])
|team1 = {{fut|LVA|2}}
|score = 1–0
|report = [https://eu-football.info/_match.php?id=1494 Ataskaita]
|team2 = {{fut|LTU|2}}
|goals1 = [[Nauris Bulvītis|Bulvītis]] {{goal|6}}
|goals2 =
|stadium = [[Dauguvos stadionas]], [[Liepoja]]
|attendance = 2300
|referee = {{flagicon|EST}} [[Kristo Tohver]] 
}}
----

== 2012 m. ==

Į turnyrą buvo pakviesta Suomijos rinktinė. Pusfinalių poros buvo paskirstytos burtų būdu. Lietuva užėmė IV vietą.
----
{{footballbox
|date= [[2012]] m. [[birželio 1]] d.
|time= 17:30
|round=pusfinalis
|team1={{fut|LVA|2}}
|report= [http://jalgpall.ee/news.php?st=style_fp.css&amp;news_id=3841 Ataskaita]
|score= 5 – 0
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Aleksandrs Cauņa|Cauņa]] {{goal|13|11 m}}&lt;br&gt;[[Edgars Gauračs|Gauračs]] {{goal|17}}, {{goal|48}}&lt;br&gt;[[Aleksejs Višņakovs|Višņakovs]] {{goal|36}}&lt;br&gt;[[Vitālijs Smirnovs|Smirnovs]] {{goal|80}}
|goals2=
|stadium= [[Võru stadionas]], [[Veru]]
|attendance=  125
|referee= Mattias Gestranius ({{flag|FIN}}) }}
----
{{footballbox
|date= [[2012]] m. [[birželio 3]] d.
|time=  16:30
|round=dėl III vietos
|team1={{fut|EST|2}}
|report= [http://jalgpall.ee/news.php?st=style_fp.css&amp;news_id=3852 Ataskaita]
|score=  1 – 0
|team2= {{fut|LTU|1}}
|goals1=   [[Vladimir Voskoboinikov|Voskoboinikov]] {{goal|18}}
|goals2=  
|stadium= [[Tamme stadionas]], [[Tartu]]
|attendance=  1094
|referee= Hannes Kaasik ({{flag|EST}}) }}
----

== 2010 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{footballbox
|date= 2010 m. birželio 18 d.
|time= 18:10
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.futbolinis.lt/content/match/10618/en Ataskaita]
|score= 0 – 0
|team2={{fut|LVA|1}}
|goals1=  
|goals2=
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 1000
|referee= Hannes Kaasik ({{flag|EST}}) }}
----
{{footballbox
|date= 2010 m. birželio 20 d.
|time= 18:10
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=[http://www.futbolinis.lt/content/match/10619/en Ataskaita]
|score= 2 – 0
|team2={{fut|EST|1}}
|goals1=  [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|31|11 m}}&lt;br /&gt;[[Artūras Rimkevičius|Rimkevičius]] {{goal|90+2}}
|goals2=
|stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance= 600
|referee= Andrejs Sipailo ({{flag|LVA}}) }}
----

== 2008 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{footballbox
|date= [[2008]] m. [[gegužės 31]] d.
|time=  
|team1={{fut|EST|2}}
|report=  
|score= 0 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  
|goals2=[[Valerijus Mižigurskis|Mižigurskis]] {{goal|89}}
|stadium= [[Sluokos stadionas]], [[Jūrmala]]
|attendance=  1300
|referee= Roman Lajuks ({{flag|LVA}}) }}
----
{{footballbox
|date= [[2008]] m. [[birželio 1]] d.
|time=  
|team1={{fut|LVA|2}}
|report=  
|score= 2 – 1
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1=  [[Kaspars Gorkšs|Gorkšs]] {{goal|56}}&lt;br&gt;[[Vidas Alunderis|Alunderis]] {{goal|77|į.s.v.}}
|goals2= [[Ričardas Beniušis|Beniušis]] {{goal|81}}
|stadium= [[Skonto stadionas]], [[Ryga]]
|attendance=  3330
|referee=Sten Kaldma ({{flag|EST}}) }}
----

== 2005 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Football box 
|date = 2005 gegužės 21 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 2–0
|report =
|team2 = {{fut|LVA|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Kaunas]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 2003 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{footballbox
|date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.
|time=  
|team1={{fut|EST|2}}
|report=  
|score= 1 – 5
|team2={{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} 
|goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|D.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} &lt;br&gt; [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} &lt;br&gt; [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} &lt;br&gt; [[Edgaras Česnauskis|E.&amp;nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}}
|stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]]
|attendance=  1500
|referee= Martin Ingvarsson ({{flag|SWE}}) }}
----
{{footballbox
|date= [[2003]] m. [[liepos 4]] d.
|time=  
|team1={{fut|LTU|2}}
|report=  
|score= 1 – 2
|team2={{fut|LVA|1}}
|goals1 = [[Tomas Tamošauskas|Tamošauskas]] {{goal|73}}
|goals2 = [[Juris Laizāns|Laizāns]] {{goal|28}} &lt;br&gt; [[Andrejs Rubins|Rubins]] {{goal|32}} 
|stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]]
|attendance=  500
|referee= [[Peter Fröjdfeldt]] ({{flag|SWE}}) }}
----

== 2001 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{footballbox
|date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.
|time = 18:30 
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 5 – 2
|report = 
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} &lt;br&gt; [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} &lt;br&gt; [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} &lt;br&gt; [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} &lt;br&gt; [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} 
|goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} &lt;br&gt; [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} 
|stadium = [[Dauguvos stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 500
|referee = Roman Lajuks ({{flag|LAT}}) 
}}
----
{{footballbox
|date = [[2001]] m. [[liepos 5]] d.
|time = 18:30 
|team1 = {{fut|LAT|2}}
|score = 4 – 1
|report = 
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Andrejs Rubins|Rubins]] {{goal|45}} &lt;br&gt; [[Marian Pahars|Pahars]] {{goal|52}} &lt;br&gt; [[Oļegs Blagonadeždins|Blagonadeždins]] {{goal|84}} &lt;br&gt; [[Vladimirs Koļesņičenko|Koļesņičenko]] {{goal|89}}
|goals2 = [[Nerijus Barasa|Barasa]] {{goal|12}} 
|stadium = [[Dauguvos stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 4000
|referee =  Sten Kaldma ({{flag|EST}}) 
}}
----

== 1998 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{footballbox
|date = [[1998]] m. [[balandžio 21]] d.
|time = 
|team1 = {{fut|LAT|2}}
|score = 1 – 2
|report = 
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Igors Sļesarčuks|Sļesarčuks]] {{goal|87}}
|goals2 = [[Igors Stepanovs|Stepanovs]] {{goal|20|į.s.v.}} &lt;br&gt; [[Irmantas Stumbrys|Stumbrys]] {{goal|71}} 
|stadium = [[Dauguvos stadionas (Liepoja)|Dauguvos stadionas]], [[Liepoja]]
|attendance = 2500
|referee = Sten Kaldma ({{flag|EST}}) 
}}
----
{{footballbox
|date = [[1998]] m. [[birželio 28]] d.
|time = 
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 0 – 0
|report = 
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 = 
|goals2 = 
|stadium = [[Viljandžio miesto stadionas]], [[Viljandis]]
|attendance = 400
|referee =  Roman Lajuks ({{flag|LAT}}) 
}}
----

== 1997 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox 
|date = 1997 liepos 9 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 2–1
|report =
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Vilnius]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1997 liepos 11 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 1–0
|report =
|team2 = {{fut|LVA|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Vilnius]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1996 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox 
|date = 1996 liepos 8 d.
|time =
|team1 = {{fut|LVA|2}}
|score = 1–2
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Narva]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1996 liepos 9 d.
|time =
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 1–1
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Narva]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1995 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{Footballbox 
|date = 1995 gegužės 20 d.
|time =
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 0–7
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Ryga]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1995 gegužės 21 d.
|time =
|team1 = {{fut|LVA|2}}
|score = 2–0
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Ryga]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1994 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox
|date = 29 July 1994 liepos 29 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 3–0
|report =
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Vilnius]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1994 liepos 30 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 1–0
|report =
|team2 = {{fut|LVA|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Vilnius]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1993 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{Footballbox
|date = 1993 liepos 3 d.
|time =
|team1 = {{fut|LVA|2}}
|score = 0–0
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Pernu]]
|attendance =
|referee =
}}
{{Footballbox 
|date = 1993 liepos 4 d.
|time =
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 2–1
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Pernu]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1992 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox 
|date = 1992 liepos 11 d.
|time =
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 1–1
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Liepoja]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1992 liepos 12 d.
|time =
|team1 = {{fut|LVA|2}}
|score = 2–3
|report =
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Liepoja]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1991 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox
|date = 1991 lapkričio 15 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 4–1
|report =
|team2 = {{fut|EST|1}}
|goals1 =
|goals2 =
|stadium = [[Klaipėda]]
|attendance =
|referee =
}}
----
{{Footballbox 
|date = 1991 lapkričio 17 d.
|time =
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|score = 1–1
|report =
|team2 = {{fut|LVA|1}}
|goals1 = {{ill|Vitālijs Teplovs|lt=Teplovs|lv|en}} {{goal|14}}
|goals2 = {{goal|20}} [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]]
|stadium = [[Kretingos miesto stadionas]], [[Kretinga]]
|attendance =
|referee =
}}
----

== 1938 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1938 rugsėjo 3 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 3 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=6081 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Ralf Veidemann]] {{goal|40}}, {{goal|44}}&lt;br /&gt;[[Heinrich Uukkivi]] {{goal|69}}
|goals2  = {{goal|72}} [[Kazys Šurkus]]
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 7000
|referee = {{flagicon|GER}} [[Friedrich Bouillon]] 
}}
----
{{footballbox 
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1938 rugsėjo  4 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 1 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=6082 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Francis Krupšs]] {{goal|87}}
|goals2  = {{goal|28}} [[Voldemaras Jaškevičius]]
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 3000
|referee = {{flagicon|GER}} [[Friedrich Bouillon]] 
}}
----

== 1937 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1937 rugsėjo 3 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 5 – 1
|report  = [http://eu-football.info/_match.php?id=6006 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Fricis Kaņeps]] {{goal|4}} {{goal|45|11 m}} &lt;br/&gt; [[Vaclavs Borduško]] {{goal|11}} {{goal|30}} &lt;br/&gt; [[Iļja Vestermans]] {{goal|67}} 
|goals2  = [[Jonas Paulionis]] {{goal|72}} 
|stadium =  [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 8 000
|referee =  {{flagicon|AUT}} [[Hans Frankenstein]]
}}
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1937 rugsėjo 5 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 4 – 0
|report  =  
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  =  [[Georg Siimenson]] {{goal|3}}  &lt;br/&gt; [[Heinrich Uukkivi]] {{goal|22}}  &lt;br/&gt; [[Aavo Sillandi]] {{goal|37}}  &lt;br/&gt; [[Georg Siimenson]] {{goal|50}}
|goals2  =   
|stadium =  [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance =  8 000
|referee =  {{flagicon|AUT}} [[Hans Frankenstein]]
}}
----

== 1936 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1936 rugpjūčio 29 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 2 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=24442 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Iļja Vestermans]] {{goal|75}}&lt;br /&gt;[[Alberts Šeibelis]] {{goal|90}}
|goals2  = {{goal|27}} [[Voldemaras Jaškevičius]]
|stadium = [[JKS stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 7000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Rudolf Eklöw]] 
}}
----
{{footballbox 
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1936 rugpjūčio 30 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 2 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5914 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Georg Siimenson]] {{goal|24}}&lt;br /&gt;[[Richard Kuremaa]] {{goal|61}}
|goals2  = {{goal|84}} [[Juozas Gudelis]]
|stadium = [[YMCA stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 2000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Rudolf Eklöw]] 
}}
----

== 1935 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1935 rugpjūčio 20 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 1 – 2
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5835 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Nikolai Linberg]] {{goal|45}}
|goals2  = {{goal|32}} [[Voldemaras Jaškevičius]]&lt;br /&gt;{{goal|75}} [[Antanas Lingis]]
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 6000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Rudolf Eklöw]] 
}}
----
{{footballbox
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1935 rugpjūčio 21 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LTU|2}}
|score   = 2 – 2
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5842 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LAT|1}}
|goals1  = [[Antanas Lingis]] {{goal|33}}&lt;br /&gt;[[Romualdas Marcinkus]] {{goal|54}}
|goals2  = {{goal|17}} [[Iļja Vestermans]] &lt;br/&gt; {{goal|75}} [[Iļja Vestermans]]
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 3500
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Rudolf Eklöw]] 
}}
----

== 1933 m. ==

Turnyro lentelėje Lietuva užėmė II vietą, bet oficialiai turnyras laikomas neužbaigtu.
----
{{footballbox 
|nobars  = 1
|date    = 1933 rugsėjo 2 d.
|team1   = {{fut|LTU|2}}
|score   = 1 – 1
|aet = yes
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5672 Ataskaita]&lt;br/&gt;{{efn|Pratęsimo metu rungtynės sustabdytos dėl tamsos. Buvo planuojama runtynes peržaisti, tačiau dėl nesutarimų antrosios rungtynės neįvyko}}
|team2   = {{fut|EST|1}}
|goals1  = [[Jaroslavas Citavičius]] {{goal|55}}
|goals2  = {{goal|15}} [[Richard Kuremaa]]
|stadium = [[Kariuomenės stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 3000
|referee = {{flagicon|FIN}} [[Yrjö Tuhkunen]] 
}}
{{notelist}}
----
{{footballbox 
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1933 rugsėjo 4 d.
|team1   = {{fut|LTU|2}}
|score   = 2 – 2
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5669 Ataskaita]&lt;br/&gt;{{efn|Prieš pratęsimo pradžią rungtynės sustabdytos dėl tamsos. Buvo planuojama runtynes peržaisti, tačiau dėl nesutarimų antrosios rungtynės neįvyko}}
|team2   = {{fut|LAT|1}}
|goals1  = [[Zigmas Sabaliauskas]] {{goal|33}}&lt;br /&gt;[[Antanas Lingis]] {{goal|55}}
|goals2  = {{goal|52}}, {{goal|65}} [[Ēriks Pētersons]]
|stadium = [[Kariuomenės stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 3000
|referee = {{flagicon|FIN}} [[Yrjö Tuhkunen]] 
}}
{{notelist}}
----

== 1932 m. ==

Lietuva užėmė II vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1932 rugpjūčio 28 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 4 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5588 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Ēriks Pētersons]] {{goal|52}}&lt;br /&gt;[[Alberts Šeibelis]] {{goal|53}}&lt;br /&gt;[[Hermanis Jēnihs]] {{goal|65}}&lt;br /&gt;[[Arnolds Tauriņš]] {{goal|73}}
|goals2  = {{goal|15}} [[Jaroslavas Citavičius]]
|stadium = [[JKS stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 4000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Sven Klang]] 
}}
----
{{footballbox 
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1932 rugpjūčio 29 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 1 – 2
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5587 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Roman Mõtlik]] {{goal|11}}
|goals2  = {{goal|30}} [[Eduardas Čižauskas]]&lt;br /&gt;{{goal|70}} [[Antanas Lingis]]
|stadium = [[YMCA stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 3000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Sven Klang]] 
}}
----

== 1931 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1931 rugpjūčio 29 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 2 – 0
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5509 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Eduard Ellman-Eelma]] {{goal|13}}&lt;br /&gt;[[Leonhard Kass]] {{goal|50}}
|goals2  = 
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 4200
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Osborn Wenzel]] 
}}
----
{{footballbox 
|bg      = EFEFEF
|nobars  = 1
|date    = 1931 rugpjūčio 30 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 1 – 0
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5501 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Ēriks Pētersons]] {{goal|11}}
|goals2  = 
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 2000
|referee = {{flagicon|SWE}} [[Osborn Wenzel]] 
}}
----

== 1930 m. ==

Lietuva užėmė I vietą.
----
{{Footballbox
|date         = {{Start date|1930|08|15|df=y}}
|time         = 
|team1        = {{fut|LTU|2}}
|score        = 2 – 1
|team2        = {{fut|EST|1}}
|report       = [https://eu-football.info/_match.php?id=5421 Ataskaita]
|goals1       = [[Jaroslavas Citavičius]] {{goal|65}}&lt;br /&gt;[[Antanas Lingis]] {{goal|67}}
|goals2       = [[Friedrich Karm]] {{goal|49}}
|stadium      = [[Kariuomenės stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance   = 2600
|referee      = {{flagicon|GER}} [[Georg Muntau]] 
}}
----
{{Footballbox
|date         = {{Start date|1930|08|17|df=y}}
|time         = 
|team1        = {{fut|LTU|2}}
|score        = 3 – 3
|team2        = {{fut|LAT|1}}
|report       = [https://eu-football.info/_match.php?id=5432 Ataskaita]
|goals1       = [[Jaroslavas Citavičius]] {{goal|32}} &lt;br /&gt; [[Antanas Lingis]] {{goal|46}} &lt;br /&gt; [[Stepas Chmelevskis]] {{goal|89}}
|goals2       = [[Ēriks Pētersons]] {{goal|37}}, {{goal|61}}, {{goal|64}}
|stadium      = [[Kariuomenės stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance   = 5000
|referee      = {{flagicon|GER}} [[Georg Muntau]] 
}}
----

== 1929 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1929 rugpjūčio 14 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 3 – 1
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5356 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Plade Voldemārss]] {{goal|51}}, {{goal|68}}, {{goal|86}}
|goals2  = {{goal|89|11 m}} [[Stepas Chmelevskis]] 
|stadium = [[LSB stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 2000
|referee = {{flagicon|GER}} [[Peco Bauwens]] 
}}
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1929 rugpjūčio 16 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|EST|2}}
|score   = 5 – 2
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5353 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Eugen Einman]] {{goal|16}}, {{goal|59}}&lt;br /&gt;[[Arnold Pihlak]] {{goal|32}}&lt;br /&gt;[[Eduard Ellman-Eelma]] {{goal|75}}, {{goal|85}}
|goals2  = {{goal|26}} [[Stepas Chmelevskis]]&lt;br&gt; {{goal|35}} [[Ricardas Rutkauskas]]
|stadium = [[LSB stadionas]], [[Ryga]]
|attendance = 
|referee = {{flagicon|GER}} [[Peco Bauwens]] 
}}
----

== 1928 m. ==

Lietuva užėmė III vietą.
----
{{footballbox 
|bg      = 
|nobars  = 1
|date    = 1928 liepos 25 d.
|time    = 
|team1   = {{fut|LAT|2}}
|score   = 3 – 0
|report  = [http://www.eu-football.info/_match.php?id=5277 Ataskaita]
|team2   = {{fut|LTU|1}}
|goals1  = [[Arkādijs Pavlovs]] {{goal|2}}&lt;br&gt; [[Alberts Vaters]] {{goal|25}}, {{goal|66}}
|goals2  = 
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 2000
|referee = {{flagicon|SWE}} Gustaf Ekberg 
}}
----
{{footballbox
|bg = EFEFEF
|nobars = 1
|date = 1928 liepos 26 d.
|time =
|team1 = {{fut|EST|2}}
|score = 6 – 0
|report = [http://www.jalgpallihaigla.ee/?id=377&amp;keel=ee Ataskaita]
|team2 = {{fut|LTU|1}}
|goals1 = [[Arnold Pihlak]] {{goal|1|11 m}}, {{goal|21}}, {{goal|57}}&lt;br /&gt; [[Helmuth Räästas]] {{goal|14}}&lt;br /&gt; [[Artur Maurer]] {{goal|74}}, {{goal|78}}
|goals2  = 
|stadium = [[Kadrioru stadionas]], [[Talinas]]
|attendance = 5000
|referee = {{flagicon|SWE}} Gustaf Ekberg 
}}
----

{{Lietuvos rinktinės atrankos}}
{{Baltijos taurė}}

[[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinės varžybos]]
[[Kategorija:Baltijos taurė]]
[[Kategorija:Futbolo sąrašai]]</text>
      <sha1>tgge9b6cg6wcakpcjgmfwmyvqbhabiz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kolūkiečiai (Anykščiai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>599981</id>
    <revision>
      <id>7851727</id>
      <parentid>7851683</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:36:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7851727</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1035" sha1="5d1mb4zhxk2y91v8oej2hev7zpy6igj" xml:space="preserve">{{šaltiniai+}}{{abejotinas}}
{{Ltgyvp
|pavad = Kolūkiečiai
|panaik = [[XX a.]] pabaigoje
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 
|long = 
|sav = Anykščių rajono savivaldybė
|sen = Kavarsko seniūnija
}}

'''Kolūkiečiai''' – buvęs kaimas ir miestelis [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, netoli [[Kavarskas|Kavarsko]].

==Istorija==

Kolūkiečių kaimas minimas sovietmečiu gyventojų surašymų ataskaitose – [[1970]] m. kaip kaimas [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių apylinkėje]] (jos centras buvo [[Kavarskas]]), o [[1979]] ir [[1989]] m. – kaip miestelis [[Kavarsko apylinkė]]je. Vėlesniuose surašymuose gyvenvietė tokiu pavadinimu nefigūruoja.

==Gyventojai==
{{dem|kolon=4|till=200|inc=50|incmin=25
|1959|135|r1959=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|110|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|120|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|108|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
}}

==Šaltiniai==
{{ref}}

[[Kategorija:Panaikintos Anykščių rajono savivaldybės gyvenvietės]]
[[Kategorija:Lietuvos miesteliai]]</text>
      <sha1>5d1mb4zhxk2y91v8oej2hev7zpy6igj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851729</id>
      <parentid>7851727</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:39:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851729</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1123" sha1="8f0ncfo4eyvx0pidb86chsm1b88t4b8" xml:space="preserve">{{šaltiniai+}}{{abejotinas}}
{{Ltgyvp
|pavad = Kolūkiečiai
|panaik = [[XX a.]] pabaigoje
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 
|long = 
|sav = Anykščių rajonas
|sen = Kavarsko seniūnija
}}

'''Kolūkiečiai''' – buvęs kaimas ir miestelis [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]], iš pradžių priklausęs [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių]], vėliau – [[Kavarsko apylinkė|Kavarsko apylinkei]].

==Istorija==

Kolūkiečių kaimas minimas sovietmečiu gyventojų surašymų ataskaitose – [[1970]] m. kaip kaimas [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių apylinkėje]] (jos centras buvo [[Kavarskas]]), o [[1979]] ir [[1989]] m. – kaip miestelis [[Kavarsko apylinkė]]je. Vėlesniuose surašymuose gyvenvietė tokiu pavadinimu nefigūruoja.

==Gyventojai==
{{dem|kolon=4|till=200|inc=50|incmin=25
|1959|135|r1959=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|110|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|120|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|108|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
}}

==Šaltiniai==
{{ref}}

[[Kategorija:Panaikintos Anykščių rajono savivaldybės gyvenvietės]]
[[Kategorija:Lietuvos miesteliai]]</text>
      <sha1>8f0ncfo4eyvx0pidb86chsm1b88t4b8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851730</id>
      <parentid>7851729</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:40:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Anachronizmas, bet kitaip neveikia.</comment>
      <origin>7851730</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1135" sha1="bbucwqahy2xj1bufk8yyek57czt0vje" xml:space="preserve">{{šaltiniai+}}{{abejotinas}}
{{Ltgyvp
|pavad = Kolūkiečiai
|panaik = [[XX a.]] pabaigoje
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 
|long = 
|sav = Anykščių rajono savivaldybė
|sen = Kavarsko seniūnija
}}

'''Kolūkiečiai''' – buvęs kaimas ir miestelis [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]], iš pradžių priklausęs [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių]], vėliau – [[Kavarsko apylinkė|Kavarsko apylinkei]].

==Istorija==

Kolūkiečių kaimas minimas sovietmečiu gyventojų surašymų ataskaitose – [[1970]] m. kaip kaimas [[Budrių apylinkė (Anykščiai)|Budrių apylinkėje]] (jos centras buvo [[Kavarskas]]), o [[1979]] ir [[1989]] m. – kaip miestelis [[Kavarsko apylinkė]]je. Vėlesniuose surašymuose gyvenvietė tokiu pavadinimu nefigūruoja.

==Gyventojai==
{{dem|kolon=4|till=200|inc=50|incmin=25
|1959|135|r1959=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|110|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|120|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|108|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
}}

==Šaltiniai==
{{ref}}

[[Kategorija:Panaikintos Anykščių rajono savivaldybės gyvenvietės]]
[[Kategorija:Lietuvos miesteliai]]</text>
      <sha1>bbucwqahy2xj1bufk8yyek57czt0vje</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:Michael Jackson</title>
    <ns>14</ns>
    <id>603041</id>
    <revision>
      <id>7851806</id>
      <parentid>6440865</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:54:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Pop dainininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851806</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="60" sha1="594yixc8jfqa7alv9ag3k3nut322qoz" xml:space="preserve">[[Kategorija:JAV atlikėjai]]
[[Kategorija:Pop dainininkai]]</text>
      <sha1>594yixc8jfqa7alv9ag3k3nut322qoz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851807</id>
      <parentid>7851806</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:54:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:JAV dainininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851807</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="91" sha1="hlwuctb7hn8zifpagoiix2frynfindh" xml:space="preserve">[[Kategorija:JAV atlikėjai]]
[[Kategorija:Pop dainininkai]]
[[Kategorija:JAV dainininkai]]</text>
      <sha1>hlwuctb7hn8zifpagoiix2frynfindh</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851808</id>
      <parentid>7851807</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Soul atlikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851808</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="122" sha1="rj64ggk702h2iyu5lqzic6dj6dlwo9v" xml:space="preserve">[[Kategorija:JAV atlikėjai]]
[[Kategorija:Pop dainininkai]]
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:Soul atlikėjai]]</text>
      <sha1>rj64ggk702h2iyu5lqzic6dj6dlwo9v</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851809</id>
      <parentid>7851808</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:55:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851809</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="161" sha1="tqdc8l8ld2wjbhr3xtnzigqofyt7cui" xml:space="preserve">[[Kategorija:JAV atlikėjai]]
[[Kategorija:Pop dainininkai]]
[[Kategorija:JAV dainininkai]]
[[Kategorija:Soul atlikėjai]]
[[Kategorija:Fank muzikos atlikėjai]]</text>
      <sha1>tqdc8l8ld2wjbhr3xtnzigqofyt7cui</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Non parum animus noster</title>
    <ns>0</ns>
    <id>605798</id>
    <revision>
      <id>7851745</id>
      <parentid>7368128</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:08:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851745</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2263" sha1="gdragyiczd55828nyssthfn3k701nbd" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Pope_Alexander_III.png|miniatiūra|Popiežius Aleksandras III]]
'''''Non parum animus noster''''' – [[Aleksandras III (popiežius)|popiežiaus Aleksandro III]] [[1171 m.|1171]] m. [[rugsėjo 11]] d. arba 1172 m. rugsėjo 11 d. išleista [[popiežiaus bulė]], skirta [[Kryžiaus žygiai į Pabaltijį|kryžiaus žygiams į Pabaltijį]] prieš [[Pagonybė|pagonius]] [[Estai|estus]] ir [[Suomiai|suomius]].&lt;ref name=&quot;Christiansen&quot;&gt;Eric Christiansen, ''The Northern Crusades'' (London: Penguin, 1997), p. 71.&lt;/ref&gt; Ji buvo adresuota [[Danija|Danijos]], [[Švedija|Švedijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] valdovams bei tautoms ir prasideda pagonių estų keliamos grėsmės&lt;ref name=&quot;Schmidt&quot;&gt;Iben Fonnesberg-Schmidt, ''The Popes and the Baltic Crusades: 1147-1254'' (Brill, 2007), p. 59.&lt;/ref&gt; aprašymu:

&lt;blockquote&gt;''Esame giliai nusiminę ir labai susirūpinę, kai girdime, kad laukiniai estai ir kiti tų kraštų pagonys kyla ir kovoja su Dievo ištikimaisiais ir tais, kurie darbuojasi dėl krikščionių tikėjimo ir kovoja dėl krikščionių vardo dorybės. ... kad apsijuosę dangiškaisiais ginklais ir apaštališkųjų raginimų jėga drąsiai gintumėte krikščionių tikėjimo tiesą ir ryžtingai plėstumėte krikščionių tikėjimą''.&lt;ref name=&quot;Schmidt&quot; /&gt;&lt;/blockquote&gt;

Be to, Aleksandras pažadėjo vienerių metų indulgencijas ir nuodėmių atleidimą tiems, kurie kovojo su pagonimis. Žuvusieji šiame kryžiaus žygyje gaus visiškas indulgencijas:

&lt;blockquote&gt;''Pasitikime Dievo gailestingumu ir apaštalų Petro ir Pauliaus nuopelnais, todėl tiems, kurie jėga ir didžiadvasiškai kovoja su šiais dažnai minėtais pagonimis, suteikiame vienerių metų atleidimą nuo nuodėmių, už kurias jie atliko išpažintį ir gavo atgailą, kaip esame įpratę suteikti tiems, kurie eina prie Viešpaties kapo. Mirusiems šioje kovoje suteikiame visų nuodėmių atleidimą, jei jie yra gavę atgailą''.&lt;ref name=&quot;Schmidt&quot; /&gt;&lt;/blockquote&gt;

Vienintelė išlikusi bulės kopija yra [[Petras Celensis|Petro Celensio]] laiškų knygoje.&lt;ref&gt;Fonnesberg-Schmidt, p. 55, n. 117.&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==

{{išn}}
[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:1171 metai]]
[[Kategorija:1172 metai]]</text>
      <sha1>gdragyiczd55828nyssthfn3k701nbd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>612210</id>
    <revision>
      <id>7851852</id>
      <parentid>7634858</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:50:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>JovanniBear</username>
        <id>147194</id>
      </contributor>
      <comment>/* Pasaulio čempionatas */</comment>
      <origin>7851852</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3373" sha1="g80jad6z5t1g200fi2jym0al3fipcxv" xml:space="preserve">{{krepšinio rinktinė|
|img=[[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|160px]]
|asociacija=[[Lietuvos krepšinio federacija|Lietuvos krepšinis]]
|reitingas= '''3''' (2025 m.)
|treneris= {{flagicon|LTU}} [[Dainius Novickas]]
&lt;!-- čempionatai --&gt;
|žemynoč=Europos čempionatas
|žč=7
|žčmetai=2014
|žčg=1 vieta
|žčgmetai=2025
|ol=1
|olmetai=2024
|olg=3
|olgmetai=2024
|pč=6
|pč1=-
|pč1m=2014
|pčg=2 vieta
|pčgmetai=2022
}}
'''Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė''' – [[3x3 krepšinis|3x3 krepšinio]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuva]]i.&lt;ref&gt;[https://www.fiba.basketball/3x3WorldCup/2022/Men/Lithuania Lithuania]&lt;/ref&gt; Rinktinę administruoja [[Lietuvos krepšinio federacija]].&lt;ref&gt;[http://www.fiba.basketball/federation/Lithuania Profile – Lithuania]&lt;/ref&gt;

[[2022]] m. pasaulio čempionate vyrų rinktinė pelnė sidabro medalius.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727380/tik-finale-pralaimejusi-lietuvos-vyru-3x3-krepsinio-rinktine-uzeme-istorine-antra-vieta-pasaulio-cempionate Tik finale pralaimėjusi Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė užėmė istorinę antrą vietą pasaulio čempionate]&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[gegužės 19]] d. [[Vengrija|Vengrijoje]] vykusiame 3x3 [[Krepšinis 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|krepšinio atrankos turnyre]] Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo vieną iš 3 pakvietimų į [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024 m. vasaros olimpines žaidynes]] ir taip pirmą kartą istorijoje užsitikrino vietą olimpiadoje.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2276396/lietuvos-3x3-krepsinio-rinktines-rankose-kelialapis-i-paryziaus-olimpines-zaidynes Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinės rankose – kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes]&lt;/ref&gt; Olimpinę rinktinę sudarė [[Evaldas Džiaugys]], [[Gintautas Matulis]], [[Aurelijus Pukelis]] ir [[Šarūnas Vingelis]].

Debiutinėse olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda kovoje dėl 3 vietos nugalėjo [[Latvija|Latvijos]] ekipą ir pelnė bronzos medalį.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2333740/medalis-lietuviu-rankose-bronziniame-mace-trijuliu-rinktine-iveike-latvius Medalis – lietuvių rankose: bronziniame mače trijulių rinktinė įveikė latvius]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://olympics.com/OG2024/pdf/OG2024/BK3/OG2024_BK3_C73_BK3MTEAM3-------------FNL-000200--.pdf LAT 18 – 21 LTU]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==

=== Olimpinės žaidynės ===
* [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės|2024]] – {{medalis|3}} 3 vieta

=== Pasaulio čempionatas ===
* 2012 – {{gray i|neįveikė atrankos}}
* 2014 – 4 vieta
* 2016–2018 – {{gray i|neįveikė atrankos}}
* 2019 – 9 vieta
* 2022 – {{medalis|2|Pas}} 2 vieta
* 2023 – 10 vieta
* 2025 – 16 vieta
* 2026 – 5 vieta

=== Europos čempionatas ===
* 2014 – {{medalis|3|Eur}} 3 vieta
* 2016–2018 – {{gray i|neįveikė atrankos/nedalyvavo}}
* 2019 – {{medalis|3|Eur}} 3 vieta
* 2021 – {{medalis|2|Eur}} 2 vieta
* 2022 – 4 vieta
* 2023 – {{medalis|2|Eur}} 2 vieta
* 2024 – {{medalis|3|Eur}} 3 vieta
* 2025 – {{medalis|1|Eur}} 1 vieta

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://ltu.basketball/ Lietuvos krepšinio federacijos svetainė]
* [https://www.fiba.basketball/3x3WorldCup/2022/Men/Lithuania Rinktinės profilis 2022 m. pasaulio čempionate]

[[Kategorija:Lietuvos krepšinio rinktinės]]</text>
      <sha1>g80jad6z5t1g200fi2jym0al3fipcxv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojas:Kukmedis</title>
    <ns>2</ns>
    <id>620034</id>
    <revision>
      <id>7851891</id>
      <parentid>7786265</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:42:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851891</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="480" sha1="9io19mkw7wadrtz6wcdhxpbag3d0v9w" xml:space="preserve">{| style=&quot;float: right; width: 240px; border: blue solid 1px&quot;
|-
! Apie mane
|-
|{{User Wikipedian For|year=2022|month=11|day=11}}
|-
|-
| {{User contrib|1401}}
|-
| {{User straipsniai|19}}
|-
| {{User istorija}}
|-
| {{User genealogija}}
|-
|{{User Alytus}}
|}
{| style=&quot;float: right; width: 242px; border: blue solid 1px&quot;
|-
! [[Wikipedia:Babel|Kalbos]]
|-
|{{User lt}}
|-
|{{User en-2}}
|-
|{{User fr-1}}
|-
|{{User lotynų}}
|-
|{{User skaitokirilicabetnesupranta}}
|-
|
|-
|}</text>
      <sha1>9io19mkw7wadrtz6wcdhxpbag3d0v9w</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šv. Charitina Lietuvaitė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>620393</id>
    <revision>
      <id>7851890</id>
      <parentid>7405390</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:40:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851890</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1749" sha1="oqgp9aty6ypuxg9eknhildauxhmqjlv" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
|fonas=rel
|vardas=Šventoji Charitina
|gimė=Apie [[1221 m.]]
|mirė=[[1281 m.]]
|šventė=[[spalio 5]] d.
|tėvas=[[Tautvilas]] (?)
|paveikslėlis=Харитина_Литовская.jpg
|paveikslėlio apibūdinimas=XVIII amžiuje sukurtas imaginacinis Charitinos paveikslas}}
'''Šventoji Charitina Lietuvaitė''' ({{ru|Харитина Литовская}}, mirė [[1281 m.]] [[Didysis Naugardas|Didžiajame Naugarde]]) – [[Stačiatikiai|stačiatikių bažnyčios]] [[Šventoji (religija)|šventoji]]. Jos šventė yra [[Spalio 5|spalio 5 d]]. Yra [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lietuviai|lietuvių tautos]] globėja&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://www.bernardinai.lt/pirma-karta-istorijoje-krikscionys-ortodoksai-svencia-visu-lietuvos-sventuju-diena/&lt;/ref&gt;.

== Biografija ==
Kadangi jos [[hagiografija]] neišliko, apie jos gyvenimą žinoma labai mažai&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/straipsnis?name=straipsnis-9399&lt;/ref&gt;. Paaugusi, apie [[1233 m.]] buvo ištekinta už [[Naugardo kunigaikščiai|Naugardo kunigaikščio]] [[Jaroslavas Vsevolodovičius|Jaroslavo Vsevolodovičiaus]] sūnaus [[Fiodoras Jaroslavičius|Fiodoro Jaroslavičiaus]], tačiau jos vyras per vestuvių išvakares paslaptingai mirė&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;. Neištekėjusi įstojo į šventųjų Petro ir Povilo vienuolyną, tapo [[Vienuolis|vienuole]]. Ten ji užsitarnavo pamaldžiosios statusą ir tapo [[Abatas|abate]]. [[2009 m.]] istorikas [[Algimantas Bučys]] iškėlė hipotezę, kad ji gali būti [[Tautvilas|Tautvilo]] dukra, kuri pabėgo į [[Didysis Naugardas|Naugardą]] nužudžius tėvą.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:LDK asmenybės]]
[[Kategorija:Stačiatikių šventieji]]</text>
      <sha1>oqgp9aty6ypuxg9eknhildauxhmqjlv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šanaitimpiška</title>
    <ns>0</ns>
    <id>622822</id>
    <revision>
      <id>7851933</id>
      <parentid>6825675</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:44:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CommonsDelinker</username>
        <id>3342</id>
      </contributor>
      <comment>Išimama iliustracija Río_Mayantuyacu_Shanay-timpishka.png, kurią naudotojas Túrelio pašalino Commons projekte</comment>
      <origin>7851933</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1902" sha1="kpp0rz5g4w4ua68of9eg9pxowgu2h3u" xml:space="preserve">{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Šanaitimpiška
| Paveiksliukas =
| Paveikslėlio apibūdinimas =Verdantis Šanaitimpiškos upelis
| Ilgis = 6,4
| Vidutinis debitas =   
| Baseino plotas =  
| Ištakos =  [[Andai]]
| Žiotys = [[Pačitea]]
| Šalys = {{flag|Peru}}
| Vikiteka =  
}}
'''Šanaitimpiška''' ({{es|Río Shanay-timpishka}}) – upelis rytų [[Peru]], [[Huanuko departamentas|Huanuko departamente]], [[Puerto Inkos provincija|Puerto Inkos provincijoje]]; kairysis [[Pačitea]] upės intakas ([[Ukajalis|Ukajalio]] baseinas). Teka rytinėmis [[Andai|Andų]] pašlaitėmis (vadinamajame [[Jungasas|Jungase]]). Šanaitimpiška garsėja tuo, kad jos vanduo verdantis.

Šanaitimpiškos vanduo įkaista nuo 45 iki 100 °C. Manoma, kad tai lemia geoterminė šiluma, nors vulkaniniai procesai šiame regione nevyksta. Tikėtina, jog lietaus vanduo per labai gilius Žemės plutos lūžius pasiekia karštas gelmes, o tada įšilęs pasiekia upelio ištakas.&lt;ref&gt;Trevor Nace. [https://www.forbes.com/sites/trevornace/2016/02/26/legendary-boiling-river-amazon-geological-anomaly/?sh=5e7a601535cf „Legendary Boiling River Of The Amazon Is A Geological Anomaly“]. ''[[Forbes]]''.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.eluniversal.com.mx/articulo/ciencia-y-salud/ciencia/2016/03/16/el-extrano-rio-que-hierve-en-la-amazonia-peruana El extraño río que hierve], ''El Universal''&lt;/ref&gt;

Šanaitimpiška yra svarbi kulto vieta vietiniams [[ašaninkai|ašaninkų]] indėnams. Upės pavadinimas [[ašaninkų kalba|jų kalba]] reiškia „įkaitina saulės karščio“. Prie upės įkurta Majantujaku šventykla.&lt;ref&gt;Soo Kim. [https://www.telegraph.co.uk/travel/destinations/south-america/peru/articles/peru-mysterious-boiling-river-that-can-burn-you-to-death/ Peru’s mysterious ‘boiling river’ that burns animals to death], ''[[The Telegraph]]''&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Peru upės]]</text>
      <sha1>kpp0rz5g4w4ua68of9eg9pxowgu2h3u</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Liubaša</title>
    <ns>0</ns>
    <id>623199</id>
    <revision>
      <id>7851887</id>
      <parentid>7726832</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:30:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851887</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4873" sha1="5itek5ock9f4yh9ofis5x3q0ezglxla" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Praha Prague 2014 Holmstad flott Karlova Street princess Libuse prinsesse 6.JPG|miniatiūra|''Liubašos skulptūra Karolio gatvėje, Prahoje'']]
'''Liubaša''' ([[Čekų kalba|ček]]. ''Libuše'') – legendinė [[Pšemyšlidai|Pšemyšlidų]] dinastijos valdovė ir visos [[Čekai|čekų]] tautos protėvė. Pasak legendos, po tėvo mirties tapo karaliene; ji ištekėjo už artojo [[Pšemyšlis Artojas|Pšemyšlio]], su kuriuo pradėjo Pšemyšlidų dinastiją. VIII a. išpranašavo ir įkūrė [[Praha|Prahos]] miestą.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Peter Demetz 1997 m.. ''Praha juodai ir auksiniai: europietiško miesto gyvenimo akimirkos (Prague in Black and  Golden:Scenes from the Life of a European city) Hill and Wang'' leidyklos leidimas, [[ISBN]] 978-0-8090-1609-9&lt;/ref&gt;

== Legendos ==
Teigiama, kad Liubaša buvo jauniausia legendinio [[Čekija|Čekijos]] valdovo [[Krokas (Čekijos valdovas)|Kroko]] dukra.

Legenda byloja, kad Liubaša turėjo dvi seses: Kazi buvo gydytoja, o Teta – burtininkė, bet Liubaša buvo išmintingiausia iš trijų seserų, turėjo aiškiaregystės galią, todėl tėvas ją ir pasirinko savo įpėdine, kad galėtų teisingai valdyti žmones. Ji pranašaudavo iš savo pilies [[Libušinas|Libušine]], nors vėlesnės legendos sako, jog tai buvo [[Vyšehradas|Vyšehrade]].

Kitoje legendoje pasakojama, kad Liubaša užlipo ant uolėto skardžio aukštai virš [[Vltava|Vltavos]] ir išpranašavo: „Matau didį miestą, kurio šlovė palies žvaigždes“. Toje vietoje ji įsakė pastatyti pilį ir miestelį vardu Praha.

Nors ji išmintingai valdė, vyriškoji genties dalis buvo nepatenkinta, kad jų valdovė – moteris, ir reikalavo, kad ji ištekėtų, tačiau Liubaša jau buvo įsimylėjusi artoją Pšemyšlį. Todėl ji papasakojo apie viziją, kurioje matė ūkininką su sulaužytu sandalu, ariantį lauką, arba pagal kitas legendos versijas, valgantį nuo geležinio stalo. Ji nurodė savo tarybos nariams surasti šį vyrą, paleisdama arklį sankryžoje; jie nusekė paskui jį iki [[Stadicė|Stadicės]] kaimo ir rado Pšemyšlį tiksliai taip, kaip apsakė Liubaša (arė lauką arba naudojo geležinį plūgą kaip laikiną stalą). Pora tarnų, radę Pšemyšlį, atvedė jį į kunigaikščių rūmus, kur Liubaša už jo ištekėjo. Jie kartu susilaukė trijų sūnų: Radobylio, Lidomiro ir Nežamyslio, kuris tęsė Pšemyšlidų dinastiją.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Kitoje legendoje pasakojama, kad ji įsakė savo tarybos nariams įkurti miestą toje vietoje, kur vidurdienį jie rastų vyrą, geriausiai besinaudojantį dantimis. Jie išvyko ir vidurdienį rado vyrą, pjaunantį medžio luitą (naudojantį pjūklo dantis), kai visi kiti valgė. Kai jie jo paklausė, ką jis gamina, jis atsakė „Prah“ (kas čekiškai reiškia „slenkstis“), todėl Liubaša miestą pavadino Praha.&lt;ref&gt;[[Tomas Karlylas]] (1874) Mūzų, Tiecko ir Richterio pasakos. 1 tomas. ''London: Chapman and Hall'' leidyklos leidimas 102-103 psl.&lt;/ref&gt;

== Atminimas ==
Liubašos ir Pšemyšlio istoriją XII amžiuje išsamiai atpasakojo [[Kosmasas Prahietis]] savo knygoje ,,[[Bohemijos kronikos]]“ ''(Chronica Boëmorum)''.

Liubaša paminėta ir 1552 m. Jano Dubravijaus kronikoje ,,Bohemijos valdovų istorija“ ''(Historia regni Bohemiae)'', o žymus vokiečių rašytojas [[Johanas Karlas Augustas Mušausas]] pasinaudojo legenda, papildydamas [[Pijus II|Popiežiaus Pijaus II-ojo]] ''Cardinalis de Bohemarum Origine ac Gestis Historia'', kurią įtraukė į savo knygą ,,Vokietijos liaudies pasakos“ ''(Volksmärchen der Deutsche'', 1782–87).

Mitinė Liubašos pusė įkvėpė ir keletą dramos kūrinių, tarp jų [[Francas Grilparzeris|Franco Grilparzerio]] tragediją ,,Liubaša“, [[Bedržichas Smetana|Bedrižicho Smetanos]] operą ,,Liubaša“ ir [[Milošas Urbanas|Milošo Urbano]] romaną ,,Laukas ir palisadas“ ''(Pole a palisáda)''. Taip pat Liubaša yra [[Edvardas Einhornas|Edvardo Einhorno]] pjesės „Rudolfas II“ veikėja.&lt;ref&gt;[http://www.untitledtheater.com/Rudolf.html Rudolf Il] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120302030101/http://www.untitledtheater.com/Rudolf.html |date=2012-03-02 }}, pasaulinė premjera&lt;/ref&gt;

2009 m. buvo išleistas Liubašos ir Pšemyšlio meilės istorijos amerikiečių ir čekų gamybos filmas, pavadinimu ,,Pagonių karalienė“.&lt;ref&gt;[[imdbtitle:1096997|The Pagan Queen (Pagonių Karalienė)]] ''Internetinėje filmų duomenų bazėje (IMDb)'' &lt;/ref&gt;

Yra jos vardu pavadintas asteroidas [[264 Liubaša]].&lt;ref&gt;Lutz Schmadel (2007)  ,,Nykštukinių planetų žodynas‘‘ – (264) Liubaša. ,,Springer‘‘ leidyklos leidimas 38 psl.  [https://link.springer.com/referenceworkentry/10.1007/978-3-540-29925-7_265 10.1007/978-3-540-29925-7_265] [[ISBN]] 978-3-540-00238-3&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Čekijos valdovai]]</text>
      <sha1>5itek5ock9f4yh9ofis5x3q0ezglxla</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kisamos nacionalinis parkas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>626360</id>
    <revision>
      <id>7851802</id>
      <parentid>6869516</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:33:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851802</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1715" sha1="kolakyuyj9r9kce2rhcgjmoxtkslmam" xml:space="preserve">{{Infobox_protected_area | name =Kisamos nacionalinis parkas
  | iucn_category = II
  | image = Cabo Ledo beach, Angola 01.jpg
  | caption = Ledo kyšulys nacionaliniame parke
  | location = {{flag|ANG}} 
  | nearest_city =  [[Luanda]]
  | lat_degrees = 9  | lat_minutes =45  | lat_seconds =0  | lat_direction = S  
| long_degrees =13 | long_minutes =35    | long_seconds =0  | long_direction = E
| map = Angola1
| map_width = 220
  | area = 9960 km² 
  | established = [[1938]] m.
  | visitation_num =  
  | visitation_year =  
  | governing_body =  
  |UNESCO id=  
| vikiteka =Category:Kissama National Park
}}
'''Kisamos nacionalinis parkas''' ({{pt|Parque Nacional da Quissama/Quiçama/Kissama}}) – saugoma gamtos teritorija vakarų [[Angola|Angoloje]], į pietus nuo [[Luanda|Luandos]], [[Luandos provincija|Luandos provincijoje]], iš vakarų skalaujama [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Nacionalinis parkas įsteigtas 1938 m., siekiant išsaugoti [[savana|savanų]] kraštovaizdžius su gausia būdinga fauna.&lt;ref&gt;{{GEC|212}}&lt;/ref&gt; Iš šiaurės parką juosia [[Kvanza|Kvanzos]], iš pietų – Longos upė.

Sutinkami [[afrikinis dramblys|afrikiniai drambliai]], [[antilopės]] ([[gnu]], [[arklinė antilopė|arklinės]], [[vandeninis ožys|vandeniniai ožiai]]), [[hipopotamai]], [[zebrai]], [[afrikinis buivolas|buivolai]], [[žirafos]], [[Afrikinis strutis|afrikiniai stručiai]], bandoma atkurti [[liūtas|liūtų]] populiaciją. Žinduolių įvairovė nėra didelė, bet gausu paukščių.&lt;ref&gt;[https://national-parks.org/angola/kissama Kissama National Park], ''national-parks.org''&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Angolos geografija]]
[[Kategorija:Nacionaliniai parkai]]</text>
      <sha1>kolakyuyj9r9kce2rhcgjmoxtkslmam</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Estiją</title>
    <ns>4</ns>
    <id>626840</id>
    <revision>
      <id>7851892</id>
      <parentid>7850339</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:42:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7851892</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10081" sha1="lr5o6i8hlyoyr0wnd0j0vdrmatwp6rd" xml:space="preserve">Būtiniausi straipsniai apie '''Estiją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių.

{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
 ?item wdt:P17 wd:Q191.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
} 
GROUP BY ?item HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Pavadinimas
! Kas tai yra?
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q302045|Q302045]]
| [[Post-Soviet states]]
| [[kultūrinis regionas]]&lt;br/&gt;[[geopolitical group]]
| 61
|-
| [[:d:Q738947|Q738947]]
| [[Estijos reformų partija]]
| [[politinė partija]]
| 50
|-
| [[:d:Q1257946|Q1257946]]
| [[Talino universitetas]]
| [[valstybinis universitetas]]&lt;br/&gt;[[atviros prieigos leidykla]]
| 44
|-
| [[:d:Q112070734|Q112070734]]
| [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]]
| [[ligos protrūkis]]&lt;br/&gt;[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]]
| 42
|-
| [[:d:Q70253009|Q70253009]]
| [[2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą]]
| [[Europos Parlamento rinkimai]]
| 42
|-
| [[:d:Q568214|Q568214]]
| [[Talino Aleksandro Neviškio soboras]]
| [[Rytų ortodoksų katedra]]
| 41
|-
| [[:d:Q1432542|Q1432542]]
| [[Rasiku]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 39
|-
| [[:d:Q1768091|Q1768091]]
| [[Kuresarės pilis]]
| [[pilis]]
| 39
|-
| [[:d:Q26897878|Q26897878]]
| [[2018 m. UEFA Supertaurė]]
| [[sporto sezonas]]
| 39
|-
| [[:d:Q660001|Q660001]]
| [[Hermano pilis]]
| [[pilis]]
| 39
|-
| [[:d:Q794028|Q794028]]
| [[Estijos tautinė konservatorių partija]]
| [[politinė partija]]
| 39
|-
| [[:d:Q113462|Q113462]]
| [[skaitmeninės teisės]]
| 
| 38
|-
| [[:d:Q928652|Q928652]]
| [[Estijos centro partija]]
| [[politinė partija]]
| 37
|-
| [[:d:Q1341522|Q1341522]]
| [[verai]]
| [[etninė grupė]]
| 36
|-
| [[:d:Q2067956|Q2067956]]
| [[Väinameri]]
| [[jūra]]
| 36
|-
| [[:d:Q613788|Q613788]]
| [[Šv. Mikalojaus bažnyčia]]
| [[bažnyčia]]
| 36
|-
| [[:d:Q834511|Q834511]]
| [[Šv. Olavo bažnyčia]]
| [[bažnyčia]]
| 35
|-
| [[:d:Q992974|Q992974]]
| [[Kili (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 35
|-
| [[:d:Q1009353|Q1009353]]
| [[Raė (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 34
|-
| [[:d:Q171196|Q171196]]
| [[Toompea]]
| [[kalva]]
| 34
|-
| [[:d:Q1370367|Q1370367]]
| [[Estijos Konstitucija]]
| [[konstitucija]]
| 33
|-
| [[:d:Q527669|Q527669]]
| [[Saku (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 33
|-
| [[:d:Q609471|Q609471]]
| [[Estijos nacionalinė biblioteka]]
| [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]]
| 33
|-
| [[:d:Q990542|Q990542]]
| [[Kusalu (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 33
|-
| [[:d:Q993014|Q993014]]
| [[Vimsi (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 33
|-
| [[:d:Q34017|Q34017]]
| [[Seto tarmė]]
| [[kalba]]&lt;br/&gt;[[tarmė]]
| 33
|-
| [[:d:Q117952|Q117952]]
| [[Pasaulio paveldo objektų Estijoje sąrašas]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 32
|-
| [[:d:Q7722735|Q7722735]]
| [[Kadriorgo rūmai]]
| [[rūmai]]
| 32
|-
| [[:d:Q937320|Q937320]]
| [[Šv. Marijos katedra]]
| [[katedra]]&lt;br/&gt;[[bažnyčia]]
| 32
|-
| [[:d:Q993036|Q993036]]
| [[Jielehtmė (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 32
|-
| [[:d:Q12058281|Q12058281]]
| [[Tallinn Bay]]
| [[įlanka]]
| 31
|-
| [[:d:Q1370904|Q1370904]]
| [[islamas Estijoje]]
| [[vietovės islamas]]
| 31
|-
| [[:d:Q15620181|Q15620181]]
| [[Estijos administracinis teritorinis vienetas]]
| 
| 31
|-
| [[:d:Q18124662|Q18124662]]
| [[Estija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 31
|-
| [[:d:Q990067|Q990067]]
| [[Harku (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 31
|-
| [[:d:Q1370215|Q1370215]]
| [[Estonian Academy of Sciences]]
| [[nacionalinė akademija]]&lt;br/&gt;[[mokslų akademija]]
| 30
|-
| [[:d:Q1420569|Q1420569]]
| [[Aukštasis Hermanas]]
| [[gynybinis bokštas]]
| 30
|-
| [[:d:Q163347|Q163347]]
| [[Isamaa]]
| [[politinė partija]]
| 30
|-
| [[:d:Q170363|Q170363]]
| [[SMS Schleswig-Holstein]]
| [[pre-dreadnought battleship]]&lt;br/&gt;[[shipwreck]]&lt;br/&gt;[[battleship]]
| 30
|-
| [[:d:Q2072409|Q2072409]]
| [[Freedom Square]]
| [[aikštė]]&lt;br/&gt;[[gatvė]]
| 30
|-
| [[:d:Q648862|Q648862]]
| [[Emmastės kaimo savivaldybė]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 30
|-
| [[:d:Q86458103|Q86458103]]
| [[COVID-19 pandemija Europoje]]
| [[pandemija]]
| 30
|-
| [[:d:Q919611|Q919611]]
| [[Kumu]]
| [[meno muziejus]]&lt;br/&gt;[[muziejaus pastatas]]
| 30
|-
| [[:d:Q1024708|Q1024708]]
| [[Kohila (savivaldybė)]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 29
|-
| [[:d:Q166667|Q166667]]
| [[Tartu Cathedral]]
| [[church ruin]]&lt;br/&gt;[[katedra]]
| 29
|-
| [[:d:Q2045993|Q2045993]]
| [[Stenbock House]]
| [[Pastatas|statinys]]
| 29
|-
| [[:d:Q2421589|Q2421589]]
| [[Government of Estonia]]
| [[Vyriausybė|ministrų kabinetas]]
| 29
|-
| [[:d:Q3647183|Q3647183]]
| [[climate of Estonia]]
| [[climate of geographic location]]
| 29
|-
| [[:d:Q633506|Q633506]]
| [[Estonian Song Festival]]
| [[recurring event]]
| 29
|-
| [[:d:Q744826|Q744826]]
| [[Estijos Apaštališkoji Ortodoksų Bažnyčia]]
| [[autonomija (stačiatikybė)]]
| 29
|-
| [[:d:Q892425|Q892425]]
| [[Kuresarės oro uostas]]
| [[oro uostas]]&lt;br/&gt;[[komercinio eismo aerodromas]]
| 29
|-
| [[:d:Q993025|Q993025]]
| [[Padisė (savivaldybė)]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 29
|-
| [[:d:Q1295560|Q1295560]]
| [[Eesti Energia]]
| [[įmonė]]
| 28
|-
| [[:d:Q1326458|Q1326458]]
| [[Elron]]
| [[railway undertaking]]
| 28
|-
| [[:d:Q1432550|Q1432550]]
| [[Nisi (savivaldybė)]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 28
|-
| [[:d:Q147063|Q147063]]
| [[Estija 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 28
|-
| [[:d:Q1698949|Q1698949]]
| [[St. John's Church]]
| [[bažnyčia]]
| 28
|-
| [[:d:Q175720|Q175720]]
| [[Didžioji Suomija]]
| [[iredentizmas]]&lt;br/&gt;[[great homeland]]
| 28
|-
| [[:d:Q4329761|Q4329761]]
| [[Estijos švietimas]]
| [[education in country or region]]
| 28
|-
| [[:d:Q59282938|Q59282938]]
| [[Alutaguse National Park]]
| [[saugoma teritorija]]
| 28
|-
| [[:d:Q805683|Q805683]]
| [[Talino Baltijos geležinkelio stotis]]
| [[geležinkelio stotis]]&lt;br/&gt;[[station located on surface]]&lt;br/&gt;[[dead-end railway station]]
| 28
|-
| [[:d:Q928267|Q928267]]
| [[Bronzinis karys Taline]]
| [[skulptūra]]
| 28
|-
| [[:d:Q993046|Q993046]]
| [[Kernu (savivaldybė)]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 28
|-
| [[:d:Q13295|Q13295]]
| [[Pietų Estijos dialektas]]
| [[kalba]]
| 28
|-
| [[:d:Q1009048|Q1009048]]
| [[Nyme]]
| [[miesto rajonas]]
| 27
|-
| [[:d:Q1020142|Q1020142]]
| [[Nyo]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 27
|-
| [[:d:Q1432537|Q1432537]]
| [[Pernu oro uostas]]
| [[oro uostas]]&lt;br/&gt;[[komercinio eismo aerodromas]]
| 27
|-
| [[:d:Q1479719|Q1479719]]
| [[Keila (savivaldybė)]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 27
|-
| [[:d:Q1639142|Q1639142]]
| [[Luunja]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 27
|-
| [[:d:Q3367282|Q3367282]]
| [[Mullutu-Suurlaht]]
| [[ežeras]]
| 27
|-
| [[:d:Q647560|Q647560]]
| [[Piuhalepa]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 27
|-
| [[:d:Q1431834|Q1431834]]
| [[Kardla oro uostas]]
| [[oro uostas]]&lt;br/&gt;[[komercinio eismo aerodromas]]
| 26
|-
| [[:d:Q14371213|Q14371213]]
| [[religija Estijoje]]
| [[vietovės religija]]
| 26
|-
| [[:d:Q1810907|Q1810907]]
| [[Linnahall]]
| [[multi-purpose hall]]&lt;br/&gt;[[ice rink]]&lt;br/&gt;[[koncertų salė]]
| 26
|-
| [[:d:Q2061393|Q2061393]]
| [[Estonian government-in-exile]]
| [[emigracinė vyriausybė]]
| 26
|-
| [[:d:Q2984041|Q2984041]]
| [[Keri Lighthouse]]
| [[švyturys]]
| 26
|-
| [[:d:Q300656|Q300656]]
| [[Aa]]
| [[kaimas Estijoje]]
| 26
|-
| [[:d:Q509154|Q509154]]
| [[Catholic Church in Estonia]]
| [[Vietovės katalikų bažnyčia]]
| 26
|-
| [[:d:Q602909|Q602909]]
| [[Vasalema (savivaldybė)]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 26
|-
| [[:d:Q621557|Q621557]]
| [[Russians in Estonia]]
| [[ethnic group by residency]]
| 26
|-
| [[:d:Q633632|Q633632]]
| [[Laimjala]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 26
|-
| [[:d:Q648876|Q648876]]
| [[Kjina]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 26
|-
| [[:d:Q691199|Q691199]]
| [[:ISO 3166-2:EE|EE]]
| [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]]
| 26
|-
| [[:d:Q914562|Q914562]]
| [[Kiek in de Kok]]
| [[sieninis bokštas]]
| 26
|-
| [[:d:Q1001607|Q1001607]]
| [[Tootsi]]
| [[alev]]
| 25
|-
| [[:d:Q1010496|Q1010496]]
| [[Lihula]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 25
|-
| [[:d:Q1230929|Q1230929]]
| [[Kesklinn]]
| [[miesto rajonas]]
| 25
|-
| [[:d:Q12367079|Q12367079]]
| [[Stone Bridge]]
| [[stone bridge]]
| 25
|-
| [[:d:Q12376420|Q12376420]]
| [[Tartu Art Museum]]
| [[meno muziejus]]&lt;br/&gt;[[muziejus]]
| 25
|-
| [[:d:Q1336330|Q1336330]]
| [[list of islands of Estonia]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 25
|-
| [[:d:Q1375511|Q1375511]]
| [[Narva Town Hall]]
| [[rotušė]]
| 25
|-
| [[:d:Q140086|Q140086]]
| [[Estija 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 25
|-
| [[:d:Q14227003|Q14227003]]
| [[Noarootsi]]
| [[buvusi Estijos savivaldybė]]
| 25
|-
| [[:d:Q1754105|Q1754105]]
| [[Art Museum of Estonia]]
| [[meno muziejus]]&lt;br/&gt;[[muziejus]]
| 25
|-
| [[:d:Q2529281|Q2529281]]
| [[War of Independence Victory Column]]
| [[memorialas]]&lt;br/&gt;[[Estonian War of Independence memorial]]
| 25
|-
| [[:d:Q2605582|Q2605582]]
| [[Kohila]]
| [[alev]]
| 25
|-
| [[:d:Q44491324|Q44491324]]
| [[Anija Rural Municipality]]
| [[Estijos kaimų savivaldybės]]
| 25
|-
| [[:d:Q590618|Q590618]]
| [[Estonian Air Force]]
| [[karinės oro pajėgos]]
| 25
|-
| [[:d:Q595269|Q595269]]
| [[Estijos evangelikų liuteronų bažnyčia]]
| [[krikščionių konfesija]]&lt;br/&gt;[[tautinė bažnyčia]]
| 25
|-
| [[:d:Q595508|Q595508]]
| [[politics of Estonia]]
| [[politinė sistema]]&lt;br/&gt;[[politics by country]]
| 25
|}
{{Wikidata list end}}

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>lr5o6i8hlyoyr0wnd0j0vdrmatwp6rd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie literatūros kūrinius</title>
    <ns>4</ns>
    <id>626949</id>
    <revision>
      <id>7851994</id>
      <parentid>7850522</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:44:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7851994</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12394" sha1="15hngmndmlhqrg2elrd0oyaypjh2umz" xml:space="preserve">Būtiniausi straipsniai apie '''literatūros kūrinius''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių.

{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) ?enwiki WHERE {
 ?item wdt:P31 wd:Q7725634.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
 ?articlen schema:about ?item;
 schema:isPartOf &lt;https://en.wikipedia.org/&gt;.
 BIND(CONCAT(&quot;[[:en:&quot;,replace(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31)),&quot;_&quot;,&quot; &quot;),&quot;]]&quot;) AS ?enwiki)
} 
GROUP BY ?item ?enwiki HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,P50:Autorius,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Straipsnis
! Angliškai
! Autorius
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q11859|Q11859]]
| [[Undinėlė (pasaka)]]
| [[:en:The Little Mermaid]]
| [[Hans Christian Andersen]]
| 97
|-
| [[:d:Q179021|Q179021]]
| [[Alchemikas (knyga)]]
| [[:en:The Alchemist (novel)]]
| [[Paulo Coelho]]
| 91
|-
| [[:d:Q155980|Q155980]]
| [[Siracido knyga]]
| [[:en:Book of Sirach]]
| [[Ben Sira]]
| 86
|-
| [[:d:Q214371|Q214371]]
| [[Didysis Getsbis]]
| [[:en:The Great Gatsby]]
| [[Francis Scott Fitzgerald]]
| 84
|-
| [[:d:Q184222|Q184222]]
| [[Metamorfozės (Kafka)]]
| [[:en:The Metamorphosis]]
| [[Franz Kafka]]
| 83
|-
| [[:d:Q164974|Q164974]]
| [[Oliveris Tvistas]]
| [[:en:Oliver Twist]]
| [[Charles Dickens]]
| 82
|-
| [[:d:Q199774|Q199774]]
| [[Thus Spoke Zarathustra]]
| [[:en:Thus Spoke Zarathustra]]
| [[Friedrich Nietzsche|Frydrichas Nyčė]]
| 79
|-
| [[:d:Q209719|Q209719]]
| [[Samuelio antra knyga]]
| [[:en:Second Book of Samuel]]
| [[Gad]]&lt;br/&gt;[[Natanas]]
| 79
|-
| [[:d:Q202129|Q202129]]
| [[Judita]]
| [[:en:Book of Judith]]
| 
| 78
|-
| [[:d:Q202975|Q202975]]
| [[Vėtrų kalnas]]
| [[:en:Wuthering Heights]]
| [[Emily Brontë|Emily Bronte]]
| 78
|-
| [[:d:Q127149|Q127149]]
| [[Lolita (knyga)]]
| [[:en:Lolita]]
| [[Vladimiras Nabokovas]]
| 76
|-
| [[:d:Q131737|Q131737]]
| [[Tobito knyga]]
| [[:en:Book of Tobit]]
| 
| 76
|-
| [[:d:Q193417|Q193417]]
| [[Ponia Bovari]]
| [[:en:Madame Bovary]]
| [[Gustave Flaubert|Gustavas Floberas]]
| 74
|-
| [[:d:Q191949|Q191949]]
| [[Puikus naujas pasaulis]]
| [[:en:Brave New World]]
| [[Aldous Huxley]]
| 73
|-
| [[:d:Q11829|Q11829]]
| [[Jonukas ir Gretutė]]
| [[:en:Hansel and Gretel]]
| [[Broliai Grimai]]&lt;br/&gt;[[Jacob Grimm]]&lt;br/&gt;[[Wilhelm Grimm]]
| 73
|-
| [[:d:Q22726|Q22726]]
| [[Varnas (poema)]]
| [[:en:The Raven]]
| [[Edgar Allan Poe|Edgaras Alanas Po]]
| 73
|-
| [[:d:Q28754|Q28754]]
| [[Prarastasis rojus]]
| [[:en:Paradise Lost]]
| [[John Milton|Džonas Miltonas]]
| 73
|-
| [[:d:Q865902|Q865902]]
| [[Ezopo pasakos]]
| [[:en:Aesop's Fables]]
| [[Ezopas]]
| 72
|-
| [[:d:Q182961|Q182961]]
| [[Džeinė Eir]]
| [[:en:Jane Eyre]]
| [[Charlotte Brontë|Šarlotė Brontė]]
| 70
|-
| [[:d:Q161985|Q161985]]
| [[Makabiejų pirma knyga]]
| [[:en:1 Maccabees]]
| 
| 69
|-
| [[:d:Q189509|Q189509]]
| [[Džiunglių knyga]]
| [[:en:The Jungle Book]]
| [[Rudyard Kipling|Radjardas Kiplingas]]
| 69
|-
| [[:d:Q219552|Q219552]]
| [[Didieji lūkesčiai]]
| [[:en:Great Expectations]]
| [[Charles Dickens]]
| 69
|-
| [[:d:Q206400|Q206400]]
| [[Venecijos pirklys]]
| [[:en:The Merchant of Venice]]
| [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]]
| 68
|-
| [[:d:Q212340|Q212340]]
| [[Nežudyk strazdo giesmininko]]
| [[:en:To Kill a Mockingbird]]
| [[Harper Lee]]
| 68
|-
| [[:d:Q130295|Q130295]]
| [[Nuostabusis Ozo šalies burtininkas (knyga)]]
| [[:en:The Wonderful Wizard of Oz]]
| [[Lyman Frank Baum]]
| 67
|-
| [[:d:Q273585|Q273585]]
| [[Rapunzel]]
| [[:en:Rapunzel]]
| [[Broliai Grimai]]&lt;br/&gt;[[Jacob Grimm]]&lt;br/&gt;[[Wilhelm Grimm]]
| 67
|-
| [[:d:Q189811|Q189811]]
| [[David Copperfield]]
| [[:en:David Copperfield]]
| [[Charles Dickens]]
| 66
|-
| [[:d:Q200920|Q200920]]
| [[Kam skambina varpai]]
| [[:en:For Whom the Bell Tolls]]
| [[Ernest Hemingway]]
| 66
|-
| [[:d:Q172850|Q172850]]
| [[Rožės vardas]]
| [[:en:The Name of the Rose]]
| [[Umberto Eco]]
| 65
|-
| [[:d:Q213019|Q213019]]
| [[Pasaulių karas (knyga)]]
| [[:en:The War of the Worlds]]
| [[Herbert George Wells]]
| 65
|-
| [[:d:Q215983|Q215983]]
| [[Rūstybės kekės]]
| [[:en:The Grapes of Wrath]]
| [[John Steinbeck]]
| 65
|-
| [[:d:Q233562|Q233562]]
| [[Tautų turtas]]
| [[:en:The Wealth of Nations]]
| [[Adam Smith]]
| 65
|-
| [[:d:Q308918|Q308918]]
| [[Pasakojimas apie du miestus]]
| [[:en:A Tale of Two Cities]]
| [[Charles Dickens]]
| 65
|-
| [[:d:Q191288|Q191288]]
| [[The Satanic Verses]]
| [[:en:The Satanic Verses]]
| [[Salman Rushdie]]
| 63
|-
| [[:d:Q106199|Q106199]]
| [[Commentarii de Bello Gallico]]
| [[:en:Commentarii de Bello Gallico]]
| [[Gajus Julijus Cezaris]]
| 62
|-
| [[:d:Q208002|Q208002]]
| [[Žiedų valdovas. Žiedo brolija]]
| [[:en:The Fellowship of the Ring]]
| [[John Ronald Reuel Tolkien]]
| 62
|-
| [[:d:Q320372|Q320372]]
| [[Maras (romanas)]]
| [[:en:The Plague (novel)]]
| [[Albert Camus]]
| 62
|-
| [[:d:Q637839|Q637839]]
| [[The Kite Runner]]
| [[:en:The Kite Runner]]
| [[Khaled Hosseini]]
| 61
|-
| [[:d:Q11880|Q11880]]
| [[Sniego Karalienė]]
| [[:en:The Snow Queen]]
| [[Hans Christian Andersen]]
| 61
|-
| [[:d:Q217352|Q217352]]
| [[Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija]]
| [[:en:Strange Case of Dr Jekyll and Mr Hyde]]
| [[Robert Louis Stevenson]]
| 60
|-
| [[:d:Q240617|Q240617]]
| [[Tėvas Gorijo]]
| [[:en:Père Goriot]]
| [[Honoré de Balzac]]
| 60
|-
| [[:d:Q11868|Q11868]]
| [[Bjaurusis ančiukas]]
| [[:en:The Ugly Duckling]]
| [[Hans Christian Andersen]]
| 60
|-
| [[:d:Q223131|Q223131]]
| [[Kraujo spalvos etiudas]]
| [[:en:A Study in Scarlet]]
| [[Arthur Conan Doyle]]
| 59
|-
| [[:d:Q464928|Q464928]]
| [[Prarasto laiko beieškant]]
| [[:en:In Search of Lost Time]]
| [[Marcel Proust|Marselis Prustas]]
| 59
|-
| [[:d:Q647379|Q647379]]
| [[Mirusios sielos]]
| [[:en:Dead Souls]]
| [[Nikolajus Gogolis]]
| 59
|-
| [[:d:Q70827|Q70827]]
| [[Prie vandens krašto]]
| [[:en:Water Margin]]
| [[Shi Nai'an]]
| 59
|-
| [[:d:Q51643|Q51643]]
| [[Palaiminimai]]
| [[:en:Beatitudes]]
| [[Jėzus Kristus]]
| 59
|-
| [[:d:Q138174|Q138174]]
| [[Gyvenimas yra svajonė]]
| [[:en:Life Is a Dream]]
| [[Pedro Calderón de la Barca]]
| 58
|-
| [[:d:Q457289|Q457289]]
| [[Sidharta]]
| [[:en:Siddhartha (novel)]]
| [[Hermann Hesse]]
| 58
|-
| [[:d:Q457977|Q457977]]
| [[Apie peles ir žmones]]
| [[:en:Of Mice and Men]]
| [[John Steinbeck]]
| 58
|-
| [[:d:Q471726|Q471726]]
| [[Trumpa laiko istorija]]
| [[:en:A Brief History of Time]]
| [[Stephen Hawking]]
| 58
|-
| [[:d:Q217073|Q217073]]
| [[Stepių vilkas]]
| [[:en:Steppenwolf (novel)]]
| [[Hermann Hesse]]
| 57
|-
| [[:d:Q235795|Q235795]]
| [[A Farewell to Arms]]
| [[:en:A Farewell to Arms]]
| [[Ernest Hemingway]]
| 57
|-
| [[:d:Q332388|Q332388]]
| [[The Two Towers]]
| [[:en:The Two Towers]]
| [[John Ronald Reuel Tolkien]]
| 57
|-
| [[:d:Q369944|Q369944]]
| [[The Gulag Archipelago]]
| [[:en:The Gulag Archipelago]]
| [[Aleksandras Solženicynas]]
| 57
|-
| [[:d:Q485093|Q485093]]
| [[Liūtas, ragana ir drabužių spinta]]
| [[:en:The Lion, the Witch and the Wardrobe]]
| [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]]
| 57
|-
| [[:d:Q627333|Q627333]]
| [[Laiko mašina]]
| [[:en:The Time Machine]]
| [[Herbert George Wells]]
| 57
|-
| [[:d:Q837283|Q837283]]
| [[Kovos klubas (knyga)]]
| [[:en:Fight Club (novel)]]
| [[Čakas Palanikas]]
| 57
|-
| [[:d:Q274744|Q274744]]
| [[Protas ir jausmai]]
| [[:en:Sense and Sensibility]]
| [[Jane Austen]]
| 56
|-
| [[:d:Q917055|Q917055]]
| [[Nepakeliama būties lengvybė]]
| [[:en:The Unbearable Lightness of Being]]
| [[Milan Kundera]]
| 56
|-
| [[:d:Q206870|Q206870]]
| [[Daktaras Živaga]]
| [[:en:Doctor Zhivago (novel)]]
| [[Borisas Pasternakas]]
| 55
|-
| [[:d:Q466605|Q466605]]
| [[Čarlis ir šokolado fabrikas]]
| [[:en:Charlie and the Chocolate Factory]]
| [[Roald Dahl]]
| 55
|-
| [[:d:Q470098|Q470098]]
| [[The Second Sex]]
| [[:en:The Second Sex]]
| [[Simone de Beauvoir]]
| 55
|-
| [[:d:Q651532|Q651532]]
| [[Trys paršiukai]]
| [[:en:The Three Little Pigs]]
| [[James Halliwell-Phillipps]]&lt;br/&gt;No/unknown value
| 55
|-
| [[:d:Q11678|Q11678]]
| [[Bado žaidynės (knyga)]]
| [[:en:The Hunger Games (novel)]]
| [[Suzanne Collins]]
| 55
|-
| [[:d:Q465108|Q465108]]
| [[Poezijos klasika]]
| [[:en:Classic of Poetry]]
| [[various authors]]
| 54
|-
| [[:d:Q499396|Q499396]]
| [[Meilė choleros metu]]
| [[:en:Love in the Time of Cholera]]
| [[Gabriel García Márquez]]
| 54
|-
| [[:d:Q11876|Q11876]]
| [[The Little Match Girl]]
| [[:en:The Little Match Girl]]
| [[Hans Christian Andersen]]
| 54
|-
| [[:d:Q128444|Q128444]]
| [[Watchmen]]
| [[:en:Watchmen]]
| [[Alan Moore]]&lt;br/&gt;[[Dave Gibbons]]
| 53
|-
| [[:d:Q278208|Q278208]]
| [[22-oji išlyga]]
| [[:en:Catch-22]]
| [[Joseph Heller]]
| 53
|-
| [[:d:Q329989|Q329989]]
| [[Demonai]]
| [[:en:Demons (Dostoevsky novel)]]
| [[Fiodoras Dostojevskis]]
| 53
|-
| [[:d:Q61324|Q61324]]
| [[Sofijos pasaulis]]
| [[:en:Sophie's World]]
| [[Jostein Gaarder]]
| 53
|-
| [[:d:Q214132|Q214132]]
| [[Ir tada nebeliko nė vieno]]
| [[:en:And Then There Were None]]
| [[Agatha Christie]]
| 52
|-
| [[:d:Q216578|Q216578]]
| [[Les Fleurs du mal]]
| [[:en:Les Fleurs du mal]]
| [[Charles Baudelaire]]
| 52
|-
| [[:d:Q392147|Q392147]]
| [[Šerloko Holmso nuotykiai]]
| [[:en:The Adventures of Sherlock Holmes]]
| [[Arthur Conan Doyle]]
| 52
|-
| [[:d:Q476871|Q476871]]
| [[The Call of the Wild]]
| [[:en:The Call of the Wild]]
| [[Jack London|Džekas Londonas]]
| 52
|-
| [[:d:Q493574|Q493574]]
| [[The Last of the Mohicans]]
| [[:en:The Last of the Mohicans]]
| [[James Fenimore Cooper]]
| 52
|-
| [[:d:Q569869|Q569869]]
| [[In Praise of Folly]]
| [[:en:In Praise of Folly]]
| [[Erazmas Roterdamietis]]
| 52
|-
| [[:d:Q191540|Q191540]]
| [[Jaunatis]]
| [[:en:New Moon (novel)]]
| [[Stefani Majer]]
| 51
|-
| [[:d:Q192649|Q192649]]
| [[Raudona ir juoda]]
| [[:en:The Red and the Black]]
| [[Stendalis]]
| 51
|-
| [[:d:Q267634|Q267634]]
| [[Crito]]
| [[:en:Crito]]
| [[Platonas]]
| 51
|-
| [[:d:Q332581|Q332581]]
| [[The Return of the King]]
| [[:en:The Return of the King]]
| [[John Ronald Reuel Tolkien]]
| 51
|-
| [[:d:Q662550|Q662550]]
| [[Shakespeare's sonnets]]
| [[:en:Shakespeare's sonnets]]
| [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]]
| 51
|-
| [[:d:Q840974|Q840974]]
| [[Aivenhas]]
| [[:en:Ivanhoe]]
| [[Walter Scott]]
| 51
|-
| [[:d:Q36393|Q36393]]
| [[Quotations from Chairman Mao Tse-tung]]
| [[:en:Quotations from Chairman Mao Tse-tung]]
| [[Mao Dzedongas]]
| 51
|-
| [[:d:Q161138|Q161138]]
| [[Bluebeard]]
| [[:en:Bluebeard]]
| [[Charles Perrault]]
| 50
|-
| [[:d:Q204208|Q204208]]
| [[The Knight in the Panther's Skin]]
| [[:en:The Knight in the Panther's Skin]]
| [[Šota Rustavelis]]
| 50
|-
| [[:d:Q501351|Q501351]]
| [[The Sun Also Rises]]
| [[:en:The Sun Also Rises]]
| [[Ernest Hemingway]]
| 50
|-
| [[:d:Q658375|Q658375]]
| [[Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos]]
| [[:en:The Fault in Our Stars]]
| [[John Green]]
| 50
|-
| [[:d:Q667285|Q667285]]
| [[Works and Days]]
| [[:en:Works and Days]]
| [[Hesiodas]]
| 50
|-
| [[:d:Q695116|Q695116]]
| [[Notes from Underground]]
| [[:en:Notes from Underground]]
| [[Fiodoras Dostojevskis]]
| 50
|-
| [[:d:Q845889|Q845889]]
| [[Murder on the Orient Express]]
| [[:en:Murder on the Orient Express]]
| [[Agatha Christie]]
| 50
|-
| [[:d:Q212473|Q212473]]
| [[Užtemimas (romanas)]]
| [[:en:Eclipse (Meyer novel)]]
| [[Stefani Majer]]
| 49
|-
| [[:d:Q218950|Q218950]]
| [[Princas Kaspianas]]
| [[:en:Prince Caspian]]
| [[Clive Staples Lewis|Klaivas Steplesas Lujis]]
| 49
|-
| [[:d:Q223688|Q223688]]
| [[The Gambler]]
| [[:en:The Gambler (novel)]]
| [[Fiodoras Dostojevskis]]
| 49
|-
| [[:d:Q223880|Q223880]]
| [[Emma]]
| [[:en:Emma (novel)]]
| [[Jane Austen]]
| 49
|-
| [[:d:Q69539|Q69539]]
| [[Politics]]
| [[:en:Politics (Aristotle)]]
| [[Aristotelis]]
| 49
|-
| [[:d:Q1044767|Q1044767]]
| [[The Golden Ass]]
| [[:en:The Golden Ass]]
| [[Apulėjus]]
| 48
|-
| [[:d:Q212318|Q212318]]
| [[The City of God]]
| [[:en:The City of God]]
| [[Šv. Augustinas]]
| 48
|-
| [[:d:Q216299|Q216299]]
| [[Suda]]
| [[:en:Suda]]
| [[various authors]]
| 48
|}
{{Wikidata list end}}

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>15hngmndmlhqrg2elrd0oyaypjh2umz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Chippa United FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>642958</id>
    <revision>
      <id>7852002</id>
      <parentid>7779807</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:53:16Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7852002</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12987" sha1="7lcmv59pham08hq5fvaf01k4rksyxjf" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Chippa United
| image    = [[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|230px]]
| fullname = Chippa United Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2010]] m.
| ground   = „Nelson Mandela Bay“ stadionas, &lt;br /&gt; [[Port Elizabetas]] (Gabėcha)
| capacity = 46 000
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta

| pattern_la1=_chippautd1415h|pattern_b1=_chippautd1415h|pattern_ra1=|pattern_sh1=|
  leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF|
| pattern_la2=|pattern_b2=_chippautd1415a|pattern_ra2=|pattern_sh2=|
  leftarm2=7999D1|body2=FFFFFF|rightarm2=7999D1|shorts2=7999D1|socks2=7999D1| 
| pattern_la3=_chippautd1415t|pattern_b3=_chippautd1415t|pattern_ra3=|pattern_sh3=|
  leftarm3=FFFFFF|body3=FFFFFF|rightarm3=4D8BD1|shorts3=4D8BD1|socks3=4D8BD1|
}}
'''„Čipa Junaited“''', o angliškuose šaltiniuose '''Chippa United''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Port Elizabetas|Port Elizabeto]] (kosų kalba žinomo kaip Gabėcha).

== Istorija ==
2010 m. škurtas futbolo klubas. 2010–2011 m. rungtyniavo Western Cape lygoje, pateko į Pirmą divizioną. 2011–2012 m. sezone Pirmame divizione užėmė antrą vietą ir pateko į Premiership. 2012–2013 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

2013–2014 m. sezone tapo Pirmojo diviziono nugalėtojais ir buvo perkelti į Premier lygą.

Nuo 2014–2015 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1)''': 2013–2014 m.

== Sezonai ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2010–2011'''
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Western Cape'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2011.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Pirmąjį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2011–2012'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2012.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2012–2013'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2013.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2013–2014'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2014.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2014–2015'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2015.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2015–2016'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2016.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
|  &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2017.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2018.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFE2E2&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|150px]] '''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|150px]] '''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _accrington1819a
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = 81DAF5
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 81DAF5
 |shorts     = 81DAF5
 |socks      = 81DAF5
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _unterhaching1819a
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _udechile1819h
 |pattern_b  = _udechile1819h
 |pattern_ra = _udechile1819h
 |pattern_sh = _udechile1819h
 |pattern_so = _udechile1819h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrowitton19sbw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _umbrovier1rw
 |pattern_b  = _umbrovier1rw
 |pattern_ra = _umbrovier1rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _stpatricks18h
 |pattern_b  = _stpatricks18h
 |pattern_ra = _stpatricks18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whitetop
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/14370/2023_1/Chippa_United_Port_Elizabeth.html Apie CHIPPA UNITED klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Katlego Mashego, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/14685/Katlego_Mashego.html Apie žaidėją: Katlego Mashego]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Lerato Chabangu, vingeris;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/11653/Lerato_Chabangu.html Apie žaidėją: Lerato Chabangu]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Nigerija}} Daniel Akpeyi, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/58879/Daniel_Akpeyi.html Apie žaidėją: Daniel Akpeyi]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Burundis}} Frédéric Nsabiyumva, gynėjass;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/54257/Frederic_Nsabiyumva.html Apie žaidėją: Frédéric Nsabiyumva]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Mozambikas}} Luís Miquissone, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/58928/Luis_Miquissone.html Apie žaidėją: Luís Miquissone]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Namibija}} Lloyd Jr Kazapua, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/54420/Lloyd_Jr_Kazapua.html Apie žaidėją: Lloyd Jr Kazapua]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Tanzanija}} Baraka Majogoro, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/76521/Baraka_Majogoro.html Apie žaidėją:Baraka Majogoro ]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Zambija}} Augustine Mulenga, vingeris;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/67640/Augustine_Mulenga.html Apie žaidėją: Augustine Mulenga]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Namibija}} Elmo Kambindu, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74917/Elmo_Kambindu.html Apie žaidėją: Elmo Kambindu]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/profile.php?id=100069824329042 Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/chippa-utd/AiZa0UPS/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/chippa-utd/AiZa0UPS/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/chippa-united/startseite/verein/31283 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/chippa-united-fc/2134/ Globalsportsarchive]

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Chippa United]]
{{DEFAULTSORT:Chippa United}}</text>
      <sha1>7lcmv59pham08hq5fvaf01k4rksyxjf</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7852003</id>
      <parentid>7852002</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:53:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7852003</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12987" sha1="ewvm56onxzbxf3b682szjm7vt03j7uv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Chippa United
| image    = [[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|230px]]
| fullname = Chippa United Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2010]] m.
| ground   = „Nelson Mandela Bay“ stadionas, &lt;br /&gt; [[Port Elizabetas]] (Gabėcha)
| capacity = 46 000
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 13 vieta

| pattern_la1=_chippautd1415h|pattern_b1=_chippautd1415h|pattern_ra1=|pattern_sh1=|
  leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF|
| pattern_la2=|pattern_b2=_chippautd1415a|pattern_ra2=|pattern_sh2=|
  leftarm2=7999D1|body2=FFFFFF|rightarm2=7999D1|shorts2=7999D1|socks2=7999D1| 
| pattern_la3=_chippautd1415t|pattern_b3=_chippautd1415t|pattern_ra3=|pattern_sh3=|
  leftarm3=FFFFFF|body3=FFFFFF|rightarm3=4D8BD1|shorts3=4D8BD1|socks3=4D8BD1|
}}
'''„Čipa Junaited“''', o angliškuose šaltiniuose '''Chippa United''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Port Elizabetas|Port Elizabeto]] (kosų kalba žinomo kaip Gabėcha).

== Istorija ==
2010 m. škurtas futbolo klubas. 2010–2011 m. rungtyniavo Western Cape lygoje, pateko į Pirmą divizioną. 2011–2012 m. sezone Pirmame divizione užėmė antrą vietą ir pateko į Premiership. 2012–2013 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

2013–2014 m. sezone tapo Pirmojo diviziono nugalėtojais ir buvo perkelti į Premier lygą.

Nuo 2014–2015 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1)''': 2013–2014 m.

== Sezonai ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2010–2011'''
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#eeeeee&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Western Cape'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2011.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Pirmąjį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2011–2012'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2012.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2012–2013'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2013.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2013–2014'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2014.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2014–2015'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2015.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2015–2016'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2016.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
|  &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2017.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2018.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFE2E2&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:Noatunloopsong.png|17px]] '''Pereinamosios rungtynės'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|150px]] '''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chippa United FC emblema.png|150px]] '''CHIPPA UNITED'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _accrington1819a
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = 81DAF5
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 81DAF5
 |shorts     = 81DAF5
 |socks      = 81DAF5
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _unterhaching1819a
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _udechile1819h
 |pattern_b  = _udechile1819h
 |pattern_ra = _udechile1819h
 |pattern_sh = _udechile1819h
 |pattern_so = _udechile1819h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrowitton19sbw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _umbrovier1rw
 |pattern_b  = _umbrovier1rw
 |pattern_ra = _umbrovier1rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _stpatricks18h
 |pattern_b  = _stpatricks18h
 |pattern_ra = _stpatricks18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whitetop
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/14370/2023_1/Chippa_United_Port_Elizabeth.html Apie CHIPPA UNITED klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Katlego Mashego, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/14685/Katlego_Mashego.html Apie žaidėją: Katlego Mashego]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Lerato Chabangu, vingeris;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/11653/Lerato_Chabangu.html Apie žaidėją: Lerato Chabangu]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Nigerija}} Daniel Akpeyi, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/58879/Daniel_Akpeyi.html Apie žaidėją: Daniel Akpeyi]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Burundis}} Frédéric Nsabiyumva, gynėjass;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/54257/Frederic_Nsabiyumva.html Apie žaidėją: Frédéric Nsabiyumva]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Mozambikas}} Luís Miquissone, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/58928/Luis_Miquissone.html Apie žaidėją: Luís Miquissone]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Namibija}} Lloyd Jr Kazapua, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/54420/Lloyd_Jr_Kazapua.html Apie žaidėją: Lloyd Jr Kazapua]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Tanzanija}} Baraka Majogoro, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/76521/Baraka_Majogoro.html Apie žaidėją:Baraka Majogoro ]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Zambija}} Augustine Mulenga, vingeris;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/67640/Augustine_Mulenga.html Apie žaidėją: Augustine Mulenga]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Namibija}} Elmo Kambindu, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74917/Elmo_Kambindu.html Apie žaidėją: Elmo Kambindu]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/profile.php?id=100069824329042 Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/chippa-utd/AiZa0UPS/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/chippa-utd/AiZa0UPS/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/chippa-united/startseite/verein/31283 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/chippa-united-fc/2134/ Globalsportsarchive]

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Chippa United]]
{{DEFAULTSORT:Chippa United}}</text>
      <sha1>ewvm56onxzbxf3b682szjm7vt03j7uv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Marumo Gallants FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>642964</id>
    <revision>
      <id>7852000</id>
      <parentid>7779959</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:52:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7852000</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7534" sha1="rggt2zqesacc0wfca5qky2acx7p0ij5" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Marumo Gallants
| image    = [[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|230px]]
| fullname = Marumo Gallants Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2021]] m.
| ground   = „senasis Peter Mokaba“ stadionas, [[Polokvanė]]
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta

 |pattern_la1 = _limerick18a
 |pattern_b1  = _limerick18a
 |pattern_ra1 = _limerick18a
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 00BB00
 |socks1      = 00BB00

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _umbrovision18nw
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = 000060
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = 000060
 |shorts2     = 000060
 |socks2      = 000060

 |pattern_la3 = _nz16a
 |pattern_b3  = _waterford17a
 |pattern_ra3 = _nz16a
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = 000066
}}
'''„Marumo Gallants“''', o angliškuose šaltiniuose '''Marumo Gallants Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]].

== Istorija ==
Įkurtas 2021 m. Rungtyniavo šalies aukščiausioje lygoje – [[South African Premiership]]. 2022–2023 m. sezone [[South African Premiership]] liko šešioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''':

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
| Nusipirko [[Moroka Swallows FC|Moroka Swallows]]
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|150px]] '''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:skyblue;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|150px]] '''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18ew
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 00BB00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 00BB00
 |shorts     = 00BB00
 |socks      = 00BB00
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title      =  {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18wb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _limerick18a
 |pattern_b  = _limerick18a
 |pattern_ra = _limerick18a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 00BB00
 |socks      = 00BB00
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrovision18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _nz16a
 |pattern_b  = _waterford17a
 |pattern_ra = _nz16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000066
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/29003/2023_1/Marumo_Gallants_Thohoyandou.html Apie Marumo Gallants FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Lehlohonolo Nonyane, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/52989/Lehlohonolo_Nonyane.html Apie žaidėją: Lehlohonolo Nonyane]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.marumogallantsfc.co.za/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/Marumogallants/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/marumo-gallants/Gnghzo3C/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/marumo-gallants/Gnghzo3C/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/tshakhuma-tsha-madzivhandila-fc/startseite/verein/61852 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/marumo-gallants-fc/52700/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Marumo Gallants]]
{{DEFAULTSORT:Marumo Gallants}}</text>
      <sha1>rggt2zqesacc0wfca5qky2acx7p0ij5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7852001</id>
      <parentid>7852000</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:52:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7852001</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7534" sha1="rdqri12zq5ffko93pskktrkkhl6z6xy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Marumo Gallants
| image    = [[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|230px]]
| fullname = Marumo Gallants Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2021]] m.
| ground   = „senasis Peter Mokaba“ stadionas, [[Polokvanė]]
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 14 vieta

 |pattern_la1 = _limerick18a
 |pattern_b1  = _limerick18a
 |pattern_ra1 = _limerick18a
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 00BB00
 |socks1      = 00BB00

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _umbrovision18nw
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = 000060
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = 000060
 |shorts2     = 000060
 |socks2      = 000060

 |pattern_la3 = _nz16a
 |pattern_b3  = _waterford17a
 |pattern_ra3 = _nz16a
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = 000066
}}
'''„Marumo Gallants“''', o angliškuose šaltiniuose '''Marumo Gallants Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]].

== Istorija ==
Įkurtas 2021 m. Rungtyniavo šalies aukščiausioje lygoje – [[South African Premiership]]. 2022–2023 m. sezone [[South African Premiership]] liko šešioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''':

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1downarrow red.svg|20px]] '''Iškrito į žemesnį divizioną'''
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
| Nusipirko [[Moroka Swallows FC|Moroka Swallows]]
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|150px]] '''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:skyblue;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Marumo Gallants FC emblema.png|150px]] '''MARUMO GALLANTS'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18ew
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 00BB00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 00BB00
 |shorts     = 00BB00
 |socks      = 00BB00
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title      =  {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18wb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _limerick18a
 |pattern_b  = _limerick18a
 |pattern_ra = _limerick18a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 00BB00
 |socks      = 00BB00
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrovision18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _nz16a
 |pattern_b  = _waterford17a
 |pattern_ra = _nz16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000066
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/29003/2023_1/Marumo_Gallants_Thohoyandou.html Apie Marumo Gallants FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Lehlohonolo Nonyane, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/52989/Lehlohonolo_Nonyane.html Apie žaidėją: Lehlohonolo Nonyane]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.marumogallantsfc.co.za/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/Marumogallants/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/marumo-gallants/Gnghzo3C/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/marumo-gallants/Gnghzo3C/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/tshakhuma-tsha-madzivhandila-fc/startseite/verein/61852 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/marumo-gallants-fc/52700/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Marumo Gallants]]
{{DEFAULTSORT:Marumo Gallants}}</text>
      <sha1>rdqri12zq5ffko93pskktrkkhl6z6xy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Richards Bay FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>642968</id>
    <revision>
      <id>7852006</id>
      <parentid>7773904</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:58:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7852006</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9486" sha1="8bahwixdi4ecvtqlj6qvrv75ob947mp" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Richards Bay
| image    = [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|230px]]
| fullname = Richards Bay Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2017]] m.
| ground   = „King Goodwill Zwelithini“ stadionas, [[Durbanas]]
| capacity = 14 500
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[2024–2025 m. South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 11 vieta

| pattern_la1   = _getafe2021h
| pattern_b1    = _getafe2021h
| pattern_ra1   = _getafe2021h
| pattern_sh1   = _getafe2021h
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 0000FF
| body1         = 0000FF
| rightarm1     = 0000FF
| shorts1       = 0000FF
| socks1        = 0000FF

| pattern_la2   = _swansea2122h
| pattern_b2    = _swansea2122h
| pattern_ra2   = _swansea2122h
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = FFFFFF
| body2         = FFFFFF
| rightarm2     = FFFFFF
| shorts2       = 000000
| socks2        = 000000

| pattern_la3   = _arminia1819t
| pattern_b3    = _arminia1819t
| pattern_ra3   = _arminia1819t
| pattern_sh3   = 
| pattern_so3   = 
| leftarm3      = FFFFFF
| body3         = FFFFFF
| rightarm3     = FFFFFF
| shorts3       = 0000FF
| socks3        = 0000FF
}}
'''„Ričards Bėj“''', o angliškuose šaltiniuose '''Richards Bay Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Durbanas|Durbano]].

== Istorija ==
[[Thanda Royal Zulu FC]], rungtyniavusi 2016–2017 m. Pirmame divizione ir iškovojusi perkėlimą į aukščiausiąją lygą, pasikeitė pavadinimą į [[Richards Bay FC]] ir pardavė savo vietą Premiership '''„AmaZulu“''' klubui. 

2021–2022 m. sezone tapo Pirmojo diviziono (II pakopa) nugalėtojais ir pateko į Premiership.	

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1)''': 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
|-
|-
|||||||
|-
! style=&quot;background:Navy;&quot; colspan=&quot;6&quot;| &lt;span style=&quot;color:White;&quot;&gt;RICHARDS BAY FOOTBALL CLUB&lt;/span&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2018.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFE2E2&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; | [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|150px]] '''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; | [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|150px]] '''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagalaxy1819b
 |pattern_b  = _jomagalaxy1819b
 |pattern_ra = _jomagalaxy1819b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF 
 |socks      = 0033FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _arminia1819t
 |pattern_b  = _arminia1819t
 |pattern_ra = _arminia1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _arminia1819t
 |pattern_b  = _arminia1819t
 |pattern_ra = _arminia1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rbw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0042FF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wrb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wrb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/21514/2024_1/Richards_Bay_Fc.html General Information for Richards Bay FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Thabani Dube, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/83145/Thabani_Dube.html General Information about the player Thabani Dube]&lt;/ref&gt;
; Užsienieičiai
* {{vlv|Uganda}} Jamal Salem Magoola, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/48594/Jamal_Salem_Magoola.html General Information about the player Jamal Salem Magoola]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Kenija}} Ian Otieno, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59105/Ian_Otieno.html General Information about the player Ian Otieno]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/RichardsBayFCOfficialPage/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/richards-bay/noDZhkBM/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/richards-bay/noDZhkBM/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/richards-bay-fc/startseite/verein/12668 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/richards-bay-fc/32807/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Richards Bay]]
{{DEFAULTSORT:Richards Bay}}</text>
      <sha1>8bahwixdi4ecvtqlj6qvrv75ob947mp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7852007</id>
      <parentid>7852006</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:58:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7852007</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9488" sha1="b4cqbd9z1klla4mobx9m4w3bac27i0e" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Richards Bay
| image    = [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|230px]]
| fullname = Richards Bay Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2017]] m.
| ground   = „King Goodwill Zwelithini“ stadionas, [[Durbanas]]
| capacity = 14 500
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[2024–2025 m. South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 11 vieta

| pattern_la1   = _getafe2021h
| pattern_b1    = _getafe2021h
| pattern_ra1   = _getafe2021h
| pattern_sh1   = _getafe2021h
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 0000FF
| body1         = 0000FF
| rightarm1     = 0000FF
| shorts1       = 0000FF
| socks1        = 0000FF

| pattern_la2   = _swansea2122h
| pattern_b2    = _swansea2122h
| pattern_ra2   = _swansea2122h
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = FFFFFF
| body2         = FFFFFF
| rightarm2     = FFFFFF
| shorts2       = 000000
| socks2        = 000000

| pattern_la3   = _arminia1819t
| pattern_b3    = _arminia1819t
| pattern_ra3   = _arminia1819t
| pattern_sh3   = 
| pattern_so3   = 
| leftarm3      = FFFFFF
| body3         = FFFFFF
| rightarm3     = FFFFFF
| shorts3       = 0000FF
| socks3        = 0000FF
}}
'''„Ričards Bėj“''', o angliškuose šaltiniuose '''Richards Bay Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Durbanas|Durbano]].

== Istorija ==
[[Thanda Royal Zulu FC]], rungtyniavusi 2016–2017 m. Pirmame divizione ir iškovojusi perkėlimą į aukščiausiąją lygą, pasikeitė pavadinimą į [[Richards Bay FC]] ir pardavė savo vietą Premiership '''„AmaZulu“''' klubui. 

2021–2022 m. sezone tapo Pirmojo diviziono (II pakopa) nugalėtojais ir pateko į Premiership.	

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1)''': 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
|-
|-
|||||||
|-
! style=&quot;background:Navy;&quot; colspan=&quot;6&quot;| &lt;span style=&quot;color:White;&quot;&gt;RICHARDS BAY FOOTBALL CLUB&lt;/span&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2018.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFE2E2&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; | [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|150px]] '''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; | [[Vaizdas:Richards Bay FC emblema.png|150px]] '''Richards Bay'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagalaxy1819b
 |pattern_b  = _jomagalaxy1819b
 |pattern_ra = _jomagalaxy1819b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF 
 |socks      = 0033FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _arminia1819t
 |pattern_b  = _arminia1819t
 |pattern_ra = _arminia1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _arminia1819t
 |pattern_b  = _arminia1819t
 |pattern_ra = _arminia1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rbw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0042FF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wrb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wrb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/21514/2024_1/Richards_Bay_Fc.html General Information for Richards Bay FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Thabani Dube, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/83145/Thabani_Dube.html General Information about the player Thabani Dube]&lt;/ref&gt;
; Užsienieičiai
* {{vlv|Uganda}} Jamal Salem Magoola, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/48594/Jamal_Salem_Magoola.html General Information about the player Jamal Salem Magoola]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Kenija}} Ian Otieno, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59105/Ian_Otieno.html General Information about the player Ian Otieno]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/RichardsBayFCOfficialPage/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/richards-bay/noDZhkBM/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/richards-bay/noDZhkBM/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/richards-bay-fc/startseite/verein/12668 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/richards-bay-fc/32807/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|Richards Bay]]
{{DEFAULTSORT:Richards Bay}}</text>
      <sha1>b4cqbd9z1klla4mobx9m4w3bac27i0e</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>TS Galaxy FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>642976</id>
    <revision>
      <id>7852004</id>
      <parentid>7779986</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:55:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7852004</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8980" sha1="c5mzf6vdw12gycnsxz18vg7n7i7wbcw" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = TS Galaxy
| image    = [[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|230px]]
| fullname = TS Galaxy Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2015]] m.
| ground   = „Mbombela“ stadionas, [[mbombela]]
| capacity = 43 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/south-africa/ts-galaxy/44334/venue/ Mbombela Stadium pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 12 vieta
| pattern_la1   = _bayer1617a 
| pattern_b1    = _bayer1617a
| pattern_ra1   = _bayer1617a
| pattern_sh1   = _bayer1617a
| pattern_so1   = _blacktop
| leftarm1      = FF0000
| body1         = FF0000
| rightarm1     = FF0000
| shorts1       = FF0000
| socks1        = FF0000
| pattern_la2   = _bayer1617t
| pattern_b2    = _bayer1617t
| pattern_ra2   = _bayer1617t
| pattern_sh2   = _bayer1617t
| pattern_so2   = _bayer1819a
| leftarm2      = FFFFFF
| body2         = FFFFFF
| rightarm2     = FFFFFF
| shorts2       = FFFFFF
| socks2        = FFFFFF
| pattern_la3   = _bayer1819h
| pattern_b3    = _bayer1819h
| pattern_ra3   = _bayer1819h
| pattern_sh3   = _bayer1819h
| pattern_so3   = _bayer1819h
| leftarm3      = 000000
| body3         = 000000
| rightarm3     = 000000
| shorts3       = 000000
| socks3        = 000000
}}[[Vaizdas:Mbombela_Stadium_arena.jpg|thumb|right|300px|Mbombelos stadionas]]
'''„TS Galaksi“''', o angliškuose šaltiniuose '''TS Galaxy Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mbombela|Mbombelos]].

== Istorija ==
Įkurtas 2015 m. Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. 2019–2020 m. pirmame divizione užėmė dešimtą vietą. 2020 m. '''Tim Sukazi Galaxy FC''' nusipirko iš [[Highlands Park FC]] vietą Premjer lygoje ir įgijo  teisę rungtyniauti šalies aukščiausioje lygoje. 2020–2021 m. sezone užėmė devintą vietą Premjer lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Nedbank FA Cup''':
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1 kartą)''': 2018–2019 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:grey;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|150px]] '''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|150px]] '''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1617a 
| pattern_b    = _bayer1617a
| pattern_ra   = _bayer1617a
| pattern_sh   = _bayer1617a
| pattern_so   = _blacktop
| leftarm      = FF0000
| body         = FF0000
| rightarm     = FF0000
| shorts       = FF0000
| socks        = FF0000
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1617t
| pattern_b    = _bayer1617t
| pattern_ra   = _bayer1617t
| pattern_sh   = _bayer1617t
| pattern_so   = _bayer1819a
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
| title         = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1819h
| pattern_b    = _bayer1819h
| pattern_ra   = _bayer1819h
| pattern_sh   = _bayer1819h
| pattern_so   = _bayer1819h
| leftarm      = 000000
| body         = 000000
| rightarm     = 000000
| shorts       = 000000
| socks        = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _blacklower
| pattern_b = _redstripes2
| pattern_ra = _blacklower
| leftarm = FF0000
| body = 000000
| rightarm = FF0000
| shorts = 000000
| socks = FF0000
| title = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/23591/2024_1/Ts_Galaxy_Kameelrivier.html General Information for TS Galaxy Kameelrivier]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Vuyo Mere, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/12988/Vuyo_Mere.html General Information about the player Vuyo Mere]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Thamsanqa Gabuza, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/48700/Thamsanqa_Gabuza.html General Information about the player Thamsanqa Gabuza]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Bernard Parker, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/22701/Bernard_Parker.html General Information about the player Bernard Parker]&lt;/ref&gt;
; Užsieniečiai
* {{vlv|Ruanda}} Fiacre Ntwari, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/84702/Fiacre_Ntwari.html General Information about the player Fiacre Ntwari]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://tsgalaxyfc.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/TSGALAXYFC/?_rdc=2&amp;_rdr Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/ts-galaxy/KUDSx8jo/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/ts-galaxy/KUDSx8jo/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/ts-galaxy-fc/startseite/verein/67074 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ts-galaxy-fc/37306/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|TS Galaxy]]
{{DEFAULTSORT:TS Galaxy}}</text>
      <sha1>c5mzf6vdw12gycnsxz18vg7n7i7wbcw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7852005</id>
      <parentid>7852004</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:55:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7852005</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8982" sha1="22ov4u4j8tk6qevijx18y6v9a1i4v1k" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = TS Galaxy
| image    = [[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|230px]]
| fullname = TS Galaxy Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2015]] m.
| ground   = „Mbombela“ stadionas, [[mbombela]]
| capacity = 43 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/south-africa/ts-galaxy/44334/venue/ Mbombela Stadium pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 12 vieta
| pattern_la1   = _bayer1617a 
| pattern_b1    = _bayer1617a
| pattern_ra1   = _bayer1617a
| pattern_sh1   = _bayer1617a
| pattern_so1   = _blacktop
| leftarm1      = FF0000
| body1         = FF0000
| rightarm1     = FF0000
| shorts1       = FF0000
| socks1        = FF0000
| pattern_la2   = _bayer1617t
| pattern_b2    = _bayer1617t
| pattern_ra2   = _bayer1617t
| pattern_sh2   = _bayer1617t
| pattern_so2   = _bayer1819a
| leftarm2      = FFFFFF
| body2         = FFFFFF
| rightarm2     = FFFFFF
| shorts2       = FFFFFF
| socks2        = FFFFFF
| pattern_la3   = _bayer1819h
| pattern_b3    = _bayer1819h
| pattern_ra3   = _bayer1819h
| pattern_sh3   = _bayer1819h
| pattern_so3   = _bayer1819h
| leftarm3      = 000000
| body3         = 000000
| rightarm3     = 000000
| shorts3       = 000000
| socks3        = 000000
}}[[Vaizdas:Mbombela_Stadium_arena.jpg|thumb|right|300px|Mbombelos stadionas]]
'''„TS Galaksi“''', o angliškuose šaltiniuose '''TS Galaxy Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mbombela|Mbombelos]].

== Istorija ==
Įkurtas 2015 m. Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. 2019–2020 m. pirmame divizione užėmė dešimtą vietą. 2020 m. '''Tim Sukazi Galaxy FC''' nusipirko iš [[Highlands Park FC]] vietą Premjer lygoje ir įgijo  teisę rungtyniauti šalies aukščiausioje lygoje. 2020–2021 m. sezone užėmė devintą vietą Premjer lygoje.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Nedbank FA Cup''':
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (1 kartą)''': 2018–2019 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2019.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2020.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2021.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt; 
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:grey;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|150px]] '''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:TS Galaxy FC emblema.png|150px]] '''TS GALAXY'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1617a 
| pattern_b    = _bayer1617a
| pattern_ra   = _bayer1617a
| pattern_sh   = _bayer1617a
| pattern_so   = _blacktop
| leftarm      = FF0000
| body         = FF0000
| rightarm     = FF0000
| shorts       = FF0000
| socks        = FF0000
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1617t
| pattern_b    = _bayer1617t
| pattern_ra   = _bayer1617t
| pattern_sh   = _bayer1617t
| pattern_so   = _bayer1819a
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
| title         = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = _bayer1819h
| pattern_b    = _bayer1819h
| pattern_ra   = _bayer1819h
| pattern_sh   = _bayer1819h
| pattern_so   = _bayer1819h
| leftarm      = 000000
| body         = 000000
| rightarm     = 000000
| shorts       = 000000
| socks        = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _blacklower
| pattern_b = _redstripes2
| pattern_ra = _blacklower
| leftarm = FF0000
| body = 000000
| rightarm = FF0000
| shorts = 000000
| socks = FF0000
| title = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/23591/2024_1/Ts_Galaxy_Kameelrivier.html General Information for TS Galaxy Kameelrivier]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Vuyo Mere, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/12988/Vuyo_Mere.html General Information about the player Vuyo Mere]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Thamsanqa Gabuza, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/48700/Thamsanqa_Gabuza.html General Information about the player Thamsanqa Gabuza]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Bernard Parker, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/22701/Bernard_Parker.html General Information about the player Bernard Parker]&lt;/ref&gt;
; Užsieniečiai
* {{vlv|Ruanda}} Fiacre Ntwari, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/84702/Fiacre_Ntwari.html General Information about the player Fiacre Ntwari]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://tsgalaxyfc.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/TSGALAXYFC/?_rdc=2&amp;_rdr Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/ts-galaxy/KUDSx8jo/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/ts-galaxy/KUDSx8jo/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/ts-galaxy-fc/startseite/verein/67074 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ts-galaxy-fc/37306/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai|TS Galaxy]]
{{DEFAULTSORT:TS Galaxy}}</text>
      <sha1>22ov4u4j8tk6qevijx18y6v9a1i4v1k</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vaikų kryžiaus žygis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643868</id>
    <revision>
      <id>7851751</id>
      <parentid>7080853</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:16:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851751</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2137" sha1="mplz008emyw4m1g9ug1qcys3bw6br39" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Gustave doré crusades the childrens crusade.jpg|thumb|Paveikslas „Vaikų kryžiaus žygis“, [[Gustavas Dorė]], 1877 m.]]

'''Vaikų kryžiaus žygis''' – nepasisekęs [[kryžiaus žygis]], vykęs [[1212]] m., kuriame dalyvavo [[Europa|Europos]] [[krikščionys]] siekdami įkurti antrąją [[Jeruzalės karalystė|Jeruzalės karalystę]] [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Šventoji žemė|Šventojoje Žemėje]]. 

Kryžiaus žygio tuometinis [[popiežius]] [[Inocentas III]] oficialiai nepatvirtino. Šis žygis buvo trumpas (truko nuo 1212 m. gegužės iki rugsėjo) ir nenusisekęs, kadangi žygio dalyviai nesugebėjo sėkmingai pasiekti Šventosios Žemės.&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/event/Childrens-Crusade Children’s Crusade.] Britannica.com (tikrinta 2023-10-17).&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Boyce Joanna The Departure.jpg|thumb|left|Paveikslo „Išvykimas į vaikų kryžiaus žygį“ fragmentas, [[Joanna Mary Boyce]], 1857–1861 m.]]

Istorinė įvykių analizė atskleidė, kad šio kryžiaus žygio dalyviai buvo ne [[vaikai]], bet neturtingi žmonės iš kaimiškų vietovių, kurie buvo įsitikinę neturto kaip apaštalinės vertybės kultu.&lt;ref&gt;Raedts, Peter (1977). &quot;The Children's Crusade of 1213&quot;. Journal of Medieval History. 3 (4): 279–323. https://doi.org/10.1016/0304-4181(77)90026-4.&lt;/ref&gt; Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žygio idėja susiformavo šiaurės [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Flandrija|Flandrijoje]] ir vakarų [[Vokietija|Vokietijoje]].&lt;ref&gt;Hansbery, Joseph E. (1938). [https://www.jstor.org/stable/25013654 The Children's Crusade.] The Catholic Historical Review. 24 (1): 30–38. ISSN 0008-8080.&lt;/ref&gt; 

Pasakojama, kad į kryžiaus žygio kvietimą atsiliepė kone 30 000 vaikų.&lt;ref&gt;[https://www.medievalchronicles.com/the-crusades/childrens-crusade/ Children’s Crusade 1212.] Medievalchronicles.com (tikrinta 2023-10-17).&lt;/ref&gt; Dėl menko paisrengimo ir finansavimo trūkumo dalis žygio dalyvių grįžo iš pusiaukelės, didelė dalis - mirė pakeliui nuo bado ir ligų.

== Šaltiniai==
{{ref}}

[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:1212 metai]]</text>
      <sha1>mplz008emyw4m1g9ug1qcys3bw6br39</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ketvirtasis kryžiaus žygis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>644224</id>
    <revision>
      <id>7851755</id>
      <parentid>7255006</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:20:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851755</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2448" sha1="kcm7ssdxqtmmabt9gl1sxbrhttosgt0" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Ketvirtasis kryžiaus žygis|partof=[[Kryžiaus žygiai]]|date=[[1202]]-[[1204]] m.|combatant1=[[Vaizdas:Royal Flag of France.svg|25px]] [[Prancūzijos karalystė]]&lt;br&gt;
[[Vaizdas:War flag of the Holy Roman Empire (1200-1350).svg|25px]][[Šventoji Romos imperija]]&lt;br&gt;
[[Vaizdas:Flag of Republic of Venice (1659-1675).svg|25px]][[Venecijos respublika]]|combatant2=[[Vaizdas:Byzantine imperial flag, 14th century.svg|25px]][[Bizantija]]&lt;br&gt;[[Vaizdas:Coa Hungary Country History Ladislaus IV (1262-1290).svg|25px]][[Vengrijos karalystė]] &lt;br&gt;[[Kroatijos karalystė]] &lt;br&gt;[[Vaizdas:Flag of Ayyubid Dynasty.svg|25px]][[Ajubidai|Ajubidų sultonatas]] &lt;br&gt;|image=[[Vaizdas:PriseDeConstantinople1204PalmaLeJeune.JPG|300px]]|caption=Konstantinopolio užėmimas 1204 m. balandžio 12-15 d.&lt;br&gt;Dailininkas [[Palma Giovane]]|place=[[Anatolija]], [[Balkanai]], [[Dalmatija]]|result=[[Frankokratija|Frankokratijos]] įsigalėjimas regione.}}

'''Ketvirtasis kryžiaus žygis''' vyko nuo [[1202 m.|1202]] iki [[1204 m.|1204]] m. Žygį organizavo [[Popiežius]] [[Inocentas III]].

Ekspedicijos pradinis tikslas buvo susigrąžinti musulmonų kontroliuojamą [[Jeruzalė]]s miestą, prieš tai nugalėjus galingą egiptiečių [[Ajubidai|Ajubidų sultonatą]]. Tačiau kryžiuočiams nepavykus gauti didelio laivyno ir pakankamai lėšų laivams įsigyti bei dėl politinių aplinkybių pradinis tikslas buvo pakeistas.&lt;ref&gt;https://www.britannica.com/event/Crusades/The-Fourth-Crusade-and-the-Latin-empire-of-Constantinople&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Cartwright, M. (2018, September 03). Fourth Crusade. ''World History Encyclopedia''. https://www.worldhistory.org/Fourth_Crusade/&lt;/ref&gt; 1202 m. kryžiuočių kariuomenė apgulė [[Zadaras|Zadarą]] ir 1204 m. apiplėšė [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], graikų krikščionių kontroliuojamos [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijos]] sostinę, o ne Egiptą, kaip buvo planuota iš pradžių. Tai lėmė Bizantijos imperijos padalijimą, kurį įvykdė kryžiuočiai ir jų sąjungininkai venecijiečiai, duodami ištakas laikotarpiui, vadinamam [[Frankokratija]] („frankų valdžiai“).

Kryžiaus žygis susilpnino Bizantijos imperiją ir dar labiau pagilino [[Didžioji schizma|schizmą tarp Rytų ir Vakarų]].

== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Karas-stub}}
[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:Nepilni Istorija]]
[[Kategorija:1202 metai]]
[[Kategorija:1204 metai]]</text>
      <sha1>kcm7ssdxqtmmabt9gl1sxbrhttosgt0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kryžiaus žygis prieš albigiečius</title>
    <ns>0</ns>
    <id>644363</id>
    <revision>
      <id>7851748</id>
      <parentid>7248836</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:13:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851748</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="70359" sha1="nwrlhz2cwrmxx0c8sl2iuvo7ajgolra" xml:space="preserve">{{Infobox Kariniai konfliktai|conflict=Kryžiaus žygis prieš albigiečius|partof=[[Kryžiaus žygiai]]|image=[[Vaizdas:Le massacre des Albigeois.jpg|250px]]|caption=Kryžiuočių įvykdytos albigiečių žudynės|date=1209 m. liepa - 1229 m. balandžio 12 d.|place=[[Langedokas]], Prancūzija|territory=|result=Kryžiuočių ir Inkvizicijos pergalė, katarų tikėjimas išnaikinamas|combatant1={{plainlist|
*'''[[Kryžiaus žygis]]:'''
* Kryžiuočių savanoriai
*[[Viduramžių inkvizicija|Vyskupų inkvizicija]]
*{{flagicon image|Shield of Dominican Order.svg}} [[Dominikonų ordinas]]
*{{flagicon_image|Royal_Standard_of_the_King_of_France.svg}} [[Prancūzijos karalystė]]}}|combatant2={{plainlist|
*[[Katarai]]
*{{flagicon_image|Banner_of_Occitania.svg}}}} [[Tulūzos grafystė]]
*{{flagicon image|ArmoiriesTrencavel.svg}} [[Trankaveliai|Bezjė ir Albi viskontija]]
{{plainlist|
*{{flagicon_image|Royal_Banner_of_Aragón.svg}}}} [[Aragono karalystė]]
*{{flagicon_image|Flag_of_the_County_of_Foix.svg}} [[Fua grafystė]]
*{{flagicon|England}} [[Anglijos karalystė]]
*[[Trankaveliai|Karkasono viskontija]]|combatant3=|commander1={{plainlist|
*[[Simonas Monfortietis, penktasis Lesterio erlas|Simonas Monfortietis]]{{KIA}}
*[[Arno Amalrikas]]
*[[Amoris VI Monfortietis]]
*[[Filipas II Prancūzas]]
*[[Liudvikas VIII Prancūzas]]}}|commander2={{plainlist|
*[[Raimundas Rožė Trankavelis]]{{POW}}
*[[Raimundas VI, Tulūzo grafas|Raimundas VI]]
*[[Raimundas VII, Tulūzo grafas|Raimundas VII]]
*[[Rožeris Bernaras II, Fua grafas|Rožeris Bernaras II iš Fua]]
*[[Peteris II Aragonietis]]{{KIA}}}}|commander3=|strength1=|strength2=|strength3=|casualties2=Nuo 200 000{{sfn|Tatz|Higgins|2016|p=214}} iki 1 000 000{{sfn|Robertson|1902|p=254}} [[katarai|katarų]] išžudyta|notes=Kai kurie istorikai kryžiaus žygį prieš katarus laiko genocidu, įskaitant patį termino „genocidas“ autorių [[Raphael Lemkin|Rafaelį Lemkiną]].{{sfn|Lemkin|2012|p=71}}{{sfn|Pegg|2008|p=195}}}}

'''Kryžiaus žygis prieš albigiečius''' arba '''kryžiaus žygis prieš katarus''' ({{Fr|Croisade des albigeois}}) – [[Inocentas III|popiežiaus Inocento III]] inicijuota ir [[1209]]–[[1229]] m. vykdyta karinė ir ideologinė kampanija, skirta išnaikinti [[Katarai|katarizmą]] [[Langedokas|Langedoko regione]] (dabartinė pietinė Prancūzija). Kryžiaus žygį aktyviausiai rėmė [[Prancūzijos karalystė|Prancūzijos karūna]], greitai jis įgavo politinį aspektą. Dėl to labai sumažėjo praktikuojančių katarų, o [[Tulūzos grafystė]] pasidavė Prancūzijos karūnai. Taip pat padarytas neigiamas poveikis Langedoko regioninės kultūros savitumui.

Katarams pradžią davė antimaterialistinis reformistinis [[Bogomilai|bogomilų]] judėjimas, atsiradęs [[Balkanai|Balkanuose]]. Šių judėjimų esmė – grįžti prie krikščioniškos žinios apie tobulumą, skurdą ir evangelizavimą, atmetant fiziškumą. Reformos buvo reakcija į katalikų dvasininkų gyvenimo būdą, kuris dažnai būdavo suprantamas kaip perdėtai prabangus. Jų teologija, daugeliu atžvilgių [[Gnosticizmas|gnostinė]], buvo iš esmės [[Dualistinė kosmologija|dualistinė]]. Kai kurios jų praktikos, ypač tikėjimas prigimtiniu fizinio pasaulio blogiu, prieštaravo [[Tapimas kūnu (krikščionybės doktrina)|Kristaus kūniškumo]] doktrinoms ir [[Katalikų bažnyčios sakramentai|katalikų sakramentams]]. Tai sukėlė kaltinimus [[erezija]] ir katalikų vadovybės pyktį. Katarai praminti albigiečiais pagal [[Albi]] miestą, kurio apylinkėse XII ir XIII a. gyveno daug katarizmo išpažinėjų.

Tarp 1022 ir 1163 m. katarus pasmerkė aštuoni vietiniai bažnyčių susirinkimai, iš kurių paskutinis, surengtas [[Tūras|Tūro]] mieste, paskelbė, kad visi albigiečiai turi būti įkalinti ir konfiskuotas jų turtas. [[Laterano III susirinkimas|Trečiasis Laterano susirinkimas]] 1179 m. pasmerkimą dar kartą pakartojo. Inocento III mėginimai užgniaužti katarizmą nebuvo sėkmingi. Po legato Pjero de Kastelno nužudymo 1208 m., žmogžudyste apkaltinus [[Raimundas VI (Tulūzos grafas)|Tulūzos grafą Raimundą VI]], Inocentas III prieš katarus paskelbė [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]]. Jis pasiūlė katarų [[Erezija|eretikų]] žemes kiekvienam prancūzų didikui, ginklu prisidėsiančiam prie žygio.

1209–1215 m. kryžiuočių žygiai buvo sėkmingi – jie užėmė katarų žemes ir sistemingai sutriuškino judėjimą. Tačiau [[1215]]–[[1225]] m. katarai surengė sukilimus ir atgavo didelę dalį žemių. Atnaujinus kryžiaus žygį teritorijos dar kartą atkovotos, o 1244 m. katarizmas buvo išstumtas į pogrindį. Šis kryžiaus žygis turėjo įtakos [[Dominikonų ordinas|Dominikonų ordino]] ir [[Viduramžių inkvizicija|Viduramžių inkvizicijos]] įsteigimui ir institucionalizavimui. Dominikonai skelbė Bažnyčios žinią ir skleidė ją, skelbdami Bažnyčios mokymą miestuose ir kaimuose, kad sustabdytų tariamų erezijų plitimą, o inkvizicija tardė žmones, kurie buvo apkaltinti erezijų platinimu. Dėl šių pastangų visi katarų judėjimo pėdsakai buvo išnaikinti iki [[XIV a.]] vid. Kai kurie istorikai kryžiaus žygį prieš katarus laiko [[Genocidas|genocidu]].{{Sfn|Lemkin|2012|p=71}}{{Sfn|Pegg|2008|p=195}}

== Ištakos ==

=== Politinis ir kultūrinis kontekstas ===
Katarų teologija didžiausio pasisekimo sulaukė [[Langedokas|Langedoke]]. Šis pavadinimas galiausiai buvo suteiktas visam regionui, vėliau įjungtam į Prancūziją.{{Sfn|Mosheim|1867|p=385}}{{Sfn|Strayer|1971|p=10}} Kitas regiono pavadinimas – „Oksitanija“.{{Sfn|Strayer|1971|p=10}} Langedoke politinė kontrolė ir žemės nuosavybė buvo padalinta daugeliui vietos valdovų ir jų paveldėtojų.{{Sfn|Costen|1997|p=26}}{{Sfn|Graham-Leigh|2005|p=42}} Prieš kryžiaus žygį šios vietovės buvo gan taikingos, kovos vykdavo retai.{{Sfn|Falk|2010|p=169}}{{Sfn|Tyerman|2006}} Į šiaurę esantys regionai buvo suskirstyti į atskirus politinius dalinius, tačiau visi save pripažino [[Prancūzijos karalystė|Prancūzijos karalystės]] dalimi. Nors kalbėjo skirtingomis tarmėmis, juos visus buvo galima priskirti prancūzų kalbai. Tuo tarpu Langedoko regionai savęs prancūzais nelaikė. Jų kalba, [[Oksitanų kalba|oksitanų]], buvo artimesnė [[Katalonų kalba|katalonų kalbai]] ir su prancūzų kalba nebuvo abipusiai suprantamos.{{Sfn|Strayer|1971}} [[Tulūzos grafystė]], dominuojantis politinis vienetas regione, [[Feodas|priklausė]] [[Anževinų imperija|Anževinų imperijai]], valdžiusiai [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanijos kunigaikštystę]] vakaruose. Daugelyje vietovių į pietus ir rytus nuo Tulūzos [[Aragono karūna]] ir [[Katalonijos Kunigaikštystė|Katalonijos kunigaikštystė]] buvo įtakingesnės nei Prancūzijos karalystė ar net šiaurinis Langedokas.{{Sfn|Falk|2010|p=169}}{{Sfn|Tyerman|2006}}{{Sfn|Strayer|1971|p=11}}

Iki [[XIII a.]] pr. miestų galia Langedoke sparčiai augo. [[Tulūza]] buvo pagrindinis miestas regione. Iki 1209 m. joje gyveno 30 000–35 000 gyventojų ir dydžiu, turtais ir įtaka lenkė bet kurį kitą miestą Langedoke. Jis taip pat turėjo aukštą politinės autonomijos lygį. Tulūzos grafas gyveno mieste esančioje [[Narbonė pilis|Narbonė pilyje]], tačiau pačiam miestui turėjo mažai galios. Maži miesteliai buvo statomi atsižvelgiant į gynybą, paprastai su storomis gynybinėmis sienomis ir ant aukštų kalnų, dažnai šalia uolų. Todėl savivaldybė buvo vadinama ''[[Castra|castrum]]'', t. y., „įtvirtinta vieta“.{{Sfn|Marvin|2008|pp=10–11}} Urbanizuotas Langedokas išsiskyrė iš šiaurės, kur dominavo kaimai, ir leido lengviau maišytis skirtingoms žmonių grupėms, skatino santykinės religinės tolerancijos nuotaikas. Langedoko žydai patyrė nedidelę diskriminaciją, kaip ir religiniai disidentai, atsiradę šiose vietovėse XII a. Nors [[musulmonai]] nebuvo priimami taip tolerantiškai, buvo gerbiama islamo literatūra ir mokslai.{{Sfn|Strayer|1971|pp=8–10}}

Istorikas [[Joseph Strayer|Džozefas Strajeris]] yra taip apibendrinęs tuomečius kultūrinius skirtumus tarp šiaurės ir pietų:

{{citata|Dabartinės Prancūzijos šiaurė ir pietūs dvyliktame amžiuje buvo dvi skirtingos šalys, tokios pat skirtingos kaip šiandien Prancūzija ir Ispanija. Vienos šalies gyventojai nemėgo ir nepasitikėjo kitos šalies gyventojais. Šiauriečiai manė, kad pietiečiai yra nedrausmingi, sugadinti prabangos, šiek tiek švelnūs, per daug besidomintys malonumais, per daug paveikti paniekos vertų žmonių, tokių kaip verslininkai, advokatai ir žydai. Pietiečiai manė, kad šiauriečiai yra šiurkštūs, arogantiški, nemandagūs, nekultūringi ir agresyvūs. Atmosfera buvo tokia, kad tarp abiejų šalių kilus karui, jis tikrai būtų ilgas ir įnirtingas.|Dž. Strajeris}}

=== Judėjimo plitimas ===
[[Vaizdas:Cartes_Occitanie.png|miniatiūra|239x239px| Langedoko žemėlapis Albigenų kryžiaus žygio išvakarėse]]
Katarai buvo viena iš viduramžių Europoje plačiai paplitusių dvasinių reformų judėjimų srovių,{{Sfn|Moore|2012|p=317}} prasidėjusių apie [[653 m.]], kai [[Konstantinas-Silvanas]] atnešė į [[Armėnija|Armėniją]] Evangelijų kopiją.{{Sfn|Broadbent|1931|p=45}} Vėlesniais šimtmečiais susibūrė nemažai Katalikų bažnyčios autoritetą atmetančių grupių, susibūrusių aplink charizmatiškus pamokslininkus. Šios grupės savo įsitikinimus ir praktiką grindė savarankiškomis [[Evangelija|evangelijų]] interpretacijomis, o ne Bažnyčios [[Dogma Katalikų Bažnyčioje|dogmomis]] ir siekė grįžti prie [[Ankstyvoji krikščionybė|ankstyvosios bažnyčios]] [[Restoracionizmas|ir apaštalų tikėjimo]]. Jie teigė, kad jų mokymas buvo įsišaknijęs [[Šventasis Raštas|Šventajame Rašte]] ir yra apaštališkosios tradicijos dalis.{{Sfn|Broadbent|1931|p=44}} Tokios sektos kaip [[paulikioniai]] Armėnijoje, [[bogomilai]] [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ir [[Balkanai|Balkanuose]], [[arnoldininkai]] [[Aukštutinė Italija|šiaurinėje Italijoje]], [[Pjerobriujiečiai|pjerobiujiečiai]] pietinėje Prancūzijoje, [[henrikonai]] [[Šveicarija|Šveicarijoje]] ir Prancūzijoje bei [[valdensai]] [[Pjemontas|Pjemonto]] srityje prie Prancūzijos ir [[Italija|Italijos]] sienos patyrė žiaurius persekiojimus ir represijas.{{Sfn|Broadbent|1931|p=41}} Paulikionius buvo įsakyta [[Sudeginimas ant laužo|sudeginti]] kaip eretikus,{{Sfn|Broadbent|1931}} bogomilai buvo išvaryti iš [[Serbija|Serbijos]],{{Sfn|Gaster|1911|p=119}} vėliau buvo persekiojami inkvizicijos{{Sfn|Velikonja|2003|p=35}}, prieš juos paskelbtas [[Kryžiaus žygis prieš Bosniją|kryžiaus žygis]]. O pjerobriujiečių vadą [[Pjeras iš Briui|Pjerą iš Briui]] 1131 m. įtūžusi minia įstūmė į laužą.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005|p=1264}}

Nemažai žymių XII a. pamokslininkų tvirtino, kad užmegzti ryšį su Dievu reikia asmeniškai, nepriklausomai nuo įsigalėjusios dvasininkijos. [[Henrikas iš Luzanos|Henrikas Luzanietis]] kritikavo kunigystę ir ragino pasauliečius reformuoti Bažnyčią{{Sfn|Strayer|1971|p=186}} ir buvo subūręs daug sekėjų.{{Sfn|Costen|1997|p=54}} Henrikas pamoksluose smerkė dvasininkų korupciją ir hierarchiją. Nėra jokių įrodymų, kad jis pritarė katarų mokymams apie dualizmą.{{Sfn|Barber|2014|p=31}} Jis buvo suimtas apie [[1146 m.]] ir apie jo tolesnį likimą nieko nežinoma {{Sfn|Broadbent|1931|p=86}} [[Arnoldas iš Brešos]], arnoldistų lyderis, buvo pakartas [[1155 m.]], o jo kūnas sudegintas ir įmestas į [[Tibras|Tibro upę]], anot vieno metraštininko, „iš baimės, kad žmonės nesurinktų jo kūno dalių ir nepagerbtų kaip kankinio pelenų“. Valdensai, [[Petras Valdas|Petro Valdo]] pasekėjai, buvo deginami ir žudomi.{{Sfn|Ellwood|Alles|2007|p=471}}

Nors katalikams nepritariančios grupės turėjo tam tikrų bendrų bruožų su katarais, pavyzdžiui, [[antiklerikalizmas]] ir [[Katalikų bažnyčios sakramentai|sakramentų]] atmetimas, jos, išskyrus paulikionius ir bogomilus, nepritarė katarų dualistinei kosmologijai, konkrečiai neminėjo dualizmo kaip principo. {{Sfn|Barber|2014|pp=22, 31}} Katarai galėjo kilti tiesiogiai iš bogomilų, nes kai kurie mokslininkai tiki, kad abi grupes kilusios iš nenutrūkstamos [[Manicheizmas|manichėjų]] tradicijos, nors toks požiūris nėra visuotinai priimtas.{{Sfn|Peters|1980}} Po [[Pirmasis kryžiaus žygis|Pirmojo kryžiaus žygio]] lotynų naujakuriai [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]] įkūrė dualistinę bendruomenę. Teoriškai įmanoma, kad ši grupė vakariečiams galėjo pateikti graikiškų bogomilų tekstų vertimus į lotynų kalbą, kurie apėmė ''consolamentum'' ritualą, taip padedant pamatus pirmajam organizuotam dualistiniam judėjimui Vakarų Europoje.{{Sfn|Tyerman|2006}}

Iki XII a. naujai urbanizuotų vietovių miestuose ir miestieliuose pradėjo rastis organizuotos katalikams nepritariančios grupės, tokios kaip valdensai ir katarai. Katarai išaugo ir ėmė atstovauti populiarų masinį judėjimą Vakarų Viduržemio jūros Prancūzijoje, vienoje iš labiausiai urbanizuotų to meto Europos vietovių, {{Sfn|Petras Sernietis|1998|p=5}} &lt;ref&gt;Martin-Chabot 1931–1961 p. 2&lt;/ref&gt;, tikėjimas plito ir kitose vietovėse. Viena iš tokių buvo [[Lombardija]], kuri XII a. aštuntajame dešimtmetyje jau turėjo katarų bendruomenę. {{Sfn|Costen|1997}} Kai kurie katarų judėjimą laikė reakcija prieš korumpuotą ir juslinį dvasininkų gyvenimo būdą. Tai taip pat buvo vertinama kaip nepasitenkinimo popiežiaus valdžia apraiška.{{Sfn|Strayer|1971|p=214}} Katarų judėjimas retkarčiais susimaišydavo su valdensizmu. Tačiau nors valdensai pritarė katarams šiems priešinantis katalikiškajai hierarchijai ir pabrėžiant skurdą bei paprastumą, skirtingai nei katarai, valdensai pritarė didžiajai daliai katalikiško mokymo. Abu judėjimai galiausiai buvo imti smarkiai persekioti, tačiau pagrindinės Bažnyčios jėgos buvo nukreiptos prieš katarizmą, kuris buvo ir radikalesnis, ir gausesnis lyginant šias dvi sektas. {{Sfn|Strayer|1971}} 1163 m. [[Kelnas|Kelne]] keturi vyrai katarai ir mergina, atvykę į miestą iš [[Flandrija|Flandrijos]], buvo sudeginti po to, kai atsisakė atgailauti. Sudeginimai už ereziją tuo metu buvo labai nedažni ir buvo labiau paplitę tarp pasaulietinės valdžios (bajorų) bei politiškai motyvuoti, tokiems aktams prieštaravo vadovaujantys katalikų dvasininkai. Tačiau po šio įvykiai religinių oponentų deginimai padažnėjo.{{Sfn|Moore|2012}} Buvo palaikomas ryšys tarp senesnių dualistinių bendruomenių [[Bizantija|Bizantijos imperijoje]] rytuose ir naujųjų Vakarų Europoje. Pirmųjų pasiuntiniai stiprino pastarųjų dualistinius įsitikinimus.{{Sfn|Tyerman|2006}}

[[Vaizdas:Berruguete_ordeal.jpg|kairėje|miniatiūra| Šiame XV a. tapytame [[Pedro Berruguete|Pedro Berugetės]] paveiksle vaizduojama [[Šv. Dominykas|šv. Dominyko]] ir albigiečių istorija, kurioje kiekvieno tekstai buvo įmesti į ugnį, tačiau tik šv. Dominyko tekstai pasirodę stebuklingai atsparūs liepsnoms.]]
Katarizmas toliau plito, bet didžiausio pasisekimo sulaukė Langedoke. Tuo tarpu [[Anglijos karalystė|Anglijoje]] judėjimas neįsitvirtino, o Prancūzijos ir Vokietijos karalystėse bendruomenės paprastai gyvuodavo neilgai. Būtent Langedoke judėjimas išliko ilgiausiai.{{Sfn|Strayer|1971|pp=14–15}} Katarai buvo žinomi kaip albigiečiai dėl jų ryšio su [[Albi]] miestu ir dėl to, kad 1176 m. Bažnyčios taryba, paskelbusi katarų doktriną erezija, posėdžiavo netoli Albio.{{Sfn|Mosheim|1867}} Pasmerkimas buvo pakartotas per 1179 m. [[Laterano III susirinkimas|Trečiąjį Laterano susirinkimą]].

Yra keletas priežasčių, dėl ko katarų judėjimas sulaukė daugiau populariumo Langedoke, palyginti su kitomis vietovėmis. Dažniausias paaiškinimas – įsigalėjusi korupcija ir prasta dvasininkų kokybė, kuri, anot pasakojimų, pasireiškė per meilę pinigams ir seksualinius nuotykius. Daugelis Langedoko kunigų, ypač kaimo parapijose, dažnai buvo menkai išsilavinę ir praktiškai neraštingi, paskirti į savo postus pasauliečių. Kita vertus, tai veikiausiai nebuvo pagrindinė priežastis, nes panašių istorijų užfiksuota ir kitose Europos vietose, kur panašių judėjimų neatsirado. Tačiau yra įrodymų, kad Langedoko vyskupų korupcijos mastas buvo didesnis nei kitose Europos vietovėse. [[Inocentas III|Popiežius Inocentas III]] buvo parašęs laišką, kuriame apkaltino [[Senovės Narbonos vyskupija|Narbonos arkivyskupą]], kad šis per 10 vyskupo pareigų metų niekada nesilankė savo vyskupijoje ir kad reikalavo iš kažko piniginio užmokesčio mainais į jo konsekravimą vyskupu. Galiausiai Inocentas nušalino nuo pareigų keturis Langedoko vyskupus – Narbonos arkivyskupą ir [[Romos katalikų Tulūzos arkivyskupija|Tulūzos]], [[Romos katalikų Bezjė vyskupija|Bezjė]] ir [[Romos katalikų Vivjė vyskupija|Vivjė]] vyskupus. Prasta vyskupų kokybė Langedoke susidarė dėl politinės centralizacijos stokos regione ir popiežiaus, teikiančio didesnę reikšmę paskyrimams politiškai jautresniuose regionuose. Chaotiška padėtis vyskupystėje prisidėjo prie to, kad Bažnyčia nesugebėjo užgniaužti eretiniais laikytų judėjimų. Tarp liaudies katarų buvo mažuma, tačiau jie pelnė daugelio vietinių katalikų prielankumą. Tuos, kurie tapdavo katarais, dažnai priimdavo jų šeimos. Keletas katarų buvo išrinkti Tulūzos miesto valdančiosios tarybos nariais. Langedoko regionas mažiau dalyvavo karinėse religinėse kampanijose, lyginant su kitomis Europos vietomis. Pirmasis kryžiaus žygis sukėlė tam tikrą paramą rajone, nes [[Raimundas IV, Tulūzos grafas|Tulūzos grafas Raimundas IV]] buvo vienas pagrindinių jo vadų. Nepaisant to, kryžiaus žygių populiarumas Langedoke tiek ilgai netvėrė kaip Prancūzijoje. Strajeris spėja, kad regione vyravo bendra laisvumo atmosfera, kuri leido augti nekonformistiniams religiniams judėjimams nesusiduriant su rimtais iššūkiais.{{Sfn|Strayer|1971|pp=15–23}}

=== Preliudija kryžiaus žygiui ===
1198 m. pradėdamas eiti popiežiaus pareigas, popiežius [[Inocentas III]] nusprendė susidoroti su katarais ir išsiuntė vienuolių delegaciją į Langedoko provinciją padėčiai ištirti. Buvo manoma, kad Langedoko katarai nerodė tinkamos pagarbos Prancūzijos karaliaus ar vietinės Katalikų bažnyčios valdžiai, o jų lyderius saugojo įtakingi didikai,{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=8–9}} akivaizdžiai suinteresuoti nepriklausomybe nuo karaliaus.{{sfn|Graham-Leigh|2005|p=6}} Bent jau iš dalies dėl šios priežasties daugelis galingų bajorų priėmė katarizmą, nors mažai stengėsi laikytis jo skelbiamų griežtų gyvenimo būdo apribojimų.{{sfn|Madden|2005|p=125}} Iš nevilties Inocentas kreipėsi į [[Pilypas II Augustas|Pilypą II]] iš Prancūzijos, ragindamas jį arba priversti Tulūzos grafą [[Raimundas VI, Tulūzos grafas|Raimundą VI]] susidoroti su erezija, arba nušalinti jį karinėmis priemonėmis. Iki [[1204 m.]] jis pasiūlė suteikti einantiems į karinę kampaniją prieš katarus tokius pat atlaidus, kurie buvo suteikti kryžiuočiams, keliaujantiems į [[Šventoji Žemė|Šventąją Žemę]] ([[ketvirtasis kryžiaus žygis]], tuo metu savo vėlyvoje stadijoje, nerodė jokių ženklų teigiama kryptimi). Tačiau Pilypas buvo įsivėlęs į konfliktą su [[Jonas Bežemis|Anglijos karaliumi Jonu]] ir nenorėjo įsitraukti į atskirą konfliktą Langedoke. Todėl planą teko įšaldyti.{{sfn|Madden|2005|p=126}}

Vienas galingiausių didikų Raimundas VI atvirai nepriėmė katarų tikėjimo, tačiau jam pritarė ir buvo priešiškai nusiteikęs Prancūzijos karaliaus atžvilgiu.&lt;ref name=&quot;Albigenses&quot;&gt;{{Catholic Encyclopedia |no-icon=1 |prescript=   |last=Weber |first=Nicholas |wstitle=Albigenses}}&lt;/ref&gt; Jis delegacijai padėti atsisakė. Už tai 1207 m. gegužę jį [[ekskomunikacija|ekskomunikavo]], o jo žemėms buvo įvestas [[interdiktas]].&lt;ref name=&quot;Albigenses&quot;/&gt; Inocentas bandė susitvarkyti su situacija diplomatiniu keliu, atsiųsdamas daugybę pamokslininkų, tarp kurių daug [[cistersiečiai|cistersiečių]] ordino vienuolių, katarams atversti. Jiems vadovavo vyresnysis popiežiaus legatas [[Pjeras de Kastelno]]. Nors pamokslininkai sugebėjo dalį žmonių atversti į katalikų tikėjimą, tačiau didesnioji dalis jo atsižadėjo.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=16–18}} Pats Pjeras buvo labai nemėgiamas ir kartą turėjo bėgti iš regiono, bijodamas dėl savo gyvybės. [[1208 m.]] [[sausio 13]] d. Raimundas susitiko su Pjeru, tikėdamasis gauti nuodėmių išrišimą, tačiau jų pokalbis buvo nekonstruktyvus. Galop Raimundas jį išvarė ir prigrasino.{{sfn|Madden|2005|p=126}} Kitą rytą Pjerą nužudė vienas iš Raimundo riterių. Inocentas III apkaltino Raimundą davus įsakymą jam įvykdyti egzekuciją.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=58–59}} Viljamas iš Tudelos dėl žmogžudystės kaltino „piktavalį ginklanešį, besitikėjusį laimėti grafo prielankumą“.{{sfn|Viljamas Tudelietis|Anonymous|2004|p=13}}

Popiežius Inocentas Raimundą anatemizavo ir atleido visus jo pavaldinius nuo priesaikos jam paklusti.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=36}} Tačiau netrukus Raimundas pabandė susitaikyti su Bažnyčia, siųsdamas legatus į Romą. Jie apsikeitė dovanomis, susitaikė ir ekskomunika buvo panaikinta.{{sfn|Viljamas Tudelietis|Anonymous|2004|pp=15–16}} 1209 m. Avinjono susirinkime Raimundas vėl buvo ekskomunikuotas dėl bažnytinio susitaikymo sąlygų neatlikimo. Po to Inocentas III paragino surengti kryžiaus žygį prieš albigiečius, motyvuodamas tuo, kad Europa be erezijos galėtų geriau apginti savo sienas nuo besiveržiančių musulmonų. Kryžiaus žygio laikotarpis sutapo su [[penktasis kryiaus žygis|penktuoju]] ir [[šeštasis kryiaus žygis|šeštuoju]] kryžiaus žygiais Šventojoje Žemėje.{{sfn|Falk|2010|p=169}}

== Karinės kampanijos ==

=== Pradinė sėkmė 1209–1215 m. ===
1209 m. vid. žygiui į pietus buvo surinkta apie 10 000 kryžiuočių [[Lionas|Lione]].{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=84}} Daugelis kryžiuočių išbuvo ne ilgiau kaip 40 dienų, kol buvo pakeisti. Daugelis atvyko iš Šiaurės Prancūzijos,{{sfn|Lock|2006|p=164}} o kai kurie buvo savanoriai iš Anglijos.{{sfn|Power|2009|pp=1047–1085}} Taip pat buvo savanorių iš [[Austrija|Austrijos]].{{sfn|Tyerman|2006|p=595}} Buvo neaišku, kas vadovaus kryžiaus žygiui. 1209 m. pradžioje Pilypas II sužinojo apie antiprancūzišką sąjungą tarp karaliaus Jono ir [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos]] imperatoriaus [[Imperatorius Otonas IV|Otono IV]], kurie abu buvo skirtingų Langedoko dalių valdovai. Tai paskatino jį pasitraukti iš kryžiaus žygio. Jis atsisakė asmeniškai dalyvauti kampanijoje, bet pažadėjo išsiųsti karių kontingentą, užtikrindamas, kad turės įtakos bet kokiems politiniams susitarimams, kurie kils konflikto metu. Kampanijai vadovavo popiežiaus legatas [[Arno Amalrikas]], cistersiečių vienuolyno [[Sito abatija|Sito abatijos]] abatas.{{sfn|Tyerman|2006|p=584–589}}{{sfn|Gijomas Piuilorenietis|2003|pp=27–29}}

Kryžiuočiams susirinkus, Raimundas mėgino susitarti su savo sūnėnu ir vasalu [[Raimundas Rožeris Trankavelis|Raimundu Rožeriu Trankaveliu]], viskontu [[Bezjė]] ir [[Karkasonas|Karkasone]], dėl vieningos gynybos, bet Raimundas Rožeris atsakė neigiamai. Raimundas nusprendė prisitaikyti prie kryžiuočių. Jam aršiai priešinosi Amalrikas, tačiau Raimundo prašymu Inocentas paskyrė naują legatą Milo, kuriam slapta įsakė paklusti Amalrikui. [[1209]] m. [[birželio 18]] d. Raimundas paskelbė, kad atgailauja. Jis buvo nuplaktas Milo ir paskelbtas atkūręs visišką komuniją su Bažnyčia. Kitą dieną jis paėmė kryžių, patvirtindamas savo ištikimybę kryžiaus žygiui ir pažadėdamas prie jo prisidėti. Raimundui atkūrus vienybę su Bažnyčia, jos žemių užpulti nebebuvo galima. Todėl kryžiuočiai atkreipė dėmesį į Raimundui Rožeriui priklausančias žemes Albyje ir Karkasone, apgyvendintas katarų. [[Birželio 24]] d. jie išžygiavo iš Liono, o liepos 20 d. atvyko į katalikišką [[Monpeljė]] miestą.{{sfn|Strayer|1971|pp=56–60; 66}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=88}}{{sfn|Oldenbourg|1961|pp=109–110}} Raimundas Rožeris formaliai nebuvo kataras, bet toleravo sektos egzistavimą.{{sfn|Strayer|1971|p=66}} Jo valdose buvo daug katarų ir jo paties sesuo tapo viena iš perfekčių.{{sfn|Strayer|1971|p=47}} Nepaisant to, Raimundas Rožeris bandė derėtis su kryžiuočiais. Jis pasiskelbė ištikimu Bažnyčios nariu ir atsisakė atsakomybės už erezijos plitimą jo žemėse motyvuodamas savo jaunu amžiumi. Jam tuo metu buvo 24-eri. Kryžiuočiai atmetė jo prašymą dėl taikos.{{sfn|Oldenbourg|1961|p=110}}{{sfn|Marvin|2008|p=39}} Pirmiausia jie žygiavo į Bezjė, miestą su didžiule katarų bendruomene. Raimundas Rožeris iš pradžių žadėjo miestą ginti, tačiau išgirdęs apie kryžiuočių armijos artėjimą, minties atsisakė ir nuskubėjo atgal į Karkasoną parengti miesto gynybos.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=82–88}}{{sfn|Tyerman|2006|p=579}} Maždaug tuo pačiu metu kita kryžiuočių armija, kuriai vadovavo Bordo arkivyskupas, užėmė [[Kaseneilis|Kaseneilį]] ir ant laužo sudegino kelias erezija apkaltintas aukas.{{sfn|Oldenbourg|1961|pp=109–110}}

=== Žudynės Bezjė mieste ===
Kryžiuočiai užėmė mažą Serviano kaimą ir patraukė į Bezjė, kur atvyko [[1209 m.]] [[liepos 21]] d. Vadovaujant Amalrikui,{{sfn|Costen|1997|p=121}} jie pradėjo miesto apgultį, ragindami katalikus išeiti ir reikalaudami, kad katarai pasiduotų.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=89}} Nė viena grupė nepadarė, kaip liepta. Miestas krito kitą dieną.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=90–91}} Visi gyventojai buvo išžudyti, o miestas sudegintas iki pamatų. Pasakojama, kad Amalrikas, paklaustas, kaip atskirti katarus nuo katalikų, atsakė: „[[Caedite eos. Novit enim Dominus qui sunt eius|Nužudyk juos visus! Dievas atsirinks savuosius]]“. Strajeris abejoja, ar Amalrikas iš tikrųjų tai galėjo pasakyti, bet teigia, kad pareiškimas atspindi kryžiuočių taktiką nužudyti beveik kiekvieną vyrą, moterį ir vaiką mieste.{{sfn|Strayer|1971|p=62}}

Amalrikas ir Milo laiške popiežiui tvirtino, kad kryžiuočiai „paleido ant kardo beveik 20 000 žmonių“.{{sfn|Gijomas Piuilorenietis|2003|p=128}} Strajerio teigimu, tokie skaičiavimai yra padidinti, tačiau pažymėjo, kad savo laiške „legatas nesigailėjo dėl žudynių, nejautė užuojautos net katedros dvasininkams, kurie buvo nužudyti priešais savo pačių altorių“.{{sfn|Strayer|1971|pp=62–63}} Žinia apie nelaimę greitai pasklido, o vėliau daugelis gyvenviečių, kurių ryškus pavyzdys buvo [[Narbonas]], pasidavė be kovos. Kiti buvo evakuoti. Žygiuodami link Karkasono kryžiuočiai pasipriešinimo nesulaukė.{{sfn|Gijomas Piuilorenietis|2003|p=128}}{{sfn|Tyerman|2006|p=591}}

=== Karkasono žlugimas ===
[[Vaizdas:Carcassonne JPG01.jpg|thumb|upright=1.4|Karkasono miestas su matoma [[Odė (upė)|Odės]] upe.]]
Po žudynių Bezjė mieste kitas pagrindinis taikinys buvo Karkasonas, miestas, garsėjęs daugybe katarų tikinčiųjų.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=92–93}}{{sfn|Strayer|1971|p=65}} Karkasonas turėjo gerus įtvirtinimus, bet pažeidžiamas, nes buvo perpildytas pabėgėlių.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=92–93}} Kryžiuočiai 45 mylių atstumą, skiriantį Bezjė ir Karkasoną, įveikė per šešias dienas ir atvyko į miestą 1209 m. rugpjūčio 1 d.{{sfn|Strayer|1971|p=64}} Apgultis truko neilgai.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=94–96}} Iki rugpjūčio 7 dienos jie nutraukė miestui vandens tiekimą. Raimundas Rožeris siekė derybų, bet buvo paimtas į nelaisvę paliaubų metu, o Karkasonas pasidavė rugpjūčio 15 d. Žmonės išžudyti nebuvo, bet buvo priversti bėgti iš miesto. Pasak Pjero iš Vodesernė, vienuolio ir daugelio įvykių liudininko per kryžiaus žygį, gyventojai paliko miestą nuogi, o pasak amžininko Gilomo de Puilauranso – apsirengę.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=98}}{{sfn|Gijomas Piuilorenietis|2003|p=34}} Raimundas Rožeris mirė praėjus keliems mėnesiams. Nors tariamai jo mirtį sukėlė dizenterija, yra įtarimų, kad jis buvo nužudytas.{{sfn|Madden|2005|p=128}}

[[Simonas de Monfortas]], žymus prancūzų didikas, tuomet buvo paskirtas kryžiuočių armijos vadu ir jam buvo suteikta Karkasono, Albio ir Bezjė teritorijų kontrolė.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=101}} Po Karkasono žlugimo kiti miestai pasidavė be kovos. [[Albi]], [[Kastlnodaris]], [[Kastras (Prancūzija)|Kastras]], [[Fanžo]], [[Limu]], [[Lomberas]] ir [[Monrealis (Prancūzija)|Monrealis]] – visi krito tų pačių metų rudenį.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=108–113}}

=== Lastūras ir Kabarė pilis ===
[[Vaizdas:cathars expelled.JPG|thumb|right|Katarai išvaromi iš Karkasono 1209 m.]]
Kitas mūšis buvo sutelktas aplink [[Lastūras|Lastūrą]] ir šalia esančią Kabarė pilį. [[1209]] m. gruodį [[Pjeras Rožeris de Kabarė]] puolimą atrėmė.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=114}} Kovos iš esmės nutrūko žiemą. Dėl atšiaurių oro sąlygų ir nedidelio karių skaičiaus Simonas nutraukė didelius puolimus ir susitelkė į jau iškovotos teritorijos gynybą. Tačiau galiausiai atvyko kryžiuočių pastiprinimas.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=115–140}}{{sfn|Marvin|2008|p=74}} [[1210 m.]] [[kovas|kovą]] po trumpos apgulties buvo užimtas [[Bramas]].{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=142}} Birželio mėnesį buvo apgultas gerai įtvirtintas [[Minervė]]s miestas.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=151}} Miestas neturėjo didelės strateginės reikšmės. Simono apsisprendimą pulti tikriausiai įtakojo gausus ten susirinkusių katarų perfektų skaičius. Negalėdamas užimti miesto dėl geografinių priežasčių Simonas pradėjo smarkų miesto bombardavimą, birželio pabaigoje sugriovė pagrindinį šulinį ir [[liepos 22]] d. miestas, stokojantis vandens, pasidavė.{{sfn|Marvin|2008|p=77}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=154}} Simonas norėjo su gyventojais elgtis atlaidžiai, bet Arno Amalrikas spaudė jį nubausti katarus. Kryžiuočiai leido miestą gynusiems kareiviams ir jame esantiems katalikams kartu su ne perfektais katarais palikti miestą nesuimtiems. Katarų perfektams buvo suteikta galimybė atsiversti į katalikybę.{{sfn|Strayer|1971|p=71}} Simonas ir daugelis jo kareivių labai stengėsi atversti katarų perfektus, tačiau pastangos beveik nedavė vaisių.{{sfn|Sismondi|1973|pp=64–65}} Galiausiai savo tikėjimo išsižadėjo tik trys moterys.{{sfn|Strayer|1971|p=71}} Likę 140 atsisakiusiųjų išsižadėti savo tikėjimo buvo sudeginti ant laužo. Kai kurie į liepsnas žengė nelaukdami budelių verdikto.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=156}}

Rugpjūčio mėn. kryžiaus žygis persikėlė į [[Termzo pilis|Termzo]] tvirtovę.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=168}} Nepaisant Pjero Rožerio de Kabarė antpuolių, apgultis buvo tvirta.{{sfn|Costen|1997|p=132}} Termzo gyventojai kentėjo nuo vandens stygiaus ir Ramonas (Raimundas) de Termzas sutiko su laikinomis paliaubomis. Tačiau prasidėjus stipriai liūčiai Raimundas pasiduoti atsisakė.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=182–185}} Galiausiai gynėjams nepavyko nutraukti apgulties, o [[lapkričio 22]] d. katarams pavyko apleisti miestą ir pabėgti.{{sfn|Costen|1997|p=132}}

Iki to laiko, kai [[1211]] m. buvo atnaujintos karinės kampanijos, Arno Amori ir Simono de Monforto veiksmai atstūmė kelis svarbius žemvaldžius, įskaitant Raimundą iš Tulūzos, kuris vėl buvo ekskomunikuotas.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=194}} Kovo mėnesį kryžiuočiai grįžo į Lastūrą ir Pjeras Rožeris de Kabarė netrukus sutiko pasiduoti.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=215}} 1211 m. balandžio mėn. Simonas de Monfortas apgulė Lavorą. Tęsiant apgultį į Lavorą buvo išsiųsti nauji kariai iš visos Europos. Pakeliui, einant per Ovezinės kryžkelę, [[Mongė]]s kaime, juos užpuolė iš Tulūzos išsiųstos kariuomenės, kuriai vadovavo Fua grafas [[Raimundas Rožeris, Fua grafas|Raimundas Rožeris]] ir jo sūnus [[Rožeris Bernaras, Fua grafas|Rožeris Bernaras]]. Daug piliečių, katalikų ir katarų, įskaitant vietos valstiečius, prisijungė prie jų mūšyje. Mūšyje kryžiuočiai buvo sutriuškinti – žuvo visi šeši tūkstančiai, išskyrus vieną.{{sfn|Taylor|2018|p=16}}

Tačiau gegužę buvo atgauta Emeri de Monrealio pilies kontrolė. Jis ir jo vyresnieji riteriai buvo pakarti, o keli šimtai katarų – sudeginti.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=215}} [[Kasė]] birželio pradžioje krito be didesnio pasipriešinimo.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=233}} Po to Simonas nužygiavo link [[Monferandas (Odė)|Monferando]], kur Raimondas iš Tulūzos buvo pavedęs savo broliui Baldvinui perimti vadovavimą. Po trumpos apgulties Baldvinas pasirašė susitarimą apleisti įtvirtinimą mainais už priesaiką išeiti laisvam ir daugiau nebekariauti prieš kryžiuočius. Baldvinas trumpam grįžo pas Raimundą, bet vėliau perėjo pas kryžiuočius ir nuo to tada liko jiems ištikimas.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=235–236}} Užėmę Monferandą kryžiuočiai patraukė Tulūzos kryptimi.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=239}} Miestas buvo apgultas, bet vieną kartą užpuolikams pritrūko atsargų bei vyrų ir Simonas de Monfortas pasitraukė prieš mėnesio pabaigą.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=243}} Įsidrąsinęs Raimundas iš Tūlūzos vadovavo pajėgoms, kurios rugsėjį atakavo Monfortą iš Katelnodario.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=253–265}} Atvyko kryžiuočių pastiprinimas ir per plauką atrėmė oksitaniečių pajėgų, vadovaujamų Raimundo Rožerio, kontrataką. Monfortas ištrūko iš apgulties, o Raimundas buvo priverstas pasitraukti.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=273–276, 279}}{{sfn|Strayer|1971|p=83}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=286–366}} Visą pirmąją 1212 m. pusę Simonas stengėsi apsupti Tulūzą. Jam pasisekė suderinant greitą kariuomenės judėjimą su politika, paremta privertimu miestus pasiduoti mainais į tai, kad jie nebus nusiaubti. Tulūzos apsupimas apribojo Raimundo komunikaciją su sąjungininkais [[Akvitanija|Akvitanijoje]] ir [[Pirėnų kalnai|Pirėnų kalnuose]]. Jis susidūrė su pajamų stygiumi ir vis mažiau lojaliais vasalais.{{sfn|Strayer|1971|pp=84–85}}

=== Tulūza ===

Norėdami atremti kryžiuočius, katarai kreipėsi pagalbos į [[Aragono karalius Petras II|Aragono karalių Petrą II]]. Petrą II Aragono karaliumi karūnavo Inocentas III 1204 m. Jis kovojo su [[maurai]]s Ispanijoje ir dalyvavo [[Las Navas de Tolosos mūšis|Las Navas de Tolosos]] mūšyje,{{sfn|Barber|2014|p=63}} o jo sesuo Eleonora buvo ištekėjusi už Raimundo VI ir užsitikrinusi aljansą.{{sfn|Barber|2014|p=54}} Petras sugebėjo panaudoti savo pergalių pietuose prieš maurus prestižą ir į Romą išsiųstą delegaciją, kad įtikintų Inocentą III liepti sustabdyti kryžiaus žygį. Inocentas pasitikėjo Petru ir tikėjosi užbaigti kryžiaus žygį prieš albigiečius tam, kad pradėtų naują kryžiaus žygį Artimuosiuose Rytuose ir išlaikytų spaudimą maurams. Kadangi katarai patyrė daug pralaimėjimų, o vyskupai, jo manymu, buvo pernelyg atlaidūs erezijai, buvo nušalinti, jis pamanė, kad atėjo laikas Langedoke įvesti taiką. [[1213]] m. [[sausio 15]] d. Inocentas parašė Arno Amori, popiežiaus legatui ir naujai paskirtam Narbonos vyskupui, taip pat Monfortui. Jis išreiškė nepritarimą Simonui už tariamus išpuolius prieš krikščionis ir įsakė atsitraukti iš žemių, kurias šis buvo užgrobęs. Be to, Inocentas panaikino daugumą kryžiuočių atlaidų ir pareikalavo, kad Simonas ir jo legatai surengtų tarybą, klausytų Petro ir praneštų jam apie jų nuotaikas.{{sfn|Strayer|1971|pp=89–91}}{{sfn|Madden|2005|p=130}} Petras kreipėsi į dvasininkus Lavoro taryboje, kad būtų atkurtos Raimundo žemės, teigdamas, kad yra pasirengęs atgailauti. Jei tai būtų nepriimtina, žemes galėjo saugoti jo sūnus, kol jis eis į kryžiaus žygį. Taryba atmetė jo rekomendacijas, atsisakydama atleisti Raimundą ir teigdama, kad žemės, kurios anot Petro turėtų būti grąžintos, vis dar yra paveiktos erezijos.{{sfn|Madden|2005|p=130}}

Petras atmetė tarybos nuosprendį.{{sfn|Madden|2005|p=130}} Susirūpinęs tuo, kad Simonas pernelyg sustiprėjo, jis nusprendė padėti Tulūzai.{{sfn|Strayer|1971|pp=86–88}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=367–466}} Aragono karūna, vadovaujama Petro II, susijungė su Tulūzos grafyste ir įvairiais kitais politiniais subjektais, kad pasipriešintų Simonui.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=463}} Šie veiksmai privertė sunerimti Inocentą, kuris, išgirdęs Simono argumentus, pasmerkė Petrą ir įsakė atnaujinti kryžiaus žygį.{{sfn|Strayer|1971|p=92}} Gegužės 21 d. popiežius išsiuntė Petrui laišką, kuriame griežtai smerkė jį už tariamą melagingos informacijos pateikimą ir įspėjo nesipriešinti kryžiuočiams,{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=401–411}} priešingu atveju grasindamas ekskomunika.{{sfn|Madden|2005|p=130}} Kryžiaus žygis pradinio pagreičio neįgavo. 1213 m. balandžio mėn. Inocentas išleido popiežiaus bulę ''[[Quia maior]]'', kurioje buvo raginama surengti [[penktasis kryžiaus žygis|penktąjį kryžiaus žygį]]. Atlaidai buvo žadami tik tiems kryžiuočiams, dalyvavusiems Albigensijos kryžiaus žygyje, kurie kilę iš Langedoko.{{sfn|Tyerman|2006|pp=597–598}}

Rugsėjo 12 d. Petro koalicijos pajėgos susirėmė su Simono kariuomene [[Miurė mūšis|Miurė mūšyje]]. Kryžiuočių buvo gerokai mažiau. Abi kariuomenės buvo išdėstytos trimis eilėmis. Pirmoji kryžiuočių eilė buvo sumušta, bet Simonas sugebėjo aplenkti koalicijos kavaleriją. Mūšyje buvo nužudytas Petras II. Koalicijos pajėgos, išgirdusios apie jo mirtį, pakriko ir pabėgo.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=463}}{{sfn|Wolff|Hazard|1969|p=302}} Tai leido Simono kariuomenei užimti šiaurinę Tulūzos dalį.{{sfn|Nicholson|2004|p=62}}

Taip buvo suduotas rimtas smūgis pasipriešinimui, o 1214 m. padėtis katarams ir jų rėmėjams pablogėjo. Kryžiuočiams tęsiant savo žygį, Raimundas ir jo sūnus [[Raimundas VII iš Tulūzos]] buvo priversti bėgti į Angliją.{{sfn|Strayer|1971|p=102}} Anglijos karalius Jonas kryžiaus žygį vertino įtariai dėl Simono ištikimybės Prancūzijos karūnai. Jis aplankė Langedoką ir, nors paprastai tiesioginės konfrontacijos tarp anglų kariuomenės ir kryžiuočių būdavo išvengiama, karaliaus Jono karių kontingentas padėjo apginti [[Marmandas|Marmandą]] nuo kryžiuočių 1214 m. Tačiau tais pačiais metais Filipas iškovojo didelę pergalę prieš anglų ir vokiečių aljansą [[Buvino mūšis|Buvino mūšyje]], taip padėdamas sustiprinti kryžiaus žygio prieš katarus sėkmę.{{sfn|Tyerman|2006|p=595}} Lapkričio mėnesį Simonas de Monfortas įžengė į Perigordą ir nesunkiai užėmė [[Domė]]s ir [[Monforto pilis|Monforto]] pilis.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=528–534}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=529}}{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=530}} Jis taip pat užėmė Kastlnodą ir sunaikino Beinako įtvirtinimus.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=533–534}} 1215 m. Kastlnodą atsiėmė Monfortas{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=569}} ir kryžiuočiai įžengė į Tulūzą.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=554–559, 573}} Miestas turėjo sumokėti 30 000 markių žalos atlyginimą.{{sfn|Strayer|1971|p=134}} Tulūza buvo padovanota Monfortui.{{sfn|Petras Sernietis|1998|pp=554–559, 573}} [[Ketvirtoji Laterano taryba]] 1215 m. sustiprino kryžiuočių kontrolę šioje srityje, oficialiai paskelbdama Simoną Tulūzos grafu.{{sfn|Lock|2006|p=165}} Jame buvo paskelbta, kad visos žemės, kurias anksčiau užkariavo Raimundas VI per kryžiaus žygį, bus perduotos Simono IV de Monforto kontrolei, o žemes, kurios dar nebuvo užkariautos, Bažnyčia saugos tol, kol Raimundas VII sulauks pakankamo amžiaus, kad galėtų jas valdyti.{{sfn|Strayer|1971|pp=102–103}} Taryba taip pat dar kartą paragino surengti naują kryžiaus žygį į Artimuosius Rytus, o tai gerokai sumažino potencialių kryžiaus kovos prieš katarus kovotojų skaičių. Dėl tos priežasties Simonas vis labiau turėjo kliautis samdiniais.{{sfn|Madden|2005|p=131}}

=== Sukilimai ir reikšmingi pokyčiai nuo 1216 iki 1225 m. ===
Raimundas VI kartu su Raimundu VII grįžo į žemes [[1216]] m. balandžio mėn. ir netrukus iš valdžia nepatenkintų miestų pritraukė daug pajėgų. Bokerė buvo apgulta gegužę. Po trijų mėnesių gyventojams pritrūko atsargų, ir jie susitarė su Raimundu atiduoti pilį mainais į leidimą išvykti su ginklais.{{sfn|Petras Sernietis|1998|p=584}} Monforto pastangos miestą gelbėti buvo nesėkmingos.{{sfn|Meyer|1879|p=419}} Inocentas III staiga mirė 1216 m. liepos mėn.,&lt;ref&gt;{{Catholic Encyclopedia |no-icon=1 |prescript= |wstitle=Pope Innocent III |last=Ott |first=Michael}}&lt;/ref&gt; tai kryžiaus žygiui įnešė laikinos sumaišties. Kryžiaus žygio vykdymas perduotas atsargesniam Pilypui II iš Prancūzijos, vengusiam aktyviai vykdyti kampaniją.{{sfn|Strayer|1971|p=52}} Tuo metu jis vis dar buvo smarkiai įsitraukęs į konfliktą su Anglijos karaliumi Jonu.{{sfn|Strayer|1971|p=98}}

Tuo metu Monfortas turėjo numalšinti sukilimą Tulūzoje, kol paskui patraukė į vakarus, kad užimtų [[Bigoras|Bigorą]], tačiau 1216 m. gruodžio mėn. [[Lurdas|Lurde]] jo pajėgos buvo atremtos. [[1217]] m. [[rugsėjo 12]] d. Raimundas be kovos atkovojo Tulūzą, kol Monfortas buvo užsiėmęs Fua regione. Monfortas skubėjo atgal, bet jo jėgų neužteko miestui atkovoti ir kampaniją teko stabdyti.{{sfn|Meyer|1879|p=419}} Atsiliepdamas į naujo popiežiaus [[Honorijus III|Honorijaus III]] raginimą atnaujinti kryžiaus žygį,{{sfn|Nicholson|2004|p=63}} Monfortas 1218 m. pavasarį apgultį atnaujino. Birželio 25 d.{{sfn|Meyer|1879|p=419}} arba 29 d.,{{sfn|Nicholson|2004|p=63}} Monfortas žuvo nuo smūgio akmeniu, paleistu iš akmensvaidžio apgultam miestui ginantis. Tulūza atsilaikė, o kryžiuočiai buvo išvaryti. Liaudies pasakojimuose sakoma, kad miesto artileriją valdė Tulūzos moterys ir merginos.{{sfn|Meyer|1879|p=419}} Rugpjūčio mėn., reaguodamas į pastarojo meto kryžiaus žygio nesėkmes, Honorijus III atstatė visiškus atlaidus kovojantiems kryžiaus žygyje su katarais.{{sfn|Tyerman|2006|p=600}}

Kryžiaus žygis tęsėsi su nauja jėga. Pilypas atsisakė vadovauti asmeniškai, bet sutiko paskirti savo sūnų,{{sfn|Costen|1997|pp=150–151}} taip pat aktyviai kariauti nenorintį princą [[Liudvikas VIII Prancūzas|Liudviką]],{{sfn|Strayer|1971|p=117}} vadovauti kampanijai.{{sfn|Costen|1997|pp=150–151}} 1219 m. gegužę jo kariuomenė žygiavo į pietus. Birželio mėnesį kariuomenė, vadovaujama žuvusio Simono sūnaus [[Amori VI Monfortietis|Amori iš Monforto]],{{sfn|Strayer|1971|p=117}}{{sfn|Strayer|1971|p=175}} prie kurios prisijungė Liudvikas, apgulė Marmandą. Miesto gynyba žlugo 1219 m. birželį.{{sfn|Strayer|1971|p=117}} Visi jo gyventojai, išskyrus karo vadą ir jo riterius, buvo išžudyti.{{sfn|Strayer|1971|p=118}} Užėmęs Marmandą, Liudvikas bandė susigrąžinti Tulūzą. Po šešių savaičių apgulties kariuomenė atsimetė nuo kampanijos vykdymo ir išvyko namo. Honorijus III pavadino pastangas „apgailėtinu atsitraukimu“. Be Liudviko kariuomenės pagalbos Amori negalėjo išlaikyti savo užgrobtų žemių, kai tuo tarpu katarai galėjo atkovoti didelę savo žemių dalį.{{sfn|Strayer|1971|p=119}} Raimundo VII vadovaujamos kariuomenės pajėgos atkovojo Kastlnodari. Amori vėl apgulė miestą nuo 1220 m. liepos iki 1221 m. kovo, tačiau šis atlaikė aštuonis mėnesius trukusį puolimą. 1221 m. Raimundo ir jo sūnaus sėkmė tęsėsi: pavyko susigrąžinti Monrealį ir Fanžo, o daugelis katalikų buvo priversti bėgti. Iki [[1222]] m. Raimundas VII susigrąžino visas prarastas žemes. Tais pačiais metais mirė Raimundas VI, jį pakeitė Raimundas VII.{{sfn|Strayer|1971|p=120}} [[1223]] m. [[liepos 14]] d. mirė Pilypas II, o karaliumi jį pakeitė Liudvikas VIII.{{sfn|Costen|1997|p=151}} 1224 m. Amori de Monfortas atsitraukė iš Karkasono. Raimundas VII grįžo iš tremties šios teritorijos susigrąžinti.{{sfn|Strayer|1971|p=122}} Tais pačiais metais Amori perleido savo likusias žemes Liudvikui VIII.{{sfn|Lock|2006|p=165}}

=== Prancūzijos karaliaus intervencija ===
[[1225]] m. lapkritį [[Buržo taryba]] susirinko spręsti katarų erezijų klausimo. Taryboje Raimundas VII, kaip ir jo tėvas, buvo ekskomunikuotas. Taryba subūrė tūkstantį bažnytininkų, kad leistų apmokestinti jų metines pajamas, „albigiečių dešimtinę“, kryžiaus žygiui paremti, nors nuolatinės reformos, skirtos pastoviai finansuoti popiežystę, žlugo.{{sfn|Kay|2002}}

Liudvikas VIII vadovavo naujajam kryžiaus žygiui. Jis paėmė kryžių 1226 m. sausio mėn.{{sfn|Tyerman|2006|p=601}} Jo kariuomenė susirinko prie [[Bružas|Buržo]] gegužę. Nors tikslus karių skaičius nežinomas, neabejotinai buvo suburtos didžiausios pajėgos, kada nors pasiųstos prieš katarus.{{sfn|Strayer|1971|p=130}} Liudvikas su kariuomene išvyko birželį.{{sfn|Oldenbourg|1961|p=215}} Kryžiuočiai vėl užėmė Bezjė, Karkasoną, Boserą ir Marselį, šį kartą be pasipriešinimo.{{sfn|Strayer|1971|p=130}} Tačiau Avinjonas, oficialiai valdomas Vokietijos imperatoriaus, priešinosi ir atsisakė atverti savo vartus prancūzų kariuomenei.{{sfn|Strayer|1971|pp=132–133}} Nenorėdamas šturmuoti gerai sutvirtintų miesto sienų, Liudvikas įsikūrė netoliese. Puolimas iš priekio rugpjūtį buvo ryžtingai atremtas. Galiausiai, rugsėjo pradžioje miestelis pasidavė, sutikdamas sumokėti 6000 markių ir sugriauti savo sienas. Miestas buvo užimtas rugsėjo 9 d., jame išvengta žudynių ar plėšimų.{{sfn|Strayer|1971|p=134}} Lapkritį mirė Liudvikas VIII ir jį pakeitė vaikas karalius [[Liudvikas IX Šventasis|Liudvikas IX]]. Tačiau [[Kastilijos karalienė-regentė Blanša]] leido tęsti kryžiaus žygį vadovaujant [[Umbertas V de Božio|Umbertui V de Božio]]. [[Labesedas-Loragė|Labesedas]] krito 1227 m., o [[Varejė]] – 1228 m. Tuo metu kryžiuočiai dar kartą apgulė Tulūzą. Tai darydami jie sistemingai griovė aplinkinį kraštovaizdį: naikino vynuogynus, degino laukus ir fermas, skerdė gyvulius. Galiausiai miestas buvo užimtas. Raimundas neturėjo pakankamų pajėgų įsikišti.{{sfn|Oldenbourg|1961|p=215}}

Galiausiai karalienė Blanša pasiūlė Raimundui VII sudaryti sutartį, pripažįstančią jį Tulūzos valdovu mainais už jo kovą su katarais, grąžinant visą bažnyčios turtą, perleidžiant jo pilis ir sunaikinant Tulūzos gynybą. Be to, Raimundas turėjo ištekinti savo dukterį [[Joana, Tulūzos grafaitė|Joaną]] su Liudviko broliu [[Alfonsas iš Puatjė|Alfonsu iš Puatjė]], o pora ir jų įpėdiniai po Raimundo mirties gautų Tulūzą, o palikimas atiteko karaliui. Raimundas sutiko ir 1229 m. balandžio 12 d. [[Mo (miestas)|Mo]] pasirašė [[Paryžiaus sutartis (1229)|Paryžiaus sutartį]].{{sfn|Lock|2006|p=165}}{{sfn|Strayer|1971|p=136}}

Istorikas Danielis Paueras pažymi, kad dėl to, jog [[Petras Sernietis|Petro Serniečio]] veikalas ''Historia Albigensis'', kuriuo daugelis kryžiaus žygio istorikų išsamiai remiasi, buvo išleista tik [[1218]] m., jame trūksta pirminės šaltinių medžiagos apie įvykius po tų metų. Todėl yra sunkiau atskirti įvairių įvykių pobūdį vėlesniu laikotarpiu.{{sfn|Power|2009|pp=1047–1085}}

== Inkvizicija ==
[[1234]] m. , kariniam kampanijos prieš katarus etapui iš esmės pasibaigus, popiežius [[Grigalius IX]] įsteigė [[Viduramžių Inkvizicija|inkviziciją]] aktyviai kovai su eretiškais judėjimais, įskaitant katarus. Inkvizicija veikė pietuose Tulūzoje, Albyje, Karkasone ir kituose miestuose [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] Jai pavyko galutinai sunaikinti katarizmą, o rėmėjus nustumti į pogrindį.{{sfn|Sumption|1978|pp=230–232}} Bausmės katarams buvo labai įvairios. Dažniausiai jie buvo priversti nešioti geltonus kryžius ant drabužių kaip išorinės atgailos ženklą. Kiti vykdė privalomas piligrimines keliones, kuriose dažnai turėdavo kovoti su [[musulmonai]]s. Apsilankymas vietinėje bažnyčioje apsinuoginusiam kartą per mėnesį, kad būtų nuplaktas, taip pat buvo įprasta bausmė, įskaitant grįžusius piligrimus. Nenorintys atgailauti arba į katarizmą grįžusieji būdavo kalinami, iš jų konfiskuojamas turtas. Kategoriškai atsisakiusieji atgailos būdavo sudeginami gyvi.{{sfn|Costen|1997|p=173}}{{sfn|Tyerman|2006|pp=602–603}} Didžioji dauguma kaltinamųjų išvengė mirties ir atsipirko švelnesnėmis bausmėmis.{{sfn|Tyerman|2006|pp=602–603}}

[[Vaizdas:CatharCross.svg|156px|thumb|left|Geltonas kryžius, kurį turėjo dėvėti atgailaujantys buvusieji katarai.]]
[[Dominikonų ordinas|Dominikonų ordino]] broliai, pavadinti savo įkūrėjo [[šv. Dominykas|šventojo Dominyko]] vardu, keliaudavo į miestus ir kaimus, skelbdami Bažnyčios mokymą ir agituodami prieš ereziją. Kai kuriais atvejais jie dalyvavo katarų persekiojime.{{sfn|Strayer|1971|pp=146–147}}

1242–1243 m. Raimundas VII, sudaręs aljansą su [[Henrikas III Anglas|Anglijos karaliumi Henriku III]], pradėjo nesėkmingą maištą prieš Prancūziją.{{sfn|Tyerman|2006|pp=601–603}} 1242 m. gegužės mėn. [[Avinjonas-Loragė|Avinjone-Loragė]] buvo nužudyti du inkvizitoriai.{{sfn|Tyerman|2006|p=603}} Nuo 1243 m. gegužės iki 1244 m. kovo katarų tvirtovę [[Monsegiuras|Monsegiure]] apgulė Karkasono [[senešalas|senešalo]] ir Narbonos arkivyskupo Pjero Amielio kariuomenė.{{sfn|Sumption|1978|pp=238–40}} [[1244]] m. [[kovo 16]] d., keršijant už ankstesnį inkvizitorių nužudymą buvo įvykdytos didžiulės žudynės, per kurias pilies papėdėje prie ''prat dels cremats'' („sudegusiųjų laukas“) didžiuliame lauže buvo sudeginti daugiau nei 200 katarų perfektų.{{sfn|Sumption|1978|pp=238–240}} Tarp nužudytų – Bertranas Marti, ilgametis Tulūzos katarų vyskupas.{{sfn|Tyerman|2006|p=603}} Tačiau ir po to katarizmas visiškai neišnyko, likę jo šalininkai jį praktikavo paslapčia.{{sfn|Lock|2006|p=165}} Inkvizicija toliau ieškojo ir bandė bausti katarizmo išpažinėjus. Nors prie katarų prisijungė tik nedidelis skaičius iškilių vyrų, grupelė paprasto luomo pasekėjų išliko ir kurį laiką sėkmingai slapstėsi. Inkvizitoriai kartais katarams surasti naudodavo kankinimus,{{sfn|Strayer|1971|p=159}} bet vis tiek sugebėjo sugauti tik palyginti nedidelį jų skaičių.{{sfn|Strayer|1971|p=160}}

Raimundas mirė [[1249]] m., o po Alfonso mirties [[1271]] m. Tulūzos grafystė buvo prijungta prie [[Prancūzijos karalystė]]s.{{sfn|Tyerman|2006|p=601}} Inkviziciją ėmė finansuoti Prancūzijos karūna. Paskutiniame XIII a. dešimtmetyje karalius [[Pilypas IV Gražusis|Pilypas IV]], konfliktavęs su popiežiumi [[Bonifacas VIII|Bonifacu VIII]], apribojo finansavimą ir griežtai suvaržė Inkvizicijos veiklą. Tačiau 1303 m. apsilankęs Pietų Prancūzijoje, jis sunerimo dėl regiono, ypač Karkasono, gyventojų antimonarchinių nuotaikų ir nusprendė panaikinti inkvizicijai taikomus apribojimus.{{sfn|Strayer|1971|pp=159–163}}

Popiežius [[Klemensas V]] Inkviziciją reformavo ir padarė efektyvesne.{{sfn|Strayer|1971|p=162}} Dominikonas [[Bernaras Gi]], Tulūzos inkvizitorius 1308–1323 m.,&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.theatlantic.com/magazine/archive/2012/01/torturers-apprentice/308838/ |title=Torturer's Apprentice |last=Murphy |first=Cullen |date=2012 |work=[[The Atlantic]] |access-date=2017-09-26}}&lt;/ref&gt;{{sfn|Strayer|1971|p=162}} parašė vadovą, kuriame aptarė nekatalikiškų sektų papročius ir metodus, kuriuos inkvizitoriai turi naudoti kovojant su erezija. Didelėje vadovo dalyje aprašomi žinomi katarų papročiai, juos supriešinant su katalikiškais.{{sfn|Gui|2006|pp=35–43}} Gi taip pat aprašė būdus, kurie turi būti naudojami apklausiant kaltinamuosius katarus.{{sfn|Gui|2006|pp=43–46}} Jis nusprendė, kad bet kurio asmens, kuris mirė nepripažinęs žinomos erezijos, palaikai bus atkasami ir sudeginami, o bet kurio asmens, kuris buvo eretikas, tačiau nėra aišku, ar prisipažino ar ne, kūnas bus atkastas, bet nesudegintas.{{sfn|Gui|2006|p=179}} Gi ėmusis iniciatyvos prasidėjo paskutinė katarizmo naikinimo fazė. Iki 1350 m. visi šio judėjimo likučiai buvo išnaikinti.{{sfn|Strayer|1971|p=162}}

== Palikimas ==

=== Įtaka ===
Anot mokslininko Edvardo Piterso, smurtas šio kryžiaus žygio metu neatitiko Inocento reformų ir planų, kurie akcentavo išpažintį, dvasininkų ir [[pasaulietis|pasauliečių]] reformą bei pastoracinius mokymus priešintis erezijai.{{sfn|Peters|1988|pp=50–51}} Piterso teigimu, smurtas kilęs dėl to, kad kryžiaus žygį kontroliavo minios, smulkūs žemvaldžiai ir vietiniai vyskupai, nepalaikę Inocento idėjų. Nevaldomas vietinių minių ir erezijų medžiotojų entuziazmas, pasaulietinių teismų smurtas ir žudynės kryžiaus žygio metu paskatino popiežiaus norą užtikrinti didesnę erezijos persekiojimo kontrolę. Šis noras paskatino organizuotų teisinių procedūrų, skirtų susidorojimu su eretikais, sukūrimą.{{sfn|Peters|1988|pp=52–58}}

Dėl kryžiaus žygio prieš albigiečius į penktąjį ir šeštąjį kryžiaus žygius buvo surinkta tik nedaug rekrūtų iš Prancūzijos. Strajerio teigimu, kryžiaus žygis prieš albigiečius padidino Prancūzijos monarchijos galią ir padarė popiežių nuo jos labiau priklausomą, kas galiausiai atvedė į [[Avinjono popiežius|Avinjono popiežystę]].

Daugybė dainų apie kryžiaus žygį prieš katarus išliko iš [[trubadūrai|trubadūrų]] poezijos, ypač tų, kurie taip pat buvo riteriai. Pavyzdžiui, trubadūras Remonas de Miravalis buvo parašęs dainą, kurioje maldavęs Petrą II atgauti savo pilį, kurią užgrobė Simonas, o trubadūrų Tomjė ir Palezi dainoje smerkiamas elgesys su Raimondu VI, šis raginamas priešintis.{{sfn|Paterson|Barbieri|Harvey|Radaelli|2018|pp=132–133}} Epinė poema ''Canso de la Crozada'' („Kryžiaus žygio daina“) buvo parašyta [[XIII a.]] pr. ir pasakoja kryžiaus žygį prieš albigiečius.{{sfn|Routledge|1995|pp=91–92}} Kryžiaus žygis ir jo tiesioginiai padariniai paskatino galutinį trubadūrų tradicijos nuosmukį. Daugelis Oksitanijos dvarų buvo trubadūrų globėjai, o jų sunaikinimas lėmė laipsnišką trubadūrų emigraciją iš Pietų Prancūzijos į karališkuosius rūmus Italijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje.{{sfn|Aubrey|1997|pp=1–2}}{{sfn|Aubrey|2000|p=231}}{{sfn|Steel|2014|loc=&quot;Introduction&quot;}}

=== Istorinis vertinimas ===
[[Vaizdas:Albigensian Crusade 01.jpg|thumb|upright=1.6|[[Popiežius Inocentas III]] ekskomunikuoja albigiečius (kairėje). Kryžiuočių vykdomos albigiečių žudynės (dešinėje).]]
[[Rafaelis Lemkinas]], XX a. pirmas pavartojęs terminą „ [[genocidas]]“,&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unhcr.org/cgi-bin/texis/vtx/search?page=search&amp;docid=3b7255121c&amp;query=genocide%20convention |title=Lemkin, Raphael |publisher=UN Refugee Agency |access-date=2017-07-30}}&lt;/ref&gt; kryžiaus žygį prieš albigiečius pavadino „vienu akivaizdžiausių genocido atvejų [[religijos istorija|religijos istorijoje]]“.{{sfn|Lemkin|2012|p=71}} Markas Gregoris Pegas pridėjo: „Albigiečių kryžiaus žygis atvedė į Vakarus genocidą, susiejant dieviškąjį išgelbėjimą su [[masinės žudynės|masinėmis žudynėmis]], paverčiant skerdynes meilės poelgiu, kaip Jo auka ant kryžiaus“.{{sfn|Pegg|2008|p=188}} Robertas E. Lerneris su tokiu požiūriu nesutiko, teigdamas, kad Pegas albigiečių kryžiaus žygį priskyrė genocidui, nors jis „buvo paskelbtas prieš netikinčiuosius, ne prieš „gentį“ ar žmones, o tie, kurie prisijungė prie kryžiaus žygio, neketino sunaikinti pietinės Prancūzijos gyventojų.“{{sfn|Lerner|2010|p=92}}

Kurtas Jonasohnas ir Karin Solveig Bjornson kryžiaus žygį prieš katarus apibūdina kaip „pirmą ideologinį genocidą“. Kurtas Jonasohnas ir Frankas Čalkas ([[Monrealio genocido ir žmogaus teisių tyrimų institutas|Monrealio genocido ir žmogaus teisių tyrimų instituto]] įkūrėjai) yra įtraukę išsamų kryžiaus žygio prieš albigiečius atvejo tyrimą į savo genocido studijų vadovėlį ''The History and Sociology of Genocide: Analyzes and Case Studies''.{{sfn|Chalk|Jonassohn|1990|pp=114–138}}

== Kiti paraleliai vykę kryžiaus žygiai ==
Kryžiaus žygis prieš albigiečius sutapo su [[Penktasis kryžiaus žygis|penktuoju kryžiaus žygiu]], prasidėjusiu 1217 m. [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]] vokiečių ir danų buvo vykdomi kryžiaus žygiai prieš [[lyviai|lyvius]], [[latgaliai|latgalius]], [[sėliai|sėlius]] ir [[estai|estus]]. 1217 m. popiežiaus Honorijaus III bule paskatinti [[Kryžiaus žygiai į Prūsiją|kryžiaus žygiai prieš prūsus]]. [[1210]] m. pradėti rengti kryžiaus žygiai į [[kuršiai|kuršių]], nuo [[1219]] m. – [[žiemgaliai|žiemgalių]] žemes.

== Išnašos ==
{{išn|3}}

== Šaltiniai ==
* {{cite journal |last=Aubrey |first=Elizabeth |date=1997 |title=The Dialectic between Occitania and France in the Thirteenth Century |journal=[[Early Music History]] |volume=16 |issue= |pages=1–53 |doi=10.1017/S0261127900001686 |jstor=853799 |s2cid=193213329 }}
* {{cite book |last=Aubrey |first=Elizabeth |year=2000 |orig-year=1996 |title=The Music of the Troubadours |publisher=[[Indiana University Press]] |location=Bloomington |isbn=978-0-253-21389-1 }}
* {{cite book |last=Barber |first=Malcolm |date=2014 |orig-year=2000 |title=The Cathars: Christian Dualists in the Middle Ages |url=https://books.google.com/books?id=cnHXAwAAQBAJ&amp;q=consolamentum |location=New York |publisher=Routledge |isbn=978-0-582-256613}}
* {{cite book |last=Broadbent |first=E. H. |date=1931 |title=The Pilgrim Church |location=London |publisher=Pickering &amp; Inglis |isbn=0-7208-0677-1}}
* {{cite book |last1=Chalk |first1=Frank Robert |last2=Jonassohn |first2=Kurt |date=1990 |title=The History and Sociology of Genocide: Analyses and Case Studies |url=https://books.google.com/books?id=UgzAi1DD75wC&amp;pg=PA114 |location=New Haven, Connecticut |publisher=Yale University Press |isbn=978-0-300-04446-1}}
* {{cite book |last=Costen |first=Michael D. |date=1997 |title=The Cathars and the Albigensian Crusade |url=https://books.google.com/books?id=tX7ZAAAAMAAJ |location=Manchester and New York |publisher=Manchester University Press |isbn=0-7190-4331-X}}
* {{cite book |last1=Cross |first1=Frank Leslie |last2=Livingstone |first2=Elizabeth A. |date=2005 |title=Oxford Dictionary of the Catholic Church |url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ&amp;pg=PA303 |location=Oxford, UK |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-280290-3 }}
* {{cite encyclopedia |last1=Ellwood |first1= R.S. |last2= Alles |first2= G.D. |article= Waldensians |title= The Encyclopedia of World Religions |location= New York |publisher=Facts on File |date=2007 |isbn= 978-1-4381-1038-7 |url= https://books.google.com/books?id=1pGbdI4L0qsC&amp;pg=PA471}}
* {{cite book |last=Falk |first=Avner |date=2010 |title=Franks and Saracens: Reality and Fantasy in the Crusades |url=https://books.google.com/books?id=tKSjW-j2G1YC&amp;pg=PA169 |location=London|publisher=Karnac Books, Ltd. |isbn=978-1-85575-733-2}}
* {{cite EB1911 |wstitle=Bogomils |volume=4 |pages=119–120 |first=Moses |last=Gaster}}
* {{cite book |last=Graham-Leigh |first=Elaine |date=2005 |title=The Southern French Nobility and the Albigensian Crusade |url=https://books.google.com/books?id=eTEj0T6u7zUC |location=Suffolk, UK |publisher=Boydell &amp; Brewer |isbn=1-84383-129-5}}
* {{cite book |last1=Jonassohn |first1=Kurt |last2=Björnson |first2=Karin Solveig |date=1998 |title=Genocide and Gross Human Rights Violations: In Comparative Perspective |url=https://books.google.com/books?id=jIxCUXI38zcC&amp;pg=PA50 |location=Piscataway, New Jersey |publisher=Transaction Publishers |isbn=978-1-4128-2445-3}}
* {{cite book |last=Kay |first=Richard |date=2002 |title=The Council of Bourges, 1225: A Documentary History |location=Brookfield, VT |publisher=Ashgate Publishing Company}}
* {{cite book |last=Le Roy Ladurie |first=Emmanuel |editor-last=Bray |editor-first=Barbara |date=1978 |orig-year=1975 |title=Montaillou: Cathars and Catholics in a French village: 1294–1324 |location=London|publisher=Scolar Press |isbn=0859674037}}
* {{cite book |last=Lemkin|first=Raphael |editor-last=Jacobs |editor-first=Steven Leonard |date=2012 |title=Lemkin on Genocide |url=https://books.google.com/books?id=Z9pkney_zw8C&amp;pg=PA71 |location=Lanham, Maryland |publisher=Rowman &amp; Littlefield |isbn=978-0-7391-4526-5|author-link=Raphael Lemkin}}
* {{cite journal |last=Lerner |first=Robert E. |title=A Most Holy War: The Albigensian Crusade and the Battle for Christendom (review) |journal=Common Knowledge |year=2010|volume=16 |issue=2 |doi=10.1215/0961754X-2009-101|page=292}}
* {{cite book |last=Lock |first=Peter |date=2006 |title=The Routledge Companion to the Crusades |url=https://books.google.com/books?id=AkCKZ9Hs4-QC&amp;pg=PA162 |location=New York|publisher=Routledge |isbn=0-415-24732-2}}
* {{cite book |last=Madden |first=Thomas F. |date=2005 |title=The New Concise History of the Crusades |url=https://books.google.com/books?id=fKYxKsgVpmMC |location=Lanham, MD |publisher=Rowman &amp; Littlefield |isbn=978-07425-3822-1}}
* {{cite book |last=Marvin |first=Laurence W. |date=2008 |title=The Occitan War: A Military and Political History of the Albigensian Crusade, 1209–1218 |url=https://books.google.com/books?id=NlLPaBcCn2QC |location=Cambridge|publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0521123655}}
* {{cite journal |last=Marvin |first=Laurence W. |title=A Most Holy War: The Albigensian Crusade and the Battle for Christendom (review). |url=https://archive.org/details/sim_catholic-historical-review_2009-10_95_4/page/801 |journal=[[The Catholic Historical Review]] |date=2009 |volume=95 |issue=4 |pages=801–802 |doi=10.1353/cat.0.0546 |s2cid=159618901}}
* {{cite book |last=Meyer |first=Paul |date=1879 |title=La Chanson de la Croisade Contre les Albigeois Commencée par Guillaume de Tudèle et Continuée par un Poète Anonyme Éditée et Traduite Pour la Societe de L'Histoire de France |url=https://archive.org/details/lachansondelacr02guil |publisher=Tome Second}}
* {{cite book |last=Moore |first=R. I. |date=2012 |title=The War on Heresy: Faith and Power in Medieval Europe |url=https://books.google.com/books?id=ZkV71UhrnVsC |location=New York|publisher=Belknap Press |isbn=978-06740-6582-6}}
* {{cite book |last=Mosheim |first=Johann Lorenz |editor-last=Murdock |editor-first=James |date=1867 |title=Mosheim's Institutes of Ecclesiastical History, Ancient and Modern |url=https://books.google.com/books?id=EIEPAAAAIAAJ&amp;pg=PA385 |location=London |publisher=William Tegg}}
* {{cite book |last=Nicholson |first=Helen J. |date=2004 |title=The Crusades |url=https://books.google.com/books?id=xuHkATz7mZEC |location=Westport, Connecticut |publisher=Greenwood Press |isbn=087220619X}}
* {{cite book |last1=Paterson |first1=Linda |last2=Barbieri |first2=Luca |last3=Harvey |first3=Ruth |last4=Radaelli |first4=Anna |others=appendix by Marjolaine Raguin |year=2018 |title=Singing the Crusades: French and Occitan Lyric Responses to the Crusading Movements, 1137–1336 |publisher=Boydell &amp; Brewer |location=Suffolk, UK |isbn=978-1-84384-482-2 |doi=10.2307/j.ctt22zmbj4}}
* {{cite book |last=Pegg |first=Mark Gregory |date=2008 |title=A Most Holy War: The Albigensian Crusade and the Battle for Christendom |url=https://books.google.com/books?id=QW3qklCoMesC |location=Oxford |publisher=Oxford University Press |isbn=978-019988371-4|author-link=Mark Gregory Pegg}}
* {{cite book |editor-last=Peters |editor-first=Edward |date=1980 |chapter=The Cathars |title=Heresy and Authority in Medieval Europe |url=https://books.google.com/books?id=U7iHTdZD2O8C |location=Philadelphia |publisher=University of Pennsylvania Press |isbn=978-08122-1103-0 |editor-link=Edward Peters (scholar)}}
* {{cite book |last=Peters |first=Edward |date=1988 |title=Inquisition | url=https://books.google.com/books?id=J9UNAQAAMAAJ |url-access=registration |location=New York &amp; London |publisher=Free Press Collier Macmillan |isbn=978-00292-4980-2}}
* {{cite journal |last=Power |first=Daniel |date=1 October 2009 |title=Who Went on the Albigensian Crusade? |url=https://academic.oup.com/ehr/article/128/534/1047/436468/Who-Went-on-the-Albigensian-Crusade |journal=The English Historical Review |volume=128 |issue=534 |pages=1047–1085 |access-date=8 September 2017 |doi=10.1093/ehr/cet252|doi-access=free }}
* {{cite book |last=Murray |first=Alexander |date=1998 |title=Suicide in the Middle Ages: The Violent against Themselves |url=https://books.google.com/books?id=Zsw1jJx5t9YC |location=Oxford|publisher=Oxford University Press |isbn=978-01982-0539-5}}
* {{cite book |last=Oldenbourg |first=Zoe |date=1961 |title=Massacre at Montsegur: A History of the Albigensian Crusade |url=https://books.google.com/books?id=cZ4aAAAAIAAJ |location=New York|publisher=Pantheon Books |isbn=1-84212-428-5}}
* {{cite book |last=Robertson |first=John M. |date=1902 |title=A Short History of Christianity |url=https://archive.org/details/bub_gb_bAQ_AAAAIAAJ |location=London|publisher=Watts &amp; Co.}}
* {{cite book |last=Routledge |first=Michael |editor-last=Riley-Smith |editor-first=Jonathan |year=1995 |title=The Oxford Illustrated History of The Crusades |chapter=Songs |pages=326–364 |publisher=Oxford University Press |location=Oxford, UK |isbn=978-0-19-285428-5 |url= https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_q0x8/page/n5/mode/2up |url-access=registration }}
* {{cite book |first=J.C.L. Simonde de |last=Sismondi |year=1973 |orig-year=1826 |title=History of the Crusades Against the Albigenses in the Thirteenth Century |url=https://books.google.com/books?id=2XQ_AQAAMAAJ&amp;pg=PA7 |location=New York |publisher=AMS Press}}
* {{cite encyclopedia |last1=Steel |first1=Matthew |year=2014 |encyclopedia=[[Oxford Bibliographies Online|Oxford Bibliographies]]: Medieval Studies |title=Troubadours and Trouvères |publisher=Oxford University Press|location=Oxford |doi=10.1093/OBO/9780195396584-0148 |url=https://www.oxfordbibliographies.com/view/document/obo-9780195396584/obo-9780195396584-0148.xml |url-access=subscription}} {{subscription required}}
* {{cite book |last=Strayer |first=Joseph R. |date=1971 |title=The Albigensian Crusades |url=https://books.google.com/books?id=lskGFVtySXsC |location=New York|publisher=The Dial Press |isbn=0-472-09476-9|author-link=Joseph Strayer}}
* {{Cite book |last=Sumption |first=Jonathan |date=1978 |title=The Albigensian Crusade |publisher=Faber |location=London |isbn=0-571-11064-9|url=https://archive.org/details/albigensiancrusa00jona}}
* {{cite book |last1=Tatz |first1=Colin Martin|last2=Higgins |first2=Winton |date=2016 |title=The Magnitude of Genocide |url=https://books.google.com/books?id=N1WaCwAAQBAJ&amp;pg=PA214 |publisher=[[ABC-CLIO]] |isbn=978-1-4408-3161-4}}
* {{cite book |last=Taylor |first=Colin |title=Lauragais: Steeped in History, Soaked in Blood |url=https://books.google.com/books?id=qDRxDwAAQBAJ |date=2018 |location=Harborough, UK |publisher=Troubador Publishing  |isbn=978-1789015836 }}
* {{cite book |last=Tyerman |first=Christopher|date=2006 |title=God's War: A New History of the Crusades |url=https://books.google.com/books?id=ULDUopVCVPoC |location=Cambridge, MA |publisher=Harvard University Press |isbn=978-0674023871}}
* {{cite book |last=Velikonja |first=Mitja |date=2003 |translator=Rangichi Nginja |title=Religious Separation and Political Intolerance in Bosnia-Herzegovina |url=https://archive.org/details/religiousseparat0000veli |location=College Station |publisher=Texas A&amp;M University Press |isbn=978-15854-4226-3}}
* {{cite book |editor1-first= Robert Lee |editor1-last=Wolff |editor2-first=Harry W. |editor2-last=Hazard |title=The Later Crusades, 1189–1311 |volume= II | edition= Second |chapter= Chap. VIII: The Albigensian Crusade |chapter-url=https://books.google.com/books?id=2dsycrclykIC&amp;pg=PA277 |publisher=University of Wisconsin Press |date=1969 |isbn= 978-0-299-04844-0}}
* {{cite book |last=Gui |first=Bernard |editor-last=Shirley |editor-first=Janet |date=2006 |title=The Inquisitor's Guide: A Medieval Manual on Heretics |url=https://archive.org/details/inquisitorsguide0000bern |location=Welwyn Garden City, UK. |publisher=Raventhall Books |isbn=1905043090 |author-link=Bernaras Gi}}
* {{cite book |author=Gijomas Piuilorenietis|editor1-last=Sibly |editor1-first=W.A. |editor2-last=Sibly |editor2-first=M.D. |date=2003 |title=The Chronicle of William of Puylaurens: The Albigensian Crusade and its Aftermath |url=https://books.google.com/books?id=mIQTe2VaZQsC |location=Suffolk, UK |publisher=Boydell &amp; Brewer |author-link=Gijomas Piuilorenietis|isbn=0-85115-925-7}}
* {{cite book |author=Petras Sernietis|author-link=Petras Sernietis|editor1-last=Sibly |editor1-first=W.A. |editor2-last=Sibly |editor2-first=M.D. |date=1998 |orig-year=1212–1218 |title=The History of the Albigensian Crusade: Peter of les Vaux-de-Cernay's Historia Albigensis |publisher=Boydell &amp; Brewer |location=Suffolk, UK |isbn=0-85115-807-2}}
* {{cite book |author1=Viljamas Tudelietis|author2=Anonymous |translator-last=Shirley |translator-first=Janet |date=2004 |orig-year=1213 |title=The Song of the Cathar Wars: A History of the Albigensian Crusade |url=https://books.google.com/books?id=VTxBDgAAQBAJ |location=Burlington, VT |publisher=Ashgate Publishing Company |author1-link=Viljamas Tudelietis|isbn=978-1351881715}}

{{SavStr}}
[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]
[[Kategorija:Prancūzijos karai]]
[[Kategorija:1209 metai]]
[[Kategorija:1229 metai]]</text>
      <sha1>nwrlhz2cwrmxx0c8sl2iuvo7ajgolra</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Nostra aetate</title>
    <ns>0</ns>
    <id>651718</id>
    <revision>
      <id>7851785</id>
      <parentid>7811515</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:48:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851785</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2159" sha1="0sfmexuu0uals9r445i9nz54j2pnvfc" xml:space="preserve">'''''Nostra aetate''''' ('Mūsų laikais') – [[Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] santykių su nekrikščionių religijomis deklaracija, paskelbta 1965 m. spalio 28 d., vienas iš [[Vatikano II susirinkimas|Vatikano II susirinkimo]] dokumentų.&lt;ref name=&quot;vatican&quot;&gt;[https://www.vaticannews.va/lt/vatikanas/news/2020-10/deklaracijai-nostra-aetate-55-metai.html ''Deklaracijai „Nostra aetate“ – 55 metai'']. Vatican News. Nuoroda tikrinta 2024-02-06.&lt;/ref&gt;

Už deklaraciją, prieš baigiant susirinkimo darbus, balsavo 2221 (prieš 88) susirinkimo dalyviai. Ją rengė krikščionių vienybės sekretoriatas (vadovas kardinolas [[Augustinas Bea]] SJ).&lt;ref name=&quot;bernardinai&quot;&gt;[https://www.bernardinai.lt/2014-02-10-romanas-kazakevicius-nostra-aetate-arba-brolybe-nesuderinama-su-diskriminacija/ ''Romanas Kazakevičius. Nostra Aetate, arba Brolybė nesuderinama su diskriminacija'']. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-06.&lt;/ref&gt;

Deklaracijoje kviečiama atkreipti dėmesį į tai, kas „žmonėms bendra ir veda į tarpusavio draugystę“. Aptariamos įvairios religijos – [[hinduizmas]], [[budizmas]], atskiruose skyriuose – [[islamas]], [[judaizmas]], kuriam skiriama daugiausia dėmesio. Pripažįstami ir akcentuojami vidiniai krikščionybės ir judaizmo saitai, istorinis žydų vaidmuo, atsisakoma kolektyvinės, iš kartos į kartą perduodamos kaltės dėl dievžudystės, pabrėžiama, kad „žydai tenebūnie pristatomi kaip Dievo atmestieji arba prakeiktieji, tarsi tai plauktų iš Šventojo Rašto“.&lt;ref name=&quot;vatican&quot;/&gt;&lt;ref&gt;[https://www.bernardinai.lt/2015-11-06-rabinas-j-sacks-siandien-reikalingas-naujas-ir-galingesnis-nostra-aetate/ ''Rabinas J. Sacks: „Šiandien reikalingas naujas ir galingesnis „Nostra Aetate“'']. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-06.&lt;/ref&gt; Deklaracijoje pripažįstami tiesos elementai kitose religinėse tradicijose.&lt;ref name=&quot;bernardinai&quot;/&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://eis.katalikai.lt/vb/susirinkimai/vatikano_ii/deklaracijos/nostra-aetate Deklaracijos tekstas]

[[Kategorija:Romos katalikų bažnyčios dokumentai]]
[[Kategorija:1965 metai]]</text>
      <sha1>0sfmexuu0uals9r445i9nz54j2pnvfc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Christus Dominus</title>
    <ns>0</ns>
    <id>651760</id>
    <revision>
      <id>7851782</id>
      <parentid>7811518</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:47:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851782</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2671" sha1="ttoa5iwrepf1tjik9kkva4e8f7kkosi" xml:space="preserve">'''''Christus Dominus''''' (''Kristus Viešpats'') – [[Vatikano II susirinkimas|Vatikano II susirinkimo]] priimtas dekretas „dėl vyskupų pastoracinių pareigų Bažnyčioje“.

[[Vatikano I susirinkimas]], vykęs 1869–1870 m., daugiausia dėmesio skyrė [[Popiežius|popiežiui]] ir priėmė [[Popiežiaus neklystamumas|popiežiaus neklystamumo]] dogmą, tačiau neaptarė kitų vyskupų. Popiežiui [[Jonas XXIII|Jonui XXIII]] sušaukus Vatikano II susirinkimą, tikėtasi, kad bus imtasi šio nepadaryto darbo.&lt;ref name=&quot;P. 2007&quot;/&gt;

Už ''Christus Dominus'' dokumentą balsavo 2319 (prieš 2)&lt;ref&gt;Sessio Publica VII, 28 Octobris 1965, Approbatio et proclamatio
decretorum Concilii, in ''ASSCOV'' II, IV/V, 673. cituojama {{cite journal |last1=Eusebio |first1=Enrico C. |title=The Evolution of Christus Dominus and of its Teaching on the Catechetical Duty of Bishops |journal=Landas: Journal of Loyola School of Theology |date=2009 |volume=23 |issue=2 |page=49 |url=https://journals.ateneo.edu/index.php/landas/article/viewFile/40/185 |access-date=2018-12-18 |archive-date=2018-12-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181219044520/https://journals.ateneo.edu/index.php/landas/article/viewFile/40/185 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; iš susirinkusių vyskupų, jį 1965 m. spalio 28 d. promulgavo popiežius [[Paulius VI]].&lt;ref name=&quot;BerkleyCenter&quot;&gt;{{Cite web|url=https://berkleycenter.georgetown.edu/publications/christus-dominus|title=Christus Dominus|website=berkleycenter.georgetown.edu|language=en|access-date=2017-09-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20170924140112/https://berkleycenter.georgetown.edu/publications/christus-dominus|archive-date=2017-09-24|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; ''Christus Dominus'' numatytos stiprios [[Vyskupų konferencija|vyskupų konferencijos]], kiekviena iš jų nustato normas atitinkamo regiono bažnyčiai, drauge visiškai palaikydama [[Šventasis Sostas|Šventąjį Sostą]].&lt;ref name=&quot;BerkleyCenter&quot; /&gt;

Dokumente aprašyta, kaip vyskupai trimis lygmenimis įgyvendina savo pareigas: visuotinėje bažnyčioje (pirmas skyrius), savo „dalinėje bažnyčioje“ arba vyskupijoje (antras skyrius), regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu (trečias skyrius).&lt;ref name=&quot;P. 2007&quot;&gt;{{Cite book|title=A concise guide to the documents of Vatican II|last=P.|first=Hahnenberg, Edward|date=2007|publisher=St. Anthony Messenger Press|isbn=9780867165524|location=Cincinnati, Ohio|oclc=76786665}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://eis.katalikai.lt/vb/susirinkimai/vatikano_ii/dekretai/christus-dominus Dokumento tekstas]

[[Kategorija:Romos katalikų bažnyčios dokumentai]]
[[Kategorija:1965 metai]]</text>
      <sha1>ttoa5iwrepf1tjik9kkva4e8f7kkosi</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Didžioji schizma</title>
    <ns>0</ns>
    <id>652024</id>
    <revision>
      <id>7851739</id>
      <parentid>7607228</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T15:57:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33800-13</username>
        <id>219174</id>
      </contributor>
      <origin>7851739</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10429" sha1="dhdoortdtsdnnz2owzozn35zbmp4ivm" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Nicaea_icon.jpg|thumb|Ikona, kurios centre pavaizduotas imperatorius Konstantinas Pirmojo Nikėjos susirinkimo metu kartu su vyskupais laikantis Nikėjos tikėjimo išpažinimo tekstą.]]
'''Didžioji schizma''' arba '''Rytų–Vakarų schizma''' – [[1054]] m. įvykęs ir tebesitęsiantis [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų]] ir [[Stačiatikybė|Rytų Stačiatikių]] bažnyčių bendrystės lūžis. Daugybė bažnytinių skirtumų ir teologinių ginčų tarp graikiškų Rytų ir lotyniškų Vakarų atsirado dar prieš formalų skilimą.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}}{{Sfn|D'Agostino|2008}}{{Sfn|Bayer|2004}} Ryškiausios iš jų buvo Šventosios Dvasios kilmė (''[[Filioque]]''), tai, ar [[Eucharistija|Eucharistijoje]] turėtų būti naudojama [[Duona|rauginta]] ar [[nerauginta duona]],{{sfn|Hergenröther|1869|pp=62–71}}{{sfn|Beck|1982|pp=245–247}} [[Popiežius|popiežiaus]] pretenzija į visuotinę jurisdikciją ir Konstantinopolio sosto vieta santykiuose su [[pentarchija]].{{Sfn|Lembke|2010}}

== Eiga ==
Skilimas prasidėjo pietinėje Italijoje, kur graikų bažnyčioms buvo įsakyta laikytis lotyniškos praktikos, kitaip grasinant uždarymu.{{Sfn|Dragani|2005}}{{Sfn|Bihlmeyer|Tüchle|1967}}{{Sfn|Bury|1923}} Keršydamas už tokį žingsnį Konstantinopolio patriarchas [[Mykolas I Cerularijus]] įsakė uždaryti visas lotyniškas bažnyčias [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]]. 1054 m. [[Leonas IX|Leono IX]] atsiųstas [[popiežiaus legatas]] išvyko į Konstantinopolį, kad, be kita ko, paneigtų Cerularijui „ekumeninio patriarcho“ titulą ir reikalautų, kad šis pripažintų popiežiaus pretenzijas būti visų bažnyčių galva.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}} Pagrindiniai popiežiaus misijos tikslai buvo kreiptis pagalbos į [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorių]] [[Konstantinas IX Monomachas|Konstantiną IX Monomachą]], atsižvelgiant į [[Normanų Pietų Italijos užkariavimas|normanų įvykdytą Pietų Italijos užkariavimą]], ir reaguoti į Cerularijaus paramą turinčio Leono Ohridiečio išpuolius prieš neraugintos duonos naudojimą ir kitus Vakarų papročius.{{Sfn|Siecienski|2010}} Istoriko Akselio Bajerio teigimu, delegacija buvo išsiųsta atsakant į du laiškus, iš kurių vienas buvo imperatoriaus, kuriame siekiama padėti organizuoti bendrą [[Bizantija|Rytų]] ir [[Šventoji Romos imperija|Vakarų imperijų]] karinę kampaniją prieš [[Normanai|normanus]], o kitas – Cerularijaus.{{Sfn|Bayer|2004}} Kai delegacijos vadovas kardinolas Humbertas ([[Benediktinai|OSB]]) sužinojo, kad Cerularijus atsisakė priimti reikalavimą, Humbertas jį [[Ekskomunika (katalikų bažnyčia)|ekskomunikavo]], o į tai atsakydamas Cerularius [[Ekskomunika|ekskomunikavo]] Humbertą ir kitus legatus.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}} Be Konstantinopolio patriarcho pasmerkimo popiežiaus legatas taip pat pasmerkė stačiatikių Šventosios Dvasios doktriną, dvasininkų santuoką ir raugintos duonos naudojimą Eucharistijai.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/baznycios-skilimas/][[Algirdas Bimbiris|Bimbiris, Algirdas]], [[Algimantas Vincas Kajackas|Kajackas, Algimantas Vincas]]. Bažnyčios skilimas ([[VLE]])&lt;/ref&gt; Stačiatikių teologo [[Kallistos Ware|Timotiejaus]] Vero teigimu, „net ir po 1054 m. draugiški santykiai tarp Rytų ir Vakarų tęsėsi. Abi krikščionybės dalys dar nesuvokė didelės tarpusavio atskirties… Apie įvykusį ginčą paprasti krikščionys Rytuose ir Vakaruose iš esmės nežinojo.“{{Sfn|Ware|1963}}

Vakarų legatų akto pagrįstumas abejotinas, nes popiežius Leonas VI mirė, o Cerularijaus ekskomunika buvo taikoma tik legatams asmeniškai.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}} Vis dėlto Bažnyčia skilo doktrininėmis, teologinėmis, kalbinėmis, politinėmis ir geografinėmis linijomis, o pats skilimas niekada nebuvo vėl sulipdytas: abi pusės kartais kaltina viena kitą erezija ir schizmos iniciavimu. Susitaikymą apsunkino lotynų vadovaujami [[kryžiaus žygiai]], [[lotynų žudynės]] 1182 m., Vakarų kerštas [[Tesalonikų nusiaubimas (1185)|nusiaubiant Tesalonikus 1185 m.]], [[Konstantinopolio apgultis (1204 m.)|užimant ir apiplėšiant Konstantinopolį]] [[Ketvirtasis kryžiaus žygis|ketvirtojo kryžiaus žygio metu]] 1204 m. ir [[Patriarchas|lotynų patriarchų]] įvedimas.{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}} Laikui bėgant, konkuruojančių graikų ir [[Lotynų bažnyčia|lotynų]] hierarchijų atsiradimas [[kryžiuočių valstybės|kryžiuočių valstybėse]], ypač su dviem pretendentais į Antiochijos, Konstantinopolio ir Jeruzalės patriarchų sostus, aiškiai parodė, kad egzistuoja schizma.{{Sfn|Nichols|2010}} Keletas bandymų susitaikyti nedavė vaisių.

[[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] dalis stačiatikių pripažino popiežiaus viršenybę, paskelbus Bresto bažnytinę uniją, ir tai davė pradžią [[unitai|unitams]]. Tačiau unitai itin nusilpo dėl carinės Rusijos persekiojimų po [[1795]] m., ypač XIX a. antrojoje pusėje, o po Lvovo soboro 1946 m. – unija oficialiai panaikinta, nors šio žingsnio nepripažino Katalikų Bažnyčia. Atkurti unitų bažnyčią buvusioje LDK teritorijoje imtasi 1989 m. Unitai egzistuoja ir kituose regionuose – yra bažnyčių, kuriose atliekamos Aleksandrijos apeigos, Antiochijos apeigos, armėnų apeigos ir chaldėjų apeigos, pripažįstant Katalikų Bažnyčios jurisdikciją.&lt;ref name=&quot;vle&quot;&gt;{{cite web |title=unitai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/unitai/ |editor=Teresė Paulauskytė |date=2019-01-15 |orig-date=2013-12-16 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-29}}&lt;/ref&gt;

1965 m. [[Paulius VI|popiežius Paulius VI]] ir ekumeninis patriarchas [[Atenagoras I]] anuliavo 1054 m. [[Anatema|anatemas]],{{Sfn|Cross|Livingstone|2005}} nors tai buvo tik sąjungos nereiškiantis geros valios gestas, atšaukiant priemones, kurių buvo imtasi tik prieš kelis asmenis. Visiškos bendrystės tarp Bažnyčių nebuvimas yra aiškiai minimas, kai Kanonų teisės kodeksas suteikia leidimą katalikų tarnams teikti atgailos sakramentus, Eucharistiją ir [[ligonių patepimas|ligonių patepimą]] Rytų bažnyčių, tokių kaip stačiatikių bažnyčia ([[Rytų ortodoksai|Rytų Stačiatikių]] bažnyčios ir [[Rytų bažnyčia|Rytų Bažnyčia]]), nariams, taip pat ir Vakarų bažnyčių (pvz., [[Senoji katalikų bažnyčia|Senosios Katalikų Bažnyčios]]) nariams paprašius. Suvienyti abi bažnyčias buvo mėginama [[Liono II susirinkimas|Liono II susirinkime]] (1274 m.), [[Bazelio susirinkimas|Bazelio susirinkime]] (1431–1449 m.) ir [[Vatikano II susirinkimas|Vatikano II susirinkime]] (1962–1965 m.).&lt;ref name=VLE/&gt; Taip pat kiekvienais metais kiekvienos pusės delegacija prisijungia prie savo globėjos šventės – [[Petrinės ir Povilinės|šventųjų Petro ir Pauliaus]] (birželio 29 d.) iškilmių [[Šventasis Sostas|Romoje]] ir [[Šv. Andriejaus šventė|Šventojo Andriejaus]] (lapkričio 30 d.) iškilmių Konstantinopolyje. Taip pat abiejų pusių vadovai yra kelis kartus lankęsi vienas pas kitą. Ekumeninių patriarchų pastangos susitaikyti su Katalikų Bažnyčia dažnai sulaukdavo aštrios kai kurių stačiatikių kritikos.{{Sfn|Anon.|2001}}

== Šaltiniai ==
{{išn|2}}

== Literatūra ==
* {{Cite journal |year=2001 |journal=Eastern Churches Journal |publisher=Society of Saint John Chrysostom |volume=8 |pages=147– |number=1–2|title=Chronicle of the Eastern Churches|author=Anon.}}
* {{cite book|last=Bayer|first=Axel|title=Spaltung der Christenheit: das sogenannte Morgenländische Schisma von 1054|url=https://books.google.com/books?id=LYD7XoGwafAC&amp;pg=PA80|year=2004|publisher=Böhlau|language=de|isbn=978-3-412-14204-9|trans-title=Christianity split : the so-called Oriental Schism of 1054}}
* {{Citation |last=Beck |first=Hans-Georg |title=Byzantinisches Lesebuch |year=1982 |place=München |language=de}}
* {{cite book|last1=Bihlmeyer|first1=Karl|last2=Tüchle|first2=Hermann|title=Church History: The Middle Ages|url=https://books.google.com/books?id=JqgNAQAAMAAJ|year=1967|publisher=Newman Press|location=Mičiganas}}
* {{cite book|last=Bury|first=John Bagnell|title=The Cambridge Medieval History|url=https://archive.org/details/in.ernet.dli.2015.70261/page/n305/mode/2up|volume=IV|year=1923|publisher=University Press|location=Cambridge}}
* {{cite book|last1=Cross|first1=Frank Leslie|last2=Livingstone|first2=Elizabeth A.|title=The Oxford Dictionary of the Christian Church|chapter-url=https://books.google.com/books?id=fUqcAQAAQBAJ&amp;pg=PA706|year=2005|publisher=University Press|location=Oxford|isbn=978-0-19-280290-3|chapter=Great Schism}}
* {{cite book|last=D'Agostino|first=Michele Giuseppe|title=Il primato della sede di Roma in Leone IX (1049-1054): studio dei testi latini nella controversia greco-romana nel periodo pregregoriano|url=https://books.google.com/books?id=jkrZAAAAMAAJ|year=2008|publisher=San Paolo|isbn=978-88-215-6062-0|chapter=it|trans-title=The primacy of the Roman see in Leo IX (1049–54). Study of the Latin texts in the Greek-Roman controversy in the pre-Gregorian period|oclc=470997792}}
* {{cite book|last=Dragani|first=Anthony|title=Adrian Fortescue and the Eastern Christian Churches|url=https://books.google.com/books?id=sU1WvgAACAAJ&amp;pg=PA44|year=2005|publisher=Gorgias|isbn=978-1-59333-345-4}}
* {{cite book |last=Hergenröther |first=J |title=Monumenta Graeca ad Photium eiusque historiam pertinentiam |year=1869 |place=Regensburg |language=la}}
* {{Citation |last=Lembke |first=Martin |title=Meetings with the World's Religions |year=2010|type=lecture |place=Lund University |publisher=Centre for Theology and Religious Studies}}
* {{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=Hje62q52XNsC |title=Rome and the Eastern Churches: a study in schism |last=Nichols |first=Aidan |publisher=Ignatius Press |year=2010 |isbn=978-1-58617282-4 }}
* {{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=auT8VbgOe48C |title=The Filioque: History of a Doctrinal Controversy |last=Siecienski |first=Anthony Edward |publisher=Oxford University Press |year=2010 |isbn=978-0195372045 }}
* {{cite book|last=Ware|first=Timothy|title=The Orthodox Church|url=https://archive.org/details/orthodoxchurchac00ware|date=1963|publisher=Penguin|isbn=978-0140205923}}

[[Kategorija:Krikščionybės sąvokos]]
[[Kategorija:Krikščionybės istorija]]
[[Kategorija:1054 metai]]</text>
      <sha1>dhdoortdtsdnnz2owzozn35zbmp4ivm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Magesi FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>670186</id>
    <revision>
      <id>7851998</id>
      <parentid>7779816</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:50:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851998</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9325" sha1="9bz1jkupvdlpv1dwii8f2e4otwavld1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Magesi
| image    = [[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|230px]]
| fullname = Magesi Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2011]] m.
| ground   = Old Peter Mokaba Stadium, [[Polokvanė]]
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|RSA}} Solly Makhubela
| manager  = {{vlv|RSA}} Clinton Larsen
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 13 vieta

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _jomalion2dr
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 489FFF
 |body1       = 0038A8
 |rightarm1   = 489FFF
 |shorts1     = 489FFF
 |socks1      = 0038A8

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomalion2wb
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = FFFFFF
 |socks2      = FFFFFF

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _blackcollar
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FF66CC
 |body3       = FF66CC
 |rightarm3   = FF66CC
 |shorts3     = FF66CC
 |socks3      = FF66CC
}}
'''„Magesi“''', o angliškuose šaltiniuose '''Magesi Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš Moletšio, [[Polokvanė]]s (Limpopo regionas). Dar žinomas kaip '''Magesi Polokwane'''. Rungtyniavo šalies aukščiausioje lygoje.

== Istorija ==
Įkurtas 2011 m. 2021–2022 m. sezone SAFA Second Division (III pakopa) tapo nugalėtojais Limpopo grupėje. Grupių nugalėtojai kovojo finaliniame etape. Pusfinalio rungtynėse 2-1 nugalėjo North West University ir pateko finalą.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2022/06/17/abc-motsepe-playoffs-magesi-return-to-professional-football/ ABC MOTSEPE PLAYOFFS: Magesi return to professional football] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250419060500/https://farpost.co.za/2022/06/17/abc-motsepe-playoffs-magesi-return-to-professional-football/ |date=2025-04-19 }}&lt;/ref&gt; Finalo rungtynėse kovojo prieš [[MM Platinum FC|MM Platinum FC]] (dar žinomus kaip La Masia). Varžovai nugalėjo minimalia persvara 1-0.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2022/06/19/abc-motsepe-playoffs-platinum-crowned-abc-motsepe-champions/ ABC MOTSEPE PLAYOFFS: Platinum crowned ABC Motsepe Champions]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

2023–2024 m. sezone rungtyniavo Pirmame divizione (II pakopa), tapo nugalėtojais ir pateko į stipriausią šalies lygą.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2024/05/05/magesi-fc-clinch-promotion-to-the-dstv-premiership/ Magesi FC clinch promotion to the DStv Premiership]&lt;/ref&gt;

Nuo 2024–2025 m. sezono žaidė [[Premier Soccer League]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/south-africa/psl/20242025/regular-season/r82309/ 2024–2025 m. Premier Soccer League Sezonas]&lt;/ref&gt;

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;

; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''': 2023–2024 m.

== Sezonai ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''SAFA Second Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' (Limpopo)
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|150px]]'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|150px]]'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomalion2dr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 489FFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 489FFF
 |shorts     = 489FFF
 |socks      = 0038A8
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomalion2wb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackcollar
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF66CC
 |body       = FF66CC
 |rightarm   = FF66CC
 |shorts     = FF66CC
 |socks      = FF66CC
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_b  = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_ra = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_sh = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_so = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackcollar
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFB9F5
 |body       = FFB9F5
 |rightarm   = FFB9F5
 |shorts     = FFB9F5
 |socks      = FFB9F5
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/2257/2020_1/Black_Leopards_Polokwane.html Apie BLACK LEOPARDS klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Deolin Mekoa, saugas, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/64772/Deolin_Mekoa.html General Information about the player Deolin Mekoa]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Gift Motupa, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59214/Gift_Motupa.html General Information about the player Gift Motupa]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Kgaogelo Sekgota]], saugas (''vingeris'');&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74451/Kgaogelo_Sekgota.html General Information about the player Kgaogelo Sekgota]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Zimbabvė}} Elvis Chipezeze, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74473/Elvis_Chipezeze.html General Information about the player Elvis Chipezeze]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Zimbabvė}} Edmore Chirambadare, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59748/Edmore_Chirambadare.html General Information about the player Edmore Chirambadare]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Malavis}} [[Limbikani Mzava]], gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/36596/Limbikani_Mzava.html General Information about the player Limbikani Mzava]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://magesi.co.za/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/p/Magesi-Football-Club-100085654194065/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/magesi/SxnFHwfJ/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/magesi/SxnFHwfJ/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/magesi-fc/startseite/verein/54146 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/magesi-fc/24465/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Magesi}}</text>
      <sha1>9bz1jkupvdlpv1dwii8f2e4otwavld1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851999</id>
      <parentid>7851998</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:50:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851999</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9325" sha1="ttf2gislngodlsgzwgt5nza97zr57nc" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Magesi
| image    = [[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|230px]]
| fullname = Magesi Football Club
| nickname = 
| founded  = [[2011]] m.
| ground   = Old Peter Mokaba Stadium, [[Polokvanė]]
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|RSA}} Solly Makhubela
| manager  = {{vlv|RSA}} Clinton Larsen
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2025–2026
| position = 15 vieta

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _jomalion2dr
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 489FFF
 |body1       = 0038A8
 |rightarm1   = 489FFF
 |shorts1     = 489FFF
 |socks1      = 0038A8

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomalion2wb
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = FFFFFF
 |socks2      = FFFFFF

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _blackcollar
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FF66CC
 |body3       = FF66CC
 |rightarm3   = FF66CC
 |shorts3     = FF66CC
 |socks3      = FF66CC
}}
'''„Magesi“''', o angliškuose šaltiniuose '''Magesi Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš Moletšio, [[Polokvanė]]s (Limpopo regionas). Dar žinomas kaip '''Magesi Polokwane'''. Rungtyniavo šalies aukščiausioje lygoje.

== Istorija ==
Įkurtas 2011 m. 2021–2022 m. sezone SAFA Second Division (III pakopa) tapo nugalėtojais Limpopo grupėje. Grupių nugalėtojai kovojo finaliniame etape. Pusfinalio rungtynėse 2-1 nugalėjo North West University ir pateko finalą.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2022/06/17/abc-motsepe-playoffs-magesi-return-to-professional-football/ ABC MOTSEPE PLAYOFFS: Magesi return to professional football] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250419060500/https://farpost.co.za/2022/06/17/abc-motsepe-playoffs-magesi-return-to-professional-football/ |date=2025-04-19 }}&lt;/ref&gt; Finalo rungtynėse kovojo prieš [[MM Platinum FC|MM Platinum FC]] (dar žinomus kaip La Masia). Varžovai nugalėjo minimalia persvara 1-0.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2022/06/19/abc-motsepe-playoffs-platinum-crowned-abc-motsepe-champions/ ABC MOTSEPE PLAYOFFS: Platinum crowned ABC Motsepe Champions]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

2023–2024 m. sezone rungtyniavo Pirmame divizione (II pakopa), tapo nugalėtojais ir pateko į stipriausią šalies lygą.&lt;ref&gt;[https://farpost.co.za/2024/05/05/magesi-fc-clinch-promotion-to-the-dstv-premiership/ Magesi FC clinch promotion to the DStv Premiership]&lt;/ref&gt;

Nuo 2024–2025 m. sezono žaidė [[Premier Soccer League]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/south-africa/psl/20242025/regular-season/r82309/ 2024–2025 m. Premier Soccer League Sezonas]&lt;/ref&gt;

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;

; {{vlv|RSA}} '''Pirmasis divizionas''' (''II pakopa''):
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''': 2023–2024 m.

== Sezonai ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#EEEEEE&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''SAFA Second Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' (Limpopo)
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2022.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2023.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South African Premiership|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|150px]]'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Magesi FC emblema.png|150px]]'''MAGESI'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomalion2dr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 489FFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 489FFF
 |shorts     = 489FFF
 |socks      = 0038A8
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomalion2wb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackcollar
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF66CC
 |body       = FF66CC
 |rightarm   = FF66CC
 |shorts     = FF66CC
 |socks      = FF66CC
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_b  = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_ra = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_sh = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |pattern_so = _thespakusatsu GUNMA 2021 AWAY
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackcollar
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFB9F5
 |body       = FFB9F5
 |rightarm   = FFB9F5
 |shorts     = FFB9F5
 |socks      = FFB9F5
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/2257/2020_1/Black_Leopards_Polokwane.html Apie BLACK LEOPARDS klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Deolin Mekoa, saugas, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/64772/Deolin_Mekoa.html General Information about the player Deolin Mekoa]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Gift Motupa, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59214/Gift_Motupa.html General Information about the player Gift Motupa]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Kgaogelo Sekgota]], saugas (''vingeris'');&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74451/Kgaogelo_Sekgota.html General Information about the player Kgaogelo Sekgota]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Zimbabvė}} Elvis Chipezeze, vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/74473/Elvis_Chipezeze.html General Information about the player Elvis Chipezeze]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Zimbabvė}} Edmore Chirambadare, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59748/Edmore_Chirambadare.html General Information about the player Edmore Chirambadare]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Malavis}} [[Limbikani Mzava]], gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/36596/Limbikani_Mzava.html General Information about the player Limbikani Mzava]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://magesi.co.za/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/p/Magesi-Football-Club-100085654194065/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/magesi/SxnFHwfJ/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/magesi/SxnFHwfJ/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/magesi-fc/startseite/verein/54146 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/magesi-fc/24465/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Magesi}}</text>
      <sha1>ttf2gislngodlsgzwgt5nza97zr57nc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Igarių riedulynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>675413</id>
    <revision>
      <id>7851713</id>
      <parentid>7838643</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:23:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851713</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1440" sha1="650r232hd52tl8q81nb3hpafr6x0zrd" xml:space="preserve">{{coord|56.163301|21.552127|display=t}}
'''Igarių riedulynas''' – [[riedulynas]], plytintis [[Igariai|Igarių]] kaime, [[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]].&lt;ref name=&quot;skouds&quot;/&gt;

Labai gausių [[Riedulys|riedulių]] santalkų,&lt;ref name=&quot;skouds&quot;/&gt; kurios yra dešiniajame ledyno tirpsmo vandenų latako krante, išardytų [[Morena|morenų]] zonoje,&lt;ref name=&quot;TLE&quot;/&gt; plotas siekia maždaug 10,5 ha.&lt;ref name=&quot;skouds&quot;/&gt; Esama visokio dydžio akmenų, tačiau didžiumos jų skersmuo siekia 0,4–1,0 m (yra paskirų 2–2,5 m skersmens riedulių),&lt;ref name=&quot;skouds&quot;/&gt; dominuoja kristaliniai rieduliai.&lt;ref name=&quot;TLE&quot;/&gt; Didžioji dalis akmenų ten pat riogso nuo paskiausio ledynmečio,&lt;ref name=&quot;skouds&quot;/&gt; sukloti 12-13 tūkst. metų iki mūsų dienų, kai traukėsi ledyno pakraštys.&lt;ref name=&quot;TLE&quot;/&gt; Akmenis ledynas atgabeno iš Vakarų [[Suomija|Suomijos]], [[Švedija|Švedijos]], [[Baltijos jūra|Baltijos]] dugno uolienų masyvų.&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|II|41||Igarių draustinis}}&lt;/ref&gt;

Riedulyne yra vadinamųjų krūsnių (tvorų, sukrautų iš riedulių), kurios liudija apie senovinę žemdirbystę.&lt;ref name=&quot;skouds&quot;&gt;[https://www.skouds.lt/lt/gamtos-paminklai/2447-igari-riedulynas ''Igarių riedulynas'']. Skouds. Nuoroda tikrinta 2025-01-10.&lt;/ref&gt; Didžiausias riedulyne – [[Igarių akmuo]].

== Išnašos ==
{{Ref}}

[[Kategorija:Lietuvos reljefas]]
[[Kategorija:Skuodo rajono savivaldybė]]
[[Kategorija:Lietuvos rieduliai]]</text>
      <sha1>650r232hd52tl8q81nb3hpafr6x0zrd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šv. Liucija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>677508</id>
    <revision>
      <id>7851717</id>
      <parentid>7835018</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:29:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ziv</username>
        <id>175552</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>([[c:GR|GR]])  [[File:Lorenzo Lotto 004.jpg]] → [[File:Lorenzo Lotto - Pala di Santa Lucia (Pinacoteca Civica, Jesi).jpg]] [[c:COM:FR#FR2|Criterion 2]] · Name of the painting and not just a generic number</comment>
      <origin>7851717</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10336" sha1="1aiqoqcevtpi5e347gz4c818sa0wfd8" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = rel
| titulas = [[Šventoji (religija)|Šventoji]]
| kiti titulai = 
| vardas = Liucija&lt;br/&gt;{{it|Lucia da Siracusa}}
|gimimo vardas= 
|paveikslėlis = Giovanni Dò - Saint Lucy - 2014.7.1 - Reading Public Museum.jpg 
| paveikslėlio apibūdinimas = Giovanni Dò Šv. Liucijos paveikslas
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|283|}}
| gimimo vieta = [[Sirakūzai]], [[Romos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|304|12|13|283||}}
| mirties vieta = [[Sirakūzai]], [[Vakarų Romos imperija]]
| sutuoktinis = 
| tautybė = 
| tėvas = 
| motina =  
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| religija = 
&lt;!-- Šventasis --&gt;
| įšventintas = 
| palaimintas = 
| kanonizuotas = 
| kanonizavo = 
| šventė = [[gruodžio 13]] d.
| globėjas = 
&lt;!--| popiežiaus tarnystės pradžia = 
| popiežiaus tarnystės pabaiga = --&gt;
&lt;!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --&gt;
| titulas0 = 
| fonas0 = rel
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 
| ankstesnis0 = 
| vėlesnis0 = 
| parašas = 
| pastabos = 
 |vikiteka= 
}}
[[File:Lorenzo Lotto - Pala di Santa Lucia (Pinacoteca Civica, Jesi).jpg|thumb|Lorenzo Lotto. Šv. Liucijos teismas]]
[[File:Siracusa-cattedrale.jpg|thumb|Šv. Liucijos katedra Sirakūzuose]]
[[File:Lucia-13.12.06.jpg|thumb|Šv. Liucijos procesija Švedijoje]]

'''Šv. Liucija''' (tikr. ''Lucia da Siracusa'', [[283 m.|283]] – [[304]] m. [[gruodžio 13]] d.) – [[katalikai|Romos katalikų]] bažnyčios šventoji, mergelė, kankinė. Sicilietė, gimusi pasiturinčioje šeimoje [[Sirakūzai|Sirakūzuose]] ir patyrusi kankinystę [[Diokletianas|Diokletiano]] persekiojimų metu.

== Biografija ==
Liucija buvo istorinis asmuo, bet žinių išlikę mažai. Ji gimė Sirakūzuose [[281]] metais kilmingoje ir turtingoje šeimoje. Būdama penkerių metų ji liko be tėvo, jos motina, pamaldi ir išmintinga Eutichija, ją mokė krikščionių religijos. Liucijos šventumo idealas buvo [[Šv. Agota|Agota iš Katanijos]]. Ji net buvo nuvykusi melstis prie šventosios kapo.

Anot legendos, Liucija turėjusi labai gražias akis, todėl buvo daug norinčių ją vesti, bet motina Eutichija parinko jai į vyrus jauną pagonį. Tačiau ji davė skaistybės įžadus ir nesutiko tekėti. Kai motina stebuklingai išgijo prie šv. Agotos kapo, Liucija jai pasakė apie savo įžadus ir gavo motinos sutikimą jų laikytis&lt;ref&gt;Šv. Liucija. [https://lk.katalikai.lt/12-13/sv-liucija Liturginis kalendorius]&lt;/ref&gt;.

[[304 m.|304]] m., valdant imperatoriui [[Diokletianas|Dioklecianui]], atstumtas jaunikis prokonsului įskundė Liuciją esant krikščionę&lt;ref&gt;Liucija. [https://www.vle.lt/straipsnis/liucija/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]&lt;/ref&gt;. Liucijos kankinystės istorijoje rašoma, kad ją tardęs Paschasijus norėjo pasiųsti ją į viešnamį, – tada ji nebūtų galėjusi sakyti, kad jos kūnas yra Šventosios Dvasios buveinė, – bet net jaučių jungas negalėjo jos pajudinti iš vietos. Tada budeliai apdėjo ją aliejuje bei dervoje išmirkytais žabų ryšuliais ir juos padegė. Liucija meldėsi, kad ugnis jos nedegintų. Galiausiai jai buvo nukirsta galva, arba, pasak kitos versijos, – durklu perpjauta gerklė, o jos akys buvo nusiųstos jos siekusiam jaunuoliui.

== Kultas ==
Daugelį amžių šventosios Liucijos kūnas buvo Sirakūzuose, tačiau [[XIII amžius|XII]] a. jis buvo atgabentas į [[Venecija|Veneciją]], kur dabar ilsisi stiklinėje vitrinoje Šv. Jeremijo ir šv. Liucijos bažnyčioje&lt;ref&gt;DE MATTEI, Roberto. Šv. Liucija: šviesa mūsų laikų tamsoje. [https://katalikutradicija.lt/istorija/sv-liucija-sviesa-musu-laiku-tamsoje Katalikų tradicija], 2024, gruodžio 13.&lt;/ref&gt;.

Liucijos kultas greit išplito. Yra tradicija per šv. Liuciją duoti vaikams dovanų: [[XIII amžius|XII]] ar [[XIII amžius|XIII]] a. vieno [[Sicilija|Sicilijos]] kaimo vaikus ištiko [[epidemija]], ir šie apako. Tėvai basi nuėję meldėsi prie šv. Liucijos altoriaus kartu su vaikais, kuriems buvo pažadėta, kad grįžę iš bažnyčios ras kurpes pilnas dovanų. Šv. Liucija ne tik juos išgydė, bet ir pasirūpino, kad tėvų pažadas būtų ištesėtas, ir nuo tada dovanų tradicija gyvuoja daugelyje Europos šalių. Sakoma, kad šventoji keliauja raita ant asilo, tad vaikai paruošia ėdalo iš sėlenų bei miltų ir padeda jį ant palangės; asilui viską suėdus, Liucija tuščią padėklą prikrauna žaisliukų, saldumynų ir vaisių, o išdykėliams palieka botagėlį&lt;ref&gt;LANZI, Fernando; LANZI, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. Alma littera: 2005, p. 90.&lt;/ref&gt;.

Jos globa susijusi su šviesa: ji globoja neregius, akių gydytojus ir elektrikus.Tikima, kad ji gydo ne tik  fizinę, bet ir dvasinę neregystę. Pasak mitų, šv. Liucija gelbėja nuo kraujoplūdžių, dizenterijos, padeda nuo gerklės ligų, nes pačiai buvo perpjauta gerklė. Globoja ir žemdirbius, nes žemė ariama jaučiais, kurie negalėjo jos pajudinti iš vietos. Ji taip pat yra rašytojų, įstiklintojų, darbininkų, kankinių, valstiečių, balnininkų, pardavėjų, vitražistų, fotogrametrijos globėja&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;.

Šventoji Liucija yra [[Perudža|Perudžos]] (Italija) bei Sirakūzų (Sicilija, Italija) globėja. Sirakūzų Duomo aikštėje, Santa Lucia alla Badia bažnyčioje, anksčiau buvo eksponuojamas [[Michelangelo Merisi da Caravaggio|Caravaggio]] paveikslas „Šventosios Liucijos palaidojimas“ (dabar saugomas Sirakūzų Santa Lucia al Sepolcro bažnyčioje).

Jos vardu pavadinta [[Karibų jūra|Karibų jūros]] sala [[Sent Lusija]] – viena iš [[Mažieji Antilai|Mažųjų Antilų salų]].

Vardas „Liucija“ reiškia šviesą: lot. lux, kilm. lucis – šviesa. Vardas „Liucija“ buvo įtrauktas į [[V amžius|V]] amžiaus šv. Mišių kanoną. [[Viduramžiai|Viduramžiais]] Liucijos kultas itin išplito Sicilijoje.

== Šventė ==
Pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]] [[žiemos saulėgrįža]] būdavo švenčiama [[gruodžio 13]] d., todėl Liucijos šventė susijusi su saulėgrįžos tradicijomis. Dar ir dabar sakoma, kad per šventą Liuciją ilgiausia naktis ir trumpiausia diena&lt;ref&gt;LANZI, Fernando; LANZI, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. Alma littera: 2005, p. 90.&lt;/ref&gt;. Didelę reikšmę šią dieną turi namuose uždegtos žvakės ar girliandos, lauke sukurti laužai. Nuo Šv. Liucijos iki Kalėdų yra 12 dienų, todėl senovės lietuviai manė, kad kiekviena šio tarpsnio diena nurodo, kokie bus orai ateinančiais metais, visus dvylika mėnesių. Orus burdavo ir iš druskos žiupsnelių: prie durų slenksčio paberdavo dvylika žiupsnelių ir stebėdavo, kuris greičiausiai sudrėks. Tai reikšdavo, jog tas mėnuo bus pats lietingiausias&lt;ref&gt;Gruodžio 13 d. Šv. Liucija. [https://etnokosmomuziejus.lt/gruodzio-13d-sv-liucija/ Lietuvos etnokosmologijos muziejus]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, 2023, gruodžio 13.&lt;/ref&gt;.

Šv. Liucijos diena – tai viena svarbiausių ir populiariausių švenčių (neskaitant Kalėdų) Skandinavijoje. Pasak legendų, šventoji Liucija slapta nešdavo maistą [[Krikščionybė|krikščionims]], besislapstantiems [[Roma|Romos]] katakombose po miestu. Kad galėtų panešti daugiau maisto rankose, ji pasišviesdavo kelią žvakėmis, kurias laikydavo vainike ant galvos – iš čia ir kilęs tradicinis šv. Liucijos šventės apdaras.

Liucijos dieną Skandinavijoje bažnyčios, rotušės, mokyklos, biurai ir restoranai mirguliuoja žvakių švieselėmis. Šią dieną rengiama Liucijos eisena (Luciatåg), kurioje jauna mergina ar mergaitė, išrinkta vaizduoti šventąją Liuciją, eina vilkėdama balta suknele sujuosta raudona juosta ir su degančių žvakių vainiku ant galvos. Ją seka Liucijos tarnaitės (tärnor), žvaigždžių berniukai (stjärngossar) ir meduoliniai žmogeliukai (pepparkaksgubbar), nešantys žvakes&lt;ref&gt;GABRILAVIČIŪTĖ, Daiva. Šv. Liucija žadina net Nobelio laureatus – pasaulyje minima šviesos šventė. [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2432049/sv-liucija-zadina-net-nobelio-laureatus-pasaulyje-minima-sviesos-svente LRT], 2024, gruodžio 13.&lt;/ref&gt;. Procesijos metu žvakių šviesą lydi choro giesmės. Geriausiai žinoma daina yra „Sankta Lucia“.

Be to, kad buvo „šviesos nešėja“, šv. Liucija siejama ir su maisto aukojimu, tad skandinavai šią dieną gausiai vaišinasi saldumynais. Pagrindinis šventės skanumynas yra meduoliniai sausainiai ir lussekatter (arba lussebullar) – S raidės formos šafraninė bandelė su razinomis. Visa tai užgeriama glöggu arba kava&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Šv. Liucijos diena – kas tai per šventė? [https://www.lrytas.lt/it/neitiketini-faktai/2024/12/13/news/sv-liucijos-diena-kas-tai-per-svente--35626342 Lietuvos rytas], 2024, gruodžio 13.&lt;/ref&gt;.

== Vaizdavimas mene ==
Šv. Liucijos atributai: akys, gulinčios ant lėkštės arba augančios kaip žiedai ant šakelės, kurią Liucija laiko rankoje (anot legendos, Liucija jas pati išsipjovusi ir ištiesusi įkyriam jos garbintojui), degantis aliejinis žibintas/lempa, žvakė, liepsnos ir netgi žvaigždėtas dangus. Kiti atributai: kalavijas arba durklas, jaučiai&lt;ref&gt;LANZI, Fernando; LANZI, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. Alma littera: 2005, p. 90.&lt;/ref&gt;. Siužetiniuose paveiksluose vaizduojama besimeldžianti prie šv. Agotos kapo, dalijanti savo turtus vargšams, kartu su ją kaltinančiu sužadėtiniu, kankinama ir žudoma&lt;ref&gt;Liucija. [https://www.vle.lt/straipsnis/liucija/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]&lt;/ref&gt;.

== Šaltiniai ==
* LANZI, Fernando; LANZI, Gioia. Šventieji globėjai ir jų simboliai. Alma littera: 2005, p. 89–90.
* Šv. Liucija – neregių globėja. [https://www.bernardinai.lt/sv-liucija/ Bernardinai], 2010, gruodžio 13.
* Šv. Liucija – kankinė mergelė. [https://www.bernardinai.lt/sv-liucija-kankine-mergele/ Bernardinai], 2024, gruodžio 13.

== Išnašos ==
{{išn}}

{{DEFAULTSORT:Liucija}}
[[Kategorija:Katalikų šventieji]]</text>
      <sha1>1aiqoqcevtpi5e347gz4c818sa0wfd8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Orbit College FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>682846</id>
    <revision>
      <id>7851995</id>
      <parentid>7773916</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:48:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7851995</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7612" sha1="9wpqc8ycm20m0ub18v64z9oug80bi4f" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Orbit College FC
| image    = [[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|230px]]
| fullname = Orbit College FC Football Club
| nickname = 
| founded  = [[]] m.
| ground   = „Hedeira Road“ stadionas, [[Rustenburgas]]
| capacity = 32 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/south-africa/orbit-college/41878/venue/ „Hedeira Road“ stadionas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''[[South African Premiership]] (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 2 vieta, ''National First Division (II)''

| kit_alt1 = 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _elfsborg18h
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_name1 = &lt;!--optional, default: Home colours --&gt;
| kit_alt2 = 
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _psv1819a
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = ffffff
| body2 = ffffff
| rightarm2 = ffffff
| shorts2 = ffffff
| socks2 = ffffff
| pattern_name2 = &lt;!--optional, default: Away colours --&gt;
| kit_alt3 = 
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _umbrostadion18nw
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000055
| body3 = 000055
| rightarm3 = 000055
| shorts3 = 000055
| socks3 = 000055
| pattern_name3 = &lt;!--optional, default: Third colours --&gt;
}}
'''„Orbit College FC“''', o angliškuose šaltiniuose '''Orbit College Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Rustenburgas|Rustenburgo]] miesto, [[Šiaurės Vakarai|Šiaurės Vakarų]] provincijos.

== Istorija ==
Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Nuo 2013–2014 m. sezono žaidė Šiaurės Vakarų arba kitaip North-West (III) lygoje.

Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo National First Division (II). Debiutantai iškovojo devintąją vietą. 2024–2025 m. sezone Nacionaliniame Pirmame divizione užėmė antrąją vietą ir kovojo atkrintamųjų rungtynių cikle dėl teisės rungtyniauti šalies aukščiausioje lygoje.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Vardien |first=Tashreeq |title=Little-known Orbit College FC seal dream promotion to PSL top flight as CT City relegated |url=https://www.news24.com/sport/soccer/psl/little-known-orbit-college-fc-seal-dream-promotion-to-psl-top-flight-as-ct-city-relegated-20250625-0952 |access-date=2025-06-25 |website=News24 |language=en-US}}&lt;&lt;/ref&gt; 

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione – [[South African Premiership]].

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Nedbank FA Cup''':
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''':
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2024–2025 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[South African Premiership]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|150px]]'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|150px]]'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b = _elfsborg18h
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FFFF00
| body = FFFF00
| rightarm = FFFF00
| shorts = FFFF00
| socks = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b = _psv1819a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = ffffff
| body = ffffff
| rightarm = ffffff
| shorts = ffffff
| socks = ffffff
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/32373/2025_1/Orbit_College_Fc.html General Information for Orbit College FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Monnapule Saleng]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/83147/Monnapule_Saleng.html General Information about the player Monnapule Saleng]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Bathusi Aubaas]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/91311/Bathusi_Aubaas.html General Information about the player Bathusi Aubaas]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Mohau Mokate, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/68515/Mohau_Mokate.html General Information about the player Mohau Mokate]&lt;/ref&gt;
; Užsieniečiai
* {{vlv|Lesotas}} [[Sekhoane Moerane]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/75875/Sekhoane_Moerane.html General Information about the player Sekhoane Moerane]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Lesotas}} [[Tšoarelo Bereng]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/70995/Tsoarelo_Bereng.html General Information about the player Tšoarelo Bereng]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/orbitsoccer/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/orbit-college/xUvPtdff/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/orbit-college/xUvPtdff/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/orbit-college-fc/startseite/verein/45783 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/orbit-college-fc/35394/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Orbit College}}</text>
      <sha1>9wpqc8ycm20m0ub18v64z9oug80bi4f</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851997</id>
      <parentid>7851995</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:50:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7851997</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7613" sha1="ccj9g2jh5r97ihp740wz0lxtcaw66z4" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Orbit College FC
| image    = [[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|230px]]
| fullname = Orbit College FC Football Club
| nickname = 
| founded  = [[]] m.
| ground   = „Hedeira Road“ stadionas, [[Rustenburgas]]
| capacity = 32 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/south-africa/orbit-college/41878/venue/ „Hedeira Road“ stadionas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|RSA}} {{small|nežinoma}} 
| league   = '''National First Division (II)'''
| season   = 2025–2026
| position = {{decrease}} 16 vieta, ''[[South African Premiership]] (I)''

| kit_alt1 = 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _elfsborg18h
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_name1 = &lt;!--optional, default: Home colours --&gt;
| kit_alt2 = 
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _psv1819a
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = ffffff
| body2 = ffffff
| rightarm2 = ffffff
| shorts2 = ffffff
| socks2 = ffffff
| pattern_name2 = &lt;!--optional, default: Away colours --&gt;
| kit_alt3 = 
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _umbrostadion18nw
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000055
| body3 = 000055
| rightarm3 = 000055
| shorts3 = 000055
| socks3 = 000055
| pattern_name3 = &lt;!--optional, default: Third colours --&gt;
}}
'''„Orbit College FC“''', o angliškuose šaltiniuose '''Orbit College Football Club''' – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos]] [[futbolo klubas]] iš [[Rustenburgas|Rustenburgo]] miesto, [[Šiaurės Vakarai|Šiaurės Vakarų]] provincijos.

== Istorija ==
Kitados rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Nuo 2013–2014 m. sezono žaidė Šiaurės Vakarų arba kitaip North-West (III) lygoje.

Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo National First Division (II). Debiutantai iškovojo devintąją vietą. 2024–2025 m. sezone Nacionaliniame Pirmame divizione užėmė antrąją vietą ir kovojo atkrintamųjų rungtynių cikle dėl teisės rungtyniauti šalies aukščiausioje lygoje.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Vardien |first=Tashreeq |title=Little-known Orbit College FC seal dream promotion to PSL top flight as CT City relegated |url=https://www.news24.com/sport/soccer/psl/little-known-orbit-college-fc-seal-dream-promotion-to-psl-top-flight-as-ct-city-relegated-20250625-0952 |access-date=2025-06-25 |website=News24 |language=en-US}}&lt;&lt;/ref&gt; 

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione – [[South African Premiership]].

== Laimėjimai ==
; {{vlv|RSA}} '''[[South African Premier Division|Premier lyga]]''' (I)&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zafchamp.html Čempionų sąrašas pagal RSSSF duomenų bazę]&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)'''
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (0):'''
; {{vlv|RSA}} '''Nedbank FA Cup''':
: [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0)''':
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2024–2025 m.

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuoroda
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2024.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#ffffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''National First Division'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2025.html&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Perkelti į Premjer lygą'''
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025–2026 m. South African Premiership|2025–2026]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[South African Premiership]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesz/zaf2026.html&lt;/ref&gt; 
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|150px]]'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Orbit College FC emblema.png|150px]]'''Orbit College'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b = _elfsborg18h
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FFFF00
| body = FFFF00
| rightarm = FFFF00
| shorts = FFFF00
| socks = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b = _psv1819a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = ffffff
| body = ffffff
| rightarm = ffffff
| shorts = ffffff
| socks = ffffff
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavo PAR nacionalinei rinktinei&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/32373/2025_1/Orbit_College_Fc.html General Information for Orbit College FC]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Monnapule Saleng]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/83147/Monnapule_Saleng.html General Information about the player Monnapule Saleng]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} [[Bathusi Aubaas]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/91311/Bathusi_Aubaas.html General Information about the player Bathusi Aubaas]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|RSA}} Mohau Mokate, puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/68515/Mohau_Mokate.html General Information about the player Mohau Mokate]&lt;/ref&gt;
; Užsieniečiai
* {{vlv|Lesotas}} [[Sekhoane Moerane]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/75875/Sekhoane_Moerane.html General Information about the player Sekhoane Moerane]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Lesotas}} [[Tšoarelo Bereng]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/70995/Tsoarelo_Bereng.html General Information about the player Tšoarelo Bereng]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/orbitsoccer/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/orbit-college/xUvPtdff/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/orbit-college/xUvPtdff/ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/orbit-college-fc/startseite/verein/45783 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/orbit-college-fc/35394/ Globalsportsarchive] 

{{Premier Soccer League}}
[[Kategorija:PAR futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Orbit College}}</text>
      <sha1>ccj9g2jh5r97ihp740wz0lxtcaw66z4</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2025–2026 m. LKL sezonas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>686370</id>
    <revision>
      <id>7851927</id>
      <parentid>7850449</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:37:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hacker5934</username>
        <id>179001</id>
      </contributor>
      <comment>/* Rezultatai */ Surašytos visos pirmo rato rungtynės iki Vasario 7 dienos (dėl OT tiksliai nežinau, bet turėtų būti visi)</comment>
      <origin>7851927</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="16038" sha1="7batiybdnrgg05gdroq8gmn2m7ippby" xml:space="preserve">{{Infobox sporto sezonas|league=[[LKL]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist|
* 2025 m. rugsėjo 20 d. – 2026 m. birželio 19 d. (reguliarusis sezonas)
* 2026 m. birželio 22 d. – 2026 m. birželio 30 d. (atkrintamosios)
}}|no_of_teams=9|TV=[[BTV]], [[Telia|Telia Play]]|kitas=[[LKL 2026–2027 m. sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[LKL 2024–2025 m. sezonas|2024–2025 m.]]|no_of_games=32|MVP=|finals_champ=|finals_MVP=|logo=Betsson LKL.svg}}'''2025–2026 m. Lietuvos krepšinio lygos sezonas''' – 33-as [[Lietuvos krepšinio lyga|lygos]] (Betsson-LKL) sezonas, kuriame varžosi 9 pajėgiausi Lietuvos krepšinio klubai. Čempionų titulą gina [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]].

== Turnyro formatas ==
Turnyras vyksta dviem etapais. Reguliarusis sezonas vyksta keturių ratų sistema, t. y. komandos tarpusavyje sužaidžia po dvejas rungtynes namuose ir išvykoje. Reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 32 rungtynes. Kiekviename ture vyksta po keturias rungtynes, todėl viena komanda praleidžia turą ir ilsisi.  

Reguliariojo sezono finišas numatytas [[2026 m.]] [[Gegužės 17|gegužės 17 d]]., o jau [[Gegužės 20|gegužės 20 d]]. turėtų startuoti atkrintamosios varžybos. Jos vyks įprastu formatu: ketvirtfinaliuose kovojama iki dviejų pergalių, o pusfinaliuose ir finaluose – iki trijų laimėjimų.  

Vėliausia „Betsafe-LKL“ sezono pabaigos data, atkrintamųjų etapuose prireikus maksimalaus skaičiaus rungtynių, būtų [[2026 m.]] [[Birželio 19|birželio 19 d]]. &lt;ref name=&quot;lkl-formatas&quot;&gt;[https://lkl.lt/straipsniai/8393/skelbiamas-betsson-lkl-naujojo-sezono-formatas-ir-tvarkarastis Skelbiamas „Betsson-LKL“ naujojo sezono formatas ir tvarkaraštis], lkl.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.&lt;/ref&gt;

== Dalyvaujantys klubai ==
2025–2026 m. sezone lygoje rungiasi 9 klubai.
Lyga neteko dviejų komandų iš praėjusio sezono:

* [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket-Delamode“]] užėmė paskutinę vietą [[2024–2025 m. LKL sezonas|2024–2025 m]]. sezone ir iškrito į [[NKL]].
* [[Vilniaus Wolves|Vilniaus „Wolves“]] sustabdė savo veiklą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-226067-wolves-stabdo-veikla.html|title=Vilniaus „Wolves“ stabdo veiklą|website=basketnews.lt|access-date=2025-09-25}}&lt;/ref&gt;

Nauja komanda lygoje:

* Gargždų krepšinio klubas „Gargždai Basketball“ įkurtas [[2024 m.]]&lt;/br&gt; Klubas sėkmingai debiutavo [[RKL]]-B divizione, tapo čempionais ir 2025–2026 m. sezone rungtyniaus [[LKL|„Betsson-LKL“]] čempionate kaip [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]].

Žemiau lentelėje nurodyti klubai, kurie rungtyniauja LKL šiame sezone, taip pat arenos, kuriose vyks rungtynės.

{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
!Komanda
!Arena
!Žiūrovai
!Miestas
!Įkurtas
|-
|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]
|[[Gargždų arena]]
|1400
|[[Gargždai]]
|2024
|-
|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava“]]
|[[Jonavos sporto arena]]
|2200
|[[Jonava]]
|1999
|-
|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]
|[[Utenos arena]]
|2500
|[[Utena]]
|2000
|-
|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]
|[[Kalnapilio arena]]
|5950
|[[Panevėžys]]
|1964
|-
|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]
|[[Švyturio arena]]
|6200
|[[Klaipėda]]
|1964
|-
|[[Kėdainių Nevėžis|Kėdainių „Nevėžis – Paskolų klubas“]]
|[[Kėdainių arena]]
|2200
|[[Kėdainiai]]
|1992
|-
|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]
|[[Active Vilnius arena| „Active Vilnius“ arena]]
|2500
|[[Vilnius]]
|1997
|-
|[[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]
|[[Šiaulių arena]]
|5700
|[[Šiauliai]]
|1984
|-
|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]
|[[Žalgirio Arena]]
|15 708
|[[Kaunas]]
|1944
|}

&lt;div style=&quot;width:400px; margin:auto;&quot;&gt;
{{Location map+
 |Lithuania
 |relief = 1
 |caption = 2025–2026 m. LKL komandų žemėlapis
 |width = 400
 |places = 
 {{Location map~|Lithuania |lat=54.717    |long=25.281    |position=top    |label=[[Vilniaus Rytas|Rytas]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.502014 |long=25.592189 |position=right |label=[[Utenos Juventus|Juventus]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.733287 |long=24.339438 |position=right |label=[[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.687364 |long=21.3    |position=top    |label=[[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.300141 |long=24.00046  |position=left |label=[[Kėdainių Nevėžis|Nevėžis]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.920662 |long=23.282121 |position=right |label=[[Šiaulių Šiauliai|Šiauliai]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=54.89048  |long=23.914498 |position=bottom |label=[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.07222  |long=24.280556 |position=right  |label=[[Jonavos Jonava|Jonava]]}}
 {{Location map~|Lithuania |lat=55.709 |long=21.403 |position=right |label=[[Gargždų Gargždai|Gargždai]]}}
}}
&lt;/div&gt;

{{clear}}

== LKL klubai tarptautiniuose turnyruose ==

{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Komanda !! Turnyras !! Užimta vieta
|-
|[[Kauno Žalgiris|Žalgiris]] || style=&quot;background:#FF6D09; color:#FFFFFF; text-align:center;&quot;| '''&lt;span style=&quot;color:#FFFFFF&quot;&gt;Eurolyga&lt;/span&gt;''' ||
|-
| [[Panevėžio Lietkabelis|Lietkabelis]] || rowspan=&quot;1&quot; style=&quot;background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center&quot;|'''Europos taurė'''||
|-
| [[Klaipėdos Neptūnas|Neptūnas]] || rowspan=&quot;1&quot; style=&quot;background-color:#0072CE; color:#FFFFFF; text-align:center&quot;|'''Europos taurė'''||
|-
| [[Vilniaus Rytas|Rytas]] || rowspan=&quot;1&quot; style=&quot;background-color:#071D49;color:#D0D3D4;text-align:center&quot; | '''FIBA Čempionų lyga''' ||
|}

== Reguliarusis sezonas ==

=== Turnyrinė lentelė ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot; width=&quot;1000&quot;
! align=&quot;center&quot; width=&quot;50&quot;|Vieta
! align=&quot;center&quot; width=&quot;250&quot;|Komanda
! align=&quot;center&quot; width=&quot;100&quot;|Rungtynės
! align=&quot;center&quot; width=&quot;100&quot;|Laimėta
! align=&quot;center&quot; width=&quot;100&quot;|Pralaimėta
! align=&quot;center&quot;|Rezultatas
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|1 || align=&quot;left&quot;|[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] || 32 || 31 || 1 || rowspan=&quot;8&quot;|Patenka į atkrintamąsias varžybas
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|2 || align=&quot;left&quot;|[[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] || 32 || 20 || 12
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|3 || align=&quot;left&quot;|[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] || 32 || 17 || 15
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|4 || align=&quot;left&quot;|[[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|Šiaulių „Šiauliai“]] || 32 || 17 || 15
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|5 || align=&quot;left&quot;|[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] || 32 || 15 || 17
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|6 || align=&quot;left&quot;|[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] || 32 || 15 || 17
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|7 || align=&quot;left&quot;|[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]] || 32 || 12 || 20
|- bgcolor=&quot;#ccffcc&quot;
|8 || align=&quot;left&quot;|[[Jonavos Jonava|Jonavos „Jonava Hipocredit“]] || 32 || 9 || 23
|- bgcolor=&quot;#f2f2f2&quot;
|9 || align=&quot;left&quot;|[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Kėdainių „Nevėžis - Paskolų klubas“]] || 32 || 8 || 24 || Nepateko į atkrintamąsias varžybas
|}

=== Rezultatai ===
{{#invoke:sports results|main
| source = [https://lkl.lt/rezultatai LKL.lt]
| update = complete
| matches_style = BSR
| legs=2
| ot_note=yes
| multirowlegs = y

|team1=ZAL |name_ZAL = [[BC Žalgiris|Kauno Žalgiris]]
|team2=RYT |name_RYT = [[BC Rytas|Vilniaus Rytas]]
|team3=LIE |name_LIE = [[BC Lietkabelis|Panevėžio Lietkabelis]]
|team4=JUV |name_JUV = [[BC Juventus|Utenos Juventus]]
|team5=NEP |name_NEP = [[BC Neptūnas|Klaipėdos Neptūnas]]
|team6=NEV |name_NEV = [[BC Nevėžis|Kėdainių Nevėžis]]
|team7=JON |name_JON = [[BC Jonava|Jonavos Jonava]]
|team8=SIA |name_SIA = [[BC Šiauliai|Šiaulių Šiauliai]]
|team9=GAR |name_GAR = [[Gargždų Gargždai]]

|match1_JON_ZAL = 78–87
|match1_JON_NEV = 86–82
|match1_JON_JUV = 82–98
|match1_JON_LIE = 85–96
|match1_JON_RYT = 71–105
|match1_JON_NEP = 117–124 |result1_JON_NEP=OT
|match1_JON_GAR = 75–82
|match1_JON_SIA = 79–85

|match1_LIE_NEP = 84–96
|match1_LIE_JON = 101–74
|match1_LIE_NEV = 100–76
|match1_LIE_RYT = 89–84
|match1_LIE_ZAL = 77–81
|match1_LIE_SIA = 80–86
|match1_LIE_JUV = 89–83
|match1_LIE_GAR = 70–79

|match1_GAR_SIA = 85–93
|match1_GAR_JON = 103–73
|match1_GAR_JUV = 91–74
|match1_GAR_LIE = 80–89
|match1_GAR_NEV = 86–79
|match1_GAR_ZAL = 73–89
|match1_GAR_NEP = 87–104
|match1_GAR_RYT = 82–78

|match1_NEV_RYT = 64–82
|match1_NEV_NEP = 85–92
|match1_NEV_SIA = 107–93
|match1_NEV_GAR = 94–87
|match1_NEV_ZAL = 68–94
|match1_NEV_JUV = 79–96
|match1_NEV_JON = 83–85
|match1_NEV_LIE = 77–69

|match1_RYT_GAR = 99–73
|match1_RYT_NEP = 97–93
|match1_RYT_SIA = 94–79
|match1_RYT_JON = 104–72
|match1_RYT_NEV = 104–74
|match1_RYT_LIE = 73–84
|match1_RYT_ZAL = 81–90
|match1_RYT_JUV = 96–99

|match1_ZAL_SIA = 93–72
|match1_ZAL_JUV = 98–68
|match1_ZAL_LIE = 85–87
|match1_ZAL_RYT = 79–75
|match1_ZAL_GAR = 108–71
|match1_ZAL_NEP = 112–77
|match1_ZAL_NEV = 88–73
|match1_ZAL_JON = 104–91

|match1_JUV_NEV = 84–90
|match1_JUV_RYT = 85–92
|match1_JUV_SIA = 86–73
|match1_JUV_LIE = 82–73
|match1_JUV_NEP = 90–97
|match1_JUV_ZAL = 75–91
|match1_JUV_GAR = 104–78
|match1_JUV_JON = 104–95

|match1_NEP_ZAL = 71–84
|match1_NEP_GAR = 102–74
|match1_NEP_JON = 117–113
|match1_NEP_JUV = 85–72
|match1_NEP_SIA = 101–103
|match1_NEP_NEV = 113–82
|match1_NEP_LIE = 97–87
|match1_NEP_RYT = 95–87

|match1_SIA_JON = 93–78
|match1_SIA_LIE = 87–80
|match1_SIA_NEP = 89–85
|match1_SIA_RYT = 100–105
|match1_SIA_GAR = 83–94
|match1_SIA_NEV = 98–95
|match1_SIA_ZAL = 71–75
|match1_SIA_JUV = 102–108 |result1_SIA_JUV=OT

}}

== Apdovanojimai ==

=== „Betsson-LKL“ simbolinis penketukas ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! {{santrumpa|Poz.|Pozicija}}
! Žaidėjas
! Komanda
! {{santrumpa|Išn.|Išnaša}}
|-
| [[Įžaidėjas|PG]]
| align=&quot;left&quot; | {{flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]]
| align=&quot;left&quot; | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]]
| rowspan=5 | &lt;ref&gt;{{cite news |title=Paaiškėjo LKL, kurią remia „Betsson“, simbolinis penketas |url=https://lkl.lt/straipsniai/8865/paaiskejo-lkl-kuria-remia-betsson-simbolinis-penketas |work=lkl.lt |language=lt-LT |date=2026-06-04 |access-date=2026-06-04}}&lt;/ref&gt;
|-
| [[Atakuojantis gynėjas|SG]]
| align=&quot;left&quot; | {{flagicon|LVA}} [[Rihards Lomažs]]
| align=&quot;left&quot; | [[BC Neptūnas|„Neptūnas“]]
|-
| [[Lengvasis krašto puolėjas|SF]]
| align=&quot;left&quot; | {{flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]]
| align=&quot;left&quot; | [[BC Lietkabelis|„Lietkabelis“]]
|-
| [[Sunkusis krašto puolėjas|PF]]
| align=&quot;left&quot; | {{flagicon|LTU}} [[Ąžuolas Tubelis]]
| align=&quot;left&quot; | [[BC Žalgiris|„Žalgiris“]]
|-
| [[Vidurio puolėjas|C]]
| align=&quot;left&quot; | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]]
| align=&quot;left&quot; | [[BC Rytas|„Rytas“]]
|}

=== Mėnesio žaidėjas ===

{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align: center&quot;
|-
! Mėnesis
! Žaidėjas
! Komanda
! {{Abbr|EFF|Naudingumo balas}}
! {{Abbr|Išn.|Išnaša}}
|-
! colspan=5 | 2025
|-
| Rugsėjis–spalis || align=&quot;left&quot; | {{flagicon|LTU}} [[Artūras Gudaitis]] || align=&quot;center&quot; | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]] || 22 || &lt;ref&gt;{{cite news|title=Rugsėjo–spalio MVP A. Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį|url=https://lkl.lt/straipsniai/8495/rugsejo-spalio-mvp-a-gudaitis-apie-kalbas-del-eurolygos-ir-pirmaji-sezono-derbi|work=lkl.lt|language=lt-LT|date=2025-11-01|access-date=2025-11-24}}&lt;/ref&gt;
|-
|Lapkritis
| align=&quot;left&quot; |{{Flagicon|USA}} [[Augustine Rubit]]
| align=&quot;center&quot; |[[Panevėžio Lietkabelis|„Lietkabelis“]]
|25,3
|&lt;ref&gt;{{cite news|title=Lapkričio MVP – iki paskutinės sekundės &quot;Lietkabeliui&quot; širdį atidavęs A. Rubitas|url=https://lkl.lt/straipsniai/8540/lapkricio-mvp-iki-paskutines-sekundes-lietkabeliui-sirdi-atidaves-a-rubitas|work=lkl.lt|language=lt|date=26 November 2025|access-date=26 November 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
|Gruodis
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]]
| align=&quot;center&quot; | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]]
| 26,7
|&lt;ref&gt;{{cite news|title=Įsimintinus 2025-uosius A. Velička vainikavo gruodžio MVP apdovanojimu: &quot;Noriu tęsti progresą&quot;|url=https://lkl.lt/straipsniai/8592/isimintinus-2025-uosius-a-velicka-vainikavo-gruodzio-mvp-apdovanojimu-noriu-testi-progresa|work=lkl.lt|language=lt|date=2 January 2026|access-date=2 January 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
! colspan=&quot;5&quot; |2026
|-
|Sausis
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|USA}} [[Jerrick Harding]]
| align=&quot;center&quot; | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]]
| 28,3
| &lt;ref&gt;{{cite news|title=LKL sausio mėnesio MVP – nė sykio nelaimėjęs gynėjas|url=https://www.basketnews.lt/news-240252-lkl-sausio-menesio-mvp-ne-sykio-nelaimejes-gynejas.html|work=basketnews.lt|language=lt|date=2 February 2026|access-date=2 February 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| Vasaris
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|USA}} [[Cedric Henderson Jr.]]
| align=&quot;center&quot; | [[Šiaulių Šiauliai (krepšinio klubas)|„Šiauliai“]]
| 25
| &lt;ref&gt;{{cite news|title=Vasario MVP tapęs C. Hendersonas apie pakilų laikotarpį „Šiauliuose“: „Mūsų komanda nekenčia pralaimėti“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8688/vasario-mvp-tapes-c-hendersonas-apie-pakilu-laikotarpi-siauliuose-musu-komanda-nekencia-pralaimeti|work=lkl.lt|language=lt|date=2 March 2026|access-date=2 March 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
|Kovas
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|LTU}} [[Ignas Sargiūnas]]
| align=&quot;center&quot; | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]]
| 33
| &lt;ref&gt;{{cite news|title=Kovo MVP laurus nuskynęs I.Sargiūnas prisiminė benefiso metu pasiektą būseną: „Linkėčiau šį jausmą patirti visiems“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8731/kovo-mvp-laurus-nuskynes-isargiunas-prisimine-benefiso-metu-pasiekta-busena-linkeciau-si-jausma-patirti-visiems|work=lkl.lt|language=lt|date=4 April 2026|access-date=4 June 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| Balandis
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|LTU}} [[Arnas Velička]]
| align=&quot;center&quot; | [[Klaipėdos Neptūnas|„Neptūnas“]]
| 23,5
| &lt;ref&gt;{{cite news|title=MVP apdovanojimų lentyną papildęs A. Velička: „Tikslas – būti finale“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8784/mvp-apdovanojimu-lentyna-papildes-a-velicka-tikslas-buti-finale|work=lkl.lt|language=lt|date=2 May 2026|access-date=4 June 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| Gegužė
| align=&quot;left&quot; | {{Flagicon|LTU}} [[Gytis Masiulis]]
| align=&quot;center&quot; | [[Vilniaus Rytas|„Rytas“]]
| 23,3
| &lt;ref&gt;{{cite news|title=Gegužės MVP pripažintas G. Masiulis apie seriją su „Juventus“: „Turime taikinį ant nugaros“|url=https://lkl.lt/straipsniai/8830/geguzes-mvp-pripazintas-g-masiulis-apie-serija-su-juventus-turime-taikini-ant-nugaros|work=lkl.lt|language=lt|date=21 May 2026|access-date=4 June 2026}}&lt;/ref&gt;
|}

== Atkrintamosios varžybos ==
{{round8-with third
||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''2'''|8 [[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Jonava Hipocredit“]]|0
||4 [[Šiaulių Šiauliai|Šiaulių „Šiauliai“]]|0|5 '''[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]'''|'''2'''
||2 [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]]|0|7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''2'''
||3 '''[[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]'''|'''2'''|6 [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] |0
||1 '''[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]'''|'''3'''|5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]] |0
||7 '''[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]'''|'''3'''|3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]] |1
||1 [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]| |7 [[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]|
||3 [[Klaipėdos Neptūnas|Klaipėdos „Neptūnas“]]| |5 [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]|
}}
{| class=wikitable style=&quot;text-align:center; margin:auto&quot;
! 2025–2026 m. Betsson-LKL čempionas
|-
|align=center | Bus paskelbtas vėliau

|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}
{{LKL sezonai}}
[[Kategorija:LKL sezonai]]
[[Kategorija:Lietuvos sportas 2026 m.]]</text>
      <sha1>7batiybdnrgg05gdroq8gmn2m7ippby</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Centesimus annus</title>
    <ns>0</ns>
    <id>686380</id>
    <revision>
      <id>7851750</id>
      <parentid>7654040</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:15:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851750</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2159" sha1="aphd6wj5tgcka426dg8pnwg82cj3sh4" xml:space="preserve">'''''Centesimus annus''''' – [[1991]] m. [[gegužės 1]] d. [[popiežius|popiežiaus]] [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] publikuota [[enciklika]]. Ji paskelbta, minint socialinės popiežiaus [[Leonas XIII|Leono XIII]] enciklikos „[[Rerum novarum]]“ 100 m. išleidimo jubiliejų.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;/&gt; Teologas [[kardinolas]] [[Georges Cottier]]&lt;ref&gt;[https://www.vatican.va/news_services/liturgy/2003/documents/ns_lit_doc_20031021_titoli-diaconie-cardinali_en.html   Consistory of October 21, 2003, Office of Liturgical Celebrations]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.vatican.va/news_services/press/documentazione/documents/cardinali_biografie/cardinali_bio_cottier_gjmm_en.html &quot;Cottier, Card. George Marie Martin O.P.&quot;, Holy See Press Office]&lt;/ref&gt; teigė svariai prisidėjęs rengiant šią encikliką.&lt;ref&gt;[http://www.30giorni.it/articoli_id_3545_l3.htm Valente, Gianni. In an interview in &quot;30Days&quot;, 3-2004 Cottier remarked: &quot;Going back to the early years, the first 'big' text I worked on was the social encyclical ''Centesimus annus''. And then the ''Ut unum sint'' on ecumenicalism, the moral encyclical ''Veritatis splendor'', and the ''Fides et ratio''… also the Catechism of the Catholic Church.&quot;]  Nuoroda tikrinta 2025-09-26.&lt;/ref&gt;

''Centesimus annus'' Jonas Paulius II pateikia Rytų Europoje po [[Komunizmas|komunizmo]] griūties kilusių socialinių problemų vertinimą iš bažnyčios perspektyvos. Nors tradicinei krikščioniškajai etikai, anot popiežiaus, [[liberalizmas]] esąs grėsmė, [[Kapitalizmas|kapitalistinė]] ekonomika traktuojama pozityviai.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;/&gt;

Teisės į gyvybę, giminės pratęsimą, darbą, mokslą esančios kertinės. Teigiama, kad visuomenės gyvenime svarbi esanti religijos rolė, be to, popiežius kviečia bažnyčią rasti išeitis iš socialinių problemų.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/centesimus-annus/ ''„Centesimus annus“'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-09-26.&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Ref}}

== Nuorodos ==
* [https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/enciklikos/centesimus-annus Enciklikos tekstas]

[[Kategorija:Enciklikos]]</text>
      <sha1>aphd6wj5tgcka426dg8pnwg82cj3sh4</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851761</id>
      <parentid>7851750</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:31:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851761</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2151" sha1="bhyefzdm2zkr8ld65ln4v1m0w3ty6gc" xml:space="preserve">'''''Centesimus annus''''' – 1991 m. gegužės 1 d. [[popiežius|popiežiaus]] [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] publikuota [[enciklika]]. Ji paskelbta, minint socialinės popiežiaus [[Leonas XIII|Leono XIII]] enciklikos „[[Rerum novarum]]“ 100 m. išleidimo jubiliejų.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;/&gt; Teologas [[kardinolas]] [[Georges Cottier]]&lt;ref&gt;[https://www.vatican.va/news_services/liturgy/2003/documents/ns_lit_doc_20031021_titoli-diaconie-cardinali_en.html   Consistory of October 21, 2003, Office of Liturgical Celebrations]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.vatican.va/news_services/press/documentazione/documents/cardinali_biografie/cardinali_bio_cottier_gjmm_en.html &quot;Cottier, Card. George Marie Martin O.P.&quot;, Holy See Press Office]&lt;/ref&gt; teigė svariai prisidėjęs rengiant šią encikliką.&lt;ref&gt;[http://www.30giorni.it/articoli_id_3545_l3.htm Valente, Gianni. In an interview in &quot;30Days&quot;, 3-2004 Cottier remarked: &quot;Going back to the early years, the first 'big' text I worked on was the social encyclical ''Centesimus annus''. And then the ''Ut unum sint'' on ecumenicalism, the moral encyclical ''Veritatis splendor'', and the ''Fides et ratio''… also the Catechism of the Catholic Church.&quot;]  Nuoroda tikrinta 2025-09-26.&lt;/ref&gt;

''Centesimus annus'' Jonas Paulius II pateikia Rytų Europoje po [[Komunizmas|komunizmo]] griūties kilusių socialinių problemų vertinimą iš bažnyčios perspektyvos. Nors tradicinei krikščioniškajai etikai, anot popiežiaus, [[liberalizmas]] esąs grėsmė, [[Kapitalizmas|kapitalistinė]] ekonomika traktuojama pozityviai.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;/&gt;

Teisės į gyvybę, giminės pratęsimą, darbą, mokslą esančios kertinės. Teigiama, kad visuomenės gyvenime svarbi esanti religijos rolė, be to, popiežius kviečia bažnyčią rasti išeitis iš socialinių problemų.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/centesimus-annus/ ''„Centesimus annus“'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-09-26.&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Ref}}

== Nuorodos ==
* [https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/enciklikos/centesimus-annus Enciklikos tekstas]

[[Kategorija:Enciklikos]]</text>
      <sha1>bhyefzdm2zkr8ld65ln4v1m0w3ty6gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2026 m. Baltijos taurė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>690213</id>
    <revision>
      <id>7851975</id>
      <parentid>7851632</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:21:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Vyrai */</comment>
      <origin>7851975</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4772" sha1="r6mhrot9lxnlbi89qn53dxz982lbi3l" xml:space="preserve">{{Futbolo turnyro infolentelė
|tourney_name = Baltijos taurė
|year = 2026 m.
|image = 
|country = {{flagicon|LTU}} {{flagicon|LAT}} {{flagicon|EST}}
|dates = 2026 m. birželio 6–9 d.
|num_teams = 4
|venues = 
|cities = 
|champion = 
|matches = 4
|goals = 
|attendance = 
|top_scorer = 
|prevseason = [[2025 m. Baltijos taurė|2025 m.]]
|nextseason = [[2027 m. Baltijos taurė|2027 m.]]
}}

'''2026 m. Baltijos taurė''' – [[Baltijos taurė]]s futbolo turnyras, vykstantis [[2026]] m. birželio 6–9 d.&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesb/baltic2026.html Baltic Cup 2026] (Rsssf.org)&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://eu-football.info/_tournament.php?id=BtC-31 Baltic Cup 2026 results] (Eu-football.info)&lt;/ref&gt; Taip pat vyko merginų ir vaikinų turnyrai.

{| class=&quot;wikitable&quot;
|+Tvarkaraštis
! Turnyras !! Dalyviai !! Miestas/Šalis !! Datos
|-
| Vyrų || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}} || Kaunas, Pernu, Ryga, Talinas || birželio 6-9 d.
|-
| Vaikinų U-21 || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Tauragė
|birželio 7-9 d.
|-
| Vaikinų U-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Latvija
|birželio 4-6 d.
|-
| Vaikinų U-17 || {{flagicon|FIN}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Tamela, Suomija
|birželis-liepa
|-
| Moterų || colspan=&quot;2&quot; | ''Informacijos dar nėra''
|spalis
|-
| Merginų WU-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|FAR}} || Ryga || kovo 2–5 d.
|-
| Merginų WU-17 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Latvija
|birželis-liepa
|-
|Merginų WU-15
|{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Lietuva
|rugpjūtis
|}

== Varžybos ==
=== Vyrai ===

Burtų keliu buvo nuspręsta, kad birželio 6 d. pusfinalyje Lietuva žais su Latvija. Kitoje pusfinalio poroje Estija žais su Farerų salomis. Finalas ir kova dėl trečios vietos vyks birželio 9 d.&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/baltijos-taures-pusfinalyje-lietuvos-rinktine-zais-su-latviais/ Baltijos taurės pusfinalyje Lietuvos rinktinė žais su latviais.] 2026-02-19, Lff.lt (tikrinta 2026-06-07).&lt;/ref&gt;

{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = I pusfinalis
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|LAT|1}}
|score = 1 – 1
|goals1 = [[Armandas Kučys]] {{goal|28}}
|goals2 = [[Maksims Toņiševs]] {{goal|60}}
|stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 7789
|referee = Joonas Jaanotivs {{vlv|EST}}
|penaltyscore = 5–4 &lt;br&gt; (pradėjo Lietuva)
|penalties1 = [[Edgaras Utkus]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Gvidas Gineitis]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Armandas Kučys]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Lukas Michelbrink]] {{penmiss2|atmuštas}} &lt;br&gt; [[Arvydas Novikovas]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Motiejus Burba]] {{pengoal}}
|penalties2 = [[Marko Rezga]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Martins Kigurs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Deniss Melniks]] {{penmiss2|šalia virpsto}} &lt;br&gt; [[Andrejs Ciganiks]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Aleksejs Saveljevs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Kristers Penkevics]] {{penmiss2|atmuštas}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/latvia-WC2jLpW4/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = II pusfinalis
|team1 = {{fut|EST|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 1 – 0
|goals1 = [[Tony Varjund]] {{goal|66}}
|stadium = [[Pernu paplūdimio stadionas]], [[Pernu]]
|attendance = 1543
|referee = Kristaps Ratnieks {{vlv|LAT}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/faroe-islands-nBmAj3Fc/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Dėl 3-osios vietos
|team1 = {{fut|LAT|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 
|goals1 = 
|stadium = [[LNK sporto parkas]], [[Ryga]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/faroe-islands-nBmAj3Fc/latvia-WC2jLpW4/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Finalas
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|EST|1}}
|score = 
|goals1 = 
|goals2 = 
|stadium = [[Talinas]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}

=== Merginos WU-19 ===

Merginų WU-19 Baltijos taurės varžybos vyko Rygoje 2026 m. kovo 2-5 d.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/merginu-u19-rinktine-latvijoje-rungsis-del-baltijos-taures/&lt;/ref&gt; Turnyre nedalyvavo Estija, kuri tuo pačiu metu varžėsi Europos čempionato atrankos B diviziono kovose San Marine. Lietuva nugalėjo Latviją 3:2&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/lietuva-latvija-23342524/&lt;/ref&gt; ir Farerų salas 1:0&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fareru-salos-lietuva-23342525/&lt;/ref&gt;, ir tapo taurės nugalėtojomis.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Baltijos taurė}}

[[Kategorija:Baltijos taurė]]
[[Kategorija:2026 sporte]]</text>
      <sha1>r6mhrot9lxnlbi89qn53dxz982lbi3l</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851987</id>
      <parentid>7851975</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:06:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <comment>/* Varžybos */</comment>
      <origin>7851987</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5316" sha1="69ltp6faovht0557cq3e6xicz0gcx15" xml:space="preserve">{{Futbolo turnyro infolentelė
|tourney_name = Baltijos taurė
|year = 2026 m.
|image = 
|country = {{flagicon|LTU}} {{flagicon|LAT}} {{flagicon|EST}}
|dates = 2026 m. birželio 6–9 d.
|num_teams = 4
|venues = 
|cities = 
|champion = 
|matches = 4
|goals = 
|attendance = 
|top_scorer = 
|prevseason = [[2025 m. Baltijos taurė|2025 m.]]
|nextseason = [[2027 m. Baltijos taurė|2027 m.]]
}}

'''2026 m. Baltijos taurė''' – [[Baltijos taurė]]s futbolo turnyras, vykstantis [[2026]] m. birželio 6–9 d.&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesb/baltic2026.html Baltic Cup 2026] (Rsssf.org)&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://eu-football.info/_tournament.php?id=BtC-31 Baltic Cup 2026 results] (Eu-football.info)&lt;/ref&gt; Taip pat vyko merginų ir vaikinų turnyrai.

{| class=&quot;wikitable&quot;
|+Tvarkaraštis
! Turnyras !! Dalyviai !! Miestas/Šalis !! Datos
|-
| Vyrų || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}} || Kaunas, Pernu, Ryga, Talinas || birželio 6-9 d.
|-
| Vaikinų U-21 || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Tauragė
|birželio 7-9 d.
|-
| Vaikinų U-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Latvija
|birželio 4-6 d.
|-
| Vaikinų U-17 || {{flagicon|FIN}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Tamela, Suomija
|birželis-liepa
|-
| Moterų || colspan=&quot;2&quot; | ''Informacijos dar nėra''
|spalis
|-
| Merginų WU-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|FAR}} || Ryga || kovo 2–5 d.
|-
| Merginų WU-17 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Latvija
|birželis-liepa
|-
|Merginų WU-15
|{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Lietuva
|rugpjūtis
|}

== Varžybos ==
=== Vyrai ===

Burtų keliu buvo nuspręsta, kad birželio 6 d. pusfinalyje Lietuva žais su Latvija. Kitoje pusfinalio poroje Estija žais su Farerų salomis. Finalas ir kova dėl trečios vietos vyks birželio 9 d.&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/baltijos-taures-pusfinalyje-lietuvos-rinktine-zais-su-latviais/ Baltijos taurės pusfinalyje Lietuvos rinktinė žais su latviais.] 2026-02-19, Lff.lt (tikrinta 2026-06-07).&lt;/ref&gt;

{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = I pusfinalis
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|LAT|1}}
|score = 1 – 1
|goals1 = [[Armandas Kučys]] {{goal|28}}
|goals2 = [[Maksims Toņiševs]] {{goal|60}}
|stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 7789
|referee = Joonas Jaanotivs {{vlv|EST}}
|penaltyscore = 5–4 &lt;br&gt; (pradėjo Lietuva)
|penalties1 = [[Edgaras Utkus]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Gvidas Gineitis]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Armandas Kučys]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Lukas Michelbrink]] {{penmiss2|atmuštas}} &lt;br&gt; [[Arvydas Novikovas]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Motiejus Burba]] {{pengoal}}
|penalties2 = [[Marko Rezga]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Martins Kigurs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Deniss Melniks]] {{penmiss2|šalia virpsto}} &lt;br&gt; [[Andrejs Ciganiks]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Aleksejs Saveljevs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Kristers Penkevics]] {{penmiss2|atmuštas}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/latvia-WC2jLpW4/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = II pusfinalis
|team1 = {{fut|EST|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 1 – 0
|goals1 = [[Tony Varjund]] {{goal|66}}
|stadium = [[Pernu paplūdimio stadionas]], [[Pernu]]
|attendance = 1543
|referee = Kristaps Ratnieks {{vlv|LAT}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/faroe-islands-nBmAj3Fc/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Dėl 3-osios vietos
|team1 = {{fut|LAT|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 
|goals1 = 
|stadium = [[LNK sporto parkas]], [[Ryga]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/faroe-islands-nBmAj3Fc/latvia-WC2jLpW4/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Finalas
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|EST|1}}
|score = 
|goals1 = 
|goals2 = 
|stadium = [[Talinas]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}

=== Vaikinai U-21 ===
----
{{football box 
|date = {{Start date|2026|6|7|df=y}}
|time = 18:00
|round = 
|team1 = Estija U-21 {{flagicon|EST}}
|team2 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|score = 2:2
|report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/estija-lietuva-23908792/ Ataskaita]
|goals1 = [[Karel Mustmaa]] {{goal|12}} {{goal|15}}
|goals2 = [[Sidas Praleika]] {{goal|33}} &lt;br/&gt; [[Jonas Usavičius]] {{goal|83}}
|stadium = {{flagicon|LVA}} Sporta bāze Daugavgrīva, [[Ryga]]
|attendance = 88
|referee = Deniss Kozlovs {{flagicon|LVA}}
}}
----

=== Merginos WU-19 ===

Merginų WU-19 Baltijos taurės varžybos vyko Rygoje 2026 m. kovo 2-5 d.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/merginu-u19-rinktine-latvijoje-rungsis-del-baltijos-taures/&lt;/ref&gt; Turnyre nedalyvavo Estija, kuri tuo pačiu metu varžėsi Europos čempionato atrankos B diviziono kovose San Marine. Lietuva nugalėjo Latviją 3:2&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/lietuva-latvija-23342524/&lt;/ref&gt; ir Farerų salas 1:0&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fareru-salos-lietuva-23342525/&lt;/ref&gt;, ir tapo taurės nugalėtojomis.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Baltijos taurė}}

[[Kategorija:Baltijos taurė]]
[[Kategorija:2026 sporte]]</text>
      <sha1>69ltp6faovht0557cq3e6xicz0gcx15</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851991</id>
      <parentid>7851987</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:25:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Wolfmartyn</username>
        <id>122516</id>
      </contributor>
      <comment>/* Vaikinai U-21 */</comment>
      <origin>7851991</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5743" sha1="eyz61wtbkpgyo8vk9wxpcr51wgzbsyf" xml:space="preserve">{{Futbolo turnyro infolentelė
|tourney_name = Baltijos taurė
|year = 2026 m.
|image = 
|country = {{flagicon|LTU}} {{flagicon|LAT}} {{flagicon|EST}}
|dates = 2026 m. birželio 6–9 d.
|num_teams = 4
|venues = 
|cities = 
|champion = 
|matches = 4
|goals = 
|attendance = 
|top_scorer = 
|prevseason = [[2025 m. Baltijos taurė|2025 m.]]
|nextseason = [[2027 m. Baltijos taurė|2027 m.]]
}}

'''2026 m. Baltijos taurė''' – [[Baltijos taurė]]s futbolo turnyras, vykstantis [[2026]] m. birželio 6–9 d.&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesb/baltic2026.html Baltic Cup 2026] (Rsssf.org)&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://eu-football.info/_tournament.php?id=BtC-31 Baltic Cup 2026 results] (Eu-football.info)&lt;/ref&gt; Taip pat vyko merginų ir vaikinų turnyrai.

{| class=&quot;wikitable&quot;
|+Tvarkaraštis
! Turnyras !! Dalyviai !! Miestas/Šalis !! Datos
|-
| Vyrų || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}} || Kaunas, Pernu, Ryga, Talinas || birželio 6-9 d.
|-
| Vaikinų U-21 || {{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Tauragė
|birželio 7-9 d.
|-
| Vaikinų U-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}
|Ryga, Latvija
|birželio 4-6 d.
|-
| Vaikinų U-17 || {{flagicon|FIN}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}
|Tamela, Suomija
|birželis-liepa
|-
| Moterų || colspan=&quot;2&quot; | ''Informacijos dar nėra''
|spalis
|-
| Merginų WU-19 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|FAR}} || Ryga || kovo 2–5 d.
|-
| Merginų WU-17 || {{flagicon|LVA}}{{flagicon|LTU}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Latvija
|birželis-liepa
|-
|Merginų WU-15
|{{flagicon|LTU}}{{flagicon|LVA}}{{flagicon|EST}}{{flagicon|FAR}}
|Lietuva
|rugpjūtis
|}

== Varžybos ==
=== Vyrai ===

Burtų keliu buvo nuspręsta, kad birželio 6 d. pusfinalyje Lietuva žais su Latvija. Kitoje pusfinalio poroje Estija žais su Farerų salomis. Finalas ir kova dėl trečios vietos vyks birželio 9 d.&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/baltijos-taures-pusfinalyje-lietuvos-rinktine-zais-su-latviais/ Baltijos taurės pusfinalyje Lietuvos rinktinė žais su latviais.] 2026-02-19, Lff.lt (tikrinta 2026-06-07).&lt;/ref&gt;

{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = I pusfinalis
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|LAT|1}}
|score = 1 – 1
|goals1 = [[Armandas Kučys]] {{goal|28}}
|goals2 = [[Maksims Toņiševs]] {{goal|60}}
|stadium = [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]]
|attendance = 7789
|referee = Joonas Jaanotivs {{vlv|EST}}
|penaltyscore = 5–4 &lt;br&gt; (pradėjo Lietuva)
|penalties1 = [[Edgaras Utkus]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Gvidas Gineitis]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Armandas Kučys]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Lukas Michelbrink]] {{penmiss2|atmuštas}} &lt;br&gt; [[Arvydas Novikovas]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Motiejus Burba]] {{pengoal}}
|penalties2 = [[Marko Rezga]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Martins Kigurs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Deniss Melniks]] {{penmiss2|šalia virpsto}} &lt;br&gt; [[Andrejs Ciganiks]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Aleksejs Saveljevs]] {{pengoal}} &lt;br&gt; [[Kristers Penkevics]] {{penmiss2|atmuštas}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/latvia-WC2jLpW4/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-06
|time = 16:00
|round = II pusfinalis
|team1 = {{fut|EST|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 1 – 0
|goals1 = [[Tony Varjund]] {{goal|66}}
|stadium = [[Pernu paplūdimio stadionas]], [[Pernu]]
|attendance = 1543
|referee = Kristaps Ratnieks {{vlv|LAT}}
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/faroe-islands-nBmAj3Fc/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Dėl 3-osios vietos
|team1 = {{fut|LAT|2}}
|team2 = {{fut|FRO|1}}
|score = 
|goals1 = 
|stadium = [[LNK sporto parkas]], [[Ryga]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/faroe-islands-nBmAj3Fc/latvia-WC2jLpW4/ Flashscore.com]
}}
----
{{fbox
|date = 2026-06-09
|time = 18:00
|round = Finalas
|team1 = {{fut|LTU|2}}
|team2 = {{fut|EST|1}}
|score = 
|goals1 = 
|goals2 = 
|stadium = [[Talinas]]
|attendance = 
|referee = 
|report = [https://www.flashscore.com/match/football/estonia-YJwM4R15/lithuania-lfrBTu8p/ Flashscore.com]
}}

=== Vaikinai U-21 ===
----
{{football box 
|date = {{Start date|2026|6|5|df=y}}
|time = 18:00
|round = 
|team1 = Latvija U-21 {{flagicon|LVA}}
|team2 = {{flagicon|EST}} Estija U-21
|score = 1 – 1
|report = [https://lff.lv/speles/latvija-igaunija-23908791/ Ataskaita]
|goals1 = Danila Anisjko {{goal|3}}
|goals2 = Mihhail Orlov {{goal|33}}
|stadium = LNK Sporta Parks, [[Ryga]]
|attendance = 151
|referee = Vasīlijs Mordatenko {{flagicon|LVA}}
}}
----
{{football box 
|date = {{Start date|2026|6|7|df=y}}
|time = 18:00
|round = 
|team1 = Estija U-21 {{flagicon|EST}}
|team2 = {{flagicon|LTU}} Lietuva U-21
|score = 2:2
|report = [https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/estija-lietuva-23908792/ Ataskaita]
|goals1 = [[Karel Mustmaa]] {{goal|12}} {{goal|15}}
|goals2 = [[Sidas Praleika]] {{goal|33}} &lt;br/&gt; [[Jonas Usavičius]] {{goal|83}}
|stadium = {{flagicon|LVA}} Sporta bāze Daugavgrīva, [[Ryga]]
|attendance = 88
|referee = Deniss Kozlovs {{flagicon|LVA}}
}}
----

=== Merginos WU-19 ===

Merginų WU-19 Baltijos taurės varžybos vyko Rygoje 2026 m. kovo 2-5 d.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/merginu-u19-rinktine-latvijoje-rungsis-del-baltijos-taures/&lt;/ref&gt; Turnyre nedalyvavo Estija, kuri tuo pačiu metu varžėsi Europos čempionato atrankos B diviziono kovose San Marine. Lietuva nugalėjo Latviją 3:2&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/lietuva-latvija-23342524/&lt;/ref&gt; ir Farerų salas 1:0&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fareru-salos-lietuva-23342525/&lt;/ref&gt;, ir tapo taurės nugalėtojomis.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Baltijos taurė}}

[[Kategorija:Baltijos taurė]]
[[Kategorija:2026 sporte]]</text>
      <sha1>eyz61wtbkpgyo8vk9wxpcr51wgzbsyf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>AWD arena</title>
    <ns>0</ns>
    <id>690860</id>
    <redirect title="Žemutinės Saksonijos stadionas" />
    <revision>
      <id>7851816</id>
      <parentid>7722882</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:59:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>CD pervadino puslapį [[AWD-Arena]] į [[AWD arena]]</comment>
      <origin>7722882</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="52" sha1="pg1g09mb4rlypum22q5z846env8idw0" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Žemutinės Saksonijos stadionas]]</text>
      <sha1>pg1g09mb4rlypum22q5z846env8idw0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:Topperis</title>
    <ns>3</ns>
    <id>690890</id>
    <revision>
      <id>7851709</id>
      <parentid>7851690</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T12:11:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Topperis</username>
        <id>181176</id>
      </contributor>
      <comment>/* DI */ Atsakyti</comment>
      <origin>7851709</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="644" sha1="32qsbhii35xqaqlk1kpj9tbig3ncokj" xml:space="preserve">{{sveiki}}-[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:35, 28 gruodžio 2025 (EET)

== [[DI]] ==
Ar rašydamas straipsnius naudojatės DI? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:43, 7 birželio 2026 (EEST)

:@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] minimaliai, pirmiausia struktūros planuo, o paskui stilistikos ir gramatikos redakcijai, ir galutiniam vikiteksto kodui sudaryti, formatavimui, tom teminėm lentelėm viršuje dešinėje [[Naudotojas:Topperis|Topperis]] ([[Naudotojo aptarimas:Topperis|aptarimas]]) 15:11, 7 birželio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>32qsbhii35xqaqlk1kpj9tbig3ncokj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851902</id>
      <parentid>7851709</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T07:32:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <comment>/* DI */ Atsakyti</comment>
      <origin>7851902</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="838" sha1="40anm3lxkzk643lt7d6wrjij9fwgh5e" xml:space="preserve">{{sveiki}}-[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:35, 28 gruodžio 2025 (EET)

== [[DI]] ==
Ar rašydamas straipsnius naudojatės DI? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:43, 7 birželio 2026 (EEST)

:@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] minimaliai, pirmiausia struktūros planuo, o paskui stilistikos ir gramatikos redakcijai, ir galutiniam vikiteksto kodui sudaryti, formatavimui, tom teminėm lentelėm viršuje dešinėje [[Naudotojas:Topperis|Topperis]] ([[Naudotojo aptarimas:Topperis|aptarimas]]) 15:11, 7 birželio 2026 (EEST)
::Hm, jei galima detaliau, kaipgi vyko visas teksto rengimo procesas? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:32, 8 birželio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>40anm3lxkzk643lt7d6wrjij9fwgh5e</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851916</id>
      <parentid>7851902</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T08:03:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Topperis</username>
        <id>181176</id>
      </contributor>
      <comment>/* DI */ Atsakyti</comment>
      <origin>7851916</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1684" sha1="gpl6472tcsl3r5z8lorit6xb0j73140" xml:space="preserve">{{sveiki}}-[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:35, 28 gruodžio 2025 (EET)

== [[DI]] ==
Ar rašydamas straipsnius naudojatės DI? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:43, 7 birželio 2026 (EEST)

:@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] minimaliai, pirmiausia struktūros planuo, o paskui stilistikos ir gramatikos redakcijai, ir galutiniam vikiteksto kodui sudaryti, formatavimui, tom teminėm lentelėm viršuje dešinėje [[Naudotojas:Topperis|Topperis]] ([[Naudotojo aptarimas:Topperis|aptarimas]]) 15:11, 7 birželio 2026 (EEST)
::Hm, jei galima detaliau, kaipgi vyko visas teksto rengimo procesas? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:32, 8 birželio 2026 (EEST)
:::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] išdiskutuojam su DI planą, kokia struktūra būtų tinkama, kokie skyriai, turinys ir pan., tuomet su di pagalba ar be ieškau tinkamų šaltinių, juos skaitant persirašau citatas arba perfrazuoju mintis į užrašus, tai kas tinka konkrečiam skyriui, su nuorodom. turint užrašus patvarkau į normalesnį tekstą, duodu DI redakcijai, dažniausiai paprašau pertikrinti nuorodas, ir formatus sutvarkyti pagal tinkamą dėjimui į wiki. turint tą jau tekstą dar kartą peržiūriu ir paprašau sudaryti wikiteksto formate. Rimčiau į wiki rašiau pirmą kartą, bet daugmaž toks bendrai yra šiuo metu mano rašymo procesas.
:::ar yra palikta kokių klaidų, gal turite pastabų? [[Naudotojas:Topperis|Topperis]] ([[Naudotojo aptarimas:Topperis|aptarimas]]) 11:03, 8 birželio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>gpl6472tcsl3r5z8lorit6xb0j73140</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sąrašas:2026 m. sporte</title>
    <ns>104</ns>
    <id>691068</id>
    <revision>
      <id>7851818</id>
      <parentid>7848821</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:59:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Italas</username>
        <id>4216</id>
      </contributor>
      <comment>/* Futbolas */</comment>
      <origin>7851818</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7278" sha1="ia49u3lp2kfjnibyisyd2jcucu031lb" xml:space="preserve">{{current}}
Čia pateikiami '''[[2026]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas.

2026 m. vyks didelio masto renginiai kaip [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] ir [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]].

== Svarbiausi sporto įvykiai ==
* [[Sausio 3]]–[[Sausio 17|17]] d.: [[2026 m. Dakaro ralis]]
* [[Sausio 9]]–[[Sausio 11|11]] d.: [[2026 m. Europos greitojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Sausio 12]]–[[sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Sausio 15]]–[[Sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos moterų uždarų patalpų riedulio čempionatas]]
* [[Vasario 6]]–[[vasario 22|22]] d.: [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]]
* [[Kovo 20]]–[[kovo 22|22]] d.: [[2026 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas]]
* [[Kovo 24]]–[[kovo 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Balandžio 6]]–[[balandžio 12|12]] d.: [[2026 m. Europos badmintono čempionatas]]
* [[Balandžio 28]]–[[gegužės 10]] d.: [[2026 m. pasaulio stalo teniso čempionatas]]
* [[Birželio 11]]–[[liepos 19]] d.: [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]

== Kiti įvykiai ==
* [[Sausio 17]] d. Dakaro ralyje savo klasių čempionais tapo [[Rokas Baciuška]] (automobilių stock), [[Vaidotas Žala]] (sunkvežimių) ir [[Karolis Raišys]] (Dakar Classic).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808470/istorinis-lietuviu-dakaro-ralio-finisas-baciuska-zala-ir-raisys-triumfavo-savo-klasese Istorinis lietuvių Dakaro ralio finišas: Baciuška, Žala ir Raišys triumfavo savo klasėse]&lt;/ref&gt;
* Sausio 17 d. Europos daliojo čiuožimo čempionate [[Allison Reed]] ir [[Saulius Ambrulevičius]] pelnė 5 vietą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808423/lietuvai-uz-palaikyma-dekoje-reed-ir-ambrulevicius-pasikauste-milanui-tikrai-galime-daug Lietuvai už palaikymą dėkoję Reed ir Ambrulevičius pasikaustę Milanui: tikrai galime daug]&lt;/ref&gt;
* Vasario 6-7 d. [[Lietuvos Davis Cup rinktinė|Lietuvos teniso rinktinė]] [[Davis Cup|Daviso taurės]] varžybose nugalėjo [[Izraelis|Izraelio]] komandą ir pakilo į pirmąją Daviso taurės grupę.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2832109/gaubo-pergale-isvede-lietuvos-teniso-rinktine-i-pirmaja-daviso-taures-grupe Gaubo pergalė išvedė Lietuvos teniso rinktinę į pirmąją Daviso taurės grupę]&lt;/ref&gt;
* Balandžio 26 d. [[Kenija|Kenijos]] bėgikas Sabastianas Sawe [[Londono maratonas|Londono maratoną]] įveikė per 1 val. 59 min. 30 sek. ir tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kuris oficialiose lenktynėse maratoną įveikė peržengdamas 2 valandų barjerą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2910100/neitiketinas-pasaulio-rekordas-londono-maratonas-iveiktas-greiciau-nei-per-2-valandas Neįtikėtinas pasaulio rekordas: Londono maratonas įveiktas greičiau nei per 2 valandas]&lt;/ref&gt;

== Tarptautinės varžybos Lietuvoje ==
* [[Sausio 18]]–[[vasario 8]] d.: [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]] ([[Kaunas]], kartu su [[Latvija]] ir [[Slovėnija]])&lt;ref&gt;[https://sportas24.lt/futbolas/kaune-istraukti-2026-uju-europos-sales-futbolo-cempionato-burtai/ Kaune ištraukti 2026-ųjų Europos salės futbolo čempionato burtai]&lt;/ref&gt;
* [[Birželio 5]]–[[birželio 7|7]] d.: [[2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionatas|2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionato]] etapas ([[Klaipėda]])&lt;ref name=allsportdb /&gt;
* [[Liepos 1]]–[[liepos 12|12]] d.: [[2026 m. Europos iki 18 merginų tinklinio čempionatas]] ([[Vilnius]], kartu su [[Latvija]])&lt;ref name=allsportdb /&gt;
* [[Liepos 23]]–[[liepos 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas]] ([[Kaunas]])&lt;ref name=allsportdb&gt;[https://allsportdb.com/Countries/Lithuania Lithuania]&lt;/ref&gt;
* [[Rugsėjo 8]]–[[Rugsėjo 12|12]] d.: [[2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas]] ([[Vilnius]])&lt;ref&gt;[https://wfdf.sport/event/wfdf-2026-world-team-disc-golf-championships/ WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships]&lt;/ref&gt;
* [[Rugsėjo 22]]–[[rugsėjo 27|27]] d.: [[2026 m. Europos orientavimosi sporto čempionatas]] ([[Druskininkai]])&lt;ref&gt;[https://eoc2026.lt European Orienteering Championships 2026]&lt;/ref&gt;

== Rezultatai ==
=== Futbolas ===
* [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lyga]]: {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa FC]]&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]&lt;/ref&gt;
* [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]]: {{flagicon|ENG}} Londono „[[Crystal Palace FC]]“&lt;ref&gt;[https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/match/2047744/ Crystal Palace vs Rayo Vallecano]&lt;/ref&gt;
* [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lyga]]: {{flagicon|FRA}} Paryžiaus „[[Paris Saint-Germain FC|PSG]]“&lt;ref&gt;[https://www.reuters.com/sports/soccer/psg-retain-champions-league-title-with-shoot-out-win-over-arsenal-2026-05-30/ PSG forge modern dynasty with Champions League shootout triumph over Arsenal]&lt;/ref&gt;
* [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|UEFA tautų lyga]] {{flagicon|POR}} [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]]

=== Krepšinis ===
* [[FIBA Čempionų lyga]]: {{flagicon|LTU}} Vilniaus „[[Vilniaus Rytas|Rytas]]“&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000735028/rytas-stebuklingai-triumfavo-cempionu-lygoje-per-kelini-panaikino-18-tasku-deficita „Rytas“ stebuklingai triumfavo Čempionų lygoje: per kėlinį panaikino 18 taškų deficitą]&lt;/ref&gt;
* [[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|Eurolyga]]: {{flagicon|GRE}} Pirėjo „[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Olympiakos]]“&lt;ref&gt;[https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/game-center/2025-26/olympiacos-piraeus-real-madrid/E2025/406/ Olympiacos Piraeus-Real Madrid]&lt;/ref&gt;

=== Automobilių ir motociklų sportas ===
* [[2026 m. Dakaro ralis|Dakaro ralio]] nugalėtojai: [[Nasser Al-Attiyah]], [[Luciano Benavides]], [[Pau Navarro]], [[Brock Heger]], [[Vaidotas Žala]], [[Karolis Raišys]].&lt;ref&gt;[https://www.dakar.com/en/news/2026/2026-dakar-yan-believable/208287 2026 Dakar: Yan-believable!]&lt;/ref&gt;

=== Tenisas ===
„[[Grand Slam|Didžiojo kirčio]]“ turnyrų nugalėtojai:
{|class=&quot;wikitable&quot;
!rowspan=&quot;2&quot;|Turnyras
!colspan=&quot;6&quot;|Nugalėtojai
|-
!style=&quot;width:10em;font-size:90%&quot;|Vyrų vienetų&lt;ref&gt;[http://www.espn.com/tennis/history espn.com]&lt;/ref&gt;
!style=&quot;width:10em;font-size:90%&quot;|Moterų vienetų&lt;ref&gt;[http://www.espn.com/tennis/history/_/type/women espn.com]&lt;/ref&gt;
|-
|[[Australian Open|Australijos atvirasis čempionatas]]
|align=&quot;center&quot;|{{flagicon|ESP}} [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]]
|align=&quot;center&quot;|{{flagicon|KAZ}} [[Elena Rybakina]]
|-
|[[French Open|Prancūzijos atvirasis čempionatas]] 
|align=&quot;center&quot;|
|align=&quot;center&quot;|
|-
|[[Vimbldono čempionatas]] 
|align=&quot;center&quot;|
|align=&quot;center&quot;|
|-
|[[US Open|JAV atvirasis čempionatas]]
|align=&quot;center&quot;|
|align=&quot;center&quot;|
|}

=== Kitas sportas ===
* [[Supertaurė]]: [[Seattle Seahawks]]
* [[Masters Tournament]]: {{flagicon|NIR}} [[Rory McIlroy]]

== Šaltiniai ==
{{reflist|3}}

{{Sporto naujienos}}

[[Kategorija:2026 sporte]]
[[Kategorija:Sporto sąrašai]]</text>
      <sha1>ia49u3lp2kfjnibyisyd2jcucu031lb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851819</id>
      <parentid>7851818</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T18:01:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Italas</username>
        <id>4216</id>
      </contributor>
      <comment>/* Tenisas */</comment>
      <origin>7851819</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7333" sha1="t9j18bq4kxiyue025p9v4rqykpoxkqs" xml:space="preserve">{{current}}
Čia pateikiami '''[[2026]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas.

2026 m. vyks didelio masto renginiai kaip [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]] ir [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]].

== Svarbiausi sporto įvykiai ==
* [[Sausio 3]]–[[Sausio 17|17]] d.: [[2026 m. Dakaro ralis]]
* [[Sausio 9]]–[[Sausio 11|11]] d.: [[2026 m. Europos greitojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Sausio 12]]–[[sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Sausio 15]]–[[Sausio 18|18]] d.: [[2026 m. Europos moterų uždarų patalpų riedulio čempionatas]]
* [[Vasario 6]]–[[vasario 22|22]] d.: [[2026 m. žiemos olimpinės žaidynės]]
* [[Kovo 20]]–[[kovo 22|22]] d.: [[2026 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas]]
* [[Kovo 24]]–[[kovo 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas]]
* [[Balandžio 6]]–[[balandžio 12|12]] d.: [[2026 m. Europos badmintono čempionatas]]
* [[Balandžio 28]]–[[gegužės 10]] d.: [[2026 m. pasaulio stalo teniso čempionatas]]
* [[Birželio 11]]–[[liepos 19]] d.: [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]

== Kiti įvykiai ==
* [[Sausio 17]] d. Dakaro ralyje savo klasių čempionais tapo [[Rokas Baciuška]] (automobilių stock), [[Vaidotas Žala]] (sunkvežimių) ir [[Karolis Raišys]] (Dakar Classic).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808470/istorinis-lietuviu-dakaro-ralio-finisas-baciuska-zala-ir-raisys-triumfavo-savo-klasese Istorinis lietuvių Dakaro ralio finišas: Baciuška, Žala ir Raišys triumfavo savo klasėse]&lt;/ref&gt;
* Sausio 17 d. Europos daliojo čiuožimo čempionate [[Allison Reed]] ir [[Saulius Ambrulevičius]] pelnė 5 vietą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2808423/lietuvai-uz-palaikyma-dekoje-reed-ir-ambrulevicius-pasikauste-milanui-tikrai-galime-daug Lietuvai už palaikymą dėkoję Reed ir Ambrulevičius pasikaustę Milanui: tikrai galime daug]&lt;/ref&gt;
* Vasario 6-7 d. [[Lietuvos Davis Cup rinktinė|Lietuvos teniso rinktinė]] [[Davis Cup|Daviso taurės]] varžybose nugalėjo [[Izraelis|Izraelio]] komandą ir pakilo į pirmąją Daviso taurės grupę.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2832109/gaubo-pergale-isvede-lietuvos-teniso-rinktine-i-pirmaja-daviso-taures-grupe Gaubo pergalė išvedė Lietuvos teniso rinktinę į pirmąją Daviso taurės grupę]&lt;/ref&gt;
* Balandžio 26 d. [[Kenija|Kenijos]] bėgikas Sabastianas Sawe [[Londono maratonas|Londono maratoną]] įveikė per 1 val. 59 min. 30 sek. ir tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, kuris oficialiose lenktynėse maratoną įveikė peržengdamas 2 valandų barjerą.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2910100/neitiketinas-pasaulio-rekordas-londono-maratonas-iveiktas-greiciau-nei-per-2-valandas Neįtikėtinas pasaulio rekordas: Londono maratonas įveiktas greičiau nei per 2 valandas]&lt;/ref&gt;

== Tarptautinės varžybos Lietuvoje ==
* [[Sausio 18]]–[[vasario 8]] d.: [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]] ([[Kaunas]], kartu su [[Latvija]] ir [[Slovėnija]])&lt;ref&gt;[https://sportas24.lt/futbolas/kaune-istraukti-2026-uju-europos-sales-futbolo-cempionato-burtai/ Kaune ištraukti 2026-ųjų Europos salės futbolo čempionato burtai]&lt;/ref&gt;
* [[Birželio 5]]–[[birželio 7|7]] d.: [[2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionatas|2026 m. F2 vandens formulių pasaulio čempionato]] etapas ([[Klaipėda]])&lt;ref name=allsportdb /&gt;
* [[Liepos 1]]–[[liepos 12|12]] d.: [[2026 m. Europos iki 18 merginų tinklinio čempionatas]] ([[Vilnius]], kartu su [[Latvija]])&lt;ref name=allsportdb /&gt;
* [[Liepos 23]]–[[liepos 29|29]] d.: [[2026 m. pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas]] ([[Kaunas]])&lt;ref name=allsportdb&gt;[https://allsportdb.com/Countries/Lithuania Lithuania]&lt;/ref&gt;
* [[Rugsėjo 8]]–[[Rugsėjo 12|12]] d.: [[2026 m. pasaulio komandinis diskgolfo čempionatas]] ([[Vilnius]])&lt;ref&gt;[https://wfdf.sport/event/wfdf-2026-world-team-disc-golf-championships/ WFDF 2026 World Team Disc Golf Championships]&lt;/ref&gt;
* [[Rugsėjo 22]]–[[rugsėjo 27|27]] d.: [[2026 m. Europos orientavimosi sporto čempionatas]] ([[Druskininkai]])&lt;ref&gt;[https://eoc2026.lt European Orienteering Championships 2026]&lt;/ref&gt;

== Rezultatai ==
=== Futbolas ===
* [[2025–2026 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lyga]]: {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa FC]]&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2934349/desimtmecius-nematytas-triumfas-aston-villa-tapo-uefa-europos-taures-nugaletoja Dešimtmečius nematytas triumfas: „Aston Villa“ tapo UEFA Europos taurės nugalėtoja]&lt;/ref&gt;
* [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]]: {{flagicon|ENG}} Londono „[[Crystal Palace FC]]“&lt;ref&gt;[https://www.uefa.com/uefaconferenceleague/match/2047744/ Crystal Palace vs Rayo Vallecano]&lt;/ref&gt;
* [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lyga]]: {{flagicon|FRA}} Paryžiaus „[[Paris Saint-Germain FC|PSG]]“&lt;ref&gt;[https://www.reuters.com/sports/soccer/psg-retain-champions-league-title-with-shoot-out-win-over-arsenal-2026-05-30/ PSG forge modern dynasty with Champions League shootout triumph over Arsenal]&lt;/ref&gt;
* [[2024–2025 m. UEFA tautų lyga|UEFA tautų lyga]] {{flagicon|POR}} [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]]

=== Krepšinis ===
* [[FIBA Čempionų lyga]]: {{flagicon|LTU}} Vilniaus „[[Vilniaus Rytas|Rytas]]“&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000735028/rytas-stebuklingai-triumfavo-cempionu-lygoje-per-kelini-panaikino-18-tasku-deficita „Rytas“ stebuklingai triumfavo Čempionų lygoje: per kėlinį panaikino 18 taškų deficitą]&lt;/ref&gt;
* [[Eurolygos 2025–2026 m. sezonas|Eurolyga]]: {{flagicon|GRE}} Pirėjo „[[Pirėjo Olympiakos (krepšinio klubas)|Olympiakos]]“&lt;ref&gt;[https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/game-center/2025-26/olympiacos-piraeus-real-madrid/E2025/406/ Olympiacos Piraeus-Real Madrid]&lt;/ref&gt;

=== Automobilių ir motociklų sportas ===
* [[2026 m. Dakaro ralis|Dakaro ralio]] nugalėtojai: [[Nasser Al-Attiyah]], [[Luciano Benavides]], [[Pau Navarro]], [[Brock Heger]], [[Vaidotas Žala]], [[Karolis Raišys]].&lt;ref&gt;[https://www.dakar.com/en/news/2026/2026-dakar-yan-believable/208287 2026 Dakar: Yan-believable!]&lt;/ref&gt;

=== Tenisas ===
„[[Grand Slam|Didžiojo kirčio]]“ turnyrų nugalėtojai:
{|class=&quot;wikitable&quot;
!rowspan=&quot;2&quot;|Turnyras
!colspan=&quot;6&quot;|Nugalėtojai
|-
!style=&quot;width:10em;font-size:90%&quot;|Vyrų vienetų&lt;ref&gt;[http://www.espn.com/tennis/history espn.com]&lt;/ref&gt;
!style=&quot;width:10em;font-size:90%&quot;|Moterų vienetų&lt;ref&gt;[http://www.espn.com/tennis/history/_/type/women espn.com]&lt;/ref&gt;
|-
|[[Australian Open|Australijos atvirasis čempionatas]]
|align=&quot;center&quot;|{{flagicon|ESP}} [[Carlos Alcaraz (tenisininkas)|Carlos Alcaraz]]
|align=&quot;center&quot;|{{flagicon|KAZ}} [[Elena Rybakina]]
|-
|[[French Open|Prancūzijos atvirasis čempionatas]] 
|align=&quot;center&quot;|{{flagicon|GER}} [[Alexander Zverev]]
|align=&quot;center&quot;|[[Mirra Andreeva]]
|-
|[[Vimbldono čempionatas]] 
|align=&quot;center&quot;|
|align=&quot;center&quot;|
|-
|[[US Open|JAV atvirasis čempionatas]]
|align=&quot;center&quot;|
|align=&quot;center&quot;|
|}

=== Kitas sportas ===
* [[Supertaurė]]: [[Seattle Seahawks]]
* [[Masters Tournament]]: {{flagicon|NIR}} [[Rory McIlroy]]

== Šaltiniai ==
{{reflist|3}}

{{Sporto naujienos}}

[[Kategorija:2026 sporte]]
[[Kategorija:Sporto sąrašai]]</text>
      <sha1>t9j18bq4kxiyue025p9v4rqykpoxkqs</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aeterna Dei sapientia</title>
    <ns>0</ns>
    <id>691651</id>
    <revision>
      <id>7851787</id>
      <parentid>7735727</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:49:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851787</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2543" sha1="bruufamt689sagn78m4009ubjt98i25" xml:space="preserve">'''''Aeterna Dei sapientia''''' („Dievo amžinoji išmintis“) – šeštoji popiežiaus [[Jonas XXIII|Jono XXIII]] enciklika, paskelbta 1961 m. lapkričio 11 d. ''Aeterna Dei sapientia'' pažymi 1500 m. nuo popiežiaus [[Leonas I|Leono I]], dar vadinamo Leonu Didžiuoju, mirties. Dokumente raginama siekti krikščionių vienybės, krikščionija kviečiama susivienyti prieš tokias išorines jėgas, kaip [[komunizmas]] ir [[sekuliarizmas]].&lt;ref&gt;{{cite magazine |url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,827100,00.html |title= A Shepherd Calls |magazine=[[Time (magazine)|Time]] |date=15 December 1961 |accessdate=11 May 2008 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110205013243/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,827100,00.html |archive-date=5 February 2011}}&lt;/ref&gt;

== Turinys ==
Enciklika pradedama pasakojimu apie popiežių Leoną, trumpai nupasakojamas jo gyvenimas prieš išrinkimą popiežiumi, o apie pontifikatą kalbama detaliau. Jonas XXIII pasakoja apie tai, kaip Leonas atmetė [[erezija]]s, ypač [[Pelagianizmas|pelagianizmą]] ir [[Nestorianizmas|nestorianizmą]], apie jo paramą [[Ortodoksija|ortodoksiniam]] bažnyčios mokymui, daugiausia vietos skiriant tam, kaip Leonas gynė katalikiškąjį mokymą apie [[Įsikūnijimas (krikščionybė)|Kristaus įsikūnijimą]]. Tuomet Jonas XXIII Leono I pontifikatą nušviečia artėjančio [[Vatikano II susirinkimas|Vatikano II susirinkimo]] kontekste. Popiežius Katalikų bažnyčią vykstant susirinkimui ragina išlikti vieningą: „Apsupę Romos pontifiką ir būdami glaudžioje bendrystėje su juo, jūs, vyskupai, pasauliui pademonstruosite nuostabų katalikų vienybės reginį“. Po to paminima bažnyčios neklystamumo doktrina, kurią promulgavo popiežius [[Pijus IX]], aptariamas šiuolaikinės popiežystės sampratos rutuliojimasis. Popiežius Leonas minimas kaip vienas iš pontifikų, sustiprinusių popiežiaus autoritetą bažnyčioje. Po tolesnės diskusijos apie [[Magisteriumas|magisteriumą]] ir susirinkimą Jonas XXIII enciklikos baigiamojoje dalyje pripažįsta bažnyčioje tvyrantį susiskaldymą ir, prisimindamas Leoną I, dar kartą paragina laikytis vienybės.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Aeterna Dei Sapientia (November 11, 1961) {{!}} John XXIII|url=https://www.vatican.va/content/john-xxiii/en/encyclicals/documents/hf_j-xxiii_enc_11111961_aeterna-dei.html|access-date=2021-08-04|website=www.vatican.va}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Ref}}

[[Kategorija:Enciklikos]]
[[Kategorija:1961 metai]]</text>
      <sha1>bruufamt689sagn78m4009ubjt98i25</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gaudium et spes</title>
    <ns>0</ns>
    <id>691980</id>
    <revision>
      <id>7851784</id>
      <parentid>7811516</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:47:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851784</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3529" sha1="iihsns96rantsdlizoxwc5xc0jlgnhj" xml:space="preserve">'''''Gaudium et spes''''' ('Džiaugsmas ir viltis') – ganytojiška [[Romos Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] konstitucija, priimta [[Vatikano II susirinkimas|Vatikano II susirinkimo]] ir [[promulgacija|promulguota]] popiežiaus [[Paulius VI|Pauliaus VI]] 1965 m. gruodžio 7 d. Kitaip tradiciškai įvardijama „Apie bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje“. Konstitucijoje išdėstytas Bažnyčios požiūris į daug reikšmingiausių moderniojo pasaulio klausimų.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Tai paskutinis ir ilgiausias susirinkimo paskelbtas dokumentas, taip pat pirmoji [[Ekumenizmas|ekumeninio]] susirinkimo paskelbta konstitucija, skirta visam pasauliui.&lt;ref name=&quot;:13&quot;&gt;{{Cite journal|last=Xavier|first=Joseph|date=2010|title=Theological Anthropology of &quot;Gaudium et Spes&quot; and Fundamental theology|url=https://www.jstor.org/stable/44322673|journal=Gregorianum|volume=91|issue=1|pages=124–136|jstor=44322673|issn=0017-4114}}&lt;/ref&gt;

Vadovaujantis [[Personalizmas|personalizmo]] principu, jog kaip asmenybei žmogui turinčios tarnauti visos visuomeninės politinės sistemos, sutinkama, kad jas reikia keisti ir gerinti, skelbiamas visų žmonių lygybės principas ir būtinybė nugalėti įvairias [[Diskriminacija|diskriminacijos]] apraiškas.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Išreiškiamas palaikymas [[Demokratija|demokratinei]] valdymo formai, pripažįstama ilgalaikio šalių su skirtingomis visuomeninėmis politinėmis santvarkomis sambūvio galimybė.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Tarptautinių konfliktų sprendimas derybų keliu, visuotinis [[nusiginklavimas]], [[Masinio naikinimo ginklas|masinio naikinimo ginklo]] uždraudimas, tarptautinių organizacijų vaidmens sustiprinimas laikomi taikos išsaugojimo garantijomis.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt;

Ekonomikos sferoje palaikomos praktiškai visos darbininkų iš [[Kapitalizmas|kapitalistinės]] sanklodos valstybių išsikovotos teisės, rašoma apie jų teisę telktis, rengti [[Streikas|streikus]].&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Socializacijos proceso reikalavimais įvardija žymesnį valstybės ir visuomeninių organizacijų dalyvavimą ekonominiame gyvenime, [[Postulatas|postuluoja]] jo planavimą.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Visos [[nuosavybė]]s formos traktuojamos kaip leistinos, jei nekliudo „visiems naudotis gėrybėmis“  bei esti pritaikytos „prie laiko ir vietos aplinkybių“.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Išskirtinę svarbą ekonominiam progresui ir „asmenybės bei šeimos autonomijai ir laisvei“, anot „Gaudium et spes“, turi privati gamybos priemonių nuosavybė.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt;

Tvirtinama, kad svarbiausiais klausimais konstitucija nuosaiki, atsargi, kai kurios formuluotės gali būti interpretuojamos įvairiai, tad priimtinos ir integristams, ir reformistams, tačiau apskritai žymi jos naujoviška permainų dvasia.&lt;ref name=&quot;relig&quot;&gt;Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, p. 130–131.&lt;/ref&gt;

„Gaudium et spes“ išsakyta solidarumo su vargstančiais mintis prisidėjo prie [[Išlaisvinimo teologija|išlaisvinimo teologijos]] kilimo [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]].&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;{{cite web | author= Valdas Kužulis | title=Gaudium et spes | website=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | date=2026-01-23 | url=https://www.vle.lt/straipsnis/gaudium-et-spes/ | language=lt | access-date=2026-01-23}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://eis.katalikai.lt/vb/susirinkimai/vatikano_ii/konstitucijos/gaudium-et-spes Konstitucijos tekstas]

[[Kategorija:Romos katalikų bažnyčios dokumentai]]
[[Kategorija:1965 metai]]</text>
      <sha1>iihsns96rantsdlizoxwc5xc0jlgnhj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/2026</title>
    <ns>102</ns>
    <id>692049</id>
    <revision>
      <id>7851961</id>
      <parentid>7840246</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T10:01:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7851961</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1230" sha1="9yea5hblags6nac0m4jjlt5eipxnkis" xml:space="preserve">'''[[2026]] m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] dalyvių indėlis.'''

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|-
|'''Prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai''' || '''Iš viso'''
|-
| [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] || 100 || 1 || 101 ||
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || 41 || 1 || 42 ||
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || 32 || 0 ||32 ||
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || 32 || 0 || 32 ||
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || 5 || 2 || 7 ||
|-
| [[Naudotojas:CD|CD]] || 6 || 0 || 6 ||
|-
| [[Naudotojas:Italas|Italas]] || 2 || 0 || 2 ||
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || 2 || 0 || 2 ||
|-
| [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || 1 || 0 || 1 ||
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || 1 || 0 || 1 ||
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || 1 || 0 || 1 ||
|-
| [[Naudotojas:Justinevilnius|Justinevilnius]] || 1 || 0 || 1 ||
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || 0 || 1 || 1
|-
|'''Iš viso''' || 214 || 5 || 219 ||
|-
|}

* 13:01, 8 birželio 2026 (EEST)

&lt;noinclude&gt;[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų dalyviai|2026]]&lt;/noinclude&gt;</text>
      <sha1>9yea5hblags6nac0m4jjlt5eipxnkis</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/2026</title>
    <ns>102</ns>
    <id>692050</id>
    <revision>
      <id>7851960</id>
      <parentid>7840263</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T09:59:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>/* Lotynų Amerikos istorija */</comment>
      <origin>7851960</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="31977" sha1="bsgf64u39yto56b6ylypt4hhaq7f7ux" xml:space="preserve">2026 m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] rezultatai.

==Banknotų portretai==
;Sukurti
* {{flagicon|Albania}} 200 [[Albanijos lekas|lekų]]: [[Naim Frashëri]] ([[:en:Naim Frashëri]] [https://www.vle.lt/straipsnis/naim-frasheri/ vle])
* {{flagicon|Bulgaria}} 500 [[Bulgarijos levas|levų]]: [[Borisas III]] ([[:en:Boris III of Bulgaria]], [https://www.vle.lt/straipsnis/borisas-iii/ vle])
* {{flagicon|Iceland}} 10 [[Islandijos krona|kronų]]: [[Jón Sigurðsson]] ([[:en:Jón Sigurðsson]] [https://www.vle.lt/straipsnis/jon-sigurdsson/ vle])
* {{flagicon|Norway}} 50 [[Norvegijos krona|kronų]]: [[Peter Christen Asbjørnsen]] ([[:en:Peter Christen Asbjørnsen]], [https://www.vle.lt/straipsnis/peter-christen-asbjornsen/ vle])
* {{flagicon|Denmark}} 100 [[Danijos krona|kronų]]: [[Jens Juel]] ([[:en:Jens Juel]], [https://www.vle.lt/straipsnis/jens-juel/ vle])

* {{flagicon|Sweden}} 500 [[Švedijos krona|kronų]]: [[Birgit Nilsson]] ([[:en:Birgit Nilsson]], [https://www.vle.lt/straipsnis/birgit-nilsson/ vle])
* {{flagicon|Estonia}} 500 [[Estijos krona|kronų]]: [[Carl Robert Jakobson]] ([[:en:Carl Robert Jakobson]], [https://www.vle.lt/straipsnis/carl-robert-jakobson/ vle])
* {{flagicon|Czechia}} 2000 [[Čekijos krona|kronų]]: [[Emmy Destinn]] ([[:en:Emmy Destinn]], [https://www.vle.lt/straipsnis/emmy-destinn/ vle])

* {{flagicon|Latvia}} 25 [[latas|latai]]: [[Krišjānis Valdemārs]] ([[:en:Krišjānis Valdemārs]], [https://www.vle.lt/straipsnis/krisjanis-valdemars/ vle])
* {{flagicon|Finland}} 20 [[Suomijos markė|markių]]: [[Väinö Linna]] ([[:en:Väinö Linna]], [https://www.vle.lt/straipsnis/vaino-linna/ vle])
* {{flagicon|Germany}} 50 [[Vokietijos markė|markių]]: [[Balthasar Neumann]] ([[:en:Balthasar Neumann]], [https://www.vle.lt/straipsnis/johann-balthasar-neumann/ vle])
* {{flagicon|Northern Ireland}} 5 [[Svaras sterlingų|svarai]]: [[George Best]] ([[:en:George Best]], [https://www.vle.lt/straipsnis/george-best/ vle])
* {{flagicon|USA}} 2 [[JAV doleris|doleriai]]: [[Roger Sherman]] ([[:en:Roger Sherman]], [https://www.vle.lt/straipsnis/roger-sherman/ vle])
* {{flagicon|Canada}} 100 [[Kanados doleris|dolerių]]: [[Robert Borden]] ([[:en:Robert Borden]], [https://www.vle.lt/straipsnis/robert-laird-borden/ vle])
* {{flagicon|Poland}} 20 [[zlotas|zlotų]]: [[Romuald Traugutt]] ([[:en:Romuald Traugutt]], [https://www.vle.lt/straipsnis/romuald-traugutt/ vle])
* {{flagicon|Ukraine}} 500 [[grivina|grivinų]]: [[Hryhorijus Skovoroda]] ([[:en:Hryhorii Skovoroda]], [https://www.vle.lt/straipsnis/hryhorij-skovoroda/ vle])
* {{flagicon|France}} 100 [[Prancūzijos frankas|frankų]]: [[Pierre Corneille]] ([[:en:Pierre Corneille]], [https://www.vle.lt/straipsnis/pierre-corneille/ vle])
;Daugiau žr.: 
* [[:en:List of people on banknotes]]
* [[:en:List of people on banknotes that are no longer in circulation]]

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Italas|Italas]]  || [[Roger Sherman]] || - || 1 || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || [[Hryhorijus Skovoroda]]&lt;br&gt;[[Kijus, Ščekas ir Choryvas]]&lt;br&gt;[[Romuald Traugutt]]&lt;br&gt;[[Naim Frashëri]]&lt;br&gt;[[Krišjānis Valdemārs]]&lt;br&gt;[[Emmy Destinn]]&lt;br&gt;[[Carl Robert Jakobson]]&lt;br&gt;[[Väinö Linna]] || - || 8 || -
|-
| [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || [[Robert Borden]] || - || 1
|-
| [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || [[Pierre Corneille]] || - || 1 || -
|}

==Aptarnavimo profesijos==
* [[Asmens sargybinis]] ([[:en:Bodyguard]])
* [[Traukinio palydovas]] ([[:en:Conductor (rail)]])
* [[Metrdotelis]] ([[:en:Maître d'hôtel]], [https://vlkk.lt/konsultacijos/9989-metrdotelis vlkk])
* [[Konsjeržas]] ([[:en:Concierge]]), [https://vlkk.lt/konsultacijos/12744-konsjerzas vlkk])
* [[Oficiantas]] ([[:en:Waiting staff]], [https://www.vle.lt/straipsnis/oficiantas/ vle])
* [[Liokajus]] ([[:en:Lackey (manservant)]])
* [[Kiemsargis]] ([[:en:Street sweeper (occupation)]])
* [[Kambarinė]] ([[:en:Maid]])
* [[Auklė]] ([[:en:Nanny]])
* [[Rikša]] ([[:en:Rickshaw]], [https://www.vle.lt/straipsnis/riksa-1/ vle])
* [[Kurjeris]] ([[:en:Courier]], [https://www.vle.lt/straipsnis/kurjeris/ vle])
* [[Kirpėjas]] ([[:en:Hairdresser]])
* [[Grimuotojas]] ([[:en:Make-up artist]], [https://vlkk.lt/konsultacijos/1052-grimeris-grimuotojas vlkk])
* [[Modelis (profesija)]] ([[:en:Model (person)]], [https://vlkk.lt/konsultacijos/15461-modele vlkk])
* [[Vizažistas]] ([[:de:Visagist]], [https://vlkk.lt/konsultacijos/3368-vizazistas vlkk])
* [[Piršlys]] ([[:en:Matchmaker]], [https://www.vle.lt/straipsnis/pirslys/ vle])
* [[Tamada]] ([[:en:Tamada]], [https://www.vle.lt/straipsnis/tamada/ vle]) 
* [[Kamerheras]] ([[:de:Kammerherr]], [https://www.vle.lt/straipsnis/kamerheras/ vle])
* [[Kamerdineris]] ([[:de:Kammerdiener]], [https://www.vle.lt/straipsnis/kamerdineris/ vle], [http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=kamerdineris&amp;id=17022670000 lkz])
* Kambarinis [https://www.vle.lt/straipsnis/kambarinis/ vle]

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || [[Kamerdineris]] || - || 1 || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || [[Asmens sargybinis]], [[Traukinio palydovas]], [[Kambarinė]], [[Auklė]], [[Kurjeris]], [[Kirpėjas]] || - || 6 || -
|}

== Sudėtiniai vietovardžiai su žodžiu „naujas“ ==

{{col-begin}}
{{col-2}}
* {{flagicon|Estonia}} [[Neo (Estija)]] ([[:en:Nõo]])
* {{flagicon|Greece}} [[Neo Redestas]] ([[:en:Nea Raidestos]])
* {{flagicon|Greece}} [[Neos Marmaras]] ([[:en:Neos Marmaras]])
* {{flagicon|India}} [[Naujasis Mumbajus]] ([[:en:Navi Mumbai]])
* {{flagicon|Netherlands}} [[Naujasis Bergenas]] ([[:en:Nieuw-Bergen]])
* {{flagicon|Poland}} [[Naujasis Stavas]] ([[:en:Nowy Staw]])
* {{flagicon|Poland}} [[Naujasis Tomyslis]] ([[:en:Nowy Tomyśl]])
* {{flagicon|Ukraine}} [[Naujasis Buhas]] ([[:en:Novyi Buh]])
* {{flagicon|Ukraine}} [[Naujasis Rozdilas]] ([[:en:Novyi Rozdil]])
* {{flagicon|Ukraine}} [[Nova Odesa]] ([[:en:Nova Odesa]])
* {{flagicon|Serbia}} [[Nova Pazova]] ([[:en:Nova Pazova]])
* {{flagicon|Serbia}} [[Novi Bečejus]] ([[:en:Novi Bečej]])
* {{flagicon|Brazil}} [[Nova Petropolis]] ([[:en:Nova Petrópolis]])
* {{flagicon|Russia}} [[Novouralskas]] ([[:en:Novouralsk]])
* {{flagicon|Russia}} [[Novošachtinskas]] ([[:en:Novoshakhtinsk]])
* {{flagicon|Russia}} [[Novokubanskas]] ([[:en:Novokubansk]])
* {{flagicon|Russia}} [[Novovoronežas]] ([[:en:Novovoronezh]])
* {{flagicon|Croatia}} [[Nova Gradiška]] ([[:en:Nova Gradiška]])
* {{flagicon|Croatia}} [[Novi Marofas]] ([[:en:Novi Marof]])
{{col-2}}
* {{flagicon|Netherlands}} [[Nive Nidorpas]] ([[:en:Nieuwe Niedorp]], vlkk) 3,3
* {{flagicon|Netherlands}} [[Niv Losdrechtas]] ([[:en:Nieuw-Loosdrecht]], vlkk) 6,9
* {{flagicon|Netherlands}} [[Niv Venepas]] ([[:en:Nieuw-Vennep]], vlkk) 13,4
* {{flagicon|Poland}} [[Gdansko Novy Dvuras]] ([[:en:Nowy Dwór Gdański]], vlkk) 10,2
* {{flagicon|Ukraine}} [[Naujasis Kalinivas]] ([[:en:Новий Калинів]]) 4,4
* {{flagicon|Ukraine}} [[Novojavorivskas]] ([[:en:Novoiavorivsk]]) 31,4
* {{flagicon|Ukraine}} [[Siverų Naugardas]] ([[:en:Novhorod-Siverskyi]], vlkk), 12,4
* {{flagicon|Russia}} [[Naujasis Gorodokas]] ([[:en:Novy Gorodok]], vlkk) 14,7
* {{flagicon|Russia}} [[Naujasis Urgalas]] ([[:en:Novy Urgal]], vlkk) 7,4
* {{flagicon|Belgium}} [[Otinji Luve la Nevas]] ([[:en:Ottignies-Louvain-la-Neuve]]) 31,4
* {{flagicon|France}} [[Por la Nuvelis]] ([[:en:Port-la-Nouvelle]], vlkk) 5,8
* {{flagicon|Egypt}} [[Naujoji Egipto sostinė]] ([[:en:The New Capital]]) 
* {{flagicon|Egypt}} [[Naujasis Kairas]] ([[:en:New Cairo]]) 319,5
* {{flagicon|Czech Republic}} [[Nove Mestas prie Smrko]] ([[:en:Nové Město pod Smrkem]]) 3,7
* {{flagicon|Germany}} [[Noištatas prie Vainštrasės]] ([[:en:Neustadt an der Weinstraße]]) 53,9
* {{flagicon|Germany}} [[Noištatas prie Riubenbergės]] ([[:en:Neustadt am Rübenberge]]) 45,3
* {{flagicon|Germany}} [[Bad Noištatas prie Zalės]] ([[:en:Bad Neustadt an der Saale]], vlkk) 15,7
* {{flagicon|Germany}} [[Noištatas  prie Donau]] ([[:en:Neustadt an der Donau]]) 14,9
* {{flagicon|Germany}} [[Noištatas Holšteine]] ([[:en:Neustadt in Holstein]]) 15,7
{{col-2}}
{{col-end}}

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || {{div col|2}}[[Novoaninskis]]&lt;br&gt;[[Novoaleksandrovskas (Rusija)]]&lt;br&gt;[[Novoazovskas]]&lt;br&gt;[[Novokubanskas]]&lt;br&gt;[[Novodružeskas]]&lt;br&gt;[[Novohrodivka]]&lt;br&gt;[[Novodnistrovskas]]&lt;br&gt;[[Novoselycia]]&lt;br&gt;[[Novorževas]]&lt;br&gt;[[Novopavlovskas]]&lt;br&gt;[[Novomičiurinskas]]&lt;br&gt;[[Novomyrhorodas]]&lt;br&gt;[[Novosilis]]&lt;br&gt;[[Novosokolnikai]]&lt;br&gt;[[Nova Odesa (Brazilija)]]&lt;br&gt;[[Naujasis Oskolas]]&lt;br&gt;[[Naujasis Buhas]]&lt;br&gt;[[Novochopiorskas]]&lt;br&gt;[[Novouljanovskas]]&lt;br&gt;[[Novoukrainka]]&lt;br&gt;[[Novouzenskas]]&lt;br&gt;[[Novojavorivskas]]&lt;br&gt;[[Nova Petropolis]]&lt;br&gt;[[Novo Aripuananas]]&lt;br&gt;[[Novo Repartimentas]]&lt;br&gt;[[Novo Gama]]&lt;br&gt;[[Novo Horizontė]]&lt;br&gt;[[Nova Esperansa do Pirija]]&lt;br&gt;[[Nova Venesija]]&lt;br&gt;[[Nova Andradina]]&lt;br&gt;[[Novo Oriente de Minasas]]&lt;br&gt;[[Nova Olinda do Nortė]]&lt;br&gt;[[Nova Laserda]]&lt;br&gt;[[Nueva Bolivija]]&lt;br&gt;[[Nueva Kachamarka]]&lt;br&gt;[[Nueva Palmira]]&lt;br&gt;[[Nueva Helvesija]]&lt;br&gt;[[Nueva Imperialis]]&lt;br&gt;[[Nueva Kolombija]]&lt;br&gt;[[Nueva Esperansa (Paragvajus)]]&lt;br&gt;[[Nueva Gvadalupė]]&lt;br&gt;[[Nueva Konsepsjonas]]&lt;br&gt;[[Nivportas]]&lt;br&gt;[[Noištatas prie Vainštrasės]]&lt;br&gt;[[Vila Nova de Santo Andrė]]&lt;br&gt;[[Vila Nova de Serveira]]&lt;br&gt;[[Siverų Naugardas]] || - || 47 || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || [[Neo (Estija)]]&lt;br&gt;[[Neo Redestas]]&lt;br&gt;[[Navi Mumbajus]]&lt;br&gt;[[Naujasis Bergenas]]&lt;br&gt;[[Nove Mestas prie Smrko]]&lt;br&gt;[[Naujasis Kairas]]&lt;br&gt;[[Naujoji Egipto sostinė]] || - || 7 || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || [[Naujasis Rozdilas]]&lt;br&gt;[[Novošachtinskas]]&lt;br&gt;[[Novouralskas]]&lt;br&gt;[[Novovoronežas]]&lt;br&gt;[[Novi Marofas]]&lt;br&gt;[[Nova Gradiška]]&lt;br&gt;[[Nova Odesa]]&lt;br&gt;[[Neos Marmaras]]&lt;br&gt;[[Naujasis Stavas]]&lt;br&gt;[[Naujasis Tomyslis]]&lt;br&gt;[[Nova Deba]]&lt;br&gt;[[Nova Saržyna]]&lt;br&gt;[[Nova Korčynas]]&lt;br&gt;[[Gdansko Novy Dvuras]]&lt;br&gt;[[Naujasis Visničius]]&lt;br&gt;[[Nove Miastas prie Pilicos]]&lt;br&gt;[[Novas]]&lt;br&gt;[[Naujasis Varpnas]]&lt;br&gt;[[Naujosios Skalmežycės]]&lt;br&gt;[[Naujasis Bžeskas]]&lt;br&gt;[[Nove Miastečkas]]&lt;br&gt;[[Naujasis Žmigrudas]]&lt;br&gt;[[Naujasis Duninuvas]]&lt;br&gt;[[Nove Miastas Lubavskis]] || - || 24 || -
|-
| [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || {{div col|2}}[[Niu Londonas]]&lt;br&gt;[[Niu Kaslas (Delaveras)]]&lt;br&gt;[[Niuarkas (Delaveras)]]&lt;br&gt;[[Niu Smirna Bičas]]&lt;br&gt;[[Niuportas (Arkanzasas)]]&lt;br&gt;[[Niu Kaslas (Indiana)]]&lt;br&gt;[[Niu Harmonis]]&lt;br&gt;[[Niu Olbanis (Indiana)]]&lt;br&gt;[[Niutonas (Kanzasas)]]&lt;br&gt;[[Niuportas (Kentukis)]]&lt;br&gt;[[Niutonas (Ajova)]]&lt;br&gt;[[Niu Aibirija]]&lt;br&gt;[[Niu Bedfordas]]&lt;br&gt;[[Niuberiportas]]&lt;br&gt;[[Niutonas (Masačusetsas)]]&lt;br&gt;[[Niu Almas]]&lt;br&gt;[[Niu Madridas]]&lt;br&gt;[[Niu Bransvikas (JAV)]]&lt;br&gt;[[Niu Milfordas (Naujasis Džersis)]]&lt;br&gt;[[Vest Niujorkas]]&lt;br&gt;[[Niu Poltsas]]&lt;br&gt;[[Niu Rošelis]]&lt;br&gt;[[Niu Vindzoras]]&lt;br&gt;[[Niubergas (Niujorkas)]]&lt;br&gt;[[Niu Bernas]]&lt;br&gt;[[Niu Filadelfija (Ohajas)]]&lt;br&gt;[[Niuarkas (Ohajas)]]&lt;br&gt;[[Niubergas (Oregonas)]]&lt;br&gt;[[Niuportas (Oregonas)]]&lt;br&gt;[[Niu Kaslas (Pensilvanija)]]&lt;br&gt;[[Niu Hopas (Pensilvanija)]]&lt;br&gt;[[Niu Kensingtonas]]&lt;br&gt;[[Niuportas (Vermontas)]]&lt;br&gt;[[Niu Marketas (Virdžinija)]]&lt;br&gt;[[Niu Martinsvilis]]&lt;br&gt;[[Niu Kamberlandas (Vakarų Virdžinija)]]&lt;br&gt;[[Niu Glarusas]]&lt;br&gt;[[Niuport Niusas]]&lt;br&gt;[[Niuportas (Rod Ailandas)]]&lt;br&gt;[[Niuporto apygarda]]&lt;br&gt;[[Niuberio apygarda]]  || [[Niuport Bičas]] || 41 || 1
|}

== 2026 m. Europos kultūros sostinės ==
* {{flagicon|Slovakia}} [[Trenčynas]], [[:en:Trenčín]], [https://www.vle.lt/straipsnis/trencin/ vle] – papildyti
* [[Trenčyno pilis]] ([[:en:Trenčín Castle]])
* [[Trenčyno sutartis]] ([[:en:Treaty of Trentschin]])
* [[Trenčyno sinagoga]] ([[:en:Trenčín Synagogue]])
* [[Trenčyno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia]] ([[:c:Category:Piarist Church (Trenčín)]])
* [[Trenčyno Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia]] ([[:c:Category:Farský kostol Narodenia Panny Márie (Trenčín)]])
* [[Trenčyno Aleksandro Dubčeko universitetas]] ([[:en:Trenčianska univerzita Alexandra Dubčeka v Trenčíne]])
* [[Pavolio Demitros žiemos stadionas]] ([[:en:Pavol Demitra Ice Stadium]])
* [[Trenčyno geležinkelio stotis]] ([[:sk:Železničná stanica Trenčín]])
* [[Štadión na Sihoti]] ([[:en:Štadión Sihoť]])
Daugiau žr. [[:sk:Šablóna:Trenčín]]
* {{flagicon|Finland}} [[Oulu]], [[:en:Oulu]] , [https://www.vle.lt/straipsnis/oulu/ vle] – papildyti
* [[Oulu dailės muziejus]] ([[:en:Oulu Museum of Art]])
* [[Oulu geležinkelio stotis]] ([[:en:Oulu railway station]])
* [[Oulu oro uostas]] ([[:en:Oulu Airport]])
* [[Oulu uostas]] ([[:en:Port of Oulu]])
* [[Oulu universitetas]] ([[:en:University of Oulu]])
* [[Oulu katedra]] ([[:en:Oulu Cathedral]])
* [[Castrenin kenttä]] ([[:en:Castrén (stadium)]])
* [[Raatin stadion]] ([[:en:Raatti Stadium]])
Daugiau žr. [[:en:Category:Oulu]]

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || - || [[Oulu]] || - || 1
|-
| [[User:CD|CD]] || [[Sihotės stadionas]], &lt;br&gt; [[Trenčyno geležinkelio stotis]], &lt;br&gt; [[Castrén stadionas]], &lt;br&gt; [[Račio stadionas]], &lt;br&gt; [[Oulu geležinkelio stotis]] || -  || 5 || -
|-
| [[User:Italas|Italas]] || [[Trenčyno pilis]] || - || 1 || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || [[Trenčyno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia]]&lt;br&gt;[[Trenčyno Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia]]&lt;br&gt;[[Trenčyno Aleksandro Dubčeko universitetas]]&lt;br&gt;[[Pavolio Demitros žiemos stadionas]]&lt;br&gt;[[Trenčyno šv. Onos koplyčia]]&lt;br&gt;[[Trenčyno geležinkelio tiltas]]&lt;br&gt;[[Trenčyno miesto vartai]]&lt;br&gt;[[Trenčyno evangelikų bažnyčia]]&lt;br&gt;[[Mūšis prie Trenčyno]]&lt;br&gt;[[Máté Csák]]&lt;br&gt;[[Trenčyno elektrinis geležinkelis]]&lt;br&gt;[[Biskupicės kanalas]]&lt;br&gt;[[Trenčianska Turna]]&lt;br&gt;[[Trenčianske Teplicė]]&lt;br&gt;[[HK Dukla Trenčín]] || - || 15 || -
|-
| [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || [[Trenčyno sinagoga]] || - || 1 || -
|-
|}

== Lietuvos augalai ==
{{div col|2}}
Vietiniai ir auginami augalai Lietuvoje:
*[[daržinis builis]] ([[:en:Chervil]])
*[[didžioji ožiažolė]] ([[:en:Pimpinella major]])
*[[miškinė viksva]] ([[:en:Carex sylvatica]])
*[[rutulinė viksva]] ([[:en:Carex globularis]])
*[[kalninė viksva]] ([[:en:Carex montana]])
*[[blakstienotoji viksva]] ([[:en:Carex pilosa]])
*[[europinis miežvienis]] ([[:en:Hordelymus]])
*[[dėmėtoji džiugūnė]] ([[:en:Hypochaeris maculata]])
*[[nusvirusioji naktižiedė]] ([[:en:Silene nutans]])
*[[mažasis vingiris]] ([[:en:Thalictrum minus]])
*[[plačialapė veronika]] ([[:ru:Вероника широколистная]])
*[[šaltininė veronika]] ([[:en:Veronica anagallis-aquatica]])
*[[alpinis dobilas]] ([[:en:Trifolium alpestre]])
*[[paprastoji putokšlė]] ([[:en:Polygala vulgaris]])
*[[ganyklinis kiškiagrikis]] ([[:en:Luzula campestris]])
*[[paprastoji kietavarpė]] ([[:en:Cynosurus cristatus]])
*[[vienagraižė snaudalė]] ([[:en:Leontodon hispidus]])
*[[pelkinė žliūgė]] ([[:en:Stellaria palustris]])
*[[liūninė žliūgė]] ([[:en:Stellaria alsine]])
*[[visgė]] ([[:en:Trisetum]], [https://www.vle.lt/straipsnis/visge/ VLE])
*[[plačialapis švylys]] ([[:en:Eriophorum latifolium]])
*[[liūninis vikšris]] ([[:en:Juncus bulbosus]])
*[[menturinė plunksnalapė]] ([[:en:Myriophyllum verticillatum]])
*[[vandeninis vėdrynas]], [[paprastoji kurklė]] ([[:en:Ranunculus aquatilis]])
*[[pajūrinis pelėžirnis]] ([[:en:Lathyrus maritimus]])
*[[sėjamasis pelėžirnis]] ([[:en:Lathyrus sativus]])
;Samanos
*[[purioji dvyndantė]] ([[:ru:Дикранум многоножковый]])
*[[bukoji gražiasnapė]] ([[:uk:Жилкошипик вузькосітчастий]])
*[[žalioji trumpė]] ([[:de:Gemeines Kurzbüchsenmoos]])
*[[daugiašakė tujinutė]] ([[:en:Thuidium tamariscinum]])
*[[liekninis gegužlinis]] ([[:en:Polytrichum formosum]])
*[[kalkiamėgė versmelė]] ([[:en:Philonotis calcarea]])
;Invazinės
*[[kanadinė rykštenė]] ([[:en:Solidago canadensis]])
*[[šeriuotoji šiušelė]] ([[:en:Erigeron strigosus]])
*[[ilgakotis lakišius]] ([[:en:Bidens frondosa]])
*[[raukšlėtalapis erškėtis]] ([[:en:Rosa rugosa]])
{{div col end}}

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || {{div col|2}}[[Vandeninis vėdrynas]]&lt;br&gt;[[Alpinis dobilas]]&lt;br&gt;[[Ganyklinis kiškiagrikis]]&lt;br&gt;[[Dėmėtoji džiugūnė]]&lt;br&gt;[[Nusvirusioji naktižiedė]]&lt;br&gt;[[Plačialapis švylys]]&lt;br&gt;[[Šaltininė veronika]]&lt;br&gt;[[Menturinė plunksnalapė]]&lt;br&gt;[[Visgė]]&lt;br&gt;[[Vienagraižė snaudalė]]&lt;br&gt;[[Paprastoji putokšlė]]&lt;br&gt;[[Miškinė monažolė]]&lt;br&gt;[[Raukšlėtalapis erškėtis]]&lt;br&gt;[[Ilgakotis lakišius]]&lt;br&gt;[[Kanadinė rykštenė]]&lt;br&gt;[[Siauralapis šatreinis]]&lt;br&gt;[[Purioji dvyndantė]]&lt;br&gt;[[Žalioji trumpė]]&lt;br&gt;[[Daugiašakė tujinutė]]&lt;br&gt;[[Daržinis builis]]&lt;br&gt;[[Didžioji ožiažolė]]&lt;br&gt;[[Krūminė perilė]]&lt;br&gt;[[Sėjamasis pelėžirnis]]&lt;br&gt;[[Kėstasis vikšris]]&lt;br&gt;[[Liūninis vikšris]]&lt;br&gt;[[Flioksas]]{{div col end}} || - || 26 || -
|-
| [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || [[Berlyninė tuopa]] || - || 1 || -
|-
|}

== Maisto ruoša ==
;Metodai
* [[Blanširavimas]] ([[:en:Blanching (cooking)]])
* [[Tušinimas]] ([[:en:Smothering (cooking)]])
* [[Sulčių spaudimas]] ([[:en:Juicing]])
* [[Minkymas]] ([[:en:Kneading]])
* [[Fermentavimas]] ([[:en:Fermentation in food processing]])
* [[Konservavimas]] ([[:en:Canning]])
* [[Rauginimas]] ([[:en:Pickling]])
* [[Daiginimas]] ([[:en:Sprouting]])
* ''[[Breizingas]]'' ([[:en:Braising]])
* ''[[Užšaldymas]]'' ([[:en:Flash freezing]])
* ''[[Užkepimas]]'' ([[:en:Roasting]])
;Organizavimas
* ''[[Keiteringas]]'' ([[:en:Catering]])
* [[Piknikas]] ([[:en:Picnic]])
* [[Maisto pristatymas]] ([[:en:Food delivery]])
* [[Visuomeninis maitinimas]] ([[:en:Food service]])
* [[Maisto atliekos]] ([[:en:Food loss and waste]])
* [[Galiojimo laikas]] ([[:en:Expiration date]])
;Priemonės, sudėtinės dalys
* [[Receptas (kulinarija)]] ([[:en:Recipe]])
* [[Barbekiu]] ([[:en:Barbecue]])
* [[Piurė]] ([[:en:Purée]])
* [[Konfi]] ([[:en:Confit]])
* ''[[Peperonė]]'' ([[:en:Pepperoni]])
* [[Žiuljenas]] ([[:en:Julienning]])
* [[Stroganina]] ([[:en:Stroganina]])
* [[Pieno kokteilis]] ([[:en:Milkshake]])
* [[Mėsmalė]] ([[:en:Meat grinder]])
;Papildyti
* [[Paniravimas]]
;Daugiau temų
* [[:en:List of food preparation utensils]]

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || [[mėsmalė]]&lt;br&gt;[[faršas]]&lt;br&gt;[[konservai]]&lt;br&gt;[[paštetas]]&lt;br&gt;[[filė]]&lt;br&gt;[[raugas]]&lt;br&gt;[[stroganina]] || - || 7 || -
|-
|}

== Trūkstami straipsniai ==

* [[griovys]] ([[:en:Ditch]], [https://www.vle.lt/straipsnis/griovys/ VLE])
* [[linoleumas]] ([[:en:Linoleum]], [https://www.vle.lt/straipsnis/linoleumas/ VLE], [https://www.britannica.com/technology/linoleum Brit])
* [[avikultūra]] ([[:en:Aviculture]], [https://www.britannica.com/science/aviculture Brit])
* [[artrokas]] ([[:en:Art rock]], [https://www.britannica.com/art/art-rock Brit])
* [[paskola]] ([[:en:Loan]], [https://www.vle.lt/straipsnis/paskola/ VLE])
* [[mimika]] (pritaikyti: [[Vikipedija:Naudingi resursai/Mimika]])
* [[karbiuratorius]] ([[:en:Carburetor]], [https://www.britannica.com/technology/carburetor Brit])
* [[paralyžius]] ([[:en:Paralysis]], [https://www.vle.lt/straipsnis/paralyzius/ VLE], [https://www.britannica.com/science/paralysis Brit])
* [[eklektika]] ([[:en:Eclecticism in architecture]], [https://www.vle.lt/straipsnis/eklektika-2/ VLE1], [https://www.vle.lt/straipsnis/eklektika-1/ VLE2])
* [[važiuoklė]] ([[:en:Rolling chassis]], [https://www.vle.lt/straipsnis/vaziuokle/ VLE])
* [[pakuotė]], [[įpakavimas]] ([[:en:Packaging]], [https://www.vle.lt/straipsnis/pakuote-1/ VLE], [https://www.britannica.com/technology/packaging Brit])
* [[sagtis]] ([[:en:Buckle]], [https://www.britannica.com/topic/buckle Brit])
* [[generalgubernatorius]] ([[:en:Governor-general]], [https://www.vle.lt/straipsnis/generalgubernatorius/ VLE1], [https://www.vle.lt/straipsnis/generalgubernatorius-1/ VLE2], [https://www.britannica.com/topic/governor-general Brit])
* [[riaušės]] ([[:en:Riot]], [https://www.vle.lt/straipsnis/riauses/ VLE], [https://www.britannica.com/topic/riot Brit])
* [[sakai (tauta)]] ([[:en:Saka]], [https://www.vle.lt/straipsnis/sakai/ VLE])
* [[šachta]] ([[:ru:Шахта]], [https://www.vle.lt/straipsnis/sachta/ VLE])
* [[rapyra]] ([[:en:Rapier]], [https://www.vle.lt/straipsnis/rapyra/ VLE])
* [[sostas]] ([[:en:Throne]], [https://www.vle.lt/straipsnis/sostas/ VLE], [https://www.britannica.com/topic/throne Brit])
* [[striukė]] ([[:ru:Куртка]])
* [[turbanas]] ([[:en:Turban]], [https://www.vle.lt/straipsnis/turbanas/ VLE], [https://www.britannica.com/topic/turban Brit])
* [[vaitas]] ([[:ru:войт]], [[:en:Wójt]], [https://www.vle.lt/straipsnis/vaitas-1/ VLE1], [https://www.vle.lt/straipsnis/vaitas-2/ VLE2], [https://www.vle.lt/straipsnis/vaitas/ VLE3])
* [[dezinfekcija]] ([[:ru:Дезинфекция]])
* [[rumba]] ([[:en:Ballroom rumba]], [https://www.vle.lt/straipsnis/rumba/ VLE], [https://www.britannica.com/art/rumba-dance Brit])
* [[raugas]] ([[:en:Fermentation starter]], [https://www.vle.lt/straipsnis/raugas/ VLE])
* [[grindys]] ([[:en:Floor]], [https://www.vle.lt/straipsnis/grindys/ VLE], [https://www.britannica.com/technology/floor Brit])
* [[siuvinėjimas]] ([[:en:Embroidery]], [https://www.vle.lt/straipsnis/siuvinejimas/ VLE], [https://www.britannica.com/art/embroidery Brit])
* [[galerija]] ([[:en:Art gallery]])

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || [[kimerai]]&lt;br&gt;[[sakai (tauta)]]&lt;br&gt;[[turbanas]]&lt;br&gt;[[vaitas]]&lt;br&gt;[[griovys]]&lt;br&gt;[[generalgubernatorius]]&lt;br&gt;[[grindys]]&lt;br&gt;[[linoleumas]]&lt;br&gt;[[sostas]]&lt;br&gt;[[mimika]] || - || 10 || -
|-
|}

== Klasikinė literatūra ==
* [[Lolita]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Lolita]])
* [[Prarastoji literatūra]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Lost_literary_work]])
* [[Ledi Čaterli Meilužis]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Lady_Chatterley%27s_Lover]])
* [[Vakarai viensedyje prie Dikankos]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Evenings_on_a_Farm_Near_Dikanka]])
* [[Michailas Saltykovas-Ščedrinas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Mikhail_Saltykov-Shchedrin]])
* [[Maras (romanas)]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/The_Plague_(novel)]])
* [[Ivano Iljičiaus mirtis]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/The_Death_of_Ivan_Ilyich]])
* [[Tėvai ir vaikai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Fathers_and_Sons_(novel)]])
* [[Absalomai,Absalomai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Absalom,_Absalom!]])
* [[Prarasto laiko beieškant]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/In_Search_of_Lost_Time]])
* [[Menininko jaunų dienų portretas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/A_Portrait_of_the_Artist_as_a_Young_Man]])
* [[Didieji lūkesčiai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Great_Expectations]])
* [[Sunkūs laikai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Hard_Times_(novel)]])
* [[Dostojevstika]] ([[https://ru.wikipedia.org/wiki/Достоевистика]])
* [[Dostojevskio filosofija]] ([[https://ru.wikipedia.org/wiki/Философия_Достоевского]])
* [[Hadži Muratas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Hadji_Murat_(novella)]])
* [[Karalius Edipas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Oedipus_Rex]])
* [[Oliveris Tvistas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Oliver_Twist]])
* [[Vėtrų kalnas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Wuthering_Heights]])
* [[Šalti namai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Bleak_House]])
* [[Kai aš gulėjau mirties patale]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/As_I_Lay_Dying]])
* [[Venecijos pirklys]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/The_Merchant_of_Venice]])
* [[Kam skambina varpai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/For_Whom_the_Bell_Tolls]])
* [[Belkino apysakos]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/The_Belkin_Tales]])
* [[Rėminė konstrukcija]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Frame_story]])
* [[Mažasis žmogus]] ([[https://ru.wikipedia.org/wiki/Маленький_человек]])
* [[Tragiškasis herojus]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Tragic_hero]])
* [[Viljamo Šekspyro religinės pažiūros]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Religious_views_of_William_Shakespeare]])
* [[Nepatikimas pasakotojas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Unreliable_narrator]])
* [[Tėvas Gorijo]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Père_Goriot]])
* [[Žmogiškoji komedija]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/La_Comédie_humaine]])
* [[Ponia Delovėj]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Mrs_Dalloway]])
* [[Skaitytojo recepcijos teorija]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Reader-response_criticism]])
* [[Autorinis ketinimas]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Authorial_intent]])
* [[Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/The_Pickwick_Papers]])
* [[Džeinė Eir]] ([[https://en.wikipedia.org/wiki/Jane_Eyre]])

(prie iniciatyvos prisidėjusiųjų nebuvo) 

== Lotynų Amerikos istorija ==
*{{vlv|MEX}} [[Meksikos revoliucija]] ([[:en:Mexican Revolution]], [https://www.vle.lt/straipsnis/meksikos-revoliucija/ VLE], [https://www.britannica.com/event/Mexican-Revolution brit])
*{{vlv|CHL}} [[Arauko karas]] ([[:en:Arauco War]])
*{{vlv|PER}} [[Túpac Amaru II|Tupakas Amaru II]] ([[:en:Túpac Amaru II]], [https://www.vle.lt/straipsnis/tupac-amaru-ii/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Tupac-Amaru-II brit])
*{{vlv|URU}} [[Fructuoso Rivera]] ([[:en:Fructuoso Rivera]])
*{{vlv|ARG}} [[Cornelio Saavedra]] ([[:en:Cornelio Saavedra]])
*{{vlv|BRA}} [[Getúlio Vargas]] ([[:en:Getúlio Vargas]], [https://www.vle.lt/straipsnis/getulio-vargas/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Getulio-Vargas brit])
*{{vlv|BRA}} [[Brazilijos imperija]] ([[:en:Empire of Brazil]])
*{{vlv|BRA}} [[Petras II (Brazilija)]] ([[:en:Pedro II of Brazil]], [https://www.vle.lt/straipsnis/petras-ii/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Pedro-II brit])
* {{vlv|MEX}} [[Antonio López de Santa Anna]] ([[:en:Antonio López de Santa Anna]], [https://www.vle.lt/straipsnis/antonio-de-santa-anna/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Antonio-Lopez-de-Santa-Anna brit])
* {{vlv|MEX}} [[Miguel Hidalgo y Costilla]] ([[:en:Miguel Hidalgo y Costilla]], [https://www.vle.lt/straipsnis/miguel-hidalgo-y-costilla/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Miguel-Hidalgo-y-Costilla brit])
*[[kaučiuko bumas]] ([[:en:Amazon rubber cycle]])
*{{vlv|HTI}} [[Toussaint Louverture]] ([[:en:Toussaint Louverture]], [https://www.vle.lt/straipsnis/francois-dominique-toussaint-louverture/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Toussaint-Louverture brit])
*{{vlv|ARG}} [[Argentinos konfederacija]] ([[:en:Argentine Confederation]])
*{{vlv|ARG}} [[Bernardino Rivadavia]] ([[:en:Bernardino Rivadavia]], [https://www.vle.lt/straipsnis/bernardino-rivadavia/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Bernardino-Rivadavia brit])
*[[Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karas]] ([[:en:Spanish American wars of independence]], [https://www.vle.lt/straipsnis/ispanijos-koloniju-amerikoje-nepriklausomybes-karas/ VLE]
* {{vlv|PAR}} [[José Gaspar Rodríguez de Francia]] ([[:en:José Gaspar Rodríguez de Francia]], [https://www.vle.lt/straipsnis/jose-gaspar-rodriguez-de-francia/ VLE], [https://www.britannica.com/biography/Jose-Gaspar-Rodriguez-de-Francia brit])
*[[Pičinčos mūšis]] ([[:en:Battle of Pichincha]], [https://www.britannica.com/event/Battle-of-Pichincha brit])
*{{vlv|COL}} [[Tūkstančio dienų karas]] ([[:en:Thousand Days' War]], [https://www.britannica.com/event/The-War-of-a-Thousand-Days brit])
*{{vlv|COL}} [[M-19]] ([[:en:19th of April Movement]], [https://www.britannica.com/topic/M-19 brit])

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]]  || [[Tupakas Amaru II]]&lt;br&gt;[[Tupamaros]]&lt;br&gt;[[José Gaspar Rodríguez de Francia]]&lt;br&gt;[[Bernardino Rivadavia]]&lt;br&gt;[[bandeirantai]]&lt;br&gt;[[Antonio López de Santa Anna]]&lt;br&gt;[[Meksikos revoliucija]]&lt;br&gt;[[Miguel Hidalgo y Costilla]]&lt;br&gt;[[Tūkstančio dienų karas]]&lt;br&gt;[[Toussaint Louverture]] || - ||10 || -
|-
| [[User:Nomadbones|Nomadbones]]  || [[Brazilijos imperija]] || - || 1 || -
|-
| [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || [[Kosta Rikos istorija]]&lt;br&gt;[[Dikiso kultūra]]&lt;br&gt;[[Uetarai]]&lt;br&gt;[[Centro-Karibų regionas]]&lt;br&gt;[[Nikarao (tauta)]] || [[Čorotegai]]&lt;br&gt;[[Borukai]] || 5 || 2
|-
| [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || [[Getúlio Vargas]] || - || 1 || -
|}

== Lietuvos piliakalniai ==
* [[Airėnų piliakalnis]] ([https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/EE67CB13-8E60-4CE8-B62F-E30AE94780E2 kvr.kpd.lt])
* [[Buivydų II piliakalnis]] ([https://piliakalniai.lt/objektai/869 piliakalniai.lt])
* [[Radžiūnų III piliakalnis]]
* [[Dubių piliakalnis (Alytaus rajonas)]]
* [[Burios piliakalnis]]
* [[Jakūnų piliakalnis]]
* [[Pelėšiškių II piliakalnis]]
* [[Batėgalos piliakalnis]]
* [[Keižonių piliakalnis]]
* [[Padaigų II piliakalnis]]
* [[Padaigų III piliakalnis]]
* [[Kirdeikių piliakalnis]]
* [[Grebliaučiznos piliakalnis]]
* [[Mantinionių piliakalnis]]
* [[Lelikonių piliakalnis]]
* [[Užušilių piliakalnis]]
* [[Artmaniškio piliakalnis]]
* [[Tauragnų II piliakalnis]]

{| width=&quot;100%&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;5&quot; style=&quot;vertical-align:top; background-color:#d0f0c0;  -moz-border-radius:10px&quot;
|'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius'''
|-
| [[User:CD|CD]] || [[Keižonių piliakalnis]] || -  || 1 || -
|-
| [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || [[Lelikonių piliakalnis]]&lt;br&gt; [[Burios piliakalnis]] || - || 2 || -
|-
|
|}

[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų rezultatai|2026]]</text>
      <sha1>bsgf64u39yto56b6ylypt4hhaq7f7ux</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Brandon Clarke</title>
    <ns>0</ns>
    <id>696300</id>
    <revision>
      <id>7851798</id>
      <parentid>7836390</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:29:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nen5556</username>
        <id>215079</id>
      </contributor>
      <comment>/* */</comment>
      <origin>7851798</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="17425" sha1="7zxtpc9itn0ow5r13wypn6ive1bitw7" xml:space="preserve">{{Infolentelė krepšininkas|playername={{PAGENAME}}|dateofbirth={{Gimė|1996|09|19}}|cityofbirth=[[Vankuveris]]|countryofbirth=[[Kanada]]|currentclub=Miręs|height=2,03 m|weight=98 kg|position=[[Sunkusis kraštas]]|years=2019–2026|clubs=[[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=21|nbayear=2019|nbateam=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]|clubnumber=15|image=[[Vaizdas:Brandon_Clarke_in_2020.jpg|220px]]|dateofdeath={{Mirties data|2026|05|11|1996|09|19}}|cityofdeath=[[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]]}}'''Brendonas Klarkas''' ({{en|Brandon Clarke}}, {{data|year=1996|month=09|day=19}} – {{data|year=2026|month=05|day=11}}) – [[Kanada|Kanados]]-[[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] krepšininkas. Nuo 2019 m. iki pat mirties 2026 m. rungtyniavo [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] klube.

[[2019 m. NBA naujokų birža|2019 m. NBA naujokų biržoje]] pašauktas 21-uoju šaukimu [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] ekipos, tačiau buvo iškart išmainytas į Memfio „Grizzlies“. Debiutinio sezono pabaigoje išrinktas į pirmąją [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinę naujokų komandą]], o 2020 m. dalyvavo [[Kylančių žvaigždžių turnyras|„Kylančių žvaigždžių“ rungtynėse]].

== Profesionali karjera ==

=== Memfio „Grizzlies“ (2019–2026 m.) ===
[[2019 m. NBA naujokų birža|2019 m. NBA naujokų biržoje]] [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] pasirinko B. Klarką 21-uoju šaukimu. 2019 m. liepos 7 d. [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] ekipą paskelbė, kad oficialiai įsigijo teises į Klarką iš „Thunder“ klubo mainais už teises į [[Darius Bazley]] ir būsimą antrojo rato šaukimą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/grizzlies/news/grizzlies-acquire-draft-rights-to-brandon-clarke-from-thunder-190707|title=Grizzlies acquire draft rights to Brandon Clarke from Thunder Memphis trades draft rights to Darius Bazley and future second round draft pick to Oklahoma City; Grizzlies sign Clarke to multi-year contract|date=July 7, 2019|website=NBA.com|access-date=July 7, 2019}}&lt;/ref&gt; Surinkęs keturis [[Dvigubas dublis|dvigubus dublius]], Klarkas buvo išrinktas 2019 m. [[NBA vasaros lyga|NBA vasaros lygos]] naudingiausiu žaidėju (MVP) ir tapo antruoju ne amerikiečiu, laimėjusiu šį apdovanojimą. Čempionato finale surinko 15 taškų, atkovojo 16 atšokusių kamuolių, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir blokavo 3 metimas, padėdamas Memfiui tapti vasaros lygos čempionais. Krepšininkas taip pat pelnė ir rungtynių MVP apdovanojimą, tapdamas pirmuoju ne amerikiečiu, laimėjusiu finalo MVP, ir pirmuoju žaidėju vasaros lygos istorijoje, laimėjusiu abu apdovanojimus.&lt;ref&gt;{{cite news|title=Clarke stakes Grizzlies to summer league crown|date=July 15, 2019|website=ESPN.com|agency=Associated Press|url=https://global.espn.com/nba/story/_/id/27199181/clarke-stakes-grizzlies-summer-league-crown|access-date=July 16, 2019}}&lt;/ref&gt;

2019 m. spalio 23 d. debiutavo reguliariajame sezone, įžengęs į aikštelę nuo atsarginių suolelio per 101:120 pralaimėjimą prieš [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] komanda. Jis pelnė 8 taškus, atkovojo 7 kamuolius, atliko vieną rezultatyvų perdavimą ir blokavo vieną metimą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/recap?gameId=401160629|title=Butler misses Miami debut, Heat beat Grizzlies 120-101|date=October 23, 2019|website=ESPN.com|access-date=October 23, 2019}}&lt;/ref&gt; Gruodžio 18 d. surinko 27 taškus ir atkovojo 7 kamuolius per 122:126 pralaimėjimą prieš Oklahoma Sičio „Thunder“.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0021900412|title=THUNDER OVERCOME 24-POINT DEFICIT TO BEAT GRIZZLIES 126-122|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; Klarkas vėl pelnė 27 taškus, atkovojo 6 kamuolius ir perėmė 2 kamuolius per 111:104 pergalę prieš [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0021900812|title=CLARKE LEADS GRIZZLIES TO A 111-104 WIN OVER TRAIL BLAZERS|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; Dalyvavo 2020 m. [[Kylančių žvaigždžių turnyras|„Kylančių žvaigždžių“ rungtynėse]], kuriose pelnė 22 taškus ir atkovojo 8 kamuolius.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/28693666/nba-all-star-2020-grading-zion-williamson-luka-doncic-every-player-rising-stars|title=NBA All-Star 2020: Grading Zion Williamson, Luka Doncic and every player in the Rising Stars|work=ESPN.com|author=Kevin Pelton}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 25 d. pranešta, kad Klarkas išbrauktas iš rikiuotės dėl keturgalvio šlaunies raumens traumos.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.grizzlybearblues.com/2020/2/25/21153763/brandon-clarke-out-with-leg-injury-nba-memphis-grizzlies-news|title=Brandon Clarke out with leg injury|date=February 25, 2020|website=grizzlybearblues.com|access-date=March 16, 2020|archive-date=December 1, 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201201071402/https://www.grizzlybearblues.com/2020/2/25/21153763/brandon-clarke-out-with-leg-injury-nba-memphis-grizzlies-news|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Rugsėjo 15 d. įtrauktas į 2019–2020 m. pirmąją [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinę naujokų komandą]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/article/2020/09/15/nba-2019-20-all-rookie-first-team-official-release|title=Ja Morant, Zion Williamsom headline 2019-20 Kia All-Rookie First Team Tyler Herro, Rui Hachimura voted to Second Team|date=September 15, 2020|website=NBA.com|access-date=September 15, 2020}}&lt;/ref&gt;

2020 m. gruodžio 16 d. „Grizzlies“ pasinaudojo komandos teise pratęsti sutartį su B. Klarku 2021–2022 m. sezonui.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/grizzlies/news/grizzlies-exercise-2021-22-contract-options-on-ja-morant-jaren-jackson-jr-brandon-clarke-and-grayson-allen-201216|title=Grizzlies exercise 2021-22 contract options on Ja Morant, Jaren Jackson Jr., Brandon Clarke and Grayson Allen|date=December 16, 2020|website=NBA.com|access-date=December 16, 2020}}&lt;/ref&gt; 2021 m. sausio 8 d. per 115:110 pergalę prieš [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] pelnė 21 tašką, taip pat atkovojo 8 kamuolius, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir blokavo 2 metimus.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0022000128|title=BROOKS LEADS GRIZZLIES TO 1ST HOME VICTORY 115-110 OVER NETS|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; Klarkas buvo pakviestas į „World Team“ komandą 2021 m. „Kylančių žvaigždžių“ rungtynėms, tačiau rungtynės neįvyko dėl [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] sukeltų apribojimų.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.cbssports.com/nba/news/2021-nba-rising-stars-zion-williamson-lamelo-ball-headline-list-of-players-selected-for-usa-world-rosters/|title=2021 NBA Rising Stars: Zion Williamson, LaMelo Ball headline list of players selected for USA, World rosters|work=CBS Sports|author=Jasmyn Wimbish}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2021_rookie.html|title=2021 NBA Rising Stars|work=Basketball Reference}}&lt;/ref&gt; „Grizzlies“ klubas, perėjęs įkrintamąsias, pateko į atkrintamąsias varžybas pirmą kartą nuo 2017 m. Klarkas debiutavo atkrintamosiose trečiosiose serijos rungtynėse su [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]], tačiau Memfis buvo eliminuotas vos per 5 rungtynes.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0042000143|title=MITCHELL SCORES 29 POINTS, JAZZ BEAT GRIZZLIES FOR 2-1 LEAD|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt;

2021 m. spalio 16 d. „Grizzlies“ pasinaudojo komandos teise pratęsti sutartį su krepšininku 2022–2023 m. sezonui.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.sportsnet.ca/nba/grizzlies-exercise-rookie-options-morant-clarke-bane/|title=Grizzlies exercise rookie options for Morant, Clarke, Bane|website=Sportsnet.ca|access-date=2022-01-13|language=en}}&lt;/ref&gt; 2022 m. sausio 28 d. pelnė 22 taškus ir atkovojo 3 kamuolius pergalėje 119:109 prieš Jutos „Jazz“.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0022100740|title=ALL-STAR MORANT HAS TRIPLE-DOUBLE, GRIZZLIES BEAT JAZZ|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; „Grizzlies“ antrą sezoną iš eilės pateko į atkrintamąsias varžybas, kur pirmajame etape susitiko su [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]. Balandžio 26 d. Klarkas pelnė 21 tašką ir atkovojo 15 kamuolių – tai buvo jo karjeros rekordas atkrintamosiose varžybose – per 111:109 laimėtas penktąsias serijos rungtynes.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0042100155|title=MORANT'S LAST-SECOND LAYUP GIVES GRIZZLIES 3-2 SERIES LEAD|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; Balandžio 29 d. surinko 17 taškų, atkovojo 11 kamuolių, atliko 5 perdavimus ir blokavo 3 metimus, o „Grizzlies“ komanda 114:106 laimėjo šeštąsias serijos rungtynes ir eliminavo „Timberwolves“ klubą iš atkrintamųjų.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/game/0042100156|title=GRIZZLIES RALLY AGAIN PAST WOLVES 114-106 TO REACH 2ND ROUND|website=NBA.com|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; Memfio „Grizzlies“ pati galiausiai buvo eliminuota antrajame etape, kai „[[Golden State Warriors]]“ komanda nugalėjo juos per šešerias rungtynes.

2022 m. spalio 16 d. pasirašė ketverių metų sutarties pratęsimą su „Grizzlies“, kurio vertė – 52 milijonai dolerių.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/grizzlies/news/memphis-grizzlies-sign-brandon-clarke-to-multi-year-contract-extension|title=Memphis Grizzlies sign Brandon Clarke to multi-year contract extension|website=NBA|access-date=February 4, 2022}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/10052588-brandon-clarke-grizzlies-agree-to-4-year-52m-contract-extension|title=Brandon Clarke, Grizzlies Agree to 4-Year, $52M Contract Extension|website=Bleacher Report|access-date=February 4, 2023}}&lt;/ref&gt; 2023 m. kovo 3 d., rungtynių su [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] metu, Klarkas patyrė kairės kojos traumą ir paliko aikštelę, sužaidęs vos dvi minutes. Kitą dieną „Grizzlies“ paskelbė, kad krepšininkas patyrė kairės [[Achilo sausgyslė|Achilo sausgyslės]] plyšimą, dėl kurio jo 2022–2023 m. sezonas baigėsi.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://twitter.com/GrizzliesPR/status/1632097861222498307|title=Grizzlies PR on Twitter: &quot;The @memgrizz announced the following medical update&quot;|website=Twitter|access-date=March 4, 2023}}&lt;/ref&gt;

2024 m. Klarkas išreiškė viltį ateityje žaisti [[Kanados vyrų krepšinio rinktinė|Kanados nacionalinėje rinktinėje]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.commercialappeal.com/videos/sports/nba/grizzlies/2024/06/25/memphis-grizzlies-brandon-clarke-team-canada-olympics-nba/74210310007/|title=Brandon Clarke says he hopes to play for Team Canada in future|date=2024-06-25|website=The Commercial Appeal|access-date=2025-12-08}}&lt;/ref&gt;

2025 m. kovo 22 d. buvo nuspręsta, kad Klarkas nežais likusį sezoną, nes patyrė sunkų dešiniojo kelio kryžminio raiščio patempimą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/44481342/grizzlies-forward-brandon-clarke-avoid-surgery-knee|title=Grizzlies forward Brandon Clarke to avoid surgery on knee|website=espn.com|access-date=April 3, 2025|language=en}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugsėjo 26 d. paskelbta, kad jam reikės atlikti [[Artroskopija|artroskopiją]] dėl kelio [[Sinovitas|sinovito]], kurį jis patyrė treniruodamasis tarpsezonio metu.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/46389080/sources-grizzlies-brandon-clarke-set-knee-procedure|title=Brandon Clarke set for knee procedure; Jackson, Edey to ramp up|website=espn.com|access-date=January 4, 2026|language=en}}&lt;/ref&gt;

== Mirtis ==
Brendonas Klarkas mirė 2026 m. gegužės 11 d. [[Los Andželas|Los Andžele]], būdamas 29 metų.&lt;ref name=&quot;NBC2026&quot;&gt;{{cite news|last=Broad|first=Dennis|date=May 12, 2026|title=29-year-old Memphis Grizzlies player Brandon Clarke dies in the San Fernando Valley|url=https://www.nbclosangeles.com/news/local/memphis-grizzlies-player-brandon-clarke-dies-at-29/3889534/|work=NBC News|location=|publisher=|access-date=May 12, 2026}}&lt;/ref&gt; Žaidėjo agentūra „Priority Sports“ apie jo mirtį pranešė gegužės 12 d.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.hoopshype.com/story/sports/nba/rumors/2026/05/12/statement-on-the-passing-of-brandon-clarke/90047550007/|title=Statement on the passing of Brandon Clarke|date=May 12, 2026|website=HoopsHype|access-date=May 12, 2026|language=en-US}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news|date=May 12, 2026|title=Grizzlies' Brandon Clarke has died at age 29|url=https://www.fox13memphis.com/news/grizzlies-brandon-clarke-has-died-at-age-29/article_804c83cb-aa2d-46f0-8bfc-b78b09f83f70.html|agency=Fox 13|access-date=May 12, 2026}}&lt;/ref&gt; Krepšininko mirties aplinkybės tiriamos kaip galimas [[perdozavimas]], nes jo namuose rasta narkotikų vartojimo priemonių.&lt;ref name=&quot;NBC2026&quot; /&gt;

== Statistika ==
{{NBA žaidėjo statistikos legenda}}
=== NBA ===
==== Reguliarusis sezonas ====
{{NBA žaidėjo statistika - antraštė}}
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2019}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 58 || 4 || 22.4 || .618 || '''.359''' || '''.759''' || '''5.9''' || 1.4 || .6 || .8 || '''12.1'''
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2020}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 59 || 16 || '''24.0''' || .517 || .260 || .690 || 5.6 || '''1.6''' || '''1.0''' || .9 || 10.3
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2021}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| '''64''' || 1 || 19.5 || .644 || .227 || .654 || 5.3 || 1.3 || .6 || '''1.1''' || 10.4
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2022}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 56 || 8 || 19.5 || '''.656''' || .167 || .723 || 5.5 || 1.3 || .6 || .7 || 10.0
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2023}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 6 || 1 || 22.4 || .559 || .167 || .143 || 5.3 || 1.5 || .8 || 1.0 || 11.3
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2024}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| '''64''' || '''18''' || 18.9 || .621 || .059 || .701 || 5.1 || 1.0 || .8 || .6 || 8.3
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;| {{nbay|2025}}
| style=&quot;text-align:left;&quot;| [[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 2 || 2 || 10.0 || .333 || {{sort|-|–}} || .500 || 3.0 || .5 || '''1.0''' || .0 || 4.0
|- class=&quot;sortbottom&quot;
| style=&quot;text-align:center;&quot; colspan=&quot;2&quot;| Karjera
| 206 || 169 || 26.6 || .653 || .000 || .691 || 10.2 || 2.1 || .6 || .9 || 11.5
|}
==== Atkrintamosios varžybos ====
{{NBA žaidėjo statistika - antraštė}}
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2021
| style=&quot;text-align:left;&quot;|[[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| 2 || 0 || 4.5 || .500 || — || — || .5 || .0 || .0 || .5 || 1.0
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2022
| style=&quot;text-align:left;&quot;|[[Memfio Grizzlies|Memfis]]
| '''12''' || 0 || '''24.7''' || '''.615''' || .000 || .667 || '''6.9''' || '''2.0''' || '''.8''' || '''.8''' || '''12.3'''
|- class=&quot;sortbottom&quot;
| style=&quot;text-align:center;&quot; colspan=&quot;2&quot;| Karjera
| 14 || 0 || 21.8 || .613 || .000 || .667 || 6.1 || 1.7 || .6 || .8 || 10.7
|}
=== Universitetas ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
|style=&quot;background:#CFECEC; width:1em&quot;|*
|Pirmavo NCAA I divizione
|}
{{NBA žaidėjo statistika - antraštė}}
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2015–16
| style=&quot;text-align:left;&quot;|San Chozė
| 31 || 3 || 23.5 || .634 || .167 || .561 || 5.6 || 1.5 || .7 || 1.2 || 8.8
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2016–17
| style=&quot;text-align:left;&quot;|San Chozė
| 30 || 30 || '''31.9''' || .592 || '''.333''' || .572 || '''8.7''' || '''2.3''' || '''1.2''' || 2.6 || '''17.3'''
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2017–18
| style=&quot;text-align:left;&quot;|Gonzaga
| style=&quot;text-align:center;&quot; colspan=&quot;11&quot;| [[Vaizdas:Redshirt.svg|15px|Redshirt]]
|-
| style=&quot;text-align:left;&quot;|2018–19
| style=&quot;text-align:left;&quot;|Gonzaga
| '''37''' || '''36''' || 28.1 || style=&quot;background:#cfecec;&quot;| '''.687'''* || .267 || '''.694''' || 8.6 || 1.9 || '''1.2''' || '''3.2''' || 16.9
|- class=&quot;sortbottom&quot;
| style=&quot;text-align:center;&quot; colspan=&quot;2&quot;|Karjera
| 29 || 29 || 25.3 || .597 || .000 || .625 || 8.1 || 1.3 || .8 || 2.1 || 12.0
|}
== Apdovanojimai ir pasiekimai ==

=== NBA ===
* Pirmosios [[NBA simbolinė naujokų komanda|NBA simbolinės naujokų komandos]] žaidėjas (2020 m.)

== Išnašos ==
{{išn}}
== Nuorodos ==
* [https://www.basketball-reference.com/players/c/clarkbr01.html Brandon Clarke profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260207214750/https://www.basketball-reference.com/players/c/clarkbr01.html|date=2026-02-07}}
* [https://www.sports-reference.com/cbb/players/brandon-clarke-1.html Brandon Clarke NCAA profilis „Sports Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260223135508/https://www.sports-reference.com/cbb/players/brandon-clarke-1.html|date=2026-02-23}}
* [https://www.nba.com/player/1629634/brandon-clarke Brandon Clarke profilis „NBA.com“]
* [https://www.proballers.com/basketball/player/178366/brandon-clarke Brandon Clarke profilis „Proballers“]
* [https://basketball.realgm.com/player/Brandon-Clarke/Summary/84518 Brandon Clarke profilis „RealGM“]
{{2019 m. NBA naujokų birža}}
{{DEFAULTSORT:Clarke, Brandon}}
[[Kategorija:Kanados krepšininkai]]
[[Kategorija:JAV krepšininkai]]</text>
      <sha1>7zxtpc9itn0ow5r13wypn6ive1bitw7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rerum novarum</title>
    <ns>0</ns>
    <id>696352</id>
    <revision>
      <id>7851749</id>
      <parentid>7838534</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:13:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <origin>7851749</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2037" sha1="b69y156d9j6ix7a058d1o7kwylc4m0f" xml:space="preserve">'''''Rerum novarum''''' – [[1891]] m. [[gegužės 15]] d. publikuota [[popiežius|popiežiaus]] [[Leonas XIII|Leono XIII]] socialinė [[enciklika]]. Tai ankstyviausia enciklika, kurioje išdėstytas [[Bažnyčios socialinis mokymas]].&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt;

Tarp enciklikos tikslų – Bažnyčios įtakos darbininkams išlaikymas, [[Socializmas|socializmo]] populiarėjimo sustabdymas. Enciklikoje popiežius konstatuoja, kad darbininkų situacija esanti sunki, peikia [[Kapitalizmas|kapitalizmo]] negeroves, pripažįsta teisę burtis į [[Profesinė sąjunga|profesines sąjungas]], tačiau palaiko gamybos priemonių nuosavybės principą. Prievartinę [[Proletariato diktatūra|proletariato diktatūrą]] deklaruojantį revoliucinį socializmą Leonas XIII pasmerkia.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Enciklikoje akcentuojama, jog atsižvelgtina ir į individo, nediferencijuojant pagal lytį, tautybę, rasę, ir į visuomenės poreikius. Popiežius kviečia nesibaiminti atskleisti socialinį blogį bei neteisingumą, visokiose sferose ginti vargstančiųjų teises, įskaitant ekonominę iniciatyvą.&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/rerum-novarum/ ''Rerum novarum'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-05-15.&lt;/ref&gt; 

Socialinė programa, išdėstyta „Rerum novarum“, tapo politinių partijų, atstovaujančių [[Krikščioniškoji demokratija|krikščioniškosios demokratijos]] krypčiai, bei krikščionių profesinių sąjungų veiklos pamatu.&lt;ref name=&quot;relig&quot;&gt;Religijotyros žodynas. Vilnius: Mintis, 1991, 329 psl.&lt;/ref&gt; Keli vėliau išrinkti popiežiai savo paskelbtose enciklikose, kuriose nagrinėtos socialinės problemos, rėmėsi ''Rerum novarum''. Tarp tokių paminėtina    1991 m. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] publikuota enciklika [[Centesimus annus]].

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://www.vatican.va/content/leo-xiii/en/encyclicals/documents/hf_l-xiii_enc_15051891_rerum-novarum.html „Rerum novarum“ tekstas anglų k.]

[[Kategorija:Enciklikos]]</text>
      <sha1>b69y156d9j6ix7a058d1o7kwylc4m0f</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851763</id>
      <parentid>7851749</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T16:32:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nestea</username>
        <id>25298</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851763</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2030" sha1="5yunhwhxeed3o3ty7dvzki4p1dkvxsg" xml:space="preserve">'''''Rerum novarum''''' – 1891 m. gegužės 15 d. publikuota [[popiežius|popiežiaus]] [[Leonas XIII|Leono XIII]] socialinė [[enciklika]]. Tai ankstyviausia enciklika, kurioje išdėstytas [[Bažnyčios socialinis mokymas]].&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt;

Tarp enciklikos tikslų – Bažnyčios įtakos darbininkams išlaikymas, [[Socializmas|socializmo]] populiarėjimo sustabdymas. Enciklikoje popiežius konstatuoja, kad darbininkų situacija esanti sunki, peikia [[Kapitalizmas|kapitalizmo]] negeroves, pripažįsta teisę burtis į [[Profesinė sąjunga|profesines sąjungas]], tačiau palaiko gamybos priemonių nuosavybės principą. Prievartinę [[Proletariato diktatūra|proletariato diktatūrą]] deklaruojantį revoliucinį socializmą Leonas XIII pasmerkia.&lt;ref name=&quot;relig&quot;/&gt; Enciklikoje akcentuojama, jog atsižvelgtina ir į individo, nediferencijuojant pagal lytį, tautybę, rasę, ir į visuomenės poreikius. Popiežius kviečia nesibaiminti atskleisti socialinį blogį bei neteisingumą, visokiose sferose ginti vargstančiųjų teises, įskaitant ekonominę iniciatyvą.&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/rerum-novarum/ ''Rerum novarum'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2026-05-15.&lt;/ref&gt; 

Socialinė programa, išdėstyta „Rerum novarum“, tapo politinių partijų, atstovaujančių [[Krikščioniškoji demokratija|krikščioniškosios demokratijos]] krypčiai, bei krikščionių profesinių sąjungų veiklos pamatu.&lt;ref name=&quot;relig&quot;&gt;Religijotyros žodynas. Vilnius: Mintis, 1991, 329 psl.&lt;/ref&gt; Keli vėliau išrinkti popiežiai savo paskelbtose enciklikose, kuriose nagrinėtos socialinės problemos, rėmėsi ''Rerum novarum''. Tarp tokių paminėtina 1991 m. popiežiaus [[Jonas Paulius II|Jono Pauliaus II]] publikuota enciklika ''[[Centesimus annus]]''.

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://www.vatican.va/content/leo-xiii/en/encyclicals/documents/hf_l-xiii_enc_15051891_rerum-novarum.html „Rerum novarum“ tekstas anglų k.]

[[Kategorija:Enciklikos]]</text>
      <sha1>5yunhwhxeed3o3ty7dvzki4p1dkvxsg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojas:Dovydasstrimaitis/Kanigu šv. Martyno vienuolynas</title>
    <ns>2</ns>
    <id>697284</id>
    <revision>
      <id>7851720</id>
      <parentid>7851698</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T13:25:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Dovydasstrimaitis</username>
        <id>219085</id>
      </contributor>
      <origin>7851720</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4886" sha1="pcumhc7yzc0887ahk8eyj2u3bnxefqy" xml:space="preserve">'''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}, {{ca|Sant Martí del Canigó}}) – tai [[benediktinai|benediktinų]] [[vienuolynas]], kurį [[XI amžius|XI a.]] įkūrė Cerdanijos grafas Gifredas II.

Įsikūręs vakariniuose [[Kanigu masyvas|Kanigu masyvo]] šlaituose, virš nedidelio [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Rytų Pirėnai|Rytų Pirėnų]] [[Prancūzijos departamentai|departamente]], [[Oksitanija (regionas)|Oksitanijos]] [[Prancūzijos regionai|regione]], vienuolynas buvo panaikintas – o jo vienuoliai perkelti – [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu 1791 m., tačiau XX a. pradžioje atgimė. „Béatitudes“ bendruomenė nuo 1988 m. čia rūpinasi [[Valandų liturgija|Dievo tarnyba]], taip pat turistų ir dvasiniu priėmimu.

Vienuolyno bažnyčia apibendrina ankstyvąsias pietinio [[romanika|romaninio]] meno raiškas [[Rusijonas (regionas)|Rusijone]] ir laikoma svarbiu lūžiu architektūros raidoje. Visas kompleksas yra įtrauktas į [[kultūros paminklas|istorinių paminklų]] sąrašą.

== Vieta ir susisiekimas ==

Šv. Martyno Kanigou vienuolynas yra įsikūręs 1055 m aukštyje, netoli [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, Correc de la Ridorta upelio tarpeklių pakraštyje. Šis upelis yra [[Kadi (upė)|Kadi]] intakas, o Kadi savo ruožtu įteka į [[Teta (upė)|Tetą]].

Vienuolyną galima pasiekti neasfaltuotu keliu, kuris iš Kastejo kaimo veda tiesiai į vienuolyną; juo automobilio eismas yra ribojamas. Aukščio skirtumas tarp kaimo ir vienuolyno siekia apie 250 metrų.

== Istorija ==
Vienuolynas buvo įkurtas Gifredo II, Gifredo Plaukuotojo (''Guifred le Velu'') proanūkio, iniciatyva. Pirmieji jo paminėjimai siekia 997 m., ir būtent tuo metu, tikėtina, buvo pradėti statybos darbai. Vėlesnės gausios dovanos rodo, kad statyba vyko nuosekliai ir be didesnių pertrūkių. 1005 m. birželio 12 d. Guifred II kartu su žmona Gisla šv. Martyno bažnyčiai dovanojo [[alodas|alodą]] Kanigu masyvo šlaituose, [[Vernet-les-Bains|Vernet]] teritorijoje. Nauja auka buvo suteikta 1007 m. liepos 14 d.

Bažnyčią 1009 m. lapkričio 10 d. pašventino [[Elnas|Elno]] vyskupas [[Oliba (abatas)|Olibas]] (kurio brolis buvo [[Kušos šv. Mykolo vienuolyas|Kušos šv. Mykolo vienuolyno]] abatas). Pagrindinė abatijos bažnyčia buvo skirta šv. Martynui; bokšto koplyčia – Šv. Mykolui; o kripta – Mergelei Marijai. Po kelerių metų bažnyčia įgijo Šv. Gauderiko iš Viévilo relikvijas. Vėliau ji buvo išplėsta ir pakartotinai pašventinta (tiksli data nėra aiški – 1014 arba 1026 m.). Gyvenimo pabaigoje grafas Gifredas II pasitraukė į vienuolyną, kuriame mirė 1049 m.

Netrukus po to abatija ėmė smukti: jau [[XII amžius|XII a.]] ji buvo prijungta prie [[Lagraso švč. Mergelės Marijos vienuolynas|Lagraso vienuolyno]] [[Odas (departamentas)|Ode]]. Tai sukėlė konfliktą, kuris galiausiai buvo išspręstas popiežiaus arbitražu, tačiau vienuolynas jau buvo įžengęs į nuosmukio laikotarpį.

1428 m. vasario 2 d. Katalonijoje įvykęs žemės drebėjimas smarkiai nuniokojo vienuolyną: buvo sugriauta dalis pastatų, bokštas nukentėjo, tačiau bažnyčia iš dalies išliko. Atstatymo darbai užtruko labai ilgai dėl ribotų išteklių, nepaisant Elno vyskupijos pastangų.

1506 m. abatija buvo perduota komendos valdymui, o 1782 m. [[Liudvikas XVI|Liudviko XVI]] laikais sekuliarizuota.

[[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] Teroro laikotarpiu vienuolynas buvo uždarytas, paskutiniai vienuoliai išvaryti, o jo turtas išsklaidytas. Pastatai pamažu virto akmens karjeru apylinkių gyventojams, buvo išgrobstyti [[Dengta arkada|dengtos arkados]] [[Kapitelis|kapiteliai]], skulptūros ir liturginiai objektai.

XX a. pradžioje vienuolynas buvo pradėtas atgaivinti. Tuometinis [[Perpinjanas|Perpinjano]] vyskupas, monsinjoras de Carsalade du Pont, nuo 1902 m. ėmėsi jo rekonstrukcijos – iš buvusio komplekso buvo likę labai nedaug: bokštas, bažnyčia (kurios dalis skliautų buvo sugriuvusi) ir trys apatinės dengtos arkados galerijos.

1952–1983 m. vienuolis dom Bernardą de Chabannes užbaigė restauravimo darbus ir atkūrė dvasinį gyvenimą vienuolyne.

Nuo [[Viduramžiai|Viduramžių]] vyravo paprotys naujam Kanigu šv. Martyno vienuolyno abatui jo pirmojo atvykimo metu dovanoti [[mulas|mulą]]. Šis paprotys ilgainiui virto prievole, vadinta „mulo teise“, kurią turėjo vykdyti nuo vienuolyno priklausančių parapijų gyventojai. Vėliau mulas buvo pakeista 40 Barselonos [[Svaras (pinigai)|svarų]] išmoka. Po maro ši suma 1434 m. buvo sumažinta iki 5 svarų. Tačiau 1698 m. paskirtas abatas Pierre Pouderoux, nepaisydamas protestų, vėl atstatė 40 svarų mokestį, ir ši tvarka išliko iki abatijos sekuliarizacijos 1783 m.</text>
      <sha1>pcumhc7yzc0887ahk8eyj2u3bnxefqy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851721</id>
      <parentid>7851720</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T13:26:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Dovydasstrimaitis</username>
        <id>219085</id>
      </contributor>
      <origin>7851721</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4887" sha1="6q4g0h1xhw85l75nb3ztrpno3rpdimy" xml:space="preserve">'''Kanigu šv. Martyno vienuolynas''' (arba '''abatija''', {{fr|Abbaye Saint-Martin du Canigou}}, {{ca|Sant Martí del Canigó}}) – tai [[benediktinai|benediktinų]] [[vienuolynas]], kurį [[XI amžius|XI a.]] įkūrė Cerdanijos grafas Gifredas II.

Įsikūręs vakariniuose [[Kanigu masyvas|Kanigu masyvo]] šlaituose, virš nedidelio [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Rytų Pirėnai|Rytų Pirėnų]] [[Prancūzijos departamentai|departamente]], [[Oksitanija (regionas)|Oksitanijos]] [[Prancūzijos regionai|regione]], vienuolynas buvo panaikintas – o jo vienuoliai perkelti – [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu 1791 m., tačiau XX a. pradžioje atgimė. „Béatitudes“ bendruomenė nuo 1988 m. čia rūpinasi [[Valandų liturgija|Dievo tarnyba]], taip pat turistų ir dvasiniu priėmimu.

Vienuolyno bažnyčia apibendrina ankstyvąsias pietinio [[romanika|romaninio]] meno raiškas [[Rusijonas (regionas)|Rusijone]] ir laikoma svarbiu lūžiu architektūros raidoje. Visas kompleksas yra įtrauktas į [[kultūros paminklas|istorinių paminklų]] sąrašą.

== Vieta ir susisiekimas ==

Šv. Martyno Kanigou vienuolynas yra įsikūręs 1055 m aukštyje, netoli [[Kastejis|Kastejo]] kaimelio, Correc de la Ridorta upelio tarpeklių pakraštyje. Šis upelis yra [[Kadi (upė)|Kadi]] intakas, o Kadi savo ruožtu įteka į [[Teta (upė)|Tetą]].

Vienuolyną galima pasiekti neasfaltuotu keliu, kuris iš Kastejo kaimo veda tiesiai į vienuolyną; juo automobilio eismas yra ribojamas. Aukščio skirtumas tarp kaimo ir vienuolyno siekia apie 250 metrų.

== Istorija ==
Vienuolynas buvo įkurtas Gifredo II, Gifredo Plaukuotojo (''Guifred le Velu'') proanūkio, iniciatyva. Pirmieji jo paminėjimai siekia 997 m., ir būtent tuo metu, tikėtina, buvo pradėti statybos darbai. Vėlesnės gausios dovanos rodo, kad statyba vyko nuosekliai ir be didesnių pertrūkių. 1005 m. birželio 12 d. Gifredas II kartu su žmona Gisla šv. Martyno bažnyčiai dovanojo [[alodas|alodą]] Kanigu masyvo šlaituose, [[Vernet-les-Bains|Vernet]] teritorijoje. Nauja auka buvo suteikta 1007 m. liepos 14 d.

Bažnyčią 1009 m. lapkričio 10 d. pašventino [[Elnas|Elno]] vyskupas [[Oliba (abatas)|Olibas]] (kurio brolis buvo [[Kušos šv. Mykolo vienuolyas|Kušos šv. Mykolo vienuolyno]] abatas). Pagrindinė abatijos bažnyčia buvo skirta šv. Martynui; bokšto koplyčia – Šv. Mykolui; o kripta – Mergelei Marijai. Po kelerių metų bažnyčia įgijo Šv. Gauderiko iš Viévilo relikvijas. Vėliau ji buvo išplėsta ir pakartotinai pašventinta (tiksli data nėra aiški – 1014 arba 1026 m.). Gyvenimo pabaigoje grafas Gifredas II pasitraukė į vienuolyną, kuriame mirė 1049 m.

Netrukus po to abatija ėmė smukti: jau [[XII amžius|XII a.]] ji buvo prijungta prie [[Lagraso švč. Mergelės Marijos vienuolynas|Lagraso vienuolyno]] [[Odas (departamentas)|Ode]]. Tai sukėlė konfliktą, kuris galiausiai buvo išspręstas popiežiaus arbitražu, tačiau vienuolynas jau buvo įžengęs į nuosmukio laikotarpį.

1428 m. vasario 2 d. Katalonijoje įvykęs žemės drebėjimas smarkiai nuniokojo vienuolyną: buvo sugriauta dalis pastatų, bokštas nukentėjo, tačiau bažnyčia iš dalies išliko. Atstatymo darbai užtruko labai ilgai dėl ribotų išteklių, nepaisant Elno vyskupijos pastangų.

1506 m. abatija buvo perduota komendos valdymui, o 1782 m. [[Liudvikas XVI|Liudviko XVI]] laikais sekuliarizuota.

[[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] Teroro laikotarpiu vienuolynas buvo uždarytas, paskutiniai vienuoliai išvaryti, o jo turtas išsklaidytas. Pastatai pamažu virto akmens karjeru apylinkių gyventojams, buvo išgrobstyti [[Dengta arkada|dengtos arkados]] [[Kapitelis|kapiteliai]], skulptūros ir liturginiai objektai.

XX a. pradžioje vienuolynas buvo pradėtas atgaivinti. Tuometinis [[Perpinjanas|Perpinjano]] vyskupas, monsinjoras de Carsalade du Pont, nuo 1902 m. ėmėsi jo rekonstrukcijos – iš buvusio komplekso buvo likę labai nedaug: bokštas, bažnyčia (kurios dalis skliautų buvo sugriuvusi) ir trys apatinės dengtos arkados galerijos.

1952–1983 m. vienuolis dom Bernardą de Chabannes užbaigė restauravimo darbus ir atkūrė dvasinį gyvenimą vienuolyne.

Nuo [[Viduramžiai|Viduramžių]] vyravo paprotys naujam Kanigu šv. Martyno vienuolyno abatui jo pirmojo atvykimo metu dovanoti [[mulas|mulą]]. Šis paprotys ilgainiui virto prievole, vadinta „mulo teise“, kurią turėjo vykdyti nuo vienuolyno priklausančių parapijų gyventojai. Vėliau mulas buvo pakeista 40 Barselonos [[Svaras (pinigai)|svarų]] išmoka. Po maro ši suma 1434 m. buvo sumažinta iki 5 svarų. Tačiau 1698 m. paskirtas abatas Pierre Pouderoux, nepaisydamas protestų, vėl atstatė 40 svarų mokestį, ir ši tvarka išliko iki abatijos sekuliarizacijos 1783 m.</text>
      <sha1>6q4g0h1xhw85l75nb3ztrpno3rpdimy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aptarimas:Kolūkiečiai (Anykščiai)</title>
    <ns>1</ns>
    <id>697299</id>
    <revision>
      <id>7851723</id>
      <parentid>7851687</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T13:48:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851723</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="984" sha1="2pgaegzi9oyqkpep4w8pzsbmspw2y1b" xml:space="preserve">Kaži, a daug esti piliečių, kurių metrikuose įrašyta „''gimė Anykščių raj., Kolūkiečių mst.''“? Gal jau seniai išsikėlė į Londoniškes, bet vistiek kolūkietis.--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 14:05, 6 birželio 2026 (EEST)

„Galima spėti“: Vikipedijos naudotojų spėlionėms vieta skirta aptarimuose, ne straipsnyje. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 11:59, 7 birželio 2026 (EEST)

:Asmeniniai pamąstymai, šaltinis jiems neegzistuoja. Daugiau kažko abejotino lyg ir nėra?.. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:10, 7 birželio 2026 (EEST)
::„Netoli Kavarsko“, „Vėliau gyvenvietė neaptinkama“. Bronzos amžius arba išstumdyta buldozeriais per privatizacijas.--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 16:48, 7 birželio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>2pgaegzi9oyqkpep4w8pzsbmspw2y1b</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Akmuo su Arklio ir jaučio pėdomis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697319</id>
    <revision>
      <id>7851734</id>
      <parentid>7851651</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:44:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851734</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2422" sha1="rdkt27vx972gy4hnjn03dc8532tipfz" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 55.627872|long= 25.045174
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Anykščių rajono savivaldybė
 |sen = Andrioniškio seniūnija
 |aukštis = 0,6
 |plotas = 1,7x1,4 m 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 1977–1978 m.
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|1868}}
}}

'''Akmuo su „Arklio ir jaučio pėdomis“, Mendrupio akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, [[Andrioniškio seniūnija|Andrioniškio seniūnijoje]], [[Mendrupys|Mendrupio]] kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Andrioniškio. Akmuo guli atokioje vietoje, 0,9 km į šiaurę nuo [[Vadaksta|Vadakstos]] ir Rudupio upelių santakos, šlapiame ir klampiame miške, prie didelių eglių.&lt;ref name=any&gt;[https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=383 Mendrupys] ''anykstenai.lt''&lt;/ref&gt; Artimiausi kultūros, gamtos paminklai: 2 km į rytus auga [[Pašvenčio ąžuolas]], 1 km į vakarus [[Griežionėlės]]e įsikūrusi [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos]] ir [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulių]] memorialinė sodyba-muziejus.

1977–1978 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos duomenimis, akmuo buvo neliestas, tebestovėjo savo senoje vietoje, šalia buvo medinis stulpelis su paminklo lenta. Pasakojama, kad apylinkė norėjusi akmenį išgabenti i Andrioniškį, bet laimei, to nepadarė.&lt;ref&gt;[https://www.lad.lt/data/com_ladreports/531/1-71.pdf 1977–1978 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (Anykščių, Ukmergės ir Zarasų rajonai). MENDRUPYS, Anykščių raj., Andrioniškio ap.] ''lad.lt'' p. 8&lt;/ref&gt;

Mendrupio akmuo beveik netyrinėtas, apleistas, nors buvo minimas dar 1928 m. Pradėtas saugoti nuo 1960 m. Jo šiaurinėje plokštumoje yra įsispaudusios natūralaus dydžio jaučio ir arklio „pėdos“. Akmens išmatavimai siekia apie 1,7x1,4 m dydį, virš žemės iškilęs 0,6 m aukštyje. Akmuo plokščias, vienu galu nugrimzdęs į žemę.&lt;ref name=any/&gt;

2000 m. Mendrupio akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas valstybės saugomo [[archeologijos paminklas|rcheologijos paminklo]] statusas.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=1868|title=Akmuo su &quot;Arklio ir jaučio pėdomis&quot;}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

[[Kategorija:Anykščių rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>rdkt27vx972gy4hnjn03dc8532tipfz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851735</id>
      <parentid>7851734</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:44:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7851735</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2423" sha1="6xoshbn580ooki6jyeosbtjvsxh1vwk" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 55.627872|long= 25.045174
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Anykščių rajono savivaldybė
 |sen = Andrioniškio seniūnija
 |aukštis = 0,6
 |plotas = 1,7x1,4 m 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 1977–1978 m.
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|1868}}
}}

'''Akmuo su „Arklio ir jaučio pėdomis“, Mendrupio akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, [[Andrioniškio seniūnija|Andrioniškio seniūnijoje]], [[Mendrupys|Mendrupio]] kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Andrioniškio. Akmuo guli atokioje vietoje, 0,9 km į šiaurę nuo [[Vadaksta|Vadakstos]] ir Rudupio upelių santakos, šlapiame ir klampiame miške, prie didelių eglių.&lt;ref name=any&gt;[https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=383 Mendrupys] ''anykstenai.lt''&lt;/ref&gt; Artimiausi kultūros, gamtos paminklai: 2 km į rytus auga [[Pašvenčio ąžuolas]], 1 km į vakarus [[Griežionėlės]]e įsikūrusi [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos]] ir [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulių]] memorialinė sodyba-muziejus.

1977–1978 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos duomenimis, akmuo buvo neliestas, tebestovėjo savo senoje vietoje, šalia buvo medinis stulpelis su paminklo lenta. Pasakojama, kad apylinkė norėjusi akmenį išgabenti i Andrioniškį, bet laimei, to nepadarė.&lt;ref&gt;[https://www.lad.lt/data/com_ladreports/531/1-71.pdf 1977–1978 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (Anykščių, Ukmergės ir Zarasų rajonai). MENDRUPYS, Anykščių raj., Andrioniškio ap.] ''lad.lt'' p. 8&lt;/ref&gt;

Mendrupio akmuo beveik netyrinėtas, apleistas, nors buvo minimas dar 1928 m. Pradėtas saugoti nuo 1960 m. Jo šiaurinėje plokštumoje yra įsispaudusios natūralaus dydžio jaučio ir arklio „pėdos“. Akmens išmatavimai siekia apie 1,7x1,4 m dydį, virš žemės iškilęs 0,6 m aukštyje. Akmuo plokščias, vienu galu nugrimzdęs į žemę.&lt;ref name=any/&gt;

2000 m. Mendrupio akmuo buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas valstybės saugomo [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] statusas.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=1868|title=Akmuo su &quot;Arklio ir jaučio pėdomis&quot;}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

[[Kategorija:Anykščių rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>6xoshbn580ooki6jyeosbtjvsxh1vwk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klevėnų akmuo su apskritimu ir kryžiumi</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697323</id>
    <revision>
      <id>7851733</id>
      <parentid>7851667</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:41:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851733</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2008" sha1="1it41cyggzpao6k4hshav7pkixbtpld" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 55.440056|long= 25.316746
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Anykščių rajono savivaldybė
 |sen = Skiemonių seniūnija
 |aukštis = 0,35
 |plotas = 1,70x1,30 m 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas =
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|1881}}
}}

'''Klevėnų (Pagrįžų) akmuo su apskritimu ir kryžiumi''' – archeologijos paminklas [[Anykščių rajono savivaldybė]]je, [[Skiemonių seniūnija|Skiemonių seniūnijoje]], [[Pagrįžai|Pagrįžų]], [[Klevėnai|Klevėnų]] ir [[Žiogai (Anykščiai)|Žiogų]] kaimų paribyje, 3,6 km į šiaurės rytus nuo Skiemonių, 1 km į pietryčius nuo kelio {{A6}}, miške.

Kryželis apskritime buvo iškaltas kaip žemių riba arba žemės priklausomybės ženklas. Apie Klevėnų kaimo akmenį žinių pateikė iš gretimų Žiogų kilęs A. Pakalnis. Tai buvęs [[riboženklis|ribos ženklas]] tarp Klevėnų ir Žiogų kaimų, tarp valstiečių ir dvarininkų žemių. Akmens išmatavimai siekia 1,70x1,30 m dydį, 0,35 m aukštį. Kryžiaus ir apskritimo ženklas užima 30x26 cm plotelį.&lt;ref&gt;[https://lad.lt/data/com_ladlibrary/1335/76-143.pdf 2. Žymėtieji akmenys. Akmenys riboženkliai] ''lad.lt'' p. 108, 122&lt;/ref&gt;

„Akmuo su iškaltu apskritimu ir kryžiumi“ 2001 m. buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas valstybės saugomo [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklo]] statusas.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=1881|title=Akmuo su iškaltu apskritimu ir kryžiumi}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==

* [https://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=383 Klevėnai. Klevėnų akmuo su apskritimu ir kryžiumi] ''anykstenai.lt''
* [https://www.vietoves.lt/gamtos_paveldas/Pagr%C4%AF%C5%BE%C5%B3_akmuo/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97 Pagrįžų akmuo] ''vietoves.lt''

[[Kategorija:Anykščių rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>1it41cyggzpao6k4hshav7pkixbtpld</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Migliniškių Nuotakos akmuo</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697327</id>
    <revision>
      <id>7851726</id>
      <parentid>7851703</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T14:32:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851726</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2550" sha1="63mcbbiorur9wwygli5fa1j5lso786q" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 54.645093|long= 24.479467
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Elektrėnų savivaldybė
 |sen = Beižionių seniūnija
 |aukštis = 0,90
 |plotas = trikampio kraštinės 0,72x0,7x0,45 m 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|20886}}
}}

'''Migliniškių Nuotakos akmuo''' – mitologinis kultūros paminklas [[Elektrėnų savivaldybė]]je, [[Beižionių seniūnija|Beižionių seniūnijoje]], [[Migliniškės|Migliniškių]] ir [[Liaukiškės (Elektrėnai)|Liaukiškių]] kaimų paribyje, 0,2 km į rytus nuo [[Migliniškių pilkapynas|Migliniškių pilkapių]], mišku apaugusiame [[Asonas|Asono]] ežero šiaurės vakariniame krante (120 m).

Nuo 1994 m. paminklinis akmuo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=20886|title=Migliniškių akmuo, vad. Nuotakos akmeniu}}&lt;/ref&gt;

Migliniškių akmuo yra natūralus, pasvirusio stulpo formos [[riedulys]] su smailėjančia viršūne, beveik visas [[samanos|apsamanojęs]], sudarytas iš pilkai rausvo vidutinio grūdėtumo [[granitas|granito]]. Akmuo netaisyklingos trikampės formos prie pagrindo, kurio kraštinės 0,72, 0,70 ir 0,45 m dydžio, iki 90 cm aukščio.&lt;ref name=kvr/&gt;&lt;ref&gt;[https://www.esvb.lt/paveldas/objects/migliniskiu-akmuo-vad-nuotakos-akmeniu/ Migliniškių akmuo, vad. Nuotakos akmeniu] ''esvb.lt''&lt;/ref&gt;

Nuotakos (rečiau – Mergos) akmeniu vadinamas riedulys žmonėms žinomas ir kaip akmuo „su kryžiumi“. Pietinėje plokštumoje, maždaug viduryje turėtų būti vadinamasis [[kryžius]]. Sakoma, kryžių ten buvo sumanę [[piemuo|piemenys]] išgludinti ar iškalti, tačiau vos pastebimas maždaug 15 cm ir 2-3 cm p pločio išgludintas vertikalus dryžis.&lt;ref&gt;[https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_LK_1996_2.pdf Žmonės, pavirtę akmenimis] ''tautosmenta.lt'' p. 18, 19&lt;/ref&gt; Pasakojama apie akmeniu paverstą prakeiktą nuotaką. Stulpo ar panašios formos akmenys pasakojamojoje tradicijoje paprastai laikomi į akmenis pavirtusiais prakeiktais ar bedieviais žmonėmis: vestuvininkais, medžiotojais, kareiviais ir kt.

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==

* Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė. [https://www.tautosakos-rankrastynas.lt/lt/irasas/72894 Nuotakos akmuo Migliniškių kaime], 1992 m.

[[Kategorija:Elektrėnų savivaldybės paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>63mcbbiorur9wwygli5fa1j5lso786q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aptarimas:Vadžgirys</title>
    <ns>1</ns>
    <id>697329</id>
    <revision>
      <id>7851724</id>
      <timestamp>2026-06-07T13:55:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: „Netoliese yra Vadžgirio kaimas“. Susidomėjusiems (-ioms) kur, į kurią pusę, žr. [https://www.regia.lt/map/jurbarko_r?lang=0 regia.lt], lygtai rodo, kad supa 360°. Navigatorius nereikalingas. --~~~~</comment>
      <origin>7851724</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="316" sha1="eqvs22n9p37xu1facfg7ipuepsff78o" xml:space="preserve">„Netoliese yra Vadžgirio kaimas“. Susidomėjusiems (-ioms) kur, į kurią pusę, žr. [https://www.regia.lt/map/jurbarko_r?lang=0 regia.lt], lygtai rodo, kad supa 360°. Navigatorius nereikalingas. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 16:54, 7 birželio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>eqvs22n9p37xu1facfg7ipuepsff78o</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:LUKAS2130</title>
    <ns>3</ns>
    <id>697330</id>
    <revision>
      <id>7851736</id>
      <timestamp>2026-06-07T15:49:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homobot</username>
        <id>15068</id>
      </contributor>
      <comment>Sveiki atvykę!</comment>
      <origin>7851736</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="84" sha1="p7lvd8cex9lpl76fzt3fh516ertz7p3" xml:space="preserve">{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 18:49, 7 birželio 2026 (EEST)}}</text>
      <sha1>p7lvd8cex9lpl76fzt3fh516ertz7p3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1054 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697331</id>
    <revision>
      <id>7851741</id>
      <timestamp>2026-06-07T15:58:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-33800-13</username>
        <id>219174</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XI amžius]]</comment>
      <origin>7851741</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="25" sha1="q2cjc2k78so0emgvu4m5fx9md94xtoc" xml:space="preserve">[[Kategorija:XI amžius]]</text>
      <sha1>q2cjc2k78so0emgvu4m5fx9md94xtoc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1171 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697332</id>
    <revision>
      <id>7851746</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:09:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XII amžius]]</comment>
      <origin>7851746</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26" sha1="631mh9cwta1vtcsngq4166jyclw2t9p" xml:space="preserve">[[Kategorija:XII amžius]]</text>
      <sha1>631mh9cwta1vtcsngq4166jyclw2t9p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1172 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697333</id>
    <revision>
      <id>7851747</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:10:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XII amžius]]</comment>
      <origin>7851747</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26" sha1="631mh9cwta1vtcsngq4166jyclw2t9p" xml:space="preserve">[[Kategorija:XII amžius]]</text>
      <sha1>631mh9cwta1vtcsngq4166jyclw2t9p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Štefanas Kesleris</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697334</id>
    <redirect title="Stephan Kessler" />
    <revision>
      <id>7851752</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:18:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Stephan Kessler]]</comment>
      <origin>7851752</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35" sha1="8tbxl7cc9sz0eji9q15hrpjh6wriv7j" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Stephan Kessler]]</text>
      <sha1>8tbxl7cc9sz0eji9q15hrpjh6wriv7j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Georgas Venkeris</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697335</id>
    <redirect title="Georg Wenker" />
    <revision>
      <id>7851754</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:19:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Georg Wenker]]</comment>
      <origin>7851754</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="32" sha1="tu8u24cbxmp94oja5m4vc1i5u6q0gu1" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Georg Wenker]]</text>
      <sha1>tu8u24cbxmp94oja5m4vc1i5u6q0gu1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1202 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697336</id>
    <revision>
      <id>7851756</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:20:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XIII amžius]]</comment>
      <origin>7851756</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27" sha1="sbfdfx3rqznelu9p3jt5ay2nq9wicvk" xml:space="preserve">[[Kategorija:XIII amžius]]</text>
      <sha1>sbfdfx3rqznelu9p3jt5ay2nq9wicvk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ferdinandas Vredė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697337</id>
    <redirect title="Ferdinand Wrede" />
    <revision>
      <id>7851757</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:20:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Ferdinand Wrede]]</comment>
      <origin>7851757</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35" sha1="ix90lf9wr7cgc5g8suiwwfvyuc5gk4m" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Ferdinand Wrede]]</text>
      <sha1>ix90lf9wr7cgc5g8suiwwfvyuc5gk4m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Edmonas Edmonas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697338</id>
    <redirect title="Edmond Edmont" />
    <revision>
      <id>7851759</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:24:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Edmond Edmont]]</comment>
      <origin>7851759</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="33" sha1="fkpfeagg1mhjmmw3eq9jzf76qjvzjam" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Edmond Edmont]]</text>
      <sha1>fkpfeagg1mhjmmw3eq9jzf76qjvzjam</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1536 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697339</id>
    <revision>
      <id>7851767</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:34:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XVI amžius]]</comment>
      <origin>7851767</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26" sha1="2zsthpxrp60u8stqxjt72y1wdop4fv6" xml:space="preserve">[[Kategorija:XVI amžius]]</text>
      <sha1>2zsthpxrp60u8stqxjt72y1wdop4fv6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Žiulis Žiljeronas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697340</id>
    <redirect title="Jules Gilliéron" />
    <revision>
      <id>7851771</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:36:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Jules Gilliéron]]</comment>
      <origin>7851771</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="36" sha1="o7x9jmynp57kwvj3kca3mnl1smh71sp" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Jules Gilliéron]]</text>
      <sha1>o7x9jmynp57kwvj3kca3mnl1smh71sp</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1828 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697341</id>
    <revision>
      <id>7851775</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:40:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XIX amžius]]</comment>
      <origin>7851775</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26" sha1="6rxmcmu66zamkqc4ukavqrs3grlmwcf" xml:space="preserve">[[Kategorija:XIX amžius]]</text>
      <sha1>6rxmcmu66zamkqc4ukavqrs3grlmwcf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Žanas Pjeras Ruslo</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697342</id>
    <redirect title="Jean-Pierre Rousselot" />
    <revision>
      <id>7851778</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:43:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Jean-Pierre Rousselot]]</comment>
      <origin>7851778</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="41" sha1="hw6leta25a8hvgcm9dq7rg6quc89402" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Jean-Pierre Rousselot]]</text>
      <sha1>hw6leta25a8hvgcm9dq7rg6quc89402</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aleksanderis Stubas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697343</id>
    <redirect title="Alexander Stubb" />
    <revision>
      <id>7851783</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:47:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Alexander Stubb]]</comment>
      <origin>7851783</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35" sha1="4kxcb29rcck2pxvjxfjejd0dyfkrl7l" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Alexander Stubb]]</text>
      <sha1>4kxcb29rcck2pxvjxfjejd0dyfkrl7l</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rodžeris Šermanas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697344</id>
    <redirect title="Roger Sherman" />
    <revision>
      <id>7851786</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:48:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Roger Sherman]]</comment>
      <origin>7851786</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="33" sha1="fx0ztqi15vb98mnj7kybi8ljq6v8orh" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Roger Sherman]]</text>
      <sha1>fx0ztqi15vb98mnj7kybi8ljq6v8orh</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Janis Pujatas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697345</id>
    <redirect title="Jānis Pujats" />
    <revision>
      <id>7851791</id>
      <timestamp>2026-06-07T16:59:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zirzilia</username>
        <id>22458</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Jānis Pujats]]</comment>
      <origin>7851791</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="33" sha1="pinnpox351juxslidcedjq05znvnkjm" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Jānis Pujats]]</text>
      <sha1>pinnpox351juxslidcedjq05znvnkjm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šo de Fonas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697346</id>
    <redirect title="La Šo de Fonas" />
    <revision>
      <id>7851796</id>
      <timestamp>2026-06-07T17:09:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>Hugo.arg pervadino puslapį [[Šo de Fonas]] į [[La Šo de Fonas]]: VLE ir visomis kt. kalbomis</comment>
      <origin>7851796</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35" sha1="0xb9trdmzxgiz5dyswaxyvlj025xate" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[La Šo de Fonas]]</text>
      <sha1>0xb9trdmzxgiz5dyswaxyvlj025xate</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Luando rezervatas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697347</id>
    <revision>
      <id>7851799</id>
      <timestamp>2026-06-07T17:31:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>n.</comment>
      <origin>7851799</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1867" sha1="n5lh5tagpz0vsqnzzltkm8nki31xyb6" xml:space="preserve">{{Infobox_protected_area | name =Luando rezervatas
  | iucn_category = Ia
  | image =  
  | caption =  
  | location = {{flag|ANG}} 
  | nearest_city =  [[Luandas]]
  | lat_degrees = 9  | lat_minutes =32  | lat_seconds =11  | lat_direction = S  
| long_degrees =16 | long_minutes =56    | long_seconds =18  | long_direction = E
| map = Angola1
| map_width = 220
  | area = 8280 km² 
  | established = [[1938]] m.
  | visitation_num =  
  | visitation_year =  
  | governing_body =  
  |UNESCO id=  
| vikiteka = 
}}
'''Luando integralus gamtinis rezervatas''' ({{pt|Reserva Natural Integral de Luando}}) – saugoma gamtos teritorija [[Angola|Angoloje]], [[Malanžės provincija|Malanžės provincijoje]]. Įkurtas 1938 m. kaip medžioklės draustinis, o gamtiniu rezervatu paskelbtas 1957 m.&lt;ref&gt;[https://africaandmideast.internationalprograms.us/wp-content/uploads/2023/01/Angola-PA-Network-V2.pdf «Angola Protected Area Network Assessmente»]&lt;/ref&gt;

Luando rezervatas apima apie 1200 m aukščio plokščiakalnio sritį su Luando upės aukštupiu. Saugoma teritorija įsteigta siekiant apsaugoti [[savana|savanų]] kraštovaizdžius ir fauną. Pagrindinis saugomas gyvūnas – retas ir endeminis [[juodoji antilopė|juodosios antilopės]] porūšis ''Hippotragus niger variani'' (dar žinomas kaip milžiniškoji juodoji antilopė, {{pt|palanca-negra-gigante}}).&lt;ref&gt;{{GEC|248}}&lt;/ref&gt; 2024 m. rezervate suskaičiuota 185 šių antilopių individų.&lt;ref&gt;[https://novojornal.co.ao/sociedade/detalhe/malanje-numero-de-palancas-negras-gigantes-cresceu-20-em-2024-na-reserva-natural-integral-do-luando-66182.html «Malanje: Número de palancas negras gigantes cresceu 20% em 2024 na Reserva Natural Integral do Luando»]. ''Novo Jornal''. 3 de julho de 2025. &lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Angolos geografija]]
[[Kategorija:Gamtos rezervatai]]</text>
      <sha1>n5lh5tagpz0vsqnzzltkm8nki31xyb6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851801</id>
      <parentid>7851799</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T17:32:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Gamtos rezervatai]]; įtraukta [[Kategorija:Rezervatai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7851801</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1860" sha1="azie5ne1xo8971xn5n52jpfbnfzlvkm" xml:space="preserve">{{Infobox_protected_area | name =Luando rezervatas
  | iucn_category = Ia
  | image =  
  | caption =  
  | location = {{flag|ANG}} 
  | nearest_city =  [[Luandas]]
  | lat_degrees = 9  | lat_minutes =32  | lat_seconds =11  | lat_direction = S  
| long_degrees =16 | long_minutes =56    | long_seconds =18  | long_direction = E
| map = Angola1
| map_width = 220
  | area = 8280 km² 
  | established = [[1938]] m.
  | visitation_num =  
  | visitation_year =  
  | governing_body =  
  |UNESCO id=  
| vikiteka = 
}}
'''Luando integralus gamtinis rezervatas''' ({{pt|Reserva Natural Integral de Luando}}) – saugoma gamtos teritorija [[Angola|Angoloje]], [[Malanžės provincija|Malanžės provincijoje]]. Įkurtas 1938 m. kaip medžioklės draustinis, o gamtiniu rezervatu paskelbtas 1957 m.&lt;ref&gt;[https://africaandmideast.internationalprograms.us/wp-content/uploads/2023/01/Angola-PA-Network-V2.pdf «Angola Protected Area Network Assessmente»]&lt;/ref&gt;

Luando rezervatas apima apie 1200 m aukščio plokščiakalnio sritį su Luando upės aukštupiu. Saugoma teritorija įsteigta siekiant apsaugoti [[savana|savanų]] kraštovaizdžius ir fauną. Pagrindinis saugomas gyvūnas – retas ir endeminis [[juodoji antilopė|juodosios antilopės]] porūšis ''Hippotragus niger variani'' (dar žinomas kaip milžiniškoji juodoji antilopė, {{pt|palanca-negra-gigante}}).&lt;ref&gt;{{GEC|248}}&lt;/ref&gt; 2024 m. rezervate suskaičiuota 185 šių antilopių individų.&lt;ref&gt;[https://novojornal.co.ao/sociedade/detalhe/malanje-numero-de-palancas-negras-gigantes-cresceu-20-em-2024-na-reserva-natural-integral-do-luando-66182.html «Malanje: Número de palancas negras gigantes cresceu 20% em 2024 na Reserva Natural Integral do Luando»]. ''Novo Jornal''. 3 de julho de 2025. &lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Angolos geografija]]
[[Kategorija:Rezervatai]]</text>
      <sha1>azie5ne1xo8971xn5n52jpfbnfzlvkm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Šablonas:Location map Angola1</title>
    <ns>10</ns>
    <id>697348</id>
    <revision>
      <id>7851800</id>
      <timestamp>2026-06-07T17:32:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{#switch:{{{1}}}| |name=Angola |top = -4.1 |bottom = -18.5 |left = 11.1 |right = 24.5 |image = Angola rel location map.svg }}&lt;noinclude&gt;{{Location map/Info|{{{{PAGENAME}}|name}}}} [[Kategorija:Žemėlapių šablonai|{{{{PAGENAME}}|name}}]] &lt;/noinclude&gt;</comment>
      <origin>7851800</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="253" sha1="0f2jfxx0jljoye93hmvgypqdnpcm2q9" xml:space="preserve">{{#switch:{{{1}}}|
|name=Angola
|top = -4.1
|bottom = -18.5
|left = 11.1
|right = 24.5
|image = Angola rel location map.svg
}}&lt;noinclude&gt;{{Location map/Info|{{{{PAGENAME}}|name}}}}
[[Kategorija:Žemėlapių šablonai|{{{{PAGENAME}}|name}}]]
&lt;/noinclude&gt;</text>
      <sha1>0f2jfxx0jljoye93hmvgypqdnpcm2q9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>AWD-Arena</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697349</id>
    <redirect title="AWD arena" />
    <revision>
      <id>7851817</id>
      <timestamp>2026-06-07T17:59:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>CD pervadino puslapį [[AWD-Arena]] į [[AWD arena]]</comment>
      <origin>7851817</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29" sha1="s23zd6ximwebzv7i6ad6zm7k84y34j3" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[AWD arena]]</text>
      <sha1>s23zd6ximwebzv7i6ad6zm7k84y34j3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1833 m.</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697350</id>
    <redirect title="Kategorija:1833 metai" />
    <revision>
      <id>7851838</id>
      <timestamp>2026-06-07T18:06:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <comment>Fnyxo pervadino puslapį [[Kategorija:1833 m.]] į [[Kategorija:1833 metai]]</comment>
      <origin>7851838</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="42" sha1="970p55hh3pw86d7qq8wgde8b8u0crff" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[:Kategorija:1833 metai]]</text>
      <sha1>970p55hh3pw86d7qq8wgde8b8u0crff</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1833 metai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697351</id>
    <redirect title="1833 m." />
    <revision>
      <id>7851841</id>
      <timestamp>2026-06-07T18:08:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[1833 m.]]</comment>
      <origin>7851841</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27" sha1="j36rx05ziuot5n2v0heum783ktdga94" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[1833 m.]]</text>
      <sha1>j36rx05ziuot5n2v0heum783ktdga94</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Mindaugo žygis į Mazoviją (1238)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697352</id>
    <revision>
      <id>7851848</id>
      <timestamp>2026-06-07T18:41:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mindaugo žygis į Mazoviją|date=[[1238]] m.|place=[[Mazovija]], tiksliau nedetalizuota|combatant1=[[Vaizdas:Alex_K_Halych-Volhynia-flag.svg|18px]] [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]&lt;br&gt;[[Lietuva]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_Mazowsza.svg|18px]] [[Mazovijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Danielius Haličietis]]&lt;br&gt;[[Mindaugas]]|strength1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|territory=T...</comment>
      <origin>7851848</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4047" sha1="593fuyqdpiek2znajwfczl2mrc659ln" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mindaugo žygis į Mazoviją|date=[[1238]] m.|place=[[Mazovija]], tiksliau nedetalizuota|combatant1=[[Vaizdas:Alex_K_Halych-Volhynia-flag.svg|18px]] [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]&lt;br&gt;[[Lietuva]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_Mazowsza.svg|18px]] [[Mazovijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Danielius Haličietis]]&lt;br&gt;[[Mindaugas]]|strength1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|territory=Teritorinūų pokyčių neįvyko|result=Nežinomas, geričiausiai Mazovijos pergalė|commander2=[[Konradas I Mazovietis]]|partof=Haličo-Voluinės - Lenkijos karai}}

'''Mindaugo žygis į Mazoviją''' - [[1238 m.|1238]] m. įvykusi menkai dokumentuota [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]] karinė kampanija prieš [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystę]].

1238 m. Lietuvos valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] vadovaujama kariuomenė kartu su [[Sąrašas:Naugardo kunigaikščiai|Naugardo kunigaikščio]] Iziaslavo pajįgomis surengė žygį į Mazoviją. Šis žygis laikomas vienu pirmųjų šaltiniuose aiškiai užfiksuotų Mindaugo veiksmų būsimosiose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse. 

1238 m. lietuvių antpuolis prieš Mazoviją, tikriausiai vyko [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] valdovo [[Danielius Haličietis|Danieliaus Romanovičiaus]] iniciatyva, siekiant apsisaugoti nuo Konrado keršto po Drohičino užėmimo.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Teterycz-Puzio, Agnieszka , „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.&lt;/ref&gt; 


Žygis trumpai aprašytas Haličo-Voluinės metraštyje:&lt;blockquote&gt;„''Mendog (Mindaugas) kartu su Naugarduko kunigaikščiu Iziaslavu išžygiavo į Lenkiją (Mazoviją)''.“&lt;ref&gt;Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, p. 776.&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt;1241 m. sudarytame Konrado Mazoviečio dokumente minima nesena pergalė prieš [[Prūsai|prūsus]], [[Lietuviai|lietuvius]] ir [[Jotvingiai|jotvingius]].&lt;ref&gt;KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.&lt;/ref&gt; Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su 1238 m. įvykiais.

Žygis vyko [[Sąrašas:Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos kunigaikščio]] [[Konradas I Mazovietis|Konrado I]] valdymo pabaigoje. Lietuvos antpuoliai į Mazoviją XIII a. buvo susiję tiek su grobio siekiu, tiek su atsakomaisiais veiksmais į lenkų ir jų sąjungininkų žygius prieš jotvingius. Šaltiniai nerodo, kad Mindaugas būtų siekęs prijungti Mazovijos teritoriją; pagrindinis tikslas buvo karinis ir ekonominis spaudimas pasienio kraštams. Nepaisant tokių antpuolių, XIII a. Mazovijos ir Lietuvos valdovų santykiai neapsiribojo vien karu – vėliau jie sudarydavo ir politines bei karines sąjungas.

Informacijos apie 1238 m. žygio eigą (maršrutą, mūšius, nuostolius) šaltiniuose išliko labai mažai, nežinomi pajėgų, vadai dydžiai, judėjimo maršrutas, nuostoliai, galutinis rezultatas. Lietratūroje jis paprastai minimas kaip faktas platesniame Lietuvos ir Mazovijos santykių kontekste, detalesnės jos analizės nėra.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==

* Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.
* KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407.
* Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, Maskva, 1962
* Teterycz-Puzio, Agnieszka , „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.
[[Kategorija:1238 metai]]
[[Kategorija:LDK mūšiai]]
[[Kategorija:Mazovijos istorija]]
[[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]]</text>
      <sha1>593fuyqdpiek2znajwfczl2mrc659ln</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851865</id>
      <parentid>7851848</parentid>
      <timestamp>2026-06-07T19:38:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851865</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4038" sha1="7j3iw8nkm1gsnlsu8x7uc4db12m0vtd" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mindaugo žygis į Mazoviją|date=[[1238]] m.|place=[[Mazovija]], tiksliau nedetalizuota|combatant1=[[Vaizdas:Alex_K_Halych-Volhynia-flag.svg|18px]] [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]&lt;br&gt;[[LDK]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_Mazowsza.svg|18px]] [[Mazovijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Danielius Haličietis]]&lt;br&gt;[[Mindaugas]]|strength1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|territory=Teritorinūų pokyčių neįvyko|result=Nežinomas, geričiausiai Mazovijos pergalė|commander2=[[Konradas I Mazovietis]]|partof=Haličo-Voluinės - Lenkijos karai}}

'''Mindaugo žygis į Mazoviją''' – [[1238 m.|1238]] m. įvykusi menkai dokumentuota [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] karinė kampanija prieš [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystę]].

1238 m. LDK valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] vadovaujama kariuomenė kartu su [[Sąrašas:Naugardo kunigaikščiai|Naugardo kunigaikščio]] Iziaslavo pajįgomis surengė žygį į Mazoviją. Šis žygis laikomas vienu pirmųjų šaltiniuose aiškiai užfiksuotų Mindaugo veiksmų būsimosiose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse.

1238 m. lietuvių antpuolis prieš Mazoviją, tikriausiai vyko [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] valdovo [[Danielius Haličietis|Danieliaus Romanovičiaus]] iniciatyva, siekiant apsisaugoti nuo Konrado keršto po Drohičino užėmimo.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.&lt;/ref&gt;

Žygis trumpai aprašytas Haličo-Voluinės metraštyje:&lt;blockquote&gt;„''Mendog (Mindaugas) kartu su Naugarduko kunigaikščiu Iziaslavu išžygiavo į Lenkiją (Mazoviją)''.“&lt;ref&gt;Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, p. 776.&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt;1241 m. sudarytame Konrado Mazoviečio dokumente minima nesena pergalė prieš [[Prūsai|prūsus]], [[Lietuviai|lietuvius]] ir [[Jotvingiai|jotvingius]].&lt;ref&gt;KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.&lt;/ref&gt; Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su 1238 m. įvykiais.

Žygis vyko [[Sąrašas:Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos kunigaikščio]] [[Konradas I Mazovietis|Konrado I]] valdymo pabaigoje. Lietuvos antpuoliai į Mazoviją XIII a. buvo susiję tiek su grobio siekiu, tiek su atsakomaisiais veiksmais į lenkų ir jų sąjungininkų žygius prieš jotvingius. Šaltiniai nerodo, kad Mindaugas būtų siekęs prijungti Mazovijos teritoriją; pagrindinis tikslas buvo karinis ir ekonominis spaudimas pasienio kraštams. Nepaisant tokių antpuolių, XIII a. Mazovijos ir Lietuvos valdovų santykiai neapsiribojo vien karu – vėliau jie sudarydavo ir politines bei karines sąjungas.

Informacijos apie 1238 m. žygio eigą (maršrutą, mūšius, nuostolius) šaltiniuose išliko labai mažai, nežinomi pajėgų, vadai dydžiai, judėjimo maršrutas, nuostoliai, galutinis rezultatas. Lietratūroje jis paprastai minimas kaip faktas platesniame Lietuvos ir Mazovijos santykių kontekste, detalesnės jos analizės nėra.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==

* Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.
* KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407.
* Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, Maskva, 1962
* Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.
[[Kategorija:1238 metai]]
[[Kategorija:LDK mūšiai]]
[[Kategorija:Mazovijos istorija]]
[[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]]</text>
      <sha1>7j3iw8nkm1gsnlsu8x7uc4db12m0vtd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851885</id>
      <parentid>7851865</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:17:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851885</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3853" sha1="4vm041pugvh10g2j0nmg3rvynzx2xgp" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Mindaugo žygis į Mazoviją|date=[[1238]] m.|place=[[Mazovija]], tiksliau nedetalizuota|combatant1=[[Vaizdas:Alex_K_Halych-Volhynia-flag.svg|18px]] [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]&lt;br&gt;[[LDK]]|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_Mazowsza.svg|18px]] [[Mazovijos kunigaikštystė]]|commander1=[[Danielius Haličietis]]&lt;br&gt;[[Mindaugas]]|strength1=Nežinoma|strength2=Nežinoma|casualties1=Nežinoma|casualties2=Nežinoma|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko|result=Nežinomas, greičiausiai Mazovijos pergalė|commander2=[[Konradas I Mazovietis]]|partof=Haličo-Voluinės - Lenkijos karai}}

'''Mindaugo žygis į Mazoviją''' – [[1238 m.|1238]] m. įvykusi menkai dokumentuota [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] karinė kampanija prieš [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystę]].

1238 m. LDK valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] vadovaujama kariuomenė kartu su [[Sąrašas:Naugardo kunigaikščiai|Naugardo kunigaikščio]] Iziaslavo pajėgomis surengė žygį į Mazoviją. Šis žygis laikomas vienu pirmųjų šaltiniuose aiškiai užfiksuotų Mindaugo veiksmų būsimosiose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse.

1238 m. lietuvių antpuolis prieš Mazoviją tikriausiai vyko [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] valdovo [[Danielius Haličietis|Danieliaus Romanovičiaus]] iniciatyva, siekiant apsisaugoti nuo Konrado keršto po Drohičino užėmimo.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.&lt;/ref&gt;

Žygis trumpai aprašytas Haličo-Voluinės metraštyje:&lt;blockquote&gt;''Mindaugas (Mendog) kartu su Naugarduko kunigaikščiu Iziaslavu išžygiavo į Lenkiją''.&lt;ref&gt;Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, p. 776.&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt;1241 m. sudarytame Konrado Mazoviečio dokumente minima nesena pergalė prieš [[Prūsai|prūsus]], [[Lietuviai|lietuvius]] ir [[Jotvingiai|jotvingius]].&lt;ref&gt;KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.&lt;/ref&gt; Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su 1238 m. įvykiais.

Žygis vyko [[Sąrašas:Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos kunigaikščio]] [[Konradas I Mazovietis|Konrado I]] valdymo pabaigoje. Lietuvos antpuoliai į Mazoviją XIII a. buvo susiję tiek su grobio siekiu, tiek su atsakomaisiais veiksmais į lenkų ir jų sąjungininkų žygius prieš jotvingius. Šaltiniai nerodo, kad Mindaugas būtų siekęs prijungti Mazovijos teritoriją; pagrindinis tikslas buvo karinis ir ekonominis spaudimas pasienio kraštams.

Informacijos apie 1238 m. žygio eigą (maršrutą, mūšius, nuostolius) šaltiniuose išliko labai mažai, nežinomi pajėgų, vadai dydžiai, judėjimo maršrutas, nuostoliai, galutinis rezultatas. Literatūroje jis paprastai minimas kaip faktas platesniame Lietuvos ir Mazovijos santykių kontekste, detalesnės jos analizės nėra.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==

* Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.
* KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407.
* Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, Maskva, 1962
* Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.
[[Kategorija:1238 metai]]
[[Kategorija:LDK mūšiai]]
[[Kategorija:Mazovijos istorija]]
[[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]]</text>
      <sha1>4vm041pugvh10g2j0nmg3rvynzx2xgp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851886</id>
      <parentid>7851885</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T04:25:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Kukmedis</username>
        <id>169593</id>
      </contributor>
      <origin>7851886</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3932" sha1="cgvv8mdn3tz9g5ka9v8292vbzl6o4jg" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas
|conflict=Mindaugo žygis į Mazoviją
|date=[[1238]] m.
|place=[[Mazovija]], tiksliau nedetalizuota
|combatant1=[[Vaizdas:Alex_K_Halych-Volhynia-flag.svg|18px]] [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]&lt;br&gt;[[Vaizdas:Royal_banner_of_the_Grand_Duchy_of_Lithuania.svg|18px]][[LDK]]
|combatant2=[[Vaizdas:Chorągiew_Mazowsza.svg|18px]] [[Mazovijos kunigaikštystė]]
|commander1=[[Danielius Haličietis]]&lt;br&gt;[[Mindaugas]]
|strength1=Nežinoma
|strength2=Nežinoma
|casualties1=Nežinoma
|casualties2=Nežinoma
|territory=Teritorinių pokyčių neįvyko
|result=Nežinomas, greičiausiai Mazovijos pergalė
|commander2=[[Konradas I Mazovietis]]
|partof=Haličo-Voluinės - Lenkijos karai}}

'''Mindaugo žygis į Mazoviją''' – [[1238 m.|1238]] m. įvykusi menkai dokumentuota [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] karinė kampanija prieš [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystę]].

1238 m. LDK valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] vadovaujama kariuomenė kartu su [[Sąrašas:Naugardo kunigaikščiai|Naugardo kunigaikščio]] Iziaslavo pajėgomis surengė žygį į Mazoviją. Šis žygis laikomas vienu pirmųjų šaltiniuose aiškiai užfiksuotų Mindaugo veiksmų būsimosiose [[Lenkija|Lenkijos]] žemėse.

1238 m. lietuvių antpuolis prieš Mazoviją tikriausiai vyko [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] valdovo [[Danielius Haličietis|Danieliaus Romanovičiaus]] iniciatyva, siekiant apsisaugoti nuo Konrado keršto po Drohičino užėmimo.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.&lt;/ref&gt;

Žygis trumpai aprašytas Haličo-Voluinės metraštyje:&lt;blockquote&gt;''Mindaugas (Mendog) kartu su Naugarduko kunigaikščiu Iziaslavu išžygiavo į Lenkiją''.&lt;ref&gt;Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, p. 776.&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt;1241 m. sudarytame Konrado Mazoviečio dokumente minima nesena pergalė prieš [[Prūsai|prūsus]], [[Lietuviai|lietuvius]] ir [[Jotvingiai|jotvingius]].&lt;ref&gt;KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.&lt;/ref&gt; Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su 1238 m. įvykiais.

Žygis vyko [[Sąrašas:Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos kunigaikščio]] [[Konradas I Mazovietis|Konrado I]] valdymo pabaigoje. Lietuvos antpuoliai į Mazoviją XIII a. buvo susiję tiek su grobio siekiu, tiek su atsakomaisiais veiksmais į lenkų ir jų sąjungininkų žygius prieš jotvingius. Šaltiniai nerodo, kad Mindaugas būtų siekęs prijungti Mazovijos teritoriją; pagrindinis tikslas buvo karinis ir ekonominis spaudimas pasienio kraštams.

Informacijos apie 1238 m. žygio eigą (maršrutą, mūšius, nuostolius) šaltiniuose išliko labai mažai, nežinomi pajėgų, vadai dydžiai, judėjimo maršrutas, nuostoliai, galutinis rezultatas. Literatūroje jis paprastai minimas kaip faktas platesniame Lietuvos ir Mazovijos santykių kontekste, detalesnės jos analizės nėra.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==

* Codex Diplomaticus Poloniae, t. 2, Nr. 28.
* KDMaz (Kodeks Dyplomatyczny Mazowsza), Nr. 407.
* Полное собрание русских летописей (PSRL), t. 2, Maskva, 1962
* Teterycz-Puzio, Agnieszka, „[https://zapiskihistoryczne.pl/files/issues/9858dd96efa037624768d3a06b1b1301_ZH_2010_1_Puzio_N.pdf Książęta mazowieccy wobec państwa litewskiego w XIII wieku – walka czy współpraca?]”, ''Zapiski Historyczne'', t. 75, 2010, Nr. 1.
[[Kategorija:1238 metai]]
[[Kategorija:LDK mūšiai]]
[[Kategorija:Mazovijos istorija]]
[[Kategorija:Mūšiai Lenkijos teritorijoje]]</text>
      <sha1>cgvv8mdn3tz9g5ka9v8292vbzl6o4jg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:1238 metai</title>
    <ns>14</ns>
    <id>697353</id>
    <revision>
      <id>7851849</id>
      <timestamp>2026-06-07T18:41:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:XIII amžius]]</comment>
      <origin>7851849</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27" sha1="sbfdfx3rqznelu9p3jt5ay2nq9wicvk" xml:space="preserve">[[Kategorija:XIII amžius]]</text>
      <sha1>sbfdfx3rqznelu9p3jt5ay2nq9wicvk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lebedianė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697354</id>
    <revision>
      <id>7851853</id>
      <timestamp>2026-06-07T18:56:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>n.</comment>
      <origin>7851853</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2912" sha1="72fepkuumpdxb0zpzy664vtwouwabe6" xml:space="preserve">{{city/RUS
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = ''Лебедянь''
 |paveikslėlis=  Lebedyan NewKazanChurch 0298.jpg
 |paveikslėlio tekstas =Naujoji Šv. Kazanės ikonos cerkvė
 |herbas =Coat_of_Arms_of_Lebedyan_(Lipetsk_oblast).png
 |PL=53|PM=00|PS=41|IL=39|IM=07|IS=41
 | UTC=+3
 |valstRegionoVardas = Sritis
 |valstRegionas = Lipecko sritis
 |rajonas =Lebedianės
 |įkurtas = 
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 20049 |gyventojuRef=&lt;ref&gt;{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/russia/places/lipeck/lebedjanskij_rajon/42633101001__lebedjan/|Lebedjan'|Russia}}&lt;/ref&gt;
 |plotas =  17.6
 |altitudė = 160
 |tinklalapis = 
 |vikiteka =Category:Lebedyan
 |kirč = 
}}
'''Lebedianė''' ({{ru|Лебедянь}}) – miestas [[Rusija|Rusijoje]], [[Lipecko sritis|Lipecko srityje]], ~50 km į šiaurės vakarus nuo [[Lipeckas|Lipecko]], abipus [[Donas|Dono]] upės. Rajono centras. Stotis prie geležinkelio linijos [[Jelecas]]–[[Lev Tolstojus]], šalia eina plentas Lipeckas–[[Dankovas]]. Mašinų ir įrengimų gamybos, maisto (ypač [[sultys|sulčių]] – didžiausias gamintojas šalyje, kompanija „Lebedianskij“).

Yra Švč. Trejybės vienuolynas (1621 m.), Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvė (XVIII a. pab.), Švč. Kazanės ikonos cerkvės (senoji – 1771 m., naujoji – 1838 m.), Kapinių cerkvė (XIX a.), Šv. Nikolajaus cerkvė (1831 m.). Išlikę XIX a. pirklių namų. Veikia krašto muziejus ir amatų namai.

== Istorija ==
Manoma, kad Lebiadianės piliakalnis apgyvendintas XII–XIV amžiais.&lt;ref&gt;Тропин Н. А. [http://www.vestnik.vsu.ru/pdf/history/2022/04/2022-04-17.pdf Археологические исследования средневековой Лебедяни на Верхнем Дону] // ''Вестник Воронежского государственного университета''. Серия: История. Политология. Социология. – 2022. – № 4. – С. 90—99.&lt;/ref&gt; Lebiadianskoje Gorodiščės gyvenvietė minima nuo [[1605]] m., tada priklausė Nikitai Veliaminovui. 1613 m. tapo miestu, aplink statytos tvirtovės nuo [[totoriai|totorių]] antpuolių. 1703 m. tvirtovė sudegė ir nebebuvo atstatyta. 1779 m. Lebebianė tapo apskrities centru [[Tambovo gubernija|Tambovo gubernijoje]].&lt;ref&gt;[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%AD%D0%A1%D0%91%D0%95/%D0%9B%D0%B5%D0%B1%D0%B5%D0%B4%D1%8F%D0%BD%D1%8C Лебедянь], Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона. Култагой – Лед. Источник: т. XVII (1896): Култагой – Лед, с. 421–422.&lt;/ref&gt;

XIX a. miestas garsėjo žirgų mugėmis, 1826 m. atidarytas pirmasis Rusijoje [[hipodromas]]. TSRS laikais iškilo kaip sulčių pramonės centras.&lt;ref&gt;{{GEC|248}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Lipecko srities miestai]]</text>
      <sha1>72fepkuumpdxb0zpzy664vtwouwabe6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Mergelių Salų (JAV) vyrų futbolo rinktinė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697355</id>
    <redirect title="JAV Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė" />
    <revision>
      <id>7851877</id>
      <timestamp>2026-06-07T20:54:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[JAV Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė]]</comment>
      <origin>7851877</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="56" sha1="el4v7thu729zg8ebx3tv5jge6evb7qg" xml:space="preserve">#REDIRECT[[JAV Mergelių salų vyrų futbolo rinktinė]]</text>
      <sha1>el4v7thu729zg8ebx3tv5jge6evb7qg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Leipcigo centrinis stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697356</id>
    <redirect title="Red Bull arena (Leipcigas)" />
    <revision>
      <id>7851894</id>
      <timestamp>2026-06-08T04:53:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Red Bull arena (Leipcigas)]]</comment>
      <origin>7851894</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="fo46y6rhcunlg75d7ipcsyuuasfboaw" xml:space="preserve">#redirect [[Red Bull arena (Leipcigas)]]</text>
      <sha1>fo46y6rhcunlg75d7ipcsyuuasfboaw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>EasyCredit stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697358</id>
    <redirect title="Max Morlock stadionas" />
    <revision>
      <id>7851954</id>
      <timestamp>2026-06-08T09:42:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>Nukreipiama į [[Max Morlock stadionas]]</comment>
      <origin>7851954</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35" sha1="5ngjblokozx1e3daq4uci3xd3rro81i" xml:space="preserve">#redirect [[Max Morlock stadionas]]</text>
      <sha1>5ngjblokozx1e3daq4uci3xd3rro81i</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Soccer City</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697359</id>
    <redirect title="FNB stadionas" />
    <revision>
      <id>7851968</id>
      <timestamp>2026-06-08T10:06:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>CD pervadino puslapį [[Soccer City]] į [[FNB stadionas]]</comment>
      <origin>7851968</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="33" sha1="4rff2ekq02fpbm6gd0bxq9j7bn1f3jp" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[FNB stadionas]]</text>
      <sha1>4rff2ekq02fpbm6gd0bxq9j7bn1f3jp</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Papiškių akmuo su pėdomis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>697360</id>
    <revision>
      <id>7851984</id>
      <timestamp>2026-06-08T10:38:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{Paminklas  |foto =    |plotis =    |fotoinfo =   |herb =   |žeml =   |lat= 54.333771 |long= 24.392977  |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=  |sav = Varėnos rajono savivaldybė  |sen = Varėnos seniūnija  |aukštis = 0,85  |plotas = 1,15x1,28 m  |priešpilis =   |naudotas =   |žvalgytas =   |tirtas =   |altitudė =  |registro Nr. = {{kvrmc|7167}} }}  '''Papiškių akmuo su pėdomis''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, Papiškiai (Varėna)|Pap...</comment>
      <origin>7851984</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3459" sha1="qk1lhf0dk3bcl3ue1cvkufbzw5weof0" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 54.333771 |long= 24.392977
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Varėnos rajono savivaldybė
 |sen = Varėnos seniūnija
 |aukštis = 0,85
 |plotas = 1,15x1,28 m
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|7167}}
}}

'''Papiškių akmuo su pėdomis''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, [[Papiškiai (Varėna)|Papiškių]] kaime ([[Varėnos seniūnija|Varėnos sen.]]), 4 km į pietryčius nuo [[Daugai|Daugų]]. Akmuo stūkso Kunigo sala vadinamame [[Daugų ežeras|Daugų ežero]] pusiasalyje, 0,47 km į vakarus nuo Pervalka vadinamos [[Savistas|Savisto]] ir Daugų ežerų [[sąsmauka|sąsmaukos]], žemoje [[pelkė]]toje Čerabiežių vietovėje, tarp [[alksniai|alksnių]].&lt;ref name=dai&gt;Dainavos žemės šventvietės. [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_Sventvietes_2022_Dainavos.pdf Papiškiai, Varėnos sen. 137. Akmuo su pėdomis] ''tautosmenta.lt'', 2022, p. 16, 188, 189&lt;/ref&gt;

Akmuo per [[melioracija|melioraciją]] buvo suskaldytas į tris dalis, turi įvairių [[pėda|pėdų]] pavidalo įdubimų – žmogaus, [[naminis jautis|jaučio]], [[kiškis|kiškio]], [[avis|avies]]. Jų atsiradimas gali būti siejamas su senoviniu [[paprotys|papročiu]], kai po sėkmingos [[medžioklė]]s surenkdavo puotą. Iškilmėms atminti iškaldavo akmenyje nukautų žvėrių pėdas. Mitologinę vertę turintis akmuo nuo 1998 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninės reikšmės kultūros paminklo statusas, nustatyta 365 m² apsauginė zona.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=7167|title=Akmuo su Jaučio ir kiškio pėdomis}}&lt;/ref&gt; 

1954 m. darytos nuotraukos duomenimis, vienoje aukštesnėje vietoje, vienas šalia kito buvo trys akmenys, tarp jų ir su pėdomis. 1957 m. mitologinis akmuo buvo suskaldytas į tris dalis, tačiau ir toliau išliko šalia kitų dviejų akmenų prie didelio [[raistas|raisto]]. Vietinių gyventojų prisiminimu, vėliau šiuos akmenis melioratoriai iškėlė ir paliko. Atrodo, tuo pačiu metu jie buvo dar ir pastumti į raisto pusę.&lt;ref name=dai/&gt;

Didžioji akmens su pėdomis dalis yra  melsvos su rausvu ir pilku spalvos, stambiagrūdis [[granitas]]. Akmuo kiek pavirtęs, 1,15x1,28 m dydžio, 72–85 cm aukščio. Nors akmuo laikomas kaip turintis jaučio ir kiškio pėdas, tačiau vien ant didžiosios skeveldros viršutinės plokštumos yra trys pėdas primenantys įdubimai. Vienas jų yra 10,5x14,5 cm dydžio, giliausioje vietoje 4,3 cm gylio, nukreiptas į šiaurės vakarus, primena [[kanopa|kanopos]] ar [[pasaga|pasagos]] žymę. Kiti du lygiagretūs įdubimai primena dvi žmogaus pėdas. Viena jų  yra 6–8,5x20,5 cm dydžio, iki 5,5 cm gylio, kita yra 4,5–6x20,5 cm dydžio, iki 3,3 cm gylio.&lt;ref name=dai/&gt;

Šalia didžiosios akmens dalies, 0,8 m į pietus guli raidės L formos, tokios pačios geologinės struktūros skeveldra. Ji yra 0,88x1,05 m dydžio, 27–33 cm aukščio. Ant jos yra lyg dviejų dalių 6,6x8,3 cm dydžio, iki 3,5 cm gylio įdubimas – gyvūno pėda. Šalia, 1,2 cm atstumu nuo jos pastebima kiškio ar avelės pėdelę primenanti žymė, kuri yra 1,8x2,5 cm dydžio, 0,4 cm gylio.&lt;ref name=dai/&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

[[Kategorija:Varėnos rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>qk1lhf0dk3bcl3ue1cvkufbzw5weof0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7851996</id>
      <parentid>7851984</parentid>
      <timestamp>2026-06-08T11:49:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7851996</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3481" sha1="h2zaz5x3rk4xpnnhjhq9xldq0vgdji7" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = 
  |plotis = 
  |fotoinfo = 
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 54.333771 |long= 24.392977
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Varėnos rajono savivaldybė
 |sen = Varėnos seniūnija
 |aukštis = 0,85
 |plotas = 1,15x1,28 m
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|7167}}
}}

'''Papiškių akmuo su pėdomis''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, [[Papiškiai (Varėna)|Papiškių]] kaime ([[Varėnos seniūnija|Varėnos sen.]]), 4 km į pietryčius nuo [[Daugai|Daugų]]. Akmuo stūkso Kunigo sala vadinamame [[Daugų ežeras|Daugų ežero]] pusiasalyje, 0,47 km į vakarus nuo Pervalka vadinamos [[Savistas|Savisto]] ir Daugų ežerų [[sąsmauka|sąsmaukos]], žemoje [[pelkė]]toje Čerabiežių vietovėje, tarp [[alksniai|alksnių]].&lt;ref name=dai&gt;Dainavos žemės šventvietės. [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaitkevicius_Vykintas/Vaitkevicius_Sventvietes_2022_Dainavos.pdf Papiškiai, Varėnos sen. 137. Akmuo su pėdomis] ''tautosmenta.lt'', 2022, p. 16, 188, 189&lt;/ref&gt;

Akmuo per [[melioracija|melioraciją]] buvo suskaldytas į tris dalis, turi įvairių [[pėda|pėdų]] pavidalo įdubimų – žmogaus, [[naminis jautis|jaučio]], [[kiškis|kiškio]], [[avis|avies]]. Jų atsiradimas gali būti siejamas su senoviniu [[paprotys|papročiu]], kai po sėkmingos [[medžioklė]]s surenkdavo puotą. Iškilmėms atminti iškaldavo akmenyje nukautų žvėrių pėdas. Mitologinę vertę turintis akmuo nuo 1998 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas regioninės reikšmės kultūros paminklo statusas, nustatyta 365 m² apsauginė zona.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=7167|title=Akmuo su Jaučio ir kiškio pėdomis}}&lt;/ref&gt;

1954 m. darytos nuotraukos duomenimis, vienoje aukštesnėje vietoje, vienas šalia kito buvo trys akmenys, tarp jų ir su pėdomis. 1957 m. mitologinis akmuo buvo suskaldytas į tris dalis, tačiau ir toliau išliko šalia kitų dviejų akmenų prie didelio [[raistas|raisto]]. Vietinių gyventojų prisiminimu, vėliau šiuos akmenis melioratoriai iškėlė ir paliko. Atrodo, tuo pačiu metu jie buvo dar ir pastumti į raisto pusę.&lt;ref name=dai/&gt;

Didžioji akmens su pėdomis dalis yra melsvos su rausvu ir pilku spalvos, stambiagrūdis [[granitas]]. Akmuo kiek pavirtęs, 1,15x1,28 m dydžio, 72–85 cm aukščio. Nors akmuo laikomas kaip turintis jaučio ir kiškio pėdas, tačiau vien ant didžiosios skeveldros viršutinės plokštumos yra trys pėdas primenantys įdubimai. Vienas jų yra 10,5x14,5 cm dydžio, giliausioje vietoje 4,3 cm gylio, nukreiptas į šiaurės vakarus, primena [[kanopa|kanopos]] ar [[pasaga|pasagos]] žymę. Kiti du lygiagretūs įdubimai primena dvi žmogaus pėdas. Viena jų yra 6–8,5x20,5 cm dydžio, iki 5,5 cm gylio, kita yra 4,5–6x20,5 cm dydžio, iki 3,3 cm gylio.&lt;ref name=dai/&gt;

Šalia didžiosios akmens dalies, 0,8 m į pietus guli raidės L formos, tokios pačios geologinės struktūros skeveldra. Ji yra 0,88x1,05 m dydžio, 27–33 cm aukščio. Ant jos yra lyg dviejų dalių 6,6x8,3 cm dydžio, iki 3,5 cm gylio įdubimas – gyvūno pėda. Šalia, 1,2 cm atstumu nuo jos pastebima kiškio ar avelės pėdelę primenanti žymė, kuri yra 1,8x2,5 cm dydžio, 0,4 cm gylio.&lt;ref name=dai/&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

[[Kategorija:Varėnos rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>h2zaz5x3rk4xpnnhjhq9xldq0vgdji7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:Gjarosiunaite</title>
    <ns>3</ns>
    <id>697361</id>
    <revision>
      <id>7851992</id>
      <timestamp>2026-06-08T11:40:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homobot</username>
        <id>15068</id>
      </contributor>
      <comment>Sveiki atvykę!</comment>
      <origin>7851992</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="84" sha1="k0o888yyk12pc120ugccozaipepw20s" xml:space="preserve">{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 14:40, 8 birželio 2026 (EEST)}}</text>
      <sha1>k0o888yyk12pc120ugccozaipepw20s</sha1>
    </revision>
  </page>
</mediawiki>